Negalutinis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 198
STENOGRAMA
2010 m. balandžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. V. STANKEVIČIUS
Opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF*). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame balandžio 22 d. popietinį posėdį, kurio patvirtinta darbotvarkė yra sudaryta opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“. Seimas ją yra patvirtinęs.
15.03 val.
Šios darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-1943(2). Pranešėjas V. Mazuronis kviečiamas į tribūną.
Kviečiu registruotis, nors pranešėjas jau eina į tribūną, bet prašom užsiregistruoti. Atsiprašau pranešėjo, po kelių sekundžių baigsim registraciją.
Šiuo metu užsiregistravo 68 Seimo nariai. Pranešėjas tribūnoje. Prašau pristatyti nutarimo projektą.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, čia gal tradicinis klausimas. Opozicinės frakcijos darbotvarkėje mūsų siūlomi trys įstatymų projektai, kurie nebuvo įtraukti į pavasario sesijos darbų programą, tai yra Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, Vietos savivaldos įstatymo 29, 30, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Prašau juos įtraukti į pavasario darbotvarkę tam, kad mes juos galėtume svarstyti pagal mūsų opozicinę darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Niekas neužsirašė jūsų paklausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti šiam projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Kai kurie Seimo nariai prašo balsuoti, prašom balsuoti. Dėkoju pranešėjui.
V. MAZURONIS (TTF). Kitas irgi mano klausimas.
PIRMININKAS. Nebuvo klausiančių.
V. MAZURONIS (TTF). Kitas mano klausimas.
PIRMININKAS. Kitas jūsų klausimas? Gerai.
Seimas, 55 balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir susilaikius 21, pateiktam projektui pritarė.
Todėl dabar galime pereiti prie jo priėmimo. Ar galime priimti 1 straipsnį? (Balsai salėje) Priimtas. Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimtas. Dėl viso nutarimo projekto niekas nėra užsirašęs kalbėti.
Kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas pateiktas nutarimo projektas?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už balsavo 57, prieš nėra, susilaikė 26. Nutarimas priimtas.
15.06 val.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1773. Pranešėjas – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, šį įstatymo projektą rengiau bendradarbiaudamas su Lietuvos architektų rūmais, atstovais, kurie dirba pagal mūsų visų priimtą įstatymą. Šitą įstatymo projektą aš pavadinčiau vienu iš Saulėlydžio projektų, kuris iš esmės mažintų perteklinę biurokratinę sistemą, šiuo atveju kalbu apie projektų rengimo sritį. Projekto tikslas – panaikinti Statybos įstatyme numatytą perteklinę projektavimo įmonių atestavimo procedūrą. Šiame įstatyme kalbama apie objektus, kurie yra ypatingos svarbos. Šiandien norint projektuoti tokius objektus reikia turėti atestatą, tai yra labai teisinga tos dalies vadovui, tai yra elektrikui, konstruktoriui, architektui, kad projektuodamas savo dalį jis turėtų atestatą dėl ypatingos svarbos, tai yra būtina ir teisinga.
Antras dalykas, turi būti atestatas projekto vadovo dėl šito paties pastato, nes jis organizuoja visą grupę, jis pagal visus įstatymus atsako juridiškai, finansiškai ir visaip kitaip už tą projektavimo procesą. Šiandien įtraukta perteklinė norma, kad turi būti atestuota ir įmonė dėl ypatingos svarbos. Ką tai reiškia? Ir visoje Europoje, ir Lietuvoje didžioji dalis projektavimo įmonių yra nedidelės, yra po keletą, keliolika žmonių, gavus vieną ar kitą didesnį objektą, yra sudaromos grupės, tam projektui telkiami specialistai per subrangą, bet, kitas dalykas, toje visoje grandinėje ir projektuojantieji, ir projekto vadovas yra atestuoti. Jeigu mes įvedame dabartiniu metu esantį įmonių atestavimą, tai jis yra visiškai perteklinis, sukelia nereikalingą būtinumą į įmones dirbtinai priimti kažkokius žmones, kad gautų atestatą, po to atleisti ir (arba) ieškoti per tas įmones kokių nors kelių projektų vadovams, kurie iš esmės atsakingi už viską pagal dabartinius įstatymus.
Kviesčiau po pateikimo pritarti šiam projektui, nes tai sumažintų biurokratizmą šioje srityje ir, svarbiausia, nenustumtų į blogesnę situaciją nedidelių projektavimo įmonių, o tokios visoje Europoje ir vyrauja. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų paklausti užsirašė septyni Seimo nariai. Pirmasis – R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, man susidaro įspūdis, kad Lietuvoje ne tik šioje srityje, bet ir kitose srityse, ypač kas susiję su architektais, susidaro tarsi tam tikras žmonių klanas, kuris sukuria tam tikras taisykles, kad į tą rinką nepatektų kiti žaidėjai? Ar nesusidaro jums toks įspūdis?
V. MAZURONIS (TTF). Iš tikrųjų manau, kad toks perteklinis darymas ir atestavimas yra būtent tai, jis nenulemia nei projekto kokybės, nei kitų dalykų, nes tie klausimai sprendžiami projektų vadovo lygmeniu, atima lankstesnio darbo ir lankstesnio projektų rengimo galimybę. Iš tiesų visam projektavimo procese, pradedant teritorijomis, detaliuoju ir visais kitai… yra labai daug dalykų, kuriuos reikia kardinaliai suprastinti. Bet čia kalbama apie vieną segmentą, tą žingsnį, kurį, mano manymu, padaryti reikia. Aš noriu pasakyti, kad konsultavausi su Ūkio ministerija, ministras D. Kreivys pritarė tam, kad tas turėtų būti. Diskutuojam su aplinkos ministru. Aplinkos ministras mano, kad tai nėra blogai. Jis tik šiek tiek abejoja, gal reikėtų po metų, gal vėliau, bet aš manau, kad reikia tą padaryti dabar, nelaukiant, nes tai yra teisingi žingsniai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Pinskus. (Balsai salėje) Nėra. Klausia Seimo narys M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jūs čia gerai pataikėte, nes dabar išties koncentracija yra didžiulė. Prašau pasakyti, kaip jūs manote, ar jūsų šios priemonės paskatins naujų darbo vietų kūrimą arba smulkių darbo vietų išlaikymą? Kiek galėtų būti naujų darbo vietų? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Na, jeigu kalbame apie projektavimą, tai naujų darbo vietų bus tiek, kiek bus užsakovų, kaip gyvens ekonomika ir t. t. Bet šitas procesas iš tikrųjų neleis didžiosioms įmonėms, didžiosioms monopolistinėms užsiimti tik tą sritį, išstumiant arba darant daug sunkesnes sąlygas lankstesniems dariniams ir lankstesniam projektavimui. Taigi, manau, pagyvėjimas, jau nekalbant apie finansus ir laiko klausimus, manau, tai būtų teigiama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų daugiau susijęs su kaimais ir vienkiemiais, kur dabar žmonės yra susigrąžinę žemę, kurie tik pradeda ūkininkauti nuo nulio, ir jiems reikia tokius projektus rengti, derinti, nešti. Ar negalima padaryti, kad tose vietovėse, kur vienas nuo kito nutolę, turi nuosavos žemės ir reikia tvartelį pasistatyti ar ką kitą, kad nereikėtų tų visų, kaip ir pilis statant, pereiti procedūrų. Ar jūs numatote, ar reikia dar papildomai kažką teikti?
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Juliau, čia yra, žinoma, ne šito įstatymo klausimas, bet iš esmės aš galiu jums pasakyti. Mano nuomone, iš tikrųjų mes subiurokratizavome tai. Tokiose teritorijose, išskyrus teritorijas draustiniuose, senamiesčiuose, mes turėtume įvesti dviejų lygmenų, mano manymu, projektavimą. Turėtų būti bendrasis planas ir techninis projektas. Tai yra sąlygas išduoda architektas. Dabar pačią didžiausią „valakitą“ sudaro detaliųjų planų vadinamasis tarpas, per kurį žmonės vaikomi metus laiko, mokami dideli pinigai iš esmės už popierių. Aš manau, kad taip, bet tai nėra to įstatymo dalykas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties labai įdomus pasiūlymas ir bent jau pateikimo stadijoje, aš manau, verta pritarti ir po to diskutuoti, nagrinėti jį plačiau.
Aš norėčiau paklausti. Ar jūs nemanytumėte kaip pateikėjas, kad tam tikras pereinamasis laikotarpis šitam procesui reikalingas, galbūt. Ir ar ypatingų apimčių objektams nebūtų palikta prievolė atestuotų įmonių projektavimui. Turiu galvoje ypač didelius objektus. Šiaip, be abejo, projektuotojai paprastai naudojasi savo veiklos draudimo galimybėmis ir ta atsakomybė jų yra draudžiama, tačiau ji draudžiama tam tikrose ribose, o ypač didelių objektų, galinčių sukelti, tarkime, ir skausmingesnius padarinius, turėtų būti šiek tiek griežtesnis reglamentavimas, jų projektavimo darbas. Galbūt ir ne, klausimas pamąstyti.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis kolega, esmė yra ta, kad tas papildomas atestavimas neužtikrina to, apie ką jūs kalbate. Tai užtikrina projektų draudimas, kurį yra būtina daryti. Net jeigu projektuojamas keliasdešimties milijonų objektas, tai jokia firma nuo to, kad ji bus atestuota ar ne, negalės… Turi būti ir dabar po truputį yra projektų draudimo sistema, per tai yra einama ir turi būti einama, turi būti didinama atsakomybė projektų vadovų. Tokiais atvejais, kai atsiranda pastatai tokie kaip Šventojoje ant kopų ir visa kita, projektų vadovas, kuris atsakingas už viską, pasirašė ir t. t., jis turi asmeniškai atsakyti, taip pat turtu ir visais kitais dalykais. Čia įvedimas dar vienos, ir taip šiandien yra pagal įstatymus, formaliai įmonės, nieko neduoda, nesprendžia šito klausimo. Tokia mano nuomonė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Grubliauskas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis Valentinai, ko gero, niekam nekyla abejonės dėl jūsų kompetencijos šioje srityje. Jeigu aš teisingai suprantu, kalbama apie įmones, atestuotas dėl ypatingų statinių projektų. Ir jeigu teisingai suprantu iš jūsų aiškinamojo rašto ir iš jūsų paaiškinimo, kad užsienio šalių įmonių atestavimas nenumatytas? Bent aiškinamajame rašte aš mačiau taip parašyta. Aš tiesiog jūsų noriu paklausti, gal tokiu atveju vertėtų labiau užsienio įmonėms, apie ką jūs kalbate aiškinamajame rašte, taikyti tokius pat reikalavimus, kas yra taikoma mūsų šalies įmonėms. Nes sutikite su tuo, kad, kita vertus, atestavimas, ką turi architektai ar kitų darbų vykdytojai, ar projektuotojai, tai yra neišvengiamas ir būtinas dalykas. Tas pačios įmonės atestavimas, matyt, irgi yra tam, kad projektų ypatingų statinių, kad būtų užtikrinama maksimali aukščiausia tų projektų kokybė. Tai ar šitoje vietoje darydami lyg ir gerą darbą, klausantis jūsų, ar mes truputėlį nepraversime Pandoros skrynios tam, kad atsirastų galimybės ne visiškai kompetentingoms įmonėms teikti tokių statinių projektus. Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Tikrai ne, nes kiekvieno projekto, už kiekvieną projektą ir už jo atlikimą yra atsakinga ne įmonė, o projekto vadovas pagal dabartinius visus įstatymus, jis turi būti atestuotas ir jis yra atestuotas. Jis renka atestuotų dalių vadovų komandą, kurioje kiekvienas atsako už savo dalį.
Dabar, kai kalbame apie užsienio valstybes, tai dabar mūsų įmones reikia atestuoti, o jų nereikia atestuoti, nes jos yra užsienio valstybės. Mūsų padarytu atveju būtų sulygintos sąlygos, kad projektuotojas, projekto vadovas, ar projektuotojas užsienietis, Europos Sąjungos valstybės narys, turėtų lygiai tokias pačias teises Lietuvoje, bet neturėtų išskirtinių, kai Lietuvos įmonėms reikalinga atestacija, o Europos Sąjungos ne. Mes kaip tik sulyginame tuos visus dalykus. Tai yra vienas dalykas.
Ir antras dalykas, tikrai tai su kokybe pagal mūsų šiandieninę įstatymų bazę nesusiję. Tai yra, aš atvirai pasakysiu, tai yra tų, kurie išduoda atestatus, biznis, tam, kad laikas nuo laiko jie galėtų išduoti, skirstyti. Tikrai yra dėl to ir didžiosioms įmonėms, kurios turi iš esmės didelį skaičių darbuotojų, kurių laikyti, gaunant objektus vienu metu, nedarant ypatingai daug, yra neįmanoma. Taigi manau, kad tai yra nukreipta prieš neteisingą pasiskirstymą ir už tai, kad Lietuvos projektuotojai būtų tolygūs užsieniečiams.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl atestavimo. Atestatas, jūsų žiniomis, kuriam laikui išduodamas ir kiek tai kainuoja toms įmonėms, kurioms reikia to atestato?
V. MAZURONIS (TTF). Atestatas išduodamas 5 metams. Atestavimas, žinote, kaip kas skaičiuoja, bet atestavimas kainuoja keliasdešimt tūkstančių litų, jeigu sudėtume visą procedūrą, nes ten reikia ir visokių pažymų, ir visokia sistema padaryta, tokia sudėtinga, kuri yra nereikalinga tam visam dalykui. Ir kas svarbiausia, tai neduoda jokios naudos projektavimui, projektų kokybei ir kitiems dalykams, kadangi pagal įstatymus reglamentuota kitu lygmeniu tie visi reikalai, suprantate.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui už atsakymus į klausimus. Dabar galima pasakyti balsavimo motyvus. Yra užsirašęs tik už – M. Zasčiurinskas. Jis atsisako. Prašome Seimo narius balsuoti dėl pritarimo pateiktajam įstatymo projektui ar nepritarimo.
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Nėra kitų pasiūlymų. Pritarta. Siūloma įstatymo projektą svarstyti birželio 17 d. Pritarta.
15.20 val.
Kitas darbotvarkės 3 klausimas – Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1923. Pranešėjas – Seimo narys R. Ačas. Kviečiame į tribūną. Pateikimo stadija.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mums turbūt visiems yra be galo svarbus viešas saugumas…
PIRMININKAS. Prašau tylos! Atsiprašau pranešėjo. Prašau truputį tylos, gerbiamieji kolegos.
R. AČAS (TTF). Kaip žinome, šiandien už policijos darbą, už darbų organizavimą, pagrindinė atsakomybė yra policijos generalinio komisaro. Ir policijos generalinis komisaras šiuo metu atsiskaito už savo veiklą Respublikos Prezidentui ir vidaus reikalų ministrui. Mano siūlomame projekte nustatoma, kad policijos generalinis komisaras ne tik atsiskaito už savo veiklą Respublikos Prezidentui ir vidaus reikalų ministrui, bet kartą per metus pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ataskaitą apie gyventojų saugumo būklę ir numatomas priemones saugumui užtikrinti.
Projekto tikslas ir uždaviniai. Pakeičiant ir papildant Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą, siekiama užtikrinti efektyvesnę gyventojų saugumo būklę ir priemones šiems tikslams įgyvendinti. Noriu paklausti tokį retorinį klausimą: ar normali padėtis, kai mes penkerius metus laukiame, kada bus skiriamas naujas policijos generalinis komisaras, ir paskui lyg ir pradedame diskutuoti, ar gera situacija policijoje, ar viskas yra padaryta, ar darbas, kurį vykdė penkerius metus generalinis komisaras, mus tenkina? Ir vis dėlto susirūpinama policijos darbu tik tada, kai įvyksta rezonansiniai atsitikimai. Kartais situacija būna tokia užleista, kad net reikia vidaus reikalų ministrui atsistatydinti iš savo pareigų, kad pavyktų priversti iš šių pareigų pasitraukti policijos generalinį komisarą. Aš manau, kad jeigu policijos generalinis komisaras kartą per metus atsiskaitytų Seimui ir jo ataskaita būtų arba tvirtinama, arba netvirtinama, tai būtų rimtas signalas tiek jį paskyrusiam Prezidentui, tiek vidaus reikalų ministrui. Ir pačiam policijos generaliniam komisarui, matyt, tai būtų tarsi atskaitos taškas įvertinti per metus padarytus darbus, išgirsti ir įvertinti išsakytus Seimo narių priekaištus ir pabandyti tą darbą pagerinti.
Ir trečias dalykas, kuo giliai esu įsitikinęs, kad po tokios ataskaitos, aš manau, atotrūkis tarp Seimo ir policijos generalinio komisaro tikrai mažėtų ir pasitikėjimas tikrai išaugtų. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateikimą. Norinčių paklausti sąraše yra 11 Seimo narių. Pirmasis – R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs beveik ir atsakėte į mano klausimą, bet aš noriu vis tiek paklausti. Ar ši pataisa bus veiksminga? Nes generalinis komisaras nėra atsakingas Seimui. Ir kaip tada jis turės Seimui atsiskaityti?
R. AČAS (TTF). Aš manau, kad yra ne viena institucija, kuri nėra atskaitinga Seimui, bet mes jų ataskaitas išklausome.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, be abejo, galima pritarti jūsų pasiūlymui, bet ar, sakykime, tiesioginė ataskaita nesumažins paties vidaus reikalų ministro vaidmens? Ar neatrodys, kad vidaus reikalų ministras yra tarsi nuošalyje nuo generalinio komisaro veiklos? Gal reikėtų dar papildomo įstatymo? Kaip jums atrodo?
R. AČAS (TTF). Aš manau, kad tikrai ne, nes daugelis įsivaizduoja, kad vidaus reikalų ministrui yra pavaldi tik policija. Susidaro toks įspūdis bendraujant su rinkėjais. Tačiau mes žinome, kokia plati yra vidaus reikalų ministro sritis. Juk paskutiniu laiku Vidaus reikalų ministerija netapo… kelias ministerijas sujungus, jas integravus ir buvo sukurta Vidaus reikalų ministerija. Tad ir čia, Vyriausybės valandoje, dažnai, paklausus tam tikrų subtilybių, vidaus reikalų ministras net nesugeba atsakyti, nes, aš dar kartą kartoju, vidaus reikalų ministro sritis yra labai plati ir įsigilinti į bet kokią smulkmeną jam tikrai yra sudėtinga. O jeigu mes retsykiais išvystume policijos generalinį komisarą Seime, tai tikrai aš manau, kad jis mums atsakytų į tokius subtilesnius klausimus. Pagal savo kompetencijos ribas jis, manau, tikrai galėtų plačiau pakomentuoti vieną ar kitą vykstantį šalyje procesą.
PIRMININKAS. Seimo narys E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad pati idėja gera, bet pagrindinė problema yra žodis „ataskaita“, nes nei mes skiriame, nei mums atskaitingas žmogus. Ir jeigu yra ataskaita, tai turės būti jos tvirtinimas, nutarimas, įpareigojimas. Ir kaip atrodys, jeigu mes įpareigosime komisarą, apeidami vidaus reikalų ministrą? Ar nebūtų geriau vietoj „ataskaitos“ įrašyti žodį „informacija“ ar kitą ir tada viskas išsispręstų? Ačiū.
R. AČAS (TTF). Nemanau, kad mes tvirtindami ar netvirtindami ataskaitą galėtume įpareigoti ką nors daryti policijos generalinį komisarą. Kaip ir minėjau pristatydamas, ataskaitos tvirtinimas arba netvirtinimas būtų geras signalas tiek vidaus reikalų ministrui, tiek Lietuvos Respublikos Prezidentui įvertinti, kaip policijos generaliniu komisaru pasitiki Seimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, praeitame Seime mes turėjome ne vieną nepatvirtintą ataskaitą, pavyzdys – LRT. Ir ką tas davė mums visiems arba tarybai? Niekas neprisiima atsakomybės. Jei nepatvirtinta ataskaita, turėtų prisiimti atsakomybę tiek vadovas, tiek tie, kurie jį teikia. Šiuo atveju niekas nebuvo per ketverius metus atsižvelgę į tuos dalykus. Ar nereikėtų mums ir jums, kaip teikėjui, kaip šios pataisos autoriui, ar nereikėtų atsižvelgti, kad taip pat būtų atsakingas, jeigu nėra patvirtinta ataskaita?
R. AČAS (TTF). Labai geras klausimas, kolega Sauliau, tačiau šioje vietoje aš matau du didelius skirtumus. Kada LRT ataskaita yra nepatvirtinama, tada dėl tolesnio generalinio direktoriaus likimo sprendžia LRT taryba. LRT taryba, mes žinome, yra deleguota ir partijų įvairiausių atstovų, ir institucijų atstovų, ir pasidaro tarsi kolektyvinė atsakomybė. Atleisti generalinį direktorių, matyt, reikia didelės politinės valios ir didelio susiklausymo ir nuomonės vienodumo.
Čia, aš manau, situacija tikrai yra visiškai kita, nes, nepatvirtinus tokios ataskaitos ir išsakius labai daug priekaištų apie policijos darbą generaliniam komisarui, tai būtų rimtas signalas Lietuvos Respublikos Prezidentui, kuris, kaip matėme iš paskutinių įvykių, jeigu Lietuvos Respublikos Prezidentas mato, kad situacija yra nepatenkinama ir išreiškia nepasitikėjimą, tai po to tokio nepasitikėjimo neišsilaiko nei generalinis prokuroras, kurio kadencija yra net ilgesnė už generalinio komisaro, nei kitas pareigūnas. Ir jeigu Lietuvos Respublikos Prezidentė matys, kad mes esame neteisūs, kad mes klystame, žinoma, ji išsakys savo poziciją ir pasakys, kad galbūt Seime yra politikuojama, gal kaip nors kitaip žiūrima į darbą. Bet jeigu Lietuvos Respublikos Prezidentė išgirs tuos signalus, kuriuos siųs Lietuvos Respublikos Seimas, ir tie signalai tikrai bus svarūs, aš manau, kad tokiam komisarui nebus lemta išdirbti savo kadenciją.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs labai gražiai kalbate. Taip, jūs kalbate apie ataskaitą. Ateis generalinis komisaras, gražiai pakalbės, mes jį pašukuosim prieš plauką, ir tuo viskas pasibaigs, nes jūs savo projekte nenumatote, kad Seimas turėtų tokią ataskaitą svarstyti ir ją tvirtinti arba netvirtinti. To projekte nėra. Jūs parašėte vieną dalį, bet, matyt, pamiršote, kad Seimas neįpareigotas svarstyti tokios ataskaitos. Ar nemanote, kad reikėtų papildyti jūsų tokį įstatymo projektą?
R. AČAS (TTF). Ačiū. Aš tą pastabą, ką jūs pasakėte, perskaičiau Teisės departamento išvadose. Bet jeigu pažiūrėtume, kiek mums yra teikiama ataskaitų, tai daug kur yra taip, kaip mano parašyta. Bet tai yra pateikimo stadija, ir, aš manau, tiek jūs, tiek aš, tiek visi sėdintys čia, salėje, galėsime svarstymo metu teikti pataisas. Jeigu, jūsų tvirtu įsitikinimu, tai yra netobula, mes bendru sutarimu šį įstatymo projektą patobulinsim.
PIRMININKAS. Seimo narys A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Remigijau, ar jums neatrodo, kad jūsų siūlymas yra toks perteklinis, man atrodytų, kadangi vis dėlto mes jau prisiimame tą, ką turėtų generalinis komisaras ir t. t. Mes tą visą medžiagą, kas yra pateikiama, ir vidaus reikalų… Mūsų komitetai tai gauna ir mes visada galime laiku sureaguoti, įsikišti ir panašiai. Juk mes visų kanceliarijų, visų institucijų ataskaitų negalime Seime nagrinėti, kaip šiandien D. Bekintienė siūlė, pagal visą protokolą. Mes tada laiko neturėsim kitiems dalykams – įstatymams vykdyti. Ačiū.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis Arimantai, aš manau, kad mes viską galime Seime, bet dažnai mes išgirstame ir pamatome visada po fakto. Mes pradedame visi reaguoti labai audringai, kai įvyksta pedofilijos skandalai, mes visi pasidarome labai audringi ir aktyvūs, kai girtas policininkas sutraiško tris ar daugiau vaikų. Tada mes visi pasidarome išmintingi ir pradedame kalti prie sienos vidaus reikalų ministrą, generalinį komisarą, kodėl jie nematė, o visą laiką lyg ir esame nuošaly. Aš manau, kad Seimui nereikia būti nuošaly. Ataskaitos tvirtinimas būtų kaip vienas iš parlamentinės kontrolės įrankių. Ar mes, kaip pasakyti, tą ataskaitą praleisime pro pirštus, ar mes labai aktyviai dalyvausime, priklauso nuo mūsų. Jeigu šiandien aš matau, kad, kai Sveikatos taryba teikia ataskaitą, Seime yra trečdalis, tai aš esu įsitikinęs, kad galbūt ta ataskaita yra neaktuali ir neįdomi. Bet aš esu tvirtai įsitikinęs, kad, kai policijos generalinis komisaras teiktų ataskaitą, tai jo paklausti turbūt norėtų kas antras Seimo narys ir neužtektų klausimams ir atsakymams nei valandos, nei dviejų.
PIRMININKAS. Reglamento nustatytas laikas klausimams pasibaigė. Dėkoju už atsakymus. Dabar galima pareikšti motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam projektui. Prieš… Motyvus už – Č. Juršėnas. Prašom.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, į šį projektą aš žiūriu taip pat kritiškai, kaip ir mūsų Teisės departamentas, bet, kita vertus, matau tam tikrą racionalų grūdą, todėl štai ką noriu pasakyti.
Pirma. Nesutinku su kolega, kai jis pasakė, kad mes čia viską galim. Negalim visko. Mus riboja Konstitucija. Kaip tik šiuo siūlomu atveju mes pademonstruojame, kad Konstitucija mums ne itin rūpi. Mes tikrai negalime peršokti per pakopas ir imtis nagrinėti ir reikalauti atsiskaityti institucijai, kuri yra žemiau Vyriausybės ir net ministerijos. Tai šitas neišeina. Bet kadangi problema iš tikro yra, tai, palaikydamas idėją, aš siūlysiu konkrečią pataisą – ne ataskaita, o metinis pranešimas. Mes galime bet ką paprašyti padaryti metinį pranešimą, net Konstitucinį Teismą galime paprašyti padaryti metinį pranešimą, ir po to galime aptarti, čia jau mūsų valia. O išvados – vėlgi mūsų valia, ir jos turi būti pateiktos, žinoma, tam, kam priklauso: ar Vyriausybei, ar Prezidentei konkrečiu atveju.
Taigi su išlygomis palaikau ir kviečiu pradėti nagrinėjimo procesą, bet priimti, žinoma, ne tokį projektą, koks jis dabar pateiktas.
PIRMININKAS. Sakykim, kad tai buvo motyvai už, nors tada vis vien aš jau turėčiau suteikti žodį A. Matului, nes jis yra užsirašęs kalbėti tikrai prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjas teigė, kad jeigu bus tokia ataskaita, tai generalinio komisaro ir policijos veikla bus aktyvesnė, populiaresnė. Aš sunkiai suvokiu, kaip dar mažesnį visuomenės pasitikėjimą turinčiai institucijai atsiskaičius generalinio komisaro veikla gali pasidaryti populiaresnė. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Man atrodo, šiandien yra atvirkščiai – ne mes turime išgirsti… ne Prezidentė turi išgirsti signalus iš parlamento, nes beveik esu įsitikinęs, kad šiandien Prezidentė labiau suvokia tautos interesus ir problemas negu mes. Galbūt mes turime išgirsti daugiau tuos signalus. Visiškai pritariu kolegai Č. Juršėnui, kad galime kalbėti tik apie pranešimą, nes Nacionalinė sveikatos taryba daro ne ataskaitą, bet metinį pranešimą apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę.
Jūsų parengtas projektas yra visiškai populistinis, nereikalingas, nes netgi argumentai, kuriuos jūs cituojate, yra tiesiog klaidingi. Todėl manyčiau, kad šiam projektui pritarti nereikia. Kolega turi dar gerokai padirbėti, nes nereikia apkrauti komiteto tokiais pusiau parengtais projektais. Kai jūs paruošite rimtus argumentus, tada teikite iš naujo ir bandysime svarstyti. Todėl siūlau kolegoms nepritarti.
PIRMININKAS. Opozicijos lyderis laukia prie mikrofono, bet mes užbaigsime procedūrą. Kviečiu Seimą balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam projektui.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 53, prieš – 10, susilaikė 30. Projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Seimas pritaria? Siūloma svarstyti birželio 10 dieną.
Žodį suteikiu opozicijos lyderiui V. Gapšiui. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsižvelgdamas į priešpiet Seimo Etikos ir procedūrų komisijos padarytas išvadas, pateiktas jos pirmininko A. Salamakino, kad turi būti įtrauktas klausimas dėl Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar kai kurios Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“… Kadangi yra surinktas reikiamas parašų skaičius, šis klausimas privalo būti įtrauktas, todėl opozicinių frakcijų vardu prašau šį klausimą įtraukti į dabartinio posėdžio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą, tačiau, gerbiamasis opozicijos lyderi, Seimo Pirmininkė, pirmininkaudama posėdžiui, buvo priėmusi sprendimą. Seimas sprendė, ar tas teikimas balsuoti yra teisėtas, ar ne. Kaip suprantu, tai… Etikos ir procedūrų komisijos išvadą Seimas galės svarstyti, ir tai turėtų būti padaryta antradienio posėdyje. Aš neturiu pagrindo peržiūrėti sprendimus, kurie priimti priešpietiniame posėdyje. Gal neverskite manęs imtis tokios misijos. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmininke, jūs privalote skelbti balsavimą, jeigu reikia, dėl Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. Ir aš prašau tą balsavimą padaryti dabar.
PIRMININKAS. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas nori kalbėti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš galvočiau, kad opozicijos lyderio siūlymas… vadovaujantis 94 straipsniu, bet kuriuo metu Seimo frakcija, o šiuo atveju opozicijos lyderis, gali prašyti įrašyti klausimą į darbotvarkę. 94 straipsnio 2 punktas sako – jeigu toks klausimas yra pateiktas, Seimas balsuoja, ir jeigu balsų dauguma nubalsuoja, klausimas turi būti įrašytas į darbotvarkę. Tai aš nematau, kokia čia yra problema? Teikite balsuoti, jeigu Seimas apsispręs, ir spręskime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkę svarstant buvo sprendžiama. Nusprendė Seimas. Aš prašau geranoriškai sulaukti antradienio, kai Pirmininkė pirmininkaus, ir viską sutvarkysite. (Balsai salėje) Nestatykite manęs į keblią padėtį. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kalbėsiu kaip Etikos ir procedūrų komisijos narys. Pirmiausia yra surinkti parašai. Statutinė norma, kurią reikia vykdyti ir kurios ryte Seimas nevykdė. Dabar yra opozicinė darbotvarkė. Komisijos pirmininkas labai aiškiai nurodė straipsnį, kuriuo remiantis galima dar kartą šitą teisėtai įtraukti į darbotvarkę. Ko jūs bijot? Balsuojam. Paprasčiausiai balsuojam ir nusprendžiam. Jeigu jau opozicijos klausimą pozicija „pravers“, na, ką darysi. Bet padarykim paprastą veiksmą.
PIRMININKAS. Seimo narys A. Vidžiūnas nori dėl to kalbėti.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, kokiomis kategorijomis mes gyvename? Jūs išeinate prie mikrofono ir sakote: aš galvoju, kad reikėtų gyventi taip ir taip. Etikos komisijos narys ponas E. Klumbys išeina, taip pat turi savo siūlymą. Primenu, kolegos, kad vienintelė institucija, kuri gali aiškinti Statutą, yra Etikos ir procedūrų komisija, o ne A. Salamakino teiginys „aš galvoju“. Tai nėra nei teisinė, nei statutinė kategorija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar naudojame opozicijos darbotvarkės laiką, tačiau, nepaisant to, tai yra opozicijos iniciatyva. Dar kartą V. Gapšys. Aš noriu paklausti, ką jūs iš tikrųjų siūlot, konkrečiai suformuluokit.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, 94 Statuto straipsnis leidžia mums prašyti bet kuriuo metu įtraukti klausimą į darbotvarkę. Aš opozicinių frakcijų vardu, jeigu to yra per daug, tai užteks ir Darbo partijos frakcijos vardu, prašau įtraukti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kuris šiandien buvo neteisėtai išbrauktas. Prašome frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dar kartą kolega A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Arvydai Vidžiūnai, asmeniškai šiuo klausimu man galvoti net nereikia. Aš cituoju tai, kas yra parašyta Etikos ir procedūrų komisijos išvadose, kuriomis vadovaujatės ir jūs. Etikos komisijos išvados visiems yra vienodai lygios – ar ponui J. Razmai, ar man, ar jums. Aš tiktai pacitavau tai, kas jau yra. Tiktai laikykimės Statuto. Šiuo atveju jūs elgiatės taip, tarsi turėtumėte konstitucinę daugumą. Jeigu norite, bus taip, kaip bus, ką darysi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šitas pasiūlymas pakeisti darbotvarkę nepriklauso nuo Etikos ir procedūrų komisijos nuomonės, aš taip supratau. Tai yra tiesiog siūlymas papildyti darbotvarkę vidury posėdžio, taip? Nieko bendra neturi su Etikos ir procedūrų komisijos nuomone, nes Seimo narys V. Gapšys taip suformulavo. Tai dėl sprendimo papildyti darbotvarkę yra 94 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos nuomone… lieka pačiai komisijai, kadangi nebuvo pasiūlyta dėl jo Seimui spręsti, tiesa? (Balsai salėje) Seimo narys A. Endzinas ir dar Seimo narys J. Razma pasakys. Daugiau prašyčiau jau neprašyti žodžio.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Kadangi dabar prasidėjo pasiūlymai dėl darbotvarkės papildymo, žinot, Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio padariniai labai sutrikdė lėktuvų eismą. Aš siūlyčiau apsvarstyti šį klausimą darbotvarkėje šiandien ir įtraukti jį, jeigu galima. Žinoma, yra ir kitų labai svarbių klausimų, bet galime šitaip nueiti iki absoliučios destrukcijos. Siūlyčiau dirbti toliau. Dėkui.
PIRMININKAS. Ir žodis frakcijos seniūnui J. Razmai. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, posėdžio darbotvarkė yra aptariama pačioje posėdžio pradžioje. Jeigu mes taip bet kurią akimirką galėtume teikti siūlymus dėl darbotvarkės papildymo, tai galėtume čia visą dieną nieko kito ir neveikti, tik nuolat siūlyti vis naujus klausimus. Bet, matyt, iki tokio absurdo neprieisim. Tuo labiau kad po pietų yra dar griežtesnis reikalavimas – dirbti pagal konkrečios opozicinės frakcijos iš anksto pateiktą darbotvarkę, kuri ir Seniūnų sueigoje buvo patvirtinta, ir mūsų ryte besąlygiškai pripažinta, ir nėra čia jokios erdvės į tą darbotvarkę įrašyti kažkokių papildomų klausimų.
PIRMININKAS. Išklausęs tai, ką išgirdau iš Seimo nario A. Endzino ir Seimo nario J. Razmos, aš vis dėlto siūlyčiau sutikti su mano sprendimu, kad antradienio posėdy, jeigu šis klausimas nebus įrašytas į darbotvarkę, jis bus papildytas vadovaujantis Etikos ir procedūrų komisijos sprendimu po to, kai šitą išvadą Seimas apsvarstys. Iš tikrųjų sugriausime visą Seimo darbą, jeigu patvirtintą darbotvarkę pradėsime pildyti vidury, galime paralyžiuoti visą darbą. Jeigu mano sprendimas yra klaidingas, prašau mane svarstyti Etikos ir procedūrų komisijoje, į kurią aš dabar nuolankiai kreipiuosi.
Aš galiu klysti, tą pripažįstu, bet nenorėčiau gaišinti darbotvarkės laiko tolesniems ginčams, nes jau girdisi pasiūlymai, kurie išeina iš sveikų samprotavimų ribų. Labai prašau mane suprasti ir sulaukti antradienio. (Balsai salėje) Antradienį aš rekomenduosiu ir pats Pirmininkei perduosiu, kad pirmuoju klausimu būtų įrašytas šitas klausimas į papildytą darbotvarkę, kuriai Seimas šiandien iš ryto pritarė. Negaiškime laiko. Aš pats kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad šį klausimą išspręstų, nes tai bus precedentas, kuris sukels sumaištį Seimo darbe. Nežinau, Seimas gali nušalinti mane nuo pirmininkavimo ar kaip, aš nežinau. Gerbiamieji kolegos, geranoriškai prašau sutikti.
V. GAPŠYS (DPF). Bet prašymas teisėtas, pirmininke, pagal Statutą, 94 straipsnį. Kaip man dar paprašyti? Prašau leisti balsuoti. Jeigu jūs to negalite padaryti, mes prašysim jus nušalinti nuo posėdžio pirmininkavimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tada aš prašau taip: gerbiamieji kolegos, dar… Gerbiamieji kolegos, aš prašau opozicijos Pirmininko pavaduotoją V. Baltraitienę pirmininkauti, kai bus svarstomas šitas opozicijos keliamas klausimas, nes tai yra opozicijos darbotvarkė. Gal galime sulaukti penktos valandos arba jinai dabar sutinka mane pakeisti, ir tegu opozicija sprendžia pirmininkaujant jos atstovei. (Balsai salėje) Ar gerbiamoji pavaduotoja V. Baltraitienė sutiktų pirmininkauti?
Seimo narys Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, nėra išeitis bėgti nuo atsakomybės, tokiais atvejais yra Statutas, deja, patinka kam nors, nepatinka. Na, jeigu 94 straipsnis numato tokią galimybę, na, kad ir labai kažkam nepatiktų, bet kito kelio nėra, ir mes privalome laikytis Statuto, ir balsavimas turi vykti. Jeigu 94 punktas sako, tai tada yra ar nėra. Statutą, kuriame aiškiai parašyta, traktuojame skirtingai. Kolegos, gal man irgi nepatinka, bet Statutas galioja visiems. Aš manau, tiesiog nėra, pirmininke, kito kelio. Apgailestaudamas turiu pasakyti, jūs turite skelbti balsavimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Statuto 94 straipsnyje nėra nurodyta, kad bet kurio posėdžio metu gali būti pasiūlyta papildyti arba išbraukti iš darbotvarkės. (Balsai salėje) Aš jau kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš kreipiuosi į Pirmininko pavaduotoją V. Baltraitienę, kad ji ateitų pirmininkauti. Ji nepageidauja. Todėl aš baigiu polemiką šiuo klausimu. (Balsas salėje: „Čia ne polemika.“) Etikos ir procedūrų komisija priims sprendimą dėl šio mano sprendimo.
Grįžtu prie patvirtintos Seimo opozicijos darbotvarkės 4 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1776. Iš tikrųjų situacija reikalauja Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo dėl bet kurio momento keisti darbotvarkę, ir tai yra labai svarbu ateičiai, ne tik šiuo klausimu.
Kviečiu pranešėją į tribūną. Pranešėjas A. Petkus arba Seimo narys K. Komskis, arba P. Gražulis. Jeigu pranešėjas nenori eiti pateikti savo projektą, tada…
Aš skelbiu 10 minučių pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom grįžti į savo vietas. Tęsiame po pertraukos mūsų posėdį. Seimo narys V. Mazuronis prašo žodžio prie šoninio mikrofono.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, gerbiamasis Juliau, aš labai prašau visų dėmesio. Šita darbotvarkė, opozicinė darbotvarkė, yra mūsų darbotvarkė. Mes ir taip neturime laiko. Tie ginčai, balsavimai ir kiti dalykai, na, iš mūsų atima laiką. Aš kreipiuosi į savo opozicijos kolegas ir į visus. Grįžkime prie darbotvarkės, kurios mes prašėme, ir dirbkime. Na, praleidome laiko, praleidome kokį vieną kitą klausimą, bet kad spėtume ką nors pateikti. Siūlyčiau dirbti konstruktyviai.
PIRMININKAS. Labai dėkoju Seimo nariui V. Mazuroniui už šitą pasiūlymą.
16.05 val.
Darbotvarkės klausimas, kurį turime svarstyti. Opozicijos darbotvarkės 3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1776. Pranešėjas A. Petkus jau tribūnoje. Prašom pateikti projektą.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, suprasdamas, kad kiekviena minutė mums yra labai svarbi ir kad dar uždelsėme įvairias diskusijas, pasistengsiu kuo trumpiau pateikti teikiamas pataisas.
Šitą pataisų teikimą lėmė situacija, susidariusi šiandien keleivių vežimo vietinių miesto ir priemiestinių maršrutų… paslaugų teikimo srityje. Drįsčiau teigti, kad šita paslauga yra tolygi socialinei paslaugai, nes didžioji dalis šių maršrutų keleivių yra vienokias ar kitokias lengvatas turintys žmonės ir moksleiviai. Dabartinėje situacijoje šitos paslaugos teikėjai labai sunkiai išgyvena šitą krizės laikotarpį ir nuosmukį. Tuo metu, kai Lietuvos ekonomika pradėjo trauktis, šiai paslaugai buvo taikomas 5 % PVM tarifas, o 2009 m. pradėtas iš karto taikyti 19 %. Tai buvo didžiulis smūgis iš vienos pusės, iš kitos pusės – sumažėjus gyventojų pajamoms, sumažėjo keleivių skaičius. Sumažėjus gyventojų pajamų mokesčio rinkimui savivaldybės taip pat sunkiai galėjo dengti jau tada susidariusius nuostolingus maršrutus.
Visoje šioje situacijoje siūlau taikyti lengvatinį 8 % PVM tarifą.
Šios įstatymo pataisos buvo parengtos bendraujant ir diskutuojant su asocijuotomis ir su neformaliai veikiančiomis vežėjų grupėmis. Atsižvelgdamas į tai, kad Teisės departamento išvadose yra minima, kad lengvatiniai tarifai gali būti du, manyčiau, svarstydami komitetuose galėtume apsispręsti, ar tai būtų lengvatinis tarifas, ar tai būtų kitoks tarifas, nes Europos Sąjunga leidžia valstybei turėti ne vieną PVM tarifą, ar tas tarifas galiotų tik šio sunkmečio laikotarpiu, ir, situacijai stabilizuojantis, galėtume priimti kitus sprendimus. Manau, į šiuos visus klausimus galėtų būti atsakymai ir pateikti pasiūlymai svarstant komitetuose. Dabar mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausti jūsų norės 11 Seimo narių. Pirmasis E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF) Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš gal neišgirdau, jūs gal ir minėjote, o gal ir ne, kokioms transporto priemonėms galiotų šitas lengvatinis PVM tarifas?
A. PETKUS (TTF). Šiandien sunkiausiai verčiasi autobusų sritis. Prisipažinsiu, kad gilios analizės, kaip miesto ir priemiesčio maršrutais dirba troleibusai, kokiu rentabilumu ir pelningumu, tikrai negalėčiau pasakyti. Pati idėja yra dėl autobusų maršrutų. Jeigu komitetuose svarstant paaiškėtų, kad ir kitų transporto rūšių situacija yra panaši, galėtų būti ir patikslinti šitie dalykai.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys. Prašom įdėti kortelę. Prašom.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2010 m. kovo 1 diena. Tai prieštarauja teisiniam principui. Gal čia yra klaida, gal nuo 2011 metų, ar?..
A. PETKUS (TTF). Dabar, šiuo metu, tai yra redakcinio pobūdžio klaida. Jeigu būtų buvusi galimybė šį įstatymą pateikti tuo metu, kada jis buvo įregistruotas, tai būtų buvę pakankamai laiko, ir jis būtų galėjęs laiku įsigalioti. Šita redakcinio pobūdžio klaida yra lengvai pataisoma svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kartu būtų prašymas, pirmininke, gal galėtumėte apraminti kolegas, nes labai nieko negirdėti.
PIRMININKAS. Seimo narys labai pagrįstai prašo malonaus jūsų dėmesio, kad galėtų paklausti ir girdėti atsakymą. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš principo pritardamas, norėčiau paklausti. Yra 5 % tarifas, 9 %, 21 %, jūs – 8 %. Ar vis dėlto nereikėtų jį truputį didesnį ar mažesnį, kad būtų lengvatiniai, be abejo, bet kad nebūtų jų labai daug, kas vieną iki 21 %. Ačiū.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju už klausimą. Labai aktualus šio įstatymo pataisos svarstymo momentas. Tikrai negalėčiau taip griežtai pasakyti ir laikytis tos pozicijos, kad būtų 8 % tarifas. Į įstatymo pataisos projektą įrašiau po pokalbių ir diskusijų su vežėjų asocijuotomis struktūromis, kurios ieškojo pagalbos ir paramos per ministeriją. Jie sako, kad šiandien 8 %, liaudiškais žodžiais, jiems padėtų sudurti galą su galu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad dabartiniai valdantieji net ir šią sritį pabandė sugriauti pakeldami pridėtinės vertės mokestį? Kodėl aš taip teigiu? Kadangi vis dėlto yra maži autobusų parkai ir keletas didžiųjų, kurie laiko monopolį ir kurie yra pasiėmę visus geriausius maršrutus. Pakėlus PVM tiems mažiesiems, kurie važiuoja nenaudingais maršrutais ir turi mažai keleivių, dar daugiau tas srautas sumažėjo ir jie visi yra ties bankroto riba. Ir paskutinis atvejis, kad didieji nupirko ar šiuo momentu perka Druskininkų autobusų parką ir kitus, yra akivaizdus pavyzdys. Ar šis padidinimas, kuris buvo, ar jums neatrodo, kad prisidėjo prie mažųjų visiško bankrutavimo?
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tikrųjų man būtų labai sunku pasakyti ar nuspėti, ar turėti nuomonę, ką bandė padaryti valdančioji dauguma. Šiandien matydami situaciją manome, kad tikrai sugriovė šią sistemą ir kad paslaugos teikimas, kaip minėjau, mano supratimu, socialinės paslaugos teikimas, šiandien yra gana komplikuotas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės departamentas sako viena: Europos direktyva leidžia du kartus mažinti PVM tarifą, tai yra būtent tai, ką jūs dabar siūlote. Jeigu skirsis, kaip mes tada suderinsim su Europos direktyva, kaip jūs manote?
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, kolega. Iš tikrųjų Teisės departamentas sako, kad galima turėti dvi PVM tarifo lengvatas. Tai aš ir sakau, kad nagrinėjant šį klausimą komitetuose būtų galima apsispręsti, kad šis mano siūlymas yra ne dėl lengvatinio, o dėl skirtingų tarifų, nėra draudžiama valstybėms narėms turėti skirtingų tarifų PVM.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu visi galiojantys teisės aktai reglamentuoja, kad tiek miesto, tiek priemiesčio susisiekimo maršrutus ir tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Mes šiuo metu numatome koreguoti, man atrodo, tada reikės keisti teisinius aktus. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad projekto įgyvendinimas poveikio biudžeto lėšomis… biudžeto lėšų nereikės. Ar tikrai nereikės? Ačiū.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju už klausimą. Jeigu aš teisingai supratau, klausimas yra pateiktas dėl pataisos, kuri bus teikiama šiek tiek vėliau, t. y. kas turi apmokėti už nuostolingus maršrutus. Dabar kalbame apie PVM tarifus. Tai prie PVM tarifų tvirtinimo jokiu būdu savivaldybės niekaip neprisideda ir neturi galimybės dėl PVM taikymo ar PVM tarifų nustatymo priimti kokius nors sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš jau išgirdau atsakymą į klausimą, kurį norėjau pateikti. Klausimo nebus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys… M. Bastys jau paklausė. Klausia Seimo narys A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties pakeitus PVM tarifą, aišku, kad suma jo surinkimo keisis. Tai mažų mažiausiai turbūt reikėtų Vyriausybės išvados po pateikimo? Kaip jūs manote?
A. PETKUS (TTF). Tikrai, kad keisis, bet būtų sunku pasakyti, į kurią pusę, nes buvo galima padidinti iki tiek PVM tarifą, kad iš viso paslauga būtų nebeteikiama. Žinant įstatymo nagrinėjimo ir svarstymo visus reikalavimus, Vyriausybės išvada, manau, tikrai yra reikalinga.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekte rašoma, kad 8 % PVM tarifas taikomas keleiviams vežti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos. Ar Susisiekimo ministerija veža keleivius? Norėčiau, kad jūs man šį klausimą patikslintumėte.
A. PETKUS (TTF). Susisiekimo ministerija ir jos įgaliota institucija taip pat turi galimybę tvirtinti. Pavyzdžiui, jeigu būtų kalbama apie geležinkelio paslaugų teikimą, tai tikrai ne savivaldybės nustato tokius maršrutus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, tokia keistoka situacija susidaro kalbant apie lengvatinius PVM tarifus. Aš jau kartą esu sakęs, kad nereikėtų jų laikyti lengvatiniais PVM tarifais, bet kalbėti apie sumažintus mokesčių tarifus, PVM tarifus kai kurioms verslo sritims atsižvelgiant į Europos Komisijos reikalavimus. Ar jums neatrodo, kad tokiu bandymu vieni gina vadinamųjų, kaip jūs šiuo atveju, susisiekimo paslaugas teikiančių kompanijų interesus, kiti kalba apie maisto produktus, treti – apie viešbučius ir t. t.? Ar jums neatrodo, kad reiktų grįžti prie konceptualių dalykų ir apskritai svarstyti sumažintus PVM tarifus kai kurioms verslo sritims, kurios iš tikrųjų yra imlios darbo jėgos, kurios gali sukurti bendrąjį vidaus produktą, natūralu, reikia atsižvelgti į situaciją kaimyninėse šalyse, atsižvelgti į tam tikrą verslo specifiką ir t. t.? Pamenate, mes dar ne taip seniai siūlėme skirtingus tris PVM tarifus? Ar jums neatrodo, kad taip būtų teisingiau ir galbūt tokiu keliu visom prasmėm būtų geriau eiti?
A. PETKUS (TTF). Kolega, dėkoju už labai aktualų klausimą. Tikrai neprieštarauju jūsų nuomonei. Manau, kad būtų tikslinga svarstymo stadijoje nagrinėjant komitete sujungti. Kiek žinau, ir daugiau yra pateikta siūlymų Seime dėl PVM tarifų įvairovės, jeigu taip būtų galima pasakyti. Tikrai pritariu jūsų minčiai, man taip pat atrodo, kad būtų įmanoma pasiekti kokybiškesnį rezultatą nagrinėjant tuos tarifus ar lengvatas bendrai visus kartu paėmus, o ne atskirų ūkio šakų, arba, kaip šiuo atveju, vienos iš silpniausių grandžių ir panašiai, ištraukiant iš konteksto.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į klausimus, kiek jų buvo galima atsakyti skirtu laiku. Dabar galima pasakyti balsavimo motyvus. Motyvus už nori pasakyti Seimo narė B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pritariu šiai PVM mažinimo lengvatai, nes susisiekimas, ypač priemiestinis, pasidarė neprieinamas, ypač mūsų pensininkams, ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvus prieš nori pasakyti Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, na, tikrai netiesa, kad tai nieko nekainuoja. Iš esmės formuojant biudžetą visos pajamos nuo akcizų taip pat skaičiuojamos į pajamas, jos yra užpajamuotos į valstybės biudžetą. Norint tas pajamas paimti, vadinasi, reikia peržiūrėti ir valstybės biudžetą, nes iš esmės išeina tam tikras planuotas nesurinkimas. Kad nieko nekainuoja, tai taip niekada nebūna.
Antras dalykas. Žiūrint į visą tų įstatymų projektų kontekstą, toliau labai įdomūs pateikimai, kai savivaldybė planuos reisus, o viską kompensuosime iš valstybės biudžeto. Na, tai aš, būdamas savivaldybininku, įsivaizduoju, tikrai nepamažinčiau reisų, jeigu kas nors už tai kompensuotų. Į kiekvieną kaimelį, kur galbūt niekas nevažiuoja, važiuotų autobusai. Galbūt tai ir gerai, bet kad tai kaip nors atsipirktų ir nepadarytų mums didelių nuostolių, tai tikrai to nebūna. Aišku, aš galėčiau pasakyti populistiškai, viskam galima pritarti, viską mažinti, tiktai, kita vertus, reikia galvoti ir apie valstybės pajamas. Kaip sakiau, antras dalykas, negali vienas planuoti išlaidų, kitas tų išlaidų kompensuoti. Ačiū. Aš susilaikau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam įstatymo projektui.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 49, prieš – 5, susilaikė 37. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Pritarta. Įstatymo projektą siūloma svarstyti birželio 17 d. Pritarta.
Darbotvarkės 2-5 klausimas… (Balsai salėje) Atsiprašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kiek supratau, Vyriausybės išvados bus paprašyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys E. Pupinis siūlo prašyti Vyriausybės išvados. Ar Seimas pritaria? Taip, pritaria. Dabar kitas darbotvarkės klausimas, tiksliau sakant, dviejų… (Balsai salėje) Atsiprašau, dėl komitetų jūs dar norite pasakyti? Seimo narys A. Endzinas dėl komitetų, prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų manyčiau, kad papildomas galėtų būti Ekonomikos komitetas. (Balsas salėje: „Ačiū.“)
PIRMININKAS. Ar Seimas pritaria papildomo komiteto skyrimui? (Balsai salėje) Pritarta.
16.24 val.
Dabar pereisime prie kito darbotvarkės klausimo, tai 2-5a klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1777, bendru paketu būtų pateikiamas ir kitas įstatymo projektas – klausimas 2-5b, projekto Nr. XIP-1778. Pranešėjas – Seimo narys A. Petkus grupės Seimo narių vardu.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šis paketas, jeigu taip galima būtų pavadinti, arba du įstatymai, yra tęsinys, arba jų pataisų pateikimą lemia ta pati situacija keleivių vežimo miestų ir priemiestinio susisiekimo maršrutais. Kaip ir minėjau prieš tai pristatydamas įstatymą, kai sumažėjo gyventojų pajamos ir išaugo tarifai, sumažėjo keleivių srautas ir nemažai tų maršrutų, kuriuos aptarnavo vežėjai, pasidarė nuostolingi. Kaip žinote, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus už nuostolingus maršrutus kompensuoja savivaldybės, bet sumažėjus, drastiškai sumažėjus, gyventojų pajamų mokesčio surinkimui savivaldybės tikrai nebegali tinkamai užtikrinti savarankiškų funkcijų įgyvendinimo, todėl savo pataisomis siūlau, kad nuostolingų maršrutų, reikalingų žmonėms ar keleiviams, kompensavimas būtų vykdomas iš valstybės biudžeto. Kas anksčiau dalyvavote valstybės valdymo procesuose, puikiausiai atsimenate, kad tokia situacija yra buvusi. Kylant ekonomikai, aišku, kilo ir šitos keleivių vežimo miesto ir priemiestiniais maršrutais paslaugos kokybė, plėtėsi maršrutų skaičius ir kiekvienais metais reikėjo vis daugiau lėšų šiai paslaugai palaikyti. Sudėtinga tapo kontroliuoti situaciją, ar tikrai reikalingi vieni ar kiti maršrutai, juo labiau kad jie buvo nuostolingi, buvo pavesta savivaldybėms pačioms kompensuoti, nes jos pačios nustato tuos maršrutus, pačios ir kompensavo nuostolius. Viskas buvo gerai iki to momento, kol drastiškai nesumažėjo gyventojų pajamų mokesčio surinkimas. Dabartinėje situacijoje vėl siūlyčiau grįžti prie to modelio, o ateityje, jeigu atsitiktų taip, kaip yra buvę, jog pasirodys, kad savivaldybės jau pačios gali kompensuoti tuos nuostolingus maršrutus, vėl tą naštą perkelti savivaldybėms.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. PETKUS (TTF). Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia Seimo narys E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man kyla abejonių dėl šio projekto galimos kontrolės, kas bus tas arbitras, kuris įvertins nuostolingus maršrutus? Jūs ir prieš tai, kai pateikėte projektą, minėjote, kad didžioji dalis vežėjų dirba nuostolingai ir taip yra iš tikrųjų, tada galima teigti, kad toks vežėjas, kuris dirba nuostolingai, tai jam vos ne visi maršrutai yra nuostolingi. Dabar kaip bus atrinkti tie maršrutai, kas bus tas vertintojas? Be abejo, reikia šito, bet kad nebūtų piktnaudžiavimų. Ačiū.
A. PETKUS (TTF). Vienintelį arbitrą šioje situacijoje matyčiau tiktai savivaldybes. Jos geriausiai gali žinoti situaciją, matyti ir patikrinti, ir išdėstyti, ir žinoti, kurie maršrutai yra patys reikalingiausi ir kurie neva nuostolingi, galbūt iš tikrųjų nėra nuostolingi. Savivaldybės geriausiai šią situaciją, matyt, žino. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Rimas.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, suprantamas jūsų teikiamo įstatymo projekto tikslas. Pritariu, kad būtina ieškoti racionalių būdų, kaip palengvinti savivaldybių biudžetams tenkančią ypač sunkią šiuo metu finansinę naštą. Tačiau siūlomus būdus reikėtų labai gerai apgalvoti ir pasverti. Siekiant įgyvendinti transporto lengvatų skaičiavimo ir mokėjimo funkciją buvo padidinta savivaldybių biudžetams tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis, vadinasi, savivaldybės negautas vežėjų pajamas dėl transporto lengvatų dengė iš savo biudžeto surenkamų pajamų. Mano nuomone, savivaldybėms finansinę naštą transporto srityje būtų galima mažinti kitu būdu, būtent netaikyti pridėtinės vertės mokesčio už vežėjams mokamas kompensacijas dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų. Kokia būtų jūsų, kaip įstatymo projekto rengėjo, nuomonė tuo klausimu? Dabar savivaldybės moka valstybei PVM už kompensacijas, skiriamas iš savivaldybės biudžeto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, truputį per ilgas klausimas.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą ir kartu pasiūlymą. Manyčiau, kad jūsų pasiūlymas būtų aktualesnis prieš tai pristatytam įstatymui ir PVM tarifų nagrinėjimo kontekste jisai labai tiktų. O šiandien aš teikiu tas pataisas todėl, kad savivaldybės šiandien turi kompensuoti vežėjams nuostolius iš savo pačių nuostolių. Jūs teisingai pastebėjote, kad savivaldybės turi iš savo pajamų kompensuoti, bet jau yra tokių momentų, kad jos iš savo nuostolių turi kompensuoti nuostolius.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ar iš tikrųjų jūs įsitikinęs, kaip jūs čia rašote aiškinamajame rašte, kad šis jūsų siūlomas įstatymo projektas tikrai nepareikalaus valstybės biudžeto lėšų, nes jūs rašote, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Man tai kelia didelių abejonių.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju už klausimą. Tikrai reikės, reikės lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. PETKUS (TTF). Ir jeigu taip atsitiko, kad yra praleistas tas momentas, tada aš… Tikrai nemanau, kad nereikės. Kaip tik reikės valstybės biudžeto lėšų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, o tarifą kas nustatinės, gal pastatysim autobuse dėžutę, kas įlipo, kiek įmetė, tiek ir užtenka, jeigu jau taip, nes vis tiek čia nesurinks jokių pinigų. Ar tarifą nustatys Vyriausybė? Ačiū.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Tikrai aš nesiūlau kažkokių pataisų dėl tarifų nustatymo. Šiandien, puikiausiai žinome, pagal galiojančius teisės aktus už keleivių vežimą autobusais miesto ir priemiestiniais maršrutais tarifus nustato savivaldybių tarybos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų praplečiant kolegės D. Bekintienės klausimą, tai akivaizdu, kad vis dėlto biudžeto lėšų šiam projektui įgyvendinti reikėtų numatyti turbūt, kaip ir reikalinga, ir šaltinius, finansavimo šaltinius, nes priešingu atveju keblu balsuoti už šitą projektą.
Tačiau šiek tiek praplečiant klausimą, kol leidžia laikas… Tas paketas, kuriuo jūs bandote spręsti vietinio susisiekimo transporto problemas savivaldybėse, kai kuriais atvejais net jo gaivinimo problemas, man šiek kelia abejonių. Atrodytų iš pirmo žvilgsnio, kad tas PVM mažinimas, šitas pasiūlymas dabar neduotų tokio efekto, kaip, tarkime, sąnaudų mažinimas, susisiekimo transporto sąnaudų mažinimas, kuris galimas, tarkime, kad ir akcizo sumažinimo leistinose ribose. Ar jūs negalvotumėte, kad šitas kelias, akcizų mažinimo kelias leistinose ribose, žiūrint į perspektyvą, būtų šiek tiek efektyvesnis ir greičiau pasiekiamas, numatant tam tikrus įgyvendinimo laikotarpius? Galbūt tai ne visai sutampa su pateiktu jūsų projektu, bet pati mintis, ar jums neatrodytų, kad sprendimas galimas ir kitu būdu? Dėkui.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už teisingus pamąstymus vietoje ir laiku. Norėčiau pasakyti tokį momentą, kad inicijuoju šitas pataisas ne vien dėl to, kad reikia išgelbėti vežėjus nuo blogos situacijos. Vežėjai šitoje situacijoje yra kaip subjektai, teikiantys šitą paslaugą. Daugiau dėmesio kreipiu į tai, kad savivaldybės galėtų įgyvendinti savo pareigas teikdamos keleivių vežimą viešuoju transportu, nes pagal Savivaldos įstatymą yra savivaldos prievolė užtikrinti keleivių vežimą ir susisiekimą. Vėlgi akcentuoju tai kaip socialinę paslaugą. Dėl to teikiu įstatymo pataisas.
O kokiu būdu visa tai daryti, kaip būtų geriau ir teisingiau, tikrai manau, kad yra diskusijų klausimas. Aš pasirinkau šitą kelią todėl, kad nepamačiau nei iš Susisiekimo ministerijos, nei iš Vyriausybės kokių nors žingsnių, bandant pataisyti šitą situaciją. Juolab kad ir patys vežėjai ir per savo asocijuotas struktūras, ir, kaip buvau minėjęs, ir per neformalias grupes kreipėsi ir dalyvavo įvairiuose susitikimuose. Ir šiandien aš nežinau, kad būtų pateiktos Seimui kokios nors įstatymų pataisos ar projektai dėl šitos problemos sprendimo.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas, kurį paklaus Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs teigiate, kad šita įstatymo pataisa, šitas įstatymas padės savivaldybėms palengvinti jų naštą. Bet čia iš vienos kišenės mes perdėsime į kitą, arba priešingai, iš kitos kišenės į tą. Tai dabar sakykite, gal jūs skaičiavote, reikia apskaičiuoti srautus ir kiek tai kainuos. Kad nekainuos, tai yra nesąmonė, tikrai kainuos ir turbūt tikslinga būtų gauti Vyriausybės išvadą.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamoji kolege, už klausimą. Tikrai pritariu, kad Vyriausybės išvada reikalinga, tai numato ir tokio pobūdžio pataisų teikimo ir svarstymo visos procedūros. Dėl to, ką jūs minite, kad iš vienos kišenės į kitą bus perdedami pinigai, tai irgi yra tiesa. Tik bus perdedami iš tos kišenės, kurioje dar yra pinigų, šiuo atveju iš valstybės biudžeto į savivaldybių biudžetus, kur jau nėra pinigų. Nes priešingu atveju, kaip ir anksčiau minėjau, kad šiandien savivaldybės neturi kitos išeities kaip tik uždarinėti maršrutus ir nevykdyti savo įsipareigojimų – teikti tą paslaugą, vežti keleivius. Priminsiu, kad šita paslauga didžiąja dalimi, tikrai daugiau nei 70 %, naudojasi socialiai silpna mūsų visuomenės grandis: pensininkai, neįgalieji, moksleiviai ir t. t. Tik vienas kitas žmogus, kuris moka už bilietą visą kainą, naudojasi viešuoju transportu. Aš neturiu omeny šiandien didžiųjų miestų, aš kalbu apie visą Lietuvą. Taip, būtų galima ginčytis, kad Vilniuje ir Kaune, galbūt kituose didžiuosiuose miestuose yra nemažai ir labai pelningų maršrutų ir kad iš tų maršrutų dar važiuodami gali pelnytis ir ne pagal savivaldybės nustatytus maršrutus, o kaip taksi ir panašiai. Bet aš kalbu apie tai, kas yra visoje Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Dėl kiekvieno įstatymo projekto sprendimus reikia priimti atskirai, nes skiriasi pasiūlyti komitetai.
Prašau pasakyti motyvus dėl pirmojo įstatymo projekto – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes prisiminkime, visiškai neseniai buvo pateikta įstatymo pataisa ir jai pritarta, kad savivaldybės turi teisę dabar skelbti konkursus tik pelningiems maršrutams. Ir kas atsitiko? Dabar faktiškai verslininkas tikrai nuostolingai ir neveš, neaptarnaus nepelningų maršrutų. Būdavo, kad savivaldybės skelbia konkursą faktiškai beveik visiems maršrutams – vieni pelningi, kiti nepelningi – ir taip subalansuoja šitą biudžetą. Ką jūs padarėte priimdami įstatymą? Jūs prisiimkite atsakomybę.
Šiandien viešuoju transportu naudojasi, kaip ir minėjo projekto pristatytojas, daugiausia socialiai remtini žmonės, pensininkai, neįgalieji, ir dabar faktiškai sistemingai uždaromi maršrutai. Žmonės, atokiau gyvenantys, nepasiekia miesto, nepasiekia gydytojo, vienu žodžiu, tiesiog atskirti nuo visuomenės XXI amžiuje. Todėl aš manau, kad būtina surasti šitas lėšas ir spręsti šitą problemą. Šita problema nėra vieno rajono – Klaipėdos ar Telšių savivaldybės – čia visos Lietuvos problema. Todėl Vyriausybė ir Seimas turėtų tikrai sudaryti sąlygas, kad žmonės galėtų pasinaudoti transporto priemonėmis bent nuvažiuoti pas gydytoją.
PIRMININKAS. Motyvus prieš pasakys Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, buvau nustojęs vilties sulaukti komunizmo, bet, žiūriu, jis jau čia pat beveik. Visiems pagal poreikius, tik mokės valstybės biudžetas. Bet mes neįsivaizduojame, kad valstybės biudžetas esame mes, visa valstybė, visi žmonės, kurie sumokame tuos pinigus. Iš tikrųjų būtų labai malonu dirbti savivaldybei tokiu atveju, kad mes galėtume nustatinėti maršrutus, kiekvienai bobutei, močiutei skirti po autobusą, ir tuo labiau kad iš savo savivaldybės biudžeto nieko nereikia mokėti, viską moka valstybė. Tuo labiau kad dar bus vienas geras momentas, kad ir tarifą galėsime nustatyti nulinį, nes kam bet koks tarifas, kai tu pats nemoki. Mes jau tame rytojuje, kur visiems pagal poreikius. Iš tikrųjų tai yra geras dalykas, bet utopinis, todėl utopiniams dalykams siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai sutiktų, kad pasakyti motyvai galioja abiem įstatymų projektams, o dėl kiekvieno pritarimo balsuosime atskirai? Seimas sutinka. Ačiū.
Dabar kviečiu balsuoti dėl pritarimo projektui Nr. XIP-1777 – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkto pakeitimo.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 10, susilaikė 46. Įstatymo projektui nepritarta po pateikimo.
Dabar reikėtų spręsti, ar projektas bus grąžintas tobulinti, ar Seimas nuspręs jį atmesti. Balsavimas už būtų nuomonė už tobulinimą, o balsavimas prieš – nuomonė už atmetimą. Prašau spręsti šią alternatyvą.
54 balsais prieš 43 Seimas nusprendė įstatymo projektą grąžinti rengėjams tobulinti.
Dabar reikia priimti sprendimą dėl kito pateikto Transporto lengvatų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIP-1778. Prašome balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo šiam įstatymo projektui.
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 15, susilaikė 36. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Taip pat alternatyviai balsuosime dėl grąžinimo tobulinti. (Balsai salėje) Seimo narys Č. Juršėnas siūlo be balsavimo grąžinti tobulinti. Nesutinka kiti Seimo nariai. Prašom balsuoti alternatyviai. Už balsavimas reiškia tobulinimą, prieš reiškia atmetimą. Prašom balsuoti.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 48. Įstatymo projektą Seimas nusprendė atmesti. Taigi klausimas, ar pirmasis įstatymas, kurį Seimas grąžino tobulinti… Tas sprendimas vis tiek galioja ir jį galima tobulinti, kaip rengėjai nuspręs.
16.45 val.
Tada galime pereiti prie kito darbotvarkės klausimo. Tai yra darbotvarkės 6 klausimas – Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1137. Pranešėjas – Seimo narys K. Komskis. Pateikimas. Prašom.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Projekto rengimą paskatinusios priežastys. Pirminiai jos siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant šį įstatymą… esu aš pats. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą rengti paskatino neaiški leidimų kasti smėlį, žvyrą ir durpes išdavimo tvarka, kadangi, esant dabartiniam reglamentavimui, kyla pagrįstų abejonių dėl leidimų išdavimo skaidrumo bei galimos korupcijos atsiradimo šioje srityje.
Parengto projekto tikslai ir uždaviniai: nustatant, jog žvyro, smėlio ir durpių išteklių naudojimui Vyriausybė arba jos įgaliota institucija išduoda leidimus konkurso tvarka, išvengti korupcijos šiame sektoriuje. Šiuo metu nustatyta, jog konkurso būdu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija leidimus išduoda naudoti angliavandenių, metalo, kvarcinio smėlio išteklius, taip pat naudoti natūralias žemės gelmių ertmes pramoninėms atliekoms laidoti, įrengti ir naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laikyti, taip pat naftai, dujoms ir kitoms medžiagoms laikyti.
Šiandien reikia pasakyti, kad mes, išduodami leidimus kasti visa – ar žvyrą, ar smėlį… Yra tokia tvarka, kad faktiškai kas pirmas įkas vėliavėlę, tas ir galės naudotis šiais valstybės ištekliais. Faktiškai yra mokamas tik vienas mokestis – tai mokestis už kubo iškasimą. Jis yra skirtingas tiek už smėlį, tiek už durpes, tiek už žvyrą, bet jis yra labai nedidelis – apie 30–50 centų už kubą, ir nesvarbu, kurioje vietoje yra karjeras – ar jis yra prie Vilniaus, ar jis yra kur nors provincijoje, taip pat nesvarbu, kiek nutolęs nuo pagrindinių kelių, kokie kaštai jo iškasimo, ar jis yra vandeningas, ar yra kitokių atvejų, kainos yra vienodos.
Dažnai būna tokių atvejų, kai viena ar kelios firmos mušasi dėl tų leidimų, o Vyriausybė, tiksliau, jos įgaliota institucija – Geologijos tarnyba, negali nuspręsti, kam atiduoti, nes viso to nereglamentuoja įstatymai. Įstatymas yra vienas – kas pirmesnis, tas gudresnis. Šiandien reikėtų pasakyti, kad yra išduota apie 300 leidimų ir apie 70 įmonių juos eksploatuoja. Ne vienas ir ne du karjerai yra neeksploatuojami vien dėl to, aš manyčiau, kad būtų pakelta kaina, kad galėtų užimti, būtų monopolistai. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui už pateikimą. Pirmasis jūsų nori paklausti Seimo narys S. Bucevičius. Šiuo metu jo nėra. Klausia Seimo narys A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Aš norėčiau paklausti, ar jūs, kaip įstatymo pataisos rengėjas, susipažinote su Europos teisės departamento ir Seimo Teisės departamento išvadomis? Sakykite, kaip jūs galėtumėte pakomentuoti ten keliamus tokius pamąstymus, ypač Europos teisės departamento, nes, tiesą sakant, tos informacijos, kurią reikia pateikti, aiškinamajame rašte iš tikrųjų nėra. Dėkui.
K. KOMSKIS (TTF). Mačiau Europos išvadas ir visa kita. Bet aš mačiau tos pačios Aplinkos ministerijos ir mūsų komisijos išvadas, kad vis dėlto, norint išvengti korupcijos, reikėtų įstatymą taisyti taip, kaip aš siūlau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Sakykite, ar jūsų siūloma pataisa nepasunkins leidimų išdavimo tvarkos, nes šiuo metu mažiesiems žvyro karjerams leidimus išduoda savivaldybės, o mažieji žvyro karjerai yra ten, kur ūkininkai naudoja savo reikmėms. Jūsų pasiūlymas – nediferencijuodama visiems turėtų išduoti Vyriausybė. Dabar, sakykime, iš to paties jūsų Pagėgių rajono reiks važiuoti į Vyriausybę prašyti leidimo, nes apskričių nebelieka.
K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų šis įstatymas turbūt… Aišku, bus pasiūlymų ir bus dar tobulinamas, bet šiandien jis apimtų tik komercinius karjerus. Taip, yra karjerai, kurie savo reikmėms. Jie nekomerciniai, jie negali pardavinėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs esate užtikrintas, kad šis įstatymas tikrai padės, kad neteisingas žemės gelmių eksploatavimas nebus Respublikoje paplitęs?
K. KOMSKIS (TTF). Aš galiu pasakyti, kad tikrai nepagadins, aš manyčiau. Šiandien įstatymai yra tokie, kad faktiškai kasti yra išduodami leidimai, bet dėl rekultivavimo nėra to dalyko padaryta, ir mes matome stūgstančius karjerus tiek prie Palangos, tiek prie kitų miestų, nes tai yra pasekmės to, kad yra tik duodama, leidžiama, o pareikalauta, kad būtų visa rekultivuota, nėra. Manyčiau, šis įstatymas… Rengiant konkurso sąlygas, būtų reglamentuoti tie dalykai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų yra didžiulė problema. Yra užimami tam tikri plotai, norima kirsti didžiulius miškų plotus, kasti tuos karjerus. O gal jūs galvojate apie kompensavimo kokį nors mechanizmą, jeigu, sakykim, iš valstybinių miškų ploto reikėtų atsodinti kitą plotą mišku ir tam tikrą dalį pinigėlių sumokėti į valstybės biudžetą ir panašiai? Ačiū.
K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų turbūt šis pasiūlymas neapibrėš žemės, ypač miškų atsodinimo. Aišku, kad gali gimti pasiūlymai ir pataisos, kad tai būtų numatyta įstatyme. Manyčiau, kai bus konkursai, tikrai bus daugiau dalykų reglamentuota, ko šiandien nėra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Be abejo, jau ir stambesni karjerai, ir durpynai, viskas jau yra atiduota, išnuomota. Sakykite, ar tas įstatymas bus reikalingas, ar dar bus kur skelbti konkursą? Ačiū.
K. KOMSKIS (TTF). Tikrai galiu pasakyti, kad kiekvienais metais yra išduodama apie 30–40 leidimų arba pratęsiama visa tų pačių karjerų veikla. Manyčiau, tikrai jų yra ir gana nemažai. Tik reikia pripažinti, kad šiandien krizės metu žvyro ar smėlio paklausa yra kur kas mažesnė ir jų mažiau sunaudojama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad dėl tų leidimų tam tikra centralizuota kontrolė būtų didesnė. Bet atsitinka taip, kad norinčių eksploatuoti žemės gelmes atsiranda nemažai. Valstybiniu požiūriu žiūrint, galbūt ir nėra poreikio, jeigu teritorijoje yra kažkokių naudingų iškasenų, kad ta teritorija būtų eksploatuojama. Juk vis tiek reikia taupiai naudoti tos žemės gelmių rezervus ir mūsų valstybėje. Ačiū.
K. KOMSKIS (TTF). Šiandien yra tokia tvarka, kad jeigu viena ar kita firma numatė, kad jie nori išžvalgyti plotus, neįmanoma atsakyti. Manyčiau, kai spręs vienos ar kitos tarnybos, tai ir bus sprendžiama, ar reikia organizuoti konkursą, ar nereikia. Manyčiau, tai kaip tik padės išspręsti tuos klausimus.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Klausia Seimo narys R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas pranešėjui iš dviejų dalių. O kaip bus su klintimis, opoka, anhidritu, moliu? Ir antras dalykas. Kaip bus išvengta leidimų perpardavimo? Laimėjo kompanija leidimą, jis paprastai išduodamas penkeriems metams, nieko nedaro, ieško turtingesnio pirkėjo ir visa kompanija, kaip juridinis asmuo, turintis leidimą, perparduodama. Galbūt reikėtų įvesti finansines sankcijas, kad jeigu nusipirkai leidimą, tai ir plėtok tą veiklą. Jeigu ne, tai dėk bankinę garantiją ir nuo tavo sąskaitos nurašomi pinigai.
K. KOMSKIS (TTF). Dėl pirmosios dalies. Šiandien yra siūloma tik dėl žvyro, smėlio ir durpių išteklių, nes tai yra labiausiai paplitusios iškasenos, kurios labiausiai naudojamos ir yra didžiausia konkurencija. Apie kitas reikėtų pagalvoti ir gal teikiant pasiūlymus galėtume numatyti. Bet mes kitų iškasenų tiek daug ir neturime.
O dėl to, kad išvengtume, kad leidimai būtų neparduodami, tai yra vienas dalykas – numatyti konkurso sąlygose, kad negali parduoti, ir visa kita. Tada ir išvengtume šitų dalykų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Išklausysime balsavimo motyvus. Motyvai už – Seimo narys A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Problematika, klausimo aštrumas yra labai aktualus. Galbūt pats klausimas pateiktas šiek tiek supaprastinta forma, tačiau problemų tikrai yra daug. Manyčiau, reikėtų išgirsti pranešėją ir Aplinkos apsaugos komitetas čia turės ką veikti nagrinėdamas šį klausimą ir galbūt jį praplėsdamas. Tą nuomonę patvirtina ir kolegos R. Sinkevičiaus, ir kitų klausimai. Pritariu pasiūlymui po pateikimo ir kviečiu kolegas palaikyti šį įstatymo projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Kitą nuomonę pasakys Seimo narys S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, pranešėjas ir mes visi turime teisę klysti, bet neturime teisės klaidinti. Iš pateiktų klausimų ir atsakymų ne viskas buvo tiesa. Į vieną iš klausimų atsakė, kad daug karjerų nedirba todėl, kad laukia, kol juos kas brangiau nupirks. Na, visiška netiesa. Daug jų nedirba, nes šiandien statybų mastai yra kiti ir tų medžiagų tiek daug tiesiog nereikia. Neužmirškime, kad taip yra. Tas argumentas, kuris buvo sakytas, nėra teisingas.
Kitas argumentas, kuris nebuvo teisingas, tai dėl vadinamosios rekultivacijos. Įstatymuose aiškiai pasakyta, kad jeigu tu naudoji, tu privalai po to rekultivuoti, jeigu to nedarai, yra sankcijos. Kad sankcijos nevykdomos kai kuriais atvejais, tai jau visai kiti klausimai. Sutikčiau su ponu A. Endzinu, kad klausimas yra svarstytinas. Tačiau taip, kaip jis yra pateiktas, kai jau iš klausimų yra aišku, kad reikia begalės lydinčiųjų įstatymų, visą sistemą tada reikia tvarkyti, o ne taip vienu brūkšneliu – vienoje vietoje pataisome ir atsiras begalės kitų spragų, kurių netaisom, ir toks, na, teisinis jovalas.
Aš siūlyčiau vis dėlto kol kas grąžinti iniciatoriams, kad kartu būtų pridėta visa sistema lydinčių įstatymų, ir tada svarstyti klausimą iš esmės, o ne taip padrikai. Šovė į galvą, aš manau, kad taip bus geriau, vieną sakinėlį pasiūlau į įstatymą, jis nieko bendra su kitomis normomis neturi ir tada kiekvienas naudojasi tuo įstatymu, kuris jam patogesnis ar malonesnis, išvis jokios tvarkos tada nelieka – nei geros, nei blogos. Mano tokie motyvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau Seimą balsuojant išspręsti, ar bus pritarta šiam įstatymo projektui po pateikimo.
Už įstatymo projektą balsavo 49, prieš – 2, susilaikė 31. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomas komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Seimas pritarė. Siūloma įstatymą svarstyti birželio 17 d. Pritarta.
Kadangi ši darbotvarkė yra opozicijos darbotvarkė, aš prašau opozicijos pritarimo ar sutikimo, kad pertrauką darytume po aštuntojo klausimo, kaip darbotvarkėje pažymėta, apgailestaudamas, kad vėluojame dėl buvusių kai kurių nesklandumų. Sutinkate? Prašom. (Balsai salėje)
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes čia atradome bendrą sprendimą po tam tikrų ginčų ir praradome laiko, gal galime nedaryti pertraukos?
PIRMININKAS. Jūsų valia. Ar Seimas sutinka nedaryti pertraukos, iki bus nuspręsta kitaip? (Balsai salėje) Gerai.
17.00 val.
Dabar 7 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1901. Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). (…) reguliuotų, kad visos seniūnijos turėtų juridinio asmens statusą. Kaip žinote, šiuo metu ta teisė yra palikta administracijos direktoriui – arba jis suteikia seniūnijai juridinio asmens statusą, arba nesuteikia. Klaipėdos rajone iki šių metų, iki Naujųjų metų, seniūnijos turėjo juridinio asmens statusą, nuo Naujųjų metų juridinis statusas yra panaikintas. Tai labai apsunkina seniūnų darbą, sumažina jų teises ir faktiškai tokie visiškai smulkūs viešieji darbai, ar kokios šiukšliadėžės pastatymas, ar suoliuko remontas faktiškai yra neįmanomas, nes jie neturi teisės skelbti jokių apklausų dėl tų darbų vykdymo. Tai daro centralizuotai savivaldybė ir dažnai praeina net pusmetis, kol tie darbai yra įgyvendinami. Tuo, be abejo, piktinasi visuomenė, gyventojai.
Mes visi, beveik visos partijos savo programose rašome, kad reikia valdžią priartinti prie žmogaus ir vadovautis subsidiarumo principu, kad aukščiau stovinti valdžia turėtų daryti tik tai, ko nesugeba padaryti žemiau stovinti valdžia, t. y. ta valdžia, kuri arčiau žmogaus.
Deja, realybė yra visai kita, einama kita linkme ir tuo labiau kad mes dar kalbame apie tiesioginius seniūnų rinkimus, kam irgi tikrai pritarčiau. Būtų, manau, daug naudingiau rinkti tiesiogiai ne merus, o seniūnus, kadangi seniūną žmonės tikrai pažįsta, nedidelė vietovė ir todėl reikia jam suteikti daugiau teisių. Todėl aš prašyčiau, kad įstatyme būtų įtvirtinta šita nuostata, ir aš manau, kad jūs neprieštarausite.
O į Teisės departamento išvadas galima atsižvelgti, jos yra daugiau galbūt techninio pobūdžio. Tik man truputėlį visada toks… Teisės departamentas turėtų ne tik išsakyti kritiką, bet kada parašai raštą ir paprašai, kad pateiktų kažkokių pastabų, deja, jie to nedaro, o dažniausiai pareiškia tik kritiką. Aš manau, kad savivaldybės… kaip tiksliai turėtų vadintis vienetas, be abejonės, savivaldybės teritorinis administracinis vienetas. Tai čia yra techniniai dalykai, juos galima būtų sutvarkyti, ir aš paprašyčiau po pateikimo pritarti, o po to, jeigu bus paskirtas pagrindinis komitetas, atsižvelgti į visus Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus siūlymus, patobulinti įstatymą ir jis bus priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų paklausti užsirašė 10 Seimo narių. Pirmasis – J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad seniūnijos taps juridiniais asmenimis, bet reiks ir finansų jiems skirti arba darbuotojų papildomai, jeigu nori konkursus skelbti, jeigu seniūnijos skelbs. Be žmonių papildomai nieko neišeis.
P. GRAŽULIS (TTF). Žiūrėkit, aš noriu…
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Sunkmečiu labai sunku bus…
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu apie tai pasakyti. Kai aš pristačiau šį klausimą, noriu pasakyti, kad Klaipėdos rajone iki Naujųjų metų savivaldybės turėjo juridinio asmens statusą. Tuo labiau kad Savivaldos įstatyme aiškiai pasakyta, kad seniūnas turi antspaudą ir sąskaitą banke. Ir, tarp kitko, aš noriu atkreipti dėmesį, kad Vidaus reikalų ministerija pateikė raštą, kad tikrai šiuo metu teisės aktai nereikalauja privalomai naikinti seniūnijas, panaikinti juridinį statusą. Faktiškai efektyvus valdymas tikrai nepareikalaus papildomų lėšų. O jeigu pareikalaus vieno kito lito arba vieno etato savivaldybėje, buhalterio ar pusės etato, tikrai tai jokia problema. Savivaldybė iš savo resursų ras tas tikrai nedideles lėšas.
Aš galėčiau ir daugiau pasakyti. Labai įdomūs vyksta struktūros… savivaldybėse. Pavyzdžiui, toje pačioje Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo vienas Kultūros skyrius, o staiga įsteigė septynis poskyrius su juridinio asmens statusu, įsteigė buhalterijas, ūkvedžius, direktorius. Tai čia pinigai tikrai yra švaistomi ir nelabai suprantami tokie sprendimai. O kad seniūnas turėtų būti ūkininkas ir atsakingas savo seniūnijoje, tai yra faktas, ir aš manau, kad kiekvienas mes tą suprantame.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Rimas.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega Petrai, man kyla abejonių, ar siūlomi Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai leis pasiekti teigiamų rezultatų, kuriuos nurodote įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Tvirtinate, kad seniūnijos bus priartintos prie paprastų gyventojų, tačiau seniūnijų priartinimas prie gyventojų yra susijęs ne su seniūnijų teisiniu statusu, kurį siūlote keisti, o su seniūnijų skaičiumi ir jų buveinėmis. Įstatymo projekto nuostatos neleidžia susidaryti vaizdo, kokią vietą savivaldybių institucinėje sandaroje užimtų seniūnijos, įgydamos naują teisinį statusą. Aš prašau labai trumpai atsakyti, ar jūs sutinkate su tomis mintimis.
P. GRAŽULIS (TTF). Norėčiau į pirmą klausimo dalį atsakyti. Savivaldos įstatymas nustato savivaldybės tarybai teisę steigti seniūnijas. Jeigu jinai mato, kad seniūnijos yra per stambios, taryba tikrai gali pagal savo kompetenciją steigti naują seniūniją, kad jos teritorija būtų mažesnė. Čia tos problemos nėra, yra paprasčiausiai tarybos politinė valia.
Kitas dalykas, aš noriu pasakyti, kad kadangi, dar kartą sakau, Klaipėdos rajone iki šių metų seniūnijos turėjo juridinio asmens statusą, panaikinus šį statusą, į mane, kaip Seimo narį, kreipėsi tikrai labai daug gyventojų dėl to, kad seniūnai labai neoperatyviai atlieka tam tikrus darbus. Teko susitikti su seniūnais. Kadangi jie faktiškai neturi jokių teisių, jie ir negali atlikti tų darbų, tų darbų atlikimą organizuoja pati savivaldybė. Todėl aš manau, kad tikrai pagerėtų seniūnijos darbas, jeigu jie turėtų juridinio asmens statusą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu gerai suprantu, jūsų kolegos prašo trumpiau atsakyti į klausimus.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerai.
PIRMININKAS. Seimo narė D. Bekintienė.
P. GRAŽULIS (TTF). Tai neklauskite tada.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Petrai, kolega, kad jūs drąsus, tai niekas tuo neabejoja, kad jūs toks drąsus, kad nutarėte sujaukti visą Vietos savivaldos įstatymą, kuris tik pernai buvo naujai priimtas, ir tokių naujovių čia pažėrėte. Pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą seniūnijos yra administracijos filialas, ir jis jau seniai toks yra, o kad Klaipėdos rajone buvo suteiktas juridinio asmens statusas, tai iš fantastikos šalies. Ir leiskite man tuo suabejoti.
Bet aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti. Man visiškai neaiškus tokio atskiro juridinio asmens statusas, nes jūs jo nereglamentuojate, jūs tiesiog pažeriate eilutėmis – seniūnijos – juridinio asmens statusas, ir viskas. Ir kitas klausimas: ar iš tikrųjų jūs šitą savo pasiūlymą suderinote su Lietuvos seniūnų asociacija, nes jie apie tai net ir svajoti nedrįsta. Tai tiesiog galėjote pradžiuginti juos.
PIRMININKAS. Klausimas buvo iš tikrųjų tik dėl suderinimo, o prieš tai buvo nuomonė.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau pasakyti, kad aš tikrai, jeigu jūs pritarsite po pateikimo, juos pradžiuginsiu. O šitą įstatymo pataisą įregistravau vadovaudamasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programa. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kolega, išties mane taip pat nustebino kaip ir kolegę D. Bekintienę jūsų pasiūlymas. Visų pirma nelabai, manau, dera su savivaldos principais, kai savivaldybės administracija steigia juridinį vienetą, tai seniūniją, ką, ko gero, turėtų daryti savivaldybės taryba greičiau.
Bet aš norėčiau štai ko paklausti. Jūs aiškinamajame rašte aiškinate, kad projekto rengimą paskatino siekis spręsti kai kurias su seniūnijų veikla susijusias struktūrines problemas. Būkite malonus, paaiškinkite struktūrines problemas.
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, kad prie žodžių nelabai reikėtų kabinėtis, o žiūrėti į esmę. Ir dar kartą aš atkreipiu dėmesį: gerbiamieji Seimo nariai, 50 % Lietuvos seniūnijų turi juridinio asmens statusą, 50 % seniūnijų neturi juridinio asmens statuso. Štai į ką noriu atkreipti jūsų dėmesį. Ir tikrai ten, kur seniūnijos turi juridinio asmens statusą, geriau ir efektyviau tvarkomasi. Todėl aš prašau suvienodinti visą situaciją ir kad visos seniūnijos turėtų juridinio asmens statusą, tuo labiau kad visos partijos savo programoje rašo, kad seniūnams reikia suteikti daugiau valdžios, kad seniūnus reikia tiesiogiai rinkti ir panašiai. Todėl aš prašau paremti šitą įstatymą nesiginčijant, ypač pirminėje stadijoje – pateikimo stadijoje. Po to galima šiek tiek tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Šiaip jūs ryžtingai sakote netiesą. Jeigu žiūrėtumėte ir skaitytumėte, ką kalba Teisės departamentas, jau iš tikrųjų aiškias užuominas jums padaro, o jeigu pats prisimintumėte, prieš keletą mėnesių balsavote už Biudžetinių įstaigų įstatymą, žinote, kad yra Vietos savivaldos įstatymas ir taryba skirsto teritoriją į seniūnijas, ir žinote, kad pagal Konstituciją taryba sudaro vykdomuosius organus.
Dabar jūs norite, kad įstatymų leidėjas įsikištų į vietos savivaldą ir tiesiogiai įsteigtų juridinius asmenis, kai tuo tarpu kiekviena seniūnija turės atskirus juridinius asmenis įmones, kurios vykdo visas paslaugas. Todėl šiuo atveju aš neįsivaizduoju, kas jums parengė tokį projektą ir kodėl jūs tiek daug laiko atimate kalbėdamas tokius visokius, kaip sakoma, fantazijos srities dalykus.
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, gerbiamasis Sabuti, jūs neskaitėte Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos programos. (Balsai salėje) O įstatymas… Deja, jūs ne tik neskaitėte programos, bet jūs visiškai nežinote situacijos, kokia yra mūsų valstybėje. Tiek jau atitolęs nuo žmonių, jų problemų, kad tiesiog man gėda čia, Seime, stovint.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Prašom nesijaudinti dėl to. Jūs pats nuspręsite viską balsuodamas. P. Auštrevičius klausia paskutinis. Nėra ar neatsisako?
P. GRAŽULIS (TTF). Ir už jūsų naktinius įstatymus, gerbiamasis Sabuti, aš nebalsavau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar išklausysime motyvus už ar prieš dėl pateikto įstatymo projekto. Motyvus už – R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kodėl reikia juridinio asmens statusą suteikti seniūnijom? Dabar kalbėjo kolegos, daugiau atstovaujantys miestams. O kaimiški rajonai, seniūnijos, neturėdamos asmens statuso, negali turėti savo biudžeto. Pavyzdžiui, seniūnas turi važiuoti 40 km pas administracijos direktorių, kad jam leistų nusipirkti kelis pieštukus. Todėl aš pasisakau už ir prašau jūsų, Seimo narių, palaikyti šitą įstatymą, kadangi seniūnijos, turėdamos juridinio asmens statusą, turės savo biudžetą, bus savarankiškos, galės tvarkyti savo seniūnijas geriau ir spręsti daugiau žmonių klausimų.
PIRMININKAS. Motyvus už pasakys Seimo narys L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš pasakysiu prieš.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Jūs iš tikrųjų užsirašęs kalbėti prieš. Suklydau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Nekomentuosiu, nes tai yra apskritai absurdiškas siūlymas, nepriimtinas, nesuderinamas nei su valstybės politika, nei su savivalda. Apskritai nėra tokio, sakyčiau, Teisės departamento žmogaus arba pareigūno, kuris galėtų padaryti atranką – daugmaž tinkamas, netinkamas pagal šios dienos situaciją projektas. Tada mes gaišiname laiką čia, Seime. Visa, ką kalbėjo pranešėjas, tai yra tik tos fantazijos, kad būtų vadovas, kad būtų renkamas, kad būtų asignavimų valdytojas, kad būtų finansai ir kad būtų 520 naujų savivaldybių Lietuvoje. Jokiu būdu negaliu pritarti ir kviečiu Seimą nepritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Taigi, išsiskyrus nuomonėms, sprendimą priimsime balsuodami. Prašau balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 40, prieš – 10, susilaikė 28. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar Seimas pritaria tokiam pasiūlymui? Pritaria. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Seimas sutinka. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
17.16 val.
Gyvenimo gerovės solidarumo įstatymo projektas Nr. XIP-1779 (pateikimas)
Darbotvarkės 8 klausimas – Gyvenimo gerovės solidarumo įstatymo projektas Nr. XIP-1779. (Šurmulys salėje) Kodėl Seimo nariai taip jaudinasi? Prašyčiau truputį sutelkti dėmesį į darbotvarkės klausimus. Pranešėjas – Seimo narys J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums įstatymo projektą, kurį pavadinau Gyvenimo gerovės solidarumo įstatymu. Dabar noriu paaiškinti, kodėl jį pavadinau Gyvenimo gerovės solidarumo įstatymu? Todėl, kad šiuo įstatymu numatau apmokestinti brangų turtą, ir tie pinigai eitų savivaldybėms plėtoti miestų infrastruktūrą, t. y. jeigu būtų kuriami naujų gyvenamųjų namų kvartalai, tai būtent elektrai įrengti, vandentiekiui, dujoms ir kitiems įrengti. Toks mokestis vienokia ar kitokia forma, išstudijavau, yra 21 Europos Sąjungos valstybėje. Beje, visose senosiose Europos Sąjungos valstybėse toks mokestis yra. Tiesa, jo pavadinimai yra įvairūs, aš paėmiau Ispanijos pavadinimą. Vienas iš variantų yra Ispanijos pavadinimo ir jo tikslai apibrėžti. Žinoma, yra daug pastabų, kodėl taip vadinu –Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu. Todėl, kad būtų plačiau, kad tai nėra tik politikavimas, o su tam tikrais tikslais yra priimamas.
Toliau. Gerbiamieji kolegos, labai daug buvo netiesos pasakyta, kad čia kiekviena lūšna Žvėryne bus apmokestinta. Gerbiamieji, yra registro duomenys, bus mokestis ne pagal tą spekuliacinę vertę, kuri yra rinkoje, o pagal Nekilnojamojo turto registrą, masinio vertinimo būdu nustatytą rinkos vertę, pagal masinį vertinimą. Šitą mokestį mokės tik 2,9 % visų turinčių tokį nekilnojamąjį turtą. Tai yra tokį turtą turi įregistruotą 1 mln. apie 110 tūkst. savininkų, mokės iš jų tik 32 tūkst. savininkų. Tik 32 tūkst. savininkų. Noriu pabrėžti, ir jokia ar Žvėryne, ar kur, kaip sako, bakūžė, nė viena jų nebus apmokestinta. Tie 2,9 % savininkų, kuriems tektų mokėti, iš 96 mlrd. turto valdo 15 % turto. Iš jų 552 turi turto, kurio vertė per milijoną. Štai šitie ir mokėtų. Aš primenu, tai yra 32 tūkst. mokės, o kurie per milijoną, yra 552. Mokestis nuo 350 tūkst., per metus už tokį turtą reikės sumokėti 105 litus.
Taigi, gerbiamieji, kadangi beveik visi sakote, kad mes dabar Europos Sąjungoje, esame europiečiai, tai ir siūlau jums Europos Sąjungos europietišką įstatymą. Iki šiol pas mus buvo tokia tendencija: turtuoliams – viską, o kitiems – kas lieka. Jeigu mes įstojome į Europos Sąjungą, tai būkime tokie. Nepasakyčiau, ką Petras sakė. Iš tikrųjų tas turto mokestis yra visose valstybėse. Pasakysiu iš savo praktikos. 1993 metais, kai mes labai verkėme, kokie biedni esame ir nelaimingi, ir kaip mums reikia paramos, atvažiavo norvegų verslininkas pas mane su projektu, kaip išspręsti Lietuvoje butų problemą. Aš pažiūrėjau į jo projektą, pamačiau, kad pas mus stato geresnes pirtis, negu jis siūlė mums butus. Jam sakau, gerbiamasis, siūlau jums 10 dienų pavažinėti po Lietuvą, pastebėti, kaip ir kokios vyksta statybos, tada mes pakalbėsime apie jūsų projektą. Jis, kaip sąžiningas norvegas, apvažiavo, ir jo buvo toks klausimas. Savo projekto iš portfelio neišėmė, o klausimas buvo toks, kaip jie tokius namus išlaikys? Aš pasakiau, štai šito ir aš nežinau. Pasirodo, kad buvo galima išlaikyti ir galima šiandien. Jeigu jau lietuviai stato, tai stato oho oho. Todėl, kad iš tikrųjų nebuvo to, kas yra Europos Sąjungoje, tai yra įvestas mokestis.
Šio mokesčio yra keli tikslai. Pirma, kapitalo tikslas turi būti ne prabangos sau kūrimas, o kapitalo didinimas, užimtumo didinimas. Tai yra investicijos į tą turtą, kuris kuria pridedamąją vertę. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, gerbiamieji, muilo burbulai nekilnojamojo turto. Įvestas mokestis iš karto sustabdys muilo burbulus, nes reikės mokėti. Kuo didesnis tavo tas, reikia daugiau mokėti į biudžetą. O kas sukėlė krizę, ne nekilnojamojo turto muilo burbulai? Todėl, gerbiamieji kolegos, tik tiek galiu pasakyti, kad yra labai daug Europos Teisės departamento pastabų, jos labai normalios, yra mūsų Teisės departamento pastabų. Aš taip galiu pasakyti, kai aš dirbau prie šio įstatymo ir studijavau tas 21 šalis, atrodė, kad viskas liuks. Bet kai kiti iš šalies pasižiūrėjo, matau, kad reikės daug kur patobulinti. Todėl aš nieko prieš, jeigu jūs man grąžintumėte jį patobulinti. (Balsai salėje) Galite ir negrąžinti, nors tikrai yra ką patobulinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jau baigėt, gerbiamasis pranešėjau? Jūsų paklausti nori vienuolika, ne, gal daugiau Seimo narių. Pirmasis klausia J. Olekas. Nėra? J. Olekas yra salėje. Prašom klausti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas jūsų pateiktam įstatymui, jo principui ir idėjai, aš noriu paklausti dėl 8 straipsnio, kur jūs kalbate apie lengvatas ir jas nustatote tik garbingo amžiaus arba vyresnio amžiaus žmonėms. Bet turbūt su nemažai problemų susiduria mūsų jaunimas, kuris baigęs aukštąsias mokyklas arba pradėję dirbti, sakykime, gydytojų jauna šeima ar mokytojų, jie įsigydami butą gali pakliūti, pavyzdžiui, į tą 350 Lt… Ar nebūtų tikslinga pagalvoti apie tokias jaunas šeimas, o ne tik brandaus amžiaus? Ačiū.
J. VESELKA (TTF). Ačiū. Iš tikrųjų ten yra ne tik garbingo amžiaus, ten yra ir jeigu turi vaikų, ir jeigu invalidumą turi. Aš sutinku, kad iš tikrųjų galima pasižiūrėti ir jaunoms šeimoms, ypač studentams, kur yra studentai ar užsienyje studijuoja, ar kitur, iš tikrųjų tų lengvatų reikėtų, aš sutinku. Todėl aš sakau, kad neprieštarausiu, jeigu grąžintume tobulinti, nes iš tikrųjų manau, kad būtų tikslinga.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys R. Dagys dabar nori dėl vedimo tvarkos?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Kadangi mes pirmą kartą be precedento iš pranešėjo išgirdome pasiūlymą, jog jis geranoriškai sutinka, kad jis jį dar galėtų patobulinti, tai gal mes taupydami laiką sutiktume bendru sutarimu šį projektą duoti iniciatoriui tobulinti ir tada, kai jis patobulins, rimtai svarstysime šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Aš nežinau, turbūt nereikėtų balsuoti dėl šio pasiūlymo, vis dėlto opozicijos darbotvarkė ir jų iniciatyva, aš nenorėčiau varžyti. Todėl tęsiame klausimus. Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, vis dėlto įstatyme kalbama tik apie nekilnojamąjį turtą, nes ten parašyta namai, tas ir kita. Apie malūnsparnius, apie jachtas čia nekalbama. Tai mano klausimas. Kodėl jūs pavadinote įstatymą gyvenimo gerovės solidarumo, o ne tiesiai šviesiai nekilnojamojo?.. Bijote, kad tai labai išgąsdins?
J. VESELKA (TTF). Kad išgąsdins, tai čia taip… Matote, kodėl aš sakau. Kadangi mintyje buvo pradėti nuo šito, o tas jachteles visokias ir visa kita… Jūs suprantate, po tokio žingsnio būtų galima papildyti kitus dalykus, todėl aš jį taip kukliau pavadinau, dar ir numatydamas kitus žingsnius į priekį.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kas turėtų mokėti už įvertinimą? Ir antras, ar apsimokės? Administravimo išlaidos neišeis didesnės negu per metus 105 Lt, kaip jūs minėjote, ar ne per maži tarifai? Ačiū.
J. VESELKA (TTF). Aš galiu pasakyti, šis klausimas, kad administravimas brangiai kainuos, kaip man finansų ministrė pasakė, sako, čia Laisvosios rinkos instituto blefas. Visur yra sukurtos automatizuotos sistemos ir papildomai čia niekas brangiai nekainuos.
Dėl tarifų iš tikrųjų čia galima įvairiai. Europoje yra įvairių variantų, ir didesnių, ir mažesnių, yra įvairių variantų. Matote, kartais yra geras signalas, kad žmonės galvotų statydami ir, sakysime, spekuliuodami, pardavinėdami, kad turėtų omenyje, kad valstybė tai numato apmokestinti. Todėl tarifai vieniems atrodo maži, kitiems dideli. Bet čia kaip nuspręsime. Manau, bus įvairių pasiūlymų ir bus galima priimti tai, kas tinkamiausia. Mano požiūris toks buvo, bet gali būti ir kitokių, aš sutinku su jumis. Mokesčiai visi…
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas jau paklaustas, bet aš pritariu tam įstatymo projektui ir manau, kad tarifai turėtų būti didesni, bet iš pradžių gali užtekti tiek, pripratinkime prie mažesnių mokesčių, paskui galime padidinti.
PIRMININKAS. Reikia klausti. Seimo narys S. Bucevičius. (Balsai salėje:„Nėra.“) Nėra. Seimo narys… Yra. Prašau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis Juliau, aš norėčiau paklausti apie brangų nekilnojamąjį turtą. 350 tūkst. Lt Vilniaus mastais skaičiuojant yra dviejų kambarių butas. Ar čia jau yra tokia didelė prabanga?
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jūs omenyje turite, kaip ir visi, spekuliacines kainas, o čia bus apmokestinama pagal nekilnojamojo turto registrą, kuris įvertino visą šį turtą masinio vertinimo būdu. Ir tiktai 33 tūkst. turėtojų visoje valstybėje iš 1 mln. 100 tūkst. savininkų, tik 32 tūkst. savininkų patenka, arba 2,9 % visų savininkų patenka į šį mokesčio įstatymą. Taigi dauguma Seimo narių painioja rinkos spekuliacines kainas su valstybės įvertintomis kainomis. Čia pagal valstybės įvertintas kainas, kur mokės tik 2,9 % savininkų, kurie valdo 15 % iš 100 mlrd. turto.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis kolega, kadangi Lietuvą valdo tie keli procentai turtingų žmonių, kad priimtume šį sprendimą, reikia labai didelės politinės valios, o tai gali padaryti tik laisvi ir nepriklausomi Seimo nariai. Ar jums neatrodo, kad jūsų teikiamas įstatymas yra tarsi lakmuso popierėlis patikrinti mus, ir ar jūs esate įsitikinęs, kad šiame Seime gali būti priimtas toks įstatymas?
J. VESELKA (TTF). Galiu pasakyti, tie 3 % Lietuvos žmonių realiai valdo Lietuvą. Čia mes tiktai esame valstybės teatre, todėl tie 3 %, kurių galbūt čia keli yra, tikrai neleis priimti šio įstatymo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Na, tikrai įstatymo pavadinimas yra toks įdomus.
J. VESELKA (TTF). Kultūringas.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ypač kultūringas, gerbiamasis kolega. Jau čia gali įsivaizduoti bet ką, čia reikia turėti gerą fantaziją, kad suprastum, kokius dalykus jis bando reglamentuoti. Jį iš esmės galima vadinti ir Gyvenimo gerovės solidarumo ir meilės mokesčiams įstatymu. Ką bepridėsi, beveik nesugadinsi įstatymo pavadinimo.
Aš noriu paklausti, kodėl jūs siūlote nekilnojamojo turto, nuo kurio priklausytų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, vertę perkainoti kas penkerius metus? Atrodytų, kad Lietuvoje apskritai ekonominis gyvenimas vyksta kiek aktyviau ir dažniau keičiasi kainos ir visi kiti dalykai. Pagal ką jūs paėmėte tuos penkerius metus?
J. VESELKA (TTF). Nusirašiau nuo Komercinio nekilnojamojo turto įstatymo. Taigi gerbiamasis Petrai, jūs balsavote už tokius terminus. Ir aš nusirašiau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, iš tikrųjų panašių klausimų jau buvo, tai galbūt grįžtame prie turto mokesčio. Svarstant tą turto mokestį, aišku, turbūt sunkiausia šioje vietoje bus pasirinkti patį modelį. Kaip Latvijoje nuo nulio ar nuo kitko. Ir dar vienas klausimas. Problema ta, ar iš tikrųjų visą tą turtą, kurį jūs norite apmokestinti, turi tie žmonės, kurie deklaruoja tą turtą? Kaip jūs norite sugaudyti tą turtą?
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, aš iš nekilnojamojo turto registro paprašiau duomenų ir pagal tuos duomenis paruoštas įstatymas. O tai kaip sugauti, deklaruoti, nedeklaruoti? Aš negaliu aplakstyti ir patikslinti, bet aš paprašiau Nekilnojamojo turto registro ir turiu visus tuos duomenis, savininkus, skaičius, vertę, kiek kam priklauso. Visa tai turiu.
Dabar dėl to, kad į nekilnojamąjį turtą jis būtų įkomponuotas. Galvojau apie šį dalyką, bet tada reikia ten daug tų nuostatų perkelti į šitą… Tai aš priėjau prie išvados, kad gal geriau atskiras… Bet žiūriu į Teisės departamento, kad galbūt ten. Todėl sakau, kad čia būtų galimas ir toks, ir toks variantas.
PIRMININKAS. Seimo narė I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Juliau, prašau pasakyti, vadinasi, kiekvienais metais turto vertė keisis? Ir nuo tos vertės priklausys, ar čia nustatyta penkeriems metams? Ar ta suma apimtų tiktai vieną turto vienetą, ar apskritai bet kurį nekilnojamąjį turtą? Sakysim, yra namas, butas, žemės sklypas, dar kas nors…
J. VESELKA (TTF). Ne, žemės sklypai čia neįeina. Čia įeina tiktai gyvenamieji namai, garažai ir sodo namai. O iš tikrųjų nereikės kiekvienais metais. Kas penkerius metus numatyta, kaip gerbiamasis Petras klausė, bet iš tikrųjų kiekvienas turės teisę, jeigu jam atrodo per daug, per mažai turbūt niekad neatrodys, galės individualų vertinimą, tada už individualų vertinimą jis sumokės pats. Bet jeigu tas masinis vertinimas juos tenkina, tai tas bus maždaug kas penkeri metai. Bet gali būti pasiūlytos ir kitokios nuostatos, nes Teisės departamentas sako, kad nuo infliacijos gal reikia indeksuoti, visaip siūlo. Bet aš siūlau panašiai, kaip yra su tuo komerciniu nekilnojamuoju turtu, kokios yra nuostatos, kad kas penkeri metai būtų peržiūrima.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui už atsakymus. Išklausysime nuomones už ir prieš. Už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes galime pasidžiaugti, kad mūsų kolega pristato šį įstatymo projektą. Tapę Europos Sąjungos nariais mes iš tikrųjų pamatėme, kaip yra kitose Europos valstybėse, kaip sprendžiamos socialinės atskirties problemos. Ir vienas iš instrumentų, kuris tam taikomas, yra skirtingas nekilnojamojo turto apmokestinimas, kuris naudojamas ir asmeninėms reikmėms. Tokie skirtingi turto apmokestinimai egzistuoja, ir manau, kad net ir šioje sunkioje ekonominėje situacijoje jie padėtų spręsti dalį problemų, kaip autorius teikia, papildytų mūsų valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus beveik 60 mln. Lt. Jeigu prisimintume, kiek diskutuodami dėl šių metų biudžeto mes girdėjome įvairių skaičių, kurie reikalingi savivaldybėms spręsti vienas ar kitas problemas, šiandien girdėjome keletą kartų dėl vietinio autotransporto finansavimo, girdėjome dėl ikimokyklinių įstaigų būklės, dėl paramos kaimo mokykloms ir panašių dalykų, kurie, man atrodo, yra labai svarbūs. Ir tie žmonės gali tą padaryti, nes sumos, kurios reikalingos mokėti netgi už pusės milijono turtą, yra 150 Lt. Manau, kad žmogus, turintis savo reikmėms tokį būstą, iš tikrųjų tokią sumą gali sumokėti, ir bendra suma padėtų spręsti daugelį kylančių problemų. Todėl visus kviečiu bent jau po pateikimo pritarti, o paskui pasiūlysim vienas ar kitas pataisas, kurias mes siūlėm, pavyzdžiui, pagalbą jaunoms šeimoms, kaip aš kalbėjau klausdamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys Ž. Šilgalis užsirašęs pasakyti motyvus prieš, bet jo nėra. P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, krizė yra tas laikotarpis, kada papildomi mokesčiai dar labiau įklampina ekonomiką ir sustabdo jos smagratį. Sutikime, ar pats laikas dabar mums, ypač psichologiškai, pradėti kalbėti apie naujus mokesčius. Praleidome gerą progą, tikrai praleidome gerą progą, sakyčiau, gal ir prieš dešimtmetį, pagalvoti apie tam tikrus mokestinius svertus šioje srityje, tačiau tokios gilios krizės valstybė dar nėra išgyvenusi. Todėl psichologiškai ir ekonomiškai yra labai blogas laikotarpis pradėti žmones gąsdinti arba perspėti apie tokių naujų mokesčių atsiradimą. Nesiūlau jo dabar svarstyti.
Antras dalykas. Kolega Julius tikrai pasistengė, jo darbštumui galima statyti paminklą, bet kiek iškreipta yra nekilnojamojo turto sąvoka. Argi žemė nėra nekilnojamasis turtas? Raskite skirtumą tarp tų dalykų. Man atrodo, viskas turi įeiti, ir tokiu būdu galima ekonomiškai pagrįsčiau svarstyti tokius dalykus. Nemanau, kolegos, kad reikėtų mums svarstyti tokius dalykus būtent šiandien ir pasiųsti neigiamą signalą visuomenei ir investuotojams. O be to, kadangi kolega Julius sutiko, kad reikia tobulinti, reikia ieškoti kitų, galbūt tobulesnių įstatyminių išraiškos formų, aš ir siūlyčiau konsensuso būdu paprašyti Juliaus dar padirbėti. Krizė dar nepraėjo, pesimistai sako, kad jinai dar ilgiau užtruks Lietuvoje, tai tą laiką Julius gali panaudoti ir patobulinti. Taigi kviečiu, kolegos, labai atsargiai vertinti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Išklausę priešingas nuomones spręsime balsuodami, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 42, prieš – 3, susilaikė 29. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai yra šie: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
S. Pečeliūnas prie šoninio mikrofono.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Manyčiau, vis dėlto būtų reikalinga Vyriausybės išvada. Tai pirma. Antra, mielieji kolegos, šiandien po pietų eilinį kartą kišat socializmą Lietuvon, net dangus tam nepritarė ir taip smarkiai apsiniaukė. Gal sustokite! (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariame pasiūlytiems komitetams? Pritariate. Nepritariate?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Pirmininke!
PIRMININKAS. Taip, prašau.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Pirmininke, ar būtų galima pasiūlyti Ekonomikos komitetą?
PIRMININKAS. Be Socialinių reikalų ir darbo komiteto, taip pat yra pasiūlytas Ekonomikos komitetas. Pritarta. Daugiau pasiūlymų dėl komitetų nėra. Ar pritaria Seimas, kad reikia prašyti Vyriausybės išvados? Pritaria. Svarstymo data yra siūloma birželio 22 d.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Tęsiame vakarinį posėdį. (Balsai salėje) Nusprendėm, kad nedarysim. Techninę anksčiau darėm, o dabar sakė ne.
17.39 val.
Toliau. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1751(2). Pranešėjas – J. Narkevič. Pateikimas.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininko pavaduotoja. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Mokslo ir studijų įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Minėtą projektą parengti mane paskatino siekis suteikti galimybę Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje įsteigtiems aukštųjų mokyklų filialų studentams Lietuvos Respublikos piliečiams įgyti tokias pačias galimybes, kuriomis naudojasi Lietuvos aukštosios mokyklos studentai.
Minėto projekto tikslas – sudaryti pagrindą Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje įsteigtiems užsienio aukštųjų mokyklų filialų studentams Lietuvos Respublikos piliečiams siekti, atkreipsiu dėmesį, būtent siekti gauti Lietuvos Respublikos biudžeto finansavimą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad minėtas finansavimas būtų sudarytas iš keleto dalykų, dėl kurių spręstų Vyriausybė, kiek ir kokiu mastu tas finansavimas būtų skirtas. O minėto projekto, jeigu jis būtų priimtas, rezultatas būtų tas, kad studentai turėtų galimybę gauti valstybės finansavimą studijoms, valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms, taip pat turėtų užtikrintą socialinę stipendiją ir kitą paramą. Taigi minėto projekto pakeitimas būtų… Užsienio aukštųjų mokyklų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, valstybės biudžeto lėšos studijoms neskiriamos, ir mano siūlyta pataisa, išskyrus atvejus, kai steigėjas yra Europos Sąjungos valstybė narė. Dėl minėto projekto išvadas pateikė du departamentai: Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas. Minėtų išvadų trumpa esmė yra tokia, kad pagal pirmąją reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tai būtų valstybinės aukštosios įstaigos, minėtų valstybių valstybinės. Tai viena. Antra pastaba – praplėsti mano pasiūlymą Europos ekonominėje erdvėje įsteigtomis aukštosiomis mokyklomis. Trumpai tiek. Gal tik pridursiu, kad dar vienas siekis yra tas, kad tuo projektu siekiame realizuoti Lisabonos sutarties direktyvą, kurios punktai yra jums nurodyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis – V. Gedvilas. Nematau salėje. Klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums žinoma, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja studentai iš užsienio, kuriuos vienaip ar kitaip remia mūsų valstybė. Užsienio studentai atvyksta studijuoti į Lietuvą ir mainų pagrindu. Taigi užsienio studentai Lietuvoje yra remiami, be to, kaip jūs žinote, Lietuvoje veikia didelis skaičius valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų, į kurias keliauja studento krepšelis. Ar nemanote, kad jūsų siūlymas finansuoti užsienio įsteigtų aukštųjų mokyklų studentus bus nepakeliama finansinė prievarta Lietuvai, kuri ir taip išsiskiria, nes skiria menkiausią finansavimą vienam studentui? Ačiū.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų siekis suteikti galimybę siekti, gauti finansavimą yra ir tas, kad mūsų jaunimas vis dėlto gautų išsilavinimą Lietuvoje, dėl ko liktų dirbti pas mus, ir tai sumažintų migraciją, kuri vis didėja. Manau, kokia finansavimo dalis būtų skiriama, spręstų Vyriausybė nustatyta tvarka ir šiame įstatyme nurodytais kriterijais. Aš paminėjau, kad galbūt tai nebūtų visas finansavimas studijų, bet galbūt tai būtų garantija gauti paskolas, dėl kurių dabar yra gana sudėtinga, socialines stipendijas ir kitas lengvatas, net tokias elementarias kaip transporto išlaidos. Kokios išlaidos būtų skiriamos, būtų atskirai nagrinėjama nustatyta tvarka. Mano pasiūlymas yra suteikti tokią galimybę siekti gauti tas išlaidas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs galite pasakyti, ar Europos Sąjungos šalyse tokių analogų yra, kai kitų šalių įsteigtos aukštosios būtų remiamos iš tų šalių biudžeto? Ačiū.
J. NARKEVIČ (TTF). Konkrečiai aš neatsakysiu, tačiau žinau, kad kai kuriose šalyse taip yra, bet konkrečiai nenoriu meluoti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Stundys.
J. NARKEVIČ (TTF). Paskui tą būtų galima papildyti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Mano klausimas nesudėtingas. Kaip tik Teisės departamento pastabose yra nuoroda į vieną iš Konstitucinio Teismo nutarimų dėl valstybės priedermės ar ne priedermės tam tikrais atvejais finansuoti nevalstybines aukštąsias mokyklas ir yra labai taikli nuoroda į reikmę, valstybės poreikį ir teikiamų studijų kokybę. Ar jūs turite informaciją apie Lietuvoje veikiančių kitų valstybių aukštųjų mokyklų filialų studijų kokybę? Ar ta kokybė yra tokia, kad mūsų valstybės aukštosios mokyklos su ja negali konkuruoti?
J. NARKEVIČ (TTF). Aš dabar mąstau. Galbūt galite patikslinti, kaip nekonkuruoti – ar tai, kad kažkur yra daug geresnė, ar nepalyginamai blogesnė? Gal būtų galima patikslinti?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Klausimas tarsi buvo aiškus: ar filialų teikiama studijų kokybė yra pranašesnė už Lietuvos aukštųjų mokyklų teikiamas paslaugas?
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų atkreiptinas dėmesys į finansavimą valstybinių įstaigų. Savo pristatyme ir paminėjau, kad būtų tikslinga sudaryti galimybę finansuoti valstybinių įstaigų studentus. O dėl įstaigų, aukštųjų įstaigų, kurios veikia Lietuvoje, tai yra viena įstaiga, arba vienos įtaigos filialas, tai Baltstogės universiteto Vilniaus filialas. Jų kokybė… Jie gavo tai įstaigai visus reikiamus leidimus teikti aukštojo ugdymo paslaugą, o pagal tam tikrus subjektyvius reitingus, jeigu kalbėtume, pagal pasaulinius reitingus jie iš Vilniaus aukštųjų mokyklų yra tretieji, iš Lietuvos visų kitų yra penktieji. Lenkijoje jie užima vidurio poziciją tarp visų aukštųjų mokyklų. Tai gana jaunas universitetas, savarankiškai veikiantis nuo 1997 metų. Ankščiau tai buvo Varšuvos universiteto, vieno iš geriausių Lenkijos universitetų, filialas. Ar bus steigiamos kitos? Galbūt, priėmus tą pataisą, ir bus steigiamos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mane tiesiog glumina ta netiesa, kurią jūs rašote savo aiškinamajame rašte, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Galų gale reikės ar nereikės? Jūs ką tik… kaip ir sau prieštaraujate. Atsistojęs tribūnoje sakote, kad čia jūs kitą problemą, bet pagal Seimo statutą, jeigu jūs teikiate projektą, kuris pareikalaus iš valstybės papildomų lėšų, reikia ir parašyti, kiek tų lėšų ir iš ko atimti, kad duotume būtent šitam projektui įgyvendinti. Dėkoju.
J. NARKEVIČ (TTF). Jeigu kalbame apie šiuos metus, tai tikrai tų lėšų nereikės, nes, matyt, jau bus po paskirstymo, tačiau tai priklauso nuo to, kokį mes norėsime pateikti paskirstymą finansavimo. Jeigu mes turėsime paskirstyti tas lėšas, kurias dabartiniu metu tik perskirstysim pagal įstaigas, tai papildomų lėšų nereikės. Jeigu bus sprendžiamas klausimas dėl papildomo finansavimo, tada taip. Išplaukiant iš pirmojo, kas pasakyta, iš esamų lėšų perskirstymo galimybių, tada melavimo mano projekte nėra.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūs sakote netiesą? Pirmauja KTU šiais metais, toliau eina Vilniaus universitetas, o toliau eina Gedimino universitetas. Tai kur Baltstogės universiteto filialas gali užimti ketvirtą vietą ar trečią vietą, kaip jūs teigiate? Tikrai to nėra, todėl nereikia kalbėti neteisybės. (Balsai salėje) Lenkijoje? Lenkijoje vidurinėje. Dabar norėčiau jūsų paklausti. Pasakykite man, ar Lenkijoje yra kitų šalių aukštoji mokykla, finansuojama iš Lenkijos biudžeto?
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū už klausimą. Pirma pastaba. Aišku, toks filialas nėra reitinguojamas kaip atskiras, yra Baltstogės universitetas, ir jo užimama vieta pagal reitingą, kaip paminėjau, yra Vilniaus universitetas, yra Gedimino universitetas, paskui minimas Baltstogės universitetas. Tarp Vilniaus įstaigų jis yra trečias. Tarp Lietuvoje esančių įstaigų jis yra penktas, jį lenkia minėtos Kauno įstaigos. Taigi melo čia, gerbiamoji kolege, nėra. O dėl antrojo klausimo aš negalėčiau dabar atsakyti. Manau, kad mes galėtume padiskutuoti svarstymo metu, tada būtų galima konkretizuoti tam tikrus kitus skyrimo elementus. Tačiau jeigu iki svarstymo neprieis, tuomet kita kalba. Negalėčiau jums dabar pateikti tos informacijos.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Jaroslavai, jūs aiškinamajame rašte ir savo kalboje labai drąsiai teigiate, kad dabartinė studentų finansavimo Lietuvoje reglamentacija prieštarauja Lisabonos sutarčiai ir vienai jūsų nurodytai Europos Parlamento direktyvai. Kuo remdamasis jūs darote tokią išvadą ir gal galėtumėte pakomentuoti plačiau, kas, kur, kaip, dėl ko prieštarauja kam Europoje?
J. NARKEVIČ (TTF). Konkrečiai yra kalbama apie galimybes skirti finansavimą ir Teisės departamento išvadoje tai yra nagrinėjama. Yra nurodoma, kad siekiant ekonominės naudos valstybė turėtų remti valstybines įstaigas. Ten irgi yra pasakyta, kad galbūt turėtų būti (bendrąja prasme kalbant, nekonkretizuojant) paminėta, kokios sritys konkrečiai. Čia, toje išvadoje, tai irgi yra paminėta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Ačiū pranešėjui už pristatymą ir atsakymą į klausimus. Toliau motyvai dėl viso įstatymo projekto ir nuomonė už – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš noriu priminti, kad šis įstatymo projektas yra teikiamas po pateikimo. Diskutuoti, kaip mes turime elgtis su mūsų valstybės piliečiais, čia kalbama apie Lietuvos valstybės piliečius, kurie mokosi Europos Sąjungos valstybių įsteigtuose universitetuose (dabar kalbame realiai apie vieną institutą), reikia ir ieškoti vienokio ar kitokio sprendimo irgi reikia. Priešingu atveju mes visus tuos žmones išstumiame iš savo valstybės. Stumiame ir sakome – ačiū, mums nieko nereikia. Kokia bus ta parama, ar tai bus teisių sulyginimas transportui, kitiems dalykams, ar dar kažkas, reikia diskutuoti. Todėl aš kviečiu ne bėgti nuo problemos, kuri yra, o po pateikimo pritarti, toliau diskutuoti ir ieškoti vienokių ar kitokių sprendimų šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Ir kitokią nuomonę, nuomonę prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Aš pirmiausia nemanau, kad yra kokia nors problema. Priešingai, mes norime sukurti problemą. Tai viena. Antra. Matyt, problema prasidėjo tada, kai Lietuvos valstybėje anos kadencijos Vyriausybė padarė keistų sprendimų, leisdama be valstybės poreikio kurti, steigti užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialus. Jokių motyvų, kad Lietuvai šiuo metu reikia tokių studijų programų, kurios yra teikiamos, tarkime, ir Baltstogės universiteto filiale, nėra. Visiškai analogiškos studijų programos, dar kokybiškesnės, sėkmingai veikia mūsų universitetuose. Tai viena.
Antra. Žinoma, steigiant ar leidžiant steigti užsienio valstybės universiteto filialą, mums gali rūpėti ir būti svarbus vienas argumentas, tai yra studijų kokybė ir to universiteto tarptautinis prestižas. Tai būtų gana svaru ir tai būtų gana didelis iššūkis mūsų universitetams.
Trečias dalykas. Mūsų Mokslo ir studijų įstatymas nustato ir užsienio aukštųjų mokyklų filialams tam tikras procedūras ir tam tikras priemones išoriniam vertinimui ir studijų kokybės užtikrinimui. Tikėtina, kad tas mechanizmas pradės veikti ir šiuo atveju ir mes turėsime patikimą informaciją apie studijų kokybę kituose, ne mūsų valstybės, universitetuose. Taigi argumentų, kodėl būtų galima paremti šį siūlymą, nėra. Be to, pats siūlymas yra gana žalias ir nevisiškai teisingas vertinant platesniu kontekstu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai. Už – 21, prieš – 17, susilaikė 30. Įstatymo projektui nepritarta. Dabar reikia apsispręsti, ar grąžinti tobulinti, ar iš viso atmesti. Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Už – tobulinti, prieš – atmesti.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 28, prieš – 41. Atmesta.
17.59 val.
Toliau darbotvarkės 2-10 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1382. Pranešėjas – A. Dumbrava. Pateikimas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, projekto rengimą paskatino susiformavusi privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokėjimo praktika, kai fiziniai asmenys, gaudami pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir kartu versdamiesi individualia veikla pagal verslo liudijimą arba pagal individualios veiklos pažymą, turi mokėti dvigubą privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Tai yra mokama ir nuo atlyginimo, gaunamo už darbą, ir nuo individualios veiklos pajamų, arba nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Analogiška situacija susidariusi ir asmenims, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka valstybė ir kurie kartu verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Tai trumpai tiek. Kad panaikintume dvigubą tų žmonių apmokestinimą, jeigu žmogus dirba, jis turi vieną kartą sumokėti sveikatos draudimo mokestį. Tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už labai trumpą pristatymą. Aišku, jūsų klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pirminė mintis, kurią jūs išsakėte, be abejo, yra teisinga ir tikrai reikėtų palaikyti. Bet pačiame projekte šalia to jūs siūlote, kad privalomojo sveikatos draudimo nemokėtų visi be išimties, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai čia ir ilgalaikiai bedarbiai, ir užsieniečiai, atvykę į Lietuvą stažuotis, ir t. t. Ar vis dėlto ne per didelė ši grupė? Ar jūs peržiūrėjote ją? Mano nuomone, kažin ar visiems reiktų. Ačiū.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju už klausimą. Jūs teisus. Yra pateikimas ir mes turėtume padiskutuoti. Mano manymu, galbūt tą grupę žmonių, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis, galima būtų sumažinti, atrinkti. Tai pirmiausia galbūt būtų kalbama apie pensininkus, neįgalius asmenis.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. Žemaitaitis. Nėra. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs tikriausiai žinote, kad Sveikatos draudimo įstatymas galioja nuo 1996 m. ir tą dvigubą mokestį nuo visų pajamų moka ir žmonės, kurie dirba keliuose darbuose. Kodėl dabar jūs siūlote tik vienai kategorijai, jeigu jau vadovautis logika, tik žmonės, kurie dirba, yra valstybės draudžiami pensininkai ir turi individualios veiklos pažymėjimą, o kitų kategorijų žmonėms nesiūlote? Kokia logika čia vadovaujatės?
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū už klausimą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Priešrinkimine ar kažkokia kitokia?
A. DUMBRAVA (TTF). Dar anksti. Aš vadovaujuosi ta logika, ateina žmonės, kiekvienas nuo savęs, ir aš pagalvojau, kad, ko gero, arba tą sąrašą galima išplėsti, arba jį sumažinti. Tiesiog yra tokie pageidavimai ir todėl mano toks pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs žinote, kad dabar Sveikatos ministerija turi darbo grupę, kuri peržiūri tuos visus mokestinius dalykus. Kaip jums atrodo, ar čia nesisieja tos darbo grupės su tomis jūsų siūlomomis lengvatomis?
A. DUMBRAVA (TTF). Siejasi galbūt tuo, kad kalbame apie Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Tik mūsų Vyriausybė ir ta komisija nori užkrauti žmonėms tą mokestį, o čia kai kuriai kategorijai žmonių įvesti taip, kad jie mokėtų tą mokestį, bet mokėtų tik vieną kartą. Pavyzdžiui, nuo didesnės sumos arba didesnį procentą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų bandėte aiškintis, kiek tų asmenų yra, maždaug kokią sumą mes išimame iš sveikatos draudimo?
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Aš pasakysiu vieną skaičių. Rajonuose, kurie verčiasi, pavyzdžiui, individualia veikla, tai yra pagal verslo liudijimus, 10 % tų žmonių yra pensininkai. Tai ta suma, Respublikoje maždaug tokie skaičiai. Kokia bus suma, be abejo, manau, reikėtų Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, gal jūs man galėtumėte paaiškinti. Konstitucijoje kalbama, kad įstatymas nustato nemokamą medicinos pagalbos teikimo valstybinėse gydymo įstaigose tvarką. Valstybė rūpinasi sveikata žmonėms susirgus, laiduoja paslaugas. Konstitucija nekalba apie jokį draudimą nei vidurinių mokyklų, nesiūlo organizuoti draudimo policijai ar dar kam nors ir įsakmiai kalba apie nemokamą gydymą. Kai nebuvo personalizuotos įmokos, kai sveikatos draudimas buvo daromas iš bendrųjų atskaitymų, nuo „Sodros“ ir nuo kitų, tada buvo galima sakyti, kad tai iš tiesų yra biudžetinio finansavimo atskiras fondas, kaip Kelių fondas ar kiti. Taip ir buvo, Rimantai Dagy, atmink tą.
Mano klausimas. Kokias dar įmokas čia mes nagrinėjame, nes personalizuoti įmokas, vadinasi, patekti į keblią padėtį, iš kurios sunkiai išeisime konstituciniu keliu.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš nelabai turiu atsakymą, nelabai supratau.
PIRMININKĖ. Čia daugiau buvo pasisakymas, o ne klausimas. (Balsai salėje) Klausia, apie kokias įmokas jūs čia kalbate. Išverčiu lietuviškai.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš kalbu apie privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
PIRMININKĖ. Aišku. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, aš savo kaimyno Vytenio temą noriu šiek tiek sukonkretinti. Sakykite, Konstitucija yra pagrindinis mūsų dokumentas ir ji aiškiai nustato, kad gydymas turi būti nemokamas. Sakykite, kaip jūs įsivaizduojate Lietuvoje nemokamą gydymą praktikoje, jeigu įmokos yra personalizuotos ir t. t.? Kaip jūs įsivaizduojate nemokamą gydymą Lietuvoje praktiškai?
A. DUMBRAVA (TTF). Aš nežinau, personalizuotos, nepersonalizuotos, tačiau kiekvienas, aš įsivaizduoju, žmogus turi mokėti, drausti savo sveikatą, bet jis tą turi daryti, mano nuomone, vieną kartą. Jis gali mokėti pajamų mokestį, jis gali mokėti socialinio draudimo mokestį, jis privalo tai mokėti. Bet draustis jis privalo vieną kartą, ir visa iš to (…), nepaisant to, kiek jis turi veiklų.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Toliau klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote iš esmės mokesčių lengvatą, ne tiek dvigubo apmokestinimo išvengimą. Gali susidaryti tokia situacija, kaip ir Teisės departamentas rašo, kad asmuo dirbdamas pagal darbo sutartį gauna minimalias pajamas, o užsiimdamas individualia veikla jis gauna pajamų, kurios ženkliai, kelis kartus ar net keliolika kartų, viršija tas pajamas iš darbo sutarties. Kitaip sakant, ar nebus taip, kad bus kai kurių piktnaudžiavimų, kad darbo sutartis sudaroma vos ne fiktyviai, o iš individualios veiklos gauna pajamas. Ar jūs neturėjote omeny ko kito, pavyzdžiui, kai individualią įmonę įsteigia ir nesiverčia ta veikla, bet tada iš tikrųjų tai būtų tarsi rykštė, kad jis tą įmonę uždarytų, likviduotų. Bet jūs šito savo aiškinamajame rašte nerašote ir bent jau įstatymo projekte… Ką jūs iš tikrųjų turėjote omeny, aš noriu sužinoti? Ačiū.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš manau, kad šį įstatymo projektą reikėtų patobulinti. Jūs visiškai teisingai pastebėjote, kas yra ir išvadose, kad vis dėlto reikėtų, mano manymu, dar iki svarstymo turėtų gimti toks punktas, kad jis turėtų mokėti didesnę sumą ar, kaip jūs sakote, nuo individualios žemės ūkio veiklos. Jeigu ten jo pajamos yra didesnės, jis turi mokėti vieną kartą, tačiau didesnę sumą. Tai čia reikia pagalvoti tobulinant.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų paliekant šone diskusiją apie nemokamą sveikatą, čia mūsų kolegos, berašinėdami į Konstitucinį Teismą, įsivaizduoja, kad Lietuvoje auga medžiai, ant kurių auga pinigai, ir gali būti kas nors nemokama. Tą temą galima palikti šone.
Bet grįžtant prie jūsų siūlymo, žinant, kad jau šiuo metu nuo sveikatos draudimo mokesčio yra atleisti beveik 2 mln. 70 tūkst. mūsų šalies piliečių ir faktiškai tik apie 1 mln. 200 tūkst. dalyvauja draudimo sistemoje, šis jūsų siūlymas dar labiau sumažina mokesčių mokėtojų grupę. Žinant, kad privalomojo sveikatos draudimo mokestis mokamas nuo pajamų, kaip jūs numatote… Pajamos mokamos nuo visų pajamų, nes kitaip mes atidarome skyles piktnaudžiauti. Tai viena bėda. O antra bėda, dar susiauriname nemokančių grupę. Ar išlaikys mūsų sistema ir ar galės bent minimalias paslaugas suteikti mūsų gyventojams, ką ir garantuoja mūsų Konstitucija?
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū už klausimą. Be abejo, tokių grėsmių yra ir negalima to neigti. Tačiau, aš manau, reikėtų mums visiems pasistengti ir pagalvoti, kaip sutvarkyti tą draudiminę sistemą. Mes žinome pagal praeitų metų statistiką, ką mes dabar kalbame, apie 100 tūkst. žmonių yra visai nedrausti ir jų lyg ir pas mus nėra. Tarkim, (…) tokią gerą reklamą, kampaniją, kad žmonės vis dėlto draustųsi, kad jie žinotų savo prievoles. Mes negalime sąžiningai dirbančių žmonių sąskaita drausti kitus. Jeigu žmogus moka, jis turi gauti tą paslaugą, ir tiesiog mums reikia patvarkyti, reikia susimąstyti, kaip tą sveikatos draudiminę sistemą pakelti į aukštesnį lygį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad čia pirmiausia kalbama apie dirbančius žmones, kurie moka sveikatos draudimo mokestį. Aišku, dirbantis žmogus neturi daug laisvo laiko, kad galėtų kuo nors užsiimti papildomai. Čia kalbama dažniausiai, ir man teko susidurti, kad kreipiasi žmonės, kurie norėtų išsipirkti prekybos verslo liudijimus, tai yra galbūt šeštadieniais turguje ką nors parduoti, savo daržoves ar gėles. Jeigu tokie žmonės sumokės už verslo liudijimus, tai ir tai bus gerai, o mokėti dar 72 litus už tai, kad retkarčiais kuo nors užsiima, be to, moka už darbo vietas, galbūt dalis remontuos butus, namus, ką daro šiandien nelegaliai, tai darys legaliai, išsipirks verslo liudijimus, čia paprasčiausiai bus tas, liaudiškai pasakius, prisidūrimas prie pagrindinės algos. Manau, kad iš to biudžetas tikrai išloš ir sumažės nelegalaus darbo. Aišku, yra taisytinų vietų, dėl kurių ir klausimą uždaviau, ar galima visiems nemokėti už privalomąjį sveikatos draudimo liudijimo… privalomojo sveikatos draudimo pirks verslo liudijimą, tie, kurie draudžiami šiandien valstybės lėšomis, visiems jokiu būdu negalima. Be abejo, tai komitetuose galima pataisyti, bet iš esmės tikrai reikėtų pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolega V. P. Andriukaitis iš tikro teisus, Konstitucijos 53 straipsnyje sakoma, kad „Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“. Dabar aš noriu priminti, kad Lietuvių kalbos žodyne sakoma, kad tvarka – tai nusistovėjęs veikimo, elgesio būdas, norma arba paprotys. Tai vėlgi noriu priminti, kad ta norma, paprotys ir būdas nusistovėjęs nuo 1996 m., kai gerbiamasis Seimo narys V. P. Andriukaitis vadovavo darbo grupei, kurios… Draudimo įstatymo projektas Seime buvo priimtas 1996 m. gegužės 21 d. ir įsigaliojo nuo 1997 m. Jo 5 straipsnyje buvo sakoma, kad privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Dabar to paties įstatymo, kuris galiojo iki aštuntų… devintų metų, 16 straipsnio 6 dalyje buvo sakoma, kad asmenys, nepriklausantys draudžiamiesiems, moka už save 10 % Statistikos departamento skelbiamą praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmoką, t. y. 200 Lt turėjo mokėti kas mėnesį. Mes, Seimas, per tuos vadinamuosius naktinius sprendimus sumažinom šitą įmoką iki 72 Lt per mėnesį. Visiškai nesuprantu, kodėl gerbiamasis V. P. Andriukaitis nesikreipė į Konstitucinį Teismą, kai buvo reikalaujama mokėti 200 Lt, bet nebuvo išieškoma, kol nebuvo atskiro draudimo?
O dėl šito projekto noriu pasakyti. Kolegos, darbo grupė baigė darbą, kaip minėjo gerbiamoji V. V. Margevičienė, ten yra tam tikrų siūlymų. Tikrai neeksperimentuokim, leiskim Vyriausybei įvertinti darbo grupės siūlymus, ir atitinkamai priimsim tam tikrus sprendimus. Kolegos, užtikrinu, kad kitą savaitę kai kurie iš Seimo narių…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …kreipsis į Ligonių kasą prašydami ką nors kompensuoti papildomai, ką nors apmokėti papildomai, padidinti balą. Aš susilaikau nuo tokio sprendimo, kuris gali atnešti didžiulės žalos Ligonių kasai ir apskritai ligoniams, ir siūlau tą patį daryti kitiems kolegoms.
PIRMININKĖ. Antanai, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Neviršykit sau skirto laiko. Pasiruošiam balsuoti. Kas pritariat įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 32, prieš – 1, susilaikė 30. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Taip, siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ir siūloma svarstyti birželio 17 d.
18.16 val.
Toliau darbotvarkės 2-11 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1446. Pranešėja – O. Valiukevičiūtė. Pateikimas. Prašom tylos, nesinervinkit, nes taip balsavot, nieko nepadarysit. Prašom pristatyti klausimą, jūs jau galit.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji kolegos, teikiu, mano manymu, labai aktualų šiuo metu Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Teikiu šį projektą įsitikinusi, kad tai sustiprins nepilnamečių apsaugą ir sugriežtins bausmių atlikimo tvarką. Įvairių specialistų vertinimu, nusikaltimai nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumo mastai yra tokie milžiniški, kad tai, ką mes girdime žiniasklaidoje, ką mes girdime viešojoje erdvėje, – tiktai viršūnėlės, o šaknelės yra kasmet per tūkstantį nusikaltimų. Mano siūlomo projekto esmė yra ta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nebūtų paleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, t. y. už nepilnamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą ir visus kitus baisius dalykus. Manyčiau, kad toks teisinis reguliavimas bus papildoma atgrasanti priemonė asmenims, linkusiems į Baudžiamojo kodekso draudžiamus lytinius santykius su nepilnamečiais. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū už trumpą, konkretų pristatymą. Pirmasis nori jūsų paklausti S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jūsų rūpinimasis šia problema yra pagirtinas. Norėčiau paklausti. Vis dėlto tai yra platesnė tematika, matyt, neužtenka šitos vienos jūsų teikiamos pataisos. Ar žinote, kokia situacija yra viso komplekso sprendimų dėl šito ir kurioje vietoje jis yra užstrigęs? Ačiū.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Dabar galiojančiame įstatyme yra išvardyta, labai daug reglamentuota, kas yra paleidžiami lygtinai. Bet to, ką aš teikiu, nėra dabartiniame įstatyme. Manau, reikia pradėti nuo šito žingsnio, kad tai būtų bent atgrasomoji priemonė. O visa kita, mielasis kolega, prašom siūlyti ir toliau, jeigu jūs matote, kad nepakanka šito. Aš tiesiog darau pirmą žingsnį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs savo projektu siūlote iš esmės prilyginti šiuos nusikaltimus, už kuriuos maksimali bausmė, tarkim, yra iki dvejų metų, tiems nusikaltimams, už kuriuos maksimali bausmė yra iki gyvos galvos, pavyzdžiui, už genocido nusikaltimus, žmoniškumui, už karo nusikaltimus, taip pat už nusikaltimus žmogaus gyvybei, pavyzdžiui, už mažamečio nužudymą, kur numatyta taip pat iki gyvos galvos maksimali bausmė. Ar jūs manote, kad tai bus proporcinga ir adekvati priemonė? Ačiū.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamasis kolega…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kovoje su nusikalstamumu.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš esu šventai įsitikinusi, kad šie nusikaltimai pagal sukeliamas pasekmes nepilnamečiui, jo fizinei ir psichinei sveikatai yra nė kiek ne mažiau pavojingesni už tuos, apie kuriuos jūs kalbėjote, pastabų ir Teisės departamentas pasakė apie tai. Bet aš dar kartą kartoju, kad būtina numatyti bent atgrasančias nuostatas, nes čia pat aš nenorėčiau iš Seimo tribūnos konkrečiai pavardėmis minėti asmenų, kurie už gerą elgesį yra paleidžiami po trejų metų iš kalėjimo lygtinai, kaip ir kiti pagal dabartinį galiojantį įstatymą, o kiek nukenčia dėl to dar vaikų, kai vėl jie daro tas pačias veikas. Manau, kad nepilnamečio asmens sužalojimas, apie tai kalbama galiojančiame įstatyme, kartais gali būti netgi ir netyčinis, o čia ši veika yra būtent tyčinė ir aiškiai suvokiant, kad jis daro nusikaltimą, jis suvokia pasekmes ir siekia jų būtent darydamas tą nusikaltimą. Aš manau, kad reikia griežtai kovoti su tuo. Gerbiamieji teisininkai, mėginkim bendrom jėgom daryti ką nors, nes, kaip ir girdite, nusikaltimų mastai yra baisūs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, sakykite, kaip jums atrodo, ar tai bus labai sudėtinga nustatyti? Nes paprastai tai yra nepilnamečiai, mažamečiai vaikai. Ar jūs turite tokių pavyzdžių, ar žinote atvejų, kiek maždaug buvo tokių…
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Lygtinai paleistų?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Tikrai yra tų pavyzdžių, aš nenorėčiau pavardėmis. Tų pavyzdžių yra nemažai. Teko bendrauti su „Vaiko namas“ psichologu Evaldu Karmaza, kuris tiria, ypač turi daug blogų žinių šiuo klausimu. Jis įsitikinęs, kad tai yra baisūs mastai, pirmas dalykas.
Gerbiamoji Vaidevute, aš kalbu ne apie Baudžiamąjį kodeksą, o apie Bausmių vykdymo kodekso pataisą. Apie tai, ką jūs kalbate, manau, tai susiję su Baudžiamojo kodekso pataisomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi, kaip aš supratau, mano kolega R. Dagys taip pat taupys laiką ir atsisakys savo žodžio, tai aš irgi atsisakau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū vyrams, abiem, tokie džentelmenai, nekankinate moters. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Yra tik V. V. Margevičienės noras kalbėti už, bet gal irgi taip pat pritariate? Atsisakote? Ar reikia balsuoti? Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dar bus balsavimas ir pabalsuosime. Labai ačiū už supratimą ir už laiko sutrumpinimą.
Komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 10 dieną.
18.24 val.
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1836. Pateikimas. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamieji kolegos, labai trumpai taupant jūsų laiką. Įstatymo projekto tikslas yra leisti savivaldybėms, kad jos galėtų nustatyti socialinės infrastruktūros mokestį. Kadangi šiandien nėra tai reglamentuota, kai kurios savivaldybės pasirašo tiesiog sutartis su vystytojais, todėl turi problemų, nes tas mokestis yra savanoriškas, nori moka, nori nemoka. Kai atsiranda urbanizuotoje kokioje nors teritorijoje arba konkrečioje teritorijoje pastatoma keletas daugiabučių gyvenamųjų namų ir ten reikia įrengti darželį ar įrengti kokią nors vaikų žaidimų aikštelę, nėra galimybių, savivaldybė neturi finansavimo. Tai tokiu atveju savivaldybė pasitvirtintų socialinės infrastruktūros mokestį, šitą, turėtų galimybę ir teisę toje teritorijoje įrengti vieną ar kitą kokį nors reikalingą objektą. Tai būtų tiek trumpai. Gal klausimų.
PIRMININKĖ. Yra. Nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Ačas. Ačiū. Nenori. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti. Jūs sakote, kad savivaldybė galėtų nusistatyti socialinės infrastruktūros mokestį. Pasakykite, kaip tai atsilieps? Pavyzdžiui, savivaldybių teritorijose yra įsisteigę daug viešųjų įstaigų, dabar jau yra ir privačių centrų, kurie steigiasi ir atlieka būtent socialines paslaugas tos savivaldybės teritorijos gyventojams. Kaip čia? Tada jie irgi bus apmokestinti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, gerbiamoji kolege. Tai yra visai ne apie tai.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). O apie ką?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Yra taip. Jeigu statytojas pasitvirtina detalųjį planą ir detaliajame plane numato kokioje nors teritorijoje statyti daugiabutį namą, pagal kvadratinius metrus, kiek sudaro tas namas, savivaldybės taryba nustatytų įkainį, pavyzdžiui, 1 kv. m socialinės infrastruktūros mokesčio prilyginamas 10 litų. Paskaičiuojama ir tas mokestis būtų skiriamas būtent toje teritorinėje vietovėje, tame detaliajame plane numatytai socialinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, vaikų žaidimo aikštelei. Jeigu, tarkime, tame daugiabutyje yra 2000 kv. m, yra 10 litų, surenka 20 tūkst. ir už 20 tūkst. įrengia vaikų žaidimo aikštelę. Taigi būtų konkrečiai šitam dalykui skiriami pinigai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, pasakykite, rinkliava būtų renkama iš savivaldybės fizinių asmenų, taip? Ne iš investuotojo?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš investuotojo. Čia būtų imama iš investuotojo. Investuotojas, prieš pasitvirtindamas detalųjį planą, su savivaldybe turėtų pasirašyti socialinės infrastruktūros sutartį ir pagal detalųjį planą nustatytus vadinamuosius kvadratinius metrus sumokėtų mokestį. Aš sakau, daugelyje savivaldybių šiandien yra savanoriškos formos sutartys. Pavyzdžiui, Perkūnkiemio teritorijoje buvo išvystyta daugelio gyvenamųjų namų. Tuo metu „Ranga grupė“ buvo pasirašiusi su Vilniaus savivaldybe sutartį, todėl prisidėjo prie finansavimo įrengiant Perkūnkiemyje darželį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į dviejų Seimo narių klausimus. Dabar nuomonė už – V. V. Margevičienė. Gal leiskime kalbėti.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš nelabai supratau. Mes čia, Seime, nuolat kalbame, kad reikia skatinti verslą, reikia padėti verslui, reikia mažinti mokesčius verslui. O kaip čia dabar bus? Dar uždėsime papildomą infrastruktūros mokestį? Ir taip jie, kurie stato didelius objektus, prisideda prie savivaldybės. Netgi prisideda įrengdami vaikų aikšteles ir sutvarkydami aplinką. Aš noriu klausti. Gal ir geras mokestis įrengti ką nors, sutvarkyti savivaldybės teritorijoje. Bet ar tai nebus papildoma našta verslui? Todėl susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Bet kalbėjote už? (Balsai salėje)
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ne taip užsirašiau.
PIRMININKĖ. Gerai. Prašom balsuoti. Kas pritariate šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš. Prašom.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 38, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną.
Replika po balsavimo – V. Bacevičius. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Pirmininke, prašymas būtų dėl komitetų. Būtų tikslinga šį projektą svarstyti Ekonomikos komitete papildomai.
PIRMININKĖ. Jeigu yra toks noras, niekas neprieštarauja? Gerai. Ačiū.
18.29 val.
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1738. Pateikimas. Pranešėjas – A. Petkus.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, šito Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą teikiu sužinojęs ir įvertinęs dabartinę Lietuvoje esamą situaciją. Šias pataisas padėjo parengti Lietuvos autoverslininkų asociacija. Kaip žinote, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas galioja nuo 2002 m., šita versija, ir viskas buvo normalu, vykdoma iki 2009 m., kol Finansų ministerija pradėjo tą patį įstatymą skaityti kitaip.
Kad būtų aiškiau, paaiškinsiu, ką turiu omeny. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnis įpareigoja importuotojus ir gamintojus susimokėti mokesčius arba sutvarkyti įvežamas prekes, numatytas trečiame priedėlyje, tai yra akumuliatoriai, amortizatoriai, filtrai ir panašios prekės. Nuo praeitų metų Finansų ministerija įpareigojo naujų automobilių importuotojus deklaruoti tas, aš pavadinčiau, detales, esančias naujuose automobiliuose. Vadinasi, be to, kad naujų automobilių importuotojai ir pagal visus teisės aktų reikalavimus, Europos Sąjungos direktyvas turi prievolę sutvarkyti savo prekes kaip automobilį, dar prie viso to turi deklaruoti atskirai naujame automobilyje esančias padangas, akumuliatorius, amortizatorius, filtrus ir t. t. Išeina dvigubas apmokestinimas. Siekiant išvengti šito dvigubo apmokestinimo ir papildomo deklaravimo, siūlomos šitos įstatymo pataisos. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti R. Ačas. Bet aš manau, gal savi savų kaimynai neklausinėsite. Juo labiau jis visiškai nereaguoja. Ačiū už pristatymą. Motyvų dėl viso įstatymo sakyti norinčių nėra. Ar balsuojam, ar bendru sutarimu? Galim bendru sutarimu? Gerai. Labai ačiū. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 d.
18.32 val.
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir papildymo 671 straipsniu“ projektas Nr. XIP-1698. Pranešėjas – P. Gražulis. Pateikimas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad Vyriausybė, visos partijos savo programose, galima paminėti ir Prezidentę, šiais metais skelbia ypatingą kovą su korupcija. Šiuo metu Seime yra Antikorupcijos komisija, kuri dirba. Žinote, komisijoms tuo metu, kada yra laisvas laikas, sunkiau susirinkti ir laiko lieka mažiau. Aš siūlau, kad būtų ne Seimo Antikorupcijos komisija, o Seimo komitetas. Tada tikrai nuodugniau galėtų įsigilinti į visus klausimus, būtų skiriama daugiau laiko šiai problemai, kuri yra viena aktualiausių, viena aštriausių problemų mūsų valstybėje. Todėl aš manau, kad gal atsisakysite klausti, visi suprantate klausimo esmę ir bendru sutarimu pritarsite šio įstatymo pateikimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, kaip jūs manote, kiek dar tokių komisijų reikėtų pavadinti komitetais, kad visos tos aštrios problemos valstybėje būtų išspręstos? Operatyvinės veiklos, yra kitų komisijų.
P. GRAŽULIS (TTF). Žinote, kadangi šiuo metu esu ne Operatyvinės veiklos komisijoje, bet esu Antikorupcijos komisijos narys, matau dideles darbo apimtis ir matau, kad nevisiškai suspėjama tuos darbus kokybiškai nudirbti. Todėl ir pasiūliau šią idėją, ir manau, kad tikrai daug kokybiškiau, daug operatyviau būtų sprendžiami kai kurie klausimai ir rezultatas tikrai būtų kitoks kovojant su korupcija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti. Jūsų siūlyme yra įrašyti kai kurie teiginiai, faktiškai dubliuojantys kitų komitetų, jau egzistuojančių, veiklą. Ką tada reikš mūsų noras išvengti dubliavimo institucijų, institucijos viduje, kai jūsų siūlymu būtų sukuriamas dar kažkoks padalinys, komitetas, kai šiuo metu komisija, kuri dabar egzistuoja, turi pakankamai įgaliojimų. Aš manau, jums irgi turėtų būti akivaizdu, kad tai yra tiesiog triukas ir nieko bendro neturi su kova su korupcija.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Anušauskai, aš tikrai nepritariu. Man atrodo, jūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir jums asmeniškai nereikėtų važinėti į Klaipėdą ir Klaipėdoje kovoti su korupcija, jeigu būtų Antikorupcijos komitetas. Iš tikrųjų palengvėtų ir jūsų, kaip komiteto pirmininko, darbas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į klausimus. Dabar nuomonės už, prieš. Nėra? Yra. Nuomonė prieš – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gal ir būtų galima sutikti su gerbiamuoju P. Gražuliu, nes iš tikrųjų tai yra labai opi problema. Bet kai nuolatos kalbame, kad turime taupyti, kad yra sunkmetis… Dabar gerbiamasis Petras vėl nieko negirdi, bėgioja po salę ir vėl neišgirs, ką noriu pasakyti. Tai dėl to labai ačiū. Aš tikrai balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Petrai! Nesiklauso. Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 47 Seimo nariai. Už – 21, prieš – 5, susilaikė 21. Įstatymo projektui nepritarta. (Balsai salėje) Tuoj pasakysiu. Įstatymo projektui nepritarta, ir dabar turime apsispręsti, ar atmesime (čia Statuto pateikimui nepritarta), ar tobulinsime.
Prieš tai dar repliką po balsavimo – P. Gražulis. Nešnekės jau?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, tai dar kartą parodo, kad Seimo nariai viena kalba, o kita daro. Visos politinės partijos korumpuotos, pradedant socialdemokratais ir baigiant konservatoriais… (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Tam reikia įrodymų, ir tada, kai ateisit, pateiksit… (Balsai salėje) Raštiškai, gerai? Gerai. (Balsai salėje) Na, tegul, taip.
Prašom pasiruošti balsuoti. Ar atmetam, ar grąžinam tobulinti? Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš.
Balsavo 46. Už – 25, prieš – 21. Grąžinama tobulinti.
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-224(3). Ekonomikos komiteto išvadas skaityti ir pristatyti visas pataisas turėtų B. Vėsaitė. Jos nėra. Ką darom? Ar kas nors kitas imasi to darbo, ar nesvarstome šio klausimo? (Balsai salėje) Nesvarstome? Nes yra daug pasiūlymų, vadinasi, kas nors turi būti pasiruošęs. Nėra pagrindinio pranešėjo, tada nesvarstome. Nėra ir komiteto pirmininko. Gerai.
18.39 val.
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1113. Pranešėja – O. Valiukevičiūtė. Pateikimas.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Trumpindama tiktai paaiškinsiu, kad šiuo metu Lietuvos radijo ir televizijos komisija sudaroma iš 13 narių, iš kurių 3 narius skiria Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu. Ir įstatymas imperatyviai nenustato, kad, Seimui skiriant tris narius, bent vienas jų turėtų būti iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų. Projektu siūloma nustatyti, kad sudarant Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir Seimui skiriant tris narius iš jų vienas imperatyviai būtų skiriamas iš Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti. Aiškinamajame rašte minite veiksnius, kurie jus paskatino rengti tokią pataisą. Vienas iš veiksnių yra LRTK skyrimo precedentai. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti precedentus? Ar jums neatrodo, kad jūsų pasiūlymas būtų precedentas?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Prieš atsakydama į jūsų klausimą norėčiau pasakyti, kad šiandien vieni esame pozicijoje, kiti opozicijoje, taigi visiems yra svarbus šis mano teikimas. O dėl precedento tai noriu priminti pastarąjį teikimą į komisiją, kada nebuvo priimtas opozicijos kandidatūros teikimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia S. Stoma. Nėra. Nematau, bent savo vietoje nesėdi. R. Ačas. Atsisako. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Sakykite, šitas vienas narys iš opozicijos tai būtų iš tų trijų narių, kuriuos skiria Seimo komitetas?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Ne.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ar tai yra atskirai opozicijos teikimas?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Tai yra atskirai. Būtent iš tų trijų narių, kuriuos skiria Seimas, vienas imperatyviai būtų skiriamas, teikiamas opozicijos kandidatas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji kolege, labai gerai, kad jūs tokį dalyką siūlote, mane tiktai vienas niuansas domina. Sakykite, ar yra teisinga, kad į tokią svarbią instituciją, o mes žinome, kad visuomenės sąmonę daugeliu atvejų formuoja žiniasklaida, narius teikia komitetai? Ar neturėtų būti kitaip?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gal jūsų pasiūlymas yra labai svarstytinas ir geras, bet mano siūlymas yra kitoks. Aš kalbu, kad šiuo metu ir pagal paskutinį precedentą, kurį paaiškinau gerbiamajam komiteto pirmininkui, tik politinio korektiškumo dėka yra kartais sutinkama su opozicijos siūlymu skirti vieną kandidatą į komisiją. Bet jūsų siūlymas galbūt yra labai logiškas, manyčiau, kad siūlykite.
PIRMININKĖ. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Norėjau paklausti. Sakykite, kaip išspręsti tą klausimą, kuriai tai opozicinei partijai teks tas auksinis balsas siūlyti…
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamasis kolega, opozicija visada yra vienalytė ir lengvai susitarianti. Opozicijos teikiamas kandidatas. Aš ir sakau – čia paprasčiausias solidarumo principas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinė klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Onute, iš tikrųjų aš to paties norėjau paklausti, ko ponas K. Komskis. Jeigu dabar, pavyzdžiui, opozicijoje yra trys partijos ir yra opozicijos lyderis, tai ar jisai bus deleguojamas, ar, kaip jūs gražiai atsakėte, bandysite susitarti?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Jokiu būdu ne opozicijos lyderis. Šiuo atveju opozicijos politinis korektiškumas turės būti svarbiausias dalykas. Manau, kaip pozicija susitaria visais svarbiais klausimais, taip ir opozicija privalo susitarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Man atrodo, kad precedentas paskatino šitą pataisą, o paskatino tokią pataisą todėl, kad ta susiklosčiusi tradicija šiame Seime buvo pažeista. O kaip opozicija susitars, gali būti ir daugiau kandidatų… Tiesiog pagal surinktą balsų kiekį tas, kuris gaus daugiau net ir iš kelių opozicijos kandidatų, bet vienas vis tiek bus atstovaujamas komisijoje. Aš palaikau šią pataisą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš, priešingai, abejoju šia pataisa ir esu visiškai įsitikinęs, kad iki šiol galiojanti LRTK formavimo tvarka yra logiška ir tikslinga. LRTK veiklos sritis yra gana rimta, kur reikia ir tam tikrų specialiųjų žinių, ir tam tikro supratimo apie tuos dalykus. Visiškai yra nevykusi aiškinamajame rašte minima analogija – LRT taryba. Taip, LTR tarybos atveju iš tikrųjų atstovavimas opozicijai yra reikalingas, nes, teikiant viešąją informaciją, kurią pateikia LTR visuomenei, turi būti laikomasi žurnalistikos vertybių ir aiškių principų. LRTK atveju tai netinka. Iš tikrųjų tai būtų vienas žingsnis, kuriuo būtų siekiama suteikti tam tikrą politinį atspalvį šiai institucijai. To reikėtų išvengti. Aš tik priminsiu, kad LRTK sritis yra iš tikrųjų labai rimta, tai yra radijo ir televizijos transliuotojų, retransliuotojų veiklos reguliavimas ir priežiūra, kontrolė. Tai yra… Tas principas šiuo atveju nėra deramas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruoši balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 30, prieš – 2, susilaikė 17. Įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Čia yra norinčių… Nėra norinčių kalbėti.
Dabar turiu tokį pasiūlymą, jeigu pritarsite. Pagrindinė darbotvarkė baigta. Seimo narių pareiškimų nėra, yra du rezerviniai klausimai. Aš atsiklausiau seniūno, sakė, kad galėtume svarstyti. Būtų r-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-148(2), bet nematau pranešėjo V. Matuzo, nors buvo iki šiol. Manau, niekas nebus pasiruošęs pristatyti, nes čia yra siūloma atmesti, bet, matau, yra P. Gražulis. Petrai, jūs pasiruošęs pristatyti savo rezervinį klausimą? (Balsai salėje) Noriu, kad labai trumpai, aiškiai galėtume…
18.48 val.
R-4 klausimas – įstatymo „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1686. Pranešėjas – P. Gražulis. Pateikimas. Prašom labai trumpai pristatyti, kad spėtume iki 19 valandos.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Vėl mano akys krypsta į krikščionis demokratus konservatorius. Kadangi aš rėmiau šitą įstatymą praeitos kadencijos metu, kada buvo valdančioji dauguma socialdemokratai ir premjeras G. Kirkilas, jūs suskaičiavote, kokia yra žala padaryta okupacijos metais mūsų valstybei, ir įpareigojote, kad Vyriausybė dirbtų ir išieškotų tas padarytas žalas. Kadangi nė karto, sėdėdamas čia, Seime, negirdėjau, kai atsako į Seimo narių klausimus A. Kubilius, kiek jis išieškojo pinigų iš Rusijos (ir dabar lankėsi pas V. Putiną, ir kokie rezultatai?), tai aš siūlau, kad kas pusmetį teiktų Seimui ataskaitą, ką vis dėlto Vyriausybė nuveikė. Aš suprantu, kad G. Kirkilo Vyriausybei tai jau suprantamas dalykas, kad taip nelabai ką nuveikė, bet kadangi šio įstatymo iniciatoriai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tai manau, kad jų premjeras tikrai bent jau pusę tų lėšų išieškojo. Tik aš norėčiau, kad tai paskelbtų Lietuvai, jeigu kokią nors sumą išieškojo, kad kiekvieną pusmetį ateitų čia, į Seimą, ir pateiktų ataskaitą. Paprastas mano klausimas. Aš siūlau, kad niekas neklaustų ir balsuotų visi už.
PIRMININKĖ. Ačiū už labai trumpą ir aiškų pristatymą. Bet jūsų vis tiek nori paklausti keturi Seimo nariai. Bet gal atsisakys J. Veselka?
P. GRAŽULIS (TTF). Juliau, neklausk!
J. VESELKA (TTF). Ne, ne. Kaip galiu 80 mlrd. atsisakyti? Ką jūs!
PIRMININKĖ. Klausimas. Neklausit?
J. VESELKA (TTF). Klausiu. Gerbiamasis Petrai, bėda, žinote, kokia. Aš taip galvoju, aš suskaičiavau, kad mūsų reformatoriai pridarė daug daugiau žalos nei okupantai. Ką darysim su mūsų reformatoriais?
P. GRAŽULIS (TTF). Kai paimsim valdžią, išieškosim iš jų. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom klausti, Juozai!
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte sutikti papildyti teikiamą įstatymą, kad tol, kol konservatoriai valdžioje, tol jie ateina ir atsiskaito?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, galite pateikti tokias pataisas, nes vis tiek gerbiamasis socialdemokratų buvęs premjeras toje srityje neįgyvendino įstatymo. Jis buvo toks pusiau kaip ir niekinis. Galėtų toks įstatymas galioti tuo metu, kol yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai valdžioje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Labai sveikinu Petrą ir palaikau, iš tikrųjų palaikau, tik turbūt aš kažkaip ne vieną kartą esu girdėjusi, kaip užsienio reikalų ministras A. Ažubalis sakė, kad dar nėra apskaičiuota, nėra suskaičiuota, nesame pasirengę. Bet kai aš dabar žiūrėjau tuos darbus, mačiau, kad yra ir studijos atliktos, ir viskas. Tikrai, jūsų teikta pataisa turbūt įpareigos dar kartą pažiūrėti ir įvertinti žalą, galbūt ir infliaciją, ir visa kita, tiesiog pritariu ir manau, kad reikėjo pateikti anksčiau.
P. GRAŽULIS (TTF). Geriau vėliau negu niekada.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Petrai, iš tikrųjų rimtas pasiūlymas. Aš tik norėjau paklausti, ar nevertėtų dar įrašyti, kadangi konservatoriai prisipažino, kad jie dar turi padaryti daug namų darbų prieš tai, kai jie reikalaus Maskvoje tos žalos atlyginimo, kad kas mėnesį irgi būtų atsiskaitoma už tuos namų darbus, ką jie nuveikė ta kryptimi?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš buvau pirminiame variante, kurio neregistravau, siūlęs, kad kas ketvirtį duotų ataskaitą. Bet paskui pamaniau, kad gal per dažnai, ne tiek jau daug ir nuveikta, tai pasiūliau kas pusmetį. Bet jeigu jūs siūlytumėte kas ketvirtį, aš tikrai pritarčiau ir manau, kad tokia įstatymo pataisa labiau įpareigotų valdančiąją daugumą, premjerą, Vyriausybę įvykdyti savo įsipareigojimus. O namų darbai išties yra padaryti, paskaičiuota, kad padaryta žala siekia 80 mlrd. litų. Aš manau, jeigu mes būtume išieškoję bent 10 mlrd. Lt, nereikėtų skolintis iš užsienio bankų, ir man atrodo, mes tikrai nejaustume tokių krizės padarinių mūsų valstybėje ir nebūtų tokių problemų, kokios yra šiandien mūsų valstybėje. Mano turimais duomenimis, ne ką labai nuveikė ir A. Kubilius šitoje srityje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – V. V. Margevičienė. Tikiuosi, taip ir kalbėsite.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip ir kalbėsiu. Iš tikrųjų aš esu už tai, kad žala būtų atlyginta, ir man labai graudu, kai tremtinių vaikai atsisėdę šaiposi iš tokių rimtų dalykų. Nereikia dūsauti ir dejuoti, jeigu norite pasijuokti ir pasišaipyti, tai galite pasijuokti ir pasišaipyti, bet aš gimiau vagone ir 12 metų ten išbuvau. Ir man nepatinka jūsų pašaipos, o žalą reikia atlyginti, ir ji vis tiek, ar jūs šaipysitės, ar ne, bus atlyginta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes susiduriame su mūsų darbo krize. Jeigu jūs čia rimtai tuos dalykus teikiate, tai jūs pažiūrėkite, į kokią padėtį statote mus visus ir patys save. Jeigu jūs tokius klausimus darote pasityčiojimo objektu, tai jūs ne iš ko kito tyčiojatės, iš savęs tyčiojatės. Iš kitos pusės, tai parodo jūsų tikrąjį požiūrį į problemos sprendimą. Tokiam požiūriui aš negaliu pritarti, todėl siūlau balsuoti prieš. Petrai, o tavo požiūris man seniai aiškus tuo klausimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi išsakėte savo nuomones. Prašom pasiruošti balsuoti, kas pritariate šiam įstatymui po pateikimo, prašome balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 42 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 4, susilaikė 12. Įstatymo projektui pritarta. Siūlomas vienas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 d. Repliką po balsavimo P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Rimantai, man atrodo, šitą repliką reikėtų adresuoti jums, jūsų kolegoms. Jūs prisiminkite, kai buvote opozicijoje ir kai siūlėte šitą įstatymą, jis buvo priimtas. Ar tada jūs juokavote, ar rimtai kalbėjote? Aš noriu jūsų paklausti, jūs nuolat gerbiamąjį G. Kirkilą kaldavote prie kryžiaus, kad jis neišieškojo lėšų iš Rusijos. Ką padarė jūsų premjeras? Ar jūs manipuliuojate žmonių, kurie buvo ištremti, jausmais ir net negalvojate nė piršto pajudinti? Ar jūs prisimenate, kaip buvote opozicijoje, kad net savivaldybėms siūlėte pripažinti Ičkerijos valstybę kaip nepriklausomą, kai G. Kirkilo Vyriausybė nepripažino? Tai kodėl jūs šiandien to nedarote? Taip pat pasiūlysime, kad būtų pripažinta, bent įteisinta Ičkerijos valstybės atstovybė Lietuvoje. Kodėl jūs esate tokie veidmainiai ir paskui rodote į mus pirštais?
PIRMININKĖ. R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (KPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Prašau pagrindiniu komitetu skirti vis dėlto Užsienio reikalų komitetą.
PIRMININKĖ. Gal balsuojame. Alternatyviai. Kas už Žmogaus teisių komitetą, balsuojate už, kas už Užsienio reikalų komitetą, balsuojate prieš. Už – Žmogaus teisių komitetas, prieš – Užsienio reikalų komitetas.
Balsavo 45 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 20. Pagrindiniu komitetu lieka Žmogaus teisių komitetas, o papildomu galime palikti Užsienio reikalų komitetą. Neprieštaraujate? Užsienio reikalų komitetas. Dar viena replika, nežinau, turbūt po balsavimo, V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kad šio įstatymo teikėjas nėra kompetentingas, tai aš žinojau seniai, bet man gaila, kad Seimas nesuvokia, jog, sprendžiant užsienio reikalų klausimus, santykių su kitomis valstybėmis klausimus, pagrindiniu komitetu vis dėlto turi būti Užsienio reikalų komitetas. Jeigu Seimas sutiktų, kiek mūsų čia dar liko, aš siūlyčiau perbalsuoti, nes juokauti tokiom temom aš nepatarčiau.
PIRMININKĖ. Balsavimas yra teisėtas, 5 balsų skirtumas, tikrai nematau, kodėl reikėtų perbalsuoti. Jeigu bus blogai priimtas, Seimas atmes pagrindinio komiteto išvadą. Aš tikrai negaliu keisti Seimo narių nuomonės. Dar vienas, jau ne vienas, žiūriu, čia labai daug jūsų išsirikiavo. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Iš tikrųjų labai liūdna, kai Seimo nariai pradeda kolegas skirstyti į kompetentingus ir nekompetentingus, greitai atsiras skirstymas į kvailus ir į protingus. Po to pereisime prie trečio lygio – į psichinius ligonius ir sveikus. Manyčiau, kad čia reikėtų susilaikyti. O dėl Petro pasiūlyto įstatymo, jisai juk neina į santykius tarp Rusijos ir Lietuvos, jis tik siūlo įpareigoti Vyriausybę, tai yra mūsų vidaus klausimas, ne užsienio reikalų klausimas. Todėl aš manau, kad Seimas iš tikrųjų labai protingai apsisprendė.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Nežinau, ar čia kažkur buvęs socialdemokratas R. J. Dagys dar yra, jeigu jis yra, aš jam norėčiau palinkėti, kad jis nesusirgtų tokia politine amnezija. aš atsimenu, kaip kažkada R. J. Dagys labai aiškiai pasisakė prieš šitą įstatymą, aš irgi balsavau prieš šitą įstatymą, kolegos, ir dabar esu prieš šį įstatymą. Tai yra politinės veidmainystės paminklas, įstatymais tokie dalykai nesprendžiami. Referendumo realizavimas yra sprendžiamas visai kitais būdais, tarpvalstybinėms deryboms, diplomatinėmis priemonėmis, daugeliu kitų dalykų. Juo labiau kad tema labai paini ir labai sudėtinga.
Bet kai jūs, dešinėje pusėje būdami, ne šios kadencijos dešinėje, 1997 m. kadencijos dešinieji sugalvojote išeidami pasilikti ir priėmėte įstatymą būtent tuo būdu, sau uždėjote apynasrį. Uždėjote apynasrį problemos sprendimui, gadinate gyvenimus žmonėms, gadinate ekonominius santykius, apskritai kenkiate valstybiniam saugumui ir daugeliui kitų dalykų. Ir dabar lygioje vietoje darote nežinia kokias manifestacijas. Išties būtų geriausia išeitis sustabdyti šito įstatymo galiojimą, nes šitaip jis neįveikiamas jokiu pavidalu, ar premjeru būtų V. Landsbergis, ar A. Kubilius, ar dar kas nors kitas. Tai sprendžiama kitais būdais. Galima atsikvėpti ir dar kartą paklausti, ar yra nors kiek žmonių, kurie galėtų pateikti, kaip šitas įstatymas įgyvendinamas, koks jo matymas?
PIRMININKĖ. Viskas. Ačiū. Dabar diskusijos negali vykti. Paskutinė replika – E. Zingeris. Baigiame.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Nors kolega Vytenis kitu klausimu paminėjo, kad čia daugiau yra vidaus reikalų dalykas, bet iš tikrųjų čia daugiau yra užsienio reikalas ir santykių dalykas, susijęs su mūsų esminiais tarpvalstybiniais santykiais. Norėčiau priminti, kad po mūsų valstybės atkūrimo mes įsipareigojome gerbti įvairių valstybių ribas ir mes turime įvairių tarpvalstybinių įsipareigojimų. Deja, aš norėčiau pasiūlyti, jeigu įmanoma, perbalsuoti, o jeigu neišeina, pasilikti prie jūsų garbingos nuomonės. Aš gerbiu jūsų sprendimą, bet tas sprendimas galėtų ir pakenkti mūsų tarpvalstybiniams santykiams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Iš tikrųjų perbalsuoti nematau pagrindo. Galbūt ne visi buvote, nuomonės skiriasi, nieko nepadarysi. Vienų nuomonė yra tokia, kitų tokia, dauguma balsavo už Žmogaus teisių komitetą. Taip gražiai vyko posėdis, aš siūlau baigti visas replikas. Baikime šitą. (Balsai salėje) Yra pirmininko teisė nutraukti replikas.
Labai dėkoju už konstruktyvų darbą, atsilikdami valandą baigiame laiku, vakarinį posėdį šiandien baigiame laiku. Ačiū už darbą. Linkiu gero vakaro. Paskutinė registracija. Būtinai norite registruotis?
Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Skelbiu balandžio 22 d. vakarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.