Projekto XP-2726(3)

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO 38, 39, 41, 45, 46, 48, 49, 50, 51, 52, 53 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2010 m.                            d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1992, Nr. 22-635; 2000, Nr. 59-1760, Nr. 75-2275; 2001, Nr. 21-689; 2003, Nr. 123-5584;

2004, Nr. 115-4279, Nr. 134-4835; 2005, Nr. 143-5171; 2008, Nr. 50-1839; 2009, Nr. 46-1797)

1 straipsnis. 38 straipsnio 1 dalies 4, 8 punktų pakeitimas ir 9 punkto pripažinimas netekusiu galios

1. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) vienmandatėse rinkimų apygardose keliamų kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose,sąrašą;“.

2. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „8) jeigu partija paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti spaudoje paskelbtos vykdant Seimo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;“.

3. 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą pripažinti netekusia galios.

9) praėjusių metų finansinės veiklos deklaracijos, kuri vykdant Politinių partijų įstatymą turėjo būti pateikta mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, taip pat gali pateikti savo biudžeto pajamų ir jų šaltinių, išlaidų ir jų paskirties ataskaitos (pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių partijų įstatymą, kopiją.

2 straipsnis. 39 straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimas

1. 39 straipsnio 4 dalyje po žodžio „reikalavimus“ įrašyti žodžius „o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais“ ir šią dalį išdėstyti taip:

,,4. Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.“

2. 39 straipsnio 6 dalyje po skaičių ir žodžių „5¹ straipsnio 1 dalį“ įrašyti žodžius „arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

,,6. Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, jei iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų.“

3 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Rinkimų užstatas

 1. Rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti vienmandatėje rinkimų apygardoje yra lygus paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 1 dydžiui. Įregistruojant vieną naują kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje vietoj kandidato, kurio pareiškiniai dokumentai buvo atšaukti arba jis juos atšaukė pats, užstato dydis – 1 VMDU.

2. Rinkimų užstatas vienam kandidatų į Seimo narius sąrašui įregistruoti daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra 20 10 VMDU  dydžių. Pakeičiant vieno kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1 VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą.

            3. Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė spaudoje paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos.

4. Pavėluotai pateikus pareiškinius dokumentus arba atšaukus politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą arba panaikinus kandidato registraciją arba neįregistravus asmens kandidatu į Seimo narius šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas negrąžinamas

4. 5. Per 40 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, kai: jei yra pateikta atitinkama politinės kampanijos finansavimo ataskaita.

1) iškeltas kandidatas į Seimo narius arba asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, išrinktas Seimo nariu vienmandatėje rinkimų apygardoje;

2) iškeltų kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir spaudoje yra paskelbta lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaita, skelbtina pagal šį įstatymą.

5. 6. Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės biudžetą.“

4 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„45 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas, rinkimų agitacijos kampanijos pradžia

1. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija „Valstybės žiniose“ paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į Seimo narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.

2. Nuo kandidatų paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija.“

5 straipsnis. 46 straipsnio 1 dalies pakeitimas

46 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai“ įrašyti žodžius „Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai į Seimo narius rinkimų apygardose turi lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą.“

6 straipsnis.  48 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„48 straipsnis. Kandidato į Seimo narius teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos metu

1. Kandidatas į Seimo narius Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus rinkimų agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 30 dienų jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatui į Seimo narius, kuris eina Seimo nario ar Respublikos Prezidento pareigas. Kandidato į Seimo narius, kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Vyriausybės įstatyme.“

7 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Kandidato į Seimo narius neliečiamybė

1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, Kkandidatas į Seimo narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams į Seimo narius, kurie eina Seimo nario, Vyriausybės nario ar teisėjo pareigas. Šių asmenų neliečiamybės klausimas rinkimų kampanijos metu  sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.“

8 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„50 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

1. Pradėti rinkimų agitaciją partijoms ir save iškėlusiems kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos, paskelbus rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaruojamos ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino rinkimų agitacijos politinės kampanijos išlaidų dydžio.

2. Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

3. Politinės reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“

9 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„51 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka

1. Kandidatų sąrašus iškėlusioms partijoms, kandidatams vienmandatėse rinkimų apygardose Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Kiekvienam kandidatų sąrašui skiriama ne mažiau kaip po vieną valandą visuomeninio (nacionalinio) radijo ir po tiek pat televizijos laiko debatams su kito ar kitų kandidatų sąrašų atstovais. Debatuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų atstovų grupės (2 ir daugiau) sudaromos tarpusavio susitarimu, o jeigu jo nėra, – burtais. Kiekvienam kandidatui, iškeltam arba išsikėlusiam vienmandatėje rinkimų apygardoje, skiriama ne mažiau kaip po 5 minutes visuomeninio (nacionalinio) radijo laiko. Šiose radijo laidose kandidatai kalba debatuose, rengiamuose atitinkamos vienmandatės rinkimų apygardos kandidatams. Jeigu laidoje dalyvauja tik vienas kandidatas, jis diskutuoja su laidos vedėju.

2.  Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.

3. Vyriausioji rinkimų komisija:

1) įstatymų nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;

2) patvirtina diskusijų rengimo taisykles;

4. Diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš 2 ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.

5. Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

26. Kandidatų sąrašo rinkimų programą išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija per 20 dienų nuo pateikimo.

37. Kandidato, dėl kurio balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų programą išspausdina tos apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

4. Agitaciją komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik rinkimų specialių sąskaitų dydis. Rinkimų agitacijos per televiziją ir radiją, periodinėje spaudoje žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba tai, kad rinkimų agitacija skelbiama nemokamai, nustato Vyriausioji rinkimų komisija: rinkimų agitacijos per televiziją ir radiją – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teikimu, rinkimų agitacijos periodinės spaudos leidiniuose – žurnalistų etikos inspektoriaus teikimu.

            8. Išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.

59. Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:

            1) ant statinių, kuriuose veikia valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;

            2) ant valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų priemonių ir viešajame transporte ;

            3) automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo dalyviams, taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;

            4) ant skulptūrų ir paminklų;

            5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;

            6) neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo.;

7) vietose, nepatvirtintose apygardos rinkimų komisijos, kaip tai nustatyta šio straipsnio 8 dalyje.

610. Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.

7. Išorinei politinei reklamai skelbti laikantis kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principo skiriama ne mažiau kaip po vieną specialią vietą kiekvienos rinkimų apylinkės teritorijoje. Išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama laikoma taip pat politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Išorinės politinės reklamos vietas savo lėšomis įrengia savivaldybė. Išorinė politinė reklama gaminama ir skelbiama savarankiškų politinės kampanijos dalyvių lėšomis.

8. Vietas, kuriose gali būti įrengta ir skleidžiama išorinė politinė reklama, rinkimų apygardos teritorijoje privalo parinkti ir pateikti apygardos rinkimų komisijai tvirtinti savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu išorinei politinei reklamai skleisti reikalingi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti arba pagal kitus įstatymus būtini sutikimai ar suderinimai, jų nuorašai pateikiami kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. Jeigu stendai, skydai ar teikiamos vietos išorinei politinei reklamai netinkamos arba netinkamai įrengtos, apygardos rinkimų komisija pareikalauja, kad būtų teikiamos tinkamos vietos ar teikiamos vietos būtų tinkamai įrengtos. Kiekvienoje išorinei politinei reklamai skirtoje vietoje visiems kandidatų sąrašams ir tos vienmandatės rinkimų apygardos kandidatams (partijos išdėstomos pagal sąrašų numerius, o kandidatai – pagal abėcėlę) skiriamas vienodas reklamos plotas, kurį nurodo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Šis plotas kiekvienam turi būti ne didesnis kaip A2 formato. Išorinę politinę reklamą skelbia politinės partijos, kandidatai ar šių įgalioti asmenys jiems skirtuose reklamos plotuose. Jeigu išorinė politinė reklama skelbiama nenustatytose vietose, savivaldybės administracijos direktorius užtikrina, kad ji būtų nedelsiant nuimta.

            11. Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki prasidedant įstatymuose nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.

912. Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

1013. Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.“

10 straipsnis. 52 straipsnio 1 dalies pakeitimas

52 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu“ įrašyti žodžius „Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą į Seimo narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse - 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę, kurią sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, bet ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti kandidato atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.“

11 straipsnis. 53 straipsnio 1 dalies pakeitimas

53 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu“ įrašyti žodžius „Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

 „1. Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, - likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse - likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę partijai pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.“

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

            Šis Įstatymas įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia:

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto

pirmininko pavaduotojas                                                                           Algis Rimas