LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 2 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti teisines sąlygas viešojo ir privataus sektorių institucinei partnerystei įgyvendinti.
Viešojo ir privataus subjektų partnerystės sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje – tai valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą. Pagal bendradarbiavimo pobūdį viešojo ir privataus subjektų partnerystė skirstoma į sutartinę, kai bendradarbiavimas vykdomas pagal sutartis, ir institucinę partnerystę, kai bendradarbiavimas vykdomas steigiant bendro (privataus ir viešojo) kapitalo įmonę. Sutartinę viešojo ir privataus sektorių partnerystę reglamentuoja Lietuvos Respublikos investicijų ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymai, kuriuose nustatyta, kaip ir kokiomis sąlygomis gali būti sudaromos valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijų sutartys. Viešojo ir privataus sektorių institucinę partnerystę (toliau – institucinė partnerystė) siūloma reglamentuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas).
Šiuo metu galiojantys Lietuvos teisės aktai nenustato institucinės partnerystės sąvokos. Taip pat nėra specialių institucinės partnerystės sudarymą reglamentuojančių Europos Bendrijos (toliau – EB) teisės aktų, todėl EB valstybės narės gali pačios nusistatyti institucinės partnerystės apibrėžimus. Pagal 2004 m. balandžio 30 d. Europos Bendrijų Komisijos priimtą Žaliąją knygą dėl viešųjų bei privačiųjų partnerysčių, Europos Bendrijų Komisijos 2005 m. lapkričio 11 d. komunikatą „Dėl valstybinio viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių ir Bendrijos teisės aktų, susijusių su viešuoju pirkimu ir koncesijomis“ Nr. KOM(2005)569 ir Europos Bendrijų Komisijos 2008 m. vasario 5 d. aiškinamąjį komunikatą „Dėl viešąjį pirkimą ir koncesijas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo oficialiai patvirtintai viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystei (OPVVP)“ Nr. C(2007)6661 institucine partneryste laikomas toks viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, kai:
- tam tikrai veiklai vykdyti yra įsteigiama nauja įmonė, kurios akcijos priklauso valstybei ar savivaldybei ir privačiam subjektui, ir su šia naujai įsteigta įmone sudaroma koncesijos arba viešojo pirkimo sutartis, arba
- privatus subjektas įneša savo dalį į jau egzistuojančią viešojo sektoriaus įmonę, vykdančią užsakymus pagal anksčiau sudarytas koncesijos arba viešojo pirkimo sutartis.
Tokiai mišraus kapitalo įmonei pagal sudarytas sutartis yra pavedama vykdyti valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms priskirtą veiklą. Kadangi valstybės ir savivaldybių turto investavimas steigiant juridinį asmenį ar didinant kapitalą yra reglamentuojamas Įstatyme, siūloma institucinės partnerystės sąvoką įtvirtinti Įstatymo 2 straipsnyje, papildytame nauja 12 dalimi.
Nors nėra EB teisės aktų, steigiant mišraus kapitalo juridinius asmenis, kuriems perduodama vykdyti tam tikrą valstybės ar savivaldybės institucijų funkcijoms priskirtą veiklą, valstybės narės privalo laikytis EB sutartyse įtvirtintų teisių ir laisvių. Pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – EBTT) praktiką EB sutarties 43 straipsnis (įsisteigimo teisė) ir 49 straipsnis (paslaugų teikimo laisvė) turi būti taikomi tais atvejais, kai viešosios valdžios institucija patiki tam tikras ekonominės veiklos užduotis trečiosioms šalims (Byla C-458/03, Parking Brixen, Rink. 2005, I-8612, 61 dalis). Bendrijos taisyklių, susijusių su viešaisiais pirkimais arba viešųjų paslaugų koncesijomis, nereikia taikyti, kai valstybės valdžios institucija vykdo jai tenkančias viešojo intereso užduotis, naudodamasi savo administracinėmis, techninėmis ir kitokiomis priemonėmis nesikreipdama į kitas įmones (Byla C-26/03, Stadt Halle, Rink. 2005 I-1, 48 dalis). Taip pat EB viešojo pirkimo ir koncesijų teisė turi būti taikoma ir tais atvejais, kai valstybės valdžios institucija perduoda tam tikrą veiklą savo valdomai įmonei, tačiau numato ateityje sudaryti galimybę privatiems subjektams įsigyti tokios įmonės dalį (Byla C-410/04, ANAV, Rink. 2006, I-3303, 30 ir tolesnės dalys).
Atsižvelgus į EBTT praktiką ir į minėtus EB Komisijos komunikatus, taip pat įvertinus Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos, patvirtintos 2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1511, nuostatas dėl viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių steigimo ir veiklos, iš kurių darytina išvada, kad bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi galimas tik steigiant akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, siūloma nustatyti tokią institucinės partnerystės sąvoką – tai viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms priskirtą veiklą pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijų sutartis vykdo akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcijų dalis priklauso valstybei ar savivaldybei.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybė arba savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba didinančios kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų tik tokiu atveju, kai akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų. Tačiau tokia investavimo galimybė gali turėti neigiamos įtakos rizikos pasiskirstymui pagal partnerystės sutartis – vienam iš svarbiausių veiksnių įgyvendinant partnerystę, galinčių turėti įtakos valstybės finansiniams rodikliams (valstybės skolai ir deficitui). Todėl siūloma pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad įgyvendindamos institucinę partnerystę valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba didinančios įstatinį kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų nepriklausomai nuo to, kokią balso teisę jos suteiks, t. y. jeigu valstybė arba savivaldybė, įgyvendindamos partnerystės projektą taikys institucinę partnerystę, savo turtą į įmonę, su kuria bus sudaroma partnerystės sutartis ir kuriai pagal sudarytą sutartį perduodama vykdyti valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms priskirta veikla, galės investuoti ir tokiais atvejais, kai akcijos suteiks mažiau nei 50 procentų balsų. Pažymėtina, kad tokiu atveju valstybės ar savivaldybės interesai bus užtikrinami valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijos sutartyje. Be to, įsteigtoje akcinėje ar uždarojoje akcinėje bendrovėje valstybė ar savivaldybė savo turtines ir neturtines teises įgyvendins vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ Nr. 567. Įsteigta bendrovė veiktų vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu.
Taip pat siekiant, kad nebūtų pažeidžiami EB teisės principai (įsisteigimo teisė, paslaugų teikimo laisvė), siūloma papildyti Įstatymo 19 straipsnį nauja 6 dalimi: „asmuo, įsigyjantis steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurią steigiant dalyvauja valstybė ar savivaldybė, akcijų, atrenkamas viešo konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Minėtame tvarkos apraše bus nustatyti viešo konkurso, reikalingo atrinkti asmeniui, etapai, sąlygos, vykdymo eiga ir kiti reikalavimai.
Pažymėtina, kad EB Komisija 2008 m. vasario 5 d. aiškinamajame komunikate Nr. C(2007)6661 rekomenduoja vengti dvigubos procedūros, kai pirmame etape nepažeidžiant EB teisės nuostatų atrenkamas privatus partneris, su kuriuo įsteigiama mišraus kapitalo įmonė institucinei partnerystei įgyvendinti, o antrame etape su įsteigta įmone sudaroma valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad institucinės partnerystės įgyvendinimas taikant dvigubą procedūrą yra sudėtingas ir dažniausiai neįmanomas. Pirmame etape kartu su viešo konkurso būdu atrinktu privačiu subjektu įsteigus įmonę, antrame etape valdžios subjektas turi vadovautis Lietuvos Respublikos koncesijų ar Lietuvos Respublikos investicijų įstatymų nuostatomis ir vėl organizuoti konkursą ar viešuosius pirkimus, kurių rezultatas – sudaromos koncesijos ar valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartys. Siekdamas partnerystės sutartį sudaryti su pirmame etape įsteigta įmone, valdžios subjektas turėtų nustatyti tokias konkurso (viešųjų pirkimų) sąlygas, kurios būtų laikomos diskriminacinėmis ir tokiais veiksmais būtų pažeidžiamos EB sutarties nuostatos, nes kitaip pirmame etape įsteigta įmonė gali būti neatrinka koncesijos konkurso ar viešųjų pirkimų metu. Todėl, įgyvendinant institucinę partnerystę, turėtų būti taikomas vienas konkursas (viešieji pirkimai), kurio metu būtų atrinktas privatus asmuo, kartu su juo įsteigiama įmonė ir su ta įmone pasirašoma partnerystės sutartis. Siekiant įgyvendinti tokias nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies įsigaliojimas bus vėlesnis, bei įvertinus tai, kad koncesijų ir valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčių sudarymą (įskaitant ir privačių subjektų atrinkimą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų ir Lietuvos Respublikos investicijų įstatymai, siūloma papildyti Įstatymo 19 straipsnį naują 7 dalimi, kurioje būtų nustatyta 19 straipsnio 6 dalies išimtis: „įstatymo 19 straipsnio 6 dalis netaikoma, kai steigiama akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti. Tokiu atveju informacija apie akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti steigimą turi būti nurodyta konkurso koncesijai suteikti ar viešojo pirkimo, organizuojamo valdžios ir privataus subjektų partnerystei įgyvendinti, sąlygose.“ Tokiu būdu yra įtvirtinamos nuostatos, užtikrinančios EB teisės principų laikymąsi, taip pat įvertinamos minėtos EB Komisijos rekomendacijos.
Įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. XI-304 „Dėl institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2009 m. birželio 29 d. pavedimą Nr. 20-4141, kuriais pavesta parengti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame būtų nustatyta institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė.
Įstatymo projekto nuostatos įgyvendina Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), IV dalies 271 punktą.
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, įtakos kriminogeninei situacijai jis neturės, bus teigiamai veikiamos verslo sąlygos, mažinamos korupcijos galimybės.
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Asmens, įsigyjančio steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurią steigiant dalyvauja valstybė ar savivaldybė, akcijų, atrinkimo viešo konkurso būdu tvarkos aprašą.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
Įstatymo projektą parengė Finansų ministerija.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, ir reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną Eurovoc: „savivaldybė“, „valstybės turtas“, „viešoji nuosavybė“, „viešojo ir privataus sektorių partnerytė“.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė