LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 171
STENOGRAMA
2010 m. sausio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai
Č. JURŠĖNAS ir A. KAŠĖTA
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 2010 m. sausio 20 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Registruojamės.
12.04 val.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, nenumatytas plenarinis posėdis, kurio darbotvarkė patvirtinta valdybos. Aš galiu jus tik informuoti apie darbotvarkę, kurią jūs matote, tačiau pagal Statutą mes jos keisti negalime. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti valdybos nustatytą darbotvarkę? Gerai. Prašote balsuoti, balsuojame. Kas pritariate valdybos nenumatyto posėdžio darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys. Už – 51, prieš – 3, susilaikė 7. Darbotvarkė yra patvirtinta. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo Pirmininko pavaduotojo Č. V. Stankevičiaus prašymą jam suteikiamas žodis tribūnoje.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF*). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prieš savaitę mes paminėjome 19-ąsias 1991 m. sausio 13-osios metines ir pagerbėme žuvusiųjų atminimą. Šiandien noriu kreiptis į jus, kviesdamas prisiminti, kad šiandien azerų tauta mini 20-ąsias Juodojo sausio metines. Šie abu metų skirtumu sausio mėnesį įvykdyti nusikaltimai prieš žmoniškumą yra tarpusavyje susiję.
1990 m. sausio 20 d. Sovietų Sąjungos kariuomenės specialiosios pajėgos Azerbaidžano sostinėje Baku ir kitose vietovėse įvykdė kruviną operaciją prieš žmones, taikiai demonstravusius už azerų tautos laisvę ir nepriklausomybę. Buvo nužudyti 134 žmonės, šimtai žmonių sužeista. Informacija apie šį nusikaltimą jums išplatinta. Kviečiu jus, gerbiamieji Seimo nariai, Juodojo sausio aukų atminimą pagerbti tylos minute. (Tylos minutė)
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininko pavaduotojui Č. V. Stankevičiui, priminusiam mums, Seimo nariams, kitų tautų tragediją.
12.08 val.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Farmacijos įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo komitete Seimo Pirmininkės minėtam įstatymo projektui Seimo narių pasiūlymų negauta. Buvo gauta Teisės departamento redakcinė pastaba vietoj žodžio „Lietuvai“ įrašyti „Lietuvos Respublikai“. Komitetas šiandien savo posėdyje pritarė šitai pastabai, todėl labai prašau priimti šitą įstatymą. Tikimės, kad po to, kai ministerija skubiai priims reikalingus poįstatyminius aktus, gerokai atpigs vaistai Lietuvos gyventojams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Dabar yra šio įstatymo trys straipsniai. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Užsirašiusių nėra. Kviečiu balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Farmacijos įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 80, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymo projektas Nr. XIP-1346(2) priimtas.
12.10 val.
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto parengto parlamentinio pranešimo „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“. Priėmimas. P. Auštrevičių prašau į tribūną. Kas vietoj P. Auštrevičiaus? Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau dirbti susikaupus, sėdėti savo darbo vietose. Iš tikrųjų būkime budrūs.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Esu savo vietoje, tik nesėdėjau savo vietoje.
Mielieji kolegos, sausio 15 d. Europos reikalų komitetas apsvarstė visas gautas pastabas ir pasiūlymus dėl mūsų parengto pranešimo „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“. Turiu garbės jums pristatyti Europos reikalų komiteto posėdžio, įvykusio tą dieną, išvadas. V. P. Andriukaičio pasiūlymams pritarti iš dalies. Suprantu, kad kolega pritarė tam kompromisiniam variantui, kuris buvo pasiektas komiteto posėdžio metu. Kolegės V. Aleknaitės-Abramikienės pateiktam pasiūlymui yra pritarta. Kitaip tariant, kolegės požiūriu yra pagerintas tekstas. Ir kolegos J. Šimėno pasiūlymui taip pat yra pritarta. Papildomai dar įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus, taip pat yra pritarta. Kitaip tariant, mielieji kolegos, visi gauti pasiūlymai yra įvertinti ir siūlau tiek nutarimui, tiek ir pateiktam parlamentiniam pranešimui pritarti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, dėl vedimo tvarkos, tik norėčiau papildyti. Vienam mano pasiūlymui pritarta, o su kitais kompromisais aš sutikau. Viena alternatyva priimta mano, o kitos kompromisinės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Fiksuojame V. P. Andriukaičio pasisakymą. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas – preambulė ir du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo D. A. Barakauskas – už.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke ir Seimo Pirmininke. Aš manau, kad tas dokumentas, už kurį dabar kviesčiau visus balsuoti, yra tikrai žingsnis į priekį, pasinaudojant Europos Sąjungos vardu, Europos Sąjungos galimybėmis, ir kad Lietuva šituo metu parodytų aktyvumą. Ir kviečiu visus pritarti, nes mes visi iš to galime turėti didelės naudos ateityje dėl Lietuvos įtraukimo ir tapimo svarbia valstybe Europos Sąjungoje. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kol D. A. Barakauskas kalbėjo, gerbiamasis A. Rimas, norėjęs kalbėti prieš, išsitrynė. Tai ar nesutiktų tie, kurie užsirašę už, nekalbėti? Dėkoju, jeigu yra toks supratimas.
Todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto parengto parlamentinio pranešimo „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 4. Projektas Nr. XIP-1525(2) priimtas.
Repliką po balsavimo – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš norėčiau darbo grupės vardu padėkoti talkinusiems, rengusiems šį pranešimą, ypač V. P. Andriukaičiui ir E. Vareikiui. Tikrai mes darniai, sutelktai parengėme šį pranešimą. Dėkoju už diskusiją. Tai naujas žanras Seimo veikloje. Aš tikiuosi, kad tai paakstins mus ir toliau rengti parlamentinius pranešimus, domėtis giliau ir savo nuomonę paskleisti tarp kitų valstybių. Dėkoju.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš manyčiau, kad būtų gerai, jeigu jūs pakviestumėte kanclerį ir išsiaiškintumėte, kaip veikia mūsų balsavimo sistema. Iš vieno lizdo mes galime balsuoti nors su 5 kortelėmis.
PIRMININKĖ. Su kokiomis?
K. DAUKŠYS (DPF). Nors su 5 kortelėmis. Pasiimčiau 5 Seimo narių korteles ir iš vieno lizdo pabalsuočiau balsavimo metu vienas. (Balsai salėje) Ką tik pabandėme tiek mes su V. Gedvilu, tiek V. Bukauskas su S. Bucevičiumi. Kas čia yra? Tai gal tada visai nereikalinga mūsų balsavimo sistema?
PIRMININKĖ. Ačiū K. Daukšiui už pastabą. Tikrai aš tokių dalykų nežinojau. Dėkui, kad pasakėte. Bus pranešta ir kancleriui, ir Informacinių technologijų departamentui.
12.18 val.
Gerbiamieji kolegos, yra šiokių tokių techninių nesklandumų, nes iš Vyriausybės negrįžo ministrai, kurie yra Seimo nariai, kurie turėtų pristatyti projektus. Todėl aš kreipiuosi į M. Varašką, kuris vienintelis iš šiandien planuotos darbotvarkės pranešėjų šiuo metu yra. Kviesčiau jį pristatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 35, 124, 1241, 131, 225, 256, 2591, 262, 267, 269, 282 ir 320 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 161, 1245, 1246, 2323 ir 2731 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIP-627. Pateikimo stadija. Gerbiamasis Mantai, prašom.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra gana sudėtingas. Jame persipina kelios idėjos, keli tikslai, kuriais yra siekiama pirmiausia pagerinti policijos darbą, baudžiamojo poveikio priemonėmis sugriežtinti tam tikrų eismo dalyvių atsakomybę už padarytus pažeidimus ir supaprastinti vairuotojų administracinės atsakomybės nustatymo ir taikymo kriterijus bei procedūras.
Taigi įstatymo projektą sudaro daugiau negu 10 straipsnių. Pirminis šio projekto siūlytojas yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Mes, Seimo nariai, šią iniciatyvą tik pateikiame Seimui.
Vienas iš paminėtų įstatymo tikslų – pritaikymas vairuotojų administracinės atsakomybės, kuri yra šiandien už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus stacionarių matuoklių požiūriu, ir kaip mes siūlome tą atsakomybę ir jos pritaikymą keisti. Norėčiau pasakyti, jog šiandien vairuotojai, pagauti, liaudiškai tariant, padarę tokius pažeidimus, susiduria su nemažai biurokratinių funkcijų. Jie turi atvykti į policijos komisariatus, tokių pažeidimų nagrinėjimo procedūrose dalyvauti tiesiogiai, teikti paaiškinimus. Kitą kartą pati nuobauda yra tokia nedidelė, jog vykimas, nuvykimas, kažkokių duomenų, paaiškinimų teikimas pačią administracinę naštą procedūros nagrinėjimo prasme padaro brangesnę negu pati nuobauda. Ir vėlgi mes manome, pritardami Policijos departamentui, jog tai policijos pareigūnams suteikia ne visai būdingų funkcijų, kurių jie galėtų išvengti šitą procesą technologizuodami, kaip ir yra siūloma šio kodekso pakeitime.
Mes tiesiog siūlome supaprastinti, tokio pobūdžio eismo taisyklių pažeidimą nagrinėti pusiau automatiškai, nustatant iš karto minimalias sankcijas už atitinkamo greičio viršijimą Kelių eismo taisyklių pažeidėjui. Įstatymo projektu taip pat siekiama išspręsti problemas, susijusias su juridinio asmens administracinės atsakomybės taikymu ir vertinimu, nustatant, jog tokiais atvejais, kai pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės viršijant greitį ir tai nustatant stacionariais greičio matuokliais, už juridiniam asmeniui priklausančių autotransporto priemonių padarytus pažeidimus atsakytų pačių įmonių juridinių vienetų vadovai.
Mes tikimės, kad taip pakeitus Administracinių teisės pažeidimų kodeksą vairuotojai sutaupys laiko. Jeigu jie, aišku, norės skųsti priimtus nutarimus dėl vieno ar kito jų taisyklių pažeidimo, fiksuoto greičio matuokliais, jie, be abejo, tai galės padaryti kreipdamiesi į administracinius teismus ir skųsdami tokius priimtus nutarimus. Tai čia asmens teisė į gynybą niekur nedingsta. Kartu manome, jog tokia eismo saugumo prevencijos sistema, kuri yra šiandien plečiantis stacionariems greičio matuokliams, bus tikrai efektyvesnė ir lengviau valdoma negu šiandieną. Aš nesivelsiu plačiau į kitus įstatymo pakeitimo projekto tikslus, kuriuos jau minėjau, tiesiog trumpai dar kartą priminsiu, kad, be pagrindinio tikslo, taip pat yra siūloma tam tikrais atvejais sugriežtinti kai kurių eismo subjektų, t. y. pėsčiųjų, dviratininkų, mopedų vairuotojų, vadeliotojų, gyvulių ar paukščių varovų, raitelių, administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Trumpai tiek.
Gerbiamoji Pirmininke, aš nenorėčiau per daug plėstis į gana platų pateiktą įstatymo projekto tekstą. Jeigu bus kolegų klausimų, aš pasistengsiu į juos atsakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip supratau, jūs atskleidėte įstatymo projekto esmę dėl stacionarių greičio matuoklių. Na, visi mes turbūt kartais susiduriame su šia situacija. Matyt, visos baudos, sankcijos turėtų būti adekvačios padarytam nusižengimui arba nusikaltimui. Jeigu yra nustatyta 50 ar 100 litų bauda už tam tikrą pažeidimą, matyt, papildomas laiko sugaišimas, jeigu taikoma patrulių praktika, kai jie stabdo patys, nes kelių policija vadovaujasi ne tik greičio matuokliais, ta bauda, tarkim, išauga kelis kartus, nes tu sugaišti laiką, net keletą valandų, galbūt ir nuotaika sugadinama pažeidėjui, ir visa kita. Ta bauda kartais pasidaro neadekvati. Bet ar šis įstatymas padės kelių policijai visiškai pereiti prie tik greičio matuokliais fiksuojamų pažeidimų? Ar įmanomas toks variantas? Manau, tada visi Lietuvos žmonės ir vairuotojai tik pasveikins tokį… Yra viršytas greitis, yra konkretus pažeidimas. Jeigu aš ryžausi tam pažeidimui…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Ar pavyks tai padaryti?
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų klausimas yra rimtas. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog stacionarūs greičio matuokliai atlieka tik vieną iš labai daugelio galimų Kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencijos formų. Iš tiesų stacionarūs greičio matuokliai, net ir filmuodami ar fotografuodami, negali nustatyti, ar yra pasikeitusi, pasibaigusi automobilio techninės apžiūros data, ar jis turi galiojantį techninės apžiūros taloną ir t. t. Be abejo, patruliavimas, gyvas patruliavimas, gatvėse, keliuose, magistraliniuose keliuose, rajoniniuose išliks. Taip pat tikėtina, kad lygiai taip pat išliks, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, pasaulyje, greičio matavimas mobiliomis matavimo priemonėmis, kitaip sakant, rankiniais greičio matuokliais.
Jeigu žiūrėtume į praktiką, reikia pasakyti, kad šiandien vairuotojui sutinkant su tokiu padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu ir esant tokiam pažeidimui iki saikingos ribos, kuri nesusijusi, pavyzdžiui, su vairuotojo teisės vairuoti automobilį atėmimu ar tos teisės suvaržymu, pati procedūra įvyksta labai greitai. Yra bankiniai apmokėjimo būdai – virtualiai arba čekiu. Vairuotojui nusprendus apskųsti tokį kompetentingo pareigūno nutarimą, be abejo, tada įeinate į administracinį ginčą. Lygiai taip pat į tokį administracinį ginčą jūs įeisite su teisėsaugos institucija ir skųsdami stacionaraus matuoklio užfiksuotą parodymą, kuris dėl kokių nors priežasčių jūsų subjektyviai netenkina ir kurio pagrindu jums buvo skirta bauda.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė. Kolegos, noriu perspėti: klausti – minutė, atsakyti – dvi.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti. Tie žmonės, kurie gyvena toje atkarpoje nuo Kauno iki Marijampolės – „Via Baltica“, dažnai skundžiasi, kad stovi patrulių mašina, bet stabdo tas mažytes mašinas, stabdo lengvąsias mašinas, o didelės krovininės mašinos galbūt todėl, kad jos su tarptautiniais numeriais, absoliučiai nepaiso jokių kelio ženklų, ypač greičio ribojimo ženklų, ir ten, kur leidžiamas greitis 70, visi automobiliai stabdomi, išskyrus tas. Ar dabar šios pataisos… Ir apskritai, ar galioja toms didelėms vadinamosioms furoms tie įstatymai? Ačiū.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų šio klausimo esmė turėtų būti adresuota galbūt ne man ar ne Seimo nariui, operuojančiam statistika apie kelių transporto priemones, vykstančias tuo magistraliniu maršrutu į vieną ar į kitą pusę, ir nubaudimo ar nenubaudimo statistika, įskaitant ir avaringumo rodiklius tokių transporto priemonių, apie kurias jūs kalbėjote. Iš tiesų tiesioginis Kelių eismo taisyklių pažeidimas… Masinio pažeidimo įrodymas yra tokių transporto priemonių avaringumo lygis. Manyčiau, jog teikiamas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas lygiai taip pat vienodomis proporcijomis leis tiksliau fiksuoti ir mažųjų, ir didžiųjų transporto priemonių, sakykim, pagal transporto priemonių rūšis, asmenų administracinę atsakomybę.
Bet vėlgi aš kalbu tik apie formalųjį kriterijų. Materialusis, be abejo, – pačių greičio matuoklių įdiegimas toje zonoje, apie kurią jūs kalbėjote. Aš ją gana gerai žinau. Tenka pripažinti, kad tokių greičio matuoklių ten kol kas yra nedaug. Aš siūlyčiau jums, kaip kolegei, mes galime ir kartu tai padaryti, kreiptis į Susisiekimo ministeriją arba Kelių eismo direkciją ir pateikti pasiūlymą dėl kelio atkarpos, apie kurią jūs kalbėjote. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Norėčiau paklausti, kaip jūs įsivaizduojate kodekso papildymą 1246 straipsniu dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius ir t. t., kadangi, nepriklausomai nuo steigėjo, draustiniuose iš esmės bet kokia veikla ribojama, net negali būti įvažiavimai apmokestinami kokia nors rinkliava, net vaikščioti negalima. Tai pirmas klausimas. Ir antras. Kaip jūs apskritai įsivaizduojate baudimą už vietinės rinkliavos, įvažiuojant į valstybės saugomas teritorijas, pažeidimą? Kaip tai bus realiai, ne popieriuje, bet kaip realiai vyks gyvenime?
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū už klausimą. Manyčiau, kad šiuo atveju kalbama apie vairuotojus, valdančius atitinkamas transporto priemones. Manau, šis straipsnis tiesiogiai susijęs su tomis transporto priemonėmis, kurios yra, na, sunkiai registruojamos. Apie vis tuos keturračius, kurie nevaldomai važinėja po miškus, po slėnius, po paupius ir t. t. Šis straipsnelis, matyt, yra skirtas tam tikrai administracinių pažeidimų ir atsakomybės už administracinius pažeidimus skylei užlopyti. Jūs teisingai pasakėte dėl daugelio administracinių reikalavimų. Atrodytų, kad transporto priemonė apskritai ten neturėtų atsirasti, neturėtų kilti tokio pobūdžio pažeidimų. Bet kompleksiškai, sakykim, už pažeidimą įvairių teisinių ir administracinių režimų dėl įvairių apribojimų, naudojantis arba patenkant, vykdant tam tikrus veiksmus minėtuose regioniniuose parkuose, nacionaliniuose parkuose, manau, kad pirmieji įstatymo projekto autoriai yra numatę ir tikslingus būdus, kad tokios sankcijos būtų pritaikytos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinysis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu paklausti, ar tų pakeitimų užteks, kad neleistinose vietose automobilius pastačiusių asmenų arba neapmokėjusių stovėjimo aikštelėse asmenų automobilių ratai nebūtų blokuojami, bet jie sumokėtų rastą baudą?
Čia lyg ir yra du straipsniai, kur nurodo, kad gali…
M. VARAŠKA (VLF). Taip.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jiems bauda skiriama ir kad gali savivaldybės nagrinėti. Ar tikrai jau čia nebereikės policijos įsikišimo ir galės tai būti reglamentuota… pačios savivaldybės nustatys, kaip tą padaryti.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų tam tikruose straipsniuose yra kalbama ir apie tai, kad vairuotojams, transporto priemonių savininkams nereikėtų būti priverstiems apriboti savo judėjimo laisvę dėl ratų blokavimo įtaisų, kuriuos kitą kartą jie randa ant savo transporto priemonės už netinkamą pastatymą, arba už tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, kai neteisingai pastatoma, kad jų teisėti lūkesčiai tikintis greitai važiuoti, pasiekti tam tikrą tikslą, gyvybiškai svarbų, nenukentėtų. Tai aš manau, kad pagrindinis klausimas čia susijęs su pritaikytos administracinės nuobaudos įgyvendinimu ir baudos išieškojimu. Taip?
Įstatymui įsigaliojus pirmieji mėnesiai parodys, ar tokia sistema yra veikli kaip ir išieškant kitas administracines nuobaudas, ar bus įmanoma surinkti taip skirtas baudas ir taip užfiksuotus administracinės teisės pažeidimus iki galo realizuoti per tokią apmokėjimo sistemą. Aš nedrįstu šimtu procentų teigti, jog sistema veiks visiškai sėkmingai. Tačiau, atsižvelgdami į tai, kad dalis kitų administracinių nuobaudų yra surenkama tokiu pat būdu, mes tikimės, jog tai leis efektyviau taikyti pačią sankciją ir leis išvengti vairuotojams tam tikrų keblumų susidūrus su blokuoto automobilio realybe, kai jis nori staiga, greitai pasiekti juo tam tikrą kitą geografinę vietovę, spręsti kažkokį savo asmeninį reikalą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso projekto, vienas – už, vienas – prieš. Mano kompiuteryje nėra. Taigi ar galim bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Balsuoti reikia. Balsuojam, kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-627, balsuojate už, kas turit kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 12. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-627 pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos, numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
12.37 val.
Kadangi A. Čaplikas, sveikatos apsaugos ministras, maloniai sutiko pateikti savo klausimus, nes neradom kitų pranešėjų, taigi jį ir kviečiu. Sveikatos sistemos įstatymo 9, 12, 13, 32, 41, 46, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir 66 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pateikimas. Prašau, ministre.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos sistemos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas teikiamas Seimui svarstyti įvertinus tai, kad nuo liepos 1 d. mūsų bendru sprendimu pradedama įgyvendinti apskričių reforma ir apskričių, kaip administracinio vieneto, nebelieka. Todėl mes priversti ir, manome, yra teisinga koreguoti šį įstatymą pagal naują būsimą administracinę struktūrą, tai yra šiuo įstatymo projektu iš įstatymo straipsnių išbraukiami apskričių viršininkai, tikslinamos kai kurių straipsnių nuostatos.
Kaip antai, mano manymu, yra labai svarbi nuostata, galbūt tai nėra visai teisingai, tačiau šiandien sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėjas yra savivaldybė ir kurios neturėtų teisės atlikti tretinio lygmens paslaugų, de facto tą daro, o ir ligonių kasos apmoka už šias paslaugas. Tokia susiklosčiusi istoriškai, na, medicininė infrastruktūra, todėl mes norėtume patikslinti vieną įstatymo straipsnį, kad Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka galima teikti ir tretinio lygio paslaugas kai kurioms gydymo įstaigoms, kurių steigėja yra savivaldybė.
Be abejo, atsižvelgdami į tai, kad nebelieka apskričių, mes siūlome pakoreguoti ir priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, lygmenį, t. y. atsisakyti formuluočių „savivaldybių“, „apskričių“, „valstybės“, nes tokių nebelieka, o atsiranda „rajonų“, „regionų“, „respublikos“.
Štai tiek apie šio įstatymo esmę.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. D. Mikutienė – pirmoji. Minutė – klausimui, dvi – atsakymui. Pabrėžiu.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis ministre, aš noriu jūsų paklausti. Mes vakar čia svarstėm kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Tai ar jūs galite patvirtinti, kad 2009 m. gruodžio 7 d. Vyriausybės nutarime 1654 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo trečiojo etapo“ numatyti tokie terminai – „rajonų“, „regionų“, „respublikos“ ligoninės. Tai yra Vyriausybė priėmė nutarimą, įvedė naujus terminus, o jūs po gero mėnesio ateinat į Seimą tiktai su įstatymo pakeitimu. Ar, jūsų nuomone, čia neprasilenkia įstatymų leidėjo ir Vyriausybės kompetencija? Pirmiausia turbūt turėtų būti priimamas įstatymas, o po to Vyriausybės nutarimas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Na, galbūt dėl juridinės technikos mes galėtume abejoti, bet, matyt, nereikėtų kalbėti apie pačią formuluotę. Čia yra daugiau deklaracija, kaip mes tas ligonines pavadinsime. Mes galime jas pavadinti bendriniu pavadinimu. Juk iš tikrųjų eina esmė to nutarimo – pirkimas paslaugų, apibrėžiame, kokias paslaugas iš kokių ligoninių perkame. Aš galėčiau sutikti su jumis, su tuo priekaištu, bet tik noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas Vyriausybėje buvo aprobuotas labai seniai, jeigu aš pamenu, gruodžio pradžioje. Tiesiog formaliosios procedūros kartais vėluoja. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad ano nutarimo esmė yra turinys. Ne pavadinimai, o tai, ką vienokia ar kitokia ligoninė gali daryti arba kokias paslaugas mes perkame. Tai mes galėjom parašyti: savivaldybių ligoninės perka tas, apskričių perka tas, valstybės tas. Bet po to reikėtų vėl (…).
Šiuo atveju aš noriu tiesiog atkreipti dėmesį, kad kalbame apie kitą labai svarbų dalyką šiame įstatymo projekte – apie tretinio lygio paslaugas, kurias šiandien atlieka ligoninės, kurių steigėja yra savivaldybė, t. y. Klaipėda, Vilniaus Antakalnio universitetinė ligoninė, ten yra painiava. Šiandien manau, kad jos neturėtų to daryti, bet tą problemą reikia išspręsti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gedvilas. Nėra. V. M. Čigriejienė klausia.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, perkant paslaugas, man atrodo, labai svarbu ir kompetencija gydytojų. Pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybės ligoninėje yra geriausi neurochirurgai, paimti iš Kauno klinikų, dabar, pavyzdžiui, Antakalnio ligoninėje kai kurios katedros, taip pat (…) centras yra, tai kaip jie gali trečio lygio paslaugų neteikti? Paaiškinkit tada.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Ne, tai aš tikrai pritariu profesorei. Kaip tik ši įstatymo pataisa ir nori išspręsti šitą koliziją, nes pagal dabar galiojantį įstatymą jos neturėtų teikti tokių paslaugų, nes įstatymas to nenumato. Čia mes numatome, kad galima, suderinus su ministerija, teikti tas paslaugas. Tada, matant gydytojų kvalifikaciją ir gebėjimą, be abejo, ir visą aptarnaujantį personalą, tiesiog leisti atlikti tretinio lygio paslaugas. Nes dėl dabartinės situacijos, nepakeitus įstatymo, man truputį darosi neramu. Taip neturėtų būti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Ministras jau atsakė į panašų klausimą, todėl dėkoju.
PIRMININKĖ. E. Pupinis klausia.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, norėčiau pasiteirauti. Tarkim, jeigu kai kurias paslaugas padės teikti privačios ligoninės (…) ir panašiai, tai tos tam tikros paslaugos, jeigu bus atliekamos, bus kaip nors finansuojamos iš ligonių kasų ar ne, nes, pavyzdžiui, tuščių vietų nebus. Jeigu, tarkim, kažkas pamatys, kad vis dėlto jiems apsimoka teikti paslaugas, galbūt pritraukiant privačias lėšas, tai kaip elgsis ligonių kasos, nors jos pagal viską, pagal tą įstatymą… kai kurios paslaugos nukeliamos į trečią lygį, į didžiuosius centrus. Ačiū.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš nenorėčiau plėstis, bet teikti kokybiškas ir saugias, svarbiausia, tretinio lygio paslaugas, deja, šiandien mes galbūt turim vieną gydymo įstaigą, kuri galėtų tą daryti. Realiai ateiti į šią rinką be didžiulių didžiulių investicijų labai sudėtinga. Aš kalbu apie saugias operacijas, apie saugias paslaugas tam pačiam žmogui. Ir sakau: yra, ko gero, viena, galbūt dvi, pusantros gydymo įstaigos, kurios galėtų tą daryti. Be abejo, vėlgi tai priklauso nuo sutarčių su ligonių kasomis. Ši paslauga perkama valstybės vardu ir čia kito būdo ir mechanizmo kol kas mes nesuradome.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, šiandien Socialinių reikalų ir darbo komitete vyko posėdis ir iškilo klausimas, apie kurį mes kalbame jau treji metai, t. y. apie slaugos ligoninių, daugelio kurių steigėjai yra apskričių viršininkai, ir senelių globos namų integravimą. Aš žinau, kad prie ministerijos buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo parengti šių įstaigų integravimą. Pasakykite, ar ta darbo grupė dirba? Ar slaugos ligoninės bus perduodamos savivaldybei? Ačiū.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Ta darbo grupė baigė dirbti. Darbo grupė parengė įstatymo pataisas, ir mes galiojančią tvarką pateikėme derinti ministerijai. Nežinau, kada tai galėsime įgyvendinti, kad girdintys žmonės jautriai suprastų. Kad šie pinigai, šios paslaugos gali būtų integruotos į vieną vietą, yra teisingas ir priimtinas kelias. Tačiau yra skirtingų nuomonių, ir kol kas mes neradome netgi žinybinio sutarimo su kolegomis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir yra truputėlį abejonių iš Savivaldybių asociacijos. Mūsų matymas paprastas ir tas pats. Šie pinigai arba pinigai turi būti koncentruoti pas vieną šeimininką. Tą šeimininką aš matau savivaldybių tarybas arba merus, ir jie tada sprendžia. Aš kalbu apie globos pinigus ir apie slaugos pinigus, ar verta statyti slaugos ligoninę, ar galbūt galima teikti slaugos ir globos paslaugas namuose. Aš nekalbu apie paliatyvinę slaugą, tai savaime yra medicininė paskirtis ir tai lieka. Tačiau tas kelias mums priimtinas, įstatymo pataisa yra parengta. Ji bandoma derinti su Savivaldybių asociacija, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Slaugos ligoninių asociacija. Nėra vieningos nuomonės. Yra daug abejonių. Kas man keisčiausia, savivaldybių tarybos, gavusios pinigus, yra toks argumentas – ne panaudosiu pagal paskirtį, o naudosiu asfaltuoti, teritorijoms prižiūrėti, štai yra toks argumentas. Manau, be reikalo baiminamasi, merai yra protingi, ir gavę tokią funkciją ir pinigus jie tikrai protingiau nuspręstų, kaip tuos pinigus paskirstyti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mano klausimas štai toks. Šitos jūsų Vyriausybės veikla labai aiškiai deklaruoja, kad tai yra kova prieš monopolizavimą, kad ir kur tai būtų, ar tai būtų energetika, ar šilumos ūkis, ar kita veikla. Dabar jūs savo įstatymo pakeitimais kaip tik siūlote sukurti dar didesnes monopolines struktūras. Sekant jūsų logika atrodytų, kad po tam tikro karto liks dvi arba trys didelės ligoninės, kurios atliks visas paslaugas, o visos kitos slaugys arba dar ką nors darys. Pasakykite, ar jūs nesipykstate su visos Vyriausybės kryptimi? Kodėl tada privačiame versle monopolijų negali būti, o sveikatos apsaugos srityje mes turime sukurti, nes kitaip viskas numirs ir viskas bus blogai? Štai šito dalyko aš niekaip nesuprantu.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Tikrai šiame įstatymo projekte nekalbama ir nėra tokių minčių kaip nors monopolizuoti medicininę rinką. Aš dar kartą, pone Kęstuti, galiu tik pakartoti. Čia mes kalbame apie tai, jog dingus apskritims iš Lietuvos teisinio žemėlapio reikia išspręsti pavaldumo klausimus, reikia išspręsti šiandien brangių paslaugų decentralizaciją, išspręsti juridinę problemą, kai gydymo įstaigos, ligoninės, ne visai turėdamos teisę, atlieka tretinio lygio paslaugas. Mes norime suteikti jiems teisinį pagrindą, kad jos tą darytų. Čia tikrai nekalbama apie tai, tai yra formuluotės arba žodžiai, kurie neatspindi turinio. Mes galime kuo nori pavadinti. Turinys yra kitur. Tikrai nesiekiame. Mes siekiame savo veiksmais, kad labai brangios paslaugos, kurios reikalauja didelių investicijų ir neturi labai didelio poreikio, Lietuvoje būtų atliekamos ten, kur jos gali būti saugiai atliekamos, kad nereikėtų kiekvienai ligoninei pirkti kompiuterinio tomografo, kad nereikėtų kiekvienai ligoninei įrenginėti brangių operacinių skyrių, kad nereikėtų pirkti brangios įrangos ir aparatūros, kad mūsų investicijos būtų protingos ir prognozuojamos bent penkeriems metams į priekį. Tai yra surasti kiekvienai ligoninei savo vietą. Tikrai nėra siekio uzurpuoti. Kaip ir, kita vertus, yra nenormalu, aš gal perdėtai pasakysiu, kai didžiausi mūsų medicinos mokslo centrai atlieka elementarias paslaugas, kai gali daryti apendicito operaciją rajono ligoninė, regiono ligoninė. Reikia paslaugas išskirstyti ten, kur kiekvienas gali atlikti. Štai toks yra siekis. Tikrai, gink Dieve, nėra siekio monopolizuoti rinką.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia V. Grubliauskas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Ministre, aš jūsų noriu paklausti. Jūs, atsakydamas į kolegės D. Mikutienės klausimą, atsakėte, kodėl šis įstatymas, tiksliau, įstatymo paketas ateina dabar, o ne gruodžio mėnesį, jūs paaiškinote, kad komplikavosi juridinės technikos klausimai, šiek tiek praleisti terminai. Noriu jūsų paklausti. Ar nemanote, kad naudojantis ta proga, kad apskričių reforma neišvengiamai buvo ir ateina dabar, ir mes esame tiesioginiai liudininkai, reikėjo su visa sveikatos reforma, jeigu ją būtų galima vadinti reforma, būtent ateiti čia, į Seimą? Tai vienas toks klausimas, labai trumpas atsakymas į jį galėtų būti. Aš vis dėlto norėčiau paklausti. Sakykime, jūsų paminėtos Klaipėdos apskrities ligoninės klausimas, jūs jungiate ją su Klaipėdos tuberkuliozine ligonine, kuri apskritai turėtų būti atskira. Ar nebus daugiau sumaišties, kai šiandien, paskutinėmis dienomis, kai jau reikia priimti tuos įstatymus, sudaromi dariniai, kurių tolesnis kelias, tolesni sprendimai apskritai gali sujaukti visą sveikatos sistemą? Ar jūs manote, kad čia geriausi sprendimai? Ačiū.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Galiu atsakyti trumpai – ne, nebus. Aišku, priklausys nuo administracijos vadovo geranoriškumo, nuo vietinės valdžios požiūrio. Aš vietinei valdžiai visada primenu, jų atsakomybė buvo daryti švietimo reformą. Ar nebuvo tas pat? Tos savivaldybių tarybos, kurios padarė drąsiai ir ryžtingai, šiandien neturi problemų su tinklo optimizavimu, ir viskas sutvarkyta. Tos savivaldybių tarybos, kurios turėjo ilgus pereinamuosius laikotarpius, vedė įvairias derybas, šiandien turi didelių problemų. Tai čia iš pokalbio Klaipėdos savivaldybėje. Ši įstatymo pataisa leidžia, tarkime, tai, ko bijo Klaipėdos valdžia. Ir tai, ką aš girdžiu iš pono V. Janušonio, kad štai atlieka tretines paslaugas neturėdami teisinio pagrindo. Štai mes ir sprendžiame, leidžiame įstatymo teikimu kai kurias paslaugas, suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, teikti, teisėtai teikti tai, ko jie nori.
Dėl apskričių reformos ir likvidavimo. Nei aš naudojuosi proga, nei aš ką, tiesiog nėra apskričių nuo liepos 1 d. mūsų bendru sprendimu ir reikia išspręsti problemą.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar 1 – už ir 1 – prieš. J. Veselka – už. Nėra Juliaus. Gerbiamasis Juliau, jūs kalbėsite už? Nekalbės. V. M. Čigriejienė – už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pateikimo stadijoje aš siūlau šį įstatymą priimti. Sveikatos reikalų komitetas bus pagrindinis komitetas, mes detaliai išnagrinėsime visus niuansus ir nurodysime Sveikatos ministerijai, ką reikia pataisyti, ką ne. Manau, čia daug nediskutuokime, o priimkime. Ačiū.
PIRMININKĖ. D. Mikutienė – prieš.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, nieko čia Sveikatos reikalų komitetas nenurodys, nes šiandien grįžome vėl prie neurochirurgijos paslaugų svarstymo. Visus praeitus metus priiminėjome rekomendacijas ministerijai, ministerija į nieką neatsižvelgė. Taigi nereikia čia taip kalbėti. Aš pasisakau prieš ir pasisakau iš principo prieš dėl to, kad Seimas patvirtino nutarimu Vyriausybės programą. Vyriausybės programos 55 punkte yra parašyta, kad Sveikatos ministerija turi pateikti sveikatos apsaugos sistemos plėtros 2008–2012 metų strateginį planą. Po šio plano, kai Seimas jam pritaria, turi eiti įstatymai, o po to turi eiti Vyriausybės nutarimai.
Mielieji, ką mes čia apgaudinėjame? Mes gi save apgaudinėjame! Nejaugi nėra svarbūs Seimo sprendimai? Nesvarbūs įstatymai ir Konstitucija? Kas, jeigu vėl kas nors pasikeis, ir vėl ministras atlėks su savo tokiais kosmetiniais pamakalavimais? Gražiai šnekėti yra viena, geriau tvarkingai ir pagal įstatymą viską daryti. Aš tikrai nebijau to pasakyti, kad ministras iš tribūnos meluoja. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami, ar po pateikimo pritariame įstatymui Nr. XIP-1619. Kas turite pritarimo nuomonę, balsuojate už, kas turite kitą, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 7, susilaikė 26. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1619 pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
Gerbiamieji kolegos, ar galima šiek tiek tylos?! Labai didelis šurmulys, ypač vyrai ir moterys nuo manęs kairėje pusėje.
Gerbiamasis R. Smetona, replika po balsavimo? Prašau.
R. SMETONA (TTF). Taip. Negalėjau pritarti šiam projektui ir manau, jeigu būtumėte pastebėję, tai niekas nebūtų pritaręs dėl vienos, vadinkime, redakcinės pastabos. Garbusis ministre, jeigu jūs skaitėte, o aš tuo neabejoju, 12 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja arba keičia sveikatos priežiūros įstaigų lygmenis, tai dar kartą užmeskite akį: vietoj savivaldybių – rajono, vietoj apskričių – regiono. Na, tiek to, vietoj valstybės… Perskaitykite, ką jūs parašėte. Respublikos! Kas čia yra? Kas taip parašė? Vyriausybėje irgi, ko gero, visi susėdę svarstė, žiūrėjo ir dabar jūs… Respublikos lygmuo.
12.53 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tada pristatykite įstatymo projektą Nr. XIP-1620 – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1, 20, 27, 41 straipsnių pakeitimo bei 23, 24, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą. Prašau, ministre.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš tikrai manau, kaip ir sakė ponia M. Čigriejienė, visus pasiūlymus mes galėsime nagrinėti komitete ir komitete įvertinti, tai yra Vyriausybės pozicija, įvertinsim ir kitas pastabas. Tai tikrai yra logiškas, teisingas kelias, kuris visada buvo Seime ir bus.
Dabar kitas teikiamas įstatymo projektas – tai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Jis yra susijęs su apskričių likvidavimu. Įvertinus tai, kad nuo liepos 1 d. įstatymo nustatyta tvarka apskričių viršininkų pareigybės bus panaikintos ir likviduotos apskričių viršininkų administracijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigota pateikti įstatymo pataisas, kurios įvertintų naują juridinę situaciją.
Įvertinus ir išanalizavus apskričių viršininkų funkcijas ir palyginus su valstybės ir savivaldybių funkcijomis sveikatos priežiūros srityje, įstatymo projektu keičiamos kai kurių straipsnių formuluotės išbraukiant „apskričių viršininkai“, ko savaime nuo liepos 1 d. nelieka.
Įstatymo projektu pripažįstant netekusiais galios 23, 24, 39, 40 straipsnius, atsisakoma visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų nomenklatūros atitinkamai koreguojant 1 straipsnį, kuriame reglamentuojami Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo tikslai. Šiuo metu galiojančios nomenklatūros ne tik kad neatitinka jau dabar veikiančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, pavyzdžiui, tokių kaip Mitybos centras, Sveikatos informacijos centras, Lietuvos AIDS centras, Visuomenės sveikatos ugdymo centras, Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, bet ir apsunkina kitų teisės aktų įgyvendinimą.
Tokia yra šio įstatymo esmė, siūlyčiau pritarti po pateikimo ir toliau nagrinėti komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Čia iš tikrųjų yra išbraukta daug, visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūros, tos visos organizacijos ir tarp jų yra savivaldybės visuomenės sveikatos biurai. Iš tikrųjų koks jų likimas? Iš esmės, kiek žinau, savivaldybės labai nekaip žiūrėjo, kai jie buvo steigiami, ir vos ne dirbtinai, jie nematė savo tam tikro reikalo. Bet kadangi buvo įstatymas, kai kurie įsisteigė. Kas dabar su jais bus, kadangi dabar prie jų klijuoja visi kas ko netingi? Kaip žinau, slaugytojai, kurie dirba mokyklose, prie tų biurų. Tai iš tikrųjų koks tai darinys ir kokios jo perspektyvos? Ačiū.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Čia skaudžiausias klausimas, nes dalis savivaldybių yra įsteigusios visuomenės sveikatos biurus, finansavimas eina per valstybės biudžetą ir tokios aiškios, skaidrios, suprantamos finansavimo ir, svarbiausia, naudos gavimo schemos kaip ir nėra. Jūs labai gerai pastebėjote, kad toks keistas darinys. Per įstatymo pataisas mes bandome išspręsti, kad nebelieka tokio įstatyminio įpareigojimo. Manau, kad teisingiausias kelias būtų, jeigu tie visuomenės sveikatos biurai, kurie šiandien tvirtai ir stipriai veikia, galėtų tapti buvusių apskričių, galbūt didesnės teritorijos… jų pagrindu kurti, bet ne dirbtinai, o ten, kur yra gyvi žmonės, kur yra aktyvūs žmonės, kurie nori veikti toje (…), nes taip lyg ir dirbtinai primesta, pinigai skiriami, o grįžtamojo ryšio, naudos, tokios akivaizdžios, deja (čia aš remiuosi merais ir jų pasakymais), kaip ir nėra.
Tai tą problemą reikia spręsti ir, be abejo, mes esame siūlę. Dirbtinai nesiūlome stambinti, bet jeigu yra koks nors tvirtai veikiantis visuomenės sveikatos biuras, ir gerai veikiantis, tai, be abejo, jo veikimo teritoriją reikia plėsti didesnę negu viena savivaldybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Vienas – už, vienas – prieš. Kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, gal, Vida, nekalbėsite už? Dėkoju. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-1620, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1620 pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
Ar yra E. Masiulis? O, malonu. Kviečiu E. Masiulį. Įstatymo projektas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 4, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
Repliką po balsavimo – L. Sabutis. Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Galėtų būti ir ne replika, o pasiūlymas. Dėl pirmojo projekto ir dėl dabar ką tik pateikto prašau papildomu komitetu paskirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
PIRMININKĖ. Dėl sveikatos klausimų? Taip?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Būtent sveikatos, pertvarką darom…
PIRMININKĖ. Dėl Sveikatos sistemos ir sveikatos priežiūros įstaigų siūlomas papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Gerai. Vadinasi, dėl praeitų klausimų papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
13.01 val.
O gerbiamasis ministras pristato du projektus – Nr. XIP-1625 ir Nr. XIP-1626. Prašau, ministre.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti jūsų dėmesiui ir svarstyti Vyriausybėje pritartus įstatymų projektus, kurių esmė yra pertvarkyti informacinės visuomenės plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą mūsų valstybėje.
Ilgą laiką veikusi sistema, kai prie Vyriausybės buvo įkurtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas, pirminė intencija buvo labai teisinga, kad turi veikti institucija, kuri apimtų ir koordinuotų visų valstybės institucijų tarpusavio veiklą ir bendrai organizuotų darbą. Intencija buvo teisinga. Tačiau, kaip parodė gyvenimas, tie norai ir ketinimai iki galo nebuvo realizuoti. Mes pamatėme, kad per keletą metų, kai tikrai nemaža dalis pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, iš nacionalinio biudžeto buvo skiriama finansuoti vieną ar kitą su visuomenės informacine plėtra susijusį projektą, su e. valdžios įgyvendinimu, atsitiko tokių negerų dalykų, kad institucijos tarpusavyje pradėjo dubliuoti savo veiklą, buvo pradėti kurti, pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie valstybės duomenų perdavimo tinklų kūrimą, pradėti kurti paraleliai atskirose žinybose tinklai, nors tiesiog buvo galima padaryti unifikuotai sutaupant lėšų ir tuos tinklus kurti vieningai. Taip atsirado ir koordinacijos stoka, ir įgyvendinimo problemų, ir, svarbiausia, atsakomybės. Taip ir nebebuvo aišku, kas šioje valstybėje prisiima atsakomybę už informacinės visuomenės plėtrą.
Taigi įstatymo projektu yra siūloma koncentruoti informacinės visuomenės politikos koordinavimo ir įgyvendinimo funkcijas darant struktūrinį pakeitimą, t. y. prie Vyriausybės veikusį Informacinės visuomenės plėtros komitetą perduoti Susisiekimo ministerijai ir padaryti jį kaip biudžetinę organizaciją, veikiančią prie Susisiekimo ministerijos. Šitas sprendimas, be jokios abejonės, yra susijęs ir su kitais tikslais, ne tik su efektyvesniu valdymu. Tam, kad būtų užtikrinta koordinacija atskirų institucijų, į būsimos institucijos prie Susisiekimo ministerijos valdymo organus yra įtraukiami tam tikrų ministerijų atstovai. Bus sudaryta veikianti tos organizacijos koordinacinė taryba, į kurią įeis du atstovai iš Vidaus reikalų ministerijos, du atstovai iš Ūkio ministerijos, du atstovai iš Susisiekimo ministerijos ir vienas atstovas iš Ministro Pirmininko tarnybos.
Taip pat šiuo sprendimu keičiant pavaldumą bus mažinamas valstybės tarnautojų skaičius. Jeigu mes šiandien Informacinės visuomenės plėtros komitete turime 56 etatus, pagal reorganizuotą modelį tokioje institucijoje dirbs 26 žmonės. 30 etatų bus sumažinta, tuo tarpu funkcijų tikrai nesumažės, tam tikrais atvejais bus dar ir daugiau.
Pagaliau dar vienas svarbus dalykas – bus numatyta aiški atsakomybė ir atskaitomybė už informacinės visuomenės plėtros funkcijų įgyvendinimą. Dabar tikrai yra painiava, kaip pavyzdį galiu pateikti atstovavimą Lietuvos pozicijai Europos Sąjungoje. Pagal galiojančius aktus susisiekimo ministro kompetencijai yra priskirta atstovauti informacinės visuomenės plėtros klausimams Europos Ministrų taryboje. Tada, kai reikia atsiskaityti ir kai reikia pateikti informaciją, kai Lietuvoje penkios ministerijos vienaip ar kitaip yra susijusios su šitais procesais, tiesiog susisiekimo ministras yra nepajėgus atsiskaityti už visų penkių ministerijų darbą. Dabar sukoncentravus šias funkcijas, be jokios abejonės, situacija pasikeis.
Ir paskutinis dalykas, jau toks, kaip matymas, kaip strategija. Nemažai dalykų Lietuvoje informacinių technologijų srityje yra padaryta gerų. Mes galime tikrai pasigirti kai kuriais rezultatais, tai yra ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatai. Pavyzdžiui, kalbant apie Reino projektus, apie infrastruktūrinius įvairius kabelių tiesimus, mes esame vieni pirmaujančių pasaulyje pagal galimybes prisijungti prie greitaeigio interneto. Tačiau mes, mano galva, labai stipriai atsiliekame perkeldami valstybės paslaugas, įvairių valdžios institucijų paslaugas į internetinę erdvę. Iš esmės koncentravimasis turėtų būti dabar į turinį, kad kuo daugiau artimiausiu metu žmonės galėtų naudotis ta sukurta infrastruktūra. O norit, kad ja naudotųsi, reikia, be jokios abejonės, aiškių programų, vizijų ir konkrečių priemonių, kaip priversti kiekvieną instituciją savo paslaugas perkelti į internetinę erdvę. Tai tų klausimų mes tikrai matome prioritetą, jeigu bus patikėta toliau koordinuoti šitą politiką, mes to ir sieksime.
Antras įstatymo projektas (labai trumpai) yra tiesiogiai susijęs. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21426, 24710 ir 2591 straipsnių pakeitimai, kurie yra tiesiogiai susiję, kad tie įgaliojimai, kuriuos dabar turėjo Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės, ir sankcijos už tam tikrų veiksmų ar sprendimų nevykdymą tiesiog yra koreguojami redakciniu požiūriu, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas nebebus įstaiga prie Vyriausybės, o bus siūloma steigti įstaigą prie Susisiekimo ministerijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, galime klausti dėl abiejų įstatymų projektų, kuriuos pristatė ministras. Pirmasis – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, 19 straipsnio 3 dalyje jūs rašote, kad bus įkurtas kolegialus patariamasis valdymo organas – Informacinės visuomenės plėtros komiteto taryba. Jūs čia truputį minėjote, bet aš noriu paklausti, kas gi bus, ar bus patariamasis, ar valdymo organas ir kokiu principu, jūs šiek tiek minėjote, jis bus kuriamas? Sakykite, minėjote, kad iš ministerijų, bet kiek jame bus ir kokiais principais tos ministerijos, ar be ministerijų ir kitos žinybos įeis į šitą tarybą? Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Kaip minėjau, ministerijos deleguos po du savo atstovus ir vieną deleguos premjero tarnyba. Kol kas pagal projektą yra numatyta, kad tai būtų septynių žmonių patariamoji taryba, kurią susisiekimo ministras tvirtintų savo įsakymu, tačiau mintis, kad būtų galima į šitą tarybą įtraukti ir visuomenines organizacijas, tikrai yra vertinga. Mano galva, svarstymo metu Seime galima būtų daryti pataisas. Esmė buvo ta, kad pirmiausia reikia koordinuoti valstybės vykdomą informacinės visuomenės plėtros politiką, kuri šiuo metu yra išsibarsčiusi atskirose ministerijose. O visa kita, be jokios abejonės, irgi yra atvira. Kadangi Informacinės visuomenės plėtros komitetas iš esmės veiks remdamasis biudžetinės organizacijos principais, nepriklausys Susisiekimo ministerijos struktūrai, o tiesiog bus kaip pavaldi institucija, bet kokiu atveju manau, kad galima būtų kalbėti apie išplėtimą atstovavimo visuomeninėms institucijoms, nors tos patariamosios institucijos esminė funkcija, aišku, bus tvirtinti šios įstaigos metinius ir ilgalaikius planus, pritarti arba nepritarti tiems planams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šiaulienė. Dar kartą noriu pakartoti, klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs ne kartą teikdamas šiuos įstatymų projektus akcentavote, kad vienas iš svarbiausių veikusio Informacinės visuomenės plėtros komiteto uždavinių – koordinuoti šios informacinės visuomenės plėtrą. Ir akcentavote, kad tai buvo gana sunku turint komitetui statutą prie Vyriausybės. Negi jūs manote, kad dabar, padarius biudžetinę įstaigą prie jūsų ministerijos, ta koordinacija bus sėkmingesnė? Ar jūs nuoširdžiai įsitikinęs?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ar jūs tik, tą irgi akcentavote, prisiimsite atsakomybę už tą nesėkmingą koordinavimą? Aš tik įžiūriu galimybę disponuoti tomis finansinėmis Europos Sąjungos lėšomis, kad negautų kitos ministerijos, nors e. valdžios plėtra visų pirma priklauso Vidaus reikalų ministerijai.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia nenorėčiau sutikti su nuostata, kad teks prisiimti atsakomybę už blogai koordinuojamą darbą. Koordinuojama gali būti ir gerai. (Balsai salėje) Taip nebūna, sako. Būna. Šioje vietoje aš noriu pasakyti, kad problema buvo, matyt, ta, kad vien statuso suteikimas Informacinės visuomenės plėtros komitetui, nesuteikus jiems realaus svorio ir realių funkcijų, plius leidus kiekvienai ministerijai veikti savarankiškai, privedė prie to, kad tapo tokiais vestuviniais generolais, kurie lyg turi antpečius, bet neturi realių instrumentų. Todėl aš tikrai visokeriopai esu įsitikinęs, kad Susisiekimo ministerija gali būti ta institucija, kuri, beje, ir iki šiol labai aktyviai pagal jai paskirtą kompetenciją dalyvavo visuomenės informacinės plėtros politikoje, kalbant apie infrastruktūrą, ji tikrai gali prisiimti šią atsakomybę. Tada bus labai aišku, kas turi šitą atsakomybę. Bus ir premjerui, ir Seimo nariams iš ko pareikalauti, nes dabar yra klausiama, tarkim, įstaigos prie Vyriausybės. Jinai visada gali pasakyti: ta ministerija to nepadaro, ir nukreipia tą atsakomybę į kokią nors konkrečią ministeriją. Tai, be jokios abejonės, koordinavimas yra tas, kad reikia labai… Niekas nesako, kad dabar Susisiekimo ministerija arba įstaiga prie Susisiekimo ministerijos perims visus e. projektus, vykdomus atskirose ministerijose projektus, tai yra šakiniai ministerijų dalykai, bet koordinuoti pačią politiką ir kryptingai vykdyti procesą, mano galva, kur kas geriau seksis padarius reorganizavimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Labai gerai, aišku, kad išskaidytas informacinės plėtros klausimynas galų gale įtrauks Susisiekimo ministeriją, bet man tai į tą vadinamąją patariamąją tarybą, naują valdymo organą trūksta visuomenės atstovų. Jie galėtų stebėtojų teisėmis, galų gale ir asociacijų yra įvairių. Man atrodo, toks klausimas jums būtų. Kaip manote?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už pastabą. Tikrai, kaip ir minėjau, svarstant šitą klausimą Seime, tikrai galima atkreipti dėmesį į tai ir ieškoti galimybių, kad taryba būtų ne tik iš ministerijų atstovų, bet ir iš visuomenės atstovų. Aš tikrai pritarčiau tokiam dalykui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Grubliauskas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš tikrai neabejoju, kad kryptis yra teisinga, ir norėčiau jūsų paklausti. Šiandien teko diskutuoti kitoje komisijoje apie nevisiškai sėkmingą Sporto departamento prijungimo prie kitos ministerijos praktiką, tai aš manau, kad šiuo atveju Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės transformacija į jūsų pavaldumo departamentą ar į biudžetinę įstaigą yra visiškai kitoks pavyzdys.
Norėčiau jūsų trumpai paklausti. Tuo tarpuvaldžiu arba tuo laiku nuo politinio sprendimo iki realaus įgyvendinimo, iki pradės veikti nauja struktūra jūsų ministerijoje, ar jūs turite strateginių veiksmų planą, kas tuo tarpuvaldžiu vyks?
Ir trumpas klausimas, papildantis I. Šiaulienės klausimą. Vis tiek neišvengiamai tam tikros etatų mažėjimo tendencijos bus neišvengiamos, ar gebėsite su mažesniu etatų skaičiumi užtikrinti tą misiją, kuriai buvo skirtas IVPK, juo labiau kad jūs puikiai suvokiate viso to svarbą? Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Pirmiausia, kalbant apie tarpuvaldį, be jokios abejonės, yra svarbu, kad po Vyriausybės sprendimų neužtruktų šito sprendimo priėmimas labai ilgai Seime, nes, kaip parodė ankstesni atvejai, tada iš viso sutrinka institucijos darbas, nes ji pakimba ore, lyg ir kažko laukiama. Tikrai būtų gerai, kad viskas sklandžiai vyktų ir mes galėtume iš esmės pradėti reorganizacijos procesą.
Antras dalykas, kad nepaisydama to, be jokios abejonės, mūsų ministerija šiuo metu tikrai nelaukia, nelaukia, kaip sakoma, kada bus priimti galutiniai sprendimai, o jau dabar yra sudaryta darbo grupė, kuri, dalyvaujant ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovams, dėlioja prioritetus, kurie bus artimuoju laikotarpiu ir kurie bus ilguoju laikotarpiu, tam, kad išsprendus visus formalius dalykus, išsprendus įstatymų pakeitimus būtų galima iš karto pradėti dirbti.
Kitas dalykas, dėl resursų kalbant, mes tikrai labai gerai analizavome dabartinę Informacinės visuomenės plėtros komiteto veiklą, todėl tie 26 etatai vietoj 52 yra iš tikrųjų atsiradę peržiūrėjus visas funkcijas ir viską, ką galima optimizuoti dabartiniame darbe ir ką galima iš tikrųjų padaryti geriau. Aš esu įsitikinęs, kad taupydami mokesčių mokėtojų pinigus mes tikrai galėsime tas funkcijas atlikti, kurios buvo iki šiol atliekamos, ir, priešingai, galbūt kai kuriais atvejais jas atlikti geriau, negu tai buvo daroma iki šiol. O priėmus šitą įstatymą, dar, be jokios abejonės, reikės Vyriausybės nutarimų ir ministrų įsakymų, pagal kuriuos bus jau įgyvendinama galutinė reorganizacija. Tai planuojame, kad tai turėtų įvykti kiek įmanoma greičiau. O projektai, kurie buvo parengti 2009 m., institucijos, kuri veikia prie Vyriausybės, be jokios abejonės, šiais metais jie bus įgyvendinami ir toliau. Kitaip tariant, nesutrinka pats procesas vykdant pertvarkymą.
PIRMININKĖ. P. Auštrevičius klausia paskutinis, nes jau laikas baigėsi.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei ir likimui, kuris suteikė galimybę paklausti.
Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvoje, nepaisant to, kad yra ir politinis sutarimas, žinomumas informacinės visuomenės poreikio plėtros ir panašiai, bet buvo išsiskaidymas tarp VPK ir netgi, sakyčiau, Vidaus reikalų ministerijos vykdomų funkcijų šitoje srityje. Ar šis įstatymas, keičiamas įstatymas, padės galutinį tašką nereikalingam dubliavime, ar neatsiras iš tikrųjų visiškas aiškumas, ką daro Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija?
Mano antras aspektas yra susijęs. Ar pakeitimas, kurį jūs numatote šituo įstatymu, reiškia, kad bus keičiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovybė?
E. MASIULIS (LSF). Atsakant, gerbiamasis Seimo nary, į pirmą jūsų klausimo dalį. Aš neabejoju, kad vien tik institucinis pertvarkymas arba perstumdymas nuo vienos institucijos prie kitos neduos jokio rezultato. Mes turime labai aiškiai susitarti dėl funkcijų ir dėl atsakomybės prisiėmimo. Tai yra ta raudonoji linija, kuri visą laiką turi lydėti naujos institucijos darbą tam, kad to nereikalingo, kaip jūs sakėte, kartais darbo imitavimo arba darbo dubliavimo neliktų.
O kalbant apie vadovybės klausimą. Tai šiandien aš nebūčiau pasiruošęs atsakyti į tą klausimą, nes vis tiek, jeigu tokia institucija atsiras, bus patariamoji institucija – Koordinacinė taryba, ir tik atsižvelgęs į Koordinacinės tarybos rekomendacijas susisiekimo ministras galės priimti galutinį sprendimą dėl naujo vadovo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, laikas pasibaigė. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritaria įstatymų projektams… O gal dar yra?.. Kol kas nematau. Kompiuteris nespėja, dabar jau matau. V. Grubliauskas – už.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Kolegos, iš tiesų, priėmus politinį sprendimą, dėl kurio diskutuoti būtų kaip ir vėloka, drįstu teigti ir esu šventai įsitikinęs, kad vis dėlto šis sprendimas yra optimalus naujoje susiklosčiusioje situacijoje. Turint omenyje Susisiekimo ministerijos kompetenciją kuruojant šią sritį, taip pat žinant ir vertinant patirtį, atstovaujant šiai sričiai įvairiuose tarptautiniuose forumuose, konferencijose, kur natūraliai didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių ši sritis yra kuruojama arba Susisiekimo ministerijos, arba analogiškų ministerijų kitose šalyse, aš manau, kad šitas sprendimas yra, ko gero, racionaliausias ir optimalus, žiūrint sektoriaus priežiūros ir kuravimo prasme.
Kita vertus, reikėtų įvertinti ir svarstymo metu kilusias kryptis, kuriomis buvo siūloma arba manoma, kad galėtų judėti Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tos diskusijos parodė, kad iš tiesų sprendimas, valingas politinis sprendimas neišskaidyti šitų funkcijų, kurios buvo sukauptos Informacinės visuomenės plėtros komitete prie Vyriausybės, bet palikti koncentruotą tų funkcijų priežiūrą, kuravimą, administravimą vienoje institucijoje, tiesa, keičiantis pavaldumui: nuo Vyriausybės pavaldumo į pavaldumą vienai iš ministerijų, Susisiekimo ministerijai, aš manau, kad tai buvo, ko gero, racionaliausias sprendimas, galimas šitoje situacijoje. Juo labiau kad svarstymo metu tiek komitete, tiek Seime bus galima dar patobulinti, ypač atsižvelgiant į naujos atsirandančios tokios koordinacinės struktūros vaidmenį ir svarbą. Aš manau, kad šioje situacijoje šis sprendimas yra tikrai pozityvus, ir neabejoju, kad tas sprendimas užtikrins deramą ir reikiamą informacinės visuomenės plėtros procesą gerąja to žodžio prasme. Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. I. Šiaulienė – prieš.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Deja, negaliu pritarti visiems už, nebent E. Masiulis kaip susisiekimo ministras nori nediskutuoti su kolegomis ir vienintelis atstovauti šiai sričiai tarptautiniuose forumuose. Tik tiek ir matau privalumų iš šito teikiamo projekto.
Iš esmės manyčiau, kad šitas projektas yra viena nesėkmingiausių Saulėlydžio komisijos rekomendacijų. Informacinės visuomenės plėtros procesas yra horizontalus, jis turi apimti daug sričių, tai, kad buvo šis komitetas prie Vyriausybės ir turėjo problemų, tai dabar, perkėlus šitą visą sritį kaip biudžetinę organizaciją prie Susisiekimo ministerijos, tai plėtrai, mes galime pasakyti, atėjo galas. Ir tie pasiekimai, kurie buvo pasiekti, jų toliau, matyt, nebus. Linkiu sėkmės, Eligijau, tau, bet manau, kad jeigu į Informacinės visuomenės plėtros komisiją susirinkę ministrai (o dabar tamsta turėsite toje taryboje tik ministerijų atstovus) negalėdavo susitarti ir užtikrinti pakankamai sėkmingos informacinės visuomenės plėtros, tai dabar tikrai kol iš tos biudžetinės įstaigos atėję atstovai pasieks savo ministrą, o dar reikės suderinti su kitais ministrais – nieko panašaus nebus. Todėl tikrai įstatymu tokia plėtra nėra apgalvota, ji yra impulsyvi ir neperspektyvi. Apie tai tikrai buvo kalbėta komitete. Ir labai gaila, kad Saulėlydžio komisijos vadovai negirdėjo tų argumentų ir teikė tokį įstatymo projektą.
Kviečiu, kolegos, nepalaikyti. Tegul jis grįžta ir tegul Vyriausybė galvoja, jeigu galvoja apie informacinių technologijų plėtrą, ir tai yra labai svarbu, ypač kai mes kalbame apie inovacinę politiką ir jos svarbą ūkio raidai, nepriimti tokių kvailų sprendimų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi skirtingos nuomonės, tai dėl kiekvieno įstatymo projekto balsuosime atskirai, pirmiausia dėl Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 4, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1625. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių. Už – 40, prieš – 7, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
Dabar kviečiu balsuoti dėl antro pateikto įstatymo projekto Nr. XIP-1626. Kas jam pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 4, susilaikė 26. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, ir numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
13.26 val.
Gerbiamasis Seimo nary ir ministre Masiuli, aš siūlyčiau jums pristatyti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 1331, 262, 272, 286, 295, 304, 306, 313 ir 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-923. Jis yra alternatyvus įstatymo projektui Nr. XIP-627, kuris jau M. Varaškos buvo pateiktas ir jam buvo pritarta. Taigi jus kviečiu pristatyti šį įstatymo projektą.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybė teikia, kaip jau buvo įvardyta, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atskirų straipsnių pakeitimus, kurie iš esmės yra susiję su pertvarka, kuri šiuo metu vyksta mūsų keliuose. Turbūt kiekvienas iš mūsų jau pastebėjome, kad pastaruoju metu labai padaugėjo stacionarių greičio matuoklių, ypač magistraliniuose keliuose. Iki šiol galiojanti jų administravimo tvarka ir tai, kada yra fiksuojami greičio viršijimai, greičio pažeidimai, šiandien tikrai yra labai gremėzdiška. Tai pirmiausia yra susiję su tuo, kad ne visada galima taikyti supaprastintą administracinių teisės pažeidimų taikymą.
Šio projekto tikslas yra iš esmės keisti šią galiojančią sistemą, nes šiandien, kada greičio radarai užfiksuoja greičio viršijimą, ši informacija keliauja į policiją ir tada yra išsiunčiamas informacinis pranešimas ir bandoma nustatyti, identifikuoti transporto priemonės vairuotoją, kuris tuo metu tą pažeidimą atliko. Ir tikrai kalbantis ir su policijos pareigūnais, kurie dalyvauja šio proceso administravime, akivaizdžiai matyti, kad pastaruoju metu vis dėlto dažnai nėra tiksliai užfiksuojamas veidas to žmogaus, kuris sėdėjo padarant pažeidimą, ir tai tampa priemone išsisukinėti tiek prieš policijos pareigūnus, tiek po to ir teismuose sakant, kad ne tas konkretus asmuo padarė pažeidimą. Sąnaudos išieškant baudas už greičio viršijimą dažnai, galima sakyti, sutampa su pajamomis, kurios yra gaunamos iš šitų baudų. Kitaip tariant, veikia visiškai neefektyvi sistema, sudaranti spragas piktnaudžiautojams išsisukti nuo bausmės.
Siūlymo esmė yra vis dėlto keisti kodeksą, pakeisti patį principą, kad kai greičio matuoklis užfiksuoja pažeidimą, informacinis pranešimas yra siunčiamas transporto priemonės savininkui pagal numerius ir pagal registraciją. Jeigu transporto savininkas per tam tikrą laikotarpį nurodo, kad jo automobiliu naudojosi kitas konkretus asmuo ir tas asmuo sutinka, kad jis naudojosi, tada bauda yra surašoma būtent tam konkrečiam asmeniui, kuris yra nurodytas automobilio savininko. Jeigu automobilio savininkas nenurodo, tada bauda yra automatiškai nukreipiama automobilio savininkui. Tokia praktika, mes pasidomėjome, tikrai yra paplitusi ir naudojama ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje ir kitose pasaulio valstybėse. Mes manome, kad tai padarytų kur kas efektyvesnį administravimą visos šios sistemos, sumažintų policijos sąnaudas ir kaštus, kurie šiuo metu yra tikrai dideli, ir iš tikrųjų padarytų taip, kad nebebūtų galimybės išvengti baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas.
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Ačiū. Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pirmasis klausia kolega Č. V. Stankevičius, ruošiasi R. Kupčinskas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš esmės suprantu ir pritariu šiam pasiūlymui, bet man kyla abejonė, ar tokiu atveju nepažeidžiamas atsakomybės be kaltės principas, t. y. kada traktuojama, kad asmuo atsako kaip transporto priemonės savininkas, o ne kaip vairuotojas. Tokiu būdu, aš manau, jis turėtų būti pripažįstamas kaip vairuotojas ir atsakyti kaip vairavęs transporto priemonę. Turbūt prasmė yra tokia. Galbūt čia gali būti dar kokių nors redakcinių klausimų.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už prasmingą klausimą. Mano nuomone, Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu bus apsispręsta po pateikimo pritarti, tikrai reikėtų atkreipti dėmesį į jūsų pastabą. Kaip aš suprantu, tai yra galbūt pagrindinis, konceptualus argumentas, ar mes galime taikyti nuobaudas transporto priemonės savininkui už tą nusižengimą, jeigu jis tiesiogiai nebuvo nusižengimo vietoje. Čia traktuotė gali būti įvairi. Gali būti taikoma galbūt bausmė už tai, kad jis netinkamai su savo turtu elgiasi, nes bet kokiu atveju turto savininkas atsako už savo turtą. Jis bet kokiu atveju turi žinoti, kas su jo turtu vyksta. Jeigu jis netinkamai naudojamas, už tai irgi egzistuoja tam tikra atsakomybė. Manau, kad specialistai iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto turėtų sudėlioti taip, kad šie pakeitimai atitiktų ir Konstituciją, ir šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi kolega J. Sabatauskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto reikia pripažinti, kad eismo įvykių sumažėjo, ypač kai sunkios pasekmės. Aišku, čia jūsų ministerijos atitinkamo darbo rezultatas. Be abejo, dabar diegiamos stacionarios greičio kontrolės priemonės ir atsiranda naujų keblumų, kartu ir biurokratinių. Turbūt spaudoje jau ne kartą rašė, kad žmogus, pažeidęs, tai pripažinęs ir užmokėjęs baudą, po to perduodamas antstoliams ir taip atsiranda visokių komplikacijų. Taip pažeidžiamos jo, kaip žmogaus, teisės. Tas žmogus iš esmės būna neapgintas, nes tas biurokratinis mechanizmas negali apginti jo teisėtų reikalavimų, jo teisėtų lūkesčių. Be abejo, čia yra daug ir teisingų, bet noriu paklausti, ar tas praktinis patyrimas… ar viskas padaryta, kad tas praktinis patyrimas būtų reglamentuotas ir šiame įstatyme? Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia šis įstatymo projektas, be abejo… Dėl ko įvyksta tokių nesusipratimų, kurių pastaruoju metu, ne tik pastaruoju, bet ir anksčiau, buvo daug, kad žmogaus teisės tikrai kartais yra pažeidžiamos arba nevisiškai suteikiama galimybė žmogui apsiginti, jeigu jis kuo nors neteisėtai kaltinamas. Manau, kad šiuo atveju pagrindinės priežastys yra tos, kad kai kurios mūsų procedūros, numatytos tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekse, yra gana sudėtingos ir sukelia įvairiausių galimybių interpretuoti.
Šis įstatymo projektas iš esmės yra skirtas supaprastinimui – tiek administravimo supaprastinimui, tiek ir galimybei užkirsti kelią interpretavimui. Be jokių abejonių, čia nėra vien tik Susisiekimo ministerijos kompetencija, čia yra visos Vyriausybės, sakyčiau, net Seimo ir Prezidentės, atsakomybė, kalbant apie teismus, jų darbo organizavimą, policijos atsakomybę, Vidaus reikalų ministerijos, kitų jėgos struktūrų darbo metodus ir pobūdį. Sutinku, kad būna tų nesusipratimų. Šis projektas tų visų nesusipratimų neišspręs, bet jis supaprastins tas procedūras ir jų ateityje gali būti mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau! Pateikdamas projektą, jūs pasakėte, kad atsiranda didelių problemų, kai savininkai nesutinka su pažeidimu, kurį užfiksavo stacionari greičio matavimo įranga. Beveik prieš dvejus metus buvo padarytos pataisos. Iki tol, kai atsakingas buvo vairavęs asmuo, bet ne savininkas, buvo didelių problemų, kai savininkai sakydavo: aš nežinau, kas važiavo tuo automobiliu. Mes pataisėme, kad atsakomybė tenka savininkui. Tada, kiek žinau, labai smarkiai sumažėjo tokių prieštaraujančių, nes jis turi arba nurodyti, kas vairavo, arba pats prisiimti atsakomybę kaip asmuo, kuris nesugeba tvarkyti savo nuosavybės, jeigu nežino, kas vairavo. Dabar jūs teikiate pakeitimus. Ar jūs manote, kad, šitaip susmulkinus reglamentavimą, neatsiras naujų problemų?
PIRMININKAS. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Be abejo, visada gali atsirasti problemų, bet manau, kad mūsų pareiga yra kokybiškai organizuoti įstatymų rengimą ir priėmimą. Vyriausybė apsisprendė tokiu keliu eiti, matydama šiandienines problemas, kurios egzistuoja, ir tikėdama, kad tie Administracinių teisės pažeidimų kodekso koregavimai bent jau eliminuos dalį tų problemų, nes tai nėra kokie nors teoriniai samprotavimai, bet siūlymai, kilę iš praktikos, kurią mes pastaruosius keletą metų turime. Esame daug bendravę su žmonėmis, policijos pareigūnais, kurie šiuo metu nuo ryto iki vakaro sėdi, išrašinėja kvitukus, siunčia žmonėms informacinius lapelius, prašydami atvykti, o po to atėję, kompiuterio ekrane didindami nuotrauką, aiškinasi, kas ten yra, ir aiškinasi situaciją. Viso to tikrai nebūtų ir policijos pareigūnai galėtų galbūt daugiau dirbti ne kabinetuose, bet gatvėse ir tiesiogiai prižiūrėti eismo saugumą, jeigu mes jų neapkrautume nereikalingomis funkcijomis.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, matau, kad kai kurie norite kalbėti. Prašom. V. Grubliauskas – nuomonė už.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū, Seimo Pirmininko pavaduotojau. Iš tiesų, kaip ir minėjo ministras, pateikdamas šį projektą, juo, kiek įmanoma, siekiama ne tik operatyviau, bet teisingiau ir greičiau išspręsti klausimus, kuriuos pareigūnai, užfiksavę pažeidimą arba gavę stacionariais greičio matavimo prietaisais užfiksuotą pažeidimą, praleidžia svarstydami, įrodinėdami pažeidėjui, kuris padarė tą pažeidimą, jo pažeidimo fiksavimą.
Manyčiau, kad teikiamos pataisos labiau atspindi ir europietišką praktiką. Tai pašalins nereikalingų darbų krūvį pareigūnams aiškintis ir aiškinti, ar tai tikrai buvo tas žmogus, ar jis buvo pasilenkęs, ar nusisukęs. Bus galima akcentuoti, kiek įmanoma, tą aspektą, kad pažeidėjas tikrai žinos, kad dabar galimybių išsisukti gudraujant, manipuliuojant su pretenzija į tam tikrą žmogaus teisių pažeidimo faktą, išvengti atsakomybės… Manyčiau, kad siūlomos įstatymo pataisos iš tiesų padarys patį svarstymą pragmatiškesnį. Tikiuosi, kad tai bus gera saugumo keliuose prevencija. Manau, kad reikėtų pritarti šioms siūlomoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, juo labiau kad, svarstant jį komitete ar komitetuose, bus galima tobulinti ir papildyti siūlomas nuostatas. Tobulėjimui ribų nėra, o visos jos skirtos tokiam svarbiam mūsų visuomenės saugumo aspektui kaip saugumas keliuose. Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Savo poziciją išsakys J. Sabatauskas. Kitokią. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pažiūrėjau į šias pataisas ir nustebau – ar jau toks didelis noras mums kiekvieno pareigūno instrukciją perkelti į įstatymą? Įstatymas neturi tapti eiline instrukcija, kur viskas turi būti smulkiai surašyta. Šiandien pažeidėjas yra savininkas, jeigu jis nepateikia kito asmens, kuris vairavo. Šiandien pareigūnai neturi aiškintis, kieno veidas matyti toje nuotraukoje ar nematyti. Svarbiausia, ar matyti automobilio valstybinis numeris. Pagal automobilio valstybinį numerį registre galima nustatyti, kas yra savininkas, ir to pakanka. Dabar pažiūrėkite – smulkiai surašoma, kad per 10 ar 15 dienų turi pateikti tą ar aną ir panašiai, kokie veiksmai turi būti atliekami. Ne Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokia instrukcija rašytina, todėl aš tikrai esu prieš. Jeigu norime ką nors smulkiau reglamentuoti, tikrai ne kodekse tai turi būti daroma. Kodeksas yra pažeidimų dispozicija, toliau turi būti surašyta sankcija, ir viskas. Procesinė dalis tam tikra prasme… Bet čia jau ne procesinė dalis surašyta, čia jau surašyta smulki smulki instrukcija, kaip kas turi elgtis. Įstatyme to neturi būti, juo labiau kodekse. Raginu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kiek supratau, be balsavimo neapsieisime, todėl prašom pasiruošti ir balsuojam, ar pritariam po pateikimo ATPK pakeitimų įstatymo projektui, projekto registracijos Nr. XIP-923. Prašom balsuoti. Kolegos, prašom balsuoti. Atrodo, ne visi. Prašom balsuoti. Už save tiktai.
Užsiregistravo ir balsavo 75 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, 23 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis tradiciškai būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Ir nagrinėjam pavasario sesijoje. Ačiū.
13.45 val.
Dabar grįžtam į darbotvarkės pradžią. Aš noriu pranešti, koks klausimas. Tai 1-5 – Turizmo įstatymo kai kurie pakeitimai. Projekto Nr. XIP-1509. Pranešėjas – arba ministras, arba viceministras. Prašom, prisistatysit. Minutėlę, dar, matyt, dėl vedimo tvarkos ar repliką – kolega P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mane paskatino nuomonė prieš išsakyti vieną pastabą. Mielieji kolegos, vairavimas Lietuvoje yra tautos kūrybos dalis, ir į tai reikia žiūrėti visiškai rimtai, kadangi jau kur kur žmonės pasireiškia, tai tikrai vairuodami. Panašu, kad estafetę perima ir teismai. Ir kolega J. Sabatauskas turėtų žinoti tą teisminę praktiką, bent jau kai kuriuos teismo sprendimus, kuomet įsigudrinama atimti vieną vairavimo kategoriją, tačiau palikti teises ir galimybę vairuoti. Aš siūlau žiūrėti į šiuos klausimus labai rimtai, nenusileisti į abstrakčius mąstymus, kad įstatymai turi vien tiktai nurodyti. Kadangi tai yra tautos kūryba, tai vertinkime ją kūrybiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai tribūnoje, jeigu neklystu, ūkio viceministras R. Žylius ir jis pateiks klausimą, apie kurį aš kalbėjau. Bičiuliai, jau paskelbiau pranešėją. Prašom. Pirma pranešėjas, po to kitos kalbos. Prašom, prašom.
R. ŽYLIUS. Ačiū, Pirmininko pavaduotojau. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti jums Turizmo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu įgyvendinami trys europiniai reguliavimai ir prisitaikoma prie apskričių reformos.
Visų pirma šis įstatymas įgyvendina, pritaiko turizmo paslaugų teikimo reglamentavimą Paslaugų direktyvai. Keletas esminių Paslaugų direktyvos įgyvendinamų punktų yra tokie: tai kelionių organizavimo paslaugas nuo šio įstatymo priėmimo galės teikti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys; bus atsisakoma kelionių organizatorių ir kelionių agentų pažymėjimų išdavimo; rinkos priežiūra iš esmės bus pertvarkoma nuo ribojančios prie prižiūrinčios; atsisakoma pažymėjimo kelionių vadovams išdavimo; taip pat mažinama administracinė našta kaimo turizmo paslaugų, nakvynės ir pusryčių paslaugų reglamentavimui.
Antra, įgyvendinama Šengeno konvencijos 45 straipsnio nuostata, kurią mes jau seniai turėjome įgyvendinti, bet ji nebuvo perkelta, t. y. nustatoma prievolė apgyvendinimo paslaugų teikėjams registruoti apgyvendinamus asmenis, jiems pateikiant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir pasirašant, ir nustatoma turistų pretenzijų pareiškimo dėl nevykdomos Turizmo paslaugų teikimo sutarties tvarka, kaip reikalauja Kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų direktyva.
Taigi šiomis pataisomis mes, kaip minėjau, perkeliam tris direktyvas į šį įstatymą ir iš tikrųjų gerokai palengvinam turizmo paslaugų teikimo tvarką, palengvinam reguliavimo naštą. Beje, matytos Teisės departamento išvados, mūsų supratimu, yra redakcinio pobūdžio ir komitetuose tikrai bus galima prieiti prie konstruktyvių išvadų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pranešimą ir taip pat dar dėkoju už tai, kad iškart reagavot į Seimo Teisės departamento išvadas. Paklausti nori vienas Seimo narys kolega Č. V. Stankevičius. Prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Labai trumpas klausimas. Gal aš čia nepakankamai įsigilinau, bet norėjau paklausti. Kadangi keičiami terminai, apibrėžtys, tai ar yra su Terminų banku suderinta šitie nauji terminai, apibrėžimai? Pagal Seimo statutą tas yra privalu.
PIRMININKAS. Prašom.
R. ŽYLIUS. Jums leidus, aš paprašyčiau atsakyti į klausimą Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotoją Juozą Ragucką.
PIRMININKAS. Įjungta, prašom.
J. RAGUCKAS. Ačiū už klausimą. Taip, terminai… čia keičiamas visas 2 straipsnis, keičiama tiktai keletas terminų ir jie suderinti. Dėl įsigaliojimo bus patobulinta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galim bendru sutarimu pritarti? Reikia balsuoti? Reikia balsuoti? Prašom. Ačiū. Tai prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Turizmo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui, papildymui ir t. t., prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 59 Seimo nariai ir visi už. Taigi vienbalsiai. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos, o papildomi – Kaimo reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos. Sutinkam? Ir nagrinėjam pavasario sesijoje. Klausimas baigtas. Dabar kviečiu J. Sabatauską prie šoninio mikrofono. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, bet jau post factum.
PIRMININKAS. Ne post factum.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nes tas, kuris replikavo nežinodamas reikalo esmės, jau išėjo iš salės.
PIRMININKAS. Tauta turi žinoti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų tautos išmonė yra beribė ir reikia tik sveikinti ir džiaugtis. Bet jeigu Seimas turi priimti įstatymus, kurie turi prilygti bet kokio rango pareiginei instrukcijai, tai aš tikrai su tuo niekada nesutiksiu.
PIRMININKAS. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai tegul kolega susipažįsta su teisėkūros pagrindais pirmiausia.
PIRMININKAS. Kolega, ačiū, kad pasakėt, kadangi tai svarbu visiems, o ne vienam kuriam pasirinktajam Seimo nariui.
13.52 val.
Dabar kviečiu į tribūną ministrą ir Seimo narį K. Starkevičių. Du jo klausimai. Pirmiausia – Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, nauja redakcija. Tai – eurointegracinis. Projekto registracijos Nr. XIP-1524. Pateikimo stadija. Prašom, ministre.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Labą rytą ar laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. (Balsai salėje) Iš tikrųjų šiandien posėdį vėliau pradėjom.
Pagal 2007 m. kovo 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos reikalavimus sukurta Europos Bendrijos erdvinės informacijos struktūra turėtų padėti formuoti politikos ir veiklos kryptis, kurios gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį aplinkai.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu apibrėžta Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra, skirta erdviniams duomenų rinkiniams ir paslaugoms, šiuo metu kaupiamiems skirtinguose kadastruose, registruose ir duomenų rinkiniuose, suderinti ir pasiekti per vieną Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Siekiama mažinti kliūtis valdžios institucijoms dalintis erdviniais duomenų rinkiniais bei teikti daugiau ir išsamesnių erdvinių duomenų rinkinių duomenų naudotojams. Dėl erdvinių duomenų rinkinių suderinimo ir efektyvaus sprendimo priėmimo galimybės Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra turėtų padėti formuoti politikos ir veiklos kryptis, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai veikia aplinką, išvengti erdvinių duomenų rinkinių kūrimo dubliavimo.
Taip pat įstatymo projektu perkeliamos Paslaugų direktyvos nuostatos. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti geodezijos ir kartografijos darbų licencijavimo kaip perteklinio reikalavimo. Geodezijos ir kartografijos paslaugų teikėjų kvalifikacija bus įvertinta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės kompetencijos institucijos išduotus kvalifikacijos pažymėjimus.
Taip pat įstatymo projekte įteisinamas georeferencinio pagrindo kadastras. Pagal galiojantį Geodezijos kartografijos įstatymą georeferencinių duomenų bazės kaip pagrindas naudojamos valstybės kadastro, registrų klasifikatorių duomenims pildyti arba jų duomenų bazėms formuojant… geografinių informacinių sistemų principams sudaryti, o pagal (…) registro įstatymą georeferencinis pagrindas kaip stabilių objektų bei vietovių grafiniai ir atributiniai duomenys… Taip pat projekte numatytas geodezijos ir kartografinių darbų savivaldybėse kontrolės bei šių darbų valstybinės ekspertizės (…) valstybės įgaliotai institucijai nuo 2010 m. liepos 1 d., kaip žinome, kai bus panaikintos apskričių administracijos. Tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už trumpą pranešimą. Trys Seimo nariai nori jus paklausti. Pirmasis – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis ministre, šis įstatymas, mano požiūriu, yra labai svarbus, ypač tų funkcijų atlikimas dėl kvalifikacinių pažymėjimų gavimo, jų sustabdymo ir t. t., galės pretenduoti visos Europos valstybės, ne vien Lietuvos specialistai, bet man dėl kai kurių punktų kyla neaiškumų. Sakykime, 12 straipsnio 5 dalyje rašoma: „Jeigu į prašymą išduoti kvalifikacijos pažymėjimą per nurodytą laiką neatsakoma, laikoma, kad tas pažymėjimas yra išduotas.“ Po to 14 straipsnyje dėl šito pažymėjimo sustabdymo spręs Vyriausybės nustatyta institucija, bet nėra jokio konkretumo, kuriam laikui bus sustabdyta ir t. t. Prašau pasakyti, ar jums neatrodo, kad reikėtų gerokai patikslinti šitas vietas?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš manyčiau, bus nustatytas laikas, per kurį turės išduoti kvalifikacinį pažymėjimą. Jeigu jo negavo, neišduota, tai yra tos institucijos problema, ji privalo tai padaryti. Čia bus mažinamas biurokratizmas. Visiškai tokia praktika, manau, bus naudinga. Be to, yra šio įstatymo pateikimas. Jeigu matysite, kad reikia dar kokių nors suvaržymų įrašyti, tai prašom.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Čigriejienė. Prašom, profesore. Ruošiasi kolega J. Olekas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, nuostatos pagal Europos direktyvą į Lietuvos teisinę bazę turėjo būti perkeltos prieš dvejus metus nuo direktyvos priėmimo datos. Prašau pasakyti, kodėl tai nepadaryta? Kas yra kaltininkas, kad nepadarė, ir jums reikia tai daryti? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūs labai teisingai pastebėjote, direktyva priimta 2007 metais. Mes dabar turime 2010 metus, tačiau Žemės ūkio ministerija iš Aplinkos ministerijos, tiksliau, iš Vyriausybės Aplinkos ministerijos teikimu tik 2008 m. rugsėjo 10 d. gavo šį pavedimą. Mes turėjome šiek tiek mažiau laiko, bet šį darbą padarėme. Iš pradžių buvo numatyta, kad šį darbą atliks kita ministerija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir J. Olekas, paskutinysis. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, įstatymas numato tokių naujų technologijų, aukštų technologijų pritaikymą kartografuojant ir Lietuvos erdvę. Prašau pasakyti, ar tai neatsilieps mūsų biudžetui, arba kiek tai atsilieps, jeigu mes norėsime iš orlaivių ir iš palydovų pasidaryti nuotraukas ir jas sukaupti? Ar nenukentės mūsų dabartinės tarnybos, kadangi galės turbūt tą informaciją gauti ir iš kitų Europos institucijų, ar nebus atleidžiami žmonės dėl tų naujų technologijų panaudojimo? Ačiū už atsakymą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Geras jūsų klausimas, kas susidūrė su ta sistema, jūsų Krašto apsaugos ministerija irgi užsisakydavo tas nuotraukas. Mes irgi užsisakydavome per kitus palydovus. Mes turime rezervą lėšoms taupyti, kad galėtume kartu susijungę turėti vieningą bazę, nes ir kariškiai naudoja, ir mes naudojame, ir kiti dar naudojasi ta baze. Štai čia aš matyčiau tam tikrą taupumą. Iš tikrųjų, jeigu kalbėtume apie palydovus, mes vis tiek jų savų neturime, tuos užsakymus duosime. Čia gali kelios žinybos susikoncentruoti. Dėl žmonių atleidimo aš tikrai čia nematau kol kas jokio pavojaus, nes tuos duomenis kaip tik dabar reikės suvesti į bazes, taigi dar turėsime skirti gal ir papildomų resursų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Truputėlį prisėskite, kol išspręsime procedūrinius klausimus. Niekas nenori kalbėti prieš, gal ir už nekalbėsime taupydami laiką? Ačiū. Ar galime bendru sutarimu, ar… (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, tiksliau, naujai jo redakcijai?
Registravosi, balsavo ir balsavo už visi 50.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas, o papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma svarstyti, manau, realiai pavasario sesijoje, nors Vyriausybė prašo ypatingos skubos, bet dabar yra nerealus dalykas. Gerbiamasis ministre, kaip darome?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gal pasiliekame, o paskui matysime, koks bus krūvis.
PIRMININKAS. Tada galima tarpinį variantą – skubą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Ar reikia dėl to balsuoti, kad skubos tvarka?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Na, matysime, kaip bus.
PIRMININKAS. Skubos tvarka. Gerai. Pritariame. Ačiū.
14.02 val.
Melioracijos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1623 (pateikimas)
Ministre, dar vienas klausimas – Melioracijos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1623. Pateikimo stadija. Pranešėjas – tas pats ministras ir mūsų kolega K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Projekto tikslai yra du – melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybės priežiūros funkciją iš reorganizuojamų apskričių viršininkų administracijų perduoti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Antras tikslas – užtikrinti, kad įstatymu numatyti reikalavimai neprieštarautų Paslaugų direktyvos nuostatoms.
Aš galėčiau tiek trumpai apibrėžti, nes pažymoje yra daugiau išdėstyta, aš jos tikrai neskaitysiu. Tačiau kas bus ta priežiūros institucija, tai šiuo atveju bus valstybinis Žemės fondas, kuris turės prižiūrėti šiuos darbus. Mes naujo nekuriame, įkursime mūsų Žemėtvarkos instituto bazėje, čia yra ir specialistai, ir sistemos nesugriausime. Dar galiu pasakyti, kad darbų tikrai bus, nes šiemet melioratoriai per asociacijas pateikė užsakymų jau už 130 mln. Jeigu pateiks daugiau, bandysime ieškoti lėšų per kitas programas, kad ši svarbi sritis būtų ir toliau plėtojama. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. Profesorė V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs teigiate… Na, projekte apskritai numatyta apskrities vykdomas funkcijas perduoti Vyriausybei ir nurodote instituciją. Tačiau konkrečiai nepasakote, kokiai institucijai bus perduotos tos funkcijos?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Po to bus dar blokas, kur mes keisime ir bus nurodyta, o dabar, be to, galėsime papildyti dar ir šiame įstatyme. Tai bus Valstybės žemės fondas, aš jo neminiu, nes mes kitame bloke numatysim jo įkūrimą. Tai Valstybės žemės fondas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir J. Olekas. Nematau. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim.“) Ačiū. Čia Vyriausybė siūlo skubos tvarką, ar galime pritarti? (Balsai salėje: „Balsuojam.“) Pritarta… Balsuojam? (Balsai salėje: „Balsuojam.“) Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tai bus dar.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, balsuojame, ar pritariame skubos tvarkai. Prašom balsuoti.
Balsavo 52 Seimo nariai. Už – 47, susilaikė 5. Skubos tvarkai pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkam? Ir nagrinėjam pavasario sesijoje. Ačiū.
14.05 val.
Žemės įstatymo 32 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1487 (pateikimas)
Dar du įstatymų projektai, kuriuos pateiks ministras K. Starkevičius. Žemės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1487. Pateikimas. Prašom, ministre.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Žemės įstatymo 32 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatomis. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti principus ir priemones, užtikrinančias paslaugų teikėjui galimybes laisvai teikti paslaugas Lietuvoje, taip pat įtvirtinti tam tikras administravimo supaprastinimo priemones. Projektu siūloma atsisakyti reikalavimų juridiniams asmenims turėti licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Fiziniams asmenims, atliksiantiems šiuos darbus, pakaktų turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą.
Priėmus įstatymą, bus supaprastintas paslaugų teikimo veiklos reguliavimas, sumažinta administracinė našta verslui.
Čia yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, bus įvertinimas svarstymo metu.
PIRMININKAS. Ministre, turėkite galvoje, kad pastabų beveik tiek pat, kiek ir įstatymo pagal apimtį. Pagal svorį čia jau jums spręsti. Nori paklausti du Seimo nariai. V. Baltraitienė. Kolege, prašom.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Norėjau paklausti ministro. Viskas gerai, kad čia galės fiziniai ir juridiniai asmenys ir gal valstybei bus palengvinta našta, bet dėl šio įstatymo įsigaliojimo. Ar čia padaryta klaida, ar kaip, bet taip įdomiai parašyta data, kad nuo 2009 m. gruodžio 28 d., išskyrus 1 straipsnį. Nuo kada įsigalioja 1 straipsnis? O kodėl 2 straipsnis negali įsigalioti kartu su visu įstatymu jį priėmus? Kodėl nuo gruodžio 28 d., net ne nuo sausio 1 d.?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aišku, čia, matyt, yra klaida, kai buvo rengiama, ir jis jau šiek tiek Vyriausybėje pagulėjo, tai tas datas reikės, kai tikslinsime įstatymą, suderinti. Pastaba teisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, kaip jūs manote? Už kvalifikacijos pažymėjimą rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus ar jų dublikatų išdavimą, kvalifikacijos pažymėjimo patikslinimą būtų imama valstybės rinkliava. Tai kokio dydžio rinkliavą jūs nustatysite? Ir jeigu siūlote atsisakyti juridiniams asmenims turėti licenciją, tai ką turės turėti įmonė?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia, kaip aš ir kalbėjau, yra palengvinimas verslui, nes juridiniai asmenys, kaip žinote, yra jų įstatai ir numatyta, kokias veiklas jie gali vykdyti, tai atitinkamai jie ir turi turėti visus reikiamus dokumentus ir čia nereikia jų papildomai reikalauti.
O dabar kokios tos rinkliavos. Jos ir dabar yra, aš taip tiksliai negalėčiau pasakyti, neatsimenu. Tačiau, jeigu norite, pasakysiu, kad šiandien yra išduota iš viso 581 licencija ir 1108 kvalifikacijos pažymėjimai rengti žemėtvarkos planavimo darbus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim? Ačiū. Vyriausybė siūlo ypatingą skubą. Tai jau kaip ir ankstesniu atveju sutariame dėl skubos tvarkos. Sutinkam? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkam? Ačiū. Svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū.
14.09 val.
Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1564 (pateikimas)
Dar vienas klausimas, kurio ministras yra pranešėjas – Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1564. Pateikimas. Prašom, ministre.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatomis ir siekiama įtvirtinti principus ir priemones, užtikrinančias paslaugų teikėjo galimybes laisvai teikti paslaugas Lietuvoje, taip pat įtvirtinti tam tikras administracines supaprastinimo priemones. Šiuo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo juridiniams asmenims turėti leidimus dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus (aš jau anksčiau aiškinau, dėl kokių priežasčių). Fiziniams asmenims, atliksiantiems šiuos darbus, turėtų pakakti Vyriausybės įgaliotos institucijos išduoto kvalifikacijos pažymėjimo. Priėmus įstatymą bus vėl supaprastintas paslaugų teikimo veiklos reguliavimas, sumažinta administracinė našta verslui.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar jums turėčiau pasakyti, kad Teisės departamento pastabų, ir, man atrodo, ne tokių menkų, yra daugiau negu paties įstatymo. Tai tikrai prašom turėti galvoje ne tik šiandien, bet ir ateityje. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis – kolega B. Pauža. Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, čia jau toks principinis klausimas, ar vis dėlto nereikėtų tiems, kurie tą reformą vykdo, rengia tuos projektus, pakelti tą kartelę? Jūs gerai žinote, kokių čia problemų yra pridaryta mūsų toje visoje sistemoje. Tačiau dabar vėl rašom, kad tuos pažymėjimus gali gauti turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, turėdami dvejų metų stažą ir taip toliau, ir t. t. Tai faktiškai mes vėl įteisinam tai, kas iki šiol buvo. Man atrodo, reikėtų tą kartelę gerokai kilstelėti, tuo labiau kad dabar ir tų darbų sumažėjo. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Geras pasiūlymas. Aš galiu tik atsakyti, kad dabartiniu metu šiuos darbus vykdydavo apskrityse, aš turiu omeny, buvo apie 1400 darbuotojų, liks maždaug tik pusė. Tai ir čia bus įvertinta ir Seimo narių pasiūlymai, ir pastabos dėl atskirų asmenų kvalifikacijos.
O dėl kartelės pakėlimo. Vėl reikia sutikti, čia buvo bumas, kai trūko specialistų, todėl buvo leista daryti bet kam. Kiekvienu atveju kvalifikaciją galima patikrinti ir įvertinti, ir tą kartelę galima pakelti.
O dėl Seimo Teisės departamento išvadų. Svarstymo metu mes įvertinsim. Jeigu įsigilinsite, ten kokių nors didelių problemų aš nematau dėl tolesnio įstatymo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Daukšys, ruošiasi kolega R. Kupčinskas.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų kvalifikacija yra labai svarbu, bet ne mažiau svarbu ir darbuotojų atsakomybė už nuveiktus darbus. Ar jūs, kaip ministras, bandysite įstatymu ar kaip nors rasti tą atsakomybę, ar sugriežtinti atsakomybę, tų darbuotojų, kurie padaro vieną ar kitą klaidą, o ji paskui virsta ir verslui, ir žmonėms didelėmis išlaidomis ir nuostoliais?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš pratęsiu savo mintį, kurią dėsčiau ankstesniu klausimu. Bus priimta maždaug pusė. Tai tie, kurie bus padarę klaidų, tokių šiurkščių ir tyčinių klaidų, stengsimės, kad toks nė vienas darbuotojas nepatektų, kad nepatektų ir tie juristai, nes čia yra daug juristų, kurie pereis, kurie, užuot sprendę patys klausimą, varo žmogų į teismą, paskui teismas lyg ir priėmė, teismo sprendimai neskundžiami, o iš tikrųjų galėjo pats apskrities viršininkas išspręsti tą problemą. Tai tokius atvejus vertinsiu. Aš jau žinau, ir Šalčininkų rajone yra tokių atvejų, ir kituose rajonuose yra. Ir šiandien pas mane buvo atėję žmonių, kai dėl matininkų klaidų ribos tiesiog buvo perkeltos į jų žemę, nesuderinus. Aibės problemų. Kiek pavyks, kviečiu ir visus jus padėti, mes turime dabar progą įvertinti šiuos darbus. Nes pagrindiniai skundai, jeigu paimsime, kiekvienoje institucijoje yra iš šių tarnybų… dėl šių tarnybų nekvalifikuoto darbo ar piktnaudžiavimo tuo darbu. Tarnyba, tiksliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia R. Kupčinskas. Prašom, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Nedidelę repliką. Gerbiamasis pranešėjau, jūs labai teisus. Kiek žinau, jeigu padaryta kokia klaida, tai niekas nenori keisti apskrities viršininko įsakymo ir visi siunčia, tą jūs paminėjote, į teismą.
Dabar kitas klausimas. Vis dėlto matau, kad čia užteks kvalifikacinio pažymėjimo, gauto ir kitoje šalyje, bet teisinė bazė ir Lietuvos teisinė bazė šioje žemėtvarkos projektų rengimo srityje gali būti visai kitokia. Tai kaip čia tada bus dėl kitos šalies, nes paslaugos laisvai juda Europos Sąjungos valstybėse? Kaip čia bus, kad ten visai kitaip galima gauti, už kitokį pasirengimą gauti tą pažymėjimą? Tai kaip čia jis galės rengti žemėtvarkos projektus, tarkim, mūsų šalyje, Lietuvoje? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, mes įgyvendiname Europos Sąjungos direktyvą. Nesitikiu, kad čia pradės plūsti specialistai iš Vokietijos rengti mūsų šių projektų. To neturėsime, bet mes kalbame apie Europos Sąjungos šalis. Tokio antplūdžio per pirmąjį etapą tikrai nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkam? Svarstysime pavasario sesijoje. Taigi ačiū.
14.16 val.
Ministras dar neturi apleisti tribūnos, nes dabar yra kompleksinis 1-10 klausimas – Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, taip pat įstatymo papildymo 41 straipsniu projektas Nr. XIP-1555, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1556, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 4, 16, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1557 ir Žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1558. Gerbiamasis ministre, gal visus kartu galite pateikti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Minutėlę! Dar kolega A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, šiandien ištisai pateikimai. Gal galime visi susitarti, kad mažiau klausinėjame, komitetuose paklausinėsime? Plenarinis posėdis numatytas iki 20 val., jeigu mes sutaupysime porą valandų, tai kiek pinigų sutaupytume ir parlamentui, ir valstybei? Tai gal gali ir kairė, ir dešinė, ir viduriukas tiesiog susikaupti ir mažiau demonstruoti aktyvumą, bet racionaliau dirbti? Labai ačiū.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Bet jūs pradedate nuo savęs, o tada jau kiti jumis paseks. Sutinkam? Ačiū. Prašom, ministre. Turbūt visą kompleksą iškart?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tikrai visą.
PIRMININKAS. Gerai.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Nes čia susiję. Iš tikrųjų teikiamais įstatymais siekiama užtikrinti nuo 2010 m. liepos 1 d. likviduojamų apskričių viršininkų administracijų funkcijų žemės tvarkymo ir administravimo srityje tęstinumą, šių funkcijų perdavimą kitoms institucijoms ir procedūrų, susijusių su valstybinės žemės pardavimu, suteikimu ar perdavimu nuosavybėn neatlygintai, nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, valstybinės žemės nuoma, žemės reforma, žemėtvarkos projektų rengimu, nepertraukiamumą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad miesto gyvenamosiose vietovėse žemės tvarkymo ir administravimo reikalus perims savivaldybės, o kaimo gyvenamosiose vietose – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atitinkamai siūloma nustatyti, kad šios institucijos būtų valstybinės žemės patikėtiniai: savivaldybės – valstybinės žemės miesto gyvenamosiose vietose, o Nacionalinė žemės tarnyba – valstybinės žemės kaimo gyvenamosiose vietovėse. Taip pat projekte siūloma papildomai nustatyti, kad valstybės turto privatizavimo institucijai – valstybės įmonei Valstybės turto fondas, be žemės, nurodytos galiojančiame Žemės įstatyme, būtų patikėtos valstybinės žemės, priskirtos privatizuotiems statiniams ir įrenginiams, ir valstybinės žemės, naudojamos akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti.
Šiuo įstatymo projektu, projektų bloku, taip pat reglamentuojamas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo įsteigimas bei jam patikimos funkcijos žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Numatoma, kad Valstybės žemės fondas būtų patikėtinis valstybinės žemės sklypų, priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybės žemės sklypų, reikalingų priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti. Projektu siūloma nustatyti, kad Valstybės žemės fondas vykdytų žemės išteklių naudojimo stebėseną ir tvarkytų žemės informacinę sistemą, įgyvendintų priemones, gerinančias žemės valdų struktūras, mažinančias apleistos žemės plotus, organizuotų žemės konsolidavimą ir taip toliau. Aš tikrai netęsiu, nes jūs išsamią pažymą matėte, be to, turėsime dar laiko padiskutuoti, kai mes priimsime šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia tik vienas vienintelis, kurio nėra. (Juokas salėje) Gerbiamieji kolegos, ar?.. Ačiū, ministre. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam paketui? Balsuoti reikia? Prašom. Kas už tai, kad visas paketas, pradedant Žemės įstatymo ir baigiant Žemės reformos įstatymo projektu, po pateikimo būtų aprobuotas, prašom balsuoti.
Balsavo 50: už – 47, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta visiems keturiems projektams. Yra siūlomi tie patys komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Sutinkam? Nagrinėjam pavasario sesijoje.
Taigi šitą klausimą būtų galima baigti, bet kolega ir Seimo Pirmininkės pavaduotojas Č. Stankevičius pateikė protokolinio nutarimo „Dėl kreipimosi į Vyriausybę“ projektą. Jis buvo išdalytas – turite turėti ant stalų arba dėželėse. Ar reikia jį perskaityti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galiu ir perskaityti. Prašau. „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 1999 m. gruodžio 2 d. Seimo Europos reikalų komitetas, įvertindamas europinės vėžės geležinkelio projekto įgyvendinimo klausimą, savo sprendimu siūlė Vyriausybei pateikti Žemės įstatymo pakeitimą, leidžiantį, plėtojant strateginės reikšmės ar svarbius ekonominius projektus, reikiamu laiku paimti žemę visuomenės poreikiams, numatantį savininkui galimybę ginčyti jam valstybės paskirtojo atlyginimo teisėtumą tik po žemės paėmimo, atsižvelgdamas į poreikio tobulinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinį reglamentavimą argumentus, pasakytus šių metų sausio 19 d. ir sausio 20 d. Seimo plenariniuose posėdžiuose, nagrinėjant Žemės įstatymo projektus, kurių Nr. XIP-1906 ir Nr. XIP-1555 (prašom klausyti), siūlo Vyriausybei iki šių metų kovo 31 d. parengti ir Seimui pateikti Žemės įstatymo tam tikrų straipsnių, susijusių su žemės paėmimo visuomenės poreikiams reglamentavimu, pakeitimo įstatymo projektą. Numato Vyriausybės parengtą ir Seimui pateiktą Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą nagrinėti Seimo pavasario sesijoje.“ Tai ir pavedimas Vyriausybei, ir mūsų įsipareigojimas. Galime sutikti? Pritarta. Taigi protokolinis nutarimas priimtas.
Ar kolega Č. Stankevičius nori ką pridurti? Prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Korektiškumo dėlei tekste, atsižvelgus į argumentus, kur sakoma, kadangi aš neturėjau galimybės šiandien argumentų pareikšti… tai šios dienos posėdžio datą reikėtų išbraukti iš galutinės redakcijos.
PIRMININKAS. Manau, kad čia ne problema. Čia yra redakcinis dalykas ir su tuo galima sutikti.
Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų šiek tiek viršijam grafiką, jeigu taip dirbsim, tai tikrai pirmyn eisime ir nuveiksime daugiau.
1-11 klausimas. R. Palaičio nėra. 1-12 negali būti nagrinėjamas, kadangi čia prieštaravimas Konstitucijai. 1-13 – vėl prieštaravimas ir kolegos S. Šedbaro nematyti. D. Jankauskas. Nematyti. Ministrė I. Šimonytė taip pat kažkur toli. Ministras R. Šimašius, ministras R. Palaitis. Kolegos, dabar neišvengiamai turi būti padaryta pietų pertrauka iki 15.00 val. Per tą laiką, manau, sugebėsime sukviesti ministrus ar viceministrus. Minutėlę. Minutėlę, yra geras pataisymas, viena ministrė ar viceministrė ateis po 10 min. Tada pertrauka 15 min. iki 14.45 val. Prašom šiek tiek pailsėti, susikaupti. Registruotis galime, čia šventas reikalas. Prašom. Prašom registruotis.
Užsiregistravo net 43 Seimo nariai. Renkamės 14.45 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom užimti savo darbo vietas. Šiek tiek pranešėjų turime. Ir pirmiausia užsiregistruokime, kiek mūsų čia daug ir gausiai susirinko. Prašom registruotis.
14.48 val.
Kolegos, dėmesio! Kvorumas yra pakankamas, kad klausimai būtų pateikti. Dabar iš eilės 1‑11 klausimas – Vyriausybės įstatymo 22, 24, 26, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1131. Pranešėjas – vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas. Prašom į tribūną. Pateikimo stadija.
S. ŠIUPŠINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vidaus reikalų ministras atsiprašo, kad negalėjo dalyvauti šios dienos posėdyje, nes šiuo metu dalyvauja Europos Sąjungos Ministrų Taryboje, ten yra svarstomi svarbūs viešojo saugumo klausimai, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.
Vidaus reikalų ministerija parengė ir Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22, 24, 26, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui. Šio projekto teikimo tikslas iš esmės yra toks, kad vyksta apskričių viršininkų administracijų reforma, šio projekto pagrindinis tikslas yra nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose organizuotų per ministerijas, per įstaigas prie ministerijų, per Vyriausybės įstaigas, taip pat kitus subjektus, kuriems yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Šiame įstatyme yra nustatyta, kad… Kadangi Apskrities valdymo įstatyme, kuris yra jau priimtas Seime, yra nustatyta, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. bus naikinama apskrities viršininko institucija, likviduojamos apskričių viršininkų administracijos, todėl atitinkamai nuo šios datos ir apskrities viršininko ir jo pavaduotojų pareigybių nebeliks.
Teisės departamento yra pastabų, galbūt aš galėčiau iš karto pakomentuoti.
PIRMININKAS. Tik trumpai. Šiuo atveju čia nedidelės tos pastabos.
S. ŠIUPŠINSKAS. Yra nedidelės pastabos. Viena pastaba yra dėl to, kaip Vyriausybė organizuos valdymą, tai turėtų būti nustatyta įstatyme. Šiuo atveju Vyriausybės įstatymas ir yra kaip tik įstatymas, kuriame ir nurodoma, kad Vyriausybė organizuotų valdymą, kaip ir minėjau, per ministerijas, įstaigas prie ministerijų, Vyriausybės įstaigas ir kitus viešojo administravimo įgaliojimus turinčius subjektus. Taip pat Teisės departamento dar yra pažymėta, kad turėtų būti nustatytas ar įvardintas būdas, kaip organizuojamas tas valdymas. Kaip tik Vyriausybės įstatymo šiame projekte yra įvardinamas pagrindinis principas, t. y. per kokias struktūras Vyriausybė tai vykdys, o kartu pakete, kiek žinau, jau ir dabar buvo pateikta dalis iš tų įstatymų, kiekviename iš šakinių įstatymų, kiek tai bus susiję ar su švietimo funkcijų įgyvendinimu, ar su žemės funkcijų įgyvendinimu, be abejo, bus nurodytos konkrečiai tų šakinių funkcijų įgyvendinimo pagrindinės nuostatos. Tai galbūt būtų tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai arba tik du Seimo nariai. A. Sysas pirmasis. Ruošiasi kolega K. Komskis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs teikiate įstatymą, kuriame braukiate apskričių viršininkus, jų pavaduotojus, viskas suprantama, nuo liepos 1 d. šitų institucijų nelieka. Bet vakar Seimas svarstė įstatymą dėl Žemės įstatymo pakeitimų, kuriame toliau lieka apskrities viršininkai, ta institucija 3 mėnesiams vis tiek paliekama. Jūs, ministerija, atsakinga už teisėkūrą, kaip jūs reaguojate į tokius dalykus, kai Seimas… Aišku, Seimas gali priimti ką nori, nors ir vienai dienai įstatymą, bet ar tai normalu, kai mes svarstome šiandien įstatymus, kuriuose apskrities viršininkui yra pavedama atlikti tam tikrus darbus, nors visiems aišku, kad nuo liepos 1 d. šitos institucijos nelieka. Įdomiausia, kad tas įstatymas žada įsigalioti balandžio 1 dieną. Čia toks sutapimas.
S. ŠIUPŠINSKAS. Dėkoju už klausimą. Už teisėkūrą ne mūsų ministerija yra atsakinga, yra Teisingumo ministerija, jeigu kalbėtume apie bendrąją funkciją. Bet iš tikrųjų šia prasme jūsų klausimas tikrai yra svarbus. Galiu paminėti dar tai, kad buvo perduotos dvi funkcijos, viena iš jų yra civilinės saugos funkcija, iš apskričių viršininkų administracijų į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, irgi įstatymo nustatyta tvarka, taip pat teritorijų planavimo ir statybų priežiūros funkcija. Šiuo laikotarpiu iš tikrųjų, kai buvo perduota nuo sausio 1 d., kažkas tas funkcijas turi vykdyti iki liepos 1 dienos. Akivaizdu, kad dėl tų dviejų mano anksčiau minėtų funkcijų nuo liepos 1 d., t. y. nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d. iš tikrųjų turi būti nustatyta speciali tvarka. Aš taip įsivaizduoju, kad, matyt, prieš tai anksčiau teiktuose įstatymuose galėjo būti būtent dėl to ir nustatyta, kad šiek tiek anksčiau yra numatomas kai kurių funkcijų perdavimas, t. y. ne nuo liepos 1 d., bet truputį anksčiau. Tai gali būti galbūt su tuo susiję.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Komskis. Prašom, kolega.
K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų klausimas, viceministre. Aš nelabai suprantu. Pagrindinis dalykas, kad savivaldybių administracijai priežiūrai bus skirti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Jūsų ministerija kuruoja valstybės tarnybą. Ar taip nepasitikite valstybės tarnautojais, kurie dabar skiriami per konkursą, kad reikia skirti politinio pasitikėjimo?
S. ŠIUPŠINSKAS. Čia turbūt kitu klausimu.
K. KOMSKIS (TTF). A, tai jūs ne visus pristatėte?
S. ŠIUPŠINSKAS. Dabar aš pristatau tik Vyriausybės įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. 12 kompleksinis vėliau. Tada viskas. Gerbiamasis pranešėjau, prisėskite, mes per tą laiką išspręsime procedūrinius klausimus.
Vyriausybė siūlo nagrinėti skubos tvarka. Galime sutikti? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta skubos tvarkai, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 39. Už – 19, 4 – prieš, 16 susilaikė. Nepritarta. Taigi normalia tvarka bus nagrinėjama.
Dėl pateikimo, kiek supratau, niekas neabejoja, taigi dabar dėl komitetų. Seniūnų sueiga siūlo, kad būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar kolega L. Sabutis nori ką nors papildyti? (Balsai salėje) Tai jeigu už, o prieš niekas nenori kalbėti, susitarėme, kad taupome laiką. Jeigu dabar sutarimą keičiame, yra kita kalba. (Balsai salėje) Ačiū.
O J. Razma neatsisako. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl balsavimo neaišku, kad vieno balso skirtumas.
PIRMININKAS. Tai neturi reikšmės. Čia turi būti kvalifikuota balsų dauguma, norint skubos tvarkos.
Einame toliau. Taigi siūloma nagrinėti pavasario sesijoje. Sutinkame? Pritariame komitetui ir pavasario sesijai.
O štai 12 kompleksinis klausimas yra šiek tiek sudėtingesnis procedūrų požiūriu. Tai Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Nauja redakcija, apie kurią čia užsiminė kolega K. Komskis. Kadangi Teisės departamentas buvo užrašęs „galimas prieštaravimas Konstitucijai“, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai nagrinėjo ir pripažino, kad galimai prieštarauja Konstitucijos atitinkamam straipsniui.
Dabar prašom toliau klausyti. Seimas gali ir neklausyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, bet tam reikia… (Balsai salėje) Minutėlę! Tam reikia 71 balso. Ar reikia dar kartą suskaičiuoti visus? (Balsai salėje) Prašom, galime balsuoti. Ar nereikia balsuoti, ir taip aišku? (Balsai salėje) Aš siūlau neprarasti laiko. Taigi, kadangi negalime įveikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės, šito klausimo, t. y. viso kompleksinio klausimo, mes negalime nagrinėti. Irgi dar sutaupome laiko.
1-13 klausimas dar atidedamas, kadangi dar nėra išvados, kurios laukėme. Minutėlę. 14 klausimas. Nėra pranešėjo.
15.00 val.
Paskutinis 22 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“ projektas Nr. XIP-1582. Čia įvertinta, kad prieštaravimo Konstitucijai nėra. Taigi galime ramiai nagrinėti tą klausimą. Pranešėjai – A. Salamakinas arba S. Šedbaras, arba, kadangi R. Palaičio nėra, tai viceministras. Prašom.
Gerbiamasis S. Šiupšinskas. Prašom į tribūną.
S. ŠIUPŠINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šio Seimo nutarimo pateikimo Seimui tikslas yra kaip galima paskatinti svarstymo procesus dėl Konstitucijos pataisų. Lietuvos Respublikos Seimas dar praeitą kadenciją yra svarstęs ir priėmęs sprendimus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų, t. y. projektas 786(A2), kuriame konkrečiai ir siūlomos atitinkamos pataisos, kurios leistų įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Tačiau tos procedūros buvo nutrūkusios.
Dabartinės Vyriausybės programoje yra įrašyta nuostata įteisinti tiesioginius savivaldybių rinkimus sutarus dėl modelio. Vidaus reikalų ministerijoje tikrai buvo parengti įvairūs modeliai, jie buvo aptarti. Po daugkartinių svarstymų, aptarimų Vyriausybėje buvo apsispręsta pateikti Seimo nutarimo projektą, kuriame būtų įvardyti du alternatyvūs modeliai. Vienas modelis, kai tiesiogiai renkamas meras būtų sudėtinė atstovaujamosios institucijos dalis, t. y. meras ir tarybų nariai būtų atstovaujamoji institucija. Ir kitas alternatyvus variantas, kur yra siūloma, kad meras būtų renkamas kaip vykdomoji institucija.
Iš tikrųjų buvo iškelta kai kurių abejonių, ir šiandien svarstant Teisės ir teisėtvarkos komitete įvairūs aspektai buvo apsvarstyti dėl to, kad, nesant konstitucinių atitinkamų pataisų, tarytum tas pateikimas nelabai galėtų įvykti. Tačiau Vyriausybės keliamas tikslas ir yra šį Seimo nutarimo projektą kaip savotišką gairių projektą pateikti, o toliau svarstyti daugiau darbinėje aplinkoje, galbūt per klausymus, galbūt komitetuose. Ir grįžti į plenarinių posėdžių salę tik tuomet, kuomet įvyks balsavimas Seime, tai yra balsavimas dėl antrojo priėmimo dėl Konstitucijos 786(A2) projekto. Tai būtų pagrindinės tokios pastabos.
PIRMININKAS. Ačiū. Šį sykį nori labai daug jūsų paklausti, bet primenu: tam skiriama 10 min.
V. Gedvilas – pirmasis. Ruošiasi kolega J. Olekas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju gerbiamajam Seimo posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, idėja labai seniai sklando dėl tiesioginių merų rinkimų, idėja yra labai gera. Miesto visuomenė galėtų išsirinkti savo vadovą, po savo kadencijos jis turėtų galimybę atsiskaityti, ir įvertintų jo darbą, taigi idėja gera. Jūs paminėjote, kad yra du projektai. Kaip jūs įsivaizduojate, jeigu dabar po pateikimo mes pritarsime, aš įsivaizduoju, iš dviejų projektų turėtų gimti vienas projektas, aišku, su galimybe dar pakoreguoti jūsų pateiktą projekto variantą. Ir būtų galima teikti siūlymus. Link kokio modelio linksta jūsų ministerija?
S. ŠIUPŠINSKAS. Aš turėjau mintyje dvi alternatyvas, minėdamas ir kalbėdamas apie tai. Pirmas dalykas – svarbiausia padaryti konstitucines pataisas. Kaip minėjau, nesant šių konstitucinių pataisų, be abejo, bet koks tolesnis svarstymas būtų… teisiškai komplikuotas sprendimų priėmimas.
Kad ir kaip būtų, norint Seime priimti sprendimą dėl Konstitucijos pataisų, be abejo, reikia gana plataus sutarimo, reikia vadinamosios Seimo konstitucinės daugumos. Todėl tas Konstitucijos pataisų variantas, kuris jau buvo Seime svarstytas praėjusios kadencijos metu, jau buvo iš esmės rastas daugiau ar mažiau, bet būtinas Seimo narių balsų skaičius tam sprendimui, pirmam priėmimui užtikrinti.
Manytume, kad siekdami galutinai įteisinti tiesioginius merų rinkimus mes nelabai ir turime kitos alternatyvos kaip tik siūlyti balsuoti antrą kartą Seime dėl šių konstitucinių pataisų. Ir, be abejo, tos pataisos suponuoja tam tikrą variantą ir vietos savivaldos modelio. Todėl, turėdami omeny šios pataisos kontekstą, iš esmės mes galime matyti tokius pataisymus, kiek ta pataisa mums leidžia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruošiasi kolega A. Sysas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Seime yra nubalsuota dėl tam tikrų Konstitucijos pataisų. Jos atspindi vieną požiūrį. Dabar jūs nutarimu pateikėte dvi alternatyvas. Kam mes balsuojame? Jeigu yra Seimo sprendimas, kad būtent dėl tokių pataisų, tai toks ir yra. O dabar, vykstant Seimo sprendimo dėl vienokių pataisų svarstymui, staiga jūs pateikiate Seimo nutarimą, kuriame yra prieštaravimas – viena iš alternatyvų neatitinka dabar nubalsuotų Seimo pataisų. Kas yra aukščiau – ar Seimo nubalsuotos Konstitucijos pataisos, ar jūsų teikiamas Seimo nutarimas?
S. ŠIUPŠINSKAS. Jeigu dėl aukštumo, tai aukščiau už viską yra Konstitucija ir įstatymai. Šiuo atveju yra tik idėja pateikti dvi alternatyvas. Svarstymo metu, aptarimo metu būtų galima galutinai apsispręsti, kuri iš tų alternatyvų yra optimali, kad būtų sėkminga aplinka priimti sprendimą, kaip ir minėjau, dėl Konstitucijos pataisų. Kadangi yra kai kurios skirtingos nuomonės – yra nuomonė ir dėl to, kad meras būtų atstovaujamosios institucijos dalis, yra ir kita nuomonė, kad galbūt reikėtų orientuoti daugiau į vykdomąją instituciją, Vyriausybė priėmė tokį sprendimą pateikti šias dvi alternatyvas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi kolega R. Ačas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visko teko matyti per dvylika metų, bet tokį nutarimą matau pirmą kartą. Gal galėtumėte paaiškinti, kas skatino jus teikti du variantus? Ko reikia dabartinei Vyriausybei – dviejų variantų ar apskritai nieko nereikia? Aš suprantu, jeigu jūs, kaip Vyriausybė, teikiate du skirtingus variantus, tai jums tų rinkimų visiškai nereikia. Ar aš teisus?
S. ŠIUPŠINSKAS. Principinis Vyriausybės sprendimas yra įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Šiuo atveju, kadangi buvo ginčai Seime… Dėl ko buvo atidėtas Konstitucijos pataisų projektas? Nes buvo nesutarimų dėl galimo modelio. Todėl Vyriausybė ir priėmė sprendimą pateikti du variantus, kad sudarytų sąlygas apsispręsti Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Ačas. Ruošiasi kolega A. Salamakinas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, tas jūsų pateikimas man primena tai, kad atėjo vienas valstybės tarnautojas ir nori apgauti 141 Seimo narį. Kodėl aš taip sakau? Todėl, kad mes visada sakėme, jog pirmas balsavimas dėl Konstitucijos tam ir yra, kad per tą laiką būtų susitarta, parengta ir tik tada priimama. Dabar jūs sakote: priimkime ką nors, balsuokime antrą kartą už Konstituciją, o paskui – kaip valdančiųjų partijos lyderis pasakys, taip ir bus, nes tada nereikia konstitucinės daugumos. Jūs mūsų šioje vietoje neapgausite ir nereikia gaišti laiko. Pirmiausia jūs išspręskite, kaip rinkimuose dalyvaus visuomeninės organizacijos, koks turi būti modelis ir visa kita, tada mes galėsime balsuoti už tiesioginius merų rinkimus… antras balsavimas dėl Konstitucijos. Kitaip mes tikrai nebalsuosime.
S. ŠIUPŠINSKAS. Iš tikrųjų tas klausimas yra jautrus ir Vyriausybėje buvo svarstomas. Mes, Vidaus reikalų ministerija, teikėme Vyriausybei variantus, tačiau nuomonės buvo tokios. Tai yra Vyriausybės sprendimas, tokia yra valia. Šiuo atveju tai nėra mano asmeninis teikimas, tai yra Vyriausybės pozicijos pateikimas, tų dviejų alternatyvų, kad jos – ir viena, ir antra – yra galimos. Seimui apsisprendus dėl vienos ar kitos alternatyvos, atitinkamai būtų pavedimas Vyriausybei parengti galutinį įstatymo projektą, t. y. Vietos savivaldos įstatymo projektą ir su tuo susijusius kitus.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Salamakinas. Ruošiasi kolega K. Komskis.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas panašus į kolegų. Aš supratau, kad jūs atnešėte projektą, kuris… pagal garsųjį posakį Seimo nariams: o kaip jūs pageidaujate – norite pirmąjį variantą, norite antrąjį? Aš noriu pirmojo varianto su dalimi antrojo varianto elementų. Vadinasi, aš turiu balsuoti už Konstituciją. Gal kitam patinka antrasis variantas, jis tarsi irgi nori balsuoti. Mano klausimas paprastas: na, negi nesuvokiate elementaraus dalyko – atneškite įstatymo projektą kartu su Konstitucijos pataisa, kas yra Seime, ir einame iš karto. Man jūsų projektas, atsiprašau, iš dalies prasilenkia ir su Konstitucija. Tai mes priimsime šitą, o jeigu įstatymas neatitiks to, ką jūs parengėte, tai kaip tada elgsitės? Kodėl neparengėte įstatymo projekto, kurį Seimas svarstytų kartu su Konstitucija, ir tada priimtume abu kartu? Galima tą pačią dieną ir Konstituciją, ir naują įstatymo projektą.
S. ŠIUPŠINSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kaip minėjau pačioje pradžioje, tikslas yra pradėti svarstymus. Mes nesakome, kad šitas nutarimas Seime turi būti anksčiau priimtas, negu įvyktų balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, tiesiog todėl, kad būtų pradėtas svarstymas. Šiuo atveju jūs minėjote ir dėl to, kad galbūt būtų galima įteikti ir įstatymo projektą. Principinės nuostatos, gairės iš esmės įtrauktos į šį nutarimą. Ar tai būtų šis nutarimas, ar įstatymo projektas, tai galėtų būti lygiai taip pat traktuojama: ar pirma Konstitucija, ar teisės akto projektas, t. y. Seimo nutarimo projektas arba įstatymo projektas. Šiuo atveju yra svarbu tos nuostatos, apie kurias kalbame. Tuomet būtų galima pačioje formuluotėje įrašyti, jeigu yra tokių nuogąstavimų, po žodžių „pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ įrašyti žodžius „Seimui priėmus atitinkamą sprendimą dėl Konstitucijos pataisų“, ir tik tada tos pataisos būtų parengtos, kad nebūtų suprantama, kad tai aukščiau už Konstitucijos pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Komskis. Paskutinysis.
K. KOMSKIS (TTF). Viceministre, aišku, sveikiname, kad stumiate šį projektą, aišku, labai sunkiai. Galiu pasakyti: man jūsų gaila. Ar apskritai nereikėtų šio klausimo svarstyti kartu su apskričių naikinimu, su naujų centrų atsiradimu, su seniūnijų seniūnų rinkimu (seniūnaičius jau turime). Ar nereikėtų… Taip sakant, paėmėme iš konteksto vieną klausimą ir svarstome, o kitų nesvarstome. Kaip jūs manote?
S. ŠIUPŠINSKAS. Taip ir buvo, apskritai paėmus, prieš tai teikiami įstatymai, susiję su apskričių reforma. Greta pateikiamas ir šis įstatymas, šis nutarimo projektas dėl tiesioginių merų rinkimų. Tai iš dalies atsako į jūsų klausimą. O jeigu jūs turite minty tolesnę raidą, tolesnę regioninės politikos raidą, be abejo, viena vertus, tai susijęs klausimas, kita vertus, tai daugiau ekonominio ir socialinio plėtojimo klausimai. Bent jau Vyriausybė administracinių regionų arba administracinių teritorinių vienetų nuostatų savo programoje nenumačiusi. Todėl paraleliai, aš manau, pabaigus sprendimų dėl apskričių reformos priėmimo seriją, būtų galima iš karto pradėti svarstymus dėl regiono ekonominės socialinės plėtros reikalų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašome sėstis. Dabar nuomonės už ir prieš. J. Liesys. Prašom. Nuomonė už.
J. LIESYS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, šis įstatymas seniai svarstomas mūsų auditorijose. Manome, kad šiandien jums suteikiama galimybė pasirinkti vieną ar antrą alternatyvą, kurią mes vėliau spręsime. Todėl Liberalų ir centro sąjunga remia šį pasiūlymą. Manau, jūs palaikysite. Ačiū.
PIRMININKAS. Kita nuomonė – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip jūs sakote, šiuo atveju yra visiškas žanrų sumaišymas. Jeigu Vyriausybė nori įtraukti ir diskutuoti, ji gali teikti per valdančiąją daugumą Seniūnų sueigai, kad tie klausimai būtų diskutuojami. Šiuo metu Seime yra apsispręsta ir balsuota dėl vienų Konstitucijos pataisų. Jeigu Vyriausybė su jomis nesutinka, prašom teikti kitas Konstitucijos pataisas. Dabar mums balsuojant dėl Konstitucijos pataisų yra primetamas balsavimas už alternatyvų nutarimą, kuriame nėra sprendimo. Kurį variantą Seimas turi pasirinkti?
Tai aš manyčiau, kad šiuo atveju mes turime ne grąžinti tobulinti, o tiesiog atmesti kaip neatitinkantį mūsų teisinės praktikos nutarimo projektą ir prie šio klausimo grįžti, kada Vyriausybė turės aiškią nuomonę, kokio Konstitucijos pakeitimo jinai norėtų, kokį ji siūlytų Seimui. Jeigu jis toks bus, mes Seime jį ir svarstysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kiek suprantu, klausimas sudėtingas, todėl prašom susikaupti ir balsuojam, ar pritariam Seimo nutarimo projektui, kurio registracijos Nr. XIP-1582, po pateikimo, ar nepritariam. Prašom balsuoti. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 72, balsavo 70: už – 38, prieš – 16 ir 16 susilaikė. Pritarta. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas Seniūnų sueigos siūlymu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir nagrinėti siūloma pavasario sesijoje. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū.
15.18 val.
Grįžtam į ankstesnę darbotvarkę. Iš neišnagrinėtų klausimų dar vienas projektų komplektas – tai Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimai, Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimai ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai. Projektų registracijos Nr. XIP-1594, Nr. XIP-1595, Nr. XIP-1596. Pranešėjas – finansų viceministras A. Vitkauskas. Prašom į tribūną. Gerbiamasis viceministre, tikiuosi, kad jūs visus tris projektus iškart pateiksit. Gerai. Prašom. (Šurmulys salėje) Kolegos, tylos! Paklausom.
A. VITKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė, atsižvelgdama į vykdomą aukštojo mokslo reformą ir į numatomą kai kurių viešojo sektoriaus subjektų likvidavimą 2010 m., taip pat į tai, kad vykdant viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą buvo pastebėta netikslumų, siūlo patikslinti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nekeičiant šio įstatymo įsigaliojimo datos ir kitų jame nustatytų datų ir suderinti su keičiamu įstatymu Valstybės kontrolės įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas.
Atsižvelgdami į tai, kad visuotinis viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų taikymas jau prasidėjo ir keičiasi Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatos, jos turi įsigalioti nuo 2010 m., prašome Seimą svarstyti teikiamus įstatymų projektus skubos tvarka dėl to, kad likviduojami viešojo sektoriaus objektai būtų atleisti nuo privalomo Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo taikymo už 2010 m. ataskaitinius laikotarpius. Taip pat valstybinės aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai, kurie iki 2010 m. buvo biudžetinės įstaigos, būtų įtraukti į viešojo sektoriaus subjektų apibrėžimą kaip tokie, kad jiems būtų taikomi šio įstatymo reikalavimai tvarkyti apskaitą ir teikti jame nurodytas ataskaitas.
Įstatymo galiojančioje redakcijoje iš viešųjų įstaigų prie viešojo sektoriaus subjektų priskiriamos tik sveikatos priežiūros įstaigos, nėra reglamentuota, kas atliks nacionalinių ataskaitų rinkinio auditą, nenumatytas tarpinių (…) ataskaitų rengimas. Keičiant šį įstatymą su juo turi būti suderintos Valstybės kontrolės įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, kadangi šis įstatymas papildomas nuostata dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio audito ir dėstomas nauja redakcija. O Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos yra suvienodinamos su šio įstatymo nuostatomis.
Teisės departamentas yra pateikęs pastabų. Jos yra susijusios su juridine technika ir sąvokų tikslinimu. Mes tas įstatymo pastabas peržiūrėjome. Iš tikro jos visos yra priimtinos, ir manau, kad svarstymo stadijoje į jas bus atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jus nori paklausti vienintelis aktyvusis Seimo narys A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs savo kalboje pasakėt, kad šitas paketas įstatymų pateiktas todėl, kad pastebėjot netikslumų, todėl reikia derinti. Todėl mano klausimas: kada buvo pastebėti tie netikslumai, kodėl tik dabar kreipiatės ir dar prašote tai spręsti skubos tvarka? Labai ačiū.
A. VITKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikro netikslumai čia yra tiktai techninio pobūdžio, tiesiog yra redakcinio pobūdžio ir techninio pobūdžio netikslumų, o esmė tai yra suderinimas su minėtų dviejų įstatymų nuostatomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Prisėskit, gerbiamasis viceministre. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuojam? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymui ir kitiems įstatymams, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 67, balsavo 66 Seimo nariai: už – 50 ir 16 susilaikė. Pritarta. Vyriausybė siūlo šitą paketą nagrinėti skubos tvarka, bet suprantama, kad pavasario sesijoje. Sutinkam? Irgi reikia balsuoti? Prašom. Kas už tai, kad šis įstatymų projektų paketas būtų nagrinėjamas skubos tvarka, prašom balsuoti. Prašom balsuoti. Balsuojam, ar nagrinėsim skubos tvarka.
Už – 38. Yra pakankama dauguma. Taigi bus nagrinėjama skubos tvarka. Seniūnų sueiga siūlo, kad pirmasis projektas, t. y. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimas, būtų nagrinėjamas Audito komitete, o papildomas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Ar sutinkam? Ačiū. Ir Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimai: pagrindinis – Audito komitetas. Niekas neprieštarauja. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai – taip pat Audito komitetas. Sutarėm. Ir šitam įstatymo projektui siūlomas papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir viską nagrinėjam pavasario sesijoje. Taigi ir šitas klausimas išspręstas.
15.25 val.
Dabar imamės 14 darbotvarkės punkto – Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1618.
Pranešėja – viceministrė Audronė Morkūnienė. Prašom į tribūną.
A. MORKŪNIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Šis projektas parengtas siekiant tokių tikslų.
Visų pirma atidėti socialinės globos įstaigų licencijavimą, kuris pagal galiojantį įstatymą turėjo būti pradėtas jau nuo šių metų sausio 1 dienos, tačiau globos įstaigos nėra tinkamai jam pasirengusios. Siūloma tą procesą baigti 2015 metais.
Taip pat vykdant apskričių reformą, panaikinamos (tai daugiau redakcinio pobūdžio pastabos) nuostatos dėl apskričių viršininkų. Nurodomos socialinių paslaugų įstaigos, kurių įstaigų savininkų teisės ir pareigos yra perduodamos savivaldybėms, o valstybei priklausantis turtas – šių savivaldybių nuosavybėn. Šių įstaigų sąrašas yra pridedamas kaip įstatymo projekto priedas. Jame numatyta perduoti savivaldybėms 31 vaikų socialinės globos namus, 4 senyvo amžiaus asmenų socialinės globos namus ir 2 invalidų socialinių paslaugų ir reabilitacijos centrus.
Taip pat siekiama, kad paprastąsias socialines paslaugas gautų daugiau žmonių, todėl esant sumažėjusioms savivaldybių biudžetų lėšoms siūloma tikslinti mokėjimą už socialines paslaugas ir mažinti ribą, iki kurios asmenys nemokamai gauna bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą. Tai iš esmės tokios paslaugos, kurios teikiamos kelias valandas per dieną, tai yra maitinimo organizavimas, transporto organizavimas, pagalba į namus ir kita. Šie pakeitimai neliestų socialinės globos. Vadinasi, tų asmenų, kurie yra sunkios būklės ir gauna vos ne nuolatinę priežiūrą. Taigi šią ribą, kai nemokama už tokias bendro pobūdžio paslaugas, siūloma sumažinti nuo trijų valstybės remiamų pajamų dydžio iki dviejų.
Tuo labiau kad kai nuo 2006 m. įsigaliojo Socialinių paslaugų įstatymas, valstybės remiamos pajamos didėjo bemaž 2,5 karto, o socialinės išmokos, konkrečiai senatvės pensijos, didėjo šiek tiek daugiau nei 30 %.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės audito išvadas, siūloma tikslinti, kokios pajamos įskaitomos nustatant teisę nemokėti už socialines paslaugas, atsižvelgiant į asmens pajamas. Šiek tiek plečiama ta pajamų grupė.
Be to, siekiant supaprastinti globos teikimą vaikams šeimose ir paskatinti neformalią pagalbą vaikams šeimose, siūloma atsisakyti formalizuotų reikalavimų vaikus globojančioms šeimoms dėl finansavimo tvarkos taikymo ir globos normų reikalavimo. Savivaldybė turėtų galimybę teikti papildomą finansinę paramą už tokias paslaugas vadinamosioms atraminėms šeimoms nesudarant specialių finansinių sutarčių ir neapsunkinant tų šeimų, joms netaikant specialios išlaidų apskaitos.
Taip pat numatoma įteisinti socialinės globos įstaigų vadovo atestaciją ir reikalavimą jam turėti aukštąjį išsilavinimą. Šie reikalavimai turėtų būti įgyvendinami iki 2015 metų. Įgyvendinant tarptautinių sutarčių su Šv. Sostu susitarimus, siūloma įteisinti sielovados darbuotojo darbą socialinės globos įstaigose tuo atveju, kai jis turi tokį leidimą iš religinės bendruomenės. Čia yra tam tikra specifika, kad netekus tokio leidimo darbo sutartis turėtų būti nutraukiama. Tokios pagrindinės nuostatos.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau joms pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia turiu konstatuoti, kad ir kairė, ir dešinė pažeidžia konvenciją, kurią mes sudarėme prieš valandą, – per daug neklausinėti. Gal kas savanoriškai atsisakys klausti? Kolega B. Pauža jau atsisakė. Gerai. Kolega E. Jonyla gal irgi atsisako? Atsiprašau, A. Dumbrava irgi nenori? Nori. A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas būtų labai trumpas. Gerbiamoji pranešėja, prašau pasakyti, pagal kokius kriterijus atskyrėte keturis senyvo amžiaus žmonių globos namus, tarkime, nuo kitų keturių, kurie liko kaip bendrojo profilio pensionatai? Kokie kriterijai, tarkime, vieno pavaldumo ir kito pavaldumo? Ačiū.
A. MORKŪNIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų pavadinimai yra tie patys pensionatai. Tačiau pasižiūrėjus į kontingentą žmonių, kurie ten gyvena, yra ryškūs skirtumai. Tie pensionatai, kurie turi žmonių su psichine negalia, vadinamieji psichoneurologiniai pensionatai, jie pereina ministerijos žinion. Kiti siūlomi savivaldybėms. Beje, tie perėjimai yra derinti su atskiromis savivaldybėmis, ir joms, atrodo, priimtini.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar liko trys socialdemokratai. Tai kuriuos išbraukti mano iniciatyva ar?.. Laisvai. Kolega E. Jonyla atsisakė, jau lengviau. Dabar pagal mano tvarką turėtų klausti dama, moteris. Sutinkame? Gerai. I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, prašau pasakyti, ar tikslinga šiuo laiku, kai taip blogėja socialinė padėtis, tikslinti mokėjimų už socialines paslaugas nuostatus? Kitaip sakant, skaičius nemokamai socialines paslaugas gaunančių gavėjų kur kas sumažėtų?
A. MORKŪNIENĖ. Taip, iš tiesų suprantame to klausimo jautrumą. Įstatymas numato, kad savivaldybės nustato mokėjimo tvarką vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta tvarka. Rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuris tikslintų nuo dviejų valstybės remiamų pajamų (VRP) iki trijų valstybės remiamų pajamų, kai žmonės gauna tokias pajamas, kad tas mokėjimas tikrai būtų ne šuolinis, nors viršutinės ribos yra 20 % pajamų, kad ne daugiau žmogus turėtų mokėti, bet kad perėjimas būtų kiek įmanoma švelnesnis. Tie pataisymai siūlomi atsižvelgiant į tai, kaip minėjau, kad savivaldybių biudžetai yra labai sumažėję. Mes jau turime tokių signalų, kad pačios savivaldybės, tiesą sakant, pažeisdamos įstatymus (žmonės jau skundžiasi) neteikia šitų paslaugų, nes trūksta finansavimo. Manome, jeigu žmonės bent trupučiuką prisidėtų prie tų paslaugų finansavimo, o, kaip minėjau, kalbame apie tuos, kuriems tos paslaugos yra teikiamos tikrai vieną ar dvi valandas per dieną, galbūt tas paslaugas būtų galima išlaikyti didesniam skaičiui žmonių.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, ačiū, dėkoju tamstai. (Balsai salėje) Ne klausti, prašom pasakyti savo nuomonę dėl įstatymo projekto.
A. SYSAS (LSDPF). Aš neatsisakiau!
PIRMININKAS. Klausimas šioje stadijoje yra baigtas. Dabar tamstos nuomonė dėl įstatymo projekto.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke!
PIRMININKAS. Na, nesiginčykime! Ačiū.
A. MORKŪNIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom sakyti nuomonę.
A. SYSAS (LSDPF). Gerai. Aš tada kalbėsiu 4 minutes. Gerbiamieji kolegos, aš labai noriu atkreipti dėmesį. Šiandien mūsų komitetas svarstė socialinių paslaugų teikimo kokybės prieinamumą. Jos situacija yra kritiška. Sprendžiant iš to, kad dar visokiais būdais ribojamas prieinamumas, aš noriu atkreipti dėmesį į 9 straipsnį, ką klausė ir kolegė, kad į pajamas bandoma įskaityti viską, ką gauna žmogus. Anoje kadencijoje dėl kokio nors vieno pasiūlymo čia didžiausios aistros kildavo, jeigu mes įskaičiuodavome kokią nors stipendiją. Šį kartą surašė visas pajamas, kurios tik galimos. Vadinasi, paslaugos prieinamumas bus dar mažesnis.
Kitas dalykas. Šiandien mūsų pasitarime mes aiškiai pamatėme, kad finansavimas yra labai sumažėjęs, mažinamas darbuotojų skaičius, socialiniai darbuotojai siunčiami nemokamų atostogų. Deja, šiame įstatyme kažkodėl sielovados darbuotojams norima sudaryti darbo sutartis. Na, atsiprašau, šiandien niekas netrukdo sielovados darbuotojams ateiti ir dirbti šitą darbą. Kodėl mes juos dar turime įdarbinti ir mokėti atlyginimus? Čia užslėpta nelegalaus darbo forma. Kokie santykiai bus šito darbuotojo su šita institucija, jeigu nuspręs ne įmonės, ne įstaigos direktorius, o ta sielovados institucija, kuri jį siuntė. Gerbiamieji, kokias mes čia įstatymo normas norime įteisinti šiuo įstatymu. Siūlau atmesti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Nuomonė aiški. Prašom pasiruošti balsuoti. Kolegos, balsuojame, ar pritariame po pateikimo Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo ir balsavo 77: už – 41, prieš – 13, susilaikė 23. Taigi pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir nagrinėjam pavasario sesijoje.
Mielieji kolegos, mes taip dirbam, taip dirbam, kad liko du klausimai.
15.37 val.
Viešojo administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo nauju ketvirtuoju skirsniu ir 91 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1484. Pranešėjas – teisingumo ministras R. Šimašius. Prašom į tribūną. Jeigu galima, trumpai.
R. ŠIMAŠIUS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, didžiuojuosi galėdamas pristatyti šį įstatymo projektą. Turbūt niekam ne paslaptis, kad problemų aptariamoje srityje, t. y. verslo kontrolės ir verslo priežiūros srityje, yra apsčiai ir yra seniai pribrendęs reikalas jas spręsti. Iš tikrųjų galima sutikti ir su opozicijos priekaištais, kad tai reikia spręsti sparčiau, ir tai yra viena iš pagrindinių priemonių, kuri yra siūloma.
Atkreipiu dėmesį, kad siūlomi pakeitimai iš esmės performuluotų tai, kokiu stiliumi dirba verslą prižiūrinčios institucijos. Galima pasakyti, kad daugelis iš jų, užuot buvę visais atvejais vienareikšmiai baudėjai, pirmiausia taptų konsultantais, audito funkcijos atlikėjais ir tiktai po to būtų kalbama apie baudžiamąją funkciją. Kitaip tariant, svarbu, kalbant apie šių struktūrų misijas, užtikrinti tai, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, o ne kad būtų baudžiama už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą.
Galiu pasiremti ir kitomis iniciatyvomis, kurias Vyriausybė pastaruoju metu inicijuoja, tos iniciatyvos turi tam tikrus antrininkus ir kitose šalyse. Stipriai pasistūmėjusi yra Jungtinė Karalystė, dar 2005 m. Vyriausybės raportas labai aiškiai identifikavo, kad reikia atlikti rizikos vertinimą kontroliuojančiose institucijose, labiau sutelkti dėmesį ten, kur veikla yra rizikinga, o ten, kur nerizikinga, viską supaprastinti, laisvus resursus panaudoti, pabrėžiu, konsultavimui ir pagalbai laikytis teisės aktų reikalavimų. Ta kryptimi ir einama.
Atitinkamai dėl to keičiama ir verslą prižiūrinčių institucijų misija. Siūloma pakeisti. Tikslas – įtvirtinami principai, įtvirtinami kai kurie nauji praktiniai dalykai, tai yra pareiga konsultuoti ir galimybė turėti teisinį aiškumą verslo subjektams, kad jeigu jie laikysis konsultavimo, įvairiais būdais išduoto, jie nebus baudžiami už tą konsultaciją, jeigu bus pasakoma, kad nežinoma, kaip laikytis teisės aktų reikalavimų. Tokių atvejų šiandien netrūksta. Tokiu atveju kontroliuojanti institucija negalės bausti už tai, kad ir verslas nežino, nes kai kurie tokie reikalavimai šiandien de facto yra.
Įtvirtinamos nuostatos dėl planavimo. Žinau, kad nuostatos dėl planavimo sukėlė ir tam tikrų viešų diskusijų, todėl noriu pabrėžti, kad yra įtvirtinamos dvi kontrolės rūšys, t. y. planinės ir neplaninės. Dėl planinių yra numatomi aiškūs kriterijai, kada ir kaip turi būti įtraukta į planus, ir yra numatytas principas, kad iš anksto įspėjama apie planinius patikrinimus.
Noriu atkreipti dėmesį palyginimui su įmonėmis ir privačiais auditoriais. Visi žino, kada auditorius ateis į įmonę, ir labai tam ruošiasi, bet tai netrukdo auditui atlikti savo tikslų, tai yra pateikti rekomendacijas dėl to, kaip geriau įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, ir kartu nustatyti tam tikrus pažeidimus. Iš tiesų kontroliuojančios institucijos turi tapti panašesnės į tokius auditorius. Tai niekaip neužkerta kelio neplaniniams tikrinimams, priešingai, negu buvo kai kurių asmenų spekuliacijos. Neplaniniai tikrinimai visiškai galimi gavus signalų apie teisės aktų pažeidimus.
Baigdamas dar noriu pasakyti apie įstatymo rengimo procedūrą, kuri buvo labai nuosekli ir detali. Pradžioje buvo rengiama koncepcija, vasarą patvirtinta Vyriausybės, visi galėjo teikti pastabas. Vėliau darbo grupė ilgai su visais konsultuodamasi rengė projektus. Turiu pasakyti, kad gruodžio viduryje buvau susitikęs su 58 kontroliuojančių institucijų atstovais ir aptariau, kaip tas įstatymas gali būti realizuotas. Įstatymo projekto bendras palaikymas yra, nes ir kontroliuojantys subjektai nori būti priimami ne kaip priešai, o kaip pagalbininkai, ir yra visos galimybės tai realizuoti.
Teisės departamentas yra išsakęs pastabų, kurių daugelis nekvestionuoja įstatymo esmės, bet pamąstymai apie tai, kaip jį dar papildyti, ir tai daugeliu atvejų yra susiję ir su galiojančia Viešojo administravimo įstatymo redakcija. Į trečdalį tų pastabų, galiu vienareikšmiai pasakyti, galima atsižvelgti, dėl kitos dalies iš tikrųjų galima diskutuoti ir atsižvelgti iš dalies arba išsiaiškinti. Pabrėžiu, kai kur yra kvestionuojama dabartinė Viešojo administravimo įstatymo redakcija, o ne siūloma. Todėl siūlau pritarti šio projekto svarstymui. Atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybei tai yra prioritetinis projektas, ir prašau nedelsti jį priimti, nes verslas ir visuomenė laukia šio įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi užsirašė klausti du vienos frakcijos nariai, kuris klausite? (Balsai salėje) Vienas. L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Viešojo administravimo įstatymas daugiau reglamentuoja, kaip turi būti sprendžiamos procedūros, kai skundžiamasi dėl atskirų norminių arba nenorminių teisės aktų. Šiuo atveju jūsų pataisos, man atrodo, labiau apsunkina, sakysime, šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą. Iš tikrųjų planiniai, neplaniniai patikrinimai tam tikra prasme trukdo verslo subjektų veiklai, bet dabar toks detalus reglamentavimas ar turėjo būti šiame įstatyme?
Ir gal kartu pasakykite, ar galima teigti, kad vis dėlto iš dabar konstatuojamų labai daug kontroliuojančių subjektų pagal šį įstatymą taip pat atitinkamai bus siūlomi sprendimai, kad tokių subjektų, kurie kontroliuoja pagrįstai arba nepagrįstai verslą ir kitas įstaigas, sumažės?
R. ŠIMAŠIUS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad Viešojo administravimo įstatymo tikslas yra reglamentuoti viešąjį administravimą. O verslo priežiūra ir kontrolė yra viena iš viešojo administravimo rūšių. Galima netgi sakyti atvirkščiai, kad tai, kad įstatymas detaliai nereglamentavo šios veiklos, buvo tam tikra įstatymo spraga, kurią reikia užpildyti. Aš sutinku, kad ne visose šalyse yra toks administravimas, šie aspektai reglamentuojami centralizuotu įstatymu. Bet taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad jau prieš keletą metų yra Teisės instituto atliktas tyrimas, kuris nustatė įvairias problemas, kaip tik atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į Lietuvos specifiką, Lietuvos situaciją, tai turėtų būti Viešojo administravimo įstatymo dalykas.
Ir dar noriu pabrėžti, kad tai nėra visiškai nauja Viešojo administravimo įstatymo sritis, nes 91 straipsnis ir šiandien tai reglamentavo, tiesiog reglamentavo su tam tikromis spragomis. Tai šiuo atveju apsisprendimas yra toks, ar iš principo tai išbraukti iš Viešojo administravimo įstatymo, ar papildyti iki tokių procedūrų, kurios būtų veiksmingos.
O dėl antros klausimo dalies, dėl kontroliuojančių institucijų skaičiaus. Be jokios abejonės, šis įstatymo projektas nėra susijęs su skaičiumi, bet kartu su ūkio ministru, galbūt esate girdėję, esame pradėję iniciatyvą ir Vyriausybė pritarė tam tikroms pertvarkos gairėms, pagal kurias kontroliuojančios institucijos pradžioje būtų jungiamos į aštuonias grupes ir tam tikrais atvejais veiktų kaip vienas vienetas, o po metų tai atitinkamai galėtų išsiplėtoti į aštuonias agentūras, kurios galėtų adekvačiau vertinti riziką, adekvačiau paskirstyti prioritetus ir dirbti pagal šį įstatymą. Aišku, kad didesnėms agentūroms dirbti pagal šį įstatymą būtų lengviau, nes jos galėtų adekvačiau vertinti riziką ir pagal tai vykdyti planinius patikrinimus. Jų turėtų būti daugiau, nes šiandien kai kurios agentūros planinių patikrinimų iš viso neatlieka, vien tiktai vaikosi pagal telefono skambučius.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Nematau norinčių kalbėti, tai gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir siūloma nagrinėti pavasario sesijoje. Sutinkam?
Mielieji kolegos, konstatuoju, kad liko paskutinis klausimas iš dviejų dalių, bet apie laimingą pabaigą – kolega vicepirmininkas A. Kašėta. Prašom.
15.46 val.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, paskutinieji šio posėdžio klausimai. 1-21a klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 1241, 221, 2591, 262 ir 269 straipsnių pakeitimo, papildymo 1245 straipsniu ir 1321 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-850. Pateikimas. Taip pat yra ir jį lydintis įstatymo projektas, klausimas 1-21b, tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-851. Taip pat pateikimas. Pranešėjas – Vidaus reikalų ministerijos viceministras Stanislovas Liutkevičius. Prašau.
S. LIUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 1241, 221, 2591, 262 ir 269 straipsnių pakeitimo, papildymo 1245 straipsniu ir 1321 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pirmas blokas, susijęs su Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis, yra susijęs su savivaldybių teisių išplėtimu, ypač pastaruoju metu, kai savivaldybėse, ypač Vilniaus miesto, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir kitose didelėse savivaldybėse, kuriami nauji padaliniai. Tai tvarkos palaikymo padaliniai, kurie kartu norėtų išplėsti savo administracines teises. Todėl pirmas paketas pataisų yra susijęs būtent su suteikimu savivaldybių vykdomosioms institucijoms ir jų įgaliotiems pareigūnams teisės surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už transporto priemonių stovėjimą gyvenamosiose vietose ir naudojimosi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti taisyklių pažeidimais. Turimi mintyje senamiesčiai, prie prekybos centrų esančios neįgaliųjų vietos ir taip toliau. Pritarus šioms pataisoms, kai tvarkos palaikymo padaliniai galėtų reaguoti į tokius teisės pažeidimus, policija galėtų būti šiek tiek atpalaiduota nuo savo dabartinių funkcijų, kurias šiuo metu ji atlieka, ir galėtų vykdyti savo tiesiogines pareigas. Tai pirmas paketas pakeitimų, susijęs su išplėtimu savivaldos institucijų teisių.
Antras yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies pakeitimas. Tai susiję su šių metų balandžio 10 d. Konstitucinio Teismo sprendimu. Ten buvo konstatuota, kad šitas Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis prieštarauja tam tikra dalimi Konstitucijai, kur yra parašyta, kad transporto priemonė, kuri yra nuvežama, grąžinama tik tuo atveju, jeigu yra sumokama bauda arba atliekamas administracinis areštas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šita dalis prieštarauja Konstitucijai ir galimas transporto priemonės negrąžinimo atvejis yra tik vienintelis – jeigu tokiai transporto priemonei yra taikoma konfiskacija. Vyriausybės teikiamu pateikimu ir išsprendžiamas Konstitucinio Teismo konstatuotas pažeidimas – transporto priemones galima bus negrąžinti tik tuo atveju, jeigu joms bus galima taikyti konfiskaciją. Tokiu būdu būtų išspręsta dėl konstitucinio neatitikimo.
Su mano anksčiau minėtu Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo paketu yra susijusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pataisa. Jeigu būtų suteikta teisė savivaldybių pareigūnams taikyti administracines nuobaudas už mano minėtus straipsnius, jie privalėtų gauti teisę pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas gauti iš savininko tam tikrus duomenis, kurie susiję su savininko pavarde, vardu, tėvo vardu ir taip toliau. Tai yra suprantama, nes norint surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą būtina gauti iš asmens ir tam tikrus jo anketinius duomenis.
Iš Seimo Teisės departamento buvo gauta keletas juridinės technikos pobūdžio pastabų, į kurias tikrai reikėtų atsižvelgti nagrinėjant šiuos įstatymų projektus Seimo komitetuose. Daugiau pastabų negauta. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų čia taikomos tam tikros išplėstos galimybės savivaldybės institucijoms, o įgaliotiems pareigūnams – tiktai transporto srityje. Ar nesiruošiame daryti, tarkim, kitose srityse, kur vyksta tam tikri pažeidimai, nes problemų yra, o kai kada žmonių nepakantumas tam tikras yra?
Dar vienas dalykas. Ar neįmanoma būtų daugiau visuomenės įtraukti, tarkim, jeigu pažeidimas būtų fiksuojamas kokiu nors dokumentu, nuotrauka ar panašiai, kad jis galiotų kaip įrodymas tam tikro pažeidimo? Čia būtų galima daugiau visuomenės įtraukti į tą visų pažeidimų priežiūrą ir prevenciją. Ačiū.
S. LIUTKEVIČIUS. Labai ačiū. Iš tikrųjų jūsų labai geras klausimas. Mes labai daug diskutavome su Savivaldybių asociacija, ypač su Vilniaus miesto savivaldybe, apie teisių išplėtimą. Iš tikrųjų ateityje reikėtų šitas teises išplėsti dar labiau, bet šiuo metu tvarkos palaikymo padaliniai tiktai kuriami ir jie tiesiog neturės pakankamai pajėgų. Jeigu būtų pritarta šiems teisės pakeitimams, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimams, kurie yra susiję su šita viena problema, tokiu atveju būtų kaip bandomasis projektas visiems kitiems pakeitimams, o vėliau iš tikrųjų jums pritarus tos teisės būtų išplėstos. Tai būtų susiję ir su želdinių apsauga, ir su visom kitom miesto reikmėm, įtraukiant plačiau visuomenę ir fotografavimo techniką, ir taip toliau. Iš tikrųjų labai geros idėjos yra. Tikrai tai yra numatyta.
PIRMININKAS. Klausia V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jeigu galima, du trumpus klausimus. Pirmasis klausimas dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo. Siūloma pakeisti normą. Iš esmės jinai reglamentuoja administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvių teises ir pareigas. Klausimas būtų toks, kodėl ta norma yra nustatyta šiame įstatyme, bet ne Administracinių teisės pažeidimų kodekse?
Antrasis klausimas. Pagal jūsų siūlomą normą yra nustatoma, kad automobilio savininkas privalo iš principo informuoti tam tikras tarnybas apie tai, kas padarė teisės pažeidimą. Tikėtina, kad ir pats savininkas galėjo tą teisės pažeidimą padaryti. Tokiu atveju, jeigu jisai neinformuos apie tai, jam gresia administracinė atsakomybė. Kaip jūs manote, ar tokia teisės norma neprieštarauja bendrajam teisės principui, kuris sako, jog draudžiama versti duoti parodymus prieš save patį?
S. LIUTKEVIČIUS. Iš tikrųjų labai geras jūsų klausimas, kodėl yra reglamentuota Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pareiga teikti duomenis. Man gana sunku būtų atsakyti, nes tokia buvo tuo metu įstatymo leidėjo valia.
Dabar dėl jūsų antro klausimo, tai ir šiuo metu egzistuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso norma, pagal kurią asmuo privalo pateikti policijos darbuotojui duomenis apie asmenį, kuris vairavo ir padarė teisės pažeidimą su jo mašina. Tai ir greičio viršijimo atvejai, šiuo metu jau galiojantys įstatyme, ir taip toliau. Tai čia yra ta pati norma, būtent išplėtimas tos pačios normos – jeigu asmuo įvykio vietoje pats nebus sulaikomas, o bus fiksuojama tik jo mašina, tokiu atveju to asmens, kai policijos darbuotojas arba šiuo atveju savivaldybės darbuotojas nustatys savininką, bus paklausta: gerbiamasis, ar jūs pats vairavote transporto priemonę? Jeigu jis pripažins, kad taip, aš pats, jam asmeniškai bus surašytas teisės pažeidimų protokolas, jeigu jis sakys, kad ne, ne aš vairavau, jis privalės pasakyti asmenį, kuris vairavo. Jeigu jis to nepadarys, vadinasi, jam atsakomybė bus taikoma už duomenų nepateikimą. Tokia buvo įstatymo leidėjo valia ir tokia norma šiuo metu yra Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos vairuotojai, o žinau, kad beveik visi vairuoja, liko keli nevairuojantys, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį. 2 straipsnyje jūs teigiate, kad bus baudžiami, jeigu neperjungs ilgųjų šviesų į trumpąsias likus 150 m iki prasilenkiant. Aš labai norėčiau paklausti. Kaip toks dalykas bus kontroliuojamas? Įrašyti į įstatymą labai paprasta, kaip bus kontroliuojama ir kaip bus įrodoma, kad 150 metrų kažkas važiavo įjungtom ilgom šviesom. Labai ačiū.
S. LIUTKEVIČIUS. Iš tikrųjų jūsų labai geras klausimas. Aš į šitą klausimą negalėčiau atsakyti, kodėl įstatymų leidėjas pasirinko tokį atstumą. Iš esmės toks atstumas yra konstatuotas ir kituose teisės aktuose. Pakankamai sudėtinga, jeigu apakino, viena iš priežasčių dažnai gali būti autoavarijų kilimo metu, viena iš priežasčių būna apakinimas priešingo vairuotojo, tai nustato ekspertizė, kad, pavyzdžiui, atstumas tarp mašinų buvo toks. Būtent būna šitas atstumas fiksuojamas autoavarijų metu, kai būna jau rimtesnės pasekmės. Bet, pavyzdžiui, fiksuoti, kad jie apakino, bet nieko neįvyko, tai praktiškai yra kol kas norma, kuri egzistuoja, bet kuria galima pasinaudoti naudojantis techninėmis priemonėmis, t. y. atliekant ekspertizes. Tokia norma yra, deja, mes turime su tuo susitaikyti. Aš neturiu daugiau kito atsakymo, iš tikrųjų tokia egzistuoja.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip tik norėjau paklausti dėl įstatymo 20 straipsnio, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo. Čia buvo kalbama apie duomenų pateikimą, iš dalies jau atsakė. Bet vis dėlto, ar nebūtų įmanoma tuos duomenis gauti iš gyventojų registro, nes aš žiūriu, kad įstatymuose dažnai būna: pateikti duomenis, tai pateikti. Aš suprantu, kad identifikuoja tą asmenį, bet su tais pateikimais yra įpareigojamas tas asmuo kažką padaryti. Būtų daug operatyviau, man atrodo, ir mažiau tų biurokratinių dalykų būtų, jeigu būtų viskas. Kadangi duomenų bazėse viskas yra, būtų iš karto apiforminta, kaip reikia, ir išsiunčiama žinia, informacija pažeidėjui, savininkui ar panašiai. Ačiū.
S. LIUTKEVIČIUS. Iš tikrųjų labai teisingai pastebėjote, čia yra kalbama apie tuos atvejus, kai teisės pažeidėjas yra nustatomas vietoje. Tai šiuo metu policijos darbuotojas turi teisę būtent pagal tą patį straipsnį, kurį jūs paminėjote, gauti iš to žmogaus jo anketinius duomenis. Jeigu jūsų valia bus išplėsta teisė ir savivaldybių tvarkdariams taip pat surašyti teisės pažeidimų protokolus, ta pati teisė atsiras ir jiems. Jeigu tuo metu to savininko nėra, bet yra nustatoma pagal automobilio numerį, kam priklauso, tokiu atveju duomenis bus galima gauti iš įvairių registrų. Labai teisingai jūs pastebėjote. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui S. Liutkevičiui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume abiem įstatymų projektams pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Yra norinčių balsuoti. Dėl motyvų yra užsirašęs kalbėti V. Kurpuvesas. Turi teisę. Prašau.
V. KURPUVESAS (VLF). Gerbiamieji kolegos, aš nesu kategoriškai prieš įstatymą, bet tiesiog matau, kad remiantis tokiu įstatymu gali susidaryti tam tikros teisiškai komplikuotos situacijos. Taip, jeigu vairuotojas iš tiesų pats nevairavo savo automobilio, tokiu atveju jis tampa teisės pažeidimo liudininku, ir logiška, kad jis privalo, turi pareigą duoti teisingus parodymus apie tai, kas vairavo jo automobilį. Jeigu jisai tokių parodymų neduoda, jam turi būti taikoma atsakomybė. Bet pagal šį įstatymą ir apskritai gyvenime gali susidaryti situacija, kad pats automobilio savininkas vairavo automobilį. Taigi jis tampa teisės pažeidėju ir šiuo atveju jo negalima versti duoti parodymus prieš patį save, nes šiuo atveju būtų pažeistas konstitucinis principas. Šia prasme, mano galva, įstatymas yra tobulintinas, ir tikiuosi, kad pagrindinis komitetas į tai atsižvelgs ir išdiskutuos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Kas pritaria? S. Pečeliūnas taip pat ruošiasi kalbėti už. Prašau. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, jeigu būtų nekalbėję prieš, būčiau nekalbėjęs už. Bet, man atrodo, visi pripažįstame, kad problema egzistuoja. Yra siūlomas jos sprendimo būdas. Ar jisai yra iki galo priimtinas, ar nereikia ten ko nors koreguoti, tai komitetas ir atliks tą juodąjį darbą. Bet vien todėl, kad koks nors žodelis ar koks nors smulkutis mechanizmėlis kam nors dabar nepatinka, nes gal kas nors save įsivaizduoja atliekant tą vaidmenį ir žiūri, kaip man būtų geriau, nėra priežastis nepritarti po pateikimo ir nepradėti. Nes problema vis tiek realiai egzistuoja, ją reikia spręsti. Neužmerkime akių, imkime tą problemą, nagrinėkime, suraskime visus geriausius sprendimus ir išspręskime, ir nėra čia ko dabar kalbėti prieš. Aš pritariu šitam siūlymui ir kviečiu jus taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte balsuoti iš karto dėl abiejų įstatymų projektų? Balsuojame. Kas pritaria abiem pristatytiems įstatymų projektams? Kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 2, susilaikė 18. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir dėl vieno, ir dėl kito įstatymo projekto. Ar galėtume sutarti? Dėkoju. Papildomo komiteto nėra siūloma. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, visi įstatymų projektai yra apsvarstyti. Skaityti pareiškimus užsirašiusių nėra. Skelbiu šios dienos… Yra noras registruotis. Paskutinė registracija. Prašau.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Mes šiandien sutaupėme 4 valandas. Tai turbūt pirmą kartą šio Seimo istorijoje taip spėriai perėjome darbotvarkės klausimus.
Gerbiamieji kolegos, linkiu gero vakaro. Skelbiu plenarinį posėdį baigtu.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Vakar svarstant kitą Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą aš kalbėjau, kad keičiant įstatymo 46 ir 47 straipsnius, reguliuojančius žemės paėmimo visuomenės reikmėms sąlygas, nėra siūloma tų sąlygų tobulinti, nors galiojanti įstatymo redakcija neužtikrina viešojo intereso pirmenybės ir svarbių infrastruktūros objektų projektų įgyvendinimo laiku pradžios.
Patirtis moko, kad kai reikia tiesti strategiškai svarbią elektros magistralę arba kai reikės tiesti europinės vėžės geležinkelį, žemės paėmimo tokioms visuomenės reikmėms procesas įstrigs. Nuosavybės paėmimo visuomenės reikmėms atveju tarp savininko interesų ir visuomenės interesui atstovaujančios valdžios institucijos paprastai kyla nesutarimų tiek dėl žemės paėmimo teisėtumo, tiek dėl atlyginimo teisingumo, kurie sprendžiami teisme. Ne paslaptis, kad kai kas specialiai iš anksto įsigyja sklypus, kurie bus reikalingi būsimiems svarbiems infrastruktūros objektams.
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams įstringa neapibrėžtam laikotarpiui ne tik dėl ilgai trunkančio teismų maratono. Kai teisingo atlyginimo ginčą teismas išsprendžia, sprendimas paimti žemę dar negali būti įgyvendinamas dėl to, kad paimamas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas kaip valstybės nuosavybė tik po to, kai valstybės institucija atsiskaitys su savininku ir teismas savo sprendimu leis žemės sklypą registruoti.
Europos reikalų komitetas, dar 1999 m. gruodžio 2 d. svarstydamas europinės vėžės geležinkelio projekto paspartinimo klausimą, savo sprendimu pasiūlė Vyriausybei pateikti Žemės įstatymo projekto pakeitimą, įgalinantį vystant strateginės reikšmės ar svarbius ekonominius projektus reikalingu laiku paimti žemę visuomenės poreikiams, numatant savininkui galimybę teisme ginčyti jam valstybės paskirto atlyginimo teisėtumą po žemės paėmimo. Vyriausybė iki šiol į komiteto pasiūlymą neatsižvelgė.
Numatau, kad Seimo valia dėl žemės konsolidavimo motyvų šis įstatymo projektas gali būti priimtas greitai, kaip kad vakar buvo priimtas to paties Žemės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIP-1906. Turiu nuogąstavimų, kad gerą dešimtmetį nesprendžiamas žemės paėmimo visuomenės reikmėms reguliavimo tobulinimas vėl atsidės nežinia kuriam laikui. Neaišku, ar dėl kokių nors interesų grupių galimo priešinimosi Vyriausybėje nepritrūks politinės valios jį parengti ir teikti, o jeigu taip, tai kada jo galima tikėtis?
Kad dėl to neliktų neaiškumo ir atsirastų paskata klausimus spręsti neatidėliotinai, siūlau Seimui priimti protokolinį nutarimą, kurio projektą esu parengęs ir Seimui įteikęs.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.