LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 200
STENOGRAMA
2010 m. balandžio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Laba diena. Pradedame balandžio 27 d. vakarinį posėdį. Prašom registruotis, nes jau girdėjau, kad yra norinčių. Ir galiu paminėti, kad šiandien yra 200‑asis šios kadencijos plenarinis posėdis. Šioks toks jubiliejus.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Manau, pamažu susirinks daugiau. Kaip buvo sutarta baigiant rytinį posėdį, du paskutiniai klausimai, 1-14 ir 1-15, bus svarstomi po pirmojo vakarinio posėdžio klausimo, tai yra 2-1, bus pateikiama informacija.
Nemažai Seimo narių kreipėsi, kad būtų pateikta informacija apie Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybes, kaip yra tiriamos, ir su tuo tyrimu susijusius atliekamus veiksmus.
Į tribūną kviečiu laikinai einantį pareigas generalinį prokurorą Raimondą Petrauską, kad pateiktų prašomą informaciją. Šiam klausimui skiriama pusė valandos, 30 min. Aš manau, trumpai pateiks informaciją prokuroras ir paskui bus klausimai.
15.00 val.
R. PETRAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Kadangi pageidavote, kad šiandien dalyvaučiau jūsų posėdyje ir pateikčiau tam tikrą informaciją, esu prieš jus. Nežinau, kokia forma jums pateikti informaciją, klausimų ir atsakymų ar trumpai pasakyti tai, kas yra daroma. Kadangi posėdis yra viešas, tai tikrai aš jums daug ko nepasakosiu. Galbūt galiu bendrus faktus išdėstyti, nes patys puikiai matome, informacijos yra labai daug, galbūt net per daug mūsų eteryje. Galiu iš karto pasakyti, kad tos informacijos gausa jau gąsdina ir pareigūnus, atliekančius tyrimą, nelabai nori dirbti, nes sako, kad bet ką ištirsime, vis tiek būsime apkaltinti kažkuo, kažkam netiks mūsų tiesa. Tačiau yra taip, kaip yra.
Galiu pradėti tokią trumpą chronologiją. Kalbama apie Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybes. Balandžio 17 d. Drąsiaus Kedžio palaikus aptiko žvejys. Kadangi jis neturėjo mobilaus telefono, ėjo ieškodamas, kas jį turi, surado asmenis, kurie tvarkė aplinką, ir tokiu būdu buvo informuota policija apie tai, kas yra rasta. Buvo pradėta apžiūra. Dalyvavo medikas. Buvo įvertinta, sakysime, standartiniai procesiniai veiksmai: kūno temperatūra, apžiūrėta tai, kas yra aplinkui. Buvo paimti aplinkui esantys daiktai. Jau yra paskelbta, kas buvo paimta. Tik noriu pasakyti, kad atliekami tyrimai visų pirma norint nustatyti, ar tai priklauso D. Kedžiui. Kadangi puikiai žinome, kad tam tikrose vietose gali būti daiktų, nebūtinai priklausančių tam pačiam asmeniui. Tačiau būtent tai yra tyrimo aplinkybės, kurias reikia nustatyti. Dar puikiai žinome situaciją, kad savaitgaliais, gal aš liaudiškai pasakysiu, morgai nelabai dirba, tiksliau sakant, nedirba. Buvo daktiloskopuotas, palaikai buvo daktiloskopuoti ir nuo pirmadienio buvo pradėti atlikinėti visi likusieji veiksmai. Kada galima, kada dirbo morgas, tada buvo imami reikalingi mėginiai, buvo daryta apžiūra ir buvo planuota, kad antradienį bus atliktas, liaudiškai šnekant, skrodimas.
Kad tai yra D. Kedys, tikrai kilo įtarimas iš pat pradžių, patikėkite, atpažinti… Na, nebent reikia labai gerai pažinoti šį asmenį, kad būtų galima jį atpažinti. Aš pats asmeniškai lankiausi pas teismo ekspertus ir mes žiūrėjome visas nuotraukas. Aš negalėjau jo atpažinti nei įvykio vietoje, nei morge. Aš nesu medikas specialistas, todėl mes remiamės būtent pateiktomis specialisto išvadomis. Galiu pasakyti, ką aš mačiau, sakysime, jo veide. Tai buvo savotiškas įdrėskimas po viena akimi ir truputį išbėgęs čia kraujas. Manau, tai ar kritimo pasekmė, ar kas, ekspertai į tai atsakys. Tačiau nenorėčiau susieti, kad tai yra smurto požymis. Čia buvo daugiau galbūt nubrozdinimas.
Pats asmeniškai žiūrėjau, aišku, ne pačius maloniausius vaizdus, pats asmeniškai peržiūrėjau, kai buvo atliekamas patanatominis tyrimas, t. y. skrodimas, ir čia vėl galbūt ne viešai… Yra specifika, kada žmogaus išorė prieš šį tyrimą ir po jo keičiasi, nes yra tam tikri subtilūs dalykai, kurie atliekami tyrimo metu. Tai štai. Siekiant objektyviai nustatyti mirties aplinktybes, viskas buvo (…) filmuojama, visi palaikai buvo pervežti į Vilnių, prieš tai užantspaudavus, vėl buvo antspauduojama.
Pats tyrimo procesas Vilniuje visą laiką buvo filmuojamas ir fotografuojamas. Buvo sudaryta komisija iš 5 asmenų. Čia vėl noriu paaiškinti, kad būtų aiškiau. Mes visų pirma teikėme prašymą įstaigai, kad būtų atliktas specialisto tyrimas. Specialistus, atliekančius tyrimus, parenka pati įstaiga. Mes nenurodome, kas turi atlikti ir kaip. Ir paprastai atlieka, kaip minėjau, vienas asmuo, šiuo atveju dalyvavo 5 asmenys.
Kai dėl paieškos, kas buvo daroma, nenorėčiau čia visų niuansų minėti, tačiau kaip mane informavo policijos darbuotojai, kurie vykdo šį procesinį veiksmą, buvo vykdomos ir operatyvinės priemonės, manau, pakankamos, ir kitos reikalingos, kad būtų surastas šis asmuo. Aš taip pat negaliu teigti, kad šis asmuo visus 7 mėnesius praleido netoli tos vietos, kur jis buvo. Mes dabar puikiai žinome, kad sienos pas mus yra atviros ir kažkokios kontrolės nėra. Versijų gali būti įvairių. Tą klausimą ir aš pats sau užduodu, kaip jis pakliuvo ten.
Elementarus pavyzdys. Kada buvo norima atlikti kratą jo dėdės T. Markausko namuose, buvo nutarta pirma jį apklausti ir po to apžiūrėti patalpas. Kada jis nuvažiavo į policiją, per tą laiką jo duktė susiskambino su tetomis, man atrodo, ir kada atvyko policija, ten jau laukė žurnalistai, krata neįvyko. Tai vėl buvo nukelta po tam tikro laiko.
Vakar minėjo generalinis komisaras, kad tai nesėkmė. Aš tai visų pirma sakyčiau, kad D. Kedžio mirtis yra savotiškas smūgis mūsų bylos tyrimui, kadangi tikrai mes turėjome jam daug paruošę klausimų, į kuriuos norėjome gauti atsakymus. Tačiau šiandien ta situacija yra apsunkinta.
Ar viskas buvo padaryta, ar viskas yra daroma? Noriu pasakyti, kad tiek policija pradėjo savo vidaus tyrimą, tiek vidaus tyrimas vyksta pas mus, kad pažiūrėtume, ar tinkamai buvo vykdomas tyrimas dviejų asmenų nužudymo byloje, kadangi iš jos išsirutuliojo ši situacija, ar viskas buvo padaryta, ką privalėjo padaryti prokurorai. Gavus atsakymus, bus galima spręsti ką nors konkrečiau, kadangi nuo to… Labai daug žiniasklaidos. Aš manau, gal iš pradžių tiek, nebent kas…
PIRMININKĖ. Ačiū už trumpą pristatymą. Dabar nori paklausti tikrai nemažai Seimo narių. Noriu visų paprašyti, kad klaustumėte konkrečiai, tada tikrai spėsite visi paklausti, ir konkretus atsakymas.
Pirmasis klausia A. Dumbrava. Ruošiasi Ž. Šilgalis.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis generalini prokurore, prašom pasakyti. Vakar per televiziją nuskambėjo informacija, kad D. Kedžio artimieji nebuvo pakviesti jo atpažinti, ir jie tik stengėsi visą informaciją sužinoti iš spaudos, iš interneto. Ar tai yra tiesa, ar jie buvo kviečiami atpažinti kūną? Ačiū.
R. PETRAUSKAS. Situacija buvo tokia, kad, kai buvo ruošiamasi atlikti, kaip mane informavo, prieš pat tyrimą į šias patalpas, liaudiškai šnekant, kaip mane informavo, ką pasakė, tą sakau jums, įsiveržė būtent giminaičiai ir pasakė, kad čia guli būtent D. Kedys. Čia aš atpasakoju tai, ką man sakė. Jie tikrai buvo… Pirmiausia jie patys atvyko ir pasakė, kad tai yra D. Kedys. Vėl grįžtant prie to klausimo, kad nebuvo pažintas iš išorės, iš veido. Tai jeigu teko skaityti ar klausytis, tai giminaičiai šį asmenį pažino irgi iš dantų, iš tatuiruotės, iš apgamo, bet niekas nekalbėjo apie tai, kad iš veido bruožų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Ž. Šilgalis. Ruošiasi J. Veselka.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamasis prokurore, iš tikrųjų amžinąjį atilsį D. Kedys nenumirė nuo įdrėskimo paakyje, tai yra tikrai smulkmena. Klausimas, kodėl jis numirė, lieka atviras ne tik artimiesiems, bet ir visuomenei. Aš nesu nei kriminalistas, nei tam tikros patirties turintis žmogus, bet man, kaip normaliam žmogui, stebint visus įvykius, logikos trūksta. Žinote, D. Kedys rastas ir su švariais batais pelkėtoje teritorijoje, D. Kedys rastas su nugertu buteliu, vienas pats gėrė, kažką šventė, šokolado plytelė šalia pamesta, nesuspėjo net užkąsti, ginklas padėtas kaip namuose ant spintelės už poros metrų ir t. t. Aš sakiau, aš nesu profesionalas, bet jums, kaip profesionalui, kaip sistemos profesionalui, ar logikos netrūksta?
R. PETRAUSKAS. Na, visų pirma galbūt atsakyčiau, kad ten, kur jis buvo, nėra pelkėta vietovė. Taip, šalia buvo vandens telkinys, to neneigiu, tačiau kiek man teko matyti nuotraukas, tai jis tikrai negulėjo pelkėje. Tai viena.
Antra, aš taip pat sakiau, kad negaliu teigti, kad tas butelis priklauso D. Kedžiui. Mes surinkome viską, ką radome įvykio vietoje, ir bandome nustatyti, ar galėjo priklausyti šiam asmeniui, ar ne. Gal tas butelis buvo iš anksčiau? Aš negaliu į šitą klausimą atsakyti.
Jūs sakote, kad ginklas padėtas kaip ant lentynos. Taip, jis buvo šalia, būtent šalia kūno, tačiau aš… Dabar madinga teikti tam tikras versijas. Aš galiu jums pateikti savo versiją: kai žmogus, gyvenantis įtampoje, jaučiantis, kad jis yra teisus, bet žinantis, kad jį medžioja… Na, patikėkite, įtampa yra. Manau, kiekvienas žmogus, jausdamas tokią, būtų visą laiką įsitempęs. Kažkaip galbūt ją reikia malšinti. Nežinau, aš to negaliu teigti, bet būdamas, kaip aš sakau, gaudomas asmuo ir jausdamasis teisus, sakysim, galiu neštis ginklą rankoje. Jeigu aš krentu, jis gali man iškristi. Aš sakau, į visus klausimus reikalingi atsakymai.
Aš lygiai taip pat nesu nei medikas, nei kas, tačiau mes, skirtingai nuo žurnalistinio tyrimo, privalome remtis faktais, privalome remtis specialistų išvadomis. Kokias mes jas gaunam, tokias. Kiekvieną išvadą galima ginčyti, kiekviena šalis gali ginčyti, tačiau mes privalome remtis tais…
Sakau, galbūt šiuo metu tenka girdėti, kad viena pusė savo tiesą turi, kita pusė savo tiesą turi. Aš manau, kad tiesą turi nustatyti teismas. Kai tokia gana kategoriška priešingybė susidarė šiuo metu dėl šios situacijos, na, nuo pat bylos pradžios, tai aš puikiai žinau, kad niekada vienos pusės tiesa nepatikės kita pusė. Nežinau, sakau, aš pats turiu labai daug klausimų šioje situacijoje, man pačiam įdomu, kaip jis atsirado, ir panašiai, tačiau, manau, tik tyrimo metu bus galima į tai atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Veselka. Ruošiasi P. Gražulis.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis prokurore, yra tai, kad jūs viešojoje erdvėje, informacinėje, sakysim, ne karą, o konkurenciją tarp D. Kedžio artimųjų ir prokuratūros aiškiai pralaimėjote. Vadinasi, visuomenė parodė, kad ji yra D. Kedžio pusėje, dauguma visuomenės. Būtų toks klausimas: kodėl prokuratūra, kuri žinojo, kad tai yra ypač aktuali byla, pralaimėjo pirmiausia informacinę konkurenciją? Ir antra. Jūs pats dabar sakote, kad buvote paruošę daug klausimų D. Kedžiui, kas yra logiška, kad jo žūtis ar mirtis bylą apsunkina ir tos aplinkybės žūties… Tai ar vis dėlto jūs ką nors sugalvojote, kas galėjo būti suinteresuotas D. Kedžio mirtimi, ir ar bus galima šitą dalyką aiškiai pasakyti, kad neįvykdė kažkas, kas suinteresuotas, o tai įvyko dėl paties D. Kedžio kaltės?
R. PETRAUSKAS. Pradėsiu būtent nuo antrojo klausimo, kas suinteresuotas. Kaip žinote, elementari abėcėlė yra, kad kiekvieno tyrimo metu užduodamas klausimas, kam tai naudinga. Atvirai pasakius, aš nerandu atsakymo, kam naudinga ta mirtis. Ji niekam nenaudinga. Ji, mano supratimu, yra niekam nenaudinga – nei artimiesiems, tuo labiau mums ji nenaudinga.
O dėl informacinio pralaimėjimo, na, pasakysiu tai, ką iš pradžių minėjau. Kadangi, kaip minėjau, kai žmogui nuolat kažkokios tiesos peršamos, jis galbūt jomis ir patiki. Visų pirma aš galiu pasakyti, kad aš pats nusižengiau savo taisyklėms komentuoti tik tada, kai turiu rankose faktus. Tačiau šį kartą aš pats, matydamas, kad situacija tokia, kad žmonės kažką turi žinoti, taip, aš pats iš to, ką man telefonu pasakydavo kolegos ar pakalbėdavau su ekspertais, taip, tą informaciją irgi teikiau viešai, tikėdamasis, kad bus mažiau įvairių spekuliacijų. Bet iš principo, sakau, aš pats esu už tai, kad informacija būtų teikiama, kai ją matai šimtaprocentinę. Tačiau ši situacija buvo nestandartinė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau klausia P. Gražulis. Ruošiasi J. Ramonas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis prokurore, jūs, atsakydamas į J. Veselkos klausimą, teigėte, kad nebuvo asmenų, suinteresuotų D. Kedžio žūtimi. Aš manyčiau, turiu kitą nuomonę. Jeigu egzistuoja kažkoks pedofilų klanas, manau, kad nužudžius ar žuvus D. Kedžiui, gali daug neaiškumų taip ir neišaiškėti. Jeigu būtų gyvas D. Kedys, aš manau, mes šiandien turėtume daug atsakymų į keliamus klausimus. Ir taip pat aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs, kaip specialistas, kaip prokuroras, aš manau, turite pasikliauti ekspertų išvadomis ir patikėti, kad jis užduso. Bet kaip žmogus, kaip pilietis, ar vis tiktai tikite tokia versija, kad jis pats užspringo ir numirė?
R. PETRAUSKAS. Aš per savo darbo praktiką esu matęs tokių atvejų, ir ne vieną.
PIRMININKĖ. Ačiū.
R. PETRAUSKAS. O dėl to, kad informaciją, čia jūs minėjot… Dabar irgi viešoje erdvėje labai skambiai šnekama – pedofilų klanas, tai aš manau, kad jeigu D. Kedys būtų turėjęs informacijos daugiau, negu jis paskleidė pačioje pradžioje, tikrai būtų ją paskleidęs. Aš manau, kad jis jau buvo padaręs viską, ką galėjo, ir kad dar kažką tokio, ko niekas nežinojo, laikytų savyje, tai aš abejoju. Tuo labiau kad jo paties padėtis buvo tokia, kad jam reikėjo, jeigu turėjo faktų daugiau, kaip tik jis turėjo juos išstumti į viešumą, pasisakyti. Taigi aš sakau: kam naudinga, aš nežinau, nerandu atsakymo.
PIRMININKĖ. Klausia J. Ramonas, ruošiasi M. Zasčiurinskas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis prokurore, anksčiau kai kurie Seimo nariai klausė, dabar ir aš noriu dar daugiau paklausti. Na, iš tikrųjų ar tokie keisti sutapimai ir tas pats ginklo atradimas, kai konstatuojama, kad iš to paties buvo nušauti du žmonės, o D. Kedys tuos visus mėnesius su savim jį nešiojosi ir negalėjo jo padėti kažkur kitur, ir kitą nusipirkti ar gauti ir t. t., daug tokių įvairių keistų paaiškinimų nerodo, kad visuomenė netiki? Ir tas milžiniškas, didelis žmonių dalyvavimas laidotuvėse rodo, kad vienaip ar kitaip teisėsauga ar nesugebėjo paaiškinti, ar nesugebėjo pateikti faktų, kad žmonės nelabai tiki, kad būtent taip ir įvyko su gerbiamu D. Kedžiu, amžiną atilsį.
R. PETRAUSKAS. Dėl ginklo aš galiu pasakyti. Taip, jeigu jis būtų profesionalus žudikas, taip, jis jo būtų atsikratęs. Tačiau aš netikiu, kad D. Kedys yra profesionalus žudikas. Puikiai visi žinome, kad taip, padarytu nusikaltimo įrankiu iš karto stengiamasi atsikratyti. Aš nenoriu kai kurių galbūt ikiteisminio tyrimo niuansų čia pasakoti, tačiau yra, kaip yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi J. Sabatauskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis generalini prokurore, jūs kalbate nuoširdžiai ir įtikinamai, ir tai yra, aišku, puiku. Mano klausimas toks. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir kontrolę atlieka prokuratūros darbuotojai. Paieškos bylos kontrolę, priežiūrą, veiklos koordinavimą taip pat atlieka prokuratūros atstovai. Sakykite, ar vėl nebus taip, kad nubausite žemiausios grandies, pavyzdžiui, kokį nors policijos pareigūną, kuris vykdė tų kontroliuojančių prokuratūros darbuotojų pavedimus, o pati sistema taip ir liks po senovei, ji nenukentės ir liks nepajudinta? Ar jūs nematot tokio pavojaus? Dėkui.
R. PETRAUSKAS. Na, aš tokio pavojaus neįžvelgiu. Galiu pasakyti, kad mūsų vidinio tyrimo metu kalbama kaip tik apie vadovaujančius pareigūnus, kurie vadovavo tyrimui, o ne apie tuos, kurie konkrečiai atliko kažkokius veiksmus. O dėl paieškos, tai puikiai žinome, kad paiešką vykdo policijos pareigūnai. Organizavimas, vadovavimas, kontroliavimas ikiteisminio tyrimo yra prokuroro, taip, taip, mes žiūrėsime, ar, sakysim, prokurorai domėjosi, kaip vykdoma paieška. Tačiau pačią strategiją, taktiką, kaip tai yra daroma, organizuoja ir vykdo policijos pareigūnai. Šiuo klausimu ir generalinis policijos komisaras yra pradėjęs vidinį savo patikrinimą, kad gautų į tai atsakymus.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Sabatauskas, ruošiasi A. Mazuronis. Nėra J. Sabatausko. Klausia A. Mazuronis, ruošiasi A. Dumčius.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis prokurore, iš tiesų nesinorėtų čia klausti apie kažkokias konkrečias bylos detales, nes, matyt, išgirsti galim tik jūsų asmeninę nuomonę. Matyt, gal čia nelabai ir vieta būtų sužinoti kažkokius naujus konkrečius faktus. Tačiau norėčiau jūsų paklausti tokį bendrą klausimą. Iš tiesų šioje visoje istorijoje buvo ir teigiamo, ir neigiamo prokuratūros darbo, buvo ir klaidų padaryta, buvo ir tam tikrų tinkamų veiksmų. Kaip jūs įsivaizduojat, koks yra vis dėlto balansas ir kiek jūs pagal dešimties balų sistemą parašytumėt ne atskirai kažkokiems pareigūnams, bet prokuratūros sistemai, kaip visam vienetui, kokį balą parašytumėt?
R. PETRAUSKAS. Aš manyčiau visų pirma, kad šie įvykiai tai yra tąsa tų įvykių, kurie prasidėjo daug anksčiau, vadinamoji pedofilijos byla, dėl kurios šiuo metu, rytoj turėtų būti paskelbtas apygardos teismo sprendimas, ar ji bus nagrinėjama, ar bus grąžinama į prokuratūrą. Konkrečiai vertinti aš galėčiau tik po to, kada mes atliksim savo vidinį tyrimą, nes būtent šio vidinio tyrimo ir yra esmė atsakyti, ar viskas buvo gerai, ar ne. Galiu pasakyti, kaip sakoma, ranką prie širdies pridėjęs, kad šiam tyrimui… jeigu visoms byloms būtų skiriama tiek dėmesio, kiek šiam tyrimui, tai būtų labai gražu. Deja, mes šiandien turim tokią situaciją, kuri yra liūdna. Aišku, mes visą laiką šnekame, kad štai mes neturime tyrėjų, bet, aišku, iš niekur jų neatsiras. 2003 m., kai buvo priimtas naujas Baudžiamojo proceso kodeksas, buvo sulaužytas iki šiol sėkmingai veikęs tardymo aparatas, nebeliko tardytojų, dabar tyrėjai vėl mokomi iš naujo, vėl žmonės be aukštojo juridinio išsilavinimo. Na, situacija yra tokia, kokia… tokia, bet mes iš niekur kitur jų negausime. Lygiai taip pat, kaip sako, štai, nepasitikime teisėjais, prokurorais, ekspertais. Tai iš kitur jie neatsiras. Mes turime tokius, kokius turime. Taigi turim patys tobulėti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius, ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis generalini prokurore, kai atsistatydino šioje salėje ponas A. Valantinas, mano klausimas buvo štai koks. Tuo metu apie 7 mėnesiai jau tęsėsi pedofilijos byla. Kada baigsite tuos ikiteisminius žaidimus, kurie nieko nedavė, jokių rezultatų? Jis labai, žinoma, susijaudino, sakė, kad tai yra labai rimtas dalykas, bet šiandien štai pasirodė, kad tai nėra rimtas dalykas. Matėt, kuo baigėsi viskas. Klausimas būtų štai koks (panašus į M. Zasčiurinsko): tai koks gi visgi ryšys, darbinis ryšys tarp prokuratūros ikiteisminių tyrimų su paieškos tarnyba – policija? Jinai jau buvo pradėjusi vos ne Afrikoje ieškoti D. Kedžio, o tuo tarpu nebuvo aplankyti giminės, sodai ir t. t., bendrijos ir panašiai, ir panašiai.
R. PETRAUSKAS. Į šį klausimą atsakysiu vėl nuo pačios klausimo jūsų pabaigos. Visų pirma, taip, šitie sodai, bendrijos buvo apžiūrėtos praeitų metų rudenį, kada buvo pati pradžia. Tačiau visų niuansų, sakau, šis posėdis yra viešas, aš tikrai nenorėčiau visų niuansų pasakoti, kas buvo daroma, kodėl buvo daroma ir kažkur kitur kodėl buvo ieškoma. Aš tik galiu pasakyti, kad buvo tikrinama bet kokia gaunama informacija, bet kokia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis prokurore, mano klausimas toks. Man yra labai keista, kad jūs šiandieną čia, Seimo posėdyje, turite aiškinti tai, kas yra ikiteisminio tyrimo dalykas. Ir iš tikrųjų man, kaip teisininkui, kyla pagrįstų abejonių, ar išvis bus objektyviai išnagrinėta šita byla. Ar jūs, kaip prokuroras ir kaip specialistas, nemanote, kad užteks žiniasklaidai, užteks Seimo nariams, užteks kam tik nori, kurie nėra susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, komentuoti šitą bylą? Lietuvoje egzistuoja tokia praktika, kad kai įsikiša politikai, kai įsikiša žiniasklaida į tokias rezonansines bylas, jos dažniausiai subliūkšta, rezultato nėra, ir kad ir koks bus sprendimas, vis tiek jis bus blogas.
Kaip jūs manote, dabartinis štai toks aktyvus kišimasis į bylą pakenks jos tyrimui ar ne?
R. PETRAUSKAS. Jis jau dabar kenkia. Aš savo kalboje iš pradžių minėjau, kad tiek tyrėjai, tiek prokurorai jaučia labai didžiulį spaudimą ir galbūt kartais, dar nežinau, jeigu reikės imtis kokių nors konkrečių, bet nepopuliarių veiksmų… čia yra tokia situacija, kokia yra. Bet ypač tas poveikis, kuris yra jaučiamas iš išorės konkrečiam darbui.
PIRMININKĖ. Taip, turėtume… Nors dar liko viena minutė, paskutinis klausia G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis prokurore, jūs minėjote, kad nedarote kokių nors išankstinių išvadų, nes vyksta tyrimas, suprantama. Mes čia ne tam, kad klausinėtume apie kažkokias detales. Bet kaip atsitiko, kad vis dėlto jūs paleidote versiją? Paleidote versiją, kad netyčia užspringo. Gal galėjo kas nors paleisti versiją, pavyzdžiui, o gal čia buvo inscenizuota, ir t. t. Kuo remdamasis jūs paleidžiate tokias versijas ar kas?.. Na, jūs manote, tai gerai? Nes tada visuomenė supriešinama, negauna kitos informacijos, negauna visapusiškos informacijos ir prasideda visokios spekuliacijos.
R. PETRAUSKAS. Aš pasakiau tą, ką man pasakė specialistai. Aš pats nesu specialistas ir nepriimu sprendimų. Taip, aš sakau, aš galbūt padariau klaidą, kad aš bendravau su žiniasklaida ir teikiau jiems informaciją, kurią galbūt būčiau galėjęs teikti po dviejų trijų savaičių, kai aš būčiau turėjęs ant stalo oficialius dokumentus. Ar tai būtų buvę geriau, nežinau. Aš versiją ne pats sugalvoju. Aš kalbuosi su specialistais, kurie išmano tą reikalą. Tuo labiau kad visiems buvo įdomu, kas atsitiko. Tai buvo pirminė versija, tai ne galutinis rezultatas, aš iš pat pradžių sakiau, kadangi tyrimai nėra baigti. Gal dar kažkas paaiškės po visų cheminių tyrimų. Bet pagal pirminę informaciją buvo tas ir pateikta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas klausti baigėsi. Padėkosime prokurorui už atsakymus. Ačiū.
R. PETRAUSKAS. Geros dienos.
15.33 val.
PIRMININKĖ. Dėkui. Grįžtame prie rytinės darbotvarkės 1-14 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl pasienio karininko A. Barausko nužudymo ir Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvos Respubliką pradžios 70-ųjų metinių“ projekto Nr. XIP-1543. (Balsai salėje) Dabar rezoliucijos svarstymas. (Balsai salėje) Na, sutarėme. Buvo sutarta prieš pietus, visi pritarėte, kad po pietų pradedame iš eilės. Po rezoliucijos – Konstitucija.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, reikia būti rytiniame posėdyje ir atsiminti, kas tada vyko, arba kitų pasiklausti ir netriukšmauti dėl savo nežinojimo.
Ačiū gerbiamajai pirmininkei už suteiktą žodį.
PIRMININKĖ. Prašom tylos ir klausyti. Teikiamas klausimas, greičiau baigsime ir galėsime svarstyti kitą. Prašom, Sauliau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pasienio policijos Alytaus baro šeštojo rajono antrosios Ūtos sargybos viršininkas vyresnysis policininkas Aleksandras Barauskas tapo pirmąja sovietų okupacijos auka.
1940 m. birželio 15 d. naktį patikrinęs sargybas jis ilsėjosi savo bute, kuris kartu buvo ir sargybos būstinė. Maždaug 3 val. 40 min. apie 20 sovietų kariuomenės 185-osios šaulių divizijos žvalgybos grupės kareivių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė būstinę. Šaudymas tęsėsi apie 20 minučių. Po to į būstinę buvo mesta granata, kuri sprogo prie buto langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržė į patalpą ir išsivedė A. Barauską į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus kirto A. Barauskui kardu, o, jam nugriuvus, kitas iššovė į galvą. Įvykį matė liudininkai – A. Barausko žmona, kaimynai, namo šeimininkai. Taip pat į pagalbą atskubėję du Lietuvos policininkai, kurie taip pat buvo apšaudyti ir pasitraukė. A. Barauskas mirė vežamas pas gydytoją.
1940 m. liepos 3 d. jau Liaudies Vyriausybė okupuotoje Lietuvoje žodine nota kreipėsi į Rusiją su prašymu apsvarstyti galimybę mirusiojo šeimai suteikti pašalpą.
Čia aš jums paskaičiau šiek tiek istorijos, gabalėlį Lietuvos istorijos. Ponas A. Barauskas, mūsų karininkas, yra apdovanotas Vyčio Kryžiumi, Ūtos kaime Šaulių sąjunga yra pastačiusi nedidelį atminimo ženklą, kuris baigia sunykti. Mūsų pasieniečiai vienai Dubičių užkardai suteikė A. Barausko vardą.
Šiemet sukanka Rusijos agresijos prieš Lietuvą 70 metų. Tenka girdėti visokių nuomonių, kaip mes turime elgtis, ar mes turime savigarbos, ar mes skiriame kai kuriuos dalykus. Aš ne šiaip sau skaičiau datas, valandas ir įvykius. Kai ką drįsiu priminti. Bet prašyčiau vis dėlto jūsų susikaupimo ir šiek tiek savigarbos.
Užpuolimas įvyko Rusijai jau įteikus Lietuvos Vyriausybei ultimatumą. Ultimatumo laikas dar nebuvo pasibaigęs.
Dabar pacituosiu kai kuriuos tekstus iš rezoliucijos, nes gal kai kas nespėjo visko perskaityti.
1940 m. birželio 15 d. sovietų ginkluotas įsiveržimas į Lietuvos Respubliką buvo agresijos aktas. (Triukšmas salėje) Gerbiamoji Darbo partijos frakcija, aš labai prašyčiau jūsų susikaupimo.
PIRMININKĖ. Aš kreipiuosi į J. Dautartą, jis ne Darbo partijos frakcijos narys.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Na, tai išvarykite. Na, galima šiek tiek savigarbos turėti ar ne? Gal aš ir nepatinku kam nors, bet būkite malonūs, netriukšmaukite.
PIRMININKĖ. Tylos! Klausykite.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ginkluotas įsiveržimas į Lietuvos Respubliką buvo agresijos aktas, atitinkantis, prašau gerai išgirsti, 1933 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos konvencijos užpuolimui apibrėžti 2 straipsnio 2 punkte nustatytą vieną iš agresijos aktų apibrėžimų: „įsibrovimas ginkluotomis jėgomis net ir karo nepaskelbus į kitos valstybės teritoriją.“ Tarp kitko, šitai pripažino ir 1989 m. sudaryta Mokslų akademijos komisija, kuriai vadovavo Juras Požėla, ir visa tai irgi patvirtino. Čia, kad visiems būtų viskas aišku.
Aš manau, jūs taip pat skaitėte šios dienos Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo pareiškimą (dabar nenoriu cituoti, jeigu bus jūsų klausimuose, galėsiu pacituoti). Dėl tokių visų pareiškimų aš galėčiau pasakyti tik vieną dalyką. Gal Rusija tegul tiesiai ir atvirai pasako, ką ji galvoja apie Lietuvos ir Rusijos gerų, draugiškų santykių 1991 metų sutartį, kurioje parašyta, kad reikia panaikinti aneksijos padarinius ir kur aneksija yra pripažįstama. Jeigu Rusija šitą sutartį denonsuoja, tada visokie jos kalbėjimai, na, nesakau, pateisinami, bet galime kokią nors logiką matyti. Priešingu atveju tai yra dvi politikos, tarpusavyje nesuderinamos, viena oficiali, juridiškai patvirtinta, o kita yra kažkokių nuomonių papliūpa iš oficialių šaltinių. Tai nedaro garbės solidžiai valstybei.
Taigi, mielieji kolegos, aš kviesčiau jus pritarti pono A. Barausko, visai tai Lietuvos istorijos epopėjai, 70 metų agresijos prieš Lietuvą proga paminėti šitą įvykį. Tas pastatas yra išlikęs. Pasieniečiai su krašto apsauga, su Vyriausybės pagalba sutinka ten padaryti muziejų, pastatyti atminimo ženklus, kitaip sakant, neprarasti savigarbos ir istorinės atminties. Na, o jeigu ką nors šokiruoja paskutinė pastraipa, tai dar kartą primenu, ką pradžioje sakiau, net ir Liaudies vyriausybė išdrįso kreiptis, kad būtų atlyginta artimiesiems, tai negi mūsų Vyriausybė bus bailesnė? Ačiū. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Norinčių klausti yra gana daug, 10 minučių klausimams ir atsakymams. Pirmasis klausia A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti. Pasienio karinininkas A. Barauskas sovietų nužudytas pirmąją okupacijos dieną – 1940 m. birželio 15 d. Jis ėjo oficialias pareigas – saugojo Lietuvos pasienį. Ar jis šiandien kaip nors pagerbtas, apdovanotas po mirties? Kiek žinau, net nėra išmokėta artimiesiems kompensacija. Bet juk jau praėjo dvidešimt metų, kiek dar laiko reikės laukti?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Kazulėnai, aš primenu, ką tik sakiau, jis yra Lietuvos valstybės apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Turbūt ne Lietuvos valstybė turi mokėti kompensacijas, o galbūt mūsų Vyriausybė gali rasti drąsos, kaip rašoma ir čia, kaip ir Liaudies Vyriausybė prašė išmokėti kompensaciją šeimai, tai mūsų Vyriausybė gali tą prašymą pakartoti. Tai, kada ir kaip tą padaryti, aš čia jau nesikišu, bet galima rasti tų progų, žinant, kad Rusijos pozicija ta, per Katynės minėjimą mes matėme, kad to susipratimo lyg ir atsiranda daugiau. Nors šios dienos Užsienio reikalų ministerijos atsakingo pareigūno kitokie pareiškimai truputį kelia nerimą, nes jie dar patys neišsiaiškina, kokios jų pozicijos, ar oficialiosios juridiškai patvirtintos reikia laikytis, ar vėl reikia „blūdinėti“ į pašalius ir įrodinėti tai, kas jau seniai yra jų pačių pripažinta ir paneigta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, dėkoju už dalelę tos istorijos, apie kurią jūs kalbėjote. Jeigu jūs kalbate, aš tikiu, kad šie faktai yra išnagrinėti istorikų ir yra patvirtinti. Prašau pasakyti, na, man niekaip nesiderina meilė Tėvynei, ištikimybė Lietuvai, taip pat Tėvynei ir vėl pinigai. Ar mes, deklaruodami Seime aukštą moralę ir apskritai požiūrį į savo istoriją per moralinę prizmę, savęs nežeminame, kaip kiekvieną kartą, kai tik paliečiame kokį nors patriotinį veiksmą, patriotus, iš karto automatiškai sklypai, mašinos, žemės ir pinigai? Ar jūs manote, kad tai yra normalu? Prašau pasakyti savo asmeninę nuomonę.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš sutinku, kad paminklo statyba kainuos, normalaus paminklo tikrai kainuos. Pastato restauracija ir muziejaus įrengimas irgi kainuos, iškilmės taip pat kainuos. Jūs turbūt turite omeny kompensacijos artimiesiems klausimą? Jūs žinote Lietuvos žalos atlyginimo įstatymą, tai nėra Lietuvos Vyriausybės pinigai, turėtų bent jau būti, tuo labiau trečią kartą šiandien iš šitos tribūnos kartoju, galiu netgi pacituoti iš oficialios pažymos, iš oficialių dokumentų: „1940 m. liepos 3 d. Liaudies Vyriausybė kreipėsi žodine nota, kur išdėstė visus faktus nurodydama, kad žuvęs pasienietis paliko šeimą: žmoną Oną Barauskienę ir dukrelę Onutę septynerių metų, ir Marytę penkerių metų.“ Notoje prašyta įvykį ištirti ir pasvarstyti apie galimybę mirusiojo šeimai suteikti pašalpą. Tuo metu buvo kalbėta apie pašalpą, nes žmonėms reikėjo gyventi netekus maitintojo. Šiandien mes galime sakyti apie kokią nors kompensaciją – ar moralinę, ar piniginę, ar dar kokią nors. Savo rezoliucijoje mes taip ir rašome, jeigu jūs skaitėte pabaigą, mes prašom, kad Rusija vis dėlto ištirtų, kiek tai buvo jų kariuomenės teisėtas ar neteisėtas veiksmas, nes ultimatumo laikas dar buvo nepasibaigęs, ar tie kareiviai veikė pagal įsakymą. Na, paprastai Rusijoje kitaip nebūdavo, saviveiklos nebuvo. Kas tą įsakymą davė, jeigu jie yra gyvi, tegul visa tai įvertina. Jeigu matys galimybę kaip nors pagerbti tuos žmones, kurie nekaltai nukentėjo, neteko maitintojo, tai čia yra jau pokalbių reikalas. Nebūtinai fiziniai pinigai ar dar kas nors, svarbiausia yra požiūris. Aš tiesiog pakartojau tai, ką vieną kartą jiems jau buvome pasakę, kaip sakoma. Na, galime priminti, o koks bus rezultatas viso to, matysime. Esame juk normalūs žmonės, suprantame daug dalykų, kaip sakoma, visada yra atsiprašymas ir supratimas svarbiau už bet kokį pinigą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašau pranešėjo truputėlį trumpinti atsakymus, nes nespės paklausti. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, trumputė informacija dėl pono A. Kazulėno klausimo. Noriu dar kartą informuoti, kad A. Barauskas yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, jam yra pripažintas kario savanorio statusas kaip pasipriešinusiam sovietinei okupacijai, jo šeimai, tai yra vienintelei išlikusiai dukteriai, yra išmokėta 20 tūkst. kompensacija, kaip ir kiekvienam žuvusio kario savanorio šeimai.
Kalbant apie paminklus, toje vietoje, kur žuvo A. Barauskas, yra pastatyti net du paminklai, t. y. Šaulių sąjungos didžiulis gražus medinis kryžius ir Genocido ir rezistencijos tyrimo centro žymeklis, atminties ženklas dvigubas kryžius, kuriame tiesiog yra informacija apie tai, kokiomis aplinkybėmis jisai žuvo. Tai iš čia kyla mano klausimas kolegai S. Pečeliūnui. Ar jūs nemanote, kad būtų labai prasminga šitą rezoliuciją, sakykime, priimti be tos paskutinės pastraipos, kuri, mano supratimu, yra tuščias oro virpinimas? Atsižvelkime į tai, kad kalbėjimas apie kokios nors žalos išsireikalavimą iš Rusijos, kaip praktika parodė, yra būtent tai, ką aš sakau, tai yra tuščias oro virpinimas. Kol kas, deja. Ačiū.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mieloji Dalia, jeigu jūs taip leisite kreiptis. Aš tiesiog pacituosiu tai, ką jūs siūlote išbraukti: „Lietuvos Respublikos Seimas taip pat rekomenduoja (tai yra rekomendacija, Vyriausybės spręs, kaip daryti) Lietuvos Respublikos Vyriausybei kreiptis į Rusijos Federacijos gynybos ministeriją ir prokuratūrą, kad A. Barausko nužudymas, kaip karo nusikaltimas, būtų ištirtas (čia paminklai nepadės), nustatyti kaltininkai nubausti (ar tai atsitiks, nežinia, bet ištirti privalu), o A. Barausko artimiesiems bei palikuonims pareikšta užuojauta (kas nėra padaryta) ir išmokėta kompensacija.“ Kitaip sakant, tai, ką užmokėjo Lietuva, buvo privalu užmokėti Rusijai. Tegul pagal Žalos atlyginimo įstatymą kompensuoja Lietuvai, čia yra išsprendžiami dalykai, viskas priklauso nuo geros valios, bet kol kas nei geros valios, nei užuojautos, nei atsiprašymo, nei ištyrimo nėra. Jūs siūlote, kad šito nebūtų? Aš nesutikčiau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius. Prašau tylos!
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma tai turbūt techninė klaida, nes viršila ir šaulys A. Barauskas, mano manymu, yra ne karininkas, o puskarininkis. Tai viena tokia techninė klaida. O antras dalykas, jūs turite savo Vyriausybę. Kokiu pagrindu čia, Seime, teikiate rezoliuciją, juk iš pradžių galite kreiptis į Vyriausybę, kuri turi visas galias ir gali visa tai, ką jūs čia išdėstėte, padaryti? Ar čia būtinai reikėjo teikti, įtraukti Seimą į šį jūsų rezoliucijos svarstymą?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Būtų malonu, pone Šedžiau, kad jūs ir pavadinimą perskaitytumėte, paskutinius du žodžius. Yra septyniasdešimtmetis, tai yra jubiliejus labai aiškaus fakto, agresijos fakto jubiliejus. Vadovaujantis jūsų logika, Katynės žudynių septyniasdešimtmečio minėti nereikėjo, reikėjo viską užmiršti. Aš esu kitos nuomonės, tikiuosi, kad Lietuvos Respublikos Seimas, save gerbiantis ir gerbiantis savo tautą ir valstybę, taip pat bus kitos nuomonės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Auštrevičius, turbūt bus paskutinis, kuris klausia.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, pirmininke. Dviguba garbė. Gerbiamasis pranešėjau, jūs privalote pripažinti, kad iš tikrųjų karininko A. Barausko nužudymas buvo preliudija arba tas simbolis, kuris akivaizdžiai iliustruoja Lietuvos okupacijos ir aneksijos pradžią. Tačiau agresijos paminėjimo 70-metis būtų gal kiek platesnis ir teisingesnis istorinis kontekstas, tai ar iš tikrųjų vertėjo imti šį vieną faktą ir šalia lipdyti agresijos 70-mečio paminėjimą, o ne atvirkščiai – padaryti atitinkamą rezoliuciją arba nutarimą ir čia paminėti taip pat ir karininko A. Barausko nužudymo faktą, ir atsitikimus, ir atitinkamus faktus? Aš manyčiau, kad 70-mečio minėjimas yra pirmas ir svarbus reikalas, kurį mes turėtume padaryti iš tiesų.
