LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 174
STENOGRAMA
2010 m. vasario 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai
Č. JURŠĖNAS ir A. KAŠĖTA
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Susirinkome šiandien į neeilinę sesiją, sukviestą kolegų iniciatorių. 2010 m. vasario 11 d. plenarinį posėdį pradedame.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Gerbiamieji kolegos, kol buvo mūsų darbo plenariniuose posėdžiuose pertrauka, vienas mūsų kolega atšventė savo gražų vyrišką jubiliejų. Kviečiu K. Daukšį. Visų vardu norėčiau jį pasveikinti ir palinkėti išlikti visada tokiam energingam, visada žvaliam, kritiškam, bet teisingam, ir asmeninės laimės. (Plojimai)
K. DAUKŠYS (DPF*). Dėkui visiems. Tikrai nesijaučiu padaręs ką nors gero. Tėčiui ir mamai turėčiau pasakyti ačiū, kad prieš 50 metų gimiau. Kas turės laiko ir galimybę, mano kabinetas žinomas. Ačiū. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, per tą mūsų periodą, kai nebuvo plenarinių posėdžių, yra gauta įvairių pareiškimų, adresuotų man, su kuriais aš turėčiau supažindinti ir jus, gerbiamieji Seimo nariai.
Pirmiausia pareiškimas, parašytas sausio 25 d., Seimo nario J. Ramono: prašau nuo šių metų sausio 25 d. manęs nelaikyti Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu. Kitas jo pareiškimas: prašau nuo šių metų sausio 25 d. mane laikyti Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nariu.
Toliau yra pareiškimas dėl frakcijos pavadinimo ir sudėties pakeitimo, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimui: pranešame, kad 2010 m. sausio 27 d. frakcijos posėdyje nutarta pakeisti frakcijos pavadinimą. Naujasis frakcijos pavadinimas – Krikščionių partijos frakcija. Krikščionių partijos frakcijos nariai: A. Sacharuk, J. Stanevičius, V. Valkiūnas, L. Karalius, L. Kernagis, V. Kurpuvesas, D. Meiželytė-Svilienė, L. Dinius, Z. Užlytė, M. Varaška, R. Žilinskas, J. Ramonas. Frakcijos seniūnas – A. Sacharuk.
10.10 val.
Dabar, kolegos, pradedame mūsų neeilinės sesijos šiandieninį darbą. Pirmiausia, natūralu, mes turime pasitvirtinti neeilinės sesijos darbų programą. Todėl kviečiu į tribūną J. Razmą pateikti Seimo nutarimą „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Neeilinės sesijos iniciatoriai pagalvojo, kad daugiau kaip pusantro mėnesio išsiskyrimo terminas, koks, atrodė, gali būti pabaigus mums pratęstąją rudens sesiją, yra per ilgas. Gausus mūsų susirinkimas šiandien įrodo, kad išties, matyt, pasiilgom to bendro buvimo salėje. Bet čia yra ne tik emociniai momentai. Iš tiesų per tam tikrą laiką susikaupė ir svarbių klausimų, kurių kuo greitesnis išsprendimas yra labai pageidautinas.
Vienas iš tokių klausimų, paskatinęs imtis iniciatyvos, buvo siekis sudaryti sąlygas prisiekti naujajam užsienio reikalų ministrui. Tai yra įrašyta mūsų darbų programoje ir mūsų šios dienos darbotvarkėje. Iš tiesų turbūt būtų negerai, kad labai ilgai tęstųsi ta tokia dviprasmiška padėtis, kai visi žino naujai paskirto ministro pavardę, o tuo pat metu užsienio reikalų ministro pareigas formaliai eina kažkuris kitas ministras, ypač kai tokia svarbi sritis.
Per tą iniciatyvos įgyvendinimo laiką atsirado ir papildomų reikmių neeilinei sesijai, nes buvo paskelbtas generalinio prokuroro atsistatydinimas ir tai įteisinantis Prezidentės dekretas. Todėl iniciatoriai vėliau papildė savo pirminę iniciatyvą ir šiuo klausimu. Jis taip pat yra teikiamoje darbų programoje.
Greta to darbų programoje siūlomi tie klausimai, kurių priimti nepavyko pratęstoje rudens sesijoje, paskutinę dieną, kai, kaip žinote, salėje pritrūko dalyvaujančiųjų – buvo mažiau nei 71.
Į darbų programą taip pat įrašyta nemažai klausimų, susijusių su apskričių naikinimu, nes laikas nelaukia, liepos 1 d. ne taip toli. Iš tikrųjų mums reikia po pateikimo turėti kuo daugiau laiko komitetuose svarstyti, kaip, kokias apskričių funkcijas geriausiu būdu kam perduoti, kaip ir kur perduoti to pavaldumo įstaigas, todėl manau, kad bus naudinga, kad mes šiandien pateiksim tuos projektus ir komitetai, turėdami daugiau laiko, galės juos svarstyti.
Taip pat į darbų programą yra įrašyta dar keletas projektų, susijusių su Paslaugų direktyvos įgyvendinimu. Kaip žinote, mes nespėjom šios direktyvos įgyvendinti iki Naujųjų metų, bet vis tiek manau, kad turime siekti, kad tas procesas per daug neužtruktų.
Tai trumpai tokie yra siūlymai dėl darbų programos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, pirmiausia nuo paskutinio mūsų pasimatymo praėjo ne pusantro mėnesio, o tik dvi su puse savaitės. Čia tokia maža pastabėlė.
Mano klausimas. Aš gavau jūsų surinktus parašus dėl pagrindinės darbotvarkės. Bet aš paklausiau savo kolegų, aš nemačiau papildomų klausimų įtraukimo į darbotvarkę lygiai tokia pačia tvarka, kai jūs turėjote surinkti tuos parašus. Bent jau mes tokios medžiagos neturime. Ar jūs avansu įtraukėte, ar vis dėlto surinkote parašus?
J. RAZMA (TS-LKDF). Atsakau labai aiškiai, kad lygiai tų pačių iniciatorių visi parašai buvo surinkti ant atskiro papildomo siūlymo dėl darbų programos. Aš paprašysiu – Sekretoriatas turbūt nesunkiai galės pateikti gerbiamajam Seimo nariui kopiją. Gerai, visiems.
O dėl pusantro mėnesio, Algirdai, jeigu jūs būtumėte atidžiai manęs klausęs, aš sakiau, kad pusantro mėnesio būtų išėję, jeigu mes būtume nesusirinkę į neeilinę sesiją, tada jau labai būtume vieni kitų pasiilgę. O susirinkti į neeilinę sesiją tai buvo šiaip ilgametė praktika, kai ir anksčiau Vasario 16-osios aplinkoje paprastai būdavo neeilinė sesija ir keli posėdžiai, netgi būdavo pusantros savaitės arba bent viena savaitė. Mes siūlome tik vieną dieną.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atsakyti į Jurgiui pateiktą klausimą dėl parašų. Aš apgailestauju, kad Seimo nariai nežiūri į savo pašto dėžutes. Kiekvienam yra išdalinta, mes ką tik pasitikslinome, Sekretoriato atstovai pasitikslino, Irena Perkauskienė, Dokumentų skyrius, dar kartą patikino, kad kiekvienam buvo išdalinta.
Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis neeilinės Seimo sesijos iniciatoriau, arba iniciatorių grupės atstove, vis dėlto mes turime ne posėdį, o neeilinę sesiją. Mano supratimu, neeilinėje sesijoje buvo labai daug valstybei svarbių ir sunkių klausimų, tarkime, ligoninių restruktūrizavimo, laikinųjų išmokų, darbo užmokesčio reguliavimo, pensininkų padėties, taip pat konstituciniai aukštojo mokslo ir studijų klausimai. Kodėl gi jūs tokių rimtų nacionalinių klausimų nesugalvojote arba nesugebėjote įtraukti į darbotvarkę ir padaryti savaitės neeilinę sesiją kaip ir dera, kad būtų parodyta, kad iš tiesų valdančioji dauguma dirba ir nori dirbti tėvynei. Padarėte daug tokių smulkių klausimėlių, kurių tikrai nevertėjo dangstyti vien tik užsienio reikalų ministro priesaika. Ponia R. Juknevičienė labai gerai pavaduotų užsienio reikalų ministrą dar vieną kitą savaitę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kai kurių paminėtų klausimų iniciatorius esate jūs ar jūsų kolegos. Kai jūs sužinojote apie mūsų iniciatyvą, kuri viešai buvo paskelbta dar net nepradėjus rinkti parašų, jūs taip pat turėjote galimybę pasiūlyti iniciatoriams jūsų paminėtus klausimus. Deja, jūs tikrai nesikreipėte į iniciatorius su tokiais čia išvardintais pasiūlymais. Tai gal irgi yra viena iš priežasčių, dėl ko tų klausimų nėra, nes dėl kai kurių iš jų, žinote, mūsų nuomonės nesutampa, pavyzdžiui, dėl sveikatos sistemos reformos stabdymo ar kai kurių kitų. Bet jūs sutiksite, kad į iniciatorius jūs nesikreipėte dėl tų klausimų įrašymo.
PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, šita sesija sukviesta iš esmės dėl to, kad reikia prisaikdinti užsienio reikalų ministrą. Sakykite, kada planuojate kitą neeilinę sesiją, nes akivaizdu, kad dar svarbesnėje šiandien srityje negu užsienio reikalai – sveikatos apsaugos srityje – jau nebėra ministro ir naują ministrą irgi reikės prisaikdinti. Kada jūs tai planuojate?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kol kas tokių planų bent aš neturiu ir negirdėjau, kad kas nors apie juos kalbėtų. Jeigu tokių planų atsiras, tai apie juos atitinkama tvarka bus pranešta, bet šiandien neturiu ką pasakyti tuo klausimu.
PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, šitoje vienos dienos sesijoje įtraukta 50 klausimų. Lietuvos valstybė egzistuoja 20 metų – rašom ir rašom, rašom ir rašom įstatymus ir jų pataisas, valstybėje vis blogiau ir blogiau nuo to rašymo. Ar nemanote, kad laikas prispausti valdininkiją ir pareikalauti pirmiausia pateikti ataskaitą, kaip buvo vykdomi įstatymai, nes kas iš to mūsų rašymo? Beletristika tampa, nebe įstatymai. Ar visgi manote pereiti prie pagrindinės Seimo funkcijos, kai jau sukurta įstatymų bazė, prie kontrolės, kaip jie vykdomi, nes jeigu šitos kontrolės nebus, tai mes čia rašysime ir rašysime, kol nusirašysime iki „nudurniavimo“.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš labai pritariu jūsų pastabai dėl parlamentinės kontrolės stygiaus. Gaila, kad štai per tą šiek tiek mums laisvesnį laikotarpį tarp sesijų komitetai, nors turi tikrai geras sąlygas kviesti daug svarbių posėdžių dėl parlamentinės kontrolės, tiesiai šviesiai pasakysiu, ne per daug aktyviai tą galimybę išnaudoja. O dėl įstatymų tokio taisymo iš tikrųjų, jeigu mes sutartume, kad įstatymai įgytų bendresnę formą, kad juose liktų daugiau erdvės kažką spręsti per įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, pavyzdžiui, dėl tam tikros Vyriausybės pavaldumo institucijų sistemos, nes dabar įstatymuose yra įrašyta daug institucijų pavadinimų, ir štai kai mes keičiame jų sistemą, atsisakome apskričių, tai jūs pats matote, kiek daug mes turime daryti formalių pakeitimų įstatymuose. Dėl to tas didelis skaičius, bet jis anaiptol nereiškia, kad čia yra toks kiekis labai reikšmingų idėjų. Politinių idėjų yra daug mažiau, bet su tuo susijusių formalumų susidaro tikrai didelis kiekis.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jūs, be abejo, sutiksite, kad kiekvienas papildomas klausimas, kuris įtraukiamas kaip neplanuotas tai yra puikiausia iliustracija netinkamo darbo planavimo. Prašau pasakyti, ar jūs numatote kada pateikti papildomai balsuoti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes, kaip žinoma, Etikos ir procedūrų komisija nustatė ir rekomenduoja perbalsuoti. Ar tai jūsų planuose yra numatyta kada nors, ar ne? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš įsivaizduoju, kad šis klausimas atsiras pačią pirmąją eilinės sesijos eilinio posėdžio dieną. Jeigu Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas būtų buvęs kiek ankstyvesnis, kai mes tik pradėjome rinkti parašus, aš manau, kad būtų logiška ir jį įtraukti. Bet jis yra padarytas tik vakar, kai jau visi parašai buvo surinkti, viskas dėl neeilinės sesijos nuspręsta, mes neturėjome galimybės jo papildomai įtraukti. Tiesiog Statuto formalumai to neleistų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus, dabar motyvai dėl viso projekto. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai. Už – 89, prieš – 5, susilaikė 13. Po pateikimo projektui pritarta. Ar galime iš karto priimti šį Seimo nutarimą? Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Tada balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 84, prieš – 4, susilaikė 18. Seimo nutarimas „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ priimtas.
10.26 val.
Taigi dabar mums reikia patvirtinti šios dienos darbotvarkę. Seniūnų sueigoje buvo pasiūlymas dėl objektyvių priežasčių išbraukti kai kuriuos klausimus. Pirmiausia yra pagal eilę 1-8c, projektas Nr. XIP-611. Kadangi nėra Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados, kad jie yra padarę pertrauką, jis yra išbraukiamas iš darbotvarkės. Lygiai taip pat rezervinis 3, kompleksinis 4 ir 5. Nėra komitetų išvados, todėl šie klausimai yra išbraukiami iš darbotvarkės. Ar yra dar kokių nors klausimų? Ar galime bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Tai ar galime bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Galime. Dėkoju. Šios dienos darbotvarkė patvirtinta. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
10.27 val.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas 1-3 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas. Turbūt puikiai suvokiame, kad šiandien A. Ažubalis yra Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, tačiau tuo pat metu jis yra ir paskirtasis užsienio reikalų ministras. Mes turime šiandien priimti šį sprendimą ir priimti Seimo nutarimą, kuriuo 24 straipsnį pripažintume netekusiu galios, tai yra atleisti A. Ažubalį iš užimamų pareigų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matau, kad niekas nenori klausti. Dėkoju gerbiamajai Pirmininkei už pateikimą. Dėl motyvų ar bus norinčių kalbėti? Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime balsuoti dėl viso nutarimo priėmimo? Galime balsuoti. Galime iš karto priimti? Dėkoju.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“. Kas pritaria, balsuoja už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 104, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.
10.31 val.
Užsienio reikalų ministro A. Ažubalio priesaika
Gerbiamieji Seimo nariai, kitas darbotvarkės klausimas – užsienio reikalų ministro priesaika. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę I. Degutienę. Gerbiamieji kolegos, dar nereikia stotis.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, 2010 m. sausio 29 dienos dekretu Nr. 1K-279 Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė paskyrė A. Ažubalį Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru. Trumpai priminsiu prisaikdinimo procedūrą. Ministras prisiekia Seimo posėdyje stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą, arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Taigi kviečiu A. Ažubalį prisaikdinimo procedūrai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš, Audronius Ažubalis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darome kelių minučių pertraukėlę, galite pasveikinti ką tik prisiekusį ministrą.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, turėtume dirbti toliau ir visus sveikintojus prašau irgi į savo darbo vietas.
10.39 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 38, 47, 182 ir 190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-975. Grąžintas Prezidentės. Likęs tik balsavimas. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti grąžinto įstatymo priėmimo procedūrą ir ką mes dabar turėtume daryti.
Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, susikaupiame! Gerbiamoji Aleknaite, Zingeri ir visi kiti, prašom balsuoti. Dar kartą formuluoju klausimą. Kas už tai, kad priimtume visą įstatymą be pakeitimų, balsuoja už, jeigu manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 57, prieš – 10, susilaikė 39. Įstatymas be pakeitimų nepriimtas.
Mes dabar turime balsuoti, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidentės teikiamomis pastabomis ir papildymais. Kas už tokią nuostatą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 64, prieš – 7, susilaikė 32. Baudžiamojo kodekso 38, 47, 182 ir 190 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.42 val.
Lydintysis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-976GR. Balsavimo procedūra ta pati. Pirmiausia balsuojame, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 46, prieš – 2, susilaikė 61. Taigi įstatymas be pakeitimų nepriimtas.
Dabar balsuojame, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidentės teikiamomis pataisomis ir papildymais. Tie, kas už tokią formuluotę, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 18. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-634 laikomas nepriimtu, nes tokia buvo Prezidentės siūloma nuostata.
10.45 val.
Darbotvarkės 1-6a klausimas – eurointegracinis įstatymas Nr. XIP-1424(3). Liko tik balsavimas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 6, 7, 8, 10, 13, 15, 18, 22, 23, 24, 31, 32, 39, 41, 54, 58, 78, 85, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97 straipsnių ir priedo papildymo ir pakeitimo, įstatymo papildymo 211, 941, 951, 952 straipsniais, įstatymo 98, 99, 100 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 80, prieš nėra, susilaikė 30. Įstatymas Nr. XIP-1424(3) priimtas.
10.47 val.
Įstatymas Nr. XIP-1425(2). Likęs tik balsavimas. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 40, 43, 45, 49, 57, 62, 74, 85, 86, 89, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo 12 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 78, prieš nėra, susilaikė 32. Įstatymui Nr. XIP-1425(2) pritarta.
10.49 val.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas 1-7, įstatymo projektas Nr. XIP-1671(2) – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Yra likęs tik balsavimas. Tačiau 2 straipsnyje yra nuostata, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2010 m. vasario 1 d. Taigi mes tada turim apsispręsti balsuodami dėl viso įstatymo ir registruoti arba iš naujo teikti pataisą dėl 2 straipsnio įsigaliojimo, nes ši data jau yra praėjusi. Tai dabar, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 55, prieš – 10, susilaikė 34. Įstatymas Nr. XIP-1671(2) priimtas. Gerbiamasis A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, taip ir liko neaišku, nuo kada dabar įstatymas galioja. Mes turėjom apsispręsti dėl 2 straipsnio. Jūs tai ir įvardinote, 2 straipsnio pakeitimo nėra. Ar tai reiškia, kad įstatymas galioja atgaline data, ar tai reiškia, kad mūsų balsavimas yra niekinis?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš dėl to jus ir perspėjau, kad 2 straipsnio įsigaliojimas yra vasario 1 d. Paprastai procedūriškai turėtų būti taip: kadangi pagal Statutą buvo likęs tiktai balsavimas, mes turėjome atmesti šitą variantą, bet jūs pasielgėt kitaip, ir tada iš naujo jį registruoti su nauja įsigaliojimo data. Šį kartą iš tikrųjų niekaip atgal negali galioti įstatymas nuo vasario 1 d.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, ar būtų galima? Tai tada, gerbiamoji Pirmininke, frakcijos vardu, nors mūsų frakcija ir susilaikė priimant šitą įstatymą, frakcijos vardu aš dar kartą prašau pakartoti balsavimą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra prašymas frakcijos vardu perbalsuoti, nes nesuprato. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nedarykim šurmulio. Visi susikaupiam ir jūs patys paskaitykit 2 straipsnį. Kada jo įsigaliojimas? Vasario 1 d. Mums procedūriškai buvo likęs tiktai balsavimas. Aš kitaip negalėjau jums nieko teikti. Tai jūs turėjot ir apsispręsti, dėl to aš ir pasakiau, kad 2 straipsnio įsigaliojimas yra nuo vasario 1 d. Tai logiškai aišku, kad įstatymas negali atgaline data galioti, jeigu mes jį tik šiandien priimam. Tai mums jį reikėjo ir atmesti. Prašau, V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš ir nebalsavau už šį įstatymą. Jeigu kolegos apsimeta, tai reikia taip ir pasakyti, nes aš jiems ir noriu pasakyti, kad apskritai šis balsavimas yra kuriozinis. Tai yra, taip sakant, teisinėje valstybėje, tai apskritai yra, na, jau daugiau nebėr ką kalbėti. Šiuo atveju, užuot neeilinės sesijos iniciatoriai būtų suorganizavę taip, kaip reikia, ir pataisas, ir visa kita, ir padarę kokybišką darbą, dabar štai vėl toj vienintelės dienos sesijoj darome tokius vaikiškus, atsiprašau, dalykus.
PIRMININKĖ. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Vakar Etikos ir procedūra komisija svarstė dėl visų tų perbalsavimų ir buvo labai aiškiai pasakyta. Aš nežinau, ar jūs esat susipažinusi su Etikos ir procedūrų komisijos sprendimu, kad perbalsavimas pagal Statutą galimas tik dviem atvejais: pirmas atvejis – kai yra lygus balsų skaičius, antras – tuomet, kai yra vienasmeniškumo pažeidimas. Jokių kitų pagrindų perbalsuoti nėra. Ir mes vakar komisijoje visi sutarėm informuoti Seimo vadovybę griežtai laikytis šio Statuto straipsnio. O kas ne taip balsavo ar nesuprato, tai tada keiskim Statutą ir elkimės pagal naujus pakeitimus.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kadangi jūs esate Etikos ir procedūrų komisijos narys, kiek aš žinau, tai aš jums siūlau atsiversti Statuto 121 straipsnio 4 dalį, kur aiškiai pasakyta: „Frakcijos reikalavimu perbalsuojama ir pradėjus svarstyti netgi kitą darbotvarkės klausimą.“ Toliau: „Frakcijos seniūnas gali pareikalauti, kad balsavimas būtų atidėtas arba pakartotas iš naujo.“ Taigi frakcijos vardu prašymas perbalsuoti yra labai akivaizdžiai pasakytas Statuto 121 straipsnyje, yra net 7 punktai. Jūs gi dabar ką komentuojate, tai kai dėl vieno balso skirtumo. Tai čia yra visai kita pastraipa, kur apie tai yra kalbama. Bet kai yra frakcijos reikalavimu perbalsuojama, tai iš tikrųjų yra aiškiai apibrėžta 4 punkte. O kadangi gerbiamasis A. Endzinas kalbėjo frakcijos vardu, aš turėsiu tai ir padaryti. O dabar – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmas dalykas, aš nežinau, ar čia taip dramatiškai reikia vertinti mūsų priimtą sprendimą, kai įstatymas yra žmonių labui, kai kalbama apie išmokas, kurios skaičiuojamos už vasario mėnesį. Kai fiksuojam, kad nuo vasario 1 d., tai juk ir pasakoma, kad jau nuo vasario, už vasario mėnesį bus tie sprendimai žmonių labui. Tai tokiais atvejais toks mūsų sprendimas argi jis yra antikonstitucinis? Aš nesu dėl to toks tikras. Bet jeigu jau būtų Seimo Pirmininkės sprendimas dėl perbalsavimo pagal frakcijos prašymą, tai tokiu atveju prieš tą perbalsavimą aš Seimo Pirmininkei siūlyčiau pasinaudoti, kokiu ten, priešpaskutiniuoju ar paskutiniuoju Statuto straipsniu, sutarus visiems grįžti atgal prie to straipsnio dėl įsigaliojimo, jį pataisyti ir tik tada daryti perbalsavimą. Žodžiu, jeigu jau grįžtam atgal, tai grįžkim giliau, o ne darykim pakartotinį mechanišką perbalsavimą.
PIRMININKĖ. Prašau, K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų būtų keista, jeigu Jurgis būtų atsistojęs ir pasakęs, kad įstatymą parengė ne žmonių labui. Nes ar tas, ar kitas – visi įstatymai bus žmonių labui. Bet iš kitos pusės, Pirmininke, juk ne visą laiką frakcijos seniūnų prašymu būna perbalsavimai. Gal reikėtų skirti? Jeigu ateina konservatorius, visą laiką reikia perbalsuoti, o jeigu jau ateina frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, tai gal ir nereikės balsuoti. Tai vieną kartą sutarkime tas žaidimo taisykles (čia daugiausia ne jums kreipiama, bet jūsų pavaduotojams), kad būtų vienodai teisingos, ar viena frakcija, ar kita. Tada bus labai didelė tvarka ir nereikės ginčytis dėl Statuto ir kitų dalykų.
PIRMININKĖ. Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėjau kalbėti dėl šio įstatymo, kurį priėmėme, esmės. Aš manau, šiandien „Sodros“ biudžeto yra sudėtinga situacija, ir kai priimamos nuostatos ne kas ketvirtį, o kas mėnesį pervedinėti į privačius fondus, tai, be abejo, už privačių fondų taip pat stovi žmonės, bet privačių fondų interesams yra atstovaujama, o ne Lietuvos gyventojų. Krizė, ir ta problema tik gilinama. Man yra labai keista tokia pozicija ir to klausimo skubus įtraukimas į neeilinę sesiją, kai mes visiškai susipainiojome.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, taigi Statuto 261 straipsnis – nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas. Iš tikrųjų čia situacija susidaro teisiškai kuriozinė. Vienas yra protingumo principas, kitas yra teisės principas. Pagal teisės principą joks priimtas įstatymas atgal negali galioti.
Taigi visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas. Aš siūlau grįžti į šio įstatymo 2 straipsnio priėmimą, nes yra registruota Seimo nario R. Dagio pataisa 2 straipsniui dėl šio įstatymo įsigaliojimo. Ar galite pritarti tokiam mano siūlymui? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate Seimo Pirmininkės siūlymui grįžti į 2 straipsnio priėmimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 91, prieš – 1, susilaikė 15. Ačiū už pritarimą grįžti į 2 straipsnio priėmimą.
Kviečiu į tribūną R. J. Dagį pateikti 2 straipsnio registruotą pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau priminti gerbiamajam P. Gražuliui, kad jis atidžiau sektų mūsų darbotvarkę. Mes kalbame visiškai kitu klausimu, negu jis čia dabar ką tik kalbėjo. Mes kalbame apie skaičiavimo tvarką, kurios pagal anksčiau priimtą procedūrą faktiškai neįmanoma įgyvendinti. Čia yra tam tikras brokas, kurį dabar komitetas siūlo ištaisyti. Kartu siūlome pakeisti datą, kad būtų galima realiai įgyvendinti – ne vasario mėnesį, o kovo mėnesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Gerbiamasis A. Sysas – už pataisą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aišku, šiai pataisai reikia pritarti. Bet aš noriu priminti, kad tokią pataisą, apie kurią kalbame, aš teikiau pagrindinio įstatymo svarstymo metu. Tada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasakė, kad nereikia šitos pataisos, ją atmetė. Po to, praėjus mėnesiui, atsibudo, bet jau atsibudo ne Socialinės apsaugos ministerija, o krašto apsaugos ministrė, kai pamatė, kad statutiniams netinka toks variantas, kuris buvo pagrindiniame įstatyme.
Aš labai norėčiau atkreipti Seimo daugumos dėmesį, kad opozicija kartais teikia teisingus pasiūlymus. Tada mes negrįžtume po tris keturis kartus ir netaisytume to, ką galėjome padaryti iš karto. Čia yra mums pamoka. Ir užuot šiam įstatymui įsigaliojus normaliai sausio 1 dieną, mes štai dabar žaidžiame iki kovo 1 dienos. Reikia pritarti, nes už šios pataisos yra konkretūs žmonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi pataisa yra galiojanti 2 straipsniui, tai balsuojame. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas su pataisa, kad šio įstatymo įsigaliojimas – nuo 2010 m. kovo 1 d., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 101, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 2 straipsnis priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo keturi – už ir keturi prieš. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Aš nenoriu kartoti. Šį įstatymą reikia priimti, ir viskas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – už. Nenorite. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.06 val.
Šeimynų įstatymo projektas Nr. XIP-609(2) (priėmimo tęsinys)
Šeimynų įstatymo projektas Nr. XIP-609(2), irgi tik balsavimas. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad Šeimynų įstatymas būtų priimtas, baluojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 4. Šeimynų įstatymas priimtas.
11.06 val.
Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-610(2). Irgi tik balsavimas. Kas už tai, kad būtų priimtas Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 4. Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
11.08 val.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Algimanto Valantino atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“. Pateikimas. Pranešėjas – Jonas Markevičius, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Prašom.
J. MARKEVIČIUS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Prezidentės dekretą „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti A. Valantino atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“.
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į generalinio prokuroro atsistatydinimo pareiškimą, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti A. Valantino atleidimui. Antruoju straipsniu teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti laikinai, iki bus paskirtas generalinis prokuroras, pavesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Raimondui Petrauskui eiti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas.“
Jeigu leistumėte, trumpai pristatysiu kandidatą laikinai eiti generalinio prokuroro pareigas R. Petrauską.
R. Petrauskas savo tarnybą prokuratūroje pradėjo 1990 m. Pakruojo rajono prokuratūros prokuroru. Per tą laikotarpį ėjo įvairias pareigas, pradedant tyrėjo, baigiant įvairių padalinių vadovo. Šiuo metu R. Petrauskas vykdo Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vadovo pareigas. Prokuroras turi patirties teisėkūros srityje, yra dalyvavęs įvairiose darbo grupėse, teikęs įvairių įstatymų normų pataisas ir pasiūlymus. Šiuo metu, eidamas šias pareigas, yra įvairių kolegijų narys, tarp jų ir Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos, Specialiųjų ekspertų komisijos narys, Prokuratūros atestacijos komisijos narys. Jo turima kompetencija ir profesinis išsilavinimas neleidžia abejoti jo tinkamumu eiti šias pareigas.
Jeigu turėtumėte papildomų klausimų pačiam prokurorui, turėsite tokią galimybę. Jeigu turite klausimų man, kaip dekreto teikėjui, prašau pateikti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kažkodėl visiškai nesigirdi. Gal jūs mikrofonus pataisykite.
J. MARKEVIČIUS. Jeigu galima, aš pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui.
PIRMININKĖ. Primenu, klausimui minutė ir atsakymui minutė.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į pastaruoju metu pasipylusią laviną atsistatydinimų savo noru, o tai iš principo yra labai keista. Tačiau ne apie tai būtų klausimas. Klausimas būtų toks.
Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų sausio 27 d. generalinis prokuroras prezidentūroje po trijų valandų pokalbio su Prezidente išėjo pakelta galva ir Prezidentė pareiškė, kad pasitiki generaliniu prokuroru ir kad jis toliau gali drąsiai eiti savo pareigas. Vasario 5 d. prokuroras ateina su prašymu atsistatydinti a la savo noru. Sakykite, kas vis dėlto per tą laiką iš prezidentūros pozicijos… ar kas nors kardinaliai pasikeitė nuo sausio 27 d. iki vasario 5 d.? Galbūt generalinis prokuroras neištesėjo kažkokių Prezidentei duotų pažadų per tą laikotarpį ar kas ką padarė ir tai neatitiko Prezidentės lūkesčių? Gal galėtumėte šiek tiek detaliau pakomentuoti tą laikotarpį ir juo įvykusius kažkokius pasikeitimus arba pasikeitimų nebuvimą? Ačiū.
J. MARKEVIČIUS. Dėkui už klausimą. Per tą laikotarpį niekas nepasikeitė. Prezidentė buvo ir anksčiau išreiškusi nepasitenkinimą prokuratūros darbu. Šis apsisprendimas yra paties generalinio prokuroro asmeninis reikalas. Manau, jis atsakys į visus klausimus, susijusius su savo apsisprendimu.
PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galima, jūs atsakinėkite garsiau ir tvirčiau.
J. MARKEVIČIUS. Dėkui.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas iš dviejų dalių. Išties keistokai atrodo tokios atsistatydinimo aplinkybės, kurių mes, Seimo nariai, arba įstatymų leidėjas, kuriam teks priimti sprendimus, neišgirsta iš šalies Prezidentės. Kaip tai suprasti, kad neišdėstomas iš tiesų rimtas atsistatydinimo motyvų pagrindimas? Antra. Kaip jūs galvojate, kas turi pavaduoti? Konstitucinis reguliavimas ir teisinis reguliavimas šiuo atveju yra labai aiškus – generalinis prokuroras turi savo pavaduotojus. Kaip jūs, ar nematote, kad jūsų teikime yra tam tikras teisinis konfliktas?
J. MARKEVIČIUS. Dėl pirmo klausimo. Aplinkybės yra asmeninis apsisprendimas ir Prezidentė joms pritaria.
Dėl antro klausimo – dėl dekreto teikimo skirti prokurorą. Prezidentės nuomone, Generalinėje prokuratūroje būtina rotacija ir naujų vadovų kaita. Rengiant šį teisės aktą, buvo derinta su teisės specialistais ir prieštaravimų teisės normoms nėra.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų stebint paskutiniųjų metų įvykius matyti tendencija: tik pradedama viena ar kita byla nagrinėti viešai, po kurio laiko atsistatydina vadovas. Lygiai tas pats buvo su Valstybės saugumo departamento vadovu, dabar su generaliniu prokuroru. Dabar jau matome, kad pasirodė laikraščiuose, nacionalinėje spaudoje nagrinėjamos finansinės bylos. Tai kas bus kitas? Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas ar Mokesčių inspekcijos viršininkas dėl asmeninių priežasčių atsistatydins? Kaip Prezidentė žiūri į tokius atsistatydinimus dėl asmeninių priežasčių? O juk mes visi žinome iš tikrųjų, kokios yra priežastys.
J. MARKEVIČIUS. Bylos, susijusios su D. Kedžiu, arba kitos kokios bylos eigos Prezidentė nekomentuoja. Tai yra prokurorų kompetencija priimti sprendimus. Asmeninės atsakomybės klausimas kyla kiekvieną dieną ir vadovai patys priima šitą sprendimą. Kas bus ar nebus, neturėčiau spėlioti šiandien.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš galbūt pakartosiu tai, ko klausė mano kolega, nes aš specialiai atsinešiau Prokuratūros įstatymą. Ir pagal viešąjį valdymą, ir pagal Prokuratūros įstatymą (cituoju 7 straipsnį) „Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją“. Generalinėje prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – kolegija, į kurią įeina generalinis prokuroras, pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai. Būkite malonus pasakyti, kaip jūsų siūlomas naujasis kandidatas galės būti tos kolegijos nariu?
J. MARKEVIČIUS. Dėl laikinumo, skiriant laikinai į generalinio prokuroro pareigas. Teisės aktuose nėra tikslios nuorodos, kaip tai yra įgyvendinama, todėl ir nėra prieštaravimo.
A. SYSAS (LSDPF). Kaip tai?
J. MARKEVIČIUS. Dėl galimybės eiti kitas pareigas, kaip ir vadovauti kolegijoms, turėtų būti sprendžiama žinybine tvarka. Tikrai ne Prezidentės kompetencija šioje vietoje.
PIRMININKĖ. Klausia J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Dėkui. Aš noriu kalbėti. Pirmininke, aš noriu pasisakyti diskusijoje.
PIRMININKĖ. Tai jūs nenorite dabar klausti? Dėkoju. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėjau paklausti konkrečiai generalinio prokuroro. Ar bus atskirai sąrašas, ar jūs galėtumėte perregistruoti mane, kai bus klausinėjamas generalinis prokuroras atitinkamais klausimais, ar ne?
Gerbiamoji Pirmininke, aš į jus kreipiuosi: ar bus papildomai klausiamas generalinis prokuroras, nes aš norėjau klausti generalinio prokuroro, o ne Prezidentės patarėjo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą paprastai neklausinėjama, tačiau jeigu Seimas išreiškia valią ir norą klausti, tada tokia galimybė yra suteikiama.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Užregistruokite mane, aš norėčiau paklausti generalinio prokuroro.
PIRMININKĖ. Gerai.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Supratom. Po to, kai ponas J. Markevičius atsakys į jūsų klausimus, galėsime pakviesti į tribūną generalinį prokurorą, kad jis atsakytų į klausimus. Ar tie, kas užsirašėte, norite klausti J. Markevičiaus ar generalinio prokuroro? A. Stancikienė. Nėra. (Balsai salėje) Atsiprašau, nerėkite, viskas iš eilės.
M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau paklausti generalinio prokuroro.
PIRMININKĖ. Gerai, tik to man ir reikia. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau pasiteirauti iš to, kas įvyko per paskutiniuosius mėnesius. Ar Prezidentė ir Prezidentės patarėjai svarstė brutalius atvejus, kai tiesiogiai kišamasi pažeidžiant įstatymus į prokuroro veiklą? Ne tik siūlo skirti arba atleisti iš pareigų, bet ir apginti vadovaudamasi Statutu ir vadovaudamasi Prezidentės statusu. Ar buvo ir kiek tokių atvejų teko nagrinėti dėl kitų prokurorų, ne tik dėl generalinio prokuroro, apskritai dėl politikų, pareigūnų ar žiniasklaidos atstovų kišimosi tiesiogiai į bylų tyrimą ir dėl atskirų prokurorų Lietuvoje?…
J. MARKEVIČIUS. Dėl prokurorų veiklos vertinimų yra gaunama gana daug skundų ir jie visi yra nagrinėjami. Dėl kišimosi Prezidentės nuomonė yra vienareikšmiška – bylų eiga, bylų tyrimas yra tik teisėsaugos kompetencija ir teisingumą vykdo teismai. Toks klausimas kaip atskiro prokuroro spaudimas arba politinis spaudimas nebuvo atskirai svarstomas. (Balsai salėje: „Per mikrofoną galima kalbėti…“)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jonai, aš nežinau, kodėl, bet jūs nekalbate per mikrofoną. Klausia A. Dumčius. Klaus generalinį. R. Kupčinskas. Ar poną Joną Markevičių norite paklausti, ar generalinį prokurorą?
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Generalinį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Aš kviesčiau į tribūną… (Šurmulys salėje) Atsiprašau, dar yra daugiau. E. Klumbys nori klausti generalinį ar poną J. Markevičių? Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Prezidentės atstove, sakykite, kas atsitiko jūsų institucijoje, kad prieš gerą savaitę, kai Prezidentė susitiko su generaliniu prokuroru ir dviem pavaduotojais, viskas buvo neblogai, buvo išreikštas pasitikėjimas, staiga po geros savaitės yra tenkinamas generalinio prokuroro atsistatydinimas, o dviem jo pavaduotojams, nė vienam iš jų, nepavedama vadovauti Generalinei prokuratūrai. Kas atsitiko prezidentūroje per tą savaitę?
J. MARKEVIČIUS. Norėčiau atsakyti atsakingai, kad per tą savaitę niekas neatsitiko. Prezidentė priekaištus Generalinės prokuratūros vadovybei buvo ir anksčiau išsakiusi, jie buvo dėl sisteminių prokuratūros klausimų, dėl reformos, dėl struktūros, dėl kontrolės. Atsistatydinimo klausimas, dar kartą kartoju, tai yra asmeninis prokuroro sprendimas. Jis galės puikiai atsakyti į šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Prezidentės patarėjau, iš jūsų atsakymų jaučiama, kad tamsus reikalas šitas dalykas yra. Dabar norėčiau tiesiai paklausti. Per visą nepriklausomybės istoriją nė vienas generalinis prokuroras neišbuvo visos kadencijos. Ar prezidentūroje jūs nenagrinėjote priežasčių, kodėl sukurta sistema, kada net politikai, kurie buvo nuteisti arba kuriems iškeltos bylos, gali terorizuoti prokuratūrą?
J. MARKEVIČIUS. Aš tikrai tikiuosi, kad naujas vadovas bus naujo požiūrio ir atsparus bet kokiam politiniam spaudimui.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėjau paklausti vieno dalyko – ar Prezidento patarėjas Seimo tribūnoje privalo sakyti tik tiesą ir tiesą, ir nieko daugiau? Tai čia jūsų klausiu. O tada Prezidentės patarėjo paklausiu: ar tai, ką jis mums čia dabar susakė, pasakė tiesą, ar tai, ką reikėjo pasakyti?
J. MARKEVIČIUS. Čia klausimas?
K. DAUKŠYS (DPF). Taip.
J. MARKEVIČIUS. Tikrai turiu sakyti tiesą ir tiktai tiesą ir ją sakau, ir pasakiau tiesą.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau prokuroro paklausti.
PIRMININKĖ. Prokuroro nori klausti. B. Bradauskas. Jo nėra visai. Dabar atrodo jau… O kas už B. Bradauską užsirašė norintis klausti? Aš jo šiandien iš viso nemačiau. Gerai. Gerbiamasis Markevičiau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju. Kviečiu į tribūną generalinį prokurorą gerbiamąjį Algimantą Valantiną.
A. VALANTINAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš, prieš atsakydamas į jūsų klausimus, norėčiau vis dėlto kelis žodžius pasakyti, suprasdamas, kad tokios progos, matyt, daugiau ir neturėsiu.
Į generalinio prokuroro postą ėjau siekdamas prokuroro savarankiškumo, o kartu ir atsakomybės stiprinimo, glaudesnio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo mažinant konkurenciją ir trintį tarp skirtingų grandžių pareigūnų, įstatymų viršenybės taikymo informuojant visuomenę apie baudžiamąsias bylas, tuo stabdant išankstinį ikiteisminių tyrimo duomenų paviešinimą. Ėjau norėdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimu tarnyba atvejams, puikiai suprasdamas, kad tai – nevienadieniai, netrumpalaikiai uždaviniai. Šiame kontekste buvo sprendžiami prokurorų kvalifikacijos kėlimo ir socialinių garantijų bei darbo sąlygų, vadovų rotacijos, prokuratūros ūkio, jos finansų reikalai. Buvo sprendžiami ir davė rezultatą. Mano sumanyta ir pasirinkta evoliucinė, žingsnis po žingsnio, naujų procesinių taisyklių ir naujų prokuratūros veiklos modelių paieška rėmėsi šiomis vertybėmis, ir laikas parodys jos rezultatus. Taigi savo misija laikiau teisėsaugos sistemos demokratizaciją, atvirumą, skaidrumą, visą laiką kartojau savo kolegoms: jeigu norite išlikti, turite keistis, taip skatindamas juos tobulėti, peržengti tam tikrus stereotipus ir eiti pirmyn. Šiandieninis mano žingsnis – tai tas pokytis, kuris turi paskatinti pačią sistemą išlikti judant pirmyn.
Rezonansinės bylos ir kiti procesiniai reikalai taip pat judėjo į priekį. Nesislėpdamas už atėjusio sunkmečio, visgi turiu pasakyti, jog darbų gausėjo, mes su ta gausa tvarkėmės ir tvarkomės, nepaisydami vis mažėjančios profesinės motyvacijos. Šiandien dėl tikrai skaudžių rezonansinių įvykių ir ekonominių bei socialinių problemų susikaupęs žmonių nusivylimas savo valstybe nukrypo į prokuratūrą. Bet būtent tai, mano požiūriu, yra pozityvus šios istorijos aspektas – tas dėmesys ir vieši debatai apie prokuratūros, jos vadovų darbą parodė mus dirbančius. Jis atskleidė, kokie svarbūs tie mūsų darbai, kad tas paprastas ir mažas Lietuvos žmogus jaustųsi didelis, kad jis jaustųsi saugus ir nurimtų radęs tiesą. Pabrėžiu, ne savo teisybę, bet faktais ir racionaliais argumentais įrodomą tiesą. Šiais atsakomybės deficito laikais prokuratūra parodė ir pasirodė kaip dirbanti, suklystanti, tačiau gebanti prisiimti atsakomybę institucija.
Pasitraukdamas iš einamų pareigų, konstatuoju, kad prokuratūroje yra spręstinų problemų, taip pat yra suformuluoti ir pirminiai jų sprendimo variantai. Tikiu, kad jie bus tinkami, priimtini ir įgyvendinti. Paminėsiu, kad šiandien aktualu rasti sprendimus dėl ikiteisminių terminų, jų kontrolės, siekiant sutrumpinti tiesos paieškas. Tačiau turime nepamiršti, kad privalome užtikrinti maksimalią žmogaus teisių apsaugą šiame procese. Kartu norisi pažymėti, jog iki begalybės ištobulinę procedūras gero rezultato neturėsime. Neturėsime neatsigręžę į konkretų darbą dirbantį, tai yra baudžiamąją bylą tiriantį, pareigūną. Todėl būtinas aukščiausio lygio tinkamas ir greitas sprendimas, apibrėžiantis tyrėjų korpuso formavimą, jų atrankos, išsimokslinimo, kvalifikacijos, socialinių garantijų ir kitus klausimus.
Viešojo intereso gynimas turėtų vykti labiau įsigilinus į visuomenės interesą ir randant teisinių priemonių patenkinti žmonių lūkesčius. Reikėtų dar labiau išgryninti atsakingų institucijų kompetenciją, teises ir pareigas. Būtina permąstyti ir vadybos problemas: tiek prokurorų vadovavimo tyrėjams, jų galimybes organizuojant tyrėjų darbą, tiek aukštesniojo ir žemesniojo prokuroro santykius bei efektyvesnius vidaus darbo organizavimo aspektus viduriniųjų prokuratūros vadovų grandyje. Tų nebaigtų darbų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Kadangi jau esu šiandien šioje tribūnoje, tai pasakysiu, jog nuoširdžiai tikiu, kad šios kadencijos Seimo deklaruota politinė valia iš esmės spręsti teisėsaugos problemas man pasitraukus virs konstruktyviu darbu, kuriame dalyvaus ir tie, kurie šiandien dirba su konkrečiais tyrimais. Tikiuosi, kad visa tai nevirs sovietinės prokuratūros restauracija, kai pasisakoma už griežtą centralizaciją, vadovų galių didinimą, bausmių griežtumą, įvairius pavaldumus ir panašiai.
Šiandien siūlau labai gerai apgalvoti, kokie sprendimai būtų naudingi valstybei, kad būtų išlaikytas valdžių pasidalijimo principas, kad piliečiai pasitikėtų teisiniu instituciniu teisingumu, o politikai neturėtų įtakos procesiniams sprendimams. Man atrodo, kad pasitikėjimas valstybe yra daug svarbesnis už asmeninį populiarumą. Jis garantuoja didesnį žmonių saugumo ir teisingumo šalyje jausmą.
Atsakingai pareiškiu, kad dirbau dorai ir sąžiningai, tikėdamas tuo, ką darau, ir tikėdamas, kad darau teisingai. Nuolat buvau žiniasklaidos dėmesio centre nurodant tikras ir menamas klaidas. Tai mane vertė dar labiau pasitempti. Nuoširdžiai sakau visiems savo kritikams – ačiū. Jūsų dėka aš dar labiau pajutau, kad teisinės valstybės pamatas – ne asmeninis, populistinis ar komercinis, bet visuomeninis interesas, kuriuo savo veiklą grindžia valstybė ir dėl kurio funkcionuoja ir dirba visa teisinė sistema. Dar ir dar kartą permąsčiau tikrąsias vertybes, ne tik permąsčiau, bet jas išgryninau, jomis vadovavausi ir vadovaujuosi.
Teigiau, kad atsistatydinsiu, kai pajusiu, kad mano asmuo kliudo sistemai, prokuratūros sistemai. Tas laikas atėjo. Jis atėjo su Seimo priimtu nutarimu. Visiškai nenoriu diskutuoti apie šios išvados, kuri buvo rengta Teisės ir teisėtvarkos komitete, rengimo ir priėmimo peripetijas. Aš ją priimu kaip faktą. Priimu kviesdamas jus suvokti ir pamatyti savo sprendimo rezultatą ir pajusti bei mokėti prisiimti atsakomybę už esamas ir būsimas pasekmes. Kviečiu jus būti atsakingus ir sąžiningus. Būti tokiems bent jau teisinės sistemos atžvilgiu.
Teisinė valstybės sistema – tai labai rimtas demokratijos ramstis, jos instrumentas, ne mažiau svarbus už laisvą nuomonių raišką. Mums tikrai reikia laisvos, nepriklausomos, o kartu atsakingos teisėsaugos. Mums visiems.
Dėkoju už darbą kartu ir ačiū už dėmesį. Prisiminiau, tiksliau, pasikartojau, priminiau sau, paskaitydamas Seimo stenogramą, kada ne šioje, o kitoje salėje stovėjau ir kalbėjau prieš jums priimant sprendimą skirti mane į šias pareigas. Ta mano kalba buvo labai trumpa ir jūs ją, ko gero, prisimenate. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis prokurore, iš tiesų klausimas, kurio noriu jūsų paklausti, yra tas pats, kurio norėjau paklausti mažakalbio prezidentūros atstovo. Sakykite, kas atsitiko nuo sausio 27 d., kai jūs, išėjęs iš Prezidentės, viešai pareiškėte, kad toliau liekate eiti pareigas, kad turite Prezidentės pasitikėjimą, iki vasario 5 d., kai jūs per tą ne visos savaitės laikotarpį netikėtai kažką suvokėte, pajutote ar gal susapnavote ir nusprendėte savo noru atsistatydinti?
A. VALANTINAS. Aš manau, kad į šį klausimą atsakiau dabar kalbėdamas. Tai yra Seimo sprendimas, kuris ir nulėmė mano apsisprendimą. Jūs nepamirškite, kada jūs tą sprendimą priėmėte, tai yra paskutinę sesijos dieną, ir aš puikiai suprantu procedūras, kurios turi būti taikomos atleidžiant generalinį prokurorą. Žinodamas, kad reikalingas ir jūsų pritarimas, ir žinodamas, kad rengsite neeilinę sesiją, žengiau šį žingsnį.
PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis generalini prokurore, tikrai mums visiems reikia laisvos, nepriklausomos, nepolitinės teisinės sistemos, kartu ir prokuratūros. Mes išgirdome jūsų pavaduotojo pono G. Jasaičio kalbą, kuri išplatinta viešai spaudoje apie tai, kad politikai darė spaudimą visoms rezonansinėms byloms. Mano klausimas būtų – ar jūs galėtumėte patvirtinti pono G. Jasaičio žodžius iš savo buvusios asmeninės praktikos? Taip pat pasakykite dabar aiškiai ir sąžiningai, ar jautėte politikų spaudimą tose visose bylose? Labai trumpai – taip arba ne.
A. VALANTINAS. Iš tikrųjų į šį klausimą niekada neatsakinėjau taip arba ne, nes tai labai jautrus klausimas, ir aš pats esu ne kartą sakęs, bet kada žmonės nori – girdi, kada nenori – negirdi. Nežinau, kokios situacijos ir kam reikėtų, aš visada sakiau, kad spaudimai yra, buvo ir bus – politikų, žiniasklaidos, ko tik norit, piliečių, suinteresuotų bylos baigtimi. Bet ne čia esmė. Esmė, kaip mes sugebame tam spaudimui atsispirti. Aš manau, kad mes tai sugebėjome.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš norėjau panašaus klausimo, koks visai neseniai nuskambėjo Lietuvos žiniasklaidoje, kai prokuroro pavaduotojai pasakė apie labai stiprų (iš tų pasakymų buvo galima suprasti) politinių partijų ir politinių jėgų kišimąsi į prokuratūros darbą. Bent jau prokuroras pasakė, kad jis išlaikė. Bet kokiomis formomis tas kišimasis buvo, gerbiamasis prokurore?
A. VALANTINAS. Tai jūs savęs klauskite.
A. SYSAS (LSDPF). Aš stengiausi nesikišti į jūsų veiklą.
A. VALANTINAS. Aš ne apie jus kalbu, apie politikus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis prokurore, jūs savo kalboje pasakėte, kad jūsų pagrindinė užduotis buvo, kad politikai neturėtų įtakos teisėsaugos institucijoms, ir pripažinote, kad būtent dėl komiteto sprendimo žengėte šį žingsnį. Tačiau jūsų prieš tai išsakyti motyvai, dėl ko jūs atsistatydinate, buvo dėl asmeninių priežasčių. Tai ar nereikėtų iki galo išlikti garbingam, tokiam, koks jūs ir buvote, ir sąžiningai pasakyti visiems (dabar čia yra daug ir žiniasklaidos priemonių) tikrąjį jūsų apsisprendimą. Kodėl jūs taip pasielgėte? Kad politikai darė jums spaudimą, Seimo komitetas darė jums spaudimą ir dėl to jūs atsistatydinate, o ne dėl asmeninių priežasčių.
A. VALANTINAS. Aš labai aiškiai noriu pasakyti, jūs puikiai žinote įstatymus, Prokuratūros įstatymą, kuris reglamentuoja generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką. Ten nėra tik šis pagrindas, tai yra atsistatydinimas savo noru. Yra ten ir kitų. Bet tų kitų nėra. O mano apsisprendimą nulėmė, dar kartą pasikartosiu, šis Seimo nutarimas, kuriuo buvo įvertintas prokuratūros ir asmeniškai mano darbas tiriant konkrečią bylą. Nenoriu diskutuoti dėl šio nutarimo atsiradimo peripetijų, jūs geriau žinote.
PIRMININKĖ. Klausia J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamajam prokurorui už korektišką, sąžiningą ir dorą darbą ir tą laikyseną, kurią jis pademonstravo ir kuri daro garbę teisininkams. O klausti noriu štai ko. Panašiai ko klausė gerbiamasis A. Šedžius. Suprantu, jūs pasakėte tuos formalizuotus motyvus. Bet jeigu truputį praplėstume tą spektrą, kokią vietą šiuos motyvus pripažįstant ir dėl to atsistatydinant užėmė tas visiems gerai dabar žinomas politinis spaudimas, kurį jūs jautėte iš kai kurių politikų?
A. VALANTINAS. Mielieji kolegos, aš jau nebenoriu kartotis, manęs jokie spaudimai neveikia. Taip būna.
PIRMININKĖ. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis generalini prokurore, aš jus pažinojau kaip sąžiningą, dorą prokurorą. Todėl lapkričio 6 d. kreipiausi į jus pagal kompetenciją su Genadijaus Solovjovo prašymu, kuriame pareiškėjas skundžiasi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro veiksmais dėl nepagrįstai vilkinamo ikiteisminio tyrimo, dėl netinkamai vykdomos nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusio įtariamojo tarptautinės paieškos, dėl per švelnios kardomosios priemonės kitam įtariamajam. Byla susijusi su žmogžudyste. Po mėnesio gavau atsakymą iš Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro. Iš esmės atsakė tas pats, kuriam žmonės reiškia nepasitenkinimą. Ar jūs savo darbe ir toliau taikėte tokią praktiką?
A. VALANTINAS. Iš tikrųjų mes galime nukrypti į tuos konkrečius klausimus, kurių aš sulaukdavau teikdamas ataskaitą. Be jokios abejonės, mes esame varžomi tam tikrų procedūrų ir kartais sudėtinga atrinkti ar atskirti, kodėl tą skundą nagrinėja tas žmogus, kuris atlieka kokius nors procesinius veiksmus. Bet taip jau sudarytas mūsų procesas, prie to prisidėjote ir jūs visi. Jeigu reikia kitų žaidimo taisyklių, tai tos taisyklės gali būti Seimui pakeitus Baudžiamojo proceso kodeksą. Šiandien yra taip.
Jeigu mes kalbame apie procesinius dalykus, tai ten labai aiškiai parašyta, kas yra aukštesnis prokuroras, kas gali išspręsti. Galų gale prokuroras nėra paskutinė instancija, dar yra teismas, kuris taip pat gali pasakyti, teisingai ar neteisingai tas prokuroras elgiasi.
Šiuo konkrečiu atveju iš tikrųjų negaliu pasakyti, kaip ten kas buvo. Man reikėtų pasitikslinti. Aš manau, jūs mane suprasite. Tai vienas dalykas.
O kita vertus, jūs patys puikiai suprantate, kad nė vienas žmogus į teismą neina ieškoti tiesos, jis eina įrodyti savąją. Jeigu mes iš karto patikime tuo žmogumi, tai mes turime problemų. Tam teisėsauga ir yra su savo procedūromis, kad surastų tikrąją tiesą, o ne norimą.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis prokurore, iš tiesų valstybėje turėti nepriklausomą prokurorą ir prokuratūrą yra vertybė. Kartu tai yra ir drąsa. Nors čia buvo kalbėta gana tyliai, bet mes išgirdome, kad Prezidentės patarėjas sakė tiesą. Jis kelis kartus pakartojo, kad nieko neatsitiko. Vadinasi, nieko neatsitiko ar todėl, kad prokuratūra nežino, kad kas atsitiko, ar iš tiesų neatsitiko, ar neturima informacijos, kas atsitiko?
Jūs kalbėjote apie tai, kad jūsų sprendimą lėmė Seimo priimtas tam tikras sprendimas dėl tų rezonansinių bylų. Prašom pasakyti. Prezidentė, kai jūs ten buvote su pavaduotojais, nusiuntė žinią visuomenei, kad viskas įvyko taip, kaip ir tikėjosi Prezidentė. Sakykite, ar tokiu atveju buvo vaidintas spektaklis? Tuo metu jau buvo žinoma, kad…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …jūs atsistatydinsite, ar čia buvo dar kas nors? Ar tai buvo spektaklis?
A. VALANTINAS. Mielieji kolegos, aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad niekada nedalyvavau ir nedalyvausiu jokiuose spektakliuose, net jeigu kas nors to norėtų. Aš dar kartą pakartosiu. Aš esu teisininkas ir Seimo priimtas nutarimas, kuris įvertino mano darbą, man yra esmė, dėl kurios aš traukiuosi.
PIRMININKĖ. Klausia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, ar galėtumėte pasakyti, ar vis dėlto jus ginantis Konstitucijos 118 straipsnis šiandien yra pakankama garantija būti prokurorui nepriklausomam, ar ne? Šiuo metu taip pat girdėti įvairių nuomonių dėl vietos ir t. t. Beje, ir patys prokurorai kažkodėl vis dar negarantuoti, kad yra surasta vieta. Bet vieną sakinį 118 straipsnio aš jums perskaitysiu, nors jūs jį puikiai žinote. „Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.“ Ar šiuo atveju reikia kokių nors korekcijų, kad tai būtų garantija bet kuriam prokurorui, ne tik generaliniam?
A. VALANTINAS. Gyvenimas parodys, ar reikia tų korekcijų. Kai yra valdžių pasidalijimas, kai generalinio prokuroro skyrimas priklauso ne nuo vieno pareigūno ir ne nuo vienos institucijos, man atrodė, kad tų garantijų užtenka. Šiandiena rodo, kad galbūt ir ne.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis prelegente, klausimas tiesus. Kodėl atsistatydinate šiandien, o ne kur kas anksčiau? Aš iš karto grįžtu prie to, kai mes jus rinkome praeitą kadenciją. Jūs prisimenate mano klausimą ir čia, ir frakcijoje: ką jūs darytumėte, jeigu būtų visuomeninių, kitų organizacijų ir mūsų vadovybės nepasitikėjimas? Jūs atsakėte – atsistatydinčiau.
Dabar pasakysiu, kad nepasitikėjimas jūsų veikla ir prokuratūra yra seniai: vilkinamos bylos, genocidinės, šimtai tūkstančių ikiteisminių bylų neužbaigta, atskiromis bylomis nepatenkinti nei žmonės, nei jūs patys, V. Pociūno byla, partizanų šmeižimo byla, neminėsiu smulkesnių bylų. Galų gale Kauno byla, kuri iš tikrųjų kelia juoką, liko daug klausimų neatsakytų, žudynės ir panašiai. Ir tik tada, kai jūs buvote pakviestas pas Prezidentę, jūs atsistatydinate.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Reikėjo jau anksčiau tai padaryti, ar ne?
A. VALANTINAS. Ačiū už palinkėjimą. Aš savo sprendimus visą laiką dariau ir darysiu tik pats ir pats pasirinksiu tą laiką, kuris reikalingas. Nė viena jūsų paminėta byla nėra juokinga. Jos visos yra labai rimtos, o jeigu mes norime paversti jas juokingomis, tai čia jau yra mūsų problema.
Jeigu kalbėtume apie genocidines bylas, jūs patys puikiai suprantate, koks postūmis buvo padarytas tiriant šias bylas. Manau, šito nenuneigsite. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas. Noriu priminti, kad klausimui – minutė, atsakymui – irgi minutė. (Balsai salėje)
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėjau paklausti. Jūs savo darbą įvertinote gerai, kad dėjote pastangas, kad prokuratūros sistema veiktų efektyviai. Bet vis dėlto pažiūrėjus į visuomenės nuomonę, aš jau nekalbu apie pedofilijos bylą ir panašiai, nors Latvijoje, man regis, šio pobūdžio byla buvo išnagrinėta kur kas giliau ir sulaukė teigiamesnio požiūrio. Pažiūrėkime į paprastų žmonių, nukentėjusių nuo nusikaltėlių grupuočių ir panašiai… Kokia situacija yra tų žmonių ir kokią nuomonę susidaro visuomenė apie prokuratūros darbą? Aš suprantu, jūs nuolat kartojate: spaudimas, spaudimas. Bet kaip visuomenei pareikšti savo nuomonę arba kaip prokuratūra gali atsiskaityti visuomenei, tautai dėl savo darbo, padarytų klaidų, o galbūt ir sąžiningumo stygiaus? Ačiū.
A. VALANTINAS. Mielas kolega, norėčiau jums priminti, kad Latvijoje vadinamuosius pedofilijos reikalus sprendė ne prokuratūra, o parlamentinė komisija. Taigi galėjote, jeigu turėjote duomenų, ir spręsti tuos klausimus. Ne viena, ne dešimt ir ne šimtas tų bylų yra, ir jos pasiekia teismą. Ne čia yra problema. Žinoma, mes problemų turime daug ir mes to neneigiame.
Šiandien aš labai aiškiai pasakiau, kad žengiame į priekį, nebekalbame. Prašau paleisti mane iš to posto. Ateis kitas, su kuriuo bus geresnis sutarimas, nes tiems darbams neužtenka vien geros valios, reikia ir įstatymų. Tai yra reikia sutarimo ir su jumis.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Aš jau paklausiau (…).
PIRMININKĖ. Gerai. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi daug klausimų buvo apie spaudimą prokurorams, aš norėčiau jūsų paklausti. Kodėl jūs neatsistatydinote tuo metu, kai buvo paskelbta informacija apie tai, kad jūsų artimiesiems yra iškelta byla? Gal tai irgi vienas atsistatydinimo pretekstas, gana rimtas, kai kontroliuojančios institucijos vadovas, sakysime, irgi nesusijęs, bet gali jausti kokią nors asmeninę moralinę atsakomybę. Kita vertus, jeigu kalbame apie spaudimą, ar politikų nurodymas, kad neefektyviai kontroliuojama, kad bylos vilkinamos ir t. t., yra spaudimas? Juk dauguma viešojoje erdvėje išgirstų dalykų, ką mes išgirdome, yra susiję su tuo, kad mes kalbame, kad prokuratūra šioje srityje dirba labai lėtai, nepakankamai aktyviai kontroliuoja ir panašiai. Šiuo atveju keliama asmeninė jūsų atsakomybė. Tai aš norėčiau išgirsti atsakymą, ar tikrai nebuvo pretekstų anksčiau atsistatydinti?
A. VALANTINAS. Iš tikrųjų aš esu į tą klausimą atsakinėjęs, galbūt ne tiek viešai. Matyt, niekas nepatikėtų generaliniu prokuroru, kad jis nedarė jokios įtakos toms byloms, su kuriomis yra susiję jo artimi giminės. Mano nuostata šiuo klausimu yra ir buvo, ir liks visada tokia: nesvarbu, kas ką padarė, nesvarbu, kam jis priklauso, kieno jis giminė, jis turi atsakyti. Nežinau, ar turėjo būti tas klausimas keliamas, ar buvo įdomus tas klausimas, ar jūs kada nors manęs klausėt šitų dalykų, o kaip ten yra, ar jūs klausėt tų tarnybų, kurios atliko tą ikiteisminį tyrimą, ar A. Valantinas ten darė kokią įtaką, ar jis kažko norėjo? Matyt, nebuvo įdomu.
O kalbant apie tai, kad tų bylų, matyt, yra, buvo ir bus, tai iš tikrųjų aš negaliu už visus atsakyti. Aš galiu už save atsakyti. O kalbant iš tikrųjų, ką jūs čia kalbat, kad ten bylos vilkinamos, visi kiti dalykai ir panašiai, kai aš kalbu ir kalbėjau metų metais, kad mes neturim ikiteisminio tyrimo, kad mes neturim tų kareivių, kurie bylas daro, jūs juk negirdit. Iš tikrųjų prokuratūra padarė daug žingsnių, nors yra teigiama priešingai. Ar jūs ką nors girdėjot apie ikiteisminio tyrimo gerinimo planą, ar girdėjot apie to plano priemones, ar jūs matot statistiką, kuri keičiasi tūkstančiais bylų? Man atėjus buvo apie 13 tūkst. į teismą, šiemet būčiau raportavęs, kad jau 16 tūkst. pasiekėm. Taip, problemų yra, buvo ir bus, bet bendrom jėgom mes privalome jas spręsti. Bendrom jėgom. Tai visos valstybės reikalas, ne tik prokuratūros.
PIRMININKĖ. Klausia B. Bradauskas. Gerbiamasis Broniau, jūs klausit ar ne?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, bet mano klausimas jau buvo pakartotas, atsakė, tai aš daugiau…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Tada klausia R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis prokurore, prokuratūra ir generalinis prokuroras turbūt žino daugiausiai, kas vyksta valstybėje, kadangi vadovauja ikiteisminiams tyrimams, kontroliuoja Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos darbą, tačiau esu įsitikinęs, kad valstybę valdo ne Prezidentas, ne Vyriausybė, o kažkokia tokia kaip ir nematoma mistinė ranka, kuri įjungia puolimo mechanizmus, visuomenės nuomonės formavimo mechanizmus. Kad ir Kauno įvykiai – matėsi, kad labai buvo norima pasukti kita linkme visą šitą tyrimą. Esu įsitikinęs, kad ir jūs buvote šios rankos auka. Tai noriu paklausti. Kas vis dėlto valdo valstybę? Tiksliau, kas daro didžiausią įtaką jos valdymui be minėtų institucijų? Ačiū.
A. VALANTINAS. Aš labai norėčiau trumpai atsakyti. Iš tikrųjų jūs labai klystat, kad svarbiausias dalykas valstybėj yra ikiteisminiai tyrimai. Kuo jų mažiau, tuo geriau tai valstybei. Duok, Dieve, tai valstybei ekonominio klestėjimo, kad žmonės turėtų valgyti ir kad jie norėtų dainuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, vietoj skirtų 10 min. mes jau klausinėjam beveik 18 min. Taigi… (Balsai salėje) Pagal reglamentą laikas klausimams turėtų ir baigtis. (Balsai salėje) Ar yra pasiūlymų pratęsti ir baigti visą sąrašą? Gerbiamieji kolegos, galit nors po vieną normaliai pasakyti? Prašau, opozicijos lyderis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kadangi tikrai tema yra labai svarbi, likusių kolegų tėra ne tiek jau daug, tik šeši, tai siūlyčiau priimti sprendimą – tegu visi užduoda klausimus. Taigi toks oficialus pasiūlymas – pratęsti klausinėjimą.
PIRMININKĖ. Ar pritariam pratęsimui? (Balsai salėje: „Taip!“) Gerai. Klausia V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis prokurore, aš, stebėdamas jūsų veiklą iš šono, tikrai mačiau, kad jūs tariamą politikų spaudimą, visuomenės ir žiniasklaidos spaudimą gerai atlaikėt, ir aš tikrai šiuo požiūriu pozityviai vertinu jūsų darbą. Tikrai jūsų asmenybė nekelia didelių abejonių. Ir po to jūsų minėto Seimo nutarimo buvo jūsų pokalbis su Prezidente. Po pokalbio išėjęs jūs pasakėte, kad dirbsite toliau. Todėl ar tikrai buvo būtinas šitas sprendimas ir kokio jūs tikitės pritarimo iš Seimo narių, jeigu tokia jūsų valia yra išreikšta?
A. VALANTINAS. Aš tikrai tikiuosi Seimo pritarimo. Vienąkart pasakius A, tai iš tikrųjų būtų nesolidu iš mano pusės kažko kito tikėtis. Seimas savo žodį pasakė, ir aš manau, kad jis šiandien dar kartą pakartos. Aš tikrai turėsiu ką šitoj valstybėj veikti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamasis prokurore, aš norėčiau truputėlį patikslinti jus. Kai jūs apsilankėte pas Prezidentę pirmą kartą, jau buvo priimtas Seimo nutarimas dėl prokuratūros darbo įvertinimo. Deja, jūs po pokalbio su Prezidente vis dėlto nepaisydamas to, kad jau buvo priimtas nutarimas, nusprendėte toliau eiti pareigas. Tačiau aš noriu atkreipti į dar vieną dėmesį ir jūsų paklausti. Kodėl taip yra: nė vienas generalinis prokuroras per visą nepriklausomybės laikotarpį neišbuvo visos kadencijos. Keičiantis prezidentams ar politinei daugumai, faktiškai statomas savas generalinis prokuroras, nors, atrodo, Konstitucijoje labai įtvirtinta tokia savarankiška prokuratūros veikla ir jo skyrimas. Be Prezidento pritarimo negali Seimas atleisti, be teikimo. Ką dar reikėtų padaryti, kad prokuratūra ir teisminė institucija, kaip jūs kalbėjot, būtų visiškai nepriklausoma nuo politinių besikeičiančių daugumų, kad būtų stabili ir tarnautų visuomenei?
A. VALANTINAS. Atsakymas galėtų būti labai paprastas. Matyt, mums visiems reikėtų būti geresniems, sąžiningesniems ir principingesniems. Ir prokuratūra, matyt, klaidų padarė ir daro, ir pripažįsta jas, ir taiso. Kada mes visi šiek tiek ūgtelsim, aš manau, kad tų klausimų nebebus. Aš maniau, kad tas mūsų paūgėjimas bus greitesnis, nes jūs, jeigu prisimenat, tie, kurie ne pirmą kadenciją, tada sakiau, kad būsiu septynerius metus. Deja. Norėjau ir aš greičiau išaugti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis prokurore, iš tikrųjų matant ir vertinant jūsų atliekamą darbą per šiuos metus, būtų galima pasakyti tam tikrų pastabų ir gal neaiškumų. Tačiau, patekęs į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, aš pamačiau, kaip iš tikrųjų teisininkai mėgina susidoroti su pačia teisine sistema. Tos išvados, dalyvaujant man, buvo akivaizdžiai brukamos ir daromas jums tiesioginis spaudimas. Šiandien Seimo tribūnoje sakydamas, kad jums nedaromas Seimo narių spaudimas, jūs klystate ir iš tikrųjų sakote netiesą. Tai akivaizdžiai atsispindi išvadose.
Gerbiamasis prokurore, iš tikrųjų norėčiau jūsų paklausti. Šiandien yra atiduota byla ar bus atiduota byla, šita vadinamoji Kauno pedofilijos byla. Ir jeigu teismas priims sprendimą, vieną iš jų pripažins kaltinamuoju ir po penkerių ar šešerių metų tas kaltinamasis kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, ar tai nebus pagrindas teismui pripažinti, kad dėl tam tikrų politikų, mano kolegų spaudimo šita byla buvo išnagrinėta neteisėtai. Kaip jūs manote?
A. VALANTINAS. Jeigu aš tuo metu būsiu Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, tai iš tikrųjų turėsiu nusišalinti nuo to klausimo. Retorinis klausimas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, iš tikrųjų jūs, kai pradėjot kadenciją, sakėt, kad išbūsit visą kadenciją. Deja, neturim dar nė vieno generalinio prokuroro, kuris visą tą kadenciją išbuvo. Klausimas, aišku, galbūt ta kadencija per ilga ar politikai tokie nekantrūs. Bet savo veiksmais ir savo darbu jūs įrodėte, kad jūs buvote atsparus įtakoms tiek politikų, tiek žiniasklaidos, tiek suinteresuotų asmenų kiekvienoj atskiroj byloj. Tiek jūs, tiek jūsų kolegos. Dabar Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas iš esmės tikrai nepriklausomos prokuratūros modelis. Kas atsitiktų, jeigu tas modelis būtų pakeistas ir generalinis prokuroras taptų pavaldus teisingumo ministrui, kitaip sakant, būtų visiškai pakištas po politikų, valdančiųjų politikų įtaka? Ar tada generalinis prokuroras ir jo pavaldiniai sugebėtų būti atsparūs…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …politinėms įtakoms, jūsų manymu?
A. VALANTINAS. Aš manau, kad Seimo valdybos sudaryta komisija galės atsakyti į tuos klausimus geriau už mane, nes ten kompetentingi žmonės ir savo nuomonę tuo klausimu pareikš. Žinoma, ir aš ją turiu. Visa Europa ar dauguma Europos valstybių, kurios turi šitą modelį, susitikę su mumis, sakydavo: kaip mes jums pavydime, bet kadangi pas mus sena demokratija, viskas sustojo į vėžes, mums nieko keisti nereikia, politikai pasiekė tam tikrą lygį, teisėsaugininkai irgi žino savo veiklos ribas. Ne čia yra esmė. Bet tie saugikliai, kuriuos mes turime šiandien, yra be galo svarbūs ir, mano galva, reikalingi ir būtini.
Kitas dalykas. Jeigu mes bandome ieškoti pavyzdžių, aš galėčiau pasakyti apie kaimynus lenkus, kurie turėjo teisingumo ministrą generalinį prokurorą ir kurie nuo šių metų kovo mėnesio nusirašė nuo mūsų, drįstu teigti, nusirašė, turės tokią sistemą kaip pas mus. Nes atėję teisingumo ministrai politikai Lenkijoje, švelniai tariant, priskaldė malkų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis generalinis prokurore, aš irgi noriu prisijungti prie tų, kurie padėkojo jums už jūsų darbą. Noriu štai ko paklausti. Aš suprantu, kad jūs šiandien nesate visiškai laisvas teikdamas atsakymus, nes galvojate šiek tiek ir apie būsimą darbą, ir galbūt čia, Seime, mums dar kartą reikės jus skirti į kokį nors teisininko darbą. Jūs šiandien labai drąsiai dar kartą pakartojote tai, ką sakė jūsų pavaduotojas, kad per jūsų darbo metus politikai darė spaudimą. Aš sveikinu jus atlaikius tą spaudimą. Bet spaudimo darymas yra taip pat nusižengimas. Ar mes galime tikėtis, kad sudarę Seime parlamentinio tyrimo komisiją išgirsime labai aiškius ir tiesius atsakymus: kurie politikai, kada ir kaip darė spaudimą generaliniam prokurorui ir generalinio prokuroro pavaduotojui? Ačiū už atsakymą.
A. VALANTINAS. Aš labai jūsų prašyčiau, baikime su tom komisijom, jos nieko gero neduoda.
PIRMININKĖ. Klausia E. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui posėdžio pirmininkei. Išgirdome jūsų atsakymą į kito Seimo nario klausimą, kad ne viena pedofilijos byla ir ne dešimt, ir ne šimtas pasiekė teismą, tik pamiršote pridurti esminį akcentą, kad ne visose galimai įsipainioję teisėjai. Mano klausimas, be abejo, yra susijęs su paskutine byla ir Kauno įvykiais. Praeitą savaitę LRT laidoje kalbėdamas apie galimą pedofilijos bylą pareiškėte (cituoju): „Visuomenėje sukelta moralinė panika, tas klausimo eskalavimas prasidėjo žiniasklaidoje, politikai sureagavo, politikų reakciją formavo…“ Toliau necituosiu. Mano klausimas: ar nemanote, kad moralinė panika prasidėjo po to, kai metus trukęs tos bylos tyrimas iš esmės, galima sakyti, baigėsi dviem nužudymais? Ar nejaučiate asmeninės atsakomybės ir ar nemanote, kad jeigu politikai būtų įsijungę ir neformaliai pažiūrėję į tuos gautus D. Kedžio skundus gerokai anksčiau, galbūt būtų buvę galima išvengti tų dviejų žmogžudysčių?
A. VALANTINAS. Savo klausimu mane norite pastūmėti ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto atliktą tyrimą. Aš labai prašyčiau tuos žodžius gerai apmąstyti, ką mes sakome. Jūs sakote įsipainiojęs. O gal įpainiotas? Būtent tai yra mūsų tyrimo dalykas. Ir kai mes bylas pradedame tirti viešai, turime tą problemą, kurią šiandien turime. Nėra prokuroro, kuriam nebūtų skaudu dėl mažo vaiko ašarų, nėra tokio prokuroro. Jeigu mes sugebame surinkti duomenis, tos bylos yra teisme, bet nustatyta tvarka surinkti duomenis, o ne taip, kaip kažkam norisi. Ar jūs skaitėte nors vieną D. Kedžio skundą? Ir kokie ten reikalavimai? Tam ir tam pareikšti įtarimą, taikyti tokią ir tokią kardomąją priemonę.
Kolegos, aš suprantu, kad ši byla užsitęsė per ilgai, bet aš nenoriu prie jos sustoti. Ji labai reikšminga, ji labai daug mums pamokų davė. Aš manau, kad mes jas išmokome visi, visi prokurorai, tarp jų ir aš.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis generalinis prokurore. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui.
Dabar, gerbiamieji kolegos, po šio Seimo nutarimo pateikimo – motyvai dėl viso, 1 – už ir 1 – prieš. Už – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Esu tos nuomonės, kad reikia pritarti Prezidentės teikimui, reikia gerbti jos valią, reikia taip pat gerbti paties A. Valantino aiškiai išsakytą valią. Mes neturime kaip kitaip pasielgti. Aplinkybės, kuriomis visa tai buvo padaryta, yra labai sudėtingos. Iš tikrųjų kontekstas, kuris stipriai mus visus ir visuomenę paveikė, – tai ta pedofilijos byla, kuri iš tikrųjų buvo vilkinta, sulaukta dviejų žmogžudysčių. Galų gale atsitiktinai ar neatsitiktinai „Samanėlės“ byla – A. Valantino seseriai pareikšti įtarimai lygiai tą pačią dieną, kai generalinis prokuroras pasitraukė, irgi yra kontekstas, kuris verčia labai įdėmiai svarstyti ir suprasti jo pareiškimą. Darytų jis spaudimą, daro ar nedaro spaudimą tokioms byloms, bet jo paties buvimas generaliniu prokuroru jau yra spaudimas. Mes matome iš žiniasklaidos dėl D. Kedžio bylos, kad J. Furmanavičiaus buvimas jau buvo spaudimas prokurorams nieko nedaryti. Jeigu būtų buvę kiti kokie nors pedofilai, nesusiję su teisėsauga, galbūt ir kitaip ta byla būtų išspręsta. Tikrai yra daug aplinkybių, į kurias mes turime atsižvelgti. Matyt, ir gerbiamasis A. Valantinas giliai apmąstęs padarė šį sprendimą.
Aš taip pat noriu žodį…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Šedžius – prieš.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio Pirmininke. Iš tiesų nelabai supratau, apie ką čia kalbėjo profesorius. Čia kalbame ne apie konkrečią bylą, o apie generalinio prokuroro atleidimą iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų. Taigi įstatyme yra aiškiai parašyta, kad nesant generaliniam prokurorui jo pareigas eina jo pavaduotojas. Visiškai akivaizdu, kad Prezidentė nori ignoruoti įstatymą ir skirti visai kitą žmogų. Mes negalime ignoruoti įstatymo, siūlau visiems balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi tiek Prezidentės dekretas yra vienas, tiek nutarimo projektas yra vienas, tiek dėl generalinio prokuroro A. Valantino atleidimo iš pareigų, tiek dėl pavedimo laikinai eiti pareigas, klausimas toks: kodėl kandidatas laikinai eiti pareigas nekviečiamas į tribūną ir nėra galimybės jo paklausti? Kaip tada kolegoms diskutuoti svarstymo stadijoje, kai nėra galimybės paklausti pretendento? Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš visada sakau: pasiskaitykite Statutą. Niekas neprašė, o aš nesiūliau. Būtumėte paprašę, būtume apsisprendę, kad galite klausti ir pretendento. Tokio pasiūlymo nebuvo. Dabar jau viskas, dabar po laiko.
Dabar mums reikia apsispręsti balsuojant, ar pritariate Seimo nutarimui po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 70, prieš – 11, susilaikė 25. Po pateikimo Seimo nutarimui pritarta.
Svarstymo stadija. Diskusijoje yra užsirašiusių daug kalbėti. Kviečiu V. P. Andriukaitį. Frakcijos vardu.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kalbėsiu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime vardu.
Išties mūsų frakcija nagrinėjo teikiamą Prezidentės dekretą ir nagrinėjo jį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įstatymo kontekste. Mes keliame daug pagrįstų teisinių abejonių, jog šio dekreto teikimas… Dėl atleidimo suprantama, bet siūlymas laikinai eiti pareigas kitam prokuratūros pareigūnui mums yra, švelniai tariant, teisiškai nesuprantamas.
118 straipsnyje visiškai aiškiai pasakyta, kad Lietuvos Respublikos prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, o Generalinės prokuratūros įstatymo 7 straipsnyje aiškiai įvardyta, kad Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją, taip pat nurodyta, kad yra kolegiali institucija – patariamoji kolegija, kurios nariai yra išvardyti pareigūnai, ir ten nėra žemesnių pareigūnų kaip generalinis prokuroras, jo pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai. Visame įstatyme taip pat nurodyta, kaip rašomi įsakymai, ir taip toliau, ir taip toliau.
Viešosios vadybos prasme visiškai akivaizdu, kad, jeigu generalinis prokuroras atsistatydina, laikinai jo pareigas turi eiti vienas iš pavaduotojų. Tačiau mums šiandien bandoma teikti visiškai kitą sprendimą. Suprantama, Prezidentūros atstovas bando sakyti, kad nėra teisinio ginčo ir teisinės interpretacijos. Mūsų nuomone, yra. Tai dėl teisinio dalyko.
Dabar kitas klausimas, kuris Socialdemokratų frakciją privertė ir verčia kalbėti labai aiškiai, yra generalinio prokuroro pavaduotojo G. Jasaičio viešas pasisakymas spaudoje.
Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įstatymo 11 straipsnis teigia, kad, atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Valstybės, savivaldybių institucijoms, politinėms partijoms, politikams, visuomeninėms organizacijoms, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų, įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą. Mėginimai paveikti prokurorą, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus. Mitingai, piketai, akcijos prie prokuratūros arčiau, nei nustatyta įstatyme, yra draudžiami. Asmenims taip pat neleidžiama filmuoti, daryti įrašų, daryti kito spaudimo prokuratūrai.
Tačiau mes matėme mitingus prie pat prokuratūros sienų, mes matėme didžiulį, milžinišką visapusišką spaudimą, ir štai pagaliau generalinio prokuroro pavaduotojas pratrūko ir pareiškė, kad tose sukrečiančiose bylose: Bražuolės, J. Abromavičiaus, V. Pociūno, visose kitose bylose, jis jautė konservatorių politikų spaudimą. Kalbama apie tai, kad tai buvo ir skambučiai telefonu, ir atseit kažkokie sąrašai, ir dar daugelis kitų dalykų. Lygiai taip pat pasakytina, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto tyrimas, deja, nebuvo išsamus ir neatsakė į pagrindinį klausimą, kas, koks pareigūnas, nepadarė veiksmų, kad būtų apsaugota pilietės, kuri kreipėsi dėl savo gyvybės, gyvybė, nes būtent tai, kad pilietė kreipėsi į valstybines instancijas dėl to, kad kyla grėsmė jos gyvybei, ir valstybė nesugeba jos apginti, yra sukrečiantis dalykas. Pati pedofilijos byla suskaldė visuomenę į daugelį grupių ir grandžių. Tačiau spręsti viešai linčo teismais, mitingais ir visais kitais dalykais, kas dabar yra Lietuvoje, tai iš esmės pakirsti teisinės valstybės pagrindus.
Mes matome labai pavojingą tendenciją – griauti valstybės teisinių institucijų autoritetą, taip pat mes matome tendenciją menkinti įstatymų leidybos ir kitų, kaip sakyti, valdžios įstaigų darbą. Tai taip pat atliekama per visuomenės informavimo priemones įvairių žiniasklaidoje… nežinau, kaip pavadinti, spaudimo grupių ir taip toliau. Visiškai suprantama, kad žmonės gali būti kurstomi ir naudojamasi pačiais švelniausiais žmonių jausmais. Tai taip pat yra spaudimas teisėsaugos institucijoms. Šiandien tikėtis nešališko teismo, nešališko teisėsaugos organų sprendimo ir tyrimo, kai tokia atmosfera, yra labai sudėtinga. Suprantama, galima įvairiai interpretuoti, abejoti ir kelti klausimą, ar generalinis prokuroras neturėjo atsistatydinti anksčiau ir panašiai, tačiau visiškai akivaizdu, kad jam neturėjo būti sudaroma politinio spaudimo atmosfera. Tačiau politinio spaudimo atmosfera buvo visą laiką.
Todėl mes, Socialdemokratų frakcija, skirtingai nuo kolegos generalinio prokuroro pasisakymo, kad nereikia komisijų, manome: kadangi Prokuratūros įstatyme labai aiškiai pasakyta, kad politinėms partijoms ir politikams draudžiama kištis į prokurorų veiklą, daryti jiems įtaką ir taip toliau, duoti pavedimą ir visa kita, mes manome, kad parlamente reikia sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją (kokia jos sudėtis, reikia svarstyti), gal pasikviesti nepriklausomą statusą turintį specialistą, kad būtų išnagrinėti pono G. Jasaičio pateikti faktai, kad būtų nustatyta, kokios politinio spaudimo priemonės buvo taikomos Generalinei prokuratūrai. Tai yra nepaprastai rimta. Priešingu atveju mes negalime tikėtis teisinės, demokratinės valstybės, taip pat negalime tikėtis, kad piliečių teisės būtų apgintos. Todėl šitaip praleisti pro ausis tokį viešą pasisakymą… Aš suprantu, gaila, kad taip vėlai pratrūko Generalinės prokuratūros vadovai, tačiau tai turi būti pasakyta, nes tai, kas darosi dabar, išties pakerta teisinės valstybės pagrindus. Todėl Socialdemokratų frakcija inicijuos komisijos sudarymą ir parlamentinį tyrimą, norėdama išsiaiškinti, kas, kokie politikai… pirma, ar buvo toks kišimasis… Toliau, mes manome, kad generalinis prokuroras ir pavaduotojai turėtų eiti pareigas ir atsakyti į daugelį klausimų, kad vis dėlto būtų padėtas taškas…
PIRMININKĖ. Laikas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …šitai baisiai neteisinei praktikai Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Karosą. 5 minutės.
J. KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš noriu atsakyti į klausimą ir kartu kolegoms paaiškinti, kodėl aš balsuosiu prieš gerbiamojo A. Valantino atleidimą. Noriu iš karto pasakyti, kad tas klausimo formulavimas iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir paradoksalus, keistokas, nes paprastai, jeigu koks nors institucijos vadovas panoro dėl asmeninio supratimo atsistatydinti, lyg ir reikėtų tam pritarti, bet dabartinis generalinio prokuroro atsistatydinimas glumina tikraisiais motyvais, dėl kurių šitai yra daroma.
Visi mes žinome, kad prokuratūros, kaip ir kitų teisės institucijų, darbe yra labai daug problemų. Čia kalbama ir apie bylų vilkinimą, apie tam tikrą šališkumą ir kitus dalykus, kuriuos visi gerai žinom. Kitaip tariant, teisėsaugos institucijos, kaip ir kitos mūsų valstybės institucijos, yra kankinamos sisteminių ir organizacinių problemų. Jeigu gerbiamojo A. Valantino atsistatydinimas būtų sąlygotas tik šitokio pobūdžio priežasčių, aš tikriausiai pritarčiau jo atleidimui. Bet prieš kelias dienas generalinio prokuroro pavaduotojas yra pasakęs, ir tai mes, žinoma, seniai matėm ir žinojom, kad yra daromas tam tikras politinis spaudimas įvairioms teisės institucijoms, pradedant konservatorių ginklininko A. Petrusevičiaus ir baigiant kitomis rezonansinėmis bylomis. Taigi, kitaip sakant, politinis spaudimas šiuo atveju lyg ir akivaizdus. Tai reiškia, kad politikai geriau nei kvalifikuoti profesionalūs teisininkai žino, koks tyrimas turi būti ir, svarbiausia, kokie rezultatai turi būti pasiekti. Kaip tipišką pavyzdį tokio politikų elgesio, priminčiau konservatorių patriarcho žinomą straipsnį „Kur antroji mergaitė“. Tokių pavyzdžių, deja, yra ne vienas.
Beje, kvestionuoti teisėsaugos sprendimus imasi ne tik atskiri politikai, bet ir tam tikros ganėtinai aukštos mūsų valstybės politinės institucijos. Tenoriu priminti Seimo Užsienio reikalų komitete valdančiųjų daugumos priimtą pareiškimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl katalikiškų kryžių Italijos mokyklose. Taigi aišku, kad tokie politikų ir net politinių institucijų sprendimai ir veiksmai skatina piliečių norą įsitraukti į teisėsaugos institucijų tyrimus. Trumpai tariant, tokie tyrimai persikelia į aikštes. Juo labiau kad tam tikrus pasiūlymus, kaip daryti, siūlo net kriminaliniai nusikaltėliai ir jais kartais vadovaujamasi.
Kalbėti apie normalų teisėsaugos institucijų darbą, esant tokiai situacijai, savaime suprantama, yra labai sunku. Teisinių institucijų darbe pradeda įsivyrauti tam tikras chaosas, sumaištis ir gimsta pagunda teisininkams pataikauti politikams, o tai yra labai didelis pavojus. Todėl, man atrodo, kad turint tokią situaciją gerbiamojo A. Valantino atsistatydinimas yra visiškai… kaip čia pasakius, motyvai, kuriuos jis pasakė, nėra tikrieji, o tie tikrieji motyvai apeinami, o tai, žinoma, yra labai graudu mūsų valstybei, kuri griauna savo teisinius pagrindus. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Šedžių.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų buvau pasirašęs visai kitą kalbą ir tikrai norėjau akcentuoti tuos klausimus, kuriuos išsakė mano kolegos. Bet, paklausęs generalinio prokuroro kalbos, susidariau įspūdį, ir labai paprastai galima visiems pasakyti: kas darosi Lietuvoje. Konservatorių partija turi gerus viešųjų ryšių specialistus, labai gerus, ir puikiai išmano, kaip valdyti visuomenę ir formuoti jos nuomonę. Kai tik visuomenė yra nepatenkinta, jie visada atranda kaltą. Seimo darbas tikrai suprastėjęs, atradom kaltą – Liną Karalių ir kitus. Tiktai blogai, iškilo skandalas su kalėjimais, tuoj atradom kaltą – Saugumo departamento vadovą reikia atleisti, bet problema tai neišspręsta. Ar išspręsta problema dėl kalėjimų? Neišspręsta, taip ir liko, bet atradome kaltą. Dabar dėl Kauno garsiosios pedofilijos bylos vėl didžiulis visuomenės nepasitenkinimas. Susirinko viešųjų ryšių specialistai, patarė, kad Konservatorių partija vėl išliktų aukštumoje, reikia įvykdyti teisingumą, reikia atstatydinti generalinį prokurorą. Bet ar dėl to pasikeis bylos tyrimo eiga? Ar dėl to bus kitokie rezultatai? Tikrai tokiems rezultatams, kokių mes laukiame, aš nežinau, ar tai turės įtakos. Ar bus vienas generalinis prokuroras, kitas ar trečias – tai visiškai nesusiję. Aš tikiu, kad ta byla bus išnagrinėta ir atsidurs teisme, ir manau, kad tuo neabejoja niekas. Tiesiog generalinio prokuroro atstatydinimas tai yra priemonė nuraminti visuomenei. Ir visi bus patenkinti, ir viskas bus gerai, ir toliau dirbsime. Dabar kitas skandalas – tuoj nagrinėsime, kur buvo vienas ar kitas Seimo narys, kas už ką balsavo ir panašiai. Taip vienu skandalu užgožiamas kitas skandalas. Jau seniai visi pamiršo, kiek pensijas sumažino, kiek išmokas sumažino įvairiom socialinėm grupėm.
Aš manau, kad teisinėje valstybėje imtis tokių priemonių mums turėtų būti gėda prieš visą Europą. Todėl aš tikrai nepritariu ir siūlau visiems labai rimtai pagalvoti, ar mes galime taip manipuliuoti žmonių nuomone visiškai negerbdami aukščiausių teisėsaugos institucijų vadovų. Aš puikiai suprantu – tai buvo susitarimas. Generaliniam prokurorui, net neabejoju, bus pasiūlytas kitas darbas su net ne mažesniu atlyginimu, ir jis pareikalaus mažiau streso, mažiau nervų tiek jam, tiek jo šeimai. Lygiai tas pats buvo ir su VSD vadovu, ir lygiai tas pats, aš tikiu, laukia kitų. Mano pirmasis klausimas prezidentūros atstovui, kas kitas, ar FNTT vadovas, ar Mokesčių inspekcijos vadovas, yra tiktai atviras laiko klausimas. Manau, kad per kitą pusmetį tai paaiškės. Todėl siūlau visiems baigti šitą praktiką ir leisti teisėsaugos institucijoms laisvai dirbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu S. Stomą.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia buvo girdėti labai daug pasisakymų dėl tariamo politikų, visuomenės, dar kažkokių institucijų spaudimo prokuratūrai. Aš norėčiau nesigilinti į asmeninį gerbiamojo A. Valantino apsisprendimą, čia viskas jau turbūt aišku, sprendimo pirmą etapą mes įveikėme, įveiksime ir kitus, bet, ko gero, būtų naudingas grynai teorinis ginčas, apie kokį mes spaudimą kalbame.
Taip, labai blogai, jeigu prokuratūra ir kitos panašios institucijos patirtų tą politinį spaudimą, ir iš tikrųjų jos kartais patiria. Bet pažiūrėkime, apie ką jūs, gerbiamieji kolegos kairėje pusėje, šiuo metu kalbėjote. Ar tai yra politinis spaudimas iš kokių nors viešų institucijų, partijų, politikų, ar tai yra konstitucinė kiekvieno Seimo nario, tuo labiau politinių organizacijų, teisė vykdyti savo pareigą atstovauti visuomenei? Aš manau, kad jeigu mes rūpinamės tuo, kas skaudina, nervina, erzina visuomenę, tai mes atliekame savo konstitucinę pareigą išreikšti visuomenės nuomonę ir ją pakelti į aukštesnį politinį lygį. Argi mes turime leisti, kad visa tai vyktų gatvėse, kad vos neprasidėtų kokia nors sumaištis aplink valstybės institucijas. Manau, tam ir yra Seimas, kuris, kad ir kaip būtų, yra atstovavimo visuomenei vieta. Ir mes, politikai, čia atstovaujame ne kažkokiems klanams, ne kažkokioms grupuotėms, ne susitepusiems savo pažįstamiems, draugeliams ir panašiai, mes turime atstovauti visuomenei.
Jeigu visuomenė suprato, kad šita prokuratūra dirba blogai, jeigu jos kompetentinga, kvalifikuota išraiška – didžioji dalis sąžiningų apžvalgininkų – jau seniai parašė nuosprendį generaliniam prokurorui, ką turi daryti Seimas ir Prezidentė? Aš manau, kad tai yra konstitucinė pareiga, jeigu tai yra institucija, kurios prestižas yra kritęs… Reikia pripažinti, Seimo prestižas irgi prastas, bet mes turime Seimą tokį, kokį turime. Matau labai besijuokiantį A. Valinską, taip, nepapildėme mes šito Seimo puikia gvardija naujų gerų politikų, visokių yra tarp mūsų, bet ką darysi, yra kaip yra. Seimas išrinktas ir jis turi vykdyti savo konstitucines funkcijas. Taip, aš esu teistas, ir ką darysi. Bet aš stengiuosi pagal savo sąžinę elgtis taip, kad visuomenė sakytų: na, va, jis vis dėlto yra tas žmogus Seime, kuris rūpinasi mūsų reikalais, galvoja, kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo, ir niekas man neuždraus šito daryti.
Raginu dėl šito balsavimo pritarti labai teisingam, nors ir pavėluotam, generalinio prokuroro žingsniui, o po to, manau, mes Seime turėsime tikrai labai daug rimtų diskusijų dėl prokuratūros vietos mūsų valstybės struktūroje. Be jokios abejonės, mes turime labai rimtai susimąstyti, kaip Seimo nariai turi elgtis tokiose situacijose – ar jie turi sėdėti užsidengę ausis ir burnas, ir akis, ar vis dėlto turi atlikti savo pilietinę pareigą ir dalyvauti tokiuose procesuose, kurie labai svarbūs mūsų valstybei ir mūsų visuomenei? Ačiū. Tikiuosi jūsų supratimo. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Į tribūną kviečiu J. Veselką.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Valantinai, noriu jums priminti, kad vis dėlto Seimo valdančioji dauguma priėmė šią Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtą neteisinę išvadą. Ne visas Seimas, o tik valdančioji dauguma. Nes tada visa opozicija dėl to, kad neleido jai balsuoti, pasitraukė iš Seimo.
Taigi bėda ne ta. Dar kartą noriu pabrėžti. Per 20 nepriklausomos valstybės metų nė vienas generalinis prokuroras neišbuvo visos kadencijos. Kokia išvada? Gal visi mūsų teisininkai nieko verti, o čia susirenka tokie asai, kurie viską žino? Ir nuteisti gali, ir išteisinti gali, ir nušalinti, ir visa kita. Jeigu nė vienas prokuroras negalėjo išbūti visos kadencijos, vadinasi, mūsų sukurtoje teisinėje sistemoje yra didžiulis jovalas, ir tame jovale svarbiausia yra apginti nusikaltėlį arba suteikti jam tiek teisių, kad jis galėtų šokdinti visą valstybę, visą teisėtvarką, visą prokuratūrą. Aišku, esant tokiai teisinei bazei ir kyla klausimas, ar gali normalus pilietis eiti į generalinius prokurorus, nes aiškiai žinai – eini tik tada, jeigu įtiksi tam tikrai politinei grupuotei, kuri tada turi daugumą, tada išliksi, bet tauta balsuos už kitą politinę grupuotę ir atsisveikink su generalinio prokuroro pareigomis. Vadinasi, kiek keitėme prokurorų, visi buvo blogi. O juos keitė politikai.
Dabar aš klausau kai kurių politikų ir galvoju – štai kur yra bėda. Ne visi politikai supranta, kad jie ne viską žino. Užtenka patekti iš kalėjimo tiesiai čia, ir kai kurie pasijaučia galintys vykdyti teisingumą visais aspektais. Ir mokyti prokurorus, ir t. t., net ir tame pačiame Teisės ir teisėtvarkos komitete priima sprendimus, kuriems šiandien yra iškeltos bylos. Net nesuvokia, kad reikia bent šiuo atveju susilaikyti.
O jeigu paimsime Teisės ir teisėtvarkos komitetą, ten yra tokių, kurie, pavyzdžiui, suteikia šlepetėms dvasią ir kūną. Ir pagal šlepetes nutaria, kad užtenka šlepetei būti… tai yra dvasia ir kūnas, ir pilietis jau visur turi teisę užimti aukščiausius postus. Aš tokia Teisės ir teisėtvarkos komiteto struktūra visiškai nepasitikiu. Nepasitikiu daugiau negu prokuratūra, teismais ar kitomis struktūromis.
Vadinasi, gerbiamieji kolegos, šis Seimas nebando spręsti šitų subrendusių, kardinalių teisėtvarkos problemų, o dar kartą miniai paaukoja prokurorą ir žiūrėkite, kokie mes geri. Dabar čia daug piliečių, t. y. Seimo narių, kalbėjo – visuomenės nuomonė. Atleiskite, gal galite paaiškinti, kas tai yra visuomenės nuomonė? Jeigu susirenka 100, tai jau yra visuomenės nuomonė. Jeigu susirenka 2–3 tūkst., tai kažkokios atliekos, runkeliai, ne visuomenės nuomonė. Todėl kalbėdami, kokios visuomenės nuomone jūs kalbate… Šiandien ta visuomenės nuomonė yra įdomiai suformuota. Tie, kurie yra nužudyti, taip jiems ir reikia. Tie, kurie nužudė, tampa didvyriais ir visi labai rūpinasi. Nesuprantu! Skaičiau ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, ir Generalinės prokuratūros pateiktus argumentus. Generalinės prokuratūros pateiktas raštas, jeigu skaitėte, iš tikrųjų argumentuotas raštas, matyti, byla be galo sudėtinga. Atrodytų, kad šioje byloje kam kam, o mums, Seimo nariams, reiktų mažiausiai reikšti savo nuomonę, nes ten yra apkaltinti tie, kurie neva darė šitą nusikaltimą dar neįvykus teismui, jie greičiausiai kelis milijonus prisiteis. Ir kas mokės? Aišku, Seimo nariai nemokės. Sumokės supykdyta visuomenė.
Gerbiamieji kolegos, kaip šią bėdą išspręsti, kad į Seimą ateitų narys, kuris suvoktų – labai daug žinau, bet dar daugiau nežinau? Tada pradedi suprasti, kur tu gali diskutuoti, ir ištempęs akis…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. VESELKA (TTF). …klausai. Gerbiamieji kolegos, čia vyksta tylus perversmas. Pasižiūrėkite, nuo ministerijų, nuo specialiųjų tarnybų, saugumo, dabar jau FNTT yra tikslus perėjimas. Aš net pritarčiau perversmui, tyliam ar griežtam. Bet į ministerijas ateina tokie žmonės, kurie moka tik mėtytis politiniais lozungais, o konkrečių problemų profesionaliai spręsti visiškai nemoka. Tai yra labai didelė problema, ir aš vis dėlto norėčiau, kad jeigu jau tikrai žmogus atsisakė… aš žinau, kaip ir aš atsistatydinau. Kai negali įgyvendinti to, ką sumanęs, padoriam piliečiui, mano galva, nėra ko sėdėti, kad paskui ant tavęs būtų suverstos visos bėdos. Tu teisingai darai tą sprendimą. Bet mūsų, kaip parlamentarų, pareiga, kad pareigingi, atsakingi, principingi piliečiai išliktų aukščiausios valdžios struktūrose, o protingi politikai visada moka panaudoti specialistus protingiems veiksmams. Aš to norėčiau palinkėti.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Valinską.
A. VALINSKAS (TPPF). Šioje salėje aš pats esu ne per seniausiai išpranašavęs, kad reikės tai daryti, bet negalvojau, kad tai bus taip greitai.
Gerbiamieji, prokuratūra visų pirma yra teisinis visuomenės ginklas. Tačiau bet kuris pilietis, norėdamas turėti teisę būti ginamas, turi būti pasiruošęs prisiimti pareigą būti apkaltintas, jeigu padaro nusižengimą ar nusikaltimą, nepaisant partinės priklausomybės. Prieš įstatymą visi lygūs. Ar tikrai taip yra Lietuvoje?
Senovės romėnai sakydavo – „Dura lex, sed lex“ , o tai reiškia: „Žiaurus įstatymas, bet vis dėlto įstatymas.“ Panašu, kad kol kas mūsų visuomenėje žodį „dura“ reikia versti ne iš lotynų, o vis dar iš rusų, kurios taip bijo kai kurie politikai, kalbos. Ir ne visai pažodžiui. Skambėtų šiuo metu – „Kas įstatymų nevaldo, tas kvailys.“
Mes giedame „Tautišką giesmę“, ir šiandien giedojome. Tačiau, kad ir kaip gaila, turime ne tautinę, o partinę Lietuvą. Tiksliau, valdžią. Bet jeigu pagal partines ambicijas skiriami saugumo, prokuratūros vadovai, gal ir giesmės tekstą reikėtų kiekvieną kartą koreguoti pagal didžiausią valdančiąją partiją?
Dabar giedotume „Konservatorišką giesmę“, po kelerių metų (o gal mėnesių) – jau „Socialdemokratišką“. Nepraeitų nė dar dvidešimties metų, ir jau būtų sugiedotos ir liberalų, ir „darbiečių“, ir „tvarkiečių“ giesmės. Ir „Prisikėlimas“ nueitų užmarštin. Bet gal tuomet iš užmaršties prisikels tikroji giesmėje nurodyta kryptis eiti „vien takais dorybės“?
Tačiau kaip su dorybės takais, teisingumu ir valdžių padalijimo principais gali būti suderinamos tos trys istorinės valandos pas Prezidentę, kai generalinis prokuroras, o vėliau ir du jo pavaduotojai, aptarinėjo, kas taip pat yra neleistina, ne argumentuotais įtarimais grįstą kaltinamąją išvadą, o paruošė jokių teisinių kriterijų neatitinkantį reklaminį skelbimą žiniasklaidai?
Tai gal reikėjo iš karto į prezidentūrą kviesti vieną prokurorą, vieną advokatą ir teisėją, o po trijų valandų pateikti visuomenei ne kažkokį miglotą ir dviprasmišką pareiškimą, o išnešti miniai į balkoną nuosprendį be teisės apskųsti? Juk kas galėtų ir kam būtų leista apskųsti, kai nuosprendis priimtas institucijoje, kurios nuomonė neginčijama? Bent jau kol kas. Iki visuotinės euforijos būtų likę tiktai po gatvės „referendumo“ liepti kaltininkus čia pat aikštėje ir pakarti. Juk taip kažkada jau buvo komanduojama iš tų rūmų.
Tik nepagalvokite, ponai, kad bandau ginti poną A. Valantiną šiame poste. Tikrai ne! Aš kalbu apie bet kurį Lietuvos Respublikos pilietį, einantį generalinio prokuroro pareigas.
Pastaruoju metu požiūrį į šias pareigas geriausiai nusako vieno iš valstybės vadovų pasakyti žodžiai: „Šis sprendimas yra priimtas laiku, nes susiklosčius dabartinei situacijai ir aplinkybėms prokuratūra negali ir negalės efektyviai atlikti savo funkcijų. Visuomenės nepasitikėjimas Generalinės prokuratūros vadovybe paralyžiuoja visos prokuratūros darbą ir tampa trukdžiu ne tik kasdieniam prokuratūros darbui, bet ir būtiniausioms permainoms vykdyti.“ (Citatos pabaiga)
Norėčiau paklausti. Ar neatrodo, kad kai kam per didelis visuomenės pasitikėjimas paralyžiuoja sugebėjimą konstruktyviai dirbti ir tampa trukdžiu svarbiausioms pareigoms valstybėje vykdyti? Juk anksčiau cituota kalba jau kažkur girdėta, tik kitais žodžiais. „Jeigu diplomatas nori politikuoti, jis turi pasirinkti kitą profesiją.“ (Citatos pabaiga) Šį kartą būtų galima ištarti kitaip: jeigu prokuroras nesugeba ir nenori politikuoti, privalo pasirinkti kitą profesiją. Ir prokuroras A. Valantinas pasirinko. O ką šiandien pasirinksime mes?
Pagal įstatymą generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Tačiau šiandien, balsuodami už, Seimas, balsuodamas už, pritars ne pareigūno įgaliojimų pabaigai, o teisinio nihilizmo pradžiai, o gal, tiksliau, tęsiniui – demonstratyviam ir bravūriškam galvų kapojimo tęsiniui, priešrinkiminės retorikos tęsiniui vardan reitingų.
Nieko keista, ne pirmą kartą veikianti schema. Norint išsaugoti savo galvą, kuo aukščiau iškeltą, reikia kuo daugiau nukapoti kitų. Be abejo, žmones žavi griežtas žodis, kuris net ir be argumentų įvardija kaltininkus, ir kieta ranka, vienu mostu sprendžianti visas problemas. Puiku. Bent jau kol kas. Tik neverta pamiršti – kuo kietesnė ranka, tuo minkštesnė demokratija. Ir dar. Norint tai rankai kietai valdyti, reikėtų pačiai nebūti lengvai valdomai. Bent jau emocijų.
Baigdamas post scriptum. Girdėjau, kad Afganistane jau laukiamas dar vienas mūsų politikas, sklinda kalbos, kad greitai atvykstančio pareigūno garbei net sostinę pervadins ir vietoj Kabul bus Kubil. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų atsiklausti. Jau yra susirinkusi Vyriausybė ir 12.30 val. buvo numatyta Vyriausybės valanda. Tačiau mūsų svarstymas užsitęsė ir dar yra bent penketas diskusijoje norinčių kalbėti Seimo narių. Tada galbūt aš siūlyčiau dar diskutuoti iki 13 val. atsiprašius Vyriausybės ir daryti ne Vyriausybės valandą, o Vyriausybės pusvalandį. (Balsai salėje) Kas nors sureaguokite kaip nors. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš siūlau dabar daryti Vyriausybės valandą taip, kaip ir priklauso. Paklausim kolegų dėl rūpimų klausimų, klausimų tikrai yra, o po Vyriausybės valandos pratęsime diskusiją, nes taip pat yra ką pasakyti šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra pasiūlymas (jūs siūlote frakcijos vardu), kad kol kas stabdytume svarstymo metu diskusijas ir po Vyriausybės valandos jas tęstume. Mūsų laikas šiam klausimui seniai pasibaigęs.
Pradedame Vyriausybės valandą. Gerbiamieji Seimo nariai ir Vyriausybės nariai, baigiame individualias diskusijas. K. Daukšys, D. Jankauskas. Pradedame Vyriausybės valandą. Siūlyčiau, kad ji užsitęstų iki 13.30 val. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas.
12.42 val.
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Mielieji kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai, tęsiame Seimo posėdį. Pagal Statutą ir tradiciją pirmasis turėtų klausti kolega V. Mazuronis. Jeigu jo nėra, tada frakcijos vardu turėtų klausti A. Butkevičius. Prašom, kolega. Ruošiasi A. Dumbrava. Kortelę! Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėjau klausti susisiekimo ministro, bet jo nėra, todėl klausiu aplinkos ministro. Pastaruoju metu, matau, aktyviai vykdoma reklama dėl gyvenamųjų namų renovacijos. Vis dėlto kokia suma yra skiriama tai reklamai ir kiek lėšų jau yra įsisavinta gyvenamųjų namų renovacijai? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Aš nedrįsčiau atsakyti tiksliai, kokia išleista pinigų suma, nes tai yra vykdoma pagal Europos Sąjungos priemonių viešinimo programą, kurią tiesiogiai administruoja Finansų ministerija. Galbūt finansų ministrė galėtų pasakyti. Kiek žinau, sumos nėra didelės.
PIRMININKAS. Tokiu atveju, jeigu nėra Valentino… Atsiprašau. A. Butkevičius norėtų papildyti. Prašom. Tuoj bus įjungta.
I. ŠIMONYTĖ. Aš galbūt labiau norėčiau papildyti.
PIRMININKAS. Gal tada finansų ministrė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Kaip minėjo aplinkos ministras, yra sudėtinė Europos Sąjungos paramos viešinimo dalis, yra keletas skirtingų programų, kurios bus vykdomos informuojant apie šią programą. Dabar buvo suplanuotas bendro žinomumo visuomenės supažindinimo projektas, bus ir kitų projektų. Mes jums visas sąmatas ir visas išklotines šios viešinimo kampanijos pateiksime raštu.
PIRMININKAS. A. Mazuronis, jeigu tėvo nėra. Ir sūnaus nėra. A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į du ministrus – socialinės apsaugos ir darbo ministrą ir energetikos ministrą. Tai nebūtų klausimas, o mano, kaip atstovaujančio žmogui iš Visagino apygardos, prašymas. Aš labai norėčiau, kad mes sutartume ir surastume dieną kitą savaitę nuvažiuoti į Visaginą ir pakalbėti. Galbūt susitikti savivaldybėje su žmonėmis, galbūt televizijoje, nes padidinus šilumos kainas susidarė labai sudėtinga situacija. Savivaldybė nesuspėja mokėti socialinių išmokų. Kiek praėjusiais metais socialinėms išmokoms buvo skirta per metus, tai šiemet išleista per vieną mėnesį. Aš tikrai norėčiau išgirsti šiandien jūsų sutikimą, na, nebent jūs negalėtumėte, tai gal viceministras galėtų nuvažiuoti. Suorganizuotume susitikimą ir sukurtume kokią nors programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Ministras D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Darbo tvarka dėl socialinių išmokų ministerijos atsakingi darbuotojai dirba. Jūsų prašymą priimu kaip kolegišką pasiūlymą ir darbo tvarka kitą savaitę derinkime, ar susitikti, ar nuvykti į vietą, nes sprendimų metu bendras darbas gali duoti daugiau. O šiaip ta kryptimi dirbame.
A. SEKMOKAS. Noriu pasakyti, kad gruodžio mėnesį buvo susitikimas su savivaldybių atstovais ne tik Visagino, bet ir gretimų regionų. Apskritai dėl to, kokia parama yra teikiama regionui dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, tai parama yra didžiulė. Buvo lankytasi kartu su Prezidente, ji pažadėjo, kad bus numatyta galimybė remti regioną papildomai. Tai yra daroma ir savivaldybės gauna dideles lėšas. Ta parama yra.
Kitas dalykas, kad strategiškai pačius tarifus nustato Kainų ir energetikos reguliavimo komisija. Pagal visą nuostatą yra taip, kad ministerija nustato strategiją, resursus, įmonių biudžetus, o tarifus nustato visiškai nepriklausoma institucija – reguliatorius. Mūsų kišimasis į tarifus bet kuriuo atveju būtų netikslingas. O dėl papildomos paramos regionams yra svarstoma ir tie regionai paramą gauna.
Dėl važiavimo ten. Darbotvarkė yra tiek įtempta, kad aš pats negalėsiu važiuoti, bet jeigu jūs važiuosite, ką nors iš ministerijos, be abejo, mes galėsim deleguoti, darbo tvarka tą galėtume suderinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Dabar klausia dar vienos opozicinės frakcijos atstovas – kolega V. Gapšys, o ruošiasi kolegė R. Baškienė.
V. GAPŠYS (DPF). Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro pono G. Steponavičiaus. Pasirodė žiniasklaidoje duomenų, kad į Didžiosios Britanijos universitetus stojančių lietuvių skaičius išaugo dvigubai pagal pateiktas paraiškas. Nenoriu analizuoti gal ir priežasčių, kodėl taip yra, gal ne tos ir pačios svarbiausios dabar, bet ar ir ministerija turi bent jau preliminarius skaičius, kiek planuoja stoti Lietuvos studentų į užsienio universitetus (tai, aišku, yra jų teisė) ir kaip tai paveiks Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų skaičių? Ar bus pakankamai norinčių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose ir ar užpildysime bent jau valstybės finansuojamas ten vietas?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis kolega, tokios kalbos ir klausantis jų man kartais atrodo, kad mes patys, taip pat ir politikai, esam patys sau priešai. Dėl aukštojo mokslo reformos pernai ir šiais metais prieinamumas studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose yra didesnis ir tai yra nepaneigiami faktai. Daugiau nei esant ankstesnėms Vyriausybėms valstybės šimtu procentų finansuojamų vietų, daugiau nei dvigubai universitetuose finansuojama viena vieta iš biudžeto ir šalia to pradėjusi veikti, gal ne iki galo sklandžiai ir sėkmingai, valstybės remiamų paskolų sistema, kuri su saugikliais socialinėm grupėm didina prieinamumą, viską summa summarum sudėjus. Yra tyrimai, kurie rodo išvykstančiųjų srautus. Nežinau, kiek kolegai pačiam įdomu, telefonu kalbančiam paraleliai, tai tarp 3 ir 5 procentų yra išvykstantys arba ketinantys išvykti studijuoti užsienyje. Aš sakyčiau, kad tendencijos kaip ir ankstesniais metais išlieka panašios, tiktai, be abejo, skaičiaus didėjimo vienas iš parametrų yra tai, kad mes tapom Europos Sąjungos visateisiais nariais ir išties pagal galiojančius teisinius dalykus mūsų šalies piliečiai gali studijuoti kitose Europos Sąjungos valstybėse tom pačiom sąlygom kaip ir jų. Bet skaičių aš nedramatizuoju ir galėčiau sakyti, kad gal iš dalies ekonominės krizės ir sunkmečio šitie sprendimai yra padiktuoti, bet bet kokiu atveju Lietuvoje studentų skaičius mažėja pirmiausia dėl demografinės kreivės slinkimo žemyn. Tai mes pripažįstam, su aukštosiom mokyklom kalbam apie mūsų studijų tarptautiškumo stiprinimą, šalia mūsų studentų pritraukiant studentus studijuoti Lietuvoje iš užsienio. Manau, ta linkme mes taip pat judėsime. Ačiū, kad keliat aktualius klausimus, bet siūlau nespekuliuoti apie pablogėjusias sąlygas, nes situacija yra kaip tik priešinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia kolegė R. Baškienė, ruošiasi kolega V. Valkiūnas.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Taip, labai ačiū. Ačiū už galimybę paklausti. Norėčiau kalbinti gerbiamąją finansų ministrę dėl savivaldybių ugniagesių kreipimosi. Iš tikrųjų teigiame, kad ugniagesiai, kaip gelbėjimo tarnyba, yra prioritetas mūsų valstybėje. Ne veltui ir skambiname 001. Aišku, trūkstant lėšų, ką jie išreiškė ir protesto akcijoje, jie verčiami eiti neapmokamų atostogų, jų darbo užmokestis – 750 Lt per mėnesį. Savivaldybėms tiesiog iškyla grėsmė naikinti ugniagesių komandas. Gaisrų grėsmė gali atnešti daug didesnius mūsų valstybei finansinius nuostolius. Gautus asignavimus iš valstybės biudžeto savivaldybės jiems tik perskirstė. Pačios savivaldybės pridėti savo pinigėlių iš savo savivaldos biudžeto neturi galimybių. Kaip galime kartu galvoti spręsti šitą problemą, nes iš tikrųjų ganėtinai didžiulis nerimas. Ačiū jums.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkui jums už klausimą. Mane galbūt papildys vidaus reikalų ministras, kadangi manau, kad dalis problemos yra susijusi su tuo, kad mes turime skirtingų kategorijų ugniagesius Lietuvoje ir dėl to kyla įvairiausių nesusipratimų. Matyt, ta linkme tikrai reikėtų kažką pamąstyti, esame kalbėję, kad bandysim to sprendimo ieškoti. Tačiau toks, mano supratimu, paprastas ugniagesių palinkėjimas, kuris buvo perduotas man asmeniškai lankantis Šiauliuose, kur buvo tiesiog parašyta, kad, gerbiama Prezidente, gal jūs galite priversti blogą finansų ministrę duoti pinigų didesnėms ugniagesių algoms, tai tokio paprasto sprendimo tikrai, bijau, kad nėra. Reikės ieškoti ko nors sistemiškesnio. Galbūt Raimundas galėtų mane papildyti šiek tiek.
R. PALAITIS. Iš tikrųjų reikalavimai statutiniams ugniagesiams ir nestatutiniams skirtingi. Jūs puikiai žinot: statutiniai ugniagesiai turi ir sveikatos reikalavimų, ir kitokių reikalavimų, pakankamai griežtų, jų pareigos yra daug didesnės. Nestatutiniams nei sveikatos reikalavimų, nei kitokių nėra. Jie turi galimybę dirbti ir kitą darbą tuo pačiu metu. Jie budi kas ketvirtą parą, tris paras laisvi. Tai viena.
Antra, iš tikrųjų reikia galvoti, ar priešgaisrinė apsauga mūsų valstybėje nėra brangi, nes visos kitos kaimyninės valstybės eina savanorišku gaisrų gesinimo keliu. Savanorišku. Mes manom, kad šiuo metu pereiti prie savanoriško gaisrų gesinimo sistemos būtų galbūt per ankstyvas dalykas, turint omeny bedarbystę. Bet štai estai sugalvojo. Jie eina tuo keliu ir jie moka žmonėms, savanoriams gaisrininkams, tokio lygio, nestatutiniams (statutinė sistema išlieka), bet nestatutiniams moka už praleistas valandas gesinant gaisrą. Aplinkinės šalys eina tuo keliu. Mes kol kas tuo keliu nesiūlom eiti ir sakom, kad tai galbūt bus po 3–4 metų, kai bedarbystės problema bus neaktuali. Bet šiandien vienintelis kelias savivaldybėms, jeigu jos skiria prioritetą viešajam saugumui, vis dėlto surasti pinigų papildomai primokėti. Tai viena. Antra, jeigu vis dėlto jie nesuranda ir nemano, kad tai yra prioritetas, ir nesuranda pinigų, tai tada žiūrėti, kaip optimizuoti tų vadinamųjų trečio lygio, arba nestatutinių, gaisrinių tinklą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas, ruošiasi kolega V. Matuzas. Kolega V. Matuzas ruošiasi.
V. VALKIŪNAS (KPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas ūkio ministrui D. Kreiviui. Aš labai tikėjau jo veikla, bet sužinojus tam tikrus darbus toksai nepasitikėjimo kirminas įšliaužė, kad jisai, prisidengdamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo straipsnių pakeitimu, nusprendė atsisakyti valstybės įmonių, savivaldybės įmonių kaip juridinių asmenų teisės formos, nustatyti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo galiojimo terminą iki 2013 m. liepos 1 d., prisidengiant šiuo įstatymu, kas jus paprotino atsisakyti valstybinių miškų statuso pakeičiant į akcinių bendrovių statusą. Tai čia toks žingsnis išparceliuoti miškus. Labai įdomu būtų jūsų nuomonę išgirsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
D. KREIVYS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad šitas sprendimas yra ne tiktai Ūkio ministerijos sprendimas. Tai yra ir Saulėlydžio komisijos sprendimas, ir Vyriausybės kryptis užduota, kuria turime judėti. Kaip pavyzdys – „Lietuvos geležinkeliai“ yra akcinė bendrovė, kuri valdo turtą patikėjimo teise ir kuriai niekas neatsitinka. Taigi aš nemanau, kad yra didelė problema, jeigu mes atsisakytume valstybės įmonių statuso.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Matuzas, ruošiasi kolega A. Endzinas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas tikriausiai būtų arba vidaus reikalų ministrui, arba teisingumo ministrui. Tiesiog šiandien su kolegomis kalbantis apie perspektyvas po to, kai bus funkcijos, apskričių šiandien kuruojamos sritys perduotos savivaldybėms ir atitinkamoms ministerijoms, klausimas būtų toks: kaipgi bus, kas perims bylinėjimąsi apskrities vardu, kur šiandien yra bylos su įvairiausiais juridiniais asmenimis, fiziniais ir t. t., ir pan. Ar čia yra iš karto numatyta, kad steigėjas įgis tą prievolę, ar koks kitoks variantas? Ar teisingumo ministras imsis per savo ministeriją spręsti, ar kaip? Norėtume sužinoti.
R. PALAITIS. Na, jūs puikiai žinot, kad apskričių administracijų funkcijos yra padalinamos tarp savivaldybių ir ministerijos įstaigų arba įstaigų prie ministerijų. Tai aš įsitikinęs, jog tas bylas ir turėtų perimti tos įstaigos, kurioms pereina buvusių administracijų funkcijos. (Balsai salėje) Šiuo atveju bandomasis projektas jau yra įvykęs su Aplinkos ministerija ir statybos priežiūros funkcija. Jie šituo tikslu yra perėmę iš apskričių administracijų gana didelį teisininkų korpusą. Motyvas buvo tas, kad jiems reikės atlaikyti visas bylas, kurios yra užsisukusios dėl statybų priežiūros.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia A. Endzinas, ruošiasi kolega E. Žakaris.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į finansų ministrę tokiu klausimu. Gerbiamoji ministre, norėčiau jūsų paklausti apie liūdnai pagarsėjusį automobilių apmokestinimo mokestį, arba dar kitaip vadinamą gaunamų pajamų natūra apmokestinimą. Daugiau kaip 80 Seimo narių yra išreiškę norą svarstyti šitą klausimą gana seniai. Tačiau šito negalima padaryti techniškai, nes nėra Vyriausybės išvados. Papratai Vyriausybės išvada teikiama per 30 dienų. Yra praėję gerokai daugiau negu minėtas laikas. Aš suprantu, kad Vyriausybė neteikė tos išvados ne todėl, kad neturi ką veikti, bet todėl, matyt, kad turi labai daug ką veikti, daug darbų. Vis dėlto ar iki kovo 11 d. mes gausime šitą Vyriausybės išvadą ir ar galėsime šį klausimą svarstyti naujoje pavasario sesijoje? Dėkoju.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Atsakymas būtų – taip.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš noriu pridurti Seimo valdybos vardu, kad viename iš artimiausių Seimo valdybos posėdžių mes nagrinėsime, kaip Vyriausybė reaguoja į Seimo valdybos ir Seimo pavedimus. Taigi, matyt, bus pakankamai medžiagos ir bus galima kai ką išsiaiškinti.
Dabar turėtų klausti E. Žakaris. Ruošiasi kolegė L. Graužinienė.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti energetikos ministro. Gerbiamasis ministre, Šiauliuose yra vienas 50-ies butų namas, kuriame ir vanduo, ir patalpos šildomos elektra. Ir dviejų trijų kambarių butai už šildymą turėtų mokėti apie 700–800 litų. Kreipiausi į Vyriausybę, Vyriausybė persiuntė raštą Finansų ministerijai. Kreipiausi į jus, jūs persiuntėte Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Trumpai tariant, iš viso to susirašinėjimo yra tik vienas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštas, kad taip, tai yra problema, ją reikia spręsti, negalima diskriminuoti atskirų žmonių grupės. Norėčiau paklausti, ar yra vilties (nežinau, kiek Lietuvoje tokių namų), kad tokia problema bus išspręsta? Teko apsilankyti šiame name, ir didžioji dalis gyventojų apskritai nesišildo. Ačiū.
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad aš čia jokios diskriminacijos nematau. Iš tikrųjų elektra yra pabrangusi dėl suprantamos priežasties – dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Tačiau elektra yra pabrangusi kur kas mažiau, negu buvo prognozuojama. Kainas ir tarifus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tarifų nustatymo metodiką, be abejo, reikia tobulinti. Elektros energijos tarifas turėtų labiau priklausyti nuo to, kiek elektros yra suvartojama. Didieji vartotojai turėtų gauti kiekio nuolaidas. Kokios tos kiekio nuolaidos yra šiandien ir kiek jos galėtų būti padidintos, tai yra, be abejo, metodikos klausimas ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos tarifo nustatymo klausimas. Jeigu mes keistume reguliavimą ar suteiktume išimtis vienam ar kitam pastatui, vienam ar kitam gyventojui, vienam ar kitam namui, tai ir būtų diskriminacija visų kitų, nes kiti turėtų apmokėti šitų brangiau mokančiųjų sąskaitas. Tai jokios diskriminacijos nėra. Be abejo, metodikas ir tarifus reikia tobulinti ir toliau.
PIRMININKAS. Prašom. Kadangi Mazuronis vyresnysis perleido klausimo teisę Mazuroniui jaunesniajam, tai ir prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui, posėdžio pirmininke, ir Mazuronis vyresnysis…
PIRMININKAS. Jaunesnysis!
A. MAZURONIS (TTF). Dėkoju vyresniajam, kad perleido žodį. Norėčiau paklausti aplinkos ministro. Gerbiamasis ministre, savo pareigas jūs jau einate daugiau kaip metai. Vadinasi, einant į aplinkos ministro postą teko girdėti, ir Vyriausybės programoje kaip vienas iš pagrindinių prioritetų aplinkos apsaugos srityje buvo ir yra įrašyta kova su nelegaliomis statybomis. Dabar ką aš galiu papasakoti, ką teko girdėti viešojoje erdvėje per jūsų pusantrų metų? Tai, kad „Elijos“ pastatai nelegalūs, Nidoje atsinaujino statybos, toliau juda, daugelis kitų objektų taip pat. Netgi jūsų kaimynas, kaip teko girdėti, berods, tvorą yra nelegaliai pasistatęs. Pasakykite, gerbiamasis ministre, gal galėtumėte trumpai, neviršydami Statuto apibrėžto laiko, apibūdinti ar paaiškinti, ką per tuos pusantrų metų jūs nuveikėte šioje srityje ir kokius rezultatus galbūt mes netrukus pamatysime?
G. KAZLAUSKAS. Ačiū už klausimą. Viešojoje erdvėje įvairių versijų skamba. Į ką norėčiau atkreipti dėmesį? Kuo vadovaujuosi darbe kovodamas su nelegaliomis statybomis? Tuo, kad vienas neteisėtas veiksmas neturi sukelti kito neteisėto veiksmo, tai yra kovodami su nelegaliom statybom mes griežtai laikomės įstatymų. Mes neatvažiuojame su buldozeriais ir negriauname, kur kas prasimanė ar kur viešojoje erdvėje kažkas kažką prašė.
Dėl kaimynų tvorų ir viso kito. Labai gaila, kad jums pagrindinis žinių šaltinis yra tokios laidos kaip „Kakadu“. Aš ją vertinu kaip humoro laidą, kaip kiškučių pasivartymus ir t. t. Galiu jus patikinti, kad visi kaimynai, kurie gyvena apie Pilaitės ežerus, tikrai nesidžiaugia mano kaimynyste. Visi pažeidimai yra nustatyti, didelė dalis jau pašalinta, visi kiti tikrai nebus palikti ramybėje. Taigi pagrindinis akcentas yra tas, kad mes negalime kovoti su nelegaliomis statybomis neteisėtais veiksmais.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi kolega K. Glaveckas.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, aš norėjau truputėlį pratęsti jums klausimą. Dirbu apygardoje, žmonės nesižavi daugiabučių renovavimo programa. Gal jūs, sakau, kokį stumtelėjimą, daugiau optimizmo suteiktumėte, nes žmonės nenori lįsti į skolas. Įkalbinėjami jie mato, kad kai kuriems nenaudinga, ypač kurie turi menkas pajamas. Na, jaunesnėms šeimoms gal ir nieko, bet nesusidaro bendros kolektyvo nuomonės. Dėl optimizmo, tos programos optimizavimo. Ir reklamos per mažai, aš jau antrą kartą klausiu. Paaiškinimo, kažkokio vaizdinio dalyko ir panašiai mes pasigendame, tikrai pasigendame.
G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Taip pat dažnai aptarinėjamas klausimas tiek viešojoje erdvėje, tiek tiesiogiai tarp žmonių, bendrijų svarstant, apsispręsti ar neapsispręsti renovuoti. Tikrai sutinku, kad sunkmečio sąlygomis žmonėms prisiimti kreditinius įsipareigojimus nors ir su 3 % metinėmis palūkanomis yra sunku. Tačiau norėčiau priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad pasirinkimas modernizavimo programos naudojant įtikinėjimo metodą buvo jūsų prerogatyva. Tai yra Seimas patvirtino, kad žmonės turi būti įtikinėjami, jokios prievartos. Norint paspartinti, taip pat girdėti nuomonių, kad reikia daryti kažkokius valinius sprendimus ir žmones versti. Aš prieš prievartą, aš už įtikinėjimą. Kad šiandien dar yra per mažai informacijos, tą pripažįstu, bet kol kas vyksta tik pačios programos pristatymo priemonės. Aš tikiuosi, kad ženklesnis įtikinėjimas, remiantis gerais pavyzdžiais, parodymu, kaip modernizavimas paveikia žmonių gyvenimą, turėtų prasidėti metų viduryje, apie gegužės mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi kolega A. Baura.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Toks linksmesnis klausimas finansų ministrei. Buvo toks Karlsonas, kuris gyveno ant stogo, jis labai mėgo uogienę ir medų. Kai jo klausdavo, ko tau reikia, ar medaus, ar uogienės, tai jis visuomet sakydavo, man uždėkite ir medaus, ir uogienės. Tai lygiai tas pat išėjo ir Lietuvoje, kad mes pažadėjome tautai ir tą, ir tą, ir viską kartu, o dabar, atvirai tariant, ir medaus trūksta, ir uogienės nėra. Klausimas finansų ministrei: sakykite, ar jūs nemanote, kad reikės dar vieno nacionalinio politinio susitarimo tarp visų partijų visų pirma dėl biudžeto deficito rodiklių 2010 m., 2014 m. ir 2015 m., nes mes turime, visi puikiai suprantame, labai smarkiai sumažinti tą uogienės ir medaus kiekį ir pasirinkti tik viena, ką mes galėsime užtepti Karlsonui, nes jis labai mėgsta bulką su medumi ir su uogiene. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, pirmininke, už klausimą. Pirmiausia, jeigu mano atmintis neklysta, taip sakė Mikė Pūkuotukas, o ne Karlsonas, kuris gyveno ant stogo.
Atsakau į jūsų klausimą konkrečiai. Man, kaip finansų ministrei, tenka tik apgailestauti, ir tai labai apsunkina mano darbą, kad ekonomikos bumas ir perkaitimas 2007 m., 2006 m. suformavo žmonių galvose tokį keistą lūkestį, kad vienu metu yra įmanomas ir mokesčių mažinimas, ir beatodairiškas išlaidų didinimas, ir tai baigiasi niekuo blogu. Kuo tai baigėsi, dabar mes visi matome.
Atsakydama į jūsų klausimą konkrečiai, aš manau, kad toks politinis susitarimas yra būtinas, ir pageidautina, kad tai būtų maksimaliai plataus spektro politinių jėgų sutarimas, nes tie, kurie stebi, sakykime, valstybės skolinimąsi, tie, kurie skaito, ką teigia reitingų agentūros, gali pamatyti labai paprastą skirtumą tarp mūsų ir, sakykim, dabar viešumoje labai plačiai linksniuojamų kai kurių euro zonos valstybių. Lietuva per 2009 m. parodė, kad, turėdama rimtų fiskalinių problemų, ji vis dėlto sugeba jas spręsti. Iki šiol mes tą valią demonstravom, pademonstravom gebėjimus, todėl sugebam pasiskolinti ir jau dabar, sakyčiau, nuosaikiomis sąlygomis.
Tolesnis mūsų skolinimasis, nes mums vis tiek reikės skolintis kažkokiam deficitui finansuoti, kad ir koks jis būtų, priklausys nuo to, kaip nuosekliai mes gebėsim tą politiką vykdyti ir toliau. Kadangi vis dėlto, nepaisant to, kad mes matome pagrindą tam tikram optimizmui ir projektų peržiūrėjimui, todėl fiskalinio deficito rezultatas šiais metais veikiausiai bus geresnis, nei galvojome praėjusių metų pabaigoje, tai reiškia, kad mums konsolidavimo priemonių reikės tiesiog šiek tiek mažiau, tačiau jų vis tiek reikės. Žinoma, kad politinio susitarimo, plataus politinio susitarimo, šioje srityje daugiau nei reikėtų tam, kad rinkos ir toliau mumis pasitikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Baura. Ruošiasi kolegė L. Graužinienė. Prašom, kolega.
A. BAURA (MSG). Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrui gerbiamajam D. Jankauskui. Prieš trejetą mėnesių aš analogišką klausimą esu pateikęs, dabar tiesiog priminsiu. Klausiau ir teigiau, kad… Kaip vieną iš priežasčių, kodėl nepakankamai spėriai yra nagrinėjamos bankrutuojančių arba bankrutavusių įmonių paraiškos dėl lėšų iš šio fondo gavimo, nurodžiau darbuotojų stygių Fondo sutarčių rengimo skyriuje. Tuomet, tai buvo maždaug lapkričio vidurys, tame skyriuje iš penkių etatų vienas buvo laisvas. Kiek aš tada tą informaciją turėjau, tai buvo pasakyta, kad fondas du sykius kreipėsi į ministeriją ir abu sykius atsakymas buvo neigiamas, kad negalima. Dabartiniu metu, šiomis dienomis, ta informacija yra tokia, kad jau du laisvi etatai. Ir vėl kreipiamasi, ir vėl negaunama pritarimo, kad galėtų tie darbuotojai dirbti. Kiek aš žinau, tvirtinant Garantinio fondo sąmatą, fonde sausio 1 d. buvo apie 100 mln. Lt. Tai lėšos yra tikrai nemažos. Klausimas būtų jums. Tikiuosi, kad ministrui yra žinoma šita situacija, bet kokie jūsų veiksmai?
PIRMININKAS. Laikas.
A. BAURA (MSG). Vis dėlto reikalinga pagalba žmonėms. Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą ir priminimą. Situacija Garantinio fondo yra tokia, kad, viena vertus, priežastys, kurias jūs ir tada klausdami, ir dabar paminėjote, kita vertus, dalis priekaištų, kad bankroto administratoriai nekvalifikuotai pateikia dokumentaciją, dėl ko ją reikia iš naujo peržiūrėti, tvarkyti… Tai priežasčių yra visas kompleksas, bet sprendimai jau yra padaryti tokie, kad fondo valdybai vadovauja ūkio viceministras. Kartu su ūkio ministru mes prieš keletą dienų jau esame aptarę gana greitus konkrečius sprendimus. Kadangi Garantinio fondo administravimas pereina į Ūkio ministerijos reguliavimo sritį, tai natūralu, kad ir personalo klausimas sprendžiamas lygiagrečiai. Aš, kaip socialinės apsaugos ir darbo ministras, nenorėčiau, užbėgdamas tiesiog netgi ne mėnesiu, o keliom dienom, savaitėm, už akių ūkio ministrui, sprendimus daryti avansu.
D. KREIVYS. Būtent šiuo metu yra peržiūrimos procedūros. Kiek aš suprantu, daug rezervų yra rasta būtent procedūriniuose dalykuose, kad galbūt nereikėtų stabdyti ir visiškai grąžinti tų bylų. Galbūt galima kažkokius pakeitimus daryti ir, sakykim, vykstant pačiam procesui. Kiek aš žinau, iki liepos mėnesio yra noras bent didžiąją dalį tų išmokų išmokėti. Tam yra padarytas planas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė L. Graužinienė. Ruošiasi J. Olekas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti gerbiamojo vidaus reikalų ministro. Turbūt jau amžina problema tampa kurčiųjų galimybė išsikviesti pagalbą telefonu 112. Aš pasižiūrėjau, kėliau šį klausimą iš pat pradžių. Iš esmės problemos didelės, pinigų išleista labai daug. Ne vieną kartą buvo įtraukta šita dalis dėl pagalbos kurtiesiems pasinaudoti telefonu galimybės, tačiau iki šios dienos niekas nepajudėjo į priekį. Šiuo atveju jūs pažeidžiate europinę direktyvą. Tai ar Kurčiųjų organizacijai reikės kreiptis į Europos institucijas, kad Lietuva nevykdo tos direktyvos nuostatų, ar jūs artimiausiu metu žadate imtis kokių nors priemonių?
R. PALAITIS. Ačiū už tikrai aktualų klausimą, ne sykį keltą ir viešojoje erdvėje diskutuotą. Na, šiaip, apie sąvokas šnekant, „telefonas“ ir „kurtysis“ yra dvi labai sunkiai suderinamos sąvokos. (Balsai salėje) Visų pirma. Visų antra, alternatyva galėtų būti, kaip ir SMS žinutės, jeigu tai būtų įmanoma techniškai padaryti. Tačiau SMS žinutės nėra ta informacijos priemonė, kuri ateina realiu laiku – išsiuntė ir gavo. Nėra taip. Esant dabartinėms technologijoms, SMS žinutės gali vėluoti nežinia kiek.
Ką mes siūlėme Kurčiųjų organizacijai? Mes siūlėme kokiu nors būdu identifikuoti savo organizacijos narius ir duoti jų telefonų numerius. Tuomet, jeigu skambina iš to numerio, Bendrojo pagalbos centro žmonės išsyk identifikuoja, kad tai yra kurtysis ir kad signalas gali būti rimtas, net jeigu yra tyla. Tačiau organizacija iki šios dienos nesugebėjo tokio sąrašo pateikti. Tai, atvirai pasakius, kaip techniškai išspręsti šitą problemą, aš neįsivaizduoju. Dar sykį sakau: telefonas ir kurtysis yra dvi skirtingos sąvokos.
PIRMININKAS. Loreta norėtų dar patikslinti. Prašom. Vieną sekundę! Gerbiamoji L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis ministre, aš žinau šitą jūsų atsakymą. Ne vieną kartą panašiai jūs atsakėte. Pasaulyje šita sistema veikia – kurtieji gali išsikviesti pagalbą. Kitas dalykas, direktyva Lietuvoje perkelta, vadinasi, privalote ieškoti priemonių, kaip tai užtikrinti. Pinigai studijoms per visą tą etapą, kaip konkrečiai šitiems neįgaliesiems pagelbėti, yra jau išleisti. Tai vieną kartą gal reikia spręsti, o ne atsikalbinėti. Kitas dalykas, jūs prašote sąrašo žmonių lygiai taip pat, kaip paprašytumėte vieno rajono gyventojų telefonų numerių sąrašo, kai jie keičiasi, patys suprantate, ir nėra pastovūs. Vienas aspektas.
Kitas. Paprastas pavyzdys yra. Jeigu kurtiesiems kai kurios taksi bendrovės sudarė galimybę išsikviesti taksi žinutėmis ir ten nėra problemų, tai gal padarykime nors minimumą tam, kad po to galėtume padaryti maksimumą, nes dabar žmonės yra absoliučiai be pagalbos.
PIRMININKAS. Prašom.
R. PALAITIS. Apie studijas aš ir kalbu, kad studijų rezultatas ir buvo toks, kad vienintelė normali priemonė, kaip realiu laiku, o ne po valandos ar po kiek, kai žmogui yra bėda, išsikviesti pagalbą, tai yra nustatyti telefonų sąrašą. O kas čia tokio sudėtingo nustatyti kurčiųjų, kurie negali pasinaudoti telefonu, telefonų sąrašą? (Balsai salėje) Leiskite man pabaigti.
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti.
R. PALAITIS. Nustatyti sąrašą ir tada, jeigu iš to telefono skambinama, Bendrojo pagalbos centro specialistai žino, kad tai yra ekstra atvejis ir į jį reikia reaguoti. Jūs neįsivaizduojate, kiek klaidingų iškvietimų gauna Bendrasis pagalbos centras, todėl yra būtina turėti tą sąrašą. Aš kitos techninės galimybės nematau.
PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Klausia J. Olekas. Ruošiasi kolega P. Luomanas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau dar sugrįžti prie butų renovavimo temos. Gerbiamieji kolegos, mes esame girdėję Ministro Pirmininko pažadą, kad 2009 m. bus renovuota 500 daugiabučių, o 2010 m. – 2000. Deja, šis procesas niekaip nepajuda iš vietos, išskyrus tai, kad nemažos lėšos yra skiriamos reklaminei ar informacinei kompanijai. Ir man atrodo, kad mūsų piliečiai pagrįstai piktinasi, kad lėšos skiriamos reklamai, o daugiabučių renovacija nepradedama. Aš girdėjau aplinkos ministrą, atrodo, šiandien kalbant, kad gal du daugiabučiai yra pradėję projektus ir 6 yra užsiregistravę. Mano klausimas būtų toks: kiek šiais metais yra suplanuota tiek europinių lėšų, tiek iš biudžeto lėšų ir kiek jūs planuojate, kad jau kitai žiemužei bus vis dėlto renovuota daugiabučių, kad mes, politikai, galėtume bent šiek tiek jus apginti, pritarti, žmonėms kažką paaiškinti, o ne vis sakyti, kad mes nepradedame ir nepradedame. Ačiū už atsakymą.
D. KREIVYS. Dėkoju. Klausimas tikrai aktualus. Dėl to, kad leidžiamos lėšos reklamai, manau, kad jų yra skiriama per mažai, ir ta reklama, aiškinimas žmonėms, kol kas nėra pakankamas, įsitikinęs tuo. Skaičiuoti kelis tūkstančius litų ir kalbėti, kad reikėtų iš esmės pakeisti kažkokią procentinę paramą ar dar ką nors, tai yra neadekvatūs dalykai. Kalbant apie antrąją jūsų klausimo dalį, kiek yra skirta lėšų šiais metais kompensacijoms išmokėti, tai yra numatyta netoli 40 mln. Esamos lėšos, tiek, kiek dabar yra numatyta, leistų išmokėti apie 400 namų savininkams kompensacijas. Tačiau tai nėra koks nors apribojimas, jeigu procesas vyktų didesnis, laikinai panaudoti ir paties fondo lėšas kompensacijoms. Taigi mes nesame apriboti konkrečiu skaičiumi, daugiau esame sukaustyti žmonių dabartinio supratimo, baimės, nepasitikėjimo ir t. t. Viešinimo priemonės yra būtinos ir jas reikia dar aktyvinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Luomanas. Ruošiasi kolega J. Juozapaitis.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį kolegą socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Gerbiamasis ministre, kaip žinome, liepos mėnesį buvo priimta daugiabučių namų renovavimo programa. Viskas būtų gerai, tačiau, priėmus šitą įstatymą, nustojo galioti ankstesnis ir dabar socialiai remtiniems žmonėms nuo šildymo sezono pradžios nebemokamos kompensacijos, skirtos renovavimui. Aš šiandien įregistravau pataisą, ten turėtų būti daugiskaita – programos. Bet šiuo metu yra problema ir reikia galvoti, kaip kompensuoti, koks mechanizmas? Ar apie tai jūs esate informuotas? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Apie tai, kad jūs šiandien įregistravote pataisą, tikrai nesu ir nebuvau informuotas, bet iš jūsų klausimo supratau, kad yra galimybė ir naujus pasiūlymus kartu pastudijuoti. Aš siūlyčiau darbo tvarka panagrinėti siūlymus, nes jau keletas klausimų šiandien buvo dėl daugiabučių namų renovavimo. Tiems žmonės, kuriems priklauso kompensacijos už šildymą, kad tų kompensacijų sąskaita bus dengiamos ir palūkanos, ir grąžinami kreditai tol, kol kompensacija priklauso, tai bendras principas yra toks, o detales ir jūsų pasiūlymą, jeigu jūs nieko prieš, galėtume analizuoti ir aptarti darbo tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J. Juozapaitis. Ruošiasi R. Kupčinskas.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrei dėl dvigubo verslininkų apmokestinimo. Vienas ūkininkas kreipėsi, kad jis moka socialinį draudimą ir sveikatos, apie 270 Lt, jis įregistravo individualią įmonę, vėl – mokestis toks pat, dvigubas, du kartus moka tas pats asmuo. Sako, kai aš susirgsiu, į dvi lovas neguldys. Kaip atsakyti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Atsakymas yra labai paprastas. Tai tikrai nėra vien tik to ūkininko problema ar kokio nors konkretaus mokėtojo, problema yra tokia tiek socialinio draudimo, tiek ir sveikatos draudimo sistema, tai yra be galo solidari. Kadangi, jeigu žmogus yra pensininkas ir dirba, tai, nors jisai, kaip pensininkas, yra apdraustas valstybės lėšomis ir galėtų naudotis sveikatos paslaugomis, bet jis moka sveikatos draudimo įmokas. Lygiai taip pat, jeigu dirba keliuose darbuose, lygiai taip pat, jeigu dirba ir samdomą darbą, ir turi personalinę įmonę. Šiuo atveju tokia yra pati sistema, aš matau čia tam tikrų problemų, tačiau manau, kad be esminių reformų to klausimo tikrai nepavyks išspręsti, ir tai nėra susiję su ūkininkais kaip kokia nors konkrečia kategorija, o tiesiog su bendru principu – kiek gauni pajamų, tiek kartų ir turi būti solidarus pagal šitas sistemas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Andrius Kupčinskas. Ruošiasi kolega J. Jagminas. Rytas Kupčinskas. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ne Andrius. Dėkoju. Aš norėčiau klausimą gerbiamajam ūkio ministrui, jeigu galima. Ne kartą buvo kalbama dėl Kauno arenos ir kitų sporto objektų finansavimo iš Europos Sąjungos lėšų. Kada vis dėlto pagaliau tos Europos Sąjungos lėšos pasieks Kauno miestą. Kiek žinau, savivaldybė yra viską padariusi, kad tos lėšos būtų paskirtos Kauno miestui, bet, deja, kol kas jų taip ir nėra. Ačiū.
D. KREIVYS. Aš ir asmeniškai esu sakęs, kalbėjęs ir su jumis, ir su Lietuvos verslo paramos agentūra, ir su Kauno meru, kad jokių problemų pasirašyti sutartį nėra. Aš nežinau, kodėl tas klausimas yra keliamas. Aš žinau… Man atsakė pareigūnai, kad sutartis bet kada gali būti pasirašyta. Aš manau, kad abi šalys turi susėsti ir pasirašyti sutartį, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Jagminas. Ruošiasi profesorė V. M. Čigriejienė. Kortelė vietoje? Arba per šoninį mikrofoną tada. Prašom. J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Gerbiamasis ministre, statant Respublikoje sporto sales prie mokyklų, prie mokslo įstaigų, kitus sporto objektus jų statybos darbai paprastai finansuojami iš valstybės investicijų programų lėšų. Tačiau jų nepakanka, kaip žinom, todėl statybų darbai labai ilgai užsitęsia. Taip pat atsitiko ir su Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos priestato statyba. Kiek man žinoma, taip atsitiko ne vienoje savivaldybėje, yra tiesiog patrupinama po keletą šimtų tūkstančių, ir tos statybos tęsis labai ilgai. Mano klausimas būtų toks: ar nebūtų galima tokių sporto objektų prie mokyklų statybai panaudoti Europos Sąjungos paramos lėšas? Tai paspartintų tokių naujų objektų statybą, rekonstrukciją. Čia gal padėtų švietimo ministrui atsakyti ir finansų ministrė. Dėkoju už atsakymą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Taip pat ir Rietavo L. Ivinskio gimnazijos atvejį žinau, ačiū už priminimą. Bet aš galėčiau pasakyti žvelgdamas iš valstybės lėšų panaudojimo racionalumo pozicijų, kad tol, kol yra beveik 50 % mokyklų pastatų, fiziškai dar nerenovuotų, mesti didesnes investicijas į aplinkos apie mokyklas sutvarkymą, kas, natūralu, irgi yra svarbu, vis dėlto būtų antros svarbos klausimas. Dar daugiau. Aš galėčiau pasakyti, kad, matant estų patirtį, man seniai niežti rankos pasakyti, galbūt ir liežuvis, pasakyti garsiai, kad dešimtmilijoninės arenos ar šimtamilijoninės arenos ir toks jų skaičius, koks jų yra per visą Lietuvą pastatytas, yra pinigų švaistymas, jeigu mes norime matyti mūsų visuomenę ir jaunus žmones išsilavinusius. Už milijoną ar 2 milijonus litų galima pastatyti kiekviename rajone po 3, 4 lengvų konstrukcijų sporto sales su pertvarkymu, skirtas ne tik krepšiniui, bet ir įvairioms kitoms sporto šakoms. Bet mes vietoj tokio decentralizuoto ir smulkesnio, racionalesnio investicijų kelio per pastaruosius penkerius metus pasirinkome mesti šimtus milijonų galbūt į šešias, septynias arenas ir aš matau, kad ta manija Lietuvoje dar nėra pasibaigusi. Taip, jeigu atsirastų politinės valios sustabdyti šiuos šliuzus, taip neefektyviai naudoti pinigus ir matant, kaip, tarkime, estai tai padarė (iš esmės pas juos nebėra likę rajonų, kur nebūtų įrengta modernių sporto salių), taip, aš būčiau pasirengęs būti talkininkas. Bet aš manau, kad daugelis merų, tarp jų ir politikų, yra paėmę aukštą natą, milijonines investicijas į kompleksus, kurie po to išlaikymo prasme taps našta ne tik savivaldybėms, bet ir visai valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinioji šiandien klausia kolegė V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis švietimo ministre, ar galima iš jūsų tikėtis greitesnio Švietimo įstatymo, kalbant apie mokyklas, pasirodymo Seime ir kada tas gali įvykti? Labai ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Kai Seimas susirinks į pavasario sesiją, Švietimo įstatymas jau bus pasiekęs Seimą, aš galiu jus patikinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, ačiū, visi kiti ministrai, ir ačiū, mielieji kolegos Seimo nariai, už klausimus ir už dėmesį.
13.30 val.
Dabar dėl tolesnio mūsų darbo. Taip, kaip buvo susitarta, grįžtame į priešpaskutinį klausimą, t. y. imamės Seimo nutarimo „Dėl pritarimo A. Valantino atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“ projekto. Ir primenu, kad mes padarėme pertrauką diskusijų stadijoje. Tuoj bus įjungtas sąrašas ir pagal jį bus toliau diskutuojama. P. Gražulis – pirmasis pratęstoje diskusijoje, ruošiasi kolega K. Daukšys.
P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jeigu šiandien kalbėsime apie prokuratūros darbą ir jeigu kalbėtume plačiau apie visos teisinės sistemos darbą, manau, nė vienas nepasakys, kad teisinė sistema ir prokuratūra dirba tobulai. Aš manau, pagrindinis kaltininkas, kodėl šiandien ne tik prokuratūra dirba blogai, tai yra sistemos klausimai. Už tai atsakingiausias yra Seimas. Šita institucija. Mes priiminėjame įstatymus, mes priiminėjame teisės aktus, kuriais vadovaudamosi dirba visos kitos institucijos, tarp jų ir prokuratūra.
Kalbėdamas svarstymo metu, kai buvo iškilęs klausimas dėl pedofilijos skandalo, aš pasakiau, kad pakeitus šitą prokurorą ir nekeitus sistemos niekas nepasikeis. Manau, mes visi esame įsitikinę, kad ir pakeitus vadovą, bet nekeičiant įstatymų, prokuratūros darbas nesikeis. Štai pažiūrėkime – vienoje byloje pati prokuratūra nustato, toje pačioje pedofilijos byloje ikiteisminio tyrimo metu nustato ir nubaudžia 7 prokurorus. Tai rodo prokuratūros darbo broką.
Pagrindinis dalykas, ką kalbėjo ir generalinis prokuroras, ir ne vienas teisininkas, ir aš kalbėjau iš tribūnos, kad vis dėlto panaikinta ikiteisminio tyrimo institucija, kuri rengia pareigūnus, – Policijos akademija. Šiandien ikiteisminio tyrimo įstaigose dirba įvairiausių profesijų darbuotojai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, bet turinčių teisinį išsilavinimą darbuotojų beveik nėra. Tik keletas procentų. Atsakingas darbas, jie rengia bylas teismui. Jeigu mes nesiimsime šitos problemos spręsti, galėsime keisti prokurorą po prokuroro, ta ikiteisminių tyrimų situacija negerės. Kartoju, ką pasakė mūsų Klaipėdos rajono policijos viršininkas. Yra gal apie 83 % ikiteisminio tyrimo specialistų, neturinčių specialaus teisinio išsilavinimo. Kaip socialiniai darbuotojai gali parengti bylą teismui?
Deja, Seimas šių problemų nesprendžia. Taip pat dar kartą pakartosiu – mūsų frakcijos vardu užregistruotas Seimo nutarimas, kuris įpareigoja Teisės ir teisėtvarkos komitetą tučtuojau parengti tokias ikiteisminio proceso kodekso pataisas, kad būtų numatyti terminai. Jeigu prokuroras laiku neišnagrinėjo bylos, kad jis turėtų eiti aiškintis aukštesniam prokurorui, mano manymu, teismui ir teismas turėtų vertinti, ar dėl kompetencijos stokos, ar dėl aplaidumo darbe, ar dėl kitų priežasčių jis laiku neatidavė bylos teismui.
Manau, tai įpareigotų dirbti prokuratūrą atsakingiau. Apie tai kalbėjo jau, sakyčiau, buvęs generalinis prokuroras A. Valantinas. Bet Seimas apie tai nekalba. Įstatymų pataisos nėra teikiamos Seimui. Tai ar mes pakeisime šią sistemą, jeigu mes nekoreguojame ir mes patys, Seimas, sudarėme visas sąlygas tokiam bylų vilkinimui, ir ne tik vilkinimui, bet kad bylos būtų parengtos visiškai nekompetentingai.
Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį ir nesvarbu, ką man sako generalinis prokuroras, manau, kad mūsų sistema, mūsų valstybė, daug kartų sakiau, nėra demokratinė. Ją valdo ne Prezidentas, ne Vyriausybė, ne Seimas, bet jų rankomis – Prezidento, Seimo ir Vyriausybės rankomis – valdo nematoma ranka. Mes galime tik dėlioti, maždaug mąstyti, kas tai padarė. Ir nelabai tikiu generalinio prokuroro pasakytais žodžiais, kad jis staiga per savaitę persigalvojo, gerbdamas Seimo nutarimą. Balsavo 50 Seimo narių, tik trečdalis balsavo!
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). Ir po to, deja, generalinis prokuroras nusprendė toliau eiti pareigas, pasikalbėjęs su Prezidente. Kažkas įvyko daugiau, gerbiamieji. Aš manau, kad mes, Seimas, turėtume iš esmės žiūrėti, kas darosi mūsų „demokratinėje“ valstybėje, ir bandyti siekti, kad ta valstybė būtų demokratinė, o ne tik vadintųsi demokratine valstybe.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašyčiau neviršyti laiko, ir taip jau dirbame pertraukos sąskaita. K. Daukšys. Prašom, kolega, ir ruošiasi kolega E. Klumbys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų generalinis prokuroras parašė pareiškimą, jis nori išeiti. Manau, kad šioje salėje gal ir bus žmonių, kurie stabdys, gal nestabdys, bet iš tikrųjų tas jo sprendimas yra priimtas. Mums reikėtų apsispręsti ir pakalbėti apie kitus dalykus – o kodėl tokie sprendimai atsiranda? Kodėl nė vienas prokuroras neišgyveno iki savo kadencijos pabaigos? Manyčiau, priežastys, ko gero, yra dvi ir jas reikėtų labai aiškiai skirti. Vienas dalykas, visi mes šioje salėje pasidarome labai dideli specialistai teisės klausimais, gyvenimo klausimais, ir už visus viską geriau pradedame išmanyti. Priimame tokius įstatymus, kur velnias koją nusilaužia, ir paskui sakome, kad kažkas nepadarė vienų ar kitų dalykų. Paprastas pavyzdys – „Sodros“ išmokos mamoms. Leidome pirmiausia nuo trijų mėnesių skaičiuoti vidurkį, žmonės gerai ar blogai tą padarė. Po to liepėme „Sodrai“ juos gaudyti ir padaryti kriminaliniais nusikaltėliais, sodinti į kalėjimą, tada skubiai Prezidentė atneša įstatymo pataisas į Seimą, kad tų moterų nepasodintų, o lygtinai nuteistų. Tai mes tas motinas, kurios pagimdė vaikus, pirmiausia padarėme kriminaliniais nusikaltėliais, o paskui pradėjome galvoti, kaip padaryti, kad jos skaudžiai nenukentėtų. Net ir šios dienos sesijoje yra prikišta tiek įstatymų, kuriuos, gerai pagalvojus, reikėtų iš viso mesti į šiukšlių dėžę ir net neteikti Seimui. Nuo to viskas ir prasideda. Tai viena dalis.
Antra dalis, aišku, yra senas noras. Dar nuo tarybinių laikų, matyt, kaip turėjo tuos prokurorus, kurie kišenėje sėdėjo ir išspręsdavo tas bylas, kaip reikia, tai ir iki šiol nori turėti. Ateina vieni į valdžią – savo prokuroro nori, ateina kiti į valdžią – savo prokuroro nori ir tuos prokurorus – va taip va. Prokuroras kur nors nepasidavė, gerai, tada mes jį nugriausime. Vieniems reikia kažkokius sprogdinimus ir kitus dalykus užtušuoti, kitiems reikia gal kitus nusikaltimus užtušuoti. Taip viskas ir vyksta. Manyčiau, kad geriausia išeitis yra, ir aš siūlysiu, matyt, tokį dalyką, kad generalinį prokurorą rinktų tauta kaip ir Prezidentą. Tada žinosime, kad tauta išrinko, jis tautai atsakingas ir jokia politinė partija negalės to prokuroro pulti ir pasakyti, kad tu čia atėjai ir esi blogas žmogus. Aš siūlyčiau tuo baigti ir, matyt, šiandien atleiskime prokurorą, nes jis turi dar kitų darbų. O apie tai reikia labai smarkiai pagalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės E. Klumbys. Ruošiasi kolega K. Masiulis. Nėra profesoriaus. Tada – J. Olekas. E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, su liūdesiu turiu konstatuoti, kad Prezidentė D. Grybauskaitė, deja, suka ankstesnio Prezidento Valdo Adamkaus pramintu keliu, ima nekreipti dėmesio į galiojančius įstatymus ir savanaudiškai gudrauti. Šiandieną, mano nuomone, Seimui turėjo būti pateikti du dekretai. Pirmas dekretas dėl pritarimo A. Valantino atsistatydinimui ir antras dekretas turėjo būti dėl R. Petrausko skyrimo laikinuoju vadovu, nes ne vienas Seimo narys turbūt galės pritarti A. Valantino atsistatydinimui, o R. Petrausko skyrimui – ne, ar atvirkščiai. O čia mes būsime priversti balsuoti už du viename. Manau, kad tai yra neteisinga. Tuo labiau kad šiandieną yra numatyta ir priėmimo procedūra, o manyčiau, kad Seimo nariai norėtų susitikti ir su būsimu laikinuoju prokuratūros vadovu.
Dar kartą primenu. Prieš gerą savaitę Prezidentė priėmė generalinį prokurorą, o po to dar išsikvietė du jo pavaduotojus. Vyko ilgas pokalbis, po kurio Generalinės prokuratūros darbas įvertintas neblogai, nepaisant Seimo neigiamo Generalinės prokuratūros darbo įvertinimo.
Galiu pasakyti, kad man buvo keista, kaip Prezidentė tuomet įvertino prokuratūros darbą. Ir štai čia yra tas didysis klausimas: kas atsitiko per tą gerą savaitę, kad taip pasikeitė Prezidentės D. Grybauskaitės nuomonė ir ji pareiškė, kad dabar Generalinės prokuratūros vadovybė yra kliūtis visos prokuratūros darbe? Prieš gerą savaitę nebuvo kokių nors viešai išsakytų pretenzijų pavaduotojams, o dabar nė vienas iš pavaduotojų jau nebegali laikinai vadovauti Generalinei prokuratūrai. Mano nuomone, ne pavaduotojo teikimas laikinai eiti Generalinės prokuratūros vadovo pareigas yra neteisėtas, nes prieštarauja Prokuratūros įstatymui.
Taigi, viena vertus, susidarė situacija, kad Generalinė prokuratūra viešojoje erdvėje, matyti, iš tikrųjų nekontroliuoja situacijos, kad daug ką diktuoti pradeda, kaip yra sakoma, minia, aktyvūs žmonės. Turbūt tie paskutiniai įvykiai, kurie yra susiję su Generaline prokuratūra, kas apskritai vadinama pedofilijos byla, matyt, čia prisideda ir labai juokingai atrodantys reikalai su „Samanėlės“ istorija, visa tai neleidžia Generalinei prokuratūrai toliau dirbti. Bet tai, kas daroma po to, manau, irgi yra neteisinga ir neteisėta. To neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsirado K. Masiulis. Prašom į tribūną, profesoriau. Ruošiasi paskutinysis kalbėtojas – kolega J. Olekas. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, bet kokia valdžia Lietuvoje pasižymi viena bloga savybe, kad ji yra nepopuliari. Ar tai būtų politinė valdžia, ar teisminė valdžia, taip yra, toks yra visuomenės požiūris. Tai yra objektyviai nulemta mūsų politinės ir apskritai visuomenės kultūros, taip pat ir teisinės kultūros objektyvių dalykų. Kita vertus, yra ir subjektyvių faktorių, kurie gali būti valdomi. Objektyvios aplinkybės lemia tai, kad ir koks geras, idealus ir tobulas, nedarantis klaidų, neturintis giminių, neturintis draugų ir priešų būtų generalinis prokuroras, jis vis tiek susidurs su objektyvia realybe, su teisine kultūra, kuri yra tokia, ir ją reikės veikti. Aišku, kad veikiant subjektyviai, aš daugiau kalbu ne apie atsistatydinantį generalinį prokurorą A. Valantiną, bet apie ateinantį, jam reikės veikti organizuojant savo veiklą taip, kad svarbiausi prioritetai, kurie gali padėti spręsti svarbiausias problemas, būtų pasirinkti.
Kokios yra problemos? Pirmiausia yra valdymo problema. Valdymas, manau, ir mūsų įstatymai yra organizuoti taip, kad jie labai stipriai kreipia į teisingumo susmulkėjimą ir įvairias procedūras. Procedūrų dominavimas prieš teisingumą. Iš to kyla teisingumo deficitas ir tai yra objektyvūs dalykai. Juos galima keisti keičiant įstatymus, bet tai sunkiai įveikiami dalykai. Lygiai taip pat yra tam tikras neobjektyvumas, netgi galimas tendencingumas, kuris vėl kyla dėl tam tikrų įtakų. Matomos jos, nematomos, bet jos egzistuoja. Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis padejavo dėl politinio spaudimo, netgi dėl Tėvynės sąjungos spaudimo V. Pociūno byloje. Noriu paklausti. Kas iš tikrųjų spaudė V. Pociūno bylą? Teismai spaudė – grąžindavo ir grąžindavo. Vadinasi, prokurorai iki galo neatlieka darbo. Teismai pamato, kad neatlikta, ir sugrąžina bylą. Ir politikai turi teisę, turbūt privalo vertinti tokias aplinkybes ir tai yra daroma. Lygiai tas pats ir su D. Kedžio byla, su pedofilijos byla. Lygiai taip pat nebuvo rezultatyvumo, buvo vilkinama, efektyvumo nebuvo. Jau galutinėje instancijoje, kai yra įvykdytos žmogžudystės, įsikiša politikai.
Prokuratūra, matyt, turėtų dirbti efektyviau ir greičiau, labiau domėtis tais rezultatais, kurie sukelia visuomenėje didžiausias įtampas ir pritraukia daugiausia jos dėmesio. Manau, kad gal atsitiktinai, kalbant apie parlamentinę kontrolę, gerbiamajam A. Valantinui išsprūdo, bet jis pasakė, kad nieko gero komisijos neduoda. Negalima taip kalbėti. Galbūt jos ne visos yra efektyvios. Na, nejaugi visos komisijos nieko gero neduoda? Gal komisija, kuri mane tyrė, nieko gero nedavė, nes apie mane blogai pasakė, bet kitos gal duoda ką nors gera. Tikrai negalima taip negerbti parlamentinės kontrolės ir to mechanizmo. Bet lygiai taip pat noriu pagirti prokurorą, kad jis garbingai nekelia jokių politikuojančių teiginių, nes garbingai, skirtingai negu kairieji, jis garbingai pasakė, kad politinės įtakos yra visokios – žurnalistinės ir kitokios. Jos gali būti daromos, bet nereikia pasiduoti tam spaudimui. Tai tiek norėjau pasakyti. Siūlyčiau pritarti šitam Seimui pateiktam prezidentūros nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis kalba J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš, naudodamasis proga, dar kartą noriu padėkoti generaliniam prokurorui ir visai prokuratūros sistemai už tą darbą, kurį jie daro ir darė visus 20 metų, ir tikriausiai darys ateityje.
Mielieji kolegos, mes turime kiekvienas galbūt tam tikrų pretenzijų dėl vienos ar kitos bylos sprendimo, bet šiandien labai aiškiai prokuroras pasakė: 13, 16 tūkst. bylų nukeliauja į teismus ir tik viena kita grįžta papildomam tyrimui ar pakartotiniam tyrimui. Tai yra didžiulis darbas, kurį ši sistema padaro ir kuriuo mes galim pasidžiaugti, kad tos bylos yra ištirtos, ir sudėtingos bylos. Čia labai dažnai skamba tikrai tragiškai pasibaigusi viena Kauno byla, bet šiomis dienomis į teismą nukeliavo iš prokuratūros kita byla, kuri buvo išnagrinėta ir bus, tikiuosi, teisme priimti teisingi sprendimai iš tos pačios srities. Taigi mes negalim užmerkti akių ir pasakyti, kad nieko nedaroma, arba štai dėl vienos ar kitos bylos, kad ir labai sudėtingos ir tragiškos, turi faktiškai griūti visa sistema.
Mes kartu skyrėme generalinį prokurorą. Prisiminkim, ko klausėm, kaip atsakinėjo, kaip balsavome. Su didžiuliu pasitikėjimu. Ir vertinome tą darbą. Buvo ne vienas pokalbis Teisės ir teisėtvarkos komitete su prokuratūros darbuotojais. Ne taip seniai mes buvom susitikę Operatyvinės veiklos komisijoje ir iš tikrųjų turėdami tam tikrų pasiūlymų, pastabų. Mes matome, kad tas darbas turi būti dirbamas toliau. Bet šiandien nepraleiskim pro ausis labai svarbaus vieno signalo. Nors prieš mane kalbėjęs kolega sakė, kad taip, gali daryti žurnalistai spaudimą, gali daryti politikai. Žurnalistai gal ir gali, kolega, bet mes, politikai, tokio spaudimo daryti bylų nagrinėjimui negalim. Tai yra aiškiai užrašyta įstatymuose. Aš manau, kad mes turim labai sau aiškiai atsakyti į klausimą, ką darom. Šiandien virš Seimo, nesvarbu, kad daugiau virš kolegų, dešinėje pusėje sėdinčių, yra pakabintas labai svarbus klausimas, kaltinimas: Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas yra pasakęs, kad šie politikai daro spaudimą, ir įvardytos konkrečios bylos. Tai, mielieji kolegos, susirinkim, aptarkim, ieškokim kokios formos, bet negalim taip… Vieni kalbinsim mūsų specialistus, kokias jie užimtų pozicijas, ar tai generalinis prokuroras, ar tai teisėjas, ir gausim atgal neatsakytus klausimus. Ką šiandien gali nuvažiavę pasakyti vienam ar kitam mūsų rinkėjui, Lietuvos piliečiui, ar daro politikai spaudimą, ar nedaro. Aš manau, kad šitas klausimas yra labai svarbus ir iš tikrųjų mes turėtume surasti formą, kaip į tą klausimą atsakyti, kad šita nuodėmė nuo mūsų taip pat būtų nuplauta. Ar tai būtų komisijų, ar tai būtų komitetų, ar tai, aš manau, galbūt Seimo valdybos, nes dėmė yra mesta Seimui. Kol nepasakytos pavardės, kol nepasakyti konkretūs žmonės, tai liečia kiekvieną iš mūsų. Aš manau, tie, kurie to veiksmo nedarėme, turėtume labai rimtai susimąstyti. Taip, parlamentinė kontrolė turi būti, bet parlamentinė kontrolė, t. y. būtent tos pačios komisijos, svarstymai profiliniuose komitetuose, bet ne telefoniniai skambučiai ar kalbėjimai mitinguose su išankstine savo nuomone, kol nėra priimto sprendimo. Todėl aš manau, kad ši proga – generalinio prokuroro sprendimas atsistatydinti po Seimo priimtos išvados, už kurią balsavo mažuma Seimo narių, ir pareikšti, generalinio prokuroro pavaduotojų mesti kaltinimai yra signalas, kurį mes turime išnagrinėti, o jokiu būdu nepraleisti pro ausis ir nematyti, kad nieko nesidaro. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar turi būti kita stadija. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstybų? Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojam? Gerai. Taigi prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariam nutarimo projektui „Dėl pritarimo A. Valantino atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 89, balsavo 88: už – 57, prieš – 9, susilaikė 22. Pritarta. Taigi dabar priėmimo stadija. Kolegos Seimo nariai gali kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo. Ar galim dar prieš tai, jeigu kas pageidauja, dėl kiekvieno straipsnio? Ar reikia balsuoti, ar nereikia? (Balsai salėje) Nereikia. Gerai. Gerai, tai tada prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso Seimo nutarimo. Buvo įrašyta. Prašom. K. Masiulis – pirmasis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nebekalbėsiu. Ačiū, kolegos, aš išsakiau jau visus argumentus.
PIRMININKAS. Gerai. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėl motyvų…
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo, t. y. ir dėl pritarimo po…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tai čia po svarstymo. (Balsai salėje) Dėl priėmimo…
PIRMININKAS. Ne, jau po svarstymo viskas buvo.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, šiuo atveju išties turime labai sudėtingą situaciją. Visų pirma, mes turime netikusį parlamentinį tyrimą, nepadarytą iki galo, tikrai reikėjo papildyti tą parlamentinį tyrimą. Tų neatsakytų klausimų yra labai daug. Tuo tarpu tos išvados buvo patvirtintos irgi posėdyje, kuriame buvo labai nedidelė Seimo narių grupė.
Antra, išties atleidžiant generalinį prokurorą visiškai neaišku, kas jį pavaduos. Šiuo atveju yra teisinė kolizija, jeigu manoma, kad gali pavaduoti, nekreipiant dėmesio į Generalinės prokuratūros įstatymą, gali pavaduoti bet kas. Ir čia mes išties turime ir konstitucinę, ir teisinę koliziją.
Ir trečia. Išties nauji faktai, kurie buvo paskelbti generalinio prokuroro pavaduotojo apie politinį spaudimą, reikalauja pagal Prokuratūros įstatymo 11 straipsnį, ne taip, kaip kolega K. Masiulis paminėjo, kad čia nieko tokio, arba suprantu generalinį prokurorą, kuriam vienaip ar kitaip, taip sakant, įstatymas neleidžia nieko komentuoti… Bet Seimas privalo nagrinėti, kodėl paskelbti faktai apie politinį spaudimą yra tokie paviešinti ir tokie sudėtingi, ir tiek daug bylų. Ir dar turime daug kalbų apie visokius skambučius, rašinėjimus, raštus ir visa kita. Tai, kolegos, čia išties reikalingas tyrimas, kad mes žinotume, jog rimtos priežastys. Išties mes galėtume tuomet daryti atitinkamus sprendimus. Todėl aš balsuoju prieš šį nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Stoma – nuomonė už. Prašom.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau, nepolitizuokim mes šitos situacijos. Ypač nepolitizuokim taip, tarsi tai būtų partinių rietenų klausimas. Jūs išeikit į gatvę ir paklauskit žmonių, ar jie galvoja, kad tai yra partinė problema. Ar jis, sakykim, bus kairysis ir sakys: man už tai, kad aš kairysis, generalinis prokuroras patinka, arba paklausite dešiniojo, ir sakys dešinysis: man generalinis prokuroras nepatinka. Ne apie tai visuomenėje ir viešojoje erdvėje kalbama. Nereikia visko aiškinti partiškumu, kad mes, socialdemokratai, jį išrinkome ir mes jį ginsime iki nukritimo. Baikite tuos tokius vaikiškus partinius žaidimėlius smėlio dėžėje. Problema yra, visi ją mato. Reikia ją kuo greičiau išspręsti ir padaryti taip, kad mes galėtume parlamentinę kontrolę vykdyti švariomis rankomis, kad nebūtų taip, kad prokuratūra dalį iš mūsų šantažuoja, gąsdina, organizuoja kažkokius palaikymo paradus ir panašius dalykus. Na, būkime solidūs, gerbkime save kaip Seimą, kaip parlamentinės kontrolės instituciją, ne vien tik įstatymų leidybos instituciją. Jeigu pagal Konstituciją mums pasakyta, kad generalinis prokuroras, prokuratūra kontroliuojama Prezidentės ir Seimo, tai mes turime tą kontrolę ir užtikrinti. Negali būti taip, kad yra visiškai niekam nepriklausoma, nes tada ji pasidaro priklausoma nuo kažkokių tamsių grupuočių. Ir visuomenei atsiranda įtarimų, kad tos grupuotės valdo prokuratūrą. Baikime su tuo. Padarykime skaidrią, viešą ir visuomenei dirbančią prokuratūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Karosas. Prašom. Kita nuomonė. Nekalbėsite? Tokiu atveju – V. Matuzas. Prašom.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pacituoti vieną laišką, kurį vakar radau pašto dėžutėje. Trumpai. Žmogus pabaigoj pasirašo: „Nesu partinis.“ Jis rašo taip: „Opozicija visą laiką kartoja savo dainelę, atseit, jeigu atleisite generalinį prokurorą arba ką nors iš saugumo, tai jau, vadinasi, norima turėti kišeninį prokurorą. Jūs paklauskite opozicijos, gal jų kišenėje sėdi koks nors prokuroras. Tegul pasako, kurie kišeniniai prokurorai arba saugumo darbuotojai buvę arba esami, kokios partijos. Jeigu opozicija taip bijo kišeninių prokurorų, vadinasi, juos turi ir bijoma juos prarasti.“
Gerbiamieji kolegos, yra ir tokių visuomenės nuomonių, kad tos kalbos vis dėlto turi mūsų politiniame gyvenime kažkokio pagrindo. Žmonės yra mąstantys ir suvokia, kad nereikėtų šioje vietoje dabar kaltinti vieni kitų, kad tas prokuroras yra kišeninis tos partijos ar tos partijos. Jeigu generalinis prokuroras pasakė, kad nori atsistatydinti ir nemato galimybės toliau dirbti, tai paimkime, susitarkime ir bendru sutarimu patenkinkime tą pareiškimą. Taigi siūlyčiau palaikyti. Lygiai taip pat ir dėl paskyrimo, kad būtų ne politiniai sprendimai, o žiūrintys toliau į ateitį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Šedžius. Prašom.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visų pirma mes turėtume balsuoti pastraipsniui ir už atleidimą, ir už paskyrimą. Už atleidimą reikėtų pamąstyti, ar tai yra geriausias kelias, kai netinkamas vienas ar kitas aukštas pareigūnas yra atleidžiamas padarant jam didžiulį spaudimą. Jeigu pradėjo darbą, darbą turi ir pabaigti. Tai yra visų pirma atsakomybės klausimas. Dėl naujojo kandidato paskyrimo vėlgi reikėtų pasižiūrėti, ar tai nesikerta su Lietuvos Respublikos įstatymais.
Tiems kolegoms, kurie apskritai yra susidūrę su prokuratūros darbu ir yra pikti ant prokurorų dėl savo gyvenime padarytų klaidų, aš siūlyčiau apskritai nebalsuoti, nedalyvauti balsavime. Todėl siūlau balsuoti pastraipsniui ir balsuoti taip, kaip, mes manome, yra tikslinga.
PIRMININKAS. S. Pečeliūnas. Prašom, kolega.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Posėdžio pirmininkas ir klausė, ar norit pastraipsniui, ar nenorite. Pasakėme, kad nenorime, tai dabar jau nebeprisiminkime, ką patys pasakėme.
PIRMININKAS. Tikrai tamstai bus pridėtos kelios sekundės. Aš priminsiu, kad aš klausiau visų, ar balsuojame pastraipsniui. Kiek supratau, dauguma sutiko, kad nereikia pastraipsniui, ir tada mes ėmėmės balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Prašom. S. Pečeliūnas. Plius 25 sekundės.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mielieji kolegos, drįstu priminti, kad kai čia, šioje salėje, buvo balsuojama dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų, ypač kai kurių ten esančių teiginių, viešai paskelbiau savo prognozę, kuri šiandien tiesioginiu būdu realizuojasi. Apsirikau tik keliomis dienomis. Na, ką padarysi, negali laikrodžio tikslumu atspėti, politika nėra vaistinė. Tai čia aš klausimų neturiu. Jeigu būtų tik Prezidentės teikimas, galėtume visaip galvoti. Kadangi yra paties prokuroro laisva valia, na, mes negalime jos ignoruoti. Tiesiog negalime, supraskite ir mus. Mes negalime pasakyti, kad jūs vis tiek dirbkite, nes jūsų valia yra pareikšta kitokia, arba jūs tą valią turite atsiimti. Tai šitaip aš žiūriu į tuos juridinius dalykus.
Bet diskusijų metu mes nukrypome visai į kitus klausimus – paskutinius pavaduotojo pono G. Jasaičio pareiškimus dėl tam tikrų bylų ir tam tikrų įtakų. Mielieji kolegos, dauguma tų bylų buvo tiriamos, kai mes buvome opozicijoje. Taigi kokį spaudimą iš opozicijos gali daryti ir kaip į jį prokuroras reaguoja? Paprastai nusišypso, nes tai yra tik nuomonė, o ne galia.
Kitas dalykas. Jeigu tokie spaudimai buvo, kas trukdė iš karto kelti bylas tiems spaudėjams ir apie tai pranešti viešai, nes tai yra kišimasis, tai yra įstatymo pažeidimas. Tuo metu šitai nebuvo padaryta. Šitai vyksta dabar politiškai išnaudojant situaciją. Tai yra politinio žaidimo elementas, prokuratūrai tai neturėtų būti metodas. Ir tokiu atveju pareigūnas tai galėtų daryti tik atsistatydinęs arba po tokio pareiškimo jis turėtų nebegrįžti į pareigas kitų valia. Deja, pas mus viskas vyksta kitaip. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis – B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Galbūt nevertėtų laužyti tiek daug iečių, jeigu ne paskutiniai kai kurie faktai. Mes šiandien žinome puikiai, kad sprendimą dėl pedofilijos bylos dėl netinkamo prokurorų darbo priėmė Konservatorių partija, nes Seime tuo metu visa opozicija nedalyvavo, mes buvome palikę salę dėl tam tikrų priežasčių. Tai viena. Reikėtų tą ir pasakyti tiesiai šviesiai.
Antra, kai aš išgirstu tokius pareiškimus, generalinio prokuroro pavaduotojo G. Jasaičio kalbas dėl daromo spaudimo, Antikorupcijos komisijos posėdyje prokurorė iš Generalinės prokuratūros aiškiai pareiškė, kad Konservatorių frakcijos seniūnas netgi raštu nurodė, kaip elgtis prokuratūrai, kaip kokius sprendimus priimti. Tai kelia labai didelį susirūpinimą. Ir čia jau nebe vaikų žaidimai. Krenta visų teisėsaugos organų vadų galvos, o paskui rengiama dirva toliau nekontroliuojamiems procesams. Jau šiandien sklando gandai, kad netgi urėdijas norima paversti akcinėmis bendrovėmis ir paskui netrukdomai parduoti visus valstybinius miškus. Tai štai kur link einame. Todėl tai kelia labai labai didelį susirūpinimą. Mes negalime taip lengvai leisti valdančiajai partijai vienai sujaukti visą valstybę. Todėl aš kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Bus finalinis balsavimas dėl pritarimo A. Valantino atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų. Tai yra balsuojame dėl atitinkamo nutarimo projekto ir dėl laikino pareigų ėjimo. Taigi prašome pasiruošti ir balsuojame.
Ar J. Veselka turi kokią svarbią mintį? Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, atsiprašau. Ką mes darome? Aš naują laikinai einantį prokurorą tik šiandien pamačiau. Ir dar plikas! Tai man gali kilti daug įtarimų. Tai leiskite bent susipažinti, pasikviesti į frakcijas. Dabar tylėjo tylėjo žmogus ir sako, balsuok už jį. Pirmą kartą matau! Aš netikiu, kad prokuroras, pavyzdžiui.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis kolega, jūs…
J. VESELKA (TTF). Todėl aš siūlau: balsuokime už pirmą, su antru leiskite susipažinti.
PIRMININKAS. Prašom atleisti ir pabusti laiku. Buvo galimybė paklausti, bet kažkaip niekas ta galimybe nepasinaudojo, o dabar jau yra galutinis balsavimas. Tiesa, dar V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet tai yra personaliniai klausimai. Mes galime ir patys suklysti, tačiau tai yra personaliniai klausimai, juo labiau kad išties yra rimta teisinė situacija. Man dar niekas neįrodė, kodėl reikia elgtis ne taip, kaip numato Prokuratūros įstatymas, todėl manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada turėjo būti, nes kolizija, šiaip ar taip, egzistuoja. Galima priimti Prezidentės teisininkų interpretaciją, bet, deja, tai yra interpretacija, galimos ir kitos. Taigi aš manau, kad mes išties turime labai daug teisinių abejonių, nekalbant apie tai, kad ir dėl personalijos yra klausimų.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kitiems pirmininkaujant buvo atitinkamai susitarta, bet jeigu kam dar neaišku, tai gal kolega S. Šedbaras paaiškins. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai, asmeniškai sužinojęs, kad bus siūlomas ne pavaduotojas laikinai eiti pareigas, analizavau Prokuratūros įstatymą. Deja, nėra Prokuratūros įstatyme nuostatos, kad, nesant generalinio prokuroro, pareigas būtinai eina vienas iš jo pavaduotojų. Nėra taip, kaip, pavyzdžiui, Teismų įstatyme. Tai yra spraga, tai mes fiksuojame kaip tobulintiną įstatymą, bet šiuo atveju valstybės vadovė laisva teikti laikinai, aš pažymiu – laikinai, eiti pareigas kitam prokurorui. Tai neprieštarauja Prokuratūros įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dar sykį kviečiu susikaupti, pasiruošti ir balsuojam. (Balsai salėje) Jau po balsavimo. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl pritarimo A. Valantino atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“? Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 97, balsavo 95: už – 64, prieš – 10, susilaikė 21. Nutarimas priimtas.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę I. Degutienę. (Balsai salėje) Minutę! Tegul pasakys žodį Pirmininkė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Algimantai Valantinai! Iš tikrųjų Seimas priėmė savo sprendimą ir nuo šios akimirkos jūs jau nesate generalinis prokuroras. Tikrai, praėjo ne viena diena einant šias pareigas. Kaip sakoma, kas nedirba, tas neklysta. Visko pasitaikė. Tačiau ir šiandien klausant jūsų atsakymų į Seimo narių klausimus, jūs visą laiką žinojote ir matėte gal šiek tiek kitaip nei mes čia, Seime, kad generalinio prokuroro pareigos nėra vien tiktai kažkokio administracijos vadovo, kuris duoda nurodymą prokurorams. Jūs iš tiesų savo sistemoje buvote davęs laisvę ir atsakomybę kiekvienam prokurorui už vykdomas pareigas. Be abejo, paskutinieji įvykiai tikrai nemalonūs visai Lietuvai. Aišku, jums pačiam tai kainavo daug nervų ir daug valios pastangų pabandyti kažką pakeisti. Aš puikiai jus suprantu pirmiausia kaip žmogų, kodėl jūs priėmėt tokį sprendimą.
Taigi dėkojame jums už tuos ketverius metus, per kuriuos savo darbą dirbote. Linkiu jums toliau kuo geriausios sėkmės, taip pat linkiu mums visiems išminties, kad teisinėje valstybėje visi teisiniai dalykai turi būti sprendžiami ten, kur jiems priklauso, tai yra teismuose, ikiteisminio tyrimo bylos turi būti laiku išspręstos, kad jos pasiektų teismą ir kad teisingumo kuo mažiau būtų ieškoma gatvėje. Taip mes nutolsime nuo demokratinės valstybės žingsnių, nuo demokratinės valstybės vystymosi. Mūsų visų uždavinys – kad kuo daugiau teisingumo būtų mūsų teisinėje sistemoje, kad, jeigu yra padaryti nusikalimai, jie būtų greitai ir teisingai išspręsti ir kad kiekvienas Lietuvos gyventojas nesijaustų, kad yra apgautas arba kad kažkas dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįvykdė savo pareigų. Tai dar kartą dėkoju jums ir linkiu kuo geriausios sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ar generalinis prokuroras iki Prezidentės dekreto dar nori žodį tarti? Prašom.
A. VALANTINAS. Kadangi buvo pasakyta, kad nebesu… Esu dar. Kol Prezidentė nepasirašė dekreto, būsiu. O jeigu rimtai, iš tikrųjų, labai noriu padėkoti visiems ir kiekvienam iš jūsų. Aš manau, kad tie jūsų sprendimai yra vieninteliai teisingi, tik tegul jie būna pagal sąžinę.
Baigdamas noriu sau leisti pajuokauti. Kai jūs pakeisite įstatymus ir pakeisite Konstituciją, ir generalinį prokurorą rinks tauta, aš dalyvausiu tuose rinkimuose. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kolegos, kažkas dar pageidavo kalbėti. Ar jau nebėra norinčių kalbėti? Vis dėlto J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, vis dėlto Prokuratūros įstatymo 7 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai pagal kompetenciją. Mes šiandien priėmėm nutarimą, kuriame pasakyta, kad skiriamas laikinai eiti pareigas (visų padalinių pavadinimų neminėsiu) vyriausiasis prokuroras, kuris ex officio negalės, mano įsitikinimu, būti kolegijos nariu. Šiuo atveju… (Balsai salėje) Ne, jis bus laikinai einantis pareigas, bet ne paskirtasis generalinis prokuroras. Tokios mano pastabos dėl įstatymo aiškinimo. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar esminis procedūrinis klausimas: nustatytas posėdžio laikas… (Balsai salėje) Kolega Sabuti, prašom nekalbėti už kitus. Vienas svarbus procedūrinis klausimas: nustatytas rytinio posėdžio laikas baigėsi. Tai ar mes po esminių padarytų darbų darom pertrauką ir kai kuriuos klausimų pateikimus nukeliam vėlesniam laikui, ar pratęsiam posėdį? (Balsai salėje) Pertrauka? Viskas, pertrauka.
Rytinis posėdis baigtas. Gerų pietų, jeigu kas nevalgėt. Tokiu atveju Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas, Energetikos ir Gamtinių dujų yra nukeliami į vakarinį posėdį. Manau, kolegos, sutiksite, kad jie būtų patys pirmieji 15 val., nes čia žmonės buvo atėję, ilgai laukė ir nesulaukė.
Minutėlę! Ir dar vienas pranešimas. Yra teikimas dėl įsirašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių su Kipro Respublika grupę. Grupė entuziastų inicijuoja tokią tarpparlamentinių ryšių grupę. Siūloma įsirašyti šiandien, jeigu kas pageidauja, iki 17 val. Iniciatoriai – kolegos G. Navaitis, K. Glaveckas, V. Gapšys.
Dabar jau posėdis tikrai baigtas. Gerų pietų. Vakarinis prasideda, kaip nustatyta, 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.