AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO
2 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO, 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 34 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą.
Projekto rengimą paskatino teisės aktų analizė bei užsienio valstybių patirties analizė, taip pat tarptautinių bei nevyriausybinių organizacijų priimtos rekomendacijos.
Pirminis įstatymo projekto siūlytojas - Seimo narė M.A.Pavilionienė.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Parengtu projektu siekiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris padėtų paaugliams ir jaunuoliams laiku gauti reikalingą informaciją ir sveikatos apsaugos paslaugas, ugdytų sveiko gyvenimo įgūdžius, padėtų išvengti rizikingo elgesio, susirgimų, savo gyvenimo destrukcijos, ankstyvos mirties.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Paaugliai ir jaunimas Airijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Nyderlandų karalystėje, Jungtinėje karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Kipre, Estijoje, Bulgarijoje, Rusijoje, Lenkijoje, bet ne Lietuvoje, yra laikomi ypatinga visuomenės grupe, nes minėtose valstybėse skiriamas ypatingas dėmesys jaunų žmonių fizinei, lytinei ir psichologinei brandai, jų lytinės ir asmens tapatybės suvokimui.
Lietuvos mokykla, sveikatos apsaugos įstaigos paaugliams ir jaunuoliams nesuteikia visapusiškų žinių apie žmogaus kūno, lyties, psichikos ypatumus, apie lytinius santykius, jų pasekmes, neplanuotą nėštumą, lytiškai plintančias ligas, šeimos planavimą, žalingus įpročius, rizikingą gyvenimo būdą, smurtą šeimoje ir visuomenėje, patyčias, prekyba žmonėmis.
Lietuvoje vaikai patiria fizinę, psichologinę, lytinę prievartą ir nepriežiūrą. Lietuvoje 79 proc. berniukų ir 67 proc. mergaičių bent kartą patyrė patyčias. Nežinodami kaip susitvarkyti su patiriamomis problemomis, paaugliai ir jaunuoliai žudosi. Lietuvoje 10-19 m. amžiaus gyventojų grupėje savižudybės užima 2-3 vietą tarp mirties priežasčių. Tyrimais nustatyta, kad 10-18 proc. vaikų mąsto apie savižudybę, kad apie 5 proc. vaikų yra bandę žudytis. Lietuvoje paauglių ir jaunų žmonių įvykdytų žmogžudysčių skaičius viršija ES vidurkį. Mūsų šalyje su psichikos sveikata susijusių sunkumų turi 41,7 proc. vaikų.
2008 m. Lietuvos AIDS centro duomenimis, 46 proc. užsikrėtusiu sifiliu yra 20-29 m. jaunuoliai. Daugiau nei 70 proc. jaunuolių iki 29 m. yra užsikrėtę gonorėja. Daugiau nei pusė 57,8 proc. užsikrėtusių chlamidioze sudaro jaunimas nuo 15 iki 29 m. 15-29 m. jauni žmonės sudaro 47,7 proc. visų užsikrėtusių ŽIV Lietuvoje.
Lietuvos įstatymai riboja paauglių ir jaunų žmonių galimybes be tėvų ir globėjų sutikimo gauti tam tikras sveikatos apsaugos paslaugas. Paaugliams ir jaunuoliams valstybinėse sveikatos apsaugos įstaigose stinga privatumo, jie vengia suaugusiųjų moralizuojančio bendravimo, todėl nesikreipia ar per vėlai kreipiasi į sveikatos apsaugos specialistus.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Lietuvoje tik pripažinus, kad paaugliai ir jaunuoliai turi specifinių problemų, sukūrus jaunimui palankias sveikatos apsaugos paslaugas, bus įmanoma realiai ir efektyviai padėti jauniems žmonėms, pozityviai įtakoti jų gyvenimo būdą.
Sveikatos apsaugos įstaigose, skiriant jaunimui tam tikrą priėmimo laiką, ar specialiose patalpose (atskiruose centruose), suburiant specialistų komandą, pasitelkus visuomenines asociacijas, dirbančias su jaunimu, būtų galima konsultuoti jaunimą lytiškumo, šeimos planavimo klausimais, alkoholizmo, narkomanijos, rūkymo problemomis, teikti psichologines konsultacijas, atlikti ŽIV/AIDS testus ir t.t.. Teikti paslaugas jauniems neįgaliems žmonėms ar lytinėms mažumoms priklausantiems individams.
Steigti jaunimui palankias sveikatos apsaugos paslaugas skatina Jungtinių tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinė šeimos planavimo federacija, tarptautinių konferencijų Kairo ir Pekino Veiksmų programos, kurioms pritarė Lietuva.
JT Vaiko teisių komitetas parengė Komentarą Nr. 4 apie paauglių vystymosi ir jų sveikatos ypatumus, pabrėždamas, kad vaikų vystymosi ypatumams skiriamas nepakankamas dėmesys.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jų plėtrai tiesioginės įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Įstatymo inkorporavimui nereikia priimti ir/ar pakeisti bei panaikinti galiojančių teisės aktų.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai.
Įstatymo įgyvendinimui lydimieji aktai nereikalingi.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas.
Šiam Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Negauta.
14. Įstatymo projekto autorius. Įstatymo projekto iniciatorius.
Įstatymo projekto autorė – Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
„visuomenės sveikatos priežiūra“, „jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos“.
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė