LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 168

STENOGRAMA

 

2010 m. sausio 14 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS

 

 

 

PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. sausio 14 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašau pirmiausia registruotis. Prašom registruotis, o kol registruojatės, pranešu, kad tęsim paskutinį rytinio posėdžio klausimą. Kviečiu pamažu artėti prie tribūnos kolegą A. Anušauską. Registracija nesibaigė. Manau, kolegos pritars, kad rytiniame posėdyje priimtus du įstatymų projektus – Nr. XIP-1163 ir Nr. XIP-1181, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso pa­taisas, – galėtume sujungti į vieną. Sutinkame? Ačiū. Kol kas užsiregistravo ne per daugiausia. Manau, kad visi suinteresuoti ateis. Jeigu reikės, pakartosime.

 

15.02 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados“ projektas Nr. XIP-1604 (pateikimo tęsinys)

 

O dabar tęsim klausinėjimą. L. Graužinienė turėtų klausti pirmoji. Prašom, kolege. Ruošiasi P. Saudargas.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad jūs labai nemažai parašėte savo trumpose išvadose, ir jos yra labai iškalbingos. Kai paskaitai ir pasižiūri, supranti, kad neaišku, kokioje valstybėje mes dvidešimt metų gyvename. Ar tikrai esame laisvi, ar tikrai esame nepriklausomi ir ar tikrai mes patys valdome savo valstybę? Jeigu mūsų valstybę gali valdyti trys asmenys, nerinkti Lietuvos žmonių, tai klausimas kyla visu aštrumu – ką mes, Seimas, veikiame ir ką veikia Lietuvos Respublikos prezidentai ir t. t., ir t. t.? Todėl aš negaliu patikėti, kad aukščiausi valdžios pareigūnai, tai yra Prezidentas ir kiti, kuriems priklausė žinoti, nežinojo apie tą situaciją, kurią jūs surašėte. Jeigu tikrai taip buvo, tai jau yra mūsų valstybės valstybingumo klausimas ir tą klausimą…

PIRMININKAS. Laikas!

L. GRAUŽINIENĖ (DPF) …reikia kelti visai kitu lygmeniu. Ar jums neatrodo, kad tiesiog neįtikėtina ir žmonės netikės, kad Lietuvos Respublikos prezidentai, bendraudami su Amerikos prezidentu, nežinojo, kad Lietuvoje gali…

PIRMININKAS. Laikas!

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). …dėtis tokie da­lykai?

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pirmininke! Kolegos, primenu dar kartą – minutė. Aš būsiu priverstas septyniasdešimtąją sekundę nutrau­kti be įspėjimo. Prašom.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tiesą sakant, aš jau atsakiau į panašų klausimą, tik norėčiau akcentuoti štai ką. Kaip nustatė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos komisija, kalbant apie kai kuriose šalyse manomai buvusius centrus, jie buvo valdomi išimtinai partnerių, tai yra Centrinės žvalgybos valdybos. Vietos pareigūnai privalėjo užtikrinti išorės perimetro saugumą. Slapta informacija pagal NATO standartus buvo suteikiama vadovaujantis principu „būtina žinoti darbo tikslais“, o ne pagal einamas pareigas. Bet šie standartai aukščiausiems valstybės pareigūnams neturėjo būti taikomi. Jie turėjo ir iniciatyvos teisę teirautis reikalingos savo darbui informacijos. Jeigu jos nebuvo klausiama, tai ir pėdsakų apie tai, tiesą sakant, mes neradome, dokumentinių pėdsakų, todėl teigti, kad jie galėjo žinoti, neturime pagrindo. Aš tik pabrėšiu buvusio CŽV agento Bobo Ayerso analogišką nuomonę, kad tiesiog neįtikinama, kad jie galėjo nežinoti apie tai, kas buvo. Galbūt Jungtinėse Amerikos Val­stijose tai neįtikėtina, o Lietuvoje tuo laiku, manyčiau, buvo visai įtikėtinas dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtų klausti kolega P. Saudargas. Nematau. R. Kupčinskas. Ruo­šiasi kolega V. Bogušis.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai trumpai norėjau. Ka­dangi šis tyrimas sulaukia ypatingo žiniasklaidos dė­mesio, be abejo, domisi tuo ir kitose valstybėse, ar mes esame gavę iš NATO valstybių kokių nors oficialių kreipimųsi arba oficialių raštų šio tyrimo tema? Ačiū.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mes esame gavę iš tų institucijų, į kurias kreipėmės. Esu minėjęs, kad mes kreipėmės į buvusį pranešėją Dicką Martį. Gavome jo atsakymą, gavome orlaivių, kurie siejami su Centrine žvalgybos valdyba, sąrašą, jų numerių sąrašą. Ta informacija, kurią turėjo partneriai, kas susiję su patalpų įrengimu ir visa kita, tai ji, galima sakyti, viešai prieinama. „Washington Post“ informacija, kuri remiasi buvusių pareigūnų liudijimais, yra viešai prieinama. Didelė dalis informacijos, ta, kuri buvo gauta iš užsienio, remiasi buvusiais tyrimais, t. y. Europos Tarybos, Europos Parlamento ir kitų valstybių atliktais tyrimais. Jie taip pat viešai prieinami. Škotijos, Portugalijos, Airijos tyrimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Bogušis. Ruošiasi kolega V. Gedvilas.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, iš tiesų tas tyrimas buvo labai vertingas. Mūsų ko­misija ir Seimas įrodė, aš tikiuosi, įrodys, kad Lietuvos vidaus politikai nedaro įtakos nei jonai, nei juzefai, nei josifai. Tačiau čia yra emocinė ir faktinė pusė. Emocinė yra ta, kai mano kolega klausė, ar yra gyvybė Marse, ar jos nėra? Tai ar mes nustatėm, jog Lietuvoje yra kalėjimai, ar kalėjimai buvo, ar įkalinimo įstaigos buvo, ar galėjo būti tik prielaidos? Iš to konteksto, to, kaip mes padarėme išvadas, būkite geras, gerbiamasis pirmininke, at­sakyti, ar buvo, ar galėjo būti pažeisti tarptautiniai įsipareigojimai, žmogaus teisių… ar buvo pažeistos žmogaus teisės? Aš klausiu jau kaip valstybininkas. Man A. Vidžiūnas paaiškino etimologiškai: yra labai garbinga sąvoka „valstybininkas“. Tai aš klausiu, ar buvo pažeistos žmogaus teisės?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu kalbame apie šį klausimą, be abejo, tada iškyla klausimas apie kalinius, ar buvo konkrečių kalinių. Taip, mes nenustatėme konkrečių kalinių. Vėl pabrėšiu vieną aplinkybę, kurią mes visą laiką pamirštame (man atrodo, jau trečią kartą kalbu tą patį): jeigu Lietuvos saugumo pareigūnai, kurie turėjo užtikrinti kontrolę, jos neužtikrino, jeigu jie tik pasyviai stebėjo, kas vyksta, kas atvažiuoja, bet nežino turinio, nežino, kas atvažiuoja, nežino, kas at­ve­žama, koks konteineris, nežino, kokie žmonės, negali mums įvardyti, mes taip pat negalime to įvardyti. Jie buvo mūsų deleguoti, paskirti vykdyti įstatymų nustatytas funkcijas. Jie to nevykdė, todėl atsakyti į šį klausimą, be abejo, sudėtinga. Todėl aš siūlyčiau ne kalbėti apie kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimo ar ne pažeidimo, o kalbėti apie tai, kad Lietuvos pareigūnai buvo pasiruošę pažeisti Lietuvos įstatymus. Siekiant aiškumo, jog… Juk Generalinė prokuratūra, atlikdama tyrimą ir aiškindamasi, ar tie mūsų minimi pareigūnai neviršijo savo įgaliojimų ir nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, galbūt nustatys daugiau aplinkybių. Gal, nevykdant kai kurių įstatymų, tos teisės ir buvo pažeistos, pavyzdžiui, dėl nelegalaus sienos kirtimo. Aš nežinau. Šiuo atveju atsakymas yra būtent toks, koks yra išvadose.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Gedvilas. Nematau. A. Dumčius. Prašom, profesoriau. Ruošiasi kolegė R. Juknevičienė.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš vertinu, kad komiteto atliktas didžiulis darbas, bet noriu paklausti dėl išvadų, kaip galutinio rezultato. Ar jums neatrodo, kad tikroviškiau būtų akcentuoti ir įvertinti veiklą mūsų institucijų pareigūnų, kurie, galima sakyti, slapta kūrė valstybę valstybėje, o ne rašyti prielaidas dėl asmenų pervežimo, sulaikymo, patalpų įrengimo? Na, dėl patalpų įrodyta, bet dėl pervežimų ir sulaikymo nėra įrodyta. Taip sakant, buvo, bet nerasta. Kodėl mums reikia paskleisti įtarimus, kurie gali sukelti dar didesnį ažiotažą? Ačiū.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakydamas vėlgi jau pakartosiu, kad tyrimo išvados paremtos vis dėlto ne prielaidom, o liudininkų parodymais ir gautais dokumentais. Tai vienareikšmiškai. Gal­būt jūs visų jų nematėt. Taip jau išeina, kad mes negalim pateikti visos tos informacijos, kuri susijusi su šių mūsų valstybės saugumą užtikrinančių institucijų veikla, detaliau pateikti, bet vis dėlto už kiekvieno žodžio vėlgi slypi faktai, liudijimai, gauti dokumentai. Ar galėjo būti išvados kokio nors kito pavidalo? Aš manyčiau, jos galėjo būti ki­to pavidalo tik tokiu atveju, jei Valstybės saugu­mo departamentas nuo pat pradžių, t. y. nuo rugpjūčio mėnesio, mums būtų suteikęs visą reikalingą informaciją, tą informaciją, kurią mes gavom tyrimo pabaigoje. Tyrimas buvo pradėtas be jokių išankstinių nuostatų. Pabrėšiu vieną, manau, esminį faktą – be išankstinių nuostatų. Jeigu jūs pasižiūrėsite rugsėjo mėnesio mūsų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto bendro posėdžio rezultatą, mes kalbam apie tai, kad taip, mes nenustatėm iš gautos informacijos, bet jeigu bus gauta kokia nors papildoma informacija, mes tęsime tą tyrimą. Ir, gavus papildomos informacijos, tas tyrimas buvo tęsiamas. Bet vėlgi pabrėžiu – be išankstinių nuostatų.

PIRMININKAS. Ačiū. Matau, atsirado kolega V. Gedvilas. Ar pasiruošęs klausti? Ar pirma J. Olekas, tada V. Gedvilas. J. Olekas. Prašom. Ge­rai. (Balsai salėje) Kuris pasiruošęs? Kolega V. Gedvilas? J. Olekas. Prašau. J. Olekas, prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Nors nebuvau tų žodžių taręs vaikystėje, bet visada pasiruošęs, pirmininke, dabar galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Gerai.

J. OLEKAS (LSDPF). Tai jeigu, gerbiamasis kolega, jūs sakėte, kad ne visi turėjo galimybę su­sipažinti, tai susipažinau su ta medžiaga, kurią mes turėjome ir gavome. Ir dar kartą turiu pasakyti, kad visi liudiję asmenys patvirtino arba teigė, liudijo, kad nei kalėjimų, nei atvežtų žmonių į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo. O visa ki­ta yra prielaidos, apie kurias mes kalbam. Bet mano klausimas būtų jums toks: kokie faktai liudija, kad vis dėlto kalinių buvo ir, kaip jūs bandote čia teigti, kad kalėjimams galimybių buvo. Nes tą, ką jūs teigiate, kad Europos Taryba yra nurodžiusi, kad viduj tvarkosi Centrinės žvalgybos pareigūnai, o tik išorėje priklauso apsauga kitos šalies, pri­imančios šalies, pareigūnams, tai mūsų atveju visos patalpos, kad ir kur buvo, visur mūsų pa­reigūnams buvo prieinamos, jie jas matė, jie apie jas mums liudijo. Todėl man atrodo, kad čia yra labai aiškus nelogiškumas jūsų pateiktame išvadų projekte.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakydamas dėl nelogiškumo galėčiau pasakyti pirmiausia tai, kad man kitoks įspūdis susidarė. Mūsų pareigūnai lankydavosi tose patalpose, kuomet, išskyrus Dabašinską, jose nebuvo Amerikos pareigūnų, t. y. kai jos būdavo tuščios, jose nieko nebuvo. Šiuo at­veju jie mums nieko daugiau ir negalėjo pasakyti. D. Dabašinskas taip pat, kiek supratau, epizodiškai lankydavosi tose patalpose. Tą jisai pats ir liudijo. Bet mūsų išvada kalba apie tai, kad VSD nesiekė kontroliuoti partnerių veiklos, nors tai Ope­ratyvinės veiklos įstatymu numatyta, nestebėjo, nefiksavo atvežamų, išvežamų krovinių, nekon­troliavo atvykimo, išvykimo, ne visuomet tu­rėjo galimybę matyti atvykstančius, išvykstančius asmenis. Manau, pasakyta pakankamai daug ir, vėlgi remdamasis Valstybės paslapčių ir tarnybos paslapčių įstatymu, turiu pasakyti, kad vis dėlto informacija apie bendradarbiavimo turinį, eigą, objektus, rezultatus yra valstybės paslaptis. Ir šiuo atveju, jeigu mes panaudotume daugiau tyrimo me­tu sužinotos informacijos, galbūt, sakysim, ki­tiems kažkokios abejonės būtų mažesnės.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia kolega V. Gedvilas. Prašom.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš norėjau paklausti pranešėjo. Sakykit, gerai, šiandien mes priimsim nutarimą, nutarimo projektą patvirtinsim. Kas toliau?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, jau buvo šitas klausimas – kas toliau. Toliau, aš manau, tęsim sesijos darbą, ir viskas. Nes mūsų tyrimas baigtas, išvados padarytos. Čia vyksta tiktai išvadų pristatymas. Dar bus svarstymas ir, manau, priėmimas. Bet Generalinė prokuratūra iš esmės dabar, jau ir po pateikimo, turi galimybę pradėti savo tyrimą, nes mes vis dėlto esame įrašę siūlymą, kad turi būti nustatyta, ar nebuvo viršyti tarnybiniai įgaliojimai ir nebuvo piktnaudžiaujama savo tarnybine padėtimi. Tą turi nustatyti tiktai Generalinė prokuratūra. Šiuo atveju komitetas iš tiesų ne kokia nors teisėsaugos institucija ir tokių tyrimų, tokių galimybių, kurias turi Generalinė pro­kuratūra, t. y. atversti ir operatyvines bylas VSD, mes neturime. Taigi, manau, tas tyrimas pa­rodys daugiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dabar baigsim pateikimo procedūrą, ir vienas – už, vienas – prieš. S. Stoma. Prašom, kolega. Ir ruošiasi V. P. Andriukaitis arba V. Žiemelis.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš ti­k­rųjų labai svarbus tyrimas. Mes, aš manau, kitaip negu kai kurie čia pasisakę… Tikrai noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį, kad šiuo tyrimu mes gerokai pasistūmėjom mūsų valstybės stiprinimo linkme. Niekam ne paslaptis, kad kuo valstybė prasčiau funkcionuoja, tuo joje yra daugiau paslapčių. Mūsų valstybė apskritai yra virtusi kažkokia paslapčių šalimi. Ir čia viena iš tų paslapčių, kurios, susidaro toks vaizdas, kartais su­silieja į tokį paslapčių tinklą, ir vienas paslaptis sau­gantys žmonės kažkodėl gina kitas paslaptis saugančius žmones, ir taip tie paslapčių saugotojai vos neįsitvirtina visame valstybės aparate. Tai kie­kvienoje vietoje, kur mes sumažiname paslapčių, aš sakyčiau, kad mes padarome gerą darbą. O tas kvailas propagandinis šauksmas, kad mes čia tarsi bloginame santykius su mūsų turbūt pačiais geriausiais partneriais – Jungtinėmis Amerikos Val­stijomis, yra apskritai iš piršto laužtas. Aš jums tiktai pacituosiu vieną sakinį iš prezidento B. Oba­mos kalbos atsiimant Nobelio taikos premiją. Čia, tarp kitko, tas sakinys visai tiktų gerbiamojo J. Karoso įvardytiems „valstybininkams“. „Mes prarandame save, kai paminame kaip tik tuos idealus, dėl kurių kovojome.“ Taigi laikomės vertybių ir atliekame savo darbą iki galo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Vytenio nematau. V. Žiemelis. Prašom. Kita nuomonė.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Į Europos… Mano požiūriu, tokio turinio, koks yra šiandien, išvadų negalėtume priimti. Tai visų pirma Europos Parlamentas inicijavo tyrimus, kuriuose Lietuva nebuvo įvardyta valstybė, kurioje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas. Ir mes štai šiuo tyrimu sukeliam abe­jo­nių. Jeigu mes būtume nustatę, kad buvo, aišku, įvardinam, kad buvo pas mus toks kalėjimas, buvo kalinami kaliniai, tada jau, aišku, prokuratūra pradeda savo darbą, iškelia baudžiamąją bylą ir nustato kaltus asmenis, kaltus pareigūnus, kurie tą padarė. Tačiau šiandien mes nepasakome nei buvo, nei nebuvo. Antras atvejis, jeigu pasakom nebuvo, irgi viskas aišku. Tuo mes ir pabaigiame savo tyrimą, ir niekur daugiau nesame įvar­di­jami – nei Europos Parlamente, o šiuo atveju vėl galime būti įvardinti, nei masinės informacijos prie­monėse. O šiuo atveju pasakydami, kad sąlygos sulaikytiems asmenims atvežti Lietuvoje buvo, mes sukeliame dideles insinuacijas ir galime kalbėti ką norim. Šitas sakinys leidžia interpretuoti, ypač masinės informacijos priemonėms, šį teiginį kaip nori. Lygiai taip pat ir antrasis teiginys, kad Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti asmenį. Nors toliau teigiama, kad, komiteto duomenimis, tos patalpos ir nebuvo panaudotos. Taigi šis sa­ki­nys sukelia įvairias interpretacijas. Ypač esant tei­sininkui už tokias formuluotes balsuoti tikrai negalima. Aš kviečiu nebalsuoti už šias išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar premjeras nori dabar, ar po balsavimo? Gerai. A. Kubilius. Prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti tik keletą labai trumpų pastabų. Visų pirma noriu pasveikinti labai profesionaliai atliktą parlamentinį tyrimą.

Antras dalykas. Aš siūlau baigti Seime gana tuščią diskusiją, kuri visiškai nesiremia net tyrimo duomenimis, buvo ar nebuvo kalėjimai. Taigi labai paprastai ir aiškiai perskaitykime, kas yra pasakyta. Taip, mūsų partnerių amerikiečių pas­tan­gomis buvo sukurta infrastruktūra, kurią komi­­te­tas identifikavo kaip tinkamą sulaikyti. Aš dar noriu pabrėžti, kad sukurta mano Antakalnio apygardoje, manęs visai neklausiant.

PIRMININKAS. Tamstai vadovaujant?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai čia viena prob­lema. Bet aiškiai pasakyta: sukurta infrastruktūra. Tai kas ginčija šitą faktą? Jeigu ne infrastruktūrą sukūrė, tai, gerbiamasis Juozai, tada pasakyk, ką ten pastatė amerikiečiai? Mėnulio stebėjimo cent­rą? Labai aiškiai atsakykime. Jeigu buvo sukurta infrastruktūra, tai vienas aiškus faktas. Antras aiškus faktas, kad mūsų tarnybos leido ta infrast­ruktūra naudotis nekontroliuojamai. Buvo sudarytos galimybės naudotis taip, kaip kas galvoja. Dabar ar buvo pasinaudota, ar buvo atvežti sulaikytieji asmenys, ar buvo jie ten patalpinti, to ne­žinome, nes mes nekontroliavome. Ir tą sužinoti galime tik tada, jeigu mūsų kolegos amerikiečiai atsakys, ką jie ten darė. Štai ir viskas, kas šiandien šitose išvadose pasakyta labai aiškiai ir profesionaliai. Tai aš siūlau nustoti diskutuoti, patvirtinti tokias išvadas ir eiti dirbti toliau.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Bet, matyt, būtų galima atsakyti, kad Marso stebėjimui, nes apie Marsą šiandien jau buvo kalbama minimum du kartus. Dabar iš kitos pusės. V. Andriu­kai­tis, ir tada balsuosime.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, J. Oleko pavardė taip pat bu­vo paminėta. Visų pirma, aš manau, mes turėtume pasielgti labai atsakingai. Komiteto pateiktos išvados neatsakė nė į vieną Seimo iškeltą klausimą, nė į vieną. Jie atsakė abejonėmis ir pozicijomis gali būti ir gali nebūti. Kita vertus, tai, kas vyko viešojoje erdvėje, akivaizdžiai pademonstravo labai prastą Lietuvos pozicijų padėtį. Aš galiu pasakyti, kai A. Kubilius kalbėjo apie tai, kad mūsų VSD dirbo KGB metodais, tai aprašė „New York Times“ ir kiti laikraščiai. Kai jis pabandė tai paneigti, to jau niekas nebegirdėjo.

Andriau Kubiliau, pats padarėte didžiulę paslaugą Lietuvos įvaizdžiui, tiesiog dabar galite iš­lei­sti milijonus, kad jos įvaizdis pagerėtų.

Kita vertus, aišku, kad komitetas, nežinau, ką darė. Iš to, kas pateikta, matyti, kad kalnas pagimdė pelę, bet ta pelė sukėlė labai daug papildomo triukšmo. Dabar mes siūlome vieni kitiems kažką patvirtinti. Aš manau, mes galėtume įgalioti komitetą vis dėlto konkrečiai atsakyti į tris Seimo iškeltus klausimus: buvo, taip, kas, kur ir tuomet bus viskas aišku. Jeigu to neįvyksta…

PIRMININKAS. Laikas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …tada ginčas dėl pusiau pilnos ar pusiau tuščios stiklinės yra bevertis. Ir teisine prasme šios išvados taip pat yra bevertės.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, čia buvo paminėtos kai kurių pavardės arba kai kurie dėl kitko nori kalbėti, tai po to, kai balsuosime. Kolegos, prašom susikaupti ir balsuoti. Ar pritariame Seimo nutarimo projektui po pateikimo? Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai, balsavo 90: už – 67, prieš – 8 ir 15 susilaikė. Pritarta.

Numatyta svarstyti Seimo posėdyje sausio 21 d. Kas dabar nori kalbėti? P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Replika po balsavimo, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Susipažinus su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktomis išvadomis, peršasi tokia mintis – arba iš tikrųjų nebuvo gauta visos informacijos ir nebuvo galima nustatyti, kad čia buvo kalinami iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvežti kaliniai, arba tam nebuvo politinės valios, arba tam nebuvo duota leidimo. Į šitą klausimą atsakyti. Apskritai man, kaip Seimo nariui, jau ne naujokui, tik nuolat pasitvirtina nuostata, kad mes esame nei demokratinė, nei teisinė valstybė. Kad Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas yra tik priedanga kažkokioms neaiškioms jėgoms vykdyti tiek mūsų valstybės užsienio, tiek vidaus politiką.

Man labai keistai skambėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko atsakymas, kad neinformavo nei Prezidento, nei prem­jero. Netikiu. Prezidentą R. Paksą informavo, bet mes žinome, koks R. Pakso likimas po to, kai jis pa­sakė: ne, nepažeidinėsiu Lietuvos Respublikos įstatymų. Deja, ir dešiniųjų, ir kairiųjų balsais, va­do­vaujant Amerikos specialiosioms tarnyboms, pa­šalintas iš Prezidento pareigų, apkaltintas ir jam neleidžiama net eiti tarybos nario pareigų. kai ku­rie dėjo pastangas, kad ir Europos parlamentaru ne­galėtų būti, bet ten truputį pritrūko raumenų kai kuriems mūsų politikams. Štai, gerbiamieji, kokia yra demokratinė valstybė! Gėda mūsų valstybei, net kažkokia Pietų Afrikos bananų valstybė šitaip savęs negali negerbti, kaip mes negerbiame. Pa­­sikeitė Amerikos prezidentas, kuris pasmerkė kalėjimus, pasmerkė G. Busho politiką, mes iš paskos smerkiame. Ateis vėl kitas prezidentas, pritars tiems kalėjimams, vėl mes vešim čia ir kankin­sime kalinius. Štai mūsų politika, štai mūsų val­stybė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs sau leidote per daug. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs turite visas galimybes pasiklausti atitinkamų institucijų, į kurias jūs dabar nukreipėte klausti Seimą, kad gautumėte atsakymą. Kiek suprantu, dar par­t­nerystės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ne­sate nutraukę, nors kai kurie veiksmai galbūt tą liu­dytų. Dėl mūsų išvadų, kurias jūs kviečiate liudyti, tai mes turbūt po pusvalandžio svarstysime kitas išvadas apie pedofilijos bylą. Pasirodys, kad instrumentą, su kuriuo tą pedofiliją atlieka, daug kas šioje salėje turi. Vadinasi, yra visos prielaidos, kad net ir Ministras Pirmininkas taip pat gali elgtis. Aš manau, tokių išvadų neturėtume daryti.

PIRMININKAS. Medikai kažkaip neaiškiom užuominom kalba. Kolegos, su pusvalandžio pavėlavimu imamės prezidentinių projektų. 2-1a ir 2-1b klausimai – tai Respublikos Prezidentės grąžintieji įstatymai. Pirmiausia Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-975. Pranešėja – Solveiga Cirtautienė, Prezidentės patarėja. Prašom į tribūną. Kolegos, tylos! Prašom klausytis. Nauji klausimai.

15.30 val.

Baudžiamojo kodekso 38, 47, 182 ir 190 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-975Gr., Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIP-976Gr. (pateikimas)

 

S. CIRTAUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos Pre­zidentės 2009 m. gruodžio 31 d. dekretą, kuriuo Sei­mui grąžinamas pakartotinai svarstyti 2009 m. gruodžio 22 d. priimtas Baudžiamojo kodekso 38, 47, 182 ir 190 straipsnių pakeitimo įstatymas.

Visų pirma leiskite pažymėti, kad Prezidentė visiškai pritaria įstatymo leidėjo tikslui spręsti ma­mų baudžiamosios atsakomybės problemas dėl ga­­limo jų sukčiavimo. Prezidentė taip pat palaiko alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo baudžiamąją politiką. Tačiau, Prezidentės manymu, šiandien pasirinktas teisinis kelias šioms prob­lemoms spręsti, tai yra švelninant atsakomybę asmenims už pavojingus, sunkius turtinius nusikaltimus, kurių šiandien daugėja, o jų atskleidimas ir išaiškinimas tampa vis ilgesnis ir sudėtingesnis, gali sukelti kur kas daugiau negrįžtamų, sunkių padarinių teisinei sistemai ir kriminogeninei situacijai ir tik iš dalies leistų pasiekti įstatymo leidėjo iškeltus tikslus. Todėl Prezidentė, grąžindama šio įstatymo pataisas, siūlo visiems kartu iš naujo spręsti šį klausimą pasirenkant alternatyvų kelią, kuris efektyviau ir tinkamiau leistų pasiekti iškeltus tikslus.

Pirma. Prezidentė, įvertinusi labai aiškiai ir nedviprasmiškai išsakytą nepriklausomų ekspertų kritiką, norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad po siūlomų pataisų įsigaliojimo sušvelninus baudžiamąją atsakomybę už sunkius turtinius nusikaltimus šiais pakeitimais pasinaudotų kur kas daugiau pa­vojingus nusikaltimus, tokius kaip vagystės, plėšimai, turto prievartavimai, turto pasisavinimas, PVM grobstymas, padariusių asmenų.

Tai reiškia, kad tų nusikaltimų, kurie šiandien pripažįstami sunkiais, atžvilgiu bus sutrumpinti senaties terminai ir kur kas labiau sutrum­pintos maksimalios laisvės atėmimo bausmės, o tei­smas, įstatymu pakeitus veikos pavojingumą ir maksimalias sankcijos ribas, neturėtų galimybės tais atvejais, kai tai būtina, reaguoti į situaciją ir paskirti griežtą, bet įstatyme nenumatytą bausmę. Taip pat tai reiškia, kad teismai šiandien, užuot sprendę žmonėms aktualias problemas ir bylas, dėl kurių ilgo nagrinėjimo Lietuva jau ne kartą pralaimėjo Europos Žmogaus Teisių Teisme, turės grįžti prie senų, jau išnagrinėtų bylų.

Reikia pripažinti, kad po Baudžiamojo kodekso pataisų… pagerintume ikiteisminių tyrimų skaičių statistiką, bet realiai pablogintume kriminogeninę padėtį ir padidintume smulkių grobstymų skaičių, o tai apsunkintų sunkių nusikaltimų išaiškinimo ir atskleidimo galimybes. Prezidentė neabejoja, kad tai nėra ir niekada nebuvo įstatymo leidėjo tikslas ir prioritetas.

Antra. Minėta, kad Prezidentė palaiko alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo baudžiamąją politiką, tačiau mano, kad pradėti rei­kėtų ne nuo sunkiausius nusikaltimus padariusių asmenų. Be to, numačius alternatyvią bausmę, baudą tik asmeniui, apgaule įgijusiam didelės vertės turtą ar… kitą kvalifikuotą sukčiavimą, ir to nenumačius už kitus panašaus ar net mažesnio pavojingumo turtinius nusikaltimus, baudžiamosios teisės reguliavimas neatitiktų teisinės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, konstitucinio asmens lygybės ir teisinės valstybės principų.

Trečia. Reikia pasakyti, kad pasirinktas teisinis kelias nesprendžia visų persekiojamų mamų problemų, nes įvertinus faktinę padėtį matyti, kad šiandien teismuose savo eilės laukia per 20 baudžiamųjų bylų, kuriose motinos kaltinamos sukčiavimu, tačiau net trečdalyje šių bylų mamoms inkriminuojamos ir kitos veikos, tokios kaip dokumentų klastojimas ir panašiai, kurių sankcijose alternatyvos laisvės atėmimui nėra. Taigi trečdalyje bylų siūlomos pataisos situacijos dėl laisvės atė­mimo bausmės skyrimo iš esmės nepakeistų.

Be to, turime pripažinti, kad ir šiandien teisinė sistema numato galimybę neskirti laisvės atėmimo bausmės tais atvejais, jei Baudžiamojo ko­dekso atitinkamo straipsnio sankcija numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Įvertinusi išdėstytus argumentus, Prezidentė sutinka su tuo, kad galima numatyti dar vieną papildomą priemonę teismui skirti švelnesnę bausmę, tačiau šiandien pasirinktu teisiniu keliu akivaizdžiai gali būti pasinaudota ne tik tais tikslais, kuriuos deklaruojame. Respublikos Prezidentės nuomone, šiandien ne pats tinkamiausias laikas da­ryti kardinalius ir neišdiskutuotus baudžiamosios politikos pokyčius. Tačiau pripažįsta, kad su­si­dariusią situaciją būtina spręsti, todėl siūlo visiems kartu galvoti, ką galima padaryti, kad baudžiamajame procese egzistuotų ne tik įstatymo nustatytos taisyklės, bet ir žmogiškumas.

Šiuo tikslu Prezidentė siūlo alternatyvą, kuri būtų konstituciškai grindžiama valstybės pareiga sudaryti visas sąlygas paskirti teisingą bausmę ir neleistų pareigūnams piktnaudžiauti valdžia ir pamiršti pagarbą žmogui. Atitinkamai Prezidentė siūlo papildyti Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, kuris numato švelnesnės nei įstatyme nustatytos bausmės skyrimo pagrindus ir tvarką, tai yra nustato galimybę skirti teisingą, adekvačią ir individualizuotą bausmę, įvertinus konkrečios bylos ap­linkybes ir konkretaus asmens situaciją.

Prezidentė siūlo išplėsti asmenų, kuriems gali būti skiriama švelnesnė nei įstatyme nustatyta bausmė sąrašą, į jį įtraukiant nėščias moteris, motinas ar tėvus, auginančius vaiką iki trejų metų, jeigu šie asmenys pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, prisipažino ir padėjo ikiteisminiam tyrimui arba visiškai, iš dalies atlygino ar pašalino pada­rytą turtinę žalą. Prezidentės manymu, šis pakeitimas efektyviau pasiektų Seimo keliamus tikslus ir būtų visiškai konstituciškai pagrįstas, neišskirtų motinų, padariusių panašaus pavojingumo nusikaltimus, iš kitų ir leistų suderinti pagarbos žmogui, teisingos ir adekvačios bausmės skyrimo imperatyvus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nenorėtumėte kartu pateikti susijusį įstatymo projektą dėl ATPK, tada vienu sykiu ir Seimo nariai klausinėtų, ir po to kalbėtų dėl balsavimo motyvų. Prašom.

S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų praėjusią savaitę Seime buvo registruotas alternatyvus Prezidentės pasiūlymas kaip galimas įstatymo projektas. Tai jeigu Seimas nuspręstų, kad būtų galima šiandien arba rytoj, arba kurią nors kitą dieną jį pateikti, tai būtų galima jį pateikti.

PIRMININKAS. Ne, jūs manęs nesupratote, aš turiu galvoj, kad yra grąžinti du įstatymų projektai. Tai tiek, kiek reikėjo, jūs pasakėte?

S. CIRTAUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, sutariame, kad klausinėjame dėl abiejų projektų, vadinasi, tam skiriamas ilgesnis laikas. Pirmasis klausia ko­lega R. Ačas, ruošiasi E. Žakaris.

R. AČAS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, visų pirma noriu pasidžiaugti Prezidentės budrumu ir teikiamomis pataisomis, nes tikrai akivaizdu, kad įstatyme buvo paliktos spragos, ir, mano žiniomis, šios spragos buvo paliktos galbūt ir tyčia, nes ypač aktyviai veikė tam tikri advokatai, kurie buvo suinteresuoti, kad įstatymas būtų toks, koks jis yra dabar. Sakykite, gal tokios informacijos turi ir prezidentūra, kad, pavyzdžiui, politikai ne šiaip sau priėmė įstatymą būtent tokį, o gal kai kurie buvo veikiami, kad jis būtų toks?

S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų informacijos, kad priimant įstatymą būtų siekiama ne tų tikslų, kurie buvo deklaruoti aiškinamuosiuose raštuose, tikrai neturiu. Mes po dekreto pateikimo ir apskritai ana­lizuodami gautą įstatymo projektą labai daug bendravome su šio įstatymo rengėjais ir tikime jų gerais ketinimais ir tikslais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo įvairiausių prieštaringų nuomonių, kad klausimas buvo sprendžiamas greitai, ko gero, tiesiog buvo iki galo neapgalvota, kad žiūrint sistemiškai į šį įstatymą jisai iš tikrųjų gali sukelti labai daug neigiamų padarinių. O kitokios informacijos, kad kokiu nors kitu būdu būtų daroma įtaka ir panašiai, aš tikrai neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Žakaris, ruošiasi kolegė B. Vėsaitė arba kolega A. Ma­zuronis.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, nė viena būsima mama pati sau nepakėlė atlyginimo, neišsimokėjo galimai neteisėtai padidinto atlyginimo. Visa tai padarė darbdaviai. Kodėl dabar visą laiką akcentuojama, kad reikia iš mamų išskaityti, tos mamos nervinamos, čia problemos ir taip toliau? Ar nebūtų paprasčiausia ir teisingiausia išieškoti iš darbdavių, išskaičiuoti, jeigu buvo įrodyta, kad buvo dirbtinai padidinta, iš darbdavių ir baudžiamąją atsakomybę taikyti darbdaviams? Ačiū.

S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų labai tiksli pastaba. Atsakydama į ją norėčiau pažy­mėti, kad pagal Generalinės prokuratūros pa­­teiktą įvairią statistiką ir bendrą informaciją to­kiose panašaus pobūdžio bylose šiandien atsa­ko­mybėn yra traukiamos ne tiktai motinos, bet ir dažniausiai darbdaviai. Natūralu, kad viešai ke­liamas motinų klausimas, kadangi jis yra jaut­riausias, ypač jeigu kalbama apie tokias galimai taikomas sunkias bau­smes kaip laisvės atėmimo bausmė. Tačiau vėl­gi sprendžiant, kurį asmenį pa­traukti baudžiamojon atsakomybėn, kokios bausmės turėtų būti taikomos, tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų kom­petencija ir pagal Konstituciją teismo kom­pe­tencija. Taigi išskirti motinas arba darbdavius, ar­ba taikyti atsakomybę vien tik motinoms ar vien tik darbdaviams, ar abiem kartu, šį klausimą kompetentingas spręsti vėlgi teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes. Jeigu iš tiesų nustatoma, kad buvo padarytas nu­sikaltimas, tai atsa­komybė turi būti taikoma visiems, tik klausimas kokia.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegės B. Vėsaitės ne­matau. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi kolega M. Zasčiurinskas.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų nenorėčiau labai gilintis į detales, kas (…), tačiau norėčiau jūsų paklausti ap­­skritai apie prezidentūros ir Prezidentės požiūrį į susidariusią mamų situaciją ir dėl to dabartinio, ir dėl buvusio įstatymo. Sakykite, ar Prezidentė šio­je istorijoje žiūri į mamas, kaip į buvusio blogo įstatymo įkaites, ar kaip į įstatymo pažeidėjas, ku­rioms reikia padaryti tam tikrą išimtį dėl to, kad jos yra mamos?

S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų šiandien, vertindami teisinį reguliavimą ir susidariusią situaciją, pačią situaciją turime vertinti labai atsargiai ir atidžiai. Bet kuriuo atveju, kiek tai priklauso nuo įstatymų leidėjo kompetencijos, kiek tai priklauso nuo Prezidentės valios ir jos konstitucinių galių, apie ją, kaip vieną iš subjektų, turintį įstatymo leidybos iniciatyvos teisę ir galimybę tam tikrais atvejais grąžinti Seimo priimtą įstatymą, pasakytina tai, kad tokiose situacijoje, ką gali daryti įstatymo leidėjas, tai jisai turi sudaryti, ką parodė visa ši situacija, visas sąlygas, visas teisines priemones priimti tiek teismams, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams teisingą sprendimą. Tai aš manau, kad visa šita situacija tam tikra prasme parodė šiokius tokius įstatymo netobulumus, kuriuos būtina taisyti, tą, manau, tiek Seimas, tiek Prezidentė stengiasi daryti.

O kiek tai susiję su motinomis, auginančiomis vaikus, arba su tėvais, auginančiais vaikus iki trejų metų, tai pati susiklosčiusi situacija vėlgi parodė, kad įstatymas, kadangi konstituciškai keliama pareiga nustatyti tokias bausmes, kad jos būtų teisingos ir individualizuotos, turėtų numatyti galimybes tam tikrais atvejais skirti švelnesnę bau­smę tokiems asmenims.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Zasčiu­rinskas. Ruošiasi kolega K. Daukšys arba kolega R. A. Ručys.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, valstybė priėmė įstatymą ir dabar jau visiems aišku, kad jame buvo spragų arba buvo pastatyti spąstai. Priimtas Motinystės įstatymas buvo puikus šeimos požiūriu, tai viena. Antra, or­ganizacijos, kurios privalo kasdien stebėti finansinių srautų ir visokias kitokias problemas, aš turiu omenyje Mokesčių inspekciją, „Sodrą“ ir panašiai, nieko nepadarė, leido darbdaviams ir mamytėms pakliūti į tuos spąstus, pasinaudoti šiomis spragomis ir tik po to, kai ministras nurodė, „Sodra“ įvykdė, prokuratūra pradėjo nagrinėti. Prašau pasakyti, šis įstatymas pasiekė savo tikslą, kaip puikiai žinote, gimimų skaičius padidėjo, dalis šeimų išėjo iš socialiai remtinų šeimų rato ir taip toliau, ar ne geresnis sprendimas būtų buvęs, jeigu jūs būtumėte pateikę amnestijos variantą šiai motinų grupei? Ačiū.

S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų jūsų iškelta problema yra labai opi ir diskutuotina, tačiau vertinant šiandieninę situaciją, tiek teisinį reguliavimą, tiek įstatymų taikymą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pagal Konstituciją įstatymų leidėjui keliama pareiga kurti įstatymus taip, kad juose kuo mažiau būtų spragų, kad kuo mažiau būtų sudaroma sąlygų piktnaudžiauti, bet ku­riuo atveju, netgi jeigu įstatymo leidėjo ketinimai yra teisingi ir sveikintini, jokiam asmeniui, tiek įstatymą taikančiam, tiek asmeniui, besinaudojančiam tomis teisėmis, suteiktomis įstatymų, negali būti sukuriamos galimybės piktnaudžiauti savo teise, tai yra panaudoti tas teises priešingai įstatymo tikslui arba savo interesams siekti, kad ir su įstatymo pagalba, kitų asmenų sąskaita. Visais at­vejais, jeigu asmuo piktnaudžiauja įstatymų numatytomis teisėmis, jam privalo būti taikoma atsakomybė. Tik vėlgi klausimas kokia.

Konstituciniai teisinės valstybės principai įpa­reigoja valstybę numatyti adekvačią, proporcingą ir teisingą atsakomybę. Tai šioje situacijoje įstatymo leidėjo pagrindinis uždavinys turėtų būti būtent sudaryti sąlygas konkrečiu atveju įstatymą taikantiems subjektams individualizuoti situaciją ir taikyti proporcingas priemones. Taip pat įstatymo leidėjo pareiga yra užkirsti kelią bet kokiems ir valdžios institucijų galimiems piktnaudžiavimams, kai tam tikri pareigūnai galėtų arba turėtų galimybę pasinaudoti savo valdžia priešingai žmogaus teisėms arba negerbiant žmogaus orumo. Manau, šioje situacijoje, ko gero, didžiausia problema ne paties įstatymo, bet jo tinkamo taikymo. O kadangi įstatymą taiko ir juo naudojasi visi asmenys, tai turėtume prisiimti atsakomybę visi.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K. Daukšys. Nematau. Kolega R. A. Ručys. Taip pat nematyti. Tokiu atveju klausia S. Stoma. Ruošiasi kolega P. Gražulis.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų labai sveikintinas Prezidentės teikimas. Vis dėlto politikai irgi turėtų prisiimti atsakomybę už tą prieš porą metų priimtą įstatymą, Motinystės draudimo įstatymą. Ten tikrai buvo palikta provokacinė landa, kai kurios mamos tuo susigundė ir dabar dėl to turi kentėti jų nekalti vaikai. Klau­simas būtų toks. Kadangi buvo ir Teisės ir teisė­tvarkos komiteto pirmininko pono S. Šedbaro pateiktas variantas, ar jūsų teikiamas variantas ir pono S. Šedbaro variantas galėtų būti kiek nors suderinami? Ačiū.

S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų tam tikra prasme jie galėtų būti derinami padarius atitinkamas korekcijas, nes, kaip ir minėjau, tiek Prezidentės siū­lomas variantas, tiek gerbiamųjų Seimo narių siūlomas variantas visiškai deklaruoja tuos pačius ti­k­slus ir siekia to paties rezultato.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi kolega A. Bucevičius arba kolega…

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, suprantama, kad daugiavaikės motinos arba tėvai, kurie globos vaikus, daugeliu atveju yra išsilavinę, turėję didelius atlyginimus. Jie faktiškai planavo, sąmoningai planavo tokią apgaulę, kad vėliau, išei­dami tėvystės atostogų, gautų iš valstybės didesnes pajamas. Tai vis dėlto sąmoningas, gerai apgalvotas elgesys. Kur jūs matote lengvinančias priežastis, palyginti su kitais finansiniais nusižengimais?

S. CIRTAUTIENĖ. Iš tikrųjų klausimas labai tikslus. Į jį galėčiau atsakyt taip, nes mes iš tikrųjų analizavome situaciją ir galvojome, ar pateikiamas mūsų pasiūlymas negalėtų turėti neigiamų pasekmių. Tačiau pasižiūrėję į pačią problemą sistemiškai ir išanalizavę Konstitucinio Teismo doktriną, taip pat pasitarę su teisės ekspertais padarėme to­kią išvadą, kad Prezidentės teikiamas, siūlomas… privalumų turėtų tuo požiūriu, kad bet kuriuo atveju, jeigu teismas nustato, kad buvo padarytas nu­sikaltimas, tai baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma visiems, nesvarbu, ar tai būtų motinos, ar tai būtų tėvai, auginantys, sakykime, vaikus iki trejų metų, ar tai būtų bet kurie kiti asmenys. Tačiau visais atvejais klausimas kyla toks, kokia turėtų būti taikoma atsakomybė. Konstitucijoje keliama pareiga įstatymo leidėjui – numatyti tokią atsakomybę, kuri būtų adekvati, proporcinga ir individualizuota. Atsižvelgdami į tai, į šiandien susiklosčiusią situaciją ir priežastis, dėl kurių buvo padaryti vieni ar kiti pažeidimai, taip pat atsižvelgdami į tų motinų, nėščiųjų padėtį, mes visiškai manome, kad konstituciškai būtų realiai pagrįsta sudaryti teismui galimybes, atsižvelgiant į individualią padėtį, atsižvelgiant į konstituciškai saugomas šeimos vertybes, į vaiko teisę augti su šeima, manome, kad visiškai pagrįstai gali būti suteikiama teismui teisė konkrečioje byloje skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę. Tai yra neskiriant laisvės atėmimo bausmės, bet, pavyzdžiui, skiriant baudą.

PIRMININKAS. Ačiū. S. Bucevičius. Nematau. J. Olekas klausia. Ruošiasi kolega A. Sysas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, ačiū, gerbiamoji pranešėja, už įdomų pri­statymą, už atsakymus į klausimą. Priimdami įstatymą mes daug diskutavome, kiek gali pasinaudoti kiti šiuo įstatymu, kurie neverti tuo pasinaudoti, nes aš, priešingai, nei mano kolega, klausęs anksčiau, manau, kad daugelis moterų norėjo gero – pagimdyti naujagimį, pagimdyti naują Lietuvos pilietį ir buvo laimingos, kad jų darbas buvo įvertintas daugiau. Galbūt teisėsaugai atrodo, kad per daug ar panašiai, ir čia iškyla ta atsakomybės prob­lema. Bet mano klausimas būtų, ar dabar, po jūsų pateiktų gerbiamosios Prezidentės teikiamų pataisų, ar visos landos, tos, kuriomis galėtų pasinaudoti kiti, bus, sakykime, neprieinamos. Sakykime, atliekant jam bausmę ar būsimiems tėvams, ar panašiai. Ačiū už atsakymą.

S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų labai aktualus klau­simas, kurį gana ilgai diskutavome. Bet kuri situacija arba konkreti situacija yra individuali. Ir tai, kad netgi 62 straipsnyje yra numatyta galimybė teismui taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę mūsų teikiamame pasiūlyme, jeigu nusikaltimą padaro motina arba tėvas, auginantis vaiką iki trejų metų, tai savaime nereiškia, kad visais atvejais a priori teismas ir turės tai daryti. Teismas tokią galimybę turės tik įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Ir jeigu bus nustatyta, kad asmuo piktnaudžiauja šia teise, kad iš tiesų visuomenei yra toks pavojingas, kad jį būtina izoliuoti, t. y. taikyti laisvės atėmimo bausmę, o ne baudą, kad teisinga bausmė konkrečiu atveju bus ne švelnesnė, bet įstatyme nustatyta sankcija, pavyzdžiui, tam tikra laisvės atėmimo bausmė, tai jis ir turės daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas, ruošiasi V. Bacevičius.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja (aš sėdžiu kairėje), mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirma dalis, daugelis mamyčių, kurios bent man rašo elektroninius laiškus, nepasirašydamos pavardžių, pirmiausia nuogąstauja dėl to, kad priėmus Prezidentės dekretą lieka jų teistumas. Teistumas lieka visam gyvenimui. Pasiūlytas Seimo įstatymas leidžia, sakykime, ištaisyti klaidą grąžinant pasiimtus, sakykime, neteisėtus pinigus ir likti bent jau be įrašo CV, kad buvau teista. Jūsų siūlymas keisti Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį… Kiek aš suprantu, mes apie visus tris kalbame? Apie vieną?

PIRMININKAS. Apie du.

A. SYSAS (LSDPF). Bet tai yra tiesiogiai susiję, nes tai siejama su tuo pačiu įstatymu. Jūs manote, kad priėmus šitą įstatymą, kaip sakote savo aiškinamajame rašte, pirmuoju atveju kiti nusikaltėliai galėtų pasinaudoti, o jau 62 straipsniu negalės pasinaudoti? Aš manau, kad lygiai taip pat. Nusikaltėlis, kuris nepatenka į šių mamų tarpą arba tėvelių, kurie pasinaudojo, lygiai taip pat gali pasigaminti per trumpą laiką vaiką ir irgi paprašyti ir pasinaudoti Baudžiamojo kodekso 62 straipsniu, jeigu jis bus priimtas. Labai ačiū.

S. CIRTAUTIENĖ. Atsakydama į jūsų klausimą norėčiau dar kartą pakartoti, kad esmė dažniausiai yra ne pats įstatymo tekstas, bet tai, kaip jis yra taikomas. Pritaikyti vieno arba kito konkretaus atvejo visoms situacijoms neįmanoma. Tais atvejais, kai iš tikrųjų teismas pagal individualias aplinkybes nustato, kad padarytas nusikaltimas, tai nepaisant to, ar tai būtų motina, ar tai būtų bet kuris nusikaltimą padaręs asmuo, įstatymas rei­kalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tačiau klausimas – kokią. Tai yra kokia bausmė būtų tei­singa, adekvati ir proporcinga siekiamiems tik­s­lams. Be viso to, labai svarbus yra klausimas ne tik koks įstatymas yra, bet ar jis teisingai taikomas, ar jis taikomas gerbiant žmogaus teises ir lai­sves. Aš manyčiau, kad šioje situacijoje didele da­limi kilęs visuomenės nepasitenkinimas, ko gero, yra susijęs su konkretaus įstatymo taikymu. Reikia mums visiems nepamiršti, kad įstatymas turi būti pirmiausia taikomas ne formaliai, bet gerbiant kiekvieno asmens, ar jis būtų įtariamas, ar kaltinamas, teises ir laisves. Tai yra kiekviena valdžios įstaiga turi elgtis su kiekvienu žmogumi oriai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. M. Čigrie­jienė. Ruošiasi R. Kupčinskas.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs manote, jei bus priimta be jūsų pataisų, pasinaudos ne tik motinos, bet ir nuteisti už plėšimus, va­gystes ir kitus nusikaltimus. Norėčiau, kad tą daugiau akcentuotumėte. Ačiū.

S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų mes siūlome ne­diferencijuoti motinų, kurios yra kaltinamos su­kčiavimu, ir kitų motinų, kurios galimai galėtų padaryti kitus turtinius ar panašaus pobūdžio nusikaltimus. Bet aš manau, kad būtent toks nediferencijavimas pagal nusikaltimo pobūdį labiausiai atitinka Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, bet, pakartosiu, kad mūsų siūloma 62 strai­psnio pataisa automatiškai nesudarys sąlygų taikyti švelnesnę, nei įstatymas nustato, bausmę. Ji sudarys sąlygas teismui konkrečioje situacijoje skirti teisingą bausmę, įvertinus tai, ar tuo atveju motina ar tėvas yra tokie pavojingi, kad jiems būtina taikyti laisvės atėmimo bausmę, o ne švelnesnę bausmę.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Kupčin­s­kas, ruošiasi kolegė A. Zuokienė.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, aš tai norėčiau atkreipti dėmesį ne tik į tuos motyvus, kurie čia buvo išdėstyti arba klausiant, arba aiškinantis. Vis dėlto sprendimą arba įsakymą dėl vienokio ar kitokio atlyginimo, išeinant motinystės atostogų, priėmė tų įstaigų ad­ministratoriai arba vadovai. Čia pono E. Ža­kario pastaba tikrai yra, man atrodo, gana tiksli, nes sprendimą dėl vienokio ar kitokio atlyginimo mokėjimo vis dėlto priėmė vienos ar kitos institucijos, įstaigos vadovai. Motinystės atostogų išeinančios motinos ne pačios priėmė tą sprendimą vienokį ar kitokį atlyginimą išmokėti. Tai čia irgi tu­rėtume kaip nors teisiškai įvertinti. Ačiū.

S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų jūsų iškeltos abejonės ir pastabos yra suprantamos, tačiau, atsakydama į juos šiandien ir įvertinusi tą situaciją, kad būtent šiuo metu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai ir nagrinėjamos bylos, plačiau komentuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo veiksmų iš tikrųjų nenorėčiau. Pagal Konstituciją teisingumą vykdo teismas. Aš tikiu, kad įvertinęs konkrečias situacijas ir konkrečias aplinkybes jis priims teisingiausius sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinioji klausia A. Zuokienė. Prašom.

A. ZUOKIENĖ (MSG). Savo aiškinamajame rašte jūs rašote, jog taip bus teismams suteiktos platesnės galimybės. Tačiau aš noriu priminti, koks šiandien yra 62 straipsnis. Jau šiandien teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikaltimą, nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Ir būtent tai, kas yra siūloma Prezidentės, tai ir yra „jei asmuo padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą“, t. y. būtent tos formuluotės, kurias jūs šiandien tei­kiate mums, jau šiandien yra 62 straipsnyje. Ly­giai taip pat Baudžiamojo kodekso 62 straipsnyje yra parašyta, jog jeigu kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, jam gali būti skiriama švelnesnė bausmė. Todėl manau, kad šis Prezidentės pasiūlymas iš esmės nieko nekeičia, ir vis dėlto ar bus, ar nebus taikomos švelnesnės bausmės, priklauso tik nuo teismo.

S. CIRTAUTIENĖ. Ir mūsų aiškinamajame ra­šte su pateiktu 62 straipsnio pasiūlymu dėl galimybės teismui skirti švelnesnę bausmę mes patys taip pat akcentavome tai, jog šiandien teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagal atskirą Baudžiamojo kodekso straipsnį turi galimybę, vadovaudamasis teisingumo principu, skirti švelnesnę, ne­gu įstatymas numato, bausmę. Tačiau tokioje situacijoje jis turi labai aiškiai ir tiksliai argumentuoti, kodėl jis skiria švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę. Kaip rodo praktika, jis tai daro gana retai, tik išskirtiniais atvejais. Kita vertus, šiandien, kiek žinau, iš vieno teismo sprendimo, kuris dar nėra įsiteisėjęs, o jau yra apskųstas apeliacine tvarka, daryti apibendrintas išvadas, kokia ateitis laukia tų mamų, kurioms pradėti ikiteisminiai tyrimai arba bylos yra nukeliavusios į teismą, kol kas kategoriškas išvadas daryti sunku.

Dėl mūsų detalizuoto pasiūlymo 62 straipsniui ir numatytų papildomų aplinkybių. Yra tam tikrų pagrindų, kurie numato, ar tai būtų asmuo, kuris serga tam tikra liga, ar turi invalidumą, ar tai būtų asmuo, kuris išlaiko mažamečius vaikus ir nebus galimybės kam tuos vaikus auginti, tai yra tos papildomos aplinkybės, kurios ir šiandien leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę. Tačiau yra ir tokių situacijų kai, sakykime, a priori motina arba nėščia moteris, auginanti vaikus iki trejų metų, tačiau yra kitas tėvas arba kita motina, tai nebus ta aplinkybė, kuri leis teismui, vadovaujantis 62 straipsniu, skirti švel­nesnę, negu įstatymas numato, bausmę. Manytina, kad papildomo pagrindo, švelninančio at­sakomybę, numatymas, ko gero, labiau tikslina 62 straipsnį ir numato tas papildomas galimybes teis­mui skirti teisingą bausmę konkrečiu atveju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūs dabar kol kas prisėskite, mes apsispręsime dėl pirmųjų dviejų klausimų, tai yra dėl Prezidentės grąžintų įstatymų. Primenu Seimo statutą. Kolegos, prašom klausyti. „(…) Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Pastaruoju atveju (jeigu laikome nepriimtu) Seimas gali pavesti vienam iš komitetų parengti naują įstatymo projektą arba sudaryti tam darbo grupę. Prieš balsavimą galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų (du – už, du – prieš).“ Kadangi čia yra du projektai, tai gali būti keturi – už, keturi – prieš. Ir tada balsuosime dėl kiekvieno įstatymo atskirai.

S. Stoma – pirmasis. Žodžiu, primenu, kad mes dabar kalbame dėl tų dviejų variantų, ar grąžinti įstatymą, o po to jau kitoje stadijoje apsispręsime, ką su juo darome, ar laikyti nepriimtu. Prašom. Pagal registraciją jūs užsirašėte kalbėti už įstatymo grąžinimą svarstyti iš naujo. Prašom.

S. STOMA (TS-LKDF). Čia užsirašymas truputį susimaišė. Esmė vis tiek yra ta pati, kad tikrai mums reikia taisyti šį įstatymą, atsižvelgti į Prezidentės pasiūlymus, jie tikrai yra labai geri. Ir nors tam tikrais atvejais, teisingai buvo gerbiamosios A. Zuokienės pastebėta, tarsi Baudžiamasis kode­ksas ypatingai ir nepataisomas, bet bent jau visų po­litikų – ir Prezidentės, ir Seimo narių – ban­dymas suprasti tą situaciją, į kurią didele da­limi ne dėl savo kaltės, o dėl politikų kaltės yra įklimpu­sios kai kurios mamos. Ir tam tikra prasme kalbant, politinė nuostata, kad vis dėlto tų mamų nerei­­kia bausti ta didžiąja bausme, ir tas praeitų metų pavasario kai kurių politikų nurodymas prokuratūrai ir „Sodros“ darbuotojams persekioti tas mamas tarsi yra atšaukiamas. Manau, visa teisinė sistema turėtų suprasti, kad ne mamos šiuo atveju yra kalčiausios, didžiąja dalimi buvo kalti politikai, kurie priėmė nekokybiškus įstatymus, ir dabar mes tai taisome. Manau, mamos turėtų teisę ir ga­limybę dabar lengviau atsikvėpti. Ačiū.

PIRMININKAS.P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pir­mininke, matote, čia mūsų už ir prieš priklauso nuo jūsų suformuotos pozicijos.

PIRMININKAS. Minutėlę. Tamstai nebus skai­čiuojamas laikas. Primenu, kad tie, kurie kalba už, kalba už tai, kad įstatymas arba įstatymai būtų grąžinti svarstyti iš naujo. O po to kitoje stadijoje mes spręsime, ar priimti Prezidentės teikia­mą variantą, ar priimti mūsų pačių variantą. O tie, kurie kalba prieš, tai šiandien jau mes turėsime apsispręsti laikyti nepriimtu, jeigu balsai atitinkamai pasiskirstys. Tai tamsta esate šioje kategorijoje pagal užsiregistravimą. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerai, Seimo posėdžio pirmininke. Iš tikro kilo tokia mintis, kad Prezidentė irgi, kaip ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ieškojo būdų, kaip išeiti iš tos susidariusios situacijos, nes šias problemas sukūrė, reikia pripažinti, Seimas. Seimas priėmė tokį įsta­tymą, nenustatė lubų, sudarė galimybes piktnaudžiauti. Taip, tai yra didelė Seimo kaltė. Bet kokia susidarys tolesnė situacija? Kadangi bus išlyga, tik tie, kurie išėjo tėvystės atostogų, padarė didesnius finansinius nusikaltimus, ne tik šį, bet ir kitus, jie nebus baudžiami taip, kaip kiti, tai skatinsime išėjusius tėvystės atostogų daryti didesnius finansinius nusikaltimus. Kaip dabar dažnai siunčia paauglius daryti finansinius nusikaltimus, nes jie pagal Baudžiamąjį kodeksą netraukiami baudžiamojon atsakomybėn arba jiems numatytos ma­žesnės bausmės, tai padarom dar vieną išlygą – prie tų nepilnamečių arba vaikų kategorijos priskiriame ir tėvus, auginančius vaikus. Žinoma, tas sprendimas, na, nežinau, man atrodo, nėra labai vykęs, bet gerbdamas Prezidentę kaip tautos išrin­ktą vis dėlto aš greičiausiai palaikysiu jos poziciją.

PIRMININKAS. Supratom arba nesupratom. E. Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto manau, kad turėtume grįžti prie svarstymo ir pasvarstyti tą įstatymo projektą. Manyčiau, ir Prezidentė teisi, tačiau yra ir kitų turbūt argumentų, kuriuos reikėtų apmąstyti. Ar iš tikrųjų sumos yra tokios didelės, kad būtų galima dėl visų sumų įvelti teismus? Turėtų būti nustatytos tam tikros protingumo ribos. Aš nemanau, kad įstatymai buvo teikiami tam, kad kas nors būtų apgautas. Mes norime, kad teismai nebūtų apkrauti nereikalingais darbais. Turėtume atsižvelgti ir į mamų reikalus, tie procesai vyksta be jokio reikalo. Siūlau grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo.

PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aišku, mes pakliuvome į labai keblią situaciją. Pats pasiūlytas kelias, kurį siūlo prezidentūra, man tikrai nepriimtinas, nes tie argumentai, kad vienu atveju kai kas iš dabar jau nuteistų gali piktnaudžiauti priimta nauja redakcija, o pagal siūlomą prezidentūros nebus piktnaudžiavimo, aš labai abejoju. Man labai svarbu, kad jeigu Seimas, kuris čia labai karštai diskutavo priimant šiuos įstatymus, dėl ko dalis mamų ir tėvelių pakliuvo į tą keblią situaciją, tai paprasčiausiai mes turime suprasti ir tuos jaunus žmones, kurie pasigimdė vaikelius, kad teistumo turėjimas…

 Taip jau sutapo, kad šiandien buvau televizijos laidoje ir diskutavau su trimis kaliniais ir su kitais Lietuvos piliečiais. Tai nė vienas iš jų nerekomenduoja apsilankyti toje įstaigoje. Svarbiausia, kad kalinys, grįžęs iš įkalinimo vietos, labai sunkiai randa naują darbo vietą.

Manau, svarbiausias dalykas, kad šioms ma­moms ir tėveliams nebūtų teistumo. Manau, kad mūsų Seimo priimtas įstatymas leido šitą problemą spręsti. Todėl pačiai idėjai nepritariu, bet statutiškai mes neturim kito kelio. Mes turim pritarti įstatymo projektui po pateikimo, o jau priėmimo metu jį atmesti.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, čia nėra pritarimas po pateikimo. Ar mes toliau nagrinėjam, ar iškart sakom, kad nėra šito įstatymo? Prašom nepainioti. J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau variantą, kurį išdėstė Seimo Pirmininkė, kad šiandieną mes pritartume naujam svarstymui ir, svarstydami Eks­ce­lencijos Prezidentės pateiktą variantą, apsispręstume, ar jį priimti tokį, kaip jinai teikia, ar galbūt dar kažką patobulinti ir tada rasti bendrą supra­timą. Nes iš tikrųjų atmesti šiandieną veto ir palikti tai, ką mes buvome priėmę, man tai būtų taip pat netikslinga. Todėl aš kviečiu pritarti po pateikimo, svarstyti komitetuose ir tada priimti galutinį sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis. Pra­šom, kolega.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo atveju aš turiu kaip tik kalbėti tai, kad mes turime tobulinti ir svarstyti, na­grinėti.

PIRMININKAS. Ne, laikyti nepriimtu. Pagal registraciją jūs užsirašėt kalbėti, kad mes po to bal­suodami pasakytume, jog įstatymas nepriimtas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, išties gal būtų neblogai ir tokia situacija, kad įstatymas būtų nepriimtas. Tada Seimo nariai turėtų sutikti, kad jie taip pat turėtų savo biografijoje teistumo žymę, nes, matote, štai čia tikras pavyzdys darbo broko, žiauraus darbo broko. Jeigu įstatymų leidėjas sudaro galimybę spragų ir visų kitų dalykų, padaro tai, dėl ko Konstitucinis Teismas ne kartą yra įspė­jęs įstatymų leidėją, kad įstatymų leidėjas turi sudaryti tokias teisines sąlygas, kad jos būtų aiškios visiems, kad jos būtų pritaikomos, kad jos atspindėtų teisėtus lūkesčius, kad jos sudarytų vie­nodą teisinį reguliavimą, spragų nebūtų ir t. t.

Aš noriu atkreipti visų dėmesį: skaitykit Kon­stitucinio Teismo nutarimus. Tai labai gera. Tai padėtų daugeliui susigaudyti šitoj sudėtingoj situacijoj, A. Kubiliui taip pat ir visiems kitiems taip pat. Tai šiuo atveju tikrai… O gal priimkim sprendimą, kad mes sau parašom teistumą, nes iš­ties būtent įstatymų leidėjas sudarė šitą koliziją ir šitą situaciją. Galbūt išties būtų gerai laikyti nepriimtu ir skubiai priimti tą teisinį reguliavimą, kuris išspręstų daugelį problemų ir palengvintų žmonėms „nuimti“ tai, apie ką kolega A. Sysas kalbėjo. Juk tai yra žmogaus teisių klausimas. Čia ne tik, kaip pasakyti, galimybės motinystės atostogų pinigų ir t. t., čia fundamentalūs dalykai. Po dvidešimties nepriklausomybės metų taip nekokybiškai štampuoti įstatymų jau nebegalima, kolegos.

PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. S. Pečeliūnas. Prašom, kolega. Po keturis, kadangi du įstatymai. Tai du plius du ir yra keturi vienaip, keturi kitaip. Prašom. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tai dabar jau galiu kalbėti, pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, pirmiausia norėčiau jums pasakyti, ką sakė ir nemaža dalis Lietuvos Respublikos prokurorų. Tai, kad įstatymas nėra pažeistas, dar nereiškia, kad nėra padarytas nusikaltimas. Tai pirma. Ponas S. Še­dbaras juokiasi. Aš jam galėsiu papirščiui įrodyti, kad taip gali būti. Taip dabar ir yra. Pasirodo, jis juokiasi ne iš manęs, ačiū, ir ne iš šitos sentencijos.

Ką gi mes norim padaryti? Mes norim praktiškai dar kartą visuomenę pastūmėti totaliai sukčiauti tikintis, kad jeigu tai bus totalus reiškinys, tai netaps nusikaltimu. Dar vieną dalyką mes norime padaryti – mes norim pareikšti totalų nepasitikėjimą Lietuvos teismais, pasakydami, kad jie nėra pajėgūs parinkti bausmę, adekvačią padarytam nusikaltimui ir to žmogaus sąlygoms, t. y. ar jis turi vaiką, ar tas vaikas mažas, ar ji nėščia, ar jį reikia sodinti už grotų, ar užtenka jį nuteisti lygtinai, bet jis žalą atlygintų, ir visa kita. Yra begalės galimybių. Visa tai šiandien kodekse jau yra.

Ką mes dabar čia veikiam ir ką siūlo Pre­zidentė? Jinai tiesiog siūlo išeitį iš labai blogos į truputį geresnę situaciją, bet mes galim išspręsti abi situacijas. Dabar taip, kaip aš ir kalbu, atsiprašau, dešimt sekundžių jau ir ilgiau, priimti šitą siū­lymą Prezidentės, grįžti svarstyti, o apsvarsčius, pasakysiu šiurkščiai, ir vieną, ir kitą išmesti į šiu­kšlyną ir palikti taip, kaip yra. Ir niekas nepasikeis į blogąją pusę. Mes tiesiog pasakysim, kad jeigu yra sukčiavimas įrodytas, tai jisai yra ir nereikia jo slėpti ir glaistyti, o kokią už tai reikia atlikti bau­smę, pasakys teismas, kuris yra ir privalo būti protingas. Štai ir viskas. Ačiū jums už kantrybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinė kalbėtoja – L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti garbaus Seimo dėmesį į dar vieną aspektą, apie ką visiškai nešneka svarstydamas šią mamų problemą. Kadangi įstatymas suponavo tokią galimybę mamoms gauti didesnes išmokas, tai jau lyg ir mūsų kaltė. Visi suprantam ir bandom ieškoti išeities iš tos situacijos. Tačiau tam, kad jos gautų iš­mokas, darbdavys darė įmokas į mūsų „Sodros“ biudžetą. O valstybė, t. y. mes visi ir Vyriausybė, skirstė tas įmokas ir naudojo mūsų ar pensijų, ar išmokų mokėjimui. Taigi suponuodami tai, kad val­stybė, t. y. mes, kartu visi valdydami, naudojo­me valstybės tikslams lėšas, naudotas nusikalstamai veiklai… ir dalyvaudami šioje nusikalstamoje veikloje. Taigi prisiimkim tą atsakomybę, kad mes nekalbam apie tai, kad paėmėm iš darbdavio tas įmokas ir naudojom valstybiniams rei­kalams. Kai motinoms skaičiuoja žalą, kažkodėl neminusuoja valstybės nusikalstamais tikslais nau­dotų… sukau­ptų pinigų naudojimo. Jiems skai­čiuoja visas, kiek gauna, išmokas. Tai vis dėlto „Sodra“ ir „So­dros“ darbuotojai, ir Socialinių reikalų ministerija turi labai atidžiai dar kartą apsvarstyti savo poelgį, į kurį įpynė mamas. Vienas aspektas.

Kitas aspektas. Tiek Mokesčių inspekcija, tiek „Sodros“ darbuotojai kiekvieną savaitę skambino įmonėms ir klausė: kada pakelsit atlyginimus? kada pakelsit? Tiesiog šantažo būdu reikalavo kelti atlyginimus. Dabar mes ieškome kaltų iki tokio lygio, kad net atėjo tikrinti… „Sodros“ dar­buotojai tikrino Seimo patarėjus, ar jie nepasikėlė atlyginimų. Taigi pagalvokim vieną kartą, ką darom. Geriausia išeitis – susitarti, braukti brūkšnį tarp mamų ir valstybės ir pripažinti, kad yra…

PIRMININKAS. Laikas!

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). …abipusė klaida.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar prašom susikaupti. Balsuosim dėl kiekvieno įstatymo atskirai. Taigi balsavimas bus alternatyvus. Vėlgi primenu Statuto 165 straipsnio 2 dalį: „Seimas bal­savimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Jeigu mes paspaudžiam mygtuką „už“, tai kartu pasakom, kad norim svarstyti grąžintąjį įstatymą, o po to jau spręsti, ar priimti mūsų dar kartą priimtą įsta­tymą, ar priimti Prezidentės siūlomą variantą. Ar aišku? Taigi mygtukas „už“ – įstatymas grąžinamas ir toliau nagrinėjamas, mygtukas „prieš“ – įstatymas jau šiandien laikytinas nepriimtu, ir viskas, amen, ir daugiau kalbos nėr. Ar visiems aišku? Susilaikę nebus skaičiuojami.

Kolegos, dėmesio! Prašom balsuoti. Balsuojam dėl pirmojo įstatymo, t. y. Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo. Mygtukas „už“ – svarstom iš naujo grąžintą įstatymą, mygtukas „prieš“ – laikom įstatymą nepriimtu.

Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 98, prieš 1. Kuris čia vienas prieš? (Balsai salėje) kolega L. Sabutis prisipažįsta. Aišku.

Gerbiamieji kolegos, būtų galima pagal šį balsavimą ir be balsavimo apsispręsti dėl ATPK, bet Statutas reikalauja balsavimo. Taigi prašome dar kartą tą pačią procedūrą atlikti. Kas manote, kad ATPK 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas turi būti nagrinėjamas iš naujo, spaudžia mygtuką „už“, kas mano, kad jis laikytinas nepriimtu, spaudžia mygtuką „prieš“. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 100, balsavo 100: vėl – 99 ir vėl 1 – prieš. Klausimas išspręstas. Dabar turime susitarti, kuris komitetas pagrindinis. Pagal viską, nes kodeksai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Su­tinkame? Tada Seime nagrinėsime sausio 21 d. Su­tinkame? Ačiū.

 

16.23 val.

Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1631 (pateikimas)

 

2-2 klausimas. Aš prašyčiau gerbiamąją pranešėją dar kartą į tribūną, jeigu ji nori ką nors papildomai pridėti dėl Baudžiamojo kodekso 62 strai­psnio papildymo. Ne, bet gal Seimo nariai ją norėtų paklausinėti. Neklausinėsite? Tada mes ga­lime iš karto apsispręsti.

Dėl balsavimo motyvų. Ar nori kas kalbėti po pateikimo? Niekas nenori? Štai čia galime ben­dru sutarimu pritarti po pateikimo. Galime? Ačiū. Ar nori kas balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Ge­rai. Ačiū.

Seniūnų sueiga siūlo, kad ir čia būtų pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o jau svarstybos – pavasario sesijoje, t. y. kovo mėnesį. Sutinkame? Ačiū.

 

16.24 val.

Seimo nutarimo „Dėl D. Korsakaitės skyrimo Lietuvos Respublikos kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIP-1636 (pateikimas)

 

2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Dianos Korsakaitės skyrimo Lietuvos Respublikos kai­nų ir energetikos kontrolės komisijos pirmi­ninke“ projektas Nr. XIP-1636. Pranešėjas – Nerijus Udrėnas, Respublikos Prezidentės patarėjas. Prašom.

N. UDRĖNAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Kon­stitucijos 77 straipsniu ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui D. Korsakaitę Lietuvos Respublikos kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke.“ Čia buvo Prezidentės dekretas.

PIRMININKAS. O daugiau pasakyti jūs pats nenorite, nes jūsų Seimo nariai neklausinės? Jeigu pageidaujate, prašom dar kai ką pasakyti, jeigu ne, tada teks užleisti tribūną pretendentei.

N. UDRĖNAS. Norėčiau pabrėžti ponios D. Kor­sakaitės kompetenciją, profesionalumą ir patirtį, ką jinai pati galės pristatyti plačiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu D. Korsakaitę į tribūną. Prašom. Jūs galite kalbėti iki 10 minučių. Prašom.

D. KORSAKAITĖ. Laba diena.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Pa­klausom.

D. KORSAKAITĖ. Esu Diana Korsakaitė. Šiuo metu einu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Trumpa biografija. Esu baigusi Panevėžio Juo­zo Balčikonio vidurinę mokyklą, kur, kaip jūs turbūt žinote, yra labai stipriai mokoma matema­tikos, informatikos, fizikos ir kitų tiksliųjų mok­slų. Baigiau Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, kryptis – verslo vadybos administravimas. Ma­no specializacija buvo gamybos vadyba. Magistrantūrą taip pat baigiau Vilniaus universitete – gamybos vadybą, verslo vadybos administravimo kryptis, 1999 metais.

2002 metais… Ai, dar reikia pasakyti, kad tik baigusi magistrantūrą aš Vilniaus universitete kelerius metus dirbau dėstytoja, dėsčiau įmonių eko­nomiką, finansinę analizę ir strateginį pla­navimą.

2002 m. pradėjau dirbti Ryšių reguliavimo tarnyboje vyriausiąja specialiste. Mano startiniai darbai Ryšių reguliavimo tarnyboje buvo susiję su rinkų tyrimais įgyvendinant pirmąjį telekomunikacijų reguliavimo paketą. 2003 m. buvau paskirta į Apskaitos ir kainų skyriaus vedėjos pareigas. Čia man teko užduotis formuoti apskaitos reguliavimo, kainodaros ir reguliacinių kaštų paskirstymo sistemą, kuri ir šiandien su tam tikrais pakeitimais galioja telekomunikacijų sektoriui.

2004 m. perėjau į Strategijos departamentą. Čia veiklos baras labai išsiplėtė. Man buvo pati­kėta visiškai koordinuoti tarptautinius ryšius, didžiuosius strateginius projektus dėl išteklių paskirstymo, dėl ekonominės analizės atlikimo, taip pat RRT, kaip organizacijos, plėtros ir kitus strateginius klausimus.

Nuo 2007 m. einu direktoriaus pavaduotojo pareigas ir, be Strategijos departamento, taip pat kuruoju visą veiklą, susijusią su teisės aktų rengimu, pristatymu ir argumentavimu. Taip pat koordinuoju tarpinstitucinius ryšius ir kitus svarbesnius tarnybos ryšius.

Pristatydama savo, kaip kandidatės, tinkamumą eiti man siūlomas pareigas, norėčiau akcentuoti savo patirtį infrastruktūrinio sektoriaus reguliavimo, taip pat savo specifinę patirtį kaštų reguliavimo, kainodaros reguliavimo srityse, taip pat tarptautinę patirtį. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keliolika Seimo narių. Tam mes turime 15 minučių. Pirmasis A. Mazuronis. Ruošiasi kolega M. Zas­čiu­rinskas.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Ger­bia­moji pranešėja, na, matyt, simboliška, kad, prisi­statydama, kandidatuodama į tokias pareigas, jūs visą laiką žiūrėjote į dešinę salės pusę. Šiaip teko su jumis bendrauti šiek tiek Audito komitete. Iš tiesų jūsų vadovaujama… Tuo metu buvot viena iš Ryšių reguliavimo tarnybos vadovų, tai įsiminė, kad jūsų tarnyba gana dideles sumas išleisdavo reprezentacinėms išlaidoms ir komandiruotėms, net daugiau negu didžioji dalis ministerijų. Tokia jūsų logika, kuri pasireiškė Audito komitete, kad tai, kas uždirbta valstybinėse įstaigose, nėra valstybės, o yra tos įstaigos vadovų, įdomi, žinoma, buvo.

Aš noriu jūsų paklausti. Ar, kandidatuodama į šias pareigas ir į kitą pareigybę, jūs ir toliau vadovausitės… dirbdama, galimai dirbdama, jeigu būsite patvirtinta, panašia logika ir panašia bendravimo forma bendrausite su Seimo nariais, kaip bendravote iki šiol Audito komitete?

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamoji pretendente. Aš turiu pasakyti labai svarbų par­lamentinei istorijai dalyką. Kur kairė, kur dešinė, sprendžiama pagal prezidiumo arba pirmininko po­ziciją. Taigi čia yra kairė, o ten yra dešinė. (Bal­­sai salėje) Tai, kad Lietuvoje per 20 metų susiklostė priešinga europinei tradicijai situacija, čia jau ne pretendentės kaltė. Galimas daiktas, kad ji kaip tik žiūrėjo į kairę. Prašom. (Balsai, juokas sa­lėje) Prancūzijos. Prašom, gerbiamoji pre­ten­den­te. Ar jūs atsakysite į Seimo nario klausimą, ar?..

D. KORSAKAITĖ. Tiesą sakant, gerbdama tiek klausiusį Seimo narį, tiek visus kitus Seimo narius… kurią ir dabar turiu, ir visada turėjau, ir ketinu turėti ateityje, ir nežinau, kur čia tas bendravimo stilius. O dėl lėšų naudojimo, man atrodo, kad visos institucijos stengiasi pagal galimybes tas lėšas naudoti taupiai, bet taip pat ir tikslingai nustatytiems uždaviniams pasiekti. Jeigu aš būsiu patvirtinta šios komisijos pirmininke, aš taip pat ketinu tas lėšas planuoti tam, kad būtų pasiekti institucijai numatyti tikslai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Zasčiu­rin­s­kas, ruošiasi kolega A. Šedžius.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Žinote, pirmiausia aš apgailestauju, kad Prezidentės atstovas nesugebėjo charakterizuoti jūsų, pasakyti motyvus, kodėl Prezidentė išskyrė jus iš didelio būrio Lietuvos specialistų, juo labiau kad jūs didžiąją savo darbo patirtį įgijote biurokratinėse or­ganizacijose. Tai čia mano apgailestavimas ir, aiš­ku, ne klausimas jums. Jūs žiūrėjote į dešinę arba, kaip pirmininkas sakė, pasirodo, į kairę, jis, matyt žino geriau. Mano klausimas toks, aš jį pateikiu visiems kandidatams, pretendentams. Kokios jūsų politinės pažiūros? Kokios partijos narė ar rėmėja, ar turite kokį nors kitokį santykį su kuria nors partija? Taigi koks jūsų santykis su šiuo metu egzistuojančiomis partijomis? Narė, rėmėja ar… Ačiū.

D. KORSAKAITĖ. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Prašom.

D. KORSAKAITĖ. Nesu nei vienos partijos narė, nesu nei vienos partijos rėmėja, mano pa­žiūros yra tokios, kad viešojo administravimo subje­k­tų sprendimai turi būti maksimaliai priimtini vartotojams. Kadangi mano patirtis iš esmės yra infrastruktūrinio sektoriaus, kuris pagal prigimtį dau­giausia yra monopolistinis sektorius, patirtis, tai aš tiek dirbdama savo dabartinį darbą, tiek, jei­gu būsiu patvirtinta, būsimąjį darbą, ketinu vadovautis tuo, kad sprendimai visų pirma turėtų būti priimtini universalių paslaugų vartotojams.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Šedžius, ruo­šiasi kolega J. Veselka.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs ką tik akcentavote, kad svarbiausia yra ginti varto­tojus, ir labiausiai turbūt, ką gali padaryti Kainų kontrolės komisija, tai nuspręsti dėl šilumos kainos, kuri yra labai aktuali Lietuvos žmonėms. Rem­damasis Šiaulių miesto pavyzdžiu, kai Kainų komisija nustatė aukštesnę kainą negu miesto taryba, motyvuodama tuo, kad negalima keisti formulės dydžių, kokį jūs būtumėte radusi sprendimą arba gal net turite viziją pasiūlyti kokią galimybę, kad gyventojams sumažėtų šilumos kainos?

D. KORSAKAITĖ. Natūralu, kad į jūsų konkrečią situaciją aš nesu įsigilinusi, tačiau tiek, kiek aš mačiau skaitydama įstatymus, kaip veikia Kainų komisijos ir savivaldybių tarybų santykis nustatant kainą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šilumos kaina yra nevienalytė, o susidedanti iš keleto ar keliolikos parametrų, tai, man regis, reikėtų pasižiūrėti į pačias metodikas ir kiek tos metodikos leidžia nustatyti kainas, kurios atspindėtų dedamųjų pokyčius siekiant galutinio rezultato.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Veselka, ruo­šiasi kolega E. Klumbys.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, labai konkretus klausimas. Kadangi jūs dirbote kainodaros srityje, man atrodo, nebus problemų at­sakyti.

Dabar yra tokia komisijos nuostata, paimkime, pavyzdžiui, Ukmergės pavyzdį. Įvedė vadinamąjį abonementą už šaltą vandenį ir nuotekų mokestį. Ir dabar, sakysime, jeigu žmogus suvartoja vieną kubą šalto vandens, tai kaina sudėjus pastovųjį mokestį ir tą jam išeina tris kartus didesnė negu tam, kuris suvartojo tris kubus. Ir jie aiškina tuo, kad tai yra pastovios sąnaudos, ir jos neva nepriklauso nuo sunaudojamo kiekio.

Gerbiamoji pretendente, jeigu aš turiu automobilį ir juo nevažinėju, tai jis man tarnauja ilgiau, jeigu aš jį intensyviai eksploatuoju, aš jį per metus sudilinu. Ar jūs ir toliau laikysitės principo skatinti per kainodarą ne taupumą, mažiau su­naudoti resursų, ko rinka reikalauja, o atvirkščiai, nau­dok kuo daugiau, tuo tau bus pigiau? Kokio principo jūs laikysitės? Tai ypač pasakytina apie žmones su mažomis pajamomis, jie gauna didžiules sąskaitas ir sako: „Anas laisto vandenį, kaip nori, jam išeina pigiai, man – brangiai.“ Kokios jūs laikysitės koncepcijos?

D. KORSAKAITĖ. Pagrindinis principas, kuriuo aš tikiu, yra tas, kad tose srityse arba tose vertės grandinėse infrastruktūriniuose sektoriuose, kuriuose įmanoma, reikia sudaryti maksimalias sąlygas pasireikšti konkurencijai. Ir tada bent jau didžioji dalis problemų dėl paslaugų kainų, paslaugų kokybės, dėl teikimo sąlygų ir kitos išsisprendžia konkurencinės kovos metu.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Prašom nesiginčyti. Bus progų frakcijoje pasikalbėti. E. Klum­bys, ruošiasi kolegė L. Graužinienė.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pretendente, aš noriu jūsų paklausti, ar jūs realiai įsivaizduojate, į kokią sritį jūs einate? Juk šilumos ūkyje, elektros ir konkrečiai vandens ūkiuose egzistuoja tiek daug nesąmonių ir absurdų, kad jos iš pozicijos iš esmės išvertė jūsų pirmtaką, o pirmtako pirmtakas su tais dalykais nesusitvarkė. Ar jūs turite vilčių, kad visas tas problemas jums pavyks išspręsti?

D. KORSAKAITĖ. Ačiū. Aš įsivaizduoju, kad tai yra labai sudėtingas sektorius, ir neturiu vilčių, kad darbas bus lengvas ir paprastas. Bet atsižvelgiant į tą pasitikėjimą, kuris buvo man parodytas, aš manau, kad mano užduotis yra dirbti ir pagal maksimalias galimybes išspręsti tas problemas, kurios yra susikaupusios.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Grauži­nie­nė, ruošiasi kolega K. Glaveckas.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pretendente, aš norėčiau pa­klausti labai gyventojams aktualaus klausimo – kokius pagrindinius momentus jūs matote tobulinant Šilumos įstatymą? Du, trys pagrindiniai momentai.

D. KORSAKAITĖ. Aš manau, kad turėtų būti nustatyti gana stiprūs skaidrumo reikalavimai ir stiprūs prieigos teikimo reikalavimai. Tinkamai įgyvendinant šio pobūdžio reikalavimus arba įpareigojimus, kaip aš įpratusi juos vadinti, išsispręstų daug problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Glaveckas. Gerbiamasis profesoriau, prašom. Ruošiasi kolega J. Šimėnas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pretendente, aš manau, kad pagrindinė jūsų testomanija bus frakcijose, nes taip trumpai atsakinėti iš tikrųjų neskirta ši tribūna. Noriu jūsų paklausti. Jūs iš principo pretenduojate į tokios valstybinės institucijos, kuri turės teisę kištis į kainas, vadovus. Žinant tai, kad iš vienos pusės yra komisija, iš kitos pusės oligopolijos arba monopolijos, jėgos yra ab­soliučiai nelygios. Be abejo, monopolijos turi dau­giau visokios įtakos ir finansinių galių, ir taip toliau, ir panašiai. Sakykite, jūsų nuomone, kokių galių jums, kaip komisijos pirmininkei, trūktų, kad būtų galima įgyvendinti pagrindinę užduotį, dėl ko yra sukurta šita komisija, ir kad Lietuvos žmonės ir Lietuva turėtų iš tikrųjų geresnę kainų ir konkurencinę sistemą šiame sektoriuje? Ačiū.

D. KORSAKAITĖ. Aš manau, kad teisės aktai turėtų numatyti įvairesnį reguliavimo instrumentų rinkinį, kurį galėtų pritaikyti šios srities reguliuotojas. Šiandien Kainų ir energetikos kontrolės ko­mi­sija turi 2–3 reguliavimo instrumentus, kuriuos gali pritaikyti, tačiau reguliavimo instrumentų ar­senalas yra kur kas platesnis. Tiesiog norėtųsi tu­rėti galimybių pritaikyti įvairesnius instrumentus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Šimėnas. Ruo­šiasi kolega A. Dumčius.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kaip jūs turbūt jau žinote, Lietuvoje elektros energijos perdavimo ir skir­stymo kaštai yra bene didžiausi Europos Sąjungoje. Ar jūs esate susipažinusi su elektros ener­gijos tarifo kainodara ir ar matote galimybių mažinti elektros energijos tarifą? Jeigu taip, tai kokiu intervalu?

D. KORSAKAITĖ. Su pačia tarifo struktūra aš esu susipažinusi tiek, kiek yra viešai skelbiami dokumentai, tai yra Kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimai, taip pat įstatymas. Aš manau, kad pradėjusi veikti elektros birža ir tie pokyčiai, kurie atėjo nuo sausio 1 d., galėtų būti pagrindas pradėti žiūrėti, ar to tarifo sandara neturėtų būti keičiama ryšium su nauja rinkos veiklos sistema.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumčius. Prašom, profesoriau.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui.

PIRMININKAS. Ruošiasi kolega J. Ramonas.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš jūsų norėjau paklausti, bet prieš tai norėčiau apibūdinti. Tikrai didelį įspūdį padarote, nes savo įvairiose ki­limo tarnybose labai gražiai pasireiškėte, jaučiu, turite krūvą diplomų. Bet ar jums neatrodo, kad einate į labai drąsią vietą, drąsesnė už Marytę Mel­nikaitę turėsite pasirodyti. Klausimas būtų ma­no kolegės ir mano: tai jūs ginsite, rūpinsitės vartotojo teisėmis ar tik daugiau tiekėjais?

D. KORSAKAITĖ. Ačiū. Kaip sakiau, kaip aš įsivaizduoju, reguliuotojo paskirtis yra užtikrinti dvi puses. Pirmoji pusė, ir svarbiausia, yra universalių paslaugų teikėjų, vartotojų teisės ir teisėti interesai. Tačiau šitas sektorius yra pernelyg svarbus, kad būtų galima sprendimus daryti drastiškai ir kelti sumaištį, nes čia turi būti kartu užtikrintas ir tiekimo saugumas, ir nepertraukiamumas. Tokiu atveju reguliuotojo užduotis tampa tų interesų ba­lansavimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Ramonas. Ruošiasi kolega A. Sysas. Prašom. (Balsai salėje) Nėra, tai kolega A. Sysas. Paskutinis.

A. SYSAS (LSDPF). Aš vienintelis, kodėl aš paskutinis?

PIRMININKAS. Ne, ne vienintelis, paskutinis klausiantysis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pretendente, mačiau jūsų interviu, kai jus pristatė prezidentūroje, jūs vieną iš svarbesnių pro­blemų paminėjote, kad sunkiausia yra suderinti vartotojų ir gamintojų interesus. Mano klausimas būtų, kaip jūs įvertintumėte savo atsparumą pasiduoti spaudimui gamintojų, nes jie turi ir pinigų, ir galimybių, ir stiprų lobistų būrį? (Balsai salėje) Nesupratote klausimo?

Aš noriu pasakyti paprastai. Pas jus eis dieną naktį, kai jūs sėdėsite kabinete, ir aiškins, kad ele­ktros energija ar šilumos energija turi kainuoti la­bai brangiai, nes jai pagaminti yra be galo daug problemų, dujos brangsta, tas brangsta, anas bran­gsta. Tai kaip jūs sugebėsite subalansuoti tą in­teresą ir koks jūsų atsparumas įtakai tų dėdžių, kurie eis pas jus ir bels į duris? O jūs jauna ir nepatyrusi.

D. KORSAKAITĖ. Diskusija yra gerai, bet pa­diskutavus visoms pusėms galiausiai sprendimą tu­ri priimti tas, kuris už jį atsako. Kai priimi spren­dimą, tampi už tą sprendimą atsakingas. Tai mano toks principas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pretendente. Jūsų misija šiandien baigta. Ačiū.

D. KORSAKAITĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Pagal Statutą dabar turėtų būti susitikimai frakcijose, čia yra suderintas grafikas. Dauguma frakcijų nori susitikti arba antradienį, arba trečiadienį, arba net ketvirtadienį, o kai kurios frakcijos mano, kad nebūtina susitikti. Mes taip pat turime susitarti, kaip siūlo Seniūnų sueiga, kad pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Kitų siūlymų nėra? Ačiū. Nagrinėjame, tai yra galutinai sprendžiame, sausio 21 d. Tuo 2-3 klausimas yra baigiamas.

Dabar, mielieji kolegos, kadangi ministrė jau yra atėjusi, gal šiek tiek sukeičiam klausimų nagrinėjimo eilę ir nagrinėjam 2-6a, 2-6b klausimus. Sutinkam? (Balsai salėje)

 

16.47 val.

Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1570ES, Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1571 (pateikimas)

 

Ačiū. Kviečiu ministrę I. Šimonytę. Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1570ES ir kartu su juo Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1571. Gerbiamoji ministre, aš manau, kad jūs abu projektus iškart pateiksite.

I. ŠIMONYTĖ. Taip, aš pasistengsiu.

PIRMININKAS. Prašom.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ger­biamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Akcizų įstatymo naują redakciją, naujos redakcijos projektą, ir taip pat vieną lydimąjį įstatymą.

Akcizų įstatymo naujos redakcijos įstatymo projektas, nors ir dėstomas visas įstatymas nauja redakcija, iš tikrųjų realiai keičia tiktai tą įstatymo dalį, kuri yra susijusi su mokesčių kontrolės ir mo­kėjimo procedūromis. Tas įstatymas yra keičiamas perkeliant Tarybos 2008 m. direktyvą Nr. 118, kurios pagrindinė nuostata yra ta, kad prekės, kurios juda tarp Europos Sąjungos vals­tybių narių laikinai atidėjus už jas apskaičiuoto akcizo mokėjimą, šiuo metu yra gabenamos su specialiu administraciniu dokumentu, kuris yra po­pierinės formos, tačiau atlikus tam tikrus parengiamuosius darbus ir Europos Sąjungos mastu sukūrus bendrą elektroninę sistemą, kuri vadi­nasi elektroninio judėjimo ir kontrolės sistema EMCS, šitas dokumentas nuo 2010 m. balandžio 1 d. turi būti išrašomas elektronine forma. Tai reiškia, kad prekės bus gabenamos taikant elektronines kontrolės priemones, jas išgabenus bus daromi atitinkami įrašai duomenų bazėse, informacija apie tai realiu laiku pateks į kitas valstybes ir į paskirties valstybę, ir paskirties valstybė galės kontroliuoti prekių atgabenimą ir taip pat panaikinti akcizų skolą tada, kada įsitikins, kad prekės yra tinkamai atgabentos. Visas kiekis yra atgabentas ir tinkamai įtrauktas į gavėjo apskaitą.

Tai yra pagrindinis pakeitimas. Kadangi procedūros įstatyme yra reglamentuotos gana detaliai, tai teko keisti gana daug straipsnių, dėl to įstatymo projektas yra dėstomas nauja redakcija. Taip pat yra atlikta keletas kitų techninių pakeitimų, t. y. pagal Kalbos komisijos pastabas patikslintos sąvokos, Akcizo įstatymo nuostatos ir kai kurios sąvokos, kurios yra vartojamos, suderintos su Elektros energetikos įstatymu. Pavyzdžiui, vietoj sąvokos „gyventojai“ vartojant sąvoką „buitiniai vartotojai“, taip pat kai kurias kitas nuostatas. Taip pat daug Vyriausybės nutarimuose šiuo metu reglamentuojančių pozicijų yra perkeliama reglamentuoti į patį įstatymą, konkrečiai kalbant apie atvejus, kada gali būti panaikinamas leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, ir taip pat tą atvejį, kada gali būti nustatomi papildomi reikalavimai mokesčių mokėtojams tam, kad būtų užtikrintas mokesčių sumokėjimas. Tokios būtų esminės nuostatos.

Dėl pačios sistemos veikimo, elektroninės sis­temos veikimo, norėčiau informuoti gerbiamąjį Seimą, kad tikrai Valstybinė mokesčių inspekcija tinkamai atliko savo namų darbus ir Lietuva bus iš tų valstybių, kurios tikrai bus pasiruošusios 2010 m. balandžio 1 d. startuoti su šia elektronine sistema, nes visi kūrimo ir įgyvendinimo darbai bu­vo atlikti laiku.

Dėl antrojo įstatymo, dėl Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra tam tikras techninis pakeitimas, nes Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. yra priėmęs sprendimą, kad išlygos orimulsijai, taikant akcizo tarifą, turi galioti iki 2016 metų. Vėliau, derantis ir fiksuojant stojimo sąlygas, pereinamasis laikotarpis, kuris buvo Lietuvai suteiktas šio produkto apmokestinimui, baigėsi 2010 metų sausio 1 dieną. Todėl iš esmės yra tokia situacija, kai mūsų nacionalinis įstatymas neatitinka 2004 metų Europos Sąjungos direktyvos. Tačiau bet kuriuo atveju turiu pasakyti, kad praktinių implikacijų šis pakeitimas neturi, nes orimulsija jau ilgą laiką nėra vartojama mūsų vartotojų kaip energetikos produktas, todėl tai yra daugiau techninis pakeitimas.

Dėl Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto noriu pasakyti, kad yra Teisės departamento pastabos. Jos yra daugiausia redakcinio ir patikslinančio pobūdžio. Tikrai į tas pastabas bus atsižvelgta tada, kai projektas bus svarstomas ir tobulinamas Seimo komitetuose. Tokia būtų informacija. Prašyčiau Seimo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori keli Seimo na­riai paklausti. Pirmiausia – B. Vėsaitė, o ruošiasi kolega K. Daukšys. Jeigu jo nėra, tada – kolega A. Šedžius.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, aš suprantu kad akcizo kontrolės perkėlimas į elektroninę erdvę iš tikrųjų duos teigiamų postūmių. Bet ką Lietuvai? Gal biudžetui ką nors mes gausime daugiau?

I. ŠIMONYTĖ. Turiu pasakyti, kad Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri jau prieš stojimą į Europos Sąjungą pasirinko moderniausią kontrolės būdą, todėl jau dabar mūsų šalies viduje judėjimo kontrolė yra atliekama elektroniniu būdu ir realiu laiku. Čia yra tokia situacija, kai Europos Sąjungos mastu buvo priimtas toks sprendimas, kokį Lietuva savo mastu jau buvo priėmusi ank­sčiau. Manau, kad tai duos daug didesnį tiesiog patogumą verslui, daug mažiau nesusipratimų, nes dabar produktai yra gabenami su popieriumi, tą popierių kažkas turi patikrinti, antspauduoti, atsiųsti vieną egzempliorių atgal, juos turi turėti sa­vo apskaitoje. O kai visa tai yra atliekama elekt­ronine forma, vadinasi, mūsų mokesčių administratorius turi informaciją, kad prekės tikrai išga­ben­tos, vadinasi, įmonėms nereikia mokėti moke­s­čių, arba tuoj pat gauna informaciją apie tai, kad prekės į Lietuvą yra gabenamos, vadinasi, mes ga­lime užtikrinti, kad mokesčiai, kurie mums priklauso, bus sumokėti. Manau, kad tai yra labai plataus pobūdžio nauda, kurios konkrečiai litais nepamatuosi, tai tikrai labai labai svarbus sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. A. Šedžius ir ruošiasi kolega P. Gražulis.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, viskas, ką jūs išdėstėte, labai gražu ir aišku, ir suprantama, ir logiška. Tačiau šiuo sunkmečiu Lietuva susiduria, kaip ir kitos, beje, valstybės, su neregėtais kontrabandos mastais. Ar jūs neįžvelgiate grėsmių, susijusių su akcizinių prekių kontrabanda ir galimybe padirbti tam tikrus prekių gabenimo dokumentus, tiesiog apeiti galimybę kontroliuoti muitinės pareigūnams būtent akcizinių prekių judėjimą Šengeno erdvėje?

I. ŠIMONYTĖ. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad šiems palengvinimams, kurie susiję su prekių gabenimu tarp valstybių narių, visų pirma ta forma­lioji sąvoka „kontrabanda“ šiuo atveju nėra tai­koma, nes mes kalbame apie bendrą rinką. Visiš­kas elektronizavimas muitinės procedūrų ir e.mui­tinė – tai procesas, kuris dar nėra pasibaigęs. Eksporto kontrolės atžvilgiu tas yra įdiegta, tačiau nemažai dar teks padaryti muitinės informacinių sistemų srityje. Tačiau kaip tik aš pasakyčiau priešingai dėl kontrolės, nes šiuo metu, kai gabenamas popierinis dokumentas, tai jūs puikiai suprantate, kad popierinį dokumentą ir padirbti yra paprasčiau, ir suklastoti yra paprasčiau, ir visaip kaip kitaip bandyti verstis neteisėta veikla yra paprasčiau negu elektroniniais įrašais, kurių tikrai, jeigu sistema yra tinkamai apsaugota… O ši sistema yra europinė sistema, tai nėra nacionalinė sistema, tai yra europinė sistema su labai aukštais apsaugos standartais. Tikrai manau priešingai – tai gerokai sumažintų galimybes sukčiauti tada, kai vyksta prekių judėjimas iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę. Apskritai apie kontrabandą kalbėdama turiu pasakyti, kad akcizinės prekės tradiciškai paprastai būna kontrabandos objektas dėl to, kad ta pelno marža, kurią tikisi gauti ir gali geriausiomis sąlygomis sau, jeigu pavyksta pažeisti įstatymą, neteisėtą veiką vykdantis asmuo, yra gana didelė, nes patys mokesčiai, akcizai paprastai sudaro gana didelę dalį prekės kainos. Be jokios abejonės, tas klausimas kaip visada kėlė susirūpinimą, taip ir dabar kelia, tačiau manau, kad tai yra Muitinės departamento, muitinės ir kitų institucijų, beje, Pasienio, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, bendro darbo užduotis su tuo procesu kovoti. Tačiau šis projektas neišvengiamai palengvins bent jau dalį akcizų kontrolės.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Daugiau klausiančiųjų nėra. Norėčiau pasitikslinti vieną dalyką. Ar jūs spėjote susipažinti su Seimo Teisės departamento išvada?

I. ŠIMONYTĖ. Taip, spėjome. Kaip aš esu jau trumpai paminėjusi, nors tų pastabų atrodo daug, bet iš tikrųjų pastabos daugiausia yra tobulinančio ir techninio redakcinio pobūdžio. Tikrai nebus problemų į tas pastabas atsižvelgti svarstant komitetuose.

PIRMININKAS. Labai ačiū, bet yra viena ne visai simpatiška pastaba. Aš ją turiu perskaityti – 22-oji: „Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto ir įstatymo projekto lyginamojo varianto tekstai neatitinka.“ Tai čia jau tų žmonių, kurie ruošė, at­sakomybė. Tekstus mes turime gauti atitinkamus.

I. ŠIMONYTĖ. Tą pastabą įvertinsime tin­kamai.

PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Ačiū jums. Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. S. Pečeliūnas. Prašom. Ar nepageidaujate? Ar yra noras pabalsuoti, ar galime bendrus sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Aš siūlau, kad balsuotume dėl abiejų projektų iš karto. Sutinkame? Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prašom balsuoti.

Užsiregistravo ir balsavo 77 Seimo nariai, ir visi 77 – už. Taigi pritarta.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas abiem atvejais būtų Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma nagrinėti pavasario sesijoje. Su­tinkame? Ačiū. Klausimai sureguliuoti.

Dabar noriu pakviesti į tribūną gerbiamąją Seimo Pirmininkę. Ji pateiks kitos savaitės, arba pratęstos sesijos paskutinės savaitės, darbotvarkes, o toliau pirmininkaus kolegė V. Baltraitienė. Prašom.

 

16.59 val.

Savaitės (nuo 2010-01-18) – 2010 m. sausio 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių pateikimas ir tvirtinimas

 

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu iš karto atkreipti jūsų dėmesį, kad posėdis numatomas sausio 19 d. (antradienį) ir sausio 21 d. (ketvirtadienį) ir jau yra toks žodis gale parašytas „him­nas“. Tai reiškia, kad pratęstoji sesija pasibaigs. Tačiau noriu iš anksto jus perspėti, kad gali būti, kad trečiadienį bus nenumatytas posėdis. Aš tą klausimą tik rytoj kelsiu valdyboje, nes yra labai daug klausimų, kuriuos mes turime pateikti, o iki pavasario sesijos komitetai tikrai neskubėdami galės juos aptarti. Tai bus valdybai teikiamas pasiūlymas, kad trečiadienio nenumatytas posėdis būtų po komitetų, tai yra nuo 12 val., atrodo, iki 17 val. Tai iš tikrųjų nėra labai daug. O ketvirtadienį tada dirbame kaip normalią dieną ir baigiame ir posėdį, ir baigiame rudens sesiją, sugiedame himną ir tada kiekvienas šiek tiek pailsime.

O dabar kalbant konkrečiai, tai yra apie sausio 19 d. Kaip matote, kai kurie klausimai, kur išties jau reikia priėmimo, nors tikėjausi, kad gal Pensijų kaupimo įstatymas ir šiandien bus priimtas, nusikėlė į antradienio darbotvarkę. O toliau tai, kas jau yra rudens sesijoje komitetų atlikti na­mų darbai ir įstatymai yra apsvarstyti. Todėl mes pabandysime antradienį ir svarstymus, ir priėmimus daryti tų įstatymų, kurie nėra kontroversiški, ir tikrai nėra jokių ypatingų pastabų. Atkreipiu dėmesį, kad bus svarstymas ir priėmimas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos paskyrimo į Europos Sąjungos val­stybių narių kovos su korupcija kontaktinį pun­ktą tinklo nare“ ir toliau įstatymų projektai, kurie apsvarstyti Kaimo reikalų komitete. Tai ir kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, žemės įstatymai, bus jų svarstymas. Galbūt galėsime taip, kaip ir šiandien: spėriai dirbome ir galėjome priimti.

Toliau. Per tą laiką, kai nebus plenarinių posė­džių ir bus trumpalaikės Seimo narių atostogos, baigsis Seimo dviejų kontrolierių kadencija, todėl bus teikiamas Seimo nutarimas, kurį prašyčiau… kadangi iš tikrųjų vienos baigiasi sausio mėnesį, kitos – vasario pradžioje, Seimo nutarimai dėl jų atleidimo iš užimamų pareigų. Bus teikiamas svar­s­tyti ir priimti Seimo nutarimas dėl komiteto at­likto tyrimo aplinkybių, susijusių su D. Kedžio skun­do tyrimu, ir Baudžiamojo proceso kodekso papildymo kai kurie punktai, kur iš esmės yra komiteto siūlomos nuostatos.

Toliau irgi daugelis svarstomų įstatymų projektų. Noriu atkreipti dėmesį, kad tikrai nesinorėtų baigti rudens sesijos neišklausius Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimo, tai mums priklau­­­so pagal Statutą. Tai turėjo įvykti lapkričio pa­baigoje, bet dėl apsunkinto ir ilgo biudžeto svar­­stymo tas klausimas nebuvo svarstomas ir nebuvo pateiktas. Todėl mes įtraukėme.

Kaip šiandien girdėjote, buvo prašymas įtrau­kti Seimo rezoliuciją dėl kompensacijų 1991 m. sausio 13 d. sužalotiems ir žuvusiųjų šei­moms. Tai irgi yra įtraukta.

Dar vienas klausimas, kur prašoma Vyriausybės pagreitinti ir būtų gerai, kad bent pateikimas įvyktų pratęstoje sesijoje, yra kompensacijos už žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymas, ko reikia tam, kad būtų Informacinės visuomenės pa­slaugų įstatymo įgyvendinimui reikalingi dalykai.

Na, o ketvirtadienį, jeigu mums viskas gerai seksis antradienį, daugelio įstatymų, kuriuos, tikiuosi, apsvarstysime antradienį ir šiandien kuriuos apsvarstėme Seime, bus priėmimai. Ket­vir­ta­dienį turėtume svarstyti ir priimti Seimo nu­tarimą „Dėl Kainų ir energetikos komisijos pirmininko“. Dar ketvirtadienį yra numatytas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto pateikimas, jį teikia Vyriausybė, kadangi iš tiesų šis klausimas yra aktualus. Tuo labiau kad gyvename globaliame pasaulyje ir mūsų lietuvaitės, ištekėjusios už kitataučių, susiduria su tam tikromis prob­lemomis, nes jų pavardės yra kitokios negu jų vy­rų. Taigi didžioji dauguma yra prioritetiniai įsta­tymai, kurie yra teikiami Vyriausybės įvairiomis temomis, jeigu po pateikimo pritartume, komitetai turėtų galimybę dirbti šia linkme. Trečiadienį, kaip sakiau, nenumatytam posėdyje bus teikiami tik įstatymų projektai pateikimo stadijoje. Tai tiek apie kitą savaitę.

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Jūsų nori paklausti vienuolika Seimo narių. Pirmasis klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ne paklausti, o paprašyti norėjau. Jūs visada labai geranoriškai pagal galimybes atsižvel­giate į Seimo narių prašymus. Jeigu būtų galimybė projektą Nr. 964, kuriam po svarstymo nė­ra nė vieno pasiūlymo ir yra tik vienas straipsnis, jeigu kartais būtų galimybė įtraukti.

PIRMININKĖ. Kolega, gal galite pasakyti koks pavadinimas, tada žinosime…

E. ŽAKARIS (LSDPF). Švietimo įstatymo 61 straipsnis.

PIRMININKĖ. Tai čia Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Taip, jau viskas yra po svarstymo, nieko negauta, vieno straipsnio priėmimas. Nr. 964.

I. DEGUTIENĖ. Gerai, kolega, pagal galimybę, užsirašau, tada bus arba antradienį, arba ketvirtadienį.

PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Veselka. Nėra. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, norėjau jūsų paklausti. Štai šiandien surinkome reikiamą parašų kiekį dėl projekto Nr. 1270. Jeigu pamenate, kalbama… Jis įtrauktas į rezervinius klausimus. Sakykite, ar nebūtų galima, jeigu Seimas pritartų siūlomoms pataisoms, ar jūs nesutiktumėte teikti ypatingą skubą, kad ketvirtadienį būtų galima ir priimti šį sprendimą? (Labai atsiprašau už negarsų balsą.)

I. DEGUTIENĖ. Atsiprašau, aš tuoj paieškosiu. Nr. XIP-1270 bus svarstymas ir jūs pageidaujate priėmimo. Gerai, aš pasižiūrėsiu. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų peržiūriu visus įstatymų projektus, kurie komitetuose yra apsvarstyti, ir, jeigu matau, kad nėra jokių kontroversijų ir nebus galimybių ilgoms diskusijoms, tada paprastai siūlau ypatingą skubą ir tada iš karto būna priėmimas taip, kaip šiandien įvyko daugelio įstatymų. Gerai, aš pažiūrėsiu ir bus aišku.

PIRMININKĖ. Toliau klausia K. Kuz­minskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pir­mininke, aš dėl Investicijų įstatymo 2, 12, 13 strai­psnių pakeitimo įstatymo projekto. Mes Seime jau svarstėme ir šiuo metu liko priėmimas. Ūkio ministerija rengiasi pirmadienį ar antradienį mums duoti išvadas, trečiadienį numatyta svarstyti ko­mitete. Kokios galimybės įrašyti į trečiadienio darbotvarkę? Ūkio ministerija ir Vyriausybė labai laukia, sako, reikia Investicijų įstatymo priėmimo. Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, pirmiau­sia laukiame Vyriausybės išvadų. Kol nėra Vyriausybės išvadų, klausimas į darbotvarkę netraukiamas.

Kitas dalykas, aš noriu visada tokiais atvejais pasiūlyti dar paskaityti ir Statutą. Jeigu Vyriausybės išvados bus gautos, tarkim, pirmadienį, jeigu komitetas apsvarstys antradienį, tai tada reikia vėl kad praeitų bent para po svarstymo tam, kad mes galėtume įtraukti į plenarinių posėdžių darbotvarkę. Šiandien aš jokių garantijų pasakyti, kad taip bus, neturiu, nes, pirma, nežinau, ar bus Vyriausybės išvada, antra, ar suspės komitetas apsvarstyti, ir, jeigu visos tos procedūrinės sąlygos bus įgyvendintos, be abejo, tikrai nevilkinsime ir trauksime į darbotvarkę.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, aš esu užregistravęs Seimo nutarimo „Dėl Puslaidininkių fizikos instituto“ projektą Nr. XIP-1634. Tai yra nepaprastai svarbus ir di­delius mokslinius laimėjimus pasiekęs mokslinio tyrimo institutas. Kaip tik yra surinkti 47 parašai ir aš norėčiau, kad į kitos savaitės darbotvarkę šis klausimas būtų įtrauktas. Be abejo, jis ir krašto ap­saugos srityje pasiekęs didelių laimėjimų, ir, man atrodo, mūsų valstybei tai nepaprastai svarbi mokslo tyrimo įstaiga, ir turėtų būti į tai atsižvelgta. Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jeigu iš tikrųjų yra užregistruotas toks Seimo nutarimas ir dar yra 47 Seimo narių parašai, tai pagal Statutą yra privaloma įtraukti tada į antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ačiū.

PIRMININKĖ. Toliau klausia L. Grau­žinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, šiandien labai daug Seimo narių rinko parašus dėl ne vieno įstatymo įtraukimo. Esu įsitikinusi, kad trečiadienį mes tikrai nespėsim visko išnagrinėti, ir matyti, kad Seimo nariai yra pailsėję, su tokia iniciatyva ėmėsi darbo. Tai galbūt mes padarykim penktadienį visą dieną, nes trečiadienį tikrai problemiška apsvarstyti komitetams, ir darbų yra tikrai labai labai daug, ypač tiems komitetams, kurie svarsto tuos įstatymus, ir ypač dar skubos tvarka kai kuriuos reikia pažiūrėti. Todėl trečiadienį komitetams nėra galimybės baigti savo darbo dienos. Jeigu 12 val. posėdis, vadinasi, tu­rim baigti pusę dvylikos mažų mažiausiai. Jeigu Seimo nariai su tokia iniciatyva šiandien rinko parašus, kad vienas ar kitas klausimas būtų įtrau­ktas į posėdžio darbotvarkę, tai gal tada padarom penktadienį, baigiam tą visą savaitę ir bus visa darbo diena, ir viskas, geriau negu naktimis mes vėl sėdėsim tą visą savaitę. Kaip jums atrodo?

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji kolege, jūs siūlot nedaryti trečiadienį, o daryti 22 d., penktadienį? Bet, kaip aš žinau, daug kas turi renginių penktadienį. Bent tokia informacija buvo. Todėl diskutuojant šiuo klausimu ir buvo noras daryti trečiadienį po komitetų, o ne penktadienį. Aišku, rytoj galėsim valdyboj dar jūsų pasiūlymą pasvarstyti ir surinkti gal informaciją iš frakcijų, kokie būtų pa­geidavimai, ar trečiadienį, ar penktadienį.

Gerbiamieji kolegos, aš sveikinu visų iniciatyvą, kaip gerbiamoji Loreta sako, pailsėję žmonės, aktyvūs, bet tada nereikia pykti, kad ilgai užsitęsia posėdis ir kad yra labai daug klausimų. Vien šiandien kiek buvo pasiūlymų, tikrai mes bu­vom įtraukę gerokai mažiau. Jeigu ieškom kompromisų ir tenkinam Seimo narių norus, tai tada kiti irgi turi sutikti, kad jeigu įtraukiam į darbotvarkę papildomai tuos klausimus, kurie ne visiems atrodo pirmo būtinumo, tai tada kolegialiai turim nesipiktinti, kad per ilgai užsitęsia posėdis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia D. Mi­kutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, esu labai nejaukioj situacijoj, nes būsiu vėlgi ta blogiukė, kuri klausia panašaus dalyko. Šiandieną yra registruotas Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl vieno Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio sveikatos sistemos pertvarką. Yra surinktas 51 Seimo nario pa­rašas dėl privalomo įtraukimo į darbotvarkę. Šio nutarimo Nr. XIP-1646. Labai prašyčiau, kadangi klausimas liečia visą Lietuvą, visus Lietuvos gyventojus, nes tai yra susiję su sveikata, mes esame žmonių išrinkti čia, parlamente, todėl labai prašyčiau, jei būtų galima, rytiniame posėdyje, kad tikrai būtų visi Seimo nariai, kad galėtų labai išsamiai išdiskutuoti.

I. DEGUTIENĖ. Tai savaime suprantama, kadangi yra statutinė norma, surinkti parašai, bus įtraukta į sausio 19 d. plenarinio posėdžio rytinę dar­botvarkę.

PIRMININKĖ. Toliau klausia G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėjau paklausti dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo, konkrečiai dėl projekto Nr. XIP-1482, taip pat su tuo susi­ju­sio Seimo nutarimo projekto, kad įtrauktume į dar­bų programą… kur buvo pakete dėl Visuo­me­nės informavimo įstatymo. Šiandien dalyvavau Se­­­niūnų sueigoje, buvo pasakyta, kad bus atidėta antradieniui, tačiau antradienį nematau. Bet matau, pavyzdžiui, Kompensacijos už žydų bend­­ruo­menių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą, kur yra nuoroda „gali prieštarauti Konstitucijai“, darbo­tvarkėje vis tiek yra. Tai čia pirma klausimo dalis.

O antra, taip pat noriu informuoti, kad yra 51 Seimo nario parašas dėl LRT įstatymo. Kaip jūs manot, ar vietos vis dėlto bus dėl projekto Nr. XIP-1482?

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, gal ir Sekretoriatas ne visai tiksliai atkreipė dėmesį į Seniūnų sueigoje priimtą sprendimą, galbūt laukia, kol bus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, bet jūs esate teisus. Lygiai taip pat kaip Kompensacijos už žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuris irgi gali prieštarauti Konstitucijai, ir Visuomenės informavimo įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai. Mes laukiam Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, bet jis turėjo būti įtrauktas į antradienio darbotvarkę. Aš prašyčiau, kad tie, kas dabar fiksuoja protokole, dar kartą Sekretoriatą perspėtų, kad tie įstatymai, kurie šiandieną Seniūnų sueigoje buvo išbraukti iš darbotvarkės, t. y. Visuomenės informavimo įstatymas ir Radijo ir televizijos įstatymo keli variantai, man atrodo, penki, jie visi turi būti antradienio darbotvarkėje.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Karosas. Ne­matau salėje. E. Zingeris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiama Pirmininke, norėčiau paklausti 51 Seimo nario var­du. Mes visi esame pasirašę dėl nutarimo ir rezoliucijos, kad atmintini 1941-ieji metai, kurie buvo lemtingi tiek mano mamai, tiek 40 % Vilniaus gyventojų, taptų 2011 m. paprasčiausiai minimi be jokio finansinio pagrindimo. Tai Lietuvai nekainuoja visiškai nieko. Paprasčiausiai būtų Holokausto atminimo metai.

Visų frakcijų vadovai pasirašė šį kreipimąsi, prašymą. Kada mes galėtume grįžti prie šio svarbaus moralinio nutarimo? Jis nesusijęs su turtu, su niekuo. Čia yra tiktai moralinis 2011 metų parėmimas. Vyriausybė ruošiasi parengti programą – minėjimus, gėlių nuvežimą į Panerius ir kitus dalykus, nes sukanka „Barbarosos“ plano metinės, kada vokiečių kariuomenė pasirodė Kauno, laikinosios sostinės, gatvėse. Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš visiškai suprantu ir pritariu jūsų idėjai, kad 2011 m. būtų Holokausto metai, bet jeigu jūs nieko prieš, taip mes buvom apsitarę ir su Ministru Pirmininku, kad tai bus pirmą pavasario sesijos savaitę.

PIRMININKĖ. Ačiū. J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Labai ačiū. Klausimas, kuris turi ryšį su ką tik gerbiamojo E. Zingerio paminėtu. Kadangi darbotvarkė iš tiesų ganėtinai solidi ir tų klausimų turim labai aktualių, ar jums neatrodo, kad tą principą, kurį dabar pasakėt gerbiamajam E. Zingeriui, reikėtų taikyti visoms rezoliucijoms ir nukelti jas visas į pavasario sesiją? Tai nėra degantys momentai. Daugelis jų, išskyrus galbūt gerbiamojo E. Zingerio minėtą projektą, yra kontroversiški. Ar nebūtų geriau ramiai užbaigti dabartinį gabaliuką sesijos ir palikti tai pavasariui?

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, kai buvo sudaroma kitos savaitės darbotvarkė, mes ir bandėm taip sugrupuoti, užbaigti tuos darbus, kuriuos, kaip minėjau, komitetai apsvarstė, darbai, kurių laukia pertvarkos, apskričių reformos, tarkim, įsigalioja nuo kovo 1 d. ar nuo balandžio 1 d., kuriuos laikas spaudžia, kad mes, susirinkę į pavasario sesiją, jau sutrukdysim visam procesui. Tačiau, aišku, kiekvienas Seimo narys, tuo labiau Seimo narių grupė, yra laisvi registruoti įvairius projektus – ir nutarimus, ir rezoliucijas. O pagal Statutą vėlgi, jeigu ne visi taip geranoriškai kaip E. Zingeris sutinka, kad tą darbą galėtume pada­ryti pavasario sesijoje, tai aš kitokių įrankių neturiu kaip neįtraukti į darbotvarkę. Bet, aišku, ap­si­spren­džia pats Seimas balsuodamas dėl darbotvarkės.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zas­čiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, šį klausimą galiu užduoti tiktai jums, nes žinau jūsų didelę energiją. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucija numato Lietuvos Respublikos Seimo nario darbo režimą. Ten numatytas laikas posėdžiams ir kitai parlamentinei veiklai. Dabar, žiūriu, tampa „gero“ tono ženklu nesusitvarkyti numatytu laiku ir organizuoti visokias papildomas darbotvarkes. Ir jūs puikiai žinot, nes praeitą kartą patvirtinot tai, kad neplaniniai klausimai yra blogo darbo organizavimo rodiklis. Galbūt tai daroma tam, kad tokiomis darbotvarkėmis būtų galima prastumti visokius kam nors reikalingus nereikalingus įstatymų projektus, pavyzdžiui, buldozeriu.

Prašau pasakyti, kokia dalis iš jūsų išvardytų klausimų, kuriuos šiandien pateikėte, yra visiškai „degantys“, na, tikrai tikrai jie reikalingi, ir kodėl jie tokie tapo? Aš klausiu todėl, kad noriu, kad nenukentėtų ir nekentėtų Seimo nario darbo kokybė. Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, su kie­kvienu jūsų žodžiu sutinku, bet aš tada kviečiu jus į talką man padėti. Kaip įtikinti Seimo narius, kurie, štai prieš jus visi kalbėję, prašė tą dar įtraukti, tą dar įtraukti? Yra surinkta 51, 49 parašai. Aš pri­valau tą daryti. Aš privalau laikytis teisės aktų, ku­riuos mes patys priėmėme. Jeigu gerbiamasis Mečislovas man padės įtikinti Seimo narius, kad darome tai, ką reikia pabaigti… Aš dar kartą kartoju ir sakau: visos darbotvarkės buvo sudarytos tiems darbams, kuriuos komitetas apsvarstė, pabaigti. Jūs pats suvokiate, kad gaila komiteto rudens darbą nukelti į pavasarį. Tai tik tie buvo surašyti ir pateikimai tų projektų, kad komitetai irgi galėtų dirbti ir nereikėtų skubėti, susiję su pertvar­ka, tai yra apskričių reforma, kitais dalykais, kurie ateina iš Vyriausybės, verslo skatinimu ar dar kuo nors. Bet į antradienio ir ketvirtadienio tik tie projektai buvo įtraukti, tai yra svarstymas ir priėmimas tų įstatymų, kuriuos jau yra aprobavę komitetai. Daugiau absoliučiai nieko nebuvo įtrau­kta. Kaip matote, sniego gniūžtė vis didėjo. Dabar aš užsirašiau bent penkis dalykus, kuriuos dar turėsiu papildomai įtraukti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš vykdau prašymą vakar susirinkusių politinių kalinių ir tremtinių. Kadangi po pateikimo yra priimtas 1949 m. pasirašiusių deklaraciją lai­svės kovų signatarų vardui gauti, tai svarstymo stadijos metu… Jokių trukdžių nėra tam įstatymui. Galbūt buvo nuspręsta tuoj po Naujųjų metų pradėti svarstymą, nes po pateikimo buvo pritarta gruodžio mėnesį. 1949 m. signatarams, partizanams suteikti vardą, tas įstatymas.

I. DEGUTIENĖ. Koks įstatymas, kaip jis vadinasi?

A. DUMČIUS (TS-LKDF). 1949 m. Laisvės kovų sąjūdžio dalyvių, partizanų apygardos atstovų signatarų vardo suteikimo, nepriklausomybės…

I. DEGUTIENĖ. Tai čia visiškai naujas įstatymas. Tokio įstatymo nėra buvę. Tokio įstatymo iki šiol nebuvo. Tai yra visiškai naujas įstatymas. Kada buvo jo pateikimas?

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ne. Aš jį paaiškinau tokiais žodžiais, o taip Pasipriešinimo kovų da­lyvių…

I. DEGUTIENĖ. Na, tai štai. Kada jis buvo pateiktas?

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Jis buvo priimtas po pateikimo gruodžio mėnesį ir buvo sakoma, kad po Naujųjų metų bus svarstoma.

I. DEGUTIENĖ. Koks komitetas svarstė? Nėra komiteto išvadų.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Nėra išvados?

I. DEGUTIENĖ. Jeigu komiteto išvados nėra, tai aš negaliu įtraukti į darbotvarkę.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Mūsų komisijos yra.

I. DEGUTIENĖ. Tai yra komitetas. Komisija yra tik papildoma, o komitetas…

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Na, taip.

I. DEGUTIENĖ. Dar kartą noriu, kolegos, akcentuoti: jeigu nėra komiteto išvados po pateikimo, tai aš negaliu įtraukti į darbotvarkę to klau­simo. Dar kartą akcentuoju, kad į kitos savaitės darbotvarkę įtraukti tie klausimai, kuriuos komitetai apsvarstė, ir reikia baigti su tais įstatymais rudens sesijoje. Štai toks maždaug atsakymas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Yra norinčių balsuoti? Tada prašom balsuoti, pasiruošti balsavimui ir balsuoti, ar pritariame.

Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta. (Balsai salėje)

Repliką po balsavimo – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Mielieji kolegos, visi mū­sų vardu nori pasveikinti V. Bogušį, sulaukusį antro anūko. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Manau, jo nuopelnas čia nėra didelis. (Balsai salėje)

Grįžtame prie 2-4 klausimo – Farmacijos įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-1346. Pranešėjas – Sveikatos rei­kalų komiteto pirmininkas A. Matulas.

 

17.27 val.

Farmacijos įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1346(2) (svarstymas)

 

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamoji kolegos, Seimo sveikatos reikalų komitetas praeitų metų gruodžio 22 d. svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-1346 ir pritarė jo patobulintam variantui: 8 balsavo už ir 1 susilaikė. Kadangi buvo gautos papildomos pa­taisos, pasiūlymai šiam įstatymo projektui, vakar komitetas buvo susirinkęs ir apsvarstė kolegės D. Mi­kutienės pasiūlymus. Svarstė labai išsamiai atskiromis dalimis. Sprendimas – bendru sutarimu nepritarti kolegės siūlymui. Todėl prašau Seimo pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Jeigu ger­biamoji Seimo Pirmininkė teiktų ir jeigu būtų kvorumas, galbūt šiandien jį priimtume.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar kiti komitetai pateiks. A. Endzinas pateiks Ekonomikos komiteto išvadą. Andriau Endzinai, prašau į tribūną pateikti Ekonomikos komiteto išvadą. Telefoną gal pa­likite.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Farmacijos įstatymo pataisas, iš esmės pritarė šioms pataisoms, patobulino ir savo iniciatyva perdavė pagrindiniam komitetui svar­styti. Iniciatyvų esmė buvo tokia: pateikti ne tik gamintojo kainas, bet ir palyginamąsias su gretimomis valstybėmis kainas. Kaip apsisprendė pagrindinis komitetas, negalėčiau pasakyti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks S. Šedbaras. Nėra. Gal ga­li V. Žiemelis pateikti?

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji po­sėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, balsų dauguma pritarė.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar diskusijoje užsirašė kalbėti trys Seimo nariai. Pirmoji – B. Vė­sai­tė. Prašom į tribūną.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitete nagrinėjant šį įstatymo projektą, kurį pateikė Vyriausybė… Visiškai patei­sinama, kad siekiama reguliuoti maksimalius tiek didmenininkų, tiek vaistininkų vaistų antkainius. Tačiau, pasižiūrėjus į vaisto kainodarą, paaiškėjo, kad vis dėlto dideli rezervai slypi būtent gamin­tojo nustatytose kainose. Po to, kai iš gamintojo nuperkamas vaistas ir įvežamas į Lietuvą, faktiškai ten susidaro daug didesni antkainiai, negu būtų didmenininkų tinkle ar vaistinėse. Ir už tai rei­ktų padėkoti Sveikatos reikalų komitetui, kuris iš esmės patobulino esamą įstatymo projektą, ir jeigu veiks taip, kaip yra dabar nustatyta įstatyme, tai yra kad reguliuojamas didmenininkų ir vaistinių maksimalus antkainis, o gamintojams yra nustatyta pareiga deklaruoti taikomą Lietuvai vaisto kainą ir pateikti šio vaisto kainas Vyriausybės nu­statytose referencinėse valstybėse, tai aš manau, kad problema galbūt ir bus išspręsta. Pritariu nuostatai, kad būtų reguliuojamos tiek receptinių, tiek nereceptinių vaistų kainos, nes buvo tokia praktika, kad jeigu receptinių vaistų kainos reguliuojamos, tai visas krūvis perkeliamas nereceptiniams. Dabar faktiškai nebus kur dingti, ir aš manau, kad šios įstatymo pataisos padės atpiginti vaistus Lietuvoje, todėl kviečiu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Kolegos, Seimo nariai, kada valdančioji dauguma sako, kad opozicija vien tik kritikuoja valdančiąją daugumą, negali pastebėti gerų darbų, noriu pasakyti, aš manau, kad čia vienas iš geriausių darbų, kurį atliko Sveikatos reikalų komitetas, teikė sveikatos ministras A. Čaplikas, ir reikia nuoširdžiai pasveikinti. Tai yra tarnystė žmogui, tai yra siekimas ir ieškojimas būdų, kaip atpiginti vaistus. Apskritai, aš manau, kad vaistas yra toks dalykas, kad amoralu daryti kokį nors biznį, o tuo labiau turėti milžiniškus vir­špelnius. Žinoma, manau, kad čia buvo milžiniškas prekybininkų spaudimas. Netikėjau, kad šis įstatymas… Maniau, po pateikimo, jis, kaip ir daugelis įstatymų, nesulauks svarstymo ir priėmimo. O tuo labiau girdėjau, kad šiandien Seimo Pirmininkė siūlys net ypatingos skubos tvarką. Tai manau, visoms įtakoms, visoms suinteresuotoms grupėms Seimas sugebėjo atsispirti, jeigu bus priimtas įstatymas, manau, vaistų kainos sumažės. Kaip teigė ir mūsų komitete (kai svarstėme šį klau­simą, buvo atvykę įvairių suinteresuotų grupių), kad tai nedarys jokios įtakos, kad prekybiniai antkainiai maži, tai jeigu nebūtų jokios įtakos, jie nebūtų vaikščioję po įvairiausias institucijas ir po Seimo komitetus ir nebūtų darę spaudimo.

Žinote, kadangi šiandien vyksta šio įstatymo svarstymas, jūs prisimenate, kai buvo mano pasiūlyta ir Seimas priėmė Maisto produktų prekybos antkainių reguliavimo įstatymą, kurį po to buvęs Prezidentas vetavo, tai aš, įgavau drąsos ir jėgų, kad Seimas, priėmęs šį įstatymą, grįš prie ano įstatymo – irgi bus priimtas įstatymas. Situacija yra labai gerai žinoma, kad vaistų sektoriuje preky­biniai antkainiai yra tikrai dideli ir daug kas yra slepiama ne tik prekybiniais antkainiais, bet ir įvairiausias kitais mokesčiais: rinkodaros, įėjimo į rinką, išėjimo, vaistinės atidarymo, vaistinės uždarymo. Žinoma, man atrodo, mes dar turėsime tobulinti tas landas, per kurias vaistininkai bando susirinkti pelnus ir viršpelnius sergančių žmonių sąskaita. Jeigu matysime, kad tos landos dar yra gana nemažos, manau, kad tą įstatymą reikės tobulinti.

Džiaugiuosi, kad Seimas turi politinę valią, išreiškė politinę valią ir kad šis įstatymas priimamas. Sveikinu ir laukiame toliau tokių gražių iniciatyvų iš Seimo daugumos, kad mes galėtume vienbalsiai, man atrodo, kad vienbalsiai, priimti šį įstatymą ir ne tik čia, iš šios tribūnos, bet ir išvažiavę į savo rinkiminę apylinkę pasakyti ačiū valdančiajai daugumai. Jeigu tokie įstatymai būtų buvę priimami nuo pat pirmų dienų, aš manau, tik­rai nuoširdžiai manau, kad krizė taip giliai nebūtų palietusi mūsų valstybės.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiu A. Ma­tulą. Pone Antanai! Pone Antanai, kviečiu jus atgal į tribūną, svarstysim pataisas ir pasiū­lymus.

Pirmasis pasiūlymas – Seimo narių G. Na­vaičio, D. Kuodytės, E. Tamašausko ir D. Teišer­skytės. Jam komitetas nepritarė. Ir, aš kaip suprantu, čia apima daugiau, paskui išbraukta… Gerai, pristatykite.

A. MATULAS (TS-LKDF). Aš galiu pakomentuoti, yra ir kolega – autorius. Gal autorius pakomentuos?

PIRMININKĖ. Gal pirmiausia tegu pristato G. Navaitis nuo grupės narių, o paskui jūs komiteto išvadą…

G. NAVAITIS (LSF). Komentaras čia būtų labai paprastas: jeigu turime kavos puodelį ir sakome, kad jisai yra per brangus, ir reguliuosime cukraus kainą prie tos kavos, tai kas iš tikrųjų pa­sikeičia? Niekas. Be to, pats siūlomas principas kelia didelių abejonių. Jau devyniolikti metai, dvi­dešimti, galima sakyti, apsispręsta eiti rinkos ekonomikos, konkurencijos keliu. Jeigu mes neno­ri­me šioje srityje konkurencijos ir sakome, kad čia nesugebėsime įtraukti rinkos mechanizmų, tai ky­la natūralus klausimas, o kodėl nepadarius to paties reguliavimo maistui, rūbams ir negrįžus į buvusią epochą? Manau, kad siūlomi principai yra labai rizikingi, todėl ir teikiamos atitinkamos pataisos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar komiteto išvada.

A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, kadangi pasiūlymas yra priešingas, negu siūlo Vy­riausybė, ir šį projektą palaiko Lietuvos Respublikos Prezidentė. Be to, taip jau yra, kad vaistų kainų reguliavimas, tos taisyklės vaistams nėra taikomos, ir, pasirodo, Europos Sąjungos 21 šalyje vis dėlto kaina yra reguliuojama. Tai, matyt, mes irgi renkamės tą kelią pabandyti. Man atrodo, kad vis dėlto pagal mūsų naują komiteto redakciją vaistai Lietuvoje turėtų atpigti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar motyvai – už, motyvai – prieš. Už – nėra, prieš – ministras A. Ča­plikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš pakartosiu tai, ką esu sakęs būdamas tribūnoje. Be abejo, man, kaip žmogui, kaip Seimo nariui, kaip liberalui, būtų pa­prasčiau, jeigu konkurencija išspręstų kainų reguliavimą ir rinka savaime veiktų. Deja, bet mes tu­rime būti realistai ir žiūrėti, kokia yra situacija. O situacija yra tokia, kad mes turime oligopolinę rinką, kurioje neveikia konkurencijos principai. Deja, bet jie neveikia. Ar todėl, kad mes esame per maža šalis, ar todėl, kad mūsų rinkos žaidėjai yra tik keturi, bet konkurencijos principai, deja, neveikia. Ir antra, vaistas nėra nei batai, nei geresnis duonos ar geresnės mėsos kąsnis, vaisto žmogus pasirinkti negali, jis negali pasirinkti (…), tie­siog būtinai reikia šio dalyko, jis negali išvengti. Mes galime pirkti geresnius batus, blogesnius batus, mes galime dėvėti geresnį drabužį, blogesnį drabužį, bet vaistų žmogus neturi galimybės pasirinkti. Jis privalo pirkti dėl savo sveikatos. Ir turbūt todėl net tokios liberalios šalys kaip Nyderlandai irgi reguliuoja. Jų negali apkaltinti, kad ten labai didelis požiūris į, sakykime, į liberalizmo… skeptiškesnis, ne, tačiau net jie pripažįsta, kad ši prekė yra reguliuojama, pavadinkime taip, todėl mes būtent dėl to ir teikiame. O kaip veiks mechanizmas, na, ką gi gyvenimas parodys.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl grupės narių pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas balsuoja už, pritaria pasiūlymui, kas balsuoja prieš arba susilaiko nepritaria pasiūlymui, o pritaria komiteto išvadai. Už – pritaria grupės narių pasiūlymui. Jeigu balsuojam už, tai balsuojam už pataisą, už grupės narių pasiūlymą, jeigu prieš arba susilaikom – už komiteto išvadą.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 4, prieš – 30, susilaikė 38. Nepritarta. Toliau. Aš gal dabar praleisiu D. Mikutienę, yra P. Gražulio. Noriu paklausti P. Gražulio. Petrai, Petrai! (Balsas salėje: „Aš galiu atsakyti už Petrą!“)

Yra iš dalies pritarta, turbūt nereikalauja. Viskas gerai, aš tik norėjau pasitikslinti. Ačiū. Ir yra keturi D. Mikutienės pasiūlymai, kuriuos jinai, aš suprantu, atsiima ir teikia naujus, taip? Tai dėl senų mes nekalbame, nes visus atsiima. Dabar yra D. Mikutienės nauji pasiūlymai. Prašom, kad pristatytų.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, šiuos pasiūlymus rengiau kartu su Mokesčių inspekcijos specialistais. Prie argumentų yra įrašyti skaičiai, kuriuos pateikė Valstybinė mokesčių in­spekcija dėl užsienio gamintojų realiai deklaruoja­mos arba nedeklaruojamos ūkinės veiklos. Per 2005–2008 m. Lietuvoje galėjo būti nesumokėta apie 30 mln. Lt pelno ir apie 18 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Verslas taiko labai įvairias sche­mas ir Mokesčių inspekcijai iš tiesų trūksta tikslių Farmacijos įstatymo nuostatų, kad būtų galima pri­versti juos mokėti mokesčius. Nuo 2007 m. Lie­­tuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu dir­bo darbo grupė, kur ir buvo kalbama apie tai, kad mokestiniai įstatymai yra, bet reikia patikslinti Far­macijos įstatymo nuostatas, kad rinkodaros tei­sės turėtojai vykdytų skaidrią veiklą ir mokėtų mo­kesčius. Štai aš turiu net ir pažymas, kur 2008 m. buvo Sveikatos apsaugos ministerijos pra­šymas, kad jinai patikslintų didmeninių vaistinių preparatų platinimo, taip pat rinkodaros teisės turėtojo apibrėžimus.

Tai štai šie mano pasiūlymai ir yra patikslintos formuluotės, taip pat yra siūloma, kad rinkodaros teisės turėtojai ar jų atstovas, ar lygiagretaus importo turėtojas, ar didmeninių vaistinių preparatų platinimo licencijos turėtojas deklaruotų įvežamų į Lietuvos Respubliką kainą ir kartu deklaruotų vaistinių preparatų kainas Vyriausybės nustatytose referencinėse valstybėse. Šios pataisos yra rengtos kartu su pareigūnais. Prašyčiau joms pritarti.

PIRMININKĖ. Aš noriu pasitikslinti. Dangutė pristatė pirmą… įstatymo 2 straipsnio, kur yra, ar visas savo pataisas?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš kalbėjau…

PIRMININKĖ. Apie visas.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Apie visas pataisas. Tiesiog tos pataisos yra parengtos kartu su Mokesčių inspekcijos specialistais. Noriu pabrėžti, kad mano siūlymas yra, kad būtų tik receptiniai vaistiniai preparatai, tai dėl šito reikėtų balsuoti atskirai, o dėl visų kitų bendrai.

PIRMININKĖ. Gerai, aš tik dar noriu, nes naujai įregistruotos pataisos, ar bus dešimt pritariančių žmonių? Turbūt bus, taip? Reikia dešimties, kad svarstytume toliau. (Balsai salėje) Pakelkite rankas. Ar yra dešimt? Yra dešimt. Pristatė, aš nežinau, gal komiteto pirmininkas…

A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, komitete mes tikrai labai išsamiai svarstėme, kaip matėte, atskiromis dalimis, iš dalies gal netgi kažkiek pažeisdami Statutą, siūlomus straipsnius ir už kiekvieną balsavome. Vis dėlto, kaip sakiau, buvo ben­dras sprendimas nepritarti pataisoms dėl to, kad kolegė kelia iš tikrųjų aktualias problemas, kurias šiuo metu svarsto ir Europos Taryba. Darbo grupė, kuri buvo sudaryta 2007 m., dvejus metus svarstė šias problemas ir bendro sprendimo nerado. Šiandien ekspromtu, kada pataisa registruota prieš dvi dienas, priimti šiuos sprendimus faktiškai neįmanoma. Tuo labiau kad, kaip mus informavo ministerija, gali būti pažeista Europos Sąjungos vadinamoji 83 direktyva. Taigi mes manome, kad šiandien mums iškelta problema kuo skubiau sureguliuoti kainas įvedant antkainius, kaip daro daugelis Europos Sąjungos valstybių. Jeigu mes bandysime spręsti ir šiuos dalykus kartu, galime pridaryti klaidų, nes, kaip sakiau, per dvejus metus darbo grupė nesugebėjo rasti sprendimo, o šiandien mes, jeigu priimsime šitą sprendimą, gali būti taip, kad padarysim teisinių klaidų, nes akivaizdu, kad jų yra. Mes komitete išsiaiš­kinom, todėl mes priėmėm sprendimą nepritarti šiems siūlymams ir priėmėm protokolinį sprendimą komitete, įpareigojom ministeriją per tris mėnesius iki pavasario sesijos parengti projektus ir tas problemas, apie kurias kolegė D. Mikutienė kalbėjo, išspręsti. Ministras asmeniškai prisižadėjo, kad tokios grupės darbas bus atnaujintas ir iki pavasario sesijos toks projektas bus registruotas. Gali ministras pakartoti. Todėl manyčiau, kad bū­tų tikslinga nepritarti dabar ir nesuplakti dviejų dalykų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar nuomonė už ir prieš. Nuomonė už – A. Butkevičius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai gražu iš šalies stebėti diskusiją dėl vaistų kainų reguliavimo, nes man būnant finansų ministru 2004 m. ar 2005 m. teko į šį klausimą labai stipriai įsigilinti. Turėjau vieną konsultantą net iš Briuselio, kuris vienoje Amerikos farmacinėje kompanijoje buvo išdirbęs per 20 me­tų, bet kada atvyko mane konsultuoti, tai atvykimo diena niekur nebuvo paskelbta, nes jis buvo to pareikalavęs. Jis sakė: man gali būti sudarytos ga­limybės nebegrįžti atgal į Briuselį, vadinasi, aišku, koks nepaprastai svarbus yra šis klausimas. Bet esmė yra visiškai ne čia, apie ką mes kalbame. Aišku, Dangutė iš dalies palietė tą problemą, kurią reikėtų spręsti, ir, aš manau, tam reikėtų daugiausia laiko skirti. Tuo metu mano sudaryta darbo grupė buvo paskaičiavusi, kad vien dėl to, kad mes gamintojams nereguliuojam kainų arba tiesiog nežinom tikslių vaistų, kurie atkeliauja į Lietuvą, kainų… Nepriklausomi ekspertai buvo paskaičiavę, kad Lietuva dėl to, kad nereguliuoja jo­kių gamintojų kainų, tai yra netaiko transferinių mokesčių, jeigu aš gerai lietuviškai pasakiau, praranda nuo 120 iki 130 mln. Lt per metus. Čia, ger­biamieji, yra pagrindinė vaistų kainų problema. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Ča­plikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Kolega A. Butkevičius gerai pastebėjo, kad tokių pasvarstymų ir pamąstymų žengti pirmą žingsnį buvo jau daug metų, bet niekas taip ir neišdrįso. Ir įvairūs konsultantai važiavo. Aš iš tikrųjų pritariu tam tikra prasme tam, ką sako ponas A. Butkevičius, tačiau nenorėkime vieno įstatymo pataisa išspręsti visų problemų. Mes komitete sakėm, susipainiosime. Iš tikrųjų susipainiosime ir po to prarasime esmę. Mūsų siūlomas mechanizmas paprastas ir aiškus, ką ir sakė ponas A. Butkevičius. Mes, valstybė, gau­name teisę pareikalauti iš gamintojo deklaruoti kainą. Pareikalauti. Prievolė jiems atsiranda. Šiandien yra tik gera valia ir nieko, jokių poveikio formų. Čia mes turime referencinių šalių palyginamąjį mechanizmą, kur mes galime vėl daryti spaudimą ir darysim spaudimą. Jau šiandien pradėjom vaistų kainų registraciją. Vaistų kontrolės tarnybos žmonės jau dabar registruoja vaistų kainas, esančias rinkoje. Taip mes pasieksime (ir dėl to, matyt, visi sutariame) aiškaus ir paprasto mechanizmo. Gamintojo kaina bus reguliuojama per deklaravimą, per kitų šalių palyginimą. Referencinė, palyginamoji kaina. Mes matysime, ar tikrai Lietuva išsiskiria kuo nors iš kitų Europos Sąjungos šalių su savo deklaruojama kaina, ar ne. Jeigu ne, vaistas ateina į rinką ir mes leidžiame. Jeigu mes matome, kad mus, kaip šalį, apgaudinėja, mes įgauname įstatyminio poveikio formą neleisti šio vaisto į rinką arba daryti kitas poveikio formas, kad kaina mažėtų. Aišku, skaidru ir paprasta. Jeigu mes bandome šiomis įstatymo pataisomis viską apimti, visas farmacijos problemas, be abejo, mes susipainiosime ir tikrai nagrinėsime iki kitų Naujųjų metų štai šitą įstatymą. Mūsų prašymas ir matymas buvo – vienas konkretus žingsnelis, o vėliau visas kitas dideles problemas spręsti palai­p­sniui. Ponas A. Butkevičius gerai pastebėjo paminėjęs metus, jeigu tai būtų buvę paprasta, jau būtų išspręsta ir 2005 m., ir 2006 m., ir 2007 m. Šiuo at­veju mes pasirinkome paprastesnį kelią.

PIRMININKĖ. Ačiū. Trumpai dar komiteto pirmininkas, bet kaip komiteto pirmininkas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Jeigu leisite, tas klau­simas vertas ilgesnės diskusijos, aš tik noriu pasakyti, kad tiesioginės galimybės veikti gamintojo kainą Lietuva neturi. Viena šalis tą daro – Didžioji Britanija, kuri turi gana didelę savo pramonę. Mes tą galime daryti atrinkdami tinkamas referencines pigiausias šalis. Noriu pasakyti, kad vėlgi mes, komitetas, netgi įpareigojome, nežinau, gal šiek tiek viršydami Statutą, ministeriją, kad Vyriausybės nutarimu į referencinių šalių sąrašą bū­tų įtrauktos šiandien pigiausios šalys: Portugalija, Graikija, Bulgarija, Rumunija, ir tą vėlgi ministras pasižadėjo padaryti. Vaistų grupavimas, kiti dalykai. Mes irgi manėme, kad galbūt galima įvesti… atstovybei nustatyti antkainį, bet, pasirodo, tada rinkodara bus finansuojama iš kitų šalių ir vėl neteksime mokesčių ir neteksime darbuotojų. Tuo labiau vienas dalykas sensacingas, ką mums didmenininkai, viena iš didmenininkų atstovybių atstovių, pateikė, kad jeigu bus nustatytas antkainis, jie gali peržiūrėti kainodarą dėl ko? Dėl to, kad, pavyzdžiui, motininė atstovybė sako: jie nežino, kokia kaina pasiekia Lietuvos vartotoją. Jeigu jie žinotų, kokia kaina nuo jų deklaruotos kainos Lietuvai pasiekia vartotoją, jie pasiryžę sumažinti, peržiūrėti kainodarą.

Čia yra tam tikrų niuansų ir man atrodo, kad reikia priimti ir tas problemas, kaip minėjo ministras ir gerbiamasis A. Butkevičius, reikia spręsti, bet reikia spręsti greitai, tik atskirai.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Tik aš dabar noriu Dangutės paklausti, ar atskirai už kiekvieną pasiūlymą balsuoti? Jie buvo pristatyti visi kartu.

A. MATULAS (TS-LKDF). Pasiūlymas tai yra vienas.

PIRMININKĖ. Vienas. Pasiūlymas vienas. Tuoj įjungs, kad paskui nesupainiotume.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, noriu dėl teisybės pasakyti, kad gruodžio mėnesio pabaigoje po komiteto posėdžio pirmininkas man, kaip išvadų rengėjai, pavedė dar kartą patikslinti ir su ekspertais rengti šiuos pasiūlymus. Ir aš dirbau net per visą tarpušventę. Ir šie pasiūlymai, jeigu Mokesčių inspekcija… yra mūsų komiteto įrašai, kad Mokesčių inspekcija sako: šios pataisos yra tinkamos ir mes galėsime gamintojus kontroliuoti. Tai turbūt nereikia meluoti, kad per vieną dieną gimė šis pasiūlymas. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Jeigu šiandien jūs nepritarsite toms pataisoms, tai kada pagaliau bus įvesta tvarka šiame sektoriuje, jeigu trejus metus Sveikatos ministerija nesugeba patikslinti formuluočių pagal direktyvą. Direktyvos nuostatos yra perkeltos formuluočių dėl didmeninio platinimo licencijos mano šiose pataisose. Jūs tiesiog kiekvienas balsuodamas prisiimsite atsakomybę. Tai yra visiškai suprantama. Ir kas bus, kai po trijų mėnesių ateis ministerija su tomis pačiomis pataisomis? Tai tiesiog galima sutvarkyti viską kartu.

PIRMININKĖ. Ačiū, Dangute, bet mes klausėme, ar reikia atskirai balsuoti už kiekvieną pasiūlymą, ar bendrai?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš manau, kad receptinius reikia išskirti.

PIRMININKĖ. Kurie receptiniai, man tas pats. Už kurį straipsnį balsuoti. Yra trys pasiūlymai. Yra 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis. Keičiamas 2 straipsnio 59…

D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėl visų reikia balsuoti atskirai dėl to, kad… (Balsas salėje: „Pasiūlymas yra vienas.“)

PIRMININKĖ. Balsuojame atskirai. Pirmas balsavimas bus už 2 straipsnį, įstatymo papildymo 2 straipsnį… įstatymo papildymas 591 straipsniu. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate D. Mi­ku­tienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 27, prieš – 10, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.

Replika po balsavimo – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji po­sėdžio pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, kad Dujų reguliavimo įstatymą priėmėme irgi ne iš karto. Taigi ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už repliką.

Toliau, antras pasiūlymas yra projektą papildyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti. Aš dabar nežinau, čia įjungsime ir pristatysime.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Čia yra dviejų for­mu­luočių patikslinimas remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 83-iąja direktyva ir ją papildančia 27-ąja. Štai šios, ką aš ir kalbėjau, kad jeigu vaistas kerta Lietuvos Respublikos sieną, vaisto tieki­mas į rinką turi būti licencijuojamas. Rinkodaros teisės turėtojai užsiima tik rinkodara. O jeigu vykdo realią veiklą, turi turėti licenciją, nes far­macinė veikla yra licencijuojama, ir už tai turi mokėti mokesčius Lietuvos Respublikos valstybėje.

PIRMININKĖ. Komitetas. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, kadangi šiandien didmeniniu platinimu užsiima per 80 įmonių. Taip pat rinkodaros teisės turėtojai irgi užsiima vaistų tiekimu. Tai yra nustatyta Europos Sąjungos direktyvoje. Jeigu mes pasakytume, priimtume jūsų redakciją, 18 rinkodaros teisės turėtojų, kurie šiandien užsiima ir didmeniniu platinimu, negalėtų į Lietuvą įvežti vaistų, ir Lietuvoje tiesiog bent pusmetį būtų chaosas, kadangi iš­siimti atskirą licenciją įmanoma tiktai per kelis mėnesius, o Europos Sąjungoje tokios praktikos nėra. Kaip sakiau, Europos Taryba šiuo metu svar­sto šias nuostatas, bandys, kiek žinome, įvesti atskiras sąvokas, tokias kaip brokeris ir t. t. Todėl komitetas kategoriškai mano, kad negalima pritarti šiai pataisai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės. Dabar motyvai dėl pataisos. Už – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad D. Mikutienės pateiktas aiškinimas buvo įtikinantis, lygiai taip pat kaip įtikinantis ir gerbiamojo A. Matulo paaiškinimas, kad negalima greitai gauti licencijos. Tai gal mes galėtume surasti kompromisą, kad tokia nuostata įsigaliotų, pavyzdžiui, nuo kitų metų sausio 1 d., ir tada būtų pakankamai laiko ir licencijai įsigyti, ir sureguliuoti taip, kad nebūtų apeinamas mokesčių mokėjimas. Mano siūlymas būtų pritarti šiai pataisai su įsigaliojimo atidėjimu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas priėmė tvirtą nuomonę. Kaip mes atrodysime prieš visą visuomenę, jeigu mes vieną savaitę priimame vieną pataisą, kitą savaitę – priešingą. Bus chaosas. Aš siūlau palaikyti vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos variantą, nors gerbiu D. Mikutienę, ji buvo pasiūlyta komiteto vardu dalyvauti darbo grupėje, kad į šias problemas būtų dar daugiau įsigilinta, nors aš neteigiu, kad ji neįsigilino, ir būtų išspręstas galutinai tas klausimas. Mes tą padarysime vėliau ir čia niekas kelio D. Mikutienei neužkerta. Bet šiuo metu mes tikrai negalime balsuoti už ir siūlau balsuoti prieš, palaikyti komiteto nuomonę.

PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti.

A. MATULAS (TS-LKDF). Papildydamas galiu pasakyti. Kaip sakiau, Europos Taryba svarsto 83‑iąją direktyvą ir jeigu mes dabar pritarsime tai pataisai, vadinasi, mes jau priimsime su pataisa, kuri prieštaraus dabar galiojančiai direktyvai.

PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate D. Mikutienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susi­laikote.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 7, susilaikė 43. Pataisai nepritarta, pasiūlymui.

Toliau yra trečias pasiūlymas 4 straipsniui. 4 strai­psnis – 2 straipsnio 65 dalies pakeitimas. Ar Dangutė toliau pristatys? Kadangi nėra kas pristato, jie susiję, tada daugiau nebėra. Prašom pasiruošti dėl viso įstatymo projekto. Ačiū A. Matu­lui. Tuoj įjungsime.

Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už – V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, tai yra pirmas bandymas reguliuoti vaistus, tiek recep­tinius, tiek nereceptinius. Atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto siūlymus Sveikatos reikalų komitetas patobulino šį įstatymo projektą, ir aš tikrai raginčiau balsuoti už po svarstymo.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ir ypač kolega Bacevičiau. Iš tikrųjų vaistų kainų reguliavimas buvo priimtas 1991 m. sausio 31 d. ir tokios Farmacijos įstatymo nuostatos galiojo daugiau kaip 10 metų. Čia nėra pirmas bandymas, buvo sureguliuota, buvo tiekiami vaistai ir žmonėms prieinama. Deja, dėl liberaliosios logikos vėliau buvo nuspręsta, kad vaistų kainos reguliuoti nereikia, ir šitas reguliavimas buvo panaikintas pasakant, kad tą sureguliuos rinka. Šiandien tai yra sugrįžimas prie tų ištakų, galbūt šiokia tokia pagarba signatarams, kurių dalis yra tarp mūsų šioje salėje, jų pirminių nuostatų įgyvendinimas. Aš kalbu šiek tiek kritiškai dėl šio įstatymo, nes kai kurie siūlymai, kurie, man atrodo, būtų sustiprinę ir sureguliavę visų trijų grandžių kainų pasiskirstymą, šiandien yra nepriimami. Ir didžioji kainų reguliavimo dalis vėl gula, na, ant tų mažesniųjų, kuriems bus nuo to sunkiau. Todėl aš susilaikysiu balsuojant už šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria įstatymui po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Taip, už visą dabar balsuojame, svarstymas.

Balsavo 66 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymui po svarstymo pritarta.

 

18.03 val.

Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektas Nr. XIP-1143(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

 

Klausimas 2-5 – Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektas Nr. XIP-1143. Komiteto išvados buvo pateiktos, nereikia. Diskusijoje yra užsirašęs dalyvauti M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš nekalbėsiu apie Lietuvos įvaizdį ir jo problematiką, nes „geriausias“ įvaizdis – tai mūsų naktiniai sprendimai, gyrimasis užsienio spaudoje, kad valdantiesiems pavyko atimti pinigus iš pensininkų, ir tuo didžiavimasis. Aš noriu pasakyti, kad Audito komitetas gana tiksliai pataikė į aktualiją, nustatė ir pabrėžė, kad jos esmė yra, kad tos didžiulės lėšos, daugiau kaip 60 mln. litų, yra švaistomos, tiksliai konstatavo. Ypač išskirtinas vienas punktas. Atkreipiamas dėmesys, kad iki šiol Vyriausybė nesiėmė adekvačių veiksmų įgyvendinti Valstybės kontrolės valstybinio audito re­komendacijų.

Aš noriu atkreipti dėmesį į patį nutarimo pro­jektą. Pirmiausia siūlau dėl nutarimo 1 straipsnio 1 punkto, kur kalbama, kad reikia įpareigoti Vyriausybę nedelsiant baigti rengti įvaizdžio formavimo strategiją, daryti labai rimtą pertrauką ir toliau nešvaistyti tokiam bergždžiam darbui pi­nigų, ypač įvertinant mūsų visą socialiai remtinų žmonių situaciją.

Antras mano siūlymas. Jeigu mes priimtume siūlomus 3 ir 4 punktus, tai kartu, šiurkščiai šnekant, mes panaikintume vykdytojų atsakomybę, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir tą atsakomybę prisiimtume sau, Seimui. Tai yra tikrindami šio nutarimo vykdymą mes galėtume gauti atsakymą: jūs, Seimas, nurodėte, mes, Vyriausybė, įvykdėm ir vėl liekame nekalti. Taip pat dėl 4 punkto. Yra siūloma išbraukti labai gerą punktą, t. y. neskirti papildomų lėšų programai „Lietuvos įvaizdžio formavimas“. Jis yra išbraukiamas. Jeigu jį išbraukiame, tai 4 punktas prieštarauja 1 pun­ktui, kuris reikalauja nedelsiant parengti šią strategiją. Ir visiškai pritariu (jeigu galėčiau, pasiūlyčiau apskritai neskirti lėšų), kad apribotume institucijų išlaidas savireklamai, nes analizė ir ypač medžiaga, paskelbta žiniasklaidoje, aiškiai rodo, kad tos institucijų išlaidos vos ne 90 % panaudojamos jų vadovų reklamai.

Baigdamas noriu pasakyti štai ką. Mūsų Lietuvos įvaizdis – tai mes patys, ir pirmiausia Lietuvos žmonės, laimingi žmonės. O laimingas pensininkas yra geriausias Lietuvos įvaizdis. Kviečiu būti vertiems Lietuvos garbingo vardo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pataisų nėra. Ar po svar­stymo galime pritarti bendru sutarimu, ar siūlote balsuoti? Yra tik už. Gal priėmimui paliksime Loretos kalbą. Po svarstymo pritariame bendru su­tarimu? Pritariam.

Dabar pereiname prie priėmimo pastraipsniui, kadangi tai nutarimas ir yra numatytas priėmimas. Tai 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Čia yra tik pataisos dėl 4 punkto, kad atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus būtų pataisyta. Yra pataisyta. Turbūt galime pritarti visam 1 straipsniui su pakeitimais, kurie yra. 1 straipsnio 4 dalis pataisyta, o 5 strai­psnį siūloma išbraukti ir jis išbraukiamas. Su tokiomis pataisomis galime pritarti bendru sutarimu? Taip.

Prašome pasiruošti balsuoti dėl viso nutarimo. Motyvai už – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėčiau, kad būtų aiškiau, nes Mečislovas šiek tiek plačiau kalbėjo, gal daugiau politiškai. Mūsų siūlymas yra toks: Audito komiteto sprendimas nebuvo įvyk­dytas po to, kai Valstybės kontrolė buvo atlikusi auditą, todėl mes prašome Seimo aukštesniu lygmeniu kreiptis į Vyriausybę. Tikrai tai papildomų lėšų visiškai nereikalaus. Mūsų Lietuvos piliečiai rodo labai aktyvią iniciatyvą siūlydami savo įvairias idėjas. Manau, kad tie valstybės tarnautojai, kurie tiesiogiai gauna algą ir turi užsiimti tuo darbu, tikrai gali atlikti tą baigiamąjį darbą be papildomų pinigų, neužsakydami jokių studijų, o bent jau sukoncentravę visus mūsų žmonių teikiamus siūlymus ir iniciatyvas. Manau, kad ir Mečislovo iniciatyva, kad laimingas pensininkas yra geras Lietuvos įvaizdis, visiškai neblogas pasiūlymas. Į tai galėtų atsižvelgti būtent tie darbuotojai, kurie tą darbą turėtų pabaigti. Manome, kad išleisti 63 mln. negali nueiti be atsako, jie turi būti ir darbas turi būti vienaip ar kitaip užbaigtas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Za­sčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Žinote, kodėl aš esu prieš? Todėl, kad negalima nedavus Vyriausybei vertinimo, kad iššvaistė tiek pinigų ir neat­liko darbo, įpareigoti atlikti kitą veiksmą. Mano siūlymas tik dėl to. Aš agituoju jus nepritarti tam. Na, negalima auklėti, nežinau, šiuo atveju Vyriausybė nedirbo, nedirbo, nieko nepadarė, Valstybės kontrolė įpareigojo, vis tiek nepadarė, tada auditas atkreipė dėmesį ir sugalvojo, kad tai reikia su­stiprinti, jis padarė teisingai, o mes patys, Seimas, ver­tinimo Vyriausybei neduodam. Tai nėra… Kaip čia vienas profesorius vadybos specialistas sako – tai dėl valdybos apskritai yra nonsensas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria Seimo nutarimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susi­laiko.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 50 Seimo narių: už – 47, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ priimtas.


18.11 val.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17316 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1018, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 1, 2, 6, 7, 9, 10, 15, 16, 25, 28, 34, 65, 71, 74, 75, 79, 84, 85, 93, 94, 95, 96, 109, 110 straipsnių ir VIII skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1019, Papildomo savanoriško draudimo pensijų kaupimo įstatymo 10, 11, 16, 17, 43, 58, 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1020, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2, 3, 10, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 72, 73, 85, 86, 87, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 961 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1021, Vertybinių popierių įstatymo 2, 3, 4, 5, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 27, 29, 31, 32, 34, 35, 37, 38, 39, 42, 45, 46, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1022 (pateikimas)

 

Liko vienas kompleksinis klausimas. Manau, galime bendru sutarimu pritarti, kad jį svarstome, pateikimą išklausome, nors numatytas posėdžio laikas baigėsi, bet aš siūlau vis tiek baigti šiandien. Matau, yra Ž. Šilgalis ir visas kompleksas 2‑7 klausimų. (Triukšmas salėje) Prašom į tribūną pristatyti Nr. XIP-1018, Nr. XIP-1019, Nr. XIP-1020, Nr. XIP-1021 ir Nr. XIP-1022. Prašom.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Kolegos, labas vakaras. Iš tikrųjų yra ką svarstyti, bet jeigu trumpai, aš tikrai neskaitysiu tų nuostatų, aš tik esmę pasakysiu. Čia tikrai visi įstatymai yra susiję ir tai yra susiję, buvo sudaryta darbo grupė, kur įvairių ministerijų atsakingai atstovai dirbo, ir tai yra susiję su Vertybinių popierių komisijos galių išplėtimu, šiek tiek geriau kontroliuojant investicines bendroves ir taip pat šiek tiek diferencijuojant baudas. Jos būtų taikomos šiek tiek plačiau: už menkaverčius pažeidimus būtų galimybė duoti įspėjimus, o už rimtesnius pažeidimus, natūralu, visos baudos arba taikomos priemonės griežtėtų. Aišku, pakeliui dar yra sutvarkyta daugelis netikslumų. Tikrai yra gana didelės apimties dokumentai, bet, mano vertinimu, po pateikimo galėtume pritarti visiems iš eilės, nes realiai tas paketas yra apie tuos pačius dalykus, tik su tam tikrais skirtingais kai kurių vietų interpretavimais. Tai turbūt būtų toks pristatymas. O toliau komitetai, natūralu, įsigilins ir prie svarstymų pereisime rimtesne forma.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirma – B. Vėsaitė. Nėra. Antras klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jūs taip puikiai pristatėte, svarbiausia, trumpai, kad jau neturiu net ką paklausti. Ačiū.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Labai ačiū. Aš taip ir tikėjaus.

PIRMININKĖ. A. Šedžius. Nematau. A. Ri­mas. (A. Rimas: „Atsakė į visus klausimus.“) Atsakė į visus klausimus, taip. (Juokas salėje) Tada prašom. Ačiū pranešėjui. Labai išsamiai atsakėte į visus. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti. Taip. Yra numatomas pagrindinis komitetas, turbūt iš eilės dėl pirmojo 2-7a, projektas Nr. XIP-1118, pa­grindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra kitokių siūlymų. Visur kitur yra numa­tytas ir pasiūlytas tik vienas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Irgi nėra kitokių siūlymų. Ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje.

Dabar pagrindinė darbotvarkė baigėsi. Yra tik Seimo narių pareiškimai. Nežinau, ar yra? Nes čia yra užsirašę, bet man čia kažkaip nelabai… Man atrodo, yra supainiota, kur užsirašė. Nėra norinčių. Tada prašom registruotis.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Sausio 14 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Susitinkame 19 dienos posėdyje.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.