|
EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTASPRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. etd@etd.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362
|
2010-02- |
Nr. |
|||
|
|
Į 2010-01-19 |
Nr. XIP-1668 |
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIP-1668
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIP-1668 (toliau – projektas) pažymime, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIP-1644 (toliau – Vyriausybės pateiktas projektas), kuris, Europos teisės departamento nuomone, visiškai atitinka Europos Sąjungos teisę. Be to, Vyriausybės pateikto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „atsižvelgiant į naujas Įstatymo projekto nuostatas, Įstatymo projektu bandomų spręsti problemų sudėtingumą ir į Konstitucinio Teismo 1991 m. spalio 21d. nutarimą bei į šio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“, priėmus teikiamą Įstatymą, <...> būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (dėl šios priežasties siūloma nukelti Įstatymo įsigaliojimo datą iki 2011 m. sausio 1d.)“. Taigi priėmus Vyriausybės pateiktą projektą, kuriame aiškiai numatyti atvejai, kai vardai ir pavardės dokumentuose galėtų būti rašomi ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, Konstitucinis Teismas taip pat aiškiai galėtų pasisakyti dėl tokio reguliavimo atitikties Konstitucijai. Taip pat pažymime, kad kyla abejonių dėl projekto nuostatų, numatančių, kad asmenų (tiek Lietuvos piliečių, tiek ir užsieniečių bei asmenų be pilietybės) vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis, atitikties Europos Sąjungos teisei. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi byloje pagal pareiškėjų Malgožatos Runevič-Vardyn ir Łukasz Paweł Wardyn pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktų įrašus kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais, kuriais iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar tai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktuose asmenų vardai ir pavardės rašomi tik valstybinės kalbos rašmenimis neprieštarauja 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvai 2000/43/EB, įgyvendinančiai vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir EB sutarties 12 (diskriminacijos, be kitų pagrindų, dėl pilietybės draudimas) bei 18 (Europos Sąjungos piliečio teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje) straipsniams (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 ir 21 straipsniai). Atsižvelgdami į tai, kad Teisingumo Teismas, atsakydamas į jam pateiktus klausimus, galutinai išaiškins, ar vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose tik lietuviškais rašmenimis neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, projektą siūlytume svarstyti tik tada, kai Teisingumo Teismas priims sprendimą šioje byloje.
Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato pagrindinius reikalavimus vardų ir pavardžių rašymui kompetentingų institucijų išduodamuose tapatybę nurodančiuose dokumentuose, tačiau projekto nuostatos neišsprendžia egzistuojančios problemos, kad pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus neleidžiama sudaryti dvigubą vaiko pavardę iš tėvo ir motinos pavardžių (LR CK 3.167 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė) taip, kaip yra reikalaujama Europos Teisingumo Teismo praktikoje (žr. Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimą byloje Garcia Avello, C-148/02; 2008 m. spalio 14 d. sprendimą byloje Grunkin ir Paul, C‑353/06).
Toliau pateikiame pasiūlymus ir pastabas projekto nuostatoms:
1. Projekto 1 straipsnyje nurodoma, kad įstatymas nustato pagrindinius reikalavimus vardų ir pavardžių rašymui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose asmens tapatybę nurodančiuose dokumentuose. Analizuojant projekto taikymo sritį kyla klausimas, ar šiuo projektu taip pat siekiama nustatyti reikalavimus vardų ir pavardžių rašymui tokiuose dokumentuose, kaip, pavyzdžiui, užsieniečių leidimuose gyventi. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje išduodamuose leidimuose gyventi užsieniečių ir asmenų be pilietybės vardai ir pavardės rašomi ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų. Be to projekte trūksta aiškumo dėl subjektų, kuriems taikytinas įstatymas, rato. Projekto 4 straipsnyje numatoma, kad visų asmenų vardai ir pavardės rašomi lietuviška forma, išskyrus 5 straipsnyje nustatytus atvejus. Projekto 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta galimybė vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje rašyti nelietuviška forma. Taigi šios nuostatos iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašybą, nes Lietuvos Respublikos pasai gali būti išduodami tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Tuo tarpu projekto 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui pageidaujant jo pavardė gali būti lietuviškai perrašoma be galūnės. Taigi užsieniečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu siekiama nustatyti griežtesnį reglamentavimą – jiems išduodamuose dokumentuose vardus ir pavardes rašyti tik lietuviškais rašmenimis, bet be lietuviškų galūnių. Atsižvelgdami į tai, kad dabar galiojantis vardų ir pavardžių rašymo valstybinis reguliavimas paremtas pilietybės pagrindu (tuo rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nuostatas), sudarant galimybę užsieniečių vardus ir pavardes rašyti ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis (žr. pavyzdžiui, Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktą, kuriame nustatyta, kad užsieniečių vardai ir pavardės paraidžiui perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis iš jų turimų dokumentų), siūlytume papildomai įvertinti projektu siūlomų griežtesnių nuostatų užsieniečių vardų ir pavardžių rašybai tikslingumą ir proporcingumą.
2. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi apibrėžiama dokumento šaltinio sąvoka, nurodant šių šaltinių pavyzdžius. Visų pirma pažymime, kad neaišku, ar minėta nuostata siekiama įtvirtinti baigtinį dokumentų sąrašą. Tuo atveju, jei šis sąrašas yra baigtinis, atkreipiame dėmesį, kad asmeniui gali būti išduoti ir kitokio pobūdžio dokumentai, pavyzdžiui 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB 10 straipsnyje nurodyta Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelė. Atsižvelgdami į tai, kad kaip galimi dokumento šaltiniai gali būti pateikiami ir kiti dokumentai nei nurodyta projekto 2 straipsnio 3 dalyje, šioje nuostatoje siūlytume apskritai nevardyti galimų dokumentų arba pateikti nebaigtinį dokumentų sąrašą. Nurodžius nebaigtinį dokumentų sąrašą dokumentų pavadinimus siūlytume suderinti su pavadinimais, vartojamais šių dokumentų išdavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Analogiškai, siūlytume įvertinti ir projekto 5 straipsnio 3 dalyje pateiktą dokumentų sąrašą.
3. Pagal nusistovėjusią Europos Teisingumo Teismo praktiką (žr. Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimo byloje Garcia Avello, C-148/02, 25 ir 26 punktus; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Grunkin ir Paul, C‑353/06, 16 punktą) valstybės narės, įgyvendindamos savo kompetenciją vardų ir pavardžių suteikimo, keitimo, vartojimo ir kitose susijusiose srityse, privalo laikytis Europos Sąjungos teisės, ypatingai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų, užtikrinančių kiekvieno Sąjungos piliečio teisę laisvai judėti. Atsižvelgdami į nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, siūlome projekto 3 straipsnį papildyti nurodant, kad šioje projekto nuostatoje išvardytais atvejais turi būti vadovaujamasi ir Europos Sąjungos teise.
4. Projekto 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja visų asmenų vardų ir pavardžių rašybą, nustatant, kad vardas ir pavardė rašomi lietuviška forma, remiantis dokumento šaltiniu, atsižvelgiant į 5 straipsnyje numatytas išimtis. Analogiškos nuostatos numatytos 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse sutuoktiniams ir vaikams. Atsižvelgdami į tai, kad sutuoktiniai ir vaikai taip pat yra asmenys, o jiems skirtos nuostatos yra analogiškos 4 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 2 ir 3 dalis siūlytume išbraukti kaip perteklines. Tuo atveju jei minėtos nuostatos nebūtų išbrauktos siūlytume papildomai įvertinti projekto 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamų formuluočių atitinkamai „lietuviška forma“ ir „tik lietuviška forma“ skirtumus bei šias nuostatas suvienodinti.
5. Atkreipiame dėmesį, kad neaiški projekto 5 straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės „Anksčiau asmens turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma<...>“ reikšmė. Tuo atveju, jei tai yra dokumento šaltinyje nurodyta nelietuviška vardo ir pavardės forma, šią nuostatą siūlytume formuluoti taip: „Lietuvos Respublikos piliečio pateiktame dokumento šaltinyje nurodyta nelietuviška vardo ir pavardės forma<...>“.
6. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra užsieniečių sutuoktiniai, sutuoktinių suteiktas pavardes paso kitų įrašų skyriuje nurodyti ir nelietuviška (autentiška) grafine forma. Analogišką galimybę siūlytume įtvirtinti ir vaikams, Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems suteikiama užsieniečio tėvo (motinos) pavardė.
7. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė piliečiui pageidaujant paso kitų įrašų skyriuje nurodyti vardą ir pavardę ir nelotyniško pagrindo rašmenimis šalia nurodant vardą ir pavardę perrašytus lotyniško pagrindo rašmenimis. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte minimame Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad „[į]statymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, turėtų paisyti ir to, kad, kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys“. Atsižvelgiant į tai manytina, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja“ reiškia, kad asmens vardas ir pavardė paso kitų įrašų skyriuje turėtų būti įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.
8. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje siekiama nustatyti, kad kai pateikiami du ar daugiau dokumentų šaltinių, kurių viename vardas ir pavardė nurodyti lietuviška forma, o kitame – ne, išduodant dokumentus vadovaujamasi dokumento šaltiniu, nurodančiu lietuvišką formą. Tuo tarpu projekto 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiui pageidaujant vardas ir pavardė gali būti įrašomi ir nelietuviškais rašmenimis. Be to, kaip jau minėta, vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali išduoti dokumentus užsieniečiams, kuriuose jų vardai ir pavardės nurodomi ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis. Vertindami šias normas sistemiškai projekto 5 straipsnio 5 dalyje siūlytume įtvirtinti ne imperatyvią, o dispozityvią nuostatą, leidžiančią asmeniui, esant keliems dokumentų šaltiniams, kuriuose vardai ir pavardės nurodomi skirtingais rašmenimis, pasirinkti kurio iš esamų dokumentų pagrindu jo vardas ir pavardė turėtų būti rašomi Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduodamuose dokumentuose.
9. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymas negalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. Atsižvelgdami į tai, kad valstybės institucijų, išskyrus teismų, renkamos rinkliavos yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, projekto nuostatas siūlytume suderinti su šiame įstatyme vartojamomis sąvokomis ir atitinkamai pakeisti projekto 5, 6 ir 8 straipsnius.
10. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, yra asmens tapatybės kortelė (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o Lietuvos Respublikos pasas nėra privalomas asmens tapatybės dokumentas. Todėl projekte numačius galimybę asmens vardą ir pavardę paso kitų įrašų skyriuje nurodyti ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, tokia galimybė turėtų būti numatyta ir Lietuvos Respublikos piliečiams išduodamose asmens tapatybės kortelėse.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Mackevičienė
Viktorija Balčiūnaitė, tel. (8 5) 266 80 84, el. p. [email protected]