LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO
I Š V A D A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 29, 30 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMO PROJEKTO XIP-1057
2010 m. balandžio 21 d. Nr. 113-P-11
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Algis Rimas, Komiteto pirmininko pavaduotojas; Komiteto nariai: Danutė Bekintienė, Valentinas Bukauskas, Evaldas Jurkevičius, Algis Kazulėnas, Kęstas Komskis, Milda Petrauskienė, Liudvikas Sabutis, Leonard Talmont, Erikas Tamašauskas.
Kviestieji asmenys: Gytis Andriulionis, Teisingumo viceministras; Miglė Bernotienė, Ministro Pirmininko tarnybos patarėja; Germanas Politika, Teisingumo ministerijos skyriaus vedėjas; Albina Radzevičiūtė, Valstybės kontrolės Teisės departamento direktorė; Jūra Švedienė, Valstybės kontrolės Teisės departamento vyresnioji specialistė; Goda Aleksaitė Stabingienė, Vidaus reikalų ministerijos skyriaus vedėja.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėjas Bronius Kleponis; patarėjai: Algirdas Astrauskas, Danutė Budzienė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2009- 09-18) |
|
|
|
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Teikiamas projektas atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus, tačiau atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles projekto 1 straipsnio pavadinime po žodžio “punktu” reiktų įrašyti žodžius “ir pakeitimas”.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
|
|
|
Taip pat siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą tam, kad iki įstatymo įsigaliojimo būtų parengti aiškinamajame rašte nurodyti įstatymo įgyvendinimui reikalingi teisės aktų pakeitimai. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
LR Valstybės kontrolė (2010-03-23) |
|
|
|
Argumentai: Esamame projekte nurodomi valstybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimai, turėję įtakos valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, pernelyg susiaurina pažeidimų, už kuriuos būtų traukiama atsakomybėn, ratą. Todėl projekto formuluotė neturėtų būti siejama vien tik su pažeidimų įtaka ataskaitų duomenų teisingumui. Šiurkštiems tarnybiniams nusižengimams be valstybės lėšų it turto apskaitos pažeidimų tikslinga priskirti ir valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais pažeidimus, neatspindėtus apskaitoje. Siūlomas teisinės atsakomybės sureguliavimas, manome, sudarytų palankesnes sąlygas drausminti valstybės turto ir lėšų valdytojus.
Pasiūlymas: Siūlome patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIP-1057 1 straipsnio 1 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip: „8) valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarkos pažeidimas;“ |
Nepritarti |
Pritarti Seimo TTK sprendime pateiktai pirmajai pastabai dėl LR Valstybės kontrolės teikiamos įstatymo projekto XIP-1057 1 straipsnio redakcijos.
|
|
2. |
LR Valstybės kontrolė (2010-04-15) |
|
|
|
„8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas“. Vyriausybės pateiktas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas yra reikalingas siekiant sugriežtinti teisinę valstybės tarnautojų atsakomybę už valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą. Valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos ar valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimų priskyrimas šiurkščiam pažeidimui turėtų prevencinę reikšmę Valstybės kontrolės audituojamiems subjektams, t. y. paskatintų juos vengti teisės aktų pažeidimų. Vienas iš principų, kuriais yra grindžiamas valstybinis auditas, yra audituojamo subjekto atsakomybės. Šiuo metu susiklosčiusi ekonominė situacija ir dėl to sumenkusios valstybės finansinės galimybės verčia imtis būdų, siekiant optimaliai užtikrinti tinkamą ir teisėtą valstybės išteklių naudojimą. Todėl teisės aktų, reguliuojančių valstybės išteklių apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą jais, pažeidimas turėtų būti išskirtas iš kitų nusižengimų, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms. Pagal esamą teisinį reguliavimą praktikoje valstybės tarnautojai, pažeidę teisės aktus, reguliuojančius valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą jais, retai traukiami atsakomybėn, tuo tarpu šie pažeidimai yra labai rimti, dėl jų ypač kenčia valstybės tarnybos autoritetas. Vyriausybės pateikto projekto 1 straipsnio 1 dalies formuluotėje nurodomi valstybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimai, turėję įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, pernelyg susiaurina pažeidimų, už kuriuos būtų traukiama atsakomybėn, ratą, nes apsiriboja tik apskaitos pažeidimais ir neapima valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimų. Valstybės kontrolės pateiktoje projekto 1 straipsnio 1 dalies alternatyvoje siūloma teisės normos dispozicijoje nurodyti ir valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimus bei detalizuoti, kokio pobūdžio valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo ir disponavimo jais pažeidimai būtų pripažįstami šiurkščiu pažeidimu, todėl siūloma nustatyti kvalifikacinius požymius numatant, kad tik valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, yra laikytini šiurkščiu pažeidimu. Reikšmingumas yra nustatomas pagal Valstybinio audito reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi valstybinis auditas atliekamas pagal valstybės kontrolieriaus patvirtintus Valstybinio audito reikalavimus (toliau – Reikalavimai). Pagal Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį Reikalavimai yra taisyklių, principų ir procedūrų visuma, visais reikšmingais atvejais atitinkanti tarptautinius ir nacionalinius audito standartus ir nustatanti, kaip turi būti atliekamas auditas. Reikalavimai reglamentuoja valstybinio audito bendrąsias nuostatas, Valstybės kontrolės pareigūnų atliekamą valstybinį auditą bei santykius su audituojamu subjektu. Šio valstybės kontrolieriaus, kaip aukščiausios audito institucijos vadovo, patvirtinto norminio teisės akto skelbimą „Valstybės žiniose“ nustato Valstybės kontrolės įstatymo 13 straipsnio 3 dalis. Vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, Reikalavimai ir vėlesni jų pakeitimai yra oficialiai paskelbti „Valstybės žiniose“ (Žin., 2002, Nr. 20-790; 2004, Nr. 14-440). Vadovaujantis Reikalavimų 98 punktu reikšmingumas yra tam tikrų finansinės atskaitomybės ir/ar veiklos rezultatyvumui svarbių dalykų kiekybinė ir/ar kokybinė išraiška. Atliekant finansinį auditą siekiama įsitikinti, ar nenusižengiama įstatymams ir kitiems teisės aktams valdant, naudojant valstybės bei savivaldybės turtą ar disponuojant juo, naudojant valstybės bei savivaldybės biudžeto lėšas. Audito procedūros leidžia surasti klaidas, teisės aktų pažeidimus, galinčius turėti tiesioginį ir reikšmingą poveikį finansinei atskaitomybei. Finansiniame audite reikšmingumas vertinamas bendrai pagal finansinę atskaitomybę bei pagal atskirų sąskaitų likučius, ūkinių operacijų klases ir panašiai. Valstybės kontrolės nuomone, reikšmingumo, kaip kvalifikacinio požymio, įtvirtinimas Vyriausybės pateikto projekto 1 straipsnio 1 dalies normoje, leistų aiškiai atskirti, kad šiurkščiu pažeidimu bus laikomas tik tas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, kuris turėjo reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui ar valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos nepriklausomai auditoriaus nuomonei. Šiurkščiais pažeidimais nebus laikomi smulkūs apskaitos pažeidimai, pavyzdžiui, valstybės ar savivaldybės turto nepažymėjimas inventoriniais numeriais. Šiurkščiais pažeidimais bus laikomi tik reikšmingi apskaitos pažeidimai, dėl kurių buvo pareikšta modifikuota valstybinio audito išvada (neigiama nuomonė arba auditoriai atsisakė pareikšti nuomonę). Atliekant veiklos auditą, praktikoje nustatomi valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo bei disponavimo jais teisėtumo pažeidimai, kurie neturi įtakos finansinėms ataskaitoms, tačiau tokie pažeidimai yra reikšmingi ir dėl jų yra priimami valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų sprendimai, vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsniais (pavyzdžiui, atlikus „Socialinio būsto fondo plėtros programos ir socialinio būsto naudojimo vertinimo“ veiklos auditą buvo nustatyta reikšmingų turto disponavimo teisėtumo pažeidimų Vilniaus miesto savivaldybėje). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manome, kad pagal Valstybės kontrolės siūlomą Vyriausybės pateikto projekto 1 straipsnio 1 dalies alternatyvą, ne bet kuris valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo jais pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu pažeidimu. Vadovaujantis Valstybės kontrolės siūlomais kvalifikaciniais požymiais (lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos ataskaitų duomenų teisingumui ar reikšmingas lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas), būtų galima detalizuoti, kokie teisės aktų, reguliuojančių valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą jais pažeidimai būtų priskiriami šiurkštiems pažeidimams bei sudarytų palankesnes teisinės atsakomybės reguliavimo sąlygas drausminti valstybės lėšų ir turto valdytojus.
Pasiūlymas: Siūlome patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIP-1057 1 straipsnio 1 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip: „8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas;“.
|
Pritarti iš dalies
|
Atsižvelgiant į Seimo VVS komiteto 2010 m. balandžio 16 d. organizuotų klausymų metu pareikštas pastabas ir pasiūlymus tikslinga patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIP-1057 1 straipsnio 1 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip:
„1. Papildyti 29 straipsnio 6 dalį nauju 8 punktu: „8) valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimu nustatytas reikšmingas teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitą, valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais, pažeidimas;“
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
||||||
|
1. |
Seimo narys G. Songaila (2010-03-31) |
1 |
|
|
|
Argumentai: yra atvejų, kai valstybės tarnautojai nevykdo teismo sprendimų ir tai įstatyme nėra pripažįstama šiurkščiu pažeidimu. Šią klaidą reikia pataisyti
Pasiūlymas: 1 straipsnis. 29 straipsnio 6 dalies papildymas nauju 8 ir 9 punktu. 1. Papildyti 29 straipsnio 6 dalį nauju 8 ir 9 punktu: „8) valstybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui;“. 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas;” 2. Buvusį 29 straipsnio 6 dalies 8 punktą laikyti 10 punktu. 10)
|
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į Seimo VVS komiteto organizuotų 2010 m. balandžio 16 d. klausymų metu pareikštas pastabas ir pasiūlymus tikslinga patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIP-1057 1 straipsnio 2 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip:
„2. Papildyti 29 straipsnio 6 dalį nauju 9 punktu: „9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas;” |
|
|
|
2 |
|
|
|
Argumentai: yra atvejų, kai tarnybinis patikrinimas institucijoje ar įstaigoje taip ir nepradedamas; tokiais atvejais reikia numatyti Vyriausybės įgaliotos institucijos įsikišimą.
Pasiūlymas: 2 straipsnis. 30 straipsnio 1 dalies pakeitimas 1. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, - Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Jeigu toks tarnybinio nusižengimo tyrimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatliktas, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti ir įpareigojančią išvadą dėl nuobaudos skyrimo priimti turi teisę Vyriausybės įgaliota institucija. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“
|
Nepritarti |
Vyriausybės pateikto įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo siūloma keisti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, yra siūloma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui nustatyti ne teisę, bet pareigą pradėti valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimą. Įstaigos vadovas, kuris nevykdo šios savo pareigos, ir pats gali būti patrauktas atsakomybėn kaip nevykdantis savo pareigų. Teikiamas siūlymas kelia abejonių, nes atsirastų galimybė kitam subjektui kištis į viešojo juridinio asmens statusą turinčios valstybės ar savivaldybės įstaigos vidaus administravimą. |
|
2. |
Seimo narys L. Sabutis |
|
|
|
|
Argumentai: Seimo kontrolierius turi teisę teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl viešojo administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos yra per trumpas. Ne vieną kartą, tiriant skundą, Seimo kontrolieriai susidūrė su tuo, kad viešojo administravimo institucija ar įstaiga žino, kad valstybės tarnautojas netinkamai atlieka savo pareigas, tačiau tarnybinės nuobaudos neskiria. Seimo kontrolieriaus rekomendacija-įvertinti atsakingų pareigūnų darbą ir skirti nuobaudą-nevykdoma, nes būna praėjęs vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti.
Pasiūlymas: 2 straipsnis. 30 straipsnio 1 dalies pakeitimas 1. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“ |
Pritarti |
Šie Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai svarstyti ir jiems pritarta Seimo VVS komiteto 2010 m. balandžio 16 d. organizuotuose įstatymo projekto XIP-1057 klausymuose. |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
||||||
|
1. |
Seimo Audito komitetas (2010-03-25) |
|
|
|
|
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-1057 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybės kontrolės pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: |
|
|
|
|
|
1 |
|
|
|
Argumentai: Iniciatorių pateikta 29 straipsnio 6 dalies 8 punkto formuluotė numato valstybės tarnautojų teisinę atsakomybę, jei jie pažeidžia valstybės lėšų ir turto apskaitą, bet nenumato atsakomybės už valstybės lėšų ir turto neteisėtą valdymą, naudojimą ir disponavimą. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės siūlymą ir siekiant sugriežtinti valstybės tarnautojų teisinę atsakomybę už valstybės lėšų ir turto apskaitą, jų valdymą, naudojimą ir disponavimą, kai nesilaikoma įstatymų nustatytų reikalavimų, Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarkos pažeidimas; “ |
Nepritarti |
Pritarti Seimo VVS komiteto patobulintam įstatymo projekto XIP-1057 (2) 1 straipsnio 1 dalies redakcijai:
„1. Papildyti 29 straipsnio 6 dalį nauju 8 punktu: „8) valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimu nustatytas reikšmingas teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitą, valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais, pažeidimas;“
|
|
|
|
2 |
1 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis procesas teismuose gali užsitęsti, valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjus tik po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija, kurioje dirba valstybės tarnautojas pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tarnybinio nusižengimo tyrimas gali prarasti efektyvumą ir savalaikiškumą. Tikslinga numatyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje žodį „įsiteisėjusiu” pakeisti žodžiu „priimtu” ir 30 straipsnio 1 dalies pakeitimą išdėstyti taip: „Jei |
Nepritarti |
Pritarti Seimo TTK sprendime pateiktai antrajai pastabai. |
|
|
|
3 |
|
|
|
Argumentai: Įrodyti valstybės tarnautojo tyčinį žalos padarymą teisme dažnai yra labai sunku ar neįmanoma. Jau vien kaltės, nepriklausomai nuo jos formos (tyčia ar neatsargumu), žalos dėl neteisėtos veikos atsiradimo fakto, priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos pakanka tam, kad atsirastų tarnautojo materialinė atsakomybė ir valstybės ar savivaldybės institucija į žalą padariusį valstybės tarnautoją turėtų tokio dydžio regreso teisę, kiek sumokėjo žalos atlyginimo iš valstybės lėšų. Be to, Darbo kodekso 255 straipsnyje yra numatyta daug daugiau atvejų, kada darbuotojas privalo darbdaviui atlyginti visą žalą, nei numato teikiamas įstatymo projektas valstybės tarnautojo atveju. Pasiūlymas: apsvarstyti galimybę iš keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies (keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies) išbraukti reikalavimą, kad žala turi būti padaryta „tyčia“. |
Nepritarti |
Pritarti iniciatoriaus parengto įstatymo projekto 2 straipsnio redakcijai ir Seimo TTK sprendime pateiktai trečiajai pastabai. |
|
|
|
3 |
|
|
|
Argumentai: Valstybės ar savivaldybės institucijos turėtų visais atvejais regreso tvarka išsireikalauti sumokėtą žalą iš ją padariusio tarnautojo, o ne turėti pasirinkimo laisvę,
Pasiūlymas: apsvarstyti galimybę keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad jei valstybės tarnautojas padarė žalą, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi pareigą iš padariusio žalą valstybės tarnautojo regreso tvarka išsireikalauti sumokėtą žalos atlyginimą. |
Nepritarti |
Pritarti Seimo TTK sprendime pateiktai ketvirtajai pastabai.
|
|
2. |
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas (2010-03-31) |
|
|
|
|
6.1. Sprendimas: a) iš esmės pritarti svarstomam įstatymo projektui,
b) siūlyti Pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario Gintaro Songailos pasiūlymus.
|
Pritarti
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas (2010-04-01) |
|
|
|
|
6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIP-1057, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Komiteto pasiūlymus. Siūlytina atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į Audito komiteto 2010 m. kovo 24 d. išvadose Nr. 9 pateiktus pasiūlymus ir jiems nepritarti, nes: 1 pasiūlyme išdėstyta formuluotė yra perdaug plati, t. y. pagal ją bet kuris valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarkos pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu; 2 pasiūlymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“; 3 pasiūlymu
siekiama valstybės tarnautojui nustatyti pareigą atlyginti padarytą žalą
nepriklausomai nuo jo kaltės formos (tyčia ar neatsargumas), 4 pasiūlymas svarstytinas atsižvelgiant į valstybės tarnautojo statusą ir kituose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą, tačiau juo valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai siūloma nustatyti pareigą iš padariusio žalą valstybės tarnautojo regreso tvarka išsireikalauti sumokėtą visą žalos atlyginimą neatsižvelgiant į valstybės tarnautojo kaltės formą, todėl tai yra neproporcinga priemonė tikslui pasiekti.
6.2. Pasiūlymai: |
|
|
|
|
|
4,5 |
|
|
N |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą, reikės parengti ir priimti įstatymą įgyvendinančių teisės aktų pakeitimus, siūlytina papildyti projektą 4 ir 5 straipsniais dėl pasiūlymų Vyriausybei ir įstatymo įsigaliojimo.
Pasiūlymas: Papildyti projektą 4 ir 5 straipsniais ir išdėstyti juos taip: „4 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.“. |
Pritarti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
1. Pritarti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulintam įstatymo projektui XIP-1057 (2) ir Komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: L.Sabutis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Rimas