LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 170

STENOGRAMA

 

2010 m. sausio 19 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir Č. V. STANKEVIČIUS

 

 

 

15.00 val.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašy­mu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 1654 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų re­­struktūrizavimo trečiojo etapo programos pa­­­­tvirtinimo“ pagal normų turinį, reguliavimo ap­imtį ir priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvir­tintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, asmenų lygy­bės, sąžiningos konkurencijos principams, Kon­stitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 19 straipsniui, 46 straipsnio 4 daliai, 94 straipsnio 2 punk­tui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaty­mo (1998 m. gegužės 1 d. redakcija) 3 strai­p­s­niui ir 22 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2003 m. sausio 1 d. redakcija) 26 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos konkurencijos įsta­tymo (1999 m. balandžio 2 d. redakcija) 4 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos sveika­tos sistemos įstatymo (1998 m. gruodžio 23 d. redakcija) 6 straipsnio 2 punktui ir 15 straipsnio 1 dalies 2 punktui, o pagal priėmimo tvarką – Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 strai­p­snio 2 daliai, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaty­mo (1998 m. gegužės 1 d. redakcija) 40 straip­s­nio 1 daliai“ projektas Nr. XIP-1646 (pateikimas)

 

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). …plenarinį posėdį. Kadangi nematau Seimo Pirmi­ninkės, tai dabar grįžtam prie rytinės darbo­tvarkės. Registruojamės. Vyksta registracija. Į tribūną bus kviečiama D. Mikutienė, bus svarstomas rytinės darbotvarkės 12 klausimas, projektas Nr. XIP-11646 – Seimo nutarimas (aš jį sakau sutrumpintai) „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respu­blikos Konstitucinį Teismą ištirti „Dėl sveikatos prie­žiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo tre­čiojo etapo programos patvirtinimo“. Tuoj bai­gsis registracija, įjungsiu mikrofoną, tada Dangutė galės pristatyti.

Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Manau, kol vyks pristatymas, susirinks ir visi likusieji. Prašom. D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pristatau jums Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą Nr. XIP-1646 – „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 1654 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo prog­ramos patvirtinimo“ pagal normų turinį, reguliavimo apimtį ir priėmimo tvarką neprieštarauja Lie­tuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, tei­sinio tikrumo, teisinio saugumo, asmenų lygybės, sąžiningos konkurencijos principams, daliai Konstitucijos straipsnių, taip pat baziniams sveika­tos sistemą reglamentuojantiems įstatymams.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 1654 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ (toliau jis bus vadinamas nutarimu), 1 pun­k­tu patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, nutarimo 2.1 punktu Lietuvos Respublikos Sveikatos ministeriją įpareigojo, kad iki 2009 m. gruo­džio 31 d. reikia parengti ir patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo tre­čiojo etapo programos įgyvendinimo priemonių planą, o 2.2 punktu – 2010–2011 metais atlikti programos įgyvendinimo rezultatų analizę, juos įvertinti ir vadovaujantis minėtoje programoje nu­statytais kriterijais ir analizės rezultatais tikslinti ligonių suskirstymą pagal lygmenis, jose teikiamų paslaugų sąrašą, apimtį ir apmokėjimą.

Patvirtintą programą sudaro dvi dalys. Pirma, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavi­mas, kurio esmę sudaro konkrečių sveikatos prie­žiūros įstaigų pertvarkymas pagal programos trečioje ir ketvirtoje lentelėse pateiktus duomenis. Šiose lentelėse yra numatytas atskirų sveikatos prie­žiūros įstaigų jungimas, integravimas ir pavaldumo keitimas.

Antra, sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas. Sveikatos priežiūros paslaugų restru­ktūrizavimo esmę sudaro tai, kad pagal teikiamų paslaugų struktūrą sveikatos priežiūros įstaigos skir­stomos į tris lygmenis: rajono, regiono ir Re­spublikos. Savo ruožtu rajono lygmens sveikatos priežiūros įstaigos tai bus teikiančios stacionarines paslaugas ligoninės, skirstomos dar į tris grupes. Pirma, teikiančios akušerijos paslaugas, jei priima ne mažiau kaip 300 gimdymų per metus arba geografinis atstumas iki artimiausios stacionarinės ir akušerines paslaugas teikiančios ligoninės didesnis negu 50 km. Antra, teikiančios stacionarines chirurgijos paslaugas, jeigu per metus atliekama ne mažiau nei 600 didžiųjų operacijų arba teikiamos akušerijos paslaugos arba geografinis atstumas iki artimiausios šias paslaugas teikiančios li­goninės ne didesnis negu 50 km. Kitos rajono ligoninės nepriskirtos nei pirmajai, nei antrajai ra­joninių ligoninių kategorijai, šiose ligoninėse gali būti teikiamos tik programos 17 punkte numatytos paslaugos. Dėl šio naujo ligoninių suskir­stymo dešimčiai į trečiąją rajoninių ligoninių kategoriją patekusių sveikatos priežiūros įstaigų, tai Šilalės, Gargždų, Kaišiadorių, Pakruojo, Ignalinos, Prienų, Naujosios Akmenės, Zarasų, Širvintų ir Molėtų ligoninės, nenumatyta teisė teikti pro­gramos 18, 20 ir 21 punktuose numatytas sveikatos priežiūros paslaugas.

Programos 29 punktas numato, kad nuo 2010 m. balandžio 1 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo svei­­ka­tos draudimo fondo biudžeto lėšų atsižvelgiant į li­­goninės lygmenį. Taigi yra visiškai aišku, kad nuo balandžio 1 d. pagal Vyriausybės priimtą nutarimą bus visiškai kitas finansavimas šioms įstaigoms.

Teigiame, kad yra pagrindas abejoti, kad ginčijamas nutarimas pagal reguliavimo apimtį ir normų turinį, taip pat pagal įsigaliojimo tvarką prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės, taip pat teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, asmenų lygybės ir sąžiningos konkurencijos principams, pažeidžia Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį – „Valdžios galias riboja Konstitucija“, 19 straipsnį – „Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“, 46 straipsnio 4 dalį – „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“, 94 straipsnio 2 punktą – „Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezi­dento dekretus“, Lietuvos Respublikos Vyriau­sy­bės įstatymo 3 straipsnį, kad Vyriausybė savo vei­kloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Kon­stitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį – „Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respu­blikos įstatymų reikalavimus“, Lietuvos Respu­b­likos sveikatos sistemos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą – „Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai yra socialinio teisumo sveikatinimo veikloje užtikrinimas“ ir 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą – „Sveikatinimo veiklos Lietuvos Respublikoje būtinos sąlygos yra asmens ir vi­suomenės sveikatos priežiūros prieinamumas, pri­­­imtinumas, teisumas ir tinkamumas.“

Savo abejones grindžiame: pirma, 2008 gruo­­džio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. 52 patvirtintos penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos 3 da­lies 6 priemonės 55 punkte numatytas Vyriausybės įsipareigojimas parengti ir pateikti tvirtinti Sei­mui tolesnės sveikatos apsaugos sistemos plėtros 2008–2012 m. strateginį planą, jame numatant konkrečias jo įgyvendinimo priemones, terminus, atsakingus vykdytojus, plano vykdymo nuolatinę stebėseną ir kontrolę. Ši nuostata sudaro pagrindą tikėtis, kad sveikatos apsaugos sistema bus pla­­­­ningai plėtojama, o strateginio planavimo teisė iš­lie­ka įstatymų leidžiamosios valdžios – Seimo kompe­­tencija. Tuo tarpu ginčijamas šis nutarimas, nors jame sprendžiami esminiai sveikatos sis­te­mos plėtros klausimai, jis priimtas ir įsigaliojo, net nepateikus tvirtinti Seimui Sveikatos apsaugos sis­temos plėtros 2008–2012 m. strateginio plano. Tokiu būdu buvo pažeista ne tik elementari spren­dimų planavimo ir priėmimo loginė seka, bet ir Lie­­tuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 3 strai­­­psnis ir 22 straipsnio 2 punktas, įpareigojantis Vyriausybę laikytis ir įgyvendinti Vyriausybės programą, kuriai pritarė ir kurią patvirtino Seimas.

Antra, priimant ginčijamą nutarimą igno­ruo­ta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. 25 d. nutarimu Nr. 189 patvirtintose Lietuvos Re­spublikos Vyriausybės 2008–2012 m. pro­gramos įgyvendinimo priemonėse Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą numatoma parengti 2010 m. trečiajame ketvirtyje. Atsižvelgdamos į tai, visos sveikatos prie­žiūros įstaigos, planuodamos savo veiklą 2009–2010 me­tams, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jų teisinis statusas ir galimų teikti sveikatos priežiūrai paslaugų sąrašas mažiausiai iki 2009 m. antrojo ketvirčio pabaigos bus reglamentuotas remiantis Lietuvos Re­spublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nuta­rimu Nr. 335. Staigus ginčijamo nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo sąlygos… Atsiprašau, staigaus ginčijamo nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo nulemti teisinio reglamentavimo pokyčiai, dėl ku­rių daugeliui sveikatos priežiūros įstaigų užkertamas kelias gauti apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už tam tikras paslaugas, galimai pažeidžia Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą, išplaukiančius iš šių įstaigų teisėtus lūkesčius ir sudaro prielaidas atsirasti žalai, tai yra negautos pajamos, atleidžiamiems darbuotojams išmokėtinos kompensacijos, galimos bylinėjimosi su atleidžiamais darbuotojais išlaidos, išlaidos patalpoms remontuoti, įrangai įsigyti, darbuotojams rengti, kvalifikacijai kelti ir panašiai.

Trečia, ginčijamas nutarimas ta apimti, ku­ria juo patvirtinama ne tik Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo, bet ir Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo programa neati­tinka Vy­riausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 189 „Patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriau­sybės 2008–2012 m. programos įgyvendinimo priemonių“ 1290 priemonės, kuria numatyta parengti išimtinai sveikatos priežiūros įstaigų restru­ktūrizavimo trečiojo etapo programą.

Ketvirta. Lietuvos Respublikos konkuren­ci­jos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas viešojo administravimo subjektams pri­imti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respu­blikos įstatymų reikalavimus. Vyriausybė, ginčijamu nutarimu patvirtinusi sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programą, galimai pažeidė šiuos reikalavimus. Ginčijamame nutarime nustačius kriterijus, pagal kuriuos buvo sveikatos priežiūros įstaigos vertinamos už praėjusį laikotarpį, kai įstaigos nežinojo, kad tokie kriterijai yra ir ar gali būti reikšmingi, rajoninės ligoninės suskirstytos į tris grupes, tuo vienoms suteikiant privilegijas, o kitas diskriminuojant, atimant teisę iš Privalomojo sveikatos draudimo fon­do biudžeto gauti apmokėjimą už tam tikras paslaugas. Dėl šio nutarimo neišvengiamai atsiras konkurencijos tarp rajoninių ligoninių skirtumų, nes tos įstaigos, kurių reanimacijos, chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos paslaugos bus nebefinansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bus priverstos šią rinkos dalį užleisti kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms. Vy­riausybė priimdama ginčijamą nutarimą nenurodė jokio įstatymo, dėl kurio įgyvendinimo yra būtina patvirtinti restruktūrizavimo programą. Vadinasi, konkurencinių sąlygų ribojimas nėra niekaip susijęs su įstatymo įgyvendinimu.

Penkta. Lietuvos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartimi. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Įstatymas nenumato jokių apribojimų sveikatos priežiūros įstaigai, turinčiai konkrečios svei­katos priežiūros veiklos licenciją, sudaryti sutartį dėl šių paslaugų teikimo su teritorine ligonių kasa. Ginčijamas nutarimas įveda papildomus apribojimus, galimai diskriminuojančius kai kurias sveikatos priežiūros įstaigas, kurios, net ir tu­rėdamos licenciją atitinkamai veiklai, pagal šį priimtą nutarimą negalės suteikti paslaugų.

PIRMININKĖ. Dangute, atsiprašau truputį, iš tikrųjų laikas ribotas. Manyčiau, kad geriau į klau­simus atsakyti. Patrumpinti, kiek galima, nes neužteks.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerai, pirmininke. Patrumpinsiu.

Norėčiau dar labai akcentuoti dėl pacientų teisių. Pacientų teisių prasme yra iš tiesų sunkiai su­vokiamas toks sprendimas tiesiogiai sieti stacionaro antro lygio chirurgijos bei akušerijos paslaugas su reanimacijos antro lygio paslaugomis. Prob­lema čia yra ta, kad pažymėtina, kad, kaip mi­ni­s­terija suskirsčiusi, reanimacija–2 paslaugos teikiamos ne tik dėl stacionarinio antrinio lygio akušerijos arba chirurgijos, bet ir dėl ūmių or­ga­ni­zmo sistemos funkcijų sutrikimo, įvairių ligų. Tai rodo, kad nepaskaičiavus pacientų srautų sudaroma didelė konfliktinė situacija ir pacientai negalės gauti saugių ir kokybiškų paslaugų ir vietoje.

Taip pat norėčiau akcentuoti, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Seimo kont­rolieriaus R. Valentukevičiaus savo iniciatyva at­li­ktą tyrimą dėl onkologinių ligų prevencijos ir gy­dymo problemų Lietuvoje, rekomendavo įsteigti Nacionalinį vėžio institutą. Seimas gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 571 pasiūlė Vyriausybei įsteigti Nacionalinį vėžio institutą, tačiau Vyriausybė, ignoruodama Seimo sprendimą, net jo nesvarsčiusi, priėmė nutarimą, reorganizuojantį institutą į onkologinę ligoninę ir Lietuvos onkologijos institutą. Šis nutarimas priimtas Vyriausybės ir, mano tu­rimomis žiniomis, jis jau yra „Valstybės žiniose“, nors dar nėra paskelbtas.

Dėl laiko stokos, nežinau, galbūt galėčiau atsakyti į klausimus.

PIRMININKĖ. Iš tikrųjų yra klausimų.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Bet esmė yra tokia, kad iš tikrųjų mes, vadovaudamiesi Lietuvos Re­spublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 106 straipsnio 3 dalimi dėl eilės išvardytų įstatymų pažeidimų, taip pat neatitikimo Lie­tuvos Respublikos Konstitucijai, siūlom kreiptis į Kon­stitucinį Teismą dėl 2009 m. gruodžio 7 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1654.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienuolika Seimo narių. Pirmoji klausia V. M. Čig­riejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūsų nutarime, parengtame Seimo narių, minimas Onkologijos institutas. Seimas neseniai priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei įsteigti Nacionalinį vėžio institutą, į kurio sudėtį įeitų ir klinika. Kodėl Nacionalinio vėžio centro steigėja negalėtų būti Sveikatos apsaugos ministerija, kaip ir daugelyje šalių, tik ne Lietuvoje? Kaip jūs manote? Ačiū.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Manau, kad tai tik politinės valios reikalas. Juolab kad kokius mes turime duomenis iš Europos mokslo fondo, tai ekspertų prognozės, kad 2020 m. mirtingumas nuo onkologinių ligų tikrai aplenks net ir širdies ir kraujagyslių ligas. Atsieti mokslą, mokymą ir gydymo vienovę šiuo metu yra tikrai logiškai nesuvokiamas ir nesuprantamas žingsnis, ką padarė Vyriausybė. Kaip rodo praktika, nacionaliniai vė­žio institutai turi po keliasdešimt netgi šaltinių, finansavimo šaltinių užsienyje. Steigėjos – Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, dirbdamos sutarčių pagrindu, iš tiesų tą vienovę galėtų užtikrinti. Manau, kad čia sulošė kažkokie kitokie, matyt, asmeniniai ministrų in­teresai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau turėtų klausti B. Vė­saitė. Jos nėra. Klausia S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, sakykite, šiandien iš­pla­tintame ministro A. Čapliko dėl pastabų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui rašoma: programą rengėme ir atsižvelgdami į esamą padėtį bei Pasaulio banko ir užsienio ek­spertų rekomendacijas. Po to yra sakoma, nesiimant jokių priemonių prasidės chaotiškas ir nekontroliuojamas įstaigų bankrotas. Sakykite, jūsų nuomone, ar ministerija jau nieko nedaro, tik į Pasaulio banko rekomendacijas atsižvelgia ir ar Pa­saulio bankas… Aš palyginsiu Naujosios Akmenės ligoninės finansinius rodiklius ir, jeigu nesu­klysiu, Alytaus ligoninės rodiklius. Jie visiškai skiriasi. Akmenės geriau gyvena už Alytaus, bet šiandien Alytus yra neliečiamas. Tai ko mes siekiame ir, jūsų manymu, kokiu keliu eina minis­terija?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Pasaulio banko re­ko­mendacijos dėl Lietuvos prieš keletą metų buvo tokios. Buvo atlikta studija ir buvo pasakyta, kad įstaigos, kurios turi per 800 lovų, yra sunkiai valdomos ir jas reikia skaidyti. Tai į šias rekomendacijas Vyriausybė neatsižvelgė.

Dabar dėl Pasaulio banko rekomendacijų. Mielieji, mes gyvename visiškai kitokioje šalyje. Pas mus yra kitokia socialinė struktūra, kitoks gy­venimo lygis, mirtingumas kitoks nei užsienyje ir jau dabar yra sunkiai prieinamos paslaugos gyventojams. Tai vadovaudamiesi Pasaulio banko, na, sakyčiau, tokiomis neišsamiomis, paviršutiniškomis rekomendacijomis, mes iš tiesų negalime jų priimti kaip pagrindo. Man labai keista, kad Vyriausybė neatsižvelgė į tris mano rašytus raštus, kad būtų atliktas išplėstinis poveikio vertinimas pa­­gal Vyriausybės patvirtintą metodiką, nes šis klausimas yra labai svarbus ir jis apima visą Lietuvą, o Pasaulio banko pateiktos rekomendacijos iš tiesų yra neišsamios. Kaip, beje, jose yra kalba­ma apie tai, ką teisingai pastebėjo kolegė A. Zuo­­kienė komitete, pacientų eilių mažinimą, o šiuo atveju, kaip eina mūsų Vyriausybė, pateikdama tokią pertvarką, tai kaip tik tos eilės dar labiau pa­ilgės, nes paslauga bus mažiau prieinama.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. P. An­­­d­­riukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, štai mano rankose sveikatos apsaugos ministro A. Čapliko atsakymas. Aišku, manau, kad iš jo galėčiau daryti išvadą, kad, ko gero, stiprių argumentų A. Čaplikas neturi, bet norėčiau pa­klausti. Jis motyvuoja, kad štai trečiasis restruktūrizavimo etapas patvirtintas siekiant užtikrinti pacientų saugumą ir paslaugų kokybę, nors dešimtys ligoninių, kitaip sakant, dešimt rajonų neturės ga­limybės nei ekstraterapijos, ekstrachirurgijos ir ek­strareanimacijos paslaugų, nei paslaugų kokybės. Kaip jūs pakomentuosite šitokios išvados ir praktinio rezultato neatitikimą?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkui už klausimą. Aš taip pat skaičiau šiandien šį raštą. Na, dėl jo galėčiau pasakyti, kad tai yra teisinio nihilizmo pa­vyzdys. Derėtų turbūt ministrui pasiskaityti Sei­mo nutarimą „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“, tai yra bazinis dokumentas. Ir ten yra siekiai iki 2010 metų suformuluoti. Iš tiesų ta situacija, kokią mes turime šiandien, ir ta pertvarka, kurią nori daryti ministerija, skamba ganėtinai keistai. „Sveikatos reformos žingsniai (aš pacituosiu) turi būti nuolat vertinami moksliškai pagristais metodais, taip pat kainų efektyvumo, paslaugų kokybės, prieinamumo bei bendros medicinos praktikos vertinimo prasme.“ Turime prisirašę be galo daug dokumentų, bet tenka su gailesčiu konstatuoti, kad pacientas, žmogus tarp šių popierių ir pasimetė.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zas­čiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, šiuo Vyriausybės nutarimu toliau blo­gi­namos vartotojų, t. y. ligonių ar potencialių ligonių, sveikatos apsaugos paslaugų teikimo sąlygos. Ypač senyvo amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, neįgaliesiems, vaikams vis sunkiau tampa pasiekti gydytojus ir gauti reikiamą pagalbą. Todėl manau, kad sveikatos sistemos pertvarkai buvo plačiai naudojami viešieji ryšiai, siekiant įtikinti gyventojus, kad pertvarka – tai vienintelis tautos išsigelbėjimas, tik jis yra vienintelis. Prašom pasakyti, kiek pinigėlių skirta viešiesiems ryšiams šioje srityje?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Pagal Sveikatos ministerijos atsakymą į mano užklausimą, kurį gavau visai neseniai (jūs turbūt visi pastebėjote, kad buvo be galo daug užsakomųjų straipsnių), ministerija skyrė netoli 500 tūkst. Lt pertvarkai reklamuoti. Turiu pasakyti, kad paanalizavus straipsnius visiškai akivaizdu, kad ta kaina, kuri yra sumokėta visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais, ir tas tu­rinys, kuris yra tuose straipsniuose, yra visiškai neadekvatūs. Matyt, reikėjo didelių pinigėlių, kad bū­tų galima pateisinti savo netinkamą darbą.

PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūsų teikiamame nutarimo projekte yra parašyta, kad dešimčiai rajono ligoninių bus at­sa­kyta teikti paslaugas, 18, 20 ir 21 punktuose numatytas sveikatos priežiūros paslaugas. Aš suskaičiavau vienuolika. Tai čia mums reikėtų pa­si­tikslinti, ar 10, ar 11. Bet iš principo. Jeigu šioms ligoninėms nebus leista teikti tų paslaugų, tai mes turėsime atleisti žmones, išvaryti iš darbo gydytojus, slaugytojas, seseles. Prašom pasakyti, galbūt jūs žinote, Vyriausybė yra numačiusi kokias nors priemones, kad šiuos žmones galėtų įdarbinti, ra­sti jiems darbo? Ačiū.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Ligonių kasų atstovai Sveikatos reikalų komitete teigė, kad jie yra suformavę 25 mln. rezervo fondą išeitinėms kompensacijoms sumokėti. Pagal tuos duomenis, ką mes turime, bent iš šitų 10 ar 11, kaip jūs dabar sakote, ligoninių nuo 500 iki 700 gydytojų turės būti atleista. Preliminariai tai vienai ligoninei kainuos apie 1 mln. Tačiau siekiant užtikrinti šias visas paslaugas…Trūksta ir greitosios pagalbos automobilių, turi dirbti komandos. Skaičiai tame kontekste, ką ministerija deklaruoja, kad ji sutaupys, švelniai tariant, yra labai keisti. Iš tiesų kalbant apie paslaugas, pirminė grandis, ir teisingas yra siekis, kad pirminė grandis teiktų apie 80 % paslaugų. Tačiau toje pirminėje grandyje dirbantys gydytojai yra nuolatiniame konflikte su pacientais, nes yra apkrauti baisingu popierizmu, e. sveikatos projektas taip ir nestartavo.

Ministerija išleido daugybę pinigų. Svarstė ir Antikorupcijos komisija, Sveikatos reikalų komitetas. Įsivėlė į teismus. Gydytojui, dirbančiam pir­minėje grandyje, yra labai sunku. Savaime suprantama, yra puikių mokslinių studijų parašyta, yra puikiausi metodai siūlomi. Kodėl Vyriausybė jų neįgyvendina, reikėtų turbūt paklausti sveikatos apsaugos ministro.

PIRMININKĖ. Toliau klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, kol Konstitucinis Teismas nagrinės kreipimąsi, ar skundžiamame Vyriausybės nu­tarime numatytos priemonės turėtų būti sustabdytos, ar jos vis tiek bus tęsiamos toliau? Ačiū.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Kaip jūs žinote, kaip ir minėjau, kad nuo balandžio 1 d. turėtų įsigalioti pagal mūsų skundžiamo Vyriausybės nutarimo pa­tvirtintą tvarką tokia finansavimo tvarka ir sutartys su įstaigomis turėtų būti visiškai kitokios. Jeigu Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą savo nutarimu, tai pertvarka yra stabdoma. Ir aš viliuosi, kad Konstitucinis Teismas, suvokdamas šio projekto svarbą, turėtų išaiškinti, kaip turėtų elgtis Vyriausybė, kokiais teisės aktais ir ką turėtų priiminėti. Čia būtų lengviausias kelias.

Daug sudėtingesnis kelias bus tas, kad steigėjai, kurie nesutinka, o mano žiniomis, yra dauguma steigėjų, dar įvertinant ir politinį foną prieš savivaldybių rinkimus, įstaigos dabar, turiu bene 16 įstaigų duomenis, rengia kreipimusis į teismus. Kai prasidės įvairiose Lietuvos vietose teisminiai procesai, kai bus prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir bus taškuose, židiniuose sustabdyta pertvarka, bus daug didesnė blogybė.

Aš manau, mes visi turime dėti pastangas, kad sveikatos sistemoje pertvarka vyktų pagal Lie­tuvos Respublikos įstatymus ir neprieštarautų Konstitucijai. Visi sveikatos priežiūros įstaigų va­dovai, asocijuotos struktūros, kurios dalyvavo net trijuose pasitarimuose pas Seimo Pirmininkę, ir ačiū jai, kad ji skyrė tinkamą dėmesį šiai problemai, visi sutinka, kad pertvarka būtų vykdoma. Bet pertvarka turi būti vykdoma civilizuotai. Kodėl mūsų valstybė taip nemyli savo žmonių? Mūsų medikai – labiausiai emigruojantys medikai visoje Europoje. Kas antras rezidentas ruošiasi iš­važiuoti iš Lietuvos. Tai kokį mes rodome pavyzdį šioje srityje dirbantiems žmonėms?

PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia J. Juo­zapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, svarstant komitete šį Vyriausybės nutarimą aš susidariau tokią nuomonę, kad atliktas paviršutinis situacijos įvertinimas prieš tą trečią etapą vykdant programą. Yra nepakankamas, manau, neobjektyvus tas įvertinimas. Apie tai kalba ir Lietuvos gydytojų sąjunga. Nebuvo ir trejų metų paslaugų analizės, gydytojų ir kitų darbuotojų likimas neišspręstas, apmokėjimas už paslaugas bei paslaugų paskirstymas tarp tų ligoninių, kurių skyriai panaikinami. Ar jūs nepritartumėte, kad reikalingas ir išplėstinis poveikio įvertinimas prieš vykdant tokią programą?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Šią problemą net kelis kartus akcentavau rašydama raštus Vyriausybei. Ir kai aš gavau Vyriausybės nutarimą su visais priedais, kurie buvo ir bazinio poveikio vertinimo įvai­rios lentelės, tai tiesiog mane pribloškė toks ne­atsakingas požiūris: nereikia, nenumatoma, netikslinga, poveikio nebus. Vadinasi, Vyriausybė konstatavo šituo nutarimu, kad nebus visiškai jokio poveikio Lietuvos žmonių sveikatai, socialinei sričiai, nebekalbant apie visus demografinius procesus.

Šiandien ir kyla klausimas: kas prisiima atsakomybę? Mes skiriame Vyriausybę, ne Vyriausybė mus. Ir jeigu ši pertvarka turi būti reglamentuota Lietuvos Respublikos įstatymais, tai mūsų, kaip įstatymų leidėjų, šiandien šventa pareiga yra tai padaryti. Galbūt Vyriausybė suklydo, galbūt ji buvo suklaidinta Sveikatos ministerijos teisininkų, niekada ne vėlu tai ištaisyti. Bet jei šis procesas bus paleistas, už jo griūtį, už sveikatos sistemos griū­tį visi mes būsime atsakingi, nes mus išrenka žmonės savo regionuose.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Dabar motyvai. (Balsai salėje) Aš juk sakiau, kad paskutinis klausia J. Juozapaitis. Baigėsi laikas ir viskas.

Toliau motyvai dėl įstatymo projekto. Už – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties Vyriausybės gruodžio 7 d. nutarimas kelia pagrįstų konstitucinių abejonių. Teisės departamento išvadose į tas pastabas galima atsižvelgti, ten nedidelės redakcinės pastabos. Sveikatos apsaugos ministro argumentai yra labai aptakūs ir, beje, silpni. Šiuo atveju sveikatos apsaugos sistemos būtinoji medicinos pagalba – terapinė, chirurginė, reanimacinė – turi apimti visą Lietuvą, visas teritorijas. Nepaisydami to, kokioje vietoje įvyks baisios avarijos ar dar kas nors, turime žinoti, kad rajonų ligoninėse galime suteikti neatidėliotiną medicininę, būtinąją medicininę, kvalifikuotą medicininę pagalbą, atlikti operacijas, in­tubuoti, išsikviesti specialistus, operuoti vietoje. Tie, kurie dirbome sveikatos apsaugos sistemoje, puikiai žinome, ką tai reiškia. Todėl remiu šį mūsų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Arba galėtų būti kitas dalykas – sveikatos ministras ir… Ministras Pirmininkas A. Kubilius galėtų atšaukti gruodžio 7 d. nutarimą. Priešingu atveju jis iš tiesų pažeidžia labai daug teisės aktų. Manau, jeigu mes kitaip nerasime kalbos, tuomet lieka vienintelis kelias – skubiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Patikėkite, kolegos, yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie patirs didžiulių nelaimių, jeigu mes taip stai­ga padarysime tokią didelę intervenciją į sveikatos sistemą ir dešimt rajonų liks be kvalifikuotos būtinosios medicininės pagalbos. Todėl kviečiu visus pritarti Seimo nutarimo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Ma­tulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pateikiant nutarimo projektą, ne kartą buvo minėta, kad tai yra trečiasis restruktūrizacijos etapas. Noriu priminti, kad pirmasis restruktūrizacijos etapas buvo patvirtintas Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu. Premjeras tada buvo gerbia­masis A. M. Brazauskas, sveikatos apsaugos ministras – J. Olekas. Tada buvo patvirtintas vienas kriterijus – kad tos įstaigos, kuriose bus mažiau kaip 300 gimdymų, nebus finansuojamos. Antrasis etapas Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas 2006 m. birželio 29 d. Tada laikinasis premjeras buvo ponas Z. Balčytis, ministras – Ž. Padaiga, komiteto pirmininkė – D. Mikutienė. Šio restruktūrizacijos etapo metu buvo sujungtos mažos ligo­ninės – Linkuvos, Vabalninko, kitos ligoninės prie rajono ligoninių. Buvo panaikinta beveik pen­kiolika. Nefinansuojama ir dabar neveikia maždaug penkiolika įvairių ligoninių akušerijos skyrių. Buvo planuojama visas rajonų ligonines paversti minimaliomis ligoninėmis. Tada komiteto pirmininkė buvo D. Mikutienė. Aš buvau pavaduotojas ir, pamenu, klausiau, kodėl vienu metu norite uždaryti visas ligonines, bet ji lyg ir nematė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Kokia esmė šio trečiojo restruktūrizacijos eta­po, irgi patvirtinto Vyriausybės nutarimu? Nefinansuoti paslaugų, kurių liko labai mažai ir jos nesaugios pacientui. Primenu, kad Prienų ligo­ni­nėje akušerijos skyriaus nėra dėl anų restruktū­rizacijos etapų, o Prienų ligoninėje 2008 m. buvo atlikta 270 operacijų per metus, Zarasų ligoninėje – 254, Naujosios Akmenės – 257, Molėtų – 149 operacijos per metus. Vadinasi, norint atlikti operaciją kas antrą ar kas trečią dieną, reikia išlaikyti didžiulę infrastruktūrą – finansuoti anesteziologines tarnybas, pirkti įrangą ir visa kita.

PIRMININKĖ. Laikas!

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kita reformos esmė – sujungti stambias šalia esančias ligonines, kad vėl taupytume pinigus. Tai kas pasikeitė? Kodėl dėl trečiojo etapo, įgyvendinamo lygiai tokiu pat būdu, reikia atsiklausti Konstitucinio Teismo?

Be abejo, ir komitetas, ir ministerija turi dar kartą įsigilinti į šį nutarimo projektą ir kai kuriuos dalykus pakoreguoti. Kolegos, jokio reikalo šiandien kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra. Todėl aš labai prašyčiau nestabdyti tų reformų, kurias palaiko ir gerbiamoji Prezidentė, leisti ministerijai dar kartą įsigilinti ir tęsti tai, kas yra pradėta ankstesnių vyriausybių ir ministrų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 107 Seimo nariai: už – 51, prieš – 17, susilaikė 39. Nepritarta.

Dabar reikėtų balsuoti alternatyviai – ar atmesti, ar grąžinti tobulinti. (Balsai salėje) Kaip? Alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už, balsuoja už atmetimą, kas balsuoja prieš, tas balsuoja už grąžinimą tobulinti. Alternatyvus balsavimas. Susilaikiusių balsai nebus skaičiuojami. Už – už atmetimą, prieš – už grąžinimą tobulinti.

Už balsavo 54, prieš – 55. Grąžinama iniciatoriams tobulinti. Ačiū.

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Replikos po balsavimo. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi grąžiname tobulinti, manau, kad mes turėtume patobulinti greitai ir ketvirtadienį iš naujo teikti ir priimti. Arba kolega A. Čaplikas tu­ri girdėti situaciją ir dabar pažadėti, kad šiuo atveju toks skubus nutarimo priėmimas neišlaiko jokios kritikos. Čia yra daug ligoninių vyriausiųjų gydytojų. Už jų nugaros – šimtai tūkstančių žmonių. Prašau, kad A. Čaplikas inicijuotų ne per Sei­mą, bet dabar Vyriausybėje inicijuotų to nutarimo sustabdymą arba atšaukimą, arba pakeitimą. Mes iš tiesų išdiskutuotume ir nedarytume tokių žing­snių, kurie gali sukelti labai liūdnų socialinių pasekmių.

PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Sei­mo nariai, valdančioji dauguma! Teko dis­kutuoti su vyriausiaisiais gydytojais, su miestelių, ra­jonų bendruomenėmis. Visi yra susirūpinę, kad ši reforma atitolina paslaugą nuo gyventojo. Tai yra manipuliavimas, kad ten suteikiamos neko­kybiš­kos paslaugos. Šiandien žmogus turi teisę rinktis. Jeigu būtų suteiktos nekokybiškos paslaugos, žmo­­nės nevažiuotų ir ten nesioperuotų. Deja, stam­­biausiose ligoninėse, jūs patys žinote, planinėms operacijoms užrašoma po pusmečio ir ilgiau. Sveikatos reforma nuvažiavo ta linkme, kad ta paslauga tapo neprieinama.

Man labiausia gėda dėl to, kad mes bijome kreiptis į savo Konstitucinį Teismą. Galima akivai­zdžiai pasakyti, kad valdančioji dauguma, kadangi balsavo prieš, yra įsitikinusi, kad šis nu­tarimas yra antikonstitucinis. Priešingu atveju jie būtų balsavę už. Argumentas, kad nustos galioti Vyriausybės nutarimai ir bus neįgyvendinama re­forma… Reforma prasideda tik nuo balandžio 1 d. Konstitucinis Teismas, suprasdamas tą situaciją, ma­nau, per gerą mėnesį būtų davęs atsakymą. Toks argumentas yra niekinis. Niekinis ir tas argumentas, kur kalbama ir… Valdančiosios daugumos atstovai kalbės su vyriausiaisiais gydytojais, kad mes užregistruosime įstatymo pataisas, kurios stabdys šias reformas, ir tik įstatymo pakeitimu bus galima daryti reformą. Tai paprasčiausias mulkinimas, žmonių klaidinimas. Įstatymo pataisą gal užregistruos, bet ji bus užvilkinta, nepriimta, o reforma toliau nuvažiuos. (…) kad šitaip pasielgė Seimas ir kad bijo mūsų pačių Kons­titucinio Teismo.

PIRMININKĖ. V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Ministro eilė.

PIRMININKĖ. Maniau, kad ministrui paskutinis. Gerai, gali ministras.

A. ČAPLIKAS. Ačiū ponui Valentinui. Šis svarstymas liudija, kad mes, ko gero, einam teisingu keliu, nes dažniausiai buvo ginčijama ir da­bar ginčijami teisiniai kabliukai arba kai kurie ga­limi teisiniai netikslumai, nes kai pradedi kalbėti apie esmę, apie turinį paties dokumento, tai čia mes visi vienodai lyg ir sutariame. Labai gerai pa­stebėjo ponas A. Matulas: buvo sritis, kurioje nie­kada politiniai motyvai nedominavo už sveiko proto ribos. Reformą, tą restruktūrizavimą pradėjo A. Brazauskas su J. Oleku, tęsė D. Mikutienė su ponu Ž. Padaiga ir laikinuoju premjeru Z. Bal­čyčiu. Mes tęsiame tuos darbus ir nenorime… Tada aš, būdamas opozicijoje, nepolitikavau ir dabar ne­reikia politikuoti. Tiesiog tęsiame tuos darbus, kurie buvo pradėti. Taip, jie šiandien nėra labai populiarūs, taip, jie yra tam tikra prasme skausmingi, bet jie, puikiai suprantate, yra neišvengiami.

Na, jeigu jūs norit sustabdyti reformą dar pusei metų, sustabdykime. Kas po to bus? Išaiškės, kad šis teisinis Vyriausybės nutarimas ir taip leidžia man, ministrui, daryti viską pagal savo įsakymus. Aš tiesiog paklausiau politinės valios ir sutarimo, ar mes turim politinę valią nespekuliuoti žmonių sveikata, padaryti tai, ką esam visi seniai nutarę, nuo 2000 metų, ir puikiai (…) neoficialiai kalbant sako: šaunuolis, taip reikia daryti, bet aš tau nepavydžiu. Tai aš tik vieno prašau: nedarykime politikos iš to, nėra lengvų sprendimų.

Dėl skubėjimo. Juk tikrai neskubame, tikrai padarėme pereinamąjį laikotarpį, tikrai norim pažiūrėti srautų persiskirstymą, tikrai norim įvertinti, kaip persitvarko ligoninių vadyba. Lygiai taip pat ir mažųjų ligoninių vadovams sakau: taigi pra­dė­jom reorganizavimą ir didžiųjų ligoninių, taigi pasakėme: visi kartu reorganizuojamės – didžiosios, vidutinės ir mažosios. Tik tokiu būdu soli­dariai galim surasti gerą sprendimą, kito kelio aš nematau.

PIRMININKĖ. Ir paskutinis – V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš klausau ministro ir galvoju: kaip jis gražiai kalba. Jeigu jis ir darytų taip, tai viskas būtų lyg ir normaliai. Bet jis kalba vienaip, o daro antraip. Gerbiamasis ministre ir kolegos iš pozicijos, jūs nuolat kalbat: mums nepatariat, mums nesakot, neteikiat savų minčių, diskutuojat. Mes sakom: tai yra tikrai rizikingas ir neteisingas žingsnis. Mes sakom: pasitikrinkim to sprendimo teisėtumą Konstituciniame Teisme, ir jeigu mes kreipsimės visi, tai ne pusei metų kažkokios reformos sustos, per mėnesį mes sudėsime visus būtinus taškus. Jeigu jūs bijote išgirsti Konstitucinio Teismo nutarimą, ar tai teisinga, ar ne, jeigu jūs kalbate tiktai viena, kad rūpinatės žmonėmis, o darote, kaip sako ministras, aš ir vienas galiu, kaip man atrodo, tai, brangieji, jūs darot didžiulę klaidą. Todėl aš kreipiuosi į te­ksto autorius prašydamas, kad tikrai pataisykit, kaip sakė Vytenis, tą tekstą iki ketvirtadienio, ir kreipiuosi į pozicijos atstovus: kreipkimės į tą Tei­smą, tegu greičiau sudeda visus taškus, bus lengviau dirbti toliau. Ieškokim bendrų sprendimų. Nekariaukim visų mūsų Lietuvos piliečių interesų eidami jų skriaudimo keliu…

PIRMININKĖ. Ir tikrai paskutinė replika D. Mikutienei, kadangi buvo paminėta keletą kartų jos pavardė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš norėčiau atsakyti ir gerbiamajam kolegai A. Matului, ir ministrui A. Ča­plikui. Nuo kada Vyriausybės nutarimas eina pirma įstatymo? Vyriausybės nutarime yra pažymėtos trys „r“ – rajono, regiono ir respublikinės ligoninės. Mūsų baziniame Sveikatos įstatyme nėra. Yra savivaldybių, apskričių, valstybės ir kiti sveikatos priežiūros lygiai. Tai apie ką mes kalbam? Tai ko tada vertas Seimas? Juk tai yra antikonstituciška, tai, ką jūs šiandieną padarėte. Vyriausybė nutarimą priima vieną, vienom apimtim, vienais terminais, o įstatyme yra visiškai kitaip parašyta. (Balsai salėje)

 

15.44 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados“ projektas Nr. XIP-1604 (priėmimo tęsinys)

 

PIRMININKĖ. Ačiū. Pereiname toliau prie kitų klausimų ir grįžtame vėl į rytinę darbotvarkę, į 1-8, kur buvo padaryta pertrauka, Nr. XIP-1604 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Sei­mo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto at­likto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados“.

Buvo padaryta priėmimo pertrauka. 1 strai­psnis priimtas. Ir dabar turime dėl 2 balsuoti. Yra pareikšta… Užregistruota turbūt? Ne, nėra jokia užregistruota. Nėra. Tai mes tada balsuojam dėl 2 straipsnio. 2 straipsnis yra dėl įsigaliojimo nuo priėmimo. Tada prašom, ar bendru sutarimu dėl 2 straipsnio galima? Ar balsuojam? Balsuojam dėl 2 straipsnio. Dėl įsigaliojimo datos. Pabalsuokit.

Balsavo 85: už – 69, pieš nėra, susilaikė 16. 2 straipsniui pritarta. Dabar dėl viso nutarimo. Motyvai už ir prieš. Ir pradedam po keturis kalbėti. Dėl vedimo tvarkos prieš tai dar – R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėjau pasitikslinti, ar buvo balsuota pastraipsniui dėl 2 straipsnio, kuris buvo L. Grau­žinienės, jis tapo antruoju po svarstymo, o dėl įsi­galiojimo kaip tik yra 3 straipsnis.

PIRMININKĖ. Svarstymo metu buvo priimtas ir prie 1 straipsnio pataisa buvo.

R. ŠUKYS (LCSF). Ne, 2 – naujas straipsnis, o 2 tapo trečiuoju. Tai aš noriu, kad mes truputį grį­ž­tume prie tos procedūros ir balsuotume teisingai.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, tai čia buvo dėl 3 straipsnio. Ar reikia perbalsuoti, ar nereikia? (Balsai salėje: „Ne!“) Nereikia, sutinkat. Tada pasislinko numeracija vienu. Ačiū už pastabą. Ir dabar motyvai dėl viso nutarimo. Už – A. Ma­zuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, išties džiugu pereiti prie motyvų, kai šiek tiek aistros jau yra aprimusios ir galima šiek tiek blaiviau paagituoti kolegas.

Visų pirma norėčiau pagirti komisijos pirmininką ir visos komisijos atliktą objektyvų ir, mano galva, ganėtinai didelį darbą. Sakydamas pagyrimą, aš taip pat norėčiau išreikšti viltį, kad (…) komisija, tačiau pirmininko vadovaujamas komitetas ir toliau nagrinės, ir tikrins tą pasiūlymą, kuris gimė iš išvadų Generalinei prokuratūrai, – tai dėl trijų asmenų svarstymo, patraukti ar nepatraukti atsakomybėn dėl jų veiksmų. Aš tikrai tikiuosi, kad tuo gerbiamojo A. Anušausko ir visos jo vadovaujamos komandos darbas nesibaigs.

Išties keistai atrodo kai kurių kolegų prašymai ar reikalavimai, kad komisija tiksliai pasakytų, buvo ar nebuvo kalinami asmenys. Tai, matyt, būtų galima tiksliai padaryti tik tuo atveju, jeigu į komisiją būtų atėjęs liudyti arba pats žmogus, kuris kalėjo, arba iš CŽV reikėtų gauti tam tikrus duomenis, kurių, mano galva, mes artimiausiu me­tu tikrai negausime. Ir dar keisčiau atrodo kitų ko­legų prašymas ar noras įtraukti į išvadas tokią for­muluotę, kad nebuvo pažeistos žmogaus teisės, neturint tikslaus atsakymo dėl prieš tai mano minėto klausimo – ar buvo, ar nebuvo žmonės, konkretūs asmenys kalinami.

Tai iš tiesų reikia pasidžiaugti, kad komitetas atliko tikrai didelį darbą, kad įvertino maksimaliai tai, ką galėjo įvertinti. Galima tik pasveikinti tokias išvadas ir paraginti visus balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. P. An­driukaitis. Nematau. Ateina, taip? Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, turbūt visi argumentai yra išdėstyti. Visuomenėje yra įvairių nuomonių, vienos grupės bus vienaip, kitos kitaip nusiteikusios. Pasaulyje A. Kubiliaus paslauga Lietuvai jau įvertinta. „New York Times“ išspausdino, kad Lietuvos VSD dirba kaip KGB. Tai yra labai didelė dovana Lietuvos įvaizdžiui, didesnė negu konservatorių rašyti laiškai į Londoną beveik prieš 18 metų.

Šiuo atveju argumentų tikrai nėra. Aš manau, kad mes turėtume dabar apsispręsti. Šitos išvados yra tarpinės ir jos nieko nepasako. Galbūt jos kažkiek koresponduoja su šalies Prezidentės D. Grybauskaitės abejonėmis arba iš Briuselio par­sivežtais įtarimais. Tačiau mes savo šalyje turėjome tiksliai atsakyti į labai aiškų klausimą – buvo kalėjimai, buvo žmogaus teisės pažeistos, buvo įkalinta, buvo kankinama ir t. t. Jeigu ne, tai visa kita išties neturi vertės. Aš pritariu minčiai užsienio reikalų ministro, kai jis išsakė, kad tai yra labai aiškus atsakymas, kad Lietuvoje nebuvo žmogaus teisių pažeidimų, tai yra valstybinė pozicija. Aš labai gailiuosi, kad šiai pozicijai, kurią pasirašė V. Bogušis ir kuriai atstovauja S. Peče­liū­nas ir kolegos J. Olekas ir G. Kirkilas, Seime ne­rasta vietos nei svarstyti, nei aptarti, nei pritarti. Tai būtų labai rimtas Lietuvos, kaip valstybės, at­sakymas tiems gandams, kurių pilna pasaulinėje ži­niasklaidos erdvėje.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar aš jums prisipažinsiu. Komitetui pradėjus tyrimą, ne vienas žmogus ir kolega Seimo narys klausė, kaip jūs, ar surasite tuos kalėjimus, ar buvo atvežami čia teroristai, juos ten kankino ir panašiai, ar nustatysite? Mano atsakymas pirmiausia sau buvo toks: dirbsime nuoširdžiai, dirbsime atkakliai, stengsimės išsiaiškinti, kaip buvo iš tikrųjų, bet aš labai norėčiau, kad mes nieko nerastume, kad tie Lietuvai metami kaltinimai ar įtarinėjimai nepasitvirtintų. Aš taip norėčiau, taip aš sakiau. Deja, mes aptikome pėdsakus, mes nustatėme požymius, kad sąlygos tam, kuo Lietuva buvo kaltinama, buvo sudarytos.

Kalbant apie šio tyrimo išvadą man yra svarbiausia net ne tai, kad Lietuvos institucijos, bendradarbiaudamos su Jungtinių Valstijų slaptąja tarnyba, vykdė vienus ar kitus veiksmus. Netgi, pasakysiu, aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad ben­dradarbiavo. Tačiau svarbiausia, kad mūsų vals­tybėje buvo įmanoma tokius svarbius klausimus spręsti pulkininkams ar generolams politikams ne­žinant arba jiems net ir prieštaraujant. Štai kur, ma­no supratimu, yra svarbiausia šio tyrimo išvada. Ir vien dėl jos, vien dėl siūlymo prokuratūrai nu­statyti, ar kai kurie pareigūnai neviršijo savo įgaliojimų, esu įsitikinęs, reikia pritarti šioms išvadoms ir šiam Seimo nutarimui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Pe­čeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, vis dėlto, apie ką kalbėjau, jūs taip ir neišvydote. Jūs išvydote naujas tezes išvadų priėmimo stadijai, kurias parašė… kas tai per dokumento forma, turbūt nei į jokius statuto rėmus, nei į ką nors kita netelpa. Aš gi prašiau paskutinio mūsų komiteto posėdžio, tvirtinant išvadas, pro­tokolo, oficialaus dokumento, ir iš jo jums būtų viskas aišku. Vadinasi, kažkas yra ne taip. Patys sprę­skite, kodėl.

Taip, kaip sakė ponas R. Smetona, aš buvau vienas iš tų, kuris sakiau po pirmųjų tyrimo dienų – tikėtina, kad kažkas galėjo būti. Knisimės, šiur­kščiai sakau, knisimės iki galo. Jeigu išknisime, kažkam bus labai negerai. Atsakau šiurkščiai – nieko neišknisome. Visa tai, kas čia yra parašyta, ne­leidžia tvirtinti, kad kalėjimai buvo, kad centrai buvo, kad kaliniai buvo atvežti, kad jie čia buvo kankinti ir apskritai, kad su jais čia kas nors vyko. Tai, kad ant mano sandėliuko parašyta, nieko nereiškia. Aš ten malkas laikau. Lygiai tas pats su ši­tomis išvadomis. Jeigu mes darome išvadas vadovaudamiesi meile arba neapykanta, viso to išvada – žala valstybei. Toliau spręskite patys. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Patys rimčiausi argumentai balsuoti už jau išsakyti. Aš tik reaguosiu į keletą kontrargumentų, kurie čia visai neseniai skambėjo. Iš tikrųjų visiškai nesuprantu gerbiamojo S. Pečeliūno, kuris tarsi ir dalyvavo šiame ty­rime, tarsi ir vaikščiojo po tas patalpas, ir kažko nesurado. Gerbiamasis kolega, jeigu patalpos buvo įrengtos kaip kalėjimas, argi būtina, praėjus tiek metų, dar ten surasti kažkokį pamirštą žmogų? Esmė – buvo įrengta patalpa, man atrodo, tai absoliučiai akivaizdu. Iš tikrųjų nebuvo galima šiuo metu nustatyti, ar ten buvo kas nors kalinama. Manau, tai bus žinoma tik po to, kai bus išslaptinami dokumentai, ir po kurio laiko mes tai žinosime. Bet šiuo momentu mes to žinoti negalime. Pagrindinis mūsų tikslas, aš manau, kaip Seimo, yra padaryti taip, kad toks „bardakas“, kai keli žmonės gali ką nors daryti valstybėje, atrodo, nežinant Nacionalinio saugumo gynimo tarybai ir visiems kitiems, kurie turėtų žinoti, daugiau nepasikartotų. Mes turime šitą užtikrinti, ir pagrindinis tikslas bus įvykdytas. O istorija kada nors jau tiksliai pasakys, kaip kas buvo.

Baigdamas pasakysiu, kad iš tikrųjų būkime pagaliau demokratinės šalies politikai, Seimo nariai, visuomenės atstovai ir galvokime, kad mes, Lietuva, esame garbinga, demokratiška, skaidri ir švari valstybė. Mes už tai visi čia turime kovoti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – G. Kirkilas.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į jaunąjį kolegą A. Mazuronį. Tiesą sakant, į vyresnius kolegas, neįsižeiskite, nelabai norėčiau, jaunimas yra mūsų ateitis. Gerbiamasis kolega, aš priminsiu jums trum­pą istoriją, kad dabar jūsų taktiniai sąjungininkai kolegos konservatoriai pradėjo savo politinę karjerą teršdami Lietuvą su skundu Britanijos parlamentui. Po to jūsų dabartinis vadovas, partijos pirmininkas, buvo gana žymus konservatorių partijos veikėjas ir net premjeras. Po to konservatorių pastangomis jis buvo nušalintas nuo Prezidento pareigų. Šiandien jis bylinėjasi Strasbūre, atrodo, ir, aišku, taktiškai jums naudinga už šią nuomonę balsuoti. Bet nepamirškite dar vieno da­lyko – vis tiek visada svarbiau yra teisybė.

Dabar kalbėkime apie esmę. Mes pasiūlėme su kolegomis V. Bogušiu, J. Oleku padaryti apibendrinančias išvadas. Infrastruktūra sulaikymams Lietuvoje yra? Yra. Aš jums galiu pasakyti bent penkis objektus, kurie daug geresni negu Antaviliuose. Pavyzdžiui, prie Vidaus reikalų ministerijos sporto ir kultūros rūmų. Yra liudininkų sulaikymo centras. Ten daug geresnės sąlygos laikyti kokius nors kalinius. Aš jau nekalbu apie tai, kad mes, kaip NATO šalis narė, jeigu pas mus būtų atsiradę kokių nors teroristų, turėtume kur nors juos bent jau dėl ekstradicijos laikyti. Nieko čia nuostabaus, visos šalys turi tokias galimybes. Bet bus daug blogiau, jeigu mūsų toks neapgalvotas politizuotas tyrimas, kuris daugiausia yra nu­lem­tas Konservatorių partijos vidinių problemų, sukels realią terorizmo grėsmę Lietuvai ir jos pa­reigū­nams. Apie tai, beje, mums pasakė vienas konk­­retus pareigūnas apklausiant komisijoje. Jis pasakė labai aiškiai: jūsų tyrimas ir mano veiklos išviešinimas jau užtraukė grėsmę mano šeimai.

Gerbiamieji kolegos, prieš pakeldami rankas, pagalvokime apie šitą atsakomybę. Ačiū Dievui, dar Dievas mus aplenkė. Mes esame antite­roristinės kompanijos dalis kartu su kitais NATO partneriais ir pagalvokime, ką mes darome. Ar galime vien tik dėl savo vidinių politinių rietenų, intrigų ir problemų sukelti grėsmę mūsų šaliai? Aš siūlau palaikyti mūsų pasiūlytas pataisas, kurios bent šiek tiek išlygina visiškai neapibrėžtas šito tyrimo išvadas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Nuomonė už – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šitas nutarimo projektas ir apskritai išvados yra labai svarbus žingsnis atkuriant normalų mūsų valstybės funkcionavimą, kad nebūtų struktūrų, ku­rios labai siauroje grupelėje priimtų savo spren­dimus, dėl to aš jus kviečiu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pir­mininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakviesti nepritarti šioms išvadoms, ir štai dėl ko. Labai keistai net ir dabar svarstant atrodo, kad mū­sų pa­teiktoji atskiroji nuomonė Seimo Kanceliarijoje ne­buvo užregistruota. Aš gal suprasčiau aiškinime (…) Bet kokį popierėlį užregistravo Sekretoriatas, kuris čia visiems išdalintas kaip naujos tezės išvadų priėmimo stadijoje. Aš matau, registracijos Nr. 410G118. Manau, kad tai jau yra bandymas kaip nors apriboti kitos nuomonės pateikimą.

Jeigu pažiūrėtume, kas yra pateikta išvadose, tai iš tikrųjų atsakymai yra aiškūs: nei kalinių pervežimo, nei specialių veikiančių centrų mes nekon­statavome. Kaip kalbėjo kolegos, tam tikros institucijos turi tokią galimybę sulaikyti, kad jos įrengdamos tam tikras įstaigas derina su savo par­tneriais ir kad įrengtos patalpos tinka kažkam nau­doti, tai dar nereiškia, kad čia yra įrengti kalėjimai. Todėl bandymas parašius, kad nerasta, neįrodyta, kalbėti apie tai, kad buvo tokios galimybės, tai mano kolegos kalbėjo – tokių galimybių visuomet yra.

Kita vertus, mes negavome jokio paliudijimo iš visų mūsų komisijoje liudijusių žmonių, kurie teikė parodymus, kurie pagal naują tvarką jausdami baudžiamąją atsakomybę… kad kas nors bū­tų patvirtinęs apie tokį egzistavimą ir apie mūsų žmogaus teisių pažeidimus čia, Lietuvoje, mūsų pareigūnų. Todėl manau, kad be mūsų papildomų baigiamųjų nuostatų tvirtinti pateiktų komisijos iš­vadų tikrai negalime. Todėl kviečiu nepritarti balsuojant už šį išvadų projektą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Išklausėme visas nuomones. Prašom pasiruošti balsuoti dėl išvadų priėmimo, dėl Seimo nutarimo ir išvadų patvirtinimo. Nutarimas susideda iš 3 straipsnių. L. Grau­žinienės pasiūlymas priimtas kaip 2 straipsnis. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Balsuojame už visą nutarimą.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 100 Seimo narių. Už – 71, prieš – 12, susilaikė 17. Seimo nutarimas priimtas.

Replika po balsavimo – A. Valinskas.

A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju, pirmininke. Mūsų frakcija dalyvavo balsuodama prieš, nes taip buvo nuspręsta. Mes labai įdėmiai stebėjome tuos, sakysime, argumentus, ir didžioji dalis, kuri ragino balsuoti už, manau, skambėjo ne tai kad juokingai, bet absurdiškai, nes, matai, komisija esą surado buvusią galimybę.

Mielieji, pažiūrėkime į save iš šono. Kiekvienas normalus vyras, kurį gamta apdovanojo tuo, ką jisai turi giminei pratęsti, turi galimybę padaryti nusikaltimą, kuris numato atsakomybę už išžaginimą, bet to nedaro. Tai lygiai tas pats, mes dabar visi esame kalti vien todėl, kad turime galimybę.

Mielieji kolegos, tai yra absoliutus absurdas, šiuo metu ši diskusija žemino visą Lietuvos Respubliką dėl tų kalbų, kurių šiaip jau iš viso turėjo nebūti. Ar mes tik dėl to pratęsėme sesiją, kad na­grinėtume čia tokį absurdą? Čia yra jūsų valia, jū­sų teisė, bet tai buvo juokinga. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Turbūt reikėjo kalbėti prieš balsavimą. K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau gerbiamajam A. Valinskui pasakyti, kad jo logika yra labai keista ir šleiva, nes tokie argumentai… Tai tas vyras turėtų pirkti antrankius, turėtų būti nu­sipirkęs atskirą butą… (Balsai salėje) Ne, atskirą butą, tame bute įstatyti grotas ir panašiai. Tik tuo atveju tos galimybės būtų tokios, apie kurias jūs kalbate. Taigi nenusišnekėkite.

PIRMININKĖ. Ačiū. V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, visus, kurie balsavote už tai, kad tam nutarimui būtų pritarta, aš sveikinu, manau, kad padarytas teisingas žingsnis. Aš suprantu, kai kas turi buvusius mokytojus, profesorius, kitokius valstybininkus, ar­timus draugus, aš kalbu apie A. Valinską. Jam reikia ginti kažkokius draugų būrelius, dengti ar dar ką nors daryti. Bet mes padarėme teisingą, val­stybei naudingą žingsnį, mes sustiprinome val­stybės nepriklausomybę nuo įvairių grupių, grupelių, bandžiusių ir bandančių slaptai užimti valdžią Lietuvoje. Sveikinu visus.

PIRMININKĖ. Ačiū už visas replikas. Dar kartą atsiprašau mūsų viešnių, ponių. Aš manau, gal baikime rytinį posėdį, yra padaryta dar vieno klausimo pertrauka, ir tada jau grįšime prie popietinio. Gerai? (Balsai salėje) Na, iš eilės, baigiame rytinį, moterys sutinka, palaukė tiek…

 

16.06 val.

Žemės įstatymo 5, 7, 9, 14, 19, 22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1906(5) (priėmimo tęsinys)

 

Darbotvarkės 1-10 klausimas. Protestuokite, neprotestuokite, visi klausimai eina eilės tvarka. Jeigu jūs norite protestuoti dėl protestavimo, at­sistokite ir paprotestuokite. 1-10 klausimas – Nr. XIP-1906 – Žemės įstatymo 5, 7, 9, 14, 19, 22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas.

Priėmimą pradedame pastraipsniui. Ar ga­lime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? (Balsai salėje) 2 straipsniui galime bendru sutarimu? 3 strai­psniui? Galim. 4 straipsniui? 5 straipsniui? 6 straipsniui? 7 straipsniui? 8 straipsniui? 9 strai­psniui? 10 straipsniui? 11 straipsniui? Prieštaravimų nėra. 12 straipsniui? Galim. Prieštaravimų nėra. 13 straipsniui? Galim. 14 straipsniui? Galima bendru sutarimu. 15 straipsniui? Čia su pakeistomis datomis, kur svarstymo stadijoje buvo pakeistos datos. 15 straipsnis ir 16 straipsnis irgi su pakeista data, svarstymo stadijoje šiandien buvo pritarta. Ir yra redakcinės Teisės departamento pastabos, į jas komitete atsižvelgta.

Dabar dėl viso įstatymo motyvai už, prieš. Tuoj, minutę palaukime, ar yra užsirašiusių? Nuo­monė už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų prieš pietus mes aptarėme šį įstatymo projektą ir tie motyvai, kad galbūt reikia atidėti datą arba galbūt slypi kokie nors pavojai dėl korupcijos ir panašiai – tai iš tikrųjų viskas yra numatyta įstatyme, dėl jo gana ilgai diskutavome tiek Seime, galiu pasakyti, diskutavome net nuo 2006 m., ir paskutinis variantas buvo svarstomas praeitais metais ir šiais metais.

Komitetas išnagrinėjo šį įstatymo projektą ir todėl siūlau pritarti, kadangi žmonės laukia šio įstatymo projekto. Kaip minėjau, tam yra skiriamos Europos Sąjungos paramos lėšos, ir manau, kad tais pinigais galėtume padaryti daug darbų, kurie susiję su konsolidacija ir su geodeziniais matavimais. Galėtų pasinaudoti netgi tie žmonės, kurie šiuo metu nėra susitvarkę sklypų. Jie galės pasinaudodami tomis pačiomis lėšomis, mūsų žem­dirbiai ir kaimo žmonės, gauti tam tikrą paramą tvarkyti savo žemės ūkio sklypus.

Ir ypač, manau, tai bus svarbu, kai mes kalbame apie Žemės fondo sukūrimą, nes iš tikrųjų tais konsoliduotais sklypais, kurie dabar išmėtyti po didelę teritoriją, dar priklauso valstybei, jie gal bus sudėlioti į didesnius sklypus ir tokiu būdu juos galėsime pasiūlyti nuomotis ten dirbantiems ūki­ninkams arba atsiras vienas kitas ūkininkas, kuris per konsolidaciją drįs eiti į tokius konsoliduotus sklypus, kuriuos mes galėsime išnuomoti. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nekartosiu to, ką sakiau svarstymo metu. Paprasčiausiai mes dar kartą sujaukėme žmonių galvas. Šis įstatymas galios tik tris mėnesius – nuo balandžio iki liepos 1 d., o po to visą įstatymą, kaip ir sako E. Pu­pinis, reikės peržiūrėti. Tai kokio velnio mes tas smegenis žmonėms jaudinam, nes vis tiek, kaip teigia pats kolega, kad grįš prie to įstatymo ir vėl viską peržiūrės. Jau nėra apskričių viršininkų, jau jie dedasi lagaminus, jie ne tuo užsiima dabar, jūs pasidomėkite, kuo jie dabar užsiima, jie ruošia sau kur nors kitur darbo vietą. Tiktai ne tokius darbus jie darys čia tris paskutinius mėnesius. Paprasčiausiai negaliu pritarti grynai procedūriškai, kad mes tokius dalykus darome ir tyčiojamės iš Lietuvos piliečių.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Star­kevičius. Nematau salėje. R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes šiuos konsolidavimo įstatymus svarstome ne pirmi metai netgi. Buvo įvairiausių įstatymo projektų praėjusios kadencijos, Antikorupcijos komisija turėjo anuomet pastabų dėl to meto ministrės pateiktų dokumentų, nes iš tikrųjų konsolidacija buvo, koncepcija pateikta labai abstrakti, galimybė susikilnoti kur nori tą žemę ir taip toliau, ir panašiai. Taigi nebuvo jokių saugiklių, kaip tik tada mes čia nusprendėme, kad tie saugikliai turi atsirasti. Dabar, kiek aš peržiūrėjau šį įstatymą, tie saugikliai yra sudėti. Manau, kad reikia jį priimti.

Kolegos A. Syso argumentai apie tai, kad čia apskritys paminėtos. Taip, kol kas jos nėra panaikintos. Jeigu įstatymas veikia dabar, tie subjektai turi būti pažymėti. Tai, kad mes paskui vietoj apskričių parašysim kokią nors kitą tarnybą, kuri perims šitą visą procesą, tai bus techninis pakeitimas pavedimo – tuos darbus vietoj vienos administracijos atliks kita struktūra, bet esmė nuo to nesikeis. O jeigu mes lauksime to termino ir nespėsim lėšų tinkamai panaudoti, tuomet tas pats kolega A. Sysas, kaip stropus opozicijos atstovas, mus visus kaltins, kodėl mes nepanaudojame Europos Sąjungos lėšų, skirtų čia, ir šimtai milijonų litų eina pro šalį tuo metu, kai visi mūsų ūkininkai laukia, kada juos galės procese padaryti…

PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Nežinau, nepabaigė. Aš neišjungiau, jau turbūt viską pasakė. Niekas neišjungė, kažkas atsitiko. Nuomonė prieš – J. Veselka. Neįsijungia? (Balsai salėje) Pa­laukit! Iš naujo. Įsijungė.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kiek čia prikalbėta…

PIRMININKĖ. Kažkas… (Balsai salėje) Pabandykime dabar.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, daug kalbėta, bet esminiai dalykai gudriai apeiti. Pirma, iki šiol buvo vykdoma konsolidacija iš tik­rųjų gana racionaliai, suprantama. Jeigu ūkininkas turi žemės sklypą ir yra valstybinė žemė arba privatus parduoda savo žemę, jis turi pirmumo teisę. Logiška, jokių pastabų… Dabar įsidėmėkit, konsoliduoti užsimanė valstybė savo sklypus. E. Pu­pinis gerai pasakė, kad didesnius sklypus galima brangiau parduoti. Vadinasi, žemė, kaip ir bet kuris daiktas, taip pat ir tas vyriško pasididžiavimo, kur reikia užmauti, padaromas toks: pirk – parduok. Ir tai daro valstybė, Seimas, gerai žinodamas, kad Lietuvos ūkininkas pirmiausia gauna dvigubai mažesnę paramą iš Europos Sąjungos, yra dvigubai mažesnės supirkimo kainos, dvigubai aukštesnės žaliavų išlaidos ir energetinių resursų. Vadinasi, lietuvis ūkininkas negali lygiomis teisėmis varžytis su užsieniečiais, o užsieniečiai nuo 2011 m. gegužės 1 d. galės lygiomis teisėmis privatizuoti. Jau jie dabar daro bandymus įvairius, žiūrinėja, kur gauti ne mažesnius kaip 100 ha skly­pus, ir valstybė eina. O kodėl eina? Todėl, kad jiems pameta Europos Sąjunga kažkiek pinigų, kad už tuos pinigus padarytų stambius žemės sklypus, žinodama, kad lietuvis negalės jų nu­sipirkti, o užsienietis galės. Jie džiaugiasi, kad jie nu­meta vieną litą, o anas išloš tūkstantį litų. Aklas gobumas, daugiau niekas. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, žiūrėkite, ką toliau darome. Vadinasi, nuosavybę skelbiam šventa, šiandien priėmėm pataisą, kad jeigu valstybė užsimano, iš savininko žemę gali paimti sumokėdama, kiek užsimanys, net be teismo. Iš savininko atima net teisę kreiptis į teismą.

PIRMININKĖ. Laikas!

J. VESELKA (TTF). Pasakykite, kokioje val­stybėje yra šitaip elgiamasi su nuosavybe? Atlei­skite, šis įstatymas pavojingas, jis veda to link, kad lietuvis savo žemėje bus bernas. Ir pirmiausia E. Pu­pinis taps bernu…

PIRMININKĖ. Ačiū.

J. VESELKA (TTF). …nes gana žioplas.

PIRMININKĖ. Nuomonė už – J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pir­mininke. Iš tikrųjų čia jau šiek tiek, ko gero, ir temperatūra pakilo beaiškinant kai kuriuos fra­gmentus. Tačiau aš noriu šiek tiek nuraminti pasaky­damas, kad Kaimo reikalų komitete šis klausimas buvo išsamiai išanalizuotas, išsamiai išna­­gri­nė­tas, buvo išklausyta įvairių pusių, įvairių nuomonių. Juo labiau aš čia neįžvelgiu jokių di­de­lių pavojų, tikrai, nenorėdamas detalizuoti ir galbūt kartoti, ką ponas E. Pupinis pasakė ir gerbiamasis Julius, ir kiti, kur lyg ir nuogąstaujama dėl šio įstatymo reikalingumo, noriu pasakyti, kad įstatymas parengtas ir siūlau už jį balsuoti. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aišku, kad mes visi balsuosime vado­vaudamiesi savo sąžine, supratimu ir Konstitucija. Nė­ra abejonės. Nėra abejonės ir dėl to, kad tie nuogąstavimai, apie kuriuos kalba kolegos, pasisakantys prieš, aš ypač norėčiau atkreipti dėmesį į Č. Stankevičiaus motyvus, yra labai rimti ir ar­gumentuoti. Trečias dalykas, žemės konsolidavimo procesai yra tokie sudėtingi, tokie ilgalaikiai. Olandijoje jie truko beveik 70 metų. Smetoninėje Lietuvoje taip ir nespėjo konsoliduoti. O dabar, kai mes padarėme rėžių ir sklypelių Lietuvą, kurioje yra 7,2 ha vidutinis ūkis, tai, žinote, konso­lidacijos procesai šita ypatingos skubos tvarka svarstant įstatymus man kelia šypseną. Rimtai konsolidacijos koncepcijai parengti išties reikalingos milžiniškos studijos ir, gali pasakyti, dideli valstybės pinigai. Kur kas didesni nei Europos Są­jungos struktūriniai fondai. Tuo tarpu privačiai lo­bistinei stipresniojo konsolidacijai, kas kita. Ir tie stipresnieji apsisuks, čia J. Veselka teisingai kolegai E. Pupiniui pasakė, kad gali taip atsitikti, kad bus ne tik grytelninkų, bet ir bernų Lietuva. (Balsai salėje) Štai kodėl aš manau, kad šis įstatymas negalėjo būti priimamas ypatingos skubos tvarka, o priešingai, turėjo dar daug kas būti padaryta, kad mes išvengtume ir tų pasekmių, apie kurias kalbėjo Č. Stankevičius, ir tų pasekmių, apie kurias kalbėjo J. Veselka. Todėl aš balsuoju prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Star­kevičius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar kartą kalbame tuo pačiu klausimu, tačiau aš tikrai norėčiau paraginti balsuoti už. Dar keletą motyvų pasa­kysiu kodėl. Kaip minėjau, trūksta nacionalinių lėšų. Dabar, įgyvendinant konsolidacijos projektus, bus suformuoti sklypai ir bus galima dar atkurti ir nuo­savybę, nes tikrai liks laisvos valstybinės žemės. Taip pat buvo dar kartą nuogąstavimas iškeltas dėl to, kad nebus sprendžiamas paėmimo visuomenės poreikiams žemės klausimas. Tose vietovėse, kur bus atliekami konsolidacijos projektai, bus galima skirti būtent toms reikmėms, jeigu reikės elektros linijas ar valstybinį kelią tiesti, palikti tai valstybės, visuomenės reikmėms.

Ir dar vienas motyvas. Per pirminį etapą šiais metais, tikimės, jeigu įstatymą priimsime dabar, mes galėsime konsoliduoti apie 100 tūkst. ha žemės. Jeigu dar, kaip yra siūlymas, palauktume, kad tas procesas užsitęstų, tai tada mes nepajudėsime ir tiktai problemą atidėsime ateičiai.

Kad jis buvo rengiamas skubotai, tai tikrai negaliu pasakyti, nes, gerbiamieji socialdemokratai, kai jūs buvote valdantieji, šis projektas jau bu­vo parengtas. Dabar mes šiek tiek patobulinome. Iš esmės aš ir tada balsavau už šį įstatymą, taigi palaikiau jus. Manau, palaikydami šį projektą, suteiksite galimybę kaimo žmonėms konsoliduoti žemę, neįdedant lėšų. Čia ir J. Veselka kalbėjo, kad ypač ūkininkams trūksta lėšų, tai čia kaip tik ta pagalba, ko reikia šiandien Lietuvos kaimui. Ačiū jums.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Stan­cikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Visų pirma norėčiau pasakyti, kad iš viso nesuprantu, kaip mes galime kalbėti apie žemės konsolidavimą, ypač val­stybinės žemės sąskaita, kai yra nebaigta žemės reforma ir daugelyje savivaldybių apskritai dar ne­atkurta žemės nuosavybė žemės turėjusiems žmonėms. Tai šiuo atveju manau, kad ne tik kad ypatinga skuba buvo negalima, bet apskritai šitas įstatymas galėjo būti svarstomas ir priimamas tik po žemės reformos pabaigos, tada, kai yra akivaizdu, kad visiems, kam turėjo būti atkurta nuosavybė, ji atkurta, jeigu liko laisvos žemės, tai tos laisvos žemės sąskaita galima konsoliduoti sklypus. Bet šiaip konsoliduoti valstybinės žemės sąskaita, kai kitose savivaldybėse trūksta žemės ir nėra kaip atkurti nuosavybės, aš manau, kad yra nusikaltimas. Iš tikrųjų aš manau, kad mes negalime balsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos visos nuo­mo­nės. Prašom pasiruošti balsuoti. Vyrai, Juliau, jūs ten nesiginčykite. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas tu­rite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 91 Seimo narys. Už – 60, prieš – 9, susilaikė 22. Įstatymas priimtas.

Replikos po balsavimo. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, trūko laiko, tai noriu dar viena pasakyti.

Gerbiamieji, dabar valstybė sako neturi lėšų parengti valstybinius sklypus privatizuoti. Dabar norintis įsigyti ūkininkas turi apmokėti už geodezinius matavimus, kurie labai brangūs, jis turi pats apmokėti už žemės vertinimą, taip pat yra brangu, o štai valstybės žemę konsoliduoti bus apmokama iš valstybės lėšų ir iš Europos Sąjungos lėšų. Gerbiamieji, pirmą kartą matau, kad žemės ūkio ministras savo ūkininkus laiko Lietuvos priešais, ku­riuos reikia taip įkalti, kad jie paskui tų konsoliduotų sklypų negalėtų nusipirkti, net nebandytų.

Toliau. Yra sklypas…

PIRMININKĖ. Replika.

J. VESELKA (TTF). (Replika.) Valstybinis ga­balas, vidury yra grąžinta nuosavybė. Dabar numato, pasiūlys jam mainais kitur sklypą, kad ga­lėtų konsoliduoti. O jeigu jis nesutinka, pritaikys visuomenės poreikiams ir jį išvarys į pakrūmes. Atleiskite, ponai, Pupini, duok Dieve, kad taptum vokiečio bernu.

PIRMININKĖ. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Iš tikrųjų aš manau, kad klausimas nebuvo pirmos būtinybės ir būtų buvęs protingiausias sprendimo būdas konsolidacijos, jei­gu iš tikrųjų yra laisvos žemės… Aš manau, kad kitaip, tos laisvos žemės nėra, ir pas gerbiamąjį E. Pupinį, ir pas gerbiamąjį ministrą, manau, ne vienas dar šiandien mina slenksčius, kaip su­sigrąžinti žemę, o dar prasidės žemės trūkumas, kai prasidės visuotinis tikslus geodezinis matavimas, visi matuosis, sklypas lipa ant sklypo, ką tada darysite, iš kur paimsite žemės? Man atrodo, kad tai yra, be abejonės, saujelės, grupelės stambesnių žem­dirbių interesų tenkinimas, nieko kito čia nėra. Jeigu jūs norite konsoliduoti ir yra laisvos žemės, gerbiamasis Pupini, skelbiame aukcioną, parduodame, o savininkai tegu tarpusavy daro konsolidaciją, tegu parduoda tuos sklypus, daro brėžinius kaip Vakaruose. Deja, aš manau, kad šitas įstatymas kilo vėl iš kažkokių nelabai aiškių žinomų grupinių interesų. Ir tikrai nėra pirmos bū­tinybės, o šitas lėšas reikėjo skirti tikrai ten, kada reikia atlikti tikslius geodezinius matavimus. Vyriausybė žemės reformai nerado lėšų, neskyrė, su­mažino lėšas, o čia lėšas švaisto. Taigi nėra labai suprantama jūsų politika žemės ūkio klausimais, ypač šiuo klausimu.

PIRMININKĖ. Ir E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Gražuli, iš pradžių paskaitykite įstatymą, ką ten rašo. Iš tikrųjų norėčiau dar kartą paaiškinti. Atkuriant nuosavybę išėjo taip, kad susidarė daug mažų sklypelių ir vienoje vietoje, ir kitoje, ir trečioje. Tarp tų sklypelių susidarė daug mažų sklypelių, kurie liko valstybės. Tai šiuo metu ir vieniems, ir kitiems nepatogu. Valstybei nepatogu todėl, kad tie sklypeliai išmėtyti, ūkininkams nepatogu todėl, kad jo sklypeliai išmėtyti, ir jo nuosavi, ir ypač tie, kuriuos jis nuomojasi. O priimdami įstatymą mes pasakėme, kad ūkininkai, kurie penkerius metus nuomojasi, įgyja teisę ir toliau nuomotis. Ir šiuo metu yra taip, kad visi važinėja, nuosavybės atkurti negalime, nes daug mažų skly­pelių. Tai ir yra konsolidacijos projektai, kad tų ūkininkų sklypeliai, jie vyksta bendru sutarimu, ne primetimu, tų ūkininkų sklypeliai keitimosi būdu būtų sudėlioti kuo arčiau jų, valstybės taip pat konsoliduoti, kad išeitų vienas didesnis sklypas. Tokiu būdu mes tą vieną sklypą galėtume racionaliai panaudoti arba išnuomoti ūkininkams, arba suteikti galimybę kitiems ūkininkams, kurie galbūt norės ūkininkauti per žemės kuriamą fondą, pretenduoti ir nuomotis sau ūkį. Tai čia nematau nė vieno pavojaus, kur kažkas paslėpta, čia papra­sčiausiai normalus projektas, kuris buvo įgyvendintas pereitą kadenciją, bijant dėl to, kad galbūt buvo likę daugiau valstybės žemės sklypų. Ma­nau, kad tas projektas ir naudingas, ir visokeriopai remtinas. Ačiū jums.

 

16.23 val.

Seimo nutarimo „Dėl V. Pilipavičienės atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIP-1629, Seimo nutarimo „Dėl A. Radzevičiūtės atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIP-1630 (pateikimas ir svarstymas)

 

PIRMININKĖ. Pabaigėme rytinę darbotvarkę. Pereiname prie popietinės. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę I. Degutienę. Balsuosime atskirai, bet pristatys abu nutarimus. 2-1 – Nr. XIP-1629 – Seimo nutarimo „Dėl Virginijos Pilipavičienės atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų“ ir kitas Seimo nutarimo projektas Nr. XIP-1630 „Dėl Albinos Radzevičiūtės atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų“.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, 2010 m. sausio 14 d. Seimas po svarstymo pritarė Seimo kontrolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui, kurio esmė – sumažinti Seimo kontrolierių skaičių nuo 5 iki 2. Seimo kontrolierė ponia Z. Zamžickienė iš Seimo kont­rolieriaus pareigų, pasibaigus kadencijai, jau buvo atleista 2009 m. lapkričio mėnesį. 2010 m. sausio 20 d. baigiasi Seimo kontrolierės V. Pilipavi­čie­nės, o 2010 m. vasario 15 d. – Seimo kontrolierės A. Radzevičiūtės įgaliojimai, todėl siūlau Seimui apsispręsti dėl šių dviejų kontrolierių atleidimo, pasibaigus įgaliojimų laikui.

Iš tiesų reikia pasakyti, kad tiek V. Pi­li­pavičienė, tiek Seimo kontrolierė A. Radzevičiūtė per savo kadenciją ištyrė tikrai daug skundų, įdėjo daug pastangų, kad tie skundai būtų objektyviai ištirti, jų abiejų darbas tikrai yra vertinamas tik labai gerai. Tačiau, be abejo, keičiantis situacijai, kaip minėjau, keičiant Seimo kontrolierių įstatymą, dar kartą kartoju, kad Lietuva yra vienintelė iš Europos Sąjungos kraštų, kur turėjome net 5 Seimo kontrolierius, o kitose valstybėse maximum yra du Seimo kontrolieriai, jau aš nekalbu apie va­dinamuosius specifinius, arba specialiuosius Seimo kontrolierius, kaip vaiko teisių apsaugos kontrolierių arba lygių galimybių kontrolierių… Bet šiuo atveju iš tikrųjų iš visos pagarbos Seimo kontrolierėms, abiem, ir, dėkodama ir poniai V. Pili­pavičienei, ir poniai A. Radzevičiūtei, tikrai manau, kad jos, kaip patyrusios teisininkės, iš valstybės tarnybos niekur nedings ir artimiausiu metu, pasibaigus Seimo kontrolieriaus kadencijai (jos pagal įstatymą privalo būti atleistos, ir Seimas priims nutarimą dėl atleidimo), tikrai pagal savo kom­petenciją bus pakviestos ten, kur vėl galės, kaip sakoma, ištikimai dirbti valstybei ir kompetentingai ir sąžiningai atlikti savo pareigas.

O šiuo atveju kviečiu Seimą pritarti abiem Seimo nutarimams, nes pagal šiandien galiojantį įstatymą mes tą veiksmą turime padaryti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti abiem nutarimams? (Balsai salėje) Pateikimo stadijoje? (Balsai salėje) Na, tai priėmimo stadijoje. Atskirai už kiekvieną paskui balsuosime. (Balsai salėje) Ir no­rite balsuoti vis tiek? Norite – jūsų valia, prašom. Ar galime už abu iš karto balsuoti po pateikimo? Taip, prašom pasiruošti balsuoti. Ar galime pritarti abiem Seimo nutarimams dėl V. Pilipa­vičienės ir A. Radzevičiūtės atleidimo iš Seimo kon­trolieriaus pareigų?

Užsiregistravo 70, balsavo 69. Už – 62, prieš – 2, 5 susilaikė. Po pateikimo pritarta.

Ar galime bendru sutarimu pritarti svarstymo stadijoje? Galime. Ir dabar priimsime kiekvieną atskirai.

 

16.32 val.

Seimo nutarimo „Dėl V. Pilipavičienės atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIP-1629 (priėmimas)

 

Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straip­sniui? Galime. 2 straipsniui? Galime. Pirmasis yra dėl V. Pilipavičienės. Prašom pasiruošti dėl viso nutarimo balsuoti. Nuomonių už, prieš nėra. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas tu­rite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas „Dėl Virginijos Pilipavičienės atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų“ priimtas.

Trumpam suteikiame žodį Seimo Pirmi­ninkei.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji kontroliere Pilipavičiene, dar kartą visų vardu noriu padėkoti už atsakingą, nepriekaištingą, o svarbiausia sąžiningą ir teisingą darbą. Linkiu pirmiausia jums kuo geriausios kloties, geros sveikatos ir tikiuosi, kad valstybės tarnyboje tikrai ir jūsų žinios, ir jūsų kompetencija, o svarbiausia sąžiningumas bus iš­naudotas maksimaliai. Dėkoju jums. (Plojimai)

 

16.33 val.

Seimo nutarimo „Dėl A. Radzevičiūtės atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIP-1630 (priėmimas)

 

PIRMININKĖ. Ir dabar dėl antro nutarimo „Dėl Albinos Radzevičiūtės atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų“. Ar 1 straipsniui galime pri­tarti bendru sutarimu? 2 straipsniui galime? Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso nutarimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 66 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl Albinos Radze­vičiūtės atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų“ priimtas.

Ir žodis Seimo Pirmininkei.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji Radzevičiūte, no­riu padėkoti visų mūsų Seimo narių vardu už nepriekaištingą jūsų veiklą, už didelį indėlį į Seimo kontrolierių įstaigos veiklą. Kartais manęs ir Seimo nariai klausia: tokios geros specialistės, tokios geros teisininkės, toks įdirbis, ką jos toliau veiks? Aš tikrai manau, kad jūsų kompetencija, jūsų žinios bus racionaliai, protingai ir tikslingai pa­naudotos pakvietus jus į valstybės tarnybos kitas pareigas. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū buvusioms kontrolierėms. Toliau tęsiame mūsų darbotvarkės klausimų svarstymą.

 

16.36 val.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-571(2) (svarstymas)

2-3a klausimas – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-571.

Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską pristatyti išvadą.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Sei­mo nariai, turiu pasakyti, kad šis projektas buvo labai ilgai svarstomas komitete, buvo rengiami ir klausymai. Keturis kartus svarstyta komiteto posėdžiuose, sudaryta komiteto narių darbo grupė projektui tobulinti. Buvo gautos ir įvertintos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos tei­sės departamento, Valstybės saugumo departamento, Teisingumo ministerijos, pačių įvairiausių įstaigų, aš visų jų neminėsiu, pastabos, siūlymai. Taip pat išnagrinėtos ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto pastabos, siū­lymai. Svarstomas projektas nemažai pakito. Norėčiau akcentuoti svarbiausias nuostatas.

Įstatyme siūloma ne tik asmenų, slapta bendradarbiavusių su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, liustraciją, tai yra jų pripažinimą slapta bendradarbiavus ir veiklos apribojimo taikymą, bet ir informacijos apie buvusios Sovietų Sąjungos specialiąsias tarnybas skelbimą, t. y. do­kumentų, apibendrintos medžiagos apie tų tarnybų veiklą, jų dokumentuose minimus asmenis, buvusius kadrinius darbuotojus ir rezervo karininkus, viešinimą… Abi šias veiklas vykdys Liustracijos ir informacijos apie buvusios SSRS specialiąsias tarnybas skelbimo komisija.

Taip pat siūloma tinkamai apie savo slaptą bendradarbiavimą prisipažinusiais laikyti ne tik tuos, kurie tai padarė pagal galiojantį įstatymą iki 2000 m. rugpjūčio 5 d., tačiau ir tuos, kurie apie tai prisipažino specialiosioms deputatų komisijoms, sudarytoms įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo“, ar specialiojoje valstybinių įstaigų, tarnautojų asmens duo­menų pildymo anketoje, patvirtintoje Vyriausybės 1992 metais. Šių asmenų prisipažinimo klausimas dabar galiojančiame įstatyme nėra aptartas.

Projekte numatoma, kad liustracijos procesas turi būti pabaigtas. Liustracijos ir informacijos apie buvusias SSRS specialiąsias tarnybas skelbimo komisija sudaroma ketveriems metams ir pasibaigus šiam laikotarpiui nauja komisija nesudaroma. Ketveri metai, mano nuomone, yra pakankamas laikas pabaigti šį darbą.

Komisijos veikla bus finansuojama iš Genocido tyrimo centrui numatytų valstybės biudžeto asi­gnavimų. Centras atliks ir techninį komisijos aptarnavimą. Skirtumas toks, kad anksčiau tai darė Valstybės saugumo departamentas.

Taip pat noriu informuoti, kad praėjusią savaitę buvo gautos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės pastabos dėl įsta­tyme vartojamų sąvokų. Į šias redakcinio pobūdžio pastabas bus atsižvelgta redaguojant ga­lutinį įstatymo projektą po priėmimo. Šiam komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarė keturi komiteto nariai, vienas susilaikė, du balsavime ne­dalyvavo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau į tribūną kviečiamas iš Biudžeto ir finansų komiteto S. Bucevi­čius. Jo nematau. Gal kartais V. Matuzas galėtų ateiti? Atsiprašau, buvo pasiruošęs J. Palionis. La­bai dėkoju. Prašom.

J. PALIONIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų ko­mitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji po­sėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat svarstė šį projektą. Įvertinęs pastabas bei pasiūlymus, ku­riuos pateikė Teisės departamentas, Europos teisės departamentas, Viešojo saugumo departamentas, Teisingumo ministerija, Vyriausybės atstovas, Europos žmogaus teisių komitetas, Vyriausiasis administracinis teismas, Generalinė prokuratūra, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, pritarė joms, iš­sky­rus vieną Generalinės prokuratūros siūlomą pataisą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo ir papildymo įsta­tymo projekto parengimo, atitinkamai praplečiant ir detalizuojant Vilniaus apygardos adminis­tracinio teismo kompetenciją aptariamais teisinių santykių nagrinėjimo klausimais, t. y. dėl teisės kreiptis į administracinį teismą dėl komisijos išva­dų apskundimo. Manoma, iš esmės tokių funkcijų priskyrimas neatitiktų administracinių teismų paskirties. Be to, pažymėtina, kad šiuo metu kaip tik siekiama spręsti su teismų veikla susijusias problemas priešinga kryptimi, t. y. optimizuoti teismų veiklą, atsisakant teismams nebūdingų funkcijų.

Siūlome pagrindiniam komitetui tikslinti pro­­jektą, atsisakant siūlomų nuostatų, pagal kurias jau ne komisija, o teismas spręstų dėl asmenų pripažinimo slapta bendradarbiavus su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Taip pat ko­mi­tetas pateikė keturiolika pastabų, susijusių su atski­­rų įstatymų projektų straipsnių tobulinimu, sąvo­kų patikslinimu, ir siūlo tobulinti projektą redakciniu požiūriu. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Bendru su­tarimu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje da­ly­vauti užsirašė keturi Seimo nariai. Salėje nematau K. Daukšio ir V. P. Andriukaičio. Kviečiu da­ly­vau­­ti diskusijoje D. Kuodytę.

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, leidžiu sau kalbėti šiuo klausimu kaip žmogus, ku­ris iš tiesų savo kailiu išbandė šio įstatymo veikimą, jo galimybes, todėl, manau, turiu teisę pasakyti savo nuomonę.

Dvidešimt metų vis grįžtame prie vadinamųjų liustracijos klausimų. Ar ne dabar būtų laikas įvertinti visas tas dvidešimties metų patirtis ir atsakyti į esminius klausimus: ko šiuo įstatymu siekiame, ko norime iš šio proceso apskritai ir ką ga­lime, įvertinę objektyvius faktorius, dar padaryti?

Akivaizdu viena – baigti šį procesą būtina kuo skubiau. Ir dar. Labai gerų, idealių variantų čia jau nebėra, o gal nebuvo nuo pat pradžių. Manau, kad svarstomas įstatymo projektas yra ėjimas lengviausiu keliu, nebandant atsakyti į čia pateiktus klausimus, taip pat neįvertinus, deja, dvidešim­ties metų patirties ir besikeičiančių ar jau pasikeitusių sąlygų.

Preambulėje yra pabrėžiama, kad šis įstatymas yra svarbus nacionalinio saugumo prasme, reziumuojama, kad slaptieji KGB bendradarbiai yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Aš jau nekalbu apie tai, kad nacionaliniu saugumu mūsų val­stybėje rūpinasi Valstybės saugumo departamentas, o šiame įstatyme visa ši problematika yra atskiriama nuo Valstybės saugumo departamento.

Manyčiau, kad vis dėlto, jeigu kalbame apie nacionalinio saugumo klausimus, turime ir manyti, kad nacionalinio saugumo klausimus šioje srityje taip pat turi vykdyti Valstybės saugumo departamentas. Tuo labiau kad, jeigu kalbame apie tokio pobūdžio grėsmes, tos grėsmės kyla kaip tik iš tų slaptųjų bendradarbių, kurių Liustracijos komisija niekada neturės galimybės pripažinti slapta bendradarbiavusiais, nes jų bylos yra išvežtos iš Lietuvos. Tik Valstybės saugumo departamentas, turėdamas net mažiausių užuominų, be jokių ypatingų komisijos sprendimų, be teismų, be nieko, turi galimybę vertinti tą turimą medžiagą, stebėti žmones, jeigu jie sudaro potencialią grėsmę Lietuvos valstybei.

Tad vėlgi turime atsakyti į klausimą, kokia tada prasmė yra kurti komisiją, kuri iš esmės nepriima jokių sprendimų, o medžiagą atiduoda Vyriausiajam administraciniam teismui? Deja, tokios komisijos prasmės nematau, kaip nematau ir darbinių apribojimų, kurie yra numatyti šiame įsta­tyme, prasmės. Manau, kad, siekdami užbaigti šį procesą, galime ir turime realizuoti vienintelę išlikusią galimybę – visuomenės teisę žinoti tiesą.

Gaila, kad komitetas neįsigilino į mano pateiktus pasiūlymus, juos atmetė in corpore. Jų esmė yra tokia: prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sukurti darbo grupę, tiesiog darbo grupę, ne dviejų pakopų, bet vienos pakopos sistemą, ir toji darbo grupė pagal parengtą metodiką turėtų skelbti archyvinius dokumentus. Taip, man regis, būtų ir sutaupyta valstybės pinigų, ir išvengta beprasmio kelerių metų darbo, kurio rezultatų, galiu iš karto užtikrinti, mes nematytume. Vienintelis dalykas, ką mes turėtume, tai žmonės, kuriuos galėtume apkaltinti dėl nepavykusio proceso.

Manau, galbūt būtų prasminga nepriimti to įstatymo ir dar organizuoti politinę diskusiją, bandant atsakyti į tuos klausimus, ir suderinti mūsų no­rus su mūsų galimybėmis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kviečiamas užsirašęs dalyvau­ti diskusijoje E. Klumbys. Atsisako, taip? Tada vėl kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos ko­miteto pirmininką A. Anušauską. Pradėsime svar­styti pataisas ir pasiūlymus. Jūs pateiksite eilės tvarka, ar ne? Jeigu reikės, kur nors padėsime.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Siūlymai sudaro keturiasdešimt puslapių, tai aš pateiksiu eilės tvarka.

Seimo narės D. Kuodytės siūlymas šiame įsta­tyme įrašyti, kad visuomenės teisė gauti informaciją apie slapta bendradarbiavusius su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis ir įstatymo nustatyta tvarka neprisipažinusius asmenis ir neprisipažinusių asmenų viešinimo tvarką… Nustatyti atsakingą darbo grupę. Čia yra daug siūlymų. Komiteto nuomonė buvo nepritarti.

PIRMININKĖ. Dabar D. Kuodytė turėtų pateikti. Jūs neatsiimate?

D. KUODYTĖ (LSF). Ne. Jeigu ir norėčiau, kad… Tai yra viena iš kitos išplaukianti pataisa. Kaip minėjau, aš siūlau kurti ne komisiją, o tiesiog darbo grupę KGB dokumentams skelbti prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Taip pat preambulėje įrašyti, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas – ne nacionalinio saugumo klausimai, o visuomenės teisės žinoti tie­są realizavimas, ir visos tos toliau einančios pataisos siūlo tokią sistemą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dabar motyvai. Nori pasisakyti prieš S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Na, kaip aš suprantu, jeigu einame šiuo keliu, tai Lietuvoje jokių problemų šia tema nebėra. Lieka viena problema – tai archyvų skelbimas. Tai jeigu šitaip manome ir sutinkame, kad tik tiek problemų šia tema Lietuvoje yra, tai tą dokumentų rengimo skelbimui grupę steikime ir visa kita uždarykime. Aš su tuo nesutinku. Ačiū.

PIRMININKĖ. Taip, nuomonės už nėra. Tada prašom pasiruošti balsuoti dėl 1 straipsnio dėl 1 da­lies pakeitimo, 1 ir 2 dalies pakeitimo. Taip, pra­šom pasiruošti balsuoti. Kas pritariat, balsuojat už, kas manot kitaip, balsuojat kitaip, prieš arba susilaikot. (Balsai salėje)

Balsavo 72 Seimo nariai: už – 40, prieš – 6, susilaikė 26. Pataisoms nepritarta. Toliau, 2 strai­psnio… (Balsai salėje) Oi, atsiprašau. Atsiprašau, tuoj… Taip, už – 40, prieš – 6, susilaikė 26. Pritarta pataisoms. Labai atsiprašau… Taip, toliau, 2 straipsnio, taip? (Balsai salėje)

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš šiuo atveju tiktai galėčiau, kadangi iš esmės…

PIRMININKĖ. Keičiasi viskas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …keičiasi, nes darbo grupė ir komisija – tai yra du skirtingi dariniai. Jų tikslai visiškai kiti, nes tiktai viešinimas ir liustracija ir viešinimas. Tai yra du skirtingi dalykai. Šiuo atveju…

PIRMININKĖ. Aš tada paskaitysiu, kaip yra pagal Statutą. 154 straipsnio trečia ir ketvirta pastraipa: „Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įsta­tymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus straipsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Kaip suprantu, dėl darbo grupės čia iš esmės keisis labai daug straipsnių, taip? Taip. Ir ketvirtas: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įsta­tymo projekto svarstymo pagrindiniame ko­mitete. Šia galimybe įstatymo projekto svarstymo me­tu galima pasinaudoti tik vieną kartą.“

Tai dabar komiteto pirmininkas turėtų priimti sprendimą, siūlymą, ar atidėti projektą… svarstyti ir jį taisyti iš esmės, ir pradėti visą procedūrą iš naujo komitete. (Balsai salėje) Kaip? Komitete? Tai jūs prašot atidėti, nebesvarstom šiandieną tada toliau, nes, pritarus D. Kuodytės pataisoms, reikia iš naujo pradėti komitete svarstyti. Ar Seimas… reikia balsuoti, ar tam pritariat? (Balsai salėje) Pri­tariat, kad grąžinam atgal į pagrindinį komitetą ir su šita priimta pataisa pradedam iš naujo… pateiksim Seimui svarstyti. Ačiū.

Turbūt kartu ir lydintįjį galima? Lydinčiuosius reikėtų kartu tada, taip? (Balsai salėje) Aš noriu… Pone Arvydai, o kaip su lydinčiaisiais? Irgi tas pats? Visus atidedam. Tada 2-3b, 2-3c ir 2-3d. Taip, labai ačiū.

Toliau 2-4 klausimas, Nr. XIP-1628 – Seimo rezoliucijos „Dėl kompensacijų… (Balsai salėje) Aš paklausiau komiteto pirmininko, sakė, kad vi­sus atidedam. Nesusijęs? Tai apsispręskit, ar teikiat… Taip, tada atsiprašom. 2-3b atidedam ir 2‑3a. O 2-3c, kur yra… Taip, naują…

 

16.55 val.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1633 (pateikimas)

 

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. R. Juknevičienė, krašto apsaugos ministrė.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šito įstatymo projektas prie šio bloko yra tiktai todėl, kad tai yra susiję su liustracija, tačiau tai yra naujas projektas ir, prisipažinsiu iš karto, nėra toks paprastas. Daugeliui žmonių gali pasirodyti ir gana kontroversiškas. Kodėl aš jį dabar čia teikiu?

Yra kelios priežastys. Visų pirma paaiškinsiu situaciją. Įstatymai, kuriuos dabar ką tik nagrinėjom, vienas iš jų, kuris vadinasi įstatymas „Dėl slapta bendradarbiavusių asmenų registracijos, prisipažinimo, įskaitos“ ir t. t. (tas ilgasis pavadinimas), ir tas įstatymas, kurio vieną iš straipsnių bandau siūlyti keisti, prieštarauja vienas kitam, arba, tiksliau, suteikia daug galimybių manipuliacijoms. Pirmajame įstatyme, tame įstatyme, kuris buvo priimtas 2000-aisiais apie asmenų prisipažinimą, yra parašyta, kad tie žmonės, kurie ateina prisipažinti, negali, tiksliau, jiems yra tam tikri apribojimai taikomi, kada jie, užimdami tam tikras pareigas, turės būti atskleisti, paviešinti, tai yra pasakyta, kokias pareigas užėmę, jie bus paskelbti. O šiame įstatyme, kurį aš siūlau keisti, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, yra parašyta, kad ir prisipažinę, ir neprisipažinę vienodai yra traktuojami ir jiems yra draudžiama suteikti leidimus dirbti su tam tikra informacija, vadinasi, jiems yra ribojama užimti daugybę pareigų, kurių neriboja užimti tas pirmasis įstatymas. Yra aiškus prieštaravimas.

Ir dar vienas dalykas – toks prieštaravimas leidžia institucijoms, kurios suteikia leidimus dirbti su slapta informacija, manipuliuoti: vienais atvejais vadovautis vienu įstatymu, kitais atvejais vadovautis kitu įstatymu. Kitaip tariant, žmonėms, kai norima, kad jie neužimtų tų pareigų, naudoja vieną įstatymą, o kitiems žmonėms naudoja kitą įstatymą. Mes netgi turim pavyzdžių. Aš nenoriu dabar sukonkretinti, bet yra buvę atvejų, kada prisipažinę žmonės dirba struktūrose, tiksliau, tarnybose, kur reikia leidimo dirbti su slapta informacija, vadinasi, Valstybės saugumo departamentas yra jiems jau davęs tą leidimą dirbti su slapta informacija, nepaisant to, kad dabar galioja šitas įstatymas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, kuris sako, kad negalima.

Taigi mes turim apsispręsti, ar mes einam toliau tuo keliu, kad prisipažinusius žmones traktuojam kitaip negu neprisipažinusius, ir prisipažinusiems žmonėms, kaip lojaliems mūsų valstybei žmonėms, mes taikom mažesnius apribojimus ne­gu neprisipažinusiems. Todėl, turėdama tokį tikslą ir žinodama, kad tokių žmonių yra, ir manydama, suprasdama, kad mes iš tikrųjų turim tęsti, jeigu nutarsim taip Seime, šitą skirtumą tarp prisipažinusių ir neprisipažinusių, teikiu šitą įstatymo projektą jums svarstyti. O gali iškilti, žinoma, įvairių klausimų. Aš manau, kad iškils ir svarstymo metu ir komitete, ir Seime. Matysim. Man labai įdomu būtų išgirsti Seimo narių, Seimo frakcijų nuomonę, tikrai pati neturiu šimtaprocentinio įsitikinimo, kaip iš tikrųjų turėtų būti. Bet kalbėti apie tai, manau, vis tiek reikia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 7 Sei­mo nariai. Pirmasis klausia S. Pečeliūnas. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas R. Šukys.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tai galiu jau dabar klausti? Ačiū, ponia pirmininke. Na, mielieji kolegos, jeigu su šituo siūlymu čia, tribūnoje, dabar stovėtų ponia K. Prunskienė, man klausimų nekiltų. Bet kadangi su šituo siūlymu stovi R. Ju­knevičienė, aš drįstu jūsų paklausti. Ponia pranešėja, ar jūs skiriate du dalykus – galimybę dirbti valstybės tarnyboje, kokios yra preferencijos, ir galimybę dirbti su Lietuvos Respublikos paslaptimi, kokios yra preferencijos? Kokių preferencijų laikosi ir kitų valstybių tarnybos, kurios sprendžia šituos klausimus? Kitaip sakant, ar jūs įvertinate dalyką, kuris vadinamas rizika? Jeigu žmogus vie­ną kartą padarė tai, nors ir atliko bausmę, prisipažino, pasitaisė, kokia yra rizika ir galimybė, kad jis to nepadarys antrą kartą, ir ar reikia valstybei rizikuoti? Ačiū.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Didžiausia rizika šiandien yra ta dalis su KGB bendradarbiavusių žmonių, apie kuriuos mes nieko nežinome. Tai yra tie, kurių bylos yra išvežtos į Rusiją. Štai čia yra didžiausia rizika. Ir jų, deja, niekaip nereglamentuoja joks Lietuvos Respublikos įstatymas. O ta dalis žmonių, kurie prisipažino ir kurie atėjo savo kupros nuimti ir atiduoti Lietuvos valstybei, jie nėra pavojingi žmonės. Apie juos tos institucijos, kurios saugo tą paslaptį, žino. Vadinasi, labai paprasta išduodant leidimą susitikti su tuo žmogumi, pasikalbėti, išsiaiškinti daugelį dalykų. Aš čia didelių grėsmių nematau. Apskritai jokių grė­s­mių nematau šioje dalyje. Pasikartosiu, matau grė­smes ten, kur mes nieko nežinome, arba dėl tų, ku­rie neprisipažino. Todėl minėti čia K. Prunskie­nę kalbant apie prisipažinusius žmones, aš manau, yra tiesiog labai nekorektiška. Ji nėra prisipažinusi, ji iki šiol neigia tuos dalykus.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Žinote, perskaičius ir išstudijavus šitą nedidelę pataisėlę, net sunku ir sugalvoti, ką čia reikėtų paklausti, nes kalbama iš esmės apie valstybės moralę. Aš, pavyzdžiui, taip žiūriu. Jūs norite sulyginti tuos žmo­nes, kurie, turėdami atitinkamus santykius su svetimų valstybių specialiosiomis tarnybomis, pri­sipažino kuria nors forma, kad jie tokie buvo, ir staiga po 20 metų jiems norima leisti dirbti su bet kokia įslaptinta informacija. Dar būtų galima svar­styti klausimą dėk kokio nors lygio, suprantate? Dabar leisti su bet kokio lygio, kaip jūs aiškinamajame rašte rašote. Mano klausimas būtų toks. Ar tai atitinka mūsų valstybės moralę, kurią mes deklaruojame? Ar nesvarstytinas klausimas tokiems žmonėms, pavyzdžiui, 10 metų leisti dirbti su ne bet kokia įslaptinta informacija, o su mažiausiai įslaptinta informacija? Prašau pasakyti.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Jūsų valia. Aš jau sakiau, kad laukiu Seimo frakcijų, Seimo narių nuomonių. Aš dar kartą kartoju, galiojančiame įstatyme, kurį mes svarstėme prieš šitą klausimą, tai yra apie asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis re­gistracijos, prisipažinimo, įskaitos ir t. t. įstatyme, yra kitokia nuostata prisipažinusių žmonių atžvilgiu. Dabar yra dviprasmiška situacija. Vienas įstatymas sako, kad jiems negalima dirbti iš esmės tik trijose pozicijose, nes kitaip jie bus paviešinti, Sei­mo nariai, Prezidentas, ministrai, o šis įstatymas išplečia tą susipažinimo su paslaptimis draudimo sąrašą ir faktiškai neleidžia tiems žmonėms dirbti daugelyje tarnybų. Dar blogiau, kad, esant šitai dviprasmybei, jau mes turime pavyzdžių, ir komitete apie tai bus galima kalbėti (nežinau, kiek čia yra slapta, kiek čia yra vieša), jau dabar yra buvę atvejų, kai prisipažinę žmonės dirba, pavyzdžiui, diplomatinėje tarnyboje, ir jie yra gavę iš Saugumo departamento leidimą dirbti su slapta informacija pagal aną įstatymą, šitą dedant į šoną.

Tai aš ir noriu sužinoti, ar mes sakome ir praėjus tiek metų, kad šitie prisipažinę žmonės ne­gali dirbti su jokia slapta informacija, tada taip ir parašykime, teikite pataisas, kad ir į aną įstatymo projektą, kad būtų aiškumas, ar mes sakome, kad vis dėlto mes neplečiame to pareigybių sąrašo ir leidžiame dirbti. Tiesiog noriu aiškumo.

PIRMININKAS. Klausia R. Smetona. Prašom.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Žinoma, šiaip abejoju teise dirbti su slapta informacija buvusiems KGB bendradarbiams, net ir prisipažinusiems, bet įstatymas numato tokią galimybę. Ar jūs neįžvelgiate dviprasmybės, apie kurią jūs minėjote, dar štai kur. Jeigu jau įstatymas leidžia tiems prisipažinusiems būti Respublikos Prezidentu, Vyriausybės vadovu, ministrais, Seimo nariais, bet tuomet paskelbiama, kad jie buvo KGB bendradarbiai ir prisipažino, tai štai įrašius jūsų pataisą į Paslapčių įstatymą ir netaisant, nepapildant Liustracijos įstatymo 7 straipsnio, ką aš jums siūlyčiau daryti, sakykime, Prezidentas eis pareigas, bus parašyta, jeigu tai buvo. Jis buvo, bet prisipažino. O einant kurias nors kitas pareigas, kurioms reikia to leidimo dirbti su slapta medžiaga, priėmus jūsų pataisą, bus taip, kad jis buvo KGB bendradarbis, prisipažino, turi teisę dirbti su slapta medžiaga, bet neskelbiama, kad jis buvo tas bendradarbis. Štai čia aš matau dviprasmybę ir nepakankamai padarytą darbą. Siūlyčiau ta proga, kadangi įstatymo projektas grįžta į komitetą, pagalvoti, ar nereikėtų pildyti dar ir šiuo mano siūlymu.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tai yra tik pateikimas. Tai pateikimas…

R. SMETONA (TTF). Bet aš jums sufleruoju.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš suprantu. Lau­kia svarstymas, laukia priėmimas, ir Seimo na­riai galės laisvai teikti pataisas.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mieloji kolege, aš suprantu, kad ne iš didelės meilės buvusiems KGB ar kitų specialiųjų tarnybų darbuotojams jūs čia teikiate šitą pasiūlymą. Todėl šviesiai tiesiai klausiu, ir rėžkite, Rasa, kiek gerų berniukų jau reikia įstatymo pataisos, kad jie galėtų dirbti su slapta informacija? Antras klausimas bū­tų, kodėl mes svarstome prieš tai pateiktą įstatymo projektą? Tie, kas neprisipažino 20 metų, neprisipažins ir 21, o tie, kas prisipažino, tai gerai. Leiskime jiems dirbti su slapta informacija ir tuo baigsim dairytis visą laiką atgal.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš tą ir siūlau.

A. SYSAS (LSDPF). Kiek vaikinų…

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Kuo čia dėti vai­kinai? Mano pozicija buvo nuosekli iš pat pradžių. 1990 m. kovo 17 dieną, kai buvau Aukščiausiojoje Taryboje, lygiai taip pat su kitais Auk­š­čiau­­siosios Tarybos deputatais balsavau, kad brau­­kiame brūkšnį ir visus tuos, kurie bendradarbiavo su KGB, kviečiame nustoti tai daryti ir dir­b­ti Lietuvos Respublikai. Yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Nuoširdžiai tikėjau, kad dauguma žmonių, kurie buvo papuolę į šitą mėsmalę, o iš tikrųjų čia kalbama ne apie kokius nors kadrinius darbuotojus, o apie tuos, kurie šantažo, prievartos, visokių kitokių įtakų dėka palūžo, buvo paveikti ir bendradarbiavo, tokių žmonių yra dešimtys tūkstančių Lietuvoje. Aš tikrai nesu tas žmogus, kuris galvočiau, kad visi jie yra kokie nors niekšai nusikaltėliai. Aš labai atvirai pasakysiu. Aš buvau, kai atėjau į Aukščiausiąją Tarybą (kai atėjo nepriklausoma Lietuva), dar labai jaunas žmogus. Aš negaliu vertinti vyresnių žmonių, kurie pateko į šitą mėsmalę, bet jų gyvenimo bio­grafijoje iš tikrųjų yra sunki, didelė, juoda dėmė. Jie patys tą supranta. Todėl tiems žmonėms, kurie tą supranta, mes dar 2000 metais priiminėdami įstatymą pasiūlėme kitokią išeitį. Čia yra tiesiog tolesnės, nuoseklios politikos dalis. Aš matau, kaip dabar dviprasmiškai elgiasi tie, kurie suteikinėja leidimus dirbti su slapta informacija. Čia yra esminis dalykas. Vieną kartą taiko vieną įstatymą vieniems žmonėms, kurie jiems tinka, o kitą kartą taiko kitą įstatymą tiems žmonėms, kurie jiems netinka.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, aš norėjau pasiteirauti. Kur čia yra di­desnė problema, kad suprasčiau iki galo jūsų teikiamo įstatymo prasmę. Ar tie, kurie prisipažino ir dabar, kaip jūs sakote, turi teisę, deja, dirbti, taip ir neišsiaiškinus, koks ten buvo prisipažinimas ir ar jie gali turėti teisę dirbti su slapta informacija, ar neprisipažinę, kurie yra, sakykime, kažkokie klajokliai ir nežinia, kaip turėtų elgtis valstybė jų lojalumo atžvilgiu, tai kurį aspektą jūs matote labiau problemišką: ar pirmąjį, ar antrąjį?

Ir antras trumpas klausimas, jūs visur minite SSRS specialiąsias tarnybas. Ar nevertėtų pa­­­­­mi­nė­ti ir kitų? Žinoma, jos buvo pagrindinės, tos re­­p­resinės struktūros veikė sistemingai, o galbūt galėjo būti ir kitų valstybių ne mažiau… galbūt ben­­d­­radarbiaujančių su SSRS specialiosiomis tar­ny­bomis, bet neatmetant galimybės, kad tokių buvo.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pradėsiu nuo antro klausimo. Aš vadovaujuosi ta pačia logika, kokia yra įrašyta Liustracijos įstatyme. Čia tiesiog yra suderinamumas, suderinamas Valstybės ir tar­nybos paslapčių įstatymas su dabar galiojančiu Liustracijos įstatymu. Todėl plėsti ratą į kokias nors kitas tarnybas tiesiog nėra jokios prasmės ir logikos.

O pirmas jūsų klausimas dėl akcentų, kas yra svarbiau? Aš jau esu minėjusi atsakydama į kitus klausimus. Čia kalbu apie tą tęstinę logiką, kuri buvo priimta 2000 m. Gera jinai ar bloga, aš pati gal turiu daug abejonių dėl to, ar reikėjo apskritai daryti tą prisipažinimą, gal jau tuomet reikėjo paviešinti KGB archyvus, išslaptinti, paskelbti ir tuomet gal jau šiandien nebeturėtume šių problemų. Galbūt, visokių diskusijų yra. Bet kadangi jau tokia logika buvo, vieną kartą Seimas pasakė, kad žmonėms sudaroma galimybė prisipažinti, apie pusantro tūkstančio žmonių atėjo ir prisipažino, jie pareiškė savo lojalumą valstybei. Jeigu jau ta logika vieną kartą buvo pasirinkta, tai ta logika mes turime vadovautis ir toliau. Tiesiog pašalinu dviprasmybę dėl tų žmonių, kurie prisipažino. Tie, kurie neprisipažinę, aš jau sakiau, tai yra daug didesnis galvos skausmas, lygiai taip pat kaip tie, ku­rių dokumentų apskritai neturime čia, Lietuvoje, yra išvežti dokumentai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Ar A. Kašėta pageidauja klausti, jei­gu į jūsų klausimą neatsakė? Aš atsiprašau, tai gal suteikime galimybę paskutiniam paklausti, li­ko vienas Seimo narys.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Man labai smagu čia prieš jus stovėti.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamoji pranešėja, ar šį įstatymo projektą taip pat lėmė ta situacija, kad valstybės tarnyboje, taip pat diplomatiniame korpuse ir ministerijose labai aukštas pareigas eina žmonės, kurie yra prisipažinę ir turi teisę dirbti su slapta informacija, tačiau tam tikra jų dalis liustravosi VSD vadovų kabinetuose, ir ta problema iki galo neišspręsta? Kol kas nėra priimtas naujas įstatymo variantas ir nėra aišku, kaip bus su tais, kurie liustravosi Aukščiausiosios Tarybos laikais, ir nėra įteisinta jų galimybė dirbti su įslaptinta in­formacija.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Šis įstatymo pakeitimas palies tik tuos žmones, kurie oficialiai pagal galiojantį Liustracijos įstatymą, pagal tą, atrodo, šešių mėnesių laikotarpį, kuris buvo skirtas, prisipažino taip, kaip liepė įstatymas. Apie jo­kias kitokias liustracijas kabinetuose ar anksčiau tikrai nekalbama ir tai neturi nieko bendro su šiuo įstatymu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų, motyvai už ir motyvai prieš. B. Bradau­skas – motyvai už. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš klausiausi ponios ministrės kalbos tribū­no­je ir noriu pasakyti – labai stebėjausi, galvojau, kas gi apšvietė protą, kad staiga yra pasukta tikrai veidu į tuos žmones, kurie kažkada kažką darė, buvo tokia epocha ir panašiai, ir juos iš tikrųjų būtų galima pateisinti, sugrąžinti į normalų mūsų piliečių gyvenimą. Viskas būtų gerai, bet, matyt, konservatoriams prireikė kažką skirti į tokias pareigas, dėl kurių reikia gauti leidimą dirbti su sla­pta informacija. Tai aš įtariu nelabai gerą dalyką. Bet nepaisydamas to, kad galbūt yra ir tai, aš vis dėlto sveikinu, kad galų gale konservatorių lyderiai pradėjo vertinti visus žmones vienodai, kad pradėjo vertinti žmones ne skirstydami rūšimis, o iš tikrųjų kokie jie yra. Todėl aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Peče­liū­nas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, vadinkime daiktus tikraisiais vardais ir tada gal bus kai kam aiškiau. Pats gyvenimas ir žmonės sa­vo veiksmais suskirsto save į vienokius ar kitokius. Asmenys, bendradarbiavę su KGB arba Lietuvą okupavusia slaptąja tarnyba, vadinami ko­la­borantais. Prašau pasakyti, iki ko nusirito Lie­­tu­vos valstybė, kad net pradeda Seime svarstyti ga­li­mybę suteikti prisipažinusiems ar neprisipa­žinu­siems (čia nėra jokios paslapties ir jokio klau­si­mo), iš principo buvusiems kolaborantams teisę dirbti su Lietuvos Respublikos valstybės pasla­ptimi.

Mes nekalbame apie draudimą dirbti valstybės tarnyboje, nes tie, kurie neprisipažino ir buvo išaiškinti teismo, jie tos teisės neteko. Tokių draudimų nėra. Bet teisė dirbti su valstybės paslaptimi yra išskirtinė valstybės preferencija, savigarbos ir savisaugos klausimas. Ir jeigu mes nusiritame, kad net svarstome, kad kolaborantai buvo geresni už politinius kalinius ir tremtinius, lyginkime ir tai, aš taip žiūriu į šį klausimą, na, tada aš einu „baliavoti“. Ačiū. Čia tikrai gera dovana šiandien bus man gimtadienio proga. Balsuokite už, kurie norite tokią dovaną daryti Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Kadangi buvo kalbėta tiek už, tiek prieš, apsispręsime balsuodami. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1633, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 80. Balsavo 76: už – 25, prieš – 12, susilaikė 39. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti, ar įsta­tymo projektą grąžinti tobulinti, ar atmesti. Ger­biamieji kolegos, skelbiu alternatyvų balsavimą. Balsuojantys už balsuoja už grąžinimą tobulinti, balsuojantys prieš balsuoja, kad projektas bū­tų atmestas. Prašom balsuoti. Balsavimas alternatyvus, susilaikę neskaičiuojami.

Užsiregistravo 83. Balsavo 83: už – 58, prieš – 25. Įstatymo projektas grąžinamas tobulinti.

Replika po balsavimo – V. Mazuronis per šo­ninį mikrofoną.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu kreiptis į kolegas krikščionis demokratus, Tėvynės sąjungą. Kad mes gal ne viską supratom ir susilaikėm, tai suprantama, bet kaip jūs vos ne vienbalsiai nepritarėt savo ministrės pasiūlymui, tai jūs frakcijoje nepasitarėte, ar kaip ten yra? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – S. Pe­čeliūnas. Per šoninį mikrofoną. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš galėčiau jums padėkoti, kad išgirdote ir nepritarėte. O dėl sprendimo tobulinti, aš taip suprantu, dabar da­lysite buvusius kolaborantus į kažkokius geresnius, pusiau gerus arba visai netikusius ir spręsite, kam, su kokia slapta informacija, su kokia valstybės paslaptimi galima, o kam negalima. O tai, ką sakė Rasa, kad dabar kažkam iš prisipažinusių yra leidžiama susipažinti su paslaptimi, lyg ir kažkoks įstatymas leidžia, manyčiau, jeigu kokia nors tarnyba, o tokių kazusų Lietuvoje yra ne vienas, žiūri į tą įstatymą, kuris yra tą dieną jiems patogesnis to asmens atžvilgiu, o ne kaip yra iš esmės, tai nereikia prie tokių situacijų derinti ir visų kitų įstatymų. Aš jau turiu tokių situacijų, kai teismas pažymą, kurios negalėjo išduoti iš principo, bet ją vis dėlto išdavė per didelę meilę, pripažįsta teisėta, tai tokių niuansų mūsų teismuose ir praktikoje yra. Bet jeigu pagal juos taisysim visą teisinę bazę, tada aš atsiprašau.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – B. Bradauskas. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, būtų liūdna, jeigu ne graudu klausyti kai kurių kalbų, kai praėjus 20 metų dar bandoma skirstyti mūsų žmones, kurių ir taip nedaug Lietuvoje liko, į pirmarūšius ir antrarūšius. Niekas neįvertina tos epochos, kokia ji buvo. Aš garantuoju, kad šiandien garsiai rėkiantys prie mikrofonų, jeigu jiems tada būtų pasiūlyta dirbti ten, nors jie dabar labai koneveikia šitą veiklą, ir primokėta, būtų tikrai sutikę ir dirbę, o dabar čia didvyriai mes esa­­me visi. Neužmirškime, kad Lietuvoje žmonių yra labai nedaug, mes neskirstykime savo piliečių į rūšis. Buvo toks laikas, dirbo jie kažkur, atėjo, są­žiningai pasakė, kad jie gailisi ar prisipažino ir panašiai.

PIRMININKAS. Trumpiau prašom replikas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Duokime jiems ga­limybę būti visateisiais mūsų valstybės pi­liečiais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, mes vėluojame daugiau nei valandą. Tai dar replikas tęsiame ar vis dėlto baigiame? Paskutinysis repliką po balsavimo – kolega M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis Sau­liau, sveikiname tave su gimtadieniu!

PIRMININKAS. Čia geriausia replika.

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-3d klau­­simas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respu­­blikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų ge­nocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ papildymo projektas Nr. XIP-1439. Kviečiu į tribūną pranešėją – Nacionalinio saugu­mo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušau­s­ką. Pateikimo stadija. Tai dėl šio projekto pra­­šote, kad jis būtų grąžintas kartu su buvusiais iki tol, nes buvo pasakyta, kad jis ne visai susijęs. Tai pri­ta­riant komiteto pirmininko prašymui projektas kar­tu su klausimais 2-3a ir 2-3b grąžintas komitetui.

 

17.24 val.

Seimo rezoliucijos „Dėl kompensacijų 1991 m. sausio 13-ąją sužalotiems ir žuvusiųjų šeimoms“ projektas Nr. XIP-1628 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl kompensacijų 1991 m. sausio 13-ąją sužalotiems ir žuvusiųjų šeimoms“ projektas Nr. XIP-1628. Projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją R. Kupčinską. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, neseniai, praeitą savaitę, paminėjome devynioliktąsias sovietų ginkluotojų pajėgų agresijos prieš nepriklausomą Lietuvos Respubliką (aš labai atsiprašau, užkimęs esu, tai gal neįsižeisite, nes man nėra taip lengva kalbėti) metines ir mūsų tautos pergalės, neginkluotos pergalės, prieš sovietų kariuomenę devynioliktąsias metines, kitais metais minėsime dvidešimtąsias. Aš siūlau Lietuvos Respublikos Seimui kreiptis į Lietuvos Vyriausybę, pasiūlyti Lietuvos Vyriausybei oficialiai kreiptis į Rusijos Federacijos vyriausybę dėl kompensacijų nuo sovietų agresijos nukentėjusiesiems, kad tos kompensacijos būtų išmokėtos arba tas visas procesas, klausimas būtų baigtas iki dvidešimtųjų agresijos metinių. Galima ir daugiau kalbėti, bet labai atsiprašau, kad aš nelabai galiu iškalbėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų pageidauja paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar ši rezoliucija yra tik kvietimas pradėti kalbėtis, atleiskite, kad aš ankstesnių nežinau nutarimų, ar yra ir kokie konkretūs dydžiai, siūlymai ir taip toliau? Ačiū.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai dėkoju. Konkretūs dydžiai ir siūlymai, kiek išmokėta kompensacijų. Jūs turbūt puikiai žinote, gerbiamasis Edvardai, kokios yra paramos formos tiems žuvusiems, nukentėjusiems ir jų palikuonims, kokios lėšos yra skirtos. Čia Vyriausybė šias lėšas turėtų numatyti, apskaičiuoti ir po to iškelti konkretų reikalavimą Rusijos Federacijos Vyriausybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, ką reiškia humanitarinį kompensacijų klausimą? Vienas klausimas. Ir kiek tai kainuoja nors maždaug, milijardas ir šimtas milijonų?

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš bandžiau susižinoti, bet čia įvairios kompensacijos buvo išmokamos ir Krašto apsaugos ministerijos, ir savivaldybių. Vien tiktai kompensacijos už komunalines paslaugas, jūs puikiai žinote, pats dir­bote Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, per metus 0,5 mln. Lt, bet dėl konkretesnės sumos Vyriausybė turėtų šiuos duomenis surinkti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia M. Varaška. Jo nėra. Tuomet klausia P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate teisus, aukos negali būti pamirštos ir be mūsų pagarbos jos turi būti paremtos visom įmanomom priemonėm. Tačiau aš noriu pasiteirauti. Kaip jūs manote, ar ta kompensacija, kuri susijusi su 1991 m. sausio 13-osios aukomis, neturėtų būti traktuojama kaip sovietinės okupacijos kompensavimo dalis arba ta žala, kurią mes esame teisiškai įsipareigoję arba įpareigoję mūsų Vyriausybę išsireikalauti iš Rusijos Federacijos? O kaip bus su muitininkais, kurie buvo išžudyti 1990 m. liepos mėnesio paskutinėmis dienomis? Ar nereikėtų jų prilyginti štai žuvusiesiems Sausio 13-osios naktį? Ačiū.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Gal į pirmą klausimą bandysiu atsakyti. Visų pirma dėl okupacijos padarytos žalos, tai okupacija baigėsi pripažinus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tai, taip. Šita agresija jau buvo prieš nepriklausomą valstybę padaryta kitos – Sovietų Sąjungos. Tuo metu ji dar buvo Sovietų Sąjunga, buvo agresija prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tai jau yra kitas atvejis, todėl mes ir prašom.

Be abejo, kadangi vis tiek paminėjome Sausio 13-osios pergalę ir pagerbėme žuvusiuosius ir nu­kentėjusiuosius, tai aš manau, kad apie tai būtų galima pagalvoti, kaip jūs minite, ir 1991 m. liepos 31-ąją žuvusiesiems kompensacijos galimos. Buvo teisinis statusas suteikiamas, jeigu jūs at­simenate, įstatymu dėl Sausio 13-osios nukentė­jusių­jų ir po to vykusių įvykių, SSRS agresijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė. Prašom.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš sveikinu šią jūsų iniciatyvą, bet aš skaitau jūsų rezoliuciją ir pati žinau, kad tai traktuojama kaip politinis vertinimas, kad tai buvo agresija prieš suverenią Lietuvos valstybę.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, nepriklausomą valstybę.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Bet man teko skai­tyti kai kuriuos mokslinius Lietuvos traktatus, doktorantų diplominius darbus, kad tai traktuojama kaip teroristinis aktas. Ar nesukliudys įgyvendinti šį jūsų sumanymą, sakykim, rusai, būtent ana valstybė, gali vadovautis kitais dokumentais. Kaip jūs galėtumėte čia užtvirtinti visa tai?

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kadangi Rusijos Federacija yra Sovietų Sąjungos teisių tęsėja, tai natūralu, kad ji irgi atsakinga už tai, ką įvykdė So­vietų Sąjunga 1991 m. sausio 11–13 d. ir per po to buvusius tais metais įvykius.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus Seimo narių, kurie pagei­davo paklausti, klausimus. Pagal Seimo statutą dabar turėtų vykti diskusija. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, po rezoliucijos projekto svarstymo, pagal Seimo statuto 184 straipsnį, mes turime apsispręsti, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Taigi 4 – už, 4 – prieš gali kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prieš balsuojant, yra užsirašę tik dėl motyvų už. D. Bekintienė. Prašom, pirmoji, motyvai už.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų reikėtų vienareikšmiškai priimti šią rezoliu­ciją. Žinoma, jokiomis kompensacijomis neužgy­dysi artimųjų žaizdų. Tačiau vis nors šiokia tokia paguoda. Galų gale atsiprašymas ir tai būtų didelis žingsnis į priekį. Todėl siūlau balsuoti už šią rezoliuciją ir ją priimti.

PIRMININKAS. Motyvai už – V. M. Či­grie­jienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, po­sėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, be abe­jonės, svetimos kariuomenės agresija yra aiški ir akivaizdi. Todėl manau, kad tikslinga reikalauti kompensacijos, ir manau, kad Seimo nariai už šitą rezoliuciją balsuos vieningai.

PIRMININKAS. Motyvai už – A. Dumčius. Prašom.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tais laikais kaip tiktai su gerbiamąja Liucija Baškauskaite teko vykdyti projektą „Faktai“ ir man teko dalyvauti kaip gydytojui. Per 700 sužalotų žmonių kreipėsi, kuriuos siuntėme į mūsų medicinos įstaigas, kad patvirtintų tuos faktus. Buvo baisu, kai pamatėme, kas buvo padaryta su žmonėmis, ir jų klausai, ir jų žaizdos, ir panašiai. Tai, ką mes šiandien paminėjome rezoliucijoje, yra tikrai moralu, privaloma ir Vyriausybei reikia kuo skubiau siųsti tą rezoliuciją būtent kaimyninės šalies Vyriausybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir dėl motyvų už paskutinysis kalbės V. Simulikas. Prašom.

V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų dažniausiai mes prieš kokias nors šventes ar minėjimus prisimename žmones, kurie yra patekę į vienokią ar kitokią nelaimę. O kolega R. Kupčinskas iš tikrųjų praėjus šiems visiems mi­nėjimams nepaliko šitos temos savieigai, iškėlė tą klausimą. Nuoširdus dėkui jam, kaip žmogui, kaip parlamentarui. Nuoširdžiai palaikydamas tai, kvie­čiu visus prisidėti prie to.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Prašau pa­siruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta? Prašom balsuoti. Pritariantys balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

 

Šios rezoliucijos priėmimas

 

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Rezoliucija priimta.

 

17.35 val.

Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1429(2) (svarstymas)

 

Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Baudžia­mojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1429. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu J. Sabatauską. Jo nėra. Komiteto vardu V. Žie­me­lis. Prašom.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis po­sėdžio pirmininke, pagrindinis pranešėjas J. Sa­batauskas susirgo, tai pristatysiu aš.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą. Visų pirma svarstėme Seimo narių pasiūlymus. Buvo pateikti kelių Seimo narių pasiūlymai, tai Seimo narės D. Bekintienės. Ji siūlė 310 straipsniu padidinti sankciją, kad sankcija būtų padidinta, baudžiama ne tik viešaisiais darbais, bauda, bet ir lai­svės atėmimu iki 2 metų. Taip pat komitetas, apsvarstęs šiuos pasiūlymus, nutarė sankciją šiek tiek sumažinti, iki 1 metų ir 6 mėnesių. Tačiau Baudžiamajame kodekse laisvės atėmimo sankcijos yra numatomos tik metais, o mėnesiais nėra nu­matytos. Todėl komiteto pirmininkas S. Šedba­ras pateikė pataisą, siūlydamas šiame straipsnyje numatyti sankciją iki 1 metų ir nepadidinti iki 6 mėnesių. Tai praktiškai šio straipsnio sankcija liko tokia pati, kokia buvo, išskyrus tai, kad šis strai­psnis papildytas, dispozicija šio straipsnio papildyta žodžiais „tas, kas kankino ar kitaip“, žodžiais „kankino ar kitaip“. Siūloma pritarti šiam įstatymui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto vardu išvadą pristatyti J. Urbanavičių. Prašom.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Seimo Aplinkos apsaugos ko­­mitetas, kaip papildomas komitetas, 2009 m. gruodžio 9 d. svarstė šį klausimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pa­keitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1429. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Pritarti komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įsta­tymo projektą Nr. XIP-1429. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu grįžti į tribūną pagrindinio komiteto… Atsiprašau, dar diskusija. Prieš tai diskusijoje užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis kalbės P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pir­mininke. Mielieji kolegos, ką tik svarstėme sau­sio 13-osios temą, ten buvo nusikaltimas prieš žmones. Siūlome pakalbėti ir apie nusikaltimus prieš gyvūnus, kurie, mano manymu, prilygsta nu­sikaltimams prieš humanizmą, prieš visuomenės dorovę, prieš tuos santykius, kuriais turi remtis nor­mali visuomenė. Taip, mūsų Baudžiamajame kodekse, deja, nenumatyta baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas už kankinimus arba žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau ar tai yra teisinga? Aš manau, kad tie pavyzdžiai, su kuriais mes susiduriame ir kurių apstu spaudoje, verčia mus susimąstyti.

Aš tik pacituosiu vieno teismo proceso aprašą. Tai yra Ukmergės rajono apylinkės teismas. Cituoju: „Po to kaltinamasis N. A., būdamas apsvai­gęs nuo alkoholio sodų bendrijoje „Draugystė“ (įdomus pavadinimas) Ukmergės mieste, pririštam prie būdos šuniui, kuris priklausė piliečiui A. P., kirviu nukirto keturias kojas, stimburį, prakirto galvą, dėl ko nuo patirtų sužalojimų šuo žuvo. Tokiais savo veiksmais žiauriai elgėsi su šunimi.“ Ir tokių pavyzdžių, tokių nusikaltimų galima rasti daug.

Deja, reikia pripažinti, kad Lietuvoje mes ne­turime išugdę deramo humaniško, pagarbos ver­to elgesio su gyvūnais. Ne visada tai pavyksta gauti vien tik su naryste gerbiamosiose organizacijose. Tai iš esmės visuomenės brandos požymis. Priminsiu, kad Italijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trijų mėnesių iki trejų metų, bauda nuo 3 tūkst. iki 160 tūkst. eurų. Lenkijoje – iki dvejų metų. Jungtinėje Karalystėje už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia bauda iki 20 tūkst. svarų sterlingų arba laisvės atėmimas iki 51 savaitės, faktiškai metai.

Aš manau, kolegos, kad traktuojant šiuos nu­sikaltimus kaip nepriimtinus, nes jie nuo gyvūnų plinta į žmonių terpę, mums reikia, pripažinsiu, de­ja, sugriežtinti šių nusikaltimų traktavimą, prilyginti juos tyčiniam nesunkiam nusikaltimui, nu­matant atitinkamas bausmes.

Aš taip pat pritarčiau kolegės D. Mikutienės traktavimui, kad ne vien sužalojimas turėtų būti baudžiamas. Kankinimas kaip toks, nežinau, dėl kokių priežasčių, ar norint pasitenkinimo, ar norint sukelti skausmą gyvūnui, turėtų būti traktuojamas vienodai. Todėl aš pritariu jos pateiktoms papildomoms pataisoms.

Kolegos, kviečiu jus pritarti, nes mes privalome reaguoti į nenormalų, nehumanišką elgesį vi­suomenėje, nesvarbu, kieno atžvilgiu jis daromas ir kieno skausmą mes, deja, turime matyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Z. Už­lytę. Prašom.

Z. UŽLYTĖ (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gyvūnų problema yra didžiulė. Užsiregistravusių di­skusijoje yra tikrai mažai, bet aš tikiu, kad jūs esate neabejingi gyvūnų gerovei ir skriaudoms. Užaugome skaitydami J. Biliūno „Brisiaus galą“, „Kliu­­džiau“ ir, matyt, ne vienam ašara nuriedėjo perskaičius šiuos kūrinius.

O dabar norėčiau keletą pavyzdžių taip pat pateikti. Per tris mėnesius Lietuvoje yra labai daug gyvūnų gerovės pažeidimų. Pavyzdžiui, spalio mėnesį Vilniaus oro uoste nušauti du šunys, lapkričio 15 d. Seredžiuje numestas nuo tilto Pipiras, lapkričio 25 d. Jonavoje užkasti gyvi šuniukai, Vilniuje ant mašinos stogo išmestas iš septinto aukšto šuniukas ir t. t. Begalė atsitikimų ir dar daugybė tų, kurių mes net nežinome. Tikriausiai kiekvienas auginate savo gyvūną ir nenorėtumėte, kad jį kas nors suspardytų arba išmestų iš kaž­kelinto aukšto. Todėl labai prašau pritarti D. Mi­kutienės pataisai, kad bausmė būtų dveji metai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje daugiau dalyvauti nėra užsirašiusių.

Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją kolegą V. Žiemelį. Yra pasiūlymų šiam įsta­tymo projektui svarstymo stadijoje. Pirmasis pasiūlymas, dėl kurio turėtume apsispręsti, yra Sei­mo narės D. Bekintienės. Jam yra pritarta iš dalies. Noriu paklausti gerbiamosios Danutės, ar jus tenkina komiteto sprendimas?

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Taip, mane iš dalies tenkina tas sprendimas ir aš galėčiau geriau pritarti Teisės ir teisėtvarkos ir Aplinkos apsaugos komitetų nuomonei, kad ne bausmių griežtinimas čia yra problema, o yra nebaudžiamumo klestėjimas ir viešumas. Tai yra du pagrindiniai dalykai, kurie sustabdytų šitą žiaurumą. O sodinti į kalėjimą ilgiems metams ir šerti dykaduonius – tai aš iš tikrųjų nemanau, kad einame tuo keliu, kuriuo rei­kėtų eiti. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkui. Yra pritarta ir tenkina Seimo narę.

Toliau yra Seimo nario S. Šedbaro. Nors ko­mitetas ir pritaria, tačiau mes formaliai turime de­šimties Seimo narių palaikymą gauti tam, kad galėtume apsispręsti dėl bendro sutarimo ir pritarti po svarstymo šiems pasiūlymams. Ar yra 10 Seimo narių? Galbūt pakeldami rankas galime paremti? Yra palaikančių. Ar galime bendru suta­ri­mu, gerbiamieji kolegos, pritarti pasiūlymui? Yra reikalavimas balsuoti.

Dėl balsavimo motyvų – D. Mikutienė prieš šiuos pasiūlymus. Prašom.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, kolegos S. Šedbaro pasiūlyme prašyčiau jūsų atkreipti dėmesį ne tik į 6 mėnesių išbraukimą, bet yra visiškai pakeista ir formuluotė. Baudžiamojo kodekso nuostata yra labai sušvelninama. Ji skam­ba taip: „Tas, kas kankino arba kitaip žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas…“ Tai štai formuluotė „kankino gyvūną“ lyg ir perkelta į priekį, ir mes matome, kad yra sušvelninta ši nuostata. Tai kaip tada? Pagal teikiamą formuluotę bausmė bus skiriama tik tada, jei gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. O jeigu jis patyrė baisius sužalojimus, kentėjo skausmus, bet buvo išgydytas, tai jau atsakomybės nebėra? Aš manau, galbūt kolega čia neapsižiūrėjo. Aš tikrai siūlau nepritarti tokiai pataisai.

PIRMININKAS. Aš paprašysiu vis dėlto S. Še­dbaro vardu ir komiteto vardu paaiškinti V. Žie­melį. Prašom.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, sušvelninti niekaip negalėjome. Tie patys žodžiai liko, tik mes nekartojome jų du kartus. Skaitykime. Labai aiškiai: „Tas, kas kankino arba kitaip žiauriai elgėsi“ ir t. t., išbraukėme „arba kankino“. Tai lygiai tas pats liko.

O dėl antrosios dalies aš jau pasakiau pristatydamas, kad Baudžiamajame kodekse neskiriama laisvės atėmimo, peržiūrėkite visus straipsnius, nie­kur nėra, kad būtų skiriama 6 mėnesiai, 3 ar 4 mė­nesiai. Metai skiriama, ir pakankamai metų. Tik turi būti baudžiamumas, neišvengiamumas bausmės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turėsime apsispręsti balsuodami, bet norėčiau pasinaudodamas posėdžio pirmininko teise patikslinti. Iš tiesų ką D. Mikutienė išdėstė, yra pakeista, ir kankinimas nebūtinai sukels dabar žuvimo ar suluošinimo pasekmes, nebūtinai. Tai yra D. Miku­tienės pasiūlymo esmė, dispoziciją nebūtinai su­ke­lia. O kai perkeliame į priekį, išeina taip, ką ir sa­kė, kad turi sukelti pasekmes, tai yra jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba suluošintas. Taigi yra skirtinga suformuluota dispozicija. Todėl apsispręsime balsuodami, ar pritarti S. Šedbaro pasiūlymui.

Pirmiausia aš dar noriu autorės paklausti, o dėl 6 mėnesių sutinkate, ar taip pat prieštaraujate dėl išbraukimo? Prieštaraujate, taip?

Tai balsuojame dėl viso pasiūlymo. Ar pritarti S. Šedbaro pasiūlymui, prašom pasiruošti ir balsuoti. Balsuojantys už balsuoja, kad pritaria S. Še­dbaro pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė, balsuojantys prieš – nepritaria. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 74, balsavo 71: už – 39, prieš – 12, susilaikė 20. Pasiūlymui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, pasiūlymai, dėl kurių mes dabar galėjome apsispręsti, yra baigti nagrinėti. Dėkoju pranešėjui ir noriu informuoti, gerbiamieji kolegos, kad yra du pasiūlymai. Vienas iš jų buvo K. Komskio. Jo komitetas neapsvarstė, nors buvo įregistruotas laiku ir turėjo būti svarstomas komitete. Taip pat yra D. Mikutienės siūlymas. Jis buvo įregistruotas ir dabar negalėtų būti svarstomas. Jie bus apsvarstyti komitete iki priėmimo ir priėmimo metu mes dėl jų abiejų turėsime apsispręsti. Kol kas dėl jų neapsisprendžiame.

Dabar, gerbiamieji kolegos, yra galimybė kalbėti dėl viso projekto po svarstymo. Vienas – už, vienas – prieš. Yra motyvai prieš. D. Miku­tie­nė. Prašom.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš, kalbėdama dėl S. Šedbaro pataisos, paminėjau dar kelis apsektus, bet noriu atkreipti jūsų dėmesį. Mes vėl liksime ties ta pačia pozicija iki vienų metų. Čia yra tik skambūs žodžiai „bausmės neišvengiamumas“ ir t. t. Sakyčiau, kad iki to nelemto Pipiro atvejo Lietuva ir žiniasklaida lyg ir nebuvo atkreipusios dėmesio, bet ir po šio atvejo kartojasi žiaurūs nusikaltimai prieš gyvūnus. Na, kas iš es­mės dabar čia keičiasi? Ar teisininkai negali įvei­kti ambicijų, ar kas dabar yra? Negi reikia, kad žmonės ateitų piketuoti su šunimis prie Seimo?

Pagal visą praktiką mes šia pataisa neišsišokame. Pažiūrėkite į Europos teisių… Atsiprašau, mū­sų Tyrimų departamentas yra pateikęs suvestinę ir analizę, kokios yra griežtos bausmės, pagarba gyvybei, pagarba gyvūnui yra, o mes tūpčio­jame vietoje ir neturime politinės valios pradėti tvar­kyti Baudžiamąjį kodeksą. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Motyvai už – V. Žiemelis. Prašom.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dar kartą pakartosiu, kad svarbiausia yra bausmės neišvengiamumo principo taikymas. Mūsų Baudžiamasis kodeksas apskritai yra labai griežtas. Naujasis Baudžiamasis kodeksas yra griežtesnis už prieš tai galiojusį, jeigu sudėsime visas laisvės atėmimo bausmes ir pa­dalinsime iš tam tikro straipsnių skaičiaus. Šiuo at­veju mes negalime prilyginti gyvūnų žmogui. Ir taip jau pakanka, nes vieneri metai yra didelė sankcija. Jeigu kam nors teko būti pataisos darbų įstaigose, puikiai žinote, ką reiškia būti nuteistam vienų metų laisvės atėmimu. To pakanka. Aš siūlau pritarti šiam patobulintam Teisės ir teisėtvarkos komiteto variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Prašau pasiruošti ir apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai, atitinkamai tiems pasiūlymams, kuriems Seimas pritarė (projekto Nr. XIP-1429)? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai, balsavo 71: už – 55, prieš – 6, susilaikė 10. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

 

17.54 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-1643 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas 2-6 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-1643. Kvie­čiu pranešėją G. Songailą. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt reikės plačiau pateikti patį įstatymo projektą, jeigu jis bus įtrauktas į darbų programą, o dabar turėsime apsispręsti, ar jis apskritai bus įtrauktas į darbų programą, kaip yra pateiktas nutarimo projektas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad klausimas yra labai svarbus. Iš tikrųjų netgi LRT ataskaita iki šiol nėra patvirtinta, nes viena iš jos formuluočių kalba, kad jie negali tinkamai vykdyti savo funkcijų ir situacija yra kebli. Čia yra bandymas spręsti tą situaciją (vėliau pasakysiu plačiau, kokiais būdais), pasirenkant iš esmės artimą Estijai modelį. Prašyčiau Seimo narių pritarti įtraukimui į darbotvarkę, o pateikimo metu galėčiau plačiau pateikti siūlomus pataisymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pageidauja paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega G. Kirkilas. Prašom.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikiuosi, kad šį kartą nenutrauksite ir leisite paklausti. Gerbiamasis prane­šė­jau, prašom pasakyti. Tik ką, vakar, Prezidentė su­sitiko su Vyriausybe ir išdėstė šios Vyriausybės vei­klos prioritetus. Aš su daugeliu jų sutinku. Iš tikrųjų šiandien pagrindinis klausimas Lietuvoje yra užimtumas ir, aišku, su tuo susijusios prob­lemos – ekonominės krizės įveikimas, socialinės pro­blemos ir t. t. Ar jūs galvojate, kad jūs, dabar siekdamas būtinai įtraukti šį klausimą, kuris, mano nuomone, sukelia gana plačias diskusijas ir vi­suomenei yra nevienareikšmiškas, darote tai laiku, juo labiau kad Lietuvos radijo ir televizijos įstatymas, mano požiūriu, yra gana neblogai įvertintas ir europinės bendrijos. Ne vieną kartą skaičiau atsiliepimus ir šiandien gavome atsakymus. Ar ti­krai tai yra tas klausimas, kurį būtinai šiandien reikia įtraukti? Ar nėra valdančiajai koalicijai ir apskritai mums, Seimui, svarbesnių klausimų nei šis? Ačiū.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Pirmiausia savo ataskaitoje pati LRT taryba yra suformulavusi, kad yra kritinė situacija, yra teisinių, finansinių vei­klos problemų, kurias reikia spręsti. Mūsų, kaip Seimo narių, pareiga siūlyti tokius dalykus. Manau, pats laikas pradėti diskusiją. Manau, svar­stymo procedūra vyks pavasario sesijoje, niekas skubos tvarkos nesiūlo. Nereikia laikytis stručio pozicijos, kad mes bijome svarstyti šio įstatymo, kuris, beje, jau seniai priimtas, tam tikras spragas, kurios išryškėjo. Ir tarybos funkcijas reikia stiprinti. Iš tikrųjų vien tik finansinis auditas, matyt, nesprendžia situacijos, reikėtų tam tikrų pertvarkymų. Yra modelių, kurie yra pasiteisinę, ir mūsų pasiūlymai pagrįsti tais modeliais.

PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pir­mininke. Aš norėčiau pranešėją patikslinti. Yra kitas įstatymo projektas, jūs tikriausiai tą projektą įtrauksite į darbotvarkę, (…) yra įtrauktas. Jame yra 5 straipsnis, o čia nėra. Gal tai spausdinimo klaida? Šeštu devintu prasideda, o ten penktas še­štas. Suderinkite.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Kadangi čia siū­lo­ma atsisakyti vieno straipsnio, tai gali būti, kad yra techninių nesklandumų. Noriu pasakyti, kad apskritai jis atitinka juridinės technikos reikalavimus. Aišku, reikės atsižvelgti ir į Teisės departamento pastabas, bet iš esmės atitinka…

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Tame įstatymo projekte yra 5 straipsnis, o čia nėra. Darbų prog­ramoje nėra įtraukti 5 straipsnį. Ar jis nereikalingas bus?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Nežinau, apie kokį 5 straipsnį jūs kalbate. Yra įstatymo projektas ir jį siūloma įtraukti į darbotvarkę, darbų programą.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Čia, darbų prog­ramoje, nėra 5 straipsnio.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Technines klaidas, manau, bus galima ištaisyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų kolegų klausimus. Gerbiamieji kolegos, yra galimybė vienam kalbėti už, kitam – prieš.

Nėra pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Noriu paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Yra prieštaraujančių. Tuomet apsispręsime balsuodami. Prašau pasiruošti ir balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos papildymo“ projektui Nr. XIP-1643. Pritariantys balsuoja už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 41, prieš – 13, susilaikė 23. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.

Pereiname prie svarstymo. Taigi, gerbiamieji kolegos, diskusijoje niekas nepageidauja kalbėti dėl šio nutarimo.

Yra gauta pasiūlymų taip pat svarstymo stadijoje įtraukti į nutarimą ir papildyti nutarimo projektą kitais įstatymų projektais, kurie būtų siūlomi įtraukti į trečiosios rudens sesijos darbų programą. Pirmasis pasiūlymas, dėl kurio turėtume apsisprę­sti, – tai Seimo nutarimo „Dėl Puslaidininkių fizikos instituto“ projektas Nr. XIP-1634. Kalbėti dėl šio pasiūlymo dėl balsavimo motyvų už, prieš nėra. Galbūt R. Kupčinskas galėtų pristatyti šį pasiūlymą? Iš vietos prašom, nebūtinai iš tribūnos. Čia kaip pasiūlymas svarstomas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš irgi siūlyčiau pritarti šiam pasiūlymui, nes, kalbant apie mokslo tyrimo įstaigas ir jų reikšmę mūsų valstybės ir visuomenės vystymuisi, Puslaidininkių fizikos institutas yra vienas iš pasiekusių daugiausiai laimėjimų. Juo labiau kad, noriu priminti, vienintelio atradimo Lietuvoje autoriai kaip tik yra šio instituto mokslininkai, jau nekalbant apie tai, kad tikrai yra pasiekę gražių mokslinių lai­mėjimų kurdami įvairias sistemas ir bendradarbiaudami su užsienio, NATO ir Europos Sąjungos valstybių mokslinėmis įstaigomis. Tai aš labai pra­šyčiau, kad šis nutarimas irgi būtų įtrauktas į darbotvarkę ir būtų svarstomas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. V. M. Čigriejienė pa­geidauja palaikyti šį pasiūlymą. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pageidauju palaikyti, nes mokslininkai aukšto lygio tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose spausdina straip­snius ir negalima suardyti to, ką turim Lietuvoje geriausio. Užtai būsiu už to instituto išlikimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime dėl šio pasiūlymo apsispręsti bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, bendru sutarimu pa­siūlymui pritarta. Kitas pasiūlymas, dėl kurio turėtume apsispręsti, tai yra siūlymas papildyti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį ir į Seimo III (rudens) sesijos darbų programą įtraukti Visuo­menės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, kurio Nr. XIP-1638. Ir 2 punktas šio pasiūlymo – tai siūlymas įtraukti į darbų programą Seimo nutarimo „Dėl dalies viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo sustabdymo“ projektą, kurio Nr. XIP-1639. Tai yra V. Valkiūno teikiamas pasiūlymas. Prašom, gerbiamasis Valkiūnai, paaiškinkite jūsų pa­siūlymą. Iš vietos prašom.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Ger­biamieji kolegos, gerbiamasis premjeras A. Ku­bilius ne kartą akcentavo, jog visi turime ieškoti būdų, kaip taupyti valstybės lėšas. Aš tam visada pritariau, todėl kartu su kolega K. Daukšiu teikiamu Seimo nutarimo projektu siūlome valstybei priimti reikiamus teisės aktus ir jais laikinai iki 2013 m. uždrausti perkančioms organizacijoms, taip pat ir savivaldybėms, vykdyti viešųjų pirkimų procedūras, išskyrus ypatingus atvejus, Vyriausybės nutarimu perkant kompiuterius, kompiuterinę techniką, kompiuterines programas, baldus bei automobilius, įskaitant autobusus, troleibusus ir specialųjį transportą.

Šiuo nutarimu siekiame taupyti valstybės lėšas, iki minimumo sumažinti nesvarbiausių prekių ir paslaugų pirkimą ir taip skatinti racionaliai išnaudoti jau turimą įsigytą turtą. Juo labiau kad dažnai lėšos, už kurias vykdomi viešieji pirkimai šiuo metu, yra skolintos ir už jas tenka mokėti dideles palūkanas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl balsavimo motyvų… palaiko šį pa­siūlymą, motyvai už – P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad iš tikro logiškas pasiūlymas, kadangi matom, kad kartais savivaldybės net ir sun­kmečiu išleidžia nebūtiniausiems poreikiams lėšas. Manau, kad reikėtų pritarti tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui įtraukti į sesijos darbų pro­gramą? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta. Ir tre­čiasis pasiūlymas šiam nutarimo projektui – tai R. Sinkevičiaus pasiūlymas papildyti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį ir į Seimo III (rudens) sesijos darbų programą įtraukti Seimo nutarimo „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos“ projektą, kurio Nr. XIP-1647. Prašau gerbiamojo R. Sinkevičiaus trumpai pateikti jūsų pa­siūlymą.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikro, gerbiamieji kolegos, turbūt visiems suprantama, kad energetika ateityje lems mūsų ekonomikos raidą, ir labai stipriai. Kaip žinome, šiandien už gamtines dujas Lietuva moka bene brangiausiai Europoje, netgi kartotinu dydžiu beveik brangiau negu Vokietija. Ir mes esam labai priklausomi nuo vieno vamzdžio.

Aš manau, kad tiek praeitos kadencijos Seimas, tiek dabartinio Seimo nariai, grupė Seimo narių palaiko tokią iniciatyvą, kad Lietuva turėtų alternatyvų gamtinių dujų tiekimo būdą. Tas at­sispindi netgi Lietuvos Seimo priimtoje Lietuvos energetikos strategijoje. Klausimas tiktai tas, kad būtų siūlymas Vyriausybei paspartinti šito svarbaus projekto plano sudarymą, kad būtų aišku, kur, kada, su kuo ir kaip šitą projektą įgyvendinti. Labai kviesčiau pritarti pateiktam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Kol kas pritarti galime tik pasiūlymui dėl įtraukimo į sesijos rudens darbų programą.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Tikrai taip, pir­mininke.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kal­bame dėl balsavimo motyvų dėl šio pasiūlymo. Motyvai prieš. P. Gražulis pageidauja pasisakyti. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Taip. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad dujų terminalas tai yra valstybinis reikalas, ir turėtų pati valstybė iš savo lėšų, iš Europos Sąjungos lėšų statyti. O dabar bus statoma… dalis, ir didžiausia dalis, lėšų bus Lietuvos valstybės, Europos Sąjungos lėšos. Deja, konkursas neskelbtas, atsidurs privačiose ran­kose ir tarnaus šis terminalas ne valstybės interesams, bet atskirų verslininkų interesams, ir bus daromas biznis.

Aš manau, tai nėra visiškai neskaidrus projektas. Vis dėlto statant tokį terminalą reikėjo skel­bti ir tarptautinį konkursą, jeigu norėta pritraukti privačias lėšas. Tas nebuvo daroma, todėl tokio klausimo įtraukimui į darbotvarkę aš negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už šio klau­simo įtraukimą – V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šitą klausimą reikėtų įtrau­kti. Yra nenormalu, kad Lietuva, Europos valstybė, šiuo metu už dujas moka pusantro karto daugiau negu kitos Europos šalys. Vieną kartą, jeigu mes esame Europos valstybė, reikėtų suvienodinti tą klausimą, ir būčiau labai laiminga. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo kalbos dėl balsavimo motyvų tiek už, tiek prieš. Dėl šio R. Sinkevičiaus pasiūlymo apsispręsime balsuodami. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria R. Sinkevičiaus pasiūlymui įtraukti į sesijos rudens darbų prog­ramą Seimo nutarimo „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos“ projektą Nr. XIP-1647, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 72, prieš – 1, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti. Kadangi nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo su pasiūlymais, kuriems Seimas pritarė, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektui Nr. XIP-1643 su tais pasiūlymais, kuriems pritarėme? Nėra prieštaraujančių. Po svarstymo pritarta.

Pereiname prie nutarimo priėmimo. Yra galimybė kalbėti 4 už ir 4 – prieš. Nėra pageidaujančių kalbėti. Prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-1643, prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Užsiregistravo 78, balsavo 77: už – 66, prieš – 2, susilaikė 9. Nutarimas priimtas. Dėkoju.

 

18.14 val.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5, 6, 9, 11, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1482 (pateikimas)

 

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-7 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5, 6, 9, 11, 12, 13 ir 15 straipsnių pa­keitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1482. Kviečiu į tribūną pranešėją G. Songailą. Pa­teikimo stadija. Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu kokia įmonė, sakykime, ima skambinti varpais, kad yra kritinė situacija, kad negali vykdyti savo funkcijų taip, kaip Nacionalinis radijas ir televizija, jo taryba, kaip savo ataskaitoje rašė, tokiais atvejais savininkai, šiuo atveju savininkai yra valstybė, imasi tam tikrų priemonių. Ne­­užtenka finansinio audito. Paprastai imamasi veiklos audito, imamasi teisinės aplinkos audito. Iškilo problema, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas net neturi kompetencijos užsiimti tokia veikla. Dėl to vienas iš esminių šio įstatymo projekto pasiūlymų buvo sustiprinti tarybos funkcijas ir prie tos tarybos numatyti tarybos se­kretorių, vadybos srities, finansų srities ir teisės spe­cialistą, kad būtų nuolatinis darbas ir tam tikra dalykinė kompetencija.

Dar daugiau. Pačiai tarybai siūloma suteikti tam tikras teises nustatyti tam tikrus rodiklius, kaip vertinti administracijos darbą, įrašyti tam tik­ras vadybines funkcijas, nes iki šiol buvo pasiti­kėjimas arba nepasitikėjimas. Susieti su veiklos strategija, kuri būtų patvirtinta. Kalbant apie ge­neralinį direktorių, jeigu jis tik per dvejus metus nepasiekė tų rodiklių, tada gali būti svarstomas klausimas dėl jo atleidimo ir panašiai.

Dėl pačios tarybos. Siūloma, kad taryba būtų dar labiau nepriklausoma, kad jos finansavimas būtų įrašytas atskira eilute, o ne susietas su LRT, tai, beje, yra europinis reikalavimas. Nes kai kalbame apie valdymo nepriklausomybę, tai kal­ba­me, kad ji būtų finansiškai nepriklausoma visų pir­ma nuo paties transliuotojo. Tas siūloma įrašyti (iki šiol buvo nedaroma) ir atskira eilute Seimas patvirtintų tarybos finansavimą.

Dar daugiau, kad būtų dar labiau depolitizuota, nes irgi buvo tokių spragų, kad tarybos nariai galėjo būti partijų nariai. Dar visai neseniai, nežinau, gal ir šiuo metu, tarybos pirmininkas yra vienos iš partijų valdybos narys. Tokių dalykų ne­gali būti. Pačios tarybos sudėtis, paskyrimo tvarka, pusiausvyra nekeičiama. Ar tai būtų pozicija, ar opozicija, ta pusiausvyra išliktų. Tik, aišku, siū­loma, jeigu dėl administracijos veiklos vertinimo, kad taryba galėtų spręsti ne dviejų trečdalių balsų dauguma, bet paprasta balsų dauguma. Galbūt generalinio direktoriaus statusas kiek nors susilpninamas, bet jis siejamas su veiklos rezultatais.

Be to, Seimas galės vertinti pačios tarybos veiklą, ar ji nustatė reikiamus kriterijus, ar ji nustatė tam tikrus planus, kuriuos administracijai reikia pasiekti. Tam tikro skaidrumo reikalavimai ir finansinės drausmės reikalavimai taip pat yra pa­siūlyti įstatyme.

Iš esmės, sakykime, dėl tų komercinių pajamų. Pasirinktas estiškas variantas, kad nuo kitų metų būtų atsisakoma komercinės reklamos pa­jamų, būtų paliktos tik rėmimo pajamos, išlaikoma socialinė reklama, bet tam, kad pasiektume skaidrumą, kad komercinės pajamos nebūtų suplaktos su viešaisiais uždaviniais, su viešaisiais finansais. Tai taip pat yra, beje, vienas europinių reikalavimų.

Tam tikras skaidrumas, kiek tų pinigų reikia, ir už kokią misiją, už kokią veiklą. Mano, kaip vieno iš įstatymo iniciatorių, nuomone, kaip tik šis siūlomas projektas bando spręsti tą problemą.

Aš nenorėčiau ilgai plėstis, bet, manau, visų frakcijų, visų Seimo narių pasiūlymai, pagrįsti, ar­gumentuoti pasiūlymai turėtų būti svarstomi ir atidžiai žiūrima, ir čia jokios skubos neturėtų būti. Kita vertus, tokia pakabinta situacija, kokia yra šiandien, irgi neturėtų tęstis. Kai bus svarstomas kitų metų biudžetas, jau turi būti aišku dėl reikiamo lėšų kiekio, dėl galimybės panaudoti Europos pinigus, dėl funkcijų ir dėl kitų dalykų. Galbūt bus klausimų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisus. Jūsų klausti pageidauja 12 Seimo narių. Noriu prašyti kolegų klausti lakoniškai, atsakyti taip pat lakoniškai, kad galėtų paklausti daugiau žmonių. Pirmoji klausia B. Vėsaitė. Prašom. Jos nėra. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiu jus kaip nuoseklų žmogų, kuris čia, Seime, jau ne kartą parodė, kad mąsto pozityviai ir tiksliai. Aš ne visai suprantu. Paklausius jūsų pranešimo, išeitų taip, kad mes visi čia galėtume į „Lietuvos energijos“, į Rytų, Vakarų skirstomųjų tinklų tarybas arba valdybas, į televizijos tarybą arba valdybą nu­eiti, kadangi mes esame didžiausi specialistai. Tai kam tada tas tarybas ir valdybas kurti? Dabar taip išeina, kad Seimas viską kontroliuos.

Man kyla klausimas, o iš kur tas noras taip kontroliuoti, ar mes iš tikrųjų sugebėsime suprasti? Aš, pavyzdžiui, matau, kad Lietuvos televizija per paskutinius dvejus metus yra tikrai atsigavusi ir atsirado laidų, kurias malonu žiūrėti, išlindo iš to užkaborio, į kurį buvo įstumta. Tai dabar reikia vėl prieš komercines televizijas ją pastatyti į kampą ir pasakyti, kad komercinės geresnės, nes jos kitaip sutvarkytos, o šitą galime (…). Kur čia problemos? To norėjau paklausti.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Jūsų klausimas logiškas, bet iš tikrųjų, jeigu jūs atidžiai skaitėte įstatymo projektą, ten kaip tik ir nesiūloma, kad mes ten eitume ir kontroliuotume. Ten kaip tik atvirkščiai siūloma, kad prie pačios tarybos veiktų sekretoriatas, kuris dalykine prasme tai darytų, tikrintų ir taip toliau. O Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto funkcijos sustiprinamos tik tiek, kad būtų derinama su komitetu pačios televizijos strategija. Beje, šis principas yra siūlomas pagal estišką modelį, jis pasiteisino, nes, šiaip ar taip, jeigu kalbame apie misiją, tai turi būti aiškiai apibrėžta ta misija, kokios reikalingos lėšos ir turi būti pateikta Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ir tuo pasibaigia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ar Seimo narių kišimasis ir negali būti tokio dalykinio kišimosi į jų veiklą. Tai tam yra taryba, valdymo organas.

PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis. Prašom.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau plačiau pakomentuoti, kodėl nepatvirtinus Lietuvos tarybos veiklos ataskaitos taryba privalo svarstyti tarybos pirmininko tinkamumą, o ne atsistatydina pati taryba?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Tai svarstytinas klau­simas, jūs galite registruoti pataisą, čia iš tikrųjų svarstytinas klausimas, jūsų klausimas logiškas. Anksčiau čia buvo siūloma, kad jeigu nepatvirtinama ataskaita, tai reikia ten kažką atleisti ir taip toliau. Iš tikrųjų nėra taip tiesmukai, yra tiktai svarstytinas klausimas ir tai pavesta daryti pačiai tarybai.

PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, vadybiniu požiūriu, matyt, čia aišku visiems, kad šis įstatymo papildymas yra parengtas gana sistemiškai ir kompleksiškai. Aš noriu paklausti dėl 4 punkto, kur tarybos nariais negali būti Seimo ir t. t., ir štai kas parašyta: politinės partijos ar politinės organizacijos nariai ir asmenys, kurių šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Prašau pasakyti, nuo kurio momento tas kandidatas į narius turi at­sisakyti būti partijos nariu ir kodėl jūs vartojate terminą „artimi giminaičiai“? Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme yra aiškiai apibrėžta kita sąvoka, tai yra „artimi asmenys“. Taigi par­tijos nariai ir artimi giminaičiai, artimi asmenys. Ačiū.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Jūsų pasiūlymas logiškas. Manau, kad jeigu jūs įregistruosite tokią pataisą, tai reiktų jai pritarti.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, Seimo dviejuose komitetuose buvo svarstyta ataskaita, jai pritarta ir laukiam to svarstymo eigos. Toliau, daromas Radijo ir televizijos auditas ir Valstybės kontrolė dabar kaip tik tikrina.

Dabar mano klausimas. Vadybiniu požiūriu ar vis dėlto ne geriau sulaukti kontrolės išvadų, audito, įvertinančio finansinę situaciją, ir tada jau galvoti, ką čia tobulinti, kaip ir panašiai, o ne užsiiminėti tuo, ką mes dabar darome? Kaip jūs manote kaip vadybininkas, kaip čia dabar yra, kad mes bėgame prieš traukinį, kai tuo tarpu daromas auditas, kai reikalingos ataskaitos, pirmiausia įver­tinti būklę ir visa kita? Pakomentuokite šią kei­stą kuriozišką situaciją jūsų pasiūlymo.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo nary, kai pradėsime svarstyti ir jeigu prieisime prie priėmimo stadijos, tai tikrai ateis gilus pavasaris ir, tikiuosi, iki to laiko bus ir Valstybės kontrolės išvados. Bet aš jau sakiau, kad čia nėra ti­ktai finansinio audito klausimas, čia yra kaip ir veiklos audito nuolatiniai dalykai, tai Valstybės kontrolė veiklos audito neatlieka. Iš tikrųjų tai yra sąvokos, na, jūs žinote, (…) yra ir finansinis, ir veiklos, ir teisinis. Valstybės kontrolė to ir negali atlikti, tam ir yra tarybai pavedama. Beje, buvo ad­ministracinė komisija, kuri iki šiol nebuvo sudaryta, ataskaitoje jokių duomenų apie ją nėra. Tai vien dėl to, kad nebuvo vykdomas įstatymas, galima kelti daug klausimų. Todėl reikėtų sustiprinti tas funkcijas, tai mes ir siūlome.

PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas. Prašom.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, gerbiu jūsų darbštumą. Lietuvos Respublikos Seime susiklostė tokia tradicija, kad kiekvieną kadenciją nauji Seimo nariai stengiasi reorganizuoti Lietuvos radiją ir televiziją. Jūs dabar minėjote, kad estai yra toliau pažengę ir jie turi labai perspektyvią valdymo sistemą, bet estai gauna beveik dvigubai didesnį finansavimą, todėl turi didesnes ga­limybes. O aišku, nuo finansavimo priklauso ir la­bai daug kitų dalykų.

Aš manau, kad šis įstatymas visų pirma yra pateiktas, galbūt jis bus reikalingas ateityje, bet jis pateiktas ne laiku dėl paprastų priežasčių, kadangi jūsų įstatymo projekte yra numatyta visiškai uždrausti reklamą ir leisti tiktai socialinę reklamą. Tai aš manyčiau, kad esant dabartiniam finansavimui arba tada reikia padidinti kokius tris kartus finansavimą, kad Lietuvos radijas ir televizija išgy­ventų ir sugebėtų atlikti savo misiją. Kaip jūs manote, iš ko išgyvens?

Dabar yra gana sudėtinga situacija, pinigų biudžete kuo toliau, tuo mažiau, ateityje irgi laukia nelabai linksmos perspektyvos. Kaip jūs manote išspręsti finansavimo problemas, nes jūs visiškai uždraudžiate reklamą? Komercinės televizijos galės reklamuoti, daryti reklamą, aišku, tą visos reklamos bangą paims komercinė televizija, aišku, jiems bus geriau. O kas išlaikys Lietuvos televiziją?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Visų pirma aš nesutinku, kad ne laiku. Jūs siūlote svarstyti prieš patvirtinant biudžetą metų pabai­goje? Kaip tik, tuos pertvarkymus siūloma daryti nuo kitų metų, aš manau, kad yra pats laikas svar­styti šį klausimą. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas, dėl to paties biudžeto. Buvo visokių chaotiškų siūlymų, aš ir pats buvau įregi­stravęs pataisą, kad papildomai iš biudžeto reikia skirti 9 mln., kaip jie prašė. Bet kai yra, atvirai pa­sakius, tokia netvarka kaip šiandien, neskaidri, ne­aiški situacija, tai pirma reikia sutvarkyti teisinę pusę. Tai kokių nors perversmų, nei pusiausvyros su­trikdymo dėl valdymo, nei dėl jokių finansinių… nesiūloma. Tai toks būtų atsakymas.

PIRMININKAS. Klausia E. Tamašauskas. Prašom.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Kolega, mano klausimas būtų panašus į kolegos V. Gedvilo klausimą, aš tiktai norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Ar nemanote, kad šiuo tikrai nelengvu valstybei metu reikėtų šį perėjimą daryti šiek tiek laipsniškesnį išdėstant reklamos atsisakymą bent į porą ar į trejetą metų, tokiu būdu mažinant palaipsniui? Tai mano vienas klausimas.

Kitas klausimas, gal galėtumėte paaiškinti logiką, kodėl vis dėlto visuomeninių organizacijų atstovams yra pratęsiama kadencija iki penkerių metų nuo buvusių dvejų?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Į pirmą dalį jau… Aš noriu priminti, kad vieną kartą toks sprendimas jau buvo priimtas ir jau vieną kartą buvo priimtas 90… V. Andriukaitis irgi gali priminti, kad buvo priimtas įstatymas, buvo Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kur buvo numatytas toks palaipsnis per­ėjimas, bet paskui jo buvo atsisakyta.

Aš noriu pasakyti dar vieną motyvą, kodėl čia yra toks siūlymas. Viena iš priežasčių, štai yra krizė, sumažėjo reklamos pajamos ir papildomai reikia pinigų iš biudžeto. Tai yra ne tik neskai­drumo, bet ir nestabilumo faktorius, todėl jūsų pasiūlymas yra logiškas ir svarstytinas, bet tada tu­rėtų būti irgi politinės valios klausimas, ar bus pa­skui laikomasi to. Manau, kad čia reikėtų kuo platesnio sutarimo tais klausimais. Yra pasiūlymų, kad tik ribojimą darytume, bet tai irgi jau istoriškai praeitis.

Dabar dėl kadencijų, tai čia iš tikrųjų principinis dalykas, buvo siūloma kadenciją suderinti su Seimo, su Prezidentės kadencijomis. O su visuomeninių organizacijų… na, tai vėl, galima sakyti, mes siūlome stabilesnį variantą, bet, manau, būtų svarstytinas klausimas, jeigu būtų siūloma ir kita kadencija. Čia nėra principinis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Aš tikiuosi, kad tuo klausimu gerbiamoji I. Šiaulienė. Prašom per šoninį mikrofoną. Prašom.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialdemokratų frakcijos vardu prašau daryti pateikimo pertrauką iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Klausimai yra baigti. Dabar apsispręsime dėl prašymo, kuris ką tik nuskambėjo, t. y. daryti pateikimo stadijos pertrauką iki kito posėdžio šį klausimą svarstant. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pasiūlymui daryti pertrauką iki kito posėdžio, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 41, prieš – 19, susilaikė 17. Pertraukai pritarta. Darome šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.

 

16.38 val.

Visuomenės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1638 (pateikimas)

 

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1638. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją V. Valkiūną. O Seimo posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkės pavaduotojas gerbiamasis Č. V. Stankevičius. Prašom.

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

V. VALKIŪNAS (VLF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio, 39 strai­psnio 11 dalies 3 punkto papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Čia su prieš tai minėtu nesusijęs. Aš savo iniciatyva noriu pristatyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma užtikrinti nemokamos socialinės reklamos transliavimą ir skirti iki 4 % dienos transliavimo laiko. Kadangi šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas socialinės re­klamos transliavimo klausimų nereglamentuoja, kartu siūlau papildyti įstatymą nauja sąvoka „socialinė reklama“, nes iki šiol sąvoka „socialinė reklama“ išdėstyta tik Tabako kontrolės įstatyme.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pabrėžti, kad operatyvus visuomenės informavimas apie visuomenei kylančius pavojus ir grėsmes, taip pat viešojo intereso užtikrinimas yra neabejotini prioritetai, todėl kilo idėja teikti tokį įstatymo projektą ir reglamentuoti socialinės reklamos transliavimą. Susisiekę su Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Policijos departamentu, Kelių direkcija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru bei kitomis institucijomis, gavome informaciją, jog tokio pobūdžio reklamos yra ne tik naudingos, bet ir labai reikalingos, tačiau sunkiai įperkamos, todėl jų transliuojama labai nedaug. Norėčiau atkreipti jūsų, gerbiamieji kolegos, dėmesį, kad vienos sekundės kaina žiūrimesniu laiku, tarkim, 19 val., kainuoja 150 Lt, o prieš arba po „Panoramos“ jau siekia 300 Lt už sekundę. Čia yra 2009 m. sausio duomenys. Komercinių televizijų, pavyzdžiui, TV3 televizijos, įkainiai yra dar didesni. Pavyzdžiui, 2008 m. vasarį populiariausiu laiku TV3 televizijos reklamos sekundė kainavo net apie 600 Lt. Tai yra viena sekundė. Esama informacijos, kad valstybinės įstaigos socialinių re­klamų „klipų“ turi sukūrusios ir daugiau, tačiau dėl didelių reklamos transliavimo įkainių ir dėl lėšų stygiaus jie nebuvo rodyti.

Seimas, kaip įstatymų leidėjas, gali įpareigoti transliuoti socialinę reklamą neatlygintinai, tai yra visos visuomenės naudai siekdamas užtikrinti viešąjį interesą. Kolegos, manau, sutiksite, kad re­klama per televizijos kanalus duoda optimaliausių rezultatų, todėl labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas socialinės reklamos sklaidai. Kviečiu palaikyti teikiamą projektą. Yra gauta informacija iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, jie sa­ko, kad tokių reklamų poreikis yra gana didelis, nes visuomenės švietimą užkrečiamųjų ligų temomis turime vykdyti nuolat, tai yra gripas ir tuberkuliozė, ir AIDS problemos, ir lytiškai plintančių ligų prevencija, ir hepatitai A, B, C. O kur dar bendra užkrečiamųjų ligų prevencija? Iš viso jie kuruoja apie 90 ligų ir sveiko gyvenimo būdo skatinimą. Esant sunkmečiui auga socialinė įtampa visuomenėje, kai didėja nadarbas, vis daugiau šei­mų susiduria su psichologinėmis problemomis, di­dėja savižudybių skaičius. Labai svarbu parodyti, kad valstybei rūpi jų žmonės, jų gerovė, todėl turime išnaudoti visas galimybes, kad tas problemas bent minimaliai sumažintume. Kviečiu pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti dešimt Seimo narių. Pirmoji klausia Seimo narė B. Vėsaitė. Nėra salėje. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti. Iš tikrųjų labai gera idėja, kad mūsų televizijos rodytų socialinę reklamą ir atitinkamai gerintų vieną ar kitą gyvenimo sritį. Manau, kad, pavyzdžiui, tokia socialinė reklama, kai buvo rodomi dėl neužsegtų diržų išskrendantys vaikai ir kiti dalykai, buvo labai veiksminga. Bet mano klausimas. Kas mokės už tuos dalykus? Mes vis tiek ir verslo televizijom, kurios yra verslo įmonės, ir Lietuvos televizijai, kuri yra iš dalies finansuojama iš biudžeto, sumažinsime pajamas, tai ko­kį kompensavimo mechanizmą numatote ar ne?

V. VALKIŪNAS (VLF). Tai yra nemokama reklama, visi sunkmečiu aukojasi vardan socialinės gerovės ir vardan tautos. Manau, kad gali komercinės televizijos paaukoti, savo lėšomis… Kaip minėjau, įkainiai yra labai dideli, nėra tai skurstančios organizacijos, manau, kad bendrai dėl viso reikalo, kaip ir mes, Seimo nariai, aukojamės, tie atlyginimai sumažinami, todėl aš…

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Juo­zapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūs pasirinkote 4 % nemokamos reklamos? Kiek tai sudarys, kiek lėšų reikės tam laikui?

V. VALKIŪNAS (VLF). Tai priklausys nuo įkainių. Aš dar kartą sakau, kad valstybės lėšų nereikės, nes čia yra socialinė reklama. O 4 %, bu­vo konsultacija su kompetentingomis organizacijomis, tai yra ta našta, kurią gali panešti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Za­sčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jūs teigiate viena, jūsų teiginiuose tikrai yra gražių tokių pradmenų, tačiau juk parašyta tai visiškai kiti dalykai, apie kuriuos jūs nė pusę žodžio nesakote. Juk jūs puikiai įsivaizduojate, kad jeigu šiandien reklamos kaina televizijoje yra, gal aš klystu, bet apie 150, 180 mln. Lt, tai faktiškai ką jūs siūlote? Palikti 15 % reklamai ir į 15 % reklamos įtraukti 4 % nemokamos reklamos. Tai reiškia, kad jūs siekiate televizijoms sumažinti apie keturiskart po 20 mln., apie 80, 60, gal 40 mln. Lt. Esmė jūsų siūlymo yra čia. Jeigu jūs parašytumėte tai, ką jūs kalbate, tai tokiu atveju tekstas visai kitoks būtų.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau klausti, bet nepasisakyti.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kaip jūs paaiškintumėte? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašyčiau nepasisakyti klausimų metu.

V. VALKIŪNAS (VLF). Aš siūlau socialinę paramą. Ką jūs siūlote? Kad tas lėšas, opiai reikalingas, valstybė išnaudotų, kai ir taip deficitinis biudžetas ir įsiskolinimai didėja.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. P. An­driukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, paprasčiau, kaip jūs manote, kas mokės už nemokamą reklamą, nes tai yra žmonės, darbuotojai, laikas, valandos ir t. t. Gal man išvardintumėte bent 10 komercinių radijo ir televizijos stočių aukotojų šituo atveju, bent keletą aukotojų, nors jūs, atrodo, konsultavotės su labai rimtais spe­cialistais.

V. VALKIŪNAS (VLF). Taip, būna, kad televizijos aukojasi, bet tai nuo jų priklauso, kiek jos aukojasi, o čia būtų kaip ir įteisinama, kad tos aukos būtų, nes be aukų nebus nacijos, nebus mūsų, nes nusikalstamumas ir kitos negerybės tik didės, todėl suinteresuoti visi komersantai, kad bū­tų mažinami nusikaltimai, kad padidėtų jų saugumas. Čia jie netiesiogiai, per labdarą, gerina sa­vo gyvenimo kokybę.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Pau­ža. Nėra jo. Klausia Seimo narys E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, nemanote, kad galbūt būtų galima kažkaip kitaip apibrėžti. Iš tikrųjų minutėm apibrėžti, nežinau, ar tai tikslinga. Galbūt kažkokie kitokie kri­terijai būtų, ne laiko, o kiekio ar panašiai. Iš tikrųjų reklamos laikas dar nieko nereiškia. Ačiū.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Po pateikimo jūs galėsite teikti papildymus. Yra, kaip yra, mes pasikonsultavome, kad čia yra optimaliausias variantas. Jūs galėsite siūlyti po pa­teikimo.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Ge­dvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju. Iniciatyva labai gera, norai taip pat labai geri. Aš noriu jūsų paklausti gal truputį kitaip. Kiek pinigine išraiška kai­nuotų valstybei įgyvendinant jūsų projektą?

V. VALKIŪNAS (VLF). Nieko nekainuotų. Priimtas įstatymas ir jo kontroliavimas, nes kontroliuojančios įstaigos, šiaip ar taip, kontroliuoja visus tuos darbus. Ir nemanau, kad ten būtų kažkokia kontrolė, bet pliusai būtų labai dideli, kaip minėjau.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų pasisakymo kažkaip man nelabai aišku, kas gi mokės už tą nemokamą reklamą. Sakykite, ar nesugalvosite kokio dar mokesčio mo­kesčių mokėtojams ir bus viskas tai atlyginta. Aš neįsivaizduoju, kaip televizija rodys nemokamą reklamą. Tai jūs gal galite savo apygardoje paprašyti savos televizijos, gal gali kažkiek parodyti, bet valstybinė televizija, kad rodytų, kai iš to gyvena, nežinau, jūs manęs neįtikinote.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, kolege. Priėmę šitą įstatymą ir pamatysime, kaip tas mechanizmas veiks. Gerbiamoji kolege, ar jūs nedarote socialinės paramos, ar jūs neteikiate kitiems kokios nors pagalbos? Aš manau, kad dauguma mūsų kolegų užsiima socialine parama.

PIRMININKAS. Paskutinis klausiantysis yra Seimo narys A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų, aš pamenu, 1996–2000 m. kadencijos įsta­tymuose būtent šita nuostata panaši ir buvo. Buvo įpareigojimas 4 % laiko skirti, tada vadinosi, „sveikos gyvensenos“ propagandai, rodos, taip. Pamenu, Sveikatos reikalų komitetas buvo atlikęs tokį tyrimą, kurios žiniasklaidos priemonės laikosi šito įstatymo. Pasirodo, pamenu, tada efektyviausiai, daugiausiai laiko skyrė LNK, rodos, apie 50 % iš tų 4 % nustatyto laiko. Jūsų idėja yra labai gera, patriotinė, turime suprasti, kad visa visuomenė turi prisidėti prie mūsų visuomenės informavimo ir visa kita. Bet tuo metu mes nesugebėjome kontroliuoti ir įtikinti, kad 4 % reklamos laiko būtų skiriama nemokamai socialinei informacijai. Kaip jūs manote, kaip būtų galima tai kontroliuoti arba bent jau įkvėpti? Aš matau, kad jau dabar žiniasklaida daug apie tai informuoja visuomenę per įvairias laidas, informuoja visuomenę. Bet dar kartą sakau, ar jūs turite kokių idėjų, kaip tai būtų galima kontroliuoti?

V. VALKIŪNAS (VLF). Aš manau, kad šis Sei­mas yra stipresnis už tą, kuris buvo tos kadencijos, ir tie, kurie buvo toje kadencijoje, sustiprėjo, užsigrūdino. Aš manau, kad mes krizės, sunkmečio sąlygomis sugebėsime kontroliuoti, nes mes truputį piktesni, o kai pykčio yra, tai daugiau kontroliuojame ir disciplina didesnė.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūs atsakėte į visus užsirašiusiųjų klausimus. Dėkoju. Prašom grįžti į savo vietą. Dabar yra užsirašę kalbėti dėl motyvų. Prieš – V. P. Andriukaitis. Nėra. Motyvus už užsirašęs pasakyti Seimo narys K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gal ir kontroversiška atrodo Seimo nario idėja, kad įstatymu būtų įpareigota turėti nemokamų minučių, skirtų socialinei reklamai. Bet iš kitos pusės, juk niekas nešneka apie kitus dalykus, kad tam tikras eteris yra, tam tikri dalykai yra, išskirtinumas tų televizijų, jų nė­ra daugiau, kaip yra, arba kitų dalykų, ką mes galėtume aptarti. Aš manau, kad nereikėtų taip atmesti, ai, čia kažkokią kvailystę pasiūlė. Aš manau, kad reikėtų pasvarstyti, galbūt rastume kokių nors kompromisų ir pažiūrėtume, kaip kas daroma. Nes dabar, aš taip suprantu, toks vaizdas, kad čia nieko nereikia ir viskas gerai. Aš nemanyčiau, kad viskas gerai televizijos karalystėje. Šitoje vietoje, aš manau, kad ne draudimais, o būtent socialine reklama, būtent įrodant, kad taip elgtis, vienaip ar kitaip, yra negalima, kad elgtis teisingai yra gerai. Tai tokiu būdu reikėtų skatinti ir jaunimą, ir žmones taip elgtis Lietuvos Respublikoje. Kadangi valstybė neturi pinigų pakankamai, šiandien mes neturime tų milijonų, kur galėtume skirti reklamai per televizijas, tai galbūt būtų vertingas pasvarstymas, ar nebūtų galima gauti iš tų televizijų labdaros būdu šitų dalykų. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvams prieš pasakyti žo­dis Seimo nariui M. Zasčiurinskui.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu čia būtų teikiamas siūlymas, kad socialinei reklamai būtų numatyta tam tikra dalis laiko, tai būtų visiškai priešingas įstatymo projektas. Dabar kas gi siūloma. Paliekama 15 %, į tą 15 % įkalkuliuojama 4 % visuomeninei socialinei reklamai. Vadinasi, bendrom pajamom gauti lieka 11 %. Tie 11 % sudaro labai didelę sumą, todėl socialinės reklamos vienos sekundės kaina, sąnaudos kiekvienos televizijos labai išauga. Tai yra visiškai alogiškas pasiūlymas. Todėl aš siūlau jam nepritarti. O jeigu pavyktų kažkam užregistruoti kitą įstatymo pataisą, apie kurią kalbėjo gerbiamasis kolega A. Matulas, apie tai, kad socialinei reklamai būtų skiriamas tam tikras laikas, tai būtų visiškai kitas sprendimas, kurį būtų galima palaikyti. O šiam sprendimui aš nepritariu ir kviečiu jus balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai yra pasakyti. Dabar reikia balsuojant spręsti dėl pritarimo ar nepri­ta­rimo pateiktam įstatymo projektui. Prašom balsuoti.

Balsavo 68 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 7 ir susilaikė 26. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomų… Atsiprašau, taip, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomų komitetų nėra pasiūlyta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Nėra dėl to pastabų? Tai šio įstatymo projekto svarstymas pateikimo stadijoje baigtas.

 

18.51 val.

Seimo nutarimo „Dėl dalies viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo sustabdymo“ projektas Nr. XIP-1639 (pateikimas)

 

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl dalies viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo sustabdymo“ projektas Nr. XIP-1639. Pranešėjas – Seimo narys V. Valkiūnas.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, posėdžio pir­mininke. Gerbiamieji kolegos, viešieji pirkimai. Kaip ir minėjau, reikia taupyti lėšas, ir turiu duomenų, kaip yra perkami baldai, visą lentelę. Mano manymu, gali 200 mln. vien baldams sutaupyti per metus, nežiūrint to, kad pirkimai yra sumažinti. Žiūrint į lentelę, yra perdėliojami skaičiai ir laboratorijos… Baldus Ministrų Pirmininko leidimu būtų galima pirkti išimties tvarka, čia yra ne taip, kad negalima būtų pirkti.

Ypač daug klausimų laikraščiuose iškilo dėl kompiuterių ir programų. Pasikonsultavęs su specialistais galiu jums pateikti tokią informaciją, kad techniškai prižiūrimas kompiuteris gali tarnauti iki 10 metų, galbūt ir daugiau. Kai yra kuriamos naujesnės programų versijos ir operacinės sistemos, jos senuose kompiuteriuose veikia šiek tiek lėčiau. Tai reiškia, kad kaskart keičiant programas automatiškai yra lėtinamas kompiuterių darbas, dėl to kyla naujų kompiuterių poreikis. Naujos programos turi naujų funkcijų ir gražesnių vaizdo pateikimų, bet realiai daugeliu atveju darbuotojai tų naujų funkcijų neišnaudoja, o gražūs apipavidalinimai reikalauja didelių kompiuterių galių. Manau, kad darbui su elektroniniu paštu, Word, Excel programomis pakanka 1997–2003 m. išleistų versijų, jeigu, aišku, nežaidžiama darbe ir nežiūrimi videofilmai, kurie reikalauja papildomų resursų. Ir kaip yra ištirta, kompanijoje X, sakykime, yra naudojami 2002 m. serveriai, kuriuose yra Windows XP ir MS Office 2003 metų, ir to pakanka šimtu procentu, nes yra apribotas iš dalies darbuotojų išėjimas į internetą, kad nežiūrėtų filmų ir paskui nekeltų pretenzijų, kad yra blogi kompiuteriai arba galių neužtenka.

Dėl serverio atnaujinimo. Alternatyva gali būti virtualizacijos technologija. Tokiu būdu keli ser­veriai sujungiami į vieną ir tampa galingesni. Todėl nepriimant kritikos dėl serverių, kur buvo rašoma spaudoje, bet kokio galingumo serverį galima ir nuomotis. Nuomos kaina gali būti nuo 8 iki 10 Amerikos dolerio centų per valandą, tai yra apie 700 dolerių per metus. Taip taupomos aptarnavimo išlaidos rezerviniam kopijavimui.

Taupant lėšas galima pereiti prie programinio aprūpinimo Open Source, tai nemokamas programinis aprūpinimas su atviru kodu. Prie tokių programinių aprūpinimų pereina Europarlamentas, didžiosios valstybės, net Jungtinės Amerikos Valstijos. Esant sunkiai ekonominei situacijai šalyje, manau, galime porą metų išgyventi ir neįsigiję pačių naujausių programų, juolab kad galėsime sekti didžiųjų valstybių pavyzdžiu pereidami prie minėto programinio aprūpinimo.

Aš manau, kad ir jūs linkę taupyti valstybės lėšas ir palaikysit mano teikiamą projektą dėl šio moratoriumo. Ačiū. (Balsai salėje) Dėl serverių aš minėjau, jeigu jūs…

PIRMININKAS. Atsiprašau, į klausimus iš vie­tos gal ne…

V. VALKIŪNAS (VLF). Dėl kompiuterių, serverių pirkimo. Serveriai gali būti virtualizuotai sujungti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, yra Teisės departamento pastabos dėl jūsų projekto. Kokią jūs matote galimybę į jas atsižvelgti? Kadangi sakoma, kad biudžetas yra patvirtintas ir asignavimai galbūt…

V. VALKIŪNAS (VLF). Aš nematau problemų, gerbiamasis…

PIRMININKAS. Prašom tik labai trumpai atsakyti.

V. VALKIŪNAS (VLF). Aš susipažinau su šituo ir nematau, kad čia išnagrinėta ir visiškai kompetentingai padaryta analizė. Ypač man, taip sakant, buvo tas, kur nepažeistų perkančių organizacijų atitinkamų asignavimų valdytojų teisėtų lūkesčių principo… Iš esmės visur minimi teisėti lūkesčiai. O pensininkų lūkesčiai, kad jie bus kie­kvieną dieną pavalgę, kaip su jų lūkesčiais? Ar čia bus tik jų fantazijos? Tai kam pirmumas? Ar lūkesčiai tų organizacijų, kurios nori iš biudžeto pa­sipelnyti, kaip nors išplauti pinigus? Nesakau, kri­minaliniais metodais ar nekriminaliniais.

PIRMININKAS. Yra užsirašę 11 Seimo narių. Pirmasis klausia A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, išties turiu pripažinti, kad jūsų siūlomas įstatymo projektas yra labai įdomus, ir bū­tų įdomu pamatyti, kaip valstybė gyventų iki 2013 m. vykdydama arba iš dalies vykdydama tuos viešuosius pirkimus.

Tačiau koks kyla klausimas paskaičius tai, ką jūs teikiate. Kažkodėl jūs apibrėžiate kompiuterius, kompiuterinę techniką, programas, baldus, automobilius. Ar jūs nemanote, kad reikėtų galbūt praplėsti šią sąvoką ir įtraukti tokius dalykus kaip viešinimo paslaugos ar įvairiausi konsultantai ir panašiai? Ar būtent šios trys grafos yra pačios aktualiausios? Ir ar jūs negalvojote, užuot teikęs to­­kį pasiūlymą, galėjote pateikti pasiūlymą apskritai uždrausti viešuosius pirkimus iki 2013 metų. Tai gana didelė suma, matyt, susitaupytų.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, kolega. Jūsų irgi puikūs pasiūlymai. Aš manau, kad ir kolegos atsižvelgs į jūsų pasiūlymus. Bet nenorėjau apkrauti ir parinkau tokius brangiausius, kur daugiausia lėšų iššvaistoma, sakau, dėl baldų 200 mln. Lt ga­lima sutaupyti ir mažiau skolintis. Ir automobiliai kaip toks pavyzdys. Maltoje autobusu kainuoja 40 ct į bet kurią miesto pusę. Mes klausėme, kodėl taip pigiai kainuoja, tai atsakė: todėl, kad senais autobusais važinėjam; jeigu nupirksime naujus autobusus, tai nebus turistų ir vietiniams nebus įperkama ta kaina. Štai jums taupymo rezultatai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, kolega Andrius jau paklausė beveik visą klausimą. Mano nuomone, nežinau, gal jūsų kitokia, viena iš labai rimtų pozicijų yra remontas. Ar šiuo metu, kai yra sunkmetis, reikalingi tie vadinamieji einamieji, atsinaujinimo remontai, nes yra tikimybė, kad yra ne visai skaidrūs pirkimai? Ačiū.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū už klausimą. Ger­biamasis kolega, aš suprantu. Yra aptarnaujančios įmonės. Jeigu Vyriausybės bus prispausti sumažinti iki 10 tūkst. darbuotojų, na, gal ne visi turėjo, buvo vargšai, ne visi turėjo kompiuterius, bet tūkstančiai kompiuterių bus atliekami. Nebūtinai jie bus sugedę, bet bus bazė, jie bus sandėliuojami ir bus galima pasirinkti daug gerų kompiuterių.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Za­sčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, įdomus jūsų pasiūlymas, ypač ta prasme, kad jūs siūlote perkelti visą atsakomybę Vyriausybei. Sveikinu, tikrai puikus sprendimas. Būtų visai puiku, jeigu jūs būtumėte nenurodęs baigtinio są­rašo grupių, kurioms jūs iš karto suteikiate tam tikrą pirmenybę. Ypač tie pasiūlymai labai kontroversiškai man atrodo, kai visi jau puikiai žino, kad vyksta kasdieninis informacinis karas, ypač esant įvairiausių galimų atakų fonui. Siūlymas kompiuterius pirkti kas dešimt metų, iš privatininkų nuomoti serverius ir užtikrinti visą apsaugą yra įdomus. Sakykite, koks čia yra ekonominis efektas? Dėl baldų jūs minėjote – 200 mln. litų per metus, bet dėl kompiuterių ir automobilių kokie pinigai yra?

V. VALKIŪNAS (VLF). Čia bus irgi šimtai milijonų litų sutaupyta. Aš nematau, kad nebus galimybės išnaudoti esančius serverius, kur yra sla­pta informacija, bet iš esmės visi tarnautojai ir biurokratai dirba su jokio slaptumo neturinčia in­formacija. Kaip minėjau, sujungus serverius, bus galima padidinti galingumą ir per šiuos serverius apsaugoti nuo visų virusų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš norėčiau šiek tiek užvesti ant kelio, patikslinti. Tai, kas susiję su tomis grupėmis, kurias visi kritikuoja, ypač madingi žodžiai „kompiuteriai“, „programos“. Matyt, klausimas paprastas. Toms grupėms išleisti pinigai išvažiuoja iš Lietuvos. Jie nesukuria čia darbo vietų, jie nesukuria čia papildomų didelių mokesčių. Visi tie pinigai iš esmės būna išleisti užsienio ekonomikos išlaikymui. Vie­na iš priežasčių tikriausiai ir buvo tas jūsų pasiūlymas, ar ne?

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, kolega. Taip. Baldai yra perkami Lenkijoje, kitose valstybėse, nes ten lengviau susitarti, gauti kokias nors premijas, kaip čia kolega sako, „atkatus“, kitų gėrybių. Automobiliai, visos lėšos išvažiuoja. Mes pabloginame importą, išvežame valiutą. Nors sakome, kad reikia skatinti eksportą, o čia yra papildoma apkrova importui. Todėl pagal visą analizę būklė nei dėl baldų, nei dėl automobilių, nei dėl kompiuterių per dvejus metus nepablogės.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Ba­cevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, taip, kaip suredaguotas jūsų teikiamas Seimo nutarimo projektas, jis draudžia ir savivaldybių įmonėms, autobusų ir troleibusų parkams įsigyti naujų autobusų ir troleibusų. Tai iš tikrųjų gali pabloginti keleivių saugumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Ar jūsų siūlomas sprendimas, kad išimtiniais atvejais Vyriausybė turi teisę duoti leidimą atlikti pirkimus, nepaverstų Vyriausybės ta pirkimų tikslingumo vertinimo technine agentūra, ar ne per daug apkrautų Vyriausybę netikslingu darbu? Kaip jūs vertinate?

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, kolega. Aš jums asmeniškai galėsiu pateikti. Jūs turbūt turite duomenis apie nelaimingus atsitikimus, kurie buvo 1996 m., 2003 m. Nelaimingų atsitikimų nepadaugėjo, kai važinėjo su suklerusiais ir supuvusiais autobusais. Aš minėjau Maltą, kuri yra turizmo Meka. Visa priežiūra galima, viskas priklauso nuo žmonių, nuo požiūrio į techniką, nuo vadovų, nuo vadovo atsakomybės. Manau, nelabai galima jiems duoti pinigus, bet technikos gal jie nesugadins.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs bandote netgi reguliuoti ir savivaldybių veiklą. Galėčiau pasakyti, kad jeigu trejiems metams atidėsime pirkimus, pavyzdžiui, kompiuterinės technikos, tai kada nors jos reikės kur kas daugiau, nes ji dažnai naudojama mokyklose mokymo tikslams. Kai kur jos ir taip trūksta, yra suplanuotos tam tikros atnaujinimo programos. Ar jūs manote, kad tikslinga tai stabdyti, ir ar tikslinga reguliuoti, ką perka savivalda? Tai kišimasis į savivaldybės reikalus.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, kolega. Aš, kaip buvęs savivaldybės tarybos narys, žinau, kad ten nelabai galima pasitikėti tais pirkimais, kaip jūs matote. Dėl mokyklų. Kaip minėjau, jeigu bus mažinami etatai, tai kompiuterių bus tiek daug! Nebūtinai, gerbiamieji! Kokia čia (…), kad visi norite, kad būtų nauji kompiuteriai? Tegul perka ir į namus neša kokį tik nori – paskutinį modelį, paskutines programas, reikalingas tam kompiuteriui. Bet sunkmečiu mažinamas mokyklų skaičius, kompiuteriai. Galima daryti optimizavimą. Nesuprantu, kodėl būtinai reikia turėti viską, kas naujausia, lyg būtume turtingiausia pasaulio šalis.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jūs įtikinote mane dėl serverių, bet aš klausčiau truputį kitko. Mane stebina jūsų, kaip buvusio ver­slininko ir liberalaus žmogaus, pozicija. Jūs norite sureguliuoti, ką ir kaip turi pirkti mūsų val­stybės institucijos ir savivaldybės, tai yra sureguliuoti iš esmės nesureguliuojama. Ar jums neatrodo, kad jūs tokiu siūlymu žeminate mūsų valstybės ins­titucijas, jų vadovus, kad jie nieko neišmano, nesupranta? Nežinau, jeigu taip elgtųsi visoje rinkoje, tai kas būtų visoje Lietuvoje? Ar tai nėra absurdas?

V. VALKIŪNAS (VLF). Čia jokio absurdo nėra. Kaip ir jūs pats žinote, ne visur sėdi geriausi tėvynės sūnūs ir dukros, todėl mums reikia… Kas dabar svarbiausia? Kas svarbiausia? Mums svarbiausia sutaupyti lėšų. Mano tikslas – padėti Vyriausybei sutaupyti lėšų, kad būtų mažiau įsiskolinimų, nes, kaip jūs matote statistiką, įsiskolinimai didėja. Jeigu jūs, kolegos, kurie man nepritariate, norite valstybės defolto, tai čia jūsų valia. Aš noriu padėti, kad kiekvienas milijonas, kiekvienas litas prie lito… Kaip jūs sakėte, aš – buvęs verslininkas ir žinau, kas yra litas. Be vieno lito nebus milijono. Kad paskui nereikėtų prieiti prie tokios situacijos, kai reikės skolintis pensijoms, nebus kas skolina ir mums visiems, susėdus čia, reikės spręsti, kaip mažinti pensijas. Galvokime kelis ėjimus į priekį, o ne post factum, kai bus iššvais­tytos lėšos. Kaip matote ir susipažinote su išvadomis, sutartys jau parengtos ir nieko negalima padaryti.

Čia reikia skubos tvarka viską tą padaryti.

PIRMININKAS. Klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, už atsakymus. Dabar galima pasakyti motyvus dėl šio įstatymo, pasakyti motyvus už. Žodis suteikiamas Seimo nariui G. Songailai.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, kaip mes pastebim, įstatymo projektas yra dar tikrai taisytinas. Aš, kaip Informacinės visuomenės plėtros komiteto narys, matau prob­lemų. Bet pati idėja – drausmės šitoj srity idėja. Iš tikrųjų krizės metu paprastai yra ką – išlaidos kontroliuojamos ir kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos turėtų teisę, kad tik joms sutikus būtų daromos kažkokios papildomos, nereikalingos investicijos. Tai čia yra bent jau siūlomas būdas įvesti finansinę drausmę. Ar tas pats mechanizmas yra jau tas geriausias, svarstytina, galbūt galima sugalvoti iš tikrųjų ir lankstesnių formų, bet aš siūlyčiau pačiai idėjai pritarti, juo labiau kad tai yra Seimo nario premjera ir nereikėtų jo to ūpo sugadinti.

PIRMININKAS. Seimo narys V. Bacevičius nori pasakyti motyvus prieš.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai stebina kai kurių kolegų sugebėjimas rimtu veidu teikti išvis absurdiškas idėjas tiek eko­nominiu, tiek teisiniu požiūriu. Na, šiuo Seimo nutarimo projektu a priori yra griaunama Seimo kompetencija, visos Vyriausybės ir Finansų ministerijos kompetencija. A priori yra teigiama, kad nereikia jokioms švietimo įstaigoms, mokslo įstai­goms ir bibliotekoms interneto, kompiuterių ir ki­tų programų. Kad savivaldybių įmonėms, transpor­to įmonėms nereikia technikos atnaujinti ir panašiai, palaikyti savo parkų. Tuo būdu būtų nušalinamas Seimas nuo kompetentingo biudžeto svarstymo, įvertinant konkrečių asignavimų valdy­tojų programas ir poreikį vykdyti tuos įsigijimus, ir Seimas būtų apeinamas, ir ne jūs spręs­­tumėt, kolegos, o tiktai Vyriausybė konkrečiai spręstų, ką reikia pirkti, ko nereikia pirkti ir t. t. Taip būtų pažeidžiama iki šiol galiojusi nusistovėjusi tvarka. Nemanau, kad šis nutarimas yra tinkamai suredaguotas.

PIRMININKAS. Garbusis Seime, išsiskyrus nuo­monėms, balsuodami išspręsime, ar pritariame šio įstatymo projektui po pateikimo. Prašau balsuoti.

Už balsavo 18 Seimo narių, prieš – 13 ir 29 susilaikė. Taigi pateiktajam įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Dabar Seimas turi nuspręsti, ar jis šį projektą siūlo atmesti, sprendžia jį atmesti, ar grąžinti tobulinti. Tie, kurie pasisako už projekto atmetimą, balsuoja už, tie, kurie už grąžinimą tobulinti, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas, susilaikymas neskaičiuojamas.

Balsavo 61 Seimo narys: už – 32, prieš – 29. Projektas yra po pateikimo atmestas. (Balsai sa­lėje) Atsiprašau, suklydau. Atsiprašau, aš neatsižvelgiau į reglamento nustatytas sąlygas. Kadangi nebuvo 36 Seimo narių, balsuojančių už atmetimą, taigi projektas grįžta teikėjui tobulinti. Atsiprašau, kad suklydau. Seimo narys J. Karosas nori pasakyti repliką. Prašau.

J. KAROSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Trum­pą repliką. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai dirbam labai jau įtemptu metu, ir aš prašyčiau visus nuo tokių dalykų, kurie iš principo yra absurdiški, vis dėlto susilaikyti Seime. Ačiū.

 

19.16 val.

Seimo nutarimo „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos projekto“ projektas Nr. XIP-1647 (pateikimas)

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kitas darbotvarkės 2-10 klausimas, projekto Nr. XIP-1647 – Seimo nutarimo „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos projekto“ projektas. Pranešėjas – Seimo narys R. Sinkevičius. Prašau į tribūną.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu pasakyti, kad teikiamas Seimo nutarimo projektas yra parengtas grupės Seimo narių, kurie priklauso įvairioms frakcijoms, bet kartu noriu pažymėti, kad teikiamą projektą pasirašė taip pat tie, kurių pavardės nėra paminėtos mūsų darbotvarkėje – A. Endzinas, E. Tama­šauskas, V. Bacevičius.

Taigi grįžtu prie esmės. Energetika iš tikro ateities versle ir ekonomikoje, taip pat ir mūsų gy­venime vaidins lemiamą vaidmenį. Šiandieną val­stybėje dėl atominės uždarymo, dėl naftos kainų augimo, apskritai dėl iškastinių energetinių resursų mažėjimo iškyla aibė klausimų, bet pagrindinis šios dienos klausimas – kodėl Lietuva už gamtines dujas moka pusantro, du kartus brangiau negu kitos Europos Sąjungos šalys. Pasirodo, panagrinėjus giliau, Vokietija moka pigiau, daug pigiau už gamtines dujas, nors importuoja taip pat iš Rusijos vien dėl to, kad ji turi alternatyvas, kad ji gali atsivežti laivais suskystintas gamtines dujas ir dalį importo iš Rusijos pakeisti atvežtom dujom iš Afrikos ar Karibų jūros baseino šalių. Taigi būtina, manau, turėti ir Lietuvai alternatyvų dujų tiekimą.

Noriu parodyti skaidrę, kaip ateityje plėsis suskystintų gamtinių dujų suvartojimas, ir jūs matot pagal šalis. Kitaip sakant, šiuo pristatymu noriu pademonstruoti… Gal mes čia išsigalvojam, gal pasaulis eina kita kryptim, tačiau visa statistika ir surinkta informacija rodo, kad senkant gamtinių dujų ištekliams, senkant naftos ištekliams, taip pat siekiant apsirūpinti ir užtikrinti nacionalinį saugumą, šalys ieško kelių alternatyvių šaltinių.

Norėčiau parodyti antrą skaidrę, bet man nelabai išeina. Taip, šitoje skaidrėje yra parodyta, kaip vystysis LNG, arba suskystintų dujų gamyba. Taigi matom, kad šalys, turtingos energetinių išteklių ir gamtinių dujų, numato artimoj ir tolimesnėj perspektyvoj plėsti būtent šitą gamybą, todėl suskystintos dujos, kaip prekė, atsiras rinkoje.

Na, o koks balansas tarp kontraktinių suskystintų dujų kiekio, teikiamo pasaulio rinkoje, ir poreikio, matot šitoj lentelėj. Ir paskutinė lentelė – vystymosi tendencijos.

Kolegos, suskystintų gamtinių dujų terminalo reikalingumą jau apibrėžia mūsų priimti teisės aktai. Nacionalinė energetikos strategija tą numatė ir paskelbė, kad toks terminalas – valstybinės svar­bos energetikos objektas. Buvo pradėti tam tikri žingsniai, bet jie šiek tiek sustojo. Tas dalykas ir tas projektas nėra toks paprastas, todėl šituo nutarimo projektu kviesčiau Seimo narius paskatinti Vyriausybę apsispręsti dėl vietos, apsispręsti dėl vykdytojo, apsispręsti dėl finansavimo schemos, apsispręsti dėl poveikio aplinkai ir saugumo technikos, apsispręsti dėl galimų sutartinių įsipareigojimų tarp šalių. Galbūt toks terminalas reikalingas statyti su Latvija, galbūt su Lenkija, galbūt su kitomis Baltijos valstybėmis. Apsispręsti ir dėl tiekėjo.

Aš manau, pateiktas nutarimo projektas suteiks Vyriausybei postūmį judėti arčiau realių žin­gsnių ir turėti planą, kaip šis projektas turėtų būti įgyvendintas ateityje. Kviečiu Seimo narius minėtam nutarimo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų paklausti yra užsirašę 8 Seimo nariai. Pirmasis – V. P. Andriukaitis. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys D. A. Barakauskas.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš esu labai sunerimęs, nes tai yra tarp trijų kadencijų pirmasis atvejis, kiek aš esu Seime. Buvo balsuota tada, kai šalia manęs nebuvo sėdinčio žmogaus ir nebuvo įdėta kortelė. Ir protokole buvo pažymėta, kad tas žmogus balsavo, tačiau į lizdą kortelė nebuvo įstatyta. Aš manau, tai yra labai didelis demokratinis pažei­dimas Seime, tokio dar nėra buvę. Galima daryti prielaidą, kad galima balsuoti sėdint ne savo vietoje. Taigi faktiškai ir biudžeto priėmimas, ir „So­dros“ priėmimas, kai buvo balsuojama apylygiu balsų skirtumu, yra niekinis. Aš prašau, kad tai būtų užfiksuota ir išsiaiškinta. Aš manau, kad kameros nufilmavo ir galima patikrinti šį atvejį. Iš esmės dar tokio nusižengimo demokratijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai per mano esamas tris kadencijas Seime nėra buvę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui. Seimo Kanceliarijos padaliniams jau yra pavesta šitą reikalą ištirti. Bus išsiaiškinta, ir Seimas gaus atsakymą į tai. Vicepirmininkas per tą patį mikrofoną.

R. ŠUKYS (LCSF). Dėkoju, gerbiamasis po­sėdžio pirmininke. Aš manau, ne tik Kanceliarija turi išsiaiškinti. Reikėtų priimti protokolinį sprendimą pavesti Etikos ir procedūrų komisijai, kad iš tiesų, įvertinus posėdžio įrašus, būtų įvertinta, nes kolega D. Barakauskas turi prielaidų, žengiančių kur kas toliau, kalbant ne apie demokratiją, o galbūt apie kompiuterinės programos klaidas ar klastojimą. kolega D. Barakauskas netgi teigia, kad galbūt ir biudžetas, ir „Sodros“ biudžetas buvo klastojami. Jis turi minty konkretų atvejį, jis čia neįvardijo, kiek girdėjau, bet kalbama apie L. Ka­raliaus balsavimą šiandien. Aš esu įsitikinęs, kad čia tikrai ne programinės problemos, o konkrečių žmonių, galbūt kolegų, bet tą reikėtų išsiaiškinti, ir tą turėtų padaryti ne Kanceliarijos, o Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Aš siūlau tokį protokolinį sprendimą, ir Etikos ir procedūrų komisija tą turėtų išsiaiškinti. Ir asmenis, kurie galbūt pažeidė tiek Konstituciją, tiek Seimo statutą, atitinkamai įvertintų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepirmininke, ačiū už šį pasiūlymą. Aš suteikiu žodį Seimo nariui G. Songailai.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš turiu repliką konkrečiai dėl šio klausimo svarstymo. Gerbiamasis pateikėjau, jūsų pasiūlymas labai geras. Labai gerai, kad vartojat media, multimedia, bet no­rė­čiau pareikšti pastabą, kad vis dėlto Seime būtų vartojama valstybinė kalba. Gal ateityje galėtu­mėte savo skaidres pateikti valstybine kalba. Tai būtų toks pasiūlymas. Labai ačiū už jūsų modernų požiūrį.

PIRMININKAS. Pastaba teisėta ir teisinga. Ačiū.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Jūsų pasiūlymas tikrai priimtas ir kitą kartą taip ir elgsiuosi.

PIRMININKAS. Dėl pateiktų pasiūlymų aš patikslinu, kad Seimo Kanceliarija galės išsiaiškinti tik techninę reikalo pusę. Aš siūlau Seimui pritarti, kad į posėdžio protokolą būtų įrašytas pro­tokolinis sprendimas kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ištirti, kas galimai neteisėtai ar neteisingai balsavo nesant įrodymų, kad tuo metu Seimo narys buvo darbo vietoje, iš kurios buvo balsuota. Aš suformulavau tik esmę, mano reda­kcija yra prasta. Kreipiamės į Seimo komisiją ištirti dėl galimai neteisėto balsavimo. Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai, ką pasakė gerbiamasis Seimo narys D. Barakauskas, nėra paprastas balsavimas, kaip yra paplitę Seime, kai tu balsuoji už kolegą – palikta kortelė ir yra balsuojama. Čia yra tas atvejis, kai, nesant kortelės, atsirado balsavimas protokole. Tai yra kur kas sudėtingesnis atvejis, jis ke­lia labai daug abejonių, ar tokie dalykai nesikartos. Taigi čia ne tik Etikos ir procedūrų komisijos reikalas. Etikos ir procedūrų komisija turbūt pa­sakys: buvo L. Karalius, nebuvo L. Karaliaus ir t. t., bet esmė yra išsiaiškinti, iš kur atsiranda tokia galimybė? Manau, čia turi pirmiausia Technologijų departamentas atkreipti į tai dėmesį.

19.28 val.

Seimo protokolinio nutarimo priėmimas

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galime sutarti, kad Seimo Kanceliarija, konkrečiai Informacinių technologijų departamentas, prižiūrint Etikos ir procedūrų komisijai, ištirs, kaip tai atsitiko, ir pateiks Seimui išvadą. Ar galima sutarti dėl tokio protokolinio sprendimo? Su­tarta. Dėkoju.

Dabar pranešėjo toliau galima klausti dėl pateikto įstatymo projekto. Pirmasis klausia V. P. An­driukaitis. Jo nėra. Tada klausia kitas Seimo narys – M. Zasčiurinskas. Taip pat nėra. Tada klausia Seimo narys J. Veselka, kurio taip pat nėra. Klausia Seimo narys E. Klumbys. Prašom. E. Klumbys atsisako. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš matau, kad gerbiamasis Rimantas stovi, nuobodžiauja, niekas nepaklausė, reikia vis tiek paklausti. Jeigu rimtai, tai neabejotinai šiandien, kai mes, kalbėdami apie visą energetiką, likome pakabinti ant vieno vamzdžio, tai yra ne tik šilumą gaminsime, bet ir elektrą nuo rusiškų dujų, aš neabejoju, kad (…) terminalą mums reikėtų kuo greičiau pastatyti. Pasakykite, gerbiamasis Rimantai, kokios problemos ir dėl ko iki šiol Vyriausybė nėra apsisprendusi ir nepradėjo tų darbų daryti? Kiek prisimenu, vieną kartą sprendimas buvo priimtas?

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Jūsų klausimas labai rimtas. Iš tikrųjų darbas buvo pradėtas, buvo atlikta studija apie galimybes kurioje nors Lietuvos teritorijos pakrantėje (vietoje) pabandyti tokį terminalą techniškai pastatyti. Buvo rastos trys galimos vietovės, tačiau toliau dėl to, kuri iš tų trijų galima, nebuvo apsispręsta. Nebuvo apsispręsta dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl technologijos, nes yra keletas technologijų, kokiu būdu suskystintos gamtinės dujos gali būti atgabentos į krantą ir krante saugomos požeminėje ar išorinėje saugykloje ir panašiai. Darbas pradėtas, tačiau darbų eigos neįmanoma kontroliuoti, nes nėra darbų arba veiklos plano, kas po ko turėtų vykti. Todėl ir mūsų siūlomas nutarimas kviečia Vyriausybę parengti tokią veiklos strategiją, kur mums, kaip parlamentarams, būtų priimtina pasižiūrėti, kas gi vyksta, kurioje vietoje mes esame, ir ko trūksta, kad procesas vyktų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jeigu prisimintume 2007 metų energetikos strategiją, tai pagal tą planą mes jau turėtume šiandien pradėtas statybas. Jūs turbūt prisimenate, kad buvo padaryti jau šios Vyriausybės kai kurie veiksmai, kurie panaikino bendrovę, įsteigtą prieš porą metų. Aš manau, mes, siekdami savo energetinės nepriklausomybės, toliau galimybių studijos taip ir nenueiname visose srityse. Kaip pakomentuotumėte?

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Komentaras būtų labai paprastas. Kaip pranešėjas, aš nelinkęs žiūrėti, kaip vienas Seimo narys sakė, į ražienas, žiūrėkime į želmenis. Iš ražienų jau nieko neišau­ginsime, o iš želmenų galime tikėtis kokio nors derliaus, jeigu juos puoselėsime. Tai būtų toks atsakymas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dum­brava.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti, kiek kainuotų Lietuvai šio terminalo statyba? Ačiū.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai priklauso nuo finansavimo schemos, bet ir nuo pasirinktos technologijos, taip pat pasirinktos vietos. Bet aš manau, kad tai būtų apie pusė milijardo eurų.

PIRMININKAS. Paskutinis klausiančiųjų sąraše yra Seimo narys A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad projektas būtų reikalingas iš esmės tada, jeigu Vyriausybė nedarytų tokių žingsnių, nedirbtų ta linkme. Vakar susitikime su energetikos ministru kaip tik užbėgome įvykiams už akių ir bandėme išsiaiškinti, o kas gi daroma? Ir pasirodė, kad veiksmai, kuriuos raginate atlikti, vyksta. Mano klausimas būtų labai paprastas: ar tada, kai judama ta linkme, ir gana sparčiai, jūsų nuomone, reikalingas šis nutarimas?

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Šiek tiek išsiskiria mūsų nuomonės. Aš nesakau, kad Vyriausybė nie­ko nedaro, aš žinau projektus, kas daroma Sidariuose dėl požeminės saugyklos tyrinėjimų. Bet manau, kad Vyriausybė šiandien per siaurą barą užsiėmė. Aš galvoju, kad turi būti konsoliduotos tarpvyriausybinės pastangos su Latvija, su Estija, kad turi būti tarpvyriausybiniai kontaktai su šalimis potencialiomis tiekėjomis (…). Aš manau, kad turi būti atrasti kontaktai su potencialiais vežėjais, nes čia reikalingi specialios paskirties laivai, kurie rinkoje taip jau laisvai neplaukioja ir kurių netenka užfrachtuoti plačioje komercinėje rinkoje. Klausimų yra daug daugiau. Aš galvoju, taip, Vyriausybei nelengva, sunkmetis dėl ekonominio nuosmukio ir visa kita, bet nepaisant to vei­ksmų platumas, mano supratimu, na, nėra pakankamas. Tai nėra didelis priekaištas Vyriausybei – tiktai noras labiau kontroliuoti procesą ir mums kaip politikams.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus. Yra užsirašę kalbėti Seimo nariai tiktai už įstatymo projektą. Ar galime nekalbėdami bendru sutarimu pritarti pateiktam projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Kalbėti nenorim, bet, atrodo, yra norinčių balsuoti. Skelbiu balsavimą už pritarimą ar nepritarimą šiam įstatymo projektui po pateikimo.

Balsavo 57 Seimo nariai. Iš jų už balsavo 53, susilaikė 4, prieš nebalsavo niekas. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis ir vienintelis – Ekonomikos komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra? Nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pritariam? Pritarta.

 

19.35 val.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-1664 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 2-11a klausimas, projekto Nr. XIP-1664 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ proje­ktas. Pranešėjas – V. Mazuronis. Prašau į tribūną.

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš pristatysiu labai trumpai. Iš tiesų dabar yra susidariusi tokia keista situacija: Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektas galiojo iki šių metų pradžios, tiksliau, pabaigos ir pasibaigus metams jis jau nebegalioja. Naujo projekto dar… Naujasis yra rengiamas, diskutuojamas dar ne­parengtas ir išeina paradoksas, kad mes dabar gyvename iš viso be Tautinių mažumų įstatymo projekto. Todėl buvo atrastas toks kompromisinis variantas, buvo pasiūlyta paimti tą įstatymą, kadangi juridiškai jau nebegalima pratęsti ano laiko, nes jau pasibaigęs, dabar nėra galiojančio įstatymo, tai buvo pasiūlytas toks variantas – iš naujo užregistruoti buvusį įstatymą, iš jo išbraukus tik tas vietas, kurios negalioja dėl departamentų, dėl kitų dalykų, ir tą buvusį įstatymą faktiškai dabar dar kartą priimti iki tol, kol bus priimta nauja redakcija, kuri pakeis buvusią senąją redakciją.

Pats įstatymo projektas yra pateiktas, bet jis šiandien nebus pateikiamas todėl, kad turi būti Teisės departamento išvados ir visi kiti dalykai. Tai mes šiandien tiktai prašome, kad būtų įtrauktas į darbų programą. Kai bus Teisės departamento išvados, kad tai iš tikrųjų tas buvęs ir t. t., tas pats įstatymo projektas bus pateikiamas ketvirtadienį. Šiandien prašome tiktai įtraukti to įstatymo projekto svarstymą į šią darbų sesiją.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, bet jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pir­mi­ninke. Aš norėčiau pranešėjo, opozicijos lyderio pa­klausti. Štai prieš 20–30 minučių mes svarstėme Seimo rudens sesijos pratęsimo klausimą. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti, kad nesujungiami klausimai į vieną, nes iš esmės tai yra sudėtinis klausimas, o po to mes vėl svarstome ir vėl svarstome, vėl svarstome? Šiandien galima bent penkis kartus svarstyti tą patį klausimą.

V. MAZURONIS (TTF). Kolega, iš tikrųjų man irgi atrodė, kad taip turėtų būti, bet aš supratau, kad anie, kurie buvo visi įtraukti, tai jie ten buvo vienas su kitu susiję ir todėl tarsi bendras blokas buvo įtrauktas. O šiandien turėjo būti ir įtraukimas, ir paties įstatymo pristatymas, na, pateikimas, bet kadangi nėra išvadų, man atrodo, kad šiandien balsuokime už įtraukimą, bus greičiau, o ketvirtadienį bandysime pristatyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, bū­damas posėdžio pirmininku, jeigu šį nutarimą priimsime, tai aš pasiūlysiu jums spręsti dėl abiejų nutarimų sujungimo, prijungimo prie ankstesnio. Seimas tą galės padaryti.

V. MAZURONIS (TTF). Gerai. Sujunkime galutiniame variante, jeigu…

PIRMININKAS. Dar nori paklausti Seimo narys K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Nebeturiu klausimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju pranešėjui. Ar galime pritarti nutarimo projektui po pateikimo? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame, kas už tai, kad pritartume pateiktam Seimo nutarimo projektui. Prašau balsuoti.

Balsavo 49 Seimo nariai. Už – 33, prieš nėra, susilaikė 16. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Svarstymo stadijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime be balsavimo pritarti po svarstymo stadijos? (Balsai salėje: „Galima.“) Galima. Pritarta.

Pradėsime šio projekto priėmimą. Nutarimas yra vieno straipsnio, atsiprašau, dviejų straipsnių. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimta. 2 straipsnis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ar galime priimti šį straipsnį? Priimta. Dėl viso nutarimo už – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Nesant prieštaraujančių iš tikrųjų turbūt nėra reikalo pasisakyti ir už.

PIRMININKAS. Prašau Seimą balsuoti dėl šio nutarimo priėmimo.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 49 Seimo nariai: už – 39, prieš nėra, susilaikė 10. Taigi nutarimo projektas yra pri­imtas.

Dabar aš prašau Seimo pritarti tokiam pavedimui Dokumentų skyriui: Seimas paveda Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriui nutarimo projektą Nr. XIP-1664 sujungti su anksčiau priimtu šios dienos posėdyje projektu Nr. XIP-1643. Ar Seimas pritaria tokiam pavedimui? Pritarta. Ačiū.

Pranešėjas minėjo, kad įstatymo projekto Nr. XIP-1648, kurį ką tik Seimas nutarė įrašyti į sesijos darbotvarkę, šiandien svarstyti negalėsime, nes Teisės departamentas išvadų parengti nespėjo.

Taigi visi įstatymų projektai yra apsvarstyti, dabar Seimo narių pareiškimai. Yra užsirašęs Sei­mo narys R. Kupčinskas skaityti pranešimą. Jis kviečiamas į Seimo tribūną.

 

19.41 val.

Seimo narių pareiškimai

 

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš esu įpareigotas perskaityti Lietuvos Sąjūdžio tarybos pareiškimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui pateikto Vardų ir pavar­džių rašymo įstatymo projekto“.

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 strai­psnyje įrašyta pamatinė nuostata, kad „Val­stybinė kalba – lietuvių kalba.“ Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo leidžiama ne lietuvių tautybės piliečiams vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviško raidyno rašmenimis. Visuomeninės or­ganizacijos ir pavieniai asmenys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius prašydami ne­pritarti šiam įstatymo projektui, nes jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimams, valstybės interesams, griauna valstybinės kalbos sistemą, veda į Lietuvos Respublikos gyvybinių in­teresų išdavystę, ignoruoja lietuvių tautos siekius, daugiametes jos kūrėjų ir normintojų pastangas, ardo tautos pamatą – valstybinę kalbą.

2009 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jeigu teisės nor­momis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečių pase rašomi kitokiais, nelietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos prin­cipas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikla. Negalima suprasti, iš kur atsirado iniciatyva išplėšti knygnešių, daraktorių ar kalbos normintojų pastangomis parašytą Lietuvos istorijos lapą ir panaikinti nacionalinį raidyną, kuris integralus su valstybine lietuvių kalba.

Lietuvos Sąjūdžio taryba kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir prašo apginti pamatinę tautos kultūrinę vertybę – lietuvių kalbą nepritariant pateiktam Vyriausybės projektui. Lietuvos Sąjūdžio taryba.“ Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu posėdžio pabaigoje registruotis.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. (Balsai salėje) Prašau? Dar kartą pakartojam registraciją? Nespėjo kai kurie užsiregistruoti.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdį skelbiu baigtą.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.