Mano antroji klausimo dalis susijusi su tuo, ar jūs turėjote kokių nors konsultacijų su Vyriausybe ir prezidentūra. Gal yra kas nors numatyta, ką jūs minite savo rezoliucijos siūlymuose…
PIRMININKĖ. Laikas.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). …ir būtų galima suderinti tuos dalykus kitu būdu? Ačiū.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, pirmiausia visa tai, kas yra tose dalyse dėl Prezidento nuvykimo į renginį ir gal kalbos pasakymo, visa tai natūraliai ir įvyks, bet ne tai yra svarbiausia. Mes nesakom, kokiu būdu ką reikia daryti, bet kad reikia tą pastatą sutvarkyti ir Vyriausybė turėtų skirti lėšų tam, man atrodo, yra akivaizdu, ir šita rezoliucija tikrai nepakenks, nes tai yra normalus dalykinis Seimo bendravimas su savo Vyriausybe, tai nėra liepiantis įstatymas, tai yra rezoliucija, yra daugelio krypčių dokumentas, daugiau politinis ir moralinis nei teisinis juridinis. Bet, gerbiamasis Auštrevičiau, aš norėčiau, kad jūs tris dalykus vis dėlto skirtumėte: agresiją, okupaciją ir aneksiją. Tai dėl okupacijos mes daug kalbam apie slaptuosius protokolus, apie faktus, Rusija pati juos yra pripažinusi niekiniais, Europos pozicija irgi yra labai aiški, aneksiją pati Rusija yra pripažinusi, bet, kaip žinote, aneksijos praktiškai be okupacijos nebūna, o apie agresiją, kuri įvyko prieš ultimatumo laiką, visi kažkaip užmiršome. Manau, kad mes negalime sau tokios „prabangos“ leisti, nes tai yra aplaistyta mūsų piliečių ir pareigūnų krauju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Baigėsi laikas, skirtas klausimams. Ačiū Sauliui. Dabar pagal Statutą diskusija. Pirmasis užsirašęs dalyvauti diskusijoje yra J. Karosas. Prašom.
J. KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš kelis žodžius pasakysiu išgirdęs šio klausimo pristatymą arba projekto pristatymą. Pirmiausia gerai suvokiu, kaip ir jūs visi, taip norėčiau galvoti, kad problema yra emociškai jautri, politiškai subtili ir ją taip kelti vienu aspektu, nematant kitų aspektų, manau, vienu mostu ir labai karštai gal ir nėra visai prasminga ir naudinga. Tokių dalykų mes jau ne kartą turėjome, mes žinome tą situaciją, kaip ji pasibaigdavo, todėl siūlyčiau pritariant pasiūlytam projektui vis dėlto jį ramiai apsvarstyti Užsienio reikalų komitete. Diskutuoti ir taip toliau vertinant ir kitus aspektus, ne tik subtilius, kuriuos minėjau ir kurie čia buvo ypač pabrėžti. Vienpusiškas požiūris į problemą, į šitą problemą, labai skaudžią mums problemą, šiuo atveju valstybei tikrai nėra naudingas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvauja S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Justinai. Aš jums dabar pademonstruosiu, kaip jūs norėjote, dvipusišką požiūrį į šią problemą. Citata pirma. Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių, gerų tarpvyriausybinių santykių sutarties 1990 m. preambulė, kur Rusija sako apie aneksiją ir apie pasekmių panaikinimą. Kitaip sakant, pripažįsta kartu su Lietuva (nes tai yra dviejų valstybių sutartis) kaip realų faktą. Dar galėčiau priminti Liaudies deputatų suvažiavimo, kur ir mūsų žmonės dalyvavimo, pasmerkimą ir pripažinimą visų slaptųjų protokolų niekiniais ir dar begalę visokių dalykų. O dabar norėčiau šios dienos pono A. Nesterenkos citatą tiesiog paskaityti jums, kaip buvusiam Užsienio reikalų komiteto vadovui ir nariui. Manau, tai bus įdomu. A. Nesterenka yra Rusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovas, tai vienas iš būdų kalbėti žemiau nei užsienio reikalų ministras. „Buvusios SSRS neįvykdytos Estijos okupacijos klausimas Rusijoje galutinai išspręstas.“ Taip penktadienį pareiškė oficialus Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovas A. Nesterenka, komentuodamas Rusijos ir Estijos žiniasklaidos publikacijas apie esą pasikeitusį Maskvos požiūrį į vadinamąją Estijos okupaciją. Citata. „Mūsų pozicija šia tema ne kartą buvo išdėstyta ir tebėra nepasikeitusi“, – pabrėžia diplomatas. „Mums okupacijos klausimas galutinai išspręstas. Nematome pagrindo kokioms nors diskusijoms apie tai“, – pridūrė A. Nesterenka. Pasak jo, tarp Sovietų Sąjungos ir Baltijos valstybių nevyko karo veiksmai, tai, apie ką šiandien kalbam, kas tai yra pagal 1933 m. Lietuvos ir Rusijos, aš jau citavau ir tekstą jūs turite prieš akis, sutartį, tai yra agresijos aktas, jis gi sako, kad nevyko karo veiksmai, o kariuomenė buvo esą pagal sutartis, sutikus tuometei šių respublikų valdžiai: „Papildomų Raudonosios armijos dalių įvedimas ir Baltijos valstybių prijungimas prie Sovietų Sąjungos neprieštaravo galiojusioms tarptautinės teisės normoms.“ Tai, ką jis kalba, prieštarauja pačios Rusijos priimtiems sprendimams su pasirašytom sutartim, o teigia Rusijos diplomatas. Taip vyksta. Be to, pažymėjo jis, ir čia yra jau sakinys, kurio aš nenoriu net komentuoti. Jūs patys tiesiog jį išklausykite: „Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje jų buvimo Sovietų Sąjungos sudėtyje laikotarpiu veikė nacionaliniai valdžios organai, 1990 metais priėmę sprendimus, nulėmusius išstojimą iš Sovietų Sąjungos sudėties.“ Na, žinot, vaikinai! (Balsai salėje) Merginos taip pat, ponas Česlovai. Pasiimkite dar kartą ir pasiskaitykite Kovo 11-osios aktą. Nieko aš čia daugiau nebepridėsiu. Jeigu kam nors kas nors neaišku, tai arba nenorima suprasti, arba… Aš dėkoju jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau E. Klumbys kviečiamas į tribūną.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ateina birželio 15-oji – liūdna data mūsų valstybės istorijoje. Tik aš, žinodamas, kad 1933 m. Lietuvos ir Rusijos sutartyje yra įvardyta, kas tai yra agresija, keliu tokį klausimą. Ar yra korektiška įvardyti dabar tą agresiją po 70 metų, kai tuometinė Lietuvos Respublika apie jokias agresijas nekalbėjo? Manyčiau, kad jinai pati turėjo pirmoji tą pasakyti, kas Lietuvoje vyksta. Deja, jinai to nepasakė. Dabar man, aš taip pasakysiu, neskanu po 70 metų įvardyti įvykius. Išvis mes turime tą tendenciją daug ką daryti atgaline data ir perrašinėti istoriją. Noriu priminti, kad ir tą elementarų dalyką, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba buvo pervadinta į Atkuriamąjį Seimą, nors aš buvau išrinktas tuomet į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, po to visiškai oficialiai Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, tos LTSR Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, tapau Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu, bet niekada aš nebuvau Atkuriamojo Seimo deputatu. Ir tokių dalykų pas mus yra daug daugiau, tai aš nemanau, kad mes čia renkamės tą teisingą kelią.
Ir trečias dalykas, kurį aš noriu pabrėžti. Aš siūlau šitame rezoliucijos projekte, jeigu jau bus kalbama toliau apie tą agresiją, parašyti, kad ta agresija buvo 1939 m. Vokietijos ir TSRS sutarties slaptųjų protokolų pasekmė. Manau, kad tai į šitą dokumentą įdėtų daugiau istorinės tiesos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijai kviečiama V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip aš supratau iš pateikto dokumento, jo teikėjas arba, tiksliau, teikėjai, nes jų yra keli, tokiu būdu ragina mus, Seimą, o kartu ir Lietuvos Vyriausybę paminėti agresijos prieš Lietuvos Respubliką ir Lietuvos okupacijos 70-metį. Pasirinkta tokia forma, kada vienos aukos, vieno nužudyto karininko mirtis simbolizuoja daugybę kitų aukų. Nepamirškime, jog ne tik lenkai turėjo Katynę, buvo ir Červenė, kur nužudyta daug žymių Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos tautų atstovų. Buvo Rainiai, buvo daugybė kitų nusikaltimų. Nemanau, jog vieno asmens mirtis yra mažiau svarbi negu tos mirtys, kurios skaičiuojamos šimtais ir tūkstančiais.
Priminsiu jums ir tai, jog prieš nepilnus metus Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose vyko ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesija, kurioje gana triukšmingai, aistringai, ypač iš kai kurių valstybių pusės, diskutuota dėl rezoliucijos, kuria buvo siekta paminėti Molotovo-Ribentropo pakto 70-ąsias metines. Mes žinome, jog labai sėmingai, tik 8 balsavus prieš, 8 deputatams iš 56 valstybių, buvo priimta ši rezoliucija. Ir aš drįstu manyti, jog tokia vieninga Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos atstovų, parlamento atstovų laikysena šiek tiek prisidėjo prie to, jog Kremliaus leksika ir jo tonas pakito. Todėl aš nemanau, kad reikėtų iš principo bijoti ar kaip nors vengti minėti reikšmingas, taip pat ir skausmingas tautoms datas.
Be abejo, stebina, kad ir dabar, po to, kai įvyko Katynės minėjimas ir kitos tragedijos fone prasidėjo tarytum susitaikymas, Lenkijos ir Rusijos suartėjimas, mes galime skaityti tokius pareiškimus, kaip kolegos S. Pečeliūno čia cituotas A. Nesterenkos pareiškimas, jog nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos okupacijų neva nebuvo, agresijos nebuvo ir kariuomenė įvesta pagal sutartis. Aš tik noriu priminti, jog pagal tarptautinę teisę, pagal tarptautinį agresijos apibrėžimą ne tik Lietuva, Latvija ir Estija, bet ir Austrija, jos anšliusas patenka į agresijos kategoriją, ir čia aš nenorėčiau kartotis.
Mielieji kolegos, kodėl mes turėtume šiandien kapituliuoti ir bijoti priimti šią rezoliuciją? Ar dėl to, kad vienas kitas žodis mums mažiau patinka? Bet juk ji nėra imperatyvi, ji tik rekomenduoja mums patiems, ką mes turime daryti, Lietuvos Vyriausybei, kitoms institucijoms. Aš manau, nebūtų garbinga kaip nors atmesti šitą dokumentą. Esu pasirengusi pritarti jam ir dabar. Jeigu jūs turite kokių nors kitokių norų, redagavimo, nežinau, galima tai siūlyti. Manyčiau, kad tekstas parengtas pakankamai korektiškai, o mes, jeigu dar laikome save Lietuvos Respublikos Seimu, negalime kratytis prievolės paminėti mūsų valstybės okupacijos 70-mečio. Tikiu, kad kartu su jumis mes tai padarysime garbingai ir tinkamai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis užsirašęs diskusijoje dalyvauti K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Atvirai pasakius, aš ne visai suprantu, kodėl sudėta į vieną rezoliuciją abu dalykai? Nes iš vienos pusės lyg ir užsimaskuoja pats 70-mečio faktas, iš kitos pusės lyg ir išaukštinamas tik vienas asmuo. Aš neabejoju, kad kiekvienas Lietuvos pilietis ar ne pilietis, kiekvienas pareigūnas ar paprastas žmogus, kuris užstojo savo tėvynę nelaimės valandą, turi būti pagerbtas, išaukštintas ir jam turi būti atsidėkota. Ir ne dėl to, kad jie to tikėjosi tai darydami, nes jie dažniausiai, vykdydami savo pareigą, net nepagalvojo, ar bus apdovanoti, ar dar kas nors atsitiks. Dėl to, kad kiti, kurie ateis po jų, žinotų, kad tėvynė savo žmonių nepamiršta. Tai čia kiekvienos padorios valstybės reikalas ir kiekviena padori valstybė tai turi daryti.
Aš tik nesuprantu kito dalyko. Vyriausybė dalį tų dalykų, kurie čia yra išvardinti, turėtų tiesiog padaryti neraginama Seimo. Aš nesuprantu, kodėl reikia dar mūsų botago Vyriausybei, kad ji paimtų ir paminklą pastatytų, kad ji muziejų sutvarkytų? Ar čia reikia Seimo rezoliucijos? Jeigu reikia, aš balsuosiu už.
Kitas dalykas, apie ką mes kalbame, apie 70-ųjų metinių paminėjimą. Aš manau, kad pačioje rezoliucijoje per mažai dėmesio tam skirta, faktiškai vienu sakiniu paminėta. Tai ar tik tiek mes verti? Jeigu tik tiek, tai gerai. Aš irgi už tai balsuosiu, už tą rezoliuciją. Bet aš galvoju, kad Seimui reiktų giliau į tą klausimą pažvelgti. Siūlyčiau, jeigu Užsienio reikalų komitetas tai svarstys, kad realiai pamąstytų, kaip padaryti ir paminėti tokią svarbią datą mūsų visų valstybei. Todėl ačiū už dėmesį, už šitą rezoliuciją aš tikrai balsuosiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir šios dienos šios rezoliucijos svarstymas baigėsi, nes priėmimas perkeltas į kitą dieną. Kitą dieną bus teikiami jūsų pasiūlymai, jeigu bus, ir tada bus apsispręsta, ar priimti, kaip pateikta, ar atmesti, ar su pataisom, kurios yra pasiūlytos.
Replika dėl vedimo tvarkos – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš dar kartą noriu pabrėžti, mes vadovaujamės 184 straipsniu.
PIRMININKĖ. Taip.
E. KLUMBYS (TTF). Įvyko svarstymas, ir straipsnis sako: po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų, tai yra pirmas žingsnis. Jeigu nusprendžiama šiandien, kad rezoliucija priimama be pataisų, tai nėra ką svarstyti Užsienio reikalų komitete ar dar kažkur. Mes neturime jokio kito pasirinkimo. Ir jeigu Seimas nuspręs, kad rezoliuciją reikia taisyti, štai tada pradeda veikti svarstymas komitetuose. Bet dabar reikia balsuoti dėl rezoliucijos priėmimo be pataisų.
PIRMININKĖ. Aš noriu pasakyti, pagal tą patį Statuto straipsnį, kaip jūs sakote, taip ir turėtų būti, balsuojama, bet šiandien rytą patvirtintoje darbotvarkėje yra numatyta, kad vyksta tik svarstymas ir baigiasi diskusijomis. Ketvirtadienį bus sprendžiama, ar balsuoti dėl viso teksto bet pataisų, ar sudaryti redakcinę komisiją, nes nebus komitetuose svarstoma. Tada, jeigu ir yra jūsų pasiūlymas, pažiūrėkite, 184 straipsnis toliau tą ir sako: redaguoti rezoliucijos projektą, atmesti rezoliucijos projektą arba parengti naują. Šiandien ryte apsisprendėme, kad nebus priėmimo, ir baigėsi šiandien šiuo svarstymu diskusija.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, tai mes nuspręskime šiandien redaguoti ir tegul prasideda redakcinis procesas. Kam mums…
PIRMININKĖ. Bet reikėjo ryte tą ir sakyti. Seimas apsisprendė, kad nėra priėmimo, priėmimą išbraukėm.
E. KLUMBYS (TTF). Bet kas trukdo dabar balsuoti?
PIRMININKĖ. Aš pagal darbotvarkę, kas numatyta. Taip, S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mieloji posėdžio pirmininke, taip, kaip jūs sakote, kas vyko iš ryto, taip iš ryto ir vyko, bet yra vienas „bet“. Buvo Liberalų frakcijos prašymas balsavimą perkelti į kitą dieną, kad galėtų svarstyti Užsienio reikalų komitetas. Jūs ką tik pasakėte, kad ši jų sąlyga nebus vykdoma. Vadinasi, kliūčių dabar priimti dokumentą aš nebematau. Juo labiau kad frakcija, kaip aš supratau… Aš jų klausiau, ar jūs frakcijoje nusprendėte. O kas pasakė, kaip pasakė, jie patys net nežino. Tai čia saviveikla iš ryto buvo frakcijos vardu ar kaip?
Aš norėčiau tik vieną dalyką pasakyti. Yra pono E. Klumbio pataisa. Galime ją priimti, nieko negadina, kad ir E. Klumbiui būtų ramiau, bus truputį platesnis tas tekstas. Tegul būna. Bet jeigu mes norime žaisti laiku ir iš to daryti sau kažkokius nereikalingus balus, darykime. Jeigu mes save gerbiantys esame, čia visiems viskas aišku yra. Atlikime tą ir nesigaišinkime labai ilgai, tegul Vyriausybė pradeda galvoti apie tai, kokia yra Seimo nuomonė.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Aš tik noriu pasakyti, jeigu Užsienio reikalų komitetas sugalvos svarstyti, tai yra jų reikalas, gali kiekvienas, bet jie negali jokių pataisų siūlyti. Redakcija… Turėtų būti sudaryta redakcinė komisija ir ji gali. Komitetuose nėra numatyta svarstyti, o savo noru gali kas nori svarstyti. Nežinau, kodėl ryte buvo taip pasiūlyta ir taip nuspręsta. Matau, daugiau išsirikiavo. Tai pirmiausia buvo B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Matau, kad pas mus yra ne tik mąstančių vienu – dešiniuoju – pusrutuliu, bet ir visai be pusrutulių.
PIRMININKĖ. Prašom neįžeidinėti.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Šituo reikalu mes labai pagadinsime santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Kadangi pagal įstatymą yra Prezidentei suteikta teisė formuoti užsienio politiką, mes turime atsiklausti prezidentūros nuomonės šiuo požiūriu.
PIRMININKĖ. Gerai. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų, kaip aš pamenu rytinį apsisprendimą, jis buvo toks, kaip jūs įvardijote labai tiksliai ir preciziškai. O kolegai, kuris kalbėjo prieš mane, noriu pasakyti, kad, gerbiamasis, ne jūsų reikalas mūsų frakcijos vidaus svarstymai. Iš tikrųjų mes nenorime įžeidinėti kitos didesnės ar mažesnės frakcijos dėl jos vidinių diskusijų. Mūsų frakcijos pasiūlymas yra, Seimas dėl jo apsisprendė. Man atrodo, toliau klausimas yra aiškus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų šiuo atveju aš asmeniškai nebūčiau nusiteikęs dėl rezoliucijos, galbūt kaip kolegos norėčiau kuo greičiau priimti. Manau, kad turime gerbti savo rytinį sprendimą, kai darbotvarkę patvirtinome tokią, kurioje yra tik rezoliucijos svarstymo stadija, o priėmimas yra kitą dieną. Tikrai, ketvirtadienį galėsime priimti, o rytoj Užsienio reikalų komitetas turi galimybę parodyti iniciatyvą atidžiai perskaityti tą rezoliuciją, pasikeisti nuomonėmis. Tikiuosi, kad jie tą ir padarys.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visų nuomonės išklausytos, pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Kadangi yra apsispręsta, aš manau, kad Seimo Pirmininkė yra ir ketvirtadienį šios rezoliucijos priėmimą įtrauks į darbotvarkę.
16.13 val.
Toliau rytinės darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar kai kurios Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIP-1949. Pranešėjas – V. P. Andriukaitis 53 Seimo narių vardu. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, 53 Seimo nariai pasirašė po teikimu teikti tokį Seimo nutarimą ir juo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2008 m. gruodžio mėn. atliktų Seimo plenariniame posėdyje Sveikatos draudimo įstatymo pataisų. Jūs Seimo nutarimo tekstą turbūt perskaitėte.
Šiuo atveju mes keliame labai paprastą klausimą dėl dviejų Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo straipsnių, tai yra dėl 6 straipsnio, kuris pagal reguliavimo apimtį galimai prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, ir šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalies nuostatos, jog asmenys, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis arba už kuriuos nemoka draudėjai, kas mėnesį moka už save 9 % minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesį, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Gerbiamieji kolegos, Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs, kad konstitucinė doktrina labai aiškiai formuluoja, kad pareigą mokėti socialinio draudimo įmokas turi asmenys, kurie yra susiję su dalyvavimu darbo rinkoje. Pabrėžiu – darbo rinkoje. Ir atvirkščiai, nedalyvaudami darbo rinkoje, asmenys negauna draudžiamųjų pajamų, todėl įsipareigojimas šiems asmenims mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas prieštarautų konstitucinei socialinio draudimo doktrinai. Įstatymas šiuo atveju sukuria pareigą ir tiems asmenims, kurie negauna jokių draudžiamųjų pajamų, dalyvauti draudime, mokant privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Nenorėčiau dabar skaityti ilgo nutarimo teksto, bet aš labai džiaugiuosi, kad kolega A. Matulas išdalino raštą, kuriame jis mini, jog aš buvau tos darbo grupės, rengusios Sveikatos draudimo įstatymą, vadovas. Taip, tai tikra tiesa. 1996 metais, rengiant Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo įstatymus, buvo labai puiki komanda, kurioje dirbo tuometinė sveikatos viceministrė I. Degutienė, tuometinis, dabar jau miręs, amžinąjį atilsį, sveikatos ministras Vytautas Silickas, aš ir daugelis kitų specialistų. Patikėkite, kolegos, mes tuomet labai atidžiai, labai kruopščiai svarstėme privalomojo sveikatos draudimo santykį su Konstitucijos 53 straipsniu. O Konstitucijos 53 straipsnis skamba taip: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata (kolegos, atkreipsiu dėmesį) ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“
Jeigu skaitote abi šias pozicijas, visiškai aišku, kad Konstitucija nustato nemokamos medicinos pagalbos principą ir paveda įstatymų leidėjui įstatyme sutvarkyti tik nemokamos pagalbos teikimo tvarkos sąlygas, bet nieko nekalba apie tai, kokios nemokamos sveikatos pagalbos apimtys. Visiškai akivaizdu, kad apimtys nei siaurinamos, nei platinamos. Imperatyvas labai aiškus – nemokama medicinos pagalba valstybinėse ligoninėse.
Štai kodėl mes Sveikatos sistemos įstatyme ir Sveikatos draudimo įstatyme, kurdami Sveikatos sistemos įstatyme nemokamos sveikatos pagalbos apimtis valstybinėse ligoninėse, finansuojamas iš biudžeto, tuo metu Privalomojo sveikatos draudimo programą supratome ir išsiaiškinome kaip programą, į kurią eina pinigai planinei chirurgijai, planinei intervencijai… planinei terapijai, planinei pediatrijai – visoms planinės medicinos sritims, intervencinei planinei medicinai. Tai egzistuoja kaip privalomojo draudimo programa, todėl į ją atskaitymai buvo formuojami iš sveikatos draudimo, iš kitų netiesioginių mokėjimų, iš bendrųjų asignavimų, ir tuo atveju nebuvo konflikto tarp biudžetinio finansavimo Sveikatos sistemos įstatyme ir Privalomojo sveikatos draudimo programos, kuri buvo finansuojama iš bendrųjų atskaitymų ir irgi nevertė žmogaus mokėti įmoką ir nedarė to draudiminio pricipo, kuris galioja darbo rinkoje.
Štai kas atsitiko 2009 m. sausio 1 d., kai Seimas pataisė įstatymo tą nuostatą ir vietoj principo – atskaityti 10 % nuo atlyginimo įrašė šią 9 % įmoką. Atsitiko toks dalykas: ši įmoka buvo paversta mokesčiu ir pavesta administruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Šiuo atveju mes peržengėme tą ribą, kurios negalėjome peržengti, nes Konstitucija aiškiai nustato nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse įstaigose principą.
Gerbiamieji kolegos, tai kodėl dabar atsirado tokia bėda? Anksčiau žmogus privalomojo sveikatos draudimo programos paslaugomis galėjo naudotis, jeigu jis sumokėdavo 10 % nuo vidutinio atlyginimo, nemokėjimo atveju iš jo, pirma, neišieškodavo ir, antra, tuomet jis tiesiogiai užmokėdavo už paslaugas gydymo įstaigoje. Tai yra įstatymo norma, kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio mėnesio. Dabar, kai buvo padarytas pataisymas, jau atsirado prievolė būtinai mokėti. Antra, jam Valstybinė mokesčių inspekcija ėmė išskaičiuoti už praleistus mėnesius, išskaičiuoti delspinigius ir jį padarė skolininku. Šitokio principo iš tiesų būti negali. Tada, kai ši norma buvo priimama, aš, kolegos, daugelio specialistų vardu kalbėjau ir perspėjau Seimą, kad taip daryti negalima, bus labai didelės neigiamos pasekmės. 200 tūkst. žmonių pateko į šią visiškai keblią padėtį. Šiandien darbo grupės siūlymai bandant ieškoti kompromiso ir nekeičiant įstatymo normų, kurios iki šiol galioja, ir kalbant, kad tai palies 70 tūkst. žmonių, teisine prasme nieko nekeičia, nes reguliavimas toks, koks dabar yra, išties yra faktiškai draudiminis, pagal darbo rinkos principus kuriamas modelis. Antra, jis galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nemokamos medicininės pagalbos valstybinėse įstaigose teikimo principui.
Štai kodėl, kolegos, mes teikiame labai aiškiai. Norint išgelbėti dabar situaciją ir tuos 200 tūkst. žmonių, tikrai reikia šitą 17 straipsnio punktą sustabdyti. Tai neliečia 100 mln., tai maždaug apie 24, pagal biudžeto projektą tai yra 34 mln. litų, kurie buvo numatyti tokiu būdu išieškoti. Sustabdžius šį punktą, Konstitucinis Teismas mums labai greitai atsakytų į principinius klausimus, ar galima taip elgtis. Priešingu atveju išties gali būti daug neigiamų pasekmių.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti tikrai nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, kada kilo skandalas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo mokesčių, pasipylė įvairių atsakingų pareigūnų komentarų. Premjeras nutarė vienus atleisti, kitiems sakė, kad jie mokės. Po to komentavo sveikatos ministras, po to komentavo darbo grupė ir yra jos siūlymai. Ar jūs manote, kad tai yra tas kelias, kuriuo reikėjo eiti, o tas kelias, kurį jūs ir aš siūlome, – kreiptis į Konstitucinį Teismą, dažniausiai oponuojama, kad yra blogas. O va išaiškinimo kelias, kad vienus mes kažkokiu nutarimu arba žodiniu „parėdymu“ atleisime nuo mokesčių, tai yra pats geriausias būdas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pritariu, kolega. Tikrai apeliuoju į Seimo narius priimti šį sprendimą, nes tai vienintelė išeitis iš susidariusios labai nemalonios teisinės situacijos. Šiuo atveju įstatymo leidėjas pavertė 200 tūkst. žmonių problemos įkaitais, įstatymo leidėjas, neįsigilinęs į konstitucinį reguliavimą, žengė žingsnį ir, kaip čia pasakius, dabar, nekeisdamas įstatymo, negali jokio kito kelio pasirinkti. A. Kubiliaus aiškinimas ir darbo grupės siūlymai, kol įstatymas nėra pakeistas, teisinės galios tikrai neturi, vadinasi, reikia skubiai taisyti įstatymą. Kita vertus, jeigu mes taisysime dabar įstatymą, visos pataisos atgaline data neveikia. Šiuo atveju aš žinau, kad yra nemažai žmonių, besikreipiančių į teismus, išties mes jau dabar kito kelio neturime, kaip skubiai taisyti padėtį kaip tik tokiu būdu: kreipiantis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Žakaris. Ruošiasi J. Olekas.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau, kad paaiškintumėte. Girdžiu aplinkui iš kolegų, kad jeigu šis jūsų teikiamas projektas bus priimtas, kad sustabdys galiojančią privalomojo sveikatos draudimo sistemą, kad pakenks, išardys ir t. t. Bet pati Vyriausybė priėmė nutarimą, kad tie 200 tūkst. skolininkų šiais metais neturėtų mokėti, o kitais metais bus sprendžiama. Sakykite, jeigu Konstitucinis Teismas per du ar tris mėnesius duos atsakymą, jeigu mes priimtume jūsų teikiamą projektą, kur yra šitas pakenkimas? Ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dar kartą sakau kolegoms, jog mes skundžiame tik 17 straipsnio 9 punktą ir 6 straipsnį. Šiuo atveju nestabdome kitų įstatymo dalių ir straipsnių, jie veikia, jie galioja. Toliau. 17 straipsnio 9 dalis. Pagal ją biudžete buvo numatyta 34,5 mln. litų šiemet, biudžete, patvirtintame praeitais metais. Pagal šitą punktą. Tai vėlgi jokių kitų finansinių situacijų šitas sustabdymas nepaliečia. Kas kita, kad kolegos mano, kad 100 mln. galima susiieškoti iš delspinigių ir vadinamųjų skolų. Bet tai yra dar viena neteisybė tų žmonių atžvilgiu. Aš jau nekalbu apie tai, kolegos, kad tie žmonės iš anksto paskelbti lyg ir kalti dėl to, kad jie nemokėjo, o tuo tarpu tokio įstatyminio reguliavimo nebuvo. Taip pat akivaizdu, kad jie dabar prievarta verčiami registruotis darbo biržoje. Tai vėl yra biudžetinės išlaidos. Niekaip negaliu suprasti tokių sprendimų logikos. Todėl iš tiesų niekuo negresia, kuo greičiau kreipsimės į Teismą, tuo greičiau gausime atsakymą. Nesuprantu, ko bijom, jeigu mes, tarkime, esam neteisūs, tai du trys mėnesiai nieko nepakeis, o jeigu teisūs, tai dar lengviau bus ištaisyti tas klaidas, kurios yra padarytos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Olekas. Ruošiasi S. Stoma. Iš vietos nekalbėkite.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš principo pritardamas jūsų logikai, kad kur kas geriau aiškumas negu buvimas neaiškioje situacijoje, kadangi tų klausimų kyla, aš noriu pasiteirauti. Kaip būtų, jeigu Konstitucinis Teismas išaiškintų, ar tada būtų tikimybė, kad ir kitos nuostatos dėl privalomojo draudimo būtų abejotinos to balanso, mišrios sistemos prasme? Ačiū už atsakymą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš manau, jeigu Konstitucinis Teismas pasisakytų šiuo atžvilgiu ir, tarkime, iškiltų abejonių ir dėl kitų nuostatų, tuomet ir reikėtų sudaryti darbo grupę, kadangi tada vis tiek šis įstatymas kol kas veiktų, ir iki rudens pakeisti principus, ir priimti naują įstatyminį reguliavimą, kad Privalomasis sveikatos draudimo fondas būtų taip pat finansuojamas, kaip buvo finansuojamas Kelių fondas – iš netiesioginių atskaitymų. Jeigu grįžtume į 2008 m. situaciją, mano įsitikinimu, tai atitiktų nemokamos medicinos principą, apie kurį mes diskutavome su daugeliu specialistų. Šiandien nenoriu vardinti tų specialistų, kurie dirbo prie to įstatymo kūrimo, bet visiškai akivaizdu, kad, ko gero, būtų galima tikrai lengvai pataisyti padėtį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia S. Stoma. Ruošiasi A. Šedžius.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Pirma dalis būtų beveik tradicinė tokiais atvejais. Ar jūs nemanote, kad būtų geriau, jeigu grupė Seimo narių kreiptųsi į Konstitucinį Teismą ir tada nebūtų stabdomi tie visi finansiniai procesai? Antra dalis. Ar tiesa, kad jūs pats aktyviai dalyvavote rengiant Sveikatos draudimo įstatymą tais metais?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolega, per pristatymą aš net padėkojau kolegai A. Matulai, kad jis tą prisiminė. Aš buvau šio įstatymo darbo grupės vadovas. Štai kodėl teigiu, kad ankstesnis modelis tikrai neprieštaravo Konstitucijai, ir 2008 m. gruodžio mėnesio pataisa, dėl kurios aš perspėjau visus balsuojančius, kad taip gali atsitikti, išsipildė. Kolegė I. Degutienė tuo metu buvo sveikatos ministro Antano Vinkaus pavaduotoja, Vytautas Silickas buvo viceministras, ir mes kartu dirbome prie šio įstatymo. Taip nemokamas medicinos principas Konstitucijoje yra įrašytas, ir šito žingsnio Seimas tikrai negalėjo. Tada kalbėjau, 2008 m. gruodį, ir dabar tą patį sakau, kaip, patikėkite, žinantis šią problemą žmogus.
Dabar dėl grupės. Jeigu kreipsis grupė, tai bus porą trejetą metų, bet atminkite, kad yra teisinės pasekmės, yra jau ieškiniai, yra didelės bėdos, kurios gali atsiverti. Tai galvokime, kolegos, neužtraukime naujų skolų valstybei, skubėkime taisyti padėtį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Šedžius, ruošiasi A. Matulas.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, kaip teisininkas, aukštos kvalifikacijos teisininkas, nematote galimybių ar galbūt turite ketinimų kreiptis dėl atsakingų pareigūnų, aukštų pareigūnų, kurių sprendimais dėl visų Lietuvos gyventojų neinformavimo apie naują įstatymą, dėl ko kilo didžiulis sąmyšis, dabar didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra tiesiog priversti būti skolininkais valstybės ir į daugelio duris jau beldžiasi ir antstoliai. Tai galbūt yra ir teisinių mechanizmų, kuriais pasinaudojus galima pareikalauti atsakomybės šitų aukštų pareigūnų, ir galbūt antstoliai turėtų belstis į jų duris? Aš kalbu apie sveikatos apsaugos ministrą, galbūt apie Ministrą Pirmininką.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, išties aš turiu teisinį išsilavinimą, bet tarybiniais laikais diplomo negavau. Aš lankiau teisės paskaitas, bet, deja, negalėjau gauti diplomo dėl mano nelojalumo tarybinei santvarkai. Bet atsakau dabar dėl atsakomybės.
Atsakomybės problema tikrai iškyla. Aš manau, kad atsakomybės problema iškils dėl atlyginimų ir pensijų mažinimo, kuris išties prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui. Tas yra akivaizdu. Akivaizdu, kad ir čia gali iškilti tokia pati atsakomybė, nes išties mes labai smarkiai, kaip sakyti, įžengėme į teisines džiungles, kur ir antstoliai, ir visi kiti teisiniai mechanizmai gali būti paleisti. Tai aš manau, kad mums reikia skubiai taisyti padėtį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Matulas, ruošiasi M. Zasčiurinskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, dar kartą pasikartosiu, kad būtent jūs vadovavote tai darbo grupei 1996 m., kuri priėmė įstatymą, ir jo 16 straipsnio 6 dalyje buvo pasakyta, kad asmenys, kurie nėra drausti, nepriklauso apdraustiesiems, moka už save 10 % Statistikos departamento nustatyto užpraeito mėnesio…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Nuo vidutinio atlyginimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Nuo vidutinio atlyginimo. Jūs daugybę metų nematėte, kad tą draudimą žmonės privalo mokėti, ir dabar, 2009 m., kada šitas draudimas mokamas ne kartu viename katile su pajamų mokesčiu, bet išskirtas, jau jūs pamatėte konstitucinę problemą. Tai ar jūs sau kažkokią atsakomybę prisiimate, kad toks įstatymas buvo priimtas jums vadovaujant ir kad jis buvo nevykdomas?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolega, dabar būkite įdėmus, paklausykite mano atsakymo. Tuo metu, kai priėmėme tą poziciją, pirma, tai nebuvo mokestis ir jis nebuvo pavestas Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir jam nebuvo taikomas Mokesčių administravimo įstatymas. Tai todėl ir tų problemų, kurių atsirado dabar, nebuvo.
Antra, išties vienintelė sankcija tuomet buvo, kad jeigu jis nemokėjo 10 % į privalomojo sveikatos draudimo programą, jis tuomet ligoninėje užmokėdavo už paslaugas savo lėšomis. Viskas. Nei persekiojimų, nei skolų, nei išieškojimų nėra, kolega, skaitykite atidžiai.
Dabar, kada jūs išgryninote iš gyventojų pajamų, kada įvedėte Valstybinės mokesčių inspekcijos administravimą ir pavedėte, tą įmoką pavertėte faktiškai mokesčių administravimo sistemos dalimi, štai tada mes įžengėme į mokesčio sistemą, o ne į mokėjimo sistemą. Tai du skirtingi dalykai. Apie tai mes diskutavome darbo grupėje. Užtai, kolega, aš dar kartą kompetentingai sakau: nereikėjo to daryti.
PIRMININKĖ. Taip, ačiū. Kadangi sakiau, kad po to klaus M. Zasčiurinskas, tai vis tiek jam paskutiniam suteikiame teisę klausti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, valdančiųjų režimas atliko daug blogų darbų. Mokesčiai, susiję su darbo santykiais, padidėjo nuo 34 iki 40 procentų, sumažintos pensijos, lėšos neįgaliesiems, švietimo reforma, žmogui reikia, kad sūnų išleistų į aukštąjį mokslą, nuo 80 iki 120 tūkst. Lt, sveikatos reforma varo į neviltį ligonius, darbo rinkos griovimas ir t. t., ir t. t., ir t. t. Dabar mes kalbame apie sveikatos draudimą, ir man keista, kad valdantieji nenori aiškumo. Prašau pasakyti, ar tai yra totalinė nekompetencija, ar tai sąmoningas kenkimas? Ir kaip turės elgtis Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kai Konstitucinis Teismas nuspręs, kad tai pažeidžia Konstituciją? Ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Na, vėlgi dar kartą noriu, kolegos, patikinti: Lietuvoje buvo priimta Nacionalinė sveikatos koncepcija, aš kreipiuosi į I. Degutienę, kuri tuo metu buvo viceministrė. Mes tuomet gynėme mišrų finansavimo modelį ir supratome puikiai, kad draudos medicinos tikrąja prasme būti negali, todėl įmokų ir jų mokesčių administravimo būti negalėjo. Aš apie tai kalbėjau ir 2008 m. gruodį. Ir dabar dar kartą sakau, kolegos: vienintelis kelias, jeigu jūs manimi netikite, kreipkimės į Konstitucinį Teismą, ir kuo greičiau. Prašau, maldauju iš širdies. Daug problemų, kurios atsitiko dėl atlyginimų, dėl pensijų, dabar A. Kubiliui tenka sukti galvą, ką daryti, o nereikėjo taip daryti, kaip padarė. Išties atsakomybės problema iškyla labai rimta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir jeigu Seimas neprieštaraus, išimties tvarka prašo teisės klausti premjeras. Aš manau, turbūt galime suteikti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis Vyteni, jūs labai daug čia kalbėjote, bet kažkodėl užmiršote vieną iš principinių ir, man atrodo, labai socialdemokratiškų Privalomojo sveikatos draudimo fondo nuostatų – tai solidarumą. Kai jūs aiškinate, kad žmonės galėjo patys susimokėti už paslaugas, tai jūs, kitaip sakant, pasakote, kad galima buvo nedalyvauti solidarume. Tai, mano manymu, kalbate visišką netiesą. Bet pagrindinis dalykas, ką noriu pasakyti, jūs labai aiškiai vengiate pasakyti net ir savo kolegoms, kurie klausia, kokios pasekmės Seimo kreipimosi, nes visiškai nekalbate apie 6 straipsnį, kur jūs taip pat skundžiate. Tai aš noriu pacituoti, kas yra 6 straipsnyje, ką jūs skundžiate.
6 straipsnis pasako, 1 ir 2 dalyje yra nustatyta, jog privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami: 1) Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, 2) laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai, 3) Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse ir t. t. Taigi apibrėžiama iš viso visa draudimo sistema.
Tai jeigu jūs priimsite dabar kreipimąsi Seimo vardu į Konstitucinį Teismą, vadinasi, visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir visi įstatyme apibrėžti asmenys liks neapdrausti, nes įstatymo nuostata dėl to, kas yra apdraudžiami, nebegalios. O tai reiškia, kad į Privalomojo sveikatos draudimo fondą per metus negausime 4 mlrd. Lt. Tai jūs to norite? Ką reiškia jūsų toks?..
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Andriau, dabar pamėginsiu atsakyti apie solidarumą. Gerbiamasis Andriau, įdėmiai manęs klausykite. Ar vidurinėms mokykloms, kai mes leidžiame vaikus į vidurines… Gerbiamasis kolega Andriau, tai aš palauksiu, kol nustosite kalbėti telefonu. Ar mes organizuojame vidurinių mokyklų mokslo draudimą vaikams, ar finansuojame tai solidarumu iš bendrųjų atskaitymų? Ar mes organizuojame draudimą kelių policijos, Kelių fondo ir kitų dalykų, ar solidariai mokame iš bendrųjų mokėjimų, iš PVM, akcizų ir kitų, solidariai dengiame šitą sritį? Kodėl mes neorganizuojame draudimo gerai besimokantiems studentams dėl jų nemokamo mokslo aukštosiose mokyklose? Kolega, ar jūs suvokiate, kad čia daug didesnis solidarumas, kada iš bendrųjų atskaitymų finansuojama vidurinė mokykla, aukštoji mokykla, sveikatos apsauga, kelių priežiūra? Tai ten juk draudimo neorganizuojame. Darbo rinkoje turime organizuoti draudimą. Ten yra kitoks solidarumo mechanizmas.
Dabar antras dalykas, kolega. Dėl 6 straipsnio. Galiu sutikti, kad mes galime, pavyzdžiui, svarstydami ar priimdami 6 straipsnio atsisakyti. Tegul lieka 17-ojo 9 dalis. Bet 6 straipsnis aprašo tik definicijas. Jis nesustabdo viso įstatymo, nes visuose kituose straipsniuose tos definicijos yra išryškinamos, labai detaliai aprašomi visi draudžiamieji subjektai kituose straipsniuose. Todėl to pavojaus, apie kurį jūs kalbate, tikrai nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, diskusijos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo, aišku, prasidėjo ne vakar. Kilo triukšmas beveik prieš du mėnesius, kai buvo paskelbtos pirmos išankstinės žmonių deklaracijos, bet apie tai, ir Vytenis priminė, buvo kalbama 2008 m. rudenį, tai yra naktį, kai buvo priimami naktiniai mokesčių įstatymai. Tada buvo akcentuota, kad bus problemų. Į tai neatsižvelgta. Dabar, kai praėjo du mėnesiai, kas per tą laiką padaryta? Tik kalbos: kalba premjeras, kalba sveikatos ministras, kalba darbo grupė, o nežinomybė ir 200 tūkst. žmonių vis tiek yra „pakabinti“.
Kas blogiausia, kad iš šių Seimo rūmų, iš Ministro Pirmininko, iš Vyriausybės rūmų sklinda tik kalbos, kad galima ignoruoti Konstituciją – aukščiausią mūsų įstatymų dokumentą. Ko mes norime tikėtis iš piliečių, jeigu Ministras Pirmininkas gali sau leisti pasakyti, kad Konstitucijos kai kuriais atvejais laikytis nereikia. Aš manau, kol bus tokia kalba, Ministro Pirmininko reitingas aukščiau paskutinės vietos negalės pakilti.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai įtariu ir šiek tiek galbūt netgi esu girdėjęs apie tai, kad socialdemokratai yra pasiskirstę veiklos sritimis, kaip reikėtų oponuoti. Kolegai V. P. Andriukaičiui tikriausiai pavesta ištisai rašyti kreipimusis į Konstitucinį Teismą, kad valstybėje būtų daugiau chaoso, kuo daugiau netvarkos, tuo opozicijai yra geriau.
Mielieji kolegos, dabar atsakydamas į klausimus gerbiamasis V. Andriukaitis pats jau pasakė, kad gerai, galima atsisakyti ir neskųsti Konstituciniam Teismui 6 straipsnio, nes pats sutiko: jeigu sustabdomas 6 straipsnio galiojimas, apskritai neaišku, kas tada valstybėje draudžiama, kol Konstitucinis Teismas išaiškins, įsigalios netvarka. Aš pripažįstu, kad žmonės, kurie nėra apdrausti valstybės, turi draustis savarankiškai, kurie nedirba ir nemoka mokesčių, turi turėti galimybę arba mokėti privačiai už viską, arba mokėti savanorišką draudimą. Ir dėl to Vyriausybė vakar ar užvakar pasakė, kad reikia sudaryti darbo grupę.
Aš, kaip Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, įsipareigoju kontroliuoti, vykdyti parlamentinę kontrolę arba netgi prie komiteto sudaryti darbo grupę, įtraukti į tą darbo grupę gerbiamąjį V. Andriukaitį. Per savaitę, per dvi pateikime teisės aktų pataisas, registruokime ir priimkime, jeigu reikia ką nors taisyti. Jūs renkatės kur kas sunkesnį, sudėtingesnį kelią, kuris sukels netvarką sveikatos sistemoje. Todėl siūlyčiau nepritarti šitam kreipimuisi ir pasirinkti lengvesnį kelią – sudaryti darbo grupę ir visus neaiškumus, ką yra pridaręs gerbiamasis V. Andriukaitis su savo darbo grupe, pataisyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Prašom visus susikaupti, dabar vyks balsavimas dėl pateikimo. Tie, kurie pritariate pateikimui, balsuojate už, kurie turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kad po to nebūtų, kad nesupratote, nežinojote, kaip balsuoti. Prašom pasiruošti, vyksta balsavimas. Kas pritariate pateikimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 115 Seimo narių: už – 58, prieš – 31, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Taip.
Dabar dėl komitetų. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną.
Replika po balsavimo – A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš spaudžiau, mano nereagavo, turiu atsarginę kortelę.
PIRMININKĖ. Nežinau, aš negaliu… Visus perspėjau, visų reagavo.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš spaudžiau.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo perbalsavimo nebus. Aš prieš tai pasakiau. Sprendimas priimtas. Aš perspėjau visus, kad nebus jokių perbalsavimų. Vieno balso skirtumas, reikėjo susikaupti ir balsuoti. (Balsai salėje) Prašom. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Aš suprantu, kad nebus perbalsavimo, bet aš prašau protokole pažymėti, kad aš esu dar vienas už. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Numatoma svarstyti birželio 17 d.
Dabar pagal mūsų darbotvarkę – pertrauka. Po pietų pirmininkaus Č. Juršėnas. (Balsai salėje) Iki penkių. Renkamės 17 valandą.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame vakarinį posėdį. Pirmiausia siūlau registruotis. Kol registruojamės, noriu pranešti, kad kviečiu Seimo Pirmininkę į tribūną dėl rezervinio 2 klausimo. Gerai, minutėlę. Užsiregistruokime. Arba galbūt taupydami laiką… Kolega A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, prieš tai svarstomu klausimu pagrindiniu komitetu paskyrėte Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Tikriausiai yra suklysta, nes pagrindinis turėjo būti Sveikatos reikalų komitetas, jeigu Seimas sutinka.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, ar sutinkam su tuo, kad vis dėlto Sveikatos reikalų komitetas būtų? Ačiū. Be balsavimo.
Pirmininkė jau tribūnoje, truputėlį nepatogu. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš labai atsiprašau. Nieko bloga, nes socialinių reikalų sritis surenka šitą mokestį ir iš esmės… Na, kaip dabar ne. Tada administruoja su Mokesčių inspekcija.
PIRMININKAS. Siūlau nesiginčyti. Jeigu reikia, gali būti du komitetai. (Balsai salėje) Nieko prieš? Žodžiu, Sveikatos reikalų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Gerai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Ačiū.
17.03 val.
Seimo Pirmininkė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, yra priimtas valdybos sprendimas dėl I. Degutienės komandiruotės į Švedijos Karalystę į Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferenciją gegužės 13–15 dienomis. Todėl jums teikiu Seimo nutarimą „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ pagal Seimo statuto 30 straipsnį. Siūloma pavesti Seimo Pirmininko pavaduotojui A. Kašėtai pavaduoti Seimo Pirmininkę I. Degutienę 2010 m. gegužės 13–15 dienomis, komandiruotės į Švedijos Karalystę metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti kolegė… Ne, jau du kolegos. L. Graužinienė – pirmoji. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, aš labai trumpai, tiesiog norėčiau pasitikslinti. Ar bus teikiamas pirmasis pavaduotojas, kad ateity žinotume, ar čia kiekvieną kartą, kai buvo?.. Tokia praktika buvo Seime. Tai jūsų nuomonės norėčiau.
I. DEGUTIENĖ. Na, aišku, greičiausiai bus teikiamas, bet kol kas ne dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka. Prašom, kolega.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, o gal A. Kašėta nenori?
I. DEGUTIENĖ. Nori, aš jau su juo suderinau.
J. VESELKA (TTF). Ačiū.
PIRMININKAS. Raštiško sutikimo nereikia.
I. DEGUTIENĖ. Sutinka, tiksliau sakant, žodinis yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, tamstos vardu siūlau ypatingą skubą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo? Niekas? Ypatinga skuba.
Tada iš karto pradedame priėmimą. Nutarimą sudaro du straipsniai, 1 straipsnis – pavesti pavaduotojui pavaduoti ir 2 straipsnis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ar nori kas kalbėti, ar balsuoti dėl tų straipsnių? Nenori.
Dėl viso nutarimo. Nereikia kalbėti? Ačiū. Prašom pasiruošti, ir balsuojame. Ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1. Nutarimas priimtas.
Dar kartą prie rytinio klausimo – dėl to kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Primenu, kad pagrindinis, niekas neprieštaravo, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Sveikatos reikalų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Viskas. Baigiame šitą klausimą kankinti ir dabar turėtų būti darbotvarkės 2-2 punktas. Čia, kolegos, aš noriu jūsų visų paprašyti. Klausimų yra labai daug, todėl norėdami laiku baigti posėdį arba kai kurių klausimų atsisakom, arba minimaliai kalbam, per daug nesivaržom diskusijose ir taupiai dėstom motyvus, jeigu būtinai juos reikia pasakyti, tuos motyvus dėl balsavimo. Tai jeigu taip elgsimės, mes tikrai išnagrinėsime visus klausimus, ir operatyviai.
17.07 val.
Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1511(3). Pagrindinio, tai yra Ekonomikos, komiteto vardu – kolega D. Budrys. Prašom į tribūną.
D. BUDRYS (TPPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Komitete mes svarstėme šį svarbų įstatymą ir faktiškai visoms Teisės departamento išvadoms buvo pritarta. Komiteto sprendimas buvo pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 4 – už, prieš – 1, susilaikė 3. Taip pat buvo gauti gerbiamojo J. Veselkos pasiūlymai, kuriam, nedalyvaujant visiems koalicijos nariams, komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Vadinasi, reikės balsuoti, jūs taip manot?
D. BUDRYS (TPPF). Vis dėlto aš norėčiau, kad dėl gerbiamojo Seimo nario J. Veselkos pasiūlymų būtų balsuojama.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar jūs savo misiją atlikote, po to reikės grįžti į tribūną, kol kas šeši Seimo nariai nori kalbėti. Kartoju savo prašymą – įmanomai taupiai ir trumpai. K. Daukšys. Prašom. Jau sutaupyta. J. Šimėnas. Ne, jis, pasirodo, yra. Prašom. Tikėsimės, kad kalbės trumpai. Ruošiasi kolega J. Veselka, pasiūlymo autorius.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, susipažinęs su įstatymo projekto trečiu variantu, aš matau, kad iš tikrųjų įstatymo projekte yra labai daug spragų, nesupratimų, tai ir byloja Teisės departamento išvada, kurioje kalbama apie tai, kad vienoje vietoje asmuo minimas kaip asmuo, kuris verčiasi energetika, kitoje asmuo, kuris perka energiją. O skaitydamas, tokias, sakykime, definicijas kaip, kas yra asmuo, tai netgi pacituosiu: „Asmuo tai yra valstybės narės pilietis kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, arba kita organizacija, arba jų padaliniai.“ Na, iš tikrųjų įstatymuose tokie dalykai jau seniai nerašomi ir aš nežinau, toks įspūdis, kad įstatymą rengė asmuo, kuris vakar įstojo į Europos Sąjungą. Tokių redakcinių dalykų iš tikrųjų yra labai daug.
Kiti dalykai…
PIRMININKAS. Vis dėlto jis įstojęs į Europos Sąjungą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kiti dalykai, kurie susiję su juridinių asmenų licencijomis arba nefasuotų naftos produktų licencija ir t. t., ir fiziniai asmenys… Na, įstatymas reikalauja didžiulės redakcijos sujungiant tam tikrus dalykus, kad būtų galima ne tiktai aiškiau perskaityti, bet ir aiškiau suprasti, ko čia norima. Todėl norėčiau, kad pagrindinis komitetas iš esmės pažiūrėtų į šio įstatymo redakciją ir į Teisės departamento išvadas, kurios kartoja tai, ką aš čia esu pasakęs. Aš manau, kad įstatymas yra labai nekvalifikuotai parengtas.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka, ruošiasi kolega V. Bacevičius, bet gal jis irgi galėtų nekalbėti, kadangi jau antras nuo frakcijos. Trumpai? Malonu. J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mūsų komiteto pirmininkas išrado naujus terminus. Kadangi ne visi koalicijos partneriai dalyvavo, todėl komitetas pritarė. Tai, o kas jums trukdė dalyvauti ir nepritarti? Tai ko čia atsistojus į tribūną verkšlenti dėl šito?
Dabar kai kurios, mano galva, esminės pastabos. Lyg ir mes į Teisės departamento visus pasiūlymus atsižvelgėme, todėl sakyti, kad mes neatsižvelgėme į Teisės departamento, aš nematau priežasties.
Kitas dalykas. Mano galva, yra kai kurie tokie principiniai dalykai. Mes visur konkretizuojame, kokia ministerija, ką turi daryti, ir po to, jeigu įvyksta struktūriniai pakitimai, iš karto reikia keisti visą krūvą įstatymų tik todėl, kad ten įrašytas konkrečios ministerijos pavadinimas. Tai ar ne protingiau ir logiškiau būtų, kad iš tikrųjų, jeigu mes įsteigėme ar panaikinome kokią nors ministeriją, tai padarome pagrindiniame įstatyme, o tada kituose įstatymuose būna įrašyta Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir tada Vyriausybė savo nutarimu įgalioja ar ministeriją, ar kokią nors kitą instituciją. Tada iš tikrųjų mes neapsikrautume tokiais techniniais darbais, kuriais apsikrauname šiandien, o Vyriausybei suteiktume galimybę operatyviai, ir patys dirbtume operatyviai, susikoncentruoti ties rimtais klausimais, o ne ties techniniais. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Ką ir gerbiamasis komiteto pirmininkas užsispyręs reiškė, įstatymu bandome įteisinti tai, ką būtų galima… ką gyvenimas labai dažnai keičia ir reikia labai operatyviai reaguoti į gyvenimo naujas diktuojamas sąlygas, tai yra, pavyzdžiui, įteisiname licenciją ir įstatymu įteisiname, kokių reikia sąlygų licencijai gauti, nors tą galima palikti Vyriausybei arba, sakysime, Energetikos ministerijai. Ko nereikia, išbraukia, o ką reikia, įtraukia, tada sutrumpėja pačių sprendimų priėmimo galimybės, operatyviau reaguojama ir praktiškai geriau valdomas ūkis. Tai mano pasiūlymai būtent su tuo ir yra susiję. Aš manau, tie, kurie sako: „Oi, tada ministrui labai didelė atsakomybė, kai mes tokius įgaliojimus suteikiame…“ bet ko eiti ministeriauti, jeigu bijai atsakomybės. Tikslas turi būti, kad klausimai būtų sprendžiami operatyviai ir teisingai sprendžiami, o ne tai, kad paskui gali labai gudriai manipuliuoti – Seimas tokį kvailą įstatymą priėmė. Na ir Seimas vis tiek visada kvailas, kvailio vietoj. Tai aš daviau tokius pasiūlymus, kad iš tikrųjų šiandien Seimas daug kur užsiima labai formaliais dalykais, kurių nereikėtų. Žinoma, čia klausimas, ar pasitiki, ar nepasitiki Vyriausybe, pasitiki ar nepasitiki ministru? Na, bet tenka pasitikėti Vyriausybe, jeigu suformuoji, nori nenori, ją gali kritikuoti, duoti velnių, bet privalai pasitikėti tuo etapu. Tai tokios mano pastabos ir manau, kad mano tam pasiūlymui bent ten, kur operatyviai ministrai galėtų reguliuoti arba Vyriausybė, aš siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Bacevičius, ruošiasi kolegė L. Graužinienė. Jaunasis kolega žadėjo kalbėti trumpai ir iš anksto jam dėkoju.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Stengsiuosi tesėti savo žodį. Mielieji kolegos, manau, kad J. Veselkos pasiūlymui reikėtų gal ir nepritarti dėl keleto argumentų. Trumpai juos išdėstysiu. Jis siūlo Energetikos įstatyme išbraukti dėl licencijavimo kai kuriuos reikalavimus, kuriuos turėtų tenkinti asmenys, siekiantys gauti licenciją. Ir išbraukus tokius reikalavimus pagal J. Veselkos pasiūlymą atsirastų kolizija su kitais įstatymais. Tai yra Elektros energetikos įstatyme tokie reikalavimai yra įtvirtinti, Šilumos ūkio įstatyme taip pat tokie reikalavimai yra įtvirtinti, aš manau, ne veltui ir tai nėra pertekliniai reikalavimai. Nes įstatymas yra aukštesnę juridinę galią, teisę turintis aktas, pirminis norminis aktas, kuris ir nustato visus asmeniui ir subjektui reikalavimus, jų pareigas, o pavedimas tokių reikalavimų poįstatyminiam aktui būtų neteisingas ir net konstitucinės teisės požiūriu nelabai priimtinas. Taigi su sąlyga, kad mes nepritarsime J. Veselkos tokiam geram norui ir entuziazmui, galėtume priimti įstatymą, kuris būtų tobulesnis be to pasiūlymo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. L. Graužinienė, jos taip pat prašyčiau to paties. (Balsas salėje) Na, ką padarysi, damai teks nusileisti. Prašom. Penkios minutės, ne daugiau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tikrai pasistengsiu neišnaudoti viso laiko. Žvelgiant į šias įstatymo pataisas kyla labai daug klausimų, man labai keista. Ir Ekonomikos komitetas, manyčiau, ne visai įvertino, ar visos šios nuostatos yra direktyvinės, dėl ko aš drįsčiau abejoti. Jeigu kalbam apie Paslaugų direktyvą, tai ten mažmeninė prekyba, apie ją lyg ir nekalbama.
Iš esmės situacija yra labai paprasta. Taigi didieji naftos biznieriai turės labai geras sąlygas. Jie gali užsiimti net didmenine prekyba būdami fiziniai asmenys. Manau, kad išradingi verslininkai tuo labai greitai pasinaudos. Man kyla kitas klausimas, kaip bus sutvarkyta ir kaip bus surenkami mokesčiai? Nors viceministras patikino, kad su Finansų ministerija yra suderinta, tačiau kyla daug klausimų ir dėl akcizų surinkimo, žvelgiant į šitą direktyvų nuostatų perkėlimą, ir dėl kitų mokesčių. Kokia tai forma bus, ar tai bus patentai, kokie tie patentų dydžiai? Taigi priimant bazinį įstatymą kyla labai daug abejonių, ar nenukentės mūsų biudžetas.
Jeigu mes perkeliame žodis žodin direktyvą, kaip tikina viceministras, kas yra privaloma, kuo aš dar drįsčiau suabejoti, tai vis dėlto reikia tada konstatuoti, ką daro mūsų atstovai važiuodami, kada rengiamos direktyvos, į tuos posėdžius. Tai gal pirmiausia ten reikia pradėti ginti poziciją, tai, kas naudinga valstybei, nes vien tiktai važiavimas ten kaip į komandiruotę, kuri yra duodama už tai, kad tu esu lojalus ar gerai dirbi, ir ten paatostogavimas tikrai nesprendžia valstybės klausimų. Nes išeina taip, kad buvimas Europos Sąjungoje, prieš tai aš tikrai nesu prieš, bet išeina taip, kad tam, kuris turtingas, kuriam sistema yra lobuojanti Europos Sąjungoje, išsikovoja geresnes sąlygas, ir mes, šalys narės, turime priimti tą direktyvą, kaip pasakyti, pažodžiui, kai matome, kad mūsų valstybei tai yra nenaudinga.
Todėl aš dar kartą norėčiau, kad komitetas peržiūrėtų, ar visos nuostatos yra tikrai direktyvinės, nes svarstymo stadijoje kelia tam tikrų abejonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar kartą kviečiu kolegą D. Budrį į tribūną. Tarsimės dėl J. Veselkos pataisų. Jeigu aš teisingai supratau, gerbiamasis kolega, jūs sutinkate su kai kuriomis? Ar dėl kiekvienos reikės balsuoti?
D. BUDRYS (TPPF). Aš norėčiau, kad būtų balsuojama dėl kiekvienos.
PIRMININKAS. Dėl kiekvienos. Tada, gerbiamasis kolega Veselka, prašom referuoti. Jeigu jūs sutiktumėte dėl visų 16 straipsnio jūsų pataisų penkioms dalims, tai yra 5, 6, 9, 10 ir 13, jeigu jūs sutiktumėte pasakyti, po to kas nors palaiko ar prieš ir balsuojam dėl kiekvienos. Prašom, J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų visi tie pasiūlymai susiję su tuo pačiu principu. Dar kartą noriu pakartoti, kad tai, ką galima operatyviai reguliuoti ir gyvenimas ką gali diktuoti, siūlau palikti, kaip buvo iki šiol. Iki šiol visi tie dalykai buvo reglamentuojami ministro įsakymu ir Vyriausybės nutarimu. Ką formaliąja prasme V. Bacevičius sakė, tai taip, mes viską galime surašyti, atitiks Konstituciją, bet procesai stovės. Todėl siūlau, kaip ir buvo iki naujos ministerijos įsteigimo, kad tie dalykai būtų palikti reguliuoti arba Vyriausybės nutarimu, arba jos įgaliotos institucijos, tai yra ministro įsakymu. Todėl, kad gyvenimas operatyviai labai dažnai keičiasi ir vieni dalykai apmiršta, kiti papildyti reikalingi, ir procesas, kada eina viskas per Seimą, labai ilgai užsitęsia, o reikia spręsti operatyviai.
Todėl siūlau pritarti. Bet jeigu nepritarsite, sakysim, pačiam pirmam, tai iš principo jie visi tokie patys yra, tą pačią esmę atspindi.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs pasakėte tai, ko aš norėjau klausti, ir dabar mes iš čia sutaupėm šiek tiek laiko. V. Bacevičius, nuomonė prieš. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, kartais geri norai sukelia didelių problemų. Išbraukus iš galiojančio įstatymo nuostatas, kurios nustato reikalavimus licencijavimui, kiltų neaiškumas, nesuderinamumas su kitais energetikos sektoriuje veikiančiais įstatymais, tai pirma.
Antra. Atsirastų galimybės kilti teisės normų konkurencijai, tai yra ministro nustatytos tvarkos, taisyklės ir reikalavimai galėtų nustatyti siauresnį arba platesnį sąrašą reikalavimų. Nei vienu, nei kitu atveju nebūtų pagrįstas dalykas.
Taigi siūlau palikti įstatymų leidėjui teisę nustatyti pagrindinius reikalavimus, nes įstatymų užduotis yra nustatyti teises, pareigas ir reikalavimus subjektams, ir yra skaidrumas ir konstitucinis teisinis aiškumas tokiu atveju. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Pasiūlymo autorius sutinka, kad mes, balsuodami dėl 16 straipsnio 5 dalies, kartu balsuojam ir dėl visų likusių jo pataisų ir taip iš tikrųjų sutaupysim laiko. Dėmesio! Prašom įsiklausyti.
Kolegos, kas remiate J. Veselkos siūlymą arba siūlymus, kuriems pritarė, bet, pasirodo, per apsirikimą pritarė Ekonomikos komitetas… O kaip kitaip aš galiu formuluoti? Pritarė. Dėl kokių priežasčių, čia kitas reikalas. Taigi kas remiate J. Veselkos siūlymą arba siūlymus, balsuojate už. Kas manote, kad tas netinka, kaip kalbėjo kolega D. Budrys, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar aišku? Registruojamės ir balsuojame. Prašom neagituoti balsavimo metu!
Už – 37, prieš – 9, susilaikė 39. Nepritarta. Taigi, kaip susitarėm, nepritarta ir kitoms pataisoms. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėl balsavimo motyvų? Prašom. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manyčiau, kad mūsų komitetas turėtų šitą įstatymą pasiimti atgal ir pasvarstyti iki galo, nes jau vien tas, kad mes kažkaip praleidome, kad energetikos įmonė yra asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla, o paskui prekybinę veiklą prilyginom energetinei veiklai, vien tai, kad mes leidžiam kitoje valstybėje narėje įsteigtam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai irgi užsiimti ta veikla, nežinodami, kas sumokės akcizą, nes kuro, kaip žinote, didmeninėje veikloje akcizas yra didelis dalykas, tai aš manyčiau, kad šiame įstatyme yra daugiau nesutarimų su savim negu protingų dalykų.
Todėl aš tikrai už tokį įstatymą nebalsuosiu ir siūlyčiau komitetui padaryti jo reviziją kaip reikiant, nes kitaip jis bus toks, kaip Loreta sakė: galės fiziniai asmenys arba neaiškūs asmenys, kurie net ne juridiniai asmenys, užsiimti licencijuojama Lietuvoje veikla, tai yra pardavinėti kurą ir kitus dalykus, ir tuo pačiu metu neaišku, koks jų santykis bus su Lietuvos biudžetu.
Antras dalykas, nesuprantu, kodėl turi būti šešios licencijos ir visos atskirai išimamos. Darykim kaip su teisėmis. Jeigu turi teises keturias mašinų rūšis vairuoti, tai ir įdėk į vieną licenciją visas. Jeigu turi tik vienai, tai vieną licenciją išimk, kaip sakyti, vieną tą raidę. Todėl siūlau vis dėlto šiam įstatymui nepritarti.
PIRMININKAS. J. Veselka, kurio pataisos atmestos, bet jis ruošiasi kalbėti už. Kaip jis čia išvingiuos? Prašom.
J. VESELKA (TTF). Taip, gerbiamasis kolega, siūlau balsuoti už, nes prieš tai buvęs balsavimas aiškiai parodė: valdančioji koalicija nepasitiki savo energetikos ministru, galvoja, kad jis nemoka tvarkytis, o kadangi vienu ministru nepasitiki, manau, ir Vyriausybe savo nepasitiki. Tai už tokį aiškų nepasitikėjimo ministrais demonstravimą aš ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip, pasakyta! Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti, balsavimas. Ar pritariam po svarstymo? Balsuojam. Tie, kurie pritariate, – už, kurie nepritariate, – kitaip. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 51, prieš – 9, susilaikė 28. Pritarta po svarstymo.
17.28 val.
Kolegos, dabar iš eilės turėtų būti 2-3 klausimas, bet kol kas nematau pranešėjos. Tokiu atveju imamės 2-4 klausimo – Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-957. Vietoj ministro D. Kreivio – kolega Rimantas Žylius. Prašom.
R. ŽYLIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio!
R. ŽYLIUS. Svarstyti teikiamas Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimo projektas, kurio pirmas tikslas – suderinti įstatymo nuostatas su Paslaugų direktyvos reikalavimais, antras tikslas – įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas, numatančias mažinti licencijuojamų veiklos rūšį skaičių.
Įstatymo projekte daromi šie esminiai pakeitimai: derinant įstatymo nuostatas su Paslaugų direktyva, projekte tikslinama supirkėjo sąvoka ir nustatoma, kad supirkėju gali būti ne tik juridinis, bet ir fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija ir jų filialai, kitų užsienio šalių juridinio asmens filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. Antra. Panaikinamas laisvą paslaugų judėjimą ribojantis netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimas, nes siekiamą tikslą, tai yra laužo ir atliekų supirkimo kontrolę, galima užtikrinti mažiau ribojančiomis priemonėmis.
Pažymėtina, kad, panaikinus licencijavimą, supirkimo kontrolė bus užtikrinama, nustatant reikalavimą supirkėjui ne įsigyti licenciją, o registruotis teisės aktų nustatyta tvarka Atliekų tvarkytojų registre, taip pat supirkėjas privalės laikytis visų kitų reikalavimų, kurie įstatymo projekte yra papildyti. Kaip pavyzdys – saugoti laužą ir jo atliekas, tvarkyti jų apskaitą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles, nesupirkti laužo ir atliekų, nurodytų draudimų sąraše, supirkti atliekas ir laužą iš fizinių asmenų tik supirkimo vietose, saugoti laužą ir atliekas tik supirkimo vietose ir panašiai. Pažymėtina, kad supirkėjų veiklą ir toliau kontroliuos policija, Aplinkos apsaugos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, FNTT, mokesčių inspekcijos ir kitos kontrolės institucijos pagal kompetenciją.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad, panaikinus netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimą, atsakomybė už supirkimo tvarkos pažeidimus išliks, kaip numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Už tvarkos pažeidimus numatoma nuo 2 iki 5 tūkst. Lt bauda su netauriųjų metalų laužo ir atliekų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Prašome pritarti šitam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Žyliau. 4 Seimo nariai nori jūsų paklausti, būkite tribūnoje. E. Jonyla – pirmasis. Prašom.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, programoje yra numatyta kiek galima mažinti licencijas, tam galima pritarti, bet jūs gal pasakykite skaičius, kiek metalo laužo supirkėjai sumoka mokesčių arba kokios piniginės sumos surenkamos už licencijas? Kiek tai turės įtakos valstybės biudžetui?
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Šiuo metu yra išduotos ir galioja 206 netauriųjų metalų laužo atliekų supirkimo licencijos. Deja, aš negaliu pasakyti, kokia surenkama suma, bet noriu pabrėžti, kad licencijavimo kaštai turi padengti tik administravimo kaštus, tai yra licencijos kaštai nėra skirti tam, kad vienaip ar kitaip pildytų biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Juozapaitis. Prašom, kolega.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, ar, rengiant šį įstatymo projektą, buvo analizuota, padaryta analizė, kiek nelegaliai yra tokių metalų laužo supirkėjų? Koks tai galėtų būti skaičius?
R. ŽYLIUS. Iš tikrųjų ką mes matome pagal… Pateikti tokios informacijos, kiek yra nelegalių pirkėjų, be jokios abejonės, negalima, nes jeigu jie buvo žinomi, tai jie jau yra panaikinti. Bet norime pabrėžti, kad pagal turimą informaciją vagysčių, kurios yra tiesiogiai susijusios, metalų vagysčių, skaičius, kuris, matyt, tiesiogiai susijęs su nelegalia prekyba atliekomis, nuosekliai mažėjo, nuo 2006 m. pagal turimą informaciją nuosekliai mažėjo. Mūsų supratimu, jos mastai yra galimi kontroliuoti, kaip ir minėjau, mažiau ribojančiomis priemonėmis nei licencijavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Šedžius. Prašom, kolega.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, tradiciškai yra parašyta aiškinamajame rašte, kad papildomų išlaidų nereikės. Tačiau 3 straipsnio 5 punktas įpareigoja supirkėjus ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką apie spalvotųjų metalų laužo atliekų, skirtų išvežti iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes, krovimą į transporto priemones pranešti teritorijų policijos įstaigoms, kurių veiklos zonoje yra pakrovimo aikštelė. Tai mes galime įsivaizduoti, kiek reikės papildomai pareigūnų, kurie kiekvieną kartą tikrins pakraunamus sunkvežimius, kuriais gabenamas metalas. Sakykite, ar jūs jau maždaug numatėte, kiek reikės priimti papildomai pareigūnų šitoms kontroliuojančioms institucijoms?
R. ŽYLIUS. Kadangi šiuo metu vykdoma tų atliekų supirkimo, išvežimo ir panašiai kontrolė, tai, mūsų įsitikinimu, papildomų išlaidų, kaip ir minėta, nereikės, nes ta veikla šiuo metu yra kontroliuojama. Tai, ką mes dabar keičiame įstatymu, tai ribojamą kontrolės formą, papildomą ribojamą kontrolės formą, tokią kaip licencijavimas, pakeičiame mažiau ribojama – registravimusi.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis viceministre, šio įstatymo pateikimo koks fonas? Nedarbas, užimtumo problemos, licencijų naikinimas. Beje, naikinate licencijas originaliu pagrindu – kad būtų didesnė kontrolė. Tikrai originalus požiūris. Toliau, kontrolę siūlote pavesti policijai, o policijai yra mažinami atlyginimai, mažinamos socialinės garantijos ir t. t. Sakykite, jūsų nuomone, policija šiandien neturi ką veikti, kad tokiom apsunkintom sąlygom jūs pavedate jai gaudyti galimus nusikaltėlius, nors tai tampa iš viso neįmanoma? Mano klausimai praktiški: pasakykite paprastai, ko jūs iš tikrųjų siekiate, kokie čia interesai yra – aprūpinti darbu užsienio valstybių žmones? Taigi, ko iš tikrųjų siekiama šiuo įstatymu?
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, mūsų nuostata yra tokia, kad laisvesnės verslo sąlygos ne naikina darbo vietų, o jas sukuria. Ir tai, kas čia yra siūloma, yra verslo sąlygų palengvinimas. Ką noriu pabrėžti? Nusikaltėliai, kurie veikia rinkoje, veikia nelegaliai. Jie šiuo metu neima licencijų, o veikia nelegaliai. Tai, ką mes siūlome, – palengvinti legaliems veikėjams veikimą, mes nesiūlome nelegaliems veikėjams palengvinti jų veiklos sąlygas. Policija ir iki šiol kontroliavo šią veiklą pagal savo kompetencijos ribas. Ta sritis jų kontrolei ir pasilieka. Iš esmės tai, ką mes siūlome šiuo įstatymo projektu – tai legaliems veikiantiems šio laužo ir atliekų supirkėjams palengvinti veiklos sąlygas, padidinti konkurenciją šioje rinkoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dabar malonėkite prisėsti, mes tarsimės dėl procedūrinių dalykų. Po to – ministrė ir po to vėl jūs. Taigi pirmiausia dėl to, ar galime pritarti bendru sutarimu, ar A. Šedžius būtinai nori kalbėti? (Balsai salėje) Atsisako?
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Kas atsisako, aš neatsisakau. (Juokas salėje) Aš noriu kalbėti prieš ir siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui, nes yra iš esmės keičiama tvarka. Ir 3 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 punktai keičia visą tvarką. Jeigu leistume, kaip 5 punkte parašyta, „teritorinėms policijos įstaigoms kontroliuoti pakrovimo aikšteles“, tai kokiame gūdžiame Lietuvos kaime bus įrengta pakrovimo aikštelė, į kurią bus suvežama iš supirktuvių metalas, ir ten vienas įgaliotinis turės patikrinti visus kraunamus sunkvežimius. Aišku, yra visiškas absurdas ir jokios kontrolės ten fiziškai negalės užtikrinti. O iš tiesų keičiama ir daug kitų punktų, kurie, mano akimis žiūrint, yra pritaikyti grynai toms supirktuvėms, kurios turi didesnį finansinį potencialą. Kitaip tariant, šis įstatymas yra taikomas pagal monopolistus, ir smulkieji verslininkai, norintys pradėti šį verslą, jau apie jį faktiškai gali net nebesvajoti. Manau, kad tvarka buvo visai priimtina, licencijų panaikinimas ir stambiųjų supirktuvių užgaidų tenkinimas, ir užkirtimas kelio smulkiajam verslui pradėti šį verslą būtų visiškai neteisingas. Reikėtų bent jau 3 straipsnyje peržiūrėti kelis punktus, arba visus punktus, kitaip tariant.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis, kiek suprantu, nenori kalbėti ir apie tai dabar praneš.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš galėčiau, jeigu būtų A. Šedžius atsisakęs, ir aš būčiau nekalbėjęs, bet kadangi jis žodžio neatsisakė, tai ir aš pasakysiu. Aš manau, kad tų vagysčių vargu ar padaugės, jeigu nebus tų licencijų. Iš tikro tų licencijų išdavimas – tai apsunkinimas verslo, o kontroliuoti išlieka visos galimybės. Tas licencijavimas Lietuvoje, manau, yra perdėtas ir nevisiškai pamatuotas, taip tikrai tik apsunkinamos verslo sąlygos. Yra kita kontrolė, yra institucijos, kurios atsakingos, ir tegul efektyviai atlieka savo pareigas. Manau, kad čia didesnių kokių nors metalų grobstymų ar ko tikrai nebus. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi skirtingos nuomonės, kolegos, prašom susikaupti, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 83, balsavo 82. 46 – už, 15 – prieš, 21 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas. Neprieštaraujame? Ir nagrinėjame birželio 10 d.
17.42 val.
Kolegos, dabar ministrės žodis. Kviečiu į tribūna finansų ministrę I. Šimonytę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-728(3). Pateikimo stadija. Prašom, ministre.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia naujos redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Būtinybė pasiūlyti naują šio įstatymo redakciją yra nulemta dviejų dalykų. Pirma aplinkybė yra tai, kad galiojantis įstatymas yra priimtas gana seniai, prieš daugiau negu dešimtmetį, ir, be jokios abejonės, turi reglamentavimo spragų.
Antras labai svarbus momentas yra tas, kad turto vertinimo veiklai, kaip ir kitoms paslaugoms, galioja Paslaugų direktyvos nuostatos, todėl šis įstatymo projektas yra pateiktas kaip Paslaugų direktyvos įgyvendinimo paketo sudėtinė dalis, nes Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, privalo nustatyti procedūras, kaip kitų valstybių narių asmenys turi teisę teikti paslaugas Lietuvoje, įskaitant ir turto bei verslo vertinimo paslaugas, kuriom minėtoji direktyva taip pat yra taikoma.
Šiuo atveju pagrindiniai skirtumai nuo dabar esančio reglamentavimo būtų tokie, kad šiuo metu metodinę dalį vertinimo reglamentuoja Vyriausybės patvirtinta metodika, kuri galioja nuo 1998 metų ir tikrai yra nelabai tobula. O tuo tarpu pasaulyje yra tiek tarptautiniai vertinimo standartai, tiek Europos vertinimo standartai, todėl yra siūloma numatyti, kad vertinimas taip pat remtųsi turto ir verslo vertinimo standartais, kurie atitinkamai remtųsi tarptautiniais vertinimo standartais ir Europos vertinimo standartais. Šiuo požiūriu praktika būtų labai panaši, tarkime, į audito paslaugas, kuomet nacionaliniai audito standartai buvo daugiausia paremti ir suderinti su tarptautiniais audito standartais, įskaitant tik tam tikras reikalingas adaptacijas.
Kitas siūlymas yra atsisakyti vieno iš vertinimo lygių. Dabar turime teorines keturias pakopas, tai yra: asistentas, turto vertintojas, vyresnysis turto vertintojas ir vertintojas ekspertas, siūloma vyresniojo turto vertintojo lygio atsisakyti, nes rinkoje nebuvo tokio lygmens vertintojo paklausos ir todėl nė vieno tokio žmogaus faktiškai neturime. Taigi siūlome palikti tris pakopas: pradinę stadiją – vertintojo asistentas, bazinę stadiją – turto vertintojas ir aukščiausiąją kategoriją – vertintojas ekspertas.
Taip pat yra siūloma nustatyti, kad vertintojas turėtų aukštąjį išsilavinimą, tačiau tiems asmenims, kurių kvalifikacija ir vertintojo pažymėjimai yra įgyti iki įstatymo įsigaliojimo, būtų numatytos atitinkamos pereinamosios nuostatos.
Kitas pasiūlymas, labai susijęs su Paslaugų direktyvos įgyvendinimu, yra tas, kad vertintojas galėtų verstis veikla nebūtinai turėdamas įmonę, nebūtinai būdamas įmonės savininku ar įmonės darbuotoju, bet taip pat ir kaip laisvoji profesija, tai yra versdamasis individualia turto vertinimo veikla, nes ne visose valstybėse narėse yra reikalaujama steigti juridinį asmenį tam, kad būtų vykdoma profesinė veikla. Taip pat yra siūloma patikslinti civilinės atsakomybės draudimo lygmenį, kuris šiuo metu yra nustatytas 100 % pajamų, tačiau ne mažesnis negu 50 tūkst. Lt. Atsižvelgdami į praktinę situaciją, t. y. į draudimo sumas, kuriom šiuo metu yra apsidraudusios Lietuvos įmonės, siūlome padidinti privalomojo draudimo sumą iki ne mažesnės kaip 300 tūkst. Lt sumos.
Na, ir taip pat vienas iš trūkumų, išaiškėjusių praktikoje, yra tai, kad faktiškai nėra galimybės pritaikyti turto vertintojams atsakomybės kitu būdu, kaip tik už formalius įstatymo pažeidimus, tarkime, už tai, kad nėra pateikiama ataskaita ar kokia nors informacija. Tačiau nėra galimybės pritaikyti atsakomybės arba sankcijų už etikos pažeidimus, už vertinimo standartų pažeidimus ir panašius dalykus, išskyrus, kaip tik nuginčijant vertinimo ataskaitą teisminiu keliu ir galbūt per kažkokią baudžiamąją bylą. Tai siūloma, kaip ir kitų reguliuojamų profesijų atveju, nustatyti Garbės teismo institutą, kuris turėtų kompetenciją ir galimybę vertinti turto vertintojų profesinės etikos laikymąsi, taip pat turėtų galimybę skirti drausmines nuobaudas už etikos pažeidimus pradedant pastaba iki kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Tokiu būdu būtų užtikrinta nuosekli galimybė taip pat ir pritaikyti iš esmės per savireguliacijos mechanizmą drausminę atsakomybę už tai, kad vertintojai nesilaiko standartų arba nesilaiko etikos principų, kas šiai profesijai, kaip ir kitoms profesijoms, yra labai svarbu.
Finansų ministerija įvertino Seimo Teisės departamento pasiūlymus, kurie yra pateikti dėl įstatymo projekto. Norėčiau informuoti, kad į absoliučią daugumą pasiūlymų tikrai mielai atsižvelgsime todėl, kad įstatymo projektą tie pasiūlymai tiesiog patobulintų. Dėl vienos kitos dar norėtume su departamentu padiskutuoti, bet tai nėra esminės pastabos. Jeigu Seimas pritartų po pateikimo, tuomet būtų galima projektą patobulinti svarstant jį komitetuose. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, ir neužmirškite, kad įsigaliojimo data jau seniai praėjo, reikia kitos.
I. ŠIMONYTĖ. Tai viena iš Teisės departamento pastabų ir į ją būtina atsižvelgti.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. 8 Seimo nariai nori klausti. Nematau savo darbo vietoje J. Oleko, todėl kviečiu klausti A. Šedžių. Prašom.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėjau jūsų paklausti apie galimybę įsteigti turto arba verslo vertintojų Garbės teismą ir nustatyti jo teises ir pareigas. Kaip jūs manote, ar galėtų perimti iš dabartinių veikiančių institucijų šią funkciją kuri nors institucija, ar reikės steigti absoliučiai naują tarnybą? Ir jeigu reikės, kaip manote, kiek tai kainuos valstybei?
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai Garbės teismui nereikės steigti jokios institucijos. Valstybės priežiūrą šitos veiklos atlieka Finansų ministerijai pavaldus Turto vertinimo institutas, kuris ir toliau tą priežiūrą atliktų. Tačiau Garbės teismas yra institucija, neturinti juridinio asmens teisių, tai yra narystės pagrindu suformuotas organas, kuris turi kompetenciją priimti vienokius ar kitokius sprendimus taip, kaip yra, tarkim, Auditorių garbės teismas ar kitų profesijų garbės teismas. Siūlomas toks to teismo sudarymo principas, kad tris narius deleguotų bendruomenė, t. y. įmonės arba turto vertintojų asociacijos, įmonių asociacija arba vertintojų asociacija, ir du narius deleguotų valstybės institucija. Šiam darbui tikrai jokių biudžetinių lėšų ar kokių nors papildomų asignavimų nereikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, iš tiesų turto vertinimo pagrindai ir visa veikla reikalavo tobulinimo ir labai džiugu, kad Finansų ministerija pateikė šiuos pasiūlymus. Sveikintina suteikti fiziniams turto vertintojams galimybę plėtoti savo veiklą, savivaldos klausimai sveikintini ir t. t. Tačiau Lietuvoje šiandien yra toks fonas, kaip minėjau, nedarbas, užimtumo įvairios problemos ir panašiai. Man atrodo, būtų gerai turėti galimybę, kad užsienio vertintojus įsileistume į savo rinką po to, kai mes jau būsime užbaigę kovą su krize. Prašom pasakyti, ar šiandien yra žinoma, kiek Lietuvos Respublikos turto vertintojų dirba užsienyje ir teikia ten savo paslaugas?
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai tokios informacijos neturiu. Manau, kad tai nebus labai didelis skaičius, net jeigu tokių ir yra. Lygiai taip pat nemanau, kad mes artimiausiu metu susidursime su labai didelėmis užsienio turto vertintojų pastangomis ateiti į mūsų rinką. Tačiau žiūrint į klausimą visiškai teisiškai, tai šitai veiklai, kaip ir kitoms veikloms, galioja Paslaugų direktyvos nuostatos. Tai nereiškia, kad mes automatiškai pripažinsime kiekvieną užsienio vertintoją, nes jis turės atitikti kvalifikacinius reikalavimus, (…) iš naujo laikyti egzaminų ar kaip nors Lietuvoje įsteigti juridinio asmens… Tas nebus taip visiškai paprasta, kad galėtų ateiti užsienio vertintojai ir atimti mūsų vertintojų rinką. Manau, kad tai daugiau galimybės atvėrimas, kuria turbūt bus pasinaudota plačiau tik ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Jonyla. Prašom, kolega.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, kiek supratau, ir toliau išliks viešoji įstaiga Lietuvos audito ir turto vertinimo institutas kaip kontroliuojanti ir atliekanti valstybinio turto vertinimo priežiūrą institucija. Ar keisis kiek nors jos funkcijos? Ir antras labai trumpas klausimas. Ar mūsų šalies turto vertintojai priėmus įstatymą galės dirbti kitose Europos šalyse?
I. ŠIMONYTĖ. Taip. Ačiū už klausimą. Dėl Turto vertinimo instituto. Iš tikrųjų šis įstatymas būtinas tam, kad visų pirma mes galiausiai pakeistume nesusipratimu jau tapusį šio instituto pavadinimą, kur iki šiol kalbama apie auditą ir apskaitą, nors ta institucija jau seniai šios funkcijos nevykdo. Taip pat mūsų vizija yra ta, kad kadangi mes kalbame apie viešojo administravimo funkciją, ta institucija turėtų būti reorganizuota iš viešosios įstaigos į biudžetinę įstaigą, kad tai būtų skaidrus institucinis sutvarkymas. Funkcijos išsiplečia ta prasme, kad, šalia tokio formalaus ataskaitų surinkimo ir galimybės pritaikyti kažkokią nuobaudą už formalų pažeidimą, taip pat atsiranda instituto galimybė šiek tiek realiau daryti įtaką šiai profesinei veiklai.
Jei kalbėtume apie galimybę verstis veikla kitose valstybėse narėse, tai yra tų valstybių narių… tai priklauso nuo to, kaip sėkmingai tos valstybės narės įgyvendina Paslaugų direktyvos nuostatas, bet tokią pareigą visos valstybės narės turi. Todėl, jeigu tai neįgyvendinta, yra pagrindas suinteresuotam asmeniui kelti klausimą dėl bylos iškėlimo valstybei dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo.
PIRMININKAS. Ačiū. L. Graužinienė. O gal kiti kolegos galėtų neklausti? Prašom susimąstyti. O dabar – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aiškinamajame rašte rašoma, kad Turto vertinimo institutas bus pertvarkytas į biudžetinę įstaigą ir vykdys šio įstatymo priežiūrą. Ar ne tikslingiau būtų panaikinti tą institutą, tas funkcijas perduoti neseniai įsteigtai Audito ir apskaitos tarnybai, kuri šiandien yra viešoji, bet irgi turbūt bus reorganizuota į biudžetinę, ir neturėti daug biudžetinių įmonių, bet turėti vieną? Kažkada ir buvo viena. Manau, kad tikrai yra pajėgūs šitą dalyką padaryti. Juolab dabar Audito ir apskaitos tarnyba nėra apkrauta darbu ir iš esmės 300 veikiančių išorės audito įmonių, auditorių galbūt yra per didelė prabanga. Ar nemanote, kad reikėtų taip padaryti?
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą, geras klausimas. Tiesą sakant, kada tos institucijos buvo, kai buvo viena institucija, tai irgi buvo šiokių tokių problemų, nes tie dalykai vis tiek dalykiškai buvo išsidaliję ir tokio bendro darbo nebuvo. Manau, kad per tą laiką institucijos labai patobulėjo, todėl įstatyme iš tikrųjų yra nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Mes būtent tą ir turime omenyje, kad jeigu matysime, kad logiškiau ne reorganizuoti į biudžetinę įstaigą, o tiesiog sujungti tas dvi institucijas kaip vieną biudžetinę įstaigą, tai mes taip ir padarysime. Tai yra viena iš alternatyvų, kurią mes labai rimtai svarstome. Todėl įstatymas tikrai mums neužbrėžia nei pavadinimo, kur yra dabartinio įstatymo problema, kad ten yra aiškiai įvardyta ta institucija, todėl nelabai ką gali su ja daryti. Todėl šio įstatymo labai reikia, kad galėtume atlikti ir struktūrinius pertvarkymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš kiekvieno klausiu. Ar kolega K. Kuzminskas būtinai nori klausti? (Balsai salėje)
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Seimo laiko taupumo sumetimais neklausiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom sekti jo pavyzdžiu. Ar kolega K. Daukšys paseks šiuo pavyzdžiu?
K. DAUKŠYS (DPF). Ne, nepaseksiu, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Na, ką padarysi, opozicija.
K. DAUKŠYS (DPF). Gaila, bet taip išeina. Aš norėčiau ministrės paprašyti. Ar būtų galima kaip nors gauti iš jūsų informacijos? Kelios Europos Sąjungos valstybės jau yra atlaisvinusios kelią kitų valstybių asmenims dalyvauti vertinant turtą, kelios yra priėmusios įstatymą ir jis įsigalios vėliau, o kokios yra dar iš viso nepradėjusios svarstyti. Ar mes ne per anksti patys įsivelsim? Vokiečiai, anglai dar neatvėrė savo rinkų, o mes savo jau atidarysim ir, aišku, jų didelės kompanijos plūstels čionai, jeigu galės, o mes tenai niekada neturėsime galimybės įeiti.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Gerai, mes pasistengsime tokią informaciją iki svarstymo termino pateikti. Tačiau, kaip minėjau, šio įstatymo reikia ne vien ir, ko gero, mažiausiai dėl Paslaugų direktyvos, nes jis sprendžia daugelį sisteminių problemų, kurių atsirado dėl to, kad dabartinis įstatymas yra nuo nepriklausomybės pradžios ir akivaizdžiai turi labai rimtų trūkumų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega R. Sinkevičius būtinai nori klausti?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, labai trumpas klausimas. Aš tikiuosi, kad bus trumpas ir ministrės atsakymas. Šitas įstatymo projektas nuo 2005 metų, štai penkeri metai. Jeigu jis toks svarbus, tai kodėl jis taip ilgai keliavo?
I. ŠIMONYTĖ. Turiu pasakyti, kad negaliu jums atsakyti į šitą klausimą, ypač vienu sakiniu, niekaip man yra neaišku, kodėl per pateikimus Seime visą laiką tas įstatymas nepereidavo pateikimo dėl Seimo narių susilaikymo, o ne balsavimo prieš. Įstatymas nuo to laiko yra gerokai pakeistas, buvo keletas modelių, buvo svarstytas profesinės savivaldos modelis prieš keletą metų, labai aktyviai rinkos remtas, bet Seimo nepalaikytas. Dabar turime visai kitą variantą, turime variantą su valstybine priežiūra, bet tam tikrais savivaldos elementais. Tikrai labai prašyčiau Seimo šį kartą bent jau pradėti tą projektą svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gal profesorius K. Glaveckas atsisakytų kalbėti, nes prieš nėra kalbančių? Ačiū. Kolegos, ar reikia balsuoti, ar balime bendru sutarimu? Reikia balsuoti? Bendru sutarimu? Balsuoti. Prašom. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 81, susilaikė 1. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Audito komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar sutinkate? Ačiū. Nagrinėjame gegužės 27 d.
17.59 val.
Dabar vėl kviečiu gerbiamąją R. Žylių į tribūną. Reklamos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1426. Pateikimo stadija. Prašom.
R. ŽYLIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Reklamos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – suderinti reklamos įstatymo nuostatas su Paslaugų direktyva bei patikslinti kai kurias Reklamos įstatymo sąvokas atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas ir pasiūlymus.
Siūlomi šie pagrindiniai Reklamos įstatymo pakeitimai. Reklamos įstatymas papildomas nauja sąvoka „reklamos paslaugų teikėjas“, atitinkančia Paslaugų direktyvos nuostatas. Pagal siūlomą šios sąvokos apibrėžtį reklamos paslaugų teikėjais bus laikomi ne tik fiziniai ar juridiniai asmenys, kaip šiuo metu yra galiojančiame Reklamos įstatyme, bet ir juridinių asmenų filialai, kitos organizacijos bei jų filialai. Taip pat atitinkamai patikslinamos su šia nauja sąvoka susijusios sąvokų „reklamos gamintojas“, „reklamos skleidėjas“, „reklamos tarpininkas“ ir „reklaminės veiklos subjektas“ apibrėžtys. Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas, daromi redakcinio pobūdžio patikslinimai sąvokų „išorinės reklamos“ ir „reklamos savitvarkos institucijos“ apibrėžčių. Prašyčiau pritarti teikiamam Reklamos įstatymo pakeitimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Net 6 kolegos būtinai nori klausti. Tas pats klausimas: ar reikia klausti? K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, klausimas toks pats, koks buvo ministrei. Kadangi Paslaugų direktyva – Ūkio ministerijos sritis, gal jūs galėtumėte pateikti ne šiandien, bet artimiausiu metu Seimo nariams pažymą, kiek narių valstybių yra priėmusios įstatymus, kurie leistų verstis ta veikla neįsisteigus pagal Paslaugų direktyvą? Ir viena, ir kita, čia labai daug įstatymų teikiate. Mes tada galėtume matyti, koks yra vis dėlto mūsų… ar mes pirmaujame, ar mes labai atsiliekame toje vietoje. Ko gero, būtų viskas, ko aš norėjau paklausti.
R. ŽYLIUS. Aš jau užsifiksavau tą pastabą. Manau, kad kiekvieną kartą, kai turėsime Paslaugų direktyvos įgyvendinimo klausimus, šitą informaciją galėsime pateikti. Tik noriu pabrėžti, kad šiandien, jeigu neklystu, yra 7 šalys, kurioms inicijuota, Europos Komisijos inicijuota, pažeidimo procedūra dėl Paslaugų direktyvos. Lietuvos tarp jų nėra, nes mes esame padarę tuos žingsnius, pateikę ir laukiame eilėje. Spręsdamas iš to, sakyčiau, kad daugelis šalių yra įgyvendinusios šias nuostatas. Mes tą informaciją tiksliai pateiksime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Prašau pasakyti, aš paklausiu to paties klausimo, kaip praeitą kartą, nes jūs į jį neatsakėte. Mano klausimas yra toksai: jūs įvertinkite Lietuvoje dabartinį foną, priminsiu, nedarbą, užimtumo problemas ir panašiai. Lietuva, kaip jau tapo įprasta, šventesnė už Popiežių, kaip tik galime, taip tuojau ir lengviname užsienio piliečių gyvenimą mūsų valstybėje, kartu apsunkiname mūsų žmonių galimybę dirbti, šiuo atveju reklamos srityje. Sakykite, ar tai iš tiesų atitinka Lietuvos Respublikos interesus? Sakykite, jūs įvedėte naują terminą „reklamos paslaugų teikėjas“, 8 straipsnyje jūs nurodote, kas yra reklamos skleidėjas, 12 straipsnyje tai išbraukėte, 15 straipsnyje – reklamos tarpininkas. Kodėl palikote už apibrėžimo ribų…
PIRMININKAS. Laikas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …sąvoką „reklamos gamintojas“?
R. ŽYLIUS. Turbūt pirmasis jūsų klausimas susijęs su tuo, ką Seimo narys K. Daukšys klausė, tai yra koks mūsų santykis dėl Paslaugų direktyvos įgyvendino, palyginti su kitomis šalimis. Vėlgi labai noriu pabrėžti, Paslaugų direktyva yra naudinga Lietuvai, nes atveria Lietuvos verslui kelią į Europos Sąjungos rinkas, kad padidėja konkurencija, iš tikrųjų nėra žalos šitam verslui. Konkuruoti savo rinkoje visada yra lengviau, mūsų supratimu, padidėjusi konkurencija nepadaro žalos verslui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegė V. V. Margevičienė būtinai nori klausti?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke, tikrai noriu klausti. Gerbiamasis viceministre…
PIRMININKAS. Ką darysi?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Klausiu.
PIRMININKAS. Prašau.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Reklamos tarpininkas. Kai rašiau raštą vaikų teisių kontrolierei su klausimu, kas reklamuoja pekeliui tuos visus vaikams kenksmingus sidrus, alaus reklama ir visa kita, man atsakė, kad yra reklamos tarpininkai, su kuriais labai sudėtinga išsiaiškinti, kas paprašė, kas darė. Tai kurgi čia ta nauda Lietuvai? Jeigu dabar tie reklamos tarpininkai bus, taip ir nesužinosime, kas užsakė tokią reklamą, kiek jinai kabos pakelėse ir kiek ji pakenks mūsų jaunimui? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Jeigu leistumėte, aš iš tikrųjų šituos reguliavimo klausimus siūlyčiau palikti komitetams svarstyti, nes tai būtų specialistų pristatymo, specialistų kompetencijos dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Sinkevičius. Gal šį sykį neklaus?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, turėtumėte sutikti, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimo Lietuvoje bendras balansas gali būti tiek teigiamas Lietuvai, tiek ir ekonomiškai nelabai teigiamas, priklausys nuo verslo aktyvumo. Klausimas štai koks: kiek dar Ūkio ministerijos kuruojamų teisės aktų reikės keisti Seime dėl Paslaugų direktyvos ir jos įgyvendinimo? Galbūt būtų gerai ne vien Reklamos įstatymą, jeigu yra, daugiau įstatymų atnešti, visą paketą ir pasakyti, kad Lietuva įgyvendina Paslaugų direktyvą ir, parlamentarai, būkite malonūs, štai pakeiskite šitą įstatymų paketą.
PIRMININKAS. Prašom.
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Atsakau į pirmąją dalį. Asmeniškai neabejoju, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimas Europoje duos teigiamą balansą Lietuvos verslui. Bet kokiu atveju mes tą turime suprasti – mažų šalių konkurencinis pranašumas yra paslaugos. Mūsų verslas yra labilesnis, greitesnis, greičiau besikeičiantis, todėl paslaugų rinkos atsivėrimas daug labiau padeda atverti didesnes galimybes verslui negu prekių rinkos atvėrimas, nes mūsų ekonomikos gebėjimas gaminti konkurentams prekes yra mažesnis. Dėl to paslaugos yra mūsų esminė konkurencinė galimybė.
Atsakau į klausimą, kodėl nepateikėme. Iš pradžių buvome sumąstę teikti vienu paketu, padaryti bendrą teikimą, bet grynai dėl logistinių, aš vertinčiau, problemų nesubūrėme atitinkamų ministerijų palaikyti mūsų ministro, teikiančio visą paketą įstatymų. Jeigu neklystu, apie 28 ar keli įstatymai tuo metu nebuvo pateikti ir paleisti į Seimą po vieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir E. Žakaris. Prašom, kolega.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs paminėjote, kad šį projektą teikiate remdamasis Lietuvių kalbos komisijos siūlymais, bet ar ne didesnė problema vis dėlto yra ne tie apibrėžimai, o, tarkime, kalbant apie išorinę reklamą, jos turinys? Lygiai taip pat, kas iš to, kad jūs apibrėžėte išorinę reklamą, kur galima, bet eidami gatvėmis matome, kas kur nori, ten tas kabina. Ar jūs vis dėlto nemanote, kad kur kas svarbiau būtų tuos klausimus spręsti? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Neabejotinai šitie klausimai taip pat yra svarbūs. Mūsų šio įstatymo projekto tikslas yra, kaip aš minėjau, Paslaugų direktyvos įgyvendinimas, dėl to teikiame šiuos pasiūlymus. Be jokios abejonės, sutiksime nagrinėti ir visus svarstymo metu teikiamus pasiūlymus, susijusius su jūsų minimais klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Dabar kalbėsime dėl balsavimo motyvų. V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis viceministre pranešėjau, noriu atkreipti dėmesį, kad šios direktyvos toks tiesmukas taikymas gali turėti ir neigiamų pasekmių Lietuvos kapitalo kilmės mūsų reklamos paslaugų teikėjams. Štai tikras pavyzdys. Atėjus „Barclay“ kampanijai, jūs žinote, kad į ją iš nemažos dalies mūsų lietuviško kapitalo kilmės informacinių technologijų įmonių perėjo pagrindiniai inžinieriai specialistai, ir pastebėkite, kiek jau įmonių bankrutavo, nes galingesnis konkurentas patraukė paskui save, išsivedė specialistus, šiek tiek geriau moka ir t. t. Įmonės, kurios pas mus taip sunkiai kūrėsi, patyrė bankrotą. Suprantama, rinka maža, sudėtinga situacija, lygiai taip gali ateiti gana galingas reklamos teikėjas, ir susidarys situacija, kai nemažą dalį jau dabar veikiančių reklamos mūsų paslaugų teikėjų gali priversti bankrutuoti. Tai vėl yra labai rimta problema.
Kita rimta problema ta, apie ką kalba mūsų Teisės departamento išvados. Jos išties kalba, kad formuluotė, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, yra abejotina, nes bus labai daug taikymo problemų, apibrėžiant fizinių asmenų, besinaudojančių judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ratą. Šiuo atveju Teisingumo ministerija turėjo galimybę labai gerai apgalvoti, kaip taikant direktyvą išvengti tokių galimų problemų, kurios mūsų rinkoje gali nemažai duoti sukrėtimų. Aš suprantu, direktyvos taikymas turi būti vykdomas, bet jos įgyvendinimas turi būti labai apgalvotas. Taip, kaip yra siūloma, kokios formuluotės yra pateikiamos, aš labai abejoju, ar jos apgalvotos. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate Reklamos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas kitaip galvojate, kitaip ir balsuojate. Prašom. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 81: už – 51, prieš – 1, susilaikė 29. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas ir kad nagrinėtume birželio 10 dieną. Sutinkame? Ačiū. Klausimas baigtas.
18.12 val.
Iš eilės kompleksinis klausimas – Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Čia jau svarstybos. Pagrindinio, tai yra Teisės ir teisėtvarkos, komiteto vardu – J. Sabatauskas. Kviečiu į tribūną. J. Sabatauskas. Kolega V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi komitete buvo praleista viena pataisėlė, aš frakcijos vardu prašau šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio, kad galėtume sutvarkyti visus reikiamus dalykus ir niuansus komitete.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar sutinkame, ar reikia balsuoti dėl to? (Balsai salėje) Sutinkame? Ačiū. Pertrauka.
18.13 val.
Dabar yra dar vienas klausimas, kur gal irgi taip atsitiks. Tuoj patikrinsime. Tai yra 2-11 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1469. E. Tamašauskas ar A. Endzinas. Prašom.
K. KOMSKIS (TTF). Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Kolega K. Komskis, aš nespėjau pasakyti.
K. KOMSKIS (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Galite grįžti į savo vietą. Ar visi kolegos sutinka, kad darome pertrauką? (Balsai salėje) Sutinkame. Ačiū. Čia irgi pertrauka. Šiek tiek mūsų situacija palengvėja, drįstu jums pranešti.
18.14 val.
Vėl kompleksinis – 2-7a, 2-7b, 2-7c ir 2-7d klausimai. Čia juos reikia dalinti į dvi dalis, nes pirmasis – tai svarstymo stadija, o trys – pateikimo stadija. Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1758(2)ES. Pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto vardu – kolega J. Urbanavičius. Prašom į tribūną. Ruošiasi A. Baura.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šis klausimas susijęs su apskričių reforma. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant visiškai įgyvendinti ir tinkamai perkelti Tarybos direktyvas dėl laukinių paukščių apsaugos, dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos, dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose. Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projektas pateiktas Seime 2010 m. kovo 23 d. Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu.
Komitetas apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms daugeliui pritarta. Vienoje iš pastabų (15 pastaba) komitetui buvo siūloma, kad vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi kartu su teikiamu projektu turi būti pateikti ir kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti priėmus teikiamą projektą. Todėl komitetas mane įpareigojo parengti lydinčiuosius įstatymų projektus, tai Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektą Nr. XIP-1942, Vietos savivaldos įstatymo projektą Nr. XIP-1940, Civilinio kodekso įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIP-1941, ir juos užregistruoti Seimo Sekretoriate. Šiandien, tikiuosi, jie bus pateikti.
PIRMININKAS. Dovanokite, čia šiek tiek vėliau. Mes pirma turime tą pagrindinį užbaigti. Ačiū už trumpą pranešimą. Dabar kviečiu A. Baurą papildomo Kaimo reikalų komiteto vardu. Kolegos, tylos!
A. BAURA (MSG). Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, šių metų kovo 31 d. svarstė šį projektą ir priėmė sprendimą – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti šį įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, drįstu jums pranešti, kad diskusijoje niekas nenori kalbėti, o pataisų nėra. Kaip jau buvo sakyta, į Teisės departamento pastabas atsižvelgta. Dabar niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime? Ar būtinai reikia balsuoti? Ne, dauguma tautos nenori balsuoti. Ačiū.
18.17 val.
Dabar dar kartą į tribūną kviečiu J. Urbanavičių. Jis turėtų pateikti tuos projektus, kuriuos paminėjau. Čia yra, kaip sakiau, pateikimo stadija. Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas, Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektas. Registracijos numeriai: Nr. XIP-1940, Nr. XIP-1941, Nr. XIP-1942. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Tai lydintysis įstatymo projektas. Teikiu jums Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma pakeisti 7 straipsnio 25 punktą ir išdėstyti jį taip: „Stichinių meteorologinių reiškinių, gyvūnų užkrečiamų ligų likvidavimo ir priežiūros programos įgyvendinimas, medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkio padarytos žalos ir nuostolių nustatymas.“ Čia siūloma įrašyti „ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų.“ Taip pat siūloma pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir išdėstyti jį taip: „Kaimo vietovėse registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą, teikia duomenis savivaldybės administracijos direktorius.“ Taip pat čia siūloma įrašyti „ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų.“
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs visus tris?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Tai gal po vieną.
PIRMININKAS. Ne, tai gal visus iš karto ir visus kartu juos aprobuosime. Manau, kad Seimo nariai yra taip nusiteikę, taip bus geriau. Prašom trumpai.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Teikiu jums Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma pakeisti 6.267 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „laukinių žvėrių“ išbraukti, įrašyti „gyvūnų padaryta žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais“, išbraukti „nustatyta tvarka“.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir trečią.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Teikiu jums Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Projekte nustatoma, kad „Aplinkos apsaugos programos lėšos naudojamos griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų (vietoje „retų ir nykstančių rūšių laukinių gyvūnų“) padarytai žalai atlyginti.“
PIRMININKAS. Ačiū. Užsirašė septyni Seimo nariai. Kolegos, aš labai nuoširdžiai į jus kreipiuosi: ar reikia būtinai klausinėti? Klausimai gana aiškūs. (Balsai salėje) J. Juozapaitis. Ar klausite, ar galite ir neklausti?
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Labai trumpai. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kaip pasakytumėte, kaip apibūdintumėte „griežtai saugomų“? Tas žodis „griežtai“.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia yra forma, sutrumpintas bendras sąrašas, suglausta ir sugriežtinti… Bendras sąrašas padarytas griežtesnis, saugomų gyvūnų sąrašas, jeigu taip aiškiai paaiškinau.
PIRMININKAS. Ar kolega B. Pauža būtinai?..
B. PAUŽA (LSDPF). Paklausiu, paklausiu.
PIRMININKAS. Neklausit?
B. PAUŽA (LSDPF). Paklausiu. Ačiū. Gerbiamasis Justinai, aš nelabai čia suprantu, kaip dabar yra praktiškai nustatomi tie nuostoliai? Juk niekas neskaičiuoja, ar griežtai saugomas tas gyvūnas, ar paprastas šernas, ar dar kas nors. Ateina, mato, kad yra nuostolių, pamatuoja, suskaičiuoja tą visą nuotolį. Prašom pasakyti, ką čia pakeis dabar, kad mes įrašom, ar čia bus tie griežtai saugomi su kitom pėdom kažkokiom, ar kaip?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Siūloma tvarka, kad seniūnijose griežtai saugomų būtų registruojama kaip ir laukinių gyvūnų, nes iki šiol nebuvo tokio statuso. O žalą nustato savivaldybės administracijos direktorius, bet žala yra atlyginama skirtingai. Jeigu žvėrys padarė žalą, sakykim, nuosavybės teisę turinčiam žmogui ir tame plote yra medžiojama, tai atlygina medžioklės klubas, o jeigu griežtai saugomi žvėrys, gyvūnai padaro žalą, tai atlygina valstybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar visi užsirašę socialdemokratai būtinai nori klausti? E. Jonyla. (Balsai salėje) Ačiū, gerai. Ar V. M. Čigriejienė taip pat „supratlyva“?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš supratinga, bet kiek tai kainuos valstybei, Justinai, pasakyk?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Galiu trumpai pasakyti. Į griežtai saugojamų gyvūnų sąrašą yra įtraukti netgi keletas vabzdžių, keletas žuvų, keletas roplių, paukščių. Galėčiau paminėti: didžioji kuolinga, žalvariniai, didžioji miegapelė ir panašiai. Tai čia…
PIRMININKAS. Gal neminėkite, vis tiek Seimo nariai neatsimins.
E. Žakaris būtinai klaus?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Trumpai. Gerbiamasis pranešėjau, dėl užkrečiamų ligų. Gyvūnai migruoja, o jūs norite, kad tai būtų savivaldybės savarankiška funkcija. Ar vis dėlto neturėtų būti deleguota? Nes viena savivaldybė rūpinsis, o gyvūnai gali judėti ir į kitų savivaldybių teritorijas. Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu aš teisingai supratau klausimą, čia bendra nuostata ir visose savivaldybėse turėtų būti vykdoma.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų pateikto Civilinio kodekso 6.267 pakeitimo projekto matyti, kad šiuo pakeitimu siekiama apriboti piliečiams teisė kreiptis į teismą, jūs taip ir rašote aiškinamajame rašte. Aš manyčiau, kad tai prieštarauja Konstitucijai.
Antras dalykas. Iš viso neįmanoma nustatyti visų tik įstatyme nustatytų atvejų, kada galima kreiptis dėl žalos atlyginimo, taip būtų pažeisti piliečių interesai. Juo labiau kad dabar yra Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ir jūs norite ją paneigti. Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Tai šiaip nėra uždrausta galimybė kreiptis, tiktai yra nustatyti atvejai, kaip ir minėjau. O tie atvejai gali būti įvairūs, sakykim, laukiniai žvėrys, ženklas gal pastatytas ne taip, pažeisti reikalavimai ar tvarka. Sakykime, jeigu pažeistos ženklo pastatymo vietos, tai tada gali kreiptis. O šiaip žmogus ir pats turi atsakyti, jeigu viršija greitį ar nėra atidumo, taip pat turi atsakyti už savo veiksmus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar būtinai reikia kalbėti? Kolege Baltraitiene?
Kolegos, mes viršijam limitą visa valanda. (Balsai salėje) Paskui triukšmausite, kad užsitęsė posėdis, o aš tikrai būtinai padarysiu pertrauką, įspėju. (Balsai salėje) Taigi ar reikia balsuoti dėl visų trijų? (Balsai salėje: „Taip.“) Prašom pasiruošti ir balsuoti. Ar pritariam po pateikimo visiems trims klausimams, kurių numeriai: Nr. XIP-1940, Nr. XIP-1941, Nr. XIP-1942? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 66 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 2, susilaikė 9. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomi Biudžeto ir finansų komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkam? Ir visi nagrinėjami gegužės 27 d. Dėl CK vieno straipsnio keitimo pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkam? Ir dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos vieno straipsnio keitimo pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Niekas neprieštarauja? Ir visus siūloma nagrinėti gegužės 27 d. Ačiū.
Kolegos, dabar yra du klausimai, susiję su darbų programos patikslinimu. Man atrodo, kad racionaliau būtų, jeigu į tribūną ateitų K. Daukšys, o kolegos G. Navaičio siūlymą bus galima prijungti bendru sutarimu prie to projekto, jeigu jūs pats sutinkate. Jeigu nėra K. Daukšio, tada kviečiu kolegą G. Navaitį, o K. Daukšį prijungsime prie jo. Teks sujungti, nieko nepadarysi.
18.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas, projekto registracijos Nr. XIP-1884. Pranešėjas – G. Navaitis. Prašom, kolega.
G. NAVAITIS (LSF). Gerbiamieji, aš pranešu tik tai, ką siūliau. Siūlau atkreipti dėmesį, jog smurtas prieš vaikus – skaudi mūsų visuomenės problema. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2009 m. ataskaitoje minima, kad skundų dėl smurto prieš vaikus, palyginti su 2007 m., užregistruota beveik dvigubai, kad fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto atvejai yra vienas iš dažniausių vaiko teisių pažeidimų ir 2009 m. 1300 vaikų patytė fizinį smurtą. Manau, kad mes galime ir turime aptarti šią problemą ir aiškiai suformuluoti Seimo poziciją. Drauge su sprendimu dėl įstatymo projekto svarstymo teikiu siūlymus aiškiai apibrėžti fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto prieš vaikus sąvokas. Pagal įstatymo projektą būtų besąlygiškai draudžiamas fizinis ar seksualinis…
PIRMININKAS. Kolega, prašom dabar nedėstyti to projekto.
G. NAVAITIS (LSF). Aš dviem sakiniais baigsiu.
PIRMININKAS. Prašom.
G. NAVAITIS (LSF). Nereikia. Gerai. Prašyčiau pritarti šiam siūlymui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Manau, pritarsim, o kolegos K. Daukšio siūlymas yra įtraukti į darbų programą Viešųjų įstaigų įstatymą… Ačiū, gerbiamasis Navaiti. …Viešųjų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą. Ir dar V. Bacevičius ir E. Tamašauskas siūlo įtraukti Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą.
Ar galime visus šiuos projektus sujungti į vieną? Tada būtų nutarimas dėl keturių papildomų klausimų įtraukimo, tai yra tas klausimas, kurį pateikė kolega G. Navaitis, klausimai, kuriuos teikia kolega K. Daukšys dėl Viešųjų įstaigų įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso, ir kolegos V. Bacevičius ir E. Tamašauskas teikia dėl Statybos įstatymo projekto. Sutinkam, kad jie būtų įtraukti? Ačiū. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Niekas nenori kalbėti?
Tada ypatingos skubos tvarka. Niekas nenori kalbėti. (Balsai salėje) Galime balsuoti už visą iš keturių dalių? Registruojamės ir balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62: už – 60, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Tik patikslinu dar kartą, kad nutarimas susideda iš dviejų registruotų nutarimų, kurių Nr. XIP-1884 ir Nr. XIP-1945, papildytas V. Bacevičiaus ir E. Tamašausko siūlymais. Ačiū.
18.30 val.
Kadangi dabar papildėm darbų programą, tai kolega K. Daukšys gali teisėtai pateikti du projektus, būtent Viešųjų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimą – Nr. XIP-1935 ir Nr. XIP-1936. Pateikimo stadija. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ar galiu abu iš karto?
PIRMININKAS. Abu.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, teikiu Viešųjų įstaigų įstatymo 8 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo įpareigotume viešąsias įstaigas deklaruoti savo veiklą ne tik savo internetiniuose puslapiuose, bet ir registre, Juridinių asmenų registre, taip pat įpareigotume jų vadovų atlyginimus skelbti, išlaidas darbo užmokesčiui, kolegialių organų narių pajamas iš tos veiklos ir kitus dalykus. Taip pat siūlau padaryti tam tikras Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Tokiu atveju vėlgi pateikimas. (Balsai salėje) Vis dėlto… (Balsai salėje) Tai neišeina, kad pats K. Daukšys kalbėtų. O kolega M. Zasčiurinskas ar būtinai turi kalbėti, nes niekas neprieštarauja? Ačiū, labai malonu.
Dabar ką Seniūnų sueiga siūlo? Kad dėl Viešųjų įstaigų įstatymo pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas, o dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, suprantama, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Sutinkam? Nagrinėjam birželio 17 dieną. Labai ačiū.
18.32 val.
Dabar kolegė V. V. Margevičienė. Kviečiu bėgte, kaip kulka, į tribūną. Čia du jos teikiami projektai – Baudžiamojo kodekso 266 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1947 ir Baudžiamojo kodekso 269 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1948. Pateikimo stadija 47 Seimo narių vardu. Prašom, kolege, trumpai.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia labai noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie pasirašėte. Manau, būtų pasirašiusių ir daugiau, tiesiog tik tiek reikėjo parašų.
Esmė yra ta, kad Baudžiamojo kodekso 266 straipsnis kalba apie neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais, arba prekursoriais, ir mes dabar įtraukiam naujas sąvokas, tai yra „didelis kiekis“ ir „labai didelis“. Tai yra suderinta su teisėsaugos pareigūnais, nes jie iki šiol negalėjo netgi atlikti operatyvinio tyrimo dėl neteisėto disponavimo prekursoriais, o, kaip žinote, iš šių medžiagų, iš prekursorių, yra gaminami narkotikai, ir tai yra labai svarbu, nes tai yra labai opus klausimas.
Na, o Baudžiamojo kodekso 269 straipsnio papildymas apibrėžia ir tą licencijuotą įstaigą, kuri išduos licenciją. Jinai ir nustatys, koks yra didelis ar labai didelis kiekis tų pirmtakų (prekursorių). Tokia yra įstatymo esmė.
Noriu pasakyti, kad šiandien pagal teisės aktus yra taip, kad yra pirmas sąrašas, kur ypač griežtas, tai Lietuvoje yra išduota viena licencija, o antras ir trečias sąrašas – kai yra įvežami tie prekursoriai, tai jiems pakanka turėti vietos registravimo pažymėjimą. Šiandien Lietuvoje tokius vietos registravimo pažymėjimus turi 40 įmonių. Labai prašau pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi liko vienas klausiantysis, ar būtinai? Ačiū. Visi šiandien „supratlyvi“. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs trumpai, drūtai visą referavote. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar J. Juozapaitis būtinai nori kalbėti? (Balsai salėje) Ačiū. Kadangi prieš nėra, galime bendru sutarimu abiem projektams pritarti? Ačiū.
Seniūnų sueiga siūlo, kad, kaip ir įprasta kodeksų atveju, pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Seime turėtume nagrinėti birželio 17 dieną. Sutinkam? Ačiū.
Tai dabar, kolegos, drįstu jums pranešti, kad jeigu ir toliau taip gražiai dirbsim, tai mes baigsim laiku, iki 19 valandos. (Balsai salėje) Taip, atsiprašau, buvo nubalsuota iš ryto, nereikėjo balsuoti.
Kolegos, r-1 klausimas, jis kaip tik dabar įtraukas į darbų programą, – Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1934. V. Bacevičius arba E. Tamašauskas. Kuris eina į tribūną? Arba nė vienas? Nė vienas. Gerai, sutaupom. Atidedam kitai dienai. Ačiū.
18.36 val.
Seimo protokolinio nutarimo dėl Renatos Arnauskaitės peticijos priėmimas
Tokiu atveju Seimo protokoliniai nutarimai dėl peticijų. Kolegė D. Bekintienė. Prašom. (Balsai salėje) Leiskite pirmininkei tarti žodį, nors du žodžius, o po to jau pritarsim. Prašom trumpai.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Pirma dėl Renatos Arnauskaitės peticijos.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Jinai pateikė du pasiūlymus. Peticijų komisija pripažino peticiją, mes juos išnagrinėjome. Deja, mes priėmėm sprendimą atmesti peticijoje pateiktus du pasiūlymus. Visos išvados yra jums pateiktos. Argumentus ar galiu pateikti, bet tai, mielieji, užims nemažai laiko?
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos siūlymui? Pritariam. Ačiū.
18.36 val.
Seimo protokolinio nutarimo dėl Ernesto Jasaičio peticijos priėmimas
Tada antroji peticija pagal abėcėlę.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Seimo protokolinio nutarimo dėl Ernesto Jasaičio peticijos projektas. Peticijų komisija taip pat pripažino, išnagrinėjo, įvertino daugelio atstovų, ekspertų nuomones ir taip pat priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus, viską jums išsamiai, visas išvadas pateikėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuoti reikia? Gerai, pabalsuokim, nes gali būti taip, kad jau daugiau neteks šiandien balsuoti. Taigi kas už tai, kad pritartume Peticijų komisijos išvadai dėl Seimo protokolinio nutarimo dėl Ernesto Jasaičio peticijos projekto? Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojam. Kolegos, dėmesio. Taip, komisijos išvadai.
Balsavo ir užsiregistravo 50: už – 49, 1 susilaikė. Pritarta. Tai dabar, kolegos, turim apsispręsti, ar jaunajam kolegai V. Bacevičiui atleisim jo pavėlavimą į jo klausimo pateikimą? (Balsai salėje) Neatleisim? Atleisim? (Balsai salėje) Atleisim. Vis dėlto daugiau balsų, kad atleisim.
18.38 val.
Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1934 (pateikimas)
Tai aš jį kviečiu į tribūną su sąlyga, prašom klausyti, su sąlyga, kad referavimas būtų labai trumpas. Prašom, Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-1934. Pateikimo stadija. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip įmanoma trumpiau referuosiu. Mes su E. Tamašausku teikiam jums įstatymo projektą, kuris išspręstų problemą, mūsų manymu, dėl šiuo metu traktuojamų kaip laikinų statinių paviljonų, kioskų, kuriuose prekiaujama spauda ir panašiai, bet jie yra iš esmės multifunkciniai paviljonai. Mes siūlome į Statybos įstatymą įrašyti nuostatą, kad jie būtų laikomi nesudėtingais statiniais ir naujai statomiems tokiems paviljonams būtų taikomas reikalavimas gauti statybos leidimą. Kiek mes matėm, yra Teisės departamento pastabų, bet jos nėra iš esmės kažką paneigiančios, tačiau yra redakcinės, ir mes manom, kad jeigu tas projektas, kurį mes teikiam, ir nėra tobulas, tai tikrai galima būtų jį patobulinti. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, ar jūs pritariate teiginiui, kad jūs šiandien tribūnoje šiuo metu stovite opozicijos valia?
PIRMININKAS. Koks skirtumas?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Supratimo dėka greičiau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Koks skirtumas? Svarbu, kad stovi… (Balsai salėje, plojimai) …tribūnoj. Daugiau klausimų… ačiū. Daugiau klausimų nėra. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Bendru sutarimu galim pritarti? (Balsai salėje) Balsuojam? Gerai. Taigi, kolegos, dėmesio! Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektui? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 48, balsavo 46: už – 41, 5 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas, o Seime turėtume nagrinėti birželio 17 d. Sutinkam?
18.40 val.
Mielieji kolegos, paskutinysis klausimas – pareiškimai. Kolega J. Dautartas eina į tribūną. Prašom.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Mielieji bičiuliai, kolegos, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėmesio!
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Aš trumpą preambulę. Į mane kreipėsi kolegos Seimo nariai P. Auštrevičius, K. Uoka ir kiti. Šiandien Ukrainoje ir Rusijoje, žinote, ratifikuotas svarbus susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos, kuris liečia svarbų ir platų politinį aspektą. Ukrainos ir Lietuvos tarpparlamentinės grupės nariai mano, kad mes turėtume šiuo atveju pasakyti savo nuomonę. Kadangi tai yra tarptautiniai santykiai ir mūsų formatas yra žemesnis negu komitetas, tai aš leidau supažindinti su tekstu frakcijas – ir socialdemokratus, Darbo partiją, liberalus, valstiečius, šnekėjau su asamblėjos pirmininku Ligitu. Faktiškai dauguma tam tekstui pritarė, supažindinau ir užsienio reikalų ministrą. Gal gerbiamasis J. Jagminas ir Ligitas turėjo tam tikras atskiras nuomones, bet iš principo mes suderinom, taip pat ir su Ukrainos pasiuntiniu. Leiskit tą tekstą perskaityti jums ir, jeigu jūs pritarsite tam, tada mes padarysim oficialų pareiškimą.
„Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupės pareiškimas. Vilnius, šiandienos data. Būdami ilgamečiais partneriais Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėjoje, tarpparlamentinių ryšių grupių lygmeniu mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, esame neabejingi Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje vykstantiems procesams. Esame įsitikinę, kad kiekvienos valstybės išrinktųjų tautos atstovų pareiga yra sprendimo paieškos dialogo keliu. Mes manome, kad susitarimo paieškos esant ir patiems sunkiausiems, kontroversiškiausiems klausimams yra būtinos. Tikimės, kad suvokdami atsakomybę už valstybinį teritorinį vientisumą, nacionalinių interesų gynimą, atsakomybę už tautos ateitį, subalansuotą požiūrį į Rytų ir Vakarų vertybes, Aukščiausiosios Rados nariai neįsileis į gilią konfrontaciją ir nepraras tų teigiamų pasiekimų, kurie pasiekti Ukrainos tarptautiniuose santykiuose bei bendradarbiavime su kaimynais.“ Tai toks tekstas. Jeigu būtų kažkokių pasiūlymų ir pastabų, aš mielai išklausyčiau. Jeigu jūs pritartumėte, tai taptų oficialiu mūsų grupės pareiškimu.
PIRMININKAS. Kolegai, kaip jaunam bičiuliui, aš turiu pasakyti, kad pagal Statutą po pareiškimų nediskutuojama. Pareiškėjai neklausinėjami, bet…
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Taip, ačiū Dievui.
PIRMININKAS. Minutėlę. Bet galima tamstos siūlymą pateikti kuriam nors komitetui, pavyzdžiui, Užsienio reikalų. (Balsai salėje) Sutinkat, kolegos?
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, klausimas baigtas.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Kol E. Zingeris grįš, jau viskas nuvažiuos…
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Prašom atiduoti Sekretoriatui. Mielieji kolegos, bendrom pastangom posėdis baigiamas šiek tiek anksčiau, negu buvo numatyta. Tai ačiū už kantrybę, už sutarimą, už šypsenas. Ir, mano žiniom, iš viso reikėtų šią dieną pažymėti, kadangi tai jau 200-asis šito Seimo posėdis. (Plojimai) Ir, svarbiausia, gražiuoju baigiasi. (Balsai salėje) A, pasirodo, yra paaiškinimas – Medicinos darbuotojų diena. Čia jų yra teigiama įtaka. Bet dabar dar kolega K. Daukšys kažką pasakys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip, pirmininke, aš norėjau paklausti, kur ir kada?
PIRMININKAS. Ne to žmogaus klausiat. Registruotis – šventas reikalas. Prašom, kolegos, dėmesio! Stropiausieji, kantriausieji, būkit malonūs, registruokitės. Įsiregistruoti.
Net 50 Seimo narių. Kaip tokiam laikui, visai gražu. Labai ačiū, mielieji kolegos. Gero vakaro! Kiti posėdžiai ketvirtadienį.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.