LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 196
STENOGRAMA
2010 m. balandžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č. JURŠĖNAS ir A. KAŠĖTA
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. balandžio 20 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Prašom registruotis.
Kol kas – 43. Reikia manyti, greitai bus daugiau.
15.03 val.
Vertybinių popierių komisijos 2009 metų veiklos ataskaita
Dabar pradedame vakarinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimą, tai yra Vertybinių popierių komisijos 2009 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – pirmininkas Vilius Šapoka. Prašyčiau gerbiamąjį mūsų svečią į tribūną. Kiek žinau, jis kalbės ne ilgiau kaip 10 minučių, ir po to – Seimo narių klausimai. Prašom.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pateikti Vertybinių popierių komisijos 2009 metų veiklos ataskaitą. Iš pradžių trumpai apie tendencijas. Kaip žinote, po itin skausmingų 2008 metų finansų rinkoms praėję metai Lietuvos vertybinių popierių rinkai buvo tam tikro atsigavimo metai. Pateiksiu keletą tai iliustruojančių skaičių. Pavyzdžiui, (…) indeksas išaugo 46 %, apyvarta biržoje padidėjo beveik du kartus. Antros pakopos pensijų fondų vieneto vertė vidutiniškai padidėjo daugiau nei 17 % ir beveik buvo padengtas turto mažėjimas 2008 metais.
Kolektyvinių investavimo subjektų vieneto vertė vidutiniškai išaugo 45 %, trečios pakopos pensijų fondų – beveik 30 %. Jei šiose rinkose buvo jaučiamas atsigavimas, tai to negalima būtų pasakyti apie pirminę obligacijų rinką. Dėl ateities neapibrėžtumo emitentais skolos vertybinių popierių rinkoje pritraukė kiek daugiau nei milijardą litų. Tai – daugiau nei dvigubai mažiau lėšų nei 2008 metais.
Kaip žinote, sunkmečiu ekonominių nusikaltimų skaičius turi tendenciją augti. Ne išimtis ir mūsų sritis. Tad ir mūsų Vertybinių popierių komisijai 2009 metai buvo gana įtempti. Padaugėjo tiek investuotojų skundų, tiek padarytų pažeidimų skaičius, iškeltų bylų skaičius išaugo 40 %. Investuotojai buvo bausti už manipuliavimą vertybinių popierių rinkoje, taip pat pasinaudojama viešai neatskleista informacija, emitentai – už judrumo reikalavimų netenkinimą, o tarpininkai – už ne visą informaciją ar netinkamai pateiktą informaciją, taip pat už interesų konfliktų ir kitus pažeidimus.
Bendra išvada būtų tokia, kad tiek 2008 m., tiek 2009 m. bendra tendencija buvo tokia, kad tarpininkai ne iki galo suprato ir ne iki galo buvo pasirengę įgyvendinti labai griežtus reikalavimus kalbant apie santykius su klientu investuotoju. Kita vertus, klientai taip pat ne visuomet suvokdavo prisiimamą atsakomybę už investicinius sprendimus. Kaip žinote, to didelio augimo laikotarpiu tokius sprendimus psichologiškai priimti buvo gana lengva, nepagalvojant apie pasekmes.
Neramumai finansų rinkose tiek 2008 m., tiek 2009 m. pradžioje atskleidė ir reguliavimo trūkumus. Todėl 2009 m. daug dėmesio skyrėme finansinių priemonių rinkų reglamentavimui tobulinti. Paminėsiu galbūt tik keletą pagrindinių. Komisija kartu su Seimo valdybos darbo grupe parengė nemažai įstatymų pakeitimų, kuriais siūloma sugriežtinti tiek atsakomybę, tiek ją konkretizuoti už atskirus finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Atsižvelgdami į Seimo pavedimą praėjusiais metais parengėme ir pateikėme teisės aktų projektus, kuriais siūloma tobulinti pensijų kaupimo sistemą, tiek mažinant atskaitymus fondų valdytojams, tiek derinant pensijų fondų dalyvių amžių ir prisiimamą riziką, tiek atsižvelgiant į kitas Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko rekomendacijas.
taip pat svarbus reguliavimo srities darbas buvo pakeisti nemažai lydimųjų teisių aktų, siekiant pašalinti bet kokias kliūtis įgyvendinti Baltijos daugiašalės prekybos projektą, kurį birža ketina įgyvendinti šiais metais. Taip pat, kad būtų tinkamai įgyvendinti įstatymai, komisija parengė nemažai lydimųjų teisės aktų, išaiškinimų gairių rinkos dalyviams. Galbūt iš svarbiausių būtų išaiškinimas dėl finansų tarpininkų pareigų teikiant paslaugas neprofesionaliems klientams, investicinių produktų ir investicinių paslaugų reklamos teikimo gairės, piktnaudžiavimo rinka nustatymo gairės ir kiti. Gairės turi prevencinį poveikį, be to, padeda mūsų rinkos dalyviams tinkamai taikyti teisės aktus.
Komisijos viduje taip pat buvo esminių pokyčių. Siekdami didesnio efektyvumo, instituciją reorganizavome. Dabar funkcijos ir atsakomybė padaliniams suskirstyta pagal strateginius tikslus. Manome, kad ta reorganizacija pasiteisino.
Baigdamas trumpai apie šių metų darbus. Turime keletą svarbių projektų. Pirma, norime įdiegti neteisinių ginčų nagrinėjimo sistemą investicinių paslaugų srityje, tai leis kur kas greičiau ir efektyviau nagrinėti skundus ir ginčus su finansų tarpininkais, investuotojų skundus ir ginčus. Ketiname iš esmės pertvarkyti finansų maklerio egzaminavimo tvarką, privalome įgyvendinti naujas kapitalo pakankamumo ir kolektyvinio investavimo subjektų direktyvas, taip pat tobulinsime kolektyvinių investavimo subjektų specialiųjų… reguliavimą.
Trumpai būtų tiek. Prašom. Jeigu būtų klausimų, labai maloniai į juos atsakyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jus nori paklausti keliolika Seimo narių. Pirmasis – K. Daukšys. Ruošiasi kolega E. Žakaris.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, bet pirmiausia jums klausimas. Gal galima kaip nors sureguliuoti mikrofoną, kad mes normaliai girdėtume pranešėją? Dabar tarsi kitame kambaryje televizorius veiktų ir rodytų vaikučiams labos nakties. Dabar ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jums klausimas.
Iš tikrųjų jūsų sritis patyrė didžiulį perversmą (…) ir visus kitus dalykus. Kiek jūs, kaip komisija, prisidėjote prie to, kad Lietuvos gyventojai šioje srityje nepatirtų arba patirtų kuo mažiau nuostolių? Ir kokias jūs rekomendacijas duotumėte dabar Lietuvos investuotojams, Lietuvos žmonėms, kurie investuoja į vertybinių popierių rinkas? Kaip, jūs manote, sugebėsite toliau kontroliuoti, kad nebūtų vėl išpūstų burbulų, už kuriuos paskui reikėtų visiems atsakyti ir patirti didžiulius nuostolius?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kaip žinote, Vertybinių popierių komisija užsiima taip pat ir švietimu. Mes vykdome investuotojų švietimo programą. Tiek kilimo, tiek nuosmukio laikotarpiais vykdėme tą programą ir gana plačiai aiškinome žmonėms, kokios yra su investavimu susijusios rizikos. Manau, su savo išgalėmis tą darbą atlikome gana teigiamai. Manau, kartu paskatinome ir rinkos dalyvius vykdyti tą švietimo programą. Žinoma, dėl investavimo rekomendacijų tai gana individualus dalykas. Visuomet gyventojams patarčiau, kad jeigu jau nori investuoti, vertėtų pradėti nuo nedidelių sumų, nepulti stačia galva į finansų rinką, nes ji gana sudėtinga ir skirta ne kiekvienam. Todėl manau, kad daug svarbesnis dalykas yra ne pats investavimas, o asmeninių finansų valdymas, tai gebėjimas atidėti lėšų tam, kad būtų galima gerai gyventi visais gyvenimo laikotarpiais. Manau, kad tai netgi svarbesnis dalykas negu pats investavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Žakaris, ruošiasi kolega P. Luomanas.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pristatymo metu man atsakė. Ačiū.
PIRMININKAS. Malonu. P. Luomanas, ruošiasi kolega J. Veselka. Taip pat nėra. J. Veselka, ruošiasi kolega E. Jurkevičius.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, šiandien skaičiau informaciją, kad Jungtinių Amerikos Valstijų panaši komisija į jūsų Vertybinių popierių komisiją įvardino konkretų banką, kuris prisidėjo prie krizės reiškinių atsiradimo.
V. ŠAPOKA. Turite omeny „Goldman Sachs“?
J. VESELKA (TTF). Taip. Jūs čia kažką kažkur baudėte, kažkur emitentai, investuotojai nesutaria. Mano vertinimais, Lietuvoje artėja dar didesnė krizė, kadangi nė velnio nieko nepadaryta su griežtesniu reguliavimu. Tai vis dėlto ką reikia padaryti, kad jūs galėtumėte ne tik čia (…) kažkas žaidė, o iš tikrųjų pasakyti, tie ir tie bankai, tie ir tie emitentai prisidėjo prie to, kad buvo išpūstas tas burbulas, ir jeigu mes nesiimsime atitinkamų įstatymų pataisų, tai tas gali pasikartoti. Ar jūs galite tokį aiškų, tikslų, siekiant išvengti?.. Taip tai čia viskas, na, gražu, vienur augo, kitur mažėjo, vieni blogai elgėsi, kiti gerai elgėsi, kaip ir visame gyvenime.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Na, žinoma, konkrečių bankų, kurie Lietuvoje prisidėjo prie pasaulinės krizės, neįvardinsiu, nes tai buvo gana bendras dalykas, ir Lietuvoje sunkmetis buvo sukeltas ne vien finansų rinkos, bet ir kitų priežasčių. Ką aš galiu pasakyti?
Finansų rinkų reguliavimas yra jau nebe lokalinis, vietinis dalykas, jisai yra gana globalus. Tiek mes, įgyvendindami Europos Sąjungos teisę, tampame ta bendra teisine erdve, tiek Europos Sąjunga, kurdama savo teisinę bazę, atsižvelgia į tai, kas vyksta toje pačioje Amerikoje. Pats reguliavimas finansų rinkų ir dabar yra gana griežtas ir labai detalus. Aišku, kai kuriose srityse reikalinga revizija, šiuo metu jinai yra vykdoma tiek Europos Komisijos iniciatyva, tiek pačioje JAV yra vykdoma reforma. Manau, pati Komisija tikrai prie tų globalių problemų sprendimo smarkiai negalėtų prisidėti, bet Lietuvoje mes darome tai, ką galime.
PIRMININKAS. Nesakysiu pavardės, bet ir vienoje pusėje, ir kitoje pusėje. E. Jurkevičius. Prašom. Ruošiasi kolega M. Zasčiurinskas.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti pranešėjo dėl skilties „Teisės aktų kūrimas ir tobulinimas“ ir pacituoti vieną sakinį: „Įtvirtinti antrosios pakopos pensijų fondų sistemos dizainą keičiančias nuostatas, t. y. šiuo metu veikiančią sistemą siūloma privalomai transformuoti į vadinamąją tikslinės datos gyvenimo ciklo fondų sistemą.“ Išverskite, aš turiu du aukštuosius, bet man pernelyg sudėtingi šie žodžiai, ką tai reiškia? Gal galėtumėte smulkiau?
V. ŠAPOKA. Gerai. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai sudėtingas užrašas, jis reiškia gana naują, bet gana paprastą dalyką pasaulyje. Komisija siūlo reformuoti fondus. Šiuo metu pagal rizikos lygius yra keletas fondų ir žmogus laikui bėgant rizikingiausią artėjant pensijai turi keisti konservatyvesniu. Dėl to komisija, siekdama apsaugoti tuos pasyviuosius, siūlo organizuoti sistemą taip, kad fondų dalyviai būtų grupuojami pagal amžių ir jau fondo riziką keistų pagal dalyvių amžių. Tarkime, būtų sudarytas trisdešimtmečių fondas ir jo rizika mažėtų tiems žmonėms artėjant prie pensijos.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas, ruošiasi kolegė V. M. Čigriejienė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti dėl privačių kaupiamųjų fondų. Prašau pasakyti, pensininkų pinigai iš valstybinio socialinio draudimo sistemos, jūs tai puikiai žinote, virš 3 mlrd. Lt, buvo perduoti į privačius kaupiamuosius fondus. Privatūs kaupiamieji fondai savo veiklai per tuos kelerius metus panaudojo virš 130 mln. Lt. Jie tuos pinigus, socialinio draudimo pinigus, verčia, kaip jūs žinote, į privačius pinigus atskirų žmonių ir juos investuoja į atitinkamus fondus, atitinkamus vertybinius popierius. Šiuo metu kaupiamuosiuose fonduose yra didelė dalis gyventojų.
Šiuo metu rinkoje pasirodė vėl aktyvi agitacija, kuri taip pat apmokama iš pensininkų pinigų, ir toliau žmonės agituojami stoti į kaupiamuosius fondus. Prašau pasakyti, kaip jūs vertinate kaupiamųjų fondų veiklą investuojant pensininkų lėšas į atitinkamus vertybinius popierius?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Klausimas labai aktualus. Iš tikrųjų pati sistema veikia gana sklandžiai, bet manome, kad jinai turi ir gana rimtų trūkumų. Šiai sistemai trūksta efektyvumo, jinai yra per brangi, dėl to irgi esame pateikę įstatymų projektus, kad būtų mažinami atskaitymai fondų valdytojams. Ir čia erdvės efektyvumui didinti yra. Šiuo metu atskaitymų struktūra organizuota taip, kad jinai ne iki galo motyvuoja fondų valdytojus siekti kuo geriausio rezultato, dėl to siūlome panaikinti vieną mokestį apskritai nuo įmokų. Sistema veikia, bet ji turi trūkumų, kuriuos reiktų pašalinti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė, ruošiasi S. Stoma.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, teikiant fiziniams ar juridiniams asmenims paslaugas, su kokiomis biurokratinėmis kliūtimis susiduria paslaugos gavėjas, kiek jūsų parengti teisės aktai tai pagerino ir ką reiktų keisti ateityje? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kaip minėjau, ši sritis bene labiausiai reguliuojama pasaulyje, atitinkamai ir Lietuvoje. Nors ir kokius teisės aktus mes rengiame, projektus, mes visada labai laukiame atsiliepimų iš įvairių asociacijų, iš rinkos dalyvių tam, kad neperlenktume lazdos, kad tų biurokratinių kliūčių būtų kuo mažiau. Šiuo metu buvo iš dalies sutampanti su rinka iniciatyva sureguliuoti specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus taip, kad ten neliktų nereikalingų kliūčių. Tai iš tikrųjų mes einame ta geresnio reguliavimo kryptimi ir rengdami bet kokį projektą per tą prizmę taip pat pasižiūrime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Stoma, ruošiasi kolega P. Gražulis.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nors ir kaip būtų keista, norėčiau prisijungti prie kolegos J. Veselkos klausimo. Kaip jūs manote, kalbant apie numatomą ir vis dėlto neišvengiamą pasauliniu mastu finansinių rinkų reguliavimo sugriežtinimą, koks finansinių rinkų reguliavimo sugriežtinimas būtų naudingas Lietuvai ir koks būtų nenaudingas? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Labai suktas. Manau, sugriežtinimas savo esme jokios naudos neduoda. Jeigu būtų kryptingai žiūrima į tai, kaip sumažinti bendras makrorizikas, manau, tai tikrai būtų naudinga. Jeigu būtų ekstensyvinama ir einama ta linkme, kad sureguliuotume kiekvieną žingsnį, manau, tikrai nebūtų naudinga, nes mūsų rinkos dalyviai yra gana maži. Jiems įgyvendinti tuos labai smulkmeniškus reikalavimus reikia tikrai didelių administracinių sąnaudų, iš tos pusės būtų nenaudinga. Bet manau, kad kitoks požiūris į reguliavimą bet kuriuo atveju yra reikalingas tam, kad ateityje išvengtume panašaus pobūdžio situacijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis, ruošiasi kitas Petras – P. Auštrevičius.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pratęsti gerbiamojo M. Zasčiurinsko klausimą dėl privalomojo sveikatos draudimo, kai valstybė, priėmusi įstatymą, dabar atskaito 3 % į privačius fondus. Vis dėlto po 20 metų žmonės išeis į pensiją, fondai gali bankrutuoti ir pensijos žmonės negaus. Kaip jūs manote, ar toks įstatymas nėra korupcinis įstatymas? Dabar dar pasiūlė liberalai su Laisvosios rinkos institutu bendrai privatizuoti, panaikinti Valstybinį sveikatos draudimo fondą ir viską atiduoti į privačias rankas. Kaip jūs manote, ar tai nėra tiesiog nusikalstama veikla, kai žmogus neturi pasirinkimo teisės, kelis procentus atskaito be jo žinios į kažkokį fondą, išeiti iš to fondo negali? Taigi žmogus galėtų pats pasirinkti, ar žemę pirkti, ar į banką dėti, ar fondui kokiam dėti pinigus, taip senatvei taupyti. Kodėl vis dėlto, kaip jūs matote, kaip jūs galvojate apie šitokio fondo veiklą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Ar tai yra korupcinė kokia schema? Taip nemanyčiau, nes tokią diversifikuotą schemą rekomenduoja ir Pasaulio bankas, ir Tarptautinis valiutos fondas. Kad tokia sistema nėra tobula ir kad nuolat ją reikia peržiūrėti ir tobulinti, iš tikrųjų sutinku. Kad žmogus turėtų pasirinkimą, kaip jam kaupti senatvei, tai žmogus ir dabar tą pasirinkimą turi, bet, kaip mūsų pačių atlikti tyrimai rodo, 2/3 lietuvių sako, kad taip, mes pritariam minčiai, kad reikia taupyti juodai dienai, bet pasižiūrint, ar taupo, tai 2/3 to nedaro. (Balsai salėje) Kalbant apie tas dvi sistemas (…), turiu omenyje „Sodros“ sistemą ir antrąją pakopą, tai reformos mintis buvo, kad reikia diversifikuoti šaltinius. Jeigu nepasiteisins „Sodros“ sistema, tai iš dalies galbūt atsivers privačiai valdoma sistema. Manau, toks požiūris yra gana sveikas, kai iš tikrųjų norima diversifikavimo būdu sumažinti šitą riziką, kad žmogus gautų gana padorią pensiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia P. Auštrevičius. Prašom, kolega.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos paruošė klausimą man, suformuluosiu jį taip. Ar ekonominio sunkmečio metu buvo pastebėtos kokios nors tendencijos, kurios būtų būdingos šiam laikotarpiui ir apimtų įtraukiamų į sąrašą įmonių akcijas Vertybinių popierių biržoje, kurios skatintų sunerimti? Ar buvo laikomasi pakankamai to skaidrumo ir visų kitų taisyklių, kurios yra labai svarbios vertybinių popierių rinkoje?
V. ŠAPOKA. Praktiškai atsakėte į savo klausimą. Iš tikrųjų buvo neigiamos tendencijos stebimos. Gerai, kad istoriškai mes iš anksto tai įžvelgiame, nes bet kuriuos atveju sunkmečiu ekonominiai nusikaltimai turi tendenciją didėti. Taip pat ir Vilniaus vertybinių popierių biržoje padaugėjo manipuliavimo atvejų, pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, nes nuostoliai – tai papildoma prielaida nusikaltimui. Iš tikrųjų tos tendencijos buvo stebimos tiek 2008 m., tiek 2009 m., gana daug priežiūros resursų yra skiriama ir šiai sričiai. Taip pat prevenciškai žvelgdami į ateitį parengėm ir pateikėm tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kuriuose yra sugriežtinta atsakomybė, pavyzdžiui, fizinių asmenų atsakomybė: buvusi bauda nuo maksimalios 5 tūkst. – iki 60 tūkst. Lt sumos. Buvo priimtas toks pakeitimas. Baudžiamojo kodekso pakeitimai dar nėra priimti, bet tikimės, kad Seimas jiems taip pat pritars.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar, gerbiamasis pirmininke, prašom prisėsti, gal malonėsit pasiklausyti, kaip bus pateikiamas ir priimamas atitinkamas jūsų instituciją liečiantis Seimo nutarimo projektas.
15.28 val.
Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-1877. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto vardu kolega Ž. Šilgalis. Prašom į tribūną.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, jūs išklausėte tikrai išsamią ir didelę ataskaitą, kurioje yra ir analizė, ir apžvalga situacijos, ir atlikti Vertybinių popierių komisijos darbai. Natūralu, reikia pasakyti, kad ir darbo grupė, kurioje man teko dirbti, dirbo prie kai kurių įstatymų, geriau reglamentuojančių šią rinką ir griežtinančių atsakomybę. Aišku, įstatymai iki galo dar nėra priimti, yra tik po pateikimo stadijos priimta, natūralu, kad dar Seimas turi šiek tiek padaryti darbų. Bendrai Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šią ataskaitą, bendru sutarimu priėmė sprendimą jai pritarti ir toks pats siūlymas yra tą padaryti Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę! Prašom nepabėgti, keli Seimo nariai nori paklausti. P. Auštrevičius. (Balsai salėje) Pateikimo stadija numato galimybę klausti. Seimo nariai, jeigu yra susipratę, jie gali neklausti ir mes sutaupysim laiką. (Balsai salėje) Tai P. Auštrevičius susipratęs ar ne?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, su sąlyga, kad visi apsiprato, aš bandysiu suformuluoti savo klausimą, jeigu leisite.
PIRMININKAS. Prašau.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Aš noriu pasiklausti, kodėl jūs siūlote parengti studijas dėl galimybių ir pasekmių apdraudžiant pensinius fondus ir kitus pinigus? Negi negalima pasinaudoti patirtimi kitų valstybių, kurios tikrai yra pažengusios šioje srityje ir turi tam tikrą patirtį? Kuo gi čia mūsų ta situacija yra išskirtinė, kad mes be studijos, kuri, ko gero, gali kainuoti, užimti laiko, negalime priimti tokio sprendimo?
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Jūs teisingai pasakėte, gal ir galima, natūralu, naudotis ir užsienio patirtimi, bet komitetas mano, kad mes šiuo atveju sviestu košės nepagadinsim ir tai tikrai nebus perteklinė nuostata. Todėl ir priėmėme tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys. Prašom. Jūs norite klausti ar diskusijoje kalbėti?
K. DAUKŠYS (DPF). Taip. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų ypač praeiti – 2009 m. parodė, kokia netvarka yra mūsų Vertybinių popierių rinkoje. Dabar jūs siūlote įvertinti gerai tos komisijos darbą. Ar jūs esate tikras, kad reikėtų taip vertinti?
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Aš esu tikras, kad tikrai taip reikėtų vertinti. Jau šiek tiek minėjau, kad, natūralu, nemaža dalis tos netvarkos priklauso ir nuo to, kokie įstatymai visą tą rinką reglamentuoja. Kad įstatyme buvo tam tikrų spragų, tai buvo įvertinta ir pastebėta, kaip minėjau, buvo sudaryta valdybos darbo grupė, kuriai man teko vadovauti. Kartu su Vertybinių popierių komisijos nariais mes atitinkamus pakeitimus įstatymo padarėme, numatėme aiškiau reglamentuoti priemones ir aiškesnę atsakomybę. Dabar viskas yra Seimo rankose. Kuo mes greičiau tuos įstatymus priimsime, tuo greičiau tie dalykai įsigalios. O tai, kas priklauso nuo Vertybinių popierių komisijos narių, jų vadovų, jų darbo, manau, kad jie pagal dabartines sąlygas, kurias jiems Seimas ir įstatymai numatė, dirbo tikrai gerai. Todėl siūlau vertinti gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime bendru sutarimu? Ar profesorius K. Glaveckas susipratęs? (Balsai salėje) Galime. Gerai. K. Daukšys būtinai nori kalbėti? Ne. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū.
Dabar svarstymo stadija. Ar yra daug norinčių kalbėti? Minutėlę, man atrodo, kad keletas yra. Net keturi. Pirmasis K. Glaveckas. Prašom, profesoriau. Diskusija, 5 min. Ruošiasi kolega K. Daukšys. Kolegos, tylos! Paklausome, tikrai rimti klausimai, kai kurie Seimo nariai sako, kad net grėsmingai skambantys klausimai.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite trumpai pasisakyti svarstomu klausimu. Tai visų pirma turbūt yra didelė laimė, kad Lietuva neturėjo išvystytų užbalansinių finansinių priemonių, pavyzdžiui, kaip Islandija. Jeigu mes būtume turėję tokias pat išvystytas finansines priemones kaip (…) fondas, investicinius fondus ir visokias jų atmainas, tai mes galėjom būti iš tikrųjų išpūtę burbulą ne tik tą, kurį turėjome biudžeto pajamų arba algų, bet ir užbalansinių finansinių priemonių, kas yra įvykę Amerikoje ir kitur. Pasaulinė krizė, kaip jūs žinote, iš esmės buvo ne vien bankinė, bet daugiausia užbalansinių finansinių priemonių, pavyzdžiui, Amerikos užbalansinės finansinės priemonės sudarė 55 trilijonus dolerių. Kitaip tariant, išsipūtimas buvo milžiniškas. Lietuvoje tų dalykų nebuvo ne dėl Vertybinių popierių komisijos, kaip sako, pastangų, ne be jos, visų pirma dėl to, kad mes paprasčiausiai tos rinkos nebuvome išvystę, mes neturėjome nei (…), nei kitų dalykų.
Dėl betvarkės, kuri vyravo šitoje rinkoje. Jeigu ji nebuvo išvystyta, tai joje negalėjo būti ir betvarkės, nes ji paprasčiausiai yra labai menka. Jeigu mes turėtume omeny betvarkę, kurią galima fiksuoti NASDAQ’o arba mūsų Vilniaus vertybinių popierių biržoje, pavyzdžiui, kas yra susiję su reguliacija, su kitais, tai aš manau, to negalime laikyti betvarke, nes paprasčiausiai jos visa veikla yra normuojama Europos Sąjungos ir apskritai kapitalo rinkos judėjimo, globalinio judėjimo ir Europos Sąjungos taisyklėmis, o tos taisyklės yra iš tikrųjų tokios, kokios yra.
Dėl taisyklių ir dėl reguliavimo dabar pagrindinis klausimas yra toks, ar didinti, kiek reikia didinti tą reguliavimą ir iki kokios ribos, kad apskritai nebūtų užmušta visa rinka, nes daugelis reguliatorių siekia to, kad kai kurias kapitalo rinkos atšakas paprasčiausiai reikėtų uždaryti. Tas klausimas nėra Lietuvos Seimo svarstymo objektas. Man teko praeitą savaitę būti Madride šitais klausimais, tai iš tikrųjų globalinė problema.
Baigdamas noriu pasakyti, kad Vertybinių popierių komisija pagal savo pajėgas, žmones, kurie dirba, iš tikrųjų jie dirba daug, tą priežiūrą, kurią jie vykdo, mano supratimu, jie pakankamai racionaliai ir efektyviai, ir buvusi pirmininkė, kuri buvo prieš šitą pirmininką, prižiūrėjo tą rinką. Devyneri metai jų darbo, pastangų iš tikrųjų nebūtų smarkiai pakeitę visos rinkos situacijos. Ta prasme jie negalėjo pakeisti daugiau, negu ji pasikeitė, pablogėjo ar kas kitaip pasidarė. Todėl siūlau pritarti darbo grupės ir komiteto išvadai, kad šiai ataskaitai institucijos, kuri prižiūrėjo vertybinių popierių rinką, reikėtų pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar K. Daukšys. Ruošiasi kolega E. Klumbys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų visą laiką malonu pasikliauti profesionalais, kad jie taip viską gražiai papasakoja, kodėl viskas taip buvo negerai, bet vis tiek yra gerai. Čia aš save pagaunu ties ta mintimi, kad mes Seime matome, kiek daug negerovių vienoje ar kitoje vietoje yra, bet kai ateina atsiskaityti į Seimą institucija, kuri privalėjo prižiūrėti ir tuos dalykus tvarkyti, tai mes sakome, jiems per mažai žmonių buvo, įstatymai tokie skysti, mes tik dabar padarysime naujus, kiti dalykai. Bet algas tai jie gavo, gavo labai tvarkingai ir nemažas. Už ką? Man kyla klausimas, tie 3 mlrd. mūsų visų žmonių pinigėlių, kurie buvo paskirti, tiesiog bevardžiai pinigai įmesti į rinką, kur galėjo juos vartyti, kaip kas nori, kas juos kontroliavo ir sužiūrėjo? Kiek dabar jų liko? Kas žiūrėjo ir aiškinosi su smulkiaisiais akcininkais, kada mūsų didieji kapitalistai nustekeno kai kurias įmones, kurios buvo biržoje, kaip laisvi agentai ir pardavinėjo savo akcijas? Kas juos prižiūrėjo ir kas juos nubaudė už ką nors? Kiek žmonės prarado dėl to pinigų? Kas tada atsakingas už tą reikalą? Jeigu prisiima atsakomybę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas – pirmyn. Tada tegu atsistoja ir visiems žmonėms pasako, mes padėjome, nesakysiu negražaus žodžio, prašvilpti jūsų pinigus. Todėl aš manau, kad mes negalime taip per vieną dieną, atėjo Vertybinių popierių komisija, pasisakė, tuoj pateikė mums nutarimo projektą, kad dirbo gerai, tuoj mes jį apsvarstome dabar ir iš karto priimsime, kad viskas gerai. Visiems žmonėms neduosime atsakymo, kas atsitiko, ko trūko Lietuvai, ko trūko visai mūsų priežiūros sistemai tam, kad pirmiausia žmonių pinigai būtų kuo saugesni.
Aš suprantu, kad buvo krizė, kad atsitiko dalykų, kurie ne nuo mūsų priklauso, bet man tada kitas klausimas, jeigu man taip sako, o tai kam iš viso laikyti tokią komisiją, jeigu nuo mūsų niekas nepriklauso? Tai gal taupykime savo pinigus, gal tegu amerikonų komisija vadovauja mūsų visom biržom? Koks skirtumas? Kolegos, aš manau, kad pirmas dalykas, tai šiandien negalime šito nutarimo priimti. Aš manau, kad tai būtų negerai. Antras dalykas, aš norėčiau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vieną kartą ataskaitą šitą duotų mums, Seimui, ir mes galėtume pasvarstyti. Tas, kitas ar trečias dalykas buvo blogas. Gal komisijos nariai tikrai per mažai turėjo pinigų, įstatymų, kitų dalykų, o gal tiesiog nedirbo savo darbo, gal dar kas nors buvo, tada mes galėtume labai aiškiai apsispręsti – pritariame ataskaitai, ar nepritariame. O dabar tai čia yra vėl eilinį kartą parašyta ataskaita, Seimui jau niekas neįdomu, tuoj pasakys, kad čia 2009 m., o dabar 2010 m. 2010 m. elgsimės taip pat, kaip buvo 2009 m. Ir taip visą gyvenimą. Kiek Seimas neturi atskaitingų institucijų, tiek neturi veiksmingos jų kontrolės. Tokiu būdu paskui tautos pasitikėjimas mūsų Seimu labai didelis pasidaro. Ačiū už dėmesį, aš siūlau balsuoti prieš šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Balsuosime, tikrai. Dabar E. Klumbys. Ruošiasi kolega J. Veselka.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, aš pradėsiu nuo Konstitucijos. Visados kalbėdamas apie tas ataskaitas, aš keliu vieną ir tą patį klausimą, o kokiu Konstitucijos straipsniu Seimas vadovaujasi analizuodamas šitas ataskaitas? Aš tokio straipsnio nerandu. 67 straipsnyje, kuriame surašytos visos Seimo funkcijos, yra labai aiškiai parašyta, kad Seimas, 5 punktas, steigia įstatymu numatytas valstybines institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus. Viskas. Ta institucija yra įsteigta Seimo, vadovas paskirtas Seimo, tačiau tam, kad mes svarstytume, ką jau senų seniausiai darome pagal paprotinę teisę, mes pirmiausia turime pakeisti Konstituciją ir tik tada imtis šitų darbų. Žinoma, jeigu imsime tą priežiūrą, ji pagal savo prigimtį turėtų būti labai svarbi. Tačiau aš noriu pasakyti, čia jau kalbėjo gerbiamasis Kęstutis. Prisiminkite tą krizę, tiksliau, tą krizės labai ryškią viršūnę, kai Vilniaus vertybinių popierių biržoje, kuri iš tikrųjų vadinasi NASDAQ birža, tai yra amerikoniška birža, tai parodo, žiauriai krito akcijų kainos, dideli pinigų srautai pasitraukė iš Lietuvos, o ką Seimas darė? Seimas nieko nedarė. Žiūrėjo ir sakė, kad dar krizės nėra. A. Kubilius tai sakė. Jeigu iš tikrųjų iš esmės Seimas turi, kaip teigiama, tą prižiūrėjimo funkciją, o ne tik ataskaitos svarstymo funkciją, kaip iš principo dabar viskas susiveda į ataskaitos nagrinėjimo funkciją. Tai yra du skirtingi dalykai. Štai tada iš tikrųjų, jeigu Seimas prižiūri šią komisiją, jis turėjo reaguoti: o ką tu, komisija, darai! Nemanau, kad kas nors buvo daryta.
Atsižvelgdamas į tai aš manau, kad pirmiausia mes turime iš esmės pakeisti požiūrį, sutvarkyti instituciškai šią funkciją, tų institucijų priežiūros funkciją, ir tik tada galiausiai prieiti prie ataskaitų nagrinėjimo. O iš tikrųjų rimtai užsiimti prižiūrėjimo veikla. Nes patirtis su Radiju ir televizija ta pati ir su kitomis sritimis ta pati. Mes, gavę ataskaitas, paskėsčiojame rankomis, vis tiek dauguma pakelia rankas, pritaria, ir taip važiuojame metai iš metų. Deja, noriu pasakyti, visa ši padėtis manęs tikrai netenkina.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka – paskutinysis. Prašom, kolega.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mane ypač nudžiugino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko kalba. Sako, o jeigu mes būtume finansinės rinkos priemones taip išvystę kaip Islandija, tai mums apskritai tektų persikelti į Mėnulį. Logiškai iš jo pasakymo išeitų, kad rinką reikia iš viso atmesti, nes matote, kaip ji padaro: kuo labiau išvystyta, tuo didesnė krizė. Gerai. Tokią prielaidą padarome. Kaip vadovauja, taip ir darome.
Dabar klausimas kitas. Ne taip išvystytos buvo finansinės rinkos priemonės, o Baltijos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, krizė giliausia, palyginti su visomis kitomis Europos Sąjungos šalimis. Ar mes gavome atsakymą, kodėl Lietuvoje krizė giliausia? Šalia Lenkija – taip pat Europos Sąjungos narė, taip pat vykdo visas direktyvas, tik atsakingai vykdo, tenka pabrėžti, galvodama apie nacionalinį interesą. Lenkijoje, atleiskite, kai visur smukimas, o Baltijos valstybėse ypatingas smukimas… Tigrai buvo, atsiminkite! Tokie nepažaboti laukiniai tigrai. Žiūrime – išdvėsusi smirdanti katė. Ir niekas nepastebėjo, niekas nieko nesuprato ir dabar sako: ogi nieko nepadarysi. Ir Vertybinių popierių komisijos pirmininkas aiškina: Amerika kai padarys, tada ir mes gal ką nors padarysime. Tai ko čia mes reikalingi? Amerika padarys ir pas mus bus gerai.
Bet aš pastebiu, kad pasaulyje visai kitas dalykas. Nei Europos Sąjunga, nei jokios kitokios neatėmė teisės iš nacionalinių valstybių taikyti griežtesnes reguliavimo priemones, kad užtikrintų stabilų vystymąsi. Bet mes nenorime ar nesugebame to taikyti. Ir tada labai gerai. Jie kalti. Pirma – rusai kalti, dabar amerikonai su Europos Sąjunga kalti. O mes sėdime ir laukiame malonių. Kaip jie padarys, žiūrėsime.
Todėl, gerbiamieji, su šia pozicija, su tokia nuostata… Nežinau, kuriems velniams mes siekėme tos nepriklausomybės tada. Ar tik kad susirinktume 141 ir vienas prieš kitą darytume? Mes nevaldome svarbiausios savo finansinės rinkos Lietuvoje. Mes neturime nuosavos monetarinės politikos. Ir kada komisijos pirmininkas vaizduoja tik bejėgiškumą, o sulauksime kokių nors gerų minčių ir tada darysime, tai aš garantuoju, mes nieko nepadarysime. Aš dar kartą sakau: Lietuvos laukia, jeigu mes toliau vadovausimės tokia fantazija, kad kol neišvystyta kažkas, gerai, laukia didelė krizė, didesnė negu buvo. Pamatysit, aš jums garantuoju šitai, jeigu mes nieko nedarysime.
Todėl labai blogai vertinu Biudžeto ir finansų komiteto tos komisijos darbo ir komisijos ataskaitos įvertinimą. Dabar dar reikalaujama drausti pensinius fondus. Iš kur, jūs manote, juos drausime? Iš pensinių fondų. Perdėsime į draudimo kompanijas. O ar išgelbės tada, jeigu atsitiks bankrotai šito? Nežinau. Taigi tik pervesime pinigus dar vienai struktūrai, kuri neapsaugos nieko. Labai įdomus klausimas.
Toliau. Aš žinau viena. Labai blogai, kai žmogus gauna veltui pinigus ir nereikia atsiskaityti, kur tu juos dėjai. Pasižiūrėkite, kas yra su mūsų pensiniais fondais. „Sodra“ surenka pinigus, „Sodra“ perveda į privačius pensijų fondus, privatūs pensijų fondai investuoja kur nori, ir jokios atsakomybės. Ir visiškai jokios atsakomybės. Pragano pinigus ir niekas nieko neatsako, ir valstybėje niekas nieko negali padaryti. Dar įsivaizduoju, jeigu tuos pinigus investuotų tik į Lietuvos ūkį, dar galėčiau suprasti. Bet dabar jie laksto po visą pasaulį, ir mes finansuojame per pensinius fondus Izraelį, Jungtines Amerikos Valstijas, gal Afrikos dalį. Ir paskui netenkame pinigų, ir tada dar drauskime, dar daugiau pinigų.
Iš tikrųjų P. Gražulis labai gerai pasakė. Aš irgi galvoju: jeigu draudimo fondai būtų priversti patys dirbti su asmeniu, ir jis pats apsispręstų iš savo gaunamų pinigų, iš kišenės draustis…
PIRMININKAS. Laikas!
J. VESELKA (TTF). … ir būtų to žmogaus požiūris. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis nutarimas yra parengtas visiškai neatsakingai. Ir tas pensinių fondų draudimas labai abejotinas, koks bus rezultatas, ir tos pirmos dalies reikšmė irgi abejotina. Todėl manyčiau, kad iš tikrųjų Biudžeto ir finansų komitetas turi dar kartą persvarstyti ir pasiūlyti tai, kas padėtų stabilizuoti finansus ir akcijų rinką Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad stenogramoms ir istorijai lieka tamstos gąsdinimai. Lieka.
O dabar dirbame pagal planą. Vienas – už, vienas – prieš. Ar pritariame po svarstymo pateiktam nutarimo projektui? R. J. Dagys – pirmasis. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši institucija yra gana svarbi, bet reikia pirma pasižiūrėti, ką ji gali padaryti, ko negali padaryti. Nesutinku su kolega J. Veselka, tikrai aš būčiau už detalią analizę, kodėl mus tokia krizė ištiko, palyginti su kitais, tam priežasčių yra ne viena. Ir tai, kad mes turime kitokią Valiutos valdybą, ir tai, kad neįsivedėme euro dėl vienos šimtosios, nes energetikos kainas pakėlėme, tada leidome energetikams pasipinigauti. Buvo tokių dalykų, tikrai būtų galima pažiūrėti, – ir neprotingi sprendimai, ir t. t. Bet čia yra galbūt politinės analizės ir apskritai visos sistemos vertinimo klausimas, ne vien Vertybinių popierių komisijos.
O dabar kaip tik iš jų siūlymai ateina į Seimą. Ateis paketai, kuriuose tie fondai kaip tik bus šiek tiek apriboti, jų pačių siūlymu, šitos komisijos, kad nebūtų mokestis imamas už du, vien už tai, kad fondai yra, ir dar nuo pelno gauna savo atskaitymus. Tai tikrai svarbi institucija ir reikia kartu su jais dirbti. Ir tas draudimas iš principo irgi reikalingas. Turbūt neužkrausime valstybei pareigos paskui bankrutuojančius fondus gaudyti. Kaip ir kokiu svoriu, čia kitas klausimas, čia jau mūsų sprendimai. Jie yra siūlytojai, o mes – sprendėjai. Todėl pačiai ataskaitai, kai mes svarstome pačią ataskaitą, taigi ką mes jiems užkrovėme, tą ir darė. Užkraukime kitiems metams kitokius įpareigojimus ir tada paklausysime, kaip jie už tai atsiskaitys. O dabar reikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega K. Daukšys. Kita nuomonė.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jeigu arklys arti netinka, tai niekas jo į arklą ir nekinko, ir nebando su juo arti, bet tada ir nešeria kaip darbinio arklio. Tai dabar jeigu mūsų komisija negali, dėl vienų ar kitų priežasčių yra neįgali, tai kam mes ją laikome? O jeigu ji yra įgali, tai tegul ir dirba. Klausimas toks yra.
Dabar pakalbėkime apie tuos dalykus. Labai gerai kolega sako, mes neturime monetarinės savo politikos. O kodėl mes jos neturime? Todėl, kad irgi buvo labai patogu kažkam: prisirišau prie euro ir lyg ir už nieką neatsakingas. Euras nuėjo ir nuėjo, ir viso gero. O dabar ir springstame krauju. O pasakykite man, prašom, kai valstybė skolinosi milijardus už 9, už 8,7 %, eurais skolinosi, tai kuo tada buvo mūsų visos vertybės ir popieriai? Ir tuo pačiu metu pensininkų fondai išvežė pinigus į užsienį ir skolino už 2–3 %. Ar čia buvo teisybė, ar čia buvo gerai? Jūs man atsakykite į tuos klausimus, gerbiamasis Seimo nary. Aš manyčiau, kad apie tai reikia pasišnekėti, ir tai turėtų pasakyti vieną kartą Biudžeto ir finansų komitetas, o ne šiaip sau, kad mes čia atėjome ir išgirdome. Mes išlaikome valstybinę instituciją, tikriausiai nė vienas tos institucijos narys negavo pavėluotai atlyginimo, bent mėnesiu, visi gavo laiku ir, ko gero, normalius atlyginimus gavo. Tuo tarpu pareigų, kaip sakote, jie neturėjo kaip atlikti – nei galimybių, nei noro, nei dar ko nors nebuvo. Tai normalus biznis tokias institucijas tiesiog panaikina. Arba mes pasakykime, kad jie dirba prastai, ir duokime laiko pasitaisyti, arba pasakykime, kad jie nieko nedirbo, ir uždarykim iš viso kaip tokį dalyką. Todėl siūlau vis dėlto šio nutarimo nepriimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsakytos. Prašom susikaupti, užimti savo darbo vietas ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Išsakytos nuomonės įvairios. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai, balsvo 94: už – 54, prieš – 8, susilaikė 32.
Mielieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą, tai yra kad šiandien ir priimtume. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia dėl to balsuoti? Galime? Gerai.
Tada, jeigu kas pageidauja kalbėti dėl balsavimo motyvų, čia yra du straipsniai: vienas – pritarti ataskaitai, o antras – su atitinkamais pasiūlymais Vertybinių popierių komisijai, apie juos šiandien buvo kalbama. Tai vis dėlto keli Seimo nariai nori kalbėti, bet pirma sutariame, kad nereikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti, ar reikia? (Balsai salėje) Nereikia. Ačiū.
Ž. Šilgalis – nuomonė už. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, buvo ir tokių ramių pasisakymų, ir emocionalių pasisakymų. Mane iš tikrųjų truputį nustebino K. Daukšio tokia reakcija. Suprantu, kad visų akcijos nuvertėjo krizės laikotarpiu, galbūt ir K. Daukšio akcijos kai kurios nuvertėjo, bet ar dėl to kalta yra tik Vertybinių popierių komisija? Reikėtų žiūrėti į procesus truputėlį plačiau. Aš jau minėjau pristatydamas tą klausimą, kad Vertybinių popierių komisija irgi nėra iš mėnulio nusileidusi. Ji dirba pagal tam tikrą teisinę bazę, ką leidžia įstatymas, mes visi turime prisiimti dalį atsakomybės, Seimas irgi kai kuriais atvejais dirba per lėtai. Kaip minėjau, įstatymų projektai parengti, pateikti, sprendimų dar nėra. Žinote, tai yra bendra atsakomybė. Aš sutinku, kad yra ir problemų, yra spręstinų dalykų, bet tikrai nesutinku su tokiu traktavimu, kad tai yra vos ne pati blogiausia institucija iš visos krūvos valstybės institucijų.
Mano vertinimu, atsižvelgiant į tai, ką daro ši Vertybinių popierių komisija, ji dirba ganėtinai neblogai, tai, ką leidžia jiems įstatymai, ir aš tikiuosi, kad ji atkreips dėmesį į tas pastabas, kurias šiandien girdėjo Seime, ir toliau dirbs dar efektyviau. O mes savo ruožtu irgi žiūrėkime, kad kai kurie įstatymų projektai Seime nestrigtų, nes kartais iš tikrųjų padarai pateikimą, paskui lauki pusę metų, po metų tik sprendimai. Tai kai kurie dalykai turėtų judėti kur kas greičiau ir tokiu atveju visi problemų turėtume kur kas mažiau. Taigi tikrai siūlyčiau atmesti emocijas ir pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys kitaip mano. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Aišku, aš pirmiausia dėkingas kolegai už tai, kad jis atliko biržos vaidmenį ir išaiškino mano akcijų vertę – didesnę ar mažesnę. Turiu jus nudžiuginti, kad savo akcijų nebuvau viešam platinimui išleidęs ir negaliu dabar žinoti, kaip ten jos kotiruojamos. O tokių akcijų, kurios nukrito arba pakilo labai, jeigu kitų įmonių akcijas turite omeny, tai tikrai neturiu ir neturiu dėl ko pykti nei ant komisijos, nei ant biržos.
Apie patį nutarimą kalbėti… Aš prieš tai kalbėdamas viską faktiškai pasakiau. Manau, kad Seimas labai dažnai savo nutarimais tik konstatuoja faktus ir net nebando gilintis, kodėl taip atsitinka. Manau, kad mums vieną kartą reikėtų grįžti prie to, kad mūsų nutarimai, mūsų pasakymai, pagyrimai ar nepagyrimai nors šiek tiek panašėtų į tai, kaip tai daro žmonės, kurie ar versle dirba, ar kitose vietose ir supranta, kad ne šiaip sau šita ataskaita, ne išgirsti, kaip gražu viskas, o tam, kad būtų įvertinta, kas yra negerai, kad tie dalykai būtų pataisyti ir kad tie trūkumai būtų pašalinti. Dabar šiame nutarime aš nematau nei noro kokių nors trūkumų ieškoti, nei juos šalinti. Visi tvarkingi, visi geri, tik Lietuva sėdi tam tikroje duobėje, ir niekas už tai neatsakingas.
PIRMININKAS. Ačiū ir už šitą nuomonę. Dabar K. Glaveckas. Prašom, profesoriau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mes galime Vertybinių popierių komisijai uždėti visas kaltes, kokios tik yra Lietuvoje įvykusios, pasauly įvykusios, ir apkaltinti ją, kad ji nestebi, nežiūri, nedaro. Bet aš noriu atsakingai pasakyti, kad ji iš tikro ir buvusios pirmininkės laikotarpiu, ponios V. Nausėdaitės, ir dabartinio pirmininko laikotarpiu visiškai atliko savo funkcijas ir prižiūrėjo tą rinką. Ir dar kartą noriu pasakyti, kad pas mus Lietuvoje, nebuvo tokių… atsirado netgi tokių kaip (…) fondų ir kitų dalykų, tai Vertybinių popierių komisijos taip pat yra nuopelnas, nes jie paprasčiausia neleido įregistruoti. Todėl aš siūlau, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir tuos rezultatus, kurie pasiekti, pritarti šiam nutarimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, skaitau pirmą nutarimo punktą, kad pateiktų Biudžeto komitetui neteisinių ginčų sistemą. Ką tas duos? Greičiau galbūt bus tie ginčai sprendžiami. Kas bus iš to Lietuvos ekonomikai? Didelis nulis. Tai labai svarbus punktas. Gausim didelį nulį. Antras. Per du mėnesius kaip apdrausti. Mes taip ir nežinome dabar, kaip apdrausti, tai jie padarys studiją, užsakys užsienyje, kaip įprasta Lietuvos valdininkija tiek išsigimusi, kad nieko nebemoka daryti, užsako užsienyje, užsienis parašo du puslapius už 3 mln. litų, perskaitai – ir juokas ima. Dabar, gerbiamasis komisijos pirmininke, jums yra šansas užsienyje kokiam nors bankrutuojančiame banke užsakyti studiją, jūs sumokėsite pinigus iš Lietuvos, paprašykite tik iš biudžeto papildomai, nes neturi dabar iš ko mokėti, padarys studiją. Nutarimas tai… Žinote, yra viršininkas, yra viršininko ataskaita ir reikia įvertinti tą ataskaitą. Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas nieko nesupranta, nieko nežino, todėl jiems pradeda Vertybinių popierių komisijos abėcėlę aiškinti… Manau, jeigu nesupranta Biudžeto ir finansų komitetas, tai reikia pakeisti, o abėcėlę turėtų žinoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, du kalbėjo už, du – prieš. Gal kiti galėtų atsisakyti taupant laiką, nes mes atsiliekame nuo grafiko. Galima? Kolega V. Matuzas būtinai nori šnekėti. Ar gali atsisakyti? V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, nekreipkite per daug dėmesio į tų dviejų kalbėjusių nuomonę, nes visi tie, kurie šiandien dirba Lietuvai, jie, opozicijos akimis žiūrint, yra priešai. Taigi ramiai priimkite šitą jums nepelnytą kritiką. Mes tikrai nuoširdžiai nagrinėjome šią ataskaitą, šiokį tokį supratimą, galbūt ne tokį gilų kaip J. Veselkos arba K. Daukšio, turime ir ataskaitai dėl to siūlome pritarti. O ta mintis, ką ponas K. Daukšys paminėjo, kad reikėtų nagrinėti, taip, aš sakiau ir sakysiu: reikia tikrai išnagrinėti, kas vyko 2004–2010 m. ir kas prikišo nagus prie to, kad šiandien Lietuva yra atsidūrusi tokioje situacijoje. Šitam klausimui, mielas Daukšy, aš pritariu.
O šiaip kviečiu balsuoti už komisijos ataskaitą, nes ji yra tokia pat, kokią jūs priimdavote, kai buvote valdžioje, nes įstatymai veikia tie patys, veikia ta pati sistema. Taigi nereikia čia sakyti, kad mes esame patys gudriausi, patys išmintingiausi. Opozicija nėra tik tam, kad kritikuotų valdžią, opozicija yra ir tam, kad padėtų Lietuvai. Būkit geri.
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti. Gal P. Auštrevičius vis dėlto nekalbėtų? (Balsai salėje) Dėl taikos. Ačiū už supratimą. Mielieji kolegos, prašom susikaupti ir balsuojam, ar pritariam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. veiklos ataskaitos“ projektui. Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojam.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 89, balsavo 87: už – 63, prieš – 4, 20 susilaikė. Nutarimas priimtas. Ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi V. Matuzas pabėgo, tai aš noriu pasakyti, gerai, kad jis ne iš mūsų ima pavyzdį, nes, pasirodo, mes viską, kai buvom valdžioj, darėme gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, kad iš rytinio posėdžio mums liko visas paketas įstatymų, susijusių su labai svarbiais klausimais. Kolegos, čia mes daug laiko neužimsim, o ministro balsas taip pat yra svarbus. Dabar klausimas yra tiktai toks: ar pirma balsuojam, kadangi yra pakankamai žmonių, ar pirma išsprendžiam viso paketo reikalus, t. y. pritariam po svarstymo arba atmetam kai kuriuos projektus? pirma balsuojam? Gerai, nes liko tiktai balsavimas. Kolegos, dėmesio! Prašyčiau visus užimti vietas salėje.
16.05 val.
Bendrojo pagalbos centro įstatymo kai kurių straipsnių ir trečiojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr. XIP-1130(2). Visos stadijos praeitos. O motyvai, jeigu kas labai pageidauja, prašom. Ar be motyvų galim balsuoti iškart? (Balsai salėje: „Galim!“) Galim iškart balsuoti? Gerai. Tai prašom tada pasiruošti ir balsuojam, ar priimam 1130-ąjį projektą. Prašom balsuoti, registruotis ir balsuoti. Visi sutiko, kad galim paspartinti procesą. Taigi pastraipsniui irgi priimta.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81, tiek ir balsavo, ir, svarbiausia, visi už, vienbalsiai. Sveikinu, priimtas. Tada iškart balsuojam ir dėl kito.
16.06 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-1863(2). Čia irgi reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet gal atsisakom, gerai? Ir yra du straipsniai. Dėl kiekvieno nereikia balsuoti? Tai prašom susikaupti, registruojamės ir balsuojame dėl 1863-iojo projekto. Registracija ir balsavimas. Būtinai susikaupus.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82, balsavo 80 ir visi 80 – už. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.
16.07 val.
Dabar imamės tų atsilikusių, kurių dar yra priešpaskutinė stadija. Mano siūlymas, kolegos, yra toks: yra po keturis rinkimų įstatymus, kuriuos reikia apsvarstyti ir, manau, mes pritarsim, ir keturi, kuriuos, kaip komitetai siūlo, reikia atmesti. Keturi, tiksliau, penki. Tai jeigu galima būtų visą bloką iškart pateikti, kolega E. Tamašauskas gali šitai padaryti? Tai kviečiu. Ar kolega E. Tamašauskas… Dabar išsiaiškinkim, ar jūs ankstesniame posėdyje kalbą pasakėt? Dėl visų? (Balsai salėje) Prašom į publiką, o ne į mane.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Taip, pirmininke, aš pasakiau kalbą dėl pirmųjų keturių.
PIRMININKAS. Prašom tada pasakyti dėl likusių keturių, kad būtų mums po to nuoseklus darbas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Taigi dėkui pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, komitetas kovo 25 d. posėdyje balsavo dėl įstatymų projektų ir dėl komiteto išvadų, pagal kurias, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Audito komiteto išvadas, komitetas priėmė sprendimus siūlyti Seimui atmesti Rinkimų į Europos Parlamentą, Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pakeitimų įstatymų projektus Nr. XP-2663, Nr. XP-2664, Nr. XP-2665, Nr. XP-2665.
PIRMININKAS. Šeši.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Už šį komiteto sprendimą – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt turėjot galvoje Nr. XP-2665 ir Nr. XP-2666?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Taip, atsiprašau.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, kolegos, šitoj stadijoj ir užtenka tamstos kalbos, o po to prieisim jau prie balsavimų. Aš tiktai pasitikslinu. Man atrodo, kad kolega S. Šedbaras yra kalbą pasakęs ankstesniame posėdyje. Ačiū. Kolega V. Matuzas taip pat kalbą yra pasakęs. Vadinasi, dabar yra diskusijos ir jose užsirašęs vienas M. Varaška. Prašom už visą Seimą kalbėti. Jis atsisako. Neišdrįso. Gerai, ačiū. Kolegos, tada iš eilės. …pabaigoj. Kolegos, iš eilės.
Dabar yra 13 darbotvarkės punktas, arba Nr. XIP-2725(2) projektas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nenori, bet… Minutėlę, pasirodo, yra pataisų, kurioms iš dalies pritarta. Gerbiamasis Tamašauskai, gal grįžkit į tribūną, kad būtų ramiau. Ar čia iš tikro susitarta su teikėjais ir mes galim balsuoti, ar yra problemų? Klausimas yra toks: kadangi Audito komitetas pateikė nemažai pastabų, o pagrindinis komitetas pritarė iš dalies, tai aš noriu paklausti ir kolegos E. Tamašausko, ir kolegės L. Graužinienės, ar jūs sutarėt, ar reikalausit dėl kiekvieno balsuoti?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Dėl dviejų balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl dviejų. Tada gal kolegė L. Graužinienė tegul žodį pasakys, bus aišku, kur mes turime apsispręsti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes siūlome apsispręsti dėl 40 straipsnio 3 dalies. Mes siūlėme, kad per 40 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui pagrindinis komitetas siūlo grąžinti užstatą. Politinės kampanijos laikotarpiai… naujame įstatyme baigiamasis laikotarpis baigiasi po šimto dienų. Tai mes tikrai manom ir VRK pas mus komitete neprieštaravo, kad užstatą galime grąžinti anksčiau, negu pasibaigia baigiamasis laikotarpis. Nes turbūt kiekvienam iš kandidatuojančių žmonių vienmandatėse, kurie eina, tie pinigai yra reikalingi. Ir visas užstatas gali būti grąžinamas per 40 dienų. Todėl siūlome balsuoti, kad Seimas apsispręstų.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ar gerbiamasis pranešėjas norėtų tarti žodį, ar kas iš Seimo narių? Vienas – už, vienas – prieš. S. Pečeliūnas. Prašom. Dabar mes kalbame apie Audito komiteto siūlymą. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, apie tai ir noriu kalbėti. Aš manau, Audito komiteto siūlymas yra visai logiškas, jeigu yra galimybė ir noras leidžia tą prievolę įvykdyti anksčiau. Jeigu kartais bus kokių trukdžių, tai tada yra kita riba, bet ne vėliau kaip po šimto dienų. Tai čia siūlymai vienas kitam neprieštarauja. Man tik keista, kodėl komitetas šitaip neperskaitė šito siūlymo, kuris netrukdo lanksčiai elgtis su finansais. Ir jeigu yra galimybė grąžinti tą užstatą anksčiau, nereikia laukti 3,5 mėnesio, galima greičiau žmogui tą pinigų sumą paleisti į apyvartą, kaip sakoma, sudaryti galimybę. Aš pritarčiau pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar gerbiamasis E. Tamašauskas nori ką pridėti prie to, ką nutarė komitetas? Ar jūs laikotės tų pačių pozicijų?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Mūsų komitetas pasiūlė, kad būtų formuluojama taip. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu politinės kampanijos… Minutėlę. Aš manyčiau, tai galėtų būti.
PIRMININKAS. Pateikia sąskaitą.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Aš manyčiau, kad tai galėtų būti.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs laikotės savo pozicijos. Tada mes turėsime balsuoti. Kolegos, dėmesio! Kolegė L. Graužinienė nori dar papildyti? Prašom. Gal per šoninį mikrofoną, būkite maloni. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš dar tik norėčiau truputį paaiškinti. Jeigu užstatas būtų grąžinamas per 40 dienų, tai faktiškai, pavyzdžiui, savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, gaudamas atgal tas rinkimų užstato lėšas, turėtų galimybę padengti įsiskolinimus ir per šimto dienų laikotarpį suspėti su normalia atsiskaitymo tvarka. Todėl, aš manau, čia būtų logiška palikti tas iki 40 dienų.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už paaiškinimą. Manau, kad Seimo nariai sąmoningai apsispręs. Kolegos, prašom klausyti, nes turime balsuoti dėl labai svarbios Audito komiteto pataisos, kuriai nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Na, iš dalies, teisingai. Čia gerai jūs patikslinote. Taigi kas už visą Audito komiteto teikiamą pataisą, balsuojate už, kurie palaikote pagrindinio komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom. Už Audito komiteto nuomonę – už, už kitokią nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 79, balsavo 78: už – 58, prieš – 5, susilaikė 15. Pritarta Audito komiteto pozicijai.
Dabar, gerbiamoji kolege, kitas jūsų siūlymas. Jūs sakėte, kad dėl dviejų jūsų pataisų. Tai kokia kita pataisa? Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Kita pataisa, dėl kurios prašysime balsuoti, tai 50 straipsnio pakeitimas. Pagrindinis komitetas siūlė viską išbraukti, ir mes siūlome balsuoti. Kokia čia esmė? Mes siūlėme, kad kandidatų sąrašus iškėlusioms partijoms suteikiama teisė nemokamai… Palaukite. Dabar jau nebežinau, kaip čia yra.
PIRMININKAS. Čia jūsų…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Esmė yra tokia. Mes siūlėme, kad tuos pinigus paskirstytų visoms, tai yra būtų skelbiamas pirkimas ir visoms televizijoms būtų paskirstoma tolygiai, neišskiriant LRT. Ir kad nebūtų daroma jokių išlygų dėl visų tų radijo laidų, na, kur groja mūsų muzika, kad normaliai įvyktų pirkimo procedūra ir paskirstytų tolygiai. Pagrindinis komitetas siūlo grįžti prie dabartinės tvarkos ir LRT išskirti atskirai, o visus kitus vėl pirkti, na, taip, kokia dabar galioja tvarka. Mes siūlėme tokį variantą, kad būtų pagyvintos tos rinkiminės kampanijos, tolygiai paskirstyti pinigus ir transliuotojui nedaryti išskirtinių sąlygų atskiro įstatymo ribose.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Na, ponia L. Graužinienė būtų visiškai teisi, jeigu visos Lietuvoje egzistuojančios televizijos būtų transliuojamos vienu diapazonu, decimetriniu, metriniu ar skaitmeniniu. Deja, yra taip, kad kol kas vienintelė televizija liko plačiuoju diapazonu, ir ją gali matyti bet kas su bet kokiu imtuvu, net ir prieštvaniniu, leiskite taip pasakyti, iš ano šimtmečio. Štai čia yra tas skirtumas. Kol nėra transliavimo galimybių lygybės, tol ir pasiekiamumo lygybės nėra. Ir pritraukti prie šitos lygybės taip, kaip jūs siūlote, dar yra ankstoka. Tuo labiau neužmirškime, kad yra visuomeninis transliuotojas, kuris turi savo misiją. Ir tas išskirtinumas, patinka kam ar nepatinka, turėtų likti. Kokiu būdu mes jį realizuosime, čia galime ginčytis. Siūlomas vienas iš būdų, kol egzistuoja transliacinis išskirtinumas. Aš manyčiau, kad dar kelerius metus šita situacija bus ir reikia ją palikti.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Stoma. Kitokia nuomonė. Prašom.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau priminti kolegai Sauliui, kad ir LRT, ir šiaip jau pereina prie to paties skaitmeninio transliavimo būdo labai greitai. Taigi čia tas argumentas atkrenta. Esmė, kad vis dėlto reikia palikti tam tikrą konkurencingumą vien dėl to, kad mūsų rinkiminės kampanijos būtų gyvesnės ir neturėtų tokio neigiamo poveikio, kaip buvo, tarkime, pastarosios rinkiminės kampanijos, kai tiesiog atrodo viskas padaroma taip, kad žmonės kuo mažiau domėtųsi politika ir pačiais rinkimais. Ačiū. Siūlau paremti.
PIRMININKAS. Ačiū. Saulius Sauliui paaiškino, tik neaišku, kuris Saulius taps Pauliumi. Gerbiamasis E. Tamašauskas dar norėtų pridėti?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Ne, aš tiesiog noriu padėkoti kolegoms už išsakytas nuomones ir paprašyčiau paremti vis dėlto komitetą.
PIRMININKAS. Supratome. Dėmesio, kolegos! Prašom užimti savo darbo vietas, vėl svarbi pataisa ir vėl reikia balsuojant apsispręsti. Balsuojame dėl dar vienos Audito komiteto pataisos, kuriai pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Bet Audito komitetas siūlo vis dėlto balsuoti dėl jų, Audito komiteto, suformuluoto siūlymo 50 straipsniui. Taigi, kas remiate Audito komiteto siūlymą, balsuojate už, kas neremiate, balsuojate kitaip. Už Audito komitetą – už, už kitą nuomonę – kitaip.
Užsiregistravo 82, balsavo 81: už – 39, prieš – 8, susilaikė 34. Taigi nepritarta.
Tokiu atveju, jeigu teisingai supratau, dėl kitų pataisų sutarėte ar dar, kolege, norite? Dar – L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dėl kitų pataisų mes sutinkame, viskas suderinta su pagrindiniu įstatymu. Noriu pasakyti, kad toliau kitas yra, ir Seimo, ir Prezidento, ir savivaldybių klausimai buvo analogiški, dėl to Seimas apsisprendė. Manau, čia tas pats.
PIRMININKAS. Vieną minutę. Kolegos, tylos! Nes tikrai labai svarbūs klausimai, kurie turi rūpėti mums visiems, o ypač tiems, kurie eis į rinkimus arba juos organizuos. Prašom, gerbiamoji Loreta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Faktiškai iki Politinių partijų įstatymo čia yra tos pačios pataisos, einančios per visus įstatymus. Seimas jau apsisprendė, tai iš karto mes ir pataisysime.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Vadinasi, sutaupome laiko. Kolega Tamašauskai, ačiū jums, kol kas prisėskite. O dabar galėsime apsispręsti.
Dar kartą Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2725(2). Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime pritarti bendru sutarimu su tom pataisom, kurios priimtos? (Balsai salėje: „Galim.“) Galim? Ačiū.
Kadangi pataisos analogiškos, vadinasi, atisižvelgiame įstatymo projekte dėl Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo pagal ką tik aprobuotą Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą. Sutinkam, ar?.. (Balsai salėje) Minutėlę, dar pažiūrėsime kitų pataisų. Sako, kad yra daugiau pataisų, bet pataisų autorius kažkodėl nesijaudina, ramiai stovi.
Ar kolega A. Kašėta sutinka su komiteto nuomone? Gerbiamasis Kašėta, kai kuriems tamstos siūlymams komitetas nepritarė. Jūs sutikote? (Balsai salėje) Atsiimat? Tada viskas gerai. Minutėlę! Dar pasitikrinsim bendrom jėgom. Toliau eina Audito komitetas, Audito komitetas… Vadinasi, yra viskas sutarta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas… bendro plano.
Gerbiamieji kolegos, dar sykį klausiu, ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim“.) Galim? Ačiū. Ir šitam pritarta.
Dabar Prezidento rinkimų įstatymo projektas Nr. XIP-2727(2). Ar yra kitų pataisų? Kur jau sutarėme dėl Audito komiteto pataisų, tai viskas gerai, bet gali būti kitų komitetų arba kitų Seimo narių. Nėra. Analogiškos pataisos. Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim.“) Priimta.
Ir paskutinis iš šios serijos, po to eis jau šiek tiek kitaip. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2728(2). Dėl tų pataisų, dėl kurių sutarėme ir kurios čia turi būti, ir vėl kolegos A. Kašėtos siūlymai. Gerbiamasis Kašėta… Gerbiamoji Kuodyte, gal leistumėte kolegai A. Kašėtai išsakyti savo nuomonę, ar jis reikalauja balsuoti dėl pataisų, ar atsiima pataisas? Tuoj. A. Kašėta. Tai gal per šoninį mikrofoną? Jau įjungta. Prašom.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš nereikalauju.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai ir šis klausimas tada išspręstas su tom pataisom, kurias aptarėme pagal analogiją. Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim.“) Priimta. Ačiū.
Dabar jau yra šiek tiek kiti projektai, kur pirmiausiai pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir pranešėjas kolega S. Šedbaras. Man atrodo, irgi yra kai kurių pataisų. Tuoj pažiūrėsime, ar reikia dėl jų balsuoti. Prašom, gerbiamasis Šedbarai. Ar jūs pirmąjį žodį pasakysite, ar kolegė L. Graužinienė, kadangi Audito komiteto pataisos, o jūs pritarėte iš dalies?
Gerbiamasis Šedbarai, ar jūs?..
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Man atrodo, kad mes čia radome bendrą sutarimą. Yra tik vienintelė vieta, kurią mes po svarstymo turėsime pataisyti, tai, kad Audito komitetas pirminiame įstatyme dėl finansavimo, taip jeigu sutrumpintai pasakyčiau, numatė, kad tie sąrašai turi būti iki balandžio 1 d., o mes čia įrašėme – gegužės 1 d. Tai mes sutarėme, kad čia mes pasitaisysime iki priėmimo, o visur kitur kaip ir nėra prieštaravimų, ar ne taip, kolege?
PIRMININKAS. Gerai, tuoj. Mikrofonas įjungtas. L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Dar viena vieta, tai yra 3 straipsnis. Jūsų buvo siūlomas įsigaliojimas iki sausio 1 d., o dabar pagrindinis ir kiti įstatymai – nuo rugpjūčio 1 d. Jeigu komitetas sutartų, kad reikia suderinti datas…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Žinoma, mes šito dėl įsigaliojimo nesvarstėme, bet jeigu pagrindinis, bazinis, kaip mes visą laiką sakėme, įstatymas taip numato, tai aš nematau jokios problemos ir nemanau, kad komiteto nariai tam prieštarautų. Nemanau, kad tam specialiai reikia šaukti komitetą.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ne, ne. Ne, tikrai neprieštaraujame, mes suderinsime darbo tvarka.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Šedbarai, gerbiamoji Graužiniene, aš irgi norėčiau įsiterpti. Čia paaiškinta, kad šis įstatymas netaikomas, bet įstatymo įsigaliojimas 2010 sausio 1 d. Ar iš viso šią datą rašome, tegul natūraliai, arba tada nukeliam, sakysim, į birželio 1 d., nes gegužės 1 d. čia pat?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ne, kiti projektai nustato įsigaliojimą 2010 m. rugpjūčio 1 d. Kiti projektai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). O mūsų buvo 2011 m. sausio 1 d.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, taip.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai aš nematau problemos šioje vietoje, kad mes bendru po svarstymo sutartume ir sulygintume įsigaliojimo datas.
PIRMININKAS. Taip. Kolegos, klausimas iš tikro rimtas, kad ir pagrindinis įstatymas, ir lydintieji įstatymai įsigaliotų vieną dieną, kad priimti būtų pateikti patikslinti straipsniai. Sutinkam?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Sutinkam.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Sutinkam.
PIRMININKAS. Ir kolegė L. Graužinienė?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada viskas. Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Ar galime pritarti po svarstymo su tom pastabom, kurios priimtos?
Tai projektas Nr. XIP-2729(2) apsvarstytas.
Dabar Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2667(2). Pranešėjas – V. Matuzas. Pasižiūrėsime, ar čia buvo pataisų? Kolege Graužiniene, tada jūs pasakykite, ar reikalaujate balsuoti, ar ne?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Viskas gerai, mūsų su Biudžeto ir finansų komitetu viskas yra suderinta. Mes nereikalaujame dėl nieko balsuoti.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis V. Matuzas galėtų ateiti į tribūną, ar kas nors kitas iš Biudžeto ir finansų komiteto? Minutėlę! Niekas nenori kalbėti, tada aš jau paklausiu. Pagrindinis komitetas pritarė dėl šeimos narių, ar galime visi pritarti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje: „Galim.“) Nereikia? Pritarta.
Mielieji kolegos, ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto pritarti po svarstymo su šia pataisa? (Balsai salėje) Galim? Pritarta ir projektui Nr. XIP-2667.
O dabar, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Čia jau eina kitas žanras, viens, du, trys, keturi projektai, dėl kurių mes turime apsispręsti, ar pritariame pagrindinio komiteto, tai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, nuomonei, kad šie projektai būtų atmesti, tai yra Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno, ar galime bendru sutarimu pritarti visiems keturiems komiteto siūlymams? (Balsai salėje) Galim? Niekas nereikalauja? Kolega E. Tamašauskas jau tarė žodį. Taigi sutariame, kad šie projektai yra atmetami.
Dabar dėl penktojo – Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto žodį turėtų tarti kolega A. Anušauskas. A. Anušauskas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė, kad šis projektas bendru sutarimu yra atmetamas.
PIRMININKAS. Nr. XIP-2668.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ceremonija yra ta pati. Kadangi komitetas pasiūlė atmesti, mums reikia apsispręsti, ar pritariame komiteto nuomonei, ar reikia balsuoti. (Balsai salėje) Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia? (Balsai salėje) Gerai, reikia. Pasitikrinkim. Prašom, kolegos, vėl užimti savo darbo vietas ir balsuosim, ar pritariam pagrindinio komiteto nuomonei atmesti projektą Nr. XIP-2668. Tie, kurie pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kurie kitaip manote, kitaip ir balsuojate.
Užsiregistravo 76, balsavo 75: už atmetimą – 74, susilaikė 1. Atmesta.
16.34 val.
Gerbiamieji kolegos, visos šios didelės epopėjos paskutinė dalis. 1-13l klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2078, 2079, 20710, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 20712, 20713 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1930. Teikėjų vardu, 30 Seimo narių vardu, kolegė L. Graužinienė. Prašom į tribūną. Pateikimo stadija, kolegos.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komiteto vardu norėčiau pristatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Audito komitetas, svarstydamas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pastebėjo, kad su šiuo įstatymo įgyvendinimu susijusios Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos yra netikslios ir neišsamios, todėl komitetas nusprendė rengti atitinkamų kodekso straipsnių pataisas. Trumpai apie siūlomus patobulinimus.
Pirmiausia projekte aiškiai atskiriama politinė partija, kaip juridinis asmuo, nuo politinės kampanijos dalyvio. Nors abiejų subjektų pareigos dėl tinkamo apskaitos tvarkymo yra panašios, tačiau skiriasi atsakingas asmuo, pavyzdžiui, politinės kampanijos dalyvis turi iždininką, o partijos apskaitą tvarko už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo. Komitetas taip pat siūlo papildyti kodeksą straipsniu, nustatančiu atsakomybę už politinės partijos, politinės kampanijos dalyvio ar viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo duomenų ir dokumentų nepateikimą. Ši nuostata yra itin svarbi vykdant veiksmingą minėtų subjektų kontrolę pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte tobulinama kontrolės sistema – atsisakoma Valstybinei mokesčių inspekcijai nebūdingos funkcijos tikrinti politinių kampanijų dalyvių finansines ataskaitas, šiame įstatymo projekte siūloma išbraukti VMI teisę už atitinkamus pažeidimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o tokias teises numatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui arba jo įgaliotam komisijos nariui. Siūloma, kad bylas dėl politinių partijų finansavimo tvarkos pažeidimų ir dokumentų nepateikimo pirmąja instancija nagrinėtų apylinkės teismas.
Dėl siūlomų sankcijų komitetas manė, kad dabartinis reguliavimas šiuo aspektu yra tinkamas ir gana lankstus, kad teismas galėtų parinkti baudos dydį pagal padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį, todėl nesiūlė keisti sankcijų diapazono. Tačiau jeigu būtų kitokių nuomonių, būtų galima svarstyti ir diskutuoti. Vis dėlto reikia pažymėti, jog komitetas mano, kad politinėms partijoms didžiausia bausmė būtų dvejiems metams netekti biudžetinio finansavimo, jeigu būtų pripažintos šiurkščiai pažeidusios šio įstatymo nuostatas. Šiurkščių pažeidimų baigtinis sąrašas numatytas pačiame įstatyme ir apima daugumą to įstatymo nesilaikymo aspektų. Šiuo požiūriu Administracinių teisės pažeidimų kodeksas yra papildoma įstatymo tinkamo įgyvendinimo užtikrinimo priemonė. Kad būtų sutvarkyta ir suderinta su visais paketais, siūlome tikrai pažiūrėti geranoriškai ir pritarti šiems pakeitimams.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Nori paklausti keturi Seimo nariai. E. Žakaris pirmasis. Prašom, kolega. Įjungta.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs siūlote, kad už reklamos išorinius pažeidimus būtų baudžiamas skleidėjas ar kaip ten, na, autoriai. Sakykite, o kaip reikia išvengti, nes vis dėlto politikai yra išradingi, visada galima paimti ir varžovo plakatą, ir priklijuoti kur nereikia, kaip tokių dalykų reikėtų išvengti? Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Kituose įstatymuose yra numatyta visa politinės kampanijos vykdymo tvarka ir jeigu jūs ar jūsų rinkimų štabas pamatė, kad kažkas yra netinkama, jūs pagal įstatymo nustatytą tvarką turite kreiptis į Rinkimų komisiją ir tie pažeidimai turėtų būti pašalinti. Jeigu jūs būsite kreipęsis, tikrai dėl to jums po to sankcija nebus taikoma. Aišku, tai turi būti padaryta raštu.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Juozapaitis. Prašom, kolega.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, įstatyme numatytos piniginės baudos už (…) nusižengimus rinkimuose, o jeigu už didesnius pažeidimus tokia partija prarastų kokiems penkeriems metams finansavimą iš biudžeto, tokia bauda būtų, praranda, prasižengia ir po to…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Supratau. Ačiū. Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kur yra baudos, tai yra konkrečiai iždininkui arba savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, yra atskiriama ir politinė partija, ir iždininkas, kuris tvarko rinkimų metu apskaitą. Čia yra daugiau už klaidas, o kas yra šiurkštūs pažeidimai, jau mes priėmėm. Pagrindiniame įstatyme yra surašytas baigtinis sąrašas ir už tuos šiurkščius pažeidimus partijoms bus taikoma gana, manyčiau, didelė bausmė: dvejus metus negauti finansavimo, ypač dabartinėmis sąlygomis tai yra… Baudų dydžių nekeitėm, kokie dabar yra galiojantys… Tik atskyrėm politinės kampanijos dalyvius ir partijas atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys. Prašom, kolega.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ne paslaptis – ateinančiuose savivaldybių rinkimuose dalyvaus didelis būrys, ko gero, nepartinių kandidatų. Ar jiems yra kokių nors lengvatų, nes nepatyrę ir pirmą kartą dalyvauja, ar bus ar nebus?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Pirmiausia mes teikdami įstatymą, ir jūs, ir mes, turbūt dar nežinome, kaip jie dalyvaus ir kokia forma dalyvaus, bet mes galvojome apie tai. Tikrai, ir savarankiški dalyviai, ir visuomeninės organizacijos, kurios dalyvaus rinkimuose, taps savarankiškais politinės kampanijos dalyviais ir jiems galios ta pati atsakomybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia S. Pečeliūnas. Prašom, kolega.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mieloji pranešėja, čia daug visokių sankcijų, jeigu ne vietoje pakabinai kokį plakatą. Ar nesvarstėte galimybės iš viso šių draudimų, kad tik tuose numatytuose stenduose, vis dėlto atsisakyti kaip nepasiteisinusių, o gal miestų ar rajonų savivaldybės galėtų tiesiog numatyti zonas, kur galima kabinti, arba zonas, kur negalima kabinti, kad neterštų aplinkos ir nekabintų ant atnaujintų pastatų, o ant tų visų statybinių tvorų, tai netgi jas pagyvina. Aišku, baudimas yra toks griežtas valdžios parodymas, kad jinai yra valdžia, bet ne visada tai parodo išmintį. Ar nesvarstėte priešingo varianto – siūlyti tų nereikalingų apribojimų vis dėlto atsisakyti kaip nepasiteisinusių?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Taip, mes tikrai svarstėme ir pagrindiniame įstatyme yra šiek tiek palaisvinta. Po svarstymo dabar naujoje redakcijoje matysite, kad nėra tokių griežtų reikalavimų, kaip buvo. Todėl šitoje vietoje mes sutinkame su jumis, ir pagrindiniame įstatyme yra atsižvelgta. Čia tik kalbama, jeigu tikrai būtų kažkoks šiurkštus pažeidimas, dėl kurio reikėtų taikyti sankcijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu sutarti? Galime? Reikia balsuoti? Gerai. Balsuokime. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo ATPK pakeitimams (projekto registracijos Nr. XIP-1930)? Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai, balsavo 75 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 1, susilaikė 6. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes čia kodeksas. Sutinkame? Ir papildomas – Audito komitetas. Kolegos, Audito komitetas. Siūlome nagrinėti po mėnesio, matyt, ar anksčiau? Kolege Loreta, gal prieikite prie šoninio mikrofono. L. Graužinienė dėl datos.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau kiek įmanoma anksčiau, nes jis eina vis tiek pakete su visais rinkiminiais įstatymais.
PIRMININKAS. Gerai, po dviejų savaičių.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar pagal visą tvarką ir kai kurių, ypač rigoristiškai nusiteikusių, Seimo narių reikalavimus – pertraukos laikas. Kai kas sako, šventas reikalas. Pertrauka iki 17.00 val.
17.00 val. nagrinėsime 2-2a ir 2-2b klausimus – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimus ir dar sykį jau kitus ATPK pakeitimus. Ačiū, kolegos. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Pertraukai skirtas laikas baigėsi. Aš noriu paklausti, ar prieš ilgai užtruksiantį svarstymą įstatymo projekto, kurio numeris 2-2a, mes galėtume atsižvelgti į J. Razmos prašymą? Jam reikia išvykti ir svarstyti klausimą 2-11, kuris labai trumpas ir formalus. Ar niekas neprieštarautų? (Balsai salėje) Kolegą prašo į televiziją. Kartu su opozicijos vienu iš lyderių.
17.05 val.
Gerbiamieji kolegos, gal tikrai kviečiu J. Razmą pateikti 2-11 klausimą – Įstatymo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą, pakeitimo ir papildymo“ 1 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektą. Pateikimas. Tikėsimės, kad tikrai trumpai truks šis klausimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, prieš porą savaičių čia ūkio ministras pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo išbraukti nuostatą, kad įstatinio kapitalo dydis ribotų įmonių galimybes skolinti lėšas. Mes tam pritarėme. Ekonomikos komitete svarstant šį projektą iškilo formalios aplinkybės, mat Vyriausybė, teikdama šį projektą, vienu įstatymo projektu pasiūlė pripažinti netekusiais galios kelis skirtingus įstatymus. Teisininkai taip neleidžia, todėl man, kaip išvadų rengėjui, tenka siūlyti tą atskirą įstatymą, vieną jo dalį, atskirai pateikti, kad pripažįstama netekusiu galios. Čia kokios nors naujos idėjos nėra, tiesiog tai, kas buvo vienoje krūvoje, pagal teisininkų reikalavimus mes išskaidome, ir tam tikra prasme yra teikimo, kuriam Seimas jau pritarė, pakartojimas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti K. Daukšys. Jo nėra. Gerbiamieji kolegos. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru pritarimu? Galima? (Balsai salėje) Balsuojame. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria Įstatymo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą, pakeitimo ir papildymo“ 1 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektui po pateikimo?
Balsavo 53 Seimo nariai. Už – 51, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
17.08 val.
Gerbiamieji kolegos, dabar grįžtame prie darbotvarkės 2-2a klausimo – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 4, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Pranešėjas – V. Grubliauskas.
Kol yra pauzė, aš dar norėčiau grįžti prie mūsų po pateikimo pritarto projekto, turiu omeny J. Razmos 2-11. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 29 d. Dėkoju, kolegos. Prašau, gerbiamasis Grubliauskai.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Lietuvos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 4, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1625. Komitetas labai įdėmiai įsigilino į šią problematiką, buvo padaręs netgi pertrauką tarp posėdžių tam, kad atliktų detalesnį tyrimą, susipažintų su situacija. Buvo gauti reikalingi duomenys, reikalingi faktiniai rodikliai ir tai padėjo komiteto nariams gerokai išsamiau ir giliau pažvelgti į problematikos esmę. Aš tikiuosi, kad komiteto išvadoms šiandien tikrai galima drąsiai pritarti, nes kalbama apie institucijos, kuri šiandien dar vadinasi Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tolesnį likimą, tolesnį jos veiklos aspektą.
Komitetas svarstė ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai. Jie projekto 3 straipsnio, keičiamo įstatymo, 19 straipsnio 3 dalyje siūlė išbraukti žodį „valdymo“, nes valstybės institucijose ar įstaigose yra sudaromi patariamieji organai. Pagal savo prigimtį ir atliekamų patariamojo pobūdžio funkcijų pobūdį jie negalėtų būti laikomi įstaigos valdymo organais. Todėl komitetas pritarė šiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai.
Antrajai Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kurioje buvo siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, nes, departamento manymu, galėtų susiklostyti ydinga situacija, kad įstatymas negalėtų būti tinkamai taikomas dėl reikalingų poįstatyminių aktų nebuvimo… Kaip aš ir sakiau, komitetas, kviesdamasis į posėdį tiek Susisiekimo ministerijos atstovus, tiek ir IVPK, šiandien dar tebesančio prie Vyriausybės, atstovus, labai detaliai išsiaiškino, kaip ir pažymėta komiteto išvadoje, kad poįstatyminiai aktų projektai jau yra parengti ir jie bus priimti skelbiant Seimo priimtus įstatymų projektus Nr. XIP-1625 ir Nr. XIP-1626.
Taip pat buvo gautas Seimo nario kolegos G. Songailos siūlymas 2 straipsnyje… pakeisti 18 straipsnį. Jo esmė buvo ta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Susisiekimo ministerijai perduoda tarpinstitucinio koordinavimo funkcijas ir suteikia įgaliojimus, susijusius su šios politikos įgyvendinimu. Informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir kitų paslaugų teikėjų veiklą reguliuoja bei tarpinstitucinį koordinavimą atlieka Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
Argumentus jūs matote išdėstytus, aš jų nenorėčiau kartoti, tačiau kalbant apie informacinės visuomenės plėtros aspektą, nesuvokiant būtent horizontalaus valdymo svarbos ir neužtikrinant tokios galimybės kalbėti apie tokios funkcijos realizavimą būtų ganėtinai sudėtinga. Todėl komitetas svarstė ir pritarė kolegos G. Songailos teiktam siūlymui. Galutinis komiteto sprendimas buvo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, kurį jūs turite, kurį jūs matote. Balsavimo rezultatai buvo 5 už šią komiteto išvadą ir 3 buvo prieš. Siūlyčiau pritarti po svarstymo ir aš manau, kad šis pritarimas tikrai atvertų galimybes kuo greičiau šiai institucijai pradėti veikti efektyviai, dėl ko ir ta visa reorganizacija yra numatyta. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui V. Grubliauskui. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad mes turėtume diskutuoti, t. y. balsuoti dėl kokių nors pataisų, todėl iš karto pereiname prie diskusijų. I. Šiaulienė yra užsirašiusi kalbėti.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dar tuomet, kai tik buvo teikiamas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo išvardintų straipsnių pakeitimo projektas, aš pasisakiau prieš tokį keitimą manydama, kad tai informacinės visuomenės reikalų mūsų valstybėje, net valdymo ir plėtros procesų tikrai nepaskatins ir nepagerins. Net kai Informacinės visuomenės plėtros komitetas turėjo ir visiškai kitą rangą, tai yra komitetas buvo prie Vyriausybės, ir tai mes turėjome problemų, ir dar šiandien turime su e. sveikata, e. paslaugomis, su elektroninio parašo įgyvendinimu, su kai kurių tęstinių, struktūrinių fondų finansuojamų projektų įgyvendinimu ir t. t.
Nors ir buvo pasiekta tikrai gerų informacinės visuomenės plėtros laimėjimų ir padaryta pažanga, ką pripažįsta net premjero patarėjas, minėdamas, kad Lietuvos proveržiai informacinių technologijų srityje yra pažymėti ir užimtomis pozicijomis Europos Sąjungoje… Sakysime, tankiausias viešojo interneto tinklo prieigos centrų tinklas, pagal mobiliųjų telefonų skvarbą Lietuva yra antroje vietoje Europos Sąjungoje, greičiausias duomenų perdavimas internetu pasaulyje, ketvirta vieta pasaulyje pagal interneto kokybę, itin platus belaidžio interneto prieigos tinklas. Daugiau kaip 40 % Lietuvos gyventojų skaito laikraščius internete, tai yra beveik 20 % daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis. 92 % banko operacijų yra atliekama elektroniniais kanalais. 95 % Lietuvos įmonių turi tiesioginį priėjimą ir naudojimąsi internetu ir t. t., nekalbant apie gyventojų pajamų mokesčių deklaravimą, pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas ir apie kitus diegiamus svarbius projektus.
Deja, su tų kitų svarbių projektų diegimu, kaip sakiau: e. visuomenė, e. Vyriausybė, e. sveikata, e. mokykla, e. policija ir elektroninis parašas, yra problemų todėl, kad net Informacinės visuomenės plėtros komitetas, turėdamas savarankišką statusą, ką sakė komiteto pirmininkas… Šie projektai yra horizontalios sklaidos, ir dabar Informacinės visuomenės plėtros komitetas taps tik įstaiga prie Susisiekimo ministerijos, tai koordinavimas ir užtikrinimas šios horizontalios sklaidos, turint tokią struktūrinę padėtį valdymo vertikalėje… jie tikrai nebus sėkmingai vykdomi. Štai kodėl, kolegos, mes neturėtume pritarti tokiai Vyriausybės pozicijai. Juolab kad pati Vyriausybė ne visus Saulėlydžio komisijos projektus vertino. Štai ir šiandien mūsų darbotvarkėje įstatymo projektas, apie kurį kalbam, patenka į eilę įstatymų projektų, pagal kuriuos yra tariamai tobulinamas valstybės valdymas. Aš labai abejoju tokiu tobulumu, kuo suabejojo ir didžiausios frakcijos Seime, Konservatorių frakcijos, narys G. Songaila, ir net jo patobulintas projektas neišspręs tos problemos ir neužtikrins informacinės visuomenės tolesnės plėtros, nes pagal kitus parametrus mes tikrai Lietuvoje dar nesiekiame Europos Sąjungos vidurkio.
Šiandien darbotvarkėje turime ir kitą pavyzdį. Pavyzdžiui, tuoj imsimės svarstyti VTAKT’ą. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos buvęs departamentas kažkodėl išlieka įstaiga prie Vyriausybės, netampa įstaiga prie Sveikatos ministerijos. Vadinasi, išimtis galima padaryti. Ir manyčiau, kolegos, kad tikrai, nors komitetas ir buvo padaręs pertrauką, ir buvo atsiklausta Vyriausybės Vyriausybė formaliai pažiūrėjo į šio klausimo sprendimą. Kaip dirbusi šioje srityje ir žinanti, su kokiomis problemomis susiduria informacinės visuomenės sklaida, kai reikia suderinti atskirų ministerijų pozicijas, net vienam ministrui, kabineto nariui, neįsikišant premjerui, net kai egzistavo atskira komisija informacinės visuomenės plėtros klausimais, šių klausimų efektyviai ir laiku spręsti negalės… Todėl siūlyčiau šiems pakeitimams nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusijoms daugiau niekas nebuvo užsirašę. Dabar kviečiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. V. Grubliauskas – už.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū. Iš dalies galima suprasti gerbiamosios kolegės I. Šiaulienės nuogąstavimus ir rūpestį. Tačiau aš galbūt nepieščiau rožinėmis kalbomis situacijos, kuri buvo iki šiol. Aišku, padaryta yra daug, tačiau niekas negalėtų paneigti, kad vieningo koordinavimo nebuvimo pasekmės, ką būtent nulemia institucinis priklausomumas iki šios dienos, ir buvo tai, kad buvo apsunkintas visas informacinės visuomenės plėtros ir informacinės ryšių technologijų srities politikos ir strategijos kūrimas. Buvo neefektyvus bendravimas tarp institutų, nepakankamai efektyvus, ir tą visi turėtume pripažinti, neefektyvus informacijos surinkimo ir apibendrinimo procesas visais lygmenimis. O siūlomo sprendimo privalumai, apie ką, tarp kitko, buvo kalbama ir labai išsamiai išdėstyta pristatymuose, kurie buvo komitete, kad taip būtų išsprendžiama koordinuojančios institucijos vadovų politinių įgaliojimų problema. Nes koordinuojančios institucijos politiką turėtų tik ministerijos vykdoma politika, o ministras, ministrų kabineto narys, prisiimtų politinę atsakomybę už vykdomą politiką. Taip pat būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė įgyvendinant numatytą informacinės visuomenės plėtros politiką ir visus tam reikalingus projektus. Aiškiai sumažėtų institucinis žinybiškumas, pagreitėtų sprendimų priėmimas, kas šiandien yra pakankamas trukdys, ypač svarstant ir įsisavinant Europos struktūrinių fondų lėšas, sumažėtų šios srities politikai formuoti ir įgyvendinti skirtos išlaidos, būtų jos optimizuotos. Iš esmės kolegos G. Songailos pataisa kaip tik ir suteikia tai institucijai reikalingą svorį, ko neturėjo iki šiol Informacinės visuomenės plėtros komitetas, būdamas tik prie Vyriausybės ir neturėdamas ministro atstovavimo ministrų kabinete.
Taigi, išklausius diskusijoje išsakytas mintis, vis dėlto siūlyčiau pritarti komiteto siūlytai pozicijai ir neabejoju, kad informacinės visuomenės plėtros procesas, esant naujam pavaldumui prie Susisiekimo ministerijos, būtų koordinuojamas kur kas efektyviau ir lėšos būtų panaudojamos efektyviau ir visi procesai būtų koordinuojami nelyginamai efektyviau. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų blogai, kad Vyriausybė niekaip neapsisprendžia, ar ji visus komitetus „po savimi“ laiko, ar visus atiduoda ministerijoms. Nes dabar išeina toks pusiau luptas, pusiau skustas reformos variantas. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Aš sutinku, kad jaunas ir talentingas ministras, kaip E. Masiulis, gali galbūt pabandyti tą sklaidą geresnę padaryti, bet kas atsitiks, jeigu ateis koks nors kitas ministras, kuriam labiau rūpės keliai arba geležinkelis, tai mūsų informacinė visuomenė bus dešimtoje vietoje.
Ir trečias dalykas. Iš tikrųjų, jeigu mes pritarsime tam reikalui, kad būtų prie Susisiekimo ministerijos, tai manyčiau, kad Seimo Ekonomikos komitetas puikiai galėtų tą dalyką kuruoti, reikia panaikinti Seime Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Kam jis tada reikalingas. Nes dabar išeis, kad du Seimo komitetai pjaus vieną ministeriją tais pačiais klausimais. Aš manyčiau, kad vis dėlto tokį dalyką iki priėmimo reikėtų labai gerai pamąstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 4, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po svarstymo?
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 43, prieš – 5, susilaikė 25. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.22 val.
Kitas lydintysis arba susijęs su anksčiau svarstytu projektu – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21426, 24710 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Informuoju, kad čia yra tik sąvokų patikslinimas, susijęs su tuo įstatymo projektu, kuriam po svarstymo jūs ką tik pritarėte. Todėl siūlau ir šiam po svarstymo pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsirašiusių diskusijoje nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, bendru… (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 49, prieš nėra, susilaikė 22. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.25 val.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J. Razma. Ekonomikos komitetas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, priminsiu, kad šis trumpas J. Šimėno inicijuotas įstatymo projektas yra skirtas numatyti tam tikras preferencijas nepriklausomiems šilumos gamintojams parduodant šilumą tais atvejais, kai šiluma yra gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, iš biokuro, iš geoterminės energijos. Komitetas apsvarstė inicijuotą projektą, kuriam keletą pastabų buvo pateikęs Teisės departamentas, pastaboms buvo pritarta. Toliau keletas neturinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pateikė pastabas. Tai UAB „Fortum Heat Lietuva“, asociacija „Litbioma“, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba. Iš dalies paskutinių dviejų institucijų pastaboms buvo pritarta. Į pirmąją tik iš dalies atsižvelgta. Taip pat natūralu, kad dėl tokio projekto pastabas pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri siūlė savo redakciją vienam straipsniui. tai redakcijai buvo pritarta iš dalies. Po pirmosios svarstymo stadijos komitetas, galiausiai apsvarstęs visas pataisas, taip pat ir autoriaus J. Šimėno, buvo pasirinkęs Aplinkos apsaugos komiteto siūlomą redakciją.
Už siūlomą redakciją komiteto nariai balsavo taip: už – 6, prieš – 4. Tie, kurie neskubėjo pritarti šiam projektui, išsakė tokius nuogąstavimus, kad galbūt dėl šių mūsų sprendimų gali šiek tiek pabrangti šiluma kai kuriose savivaldybėse. Po šio komiteto sprendimo, dar vėliau, buvo gauti pasiūlymai, tarp jų ir mano, komitetas dėl jų savo poziciją taip pat išsakė, bet apie tai reikės pasakyti vėliau, kai mes svarstysime konkrečius pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką J. Šimėną. Komiteto išvada. Gerbiamasis Jonai, kviečiu į tribūną.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kadangi komitetas inicijavo šį įstatymo projektą, natūralu, kad komitetas pritarė. Bendru sutarimu buvo pritarta ir siūlome Seimui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų iš pirmo žvilgsnio toks labai paprastas įstatymas, kuris lyg ir, kai paskaitai, perša mintį, kad kuo daugiau Lietuva pirks gamintojų šilumos iš atsinaujinančių šaltinių, iš skiedrų, iš kitų dalykų, tai bus labai geras reikalas. Bet iš tikrųjų šitas įstatymas nukreiptas visai į kitą dalyką. Šitas įstatymas reikalingas tam, kad nauji verslininkai, užsiimantys šilumos gamyba, išguitų tuos senus verslininkus, kurie dabar užsiima šilumos gamyba.
Ką reiškia šitas įstatymas? Reiškia, kad dažniausiai, ypač mažesniuose miestuose, šilumos gamintojas turi vieną arba dvi katilines, kurios gamina dujinį ar kitokį kurą ir, aišku, tos katilinės yra apskaičiuotos tam tikram šilumos kiekiui, atitinkamai apskaičiuota ir savikaina. Jūs dabar įsivaizduokite, kad atsidaro nauja katilinė, kuri už tokią pačią kainą priverstine tvarka parduoda šilumos tinklams. Vadinasi, tos dalies, kuri buvo gaminama dujomis, yra parduodama mažiau, pavyzdžiui, per pusę… Tai savikaina tos gamybos, tos katilinės išlaikymo išlaidos, visi kiti dalykai sukrenta į tą pusę mažiau šilumos ir tada ta šilumos savikaina natūraliai pabrangsta. Tada tie šilumos gamintojai, kurie iš skiedrų gamina, vėl gali dar brangiau parduoti. Ir tą ratą užsukus po dvejų trejų metų tų senųjų šilumos gamintojų neliks, jų nereikės. Vyriausybė, užuot davusi subsidijas šilumos gamintojams, kurie jau dabar pasirengę pakeisti kurą iš dujų į atsinaujinančius šaltinius, naujoms katilinėms įsirengti, paprasčiausiai bando padaryti tam tikrą konkurenciją ir įleisti naujus žaidėjus į tą rinką. Aš labai suprantu, kodėl taip yra, ir žinau, iš kur čia kojos dygsta. Po tokiais gražiais pasakymais, kad čia iš atsinaujinančių šaltinių, taip, bus naudojama daugiau, bet už tuos naudojimus mokėsime mes visi, visi Lietuvos žmonės tam, kad vienos verslo grupės perkirstų kitas verslo grupes ir taip galėtų vienaip ar kitaip dalyvauti tame versle.
Aš manau, kad šitas įstatymas (aš ir komitete balsavau lygiai taip pat) yra interesų įtakotas, tai vienas dalykas. Antras dalykas, jis yra iki galo neapgalvotas ir nepalengvins ir nepagerins Lietuvos šilumos balanso, o tik pasunkins ir padidins šilumos gamybos savikainą. Nepaisydamas visų gražių žvilgsnių iš kai kurių savo kolegų Seimo narių pusės, aš galiu pasakyti, kad geriausiu atveju jie tiesiog nesupranta, kaip ekonomika plėtojasi. Nes šiuo atveju jie atidaro kelią tam, kad tie, kurie gamina iš neatsinaujinančių energetikos šaltinių, brangintų savo produkciją, taigi mes už ją visi mokėsim, nes Kainų ir energetikos komisija vis tiek tą kainą tvirtins, kadangi kitaip nebus. Ir taip mes padarysim kelią ateiti kitiems. Todėl manau, kad šito įstatymo negalima priimti. Jį reikia tobulinti iš esmės. Nesu prieš tai, kad atsinaujinantys šaltiniai atsirastų, ir būtų labai gerai, kad ypač mažesniuose miestuose būtų šiaudai kūrenami, skiedros, nežinau kas, malkos ir kiti dalykai, bet tai turi būti padaryta civilizuotai, turi būti padaryta taip, kad nenukentėtų verslas ir kad nenukentėtų vartotojai. Taip būtų išspręstos visos problemos. Ačiū už dėmesį. Dabar siūlau nebalsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu vėl pagrindinio komiteto atstovą, šiuo atveju – Ekonomikos komiteto atstovą J. Razmą, ir turim aptarti pasiūlymus šiam projektui. J. Šimėno pasiūlymas 1 straipsniui, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina J. Šimėną komiteto išvada?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tenkina. Daugiau pasiūlymų… Taip, J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, tačiau Statutas reikalauja dešimties Seimo narių palaikymo. Gerbiamieji kolegos, ar yra 10 Seimo narių, kurie palaiko J. Razmos pasiūlymą 1 straipsniui? Yra. Dėkoju. Šiuo atveju komitetas pritarė pasiūlymui. Manau, kad mes tiesiog neturim dėl ko… Ar galim bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galim!“) Galima. Dėkoju, kolegos. Dabar dėl viso. Ačiū J. Razmai. Dėl viso įstatymo projekto vienas – už, vienas – prieš. J. Šimėnas – už.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės įstatymas yra skirtas tam, kad mažintume iškastinio kuro naudojimą ir šiuo atveju mažintume Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio įvežamo kuro. Šiandien šilumos sektoriuje kasmet sumokame vieną milijardą litų už tai, kad šildytume miestus. Nesinervinkite, Daukšy, nesinervinkite. Taip. Ir kuo daugiau naudosime biokuro, tuo mažiau mes naudosime iškastinio kuro.
Antras argumentas – dėl kainų. Šiandien pigiausia šiluma gaminama tuose miestuose, kur naudojamas biokuras. Balandžio mėnesį, kai visuose miestuose brango šiluma, Vilniuje jinai pigo todėl, kad Vilnius turi antrajame (…) 60 megavatų instaliuotą biokuro katilinę. Štai rezultatas, ir aš agituoju balsuoti už šio įstatymo pataisas, kad daugiau būtų investuojama į atsinaujinančios energijos naudojimą.
PIRMININKAS. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Na, šiandien, matau, kolega Jonas pats labai nervindamasis vis mane nori nuraminti. Tikrai nepamečiau nei sveiko proto, nei dėl ko nervinuosi, Jonai. Čia jums daugiau yra dėl ko nervintis negu man, atvirai pasakius.
O ekonominė, paprasta logika ir sako, kad jeigu tas šilumos tiekėjas, kuris jau yra rinkoje, pereis prie kuro, kuris yra atsinaujinantis, tai viena šneka. Bet jūsų įstatymas siūlo visai kitą dalyką. Jūsų įstatymas siūlo, kad tas, kuris gamins iš atsinaujinančio kuro, mokėtų… gautų tokią pačią kainą, kokią gauna iš mineralinio kuro, bet tuo pačiu metu stumtų, kad iš mineralinio kuro gaminama šiluma dar brangtų ir jo kaina būtų dar didesnė. Jonai, jeigu jūs ekonomiką šiek tiek išmanytumėte, šito nesakytumėte daugiau. Ir dėl to aš manau, kad tai bus didelis nusikaltimas, nes iš tikrųjų stovės neišnaudoti įrengimai. Jūs patys žinote, kaip yra skaičiuojamos šilumos kainos. Tie visi įrengimai bus įtraukti į šilumos kainą, ir mes sumokėsim dvigubai, negu turėtume mokėti. Ir šitas dalykas, aš negaliu kitaip pasakyti, bus įstumtas kai kurių veikėjų rankomis. Kada kitais ir dar kitais metais jau pradėsite mokėti už šilumą brangiau, tada matysime, kas bus dėl to kaltas.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, buvo apsikeista replikomis ir neformaliais vardais. Siūlau balsuoti, kas už šį įstatymo projektą po svarstymo. Balsuojam.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 51, prieš – 2, susilaikė 24. Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
17.37 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Švietimo, mokslo komiteto pirmininkas V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, komitetas svarstė D. Kuodytės pasiūlymą ir iš esmės jam pritarė siūlydamas Seimui svarstyti šio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Ar mes galėtume?.. Taip, dėl motyvų. (Balsai salėje) Dėl motyvų yra užsirašiusių. E. Žakaris – už.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Siūlau pritarti. Nespėjau pasiruošti…
PIRMININKAS. Prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikro nelabai ir žinojau, kiek žmonių turi tokį pomėgį ir užsiima mėgėjiška paieška. Ir jie tuos dalykus… Netgi yra asociacija. Jie, pasirodo, tas paieškas vykdo ne kažkokiuose draustiniuose arba draudžiamose vietose, bet tiesiog laukuose, turi žemėlapius, kur anksčiau buvo smuklė. Ir aš nežinau, jeigu mes įvesim tokią griežtą nuostatą, kad turi būti leidimai, turi būti per savaitę kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą, tiesiog tie daiktai, kuriuos dabar žmonės randa, ten kažkokius pinigėlius ar kažkokius kitus daiktus, jie paprasčiausiai nebus randami. Valstybė tokių lėšų neturės niekada. Todėl manau, kad dabar teikiamame įstatyme nuostatos yra gerokai per griežtos, ir tuo labiau kad yra kreipimasis, kuris, matyt, bus išplatintas ir pasieks visus Seimo narius, turim labai gerai dar pagalvoti, ar reikalingos tokios griežtos nuostatos, nes mes tuos žmones suvarysim į pogrindį ir nieko iš to neišeis. Todėl aš susilaikau ir raginu kolegas geriau įsigilinti į teikiamą įstatymo projektą ir kol kas nebalsuoti už jį.
PIRMININKAS. Dėl motyvų visi kalbėjo. Dabar, gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas pritaria Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja už.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, prieš savaitę mes svarstėm čia, Seime, taip pat Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo straipsnius, kurie susiję su šiandien priimta pataisa. Ir yra įpareigojimas komitetui iki priėmimo sujungti šiuos du projektus. Tai tiesiog protokole fiksuojame tą sprendimą.
17.42 val.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Maisto įstatymo 2 straipsnio papildymo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėja – D. Mikutienė. Turbūt kartu pateiksite ir lydintįjį – dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums minėtų dviejų įstatymų pataisas. Jas parengti paskatino daugybė straipsnių spaudoje. Taip pat kreipiausi į Nacionalinę sveikatos tarybą, kad jie išreikštų savo nuomonę. Jų pritarimą šiems projektams gavau.
Atsižvelgdama į tai, kad tiek pasaulyje, tiek Europos Sąjungos šalyse yra kilusių didžiulių diskusijų, kaip vis dėlto reikėtų reglamentuoti energinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams, kartu įvertindama mokslininkų pasirodžiusius straipsnius, siūlau įstatymo pataisą, kad energiniai gėrimai būtų parduodami ne jaunesniems kaip 18 metų ir būtų taikoma tokia pati tvarka, kaip ir parduodant alkoholinius gėrimus, tai yra kad pardavėjai, jeigu jiems kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančiojo pareikalauti asmens amžių liudijančio dokumento. Jeigu asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, energinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti jam parduoti energinius gėrimus.
Yra numatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, numatanti taip pat atsakomybę, jeigu nesilaikoma šio įstatymo.
Dėl laiko stokos, mes šiandien jau užtrukome ir vėluoja mūsų darbotvarkės… Aiškinamajame rašte yra išdėstyta, dėl ko yra siūloma, kokia yra energinių gėrimų vartojimo vaikams ir paaugliams pasekmė, ir aprašytas taip pat mokslinėje literatūroje paminėtas neigiamas poveikis jų sveikatai. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Pirmasis užsirašė E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, be abejo, šis klausimas yra labai svarbus, ypač kas susiję su paauglių gyvenimu. Aš norėčiau užduoti jums tokį klausimą. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvadas šiuo klausimu? Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Esu susipažinus su Teisės departamento išvadomis. Manau, dėl tų išvadų, kuriose kalbama apie juridinę techniką, galbūt mes nesiginčysime. Ypač norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į antrąją pastabą, kur kalbama apie tai, kad iš tiesų mums reikėtų kalbėtis dėl pačios sąvokos „energinis gėrimas“, nes ji yra nevisiškai apibrėžta. Aš manau, Teisės departamentas turbūt nesusipažino su žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-13, kur yra nustatytas Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas. Ten yra aiškiai parašyta, kokia grupė, kad tai yra nealkoholinis gėrimas, pogrupis – gaivusis gėrimas ir kategorija – gaivusis energinis gėrimas. Ten yra sąvokos, sąvoka „energinis gėrimas“ yra perkelta tokia, kokia yra teisės aktuose.
Dėl ketvirtosios pastabos. Turiu pasakyti, kad mane netgi savotiškai sutrikdė Teisės departamento nekompetencija, nes asmens amžių liudijantis dokumentas ir yra Alkoholio kontrolės įstatyme. Jie siūlo, kad asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas būtų. Manau, turbūt departamento atstovams derėtų išsamiau susipažinti su teisės aktais.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, be abejo, rūpinantis vaikais jūsų teikiamas projektas yra teisingas, jį, be abejo, reikia palaikyti, tačiau klausimas būtų, ar jūs norite visiškai draudimus prilyginti alkoholiui, na, tarkime, dėl pirkimo iki 18 metų, čia viskas aišku, bet Administracinių teisės pažeidimų įstatyme yra baudžiama ir už alkoholio perdavimą, nupirkimą, už turėjimą, laikymą ir t. t., ar jūs čia siūlote analogiškas?..
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ne, ši mano pataisa galbūt švelnesnė, nes energiniai gėrimai yra parduodami prekybos taškuose, prekybos tinkluose. Nuo alkoholio jie skiriasi tuo, kad jeigu išgers vieną skardinę, tarkime, 16 ar 17 metų, tai nieko nuo to nenutiks. Be to, dažniausiai vaikai neskaito to, kas yra parašyta ant energinių gėrimų pakuotės. Net ir patys gamintojai nerekomenduoja gerti vaikams, bet tai yra parašyta labai smulkiomis raidėmis ir šie energiniai gėrimai yra šalia gaiviųjų gėrimų. Jeigu mes kalbame apie tai, dažnai yra tokia nuomonė, kad reikėtų paisyti verslo interesų, tačiau turiu pasakyti, kad pagal savo teises iš tiesų, na, verslas turi labai daug laisvių Europos Sąjungoje. Mes kalbame apie tai, kad suaugęs žmogus lyg ir galėtų pasirinkti, kas jam naudinga, kas žalinga, ką gali jis vartoti, tačiau ši nuostata negali būti taikoma vaikams, nes jie nėra pajėgūs priimti tokių sprendimų, juolab įvertinti pasekmių ilgalaikio ir didelio kiekio vartojimo. Taigi šita nuostata yra kol kas tokia švelnesnė negu dėl alkoholio.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, aš labai pritariu jūsų įstatymų projektams ir negaliu nesutikti su Teisės departamento nuostata, kad, ko gero, šituos energinius gėrimus reikėtų įrašyti į Alkoholio kontrolės įstatymą, nors ten alkoholio nėra, bet yra kitų medžiagų. Tada visos teisės normos stotų į vietą, manyčiau, taptų ir objektu. Dabar tik pakeitus Maisto įstatymą ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymą, man atrodo, to paketo nepakaktų. Tiesiog reikėtų įsiklausyti, ką sako Teisės departamentas. Kaip jūs manote, ar nebūtų paprasčiau?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš konsultavausi su specialistais ir kontroliuojančiomis institucijomis. Jų nuomone, tai turėtų būti Maisto įstatyme. Jeigu mes manytume, kad reikia dar labiau sugriežtinti, galima būtų iš tiesų tai svarstyti ir atitinkamai papildyti. Tada reikėtų, kaip minėjau, keisti jau ir nusistovėjusį Nealkoholinių gėrimų pardavimo reglamentą. Jie yra klasifikuoti pagal kategorijas.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, ar jums yra žinoma, kad energinis gėrimas yra su nikotinu? Kokį poveikį jis gali padaryti paaugliams? Gal tokį energinį gėrimą reikėtų apskritai uždrausti?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Kiek žinau, vienas energinis gėrimas yra su nikotinu. Jis yra sukurtas, bijau suklysti, man atrodo, Indijoje. Kiek žinau, ruošiamasi jį taip pat jau paleisti į Europos Sąjungos rinką. Teigiama, kad tai galėtų būti kaip pakaitalas numalšinti nikotino alkį. Tai rodo, kad pramonė iš tiesų labai galinga, labai greitai prisitaiko prie įvairių pokyčių. Man atrodo, 2009 m. jau lyg ir buvo pasirodžiusi ši informacija. Aš drįstu manyti, tai yra kaip tam tikras pripratinimas, po to mes išauginsime dar vieną rūkančiųjų kartą.
PIRMININKAS. Klausia J. Pinskus.
J. PINSKUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš labai norėčiau sužinoti, koks yra energinių gėrimų pavojingumo laipsnis vaikams? Gal jums yra žinoma kokių nors ypatingų atvejų, pavyzdžiui, mirties atvejų dėl energinių gėrimų vartojimo tarp vaikų?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Negaliu pasakyti, Lietuvoje tikrai neteko girdėti, bet žinau, kad Jungtinėje Karalystėje buvo tirtas atvejis vaiko, kuris turėjo priklausomybę nuo energinių gėrimų, buvo užfiksuotas jo mirties faktas. Tai iš tiesų yra patvirtinta oficialiose suvestinėse. Kol kas žinau vieną atvejį.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ačiū už įdomų pristatymą. Aš norėčiau jūsų pasiteirauti dėl tarptautinės patirties. Jūsų aiškinamajame rašte yra mums pateikta analizė dėl reiškiamo susirūpinimo ir panašių dalykų, bet gal jūs galėtumėte pasakyti, kokia yra šių gėrimų pardavimo ribojimo nepilnamečiams patirtis. Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš kreipiausi į mūsų Tyrimų departamentą, jie pateikė… Iš tiesų yra įvairi patirtis dėl paties uždraudimo. Vienas faktas yra tas, kad iš tiesų kilo didžiulės diskusijos dėl vaikų sveikatos sutrikimų, nes vaikai jaučia didžiulį nerimą, yra susiję ir su kraujospūdžiu, ir smurto protrūkiais. Vaikai tampa hiperaktyvūs. Kiek žinau, šešiose Vokietijos žemėse energinis gėrimas yra uždraustas. Vokietijos federalinis rizikos įvertinimo institutas parengė, šių metų vasario mėn., buvo atlikta studija ir jie iš tiesų politikams teikė rekomendacijas ir siūlymus, kad rinkoje būtų uždrausti, yra netgi taip. Žinau, kad Australijoje, Naujojoje Zelandijoje yra nustatyti tam tikri apribojimai, kiek gali būti kofeino šiuose gėrimuose. Norvegijoje, Švedijoje jie parduodami tiktai vaistinėse, Argentinoje yra uždrausta naktiniuose klubuose, Norvegijoje į energinius gėrimus draudžiama dėti tauriną ir vitaminus, o Jungtinėje Karalystėje dabar projektai yra svarstymo stadijos, kad būtų uždrausta vaikams iki 16 m.
PIRMININKAS. Klausia L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti, ar žinote kokią nors statistiką, kiek vaikų suvartoja, palyginti su kitais gaivinamaisiais gėrimais, ar tas gėrimas labai paplitęs tarp vaikų? Kitas klausimas būtų toks. Labai trumpai, ar mes drausdami nepadarysime puikios reklamos šiam energiniam gėrimui, nes vaikams, ko gero, draudžiamas vaisius visą laiką saldus. Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Turiu pasakyti, kad… Galbūt pradėsiu nuo antrojo klausimo. Šių gėrimų reklama yra be galo agresyvi, tikrai be galo agresyvi. Netgi sportuojantiems asmenims jinai yra rekomenduojama. Aš netgi iš interneto ištraukiau įvairių pavadinimų gėrimus, kaip reklamuojama, kad jūs atstatysite savo sveikatą, kad jūs vėl turėsite energijos, kad jums bus nebaisūs egzaminai ir t. t., jūs juos puikiausiai išlaikysite, jeigu jūs vartosite tuos gėrimus. Turiu pasakyti, kad reklama šiuo atveju yra tikrai baisesnis dalykas negu šis ribojimas. Aš manau, jeigu visi, prekiaujantys šiais gėrimais, laikysis šių taisyklių ir nepilnamečiams neparduos, o kontroliuojančios institucijos tinkamai vykdys pareigas, tai iš tiesų, manau, mes išvengsime skaudžių pasekmių.
O dėl pardavimo turiu pasakyti, kad, kiek žinau, jie yra tikrai populiarūs, dabar negalėčiau pasakyti kiek procentų, bet bene populiariausi yra tarp 14 ir 16 m. Ši grupė man yra užsifiksavusi. Kiek aš žinau, man teko matyti, kai buvo kalbama apie maisto aparatų uždraudimą mokyklose, man teko važinėti po mokyklas ir šalia Vilniaus vienoje mokykloje aš mačiau šiuos energinius gėrimus. Mačiau dviejose Vilniaus mokyklose ir mokyklos vadovai čia nieko blogo nematė, kitas sako: „Aš net nežinau, kas čia yra.“ Suaugęs žmogus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Tiksliau, į tiek, kiek buvo skirta laiko, kurį mes šiek tiek viršijome.
Gerbiamieji kolegos, dabar pasisakome dėl motyvų dėl pritarimo. B. Vėsaitė – už. Prieš nėra, gal, kolegos, galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip.“) Dėkoju. Prieštaraujančių nėra. Pritarta įstatymo projektui ir lydinčiajam projektui bendru sutarimu.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, čia dėl Maisto įstatymo 2 straipsnio projekto, o dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo projekto pagrindiniu komitetu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Sveikatos reikalų komitetas. Abu projektus siūloma svarstyti gegužės 13 d.
17.57 val.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvos Respublikai pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo“ projektas. Pranešėjas – Teisingumo ministerijos viceministras Gytis Andrulionis.
G. ANDRULIONIS. Labas vakaras. Vyriausybė teikia svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvos Respublikai pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo“ projektą. Vyriausybė šiam projektui pritarė šių metų balandžio 7 d., prieš tai vasario 2 d. pagal nustatytas procedūras buvo priimtas sprendimas skelbti šią ataskaitą. Kadangi 2009 m. vertinimo ataskaitose, kurias atliko Europos Tarybos ekspertai Lietuvoje, buvo parengtos dvi ataskaitos ir atitinkamai pagal kiekvieną kryptį parengtos rekomendacijos Lietuvai, t. y. dėl Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos straipsnių inkriminavimo, taip pat dėl politinių partijų finansavimo skaidrumo, pagal Europos Tarybos ekspertų pateiktą ataskaitą ir rekomendacijas Lietuva iki 2011 m. sausio pabaigos turi įgyvendinti jai pateiktas rekomendacijas ir imtis visų priemonių, kurios padėtų kovoti su korupcija, t. y. efektyvinti šią kovą, priimti trūkstamus teisės aktus ir priimti reikalingus teisės aktus dėl politinių partijų finansavimo skaidrumo.
Seimo nutarimo 1 straipsnyje Seimo Audito komitetui pavedama tobulinant Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus pagal kompetenciją imtis priemonių, kad mano minėtos Europos Tarybos ekspertų rekomendacijos būtų įgyvendintos. Taip pat yra siūloma Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai nuolat organizuoti ir įgyvendinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų mokymą tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taip pat Generalinei prokuratūrai siūloma parengti atitinkamas nusikalstamų veikų tyrimo metodikas, siekiant garantuoti efektyvų objektyvių aplinkybių įrodinėjimą kovojant su korupcija. Vyriausybei taip pat siūloma parengti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų įgyvendintos ataskaitos dalies dėl inkriminavimo atitinkamos nuostatos ir rekomendacijos.
Iš karto labai trumpai pasakau, dėl ko yra pasiūlymas paskirti Audito komitetą, tai yra pavesti jam šias užduotis. Todėl, kad jis yra paskirtas pagrindiniu ir iš esmės jis jau yra pritaręs Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriame į daugumą GRECO ekspertų rekomendacijų yra atsižvelgiama. Tačiau, mūsų nuomone, reikalingas norminis pagrindas siekiant užtikrinti, kad galutiniame Seimo priimame įstatymo projekte tos nuostatos neišnyktų ir būtų įgyvendintos visa apimtimi. Tai tiek.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti grupė Seimo narių. Pirmasis klausia K. Daukšys. Nėra. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Žinoma, reikia sveikinti šį jūsų siūlomą nutarimą, bet vis dėlto ar Teisingumo ministerija neturėjo aktyviau imtis realizuoti GRECO nutarimų? Jau praėjo ne taip mažai laiko, jūs jau gal galėjote pateikti ir daugiau konkrečių projektų. Tarkim, net aš asmeniškai neapsikentęs jau esu pateikęs ir Seimas po pateikimo yra pritaręs dėl senaties termino tikslinimo pagal šias GRECO rekomendacijas. Kodėl jūs taip vangiai patys atliekate savo funkciją? Ačiū.
G. ANDRULIONIS. Dėkui už klausimą. Jeigu labai trumpai, tai Europos Tarybos ekspertų rekomendacijos pateiktos 2009 m., jos pateiktos kaip konfidencialios. Iš esmės Vyriausybė iš pradžių turėjo priimti sprendimus dėl išviešinimo, po to buvo poreikis išversti tam tikras Europos Tarybos ekspertų rekomendacijų ir pačių ataskaitų dalis. Buvo priimtas sprendimas išviešinti, po to buvo išviešinta ir paskelbta Europos Tarybos puslapyje, tada vertimai, tada buvo svarstyta Tarpžinybinėje komisijoje kovai su korupcija koordinuoti ir tik tada buvo teiktas Vyriausybės nutarimo projektas. Bet jūsų klausimas visiškai suprantamas, ir iš tiesų nėra laukiama, kol Seimas pritars, ta linkme yra dirbama ir yra parengti atitinkami teisės aktų pakeitimai. Iš tikrųjų sveikintina yra iniciatyva, kai yra tiek daug pasiūlymų ir toks didelis susidomėjimas įgyvendinant atskiras priemones – Prezidentės teikti pasiūlymai ir jūsų registruotas pasiūlymas. Tik noriu informuoti, kad Teisingumo ministerija artimiausiomis dienomis teiks komitetams savo siūlomus pakeitimus Seime registruotų įstatymo projektų pataisoms.
S. STOMA (TS-LKDF). Pirmininke, gal dar galėčiau patikslinti klausimą? Vis tiek įdomu, kiek laiko užtruko tas išviešinimas ir išvertimas, nes tų puslapių, kuriuos reikėjo išversti, ne tiek daug. Kodėl taip ilgai užtruko tas išviešinimas Vyriausybėje?
G. ANDRULIONIS. Jau minėjau, kad yra nustatytos procedūros, ir Tarpžinybinėje komisijoje kovai su korupcija koordinuoti, ir Vyriausybėje sprendimai, kurie buvo perduoti GRECO dėl išviešinimo, užsitęsė tas visas procesas, tai galima pripažinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau irgi išsakyti savo poziciją ir kartu užduoti klausimą. Aš taip pat nesu patenkinta, kaip yra iš tikrųjų bandoma susidoroti su tokia problema kaip korupcija. Man kyla toks klausimas. 2009 m. mes patvirtinom Nacionalinę kovos su korupcija programą, kurioje taip pat yra išdėstyti veiksmai, kuriuos įgyvendinus iš tiesų situacija pasikeistų. Ir kai teko susipažinti su GRECO rekomendacijomis, aš ten iš esmės per daug nieko naujo ir nematau. Ta prasme viskas, kas ten pasakyta, ir taip buvo aišku ir žinoma. Mano klausimas būtų toks: kas rengia konkrečiai tas rekomendacijas, kokie tai buvo ekspertai ir kaip buvo tai atliekama?
G. ANDRULIONIS. GRECO ekspertai Lietuvoje turėjo vizitą, ekspertavo visas ataskaitoje įvardytas institucijas ir parengė mano minėtas dvi ataskaitas. Aišku, galima įžvelgti sąsajų, ir tam tikros priemonės tikrai yra susijusios su Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonėmis. Šios konkrečiai rekomendacijos, GRECO raportas buvo priimtas tik 2009 m. liepos mėn. Dar reikia pasakyti tai, kad tam tikros priemonės yra konkretesnės ir kiek kitokios, nes, pavyzdžiui, siūlomi sprendimai dėl senaties baudžiamajame procese iš tikrųjų turi tam tikrą ekspertų vertinimo aspektą, palyginti su tuo, kas iki tol buvo vertinama Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, palaikau prieš tai klausiusią kolegę. Skaitydamas planą irgi nelabai pastebiu ką nors mums naujo, nežinomo, galbūt kitokiais žodžiais pavadinta. Tarkim, jūs paaiškinkite tokią sąvoką, kad turėtų būti Baudžiamajame kodekse numatytos tokios nuostatos, kad nekiltų noras duoti kyšį, imti kyšį. Tai ką čia reikia sumažinti ar padidinti? Ar nuo tokių dalykų kas nors pasikeis? Juk svarbiausia yra neišvengiamumas, o čia kažkaip nesuvokiamos nuostatos. Gal nors tą paaiškinkite. Ačiū.
G. ANDRULIONIS. Vertinant ekspertų rekomendacijas reikia pasakyti, kad tai yra tarptautinis mechanizmas, kuriam Lietuva yra įsipareigojusi. Tai reiškia, kad Lietuva šiuo metu faktiškai neturi galimybių priiminėti kitokius teisės aktų pakeitimus, juolab kad ir ekspertų teikti pasiūlymai yra gana tikslūs, tiksliai atspindintys mūsų teisinės bazės trūkumus. Aišku, turi būti dirbama ties tuo, ką jūs paminėjote, tai yra atsakomybės neišvengiamumas, tačiau ekspertai pateikė ir kitas rekomendacijas, tokias kaip bausmių didinimas, senaties termino sustabdymas arba jo išvis atsisakymas tam tikrais atvejais. Visa tai, mūsų nuomone, taip pat turi padėti tam pačiam tikslui, tai yra atsakomybės neišvengiamumui įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui pirmininkui. Norėčiau paklausti pateikėjo, pranešėjo. Nutarime yra rašoma: nuolat organizuoti Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybų pareigūnų mokymus. Norėčiau paklausti, ar čia iš nacionalinio biudžeto, ar tam skiriamos Europos Sąjungos lėšos? Esant šiai situacijai, kad ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje netgi darbuotojų trūksta ir biudžeto trūksta naujom pareigybėm. Tai iš kokių lėšų bus organizuojama? Dėkui.
G. ANDRULIONIS. Dėkoju už klausimą. Tai yra tik nacionalinio biudžeto reikalas ir iš nacionalinių asignavimų tos priemonės turi būti finansuojamos, nes tai yra Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai. Be abejo, tie įsipareigojimai persidengia su tų institucijų tiesiogiai numatytomis funkcijomis. Tai yra tos institucijos ir dabar turi tai daryti, tik ekspertai siūlo priemones, kurios tai leistų daryti efektyviau.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Išties rekomendacijose yra labai rimtų faktų, kurie konstatuoti, pavyzdžiui, kad 15–20 % išlaidų politinei reklamai nėra deklaruojamos, auditoriai klaida nelaiko 30 % skirtumo tarp sumų, deklaruotų finansavimo ataskaitose, ir tikėtinos finansinės padėties. Tai rimti dalykai. Bet šiuo atveju išvada yra stiprinti Partijų finansavimo kontrolės įstatymą. Konstatavimas rimtas, o štai išvados ir rekomendacijos jau tokios aptakios! Nežinau, kiek čia metų buvo dirbama, gal labai trumpai, bet vis dėlto kaip tą aptakumą suderinti su rimtais faktais, kurie pastebėti?
G. ANDRULIONIS. Iš tiesų čia yra, mūsų vertinimu, tas minimumas, kurį Lietuva privalo įgyvendinti. Tikrai niekas nedraudžia ir būtų sveikintini žingsniai konkretumo linkme ir kitų dalykų efektyvumo stiprinimo linkme. Tuos dalykus, aišku, reikėtų bendromis jėgomis plėtoti. Mūsų pagrindinis tikslas, kad Seimas pritartų šiam nutarimo projektui, tai yra pademonstruotų politinę valią, reikalingą Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams įgyvendinti. O dėl atskirų įgyvendinimo priemonių, be abejo, tai yra Lietuvos Respublikos teisė juos įgyvendinti truputį kitaip ar pasiekti įgyvendinant kitokias priemones.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš noriu tokį klausimą jūsų paklausti. Jūs nemažai dėmesio savo kalboje skyrėte teisėjų, prokurorų, kitų ikiteisminio tyrimo subjektų mokymams, kvalifikacijos kėlimui. Galbūt tai nėra jūsų idėjos, bet mes žinome Teisingumo ministerijos idėją panaikinti vieną vienintelį mokymo centrą, kuris ugdo panašius pareigūnus Molėtuose. Klausimas yra labai paprastas: kur jūs mokysit šito viso meno teisėjus, prokurorus, ikiteisminio tyrimo, kitus pareigūnus, kai toks centras bus uždarytas? Ačiū.
G. ANDRULIONIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų truputį nesutikčiau su interpretavimu, nes mokymo funkcijos, kuri šiuo metu yra prie Teisingumo ministerijos, naikinti niekas nesiruošia. Ir kaip tik kalbama, kol nėra konkrečių projektų, kalbama tik apie ūkinių funkcijų ir nebūdingų biudžetinei įstaigai funkcijų atsisakymą, didesnį dėmesį siekiant koncentruoti mokymui. Bet dokumentai, tai yra pasiūlymai, Vyriausybei yra teikiami ir Vyriausybės posėdyje artimiausiu metu bus pateikti atitinkami sprendimai ir jų alternatyvos.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui G. Andrulioniui, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite sėsti į savo vietą. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra užsirašiusių kalbėti prieš, galbūt galėtume bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Kitas darbotvarkės klausimas… Atsiprašau, dar dėl komitetų. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų? Prašau. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes su komiteto pirmininku sutarėme, kad Audito komitetas būtų pagrindinis, o ar reikalingi papildomi, tai galbūt taip: tada Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas papildomas, nes mes kaip tik tvarkome naują Politinių partijų įstatymo redakciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti tokiam pasiūlymui, kad ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o Audito komitetas bus pagrindinis. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti gegužės 20 dieną. Šį klausimą baigėme.
18.13 val.
Kitas 2-7a klausimas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė. Aš taip įsivaizduoju, kad jūs pristatysite ir lydintį 2-7b, taip? Prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš atlieku formalią funkciją, kadangi šį įstatymą ir lydintį projektą ruošia Ginklų fondas, tačiau mes, kaip ministerija, esame įpareigoti įstatymais pateikti šios institucijos parengtus dokumentus Seimui. Tai ir darau. Pristatysiu labai trumpai.
Šitie pakeitimai yra susiję su tuo, kad yra priimta europinė direktyva, pagal kurią mes turime pritaikyti ir savo įstatymus. Šita direktyva įsigaliojo 2009 m. gruodį. Tą patį mėnesį buvo pateikti Seimui šitie pakeitimai, šitas projektas ir šiandien aš stoviu prieš jus, ir teikiu tuos pakeitimus. Jų esmė yra tokia, kad priderinus prie europinės direktyvos ir mūsų įstatymais bus leidžiama fiziniams asmenims gaminti ir naudoti sprogmenis. Europos erdvėje įregistruoti juridiniai asmenys galės tą patį daryti. Licencijos panaikinimo pagrindai yra įstatymais reglamentuoti, anksčiau įstatymo įgyvendinamaisiais aktais tai buvo galima daryti. Rinkliava taip pat yra reglamentuojama įstatymų lygmeniu, anksčiau tai buvo daroma įstatymo įgyvendinamaisiais aktais.
Čia, salėje, taip pat yra Ginklų fondo atstovas, teisininkas, vienas iš įstatymo projekto rengėjų. Jeigu jums kils klausimų, į kuriuos aš negalėsiu atsakyti, specifinių, tai prašysiu leisti posėdžio pirmininko tai padaryti Ginklų fondo atstovui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau paklausti. Kaip galima suprasti, yra kažkiek liberalizuojama sprogmenų gamyba ir panašūs dalykai. Ir Ginklų fondas dalyvauja tame, man kyla klausimas, kodėl tada Ginklų fondas dabar labai aktyviai bando išlaikyti savo monopolį šaunamųjų ginklų rinkoje ir tarsi ten einama į priešingą pusę. Ar čia tos dvi kryptys neprieštarauja viena kitai? Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Čia yra tos pataisos, kurios privalomos pagal europinę direktyvą. Dėl jūsų keliamo klausimo nėra nurodyta, kiek aš suprantu, europinėje direktyvoje, kad būtų labiau liberalizuojami ginklų laikymo klausimai. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Ginklų fondas labai nuosekliai laikėsi tos pozicijos, kad Lietuvoje šiandien labiau liberalizuoti ginklų pardavimo neverta. Tai yra nuosekli jų pozicija, kiek aš pamenu, iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš manau, kad reikia pritarti tokiai pozicijai, nes Lietuvoje, ačiū Dievui, dar neturime tokių tragedijų, kaip turi tos šalys, kurios turi labai liberalią ginklų pardavimo praktiką. Mano klausimas yra konkrečiai dėl šio įstatymo. Aš suprantu, kad čia yra nauja redakcija viso įstatymo, ne pataisos, nes yra tiek daug pakeitimų, atrodo, kad daugiau negu mūsų nustatyta norma, ir tai mes turėtume laikyti nauju įstatymu, o ne įstatymo pataisomis. Ar aš teisingai supratau? Ačiū už atsakymą.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, kadangi pataisų yra daug, todėl ir buvo rengiama nauja įstatymo redakcija, ne naujas įstatymas, bet dabar galiojančio įstatymo nauja redakcija.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, būkite maloni, ketvirtasis skirsnis, lyginamasis variantas, 3 dalis, licenciją verstis galėjo gauti ir Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės, o dabar parašyta, kad tik kitų valstybių narių paslaugų teikėjai. Bet čia galbūt ir kitų valstybių, tarp jų gali ir Lietuvos.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip turėtų būti. Gal gali patikslinti Ginklų fondo atstovas, geriau žino.
A. DUMBRAVA (TTF). Ar tik kitų?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip turėtų būti pagal logiką, kuri išdėstyta aiškinamajame rašte.
M. RAPŠAS. Taip, visiškai teisingai, čia gal redakcinė klaidelė įsivėlusi.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Čia yra papildyta, kad ir europiniai, ir Lietuvos.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai R. Juknevičienei.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Siūlo balsuoti. Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo. Balsuojame, kolegos, primenu, už 2-7a ir 2-7b, tai yra lydintysis projektas.
Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 59, prieš nėra, susilaikė 3. Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir lydinčiajam Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo projektui po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume pritarti? Galime pritarti. Dėkoju. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas abiem projektams.
18.20 val.
Gerbiamieji kolegos, nagrinėjam darbotvarkės 2-8a klausimą – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 391 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – aplinkos ministras G. Kazlauskas. Prašau, gerbiamasis ministre. Čia taip pat bus su lydinčiuoju įstatymo projektu.
G. KAZLAUSKAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Pradžioje pristatysiu du tarpusavyje susijusius įstatymų projektus: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 391 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Teikiami projektai yra parengti atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija pateikė paklausimą dėl 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo perkėlimo į Lietuvos Respublikos teisę. Tai yra pradėta neoficiali pažeidimo procedūra, prieš pradedant oficialią pažeidimo procedūrą. Europos Komisijos paklausime atkreipiamas dėmesys, kad į nacionalinę teisę netinkamai perkeltos direktyvos nuostatos dėl atsakomybės taikymo už direktyvoje numatytų reikalavimų nesilaikymą ir tyrimo dėl jūros aplinkos teršimo iš laivo pradėjimo procedūrų. Atsižvelgdami į komisijos pastabas, siūlome tikslinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 56 straipsnio 12 dalį, nustatant administracinę atsakomybę už Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimą iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir Helsinkio konvencijų.
Taip pat siūloma Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 391 straipsnyje nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pradeda tyrimą dėl jūros aplinkos teršimo iš laivo arba kito jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės pažeidimo ne tik tada, kai yra gautas prašymas iš užsienio valstybės kompetentingų institucijų pradėti tyrimą dėl savanoriškai įplaukusio į Lietuvos uostą ar terminalą laivo, pažeidusio prašančios valstybės vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, bet ir tada, kai pats pagrįstai įtaria, kad, savanoriškai įplaukęs į Lietuvos uostą ar terminalą, laivas pažeidė Europos Sąjungos valstybės narės vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus.
Dėl šitų dviejų įstatymų platesnių komentarų neturiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kaip reikėtų suprasti teiginį: „Pagrįstai įtaria, kad įplaukęs laivas pažeidė vandens aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą“? Ką reiškia tas „pagrįstai įtaria“? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Ko gero, man sunku, nebūnant inspektoriumi, tiksliai atsakyti, kaip tas pagrįstumas yra nustatomas, tačiau kai kada vertinant laivą, įplaukusį į uostą, galima numanyti, kad jis yra įvykdęs kažkokius pažeidimus jūroje. Aš nesiimčiau plačiau komentuoti, tikrai nesu tiek detaliai susipažinęs su inspekcine veikla.
PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, gal trumpai galėtumėte papasakoti, kaip buvo iki šios pataisos ar įstatymo straipsnio pakeitimo, kuriam dabar mes pritarsime ar nepritarsime?
G. KAZLAUSKAS. Iki šiol tokia procedūra būdavo pradedama tik tada, kai dėl pažeidimo kreipdavosi ta valstybė, kurios teritoriniuose vandenyse buvo atliktas pažeidimas. Bet mūsų inspektoriai, patys nustatę ar įtarę, kad taip galėjo atsitikti, negalėdavo pradėti tyrimo procedūros, kol nebūdavo kreipimosi. Šiuo atveju kaip tik pataisoma, kad ne tik kai kreipiasi, bet ir patiems pagrįstai įtarus, kad buvo pažeidimas, būtų pradėtas tyrimas.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, man taip pat kelia abejonių ta terminologija. Pagrįstai įtariat… tikrai čia kažkaip, bet savanoriškai įplaukęs į Lietuvos Respublikos uostą ar terminalą laivas pažeidė Europos Sąjungos valstybės narės vidaus vandenyse… O jeigu Europos Sąjungos narės, pavyzdžiui, Latvijos laivas įplauks, Vokietijos, ar bus pažeidimas traktuojamas, ar ne? Ar tik ne Europos Sąjungos narių laivai įplaukti gali, bus taip traktuojama?
G. KAZLAUSKAS. Šiaip čia yra akcentuojama, kur buvo atliktas pažeidimas, o ne kokios valstybės laivas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, nėra užsirašiusių prieš. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu, dėkoju. Dėl komitetų. Dėl 2-8b pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas. 2-9, t. y. 2-8b, pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas. O 2-8a – pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nenumatoma. Abiejų projektų svarstymo data – gegužės 27 d. Nėra kitų pasiūlymų? Dėkoju. Baigiame šių įstatymų projektų svarstymo procedūrą. Dėkoju ministrui.
18.28 val.
2-9 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1433ES. Pateikimas. Projektą pristato G.Kazlauskas.
G. KAZLAUSKAS. Taip pat ir šis projektas yra parengtas atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę“. Komisija padarė išvadą, kad 16 straipsnis, pagal kurį nevyriausybinėms organizacijoms numatytas ypatingas statusas, t. y. nevyriausybinių organizacijų, kurios skatina aplinkos apsaugą ir atitinka nacionalinės teisės aktų reikalavimus… laikomos turinčiomis pakankamą interesą ir laikomos suinteresuota visuomene, kuri turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Būtent šios nuostatos nebuvo iki galo perkeltos į nacionalinę teisę.
Projektu taip pat siekiama įgyvendinti analogiškas konvencijos dėl galimybės naudotis informacija, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teisės į teisingumą aplinkos klausimais, tai yra (…) konvencijos nuostatas. Pažymėtina, kad galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis įtvirtina bendrą nuostatą, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šią nuostatą ne kartą buvo konstatuota, kad nevyriausybinės organizacijos, t. y. visuomeninės organizacijos ar asociacijos, turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų aplinkosaugos srityje ginant viešąjį interesą. Tačiau siekiant tinkamai perkelti į nacionalinę teisę direktyvos 2008/1/EB nuostatas, toks reglamentavimas nėra pakankamas.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnis, kuris nustato, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, taip pat nėra pakankamas tinkamai perkelti į nacionalinę teisę minėtos direktyvos nuostatas.
Projekte yra siūloma tiesiogiai nustatyti, kad asociacijos, kurios yra įsteigtos teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, yra laikomos suinteresuotomis. Tai yra laikoma suinteresuota visuomene. Taip pat projekte tiesiogiai nurodoma suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ir procesinį teisėtumą.
Norėčiau taip pat pažymėti, kad šie pakeitimai tikrai buvo atidžiai svarstyti ir suderinti, (…) Vyriausybės institucijų, tai yra Teisingumo ministerijos, Europos Teisės departamento, tačiau buvo atidžiai apsvarstyti ir prie Ministro Pirmininko tarnybos sudarytoje darbo grupėje Orhuso konvencijos nuostatoms išnagrinėti ir įvertinti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, projekte yra parašyta, kad fiziniai, juridiniai asmenys yra suinteresuotos šalys, kurios gali kreiptis, jeigu daromi ar galimi sprendimai daro poveikį jiems tiesiogiai. Kaip šiuo atveju būtų su Seimo nariu, jeigu jis, tarkime, negyvena toje vietovėje, kur galimas tas poveikis, bet į jį kreipiasi tos vietovės atstovai? Lyg ir tiesiogiai jam nedaro šito, ar jis turi teisę atstovauti, ar ne? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Kaip fizinis asmuo, be jokių abejonių, galėtų kreiptis, tačiau šitais pakeitimais yra kalbama apie visuomenines organizacijas, kurių veiklos įstatuose yra numatyta būtent aplinkosauginė veikla. Taigi jos galėtų pačios tiesiogiai kreiptis į teismą.
