2010 m. kovo 26 d.

 

PASIŪLYMAI

DĖL Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 3, 10, 11, 16, 17, 18, 21, 22, 28, 29, 32, 34, 36, 38, 42, 44, 50, 55, 59, 62, 65, 66, 68, 69, 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIP-36(2)

 

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į žemiau pateikiamus pasiūlymus, taip pakeisti Projekto pavadinimą: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 3, 10, 11, 16, 17, 18, 21, 22, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 36, 38, 42, 44, 45, 50, 52, 53, 54, 55, 59, 62, 65, 66, 68, 69, 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (lyginamasis variantas: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 3, 10, 11, 16, 17, 18, 21, 22, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 36, 38, 42, 44, 45, 50, 52, 53, 54, 55, 59, 62, 65, 66, 68, 69, 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas).

9 str.

(22)

 

(6)

 

Pasiūlymas: Projekto 9 straipsniu išdėstomos naujos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 22 straipsnio redakcijos 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Atleidžiamas iš tarnybos karys savanoris įrašomas į kariuomenės atsargos personalo aktyviojo rezervo įskaitą, išskyrus šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Jeigu atleidžiamas iš tarnybos karys savanoris dėl amžiaus ar sveikatos yra netinkamas tarnybai aktyviajame rezerve, jis įrašomas į kariuomenės atsargos personalo individualiojo rezervo įskaitą arba perkeliamas į dimisiją.“

Lyginamasis variantas:

„6. Pasibaigus įsipareigotam tarnybos laikotarpiui Atleidžiamas iš tarnybos karys savanoris įrašomas į kariuomenės atsargos personalo aktyviojo rezervo įskaitą, išskyrus šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. arba Jeigu atleidžiamas iš tarnybos karys savanoris dėl amžiaus ar sveikatos tapęs yra netinkamas tarnybai aktyviajame rezerve, karys savanoris jis įrašomas į kariuomenės atsargos personalo individualiojo rezervo įskaitą arba perkeliamas į dimisiją.“

 

Argumentai: patikslinti siūlomą 22 straipsnio 6 dalies redakciją būtina, nes atleidžiami iš tarnybos kariai savanoriai turi įgiję pagrindinį karinį parengimą ir prireikus galėtų būti pasitelkti kaip aktyvusis rezervas kariuomenės vienetams sustiprinti. Todėl jie gali ir turėtų likti kariuomenės atsargos personalo aktyviojo rezervo įskaitoje, kad prireikus jie, kaip aktyvusis rezervas, būtų pašaukti į tarnybą. O jeigu dėl amžiaus ar sveikatos jie nebūtų tinkami aktyviajam rezervui, jie teisės aktų nustatyta tvarka būtų įrašomi į individualaus rezervo įskaitą arba perkeliai į dimisiją.

12 str. (31)

 

(6)

 

 

 

Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 12 straipsniu:

„12 straipsnis. 31 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Laikydamiesi krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei tvarkos, šio įstatymo 45 straipsnio nustatytų amžiaus apribojimų ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Krašto apsaugos ministerijos vardu profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir pratęsia:

1) su kariuomenės karininkais iki majoro imtinai – kariuomenės vadas;

2) su kariuomenės kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – dalinių vadai;

3) su kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – krašto apsaugos ministro tam įgalioti krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių vadovai (kariniai viršininkai).“

Lyginamasis variantas:

„12 straipsnis. 31 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Gavę krašto apsaugos ministro sutikimą ir laikydamiesi jo Laikydamiesi krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei tvarkos, šio įstatymo 45 straipsnio nustatytų amžiaus apribojimų ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Krašto apsaugos ministerijos vardu profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir pratęsia:

1) su kariuomenės karininkais iki majoro imtinai – kariuomenės vadas;

2) su kariuomenės kariais iki vyresniųjų puskarininkių seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – dalinių vadai;

3) su kitų krašto apsaugos sistemos padalinių ir tarnybų institucijų kariais iki vyresniųjų puskarininkių seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – krašto apsaugos ministro tam įgalioti pareigūnai krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių vadovai (kariniai viršininkai).“

 

Argumentai: šis pasiūlymas susijęs su žemiau pateikiamu pasiūlymu keisti KASOKTĮ 52 straipsnį (karių laipsnių sistemą). Keičiant puskarininkių laipsnius būtina atitinkamai patikslinti puskarininkių laipsnių pavadinimus KASOKTĮ 31 straipsnio 6 dalyje reglamentuojant profesinės karo tarnybos sutarčių sudarymą ir pratęsimą. Be to, atranka sudaryti ar pratęsti profesinės karo tarnybos sutartis atliekama vadovaujantis karšto apsaugos nustatyto tvarkos aprašo nuostatomis, todėl atrinktus kandidatus dar papildomai teikti krašto apsaugos ministrui jo pritarimui gauti yra netikslinga. Todėl taip pat siūloma atsisakoma perteklinės nuostatos dėl krašto apsaugos ministro sutikimo būtinybės.

12 str.

(32)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktą pasiūlymą dėl Projekto papildymo nauju 12 straipsniu, esamą 12 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 32 straipsnis, laikyti 13 straipsniu.

14 str.

(33)

 

(1)

 

(1)

Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 14 straipsniu:

„14 straipsnis. 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas

33 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoje žodžių „vyresniųjų puskarininkių“ įrašyti žodžius „seržanto majoro (vyresniojo laivūno)“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) iki būrio vado, taip pat į kitokias iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) imtinai pareigas dalinyje – dalinio vado įsakymu;“.

Lyginamasis variantas:

„14 straipsnis. 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas

33 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoje žodžių „vyresniųjų puskarininkių“ įrašyti žodžius „seržanto majoro (vyresniojo laivūno)“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) iki būrio vado, taip pat į kitokias iki vyresniųjų puskarininkių seržanto majoro (vyresniojo laivūno) imtinai pareigas dalinyje - dalinio vado įsakymu;“.

 

Argumentai: šis pasiūlymas susijęs su žemiau pateikiamu pasiūlymu keisti KASOKTĮ 52 straipsnį (karių laipsnių sistemą). Keičiant puskarininkių laipsnius būtina atitinkamai patikslinti puskarininkių laipsnių pavadinimus KASOKTĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojant profesinės karo tarnybos karių skyrimą į pareigas.

13 str.

(34)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12 ir 14 straipsniais, esamą 13 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 34 straipsnis, laikyti 15 straipsniu.

14 str.

(36)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12 ir 14 straipsniais, esamą 14 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 36 straipsnis, laikyti 16 straipsniu.

15 str.

(38)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12 ir 14 straipsniais, esamą 15 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 38 straipsnis, laikyti 17 straipsniu.

15 str.

(38)

 

(3)

 

Pasiūlymas: Projekto 15 straipsniu išdėstomos naujos KASOKTĮ 38 straipsnio redakcijos 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Kariai, atleidžiami iš profesinės ar savanorių karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, į atsargą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės ar savanorių karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo pažeidimo.“

Lyginamasis variantas:

„3. Kariai, atleidžiami iš profesinės ar savanorių karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, į atsargą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės ar savanorių karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo pažeidimo.“

 

Argumentai: siūlomoje KASOKTĮ 22 straipsnio 6 dalies redakcijoje yra nuostata, kad atleidžiamas iš savanorių karo tarnybos karys įrašomas įrašomas į kariuomenės atsargos personalo rezervo (aktyviojo arba individualaus) įskaitą arba perkeliamas į dimisiją. Tačiau, kaip ir atleidžiant iš profesinės karo tarnybos, gali būti atvejų, kai įrašyti į atsargos personalo įskaitą ar perkelti į dimisiją atleidžiao kario savanorio negalima (pavyzdžiui, netekus pilietybės) arba netikslinga (nustatyta priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų, atskleistos valstybės ar tarnybos paslaptys, kt.). Todėl KASOKTĮ 38 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti tokius pat neįrašymo į atsargą ar neperkėlimo į dimisiją pagrindus kariams savanoriams, kaip ir profesinės karo tarnybos kariams.

16 str.

(42)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12 ir 14 straipsniais, esamą 16 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 42 straipsnis, laikyti 18 straipsniu.

17 str.

(44)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12 ir 14 straipsniais, esamą 17 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 38 straipsnis, laikyti 19 straipsniu.

20 str. (45)

 

(4)

 

(1) (2)

Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 20 straipsniu:

„20 straipsnis. 45 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Į atsargą profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, išleidžiami sukakę:

1) žemesnio negu grandinio laipsnio – 40 metų;

2) nuo grandinio iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – 50 metų;

3) leitenantai – 35 metus;

4) vyresnieji leitenantai – 40 metų;

5) kapitonai (kapitonai leitenantai) – 43 metus;

6) majorai (komandorai leitenantai) – 46 metus;

7) pulkininkai leitenantai (komandorai) – 50 metų;

8) pulkininkai (jūrų kapitonai) – 53 metus;

9) generolai (admirolai) – 58 metus.“

Lyginamasis variantas:

„20 straipsnis. 45 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Į atsargą profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, išleidžiami sukakę:

1) žemesnio negu viršilos (laivūno) grandinio laipsnio – 40 metų;

2) nuo viršilos (laivūno) grandinio iki vyresniojo puskarininkio seržanto majoro (vyresniojo laivūno) imtinai – 50 metų;

3) leitenantai – 35 metus;

4) vyresnieji leitenantai – 40 metų;

5) kapitonai (kapitonai leitenantai) – 43 metus;

6) majorai (komandorai leitenantai) – 46 metus;

7) pulkininkai leitenantai (komandorai) – 50 metų;

8) pulkininkai (jūrų kapitonai) – 53 metus;

9) generolai (admirolai) – 58 metus.“

 

Argumentai: šis pasiūlymas susijęs su žemiau pateikiamu pasiūlymu keisti KASOKTĮ 52 straipsnį (karių laipsnių sistemą). Keičiant puskarininkių laipsnius būtina atitinkamai patikslinti puskarininkių laipsnių pavadinimus KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose reglamentuojant profesinės karo tarnybos karių išleidimo į atsargą amžių.

18 str.

(50)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14 ir 20 straipsniais, esamą 18 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 50 straipsnis, laikyti 21 straipsniu.

22 str. (52)

 

 

Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 22 straipsniu:

„22 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„52 straipsnis. Karių laipsniai

1. Krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai. Karių laipsnius gali turėti tik krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos įskaitoje esantys atsargos kariai, taip pat dimisijos kariai.

2. Kariai pagal turimus laipsnius yra:

1) kareiviai, jūreiviai;

2) puskarininkiai;

3) jaunesnieji karininkai;

4) vyresnieji karininkai;

5) generolai, admirolai.

3. Nustatomi šie karių laipsniai:

Sausumos, specialiųjų operacijų              Karinių jūrų pajėgų karių

ir karinių oro pajėgų karių

1) kareivių ir jūreivių

jaunesnysis eilinis                                    jaunesnysis jūreivis

eilinis                                                       jūreivis

vyresnysis eilinis                                      vyresnysis jūreivis

2) puskarininkių

grandinis                                                  grandinis

seržantas, seržantas specialistas               seržantas, seržantas specialistas

vyresnysis seržantas, vyresnysis             vyresnysis seržantas, vyresnysis

seržantas specialistas                               seržantas specialistas;

štabo seržantas, štabo seržantas               štabo laivūnas, štabo laivūnas

specialistas                                               specialistas

viršila                                                       laivūnas

seržantas majoras                                     vyresnysis laivūnas

3) jaunesniųjų karininkų

leitenantas                                                leitenantas

vyresnysis leitenantas                              vyresnysis leitenantas

kapitonas                                                 kapitonas leitenantas

4) vyresniųjų karininkų

majoras                                                    komandoras leitenantas

pulkininkas leitenantas                            komandoras

pulkininkas                                              jūrų kapitonas

5) generolų ir admirolų

brigados generolas                                   flotilės admirolas

generolas majoras                                    kontradmirolas

generolas leitenantas                                viceadmirolas.“

Lyginamasis variantas:

„22 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„52 straipsnis. Karių laipsniai

1. Krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai. Karių laipsnius gali turėti tik krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos įskaitoje esantys atsargos kariai, taip pat dimisijos kariai.

2. Kariai pagal turimus laipsnius yra:

1) kareiviai, jūreiviai;

2) seržantai, viršilos;

3) 2) puskarininkiai;

4) 3) jaunesnieji karininkai;

5) 4) vyresnieji karininkai;

6) 5) generolai, admirolai.

3. Nustatomi šie karių laipsniai:

Sausumos, specialiųjų operacijų              Karinių jūrų pajėgų karių

ir karinių oro pajėgų karių

1) kareivių ir jūreivių

jaunesnysis eilinis                                   jaunesnysis jūreivis

eilinis                                                       jūreivis

grandinis vyresnysis eilinis                     grandinis vyresnysis jūreivis

2) seržantų ir viršilų puskarininkių

grandinis                                                grandinis

jaunesnysis seržantas, seržantas             jaunesnysis seržantas, seržantas

specialistas                                              specialistas                                                                                                        

vyresnysis seržantas, vyresnysis             vyresnysis seržantas, vyresnysis

seržantas specialistas                             seržantas specialistas

štabo seržantas, štabo seržantas           štabo laivūnas, štabo laivūnas

specialistas                                             specialistas

viršila                                                       laivūnas

seržantas majoras                                  vyresnysis laivūnas

jaunesnysis puskarininkis                         jaunesnysis puskarininkis

puskarininkis                                            puskarininkis

vyresnysis puskarininkis                          vyresnysis puskarininkis

4 3) jaunesniųjų karininkų

leitenantas                                                                     leitenantas

vyresnysis leitenantas                                                    vyresnysis leitenantas

kapitonas                                                                       kapitonas leitenantas

5 4) vyresniųjų karininkų

majoras                                                                          komandoras leitenantas

pulkininkas leitenantas                                                  komandoras

pulkininkas                                                                    jūrų kapitonas

6 5) generolų ir admirolų

brigados generolas                                                        flotilės admirolas

generolas majoras                                                          kontradmirolas

generolas leitenantas                                                     viceadmirolas.“

 

Argumentai: siūloma nustatyti naują kareivių ir jūreivių bei puskarininkių karinių laipsnių sistemą. Kareivių ir jūreivių laipsniams paliekami tik eilinių (jūreivių) laipsniai, kurie būtų suteikiami tik kariams, nevadovaujantiems jokiems kariniams vienetams; vietoje vieno eilinio (jūreivio) laipsnio nustatomi trys laipsniai (papildomai – jaunesniojo ir vyresniojo eilinio (jūreivio) laipsniai), kad būtų sudaryta galimybė priimti daugiau eilinių (jūreivių), kurių trūksta kariuomenėje, ir kad būtų sudaryta papildomų galimybių jų karjerai ir atlyginimo pagal ištarnautą laiką bei atitinkamą laipsnį diferenciacijai. Dėl panašių motyvų naikinami seržantų ir viršilų laipsniai, dalį jų priskiriant puskarininkiams ir padidinant puskarininkių laipsnių skaičių. Tai leistų sudaryti galimybes išlaikyti mažiausių karinių vienetų vadus, kuriems nereikia aukštojo karininkams būtino išsilavinimo, didinti jų skaičių ir karjeros galimybes. Be to, puskarininkių grupėje siūloma numatyti specialistų laipsnius, kurie būtų suteikiami nepretenduojantiems būti vadais, bet turintiems reikiamą specialųjį išsilavinimą ir kariuomenei būtiniems specialistams (pvz., inžinieriams, informacinių technologijų specialistams, kt.), kad būtų sudaryta galimybė pritraukti juos į kariuomenę, atitinkamai motyvuoti ir išlaikyti sudarant galimybę gauti atitinkantį jų kvalifikaciją atlyginimą. Taip būtų atskirti žemesnio lygio vadai ir kariai specialistai.

Pasiūlymo tikslas – įtvirtinti naują ne karininkų laipsnių struktūrą, atitinkančią NATO šalių kariuomenių karinius laipsnius, užtikrinti karinio laipsnio atitikimą kario vykdomų funkcijų sudėtingumui bei kariniam parengimui, taip pat numatyti naują puskarininkių laipsnių sistemą ir papildyti puskarininkių specialistų kariniais laipsniais, kad kariams, turintiems Lietuvos kariuomenei reikiamą net tik karinį parengimą bet ir profesinį išsilavinimą, būtų sudarytos atitinkamos karjeros galimybės bei nustatytas tarnybinis atlyginimas atitiktų ne tik kario laipsnį, bet ir kario užimamoms pareigoms reikalingą profesinę kvalifikaciją.

Dabartinė kareivių (jūreivių) bei puskarininkių laipsnių sistema nebeatitinka karių vykdomų funkcijų sudėtingumo, subordinacijos bei neužtikrina karjeros galimybių. Didžioji dalis karių pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas turėtų turėti kareivių (jūreivių) laipsnius, o grandinio karinį laipsnį turintys kariai, pagal jų parengimą ir vykdomas funkcijas turėtų priklausyti jaunesniųjų vadų ar seržantų kategorijai, kaip yra daugumos NATO šalių kariuomenėse. Tokia esama padėtis nesant vadų pareigybių užkerta kelią kareiviams siekti karjeros, skatinti žemiausios grandies karius siekti didesnio tarnybinio atlyginimo, kas savo ruožtu mažina karių motyvaciją. Dėl šios priežasties esama kareivių (jūreivių) ir puskarininkių laipsnių sistema neužtikrina motyvuotų, kariuomenei reikiamos kvalifikacijos specialistų pritraukimo į profesinę karo tarnybą, dėl ko kenčia visos kariuomenės kovinis pasirengimas. Esami kareivių (jūreivių), seržantų ir puskarininkių kariniai laipsniai ne visais atvejais gali atitikti karių vykdomas funkcijas ir atsakomybės lygį (eilinių kareivių (jūreivių) funkcijas vykdo seržantai, kai kada net puskarininkiai). Dubliuojami jaunesniojo seržanto, seržanto – kaip skyrininko ir vyresniojo seržanto, viršilos – kaip būrininko kariniai laipsniai pareigose, tuo tarpu trūksta eilinių kareivių laipsnių. Dažnas atvejis, kai seržantai specialistai turi aukštesnius karinius laipsnius nei jų vadai (viršininkai) arba kiti vadovaujančias pareigas užimantys kariai, kadangi tai vienintelis būdas motyvuoti aukštą išsilavinimą bei kvalifikaciją turinčius specialistus, pritraukti juos bei išlaikyti kariuomenėje. Karių specialistų ir karjeros karių laipsniai yra vienodi, o tai reiškia, jog gauti atitinkamą karinį laipsnį taikomi vienodi reikalavimai (kriterijai), ko nereikia kariams specialistams pagal jų tarnybos pobūdį. Taip neracionaliai panaudojamos lėšos ir pajėgumai, skirti koviniam rengimui.

Pakeitus ne karininkų karinius laipsnius bus aiškiau suprantama ne karininkų korpuso hierarchija, kariniai laipsniai atitiks pareigų sudėtingumą pagal karių vykdomas funkcijas ir reikalingą parengimą. Trijų karinio eilinio laipsnių įvedimas sudarys karjeros galimybę ilgai tarnaujantiems ir daugiau patyrusiems eiliniams kareiviams (jūreiviams).

Siūloma nauja ne karininkų laipsnių sistema leistų priartėti prie kitų NATO šalių (pavyzdžiui, Belgijos, Bulgarijos, Kanados, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Portugalijos, Čekijos, Latvijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Rumunijos, Jungtinės Karalystės, JAV) laipsnių hierarchijos ir laipsnių pavadinimų. Šių NATO valstybių kariuomenėse pirmieji trys ne karininkų kariniai laipsniai laikomi eilinių kareivių (jūreivių) laipsniais. Nuo ketvirtojo (kai kur nuo penktojo) ne karininkų laipsnio prasideda jaunesniųjų vadų (puskarininkių) kategorija.

Atskyrus seržantus specialistus nuo karjeros seržantų, padidės karių motyvacija bei aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas į kariuomenę, bus tikslingai rengiami karjeros seržantai ir seržantai specialistai, racionaliai panaudojamos seržantų rengimui skirtos lėšos ir kiti resursai.

Įgyvendinus ne karininkų laipsnių reformą, kariuomenėje atsirastų daugiau kaip 300 eilinių (dabartinis jaunesniojo seržanto laipsnis būtų pervardintas į vyresniojo eilinio ir jie būtų priskirti kareivių (eilinių) kategorijai), tuo pačiu būtų išlaikyti kariuomenėje tie kariai, kurių turimas dabartinis laipsnis viršija siektiną. Tuo tarpu pakoregavus kareivių (jūreivių) ir puskarininkių išleidimo į atsargą amžių, bus labiau motyvuojami puskarininkių kategorijos (nuo grandinio iki seržanto majoro) kariai, optimaliai panaudojama karių sukaupta patirtis kariuomenėje bei racionaliau investuojamos ir sutaupomos karių koviniam rengimui skirtos lėšos.

23 str.

(53)

 

 

Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 23 straipsniu:

„23 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„53 straipsnis. Pirmojo laipsnio suteikimas kariui

1. Pirmasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis kariui suteikiamas pradėjus tarnybą ir davus kario priesaiką. Iki karys duoda priesaiką, jam suteikiamas laikinasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis.

2. Pirmasis suteikiamas puskarininkio laipsnis yra grandinio laipsnis.

3. Įgijusiems pagrindinį karinį parengimą profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį, kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą, arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, ir pagal turimą specialybę (kvalifikaciją) paskirtiems į seržanto specialisto pareigas, vietoje pirmojo grandinio laipsnio suteikiamas aukštesnis seržanto specialisto laipsnis.

4. Pirmasis suteikiamas karininko laipsnis yra leitenanto laipsnis.

5. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams, baigusiems Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių karo mokymo įstaigas ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems specialius karinio rengimo kursus.

6. Baigusiems karininkų kursus ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karininkų kursus gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar jam prilyginto laipsnio teisininkams, taip pat gydytojams vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pat tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.

7. Karo kapelionui vietoj pirmojo leitenanto laipsnio gali būti suteiktas aukštesnis kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“

Lyginamasis variantas:

„23 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„53 straipsnis. Pirmojo laipsnio suteikimas kariui

1. Pirmasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis kariui suteikiamas pradėjus tarnybą ir davus kario priesaiką. Iki karys duoda priesaiką, jam suteikiamas laikinasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis.“

2. Pirmasis suteikiamas puskarininkio laipsnis yra grandinio laipsnis.

3. Įgijusiems pagrindinį karinį parengimą profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį, kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą, arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, ir pagal turimą specialybę (kvalifikaciją) paskirtiems į seržanto specialisto pareigas, vietoje pirmojo grandinio laipsnio suteikiamas aukštesnis seržanto specialisto laipsnis.

2 4. Pirmasis suteikiamas karininko laipsnis yra leitenanto laipsnis.

3 5. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams, baigusiems Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių karo mokymo įstaigas ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems specialius karinio rengimo kursus.

4 6. Baigusiems karininkų kursus ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karininkų kursus gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar jam prilyginto laipsnio teisininkams, taip pat gydytojams vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pat tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.

5 7. Karo kapelionui vietoj pirmojo leitenanto laipsnio gali būti suteiktas aukštesnis kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“

 

Argumentai: šis pasiūlymas susijęs su aukščiau pateikiamu pasiūlymu keisti KASOKTĮ 52 straipsnį (karių laipsnių sistemą). Keičiant kareivių ir jūreivių bei puskarininkių laipsnius būtina atitinkamai patikslinti pirmojo kareivio (jūreivio) laipsnio pavadinimą KASOKTĮ 53 straipsnio 1 dalyje, papildyti 53 straipsnį 2 ir 3 dalimis, nurodančiomis pirmąjį puskarininkio laipsnį ir pirmąjį puskarininkio specialisto laipsnį.

24 str.

(54)

 

(2)

 

(1) (2) (3) (4)

Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 24 straipsniu:

„24 straipsnis. 54 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktus ir visą šią dalį išdėstyti taip:

„2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę profesinėje karo tarnyboje krašto apsaugos sistemoje:

1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius;

2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius;

3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus;

4) štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu - ne mažiau kaip 3 metus;

5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus;

6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus;

7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus;

8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus;

9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus.“

 

Lyginamasis variantas:

„24 straipsnis. 54 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktus ir visą šią dalį išdėstyti taip:

„2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę profesinėje karo tarnyboje krašto apsaugos sistemoje:

1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu, grandiniu – ne mažiau kaip 3 6 mėnesius;

2) jaunesniuoju seržantu, seržantu eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius;

3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 2 metus;

4) jaunesniuoju puskarininkiu, puskarininkiu štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus;

5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus;

6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus;

7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus;

8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus;

9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus.“

 

Argumentai: šis pasiūlymas susijęs su aukščiau pateikiamu pasiūlymu keisti KASOKTĮ 52 straipsnį (karių laipsnių sistemą). Keičiant kareivių ir jūreivių bei puskarininkių laipsnius būtina atitinkamai patikslinti jų pavadinimus KASOKTĮ 54 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose. Taip pat pailginami terminai (1 ir 2 punktai), būtini ištarnauti žemiausiuosiuose kareivių ir jūreivių laipsniuose, kad būtų suteiktas aukštesnis laipsnis.

19 str.

(55)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14, 20, 22, 23 ir 24 straipsniais, esamą 19 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 55 straipsnis, laikyti 25 straipsniu.

25 str.

(55)

 

(3)

 

Pasiūlymas: pakeisti Projekto naujo 25 straipsnio (esamo 19 straipsnio) pavadinimą, nurodant ir KASOKTĮ 55 straipsnio 3 dalies pakeitimą, papildyti 25 straipsnį nauja 1 dalimi dėl KASOKTĮ 55 straipsnio 3 dalies pakeitimo, esamą 1 dalį dėl KASOKTĮ 55 straipsnio 6 dalies pakeitimo laikyti 2 dalimi ir visą Projekto 25 straipsnį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. 55 straipsnio 3 ir 6 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Laikydamiesi pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių kareivių ir jūreivių bei puskarininkių limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams suteikia:

1) iki vyresniojo seržanto, vyresnio seržanto specialisto įskaitytinai – dalinio vadas, turintis vyresniojo karininko laipsnį;

2) iki viršilos (laivūno) įskaitytinai – pagal pavaldumą aukštesnysis vadas, turintis ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį;

3) seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – kariuomenės vadas;

4) iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) įskaitytinai Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantiems kariams – krašto apsaugos ministro tam įgaliotas asmuo.“

2. Pakeisti 55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio įstatymo 54 straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą ar įrašomiems į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.“

Lyginamasis variantas:

„25 straipsnis. 55 straipsnio 3 ir 6 dalies dalių pakeitimas

1. Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Laikydamiesi pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių puskarininkių ir viršilų kareivių ir jūreivių bei puskarininkių limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams suteikia:

1) iki viršilos vyresniojo seržanto, vyresnio seržanto specialisto įskaitytinai – dalinio vadas, turintis vyresniojo karininko laipsnį;

2) iki vyresniojo puskarininkio viršilos (laivūno) įskaitytinai – pagal pavaldumą aukštesnysis vadas, turintis ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį;

3) seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – kariuomenės vadas;

3) 4) iki vyresniojo puskarininkio seržanto majoro (vyresniojo laivūno) įskaitytinai Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantiems kariams – krašto apsaugos ministro tam įgaliotas asmuo.“

2. Pakeisti 55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio įstatymo 54 straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą ar įrašomiems į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.“

 

Argumentai: šis pasiūlymas susijęs su aukščiau pateikiamu pasiūlymu keisti KASOKTĮ 52 straipsnį (karių laipsnių sistemą). Keičiant kareivių ir jūreivių bei puskarininkių laipsnius būtina atitinkamai patikslinti jų pavadinimus KASOKTĮ 55 straipsnio 3 dalyje reglamentuojant šių laipsnių suteikimo tvarką ir nustatyti juos suteikiančius pareigūnus.

20 str.

(59)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14, 20, 22, 23 ir 24 straipsniais, esamą 20 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 59 straipsnis, laikyti 26 straipsniu.

21 str.

(62)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14, 20, 22, 23 ir 24 straipsniais, esamą 21 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 62 straipsnis, laikyti 27 straipsniu.

22 str.

(65)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14, 20, 22, 23 ir 24 straipsniais, esamą 22 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 65 straipsnis, laikyti 28 straipsniu.

23 str.

(66)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14, 20, 22, 23 ir 24 straipsniais, esamą 23 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 66 straipsnis, laikyti 29 straipsniu.

24 str.

(68)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14, 20, 22, 23 ir 24 straipsniais, esamą 24 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 68 straipsnis, laikyti 30 straipsniu.

25 str.

(69)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14, 20, 22, 23 ir 24 straipsniais, esamą 25 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 69 straipsnis, laikyti 31 straipsniu.

26 str.

(73)

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14, 20, 22, 23 ir 24 straipsniais, esamą 26 straipsnį, kuriuo keičiamas KASOKTĮ 73 straipsnis, laikyti 32 straipsniu.

27 str.

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14, 20, 22, 23 ir 24 straipsniais, esamą 27 straipsnį laikyti 33 straipsniu.

34 str.

 

 

Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 34 straipsniu:

„34 straipsnis. Esamų sausumos, specialiųjų operacijų ir karinių oro pajėgų kareivių, seržantų ir viršilų bei puskarininkių laipsnių pakeitimas šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kareivių ir puskarininkių laipsniais

1. Iki šio įstatymo 22 straipsnio įsigaliojimo buvę sausumos, specialiųjų operacijų ir karinių oro pajėgų kareivių, seržantų ir viršilų bei puskarininkių laipsniai pakeičiami šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kareivių ir puskarininkių laipsniais tokia tvarka:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos eilinių, taip pat profesinės ir savanorių karo tarnybos eilinių, iki jiems pasibaigs bandomasis laikotarpis, laipsniai pakeičiami jaunesniųjų eilinių laipsniais;

2) kitų tikrosios karo tarnybos eilinių ir grandinių laipsniai pakeičiami eilinių laipsniais;

3) jaunesniųjų seržantų laipsniai pakeičiami vyresniųjų eilinių laipsniais;

4) seržantų laipsniai pakeičiami grandinių laipsniais;

5) vyresniųjų seržantų laipsniai pakeičiami seržantų laipsniais;

6) viršilų laipsniai pakeičiami vyresniųjų seržantų laipsniais;

7) jaunesniųjų puskarininkių laipsniai pakeičiami štabo seržantų laipsniais;

8) puskarininkių laipsniai pakeičiami viršilų laipsniais;

9) vyresniųjų puskarininkių laipsniai pakeičiami seržantų majorų laipsniais.

2. Jaunesniųjų eilinių, eilinių, vyresniųjų eilinių, grandinių, seržantų, vyresniųjų seržantų, štabo seržantų, viršilų ir seržantų majorų, turinčių ne žemesnį, kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą, arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą specialybę (kvalifikaciją) einančių pareigas, laipsniai krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti pakeičiami seržantų specialistų, vyresniųjų seržantų specialistų ir štabo seržantų specialistų laipsniais.“

 

Argumentai: šis pasiūlymas susijęs su aukščiau pateikiamu pasiūlymu keisti KASOKTĮ 52 straipsnį (karių laipsnių sistemą). Keičiant kareivių ir jūreivių bei puskarininkių laipsnius, būtini specialūs straipsniai, numatantys pereinamąsias nuostatas dėl esamų kareivių ir jūreivių, seržantų ir viršilų bei puskarininkių laipsnių pakeitimo į naujus kareivių ir jūreivių bei puskarininkių laipsnius. Kadangi šiuo metu krašto apsaugos sistemoje nėra puskarininkių specialistų karinių laipsnių, todėl siūloma, kad krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka turinčių atitinkamą specialybę (kvalifikaciją) karių atitinkami laipsniai galėtų būti pakeisti seržantų specialistų, vyresniųjų seržantų specialistų ir štabo seržantų specialistų laipsniais.

35 str.

 

 

Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 35 straipsniu:

„35 straipsnis. Esamų karinių jūrų pajėgų jūreivių, seržantų ir viršilų bei puskarininkių laipsnių pakeitimas šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais jūreivių ir puskarininkių laipsniais

1. Iki šio įstatymo 22 straipsnio įsigaliojimo buvę karinių jūrų pajėgų jūreivių, seržantų ir viršilų bei puskarininkių laipsniai pakeičiami šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais jūreivių ir puskarininkių laipsniais tokia tvarka:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos jūreivių, taip pat profesinės karo tarnybos jūreivių, iki jiems pasibaigs bandomasis laikotarpis, laipsniai pakeičiami jaunesniųjų jūreivių laipsniais;

2) kitų profesinės karo tarnybos jūreivių ir grandinių laipsniai pakeičiami jūreivių laipsniais;

3) jaunesniųjų seržantų laipsniai pakeičiami vyresniųjų jūreivių laipsniais;

4) seržantų laipsniai pakeičiami grandinių laipsniais;

5) vyresniųjų seržantų laipsniai pakeičiami seržantų laipsniais;

6) laivūnų laipsniai pakeičiami vyresniųjų seržantų laipsniais;

7) jaunesniųjų puskarininkių laipsniai pakeičiami štabo laivūnų laipsniais;

8) puskarininkių laipsniai pakeičiami laivūnų laipsniais;

9) vyresniųjų puskarininkių laipsniai pakeičiami vyresniųjų laivūnų laipsniais.

2. Jaunesniųjų jūreivių, jūreivių, vyresniųjų jūreivių, grandinių, seržantų, vyresniųjų seržantų, štabo laivūnų, laivūnų, vyresniųjų laivūnų, turinčių ne žemesnį, kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą, arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą specialybę (kvalifikaciją) einančių pareigas, laipsniai krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti pakeičiami seržantų specialistų, vyresniųjų seržantų specialistų ir štabo laivūnų specialistų laipsniais.“

 

Argumentai: šis pasiūlymas susijęs su aukščiau pateikiamu pasiūlymu keisti KASOKTĮ 52 straipsnį (karių laipsnių sistemą). Keičiant kareivių ir jūreivių bei puskarininkių laipsnius, būtini specialūs straipsniai, numatantys pereinamąsias nuostatas dėl esamų kareivių ir jūreivių, seržantų ir viršilų bei puskarininkių laipsnių pakeitimo į naujus kareivių ir jūreivių bei puskarininkių laipsnius. Kadangi šiuo metu krašto apsaugos sistemoje nėra puskarininkių specialistų karinių laipsnių, todėl siūloma, kad krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka turinčių atitinkamą specialybę (kvalifikaciją) karių atitinkami laipsniai galėtų būti pakeisti seržantų specialistų, vyresniųjų seržantų specialistų ir štabo seržantų specialistų laipsniais.

28 str.

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl Projekto papildymo naujais 12, 14, 20, 22, 23, 24, 34 ir 35 straipsniais, esamą 28 straipsnį laikyti 36 straipsniu.

36 str.

 

 

Pasiūlymas: pakeisti naują Projekto 36 straipsnį (buvusį 28 straipsnį) ir jį išdėstyti taip:

„36 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas

1. Šio įstatymo 12, 14, 20, 22, 23, 24 straipsniai, 25 straipsnio 1 dalis, 34 ir 35 straipsniai įsigalioja 2011 m. sausio 1d.

2. Šio įstatymo 31 straipsnis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.“

Lyginamasis variantas:

„36 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 25 straipsnį, Šio įstatymo 12, 14, 20, 22, 23, 24 straipsniai, 25 straipsnio 1 dalis, 34 ir 35 straipsniai įsigalioja 2010 2011 m. sausio 1d.

2. Šio įstatymo 25 31 straipsnis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.“

 

Argumentai: būtina nustatyti vėlesnį įstatymo straipsnių, susijusių su karių laipsnių pakeitimu, įsigaliojimą (2011 m. sausio 1 d.), kad būtų pasirengta laipsnių pakeitimui ir būtų priimti atitinkamų naujų laipsnių karių tarnybos apmokėjimą reglamentuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Be to, reikėtų išbraukti daugumos kitų įstatymo straipsnių įsigaliojimo datą (2010 m. sausio 1 d.).

37 str.

 

 

Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 37 straipsniu:

„37 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2010 m. lapkričio 1 d. priimti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytoms nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“

 

Argumentai: būtina pasiūlyti Vyriausybei iki 2010 m. lapkričio 1 d. priimti su karių laipsnių pakeitimu susijusių šio įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui būtinus teisės aktus (pavyzdžiui, atitinkamų naujų laipsnių karių tarnybos apmokėjimą reglamentuosiančius teisės aktus – 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 ir 2000 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 879 pakeitimus).

 

Teikia:

Seimo narė                                                                   RASA JUKNEVIČIENĖ