AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BRANDUOLINĖS SAUGOS ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo projektas parengtas vadovaujantis 2009 m. birželio 25 d. priimta Tarybos direktyva 2009/71/EURATOMAS, nustatančia Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistemą. Ši direktyva turės būti įgyvendinta iki 2011 m. liepos 22 dienos. Rengiant įstatymo projektą taip pat atsižvelgta į Europos atominės energetikos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Euratomo sutartis), Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (Žin., 1991, Nr. 19-499), Branduolinės saugos konvenciją (Žin., 1996, Nr. 17-439) ir kitas branduolinės energijos saugų naudojimą reglamentuojančias tarptautines sutartis, prie kurių yra prisijungusi Lietuvos Respublika, taip pat Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) patvirtintus Fundamentalius saugos principus (Fundamental safety principles, IAEA safety standard series No. SF-1, 2006), kitus TATENA saugos standartus ir rekomendacijas.
Siūlomame Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme (toliau – siūlomas Įstatymas; Įstatymas; Branduolinės saugos įstatymas) bus reglamentuoti visuomeninių santykių, susijusių su branduolinės saugos užtikrinimu, naudojant branduolinę energiją, branduolines ir branduolinio kuro ciklo medžiagas taikiais tikslais, teisinio reguliavimo pagrindai.
Branduolinėje energetikoje ypač svarbu palaikyti aukšto lygio branduolinę saugą ir nuolat ją gerinti. Įstatymai šiuo metu reguliuojantys branduolinę saugą (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas) nepakankamai tiksliai apibrėžia branduolinės saugos kaip visumos teisinį reguliavimą. Esamas teisinis reglamentavimas nesudaro tam tinkamų sąlygų, o kartu ir apsunkina organizacijų, siekiančių eksploatuoti branduolinės energetikos objektus, veiklą. Šiuo metu galiojančių teisės aktų paskirtis –reglamentuoti visuomeninius santykius, atsirandančius eksploatuojant jau veikiančius branduolinės energetikos objektus, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei. Tokį reglamentavimą iš esmės lėmė esama šalies branduolinės energetikos būklė ir struktūra. Tačiau pastaruoju metu, Lietuvai intensyviai rengiantis statyti naują atominę elektrinę, šios aplinkybės iš esmės keičiasi. Turi būti užtikrintas ne tik branduolinės energetikos plėtros ūkinis savarankiškumas, bet ir tinkama, nepriklausoma nuo valstybės institucijų ar kitų organizacijų, kurios rūpinasi energetikos plėtra, branduolinės saugos valstybinė priežiūra, taigi tikslinga branduolinės saugos visuomeninių santykių teisinio reguliavimo klausimus spręsti specialiu įstatymu. Be to, galiojančiuose teisės aktuose netiksliai nustatyta branduolinę saugą prižiūrinčios ir reguliuojančios institucijos kompetencija, deramai neįtvirtinti šios institucijos veiklos nepriklausomumo ir funkcijų atskyrimo nuo kitų su branduolinės energetikos objektų sauga susijusių institucijų funkcijų principai ir kriterijai.
2. Projekto tikslai ir uždaviniai
Branduolinės saugos įstatymo tikslas – stiprinti branduolinę saugą, parengti branduolinės energetikos infrastruktūrą naujos atominės elektrinės statybai, detaliai reglamentuoti licencijavimo ir saugos vertinimo procedūras.
Siūlomas Įstatymas reglamentuos branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų naudojimo, vežimo, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo branduolinės saugos valstybinį reguliavimą ir priežiūrą, branduolinę saugą reguliuojančios institucijos funkcijas ir atsakomybę, kitų valstybės institucijų ir jų įstaigų įgaliojimus atliekant administracines procedūras, branduolinės energetikos objektus eksploatuojančių organizacijų ir kitų institucijų, įstaigų, kurių veikla susijusi su branduolinės saugos užtikrinimu, funkcijas ir atsakomybę. Įstatymas taip pat reguliuos branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų naudojimo, vežimo, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo saugą kaip branduolinės saugos priemonių dalį.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus TATENA garantijų ir Euratomo sutarties garantijų srityje, taip pat terorizmo prevencijos priemones branduolinės energetikos objektuose, į Įstatymą bus įtrauktos normos, reguliuojančios branduolinių medžiagų ir branduolinės energetikos objektų fizinę saugą – neatskiriamą branduolinės saugos užtikrinimo dalį. Įstatyme bus reglamentuojami gyventojų apsaugos ir branduolinių, radiologinių avarijų ir kitų neįprastų įvykių prevencijos, jų pasekmių likvidavimo pagrindai.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti klausimai
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio su branduoline sauga susijusių visuomeninių santykių visumos. Branduolinės saugos teisinę sistemą iš dalies reguliuoja skirtingi įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys bendruosius branduolinės energetikos klausimus, tačiau tai neužtikrina visapusiško ir vientiso branduolinės saugos teisinio reguliavimo:
1. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771) reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius naudojant branduolinę energiją elektros ir šilumos energijai gaminti, sudaro fizinių ir juridinių asmenų veiklos branduolinėje energetikoje juridinį pagrindą. Šis įstatymas neapibrėžia specifinių branduolinės saugos užtikrinimo teisinių kriterijų ir procedūrų, nedetalizuoja visiškos organizacijų atsakomybės įgyvendinant įstatymo nuostatas.
2. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239) reglamentuoja juridinių ir fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Šis įstatymas tiksliai nenustato, kokios yra atsakomybės ribos reguliuojant apsaugą nuo žalingos jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, kai eksploatuojami branduolinės energetikos objektai, ir uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, turinčių branduolinių medžiagų, saugą.
3. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1600) reglamentuoja juridinių ir fizinių asmenų santykius tvarkant radioaktyviąsias atliekas, taip pat nustato teisinius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo pagrindus. Įstatyme nėra tiksliai apibrėžtos atsakomybės reguliuojant radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymą ribos.
4. Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymas (Žin., 2007, Nr. 76-3004) nustato naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo nuostatas, sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą. Šiame įstatyme pažymėta – naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovė atsako už projekto įgyvendinimo darbų vykdymą pagal branduolinės energetikos veiklos saugos reikalavimus, tačiau šios bendrovės ir kitų institucijų funkcijos, kompetencija ir atsakomybė branduolinės saugos srityje nekonkretizuotos.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės bei kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymas įtvirtins pagrindinius branduolinės saugos užtikrinimo principus ir reglamentuos visų ūkio subjektų, savo veikloje kuriuo nors būdu naudojančių branduolines ir branduolinio kuro ciklo medžiagas ar kitaip susijusių su šių medžiagų naudojimu, eksploatuojančių branduolinės energetikos objektus, teises ir pareigas užtikrinant branduolinę saugą, nustatys teisinio reguliavimo procedūras ir atsakomybę. Įstatymas įteisins pasaulyje pripažintus, valstybėse, naudojančiose branduolinę energiją elektrai ir šilumai gaminti, taikomus TATENA patvirtintus branduolinės saugos užtikrinimo principus.
Įstatyme bus nustatyta valstybės įgaliotos branduolinės saugos reguliavimo institucijos funkcijos, tikslai ir uždaviniai, teisės ir įgaliojimai užtikrinant branduolinę saugą.
Įstatyme bus įtvirtintas branduolinės saugos užtikrinimo tęstinumo visuose branduolinės energetikos objekto veiklos etapuose, įskaitant aikštelės vertinimą, projektavimą, statybą, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą, principas ir jo įgyvendinimo priemonės.
Įstatyme bus numatytas branduolinės saugos nuolatinio gerinimo prioritetas ir branduolinės saugos mokslinės-techninės paramos sistema, nustatyta prievolė nuolat rengti ir vykdyti saugos gerinimo planus, atlikti periodinius saugos vertinimus.
Įstatyme bus reglamentuoti visuomenės informavimo apie branduolinės energetikos objektų saugos būklę principai.
Įstatyme bus apibrėžta teisinė atsakomybė už branduolinės saugos pažeidimus, aiškiai reglamentuotos reguliuojančiosios institucijos teisės ir pareigos poveikio priemonių taikymo srityje
Šiuos klausimus šiuo metu galiojantys įstatymai reglamentuoja tik fragmentiškai, išsamaus jų reglamentavimo trūksta ir jį siūloma nustatyti šiuo Branduolinės saugos įstatymu.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo įgyvendinimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės, tačiau šio įstatymo projektu įtvirtinus aiškias branduolinės saugos reglamentavimo, kontrolės ir priežiūros, administracinių paslaugų teikimo šioje srityje procedūras, tinkamai apibrėžus branduolinės saugos reguliavimo institucijos teisinį statusą, uždavinius ir funkcijas, atsakomybę bei jos finansavimo pagrindus būtų nustatyta skaidri branduolinės saugos reguliavimo sistema, kurią būtų žymiai lengviau vertinti ir kontroliuoti.
7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimto Įstatymo įgyvendinimas teigiamai įtakos verslą ir jo plėtrą.
Kaip buvo minėta, galiojantys teisės aktai, reguliuojantys branduolinę saugą, yra pritaikyti Ignalinos atominei elektrinės veiklai šioje srityje reguliuoti. Siūlomas įstatymas sudarys sąlygas veikti ir privačiam kapitalui, investuotojams naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinime.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
Kadangi Įstatyme numatoma nustatyti bendrą branduolinės saugos reguliavimo teisinę sistemą, kartu su šiuo Įstatymu reikės atitinkamai keisti Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą, Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą, priimti reikalingus įstatymų lydimuosius teisės aktus.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos įstatymo ir Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimus, taip pat bendrinės lietuvių kalbos normas. Dėl derinimo skubos tvarka nauji terminai Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka neįvertinti.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos Sąjungos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas atitinka 2009 m. birželio 25 d. priimta Tarybos direktyvą 2009/71/EURATOMAS, nustatančią Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistemą bei Europos atominės energetikos bendrijos steigimo sutartį.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymui įgyvendinti reikės šių lydimųjų teisės aktų:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Branduolinės ir radiacinės saugos reguliavimo tarnybos nuostatų patvirtinimo“ .
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Licencijų ir leidimų veiklai branduolinėje energetikoje ir veiklai su branduolinėmis ir branduolinio kuro ciklo medžiagomis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeis šiuo metu galiojančius Veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 103).
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl konkrečių valstybės rinkliavų dydžių pakeitimo“.
Šiuos teisės aktų projektus parengs Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija per 6 mėnesius nuo Branduolinės saugos įstatymo priėmimo.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingos biudžeto lėšos
Branduolinės energijos įstatymo projekte numatyta galimybe įvesti mišrų Branduolinės ir radiacinės saugos reguliavimo tarnybos finansavimo modelį (iš biudžetinių asignavimo ir licencijų ir leidimų turėtojų atlyginimų už branduolinės saugos peržiūros ir įvertinimo darbus). Šis finansavimo modelis sudarys galimybę turėti pakankamą finansavimą, būtiną vykdyti funkcijas branduolinės saugos užtikrinimui, nereikalaujant šiuo metu itin reikalingų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.
13. Įstatymo projekto iniciatoriai
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai
„Branduolinė energetika“, „branduolinė energija“ „branduolinė sauga“, „priežiūra“, „licencija“, „leidimas“.
15. Kita informacija
Branduolinės saugos įstatymo projekto 49 straipsnyje numatytos baudos už branduolinės saugos reikalavimų nesilaikymą. Šios baudos siūlomame Įstatyme numatytos remiantis atlikta kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių ekonomines sankcijas ir baudas, analize. Išanalizavus kitus įstatymus darytina išvada, kad ekonominės sankcijos ir baudos juose apibrėžiamos dviem būdais:
1) numatomos konkrečių dydžių sumos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548), Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317));
2) numatomos sankcijos ir baudos, skaičiuojamos procentais nuo bendrųjų metinių pajamų (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 30-856) (priklausomai nuo pažeidimo 1, 3, 5 arba 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 69-2382) (3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų, padarius pažeidimą pakartotinai, atitinkamai 5 procentai arba iki 500 000 litų)).
Rengiant įstatymo projektą buvo vertintos abi šios alternatyvos. Branduolinės saugos įstatymo projekte numatytos baudos skaičiuojamos nuo bendrųjų metinių pajamų todėl, kad tokia nuobauda leistų geriau įvertinti pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, pažeidimo sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Baudos, skaičiuojamos nuo bendrųjų metinių pajamų, leistų geriau individualizuoti nuobaudą.
Projekte numatyti baudų dydžiai siūlomi įvertinus nurodytuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą reglamentavimą ir jo taikymo praktiką bei įvertinus užsienio šalių praktiką. Pavyzdžiui, Bulgarijoje numatytos tokio dydžio baudos:
1. už branduolinės energijos naudojimą ar branduolinės energetikos objekto eksploatavimą be reikiamų leidimų ar licencijų – nuo 20 000 iki 100 000 Bulgarijos levų turtinė sankcija (nuo 10 256 iki 51 283 eurų, tai yra, nuo 35 411 iki 177 069 litų), jei pažeidimas pakartojamas, mokama 5 kartus didesnė suma;
2. už licencijos ar leidimo sąlygų pažeidimą – nuo 3 000 iki 20 000 Bulgarijos levų turtinė sankcija (nuo 1538 iki 10 256 eurų, tai yra, nuo 5 310 iki 35 411 litų), jei pažeidimas pakartojamas, mokama 3 kartus didesnė suma;
3. už neteisingos, netikslios, ne visos informacijos pateikimą arba informacijos nepateikimą pagal Įstatymą dėl saugaus branduolinės energijos naudojimo – bauda nuo 500 iki 2 000 Bulgarijos levų (nuo 256 iki 1025 eurų, tai yra, nuo 883 iki 3539 litų) arba turtinė sankcija nuo 2 000 iki 10 000 Bulgarijos levų (nuo 1025 iki 5128 eurų, tai yra, nuo 3539 iki 17705 litų), jei pažeidimas pakartojamas, mokama 3 kartus didesnė suma;
4. už branduolinės saugos ir radiacinės apsaugos reikalavimų ir standartų nesilaikymą eksploatavimo laikotarpiu – turtinė sankcija nuo 3 000 iki 20 000 Bulgarijos levų (nuo 1538 iki 10 256 eurų, tai yra, nuo 5310 iki 883 litų), jei pažeidimas pakartojamas, mokama 3 kartus didesnė suma;
5. už branduolinės saugos ir radiacinės apsaugos reikalavimų ir standartų nesilaikymą eksploatavimo nutraukimo ar sustabdymo laikotarpiu – turtinė sankcija nuo 20 000 iki 100 000 Bulgarijos levų (nuo 10 256 iki 51 283 eurų, tai yra, nuo 35 411 iki 177 069 litų);
6. už veiklą negavus individualios įsidarbinimo licencijos – bauda nuo 500 iki 2 000 Bulgarijos levų (nuo 256 iki 1025 eurų, tai yra, nuo 883 iki 3539 litų), jei pažeidimas pakartojamas, mokama 3 kartus didesnė suma.
Čekijoje už Įstatymo dėl taikios branduolinės energetikos naudojimo ir jonizuojančiosios spinduliuotės pažeidimus šio įstatymo 41 straipsnyje numatytos baudos nuo 100 000 Čekijos kronų (apie 3858 eurų, tai yra, apie 13320 litų) fiziniam asmeniui (darbuotojui) už neteisingos informacijos pateikimą reguliuojančiajai organizacijai iki 100 milijonų Čekijos kronų (apie 3 858 862 eurų, tai yra, apie 13 323 878 litų) už pagrindinių branduolinės saugos reikalavimų pažeidimą.
Kanadoje administracinės teisinės ekonominės sankcijos, numatytos už įstatymo pažeidimus, varijuoja nuo 5 000 iki 1 000 000 Kanados dolerių (nuo 3 492 iki 698 423 eurų, tai yra, nuo 12 057 iki 2 411 514 litų). Jei asmuo dėl pažeidimo padarymo turėjo ekonominės naudos, teismas gali skirti papildomą baudą.
Vengrijos reguliuojančioji institucija (HAEA) yra įgaliota skirti nuobaudas bet kuriam licenciatui už branduolinės saugos teisės aktų pažeidimus, licencijos sąlygų pažeidimus. Baudų dydžiai yra nuo 50 000 Vengrijos forintų (184 eurų, tai yra, 635 litų) iki 50 milijonų Vengrijos forintų (184 921 eurų, tai yra, 638 495 litų) už saugos pažeidimus branduolinei elektrinei.
Slovakijoje vadovaujantis Įstatymo dėl taikaus branduolinės energijos naudojimo 34 straipsniu, reguliuojančioji institucija licenciatui gali taikyti baudas nuo 50 milijonų Slovakijos kronų (1633891 eurų, tai yra, 5 641 498 litų) už svarbiausių branduolinės saugos teisės aktų pažeidimus, iki 10 milijonų Slovakijos kronų (326 778 eurų, tai yra, 1 128 299 litų) už kitų licencijos galiojimo sąlygų nesilaikymą, 500 000 Slovakijos kronų (16338 eurų, tai yra, 56411 litų) už informacijos, susijusios su branduoline sauga, nesuteikimą ar netinkamą suteikimą.
Siūlomame Įstatyme nustatytos baudos yra proporcingos – atitinka siekiamus teisėtus ir visuomenei itin svarbius tikslus (visuomenės saugos, žmonių sveikatos, aplinkos apsaugos užtikrinimas). Be to, baudų dydžiai nustatyti taip, jog juos, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, trukmę, sukeltas pasekmes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, galima diferencijuoti.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas