LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 173

STENOGRAMA

 

2010 m. sausio 21 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS

 

 

 

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF*). Ger­biamieji kolegos, pradedame popietinį paskutinį pra­tęstos rudens sesijos plenarinį posėdį. Pradžioje trum­pas pranešimas apie tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimą.

Pranešu, kad buvo įkurta Seimo tarppar­lamentinių ryšių su Saudo Arabijos Karalyste grupė. Grupės posėdyje pirmininku buvo išrinktas R. J. Da­­gys, pavaduotoju – K. Daukšys. Grupę su­daro šešiolika narių. Pasirašo grupės pirmininkas R. J. Dagys.

 

15.04 val.

Baudžiamojo kodekso 38, 47, 182 ir 190 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-975Gr. ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIP-976Gr. (svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Klausimas 2-1a – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu pag­rindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, atstovą. Kas yra įgaliotas komiteto vardu pateikti? Galbūt pirmiausia registruojamės, kolegos. Yra pra­šymas iš salės registruotis. Prašom. Vyksta re­gi­­stracija.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, dar kartą kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komitetas atstovą. Kas gali pateikti komiteto poziciją? R. Šukys. Prašom.

R. ŠUKYS (LCSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas sausio 20 d. apsvarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 47, 182 ir 190 strai­p­snių pakeitimo įstatymo projektą. Balsavus 4 už, prieš – 2, susilaikius 1 priimtas pasiūlymas pritarti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2009 m. gruodžio 31 d. dekretui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto at­stove, galbūt iš karto pateikite ir antrąjį įstatymo projektą.

R. ŠUKYS (LCSF). Sausio 20 d. Teisės ir teisė­­­­tvar­kos komitetas apsvarstė Lietuvos Respub­li­kos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 strai­psnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-976, ku­ris grąžintas Prezidentės ir yra susijęs su anksčiau minėto Baudžiamojo kodekso kai kurių strai­psnių pakeitimo įstatymo projektu. Komitete už balsavo 4, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Komitetas priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2009 m. gruodžio 31 d. dekretui, kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymą laikyti nepriimtu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju R. Šukiui. Gerbiamieji kolegos, yra užsirašiusių diskutuoti. R. Ačo ne­matau. Yra užsirašęs kalbėti S. Stoma. Prašom.

S. STOMA (TS-LKDF). Atvirai kalbant, girdėjau visai neblogą repliką, kad gal naudojamės ta proga, kad paskutinė sesijos diena, ir trumpinkime kalbas. Galiu pasakyti porą sakinių.

Manau, kad Prezidentė padarė teisingą žin­gsnį. Mes, politikai, ypač tie, kurie buvo praėjusiame Seime, irgi turi prisiimti tam tikrą dalį at­sa­komybės dėl tos teisinės situacijos, kurioje atsidūrė dalis mamų. Raginu visus palaikyti Prezidentės veto ir visiems draugiškai prisiimti politinę atsako­mybę, ir duoti tam tikrą ženklą toms institucijoms, kurios galbūt svarsto, ar joms taip pasielgti, ar taip pasielgti komplikuotais atvejais. Vis dėlto šioje valstybėje mes turime užtikrinti humaniškumą, kad humaniškumas būtų pirmoje vietoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį J. Razmą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal visuomenei, o ypač jaunoms mamoms, gali at­rodyti šiek tiek nesuprantama, kad štai mes visiškai neseniai gana vieningai, didele balsų persvara buvom pritarę Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurias buvo pasiūlęs Teisės ir teisėtvarkos komi­tetas, spręsdami tą problemą dėl mamų išryškėjusios galimos baudžiamosios atsakomybės, kai buvo gau­ta nepagrįstai didelė išmoka už motinystės ato­stogas. Tuo metu, aš suprantu, mes matėme pro­­blemą ir reagavom, kaip sugebėjom reaguoti, kaip mums pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komi­te­tas. Tos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurias Pre­­­zidentė dabar vetuoja, iš tikrųjų iš dalies spren­dė ma­mų atsakomybės klausimą, nes, na, atsa­­komy­bės ribas, t. y. bausmės ribas, praplėtė į mažąją pu­sę, numatė, kad gali būti ne tik laisvės atėmimas, bet ir bauda. Tame projekte įrašyti ir kiti dalykai.

Kur yra problema? Ta pataisa susijusi ne tik su mamomis, bet ir apskritai su visais, kurie pakliūva į baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą. Toks yra tas straipsnis. Kita vertus, jis neduoda ga­rantijų, kad būtent mamoms teismai taikys tą lengvą bausmę, o neskirs griežtesnės baudžiamosios bausmės – laisvės atėmimo. Mes to neužtikriname. Mes galbūt įsivaizduojame, kad teismai el­gsis pagal protingumo ir teisingumo principą, bet tokių garantijų neduodam. Todėl manau, kad reikia palaikyti šiuo atveju Prezidentės veto ir pri­pažinti, kad mūsų bandymas spręsti tą problemą, kurią pripažinom, nebuvo pats sėkmingiausias ir ieškoti kitų kelių, kaip tą problemą spręsti neatidėliojant.

 Vieną iš kelių aš esu pats pasiūlęs. Šiandien rezervinių klausimų sąraše yra įrašytas Amnestijos įstatymas, kuriuo yra siūloma numatyti amnestiją mamoms už minėtus jų veiksmus. Tokiu atveju mes pasakytume, kad sprendžiame tą klausimą, bet ne tuo būdu, kurį pradžioje buvom sumanę. Iš tikrųjų yra pavojus, kad mes palengvinsime gyvenimą, jeigu paliksime galioti mūsų įstatymą, palen­gvinsime gyvenimą ir kai kuriems tikrai rimtiems sukčiams. To, matyt, neturėtume daryti.

PIRMININKAS. Visi, norintys išsakyti savo nuomonę svarstymo stadijoje, kalbėjo. Gerbia­mie­ji kolegos, mes dabar turėtume balsuoti, ar pri­imame įstatymo projektą be pakeitimų. Tačiau pir­miau­sia norėčiau, kad užsiregistruotume ir mes pa­­sitikrintume, ar yra 71 Seimo narys. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, tikėsimės, Seimo narių padaugės tęsiant mūsų darbotvarkę. Kad sutaupytume laiko kitam kartui, kai mes jau galėsim balsuoti dėl šio įsta­ty­mo projekto, aš siūlyčiau visgi dabar pasisakyti dėl motyvų dėl pateikto įstatymo projekto. Prašau. Už nėra užsirašiusių. Keturi – už, keturi – prieš.

Prieš – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mieli ko­legos, daug gražių dalykų prišnekėjot iš tos tri­būnos, bet ne viskas buvo tiesa. Baudžiamajame kodekse nėra skirstymų pagal socialines grupes, turimą turtą, lytį, tikėjimą ar dar ką nors. Ten yra padaryti nusikaltimai kvalifikuojami, ir, kaip ponas Jurgis sakė, gal teismai atsižvelgs į protingumo ir teisingumo kriterijus. Tai jie privalo tą daryti visada – ne tik vakar, šiandien, bet ir rytoj. Jie visąlaik privalo tuo vadovautis ir kol kas tuo ir va­dovavosi. Taigi nieko naujo čia nereikia.

Priminsiu tai, ką sakiau pateikimo metu. Geriausia išeitis šioje situacijoje yra nepritarti nei Pre­zidentės veto, nei Seimo toms pataisoms, palikti taip, kaip yra, ir pasitikėti teismu, kuris jau ir šiandien, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, nors yra nuteisęs, t. y. kvalifikavęs nusikaltimą, bet nė vienos mamos už grotų nėra uždaręs, nes jis įvertino, kad tai yra mama, o ne šiaip koks nors „razbaininkėlis“, kad jinai turi vaiką, kad yra socialiniai įsipareigojimai ir kitokie. Teismai visa tai įvertina. Jeigu mes sakom, kad jie nepajėgūs to daryti, ir tą viešai kalbam, tai tada reikia spręsti klausimą kitaip, kaip Lietuvoje priprasta spręsti iš esmės – išvaikyti visus teisėjus ir formuoti viską iš naujo. Bet galbūt taip nėra. Tai galvokit, ką kalbat, ką darot ir kas parašyta Baudžiamajame kodekse. Manau, nereikia nei vie­no, nei kito, reikia palikti, kaip yra, ir teismai suformuos labai gerą praktiką ir šitų bylų atžvilgiu. Bet mėginti pridengti nusikaltimą ar sakyti, kad jo nebuvo, ar todėl, kad jį padarė, na, gražesnis žmo­gus ar labiau mano mylimas, tai yra mažų mažiausiai nesąžininga ir neteisinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Už – S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Džiaugiuosi, kad yra Lietuvoje, ypač šitame Seime žmonių, kurie taip tiki mūsų teismais. Tai labai gražu. Bet esmė dabar to dalyko, apie ką mes kalbame, yra ta, ar mes paliekame galioti savo jau priimtą įstatymą, kur ne vien tiktai Prezidentės, ne vien tiktai specialistų, daugelio nuomone, yra landų, kuriomis pa­sinaudoja, tuo mūsų humanizmu, pagalba mamoms ir ypač jų nekaltiems vaikučiams, per kurias pralįstų daug ir visai kitokių asmenybių. Jeigu nebūtų geresnių variantų, aš ir pats balsavau už šitą įstatymą ir siūlyčiau jį palaikyti, bet tikrai dabar atsiranda jau geresnių variantų – tai ir Prezidentės pasiūlytas sprendimas, ir gerbiamojo J. Ra­zmos siūloma amnestija, reikėtų pagalvoti dar, kaip ją tiksliau įforminti, bet mes dabar radome ge­resnių pasiūlymų. Ir todėl palikti galioti šitą mūsų jau priimtą, kuris akivaizdžiai sukūrė labai dideles landas tikriems nusikaltėliams… Manau, kad reikėtų palaikyti veto. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų yra užsirašęs dar vienas Seimo narys – R. J. Dagys. Prašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš principo manau, kad tas Prezidentės variantas yra šiek tiek geresnis, bet aš užsirašiau pakalbėti norėdamas sureaguoti į kolegos pasakymą dėl praėjusio Seimo prisiimtos atsakomybės. Aš manau, kad čia ne visai tikslus mūsų kolega. Seimas vadovavosi tada trumpesniu skaičiavimo laikotarpiu manydamas, kad reikia, kad kuo jaunesnės motinos galėtų gimdyti vaikus, nebūtinai turinčios darbo stažą – studentės ir t. t. Todėl ta nuostata iš tikrųjų suprantama, bet kad visą laiką atsiranda noras piktnaudžiauti esama padėtimi, tas irgi yra, niekur nuo to nepasidėsim, niekada idealių sąlygų nesukursim. Bet šiaip visos šitos bylos yra paprasčiausios mokestinės, mokesčių slėpimo ir kitokios sukčiavimo bylos, kurios yra tradicinės mūsų teisėsaugai. Aišku, bausmės, kurios dabar buvo numatytos būtent už šitokio pobūdžio nusižengimą, mano galva, buvo neadekvačios, todėl mes dabar tai darom. Patvarkytas šitas projektas turbūt bus adekvatus tam nusižengimui, kuris yra padaromas. Bet visada bus žmonių, kurie norės piktnaudžiauti ir gerais įstatymais.

PIRMININKAS. Už – Č. V. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu pa­sisakyti dėl to, kad šita diskusija yra, kaip čia pasakyti, labai keista, nes priimtas įstatymas ne­galios, ką S. Pečeliūnas minėjo, ar mes pritarsime veto, ar nepritarsim, kaip galiojo senas įstatymas, taip ir galios. Taigi įstatymo leidėjas turėjo tikslą teisinį reguliavimą pakeisti ir baudžiamąją atsakomybę pakeisti. Aš manau, kad ne visai korektiška diskusijose kalbėti apie mamas, ypač apie jaunas mamas, o vyresnes mamas kažkodėl jau kitaip galima traktuoti. Tai yra nekorektiška. Baudžiamasis kodeksas numato veikas ir numato atsakomybę už veikas, nenustato atsakomybės pagal kokius nors kitus subjekto požymius. Čia mes įsi­traukiam į keistą politinę diskusiją.

Man atrodo, kad jeigu jau kalbama apie tai, kad nusižengimą padarė mamos, tai reikia neužmir­šti, kad jį buvo įmanoma padaryti tiktai susi­­tarus su kita šalim, t. y. su darbdaviu. Nereikia visko suversti mamoms, nes yra darbdavys, yra su­­sitarimas tais atvejais, kai buvo nusikalstamai susitarta. Iš tikrųjų teismai spręs tuos klausimus gerai ir nieko čia daugiau nereikia daryti. O šitas mūsų balsavimas neturi reikšmės, ar mes pritarsim, ar nepritarsim, bet kuriuo atveju liks galioti sena kodekso norma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia mes turėtume sustoti, nebegalim pabaigti procedūrų dėl 2-1a klausimo – Baudžiamojo kodekso kai ku­rių straipsnių pakeitimo, nes šiuo metu yra 53 Sei­mo nariai pagal įkištų kortelį skaičių ir negalim tęsti procedūrų. Taigi balsavimą dėl Prezidentės de­kreto mes iš tikro atidėsim.

Dabar 2-1b klausimas. Mes vėlgi galim bent jau procedūrinius dalykus tęsti. Pagal mūsų Statutą mes suteikiam galimybę pasisakyti diskusijoje. Yra užsirašęs R. Ačas. Nematau salėje. Daugiau užsirašiusių nėra.

Dabar dėl balsavimo motyvų. Dėl viso įstatymo projekto ar yra užsirašiusių už? Taip, S. Sto­ma. Išsibraukė. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Mums belieka, kai turėsim 71 Seimo narį, balsuoti dėl viso įstatymo projekto.

O dabar tęsiam kitų klausimų svarstymą ir priėmimą. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nu­tarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto aplinkybių, su­sijusių su Drąsiaus Kedžio skundų tyrimu, par­­lamen­tinio tyrimo išvados“ projektas. Tačiau… (Bal­sai salėje)

 

15.22 val.

Seimo nutarimo „Dėl D. Korsakaitės skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIP-1636(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę aš paskubėjau. Iš tikro mes turim klausimą. Seimo nutarimo „Dėl D. Korsakaitės skyrimo Valsty­binės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke“ projektas. Projekto teikėja – Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė. Pagrindinio ko­miteto pranešėjas – D. Budrys, Ekonomikos komitetas. Prašom.

D. BUDRYS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, mes komitete svarstėme. Gerbiamoji Diana kompetentingai mums atsakė į jai komiteto narių užduotus klausimus. Komiteto sprendimas buvo pritarti ko­miteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Tik du Seimo nariai suabejojo ir susilaikė, o 8 Seimo nariai pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti diskusijoje? Užsirašęs kalbėti E. Klum­bys. Nematau posėdžių salėje.

Taigi pereiname iš karto prie kitos galimybės, tai yra iki 10 minučių kalbėti kandidatūrą tei­kiančios institucijos atstovui, taip pat ir kandidatui. Ar bus norinčių kalbėti? Ar kandidatė norėtų kalbėti? Ne.

Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų. K. Gla­ve­c­kas – už.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, Prezidentės pasirinkimas yra teigiamas. Ir tai, kad yra skiriama D. Korsakaitė, o jos kva­li­fi­kacija man nekelia abejonių, ir tai, kad iš jos ti­kimasi, kad ji suvaldys tą sudėtingą situaciją, atsirandančią jos darbe, kuriame, akivaizdu, bus daug prieštaravimų tarp monopolinių interesų ir vartotojų interesų… Aš asmeniškai linkiu, kad jai užtektų stiprybės ne tik suurgzti dėl blogos si­tuaci­jos, bet jai daryti įtaką iš esmės ir vykdyti tas prie­dermes ir pareigas, kurios priklauso, einant šias pa­­reigas, todėl siūlau pritarti kandidatūrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Užsirašė kalbėti du Seimo na­riai, kurių nematau salėje, dėl motyvų, todėl ga­li­me iš karto eiti prie balsavimo procedūros. Gerbia­mieji kolegos, kas pritaria Seimo nutarimui „Dėl D. Korsakaitės skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke“, kvie­čiu balsuoti.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 49 Seimo nariai: už – 45, prieš – 2, susilaikė 2. Taigi nutarimas priimtas. (Plojimai)

Gerbiamoji komisijos pirmininke, norėčiau jus pakviesti prie Seimo tribūnos. Seimo vardu nuo­širdžiai sveikiname jus, pradėjusią eiti atsakingas pareigas. Jos aktualios visiems šalies gyventojams, todėl linkime jums tvirtybės, išminties ir sėkmės! (Plojimai)

D. KORSAKAITĖ. Aš dėkoju už parodytą pasitikėjimą. Kaip ir sakiau praeitą savaitę, aš dėsiu visas pastangas, kiek turiu išmanymo, kiek turiu galimybių, noro ir sveikatos, gilintis į tas sudėtingas inžinerines problemas, nes ekonominės problemos yra maždaug aiškios. Aš sieksiu, kad būtų įgyvendinti tie tikslai, kurie man yra keliami, tai yra vartotojų pasitenkinimas, tai yra konkurencija, tai yra pažangios technologijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar kartą sėkmės gerbiamajai komisijos pirmininkei.

 

15.27 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto at­likto aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundų tyrimu, parlamentinio tyrimo išvados“ projektas Nr. XIP-1408(2) (priėmimas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame mūsų popietinės darbotvarkės klausimų svarstymą ir priėmimą. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nu­ta­rimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundų tyrimu, parlamentinio ty­rimo išvados“ projektas. Pranešėjas – komiteto at­stovas, šiuo atveju tai būtų R. Šukys. Gerbiamieji kolegos, dabar nutarimo priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio. Ar galėtume pritarti 1 strai­p­sniui? Pritarta.

2 straipsnis. Gerbiamasis komiteto atstove, yra J. Razmos pataisa. Galbūt J. Razma pateiktų sa­vo pataisą?

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nelaikau aš savo pataisos esmine. Ta pataisa aš mė­ginau pabrėžti ne tik generalinio prokuroro, bet ir jo pavaduotojų atsakomybę, dėl to atitinkamoje vietoje siūlau įrašyti ne „generalinis prokuroras“, bet „Generalinės prokuratūros vadovybė“. Taip pat siūliau sukonkretinti tuos priekaištus, kuriuos mes reiškėme prokuratūros vadovybei. Tokia mano pataisa.

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Šuky.

R. ŠUKYS (LCSF). Aš norėčiau paaiškinti. Ko­mitetas apsvarstė šią pataisą ir nepritarė, nes yra dvi priežastys. Viena priežastis – kad iš tiesų tokia teisinė sąvoka kaip „Generalinės prokura­tū­ros vadovybė…“ Sprendžiant kompetencijų prasme, atsakomybės paskirstymo prasme, įstatyme ji nėra vartojama. Tai būtų abstrakti ir neapibrėžta sąvoka ir būtų visiškai neaišku, kas yra atsakingas. Be to, komitete dar svarstymo metu buvo pritarta E. Tamašausko siūlymui, kurį komitetas patobulino. Iš esmės tai, kaip dabar 2 straipsnis yra suformuluotas, atspindi tai, ko siekia J. Raz­ma. Dėl tų priežasčių komitetas nepritarė šiam pa­siūlymui.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys reikalauja?.. Atsiima. Aš dėkoju gerbiamajam R. Šukiui. Matyt, dėl 3 straipsnio problemų nėra. Bendru sutarimu galima priimti?

Taip, yra dar Seimo nario V. P. Andriukaičio pasiūlymas, tačiau galbūt jūs, gerbiamasis Raimondai Šuky, paaiškinkite, kodėl mes jo net negalime svarstyti.

R. ŠUKYS (LCSF). Iš tiesų mes jo komitete iš esmės ir nesvarstėme. Yra paaiškinta, kodėl nepritarta. Dėl to, kad komiteto išvados pagal Seimo statutą negali būti Seime taisomos. Arba joms pri­tariame nutarimu, arba ne, nes V. P. Andriukaičio pasiūlymas buvo ne dėl nutarimo, o dėl pačių išvadų. Jis su tuo sutiko komiteto posėdyje, tačiau pasiūlymų nutarimui, ką jis žadėjo daryti arba prašė, kad būtų lyg ir svarstomas jo pasiūlymas kaip pasiūlymas dėl nutarimo… Kadangi jis nebuvo tinkama tvarka užregistruotas, nebuvo pagrindo svarstyti ir taisyti nutarimą. Dėl tų prieža­sčių nebuvo pritarta V. P. Andriukaičio pasiūlymui. Pasiūlymai ne nutarimui, o išvadoms.

PIRMININKAS. Dėkoju R. Šukiui. Dabar dėl viso nutarimo projekto. Už – S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Apgailestauju, kad susiklostė tokia situacija, kai dėl tam tikrų procedūrinių nesusipratimų opozicija yra palikusi salę, ir labai nenorėčiau įtarti, kad tai gali būti susiję ir su tuo, kad tiesiog nenorima balsuoti dėl šio ypač svarbaus tyrimo ir visuomenę jau­dinančios pedofilijos bylos. Tikrai bent jau tie, kurie yra ir kurie nesijaučia įtakojami kokių nors užkulisinių jėgų, turi balsuoti pagal sąžinę ir suprasti, kad esama situacija, pagaliau visuomenė iš mūsų reikalauja imtis ryžtingų sprendimų. Jeigu yra tokia problema, kuri jaudina didžiąją dalį visuomenės, jinai dėl to nerimsta, jeigu mes nieko ne­darysime, ar mes neprisidėsime prie to skati­nimo, girdi, imkite visi daryti savo teisingumą, nes pati valstybė, jos institucijos negali užtikrinti teisingumo? Tai būtų labai bloga, labai siaubinga ten­dencija, todėl mes turime padaryti viską, kad valstybės institucijos būtų teisingos, viskas vyktų teisėtai, visi jaustų atsakomybę už savo veiksmus ir visuomenei nereikėtų išgyventi, kurti visokių sąmokslo teorijų ir jaustis pažeidžiamiems. Siūlau pritarti komiteto siūlomoms išvadoms ir nutarimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji ko­legos, ne išvados šiandien čia yra svarbu, yra svarbu visai kiti ir daug didesni dalykai. Taip, kaip po antradienio šiandien neturime ministro, taip po šių išvadų kitą savaitę neturėsime generalinio prokuroro, tikėtina (ne asmuo yra svarbus), ir nepriklausomos prokuratūros, nors su tuo aš ne­norėčiau sutikti. Todėl spręsdami klausimus no­rėčiau, kad matytumėte truputį plačiau. Ne vien patenkinti savo ambicijas, ne vien kam nors pataikauti ar ką nors demonstruoti, bet pagalvoti, kokios bus to demonstravimo pasekmės po savaitės, po metų, po dešimties metų.

Komitetas atliko tyrimą, kai ką nustatė. Prokuratūra irgi ėmėsi savų žingsnių tiems negeriems dalykams taisyti, jų tikrai buvo, ir kas nedirba, tik­tai tas neklysta. Bet jau šiandien stengtis atlikti ar įteigti, kad mes jau viską žinome šioje byloje, mes žinom, kas kaltas, kas nekaltas, kas teisus ar kas neteisus, kol byla net nepasiekė teismo ir net neįvyko teismas, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Ir versti taip elgtis Generalinę prokuratūrą yra irgi neatsakinga. Taigi nekalbu apie žodžius, žodelius ir kitus dalykus, kas yra nutarime ir išvadose, kalbu apie tokių dalykų pasekmes. Visa tai šiuose do­kumentuose iš anksto yra užkoduota. Labai norėčiau, kad būčiau suklydęs ir būčiau neteisus. Pasitikrinsim, ilgai laukti nereikės, kurie iš mūsų buvo teisūs, kurie ne. Norėčiau likti neteisus. Ačiū.

PIRMININKAS. Už – K. Masiulis. Atsiprašau, salėje matau J. Ramoną. J. Ramonas.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų svarstant šį nutarimo proje­ktą ne vienam kyla klausimas, ar mes čia balsuodami elgiamės teisingai, ar iš tikrųjų proku­ra­tūra padarė viską, kad būtų apgintas mažametis vai­kas? Aš manau, kad šioje situacijoje ypač jos vadovas generalinis prokuroras gerbiamasis A. Va­­lantinas vilkino, nešiojo dokumentus, ir, įdomiausia, aš šioje situacijoje įžiūriu begalinę Jos Ekscelencijos D. Grybauskaitės kantrybę. Kiek kartų apsilanko, visada sako, čia galima pritaikyti posakį iš vieno tokio filmo: „Jeigu ne šiandien, tai rytoj.“ Ir taip tęsiasi iki begalybės ir, ko gero, yra vie­nas noras – kad šis vaikas viską užmirštų, nebeprisimintų, o su teisine kalba tie dėdės galės da­ryti, ką nori.

Dar vienas dalykas. Jeigu galima išvesti paralelę su Valstybės saugumo departamento vadovu, manau, kad šioje vietoje gerbiamajam gene­­raliniam prokurorui trūksta garbės ir orumo. Aiškiai leidžia suprasti ir Prezidentė, lyg ir Seimas, ir, ma­nau, jis turėtų pats seniai priimti tam tikrą sprendimą, ką padarė ir turėdamas mažesnių problemų gerbiamasis P. Malakauskas. Bet šis žmogus, atstovaudamas valstybininkams, ko gero, lau­kia, kol jį su karstu išneš iš šios institucijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Už – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Tyrimas, kuris buvo atliktas, iš tikrųjų susijęs su rezonansine byla. Kartkartėmis valstybėje būna tokių rezonansinių bylų, iš kurių mes galime padaryti dvejopas išvadas. Kartais yra padaroma išvada apie va­do­vus. Aš labai gerai atsimenu, kaip gerbiamasis R. Šukys atsistatydino iš ministro pozicijos, aš jį labai gerbiu už tokį retą Lietuvai poelgį. Tačiau, kita vertus, to irgi neretai būna negana. Galvos čia nėra esminis dalykas ir tos išvados neturėtų būti nukreiptos, ir nemanau, kad turėtų būti suprastos Prezidentės… čia yra labiausiai jos kompetenciją liečianti sritis, kad turi kentėti galvos, ir visų pirma turi būti kapojamos galvos. Galbūt, jeigu reikia, ir tai galima daryti, bet esminis dalykas, ar po tų išvadų bus daromos struktūrinės pertvarkos ta kryptimi, kad valstybėje atsirastų daugiau teisingumo, kad nebūtų vilkinamos bylos, kad tokie svarbūs tyrimai nebūtų pradedami tiktai po žudynių ar praslinkus metams ir panašiai. Žmonės laukia tokių pertvarkymų, o ne galvų kapojimo. Jeigu reikia dėl tokių pertvarkymų kapoti galvas, tegu nukenčia tie žmonės, kurie sėdi postuose. Jeigu Pre­zidentė manys, kad tie asmenys gali atlikti reformas ir sutars dėl reformų krypties, aš manau, kad mes turime talkinti toms reformoms, nesvarbu, kas tuos postus užima. Tačiau klausimas yra toks, kad išryškėjo didžiuliai defektai, ir tie defektai turi būti taisomi.

PIRMININKAS. V. V. Margevičienė taip pat – už.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Čia mes šiandien kalbame apie tai, kad kažkur lyg ir bus kapojamos galvos, lyg kažkam bus blogai, kažką atleis iš prokuroro pareigų ar dar kas nors blogo atsitiks. Bet ar mažai atsi­tiko? Du žmonės palaidoti, du žmonės saugomi valstybės, vienas Lietuvos pilietis ieškomas ir įtariamas padaręs nusikaltimus, o, svarbiausia, var­gsta kelių šeimų vaikai. Vaikai ir toliau visa tai mato. Vakarykštė laida per visus kanalus vėl ir kiekvieną dieną ta pati tema visose televizijose, toliau rodomi vaikai, ir niekas nestabdo viso šito smurto. Niekas nestabdo, niekas nežiūri, nors visos institucijos dirba. Prokuratūroje niekas niekam nenukirto galvos, jie gi dirba, jie savo tarnybos vie­tose. Tai kodėl pas mus niekas negina vaiko? Niekas negina mažamečių? Aš manau, kad mes turime pritarti toms išvadoms vien todėl, kad pagaliau kas nors atkreiptų dėmesį, kad niekas nekreipė dėmesio, kol neįvyko žudynės. Tai dabar mes čia nebalsuodami ar galvodami, kad atsitiks kas nors blogiau, ar dar kas nors bus ne taip, lauksim, kol vėl kas nors atsitiks mūsų valstybėje, ir tada vėl sudarysim komisiją, svarstysim ir ieškosim priežasčių. Raginu visus balsuoti ir pritarti.

PIRMININKAS. A. Endzinas dėl vedimo tvarkos.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų mes svarstome ypatingos svarbos klausimą. Manau, kad šis klausimas yra kur kas svarbesnis nei kad vienos ar kitos politinės jėgos ambicijos. Netgi turbūt gerokai svarbesnis nei opozicijos ar pozicijos ambicijos. Prašau pasakyti, žinau, kad 14 val. lyg ir buvo susitikimas su frakcijų atstovais, ar yra kokia nors tikimybė, kad svarstant tokios svarbos klausimus mūsų opozicija galėtų… na, kad dalyvautų posėdyje? Dėkoju.

PIRMININKAS. Aš galiu tiktai informuoti, kad opozicija buvo pakviesta pasižiūrėti atsakingai į popietinės darbotvarkės klausimus, taip pat ir į šį įstatymo projektą, šį nutarimą. Jų apsisprendimas, bent trijų frakcijų, yra toks, kokį jūs ma­tote, kolegos. Vietos salėje yra tuščios. Aš manau, kad tai neturi mums trukdyti dirbti pagal nustatytą darbotvarkę.

Č. Stankevičius taip pat dėl vedimo tvarkos.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Pirmininke, ačiū. Aš sutinku su jūsų išsakyta nuomone, kad tokie dalykai neturi trukdyti mūsų darbo, tačiau aš remčiau, pritarčiau kolegos Seimo nario A. Endzi­no pasiūlymui, nes manau, kad toks opozicijos ne­dalyvavimas tyčia ar netyčia, bet nori sumenkinti šitą sprendimą, ir aš manau, kad nereikėtų prie to prisidėti. Todėl, jeigu bus balsuojama šiandien, aš nebalsuosiu. (Balsas iš salės: „Aš nesiūliau to.“)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Matau, dar R. Baškienė. Tačiau dar noriu pasakyti statutinę normą, kad tik frakcijos vardu mes galime daryti dar vieną šio nutarimo projekto svarstymo pertrauką. Jeigu viena ar kita frakcija turi tokį pa­siūlymą, Seimas apsispręs.

R. Baškienė. Prašau.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Ką tik buvo mesta tokia replika, kad opozicijos pusėje yra tuščios vietos. Aš noriu pabrėžti, kad prisiimdami gana svarią at­sakomybę ir suvokdami, kas vyksta vakariniame posėdyje, kokie svarbūs klausimai, Mišrios Seimo grupės keturi Seimo nariai dalyvaujame ir ma­no­me, kad iš tikrųjų būdami opozicijos dalis šiandien galime pasakyti, kad esame konstruktyvi opo­­zicija. Tie, kuriems svarbu ne ambicijos, o dar­bas. (Plojimai) Plojimų nereikia. Tiesiog šiuo atveju manyčiau dėl ką tik jūsų pateikto pasiūlymo. Nukelti posėdį ar daryti pertrauką būtų netikslinga, yra pakankamai Seimo narių, kurie gali priimti Seimo nutarimą. Manau, kad šio sprendimo priėmimas yra svarbus ir delsti, vilkinti tikrai nederėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš taip pat kviesčiau pirmininką neieškoti kažkokių išlygų ir daryti spren­dimą čia. Tie Seimo nariai, kurie turi pakankamą atsakomybės jausmą, atėjo, galėjo bent dėl to klausimo ateiti ir opozicinių frakcijų atstovai, neneigdami tokios bendros savo kažkokio prote­sto nuostatos. Tikrai čia bus, manau, pakankamai balsų. Visuomenė nesuprastų, jeigu būtų paskelbta žinia, kad kažkodėl balsavimas atidėtas.

A. ENDZINAS (LSF). Pabaigoje, jeigu galima, pirmininke.

PIRMININKAS. Taip, dar kartą A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gal neaiškiai pasakiau, aš kalbėjau apie opozicijos galimybę dalyvauti posėdyje, bet nė žodžiu neužsiminiau apie pertrauką. O dalyvaujantiems – iš tikrųjų mes tai pastebime ir vertiname. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visos nuomonės ir nuogąstavimai dėl opozicijos pozicijos šiuo klausimu yra išsakyta. Siūlau registruotis ir balsuoti. Kas pritaria Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko­miteto atlikto aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundų tyrimu, parlamentinio tyrimo iš­vados“, prašau balsuoti už, nepritariantys balsuoja prieš arba susilaiko.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 52 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi Seimo nutarimas yra priimtas.

 

15.48 val.

Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 6, 7, 8, 10, 13, 15, 18, 22, 23, 24, 31, 32, 39, 41, 54, 58, 78, 85, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97 straipsnių ir priedo papildymo ir pakeitimo, Įstatymo papildymo 211, 941, 951, 952 straipsniais, Įstatymo 98, 99, 100 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-1424(3)ES (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 6, 7, 8, 10, 13, 15, 18, 22, 23, 24, 31, 32, 39, 41, 54, 58, 78, 85, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97 straipsnių ir priedo papildymo ir pakeitimo, įstatymo papildymo 211, 941, 951, 952 strai­psniais, įstatymo 98, 99, 100 straipsnių pri­­paži­nimo netekusiais galios įstatymo projektas. Svar­­stymo stadija. Vėliau numatomas priėmimas, nes Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Prane­šėjas – Europos reikalų komiteto atstovas V. Ba­cevičius. Ekonomikos komiteto.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymo projektą, patobulino jį ir komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Audito komiteto atstovas S. Stoma pateiks šio komiteto išvadą.

S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir pagal Audito komiteto pastabas ir pasiūlymus. Taip pat atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad direktyvos perkėlimas nereiškia pažodinio direktyvos vertimo, todėl įstatymo proje­ktas tobulintinas siekiant aiškumo ir teisinio tik­s­lumo. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar vėl kviečiu pagrindinio komiteto atstovą V. Ba­cevičių. Yra projektui pateikta pataisų. Pradėsim nuo jūsų, gerbiamasis kolega, pataisos, kurią jūs pats dabar galėtumėte ir pristatyti. (Balsai salėje) Taip, straipsnio numeris. Čia 1 straipsniui pasiūlymas. Prašau.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Labai daug lapų mūsų išvados, surasiu pasiūlymus. Jeigu mes žiūrim dėl projekto Nr. XIP-1424…

PIRMININKAS. Čia dėl mažos vertės pirkimų.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Bet čia buvo iš es­mės 4 straipsniui, kiek matau.

PIRMININKAS. Taip. Pakeisti įstatymo 2 strai­psnio 15 dalį.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ten, kur komitetas nepritarė, tą pastabą aš esu atsiėmęs. Jinai gali būti nesvarstoma.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate šią pataisą?

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Toliau yra Seimo nario… 5 straipsniui 10 straipsnio papildymas. Seimo nario G. Navaičio pasiūlymas. Komitetas nepritarė.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, Seimo nario G. Navaičio pasiūlymui komitetas nepritarė, nes straipsnis, kurį siūloma papildyti, perkelia dire­ktyvos 19 straipsnio reikalavimus ir šio straip­s­nio redagavimo tikslas yra remti globojamas darbo grupes ir įdarbinimo programas, prisidedančias integruojant arba reintegruojant žmones su ne­ga­lia į darbo rinką. Tokios darbo grupės ne visada pa­jėgios sudaryti sutartis įprastos konkurencijos są­lygomis. Todėl valstybės narės gali rezervuoti tokioms darbo grupėms teisę dalyvauti viešųjų su­tarčių sudarymo procedūrose arba rezervuoti globojamų įdarbinimo programų dalyviams sutarčių vykdymą. Seimo nario nurodytoms įmonėms Europos Sąjungos direktyvų reguliavimas išimčių ne­numato, tai yra neleidžia. Todėl komitetas ir ne­galėjo pritarti.

PIRMININKAS. Nematau Seimo nario G. Na­vaičio. Taip pat nematau, kas remtų, nėra užsiregistravusių remti jo pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu atmesti, nepritarti? Galime. Dėkoju.

Yra V. Bacevičiaus pasiūlymas 11 straipsniui. Ar jūs visus savo pasiūlymus atsiėmėte?

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Tuos pasiūlymus, kuriems komitetas nepritarė, aš atsiėmiau. Yra da­lis pasiūlymų, kuriems komitetas yra pritaręs.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kuriems pritarta, te­kste yra. Žiūrime, kokių dar mes turime pasiūlymų. Seimo narė B. Vėsaitė – 12 straipsniui.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Seimo narė B. Vė­saitė siūlė 12 straipsnio 4 dalį…

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto atstove, mes turime iš karto laikytis procedūros. Ar yra 10, remiančių Seimo narės B. Vėsaitės pasiūlymą? Jeigu nėra, mes jo net nesvarstysime. Nėra.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas irgi ne­pritarė.

PIRMININKAS. Primenu, kad mes svarstome būtent tuos, kuriems nepritarė. Ar yra dar pasiūly­mų, kuriems komitetas nepritarė? Visi pasiū­lymai yra išnagrinėti, pastraipsniui mes peržiū­rėjome. Dėkoju komiteto atstovui V. Bacevičiui. Ar po svar­stymo yra norinčių kalbėti už ir prieš? Nėra.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo? Galime. Dėkoju.

Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 strai­psnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis. Pri­imta. 9 straipsnis. Priimta. 10 straipsnis. Priimta.

11 straipsnis. Priimta. 12 straipsnis. Priimta. 13 straipsnis. Priimta. 14 straipsnis. Priimta. 15 strai­psnis. Priimta. 16 straipsnis. Priimta. 17 strai­psnis. Priimta. 18 straipsnis. Priimta. 19 straipsnis. Priimta. 20 straipsnis. Priimta.

21 straipsnis. Priimta. 22 straipsnis. Priimta. 23 straipsnis. Priimta. 24 straipsnis. Priimta. 25 strai­psnis. Priimta. 26 straipsnis. Priimta. 27 strai­p­snis. Priimta. 28 straipsnis. Priimta. 29 straipsnis. Priimta. 30 straipsnis. Priimta.

31 straipsnis. Priimta. 32 straipsnis. Priimta. 33 straipsnis. Priimta. 34 straipsnis. Priimta. 35 strai­psnis. Priimta. 36 straipsnis. Priimta. 37 strai­psnis. Priimta. 38 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“. Priimta.

Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, dar vienas formalumas. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime. Dėkoju.

Dabar galėtume iš tikro pasitikrinti, kiek šiuo metu yra Seimo salėje Seimo narių. Registruojamės.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kad ir po tru­putį, bet Seimo narių daugėja.

Gerbiamieji kolegos, pakartojame, kadangi yra pastabų, kad ne visus kompiuterinė sistema už­registravo. Pabandome dar kartą, jeigu ištrau­ktumėte korteles tie, kurių neužregistravo, ir dar kar­tą įdėtumėte, galbūt…

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Negalime dar balsuoti dėl priėmimo.

 

15.56 val.

Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 40, 43, 45, 49, 57, 62, 74, 85, 86, 89, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo 12 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1425(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas, susijęs su pir­muoju, yra 2-4b – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo 12 ir 32 strai­psnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjai. Vėl­gi Ekonomikos komiteto atstovas V. Bacevi­čius. Prašau.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projektu iš esmės atitaisoma tam tikra juridinės technikos klaida, kalbama apie labai techninius dalykus, apie informacinių skelbimų, pranešimų spausdinimą „Valstybės žinių“ informaciniame priede. Ekonomikos komitetas pritarė įstatymo projektui, kurį pateikė iniciatoriai. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Audito ko­miteto atstovą S. Stomą.

S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti pasiūlytam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Užsirašiusiųjų diskutuoti nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Yra siūlymas balsuoti. Gerai. Balsuojame dėl įstatymo projekto po svarstymo.

Už – 49, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Yra siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Priėmimo stadija. Ar galime pritarti tokiam siūlymui, ypatingai skubai? Dėkoju. Dėl mo­tyvų užsirašiusiųjų…

Pirmiausia reikėtų pastraipsniui, nes įstatymo pataisos dviem straipsniams. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta.

Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusiųjų kalbėti nėra. Deja, mes priimti negalime, nes neturime 71 Seimo nario. Atidedame balsavimą vėlesniam laikui.

 

16.00 val.

Šeimynų įstatymo projektas Nr. XIP-609(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

Įstatymo projektas 2-5a – Šeimynų įstatymo projektas. Pranešėja – Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovė R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, teikiu svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos šei­mynų įstatymo projekto. Labai trumpai priminsiu. Įstatymo projektą teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tikslas – nustatyti juridinio asmens teisinę formą, šeimynos, kaip juridinio asmens, formą, kai ji globoja vaikus nuo 6 iki 12; įkurdinti vaiką globojančioje šeimoje, sudaryti ga­limybę tiems žmonėms, kurie turi patirties, steigti šeimynas. Iki šiol šeimynų steigiamas buvo kaip viena iš savivaldybių funkcijų, ir tarybos spren­di­mu. Iš tikrųjų siekiama mažinti esančių globos institucijų skaičių ir sustiprinti šeimynų institutą. De­ja, šiandien mes turime tik 36 šeimynas, jose auga 270 vaikų, o globos institucijose – 8 tūkst. 802. Tie skaičiai, aš manau, pasako apie šio įstatymo prasmę ir reikalingumą, kodėl reikėtų skatinti šeimynų steigimą.

Mes, komitetas, pritariame Teisės depar­ta­mento išvadoms, Nevyriausybinių organizacijų vai­­kams konfederacijos pasiūlymams, daugeliui Seimo narių pasiūlymų, kuriuos, aš manau, aptarsime atskirai, Žmogaus teisių ir Audito komitetų pateiktiems pasiūlymams, taip pat Socialinių reikalų ir darbo komiteto gausybei pasiūlymų.

Teikiame patobulintą įstatymo projektą. Patobulintam įstatymo projektui mes taip pat gavome Teisės departamento išvadą, atkreipėme dėmesį į jo teikiamas pastabas ir turime galutinį rezul­tatą – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir kviečia balsuoti už jį po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju R. Baškienei. Dabar kviečiu Audito komiteto atstovą K. Uoką pateikti komiteto išvadą.

K. UOKA (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Audito komitetas iš esmės pritarė Šei­mynų įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į pateiktas Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto siūlymus. Priimta vienbalsiai. Bet yra du mūsų ko­miteto siūlymai, kuriems nepritarė pagrindinis ko­mitetas. Mes norime, kad būtų balsuota.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs norite perskai­tyti tas?.. Prašau. Bet galbūt pristatys R. Baškienė svar­stant pastraipsniui, tada detaliai aptarsime pa­siūlytas pataisas. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką A. Lydeką pristatyti komiteto išvadą.

A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbia­mieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą – iš esmės pritarti šiam projektui, taip pat siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Teisės de­partamento ir Seimo nario G. Navaičio pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas. Šį sprendimą komitetas priėmė balsuodamas, t. y. 5 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Kviečiu priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dabar kviečiu pagrindinio komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, atstovę R. Baškienę ir pradėsime turbūt nuo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymų. Tai pirmiausia dėl Teisės de­partamento turėtume pataisų. Prašom, gerbiamoji atstove.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Teisės departamento vi­soms pataisoms buvo pritarta, atsižvelgta arba iš dalies pritarta. Pateiktam patobulintam įstatymo projektui Teisės departamentas atitinkamai yra pa­teikęs kitas pastabas. Taip pat visoms joms buvo pritarta, čia problemų nebeiškyla.

PIRMININKAS. Dabar dėl komiteto pateiktų pasiūlymų. Audito komiteto pasiūlymai.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Audito komiteto pasiūlymus, aš manau, kolega…

PIRMININKAS. Bet dabar pastraipsniui. Seimo narys G. Navaitis. Komiteto nuomonė, čia 2 straipsnis, – nepritarti. Ar yra Seimo narys G. Navaitis? Ne, jis negali pristatyti. Ar yra remiančių? Nėra remiančių. Ar galime bendru su­ta­rimu nepritarti Seimo nario G. Navaičio pasiūlymams? Galime.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Mielieji kolegos, kad nekiltų pamąstymų, kodėl mes vis dėlto nepri­tariame, tai aš labai trumpai pasakysiu. Kolega G. Navaitis siūlė išbraukti, kad šeimynos būtų (iš­braukti žodžius) „pelno nesiekiančios, ribotos“ ir siūlė įvesti „neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.“ Tai iš tikrųjų prieštarautų Civilinio kodekso nuostatoms, nes mūsų siekis nepadaryti šeimynų individualiomis įmonėmis ar ūkinėmis bendrijomis, o šeimynoms (kaip forma) leisti vei­k­ti kitu aspektu ir nepažeisti Civilinio kodekso. To­dėl komitetas nepritaria, autorius, beje, taip pat suprato savo siūlymo esmę ir, manau, neprieštarauja nepritarimui.

PIRMININKAS. Prieštaravimų iš salės nėra dėl nepritarimo G. Navaičio pasiūlymui, todėl jis nepriimtas.

4 straipsnis. Seimo nariai E. Žakaris, J. Juo­zapaitis, A. Rimas pateikė pasiūlymą 4 straipsniui. Komiteto nuomonė – nepritarti.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Jų, kolegos, nėra. Aš taip pat labai trumpai pasakysiu, kad suprastume. Kolegos siūlė, kad šeimynos steigėju gali būti tik sutuoktiniai. Tai labai sveikintinas būtų pasiū­lymas, bet, deja, mes turime įvertinti ir Civilinio ko­dekso 4 dalyje įtvirtintas šeimynų steigėjo fun­kcijas, kad tai yra vaiko globėjas. Nepaisant to, pra­ktikoje yra atvejų, kai vaikus globoja šeima, nebūtinai sutuoktiniai, ir vienišas asmuo prisiima atsakomybę. Įtvirtinti vien tik tą nuostatą būtų ir Civilinio kodekso pažeidimas.

