LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 2 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

2010-01-08  Nr. XIP – 1613

Vilnius

Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybė (savivaldybės) savo turtą gali investuoti į bendrovę įsigydama jos akcijų su sąlyga, kad po investavimo visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime valstybė (savivaldybė) turės daugiau kaip 50 procentų balsų. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad šios taisyklės nesilaikoma, kai valstybės (savivaldybės) turtas investuojamas įgyvendinant institucinę viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Taigi, priėmus projektą, valstybė (savivaldybės) galėtų investuoti savo turtą į bendroves, kurių ji nekontroliuotų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokiu atveju valstybės ar savivaldybės interesai  būtų užtikrinami valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijos sutartyje. Kartu nurodoma, kad valstybė (savivaldybės) savo turtines ir neturtines teises įgyvendins vadovaudamasi Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu ,,Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse”.

Projektu siūloma nuostata diskutuotina. Kelia abejonių, ar valstybės turtiniai interesai galėtų būti pakankamai užtikrinami valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijos sutartyse, o valstybės (savivaldybių) turtas, jį investavus į bendrovę, būtų naudojamas visuomenės interesams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Koncesijos sutarties dalykas – koncesininko vykdoma ūkinė komercinė veikla  Koncesijų įstatymo 3 straipsnyje numatytose srityse, susijusi su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, viešųjų paslaugų teikimu, valstybės, savivaldybės arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomo ir (ar) naudojamo turto valdymu ir (ar) naudojimu (Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Koncesijų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad pagal koncesijos sutartį valstybės (savivaldybių) turtas gali būti perduodamas koncesininkui valdyti ir naudoti, bet ne nuosavybės teise. Tuo tarpu valstybei (savivaldybėms) investavus turtą į bendrovę, jis taptų bendrovės nuosavybe, o sprendimus, susijusius su šio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, priimtų atitinkami bendrovės organai, kuriuose lemiamo balso valstybės (savivaldybės) atstovai neturėtų. Taigi atitinkami bendrovės organai turėtų teisę priimti sprendimus ir dėl valstybės investuoto turto perleidimo tretiesiems asmenims. Tuo tarpu koncesijos sutartis investuoto į bendrovę valstybės (savivaldybės) turto disponavimo klausimų nereglamentuotų, nes pagal įstatymą tai nėra šios sutarties dalykas. Koncesijos sutartis, kaip ir nurodoma Koncesijų įstatyme, galėtų reglamentuoti tik  kito valstybės (savivaldybės) turto, t.y. turto nepriskirto investicijoms, naudojimą ir valdymą, jeigu toks turtas būtų perduotas koncesininkui. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Investicijų įstatymo nuostatas, kurios yra analogiškos Koncesijų įstatymo nuostatoms, investuoto turto naudojimo visuomenės reikmėms, mūsų nuomone, neužtikrintų ir valdžios bei privataus subjekto partnerystės sutartis. Kartu reikėtų pažymėti, kad vadovaudamiesi aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo nuostatomis valstybei (savivaldybei) bendrovės organuose atstovaujantys asmenys ir balsuotų prieš valstybei nenaudingus sprendimus, tačiau kaip jau buvo minėta jų balsai lemiamos įtakos neturėtų, nes bendrovės organuose akcininkams būtų atstovaujama proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės (savivaldybių) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, įtvirtintiems kaičiamo įstatymo 8¹ straipsnyje, bei ar minėtos projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti.

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, kabutėse, prieš dėstant keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies tekstą, reikėtų nurodyti šios dalies numerį.

3. Projekto 1 straipsnyje siūloma apibrėžti institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoką. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje (projekto 2 straipsnio 3 dalis) siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai bendrovė steigiama institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti, asmuo, įsigyjantis kartu su valstybe (savivaldybe) steigiamos bendrovės akcijas, nėra atrenkamas viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu atveju  informacija apie bendrovės institucinei partnerystei įgyvendinti steigimą  turi būti nurodyta konkurso koncesijai suteikti ar viešojo pirkimo, organizuojamo šiai partnerystei įgyvendinti sąlygose.

 Manytume, kad projektu siūlomas naujos - institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės reguliavimas nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Koncesijų įstatymo 16, 21¹ straipsnių nuostatas koncesijos sutartis sudaroma su koncesininku (prireikus su koncesijos projektui įgyvendint koncesininko įsteigtu juridiniu asmeniu). Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, tarp kurių subjektų  būtų sudaryta koncesijos sutartis institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės atveju, kai naują įmonę steigtų valstybė (savivaldybė) ir koncesininkas. Nėra aiškus ir naujai steigiamos bendrovės veiklos laikotarpis. Neaišku, ar ji veiktų tik koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu, o jam pasibaigus, būtų likviduojama CK 2.106 straipsnio 5 punkte nurodytu pagrindu, ar jos veiklos laikotarpis būtų neribotas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu bendrovė veiktų neribotą laiko tarpą, tai, pasibaigus koncesijos sutarčiai, valstybei (savivaldybei) būtų sudėtinga atgauti investuotą į bendrovę turtą. Turtą valstybė (savivaldybės) galėtų susigrąžinti tuo atveju, jeigu bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priimtų sprendimą likviduoti bendrovę. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiam sprendimui priimti reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, tačiau, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatas, vien valstybės (savivaldybės) balsų akcininkų susirinkime priimti tokiam sprendimui nepakaktų.Pažymėtina, kad Koncesijų įstatymo normos, reglamentuojančios koncesijos suteikimą yra pritaikytos tiems atvejams, kai koncesija suteikiama koncesininkui (jo įsteigtai įmonei), bet neapima tų atvejų, kai suteikiant koncesiją valstybė (savivaldybė) kartu su koncesininku steigtų naują įmonę. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiami atitinkami Koncesijų įstatymo pakeitimai, pašalinantys aukščiau minėtus neaiškumus. Remiantis šioje pastaboje išdėstytais argumentais, atitinkamai turėtų būti teikiami ir Investicijų įstatymo pakeitimai.

Teisės departamento direktorius                                                                               Andrius Kabišaitis

Milda Matiukaitė

Saulius Švedas