Šiaip šiam įstatymo pakeitimo projektui yra pareikšta ir kai kurių Teisės departamento pastabų, susijusių iš dalies ir su jūsų klausimu. Aš, trumpai pakomentuodamas Teisės departamento pastabas, galėčiau pasakyti, kad mes visiškai pritariame antrai, penktai ir šeštai Teisės departamento pastaboms, o dėl kitų pastabų tikrai turime komentarų, ir manyčiau, kad mūsų pateiktas variantas yra vis dėlto tikrai gerai apgalvotas, apsvarstytas ir aptartas Orhuso konvencijos darbo grupėje.
PIRMININKAS. Klausia K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš suprantu iš to projekto, kad planuojama suteikti tokią teisę bet kuriam vienam fiziniam asmeniui kreiptis, kadangi čia parašyta – vienas arba daugiau fizinių asmenų. Jeigu jau turime omeny, kad bet kuris gali kreiptis, tai nėra prasmės tiek daug rašyti. Tiesiog parašyti – kiekvienas asmuo, nerašant fizinis ar juridinis, gali kreiptis ir bus aišku, kadangi civilinėje teisėje teiginys „asmuo“ reiškia tiek fizinį asmenį, tiek juridinį asmenį, taip pat ir visuomenines organizacijas. Bet jeigu bus numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo ar apskritai asmuo gali kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tai aš įsivaizduoju, kad reikės turbūt dar dešimt kartų daugiau teismų įsteigti negu dabar yra arba padidinti teisėjų skaičių. Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Aš vėlgi pasakysiu, kad šiame pakeitimo projekte buvo pasiūlyta išbraukti, taip pat ir netgi kreipiantis, kad būtų galima kreiptis nenurodant motyvų ir institucijos privalėtų atsižvelgti į nemotyvuotus visuomenei atstovaujančių asmenų interesus. Tai ir Teisės departamento pastaba šioje vietoje yra tikrai pagrįsta, ir manau, kad atsisakyti motyvuotumo tikrai nederėtų. Jeigu visos šioje srityje dirbančios institucijos privalės atsižvelgti į bet kokį bet kieno kreipimąsi, tai tikrai atsitiks taip, kaip jūs sakote.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų paklausė visi užsirašiusieji. Dėkoju jums. Dabar nematau užsirašiusių kalbėti prieš. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Sutarta dėl bendro pritarimo. Dėkoju.
Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 27 d.
18.36 val.
Gerbiamieji Seimo nariai, kitas darbotvarkės klausimas yra 2-10 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ papildymo“ projektas. Pateikimas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą lydintis projektas, kuris šiek tiek vėliau teikiamas Seimui, kadangi svarstant komitetuose Asmenų, slapta bendradarbiavusių su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, įstatymą paaiškėjo, kad be pagrindinio Genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo kartu turi būti svarstomas ir Seimo nutarimas, kuriuo yra patvirtinti minėti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatai. Todėl jis teikiamas kaip papildomas, besivejantis projektas.
Pažymiu, kad dėl pačio liustracijos ir informacijos apie buvusias Sovietų Sąjungos specialiąsias tarnybas skelbimo proceso ir jo įgyvendinimo mechanizmo šiuo metu diskutuojama Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kai bus priimtas sprendimas dėl tolesnio šio proceso reglamentavimo, atitinkamai gali būti pakeistas ir teikiamas projektas. Kadangi jis yra lydintis visus likusius, todėl jis dabar teikiamas. Seimo Teisės departamentas pastabų neturėjo. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti Seimo nutarimo projektui po pateikimo? Pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 30 d.
18.38 val.
Paskutinysis darbotvarkės klausimas, jeigu nebus Seimo narių pareiškimų, – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kokios priežastys paskatino parengti šį įstatymo projektą? Visų pirma Vyriausybės patikinimas, kad šalyje ekonomika stabilizuojasi. Norėčiau pacituoti. Apie stabilizavimąsi jau buvo pradėta kalbėti 2009 m. gegužės 20 d. ir premjeras yra pareiškęs, kad krizė Lietuvoje baigsis birželio 21 d. Ko gero, tuo metu premjeras tikriausiai pajuokavo, tačiau jau vėliau supratau, kad yra ne pajuokavimas, yra Vyriausybės premjero esamos ekonominės padėties įvertinimas. 2009 m. premjeras Švedijoje vykusiame Baltijos jūros regionų forume savo užsienio kolegoms turėjo sukelti tiesiog pavydo priepuolį paskelbdamas, kad ekonominė situacija Lietuvoje jau stabilizavosi, ir pateikė pavyzdį, kad Lietuvos ūkis, pavyzdžiui, nukrito 15–18 % ir mes stabilizavome situaciją tokiu pačiu lygiu kaip Vokietijos, Suomijos ir Švedijos šalys. Taip buvo pareikšta. Vėliau, 2010 m. vasario 3 d., premjeras, tęsdamas vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose, apsilankęs Stanfordo universitete taip pat pareiškė, kad Lietuva dinamiška, perspektyvi šalis ir ekonomika stabilizuojasi.
Taip pat yra ir tam tikrų ekspertų prognozių. Pirmiausia Lietuvos banko prognozė, padaryta 2010 m. vasario 11 d., kurioje teigiama, kad Lietuvos BVP 2010 m. padidės 0,5 %, 2011 m. – 3,4 %. Taigi 2011 m., kiti metai, tikrai ne krizės metai, jeigu BVP auga 3,4 %. 2004 m. jau paskutinis premjero pareiškimas, padarytas Seime pristatant… 2009 m. balandžio 15 d. premjeras yra pareiškęs: galima sakyti, kad, pasikratę blogiausiuose krizės šunkeliuose, išėjome į lygesnį vieškelį ir pradedame dairytis jei ne autostrados, tai plento, apie mus, kaip mes išbridome iš krizės, rašys vadovėliai. Taigi tokia yra situacija.
Antra vertus, negaliu nepaminėti, kokios yra pensijos mūsų kaimyninėse valstybėse – Estijoje ir Latvijoje. Ne paslaptis, kad visąlaik buvo teigiama, kad latviai atsilieka nuo mūsų ir jų ekonominė situacija kur kas blogesnė negu Lietuvos. Tačiau aš norėčiau pacituoti, kokia yra pensija mūsų kaimynų. Praeitų metų trečiajame ketvirtyje Latvijoje pensijos jau buvo 254 eurai, estų – 305, o lietuvių pensininkų – tiktai 235 eurai. Taigi tokios prognozės, labai aiškios prognozės premjero, Vyriausybės ir paskatino pateikti šį įstatymo projektą. Be to, teikiu, kad jis įsigaliotų tiktai nuo kitų metų sausio 1 d. Taigi yra didelės galimybės pasiruošti iki šio įstatymo galiojimo.
Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – sutrumpinti iki 2010 m. gruodžio 31 d. šiuo įstatymu nustatytų socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų 1 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, valstybinio socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarkos, motinystės, tėvystės, motinystės… nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarkos, išmokų vaiko mokėjimo sąlygų ir dydžių laikotarpį, kuris Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme nepagrįstai numatytas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Tai paskatins ir vidaus rinkos atsigavimą, darbo vietų išsaugojimą. Be to, labai svarbu įgyvendinti ir teisingumo principą. Valstybės politikams, t. y. mums, ir pareigūnams darbo apmokėjimo dydžiai sumažinti tik iki šių metų gruodžio 31 d., t. y. vieneriems metams, o pensininkams sumažinti dvejiems metams. (Balsai salėje)
Teigiami kokie šio projekto rezultatai? Mūsų požiūriu, šio įstatymo projekto priėmimas skatintų rinkoje perkamosios galios augimą ir padidintų nacionalinio biudžeto įplaukas. Be to, Vyriausybė net ir nebuvo numačiusi finansinių pasekmių 2011 m., savo finansinius vertinimus apribojo tiktai 2010 m. Be to, pensininkai ir kiti socialinių išmokų gavėjai pajustų stabilumą ir galimybę atsiskaityti už skolas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Statutas leidžia pranešėjui iki 10 min. išnaudoti.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis Liudvikai. Išgirdau jus ir nebekalbėsiu daugiau. Taip, ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti ne vienas Seimo narys, bet pirmasis klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, negalima nepritarti jūsų iniciatyvai. Viskas vyksta lyg ir pagal įvykių seką. Atsižvelgiant į šiandienos Konstitucinio Teismo sprendimą, į Ministro Pirmininko pranešimą dėl krizės pabaigos, jūsų įstatymo pataisa būtų labai laiku. Kokius jūs matote konkrečius sprendimus, kad būtų išspręsta ši problema, tai būtų pensijų kompensavimo mechanizmas ar dar kas? Kaip tai realiai įgyvendinta? Ačiū.
V. ŽIEMELIS (KPF). Šiuo atveju mano siūlomas įstatymo projektas tiktai sutrumpintų laikinojo įstatymo galiojimą vienerius metus. Šis įstatymas veikia dvejus metus, o šiuo metu galiotų iki gruodžio 31… šių metų gruodžio 31 d. O dėl kompensavimo mechanizmo turės spręsti Vyriausybė pagal šiandien priimtą Konstitucinio Teismo sprendimą. Dėl dirbančių pensininkų viskas aišku, kad jiems turi būti mažinamos pensijos lygiai taip pat tokiu pat dydžiu, kaip ir visiems kitiems pensininkams. Darbas nėra pagrindas sumažinti daugiau pensijas negu kitiems. Taip pat ir kitais klausimais pasakė labai aiškiai Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia jus, kaip teisininką, noriu pasveikinti, kad atspėjote, kaip Konstitucinis Teismas pasakys, t. y. kad vieneriems metams galima mažinti, kai yra krizė, o paskui, jeigu kas, galima pratęsti. Bet ar jūs nemanote, kad jūsų projekte, kad nereiktų tų projektų daug pateikti, būtų galima spręsti ir dėl kitų nuostatų, dėl kurių Konstitucinis Teismas pasakė, t. y. ne tik dėl metų, bet ir dėl proporcingumo spręsti, ir kompensavimo mechanizmą numatyti, kad kartu viską iš karto imtume ir daug tų projektų nerengtume Seime? Ačiū.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad dėl ekonominės krizės galima mažinti pensijas, tačiau šiuo atveju dėl kompensavimo mechanizmo yra kitas dalykas. Po Konstitucinio Teismo priimto nutarimo turėsime rimtai diskutuoti ir greičiau spręsti, kaip taisyti galiojančių įstatymų projektus. Šiuo atveju šis įstatymas pradės veikti tiktai nuo kitų metų sausio 1 d., t. y. tik sutrumpinamas terminas, vienas kitam neprieštarauja. O dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, manau, tai dar gana ilgas laikas, kol mes tą nuspręsime, o dabar jau žmonės žinos, kad jau nuo gruodžio 31 d. jie gaus tas pačias pensijas. Jie jausis daug stabiliau, nes pensininkas kitų pajamų neturi, ypač nedirbantis pensininkas. Jis neturi kitų pajamų, ypač per šį sunkmetį daugelis turi ir skolų, ypač už komunalines paslaugas. Tai jie pasijus kur kas stabiliau, jų gyvenimas bus kur kas stabilesnis. Manyčiau, kad reikėtų dabar priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Aš matau, kad kantriai stovi prie mikrofono kolega K. Masiulis. Jūs dėl vedimo tvarkos?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, klausimas iš tikro labai sudėtingas. Norėčiau frakcijos vardu paprašyti šio pateikimo pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Mes tikrai galėsim apsispręsti, tačiau turėtume pabaigti procedūrą, t. y. klausimus. Gerbiamieji kolegos, dar liko 6 min. klausimams. Mes pabaigsim procedūrą ir tada balsuosim dėl pasiūlymo. Galim taip sutarti? Dėkoju. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, šis įstatymo projektas, kaip ir šiandieninis Konstitucinio Teismo sprendimas, būtų džiugi žinia pensininkams. Aišku, jeigu konservatoriai neims pertraukos po pertraukos. Bet kaip jūs manote, ar dabartinė Vyriausybė su savo valdymo gebėjimu bus pajėgi sumokėti tas pensijas?
V. ŽIEMELIS (KPF). Šiuo atveju, aš manyčiau, yra ne vienas sprendimas, yra 7 mėnesių pasiruošimo laikotarpis. Aš nežinau, kokia bus Vyriausybė – ar ši, ar kita, bet 7 mėnesiai Vyriausybei yra pasiruošti šiam įstatymui įgyvendinti. Aišku, reikia galvoti ir apie mokestinės bazės pertvarkymą. Tai yra įvairiausių būdų. Galbūt šiandien PVM vėl sumažinam 2 %, kad galėtume padidinti „Sodros“ įmokas. Čia yra įvairiausių būdų, kaip tą padaryti.
Antras dalykas, antra vertus, ekonomika, kaip teigiama, atsigauna, tai, be abejonės, reikia didinti perkamąją galią ir skatinti verslumą, skatinti verslą pirmiausiai. O verslo skatinimo priemonių yra labai įvairių, aišku, reikėtų apie tai kalbėti ilgai, čia, ko gero, daugiau apie tai turėtų kalbėti ekonomistai.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad ir tą jūsų teikiamą įstatymo projektą būtų galima tobulinti, tai yra numatyti ne 2010 m. gruodžio 31 d., o, sakysime, na, jau blogiausiu atveju siūlyčiau rugsėjo 1 d. Juk premjeras visur teigia, kad ekonomika atsigauna, kad reikalai tvarkosi, ir tą socialiai skaudžiausią grupę kam dar skriausti toliau. Ir nemanau, nežinau, kam čia paniką kelia K. Masiulis, net prašydamas šio įstatymo projekto pateikimo pertraukos.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji, už klausimą. Aš manyčiau, mums reikia būti realistams. Nauji biudžetiniai metai, reikia palaukti naujų biudžetinių metų. Per biudžetinių metų laikotarpį daryti rimtas pertvarkas yra, aišku, sudėtinga. Bet kurią Vyriausybę, ar šią, ar kitą, mes pastatytume į keblią situaciją.
PIRMININKAS. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, noriu net kelis kartus jus pasveikinti. Visų pirma sveikinu, kad ir pasitraukęs iš koalicijos pritariate mūsų premjero nuomonei, kad ekonomika atsigauna.
Antras dalykas, sveikinu, kad tikrai iškėlėte tą mintį ir idėją, kad šiuo metu blogai, kai politikams ir panašiems darbuotojams yra sumažinti atlyginimai tik metams, o pensininkams ir kitiems – dvejiems metams. Aišku, reikėtų sulyginti. Ar nemanote, kad jūsų tas pateikimas yra ne laiku? Dar neaišku, kokia situacija bus rudenį, ir šį įstatymą reikėtų svarstyti rudenį kartu su biudžetu, kai mes matysime, koks numatomas kitų metų biudžetas, nes visos tos išmokos bus mokamos iš biudžeto.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš nesutinku. Aš dirbęs Vyriausybėje, ir biudžetą jau dabar pradeda formuoti. Gerbiamasis Stoma, jūs klausykite, jau dabar pradedamas formuoti biudžetas. Jau ministerijos vaikšto ir mina Finansų ministerijos slenksčius. Dabar jau reikia daryti, nes rudenį jau bus vėlu.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už tokį išsamų teikimą. Aš manau, jūsų pateiktas pasiūlymas galėtų išvengti ir tų teismų, kurie dabar gali kilti dėl įstatymo neatitikimo Konstitucijai dėl netolygaus, neproporcingo pensijų mažinimo. Ar mes galėtume galbūt atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo aiškinimą visus apribojimus, kurie yra dėl darbo užmokesčio, dėl pensijų arba būtų daromi ateity, siūlyti, kad jie būtų priimami vieniems metams, ir nebūtų tokios dviprasmybės, kurią dabar sukūrė valdančioji dauguma, siūlydama tokius sprendimus skirtingais terminais? Ačiū.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš sutinku su jūsų nuomone, kad reikės tą daryti, kai mes oficialiai gausime Konstitucinio Teismo sprendimą, ir tada mes turėsime, aš manau, sukurti darbo grupę. Ko gero, toje darbo grupėje turėtų dirbti iš visų frakcijų atstovai ir parengti reikalingas įstatymų pataisas. Šiame įstatyme, ko gero, jau spręst Konstitucinio Teismo priimto nutarimo išaiškinimu būtų neteisinga. Tai yra kur kas mažiau reikės kompensuoti, jeigu jau žinoma, kad šis įstatymas galios vienus metus, tai paliksim kur kas mažiau problemų. Dėl kompensavimo ir dirbantiems pensininkams mes turėsime numatyti priimdami įstatymų pataisas po Konstitucinio Teismo priimto nutarimo, ir dėl dirbančiųjų, ir… Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Dabar turėtume apsispręsti dėl pasiūlymo daryti pertrauką. Dėkoju pranešėjui. Balsuojame. Kas pritaria frakcijų pasiūlymui, kuris buvo pateiktas Krikščionių demokratų frakcijos vardu, daryti įstatymo projekto pateikimo pertrauką, balsuojame. Kas už šį pasiūlymą?
Balsavo 71 Seimo narys: už – 29, prieš – 40, susilaikė 2. Taigi užtenka balsų, kad būtų daroma pateikimo pertrauka. (Balsai, triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, ypač senbuviams primenu, kad reikėtų skaityti Statutą. Užtenka vieno trečdalio, kad būtų daroma pertrauka, o opozicijai pakanka vieno penktadalio.
Taigi, gerbiamieji kolegos, galiu jus nudžiuginti, turime dar vieną darbotvarkės klausimą, tai yra Seimo nario pareiškimas. Kviečiu E. Zingerį.
18.58 val.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielieji bičiuliai, labai trumpas dalykas. Būkite ramūs. (Kažkas paliko inventorių.)
Šiais metais sukanka 180 metų nuo 1831 metų sukilimo, kai Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai susijungė, pakėlė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą (tada dar trispalvės nebuvo) ir ją iškabino prie universiteto rūmų. Tai yra labai iškili data. Mes minime E. Pliaterytės žygdarbį, minime tuos iškilius Lietuvos inteligentus, kurie vėliau pražuvo Sibire, po to buvo uždarytas Vilniaus universitetas. Aš manau, kad prieš tai Kultūros komiteto pirmininkas puikiai pateikė Česlovo Milošo metus. Bet mes surastume tuo laiku kitais metais tarpą paminėti ir tą nuostabų romantikų sukilimą, tai buvo Adomo Mickevičiaus sukilimas. Tuo metu vilniečiai iškėlė LDK vėliavas, tikėdamiesi susigrąžinti dalį tos pilietinės tvarkos, kuri buvo paskelbta Gegužės 3-iosios Konstitucija. Aš norėčiau jums priminti, kad mes tikrai turėtume prisiminti, galbūt kokiu nors savo parašų kiekiu prisiminti tą neįtikėtiną drąsą tų žmonių, kuriuos vienijo Vilniaus universitetas, ir tą Lietuvos bajoriją, kurie pakėlė vėliavą už laisvą Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju E. Zingeriui, kad mūsų kasdieniame įstatymų projektų sraute primena senus, tačiau labai svarbius istorinius įvykius.
Dabar replika per šoninį mikrofoną. Kolega V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pasiūlyti grįžti prie klausimo. Kadangi ponas K. Masiulis frakcijos vardu prašė pertraukos nenurodydamas laiko, aš siūlau daryti 5 minučių pertrauką ir grįžti prie to klausimo. (Balsai salėje) Pakelkite stenogramą, ponas K. Masiulis frakcijos vardu paprašė pertraukos nenurodydamas laiko. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš suformulavau pirmą kartą kalbėdamas, kad iki kito posėdžio. Pakartojau nuostatą. Tai prie to klausimo… Jūs galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, bet prie to klausimo tikrai negrįšime.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės šiandien paskutinį kartą ir baigiame posėdį.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, vakarinis plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.