Antras jų siūlymas buvo išbraukti nuostatą, kad šeimynos steigėjas turėtų būti, mūsų siūlymas, ne mažiau kaip trejus metus vykdęs globėjo pa­reigas. Manome, kad šios atsakomybės išbraukimas negalimas, nes šeimynos steigėjai turi turėti patirties, šie fiziniai asmenys turi būti trejus metus jau ugdę vaikus, globoję vaikus šeimose, kad jo šeimynos įsteigimas netaptų tokiu labai neatsakingu ir skubotu žingsniu. Todėl komitetas nepritaria E. Ža­kario ir J. Juozapaičio pateiktiems pasiūlymams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar ga­lėtume bendru sutarimu atmesti pateiktus pasiūlymus? Galime. Seimo narys G. Navaitis taip pat pa­teikė 4 straipsniui pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai trumpai komentuoju. Čia kitas kraštutinumas. Ten buvo sakoma, kad gali būti tik sutuoktiniai, kolega G. Navaitis siūlo, kad šeimynos dalyviu būtų ir partneriai, kad šeimynos dalyviai galėtų būti ir partneriai. Iš tikrųjų Civiliniame kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad vyras ir moteris gali įregistruoti partnerystę, tačiau puikiai žinome, kad dar nėra priimto galiojančio įstatymo, todėl šiandien, nesant partnerystės įstatymo, šis siūlymas būtų dar ne laiku ir jam pritarti komitetas negalėjo.

PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto nuo­monei? Dėkoju.

5 straipsniui taip pat G. Navaičio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Tai analogiškas pasiūlymas dėl partnerio.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kartojasi. Galime pritarti komiteto nuomonei. Dėkoju.

Audito komitetas 6 straipsniui taip pat teikė pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti Audito komiteto… Galbūt pirmiausia Audito komiteto atstovas tegul pristato pasiūlymą. Gerbiamasis Uoka, 6 straipsniui prašom pri­statyti pasiūlymą.

K. UOKA (TS-LKDF). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas nenustato, kokios yra šeimynos veiklos sritys ir rūšys bei kas atsakingas už šeimynų įstatų atitikimo įstatymui užtikrinimą, tikslinga įstatymo projekte nustatyti, kad Vyriausybė tvirtintų pavyzdinių šeimynų įstatus, kuriuose būtų nu­statytos šeimynų veiklos sritys ir rūšys. Taigi mes siūlome 4 formuluoti taip: „Šeimos pavyzdinius įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū kolegai už pasiūlymą ir Audito komitetui už gausius pasiūlymus, bet komitetas nepritarė jų teikiamam siūlymui, nes komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą, kur įpareigoja Vyriausybę iki liepos 1 d. pateikti įstatymą lydinčiuosius teisės aktus. Bus keičiami ir šeimynų nuostatai, kurie šiandien yra galiojantys ir jau keistini. Būtent šiuose nuostatuose ir bus išdėstyti šeimynos pavyzdiniai nuostatai. Todėl manome, kad įstatyme rašyti jau būtų perteklinė nuostata.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl Audito komiteto pasiūlymo. Bal­suojame, kas… Yra užsirašiusių prieš. R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komentuojant visas Audito komiteto išvadas jūs šiek tiek… Atkreipiu dėmesį, kad Audito komi­teto išvadas komitetas apsvarstė anksčiau negu pateikta nauja redakcija, todėl čia gali būti tokių nesusipratimų. Naujoji redakcija perredaguota at­si­žvelgiant į tų siūlymų esmę, bet pastraipsniui ei­nant, kaip suredaguota dabar, tai toks sprendimas kaip dabar yra priimtas. Bet esmei, kaip ir pranešėja sakė, daug kur pritarta, bet kita forma. Nes pateikta nauja redakcija šito įstatymo. Todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Kadangi Audito komitetas neatsiima savo pasiūlymo, mes vis tiek turime lai­kytis formalumo ir balsuoti dėl tų pasiūlymų. Balsuojame.

 Kas pritaria Audito komiteto pasiūlymui 6 straipsniui, kuriam nebuvo pritarta pagrindiniame komitete? Kolegos, turite apsispręsti dėl Audito komiteto pasiūlymo 6 straipsniui.

Už – 3, prieš – 12, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.

7 straipsniui yra Seimo nario G. Navaičio pa­siūlymas. Komitetas nepritarė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Čia nematau. Aš labai trumpai pasakysiu esmę. Jis siūlo, kad šeimyna ne gali, o privalo draustis civilinės atsakomybės drau­dimu. Šią pastabą pastebėjo ir Teisės departamentas. Jie kaip tik ir siūlo išbraukti šį straipsnį manydami, kad jis yra perteklinis, nes, Teisės departamento teigimu, teisę draustis civilinės atsakomybės draudimu šeimynai užtikrina kiti įsta­­tymai: Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas. Ir ta našta, kuri būtų uždėta šeimynoms privalomai drau­stis civilinės atsakomybės draudimu, galbūt būtų per didelė. Todėl sudarome galimybę šeimoms labiau pasirinkti, o kartu suderinti šį klausimą ir su savivalda, nes pagal patobulinto įsta­tymo projekto 15 straipsnio 1 dalį mes sudarome ga­limybę tiesiog pasirinkti daugiau būdų ir šeimynai, ir savivaldybei padėti. Manome, kad pritarti negalima, jeigu norime šeimynoms suteikti didesnę laisvę.

PIRMININKAS. 8 straipsniui… Atsiprašau, bendru sutarimu galime nepritarti G. Navaičio siūlymui?

R. BAŠKIENĖ (MSG). Galime nepritarti.

PIRMININKAS. Yra noras balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria G. Navaičio pasiūlymui 7 strai­psniui, kuriam komitetas nepritarė?

Už – 5, prieš – 12, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.

8 straipsniui yra Seimo nario G. Navaičio pataisa.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Pritarėme. Ji buvo redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Komitetas nepritarė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Atsiprašau, vienam nepritarė, o kitam pritarė. Nepritarė G. Navaičio siūlymui, kur buvo teigiama, kad vykdant ūkinę komercinę veiklą arba įdarbinant šeimynoje globojamus vaikus būtinai turi būti Vaiko teisių apsaugos tarnybos leidimas. Noriu jus patikinti, kad Vaiko globos organizavimo nuostatuose, taip pat ir kituose teisės aktuose Vaiko teisių apsaugos tar­nybai nėra suteikta teisė išduoti leidimus ar juos atimti iš subjektų, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, ar leisti drausti juridinius asmenis įdarbinant vaikus.

Atkreiptinas dėmesys, kad patobulinto įstatymo projekto 21 straipsnyje „Šeimos veiklos prie­žiūra“ apskritai šeimynų veiklos priežiūra yra suteikta Vaiko teisių apsaugos tarnyboms, todėl, manau, jos tą ir vykdys, o Vaiko teisių apsaugos tarnybų paskirtis nėra rūpintis ūkine ir komercine veikla. Todėl komitetas negalėjo pritarti kolegos G. Navaičio pasiūlymui.

PIRMININKAS. Kadangi matau salėje ir Sei­mo narį G. Navaitį, todėl jam suteikiama galimybė apginti savo pataisą, pasiūlymą.

G. NAVAITIS (LSF). Galbūt yra prasmė pakalbėti apie visų tų pasiūlymų esmę: arba suteikiame šeimynoms teisę dirbti ir užsidirbti, arba manome, kad vaikai gali dalyvauti tam tikra prasme ir nustatytose įstatymo ribose tokioje veikloje, ar manome, kad šeimyna yra tik ta grupė, organizacija, nežinau, kaip įvardyti, kuri tik gauna pašalpas, paramą, kuri tik gauna, bet pati negali nieko dėl savo gyvenimo padaryti, kad jis būtų geresnis. Tai toks bendras principas. Jeigu, sakysime, komitetas mano, kad šeimyna yra tik gaunanti, tai turbūt tą principą ir realizuoja. Nelabai galėčiau su juo ginčytis, nes jis visur kitur išreiškiamas.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai atsiprašau, bet aš turiu pakomentuoti. Iš tikrųjų noriu akcentuoti, kad teikiamo įstatymo projekte yra sudaroma galimybė įdarbinti šeimynoje globojamus vaikus. Tik kolega G. Navaitis siūlė, kad būtinai būtų dar ir Vaiko apsaugos teisių tarnybos leidimas. Čia truputėlį keičia esmę, todėl siūlome nepritarti.

G. NAVAITIS (LSF). Kadangi mikrofonas dar įjungtas, diskusiją pratęsiant, vis tiek kas nors tu­rėtų tai kontroliuoti.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Kontroliuoja Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, balsuojame. Kas pritaria Seimo nario… Yra užsi­rašiusių kalbėti dėl motyvų. Atsiprašau, kolegos. A. Endzinas – už.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pratęsiu diskusiją šia tema. Na, neprisimenu, kiek man buvo metų tuo metu, kai pirmą kartą užsidirbau savo pinigus, 14 ar 15, bet tikrai prisimenu tą didelį malonumą, kai aš juos gavau. Šiuo atveju teisę rinktis man suteikė mano tėvai, leidimą dirbti tuo metu. Iš tiesų mes atsisakėme drausti privalomuoju draudimu šeimynas, nes tokiame amžiuje dirbant gali visko atsitikti. Ta­čiau kas tada prisiims atsakomybę už tokio gana jauno žmogaus darbą? G. Navaitis siūlo, kad tą atsakomybę prisiimtų valstybinė institucija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kaip aš supratau. Priešingu atveju kas? Atviras klausimas. Tie žmonės, kurie priima vaikus į šeimyną, juos pri­žiūri, ar tai nebus gana sunki finansinė našta tiems žmonėms, kurie ir taip daro gerą darbą? Dėkoju.

PIRMININKAS. Prieš – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Reikėtų skaityti tekstą, nes tekste ir pasakyta, kad dirbant dar reikia su kažkuo derinti. Mes prieisime prie to, kad leisdami dir­bti savo vaikams šeimose taip pat turėtume dar suderinti su Vaiko teisių tarnyba ir t. t. Yra nemažai šeimynų, kurios tai įgyvendina praktiškai. Iš tikrųjų šeimynos ir priima. Aišku, anksčiau buvo nusiskundimų, teko pačiam dirbti meru, tuo metu įsisteigė viena iš pirmųjų Lietuvoje šeimyna, ir kai kurie kaimynai ateidavo ir sakydavo: žiūrėkite, ką daro, gyvena šeimynoje ir dar tie vaikai dirba. Aš sakydavau, kad būtų blogai, kad tie vaikai nedirbtų, o dirbtų tik savi vaikai. Manau, kad darbas yra viena iš ugdymo priemonių, kai žmonės supranta, kad reikia užsidirbti, reikia gyventi, kaip dirbti ir t. t. Iš tikrųjų dar derinti su Vaiko teisių tarnyba nebūtų jokio tikslo, būtų didžiausias absurdas. O dėl draudimo, kad Vaiko teisių tarnyba atvažiuotų ir tikrintų polisus, manau, kad tai kiekvieno žmogaus, kuris galvoja apie save, savo vaikus, reikalas yra apdrausti, apsidrausti nuo nelaimingų at­sitikimų, jeigu negali užtikrinti tam tikrų materialinių galimybių, kad tu pats galėtum tą problemą išspręsti. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria G. Navaičio pasiūlymui?

Už – 6, prieš – 8, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.

9 straipsniui taip pat yra Seimo nario G. Na­vaičio pasiūlymai. Ar jie susiję su ankstesniais?

R. BAŠKIENĖ (MSG). Taip, mes ką tik aptarėme dėl partnerystės. Aš džiaugiuosi G. Navaičio aktyvumu ir labai jam ačiū.

PIRMININKAS. Tai ar mes… Jeigu jiems nebuvo pritarta ir jie tiesiogiai susiję, tai mes jų tie­siog nesvarstome. Kitam straipsniui, t. y. 11 straipsniui, taip pat yra Seimo nario G. Navaičio pa­siūlymai. Ar jie yra susiję su anksčiau atmestais?

R. BAŠKIENĖ (MSG). Taip, kai mes svarstėme 7.3, buvo aptarta ir tam jau buvo nepritarta. Tai susiję.

PIRMININKAS. Ar G. Navaitis neprieštarauja, kad jie susiję? Taip, sutinkat, kad susiję su an­kstesniais? (Balsai salėje) Ne, gerbiamieji kolegos, aš laukiu galvos linktelėjimo, ar susiję su tais atmestaisiais. Jūs patvirtinote pirmininkės… Patvirtinote, kad susiję, taip. Dėkoju.

12 straipsnis. Audito komiteto pasiūlymai. Pra­šau pristatyti Audito komiteto atstovą K. Uo­ką. Gerbiamasis Kazimierai, pristatykit Audito komiteto 12 straipsniui.

K. UOKA (TS-LKDF). Palaukit, aš turiu 15 straipsniui.

PIRMININKAS. Bus ir 15. Dabar mes turim Audito komiteto 12 straipsniui. Jeigu jūs nereikalaujate, atsiimate, tai mes apsidžiaugsim.

K. UOKA (TS-LKDF). Atsiimam. Mes nebal­savom.

PIRMININKAS. Taip, dėkoju, atsiimta 12 strai­psniui.

14 straipsniui taip pat Audito, bet pritarta iš dalies. Tai jūs sutinkate su išvada? Sutinkat, dė­koju.

Ir 15 straipsniui yra Audito komiteto pasiūlymas. Jūs norėtumėt pristatyti. Prašau.

K. UOKA (TS-LKDF). Taip, taip. Remiantis La­bdaros ir paramos įstatymo nuostatomis, asmenys, gaunantys paramą, turi atskirai tvarkyti gaunamos paramos sąskaitą. Tikslinga būtų įtraukti į Šeimynų įstatymo projektą patikslinimą, kad šeimynos turi tvarkyti gaunamos paramos apskaitą. Mes siūlome taip formuluoti: „Šeimyna gautą paramą naudoja ir gautos paramos apskaitą tvarko įstatymų nustatyta tvarka.“ Mes siūlome pačią pa­prasčiausią formą, pačią pačią paprasčiausią formą, jokiu būdu ne sudėtingą.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Taip. Ačiū Audito komitetui, tačiau vėlgi ta pati pastaba, dėl kurios šiek tiek prasilenkia mūsų nuomonės ir matymai. Audito komitetas buvo labai uolus. Jie šaunuoliai, jie apsvarstė įstatymo projektą dar prieš svarstant pagrindiniam komitetui, todėl jie nematė patobulinto įstatymo projekto, kurį teikė jau Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Mes nepritariame nuostatai teigdami, kad pagal Labdaros ir paramos įstatymą šeimyna, kaip juridinis asmuo, turės teisę ir pareigą deklaruoti gaunamą paramą. Tai viena.

Antra, mes siūlome iš tikrųjų tą teikiamą siūlymą išbraukti, nes pagal patobulinto įstatymo pro­jekto 16 straipsnį kasmet šeimyna teiks savivaldybei lėšų panaudojimo ataskaitą pagal šeimynos nuostatuose patvirtintas formas, o poįstatyminiuose aktuose tos formos ir tie būdai kaip tik ir bus numatyti. Todėl komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Dėl šio pasiūlymo nori pasisakyti A. Endzinas – už.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Palaikau Audito komiteto poziciją. Dėkui.

PIRMININKAS. Prieš – V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbia­ma­sis posėdžio pirmininke, aš palaikau Socialinių rei­kalų ir darbo komiteto išvadą ir siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos. Kas pritariat Audito komiteto išvadai, pasiūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojat už, kas palaikot pagrindinį komitetą, balsuojat prieš arba susilaikot.

Gerbiamieji kolegos, už Audito komiteto pasiūlymą – 8, prieš – 7, susilaikė 29. Pasiūlymui nėra pritarta. Dėkoju gerbiamajai R. Baškienei.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū.

PIRMININKAS. Mes apsvarstėm visus pasiūlymus ir apsisprendėm dėl jų. Dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu mes taip draugiškai sutariam, tai aš, taupydamas laiką, tiktai pa­sakysiu: balsuokim už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojam, kas pritaria šiam įstatymo projektui po svarstymo.

Balsavo už 50, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi vienbalsiai po svarstymo Šeimynų įstatymo projektui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė I. De­gutienė siūlo svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume pritarti? Taip, prieštaravimų nėra, bendru sutarimu pritarta.

Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 strai­p­s­nis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 strai­p­s­nis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis. Pritarta. 17 strai­psnis. Pritarta. 18 straipsnis. Pritarta. 19 strai­psnis. Pritarta. 20 straipsnis. Pritarta. 21 straipsnis. Pritarta. 22 straipsnis. Pritarta. 23 straipsnis. Pritarta.

Tuo priėmimą pastraipsniui baigiam. Dėl viso įstatymo projekto už užsirašė kalbėti R. J. Da­gys. Prašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Tai įstatymas, kuris yra ir vienas iš mūsų Vyriausybės programos įsipareigojimų, tai turbūt tas žingsnis, kuris padės mums pakeisti, realiai pakeisti, tą kryptį, kai mes stengsimės įtvirtinti tokias nuostatas mūsų valstybėje, kad vaikai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra netekę savo tėvų ar tėvai nelabai jais rūpinasi, būtų auginami, auklėjami ir globojami kuo arčiau šeimos. Ta tokia ląstelė kurtųsi, gyvuotų, nedidelė ląstelė, kuo daugiau mūsų žmonių galėtų pasiimti tuos vaikus, globoti juos. Penki vaikai – tai tokia visai nedidelė ląstelė. Kuo mažiau būtų valdiškuose namuose. Todėl ir toliau svarstysim Buhalterijos įsta­tymo pakeitimus. Mes kaip tiktai turim maksimaliai supaprastinti ir leisti gyvuoti šitai sistemai, kad būtų kuo patogesnė mūsų šeimoms.

PIRMININKAS. E. Pupinis – už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų gaila, bet tie vaikeliai, kurie gyveno vaikų namuose, buvo pakliuvę į tam tikrus spąstus, nes jie buvo tapę vos ne pinigų donorais vaikų namams. Iš tikrųjų ilgą laiką buvo specialiai, ko gero, nepriimamas įstatymas, Šeimynų įstatymas, ir apskritai šeimynos buvo nesvarbios ir joms finansavimas buvo nesprendžiamas. Tik ši koalicija sugebėjo atkreipti deramą dė­mesį, padidinti finansavimą. Tačiau manau, kad šiek tiek laiko praradom, nes prieš kokius penkerius, šešerius ar septynerius metus dar buvo maždaug 47 šeimynos. Paskui sumažėjo iki 32, nes vis dėlto kiekvienai šeimynai reikalingi finansai. Buvo net tokių pavyzdžių, kai šeimynų tėvai važiavo dirbti, kažkur ieškoti daugiau apmokamo darbo, nes negalėjo išgyventi iš to, kad prižiūri savo tuos ugdomus vaikus. Tai iš tikrųjų Šeimynų įstatymas, manau, sustato viską į savo vietas. Atkreipsim tin­kamą dėmesį į šį institutą. Manau, visų reikalas propaguoti šią idėją, kad kuo daugiau vaikų būtų ugdoma šeimynose, o ne vaikų namuose. Šeimynos šiuo metu bando šiaip taip išsilaikyti ir bet kokiu atveju gauti finansavimą. Galiu pasakyti, kad tas finansavimas, kuris yra skiriamas vaikų namams vienam vaikui, yra du kartus didesnis, ne­gu šiuo metu gauna šeimynos. Manau, tai progresyvus būdas ugdyti vaikus, kuriems tam tikru metu nepasisekė. Ačiū.

PIRMININKAS. A. Endzinas – už.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pir­mininke. Nepaisant nedidelių skirtumų dėl atskirų straipsnių įstatymui reikėtų pritarti. Džiugu, kad čia kalbantys dėl to sutaria. Mes, kaip Liberalų są­jūdis, dėsime visas pastangas, kad artimiausioje ateityje tuos esamo įstatymo skirtumus nugludintume ir patobulintume. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ir paskutinioji taip pat už kalbės V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju po­sėdžio pirmininkui. Labai džiaugiuosi. Mes galime kiek norime kalbėti apie vaikų teises, apie tai, kad reikia padėti vaikams, apie tai, kad vaikai turėtų būti arti šeimos, šeimoje, bet pagaliau tai įvyko. Po tiek metų mes turime Šeimos įstatymą. Šis Šeimynų įstatymas ir šis įstatymas yra labai puiki proga Lietuvos vaikams, tiems 8 tūkst. vaikų, kurie šiandien yra vaikų globos namuose. Aišku, jie turi neblogas sąlygas, bet jie neturi tikros šeimos. Todėl įstatymas yra puiki proga, ir siūlau balsuoti. Pritariame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi kal­bėjo dėl motyvų. Deja, lieka tik apgailestauti, kad dėl šito reikalingo įstatymo mes kol kas balsuoti negalime, nes posėdžių salėje nėra reikiamo skaičiaus Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, dėl visa ko registruojamės, kad pasitikrintume, kiek šiuo metu yra posėdžių salėje.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Taigi balsavimą dėl įstatymo priėmimo atidedame.

 

16.35 val.

Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-610(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 2-5b klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Vėl kviečiu Socialinių reikalų ir dar­bo komiteto atstovę R. Baškienę.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Tai yra lydimasis įstatymo projektas. Tai nauja šeimynų steigimo forma, t. y. kad steigėjai gali būti fiziniai asmenys, turintys atitinkamą patirtį. Socialinių reikalų ir dar­bo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, atkreipė dėmesį į Teisės departamento pastabas. Ne­pritarė kolegos E. Žakario ir kitų siūlymui, nes ko­legos pateikė pasiūlymą visiškai kitam įstatymo projektui. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Jums pateikiamas patobulintas įstatymo projektas, kur iš savivaldybės kaip savarankiškos funkcijos išbraukiamas žodis „šeimynų“ ir patobulinama įstatymo įsigaliojimo data – ne nuo sausio 1 d., o liepos 1 d. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Kviečiu Audito komiteto atstovą K. Uoką pateikti komi­teto išvadą. Mes galime jums išvadą pateikti, bet jums būtų privalu ateiti ir pranešti tą išvadą iš tribūnos.

K. UOKA (TS-LKDF). Audito komitetas bend­ru sutarimu pritaria įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kas jo vardu? Prašom. Sei­mo narys V. Kurpuvesas.

V. KURPUVESAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir priėmė tokį sprendimą – iš esmės pritarti įstatymo proje­ktui ir siūlyti tobulinti pagrindiniam komitetui at­sižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamen­­to pastabą. Bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu R. Ba­škienę. Yra vienas pasiūlymas. Seimo nariai E. Žakaris, J. Juozapaitis ir A. Rimas pateikė pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Taip, iš tikrųjų komitetas negalėjo pritarti, nes, manau, kolegos registruodami šiek tiek suklydo. Jie kalba apie maisto ruošimo ir maitinimo paslaugų organizavimą švietimo įstaigose. Jų pasiūlymas yra ne šio įstatymo dispozicija. Todėl komitetas negalėjo pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu nepritarti pasiūlymui? Dėkoju. Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų už­sirašiusių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritaria Vie­tos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo?

Balsavo 50 Seimo narių: už – 48, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvar­ka. Ar galime pritarti? Pritarta ypatingai skubai.

Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui. 1 strai­p­sniui pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Ir 3 straipsniui taip pat pritarta.

Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Patį balsavimą dėl priėmimo atidėsime tol, kol pakaks salėje dalyvaujančių Seimo narių.

 

16.38 val.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-611 (svarstymas)

 

Darbotvarkės 2-5c klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu Audito komiteto atstovą pateikti komiteto išvadas svarstymo metu. Gerbiamasis Kazimierai? Kreipiuosi į Seimo narį K. Uoką, ar jūs, kaip Audito komiteto atstovas, galėtumėte pateikti komiteto išvadą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo? Mes norėtume, kad jūs perskaitytumėte ko­miteto išvadą per centrinį mikrofoną.

K. UOKA (TS-LKDF). Siūloma keisti ne Buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnį, bet Buhalterinės ap­skaitos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį reglamentuojant Buhalterinės apskaitos įstatyme, kad šeimynos gali pasirinkti supaprastintą apskaitą, kurios vedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendru su­tarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju K. Uokai. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto… Kviečiu gerbiamąją kolegę Rimą. Aš noriu priminti, kad pagal Statutą, jeigu pagrindinis komitetas, šiuo atveju tai yra pagrindinis komitetas, siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, Seimo nariai iš karto pirmiausia apsispren­džia dėl siūlymo. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galėtumėte bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto siūlymui? Užsirašė kalbėti už A. En­dzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš palaikau siūlymą.

PIRMININKAS. Prieš – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi Audito komitetas svarstė anksčiau, negu mes pradėjome svarstyti ir rengti klausymus Seime (svarstymo metu buvo du šito Šeimynų įsta­ty­mo klausymai), įvyko tam tikras nesusikalbėjimas dėl to, kad mūsų komitetai skirtingai traktuoja tą supaprastintą tvarką. Taip, kaip dabar parašyta Audito komitete, ta supaprastinta tvarka yra tokia, kuri faktiškai beveik verčia šeimynas turėti buhalterius, nes jinai kitokia dabar nėra. Finansų ministerija tai yra aiškiai išaiškinusi ir mūsų komitete, ir kitur. Mes siūlome taip, kaip dabar yra suformuluota įstatyme, nors tą supaprastintą tvarką nustatys Finansų ministerija, bet nesivadovaudama tokia formuluote, kaip surašė Audito komitetas. Ir tai kelia tam tikrą baimę ir mūsų šeimynoms, nes iš tikrųjų tai papildoma našta, o už tuos visus valstybinius pinigus… atsiskaitymai ir taip yra gana gerai sureglamentuota, kas už ką turi atsiskaityti. Bet jeigu mes visus versime vesti buhalterinę apskaitą, tai įsivaizduojate, ką mes užkrausime šeimynoms. Ir tada užuot priartinę prie šeimos ir jos santykių tarpusavio, mes kaip tik ją artinam prie vaikų namų santykių.

Mūsų komitetas mano, kad tiesiog reikėtų atmesti, dabar nepritarti Audito komiteto išvadai, pakeisti komitetą ir eiti į priekį.

PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Kas pritaria Audito komiteto nuomonei, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už Audito komiteto pasiūlymą – 11, prieš – 10, susilaikė 27. Komiteto išvadai nebuvo pritarta. Pasiūlymui. Todėl mes dabar turime paskirti kitą komitetą. (Balsai salėje: „Socialinių reikalų ir dar­bo komitetas.“) Aš girdžiu pasiūlymus, kad kitas komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerbiamieji kolegos, jeigu nėra kitų pa­siūlymų, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Taip.“) Prieštaravimų negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu šio projekto svarstymas perduodamas Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

 

16.45 val.

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1671 (svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 2-6 klausimas – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, per pertrauką Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo susirinkęs ir pritarė šiam teikiamam projektui bendru sutarimu, pažymėdamas ir atkreipdamas mūsų Socialinių reikalų ir darbo ministerijos dėmesį, kad kai buvo svarstymo stadija įstatymų, susijusių su pensijų skaičiavimu dirbantiems statutiniams pareigūnams, buvo patikinta, kad nebus problemų. O vis dėlto tų problemų atsirado. Taigi atkreipiam dėmesį, kad kitą kartą būtų atidžiau išnagrinėjamos visos techninės galimybės. O šiaip bendru sutarimu yra pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju R. Dagiui. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad pateikimas įvyko šian­dien rytiniame plenariniame posėdyje ir buvo nutarta dėl ypatingos skubos. Dabar svarstymo ir priėmimo procedūros.

Ar galime pritarti įstatymo projektui po svar­stymo? Pritarta bendru sutarimu.

Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui dėl įstatymo įsigaliojimo? Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto ar yra užsira­šiusių kalbėti? Nėra. Gerbiamieji kolegos, deja, balsavimą mes atidedame, kai turėsim… Jau priėmimo stadija, gerbiamasis Dagy. Jeigu salėje padaugės Seimo narių, ir pirmiausiai apeliuoju į opo­zicijos atstovavimą, mes tikrai galėsime grįžti prie šio klausimo.

 

16.47 val.

Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2010 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-1684 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2010 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektas. Pranešėja – vicemini­strė Audra Mikalauskaitė. Prašau.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Stankevičius.

A. MIKALAUSKAITĖ. Gerbiamasis pirminin­ke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fon­do 2010 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, ku­rioje nustatyta, kad Garantinio fondo lėšų sąmata turi būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Vyriausybės teikimu.

Garantinio fondo 2010 m. lėšų sąmatos projektas parengtas vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsniu, kuris išvardina Garantinio fondo lėšų sudarymo sąrašą. 2010 m. sausio 1 d. Garantiniame fonde buvo 110 mln. Lt, iš kurių įmonių įmokos yra 18 mln. Lt, bendra pajamų įplaukų ir likučių suma metų pradžioje buvo 134 mln. Lt, šiais metais yra planuojama priimti apie 1 tūkst. paraiškų ir išmokėti apie 80 mln. Lt.

Garantinio fondo administravimo išlaidų fon­do administracijai išlaikyti yra prašoma skirti 1,2 mln. Dėl didelio kiekio paraiškų, kurių dar likę nuo 2009 m., yra planuojama skirti 164 tūkst. Lt septynioms papildomoms pareigybėms darbui pagal darbo sutartis įsteigti tam, kad greičiau būtų vykdomas paraiškų peržiūrėjimo procesas.

Garantinio fondo 2010 m. lėšų sąmatos projektas buvo apsvarstytas taryboje ir gruodžio 18 d. gautas jos pritarimas, toliau projektas buvo paskel­btas gruodžio 31 d. Seimo teisės aktų duomenų bazėje, Vyriausybės posėdyje apsvarstytas šią savaitę ir Vyriausybė prašo jį svarstyti ypatingos skubos tvarka. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų neturėjo. Tai būtų trumpai.

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Dėkoju, gerbiamoji viceministre. Jūsų paklausti yra užsirašęs A. Sysas, tačiau jo nėra salėje. M. Zasčiurinskas, taip pat nėra. R. Kup­činskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs minėjote, kad dar likę neišmokėtų išmokų iš Garantinio fondo nuo 2009 metų. Ar šiais metais numatyta, kad jos bus išmokėtos? Ir koks procentas paraiškų nebuvo patenkintas? Ačiū. Dėkoju. Koks kiekis nebus patenkintas šiais metais?

A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Kaip minėjau, kadangi buvo susikaupęs didelis darbo krūvis, paraiškos buvo nagrinėjamos ilgiau. Tam yra priimtas tarybos sprendimas papildomai priimti žmonių, kurie nagrinėtų, ir yra ketinimas tam, kad 2010 m. visos paraiškos, kartu ir 2009 m. paraiškos būtų išmokamos laiku, nes ten laukia žmonės.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, vis tiek būtų galima prognozuoti, koks yra lėšų poreikis. O dabar norėčiau sužinoti, ar yra tas rezervas, pavyzdžiui, kiek…

A. MIKALAUSKAITĖ. Yra.

E. PUPINIS (TS-LKDF). …kiek pavežtų fondas, tarkime, jeigu bent du kartus tiek įmonių ban­krutuotų negu per praeitus metus? Ar tai yra suskaičiuota, ar yra galimybių pritraukti lėšų iš kitur? Ačiū.

A. MIKALAUSKAITĖ. Fondo lyginant 2009 m. ir 2010 m. projektus rezervas… 2009 m. pabaigoje planuojant rezervas buvo 92 mln. Lt, 2010 m. planuojama išmokėti 82 ir palikti 2011 m. sausio 1 d. apie 52 mln. Lt. Taigi šiandien, netgi prognozuojant didelį bankrotų skaičių, pakanka lėšų. Aišku, jeigu ir kitais metais tęsis tokia pačia apimtimi bankrotai, gali iškilti klausimas dėl įmokų didinimo, nes Garantinio fondo biudžetas yra formuojamas iš darbdavių mokamų įmokų.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji vice­ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju. Ger­biamieji Seimo nariai, galima išsakyti motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo po svarstymo. Užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bend­ru sutarimu? Galime. Pritarta.

Pereiname prie svarstymo stadijos. Kompiuterio sąraše nematau užsirašiusių kalbėti. Tuoj pa­tikrinsim. Iš tikrųjų nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.

Pradedame priėmimo procedūras pastraipsniui. Kadangi nutarimas yra iš vieno straipsnio, tai ar yra dėl to norinčių išsakyti motyvus? Nėra norinčių. Tada skelbiu balsavimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2010 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“, prašom balsuoti.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 47 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projekto Nr. XIP-1684) priimtas.

 

16.55 val.

Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1054, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1055, Teismų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1056, Valstybės tarnybos įstatymo 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1057 (pateikimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas 2-8b – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių ins­ti­tucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įsta­tymo projektas Nr. XIP-1055. Atsiprašau, prieš tai klausimas 2-8a – Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1054. Tai pirmasis įstatymas. Antrąjį aš minėjau, tai 2-8b klausimas. 2-8c klausimas – Tei­smų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo pro­jektas Nr. XIP-1056 ir paskutinis iš šio paketo 2-8d klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įsta­tymo projektas Nr. XIP-1057. Pranešėjas – teisingumo viceministras T. Vaitkevičius.

T. VAITKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pir­mininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau ke­turis įstatymų projektus. Jie tarpusavyje susiję ir pagrindinis jų tikslas yra siekti kuo aiškesnės val­stybės tarnautojų bei valstybės institucijų atsakomybės ir atskaitomybės. Priemonės, kurios šiuose projektuose numatytos, tai yra viešinimas pažeidimų, kurie buvo padaryti ir nustatyti valstybės in­stitucijose. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme siūlome nustatyti, jog kiekviena įstaiga turėtų savo inter­neto svetainėje skelbti informaciją apie joje nu­statytus pažeidimus, kuriuos nustato Seimo kont­rolieriai, kuriuos nustato teismas, kuriuos nustato valstybės kontrolieriai, taip pat informaciją apie valstybės įstaigoje nustatytus šiurkščius pažeidimus. Šalia šios informacijos apie padarytus pažeidimus taip pat siūlome numatyti ir tai, kad turėtų būti skelbiama informacija apie tai, kaip buvo rea­guota į tuos nustatytus pažeidimus.

Kiti, sakysim, uždaviniai šio komplekso yra numatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Valstybės tarnybos įstatyme, atsižvelgdami į Valstybės kontrolės siūlymus, mes siūlome papildyti šiurkščių pažeidimų valstybės tarnyboje sąrašą, įrašyti pažeidimą, kuris skambėtų: „Valstybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs įtakos valstybės ir savivaldybės institucijos ir (ar) įstaigos finansinio ir biudžeto vykdymo ataskaitoje rinkinių teisingumui.“ Taip pat siūlome numatyti, jog visais atvejais, kai teismas savo sprendimu – atskirąja nutartimi ar kitokia teismo dokumento forma – konstatuoja esant pažeidimą valstybės institucijoje, siūloma nustatyti, jog turi būti pradėtas tarnybinio pažeidimo tyrimas dėl to tarnautojo, kuris galimai padarė tokį pažeidimą.

Ir paskutinis pakeitimas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, tai yra nustatymas, jog tuomet, kai valstybei yra padaroma žala dėl valstybės tarnautojo tyčinių veiksmų, tyčinių pažeidimų, žala yra atlyginama visiškai. Šiuo metu žala yra apribota devyniais vidutiniais tarnautojo darbo užmokesčiais, mūsų požiūriu, ta suma neturi būti ribojama. Beje, atkreipsiu dėmesį, kad šiuo metu Darbo kodeksas dėl darbo sutartinių santykių ir numato tokią pačią atlyginimo tvarką, atlyginimo dydžius. Tai tiek trum­pai. Atsakyčiau į klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, jūs baigėte?

T. VAITKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti užsirašė aštuo­ni Seimo nariai. A. Šedžius. Nėra salėje. B. Pau­­ža. Nėra salėje. M. Zasčiurinskas. Nėra salėje. Atsiprašau, praleidau S. Stomą. Klausia S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Visų pirma noriu pasveikinti Teisingumo ministeriją, kad pajudėjo labai teisinga linkme. Iš tikrųjų seniai laukta, kad viešumo būtų daugiau, bet manau, kad buvo galima žengti dar drąsiau. Tarkim, jūsų pasiūlymų keliose vietose akcentuojama, kad skel­bti reikia tas visuomenei reikalingas žinias tik tada, kai jau įsiteisėja teismo sprendimai. Bet juk mes žinome mūsų teismų procesus, kiek jie tę­siasi. Jie gali tęstis daug metų, tai gal reikėtų vis dėlto skelbti nuosekliai, po pirmo teismo sprendimo paskelbti, o jeigu po to paaiškės, kad išteisinta, tai?.. Vis tiek būtų daugiau viešumo. Ar ne­manote taip?

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Diskutavome šia tema, įvertinę visas aplinkybes ir įvertinę visas gautas pastangas vis dėlto manome, kad informacija apie konkretų valstybės tarnautoją, kaip galimai padariusį teisės pažeidimą, neturėtų būti skelbiama, taip jis būtų apsaugotas, sakykim, nuo nepagrįstų kaltinimų ir būtų saugoma jo reputacija. Sutikim, kad tuomet, jeigu kaltinimai nepasitvirtintų, kiltų iš tiesų klausimas asmens reputacijos. Noriu atkreipti dėmesį, kad kai kalbam apie valstybines institucijas, apie įstaigas, tuomet mes siūlome skelbti iš karto nelaukdami teisminių nagrinėjimų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų viešumas yra didžiulis gink­las. Jeigu, tarkim, valstybės pareigūnų pažeidimas arba, tarkim, institucijos, savivaldybės ar panašiai, teisinis sprendimas būtų žinomas bend­ruomenei ir, savaime suprantama, būtų nemaža reakcija tos pačios bendruomenės, tačiau aš kai kuo abejoju. Jeigu teismo sprendimas bus kažkur teismų portale įdėtas ir žmonės nežinos, kad toks sprendimas yra, tai iš tikrųjų poveikis labai mažas, nes yra daug pavyzdžių. Tarkime, dėl savivaldybės priimtas sprendimas, kad merai gauna išmokas neteisėtai. Tačiau žmonės apie tai nežino, dėl to sprendimo vėl savivaldybės apeliuoja į aukščiausią instituciją, ginčija, laikas eina, jau dveji metai, kaip gauna kai kurias išmokas. Tai čia vis tiek to viešumo nėra, niekas nežino, žino tik keli politikai. Iš tikrųjų galbūt galėtų būti apie sprendimą informuojama ir spaudoje, kad iš tikrųjų toks spren­dimas yra priimtas, žmonės, kurie norite, pasi­skaitykite, kad jūsų išrinkti žmonės netinkamai elgiasi.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Noriu atkrei­pti dėmesį, kad teismų sprendimai būtų skelbiami ne tik teismų portaluose, bet jūsų konkrečiu atveju ir savivaldybė privalėtų savo portale paskelbti tokią informaciją, kad įtariamas pažeidimas, kad jis tiriamas ir kokių priemonių yra imamasi. Išties tas siūlymas skelbti spaudoje ir viešinti kitomis priemonėmis gali būti svarstomas, tačiau atkreipsiu dėmesį, kad visais atvejais kiltų klausimas dėl biudžeto, dėl lėšų trūkumo, tai kainuotų. Ir tikėtina, kad paskelbus internete vis tiek tai taptų žinoma. Šiuo metu visi tie pažeidimai guli stalčiuose, net ir žurnalistai apie tai sunkiai sužino. Internetas leistų prieiti prie tokios informacijos, manau, ji tikrai taptų viešumoje aptariama ir skelbiama.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. En­dzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš atminties dabar negalėčiau pasakyti, koks įstatymo projekto numeris yra dėl nuobaudų viešinimo atskirų valstybės tarnybos… asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje. Tačiau ar nemanytumėte, kad šitas įstatymo pataisas būtų galima susieti tarpusavyje – sujungti ir padaryti vieną projektą? Dėkoju.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Negaliu pasakyti, kuris tai projektas. Kiek pamenu, pereitoje kadencijoje buvo užregistruotas G. Steponavi­čiaus, bet ten buvo iškilusios problemos dėl nuobaudos viešinimo, kada ją reikėtų viešinti. Jeigu būtų poreikis, manau, kad komitetas tikrai galėtų papildyti mūsų įstatymo projektą ir nuoroda apie tai, kad turėtų būtų skelbiama informacija apie konkrečias paskirtas nuobaudas. Tiesiog patikslinant mūsų mintį pagal mūsų tikslus, iš esmės visa informacija apie pažeidimą turėtų apimti ir galutinę stadiją, tai yra ir nuobaudos paskyrimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Endzinas dar papildomai nori patikslinti.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes kalbame apie tą patį projektą, šis projektas buvo pateiktas šios kadencijos Seime, aš pats pateikiau ir po pateikimo yra pritarta. Tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį, kad gal­­būt tolesnėje stadijoje būtų galima pildyti.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū, mes, tikiuosi, bendradarbiausime.

A. ENDZINAS (LSF). Tikiuosi ir aš, abipusiai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Ba­cevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Atsisakau taupydamas kolegų laiką. Ačiū.

PIRMININKAS. V. Bacevičius atsisako klau­sti. Seimo narys L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiteirauti dėl Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnio. Įstatyme palikta tokia nuoroda, kad tais atvejais, kai pažymoje yra valstybinė tarnybinė paslaptis, kitokia, komercinė, pateikiama ir skelbiama ne visa pažyma. Taip ir neaišku, vis dėlto ar tie duomenys skelbiami, ar ne? Ar šiuo atveju yra tiksli pataisa, kad pažyma skelbiama ne visa? Man regis, norėta pasakyti, kad tie duomenys, kurių skel­bimas yra ribojamas, neturėtų būti skelbiami. Ar teisingai suprantu?

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Išties noriu atkreipti dėmesį, kad šitoje dalyje mes nesiūlome keisti įstatymo, būtent tokia praktika, kokią jūs minite, yra šiuo metu susiformavusi. Jeigu svarstant projektą komitetuose iškiltų poreikis tikslinti, tai manau, kad tikrai galėtume šita dalimi pakoreguoti dabartinę įstatymo redakciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į klausimus. Dabar mes turėsime dėl kiekvieno projekto. Iš tikrųjų skiriasi pasiūlyti komitetai. Ar galime pritarti po pateikimo projektui Nr. XIP-1054 – Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimas? Galime. Pritarta. Ar galime pritarti projektui po pateikimo Nr. XIP-1055 dėl teisės gauti informaciją? Galime. Ar galime pritarti Nr. XIP-1056 – Teismų įstatymo 39 straipsnio pa­keitimas? Galime. Pritarta. Ir dėl paskutinio iš šio paketo, projektas Nr. XIP-1057, tai Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas. Galime pritarti? Pritarta. Pasiūlyti komitetai. Dėl Seimo kontrolierių įstatymo pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomais siūlomi Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komi­tetas. Nėra prieštaravimų? Nėra. Pritarta. Teisės gau­ti informaciją iš valstybės ir savivaldybių in­s­ti­t­ucijų projekto pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomi – Teisės ir tei­sėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir sa­vivaldybių komitetas. Nėra kitokių pasiūlymų? Nėra. Pritarta. Dėl Teismų įstatymo pakeitimo. Pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros ko­mitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos ko­mitetas. Nėra jokių pasiūlymų. Pritarta. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomai komitetai – Audito komitetas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra dėl to nei priešta­ravimų, nei pasiūlymų? Pritarta. Visi šie projektai siū­lomi svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Pritarta.

Darbotvarkės 2-9 klausimas. Gavome pra­nešimą iš ūkio ministro, kad dėl tam tikrų motyvų pa­teikimo šiandien atsisako. Nebus pateikiama.

 

17.10 val.

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-891(2) (pateikimas)

 

Pereiname prie 2-10 klausimo – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-891(2). Ūkio viceministras R. Žylius kviečiamas į tribūną. Jis jau čia. Prašome pristatyti projektą.

R. ŽYLIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labas vakaras. Teikiame Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstaty­mo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą. Jis parengtas vykdant priemonių perskirstant apskričių viršininkų vykdomas funkcijas planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimu, kuriuo Ūkio ministerijai pavedama pateikti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vi­dutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymą.

Du tikslai, kuriuos įgyvendiname šiuo teikiamu įstatymu. Tai, pirmas, panaikinti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nustatytas apskričių viršininkų atlie­kamas funkcijas. Antras, siekiama supaprastinti smul­kiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarką. Šiuo metu statusas deklaruojamas remiantis dvejų, o kartais trejų metų finan­siniais duomenimis. Praktinis šios deklaravimo tvar­kos įgyvendinimas parodė, kad verslas dažnai susiduria su tokia situacija, kad kiekvienais metais statusas keičiasi, ir nėra iš eilės dvejų einančių metų, kad būtų vienodas verslo subjekto statusas. Tuomet, kai verslo subjektas tenkina finansinius duomenis dvejus metus iš eilės, kad patektų į smulkiojo verslo statuso kategoriją.

Todėl šiuo įstatymu mes siūlome supaprastinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarką ir nustatyti, kad verslo subjekto statusą nustatome pagal vienų finansinių metų duomenis. Pavyzdys: pablogėjus situacijai, kokia yra šiais metais, nukritus atitinkamoms apyvartoms, atitinkamas verslas galėtų pretenduoti į smulkaus ir vidutinio verslo statusą, netgi jeigu praėjusiais metais tokio statuso neatitiko. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Jūsų klausti užsirašė du Seimo nariai. Klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti. Iš tikrųjų smulkios įmonės statusas padidins prieinamumą prie tam tikrų finansinių resursų. Dabar klausimas dėl tų resursų. Ar tas padidėjimas nepadarys taip, kad lėšų gali pritrūkti ir tada vėl tam tikros problemos? Statusas yra, o pinigų nėra. Kaip šioje vietoje situacija? Ačiū.

R. ŽYLIUS. Iš tikro statusą suteikia ne tik prieiga prie finansinių resursų, bet iš esmės atsakydami į klausimą, konkrečiai dėl finansinių resursų, mes nematome čia tos, pasakyčiau, finansinių resursų trūkumo problemos. Jie yra pagal poreikį papildomi, tam yra naudojami struktūriniai fondai. Taigi čia neįžvelgtume problemos. O mūsų noras spręsti šį klausimą yra susijęs su tuo, kad mes galėtume nustatyti sąžiningus kriterijus, kad tais metais, kai įmonė atitinka statuso reikalavimus, ji ir galėtų pasinaudoti tais instrumentais.

PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dėkoju. Dar nori paklausti J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis vice­­mini­stre, ar jūs nesvarstote galimybių sumažinti smulkiojo verslo įvardinimą, t. y. nuo kokios apimties turėtų būti smulkusis verslas, nes dabar ta kartelė tikrai labai aukšta yra? Kartais nesuprantama, kai įmonė, kurioje daugiau negu 50 darbuotojų, priskiriama smulkiajam verslui.

R. ŽYLIUS. Trumpai atsakysiu, kad šiuo mo­mentu toks klausimas nesvarstomas, mes nematome to kaip dabar problemiško klausimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūs galite grį­žti į savo vietą. Mes jus pakviesime kitą projektą pristatyti.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kal­bėti dėl pritarimo ar nepritarimo po pateikimo? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo? Pritarta.

Siūlomi komitetai. Pagrindinis ir vienintelis – Ekonomikos komitetas. Nėra daugiau jokių pasiūlymų? Nėra. Siūloma įstatymo projektą svarstyti pavasario sesijoje.

 

17.16 val.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šilutės Šv. Kry­žiaus parapijos susitarimui dėl pastato, esančio Šilutėje, Katalikų Bažnyčios g. 3, grąžinimo Šilutės Šv. Kryžiaus parapijai natūra“ projektas Nr. XIP-1149 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriau­sybės ir Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos susitarimui dėl pastato, esančio Šilutėje, Katalikų Bažnyčios g. 3, grąžinimo Šilutės Šv. Kryžiaus parapijai natūra“ projektas Nr. XIP-1149. Pranešėjas – viceministras R. Žylius.

R. ŽYLIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Lietuvos Respu­blikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos susitarimui dėl pastato“ ir t. t. projektą. Projekto teikimo tikslas – pritarti Vyriausybės ir Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos susitarimui. Pagal šį susitarimą pastatas Šilutėje, Katalikų Bažnyčios g. 3, būtų grąžinamas parapijai natūra, o pastaroji iki 2011 m. spalio 1 d. nugriautų nevertingą priestatą.

Projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekil­nojamą turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 strai­psniu, kuris nustato, kad išimtiniais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriama grąžinant jį natūra Vyriausybės ir religinės bendruomenės susitarimu, kuriam pritaria Lietuvos Respublikos Seimas.

Minėtas pastatas Šilutėje buvo rekonstruotas 1960 m., prie jo pristatytas priestatas. Priestato ben­drasis plotas sudaro 89 % nacionalizuoto pastato bendrojo ploto. Kadangi pastato plotas pa­didėjo daugiau kaip viena trečiąja, pagal minėtą įstatymą pastatas gali būti grąžinamas natūra. Šiuo metu minėtas pastatas Šilutėje yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdomas valstybės įmonės Valstybės turto fondo. Minėtas pastatas yra įra­šytas į Kultūros vertybių registrą ir priklauso Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios pastatų komple­ksui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kul­tūros paveldo apsaugos įstatymų reikalavimus kultūros paveldo objektas saugomas kartu su te­ritorija.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad sovietmečiu pristatytas priestatas nėra Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios pastatų komplekso vertingoji savybė, savo aukščiu ir tūriu stelbia kultūros paveldo objektą ir trukdo jį apžvelgti, todėl yra griautinas.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. spren­dimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas Katalikų Bažnyčios g. 3 iki sovietinės okupacijos privačios nuosavybės teise priklausė Šilutės Romos Katalikų Šv. Kryžiaus pa­rapijai, kuri perregistruota į Šilutės Šv. Kryžiaus parapiją. Iki nacionalizavimo minėtame pastate buvo įsikūrusi katalikų našlaičių prieglauda, sovietmečiu jame veikė vaikų sanatorija „Eglutė“. Prieš keletą metų sanatorija buvo likviduota, pastatas valstybės reikmėms nenaudojamas.

Šiuo metu bendra pastato patalpų būklė nepatenkinama. Pastatas yra nuniokotas, jame lankosi asocialūs asmenys, buvo kilę gaisrų. Nepriklausomi turto vertintojai 2008 m. nustatė, kad pastatas nešildomas, gaisro metu pažeistas stogas, pastogės patalpoje pažeistos sienos, vidaus ap­daila iš dalies sunaikinta, vandališkai demontuoti vam­zdynai ir elektros instaliacija, piktybiškai išgriautos sienos, išdaužyti langai ir durys. Išorės sienos vietomis įtrūkusios.

Telšių vyskupija ir Šilutės Šv. Kryžiaus parapija prašo pastatą grąžinti natūra. Minėtas pastatas reikalingas sielovados, švietimo ir socialinėms reikmėms.

Papildomai norėčiau pasakyti, kad valstybė vykdys įstatymu prisiimtus įsipareigojimus atkurti nuosavybės teisę. Vidaus reikalų ministras 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu „Dėl nuosavybės teisės į iš­likusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ priėmė spren­dimą atkurti Šilutės Šv. Kryžiaus parapijai nuosavybės teisę į pastatą, išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą at­kūrimo tvarkos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvar­ka, atlyginant už pastatą 500 tūkst. iš valstybės biudžeto. Kadangi minėtas vidaus reikalų ministro įsakymas nebuvo pradėtas įgyvendinti, pagal Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnį minėtą pastatą galima grąžinti natūra Šilutės Šv. Kryžiaus parapijai. Jei Seimas apsisprę­stų ir pritartų Vyriausybės ir parapijos susitarimui, vidaus reikalų ministro įsakymą reikėtų pri­pažinti netekusiu galios. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Užsirašiusių klausti Seimo narių nėra. Prašom grįžti į savo vietą. Gerbiamieji Seimo nariai, A. Endzinas užsirašęs pasakyti motyvus. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pir­mininke. Iš tikrųjų labai išsamiai ir tiksliai pristatytas klausimas. Išties reikėtų atkreipti kolegų dėmesį, kad buvo priimtas vidaus reikalų ministro įsakymas, siūlantis atlyginti valstybei 500 tūkst., kaip ir buvo paminėta, išlaikymo arba remonto kaštus, tačiau pastatą perdavus administruoti valstybės įmonei Turto fondas pastatas buvo taip nuniokotas, kad šiam pastatui prikelti eksploatacijai reikės kur kas didesnių įdėjimų. Ir aš manyčiau, kuo greičiau mes priimtume sprendimą dėl pastato perdavimo natūra jo pirminiam statytojui, tuo mūsų sprendimas būtų racionalesnis ir geresnis. Aš kviečiu kolegas pritarti teikiamam projektui ir frakcijos vardu siūlyčiau taikyti šiam projektui skubą. Kreipiuosi į gerbiamąją Pirmininkę, nes ji buvo pažadėjusi šiam klausimui taikyti ypatingą skubą. Deja, tai buvo padaryta Seniūnų sueigoje. Nežinau, ar tai yra išreikšta oficialiai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti projektui po pateikimo? Balsuoti reikalavimo nėra. Pritariame bendru su­ta­rimu. Iš tikrųjų, ką Seimo narys A. Endzinas pasakė, Seimo Pirmininkė yra pasiūliusi šį projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Noriu paklausti, ar reikia balsuoti dėl pritrimo? Ne. Bendru sutarimu pritarta ypatingai skubai.

Pereiname prie projekto svarstymo stadijos. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti projektui po svarstymo? Pritarta.

Pereisime prie projekto priėmimo. Noriu pasakyti, kad Teisės departamentas padarė išvadą, kad projektas atitinka juridinės technikos taisy­k­les, nekalbant apie įstatymus, bet pateikė porą redakcinių pataisų: išbraukti vieno straipsnio perteklinę nuorodą, taip pat nurodytojo įstatymo 15 straipsnio… nurodyti ir jo dalį. Šias pastabas įgyvendins Dokumentų skyrius. Aš prašau Seimo su­tikimo su šiomis redakcinėmis pataisomis nutarimo projektą priimti.

Kas už tai, kad nutarimo projektas būtų priimtas? Prašom balsuoti.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 44 Seimo nariai: už – 42, susilaikė 2, prieš nėra. Nutarimo projektas Nr. XIP-1149 priimtas.

 

17.25 val.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės susitarimui dėl pastato-laboratorijos Kaune, Gimnazijos g. 6 / A. Mackevičiaus g. 2, grąžinimo Kauno chasidų sinagogos religinei bendruomenei natūra“ projektas Nr. XIP-1150 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-12 – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vy­riausybės ir Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės susitarimui dėl pastato-labora­torijos Kaune, Gimnazijos g. 6 / A. Mackevičiaus g. 2, grąžinimo Kauno chasidų sinagogos religinei bendruomenei natūra“ projektas Nr. XIP-1150. Pra­nešėjas – Švietimo ir mokslo ministras G. Ste­ponavičius. Pateikimas.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Pone posėdžio pir­­mininke, gerbiamieji kolegos, šią vėlyvą Lie­­tu­vai valandą norėčiau pateikti jums Vyriausybės teikiamą nutarimo projektą kaip ir dėl prieš tai svar­­styto klausimo, susijusio su panašia tematika, – religinėms bendruomenėms turto grąžinimo natūra.

Šis nutarimo projektas yra parengtas va­do­vaujantis Lietuvos Respublikos religinių bend­rijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsniu. Jis numato, kad išim­ti­niais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekil­no­ja­mąjį turtą gali būti atkuriama, grąžinant jį na­tū­ra, jeigu egzistuoja Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimas, kuriam pritaria Lietuvos Respublikos Seimas.

Kauno chasidų sinagogos bendruomenė dar 1995 m. yra pateikusi prašymą Vilniaus dailės aka­­demijai dėl minimo sinagogos pastato grąžinimo, tačiau pastato grąžinti nebuvo galimybės, nes tuo metu jis buvo naudojamas studijoms. Po to, kai 2007 m. Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenė pakartotinai kreipėsi į Švietimo ir mo­­kslo ministeriją su prašymu grąžinti jai atitinkamai Dailės akademijos patikėjimo teise val­domą pastatą, esantį Kaune, Gimnazijos ir Mic­kevi­čiaus gatvių kampe, buvo pateikti reikiami dokumentai. Turime informaciją, kad Dailės akademijai šis pastatas tapo nereikalingas tam tikroms valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti, to­dėl, remiantis Vilniaus dailės akademijos senato 2007 m. vasario 28 d. sprendimu, kuriuo buvo pri­tarta pastato grąžinimui Kauno chasidų sinagogos religinei bendruomenei, ir gimė atitinkamas spren­dimas, teikiamas Seimui, kad būtų pritarta.

Matau, kad yra norinčių klausti, todėl, galbūt užbėgdamas už akių, galiu mėginti atsakyti bent į vieną aspektą. Pirmiausia Dailės akademijos su­tikimas yra, yra pasirašyta atitinkama Lietuvos Re­spublikos Vyriausybės ir Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės sutartis praėjusių metų rugsėjo 16 d. Taip pat svarbu pasakyti, kad Lietuvos žydų religinė bendrija raštišku patvirtinimu pripažįsta Kauno chasidų sinagogos religinę bendruomenę kaip iki 1940 m. liepos 21 d. veikusių žydų chasidų maldos namų teisių perėmėją.

Štai toks, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kolegos, kontekstas. Jeigu būtų pritarimas bent po pateikimo, detaliau, žinau, kad yra klausimų, viduje būtų galima svarstyti. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis minis­tre. Jūsų klausti yra užsirašę 4 Seimo nariai. Pirmasis – P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pir­mininke. Gerbiamasis ministre, kaip krikščionis krikščionio norėčiau paklausti apie chasidus.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Rimta.

PIRMININKAS. Prašau tylos.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Nutarimas yra dėl grąžinimo, kitaip tariant, suponuojama nuomonė, kad chasidų religinė bendruomenė ar bendrija yra veikusi iki 1940 m. Ar taip yra iš tikrųjų, ar yra archyvinių ir kitų duomenų, patvirtinančių chasidų re­liginės bendruomenės veikimą, nes, kiek žinau, žydų tikyba ar religija… religinė bendruomenė ti­krai yra veikusi, bet ar tos pakraipos, ir ar mes tu­rime pagrindą, tiksliau, teisinį pagrindą, registruoti patį restitucijos faktą? Dėkoju.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Subtilų klausimą (…) lygiai per minutę.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. M. Či­­griejienė.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). O galėčiau at­sakyti?

PIRMININKAS. Prašau?

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Galėčiau at­­sakyti?

PIRMININKAS. Atsiprašau.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aiškinamajame rašte yra pasakyta… Jame matyti tam tikri tarpukario laikotarpio vienos iš žydų religinių bendruomenių tęstinumo dalykai. Galiu priminti, kad Žydų chasidų maldos namai tam tikru laiku buvo vadinama Žydų chasidimų maldos namais, Žydų chasidimų pamaldų namais, toliau, Chasidų maldos namais ir Chasidų sinagoga. Matant visą šią seką ir remiantis teisininkų išvadomis, o jos bu­vo tiek mūsų ministerijos, tiek Vyriausybės tei­sininkų, įskaitant ir Teisingumo ministerijos nuo­monę, abejonių mums nekilo.

Aš žinau, kad dalis Seimo narių sulaukė skambučių ir kitų dalykų, bet tai yra galbūt natūrali reakcija. Visada tarp tam tikrų tautinių mažumų ir netgi religinių bendruomenių viduje esama diskusijų, ypač kai kalbama apie patalpų grąži­nimą natūra. Šiuo atveju, mūsų supratimu, tei­singumas, grąžinant restitucijos būdu natūra, yra logiškas. Geriau padaryti tokį sprendimą, negu toliau, na, sakykim, įsivelti į galimus abejonių ki­limus bendruomenių viduje. Šiuo atveju mes abejonių neturėjome.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė. kad

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau, kad jūs pataisytumėte klaidą. Mackevičiaus gatvė, nes Mickevičiaus gatvėje yra Kauno medicinos universitetas…

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Taisausi – Mackevičiaus.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip. Aišku, aš šiam nutarimui pritarsiu ir sveikinu, nes nekilnojamojo turto grąžinimas yra sveikintinas reiškinys. Jeigu atiduotumėte Turto fondui, tai tikrai bū­tų nuniokota iki pamatų.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Kuo greičiau tą padarykit. Ačiū.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Vertinu jūsų kons­truktyvumą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Ta­mašauskas.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui, pirmininke. Kolega, aš, taip pat pasisakydamas už restituciją ir už nekilnojamojo turto grąžinimą religinėms bendruomenėms, vis dėlto turiu abejonių dėl šio spren­dimo. Kaip žinome, yra kelios religinės bendruomenės, ir aš norėčiau paklausti, ar nebus pažeidžiamos kitų teisės grąžinant šiai bendruomenei, kaip jau ir kolega P. Auštrevičius minėjo, nes išties kyla šiokių tokių abejonių? Kaip jūs manote, ar nereikėjo, kad išvengtume neaiškumų ir neteisingų sprendimų, sulaukti teismo juridinio fakto nustatymo?

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Na, teisiškai šita procedūra yra teikiama Seimui tvirtinti. Paralelios procedūros, net jeigu mes kalbame apie teismus, negali suvaržyti ir veiksmų teisme. O jeigu jūs dar man pasakytumėte, apie kokias kitas religines bendruomenes jūs kalbate, gal būtų aiškiau, nes jeigu raštiškai ar kitaip atitinkamą komitetą, kuris nagrinėtų Seime, pasieks tokios nuomonės, tai po pateikimo svarstymo metu būtų įsiklausoma ir žiū­rima, kiek tai yra rimta. Aš žinau, kad ir prieš Vyriausybės, tiksliau, šiek tiek jau po Vyriausybės po­sėdžio mes sulaukėme tam tikrų signalų, bet spe­cialiai dar kartą su mūsų atsakingais žmonėmis ministerijoje pasitikslinus, mes buvome patikinti, kad pagrindas teikti tikrai tokiam sprendimui yra.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausiantysis yra Seimo narys L. Kernagis.

L. KERNAGIS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, paprastas klausimas: ar yra apskaičiuota kokia nors šito grąžinamo turto vertė ir kiek tai kainuos valstybei? Ačiū.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Na, čia turbūt klausimo kontekstas yra susijęs ir su svarstomu gana jautriu klausimu dėl grąžintino turto žydų bendruomenei. Tokio turto vertė, sakykim, Kauno senamiestyje, nėra maža, bet pripažinkim objektyviai, kad galbūt kai kuriais atvejais religinės bend­ruomenės, turėdamos interesą naudoti jį pagal pa­skirtį, galės efektyviau pritraukti investicijas, nei šiuo metu valstybė tai galėtų. Pagaliau klausimų nekyla, kad tarpukariu šis pastatas priklausė vienai iš žydų religinių bendruomenių, ir aš manau, jeigu pritarėme panašiam sprendimui, nutarimui prieš tai, tai tam tikra prasme restitucija ir teisingumas turėtų galioti ir šiuo atveju. Skaičiaus aš jums negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, už projekto pateikimą. Dabar galima pasakyti motyvus už arba prieš dėl pritarimo po pateikimo. Tačiau užsirašiusių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui po pateikimo? Balsuojam. Yra reikalavimas balsuoti. Prašau balsuoti dėl pritarimo pateiktajam nutarimo projektui, kurio Nr. XIP-1150.

Balsavo 44 Seimo nariai: už – 40, susilaikė 4. Niekas nebalsavo prieš. Pateiktajam Seimo nutarimo projektui pritarta. Siūlomas pagrindinis ir vienintelis komitetas – Audito komitetas. Yra kitų pasiūlymų? Nėra. Pritarta. Projektą siūloma svarstyti pavasario sesijoje. G. Songaila – prie šoninio mikrofono.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš atsiprašau, norėjau susilaikyti, taigi prašau įskaityti kaip susilaikiusį, suklydau. Ačiū.

PIRMININKAS. Protokolui: Seimo narys G. Son­gaila susilaikė nuo pritarimo.

 

17.39 val.

Visuomenės informavimo įstatymo pa­keitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIP-1561ES ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 15 strai­psnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo prie­du įstatymo projektas Nr. XIP-1562 (pateikimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas 2-13a, pro­­je­­kto Nr. XIP-1561, susijęs su Europos Sąjungos tei­­sės aktų įgyvendinimu, tai Visuomenės informa­­vimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nau­­ja redakcija. Projektą pristatys… Atsiprašau, dar pa­sakysiu, kad su šiuo įstatymu yra susijęs ir kitas įsta­tymas, kurio darbotvarkės numeris 2-13b, proje­kto Nr. XIP-1562 – Lietuvos nacionalinio ra­dijo ir televizijos įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11 ir 15 strai­psnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas. Prieš kviesdamas pranešėją, no­riu pranešti, kad Seimo Teisės ir tei­sė­tvarkos ko­­mitetas, apsvarstęs šį projektą, priėmė tokį spren­dimą. Aš perskaitysiu (nes pirmininko nėra) šį Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą, kurį pa­sirašė komiteto pirmininko pavaduoto­jas J. Sa­ba­tauskas. „Projekto Nr. XIP-1561 nuostatos, dėl ku­rių iškilo atitikimo Lietuvos Respublikos Kon­­­sti­­tucijai klausimas, yra nustatytos ir šiuo metu galiojančiame Visuomenės informavimo įstaty­me. Komitetui nėra suteikti įgaliojimai vertinti ga­liojan­­čio teisės akto atitikimo Konstitucijai, nes, va­­­do­­vaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalimi, nagrinėti ir priimti sprendi­­­­mą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Kon­­stitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, gali tik Konstitucinis Tei­smas. Teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol nustatyta tvarka nė­­ra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai poįstatyminiai aktai, prieštaraujantys Konstitucijai ir (arba) įstatymams. Tai išplaukia iš Konstitu­ci­nio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo.“ Šis Tei­­­sės ir teisėtvarkos komitetas… yra priimtas dėl to, kad Seimas buvo pavedęs šį klausimą apsvar­styti. Taigi kliūčių dėl konstitucingumo šių pro­je­ktų pateikimui nėra. Ir dabar aš kviečiu į tribūną kultūros ministrą R. Vilkaitį. Prašau, ministre.

R. VILKAITIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dė­mesiui pristatau Lietuvos Respublikos visuomenės in­­­formavimo įstatymo pakeitimo įstatymo proje­k­tą ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio ra­dijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą. Lie­tuvos Respublikos visuomenės informavimo įsta­tymo pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir te­levi­zijos įstatymo projekto rengimą paskatino 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento priimta Audio­vizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva. Ji pakeitė iki tol galiojusią vadinamąją „Televizijos be sienų“ direktyvą. Pagal naują direktyvą valstybės narės turi perkelti jos nuostatas į nacionalinės teisės aktus ir pradėti jas įgyvendinti nuo 2009 m. gruodžio 19 d. Todėl Vyriausybė priėmė sprendimą prašyti teikiamus įstatymų projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Pagrindinis Visuomenės informavimo įstatymo projekto ir LRT įstatymo projekto tikslas – perkelti ir įgyvendinti minėtos direktyvos nuostatas, taip pat aiškiau reglamentuoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimą ir tai įtraukti į nacionalinę reguliavimo sistemą. Taip pat Visuomenės informavimo įstatyme numatoma supaprastinti televizijos programų iš trečiųjų šalių, ne Europos Sąjungos ir ne konvencijos „Televizija be sienų“ val­­­stybių kontrolės mechanizmą.

Visuomenės informavimo įstatymo projekte siūloma, kad tais atvejais, kai iš kitų valstybių tran­­­sliuojamos televizijos programos sunkiai pažeidžia įstatymo straipsnio dėl nepilnamečių apsau­gos ir neskelbtinos informacijos reikalavimus, lai­svas televizijos programų priėmimas gali būti lai­­kinai sustabdytas kur kas paprastesne tvarka, nei dabar galioja Europos Sąjungos erdvėje. Dire­ktyvos perkėlimas ir griežtesnės kontrolės prog­ra­moms iš trečiųjų šalių numatymas įgyvendina dvi Vyriausybės priemones. Pagrindiniai pakeitimai, susiję su direktyvos perkėlimu, numato skirtingus reikalavimus audiovizualiniams kūriniams, perduo­damiems skirtingomis technologijomis. Grie­žtesnis reguliavimas išlieka televizijos srityje, o in­ternetu ir kitomis ryšio priemonėmis perduodamai vaizdinei informacijai taikomi bendrieji rei­ka­lavimai, susiję su pamatinėmis vertybėmis, žmogaus garbe, orumu, valstybės santvarka, pornografijos skleidimo draudimu, nepilnamečių apsauga. Televizijos transliavimui kaip iki šiol išlieka licen­cijavimo procedūra. Kitomis formomis vaizdinio turinio teikimu kaip ūkine veikla besiverčiantys asmenys privalo tik informuoti apie tai Lietuvos radijo ir televizijos komisiją.

Visuomenės informavimo įstatymo projekte numatoma, kad naujų nuostatų įgyvendinimo kont­­rolę vykdys Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Atitinkamai išplečiama jos kompetencija, tačiau papildomų lėšų tam nereikės, nes komisija, kaip ir dabar, bus išlaikoma iš 0,8 % dalies nuo ko­­mercinių pajamų, kurias gauna televizijos.

Pagal direktyvą Visuomenės informavimo įsta­tymo projekte nustatomos naujos televizijos re­­klamos taisyklės. 12 minučių televizijos reklamos limitas lieka nepakitęs, tačiau keičiasi reklamos įterpimo taisyklės intervalai. Pagrindinės jų numato, kad transliuojant filmus, žinių programas reklama gali būti įterpiama vieną kartą per 30 minučių laikotarpį, vaikų programas reklama galima pertraukti, jeigu jos yra ilgesnės nei 30 minučių.

Transliuojant religines apeigas reklama neįter­piama, o kitose programose įterpiant reklamą ne­turi būti pakenkta programos vientisumui. Siūlo­ma tokius pat reikalavimus numatyti ir anonsams.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo pro­­jekte reglamentuojama nauja televizijos reklamos forma – prekių rodymas. Tai tokia forma, kai reklamuojamos prekės ar paslaugos yra įtraukiamos tiesiogiai į programos turinį jų reklamavimo tikslais. Ši reklamos forma jau mums tapo įprasta, tačiau nebuvo taisyklių, kai apie ją informuojamas žiūrovas. Atitinkamai siūloma numatyti, kad apie prekių rodymą turi būti informuojama programos pradžioje, pabaigoje ir po programos pertraukimo reklama.

Pagal direktyvos nuostatas Visuomenės informavimo įstatymo projekte reglamentuojamas ir prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių su­tei­kimas. Įstatymo projektu visiems Europos Sąjungoje įsisteigusiems transliuotojams užtikrinama tei­sė į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizua­linės žiniasklaidos paslaugų teikėjo. Šis klausimas yra susijęs su neseniai kilusiomis disku­si­jomis dėl krepšinio rungtynių transliacijų per nemokamus kanalus. Tai galėtų būti sprendžiama iš esmės, kai priėmus šį įstatymą būtų imtasi rengti Lietuvos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą, ne vien krepšinio transliaciją. Tokiam sąrašui turėtų pritarti Europos Komisija. Bet jie visai neseniai neformaliai paprašė mūsų kol kas nesiimti aktyvių veiksmų šioje srityje, nes Europos Teisingumo Tei­sme šiuo metu nagrinėjamos dvi bylos šiuo klausimu ir norima sulaukti jų baigties.

Kitos paminėtinos naujos nuostatos pagal direktyvą reikalauja skatinti europinių kūrinių sklaidą. Tam numatomos 50 % televizijos programos ir internetinių katalogų kvotos. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė visos produkcijos gali būti europinė. Be to, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai skatinami imtis priemonių dėl neįgaliųjų patogesnio naudojimosi informacija, tačiau detalesni reikalavimai numatomi tik Lietuvos radijo ir televi­zijos atžvilgiu, jos taryba turi nuspręsti dėl šių priemonių pobūdžio ir apimčių. Apie direktyvas būtų tiek.

Kiti aktualesni klausimai, Visuomenės infor­mavimo įstatymo pakeitimai, nesusiję su direktyvomis, yra dėl trijų aspektų. Siūlomi atsižvelgiant į televizijos ir spaudos asociacijų pageidavi­mus ir pasiūlymus.

Vienas būtų – atsižvelgiant į technologijų plė­trą ir skaitmeninės televizijos diegimą, įstatymo projekte siūloma keisti televizijos programų privalomo retransliavimo tvarką. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. kabelinės televizijos privalomai rodys tik Lietuvos radijo ir televizijos programas, o dėl kitų tarsis tar­­­pusavy su transliuotojais. Šiuo metu tai yra tokia kompromisinė nuostata.

2 punktas. Siūloma tobulinti šiuo metu ga­liojančiame įstatyme numatytą tvarką dėl laikraščių pristatymo rėmimo. Įstatymo projekte siūloma sche­mą keisti numatant, kad valstybės finansinė parama skiriama laikraščių ir žurnalų leidėjams, o ne pristatymo paslaugų teikėjams, kas neužtikrina, įstatymo rengėjų nuomone, pačios laikraščių pristatymo paslaugos kainos laikraščių leidėjų atžvilgiu mažėjimo. Tokiu būdu atskiriamas Lietuvos pašto veiklos problemų sprendimas nuo tikslo, kad laikraštis ar žurnalas pasiektų atokias kaimo vietoves.

Ir trečias pasiūlymas. Įstatymo projekte siūlo­ma supaprastinti duomenų apie savininkus Kultūros ministerijai pateikimo ir tų duomenų skelbimo tvarką. Numatoma, kad duomenys nuolat bū­tų skelbiami Kultūros ministerijos interneto pus­­lapyje. Ministeriją papildomai reikėtų informuoti tik apie duomenų pasikeitimus. Tai leistų sutaupyti lėšų ir sukurtų visiems kur kas aiškesnę ir prieinamesnę sistemą.

Norėčiau pažymėti, kad visi Visuomenės informavimo įstatymo projekte numatyti smulkūs pa­­keitimai yra nesusiję su Europos Sąjungos normų perkėlimu, yra nulemti kitų institucijų ir organizacijų pastabų, pateiktų įstatymo projekto de­rinimo metu, ir nuostatų derinimo su kitais teisės aktais būtinybės.

Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti gana aiškią vykusią diskusiją dėl viešo asmens sąvokos, į kurią atkreipė dėmesį ne vienas Seimo narys. Buvo argumentuota, kad sąvoka „pareigūnas“ apima „val­stybės politiko“ sąvoką pagal Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą sąvoką. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pareigūnas – tai valstybės politikas, valstybės tarnautojas ir t. t. Tiksliau, valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintis įsigaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Atitinkamai projekte buvo išbraukti „valstybės politikai.“ Tačiau, mūsų nuomone, rengėjų, turėtų likti šioje są­vokoje ir būti minimi ir „valstybės politikai.“

Viešojoje erdvėje taip pat buvo pasigirdę tokių nuomonių, kad projektu buvo išplėsta vie­šo­sios informacijos skleidėjų atsakomybė, ir paskui jie turės atsakyti už visus politikų ir kitų asmenų viešus pasisakymus, komentarus internete. Norėčiau pabrėžti, kad ne visai tai tiesa, nes pats paskutinis Visuomenės informavimo įstatymo pro­je­k­to straipsnis, beje, kuris yra ir dabar galiojančiame įstatyme, aiškiai pasako, kad viešosios informa­cijos rengėjas ar skleidėjas neatsako už tokią informaciją, kuri pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose; antra, viešai pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spau­dos konferencijose, mitinguose ir kituose ren­giniuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių, šiuo atveju visa atsa­komybė tenka renginių organizatoriams ir informa­ciją paskelbusiems asmenims; trečia, anksčiau paskelbta tokia informacija kitose visuomenės in­formavimo priemonėse, jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informa­vimo priemonėse, paskelbta tiesioginių programos dalyvių, nepavaldžių viešosios informacijos rengė­jui, paskelbta specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos ren­gėjas, paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skel­­bimuose, taip pat pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.

Atkreipiu dėmesį, kad Seimo Teisės ir teisė­tvarkos komitetas teikė nemažai pastabų projektui, tačiau jų didžioji dalis yra susijusi su nuostatomis, kurių net nesiūloma keisti, palyginti su dabar galiojančiu įstatymu, arba yra techninio po­bū­džio. Taigi Teisės departamento pateiktą pastabą dėl nuostatos, jog užmokestį už licencijas nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir tai gali prie­­štarauti Konstitucijai, sunku vertinti. Šios nuo­statos dabar teikiamu projektu nesiūloma keisti, tokia tvarka galioja daug metų. Tie užmokesčiai už licencijas sumokami ne į biudžetą, o į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, taigi vaizdo ir garso projektams konkurso būdu remti. Taigi tai laikytina tiesioginio sektoriaus skatinimo forma, kokių nemažai turi Europos Sąjungos valstybės.

Radijo ir televizijos įstatymo projekte pa­da­ryti techninio pobūdžio pakeitimai. Atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus bei direktyvos nuostatas vienintelė kiek svarbesnė nuo­stata yra susijusi su numatoma Lietuvos radijo ir televizijos tarybos kompetencija spręsti dėl prie­monių neįgaliesiems, ji turi spręsti dėl taiky­tinų priemonių ir jų apimčių. Tai tiek norėjau pasakyti trumpai. Įstatymo projektas gana didelis ir turi daug punktų. Jeigu yra klausimų, prašau.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis minis­tre. Jūsų užsirašę paklausti keturi Seimo nariai, bet, pasinaudodamas pirmininko privilegija, aš norėčiau paklausti dėl poreikio skubumo, nes Vyriausybė šį projektą siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kadangi Seimo Teisės departamento išvadoje yra per šimtą pastabų (labai daug) dėl juridinės technikos, dėl teisinio aiškumo, ar tas sku­bumas yra pageidaujamas, ar jis jau kaip nors ypatingai motyvuojamas? Ir dėl tų pastabų. Ar jūsų ministerijos teisininkai yra susipažinę su jomis ir gal jūs galite ką nors pasakyti dėl galimybės į jas lengvai atsižvelgti?

R. VILKAITIS. Visų pirma aš norėčiau pasakyti, kad skubumui įtaką daro numatytas direk­tyvų įsigaliojimas. Jau turėjo būti gruodžio 19 d. pri­imtas koks nors nutarimas, mano prašymas būtų bent šią dalį, žinoma, jeigu tai įmanoma, priimti. (Balsai salėje) Neįmanoma. Na, tai skubumui iš esmės daro įtaką ši nuostata, o visa kita, aišku, mes galime derinti. Teisininkai yra susipažinę ir… Taip, šis įstatymas yra komplikuotas ir apaugęs įvairiais dalykais. Aš to neslepiu ir manau, kad būtų galima viską suderinti laiku, jeigu ne ši numatyta data.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas ministre, kaip jau matome iš viešosios erdvės, šie jūsų pateikiami abu įstatymai, bet ypač Visuomenės informavimo įstatymas, jau sukėlė daug kritikos, ten iš tikrųjų įtraukta daug kontroversiškų da­lykų. Mane domina šio įstatymo parengimo technologija. Kodėl nebuvo derinta su Žurnalistų sąjunga ir kitomis suinteresuotomis institucijomis? Gal galėtumėte įvardinti, kokie šios srities autoritetai dalyvavo jūsų sudarytos darbo grupės veikloje? Ačiū.

R. VILKAITIS. Na, šis įstatymas, kiek žinau, pradėtas 2007 m pabaigoje, mes jau jį radome pradėtą rengti. Kuo toliau rengėme, derinome, tuo labiau jis apaugo visokiais pasiūlymais, interesų gru­pių pageidavimais.

Dėl Žurnalistų sąjungos turiu pasakyti, kad keletą kartų buvo suderintos pozicijos, čia spe­­cia­listai galėtų daugiau pasakyti, ir staiga atsirasdavo nauja pataisa, tiesiog iš ryto, jau nešant derinti, kurią nors dalį galų gale patvirtinti. Iš tikrųjų ta ren­gimo technologija labai komplikuota, jeigu mes pradėtume tokį įstatymą, tai tikrai darytume kitaip ir ne tokios apimties. (Balsai salėje: „Dėl darbo grupės.“)

Dėl darbo grupės. Visų pirma čia sėdi mano darbuotojas, visą laiką kuravęs, aš tikrai negaliu pasakyti, kas konkrečiai pradėjo. Kiek žinau, ministerijos buvęs sekretorius V. Kvietkauskas. Jis de­­rino su Radijo ir televizijos taryba, be jokios abe­jonės. Gal galėtumėt suteikti žodį ir konk­re­tesniam pareigūnui iš sąrašo? Aš žinau, kad tai bu­vo nenuolatinė komisija.

PIRMININKAS. Prašom pasakyti pavardę.

R. VILKAITIS. Prašau, ponas L. Ubavičius.

PIRMININKAS. Prašau prisistatyti.

L. UBAVIČIUS. (Laimonas Ubavičius, esu Kultūros ministerijos skyriaus vedėjas.) Pats rengimas buvo iš dviejų dalių. Anksčiau, priėmus di­rektyvą dar 2007 m., prie senosios Vyriausybės buvo sudaryta viena darbo grupė, buvo susietos kelios priemonės ir projektas buvo siejamas ir su Ryšių reguliavimo tarnybos tam tikrais iškeltais tikslais, o šiais metais buvo, sakykime, atsieti tie dalykai ir labiau akcentuoti direktyvos dalykai.

O dėl derinimo galiu pasakyti taip, kad jis buvo gana plačiai derinamas. Nuo liepos vidurio projektas buvos viešai paskelbtas ir visos asociacijos apie viešąjį skelbimą Seimo teisės duomenų bazėje tikrai buvo informuotos. Ir ta pati Žurna­listų sąjunga, su jos vadovu mes… puikiai žinau, kad mes rugsėjo mėnesį, pavyzdžiui, mūsų ministerijoje susėdę apie tai kalbėjome, ir kita asociacija buvo informuota. Mes įtraukėme į darbo grupę Komercinių televizijų asociacijos atstovus, manė­me, kad su direktyva labiausiai susiję tie klausimai ir jiems tai bus aktualiausia, didžioji apimtis tų klausimų buvo su tuo susiję. Tai tiek. O derini­mas buvo labai platus – su daugeliu ministerijų ir institucijų, todėl ir atsirado plačių įvairiausių siūlymų ir pastabų, keitėsi ir kai kurios kitos nuos­tatos dėl tų kitų institucijų pastabų, nes vien dėl di­re­ktyvinių pakeitimų išėjo įstatymo redakcija. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad keičiant sąvoką „laida“ į sąvoką „programa“ buvo nauja redakcija daugiau negu pusės straipsnio, vien dėl to keičiasi įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamasis ministre, sakyčiau, taip išsamiai pristatėte, perskaitėte vos ne pusę įstatymo. Iš tikrųjų šiek tiek minėjote apie krepšinio, sporto visuomenės interesus ir turbūt puikiai žinote, kaip dabar yra krepšinio mėgėjai skriaudžiami, nuskriausti. Mano vertinimu, jeigu Vyriausybė norėtų, tai ir dabar galėtų šią situaciją pakoreguoti, bent jau nuo rudens, nuo kito sezono būtų viskas aišku.

Žiūrėkite, ar neatsitiks taip, dėl ko aš nuogą­stauju, jeigu bus priimtas tas įstatymas? Aš gavau Kultūros ministerijos viceministro pasirašytą at­sakymą, kad bus svarstomas naujas sąrašas jau po įstatymo priėmimo. Ar neatsitiks taip, kad priimsim įstatymą, senasis sąrašas nebegalios, kol ko­­misija parengs naują, kol Vyriausybė apsvarstys ir priims, iš viso nebus to reikšmingų įvykių sąrašo? Primenu, vasarą bus Pasaulio krepšinio čempio­natas, kur (…) turi išsipirkęs teises, ir ar taip neatsitiks, kaip su Eurolyga šiuo atveju? Ar jūs ga­ran­tuojate, kad taip neatsitiks? Tai vienas klausimas.

Ir antras dalykas, ar nereikėtų tuomet tą išskirtinių įvykių sąrašą, kuris dabar yra patvir­tin­tas, galbūt tokį ir palikti, kol atsiras tas naujas, kad nebūtų to vakuumo ir kas nors savo tikslais nepasinaudotų ta mūsų spraga arba neapsižiūrė­ji­mu, nes iš tikrųjų krepšinio mėgėjai tikrai dabar labai kenčia. Mano vertinimu, reikėtų kuo greičiau tuos dalykus tvarkyti. Aš manau, kad Lietuvoje niekas neabejoja, kad Eurolyga, kur dalyvauja Lietuvos krepšinio komandos, yra tikrai reikšmingas įvykis. Nežinau, kaip tai atrodo Europos Komisijai, bet Lietuvai tai tikrai reikšmingas įvykis. Manau, kad šiandien visi Seimo nariai be išim­ties tai nuostatai pritartų. Kaip galima greičiau tuos dalykus išspręsti, tvarkyti ir kad nebūtų jokių čia dviprasmybių?

R. VILKAITIS. Dėkoju jums ne tiek už klausimą, kiek už nuomonę. Manau, kad šioje salėje nėra nė vieno galvojančio kitaip nei jūs, bet tik jūs teisus, kad saugikliai turi būti ir turime užtikrinti, kad neliktų be galiojančio sąrašo. Iš tikrųjų pritariu, palaikau ir manau, kad reikia įdėti apsidraudimo kokį nors punktą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. M. Či­­griejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte pasakyti, kas gi vilkino tų direktyvų parengimą, kad būtų priimtos laiku? Ar nereikės valstybei skirti papildomų lėšų, jeigu mes mažiname galimybes sukaupti lėšų iš komercinės reklamos visuomeniniam transliuotojui?

R. VILKAITIS. Tikrai klausimas laiku. Aš skaičiau Europos transliuotojų asociacijos prezidentės laišką, mūsų Nacionalinio radijo ir televi­zijos vadovo laišką jai ir jos atsakymą. Problema yra. Iš tikrųjų reklamos apimtys mažėja, lėšų mažėja. Galiu tik pasakyti, kad šiuo momentu kokių nors garantijų tikrai įvardyti negaliu. Blaiviai galvojant, kad… Na, neblaiviai, suprantat, yra dalykų, kurių blaivia galva negali priimti. Taip, iš tikrųjų konkrečios priemonės, dabar garantuojančios lėšas, tikrai negaliu dabar įvardyti ir turbūt Lie­­tu­voje niekas negali to padaryti. Kaip tą padaryti, kad nesumažėtų lėšos? Biudžetas – vienintelis šal­tinis. Jūsų maldomis, kaip sakant.

PIRMININKAS. Paskutinis užsirašęs klausti Seimo narys R. Sinkevičius, bet jo nėra salėje. Tai­gi dėkoju, ministre, už atsakymus ir už pri­statymą.

R. VILKAITIS. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, spręsime dėl pirmojo įstatymo projekto. Ar… Ne, reikia atskirai. Dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, tiksliau, dėl jo naujos redakcijos. Ar yra užsirašiusių norinčių kal­bėti? Taip pat aš prašau pasisakyti dėl Vyriausybės siūlymo, jeigu iš karto pareikšite nuomonę. Tai V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl šio įstatymo projekto buvo tam tikrų įtampų ir diskusijų. (Balsai salėje) Gir­dėdamas aktyvų kolegų triukšmą, tikiuosi, kad juos perrėksiu primindamas, kad Seimo Pirmininkė, atsižvelgdama į apskritojo stalo diskusiją, po jos ištarė, kad nepritaria ypatingai skubai šio įstatymo ir prašys Seimo nepritarti. Dėl to neįvyks jo­kios tragedijos, nes procedūra Seime pradėta – di­rektyvos integravimo į nacionalinę teisę ir, žinoma, jokių sankcijų čia nebus taikoma. Tai viena.

Antra. Pritardamas, kad reikia įstatymo proje­ktą svarstyti, pradėti procedūrą, pritarti po pateikimo, aš drįstu sakyti ir kitką, kad šitą projektą, kaip ir antrąjį projektą, reikės tobulinti ir yra sutartas principas sudaryti darbo grupę, kuri labai atidžiai dar kartą peržiūrėtų šitą įstatymo projektą ir teiktų pataisas. Todėl prašydamas visas kolegas pritarti aš primenu, kad turėtume tesėdami viešai duotą Seimo Pirmininkei žodį nepritarti skubai. Dėkui.

PIRMININKAS. Motyvus prieš pasakys G. Son­gaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš nežinau, kodėl jūs mane prirašėte prie Visuomenės informavimo įstatymo, aš pasižymėjau dėl lydimojo. Aš pasižymėjau dėl LRT, kuris yra lydimasis, ir noriu pasakyti, kad jis prieštarauja šiandien mūsų pateiktam projektui. Aš dėl lydinčiojo, dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo, kurį teikia Kultūros ministerija, siūlau jam nepritarti. O dėl Visuomenės informavimo įstatymo siūlau pritarti, nors jis ir labai taisytinas, bet jį galima taisyti. Galima būtų pritarti.

PIRMININKAS. Ar jūs dar norėsite pasisakyti dėl ano įstatymo, ar dabar pasisakėte? Ar reikia jums papildomai dar? Gerai, dėkui. Kadangi du įstatymai, tai aš manau, kad S. Stoma taip pat gali pasisakyti, dėl kurio jis nori.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš kaip tik ir noriu pasisakyti dėl Visuome­nės in­for­ma­vimo įstatymo. Iš tikrųjų mes Seime turėtume visada rūpintis ir mūsų autoritetu. Jau vien pats pateikimas tokio įstatymo sukėlė didžiulį ažio­tažą viešojoje erdvėje ir Seimas buvo kaltinamas dėl tų bandymų suvaržyti žodžio laisvę Lietuvoje, dėl tų viešųjų asmenų, dėl politikų tarsi kažkokio ban­dymo ginti juos nuo kritikos. Tai jau buvo tam ti­kras smūgis Seimo autoritetui. Žinoma, tas įsta­tymas reikalingas. Jo reikalingumu buvo prisidengta ir pri­farširuota į jį tokių nelabai teisingų dalykų, net­gi keliančių pasipiktinimą dalykų. Tai aš vis dėlto balsuosiu prieš, nes tiesiog buvo galima tuos skan­dalingus pasiūlymus tiesiog eliminuoti ir perre­gistruoti šitą įstatymą be netinkamų dalykų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas jau perdavė Seimo Pirmininkės nuomonę, kad tikrai dėl šio įstatymo nebus skubama tol, kol jis pasieks tokią kondiciją, kad dėl jo nebūtų esminių abejonių. Taigi aš dabar kviečiu jus balsuoti dėl pritarimo po pateikimo Vi­suomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, atsižvelgiant į tai, kad jau dėl Vyriausybės siūlymo mes žinome nuostatas, bet dėl to dar galėsime spręsti papildomai. Kviečiu balsuoti už pritarimą po pateikimo Visuomenės infor­mavimo įstatymui. (Balsai salėje)

Balsavo 52 Seimo nariai: už – 48, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomais trys komitetai – Audito komitetas, Biudžeto ir finansų ko­­mitetas, Informacinės visuomenės plėtros ko­mitetas. Ar pritaria Seimas pasiūlytiems komitetams? Taip, pritarta. Dėl Vyriausybės siūlymo Švie­timo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, kaip girdėjome, pasakė Pirmininkės nuomonę, tačiau vis tiek Seimas turi teisę spręsti dėl Vyriausybės pasiūlymo ir kaip posėdžio pirmininkas aš tai turiu teikti balsuoti. Kas pritaria Vyriau­­sy­bės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka, bal­­suoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Balsavo 50 Seimo narių. Už – 11, prieš – 13, susilaikė 26. Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka nepritarta.

Dėl antrojo įstatymo. Prašau balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo išvardintų projekto straipsnių pakeitimui po pateikimo.

Balsavo 48 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 1, susilaikė 11. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plė­tros komitetas. Ar yra dėl to kokių pastabų ir pasiūlymų? Nėra. Pasiūlytiems komitetams Seimas pritarė.

Aš noriu atsiklausti Seimo, ar sprendimą dėl ypatingos skubos Seimas laiko galiojančiu ir antrajam įstatymui? Ar reikalauja kas atskiro balsavimo? Reikalaujama balsavimo. Prašom balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo šiam įstatymo projektui.

Balsavo 53 Seimo nariai. Už – 7, prieš – 11, susilaikė 35. Ir šis įstatymo projektas bus svarstomas įprastine tvarka, bus taikomos visos svarstymo procedūros.

Pateikimo stadijoje šiuos projektus apsvar­stėme, todėl pereiname prie kito darbotvarkės punkto.

G. Songaila nori pasakyti repliką per šoninį mikrofoną.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Būtent dėl kito pun­kto, Tautinių mažumų įstatymo. Teisės departamento išvada jau yra, tačiau mes negalime svar­styti Seime pagal Statutą pateikimo stadijoje, nes išvados 7 punkte sakoma: „Pateikimo negali būti pagal Statutą, nes galimai prieštarauja Konstitu­cijai“, konkrečiai 7 dalis sako, kad prieštarauja įstatymas valstybinės kalbos statusui, kaip žinote, Kon­stitucijos 14 straipsnis tai apibrėžia. Bet svarbiausia, taip pat paminėtas Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas, kad galimai neatitinka statuso pagal šitą nutarimą, taip pat neseniai priimto 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo. Aš manau, kad kol nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, pateikimo negali būti. Siūlau išbraukti iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Nematau aiškaus formula­vimo, kad šis projektas galimai prieštarauja Kons­ti­tu­cijai. Nuostatos, skirtos reglamentuoti tautinės ma­žumos kalbos vartojimą administracinių teri­tori­nių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena tau­tinė (…). Čia minimas Valstybinės kalbos įstatymas, pagal Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimą 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas… Man nelabai suprantama Teisės departamen­to išvados formuluotė, kuri iš tikrųjų yra neaiški.

Kolega Seimo narys J. Razma nori pasakyti savo nuomonę. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nelaužyti iečių, čia tik pateikimo stadija, kai yra dviprasmiška Teisės departamento formuluotė, kur nėra sakinio taip tiesiogiai formuluojamo, kad galimai prieštarauja Konstitucijai. Mes leiskime autoriams pateikti, savo ruožtu būtinai įrašykime, kad turi būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagalbinio komiteto, išvada. Aš manau, kad bet kuriuo atveju tas įstatymas yra labai stipriai taisytinas ir jis stipriai keisis iki svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi aš neturiu pagrindo sustabdyti šio įstatymo pateikimo, nes aiškios implikacijos nėra, tačiau toliau, kai spręsime dėl komitetų, mes iškeltą Seimo nario G. Son­gailos abejonę specialiai paprašysime apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete.

 

18.18 val.

Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIP-1648 (pateikimas)

 

Aš kviečiu į tribūną pranešėją J. Narkevičių pateikti projektą Nr. XIP-1648 – Tautinių mažumų įstatymo projektą.

J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai, su kuriais neturėjau garbės pasisveikinti. Išties Tautinių mažumų įstatymas, dar neįtrau­ktas į darbotvarkę, jau sukelia tam tikras aistras. Aš tikiuosi, kad tą temą užglaistys ta įtempta situacija mūsų valstybėje ir sudarys galimybę tikrai nuodugniau padiskutuoti ir patobulinti minėtą projektą.

O šito projekto pateikimo priežastis yra būtent ta, kad šių metų sausio 1 d. baigė galioti Tautinių mažumų įstatymas, kuris buvo priimtas dar 1989 m., pakeistas 2001 m. Per 20 metų Lietuvos valstybėje egzistavo tas įstatymas, kurio nuostatos netrukdė mūsų valstybei Lietuvai vystytis. Aš tikiuosi, kad toks įstatymas yra būtinas, kad jis egzistuotų ir dabartiniu metu.

Žinome, kad 2005 m. buvo įregistruotas naujas Tautinių mažumų įstatymo projektas, kurio svarstymas iki šiol dar vyksta. Tame minėtame projekte yra pateikta labai daug pasiūlymų, buvo labai ilgų svarstymų, Žmogaus teisių komitetas labai daug dirbo, tačiau neprieita prie bendros nuo­monės.

Dabartiniu metu susidarė situacija, kad nėra jokio įstatymo, kuris reglamentuotų būtent tautinių mažumų situaciją. Todėl buvau sutaręs vis dėlto, kad nėra galimybės atgaivinti tą seną įstatymą, nes, kaip kažkas pasakė, lavono negalima atgaivinti, tačiau būtent tas pateikimas ir yra būdas pratęsti galiojimą tų nuostatų, kurios buvo įtvirtintos dar 1989 m. Būtent dėl to minėtas projektas turinio prasme faktiškai nepasikeitė. Stengiausi išaugoti kiekvieną žodį, kuris buvo pavar­totas praeitame įstatyme. Padariau tam tikrus redakcinius pakeitimus, kurie yra taisytini. Tai yra nurodyta ir Teisės departamento išvadoje, yra for­muluočių taisymas, bet yra ir turinio taisymas. Es­minis dalykas, kurį aš pakartosiu, yra tas, kad į tą įstatymo projektą yra įtrauktos tokios pačios nuostatos, kurios egzistavo per 20 metų.

Kol vyks diskusija dėl to 2005 m. pateikto projekto ir galbūt jis bus priimtas, aš siūlau priimti minėtą projektą, kuris, be abejo, yra tobulintinas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar jūsų norės paklausti net 11 Seimo narių. Pirmasis – A. Dumbrava. Pršau. Nėra. A. Šedžius. Nėra. Ar yra? Nėra. J. Ole­kas. Nėra. E. Klumbio taip pat nėra. Seimo narės M. A. Pavilionienės nėra. Seimo narys V. Stun­dys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Norėtųsi daug ko kolegos klausti, bet gal esminis dalykas… Jeigu prisimintume, mes naująjį projektą svarstėme ir savo komitete. Kaip pamenate, mes nepritarėme dėl to, kad tas projektas iš esmės nesiskiria nuo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo. Įstatymas nieko naujo nesiūlė, jeigu lygintume su ta konven­cija. Klausčiau jūsų paprasto dalyko: jūsų teikiamas projektas, kaip 1989 metų įstatymo korekcija, kuo skiriasi, kokiais aspektais skiriasi, ar patik­slina Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją?

J. NARKEVIČ (TTF). Iš tiesų tame 2005 m. pateiktame projekte yra įbrėžti, įtraukti konvencijos straipsniai. Šiame įstatyme tokių pažodžiui nė­ra įtrauktų. Pakartosiu, kad tikslas buvo atgaivinti nuostatas, kurios egzistavo iki sausio 1 d. Bū­tent dėl to žodis į žodį, kablelis į kablelį buvo pateikta šiame projekte.

Kitas dalykas, kad, be abejo, dabartiniu metu vienintelis teisės dokumentas, reglamentuojantis tautinių mažumų situaciją, yra būtent ta konven­cija. Bet minėtos konvencijos, jeigu neklystu, 22 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad šalys sutaria, kad neblogins teisių buvimo toje valstybėje. Iš to išeitų, kad jeigu buvo Tautinių mažumų įstatymas, tai jis lyg ir turėtų būti. Kad neįsiveltume į būtiną diskusiją dėl turinio, šiame projekte yra pakartotos nuostatos, kurios gyvavo daugiau kaip 20 metų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Auš­trevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Posėdžio pirmininke, gerbiamasis kolega! Iš tikrųjų, kaip komiteto pirmininkas teisingai pasakė, kai kurios valstybės išimtinai vadovaujasi, ir ilgą laiką vadovaujasi, konvencijomis. Beje, mūsų kaimynė Lenkija ne taip seniai, santykinai neseniai, priėmė Tautinių mažumų įstatymą. Ilgą laiką per mūsų diskusijas kolegos iš Lenkijos įrodinėjo, kad jiems tokio įstatymo nereikia, jie gali puikiai tą įgyvendinti, vadovaudamiesi tarptautinių konvencijų dvasia ir geriausia gyvenimo praktika. Tačiau iš tiesų sutikime, kad tautinių mažumų reikalai yra jautrus dalykas. Nesinorėtų čia ką nors ne taip padaryti, sugadinti arba bent jau pabloginti situaciją, lyginant su ta, kas buvo prieš tai galiojančiame įstatyme. Todėl aš galbūt iš karto noriu jus nuteikti, kad balsavimas susilaikant ar prieš nereiškia, kad Seimo nariai nepritaria ar turi ribojančią nuomonę dėl tautinių mažumų. Paprasčiausiai trūksta laiko, įsigilinimo ir, aš pasakyčiau, toks rimtas įstatymas, koks mums pateiktas, tiesiog reikalauja mūsų dėmesio. Bet, aš suprantu, 4 straipsnio 2 dalis, re­g­­lamentuojanti informaciniuose užrašuose greta lie­tuvių kalbos ir tautinės mažumos, kaip jūs rašote skliausteliuose, vietinės kalbos, vartojimą admi­nistraciniuose teritoriniuose vienetuose, matyt, ta savotiška naujovė, galinti čia kelti kai kurių diskusijų, nežinant tolesnio reglamentavimo taisy­k­lių. Gal galėtumėte kiek pakomentuoti tą 4 strai­p­snio 2 dalį? Dėkoju.

J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū už klausimą. Išties tam, kad, gerbiamieji Seimo nariai, turėtumėte ga­limybę įsitikinti, kad savo žodžio laikausi ir pateikiu turinį tokį pat, koks buvo iki sausio 1 d., pateiktas jums lyginamasis variantas. Būtent 4 strai­psnis yra žodis žodin perrašytas iš to iki sausio 1 d. galiojusio įstatymo. Jūs turite galimybę tuo įsitikinti lyginamajame variante. O tai, kad Lenkija priėmė Tautinių mažumų įstatymą, matyt, nieko blogo nėra, jei ir Lietuva turės tokį įstatymą, nors pereinamuoju laikotarpiu, kol bus priimta ar apibrėžta, galbūt ir nereikia jo, bet po tikros diskusijos. Taigi pereinamuoju laikotarpiu, ir tai yra pagrindinė mano teikimo priežastis, siūlyčiau lyg ir pakartoti tas nuostatas, kurios egzistavo daugiau kaip 20 metų, buvo priimtos dar 1989 metais.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Ku­z­minskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Nekartodamas to, ko prieš tai pateikėjai klausė jūsų, aš norėčiau paklausti, ar jūs su kitomis tautinėmis mažumomis konsultavotės, teikdamas šį įstatymo projektą, ar ne? Nes yra ir rusų, armėnų, romų tautybės, žydų? Ar konsultavotės, ar ne? Ar vienašališkai manote, kad tik lenkams reikalingas atitinkamas įstatymo projektas? Ačiū.

J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū už klausimą. Aišku, nenorėčiau savo atsakymu sukelti dar gilesnių diskusijų, kurios galbūt ir būtų aktualios, tačiau galbūt ne laikas ir ne vieta. Tačiau kai mes kalbame apie tautines mažumas, tai paskutiniuoju me­tu mes asocijuojame su viena mažuma – su lenkų tautine mažuma. Gal tai nelabai teisinga. O ar konsultavausi? Buvo kalbėta su rusų atstovais, o su kitais, neslėpsiu, nebuvo kalbėta, nes gana greitai buvo parengtas minėtas projektas. To parengimo priežastis, dar pakartosiu, – kad nebuvo pratęstas galiojimas buvusio įstatymo, kuris metų metais buvo pratęsiamas. Ryšium su tuo minėtas projektas yra teikiamas ir turinys žodis žodin yra toks, koks buvo.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, šis įstatymas iš tikrųjų buvo kuriamas įdomiomis istorinėmis aplinkybėmis. Teko vadovauti tai darbo grupei. Joje dalyvavo įvairių tautinių grupių at­stovai ir buvo surastas būtent toks principas, jog pagarba ir humanizmas yra pagrindinė to įstatymo ašis. Viso kito, kas yra šiandien jau kitaip reglamentuojama ir tarptautinės teisės aktais, ir Kons­titucija, tuokart nebuvo. Todėl jūs, parinkdami tik tekstą, bet atsisakydami preambulės… Būtų įdomu išgirsti, kodėl tos preambulės nebeliko šiame įstatyme, nors ji iš tikrųjų orientuoja, koks jo tikslas? Ir antra, be Lenkijos, kokios kitos kaimyninės valstybės turi tokį įstatymą? Aš žinau, kad mes bu­vome pionieriai tokio įstatymo. Buvo atvykę airiai, iš Slovėnijos ir iš kitur pasižiūrėti, kaip atrodo šis įstatymas, ir tuo metu buvo teigiamai įver­tintas. Tačiau būtų įdomu išgirsti ir paskutinę jūsų nuomonę, ar tikrai šiandien tokius santykius, apie kuriuos mes čia dabar kalbame, reikia vėl reguliuoti atskiru įstatymu?

J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū už klausimą. Neslėpsiu, negalėčiau dabar konkretizuoti, kokia dar šalis yra priėmusi Tautinių mažumų įstatymą, tačiau dėl preambulės su jumis visiškai sutikčiau. Tačiau analizuodamas tą preambulę, bandydamas išbraukti žodžius, kurie jau yra netinkami, ne­norėčiau sukelti tam tikro įtarimo, kad yra kas nors keičiama. Be abejo, svarstymo stadijos metu ir vie­name, ir antrame variante preambulė galėtų būti, bet pagrindinė priežastis – stengiausi nekeisti vietų, kurios gali sukelti tam tikrą įtarimą, kad kažką atstovas bando įterpti. Stengiausi laikytis žodžio – tai pagrindinis niuansas.

Mūsų santykiai ir situacija, ar verčia, kad būtų tas Tautinių mažumų įstatymas? Manau, kad tas įstatymas nepablogins situacijos nė vienos tautinės mažumos ir pagrindinės lietuvių tautybės mūsų Lietuvos piliečių. Taigi nieko blogo nebus, jeigu bus ir toliau parodytas atitinkamas dėmesys, reglamentuojant teisės aktu požiūrį į tautines mažumas, kurių, beje, yra apie 17 %, ir nenorėčiau vardyti, kaip paskirstyta pagal regionus. Apie 16, 15,6 %.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Stan­cikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Suprasdama, kad šį įstatymą jūs pateikėte grynai reklaminiais tikslais arba, nežinau, vykdydamas rinkimų pa­žadus, norėčiau paklausti. Kaip jūs įsivaizduojate, cituoju: „Administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, įstaigose ir organizacijose“? Tai suprask, ir valstybinėse įstaigose greta valstybinės kalbos var­tojama tos tautinės mažumos kalba. Leiskite paklausti, kaip jūs įsivaizduojate, pavyzdžiui, gana kompaktiškai Airijoje gyvenantys lietuviai turbūt turėtų teisę reikalauti, kad valstybinėse įstaigose būtų kalbama lietuvių kalba? Manote, tai nebūtų įžūlu? Kai jūs sakote, kad to reikia tik pereinamuoju laikotarpiu, o jau dabar argumentuojate, kad tautinių mažumų teisės negali būti bloginamos, tai ar po pereinamojo laikotarpio jūs nesakysite, kad negalima panaikinti šių lengvatų, nes bus bloginamos tautinių mažumų teisės?

J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū už klausimą. Be abejo, jūsų klausimas lyg ir provokuoja diskutuoti dėl turinio. Aš bandau pareikšti poziciją, kad būtent tos diskusijos bandžiau išvengti dėl vienos priežasties. Daugiau kaip dvidešimt metų, nuo 1989 m., galiojo Tautinių mažumų įstatymas. Gal tai komunistinis, tačiau buvo priimtas tam tikru laiku su tam tikromis nuostatomis ir jis niekam netrukdė. Bet vėlgi, atsiprašau, nesivelsiu į diskusijas. Aš sutinku su jumis, kad tai yra tobulintinas dalykas, sutinku su jumis, kad tas projektas, kuris buvo pateiktas 2005 m., yra diskutuotinas ir svarstomas. Bet tai, matyt, yra jautri tema, nes per tiek metų neprieita prie bendros nuomonės. Tokio teisės akto neturėjimas, na, norim, nenorim, bet iš principo blogina įvaizdį. Aš taip manau. Kad šito nebūtų, manau, nors pateikimo metu būtų pras­minga priimti ir jokios rizikos čia nematau. Konk­retūs reglamentavimai, konkretūs ryšiai dėl rašymo, dėl gimtosios, dėl valstybinės kalbos, na, gyvenimas yra toks, koks yra, ir yra reglamentuoti kiti teisės aktai. Manau, kad ši nuostata nieko nepakeis, nes jis egzistuoja jau per dvidešimt metų. Labai ačiū. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdžiu pagrįstas Sei­mo narių pastabas, kad blogai pirmininkauju, nes jau praėjo 13 minučių vietoj Statuto skirtų 10. Dėkoju už atsakymus. Prašom sėstis.

Dabar galime išsakyti motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo šio įstatymo projektui po pateikimo. Motyvai už – Seimo narys A. Dumbrava. Jo nėra. P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, susidarė tokia įdomi, sakyčiau, gal ir dvilypė situacija. Manau, mums reikia iš esmės apsispręsti, turėsime mes tokį įstatymą ar ne, ar remsimės tarptautinėmis konvencijomis. Sutinkame, kad baigėsi prieš tai buvusio įstatymo galiojimas, tačiau jeigu mes priimsime tokį radikalų sprendimą ir atmesime bet kokį svarstymą šia tema, gali pasirodyti, kad be tokio platesnio pagrindimo mes bandome peržiūrėti mūsų tautinių mažumų politiką, kas ne taip. Mes žinome, kad mes laikomės duoto žodžio. Todėl aš gal pritarčiau po pateikimo, reikia į tuos dalykus įsigilinti, ir manau, kad atitinkamas Seimo komitetas, at­sakingai pažvelgęs į šį reikalą, gali pateikti savo vertingą nuomonę. Galbūt paskutinę sesijos dieną mes neverti svarstyti tokio bazinio įstatymo, bet padarykime tai tolerantiškai, priimkime tai.

PIRMININKAS. Seimo narė A. Stancikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi mes kalbame apie įstatymą, kuris nustojo galioti, bet iš esmės galiojo ilgesnį laiką, Lietuvai dar neprisijungus, neratifikavus Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, iš esmės nėra nieko baisaus, kad jis nustojo galioti, nes konvencija, kaip tarptautinis teisės aktas, turi aukštesnę galią, yra privalomai įgyvendinama visose Europos Sąjungos šalyse. Šiuo atveju ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarimas pateiktam įstatymo projektui tik dar labiau kaitins aistras, nes visos diskusijos, kad ir kokios jos būtų, bus viešai aptarinėjamos, bus dar labiau priešinami žmonės, kurie lenkiškai… na, tie žmonės, kuriems atstovauja ponas J. Narkevičius, jie ir taip gana negatyviai nusiteikę lietuvių atžvilgiu. Žinom tam tikras istorines peripetijas, tai ar turime tikslą dar labiau kurstyti tas aistras? Manau, kad iš esmės tarptautinė konvencija numato visus būtiniausius dalykus, kurių reikia tautinei mažumai gyvenant tam tikroje teritorijoje, ir puikiausiai gina jų teises. Nemanau, kad reikia pritarti po pateikimo, nes, dar kartą pasikartosiu, tai būtų ilgos manipuliacijos, variacijos ta tema. Manau, kad to visiškai nereikia. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, motyvai pasakyti. Prašom balsuojant nuspręsti dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam Tautinių mažumų įstatymo projektui.

Balsavo 49 Seimo nariai: už – 32, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo Tautinių mažumų įstatymo projektui pritarta.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Papildomais buvo pasiūlyti Užsienio reikalų komitetas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Taip pat prašau pritarti, kad būtų dar vienas papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime sutarti dėl?.. Jūs norite pasiūlyti dėl komitetų? Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Jeigu atidžiai skaitėte Teisės departamento išvadas, ten aiškiai pasakyta, kad tokio atskiro įstatymo nereikia, ir dar atkreipė dėmesį, kad svarstant toliau reikia Vyriausybės išvados, nes pagal Tarptautinių sutarčių įstatymą mes negalime svarstyti be Vyriausybės siūlymo. Tik Vyriausybė gali siūlyti, jeigu reikia atskiro įstatymo įgyvendinant sutartis. Siūlau prašyti Vyriausybės išvadų.

PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Papildomi komitetai, dar kartą pakartosiu. Be tų, kurie įrašyti, papildomas dar Teisės ir teisėtvarkos komitetas, t. y. trys komitetai. Taip pat Seimas prašo, paveda Valdybai kreiptis į Vyriausybę dėl jos išvadų dėl šio įstatymo projekto. (Balsai salėje) At­siprašau, Seimas paveda pats, nereikia pavesti Valdybai. Ar reikia balsuoti dėl Vyriausybės išvadų? Nereikia. Bendru sutarimu pritariam, kad išvadų Vyriausybės paprašysime. Pritarta komitetų, kurie svarstys šį klausimą, sudėčiai, taip pat Vyriausybės išvadų reikalingumui. Dėkoju.

Kitas darbotvarkės klausimas yra rezervinis. Mes tyliai ir ramiai dirbdami sutaupėme laiko, ta­čiau pranešėjas ponas J. Narkevičius dar prašo žo­džio prie šoninio mikrofono. Prašau.

J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Labai trumpai. Ačiū tiems, kurie balsavo už, ačiū tiems, kurie iš­sakė savo nuomonę. Pasakysiu tik tiek, kad jeigu yra problema, tai apie ją nekalbėti, slėptis nuo jos yra netikslinga. Tiktai diskusijoje, atviroje diskusijoje, nepiktybiškoje diskusijoje, mes galime rasti bendrą sutarimą. Ir ačiū už tai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar mūsų darbotvarkėje yra 2-15 – projektas Nr. XIP-1634. Aš truputį paskubėjau žiūrėdamas į rezervinius klausimus. Tačiau pranešėjo R. Ku­p­čin­sko nėra. Ir, kaip man pranešė Sekretoriatas, jisai šiandien posėdyje jau nedalyvaus. Taigi šio klausimo pateikimo nebus.

 

18.43 val.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ 1 strai­psnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1689 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Todėl dabar mes galime pereiti prie rezervinių klausimų. Pirmasis yra rezervinis pirmas. Tai Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas. Aš kviečiu jį pristatyti A. Kašėtą – Pirmininko pavaduotoją. Gerbiamasis Seimo nary Kašėta, prašau jus į tribūną. Atsiprašau, aš nenuspaudžiau mygtuko. Prašau.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektą. Šio pakeitimo esmė yra ta, kad vietoj L. Diniaus, dabar yra įrašytas L. Dinius, t. y. keičiasi Seniūnų sueigos narys, ir tai yra frakcijos „Viena Lietuva“ keitimas, kuris pagrįstas tuo, kad frakcijos seniūnu buvo išrinktas A. Sacharukas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra klausiančių? Nėra. Procedūrinis nutarimas. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta. Jį siūloma priimti skubos tvarka, ypatingos skubos tvarka. Tą siūlė Seimo Pirmininkė. Dabar svarstymo stadija. Ar yra norinčių kalbėti? Sąraše nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Ar yra norinčių kal­bėti dėl motyvų priėmimo stadijoje? Nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl šio nutarimo pri­ėmimo.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 49 Seimo nariai: už – 42, prieš – 2, susilaikė 5. Nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ priimtas.

 

18.46 val.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1683 (pateikimas)

 

Rezervinis antrasis klausimas, projekto Nr. XIP-1683 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjai – Seimo nariai V. Matuzas ir A. En­dzinas. Kuris pateiks šį projektą? Seimo narys A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pir­mi­ninke. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. pa­keitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnį, nustatantį naujas nuostatas dėl pajamų, nepripažįstamų natūra, kurios įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. ir turėtų būti taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. mokestinio laikotarpio pajamas.

Pagal nustatytą tvarką gyventojui asmeniniais tikslais suteiktas naudoti kitam asmeniui priklausantis ilgalaikis turtas laikomas pajamomis natūra. Pavyzdžiui, kai gyventojas turi galimybę naudotis kitam asmeniui priklausančiu automo­­bi­liu ir asmeniniais tikslais kas mėnesį tarnybinį au­to­mobilį asmeniniais tikslais naudojančiam asmeniui būtų skaičiuojamas 15 % gyventojų pajamų mokestis, 6 % privalomojo sveikatos draudimo mokestis ir 3 % „Sodrai“ mokėtų darbdavys.

Iš esmės ekonominė situacija yra tokia, kad naujų mokesčių įvedimas, mūsų nuomone, nega­lė­tų būti toleruojamas, todėl tokio mokesčio skaičiavimas turėtų būti, iniciatorių siūlymu, nukeliamas dar vėlesniam laikotarpiui.

Štai toks, jeigu trumpai, tokiais motyvais yra pateiktas įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt teikėjas V. Ma­tuzas nenori klausti. Jis norės… Klausti no­rite? Tai jūs pats pranešėjas esate. Bet jūs turite tei­sę. Prašau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad leidote. Aš iš tikrųjų norėčiau pranešėjo kolegos Audriaus paklausti. Šian­dien mes matom tokią situaciją, kad dalis verslo žmonių labai aiškiai pasisako prieš to įstatymo veikimą mūsų valstybėje. Visai neseniai mes pamatėm Investuotojų forumo – visuomeninės organizacijos išplatintą pranešimą. Jie pasisako už to mokesčio už pajamas, gaunamas natūra, įvedimą. Aš suprantu, tose diskusijose, kurios vyksta visuo­menėje ir televizijos, radijo laidose, iškyla dau­gybė abejonių.

Matydamas tas abejones (aš irgi esu pasi­­rašęs kaip vienas iš teikėjų), tačiau matydamas šiandien kairėje pusėje pustuštę salę, matydamas nedalyvaujančios opozicijos lyderį, matydamas so­­cial­demokratų atstovų nebuvimą čia, norėčiau jūsų paklausti. Kaip jūs manote, ar jų nebuvimas padės mums čia išsiaiškinti kartu su jumis tą tvarką, kuri šiandien priimta tuo įstatymu? Ir ar jūs neprašėte jų, kad jie, norėdami padėti mums kartu su jumis kaip teikėjams priimti tą sprendimą siekiant sustabdyti šį įstatymo projektą, dalyvautų šios dienos posėdyje? Norėčiau išgirsti jūsų atsakymą dėl nuomonės tų žmonių, kurių šiandien nėra ir kurie galėjo šiandien padėti verslui.

A. ENDZINAS (LSF). Iniciatyva iš tikrųjų nėra labai nauja. Aš turėčiau pasakyti, jeigu taip būtų galima pasakyti, alternatyvus projektas buvo patei­­ktas, atrodo, gruodžio 3 d., ir po pateikimo Sei­mas jam pritarė. Deja, įsivėlėm į tam tikrus pro­ce­si­nius nesklandumus arba, galima pasakyti, ginčus, diskusijas. 81 Seimo narys pasirašė po ana­logišku projektu siūlydamas atsisakyti vadinamojo tautoje liūdnai pagarsėjusio automobilių mokesčio. 81 – tai iš tikrųjų daugiau, negu reikia. Mes žinome, kad privalomai teikiamas klausimas tada, kada pasirašo, savo poziciją pareiškia 47 Sei­mo nariai.

Bandydami spręsti tuos ginčus arba procesinius nesusipratimus, kodėl šiandien nėra gruodžio 3 d. projekto, mes kartu su jumis įregistravome šį projektą, surinkom reikiamą Seimo narių parašų skaičių. Akivaizdu, kad šiandien šis sprendimas nebus priimtas. Nebus priimtas todėl, kad priėmime nedalyvaus reikiamas Seimo narių skaičius. Na, ką aš galėčiau pasakyti šia tema?

Aš negalėčiau atsakyti už kiekvieną žmogų, kodėl jo nėra vienu ar kitu klausimu. Aš manau, kad politinės ambicijos dėl prieš tai nagrinėtų klau­simų nusvėrė jų nedalyvavimą. Aš prisimenu, kad praeitos kadencijos Seime kartais atsitikdavo tokių situacijų, kada taip pat būdavo priimami analogiški sprendimai, tačiau jie nebūdavo amžini. Manyčiau, kad, sprendžiant tokius klausimus, kurie iš tikrųjų rūpi visiems, galima peržengti per tam tikras politines ambicijas, ir netgi galbūt reikėtų, ir priiminėti tuos įstatymus, dėl ko nėra tokių aštrių nuomonių skirtumo. Mano galva, tai mūsų visų pareiga, bet nebūtinai aš esu teisus, čia tik mano pozicija. Dėkui.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Žie­melis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis po­sėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jums atrodo, ar užtenka tik atidėti, ar apskritai reikia tokio mokesčio? Ar apskritai jo reikia? Kiek kainuos administravimas ir kiek prognozuojate surinkti?

A. ENDZINAS (LSF). Klausimas į dešimtuką. Būtent dėl tų pačių motyvų, iš dalies ir dėl šitų motyvų šitas įstatymo projektas ir teikiamas. Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad administravimo kaštai yra kur kas didesni negu realios pajamos į biudžetą. Be to, nereikėtų pamiršti, kad vadinamasis automobilių mokestis įvedamas automobiliams, už kuriuos pridėtinės vertės mokestis nėra grąžinamas įsigijusiesiems. Reikia nepamiršti ir to, kad, įsigyjant verslo automobilius, taip pat sumokamas pelno mokestis, tai nėra reinvesticija. Taigi šitie dalykai suponuoja tai, prie ko mes ir esme priėję savo pasiūlymu. Mes siūlome, kad papildomas mokestis dėl vadinamųjų verslo automobilių nebūtų įvedamas. Deja, kaip minėjau, situacija yra tokia, kokia yra, žiūrint į Seimo narių skaičių. Šiaip ar taip, aš prašyčiau kolegų prisiminti, kad už analogišką projektą jie taip pat yra pasirašę, ir paremti savo balsais šį projektą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis prane­šėjau. Visi, kurie norėjo jūsų paklausti, paklausė. Pra­šau V. Valkiūną pasakyti motyvus, kuriuos jis pasirašė, už. Prašom.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, reikia palaikyti, nes dar yra didelis aspektas, kad žmonėms būtų įdomu Lietuvoje gyventi, verslininkams būtų įdomu daryti verslą Lietuvoje. Jeigu mes ką nors kopijuosime kur nors užsienyje, tai ir investicija ateis į kitas valstybes. Todėl aš vi­sus kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti prieš niekas nebuvo užsirašęs. Taigi prašau balsuoti dėl pritarimo pateiktajam įstatymo projektui po pateikimo.

 Balsavo 49 Seimo nariai: už – 29, prieš – 1, susilaikė 19. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Siūlomi komitetai. Vienintelis ir pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar yra kokių dar pasiūlymų? Nėra. Pritarta. Siūloma įstatymo proje­ktą svarstyti pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Prašau? Aš tokio pasiūlymo neturiu, todėl negaliu teikti. (Balsai salėje) Prašau. Seimo narys Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Frakcijos vardu siūlytume skubos tvarka svarstyti šį klausimą. Tai labai aktualus klausimas, galėtume išspręsti. Taigi čia labai aišku. (Balsai salėje) Šiandien, štai dabar. (Bal­sai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis tiek šioje sesijoje neišspręsime. Jeigu jūsų pasiūlymas… Todėl, kad ji baigiasi. Prašau. Gerai. Dėl jūsų pasiūlymo bus balsuojama.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gal galima sesiją pratęsti iki rytojaus (viena diena) ir išspręsti?

PIRMININKAS. Gerai. Kadangi pasiūlyta svar­styti skubos tvarka, aš privalau teikti balsuoti. Prašom balsuoti.

Už skubos tvarką balsavo 30 Seimo narių, prieš – 4 ir susilaikė 16. Taigi skubos tvarkai pritarta, bet ji bus realizuota pavasario sesijoje. Taigi ji galioja.

Dabar kaip alternatyvus šiam projektui mūsų darbotvarkėje yra rezervinis 3 klausimas – projektas Nr. XIP-1632. Bet V. Mazuronio, pateikėjo, salėje nematau, ir jau seniai nematau. Taigi mes negalėsime šio projekto… Pateikimo šiame posėdyje nebus.

 

18.58 val.

Įstatymo „Dėl amnestijos“ projektas Nr. XIP-1687 (pateikimas)

 

Paskutinis rezervinis 4 klausimas – įstatymo „Dėl amnestijos“ projektas Nr. XIP-1687. Pranešė­jas – Seimo narys J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal čia bus visai neblogai, kad sesiją mes baigiame mūsų humanizmo principus atspindinčiu mano siūlomu įstatymo „Dėl amnestijos“ projektu. Čia siūloma spręsti mums visiems gerai žinomą problemą, į kurią yra pakliuvusios motinos, kurios gavo padidintas išmokas, motinystės (tėvystės) išmokas, kai buvo nepagrįstai padidinti atlyginimai ar fiktyviai mokami atlyginimai per tuos tris mėnesius, kurių pakanka pagal mūsų buvusį anksčiau priimtą įstatymą tam, kad gautų tam tikrą išmoką. Man atrodo, kai mes sprendėme tą problemą ir mėginome taisyti Baudžiamąjį kodeksą, kurį Prezidentė vetavo, panašu, kad mes tą veto pripažinsime, jau tuomet parodėme, kad mes pripažįstame, kad tą problemą norime spręsti, kad ją pripažįstame. Matyt, tam tikra prasme pripažįstame ir savo kaltę, kad buvo sukurtos tam tikros pagundos nueiti sukčiavimo keliu. Tą dabar kons­tatuoja prokuratūra, prasidėjo teismai, yra žinių, jog gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė pagal tam tikrus Baudžiamojo kodekso strai­psnius.

Aš siūlau tą klausimą išspręsti priimant specia­­lų Amnestijos įstatymą, kad šiai kategorijai vei­kų, apie kurias kalbėjau, būtų taikoma amne­stija, jei sukčiaujant įgyta valstybinio socialinio drau­di­mo motinystės (tėvystės) arba motinystės (tėvystės) socialinio draudimo išmoka, didesnė iš­mo­ka, taip pat teisė į atitinkamą išmoką. Yra tam tikros sąlygos, kad tai būtų tik tiems asmenims, kurie to­kio pobūdžio nusikaltimą padaro pirmą kartą, kad visiškai atlygino ar pašalino turtinę žalą. Tai nebūtų tokia jau besąlygiška nuostata. Siūlau pritarti kaip dar vienai galimybei, kurią, manau, atidžiai Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų pasvarstyti kartu su dar tebesvarstomu Prezidentės pasiūlytu projektu. Vėliau, kovo mėnesį, mes apsispręstume, kuris variantas yra tinkamiausias. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausti yra užsirašę 4 Seimo nariai. Pirmasis – V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielasis Jurgi, kodėl jūs ne­paklausėte mano patarimo ir nesiūlėte pataisų jau pasiūlytam Amnestijos įstatymui? Šiuo atveju bū­tumėte sulaukęs palankesnių ir Teisės departamento išvadų. Jie labai teisingai rašo: „Amnestijos įstatymas kuriamas vienam straipsniui ir vienai socialinei grupei.“ Tai yra galimas prieštaravimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įtvirtintam nediskriminavimo principui. Ar nereikia eiti šituo keliu, kuriuo aš jums patariau?

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pasiryžęs ginčytis su Teisės departamentu, jeigu atsiranda specifinė grupė, kuriai mes sukuriam išskirtines paskatas susigundyti tam tikra nusikalstama veika, tai mes turime galimybę tą grupę atskirai po to nagrinėti ir kitos grupės, man atrodo, negali skųstis diskriminacija. Aš nerizikavau teikti pataisų jūsų minėtai bendro pobūdžio amnestijai, nes nesu tikras, esu girdėjęs nemažai kritiškų pastabų, nesu tikras, kad ji bus priimta. Tai tokiu būdu aš rizikuočiau palaidoti ir šias pataisas. Todėl aš teikiu kaip atskirą. Jeigu svarstymo stadijoje, sakykime, už abu projektus būtų teigiamai balsuojama, iki priėmimo jie jau gali būti sujungti ir bus vienas projektas. Padėtis yra pataisoma.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. M. Či­griejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, juk amnestiją galima taikyti tik tada a­rba ji įsigalios, kai įsigalios nuosprendis. Tai dabar tos moterys bus tampomos dar dvejus metus, pašlis jų nervų sistema, gydysim depresiją, kiek tai kainuos valstybei dar papildomų lėšų?

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, tai, ką aš siūlau, tai yra maksimaliai pozityvu dėl tų moterų, kad tikrai jų nervai būtų kuo mažiau tampomi ir kuo mažiau būtų stresų. Jūs tikrai, man atrodo, nebesugalvosite nieko daugiau jų labui, nes jeigu mes nieko nepadarome, tai jos tikrai bus tampomos. Tikrai jos šiandien nežinos, ar negaus laisvės atėmimo bausmės, ar nebus atskirtos nuo savo vaikų, o šis mūsų aktas duoda joms viltį, kad finansiškai atsiskaičius, susitvarkius ta grėsmė nebeiškyla.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Val­kiūnas.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Ger­biamasis kolega, jūs, kaip humanistas, kaip žiūrite į amnestiją recidyvistams ir teistiems už tokius darbus?

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš pabrėžiau, kad čia yra sąlyga, kad amnestija siūloma tik toms ar tiems, kurie tokio pobūdžio nusikaltimų nėra padarę, tai pirmas jų nusikaltimas. Manau, kad tai yra atsakymas į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Ale­k­naitė-Abramikienė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš dalies mano problemą jau iškėlė Seimo narė V. M. Čigriejienė, tačiau, kaip aš suprantu, tas sukčiavimas negalėtų įvykti, jeigu pa­tys darbdaviai nesuteiktų galimybės nėščioms mo­­terims sukčiauti. O kodėl nėra nagrinėjama ši problema? Tada nereikėtų išgyventi dėl motinų ner­­vų, kai būtų kreipiamas didesnis dėmesys į suk­čiavusį darbdavį ir nereiktų nei amnestijos, nieko.

J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu teismai taip traktuotų tą situaciją, kad matytų tik darbdavio kaltę, bet kaip matome iš dabar viešai komentuojamų ikiteisminių tyrimų, tikrai taip nėra. Todėl aš ir siūlau tą amnestiją. Jeigu jūs pastebėjote, mano siūlyme yra nuostata, kad amnestija netaikoma asmenims, kurie bendrininkavo, na, kitaip sakant, į šią kategoriją pakliūna jūsų minėti darbdaviai. Tiesa, Teisės departamentas dėl to turi pastabų ir, matyt, reiks aiškintis teisininkams, bet tuo teikimu aš niekaip nemenkinu darbdavių atsakomybės šia­me procese. Aišku, jeigu jie būtų nesutikę, jeigu būtų neforminę fiktyvių darbo sutarčių, be abejo, kad ir susigundžiusi gauti didesnę išmoką, būsimoji motina nebūtų galėjusi nieko padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors nori kalbėti dėl motyvų? Užsirašiusių nėra. Prašau balsuoti dėl pritarimo pateiktam Amnestijos įstatymo projektui.

Balsavo 50 Seimo narių. Už – 47, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis ir vienintelis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. (Balsai salėje) Siūloma svarstyti pa­vasario sesijoje…

Norėjo kalbėti Seimo narys ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Šukys. Prašau.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau pasiūlyti, gal ir Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas galėtų įvertinti šį projektą?

PIRMININKAS. Seimas pritaria pasiūlymui dėl Žmogaus teisių komiteto? Pritaria. Taigi papil­domas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Visus projektus apsvarstėme. Tačiau dar ne pabaiga. Manęs prašė žodžio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pir­mininkas V. Stundys, kadangi rytiniame posėdyje per neatidumą įvyko klaida priimant vieną įstatymą. Aš suteikiu žodį Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui. Yra techninė klaida.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai iš tikrųjų yra techninio pobūdžio dalykas priimant 61 straipsnio pataisą dėl mokyklų teritorijų pastatų ir antenų statymo liko pražiopsotas įsigaliojimo laikas nuo sausio 1 d. Taigi prašymas redakcinio pobūdžio, kad įsigaliojimas būtų nuo paskelbimo. Tai nėra esmę keičiantis dalykas.

PIRMININKAS. Apgailestaudamas dėl tokios klaidos šios dienos posėdyje, aš prašau pritarti Sei­mo šiai… Bendru sutarimu pritarta.

Privalau paskelbti svarbią informaciją. Seimo Pirmininkė gavo Vyriausiosios rinkimų ko­mi­sijos raštą dėl iniciatyvinės grupės įregistravimo. Vy­riausioji rinkimų komisija praneša, kad yra su­sikūrusi iniciatyvinė grupė, aš paskelbsiu jos aktą. 2010 m. sausio 25 d. Vyriausioji rinkimų komisija numato išduoti jai parašų rinkimo lapus ir ši grupė galės pradėti rinkti piliečių, reikalaujančių suren­gti referendumą, parašus. O parašų lapus privalės grąžinti iki balandžio 26 d. Kartu aš privalau paskel­bti iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui paskelbti įregistravimo Vyriausiojoje rin­­ki­mų komisijoje aktą, jums leidus aš kai ką praleisiu.

Aktas yra sausio 20 d., 1 straipsniu yra pranešama, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje yra įregistruota iniciatyvinė grupė, kurioje yra 28 nariai, pirmasis Albinas Anužis, Avdonienė, Gražina Baikštytė, Bernatonis, Gediminas Dalinkevičius ir kiti. Šios grupės koordinatorius yra Artūras Paulau­skas. Akto antruoju punktu yra nurodyta, kokiu klausimu yra skelbiamas referendumas, remiantis Konstitucijos… referendumas dėl Konstitucijos 58 straipsnio papildymo įstatymo.

Preambulė… Pradedu skaityti projekto tekstą: „Lietuvos Respublikos piliečiai, siekdami įgyven­­­dinti suverenią tautos teisę inicijuoti pirma­­laikius Seimo rinkimus referendumu, priima šį įstaty­­mą.“ 1 straipsnis – 58 straipsnio 2 dalies pa­­pildy­mas 3 punktu, papildyti 58 straipsnio 2 dalį 3 punktu (citata kabutėse) „3) 300 tūkst. piliečių, tu­rinčių rinkimų teisę, reikalavimu.“ Ir šią dalį išdė­s­tyti taip: „Jeigu Seimas per 30 dienų nuo patei­kimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vy­riausybės programos arba nuo Vyriausybės prog­ramos pirmo­­jo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės ne­pri­tarė Vyriausybės programai.“ Tai buvo 1 pun­­ktas. 2 punktas: „Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.“ Ir siūloma papildyti 3 punktą: „300 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, reikalavimu.“ Įvy­kdžiau Referendumo įstatymo reikalavimą paskel­bdamas apie šį įvykį, turintį juridinę reikšmę.

Taip pat privalau paskelbti, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pir­mininkę informuodamas (aš dabar informuoju jus skaitydamas tekstą), kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija 2009 m. lapkričio 17 ir 19 d. posėdžiuose frakcijos seniūnu perrinko J. Razmą, o jo pavaduotojais V. Stundį ir V. V. Margevičienę. Pateikiami frakcijos posėdžių protokolų išrašai.

Dabar pareiškimą skaityti yra užsirašęs Seimo narys E. Zingeris. Kviečiamas į tribūną.

 

19.14 val.

Seimo narių pareiškimai

 

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Iškilusis Seime, po šių džiugių pareiškimų aš, žinoma, neturėčiau ban­dyti jūsų kantrybės, ypač tų, kurie liko šioje garbioje salėje, bet niekaip negalėčiau to padaryti, nes prieš kelias valandas mirė vienas iškiliausių XX amžiaus poetų, neseniai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kry­žiumi – Jeruzalėje mirė Abraomas Suckeveris, kuriam sukako 97 metai. Jis yra buvęs kandidatas į Nobelio premijos laureatus, atstovavęs visą savo gyvenimą idiš literatūrai ir paskutinis tos literatūros… sakykime, lietuviškai pasakyčiau, K. Binkis ir B. Sruoga kartu sudėjus, nes tai mano specia­lybės dalykai, tai aš apibūdinimo tikslumu neabejočiau.

Todėl aš norėčiau šio iškiliausio Vilniaus krašto poeto, kuris buvo Niurnbergo proceso vienas pagrindinių liudininkų, Vilniaus geto sunaikinimo 1943 m. rugsėjo 23 d., kai naciai sunaikino šį getą, ir buvo paskutinis ir iškiliausias Lietuvos idiš poetas, savo knygose atspindėjęs meilę Lietuvai, jeigu jūs leisite, šio iškiliausio XX amžiaus Vilniaus krašto poeto garbei, šio klasiko, kuris ap­dainavo Lietuvą visose savo idiš knygose, paminėti jo atminimą atsistojus, nes tai yra visos epochos dainius.

PIRMININKAS. Pagerbkime šio iškilaus žmo­gaus atminimą. (Tylos minutė)

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū jums visiems.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju E. Zin­ge­riui.

Gerbiamieji Seimo nariai, sesiją užbaigsime giedodami Lietuvos Respublikos… Atsiprašau! Dar vieną minutėlę! Seimo narys Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Kolegos! Kolegos, aš norėčiau dar vieną pasiūlymą pasakyti. Mes šiandien tiek daug nutarimų priėmėm ir po pietų taip konstruktyviai dirbom, galėtume gal dar vieną nu­tarimą priimti – neįleisti iš viso opozicijos į Seimo posėdžių salę. Tada ir aš dažniau balsuosiu, kaip nori A. Kubilius, neblaškys manęs opozicija, ir visi konstruktyviai dirbsime.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimą sugiedoti Lietuvos Respublikos himną.

 

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

 

Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu pratęstąją Seimo sesiją baigtą.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.