LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 203

STENOGRAMA

 

2010 m. gegužės 11 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). La­bas ry­tas, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. Pra­de­da­me 2010 m. ge­gu­žės 11 d. ple­na­ri­nį po­sė­dį. Re­gist­ruo­ja­mės.

 

10.04 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2010 m. ge­gu­žės 11 d. (ant­ra­die­nio) ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 95 Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­si­mas – tu­ri­me pa­si­tvir­tin­ti šios die­nos ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkę. Ar tu­ri­te ko­kių pa­siū­ly­mų, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Pa­siū­ly­mų nė­ra. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, šian­die­ną yra gau­tas de­šim­ties Sei­mo na­rių pa­si­ra­šy­tas kvie­ti­mas dėl ener­ge­ti­kos mi­nist­ro A. Sek­mo­ko iš­kvie­ti­mo į Sei­mo po­sė­dį. Pa­gal Sta­tu­to 208 straips­nio 13 ir 14 da­lis Sei­mo na­rys… at­si­pra­šau, mi­nist­ras A. Se­k­mo­kas, na­tū­ra­lu, šian­dien eks­prom­tu ne­ga­li at­sa­ky­ti, tuo la­biau yra ko­man­di­ruo­tė­je. Iš ko­man­di­ruo­tės grįž­ta tik ket­vir­ta­die­nį va­ka­re. Mes ga­li­me jį iš­kvies­ti at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus ant­ra­die­nio ple­na­ri­nio po­sė­džio me­tu. Ar tin­ka toks va­rian­tas? Ki­to­kių ga­li­my­bių nė­ra. Tin­ka. Dė­ko­ju.

 

10.05 val.

Stei­gia­mo­jo Sei­mo 90-me­čio pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 2 klau­si­mas.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad šian­die­ną mes mi­ni­me Stei­gia­mo­jo Sei­mo, ku­ris pa­dė­jo Lie­tu­vos vals­ty­bės mo­der­nio­jo par­la­men­ta­riz­mo pa­ma­tus, 90 me­tų ju­bi­lie­jų. 1920 m. ge­gu­žės 15 d. Gab­rie­lė Pet­ke­­vi­čai­tė-Bi­tė, ati­da­ry­da­ma pir­mą­jį Stei­gia­mo­jo Sei­mo po­sė­dį, pa­brė­žė Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rių at­sa­ko­my­bę Lie­tu­vos tau­tai bei vals­ty­bei ir ta­rė: „Mes – at­sto­vai, dirb­da­mi čia sa­vo di­dį­jį dar­bą, dirb­ki­me jį nei akies mirks­niu ne­už­mirš­da­mi, jog mes esa­me čia tik sa­vo kraš­to žmo­nių va­lios vyk­dy­to­jai. Dirb­ki­me tą dar­bą taip, kaip rei­ka­lau­ja tie, ku­rie čia mus siun­tė.“ Stei­gia­ma­sis Sei­mas per dve­jus me­tus pa­ren­gė pa­grin­di­nių vals­ty­bės įsta­ty­mų rin­ki­nį, tarp jų Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ciją 1922 m., su­kū­rė vals­ty­bės val­dy­mo struk­tū­ras ir įtvir­ti­no Lie­tu­vos vals­ty­bės tarp­tau­ti­nį sta­tu­są. Dau­ge­lio Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rių veik­la bu­vo svar­bi mū­sų di­plo­ma­ti­jai, moks­lui, kul­tū­rai, švie­ti­mui ir pa­li­ko ten ryš­kų pėd­sa­ką. So­vie­tų oku­pa­ci­ja nu­lė­mė jų, kaip ir vi­sos tau­tos, li­ki­mus: 14 iš jų žu­vo Si­bi­ro trem­ty­je, di­de­lė jų da­lis bu­vo pri­vers­ti emig­ruo­ti.

Baig­da­ma no­riu pa­si­džiaug­ti, kad šį šeš­ta­die­nį tu­rė­jau ga­li­my­bę pa­gerb­ti Stei­gia­mo­jo Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Jus­ti­no Stau­gai­čio at­mi­ni­mą ir ap­lan­ky­ti jo ka­pą Tel­šiuo­se. Ti­kiu, kad mes vi­si ne­už­mir­ši­me Stei­gia­mo­jo Sei­mo reikš­mės Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mui.

De­ja, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je, ir prieš po­rą die­nų ana­pi­lin iš­ke­lia­vo dar šių lai­kų Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Ge­di­mi­nas Il­gū­nas. Jo at­mi­ni­mą pra­šau pa­gerb­ti ty­los mi­nu­te. (Ty­los mi­nu­tė) Dė­ko­ju.

To­liau kal­bė­ti apie Stei­gia­mo­jo Sei­mo 90-me­tį kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ką, ne tik po­li­ti­ką, bet ir is­to­ri­ką A. Ka­šė­tą.

A. KAŠĖTA (LSF*). La­ba die­na, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Iš tik­rų­jų mums, par­la­men­ta­rams, Lie­tu­vos par­la­men­ta­rams, šis ju­bi­lie­jus yra la­bai svar­bus, to­dėl bū­siu dė­kin­gas už dė­me­sį. Ir no­rė­čiau trum­pai pri­min­ti svar­biau­sius ak­cen­tus, svar­biau­sius mo­men­tus, ka­dan­gi prieš 90 me­tų bu­vo iš­rink­tas ir pra­dė­jo sa­vo dar­bą Lie­tu­vos Stei­gia­ma­sis Sei­mas, pa­dė­jęs svar­biau­sius ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės pa­ma­tus, įtvir­ti­nęs Lie­tu­vo­je par­la­men­ti­nę de­mo­kra­tiją.

Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro vi­so­se su­si­kū­ru­sio­se vals­ty­bė­se, nau­jo­se vals­ty­bė­se, ži­no­ma, ly­giuo­jan­tis į di­dži­ą­sias ša­lis, tu­rin­čias par­la­men­ti­nės de­mo­kra­tijos tra­di­ci­jas, bu­vo šau­kia­mi par­la­men­tai. Jų pa­skir­tis, be abe­jo, bu­vo, kaip tuo­met vaiz­džiai bu­vo sa­ko­ma, pa­klo­ti vals­ty­bės pa­ma­tus. Ne iš­im­tis bu­vo ir Lie­tu­va.

Po 123 ca­ri­nės Ru­si­jos prie­spau­dos me­tų Lie­tu­vos Ta­ry­ba 1918 m. va­sa­rio 16 d. Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­te pa­reiš­kė, kad „Lie­tu­vos vals­ty­bės pa­ma­tus ir jos san­ty­kius su ki­to­mis vals­ty­bė­mis pri­va­lo ga­lu­ti­nai nu­sta­ty­ti kiek ga­li­ma grei­čiau su­šauk­tas Stei­gia­ma­sis Sei­mas, de­mo­kra­tiniu bū­du jos gy­ven­to­jų iš­rink­tas“. Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­ba tais pa­čiais me­tais pri­ėmė Lie­tu­vos Vals­ty­bės Lai­ki­no­sios Kon­sti­tu­ci­jos pa­ma­ti­nius dės­nius (taip va­di­no­si tas do­ku­men­tas), ku­rių pre­am­bu­lė skel­bė, kad Lie­tu­vos vals­ty­bės val­dy­mo for­mą nu­sta­ty­si­ąs Stei­gia­ma­sis Sei­mas.

Su­si­klos­čiu­si si­tu­a­ci­ja ša­ly­je lė­mė, kad rin­kimai ne taip grei­tai įvy­ko, kaip bu­vo ke­ti­na­ma, jie įvy­ko po 2 me­tų. Kraš­te vy­ko ar­šios ko­vos su Rau­do­ną­ja ar­mi­ja ir ber­mon­ti­nin­kais. Vil­niaus kraš­tą bu­vo oku­pa­vę len­kai. Lie­tu­vos su­ve­re­ni­te­tą ri­bo­jo ir vo­kie­čių ad­mi­nist­ra­ci­ja, nes iš Lie­tu­vos vo­kie­čių ka­ri­niai da­li­niai pa­si­trau­kė tik 1919 m. lie­pos mė­ne­sį. Pa­grin­di­nių Lie­tu­vos po­li­ti­nių par­ti­jų nuo­mo­nių skir­tu­mai dėl vals­ty­bės val­dy­mo mo­de­lio ar bū­si­mo­sios že­mės re­for­mos taip pat bu­vo rim­tas bar­je­ras. Be abe­jo, įta­kos tu­rė­jo ir skep­tiš­kas Pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos, prem­je­ro Au­gus­ti­no Val­de­ma­ro po­žiū­ris į Stei­gia­mo­jo Sei­mo rin­ki­mą.

Pa­ga­liau 1919 m. pa­bai­go­je Lie­tu­vos Ta­ry­bai pa­ren­gus ir pa­tvir­ti­nus Stei­gia­mo­jo Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą, vals­ty­bės Pre­zi­den­tas A. Sme­to­na „Vals­ty­bės ži­nio­se“ 1920 m. ba­lan­džio 14 ir 15 die­nas, vė­liau bu­vo pra­tęs­ta vie­na die­na, iki 16 die­nos, pa­skel­bė rin­ki­mų da­ta. 1920 m. ko­vo 1 d. dėl ar­tė­jan­čių rin­ki­mų bu­vo at­šauk­ta ka­ro būklė Lie­tu­vo­je. Pa­gal Stei­gia­mo­jo Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą par­la­men­ta­rai bu­vo ren­ka­mi vi­suo­ti­niu, ly­giu, tie­sio­gi­niu ir slap­tu bal­sa­vi­mu pa­gal pro­por­ci­nę sis­te­mą, tai yra pa­gal gau­tų bal­sų skai­čių. Rin­ki­mų tei­sę tu­rė­jo vi­si 21 me­tų su­lau­kę Lie­tu­vos pi­lie­čiai, neat­si­žvel­giant į jų ti­kė­ji­mą, tau­ty­bę ir ly­tį, o bū­ti ren­ka­mais ga­lė­jo su­lau­kę 24 me­tų. Ri­bo­ji­mas ka­riš­kiams da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se kiek vė­liau bu­vo pa­keis­tas ir am­žiaus cen­zas jiems bu­vo su­ma­žin­tas iki 17 me­tų, nes ka­riuo­me­nė­je bu­vo la­bai daug jau­nų sa­va­no­rių. Įta­kos, ži­no­ma, tu­rė­jo Pa­ne­mu­nės ka­rei­vi­nė­se įvy­kęs ka­rei­vių maiš­tas su tam tik­rais po­li­ti­niais rei­ka­la­vi­mais, tiks­liau, dėl tei­sės da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

Rin­ki­mai į Sei­mą vy­ko pa­gal kan­di­da­tų są­ra­šus ir apy­gar­das, o jos Lie­tu­vos kon­tro­liuo­ja­mo­jo­je te­ri­to­ri­jo­je (no­riu pri­min­ti, kad da­lis Lie­tu­vos bu­vo oku­puo­ta) bu­vo še­šios. Kan­di­da­tus į Sei­mą ga­lė­jo kel­ti po­li­ti­nės par­ti­jos ir pi­lie­čių gru­pės. At­sto­va­vi­mo nor­ma – vie­nas at­sto­vas 15 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų. At­ski­ru įsta­ty­mu vi­są mė­ne­sį prieš rin­ki­mus bu­vo už­draus­ta par­da­vi­nė­ti al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, iš­sky­rus alų. Rin­ki­muo­se da­ly­va­vo 9 par­­ti­jos ir blo­kai nuo de­ši­nių­jų krikš­čio­nių de­mo­k­ra­tų iki po­grin­dy­je vei­ku­sių ese­rų ir ko­mu­nis­tų, ku­rie pri­si­den­gė ki­to­mis – ne­pri­klau­so­mų so­cia­lis­tų ar ne­par­ti­nių są­ra­šų – vė­lia­vo­mis.

Sa­vo są­ra­šus kė­lė ne tik po­li­ti­nės par­ti­jos, bet ir gau­siau­sios Lie­tu­vos tau­ti­nės ma­žu­mos: žy­dai, len­kai, vo­kie­čiai. Tarp po­li­ti­nių par­ti­jų vy­ko la­bai ak­ty­vi, nors daž­nai ir ne­ko­rek­tiš­ka, ašt­ria reto­ri­ka pa­rem­ta rin­ki­mi­nė ko­va. Nie­ka­da de­mo­­kratiniuose rin­ki­muo­se ne­da­ly­va­vę lie­tu­viai su­vo­kė rin­ki­mų svar­bą ir gau­siai ėjo bal­suo­ti. Rink­ti sa­vo Sei­mo rin­ki­mų die­ną at­ėjo dau­giau nei 90 % vi­sų bal­są tu­rin­čių pi­lie­čių. Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, bal­sa­vo apie 682 tūkst. asme­nų.

Ba­lan­džio 14–16 die­nomis vy­ku­sius rin­ki­mus lai­mė­jo di­džiau­sia ir tuo me­tu įta­kin­giau­sia po­li­tinė jė­ga – krikš­čio­nys de­mok­ra­tai, ku­rie kar­tu su sa­vo ant­ri­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis (Dar­bo fe­de­ra­ci­ja ir Ūki­nin­kų są­jun­ga) Stei­gia­ma­ja­me Sei­me ga­vo 59 vie­tas iš 112 ga­li­mų, t. y. be­veik 52,7 % vi­sų vie­tų, ir tuo už­si­tik­ri­no par­la­men­ti­nę dau­gu­mą. Ant­rie­ji bu­vo so­cia­lis­tai liau­di­nin­kai, ku­rie kar­tu su Vals­tie­čių są­jun­ga ga­vo 29 vie­tas, tre­ti – so­cial­de­mo­k­ra­tai (14 vie­tų). Li­ku­sias vie­tas pa­si­da­li­jo tau­ti­nės ma­žu­mos: žy­dai – 6, Len­kų cen­tri­nis rin­kimų ko­mi­te­tas – 3, Lie­tu­vos vo­kie­čių ko­mi­te­tas – 1 vie­ta.

Rin­ki­mų re­zul­ta­tai lyg veid­ro­dis at­spin­dė­jo to me­to Lie­tu­vos vi­suo­me­nės struk­tū­rą ir įvai­rių gru­pių in­te­re­sus bei įta­ką. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad be­veik treč­da­lis iš­rink­tų tau­tos at­sto­vų ne­tu­rėjo ir 30 me­tų, o per­ko­pu­sių­jų per 50 bu­vo tik 10 %. Į par­la­men­tą pa­te­ko ir pen­kios mo­te­rys. Šiuo po­žiū­riu Lie­tu­va neiš­si­sky­rė iš ben­dro eu­ro­pi­nio kon­teks­to.

Per­so­na­li­jų po­žiū­riu Sei­mas bu­vo la­bai mar­gas – nuo žy­mių tau­ti­nio at­gi­mi­mo vei­kė­jų, uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rių, iki sa­va­moks­lių kai­mo ma­žaže­mių ir va­ka­rykš­čių gim­na­zis­tų. Tarp iš­rink­tų krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vų bu­vo Lie­tu­vos val­s­ty­bės ta­ry­bos na­riai ir Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai: Ka­zi­mie­ras Bi­zaus­kas, Jus­ti­nas Stau­gai­tis, Alek­san­dras Stul­gins­kis, vie­nas ži­no­miau­sių ša­ly­je po­li­ti­kų ku­ni­gas My­ko­las Kru­pa­vi­čius. So­cia­lis­tams liau­di­nin­kams at­sto­va­vo tau­ti­nio at­gi­mi­mo ve­te­ra­nas dak­ta­ras Ka­zys Gri­nius ir ra­šy­to­ja Gab­rie­lė Pet­ke­vi­čai­tė-Bi­tė, bu­vęs ke­lių vy­riau­sy­bių va­do­vas My­ko­las Šle­že­vi­čius. So­cial­demok­ra­tai de­le­ga­vo į Sei­mą sa­vo par­ti­jos va­dą, Lie­tu­vos vals­ty­bės ta­ry­bos na­rį ir Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą Ste­po­ną Kai­rį, gar­sų 1905 m. re­vo­liu­ci­jos da­ly­vį Kip­rą Bie­li­nį.

Ta­čiau dau­gu­ma iš 112 iš­rink­tų­jų, at­ėju­sių į po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo are­ną, bu­vo nau­ji, ma­žai kam ži­no­mi žmo­nės: ūki­nin­kai, ama­ti­nin­kai, dar­bi­nin­kai, ku­ni­gai, mo­ky­to­jai, tei­si­nin­kai, gy­dy­to­jai, vai­s­ti­nin­kai (jų bu­vo po ke­lio­li­ka), ka­riai, val­di­nin­kai ir ki­tų pro­fe­si­jų žmo­nės.

Stei­gia­ma­sis Sei­mas su­si­rin­ko 1920 m. ge­gu­žės 15 d. Kau­ne, mies­to te­at­ro rū­muo­se, ku­riuo­se vė­liau ir dir­bo Stei­gia­ma­sis Sei­mas. Po­sė­džiui pra­si­dė­jus de ju­re bai­gė­si Lie­tu­vos vals­ty­bės ta­ry­­bos ir jos su­for­muo­tų val­džios ins­ti­tu­ci­jų val­dy­mas ir pra­si­dė­jo par­la­men­ti­nis Lie­tu­vos Res­pub­likos lai­ko­tar­pis. Sei­mo po­sė­dy­je kal­bė­jęs vals­ty­bės Pre­zi­den­tas A. Sme­to­na, svei­kin­da­mas Sei­mo na­rius, pa­brė­žė: „Lai­ki­no­sios val­džios už­da­vi­nys yra baig­tas. Vals­ty­bės ta­ry­ba, vals­ty­bės Pre­zi­den­tas, Mi­nis­te­rių Ka­bi­ne­tas, Vals­ty­bės kon­tro­lė, vy­riau­sia­sis ka­riuo­me­nės va­das, at­ve­dę Lie­tu­vą iki Stei­gia­mo­jo Sei­mo, šian­dien vi­si pa­si­trau­kia ir ati­duo­da tam aukš­ta­jam su­si­rin­ki­mui vi­są kraš­to val­dy­mą.“

Pir­ma­ja­me po­sė­dy­je Sei­mo na­riai vie­nin­gai pri­ėmė Lie­tu­vos vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės pro­kla­ma­vi­mo do­ku­men­tą, ku­ris iš es­mės pa­kar­to­jo 1918 me­tų Va­sa­rio 16-osios Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­tą. Per pir­mą­sias po­sė­džių die­nas bu­vo pri­im­tas Stei­gia­mo­jo Sei­mo sta­tu­tas, iš­rink­tas Sei­mo pre­zi­diu­mas bei jo pir­mi­nin­kas – vie­nas LKDP va­do­vų A. Stul­gins­kis. Iš frak­ci­jos at­sto­vų pro­por­cin­gai su­da­ry­ta Se­niū­nų su­ei­ga, nuo­la­ti­nės bei lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos. No­riu pa­sa­ky­ti, kad tuo me­tu ana­lo­giš­ki mū­sų Sei­mo ko­mi­te­tai va­di­no­si ko­mi­si­jo­mis. Nuo­lat vei­kian­čios bu­vo Man­da­tų pa­tik­ri­ni­mo, Kon­sti­tu­ci­jos ren­gi­mo, Kraš­to ap­sau­gos, Eko­no­mi­nė, Fi­nan­sų biu­dže­to, Že­mės re­for­mos, Švie­ti­mo, Dar­bo, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir svei­ka­tos, Už­sie­nio rei­ka­lų, Kraš­to at­sta­ty­mo, Sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos, Re­dak­ci­jos ko­mi­si­jos.

Įvai­riems re­zo­nan­si­niams įvy­kiams iš­tir­ti bu­vo su­da­ro­mos lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos. Sei­mo na­riai tu­rė­jo įsta­ty­mo su­ma­ny­mo tei­sę, Sei­mo po­sė­džiai bu­vo vie­ši. Nuo rin­ki­mų ne­pra­ėjus nė mė­ne­siui, bir­že­lio 2 d., Sei­mas pri­ėmė lai­ki­ną­ją vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­ją, ku­ri skel­bė, kad Lie­tu­vos vals­ty­bė yra de­mo­kra­tinė Res­pub­li­ka, o stei­gia­ma­sis Sei­mas yra su­ve­re­ni­nės Lie­tu­vos ga­lios reiš­kė­jas. Lai­ki­no­ji Kon­sti­tu­ci­ja de­kla­ra­vo de­mo­kra­tines ša­lies pi­lie­čių lais­ves, pa­nai­ki­no mir­ties baus­mę, api­brė­žė pa­grin­di­nių vals­ty­bės val­džios ins­ti­tu­ci­jų – Sei­mo, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to, Mi­nist­rų Ka­bi­ne­to funk­ci­jas. Stei­gia­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kas ta­po vals­ty­bės va­do­vu ir iki Pre­zi­den­to rin­ki­mų ėjo ir Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­rei­gas. Čia dar rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad Pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­rie ga­lė­jo įvyk­ti, ne­bu­vo ren­gia­mi. Po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja ša­ly­je LKDP ver­tė ieš­ko­ti są­jun­gi­nin­kų su­da­rant Vy­riau­sy­bę, ži­no­ma, tarp kai­rių­jų par­ti­jų ir su­da­ry­ti ko­a­li­ci­nę Vy­riau­sy­bę. Bir­že­lio 19 d. Sei­me bu­vo pa­tvir­ti­na K. Gri­niaus su­da­ry­ta Vy­riau­sy­bė.

Stei­gia­ma­sis Sei­mas dir­bo su­dė­tin­go­mis vi­daus ir tarp­tau­ti­nės pa­dė­ties są­ly­go­mis. 1920 m. va­sa­rą ko­mu­nis­tus ir jiems pri­ta­rian­čius įkvė­pė Rau­do­no­sios ar­mi­jos per­ga­lės prieš len­kus. Bir­že­lio mė­ne­sį tris sa­vai­tes ša­lis bu­vo li­ku­si be laik­raš­čių, nes strei­ka­vo Kau­no spaus­tu­vi­nin­kai. Lie­pos vi­du­ry­je Rau­do­na­jai ar­mi­jai įžen­gus į Vil­nių, an­ti­vals­ty­bi­nis ko­mu­nis­ti­nis vei­ki­mas ta­po grės­min­gu. Lie­pos 23 d. Stei­gia­ma­sis Sei­mas vi­so­je ša­ly­je pa­skel­bė ka­ro pa­dė­tį ir grą­ži­no mir­ties baus­mę.

1920 m. ant­ro­je pu­sė­je Sei­mo dar­be už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mai ta­po pri­ori­te­ti­niais. Ka­ro būklė su Len­ki­ja, ne­pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su Ru­si­ja, ne­su­ta­ri­mai dėl vals­ty­bi­nės sie­nos su Lat­vi­ja. Tuo me­tu An­tan­tės vals­ty­bės, ne­pai­sant vi­sų di­plo­ma­ti­nių pa­stan­gų, del­sė pri­pa­žin­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę. Svar­bus už­sie­nio po­li­ti­kos pa­sie­ki­mas – 1920 m. lie­pos 12 d. Mask­vo­je pa­si­ra­šy­ta Lie­tu­vos ir So­vie­tų Ru­si­jos tai­kos su­tar­tis, ku­ria de ju­re bu­vo pri­pa­žin­ta Lie­tu­vos vals­ty­bė, pa­tvir­tin­tos sie­nos ir pri­im­ti ki­ti Lie­tu­vai svar­būs punk­tai.

1920 m. ru­de­nį bu­vo iš es­mės spren­džia­mas vals­ty­bės iš­li­ki­mo klau­si­mas. Už­ėmu­si Vil­nių, ge­ne­ro­lo L. Že­li­gov­skio va­do­vau­ja­ma ka­riuo­me­nė skver­bė­si gi­lyn į Lie­tu­vą. Sei­me bu­vo sku­biai pri­im­ti vals­ty­bės gy­ni­mui rei­ka­lin­gi įsta­ty­mai dėl pa­pil­do­mo nau­jo­kų šau­ki­mo bei moks­lei­vių mo­bi­li­za­ci­jos. Mir­ti­no pa­vo­jaus aki­vaiz­do­je Stei­gia­ma­sis Sei­mas nu­ta­rė lai­ki­nai ne­šauk­ti ple­na­ri­nių po­sė­džių ir de­le­guo­ti sa­vo na­rius į fron­tą, į cen­tri­nės ir vie­ti­nės val­džios įstai­gas, kad pa­dė­tų or­ga­ni­zuo­ti ša­lies gy­ny­bą. Ko­vo­se su len­kais žu­vo ir vie­nas Sei­mo na­rys ka­ri­nin­kas An­ta­nas Ma­tu­lai­tis. Įsta­ty­mu bu­vo su­da­ry­tas ma­ža­sis Sei­mas, ku­riam bu­vo pa­ves­tos pa­grin­di­nio Stei­gia­mo­jo Sei­mo funk­ci­jos – leis­ti bū­ti­niau­sius įsta­ty­mus, pri­žiū­rė­ti įsta­ty­mų vyk­dy­mą, tvir­tin­ti kre­di­tus vyk­do­ma­jai val­džiai. Ma­žą­jį Sei­mą su­da­rė Sei­mo Pir­mi­nin­kas A. Stul­gins­kis ir še­ši na­riai iš di­džio­jo Sei­mo frak­ci­jų.

1921 m. lie­pos 17 d., su­ma­žė­jus pa­vo­jui iš Len­ki­jos, Stei­gia­ma­sis Sei­mas at­nau­ji­no ple­na­ri­nius po­sė­džius. Aki­vaiz­du, kad le­mia­mu ša­liai mo­men­tu Lie­tu­vos val­džia ne­su­gniu­žo ir kar­tu su vi­suo­me­ne su­ge­bė­jo ap­gin­ti vals­ty­bę.

1921–1922 m. ta­po vals­ty­bės pa­ma­ti­nių įsta­ty­mų pri­ėmi­mo me­tais. Da­lis jų su­kė­lė il­gas par­ti­nes dis­ku­si­jas ir ne­su­ta­ri­mus, ko­a­li­ci­jų griū­tį, Vy­riau­sy­bės kai­tą, opo­zi­ci­jos „bal­sa­vi­mą ko­jo­mis“ ir ki­tus par­la­men­ti­nei de­mo­kra­tijai bū­din­gus po­žy­mius. Tai bu­vo Lie­tu­vos po­li­ti­kų par­la­men­ti­nio dar­bo pra­džia­moks­lis. Lai­kas pa­ro­dė, kad re­zul­ta­tai bu­vo ge­ri.

1922 m. rug­pjū­čio 1 d. Stei­gia­ma­ja­me Sei­me bu­vo pri­im­ta Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­ja, ku­ri įtvir­ti­no Lie­tu­vos pi­lie­čių tei­ses ir lais­ves, api­brė­žė vals­ty­bi­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jų, teis­mų, sa­vi­val­dy­bių kom­pe­ten­ci­ją, švie­ti­mo, so­cia­li­nės ap­sau­gos, ti­ky­bos, tau­ti­nių ma­žu­mų ir ki­tas svar­biau­sias vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo sri­tis.

Ki­tas la­bai svar­bus Stei­gia­mo­jo Sei­mo pri­im­tas tei­sės ak­tas bu­vo Že­mės re­for­mos įsta­ty­mas. Jis bu­vo pri­im­tas 1922 m. va­sa­rio 15 d. krikš­čio­nių de­mok­ra­tų bal­sais opo­zi­ci­jai bal­suo­jant prieš ar­ba su­si­lai­kant. Pa­gal šį įsta­ty­mą į Vals­ty­bi­nį že­mės fon­dą bu­vo ima­ma vals­ty­bi­nė že­mė, prieš Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę ko­vo­ju­sių, pa­vyz­džiui, Ber­mon­to bū­riuo­se ar Len­ki­jos ka­riuo­me­nė­je, as­me­nų že­mė, taip pat pri­va­čių as­me­nų, dau­giau­sia dva­ri­nin­kų, baž­ny­čių, vie­nuo­ly­nų že­mė, vir­ši­ju­si 80 ha nor­mą. Pir­mu­mo tei­sę gau­ti že­mės tu­rė­jo ka­riai sa­va­no­riai. Že­mės ga­lė­jo gau­ti be­že­miai ir ma­ža­že­miai, tu­rė­ję ma­žiau kaip 10 ha, vals­tie­čiai, kai­mo ama­ti­nin­kai, kai ku­rios vals­ty­bi­nės ir vi­suo­me­ni­nės įstai­gos. Nors įsta­ty­mas dau­gu­mai bu­vu­sių že­mės sa­vi­nin­kų nu­ma­tė kom­pen­sa­ci­ją, ta­čiau ji bu­vo sim­bo­li­nė ir kur kas ma­žes­nė už že­mės rin­kos kai­ną.

Ant­ro­ji su­dė­ti­nė že­mės re­for­mos da­lis bu­vo kai­mų skirs­ty­mas į vien­kie­mius. Lie­tu­vo­je že­mės re­for­ma bu­vo vie­na ra­di­ka­liau­sių Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­po­je. Jos ra­di­ka­lu­mą lė­mė ki­ta­tau­tė dva­ri­nin­ki­ja, ko­vo­ju­si su Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mu. Že­mės re­for­ma bu­vo la­bai svar­bi ku­riant Lie­tu­vos vals­ty­bę, su­da­rant ka­riuo­me­nę, įvei­kiant bol­še­viz­mą ir len­kų grės­mę. La­bai reikš­min­gi bu­vo ir so­cia­li­niai eko­no­mi­niai re­for­mos pa­da­ri­niai. Bu­vo mo­der­ni­zuo­ta svar­biau­sia ša­lies ūkio ša­ka – že­mės ūkis. Su­tvir­tė­jo lie­tu­vių ūki­nin­ki­ja.

Ki­tas svar­bus Stei­gia­mo­jo Sei­mo dar­bas bu­vo na­cio­na­li­nės va­liu­tos – li­to įve­di­mas. Lie­tu­vo­je kur­sa­vu­sios vo­kie­čių ost­mar­kės, ­va­dinamos auk­sinais, dėl Vo­kie­ti­jo­je ki­lu­sios mar­kės in­flia­ci­jos 1918–1921 m. stip­riai nu­ver­tė­jo, to­dėl ken­tė­jo ša­lies gy­ven­to­jai. Su­tvir­tė­jus tarp­tau­ti­nei ir ūki­nei ša­lies pa­dė­čiai, 1922 m. pra­džio­je bu­vo nu­tar­ta at­si­sa­ky­ti Vo­kie­ti­jos va­liu­tos ir taip iš­veng­ti hi­pe­rin­flia­ci­jos ke­lia­mų nuos­to­lių. 1922 m. rug­pjū­čio 9 d. Sei­mas pri­ėmė Pi­ni­gi­nio vie­ne­to įsta­ty­mą, ku­ris skel­bė, kad pi­ni­gi­nis Lie­tu­vos vie­ne­tas yra li­tas. Vi­są ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį li­tas iš­li­ko sta­bi­li ir stip­ri va­liu­ta.

Stei­gia­mo­jo Sei­mo me­tais vyk­dant ak­ty­vią už­sie­nio po­li­ti­ką su­tvir­tė­jo tarp­tau­ti­nė Lie­tu­vos pa­dė­tis. Lie­tu­vą de ju­re pri­pa­ži­no še­šio­li­ka pa­sau­lio vals­ty­bių, o nuo 1922 m. rug­sė­jo mė­ne­sio Lie­tu­va ta­po, t. y. nuo 1921 m. rug­sė­jo mė­ne­sio, Lie­tu­va ta­po Tau­tų Są­jun­gos na­re.

Per sa­vo ka­den­ci­ją Stei­gia­ma­sis Sei­mas iš vi­so pri­ėmė apie 150 reikš­min­gų ša­lies ūkiui, kul­tū­rai, švie­ti­mui ir ki­toms sri­tims įsta­ty­mų. Be­veik per pus­tre­čių jo veik­los me­tų bu­vo su­šauk­ti 257 ple­na­ri­niai po­sė­džiai. 1922 m. spa­lio 6 d. įvy­ko pas­ku­ti­nis Stei­gia­mo­jo Sei­mo po­sė­dis.

Jau­na Lie­tu­vos vals­ty­bė iš­lai­kė pir­mą de­mo­kra­tijos eg­za­mi­ną, tau­tos iš­rink­ti at­sto­vai Lie­tu­vos mo­der­nių­jų lai­kų is­to­ri­jo­je pa­li­ko ryš­kų pėd­sa­ką, ku­riuo mes tu­rė­tu­me sek­ti ir šian­dien sa­vo gar­bin­gais dar­bais ra­šy­da­mi šiuo­lai­ki­nio Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­ją. Dė­ko­ju už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū. Dė­ko­ju vi­ce­pir­mi­nin­kui. To­liau kal­bė­ti kvie­čiu ki­tą Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ką – Č. Jur­šė­ną.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, mie­lie­ji ko­le­gos, ma­lo­nūs sve­čiai! Pir­ma­sis pra­ne­šė­jas į Stei­gia­mą­jį Sei­mą pa­si­žiū­rė­jo is­to­ri­ko žvilgs­niu. Leis­ki­te man šiek tiek ki­tu žvilgs­niu pa­si­žiū­rė­ti iš tik­rų­jų į la­bai tur­tin­gą mū­sų par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­ją ir į tuos me­tus, kai vei­kė Stei­gia­ma­sis Sei­mas.

Pir­mas klau­si­mas – ka­da pra­si­dė­jo par­la­men­ta­riz­mas Lie­tu­vo­je, ka­da pra­si­dė­jo šiuo­lai­ki­ne min­ti­mi ver­ti­nant mo­der­nu­sis par­la­men­ta­riz­mas? Be abe­jo, luo­mi­nis par­la­men­ta­riz­mas bu­vo prieš pu­sę tūks­tan­čio me­tų. Tai yra Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je XV a. pa­bai­go­je – XVI a. pra­džio­je. Vis­kas pri­klau­so, nuo ku­rios kon­kre­čios da­tos tai skai­čiuo­si. Ar nuo 1492, ar nuo 1506, ar nuo 1512 m. Tai­gi po metų ki­tų ga­li­me mi­nė­ti ofi­cia­liai mū­sų par­la­men­ta­riz­mo 500 me­tų. Ne­už­mirš­ki­me Abie­jų Tau­tų, ar­ba Žeč­pos­po­li­tos, par­lamen­ti­nio pa­ty­ri­mo. Bet vis dėl­to ar­tė­ki­me prie mū­sų die­nų.

Tam tik­rų šiuo­lai­ki­nio par­la­men­ta­riz­mo bruo­žų jau bu­vo XX a. pra­džio­je Di­džia­ja­me Vil­niaus Sei­me 1905 m. Ir bū­tent Di­dy­sis Vil­niaus Sei­mas pa­rei­ka­la­vo su­šauk­ti Stei­gia­mą­jį, ar­ba įstei­­gia­mą­jį, Sei­mą re­mian­tis vi­suo­ti­niais ly­giais ir ki­tais de­mo­kra­tiniais pa­grin­dais or­ga­ni­zuo­tais rin­ki­mais. O jei­gu im­si­me Vals­ty­bės Ta­ry­bą, ar­ba Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­bą, ku­ri vei­kė 1917–1920 m., tai fak­tiš­kai bu­vo jau mi­ni­par­la­men­tas. Tie­sa, ne­iš­rink­tas vi­suo­ti­niuo­se rin­ki­muo­se, bet Vals­ty­bės Ta­ry­ba tu­rė­jo sa­vo sta­tu­tą, sa­vo pa­tik­rin­tas vei­ki­mo pro­ce­dū­ras, tri­pa­ko­pę įsta­ty­mų lei­dy­bą ir fak­tiš­ką opo­zi­ci­ją, nors apie tai ne­bu­vo kal­ba­ma. Čia ne­ga­liu ne­pa­sa­ky­ti: bū­tent ma­žu­ma, kai­rio­ji ma­žu­ma, pri­ver­tė pri­im­ti to­kį Va­sa­rio 16-osios Ak­tą, ko­kį mes tu­ri­me.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie mo­der­nų­jį par­la­men­ta­riz­mą taip, kaip da­bar su­pran­ta­me, rei­kia kal­bė­ti tik apie 1920–1922 m. Stei­gia­mą­jį Sei­mą. Čia yra du mo­men­tai. Pir­miau­sia, kaip su­for­muo­tas Stei­gia­ma­sis Sei­mas. Ma­no ko­le­ga jau dės­tė, kad vi­suo­ti­nių rin­ki­mų pa­grin­du. Bet aš no­riu iš­šif­ruo­ti vie­ną tų vi­suo­ti­nių rin­ki­mų su­de­da­mą­ją da­lį. Tai yra vy­rai ir mo­te­rys da­ly­va­vo ly­gio­mis tei­sė­mis nuo 21 me­tų. Tie­sa, ka­riš­kiams dėl tam tik­rų prie­žas­čių bu­vo su­teik­ta iš­ly­ga – nuo 17 me­tų, bet čia at­ski­ra kal­ba. Im­kim vy­rų ir mo­te­rų tei­ses.

No­riu jums, ger­bia­mie­ji, pra­neš­ti, kad šiuo po­žiū­riu Lie­tu­va yra tarp pir­mau­jan­čių pa­sau­lio vals­ty­bių. Net par­la­men­ta­riz­mo tė­vo­ni­ja Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ne­tu­rė­jo to­kių mo­te­rų rin­ki­mi­nių tei­sių 1919–1920 m. kaip Lie­tu­va. Ap­skri­tai mo­te­rys ga­lė­jo bal­suo­ti, bet tos, ku­rios bu­vo tur­tin­gos ir ku­rioms jau su­ėjo 30 me­tų. Tik po de­šim­ties me­tų Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je bu­vo to­kios mo­te­rų rin­ki­mi­nės tei­sės kaip Lie­tu­vo­je 1919–1920 me­tais.

O jei­gu kal­bė­tu­me apie ku­rias nors ki­tas ša­lis, tai net ne­pa­to­gu skai­čiuo­ti, kad net ir Bel­gi­ja, ir Če­kos­lo­va­ki­ja, ir Por­tu­ga­li­ja, ir Is­pa­ni­ja, ir Pran­cū­zi­ja, ir Slo­vė­ni­ja, ir dau­ge­lis ki­tų vals­ty­bių to­kių mo­te­rų rin­ki­mi­nių tei­sių ne­tu­rė­jo kaip mes 1919–1920 m. O Švei­ca­ri­ja, tie­siog gė­da sa­ky­ti, mo­te­rims ly­gias rin­ki­mų tei­ses su­tei­kė 1971 m.

Ir, ži­no­ma, la­bai svar­bu, kas čia jau bu­vo pa­brėž­ta, kad pir­mą­jį po­sė­dį 1920 m. ge­gu­žės 15 d. pra­dė­jo mo­te­ris – Gab­rie­lė Pet­ke­vi­čai­tė-Bi­tė, ži­no­ma ra­šy­to­ja. Jai dar ne­bu­vo nė 60 me­tų ir pa­gal vy­res­niš­ku­mo prin­ci­pą, ku­ris ir mū­suo­se įtvir­tin­tas, ji pra­dė­jo tą po­sė­dį. Bet įsi­gi­li­nus pa­si­ro­do, kad už ją bu­vo vy­res­nis ki­tas at­sto­vas, net­gi dve­jais me­tais vy­res­nis. Tai bu­vo Si­mo­nas Ro­zen­bau­mas. Pro­ble­ma bu­vo ta, kad jis ne­mo­kė­jo lie­tu­viš­kai, jis kal­bė­jo ji­diš kal­ba, nes tas bu­vo lei­džia­ma tuo­me­ti­nia­me par­la­men­te. Tai­gi to­dėl G. Pet­ke­vi­čai­tė-Bi­tė ir pra­dė­jo pir­mi­nin­kau­ti pir­ma­jam po­sė­džiui.

Da­bar apie pa­tį dar­bą. Čia pa­kan­ka­mai pa­sa­kė ko­le­ga A. Ka­šė­ta ir aš ne­no­riu kar­to­tis, bet vie­ną da­ly­ką vis dėl­to tu­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, nes tai yra prin­ci­pi­nis da­ly­kas ir kar­tais dėl jo ir anais lai­kais, t. y. Pir­mo­sios Res­pub­li­kos me­tais, ir da­bar gin­či­ja­ma­si. Tai yra pats pir­ma­sis do­ku­men­tas, ku­ris pri­im­tas, kaip ste­nog­ra­mo­se už­ra­šy­ta, vie­nu bal­su, t. y. vien­bal­siai, re­zo­liu­ci­ja, ku­ri štai kaip skam­ba: „Lie­tu­vos Stei­gia­ma­sis Sei­mas, reikš­da­mas Lie­tu­vos žmo­nių va­lią, pro­kla­muo­ja esant at­sta­ty­tą ne­pri­klau­so­mą Lie­tu­vos vals­ty­bę kaip de­mo­kra­tinę res­pub­li­ką et­no­lo­gi­nėm sie­nom ir lais­vą nuo vi­sų vals­ty­bi­nių ry­šių, ku­rie yra bu­vę su ki­tom vals­ty­bėm.“ Čia yra ke­li mo­men­tai, ku­rie bū­tent ši­tam do­ku­men­te įtvir­tin­ti. Man svar­bu pa­brėž­ti de­mo­kra­tinę res­pub­li­ką, nes ši­ta for­mu­luo­tė bu­vo vi­so­se Pir­mo­sios Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jo­se, bet iš­sky­rus 1938 m., ar­ba sme­to­ni­nę, Kon­sti­tu­ci­ją. Būd­var­dis „de­mo­kra­tinė“ din­go. Po ka­ro par­ti­za­nai pir­mie­ji 1949 m. sa­vo Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio ta­ry­bos de­kla­ra­ci­jo­je vėl įtvir­ti­no de­mo­kra­tinę res­pub­li­ką. Kai at­si­kū­rė Ant­ro­ji Res­pub­li­ka, t. y. 1990 m., Lai­ki­na­ja­me Pa­grin­di­nia­me Įsta­ty­me bu­vo ši­ta for­mu­luo­tė ir ji­nai bu­vo, ži­no­ma, 1992 m. tau­tos pa­tvir­tin­to­je Kon­sti­tu­ci­jo­je. Tai yra la­bai svar­bu.

Ir štai ma­no siū­ly­mas, ku­rį aš ofi­cia­liai įre­gist­ra­vau. Mes tu­rim Stei­gia­mo­jo Sei­mo su­si­rin­ki­mo die­ną – bū­tent ge­gu­žės 15-ąją. At­si­žvelg­da­mas į ši­tą pir­mą­jį pa­grin­di­nį Stei­gia­mo­jo Sei­mo dar­bą, aš siū­lau va­din­ti ši­tą die­ną Res­pub­li­kos, o to­liau – Stei­gia­mo­jo Sei­mo su­si­rin­ki­mo die­na pa­brė­žiant, kad mes se­niai ir da­bar esam res­pub­li­ka.

Kai kal­bam apie par­la­men­ta­riz­mą, ne­ga­lim ne­kal­bė­ti apie par­la­men­ta­rus. O ko­kios jų tei­sės bu­vo? Štai jei­gu im­sim tei­ses, pa­rei­gas, ga­li­my­bes veik­ti ir mū­sų, ir Stei­gia­mo­jo Sei­mo, tai no­riu jums ka­te­go­riš­kai tvir­tin­ti, kad Stei­gia­mo­jo Sei­mo at­sto­vai, taip jie ofi­cia­liai va­di­no­si, vė­liau bu­vo tau­tos at­sto­vai, tu­rė­jo pa­kan­ka­mai įran­kių tiek in­di­vi­du­a­liai veik­ti, tiek ko­lek­ty­viai ar­ba gru­pė­mis. O frak­ci­ją ga­li­ma bu­vo su­da­ry­ti esant trims at­sto­vams. Be ki­ta ko, pri­me­nu: ir Ant­ro­jo­je Res­pub­li­ko­je ku­rį lai­ką bu­vo to­kia ga­li­my­bė su­da­ry­ti ma­žos su­dė­ties frak­ci­jas. Jei­gu ly­gin­sim vi­są ka­ta­lo­gą tei­sių, kas bu­vo ta­da ir kas da­bar, ži­no­ma, da­bar­ti­nis Sei­mas tu­ri dau­giau tų ga­li­my­bių, bet, no­riu pa­sa­ky­ti, kai ko ne­tu­ri, ką tu­rė­jo Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­riai. Čia ne­si­grau­din­da­mas, bet tie­siog is­to­ri­nės tei­sy­bės la­bui no­riu pa­sa­ky­ti, kad at­sto­vų tei­sių ap­sau­ga Stei­gia­ma­ja­me Sei­me bu­vo di­des­nė. Sa­ky­sim, imu­ni­te­tui pa­nai­kin­ti, kra­tai at­lik­ti rei­kė­jo dvie­jų treč­da­lių at­sto­vų na­rių, o ne dau­giau ne­gu pu­sės kaip pas mus. Ma­ža to, 1922 m. Kon­sti­tu­ci­jo­je tas da­ly­kas bu­vo dar su­stip­rin­tas. Jei­gu Sei­mo at­sto­vas ar­ba tau­tos at­sto­vas bu­vo su­ima­mas be Sei­mo lei­di­mo, tai Sei­mas, iš­nag­ri­nė­jęs ši­tą klau­si­mą, ga­lė­jo pa­leis­ti tą Sei­mo na­rį. To­kia bu­vo tei­sė ar privilegija. Ar ji­nai bu­vo pa­grįs­ta, ar ne – ki­tas at­ve­jis. Da­bar mes to­kios tei­sės ne­tu­rim. Ir už tai at­si­žvel­giant į ši­tuos da­ly­kus ir į tai, kad Sei­mas do­mi­na­vo vals­ty­bės struk­tū­ro­je, 112 tuo­me­ti­nių at­sto­vų šmaikš­čiai A. Jakš­to-Damb­raus­ko bu­vo pa­va­din­ti „šim­tu dvy­li­ka ka­ra­lių“. Ži­no­ma, tie šim­tas dvy­li­ka ka­ra­lių, tu­rė­da­mi ga­li­my­bes, įvai­riai reiš­kė­si. Vi­sų pir­ma per dis­ku­si­jas. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad yra ma­lo­nu­mas skai­ty­ti kai ku­rias Stei­gia­mo­jo Sei­mo ste­nog­ra­mas. Jei­gu jūs tu­rė­tu­mėt lai­ko ir ūpo, pa­si­skai­ty­kit. Yra įdo­mu ir pa­mo­ko­ma, ka­dan­gi ne­ma­ža da­lis Stei­gia­mo­jo Sei­mo at­sto­vų bu­vo aukš­to ly­gio in­te­lek­tu­a­lai, pa­ty­rę ir an­ti­kos, ir Va­ka­rų Eu­ro­pos prie­ša­ki­nės min­ties įta­ką. Ži­no­ma, bū­da­vo ir įsi­sma­gi­nu­sių per dis­ku­si­jas kaip ir pas mus. To­kiu at­ve­ju čia vis­kas pri­klau­sė nuo to, kas pir­mi­nin­ka­vo, nes vie­ni pir­mi­nin­kai bu­vo minkš­tes­ni, ki­ti bu­vo kie­tes­ni ir griež­tes­ni. Tai griež­tes­nie­ji po pir­mo įspė­ji­mo nu­trauk­da­vo ir va­ry­da­vo iš tri­bū­nos, ma­ža to, bu­vo ga­li­my­bė pa­ša­lin­ti iš salės vie­nam ar­ba net de­šim­čiai po­sė­džių, ir tai ne kar­tą bu­vo pri­tai­ky­ta. Ži­no­ma, ken­tė­da­vo dau­giau­sia opo­zi­ci­jos at­sto­vai. O jei­gu bū­da­vo to­kia si­tu­a­ci­ja, kad pir­mi­nin­kas ar­ba spi­ke­ris nesu­si­tvar­ko, tai bu­vo to­kia įdo­mi tai­syk­lė, ku­rios da­bar nėr, gal­būt rei­kė­tų ši­tą tai­ky­ti: spi­ke­ris tu­rė­da­vo pri­si­deng­ti gal­vą ke­pu­re ar kuo ir au­to­ma­tiš­kai da­ro­ma per­trau­ka. Čia, ma­tyt, bu­vo per­fra­zuo­tas bri­tų pa­ty­ri­mas. Ten tuo me­tu no­rė­da­mas da­ry­ti ne­nu­ma­ty­tą per­trau­ką spi­ke­ris nu­si­im­da­vo pe­ru­ką. Mū­siš­kiai pe­ru­kų ne­tu­rė­jo, tai bu­vo pa­da­ry­ta at­virkš­čiai – pri­si­den­gi gal­vą ir po­sė­dis bai­gia­si. O ka­dan­gi, ma­tau, jums ši­tas da­ly­kas pa­tin­ka, tai no­riu pa­sa­ky­ti, kaip Vi­ki­pe­di­ja ver­čia „spi­ke­rį“ į lie­tu­vių kal­bą tais at­ve­jais, kai ati­tin­ka­mo straips­nio apie ku­rią nors ša­lį nė­ra lie­tu­viš­kai. Ji­nai „spi­ke­rį“ ver­čia „gar­sia­kal­biu“. (Juokas salėje)

Nuo draus­mės la­biau­siai nu­klys­da­vo opo­zi­ci­ja, nors opo­zi­ci­ja ne­bu­vo ofi­cia­liai įtvir­tin­ta nei Kon­sti­tu­ci­jo­je, nei Sei­mo sta­tu­te. Pri­min­siu, kad tai bu­vo pa­da­ry­ta tik­tai po dau­ge­lio me­tų, t. y. 1993–1994 m. Sei­mo sta­tu­te opo­zi­ci­ja bu­vo ins­ti­tu­cio­na­li­zuo­ta. Ta­čiau opo­zi­ci­ja pa­kan­ka­mai smar­kiai reiš­kė­si ir Stei­gia­ma­ja­me Sei­me, ir vė­les­niuo­se Sei­muo­se, ir kai bu­vo ki­to­kia opo­zi­ci­ja 1926 m., ir, ži­no­ma, jei­gu im­sim Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, ku­rio­je ir­gi opo­zi­ci­ja ne­bu­vo įtei­sin­ta, o net­gi bu­vo iš jos ir šai­po­ma­si, ir vi­saip ki­taip, opo­zi­ci­ja ga­lė­jo veik­ti.

O kaip vei­kė anų lai­kų opo­zi­ci­ja, aš čia tik­tai vie­ną pa­vyz­dį no­riu pa­sa­ky­ti, ir jis yra ga­na įdo­mus. Bu­vo ka­ro me­tai ir ar­kliai kaip trau­ki­mo prie­mo­nė, kaip trans­por­tas bū­da­vo rek­vi­zuo­ja­mi, o prieš tai tik­ri­na­mi. Tai štai vie­nas Seimo vi­ce­pir­mi­nin­kas pa­si­pik­ti­no, kad kai jis ne­nu­siun­tė ar­klių pa­tik­rin­ti ar­klių mo­bi­li­za­vi­mo ko­mi­si­jai, ga­vo 4 tūkst. auk­si­nų bau­dą. Ką da­ro tas vi­ce­pir­mi­nin­kas? Jis skam­bi­na prem­je­rui, ne, pir­ma skam­bi­na Sei­mo Pir­mi­nin­kui, Sei­mo Pir­mi­nin­kas – prem­je­rui, prem­je­ras – ka­ro mi­nist­rui ir ga­lų ga­le tas ar­klių mo­bi­li­za­vi­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas nu­bau­džia­mas. Su­pran­ta­ma, kad opo­zi­ci­ja, kon­kre­čiai so­cial­de­mok­ra­ti­nė, ši­tai su­uo­džia ir vi­są da­ly­ką iš­ke­lia pa­da­ry­da­ma, kaip čia pa­sa­kius, sar­ma­tą tam vi­ce­pir­mi­nin­kui. Tai čia tik­tai vie­nas pa­vyz­dys, o jų bu­vo pa­kan­ka­mai daug.

Da­bar no­rė­čiau pa­sa­ky­ti apie kai ku­riuos tuo­me­ti­nės opo­zi­ci­jos vei­ki­mo bū­dus, nes opo­zi­ci­ja, ne­ga­lė­da­ma pa­veik­ti la­bai stip­rios dau­gu­mos, iš pra­džių dau­gu­ma bu­vo ne tik­tai krik­de­mai, bet, kaip ko­le­ga sa­kė, ir liau­di­nin­kai, o pas­kui ir vie­ni krik­de­mai tu­rė­jo 59 iš 112, va­di­na­si, aiš­ki dau­gu­ma, jie bal­suo­ja en bloc ir nie­ko jiems ne­pa­da­ry­si, tai pa­si­pik­ti­nę opo­nen­tai, sa­ky­sim, ne­gie­do­jo kar­tu him­no pri­ėmus 1922 m. Kon­sti­tu­ci­ją. Čia aš tai pri­me­nu dėl to, kad kai šiais lai­kais bu­vo toks ben­dras ne­gie­do­ji­mas, tai ne­ma­ny­ki­te, kad čia kai ku­rie jūs su­gal­vo­jo­te nau­jie­ną. Tai jau bu­vo Stei­gia­ma­ja­me Sei­me. Taip pat Stei­gia­ma­ja­me Sei­me, o ne Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je, pra­si­dė­jo „bal­sa­vi­mas ko­jo­mis“. Tai yra opo­zi­ci­ja, ma­ty­da­ma, kad sa­lė­je nė­ra pa­kan­ka­mai žmo­nių, šmurkšt iš sa­lės – ir po­sė­džio nė­ra. Taip su­ga­din­da­vo rei­ka­lus val­džiai, bet val­džia tu­rė­jo sa­vo kontr­prie­mo­nių ir pa­tai­sė ati­tin­ka­mai Sta­tu­tą – su­ma­ži­no kvo­ru­mo nor­mą. O 1992 m. tuo­me­ti­nė val­džia dar ge­riau pa­da­rė – ap­skri­tai pa­nai­ki­no kvo­ru­mą. Jo Kon­sti­tu­ci­jo­je jūs ne­ra­si­te, iš­sky­rus tik ypa­tin­gus at­ve­jus. Vė­liau įsta­ty­mams pri­im­ti mes jau nu­si­sta­tė­me Sta­tu­te ki­to­kią nor­mą ir ki­to­kią tvar­ką.

Ger­bia­mie­ji, ei­da­mas į pa­bai­gą ir api­ben­drin­da­mas no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ne­pai­sant tų vi­di­nių ir tarp­tau­ti­nių, apie ką jau bu­vo kal­bė­ta, keb­lu­mų, Stei­gia­ma­sis Sei­mas sa­vo is­to­ri­nį vaid­me­nį at­li­ko, bet jo mi­nu­sai – štai tie 112 ka­ra­lių, ar­ba „sei­mok­ra­ti­ja“ (toks bu­vo ter­mi­nas, iš­ras­tas opo­nen­tų). Ši­tie da­ly­kai bu­vo iš­nau­do­ti par­la­men­ta­riz­mo prie­ši­nin­kų ren­giant vals­ty­bės per­ver­smą. Apie jį bu­vo gal­vo­ja­ma, apie jį bu­vo mąs­to­ma jau 1923 me­tais, įvy­ko 1926 me­tais.

Ir baig­da­mas su ap­gai­les­ta­vi­mu no­riu jums pa­sa­ky­ti ir pats pri­si­pa­žin­ti, kad 1990 me­tais mes, tuo­me­ti­niai sig­na­ta­rai, už­vers­ti vals­ty­bės at­kū­ri­mo dar­bais, tik­rai ne­pa­kan­ka­mai do­mė­jo­mės mū­sų pirm­ta­kais. Ir štai tik ne­se­niai lei­džiant Lie­tu­vos par­la­men­ta­rų biog­ra­fi­nį žo­dy­ną pa­aiš­kė­jo, kad 1990 me­tais dar bu­vo gy­vas vie­nas iš Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rių, tai yra bu­vęs Kau­no ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos rek­to­rius (1944–1946 m.) Stasys Gruodis. Jis mi­rė 1990 m. lap­kri­čio 1 d., bet mes, gai­la, jo ne­pa­lai­do­jo­me ir tik vė­liau tai su­ži­no­jo­me. Čia yra, sa­ky­čiau, tam tik­ra mums pa­mo­ka, kaip ati­tin­ka­mai mes tu­rė­tu­me žiū­rė­ti į sa­vo pirm­ta­kus.

No­riu pri­si­min­ti ir žu­vu­sį ka­ri­nin­ką A. Ma­tu­lai­tį, ku­rį ko­le­ga mi­nė­jo. Tai bu­vo pir­mo­ji au­ka ko­voj su že­li­gov­ski­nin­kais, pir­ma­sis žu­vęs de­pu­ta­tas. Jo tiks­li mir­ties da­ta yra lap­kri­čio 20 d. Tai­gi mes tu­ri­me lai­ko ir ši­tą de­vy­nias­de­šimt­me­tį pri­si­min­ti, ir pa­gerb­ti pir­mą­ją au­ką. Tų au­kų, kaip jau Pir­mi­nin­kė sa­kė, bu­vo kur kas dau­giau. Ne­ma­ža da­lis Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rių žu­vo nuo įvai­rių oku­pan­tų ir anek­sio­nis­tų veiks­mų, bu­vo rep­re­suo­ti, nu­kan­kin­ti.

To­dėl baig­da­mas, mie­lie­ji ko­le­gos, kvie­čiu vi­sus su­si­kaup­ti ir ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti ir ka­ri­nin­ką A. Ma­tu­lai­tį, ir ki­tus žu­vu­sius, nu­kan­kin­tus ar rep­re­suo­tus tau­tos at­sto­vus. (Ty­los mi­nu­tė) Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jams. Tuo šven­ti­nę po­sė­džio da­lį bai­gia­me. Vi­sus ko­le­gas ma­lo­niai kvie­čiu da­ly­vau­ti ir ki­tuo­se Stei­gia­mo­jo Sei­mo 90-me­čiui skir­tuo­se ren­gi­niuo­se. In­for­ma­ci­ja apie juos jums vi­siems yra iš­pla­tin­ta ir su­dė­ta jū­sų dė­žu­tė­se.

To­liau ei­si­me prie kas­die­nių da­ly­kų ir pa­tvir­tin­tos dar­bo­tvarkės klau­si­mų.

 

10.47 val.

In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės pa­slau­gų įsta­ty­mo 4, 18, 19 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1625(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės pa­slau­gų įsta­ty­mo 4, 18, 19 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1625(2). Pri­ėmi­mas. Yra li­kęs tik bal­sa­vi­mas. To­dėl iš kar­to ir kvie­čiu ger­bia­muo­sius ko­le­gas. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ku­rie vi­si sto­vi­te už ko­lo­nų, bū­tų ma­lo­nu ma­ty­ti jus dar­bo vie­to­se.

Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės pa­slau­gų įsta­ty­mo 4, 18, 19 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 111 Sei­mo na­rių: už – 71, prieš – 19, su­si­lai­kė 21. Įsta­ty­mas Nr. XIP-1625(2) pri­im­tas.

 

10.48 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 21426, 24710 ir 2591 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1626(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ir dar Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 21426, 24710 ir 2591 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas Nr. XIP-1626(2). Pri­ėmi­mas. Ir­gi li­kęs tik bal­sa­vi­mas. To­dėl kvie­čiu bal­suo­ti.

Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas mi­nė­tas įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 109 Sei­mo na­riai: už – 80, prieš – 4, su­si­lai­kė 25. Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 21426, 24710 ir 2591 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

 

10.50 val.

Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 8, 12, 13, 22, 27 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 121 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1302(2)ES (pri­ėmi­mas)

 

Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 8, 12, 13, 22, 27 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 121 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1302(2). Pri­ėmi­mas. Pra­ne­šė­ja – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to at­sto­vė V. V. Mar­ge­vi­čie­nė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ka­dan­gi įsta­ty­mas jau daug sy­kių bu­vo Sei­me vis ati­de­da­mas, no­riu trum­pai pri­min­ti. Pa­grin­di­niai šio įsta­ty­mo tiks­lai bu­vo su­de­rin­ti įsta­ty­mo nuo­sta­tas su Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­slau­gų di­rek­ty­vos nuo­sta­to­mis. Ant­ras tiks­las – už­tik­rin­ti ge­res­nę dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos būk­lę, ma­ži­nant ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be. Ypač yra svar­bu – at­si­sa­kius to­kių pa­slau­gų li­cen­ci­ja­vi­mo pa­gal di­rek­ty­vą.

1 straips­niui bu­vo gau­ti net trys Sei­mo na­rių V. Si­mu­li­ko ir ger­bia­mo­jo L. Ker­na­gio pa­siū­ly­mai. Aš ne­ži­nau, ar vi­sus, nes vi­siems ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Kal­bė­ki­me apie tre­čią.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mo­ji ko­le­ge, aš jus per­trauk­siu, nes vie­nin­te­liam 1 straips­niui yra pa­siū­ly­mai. Aš siū­ly­čiau pri­im­ti pa­straips­niui ir kal­bė­ti pir­miau­sia apie 1 straips­nį. 1 straips­niui yra V. Si­mu­li­ko ir L. Ker­na­gio pa­siū­ly­mai.

Aš no­rė­čiau po­no V. Si­mu­li­ko pa­pra­šy­ti pa­teik­ti.

V. SIMULIK (MSG). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Mes su ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku ap­ta­rė­me. Pir­mas dvi pa­tai­sas mes at­si­i­ma­me, li­ko tre­čia 5 die­nos. No­riu at­kreip­ti ko­le­gų dė­me­sį, kad kar­tu su ko­mi­te­tu nu­ta­rę pri­ėmė­me spren­di­mą, kad tų sub­jek­tų, ku­rie ga­li da­ly­vau­ti ren­giant dar­bų sau­gos spe­cia­lis­tus, pra­ple­čia­me ra­tą. Tai yra aukš­to­sios mo­kyk­los, tu­riu ome­ny ir uni­ver­si­te­tai, ir ko­le­gi­jos, ir aka­de­mi­jos – vi­sos tos, ku­rios yra ga­vu­sios aukš­to­sios mo­kyk­los sta­tu­są, plius mo­ky­mo įstai­gos, ku­rios per­ei­na Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos li­cen­ci­ja­vi­mą. Mes kal­ba­me apie tai, kad mi­nis­te­ri­ja tu­ri kel­ti kar­te­lę, rei­ka­la­vi­mus, plės­ti ba­zę, vi­sa tai, ko rei­kia at­si­žvel­giant į So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos re­ko­men­da­ci­jas. Ko­mi­te­tas pa­lai­kė. Pra­šau ko­le­gų pa­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dėl pa­tai­sos vie­nas – už, vie­nas – prieš. Ka­dan­gi nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti prieš, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti ko­le­gų V. Si­mu­li­ko ir L. Ker­na­gio pa­siū­ly­mui? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Pri­tar­ta. Taip. Ben­dru su­ta­ri­mu ar kas nors no­ri­te kal­bė­ti prieš? Pri­tar­ta. Tai ir fik­suo­ja­me, kad Sei­mo na­rių V. Si­mu­li­ko ir L. Ker­na­gio pa­siū­ly­mui dėl 1 straips­nio yra pri­tar­ta.

Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, tai ko­mi­te­to re­dak­ci­ja…

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš ga­liu pa­ci­tuo­ti. Ko­mi­te­to re­dak­ci­ja yra to­kia: „Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos spe­cia­lis­tus pa­gal spe­cia­lias pro­gra­mas eko­no­mi­nės veik­los sri­tims ren­gia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos aukš­to­sios mo­kyk­los ir mo­ky­mo įstai­gos, tu­rin­čios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos iš­duo­tas li­cen­ci­jas mo­ky­mui pa­gal to­kias pro­gra­mas. Sta­ti­nių pro­jek­ta­vi­mo, sta­ti­nių sta­ty­bos sau­gos ir svei­ka­tos ko­or­di­na­to­rius pa­gal spe­cia­lias pro­gra­mas ren­gia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos aukš­to­sios mo­kyk­los.“ To­kiai su­de­rin­tai re­dak­ci­jai pri­ta­rė ir ko­mi­te­tas, ir pa­tai­sų tei­kė­jai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­im­ti 1 straips­nį su mū­sų pri­im­ta pa­tai­sa? (Bal­sai sa­lė­je: „Ga­lim.“) Pri­im­ta.

Dė­ko­ju pra­ne­šė­jai. 2 straips­nį ga­li­me pri­im­ti? Pri­im­tas. 3 straips­nis? Pri­im­tas. 4 straips­nis? Pri­im­tas. 5 straips­nis? Pri­im­tas. 6 straips­nis? Pri­im­tas. 7 straips­nis? Pri­im­tas. Ir 8 straips­nis? Pri­im­tas.

Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. No­rin­čių kal­bė­ti prieš nė­ra. Ar ga­li­me iš kar­to bal­suo­ti?

Bal­suo­jam. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 8, 12, 13, 22, 27 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 121 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių. Už – 110, prieš – 1, su­si­lai­kė. Įsta­ty­mas Nr. XIP-1302(2) pri­im­tas.

 

10.55 val.

Šilu­mos ūkio įsta­ty­mo 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-394(4) (pri­ėmi­mas)

 

Pro­jek­tas Nr. XIP-394(4) – Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas. Kvie­čiu J. Raz­mą. Pri­ėmi­mas. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kaip ži­no­te, šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu no­ri­me su­da­ry­ti di­des­nes ga­li­my­bes par­duo­ti ši­lu­mą tiems ne­pri­klau­so­miems ši­lu­mos ga­min­to­jams, ku­rie nau­do­ja at­si­nau­ji­nan­čius šal­ti­nius, bio­ku­rą, siū­ly­da­mi jiems pa­lan­kes­nę kai­no­da­rą ir ska­tin­da­mi, kad ras­tų­si kuo dau­giau to­kių nau­jų ka­ti­li­nių. Po svars­ty­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas bu­vo ga­vęs Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. Ko­mi­te­tas siū­lo vie­nai pa­sta­bai iš da­lies pri­tar­ti, o ki­tą pri­ima vi­są. Tai siū­lom Sei­mui pa­si­rink­ti ko­mi­te­to po­zi­ci­ją.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Įsta­ty­mas iš vie­no straips­nio. Tai­gi dėl vi­so įsta­ty­mo ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš.

Už – V. P. An­driu­kai­tis. Ne­kal­ba. Ta­da B. Vė­sai­tė – už.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Lie­tu­va pa­gal bio­ku­ro iš­tek­lius yra ant­ro­ji ša­lis Eu­ro­pos Są­jun­go­je. De­ja, iš tik­rų­jų la­bai ap­mau­du, kad taip il­gai šie mū­sų at­si­nau­ji­nan­tys šal­ti­niai nė­ra pa­nau­do­ja­mi. Ma­nau, kad ši pa­tai­sa iš tik­rų­jų ska­tin­tų per­ėji­mą prie bio­ku­ro, ypač ma­žes­nė­se ka­ti­li­nė­se, dėl to, kad, tar­ki­me, įtam­pa ener­ge­ti­nių iš­tek­lių sri­ty­je nuo­la­tos au­ga. Kaip ži­no­te, dėl to, kad bu­vo nu­žu­dy­tas Ni­ge­ri­jos pre­zi­den­tas, naf­tos kai­nos iš­au­go ir va­sa­rą vėl pa­sieks tą vir­šū­nę, ku­ri bu­vo eko­no­mi­kos kles­tė­ji­mo me­tu, o jau da­bar žmo­nės fak­tiš­kai sun­kiai be­įper­ka ener­ge­ti­nius iš­tek­lius. Tai­gi, aš ma­nau, ši iš­ly­ga, kad bū­tų tam tik­ras ska­ti­ni­mas per­ei­ti nuo iš­kas­ti­nio prie bio­ku­ro, yra iš tik­rų­jų nor­ma­li. Gal­būt ji­nai il­gai ne­eg­zis­tuo­tų, bet įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­ta­riu ir siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Prieš – K. Dauk­šys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų vi­siš­ka ne­tie­sa, kad dėl šio įsta­ty­mo kaip nors pa­ge­rės Lie­tu­vos ši­lu­mos var­to­to­jų gy­ve­ni­mas, nes pa­gal šią įsta­ty­mo pa­tai­są tą iš bio­ku­ro pa­ga­min­tą ener­gi­ją su­pirks už tą pa­čią kai­ną, ku­ri bū­tų, jei bū­tų pa­ga­min­ta iš du­jų. Tai pir­mas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Kai at­si­ras dvi kon­ku­ruo­jan­čios ka­ti­li­nės ne­di­de­lia­me ši­lu­mos tie­ki­mo ra­jo­ne, tai pa­di­dės kiek­vie­nos iš jų eks­plo­a­ta­vi­mo iš­lai­dos ir ši­lu­ma dar pa­brangs, ši įsta­ty­mo pa­tai­sa įsuks kai­nų au­gi­mo spi­ra­lę. Jei­gu iš tik­rų­jų J. Raz­ma no­rė­tų pa­grei­tin­ti ši­lu­mos ga­my­bą iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių, tu­rė­tų skir­ti pi­ni­gų toms da­bar eg­zis­tuo­jan­čioms ka­ti­li­nėms mo­der­ni­zuo­ti į nau­do­jan­čias at­si­nau­ji­nan­čius šal­ti­nius. Tai bū­tų vie­nin­te­lė tei­sin­ga iš­ei­tis. Vi­sais ki­tais at­ve­jais, rū­pi­nan­tis tam tik­ros gru­pės žmo­nių, ku­rie da­bar la­bai ma­din­gu lai­ko bio­ku­rą, ir aš maž­daug, šia­me Sei­me yra daug jų ša­li­nin­kų, in­te­re­sais, yra pa­da­ro­ma taip, kad tos tra­di­ci­nės ka­ti­li­nės, ku­rios yra sa­vi­val­dy­bių tur­tas, bū­tų pa­vers­tos nie­ko ver­tom, už 1 Lt, o vi­sa ki­ta pirk­tų iš nau­jų­jų ener­ge­ti­kos mag­na­tų. Tai ši pa­tai­sa į tai at­ves. Jei­gu pa­di­dės ši­lu­mos kai­na, jei­gu sa­vi­val­dy­bių ka­ti­li­nės bus už­da­ry­tos kaip nie­kam ne­rei­ka­lin­gos, tai dėl to kal­tas bus J. Raz­ma su sa­vo pa­siū­ly­ta pa­tai­sa. To­dėl siū­lau bal­suo­ti prieš. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. J. Ši­mė­nas – už.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų ši pa­tai­sa yra ma­no ini­ci­juo­ta, J. Raz­ma dėl to ne­kal­tas. Bet aš no­riu pa­sa­ky­ti ir ko­le­gai K. Dauk­šiui, kad kon­ku­ren­ci­ja nie­ka­da ne­su­ke­lia kai­nų pa­di­dė­ji­mo. Kon­ku­ren­ci­ja ga­li su­kel­ti tik kai­nų su­ma­žė­ji­mą, to­dėl ne­rei­kia kal­bė­ti ne­tie­sos ir sa­ky­ti, ir gin­ti tik­tai du­jų in­te­re­są. Šiuo me­tu Lie­tu­va už ši­lu­mos iš du­jų ga­my­bą kiek­vie­nais me­tais su­mo­ka dau­giau ne­gu 1 mlrd. Lt, nors tu­ri­me, kaip sa­kė ko­le­gė B. Vė­sai­tė, di­džiu­lį po­ten­cia­lą bio­ma­sės, ku­rios ne­pa­nau­do­ja­me. Tas mi­li­jar­das lik­tų Lie­tu­vo­je. Lie­tu­vos žmo­nės – ir ga­min­to­jai, ir tu­rė­to­jai šiuo at­ve­ju, sa­ky­ki­me, ga­lė­tų tai pa­nau­do­ti, o kon­ku­ren­cin­ga ši­lu­ma šiuo me­tu yra bū­tent ši­lu­ma iš bio­ku­ro, nes iš bio­ku­ro ga­mi­na­ma ši­lu­ma Lie­tu­vo­je šiuo me­tu yra du kar­tus pi­ges­nė ne­gu iš gam­ti­nių du­jų, to­dėl ži­no­ki­me tie­są ir ne­klai­din­ki­me vie­ni ki­tų. Aš siū­lau pri­tar­ti tai pa­tai­sai ir vie­ną sy­kį „at­si­riš­ti“ nuo tos du­jų ada­tos, nuo pri­klau­so­my­bės nuo du­jų, nes šiuo me­tu 80 % ši­lu­mos ga­mi­na­ma tik iš gam­ti­nių du­jų, o čia siū­lo­ma nau­do­ti vie­ti­nį re­sur­są.

PIRMININKĖ. J. Ve­sel­ka – prieš.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jūs pa­klau­sy­ki­te, kaip aiš­ki­na: Lie­tu­vos žmo­nės, jei­gu ne­pirk­si­me du­jų, su­tau­pys 1 mlrd. Lt. Kaip gra­žiai kal­ba, ar ne? O ko­dėl ne vi­sa pa­sau­lio žmo­ni­ja? Jei­gu at­si­sa­ky­tų du­jų, kiek su­tau­py­tų? Nie­kas ne­sa­ko, o kaip bus var­to­to­jui. Šiuo at­ve­ju var­to­to­jui nė kiek ne­at­pigs, at­virkš­čiai – pa­brangs. Nes da­bar toms, ku­rios kū­re­na­mos bio­ku­ru, tie­sa, jų yra ne­daug, pa­ly­gin­ti ne­di­de­lis svo­ris, bet joms ne­bus tai­ko­mi tie pa­tys kai­no­da­ros prin­ci­pai, kaip tai­ko Ener­ge­ti­kos kai­nų ko­mi­si­ja ki­toms įmo­nėms, o jiems nu­sta­tys pa­gal di­džiau­sią kai­ną, ko­kia yra nu­sta­to­ma pa­grin­di­niam ši­lu­mos tie­kė­jui. Va­di­na­si, pa­ė­mus ben­drą su­mą kai­na ši­lu­mos var­to­to­jui ne­ su­ma­žės, o ati­tin­ka­mai pa­di­dės. Jei­gu iš tik­rų­jų yra įsi­ti­ki­nę, kad bio­ku­ras duos la­bai di­de­lį efek­tą vals­ty­bės mas­tu, tai at­leis­ki­te, ko­dėl var­to­to­jas, ku­ris gau­na 800 Lt ar 650 Lt pen­si­ją, tu­ri pa­pil­do­mai fi­nan­suo­ti va­di­na­muo­sius ne­pri­klau­so­mus ši­lu­mos ga­min­to­jus? Te­gu vals­ty­bė įstei­gia fon­dą iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, iš kur nors ir pa­de­da sta­ty­ti šiuos, kad iš bio­ma­sės ga­min­tų ši­lu­mą, ir te­gu ima iš­ti­sus ra­jo­nus ar mies­tus ir iš­stu­mia du­jo­tie­kį. Tai yra te­gul na­tū­ra­lios kon­ku­ren­ci­jos bū­du vals­ty­bei re­miant, bet ne­skriau­džiant kon­kre­taus var­to­to­jo. Jūs ap­skri­tai pa­si­žiū­rė­ki­te: vi­si tu­ri kon­ku­ruo­ti rin­ko­je ir už­si­dirb­ti rin­ko­je pi­ni­gus, o elek­tros ener­ge­ti­kos smul­kiom įmo­nėm… ši­lu­ma… mes pa­da­rom, jie per­duo­da tin­klus, gau­na pel­ną, gau­na vis­ką ir jie sa­ko: o mes at­ei­ty­je tu­rė­si­me mi­li­jar­dą li­tų. To­dėl dar kar­tą sa­kau: ne­vy­kęs įsta­ty­mo pro­jek­tas, var­to­to­jams di­di­nan­tis kai­ną, ko ne­tu­rė­tų bū­ti, vals­ty­bės pa­ra­ma, jei­gu tu­ri pri­ori­te­tą, vals­ty­bė tu­ri… Bet čia iš tik­rų­jų ne J. Raz­mos įsta­ty­mas, o J. Ši­mė­no, ku­ris in­ten­sy­viai eks­plo­a­tuo­ja ši­tą bio­ma­sės de­gi­ni­mą ir ši­lu­mos ga­mi­ni­mą.

PIRMININKĖ. S. Sto­ma – už.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kur mes šiuo me­tu esa­me? Ma­nau, kad mes esa­me Lie­tu­vos Sei­me ir vi­sų pir­ma tu­ri­me gin­ti Lie­tu­vos in­te­re­są. Šiuo at­ve­ju, nors įsta­ty­mas va­di­na­si la­bai ne­kal­tai, tik­ra­sis ir la­bai stip­rus Lie­tu­vos in­te­re­sas yra aki­vaiz­dus. Di­džiu­lė pri­klau­so­my­bė nuo du­jų, ne­svar­bu, ar jos iš Ru­si­jos, ar iš dar kur nors, bet ta vien­pu­sė pri­klau­so­my­bė iš tik­rų­jų yra pa­vo­jin­ga Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ir ken­kia mū­sų na­cio­na­li­niams in­te­re­sams. To­dėl, aš ne­ži­nau, gal net rei­kė­tų kreip­tis į Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­ką V. Us­pas­ki­chą, ku­ris vie­nu me­tu tu­rė­jo kon­flik­tų su „Gaz­pro­mu“, ir pa­klaus­ti, ko­dėl kai ku­rie jo par­ti­jos na­riai taip gi­na „Gaz­pro­mo“ in­te­re­są Lie­tu­vo­je. Tas lo­biz­mas iš tik­rų­jų yra, sa­ky­čiau, net­gi ne­pa­do­rus. O dėl kai­nos ir­gi ar­gu­men­tas, kon­tra­ar­gu­men­tas yra la­bai pa­pras­tas – šiuo me­tu du­ji­nin­kai pel­no­si, tarps­ta bio­ku­ro są­skai­ta. Nuo to nu­ken­čia žmo­nės, nes yra mo­no­po­lis­tas, ku­ris už­val­dęs vi­są rin­ką, du­jos už­pi­la Lie­tu­vą, o vi­si ki­ti yra po pa­du pa­spaus­ti. Iš­lais­vin­kim Lie­tu­vą vi­sų pir­ma nuo to­kio ne­skaid­raus lo­bis­ti­nio vei­ki­mo šia­me Sei­me. Ačiū, ko­le­gos.

PIRMININKĖ. E. Klum­bys – prieš.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kad ir kaip ten bū­tų, vi­sa­dos yra no­ras eko­no­mi­nius da­ly­kus la­bai, pa­sa­ky­čiau, vul­ga­riai su­po­li­ti­zuo­ti ir, nau­do­jan­tis ši­ta eti­ke­te, tie­siog ir to­liau Lie­tu­vos var­to­to­jus va­ry­ti į ožio ra­gą.

Da­bar pa­žiū­rė­ki­me, ką mes čia da­rom, ir tas, pa­ti­kė­ki­te, bus at­ei­ty­je ir su sau­lės ener­gi­ja. Mes vie­nai gru­pei, o gal­būt čia ir vie­nai įmo­nei, su­da­ro­me iš­skir­ti­nes tei­ses ki­tų įmo­nių są­skai­ta krau­tis di­de­lį pel­ną. Aš su­pras­čiau, kad mes dar pa­ra­šy­tu­me, kad tas pel­nas, ku­ris su­si­da­ro pri­ėmus to­kį spren­di­mą, bū­tų ati­duo­da­mas į vals­ty­bės biu­dže­tą ir tam tik­ra pras­me kom­pen­suo­ja­ma tiems žmo­nėms, ku­rie gy­ve­na to­se sa­vi­val­dy­bė­se, kur yra da­ro­mi to­kie spren­di­mai.

Ant­ras da­ly­kas. Aš ma­nau, kad vi­sa­dos rei­kia rem­tis ne įmo­nių in­te­re­sais, ir mes čia su­si­rin­kę esa­me ne įmo­nių at­sto­vai, mes esa­me tau­tos at­sto­vai. O dau­gu­mą tau­tos, ab­so­liu­čią dau­gu­mą tau­tos, su­da­ro var­to­to­jai. Pir­miau­sia rei­kia at­si­žvelg­ti į var­to­to­jų in­te­re­sus, o ne vie­nos ar ki­tos įmo­nės in­te­re­sus pa­di­din­ti sa­vo są­skai­tas nau­do­jan­tis ki­tų są­skai­ta. Tai­gi, at­si­žvelg­da­mas į tai, aš ne­ga­liu pri­tar­ti to­kiom įsta­ty­mo pa­tai­som, ku­rias siū­lo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

PIRMININKĖ. P. Aušt­re­vi­čius – už.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų ši­lu­mos ūkio ak­tu­a­li­jos yra tie klau­si­mai, ku­rie rei­ka­lau­ja mū­sų nuo­la­ti­nio dė­me­sio, bet svar­bu šio­je rin­ko­je su­kur­ti al­ter­na­ty­vas. Šiuo me­tu fak­tiš­kai al­ter­na­ty­vų nė­ra. Mes pri­pa­žin­ki­me. Du­jos yra vie­nos vy­rau­jan­čių, bran­giau­sių ir nuo vie­no tie­kė­jo fak­tiš­kai pri­klau­san­tis ši­lu­mos ener­gi­jos šal­ti­nis. Jei­gu mes ne­su­kur­si­me ga­li­my­bių al­ter­na­ty­vioms ener­gi­jos gru­pėms at­ei­ti į ši­tą rin­ką… Čia mes jau tu­rė­tu­me abst­ra­huo­tis nuo vie­no ga­min­to­jo, vie­no bio­ku­ro ga­min­to­jo. Bio­ku­ro rin­ką, tarp kit­ko, mums ir­gi rei­kia pa­gal­vo­ti, kaip li­be­ra­li­zuo­ti, kad ne­bū­tų, tar­kim, vie­na ši­lu­mi­nė elek­tri­nė, kū­re­nan­ti bio­ku­ru, o tie­kė­jai yra tik­tai to ga­min­to­jo duk­te­ri­nės įmo­nės, kaip daž­nai bū­na, ar ne? Tai rin­ką rei­kia li­be­ra­li­zuo­ti, at­ver­ti iš tik­rų­jų vi­siems ir dėl to tik­tai ma­žės kaš­tai, nes at­si­ras kon­ku­ren­ci­ja. Be šių pa­tai­sų su­dė­tin­ga ti­kė­tis, kad kon­ku­ren­ci­ja at­si­ras.

To­dėl aš už tai, kad tu­rė­tų bū­ti pri­im­tos šios pa­tai­sos, ta­čiau mums rei­kia pa­si­žiū­rė­ti reg­la­men­tuo­jan­čius tei­sės ak­tus, kad bio­ku­ro ga­min­to­jai tu­rė­tų vie­no­das tei­ses ir ne­bū­tų mo­no­po­li­nės tei­sės: štai, aš no­riu per­ku iš vie­no, iš ki­to jau ne­per­ku, nors to kai­nos yra že­mes­nės. Ki­taip ta­riant, mes pra­de­da­me rim­tą dar­bą, ta­čiau ne­ma­ny­ki­me, kad šia vie­na pa­tai­sa mes iš­sprę­si­me vi­sas bė­das. Be šių pa­tai­sų tik­rai ši­lu­mos kai­nos ne­ma­žės. Kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. J. Ra­mo­nas – prieš.

J. RAMONAS (KPF). La­bai ačiū. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, iš tik­rų­jų tam tik­ri skam­būs pa­reiš­ki­mai, žo­džiai, de­kla­ra­ci­jos yra ga­na ge­ros, kad mes čia bū­si­me ne­pri­klau­so­mi, ne­rei­kės du­jų, ener­ge­ti­nį sau­gu­mą už­tik­rin­sim ir taip to­liau, ir taip to­liau. Bet pa­si­žiū­rė­kim re­a­liai, kuo ir ką kei­čiam, ir su vie­na įsta­ty­mo pa­tai­sa mes vis­ką čia iš­sprę­si­me. Pir­mas da­ly­kas. Jei­gu dau­giau de­kla­ruo­da­mas pa­sa­ky­tų ar po­li­ti­kas, ar koks nors ki­tas vei­kė­jas, nu­va­žia­vęs į kai­mą, kad vie­toj kar­vių, kiau­lių ir ja­vų ga­lė­si­te au­gin­ti žil­vi­čius, bio­ku­rą ir iš to la­bai ge­rai gy­ven­ti (aš tu­riu ome­ny ūki­nin­kus), ta­da klau­si­mas. Jei­gu vie­toj pie­no, par­duo­da­mo mo­no­po­li­nin­kams, jie par­duos žil­vi­čius mo­no­po­li­nin­kams, jų gy­ve­ni­mas nuo to ne­pa­ge­rės.

Ant­ras da­ly­kas. Ar, įkū­rus tas ka­ti­li­nes, var­to­to­jas iš tik­rų­jų iš­los, jei­gu vie­toj vie­no mo­no­po­li­nin­ko at­si­ran­da ki­tas? Jei­gu jau no­ri­me pa­dė­ti vi­sai ša­kai – že­mės ūkiui al­ter­na­ty­vūs da­ly­kai, kad su­ma­žė­tų kai­nos var­to­to­jams ir taip to­liau, rei­kė­tų iš es­mės per­žiū­rė­ti, kaip kai ku­rie ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai siū­lo, pri­im­ti vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo pa­gal­bos po­li­ti­ką ir iš tik­rų­jų ga­lė­tu­me pa­dė­ti vi­siems. Da­bar ši įsta­ty­mo pa­tai­sa de­kla­ra­ty­viai, gal dėl tam tik­ro paukš­čiu­ko ir ata­skai­tos Eu­ro­pos Są­jun­gai bus pliu­sas, bet iš es­mės jo­kių pro­ble­mų ne­sprę­si­me, o jas dar la­biau gi­lin­si­me ir ken­tės tas pir­mi­nis au­gin­to­jas ir var­to­to­jas, ir vi­si ki­ti. Po to vėl gal­vo­si­me, ką rei­kia da­ry­ti pa­kei­tę vie­ną, va­din­kim, mo­no­po­li­nin­ką ki­tu, o tie gra­žūs žo­džiai taip ir liks tik­tai is­to­ri­jai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pa­si­sa­kė ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. Kvie­čiu bal­suo­ti. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 119 Sei­mo na­rių: už – 89, prieš – 8, su­si­lai­kė 22. Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

Re­pli­ką po bal­sa­vi­mo – K. Dauk­šys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jūs, aiš­ku, iš­reiš­kė­te sa­vo nuo­mo­nę bal­suo­dami, bet no­riu jums dar kar­tą pri­min­ti – ener­ge­ti­kos ūky­je, kai at­si­ra­do VST ir RST, nuo to kai­nos ne su­ma­žė­jo, o tik pa­di­dė­jo. Ly­giai taip pat šia­me ūky­je, pri­si­deng­da­mi gra­žio­mis kal­bo­mis apie ne­pri­klau­so­my­bę, apie ki­tus da­ly­kus, at­vė­rė­te ke­lią nau­jiems oli­gar­chams at­ei­ti į ener­ge­ti­kos ūkį, ir vis­kas. Jū­sų va­lia tai bu­vo pa­da­ry­ta.

 

11.13 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo lai­ki­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos ga­li­mai ne­tei­sė­tam po­li­ti­nių ir in­te­re­sų gru­puo­čių po­vei­kiui tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms ir jų at­lie­ka­miems ty­ri­mams bei ga­li­mam są­mo­nin­gam truk­dy­mui pa­rei­gū­nams tir­ti nu­si­kals­ta­mas vei­kas iš­tir­ti su­da­ry­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-1984(2) (svars­ty­mas)

 

PIRMININKĖ. Dir­ba­me to­liau. Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo lai­ki­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos ga­li­mai ne­tei­sė­tam po­li­ti­nių ir in­te­re­sų gru­puo­čių po­vei­kiui tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms ir jų at­lie­ka­miems ty­ri­mams bei ga­li­mam są­mo­nin­gam truk­dy­mui pa­rei­gū­nams tir­ti nu­si­kals­ta­mas vei­kas iš­tir­ti su­da­ry­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-1984(2). Svars­ty­mas. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­riu pa­sa­ky­ti, kad va­kar 14.00 val. bu­vo už­re­gist­ruo­ta Sei­mo na­rio J. Ve­sel­kos pa­tai­sa 4 straips­nio 3 da­liai, ta­čiau ko­mi­te­tas tos pa­tai­sos nė­ra ap­svars­tęs. Pa­gal Sta­tu­tą mes tu­rė­tu­me svars­ty­mą ati­dė­ti. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti? Ati­de­da­me ki­tam kar­tui. Po to, kai… Kvie­čia­te bal­suo­ti? Aš krei­piuo­si į Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką, kad ar­ti­miau­siu me­tu ši­ta pa­tai­sa bū­tų ap­svars­ty­ta.

Da­bar, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes tu­ri­me ap­si­spręs­ti bal­suodami, nes nė­ra ko­mi­te­to iš­va­dos dėl vie­nos va­kar re­gist­ruo­tos pa­tai­sos, tai­gi mes svar­s­ty­mo šian­dien ne­ga­li­me da­ry­ti. Ar tam pri­ta­ria­me? Kuo ne­pa­ten­kin­ti, pra­šom pa­sa­ky­ti. Ger­bia­ma­sis V. P. An­driu­kai­tis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, nu­ta­ri­mai ei­na au­to­ma­tiš­kai sku­bos tvar­ka. Šiuo at­ve­ju ne­su­pran­ta­me, ko­dėl mes tu­ri­me da­ry­ti to­kią iš­ly­gą? Vyks­ta svars­ty­mas, tai ga­li­ma ir sa­lė­je bal­suo­ti, pri­ta­riant ar at­me­tant, čia nė­ra to­kia pa­tai­sa, ku­riai rei­kia la­bai daug iš­va­dų ar dar ko nors. Net ir pri­imant tei­kia­mos nu­ta­ri­mų pa­tai­sos, ku­rioms nie­kas ne­da­ro jo­kių per­trau­kų. Jei­gu no­ri­ma dėl ko­kių nors ki­tų mo­ty­vų nu­kel­ti dar į per­trau­kas, ta­da taip ir rei­kia įvar­din­ti.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, tik­rai ir Sek­re­to­ria­to klau­siau, ir Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko da­bar ką tik klau­sė­me, ką da­ry­ti šiuo at­ve­ju, nes jie ne­ap­svars­tė. Gal, ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, bū­ki­te ma­lo­nus, pa­sa­ky­ki­te, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip mes tu­rė­tu­me to­liau dirb­ti? Taip, yra vie­na ga­li­my­bė, jei­gu su­tin­ka ger­bia­ma­sis J. Ve­sel­ka, kad jo pa­tai­sa bū­tų pri­ėmi­mo sta­di­jo­je. Ta­da ga­li­mas toks va­rian­tas, bet čia tu­ri bū­ti po­no J. Ve­sel­kos pri­ta­ri­mas. Pra­šau.

J. VESELKA (TTF). Taip, su­tin­ku, nes po tos ko­mi­si­jos tik­rai gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je pra­švie­sės.

PIRMININKĖ. Ge­rai.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl ve­di­mo tvar­kos!

PIRMININKĖ. Pra­šau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, man kaž­kaip keis­tai skam­ba klau­si­mas. Po­no J. Ve­sel­kos pa­tai­sa yra re­gist­ruo­ta per vė­lai, kad bū­tų svars­to­ma svars­ty­mo me­tu. Svars­ty­mas tu­ri ei­ti sa­vo ruož­tu. O jei­gu po­nas J. Ve­sel­ka ma­no, kad ją rei­kia pri­im­ti pri­ėmi­mo me­tu, tai jis taip ir pa­si­elgs. Šiuo at­ve­ju svars­ty­mo nie­kaip ne­ga­li­me stab­dy­ti dėl po­no J. Ve­sel­kos pa­tai­sos.

PIRMININKĖ. Aš Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką pa­tai­sy­siu – jis kaip tik ne per vė­lai re­gist­ra­vo, bet ko­mi­te­tas ne­ap­svars­tė lai­ku. Tai yra ki­ta kal­ba ir ne­rei­kia šiuo at­ve­ju kal­tin­ti po­no J. Ve­sel­kos. Jis džen­tel­me­niš­kai su­ti­ko, kad ši pa­tai­sa bū­tų svars­to­ma pri­ėmi­mo sta­di­jo­je. Mes ga­li­me nor­ma­liai dirb­ti ir ta­da Sei­mo nu­ta­ri­mo svars­ty­mas šian­dien ga­li­mas. Kvie­čiu į tri­bū­ną J. Sa­ba­taus­ką. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Pra­šau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas svars­tė nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Bu­vo gau­ta Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų, ku­rios bu­vo svars­ty­tos ir ku­rioms fak­tiš­kai dau­gu­mai bu­vo pri­tar­ta, taip pat bu­vo siū­ly­mų, Sei­mo na­rių siū­ly­mų, ir kai ku­riems siū­ly­mams bu­vo pri­tar­ta, kai ku­riems ne. Ben­drai už iš­va­dą bal­sa­vo 5 Sei­mo na­riai, su­si­lai­kė 2. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, gal jūs ta­da… Ačiū da­bar, o po to grį­ši­te į tri­bū­ną po dis­ku­si­jos dėl kon­kre­čių pa­siū­ly­mų. Dė­kui. Da­bar dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šę da­ly­vau­ti 8 Sei­mo na­riai. Pir­mą­jį į tri­bū­ną kvie­čiu V. P. An­driu­kai­tį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ma­nau, kad mes tu­rė­tu­me pra­dė­ti kal­bė­ti apie tai, jog Lie­tu­va iš­gy­ve­na su­dė­tin­gą kon­sti­tu­ci­nę kri­zę ir kaip tei­si­nė vals­ty­bė, ir kaip vals­ty­bė, įsi­pa­rei­go­ju­si vyk­dy­ti įvai­riau­sias ra­ti­fi­kuo­tas su­tar­tis, ku­rios yra mū­sų tei­sės sis­te­mos da­lis, ir kaip vi­siš­kai aki­vaiz­džiai pa­si­tin­kan­ti įvai­rias kri­zes, kai tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos pa­ten­ka į keb­lią pa­dė­tį ir fak­tiš­kai vi­suo­me­nės ne­pa­si­ti­kė­ji­mas tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis per­au­ga į la­bai pa­vo­jin­gą būk­lę. Ka­da jau tei­sia­ma gat­vė­se, ka­da da­lis vi­suo­me­nės to­le­ruo­ja lin­čo teis­mus, ka­da po­li­ti­kai stai­ga taip pat sa­vo kal­bo­mis kurs­to vi­suo­me­nę ne­si­lai­ky­ti tei­si­nės vals­ty­bės pa­grin­dų. Mes tu­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį į bu­vu­sio Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko kaž­ka­da pa­sa­ky­tus žo­džius, kad jei­gu Kon­sti­tu­ci­ja bus ig­no­ruo­ja­ma, tai Lie­tu­vo­je įsi­vy­raus kon­sti­tu­ci­nė dy­ku­ma.

Šian­dien aš ga­liu kon­sta­tuo­ti, kad per daug yra to­kių pa­žei­di­mų, kai ne­pai­so­ma nei Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mų, o dar bai­siau – net Sei­mo na­riai agi­tuo­ja ir ra­gi­na sa­vo kal­bo­mis… Kal­bė­da­mi vos ne kaip ink­vi­zi­to­riai ir tei­sė­jai, ig­no­ruo­ja sa­vo prie­sai­ką, ig­no­ruo­ja tai, kad jų pa­si­sa­ky­mai sais­to­mi jų są­ži­nės ir Kon­sti­tu­ci­jos, to­liau pro­pa­guo­ja Lie­tu­vo­je tei­si­nės vals­ty­bės try­pi­mą. Štai ko­dėl ir tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nų iš­sa­ky­tos min­tys, kad jiems da­ro­mas po­li­ti­nis spau­di­mas, ar­ba dar blo­giau, ka­da Vy­riau­sy­bės pa­ta­rė­jai įsi­ter­pia į tei­si­nius pro­ce­sus, net­gi ir teis­mų pro­ce­sų vyk­dy­mą, yra toks bai­sus sig­na­las, apie ku­rį mes pri­va­lo­me kal­bė­ti ir pri­va­lo­me aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad vi­sam ši­tam rei­kia pa­dė­ti taš­ką.

Štai ko­dėl aš re­miu to­kios ko­mi­si­jos su­da­ry­mą ir ma­nau, kad yra ge­ras pa­siū­ly­mas at­si­ri­bo­ti nuo po­li­ti­nio kon­teks­to. Ga­li­ma ty­ri­nė­ti (…) nuo 2005 iki 2010 me­tų. Tai yra vi­siš­kai lo­giš­kas ko­le­gos Ž. Šil­ga­lio pa­siū­ly­mas, ir aš jį re­miu, kad at­si­ri­bo­tu­me nuo po­li­ti­nio kon­teks­to, bet at­sa­ky­tu­me sau į pa­grin­di­nį klau­si­mą – ar iš­ties mes ger­bia­me Kon­sti­tu­ci­ją, ger­bia­me tei­si­nę vals­ty­bę ir ar mes at­sa­ky­si­me į klau­si­mą, kad po­li­ti­kai ne­si­kiš­tų į teis­mų pro­ce­są, ne­si­kiš­tų į tei­sė­sau­gos or­ga­nų pro­ce­są ir kad tei­sė­sau­gos or­ga­nai ne­bū­tų šok­di­na­mi pa­gal vie­nų ar ki­tų po­li­ti­kų dū­de­lę.

Lie­tu­vo­je ne­pri­klau­so­mą teis­mi­nę val­džią vyk­do tik teis­mas ir jo­kie Sei­mo na­riai sa­vo kal­bo­mis ar kuo ne­ga­li nei kurs­ty­ti, nei tryp­ti tei­si­nės vals­ty­bės.

Štai ko­dėl aš re­miu to­kios ko­mi­si­jos su­da­ry­mą ir re­miu lai­ko­tar­pį nuo 2005 iki 2010 me­tų. Tai taip pat bū­tų su­si­ję su tais pa­siū­ly­mais, ku­riuos anks­tes­nės ko­mi­si­jos da­rė dėl ope­ra­ty­vi­nės veik­los įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų, dėl ki­tų įsta­ty­mų pa­žei­di­mų. Mes ga­lė­tu­me pa­mė­gin­ti api­ben­drin­ti tą prak­ti­ką. Ma­nau, kad jei­gu mes im­tu­me il­ges­nį lai­ko­tar­pį, tuo­met šios ko­mi­si­jos įga­lio­ji­mai ga­lė­tų bū­ti ir il­ges­ni – ne iki lie­pos 1 d., o iki spa­lio ir pa­na­šiai, kad ga­lė­tų pro­fe­sio­na­liai ir at­sa­kin­gai iš­nag­ri­nė­ti ir pa­teik­ti ir Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sų pro­jek­tus, ir Ope­ra­ty­vi­nės veik­los, ir ki­tų įsta­ty­mų pro­jek­tus, kad mes ap­gin­tu­me tei­si­nę vals­ty­bę, nes to­liau ne­bė­ra kur ženg­ti.

Kri­zė yra per daug gi­li, kad apie ją ne­kal­bė­tu­me. Juo la­biau kai ir vi­suo­me­nė­je yra la­bai daug su­si­prie­ši­ni­mo, be ga­lo daug įvai­rių ten­den­ci­jų, be ga­lo daug ir pa­vo­jin­gų ten­den­ci­jų. At­min­ki­me, mie­lie­ji ko­le­gos, la­bai aiš­kiai. Dik­ta­to­riai at­ėjo „ant tų ban­gų“, ka­da jie žai­dė žmo­nių jaus­mais, pa­si­sa­ky­da­mi už mir­ties baus­mę, pa­si­sa­ky­da­mi už įvai­riau­sias baus­mes įvai­riau­sioms žmo­nių gru­pėms ir taip ra­gin­da­mi vi­suo­me­nę suk­ti to­ta­li­ta­riz­mo ke­liu.

Tai­gi, ko­le­gos, re­miu šios ko­mi­si­jos dar­bą, il­ges­nį pe­ri­odą ir tai, kad ji iš­ties ne­ša­liš­kai iš­nag­ri­nė­tų vi­sus at­ve­jus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų gal kiek ir sim­bo­liš­ka, kad mes šian­dien, pa­mi­nė­da­mi Stei­gia­mo­jo Sei­mo 90-me­tį, kal­ba­me apie ne­pri­klau­so­mą ir tei­sin­gą tei­sėt­var­ką. Pir­miau­sia aš no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems, ku­rie pa­rė­mė šios ko­mi­si­jos su­da­ry­mą pra­ei­ta­me mū­sų po­sė­dy­je, ne skirs­ty­da­mie­si į kai­rę ir de­ši­nę, o su­pras­da­mi, kad mes tu­rė­tu­me at­sa­ky­ti pir­miau­sia sau ir Lie­tu­vos žmo­nėms, ar esa­me pa­ten­kin­ti šian­die­ni­ne tei­sė­sau­gos, tei­sėt­var­kos pa­dė­ti­mi ir ypač jos vi­suo­me­ni­niu ver­ti­ni­mu, nes tas, kas gir­dė­ti iš po­pu­lia­rių pa­si­sa­ky­mų spau­do­je, aš ma­nau, už­gau­na ne vie­ną šian­dien tei­sė­sau­gos ir tei­sėt­var­kos sri­ty­je dir­ban­tį spe­cia­lis­tą, tik­rą pro­fe­sio­na­lą, kai kiek­vie­nas yra su­ma­la­mas į mil­tus ar­ba dar blo­giau, ver­ti­nant tą dar­bą, ku­rį jie at­lie­ka.

Mes tu­ri­me at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar mes tu­ri­me šian­dien ne­pri­klau­so­mą tei­sė­sau­gą, ar iš tik­rų­jų to­kie leng­vi po­pu­lia­rūs pa­sa­ky­mai, kad vis­kas yra nu­pirk­ta, vis­kas yra par­duo­ta, yra tei­sin­gi, kal­bant apie kon­kre­čius šio­je sri­ty­je dir­ban­čius žmo­nes. Ma­nau, kad tik­rai ne. Kad iš da­lies to­kių fak­tų yra, tik­riau­siai taip.

Štai čia mums la­bai svar­bu at­sa­ky­ti, ar tai da­ro pa­vie­niai nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio žmo­nės, pa­pirk­da­mi at­ski­rus pa­rei­gū­nus, ar tai įgau­na tam tik­ras ten­den­ci­jas, ir ypač iš po­li­ti­kų pu­sės. Pas­ku­ti­niai kai ku­rie pa­sa­ky­mai, ku­rie nu­skam­bė­jo ir iš šios tri­bū­nos, ypač no­riu pri­si­min­ti bu­vu­sio ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo po­no Gin­ta­ro Ja­sai­čio pa­sa­ky­mą, kad jis iš­ti­sus me­tus jau­tė tam tik­rų po­li­ti­kų spau­di­mą pri­im­da­mas vie­nus ar ki­tus spren­di­mus, tik­rai ne­ga­li lik­ti be at­gar­sio. Mes tu­ri­me aiš­kiai pa­sa­ky­ti, ar taip bu­vo, ar tai bu­vo tam tik­ras sa­vi­sau­gos mo­ty­vas, kal­bant iš šios tri­bū­nos. Mes tu­ri­me la­bai aiš­kiai at­sa­ky­ti per šią ko­mi­si­ją, tai kas gi vyk­do tei­sin­gu­mą Lie­tu­vo­je? Ar iš tik­rų­jų to­kia tei­sė su­teik­ta mū­sų teis­mams, ar po 20 me­tų vėl yra at­gi­ju­si te­le­fo­ni­nė tei­sė, ar tei­sė to, ku­ris šian­dien tu­ri po­li­ti­nę val­džią?

Ma­nau, kad jei­gu taip ir bū­tų, ar pa­si­tai­ky­tų to­kių fak­tų, jie yra la­bai trum­pa­lai­kės per­spek­ty­vos. Nė vie­nas čia, sa­lė­je, sė­din­tis ne­no­rė­tų, ar­ba bent jau dau­gu­ma tik­rai ne­no­rė­tų, kad vie­nas ar ki­tas po­li­ti­nis vei­kė­jas ga­lė­tų nu­ro­di­nė­ti teis­mams, ko­kį spren­di­mą pri­im­ti. De­ja, pas­ku­ti­niu me­tu mes to­kių fak­tų ga­lė­jo­me ma­ty­ti, ar­ba įtar­ti jų esant, ypač iš prem­je­ro pa­ta­rė­jo veiks­mų, iš jo el­ge­sio, iš jo po­zi­ci­jos, iš jo pa­sa­ky­mų, ir tai ne­ga­li lik­ti mū­sų ne­pa­ste­bė­ta.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik­rai no­rė­čiau pa­kvies­ti šią ko­mi­si­ją, kad ji ne­tap­tų ei­li­ne Sei­mo ko­mi­si­ja ką nors nu­teis­ti. Aš kvies­čiau, kad ši ko­mi­si­ja dirb­tų taip, kad tai bū­tų mū­sų su­si­kal­bė­ji­mo ko­mi­si­ja, nes mes kal­ba­me ar­ba no­rė­tu­me iš­si­aiš­kin­ti šio­je ko­mi­si­jo­je, ne ku­ri pu­sė tei­si, bet ko­kia kryp­ti­mi, ko­kiu ke­liu mes ku­ria­me tei­sin­gu­mą Lie­tu­vo­je. Kuo ma­žiau prie šio tei­sin­gu­mo kū­ri­mo ar­ba, tiks­liau, tei­sin­gu­mo nu­sta­ty­mo bus po­li­ti­kų va­lios, o kuo dau­giau tik­rai ne­pri­klau­so­mų, at­sa­kin­gų pa­rei­gū­nų – tei­sė­jų, tuo tas pa­si­ti­kė­ji­mas bus tvir­tes­nis. To­dėl lin­kiu vi­siems mums ir ko­mi­si­jai sėk­mės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu K. Dauk­šį į tri­bū­ną.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų bū­tų ge­riau­sia, kad ka­da tei­sė­sau­ga ką nors da­ro, po­li­ti­kai pa­ty­lė­tų, nes ki­ši­ma­sis į ki­tos val­džios rei­ka­lus yra la­bai ne­ge­rai. Bet, iš ki­tos pu­sės, tei­sė­sau­gi­nin­kai yra to­kia pa­ti val­džios at­ša­ka, ku­ri re­a­liai vi­są lai­ką tu­ri san­ty­kį ir daž­niau­siai pa­de­da val­dan­tie­siems. Aš ma­nau, kad ši ko­mi­si­ja tu­ri bū­ti skir­ta ne tam, kad nu­sta­ty­tų, ar prem­je­ro pa­ta­rė­jas nu­va­žia­vęs tei­sė­tai ko­kį do­ku­men­tą ga­vo, ar ne­tei­sė­tai, ne tam, kad nu­sta­ty­tų, ar ko­kio nors ki­to prem­je­ro koks nors pa­dė­jė­jas ko­kį nors da­ly­ką pa­ga­vo ar kas nors pa­skam­bi­no. Ši ko­mi­si­ja tu­rė­tų bū­ti tam, kad su­tvar­ky­tų san­ty­kius tarp val­džių ir nu­sta­ty­tų, ko­kie san­ty­kiai kuo tu­ri rem­tis. Ir pa­klaus­tų sa­vęs, ko­kiais bū­dais… ko­kie bū­dai yra le­ga­lūs ir tei­sė­ti duo­dant nu­ro­dy­mus ar­ba pra­šant tam tik­rų po­li­ci­jos ar­ba ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų, ko­kie san­ty­kiai yra ne­tei­sė­ti? Ar tei­sė­ta kaip nors kreip­tis ir ska­tin­ti teis­mą for­muo­ti vie­ną ar­ba ki­tą prak­ti­ką (aš ne apie by­lą šne­ku, o apie tam tik­rą prak­ti­ką), ar tai yra ne­tei­sė­ta? Ar tei­sė­ta pa­pir­ki­nė­ti spau­dą ir ži­niask­lai­dą duo­dant vie­no­kius ar­ba ki­to­kius pi­ni­gus, pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos Są­jun­gos (…) struk­tū­ri­nius fon­dus ar ki­tus, ir tai vi­siš­kai ne­pri­klau­so nuo to, ar tai yra kon­ser­va­to­riai, ar tai yra soc­de­mai, ar tai dar ko­kia nors ki­ta par­ti­ja ar Vy­riau­sy­bė da­ry­tų.

Štai jei­gu šiuos da­ly­kus Sei­mas vie­ną kar­tą iš­si­aiš­kin­tų ir su­dė­lio­tų aiš­kias žai­di­mo tai­syk­les ir ši ko­mi­si­ja ga­lė­tų pa­žvelg­ti į pro­ble­mos vi­są gy­lį, ta­da mes ga­lė­tu­me sa­ky­ti, kad ta ko­mi­si­ja sa­vo kaž­ko­kį dar­bą ir rei­ka­lin­gu­mą pa­grin­dė. Vi­sais ki­tais at­ve­jais, jei­gu mes ma­ny­si­me, kad ta ko­mi­si­ja tu­ri nu­sta­ty­ti kal­tę vie­no prem­je­ro ar ki­to prem­je­ro (…) ar ki­tą da­ly­ką, tai bus tik tuš­čias šo­vi­nių šau­dy­mas, nes bet ku­ris ki­tas at­ėjęs prem­je­ras ir­gi no­rės tu­rė­ti kaž­ko­kią įta­ką, no­rės pa­gau­ti ko­kį nors sa­vo po­li­ti­nį prie­ši­nin­ką, no­rės gal­būt, tu­rė­da­mas la­bai ge­rų ir kil­nių tiks­lų, su­stab­dy­ti ko­kį nors kon­tra­ban­dos pro­ce­są ar­ba ko­kį nors ki­tą da­ly­ką, įsi­kiš­ti į tei­sėt­var­kos rei­ka­lus ir t. t.

To­dėl ta ko­mi­si­ja tu­ri at­lik­ti pa­grin­di­nį da­ly­ką – pa­da­ry­ti aiš­kią ir skaid­rią sis­te­mą ir san­ty­kius tarp vi­sų ke­tu­rių val­džių. Ta­da ji bus iš tik­rų­jų nau­din­ga ir pa­si­tei­sins. Už to­kią ko­mi­si­ją aš ir siū­lau bal­suo­ti, siū­lau, kad ji taip ir veik­tų. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu V. Ma­zu­ro­nį.

V. MAZURONIS (TTF). La­bai ačiū ger­bia­ma­jai po­sė­džio pir­mi­nin­kei. Mie­lie­ji ko­le­gos, ačiū Die­vui ar dar kaž­kam, ga­lų ga­le to­kia ko­mi­si­ja yra ku­ria­ma, ir ma­nau, kad tos ko­mi­si­jos įkū­ri­mas yra bū­ti­nas, rei­ka­lin­gas ir lai­ku ta pras­me, kad jau la­bai se­niai ją rei­kė­jo įkur­ti. Kai ko­le­ga J. Ole­kas sa­ko, kad dvi­de­šim­tais ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės me­tais mes tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją, tai aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad vi­sus dvi­de­šimt me­tų mes to­kią si­tu­a­ci­ją ir tu­rė­jo­me. Tu­rė­jo­me la­bai aiš­kiai su­dė­lio­tą si­tu­a­ci­ją. Aš pats esu nu­teis­tas ar­ba teis­tas pa­gal tuo­me­ti­nio Sei­mo Pir­mi­nin­ko raš­tiš­ką nu­ro­dy­mą ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui pro­ku­ra­tū­rai pra­dė­ti by­lą, o per pa­ta­rė­jus, da­rant įta­ką teis­mams, kad bū­tų pri­im­tas spren­di­mas. Tai­gi ši is­to­ri­ja tik­rai tę­sia­si il­gai ir šią prak­ti­ką bū­ti­na baig­ti, ne­pai­sant to, ko­kia val­džia, ko­kios po­li­ti­nės jė­gos yra. Tą tra­di­ci­ją, ku­ri Lie­tu­vo­je su­kur­ta nuo pa­čių pir­mų­jų ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo me­tų, rei­kia ne­del­siant baig­ti.

Aš ma­nau, tos ko­mi­si­jos su­kū­ri­mas tu­rė­tų tu­rė­ti du da­ly­kus. Vie­nas da­ly­kas, tai iš tie­sų iš­si­aiš­kin­ti kon­kre­čius klau­si­mus dėl kon­kre­čių įvy­kių, t. y. ir mai­liaus by­la, ir pro­ku­ro­ro G. Ja­sai­čio kal­bos, ir vi­sa ki­ta. Tai svar­bu, bet ne tai svar­biau­sia. Svar­biau­sia, kad tos ko­mi­si­jos dar­bas tu­rė­tų bū­ti pre­ven­ci­ja ir tu­rė­tų bū­ti tas taš­kas, nuo ku­rio Lie­tu­vo­je bū­tų pa­sa­ky­ta: ga­na, ši­to ne­be­bus. Ir vi­siš­kai ne­svar­bu, ar tu esi prem­je­ras, ar tu esi koks nors prem­je­ro po­li­ti­nis pa­ti­kė­ti­nis, ar tre­čias pa­siun­ti­nu­kas. Nė vie­nam, esan­čiam val­džio­je, ne­va­lia kiš­tis ir da­ry­ti įta­ką tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms. De­ja, tai yra da­ro­ma.

Aš kvies­čiau dar dėl vie­no da­ly­ko ne­pa­si­duo­ti. Nė­ra ge­riau, kaip no­rint suž­lug­dy­ti ko­kį nors da­ly­ką, tai jį plės­ti, plės­ti iki be­ga­ly­bės, po to dis­ku­tuo­ti 10 ar 20 me­tų, kol už­mirš­ta, apie ką kal­ba­ma, ir si­tu­a­ci­ja iš es­mės ne­si­kei­čia. To­dėl aš tik­rai siū­ly­čiau pri­tar­ti tam siū­ly­mui, ku­ris pa­teik­tas. Iš tie­sų nag­ri­nė­ti gal­būt ir kon­kre­čius at­ve­jus, ku­riuos mes pui­kiai ži­no­me ir kal­ba­me, bet iš es­mės kon­cen­truo­tis pre­ven­ci­jai ir są­ly­gų su­kū­ri­mui, kad tai nie­ka­da ne­pa­si­kar­to­tų. Kvie­čiu vi­sus kuo grei­čiau pri­tar­ti tai ko­mi­si­jai, pri­im­ti iš­min­tin­gus spren­di­mus ko­mi­si­jos dar­be ne­ieš­kant prie­šų, o ban­dant es­mi­nius klau­si­mus su­dė­lio­ti ir ei­ti to­liau. Tai bus rei­ka­lin­ga vi­siems, nes šian­dien vie­ni val­džio­je, ry­toj ki­ti, po­ryt tre­ti. Jei­gu 20 me­tų tę­sis bu­vu­si tra­di­ci­ja, bran­gie­ji, nie­kur mes ne­nu­ei­si­me, bus blo­gai. Pri­tar­ki­me ir bai­ki­me to­kią prak­ti­ką. Kvie­čiu vi­sus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu S. Sto­mą.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­siu už šią ko­mi­si­ją. Ži­no­ma, šio­kių to­kių vil­čių tu­riu, kad re­zul­ta­tai ga­li bū­ti vi­sai ne­blo­gi. Bet iš es­mės ma­nau, kad vėl, ne­pai­sant čia kai ku­rių kal­bų, ku­rios skam­bė­jo vi­sai gra­žiai, mes įsi­vel­si­me į ei­li­nius par­ti­nius de­ba­tus apie tai, kas spau­džia tei­sė­sau­gą, kas ne­spau­džia, kas pa­da­rė ko­kią įta­ką, kas ne­pa­da­rė. Tuo­jau pa­aiš­kin­siu jums, ko­dėl aš taip ma­nau.

Ko ge­ro, čia yra se­na įsi­se­nė­ju­si mū­sų sei­mų yda, kad mū­sų po­li­ti­nis eli­tas ne­su­pran­ta, kas yra at­sto­vau­ja­mo­ji de­mo­kra­tija. Net ir iš šių ke­lių kal­bų man su­si­da­ro toks vaiz­das. Bu­vo at­lik­ti ir po­li­to­lo­gi­niai ty­ri­mai, ku­rie pa­sa­kė apie pas­ta­ruo­sius mū­sų sei­mus, ne­iš­ski­riant ir ši­to, kad įsta­ty­mų lei­dy­ba – taip, tar­si ir vyks­ta, bet dvi ki­tos dar la­bai svar­bios par­la­men­to funk­ci­jos yra ne­at­lie­ka­mos. Tai vi­suo­me­nės at­sto­va­vi­mas ir par­la­men­ti­nė kon­tro­lė. Kaip tik kal­bė­da­mi apie šias pro­ble­mas, ku­rias tu­rė­tų spręs­ti ku­ria­ma ko­mi­si­ja, mes su­si­dur­si­me su šne­ko­mis, kad po­li­ti­kai ne­tu­ri at­sto­vau­ti vi­suo­me­nei, kad po­li­ti­kai, iš­ėję į mi­tin­gą, ne­ga­li kal­bė­ti su vi­suo­me­ne ir iš­sa­ky­ti vi­suo­me­nės po­žiū­rio, rei­ka­lau­ti iš vi­sų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų, kad jos at­lik­tų sa­vo pa­rei­gas, kad ge­rai at­lik­tų sa­vo pa­rei­gas. Vi­suo­me­nė no­ri, kad jos at­sto­vai pri­vers­tų mū­sų tei­si­nę sis­te­mą tap­ti tei­sin­ga sis­te­ma. Šiuo me­tu iš­ei­ki­te į gat­vę ir pa­klaus­ki­te. Kiek jums žmo­nių pa­sa­kys, kad vis­kas ge­rai Lie­tu­vo­je su tei­si­ne sis­te­ma, su teis­mais ir su tais da­ly­kais, apie ku­riuos mes kal­ba­me? Pa­klaus­ki­te, ko­kia yra di­džiau­sia Lie­tu­vos bė­da, ko mums la­biau­siai trūks­ta? Ir jūs iš­gir­si­te at­sa­ky­mą – tei-sin-gu-mo, Lie­tu­vo­je la­biau­siai trūks­ta tei­sin­gu­mo. Jei­gu mes, po­li­ti­kai, vi­suo­me­nės at­sto­vai, ši­to ne­su­pran­ta­me, o ruo­šia­mės vėl kal­bė­ti apie mai­lių ir bu­vu­sio ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo G. Ja­sai­čio mui­lo bur­bu­lus, kai žmo­gus pats yra vei­kia­mas in­te­re­sų gru­pių, dir­ba joms, o po to ap­kal­ti­na kaž­ką ki­tą, kad jam da­ro įta­ką, mes ir to­liau bū­si­me pa­juo­kos ob­jek­tu.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jei­gu no­ri­me, kad vi­suo­me­nė mus gerb­tų, iš­girs­ki­me, ko ji iš mū­sų pra­šo. Ji pra­šo par­la­men­ti­nės kon­tro­lės ir tei­sin­gu­mo Lie­tu­vo­je. Ne nuo tvar­kos tu­ri pra­si­dė­ti tei­sin­gu­mas, o nuo tei­sin­gu­mo tu­ri at­si­ras­ti tvar­ka, nau­ja tvar­ka, ku­ri po tru­pu­tį, po tru­pu­tį kurs tei­sin­gą Lie­tu­vą. Tie­sa ir tei­sin­gu­mas. Jei­gu mes tą pa­siek­si­me, bus ge­rai. Ši ko­mi­si­ja ne­tu­rė­tų bū­ti mai­liaus ko­mi­si­ja, ši ko­mi­si­ja tu­rė­tų, ma­nau, ir ga­lė­tų dirb­ti il­gai il­gai, nes pro­ble­mų bus dau­gy­bė. In­te­re­sų gru­pės vei­kia mū­sų tei­si­nę sis­te­mą ir spau­džia po­li­ti­kus. Ma­nau, po­li­ti­kai tik ap­tar­nau­ja in­te­re­sų gru­pes ir daž­nai tos in­te­re­sų gru­pės bū­na už­ku­li­si­nės, kar­tais la­bai tam­sios. Kaip liau­dis sa­ko, ta plau­kuo­ta ran­ka lai­ko pa­ė­mu­si da­lį tei­sė­sau­gos, da­lį mū­sų po­li­ti­kų, da­lį Sei­mo. Su­si­im­ki­me, ko­le­gos, ir pa­sie­ki­me, kad Lie­tu­va po tru­pu­tį tap­tų tei­si­ne vals­ty­be. Ačiū jums.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu K. Ma­siu­lį.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, šian­dien de­ra pa­klaus­ti, ar Lie­tu­vos pi­lie­tis jau­čia­si sau­gus, ar jau­čia, kad Lie­tu­vo­je vy­rau­ja be­ša­liš­ku ob­jek­ty­vu­mu grin­džia­ma tie­sa, ar žmo­nės ga­li pa­sa­ky­ti, kad yra tei­sy­bė? Daug kur su­si­tik­da­mas su žmo­nė­mis gir­džiu: nė­ra tei­sy­bės. Žmo­nės yra įsi­ti­ki­nę, kad vy­rau­ja te­le­fo­ni­nė tei­sė, kad tas stip­res­nis, kas pi­ni­guo­tes­nis, to ir yra vir­šus. Ger­bia­ma­sis J. Ole­kas jau­di­na­si, kad esą at­gims­ta te­le­fo­ni­nė tei­sė. Ta­čiau aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, gal­būt so­cial­de­mok­ra­tai jau­di­na­si, kad te­le­fo­nas iš­kri­to iš ran­kos ir te­le­fo­ni­nė tei­sė pra­dė­jo ap­mir­ti, kad ne­bė­ra kam pa­skam­bin­ti, kai bai­gia­mas iš­sklai­dy­ti BBL kla­nas? Iš tik­ro yra dėl ko jau­din­tis. Stip­riai da­ry­ta įta­ka VRM, pro­ku­ra­tū­rai, FNTT nyks­ta. Blo­gai ar ge­rai bū­tų tai, kad liau­tų­si di­de­lių by­lų skai­dy­mas į ma­žas ir tų by­lų nu­ma­ri­ni­mas stal­čiuo­se? Aš ma­nau, kad to no­rė­tų žmo­nės ir ap­skri­tai vi­si ge­ra Lie­tu­vai lin­kin­tys. Ar be po­li­ti­kų įta­kos ne­bu­vo ma­ri­na­ma gar­si Vy­tau­to Po­ciū­no by­la? Gal ne tuo­me­ti­nio prem­je­ro rū­muo­se bu­vo įsteig­ta ko­mi­si­ja, ku­ri ir­gi ką jau nu­vei­kė, tai tik ma­ri­no ši­tą by­lą, nė kiek, nė per na­go juo­dy­mą nepa­si­stū­mė­ju­si ar­tyn tei­sin­gu­mo. Tik da­bar pa­ga­liau šio­je by­lo­je at­si­ra­do kaž­ko­kios pro­švais­tės. Iki tol nie­kas ne­no­rė­jo gir­dė­ti nė vie­no liu­di­ji­mo. Ir tik Liud­vi­kos Po­ciū­nie­nės, ve­lio­nio naš­lės, ak­ty­vus prin­ci­pin­gu­mas ne­lei­do šiai by­lai su­trū­ny­ti stal­čiuo­se. Gal po­li­ti­kai čia ne­tu­ri ką pri­si­min­ti ar dėl ko at­gai­lau­ti? Ar be po­li­ti­kų įsi­ki­ši­mo į VSD bu­vo įsi­vy­ra­vęs VSD pa­si­pū­ti­mas, ne­kon­tro­liuo­ja­mu­mas, ka­da Sei­mui rei­ka­lau­jant, ir kas pri­klau­so Sei­mui, rei­ka­lau­jant pa­gal par­la­men­ti­nės kon­tro­lės prin­ci­pus pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, ta in­for­ma­ci­ja ne­bu­vo tei­kia­ma.

Tik­rai yra ką ge­rin­ti tei­sėt­var­kos sri­ty­je grą­ži­nant tei­sėt­var­kai tei­sin­gu­mą. To­dėl siū­lau su­da­ry­ti ko­mi­si­ją, o ko­mi­si­jai siū­lau pri­si­im­ti di­de­lius už­da­vi­nius, ver­tus jos ir ver­tus žmo­nių vil­čių. Aš lin­kiu pa­tei­sin­ti lū­kes­čius, ne­nu­grimz­ti į po­li­ti­ka­vi­mą, pri­si­im­ti stip­rius, di­de­lius už­da­vi­nius ir juos įgy­ven­din­ti.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu J. Ve­sel­ką.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, si­tu­a­ci­ja to­kia, kad žmo­nės la­biau­siai ne­pa­si­ti­ki Sei­mu ir tei­sė­sau­ga. Ir štai tos dvi ins­ti­tu­ci­jos, ku­rio­mis tau­ta la­biau­siai ne­pa­si­ti­ki, pra­dės tir­ti vie­na ki­tą. Ko­kio rei­kia lauk­ti re­zul­ta­to? Ma­nau, ne­ko­kio re­zul­ta­to, nes abi jos to­kios pa­čios, vi­suo­me­nės aky­se su­for­muo­ta. Da­bar tei­sė­sau­ga skun­džia­si, kad jai da­ro po­li­ti­nį spau­di­mą, o jį tik­rai da­ro, ga­li­ma dėl daug da­ly­kų pa­vyz­džių pa­sa­ky­ti, vie­nas iš jų Aly­taus, kur tei­sė­sau­ga vis­ką pri­pa­ži­no, kad bu­vo blo­gai, o re­zul­ta­tas – po­li­ti­kai pa­reiš­kė: ne­be­ap­si­mo­ka tei­sin­gu­mo at­kur­ti. Va­di­na­si, tei­sin­gu­mas ga­li ap­si­mo­kė­ti ir ne­ap­si­mo­kė­ti. Tai mes su ši­to­kia fi­lo­so­fi­ja ir val­do­me vals­ty­bę. Kai to­kia fi­lo­so­fi­ja, ta­da da­ry­kit ko­mi­si­jas, kiek no­rit. Tai vie­na.

An­tra. As­me­niš­kai aš ne­ži­nau, ką reiš­kia spau­di­mas. Bu­vo, gy­ve­ni­me ban­dė spaus­ti, bet iš to bū­da­vo tik blo­giau tiems, ku­rie spaus­da­vo. To­dėl ma­no klau­si­mas yra pa­pras­tas: ne­jau­gi mū­sų tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos yra vai­kų dar­že­lis, kur at­ėjo tė­ve­lis su dir­že­liu ir jie vis­ką me­ta, už­mirš­ta įsta­ty­mus, už­mirš­ta Kon­sti­tu­ci­ją, vis­ką ir da­ro, kaip at­ėjęs po­li­ti­kas spau­džia. Ne­jau­gi mū­sų tei­sė­sau­ga ne­ži­no, kad yra toks žo­dis: tams­tos iš­klau­siau, bet yra įsta­ty­mas, yra Kon­sti­tu­ci­ja ir aš tik ją vyk­dy­siu. Taip, tei­sin­gai, per vi­sus 20 me­tų mus… Ga­li­ma pa­mi­nė­ti daug fak­tų, kai su tei­sė­sau­gi­nin­kais, ku­rie taip drįs­da­vo pa­sa­ky­ti, po­li­ti­kai su­si­do­ro­da­vo, ir aukš­čiau­sio lyg­mens po­li­ti­kai. O ko­dėl?

O pa­sa­ky­ki­te, kaip po­li­ti­kai at­sa­ko už sa­vo veiks­mus? La­bai ge­ra for­mu­lė: rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą pra­ra­siu. Ge­res­nės at­sa­ko­my­bės nė­ra. Tai yra ne at­sa­ko­my­bė – rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą pra­ra­siu ir po ket­ve­rių me­tų ne­iš­rinks ma­nęs. Ap­suk­siu dar vie­nus ket­ve­rius me­tus, jei­gu pi­ni­gų tu­rė­siu, ge­rą re­kla­mą pa­da­ry­siu ir vėl iš­rinks. Ir taip svar­biau­sia ins­ti­tu­ci­ja vals­ty­bė­je, tai yra Sei­mas, jo­kios at­sa­ko­my­bės už sa­vo veiks­mus ne­tu­ri. Kad ir šian­dien klau­siau Ši­lu­mos įsta­ty­mą. Kai ku­rie pa­ima di­dži­ą­ją po­li­ti­ką: ru­sai blo­gi, kad du­jos (…), to­dėl var­to­to­jas tu­rės bran­giau mo­kė­ti, kad gal nuo ru­sų at­si­ri­šim. Ir, kaip vi­si ži­no, nuo naf­tos vamz­džio jau at­si­ri­šom, da­bar nuo du­jų dar at­si­ri­šim, ir gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je su­kles­tės. Tai, pir­ma, ma­nau, ko­mi­si­ja tu­rė­tų pa­gal­vo­ti, ar po­li­ti­kai tu­ri at­sa­ky­ti griež­čiau ne­gu iki šio­lei, o jei­gu ne, tai tas pats bus.

Taip pat rei­kia, ir, ma­nau, Pre­zi­den­tė ima­si ši­to, pra­dė­ti for­muo­ti tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas, ku­rioms po­li­ti­kai ne­bū­tų be­są­ly­gi­nis au­to­ri­te­tas. O be­są­ly­gi­nis au­to­ri­te­tas tu­ri bū­ti Kon­sti­tu­ci­ja, įsta­ty­mai. Štai ši­tie du da­ly­kai, iš tik­rų­jų rei­kė­tų, kad ši­ta ko­mi­si­ja tą svar­biau­sią dar­bą, kaip… Nes ir tei­sė­sau­ga, ka­da mes pa­skel­biam ją maž­daug už įsta­ty­mo ri­bų, ji tik vyk­do tei­sin­gu­mą, o vi­suo­me­nė – tik žiū­rė­kit, kaip ji vyk­do tei­sin­gu­mą. Ir tei­sė­sau­ga, vi­sos gran­dys taip pat tu­ri at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus, ir pir­miau­sia at­sa­ky­ti už tai, jei­gu pa­si­duo­da spau­di­mui. Nė vie­noj tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joj ne­tu­ri lik­ti žmo­gaus, ku­ris ga­li pa­si­duo­ti spau­di­mui. Ta­da vis­kas la­bai gra­žiai…

Ži­no­ma, bė­da yra, ir čia ne vie­nas mi­nė­jo, kad ir ži­niask­lai­da bė­da yra, nes jo­kios at­sa­ko­my­bės nė­ra. Jei­gu par­la­men­ta­rams dar rei­kia kas ket­ve­ri me­tai pa­si­tik­rin­ti, tai ži­niask­lai­dai ap­skri­tai tik­rin­tis ne­rei­kia. Jie pa­si­skel­bė ket­vir­tą­ja val­džia ir ką no­ri da­ro. Ir prak­tiš­kai vi­si, pa­vyz­džiui, tei­sė­sau­ga… Jei­gu kie­tai lai­ko­si įsta­ty­mo, tai jį taip su­mu­ša, kad jis, at­ro­do, ap­skri­tai nie­ko ne­ži­no, tu­ri by­lą baig­ti taip, kaip ži­niask­lai­da ra­šo.

Tai ta de­mo­kra­tija, ku­ri yra ir ku­rią var­gu ar ko­mi­si­ja iš­tirs ge­rai, bet duok Die­ve. Ir aš iš tik­rų­jų pri­tar­čiau ger­bia­ma­jam V. P. An­driu­kai­čiui, kad ne­rei­kia sku­bin­ti, nes pro­ble­mos yra ne tik mai­lius ar kas nors, yra gi­les­nės pro­ble­mos. Net de­mo­kra­tijos re­a­laus įgy­ven­di­ni­mo pas mus yra di­de­lės pro­ble­mos. To­dėl aš pa­sa­ky­čiau už il­ges­nį lai­ko­tar­pį ir pla­tes­nį ty­ri­mą. Rei­kia ši­to. Bet ka­dan­gi ty­ri­mą nu­lems dvi di­džiau­sios par­ti­jos, ku­rios daž­niau­siai val­dė Lie­tu­vą, to­dėl aš esu la­bai skep­tiš­kas, ar jos ne­su­si­tars ir iš to ne­liks šnipš­tas.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu E. Klum­bį.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ši­tos ko­mi­si­jos ini­cia­ty­va at­si­ra­do po la­bai kon­kre­čių val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vų veiks­mų, veiks­mų tiek pa­čio­je Vy­riau­sy­bė­je kaip (…), tiek FNTT. Ir bū­tų la­bai lo­giš­ka, kad yra veiks­mai, yra su­da­ro­ma ko­mi­si­ja tiems kon­kre­tiems veiks­mams iš­tir­ti, bū­tent po­li­ti­kų veiks­mams. Da­bar kas iš­ei­na? Val­dan­tie­ji su­ma­no tuo pa­čiu pre­teks­tu, kad rei­kia tir­ti ne tik tuos veiks­mus, bet ir tai, kas vy­ko anks­čiau, kai jie bu­vo opo­zi­ci­jo­je. Tvar­ka, aš ga­liu pri­im­ti to­kią jų lo­gi­ką, bet ta­da, bran­gie­ji, jūs ši­tą tu­rė­jot pa­da­ry­ti at­ėję į val­džią. Jau jūs esat da­bar val­džioj pus­an­trų me­tų. Tai jei­gu jūs tą bū­tu­mėt pa­da­rę prieš me­tus, ėmę­si to­kios ini­cia­ty­vos – iš­tir­ti, ką tuo­met val­džioj bu­vę kon­ser­va­to­riai pri­da­rė veik­da­mi tei­sė­sau­gą, aš bū­čiau su­pra­tęs jū­sų veiks­mus. Da­bar gi aš ma­tau, kad čia yra ele­men­ta­rus jū­sų kerš­tas ir, an­tra ver­tus, jū­sų no­ras su­truk­dy­ti ko­mi­si­jos dar­bą. Ma­nau, kad tai yra la­bai ne­so­li­du. Vis dėl­to at­ei­kit į pro­tą ir ap­si­ra­min­kit, ir ap­si­ri­bo­kim mes tais kon­kre­čiais at­ve­jais.

Da­bar aš dar no­riu vie­ną fak­tą pa­sa­ky­ti prieš ma­ne čia kal­bė­ju­siam Sei­mo na­riui kon­ser­va­to­riui K. Ma­siu­liui. Jis kon­kre­čiai nu­ro­di­nė­jo Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to dar­bą anks­čiau, bet aš ši­toj vie­toj ir sa­kau: ger­bia­mie­ji, Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas bu­vo vi­są lai­ką kon­ser­va­to­rių ran­ko­se po to, kai at­ėjo į val­džią P. Ma­la­kaus­kas. Lai­ki­na­sis ar ne lai­ki­na­sis – jis bu­vo va­do­vas. Taip, aš ka­te­go­riš­kai pro­tes­ta­vau prieš sau­gu­mo va­dą A. Po­cių, KGB re­zer­vis­tą. Kas jį gy­nė? Gy­nė­te ta­da jūs, kon­ser­va­to­riai. Mes su P. Gra­žu­liu ba­da­vo­me (Pet­ras – 29 die­nas, aš – 22 die­nas) prieš A. Po­cių. At­ėjo P. Ma­la­kaus­kas. Kas pa­si­kei­tė? Kas pa­si­kei­tė dėl V. Po­ciū­no, kas pa­si­kei­tė dėl pa­žy­mų? Nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Ko­dėl jūs da­bar vi­są ši­tą da­ly­ką ver­čia­te, kad tai bu­vo ki­tos val­džios dar­bas? Jūs pir­miau­sia apie sa­ve pa­gal­vo­ki­te ir pa­gal­vo­ję da­ry­ki­te tą. Jau pra­ėjo tur­būt mė­nuo, kai at­ėjo nau­jas sau­gu­mo va­do­vas, be­je, la­bai vie­nin­gai pa­skir­tas Sei­mo, o kas pa­si­kei­tė ir dėl V. Po­ciū­no, ir dėl pa­žy­mų? Vėl vis­kas tas pats. Bet Sei­mas bal­sa­vo… 127 bu­vo už iš 127 bal­sa­vu­sių, re­gist­ra­vo­si 128. Aš vie­nas ne­bal­sa­vau už ši­tą žmo­gų, to­dėl ga­liu šian­dien ra­miai kal­bė­ti. Tai­gi kal­tin­da­mi ki­tus jūs pir­miau­sia pra­dė­ki­te nuo sa­vęs.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­jo­je vi­si kal­bė­jo. Kvie­čiu vėl ger­bia­mą­jį J. Sa­ba­taus­ką. Kur J. Sa­ba­taus­kas? Kol at­ei­na, pra­šau dėl ve­di­mo tvar­kos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, aš dėl ve­di­mo tvar­kos. Aš no­rė­čiau, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, kad jūs ar­ba su­re­a­guo­tu­mė­te, ar­ba vis tiek pa­pra­šy­tu­mė­te, nes ko­le­ga S. Sto­ma pa­reiš­kė, kad bu­vęs ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas G. Ja­sai­tis yra vei­kia­mas tam tik­rų gru­pių ir t. t. Tai yra vie­ša tri­bū­na ir vie­šas kal­ti­ni­mas. Aš pra­šau, kad ko­le­ga S. Sto­ma ofi­cia­liai pa­teik­tų tu­ri­mą me­džia­gą, nes tai, ką jis kal­ba, yra nu­si­kal­ti­mas. Jūs tu­ri­te bū­ti­nai pa­teik­ti tą me­džia­gą, jei­gu ga­li­te, kad mes su ja su­si­pa­žin­tu­me, nes bū­ti­nai rei­kia iš­nag­ri­nė­ti ši­tą at­ve­jį. Jei­gu S. Sto­ma ne­tu­rės to­kios me­džia­gos, jis taip pat pri­va­lo at­sa­ky­ti už tai, ko­kią in­for­ma­ci­ją sklei­džia. Tą pa­tį no­rė­čiau pa­sa­ky­ti ir ko­le­gai K. Ma­siu­liui.

PIRMININKĖ. Pra­šau S. Sto­mą.

S. STOMA (TS-LKDF). Tik­rai ne­si­ruo­šiu su ger­bia­muo­ju V. An­driu­kai­čiu vel­tis į re­pli­kas. Ma­nau, vie­nas iš la­biau­siai pa­ty­ru­sių, il­ga­me­tę prak­ti­ką tu­rin­čių Sei­mo na­rių tu­rė­tų ži­no­ti, ką reiš­kia par­la­men­ta­ro man­da­tas vi­so­je Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jo­je. Tai­gi kal­bė­ti apie kaž­ko­kią bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę dėl to, kad aš pa­ba­riau, taip sa­ky­ki­me, vie­ną iš bu­vu­sių aukš­tų pa­rei­gū­nų, yra vi­siš­kai ne­at­sa­kin­ga. Dėl įro­dy­mų. Jie bus pa­teik­ti, nes jie tie­siog bu­vo skel­bia­mi ži­niask­lai­do­je ne vie­nus me­tus. Ga­li­ma pri­si­min­ti ku­ni­go R. Mi­ku­ta­vi­čiaus nu­žu­dy­mo by­lą, kaip tas pats G. Ja­sai­tis iš es­mės ne­tei­sė­tai da­rė įta­ką by­los ty­ri­mui, ir dėl to tik per plau­ką bu­vo iš­tir­tas ku­ni­go R. Mi­ku­ta­vi­čiaus nu­žu­dy­mas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis Sa­ba­taus­kai, no­riu pa­sa­ky­ti, kad iš tik­rų­jų yra dvie­jų Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mai. Pir­miau­siai jū­sų pa­ties siū­ly­mas dėl 4 straips­nio 1 punk­to. Gal jūs jį ta­da pa­tei­ki­te ir pa­ko­men­tuo­ki­te, ko­dėl ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Tri­bū­no­je tu­rė­čiau sto­vė­ti vi­sai ne aš, nes svars­to­mi ma­no siū­ly­mai.

Aš pa­siū­liau 4 straips­nio 1 ir 2 punk­tuo­se įra­šy­ti, rem­da­ma­sis nu­ta­ri­mo pre­am­bu­lė­je pa­sa­ky­ta fra­ze (aš ją pa­ci­tuo­siu). Pa­ti pir­mo­ji pa­strai­pa nu­ta­ri­mo pre­am­bu­lės: „Pas­ta­ruo­ju me­tu vie­šai bu­vo pa­skelb­ta apie ga­li­mai ne­tei­sė­tą po­li­ti­nių in­te­re­sų gru­puo­čių po­vei­kį tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms, kai ku­riems tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų at­lie­ka­miems ty­ri­mams.“ To­dėl, at­kreip­da­mas dė­me­sį į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas dėl ty­ri­mo ap­im­čių, aš su­kon­kre­ti­nau, ką aš tu­riu ome­ny „pas­ta­ruo­ju me­tu“. To­dėl taip ir pa­ra­šy­ta tiek 1, tiek ir 2 punk­tuo­se, po žo­džių „ar yra po­žy­mių, kad“, – „kad pas­ta­ruo­ju me­tu, 2008–2010 me­tais“. Aš pa­tei­kiau to­kį siū­ly­mą. Ko­mi­te­tas jam ne­pri­ta­rė, nes pri­ta­rė ki­tam siū­ly­mui – pa­pil­dy­ti 4 straips­nį 3 da­li­mi dėl to, kad… Bu­vo ko­le­gos Ž. Šil­ga­lio siū­ly­mas, kad, vyk­dy­da­ma šį nu­sta­ty­tą ty­ri­mą, ko­mi­si­ja nag­ri­nė­ja 2005–2010 me­tų įvy­kius.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Da­bar dėl pa­tai­sos vie­nas – už ir vie­nas – prieš. Prieš pa­tai­są – S. Pe­če­liū­nas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis au­to­riau ir pra­ne­šė­jau, jū­sų siū­ly­mas bu­vo su­siau­rin­ti ko­mi­si­jos veik­los lai­ką. Ma­nau, kad tai nė­ra ra­cio­na­lu. Jei­gu jau ti­ria­me, tai tir­ki­me tru­pu­tį pla­čiau, ne­su­si­kon­cen­truo­da­mi į vie­ną Vy­riau­sy­bę, į vie­ną par­ti­ją ar į vie­ną as­me­nį. Aš ma­nau, jū­sų siū­ly­mas ne­bu­vo toks ra­cio­na­lus, ko­kį pa­si­rin­ko ko­mi­te­tas, to­dėl siū­ly­čiau ir jums pa­rem­ti ko­mi­te­to pa­si­rin­ki­mą. Ačiū.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tu­riu pa­žy­mė­ti, kad 2008 me­tai pra­si­dė­jo sau­sio 1 die­ną, o tuo me­tu bu­vo…

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, da­bar jau ne ko­men­tuo­ja­me, o bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te J. Sa­ba­taus­ko siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 117 Sei­mo na­rių: už – 44, prieš – 29, su­si­lai­kė 44. Pa­tai­sai ne­pri­tar­ta.

Dar yra V. Kur­pu­ve­so pa­tai­sa. Ger­bia­ma­sis Vy­tau­tai, pra­šau pa­teik­ti.

V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Pa­tai­sa la­bai pa­pras­ta – tie­siog siū­ly­čiau, kad iš­va­dos bū­tų pa­reng­tos iki bir­že­lio 30 die­nos. Ta da­ta siū­lo­ma dėl to, kad pa­gal mū­sų Kon­sti­tu­ci­ją Sei­mo se­si­ja pa­si­baigs bir­že­lio pa­bai­go­je. Tai siū­ly­čiau il­gai ne­tęs­ti to ty­ri­mo, tie­siog ope­ra­ty­viai, grei­tai at­lik­ti ir pa­da­ry­ti tam tik­ras iš­va­das.

PIRMININKĖ. Ko­dėl ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ko­mi­te­tas ne­tu­rė­jo to­kio siū­ly­mo raš­tu. Ko­mi­te­to po­sė­dy­je žo­džiu bu­vo kel­ta įvai­rių siū­ly­mų. Ko­mi­te­tas nu­spren­dė (pa­ci­tuo­siu ini­cia­to­riaus žo­džius), kad „ini­cia­ty­va bau­džia­ma, to­dėl dirb­ki­te kuo il­giau“.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, na, jūs gal klai­di­na­te Sei­mą, nes pa­tai­sa re­gist­ruo­ta 2010 m. ge­gu­žės 7 d. 13 val. 30 min.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tuo me­tu, kai ko­mi­te­tas nag­ri­nė­jo, šios pa­tai­sos dar ne­bu­vo. Pa­žiū­rė­ki­te, ka­da pri­im­ta iš­va­da.

PIRMININKĖ. Yra ko­mi­te­to ap­si­spren­di­mas dėl da­tos.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ko­mi­te­to ap­si­spren­di­mo dėl šio siū­ly­mo ne­bu­vo. Aš dar kar­tą kar­to­ju: jo raš­tu ne­bu­vo re­gist­ruo­ta.

PIRMININKĖ. Tai koks ga­lu­ti­nis ap­si­spren­di­mas? Iki ka­da da­bar ko­mi­si­ja baigs sa­vo veik­lą?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš siū­lau Sei­mui bal­suo­ti, nes šis siū­ly­mas at­si­ra­do vė­liau. Pa­žiū­rė­ki­te, ko­mi­te­tas nag­ri­nė­jo ge­gu­žės 5 die­ną, o šis siū­ly­mas bu­vo re­gist­ruo­tas ge­gu­žės 7 die­ną, to­dėl, ma­nau, Sei­mui rei­kia ap­si­spręs­ti.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, aš ma­tau Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to do­ku­men­tą ir ne­ži­nau, čia tur­būt tik jū­sų ko­mi­te­to prak­ti­ka, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to biu­ro pa­ta­rė­ja ga­li teik­ti siū­ly­mus. Pa­teik­tas siū­ly­mas… Ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu pa­siū­ly­tos trys da­tos: 2010 m. lie­pos 1 d., 2010 m. rug­sė­jo 1 d. ir 2010 m. spa­lio 1 d. Ko­mi­te­tas bal­suo­da­mas ap­si­spren­dė, kad ko­mi­si­jos dar­bas bū­tų baig­tas iki 2010 m. spa­lio 1 d.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš kar­to­ju, kad bu­vo to­kie žo­di­niai siū­ly­mai, ir ne ko­mi­te­to pa­ta­rė­jos, o Sei­mo na­rių. Ke­lių Sei­mo na­rių bu­vo.

PIRMININKĖ. Aš skai­tau tą, kas yra jū­sų me­džia­go­je pa­teik­ta.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Yra gra­fa, pa­ra­šy­ta, kad bū­tų aiš­ku, kas bu­vo nag­ri­nė­ja­ma ir kaip bu­vo bal­suo­ta.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vis tik­tai mes tu­ri­me bal­suo­da­mi ap­si­spręs­ti dėl V. Ku­rup­ve­so pa­tai­sos ir ta­da vie­nas – už, vie­nas – prieš. Prieš – J. Ole­kas, prieš V. Kur­pu­ve­so pa­tai­są.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų aš ma­nau, kad mes tu­rė­tu­me iš­nau­do­ti vi­są lai­ką. Čia bu­vo pa­sa­ky­ta ke­le­tas da­tų, kad mes ne­tu­rė­tu­me sku­bė­ti, to­dėl jei­gu mes tu­rė­si­me dau­giau lai­ko, tai bus tei­sin­giau. Tai aš pa­si­sa­kau, kad ko­mi­si­jos dar­bo lai­kas bū­tų pra­tęs­tas, nes mes bal­suo­da­mi dėl anks­tes­nių pa­tai­sų pri­ta­rė­me, kad nag­ri­nė­ja­mas lai­ko­tar­pis ap­im­tų net pen­ke­rius me­tus. Ačiū.

PIRMININKĖ. S. Pe­če­liū­nas – už.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kol mes ne­tu­ri­me ir ne­ži­no­me, ko­kius klau­si­mus ir ko­kia ap­im­ti­mi ko­mi­si­ja tirs, la­bai sun­ku ap­si­spręs­ti dėl da­tos. Tai, ma­tyt, tą ver­tin­da­mas ko­le­ga ir pa­siū­lė trum­pes­nę da­tą, nes ko­mi­si­ja vi­sa­da tu­ri tei­sę kreip­tis į Sei­mą su pra­šy­mu, at­si­ra­dus nau­joms ap­lin­ky­bėms, pra­tęs­ti jos dar­bą. Aš su­pran­tu jo siū­ly­mą tik tuo at­ve­ju, jei­gu iki to lai­ko, ku­rį ji siū­lo, bus jau Sei­mui aiš­kus, la­bai kon­kre­tus nag­ri­nė­ja­mų klau­si­mų ra­tas, są­ra­šas ar kaip mes pa­sa­ky­si­me. Tai ta­da ma­ty­si­me, ar ta Sei­mo pa­skir­ta da­ta yra re­a­li, pri­im­ti­na, per ją ga­li­ma tiek klau­si­mų iš­tir­ti ar ne. Ka­dan­gi to ne­ži­nom, tai ne­ži­nau, net už ko­kią da­tą bal­suo­ti. Gal po­nas pra­ne­šė­jas ga­lė­tų ma­ne ap­švies­ti ta te­ma? Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, mes bal­suo­ja­me dėl V. Kur­pu­ve­so pa­tai­sos, tik­tai dėl šios, šia­me pa­siū­ly­me nu­ma­ty­ta bir­že­lio 30 d. da­ta, da­bar kal­ba­me ne apie ki­tas da­tas.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tu­ri­me ap­si­spręs­ti bal­suo­da­mi. Kas pri­ta­ria­te V. Kur­pu­ve­so pa­tai­sai, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 122 Sei­mo na­riai. Už – 59, prieš – 9, su­si­lai­kė 54. Pa­tai­sai ne­pri­tar­ta.

Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui, lyg ir dau­giau nė­ra. Da­bar dėl vi­so Sei­mo nu­ta­ri­mo vie­nas – už, vie­nas – prieš po svars­ty­mo. No­rin­čių kal­bė­ti prieš nė­ra, gal ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo? Dė­ko­ju. Po svars­ty­mo pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, nors mes šiek tiek vė­luo­ja­me, bet aš skel­biu 10 mi­nu­čių per­trau­ką. Ren­ka­mės 12 val. 15 min. dis­ku­si­jai dėl Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tos.

 

Per­trau­ka

 

12.22 val.

Dis­ku­si­ja dėl Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tos

 

PIRMININKĖ. Dir­ba­me to­liau. Dis­ku­si­ja dėl Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tos. Aš dar kar­tą jums no­rė­čiau pa­ci­tuo­ti Sta­tu­to 207 straips­nį. Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos pa­tei­ki­mas įvy­ko. To­liau, po Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos pa­tei­ki­mo ją svars­to Sei­mo ko­mi­te­tai ir ren­gia­ma spe­cia­li Sei­mo dis­ku­si­ja, už­si­ra­šė tik­rai jau ga­na daug Sei­mo na­rių, jos pa­bai­go­je Sei­mas ga­li pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją. Kaip ma­to­te, re­gist­ruo­tos yra dvi re­zo­liu­ci­jos. Dis­ku­si­jo­je pir­mie­ji kal­ba Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris ir opo­zi­ci­nių frak­ci­jų at­sto­vai. Ta­čiau šiuo me­tu mes tu­ri­me iš­klau­sy­ti Sei­mo ko­mi­te­tų iš­va­das.

Tai la­bai ma­žai Sei­mo na­rių. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas yra. Pra­šau.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas ba­lan­džio 26 d. ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2009 m. veik­los ata­skai­tą, ap­lin­kos po­li­ti­kos da­lis. Iš es­mės ata­skai­tai bu­vo pri­tar­ta, ta­čiau ko­mi­te­tas tu­ri ke­le­tą pa­siū­ly­mų ypač svar­bioms sri­tims, ir aš no­riu tru­pu­tė­lį su­pa­žin­din­ti Sei­mo na­rius su jo­mis.

Ma­no­me, kad ap­lin­ko­sau­gos sri­ty­je sil­pniau­sia gran­dis yra at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­ma, to­dėl mes siū­lo­me Vy­riau­sy­bei ne­del­siant pri­im­ti spren­di­mus dėl sis­te­mos to­bu­li­ni­mo, ypač dėl bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų tvar­ky­mo už­duo­čių įgy­ven­di­ni­mo, nes čia fak­tiš­kai nie­kas ne­pa­da­ry­ta, ir dėl gy­ven­to­jų ska­ti­ni­mo už ko­mu­na­li­nių at­lie­kų rū­šia­vi­mą. Šiuo me­tu vyks­ta na, sa­ky­čiau, kaž­koks va­jus, kad vi­sos sa­vi­val­dy­bės pri­imi­nė­ja spren­di­mus da­ry­ti rin­klia­vas, ne­svar­bu, ar tu­ri gy­ven­to­jas at­lie­kų, ar ne­tu­ri, ar pa­sta­te jis gy­ve­na vie­nas, ar ne vie­nas, svar­bu, kad tu­ri na­mą ir tu­ri mo­kė­ti mo­kes­tį. Tuo tar­pu no­rint pa­ska­tin­ti gy­ven­to­jus rū­šiuo­ti, no­rė­čiau at­kreip­ti ypač E. Klum­bio dė­me­sį, rei­kė­tų di­fe­ren­ci­juo­ti mo­kes­tį, jei­gu gy­ven­to­jas rū­šiuo­ja, jis tu­rė­tų mo­kė­ti ma­žiau, nes jis jau at­lie­ka tam tik­rą dar­bą. Na, ir dėl vien­kar­ti­nės…

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, aš no­riu jus per­trauk­ti.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Jums rei­kė­jo pa­sa­ky­ti tik­tai ko­mi­te­to iš­va­dą, o čia jau yra jū­sų pa­si­sa­ky­mas, da­ly­va­vi­mas dis­ku­si­jo­je.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, ta­da ne­be­ko­men­tuo­siu, pa­sa­ky­siu dar dvi iš­va­das: ne­nag­ri­nė­ti vals­ty­bi­nių miš­kų val­dy­mo sis­te­mos, kir­ti­mo klau­si­mų, dėl ko Sei­mas jau yra pri­ėmęs spren­di­mą, ir at­kreip­ti dė­me­sį į lė­šų pa­nau­do­ji­mą dau­gia­bu­čiams na­mams mo­der­ni­zuo­ti, ypač pro­ble­mi­niuo­se ra­jo­nuo­se.

Už bal­sa­vo – 4, prieš – 2, su­si­lai­kė 1.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu Au­di­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kę L. Grau­ži­nie­nę.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­tas ba­lan­džio 23 d. po­sė­dy­je ap­svars­tė Vy­riau­sy­bės 2009 m. veik­los ata­skai­tą ir jai ne­pri­ta­rė.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 4 ne­pri­tar­ti, 2 pri­tar­ti. Va­di­na­si, ne­pri­tar­ta. O mo­ty­vus pa­sa­ky­siu dis­ku­si­jo­je.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je, be abe­jo, svar­biau­sia vie­ta yra su­si­ju­si su fi­nan­sais, su biu­dže­tais, su ban­ki­nėm, neban­ki­nėm or­ga­ni­za­ci­jom. To­dėl mes ko­mi­te­te svars­tė­me kaip tik šių vals­ty­bės pa­da­li­nių veik­lą, fi­nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų veik­lą, kon­sta­ta­vo­me, kad, esant kri­zės są­ly­goms, eks­tre­ma­lioms są­ly­goms, ku­rių Eu­ro­pa ne­ma­tė šim­tą me­tų, Bal­ti­jos vals­ty­bės taip pat nė­ra ma­čiu­sios, fak­tiš­kai yra ma­čiu­sios tik­tai prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, šiai Vy­riau­sy­bei pa­vy­ko su­val­dy­ti fi­nan­si­nę kri­zę, pa­vy­ko iš­veng­ti ban­kų ban­kro­to, pa­vy­ko iš­lai­ky­ti sta­bi­lią rin­ką, pa­vy­ko iš­veng­ti de­fol­tų, pa­vy­ko iš­veng­ti de­val­va­ci­jos ir ki­tų ne­ga­ty­vių da­ly­kų. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad tie pa­vo­jai yra pra­ėję, juo la­biau kad ži­no­te, Eu­ro­po­je, at­ro­do, ant­ros kri­zės ban­ga at­ei­na. Ir jos pa­sek­mės eu­ro­ zo­nos vals­ty­bėms… Jau da­bar į pa­sek­mes žiū­ri­ma su bai­me, o mes, ne eu­ro­ zo­nos vals­ty­bės, aki­vaiz­džiai dėl to ga­li­me pa­tir­ti daug pro­ble­mų, vi­sų pir­ma su­si­ju­sių su Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma, su rin­kom, su va­liu­tų kur­sų kri­ti­mu, su mū­sų eks­por­ti­nės, im­por­tuo­ja­mos ža­lia­vos bran­gi­mu, eks­por­tuo­ja­mos pro­duk­ci­jos pi­gi­mu, ki­taip sa­kant, daug ki­tų pa­vo­jų. To­dėl Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, įver­ti­nęs vi­są si­tu­a­ci­ją ir kon­kre­čių ban­ki­nių ir ne­ban­ki­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­los reg­la­men­ta­vi­mą, biu­dže­to pa­ja­mų, mo­kes­čių sis­te­mos tei­gia­mas ir nei­gia­mas pu­ses, po il­gų dis­ku­si­jų nu­ta­rė, kad rei­kia pri­tar­ti veik­los ata­skai­tai.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 5 – už, 4 – prieš. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą. Kas? K. Kuz­mins­kas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ba­lan­džio 28 d. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tą. Svars­ty­mo me­tu bu­vo iš­sa­ky­ta įvai­ri nuo­mo­nė, dau­gu­ma ko­mi­te­to na­rių su­pra­to, kad ši veik­la bu­vo ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo, o bu­vo bū­ti­ny­bė pri­im­ti kai ku­riuos ne­po­pu­lia­rus spren­di­mus, ir nu­ta­rė pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tai. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 5, prieš – 3, su­si­lai­kė 1. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Č. Stan­ke­vi­čius, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ir Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, da­ly­vau­jant Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui, ap­svars­tė Vy­riau­sy­bės me­ti­nės veik­los ata­skai­tą ir nu­ta­rė pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tai. Už to­kį spren­di­mą bal­sa­vo 10, prieš – 1, su­si­lai­kė 2. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas. Pir­mi­nin­kas V. Grub­liaus­kas.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas taip pat svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tą. Ko­mi­te­to spren­di­mas bu­vo iš es­mės pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tos in­for­ma­ci­nės ir ži­nių vi­suo­me­nės plėt­ros da­liai. Taip pat ko­mi­te­tas pa­tei­kė sep­ty­nis pa­siū­ly­mus Vy­riau­sy­bei, ku­rių aš, tau­py­da­mas lai­ką, tur­būt ne­skelb­siu, tik­rai jūs su jais esa­te su­si­pa­ži­nę. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 4, prieš – 3, su­si­lai­kė 1. Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tai yra pri­tar­ta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Pir­mi­nin­kas E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos Sei­mo na­riai, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tą ir ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu pa­žy­mė­jo, kad su­pap­ras­tin­tos pa­ra­mos tei­ki­mo rei­ka­la­vi­mai, su­pap­ras­tin­tos pa­ra­mos ad­mi­nist­ra­vi­mo pro­ce­dū­ros, nau­jos prie­mo­nės že­mės ūky­je dėl su­pap­ras­tin­tos iki 150 tūkst. pa­ra­mos, ku­ria nau­do­ja­si smul­kūs ir vi­du­ti­niai ūki­nin­kai dėl nau­jai įsteig­to pa­sko­lų fon­do ir ki­tų pri­im­tų spren­di­mų… Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas pa­si­sa­kė už ata­skai­tą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 4, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Pir­mi­nin­kas A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ko­mi­te­tas, su­si­pa­ži­nęs su Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­ta ir iš­klau­sęs in­for­ma­ci­ją dėl Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos da­lies „Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo būk­lė ir plėt­ra“, siū­lo Vy­riau­sy­bei at­kreip­ti dė­me­sį į Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pa­grin­dų įsta­ty­mo prie­dė­lio XIV sky­riu­je nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus dėl Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos da­lies apie na­cio­na­li­nio sau­gu­mo būk­lę, plėt­rą, tu­ri­nį ir struk­tū­rą. An­tra. Ren­giant 2011 m. vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą na­cio­na­li­nį sau­gu­mą už­tik­ri­nan­čioms ins­ti­tu­ci­joms nu­ma­ty­ti to­kį fi­nan­sa­vi­mą, ku­ris ati­tik­tų jų po­rei­kius ir ga­li­my­bes efek­ty­viai vyk­dy­ti pa­ves­tas funk­ci­jas. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 5.

At­krei­pia­me dė­me­sį, kad iki bal­sa­vi­mo trys ko­mi­te­to na­riai pa­li­ko po­sė­dį, to­dėl pa­gal Sta­tu­to 11 straips­nio 1 da­lį lai­ko­ma, kad Sei­mo na­rys da­ly­va­vo Sei­mo ko­mi­te­to ar ko­mi­si­jos po­sė­dy­je, jei­gu jis už­si­re­gist­ra­vo po­sė­džio pro­to­ko­lo prie­de pa­si­ra­šy­ti­nai. At­si­žvelg­da­mi į tai, kad ga­li bū­ti ban­do­ma sub­jek­ty­viai trak­tuo­ti ko­mi­te­to po­sė­džio pri­im­tų spren­di­mų tei­sė­tu­mo klau­si­mus ir ne­iš­nau­do­ti Sei­mo sta­tu­to su­teik­tų ga­li­my­bių, pa­vyz­džiui, teik­ti at­ski­rą­ją nuo­mo­nę svars­to­mais klau­si­mais, mes siū­lė­me ir krei­pė­mės į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją pa­teik­ti sa­vo iš­va­dą.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis R. Sme­to­na. Re­pli­ka.

R. SMETONA (TTF). Dėl ve­di­mo tvar­kos.

PIRMININKĖ. Pra­šau dėl ve­di­mo tvar­kos.

R. SMETONA (TTF). Tai, ką ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas da­bar pa­pil­do­mai per­skai­tė, ži­no­ma, to po­sė­džio pro­to­ko­le nė­ra. Tai bū­tų ge­rai ma­ty­ti raš­tu. Bet aš no­riu pa­sa­ky­ti, ne­ži­nau, ar tai ne­ap­si­žiū­rė­ji­mas, ar nu­si­kal­ti­mas, pra­žan­ga, bet aš vis dėl­to ma­nau, kad šis ką tik pa­teik­tas do­ku­men­tas yra su­klas­to­tas. Jį ver­tin­ti kaip ko­mi­te­to po­sė­džio pro­to­ko­lą ne­ga­li­ma, nes svars­tant ar­ba prieš pa­tei­kiant šį klau­si­mą svars­ty­ti ko­mi­te­to po­sė­dy­je kvo­ru­mo, ma­no ži­nio­mis, ne­bu­vo. Iš dvy­li­kos ko­mi­te­to na­rių po­sė­dy­je da­ly­va­vo pen­ki. Na, jie pen­ki ir bal­sa­vo už. Aš ne­kves­tio­nuo­ju ir ne­ko­men­tuo­ju pa­ties teks­to, tie­siog tei­giu ir tvir­ti­nu, kad kvo­ru­mo po­sė­dy­je tuo me­tu ne­bu­vo. Va­di­na­si, tas do­ku­men­tas yra pa­teik­tas ne­tei­sė­tai.

PIRMININKĖ. Krei­piuo­si į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką. Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją pra­šo­me iš­si­aiš­kin­ti si­tu­a­ci­ją Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te kon­kre­čiai dėl po­sė­džio, ku­ris įvy­ko ba­lan­džio 30 d. Vie­noks pro­to­ko­las mums yra iš­da­ly­tas, ki­taip ko­men­ta­vo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ir pra­šom iš­si­aiš­kin­ti, ar bu­vo kvo­ru­mas ir ar po­sė­dis bu­vo tei­sė­tas.

To­liau – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ko­mi­te­tas ap­svars­tė Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tą ir pri­ta­rė Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tai. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 5, prieš – 4, su­si­lai­kė 1. Lė­mė pir­mi­nin­ko bal­sas. Mo­ty­vus pa­sa­ky­siu kal­bė­da­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. V. Gap­šys dėl ve­di­mo tvar­kos.

V. GAPŠYS (DPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi mes ne­tu­ri­me vie­no ko­mi­te­to iš­va­dos, pa­gal Sei­mo sta­tu­tą var­gu ar mes ga­li­me to­liau svars­ty­ti ši­tą klau­si­mą, nes vi­si ko­mi­te­tai tu­rė­tų pa­teik­ti sa­vo iš­va­das. Ar­ba bent jau tu­ri­me su­lauk­ti Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos, kol ji­nai pa­teiks sa­vo spren­di­mą, ar to­kia iš­va­da yra tei­sė­ta, tai, kas bu­vo.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, tai tik­rai ne­truk­do to­les­niam dar­bui. Yra dar il­ga dis­ku­si­ja, vi­sus ko­mi­te­tus rei­kia iš­klau­sy­ti, o per tą lai­ką, ma­nau, Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja pa­teiks iš­va­dą ir dėl kon­kre­čiai mi­ni­mo ko­mi­te­to. Čia tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti pro­ble­mų.

Kvie­čiu Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką A. Ma­tu­lą.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas dis­ku­si­jos me­tu pri­pa­ži­no, kad pra­ei­tais me­tais Vy­riau­sy­bė ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja yra at­li­ku­si ar­ba pra­dė­ju­si kai ku­riuos la­bai bū­ti­nus ir rei­ka­lin­gus dar­bus. Bu­vo kal­bė­ta apie tai, kad yra pa­tvir­tin­tas vais­tų pri­ei­na­mu­mo ir kai­nų ma­ži­ni­mo prie­mo­nių pla­nas, ku­rį sėk­min­gai pra­dė­jo įgy­ven­din­ti mi­nist­ras A. Čap­li­kas ir dar ener­gin­giau tę­sia mi­nist­ras R. Šu­kys. Taip pat kal­bė­ta apie tai, kad pa­tvir­tin­tas tre­čias eta­pas – įstai­gų op­ti­mi­za­vi­mo pla­nas, ku­rį įgy­ven­di­nant iš­ryš­kė­jo kai ku­rios klai­dos. Ko­mi­te­tas šia­me sa­vo spren­di­me pa­tei­kė pa­siū­ly­mus, kaip spręs­ti iš­ki­lu­sias pro­ble­mas.

Taip pat tik­riau­siai vi­si tu­ri­me pa­si­džiaug­ti ir pri­pa­žin­ti fak­tą, kad tiek dėl Vy­riau­sy­bės tei­gia­mo po­žiū­rio, dėl Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos in­ten­sy­vaus dar­bo, ko­mi­te­tų in­ten­sy­vios par­la­men­ti­nės kon­tro­lės, fi­nan­sų mi­nist­rės tei­gia­mo po­žiū­rio eko­no­mi­nės kri­zės me­tu pa­vy­ko iš­lai­ky­ti sta­bi­liau­sią pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo sis­te­mą. Jei­gu prem­je­ras sa­ko, kad mes nu­kri­to­me per ke­tu­ris, pen­kis ar tris laip­te­lius že­myn į ki­tą aukš­tą, tai šiais me­tais mū­sų fi­nan­sa­vi­mas yra 2008 m. ly­gio ir biu­dže­tas yra su­ren­ka­mas.

Ko­mi­te­tas pri­ta­rė Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos svei­ka­tos da­liai. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 5, su­si­lai­kė 4. Kaip mi­nė­jau, pa­tei­kė tam tik­rus siū­ly­mus. Pir­miau­sia krei­pė­si į Vy­riau­sy­bę ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją pra­šy­da­mas ati­dė­ti kai ku­rių Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo punk­tų įgy­ven­di­ni­mą, ypač dėl siek­ti­nų hos­pi­ta­li­za­ci­jos ro­dik­lių. Jų kiek­vie­na įstai­ga tu­rė­tų siek­ti at­ski­rai ir ne vien tik­tai sta­cio­na­ruo­se, nes tai yra po­pu­lia­ci­nis, bet ne sta­cio­na­ri­nių įstai­gų veik­los ro­dik­lis. Taip pat siū­lo­me pa­to­bu­lin­ti krau­jo ir krau­jo kom­po­nen­tų ap­mo­kė­ji­mo tvar­ką, ne­ma­žin­ti slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo lo­vų skai­čiaus, taip pat sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rio­se ne­fi­nan­suo­ja­mos chi­rur­gi­nės ar aku­še­ri­nės pa­slau­gos, pa­di­din­ti grei­to­sios pa­gal­bos… skai­čių ir tai jau yra pra­dė­ta da­ry­ti.

Taip pat ko­mi­te­tas pra­šo, kad vis dėl­to bū­tų efek­ty­viau re­a­guo­ja­ma į kai ku­riuos ko­mi­te­to spren­di­mus, ypač dėl elek­tro­ni­nės svei­ka­tos įgy­ven­di­ni­mo, taip pat dėl svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų va­do­vų dar­bo už­mo­kes­čio. Kaip gir­dė­jo­me, kai ku­rie stei­gė­jai vis dėl­to nu­sta­tė per­ne­lyg di­de­lius šiuo eta­pu vy­riau­sių­jų gy­dy­to­jų at­ly­gi­ni­mus. Taip pat la­bai pra­šo­me tiek Vy­riau­sy­bės, tiek Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, tiek Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos vis dėl­to skir­ti…

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, trum­pin­ki­te. Tai jau kal­ba.

A. MATULAS (TS-LKDF). …lė­šų pla­čiau in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie pri­im­tus įsta­ty­mus ir po­įsta­ty­mi­nius tei­sės ak­tus. Kaip sa­kiau, ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Už bal­sa­vo 5, su­si­lai­kė 4.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Aš tik­rai vi­sus ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kus pra­šau vie­no­dai elg­tis, yra su­tei­kia­mas žo­dis ko­mi­te­to iš­va­dai pa­teik­ti, pri­ta­ria­te ar ne­pri­ta­ria­te ata­skai­tai, o jei­gu no­ri­te da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je, tai ki­ti yra už­si­ra­šę. Kvie­čiu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos… At­si­pra­šau. Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką V. Stun­dį.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dė­kui. Šį kar­tą mū­sų ko­mi­te­tas bu­vo griež­tas ir reik­lus. Už Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą bal­sa­vo 5, prieš – 3, su­si­lai­kė 4. Ne­pri­tar­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas S. Šed­ba­ras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te iš 10 na­rių svars­tant da­ly­va­vo 6 na­riai. Už bal­sa­vo 5, vie­nas bu­vo prieš to­kį spren­di­mą – ne­pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu E. Zin­ge­rį – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė 2009 me­tų veik­los ata­skai­tą. Svars­tė už­sie­nio rei­ka­lus, Eu­ro­pos po­li­ti­ką, kraš­to sau­gu­mo ir mig­ra­ci­jos po­li­ti­ką. Nu­tar­ta: ata­skai­ta iš­klau­sy­ta, už – 5, prieš ne­bu­vo nė vie­no, su­si­lai­kė 5. Ata­skai­ta iš­klau­sy­ta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką V. Kur­pu­ve­są.

V. KURPUVESAS (KPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ko­mi­te­tas pa­gal kom­pe­ten­ci­ją svars­tė Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą ir nu­ta­rė ne­pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės 2009 m. veik­los ata­skai­tai. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 4, prieš – 4, su­si­lai­kė 2. Ne­pri­tar­ta.

PIRMININKĖ. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Ly­de­ka.

A. LYDEKA (LCSF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas ap­svars­tė Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tą ir pri­ėmė spren­di­mą to­kiu re­zul­ta­tu bal­suo­jant: už – 2, prieš – 3, su­si­lai­kė 1, dėl pri­ta­ri­mo. Spren­di­mas – ne­pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­tai pa­si­sa­kė. Kaip ir sa­kiau, pa­gal Sta­tu­to 207 straips­nį dis­ku­si­jo­je pir­mie­ji kal­ba Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris ir opo­zi­ci­nių frak­ci­jų at­sto­vai. Kvie­čiu V. Gap­šį, opo­zi­ci­jos ly­de­rį.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju. Iš­šū­kis Vy­riau­sy­bei ar Vy­riau­sy­bės iš­šū­kis Lie­tu­vai? Tur­būt taip rei­kė­tų kel­ti klau­si­mą, api­bū­di­nant 2009 me­tus Lie­tu­vo­je. Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je vie­ni pir­mų­jų žo­džių skam­ba taip: „XV Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė dar­bą pra­de­da di­de­lių iš­šū­kių ir di­de­lių dar­bų iš­va­ka­rė­se.“

Tu­riu pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­va su­lau­kė daug iš­šū­kių, da­lį jų ši Vy­riau­sy­bė pa­vel­dė­jo, bet bū­ki­me at­vi­ri – ne ma­žes­nę da­lį tų iš­šū­kių ji su­si­kū­rė pa­ti ne­ap­gal­vo­tais ir ne­at­sa­kin­gais veiks­mais, nak­ti­mis keis­da­ma įsta­ty­mus ir už­si­spy­ru­si ne­pri­pa­žin­da­ma sa­vo klai­dų. Su­kel­tas mo­kes­čių cha­o­sas eko­no­mi­kos sun­kme­čio iš­var­gin­tus ver­sli­nin­kus glu­mi­no ir va­rė į vi­siš­ką ne­vil­tį. To­dėl daž­nam sau­sio 16 d. kir­bė­jo min­tis, ar pa­ti Vy­riau­sy­bė nė­ra iš­šū­kis Lie­tu­vai ir kiek vals­ty­bė bus pa­jė­gi at­si­lai­ky­ti prieš šios Vy­riau­sy­bės ne­ap­gal­vo­tus veiks­mus?

Šian­dien pa­pras­tam pi­lie­čiui jau sun­ku pa­aiš­kin­ti, ko­dėl val­džia ne­gir­di ar­gu­men­tų. Jis pa­pras­čiau­siai lau­kia, ka­da Lie­tu­va tu­rės veik­lią, nuo­šir­džiai dir­ban­čią Vy­riau­sy­bę, be­si­va­do­vau­jan­čią al­ter­na­ty­via opo­zi­ci­ne pro­gra­ma.

Ver­ti­nant 2009 me­tų ata­skai­tą, rei­kė­tų ypa­tin­gą dė­me­sį skir­ti švie­ti­mo, svei­ka­tos, jau­ni­mo pro­ble­moms, emig­ra­ci­jai iš Lie­tu­vos. Ta­čiau dėl trum­po ir ri­bo­to lai­ko šian­dien pa­lie­siu tik ke­le­tą sri­čių, ku­rio­se XV Vy­riau­sy­bė vei­kia ne­pai­sy­da­ma žmo­nių lū­kes­čių.

Vals­ty­bės fi­nan­sai. 2009 m. vyk­dy­ta trum­pa­lai­kė vie­šų­jų fi­nan­sų sta­bi­li­za­vi­mo pro­gra­ma pa­li­ko at­ei­čiai daug ne­at­sa­ky­tų klau­si­mų. Ar val­džios sek­to­riaus sko­los au­gi­mas iki 29,3 % nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to vien 2009 m. yra pa­grįs­tas eko­no­mi­ne lo­gi­ka? Pri­pa­žįs­tu, kad su­si­da­riu­sio­je si­tu­a­ci­jo­je sko­lin­tis pri­reik­tų bet ku­riai Vy­riau­sy­bei. Ta­čiau kaip mes tuos pi­ni­gus pa­nau­do­jo­me? Pa­pras­čiau­siai pra­val­gė­me? Dar svar­biau, kad di­die­ji vals­ty­bės var­du pa­si­sko­lin­tų lė­šų grą­ži­ni­mai yra nu­ma­ty­ti 2012, 2013, 2016 me­tais. O tai ga­li dar la­biau ap­sun­kin­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mą.

Dar­bo par­ti­ja, teik­da­ma kri­zės įvei­ki­mo pro­gra­mą, siū­lė ra­cio­na­lias prie­mo­nes, ku­rios ska­tin­tų ūkio au­gi­mą, ver­slo ap­lin­kos ge­ri­ni­mą ir tap­tų pa­grin­du at­ei­ty­je efek­ty­viai grą­žin­ti įsi­sko­li­ni­mus. De­ja, val­dan­čių­jų stra­te­gi­ja bu­vo ki­ta – di­din­ti mo­kes­čius.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis. Nuo 2009 m. sau­sio 1 d. Vy­riau­sy­bė ne tik at­si­sa­kė be­veik vi­sų pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio leng­va­tų, bet ir iki 19 % pa­di­di­no pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio ta­ri­fą, o nuo 2009 m. rug­sė­jo 1 d. stan­dar­ti­nis PVM ta­ri­fas dar kar­tą bu­vo pa­di­din­tas jau iki 21 %.

Svars­tant 2009 me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą, Vy­riau­sy­bė prog­no­za­vo, kad vien iš pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio gaus pa­pil­do­mai 930 mln. Lt pa­ja­mų, ta­čiau re­a­ly­bė ki­to­kia. 2008 m. iš PVM į vals­ty­bės biu­dže­tą bu­vo su­rink­ta 9 mlrd. 243 mln. Lt pa­ja­mų, o 2009 m. su­rink­ta tik 6 mlrd. 799 mln., ar­ba 2 mlrd. 444 mln. ma­žiau nei 2008 m.

Tad ar čia ne­rei­kė­tų stab­te­lė­ti ir pri­min­ti, kad 2008 m. žie­mą opo­zi­ci­jos at­sto­vai, kal­bė­da­mi čia, Sei­me, ne kar­tą aiš­ki­no ga­li­mas mo­kes­čių re­for­mos pa­sek­mes var­to­ji­mui. O mū­sų nuo­gąs­ta­vi­mus šian­dien tik dar kar­tą pa­tvir­ti­na Lie­tu­vos ban­kas, pa­brėž­da­mas, kad reikš­min­giau­sios įta­kos ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to kri­ti­mui tu­rė­jo su­ma­žė­jęs pri­va­tus var­to­ji­mas.

Šian­dien, žvelg­da­mi į ast­ro­no­mi­nes ku­ro kai­nas, ne­tu­rė­tu­me pa­mirš­ti ir Vy­riau­sy­bės nuo­pel­nų (ži­no­ma, ka­bu­tė­se) šio­je sri­ty­je, nes mo­kes­čių kė­li­mo va­jus ne­ap­len­kė ir ak­ci­zų. Nuo 2009 m. ko­vo 1 d. ir rug­sė­jo 1 d. bu­vo pa­di­din­ti ak­ci­zai ta­ba­kui, al­ko­ho­li­niams gė­ri­mams, ben­zi­nui ir dy­ze­li­niams de­ga­lams. Kar­tu Vy­riau­sy­bė prog­no­za­vo, kad 2009 m. vals­ty­bės biu­dže­tas gaus pa­pil­do­mai 690 mln. Lt pa­ja­mų, o šių pro­duk­tų re­a­li­za­vi­mo ap­im­tys iš­liks 2008 m. lyg­mens. Bet ga­vo­me 96 mln. Lt ma­žiau. Tad ko ver­ti Vy­riau­sy­bės skai­čia­vi­mai?

Da­bar jau pri­pa­žįs­ta­ma, kad su­ma­žė­jo gy­ven­to­jų var­to­ji­mas, bet ne­pa­mirš­ki­me ir smar­kiai šok­te­lė­ju­sios kon­tra­ban­dos. Įvai­rios tar­ny­bos tei­gia, kad šių pre­kių ne­le­ga­lus įve­ži­mas ga­lė­jo iš­aug­ti apie 2–3 kar­tus ir dėl to biu­dže­tas pra­ran­da iki 1,5 mlrd. Lt pa­ja­mų. Ar tai nė­ra šios Vy­riau­sy­bės dar­bo pa­sek­mė?

Ne­pa­na­šu, kad pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mo eks­per­tai pul­tų ra­šy­ti va­do­vė­lius apie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­sie­ki­mus. Pa­gal 2009–2010 m. rei­tin­gą Lie­tu­va iš 133 ša­lių pa­gal kon­ku­ren­cin­gu­mą iš 44 vie­tos at­si­dū­rė 53, Len­ki­ja bu­vo 53, da­bar 46 vie­to­je. Ša­lies pra­mo­nės įmo­nių eks­por­tas su­ma­žė­jo apie 75 %.

Ne ma­žiau iš­kal­bin­gi skai­čiai yra su­si­ję su eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo per­lu – dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­ja. Būs­to ir ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros agen­tū­ros duo­me­ni­mis, šiuo me­tu pa­gal nau­ją fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį na­mų at­nau­ji­ni­mo dar­bus ini­ci­juo­ja vos ke­le­tas dau­gia­bu­čių, ta­čiau kol kas ne­pa­si­ra­šy­ta nė vie­na pa­sko­los su­tar­tis. Tuo tar­pu pa­gal se­ną­ją re­no­va­ci­jos pro­gra­mą 2005–2008 me­tais da­ly­va­vo apie 700 dau­gia­bu­čių na­mų. Tur­būt ne­kuk­lus pa­ly­gi­ni­mas: 0 ir 700.

Taip pat ne­džiu­gi­na smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo fi­nan­sa­vi­mas pa­gal ver­slo ska­ti­ni­mo prie­mo­nes. Sve­tai­nė­je ver­slos­ka­ti­ni­mas.lt, be­je, Vy­riau­sy­bės su­kur­to­je, pa­žy­mi­ma, kad SVV su­teik­tų kre­di­tų yra vos 14 % nuo pla­nuo­tos su­mos. Prem­je­re, ar be­bus ką ska­tin­ti ar­ti­miau­siu me­tu? Prie­šin­gai nei ši Vy­riau­sy­bė, Dar­bo par­ti­ja teik­ta­me kri­zės su­val­dy­mo pla­ne kur kas la­biau ak­cen­ta­vo kon­ku­ren­cin­gu­mo di­di­ni­mą, ma­ži­nant mo­kes­čius tų sek­to­rių, ku­rie su­ku­ria di­džiau­sią pri­dė­ti­nę ver­tę.

Iš­klau­sęs Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą, ne­ga­liu pra­leis­ti ir so­cia­li­nio sek­to­riaus pro­ble­mų, ku­rias Vy­riau­sy­bė spren­dė pen­si­nin­kų, ne­įga­lių­jų ir ki­tų as­me­nų, gau­nan­čių so­cia­li­nes iš­mo­kas, są­skai­ta. 2009 m. gruo­džio mėn. Sei­me pri­ėmus So­cia­li­nių iš­mo­kų per­skai­čia­vi­mo ir mo­kė­ji­mo lai­ki­ną­jį įsta­ty­mą bu­vo su­ma­žin­tos se­nat­vės pen­si­jos, iš­anks­ti­nės se­nat­vės pen­si­jos, ne­tek­to dar­bin­gu­mo pen­si­jos, naš­lai­čių ir naš­lių pen­si­jos, šal­pos kom­pen­sa­ci­jos, slau­gos ar prie­žiū­ros iš­lai­dų tiks­li­nės kom­pen­sa­ci­jos, dir­ban­čių pen­si­nin­kų pen­si­jos su­ma­žė­jo iki 70 %. Pa­gal Vy­riau­sy­bės teik­tus įsta­ty­mus iš pen­si­nin­kų at­im­ta 307 mln. Lt, dėl dir­ban­čių pen­si­nin­kų pen­si­jų su­ma­ži­ni­mo pi­lie­čiai ne­te­ko 282 mln., dėl li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kų su­ma­ži­ni­mo mi­nė­ta as­me­nų gru­pė pra­ras apie 500 mln. Lt. Dėl iš­mo­kų vai­kams, vals­ty­bi­nių pen­si­jų ma­ži­ni­mo šių iš­mo­kų ga­vė­jai pra­ras per 500 mln. Lt. Vi­sa gy­ven­to­jų ne­gau­tų lė­šų su­ma su­da­rys apie 2 mlrd. Lt per ke­le­tą me­tų. Ža­dė­tas pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mas šian­dien vis dar ne­ta­po įsta­ty­mu.

Mil­ži­niš­ki ne­dar­bo au­gi­mo tem­pai ke­lia ir dar il­gai kels grės­mę vals­ty­bės biu­dže­tui ir so­cia­li­nės ge­ro­vės au­gi­mui. 2010 m. ba­lan­džio pa­bai­go­je be­dar­bių skai­čius su­da­rė dau­giau nei 324 tūkst. as­me­nų, t. y. ne­dar­bas vir­ši­jo 15 % ri­bą. To­kio mas­to ne­dar­bas bu­vo tik 1999–2000 m., kai ša­lį taip pat val­dė kon­ser­va­to­rių Vy­riau­sy­bė. Ka­dan­gi Vy­riau­sy­bė ne­dar­bui ma­žin­ti ne­si­i­ma ryž­tin­gų veiks­mų, ma­no­ma, kad jis šie­met vis augs ir, pa­sak eks­per­tų, pa­sieks ma­žiau­siai 17 % ly­gį. Vien ne­dar­bo iš­mo­koms šiais me­tais nu­ma­to­ma iš­leis­ti ar­ti 500 mln. lt.

Ir nors tai tik ma­ža pa­sta­bų da­lis, ta­čiau ver­ti­nant 15-osios Vy­riau­sy­bės 2009 m. ata­skai­tą rei­kia nuo­šir­džiai pri­pa­žin­ti par­la­men­te, kad Vy­riau­sy­bei ne­pa­vy­ko su­kur­ti pa­grin­do ša­lies ar­ti­miau­siam eko­no­mi­niam au­gi­mui. Ne­tei­sin­gi spren­di­mai di­di­no so­cia­li­nę at­skir­ti ir skur­dą. To­dėl opo­zi­ci­nės par­ti­jos už­re­gist­ra­vo Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­lo­ma ne­pri­tar­ti 2009 m. Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu A. But­ke­vi­čių frak­ci­jos var­du.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ke­le­tą min­čių no­rė­čiau pa­sa­ky­ti dėl Vy­riau­sy­bės pa­teik­tos pra­ei­tų me­tų ata­skai­tos ir no­rė­čiau pa­mi­nė­ti kai ku­riuos mak­ro­e­ko­no­mi­nius ro­dik­lius jau ir šių me­tų pir­mų­jų mė­ne­sių.

Da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė iš vi­sų jė­gų de­monst­ruo­ja pa­si­ten­ki­ni­mą sa­vi­mi, esą su­val­dė­me aud­rą, ge­rai pa­dir­bė­jo­me, blo­giau­sia jau pra­ei­ty­je. At­vi­rai pa­sa­kius, toks po­žiū­ris rim­tiems eko­no­mis­tams ke­lia ne­ri­mą. Aš tu­riu pa­sa­ky­ti, kad sun­ku ne­su­tik­ti su Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku, ku­ris vie­šai pa­reiš­kia, kad po­li­ti­kai tu­ri ma­ty­ti mak­ro­e­ko­no­mi­nius ro­dik­lius.

Aš vis dėl­to ir no­rė­čiau pa­kal­bė­ti šiek tiek apie mak­ro­e­ko­no­mi­nius ro­dik­lius. Me­ti­nis vi­sų sek­to­rių, iš­sky­rus že­mės ūkio, re­zul­ta­tas yra nei­gia­mas. Ne­džiu­gi­no ir pra­ėju­sių me­tų IV ket­vir­čio ūkio sek­to­rių sta­tis­ti­ka. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, bu­vo fik­suo­ti nei­gia­mi iš es­mės vi­sų ver­slo veik­los rū­šių, ne tik rin­kos pa­slau­gų, re­zul­ta­tai.

Pra­mo­nė per me­tus su­si­trau­kė 14,4 %, sta­ty­bos sek­to­rius per me­tus nu­kri­to 48 %, nu­kri­to į 2005 me­tų ly­gį. Pra­ėju­sių me­tų IV ket­vir­ty­je, Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos sta­ty­bų sek­to­rius pa­ty­rė „įspū­din­giau­sią“ 52,3 % nuos­mu­kį. Tai di­džiau­sias nuos­mu­kis vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

Vi­daus pre­ky­ba per me­tus smu­ko 23,5 %, trans­por­to pa­slau­gos kri­to 7,4 %, fi­nan­si­nis tar­pi­nin­ka­vi­mas – 11,9 %. Šių me­tų tu­ri­ma sta­tis­ti­ka ir­gi dar nė­ra sta­bi­liai po­zi­ty­vi.

Maž­me­ni­nės pre­ky­bos sta­tis­ti­ka ne­ža­da tei­gia­mų ten­den­ci­jų. Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos maž­me­ni­nės pre­ky­bos šių me­tų va­sa­rio mė­ne­sį, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių me­tų va­sa­riu, nuos­mu­kis di­džiau­sias tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių na­rių – 17,1 %. Ne­ža­da daug op­ti­miz­mo ir pra­mo­nės ga­my­bos ten­den­ci­jos. Ko­vo mė­ne­sį vi­sa pra­mo­nės pro­duk­ci­ja, pa­ly­gin­ti su va­sa­rio mė­ne­siu, pa­ša­li­nus se­zo­no įta­ką, su­ma­žė­jo dar 1,4 %. Lie­tu­vo­je žen­kliai kri­to tiek eks­por­tas, tiek ir im­por­tas. Eks­por­to ir im­por­to me­ti­nis smu­ki­mas di­džiau­sias Eu­ro­po­je. Eks­por­tas kri­to 27 %, im­por­tas – 38 %.

Tru­pu­tį apie var­to­ji­mą ir in­ves­ti­ci­jas. Ga­lu­ti­nio var­to­ji­mo iš­lai­dos per me­tus su­ma­žė­jo 13,2 %, var­to­ji­mo iš­lai­dų spa­lio, gruo­džio mė­ne­siais, pa­ly­gin­ti su 2008 m. ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu, su­ma­žė­jo la­biau­siai per me­tus – 15,6 %. Ir šiais me­tais ma­žės dar apie 6 %, to­kia yra Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos prog­no­zė. Na­mų ūkio ga­lu­ti­nio var­to­ji­mo iš­lai­dos per IV ket­vir­tį su­ma­žė­jo 18,2 %. Prog­no­zės šių me­tų – ma­žė­ji­mas dar 6 %. Ge­ro­kai su­ma­žė­jo iš­lai­dos ka­pi­ta­lui for­muo­ti. Ben­dro­jo ka­pi­ta­lo for­ma­vi­mas su­ma­žė­jo 65,1 %.

O da­bar no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į ma­te­ria­li­nes in­ves­ti­ci­jas. Net ma­te­ria­li­nės in­ves­ti­ci­jos pa­ro­do eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mą ar­ba yra sa­vo­tiš­kas in­di­ka­to­rius, ar ar­ti­miau­siu me­tu at­si­gaus eko­no­mi­ka. Jei­gu ana­li­zuo­tu­me pra­ei­tus me­tus, tai ma­to­me, kad ma­te­ria­li­nės in­ves­ti­ci­jos smu­ko 42 %, o jei­gu kal­bė­tu­me apie įren­gi­mus, ma­ši­nas, trans­por­to prie­mo­nių įsi­gi­ji­mą, ma­žė­ji­mas yra 51 %. Tai ro­do, kad ar­ti­miau­siu me­tu var­gu ar ga­li­ma ti­kė­tis ryš­kaus eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo.

Apie sko­las per daug ne­no­riu kal­bė­ti, bet no­riu pa­brėž­ti dau­ge­liui po­li­ti­kų, kai kal­ba­ma, kad Grai­ki­jos ir Lie­tu­vos sko­li­ni­mo­si po­li­ti­ka yra skir­tin­ga, tai aš ma­nau, kad rei­kė­tų skir­ti du da­ly­kus, kad Grai­ki­jos pro­ble­ma yra vie­šų­jų fi­nan­sų ne­su­val­dy­mas, o Lie­tu­vo­je eko­no­mi­nę kri­zę pa­gi­li­no pri­va­taus sek­to­riaus sko­li­ni­ma­sis už­sie­ny­je. Kol kas to­kia sta­tis­ti­ka ir la­bai trum­pai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šie mak­ro­e­ko­no­mi­niai ro­dik­liai su­kė­lė di­de­lį ne­dar­bą, emig­ra­ci­ją, še­šė­li­nę eko­no­mi­ką ir taip pat la­bai iš­au­go kon­tra­ban­da.

Vis dėl­to ką, mū­sų ma­ny­mu, rei­kė­jo da­ry­ti ki­taip? Rei­kė­jo pra­dė­ti nuo eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pla­no. Kaip tai ga­li­ma pa­da­ry­ti? Vis dėl­to ži­nant, kad fi­nan­si­nės ga­li­my­bės yra ri­bo­tos kri­zi­niu lai­ko­tar­piu, tai pir­miau­sia tu­rė­jo bū­ti su­si­kon­cen­truo­ta nau­do­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų sky­ri­mą į il­ga­lai­kį eko­no­mi­kos au­gi­mą ypač tų sek­to­rių, kur iš­sau­go­mos ir ku­ria­mos dar­bo vie­tos. Nes pa­grin­di­nė pro­ble­ma, kaip mi­nė­jau, yra ne­dar­bas.

Ant­ras, ma­nau, svar­bus as­pek­tas yra sta­ty­bos sek­to­riaus gai­vi­ni­mas, kad tas 1 mlrd. Lt, ku­ris bu­vo nu­ma­ty­tas gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­jai, bū­tų pra­dė­tas nau­do­ti ki­tur, vie­šie­siems ob­jek­tams, ka­ti­li­nių per­tvar­kai ma­ži­nant ku­ro są­nau­das, taip pat įvai­riau­siems ki­tiems biu­dže­ti­niams ob­jek­tams. Tai tas sek­to­rius, ku­ris taip pat spren­džia už­im­tu­mo pro­ble­mas.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie mo­kes­čių re­for­mą, mo­kes­čių re­for­ma yra vie­na iš prie­mo­nių, ku­ri ar­ba ska­ti­na re­for­mą, ar­ba su­lė­ti­na. Čia bu­vo daug kal­bė­ta, daug kar­tų aiš­kin­ta­si dėl mo­kes­čių re­for­mos tei­sin­gu­mo. Aš ma­nau, kad mo­kes­čių re­for­mą rei­kia da­ry­ti la­bai at­sa­kin­gai. Žiū­rint dar į per­spek­ty­vą, jei­gu no­ri­me, kad Lie­tu­va grei­čiau at­si­gau­tų iš eko­no­mi­nės kri­zės, vie­nas iš svar­biau­sių fak­to­rių yra ver­slo kon­ku­ren­cin­gu­mas. Jei­gu mes šios pro­ble­mos ne­iš­sprę­si­me, jei­gu ener­ge­ti­nių iš­tek­lių kai­nos ne­su­ma­žin­si­me, tai mū­sų ver­slas bus ne­kon­ku­ren­cin­gas ir tik­rai mes to­je eko­no­mi­nė­je duo­bė­je bū­si­me dar il­gą lai­ko­tar­pį. Aiš­ku, vis­ko ne­ga­lė­jau pa­sa­ky­ti, ma­tau, ma­no lai­kas bai­gė­si. Ačiū, dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu frak­ci­jos var­du kal­bė­ti V. Ma­zu­ro­nį. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. Ka­šė­ta.

V. MAZURONIS (TTF). Dar neat­si­sto­jau į tri­bū­ną, o jau lai­kas bė­ga. Gal taip tu­ri bū­ti. Vis­kas ge­rai.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­mie­ji bi­čiu­liai, ži­no­ki­te, aš ma­ny­čiau, jei­gu L. I. Brež­ne­vas… Vi­siems pri­min­siu, kad tai bu­vo ži­no­mas ko­mu­nis­ti­nio stag­na­ci­nio pe­ri­odo va­do­vas, ar­ba ly­de­ris. Jei jis at­si­kel­tų iš ano pa­sau­lio ir pa­ma­ty­tų šios Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą, aš ma­nau, kad jis lik­tų su­ža­vė­tas. Su­ža­vė­tas dėl to, kad po tiek me­tų at­kur­to­je ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je at­si­ra­do tiek daug pui­kių jo tra­di­ci­jų tę­sė­jų ir se­kė­jų.

Jei­gu kal­bė­tu­me rim­tai, tai ši Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta yra di­ti­ram­bų rin­ki­nys pa­tiems sau, de­ja, de­ja, de­ja, la­bai ma­žai ką tu­rin­tis ben­dra ar­ba vi­sai ne­tu­rin­tis nie­ko ben­dra su re­a­liu gy­ve­ni­mu ir re­a­liais pro­ce­sais, ku­rie šian­dien vyks­ta Lie­tu­vo­je. Kad ne­kal­bė­čiau apie vis­ką ir ne­pa­sa­ky­čiau nie­ko, pa­im­siu ke­le­tą kon­kre­čių punk­tų iš Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos.

Vy­riau­sy­bė tei­gia: sta­bi­li­za­vo­me vie­šuo­sius fi­nan­sus. To­liau ci­tuo­ju: „Šį už­da­vi­nį mums pa­vy­ko įgy­ven­din­ti tik to­dėl, kad nuo pat pra­džių su­ta­rė­me lai­ky­tis dvie­jų ypač svar­bių nuo­sta­tų – so­li­da­ru­mo ir ta­ri­mo­si.“ Aš no­riu pa­klaus­ti, ar ra­šant apie so­li­da­ru­mą bu­vo tu­ri­ma ome­ny mi­li­jo­nai li­tų prem­je­ro re­zi­den­ci­jos re­mon­tui ir ki­tiems da­ly­kams? (Bal­sai sa­lė­je) Šiuos me­tus va­do­vau­ja, kiek su­pran­tu, jū­sų prem­je­ras, po­ne Raz­ma. Ar tai bu­vo tas ta­ri­ma­sis ir su­si­ta­ri­mas, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­da, kad dir­ban­čių pen­si­nin­kų at­ly­gi­ni­mai bu­vo dras­tiš­kai su­ma­žin­ti pa­žei­džiant Kon­sti­tu­ci­ją?

To­liau Vy­riau­sy­bė tei­gia (ci­tuo­ju): „2009 m. spa­lio 28 d. pa­si­ra­šy­tas Na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas…“ To­liau la­bai įdo­mu: „…pir­mas to­kio po­bū­džio in­ten­sy­vaus ir at­vi­ro Vy­riau­sy­bės ir so­cia­li­nių part­ne­rių dia­lo­go do­ku­men­tas, pa­dė­jęs pa­ma­tus nau­jos ko­ky­bės po­li­ti­nei kul­tū­rai Lie­tu­vo­je.“ Pa­brė­žiu: nau­jos ko­ky­bės po­li­ti­nei kul­tū­rai Lie­tu­vo­je. Ko­le­gos, jei­gu tam tik­rų so­cia­li­nių gru­pių va­do­vų in­ten­sy­vus ska­ti­ni­mas, o liau­diš­kai ta­riant, pa­pir­ki­nė­ji­mas bei su­si­ta­ri­mų su siau­ro­mis ver­slo gru­pė­mis su­da­ry­mas, ban­dant pa­ro­dy­ti, kad tai su­si­ta­ri­mas na­cio­na­li­niu ly­giu, ir yra ta nau­jos ko­ky­bės po­li­ti­nė kul­tū­ra, tai aš ta­da jū­sų klau­siu: o kas yra ele­men­ta­ri ko­rup­ci­ja? Vy­riau­sy­bės ly­giu ban­dant nu­si­pirk­ti sau ra­my­bę ir au­ko­jant di­džio­sios Lie­tu­vos pi­lie­čių da­lies in­te­re­sus…

To­liau Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je yra ra­šo­ma: „Įgy­ven­di­no­me eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pa­ke­tą.“ Ci­tuo­ju: „Mū­sų pa­stan­gos už­tik­rin­ti fi­nan­si­nį sta­bi­lu­mą ir stab­dy­ti eko­no­mi­kos nuos­mu­kį bu­vo de­ri­na­mos su sie­kiu ska­tin­ti eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mą įgy­ven­di­nant vi­są pa­ke­tą prie­mo­nių, ku­rios pa­leng­vin­tų ver­slui ga­li­my­bę sko­lin­tis, iš­lai­ky­ti dar­bo vie­tas ir taip ma­žin­ti so­cia­li­nę įtam­pą vi­suo­me­nė­je.“ Mie­lie­ji, apie ko­kį pa­ke­tą čia yra kal­ba­ma, apie ko­kį pa­ke­tą, ku­ris pa­leng­vi­no ver­slui są­ly­gas ir ku­ris ska­ti­no iš­sau­go­ti esa­mas dar­bo vie­tas ir kur­ti nau­jas? Aš no­riu pri­min­ti, kad smul­kus ir vi­du­ti­nis ver­slas, ypač per­so­na­li­nės įmo­nės, yra bai­gia­ma iš­nai­kin­ti kaip gru­pė, kaip kla­sė. Be­dar­bių skai­čius šian­dien ar­tė­ja prie 350 tūkst., kiek­vie­ną sa­vai­tę mes tu­ri­me 8 tūkst. nau­jų be­dar­bių. Kas tik dar ga­li, vi­si bė­ga iš Lie­tu­vos. Kaip su­pras­ti tuos Vy­riau­sy­bės sa­ky­mus?

To­liau Vy­riau­sy­bė tei­gia (ci­tuo­ju): „Svar­biau­si eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo veiks­mai šio­je sri­ty­je pra­ėju­siais me­tais bu­vo ver­slo fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bių iš­plė­ti­mas, pa­si­ren­gi­mas įgy­ven­din­ti pa­sta­tų ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo, dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mo pro­gra­mą.“ Mie­lie­ji, iš­va­žiuo­ki­te į mies­tus, per­ei­ki­te per gy­ve­na­muo­sius ra­jo­nus, pa­si­kal­bė­ki­te su ben­dri­jų pir­mi­nin­kais. Dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mo pro­gra­ma yra vi­siš­kai suž­lug­dy­ta, pri­ėmus žmo­nėms vi­siš­kai ne­pri­im­ti­nus įsta­ty­mus ir są­ly­gas. Anks­čiau Lie­tu­vo­je bū­da­vo re­no­vuo­ja­mi ke­li šim­tai pa­sta­tų, šian­dien re­no­va­vi­mas iš vi­so su­stab­dy­tas. Apie ką mes skai­to­me šio­je pro­gra­mo­je?

Pa­na­šiai yra ir ki­tuo­se punk­tuo­se. Sa­ky­ki­me, ener­ge­ti­kos: „Pa­sie­kė­me pro­ver­žį ener­ge­ti­kos sri­ty­je.“ Ci­tuo­ju: „2010 m. po Ig­na­li­nos bran­duo­li­nės jė­gai­nės už­da­ry­mo tur­būt esa­me la­biau eko­no­miš­kai pri­klau­so­mi nei bu­vo­me 1990 me­tais.“ Ką Vy­riau­sy­bė pa­da­rė, kad Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės ant­ras blo­kas dirb­tų to­liau? Ma­nau, kad nie­ko, ma­nau, ab­so­liu­čiai nie­ko. (Bal­sai sa­lė­je) Mie­lie­ji, ir ger­bia­ma­sis Da­gy, aš gal­vo­ju taip, jog kad ir šim­tą kar­tų ka­ti­ną va­din­tum gai­džiu, jis ka­ti­nu vis tiek liks. Kad ir 131-ame pus­la­py­je jūs aiš­ki­na­te, nuo­lat kar­to­ja­te, kaip ge­rai dir­ba Vy­riau­sy­bė, nuo to jos dar­bas tik­rai ne­pa­ge­rės. Ge­riau­siai ir ob­jek­ty­viau­siai Vy­riau­sy­bės dar­bą ver­ti­na gy­ven­to­jai. Šian­dien ne­to­li 90 % Vy­riau­sy­bę ir jos dar­bą ver­ti­na nei­gia­mai. Lie­tu­vos pi­lie­čiai ne­pa­si­ti­ki ir da­bar­ti­ne Vy­riau­sy­be, ir jos veik­la. Tai­gi apie ką, ger­bia­ma­sis Da­gy, ger­bia­ma­sis Raz­ma, ir mes vi­si ki­ti kal­ba­me?

Frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ na­riai to­kiai Vy­riau­sy­bės veik­lai ir Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai pri­tar­ti ne­ga­li ir ne­pri­tars.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). To­liau kvie­čiu kal­bė­ti J. Ra­mo­ną Krikš­čio­nių par­ti­jos frak­ci­jos var­du.

J. RAMONAS (KPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, iš tik­rų­jų skai­tant ata­skai­tą ir gi­li­nan­tis į tam tik­rus da­ly­kus vis dėl­to ky­la min­čių, ar ši Vy­riau­sy­bė pa­da­rė vis­ką, kad Lie­tu­vos žmo­nės – pen­si­nin­kai, žem­dir­biai ir vi­si ki­ti – gy­ven­tų ge­riau, ar bu­vo įma­no­ma, kai dau­ge­lis ban­do gir­tis, kad pa­da­ry­ta vis­kas?

Tai­gi pra­dė­siu nuo tam tik­ros sri­ties, ku­ri man yra šiek tiek ar­čiau „dū­šios“, bū­tent že­mės ūkio. Kaip sa­kė kai ku­rie Sei­mo na­riai, tai vie­nin­te­lė sri­tis, ku­ri me­tus bai­gė kad ir su ne­di­de­liu pliu­su. Jei­gu, kaip tei­gė, vi­sus pra­ėju­sius me­tus že­mės ūkis bu­vo mū­sų ūkio lo­ko­mo­ty­vas, ku­ris tem­pė, ar ne­rei­kė­jo jam skir­ti di­des­nį dė­me­sį?

Aš ne­su la­bai di­de­lis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių ži­no­vas, bet bū­nant vie­no­je vals­ty­bė­je, ku­ri po ka­ro bu­vo stip­riai su­griau­ta, Vo­kie­ti­jo­je… Jų kanc­le­riui ger­bia­ma­jam K. Ade­nau­e­riui sta­to­mi pa­min­klai. Kad at­sta­ty­tų su­griau­tą Vo­kie­ti­jos ūkį, jis pri­ėmė tam tik­rus spren­di­mus ir su­dė­lio­jo pri­ori­te­tus. Vis­ko iš kar­to su­tvar­ky­ti yra ne­įma­no­ma. Aš ge­rai vis­ko ne­pa­me­nu, bet pa­me­nu du da­ly­kus, ant ku­rių sta­tė po­ka­rio Vo­kie­ti­ją. Tai leng­vų­jų ma­ši­nų ga­my­ba ir sun­kio­ji pra­mo­nė. Tre­čio da­ly­ko ne­la­bai pri­si­me­nu, bi­jau su­klys­ti, kas pa­tem­pė ki­tas ša­kas.

Tai­gi, kad že­mės ūkis Lie­tu­vos (ne­no­riu la­bai daug ten šne­kė­ti) ir bu­vo, ir iš­lie­ka ga­na kon­ku­ren­cin­gas dėl to, kad ma­žai mo­ka žem­dir­biams ir lobs­ta kai ku­rios gru­pės, su­val­dant įsta­ty­mais ir ki­tais da­ly­kais tą ša­ką… Biu­dže­tas ir že­mės ūkis bū­tų dar la­biau at­si­tie­sę. Tai pa­da­ry­ta ne­bu­vo. Dar dau­giau, kri­zės lai­ko­tar­piu žem­dir­biai ap­mo­kes­ti­na­mi ir sa­ko­ma, kad tai yra so­li­da­ru­mo mo­kes­tis. Ir ko­kie gi pi­ni­gai pa­ten­ka į biu­dže­tą? Pa­ra­šius raš­tus į ati­tin­ka­mas ins­ti­tu­ci­jas, gau­na­mi at­sa­ky­mai: „Sod­ros“ mo­kes­čio žem­dir­biai su­mo­kė­jo 10 mln. Lt, svei­ka­tos drau­di­mo – 8. Ar tai iš­gel­bė­jo biu­dže­tą ir ar vi­suo­me­nė ir mies­tų žmo­nės, ku­rie žiū­ri la­bai ne­ga­ty­viai į že­mės ūkį, sa­kys, kad jie ir­gi mo­ka pi­ni­gus, ir bus tuo pa­ten­kin­ti? Aš ma­nau, kad jie vi­sa­da sa­kys, kad ma­žai, rei­kia dar la­biau ap­mo­kes­tin­ti.

Dar ki­tas klau­si­mas, ku­rį bu­vo ban­do­ma spręs­ti, su­kur­tos įvai­rios Sau­lė­ly­džio, Sau­lė­te­kio ko­mi­si­jos. Ir ką gi jos nu­spren­dė? Pir­mi­nin­kas pa­si­trau­kė, pa­sa­ky­da­mas, kad nie­ko ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti. Bū­tent per val­dy­mą, biu­ro­kratinio apa­ra­to ma­ži­ni­mą, at­skai­to­my­bę, at­sa­ko­my­bę ir vi­sus ki­tus da­ly­kus, ma­nau, ga­li­ma pa­gel­bė­ti ver­slui. Ar per šiuos me­tus bu­vo pa­da­ry­ta? Iš tik­rų­jų Lie­tu­vo­je, kaip nė vie­no­je vals­ty­bė­je, biu­ro­kratizmas, ne­bau­džia­mu­mas ir ne­at­sa­ko­my­bė yra su­ve­šė­ję. Nė­ra pa­pras­ta tuos rei­ka­lus su­tvar­ky­ti.

Kas Eu­ro­pos Są­jun­go­je la­biau­siai ken­čia, tai smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis ver­slas. Eu­ro­pos Są­jun­go­je smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis ver­slas lai­ko­mas tu­rin­tis me­ti­nę apy­var­tą iki 500 tūkst. eu­rų, t. y. iki 2 mln., sa­ky­ki­me, tu­rė­tų bū­ti Lie­tu­vo­je, kai tas sa­vi­nin­kas ar­ba žmo­gus be­veik vis­ką da­ro pats – ir bu­hal­te­ris, ir di­rek­to­rius, ir po­pie­rius ne­šio­ja, ir do­ku­men­tus tvar­ko­si, ir t. t. Per tuos me­tus jo ga­li­my­bės vi­sa tai su­si­tvar­ky­ti iš tik­rų­jų nie­ko ne­pa­ge­rė­jo. Ne­se­niai aš taip įdo­miai žiū­rė­jau, vie­na ko­mi­si­ja at­va­žia­vo į vie­nos ūki­nin­kės na­mus pri­im­ti tam tik­rų da­ly­kų. Man iš šo­no bu­vo įdo­mu pa­žiū­rė­ti, kaip jie el­gia­si. Lyg ir ne­dar­bas gre­sia, ir t. t., ir t. t. Jie dar aikš­tin­ges­ni, dar la­biau to­kie… Ne­no­riu vie­no žo­džio var­to­ti. Va­di­na­si, vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos nie­ko ne­pa­da­rė, kad su­tram­dy­tų ši­tą sluoks­nį. Tai ne­reiš­kia, kad vi­si vals­ty­bės tar­ny­bo­je dir­ban­tys žmo­nės yra blo­gi ir dir­ba blo­gai, bet ne­su­tvar­ky­ti ir ska­ti­ni­mo, ir vi­si ki­ti da­ly­kai, aš ma­nau.

Da­bar apie ne­dar­bą. Ar Lie­tu­vos dar­bo bir­žos ir vi­sa be­dar­bių rė­mi­mo sis­te­ma ska­ti­na žmo­gų no­rė­ti dirb­ti? Bet ku­ris už­si­re­gist­ra­vęs Dar­bo bir­žo­je da­ro vis­ką, kad jam ne­rei­kė­tų ei­ti dirb­ti, kad jis gau­tų įvai­rias pa­šal­pas, vi­so­kias prie­mo­kas ir gy­ven­tų dar ge­riau ne­gu dir­ban­tis žmo­gus. Kas įdo­miau­sia, šiek tiek pa­si­do­mė­jus, kas ap­skri­tai vyks­ta su be­dar­bių per­kva­li­fi­ka­vi­mo pi­ni­gais ir pro­gra­ma… Kai aš iš­gir­dau, per­skai­čiau ir šiek tiek pa­si­do­mė­jau, ne­la­bai ga­lė­jau iš pra­džių pa­ti­kė­ti ir, prieš ei­da­mas į ši­tą tri­bū­ną, dar kar­tą kon­sul­ta­vau­si su tam tik­rais sri­ties ži­no­vais ir pro­fe­so­riais. Aš la­bai at­sa­kin­gai tuos skai­čius no­riu pa­teik­ti, kad Lie­tu­voj be­dar­bio per­kva­li­fi­ka­vi­mo vie­nas žmo­gus… vie­no žmo­gaus per­kva­li­fi­ka­vi­mas vals­ty­bei at­si­ei­na 25 tūkst. Lt per me­tus. Ir ko­kia iš to nau­da? O vie­no stu­den­to pa­ruo­ši­mas at­si­ei­na vals­ty­bei per me­tus 7 tūkst. Lt. Aš ma­nau, kad čia yra ne­la­bai su­de­ri­na­mi da­ly­kai. Tai ro­do, kad be­dar­bių pro­gra­mos ir vi­si ki­ti da­ly­kai yra pa­kan­ka­mai (…). Aiš­ku, yra vie­nas toks niu­an­sas – be­dar­bių vi­soms pro­gra­moms ei­na eu­ro­pi­niai pi­ni­gai, ne na­cio­na­li­niai. Stu­den­tų pa­ruo­ši­mui ei­na iš na­cio­na­li­nio biu­dže­to. Tai­gi ir ši­to­je vie­to­je re­zer­vų yra daug, tik­tai juos rei­kia no­rė­ti, kaip sa­ko­ma… Sei­me po­li­ti­kams tu­rė­ti po­li­ti­nės va­lios juos tvar­ky­ti. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Kvie­čiu Tė­vy­nės są­jun­gos-Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos se­niū­ną J. Raz­mą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tai, kad Vy­riau­sy­bei 2009 m. su­dė­tin­gom ap­lin­ky­bėm ne taip blo­gai se­kė­si dar­buo­tis, ro­do ir ga­na pa­dri­ki ir ne­ob­jek­ty­vūs opo­zi­ci­jos at­sto­vų pa­si­sa­ky­mai. Štai opo­zi­ci­jos ly­de­ris kaž­ko­dėl la­bai iš­sa­miai ėmė­si nag­ri­nė­ti 2010 m. Vy­riau­sy­bės veik­los tu­ri­nį, su­si­ju­sį su pen­si­jų ma­ži­ni­mais, užuot kal­bė­da­mas apie 2009 m. Bū­tų ga­lė­jęs pa­gir­ti Vy­riau­sy­bę, kad, ne­žiū­rė­da­ma tų eko­no­mi­nės kri­zės sun­ku­mų, vis dėl­to Vy­riau­sy­bė čia bu­vo so­cia­liai jaut­ri ir 2009 m. su­ge­bė­jo iš­gy­ven­ti ne­lies­da­ma pen­si­jų, o „Sod­ros“ de­fi­ci­tą spręs­da­ma, kiek tai bu­vo įma­no­ma, per ma­žes­nius at­skai­ty­mus į pri­va­čius fon­dus, ki­tas iš­lai­das ma­žin­da­ma, bet, aiš­ku, vė­liau, kaip su­pran­tam, tų prie­mo­nių ne­be­pa­ka­ko.

Na, o po­nui A. But­ke­vi­čiui rei­ka­lau­jant, kad Vy­riau­sy­bė bū­tų iš­kart „pa­lei­du­si“ eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo prie­mo­nes, gal de­rė­tų pa­sa­ky­ti, ku­ria­me stal­čiu­je jų nu­ei­nan­ti Vy­riau­sy­bė bu­vo pa­li­ku­si tas ap­ra­šy­tas prie­mo­nes. Kiek ži­nau, at­ėju­si A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė la­bai kruopš­čiai ieš­ko­jo, bet nė vie­nos to­kios pa­lik­tos prie­mo­nės ne­ra­do. Prie­šin­gai – man at­ro­do, nu­ei­da­ma so­cial­de­mok­ra­tų Vy­riau­sy­bė taip ty­liai nu­ma­tė, kad rei­kia pa­ruoš­ti to­kias są­ly­gas po jų at­ei­nan­tiems, kad per ke­lias sa­vai­tes įvyk­tų žlu­gi­mas. Ki­taip aš ne­ga­liu pa­aiš­kin­ti to bu­vu­sio at­kak­laus kri­zės ar­tė­ji­mo nei­gi­mo, ką da­rė G. Kir­ki­lo Vy­riau­sy­bė, net už­draus­da­ma fi­nan­sų mi­nist­rui skelb­ti re­a­lius mak­ro­e­ko­no­mi­nius ro­dik­lius ir pa­gal tai pla­nuo­ti 2009 m. biu­dže­to pro­jek­tą.

Ži­no­ma, ver­tin­da­mas tuos 2009 m., na, ne­ga­li ver­tin­ti Vy­riau­sy­bės veik­los, ne­ma­ty­da­mas to pa­li­ki­mo, tų ob­jek­ty­vių są­ly­gų, ku­rias ga­vo at­ėju­si Vy­riau­sy­bė. Kaip mi­nė­jau, at­ėju­siai Vy­riau­sy­bei ne­bu­vo pa­lik­ta jo­kių prie­mo­nių, kaip įveik­ti kri­zę. Prie­šin­gai – bu­vo pa­lik­tas dau­giau ne­gu nu­sta­ty­tas biu­dže­to de­fi­ci­tas grimz­tan­tis 2008 m. vals­ty­bės biu­dže­tas ir po­rei­kis la­bai greit su­ge­bė­ti pa­si­sko­lin­ti ne­ma­žas su­mas bu­vo pa­lik­tas… net pa­gal dar ne­nu­kri­tu­sį, sa­ky­kim, 2008 m. eko­no­mi­kos ly­gį nu­sta­ty­tas ne­pa­ke­lia­mas pen­si­jų ir ki­tų so­cia­li­nių iš­mo­kų ly­gis, ku­ris jau me­tų pa­bai­go­je kas mė­ne­sį ėmė ge­ne­ruo­ti apie pu­sės mi­li­jar­do li­tų „Sod­ros“ de­fi­ci­tą. Gre­ta to vi­siš­kai tuš­ti re­zer­vai, Pri­va­ti­za­vi­mo fon­das.

Štai to­kiom ap­lin­ky­bėm A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bei te­ko ne­ati­dė­lio­jant im­tis ir eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo, ir, ži­no­ma, vie­šų­jų fi­nan­sų sta­bi­li­za­vi­mo veiks­mų. Ga­liu ra­mia są­ži­ne teig­ti, kad su šiuo sun­kiu už­da­vi­niu ši Vy­riau­sy­bė vi­sai ne­blo­gai su­si­tvar­kė. Štai 2009 m. ant­ro­jo­je pu­sė­je, kai jau ėmė šiek tiek veik­ti nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės „pa­leis­tos“ eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo prie­mo­nės, jau ta­po ma­to­mi ir eko­no­mi­kos sta­bi­li­za­vi­mo, ir vie­šų­jų fi­nan­sų sta­bi­li­za­vi­mo re­zul­ta­tai. Vė­liau tie re­zul­ta­tai ta­po dar ryš­kes­ni, kai štai iki mi­ni­ma­liau­sių dy­džių yra nu­kri­tęs VILIBOR’as, ku­ris bu­vo prieš tai pa­sie­kęs ne­re­gė­tas aukš­tu­mas, ir ki­ti da­ly­kai. Pa­ga­liau ob­jek­ty­viai ly­gin­da­mi sa­vo si­tu­a­ci­ją, mes pir­miau­sia tu­ri­me žiū­rė­ti ne į ko­kias to­li­mas skir­tin­gas ar di­des­nes ša­lis, tu­rė­ju­sias re­zer­vus, o į sa­vo kai­my­nus – lat­vius ir es­tus. Ir čia ly­gin­da­mi ne­tu­ri­me pai­šy­ti Lie­tu­vos si­tu­a­ci­jos juo­do­mis spal­vo­mis. Tas pats ne­dar­bas, nors pas mus yra tik­rai ne­ma­žas, bet bent sim­bo­liš­kai yra ma­žes­nis už Es­ti­jos ne­dar­bą ir pa­ste­bi­mai ma­žes­nis už Lat­vi­jos. Nors Vy­riau­sy­bė kar­tais, o gal dau­giau­sia pa­gal prem­je­ro kal­bė­ji­mą, at­ro­do, kad yra la­bai griež­ta, aš no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, kad 2009 me­tais bu­vo ne vie­nas ir ga­na so­cia­liai jaut­rus spren­di­mas, be ma­no jau mi­nė­to spren­di­mo dėl pen­si­jų ne­ma­ži­ni­mo. Pri­min­siu, kad, ne­pai­sy­da­ma ryš­kė­jan­čio sun­kme­čio, vis dėl­to Vy­riau­sy­bė iš pra­džių ry­žo­si vyk­dy­ti pa­ža­dą ir pa­di­din­ti mo­ky­to­jams at­ly­gi­ni­mus, kaip bu­vo skelb­ta, kai tuo me­tu dar bu­vo šiek tiek švel­nes­nės mak­ro­e­ko­no­mi­nės prog­no­zės. Pa­ga­liau vi­si spren­di­mai dėl at­ly­gi­ni­mų ma­ži­ni­mo vie­ša­jam sek­to­riui tik­rai bu­vo grįs­ti so­li­da­ru­mo prin­ci­pu, di­džiau­sius at­ly­gi­ni­mus gau­nan­tiems, taip, bu­vo pa­siū­ly­ta šiek tiek di­des­nė naš­ta. So­cial­de­mok­ra­tai tik­rai tu­rė­tų pa­gir­ti ma­to­mus pro­gre­sy­vu­mo ele­men­tus dėl ne­ap­mo­kes­ti­na­mojo mi­ni­mu­mo ir ma­no jau mi­nė­to vie­šo­jo sek­to­riaus at­ly­gi­ni­mų ma­ži­ni­mo, bet tur­būt ne­pa­jėgs to pa­sa­ky­ti, nors te­oriš­kai tu­rė­tų ati­tik­ti ir jų ide­o­lo­gi­ją to­kie da­ly­kai.

Ži­no­ma, svar­biau­si Vy­riau­sy­bės pa­sie­ki­mai šiais, pra­ėju­siais me­tais, aš drą­siai ga­lė­čiau teig­ti, yra ener­ge­ti­kos sri­ty­je. Ma­žai kas ti­kė­jo, kad šiai ko­a­li­ci­jai, ši­tai Vy­riau­sy­bei taip pa­vyks iš­spręs­ti LEO LT klau­si­mą. Tuo la­biau aš ne­gir­dė­jau net tarp di­džiau­sių opo­nen­tų, ku­rie sva­jo­tų, kad iš es­mės be jo­kių fi­nan­si­nių pa­sek­mių Vy­riau­sy­bė ga­lės su­si­grą­žin­ti į vals­ty­bės ran­kas Va­ka­rų skirs­to­muo­sius tin­klus, kad iš­vengs bet ko­kių teis­mų, ar­bit­ra­žų ir ga­na ele­gan­tiš­kai at­si­svei­kins su tuo so­cial­de­mok­ra­tų ne­skaid­riai at­ves­tu ta­ria­muo­ju in­ves­tuo­to­ju. Ma­nau, ga­li­ma teig­ti, kad LEO LT lik­vi­da­vi­mas ga­li bū­ti lai­ko­mas lū­žio taš­ku stab­dant so­cial­de­mok­ra­tų iš­plė­to­tas oli­gar­chi­nes ten­den­ci­jas ir vi­so­kius ne­skaid­ru­mus la­bai svar­bia­me ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je. Be to, šia­me sek­to­riu­je taip pat pa­mi­nė­ti­nas ener­gin­gas elek­tros bir­žos su­kū­ri­mas. Ga­lų ga­le po be­jė­giš­ko G. Kir­ki­lo min­dži­ka­vi­mo dėl elek­tros til­to į Šve­di­ją bu­vo kon­kre­čiai su­si­tar­ta su Lat­vi­ja ir pra­si­dė­jo re­a­lūs dar­bai. Pa­si­stū­mė­ta į prie­kį sta­tant elek­tros jung­tį su Len­ki­ja, or­ga­ni­zuo­jant nau­jos ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bą.

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga!

J. RAZMA (TS-LKDF). Gai­la, dėl lai­ko sto­kos ne­ga­liu pa­mi­nė­ti svar­bių dar­bų ir ki­tų mi­nis­te­ri­jų at­sa­ko­my­bės sri­ty­se. Jų tik­rai taip pat yra daug. Ačiū.

PIRMININKAS. Kvie­čiu Dar­bo frak­ci­jos at­sto­vą K. Dauk­šį. Ar K. Dauk­šys yra? Kvie­čiu Li­be­ra­lų ir cen­tro frak­ci­jos at­sto­vą J. Lie­sį.

J. LIESYS (LCSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, Li­be­ra­lų ir cen­tro frak­ci­ja nag­ri­nė­jo Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą, ku­ri bu­vo mums vi­siems pa­teik­ta. Ši Vy­riau­sy­bė tik­rai da­rė de­ra­mus žings­nius for­muo­da­ma vals­ty­bės biu­dže­tą, gy­ven­to­jų pra­gy­ve­ni­mo, ga­li­mą iš­gy­ve­ni­mo ly­gį. Ma­tyt, jūs ir­gi skai­čių ži­no­te, kad 2009 me­tų biu­dže­tas bu­vo įvyk­dy­tas. Taip pat dėl kai ku­rių sun­ku­mų sun­kme­čio me­tu Vy­riau­sy­bė ne vis­ką su­ge­bė­jo įgy­ven­din­ti, ką čia ir ko­le­gos mi­nė­jo, tai būs­to re­no­va­vi­mo pro­gra­ma. Ma­no­me, kad ji tu­rė­tų tu­rė­ti tęs­ti­nį va­rian­tą ir tu­rė­tų sėk­min­gai vyk­ti, tai gy­ven­to­jai tu­rė­tų pa­jus­ti. Ne­pa­vy­ko, ma­tyt, ir „Sod­ros“ re­for­ma, ar­ba ji net ne­pra­dė­ta, bet ir­gi čia yra lai­ko klau­si­mas. Ma­nau, ši­ta Vy­riau­sy­bė tą tu­rė­tų da­ry­ti.

Iš­spręs­tas, ką ką tik mi­nė­jo ger­bia­ma­sis J. Raz­ma, ir LEO LT klau­si­mas. Ne­bu­vo ažio­ta­žo, di­de­lio triukš­mo, bet ši­tas klau­si­mas jau li­ko už­marš­ty. Ne­aiš­ku, ko­kios bū­tų pa­sek­mės da­bar. Ga­liu pa­mi­nė­ti, ir jūs pa­tys ge­rai ži­no­te, kad šiuo me­tu vyks­ta ap­skri­čių re­for­ma. Ko­kią ji duos ap­čiuo­pia­mą nau­dą ir ko­kią tu­rės iš to mū­sų gy­ven­to­jai, tai ir­gi at­ei­ties klau­si­mas, ne­tru­kus mes pa­ma­ty­si­me.

Svei­ka­tos re­for­ma, me­di­ci­nos re­for­ma tik­rai tu­rė­tų žmo­nėms duo­ti tin­ka­mą re­zul­ta­tą ir ge­rą ap­tar­na­vi­mo ly­gį. Ma­nau, ypa­tin­gą dė­me­sį šiuo me­tu Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų skir­ti „Sod­ros“ pra­gy­ve­ni­mo žmo­nių ly­giui ge­rin­ti… Iš šios pro­gra­mos, ku­rią ji vyk­dė, ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti tie­sio­gi­nių me­ro rin­ki­mų, ku­rie tik­rai čia, Sei­me, pa­gal pro­gra­mą tu­rė­jo bū­ti įgy­ven­din­ti, bet, de­ja, ne. Ma­nau, kad Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­ga tu­ri lai­ko iki 2015 me­tų ini­ci­juo­ti, to­bu­lin­ti įsta­ty­mus, ir gy­ven­to­jai ga­lė­tų 2015 m. tuo nau­do­tis.

Mū­sų frak­ci­ja Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai, ma­nau, pri­tars. Ačiū.

PIRMININKAS. Kvie­čiu Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos at­sto­vą K.Dauk­šį.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Kal­bė­siu sa­vo var­du, ne frak­ci­jos, tai ne­si­ti­kė­jau to­kios gar­bės.

Ką ši­ta Vy­riau­sy­bė, ku­ri pa­tei­kė mums ata­skai­tą, ku­rią tu­ri­me svars­ty­ti, nu­vei­kė ge­rai ir ką nu­vei­kė blo­gai ar­ba ko ne­nu­vei­kė? Ka­dan­gi prem­je­ras pra­šė, kad aš pa­gir­čiau, tai ga­liu pa­sa­ky­ti. Aš pa­gir­siu, kad iš tik­rų­jų ele­gan­tiš­kai su­si­tvar­kė su LEO LT, ir pa­gir­siu, kad vi­sos tau­tos są­skai­ta tvar­kin­gai su­si­tvar­kė su vie­šai­siais fi­nan­sais. Tai šio­je vie­to­je pa­gir­siu.

Kur, aš ma­tau, yra pa­da­ry­ti blo­gi da­ly­kai ir kur ro­do, kad Vy­riau­sy­bė, ko ge­ro, dar iki šiol dau­giau iš­si­gan­du­si, ne­gu iš tik­rų­jų tos bai­mės tu­rė­tų bū­ti. Pir­miau­sia – ne­dar­bas. Toks skai­čius žmo­nių, iš­mes­tų į gat­vę ar­ba ne­te­ku­sių dar­bo, koks yra da­bar, yra bai­si bė­da Lie­tu­vai ta pras­me, kad jie tu­ri val­gy­ti, jie tu­ri gy­ven­ti ir juos mes prak­tiš­kai tu­ri­me ko­kiu nors bū­du pa­rem­ti iš vals­ty­bės biu­dže­to, kar­tu ne­su­teik­da­mi jiems jo­kių ga­li­my­bių pa­tiems sa­vo ran­ko­mis už­si­dirb­ti.

Aš da­bar su­pran­tu, ko­dėl bu­vo taip leng­vai leis­ta nu­mir­ti „flyLAL’ui“, nes „flyLaL’as“ per daug bran­giai skrai­di­no į už­sie­nį. Da­bar iš Kau­no „Ry­a­nair“ skrai­di­na kur kas pi­giau. Aš ma­nau, kad vie­ną iš­si­gel­bė­ji­mą Vy­riau­sy­bė ma­to tą, kad tie be­dar­biai ims ir iš­skris į an­gli­jas, ai­ri­jas, is­pa­ni­jas ir ki­tur ir ten dirbs, ir kels tų ša­lių eko­no­mi­ką, o mū­sų eko­no­mi­ka sto­vės vie­to­je.

Ko­dėl aš taip sa­kau? Vy­riau­sy­bė bu­vo pa­si­sky­rus la­bai am­bi­cin­gą už­da­vi­nį – įlie­ti į Lie­tu­vos eko­no­mi­ką 7 mlrd. li­tų 2009 me­tais. Tu­rint ome­ny, kad ma­žiau­siai 4 mlrd. ban­kai iš­ėmė tuo me­tu, su­ma­ži­no fi­nan­sa­vi­mą, tai bū­tų tik­rai di­de­lis da­ly­kas Lie­tu­vos eko­no­mi­kai ir bū­tų pa­dė­jęs iš­si­lai­ky­ti Lie­tu­vos, ypač smul­kioms ir vi­du­ti­nėms, įmo­nėms, apie ku­rias šian­dien mes kal­bė­jom. Aš ga­liu da­bar pa­sa­ky­ti, kiek tos pa­ra­mos bu­vo gau­ta. Iš 7 mlrd. li­tų 146 mln. per INVEGĄ kaip ga­ran­ti­jos, 129 mln. – per ban­kus ir per tą pa­čią INVEGĄ kaip pa­sko­los smul­kioms ir vi­du­ti­nėms įmo­nėms, pa­sta­tams ap­šil­tin­ti iš 2 mlrd. ir 100 mln., ku­rie bu­vo nu­ma­ty­ti, už 700 mln. pa­si­ra­šy­ta vie­šų­jų pa­sta­tų ap­šil­ti­ni­mo, iš­mo­kė­ta 158 mln. Dau­gia­bu­čių ap­šil­ti­ni­mui – nu­lis. Tai­gi vi­sa ta pa­ra­ma, jei­gu vis­ką su­dė­tu­me, kas iš tik­rų­jų yra su­mo­kė­ta, ne­su­da­ro ir 1 mlrd. Lt iš sep­ty­nių. Aiš­ku, dar pa­sa­ky­sim, kad kaž­kiek dar ga­vo per struk­tū­ri­nius fon­dus, ku­rie bu­vo gal­būt grei­čiau nau­do­ja­mi, bet ir­gi rei­kia pa­sa­ky­ti, kad tie pi­ni­gai yra pa­skir­ti, bet ne vi­si iš­mo­kė­ti. Dar blo­giau – da­lis pi­ni­gų, ku­rie yra pa­skir­ti į fon­dus tam, kad bū­tų nau­do­ja­mi Lie­tu­vos ver­slui ska­tin­ti, šiuo me­tu gu­li už­sie­nio ban­kuo­se, tarp jų Liuk­sem­bur­ge, ir dir­ba tos ša­lies eko­no­mi­kai, ir tie pi­ni­gai nė­ra ma­ži. Aš ma­nau, kad su eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mu Vy­riau­sy­bė vi­siš­kai nesu­si­tvar­kė.

Ki­tas da­ly­kas, apie ką mes no­rė­tu­me pa­sa­ky­ti. Na, ge­rai, ne­su­ge­bė­jo pi­ni­gų ad­mi­nist­ruo­ti, pa­leis­ti į rin­ką, ko ne­bū­na, vis­ko pa­si­tai­ko. Kur ta ža­dė­ta di­džio­ji re­for­ma, ku­ri su­ma­žin­tų įmo­nėms ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą? Vi­sus me­tus Sau­lė­te­kio ko­mi­si­ja dir­bo, vi­sus me­tus Sau­lė­ly­džio ko­mi­si­ja dir­bo, to­kius di­de­lius dar­bus nu­vei­kė, bet ko­kius įsta­ty­mus pa­tei­kė Sei­mui ir ką mes čia, Sei­me, pri­ėmė­me? Kaip ver­slą slė­gė iš vi­sų pu­sių, taip ir yra, kaip ver­slas tu­rė­jo gin­tis iš vi­sų pu­sių, taip jis ir da­bar gi­na­si. Tu­rint ome­ny, kad per tą lai­ką at­si­ra­do ak­re­di­ta­vi­mo pro­ble­mų, kad per tą lai­ką at­si­ra­do ga­ran­ti­jų pro­ble­mų, kad per tą lai­ką at­si­ra­do par­da­vi­mo pro­ble­mų, tai ši­tas da­ly­kas, ku­rį rei­kia tie­siog ad­mi­nist­ra­ci­jos var­žy­mu su­ma­žin­ti, ga­lė­jo įmo­nėms la­bai pa­leng­vin­ti gy­ve­ni­mą.

Vy­riau­sy­bė la­bai gi­ria­si, kad štai mū­sų eks­por­tas at­si­gau­na, ir čia vis­kas ge­rai. Aš tu­riu pa­sa­ky­ti, kad eks­por­tas at­si­gau­na dėl ke­lių prie­žas­čių. Pir­miau­sia dėl to, kad ki­tos rin­kos at­si­ga­vo, mū­sų dar ne, ir mū­sų dar­bo už­mo­kes­tis yra ge­ro­kai že­mes­nis ne­gu ap­lin­ki­nė­se rin­ko­se, ten, kur mes eks­por­tuo­jam. Bet kas bus, kai tie mū­sų be­dar­biai iš­va­žiuos ir ver­slui vėl rei­kės mo­kė­ti po du, tris, ke­tu­ris tūks­tan­čius li­tų at­ly­gi­ni­mo, iš kur ta­da tas kon­ku­ren­cin­gu­mas at­si­ras? Nes elek­tra pa­bran­go, du­jos pa­bran­go, ža­lia­vos ir­gi brangs­ta, vi­sas kon­ku­ren­cin­gu­mas la­bai grei­tai dings.

Ma­nau, kad ener­ge­ti­kos sri­ty­je vals­ty­bė dau­giau ne­tu­ri kuo pa­si­gir­ti. Ne­bent tuo, kad su­kū­rė­me ru­siš­kų elek­tros pi­ni­gų plo­vyk­lą, ku­ri va­di­na­si „Elek­tros bir­ža“, ku­rio­je par­da­vi­nė­ja­ma fak­tiš­kai ru­siš­ka elek­tros ener­gi­ja, ir ta kai­na, ku­rią pa­siū­lė pats bran­giau­sias par­da­vė­jas? Pa­vyz­džiui, aš ener­ge­ti­kos mi­nist­ro vie­to­je net ne­si­gir­čiau, nes vi­si su­pran­ta­me, kad šio­je siau­ro­je rin­ke­lė­je, ku­rio­je nė­ra ener­ge­ti­nių žai­dė­jų, tai yra re­a­li pi­ni­gų plo­vyk­la. Ir, ma­tyt, čia yra dar ko­kių nors in­te­re­sų, kad mes tą da­ly­ką taip pro­pa­guo­ja­me.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­no gal­va, Lie­tu­vo­je iš tik­rų­jų įvy­ko dvi kri­zės. Vie­na kri­zė – ta, ku­ri bu­vo vi­sa­me pa­sau­ly­je su­kel­ta in­ves­ti­ci­nių ban­kų vie­nų ar ki­tų ne­at­sa­kin­gų veiks­mų, o ki­ta kri­zė – ta, kad mū­sų Vy­riau­sy­bė tiek iš­si­gan­do, kad jos gal­vo­se ir­gi pra­si­dė­jo ta kri­zė. Iš tik­rų­jų, kad im­tų­si la­bai aiš­kių prie­mo­nių tam, kad pir­miau­sia bū­tų pa­ska­tin­tas ver­slas ir jam bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė su­kur­ti kuo dau­giau dar­bo vie­tų ir su­teik­ti kuo dau­giau šan­sų Lie­tu­vos žmo­nėms už­si­dirb­ti pa­tiems sa­vo ran­ko­mis duo­ną, pa­da­ry­ta vis­kas at­virkš­čiai – iš­gel­bė­jo­me ban­kus, gal­būt iš­gel­bė­jo­me sa­vo Vy­riau­sy­bės pres­ti­žą tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, bet vi­siš­kai pa­lai­do­jo­me sa­vo ver­slą ir vi­siš­kai pa­lai­do­jo­me sa­vo žmo­nių vil­tį ge­riau gy­ven­ti ar­ti­miau­siu me­tu, ir su­tei­kė­me jiems pi­gius bi­lie­tus iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį. Tai su ši­tuo Vy­riau­sy­bę bū­tų ga­li­ma tik­tai pa­svei­kin­ti. To­dėl lin­kiu ne­pri­im­ti šios Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos ir bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. Kvie­čiu Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos at­sto­vą K. Gla­vec­ką.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pen­kio­lik­tą kar­tą per pas­ku­ti­niuo­sius pen­kio­li­ka me­tų ei­nu į tri­bū­ną kal­bė­ti apie Vy­riau­sy­bės ata­skai­tas, iš jų try­li­ka kar­tų kal­bė­jau kaip opo­zi­ci­jos at­sto­vas, da­bar kal­bė­siu kaip po­zi­ci­jos at­sto­vas. No­riu pa­sa­ky­ti vie­ną ben­drą api­ben­dri­ni­mą, ku­rį jūs vi­si pui­kiai ži­no­te. Opo­zi­ci­jos prie­der­mė yra ne kas ki­ta, kaip siū­ly­ti Vy­riau­sy­bei tai, ko ji­nai pa­pras­čiau­siai ne­ga­li pa­da­ry­ti.

Pa­pras­tai taip ir bū­na, ir taip yra, ir tai yra su­pran­ta­ma. Pa­si­klau­sius opo­zi­ci­jos (na­tū­ra­lu) ga­li su­si­da­ry­ti vaiz­das, kad at­ėjo pa­sau­lio pa­bai­ga ir eko­no­mi­ko­je, ir Vy­riau­sy­bės gal­vo­se, ir vi­sur ki­tur. Bet iš tik­rų­jų, jei­gu rim­tai pa­si­žiū­rė­tu­me, at­mes­tu­me po­li­ti­nius lo­zun­gus, fra­zes ir vi­so­kiau­sius pa­ly­gi­ni­mus, ku­rie la­bai tin­ka ir ku­riuos aš la­bai pla­čiai var­to­da­vau bū­nant ma­no ko­le­goms so­cial­de­mok­ra­tams val­džio­je, sa­ky­ki­me, apie pa­sti­pu­sio ar­klio pa­kei­ti­mą, jei­gu ji­sai nu­dvė­sė, jei­gu jūs at­si­me­na­te, ir ki­tus da­ly­kus… Eko­no­mi­ne pras­me iš tik­rų­jų mes tu­ri­me uni­ka­lią si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je ir vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je, kai per pas­ta­ruo­sius šim­tą me­tų mes tu­ri­me di­džiau­sią kri­zę, fak­tiš­kai da­bar net­gi di­des­nę, ne­gu Di­džio­ji dep­re­si­ja 1929–1932 m. Blo­giau­sia tai, kad pa­ty­ri­mo, kaip su­val­dy­ti šią kri­zę, iš tik­ro nė­ra, aš ne­kal­bu vien tik apie ma­žą Lie­tu­vė­lę, bet ir pa­sau­ly­je nė­ra. Nes tai, ką da­ro ame­ri­kie­čiai, ne­tin­ka Eu­ro­pos Są­jun­go­je, tai, kas da­ro­ma Eu­ro­pos Są­jun­go­je ar­ba ne­tin­ka Eu­ro­pos Są­jun­gai, da­ro­ma Ki­ni­jo­je ir at­virkš­čiai, ir t. t., ir pa­na­šiai.

Lie­tu­vo­je iš es­mės mes ne­tu­rė­jo­me jo­kio pro­cik­liš­kos eko­no­mi­kos pa­ty­ri­mo ir val­dy­mo. Ačiū Die­vui, kad ši Vy­riau­sy­bė tai su­pra­to ir ėmė­si mil­ži­niš­kų, ne­po­pu­lia­rių pa­stan­gų gel­bė­ti mū­sų eko­no­mi­ką nuo jos ban­kro­to.

Kal­bant apie 2009 m. ata­skai­tą, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad tos bė­dos, ku­rios čia bu­vo mi­nė­tos ir ku­rios įvar­din­tos sta­tis­tiš­kai ga­na tiks­liai, at­si­ra­do ne 2009 m., jos at­si­ra­do 2005 m., 2006 m., 2008 m. Jos aku­mu­lia­vo­si pro­cik­liš­kos eko­no­mi­kos me­tu, kai eko­no­mi­ka ki­lo, kai mes lei­do­me daug dau­giau, ne­gu ga­lė­jo­me iš­leis­ti, kai dar­bo na­šu­mas au­go du kar­tus grei­čiau ne­gu dar­bo už­mo­kes­tis. Ki­taip ta­riant, 2008 m. ba­lius bai­gė­si, at­ėjo nau­ja Vy­riau­sy­bė, ku­ri tu­rė­jo pra­dė­ti nuo to, kad ap­mo­kė­tų to ba­liaus są­skai­tas. No­rint ap­mo­kė­ti tas ba­liaus są­skai­tas, rei­kia gau­ti pi­ni­gų. Ka­dan­gi mes tu­ri­me Va­liu­tų val­dy­bą, kaip jūs ži­no­te, ir ži­no­te ma­no ge­rą ir ga­na ne­ma­lo­nų pa­ty­ri­mą, kai aš pa­sam­pro­ta­vau apie tai, kad mes ga­lė­jo­me ei­ti Len­ki­jos ke­liu, tu­rė­ti lanks­tes­nę va­liu­tą ir ki­tus da­ly­kus, kuo tas bai­gė­si… Mes pa­si­rin­ko­me ki­to­kį, daug su­dė­tin­ges­nį, sun­kes­nį ke­lią, bet mes jį pa­si­rin­ko­me. Ačiū Die­vui, kad per tuos me­tus mes ne­pa­ty­rė­me nei de­val­va­vi­mo, nei fi­nan­sų sis­te­mos su­by­rė­ji­mo, nei su­ve­re­naus ar­ba lo­ka­li­nio, ar­ba bet ko­kio ki­to de­fol­to. Ki­taip sa­kant, fi­nan­sus mes iš­lai­kė­me sta­bi­lius ir al­gas, ir pen­si­jas žmo­nės gau­na gal kar­tais vė­luo­da­mi ir gal kiek ma­žes­nes, bet jie gau­na. Mes ne­tu­ri­me to­kių pro­ble­mų, kaip tu­ri Grai­ki­ja, kaip tu­ri Is­pa­ni­ja ir ki­tos ša­lys, ta pa­ti Is­lan­di­ja, Ai­ri­ja, Ita­li­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, ku­rio­se si­tu­a­ci­ja ne­pa­ly­gin­ti blo­ges­nė ly­gi­nant su tuo, kas yra Lie­tu­vo­je. Ki­ta ver­tus, jų si­tu­a­ci­ja yra ab­so­liu­čiai ge­res­nė dėl to, kad jos yra ge­riau iš­si­vys­čiu­sios. Tai­gi Vy­riau­sy­bės veiks­mai, ma­no su­pra­ti­mu, at­si­žvel­giant į tai, kad opo­zi­ci­ja jai ne­da­vė nė die­nos pail­sė­ti, kad opo­zi­ci­ja bu­vo pa­čios ko­a­li­ci­jos vi­du­je… aš len­kiu ke­pu­rę ir gal­vą prieš po­ną A. Ku­bi­lių ir ne­bi­jau to sa­ky­ti, nes jis ry­žo­si da­ry­ti šiuos da­ly­kus.

Dar vie­nas įdo­mus da­ly­kas. Mes, bū­da­mi Eu­ro­pos Są­jun­go­je, su­si­lau­kė­me la­bai pa­lan­kių Lie­tu­vos, Vy­riau­sy­bės veiks­mų ver­ti­ni­mų tiek iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, tiek iš at­ski­rų ša­lių, tiek pat iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do, ku­rio ver­ti­ni­mo, pa­vyz­džiui, aš ir­gi ne­mėgs­tu, už tai, kad… Bet mes ne­pa­puo­lė­me į Tarp­tau­ti­nį va­liu­tos fon­dą ta­da, kai daug kas siū­lė į jį kreip­tis. Ta­da vi­sas re­for­mas mes bū­tu­me da­rę ir nie­kas ne­klaus­tų, no­rim mes ar ne­no­rim. To ne­ga­li­ma ne­pa­ma­ty­ti mak­ro­e­ko­no­mi­niu po­žiū­riu. Vie­šų­jų fi­nan­sų sri­ty­je iš tik­ro bu­vo pa­da­ry­ta daug ge­rų, su­dė­tin­gų, sun­kių da­ly­kų, ne­iš­veng­ta ir klai­dų. Ir tai na­tū­ra­lu. Fak­tiš­kai ne­įma­no­ma da­rant dar­bus ne­da­ry­ti klai­dų. Klai­dos bu­vo su­si­ju­sios su mo­kes­ti­ne sis­te­ma. Be abe­jo, kai ku­rie mo­kes­čiai bu­vo ne­pa­sver­ti, ne­su­ba­lan­suo­ti, smul­kia­jam ver­slui pa­di­din­ti. Gal rei­kė­jo ne­da­ry­ti, gal rei­kė­jo da­ry­ti švel­nes­nes kai ku­rių leng­va­tų ko­rek­ci­jas. Gal rei­kė­jo da­ry­ti ki­to­kius veiks­mus dėl ki­tų da­ly­kų, bet mes ne­tu­rė­jo­me pa­tir­ties. Tai vie­nas da­ly­kas. Nuos­to­liai dėl to, ma­no su­pra­ti­mu, čia kal­ba, kad bu­vo pa­tir­ti di­džiu­liai nuos­to­liai, iš tik­rų­jų yra mi­ni­ma­lūs. O nau­da, at­si­trau­kiant nuo be­dug­nės kraš­to, ati­trau­kiant fi­nan­sus, iš tik­rų­jų yra di­de­lė.

Ne­pai­sant to, pra­ei­ti me­tai mums bu­vo la­bai sun­kūs. Mes tą vi­si ge­rai ži­nom. Eko­no­mi­ka puo­lė per 15 % BVP, de­fi­ci­tas iš­au­go, sko­li­ni­ma­sis iš­au­go, bet ly­gi­nant vėl­gi su Eu­ro­pos Są­jun­ga. Eu­ro­pos Są­jun­ga yra ben­dras ka­ti­las, ku­ria­me mes ver­da­me, ir mes ne­ga­li­me at­ski­ros sriu­bos iš­si­vir­ti, at­si­min­ki­me. Mes vis tiek tu­ri­me ben­drą ka­ti­lą. Tai ben­dra­me kon­teks­te mū­sų sko­los yra men­kos, mū­sų sko­li­ni­ma­sis, kaip ži­no­te, yra at­vi­ras. Mes ga­li­me sko­lin­tis. Jei­gu ga­li­me sko­lin­tis, va­di­na­si, ga­li­me spręs­ti.

Kas su­si­ję su vil­ti­mis, šių me­tų ir pra­ei­tų me­tų re­zul­ta­tais, pa­mi­nė­ti­nas eks­por­to au­gi­mas ir tai, kad eko­no­mi­ka iš tik­rų­jų ran­da rin­kas. Ma­no su­pra­ti­mu, Vy­riau­sy­bės po­li­ti­nės pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Ry­tais, kon­kre­čiai su Ru­si­ja, su Bal­ta­ru­si­ja, Uk­rai­na ir ki­tais, eko­no­mi­nius san­ty­kius, ne­pra­ran­dant san­ty­kių Va­ka­ruo­se, yra la­bai di­de­lis da­ly­kas. Pa­vyz­džiui, aš ma­tau di­de­lę iš­ei­tį iš kri­zės ir dėl to, kad mes ga­li­me iš­plės­ti sa­vo rin­kas, sa­vo ap­lin­ki­nes rin­kas tiek į Ry­tus, tiek į Va­ka­rus, tiek į Šiau­rę, tiek į Pie­tus.

Baig­da­mas trum­pą kal­bą no­riu pa­sa­ky­ti, kad mū­sų frak­ci­ja, at­si­žvelg­da­ma į su­dė­tin­gą si­tu­a­ci­ją, ku­rio­je bu­vo Vy­riau­sy­bė, tu­rė­da­ma ome­ny­je ryž­tin­gus Vy­riau­sy­bės, Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko veiks­mus, pri­ta­ria ata­skai­tai ir ma­no, kad iš tik­rų­jų ji­nai bu­vo pa­jė­gi su­val­dy­ti tą dži­ną, ku­ris taip ne­lauk­tai už­au­go Lie­tu­vo­je per ket­ve­rius me­tus, 2004–2008 m., po to iš­trū­ko į lais­vę ir ku­rį rei­kė­jo su­val­dy­ti. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­bar tu­rė­tu­me pa­si­tar­ti dėl to­les­nio mū­sų dar­bo. Už­si­ra­šiu­sių yra la­bai daug, ta­čiau mū­sų lau­kia dar du re­zo­liu­ci­jų pro­jek­tai. Ar ga­lė­tu­me ben­dru su­ta­ri­mu, da­bar kaip tik kal­bė­jo vi­sų frak­ci­jų at­sto­vai, nu­trauk­ti dis­ku­si­jas? (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ar ben­dru su­ta­ri­mu ga­lė­tu­me, ar ne? (Bal­sai sa­lė­je) Yra prieš­ta­rau­jan­čių. Siū­lau tie­siog Sei­mui ap­si­spręs­ti. Pra­šau. L. Grau­ži­nie­nė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Prieš jus pir­mi­nin­ka­vo Sei­mo Pir­mi­nin­kė ir ko­mi­te­tams pa­sa­kė, kad mes tu­ri­me per­skai­ty­ti tik­tai bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus. Ne­ma­žai ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų yra už­si­re­gist­ra­vę iš­sa­ky­ti pla­tes­nę po­zi­ci­ją. Tai jūs su­si­tar­ki­te, kai pir­mi­nin­kau­ja­te. Jūs iš kar­to da­bar no­ri­te nu­trauk­ti. Ka­dan­gi mes ne­iš­sa­kė­me ko­mi­te­to var­du ar­gu­men­tų, tai no­rė­tu­me dis­ku­si­jo­je ko­mi­te­to var­du pa­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, gal­būt V. P. An­driu­kai­čiui ne­rei­kės iš tik­rų­jų kal­bė­ti. Čia yra su­si­ta­ri­mo klau­si­mas. Jei­gu Sei­mo na­riai vis dėl­to ma­no, kad tas dis­ku­si­jas rei­kia tęs­ti, tai mes… (Bal­sai sa­lė­je) Sei­mo Pir­mi­nin­kė yra pa­ža­dė­ju­si to­kią ga­li­my­bę, tai, be abe­jo, su­si­ta­ri­mo mes ne­kei­si­me. Pra­šau, V. P. An­driu­kai­tis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, Sei­mo Pir­mi­nin­kė net­gi krei­pė­si į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją pra­šy­da­ma iš­si­aiš­kin­ti dėl Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to iš­va­dos ati­tik­ties Sta­tu­tui. Tai be­pre­ce­den­tis at­ve­jis. Pir­mą kar­tą sep­ty­ni ko­mi­te­tai ne­pri­ta­rė Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai. Sep­ty­ni ko­mi­te­tai ir vie­nas ko­mi­te­tas iš­sa­kė to­kią neut­ra­lią nuo­mo­nę ir­gi iš es­mės ne­pri­ta­ręs. Aš­tuo­ni. Tai čia yra dau­giau nei ypa­tin­ga pa­dė­tis vals­ty­bė­je. Da­bar jūs ta­me kon­teks­te no­ri­te nu­trauk­ti dis­ku­si­jas ir neiš­si­aiš­kin­ti. Va­di­na­si, yra la­bai kri­tiš­kai pa­žiū­rė­ta į šios Vy­riau­sy­bės dar­bą. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. J. Ole­kas. Pra­šau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš no­riu pri­min­ti, kad bu­vo nu­ma­ty­tos dvi va­lan­dos dis­ku­si­jų. Mes pra­dė­jo­me pu­sę va­lan­dos vė­liau, to­dėl jo­kio pa­grin­do da­bar jas nu­trauk­ti nė­ra. Jei­gu ne­ga­li­me pa­baig­ti čia, mes ki­tą sa­vai­tę tu­rė­si­me dar­bo­tvarkę ir ga­lė­si­me dis­ku­tuo­ti tuo klau­si­mu. Nė­ra nie­kur pa­sa­ky­ta, kad mes tu­ri­me už­baig­ti tą klau­si­mą bū­tent da­bar. Jūs tik­rai ne­tu­ri­te pa­grin­do šiuo me­tu siū­ly­ti nu­trauk­ti dis­ku­si­ją.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš vis tiek ma­tau, kad pa­gal dar­bo­tvarkę mes tu­ri­me nuo 12 iki 14 val. ap­svars­ty­ti vi­sus klau­si­mus. Ka­dan­gi aki­vaiz­du, kad mes ne­spė­sim iki 14 val. tų re­zo­liu­ci­jų pa­teik­ti, svars­ty­ti ir pri­im­ti, tai aš siū­lau šian­dien iki 14 val. pa­baig­ti pir­mą­ją da­lį, t. y. 1-7a klau­si­mą – dis­ku­si­ją dėl Vy­riau­sy­bės 2009 me­tų veik­los ata­skai­tos, o po to mes ap­si­sprę­si­me, ar svars­ty­si­me po pie­tų, ar ati­dė­si­me ki­tai die­nai re­zo­liu­ci­jų pri­ėmi­mą. Tai­gi, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dis­ku­si­jos tę­sia­mos iki 14 val. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iki 14 val. tę­sia­ma dis­ku­si­ja, o po to jū­sų ži­niai pie­tų per­trau­ka.

Kvie­čiu J. Ole­ką į tri­bū­ną.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų svars­to­me vie­ną iš svar­biau­sių pa­va­sa­rio se­si­jos klau­si­mų, ku­riuo mes tu­ri­me iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Apie kai ku­riuos šios Vy­riau­sy­bės pa­sie­ki­mus mes ga­li­me per­skai­ty­ti jos pa­teik­to­je ata­skai­to­je, kai ką pri­sta­tė ma­no ko­le­gos iš dau­gu­mos.

Bet aš no­riu už­duo­ti kiek­vie­nam iš jū­sų la­bai aiš­kų klau­si­mą, ar mes esa­me pa­ten­kin­ti ta si­tu­a­ci­ja, ku­ri bu­vo pa­siek­ta per 2009 m.? Nes, kaip yra pa­teik­ta Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je, 2008 m. tiek ša­lies ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas, tiek dar­bo na­šu­mas ir ki­ti ro­dik­liai nuo­la­tos au­go. Ar ta si­tu­a­ci­ja, ku­ri su­si­da­rė 2009 m. tiek Lie­tu­vo­je, tiek ap­lin­ki­nė­se ša­ly­se, bu­vo įveik­ta kaip nors ge­riau nei ap­link mus esan­čiuo­se kraš­tuo­se?

Čia skam­bė­jo ke­le­tas pa­ly­gi­ni­mų su Pie­tų Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis, ta pa­čia Grai­ki­ja, kur, kaip mes ži­no­me, vie­nas iš pa­grin­dų da­bar­ti­nės si­tu­a­ci­jos yra sta­tis­ti­kos duo­me­nų klas­to­ji­mas ir slė­pi­mas. Bet aš no­riu pa­ly­gin­ti mū­sų si­tu­a­ci­ją su mū­sų kai­my­nais: su Len­ki­ja, Lat­vi­ja, Es­ti­ja, ir čia ko­kios nors ypa­tin­go pro­ver­žio po­li­ti­kos sėk­mės tik­rai ne­ga­li­me ma­ty­ti.

Aš pui­kiai pri­si­me­nu ger­bia­mo­jo prem­je­ro pa­teik­tą pro­gra­mą „Už ne­pra­sko­lin­tą Lie­tu­vą“. Ar šian­dien mes ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad ji pra­sko­lin­ta ma­žiau nei 2008 m. pa­bai­go­je? Ne, at­virkš­čiai.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­nau, kad tas, kas yra pa­siek­ta da­bar, ga­lė­jo bū­ti pa­siek­ta vi­siš­kai ki­to­kia kai­na. Štai ne da­bar­ti­nės si­tu­a­ci­jos svar­ba, bet kai­na, ku­rią tu­rė­jo su­mo­kė­ti ne kas nors ki­tas, bet Lie­tu­vos žmo­nės. Pa­pras­ti Lie­tu­vos žmo­nės. Ar tai bū­tų dar­bin­go am­žiaus pra­ra­dę dar­bą ir pri­vers­ti emig­ruo­ti iš Lie­tu­vos, ar tai bū­tų mū­sų pen­si­nin­kai, ne­te­kę sa­vo treč­da­lio pen­si­jos ir dar dau­giau, ar tai bū­tų mū­sų jau­ni­mas, ku­ris tu­ri mo­kė­ti už aukš­tą­jį moks­lą, ku­ris ne­ten­ka ga­li­my­bės va­sa­rą pra­leis­ti ben­dro­se sto­vyk­lo­se. Ar to­kią kai­ną rei­kė­jo mo­kė­ti už to­kią si­tu­a­ci­ją? Dar kar­tą kar­to­ju, ma­nau, kad ne.

Ma­no ko­le­gos iš Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to jau mi­nė­jo, tarp kit­ko, ne opo­zi­ci­jos, o dau­gu­mos at­sto­vai, kad 2008 m. pa­bai­go­je pri­im­ti mo­kes­čių kei­ti­mai lė­mė dar gi­les­nį mū­sų grimz­di­mą 2009 m. į eko­no­mi­nės kri­zės liū­ną, kad bū­tent dėl šių spren­di­mų ma­žė­jo Lie­tu­vo­je vi­daus var­to­ji­mas, kad au­go kon­tra­ban­da, kad žlu­go ne­ma­ža da­lis mū­sų ver­slo, kad ne­bu­vo įsi­sa­vin­tos Eu­ro­pos lė­šos dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jai ir tuo bū­du bu­vo nu­ste­ken­ti ar­ba smar­kiai su­ma­žin­ti, su­si­trau­kė „Sod­ros“, pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo biu­dže­tai, kad ne­dar­bas pa­sie­kė ne­re­gė­tas per pas­ku­ti­nį de­šimt­me­tį aukš­tu­mas. Tad šie spren­di­mai tiek dėl aukš­to­jo moks­lo, tiek dėl pen­si­jų ma­ži­ni­mo, dar­bo už­mo­kes­čio ma­ži­ni­mo dau­ge­liu at­ve­jų bu­vo pri­im­ti pa­žei­džiant Kon­sti­tu­ci­ją. Ar bu­vo ga­li­ma elg­tis ki­taip? Dar kar­tą kar­to­ju, taip, bu­vo. Čia ma­no ko­le­ga J. Raz­ma mi­nė­jo, ar ne­pa­rem­ti mums pro­gre­sy­vu­mo nu­sta­ty­mo ma­ži­nant kai ku­rias pa­ja­mas. Taip, mie­la­sis ko­le­ga, ga­li­ma kal­bė­ti, kad bū­tent pro­gre­sy­vu­mo nu­sta­ty­mas nor­ma­liuo­ju bū­du, kai mes di­fe­ren­ci­juo­tai ap­mo­kes­ti­na­me skir­tin­gas pa­ja­mas gau­nan­čius pi­lie­čius, yra tas ke­lias, ku­riuo nu­ė­jo Eu­ro­pos vals­ty­bės, ne tik Eu­ro­pos, bet ir Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos ir pa­sie­kė sa­vo re­zul­ta­tų. Bet iš­kreip­tas bū­das, kai jūs at­ima­te iš žmo­nių už­dirb­tus pi­ni­gus, jų pen­si­jas bū­tent nau­do­da­mi pro­gre­sy­vu­mą su­si­lau­kia Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo kri­ti­kos ir yra at­šauk­ti­nas. To­dėl aš ma­nau, kad bū­tent dėl šios prie­žas­ties, dėl ne­pa­ma­tuo­tos kai­nos sie­kiant tiks­lo, ir ne­ga­li­ma pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės pa­teik­tai ata­skai­tai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­bar pir­me­ny­bė bus su­tei­kia­ma ko­mi­te­tų pra­ne­šė­jams. R. J. Da­gys. Pra­šau. (Bal­sai sa­lė­je) Po­sė­džio pir­mi­nin­ko nuo­mo­nės pa­grin­du ir jū­sų pa­gei­da­vi­mais, ku­rie bu­vo iš­reikš­ti iš sa­lės per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną, kad ko­mi­te­tams bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, šiaip Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta yra ge­ra pro­ga pa­kal­bė­ti, įver­tin­ti vi­sa tai, kas bu­vo pa­da­ry­ta, tei­gia­mas ir nei­gia­mas pu­ses, bet tai yra ge­ra pro­ga ta­da, jei­gu pa­tei­kia­ma ir ar­gu­men­tuo­ja­ma skai­čių kal­ba, tik­rų skai­čių kal­ba, o ne lo­zun­gais, už­kei­ki­mais ir šiaip nuo­mo­nėm, ne­aiš­ku kuo pa­grįs­tom. De­ja, ten­ka dar kar­tą nu­si­vil­ti mū­sų opo­zi­ci­jos ge­bė­ji­mu ar­gu­men­tuo­tai kri­ti­kuo­ti val­džią iš tik­rų­jų ne­pa­si­gi­li­nant nei į sta­tis­ti­ką, nei į ten­den­ci­jas. Tik­rai nu­si­vy­lęs, nes bu­vo ga­li­ma daug ar­gu­men­tuo­tes­nės kri­ti­kos pa­sa­ky­ti, kai mes daž­nai pa­tys tar­pu­sa­vy dis­ku­tuo­da­mi iš­ke­lia­me tuos klau­si­mus ir pas­kui tai­so­me pa­da­ry­tus vie­no­kius ar ki­to­kius ne­tiks­lu­mus. Tai yra pra­džiai.

To­liau aš kal­bė­siu apie so­cia­li­nę sri­tį. Iš tik­rų­jų mes ne­se­niai krei­pė­mės į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, pra­šy­da­mi iš­aiš­ki­ni­mo dėl iš­aiš­ki­ni­mo. Ir ką Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas mums iš­aiš­ki­no? Čia no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į mū­sų opo­zi­ci­jos pa­grin­di­nius kal­bė­to­jus. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas aiš­kiai pa­sa­kė, kad kri­zės nei­gi­mas ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mas kaip prie­sai­kos su­lau­žy­mas, kaip Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mas. Ką mes gir­dė­jo­me, kai bu­vo pri­ima­mi vi­si įsta­ty­mai per tą va­di­na­mą­jį nak­ti­nį dar­bą. Iš­ti­si­nį kri­zės nei­gi­mą iš vi­sų jū­sų lū­pų, kai ku­rių spi­ke­rių bu­vo kal­bė­ta ne­ži­nia kiek kar­tų kiek­vie­nu klau­si­mu. Tai­gi iš­ti­sai bu­vo pa­žei­di­nė­ja­ma Kon­sti­tu­ci­ja, nes fak­tų slė­pi­mas, pa­dė­ties slė­pi­mas yra nu­si­kals­ta­mas mū­sų vi­sai vals­ty­bei. Ir taip pat mes tu­ri­me at­si­min­ti, pri­si­min­ti taip pat, kad tuš­čias kal­bė­ji­mas, 1 min. kai­nuo­ja 751 Lt.

Tai­gi Vy­riau­sy­bė pa­vel­dė­jo so­cia­li­nę sri­tį, ku­rio­je bu­vo 3 mlrd. pri­si­im­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų, ne­aiš­ku, ko­kiu bū­du, nes Vy­riau­sy­bė bu­vo pri­ėmu­si spren­di­mą di­din­ti pen­si­jas, nors tuo me­tu jau 900 mln. bu­vo „Sod­ros“ biu­dže­to de­fi­ci­tas, su­ren­ka­mos pa­ja­mos at­si­li­ko 900 mln., ir ji pri­ėmė spren­di­mą dar di­din­ti pen­si­jas, 70 % pa­di­din­da­ma iš es­mės de­fi­ci­tą, dar 70 % pri­au­gin­da­ma. Nei­gė iš tri­bū­nos, man as­me­niš­kai klau­siant klau­si­mą, mi­nist­rė nei­gė, kad ap­skri­tai ko­kia nors dra­ma­tiš­ka su­si­da­ro „Sod­ros“ pa­dė­tis. Pe­rė­mus vi­są ši­tą sis­te­mą iš­aiš­kė­jo, kad 2 sa­vai­tes jau ne­mo­ka­mi jo­kie mo­kes­čiai, ne­mo­ka­mos jo­kios iš­mo­kos. Tai ir­gi bu­vo pa­dė­tis, taip pat grė­sė li­to de­val­va­vi­mas. Ga­liu pa­sa­ky­ti taip: li­to de­val­va­vi­mas bū­tų taip smo­gęs so­cia­li­nei sis­te­mai, kad ji bū­tų ne­ži­nau ka­da be­at­si­ga­vu­si. Vi­sos pen­si­jos bū­tų nu­ver­tė­ju­sios ir vi­sos ki­tos iš­mo­kos taip pat. Bū­tu­me pa­žiū­rė­ję, kaip vi­sa tai at­ro­dy­tų. (Bal­sai sa­lė­je)

To­liau. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga Sy­sai, aš jū­sų ne­per­trau­ki­nė­ju, gal jūs ga­li­te elg­tis pa­do­riai.

PIRMININKAS. Ko­le­ga Sy­sai, jūs tu­rė­si­te pro­gą pa­sa­ky­ti re­pli­ką po pir­mi­nin­ko kal­bos. Pra­šau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Vy­riau­sy­bė ėmė­si ga­na, ma­no gal­va, iš­min­tin­gos tak­ti­kos, tik­rai ne­pra­dė­jo nuo so­cia­li­nių iš­mo­kų ma­ži­ni­mo ten, kur ne­bu­vo ga­li­ma da­ry­ti. Pir­miau­sia vi­sos ki­tos iš­lai­dos bu­vo su­ma­žin­tos iki mi­ni­ma­lios ri­bos, dar­bo už­mo­kes­tis taip pat bu­vo su­ma­žin­tas ir tik ta­da bu­vo pri­im­ti spren­di­mai su­ma­žin­ti kai ku­rias so­cia­li­nes iš­mo­kas. Nuo­sek­liai lai­kė­si duo­to pa­ža­do, kad tik­rai mes kiek įma­no­ma sau­go­si­me so­cia­li­nę sri­tį. Prog­no­zės, ku­rios pa­si­ro­dė, čia bu­vo sa­ko­mos kaip koš­ma­ri­nės, ku­rios mums bu­vo pri­me­ta­mos, kad to­kių blo­gų re­zul­ta­tų ne­bus, pa­si­ro­do, ta­po dar liūd­nes­nės, to­dėl te­ko kai ku­rias iš­mo­kas ma­žin­ti. Bet pen­si­jos su­ma­žė­jo ne tiek, kiek bu­vo ga­li­ma pla­nuo­ti, bu­vo tik 5 %. De­ja, bu­vo ga­li­ma gal ir to iš­veng­ti, bet bū­tent opo­zi­ci­ja at­si­sa­kė di­din­ti 2 % so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­tį, nors tai bu­vo na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas, su­si­tar­ta, ta­da ne­bū­tų rei­kė­ję nie­ko ma­žin­ti. Tai kur jū­sų šiuo at­ve­ju at­sa­ko­my­bė? Ša­lia tų vi­sų da­ly­kų, ku­riuos rei­kė­jo bū­ti­nai pa­da­ry­ti fi­nan­si­nei sis­te­mai sau­go­ti, bu­vo pri­im­ti kai ku­rie kon­cep­tu­a­lūs ap­si­spren­di­mai, bu­vo pri­im­tas Šei­my­nų įsta­ty­mas, bu­vo…

PIRMININKAS. Lai­kas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). …pri­im­tas Už­im­tu­mo įsta­ty­mas. (Ne­ži­nau, ko­mi­te­to na­riams 10 mi­nu­čių.) Taip pat su­tvar­ky­ta dar­bo bir­žos sis­te­ma. Pa­bai­gai ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­le­ga čia jau­di­no­si dėl 25 tūkst., kad iš­mo­ka vie­nam, per­kva­li­fi­kuo­ti bu­vo iš­lei­džia­ma pi­ni­gų. At­si­pra­šau, 100 tūkst. bu­vo nau­do­ja­ma vie­nam per­kva­li­fi­ka­vi­mui vie­no be­dar­bio. To­kia bu­vo iš­lai­di sis­te­ma, ku­rią bu­vo pra­dė­ta per­tvar­ky­ti ir da­bar bai­gia­ma per­tvar­ky­ti ši­ta iš­lai­da­vi­mo sis­te­ma. Bu­vo ir ki­tų da­ly­kų, ku­riuos Vy­riau­sy­bė nu­vei­kė ši­to­je sri­ty­je. Ma­nau, kad bū­si­mas su­si­ta­ri­mas dėl so­cia­li­nės re­for­mos, per­tvar­kos, „Sod­ros“ kai ku­rių da­ly­kų pa­re­mon­ta­vi­mas – iš tik­rų­jų mū­sų lau­kia ben­dras dar­bas. Aš vis dėl­to ti­kiuo­si, kad prie ši­to dar­bo pri­si­dės ir mū­sų opo­zi­ci­ja, bet kon­struk­ty­viai, o ne taip re­to­riš­kai.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, siū­ly­čiau, kad ir ko­mi­te­to var­du, bet kal­bė­ti 5 min., nes ko­mi­te­tų iš­va­dos jau bu­vo pa­skelb­tos. Ki­tu at­ve­ju mes tik­rai ne­spė­si­me tilp­ti į dar­bo­tvarkę. Da­bar iš kar­to no­riu pa­sa­ky­ti, kad prin­ci­pas yra tas pats, ger­bia­ma­sis Al­gir­dai Sy­sai, kad ko­mi­te­tų var­du kas skai­tė iš­va­das ko­mi­te­tų, tie ir kal­bės. Ir prin­ci­pas – vie­nas iš dau­gu­mos. Da­bar kvie­čiu Sei­mo na­rę L. Grau­ži­nie­nę Au­di­to ko­mi­te­to var­du. Tuo tar­pu A. Sy­sas re­pli­ką per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš tik­rai ne­bū­čiau ėjęs prie ši­to mik­ro­fo­no. Mū­sų ko­mi­te­te ne­bu­vo jo­kios dis­ku­si­jos, bu­vo tik bal­sa­vi­mas. To­dėl aš ma­nau, kad mo­ra­liai pir­mi­nin­kas pa­si­el­gė la­bai ne­etiš­kai, jis iš­ei­na ir pra­de­da spau­dos kon­fe­ren­ci­ją čia da­ry­ti. Ta­da pa­gal už­si­ra­šy­mą rei­kia da­ry­ti, nes pa­pras­čiau­siai, dar kar­tą kar­to­ju, jo­kios dis­ku­si­jos ko­mi­te­te ne­bu­vo. Čia po­nas R. J. Da­gys iš­sa­ko sa­vo nuo­mo­nę, ką jis no­rė­tų ma­ty­ti. O vis dėl­to jis at­sto­vau­ja ko­mi­te­to nuo­mo­nei, tai rei­kė­jo pa­sa­ky­ti, kad bal­sa­vi­mas bu­vo, už bu­vo 5, prieš – 5 ir pir­mi­nin­ko bal­sas nu­lė­mė. Štai ir vis­kas, tą jis ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, nes kai iš­ei­na ki­tas pra­ne­šė­jas ir kal­ba sa­vo bal­su, tai sa­ko, rei­kia kal­bė­ti tik tai, kas bu­vo kal­bė­ta ko­mi­te­to iš­va­do­je ar­ba ko­mi­te­to dis­ku­si­jo­je. Aš ma­nau, ne­leis­ki­te kal­bė­ti ne­są­mo­nių.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis Al­gir­dai, mes tik­rai ne­ži­no­jo­me vi­sų jū­sų ko­mi­te­to po­kal­bių ap­lin­ky­bių iš iš­va­dų. Sei­mo na­rys E. Klum­bys apie Sta­tu­tą.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, Sta­tu­te nė­ra to­kios tvar­kos, ku­rią jūs da­bar čia ban­do­te įves­ti ir ku­ria jūs va­do­vau­ja­tės. Pa­kal­bė­jo ko­mi­te­tų var­du, o to­liau vyks­ta dis­ku­si­ja už­si­ra­šy­mo tvar­ka. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, ir tą pa­sa­kė ger­bia­ma­sis A. Sy­sas, kad R. J. Da­gys kal­bė­jo ne ko­mi­te­to var­du. Jo šio pra­ne­ši­mo ne­svars­tė ko­mi­te­tas ir ne­įpa­rei­go­jo ko­mi­te­tas pa­sa­ky­ti šią kal­bą. Tai bu­vo R. J. Da­gio kal­ba. To­dėl jūs, pra­šau, ne­įve­di­nė­ki­te to­kios tvar­kos, ku­rios nė­ra. Pa­skai­ty­ki­te 108 straips­nį apie dis­ku­si­jas.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis E. Klum­by, jūs pa­skai­ty­ki­te 105 straips­nį ir jums vis­kas bus aiš­ku. O ab­so­liu­čios tie­sos šio­je po­sė­džių sa­lė­je jūs tik­rai ne­ra­si­te. Pir­mi­nin­kui ten­ka dirb­ti lanks­čiai, ir jūs ge­le­ži­nių bė­gių ne­ties­ki­te per Sei­mo po­sė­džių sa­lę.

Da­bar, pra­šom, L. Grau­ži­nie­nė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš pa­si­steng­siu grei­tai ir kon­cen­truo­tai. Kaip ir mi­nė­jau, Au­di­to ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai, ir no­rė­tu­me iš­dės­ty­ti pa­grin­di­nius ar­gu­men­tus, ko­dėl ne­pri­ta­rė. To­kį ko­mi­te­to spren­di­mą są­ly­go­jo Vy­riau­sy­bės ne­tin­ka­mas po­žiū­ris į Vals­ty­bės kon­tro­lės vals­ty­bi­nio au­di­to ata­skai­to­je tei­kia­mas re­ko­men­da­ci­jas ir į Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­to vyk­do­mą par­la­men­ti­nę kon­tro­lę, taip pat ir ne­re­a­ga­vi­mas į tei­kia­mus siū­ly­mus pro­ble­moms spręs­ti. Nors Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos 3 pus­la­py­je tei­gia­ma, kad pir­miau­sia rei­kė­jo im­tis ra­di­ka­lių ir skaus­min­gų prie­mo­nių vi­siems fi­nan­sams sta­bi­li­zuo­ti, ma­žin­ti val­džios sek­to­riaus iš­lai­das ir di­din­ti pa­ja­mas, ta­čiau Au­di­to ko­mi­te­te at­lik­da­mi val­džios sek­to­riaus iš­lai­dų ana­li­zes pa­ste­bė­jo­me, kad iš­lai­dos ma­ži­na­mos ne­to­ly­giai, o kai ku­rios ins­ti­tu­ci­jos net ir sun­kme­čio me­tu biu­dže­to asig­na­vi­mus nau­do­jo ne­tau­piai ir ne­efek­ty­viai.

Nors ko­mi­te­to ana­li­zė ir siū­ly­mai bu­vo pa­teik­ti Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui, la­bai gai­la, ta­čiau į juos, ren­giant 2010 m. biu­dže­to pro­jek­tą, ne­bu­vo at­si­žvelg­ta. Nė­ra įgy­ven­di­na­mi ir Au­di­to ko­mi­te­to pri­im­ti spren­di­mai dėl to­kių ak­tu­a­lių pro­ble­mų, ku­rias Au­di­to ko­mi­te­tas nag­ri­nė­jo kar­tu su Vals­ty­bės kon­tro­le, kaip kul­tū­ros po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mas, lė­šų pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mas ir tie­siog jų pa­nau­do­ji­mo tin­ka­mu­mas kul­tū­ros sri­ty­je. Šie klau­si­mai Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jo­je ir šian­dien ne­tvar­ko­mi ir nė­ra su­tvar­ky­ta. Azar­ti­nių lo­ši­mų re­gu­lia­vi­mo to­bu­li­ni­mas, var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ga, tei­sė­jams ski­ria­mų prie­mo­kų ir dar­bo lai­ko ap­skai­tos reg­la­men­ta­vi­mas, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos at­ly­gi­ni­mų su­tvar­ky­mas ir su­ma­ži­ni­mas ir t. t.

Au­di­to ko­mi­te­te svars­to­mos Vals­ty­bi­nio au­di­to ata­skai­tos ro­do, kad įvai­rio­se sri­ty­se vals­ty­bės lė­šos nau­do­ja­mos ne­efek­ty­viai ir ne­ra­cio­na­liai. Nė­ra aiš­kių stra­te­gi­jų, api­brėž­tų kri­te­ri­jų. Esa­mas reg­la­men­ta­vi­mas dau­ge­liu at­ve­ju su­da­ro prie­lai­das ne­ra­cio­na­liam vals­ty­bės lė­šų nau­do­ji­mui. Pa­ste­bė­jo­me, kad la­bai trūks­ta tar­pins­ti­tu­ci­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo, sis­te­mi­nio ko­or­di­na­vi­mo, at­si­skai­ty­mo už pa­nau­do­tas vals­ty­bės lė­šas, at­sa­ko­my­bės, kad vals­ty­bės tur­tas bū­tų nau­do­ja­mas efek­ty­viai, sie­kiant mak­si­ma­lios nau­dos vals­ty­bei.

No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad bu­vo šios Vy­riau­sy­bės mi­nis­te­ri­jų, ku­rios la­bai jaut­riai re­a­ga­vo ir į Vals­ty­bės kon­tro­lės pa­teik­tas re­ko­men­da­ci­jas, ir į mū­sų ko­mi­te­tą. Ir no­rė­čiau pa­gir­ti Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją, ku­rios tik­rai kom­pe­ten­tin­gai su­si­tvar­kė pro­ble­mas, ku­rios bu­vo iš­kel­tos Vals­ty­bės kon­tro­lės ata­skai­to­se.

Ta­čiau ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad, vyk­dant par­la­men­ti­nę kon­tro­lę ir svars­tant Vals­ty­bės kon­tro­lės ata­skai­tas, vis dau­giau mi­nis­te­ri­jų to­liau ne­svars­to ir tin­ka­mai neat­si­žvel­gia į Vals­ty­bės kon­tro­lės pa­teik­tas re­ko­men­da­ci­jas bei siū­ly­mus ir jų įgy­ven­di­ni­mą. Nors mes la­bai ti­kė­jo­mės, kad svars­tant 2009 m. ata­skai­tą pa­dė­tis bus ki­ta, ta­čiau mes ma­to­me iš pa­tei­kia­mų Vals­ty­bės kon­tro­lės ata­skai­tų, kad ši pro­ver­žio Vy­riau­sy­bė tam­pa tra­di­ci­ne, pe­ri­ma bu­vu­sių vy­riau­sy­bių tra­di­ci­jas, kai kal­ba­ma apie lė­šų ir tur­to kon­tro­lę ir ra­cio­na­lų pa­nau­do­ji­mą. Tad Au­di­to ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė šiai Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, lai­kas, nu­ma­ty­tas mū­sų dar­bo­tvarkėje šiam klau­si­mui, bai­gė­si. Aš siū­lau baig­ti klau­si­mo svars­ty­mo pir­mą­ją da­lį, t. y. dis­ku­si­jas, o po­pie­ti­nia­me po­sė­dy­je pra­dė­ti nag­ri­nė­ti Sei­mo re­zo­liu­ci­jas.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – E. Klum­bys.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, taip, jūs tu­ri­te tei­sę siū­ly­ti baig­ti dis­ku­si­jas ir dėl to Sei­mas bal­suo­ja. Ta­čiau frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“, va­do­vau­da­ma­si 108 straips­nio 7 da­li­mi, prieš­ta­rau­ja šiam jū­sų siū­ly­mui. Mes rei­ka­lau­ja­me, kad dis­ku­si­ja bū­tų pra­tęs­ta.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me ir ap­si­spren­džia­me dėl jū­sų siū­ly­mo.

E. KLUMBYS (TTF). Taip.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, yra sta­tu­ti­nis siū­ly­mas. V. P. An­driu­kai­tis taip pat tu­ri pa­siū­ly­mą. Pra­šom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pir­mi­nin­ke, aš ne pa­siū­ly­mą tu­riu, aš ma­nau, ka­dan­gi Sei­mo sta­tu­to 207 straips­nio 3 da­lis skel­bia, kad kai ren­gia­ma spe­cia­li Sei­mo dis­ku­si­ja ir jai yra spe­cia­li są­lyga, ko­mi­te­tai tu­ri ap­svars­ty­ti. Vie­no ko­mi­te­to, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to, pro­ble­mos mes ne­ži­no­me. Tik 15 val. ren­ka­si Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja, ku­ri svars­tys Sei­mo Pir­mi­nin­kės ad­re­suo­tą krei­pi­mą­si dėl vie­no ko­mi­te­to. Tai šiuo at­ve­ju jūs ne­ga­li­te nie­ko pa­da­ry­ti, jūs tu­ri­te lo­giš­kai da­ry­ti per­trau­ką. Nes ką tuo­met svar­stys Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja, kai yra iš­ki­lu­si pro­ble­ma – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to tei­si­nė si­tu­a­ci­ja? Jūs skai­ty­ki­te Sta­tu­to nor­mas. Po to mes tu­ri­me spręs­ti, ką da­ry­ti. Va­di­na­si, šian­dien iš­ties vie­nin­te­lė iš­ei­tis da­ry­ti svars­ty­mo per­trau­ką, gau­ti Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos iš­va­dą, ki­tą die­ną tuo­met ap­si­spręs­ti, ar pra­tęs­ti dis­ku­si­jas, tuo­met svars­ty­ti frak­ci­jos pa­siū­ly­mą pra­tęs­ti dis­ku­si­jas, jei­gu ne­pra­tęs­tu­me, tuo­met svars­ty­ti re­zo­liu­ci­jas. Mes šian­dien pa­baig­ti, de­ja, ne­ga­li­me šio klau­si­mo.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis Vy­te­ni, ko­mi­te­tas svars­tė. O Sta­tu­te nė­ra api­brėž­ta, ar pri­tar­ti, ar ne­pri­tar­ti. To­dėl Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja sa­vo ruož­tu ga­lės dirb­ti ar­ba gal ir ne­su­si­rinks, ne­bus kvo­ru­mo, o mes tu­ri­me dirb­ti pa­gal dar­bo­tvarkę.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, yra siū­ly­mas bal­suo­ti dėl dis­ku­si­jos pra­tę­si­mo, ir kar­tu mes tu­rė­si­me pra­tęs­ti sa­vo po­sė­džio lai­ką. Sei­mo na­rys M. Zas­čiu­rins­kas – dėl ve­di­mo tvar­kos.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, aš dėl ve­di­mo tvar­kos. Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja jau sis­te­miš­kai svars­to įvai­rius to­kius pa­žei­di­mus, at­si­pra­šau, bet jums pir­mi­nin­kau­jant. 105 straips­nis aiš­kiai skam­ba: „Dis­ku­si­jos žo­dis kal­bė­to­jams su­tei­kia­mas pa­gal už­si­ra­šy­mo ei­lę.“ Ir jūs tei­sus sa­ky­da­mas, kad po­sė­džio pir­mi­nin­kas ga­li keis­ti šią ei­lę, kad dis­ku­si­jo­se pro­por­cin­giau bū­tų at­sto­vau­ja­ma frak­ci­joms ir ko­mi­te­tams. Bet jūs, pra­šom, at­kreip­ki­te dė­me­sį, kad vi­sos frak­ci­jos jau kal­bė­jo, vi­si ko­mi­te­tai kal­bė­jo. Va­di­na­si, vi­sas li­kęs lai­kas, kaip kal­bė­jo ko­le­ga A. Sy­sas, tu­rė­jo bū­ti su­tei­kia­mas pa­gal pir­mą­jį sa­ki­nį, t. y. pa­gal už­si­ra­šy­mo ei­lę. Ir jūs ne­su­teik­da­mas pa­žei­dė­te 105 straips­nį, nes ko­le­gai R. J. Da­giui jūs su­tei­kė­te an­trą kar­tą kal­bė­ti, o tuo tar­pu Sei­mo na­riai, ku­rie už­si­ra­šę, ne­ga­vo kal­bė­ti. Tai yra pa­žei­di­mas.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, aš jau vie­ną kar­tą šia te­ma kal­bė­jau, dau­giau ne­si­kar­to­siu. Jūs tu­ri­te tei­sę kreip­tis į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me vie­nos iš opo­zi­ci­nių frak­ci­jų pa­siū­ly­mui pra­tęs­ti dis­ku­si­jų lai­ką. Tik tu­rė­si­me ap­si­spręs­ti, kiek lai­ko pra­tę­sia­me. Ar pu­sei va­lan­dos už­tek­tų? (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš lau­kiu opo­zi­ci­jos pa­siū­ly­mo, kiek jūs lai­ko siū­lo­te pra­tęs­ti?

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, Sta­tu­te aiš­kiai yra pa­sa­ky­ta, kad dis­ku­si­ja tę­sia­ma to­liau. Ir ta dis­ku­si­ja tu­ri vyk­ti tol, kol pa­si­sa­kys vi­si už­si­ra­šę šio­je dis­ku­si­jo­je.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ta­da pir­miau­sia ap­si­sprę­sim iš prin­ci­po. Kas už tai, kad nu­trauk­tu­me dis­ku­si­ją? (Bal­sai sa­lė­je) Ci­tuo­ju 7 da­lį: „Jei­gu dis­ku­si­ją nu­trauk­ti prieš­ta­rau­ja opo­zi­ci­nė frak­ci­ja ir jos siū­ly­mą pa­re­mia treč­da­lis po­sė­dy­je da­ly­vau­jan­čių Sei­mo na­rių, dis­ku­si­ja tę­sia­ma to­liau.“ Bet kas už… Aš dar kar­tą kar­to­ju: jei­gu dis­ku­si­ją nu­trauk­ti prieš­ta­rau­ja opo­zi­ci­nė frak­ci­ja. 6 da­lis: „Sei­mas ga­li iš anks­to ap­ri­bo­ti ben­drą dis­ku­si­jų kiek­vie­nu klau­si­mu truk­mę ar­ba kal­bė­to­jų skai­čių. Tuo­met tei­ki­mai nu­trauk­ti dis­ku­si­ją ne­pri­ima­mi.“ Su­pran­tat?

E. KLUMBYS (TTF). Aš pui­kiai vis­ką su­pran­tu. Iš anks­to nie­kas ne­bu­vo nu­spręs­ta Sei­mo.

PIRMININKAS. Ma­no, kaip po­sė­džio pir­mi­nin­ko, pa­siū­ly­mas bu­vo nu­trauk­ti, baig­ti dis­ku­si­ją.

E. KLUMBYS (TTF). Tai va…

PIRMININKAS. To­dėl, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dar kar­tą…

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, bu­vo jū­sų pa­siū­ly­mas, aš jį pri­imu, ta­čiau 7 straips­ny­je pa­skai­ty­kit, kas yra ra­šo­ma: „Jei­gu pa­siū­ly­mui (jū­sų pa­siū­ly­mui) baig­ti dis­ku­si­ją prieš­ta­rau­ja opo­zi­ci­nė frak­ci­ja, dėl to yra bal­suo­ja­ma.“ Tai jūs ir el­ki­tės pa­gal Sta­tu­tą.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, ka­dan­gi mū­sų dar­bą ap­ri­bo­ja dar­bo­tvarkė, dar­bo­tvarkėje dis­ku­si­jai nu­sta­ty­tas lai­kas bu­vo baig­tas, to­dėl aš for­mu­luo­ju: ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kas už tai… kas bal­suo­ja už tai, kad nu­trauk­tu­me dis­ku­si­ją? (Bal­sai sa­lė­je) Ka­dan­gi bai­gė­si lai­kas. Bal­suo­jam. Re­gist­ruo­ja­mės ir bal­suo­jam.

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių. Už tai, kad nu­trauk­tu­me dis­ku­si­ją, 64, prieš – 46, su­si­lai­kė 5. Tai­gi dis­ku­si­jai to­liau… Dis­ku­si­ja to­liau ne­bus pra­tęs­ta. (Bal­sai sa­lė­je)

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jūs tik­rai ga­lit pik­tin­tis. Jei­gu jums ky­la klau­si­mas, ar mū­sų bal­sa­vi­mas bu­vo tei­sė­tas, ga­lit kreip­tis į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją.

Ry­ti­nis ple­na­ri­nis po­sė­dis baig­tas.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.