AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 313 STRAIPSNIŲ, DVIDEŠIMT TREČIOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 2601, 2602 STRAIPSNIAIS, DVIDEŠIMT TREČIUOJU1 IR DVIDEŠIMT TREČIUOJU2 SKIRSNIAIS
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą.
I. Šiuo metu Lietuvos administraciniai teismai nagrinėja šių rūšių bylas: 1) ginčus dėl teisės viešojo ir vidaus administravimo srityje, t. y. asmens ginčus su viešąja administracija dėl jos priimtų administracinių aktų. Tai yra klasikinė ir esminė administracinių teismų funkcija. Jos tikslas – apsaugoti asmens teises kilus ginčui su valstybe ir realizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje garantuotą asmens teisę į teisminę gynybą; 2) abstrakčius prašymus ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, t. y. atlieka objektyviąją tam tikrų teisės aktų, kurių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams užtikrinimas nepriklauso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, teisėtumo kontrolę. Ši funkcija yra panaši į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vykdomą įstatymų ir Vyriausybės nutarimų teisėtumo kontrolę, tik atliekama žemesnės teisinės galios teisės aktų atžvilgiu; 3) skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose. Ši funkcijai glaudžiai susijusi su bendrosios kompetencijos teismų veikla nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nes absoliuti dauguma nusižengimų, kurie Lietuvoje priskiriami administraciniams teisės pažeidimams, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vertintini kaip baudžiamojo pobūdžio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme.
Iš minėtų administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų grupių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas (skundų dėl nutarimų nagrinėjimas) akivaizdžiai nedera su esmine administracinių teismų paskirtimi. Šios bylos yra baudžiamosios teisinės prigimties, todėl Europos Sąjungos valstybėse jos administraciniuose teismuose nėra nagrinėjamos. Prigimtinė administracinės justicijos funkcija yra viešojo administravimo institucijų veiklos kontrolė – administraciniai teismai kontroliuoja, ar viešojo administravimo institucijų aktai, veiksmai ir sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Administracinės nuobaudos, kuri skiriama už administracinį teisės pažeidimą, vienas iš tikslų yra nubausti asmenį, padariusį tokį pažeidimą, taip pat siekti, kad jis nedarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracinių teisės pažeidimų bylos pagal savo esmę yra baudžiamojo pobūdžio. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad pažeidimai, kurie Lietuvoje priskiriami administracinių teisės pažeidimų sričiai, taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalį, vertintini kaip baudžiamojo pobūdžio pažeidimai. Pasak Europos Žmogaus Teisių Teismo, nors Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nėra priskiriamas baudžiamajai teisei pagal nacionalinę Lietuvos teisę, tačiau šis kriterijus nėra lemiamas nustatant, ar asmeniui buvo pareikštas baudžiamasis kaltinimas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 72596/01). Be to, nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus pagal savo griežtumą dažnai prilygsta kriminalinėms bausmėms, kurios skiriamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, o kai kuriais atvejais net yra griežtesnės už tas bausmes.
Teisėjai, kurių specializacija – baudžiamosios bylos, turi didesnę galimybę pasiremti baudžiamosios teisės doktrina bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimo praktika ir nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylas. Administracinių teismų paskirtis yra nagrinėti ginčus dėl teisės viešojo ir vidaus administravimo srityje. Baudžiamojo pobūdžio bylų nagrinėjimas administraciniams teismams tradiciškai yra svetimas. Todėl teikiamais įstatymų projektais būtų aiškiau atskirta bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija.
Kartu pabrėžtina, kad tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų bylų procese pasitaiko teisės spragų ir prieštaravimų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal analogiją taiko Baudžiamojo proceso kodekso taisykles (žr., pvz., Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. N1-1736/2007. „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3(13), 2007. p. 112–122).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylos sudaro nemažą dalį visų administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) jau daug metų didėja gaunamų bylų skaičius. Nuo 2004 m. iki 2009 m. teisme gaunamų bylų padaugėjo 2,25 karto. Ypač situaciją pablogino tai, kad nuosekliai plėtėsi apylinkių teismams priskirtinų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylų sąrašas. Kadangi apylinkių teismų nutarimai yra tiesiogiai skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, natūralu, kad šių bylų skaičius LVAT ėmė sparčiai augti (2005 metai – 2301 byla, 2006 – 2407, 2007 – 2660, 2008 – 5378, 2009 sausis–liepa – 2392 bylos). Šiuo metu turimais duomenimis, per 2008 m. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme iš viso buvo gautos 8 175 bylos, t. y. 37,5 proc. daugiau nei 2007 m., iš jų 5 378 administracinių teisės pažeidimų bylos, t. y. 100,2 proc. daugiau nei 2007 m. 2009 m. statistikos duomenys patvirtina, kad 2009 m. gaunamų bylų skaičiai toliau didėja. Taip pat matome aiškią tendenciją, kad bylos sudėtingėja, nes vis dažniau asmenys, besikreipiantys į teismą, savo teises gina teikdami argumentus, susijusius su Europos Sąjungos teise, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Baudžiamųjų bylų ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas skirtingų jurisdikcijų teismuose nepateisinamas nei teoriniu, nei praktiniu požiūriu, kadangi egzistuoja tikimybė, kad išsiskirs bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų praktika baudžiamosios politikos srityje.
Taigi, siekiant išgryninti administracinių teismų funkcijas atsižvelgiant į šių teismų paskirtį ir siekiant, kad panašių bylų nagrinėjimas bei teismų praktika, taikant panašaus pobūdžio (nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų) bylas būtų tos pačios teismų grandies kompetencija, būtina skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą perduoti bendrosios kompetencijos teismams, kadangi nagrinėjant tokias bylas neišvengiamai tenka remtis baudžiamosios teisės ir proceso principais.
II. Įstatymo projekto rengimą taip pat paskatino poreikis ekonomiškiausiu būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslų tais atvejais, kai padaromi mažesnio pavojingumo administraciniai teisės pažeidimai, už kurį pažeidėjui gresianti sankcija nėra itin griežta, o asmuo neginčija pažeidimo ir savo kaltės. Dabar dėl visų administracinių teisės pažeidimų – tiek tų, už kurių padarymą nustatytos labai griežtos sankcijos (pvz., Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Kodeksas) 62 str. 10 d., 621 str. 10 d., 622 str. 10 d. – baudos nuo penkiasdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų su konfiskavimu, 1735 str. 5 d. – bauda nuo trisdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų), tiek tų, už kurių padarymą įstatymas numato vos keliasdešimties litų baudą, nagrinėjimas vyksta pagal tas pačias taisykles, laikantis tų pačių procedūrų – skiriamas bylos nagrinėjimo posėdis, paštu išsiunčiami kvietimai į posėdį, jame dalyvauja pareigūnas, nagrinėjantis bylą (ar apylinkės teismo teisėjas), atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojai ir t. t. Šių procedūrų laikomasi ir tais atvejais, kai bylos esmė aiškiai atskleista ir pažeidimo padarymo aplinkybės nustatytos protokole, o atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija pažeidimo, jo kvalifikacijos, savo kaltės. Akivaizdu, kad tokioms byloms nagrinėti naudojamos neproporcingai didelės finansinės, laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos. Todėl, siekiant optimaliausiai naudoti biudžeto lėšas, būtina padaryti tokių pažeidimų bylų tyrimą kuo greitesnį, ekonomiškesnį ir efektyvesnį.
Analizuojant skundų dėl administracinių teisės pažeidimų bylų pateikimo motyvus, pastebima tendencija ginčyti ne padaryto pažeidimo faktą, jo kvalifikaciją, aplinkybes, kaltę, o paskirtos administracinės nuobaudos griežtumą, baudos dydį, t. y. apeliantai teigia, kad parinkta neproporcinga bauda ar kita administracinė nuobauda, pabrėždami subjekto ypatumus, jo gailėjimąsi, kaltės prisipažinimą, sunkią materialinę padėtį, darbo buvimą (nebuvimą), teigiamai asmenį charakterizuojančius faktus, kitas, jų manymu, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir prašydami sušvelninti administracinę nuobaudą, sumažinti paskirtos baudos dydį. Neretai prašoma pritaikyti Kodekso 301 straipsnį ir paskirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, baudą. Tokia padėtis rodo, kad apeliacijos galimybė dažnai naudojama tiesiog asmens padėčiai palengvinti, siekiant kuo labiau sušvelninti neigiamas administracinės nuobaudos pasekmes asmeniui, neginčijant pažeidėjo kaltės įrodymų. Kita vertus, administracinių baudų dydžiai tam tikrais atvejais kai kurioms gyventojų grupėms išties yra gana dideli, ypač esant sunkiai ekonominei padėčiai šalyje, tad kyla klausimas, ar tais atvejais, kai pažeidimas padarytas pirmą kartą, nėra kitų sunkinančių aplinkybių, asmuo neginčija pažeidimo fakto, kvalifikacijos ir savo kaltės, ar nebūtų efektyviau administracinės nuobaudos tikslų pasiekiamumo ir pažeidimų bylų nagrinėjimo kaštų taupymo prasme suteikti galimybę asmeniui sumokėti mažesnę, nei sankcijoje numatyta, baudą su sąlyga, kad byla nebus nagrinėjama institucijoje (ar apylinkės teisme).
Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių egzistuoja administracinio nurodymo institutas (kartais verčiama kaip baudos kvitas). Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Austrijoje, Graikijoje šis institutas plačiai taikomas pažeidėjams, padariusiems mažesnio pavojingumo pažeidimus. Dauguma valstybių narių atstovų pastebi, kad daugiausia padaroma būtent mažesnio pavojingumo pažeidimų, už kuriuos skiriamos baudos, pavyzdžiui, Prancūzijoje per metus apytiksliai skiriama 18 368 000 baudų, Nyderlanduose – per metus apytiksliai skiriama 9,5 milijonų baudų (dauguma pažeidimų susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais).
Jungtinėje Karalystėje baudos kvitai išsiunčiami teisės pažeidėjams, o šie per 28 dienas turi sumokėti baudą, antraip bauda išauga penkiasdešimčia procentų. Jei bauda sumokama per keturiolika dienų, ji sumažėja perpus. Prancūzijoje bauda gali būti sumokama vietoje arba suma per tris dienas turi būti pervedama į viešą fondą, tokiu atveju bauda mažinama. Priešingu atveju byla perduodama atitinkamoms institucijoms ir bauda didinama. Nyderlanduose administraciniai ir baudžiamieji sprendimai priimami Mudler act, t. y. Kelių eismo pažeidimų įstatymo pagrindu, kurį įgyvendina nacionalinė agentūra CJIB (angl. Central Fine Collection Agency). Ji siunčia baudos kvitus pažeidėjui. Jei laiku nesumokama bauda, tada ši institucija siunčia priminimą su 25 proc. padidinta bauda, antras priminimas – su 50 proc. padidinta bauda. Jei bauda ir toliau nesumokama, minėta institucija laikinai apriboja vairavimo teisę, konfiskuoja transporto priemonę arba pažeidėją įkalina. Beje, pagal šį įstatymą skiriamos baudos dėl greičio viršijimo, jei greitis viršijamas mažiau nei 30 kilometrų. Didesni pažeidimai (pavyzdžiui, greičio viršijimas daugiau nei 30 km) reglamentuojami baudžiamaisiais įstatymais. Nyderlandų pareigūnai teigia, kad šis įstatymas, įsigaliojęs dar 1992 m., naudingas tuo, kad policijai ir teismams sumažėjo darbo.
Štai ir Europos Komisijos Generalinis direktoratas energijos ir transporto klausimais, leidžiantis įvairias konsultacijas, 2006 m. lapkričio mėnesio konsultacijoje dėl geresnio kelių saugumo reglamentavimo paminėjo, kad supaprastinta tvarka skiriamos baudos už mažesnio pavojingumo pažeidimus Europos Sąjungos valstybėse narėse vis populiarėja, kadangi tai teisės taikymą daro greitesnį, o teismams sumažina krūvius.
ATPK nustatytas skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavimo terminas – dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos – yra aiškiai per trumpas. Įstatymas nenustato bylos šalims privalomo dalyvavimo priimant ir skelbiant nutarimą. Tokiu atveju nutarimo nuorašas joms išsiunčiamas per tris dienas nuo nutarimo surašymo dienos. Dar vidutiniškai 3–5 dienos praeina, kol asmuo paštu gauna nutarimo nuorašą. Pažymėtina, kad į terminą yra įtraukiami ir savaitgaliai, kas dar labiau susiaurina asmeniui realias galimybes pasinaudoti sprendimo apskundimo teise. Todėl neretai skundui dėl nutarimo surašyti ir pateikti asmeniui lieka viena ar kelios dienos, arba, esant nesklandumų pašto darbe, jis apskritai netenka galimybės laiku paduoti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi, apskundimo termino pailginimas būtinas tam, kad būtų tinkamai užtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtinta žmogaus teisė į teisingą teismą. Toks trumpas nutarimo apskundimo terminas taip pat apsunkina asmens teisę į tinkamą gynybą, kadangi itin sudėtinga per tokį trumpą laiką susirasti advokatą, pasirengti gynybai. Be to, šiuo metu ATPK 293 straipsnyje nustatytas dešimties dienų nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo apskundimo terminas lemia papildomas valstybės išlaidas teisingumui vykdyti ir nemažas papildomas teismų darbo laiko ir kitų išteklių sąnaudas, nes asmenys, laiku nespėję pateikti skundo, kreipiasi į teismus su prašymais atnaujinti skundo padavimo terminą.
Įstatymo projektą inicijavo teisingumo ministro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-265 sudaryta darbo grupė teisės aktų projektams, susijusiems su administracinės atsakomybės instituto tobulinimu, parengti.
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, ketvirtos dalies 87 punkte Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojo analizuoti teismų veiklą ir teikti įstatymų pataisas, užtikrinančias teisingumo institucijų veiklos kokybę. Teikiamas įstatymo projektas parengtas vadovaujantis šia Vyriausybės programos nuostata bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189, 3 lentelės 158 priemonę – „Išanalizuoti bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijas ir prireikus parengti projektus teisės aktų, perskirstančių šiems teismams teismingas bylas“ bei 162 priemonę – „atlikti analizę ir išnagrinėti sąlygas, leisiančias padėti operatyviau spręsti su verslu susijusias bylas“.
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė teisingumo ministro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-265 sudaryta darbo grupė teisės aktų projektams, susijusiems su administracinės atsakomybės instituto tobulinimu, parengti.
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 313 straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslai:
1. Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo perdavimas bendrosios kompetencijos teismams, kuriems tradiciškai įprasta nagrinėti baudžiamąsias bylas ir kurie, nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylas, gali remtis gausia baudžiamosios teisės praktika ir doktrina, taip pat atskirti bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetenciją nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, taip užtikrinant, kad šias bylas nagrinėtų baudžiamosiose bylose besispecializuojantys teisėjai.
