LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Audito komitetas
2010 m. kovo 24 d. Nr. 9
Vilnius
Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Bronius Bradauskas, Andrius Mazuronis, Donalda Meiželytė-Svilienė, Saulius Stoma, Kazimieras Uoka.
Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Milda Mačėnaitė, padėjėja Asta Rubežė.
Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos viceministras Gytis Andriulionis, Teisingumo ministerijos Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika.
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2009-09-17 |
|
|
|
Teikiamas projektas atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus, tačiau atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles projekto 1 straipsnio pavadinime po žodžio “punktu” reiktų įrašyti žodžius “ir pakeitimas”. Taip pat siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą tam, kad iki įstatymo įsigaliojimo būtų parengti aiškinamajame rašte nurodyti įstatymo įgyvendinimui reikalingi teisės aktų pakeitimai. |
Pritarti.
|
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Valstybės kontrolė, 2010-03-23
|
1 |
1 |
|
Argumentai: Esamame projekte nurodomi valstybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimai, turėję įtakos valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, pernelyg susiaurina pažeidimų, už kuriuos būtų traukiama atsakomybėn, ratą. Todėl projekto formuluotė neturėtų būti siejama vien tik su pažeidimų įtaka ataskaitų duomenų teisingumui. Šiurkštiems tarnybiniams nusižengimams be valstybės lėšų it turto apskaitos pažeidimų tikslinga priskirti ir valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais pažeidimus, neatspindėtus apskaitoje. Siūlomas teisinės atsakomybės sureguliavimas, manome, sudarytų palankesnes sąlygas drausminti valstybės turto ir lėšų valdytojus. Pasiūlymas: Siūlome patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIP-1057 1 straipsnio 1 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip: „8) valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarkos pažeidimas;“ |
Pritarti. |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-1057 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybės kontrolės pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymą.
6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Audito komitetas, 2010-03-24
|
1 |
|
|
Argumentai: Iniciatorių pateikta 29 straipsnio 6 dalies 8 punkto formuluotė numato valstybės tarnautojų teisinę atsakomybę, jei jie pažeidžia valstybės lėšų ir turto apskaitą, bet nenumato atsakomybės už valstybės lėšų ir turto neteisėtą valdymą, naudojimą ir disponavimą. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės siūlymą ir siekiant sugriežtinti valstybės tarnautojų teisinę atsakomybę už valstybės lėšų ir turto apskaitą, jų valdymą, naudojimą ir disponavimą, kai nesilaikoma įstatymų nustatytų reikalavimų, Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarkos pažeidimas; “ |
Pritarti.
|
|
2. |
Audito komitetas, 2010-03-24
|
2 |
1 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis procesas teismuose gali užsitęsti, valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjus tik po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija, kurioje dirba valstybės tarnautojas pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tarnybinio nusižengimo tyrimas gali prarasti efektyvumą ir savalaikiškumą. Tikslinga numatyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje žodį „įsiteisėjusiu” pakeisti žodžiu „priimtu” ir 30 straipsnio 1 dalies pakeitimą išdėstyti taip: „Jei |
Pritarti. |
|
3. |
Audito komitetas, 2010-03-24 |
3 |
|
|
Argumentai: Įrodyti valstybės tarnautojo tyčinį žalos padarymą teisme dažnai yra labai sunku ar neįmanoma. Jau vien kaltės, nepriklausomai nuo jos formos (tyčia ar neatsargumu), žalos dėl neteisėtos veikos atsiradimo fakto, priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos pakanka tam, kad atsirastų tarnautojo materialinė atsakomybė ir valstybės ar savivaldybės institucija į žalą padariusį valstybės tarnautoją turėtų tokio dydžio regreso teisę, kiek sumokėjo žalos atlyginimo iš valstybės lėšų. Be to, Darbo kodekso 255 straipsnyje yra numatyta daug daugiau atvejų, kada darbuotojas privalo darbdaviui atlyginti visą žalą, nei numato teikiamas įstatymo projektas valstybės tarnautojo atveju. Pasiūlymas: apsvarstyti galimybę iš keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies išbraukti reikalavimą, kad žala turi būti padaryta „tyčia“. |
Pritarti. |
|
4. |
Audito komitetas, 2010-03-24
|
3 |
|
|
Argumentai: Valstybės ar savivaldybės institucijos turėtų visais atvejais regreso tvarka išsireikalauti sumokėtą žalą iš ją padariusio tarnautojo, o ne turėti pasirinkimo laisvę, Pasiūlymas: apsvarstyti galimybę keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad jei valstybės tarnautojas padarė žalą, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi pareigą iš padariusio žalą valstybės tarnautojo regreso tvarka išsireikalauti sumokėtą žalos atlyginimą. |
Pritarti. |
|
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Bilotaitė.
Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė