LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 194
STENOGRAMA
2010 m. balandžio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, malonūs svečiai arba malonios viešnios, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. balandžio 15 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašome pirmiausia registruotis.
Kol registruositės, paaiškinsiu, ką pradžioje darysim. Bus tamstoms pranešti rinkimų, arba balsavimo, rezultatai, po to priimsime nutarimą, po to bus prisaikdinimo ceremonija ir du rezerviniai klausimai, kuriuos teiks Seimo Pirmininkė. O po to užbaigsime vieną klausimą iš rytinio posėdžio ir tik tada vakarinis plenarinis posėdis, arba, tiksliau, jo darbotvarkė.
Kol kas užsiregistravo 60, manau, kad bus daugiau Seimo narių.
15.04 val.
Kolegos, dėmesio! Prašome susikaupti ir klausyti rimto pranešimo apie rimtą mūsų su jumis nuveiktą darbą.
Šio nutarimo priėmimas
„Balsų skaičiavimo protokolas dėl G. Švedienės skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontroliere. Iš viso išduoda biuletenių – 125. Rasta biuletenių – 125. Galiojančių – 124. Negaliojančių – 1. Už – 108, prieš – 16.“ Taigi rezultatas tas, kad G. Švedienė tampa valstybės kontroliere. (Plojimai)
Minutėlę! Mes dar… Galite ir stovėdami, nieko baisaus. (Šurmulys salėje) Tai reiškia, kad yra priimtas Seimo nutarimas „Dėl G. Švedienės skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontroliere“. Svarbiausias 2 punktas – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
15.06 val.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierės G. Švedienės priesaika
Dabar prašome atsistoti. Kviečiu Seimo Pirmininkę ir gerbiamąją G. Švedienę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimas ką tik priėmė nutarimą „Dėl G. Švedienės skyrimo Lietuvos Respublikos kontroliere“, todėl kviečiu G. Švedienę prisiekti.
G. ŠVEDIENĖ. Aš, Giedrė Švedienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją bei įstatymus, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės turtą, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname. Ar gerbiama jau paskirtoji norėtų tarti žodį? Gerbiamoji Švediene, gal tarkite žodį, o po to sveikinimai?
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū jums už pasitikėjimą, už gražius žodžius, už palinkėjimus, tikiu, kad savo sąžiningu darbu aš pateisinsiu jūsų lūkesčius. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Sėkmės. (Plojimai) Minutė sveikinimams. Prašom. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, prašyčiau užimti savo darbo vietas ir vėl kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę. Turėtume aptarti ir pasitvirtinti kitos savaitės darbotvarkes. Prašom. Ar pirma dėl Seniūnų sueigos? Gerai.
15.09 val.
Tai dėl Seniūnų sueigos pasikeitimų… Kolegos, tylos!
I. DEGUTIENĖ. Kaip suprantu, tai r-1 klausimas. Seimo nutarimas „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“. Krikščionių partijos frakcijoje pasikeitė seniūnas. Juo yra išrinktas V. Žiemelis. Taigi ir mes vietoje A. Sacharuko įrašome V. Žiemelį, todėl keičiasi visa Seniūnų sueigos sudėtis. Prašyčiau pritarti šiam Seimo nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, klausimų nėra. Ar galime pritarti po pateikimo, ar nors kas kalbėti? Niekas. Ačiū. (Balsai salėje)
Ar reikia dar svarstyti ir diskusijoje kalbėti? Nereikia.
Seimo Pirmininkė tikrai siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka.
I. DEGUTIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Sutinkam? Tada priėmimas.
1 straipsnis. Kaip tik vietoj kolegos A. Sacharuko įrašyti V. Žiemelį. Sutinkam? 2 straipsnis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ar nori kas kalbėti dėl viso nutarimo? Jeigu niekas, tuomet prašyčiau balsuoti. Ar priimam Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“, prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 85, tiek užsiregistravo ir tiek balsavo. Nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Nutarimas priimtas. Ačiū. Sveikinu V. Žiemelį kaip naująjį Seniūnų sueigos narį.
15.11 val.
O dabar, gerbiamoji Pirmininke, gal malonėtumėte jau darbotvarkę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, trumpai pristatysiu balandžio 20 d. (antradienio) ir 22 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkes gal tokiais iš tikrųjų blokais.
Balandžio 20 d. (antradienį) pirmoje dienos pusėje Apskričių reformos įgyvendinimui reikalingi įstatymai, jų čia teikiama gana nemažai. Toliau numatyta statutinė ataskaita – Vertybinių popierių komisijos 2009 m. veiklos ataskaita. Toliau vėlgi valstybės valdymo tobulinimui reikalingi įstatymų projektai, tam tikrų institucijų reorganizavimas arba reformavimas, korupcijos prevencijos labai svarbus Seimo nutarimo „Dėl Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (arba kitaip vadinamojo GREKO) ataskaitoje Lietuvos Respublikai pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo“ projekto pateikimas ir daug teisės aktų, susijusių su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, ypač tie įstatymų projektai, kurie susiję su Paslaugų direktyvos įgyvendinimu.
Balandžio 22 d. tęsim toliau darbą. Tikiuosi, kad mes iki balandžio bent jau antrosios pusės turėtume baigti visus pateikimus, svarstymus ir priėmimus įstatymų, reikalingų apskričių reformai įgyvendinti. Po pietų ketvirtadienį yra opozicinė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė. Kol kas aš jos detalizuoti negaliu, bet frakcija tikrai jau kitos savaitės pradžioje pateiks, konkrečiai kokie projektai bus teikiami. Ir matote, į rezervą yra… Atsiprašau, jau šiandien yra pateikta frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė, nes ryte dar nebuvo. Ir kita, yra Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registruotas 29 Seimo narių, todėl yra įtraukti ir Visuomenės informavimo įstatymo kitų straipsnių pakeitimo projektai: taip pat 47 straipsnio (30 Seimo narių), 22 straipsnio (kad ir vieno Seimo nario, tačiau, kaip mes esame sutarę, tai yra paketas) ir 6 straipsnio (irgi yra keleto Seimo narių). Net 4 skirtingi Visuomenės informavimo įstatymo projektai.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Penki Seimo nariai nori tamstos paklausinėti. E. Žakaris – pirmasis. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš jau esu kartą klausęs dėl svarstymo terminų, bet dabar konkretus klausimas. Praėjusių metų gegužės mėnesį įvyko pirmasis pateikimas dėl galimybės rinktis asmens tapatybės kortelę ar pasą. Lapkričio mėnesį pagrindinis komitetas pasiūlė Vyriausybei tobulinti, vasario 11 d. buvo pateiktas patobulintas projektas. Jam pritarta ir nutarta svarstyti pavasario sesijoje skubos tvarka. Tai yra įstatymas, kuris liečia tikrai daug žmonių, anksčiau ar vėliau visus palies. Nuolat elektroniniu paštu gaunu žmonių klausimų, kaip su tuo įstatymu, ir nėra kaip atsakyti. Statute, žiūriu, irgi nieko nematau. Kaip turėtų būti tokiais atvejais? Skubos tvarka, jokio termino. Gegužės mėnesį jau bus metai, kaip svarstomas. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Kiek aš turiu informacijos, kadangi už svarstymą yra atsakingi du komitetai – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas, vienas yra apsvarstęs, kai tik kitas apsvarstys, bus įtraukta į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Ž. Šilgalis. Prašom, kolega.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mes iš tikrųjų suprantame, kokios perkrautos yra darbotvarkės, ir tikrai nepriekaištaujame, bet yra labai daug susikaupusių klausimų grynai dėl sporto. Mes komisijoje svarstėme tą situaciją. Gerbiamojo A. Vidžiūno buvo tikrai geras pasiūlymas, kuriam komisija pritarė, kreiptis į valdybą, kad kokį pusdienį mes galėtume skirti ir išspręsti visus susikaupusius sporto klausimus. Ar mes galime tikėtis, kad tas pusdienis šioje pavasario sesijoje bus?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, tikrai, nors labai gerbiu sportą ir jus, ir jūsų komisiją, bet šiandien manęs Seniūnų sueigoje gerbiamasis Č. Juršėnas klausė, kiek dar yra užsilikusių įstatymų, kurie būtini, kad mes čia juos pateiktume, svarstytume ir priimtume, susijusių su apskričių reforma, kad galėtume ją vykdyti nuo liepos 1 dienos. Tai tokių įstatymų dar tikrai yra. Kol mes nebaigsime šitos procedūros, sąlygotos įstatymų dėl apskričių reformos, kuri turi prasidėti liepos 1 d., priėmimo, iš tiesų visas akcentas, sudarant darbotvarkę, būtent tiems įstatymų projektams. Toliau, kai šitą paketą pabaigsime, tikrai pažadu, kad galėsime per antradienio pusdienį peržiūrėti visus tuos įstatymus, apie kuriuos jūs dabar kalbate, ir jie tikrai bus įtraukti į darbotvarkę. Bet kol nebaigsime su apskritimis, tikrai tokių pažadų duoti negaliu.
PIRMININKAS. Pirmininke, bet ir daugiau atkaklių prašytojų. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, ačiū už gražų kitos savaitės darbotvarkės pristatymą. Aš noriu paklausti dėl įstatymo, kurio Nr. XIP-1537, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimų. Jie buvo pateikti dar praeitoje sesijoje. Šios sesijos pradžioje aš jūsų pasiteiravau, kodėl jis nėra įtraukiamas. Dėl jo buvo kreiptasi į Vyriausybę išvados. Praėjo ne 30 dienų, kaip numato įstatymas, o 94. Jūs kreipėtės į premjerą, į komitetų pirmininkus. Šiandien mes iš premjero lūpų girdėjome visą pluoštą liaupsių, kaip gerai dirbo Vyriausybė, kokia puiki ataskaita. Tačiau šis baras, kai ji turi duoti mums išvadas, tai nepagerėjo. Tai ar čia tyčiojamasi iš jūsų, iš mūsų Seimo, kad premjeras gali sau leisti ir jums kreipusis, ne tik eiliniam Seimo nariui, ir toliau nepateikti išvados dėl šio įstatymo ir įstatymas taip ir nebus įtraukiamas į sesijos darbotvarkę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs esate iš dalies teisus. Iš tikrųjų ne kartą ne tik aš asmeniškai, bet ir valdyba jau kreipėmės į Vyriausybę, nes ne pirmas toks atvejis, kai negauname Vyriausybės išvados ir todėl negalime toliau savo darbo daryti. Tačiau dėl kito jūs esate neteisus, kad už tai yra atsakingas premjeras. Už tai atsakingas Vyriausybės kancleris. Mes jį buvome pasikvietę ir į valdybą, prašydami paskubinti tokius dalykus. Aišku, daugiausia vėluojančių išvadų yra ne visų ministerijų, bet viena iš jų yra Finansų ministerija ir dar pora tokių ministerijų, kur tikrai buvo pažadėta, kad artimiausiu metu visos klaidos arba vėlavimai bus ištaisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Endzinas. Prašom, kolega.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, negaliu nepasinaudoti proga ir paklausti jūsų. Kaip jūs galvojate?.. Štai šiandien netrukus turėsime svarstymo stadiją dėl gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo. Kaip jūs galvojate, jeigu Seimas apsispręstų ir po svarstymo pritartų, ar nebūtų galimybės kitą savaitę ir priimti taip reikalingas įstatymo pataisas? Dėkoju.
I. DEGUTIENĖ. Jeigu Seimas apsispręs, tikrai bus į darbotvarkę įtrauktas.
PIRMININKAS. Didelis optimizmas. Paskutinis klausia J. Šimėnas. Prašom, kolega.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, su apskričių reformos įgyvendinimo įstatymais yra susiję keletas įstatymų projektų, kurie numatyti šiandien tarp rezervinių klausimų. Jeigu mes jų neapsvarstysime, juos būtina įtraukti tarp kitos savaitės klausimų, bet atskirai noriu paminėti Medžioklės įstatymo projektą, kuris šiandien buvo iš viso išbrauktas iš darbotvarkės. Tačiau siūlyčiau į kitos savaitės darbotvarkę jį įtraukti, nes tai yra apskričių reformos klausimas.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, iš tiesų Medžioklės įstatymas buvo įtrauktas į šiandienos darbotvarkę, tačiau Seniūnų sueigoje apsispręsta paprašius frakcijos seniūnei, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Dėl to balsuojant buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Tuo labiau kad ir frakcijos seniūnė ponia A. Stirblytė, ir jūsų patarėjas paaiškino, kad toks Medžioklės įstatymo variantas, koks buvo teikiamas Vyriausybės ir koks jis yra šiandien po svarstymo komitete, tikrai gerokai skiriasi, todėl mes Seniūnų sueigoje tą supratome, kad čia labai reikalinga Vyriausybės pozicija, reikia pasiaiškinti, kodėl taip diametraliai priešingai pasikeitė Vyriausybės pozicija. Tai aš tikrai negaliu pažadėti, kad į kitos savaitės darbotvarkę šį klausimą įtrauksime, kol negausime tų paaiškinimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, ar su Pirmininkės pažadais pateiktą darbotvarkių projektą galime tvirtinti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuoti. Ir dar kalbą kai kas nori pasakyti. Dėl balsavimo motyvų galima. Prašom. Tuoj įjungsime. S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad mūsų darbotvarkės jau dabar turi ir aiškiai numatytas pertraukas. Aišku, surašyti blokai, kokios temos tai yra pataisos arba nauji įstatymai. Bet noriu paprašyti, kitą savaitę, matyt, jau mes neįtrauksime į darbotvarkę, bet dar kitą yra būtina, pasakyčiau taip, neišvengiamai reikalinga svarstyti mums vieną registruotą rezoliucijos projektą, kur jau yra trečias projektas su visomis Teisės departamento išvadomis. Viskas ten jau yra sutvarkyta, o laikas nelaukia… Gerbiamasis Juršėnai, matau, kaip jūs dūsaujate, bet laikas nelaukia. Ten kalbama apie pirmąjį žuvusį Lietuvos pasienietį, kuris buvo nužudytas kelios valandos iki ultimatumo pabaigos. Tai yra aiškus agresijos prieš Lietuvą faktas. Ir šitą dalyką mes, lietuviai, turime kokiu nors būdu įamžinti, sakyčiau, nes šiemet sukanka 70 metų šitam žiauriam Lietuvai faktui. Laukti nebegalime, nes kalendoriaus laikrodėlis tiksi neišvengiamai į priekį ir mes galime pavėluoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes neturime, tvirtinu tai remdamasis 20 metų praktika, tokio patyrimo, kad darbotvarkės dar aptariamos po to, kai jau buvo Seimo Pirmininkės ar kurio nors pavaduotojo ta darbotvarkė ar darbotvarkės pateiktos. Bet, jeigu jau prasidėjo, tai tada aš turiu ir iš kitos pusės suteikti žodį P. Gražuliui. Kitoje pusėje sėdinčiam.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke Česlovai Juršėnai, gerbiamieji Seimo nariai, aš jau ne kartą bandau atkreipti dėmesį į tai, kad daugiau kaip pusmetis yra surinkti Seimo narių parašai dėl Teismų įstatymo. O mintis ta, kad galėtų dalyvauti visuomenė priimant teismui sprendimus, taip, kaip visame demokratiniame pasaulyje. Net Rusijoje ir Baltarusijoje toks įstatymas galioja. Beveik visos politinės partijos įsirašė tai į savo programas, bet, deja, niekaip neįtraukiamas šis klausimas į darbotvarkę, motyvuojant tuo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepateikė savo išvadų, neapsvarstė. Ar būtina tobulinti Statuto pataisą, nes vis dėlto turi būti aiškūs terminai, per kiek laiko komitetas turi pateikti išvadas, ar specialiai, sąmoningai, jeigu įstatymas neparankus, per komitetą ar dar per kažką surandama kažkokių formalių priežasčių, kad tas klausimas nebūtų įtrauktas į darbotvarkę. Todėl, gerbiamasis Česlovai Juršėnai, jūs kaip jau patyręs seimūnas ir buvęs ilgametis Seimo Pirmininkas, dabar pavaduotojas, kreipiuosi tik į jus, kaip moralinį autoritetą, kaip į demokratijos tėvą, – darykime tvarką, ir tikrai šis klausimas turi būti darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš nesu įsitikinęs, kad taip bus. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkių tvirtinimas yra procedūrinis klausimas, todėl vienas – už, vienas – prieš. Dabar prašom balsuoti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo ir balsavo 94. 84 – už, susilaikė 10. Taigi darbotvarkėms pritarta.
Mielieji kolegos, kadangi mes taip, sakyčiau ir rimtai, ir simpatiškai, pradėjome posėdį, gal galėtume išspręsti dar vieną iš esmės procedūrinį klausimą, tai yra patikslinti Apkaltos komisijų sudėtį. Čia vienas mūsų kolega keičiamas kitu. Galime?
Tada, gerbiamasis kolega V. Žiemeli, prašom į tribūną ir prašau pateikti du projektus Nr. XIP-1931 ir Nr. XIP-1933.(Balsai salėje) Ne, vis tiek jis turi pasakyti formaliai nors porą žodžių.
15.28 val.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, kad visiems aišku, tai aš netrukdysiu jūsų laiko. Mūsų kolega frakcijos narys M. Varaška parašė jums laišką, kodėl jis atsistatydina ir prašo jį pakeisti mūsų kitu kolega, taip pat teisininku, A. Kurpuvesu. Priežastis aiški. Iškilus bet kokioms abejonėms dėl objektyvumo, jis rodo ir kitiems pavyzdį, kaip reikia pasielgt. Prašau paremti šį mūsų siūlomą nutarimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Du nutarimų projektus.
V. ŽIEMELIS (KPF). Du nutarimų projektus. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Niekas nenori klausti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galime pritarti abiem projektams po pateikimo? Galime. Ar galime svarstyti ypatingos skubos tvarka? Galima. Ačiū.
Tada pradėsime. Iš eilės pirmas yra projektas Nr. XIP-1933 – išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo kolegai Linui Karaliui ir vietoj Seimo nario M. Varaškos yra siūlomas įtraukti A. Kurpuvesas.
Ir antras straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Galime priimti? Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl nutarimo XI-696 „Dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“, prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 102 Seimo nariai, balsavo 101. Už – 100 ir 1 susilaikė. Nutarimas priimtas.
15.30 val.
Dabar dėl antrojo analogiško nutarimo, čia dėl tų visų reikalų, susijusių su kolega A. Sacharuku. Vėlgi vietoj M. Varaškos yra siūlomas įtraukti į komisiją A. Kurpuvesas. Taigi toks pirmas straipsnis. Sutinkame? Ir 2 straipsnis, vėlgi kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Niekas nenori kalbėti? Tai galime pritarti ir po pateikimo, ir po svarstymo? Ar P. Gražulis nori žodį tarti? Dėl viso? Gerai.
Tikiu, kad Seimo Pirmininkė siūlo, kad būtų ypatingos skubos tvarka, tai galime pradėti priėmimą?
1 straipsnis. Niekas neprieštarauja? 2 straipsnis. Niekas. Dabar dėl viso nori kalbą pasakyti P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš neišgirdau jokių motyvų, kodėl vis dėlto keičiamas M. Varaška, ar pasitraukė, tai gal turėtų vis dėlto pateikti, ar tai savo noru. Bet aš manau, kad jeigu jis sutiko, dalyvavo toje komisijoje… staiga atsirado noras pasitraukti iš tos komisijos, tai gal ir kitiems atsiras noras pasitraukti iš komisijos. Jeigu Seimas paskyrė, jokių čia savų norų, tegul dirba, atlieka pareigą tėvynei, o ne savo noru traukiasi iš darbo. Tikrai nesuprantu jokių argumentų ir motyvų, mes turime, jeigu pavedė pareigas atlikti, tas pareigas atlikti iki galo.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo pakankamai dokumentų paskleista Seime, bet gal kolega S. Pečeliūnas ar, svarbiausia, komisijų pirmininkas profesorius K. Masiulis galės paaiškinti. Dabar S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tikėjausi, kad ponas P. Gražulis yra raštingas. Pasirodo ne visai, nes kolega V. Žiemelis iš tribūnos pasakė: yra pono M. Varaškos laiškas Seimui, taip pat ir ponui P. Gražuliui, kur viskas paaiškinta, išdėstyta. Jeigu jis nemoka skaityti, tai gal bent girdi ir mato. Vakar per televizorių viskas buvo pasakyta paties M. Varaškos, kodėl jis taip elgiasi, ir tai yra garbingas elgesys. Galime tuo tik džiaugtis. Tai, pone Gražuli, arba televizorių pažiūrėkite, arba laišką perskaitykite ir negaišinkite mūsų laiko. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl nutarimo XI-695 „Dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ prašom registruotis ir balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 97. Balsavo 96: už – 91 ir 5 susilaikė. Nutarimas priimtas.
P. Gražulis, matyt, repliką po balsavimo. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Sauliau, dar raides pažįstu, moku skaityti, bet jeigu žiniasklaidą domina gerbiamojo M. Varaškos nuomonė, kodėl jis pasitraukė, kodėl mes negalėtume pasikviesti jo į tribūną, ne tik laiškus skaityti, bet gal mes norėtume užduoti klausimų? O gal gerbiamasis S. Pečeliūnas jam darė didelį spaudimą, todėl jis pasitraukė iš tos komisijos? Aš turiu šiek tiek daugiau informacijos, kad nebuvo jokios laisvos valios, kaip jūs kalbate apie tai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Pečeliūnai, žodis bus suteiktas tik su ta sąlyga, jeigu jūs nepaminėsite nė vienos pavardės ir, svarbiausia, ką tik kalbėjusio. Sutinkate? Tada prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Aš pasakysiu tik vieną pastabą. Žiniasklaida pirmiausia turi prievolę mus informuoti, tai ji ir padarė. O jeigu kas nors ten įžvelgia kokius nors interesus, tai būkite malonūs, jeigu ir turite kokias sau tarnybas, kaip čia kai kurie prisipažino, kad jie kažką įžvelgia toliau, tai įrodykite tuos dalykus, o nekalbėkite iš kepurės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. kolegos, dar ne viskas. (Balsai salėje) Prašom klausyti. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dėl Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo svarstant darbotvarkės tvirtinimo klausimą Lietuvos Seimo 2010 m. balandžio 15 d., t. y. šiandien, rytiniame plenariniame posėdyje. Aš jo neskaitysiu, tik pranešu, kad pasirašė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas V. Matuzas ir oficialiai, visiems matant, noriu atiduoti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui. (Plojimai)
Ploti nebūtina. Kai bus atitinkamas sprendimas, tada paplosite. Ir, kaip sakiau, mes vis dėlto dar niekaip negalime prieiti prie tų svarbių klausimų, kurie yra surašyti į vakarinio posėdžio darbotvarkę.
15.36 val.
Mes dar turime likusių kai kurių pastabų dėl Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo. Ar kolegė V. V. Margevičienė… Yra? Gal ateisite, man padėsite, nors, atrodo, čia mažai kas liko. Liko kolegos A. Syso siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Tai gal A. Sysas pasakytų žodį, o tada jūs.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Kolega Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, liko mano paskutinis siūlymas dėl Marijampolės specialiųjų globos namų. Kalbėdamas, kai mes svarstėme šį įstatymą, aš šiek tiek priminiau. Gerbiamieji, čia kaip testas mums patikrinti. Kai kas labai susijaudino, pradėjo gąsdinti bažnyčia ir vyskupais. Gerbiamieji, reaguokime į tai ramiau, aš manau, kad savivaldybė vis tiek vėliau ar anksčiau turės disponuoti šia globos įstaiga. Noriu pasakyti, kas nežino, joje dabar gyvena buvę kunigai arba kunigai ir vienuoliai, jie užima tik pusę kontingento, kitas laisvas. Jų išlaikymas kainuoja brangiau negu kitų žmonių išlaikymas kitose įstaigose, todėl manau, kad neturi būti išskirtinių globos namų tik vienai kategorijai, nes CK laikai su specialiomis sanatorijomis ar specialiaisiais globos namais baigėsi. Manau, kad nereikėtų ir sielovados darbuotojų, ir koks nors kulto tarnas galėtų būti ne tik šios globos įstaigoje, bet ir bet kokioje kitoje per visą Respubliką. Todėl aš siūlau šitą įstaigą, t. y. Marijampolės specialiuosius globos namus, atiduoti savivaldybei.
PIRMININKAS. Gal dabar gerbiamoji pranešėja tartų žodį, o po to vienas – už, vienas – prieš dėl kolegos A. Syso siūlymo.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė gerbiamojo A. Syso siūlymui, nes Marijampolės specialiuosiuose globos namuose gyvena senyvo amžiaus tiek kunigai, tiek vienuoliai iš visos Lietuvos, todėl tai turėtų būti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaiga. Komitetas nepritarė gerbiamojo A. Syso pataisai.
PIRMININKAS. Aišku, supratau. Žodį prieš nori tarti A. Vidžiūnas. Prašom.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, gal galėtumėte pakviesti kolegą A. Rimą, jis galėtų balsuoti už jūsų teikiamą pataisą, tada man būtų jaukiau.
O esmė labai rimta, bičiuliai. Bažnyčia ir vyskupas prieš kelerius metus sugalvojo Marijampolėje pastatyti globos namus karštantiems kunigams ir vienuoliams. Tuos namus pradėjo statyti ir bažnyčia įdėjo beveik pusę savo pinigų. Tad A. M. Brazausko Vyriausybė padėjo bažnyčiai šiuos namus pastatyti, ypatingus globos namus. Tokių namų Lietuvoje yra du: Tremtinių namai Valakampiuose ir Kunigų ir vienuolių – Marijampolėje. Savivaldybė neprašiusi šių namų ir nėra jokio protokolinio nutarimo, tik toks, kad mes nenorime nieko priimti.
Mano klausimas. Kas valdo Marijampolės savivaldybę: ar taryba, ar A. Sysas ir kas nors iš Socialinių reikalų skyriaus ten, nes savivaldybės noro šiuo atveju nėra? Aš neturiu ką daugiau pasakyti. Viskas suderinta su Vyskupų konferencija. Yra didžiulis nustebimas, kas čia darosi, ir man, sakau, nesuprantama, kas… Apskritai net nejauku kalbėti, aš tikiuosi, niekas nepritars, kad Marijampolės savivaldybė užsiimtų vyskupų ir karštančių vienuolių socialine globa. Tai yra Katalikų bažnyčios reikalas.
PIRMININKAS. Visų šventas reikalas, bet nematau, kad kas remtų šį siūlymą. Taigi prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame. Ar pritariame kolegos A. Syso siūlymui, kuriam nepritarė komitetas? Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsuojant.
Užsiregistravo ir balsavo 93 Seimo nariai: už – 13, prieš – 33, susilaikė 47 Seimo nariai. Nepritarta. (Balsai salėje)
Ir dar, man atrodo, liko kolegės Seimo narės Z. Užlytės siūlymas, kuriam komitetas pritarė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pritarė, taip.
PIRMININKAS. Ar reikia čia dar atskirai balsuoti?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir viskas tada.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju visiems.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Matau, kad yra. Pirmasis – kolega E. Jonyla. Čia vienas – už, vienas – prieš.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Įstatymo rengėjai ir komitetas tikrai įdėjo daug pastangų, įvyko keli klausymai, išklausyta daug nuomonių. Kad nėra tų nuomonių vienodumo, matyti ir svarstymo metu, tačiau laikas bėga ir turime priimti sprendimą. Suprantama, kad absoliuti šių įstaigų dauguma po pereinamojo laikotarpio turėtų pereiti savivaldybių žinion. Todėl šiandieną siūlau pritarti po svarstymo šiam įstatymui ir tada gal nekils klausimų, kas bus, jeigu, sakykim, tuose senelių namuose pritrūks finansinių lėšų elektrai, aptarnavimui. Aš manau, kad tol, kol yra neaiški finansinė padėtis, geriausia, kol bus tas pereinamasis laikotarpis, būtų Socialinių reikalų ir darbo ministerijos žinioje. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką tik kalbėjusio kaimynas iš kairės galvoja kitaip. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš puikiai suprantu, kad vyksta apskričių reforma ir kad mes privalėsime reformuoti tų įstaigų pavaldumą. Aš tikrai nebalsuosiu prieš šį įstatymą, bet tikrai nebalsuosiu už, nes kaip visada gerus dalykus mes sugadiname šaukštu deguto. Ten keletas šaukštelių įdėta ir visą statinę medaus mes paprasčiausiai sugadiname. Labai blogai, kad taikom dvigubus standartus ir ieškom visokių pasiteisinimų dėl to dvigubo standarto taikymo priimant šitą įstatymą. Vienus perduosim, kitų neperduosim, nes mums taip atrodo, mes taip nusprendėm.
Bet dar kartą pakartosiu, kad šitose įstaigose ne direktorius ir pavaldumas svarbu. Ten yra teikiama paslauga pagyvenusiems, vienišiems, ligotiems, neįgaliems žmonėms arba tokiems patiems vaikučiams. Ir labai svarbu, kad dėl tų perdavimų nenukentėtų paslaugos kokybė. Aš manau, kad kai kuriais atvejais mes turėsim netgi respublikinio lygio skandalų. Tai noriu priminti ir aš priminsiu kolegoms, kai reikės, kai iškils skandalas, kodėl buvo balsuojama vienaip ar kitaip. Todėl aš tikrai negaliu pritarti kai kurioms pataisoms, kurios buvo padarytos šitame įstatyme. Dėl atskirų pataisų aš nešnekėsiu, aš kalbėjau dėl jų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kolegos. Kadangi nesutariama vienoje frakcijoje, tai, matyt, ir daugiau yra nesutariančių, kaip balsuoti. Todėl prašom pasitikrinti. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui su tomis pataisomis, kurioms buvo šiandien pritarta. Prašom balsuoti.
Kolegos, užsiregistravo 99, balsavo 98: už – 82 ir susilaikė 16. Taigi po svarstymo pritarta ir bus galima priiminėti.
15.46 val.
Tai dabar svarbus momentas pagaliau – imamės vakarinio posėdžio darbotvarkės ir pirmojo punkto, t. y. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Projekto registracijos Nr. XIP-1270(2). Biudžeto ir finansų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu – pranešėjas V. Matuzas. Prašom į tribūną. Ar daug pataisų, ar jų nėra ir ką toliau darom? Kolegos, tylos! Rimti klausimai. Bet kol kolega eina į tribūną, jo kolega A. Endzinas nori tarti žodį. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Taip, gerbiamasis pirmininke, norėčiau…
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
A. ENDZINAS (LSF). Norėčiau kreiptis frakcijos vardu ir paprašyti dar 30 min. šito klausimo svarstymo pertraukos, kad galėtume bent jau susipažinti su tekstu, kas buvo pateikta Etikos ir procedūrų komisijai, ir įvertinti tas pastabas, kurias kolega Vitas pateikė. Siūlymą darau frakcijos vardu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ja, ir sugalvok gi… Kadangi klausimas yra grynai formalus, turim… Gerbiamasis, luktelkit, tuoj reikės antrąjį klausimą nagrinėti, kurio jūs irgi pranešėjas. Tai prašom balsuoti. Balsavimas yra dėl pusės valandos pertraukos nagrinėjant šitą klausimą. Prašom pasiruošti ir balsuojam.
Užsiregistravo ir balsavo 99: už – 61, taigi ne vienas trečdalis, o du trečdaliai. Pusės valandos pertrauka skaičiuojant nuo 15.48 val. Pusės valandos.
15.49 val.
Vėlgi kviečiu į tribūną V. Matuzą. Darbotvarkės 2 punktas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr. XIP-1380(2). Svarstymo stadija. Prašom, kolega.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gavo, svarstė iš dviejų pateiktų pasiūlymų vieną, kadangi, negalėčiau atsakyti kodėl, nebuvo svarstytas Seimo nario A. Endzino pasiūlymas. Tačiau V. Matuzo pasiūlymas buvo apsvarstytas ir jam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas pritarė, juo labiau savo vado siūlymui, ar mums dar reikia atskirai balsuoti? Sutinkam? Ačiū. Ir tada turiu pranešti, kad yra dar vienas pasiūlymas, bet jis pateiktas per vėlai, vadinasi, priėmimui. Ir šiuo atveju galim ramiai dar padiskutuoti. Net 6 Seimo nariai nori tarti žodį. Ž. Šilgalis – pirmasis. Prašom. Ruošiasi kolegė B. Vėsaitė. Primenu – dėl PVM įstatymo papildymo 912 straipsniu.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Kolegos, mes šitą įstatymą įdėmiai svarstėm Biudžeto ir finansų komitete. Ir noriu iškart pasakyti, kad kas nors klaidingai nesuprastumėte. Iš pradžių atrodė galbūt ir komitete, kad kalbama tik apie galimybę atsiimti PVM tuo atveju, jeigu sandėrių metu pirkėjas, kuris parduoda prekę ir išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, pinigų nesulaukia. Ir jeigu, kaip dabar yra, PVM sumokamas iš anksto, natūralu, kad tas verslininkas moka visiškai iš kitų savo rezervų. Praėjus kuriam laikui, matant, kad vis tiek pinigai nepasiekia verslininko, tokiu atveju jis kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Valstybinė mokesčių inspekcija, išnagrinėjusi tas aplinkybes ir supratusi, kad tai iš tikrųjų yra tas pagrindas, tam verslininkui grąžina mokesčius, kurių iš esmės jis ir neturėtų mokėti. Tai tokiu atveju būtų teisinga, nes kai kurios operacijos pagal dabartinę mokestinę sistemą tiesiogine to žodžio prasme verslininkus gali sužlugdyti.
Mano vertinimu, šis įstatymo projektas, pateiktas konkrečiai Liberalų sąjūdžio kolegų, yra labai geras ir reikalingas, ir mes jam turėtume dideliu bendru sutarimu pritarti. Ir aš dar kartą pabrėžiu: kalbama tik apie galimybę įvertinus visas aplinkybes.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už trumpą kalbą. Dabar B. Vėsaitė. Prašom į tribūną. Ruošiasi V. P. Andriukaitis.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, be abejo, valstybės įsiskolinimas verslui, verslo įsiskolinimas verslui iš tikrųjų sukelia beviltiškų paskolų grandinę, ir sakyčiau, kad jeigu tai būtų laikinas įstatymas, skirtas krizės laikotarpiui, tai gal dar galima būtų ir pagalvoti apie jį. Žinote, aš sutikčiau, jeigu visi verslininkai būtų angelai, tada, aišku, galima būtų šitam įstatymo projektui pritarti. Bet iš tikrųjų yra kitaip, ir mes ne vieną kartą skaitome apie pridėtinės vertės mokesčio plovimą. Tiesą sakant, kadangi pridėtinės vertės mokestis yra vienas iš pagrindinių mokesčių, kuris papildo biudžetą, aš nebūčiau tokia drąsi ir, tiesą sakant, nesiūlyčiau balsuoti už šį įstatymo pakeitimo projektą. Juo labiau kad Vyriausybė mano kitaip negu Seimo Biudžeto komitetas. Aš sakau, dar galėtų būti išlyga. Dar galėtų būti išlyga, jeigu tai būtų laikinas įstatymo projektas, laikinai galiojantis įstatymas. Bet šiaip nesu didelė entuziastė, todėl susilaikysiu balsuojant.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi kolega K. Daukšys arba V. Matuzas. V. P. Andriukaitis, prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties kolegė B. Vėsaitė iškėlė abejonių dėl siūlomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo šio straipsnio pataisos. Galbūt jeigu po svarstymo įvestume terminus, pavyzdžiui, numatytume jo tam tikrą galiojimo periodą, ekonominės situacijos akivaizdoje, galbūt ir būtų galima išvengti tų problemų, kurias mato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Kolegos, apskritai kalbant apie Pridėtinės vertės mokestį kaip visumą, išties kyla pagrįstas klausimas. Dabar mes paimame vieną epizodą ir mėginame jį adaptuoti prie esamos situacijos. Štai Vyriausybė jau vėl diskutuoja su Viešbučių asociacija dėl to, ką daryti su viešbučių padėtimi. Aiški statistika labai atskleidžia, jog Lietuvoje ir turizmo srautas sumažėjęs, ir viešbučių konkurencingumas nukritęs, ir viešbučių paslaugos teikiamos labai vangiai. Iškilus rimta problema. Finansų ministrė I. Šimonytė ima kalbėti, kad taip, reikia apie tai diskutuoti. Bet kiek kartų mes siūlėme kelias pakopas pridėtinės vertės mokesčio, padarant taip, kad tam tikroms verslo rūšims, tam tikriems segmentams būtų lengvatos, būtų galima kitaip pereiti, konceptualiai sumodeliuoti, kad galėtume didinti eksportą, mažinti importą, kad galėtume garantuoti apyvartą ir garantuoti konkurencingumą. Štai dabar vieną segmentą imame iš bendro PVM konteksto ir pamėginame jį padėlioti taip, kad jis lyg ir veikia nežinia kaip kurį laiko tarpą. Kyla klausimas: ar nereikėtų apskritai peržiūrėti viso Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo iš esmės, apsispręsti dėl daugelio iniciatyvų, kurios ne vieną kartą jau buvo teikiamos ir visą laiką atmetamos? Tada tai pamatyti, sudaryti viso ūkio, visų sektorių kontekste, galbūt tuomet mes rastume daugiau variantų, kaip būtų galima pritaikyti norimą iniciatyvą.
Štai bus kitas sumanymas PVM lengvatas taikyti, padaryti dėl šildymo pakeitimus, nes yra daugiabučių namų, kurie miesteliuose neprisijungę prie centrinio šildymo, vėlgi jie staiga kitokiu mokesčiu apkrauti. Dar blogiau, kai žmonės individualiuose namuose gyvena, vėl turime problemą. Ar vis dėlto nebūtų laikas po svarstymo stabtelėti, atsigręžti į pridėtinės vertės mokesčio visą kontekstą ir pamėginti priimti naują įstatymą įvedant visas iniciatyvas, peržiūrint tas iniciatyvas, kurios ne vieną kartą čia buvo teikiamos ir vienaip ar kitaip sužlugdavo dėl vienokio ar kitokio balsų skaičiaus? Kolega V. Matuzas atskleidžia problemą, bet ar tos problemos toks siauras sprendimo būdas išties pasieks norimą tikslą. Aš manau, jeigu tik tokiame kontekste bus svarstoma, aš taip pat norėčiau susilaikyti. Jeigu būtų priimtas sprendimas panagrinėti plačiau ir su visomis PVM iniciatyvomis, kurios įregistruotos Seime, būtų galima tikrai sudaryti bendrą darbo grupę, pažiūrėti iš esmės ir prieiti prie bendro sprendimo įtraukiant ir visas kitas pataisas, kurios čia buvo teikiamos arba dar bus įregistruojamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. K. Daukšys. Prašom į tribūną. Atsisako. Tada – V. Matuzas, kaip sakiau. Prašom, kolega. Ruošiasi J. Olekas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų galbūt aš nesiruošiau per daug įtikinti balsuoti už ir prieš, tiesiog aš galbūt atsakydamas į abejones, kurias iškėlė prieš tai kalbėjęs Seimo narys, norėčiau šiek tiek paaiškinti to įstatymo esmę. Matyt, jau seniai svarstėme, arba dėl to, kad praėjo daug laiko, arba neskaitėme ir nesuvokėme, koks yra siūlymas.
Siūlymas yra labai paprastas. Kaip žinote, Europos Sąjungos dokumentai nebūtinai reglamentuoja, kad visi turi laikytis tam tikrų vienodų PVM taisyklių. Šitoje vietoje ypač dėl lengvatinių dalykų yra palikta šalims narėms apsispręsti. Autoriai siūlo labai paprastą dalyką. Šiandien mes žinome, kad PVM yra sumokama išrašius sąskaitą, tai yra avanso būdu. Autoriai siūlo padaryti tokią pataisą: jeigu nustatoma, kad pinigai už parduotą prekę arba gautą paslaugą per tris mėnesius nebus gauti, tai PVM valstybė sugrąžins tam, kuris negavo pajamų iš to sandorio. Gali sugrąžinti. Aš noriu pasakyti, jeigu šiandien pritartume Seimo nario V. Matuzo siūlymui, kad tas dalykas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., kas bendru sutarimu Biudžeto ir finansų komitete buvo sutarta, ir kad Vyriausybė per tą laiką sudarys taisykles, kada, kokiu būdu ir kas gali kreiptis, čia yra tik prielaida, kad gali kreiptis dėl atsiėmimo, tvarką nustato Vyriausybė, manau, tokiam įstatymo projektui dabar po svarstymo mes tikrai galėtume pritarti. Tada nereikės mums teikti lydinčiųjų dokumentų, kad įgyvendintume Statuto (…) straipsnį, kuris reikalauja, kad jeigu yra biudžeto pakeitimai, tai turi būti kartu lydintysis įstatymas, Biudžeto sandaros įstatymas. Kai mes kalbėsime apie kitų metų biudžetą, Vyriausybė iš karto, jeigu tas įstatymas bus priimtas, galės numatyti tuos praradimus, nes tokia praktika yra, kokios skolos gali būti negrąžintos.
Taigi norėčiau pasakyti, kad nuo pirminio varianto… iš esmės pataisytas įstatymas. Mano giliu įsitikinimu, šiandien po svarstymo mes galėtume jam pritarti. Nereikėtų, gerbiamasis Vyteni, kalbėti apie visumą. Mes kalbame apie palengvinimą šiandien tam verslui, kuris, sumokėjęs avansu PVM, negauna iš to jokių pajamų. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau apsispręsti, manau, galėtume balsuoti po svarstymo už šį įstatymo projektą, nepaisydami to, kad Vyriausybės išvada dėl pirminio varianto buvo nepritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs tai pasakėte, nes aš ruošiausi pranešti, kad Vyriausybės nuomonė yra neigiama tam pirmajam variantui, bet komitetas nutarė, kad vis dėlto pataisytas projektas turi būti teikiamas. Mes apie jį dabar kalbame ir po to balsuosime.
Paskutinis kalbėtojas – J. Olekas. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, buvau didesnis optimistas prieš gerbiamojo V. Matuzo kalbą, nei esu dabar. Tuo, ką mes išgirdome, yra aiškiai pasakyta: priimkite įstatymą, o po to Vyriausybė rengs, kaip jį įgyvendinti. Kur kas mums, Seimo nariams, čia būtų aiškiau, jeigu būtų pateiktos tos taisyklės, pagal kurias būtų galima grąžinti, t. y. žinotume, apie ką mes kalbame.
Kolegos, dabar šis įstatymas man panašus į tai, kad mes atsisakome kalėdinių išpardavimų. Jeigu šiandien eisite Gedimino prospektu, jūs pamatysite ne vieną nuolaidą lange, kad kainos sumažintos iki 80 %. Vadinasi, pardavėjas sutinka parduoti netgi 1 % pigiau, nei jam kainavo sumokėjus pridėtinės vertės mokestį. Todėl jis ir šito nuostolio neturės, nes jis pasiims ne iš pirkėjo, o iš Vyriausybės visą 21 %. Taip, tai gali būti. Be abejo, tų atvejų yra, kai verslininkas patenka į labai sudėtingą situaciją ir galbūt dėl kitų nesąžiningos tvarkos. Mes įstatyme turėtume taip subalansuoti, kad landų tokiems sprendimas, kai jis nurašytas prekes… Čia matau prieš save ne vieną Seimo narį su akiniais. Užeikite ne į vieną akinių parduotuvę ir pamatysite nuolaidas taip pat iki 80 %. Vadinasi, tokio išpardavimo gali nelikti, nes optikos parduotuvė galės susigrąžinti 21 % pridėtinės vertės mokesčio iš valstybės.
Todėl aš iš esmės pritariu, kad tokiu atveju, rimtu atveju, kai dėl vienokio ar kitokio neatsiskaitymo… Atsiskaitymai gali būti susiję ne tik su verslu, bet ir su neatsiskaitymais su Vyriausybės įstaigomis, finansuojamomis iš biudžeto, neatsiskaitymai gali būti susiję su savivaldybėmis. Tokių pavyzdžių taip pat turime. Tai problema egzistuoja. Bet ir dabar patobulintas variantas neatsako, kada galima ta lengvata pasinaudoti ir kada ja galima pasinaudoti piktam. Todėl aš siūlyčiau po svarstymo daug daugiau padiskutuoti, padaryti rimtesnę pertrauką iki priėmimo, kad mes ne priėmę įstatymą paskui sužinotume, kad taisyklės yra tokios ar kitokios, o prieš priėmimą turėtume labai aiškias taisykles, kada galima šiuo įstatymu pasinaudoti. Gerbiamieji kolegos, priminsiu: mes priėmėme, atrodo, šventą įstatymą dėl lengvatų įstaigoms, įmonėms, kurias steigia invalidų organizacijos. Ir ką paskui, visi susiėmę už galvų, vienas kitam sakėm, badydami pirštais? Kad kažkas pasinaudojo ir biudžetas neteko 70 mln. Taigi šis įstatymas, manau, taip pat yra su tokia spraga, todėl labai prašyčiau komiteto, kad jis nebūtų teikiamas priimti, kol mes neturėsime aiškaus atsakymo, kada juo galima naudotis ir kada juo naudotis negalima. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija baigta. Dabar nuomonės dėl balsavimo motyvų. Prašom. Vėl – J. Olekas. K. Daukšys pasakys nuomonę? Prašom, K. Daukšys – nuomonė prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų Liberalų sąjūdžio parengtas įstatymas visai neblogas ir pasisakyčiau už. Bet po to, kai jį Biudžeto ir finansų komitete iškastravo ir pridėjo pataisų, kad jis įsigalioja nuo 2011 m., tai, atleiskite, jis kaip mirusiam vantos lapas pirtyje, nes tos įmonės, kurios iš tikrųjų turi sunkumų… Visi didieji neatsiskaitymai buvo praeitais metais ir didžiosios skolos susidarė praeitais metais. Šiandien 2010 m., o mes jiems dar duosime teisę susigrąžinti 2011 metais. Atleiskite, gerbiamieji, jeigu kas nors kiek nors išmano mikroekonomiką, o aš žinau, kad šioje salėje yra nemažai išmanančių žmonių, jūs patys suprantate, kad toms įmonėms jokios pagalbos jau nebus. Todėl aš ir norėčiau, kad grįžtų, kaip ir siūlė įstatymo rengėjai, nuo 2010 m. sausio 1 d. šis įstatymas veiktų, tada ir įmonėms būtų kokios nors galimybės susitvarkyti savo finansus ir padaryti geresnius sprendimus. O jeigu tai yra nuo 2011 m., tai yra lapelis, kuriuo pridengs savo gėdą ši Vyriausybė, nualinusi Lietuvos ekonomiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega Ž. Šilgalis. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Kolegos, jūs puikiai žinote, kad tai yra mokesčių įstatymas ir vargiai galėtų įsigalioti atgaline data. Aš priminsiu: kai mes teikėme tas pataisas, tai dar buvo praeitų metų laikotarpis iki biudžeto. Jeigu būtų viskas priimta laiku, aišku, aš tikrai sutikčiau su gerbiamuoju K. Daukšiu. Šiuo metu tokie dalykai jau turėjo galioti. Bet žinote, kaip aš žiūriu: geriau vėliau negu niekad, nes ir 2011 m. gali būti problemų.
Kitas dalykas, aš nesutinku su kolegom, kurie sako, kad ten kažkas sukčiaus ir t. t. Čia yra kitų valdžios institucijų reikalas, kitaip tariant, teisėsaugos institucijų reikalas. Dėl vieno ir kito blogo pavyzdžio mes negalime uždaryti ir… netobulinti sistemos, esančios dabar. Aš tik dar kartą pabrėžiu – mes kalbame apie galimybes, ir ne kas kitas, bet Valstybinė mokesčių inspekcija įvertins, ar yra pagrindo grąžinti, ar nėra. Tai iš esmės jokios rizikos nėra. Natūralu, tvarka bus reikalinga, jinai bus parengta, bet iš principo tikrai nematau kam nepritarti, o iki priėmimo, aš manau, galėsime dar daugiau pasiaiškinti ir gal tų abejonių bus kur kas mažiau, bet šiandien po svarstymo siūlyčiau tikrai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Ar dabar? Gerai. Kolega A. Endzinas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų dėl motyvų kalbėsiu. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką pasakė kolega V. Matuzas, kad yra registruota pataisa, numatanti ir kitą įsigaliojimo laiką. Matyt, iki priėmimo stadijos, jeigu bus pritarta po svarstymo, Seimo Teisės departamentas duos savo išvadą, ar galima taip elgtis, ar ne. Priklausomai nuo tos išvados, Seimas turės galimybę apsispręsti arba–arba. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom susikaupti. Prašom užimti savo darbo vietas, kurie vaikštot po salę, ir balsuosime. Registruojamės ir balsuojame. Ar pritariame po svarstymo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymo projektui su posėdyje priimta pataisa? Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 102. Balsavo 99: už – 74, prieš – 8, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta. Replika. Prašom, kolega A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties būtų gerai, kad viena iš komisijų, kuri yra sudaryta specialiai rengti mums išvadas dėl antikorupcinių ar korupcinių landų, iki priėmimo atliktų savo darbą, nes aš… Kol kas per tuos metus nė karto ar tik vieną kartą gavome išvadą, ar nėra korupcinių landų. Todėl labai prašyčiau, kad Antikorupcijos komisija parengtų savo išvadą ir iš dalies prisiimtų atsakomybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar sutinkam su, šiuo atveju aš pabrėšiu – Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko siūlymu, kad iki priėmimo šį klausimą išnagrinėtų Antikorupcijos komisija? Sutinkam? (Balsai salėje: „Taip.“) Ačiū.
Komisijos pirmininkas yra salėje, jis nepakeistas, tas pats, turite pažinti. (Balsai salėje) Turėtumėte pažinti.
16.12 val.
Gerbiamieji, dar iki paskelbtos pusės valandos pertraukos pirmuoju klausimu liko septynios minutės, vadinasi, turime pradėti 2-3 kompleksinį klausimą. Aš siūlau taip, jeigu kolegos Seimo nariai sutiks ir, žinoma, jeigu pranešėjai sutiks. Pagrindinis yra Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2662(2), bet kartu su juo eina visa šūsnis projektų. Ar sutiktų Seimo nariai ir pranešėjai, o pirmoji yra kolegė L. Graužinienė, kad mes nagrinėtume viską kartu, tai yra kalbėtojai referuotų, o ne vaikščiotų po penkis kartus čia, į tribūną, dėl kiekvieno projekto. Sutinkam?
Tada pirmiausia prašau šį vaidmenį atlikti kolegę L. Graužinienę, nes jinai yra pranešėja ir dėl pagrindinio, ir dėl Rinkimų į Europos Parlamentą, ir Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų, Politinių partijų įstatymo, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo projektų. Prašom. Žinoma, jai tokiu atveju priklausytų daugiau laiko, jeigu nespės per dešimt minučių. Prašom. Pagrindinio komiteto, t. y. Audito komiteto, vardu – pati vadovė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, naudodamasi teise, kurią nustato Statutas, norėčiau šiek tiek sugrįžti ir priminti, kodėl mes svarstome tą įstatymą.
2007 m. lapkričio mėn. Vyriausybė Seime įregistravo Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Kiek vėliau įregistruotas Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtas alternatyvus įstatymo projektas. Abu projektai buvo pateikti Seimo posėdyje, o jiems svarstyti pagrindiniu paskirtas mūsų komitetas.
Vadovaudamiesi Seimo statuto 150 straipsnio 3 dalimi, pagrindiniame komitete mes turėjome apsispręsti, kurį projektą laikyti pagrindu. Komitetas nusprendė laikyti pagrindiniu ir pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą. 2008 m. balandžio 22 d. Seimas po pateikimo pritarė ir perdavė Audito komitetui svarstyti Lietuvos Respublikos Prezidento parengtą alternatyvų įstatymo projektą. Audito komitetas, atsižvelgdamas į neigiamą Vyriausybės nuomonę dėl esminių Respublikos Prezidento pateikto įstatymo pataisų nuostatų, priminsiu, kad buvo siūlomas tik biudžetinis finansavimas, apsisprendė toliau svarstyti Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą. Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo projektas sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir siekdamas išsiaiškinti politinių partijų ir Seimo frakcijų pozicijas dėl partijų finansavimo šaltinių ir politinės reklamos reglamentavimo, Audito komitetas paskelbė įstatymo projektą visuomenei svarstyti.
Pasikeitus Seimo kadencijai ir įvertinus tai, kad buvo gauta nemažai aktyvių piliečių pasiūlymų ir pastabų dėl partijų finansavimo modelio, Audito komitete buvo surengti klausymai, išklausyti visų argumentai. Taip pat įvyko klausymai žiniasklaidos atstovų dėl politinės partijos reklamos reglamentavimo. Šiuo klausimu taip pat buvo raštu gautos šios kadencijos Seimo frakcijų pozicijos. Politinių partijų ir kampanijų dalyvių kontrolės mechanizmas aptartas su Vyriausiąja rinkimų komisija, su Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybės kontrole ir Lietuvos auditorių rūmais. Taip pat noriu pasakyti, kad Audito komitetui parengus ir įregistravus svarstyti šį naują įstatymo projektą Vyriausiosios rinkimų komisijos iniciatyva buvo suorganizuota diskusija, kurioje dalyvavo politinių partijų atstovai, prezidentūros atstovai, Mokesčių inspekcijos atstovai, Auditorių rūmų atstovai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, FNTT, VSD ir kitų struktūrų atstovai, kurie turėjo galimybę išsakyti savo pastabas. Po pasitarimo į kai kurias pastabas buvo papildomai atsižvelgta ir įregistruota.
Taip pat noriu pasakyti, kad buvo įvertintas senasis, dabar galiojantis įstatymo projektas ir gauta GREGO ataskaita. Buvo atlikta analizė naujo projekto, kurį šiandien svarstom, atsižvelgiant į pateiktų GREGO rekomendacijų siūlymus. Noriu pažymėti, kad į daugelį siūlymų mūsų naujame parengtame projekte jau buvo atsižvelgta ir vienai ar kitaip išspręstas vienas ar kitas siūlymas. Tai tokia būtų priešistorė, o pagrindinius pakeitimus jūs turbūt skaitėte, aš negaišinsiu jūsų brangaus laiko ir dėl to atskirai nepasisakysiu. Todėl pagrindinis komitetas siūlo pritarti naujai redakcijai ir Seimui apsispręsti dėl atskirų įstatymo pataisų.
Dėl lydinčiųjų įstatymų projektų. Jų tikrai yra labai daug, ir Audito komitetas… Nežinau, ar čia galima dėl visų pasisakyti, nes daugumai buvo pritarta…
PIRMININKAS. Dar šeši projektai.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip. Pritarta iš dalies ir mes dėl kai kurių prašysime balsavimo, nes kai kurios tos pačios nuostatos eina per visus šešis projektus.
Taip pat dar noriu pasakyti, kad įstatymų projektai Nr. XP-2663, Nr. XP-2664, Nr. XP-2665, Nr. XP-2666 ir Nr. XP-2668 svarstant Audito komitete buvo pasiūlyti atmesti, kaip ir pagrindinių komitetų išvadose, nes jie tapo nebeaktualūs. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Aišku. Labai ačiū. Jūs kaip tik baigėte tuo momentu, kai mes turėtume grįžti prie ankstesnio įstatymo projekto, tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo, nes numatytas pusvalandis baigėsi.
16.18 val.
Taigi kviečiu į tribūną kolegą V. Matuzą. Prašom susikaupti. Kolegos Seimo nariai jūsų laukia. Kartoju, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1270(2). Svarstymo stadija. Prašom į tribūną. Ar daug pataisų, ar daug pakeitimų, ar bus lengva? Prašom.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jokių pakeitimų, jokių pataisų nebus, nes buvo galvojama, kad vis dėlto Seimas atsižvelgs į Statutą ir bus jo laikomasi. Komitetas negavo jokių pasiūlymų ir pataisų šioje stadijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitų pranešėjų nėra. Todėl dabar žodis kolegoms, kurie nori dalyvauti diskusijose. Pirmasis – Ž. Šilgalis. Prašom, kolega. Ruošiasi J. Olekas. (Balsai salėje) Ar… Atsiprašau, Ž. Šilgalis frakcijos vardu. J. Olekas, jeigu jis nekalbės, tada kažkuris kitas socialdemokratas. Bet dabar prašom – kolega Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia kalbama apie mokesčius, kuriuos reikia mokėti nuo pajamų, kurios yra pripažįstamos pajamomis, gautomis natūra. Tai šio siūlymo esmė yra, kad tas sąrašas būtų labai aiškus ir baigtinis, kad ne valdininkai mokesčių inspekcijoje interpretuotų, už ką reikia mokėti, už ką nereikia mokėti, bet kad įstatyme būtų aiškiai įvardinta, ką mes laikome pajamomis natūra. Tai yra natūralu. Atostogos – natūralu, jeigu yra dovanojami ar nuomojami, arba perleidžiami, arba leidžiama gyventi tuose butuose ir taip toliau, ir taip toliau. Dovanos, piniginiai prizai ir daugelis kitų dalykų, kurie įstatyme yra aiškiai įvardinti. Natūralu, kad tie dalykai, kurie nėra aiškiai apibrėžti, taip pat ir sunkiai sukontroliuojami arba sunkiai administruojami, arba tam administravimui reikalingos didelės lėšos, kaip automobilių apmokestinimai, jie sukėlė iš tikrųjų daug problemų ir vos ne visuotinai mes žadėjome, kad tokius klausimus išspręsim. Dabar jau prasidėjo kalba, kad galbūt reikės ir personalinius kompiuterius apmokestinti, laikmenas, mobiliuosius telefonus ir taip toliau, ir taip toliau. Tam, kad tokių laisvų samprotavimų nebūtų, yra labai aiškus sąrašas, ką mes laikome pajamomis natūra.
Biudžeto ir finansų komitetas po diskusijų pritarė, tikiuosi, kad Seimas taip pat pritars. Aišku, vėlgi labai gaila, kad nebuvo pritarta laiku, nes šias įstatymo pataisas mes siūlėme dar praėjusių metų pabaigoje kartu su biudžetu, žinodami, kad mokestiniai įstatymai įsigalioja tik po pusės metų. Mes, aišku, vėlgi buvome priversti sutikti su kompromisu, kad tas įstatymas įsigaliotų nuo 2011 m. Bet geriau, kaip aš sakau, šiek tiek vėliau negu niekad. Nes 2011 m. iš esmės niekas nepasikeis – tos pačios problemos išliks. Tai bent nuo 2011 m. visiems verslininkams būtų aiškumas, ką mes laikome pajamomis natūra. Tai aš tikrai tikiuosi, kad užteks sveiko proto, ir mes pritarsime tom pataisom.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Oleko nematau. Kas vietoj jo kalbėtų? Entuziastų nematau. Tuomet V. Matuzas. Prašom, kolega.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Daug kalbėti nesiruošiu. Šiandien jau tas įstatymas galioja. Finansų ministro nustatyta tvarka natūra gaunamos pajamos yra apmokestintos, ir mes šiandien svarstome tą klausimą norėdami atsukti laiką atgal. Aš nežinau, ar mes tikrai turime laiko mašiną ir galimybę atsukti taip, kad naujas sąrašas, nauja tvarka biudžetui įtakos neturėtų. Dėl ko aš ir kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją, galėčiau dabar paaiškinti, nes kalbėti apie įstatymą tikriausia išvis šiandien nederėtų, mano giliu įsitikinimu. Aš džiaugiuosi, kad bent jau Seniūnų sueigoje iš ryto buvo pritarta ir tas klausimas iš darbotvarkės išbrauktas, kai buvo paaiškinta, kad galimai šis svarstymas šiandien gali prieštarauti Statuto 145 straipsniui, nes mes kalbam apie pajamas į biudžetą.
Tai noriu dar kartą paaiškinti, gerbiamieji kolegos, kad tokiu atveju iniciatoriai turėtų pagal Statutą, mano giliu įsitikinimu, kartu pakeisti ir svarstyti Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Taip bent jau kalbama yra 145 straipsnyje. Taip pat turėtų būti nurodytos Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių. Taigi dėl šių mano išvardintų priežasčių ir dėl to, kad analogiška sistema veikia daugelyje Europos valstybių, aš siūlyčiau šiandien nepritarti šio įstatymo projektui, nes sistema jau veikia, žmonės jau… verslas suprato, kad pajamos kartais yra ne tik vokeliuose, ne tik kreditinėje kortelėje, ne tik kupiūromis, bet ir tam tikrom privilegijom. Tai yra važinėjimas tarnybiniu automobiliu, tai yra tas sąrašas, kurį pateikė mano kolegos, ir komitetas pateikė šį projektą. Taigi aš siūlyčiau bent jau pagalvoti. Jeigu po svarstymo būtų pritarta, kad įstatymas įsigalioja atgaline data, mokestinis įstatymas įsigalioja atgaline data, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d., tai Teisės departamentas, be jokios abejonės, aš manau, turės pateikti ir pateiks Seimo nariams išvadą, dėl ko atgaline data tokie įstatymai nepriiminėjami. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau atsižvelgti į mano išsakytas mintis ir nepritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kalbėtojų nėra. Dabar dėl balsavimo motyvų ar pritariame po svarstymo? Nes, kaip girdėjote, siūlymai yra įvairūs. Kolega S. Stoma – nuomonė prieš. Prašom.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų reikėtų pritarti gerbiamojo V. Matuzo pasakymui, kad nereikia šiuo metu tokios intervencijos į jau baigiančią nusistovėti mokesčių sistemą. Galiu pateikti argumentacijai porą aspektų. Pirmiausia, kad ir kaip būtų, mes turime lygiuotis į civilizuotas pasaulio valstybes. Kiek mes aiškinomės, šiuo metu jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje nėra taip, kad automobiliai nebūtų apmokestinami, vadinasi, mes, Lietuva, esame paskutinėje vietoje. O šiaip dėl socialinio teisingumo reikia vis dėlto eiti į tą pusę.
Ir antras aspektas, tai būtent tas solidarumo principas. Vis dėlto mokesčiai yra ta vieta, kur mes turime būti ypač skrupulingi dėl solidarumo principo. Šita pataisa, lengvata, skirta, sakykime tiesiai šviesiai, turtingiesiems, turtingajam sluoksniui. Žinau, kad čia daug verslininkų yra, ypač tarp liberalų. Bet vis dėlto, jeigu jau suteikiame lengvatas, aš nesu prieš lengvatas apskritai, bet lengvatos turi būti taikomos silpniesiems, silpnosioms sritims ir silpniesiems visuomenės sluoksniams, o ne tai aukštesnei klasei. Kolegos, nedarykime lobistinių ir savanaudiškų pataisų jau po truputį benusistovinčioje mokesčių sistemoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nuomonė už – Ž. Šilgalis. Ar perleis kolegai J. Olekui? Ne. Tamstos teisės.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Aš gerbiamajam S. Stomai norėčiau pirma pasakyti, kad Seime nėra verslininkų, čia visi yra lygiateisiai Seimo nariai. Tai pirma. Antra, politikoje dažnai būna, kad pasakoma nevisiškai tiesa, sumeluojama, sublefuojama, šiek tiek apgaunama, siekiant tam tikrų tikslų. Man iš tikrųjų labai keista. Aš jau savo kalboje minėjau, kad mes tikimės, kad tas įstatymas įsigalios nuo 2011 m. sausio 1 d. Mes suprantame, kad tai yra mokestinis įstatymas ir kad jis negali galioti atgaline data. Todėl tas kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją yra visiškai perdėtas, niekam nereikalingas. Mes apie tai komisijoje kalbėjome. Man net keista, kai aš matau įstatymo projekte įrašytą, nepaisant visko, vis tiek kažkodėl 2010 m. sausio 1 d. Man atrodo, kad Vyriausybei nepritarus ir niekaip kitaip neradus būdo, kaip užblokuoti šias, mano vertinimu, geras pataisas, tai ir buvo pagudravimas, kuriuo ponas V. Matuzas dar pabandė paspekuliuoti. Iš tikrųjų tai yra negarbinga ir neteisinga. Pritarus šiam įstatymui, priėmimo stadijoje aš pats galėsiu registruoti pataisą, kad tos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2011 m. sausio 1 d. Tokį kompromisą mes buvome radę ir aptarę Biudžeto ir finansų komitete. Man labai gaila, kad yra tokia situacija, ir dėl tokių dalykų dabar reikia aiškintis. Dar kartą sakau – įstatymas reikalingas, pritarkime, priėmimo stadijoje viską sutvarkysime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašom susikaupti, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 10, susilaikė 24. Pritarta. Šitą klausimą baigėme.
Dabar einame toliau, tai yra nagrinėjame 2-3 kompleksinį klausimą. Prašau. Kolega A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai trumpa replika. Būtų labai gerai, kad tiek Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, tiek projekto autoriai susitartų, kaip apskritai bus. Dabar aš skaitau projekto autorių išvadą, tai yra aiškinamąjį raštą, kad priėmus šitą įstatymą į biudžetą įplauks gana daug pinigų. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas sako atvirkščiai, kad sumažės įplaukų. Tai kaip mums dabar elgtis, kuo tikėti, ar tuo, ar tuo?
PIRMININKAS. Prašom. Tuoj aiškinsimės toliau. Kolega A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip jau atsitiko, kad 2009 m. gruodžio mėnesį, kai buvo pateikiamas šis įstatymas, posėdžiui taip pat jūs pirmininkavote.
PIRMININKAS. Ir kas atsitiko?
A. ENDZINAS (LSF). Tuo metu buvo priimtas toks sprendimas, kuris šiek tiek neatitiko Statuto 144 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuri sako: kada Seimas pradeda svarstymo procedūrą (o Seimas pradėjo procedūrą pritaręs po pateikimo), tame pačiame posėdyje numato paskirti preliminarią svarstymo Seime datą ne anksčiau kaip po savaitės, bet ne vėliau kaip toje pačioje sesijoje. Tai buvo gruodžio mėnesį. Deja, numatyta data buvo pavasario sesijoje, jau prasižengėme su statutine norma. Tada teikėjai surinko 81 Seimo nario parašą. Atkreipiu dėmesį, kad reikia surinkti 47 Seimo narių parašus, t. y. daugiau kaip vieną trečdalį, kad imperatyviai būtų svarstomas kitame posėdyje. Taigi teikėjai surinko beveik dvigubai daugiau parašų, kad pradėtume svarstymo procedūrą. Kas buvo toliau? Jeigu galima, 2 minutes.
PIRMININKAS. Prašom, tikrai labai įdomi istorija, aš tamstai paskui pasakysiu.
A. ENDZINAS (LSF). Tada buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl išvados, kas irgi savaime suprantama, nes tai statutinė norma. Tačiau Vyriausybė pagal Statuto straipsnį turi (jeigu reikia, numerį tuoj pat pasakysiu, rodos, 138, jeigu neklystu) savo išvadą pateikti per 28 dienas. Mes šiandien turime balandžio mėnesį. Tiesą sakant, antrą kartą nesilaikoma įstatymo.
PIRMININKAS. Kieno Vyriausybė?
A. ENDZINAS (LSF). Po to bandoma apeliuoti į kitas statutines normas ir pasakyti, kad vis dėlto Seimas prasižengė, nusižengė savo priimtam Statutui, įstatymui, svarstydamas šitą klausimą. Iš tikrųjų ne visai gražu apeliuoti į tam tikrus dalykus. Aš sutinku, kad klausimai turi būti svarstomi laiku, tačiau taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad biudžete dėl automobilių mokesčio nėra numatytos pajamos. Jeigu yra priešingai, tai turbūt Teisės departamentas mums pasakys iki priėmimo stadijos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Man, kaip opozicijos atstovui, neišeina labai jau ginti Vyriausybę ar valdančiąją daugumą. Noriu tik vieną dalyką pasakyti, kad net ir Amerikoje taip būna, kad pradeda nagrinėti, toje sesijoje nebaigia ir paskui ten dar blogiau. Kai sesija pasibaigia, tai nieko nelieka iš to projekto, o pas mus bent projektas liko, ir jį galime nagrinėti. Matote, koks džiaugsmas. Ačiū. Atsiprašau, čia, pasirodo, daugiau entuziastų yra pasireikšti. Kolega M. Varaška. Prašom.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašyčiau mano susilaikymo balsą dėl šio teisės akto projekto protokole laikyti už, nes truputį suklydau.
PIRMININKAS. Lieka istorijai, stenogramose ir protokole. Kolega V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, išties kolega A. Endzinas išsakė labai rimtus argumentus. Šiandien girdėjome Vyriausybės ataskaitą apie jos ypač gerą veiklą. Kolega Endzinai, jeigu jūs prisijungtume prie mūsų kitą savaitę, mes pamėginsime panagrinėti, kiek Vyriausybė vykdo savo įsipareigojimus, Seimo pavedimus, statistika bus kur kas baisesnė, negu jūs išvardinote šio įstatymo atžvilgiu, kur kas baisesnė. Aš jums tikrai nuoširdžiai linkiu prie mūsų prisidėti, jūsų įnašas bus labai pozityvus gerinant Vyriausybės darbą. Nežinau, kam jie atstovauja – daugumai, mažumai ar dar kam nors, bet išties vienaip ar kitaip visų bendras rūpestis padėti A. Kubiliui susigaudyti, ką jis turi daryti.
16.32 val.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, neišvengiamai vis tiek imamės, kadangi liko kelios minutės iki pertraukos, vis tiek imamės 2-3 kompleksinio klausimo. Ir dabar, jeigu kalbame apie pagrindinį įstatymą, t. y. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, antrasis pranešėjas turėtų būti nuo Biudžeto ir finansų komiteto. Darbotvarkėje buvo įrašytas pats pirmininkas K. Glaveckas. Jeigu jo nėra, tai aš matau, kad pasiryžęs eiti į tribūną kolega V. Matuzas, ir iš karto noriu paprašyti, kad jis kalbėtų dėl abiejų projektų, t. y. dėl pagrindinio ir dėl Nr. XP-2667, dėl gyventojų turto deklaravimo. Prašom.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Dėl Nr. XP-2662(2). Aš, gerbiamieji kolegos, esu priverstas pristatyti 2008 m. kovo 12 d. Biudžeto ir finansų komiteto protokolą, kurį pasirašė komiteto pirmininkas Jonas Lionginas. Komitetas siūlė pagrindiniam Audito komitetui įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Valstybės kontrolės, Lietuvos auditorių rūmų išvadas ir pasiūlymus, patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narių E. Karpickienės ir R. Palaičio pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, gauti Seimo narių, frakcijų nuomonę dėl nagrinėjamo įstatymo projekto. Ir tas sprendimas buvo priimtas tuo metu bendru sutarimu. O komiteto paskirtas pranešėjas buvo ponas R. Palaitis.
Tai tokia buvo tuometinio komiteto išvada šiuo svarstomu klausimu. Kodėl ją pristačiau? Kadangi šios sudėties Biudžeto ir finansų komitetas šio įstatymo projekto nesvarstė. Negalėčiau pasakyti kodėl.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada tą turėsime galvoje, kad čia kažkas yra neaiškaus. Laiko dar turime. Prašyčiau į tribūną A. Anušauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Dar iki pertraukos, kaip sakiau, yra keletas minučių. Šis komitetas, man atrodo, tik tą vieną pagrindinį ir turėjo nagrinėti. Gerbiamasis Anušauskai, jūs tik pagrindinį nagrinėjote, taip? Prašom. Papildomo komiteto išvada.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, praėjusios kadencijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2008 m. kovo 19 d. svarstė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pasiūlė tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas.
Pirma. Pasiūlė atsisakyti politinių partijų finansavimo iš aukų, gaunamų iš fizinių asmenų, paliekant galimybę fiziniams asmenims pervesti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Pagrindinis komitetas nepritarė.
Antra. Papildyti politinių partijų finansavimo šaltinius aukomis, gautomis iš juridinių asmenų, apsisprendžiant dėl jų dydžio. Pagrindinis komitetas pritarė.
Trečia. Išbraukti Specialiųjų tyrimų tarnybą iš institucijų, vykdančių politinių partijų finansinės veiklos ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies ir įrašė „ir kitos institucijos“. Tai tiek buvusio.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar į tribūną turėtų ateiti kolega J. Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto, irgi papildomo komiteto, vardu. Bet, gerbiamasis kolega, reikėtų kalbėti ir dėl papildomų. Ar čia pirmininkas eis į tribūną dėl papildomų? Gerai. Prašom. Dėl pagrindinio jūs. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Praeitos kadencijos Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą 2008 m. kovo 19 d. ir bendru sutarimu priėmė tokią išvadą: Lietuvos Respublikos politinių partijų, politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas turėtų būti keičiamas kompleksiškai tobulinant politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės sistemą ir numatant tinkamas priemones skaidriam politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimui užtikrinti. Iš esmės pritarti projekto Nr. XP-2662 siūlomoms nuostatoms atsižvelgiant į tai, kad tuo metu Seime buvo svarstoma daugiau įstatymų projektų ir alternatyvus projektas, kuriais siūloma koreguoti tas pačias įstatymų nuostatas. Siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projekto nuostatas taip (aš dabar jas vardinsiu).
Pirma. Tobulinti projektą pagal Teisės departamento, institucijų pastabas, kurioms pritarė komitetas.
Antra. Riboti politinę reklamą radijuje ir televizijoje rinkimų agitacijos kampanijos metu taip, kaip numatyta projekto 18 straipsnio 5 dalyje, uždraudžiant politinę reklamą garso ir vaizdo kūriniais ne tik televizijoje, bet ir per radiją.
Trečia. Neatsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, įtvirtinančios juridinių asmenų teisę aukoti politinėms partijoms (tai galiojančio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata ir 10 straipsnio).
Ketvirta. Nepritarti projekte siūlomai 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatai papildyti politinių partijų finansavimo šaltinius lėšomis, kurias sudaro gyventojų prašymu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervesta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta gyventojų pajamų mokesčio dalis.
Penkta. Numatyti visoms politinėms partijoms galimybę gauti dotaciją iš Lietuvos Respublikos biudžeto, numatant fiksuotą 10 % dotacijos dalį visoms registruotoms partijoms, atitinkančioms įstatymo reikalavimus, ir kintamąją 90 % valstybės dotacijos dalį, kurios dydis politinei partijai priklausytų pagal rinkimų rezultatus.
Šešta. Atsisakyti projekto 13 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo nariams reguliariai mokėti nario mokestį, kaip būtinos sąlygos valstybės biudžeto dotacijos fiksuotai daliai gauti.
Septinta. Pritarti projekto 13 straipsnio 5 dalies numatytam kriterijui gauti ne mažiau kaip 1 % visų rinkėjų balsų rinkimuose, kurį turi atitikti politinė partija, siekianti gauti valstybės biudžeto dotacijos kintamąją dalį.
Aštunta. Nepritarti projekto 15 straipsnio 2 dalies numatytam naujam kriterijui gauti kandidatams atitinkamose apygardose ne mažiau kaip 1 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, kurį turi atitikti politinė partija, siekianti gauti dalies politinės kampanijos išlaidų kompensavimą iš valstybės biudžeto dotacijos. Taip pat siūlytina nustatyti, kad politinės partijos, siekiančios gauti dalies politinės kampanijos išlaidų kompensavimą, politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo dieną neturėtų likusių su politine kampanija susijusių skolos įsipareigojimų.
Devinta. Papildyti projekto 13 straipsnio 9 dalį nuostata, kad valstybės biudžeto dotacija negali būti skirstoma politinės partijos nariams.
Dešimta. Pritarti įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kurios numato draudimą politinėms partijoms skolintis lėšų ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. O su politine kampanija susijusius skolos įsipareigojimus rinkimų agitacijos paslaugų teikėjams politinės kampanijos dalyvis privalo įvykdyti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo politinės kampanijos pabaigos.
Vienuolikta. Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį siūlytina tobulinti pagal įstatymo projekto Nr. XP-2662 alternatyvaus projekto 21 straipsnio 1 dalies nuostatas ir politinių partijų, politinių kampanijų finansavimą kontroliuojančių institucijų sąrašą papildyti Valstybės kontrole, o ne Specialiųjų tyrimų tarnyba, bei suteikti Valstybės kontrolei funkcijas, kurios numatytos įstatymo projekto, t. y. alternatyvaus įstatymo projekto tokiu pačiu numeriu, 18, 21, 22 ir 27 straipsniuose.
Dvylikta. Neatsisakyti galiojančio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės prokurorui prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar politinė partija, jos valdymo organai ar nariai, politinės kampanijos dalyviai veikia tinkamai.
Trylikta. Projekto 18 straipsnio 8 dalyje siūlytina reglamentuoti, kad politinės partijos, politinės kampanijos metu ataskaitas apie išleistą politinę reklamą ir jos finansavimo šaltinius teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai kas mėnesį, o ne kas savaitę, kaip siūloma įstatymo projekte.
Keturiolikta. Projekto 26 straipsnio 1 dalyje siūlytina reglamentuoti, kad savarankiški politinės kampanijos dalyviai Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti politinių kampanijų finansavimo ataskaitas per savaitę nuo rinkimų dienos, o ne kas savaitę nuo politinės kampanijos pradžios, kaip siūloma projekte.
Penkiolikta. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūlytina numatyti, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai politinės kampanijos metu skelbiamos politinės reklamos įkainius ir sąlygas žurnalistų etikos inspektoriui turi deklaruoti per 15 dienų nuo rinkimų ar referendumo datos paskelbimo, o ne likus 45 dienoms iki rinkimų ar referendumo, kaip siūloma įstatymo projekte. Be to, deklaracijos apie paskelbtą politinę reklamą turėtų būti teikiamos ne tik politinių kampanijų metu, bet ir du kartus per metus ne politinės kampanijos metu.
Šešiolikta. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūlytina nustatyti, kad šiurkščiu įstatymo pažeidimu būtų laikoma, kai nustatomas 5 ar daugiau procentų politinės kampanijos maksimalaus išlaidų dydžio gautų nedeklaruotų lėšų.
Septyniolikta. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina patikslinti, kad šiurkščiu įstatymo pažeidimu būtų laikoma ne tik tai, kai nustatoma, kad politinė partija finansuojama iš įstatymu uždraustų finansavimo šaltinių, bet ir politinės kampanijos dalyvio adekvatūs pažeidimai.
Aštuoniolikta. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 10 punktą siūlytina patikslinti, kad šiurkščiu įstatymo pažeidimu būtų laikomi ir politinės kampanijos dalyvio adekvatūs pažeidimai.
Šie siūlymai komitete buvo priimti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar turėtų būti pertraukos laikas, bet kad darbas vyktų sklandžiau, aš siūlyčiau išklausyti dėl pagrindinio įstatymo likusį vieną pranešėją, t. y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką V. Kurpuvesą, o po to jau darome pertrauką ir lieka kalbėtojai dėl papildomų įstatymų projektų, tai kolega E. Tamašauskas ir kolega S. Šedbaras.
V. KURPUVESAS (KPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų paskelbsiu praeitos kadencijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Sprendimas buvo toks: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, Seimo narių A. Rimo bei A. Valionio pasiūlymus bei komiteto pasiūlymus, kurie išvadoje yra išdėstyti. Balsavimo rezultatai buvo: už – 7, prieš nebuvo ir 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Labai ačiū už trumpą pranešimą. Kolegos, aš tuoj skelbsiu pertrauką, bet noriu pranešti, kokia tolesnė darbo eiga. Dėl papildomų projektų turėtų kalbėti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kolega E. Tamašauskas, o Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega S. Šedbaras. Ir dar dėl vieno įstatymo projekto turėtų kalbėti A. Anušauskas. Taip pat po šių pranešimų iš karto reikės apsispręsti dėl kelių įstatymų projektų atmetimo, kadangi pagrindiniai komitetai padarė išvadas atmesti. Pagal Statutą pirma turime apsispręsti – atmetam ir ką darom, o po to jau diskusija, kurioje yra užsirašę 12 Seimo narių. Taigi pertrauka iki 17.00 val.
Pertrauka
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Tęsiame vakarinį posėdį, aš į tribūną noriu pakviesti V. Matuzą, kuris pateiktų vieną lydimąjį… pateiktų Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, aš noriu atsiprašyti už Sekretoriato darbą, nes ten parašyta, kad tą pataisą teikė V. Matuzas. L. Graužinienė teikė tą pataisą. Pataisos esmė ta, kad ji siūlo sunorminti, kai reikia deklaruoti asmeniui, kad deklaruotų turtą ir pajamas taip pat ir šeimos nariai. Komitetas vienbalsiai pritarė gerbiamosios kolegės L. Graužinienės pataisai, tam pasiūlymui. Manau, tai būtų logiška, nes atitinka visą dabar esamą sistemą deklaruojant turtą ir pajamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą, kad pateiktų komiteto išvadą turbūt dėl visų lydimųjų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, be mano kolegos J. Sabatausko jau pateiktos išvados dėl darbotvarkės 2-3a klausimo, dar svarstė lydinčiuosius įstatymus 2-3b, 2-3c, 2-2d, 2-3e, 2-3f ir 2-3g, kiek yra darbotvarkės pirmame puslapyje. Aš tik noriu apibendrintai pasakyti, kad išskyrus 2-3f, t. y. projektą Nr. XIP-2729 – Politinių partijų įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, šio projekto patobulintam variantui bendru sutarimu už komitetas pritarė. Aišku, reikės pakoreguoti vieną nuostatą iki priėmimo. Kadangi baziniame įstatyme pasikeitė data, mes siūlėme gegužės 1 d., dabar atsiranda balandžio 1 d., tai mes tai sutvarkysime komitete.
O dėl kitų mano minėtų lydinčiųjų įstatymų komiteto nuomonė buvo tokia: pagrindiniam komitetui apskritai siūloma įvertinti tų lydinčiųjų įstatymų svarstymo dabar tikslingumą, kol Seimas nėra galutinai apsisprendęs dėl pagrindinio Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo projekto. Taigi dėl visų mano minėtų lydinčiųjų bendru sutarimu komiteto nuomonė buvo tokia, kad svarstyti vienu metu yra neįmanoma, nes nesusitarus dėl bazinio įstatymo, dėl kurio yra daugybė įvairiausių nuomonių, daugybė pasiūlymų, hipotetiškai svarstyti lydinčiuosius įstatymus, kuriuos paskui gali tekti koreguoti, jeigu sutarsime kitaip dėl bazinio, nebūtų jokios logikos ir jokios prasmės. Tokia yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas dėl visų lydinčiųjų kviečiu pateikti E. Tamašauską. Prašom.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Seimo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstyti Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtus Rinkimų į Europos Parlamentą, Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus Nr. XIP-2725(2), Nr. XIP-2726(2), Nr. XIP-2727(2) ir Nr. XIP-2728(2), lydinčius Audito komiteto pasirinktą iš alternatyvių projektų ir teikiamą Seimui projektą Nr. XIP-2662(2), šių metų kovo 25 d. apsvarstė juos ir pagal Seimo statuto 137 straipsnio 2 dalį teikia Seimui svarstyti kartu su pastaruoju.
Trumpai apibūdinsiu pagrindines bendras visiems projektams nuostatas, kuriomis keičiamos kai kurios rinkimų procedūrų nuostatos, siejamos su kandidatų, politinių partijų rinkimų agitacijos kampanijos ypatumais politinės kampanijos metu. Įstatymų projektuose numatyta – laikotarpiu nuo kandidato įregistravimo ar partijos kandidatų sąrašo įregistravimo valstybė garantuoja kandidato teisę būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų atlikimo, bet ne ilgiau nei 30 dienų savo rinkimų agitacijai. Kandidatai į renkamuosius organus iki pat naujai išrinkto valdžios organo posėdžio ar iki priesaikos naudojasi baudžiamuoju ir administraciniu imunitetu. Kandidatams suteikiama teisė lygiai su kitais kandidatais valstybės biudžeto lėšomis (kandidatams nemokamai) pateikti savo ar juos iškėlusios partijos rinkimų programas valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ar dalyvauti rinkimų agitacijai skirtose laidose per Nacionalinį radiją ir televiziją. Tuo metu leista rengti politinių diskusijų laidas savo iniciatyva ir kitiems transliuotojams, tačiau valstybė tokių diskusijų laidų nefinansuoja. Visuomenės informavimo priemonės nustatyta tvarka gali skelbti kandidatą ar iškėlusią kandidatų sąrašą partiją kompromituojančią medžiagą. Projektuose iš dalies atsižvelgus į papildomo Audito komiteto pasiūlymą, atsisakoma pernelyg detalizuoto, nebūdingo aukščiausios juridinės galios pirminės teisės aktui – įstatymui išorinės politinės reklamos taisyklių, kurias nustatyti suteikiami įgaliojimai Vyriausiajai rinkimų komisijai, reglamentavimo. Komitetas siūlo atsisakyti ir nepasiteisinusio per pastaruosius vykdytus rinkimus įgaliojimo savivaldybės administracijos direktoriui parinkti ir įrengti vietas, kur išorinė politinė reklama gali būti skelbiama.
Komitetas, kovo 25 d. posėdyje apsvarstęs projektus, balsavo dėl parengtų įstatymų projektų ir dėl komiteto išvadų, kuriose, tobulinant įstatymų projektus, įvertinus buvo pritarta ar argumentuotai iš dalies pritarta arba nepritarta Teisės departamento, papildomo Audito komiteto išvadų pasiūlymams ir pastaboms, taip pat Seimo nario A. Kašėtos pasiūlymams, kuriuos Seimas atskirai apsvarstys pastraipsniui.
Dar vienas papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos – kovo 25 d. pasiūlė nesvarstyti įstatymų projektų, kol Seimas nepriims Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo, tačiau komitetas negalėjo tam pritarti, kadangi Seimo statutas reikalauja svarstyti lydinčiuosius įstatymų projektus kartu. Kitų pasiūlymų po projektų svarstymo Seimo posėdyje negauta. Komiteto balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Aš turiu omeny visus.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Visų komitetų, kurie svarstė šiuos įstatymus – pagrindinį ir lydinčiuosius… Ai, pagrindinio… Kur atmesti, mes juos vėliau atskirai, nes dabar yra… Ten bus atskira procedūra. Dabar ten, kur buvo pritarta. Dabar tada prasideda diskusija. Užsirašė 12 Seimo narių. Pirmoji kviečiama B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip daugelio rinkimų kampanijų dalyvė galiu pasakyti, kad rinkimų kampanijos tampa vis brangesnės, o tvarka jose dalyvauti – vis labiau komplikuota. Iš tikrųjų manyčiau, kad, na, tam tikrų supaprastinimų vis dėlto reikia, jeigu, tarkim, parlamentarais nori tapti niekad jais nebuvę piliečiai.
Dėl 2 % gyventojų pajamų mokesčio politinėms partijoms skyrimo tikrai nesu didelė entuziastė. Politinės partijos tikrai negali ir neturi konkuruoti su nevyriausybinėm organizacijom, kuriom šitas mokestis… kurios paramos gavėjai ir turėtų būti.
Dėl fizinių asmenų 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ir dėl jų prievolės deklaruoti turtą. Tai dabar žiūrėkit, kolegos. Jeigu aš pervedu kaip fizinis asmuo 5 VMDU, t. y. 10 tūkst. 700 Lt, tai jau man reikia deklaruoti ir turtą, ir pajamas, o jeigu 10 tūkst. 699 Lt, tai jau nereikia? Na, tiesą sakant, tai įdomus faktas.
Dėl juridinių asmenų aukų. Nesiūlyčiau atsisakyti, nors tokių siūlymų būta, turėdama minty, kad vis dėlto finansavimas politinių partijų iš biudžeto sumažintas 4 kartus. Aišku, pagerėjus valstybės finansinei situacijai, ekonominei situacijai, idealiausia būtų, kad vis dėlto finansavimas būtų tik iš valstybės biudžeto. Tai būtų kur kas skaidresnis procesas.
Dėl galimybės visoms politinėms partijoms gauti dotaciją iš Lietuvos Respublikos biudžeto, numatant fondą, 10 % dotacijos dalį paskirstyti visoms įregistruotoms politinėms partijoms, kurios dalyvauja rinkimuose. Na, žinot, norėdama papiktnaudžiauti, aš irgi galėčiau tokią beveik mirusią politinę partiją prikelti ir eiti į rinkimus. Tikrai, mano sąnaudos būtų daug mažesnės, negu aš gaučiau paskui kompensacijos iš biudžeto. Juo labiau kad iš tikrųjų nėra jokių saugiklių – nėra nei privalomo nario mokesčio mokėjimo stebėjimo, nei kitų dalykų. Taigi turiu labai daug abejonių, ar iš tikrųjų šita nuostata yra reikalinga.
Visą laiką buvau prieš, kad savarankiškas politinės kampanijos dalyvis turi teikti dvi ataskaitas rinkimų kampanijos metu: vieną – tarpinę, kitą – galutinę. Iš tikrųjų, kai esi įsitraukęs į politinę kampaniją, visai ne tas tau rūpi. Aš manyčiau, tos tarpinės ataskaitos tikrai galime laisvai atsisakyti, juo labiau kad buvo įregistruotas mano siūlymas. Nežinau, kodėl jūs šito neįvertinot.
Na, ir dar vienas dalykas, apie kurį norėčiau pakalbėti. Aš esu kaunietė. Žinokite, išorinė politinė reklama, kuri buvo Kauno mieste per paskutiniuosius rinkimus, tai yra tiesiog pasityčiojimas iš demokratijos. Ant skardinių kojų pastatomi stendai, kuriuos paskui ar vėjas nupučia, ar pikti rinkėjai nusviedžia. Žinokit, aš buvau Vokietijoje per rinkimų kampaniją pasižiūrėti, kaip tai daroma. Yra, na, reglamentuoto dydžio rinkimų plakatai, kurie kabinami atitinkamame aukštyje, kad piktavaliai jų nepasiektų. Visi yra vienodi. Aišku, kaimuose galbūt šitas modelis netinkamas, bet aš manyčiau, kad tikrai reiktų, na, kad nebūtų spjaudomi, spardomi, plėšomi šitie plakatai. Tikrai galima viską viską reglamentuoti, kad visa kampanija vyktų civilizuotai.
Manyčiau, kad dar iki priėmimo galima papildyti Politinių partijų finansavimo įstatymą, numatant lėšas tam, ir tikrai nereikia tyčiotis iš demokratijos. O šiaip aš sakyčiau, kad tikrai yra gerų patobulinimų, bet, aš manau, iki priėmimo galima dar kai ką ir pakeisti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kviečiamas V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties, skaitydamas Partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą, nejučiomis prisiminiau labai tikrą atvejį, kuris buvo įgyvendintas tuo metu. Dar Tarybų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų konfrontacijos laikais buvo diskutuojama ir keliama mintis, kaip sukurti saugų lėktuvą. Kadangi Tarybų Sąjungoje mikroschemos buvo labai didelės, aparatūros buvo daug, vis dėlto užsibrėžė, kad reikia padaryti tą saugų lėktuvą, ir tarybiniai konstruktoriai sukūrė saugų lėktuvą. Jis buvo visiškai apsaugotas nuo visokiausių problemų. Kai jau ėmė jį bandyti, paleido aerodromo taku, jis pasirodė toks saugus, kad net nepakilo, nes į jį buvo tiek prikišta tos sunkios technikos, kad jis paprasčiausiai nebepakilo. Bet jis tapo visiškai saugus, nes negalėjo nukristi, negalėjo sudužti. Šimtaprocentinis saugumas!
Kai aš dabar žiūriu į Politinių partijų ir kampanijų įstatymą, kuris apaugo jau tiek reikalavimų, kuriuos nežinia kas gali pavežti, suvokti ir suprasti, man susidaro įspūdis, kad mes norim sukurti panašų daiktą, kuris būtų toks saugus, bet nebegalėtų pajudėti, kitaip sakant, mes nebegalėtume pradėti politinių kampanijų. Aišku, tada rinkėjai būtų labai patenkinti – tiesiog niekas nevyktų.
Bet jeigu nejuokaučiau, aš manau, kad laikas mums visiems pamėginti ir įvertinti, kuri politinė kampanija yra pigesnė – iš biudžeto finansuojama ar štai tokia sukurta sistema, kai tiek daug institucijų bus apkrauta darbais ir iš biudžeto naudos pinigus, dėl to taip pat reikės samdyti iždininkus ir t. t., ir vėl su jais reikės atsiskaityti, mokėti pinigus. Mes kartu branginame rinkimų sistemą. Ji tampa daug brangesnė, daug komplikuotesnė, daug daugiau kliūčių, bet jos efektyvumas darosi vis menkesnis, nekalbant apie tai, kad mes pasiekėme tokią situaciją, kad politinių debatų, intrigos, geros reklamos, normalių dalykų, tokių, kuriuos matai normaliai kitose šalyse, nebėra. Aš ne vienoje sostinėje stovėjau rinkimų kampanijų metu: ant stulpų gražiai vienodai kandidatų nuotraukos su užrašais ar Berlyne, ar Hamburge, ar Londone, ar Dubline – visur išties viskas prieinama, viskas vieningai finansuojama, biudžetas padengia, viskas aišku.
Ką gi mes čia kuriame? Ar ne laikas išties Seimui apsispręsti ir padaryti diskusiją, kad nustatytume aiškų, tikslų politinių kampanijų ir partijų biudžetinio finansavimo įstatymą ir pabaigtume su šitom visom nebesuprantamom pataisom, nebesuprantamom išvadom. Kai skaitai išvadas, net akys raibsta, jau nebegali žinoti, kas, kaip, ką, kokius argumentus gali pateikti. Nekalbu apie tai, kad pas mus nėra politinių mokyklų ekonominio finansavimo įstatymo. Vokietijoje F. Eberto fondas, K. Adenauerio fondas, F. Naumanno fondas yra biudžetiniai. Jie atsiskaito, jie ruošia specialistus, jie parengia koncepcijas, jie parengia valstybės valdymo ir ūkio reguliavimo alternatyvas: socialdemokratines, liberalias, konservatyvias. Ištisi moksliniai kolektyvai dirba šitom kryptim, nekalbant apie tai, kad yra biudžeto finansuojama tam tikros krypties spauda, kuri ugdo rinkėją, ir rinkėjas tampa brandesnis, pasirinkdamas vieną, kitą ar trečią ekonominę, socialinę, filosofinę, politinę mokyklą. Tuo tarpu Lietuvoje yra makalas.
Pažiūrėkite, kodėl nepritraukiame mokslininkų, nesuteikiame jiems galimybių dirbti šiose srityse, nėra ekonomistų apskritai, nėra politologų apskritai, yra vienos ar kitos, ar trečios politinės, ekonominės, socialinės krypties mokslininkai. Mes turime tik Laisvosios rinkos institutą, nesuprantama, kaip finansuojamą ir uzurpavusį viešąją erdvę.
Taigi, kolegos, aš raginu pabaigti su šitom visom kvailom nesąmonėm. Pereikime prie labai rimtų diskusijų dėl biudžetinio finansavimo, dėl politinės, ekonominės mokyklos finansavimo, prie fondų kūrimo, prie to, kas išties atvertų galimybes civilizuotai politinei kultūrai Lietuvoje. Todėl, aš manau, tas lėktuvas, kurį dabar siūlome, tikrai nepakils nuo starto linijos ir neskris.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Bilotaitę.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visi sutiksite, kad politinės partijos ir politinė konkurencija yra esminė brandžios demokratijos ir gero valdymo sąlyga. O esminė partinės demokratijos sąlyga yra finansavimo šaltiniai. Todėl yra būtina užtikrinti ir subalansuoti politinių partijų finansavimą taip, kad jos būtų pakankamai aprūpintos, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į visuomenės interesą – mes privalome užkirsti kelią politinei korupcijai ir privačių interesų dominavimui viešojoje politikoje.
Šiandien mes turime apsispręsti, galbūt ne šiandien, dėl dviejų kelių, kuriuos galime pasirinkti. Pirmas siūlomas kelias yra uždrausti juridinių, o gal net ir fizinių asmenų finansavimo galimybę ir likti tik prie biudžetinio finansavimo. Antroji galimybė yra subalansuoti politinių partijų finansavimą iš privačių ir valstybinių šaltinių ir, svarbiausia, užtikrinti efektyvią kontrolę.
Nors iš pirmo žvilgsnio biudžetinis finansavimas atrodo patrauklus ir atrodo, kad tai užtikrintų skaidrumą, bet noriu paklausti ir manau, su manimi sutiksite, kad mūsų valstybė šiuo metu finansiškai neturi galimybių tai užtikrinti.
Taip pat noriu pažymėti, kad juridiniams asmenims finansuoti uždrausta, lyginant su kitomis Vakarų Europos valstybėmis. Tokia praktika yra taikoma gana retai. Todėl mano pasiūlymas būtų rinktis antrąjį kelią, juolab kad netgi ir politikos ekspertai taip pat pažymi, kad turi būti finansavimo šaltinių subalansavimas, kurio šiuo metu Lietuvoje tikrai nėra. Kai pasižiūri, didžiąją dalį sudaro vis dėlto juridinių asmenų finansavimas, ir ta dalis žymiai išsiskiria.
Manau, mes turėtume neuždrausti juridiniams asmenims finansuoti politinių partijų, bet tiesiog turėtume įvesti griežtus apribojimus. Šiuo metu, ir ne tik šiuo metu, yra susidariusi praktika, kad prieš tam tikrus ar jau esant tam tikriems dideliems valstybiniams užsakymams, kuriuos gauna juridiniai asmenys, atliekami pervedimai į vienos ar kitos politinės partijos sąskaitą. Manau, tai nėra toleruotinas dalykas, ir mes tokios praktikos turėtume atsisakyti, įvesti griežtus apribojimus, kad juridiniai asmenys, dalyvaujantys stambiuose valstybiniuose užsakymuose, neturėtų teisės ir galimybės finansuoti politinių partijų.
Pasiūlymas uždrausti juridiniams asmenims finansuoti nėra toks, manau, geras ir dėl to, kad atsirastų galimybė finansuoti politines partijas per fizinius asmenis. Šiandien mes tikriausiai dažnai girdime ir ne vieną kartą tokių atvejų esame pastebėję, kai fizinis asmuo, kuris neturi pajamų, gal netgi kartais būna ir asocialių asmenų, kažkaip turi galimybių didžiulėmis sumomis paremti politines partijas. Manau, mes turėtume atsakingiau į tai pažiūrėti ir sukurti mechanizmus, kad tokių atvejų nebūtų, tai yra kad tokie asmenys negalėtų finansuoti politinių partijų.
Mano pasiūlymas yra toks: uždrausti tokiems asmenims finansuoti politines partijas, tai yra kad fizinis asmuo negalėtų paremti politinės partijos tokia suma, kuri viršijo 10 % jo metinių pajamų. Siūlau visoms politinėms jėgoms, esančioms Seime, rimtai padirbėti, nes tai yra ne kokios nors vienos politinės jėgos sprendimas, ir priimti bendrą sprendimą, kuris užtikrins kuo daugiau skaidrumo. Manau, tai žmonėms yra reikalinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Ž. Žva… Šilgalį, bet jo nėra. (Juokas, plojimai salėje) Pasitaisiau iš karto. Ž. Šilgalio nėra. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, man didelė garbė pakeisti Žilviną Žvagulį.
PIRMININKĖ. Vadinasi, visi klausosi, nemiega.
J. OLEKAS (LSDPF). Bet jums leidus aš kalbėsiu savo vardu. Sveikinu šiandien galimybę diskutuoti dėl politinių partijų finansavimo. Galbūt gaila, kad kiti klausimai užėmė mūsų Seimo tribūną ir mes daugiau kaip dvejus metus šio klausimo nediskutavome, nors, kaip dabar girdime, pagrindiniai pasiūlymai ir teikimai yra svarstyti, registruoti ir teikti dar praeitos Seimo kadencijos.
Visų diskusijų metu dėl politinių partijų finansavimo mes keliame keletą svarbių tikslų. Pirma, kad politinės partijos būtų finansuojamos skaidriai. Antra, kad politinės partijos galėtų atlikti savo funkcijas, kurioms jos gauna finansavimą. Ir trečia, kas gi gali dalyvauti šių politinių partijų finansavime? Tą, ką mes šiandien turime prieš savo akis, tai labai kontroversiški ir labai prieštaringi pasiūlymai. Štai vieni kolegos siūlo riboti juridinių asmenų finansavimą, kiti kolegos siūlo atsisakyti galimybės pervesti tam tikrą gyventojų pajamų dalį, dar kiti kolegos, kaip girdime, siūlo riboti fizinių asmenų pagalbą politinėms partijoms.
Aš siūlyčiau, kad mes, galbūt skirtingų politinių partijų atstovai, labai aiškiai pateiktume tikrai vieningus pasiūlymus, jeigu mums pavyktų tai padaryti. Kiek mes galime tikėtis, kad valstybė ir mes sutiktume (ir Lietuvos gyventojai sutiktų), kurią dalį paskirti iš biudžetinio finansavimo, vieno iš skaidriausių ir labiausiai pasiduodančių kontrolei. Mes turime mechanizmų. Šiandien kaip tik patvirtinome naują valstybės kontrolierę, kuri gali kontroliuoti šiuos biudžeto pinigus. Antra, kokiu santykiu ir kokiu skaidrumu mes galime gauti papildomą finansavimą dėl savo partinės veiklos populiarumo. Ar gali Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, juridiniai asmenys paremti politines kampanijas viešai, aiškiai deklaruodami savo paramą ir taip nuskaidrindami tam tikros organizacijos santykį su partija? Kad tai nebūtų neaiškus finansavimas, atėjęs iš vienur, iš kitur, bet mes žinotume, kad ši politinė partija gavo paramą iš to ar kito juridinio asmens ir turbūt balsavimo Seime metu ar savivaldos tarybų metu mes galime nustatyti, ar tai yra sprendimai, priimami vienai organizacijai, ar jie yra bendri.
Trečia, ką gali juridiniai asmenys? Ar juridiniai asmenys iš tikrųjų turi teisę ir gali paremti? Ir ar tai turi daryti stambūs arba dideles pajamas gaunantys… atsiprašau, fiziniai asmenys, ar gali kiekvienas, gaunantis nedideles pajamas, sakykim, paaukoti dalį savo net ir nedidelės pensijos? Pažiūrėkime, kaip vyko prezidentinė rinkimų kampanija Jungtinėse Amerikos Valstijose. Su kokia pagarba ir su kokiu pasididžiavimu dabartinis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama džiaugėsi, kad jis buvo išrinktas didelės tautos dalies, ir tai pasireiškė ne tik atėjus prie rinkiminių urnų, bet ir suteikiant finansinę paramą. Po nedaug, po keletą Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių pervedant, sakykim, net ir telefoninių technologijų būdu.
Todėl aš siūlyčiau, kad mes iš tikrųjų nesvarstytume leisti ar drausti po vieną ar kitą pataisą, bet susitartume dėl bendro principo, kad partijos daugiausia finansuojamos iš valstybės biudžeto, kad partijos turi teisę dėl savo populiarumo, dėl pasiūlymų gauti ir skaidrų papildomą finansavimą iš fizinių asmenų. Todėl aš siūlau sudaryti galbūt tokią neformalią darbinę grupę iš įvairių partijų atstovų ir prieš priimant galutinius sprendimus čia, Seime, susitarti dėl bendro mūsų požiūrio į politinių partijų finansavimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiame S. Stomą.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų pradėsiu nuo to, kuo ponas J. Olekas baigė. Tikrai šis klausimas yra toks, kuris turi būti kuo mažiau politizuotas ta prasme, kad kiekviena partija galvos tik apie tai, koks variantas jai, kaip tai partijai, yra naudingesnis. Tikrai labai palaikyčiau šią paskutinę mintį, kad reikia sudaryti grupę ir iš pradžių sutarti bent jau dėl tų principinių dalykų. Nes tai, kas vyksta dabar, atsiprašau, bet šiek tiek primena vištas ant skiedryno, kai daug visokių pasiūlymų, bet jie smulkūs, tarsi ir kažką pagerina, bet toks betikslis judėjimas. Siūlyčiau konceptualiai pasižiūrėti į problemą. Iš tikrųjų problema labai aktuli visuomenei ir visam politiniam procesui. Aš, kaip vienas iš nedaugelio šiame Seime nepartinių, galėčiau pasiūlyti tam tikra prasme konceptualų požiūrį. Išskirčiau du aspektus.
Pirmas, kaip ir buvo teisingai paminėta, tai yra skaidrumas. Antras, kurio mes galbūt dar nesame suvokę, tai demokratinio proceso patrauklumas. Ir mūsų visa politinė veikla, ir ypač rinkiminės kampanijos turi būti patrauklios žmonėms. Kas šiuo metu Lietuvoje yra atsitikę, kodėl žmonės neina į rinkimus? Jie nepatenkinti demokratijos funkcionavimu, kaip rodo sociologiniai tyrimai. Nuobodu. Netgi per rinkimus yra sudarytos tokios sąlygos, kad politikai ir partijos negali atskleisti savo geriausių savybių, tarsi specialiai kai kas užblokuota. Vien jau tie minėti stendai. Ne tik Kaune jie yra apgailėtini. Kaune juos vadina, atsiprašau už pasakymą, „Bratskaja mogila“ ir žmonės, eidami pro šalį, juokiasi. Rinkiminėse kampanijose yra daug tokių apribojimų, kurie tiesiog trukdo padaryti rinkimus patrauklius, kad žmonės jais susidomėtų ir dalyvautų.
Suderindamas tą patrauklumą ir skaidrumą siūlyčiau įvesti labai griežtą kontrolę. Iš tikrųjų yra užregistruota gerų pasiūlymų ir pono A. Anušausko, ir gerbiamosios A. Bilotaitės. Tikrai kontrolė turi būti labai aiški, būtų atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija, kuri ne taip kaip dabar, būtų tiktai stebėtoja ir po kažkiek laiko pasakytų jau įvykus rinkimams ir turėdama rezultatus, kad galbūt ten kažkas buvo negerai, bet tiesiog stebėtų visą procesą ir iš karto priiminėtų sprendimus, jeigu vyksta akivaizdūs pažeidimai.
Dar labai trumpai paminėsiu, apie tai jau kalbėjo. Iš tikrųjų turbūt visose frakcijose nėra sutarimo dėl juridinių asmenų finansavimo apribojimo. Galbūt ateityje jis būtų ir geras, bet kol kas, kai biudžetas mažėja, partijoms skiriami pinigai mažėja, atsisakyti juridinių asmenų finansavimo būtų blogai, nes mes tiesiog prarastume tuos finansus, kurie skatina politinį procesą. Taigi siūlyčiau dar pagalvoti ir dėl gyventojų pajamų mokesčio.
Norėčiau dar pasakyti, galbūt tai bus šiek tiek nauja, labai blogai, kai dabar yra suplakami tie siūlomi 2 %, skirti partijoms, ir tarsi jos pradeda konkuruoti su visuomeninėmis organizacijomis. Iš karto nepatenkinta ir visuomenė, ir taip mes nuskriaustume kitas organizacijas ir tarsi vėl politikai gvieštųsi svetimų pinigų. Čia buvo ir pono Č. V. Stankevičiaus labai geras pasiūlymas, kad turėtų būti atskiras punktas. Reikia pasižiūrėti, jeigu tie 2 % sudaro, bijau pameluoti, kelias dešimtis milijonų per metus, sakykim, 1 % būtų… Tiesiog reikia paskaičiuoti ir plius prie to, kas dabar yra, kad žmonės galėtų skirti tą procentą partijoms. Tai būtų žmogaus dalyvavimas, jis jau įsitrauktų į politinį procesą, jau kiekvienais metais rodytų savo prielankumą tam tikrai partijai, tai būtų ir gera apskaita, ir tikrai padarytų viską daug geriau.
Siūlau pritarti po svarstymo šiam projektui, bet neskubėti, labai gerai apgalvoti, dar padirbėti grupėse, priimti konsoliduotus, kaip mėgstama sakyti, visų partijų sprendimus. Audito komitetas pasirengęs dirbti, nors ten, deja, pozicija turi mažumą, bet manau, jeigu tikrai mes sutarsime, kad čia yra bendras reikalas ir kad mes dirbame ne partijų, o visuomenės labui, mes šitą darbą padarysime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvauja A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, finansiniai ištekliai yra labai svarbi sąlyga, kad egzistuotų partinė demokratija. Manau, kad politinių partijų finansavimas turi būti subalansuotas taip, kad partijos, kurias, manau, daugelis laiko demokratijos stuburu, būtų pakankamai aprūpintos, bet kartu būtų atsižvelgta į visuomenės interesą užkirsti kelią politinei korupcijai ir privačių interesų dominavimui viešojoje politikoje.
Nepaisant, žinia, nuolat tobulinamų taisyklių, Vakarų Europa savo laiku susidūrė su šiomis problemomis, jas savaip ir įvairiai išsprendė. Žinia, Prancūzija iki 1995 m. taip pat leido finansuoti juridiniams asmenims, tai yra įmonėms, korporacijoms, bet kilę korupcijos skandalai, tai yra prieš 20 metų jų buvo keliasdešimt, privertė priimti sprendimą uždrausti finansuoti partijas korporacijoms, įmonėms, tai yra juridiniams asmenims. Žinia, Italijoje irgi prieš dešimtmetį baigėsi „švarių rankų“ akcija, kurios metu taip pat dėl neskaidrių finansų buvo patraukta atsakomybėn 1,5 tūkst. politikų ir verslininkų.
Partijų finansavimo šaltinių įvairovė, žinoma, (…) partijas nuo išorės įtakos ir kontrolės, ir šiuo atveju, manau, esminis dalykas, kurį reikia panaikinti, yra tai, kad nebūtų interesų konfliktų ir netgi tų konfliktų prielaidų. Kaip pavyzdį aš paminėsiu keletą sutapimų. Pasinaudojau tik viešais šaltiniais.
2008 m. III ketvirtis. Į Naujosios sąjungos sąskaitą UAB „Jondras“ perveda 38 tūkst. Lt. Gal ir nieko tokio, bet kaip tik tuo metu buvo paskelbta Valstybės kontrolės ataskaita, kurioje ši įmonė tuo pačiu metu, kai pervedė pinigus, apkaltinta lėšų švaistymu, jų nuslėpimu. Tai čia buvo prieš 1,5 metų.
Surinkau daugiau pavyzdžių, kurie rodo, kad, pavyzdžiui, „Visagino tiekimas ir statyba“ tą pačią organizaciją parėmė 2008 m. II ketvirtį – ir tą patį mėnesį laimimi viešieji pirkimai. Gal tai nieko tokio, absoliučiai jokios korupcijos, bet sutapimai akivaizdūs, ir aš nemanau, kad visuomenėje tai nėra matomi dalykai.
Yra ir daugiau pavyzdžių, juos (…) sunku surasti. Aš manau, kad reikėtų vis dėlto pasiekti kompromisą.
Nors esu užregistravęs siūlymą uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas, manau, kad galima surasti kompromisinį sprendimą, kuris leistų partijoms išlaikyti skirtingus finansavimo šaltinius. Be abejonės, mes einame panašiu keliu kaip ir Vidurio Europos šalys, pavyzdžiui, Čekijoje valstybės finansavimas svyruoja tarp 60–80 %, pas mus yra labai panašus. Manau, kad būtų galima pritarti šiam siūlymui, kuris yra ir dabartiniame įstatyme užregistruotas, bet anos kadencijos Seime buvęs komitetas nepritarė tam, kad dalis mokesčio, kuris skiriamas iš gyventojų sumokėtų mokesčių, ta dalis galėtų atitekti taip pat ir partijoms. Galbūt kaip papildomas mokestis, dėl to reikia galvoti, ir aš manau, kad iki priėmimo stadijos šio įstatymo atskiras nuostatas būtų galima patobulinti, kad jos veiktų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvauja R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ne tiek čia daug mūsų yra likę. Bet turbūt visi, kurie likę, iš tikrųjų rimtai šią problemą nori išspręsti. Man atrodo, čia tikrai turėtų būti bendras mūsų supratimas apie visą partijų finansavimo mechanizmą, nes visi su tuo susiję ir turbūt visi suinteresuoti, kad tas skaidrumas būtų gana aiškus ir sistema veiktų taip, kad nekeltų didelių abejonių.
Jeigu kalbėtume iš principo, nors ir kokį mes čia sprendimą priimtume, teigiamų atsiliepimų mes galime nesitikėti. Pataikauti kokiems nors visuomenės stereotipams arba supratimams vargu ar mes čia galim, mes turim žiūrėti iš esmės, kad žinodami realiją padarytume taip, kad kuo mažiau mūsų partinis finansavimo mechanizmas sukeltų kokių nors neaiškumų mūsų rinkėjams ir veiktų taip, kad įtikintų, jog sistema veikia. Žiūrėdami į ateitį, bet ne į šios dienos sprendimus. Bet, aišku, reikėtų turbūt bendrų pastangų surasti tuos sprendimus ir čia visiems vieningai už juos balsuoti, suradus kompromisą tarp įvairių politinių jėgų.
Aišku, grynąja prasme aš turėčiau sutikti su V. P. Andriukaičiu, su jo siūlyta grynąja koncepcija. Iš tikrųjų čia būtų ryžtingas žingsnis ir išspręstų turbūt daugelį problemų. Bet jeigu nesirinktume šio kelio, jeigu nebūtų tokios valios, o įvesti tokią sistemą reikia valios, kai grynai viskas pereina į valstybės pusę ir valstybės parama tampa beveik absoliuti, tada reikėtų žiūrėti, kaip mes galėtume šitą sistemą, dabartinę, realiai veikiančią sistemą, padaryti kuo skaidresnę.
Aišku, ką tiktai kalbėjo gerbiamasis kolega A. Anušauskas, kaip Prancūzijoje, kitur yra, bet mes turime suvokti mūsų mokestinę sistemą ir mūsų specialiųjų, kitų tarnybų galimybes kontroliuoti visą procesą. Deja, kadangi mes neturime visuotinio pajamų deklaravimo ir faktiškai šita pinigų plaukimo, cirkuliavimo kontrolės sistema nėra prižiūrima deramai, tai kaip tik fizinių asmenų įmokos turbūt yra pati neskaidriausia, pati sunkiausiai kontroliuojama dalis. Čia, aišku, galima pritaikyti būtinybę deklaruoti, apriboti nedideliais įnašais ir taip toliau, bet iš principo tai yra pavojingas kelias, nes jis mūsų sąlygomis faktiškai turi didelę tikimybę atvesti neaiškius pinigus, neaiškiai uždirbtus, paskirstant įvairiems kad ir po tūkstantį litų, išdalijant visiems, aukojant, apsimetant, kad tai yra partinis rėmimas, ir tuo viskas baigsis. Tai aš būčiau skeptiškas šiuo klausimu.
Jeigu jau kalbėtume apie fizinių asmenų ir juridinių asmenų mokesčio paramos palyginimą, juridinių asmenų parama su tam tikrais apribojimais, man atrodo, mums yra aiškesnė. Tie pavyzdžiai, kuriuos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pateikė, kaip tik ir rodo, kad jinai yra gana skaidri ir mes galime iš karto atsekti tuos aukotojus, priimtus sprendimus ir atitinkamoms institucijoms pradėti tyrimus, ar nebuvo supainioti kokie tarpusavio interesai, ar tai nebuvo pasekmė priimtų sprendimų ir atlygis už tai. Bet jeigu mes šitą suvarysim į pogrindį, tai ten tada nieko nesugaudysim.
Taigi šia prasme šita sistema lyg ir yra palankesnė ir viešesnė. Aišku, apriboti jų tam tikrą dydį – tą tikrai reikėtų daryti. Kas svarbiausia… dabartinėje sistemoje turbūt neveikia. Deja, ankstesnės mūsų įstatymo pataisos taip ir nebuvo sutvarkytos ir nebuvo atsižvelgta į Antikorupcijos komisijos siūlymus, esamos sistemos kontrolės mechanizmas nebuvo sugalvotas. Ir vėl Specialiųjų tyrimų tarnyba „nusiplovė“ nuo šios pareigos, FNTT „nusiplovė“ nuo šios pareigos, Ekonominė policija „nusiplovė“ nuo šios pareigos ir vėl liko tiktai Vyriausioji rinkimų komisija, kuri faktiškai neturi jokių instrumentų kontroliuoti galimus nesąžiningus rėmimus. Tai kontrolės prasme jiems tikrai šiuo atveju reikia sustiprinti ir, man atrodo, toks proporcinis finansavimo išdėstymas dar su didesniais apribojimais galėtų egzistuoti, bet ir kitus klausimus būtų galima svarstyti, bet svarbiausia, kad mes rastume politinį konsensusą ir tarpusavyje nespekuliuotume šiomis temomis tarp politinių partijų.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Gapšio nėra. Frakcijos vardu kviečiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kartais kaip svarbiausias mums dar likęs kovos su korupcija uždavinys įvardijamas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo sutvarkymas, išskaidrinimas, neretai gali tai pamatyti išdėstyta ir kokiose nors Vyriausybės programose. Aš vis dėlto norėčiau sakyti, kad šiandien politinių partijų ir kampanijų finansavimo klausimus mes ne taip blogai esame išsprendę. Jeigu ramiai pažiūrėsime, kokius mes turime ribojimus, reikalavimus, viešinimus numatę, iš tikrųjų manau, galėtume santūriai pasidžiaugti, kad dar anoje kadencijoje, kur dominavo socialdemokratai, darniai dirbdami tuo klausimu, pasiekėme ne tokių blogų rezultatų. Iš tikrųjų atsisakyta brangiai kainuojančių reklamos elementų, turiu galvoje videoklipus, per kuriuos būdavo papildomos galimybės populistinėms, kartais pinigų nestokojančiom jėgom įgyti tam tikrą pranašumą. Yra reikalavimas visus rėmėjus parodyti išreikštai internete. Yra ribojimai maksimalių sumų, yra kontrolė. Žodžiu, ta situacija nėra tokia jau bloga.
Matyt, gal todėl ir Audito komitetas gana ilgai svarstė tą projektą, ieškojo, ką čia tokio ypač svarbaus dar galima padaryti. Aš įsivaizduoju, kad tikrai nelengvai sekėsi rasti, ką tokio reikšmingo padaryti. Galbūt tas darbas būtų ėjęsis sėkmingiau, jeigu mes būtume pabandę susikaupti, rasti laiko visų partijų vadovų tokiam specialiam pasitarimui ir pamėginę išreikštai įvardinti, ar mes vieningai matome dar likusias tos srities problemas. Mes tokio sutarimo, regis, nesame pasiekę, ar mes vieningai matome, kur dar yra likusios tam tikros taisytinos vietos. Jeigu aš ekspromtu mėginčiau jas vardinti, kur jas matau, tai yra neišspręsti galimi tokie netiesioginiai partijų parėmimai, jų reklamos parėmimai ar atskirų politikų, kai galime įsivaizduoti, kad koks nors verslininkas ateina į žiniasklaidos priemonę ir sako: aš jums duodu neblogų reklamos užsakymų, bet jūs būkite geri ir teigiamai, negailėdami vietos parašykite apie kokius nors politikus. O gal kartu pasakoma: apie tuos pageidautume, kad neigiamai rašytumėte. Deja, mes tokio proceso šiandien niekaip nekontroliuojame, nepaveikiame. Šiuo įstatymo projektu taip pat, man atrodo, jokiu būdu nepaliesime.
Kita problema, manyčiau, yra susijusi su fizinių asmenų rėmimu. Ne kartą spaudoje buvo aprašyti tokie įtartini didelių aukų atvejai, kai tikrai kartais gana neturtingas žmogus aukoja po keliasdešimt tūkstančių litų, o kad ir vidutines pajamas gaunantis. Vis dėlto kyla abejonių, ar jis galėtų taip lengvai aukoti tokias sumas. Nesukurti mechanizmai, mūsų kontrolės institucijos, matyt, nesugeba operatyviniais metodais dar užfiksuoti, kai akivaizdu, kai tokiais atvejais gali būti padalinami kokie nors neaiškūs pinigai ir paskui aukotojas aukoja iš tikrųjų ne savo pinigus, ir tikrasis rėmėjas visuomenei lieka nežinomas. Dėl juridinių asmenų aukų, aš manau, kad tai skaidriai yra matoma ir gali atitinkamos institucijos analizuoti, ieškoti ryšių, kokių nors tų bendrovių santykių su valstybės institucijomis ar dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, ar skirstant europinę paramą, ar dar kur nors. Bet, žinoma, kai kuriais atvejais, kaip čia minėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kai yra sutapimai laiko, gali visuomenei kilti abejonių dėl tokio rėmimo skaidrumo. Apskritai manau, kad juridinių asmenų rėmimo atsisakymas yra diskutuotinas klausimas. Mes frakcijoje esame sutarę, kad tuo klausimu, kuris ir viešojoje erdvėje labai akcentuojamas, mes galutinę poziciją suformuluosime prieš projekto priėmimą, o šiandien turbūt balsuosime dar įvairiai. Bet tam, kad radikaliai spręstume dėl juridinių asmenų rėmimo atsisakymo, manau, kartu turėtume spręsti ir dėl fizinių aukų, nes priešingu atveju tikrai skaidrumo ypač nepadindinsime.
Kur aš matau tam tikrą mums teikiamo projekto trūkumą? Man atrodo, kad taip, kaip dabar apibrėžta išorinė politinė reklama, kai yra pasakyta, kad tai išorėn skleidžiama garso ir vaizdo priemonėm reklama, manau, kad čia yra gudriai dabar į tai inkorporuojami ir videoklipai. Tai tuomet tikrai tai būtų grįžimas atgal. Iki priėmimo tikrai aš siūlyčiau šią nuostatą suredaguoti, kad nebūtų grįžta prie videoklipų. Užtenka, kaip buvo ir dabar, kaip ir paliekama, kad akcentuojami politinių partijų ir lyderių debatai. Manau, tai yra ta forma, objektyvi, per kurią rinkėjas gali suvokti, koks politikas ar partija iš tikrųjų ko vertas. Taip pat matau, kad dar diskutuojame, kas turi kontroliuoti tuos visus finansavimo momentus. Galbūt įspūdingiausiai atrodo, jeigu paskelbiame, kad kontroliuotų STT ar FNTT, bet aš siūlau pagalvoti, ar mes patys tokiu priimtu sprendimu neskelbiame, kad čia viskas taip nešvaru ir korumpuota, kad jau iš karto reikia kviestis tokių institucijų talkos. Turbūt geriau palikti Vyriausiąją rinkimų komisiją kaip kontroliuojančią, kuri, žinoma, pagal kompetenciją turi kviestis į talką atitinkamas institucijas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulio nėra. Diskusijos baigtos, bet labai labai daug yra pataisų. Nežinau, gal apsisprendžiame, ar dirbame iki 19.00 val., ar svarstome visą šitą klausimą iki pabaigos, nes aš manau, kad užsitęs ilgiau negu iki 19.00 val., ar visą darbotvarkę? Ar sulaukiame 19.00 val. ir tada sprendžiame? (Balsai salėje) Tai gal sutariame taip?.. Dėl vedimo tvarkos – J. Karosas. Prašom.
J. KAROSAS (LSDPF). Aš manau, kad čia nuskambėjęs kelių kolegų pasiūlymas labai racionalus, tai yra dabar sustoti, sudaryti tarpfrakcijinę žmonių grupelę, kuri bandytų suderinti, nes čia, Seime, mes prapulsime, tiek daug variantų, tiek daug pasiūlymų, ir paskui pateikti tokį jau aprobuotą ir suderintą konsensusu, kaip sakė S. Stoma, projektėlį. Kitaip čia, salėje, mes labai sunkiai susitvarkysime.
PIRMININKĖ. Manau, L. Graužinienė paaiškins, kuris (…) pagrindinis komitetas. Komiteto pirmininkė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, sustokime ir pamątykime, ką siūlote. Treti metai mes niekaip negalime prieiti prie vienokio ar kitokio sprendimo. Mūsų komitetas, jeigu aš gerai atsimenu, tris kartu prašė raštu pateikti, sueiti, pasakyti pozicijas svarbiausiais klausimais. Jeigu reikia dar kokios nors darbo grupės, aš įsitikinusi, kad dar trejus metus svarstysime. Tikrai, įstatymo projektas tas, kurį parengė komitetas, yra išdiskutuotas, aš jums pristačiau. Visapusiškai ir visuomenė diskutavo, ir visos institucijos, ir frakcijos, aš nežinau, kokios dar diskusijos reikia. Aš prašau nestabdyti, nes matau, kad tada mes tikrai neprieisime iki naujų rinkimų. Pagal įstatymo įsigaliojimą jis įsigaliotų, jau ir tvarka savivaldos rinkimų. Jeigu mes nukeliame mėnesį ar du, vėl grįžtame prie senos tvarkos ir tos GRECO rekomendacijos, kurios mūsų Lietuvai yra tikrai nepalankios, būtų iš viso neįgyvendintos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš manau, yra numatytas darbas iki 19.00 val. Jeigu visi sutinkate, balsuoti atskirai nereikia, kiek spėsime apsvarstyti, tiek apsvarstysime pataisų. Tik paliksim laiko Seimo narių pareiškimams, nes yra užsirašęs vienas Seimo narys. O toliau aš kviečiu L. Graužinienę į tribūną. Nežinau, už ką balsuoti. Jūs siūlote ilgiau dirbti? Trumpiau tai tik… (Balsai salėje) Iki 19 val., nes aš negaliu, komitetas neprašo pertraukos, neprašė jokios grupės sudaryti. Nėra kaip dabar nuspręsti. Jeigu prašys, jeigu matysime, kad reikia, tada. Ir dar noriu, prieš pradedant Loretai kalbėti, ar galime sutarti bendru sutarimu. Yra labai daug pasiūlymų, kuriems reikia 10 Seimo narių pritarimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad visiems bus, nereikėtų dėl kiekvieno balsuoti? Nes yra visų – ir opozicijos, ir pozicijos – pateiktų pasiūlymų, kad nereiktų prieš kiekvieną sustoti, kelti rankas ir sakyti, ar yra 10 Seimo narių. Aš manau, kad bendru sutarimu pritariame, kad visiems bus, ir pradedame svarstyti pasiūlymus.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gal jūs skaitykite, nes čia yra kelių kadencijų. Tai gal jūs sakykite, aš tada…
PIRMININKĖ. Taip, pagal tą konsoliduotą tai būtų 2 straipsniui, kur yra 6 pastraipa. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktas pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kur keičia 2 straipsnio 8 dalį, išdėsto taip: „Paslėpta politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos…“. Ar radote, Loreta? Taip.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom tada. Čia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dar 2008 metais pateikęs.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mūsų komitetas svarstė ir šiai redakcijai nepritarė. Tai yra 2008 metų redakcija ir jai nėra pritarta.
PIRMININKĖ. Dabar noriu paklausti. Komiteto pirmininko nematau. Yra tik L. Sabutis. Gal jūs norėtumėte pakomentuoti, nes dirbot ir tada šiame komitete?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Dirbau ir, kol būsiu Seime, dirbsiu šiame komitete. Bet mes matėme, kad yra keičiamas kitų straipsnių tekstas, todėl su pagrindinio komiteto pateikta šia redakcija sutinkame.
PIRMININKĖ. Nereikalaujate balsuoti? (Balsas salėje: „Reikalaujam!“)
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ne.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš noriu paaiškinti…
PIRMININKĖ. Komitetas, kuris teikia, nereikalauja.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš noriu paaiškinti: tai yra kitame straipsnyje – 18 straipsnio 2 dalyje, tiesiog kitame straipsnyje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau būtų tas pats 2 straipsnis, tik kur yra 9 – irgi politinė reklama. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikęs. 11 čia bus, kur iš dalies pritarti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes siūlome iš dalies pritarti. Pritariame dėl referendumo patikslinimų. Jeigu komitetas sutiks, tai…
PIRMININKĖ. Neprieštaraujate. (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Už ką balsuoti, aš nesuprantu. Jeigu komitetas nereikalauja. Jūs dar balsuosite, yra dėl ko balsuoti. Kaip balsuoti, jeigu pritaria? (Balsai salėje)
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamoji pirmininke, gal mes toliau, nes labai daug pataisų.
PIRMININKĖ. 21 straipsnis. Vėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kur yra siūloma taip pat balsuoti rinkimuose ar referendume, kuriais siekiama paveikti rinkėjus. Pritarti iš dalies jūs siūlote.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, mes siūlome pritarti iš dalies. Sutinka komitetas, taip. (Balsai salėje) Tą ir reiškia, kad po to naujoje redakcijoje redakciškai yra sutvarkyta ir pabaigta išspręsti kita dalis klausimo, kuri buvo teikta tuo metu, ir komitetas neprieštarauja. Komitetai susiderino tuo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jeigu vienas komitetas siūlo vieną, kitas tik pritaria iš dalies, yra Seimo narių, kurie gali visiškai paremti to komiteto poziciją, kuriai tik iš dalies pritaria komitetas…
PIRMININKĖ. Bet komitetas neprašo, jie sutinka.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tai mes, Seimo nariai, prašome, todėl norime balsuoti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau … Labai sunkus įstatymo projektas ir pažiūrėkime rimtai į tą dalyką. Tikrai, tuoj pat bus tų pozicijų, kurioms komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Bus dėl ko balsuoti, tikrai reikės balsuoti, galėsite kalbėti ir prieš, ir už. Dabar antrojo skirsnio 7 straipsnis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo palikti galimybę fiziniams asmenims pervesti dalį gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mūsų komitetas nepritarė ir nepritaria. Argumentai yra tokie, kad mes, kaip minėjome, buvome atidavę visuomenei svarstyti. Buvo labai didžiulis pasipriešinimas visuomeninių organizacijų, bendruomenių, asociacijų, kad… Aš pasakysiu jų žodžiais. Jų motyvas buvo vienas: jūs, politinės partijos, gaunate iš biudžeto finansavimą ir dar drįstate kėsintis į mūsų tuos varganus pinigėlius, kuriuos mums žmonės paaukoja. Aš pasakiau tą, ką jie sako.
Iš esmės aš manau… Komitetas labai daug kartų svarstė ir manome, kad galimybės daugiau negu 2 % paimti iš biudžeto nėra, daugiau kaip 2 %, o tie 2 % vis dėlto dabar įstatyme sutvarkyti. Manytume, kad partijos neturėtų… Tai būtų partijų finansavimo šaltinis, todėl nepritariame. Čia reikės balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Čia reikės balsuoti. Dabar nematau komiteto pirmininko salėje, bet gal yra ir komiteto narių, ir šiaip yra palaikančių šitą. Č. V. Stankevičius – už, taip? Už Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pritariu pasiūlymui skirti tam tikrus procentus iš mokesčių, bet ne iš tų procentų, kurie skiriami socialinei paramai. Ši interpretacija – būtent supriešinti – yra nepagrįsta, o pats pasiūlymas yra labai pozityvus.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Noriu patikslinti. Šiame pasiūlyme kitų atvejų nenurodoma. Ten galbūt bus kiti pasiūlymai. Čia konkrečiai, kaip nustato mūsų įstatymai. Kiti mūsų įstatymai nustato, kad tie patys 2 %.
PIRMININKĖ. Nuomonę prieš – J. Olekas. Leiskite pasisakyti žmonėms.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad komiteto pirmininkė neišgirdo mano siūlymo po šito įstatymo pristatymo… ir pataisų gausumo vis dėlto komiteto vardu paprašyti tam tikros pertraukos ir susirinkti mums, įvairių frakcijų atstovams. Galbūt mes nebuvome labai aktyvūs ir nepateikėme laiku, bet šiandien situacija labai aiškiai subrendusi, kad reikia visiems susirinkti ir ne po vieną pataisą… Dabar mes čia vieni paremsime arba neparemsime. Pavyzdžiui, aiškiai klostosi situacija, kad mes paremtume, jeigu būtų ne iš tų 2 %, bet gal 0,5 % papildomai partiniam finansavimui. Galbūt tai lengviau biudžetui. Tikriausiai ne kiekvienas žmogus pervestų. Biudžetui nereikėtų skirti visoms partijoms, o žmonės galėtų tą daryti. Aš tikrai, gerbiamoji pirmininke, prašau dar kartą atsižvelgti į mano siūlymą susirinkti visiems. Matant visumą, mums būtų kur kas lengviau diskutuoti dėl konkrečių pataisų. Labai jums ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Atsakydama galiu pasakyti: šiandien yra svarstymo stadija. Aš manau, kad politinių partijų vadovai turės laiko susirinkti iki priėmimo ir išdiskutuoti, kaip balsuoti, ir siūlau netrukdyti darbo, nes tokiu atveju, kaip jūs siūlote, reikėtų Vyriausybės išvados, o tai vėl užtruktų mažiausiai pusę metų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate Audito komiteto išvadai nepritarti šitam pasiūlymui, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai. Už – 19, prieš – 17, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas pakeisti 7 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Radote ar ne? Komiteto nuomonė – nepritarti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip. Tai yra esminis šio įstatymo projekto pasiūlymas, aš manyčiau, dėl kurio buvo tikrai nemažai išsakyta minčių. Tai yra politinės kampanijos… Ar gerbiamasis A. Anušauskas yra? Nėra. „Politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių ir…“. Siūlo išbraukti „juridinių asmenų aukos politinei kampanijai“. Komitetas svarstė, toks siūlymas buvo iš anos kadencijos. Mes svarstėme ne vieną kartą. Tikrai tie argumentai, kurie buvo dėstyti viešoje erdvėje, kuriuos išdėstė čia, Seimo tribūnoje, Seimo Pirmininkas, manau, nėra pagrįsti, nes mes, kaip įstatymų leidėjai, negalime žiūrėti į visus ūkio subjektus ir visus fizinius asmenis kaip į potencialius, galimus pažeidėjus. Mes turime kaip įstatymų leidėjai, kaip suprantate, žiūrėti į pozityvą, o atitinkamos struktūros, institucijos, kurioms pagal funkcijas pavesta vykdyti stebėseną, kontrolę ir visa kita, turi užtikrinti, kad tokių atvejų nebūtų. Vadinasi, nereikia keisti įstatymų, bet reikia stiprinti tų institucijų parlamentinę kontrolę. Todėl komitetas ir nepritarė.
Dar pasakysiu, kadangi mes buvome susitikę su daugeliu institucijų, nuomonė buvo išsakyta, kad tą juridinį asmenį, kuris parėmė viešai, kontroliuoti, patikrinti, jį stebėti tikrai yra visos galimybės ir tai yra gana skaidru. Tik kitas klausimas, jeigu ten įsimaišo kokie nors kitokie negeri veiksmai, tai čia jau yra statutinių institucijų klausimas. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra paties A. Anušausko. Nuomonės už, kad palaikytų šį siūlymą, nematau. Yra tik prieš. J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Aš nežinau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, aš labai trumpai. Jau gerbiamasis kolega J. Razma iš tribūnos labai vaizdžiai paaiškino, kaip tada būtų. Juridinis asmuo išmoka savo darbuotojui tam tikrą išmoką ir jis paremia partiją. Mes iš tikrųjų nežinosime, kas rėmė tą partiją. Jeigu mes norime pritarti neskaidrumui, neviešumui ir galimam korupcijos sąlygų padidinimui, balsuokime už šį siūlymą. Aš esu prieš.
PIRMININKĖ. Kadangi nėra reikalaujančių balsuoti už A. Anušausko pasiūlymą… ar yra reikalaujančių? (Balsai salėje) Reikia balsuoti, nors nėra paties siūlytojo. Jeigu reikalaujate balsuoti, tada balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria A. Anušausko siūlymui, balsuoja už, kas pritaria Audito komiteto išvadai, balsuojate prieš arba susilaikote.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas nepritaria.
PIRMININKĖ. Balsavo 60 Seimo narių: už – 11, prieš – 25, susilaikė 24. A. Anušausko pasiūlymui išbraukti juridinius asmenis nepritarta.
Kaip minėjo, čia yra esminis šio įstatymo siūlymas. Toliau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam Audito komitetas nepritarė. Tai dėl 7 straipsnio 8 dalies.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Yra siūloma pritarti įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalies nuostatoms, kurios numato draudimą politinėms partijoms skolintis lėšų ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Audito komitetas nepritarė. Nepritarė, galima sakyti, tiesiog dėl techninių dalykų, kadangi iš esmės paskolą susitvarkyti beveik ir užima mėnesį. Manėme, kad yra nelogiškas siūlymas, ir ta tvarka, susijusi su skolinimusi, mūsų įstatymų naujoje redakcijoje yra aptarta, ir manau, kad šie klausimai yra išspręsti. Siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Šį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą pateiks J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas nėra laužtas iš piršto. Pirmiausia tai teikiamame projekte Vyriausybė siūlė trumpinti tokį terminą iki vieno mėnesio negrąžintoms politinių partijų skoloms, nuo šešių mėnesių iki vieno. Be to, šiuo siūlymu įgyvendinamas Seimo 2006 m. sausio 12 d. priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“. Būtent tos programos priemonių plano 1 skyriaus 1 skirsnio 1 punktas apie tai kalba. Jeigu mes nepritarsime Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui, tada reikės keisti kovos su korupciją planą, nes priešingu atveju bus prieštaravimas tam teisės aktui. Todėl, norint tą derinti, reikėtų atidžiai žiūrėti. Todėl aš siūlau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Jeigu galima, aš trumpai. Aš manau, kad tuo laikotarpiu, kai programa buvo tvirtinama, turbūt politinėms partijoms tai nebuvo aktualu. Reikėtų atsižvelgti į dabartinį laikmetį ir siūlau vis dėlto pagalvoti, kurį teisės aktą tobulinti. Mes siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra, bet reikia balsuoti, nes teikėjai siūlo savo variantą, komitetas nepritaria. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas Audito komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 7, prieš – 17, susilaikė 35. Nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui.
Toliau 8 straipsniui būtų Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas, bet jis lygiai toks pat, manau, balsuoti nereikia, nes jau vieną kartą balsavome, kad juridinių asmenų neišbraukiame.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, čia keletas bus susijusių. Tada iš karto, nereikia…
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu, taip. Balsuoti nereikia, juridiniai asmenys palieka. 10 straipsnis. Seimo nario A. Rimo pasiūlymas. Čia yra 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Tai gal pirmiausia komiteto pirmininkė, o paskui Seimo narys savo pasiūlymą pateiks.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Čia buvo siūlomas keisti aukos dydis. Svarstant naują projektą, išdiskutavus su VRK ir kitomis institucijomis, buvo pasilikta prie nuomonės, kad reikia keisti patį dydį. Vietoj minimalaus gyvenimo lygio mūsų įstatymo projekte yra pasirinktas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, kuris yra fiksuojamas. Ir atitinkamai per visą įstatymo projektą jau eina naujas dydis, tai yra vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio dydis. Audito komitetas nepritarė, didelių esminių skirtumų, turinčių įtakos, galbūt nebūtų, bet dėl paties dydžio siūlome nepritarti ir pasilikti prie Audito komiteto siūlymo dėl vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio – dvidešimties dydžių.
PIRMININKĖ. Ar A. Rimas norėtų pateikti savo pasiūlymą?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Pagal Statistikos departamentą (…) taip, kaip priklauso.
A. RIMAS (LSDPF). Aš siūlyčiau balsuojant išspręsti tą klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Siūlo balsuoti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Jis siūlo 75 MGL, o mūsų yra 20 vidutinių mėnesinių dydžių. Vidutinius mėnesinius dydžius skelbia Statistikos departamentas ir atitinkamai daugelis mūsų tvirtintų dydžių yra susieti būtent su šiuo dydžiu, o ne su MGL.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria A. Rimo pasiūlymui, balsuojate už, kas Audito komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 11, prieš – 13, susilaikė 35. A. Rimo pasiūlymui nepritarta. Tame pačiame straipsnyje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto dar 2008 m. pasiūlymui Audito komitetas nepritarė. Čia dėl fizinių asmenų aukų, taip?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip. Jie siūlo atsisakyti politinių partijų finansavimo iš aukų, gaunamų iš fizinių asmenų. Tas siūlymas turbūt buvo susijęs su Prezidento teiktu siūlymu, jeigu būtų iš biudžeto vien finansavimas, bet dabar Audito komitetas tikrai siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Ar galim nebalsuodami pritarti Audito komiteto išvadai, kad… galim bendru sutarimu, taip? Toliau Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas. Tas pats dėl juridinių. Tai čia balsuoti nereikia.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Čia techninio pobūdžio toliau jau, nes nebuvo pritarta.
PIRMININKĖ. Susiję visi su tuo pirmuoju, dėl kurio balsavom. Toliau Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Komitetas nepritarė, nes buvo apsisprendęs dėl dydžio. Tai gal pati Seimo narė pasakys argumentus, kodėl jinai vėl siūlo mažinti.
PIRMININKĖ. Taip, prašom, Agne.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymas būtų toks: aš siūlyčiau sumažinti sumą, kurią gali paaukoti fizinis arba juridinis asmuo nuo 20 VMDU iki 10 VMDU. O argumentai yra tokie, kad analizuojant situaciją, kaip yra finansuojamos politinės partijos, vaizdas yra toks, kad didžiąją dalį sudaro sumos, kurias paaukoja juridiniai asmenys nuo 10 tūkst. iki 39 tūkst. Kadangi aš jau buvau šiandien išsakiusi, kad mano pagrindinis tikslas ir siekis yra subalansuoti finansavimo šaltinius, todėl mano pasiūlymas yra mažinti šią sumą.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Komitetas tam nepritaria. Vienas iš argumentų, kuris dar buvo nepasakytas, buvo tai, kad tikrai neįžvelgėm, jeigu didesnė suma yra pervedama vieną kartą, arba ta suma išskaidoma, na, visi suprantam, kad yra daug antrinių įmonių, tada išskaido tas sumas ir atsiranda daugiau aukotojų. Tikrintojų institucijoms jau reikia gerokai daugiau sąnaudų patikrinti, taigi čia mes neįžvelgėm, kad čia būtų tokia apčiuopiama nauda kovojant dėl galimai neskaidrių atvejų.
PIRMININKĖ. Taip, ačiū. Palaikančios nuomonės dėl A. Bilotaitės pasiūlymo nematau, bet yra nuomonė prieš. V. Simulikas? Irgi ne. Tada prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojam. Kas pritariate A. Bilotaitės siūlymui, balsuojate už, kas palaikote Audito komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 13, prieš – 13, susilaikė 28. A. Bilotaitės pasiūlymui nepritarta.
Kitas A. Bilotaitės pasiūlymas, irgi susijęs su…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Su deklaravimu.
PIRMININKĖ. … su finansavimu ir suma. Taip, prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas svarstė ir jam nepritarė. Argumentus gal aš pateiksiu po pristatymo.
PIRMININKĖ. Taip, Agne, prašom pristatyti.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mano pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad pagaliau įvestume tvarką su fiziniais asmenimis, nes, kaip žinote, labai dažni atvejai, kai fiziniai asmenys, netgi, sakyčiau, asocialūs asmenys iš kažkur suranda lėšų ir remia politines partijas. Mano siūlymas būtų toks, kad fizinis asmuo, aukodamas politinėms partijoms arba kampanijoms, privalo būti deklaravęs pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje už praeitus kalendorinius metus ir aukojimo suma negali viršyti 10 % fizinio asmens metinių deklaruojamų pajamų. Manau, kad tai užtikrintų skaidrumą, nes jo mums šiandien labai trūksta.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Komiteto nuomonė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš trumpai pakomentuosiu. Pirmiausia komitetas nepritaria turėdamas keletą argumentų. Yra siūlymas, kad būtų jau deklaravęs už praeitus kalendorinius metus, tai mes lyg ir įpareigojame žmogų žinoti, kada kažkas įvyks, ir šiek tiek kažkaip neadekvačiai elgiamės. Kitas momentas buvo tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas, kuris į mūsų komitetą atėjo atstovauti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tokiu atveju įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai. Tuomet reikėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl sutikimo su Konstitucija. Todėl komitetas nepritarė manydamas, kad dabar naujoji siūloma redakcija tą, ką Seimo narė kalba apie galimus piktnaudžiavimus, išsprendžia, ypač jeigu jūs pritarsite Seimo narės V. Baltraitienės pasiūlymams. Mūsų komitete naujame projekte dėl deklaravimo yra pasiūlyti tikrai gana griežti reikalavimai.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. A. Bilotaitės pasiūlymą nori palaikyti R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, šiuo atveju turbūt tikrai reikėtų paremti šitą siūlymą, nes pats didžiausias fizinių asmenų deklaravimo neskaidrumas yra tas, kad jis yra už deklaravimo ribos. Jeigu svarstant toliau išaiškėtų, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai arba ką pranešėja sakė, kad iš principo galbūt reikėtų leisti deklaruoti visiems, kurie parėmė, aš taip supratau jos mintį, tai mes tikrai galime užregistruoti pataisą ir pataisysim šitą vietą, jeigu čia yra problemų. Bet yra dar vienas esminis dalykas, kuris įveda tam tikrą ribojimą, kiek tu gali daryti, kad nebūtų absurdo spektaklių, kai žmogaus deklaruojamos pajamos yra 30 tūkst., o jis beveik pusę tos sumos lengva ranka aukoja kitiems. Tai yra truputį didesnė prasmė, bet redakciją paskui bus galima surasti. Siūlau šitoje stadijoje pritarti ir paskui pasižiūrėti, ar čia viskas gerai su mūsų Konstitucija. Siūlyčiau balsuoti už.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Jeigu galima, aš truputį paaiškinsiu. Kituose straipsniuose atsiranda prievolė fiziniam asmeniui, paaukojusiam partijai, deklaruoti. Tai jau yra, tiktai kitoje vietoje.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Ir kitokia nuomonė, prieš pasiūlymą – J. Olekas. Atsiprašau, Juozai, prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tam tikro racionalumo gerbiamos Agnės pasiūlymuose yra, tačiau yra ir problematikos. Jeigu mes susitartume, kad fiziniai asmenys turi kitą apribojimą nei juridiniai asmenys, nes yra įvestas bendras apribojimas, tada mes galėtume apie tai kalbėti. Aš manau, kad 10 % pasiūlymas yra visiškai adekvatus, apie kurį galėtume kalbėti, bet problemos, kurios, man atrodo, sprendžiamos kitomis pataisomis, yra geresnės. Jeigu mažosios aukos, sakykim, 10 Lt, 20 Lt, ir mes tada liepiam deklaruoti visas… Na, yra renginių, kur žmonės iš tikrųjų gali paaukoti. Manau, kad nereikėtų to daryti. Man atrodo, kaip tik yra gerbiamosios V. Baltraitienės pataisos, kur deklaravimas atsiranda nuo 100 Lt. Užtat aš siūlyčiau nepritarti gerbiamosios kolegės A. Bilotaitės pataisoms dėl šio straipsnio, bet pritarti gerbiamosios V. Baltraitienės pataisoms, o dėl apribojimo tada galbūt priėmimo metu registruoti kitą pataisą. Todėl aš kviesčiau šiuo atveju nepritarti, nes mes paskui būsim pritarę vienai, negalėsim grįžti dėl kitos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate A. Bilotaitės pasiūlymui, balsuojate už, kas Audito komiteto išvadai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 27, prieš – 12, susilaikė 20. Nepritarta A. Bilotaitės pasiūlymui. Toliau Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas, vėl susijęs su juridiniais asmenimis, taip?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir nepritariat? Tai mes siūlom toliau nebalsuoti, nes čia pats esminis pirmasis. Toliau Seimo narės V. Baltraitienės pasiūlymas dėl aukų deklaravimo.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė, gal bent paaiškinsit…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas svarstė ir pritarė. Manau, nereikia balsuoti.
PIRMININKĖ. Balsuoti nereikia, tik… Viskas. Toliau Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas, susijęs su juridinių asmenų aukomis, siūlo išbraukti juridinius asmenis.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Čia vėl tie patys techniniai dalykai, nereikia balsuoti.
PIRMININKĖ. Čia pora tokių jo pasiūlymų, kurie tik dėl juridinių asmenų.
12 straipsnis. Taip pat Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas. Čia didelis – 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą išbraukti. Komitetas nepritarė. Gal pateikite, kas čia yra.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Čia yra… Galbūt aš perskaitysiu. Seimo narys siūlo išbraukti 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą: „Lietuvos Respublikoje registruoti privatūs juridiniai asmenys, kurių įstatiniame kapitale nėra valstybės ar savivaldybės kapitalo ir kurių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikianti teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, priklauso tik šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems fiziniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims arba NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių privatiems juridiniams asmenims – visų politinių kampanijų dalyviams ir politinėms partijoms.“
Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes kaip tik šiuo punktu ir sename įstatyme yra tam tikras kontrolės mechanizmas. Mes manome, tikrai netikslinga jį išbraukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš noriu paprašyti V. Valkiūno netrukdyti dirbti ir tyliau šnekėti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes labai ilgai diskutavome ir su Vyriausiąja rinkimų komisija dėl NATO, nes ji lyg ir tokia institucija, kuri nėra mokesčių sistemoje, na, tokia kaip NATO nėra mokesčių sistemoje, kad būtų galima patikrinti. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija patikino, kad tokių atvejų nebuvo, bet buvo prieita prie nuomonės, kad buvo sename įstatyme ir paliksime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paties pataisos autoriaus nėra. Nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti Audito komiteto išvadai? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašom balsuoti. Kas pritariate A. Anušausko pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate Audito komiteto išvadai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 17, prieš – 18, susilaikė 18. A. Anušausko pasiūlymui nepritarta.
Toliau buvo Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymas, kurį atsiėmė. Pasakau dėl protokolo – dėl 12 straipsnio papildymo nauju septintu, bet atsiėmė, taip?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes komitete svarstėme. Mes manėme, kad jis tikslintinas, nes ir dydžiai neatitinka. Taigi sutarta, kad patikslintų iki priėmimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. 13 straipsniui nėra, 14 straipsniui nėra. Atsiprašau, 14 straipsniui yra. Seimo nariai: V. Gapšys, R. Rutkelytė, K. Ramelis, R. Žemaitaitis, J. Sabatauskas, Č. Stankevičius, S. Šedbaras, jų pasiūlymas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Čia yra grynai dėl datos. Mes pritarėme iš dalies. Kaip sakė komiteto pirmininkas teikdamas ir kitus įstatymų projektus, mes suvienodinsime visuose įstatymuose tas datas. Mūsų siūloma data buvo pasirinkta atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos siūlymus. Kiek supratau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas neprieštaravo. Todėl siūlome pritarti iš dalies ir pritarti mūsų komitetui, nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Teikėjai nenori. Nematau. Nėra nė vieno. Ar norite pateikti? Iš dalies pritarta, gal nereikia nei balsuoti, jeigu nėra reikalavimo. Gerai. Ačiū.
Toliau. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies, dėl 13 straipsnio 9 dalies nuostatos dėl politinių…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, mes pritarėme iš dalies. Tai yra papildyti projekto 13 straipsnio 9 dalies nuostatą, kad valstybės biudžeto dotacija negali būti skiriama politinės partijos nariams. Mes pritarėme iš dalies įrašydami žodį „gali“. Noriu pasakyti, kad biudžeto dotacija, kam naudojamos lėšos… bus galimos, bus baigtinis sąrašas ir kaip partijos narių ten nėra. Todėl Valstybės kontrolė tikrins šią dalį, ir mes pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar buvusio komiteto pirmininkas nori? Prašom. J. Sabatauskas, kadangi buvęs komiteto pirmininkas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Patikslinu – praeitos kadencijos komiteto pirmininkas. Kadangi čia praeitos kadencijos komiteto išvada ir siūlymas, tai nelabai sutikčiau su tokiu pasakymu, kad pritarta iš dalies, kadangi nėra įrašytas draudimas, kad partijos nariams negali būti paskirstoma dotacija, o tik parašomas sąrašas, kam gali būti naudojami pinigai. Čia yra vienas iš tokių punktų, 4 punktas, Audito komiteto nustatytas, atsiskaitymai su darbuotojais. Parodykite man partijos darbuotojus, kurie nebūna partijos nariai. Turbūt tokių nerasite. Tai vienas dalykas.
Kita vertus, Vyriausybė kaip tik siūlė darbuotojams nenaudoti tų dotacijų lėšų. Todėl aš primygtinai reikalauju, kad įstatymo projekte būtų įrašytas draudimas, kad dotacija negali būti skirstoma politinės partijos nariams, tarkime, individualiai kiekvienam nariui, atskiriems nariams. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ta pataisa buvo registruota, kaip ir buvo sakyta, praeitą kadenciją, dėl seno įstatymo projekto, kuriame tos detalizacijos, kam gali būti naudojamos biudžetinės lėšos, skirtos asignavimams politinėms partijoms, to išvardijimo apskritai nebuvo. Aš sutinku, tada Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikė logišką pasiūlymą. Šiandien yra baigtinis sąrašas.
Dėl 4 punkto – atsiskaitymai su darbuotojais. Čia yra darbo užmokestis pagal darbo sutartis ir socialinio draudimo įmokoms skirta. Vadovaujantis jūsų logika, tada nė vienam valstybės tarnautojui negalima skirti biudžetinio finansavimo. Tikrai čia yra ne tas. Čia yra labai aiškiai parašyta, kad tai yra darbuotojo darbo užmokesčiui. Ar jis partinis, ar jis vienai partijai priklauso, ar kitai, mes negalime įstatymais riboti jo galimybės dirbti. Todėl tas sąrašas yra baigtinis, labai aiškiai apibrėžtas, ir, manau, tas reikalavimas yra be pagrindo.
PIRMININKĖ. Kaip supratau…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš nelabai supratau. Jūs dėl narių pritarėte? Aš atsiimu tą savo argumentą dėl partijos narių darbuotojų.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Kaip dėl narių? Čia narių nėra. Apie narius visiškai nešnekama.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Turiu omeny draudimą įrašyti, kad partijos nariams negali būti išmokėta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis kolega, tas sąrašas, kuris išvardytas, kam gali būti naudojama, yra baigtinis, ir negali atsirasti dar kažkokių papildomų. Negalima pagal šitą straipsnį kitiems naudoti. Partijos nariams gali būti pagal kitus straipsnius naudojama iš surinktų aukų lėšų, jeigu jūs ten turite nusistatę kažkokią vidinę tvarką, pavyzdžiui, nelaimių atveju ir panašiai. Bet iš dotacijos pinigų, labai aiškiai apibrėžia šitas reglamentavimas, to nebus galima daryti. Ir tai perteklinis apribojimas, aš nematau prasmės.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate, Juliau? Nereikia balsuoti? Iš dalies pritarta, tai sutinkate? Einame toliau.
Seimo narės L. Graužinienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Gal tik paminėkite.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš tik labai trumpai, kad visi suprastų. Čia ne visai mano pasiūlymas, tačiau jis gimė po pasitarimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kaip aš minėjau teikdama, buvo visų institucijų atstovai. Jie pastebėjo, kad dabar daugelis partijų naudojasi banko paskolomis. Jeigu neįrašysime tos galimybės grąžinti paskolą, tai bus neteisinga. Tai buvo vienos rimtos institucijos pastaba. Mes tikrai svarstėme prieš metus, gal nebuvo taip aktualu ir buvome praleidę. Tai padėkojome institucijai už gerą pastabą ir ją įregistravome, kad jūs suprastumėte, kad čia tikrai dėl bendro reikalo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pristatėte, balsuoti nereikia, nes pritarta. Toliau 15 straipsnis, Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas, kuriam Audito komitetas nepritarė, dėl 13 straipsnio 5 dalies. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Komitetas nepritarė. Čia irgi senas siūlymas. Gal Teisės ir teisėtvarkos komiteto?..
PIRMININKĖ. Gal Julius pristatys? Taip, prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Čia dėl balsų, gaunamų rinkimuose?
PIRMININKĖ. Taip, ten 1 %…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai yra balsų kvotos, kiek partija turi surinkti, kad dalyvautų paskirstant kintamosios dalies biudžeto lėšas. Komitetas siūlė 1 % vietoj 2 %.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Vietoj 3 %.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Tuo metu buvo 3 %, dabar yra 2 %.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Na, taip. Bet dabar jūsų pasirinktas 2 %. Komitetas siūlė 1 %.
PIRMININKĖ. Taip, tada komitetas savo išvadą.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas nepritarė, nes kitus straipsnius mes svarstėme ir esme apsisprendę, kad nuo 3 % nereiks sumažinti iki 2 %. Pagrindinis sumažinimo argumentas buvo tas, kad senajame, dabar galiojančiame, Politinių partijų įstatyme nėra įskaičiuojami Europos Parlamento rinkimuose gauti balsai, nes tuo metu, kai buvo priimtas įstatymas, tiesiog dar nebuvo Europos Parlamento rinkimų. Tai, maždaug atlikę skaičiavimus, mes pasiūlėme sumažinti iki 2 %, kad logiška būtų įtraukti dar papildomus naujus balsus dar vienų rinkimų atveju. O čia yra siūlymas dar mažesnis – 1 %, tai Seimui apsispręsti, bet komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Juliau, ar jūs reikalaujate balsuoti, ar atsiimate? Atsiimat? Taip… Ne, arba jūs atsiimate ir nebalsuojame, arba reikia balsuoti, nes nesutampa. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …argumentai.
PIRMININKĖ. Kaip?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš sutinku su dabar išsakytais argumentais.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Toliau 16 straipsnis. (Balsai salėje) Taip, dėl vedimo tvarkos – Č. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau pasakyti trumpą pastabėlę, kad negalima traktuoti praeitos kadencijos komiteto kaip šio komiteto. Mes neatstovaujame tai nuomonei.
PIRMININKĖ. Na, bet ten įregistruota komiteto. (Balsai salėje) Aš ir sakau, buvęs komiteto pirmininkas, pristato ne dabartinio komiteto… (Balsai salėje) Taip, J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš labai trumpai norėčiau pasakyti. Kolegos, taip negalima, nekorektiška, nes yra tęstinumas. Lietuvos Respublikos Seimo nariai, sudarę komitetą… tai tas pats, kas sakyti, kad ankstesnės kadencijos Seimo nario įregistruotas projektas, perėjęs tam tikras stadijas, nebesvarstomas toliau. Tai netinkama. Šio projekto svarstymas užsitęsė, ką padarysi, trejus metus. Manau, kad viskas daroma logiškai ir teisingai. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš noriu pasakyti, kad Statutas nereikalauja persvarstyti, bet komitetai, vykdydami savo vidinę parlamentinę kontrolę, tai galėjo padaryti, jeigu nematė būtinybės, tai… Mes jau einame į pabaigą.
PIRMININKĖ. 16 straipsnis, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto, buvusio komiteto, pasiūlymas, bet niekas netrukdė ir šiam komitetui dar kartą svarstyti. 15 straipsnio 2 dalis. Audito komitetas nepritarė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Palaukite, tai mes dabar dėl to 1 % nebebalsavome? Ar kaip?
PIRMININKĖ. Atsiėmė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Atsiėmė?
PIRMININKĖ. Sakė, nenori. (Balsai salėje) Čia dabar yra kitas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Dėl 15 straipsnio 2 dalies komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Čia apygardose, nepritarė, taip? Tai tegul pristato J. Sabatauskas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Čia analogiškas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Na, ne visai analogiškas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Na, ne visai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia buvo siūlymas nepritarti tuometinio projekto 15 straipsnio 2 dalyje nustatytam kriterijui, kad vienmandatėse kandidatai turi gauti ne mažiau kaip 1 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, kuriuos turi atitikti partija, siekianti gauti dalį politinės kompanijos išlaidų kompensacijos iš biudžeto. Mes siūlėme tą galiojančią tvarką, kuri buvo iki šiol, palikti, kad… Nelabai suprantu, kodėl komitetas nepritarė, nes turi būti aiškiai nustatyta, kokiu atveju skolinga partija negali pretenduoti į išlaidų kompensavimą. Toks buvo komiteto siūlymas. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Dėl skolų yra sprendžiama kituose straipsniuose. Mes manome, kad šis klausimas yra išspręstas kompleksiškai, o čia dėl 1 %, tai jis yra panašus.
PIRMININKĖ. Reikalaujate balsuoti?..
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Dėl vienmandatininkų skolų išspręsta kituose apskaitos straipsniuose. (Balsai salėje) Tai dėl 1 % dotacijos jau atsiėmė.
PIRMININKĖ. Tai čia ne šitas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Bet čia kalbama apie kitą dalį, apie skolas, aš taip suprantu? (Balsai salėje) Komitetas nepritarė, nes manė, kad nauja redakcija šiuo klausimus išsprendė…
PIRMININKĖ. O dėl siūlytojo reikalaujame balsuoti, taip?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš noriu paklausti Audito komiteto pirmininkės. Tai įstatyme neliko reikalavimo, kad vienmandatėse kandidatas turi būti surinkęs 1 %, kad partija, kuri jį iškėlė, delegavo, dalyvautų išlaidas kompensuojant. Tokios normos neliko? Mes siūlome… Mes nepritarėme tokiai normai, mes siūlėme ją išbraukti. Jeigu neliko, tai viskas gerai.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Liko 2 %, tai yra bendra sistema ir bendra tvarka, kompleksiškai reikia skaityti visus straipsnius. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tai viskas aišku? Tada nereikia balsuoti? Sutinkate? Gerai. 17 straipsniui pataisų nėra.
18 straipsnis. Čia yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas dėl reklamos žymėjimo, jam komitetas iš dalies pritarė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes pritarėme iš dalies ir iš esmės manome, kad esame išsprendę tą klausimą. Nežinau, nebent komitetas prieštarauja.
PIRMININKĖ. Tai matau, ar L. Sabutis, ar dabartinis komiteto pirmininkas? (Balsai salėje) Yra komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas. Prašom
V. KURPUVESAS (KPF). Na, mes, matyt, neprieštarautume, nes kiek esmę suprantu, tai tinka.
PIRMININKĖ. Viskas tinka, gerai? Tai iš dalies pritarta, balsuoti nereikia.
19 straipsnis – politinės reklamos skleidimas, visuomenės informavimo priemonės. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam Audito komitetas nepritarė. Dėl 18 straipsnio 5 dalies uždraudžiant politinę reklamą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Komitetas siūlė riboti politinę reklamą radijuje ir televizijoje rinkimų agitacijos kampanijos metu, uždraudžiant politinę reklamą garso ir vaizdo kūriniais ne tik per televiziją, bet ir per radiją. Atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybė siūlė, kad per televiziją buvo galimos tik rinkimų agitacijai skirtos diskusijų laidos. TTK sutiko su tokiais apribojimais, bet siūlė tą patį riboti ne tik per televiziją, bet ir per radiją, kad būtų ne tiktai per televiziją, kad diskusijos būtų ir per radiją, bet be jokių politinių klipų ir t. t. Tai paskutiniai Seimo rinkimai vyko galiojant šiai nuostatai. Manau, Audito komitetas be jokių argumentų tam nepritarė.
PIRMININKĖ. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ne, Audito komitetas svarstė ir turėjo argumentus, aš tiktai dabar pasitikslinsiu. Čia kalbama… Mūsų naujoje redakcijoje, kadangi čia yra ankstesnis siūlymas, naujoji redakcija mūsų buvo išdiskutuota, mes pateikėme šiek tiek kitokią redakciją ir komitetas pasisakė už tai, kad… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tai aš dabar noriu paklausti teikėjo…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Čia daugiau… mes kitaip suformulavome tą vietą ir man reikėtų paskaityti visą punktą.
PIRMININKĖ. Juliau, reikalaujate balsavimo?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Jūs visi turite tekstą, bet…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Na, balsuokime?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Balsuojam tada? Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes truputį pavargome ir ne visi sugebame susekti, kurios pataisos eina. Iš tikrųjų dėl to, ką pasakė gerbiamasis kolega J. Sabatauskas dėl mūsų bendro sutarimo, kad mes ribojame klipus tiek per radiją, tiek per televiziją, aš manau, kad čia yra tokia bendra dvasia, nes mes, jeigu leidžiame, išbraukiame tiktai televizijos klipus, o paliekame radijo klipus, vėl leidžiam, sakyčiau, tam tikrą rinkėjų pirkimą ne diskusijų, ne idėjų pagrindu, o to, kas paruoš ar pasamdys geresnę reklamos kompaniją. Man atrodo, kad šia prasme pasiūlymas yra teisingas. Jeigu kolegė Audito komiteto pirmininkė L. Graužinienė pasakytų, kad jie tikrai kitoje vietoje kitais žodžiais tą patį parašė, galėtume sutikti, bet šiuo atveju aš palaikau gerbiamojo J. Sabatausko, arba Teisės ir teisėtvarkos komiteto, poziciją ir siūlau balsuoti, o paskui, jeigu bus kur nors kitaip, mes tada atsirinksime per priėmimą. Kviečiu palaikyti gerbiamojo J. Sabatausko teikiamą pataisą.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš galiu pacituoti 19 straipsnį. Jame aiškiai išdėstyta, kur yra… kokia reklama draudžiama, kokia politinė reklama. Visą politinės kampanijos laikotarpį neatlygintinai, išskyrus diskusijų ir debatų laikas. Apie tą, ką jūs kalbate, mes tikrai nekalbam ir matom visi vienodai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tai vis tiek reikia balsuoti, taip, Juliau? Ne, nebereikia? Aišku, dabar išsiaiškinome. Aišku. (Balsai salėje) Tuoj baigsim. (Balsai salėje) Dabar aš klausiu Juliaus.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Matot, dabar aš žiūriu 19 straipsnio redakciją. Na, išvis apie tai nekalbama. Išeina kaip ir teisiškai visiškai nesureguliuotas tas klausimas, suprantat, nes yra pasakyta… Aš siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Viskas aišku. Balsuojam. Yra J. Sabatausko pasiūlymas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš labai paprastai galiu pasakyti…
PIRMININKĖ. Yra J. Sabatausko pasiūlymas, dėl jo balsuojate už, kas pritariate, kas pritariate Audito komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 41, prieš – 1, susilaikė 9. Pritarta J. Sabatausko pasiūlymui, o ne Audito komiteto išvadai, atsiprašau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Čia, manau, iš esmės nieko nekeičia.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes suderinsime priėmimo metu.
PIRMININKĖ. Aš dabar siūlau paskutinį, nes mes sutarėme, kad šiandien dirbame iki 19 valandos. Paskutinis siūlymas – tai Seimo nario A. Anušausko. Kiek suprantu, jis yra labai panašus. Komitetas nepritarė, o A. Anušauskas tegul pristato, ir tai bus paskutinis siūlymas, kurį šiandien svarstome.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi prieš tai palaikėm Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą, kuris kitais žodžiais išdėstytas, bet iš esmės analogiškas, aš tada atsiimu šitą siūlymą.
PIRMININKĖ. Atsiimate?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. J. Razma.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš labai atsiprašau. Jeigu galite, kolegos, baikim, ne tiek daug liko. Tada pagrindinis komitetas galėtų bent jau pradėti taisyti.
PIRMININKĖ. Jeigu Seimo nariai pritaria, galime baigti, nes toliau beveik visiems bus pritarta arba iš dalies pritarta, tokių, kur reikia balsuoti, labai nedaug. Tai gal baigiam tada, nusižengiam savo priimtam sprendimui? (Balsai salėje) Gerai. Taip, ir Žvagulis pritaria.
Toliau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Čia irgi dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų kampanijos metu skelbiamos politinės reklamos. Audito komitetas nepritarė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Komitetas nepritarė. Pasakysiu argumentus. Mes dabar svarstėm prašymą. Kadangi jūsų projekte jis dar neatsispindėjo, bet jau bus priėmimo metu… Tai žurnalistų etikos inspektoriaus prašymas. Jie tikrai mano, kad tai nėra jų funkcija ir kad tą dalyką turi daryti VRK. VRK sutiko, su institucijomis suderinta, todėl čia yra nepritarta. Visos tos funkcijos pereina VRK.
PIRMININKĖ. Juliau!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlė, kad viešosios informacijos skleidėjai ir rengėjai politinės kampanijos metu skelbiamos politinės reklamos įkainius ir sąlygas inspektoriui deklaruotų per 15 dienų nuo rinkimų datos paskelbimo, o ne likus 45 dienoms iki rinkimų. Vienas dalykas, 45 dienos iki rinkimų per mažas laikotarpis, o tai būtų kur kas anksčiau. Iš kitos pusės, aš… Na, ne tik svarbu, kam tai turi būti deklaruota, bet čia svarbiausia yra terminas, datos, todėl komitetas siūlė siūlyti 15 dienų terminą, o termino pabaiga laikyti rinkimų datos paskelbimą. Tada terminas iš esmės pailgėtų.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš noriu paaiškinti. Kadangi jūsų pataisa buvo registruota senajam projektui, tai dabar pagal naująjį projektą visa politinių kampanijų stebėsena vykdoma nuo tada, kai prasideda politinė kampanija, tai yra paskelbus rinkimų datą. Pusė metų, man atrodo, turi praeiti. Tuo visu kampanijos laikotarpiu. Pasikeitė laikotarpiai. Jeigu jūs atidžiai studijavote įstatymo redakciją, tada nebelieka. Jūs trumpinate tą laikotarpį tokiu atveju, nes dabar mūsų siūlomoje redakcijoje tas laikotarpis yra ilgesnis, o jūs trumpinate jį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tik tiek, kad jūs pakeitėte, kad iki kiekvienų metų sausio 1 dienos.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ne, ne tuose straipsniuose, kituose, aiškiai išdėstėm, kur yra rinkimų agitacijos laikotarpis, kur yra politinės kampanijos laikotarpis ir kokie atsiranda įsipareigojimai. Tai tie įsipareigojimai atsiranda kur kas ilgesniam laikotarpiui nei vienas mėnuo, tai yra, man atrodo, pusei metų, kai paskelbiama.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nereikia balsuoti, taip? Sutinkate. Tvarka.
Toliau yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto irgi dėl politinio… kas nelaikoma politine reklama. Komitetas nepritaria. Ten 2 punktas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, komitetas nepritarė. Čia irgi yra siūlymas senajam įstatymo projektui. Nežinau, kaip komitetas.
PIRMININKĖ. Kaip komiteto pirmininkas? Ar jūs žiūrėjote, nors čia senas siūlymas yra?
V. KURPUVESAS (KPF). Taip, aš šiek tiek žiūrėjau. Tas senas pasiūlymas buvo, kiek suprantu, platesnis nei dabar jūsų komiteto suredaguotas. Tai galbūt, pirmininke, būtų galima kažkiek argumentų išgirsti, nes dabar būtų sudėtinga apsispręsti. Tiesiog mes… Daugiau buvo nurodyta, kas ten laikoma politine reklama. Tai dabar jūsų formuluotė yra kur kas trumpesnė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Seimas apsispręs. Mes manėme, kad, kaip ir gerbiamasis J. Razma savo kalboje sakė, kad taip skaidriai buvo padaryta viskas, kaip čia vaizdžiai pasakojo apie lėktuvą, viskas reglamentuota, kad dažnai rinkimų kampanija būna labai jau tokia neefektyvi. Mes pasitarę matėm šiek tiek galimybių ją padaryti kitokią, bet Seimui apsispręsti, kaip jūs norite.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų L. Sabutis – už. Prašom. Nors neužsirašęs, bet kalbėkite.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš negalėjau, nes tekstą turiu prieš akis, užsirašyti, bet prašau, jeigu galima, porą sakinių pasakyti.
PIRMININKĖ. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tai tiktai paryškina komiteto redakciją tos straipsnio dalies, kurioje sakoma „politine reklama nelaikoma“. Tai yra tokie dalykai, kada yra paskelbiama informacija apie Seimo narius, politikus ir panašiai arba kokie nors pranešimai, tačiau jie neragina nedalyvauti referendume, balsuoti arba nebalsuoti už referendumą, žodžiu, nevykdo tokios priešrinkiminės ar kitokios reklamos. O paprasta informacija, kuri turi būti pateikta apie valstybės politikus, mes manome, nelaikytina politine reklama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Siūlome balsuoti. Taip, kas pritariat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Jeigu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą palaikote, balsuojate už, jeigu palaikote nuomonę Audito komiteto, kuris nepritarta, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 46 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 2, susilaikė 9. Pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Dar vienas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam nepritarė pagrindinis Audito komitetas. Atsisakote, Juliau?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš iš karto noriu pasakyti, kad Audito komitetas nusprendė dar radikaliau, kad kartu su visa ataskaita. Ne savaitę, kaip buvo. Aš sutinku ir atsiimu pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Aišku. 20 straipsniui nėra, 21 straipsniui yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam Audito komitetas pritarė iš dalies. Ar Julius nori ką nors pasakyti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, kuriam straipsniui?
PIRMININKĖ. 21 straipsniui, kur yra politinių kampanijų apskaita.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Turi pateikti politinių kampanijų finansavimo ataskaitas per savaitę nuo rinkimų dienos, o ne kas savaitę nuo politinių kampanijų pradžios, kaip siūloma įstatyme, čia senas įstatymo projektas siūlė. Mes dabar siūlome, kad politinės kampanijos dalyviai vieną kartą pateiktų ataskaitą, pasibaigus rinkimams, nereikėtų tų tarpinių, apie kurias jūs šiandien kalbėjote. Nes ir Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad visiškai jų neanalizuoja, jos neatitinka ir neparodo tikros ir teisingos padėties, tai yra tik jūsų apsunkinimas, dalyvaujant kampanijoje
PIRMININKĖ. Julius sutinka. Viskas. Toliau 22 straipsnis. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. 22 straipsnyje dėl per mėnesį pabaigos, paslaugų teikimo kažkokios agitacijos. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Siūlymas, kad įsiskolinimai… politinę kampaniją agitacijos paslaugų teikėjams kampanijos dalyvis privalo įvykdyti ne vėliau kaip per mėnesį nuo politinės kampanijos pabaigos. O Audito komitetas nusprendė iki pabaigos. Tai, vadinasi…
PIRMININKĖ. Kieno pabaigos?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Audito komitetas nustato trumpesnį laikotarpį. Komitetas siūlė tai daryti per mėnesį, ir manau, kad būtų toks…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas svarstė. Politinė partija turi teisę padengti skolos įsipareigojimus iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Todėl, kad jeigu mes pasiliekame prie mėnesio, tada atitinkamai tos skolos kažkur pasikabina. Pasibaigia politinė kampanija ir turi būti išspręstos skolos. Savarankiško politinės kampanijos dalyvio ar tai partija prisiima, ar kas, turi būti aišku pateikiant ataskaitą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kas apmokės tas skolas ir kur tos skolos pasideda. Todėl mes ir susiejome su tuo terminu. Čia buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos siūlymas.
PIRMININKĖ. Noriu paklausti Juliaus, balsuoti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui, kad atsiskaitoma per mėnesį pasibaigus politinei kampanijai, o Audito komiteto, kad kartu su pabaiga, prašom balsuoti. Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komitetui, balsuojate už, kas Audito komiteto išvadai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 44 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 5, susilaikė 3. Pasiūlymui pritarta.
Toliau 23 straipsnis. (Balsai salėje) Mes sutarėme, kad visus pabaigsime. Sėdėjote, klausėtės. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas, kuriam buvo pritarta iš dalies. Čia dar praeitos kadencijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas. Aš dabar noriu Loretos paklausti, kas čia buvo?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė išbraukti Specialiųjų tyrimų tarnybą iš institucijų, vykdančių politinių partijų finansinės veiklos ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę. Čia buvo senam įstatymo projektui, dabar antroje redakcijoje tokio ir nėra, bet ten buvo atskirų Seimo narių siūlymų. Kadangi dabartinėje redakcijoje nėra, tai mes siūlome pritarti tik iš dalies, nes paliekame kitas institucijas.
PIRMININKĖ. Nematau, kas tą pasiūlymą galėtų pristatyti. Aš manau, kad galime bendru sutarimu pritarti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mūsų 23 straipsnio 1 dalyje yra išdėstyta taip, kad politinių partijų ir kampanijų finansavimą pagal savo kompetenciją kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos įstatymų nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. Loreta, pritariam, sutinkame. Viskas. Toliau Teisės ir teisėtvarkos komiteto toks pat siūlymas, taip pat buvo pritarta. Julius sako, kad ne visai. Tada gal J. Sabatauskas pristato, nors Audito komitetas iš dalies pritarė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas iš dalies pritarė, Valstybės kontrolė įtraukta į visą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Julius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Galbūt. Bet šiam straipsniui buvo taip pat analogiškas siūlymas, kad nereikia STT, bet vietoj STT, kad būtų Valstybės kontrolė, nes ir biudžeto lėšos naudojamos politinei kampanijai. Bet kadangi Audito komitetas nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos įstatymų nustatyta tvarka, aš nežinau, jeigu kituose straipsniuose yra Valstybės kontrolė, būtų tiksliau Valstybės kontrolė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes ir parašėme „kitos institucijos“, nes jų yra keletas, o kaip tik dotacijas, asignavimus iš biudžeto ir tikrins Valstybės kontrolė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Sutinku.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Du tikrinimai bus – ir auditoriai, ir Valstybės kontrolė.
PIRMININKĖ. Gerai, Loreta, sutinka. Viskas. Pritarė, sutiko. Toliau Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš atsiimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau vėl Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas, kuriam buvo pritarta iš dalies. Arvydai, jūs sutinkate? Skirtų lėšų naudojimą kontroliuoja… 23 straipsnio 3, 4, 5 dalim.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu galima, norėčiau pristatyti. Pirmiausia nemanau, kad tas komiteto pasiūlymas yra logiškas, nes čia yra numatyta pagalba Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ji pati tikrai nepajėgi nustatyti ir finansavimo šaltinį, ir įvertinti pažeidimus. Čia yra pagalba rinkimų ir politinių kampanijų metu. Jeigu jūs pažiūrėsite į komiteto pasiūlymą, kad tos kontroliuojančios institucijos, taip pat ir Vyriausioji rinkimų komisija, perduos ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui, kai aptiks nusikalstamos veikos požymių, tai šiuo atveju aš manau, kad VRK nepajėgi to padaryti.
PIRMININKĖ. Loreta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Pritarėme iš dalies ir siūlėme savo redakciją, ir manome, kad ji yra tikrai pakankama tom institucijom dalyvauti visame rinkimų procese. O dėl apskaitos, konkrečiai dėl finansavimo užtikrinimo ir tvarkos, ir teisingos apskaitos, tai tikrai yra tos institucijos, kurios ir užsiima konkrečiai pinigų… ar tinkamai yra panaudoti pinigai, tam yra Mokesčių inspekcija, Valstybės kontrolė, nepriklausomas auditas ir VRK. Jie turi prievolę pagal mūsų įstatymą pranešti, jeigu jie mato kažką netinkamą. O institucijos pagal savo kompetenciją, pagal savo įstatymus turi galimybę tai daryti ir mes manome, kad tai yra papildomas apkrovimas tų institucijų visiškai nereikalingu darbu.
PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti A. Anušausko, matau, kad yra už ir prieš, tai bus balsavimas? Nuomonė už – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų labai palaikau ir pritariu A. Anušausko pasiūlymui dėl to, kad jis iš tiesų užtikrintų efektyvesnę kontrolę, nes šiuo metu esantis reglamentavimas, manau, neužtikrina pakankamos kontrolės ir tos kontrolės niekada nebus per daug.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kontrolė reikalinga, bet jos gali būti ir per daug, ir ji gali kainuoti per brangiai. Bent teikiamame įstatymo projekte dabar buvo subalansuota, kad kiekvienus pinigų srautus turi kontroliuoti atitinkamos institucijos. Biudžeto pinigus kontroliuoja Valstybės kontrolė, yra nepriklausomo audito kompanijos, kurios gali pažiūrėti pagal visą bendrą auditą, todėl užkrauti kontrolės ant kontrolės mes negalime. Kita vertus, mes iš karto turėsime ir tokią kaltumo prezumpciją.
Antra. Mes galbūt turėsime nevienodą skirtingų kontroliuojančių institucijų požiūrį ir vieni pateiks išvadas vienos institucijos, kiti kitos ir mes turėsime papildomus ginčo, nesutarimo ir vėl įtampos objektus. Todėl tai, ką gerbiamasis Audito komitetas yra mums pateikęs, aš manau, kad tai buvo labai tinkamas balansas, ir aš kviesčiau kolegą A. Anušauską ne spausti dėl papildomo balsavimo, o sutikti su Audito komiteto pozicija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš dar norėčiau tik labai trumpai papildyti. Kadangi čia yra siūlomos statutinės organizacijos, kurios įsijungia į kontrolę, tai mes iš karto potencialiai į tuos, kurie užsiregistruos kandidatuoti į rinkimus, jau žvelgiame kaip į galimai galimą suponuoti tam tikrą nusižengimą. Vis dėlto visos institucijos turi turėti galimybę perduoti informaciją ir ja keistis, tai įstatyme tikrai yra dabartinėje naujoje redakcijoje.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Kadangi buvo nuomonės už, nuomonės prieš, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate A. Anušausko pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate Audito komiteto nuomonei, kad iš dalies tik pataisytų, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 36 Seimo nariai. Už – 23, prieš – 5, susilaikė 8. A. Anušausko pasiūlymui pritarta. Ten yra dar du tokie pat pasiūlymai. Manau, kad atskirai nei balsuoti, nei pristatyti nereikia. Jeigu pritarta pirmam, tai pritarta ir kitiems dviem. Kitoms to paties straipsnio dalims.
Toliau 24 straipsnis. L. Graužinienės pasiūlymas, kuriam yra pritarta. Manau, mes prie jo net negrįžtame. Taip? Seimo narės V. Baltraitienės dviem dalims pasiūlymai. Jau vieną kartą buvo pritarta dėl deklaravimo, tai nesvarstome.
26 straipsnis. Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymas, kuriam Audito komitetas nepritaria. Prašau A. Bilotaitę pristatyti savo pasiūlymą.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Mano pasiūlymas yra susijęs su tuo, kaip ir panašiai siūlė…
PIRMININKĖ. Gal arčiau mikrofono.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). …gerbiamasis kolega A. Anušauskas, tiesiog padidinti kontrolę ir įtraukti VSD, STT ir FNTT.
PIRMININKĖ. Ačiū. Audito komiteto išvada.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Komitetas nepritarė ir kviečiu gerbiamuosius kolegas šiek tiek atsitokėti. Mes patys išgyvename, kad mūsų reitingai maži, ir mes niekaip negalime išeiti iš to neigiamo lauko. Bet juk mes patys priimdami įstatymus tą ir suponuojame, kad esami politikai ar tie, kurie eina į politikus, yra galimi nusikaltėliai. Nežinau, tai yra mano asmeninė, ne komiteto nuomonė. Nepritaria.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už, palaikanti A. Bilotaitės pasiūlymą, – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš negaliu nepritarti Agnės nuomonei. VSD reikia, kad stebėtų. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir priešinga nuomonė – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aiškus viešųjų ir privačių interesų supainiojimas. Ponas profesorius yra dirbęs VSD ir dabar nori papildomų lėšų skirti VSD, nes nauja funkcija sekti politikus tik užregistravus rinkimų kampaniją, ir, be abejo, tokios funkcijos veltui niekas nedaro. Reikia paskirti papildomų finansų.
O jeigu rimtai, tai aš labai kviečiu nejuokauti. Mūsų čia liko nedaug, bet yra labai aiškus Audito komitetas pasiūlytas subalansuotas projektas. Kada įsijungia? Jeigu kas nors nusižengia. Bet ar reikia kiekvienam, kuris tampa politiku arba užsiregistruoja dalyvauti rinkimų kampanijoje, patekti į VSD, STT, FNTT, užvesti po bylą? Gerbiamasis A. Anušauskas istorikas, žino, kiek bylų buvo KGB laikais kiekvienam užvesta. Mes norime padaryti ne vieną KGB, ne vieną VSD, bet dar FNTT, STT tik dėl to, kad tu sutikai dalyvauti rinkimų kampanijoje. Juo labiau, kai mes įtraukiame dabar visuomenines organizacijas ir kitur kalbame apie tokį skaidrumą, patrauklumą, ir iš karto užkrauname ant žmonių kuprų, galų gale ant istorijos. Jam buvo užvesta byla tokių ir tokių institucijų. Aš siūlau, bičiuliai, to tikrai nedaryti ir, manau, Agnė supranta, kad čia galbūt jau yra per daug. Jau pertekliniai dalykai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsiskyrė. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate A. Bilotaitės pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate Audito komiteto išvadai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 34 Seimo nariai. Už – 13, prieš – 10, susilaikė 11. Nepritarta pasiūlymui.
27 straipsnis. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam Audito komitetas pritarė iš dalies. Nežinau, gal J. Sabatauskas, kuris atstovauja buvusiam praeitos kadencijos komitetui ir jo siūlymui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Matote, dėl to pritarimo iš dalies. Audito komitetas nepritarė iš esmės mūsų siūlymui. Štai kur esmė. Mes siūlėme neatsisakyti galiojančio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies, kurioje yra pasakyta, kad įtvirtinta teisė prokurorui prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar politinė partija ar jos valdymo organai, ar jų nariai, ar politinės kampanijos dalyviai veikia tinkamai? Audito komitetas mano, kad užtenka nuorodos į Civilinio kodekso Antros knygos X skyrių. Tai yra juridinio asmens veiklos tyrimas ir patys tą pripažįsta. Mes manome, kad galiojančio įstatymo nuostatoje minimi partijų nariai ir kampanijos dalyviai patenka į fizinio asmens statusą, taigi tai suteikia prokurorams galimybę atlikti ir kandidatų, fizinių asmenų veiklos tyrimą. Manome, kad Audito komiteto siūlymas išvardyti baigtinį sąrašą veiksmų, kurie laikytini netinkamais, yra abejotinas. Gal geriau būtų pavyzdinis, nebaigtinis veikų sąrašas paliekant darbą teismui.
Dabar Civilinio kodekso Antros knygos 131 straipsnis nurodo, jeigu ekspertų ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens ar juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla yra netinkama ir teismas tam pritaria, išklausęs šalių ir šio Kodekso Antros knygos 130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones, teismas gali taikyti vieną iš straipsnyje numatytų priemonių. Priemonių sąrašas susideda iš baigtinių aštuonių priemonių sąrašo.
Audito komitetas siūlo svarstomo įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje įrašą „Blanketinė norma“, kad politinės partijos veiklos tyrimas atliekamas vadovaujantis Civilinio kodekso Antros knygos X skyriaus nuostatomis tiek, kiek politinės partijos veiklos tyrimo šis įstatymas nereglamentuoja kitaip. O to paties straipsnio 3 dalies nuostatai pateikia teismo galimų taikyti priemonių sąrašą, kuris neatitinka Civilinio kodekso nuostatų. Suprantu Audito komiteto nuomonę, kad neva 27 straipsnio 3 dalis yra speciali norma, o Civilinio kodekso Antros knygos 131 straipsnio 1 dalis yra bendra. Gal tada galime daryti šio straipsnio pertraukėlę ir paprašyti Teisės departamento nuomonės, nes čia yra svarbesnė teisininkų nuomonė, kolegos. Priešingu atveju aš manau, kad mūsų komiteto siūlymas iš tikrųjų yra logiškas.
PIRMININKĖ. O tai gal priėmimui pasiūlykite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš už tai, kad komiteto siūlymui būtų pritarta, nes Audito komiteto nėra galutinai išbaigtas.
PIRMININKĖ. Tada balsuojame.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš noriu pasakyti, kad dėl mūsų projekto buvo konsultuotasi su Teisės departamentu, bet jeigu jūs, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, įžvelgiate čia esminį neatitikimą, tai galime… kaip Seimas nuspręs.
PIRMININKĖ. Tada pasiruošiame balsuoti. Nežinau, ar nori atskirai dar? Nenori J. Olekas. Gerai. Pasiruošiame balsuoti. Kas pritariate J. Sabatausko pasiūlymui, balsuojate už, kas palaikote Audito komiteto išvadą, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 36 Seimo nariai: už – 31, prieš – 1, susilaikė 4. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui pritarta.
Toliau 28 straipsnis, kur yra šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai. Vėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam Audito komitetas nepritarė. Taip. Turbūt vėl J. Sabatauskas pateiks.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia jau tiesiog politiniam sprendimui. Komitetas pasiūlė, kad šiurkščiu įstatymo pažeidimu būtų laikoma, kai nustatoma 5 ar daugiau procentų… maksimalaus išlaidų, gautų nedeklaruotai. Audito komitetas nusprendė, kad tai turėtų būti 10 %. Iš esmės tai yra politinis sprendimas, kolegos. Teisės šiuo atveju nėra.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Komitetas nepritarė ir vis dėlto įvertino, atkreipė dėmesį, kad už šiurkščius įstatymo pažeidimus naujoje redakcijoje yra numatytos labai griežtos sankcijos. Todėl mes manome, kad tikrai 10 % . Buvo diskutuota su institucijomis, jos mums pritarė, nes pasitaiko apskaitoje ir klaidų, kurios nėra ganėtinai reikšmingos. Todėl, pasitarę su institucijomis, mes nusprendėme, kad 10 % yra tinkama riba šiurkštaus pažeidimo. Aišku, jūsų apsisprendimas.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsiskyrė. Nėra nuomonės už, bet gal nereikia tada ir nuomonės prieš. Balsuojame iš karto. Norite atkreipti? Tada L. Sabutis tą dėmesį atkreips.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Reikia vis tiek suvokti, už ką balsuojame. Šiaip aš manau, kad šiuo atveju Audito komitetas yra teisus ta prasme, jog šiurkštumas ne visada išreiškiamas procentiniu dydžiu. Todėl sukonkretinant 5 ar 4,5, čia reikia labiau vertinti veiksmus, o ne procentus. Todėl aš pritariu tai redakcijai.
PIRMININKĖ. Audito komitetui pritariate, taip?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes diskutavome, procentai lyg ir turėtų būti, nes dėl reikšmingumo lygio vis tiek reikia nuspręsti.
PIRMININKĖ. Gerai. Nediskutuokite, reikia pasiruošti balsuoti ir vyksta balsavimas, kas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetui… (Balsai salėje) Nereikalauja J. Sabatauskas, vadinasi, įrodėm. Viskas gerai. Pritariame Audito komiteto nuomonei. (Balsai salėje) Nekalbėkite iš vietos! Toliau Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas tam pačiam straipsniui. Pone Dagy, jūs galvos nelenkit, paskui padiskutuosite.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Paslėptos politinės reklamos leidimas, man atrodo, iš viso negali būti siejamas su jokiais procentais. Jeigu yra nustatoma, kad yra paslėpta politinė reklama, ir viskas, tai yra šiurkštus pažeidimas. O procentai – 10 ar daugiau – atrodo nerimtai. (Balsai salėje)
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas nepritarė, nes mano, kad vis tiek turi būti išlaikytos protingumo ribos ir rizikos įvertinimo ribos. (…) tokių, kas yra paslėpta reklama, aš galvoju, kad gali būti ir labai smulkių atvejų. Todėl reikia garbiam Seimui apsispręsti. Bet politinių kampanijų metu kartais būna tokių smulkių nusižengimų ir labai griežtai bausti už juos, manyčiau, būtų neteisinga.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Dabar nuomonė, palaikanti A. Anušausko pasiūlymą. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir šiuo atveju, ir prieš tai buvusiu, procentai, man atrodo, iš viso yra ne matas. Pats veiksmas – arba bus atliktas, arba neatliktas. Sakykime, jeigu mano praėjusios rinkimų kampanijos išlaidos yra 100 litų ir aš, neduok Dieve, būsiu suklydęs 11 litų, tai jau bus labai šiurkštus nusižengimas mano kampanijos, aš nevesiu jų ta prasme… Tai procentai lygiai taip pat ir šioje vietoje. Kas pasvers tuos procentus, kaip juos suskaičiuos ir panašiai? Tai arba yra padarytas veiksmas, kurį mes laikome šiurkščiu, čia ta prasme, arba ne. Aš siūlau palaikyti šią nuostatą.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš tik noriu patikslinti. Kalbama apie politinės kampanijos maksimalų išlaidų dydį, ne išleista suma, bet kiek jūs galėjote, dydį, kiek panaudoti galėjote.
PIRMININKĖ. Gerai. Kita nuomonė, nepalaikanti A. Anušausko pasiūlymo – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia galėsime susidurti su labai sudėtingais dalykais ir nekaltai nukentėti, jeigu mes neturėsime tam tikro protingumo arba net, na, reikšmingumo tam tikro epizodo. Rinkimų kampanijos metu, sakykim, dalyvavimas arba, na, rinkimų dieną perėjimas kur nors link bažnyčios pro rinkimų punktą gali būti vertinamas kaip paslėpta rinkimų agitacija ar kampanija. (Balsai salėje) Ne, čia kaip tik kalbame, kolega dabar teikia ne apie pinigus, ne apie procentus, bet apie paslėptos rinkiminės kampanijos epizodo buvimą ar nebuvimą. Jeigu toks epizodas pasitaikys, tai iš tikrųjų gali būti traktuotės skirtumas ar panašūs dalykai. Todėl vien tokio vieno epizodo fiksavimas negali nubraukti arba užtraukti maksimalią atsakomybę. Aš manau, tai yra neatitikimas vertinimui. Būna labai rimtų pažeidimų, už kuriuos turime bausti, ir būna tokių, dėl kurių mes patys ginčijamės kartais, ir tada mes galime patekti į aklavietę.
Aš siūlyčiau atsižvelgti į Audito komiteto nuomonę ir vis tiek tam tikrą subalansavimą padaryti. Jeigu mes konstatavę vieną tokį epizodą brauksime viską, manau, tikrai bus bausmės už tą veiksmą neatitikimas. Tikrai kviečiu galbūt dabar nepritarti, o jeigu būtų tikslinama, iki priėmimo kaip nors tartis ir žiūrėti, kaip mes galime tą dalyką pasverti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomones išklausėme. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria A. Anušausko pasiūlymui, balsuojate už, kas pritaria Audito komiteto išvadai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 35 Seimo nariai: už – 16, prieš – 6, susilaikė 13. Nepritarta.
Toliau 29 straipsniui nėra. 30 straipsnis – datos. Čia jau Rinkimų komisijai pavedimas. Seimo narys A. Anušauskas siūlo, jo yra du pasiūlymai ir abiem yra iš dalies pritarta. Pirmiausia dėl datos.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinkate? Taip, nereikia pateikti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Prašau supratimo, viskas suderinta su Vyriausiąja rinkimų komisija.
PIRMININKĖ. Toliau dar vienas Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas dėl Mokesčių inspekcijos ir t. t., ir tyrimų tarnybos. (Balsai salėje) Pritarti iš dalies – parašyta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes siūlome pritarti iš dalies, kadangi čia yra siūlymas, gal Seimo narys pats pateiks, tada aš pakomentuosiu, kad jūs suprastumėte.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš esmės aš sutinku su komiteto siūlymu, nes su kuo suderinti, tai Vyriausioji rinkimų komisija ir nustatys.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Toliau yra 3 straipsnis, ne 3, paskutinis, dėl įsigaliojimo. Seimo narės L. Graužinienės nustatyta data, kada įsigalios – pritarti, Seimo nario A. Anušausko – pritarti iš dalies.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš noriu dėl datų pasakyti. Dėl įstatymo įsigaliojimo mes lyg ir sutarėm, kad visi sutariam dėl bendros datos. O paskutinis yra mano siūlymas, norėčiau tik paaiškinti. Kadangi 2010 m., jau už pusės metų, galioja paskirstymo viena tvarka, dabar, įsigaliojus įstatymui, lyg ir atsirastų kita, finansavimas 2010 m. būtų baigtas vienodai, už metus atsiskaityta, o nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų. Tokia išimtis. Tai siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Aš manau, kad pritariam visi, čia dėl datų nėra. Taip? Baigėm visas pataisas svarstyti. Tikrai galim sau pasiploti.
Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Pritariantis yra S. Stomos…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš labai atsiprašau. Labai dėkoju už supratimą gerbiamiems kolegoms. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dar yra, aš noriu pasakyti, dar gal Loreta tegul palaukia, ten STT pasiūlymai, buvo VRK pasiūlymai. Jeigu jūs ką nors taisysit, tai jūs įregistruokit savo vardu tada iki priėmimo stadijos. Gerai? Sutariam.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš labai trumpai paaiškinsiu.
PIRMININKĖ. Komiteto vardu.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš pamiršau pasakyti, kad mes paprašėme patys naujo projekto antikorupcinio vertinimo. STT yra bendras antikorupcinis vertinimas, komitete STT atstovas dėl jų atskirų pataisų neprašė balsuoti. Tai yra informacinio… Dėl kitų institucijų… į VRK yra mūsų daug kur atsižvelgta ir patobulintam projekte, nes dabar negalėjom pataisyti. Į kuriuos atsižvelgta, viskas bus jau iki priėmimo stadijos pataisyta. Dėl kitų Vyriausioji rinkimų komisija jokių priekaištų neturėjo. Viskas buvo suderinta. Tai atsiprašau, kad pamiršau pasakyti.
PIRMININKĖ. Vis tiek juos reikia įforminti, nes jie neturi įstatymų leidybos… Loreta, jūs persižiūrėkit tuos…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes peržiūrėjom viską, viskas yra, daug kur atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Gerai, viskas aišku, tada tvarka.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, taip, iki priėmimo viskas bus pateikta iš naujo.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš turiu galutinį variantą. Mes visų institucijų apsvarstėm taip, kaip reikalauja Statutas, ir viskas bus pateikta.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū Loretai už pristatymą. Dabar motyvai. Šiaip K. Daukšio, kuris prieš, nėra. Gal bendru sutarimu galim iš tikrųjų taip?.. (Balsai salėje) Taip, labai ačiū. Svarstymui pritarta. Dabar… (Balsai salėje) Ne, tai sakė… Nesiregistruojam, bendru sutarimu sutariam.
19.29 val.
Yra du Seimo narių pareiškimai. Pirmasis yra kviečiamas į tribūną G. Songaila. (Balsai salėje) Sakėt, bendru sutarimu, kai paklausiau. (Balsai salėje) Ne, negalim. Du… Pakentėkit, jau išklausykit žmonių, tada visi draugiškai išsiskirstysim. (Balsai salėje)
G. SONGAILA (TS-LKDF). „Gerbiamieji Seimo nariai, vakar baigėsi valstybinio gedulo dienos, kurias paskelbė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išreikšdama mūsų tautos atjautą lenkų tautai po Smolensko tragedijos. Žymių Lenkijos valstybės ir visuomenės veikėjų žūtis paliko skausmo žymes ne tik jų artimųjų ir ne tik Lenkijos piliečių širdyse, bet ir visos tarptautinės visuomenės sieloje. Sieloje, kuri sudaryta iš neabejingo, atsakingo, šviesos ir bendradarbiavimo siekiančio, pasišventusio dabarčiai ir ateičiai žmogiškumo. Taigi širdies balsas yra ir bus girdimas.
Girdėkime ir proto balsą. Tikiu, sužinosime, kas atsakingas už įvykusią tragediją, padarysime naujas išvadas dėl veiksmingesnės valstybės veikėjų apsaugos ir tarptautinės tvarkos šioje srityje, o galbūt ir apskritai dėl tvirtesnių skrydžių saugumo garantijų. Be to, protas ne tik papildo širdį, bendraujant jis padeda atpažinti tikrąjį nuoširdumą nuo apsimestinio jo vaizdavimo siekiant kokių nors tikslų.
Atsiliepdami į šiandien išplatintą žinomų mokslo ir kultūros asmenybių viešą pareiškimą, mes taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad po Smolensko tragedijos kai kurių aukštų politikų, Seimo narių pasisakymai Lietuvos radijo ir televizijos naujienų laidose, taip pat TV laidose „Savaitės atgarsiai“, „Sąmokslo teorija“, atsiprašinėjant dėl Seimo priimtų sprendimų ar nepagrįstai žadant juos keisti, tikrai neprisideda prie žuvusių Smolenske pagerbimo. Mūsų vidaus reikalai, o ypač lietuvių kalbos dalykai, kaip ir piliečių teisių klausimai, tai visų pirma mūsų pačių reikalas, susijęs su mūsų pačių orumu, pilietiškumo ir garbės samprata, su mūsų konstitucine santvarka. Tai niekaip nesusiję su Smolensko ar Katynės tragedija. Be to, Seimo priimti sprendimai turi būti gerbiami, nes tai yra aukščiausia mūsų valstybės institucija.
Bandymai spekuliuoti įvairiais mūsų valstybės pareigūnų pažadais, kurie esą buvo duoti Lenkijos politikams aukščiausiu lygiu, verčia dėl to tik apgailestauti, nes Lietuva yra parlamentinė respublika ir jose aukščiausias lygis, tiksliau, aukščiausia valdžia – tai Seimo, kuris yra Tautos atstovybė, valia. Nei mūsų valstybės parlamentas, nei, beje, ir Konstitucinis Teismas negali ir neturi būti žeminami ar tuo labiau kaip nors prievartaujami. Jeigu mums rūpi mūsų pačių valstybė, jos veiksnumas ir prestižas, mes, Seimo nariai, ir patys turime laikytis garbingai ir kartu ginti Seimo bei kitų valstybės institucijų garbę.
Kažin ar mūsų solidarumas su lenkų tauta bus suprastas ir priimtas, jei mes jį išreikšime pamindami savo pačių orumą, pasirinkdami plokščią ar net veidmainišką įsiteikimo kelią? Kaip antai, idėja pavadinti Vilniaus gatvę amžinąjį atilsį Lenkijos Prezidento Lecho Kačinskio vardu gali būti svarstytina, tačiau apgalvotai ir neskubant bei nepamirštant, kad tai būtų tam tikras moralinis avansas, nes Lenkijoje iki šiol nėra nė vienos gatvės, pavadintos kurio nors naujausių laikų Lietuvos politikos ar kultūros veikėjo vardu. Jau keliolika metų lietuvių bendruomenė Seinuose nesėkmingai prašo, kad viena gatvė būtų pavadinta vyskupo ir poeto A. Baranausko vardu. Nei Lietuvos ambasadoriui Lenkijoje, nei konsului Seinuose nekilo mintis reikalauti, kad šios gatvės pavadinimas būtų užrašytas lietuviškai.
Kažin ar būtent lietuvių kalbai labai nusipelniusio vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų K. Sirvydo gatvė Vilniuje labiausiai tinka būti šitaip pervadinta? Kažin ar nėra ir daugiau Lenkijos veikėjų, kurie ne mažiau nusipelnė Lietuvai ir Lietuvos bei Lenkijos draugystei? Turime objektyviai vertinti visus argumentus. Tik visa savo esybe atsisukę į mūsų pačių kultūrą ir istoriją mes galėsime deramai pagerbti bei suprasti kaimynus, o jie deramai supras mus.
Atsisukę į prieš 70 metų įvykusią Katynės tragediją, mes neturėtume pamiršti bendrų su lenkų tauta išgyvenimų, pagerbti ir savo tautos sūnus, kurie ten buvo nužudyti kartu. Prisiminkime, kad į Lenkijos kariuomenę buvo mobilizuota daug lietuvių nuo Druskininkų iki Adutiškio. Buvo ir lietuvių, turinčių karininkų laipsnius. Duomenų apie Katynėje nužudytus lietuvius yra. Esama ir atsiminimų lietuvių, iššokusių iš traukinio, kuriuo bolševikai vežė belaisvius Smolensko link. Turbūt verta prisiminti ir tuos 15 tūkst. lenkų kareivių, kuriuos nuo Katynės išgelbėjo Lietuva, internuodama juos savo teritorijoje net ir po ilgalaikio itin aštraus konflikto su šia valstybe. Kad ir kaip ten būtų, pripažinkime, kad Smolensko tragedija skatina mus pamėginti atversti naują istorijos puslapį, kuriame galėtų būti parašyti nauji dalykai apie Lietuvos ir Lenkijos santykių pasikeitimus didesnio abipusio pasitikėjimo ir supratimo link.“
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau – E. Zingeris.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš nepasakiau, kad pasirašė 7 Seimo nariai: G. Songaila, A. Kazulėnas, P. Žeimys, V. M. Čigriejienė, K. Uoka, K. Kuzminskas, V. Bacevičius.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamieji bičiuliai, aš neturiu jokio rašto, tiktai norėčiau savo pareiškimu reaguoti į prieš tai pasakytus žodžius. Man tai gera proga, visiškai nežinojau, kad kolega G. Songaila šnekės, pasakyti, kad iš tikrųjų už tikrai šių svarių ir gražių žodžių slypi vienas dalykas – mes norim ar nenorim to, pono L. Kaczynskio veiklos, Prezidento L. Kaczynskio veiklos, daugel metų veiklos, fonas buvo rimtas, esminis Lietuvos valstybės palaikymas visais frontais. Mūsų valstybės politikų didžiausias minusas buvo tas, kad mes nesugebėjom tos lenkų vadovų paramos perteikti Lietuvos žmonėms. Todėl tas didelis Lietuvos–Lenkijos bendras frontas, kuris egzistavo daugybę metų, jis nebuvo matomas Lietuvoje.
Todėl dabar, ar įvardydami L. Kaczynskio gatvę, ar kalbėdami apie gerbtiną Lietuvos Seimo nutarimą dėl kelių raidžių pakeitimo, mes neturime jausmo dėl to fono, kuris buvo. Tai buvo broliškos kautynės, per kurias lenkų visa diplomatija buvo mūsų pusėje. Tai yra faktas, aš tai galiu paliudyti. Tai be galo svarbus dalykas, kuris neleistų mums užsiskleisti į gynybinį kiautą ir nematyti, kad mes Briuselyje ir kitur turėsime daugybę darbų Lietuvai atlikti turėdami kitų palaikymą. Kitaip mes negalime, neturėdami koalicijų mes negalime atlikti tų darbų ir pasiekti Lietuvai naudingų tikslų.
Kalbėdami apie kitus dalykus, kalbėdami apie poną V. Tomaševskį ir jo padarytus pareiškimus, mes turėsime dar vieną nepopuliarų dalyką padaryti. Vyriausybinė… etikos ir procedūrų komisija įvertino pono V. Tomaševskio kalbas apie Lietuvą, kurios, matyt, yra kai kada iš tikrųjų viršijančios mums suprantamus etikos supratimus. Bet tos kalbos dabar suvokiamos, šis sprendimas Europos Parlamente suvokiamas kaip draudžiantis kalbėti Europos parlamentarui. Europos Parlamente paleista procedūra. Jūs įsivaizduojate, procedūra prieš Lietuvą, dabar visi Europos parlamentarai suvoks šį mūsų sprendimą kaip draudimą kalbėti kokiam nors vienam Europos parlamentarui.
Kaip jūs įsivaizduojate sustabdyti Europos Parlamento būtent ginamąją funkciją, kai kiekvienas Europos Parlamento narys dabar balsuos už sprendimą, smerkiantį Lietuvą? Tai bus padaryta, nes paleista procedūra prieš Lietuvą. Tai niekas net nežinos, ar ponas V. Tomaševskis iš Lietuvos, ar iš Graikijos, ar iš Italijos, bet jie balsuos už sprendimą, ginantį Europos parlamentaro teises. Mums teks ir šiuo atveju padaryti protingą sprendimą, leidžiantį Europos parlamentarams kalbėti tai, ką jie nori kalbėti. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išklausėm Seimo narių pareiškimus. Prašom registruotis. Baigėm darbotvarkę, kiek sutarėm, tiek baigėm.
Ačiū 25 Seimo nariams už tikrai produktyvų darbą. Gero savaitgalio, ir nepamirškite, kad šeštadienį darom talką. Visi padirbėkime visuomenės labui ir savo namų labui.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.