Administracinių teisės pažeidimų bylos pagal savo teisinę prigimtį daug artimesnės baudžiamosioms byloms, o pastarąsias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Administracinių teisės pažeidimų bylose, kaip ir baudžiamosiose bylose, siekiama patraukti asmenį atsakomybėn už padarytą priešingą teisei veiką. Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kaip baudžiamojoje justicijoje, nepaisant administracinės nuobaudos skirtumų nuo kriminalinės bausmės, iš esmės daugiausia susiduriama su tokiomis problemomis, kaip teisės pažeidimo intensyvumo laipsnis, kaltė, pakaltinamumas, veikos pavojingumas ir pan. Daugumoje Europos valstybių šios bylos yra tiesiogiai įvardijamos kaip „baudžiamosios bylos“ arba „mažosios baudžiamosios bylos“, kurios, kaip ir įprastos baudžiamosios bylos, nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose.
Teisėjai, kurie dabar priversti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, jų nagrinėjamą perdavus bendrosios kompetencijos teismams, galės nagrinėti administracinius ginčus. Tokiu būdu būtų paspartintas šių bylų nagrinėjimas. Šiuo metu administraciniai ginčai nagrinėjami pernelyg ilgai dėl didelio teisėjų darbo krūvio, kurio nemažą dalį sudaro administracinių teisės pažeidimų bylos. Priėmus įstatymo projektą bus atlaisvinti trys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, kurie nagrinėdavo administracinių teisės pažeidimų bylas, jie galės nagrinėti ginčo bylas, taip pat ir su verslu susijusias bylas – dėl statybų, aplinkosaugos, detaliojo planavimo, mokesčių. Tikimasi, kad šių bylų nagrinėjimo terminai vien Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (apeliacinė instancija) sutrumpės nuo 10–12 mėnesių iki 1–3 mėnesių.
2. Įstatymo projektu taip pat siekiama supaprastinti administracinių teisės pažeidimų bylų ištyrimą, kai pažeidėjas neginčija pažeidimo fakto, kvalifikacijos, savo kaltės, o pažeidimas yra mažesnio pavojingumo, jam už pažeidimą gresia ne griežtesnė administracinė nuobauda nei piniginė bauda, kuri yra ne didesnė nei 3 000 litų, pažeidimas padarytas pirmą kartą ir juo nepadarytas turtinis nuostolis. Šiuo atveju siekiama įteisinti savotiško valstybės ir pažeidėjo „susitaikymo“ galimybę, įtvirtinus administracinio nurodymo institutą. Valstybė leistų tokiems pažeidėjams sumokėti tik pusę sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos sumos, o pažeidėjas sutiktų per nustatytą terminą ją sumokėti, taip pat būtų išvengta bylos nagrinėjimo etapo, pažeidėjas būtų suinteresuotas neskųsti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jei skundu siekiama vien sumažinti baudos dydį. Kartu siekiama supaprastinti Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su transporto priemonių stovėjimu netinkamose vietose, fiksavimą ir administracinių nurodymų dėl jų padarymo surašymo tais atvejais, kai pažeidimas fiksuojamas ne pažeidėjo akivaizdoje.
Numatoma taupyti institucijų, nagrinėjančių administracines bylas, teismų (tiek apylinkės teismų, tiek ir apygardos administracinių ir Vyriausiojo administracinio teismo) finansines, darbo, laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudas; taip pat teismams būtų suteikta galimybė daugiau dėmesio skirti sudėtingesnėms byloms – tiek baudžiamosioms, civilinėms, administracinėms, tiek ir kitoms administracinių teisės pažeidimų byloms (byloms dėl pavojingesnių administracinių teisės pažeidimų, byloms, kurių sudėtingumas reikalauja nagrinėjimo ir t. t.). Taigi vienas pagrindinių įstatymo projekto tikslų – darbo krūvio sumažinimas institucijoms, nagrinėjančioms administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat apylinkių teismams (o sumažėjus skundų skaičiui – ir apygardų administraciniams teismams bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui). Manytina, kad siūlomi pakeitimai pagreitintų lėšų, gautų iš piniginių baudų, įplaukimą į valstybės biudžetą. Nepaisant to, kad pati bauda būtų mažesnė nei paskirtina įprastoje teisenoje, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nurodymo institutas leistų išvengti daug sąnaudų reikalaujančio bylos nagrinėjimo institucijoje (arba apylinkės teisme), o dažnai – ir skundo dėl institucijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo apygardos administraciniame teisme, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje etapų, taip pat ir baudos išieškojimo etapo. Toks ekonomiškas ir operatyvus nesudėtingų, aiškių, neginčijamų administracinių teisės pažeidimų bylų ištyrimo modelis, rengėjų manymu, suteiktų galimybę pasiekti administracinės nuobaudos tikslų optimaliausiu būdu.
Kartu, įteisinant administracinio nurodymo institutą, siekiama ir antikorupcinių tikslų – sumažinti pareigūnų diskreciją parenkant baudos dydį, panaikinti pareigūnams teisę imti baudas vietoje, taip institucijų pareigūnai apskritai nedisponuos grynaisiais pinigais.
Įstatymo projektu taip pat siekiama pailginti ATPK 293 straipsnyje įtvirtintą skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavimo terminą iki dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose termino pailginimu iki 20 dienu siekiama tinkamai užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintą žmogaus teisę į teisingą teismą, taip pat siūlomu pakeitimu siekiama sumažinti teismų pašto išlaidas ir teisėjų darbo laiko sąnaudas.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą administracinių teisės pažeidimų bylos priskiriamos apylinkių teismams ir įvairioms valstybės institucijoms (inspekcijoms, tarnyboms ir pan.). Apylinkių teismai administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai. Šių teismų nutarimai apeliacine tvarka skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Institucijų priimti nutarimai apeliacine tvarka skundžiami apygardų administraciniams teismams, kurie šias bylas nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai. Apygardų administracinių teismų procesiniai sprendimai apeliacine tvarka skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi šiuo metu administracinių teisės pažeidimų bylas kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos apylinkių teismai, tiek specializuoti apygardų administraciniai teismai. Apeliacine tvarka administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuris taip pat formuoja vienodą šių bylų nagrinėjimo praktiką.
Šiuo metu visos administracinių teisės pažeidimų bylos, nesvarbu, koks pažeidimo pavojingumo laipsnis, už jį numatytos sankcijos griežtumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ne)ginčija pažeidimą, jo kvalifikaciją, pripažįsta savo kaltę ir t. t., nagrinėjamos laikantis tų pačių taisyklių (išskyrus Kodekso 262 straipsnio numatytus atvejus). Baigęs tirti administracinį teisės pažeidimą pareigūnas surašo administracinį teisės pažeidimo protokolą, kuris yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93). Protokolas per tris dienas siunčiamas institucijai, nagrinėjančiai atitinkamą administracinį teisės pažeidimą arba apylinkės teismui (jei pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnį pažeidimą priskirta nagrinėti apylinkės teismui). Toliau vyksta bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvauja bylą nagrinėjantis pareigūnas (apylinkės teismo teisėjas), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai, liudytojai, ekspertai. Nors įstatymas numato galimybę nagrinėti bylą ir be kai kurių proceso dalyvių, tačiau visiems minėtiems proceso dalyviams turi būti tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, priešingu atveju tai laikytina jų procesinių teisių pažeidimu. Šie proceso dalyviai, be kita ko, gali motyvuotai prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, kas taip pat pailgina bylos nagrinėjimą, teikti kitus prašymus. Visi proceso dalyviai šaukiami į bylos nagrinėjimą, jiems siunčiami nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuorašai. Priimtas nutarimas gali būti per 10 dienų skundžiamas apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (jei nutarimą priėmė apylinkės teismas). Skundą dėl institucijos (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas apygardos administracinio teismo teisėjas. Apie posėdį pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiajam, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pirmosios instancijos teismų sprendimai (apylinkių teismų (apylinkių teismų teisėjų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose ir apygardų administracinių teismų teisėjų sprendimai dėl skundų, kuriais apskųsti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose) gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija, jei nenusprendžia kitaip, bylas pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
ATPK 293 straipsnyje nustatytas skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavimo dešimties dienų nuo nutarimo priėmimo dienos terminas.
4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
I. Teikiamu įstatymo projektu siekiama perduoti skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą bendrosios kompetencijos teismams.
Teikiamame įstatymo projekte numatoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylose administracines nuobaudas ir toliau galėtų skirti apylinkių teismai ir įvairios institucijos. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad tvarka, pagal kurią nuobaudą už nedidelius pažeidimus pirmiausia skiria institucija, nepatenkanti į nepriklausomo ir bešališko teismo sampratą EŽTK 6 straipsnio 1 dalies prasme, nepažeidžia EŽTK nuostatų, jei vėliau byla visa apimtimi galės būti peržiūrėta teisme (1984 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Öztürk prieš Vokietiją). Apylinkės teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir skiriantis nuobaudą, veikia kaip pirmosios instancijos teismas. Pagal teikiamus įstatymų projektus, jeigu administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta institucijoje, jos priimtas nutarimas galėtų būti skundžiamas apylinkės teismui, kuris nagrinėtų bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl institucijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrintų priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas iš principo būtų saistomas paduoto skundo ribomis. Tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas, nagrinėjantis skundą, turėtų patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Numatoma, kad apylinkių apygardų teismų teisėjų nagrinėjamų bylų skaičius padidės nežymiai – vidutiniškai nuo 1,4 iki 13,4 bylų per metus vienam apylinkės teismo teisėjui ir vidutiniškai nuo 48 iki 63 bylų per metus vienam apygardos teismo (apeliacinės instancijos) teisėjui (Nacionalinės teismų administracijos duomenys). Tuo tarpu vienas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (šiuo metu apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms) teisėjas per 2009 metus išnagrinėjo nuo 1214 iki 2382 administracinių teisės pažeidimų bylas.
Apylinkės teismo priimti procesiniai sprendimai apeliacine tvarka galės būti skundžiami apygardos teismui. Kadangi šiuo metu administracinių teisės pažeidimų bylas apeliacine tvarka nagrinėja vienas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriame dėl didelio šio teismo darbo krūvio bylų nagrinėjimo tempai yra sulėtėję, perdavus jų nagrinėjimą penkiems apygardų teismams, tikėtina, kad bylos bus nagrinėjamos sparčiau. Be to, jų nagrinėjimas nebebus koncentruotas Vilniuje, o bus priartintas prie pažeidimo padarymo ir pažeidimą padariusio asmens gyvenamosios vietos.
Apeliaciniam procesui apygardos teisme būtų taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios apeliacinio proceso taisyklėms. Todėl apeliacinį procesą reglamentuojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso skirsnyje numatomi tik apeliacinio proceso ypatumai, lyginant su procesu pirmosios instancijos teisme.
Įstatymo projekte numatyta galimybė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, tačiau tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde. Toks teisinis reguliavimas leistų atsižvelgti į nukentėjusiojo ir visuomenės interesus, kai pažeidėjui nutarimu buvo paskirta pernelyg švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui, administracinė nuobauda.
Apeliacine tvarka bylos paprastai būtų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, galėtų paskirti žodinį nagrinėjimą. Byla visais atvejais būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu to apeliaciniame skunde prašytų skundą padavęs asmuo. Tačiau teisėjų kolegija galėtų atmesti prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, jeigu byloje nekyla ginčas dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Jei byloje kyla tik teisės klausimų, jie gali būti išspręsti rašytinio proceso tvarka, remiantis byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniais dokumentais. Byla taip pat būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu apeliacinis skundas būtų paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį bloginančiais pagrindais (nepriklausomai nuo to, ar bloginimas siejamas su fakto, ar su teisės klausimais), išskyrus, jeigu teisėjų kolegija, preliminariai įvertinusi bylos medžiagą, nustatytų, kad apeliacinis skundas yra aiškiai nepagrįstas, t. y. kad bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį nėra pagrindo.
Teikiamame Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projekte taip pat siekiama numatyti, kad esant šio Kodekso nesureguliuotiems administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykiams, teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, neprieštaraujančiomis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos esmei. Tačiau administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negalėtų būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimus nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. Pažymėtina, kad ir administraciniai teismai šiuo metu užpildydami teisinio reguliavimo spragas, pagal analogiją taiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (žr., pvz., Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. N1-1736/2007. „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3(13), 2007. p. 112–122).
Taip pat liko galimybė atnaujinti procesą, iš esmės analogiška dabartiniam teisiniam reguliavimui.
II. Administracinių teisės pažeidimų kodekse siūloma įtvirtinti administracinio nurodymo institutą. Administracinis nurodymas būtų pasiūlymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui per 10 dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos savanoriškai sumokėti į valstybės biudžetą baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos atitinkamo Kodekso straipsnio sankcijoje, bet ne mažesnę nei 10 litų. Formaliu požiūriu administracinis nurodymas būtų administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio dalis, t. y. asmuo, surašęs visus pagal Kodekso 260 straipsnį būtinus duomenis į protokolą, taip pat ir padaryto pažeidimo esmę, Kodekso straipsnį ar straipsnio dalį, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, surašo ir administracinį nurodymą – pasiūlymą sumokėti nurodytą sumą į atitinkamą sąskaitą. Tačiau administracinis nurodymas būtų surašomas tik tais atvejais, kai Kodekso straipsnio, kuriame numatyta atsakomybė už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje numatyta ne didesnė nei 3 000 litų maksimali bauda ir nei kaip pagrindinė, nei kaip papildoma nėra numatyta kitos rūšies (išskyrus įspėjimą) administracinė nuobauda. Administracinis nurodymas negalėtų būti surašomas, jei asmuo per metus padarė pakartotinį atitinkamame Kodekso II skyriaus Ypatingosios dalies straipsnyje numatytą pažeidimą ar (ir) administraciniu teisės pažeidimu padarytas turtinis nuostolis. Administracinio nurodymo institutas suteiktų galimybę ekonomiškiausiu ir greičiausiu būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslą – nubausti asmenį ir atgrasinti jį nuo pažeidimų darymo ateityje su sąlyga, kad padarytas pažeidimas nėra pernelyg pavojingas. Šiuo atveju pavojingumo kriterijumi tampa už jį numatytos administracinės nuobaudos griežtumas – jei maksimali baudos riba, numatyta straipsnio sankcijoje, viršija 3 000 litų, ar už pažeidimą yra numatyta galimybė skirti ir griežtesnę nei bauda nuobaudą, administracinis nurodymas negalės būti surašomas.
Administraciniame nurodyme būtų pažymima, kokio dydžio piniginė bauda skiriama asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą; nurodymas, per kiek laiko ir į kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytą specialią banko sąskaitą asmuo turi sumokėti baudą; išaiškinimas, kad, nesumokėjus baudos nustatytu laiku, administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas institucijai (pareigūnui) ar teismui, įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat už asmens padaryto administracinio teisės pažeidimo šio kodekso II skyriaus Ypatingojoje dalyje numatytos baudos dydis, o jei yra – ir įspėjimas. Taigi asmeniui būtų išaiškintos visos jo tolesnių veiksmų teisinės pasekmės, jei jis įvykdytų administracinį nurodymą, ir tuo atveju, jei jis jo nevykdys. Administraciniame nurodyme būtų aiškiai nurodoma, kad bauda vykdant administracinį nurodymą yra perpus mažesnė nei minimali už šį pažeidimą, jei byla būtų nagrinėjama institucijoje ar teisme, taip pat nurodomas galimas baudos dydis, jei asmuo neįvykdytų administracinio nurodymo, tačiau būtų paminėta ir tai, ar numatytas sankcijoje įspėjimas. Administraciniu nurodymu siūloma perpus mažesnė piniginė bauda, nei skiriama institucijoje (teisme) minimali bauda, paskatintų pažeidėjus rinktis įvykdyti administracinį nurodymą, o ne tęsti procesą. Administraciniame nurodyme numatomas baudos dydis iš esmės padarys beprasmišką šiuo metu paplitusią praktiką skųsti nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose bei administracinių teismų sprendimus dėl skundų administracinių teisės pažeidimų bylose, kai siekiama vien baudos sumažinimo.
Asmuo, kuriam įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, jei pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, neginčijantis savo kaltės, pažeidimo kvalifikacijos, gali per 10 dienų sumokėti atitinkamą sumą į valstybės biudžetą, kuo šio administracinio teisės pažeidimo teisena ir užsibaigtų. 10 dienų terminas asmeniui duodamas tam, kad jis galėtų tinkamai įvertinti savo teisinę padėtį, visas pažeidimo subjektyvias ir objektyvias aplinkybes, tai padėtų išvengti galimo spaudimo iš pareigūnų ar kitų asmenų pusės priimti vienokį ar kitokį sprendimą (pvz., kai kuriais dabar galiojančiame Kodekso 262 straipsnyje numatytais atvejais asmuo turi vietoje, pareigūno akivaizdoje apsispręsti – ar mokėti baudą, ar ginčyti pažeidimą ir jam paskirtą baudą). Asmeniui per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas panaikinamas, o protokolas bus siunčiamas pagal žinybingumą institucijai (teismui) bylai nagrinėti įprastine Kodekso nustatyta tvarka. Kartu numatyta, kad asmuo gali atsisakyti administracinio nurodymo tiek protokolo surašymo metu, tiek vėliau, jei jis yra apsisprendęs tęsti bylos teiseną. Tai leistų asmeniui pagreitinti procesą nelaukiant 10 dienų termino suėjimo.
Tais atvejais, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas, numatytas Kodekso 1241 straipsnio 2–5 dalyse ir 1321 straipsnyje (stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimas automagistralėse, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, transporto priemonių važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas), užfiksuotas ne asmens, įtariamo padarius administracinį teisės pažeidimą, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Tokį reguliavimą lėmė du veiksniai: 1) faktas, kad transporto priemonės registracija asmens vardu šiuo atveju yra vienintelis ir pakankamas pagrindas įtarti, kad būtent šis asmuo ir padarė šį pažeidimą; 2) būtinybė padaryti šių nesudėtingų ir nesunkių pažeidimų teiseną kuo greitesnę, racionalesnę ir pigesnę. Taigi, jei pažeidimą padarė ne transporto priemonės savininkas (valdytojas), jis turi per 10 darbo dienų atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti transporto priemonę naudojusio asmens duomenis, ką jis privalo daryti ir pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį. Jei pažeidimą padarė savininkas (valdytojas), jis gali per nustatytą terminą įvykdyti administracinį nurodymą arba nuspręsti tęsti pažeidimo teiseną. Jei transporto priemonės savininkas yra juridinis asmuo, apie pažeidimą bus informuojamas juridinio asmens vadovas, o šis per nustatytą laiką privalės pranešti transporto priemonę vairavusio asmens duomenis.
Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą būtų išvengta bylos nagrinėjimo etapo, taip pat ir galimo skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavimo bei bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje. Numatoma, kad dėl to sutaupytos lėšos ne tik kompensuotų, bet ir viršytų lėšas, galimai prarandamas dėl sumažintų baudų, sumokėtų vykdant administracinius nurodymus.
Įstatymo projektu panaikinama šiuo metu Kodekso 262 straipsnyje pareigūnams suteikta teisė nesurašinėti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir imti baudą vietoje, jei asmuo neginčija administracinio teisės pažeidimo. Taigi siūlomais pakeitimais taip pat būtų labai sumažinta pareigūnų diskrecija, kas, įstatymo projekto rengėjų manymu, turės tam tikrą antikorupcinį poveikį, visų pirma dėl to, kad būtų pašalinama galimybė „susitarti“ dėl baudos dydžio pažeidimo padarymo vietoje ir apskritai institucijų pareigūnams disponuoti grynaisiais pinigais. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą pareigūnas privalės bet kuriuo atveju surašyti protokolą ir, jei tam nėra kliūčių, administracinį nurodymą, kuriame būtų pasiūlymas sumokėti konkretaus nurodyto dydžio piniginę baudą.
Taip pat šiame įstatymo projekte siūloma nustatyti dvidešimties dienų nuo nutarimo priėmimo dienos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą (ATPK 293 straipsnis). Šiuo ATPK pakeitimu siekiama tinkamai užtikrinti asmenims teisę į teisminę gynybą bei į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos garantuojamą žmogaus teisę į teisingą teismą. Pažymėtina, kad 20 dienų nuosprendžių apskundimo terminas yra nustatytas baudžiamajame procese, todėl, atsižvelgiant į tai, kad administracinės atsakomybės institutas pagal savo prigimtį yra analogiškas baudžiamajai atsakomybei ir į tai, kad asmens padėtis administracinių teisės pažeidimų bylų procese neturėtų būti blogesnė už asmens padėtį baudžiamajame procese, būtina nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose apskundimo terminą suvienodinti su BK numatytu nuosprendžių apskundimo terminu.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ATPK 293 straipsnyje nustatytas dešimties dienų nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo apskundimo terminas lemia papildomas valstybės išlaidas teisingumui vykdyti ir nemažas papildomas teismų darbo laiko ir kitų išteklių sąnaudas, nes asmenys, laiku nespėję pateikti skundo, kreipiasi į teismus su prašymais atnaujinti skundo padavimo terminą, nustačius dvidešimties dienų nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą, bus sumažintos tiek papildomos valstybės išlaidos, tiek teismų darbo laiko sąnaudos.
Įstatymo projekte nustatomas 30 dienų terminas pirmosios instancijos apylinkės teisme tiek ATPK 224 straipsnyje numatytoms byloms, tiek skundams dėl institucijų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėti. Toks terminas yra realus, atsižvelgiant į apylinkių teismų darbo krūvį. Administracinių teisės pažeidimų byloms institucijose nagrinėti paliekamas 15 dienų terminas.
Iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso išbraukiama pasenusi ir perteklinė nuostata, kad baudas už administracinį teisės pažeidimus pažeidėjai sumoka taupomajame banke ar kitame banke.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Šis įstatymo projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Įstatymo projektas turės teigiamą antikorupcinį poveikį, panaikinus institucijų pareigūnų diskreciją sprendžiant bylą bei nustatant baudų dydį pažeidimo fiksavimo vietoje, taip pat panaikinus pačią galimybę imti baudas vietoje (siūloma pripažinti netekusiomis galios atitinkamas Kodekso 262 straipsnio dalis).
7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms, jo plėtrai.
Įstatymo projektas gali turėti teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes laukiamas administracinių ginčų, kurie savo ruožtu yra susiję su verslo sąlygomis (dėl statybų, aplinkosaugos, detaliojo planavimo, mokesčių ir t. t.), nagrinėjimo paspartinimas, atlaisvinus administracinių teismų teisėjus nuo administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės.
9. Įstatymo projekto atitikimas Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų, bendrinės lietuvių kalbos normoms, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminių įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektas naujų terminų nenumato.
10. Projekto atitikimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės nuostatoms. Kartu pažymėtina, kad siūlomas įtvirtinti nesudėtingų ir aiškių administracinių teisės pažeidimų bylų ištyrimo procesas užtikrintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymo lydimieji aktai, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Priėmus įstatymo projektą, jo įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, įtvirtinus administracinio nurodymo institutą, reikėtų papildomų lėšų: administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrui atnaujinti – apie 100 000 Lt, naujų blankų gamybai – apie 100 000 Lt.
Numačius galimybę surašyti administracinį nurodymą, bus užtikrinamas mažiau pavojingų ir nesudėtingų pažeidimų bylų proceso ekonomiškumas. Bus sutaupytos institucijų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, teismų (tiek apylinkės teismų, tiek ir apygardos administracinių ir Vyriausiojo administracinio teismo) finansinės sąnaudos, nes 1) būtų išvengta pažeidimų bylų nagrinėjimo stadijos institucijose ir apylinkių teismuose; 2) numatoma, kad, įtvirtinus administracinio nurodymo institutą, labai sumažėtų skundų dėl institucijų nutarimų ir apeliacinių skundų skaičius.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projektą parengusios darbo grupės veikloje dalyvauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, mokslininkai iš Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto, advokatas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento atstovas. Įstatymo projektas buvo derintas su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, bendrosios kompetencijos ir administraciniais apygardų teismais, apylinkių teismais, Teisės institutu.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai.
Įstatymo projektą inicijavo teisingumo ministro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-265 sudaryta darbo grupė teisės aktų projektams, susijusiems su administracinės atsakomybės instituto tobulinimu, parengti (darbo grupės vadovas – teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius). Tiesioginis įstatymo projekto rengėjas – Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873) Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, tel. (8 5) 266 2907, el. p. [email protected].
15. Reikšmingi projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,,administracinė atsakomybė‘‘, „administracinė teisė“, „administracinė nuobauda“, „administracinis pažeidimas“, „bauda“, „bendrojo teismingumo teismas“, „apylinkės teismas“, „apygardos teismas“, „aukščiausiasis teismas“, „skundas dėl administracinės atsakomybės“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Pridedama Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. vasario 4 d. padaryta Darbo krūvių ir bylų skaičiaus pokyčių analizė pasikeitus administracinių teisės pažeidimų bylų teismingumui Nr. 3R-263-(620).
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius