LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 167

STENOGRAMA

 

2010 m. sausio 14 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA

 

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 2010 m. sausio 14 d. ple­­­narinį posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, buvo pertrauka mūsų darbe, o per tą laiką kai kurie mūsų Seimo nariai atšventė gražius jubiliejus. Pirmąjį noriu pasveikinti mūsų visų vardu A. Dumčių, iškilų profe­sorių, kardiochirurgą, dabartinį Seimo narį, ir palinkėti jam kuo geriausios kloties, geros sveikatos, išlikti tokiam energingam kaip iki šiol. Kartais aš galvoju, kad, matyt, būdamas medikas turite kažkokių receptų taip išsilaikyti. Reikia ir kitiems savo kolegoms juos perteikti. Taigi, gerbiamasis pro­fesoriau, tikrai nuoširdžiai sveikiname. (Plo­jimai)

A. DUMČIUS (TS-LKDF*). Laikas labai greitai bėga. Atėjome jauni, o, žiūrėk, išeisime tokie. Ir ką darysi. Viskas ant veido matyti. O aš jums norėjau tikrai padėkoti, mane kai kurie asmeniškai pagerbėte. Mūsų administracijai labai dėkui. O ypač Česlovui, kuris tikrai labai gražiai pasvei­kino. Ant mano memorialinės tos lentos, sienos, jeigu leisite, įrėminsiu tą sveikinimą ir taip pat mūsų Seimo simbolius. Jums taip pat sėkmės ir laikykime frontą! (Plojimai)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, vakar bu­vo sausio 13-oji, liūdna diena, bet, kaip sakoma, kiekvienas žmogus gimstame kažkokią dieną ir nežinai, kokie istoriniai faktai tą dieną bus. Mūsų jaunoji kolegė švenčia tikrai labai gražų, labai jauną gimtadienį. Tai Z. Užlytė. Zita, mes tave ir­gi visi sveikiname. Džiaugiamės įsijungus į mūsų parlamento šeimą jaunai, energingai, perspektyviai politikei. Ir tau norime palinkėti kuo geriausios sėkmės ir kad ši Seimo kadencija būtų pirma, bet ne paskutinė. (Plojimai)

Z. UŽLYTĖ (VLF). Dėkoju visiems už sveikinimus. Iš tikrųjų, kai buvo 11 metukų, tas gimtadienis buvo tikrai labai labai liūdnas, išsigandau tų įvykių. Ir 19 metų jis tikrai yra savotiškas. Bet labai labai dėkoju už nuoširdžius sveikinimus. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ir dar, kolegos, kadangi pradedame darbą, mes turime pasitvirtinti balsų skaičiavimo grupę 2010 m. sausio 14 d. – 2010 m. vasario 14 d. Norėčiau jums pristatyti frakcijų at­stovus: A. Ramanauskaitė-Skokauskienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų fra­k­cija), P. Saudargas (Tėvynės sąjungos-Lie­tuvos kri­kščionių demokratų frakcija), M. Za­sčiurinskas (Darbo partijos frakcija), V. Valkiūnas (frakcija „Viena Lietuva“), J. Juozapaitis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), D. Kuo­dytė (Liberalų sąjūdžio frakcija), J. Narkevič (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), A. Valinskas (Tautos prisikėlimo partijos frakcija), V. Bogušis (Liberalų ir centro są­­jungos frakcija). Ar galime bendru sutarimu pa­tvirtinti tokią balsų skaičiavimo grupę?

Dėkoju. Patvirtinta.

Ar bus kokių pasiūlymų dėl darbotvarkės? Prašom. A. Endzinas.

 

10.09 val.

2010 m. sausio 14 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas

 

A. ENDZINAS (LSF). Laba diena. Gerbiamoji Pirmininke ir gerbiamieji kolegos, norėtume atkreipti dėmesį, kad dar gruodžio 3 d. Seimas apsisprendė ir po pateikimo pritarė įstatymo projektui Nr. XIP-1270. Kalbama apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jeigu pamenate, apie to nelemto pavadinimo automobilių mokestį. Seimas pritarė. Pri­ėmė sprendimą, tačiau mes svarstyti labai vėluojame. Ir bijau, štai jau sausio mėnuo, kad mes iš viso nepavėluotume ir šio klausimo nesvarstytume net rudens sesijoje, praėjus visiems metams. Todėl aš, gerbiamoji Pirmininke, siūlau rasti galimybę įtraukti šį projektą į mūsų posėdžio darbotvarkę, ir tai darau frakcijos vardu. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš no­rė­čiau priminti, kad projektas Nr. XIP-1270 buvo pateiktas, tačiau buvo apsispręsta, kad svarstymas bus pavasario sesijoje. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas šio projekto nėra apsvarstęs ir mes įtrau­kti į darbotvarkę jo negalime. Ar galime bend­­ru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? (Bal­sai salėje) Balsuojame. Dar R. Kupčinskas, atsiprašau, nepastebėjau.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, vakar ir užvakar mes paminėjome Sausio 13-ąją, pagerbėme žuvusiuosius ir visus pasipriešinimo sovietinei agresijai dalyvius. Aš esu įregis­travęs Lietuvos Respublikos Seime rezoliuciją dėl kompensacijų 1991 m. sausio 13-tą sužalotiems ir žuvusiųjų šeimoms. Gal būtų galima šiandien arba artimiausiu laiku įtraukti šią rezoliuciją į mūsų dar­botvarkę. Jeigu ne šiandien, tai tada prašyčiau, kad bent antradienį būtų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jeigu an­tradienį įtrauksime, tinka?

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerai, ačiū.

PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju.

 

10.12 val.

Pensijų kaupimo įstatymo 9, 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1528(2) (priėmimo tęsinys)

 

Gerbiamieji kolegos, pirmas darbotvarkės klausimas, tiksliau, antras darbotvarkės klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo 9, 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1528(2). Li­ko tik balsavimas priėmimo stadijoje. Taigi iš karto kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas?.. Prašom. Kažkas atsitiko. Prašom, gerbiamasis R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prieš balsuojant norėčiau pasakyti trumpą pastabą. Kadangi mes nenubalsavome dėl to įstatymo prieš Naujuosius metus, o dabartinėje redakcijoje įrašyta sausio 1 d., mano yra užregistruotas toks reda­kcinis pataisymas, išbraukiantis sausio 1 d., nes dabar jau yra sausio 14 d. Tai būtų nelogiška, kad tekste liktų sausio 1 d. Įsigalios tiesiog tada, kada bus pasirašytas įstatymas.

PIRMININKĖ. Turbūt turėtume tokią nuostatą priimti? Prašom. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Sei­mo Pirmininke, šiuo atveju mes dabar turime šiek tiek atsukti savo procedūrą, nes prieš tai buvo likęs tik balsavimo kartojimas, nes Seime nepakako Seimo narių. Šiuo atveju jau siūloma pataisa. Nors ir kaip ten būtų, kokia būtų, bet tai yra pataisa, kuri siūlo keisti datą, ir net siūlo, kad jis įsigaliotų nuo kitų metų. Tai šiuo atveju vėlgi yra visiškai aišku, kad mes turėtume dabar svarstyti šią pataisą, ir iš esmės mes negalime taip balsuoti, kaip pasiūlė kolega R. J. Dagys, nes turi būti pristatyta, išdėstyti motyvai už, prieš.

PIRMININKĖ. Prašau. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, mes iš tikrųjų dabar atsiduriame tokioje padėtyje, kurioje būdavome ir anksčiau. Pereiti visi pataisų priėmimai, liko balsavimas. Grįžti atgal negalima. Šioj situacijoj pagal viską teisiškai mes turėtume priėmimo stadijoje šį įstatymą atmesti ir grąžinti iš naujo priimti. Tik taip mes galime elgtis.

PIRMININKĖ. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai netradicinė situacija, nes mes iš principo peržengėme kitų metų ribą: pradėjome vienais, baigėme kitais. Galbūt aš irgi pasiūlyčiau tokį variantą. Kadangi šio įstatymo ir pagrindinio įstatymo pagrindinių nuostatų įsigaliojimas buvo kitų metų sausio 1 d., komiteto pirmininko siūlymas yra pinigų pervedimas į pensinius fondus ne kas tris mėnesius, bet kas mėnesį… Tai pagrindinė šio įstatymo esmė. Dėl jo buvo diskusijų. Pritar­čiau pono E. Klumbio siūlymui, kad seną įstatymą reikėtų užbaigti, t. y. balsuoti, kad jis ne­galioja, nes yra užtektinai laiko, ir ateiti su nauju įsta­tymu, normaliai svarstyti ir priimti jį iš naujo – nuo kitų metų sausio 1 d. Niekas nesikeistų, nelau­žytume iečių ir nesiginčytume. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Iš tiesų labai teisingas pa­siū­lymas. Taip, kaip ir buvau suformulavus, mes turime balsuoti, kadangi likęs tik balsavimas. Toks yra protokolas, ir aš juo vadovaujuosi. Įstatymo pro­­jektas Nr. XIP-1528(2). Kas pritaria šiam įstaty­­mui?.. (Šurmulys salėje) Vidury sakinio gal gali­te nenutraukti? Prašom balsuoti. Kas pritaria šiam įstatymo priėmimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Nėra 71 Seimo nario balso. Taigi vėl balsavimas neįvyko, įstatymas nepriimtas. Balsavimą vėl atidedame. Tai tikrai neišmintingas elgesys.

Repliką po balsavimo – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Prieš kitą balsavimą aš gal siūlyčiau Seimo Pirmininkei pagalvoti, ar šioje situacijoje nebūtų galima remtis 261 straipsniu. Aplinkybės yra tokios, kurios gal Statute išreikštai neaprašytos, bet tokiu atveju gal vis dėlto būtų ga­lima jums pasiūlius mums grįžti, įvertinti (…) pa­siūlymą dėl datos ir tik tada balsuoti. Aš siūlyčiau taip pamąstyti.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Galima dar?

PIRMININKĖ. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mums vis tiek reikia susitarti. Dabar šis klausimas liko visiškai niekaip neišspręstas, pakabintas ore. Mes jo nei atmetėme, nei patvirtinome. Toliau yra svarstomas įstatymas, kurio įsigaliojimo data yra nuo sausio 1 d. Vyriausybė kito teikti negali, nes da­bar svarstomas analogiškas įstatymas. Nežinau, šioje vietoje reikia kaip nors susitarti su opozicija, kaip mes išeiname iš to klausimo. Mes turime metus tam suderinti, bet šį klausimą reikia išspręsti procedūriškai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, vis tiek mes priėmėme tokį sprendimą, o iki antradienio pagalvosime, kaip teisiškai, nepažeidžiant Statuto, būtų galima išspręsti šią problemą. Vienaip ar ki­taip mes privalėsime šį įstatymą priimti, nes Pensijų kaupimo įstatymas tikrai labai svarbus.

Repliką po balsavimo – E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš noriu pasakyti. Suprantu, konservatoriai apeliuoja, kad mes esame aklavietėje, iš tikrųjų aklavietėje, bet aš šio balsavimo metu būčiau supratęs jų gerą valią, jeigu tas 51 balsas, kuris jų buvo už šį įstatymą tokioje situacijoje, jeigu tada būtų buvęs 51 prieš, kaip čia mes kalbėjome, kad jį reikia atmesti. Vadinasi, jūs vis tiek einate kaip buldozeris matydami, kad šis įstatymas negeras. Kaip galima normaliai susitarti?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, pailsėjome, būkime geranoriški ir elkimės išmintingai. Yra statutinės normos, kurių privalome laikyti. Ši situacija tikrai yra nestandartinė. Iki antradienio mes gerai apgalvosime, kaip čia reikėtų pasielgti nepažeidžiant Statuto, kad turėtume normalų įstatymą.

 

10.19 val.

Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1518(2) (svarstymas)

 

Dabar darbotvarkės 1-3 klausimas – Biu­džetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1518(2), svarstymas. Taikoma sku­bos tvar­­ka. Pranešėjas – V. Matuzas, Biudžeto ir finansų komitetas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Sei­­mo Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šio įstatymo projektą. Yra priimtas sprendimas, kad reikėtų pri­­tarti bendru sutarimu. Šiandien mes dar susirinkę svarstėme daugelį Seimo narių pataisų, kurias, matyt, aptarsime vėliau. Atsiprašau, aptarsime vėliau.

PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Meiželytė-Svilie­nė – Audito komitetas.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komiteto sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir siū­lyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms mū­­­­sų komitetas pritarė, ir pritarti Audito komiteto pasiūlymui. Atsižvelgiant į įstatymo projekto Nr. XIP-1518 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 strai­psnį ir įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnius, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudže­to sandaros įstatymo ir Sveikatos draudimo įsta­­tymo pataisas numatant, kad Valstybinio socialinio drau­dimo fondo bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo auditą atliktų Valstybės kont­rolė. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bacevičius – Eko­nomikos komitetas.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo pro­jektą atsižvelgiant į visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į tas Seimo nario L. Sabučio pataisas, kurioms pritaria Ekonomikos komitetas.

PIRMININKĖ. L. Sabutis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prieš mėnesį, gruodžio 16 d., Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė pastabas dėl biudžetinių įstaigų steigimo, tiksliau, naują redakciją. Tai labai svarbus įstatymas. Komitetas turėjo daug pastabų, jas pateikė pagrindiniam komitetui ti­kėdamasis, kad į šias pastabas bus tinkamai at­sižvel­gta. Taip pat įvertinome ir manome, kad teisingos yra Teisės departamento pastabos, Sa­vi­valdybių asociacijos, kurių atstovai dalyvavo priimant komiteto sprendimą. Todėl komitetas, at­sižvelgdamas į komiteto narių ir savo siūlymus, priėmė sprendimą (už balsavo 7, dalyvavo 7), pritarė šiai redakcijai su sąlyga, kad bus atsižvelgta į komiteto siūlymus. Tačiau svarstymo metu dėl jų reikės, atrodo, dar pakovoti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi komitetų atstovai pasisakė. Diskusijoje užsirašęs vienas Seimo narys. Kviečiu J. Veselką.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, keletą pastabų dėl šito įstatymo, nes tai, kas 1, 2 ir 3 straipsniuose surašyta, aš manau, kad šito įsta­tymo iš viso nereikia, ir paaiškinsiu kodėl. Štai 1 strai­psnio 1 dalyje rašoma: „Šis įstatymas regla­mentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.“ Lyg ir viskas aišku, kad šiame įstatyme ir specialiuosiuose gali būti kitaip. Kai bus specialiuose, tas įstatymas negalios, nes anie galios, specialieji. Bet žiūriu į 3 strai­psnį, 2 strai­psnio 3 dalį, jau 3 dalyje rašoma: „Biudžetinė įstaiga savo veikloje vadovaujasi Kon­stitucija, Ci­viliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, kitais tei­sės aktais ir nuostatomis.“ Vadinasi, bet kuria… Vienur rašo, kad tik specialieji įstatymai, kitur – bet kokiais įstatymais, kuriuose bus kitaip, taip ir bus, ne kaip tam, o kaip kituose, bet kitaip bus. Tai kam tada šitas įstatymas, jeigu visuose kituose įstatymuose gali būti kitaip ir galios ne šio įstatymo nuostatos, o anų įstatymų nuo­statos. Manau, kad jeigu mes įteisinom, kad tik specialiuose, tai tik ir turi būti, jeigu būtų specialiuose, bet ne visur kitur. O jeigu visur kitur, tai ne­reikia rašyti spe­cialiųjų.

Toliau, gerbiamieji kolegos, 3 straipsnis. Biu­­džetinė įstaiga įgyja visas civilines teises, at­sa­ko­mybę, pareigas tik per biudžetinės įstaigos vadovą. Viskas logiška. Kituose straipsniuose ra­šo­ma, kad savivaldybių tarybai Vyriausybės spren­dimai turi būti tik raštu, o, kaip žinot, jie yra privalomi. Tai dabar valstybės įstaigos vadovas atsako, o anie įpareigoja jį daryti, net jeigu jis ir mato, kad tai ekonomiškai arba socialiai netikslinga. Bet anie raštu įpareigoja, ir jis padarys. Kas bus atsakingas? Jisai. Tai čia irgi toks, taip sakant, vadovas būsi, kiti tave įpareigos daryti, o tu atsakysi. O jeigu nedarysi, tave išvarys iš darbo. Man labai neaišku ir nepatinka tie dalykai. Jeigu esu va­dovas, tai esu vadovas ir turiu atsakyti tik už sa­vo veiksmus. Bet aš turiu teisę ir pasakyti: šito aš nedarysiu, kadangi, sakysim, ar ekonominė… todėl manau, kad…

Toliau žiūrėkite. Bankroto įstatyme yra numatyta, kad bankroto bylą įmonei galima iškelti, jeigu jos įsipareigojimai viršija pusę turimo turto. Labai teisingai, logiškai ir t. t., kad nenustekentų. Čia dabar šitam rašo, kad įsipareigojimai, jeigu jau viršija turtą. Visą turtą. Įstaigai, taip, įstaigai. Man ir atrodo, kad kai jau viską pravalgys Vilniaus savivaldybė, jau bus vėlu, bus vėlu. Todėl iš tikrųjų ar nereikėtų, kad kaip įmonei yra Bankroto įstatymo nuostata dėl apribojimų tam tikrų, kad tos pačios apribojimo nuostatos galiotų ir biudžetinėms įstaigoms. Tai va tokios mano pastabos. Ma­­nau, kad čia iš tikrųjų Biudžeto komitetas ar Teisės ir teisėtvarkos turėtų pataisyti šiuos dalykus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto, Biudžeto komiteto, atstovą V. Matuzą, ir tada pradėsim kalbėti apie Seimo narių pasiūlymus. Ir pirmasis – L. Sabutis, kuris turi pasiūlymą 4 straipsnio 5 daliai. Taigi, gerbiamasis Liu­dvikai, prašau pristatyti.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Atvirai pa­­sakius, nežinau, komiteto pirmininkas, dabar komiteto pirmininko pavaduotojas kalbėdamas tri­­būnoje… Po paskutinio svarstymo gal nuomonė pasikeitė, tačiau mes atsižvelgėme į tai, jog primygtinai prieš penketą metų, t. y. 2005 m. liepos 8 d., Konstitucinis Teismas kaip tik sprendė šį ginčą, ar vykdant naujas funkcijas tai galima traktuoti laisvai, ar tai turi būti numatyta įstatymuose. O tie yra, kiek mes žinome, ypač dėl savivaldybių, vietos savivaldos ir turto valdymo įstatymai. Ar šiuo atveju nevertėtų šiame specialiame… Kaip minėjo kolega J. Veselka, čia ir yra specialus Biudžetinių įstaigų įstatymas, kad kai pavedamos tokios funkcijos, turi būti nustatytos įstatyme. Todėl mes komitete ir pritarėme mano redakcijai, ir siūlome jai vis dėlto pritarti, kad ne šiaip sau kokiu nors kitu teisės aktu, o, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, tai būtų nuoroda į įstatymą.

PIRMININKĖ. Prašau, gal pakomentuokit, ko­­kia yra komiteto nuomonė ir išvada.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį gerbiamojo L. Sabučio pasiūlymą, įvertino pozi­ciją, kurią išsakė Seimo Teisės departamentas, ir komitetas yra priėmęs sprendimą vis dėlto nepritarti šiai pataisai (atsiprašau, kas čia, kimstu) dėl tokios priežasties: mūsų nuomone, siūloma nuostata yra perteklinė ir valstybės turto perdavimo sa­vivaldybėms nuosavybėn sąlygos ir tvarka yra re­­glamentuotos Valstybės ir savivaldybių turto val­dymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Savivaldybės šiuo turtu negali disponuoti savo nuo­žiūra, o naudotis tik įstatymo nustatyta tvarka. Komiteto nuomonė, kad tai būtų perteklinis pa­taisymas, todėl ir komitetas sako, kad nereikėtų pritarti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime apsispręsti dėl Seimo nario L. Sabučio pataisos. Vienas – už, vienas – prieš. Kalbėti norinčių nėra. Taigi balsuojame. Kas palaikote Liu­dviko… S. Pečeliūnas užsirašė. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Na, manęs komiteto pirmininko pavaduotojas neįtikino, kad tiek patyręs šiuose klausimuose L. Sabutis siūlytų ką nors perteklinio. Kviesčiau vis dėlto palaikyti, nes gal nebuvo laiko tiesiog suprasti, ką L. Sa­butis siūlo ir kodėl. Ir tai lengviausias kelias – ai, čia jau perteklinis, nekreipkim dėmesio. Siūlyčiau krei­pti dėmesį. Ačiū.

PIRMININKĖ. Taigi, gerbiamieji kolegos, bal­suojame. Kas palaikote L. Sabučio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote?

Balsavo 95 Seimo nariai: už – 63, prieš – 2, susilaikė 30. Pritarta L. Sabučio pataisai. Dar yra L. Sabučio pataisa 4 straipsnio 6 daliai. Prašau, Liu­dvikai, pristatyti.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. (Mikrofonas kažkodėl įstrigęs per šias sausio dienas.) Ačiū už pirmą balsavimą. Analogiškas yra ir antrasis. Čia tiktai yra kitokie teisiniai santykiai, kai patikėjimo teise valdomas turtas. Bet taip pat mes siūlome komitete, kad reikia subjektų vietą apibrėžti įstatymu, todėl ir aš, ir komitetas siūlėme, jog būtent apie tai turi būti kalbama, kai konkrečiai įstatyme yra numatytos funkcijos. Šiaip aš noriu pabrėžti Seimo nariams, jog iš tikrųjų Vietos savivaldos įstatymas išvardija visą seriją šitų funkcijų. Atskiri įstatymai taip pat gali numatyti, ko nėra Vietos savivaldos įstatyme. Beje, prieš tai pranešėjas minėjo Turto valdymo įstatymą. Ten taip pat yra kon­­krečiai apibrėžtos turto valdymo sąlygos. Bet dar kartą pabrėžiu, ką teisingai kalbėjo kolega J. Ve­selka, gali būti atskiras įstatymas ir situacija valstybėje gali būti tokia, kai reikės tokias funk­cijas numatyti šiame įstatyme. Todėl ir komitetas, ir aš siūlau, kad būtų ir šiame Biudžetinių įstaigų įstatyme toks apibrėžimas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, irgi turime apsispręsti. Prašau. Komiteto nuomonė.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš dabar tokioje dvi­­prasmiškoje situacijoje. Komitetas, svarstęs prieš Naujuosius metus L. Sabučio pasiūlymą, kon­­krečiai tokiam pasiūlymui nepritarė. Tačiau šiandien komitetas, svarstydamas analogišką, šiek tiek patikslintą ir, aš manau, tobulesnę G. Son­gailos pataisą, pritarė. Gal gerbiamasis pranešėjas ga­lėtų šioje vietoje pasakyti nuomonę, kaip mes galėtume?.. Ar jis sutiktų, kad toliau svarstant bū­tų re­miamasi ir pritarta, kadangi tai sutampa su G. Son­gailos siūlymu, G. Songailos siūlymui?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Sutinku su tuo, ką kal­­­ba pranešėjas. Kai aš registravau, dar nebuvo G. Son­gailos siūlymo. Aš dabar peržiūrėjau ir G. Son­­gailos, ir komitetas yra tam pritaręs, todėl čia tarpusavy redakcija yra suderinta. Pritariu pa­skutinei komiteto redakcijai, ką pateikė G. Son­gaila.

PIRMININKĖ. Tada dėl jūsų pataisos dabar nebalsuojame? Dėkoju.

L. Sabučio pataisa 4 straipsnio 7 daliai.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Prieš tai balsavimu ar bendru sutarimu buvo, taip?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Mes paskui dar svar­stysime…

L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėl 6 dalies. Argumentai yra tokie pat. Mums padėjo priimti tokį sprendimą dėl dviejų, sakyčiau, sąlygų, kai yra val­­stybės biudžetinė įstaiga ir kai yra savivaldybės. Šiuo atveju mes atsižvelgėme į Teisės departamento išvadą ir atsižvelgėm, kas jau yra numatyta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje. Todėl toji redakcija, kurią siūlo dabar pagrindinis komitetas, galėtų būti ir tokia, bet ji liks neišsami. Mūsų komiteto siūlymas yra teisingesnis, todėl, manau, šiuo atveju, kai yra valstybės įstaiga, pakanka Vyriausybės nutarimo, o kai yra savival­dy­bės funkcijoms vykdyti, tada turi būti numatyta įsta­tyme ir turėtų būti savivaldybės tarybos nutarimas. Tokia mūsų esmė. Nežinau, ar pranešėjas šiuo atveju sutiktų, ar ne.

PIRMININKĖ. Komiteto išvada.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Mes dabar kalbame apie 4 straipsnio 7 dalį. Komitetas nagrinėjo ir pa­sirinko aiškesnį, išsamesnį ir suprantamesnį apibūdinimą, arba apibrėžimą šio punkto, kurį pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Jis skamba taip: „Iš valstybės biudžeto arba iš Val­stybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo svei­katos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali būti pakeista atitinkamai Vyriausybės nutarimu arba savivaldybės tarybos sprendimu“. Komitetas siūlo taikyti šią formuluotę. Todėl komitetas nepritaria L. Sabučio siūlymui.

PIRMININKĖ. Taigi 1 – už ir 1 – prieš L. Sa­bučio pataisą.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš sutikčiau su tokia redakcija, bet mūsų komiteto taip pat aptartoje redakcijoje yra kalbama, kada savivaldybės biudžetinei įstaigai patikėjimo teise perduotas tur­tas savivaldybių funkcijoms įgyvendinti gali būti savivaldybės tarybos sprendimu perduotas kitai biu­džetinei įstaigai, mes sakome – pagal įstatymus valdyti, naudoti, disponuoti juo patikėjimo teise. Pagrindinio komiteto redakcijoje šito nėra. Yra tik pasakyta: „arba savivaldybės tarybos sprendimu“. Mes gi akcentuojame, ir Konstitucinis Teismas sakė, kad jokiu būdu negalima, kai reikalai yra sprendžiami dėl finansų ir turto… įgyvendinami sa­­varankišku savivaldybės tarybos nutarimu, jeigu to nenumato įstatymas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Liud­­vi­kas dar praplėtė savo paaiškinimą, balsuojame. Kas palaikote L. Sabučio pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Balsavo 89 Seimo nariai: už – 58, prieš – 2, susilaikė 29. Pataisai pritarta.

Toliau yra jau po svarstymo registruotos pataisos. Tiesa, dar yra 4 straipsnio 8 daliai L. Sa­bučio, komitetas iš dalies pritarė. L. Sabutis sutinka su tuo?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Iš esmės tai yra ne iš dalies, o visiškai pritarta, nes yra pavartota ne tik kitos savininko teisės, bet ir turto perdavimo. Todėl aš pritariu tai redakcijai.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Mes praplėtėme.

PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Pritarta L. Sa­bučio pataisai.

Toliau – K. Glavecko 4 straipsnio 3 dalies 3 punktui. Komitetas pritarė, tačiau kadangi tai jau yra po svarstymo, ar galime bendru sutarimu ir mes pritarti K. Glavecko pataisai? Galime. Dėkoju. Pritarta.

V. Stundžio pataisa 4 straipsnio 6 daliai. Komitetas nepritarė. V. Stundys. Prašom pateikti pataisą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Kaip aš suprantu, ko­mitetas yra pritaręs G. Songailos kitam siūlymui ir L. Sabučio siūlymui, tai mano siūlymas to­kiu atveju netenka prasmės. Aš neprašau balsuoti.

PIRMININKĖ. Jūs atsiimate?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau – G. Son­gai­los pataisa. Prašau G. Songailą pateikti savo pa­taisą 4 straipsnio 6 daliai.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš pritariu dabar komiteto formuluotei ir savo pataisos neteikiu.

PIRMININKĖ. Jūs neteikiate? Atsiimate?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Atsiimu, taip.

PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glavecko pataisa 5 straipsnio 4 dalies 1 punktui. Komitetas pritarė. Ar Seimas gali pritarti bendru sutarimu? Pritaria. Dėkoju.

K. Glavecko pasiūlymas 6 straipsnio 2 dalies 3 punktui. Komitetas pritarė, ar mes pritariame bendru sutarimu? Dėkoju. Ir K. Glavecko 14 strai­psnio 12 dalies pataisa. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu ir mes pritarti? Pritarta. Ir K. Gla­vecko 14 straipsnio 14 punktui. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Daugiau pataisų nėra.

Taigi po svarstymo – motyvai, 1 – už ir 1 – prieš. L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties tai yra labai reikšmingas įstatymas, ypač vy­k­dant valstybės funkcijas, čia dabar biudžetinių įstaigų funkcijas. Aš dar pasiūlyčiau pagrindiniam komitetui iki priėmimo pasvarstyti kai kurias reikiamo įstatymo redakcijas.

Pavyzdžiui, aš nevisiškai norėčiau sutikti su tuo, kad biudžetinė įstaiga steigiama Vyriausybės nutarimu. Man regis, šioje dalyje turėtų būti numatyta galimybė taip pat steigti ir Seimui įstatymu. Tai yra tokiu steigėju galėtų būti ir pats Seimas, specialiai priimdamas dėl tos įstaigos ar apskritai dėl kitų įstaigų įstatymą. Nes šiuo atveju gyvenimiškai žiūrint Seimo kanceliarija taip pat yra ne Vyriausybės įstaiga, o Seimo įstaiga, val­s­tybės įstaiga. Panašias įstaigas turi ir steigia ir ki­tos institucijos – Prezidentas. Aukščiausiasis Tei­smas buvo net Nacionalinės teismų administracijos steigėjas, todėl čia yra labai svarbu, kad šiame įstatyme būtų paryškinta galiausiai tiksli redakcija ir nekiltų abejonių ateityje.

Iš esmės pritariu pateiktai redakcijai ir kviečiu po svarstymo pritarti, tuo labiau kad buvo atsižvelgta į visas Seimo narių pastabas ir pasiū­lymus.

PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Sei­­mo nariai, buvau kategoriškesnis ir iš esmės norėjau pasisakyti prieš, bet kadangi, kaip ir minėjo gerbiamasis L. Sabutis, į nemažai pastabų, taip pat ir į jo pastabas, Seimas atsižvelgė ir šį įstatymą patobulino, tai nesu toks kategoriškas. Tačiau, kadangi tai yra tiktai svarstymo stadija, priėmimo stadijos metu aš taip pat siūlyčiau atsižvelgti į kai kurias išsakytas mintis, tai, ką sakė L. Sabutis, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad gal nereikėtų taip vienodai traktuoti visų biudžetinių įstaigų ir jų steigimo. Ir šis įstatymas… Dabar savival­dybėse vyksta procesas, kad seniūnijos netenka sąskaitų ir jas administruoja tik savivaldybės administracijos direktorius, t. y. siaurinamos seniūno funkcijos. Bet mes prisiminkime, kad net Tėvynės sąjunga (konservatoriai) ne kartą viešai kalbėjo, kad manytų, jog reikia pirminę valdžia artinti prie žmogaus, stiprinti jos funkcijas, ir net buvo kalbama, kad reikėtų keisti Konstituciją, kad seniūnas būtų renkamas visuotinai, žmonių. Man atrodo, kad šiuo įstatymu mes viena deklaruojame, o faktiškai gyvenime atsitinka kitaip. Įsivaizduokite, koks tu esi seniūnas, jeigu neturi nei antspaudo, nei sąskaitos banke, nors Savivaldos įstatymo 31 straipsnyje pasakyta, kad seniūnas turi herbinį an­t­spaudą ir sąskaitą banke. Štai kaip yra. Man atrodo, kad čia yra įstatymų nesuderinamumas. Galbūt reikėtų pažiūrėti, ar nereikėtų net ir šiame įstatyme padaryti tam tikrų išimčių ir išlygų.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, bal­suo­jame. Kas po svarstymo pritariate Biudžetinių įstai­­gų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, bal­suojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.

Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 74, prieš – 1, susilaikė 10. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-1518(2) pritarta.

 

10.47 val.

Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1326(3)ES (svarstymas ir priėmimas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1326(3)ES – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakei­timo įstatymo projektas. Svarstymas. Į tri­būną kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką D. Budrį.

D. BUDRYS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitete po svarstymo buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 8 – už, susilaikė 1.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje: „Galim.“) Galim.

Aš siūlau šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Dėkoju.

Įstatymas iš dviejų straipsnių. Ar galime ben­dru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 strai­psnis. Galime priimti bendru sutarimu? Atsiprašau, 1 straipsnis yra prieš I skyrių, o toliau yra I skyrius. Ar galime bendru sutarimu priimti I skyrių? Priimtas. Ar galime bendru sutarimu priimti II skyrių? Priimtas. Ar galime bendru sutarimu priimti III skyrių? Priimtas. IV skyrius. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. V skyrius. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. VI skyrius. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dar at­skirai yra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, tai yra 1 ir 2 straipsniai. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pri­imtas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 80 Seimo nariai. Už – 74, prieš nėra, susilaikė 6. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

 

10.50 val.

Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-812(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-5 klausimas, įstatymo projekto Nr. XIP-812(2), – Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Svarstymas. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį R. Šukį. Gal tada komiteto pirmininkas. Prašau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra apsvar­stęs šį daug įvairių pastabų gavusį įstatymo projektą. Jo sprendimas yra bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir ko­miteto išvadoms. Yra siūlomas patobulintas įstatymo pro­jektas. Esminių, ypatingų patobulinimų nebuvo, tačiau buvo atsižvelgta į kai kurių Seimo narių ir kitų institucijų pasiūlymus, taigi siūlome po svar­stymo pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, di­skusijoje norinčių kalbėti nėra. Tada vienas – už, vienas – prieš. Atsiprašau, dar yra pora komitetų, kurie nepasisakė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. A. Sacharukas.

A. SACHARUK (VLF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Lietuvos Re­­spublikos bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Sprendimas – pritarti bendru sutarimu ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento, Žmogaus teisių komiteto ir Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymus ir pa­stabas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Varaška – Žmogaus teisių komitetas.

M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamoji Pir­mininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių ko­mitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat apsvarstė kai kurias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnių pakeitimo nuostatas ir po­sėdyje nustatė tokius dalykus: buvo pritarta dau­geliui Seimo Teisės departamento išvadų, kurios iš esmės buvo susijusios su teisėkūros technikos reikalavimais. Kitų subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų pateikta nebuvo. Komitete taip pat buvo iškeltas keletas pasiūlymų dėl įstatyme nustatytų nuostatų įgyven­dinimo laikotarpio pradžios arba įstatymo įgyvendinimo termino. Šiems pasiūlymams komitetas pritarė. Tai buvo Č. Juršėno siūlytos formuluotės dėl įstatymo įsigaliojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. Kiek aš žinau, pagrindinis komitetas jau truputį vėliau svarstydamas šį įstatymo projektą vėlgi ko­regavo įstatymo įgyvendinimo nuostatas – nuo 2010 m. kovo 1 d., tai yra tiesiog pastaba arba re­plika Seimo narių žiniai. Apsvarstytam įstatymo projektui komitetas in corpore pritarė už, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar tikrai dis­kusijose nėra užsirašiusių kalbėti. Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamasis Liudvikai, bū­tinai norite kalbėti už, nes nėra norinčių kal­bėti prieš?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš ne dėl to, kad būtinai, bet iš esmės siūlyčiau ir pagrindiniam komitetui, ir Seimo nariams žvilgtelėti į šias pa­tai­sas ir pamąstyti, ar ne per daug mes įstatymu suteikiam kompetencijos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, – paren­gti, priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. Aš vis dėlto manyčiau, ka­dangi mes palaipsniui pereiname į civilizuotesnį bausmių tai­kymo režimą, kad tie reikalai arba tokie klausimai, arba teisės aktai, susiję su bausmių taikymu, ne tik įstatymų leidėjo, bet bent jau ministro lygmeniu būtų rengiami ir priimami. O dabar, kai a priori pasakom, kad Kalėjimų departamentui suteikiam tokią teisę, kyla abejonių, ar apskritai toks subjektas gali priimti bet kokį teisės aktą. Dar įsivaizduočiau, kad Kalėjimų departamento prie ministro… direktorius, o ne pats departamentas. To­dėl tokią pastabą, pritardamas iš esmės visoms toms naujovėms, vis dėlto dar pag­rindiniam komitetui siūlyčiau pasvarstyti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-812(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 76 Seimo nariai: už – 60, prieš – 1, susilaikė 15. Po svarstymo yra pritarta.

Ar galime taikyti ypatingos skubos tvarką šiam įstatymui? (Balsai salėje) Ar galite pritarti? (Balsai salėje) Galime. Taigi priėmimas. Pastrai­psniui. 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas. 5 straipsnis? Priimtas. 6 straipsnis? Priimtas. 7 straipsnis? Priimtas. 8 straipsnis? Priimtas. 9 straipsnis? Priimtas. 10 straipsnis? Priimtas. 11 straipsnis? Priimtas. 12 straipsnis? Priimtas. 13 straipsnis? Priimtas. 14 straipsnis? Priimtas. 15 straipsnis? Priimtas. 16 straipsnis? Priimtas. 18 straipsnis? Priimtas. 19 straipsnis? Priimtas. 20 straipsnis? Priimtas. 21 straipsnis? Priimtas. 22 straipsnis? Priimtas. 23 straipsnis? Priimtas. 24 straipsnis? Priimtas. 25 straipsnis? Priimtas. 26 straipsnis? Priimtas. 27 straipsnis? Priimtas. 28 straipsnis? Priimtas. 29 straipsnis? Priimtas. 30 straipsnis? Priimtas. 31 straipsnis? Priimtas. 32 straipsnis? Priimtas.

Dėl viso įstatymo. Ar gerbiamasis S. Šedbaras labai nori kalbėti, nes nėra norinčių kalbėti prieš? Norite vis tiek. Prašau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, aš la­bai trumpai. Šiaip galbūt kolegos L. Sabučio pa­staba yra teisinga, tiesiog čia yra žodžių žaismas. Bet visiškai akivaizdu, kad nei ministerija, nei de­partamentas teisės aktų nepriima. Iš tiesų tai yra direktoriaus, ministro įvardijami teisės aktai. Tai dar 1998 m. Teisingumo ministerijos rekomendacijos numato, šiuo atveju gal čia toks procedūrinis dalykas. Ateityje atkreipsime dėmesį. O šiaip, ko­legos, kviečiu pritarti šioms pataisoms. Kai kurios jų yra procedūrinės, bet yra esminių dalykų, kurie numato, jog visgi už daugybę visokiausių lengvatų, prietaisų, kurie dabar mūsų mokesčių mokėtojų są­skaita yra naudojami įkalinimo įstaigose, turi būti mokama iš pačių nuteistųjų lėšų. Yra ir tam tikrų technologinių problemų – tiesiog neatlaiko elektros linijos. Manau, kad nuteistojo gyvenimas bent jau šiek tiek turi skirtis nuo laisvėje esančio asmens ir jis turi jausti, kas galima ir ko negalima. Šiomis pataisomis to yra siekiama. Prašom pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-812(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 90 Seimo narių: už – 74, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas Nr. XIP-812(2) priimtas.

 

11.01 val.

Seimo kontrolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-1444(2) (svarstymas)

 

Darbotvarkės 1-6 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-1444(2) – Seimo kontrolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 strai­psnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną Žmogaus teisių komiteto pirmininką A. Lydeką.

A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių ko­mitetas, kaip pagrindinis komitetas, detaliai išna­grinėjo šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šis sprendimas yra priimtas bendru sutarimu. Atkreipsiu dėmesį, kad Seimo Tei­sės departamentas turėjo vieną pastabą. Jai ko­mitetas pritarė. Į tą pačią pataisą buvo atkreipęs dė­mesį ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komi­tetas, kaip papildomas komitetas, kuris nagri­nėjo šį įstatymo projektą, taigi taip pat komitetas pritarė. Kviečiu pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Sabutis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gruodžio 9 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vertino šias pataisas, iniciatyvai pri­­ta­rė­me, turėjome kai kurių pasiūlymų pagrindiniam komitetui. Kaip girdėjote, buvo atsižvelgta, o tuo­met, svarstymo metu, vienbalsiai, dalyvaujant aštuoniems komiteto nariams, iš esmės buvo pritarta ir reorganizacijai, ir naujai Seimo kontrolierių kom­petencijai. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose dalyvauti užsirašė ke­turi Seimo nariai. Kviečiu V. P. And­riu­kaitį. Nė­ra. P. Gražulį į tribūną.

P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena. Šio įstatymo keitimo pagrindinis tikslas yra tas, kad mes sutaupytume šiek tiek biudžeto lėšų – vietoj ke­turių Seimo kontrolierių lieka du Seimo kontrolieriai. Bet aš manau, gyvenime kaip atsitiks – no­rėjome kaip geriau, o atsitiks kaip visada. Faktiškai mes biudžeto lėšų nesutaupysim todėl, kad du Sei­mo kontrolieriai paprašys, kad būtų išplėstas jų ap­tarnavimo aparatas, priimta papildomai darbuotojų, nes iš tikro laiškų srautai nėra maži. Tikrai daug žmonių kreipiasi. Mes patys, Seimo nariai, rašome, peradresuojame gyventojų laiškus Seimo kontrolieriams. Tai ar apskritai buvo reikalinga to­kia reorganizacija, man kelia rimtų abejonių. Manęs neįtikino teikiamos įstatymo pataisos, taip pat turiu savo minčių ir Seimo Pirmininkei, kad apskritai galėtų būti net ir rotaciniu pagrindu, kad vienais metais vadovautų kontrolierių įstaigai vienas kontrolierius, kitais metais – kitas. Tai irgi yra svarstytinas klausimas, gal ir būtų galima pritarti.

Iš esmės, manyčiau, mes ne čia sudėliojome akcentus. Kontroliuojančių, tikrinančių organizacijų labai daug. Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai tikrina įvairiausius valdininkus ir pareigūnus, verslininkai skaičiuoja iki 120 ar net iki 150 įvairiausių institucijų, kurios tikrina, bet tvarkos mūsų valstybėje nėra. Valdininkai ir toliau savivaliauja ir tarp tų gausybės tikrintojų nelieka nė vieno atsakingo, nė vieno kalto, kodėl problema lieka neišspręsta.

Manyčiau, kad Seimo kontrolieriams, jeigu tokia institucija yra, iš tikro reikia didinti įgaliojimus. Seimo kontrolieriai (gal čia reikėtų net pačiame Seime arba komitete surengti klausymus, kodėl Seimo kontrolieriai neišnaudojo visų galimybių, kurios suteiktos dabartiniame įstatyme) turi teisę kreiptis į teismą ir savo sprendimus, savo nuomonę apginti teisme. Aš manau, kad būtina ir kita sąlyga – jeigu kelių policininkas, kažkoks gam­tos inspektorius už pažeidimą gali surašyti pro­­tokolą ir nubausti eismo taisyklių pažeidėją, Sei­mo kontrolierius, kaip aukščiausios institucijos – Seimo priežiūros vadovas, aš manau, taip pat turėtų teisę nubausti, pareikšti papeikimą, reikalauti, kad pareigūnas būtų atleistas iš darbo, arba tiesiog šalinti pareigūną iš darbo, arba bausti di­de­lėmis pi­niginėmis baudomis. Tik tokiu atveju, aš manau, kažkiek pagerėtų tvarka.

Dabar aiškinama, kad Seimo kontrolierius, ombudsmenas, daugiau apeliuoja į pareigūno sąžinę. Ką tu apeliuosi į tą sąžinę, jeigu jis jos ne­turi? Tai tuščias dalykas ir faktiškai tokiu atveju išeina tuščias pinigų švaistymas. Didžiulis susirašinėjimas, laiškų eina srautai, o rezultato nėra. To­dėl, kadangi posėdžiui pirmininkauja ir šią kalbą girdi ir Seimo Pirmininkė, aš manau, kad iš esmės reikėtų tas Seimo kontrolieriaus funkcijas ir įgaliojimus didinti.

Taip pat norėčiau vienu sakiniu užsiminti, kad kai kalbame apie valstybės kontrolę, vis dėlto ir valstybės kontrolė turi būti ne rekomendacinio pobūdžio, visi nurodymai turi būti įpareigojantys ir institucija turi tuos visus įpareigojimus, nurodymus kuo greičiau taisyti. Štai pastaruoju metu gau­name išvadas, kad milžiniškos lėšos naudojamos Kelių direkcijos tiesiant kelius, ir atlikta analizė rodo, koks ten yra pinigų plovimas, kokie ne­skaidrūs konkursai. Bet kas iš to? Atlikta analizė guls į stalčių, o rezultatas nesikeis.

Taigi aš manau, kad valdančioji dauguma turėtų iš esmės spręsti šitą klausimą. Mano galutinė nuomonė tokia: kam yra reikalingos tokios institucijos, kurios turi tik rekomendacijas, prašymus, apeliavimus į sąžinę? Tegul kuriasi visuomeninės organizacijos ir tegul jos apeliuoja. Yra valstybinės institucijos, kurios išlaikomos iš biudžeto, jos turėtų turėti rimtus įgaliojimus pagal savo kompetenciją spręsti iškilusias problemas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Simuliką.

V. SIMULIK (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos. Iš tikrųjų tematika yra sudėtinga ir labai įdomi, nes Konstitucijoje yra įrašyta norma, kad yra Seimo kontrolieriai, ir visos tos diskusijos metu tiek komitete, tiek viešojoje erdvėje buvo šnekama apie Seimo kontrolierių solidumą, jų tvirtumą, jų atsakomybę ir visa kita. Jeigu žiūrėtume taip, kaip yra Lietuvoje, tai yra Lygių galimybių, Vaiko teisių kontrolieriai, tai greičiausiai reikėtų kardinaliai imti ir spręsti ir palikti vieną kon­­trolierių su aptarnaujančiu aparatu. Tada ir jo solidumas greičiausiai būtų labai didelis, ir jo teisės, ir t. t. Bet jeigu jau mes paliekame du kont­rolierius, juo labiau kad mes net nežinome, kaip bus, kuris bus vadovas, kuris nebus… Šiandien yra Seimo patvirtintas Seimo kontrolierių vadovas ir nekalbama, kaip mes jį atšauksime, o bandoma galvoti apie mechaninį keitimą ar pagal metus, ar pagal batų dydį, ar dar pagal kažką.

Iš esmės nepritardamas tokiam principui iškėliau mintį, kad jeigu jau mes paliekame Seimo kontrolierius, tai vis dėlto derėtų palikti panašią stru­­ktūrą, kokia funkcionuoja šiandien. Argumentai, kad išnykus apskritims ar jas reorganizavus į kitokias struktūras dings ir tie darbai, dings skundai, dings piliečių interesai, žmonių teisės, mane truputį stebina, nes į priėmimus žmonės ateina, jie ėjo ir eis. Ateis su tais pačiais skundais, kurie gal nebus nukreipti prieš apskritis, bet jie bus nukrei­pti arba prieš ministerijas, kurios perims dalį apskrities funkcijų, arba prieš naujas struktūras. Nesvarbu, kaip tai pavadinsime – žemėmis, regionais ar dar kažkuo, bet problemos neišnyks.

Mielieji kolegos, žmogaus teisių klausimu Lietuva, švelniai pasakius, Europos Sąjungoje at­rodo kukliai. Nemanau, kad situacija artimiausiu laiku gerės. Štai kolega minėjo, kad yra labai daug institucijų, kontroliuojančių verslą. Gal reikėtų per­­žiūrėti, kas yra ir kas ką daro, kas ką dengia, dubliuoja ar vienas kitą kontroliuoja. Gal į tai reikėtų rimčiau pasižiūrėti? Suprantu, ta kontrolės, spaudimo, prievartos ir, kaip čia pasakyti, totalinio sekimo sistema yra labai giliai įsišaknijusi. Manyčiau, keisti labai sudėtinga. Lengviau nukirsti tai, kas yra prie Seimo. Seimas netenka kai kurių savo instrumentų. Neginu penkių. Penki iš tikrųjų gal yra per daug. Bet aš siūlau vis dėlto grį­žti prie tokio modelio: su kolega E. Žakariu mes pateikėme siūlymą – trys Seimo kontrolieriai. Vienas yra organizacijos vadovas, kiti du dirba taip, kaip ir šiandien. Darbų jiems nesumažės. Jie gal bus perskirstomi, jie gal bus kažkaip kitaip grupuojami, bet iš esmės krūvis nemažės. Dėl to, manyčiau, reikėtų pagalvoti truputį apie kitokį modelį. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Klumbys. Prašom į tribūną.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome gana rimtą klausimą. Seimo kontrolieriai yra konstituciniai pareigūnai, jų buvimas yra tiesiogiai įrašytas į Konstituciją ir mes negalime kalbėti apie vieną kontrolierių. Konstitucija labai aiškiai nurodo, kad piliečių skundus tiria Seimo kontrolieriai. Kiek aš suprantu, pagrindinis šio projekto iniciatorių tikslas yra, tarsi sumažinus Seimo kontrolierių skaičių, sumažinti šios institucijos finansavimą, sutaupyti pinigų. Iš kitos pusės, mes patys žinome, kiek daug žmonių dabar ieško teisybės, ir aš, kaip Seimo narys, susiduriu su labai daug žmonių, kurie kreipiasi į Seimo kontrolierius, kurie tikisi, kad jų problemos bus išspręstos. Ypač susijusios su žemės klausimais, su biurokratizmu savivaldybėse. Ir dabar mes iš esmės, esant nelen­gvai situacijai valstybėje, sumąstome, tiksliau, ini­ciatoriai sumąsto šios tarnybos reorganizaciją. Aš manau, kaip liudija patirtis, dėl visų šitų pertur­bacijų pinigų tikrai nebus sutaupyta. Prisiminkite Energetikos ministeriją, kiek čia mums buvo aiškinta tiek premjero A. Kubiliaus, tiek kitų Konservatorių frakcijos lyderių, kad tai nieko nekainuos. O mes patys žinome, kiek tai kainavo. Kalbos, kad bus sutaupyta pinigų, tai tikrai to nebus. Taigi aš manau, kad nereikia užsiimti visomis to­mis perturbacijomis. Seimo kontrolierių institucija yra gana stabili, nusistovėjusi institucija, ir manau, kad prie jos nereikia kišti nagų.

Nepritariu šioms pataisoms ir kviečiu jus, gerbiamieji tautos atstovai, nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Ly­deką. Kadangi yra registruotos pataisos, tai šiuo atveju yra A. Lydekos ir I. Degutienės 5 strai­psnio pataisa. Tai gal jūs pateikite ir po to komiteto išvada.

A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Seimo Pirmininkės ir mano yra užregistruota pataisa, teisingiau, dvi tarpusavyje glaudžiai susijusios pataisos. Kadangi priėmus šį įstatymą liktų du nepriklausomi Seimo kontrolieriai, o vis dėlto turi būti įstaigai vadovaujantis asmuo, todėl, kad nė vieno kontrolieriaus nepakeltume į aukštesnę poziciją palyginti su kitu Seimo kontrolieriumi, siūlome nustatyti rotacinę sistemą. Tai yra vienais metais įstaigai vadovautų vienas Seimo kontrolierius, kitais metais – kitas Seimo kontrolierius. Su tuo baigiamosiose nuostatose susijusi ir kita pataisa, kad dabar, šiais metais, vadovautų tas Seimo kontrolierius, dėl kurio Seimas yra apsispren­dęs, nutarimą priėmęs, kuris šiuo metu yra įstaigos vadovas. O ateityje būtų įtvirtintas rotacinis principas, kad išsaugotume dviejų Seimo kontrolierių lygias, vienodas pozicijas. Siūlau pritarti tokiai pataisai.

PIRMININKĖ. O komitetas?

A. LYDEKA (LCSF). Kalbant dėl komiteto pozicijų, komitetas nepritarė šiam pasiūlymui mo­­ty­vuodamas tuo, kad būtų per daug painiavos kie­k­vienais metais performinti Seimo vadovą. Taip pat atkreipiu dėmesį į tai, kad Seimo komitetas kartu svarstė ir Seimo nario V. Simuliko pasiūlymą, ku­ris siūlė didinti iki trijų Seimo kontrolierių paliekant tą pačią sistemą, struktūrą. Komiteto sprendimas buvo nepritarti jokiems kitiems pasiūlymams, bet likti prie to suderinto gero įstatymo projekto, kuriam Seimas ir pagrindinis Žmogaus teisių komitetas jau buvo pritarę.

PIRMININKĖ. Vienas – už, vienas – prieš pataisas. Prieš – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, jau tai, kad komitetas nepritarė savo vadovo pataisai, daug ką rodo. Tokia pataisa sukelia visišką chaosą tokios rimtos institucijos darbe. Vadinasi, per pen­kerių metų kadenciją bus penki pasikeitimai. Jeigu ieškotume kokio nors kompromiso, jeigu kontrolierius skiriamas penkeriems metams, tai tegul vienas vadovauja dvejus su puse metų, kitas dvejus su puse. Apskritai juokinga, kai yra du kontrolieriai ir vieną iš jų reikia daryti viršininku.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 33, prieš – 15, susilaikė 26. Nei 5, nei 6 straipsnių pataisoms ne­pritarta.

Yra V. Simuliko ir E. Žakario pataisos. Prašom, Valerijau, pateikti.

V. SIMULIK (MSG). Ačiū, Pirmininke. Gerbia­mieji kolegos, aš jau kalbėdamas iš tribūnos per svarstymą atkreipiau dėmesį, kad kardinalus keitimas nuo 5 iki 2 darbų apimties fiziškai nesumažins. Mes sumažiname fiziškai žmones. Vietoj trijų Seimo kontrolierių teks priimti, nežinau kiek, be tų patarėjų, kurie dirbs darbą prie tų kontrolierių. Tai viena.

Kita vertus, pagal teikiamą projektą Seimui skiriant du savarankiškus ir vienas kitam nepa­valdžius Seimo kontrolierius ir tik vienam iš jų suteikiant įgaliojimus spręsti įstaigos ir Seimo kontrolierių veiklai svarbius klausimus, sudaromos prielaidos pažeisti vieną svarbiausių Seimo kontrolierių veiklos principų – veiklos laisvę ir sa­varankiškumą.

Vis dėl to mes su kolega Edvardu siūlome likti prie idėjos, kad liktų valdyba, kuri reguliuotų darbų pasiskirstymą, reguliuotų visą struktūrą, vi­są Seimo kontrolierių darbą, ir liktų solidi struktūra. Arba tada iš esmės grįžti prie pirmosios minties, kad liktų vienas kontrolierius kaip yra lygių teisių, bet tam reikia keisti Konstituciją. Suprantu, kad šiandien nėra politinio sutarimo keisti Kons­tituciją, todėl mes su kolega siūlome pažiūrėti į šį mo­delį, nes valdyba priima sprendimus ir šiandien, kai buvo 5 Seimo kontrolieriai, ar būtų 3, tačiau kai kurie sprendimai yra kolegialūs. Taigi mes siūlome prie tokios idėjos grįžti.

PIRMININKĖ. Taigi…

A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Ko­mitetas apsvarstė šią ir kitas su tuo susijusias pa­taisas. Be abejo, joms nepritarė, nes tokiu atveju būtų iš esmės pakeistas įstatymo projektas, vėl sugrįžta prie senojo valdymo modelio, t. y. valdybos, ir tas pakeitimas vien tik penkių Seimo kontrolierių į tris Seimo kontrolierius iš esmės nieko ne­keistų. Be to, visiškai neaiški taptų funkcijų iš­dalijimo sistema, kodėl jie trys, o ne du.

Kaip minėjau, gerbiamieji kolegos, du tai yra aiškus atidalijimas, kad vienas Seimo kontro­lie­rius kontroliuoja visas valstybines institucijas ir pri­ima galutinius sprendimus, kitas Seimo kontrolierius kontroliuoja savivaldybių ir apskričių institucijas ir priima sprendimus. Skundų skaičius dėl valstybinių ir savivaldybių institucijų yra beveik vienodas, todėl du Seimo kontrolieriai yra logiška. Šiuo atveju būtų visiškai išbalansuotas įstatymo projektas ir, be abejo, Žmogaus teisių komitetas iš­nagrinėjęs nepritarė šiems pasiūlymams.

PIRMININKĖ. Dėl pataisų. V. P. Andriu­kai­tis už pataisą. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, aš už pataisą. Pirmiausia noriu atkreipti kolegos A. Ly­dekos dėmesį į tai, kad darant tokius pakeitimus reikėtų kokios nors konceptualios studijos. Iš tiesų ombudsmenų sistema kai kuriose šalyse yra skirtinga. Vienokia yra Švedijoje, kitokia yra Dani­joje. Jūsų argumentai, kad du po lygiai (…), yra daugiau techniniai negu konceptualūs. Šiuo atveju aš atsakyčiau konceptualiai: tres faciunt collegium – trys sudaro kolegiją. Tai yra tokia fundamentali taisyklė, ir teismuose yra trijų kolegija ir t. t., Ginčų komisijos kolegija ir visa kita.

Žinoma, jeigu būtų galima apsispręsti, kad lieka vienas ombudsmeno kontrolierius ir remiamasi Danijos modeliu, kai yra vienas, tai tada visa pertvarka vienokia. Dabar jūs nei vieną renkatės, nei kitą, o kažką tik todėl, kad reikia sumažinti keletu žmonių.

Manau, kad kol kas jie turi nedidelį aparatą, žmogaus teisių padėtis Lietuvoje be galo sudė­tin­ga ir komplikuota, žmonės atsakymų į skundus lau­kia po keturis, po penkis mėnesius, atsakymai su­dėtingi, bylos nagrinėjamos ilgai. Šiuo atveju šio­je situacijoje esant bent trims būtų tas skaičius, kuris galėtų padėti, kad žmonės nenukentėtų dėl labai ilgo, neefektyvaus sprendimų priėmimo ir išvadų. Todėl aš pasisakyčiau už kolegos V. Si­mu­liko pa­taisą, kad trys sudaro kolegiją. Tai būtų akivaizdu, kad galėtų pasiskirstyti efektyviau darbais.

PIRMININKĖ. Č. Juršėnas – prieš.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Nors paprastai, gerbiamoji Pirmininke, aš palaikau savo kolegą Vytenį ir jam pritariu, bet čia šitas klausimas, kur mū­sų nuomonės skiriasi. Iš tikro jis teisus, kad yra šalių, kur vienas ombudsmenas ir jis susitvarko. Svarbu, koks yra aparatas, kokia kanceliarija, kaip ten paskirstyti darbai, ir paskui galutinai sprendžia tas vienas ombudsmenas. Mūsų vadinamasis naujas pasirinktas modelis, kad du ombudsmenai, man atrodo, yra visai priimtinas. Viskas priklauso nuo to, kaip bus toliau organizuojamas darbas ar­ba perorganizuotas darbas, atsižvelgiant į tai, koks bus priimtas įstatymas. Todėl aš manau, kad užtenka dviejų ir nereikia trijų. Vis dėlto manau, kad šiek tiek valstybės lėšų sutaupysim, o darbas bus padarytas vis tiek.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuoja­me. Kas palaikote gerbiamojo V. Simuliko ir E. Ža­kario pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 69 Seimo nariai: už – 22, prieš – 14, susilaikė 33. Pataisai nepritarta. Taigi, gerbiamasis pranešėjau, tada mes jau nesvarstome ir kitų pataisų kitiems straipsniams, kadangi nepritarta pagrindiniam straipsniui.

Dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Už – L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, šiandien nusiteikęs kalbėti kol kas už. Ir čia jau kolegos kalbėjo, kodėl. Aš tik pasakysiu štai ką: Seimo kontrolierių įstaiga tai jau yra nebe šiaip sau įstaiga, o tai yra konstitucinė institucija. Manau, kad šiuo atveju pasiūlymas daryti kokią nors vadovų rotaciją buvo visiškai neteisingas. Seimas apsisprendė ki­taip. Steigėjas pagal įstatymą šios institucijos yra Seimas. Ir Seimas kompetentingas skirti vadovą tam tikram laikui. Todėl jokių čia keblumų nebus. Kai bus nuspręsta, pasirinktas tam tikras institucijos vadovas, tas ir vadovaus. Taip pat Seimas pagal įstatymą nustato ir trukmę. Todėl čia visi tie dalykai yra puikiai suderinami. O kad dabar būtų sprendžiami rūpimi klausimai, iš tikrųjų tam yra tarnyba. Kaip tai tarnybai sugebės vadovauti, pareikalauti, tam ir yra Seimo kontroliuojamas Seimo kontrolierius. Pritariu ir kviečiu balsuoti.

PIRMININKĖ. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolega L. Sa­butis paminėjo, kad jam yra nesuprantama kons­titucinių institucijų rotacija. Tai norėčiau pasakyti, kad Konstitucinio Teismo teisėjai irgi rotacijos bū­du keičiasi. Tai yra konstitucinė institucija ir 3 teisėjai skiriami vienai kadencijai, 3 – kitai, 3 – trečiai. Dabar dėl to, kad vadovautų vienas rotacijos principu, irgi nėra problemos. Juk šiuo atveju tie kontrolieriai dirba atskirai, jie visiškai konstituciškai atlieka savo funkcijas autonomiškai. Pirmininkavimo problema ten yra daugiau dėl administravimo, dėl sprendimų kaštų ir kitų dalykų, bet ne dėl bylos nagrinėjimo, problemos nagrinėjimo.

Dabar antras dalykas. Aš išties manau, kad Seimas labai skubotai nagrinėja fundamentalų klau­simą, kokia ombudsmenų sistema Lietuvoje galėjo veikti ir kaip veikti. Galbūt išties buvo galima apsispręsti dėl Danijos modelio ir eiti tuo ke­liu, tačiau tam reikėjo ir pagrindimo, reikėjo galimybių studijos, reikėjo įvertinti visus aspektus. Dabar tokius rimtus sprendimus darom neturėdami jokio pagrindimo. Ir buvo… Kai kadencija bai­giasi, vadinasi, šiuo atveju reikia kai kurių žmonių etatus sumažinti, kai ko nepaskirti, ten kai kas galbūt pasiliks ir t. t., ir t. t. Ir štai tokiu būdu darom konstitucinę reformą. Keistokai man visa tai atrodo. Šiuo atveju išties aš negaliu pritarti šiam sumanymui, šitokiam sprendimo būdui. Manau, kad 20-ųjų nepriklausomybės metų kontekste mes galėjome turėti daug fundamentalesnį pagrindimą ir apsispręsti dėl kokio nors modelio, ar daniško om­budsmenų modelio, ar švediško, ar norvegiško, ar dar kokio nors kito. Jie visi yra gana skirtingi. Ir šiuo atveju, žinoma, jeigu taip mechaniškai darysim, kaip kolegos mąsto, nieko gero iš to neišeis.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas po svarstymo pritariate Seimo kont­rolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 69 Seimo nariai: už – 48, prieš – 5, susilaikė 16. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-1444(2) pritarta.

 

11.30 val.

Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 51, 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1162(2), Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 1673, 18814, 2381, 2591, 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1163(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1164(2), Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9, 13, 18, 25 ir 26 straipsnių ir Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 1, 2, 9, 13, 14, 18, 23 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1165(2), Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1166(2), Valstybės ir tarnybos pa­slapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1167(2), Nepapras­tosios padėties įstatymo 28 straipsnio pakei­ti­mo įstatymo projektas Nr. XIP-1168(2) (svar­stymas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1162(2) – Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pavadinimo ir 1, 2, 4, 5, 51, 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną V. Mazuronį. Svarstymas. Nacionalinio saugumo ir gynybos… Gerbiamasis pranešėjau, gal ga­lėtumėt tada visą bloką?

V. MAZURONIS (TTF). Taip, Pirmininke, aš ir norėjau paprašyti, kad čia gerbiamasis S. Šedbaras yra į vidų įtrauktas, bet aš siūlyčiau ten, kur aš pri­statau, visą bloką vienu kartu pristatyti ir diskutuoti. Šio įstatymo ir lydinčiojo bloko esmė yra ta, kad yra keičiamas ir Lietuvos Respublikos gink­lų fondo prie Respublikos Vyriausybės teisinis sta­tusas iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Vidaus reikalų ministerijos, kartu atitinkamai pakeičiamas Ginklų fondo pavadinimas. Ten dar siūloma pakei­sti Ginklų fondo direktoriaus skyrimo, atleidimo, administracijos struktūros nustatymo tvarką ir t. t., ir t. t., bet iš esmės tai yra susieta su tuo, kad yra pervedamas Ginklų fondo pavaldumas iš Vyriausybės ministerijai.

Mielieji kolegos, aš tik noriu dar prista­tydamas pasakyti, kad greta tų pastabų ir svars­tymų, kurie čia buvo pateikti, šiandien komitete buvo svar­­stomas komiteto pirmininko gerbiamojo A. Anu­šausko siūlymas praktiškai visam blokui, arba visiems įstatymams. To pasiūlymo esmė yra ta, kad siūloma įsigaliojimo terminą perkelti, pakeisti, įsigaliojimo terminą daryti, kad šitas įstatymas ir blokas įsigaliotų nuo liepos 1 d., o ne nuo sausio, kaip dabar buvo rengiamame įstatyme, juo­lab kad sausio 1 d. jau yra pasibaigusi. Šiam pasiūlymui šiandien komitete 4 pritarė, 4 nepritarė, 1 susilaikė. Komiteto nuomone… A. Anu­šau­s­ko siūlymui įsigaliojimo terminą nukelti į liepos 1 d. komitetas pritarė. Aš trumpai tiek turbūt.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo pristatytas visas blokas.

V. MAZURONIS (TTF). Aš galėčiau kiekvieną įstatymą, bet ten daugelio kitų lydinčiųjų žodžiai „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ tiesiog yra kei­čiami į „Vidaus reikalų ministerija“. Va ir…

PIRMININKĖ. Dėkoju tada.

V. MAZURONIS (TTF). Ir viskas.

PIRMININKĖ. Gerai, labai ačiū. Kviečiu dar į tribūną E. Jurkevičių, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Val­stybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-1162. Šiam projektui pritarė iš esmės. Siū­lo pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Trumpai pasiūlymą pacituočiau. 8 straipsnio pakeitimas – 8 straipsnį pakeisti ir išdėstyti jį taip: „Ginklų fondas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Ginklų fondui pa­tvirtintų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Ginklų fondo direktorius.“ Penki komiteto na­riai balsavo už, vienas – prieš, susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Dėl Admini­stracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIP-1163(2) kai kurių straipsnių, kurie integruoti į šitą visą įstatymų pakeitimų bloką. Pa­grindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi kviečiu dar S. Šedbarą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Tei­sės ir teisėtvarkos komitetas jokių pastabų projektui neturėjo. Bendru sutarimu pritarė komiteto šiek tiek patobulintam įstatymo projektui, todėl siū­lome po svarstymo pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norin­čių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymų projektams Nr. XIP-1162(2), Nr. XIP-1163(2), Nr. XIP-1164(2), Nr. XIP-1165(2), Nr. XIP-1166(2), Nr. XIP-1167(2), Nr. XIP-1168(2) su visiems taikoma pataisa, kuriai pritarė visi komitetai, tai yra įsigaliojimas nuo 2010 m. liepos 1 dienos. Ar galime bendru sutari­mu pritarti? Negalime. Tada balsuojame. Kas pritaria po svarstymo išvardytiems įstatymų projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 52, prieš – 6, susilaikė 16. Po svarstymo išvardytiems įstatymų projektams yra pritarta.

Siūlau visam šitam blokui ypatingos skubos tvarką. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Tada reikia jau kiekvieną atskirai.

 

11.37 val.

Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 51, 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1162(2) (priėmimas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1162(2). Prašom duoti įstatymą. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Galime pri­imti bendru sutarimu? Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas.

Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pavadinimo ir 1, 2, 45, 51, 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 77 Seimo nariai: už – 56, prieš – 7, susilaikė 14. Įstatymas Nr. XIP-1162(2) priimtas. (Balsai salėje)

Prašau – replika po balsavimo.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Apgailestauju, kad net motyvų negalime išsakyti, einame ypatinga skuba ir iš principo einame atgal. Drįstu priminti, kaip atsirado Ginklų fondas ir kodėl. An­ksčiau buvo tokia situacija, kad kai atkūrėme kariuomenę, tai Policija užsakinėjo ginkluotę kariuomenei, ir tai buvo visiškai bloga situacija. Pasi­naudojome Lenkijos pavyzdžiu ir įsteigėme prie Vyriausybės instituciją, kuri užsakinėtų visoms tarnyboms ginklus. Būtų normalūs valstybės pirkimai su normaliais konkursais. Ką mes dabar da­rome? Mes grąžiname tą instituciją į Vidaus reikalų ministeriją. Ačiū Dievui, išsaugojome asignavimus atskira eilute, bet tai yra laikinas dalykas.

Kitas žingsnis bus grįžimas atgal, ir Policija pirks ginklus kariuomenei ir specialiosioms tarnyboms. Vėl prasidės kaltinimai, kad kažkas kažką ne taip perka, ne tą užsako, prašėm vieno, nupirko kitą. Na, norime atsukti spiralę atgal ir vėl prie to paties eiti, eikime, bet tie eksperimentai per brangiai visiems kainuoja. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1673, 18814, 2381, 2591, 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Prašau. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties taip atsitiko, kad dėl Ginklų fondo, teisingai kolega S. Pe­čeliūnas minėjo, buvo galima pasvarstyti tuos motyvus. Aš pritariu kolegos S. Pečeliūno išsakytai replikai, kad, ko gero, nežinia, koks bus toliau šito Ginklų fondo likimas. Vargu ar mes einame teisingu keliu, nes ši institucija atlieka ne­apsakomai svarbias nacionalinio saugumo ir gynybos funkcijas. Todėl manau, S. Pečeliūno pas­taba, kad po to apskritai negrįžtume į 1992 metų situaciją, turėtų būti labai rimta, ir turėtume ateity galvoti, ar priėmėme pačius geriausius sprendimus.

PIRMININKĖ. Prašau. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Aš manau, gerbiamajam Sauliui reikia nusiraminti, nes visi tie perdavimai iš Vyriausybės į ministeriją atliekami tik tam, kad būtų pakeisti vadai. Bus kita proga. Jeigu dar kartą paskirsite vadus, tada grąžinsite iš ministerijos prie Vyriausybės. Ko čia dabar jaudinatės?

 

11.39 val.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1673, 18814, 2381, 2591, 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1163(2) (priėmimas)

 

PIRMININKĖ. Dabar jau kitas įstatymo projektas. Pastraipsniui priimsime. 1 straipsnis. Gali­me priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 strai­p­snis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Pri­imtas.

Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-1163(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 59, prieš – 6, susilaikė 14. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1673, 18814, 2381, 2591, 320 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

 

11.43 val.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIP-1164(2) (priėmimas)

 

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIP-1164(2). Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.

Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 5, susilaikė 17. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

 

11.44 val.

Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9, 13, 18, 25 ir 26 straipsnių ir Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 1, 2, 9, 13, 14, 18, 23 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1165(2) (priėmimas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1165(2) – Spro­gmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9, 13, 18, 25 ir 26 straipsnių ir Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 1, 2, 9, 13, 14, 18, 23 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 strai­psnio pakeitimo įstatymo projektas. Yra trys skirsniai. Ar galime priimti pagal skirsnius?

Pirmas skirsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Antras skirsnis? Priimtas. Trečias skirsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau.

Balsuojame. Kas už tai, kad įstatymas Nr. XIP-1165(2) būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susi­laikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 6, susilaikė 15. Įstatymas Nr. XIP-1165(2) priimtas.

 

11.46 val.

Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1166(2) (priėmimas)

 

Įstatymas Nr. XIP-1166(2) – Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įsta­tymas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau.

Balsuojame. Kas už tai, kad Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 7, susilaikė 16. Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

 

11.47 val.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1167(2) (priėmimas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1167(2) – Val­s­tybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 strai­psnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nematau.

Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 51, prieš – 7, susilaikė 19. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

 

11.48 val.

Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1168(2) (priėmimas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1168(2) – Ne­­pa­prastosios padėties įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas dviejų strai­psnių. 1 straipsnis? Bendru sutarimu priimtas. 2 strai­­­psnis? Bendru sutarimu priimtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nematau.

Balsuojame. Kas už tai, kad Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 6, susilaikė 22. Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Replika po balsavimo – Krašto apsaugos mi­nistrė, Seimo narė R. Juknevičienė.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji ko­legos, kadangi priimtas visas paketas įstatymų, susijusių su Ginklų fondu, ir buvo pasakytos rep­likos apie tai, kad neva po šių įstatymų pakeitimo kariuomenei ginklus pirks policija ir panašiai, aš noriu labai atsakingai paneigti tokias insinuacijas, nes šie pakeitimai neturi nieko bendro su tuo, kas buvo pasakyta. Kariuomenė tiktai 10 % mažiau ginkluotės perka per Ginklų fondą ir tai, ką perka, turi teisę pirkti pati. Mes nekeičiam jokių nuostatų, susijusių su kariuomenės apginklavimu, pirkimais ir panašiais dalykais.

 

11.50 val.

Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1180(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2413 straipsnio pakeitimo ir 2451 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1181(2), Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1182(2), Fitosanitarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1183(2), Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1184(2) (svars­tymas)

 

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dirbame toliau. Nuo įstatymo projekto Nr. XIP-1180 iki Nr. XIP-1184 irgi yra įstatymų paketas. Svarstymo stadija. Tai Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2413 straipsnio pakeitimo ir 2451 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Fitosanitarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas.

Į tribūną kviečiu E. Pupinį, Kaimo reikalų komiteto pirmininką.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė didžiąją šio paketo dalį kaip pagrindinis komitetas. Manau, kad visiems aiškus įstatymo projekto tikslas – Valstybės augalų apsaugos tarnybos, Valstybės sėklų ir grūdų tarnybos ir Valstybinio augalų veislių tyrimo centro tam tikras reorganizavimas, sujungiant juos į Val­stybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Savaime suprantama, mes pasiekiame kelių tikslų. Vienas jų – gauname tam tikrą ekonominį efektą dėl to, kad kai kurios dubliuojamos funkcijos bus perduodamos vienai institu­cijai, antras dalykas, supaprastėja tų visų reikalų administravimas, nes žmonėms atsiranda aiškumo, kad daugumą reikalų, susijusių su įvairiais registravimais, galės atlikti viena institucija.

Konkrečiai pirmuoju įstatymo projektu yra keičiamas Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos, at­sakingos už dauginamosios medžiagos sertifikavimo kontrolę rinkoje, pavadinimas į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio minis­terijos.

Buvo gauta nemažai pasiūlymų ir pastabų iš Teisės departamento. Komitetas į daugumą jų at­sižvelgė, į kurias neatsižvelgė, buvo dirbama komitete, ir Teisės departamentas antram patobu­lin­tam variantui parašė išvadą, kad jokių pastabų neturi. Todėl siūlau šį įstatymo projektą priimti po svarstymo. Nemanyčiau, kad būtų kokių nors prob­le­mų, būtų galima jį priimti ir skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tai jūs pristatėte visus, išskyrus Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, už kurį yra atsakingas Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Teisingai?

E. PUPINIS (TS-LKDF). Manau, kad jį gali pristatyti ir kitas pranešėjas.

PIRMININKĖ. Mes jį paskui pakviesime.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū jums. Dabar kviečiu K. Ko­mskį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

K. KOMSKIS (TTF). Komitetas svarstė Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo, Administracinių teisės pažeidimų, Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo, Fitosanitarijos įstatymo pakeitimo, Pa­šarų įstatymo pakeitimo įstatymus. Visiems įstatymams buvo pritarta. Tiktai daugeliui buvo pasiūlyta data trečiajame punkte, kad įsigaliojimo laikas būtų ne nuo balandžio 1 d., o nuo liepos 1 d.. Aš visus pristačiau.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu S. Še­d­barą pristatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir bendru sutarimu buvo už projektą, pritarė ir Kaimo reikalų komiteto, ir Val­stybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams. Buvo tik Teisės departamento tam tikras redakcinio pobūdžio pasiūlymas, jam mes irgi pri­tarėme ir teikiame šį patobulintą ATPK projekto variantą. Prašome pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė da­lyvauti trys Seimo nariai. B. Paužą kviečiu į tri­būną. Gerbiamasis Broniau, prašau.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis trijų institucijų sujungimas į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos yra gana svarbus įstatymų paketas dėl augalininkystės kontrolės ir kitų funkcijų, kurios vykdomos valstybės mastu. Aš manau, kad tai padės ateityje kompleksiškiau ir greičiau spręsti kai kuriuos klausimus.

Šių trijų tarnybų reorganizavimas išties, mano supratimu, duos neblogų teigiamų rezultatų. Pir­miausia bus išvengta funkcijų dubliavimo, o tai kartais dabar yra, nors šiais pakeitimais, kaip aš komitete kalbėjau ir noriu pasakyti, yra išsprendžiami ne visi klausimai, susiję su funkcijų dubliavimu. Aš nenoriu šiandien čia detalizuoti, bet, matyt, Žemės ūkio ministerijai ateityje reikėtų šitą klausimą dar kartą apsvarstyti ir sugrįžti. Tačiau kadangi ta institucija bus prie Žemės ūkio minis­terijos, be abejo, įstatymų pakeitimų čia galbūt ir nereikės, žemės ūkio ministras galės šiuos klausi­mus išspręsti ir pats.

Toliau ką aš matau tokio teigiamo? Bus optimizuojamas laboratorijų skaičius ir vykdomosios funkcijos. Beveik prie šių visų trijų institucijų, ne beveik, o tikrai, yra ir atitinkamos laboratorijos. Sujungus, be abejo, šias laboratorijas, bus galima padalyti joms atskiras funkcijas, kad jos ne dubliuotų savo darbą, o geriau giliau specializuotųsi toje srityje, kuri bus pavesta. Europos Sąjungoje tokios srities laboratorijos išties yra labai specia­lizuotos ir atlieka kur kas aukštesnio lygio tyrimus, nei šiuo metu atlieka kai kurios iš esančių pas mus. Ne visos, bet kai kurios.

Taip pat bus optimizuojamas pasienio kontrolės, fitosanitarijos, augalų apsaugos karantino pun­ktų darbuotojų, augalų apsaugos inspektorių skaičius ir jų atlyginimai. Šitos institucijos, kuri dabar taip pat yra atskirai, darbuotojų atlyginimai yra labai žemi, patys žemiausi iš visų trijų sujungiamų institucijų. Mes, kai svarstėme komitete, pasitikslinome, kad ateityje šitie inspektoriai, kurie yra labai svarbūs, kad į mūsų valstybę nepate­k­tų įvairiomis ligomis ir karantininėmis priemonėmis užkrėsti augalai, atlieka labai svarbų darbą, tačiau gauna, kaip minėjau, patį žemiausią atlyginimą… Sujungiant galbūt šitas klausimas taip pat bus išspręstas.

Taip pat bus atsisakyta tų funkcijų, kurios nebūdingos viešajam administravimui, ir jos bus perduodamos privačiam sektoriui. Todėl aš, siūlydamas kolegoms pritarti ir balsuoti už šio įstatymo svarstymą, manau, kad mes padarytume gana neblogą darbą. Na, kaip minėjau, trūkumų šiek tiek čia yra, bet mes nesurišam rankų žemės ūkio ministrui toliau tą dalyką patobulinti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu J. Ra­moną. Atsisako ponas J. Ramonas. Tai gal ir E. Pupinis atsisako? Dėkoju. Labai malonu. Gerbiamieji kolegos, prašau dar tada… Prašau per šo­ninį mikrofoną.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Aišku, Pirmininke, jums spręsti, bet iš tikrųjų, kadangi nemanau, kad būtų daugiau pasiūlymų, galbūt šiandien būtų galima ypatingos skubos tvarka priimti. Būtų ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet dabar mes turime pabaigti svarstymo procedūrą. Gerbiamieji ko­legos, ar galime visam įstatymų paketui nuo Nr. XIP-1180(2) iki Nr. XIP-1184(2) po svars­ty­mo pritarti? Pritarta. Galime? Žiūriu į abi puses, vi­­si sutinka. Dėkoju.

Tada siūlau, kad šiandien būtų priėmimas, tai yra ypatingą skubą. Ar galime ypatingos skubos tvarka priimti? Dėkoju. Tada jau einam prie kie­kvieno įstatymo atskirai.

 

12.00 val.

Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1180(2) (priėmimas)

 

Taigi Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas. Ar galime skirsniais priimti? Pirmasis skirsnis? Priimtas. Antrasis skirsnis? Priimtas. Trečiasis skirsnis? Priimtas. Ketvirtasis skirsnis? Priimtas. Penktasis skirsnis? Priimtas. Šeš­tasis skirsnis? Priimtas. Ir įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Yra du straipsniai, atsiprašau, trys straipsniai, ir tie yra priimti.

Dėl viso įstatymo nėra užsirašiusių kalbėti, taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas Nr. XIP-1180(2) priimtas.

 

12.02 val.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2413 straipsnio pakeitimo ir 2451 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1181(2) (priėmimas)

 

Įstatymas Nr. XIP-1181(2) – Administra­ci­nių teisės pažeidimų kodekso 2413 straipsnio pakeitimo ir 2451 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Penki straipsniai. 1 straipsnis? Pri­imtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas. 5 straipsnis? Priimtas.

Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau, taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-1181(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 87 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 4. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2413 straipsnio pakeitimo ir 2451 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.

Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, kitas įstatymo projektas.

 

12.04 val.

Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1182(2) (priėmimas)

 

1-8c – Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1182(2). Priėmimo stadija. Pastraipsniui priimame įstatymo projektą.

1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis. Priimta. 9 straipsnis. Priimta. 10 straipsnis. Priimta. 11 straipsnis. Priimta. 12 straipsnis. Priimta. 13 straipsnis. Priimta. 14 straipsnis. Priimta. 15 straipsnis. Priimta. 16 straipsnis. Priimta. 17 straipsnis. Priimta. 18 straipsnis. Priimta. 19 straipsnis. Priimta. 20 straipsnis. Priimta. 21 straipsnis. Priimta. 22 straipsnis. Priimta. 23 straipsnis. Priimta. 24 straipsnis. Priimta. 25 straipsnis. Priimta. 26 straipsnis. Priimta. 27 straipsnis. Priimta. 28 straipsnis. Priimta. 29 straipsnis. Priimta. 30 straipsnis. Priimta. 31 straipsnis. Priimta. 32 straipsnis. Priimta. 33 straipsnis. Priimta. 34 straipsnis. Priimta. Taip pat priedas – įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas. Taip pat prie­štaravimų nėra. Priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Registruojamės ir balsuojame, kas už šį įstatymo projektą.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

 

12.07 val.

Fitosanitarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1183(2) (priėmimas)

 

1-8d klausimas – Fitosanitarijos įstatymo pa­keitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1183(2). Pri­ėmimas. Priimame pastraipsniui.

1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 2 straip­snis. Priimta. 3 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Priimtas.

Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas pri­taria įstatymo projektui.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 89, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas.

 

12.08 val.

Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1184(2) (priėmimas)

 

1-8e – Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1184(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.

1 straipsnis. Visa redakcija priimta, pastabų nėra. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame, kas pritaria šiam įstatymo projektui. Priėmimas.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 91 Seimo narys. Už – 91, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas priimtas.

 

12.10 val.

Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1176, Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1177, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1178, Geriamojo vandens įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1179 (svarstymas)

 

Darbotvarkės 1-9a klausimas – Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1176. Svarstymas. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką E. Pupinį, Kaimo reikalų komitetas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtų įstatymų paketą, pradedamą Veterinarijos įstatymo pa­kei­timo įstatymo projektu. Buvo gauta nemažai pasiūlymų iš Teisės departamento. Taip pat buvo iš kitų suinteresuotų institucijų. Svarstymo stadijoje, deja, buvo svarstoma kaip papildomame komitete ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Ka­dangi svarstydami gruodžio 16 d. nespėjome vi­sko apsvarstyti, padarėme pertrauką. Nors daugumą pasiūlymų Teisės departamento buvome ap­svarstę ir jiems pritarę, tačiau, tęsiant svarstymus gruodžio 23 d., komitete atsirado pasiūlymas apskritai nutraukti tolesnius svarstymus ir tą įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Savaime suprantama, įvyko balsavimas ir iš devynių penki pasisakė, kad vis dėlto svarstymas būtų nutrauktas ir būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti. Atsižvelgiant į Statutą galimi du variantai: galima nepritarti komiteto nuomonei ir parinkti kitą komitetą arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. Nežinau, šiandien galbūt aš išsakysiu savo nuomonę, bet tokie yra sprendimai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra toks komiteto sprendimas, tai mes turime tik vieną galimybę – pirmiausia balsuoti dėl to, ar pritariame komiteto išvadai. Jeigu pritarsime, tada spręsime. Seimo narys J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Aš noriu dėl vedimo tvarkos. Aš esu užsirašęs komentuoti dėl motyvų ir dėl pasisakymo, o jūs jau iš karto norite teikti balsuoti. Tai taip negalima daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vienas gali pasisakyti už, vienas – prieš. Tai prašom sėsti ir išsakyti savo nuomonę.

J. JAGMINAS (LSDPF). Aš esu užsirašęs.

PIRMININKAS. Jums visai nebuvo būtina eiti prie šoninio mikrofono.

J. JAGMINAS (LSDPF). Tai, kad jūs jau skelbiat balsavimą…

PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl motyvų.

J. JAGMINAS (LSDPF). Ačiū, kad jūs leidote. Aš noriu, gerbiamieji kolegos, pasakyti, kad projektas iš tikrųjų yra parengtas skubotai ir nekvalifikuotai. Susipažinti su šiuo projektu ir pastaboms pateikti buvo skirtos tik trys dienos. Seimo Teisės departamentas pateikė net 45 pastabas. Labai rimtas pastabas pateikė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat projektą kritikuoja ir jam nepritaria visuomeninės organizacijos, žemdirbių asociacijos.

Antra. Kaip minėta, Europos Komisija rengia naują Europos Sąjungos veterinarijos kodeksą.

Trečia. Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje patvirtino Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepciją, kurios įgyvendinimo priemonių plane pavedama Vidaus reikalų ministerijai nustatyti ministrams pavedamas valstybės valdymo sritis, tačiau iki šiol to nepadaryta. Seime taip pat yra įregistruotas mano alternatyvus projektas, kuriame irgi yra daug taisytinų… Mano alternatyviame projekte yra lyg ir sutvarkyta taip, kaip turėtų būti. Todėl aš labai prašau, gerbiamieji kolegos, visų palaikyti Kaimo reikalų komiteto sprendimą ir šį įstatymą grąžinti iniciatoriams tobulinti, galų gale ateityje juos sujungti, sutvarkyti ir padaryti įstatymą tokį, kokio reikia, atsižvelgiant į visų pusių norus. Dėkoju.

PIRMININKAS. Prieš komiteto nuomonę – M. Bastys.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis po­sėdžio pirmininke. Iš tiesų Vyriausybė parašė iš esmės ydingą programinę nuostatą visas pavaldžias įstaigas prie Vyriausybės atiduoti ministe­ri­joms. Aš su komiteto sprendimu nenorėčiau sutikti, nes manau, kad kaip ydingą įstatymą šį projektą reikėtų atmesti ir daugiau nesvarstyti. Mūsų Kons­titucijoje yra numatytas įstaigų pavaldumas tiek Vyriausybei, tiek kitoms ministerijoms. Tai vie­na. Kita vertus, įsivaizduokime, kad ši įstaiga pri­klau­so Žemės ūkio ministerijai, o klausimų gru­pė yra gana plati, ji apima ir Aplinkos ministeriją, ir Svei­katos ministeriją, ir kitas ministerijas, institucijas, kurios tą darbą, kurį atlieka Veterinarijos tarnyba, taip pat turi svarstyti. Mano siūlymas ra­dikalesnis – apskritai atmesti šį įstatymo projektą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju mes turėjome kalbėti dėl komiteto pasiūlymo. Jūs vis dėlto prieš komiteto sprendimą. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria pagrindinio komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams to­bulinti?

Balsavo 102 Seimo nariai: už – 57, prieš – 29, susilaikė 16. Komiteto išvadai pritarta.

Norėčiau paklausti komiteto pirmininko nuo­monės. Ką jūs siūlytumėte dėl kitų komitetų?

E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų Seimas jau pasiūlė. Dabar negalima balsuoti dėl kito komiteto pakeitimo, jis grąžinamas…

PIRMININKAS. Dėl lydinčiųjų projektų.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tai yra pa­ketas.

PIRMININKAS. Visi įstatymų projektai susiję tarpusavyje. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume ben­dru sutarimu pritarti, kad ir lydintieji įstatymų projektai taip pat yra grąžinami iniciatoriams tobulinti? Galime pritarti. Dėkoju. (Balsai salėje)

Mums nėra ką daugiau svarstyti, nes kitas projektas numatytas 13.30 val., ir mes tikrai nespėsime per likusias 13 min., iki Vyriausybės valandos, apsvarstyti. Galbūt iš rezervinių, kolegos, galėtume? Yra rezervinis 2 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo dėl Petro Naviko peticijos projektas. Pranešėja – D. Bekintienė. Prašom.

 

112.18 val.

Seimo protokolinio nutarimo dėl Petro Naviko peticijos priėmimas

 

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šių metų gruodžio 16 d. Peticijų komisija išnagrinėjo P. Naviko peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio pakeitimo“ pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 22 straipsnį taip, kad neišsiregis­t­ravusiems PVM mokėtojais… asmenims pridė­ti­nės vertės mokestis būtų skaičiuojamas nuo jų sukurtos pridėtinės vertės, t. y. pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo, o ne nuo pardavimo apy­vartos. Norėčiau pasakyti, kad jis prekiavo žemės sklypais.

Komisija labai atidžiai išnagrinėjo peticijoje pateiktą pasiūlymą, deja, priėmė sprendimą jį atmesti. Priimdama tokį sprendimą komisija rėmėsi specialistų, ekspertų nuomonėmis, įvairių institucijų pateiktomis išvadomis ir jų paaiškinimais. Motyvai, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, yra labai smulkiai išdėstyti išvadoje, kuri jums yra pateikta. Atsižvelgdama į tai, prašyčiau Seimo na­rius pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą. Dėkoju.

 PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl pasiūlyto komisijos sprendimo vienas – už, vienas – prieš. Užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šį nutarimą? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, protokolinis nutarimas priimtas bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, kadangi mūsų galimybės svarstyti kitus įstatymų projektus, galima sakyti, baigėsi, siūlyčiau 10 minučių pertrauką. Primenu, kad už 10 minučių – Vyriausybės valanda.

 

Pertrauka

 

 

12.30 val.

Vyriausybės valanda

 

PIRMININKAS. Siūlyčiau su premjeru priešakyje prieš Vyriausybės valandą užimti pozicijas.

Gerbiamieji kolegos, pertraukėlei skirtas laikas baigėsi. Pradedame Vyriausybės valandą. Pir­masis klausia opozicijos lyderis V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau abu klausimus šiandien užduoti premjerui. Pirmasis klausimas. Gerbia­masis premjere, jūs turbūt geriau nei aš žinote, kad šiandien mes Lietuvoje turime daugiau nei 260 tūkst. bedarbių, nekalbėsiu apie tendenciją, kuri auga. Per aštuoniolika metų mes turime apie pusę milijono migravusių piliečių. Vien pernai, kaip rodo statistika, iš mūsų valstybės išvažiavo apie 20 tūkst. žmonių. Aš nekalbu apie tai, kad išvažiuoja jauniausi ir kad mūsų valstybę tai stumia vis į didesnę duobę. Mano klausimas. Gerbiamasis premjere, kada jūs Lietuvoje parengsite ir patvirtinsite kompleksinę grįžtamosios migracijos programą ir kompleksinę programą kovai su nedarbu, darbo vietų išsaugojimu ir panašiai, kuri būtų pagrįsta realiais finansais, realiais laiko terminais ir realiais skaičiais?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už labai gerą klausimą. Gerbiamasis kolega, aš, naudodamasis proga, kviečiu jus į rytoj Vyriausybėje vyksiantį vieną labai svarbų renginį, kuriame kartu su socialiniais partneriais ir ekspertais svarstysime jūsų iš­keltas problemas, ypač nedarbo problemas. Mes irgi manome, kad šiais metais svarbiausias mūsų strateginis prioritetas bus naujų darbo vietų kū­rimas ir kaip padėti tiems žmonėms, kurie tapo bedarbiais. Rytoj kartu su socialiniais partneriais įkur­sime organizaciją, kurią drįstame vadinti Darbo forumu. Esame dėkingi Darbo partijai už galimybę pasiskolinti dalį pavadinimo. Iš tiesų ir diskutuosim, ir ieškosim pačių efektyviausių sprendimų, ne tiktai remdamiesi savo patirtimi, bet ir siekdami perimti pažangiausią kitų šalių patirtį.

Matau iš tiesų tris atskirus problemų blokus, kuriuos esam pasiruošę svarstyti. Tai kaip panaudojant mūsų turimus resursus, o tai yra visų pirma Europos Sąjungos pinigai, ir, kaip žinote, šiais metais numatom dar daugiau pinigų įlieti į ekonomiką, iki 8 mlrd. Lt, kad šie pinigai kaip tik leistų sukurti kiek galima daugiau darbo vietų. Skaičiuojam, kad tokia pinigų apimtis gali leisti sukurti iki 60 tūkst. naujų darbo vietų. Iš kitos pu­sės, tokie pinigai gali padėti išsaugoti ir dabar esa­mas darbo vietas.

Antras klausimų blokas – kaip keisti verslo sąlygas. Visus metus mes ieškojom įvairių būdų ir čia, Seime, daug diskutavom dėl vadinamųjų Saulėtekio pasiūlymų, bet reikia dar daugiau ir toliau eiti, kad, keisdami verslo sąlygas, taip pat padėtume verslui išsaugoti darbo vietas.

Ir trečias problemų blokas – kaip pasiekti, kad parama tiems bedarbiams, kurie jau tapo bedarbiais, iš tiesų būtų įmanomai rezultatyviausia, nes, mūsų įsitikinimu, iš tiesų bedarbiui yra svarbiausia gauti darbą, o ne likti kiek galima ilgiau iš­laikomam įvairiomis pašalpomis.

Štai šias problemas, šias temas mes esam pasiruošę svarstyti. Ir, be abejo, jos yra labai sudėtingos ir skaudžios, nes, visiškai akivaizdu, ekonomikai smukus 12 ar 14 %, be abejo, natūralu, susitraukė ir darbo rinka, ir sumažėjo darbo vietų. Lygiai tas pats įvyko daugelyje Europos valstybių, bet mes turime iš tiesų didelį siekį ir matome labai aiškiai, kokius dalykus turėsime spręsti ir daryti. Ir jūsų dalyvavimas tikrai būtų naudingas.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis premjere. Jeigu dar būtumėte pasakęs konkrečią datą, kada tokia programa bus, tai būčiau labai dėkingas, bet ačiū ir už tai, ką jūs atsakėte.

Gerbiamasis premjere, antras mano klausimas būtų toks: kaip jūs vertinate jūsų rekomenduoto kandidato į Europos Komisijos komisaro po­stą pono A. G. Šemetos pasirodymą Europos Są­jungos Parlamento klausymuose? Kaip žinote, neigiamą nuomonę apie kandidatą išsakė ne tiktai Socialdemokratų frakcija, bet ir nariai frakcijos, kurioje jūsų partijos nariai dalyvauja. Tai ar jūs pri­siimsit asmeninę atsakomybę, jeigu ponas A. G. Šemeta nebus patvirtintas tuo kandidatu, tuo komisaru, ir ar jūs nemanote, kad neigiamą nuomonę dauguma europarlamentarų išsakė būtent dėl jūsų kartu su ponu A. G. Šemeta praeitais metais vykdytos ekonominės finansinės politikos mū­sų valstybėje?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, nereikia persistengti, ieškoti, taip sakant, dalykų, kurių tikrai nėra. Aš, tiesą sakant, nestebėjau paties prisistatymo. Aš matau, kad iš tiesų kaip ir Lietuvos Seime, taip ir Europos Parlamente parlamentinė institucija… vyksta gyva politinė diskusija. Prisimindami prieš 5 metus ankstesnės Komisijos skyrimą, atsimenam irgi gana karštus politinius debatus, kai išsiskirdavo partijų nuomonės. Na, ir šiuo atveju aš matau, kad, ko gero, tokios diskusijos tarp atskirų partijų ir Europos Parlamente gali vykti. Iš tikrųjų A. Šemeta, atstovaudamas ir būdamas Europos liaudies partijos klubo atstovu, sulaukė priekaištų iš Socialistų frakcijos ir partijos. Ir pamatysim, kaip toliau bus. Aš tikrai nelinkęs nieko vertinti tol, kol nebus kokio nors galutinio sprendimo. O jo kvalifikacija aš tikrai ne­abejoju ir nematau priežasčių dėl kvalifikacijos, kodėl jam galėtų būti kokių nors problemų.

PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.

E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti susisiekimo ministro. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu tiek visuomenei, tiek žiniasklaidai, tiek politikams didelį susidomėjimą sukėlė pašto veikla. Jūs taip pat atro­do­te labai nustebęs, tačiau dar praeitų metų rugsėjo 24 d. per Vyriausybės valandą kolega A. Sysas jūsų paklausė dėl pašto veiklos ir tai tikrai tada jū­sų nenustebino. Jūs tai pripažinote ir teigėte, kad pašto veikla yra nuostolinga ir (cituoju) „kartu su parlamentu ir gerbiama opozicija ieškosite būdų, lėšų kitų metų biudžete bent iš dalies dotuoti šio pašto teikiamą paslaugą“. Tačiau šiuo metu jūsų nuomonė jau pasikeitusi. Socialdemokratų frakciją pasiekė toks komunikacijos veiksmų planas…

PIRMININKAS. Laikas!

E. JONYLA (LSDPF). …kaip reikia privatizuoti paštą. Nors Alfa.lt teigėte, kad jums nieko ne­žinoma apie šį planą, tačiau viskas vyksta pagal jį. Gerbiamasis ministre, kiek mokesčių mokėtojų pinigėlių kainavo šitas komunikacijos veiksmų pla­nas? Ačiū.

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Na, pirmiausia aš prašau labai atsakingai kalbėti šioje garbingoje salėje. Jeigu jūs kalbate, kad tai yra privatizavimo planas, kuris skirtas paštui privatizuoti, tai tikrai prašau pateikti šitą medžiagą, išdalinti visiems Seimo nariams, kad visi matytų, kur ten kalbama apie privatizavimą.

Man iš tikrųjų norisi pasakyti, tenka apgailestauti, kad kolegos iš socialdemokratų pusės, užuot pripažinę, jog pastaruosius kelerius metus, kada buvo socialdemokratų Vyriausybė, Lietuvos paštas didino nuostolius ir nieko nebuvo daroma siekiant tų nuostolių didinimą sumažinti, priešingai – ekonominio augimo metais, 2007–2008 metais, pašto pajamos krito, sąnaudos augo… Ir šian­dien mes iš tikrųjų po tokio „sėkmingo“ valdymo turime sudėtingą situaciją. Todėl aš, kaip ministras, ir įgaliojau naują vadovybę imtis labai ryžtingų veiksmų siekiant šitą situaciją sustabdyti ir pa­dėti pamatus pašto sėkmingai veiklai.

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prašyčiau prisiimti dalį atsakomybės už tai, kokie procesai vyko pašte. Man tikrai niekaip nesuprantama, kaip 170 finansininkų įdarbinama Lietuvos pašte, o tuo tarpu paslaugos dėl finansinių veiklos ataskaitų yra perkamos iš privačių kompanijų išleidžiant apie pusantro milijono litų. Tai ką veikė 170 finansininkų Lietuvos pašte socialdemokratų laikais? Man niekaip nesuprantama, kaip yra perkamas sklypas tris kartus didesne negu rinkos verte ir paštui nuostolingomis sąlygomis, ir finale išeina, kad paštas jau įmokėjęs dalį pinigų, o sklypo neturi.

Visus šiuos darbelius iš tikrųjų, kolegos, reikia labai rimtai aiškintis. Ir aš, kaip susisiekimo mi­nistras, matydamas, kad kyla įtarimų dėl ati­­­tin­kamų asmenų elgesio, tikrai nedvejodamas krei­psiuosi į atsakingas institucijas, kad būtų išsiai­škinta.

O kalbant apie komunikacijos planą, aš tikrai to jokio plano nemačiau ir neturiu tiesiog netgi apie ką diskutuoti. Keista, kad tą planą turite jūs, bet ne aš. Nežinau, kiek… tikrai nieko mes nemokėjom, nė lito, o kiek jūs sumokėjote, kad tą planą gautumėte, tai čia jūsų klausimas.

PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Norėčiau paklausti užsienio reikalų ministrą. Gerbiamasis ministre, iš tiesų niekam nėra paslaptis, kad pagal Lietuvos konstitucinę sandarą Lietuvos vykdomai užsienio politikai vadovauja Prezidentė kartu su Užsienio reikalų ministerija. Šią savaitę, atrodo, internete pavyko perskaityti tokius Prezidentės ver­tinimus, kad ji niekada kaip ir nėra išreiškusi jums paramos ir deklaravusi, ir panašiai. Panašių vertinimų teko girdėti ir iš Seimo Pirmininkės lūpų savaitgalį. Sakykit, kaip jūs įsivaizduojat to­lesnį darbą užsienio politikoje, kur iš principo turi kaip kumštis dirbti viena ranka, o dabar lyg ir pirštai į skirtingas puses tiesiasi? Kaip jūs įsivaizduo­jat tą tolesnį darbą?

V. UŠACKAS. Labai ačiū už klausimą. Visų pirma aš manau, kad Lietuvos Respublikos už­sienio politika yra viena iš aukščiausių vertybių per tuos 20 Lietuvos nepriklausomybės metų. Tai, kad mes sugebėjom pasiekti Europos Sąjungos ir NATO narystę, tai buvo padaryta visų jūsų dėka, dėl Lietuvos politikos lyderių sutarimo, susikaupimo ir solidaraus darbo. Aš manau, tie rezultatai buvo pasiekti. Manau, ir šiuo metu labai svarbu, tą aš esu pradėjęs kalbėti su kai kurių partijų at­stovais, kad vis dėlto politinės partijos ir Lietuvos Re­spublikos Seimas įvertintų tuos pasiekimus ir sutartų dėl naujo Nacionalinio susitarimo užsienio politikos tikslais, pabrėžtų tiek Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, tiek mūsų tęstinius tikslus vi­siškai integruotis energetine prasme, visiškai integruotis monetarine prasme, pabrėžtų ypač glaudžius ir svarbius Lietuvos santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir NATO narystę, taip pat akcentuotų ir trečiąjį ramstį, tai yra gerus kaimynystės santykius. Manau, tokio susitarimo pasiekimas padarytų aiškumą visiems, aišku, kartu įtrauktume ir pakviestume valstybės vadovę tokiam susitarimui.

Dėl konkrečių priekaištų ar klausimų, jeigu tokių klausimų yra. Vienais kitais klausimais aš esu pasiruošęs bet kuriuo paros metu atsakyti į tuos klausimus, ką ir dariau Seimo Pirmininkės pageidavimu. Mes turėjome išsamų pokalbį, aiškiai nubrėžėme tuos kelius, kuriais mes turime eiti užtikrindami Lietuvos vežėjų, Lietuvos verslo at­stovų interesų gynimą konkrečiai nuo Rusijos. Tai Lietuvos diplomatai daro nuolatos. Užvakar įvyko specialus Europos Sąjungos prekybos atstovų susitikimas dėl santykių su Rusija. Jie susiję su naujos Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos muitų są­jun­gos įkūrimu. Šiuos klausimus mes keliame ir per Europos Sąjungą. Europos Komisija yra konkrečiai įgaliota atstovauti prekybos politikos klausimais visoms Europos Sąjungos šalims. Tai keliame ir dvišaliu pagrindu. Keliant dvišaliu pagrindu yra labai svarbu ne tik Užsienio reikalų ministerijos, bet ir mano kolegų, tą mano kolegos ir daro, ir žemės ūkio ministras, ir susisiekimo mi­nistras, ir naujas Muitinės vadovas… Jie susitikimuose tuos klausimus spręs konstruktyviai su Rusijos Federacijos atstovais.

PIRMININKAS. Klausia Darbo frakcijos narys kolega V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Klausimas ūkio ministrui dėl „Klaipėdos naftos“. Smulkieji ak­ci­ninkai ne kartą yra kreipęsi į jus, į Energetikos ministeriją, į premjerą, rodos, į Seimo narius daug kartų dėl galimo įstatinio kapitalo didinimo. Viename laiškų jūs atsakėte, kad tai yra įdomus pasiūlymas ir kad būtų galima svarstyti. Bet tada lyg ir buvo klausimų dėl perdavimo Energetikos ministerijai. Kiek supratau, vis dėlto „Klaipėdos nafta“ neperduota Energetikos ministerijai. Kada šis klausimas pajudės iš mirties taško, kokie yra priimti sprendimai dėl to klausimo?

Bendra padėka premjerui, kad mūsų partijos vardo neužmiršta, ir prašymas: gal Vyriausybė ga­lėtų nuspręsti, kad įmonių tinklalapiuose visi valdybų nariai, kurie yra deleguoti iš įvairių institucijų, būtų skelbiami, tai yra kad įmonės, kurios priklauso valstybei, jų valdybos ir stebėtojų tarybos būtų labai aiškiai įvardytos įmonių tinklalapiuose?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pabaigos klausimo gal nelabai supratau, kas čia bendro su Darbo partijos vardu?

V. GAPŠYS (DPF). Mes padėkojome, jūs sakėte, kad įvykdysite mūsų vieną prašymą, tai prašymas dėl viešumo.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerai. Ačiū. Gal ne vieną prašymą, galiu ir du. Labai ačiū.

D. KREIVYS. Dėkui už klausimą dėl „Klaipėdos naftos“. Ši įmonė yra strategiškai svarbi Lietuvos Respublikai. Bet kokie akcininkų klausimai ir sprendimai yra strateginės svarbos. Energetikos ministerija sėkmingai dirba su šia įmone. Kaip žinote, pertvarkius įmonę, įmonė galės priimti skystus naftos produktus (benziną) iš jūros. Kaip matote, įmonė valdoma gana sėkmingai.

Dėl perdavimo iš Ūkio ministerijos Energetikos ministerijos žinion, tai įmonė yra perduota šiandien, tiktai yra stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba neperformuota. Kai Energetikos ministerija sušauks akcininkų susirinkimą, iš karto stebėtojų taryba bus performuota. Tai tiek.

Dėl smulkių. Įmonė pavaldi Energetikos ministerijai.

PIRMININKAS. Klausia V. Simulikas.

V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, pirmininke. Norėjau paklausti finansų ministrės. Sulaukėme ne vieno ir ne dviejų žmonių verslininkų, kurie teiraujasi negalėdami rasti tvarkos ar kokios nors sistemos VMI puslapyje ar kur nors kitur, kaip vykdyti apskaitą transporto priemonių, kurios nau­dojamos įmonių, bet savo reikmėm, na, grįžti į na­mus ir t. t. Ką jūs galėtumėte jiems patarti?

I. ŠIMONYTĖ. Aš galėčiau jiems patarti naudoti vieną iš dviejų būdų, kuriuos numato teisės aktai. Vienas būdas yra apskaityti pagal faktinę nuomą tiek, kiek kainuoja tokį patį automobilį nuomotis tiek laiko, kiek automobilis yra nuomojamas privačiom reikmėm. Kitas variantas, kuris yra pasiūlytas ir kuris yra plačiai taikomas Vakarų valstybių, tai yra tam tikra mėnesiui fiksuota suma, nuo kurios yra skaičiuojami mokesčiai. Tai ta fiksuota suma yra vidutinė automobilio rinkos kai­na. Tai problemai išspręsti ir įmonių apskai­ti­ninkų darbui supaprastinti Valstybinė mokesčių in­spek­ci­ja yra parengusi duomenų bazę automobilių kainų, ta duomenų baze siūlyčiau naudotis.

V. SIMULIK (MSG). Pirmininke, jeigu galima? Jūs pasiūlėte du variantus, o kai tikrins Valstybinė mokesčių inspekcija, kuriuo variantu vadovausis, nes žmonės…

I. ŠIMONYTĖ. Aš suprantu. Kadangi įsakymas numato galimybę mokesčių mokėtojui pasirinkti, tai mokesčių administratorius tikrins pagal tai, ką mokesčių mokėtojas pats pasirinko. Kai mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti vieną ar kitą būdą, tada mokesčių mokėtojo pasirinktas bū­das yra laikomas teisėtu.

PIRMININKAS. Klausia M. Čigriejienė. Ruo­šiasi K. Glaveckas.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, gruodžio 15 d. Seimas priėmė nutarimą, kad onkologija kuo skubiau būtų pripažinta prioritetine sveikatos apsaugos dalimi, būtų skatinama mokslinių tyrimų plėtra ir jų rezultatai diegiami pra­ktikoje. Remdamasis Mokslo ir studijų įsta­tymo 93 straipsnio 4 dalimi, pateikė Vyriausybei siūlymą, buvo priimtas nutarimas, kad Onkologijos institutas būtų reorganizuotas į Nacionalinį vėžio institutą, kuriam priklausytų klinika. Pabrėžiu, klinika. Ar jums neatrodo, kad jūsų vadovaujama Vyriausybė, padarydama priešingą sprendimą, atskirdama mokslą nuo praktikos, pablogino paslaugos prieinamumą, pablogino konstruktyvų bendradarbiavimą su Seimu? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, mes labai atidžiai svarstėme ir konstruktyviai svarstėme Seimo priimtą pasiūlymą Vyriausybei. Manau, kiek leidžia galiojantys teisės aktai, atsižvelgėme ir numatėme tolesnį Seimo priimto nutarimo įgyvendinimo visą procesą. Iš tiesų toks Nacionalinis vėžio centras būtų svarbus, bet jam kurti kovojant su vėžiu reikia dar tolesnių bendrų pastangų su visais dirbančiais medikais, Vilniaus, Kauno centrais. Tai būtų svarbu. Kita vertus, mes iš tiesų turime spręsti labai aiškiai klausimus ligoninių ir mokslinių tyrimų centrų. Jų finansavimas yra labai aiškiai atskirtas ir numatytas galiojančiuose įstatymuose. Aš manau, mūsų priimtas sprendimas yra labai racionalus. Galbūt sveikatos ministras galėtų detaliau paaiškinti.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Premjeras labai išsamiai atsakė. Nemanau, kad vieną ligoninę pavertę ar pavadinimą pakeitę į Nacionalinį vėžio institutą mes jį įkurtume. Tokiu atveju mes rimtai vertiname Seimo nutarimą ir manome, kad dar reikia dir­bti pasitelkiant tiek Vilniaus, tiek Kauno universitetų žmones. Dirbti ta linkme įkuriant. Jeigu tik tiek paprastai reikia įvykdyti, ligoninę pervadinti, institutą pervadinti, kad sakytume, kad jau įkūrėme Nacionalinį vėžio institutą, tai, manau, kelias į niekur. Mes kur kas rimčiau žiūrime į Seimo pavedimą ir kur kas rimčiau tą darysime.

PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi Ž. Šilgalis.

K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamajam premjerui. Štai jau dveji metai, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjusi krizė dar vis sunkina gyvenimą Amerikai ir Europai, ir visam pasauliui. Štai po dvejų metu Kongrese yra pradėti svarstymai vadinamųjų „riebių“ bylų, tai yra tų bankų vadų, investicinių bendrovių, pasitikėjimo bendrovių ir kitų. Kongresas nori įvardyti ir nustatyti tas priežastis, dėl kurių visa ta krizė atsirado. Pasakykite, gerbiamasis premjere, ar nemanote, kad būtų tikslinga ir Seime sudaryti komisiją, kuri analogiškai taip pat panagrinėtų tas priežastis, dėl kurių kilo krizė ir Lietuvoje. Aš manau, kad tai bū­tų tam tikra prasme ir pamoka, ir pažiūrėjimas, įvertinimas tų darbų, kurie buvo padaryti, ir tų, kas prisidėjo prie tos krizės padarymo. Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš manau, kad tikrai vertinga mintis. Iš tiesų aš visada skatindavau ir sveikindavau bet kokias parlamentinio tyrimo iniciatyvas mūsų Seime, jos ne tokios dažnos. Gal šitame Seime šiek tiek daugiau, štai, sakysime, ir vadinamųjų pedofilijos by­lų, ir CŽV kalėjimo reikalai Seime labai kvalifikuotai tiriami. Manau, kad čia tikrai būtų galimybė gal ir jūsų komitetui tokią iniciatyvą parodyti. Aišku, matyt, kad… Na, sakysim, mums patiems tirti pasaulio krizės priežastis, ką daro JAV Kongresas, jausdamas tam tikrą atsakomybę už tai, kas prasidėjo Jungtinėse Valstijose, būtų gal sudėtingiau. Bet kaip mes buvome pasiruošę ir kodėl mes skausmingiau kentėjome praeitus metus negu, pavyzdžiui, kaimynai estai, tai būtų labai gera analizė mums patiems labai aiškiai susidėliojant, o ką reikia keisti, ką reikia daryti kitaip, į ką reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Mes Vyriausybėje tuos dalykus modeliuojame ir dėstome, bet tikrai būtų labai vertingas parlamentinis dėmuo.

PIRMININKAS. Klausia Ž. Šilgalis, ruošiasi D. Budrys.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam premjerui. Kaip žinote, įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kurios apmokestino pajamas natūra. Natūralu, kad dalį tokių pajamų tikrai reikėjo apmokestinti, bet jūs turbūt žinote, kad dar lapkričio mėnesį koa­licijos partnerių registruotos pataisos šiek tiek tą tvarką buvo nustačiusios geriau, mūsų nuomone. Ir tokios tvarkos kaip automobilių apmokestinimas tarp jų būtų nelikę ir tikrai nebūtų sukėlę tiek daug klausimų ir visuomenėje, ir tarp koalicijos partnerių. Jums žinoma, kad jūsų koalicijos partneriai visi vienu balsu prašo ištaisyti šią klaidą. Galimybė yra, reikia tik įtraukti mano ir kitų kolegų registruotas pataisas į darbotvarkę. Juo labiau jums turbūt yra žinoma, kad dabar yra surinktas 81 Seimo nario parašas. Tai yra aiški politinė valia.

Gerbiamasis premjere, ar jūs pripažįstate, kad reikėtų ištaisyti eilinę klaidą, o jeigu ne, taip kaip jūs tikitės įveikti daugumos valią?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Viską galima svarstyti, bet aš noriu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką. Įstatymas buvo priimtas praeitais metais, vieną kartą buvo atidėtas ir, man atrodo, lyg ir visi išsiaiškinome, kad bet kokios pajamos, ar natūra, ar pinigais, turi būti apmokestinamos. Kaip apmoke­stinama, kokia tvarka yra surenkami tie mokesčiai, galime pasimokyti iš kaimynų estų, kurie, kiek aš žinau, seniai yra išsprendę šią problemą ir jokių diskusijų, jokių parlamentinių debatų ten jau seniai nebekyla. Aš nežinau, kodėl mes kartais gal­vojame, kad to, ką padaro kaimynai estai, mes niekaip negalime nukopijuoti, nes mūsų lietuviška ambicija neleidžia to padaryti. Pasižiūrėkime, kodėl jie tai padarė. Tas klausimas jų, nei tų automo­bilių naudotojų, nei verslo, nei mokesčių inspekcijos, nei Finansų ministerijos, ten seniai nebekankina. O mes vis čia kažkaip sukamės ir sukamės.

PIRMININKAS. D. Budrio nėra. Klausia fra­k­cijos narė A. Baukutė. Ruošiasi J. Juozapaitis.

A. BAUKUTĖ (TPPF). Dėkoju, pirmininke. Ma­no klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu žiniasklaidoje atsiranda tokių straipsnių kaip: Vilniuje steigiami nuo 6 val. ryto iki 24 val. dirbantys darželiai, pageidaujant didžiųjų prekybos centrų savininkams. Tai yra sausio 5 d. ir 8 d. straipsniai. Na, tiesiog niekam ne paslaptis, kad Vilniuje trū­ksta darželių, per 20 nepriklausomybės metų vienintelis Vilniuje yra Pilaitėje… Perpildytos grupės, taip pat manau, kad eilinį kartą yra pamiršti vaiko interesai. Nesvarbu, kad jis bus paimamas po darbo mamos, kuri dirbs iki 23 val., ir pažadinamas. Mamą, tėtį atstos dvi auklėtojos dvidešimt penkiems vaikams. Nežinau, kokia bus jo nervų sistema ir kiek jai atstatyti turės mokėti valstybė. Be jokios abejonės, kad nedideles pajamas gaunantys darbuotojai, kurių nuomonė straipsniuose neatsispindi, galbūt ir nereikia…

PIRMININKAS. Prašom klausti.

A. BAUKUTĖ (TPPF). Mano klausimas būtų toks. Vyriausybės programoje „Parama šeimai“, cituoju, pirmi sakiniai: „Šiandien regime žmonių susvetimėjimą, nestabilias šeimas, nemažą probleminių šeimų ir beglobių vaikų. Silpnėjantis šei­mos institutas jau kelia neigiamas socialines pasekmes, tampa įprasta šeimos pareigas perduoti valstybei.“ Gerbiamasis ministre, ar nėra taip, kad deklaruojame viena, o darome taip, kaip kažkam reikia? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nėra taip, kad deklaruojame viena, o darome kita. Grįžtu prie jūsų klausimo esmės ir pradžios, apie tai, ką viešoje erdvėje aprašė, prekybos įmonių, jeigu neklystu, asociacijų iniciatyvą, kaip derinti darbą ir įsipareigojimus namams, šeimai. Dėl tokių darželių, vieno ar kelių, pradžioje Vilniuje, jau teko girdėti, kad buvo planas tai organizuoti ir kituose didžiuosiuose Lietuvos mie­stuose. Nemanau, kad tai iš tiesų išsprendžia esminę problemą. Gaila, šiandien nėra švietimo ministro, mano kolegos, kuris galėtų ir papildyti. Keletą kartų jau tarėmės ir diskutavome apie tai, kaip išplėsti šiandien taip trūkstamų darželių tinklą būtent inicijuojant mini darželių atsiradimą, kad būtų galimybė palikti vaikučius mažesniuose darželiuose ir kad tai būtų labiau artima namų aplinkai. Žodžiu, priemonės ir projektai tikrai yra ren­giami. Kaip greitai juos pavyks realizuoti, galbūt priklauso ir nuo mūsų sutelktų pastangų, už tai iš anksto būčiau dėkingas, jeigu galėtume tokias pastangas sutelkti.

O apie tai, kad šeima yra prioritetas, tai aš, kaip ministras, tai sakau tvirtai ir drąsiai.

PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis, ruošiasi K. Komskis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas finansų ministrei. Ar tiesa, kad Europos Sąjungos būstų renovavimui skirtos lėšos nusėdo užsienio bankuose, o dabar už keleriopai brangesnes palūkanas perskolinamos mūsų Vyriausybei?

I. ŠIMONYTĖ. Atsakysiu į jūsų klausimą. Ne, netiesa. Būsto renovavimo programai numatytos lėšos yra sukauptos specialiame kontroliuojančiame fonde. Europos investicijų bankas dabar baigia atranką tų bankų, kurie dalyvaus tas lėšas išskolinant, ir tuomet per normalią kreditavimo procedūrą pagal atitinkamas įstatymuose numatytas lengvatines sąlygas bus pradėti tie kreditai da­linti suinteresuotoms bendrijoms.

PIRMININKAS. Klausia K. Komskis, ruošiasi K. Daukšys.

K. KOMSKIS (TTF). Klausimas ūkio ministrui. 2009 m. liepos mėn. Ūkio ministerija vykdė viešuosius pirkimus – neskelbtinų tiesioginių derybų metu buvo perkama finansinių inžinierių pa­slaugų, tai yra fondų valdymas, už 10 mln. Nors tokia paslauga turėjo būti atlikta atviro konkurso būdu. Aišku, yra ir laimėtojas.

Klausimas yra labai paprastas. Ar neatsiras daugiau tokių išimčių, kai nuo sausio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pavaldi jums, ir kas kontroliuos jūsų ministerijos viešuosius pirkimus ir kitų ministerijų viešuosius pirkimus? Taip pat pamąstymas, ar nereikėtų grįžti prie tos minties, kad Viešųjų pirkimų tarnyba negalėtų būti prie ministerijos, o būtų grąžinta prie Vyriausybės?

D. KREIVYS. Ačiū už klausimą. Norėčiau jus pataisyti. Pirmiausia ne neskelbtinų derybų būdu, o supaprastintu būdu. Ir finansinių inžinierių prie­monės yra skirtos, šis konkursas buvo skirtas lėšas… skatinimo plano lėšas perskirstyti per bankus ir šį konkursą laimėjo valstybės įmonė „Invega“. Kadangi procedūrą reikėjo daryti skubiai, todėl buvo pasirinktas šis būdas. Bet dar kartą no­riu pabrėžti, kad šis konkursas buvo skirtas būtent „Invegai“.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys, ruošiasi E. Jurkevičius.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Kadangi čia visi užpuolė ūkio ministrą, tai aš noriu paklausti klausimo premjerą.

Premjere, iš tikrųjų jūs čia labai gražiai pasirėmėte Estijos patirtimi. Sakykite, gal jūs žinote iš Estijos patirties tokį atvejį, kai Estijos parlamentas būtų priėmęs nutarimą, o Vyriausybė sėkmingai jį po pusės mėnesio sudirbusi ir neįvykdžiusi. Šiuo atveju tai liečia Onkologijos institutą ir Seimo nu­tarimą paversti jį Vėžio centru. Jūs labai dažnai sė­dite mūsų salėje, tikriausiai girdėjote visus debatus, visus pasisakymus. Mano klausimas: ar jūs neišgirdote, ar jūs specialiai Vyriausybėje priėmėte priešingą nutarimą vien dėl to, kad įkąstumėte gerokai populiaresnei už jus kolegei I. Degutinei, kuri tą nutarimą pasirašė? Kur čia bėda?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Svarstėme Vyriausybėje…

A. ČAPLIKAS (LCSF). Premjere, gal leistu­mėte?..

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kai Vyriausybė svar­stė tą nutarimą, aš galvojau tik apie K. Dau­kšį, todėl priėmėm tokį nutarimą. Gal A. Čaplikas gali dar papildomai?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Tikrai vertinu Seimo nutarimą, būtent jo rekomendacinį pobūdį, nes Lietuvos teisės aktai kito būdo nenumato, matyt, Seimo buvo pasirinktas toks kelias. Dar kartą kartoju, jeigu vienos ligoninės pervadinimas, jūsų su­pratimu, sukuria Nacionalinį vėžio centrą… Vieną ligoninę pervadiname kitokiu pavadinimu ir manome, kad problemą išspręsime. Ne, daug rimčiau ir daug kruopščiau, jeigu kalbam apie mokslo institutą, tiriamąjį institutą, manyčiau, reikėtų veikti, pasitelkiant, be abejo, ir Kauno universiteto patirtį, ir Kauno klinikų patirtį. Jeigu tai būtų lengvai padaroma ir paprasta, šiandien būtų tas institutas, bet, deja, buvo einama priešpriešos keliu, todėl šiandien nieko ir neturime – nei vėžio registro, nei bendros koordinacijos.

Taip, deja, šiandien yra tokia situacija, ir atsakomybę turi prisiimti ir dabartiniai vadovai, ku­rie daug kalbėjo apie tai, o nieko neturi. Tai kodėl, gerbiamieji, nepadarėte to, jeigu deklaravote, kad reikia tai padaryti? Kodėl šiandien egzistuoja priešprieša tarp Vilniaus ir Kauno? Ir mes dabar padarysime sprendimą, ligoninę pervadinsime ir dings problema? Ne, manome, kur kas rimčiau rei­kia dirbti ir dirbsime ta linkme.

PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius. Ruošiasi A. Endzinas.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui, liaudiškai – iš tos pačios operos. Apie sveikatos priežiūros įstaigų sujungimus mes čia pradėjome kalbėti jau senokai, ir visur kalbama, rašoma. Gal, ministre, yra suplanuota, kada bus visų šitų sveikatos priežiūros įstaigų sujungimo pabaiga? Data. Kiek galima kalbėti? Ir kuo to­liau, tuo daugiau atsiranda idėjų, nepasitenkinimų. Kada pabaiga?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Jeigu priklausytų nuo vieno ministro ar Vyriausybės mostelėjimo burtų lazdele, tai, be abejo, tai įvyktų greitai. Realybė yra tokia, jūs puikiai žinote, kai kurių ligoninių steigėjai yra savivaldybės ir, norint priimti vienokius ar kitokius sprendimus, reikia savivaldybių ta­ryboms suderinti.

Jeigu mes kalbame apie Klaipėdą, tai, be abejo, reikia derinti su savivaldybės taryba ir žiūrėti, kaip rasti protingiausią sprendimą. Mes numatome, kad šis planas galėtų būti svarstomas, na­grinėjamas arba įgyvendinamas artimiausius dvejus metus. Manyčiau, kad jeigu per artimiausius dvejus metus mes tikrai įgyvendinsime tai, ką užsibrėžėme, bus labai gerai, nes ten kalbame ne tik apie ligoninių sujungimą, tai yra tinklo optimizavimą, bet kalbame ir apie paslaugų pirkimą iš gydymo įstaigų. Tai irgi yra labai svarbu.

Norėčiau atkreipti jūsų, kaip Seimo nario, rinkto Klaipėdoje, ir Klaipėdos valdžios dėmesį. Jeigu tikrai Klaipėda nenori turėti trečio stipraus medicinos centro, tai tegu ir elgiasi taip, kaip dabar elgiasi. Nes tokiu atveju penkios smulkios li­go­ninės, egzistuojančios Klaipėdoje, yra kelias į niekur, yra beviltiškas reikalas. Jeigu žmonės įsivaizduoja, kad Klaipėdos tarybos nariai yra irgi galintys spręsti sveikatos apsaugos problemas, aš tam pritariu ir primenu Klaipėdos merui, savivaldybės tarybos nariams, kad jie turi savo biudžetą. Jie turi savo miesto tarybos biudžetą ir labai puikiai gali plėtoti, jeigu mano, kad jie turi kitą kelią, finansuodami kai kurias kitas paslaugas. Aš daugiau nebeturiu… Merai ir tarybos nori sakyti, mes esame valdžia, nori būti steigėjais, bet neskirti nė lito sveikatos apsaugos priežiūrai. Kelias į niekur. Tada turime tokią keistą situaciją. Atsakomybė, be abejo, kaip ir kiekvieno dalininko arba savininko, yra logiška. Ir ne tik pareiga spręsti prob­lemą, bet ir atsakomybė, ir galimybė numatyti fi­nansavimą.

Aš Savivaldybių asociacijai esu ne kartą sakęs, taip pat ir mažesnių ligoninių steigėjams: ger­biamieji, turite savo biudžetus. Prašau, jeigu jūs manote, kad turite labai daug pinigų neefek­ty­vioms paslaugoms finansuoti, finansuokite. Mes neprieštarausime. Jeigu net mažame miestelyje X norėsite daryti kepenų persodinimo operacijas iš sa­vo biudžeto, prašau, ryžkitės. Finansuokite įran­gą, pirkimą ir finansuokite tas paslaugas. Štai tokiu būdu aš bandau kalbėtis su visais merais. Ir Klaipėdai lygiai tą patį taikau.

PIRMININKAS. Klausia A. Endzinas, ruošiasi E. Žakaris.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi nėra žemės ūkio ministro gerbiamojo K. Starkevičiaus, premjere, aš norėjau kreiptis į jus su tokiu klausimu. Prie Vyriausybės yra mūsų Veterinarijos tarnyba kaip savarankiškas toks darinys. Šios tarnybos sprendimu yra pakeista veršelių eksportavimo tvarka. Dėl to supirkimo kainos nuo 15 Lt krito iki 5 Lt.

Į šią problemą aš atkreipiau dėmesį dar, atrodo, paskutinėje praeitų metų Vyriausybės valandoje. Aš suprantu, kad į tokius specifinius klau­simus dabar negalima atsakyti, tačiau aš no­rėčiau šiuo klausimu atkreipti jūsų dėmesį, ar nebūtų galima rasti laiko išnagrinėti šitą tvarką arba pavesti Veterinarijos tarnybai ar Žemės ūkio ministerijai išnagrinėti esamą situaciją, nes ūkininkų nepasitenkinimas dėl taip staiga ir taip drastiškai kritusių supirkimo kainų iš tikrųjų visiškai suprantamas. Dėkoju.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėkoju jums už klau­simą. Tikrai nesu pasiruošęs jums atsakyti detaliau, bet galime sutarti, kad kartu susitikę su žemės ūkio ministru šį reikalą artimiausiu metu galime aptarti.

Na, aš manau, kad tokių problemų gal ir būtų mažiau, jeigu būtų galima kuo greičiau realizuota tai, ką mes esame pradėję daryti dar nuo pra­eitų metų, kad visos tokios tarnybos turėtų aiškią atsakomybę ministerijai ir ministerija turėtų galimybę tada reikalauti tinkamo darbo. Tai mes ir bandome keisti kalbėdami, kad tokių tarnybų ar departamentų priklausomybė, kaip iki šiol buvo prie Vyriausybės kanceliarijos, tikrai nesudaro ga­limybių efektyviai dirbti.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris, ruošiasi R. Ačas.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir dar­bo ministro. Gerbiamasis ministre, dėl dalies pen­sijų mažinimo įstatymo vykdymo pačios procedūros kreipėsi nemažai dirbančių pensininkų. Nuo sausio 1 d. (bent jau Šiauliuose) biudžetinėse įstaigose dirbantiems pensininkams atlyginimai mažinami nuo 20 iki 40 %. Žmonės klausia, kodėl. Įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 d., o jiems reikia pateikti darbo užmokestį gruodžio mėnesio, kai buvo kur kas didesni atlyginimai, dabar mažesni, nors įstatymas, kaip minėjau, įsigalioja nuo sausio 1 d. Žmonės klausia, ar nepažeidžiamas yra įstatymas? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Teko ir man susidurti su tuo, kad informacija yra arba ne visai tiksli, arba jos per mažai. Šiomis dienomis, pradedant šia diena ir kitomis dienomis, kiekvieną dieną faktiškai per įvairias radijo stotis ir atskirose televizijos laidose, netgi tiesioginiame eteryje yra atsakoma į gyventojų klausimus dėl pensijų. Pagal dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus yra rengiama santrauka, kuri, manau, bus artimiausiu metu išplatinta visomis įmanomomis priemonėmis.

O dėl dirbančių pačiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, laikinajame įstatyme, kad pensijos dydį lemia praeito mėnesio gautos draudžiamosios pajamos. Dėl gruodžio mėn. ir šių metų situacijos yra sprendimai ir tvarka nustatoma tokia, kad jeigu nebedirba, iki sausio 15 d. jeigu darbo santykiai yra pasibaigę, tai turėtos draudžiamosios pajamos neturi įtakos, nes realiai turėjo būti laiko gy­ventojams apsispręsti. Kaip žinote, gruodžio 24 d. buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ Seimo priimtas laikinasis įstatymas. Pagal Darbo kodeksą, jeigu žmogus apsisprendė išeiti iš darbo, kaip žinote, darbdavys gali iki 14 dienų darbo santykių nenutraukdamas juos pratęsti, taigi todėl sausio 15 d. ir yra tokia data.

Na, o kiekvieną mėnesį gautos pajamos, kaip jau yra įstatyme, kaip minėjau, praeito mėnesio gautos pajamos turės įtakos einamojo mėnesio pen­sijos dydžiui. Taigi kiekvieną mėnesį vyks per­skaičiavimai. „Sodrai“ turės duomenis automatiškai teikti darbdaviai, kaip nors kitaip papildomai neturės.

PIRMININKAS. Klausia R. Ačas, ruošiasi S. Bucevičius.

R. AČAS (TTF). Mano klausimas būtų Vyriausybės vadovui. Gerbiamasis premjere, kiekvienais metais yra nemažai šalies gyventojų, kurių sodybos nukenčia nuo gaisrų. Prieš tai buvusios vy­­riausybės tokiems gyventojams padėdavo. Kiek žinau, ir jūsų Vyriausybė tokiems gyventojams padėjo, tik nežinau, iki kurios datos, nes kai lapkričio mėnesį kreipiausi dėl vieno tokio gyventojo, jūs atsakėte, kad Rezervo fondo lėšos yra pa­sibaigusios ir galimybės padėti neturite. Prašom pasakyti, šį biudžetą patvirtinus, tokių galimybių atsirado? Ar jūs išvis tokiems gyventojams daugiau nepadėsite ir ar reikia pakartotinai šiemet kreiptis?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gal detaliau finansų ministrė pasakys, bet aš tik noriu patikinti, kad visą Rezervo fondą mes iš esmės naudojome, skirtingai galbūt nuo ankstesnių praktikų, tik stichinių nelaimių ir tokių bėdų atveju pagalbai bei likvidavimui ir ne vienai nukentėjusiai šeimai esame kaip tik iš Rezervo fondo lėšų padėję. Dabar dėl paskutinio jūsų klausimo gal Inga Šimonytė papildomai pasakys.

I. ŠIMONYTĖ. Tai tikrai nėra jokio nusistatymo tokiems žmonėms nepadėti, bet jūs žinote, kad kiekviena situacija yra individuali. Kartais bū­na prašoma paramos tada, kai turtas buvo draustas arba yra kažkokių aplinkybių – kitų žmonių vardu turtas, pavyzdžiui, buvo registruotas. Žinoma, ta­da iškyla tam tikrų keblumų. Mes tikrai pasižiūrėsime, atsišviežinsime tą jūsų prašymą. Šiais metais Vyriausybės rezervo ištekliai yra mažesni negu praėjusiais metais, nes jie buvo sumažinti, kaip ir kitos biudžeto išlaidos. Bet tikrai, jeigu tai yra toks atvejis, kai tradiciškai Vyriausybė yra linkusi padėti, nėra jokių problemų padėti ir šį kartą.

PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius, ruošiasi A. Kazulėnas.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau klausti sveikatos ministro, bet, ministre, nebeklausiu jūsų. Jūs mano kolegą taip išbarėte kaip pavaldinį, tai aš tada premjero paklausiu.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš tikrai nebariau.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Premjeras šiandien Darbo partijai… taip gerai nusiteikęs yra. Gerbia­masis premjere, Vyriausybės nutarimas dėl ligoninių reorganizavimo, kai kurių skyrių uždarymo. Vyriausybės sprendimas. Taip, ministras A. Čap­likas šypsosi, bet jis pristatė šį klausimą. Premjere, ar žinoma jums tokia situacija? Aš kalbėsiu apie Akmenės ligoninę. Kai lankėsi viceministras A. Skikas, buvo kalbėta, diskutuota ir jo pažadėtas vienas paprastas dalykas. Taip, reikia daryti reorganizaciją. Tai supranta ligoninės vyriausiasis gydytojas, kolektyvas. Buvo pažadėta pradėti nuo naktinės chirurgijos, uždaryti, nes ji yra pati skau­smingiausia, mažiausiai operacijų daroma. Po to nepasitarta nei su savivaldybe, kaip steigėja, nei ligoninės vyriausiasis gydytojas informuotas, uždaromi papildomi skyriai. Sakykite, ką darysite, premjere?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ką darysiu? Pa­prašysiu A. Čapliko atsakyti į šitą klausimą, kadangi, kaip jūs žinote, pagal Konstituciją už atskiras sritis atsako konkretūs ministrai, o ne prem­je­ras. Rem­damasis Konstitucija, aš prašau ir jūsų remtis Konstitucija ir prašau ministro atsakyti į jo pavaldumui tenkantį klausimą.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamasis Sauliau, aš tikrai nebariau kolegos. Gal mano atsakymas buvo kiek emocingas. Aš tikrai nieko nenorėjau įžei­sti ir jau toks esu, puikiai pažįstate. Deja. Ką su manimi padarysi? Kai šypsojausi, irgi nieko blo­go negalvojau, tiesiog bandžiau sušvelninti vei­do išraišką, kad taip įtikčiau jums.

Dabar dėl pačios reorganizacijos. Tai nėra labai lengvas, sakykime, lengvai sprendžiamas, klau­simas. Tikrai su jumis sutinku, kad yra sudėtinga ir kad tai, ką mes dabar darome, ko gero, reikėjo daryti prieš 10–18 metų. Reikėjo tą daryti. Bet tokia dalia teko man, kad tenka pradėti ne visai malonų dalyką.

Dabar dėl paties nutarimo. Jis yra derintas su visomis įmanomomis institucijomis – tiek su Gydytojų vadovų sąjunga, tiek su didžiųjų ligoninių vadovais, tiek informuota visuomenė, tiek ir internete paskelbtas šis Vyriausybės nutarimas. Lygiai taip pat dalyvavo svarstant Savivaldybių asociacija. Visi dalyvavo. Be abejo, nuomonių yra skirtingų. Nuo pat pradžių buvo kalbėta, surasti objektyvūs kriterijai. Juk kai aš atsakiau Seimo nariui ponui E. Jurkevičiui, aš gi kalbėjau, atsakiau savo partijos merui. Aš pasakiau: jokios partinės politikos, vykdant sveikatos reformą, nebus, nes aš neturiu šansų kaip nors ją politizuoti ir siūlau jums irgi nepolitizuoti. Aš kalbu su visais merais vienodai. Mes kalbėjome – didžiųjų operacijų ir gimdymų skaičius yra objektyvūs kriterijai. Laimės valanda – atstumas nuo ligoninės iki ligonės – tai yra objektyvu. Iš to mes gavome bendrą vai­zdą. Visi tai žinojo. Aš galiu tik pakartoti: ar jūs sutiktumėte, gerbiamasis Sauliau, operuotis ligoninės chirurgijos skyriuje, kuriame yra atliekama viena operacija per savaitę, arba chirurgas atlieka vieną operaciją ar dvi per savaitę? Sauliau, tai yra tokia realybė, deja. Tai mes kalbėkime ir apie žmogaus saugumą. Ar jūs sutiktumėte, kad jūsų dukra ar žmona gimdytų skyriuje, kur yra du gimdymai per savaitę, kai kalbama apie gydytojų kvalifikaciją? Ar jūs sutiktumėte finansuoti tokius brangius skyrius, ką mes darome? Juk tam, kad tie du gimdymai per savaitę būtų, reikia visą skyrių išlaikyti – remontuoti, šiltinti, pirkti brangiausią įrangą, mokėti atlyginimus slaugytojams ir gydytojams. Gyvenkime pagal tą, ką mums siūlo.

Dabar dėl visų tyrimų. Taip, Pasaulio banko ataskaita yra. Švedų ekspertai pateikė 2002 m. Ir tai, jeigu aš gerai prisimenu, ši ataskaita, buvo pirk­ta ministro J. Oleko. Laikėsi. Labai teisingai buvo padaryta. Ir tikrai, tarkime, jeigu mes kalbame dėl gimdymų skaičiaus, galioja Vyriausybės nutarimas, kurį pasirašė, man atrodo, ponas A. M. Bra­­­zauskas ir ponas J. Olekas, jeigu aš neklystu. Jame buvo nustatyti objektyvūs kriterijai, ir mes nuėjome tęstiniu keliu, kurį tada pradėjo buvusi ministerijos vadovybė, ir teisingai pradėjo. Vienintelis objektyvus kriterijus – skaičius. Mes vadovaujamės pono Juozo nubrėžtu keliu. Labai geras kelias. Deja, per tuos aštuonerius metus iš užsibrėžtų uždaryti gimdymo skyrių kaip neefektyvūs, neracionalūs buvo uždaryti tik du trečdaliai. Per aštuonerius metus! Nors pati Vyriausybė, vadovaujant ponui A. M. Brazauskui, nusprendė tą padaryti, bet kažkodėl aštuonerius metus nieko nebuvo daroma. Tai irgi yra paradoksas. Štai toks dalykas. Tai yra tęstinė politika, kurią vykdė ir kiti ministrai, ir kitos Vyriausybės, ir kiti premjerai. Mes nieko naujo neatradome. Tiesiog tuo metu Vy­riausybė išleido labai daug pinigų, pirkdama studiją, sumokėdama labai didžiulius pinigus. Mes dabar tiesiog bandome racionaliai panaudoti išlei­stus pinigus, tai yra sukauptas žinias, įgyvendindami reformą.

PIRMININKAS. Klausia A. Kazulėnas, ruošiasi G. Navaitis. Gerbiamasis kolega, jūs neįdėjęs kortelės.

A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Norėjau paklausti teisingumo ministro. Rusijos kunigaikštienė steigia partiją – Lietuvos liaudies sąjungą. Kokia šiuo metu situacija, kokia stadija? Ar jau pristatyti steigėjų parašai, ar jie skaidrūs, ar nėra prieštaravimų Konstitucijai, nes ji atvirai deklaruoja, kad tai bus prorusiška partija. Aišku, oficialiai bus sta­tutas, įstatai gražiai surašyti, bet po tuo paslėpta… Bus dirbamas valstybei priešiškas darbas. Tai kokia šiuo metu yra situacija? Ar jau yra pristatyti tie parašai ir kiti dalykai?

Ir dar norėčiau paklausti Ministro Pirmininko. Kadangi šiuo metu yra pirma Vyriausybės va­landa, tai kokie pagrindiniai Vyriausybės prioritetai šiais metais, jeigu galima trumpai?

R. ŠIMAŠIUS. Kadangi premjerui reikės plačiau atsakyti, tai aš trumpai pasakysiu. Prieš maždaug pusantros savaitės yra pristatyti visi ponios K. D. Prunskienės steigiamos partijos dokumentai. Teisingumo ministerija turi 30 dienų tiems do­kumentams išnagrinėti ir sprendimui priimti. Tie dokumentai yra analizuojami. Galiu pasakyti, kad viskas bus griežtai pagal įstatymą. Ketinimų ir kas yra steigėjų širdyse mes negalime patikrinti, ti­k­rinsime dokumentus. Jeigu jie atitiks įstatymus, teks partiją registruoti, jeigu neatitiks, tai teks neregistruoti. Viskas bus griežtai pagal įstatymą.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą, kadangi kaip tik dabar Vyriausybė, susirinkusi jau po visų švenčių, tam skyrė ypatingą dėmesį. Mes bandome įsivesti naują tvarką ir labai aiškiai apsibrėžti savo šių metų pagrindinius strateginius darbus, strateginius prioritetus. Esame pa­sitvirtinę dar spalio mėnesį tam tikrą pradinį sąrašą. Tikrai, dabar matome geras galimybes labai aiškiai įsivardinti svarbiausius darbus ir turėsime, matyt, galimybę tuos darbus, tuos prioritetus aptarti pirmadienį, kai visa Vyriausybė kartu su Prezidente susitiks pas Prezidentę. Tai irgi labai svarbu.

O pagrindiniai darbai, pagrindiniai tikslai, nenuvertinant kitų darbų, yra labai aiškūs. Šiais metais mano pagrindinis tikslas – naujų darbo vie­tų kūrimas ir kova su nedarbu, pačiais įvairiausiais būdais siekiant greitesnės išeities iš krizės ir ekonomikos skatinimo.

Antras punktas – tai struktūrinės reformos, kurių dalį pradėjome praeitais metais, pavyzdžiui, aukštasis mokslas ar energetika, ar sveikatos sistemos pertvarka, bet ėjimas toliau ir giliau, ypač tose srityse, kuriose sunaudojama daugiausia viešųjų finansų, turiu omeny socialinę rūpybą, tą pačią sveikatos sistemą, švietimą. Šalia to, be abejo, tęsinys, tęsimas struktūrinių permainų visoje ener­getikoje.

Trečia sritis yra taip pat labai svarbi – tai biurokratijos modernizavimas, visos permainos valstybės valdyme ir kova su korupcija. Aš tikiuosi, kad turėsime laiko ir ambicijų, ir noro susėdę kartu su jumis, su socialiniais partneriais tartis ir dėl ambicingos vizijos, kurią aš pavadinčiau naudodamasis tam tikra Europos Sąjungos analogija – Lietuva 2020-ieji. Tie dalykai, mano įsitikinimu, bus patys svarbiausi, bet šalia to, aišku, lieka visi kiti svarbūs dalykai: ir biudžetas, ir žemės ūkis, ir daugelis kitų dalykų. Bet svarbiausius prioritetus aš jums įvardinau ir tikiu, kad kartu su Prezidente labai konstruktyviai aptarsime pirmadienį.

PIRMININKAS. Klausia G. Navaitis. Ruošiasi V. P. Andriukaitis.

G. NAVAITIS (LSF). Mano klausimas kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, šiuo metu ypač svarbus kultūros prieinamumas plačiajai visuomenei, prielaidų sukūrimas kad ir mažesnes pajamas turintys galėtų naudotis kultūros vertybėmis. Kultūros ministras yra išleidęs įsakymą Nr. 410 „Dėl bilietų kainų ekskursinio aptarnavimo bei lankymo lengvatų nustatymo valstybiniuose muziejuose ir Šiuolaikinio meno centre“. Šis įsakymas galioja ir šiandien, jo niekas neatšaukė. Pagal minimą įsa­kymą valstybiniai muziejai ir Šiuolaikinio meno centras privalo leisti pavienius lankytojus laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d., trečiadieniais, nemokamai lankyti muziejų ekspozicijas be ekskursinio aptarnavimo. Susipažinus su internete teikiama informacija apie muziejų lankymo sąlygas ir tiesiogiai pasiteiravus, sužinota, kad Lietuvos nacionalinis muziejus ir jo padaliniai, Lietuvos dailės muziejus ir jo padaliniai, Vilniaus paveikslų galerija, Nacionalinė dailės galerija, Kau­no Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Trakų istorijos muziejus, Kauno IX forto muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus ir Šiuolaikinio meno centras, kuris įsakyme minimas atskirai, įsakymo Nr. 410 nevykdo ir nemokamo muziejų lankymo neorganizuoja. Norėčiau paklausti, kokios paramos iš Seimo reikėtų Kultūros ministerijai, kad ji nustatytų savo įgalumą vykdyti kultūros politiką ir kontroliuoti jai pavaldžias įstaigas?

R. VILKAITIS. Labai ačiū už klausimą, labai taktišką ir mandagų. Jūsų šį klausimą aš jau vertinčiau kaip Seimo paramą. Kaip anksčiau sakydavo, yra vis dar pasitaikančių trūkumų. Tas įsakymas priimtas ir jo buvo laikomasi, bent jau kai aš dar lankydavau muziejus, o aš tikrai juos lankydavau dar pernai. Kadangi mes nuskriaudėme savo įstaigas, kaip ir kiti ministrai savąsias, matyt, nepastebimai žmonės nutarė, kad dabar, tarkim, galėtų tų lengvatų neteikti. Noriu pasakyti, kad lengvatinio lankytojų aptarnavimo labai laikosi tea­trai ir koncertinės įstaigos, kur ministro įsakymai galioja. Galiu jus patikinti, kad visos lengvatos yra taikomos studentams, pensininkams ir gru­pėms. O dėl muziejų – labai ačiū už jūsų pastabą, aš pasidomėsiu, ir jeigu man reikės Seimo pagalbos, nors, manau, užteks ir mano galių, viską grąžinsime į tas pozicijas, kokios turėtų būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis. Paskutinysis po jo klaus A. Dumbrava.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis premjere, mano klausimas jums. Lapkričio 24 d. jūs priėmėte potvarkį Nr. 526, kuriuo įpareigojote darbo grupę, vadovaujamą teisingumo viceminis­tro Tomo Vaitkevičiaus, iki gruodžio 29 d. paren­gti išvadas dėl spalio 28 d. Konstitucinio Teismo sprendimo, susijusio su aukštųjų mokyklų autonomija. Aš sausio 8 d. kalbėjausi su darbo grupės va­­dovu, teisingumo viceministru ponu T. Vait­­­kevičiumi ir išsiaiškinau štai ką: išvadų nėra, jo krei­pimosi pratęsti darbo grupės įgaliojimus nėra, nau­jo potvarkio nėra ir naujų įgaliojimų dėl pa­pildomų kompetencijų dėl gruodžio 18 d. taip pat nė­ra. Jis man aiškino, kad jie skubos tvarka susirinks ir galbūt tas išvadas šiomis dienomis pateiks. Mano klausimas daugiau, kaip čia pasakius, praktinio pobūdžio. Ar jūsų, Ministro Pirmininko, tarnyba visai nekontroliuoja ir nekoordinuoja darbo grupių tvarkos, grafiko ir visa kita, nes tai, kad jūs ignoruojate Konstitucinio Teismo sprendimus man yra visiškai akivaizdu. Tuo tarpu kaip yra, kad net su terminais jūs prasilenkiate, tai teisinei valstybei yra nedovanotina.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kaip jūs žinote, mes tikrai labai atidžiai svarstome Konstitucinio Teismo sprendimus ir išvadas, ypač kai tai susiję su aukštuoju mokslu. Turiu pasakyti, kad kai kurios išvados, mūsų įsitikinimu, turėtų būti vertinamos visiškai priešingai, negu jūs vertinate. Tai yra Konstitucinis Teismas savo išvadomis labai aiškiai parodė, kad ta reforma, kuri buvo pradėta įgyvendinti praeitų metų gegužės mėnesį, yra ir konstitucinė, ir labai reikalinga, ir labai rei­­kšminga. Kai kurias detales, be abejo, reikia tik­slinti, reikia tobulinti, bet Konstitucinis Teismas, mano manymu, padėjo labai rimtą pagrindą kons­ti­tucinei doktrinai, remiančiai visus reformos esminius principus.

Dėl darbo grupės ir jos išvadų esame kalbėję ir tikrai žinau, kad artimiausiu metu mes tas išvadas turėsime. Dėl to, kad kelias dienas per Naujuosius metus vėluojame, aš tikrai žinau, bet manau, kad kur kas svarbiau, jog artimiausiu metu mes turėtume gerai parengtus kokybiškus pasiūlymus. Ir tai turėsime.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia… Kadangi A. Dumbravos nematau… Yra. A. Dum­brava.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Klausimas už­sienio reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, kaž­kur užstrigo Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimai dėl lengvatinio sienų kirtimo. Kas yra daroma, kas padaryta ir kada ta sutartis bus pasirašyta? Ačiū.

V. UŠACKAS. Ši sutartis yra suderinta ir su Europos Komisija, ir su Baltarusijos užsienio reikalų ministru. Noriu padėkoti savo kolegai ponui R. Palaičiui už tai, kad ir Vidaus reikalų minis­terija jau yra numačiusi lėšas specialiems leidimams… tai yra jau atspausdintos kortelės. Paskutiniu momentu Baltarusijos pusė paprašė daugiau laiko, nori išnagrinėti kai kuriuos aspektus, susi­ju­sius su šios sutarties pasirašymu. Mes tikimės artimiausiu metu tokį atsakymą gauti ir pasirašyti. Tai būtų didelis palengvinimas žmonėms, gy­ve­nantiems pasienyje, ypač lietuviams, gyvenantiems Baltarusijos pusėje. Tikiuosi, kad tokią sutartį galėsime pasirašyti artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi. Dėkoju Vyriausybės nariams.

 

13.32 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados“ projektas Nr. XIP-1604 (pateikimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Val­stijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų as­­menų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respub­likos teritorijoje išvados“. Pranešėjas – Naciona­linio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas. Pateikimas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui teikiu Lietuvos Re­spublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respu­blikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvados“ projektą.

Priminsiu, kad praeitų metų lapkričio 5 d. nutarime komitetui buvo suformuluoti trys parlamentinio tyrimo klausimai, tai yra: ar JAV CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar Lietuvos Re­spublikos valstybės institucijos svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų JAV CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir ar Lietuvos Respublikos teritorijoje veikė slaptieji JAV CŽV sulaikymo centrai.

Per pusantro mėnesio komitetas tyrimo metu surengė 17 specialiųjų tyrimo posėdžių, žodžiu, raštu apklausė 55 asmenis, kurie galėjo žinoti informaciją, arba paskelbė, kad žino informaciją, susijusią su tiriamu klausimu. Dėl informacijos pa­teikimo kreiptasi į 11 valstybės institucijų, tarptautinę organizaciją „Amnesty International“, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos tyrimo pranešėją Šveicarijos senatorių Dicką Marty. Per Užsienio reikalų ministeriją kreiptasi ir į kompetentingas Jungtinių Amerikos Valstijų institucijas.

Komitetas tyrimo metu gavo nemažai įslaptintos informacijos iki aukščiausio lygio slaptumo „Visiškai slaptai“. Tai, žinoma, ypač jautrūs dalykai, kuriuos apibendrinę parengėme viešas išvadas. Be abejo, kadangi yra įstatymo nuostatos dėl slaptos informacijos apsaugos, tai išvadų parengimas irgi nebuvo toks paprastas. Informacija, ku­ri tyrimo metu buvo nagrinėjama, buvo susijusi su slaptųjų tarnybų veikla, jų galimybėmis, subtiliomis tokių tarnybų galimybėmis. Reikėtų sutikti, kad be tokių ypatingų galimybių nebūtų ir žvalgybos, ir tarnybų bendradarbiavimo, pavyzdžiui, ko­vos su terorizmu.

Nepaisant to, tarnybų kontrolė taip pat turi būti ypatinga ir stipri. Šiuo atveju kalbu apie parlamentinę kontrolę. Komiteto tyrimo metu dalis informacijos buvo paskelbta viešojoje erdvėje dar iki tyrimo, ji buvo taip pat įvertinama. Buvo formuluotos ir išvadų pabaigoje pateiktos rekomendacijos. Tyrimas atliktas laikantis įslaptintos informacijos apsaugai keliamų reikalavimų, todėl da­lis posėdžių vyko ir ne Seime rūmuose.

Noriu pabrėžti, kadangi didelė dalis parlamentinio tyrimo metu surinktų duomenų sudaro valstybės paslaptį, o komitetas privalėjo vadovautis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, dėl to dalis duomenų, be abejo, liko komiteto surinktoje informacijoje ir nėra viešai teikiama.

Trumpai akcentuosiu pagrindines parlamentinio tyrimo išvadas. Komiteto surinkti duomenys rodo, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su Centrinės žvalgybos valdyba. Tačiau komitetas nenustatė, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti, išvežti CŽV sulaikyti asmenys. Tuometinė VSD vadovybė mažiausiai du kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie Lietuvoje nusileidusių orlaivių. Be to, mažiausiai vieną kartą buvo sąmoningai apribotos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų galimybės atlikti or­laivių patikrinimą. Visais minimais atvejais muitinės patikrinimas taip pat nebuvo atliktas. Taigi nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties nustatyti nebuvo įmanoma.

Komitetas nustatė, kad VSD buvo gavęs par­tnerių prašymą įrengti Lietuvoje patalpas, tin­ka­mas laikyti sulaikytam asmeniui. Vykdant bendradarbiavimo su partneriais projektą Nr. 1, Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti sulaikytą asmenį, tačiau, komiteto turimais duomenimis, pa­talpos tam nebuvo panaudotos. Komitetas negavo duomenų, kad vykdant bendradarbiavimo su partneriais projektą Nr. 2 įrengtos patalpos buvo skirtos asmenims laikyti, tačiau daro išvadą, kad patalpų išdėstymas, uždarumas, perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių vei­k­smus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra.

Komiteto surinkta informacija ir gauti pa­­aiškinimai rodo, kad Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė, Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos Re­­spublikos teritorijoje ar sulaikytų asmenų perve­­žimu ir kalinimu Lietuvos Respublikos teri­­to­rijoje.

Komitetas, remdamasis gauta informacija, nustatė, kad VSD bendradarbiavimo su partneriais projektus Nr. 1, Nr. 2… Tuometinė VSD vadovybė nė vieno šalies aukščiausio pareigūno neinformavo apie šių projektų tikslus ir turinį arba informavo ne tiek, kiek reikėjo iš tikrųjų šiems valstybės vadovams žinoti. Taigi negalime kalbėti apie tuos dalykus, kurių, kaip jau pasirodė interpreta­cijos, mes tiesiogiai neištyrėme, t. y. apie kaltinimą žmogaus teisių pažeidimu ar nepažeidimu, o tik apie tai, kad atsakingi Lietuvos pareigūnai buvo pasirengę pažeisti Lietuvos įstatymus. Siekiant aiš­kumo, Generalinei prokuratūrai siūloma atlikti tyrimą, ar keli Lietuvos pareigūnai, buvę VSD va­dovai, neviršijo savo įgaliojimų ir nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Taip pat komitetas išvadoje pateikė rekomendacijas dėl žvalgybos tarnybų veiklos koordinavimo, kontrolės, žvalgybos informacijos teikimo, VSD veiklos ataskaitų, Žvalgybos, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų, Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos tobulinimo. Tyrimas buvo atliktas, turiu pabrėžti, be jokių iš­ankstinių nuostatų. Tyrimo pradžioje ta informacija, kuri jau buvo surinkta praėjus kokiems 10 posėdžių, išvis nebuvo žinoma. Todėl turiu pasakyti, kad tyrimo išvados tikrai parengtos sąžiningai, be pritempinėjimo ir politizavimo. Vėlgi, kadangi yra pasirodžiusios interpretacijos dėl išvadų, aš manyčiau, kad demokratinė specialiųjų tarnybų kontrolė gali tik sustiprinti pasitikėjimą jomis, taip pat tarnybų tarptautinio bendradarbiavimo rezultatais. O transatlantinis bendradarbiavimas buvo, yra, iš­lieka kertinis Lietuvos užsienio ir saugumo politikos ramstis. Aš manau, svarbu tai, kad išvados yra įvertintos kaip tyrimas, kuris parodė posūkį ieškant tiesos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis – R. Ačas. Ar R. Ačas yra salėje? Ne, nėra. Klausia A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Iš tiesų, gerbiamasis pranešėjau, tenka šiek tiek apgai­les­tauti ar jus užjausti, kad jums ir jūsų vadovaujamai komisijai teko užduotis, panaši į užduotį nu­statyti, ar Marse yra gyvybė. Lyg ir vandens rasta, sąlygos tam yra, tačiau kad įsitikintume, reikia ją pamatyti. Tai iš tiesų dėl to apgailestauju. Bet klau­simas būtų ne apie tai. Gerbiamasis pranešėjau, skaitau jūsų išvadas ir jose randu tokį sakinį: „Respublikos Prezidentas V. Adamkus (jo teigimu) apie bendradarbiavimą su JAV buvo informuojamas bendrais bruožais, apie projekto Nr. 2 veikimą tais ir tais metais informacija jam nebuvo suteikta.“ A. Pociaus liudijimu, Respublikos Prezidentas V. Adamkus ir jo patarėjai apie tai buvo informuojami tinkamai. Tai aš šioje vietoje įžvelgiu tam tikrą nesutapimą ir iš tiesų klausimas būtų, kuris iš šių dviejų žmonių melavo – ar vienas, kuris nežinojo, ar kitas, kuris sako, kad tinkamai informavo ar neinformavo? O galbūt pagal mūsų įstatymų bazę šioje srityje yra toks atvejis, kai įma­noma tinkamai informuoti absoliučiai nesuteikiant informacijos? Tai galbūt vėlgi komisijai reikėjo tokią išvadą parašyti ir prieiti prie tam tikrų įstatymų projektų?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų šis klausimas ir komentaruose yra labai aktyviai diskutuojamas, ar šalies vadovai buvo informuoti, ar iš tikrųjų jie žinojo apie tuos projektus. Turiu pasakyti, kad šiuo atveju taip, mes rėmėmės žodiniais parodymais. Reikalas tas, kad rašytinių dokumentų, taip pat ir Valstybės gynybos tarybos rekomendacijų, šiais klausimais nebuvo. Tai yra mes turėjome remtis tais žodžiais, kuriuos pasakė aukščiausi šalies pareigūnai. Iš kitos pusės, jūsų minėtas buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas pateikė keturis variantus, kaip jis informavo šalies vadovą. Vienas iš jų tiktai buvo tinkamai. Aš visų variantų nevardinsiu, bet vienas iš jų buvo… aš informavau per patarėjus, nežinau, ar jie suprato. Šiuo atveju, aš manyčiau, galim pa­sirinkti kiekvienu atveju sau priimtiną variantą.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, vis dėlto jums Seimas pavedė labai konkrečius klausimus. Pirmasis klausimas – ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos Respublikos teritorijoje? Į šį klausimą jūs atsakote saliamoniškai, kad komitetas nenustatė ir t. t., tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo. Šiaip sąlygos pervežimui yra visame pasaulyje: traukiniai, lėktuvai skraido ir t. t., ir vi­sa kita. Dviračiais važiuojama. Į klausimą, ar teritorijoje veikė slaptieji centrai, jūs taip pat faktiškai nieko neatsakėte, ar veikė tokie centrai, o Seimas jūsų taip ir klausė. Ir trečias – dėl valstybės ins­titucijų.

Dabar noriu jūsų paklausti. Kas jums trukdė konkrečiai atsakyti į labai konkrečius Seimo klausimus, ar jums duomenų neužteko, ar kompetencijos, ar dar ko nors?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Galėčiau taip atsakyti. Pirmiausia komitetas kalba ne apie tokias bendras sąlygas kaip oro uostų buvimas, o apie specifines sąlygas. Tai yra Valstybės saugumo pareigūnų sudarytas sąlygas nekliudomai patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, apeinant or­laivių patikrinimą, apeinant muitinių patikrinimą. Tai yra gana specifinės sąlygos.

Šiuo atveju komiteto išvados yra suformuluotos remiantis ne prielaidomis, pabrėžiu, o liudininkų parodymais ir gautais dokumentais. Taip, mes visų liudininkų parodymuose atskleistų de­ta­lių ir gautų dokumentų turinio negalime šiose išvadose parodyti, nes (aš jums tiesiog norėčiau pa­cituoti vieną dalyką) detali informacija apie ben­dradarbiavimą su užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų specialiosiomis tarnybomis, eigą, objektus, turinį, rezultatus yra valstybės paslaptis. Šiuo atveju viešai nėra pateikiama, bet tai nereiškia, kad komitetas šių duomenų nenagrinėjo ir nevertino. Dėl to kartais tai, kas gali atrodyti kaip prielaidos, yra pagrįsta faktais ir gautais dokumentais. Vėl pabrėšiu, tai yra komiteto žinioje šiuo metu.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, neatsakydamas į konkrečius klausimus, ar jūs nemanote, kad padarytos išvados yra pavojingos mūsų piliečiams, pastatant juos į pavojingą padėtį dėl galimo teroro akto? Juk nėra pagrindo manyti, ar iš tiesų veikė sulaikymo centrai. Ar jūs nemanote, kad buvo ignoruojami mūsų val­stybės įstatymai? Ačiū.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl valstybės įsta­tymų. Turiu pasakyti, kad yra suformuluotas siūlymas kreipiantis į Generalinę prokuratūrą nustatyti, ar nebuvo pažeidžiami tie įstatymai konkrečių pareigūnų.

Kita vertus, dėl to, ar nekelia grėsmės. Aš turiu pasakyti, kad Lietuva antiteroristinėse programose dalyvauja senokai, tai yra nuo 2001–2002 metų. Afganistane taip pat senokai. Lietuvos kontingentas niekam nėra paslaptis. Aš manyčiau, kad Lietuva, kaip NATO valstybė, kaip Jungtinių Ame­rikos Valstijų partnerė ir sąjungininkė, jaučia tokią pat atsakomybę ir tokį pat pavojų, kadangi, kaip minėjau, mūsų kariai dalyvauja, yra, žinia, ir vienas iš jų žuvęs misijos metu.

Kita vertus, manyčiau, komiteto padarytos išvados yra pakankamai atsakančios į iškeltus klausimus. Tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos, aš manau, tai svarbiausia, kad keletas valstybės pareigūnų, užimančių aukštas pareigas, galėjo savo iniciatyva, apeidami politinę vadovybę, apeidami aukščiausius šalies vadovus, daryti veiksmus, kurie galimai pažeidė Lietuvos įstatymus, o galbūt ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Tai turės ištirti teisėsaugos institucijos – Generalinė prokuratūra. Tiek galėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis pirmininke, aišku, jūsų vadovaujamas ko­mi­tetas atliko didžiulį darbą, ypač įvertinant tai, kad pasauliui reikėjo sudaryti iliuziją, kad tyrimas buvo konkretus, aiškus. Pasakykite, tikriausiai svarbiausia yra, ar jūs ir mes, Seimo nariai, patys sau atsakėme į tuos klausimus, kurie mus kankina. Komitetas privalo vykdyti kasdienę parlamentinę kontrolę. Šiuo atveju jūs atlikote tyrimą, tai yra tyrėte patys save. Iš išvados kyla toks momentas: Lietuvos valstybėje vyksta veiksmai (ir dar kokie veiksmai), apie kuriuos Lietuvos Respublikos Pre­zi­dentas, Lietuvos Respublikos premjeras, Lie­tuvos Respublikos Seimas nieko nežino. Ar tai rei­š­kia, kad Lietuvoje veikė arba veikia kitokia Lietuvos vadovybė, kuri priima sprendimus ne­paisydama legalios Lietuvos Respublikos vado­vybės?

Taigi klausimas. Prašau pasakyti, jeigu būtų sudaryta atskira parlamentinė komisija, nebūtų pavedimo komitetui kontroliuoti patį save, ar tada nebūtų gautas aiškus ir tiesus atsakymas į tuos klausimus, kuriuos Seimas jums iškėlė? Nes šiuo atveju atvirų atsakymų mes taip ir negavome. Svar­biausia, kokius…

PIRMININKAS. Laikas!

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ką aš galėčiau pasakyti? Pirmiausia dėl politinio pritarimo. Manau, komitetas tikrai netyrė pats savęs. Jūs nepamirškite, buvo tiriamas laikotarpis nuo 2002 m. iki 2006 metų, tai yra buvusios politinės vadovybės, buvusio komiteto veikla, buvo apklausti buvę komiteto nariai ir pirmininkas, buvo peržiūrėtos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto gautos ataskaitos. Turiu konstatuoti, kad apie tarptautinį bendradarbiavimą kalbama faktiškai vienu sa­kiniu, be jokių detalių, smulkmenų, kurios leistų susidaryti vaizdą. Bendradarbiavimas yra, ir tiek. Tai yra tiek buvo oficialiai žinoma tuometiniam ko­mitetui. Bent jau iš VSD pateiktų ataskaitų.

Šiuo atveju aš manau, kad mums iškilo kur kas daugiau klausimų, mes gavome kur kas daugiau informacijos, kuri mums leidžia šias išvadas laikyti pagrįstomis. Pabrėžiu, kad už kiekvieno sakinio, surašyto šiose išvadose, slypi ir konkretūs parodymai, ir gauti dokumentai, ir faktai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Tačiau galbūt mes galėtume dar 10 minučių pratęsti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad būtų… Dėl vedimo tvarkos – V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, mes visi sutinkame, kad šitas klausimas yra labai svarbus. Mes visi daug laiko gaištame visokiems niekams. Iš tiesų komitetas padarė didelį darbą. Duokime Seimo nariams užduoti klausimus. Na, negi mes ir čia kaip stručiai galvas ki­šime į smėlį vaizduodami, kad Statutas baigiasi po 10 minučių. Frakcijos vardu prašau leisti paklausti visiems iki šios akimirkos užsirašiusiems Seimo na­riams. Ne tiek daug jų ten ir yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mano, kaip posėdžio pirmininko, pasiūlymas ir buvo, kad pratęstume 10 minučių. Balsuojame. Kas už tai… (Balsai salėje) Galbūt pasirenkame tokią alternatyvą. Balsavimas už – 10 min., balsavimas prieš, kad būtų leista paklausti visiems. Galima sutarti dėl tokios alternatyvos? (Balsai salėje) Galima. Dėkoju. Balsuojam. Kas pasisako už 10 minučių pratęsimą, balsuoja „taip“, kas – už galimybę paklausti visiems, balsuoja prieš.

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 31, prieš – 50.

Gerbiamieji kolegos, visi užsiregistravę paklau­sti turės tokią galimybę. Tuoj grįšime prie mū­sų sąrašo. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pateiktas nutarimas rodo, kad Lietuvoje slaptųjų tarnybų niekas nekontroliavo. Prašau pasakyti, o ką jūs dabar numatote, kas pasikeis? Jeigu valstybėje vy­ko tokie dalykai, kad įmanoma neteisėtai ir nelegaliai įvežti asmenis ar dokumentus, ar turtą, ar dar ką nors, kad valstybėj nelegaliai ir nežinant aukščiausiems valstybės vadovams įmanoma įren­gti kalėjimus ir kitus dalykus, manau, tai yra skan­dalas. Jeigu taip iš tikrųjų buvo ir jūsų vadovaujamas komitetas, kaip komisija, tai nustatė, tai, matyt, čia reikėtų labai griežtų priemonių, tarp jų gal ir įstatymo keitimo. Ar jūs siūlysite tokius dalykus? Galbūt ir tų buvusių vadovų labai aiškios kriminalinės atsakomybės, aš taip suprantu?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakydamas galiu pasakyti, taip, iš tiesų yra rengiamos… Na, rekomendacijas jau matėte, bet tų rekomendacijų pagrindu yra rengiami ir konkretūs teisės aktai, kurie numato žvalgybos tarnybų veiklos koordinavimą ir kontrolės stiprinimą. Pirmiausia ir per prezidentinį lygmenį, per Valstybės gynybos tarybos lygį numatyta sukurti koordinavimo grupę, kuri užsiims šios srities parengimu Valstybės gynybos tarybai. Tai yra konkretus koordinavimas ir tam tikra kontrolė.

Žinoma, dėl informacijos teikimo ir Seimo informavimo apie tai, kas buvo daroma, kas yra da­roma, turiu pasakyti, kad, sprendžiant iš VSD veiklos ataskaitų, to, ko reikalavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas anuo laiku, tais lai­kotarpiais, to buvo reikalaujama nepakankamai. Šių metų vasarą mes suformulavome konkrečius prašymus, siūlymus VSD pateikti mums reikalingą informaciją dėl struktūros pokyčių, veiklos efe­ktyvumo, finansų panaudojimo ir taip toliau. Rudenį mes tų atsakymų negavome, bet dabar mes tuos atsakymus jau turime. Aš parlamentinį tyrimą vadinčiau tam tikra parlamentinės kontrolės stiprinimo forma.

PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išvadose jūsų komitetas rašo, kad buvo sudarytos sąlygos CŽV sulaikytiems asmenims pervežti ir juos įkalinti. Mano klausimas būtų toks: ar jūs galite pasakyti, kieno nurodymu ir kas sudarė tas sąlygas tuos kalinius pervežti ir juos įkalinti Lietuvoje?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti vieną aplinkybę, kurią mes išleidžiame dažnai iš akių, paminėti ją. Europos Taryba, Europos Parlamentas taip pat atliko tyrimus, nustatė lėktuvus, orlaivius, kuriais buvo pervežami kaliniai. Kai kurie iš jų buvo įgavę tokius labai aiškius pavadinimus, visada kursuodavo iki Gvantanamo, kaip sakoma, ir atgal į Afganistaną per Europos valstybes. Tų orlaivių sąrašas buvo atliekant tuos tyrimus. Tie orlaiviai siejami su kalinių pervežimu. Taip, nežinoma, kas konkrečiai buvo pervežama, bet žinoma, kad iš tikrųjų tie kaliniai buvo vežami per Europos valstybes. Tie orlaiviai kirto ir Lietuvos Respublikos oro erdvę. Kas davė ir kas sudarė konkrečias sąlygas? Mes tuos asmenis įvardijome, tai tie trys pareigūnai, kurie ėjo VSD vadovo pavaduotojų pareigas, yra atsakingi už tuos veiksmus ir galimą įstatymo pažeidimą.

PIRMININKAS. Klausia S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Visų pirma noriu padėkoti gerbiamajam komiteto pirmininkui už tikrai labai protingai, pabrėšiu šitą žodį – protingai, atliktą darbą, įvykdytą Seimo pavedimą. O klausimas būtų toks. Jūs vis tiek turite daugiau informacijos negu mes, daugelis čia sėdinčiųjų. Kaip jūs prognozuojate tolesnę eigą šių reikalų, kokios gali būti pasekmės Lietuvos viduje ir galbūt tarptautinėje arenoje, nes šiandien yra ta žinia, kad Europos Parlamentas ruošiasi svarstyti tuos reikalus? Ačiū.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, prognozuoti aišku, galima. Galbūt ne visos prognozės išsipildys. Bet aš galėčiau pasakyti tai, kas tarptautinėje informacinėj erdvėj pasirodė apie mūsų tyrimą. Ne viskas yra tiksliai interpretuota ir ne viskas galbūt tiksliai buvo išversta, bet tos organizacijos, kurios akcentuoja šio tyrimo svarbą, kalba apie Lietuvoje atlikto tyrimo padarytą posūkį ieškant tiesos ir rekomenduoja kitoms valstybėms taip pat atlikti nacionalinius tyrimus. Kaip pavyzdį pasakysiu, kad neseniai Vokietijoje, taip pat mūsų (…), buvo paskelbti duomenys apie tą laikotarpį, jie irgi Vokietijoje buvo nevienareikšmiškai įvertinti, apie nekontroliuojamą veiklą Vokietijos teritorijoje. Šiuo atveju aš manau, kad dalis valstybių yra atlikusios nacionalinius tyrimus, kitos valstybės, matyt, tuos tyrimus atliks, aš galėčiau tik tokią prognozę išsakyti. Atkreipsiu dėmesį, Lenkijoje atliekamas prokurorinis tyrimas daugiau kaip metai, apklausta per 200 asmenų, nustatyta 11 or­laivių atitinkamos priklausomybės, tas tyrimas, kaip žinote, nebaigtas. Tyrimas atliekamas ir Jun­gtinėse Amerikos Valstijose, tai pat dėl įgaliojimų viršijimo.

PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aiš­kiai matyti, kad atliktas didelis darbas. Ir štai jūs išvadų preambulėje rašote, kad Europos Parlamentas inicijavo tyrimus, kai Lietuva nebuvo įvar­dinta kaip valstybė, kurioje galėjo veikti CŽV ka­lėjimas. Ir skaitant išvadas, labai įdėmiai perskaičiau, man kilo daugiau neaiškumų negu aiškumų, nes pažymose negali būti aptakių dalykų. Yra sąlygos ar nėra sąlygų, o ar buvo faktas, ar nebuvo? Tai jūs į klausimą, ar veikė Lietuvoje CŽV sulaikymų centrai, rašote, kad buvo galimybės. Ar buvo kalinami Lietuvoje, taip pat vėl rašoma, jau buvo kalbėta, kad buvo sudarytos sąlygos sulaikyti asmenį. Taigi tokių patalpų, kuriose būtų sudarytos sąlygos sulaikyti, Lietuvoje yra labai daug, taigi sąlygų yra, ir ne viename pastate. Kaip jūs manote, ar ši išvada, kuri yra ne konkreti, kuri neatsako, ar buvo, ar nebuvo, nepakenks Lietuvai? Jeigu atsakytume, kad buvo, aišku, perduodame medžiagą prokurorui…

PIRMININKAS. Laikas!

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). …tiria bylą, o jeigu atsakome, kad nebuvo, vėl aišku. O šiandien mes būsime be reikalo eskaluojami spaudoje ir valstybė nukentės. Ar jūs taip nemanote?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vis dėlto jūs nepaminėjote vienos sąlygos. Prie tų patalpų, kurių, jūs sakote, gausu Lietuvoje, reikėtų paminėti vieną aplinkybę, prie tų patalpų dar turėtų būti Dainius Dabašinskas, kaip būtina tokių patalpų egzistavimo sąlyga. Aišku, galima pajuokauti šioje srityje, bet mes galėjome konstatuoti, kad D. Da­bašinskas, kaip sakoma, laukdamas automobilyje sudarė sąlygas be patikros, be patikrinimo kirsti Lietuvos sieną, kažką įvežti, kažką išvežti. Neleisdamas Lietuvos pareigūnams atlikti savo įstatymuose numatytų pareigų, sudarė sąlygas, bet pats, nepaisydamas to, kad operatyvinės veiklos įstatymai reikalauja, kai užsienio partneriai veikia Lietuvos teritorijoje, mūsų pareigūnai turi tą veiklą stebėti. Tos veiklos nestebėjo. Todėl mes konkrečių liudijimų apie asmenis… Žinom, kad buvo asmenų, kirto Lietuvos sieną be patikros, kas tie asmenys, negalime nustatyti, nes mūsų pareigūnai patikros neatliko. Todėl aš konstatuoju, kad reikia, ko gero, į visas išvadas žiūrėti kom­p­leksiškai, neištraukiant kokios nors dalies iš ben­dro konteksto.

PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu jūsų paklausti. Aš matau nemažą Seimo narių pasipriešinimą. Žiniasklaida labai nori kažkokių švelninančių išvadų, gal turite kokių vertinimų? Kas čia už to slypi, kodėl čia tokia baimė yra?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju mano tikslas pristatyti išvadas. Aš nuo vertinimo susilaikau, balsavimas ir įvertins.

PIRMININKAS. Klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, labai gerą paskutinį atsakymą davėte. Vis tiek paklausiu. Kad buvo pastatytas kalinių laikymo centras už CŽV pinigus, iš jūsų išvadų aišku. Antra. Lėktuvai buvo, kurių D. Dabašinskas ar Kabašinskas neleido tikrinti. Toliau. George’as Bushas savo vizito metu buvo pareiškęs: nuo šiandien Lietuvos priešai bus Amerikos priešai. Tokių pažadų veltui niekas neduoda. Toliau. Ketvirta. Buvę saugumo vadovai, kiek aš juos vertinu ir kaip vertinu, gal klystu, buvo dideli karjeristai ir labai dideli politiniai bailiai. Penkta. R. Paksas, taip pat buvęs Prezidentas, pasakė, kad saugumo vadai jį informavo apie tuos dalykus. Vadinasi, aš prieinu išvadą, kad tie kiti vadovai, kurie vaidina, kad nieko nežino, jie, atvirai pasakius, jums melavo, nes tie buvę saugumo vadovai pakankami bailiai ir karjeristai, jie negalėjo savarankiškai to daryti. Ar jūs pagalvojote, kaip galima… Ką reikia padaryti, kad iš tikrųjų valstybės vadovai, atsidūrę tokioje keblioje situacijoje, kur visa valstybė, visada sakytų tiesą? (Balsai salėje)

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, šiuo atveju ir tie pokyčiai, ir numatoma svarstyti žvalgybos koncepcija, kur yra Prezidento informavimas, įgyvendinus tuos siūlymus, bus visai kitoks. Žvalgybos tarnybų veiklos koordinavimas ir užduočių formulavimas jiems taip pat bus kitoks. Bet šiuo atveju aš galėčiau pabrėžti esminį skirtumą. Tai, kas ruošiama, ir tai, kas buvo. Skirtumas pirmiausia toks, kad tai, kas ruošiama, paliks visada dokumentinį pėdsaką. Tai, kas buvo, viskas buvo daroma žodžiu. Todėl kaltinti valstybės vadovų, kad jie melavo, aš tikrai to neteigčiau. Aš greičiau teigčiau, kad jie nebuvo informuoti, nes mes taip pat apklausėme ir korpusą patarėjų, kurie tuo laikotarpiu dirbo. Jų informacija, mums suteikta, taip pat liudija, kad ir per patarėjų korpusą valstybės vadovai taip pat buvo neinformuojami tokiu mastu, kokiu jie iš tikrųjų turėtų būti in­­formuoti apie situaciją Lietuvoje ir apie bendradarbiavimą su partneriais. Žvalgybos įstatymo nuo­s­ta­ta, kad kai kuriems veiksmams reikalingos Valstybės gynimo tarybos rekomendacijos, buvo ignoruojama. Per penkerius metus kovos su te­ro­ri­zmo srityje buvo tik vienas Valstybės gynimo tarybos posėdis, tai yra iš karto po rugsėjo 11-osios išpuolių, ir jame buvo tariamasi būtent dėl bendradarbiavimo pobūdžio, tikslų, apimties. Dau­giau informacijos apie posėdžius mes negavome. Jos nėra.

PIRMININKAS. Klausia J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmi­ninke, mums visiems gerai žinoma, kad jau seniai viešai eksponuojamas Lietuvoje vadinamasis val­s­tybininkų klanas. Ar negalima galvoti, kad šitas jūsų atliktas tyrimas, jo išvados yra susiję su noru pabaigti su šiuo „valstybininkų“ klanu Lietuvoje? Ačiū.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ką aš galiu pasakyti? Tai, ką jūs vadinate „valstybininkų“ klanu, aš vadinčiau… (Balsai salėje) Na, gerai, spauda vadina, aš vadinčiau grupė asmenų, kurie, apeidami demokratiškai rinktas valstybės institucijas, mėgino daryti savo politiką, manydami, kad ta po­litika yra teisinga, nes rinkti pareigūnai, Seimo na­riai, galbūt ir Prezidentas, gali pridaryti klaidų. Todėl jiems reikia padėti užkulisiuose organizuojant tokias operacijas, apie kurias neinformuojami valstybės pareigūnai. Aš vėl iškelčiau prielaidą, kad taip, mes ištyrėm JAV orlaivių buvimą Lietuvos teritorijoje tuo laikotarpiu. O jeigu aš mėginčiau atlikti tyrimą ir galbūt ištirti kokių nors Kazachstano avialinijų? Galbūt buvo sudarytos sąlygos kirsti Lietuvos sieną ir tų avialinijų kokiems nors keleiviams ir kroviniams? Aš tikrai galvos ne­guldyčiau ir nežinau, galbūt ne, o galbūt taip, nes apeinant politinę vadovybę susidarė tokios sąlygos, kad buvo galima pasinaudoti tarnybine padėtimi visai kitais tikslais, nei valstybės interesai numato.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, akivaizdu, kad Saugumo departamento parlamentinė kontrolė yra visiškas blefas, visiškas nulis. Kiek bestiprintum nulį, jis vis tiek liks nuliu. Tai rodo Saugumo departamento savivalė, pirmiausia D. Dabašinskas yra puikiausias pavyzdys, atsisakymas Seimui pateikti tas garsiąsias 12 pažymų, V. Pociūno istorija, JAV pinigų, skirtų Baltaru­si­jai, cirkuliacija Lietuvoje ir visos tos peripetijos. Sakykite, ar jums neatrodo, kad Lietuvoje yra sukurta ir sėkmingai funkcionuoja viršvalstybinė stru­ktūra, į kurią įeina Saugumo departamentas, Už­sienio reikalų ministerija ir kurios vadovavimo centras yra ne Lietuvoje, ir kuriai Lietuvos valdžia neturi jokios įtakos.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, aš taip nemanau.

PIRMININKAS. Klausia M. Varaška.

M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų komiteto išvadoje yra suformuluoti tokie teiginiai, kad apie projekto Nr. 2 egzistavimą galimai žinojo minėti trys asmenys, kuriuos jūs siūlote traukti baudžiamojon atsakomybėn, taip, ir šalia minite, kad, be kitų, buvo dar kitų asmenų. Tai galbūt reikėtų formuluoti tą siūlymą plačiau ir neminėti as­menybių, o tiesiog kelti mintį dėl apskritai ikiteisminio tyrimo, susijusio su visos Valstybės sau­gumo departamento vadovybės veiklos užduotimis atitinkamų metų laikotarpiu. Dėl šio klausimo eigos. Ačiū.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad būtent šiuo klausimu tyrimas nustatė, kad būtent tie pareigūnai žinojo, kontroliavo situaciją, bet ne daugiau pareigūnų. Kiti apie tai nebuvo informuoti. Apie tų objektų buvimą, nebuvimą taip pat nebuvo informuoti, todėl mes ir konstatuojame, kad tik ribotas asmenų skaičius apie tai žinojo ir darė, sakysim, tam tikrą įtaką ir naudojosi savo padėtimi daryti tai įtakai. Tik tie pareigūnai. Turiu pasakyti, neturim užmiršti europinio konteksto. Tie tyrimai, kurie atlikti kitose šalyse ar atliekami, nustato tą pačią aplinkybę: apie objektų funkcionavimą galėjo žinoti labai menkas as­menų skaičius – du, trys, keturi.

PIRMININKAS. Klausia V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, ne paslaptis, kad viešojoje erdvėje ir galų gale šiandien užduodant čia klausimus ban­­doma formuoti arba primesti tokią nuomonę, jog mūsų valstybei būtų kur kas geriau, jeigu mes paslėptume galvą kaip stručiai, jeigu neišsaky­tume visų duomenų, kuriuos mes turime, taip išsaugodami valstybės gerą vardą, taip išsaugodami gal­būt geresnius santykius su strateginiais part­neriais.

Žinant, ką jūs minėjote, Europos Parlamento tyrimus, galų gale tyrimus pačiose Jungtinėse Ame­rikos Valstijose, gerbiamasis pirmininke, gal jūs atsakytumėte, kokia būtų mūsų valstybei žala, jeigu mes nepatvirtintume dabar Seime šitų komiteto išvadų, jeigu mes bandytume suvynioti į vatą arba apipinti kažkokiomis žmogaus teisių deklaracijomis ar dar kitais dalykais ir užkirstume galimybę ištaisyti situaciją, kuri buvo mūsų valstybėje iš tiesų? Kokia žala būtų, jeigu mes šioje vietoje sustabdytume tą tyrimą nepatvirtindami, ir kuris kelias būtų naudingesnis mums, kaip valstybei, jos autoritetui, galų gale santykiams su esamais strateginiais partneriais?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad informacija apie tai, kas buvo Europos valstybėse, neatsirado šiose valstybėse. Ji atsirado iš buvusių centrinės žvalgybos pareigūnų, kurie ta informacija dalijosi su Jungtinių Amerikos Valstijos žiniasklaidos priemonių atstovais. Todėl mes negalime būti tikri, kad prabėgus tam tikram laikui, sakykim… Šiais metais iš įkalinimo yra paleidžiamas žmogus, kuris statė tuos kalėjimus, buvo atsakingas už infrastruktūrą. Jis dabar kalinamas Jungtinėse Amerikos Valstijose už tarny­binius pažeidimus. Šiuo atveju mes negalime būti tikri, kad neišaiškės kokia nors informacija. Mes nepriėmę išvadų atsidurtume gana keblioje si­tu­acijoje.

Kita vertus, daugiausia keliamas klausimas vis dėlto šiek tiek kitaip formuluojamas – ar tyrimas gali pakenkti santykiams su JAV? Aš manyčiau, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento administracija pati padarė didelius žingsnius, sie­kdama išsiaiškinti šitą situaciją, kad ji nepasikartotų, ir ta politika, kuri buvo tęsiama, ypatingų tar­dymų praktika, būtų nutraukta.

Manau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, kaip ir Lietuva, yra suinteresuotos demokratiniais principais kontroliuoti slaptųjų tarnybų veiklą. Tai daroma ir tenai, tai daroma ir pas mus. Aš manau, kad parlamentinis tyrimas, kurio metu… Kaip paaiškėjo iš buvusių komiteto narių liudijimų, ta informacija, kuri buvo sužinota tyrimo metu, nebuvo žinoma praėjusios ir dar ankstesnės kadencijos Seimo nariams, kurie buvo tuo metu taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Sa­lamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikrai nenoriu kvestionuoti Seimo priimto sprendimo visiems leisti paklausti (dar liko 8 Seimo nariai), bet rytinio posėdžio laikas jau baigėsi. Nors ir neilga pietų pertrauka, bet daugelis yra suplanavę komisijų ar komitetų posėdžius, pasitarimus, ir mes norėtume tai, kas prižadėta, vykdyti. Todėl siūlau klausinėjimus tęsti po pietų pertraukos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išties racionalus pasiūlymas. Mes galime užfiksuoti šį sąrašą. Taigi visi, kurie dabar užsirašę ir nespėjo paklausti, galės po pietų pertraukos pratęsti klausimus. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Galime.

Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, kadangi posėdžiui skirtas laikas baigėsi, siūlau daryti pateikimo pertrauką ir po pietų, tai yra popietiniame posėdyje, pratęsime pateikimo procedūrą.

Taigi rytinis posėdis baigtas.

 

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.