LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 165
STENOGRAMA
2009 m. gruodžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Pradedame 2009 m. gruodžio 22 d. vakarinį plenarinė posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
15.03 val.
Taigi popietinėje darbotvarkėje pirmasis klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9, 10, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1526(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiu A. Sysą.
Gerbiamasis pranešėjau, kadangi tai yra visas komplektas įstatymų, gal svarstymo stadijoje jūs pristatykite visus, kuriuos aš išvardinsiu. Pirmąjį jau pasakiau, po to Nr. XIP-1527(2), Nr. XIP-1528(2), Nr. XIP-1529(2) ir Nr. XIP-1530(2). Prašau.
A. SYSAS (LSDPF*). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra įstatymų paketas, kurį užmiršo mylima Vyriausybė svarstant pagrindinį įstatymo projektą. Komitetas, atsižvelgdamas į susirūpinimą, susirinko, apsvarstė.
Šito įstatymų paketo esmė. Kaip jums žinoma, jau nuo spalio 1 d. apskaita vykdoma ne ketvirčiais, o mėnesiais. Lygiai taip pat mėnesiais yra pateikiamos ataskaitos į socialinio draudimo skyrius apie draustumą, įmokas. Tai daro visos draudžiamos įstaigos, kuriose dirba daugiau kaip 10 darbuotojų. Kas turi mažesnes įmones, jie lieka su ta pačia tvarka. Todėl visas paketas įstatymų būtent kalba apie šitų tvarkų įtvirtinimą, pakeitimą šituose 5 įstatymuose, išskyrus vieną, kuriame yra noras pakeisti atskaitymą į pensinius fondus, kurie irgi buvo atskaitomi kas tris mėnesius, o čia siūloma atskaitymą daryti kas mėnesį.
Konkrečiai apie pirmą įstatymą. Svarstymo metu pastabų iš Seimo narių negauta. Buvo gauta Teisės departamento pastabų. Į kai kurias iš jų buvo atsižvelgta. O šiandien gauta dar ir užregistruotam 2 variantui pastabų. Komitetas buvo susirinkęs per pietų pertrauką ir abiem Teisės departamento pastaboms yra pritarta. Taip pat yra pastaba įstatymo projektui Nr. XIP-1527(2), tai yra Socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Antram variantui irgi gauta pastabų iš Teisė departamento. Komitetas per pertrauką svarstė. Kai kurioms pritarė, bet nesutinka su departamento pastaba, kad reikia keisti, nes mano, kad paminėta nuostata yra gana aiškiai išdėstyta. Tai susiję su pirma ir trečia pastaba. Ir svarstymo metu trečiam įstatymo projektui, kuris eina iš eilės, Pensijų kaupimo įstatymui, yra komiteto pasiūlytas įsigaliojimo terminas – po metų. Tai yra esminiai pakeitimai, į kuriuos buvo atsižvelgta svarstymo metu ir dėl kurių buvo vienokių ar kitokių diskusijų svarstant šitą įstatymų paketą Socialinių reikalų ir darbo komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs pasakėte jau viską? Taip, dėkoju.
Ar galime pritarti visam tam, ką išsakė komiteto atstovas A. Sysas ir kaip yra suredaguota po Teisės departamento pastabų? (Balsai salėje)
Taip, aš žinau. Tai po to tiktai bus. Aš tiktai noriu klausti dėl to, ką pristatė dabar A. Sysas. Tai pritariame? Gerai. Dėkoju.
Diskusijose užsirašė 2 Seimo nariai. V. P. Andriukaitis, prašau, kviečiamas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, galima kalbėti dėl visų įstatymų, nes pateikti visi. Šiuo atveju aš dėl Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo neturėčiau kokių nors pastabų. Aišku, daugiau darbo organizavimo prasme jis aktualus, nes keičiasi ir informavimo, ir pervedimo į „Sodrą“ trukmė, nustatomas mėnesio terminas. Anksčiau buvo kas ketvirtį, tai buvo 4 ketvirčiai. Dabar kas mėnesį bus pervedami atskaitymai į „Sodrą“. Nėra abejonės, šitie techniniai pakeitimai šiaip yra reikalingi, tik nežinau, ar… Kadangi jau nuo spalio pradėta tai taikyti, galbūt ūkiniai subjektai ir individualios įmonės, ir personalinės įmonės, ir mažesnės įmonės galbūt techniškai suspės prie to prisitaikyti. Čia akivaizdu tik tai, kad Vyriausybė tokį sprendimą turėjo priimti daug anksčiau, ne taip, kai dabar lieka kelios dienos iki šių metų pabaigos. Tačiau jaudina pervedimų į privačius pensinius fondus terminai, taip pat jaudina ir tai, kad, ko gero, čia mes vėl matome tam tikrą preferenciją, socialinėje sistemoje preferenciją ne į solidarumą, bet štai pensiniam fondams įsipareigojame kompensuoti jų prarastus pinigus po krizės. Pirmiausiai tai padarėme dirbantiems pensininkams. Vargais negalais įrašėme žodį, kad Vyriausybė turėtų parengti kompensavimo tvarką.
Ir štai mano rankose džiugi žinia. Šiandien Latvijos Konstitucinis Teismas pripažino pensininkų teisę į visą pensiją. (Balsai salėje) Labai malonu, kad jūs sakote, kad vakar, tačiau spaudoje paskelbta šiandien. Tai labai svarbu. Svarbu pasakyti, kad ir Lietuvoje situacija dabar yra panaši. Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą nutarimu nagrinėti konstitucinę pensijų doktriną. Kadangi šalies Prezidentė jau pasirašė laikinąjį įstatymą, aš manau, kad teks galvoti dėl kitų žingsnių. Bet išties labai svarbu tą pasakyti, kad Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimas įkvepiantis ir fundamentalus ta prasme, kad net rengdama tarptautines sutartis Vyriausybė neturi laisvo mandato nepasitarusi su savo Seimu.
Taigi šiuo atveju, kalbant apie pervedimus į pensinius fondus, aš manau, kad A. Syso pasiūlymas numatyti dvejų metų laikotarpį buvo kur kas tikslesnis. Gaila, kad komitetas priėmė sprendimą dėl metų laiko. Aš manau, kad ir dabar, ko gero, nežinau, ar A. Sysas siūlys balsavimui šitą sprendimą, bet, ko gero, po metų mums prie jo teks grįžti. Manyčiau, kad ir psichologiškai daryti tokius, kaip sakyti, na, tokias preferencijas privatiems fondams yra negerai. Aš manau, kad mes po metų, ko gero, sugrįšime prie tos problemos ir vėl svarstysime, ar neteks mums dar pratęsti vieniems metams įstatymo įsigaliojimo termino, kaip siūlė A. Sysas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Kadangi įstatymų projektų čia yra daug, o svarstome vienu metu visą bloką, tai gal aš kalbėsiu dviem dalimis: viena dėl Socialinio draudimo įstatymo ir kita trumpa – dėl tų visų kaupiamųjų fondų.
Taigi prasidėjo antrieji metai, kai esu Seime, ir pastebėjau tokią tradiciją: kai baigėsi metai, praėjusiais metais buvo priimta apie 90 įstatymų, kurie labai pablogino žmonių gyvenimą, ir tai mes jutom per visus tuos metus. Žmonės, atėję čia, prie Seimo, išreiškė savo nuomonę dėl priimtų įstatymų. Šių metų pabaigoje taip pat buvo priimtas visas paketas, daugumai balsuojant už, tokių įstatymų, kurie iš esmės iš vartojimo, iš skurdžiausių gyventojų sluoksnių atėmė 1 mlrd. 300 Lt. Ir šiandien yra teikiami keli įstatymų projektai, kurie, atrodytų, bent jau taip buvo pristatyta šioje salėje, kad tai yra grynai techninio pobūdžio klausimai. Todėl labai daug čia neanalizuodamas ir nesiplėsdamas, aš, gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šių įstatymų esmę, t. y. kokia esmė, vertinant pinigais. Yra nekalti pasiūlymai: čia sutvarkykim, pakeiskim atsiskaitymo datas, ir bus viskas. Argi iš tikrųjų tokie yra rezultatai?
Esmė šių įstatymų yra tokia, kad šiuo metu iš individualių įmonių savininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, ūkininkų ir jų partnerių mes atimam apyvartines lėšas, t. y. jeigu iki šio įstatymo priėmimo šita grupė versle dalyvaujančių žmonių moka kartą per ketvirtį, tai dabar norima… ir jie gali tas lėšas, kurias sukaupė per pirmą, per antrą, per trečią mėnesį, naudoti savo apyvartai, tai dabar jie kiekvieną mėnesį turės mokėti tas lėšas, o trūkstamas lėšas bus priversti skolintis iš banko. Atkreipiau dėmesį į vieną momentą.
Ir dar vienas svarbus aspektas. Visas kompleksas įstatymų, kurie priimti anksčiau, siejasi su dabartiniu įstatymu. Aš truputėlį perskaitysiu. Šiuo metu, priėmus įstatymą, jeigu pensinio amžiaus žmonės, kurie gauna pensijas, bus paskirti į apygardų, miestų ir rajonų apylinkių rinkimų bei referendumo komisijas ir ten gaus tuos grašius, tai jie bus traktuojami kaip dirbantys pensininkai ir pagal anksčiau priimtą įstatymą jiems bus labai sumažintos pensijos.
Taigi atkreipdamas jūsų, gerbiamieji kolegos, ypač daugumos, dėmesį į šiuos du aspektus, aš vis dėlto pakviesčiau: gerai susimąstykim. Ar reikia dar toliau pykinti tą nedidelę dalį žmonių ir krapštyti tuos centus parodant, kad ir iš jų mes atimam, Seimas atima, tuos pinigus? Taigi padarykime mažesnę šventę ir nepritarkite šiai pataisai. Ir leiskite pacituoti mūsų gerbiamosios kolegės O. Valiukevičiūtės kelis žodžius iš dainos. Dainuoti nedainuosiu, bet tiktai pacituosiu, ką jinai sako: „Per šventes žmonės būna geresni.“ Tai būkime geresni. Tai viena tema.
Ir antra tema – dėl kaupiamųjų fondų. Pasakysiu tiktai kelis skaičius. Iki 2008 m. gruodžio 31 d. „Sodra“ pensijų fondams pervedė 2,6 mlrd. Lt. Per šį laikotarpį fondai prarado 430 mln. Lt. Ir per tą patį laikotarpį pensijų fondai sau atskaitė administravimui 123 mln. Lt. Šiais metais į pensijų fondus jau pervesta 3 mlrd. 196 mln. Lt. Automatiškai labai išaugo nuostoliai ir automatiškai labai išaugo sau atskaityti mokesčiai.
Ką mes siūlom, ką šio įstatymo pataisa… Kas yra siūloma šia įstatymo pataisa? Ogi ir toliau skriausti „Sodrą“, t. y. paimti iš „Sodros“ apyvartos pinigus, kuriuos dabar ji gali naudoti per ketvirtį, ir privatiems pensijų fondams kiekvieną mėnesį pervesti lėšas. Taigi, gerbiamieji kolegos, pamąstykime, ar tai yra tikrai optimalus sprendimas. Kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar motyvai dėl viso projekto. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors labai gerbiu kolegą, kalbėjusį ką tik tribūnoje, tikrai, šitie įstatymų projektai visiškai nenukreipti ta linkme, kaip jis čia ką tik mus visus agitavo. Man atrodo, žingsnis yra teisingas iš principo, kadangi mes pereinam prie sistemos, kai bus galima „Sodroj“ turėti duomenis kiekvieną mėnesį. Tas tikrai padarys efektyvesnę ir daugelį socialinių išmokų, kadangi kiekvieną mėnesį turėsime duomenis, galima bus tiksliau matyti, o ne kas tris mėnesius, kaip motinystės išmokas ir viską kitką. Aišku, projektai šiek tiek vėluoja, tas yra tiesa, bet aš siūlau už juos balsuoti, nes iš tikrųjų esmė… Mes tiesiog pagerinam administravimą. O kai kalbėsit dėl kaupiamųjų fondų, aš pasakysiu dar kai kuriuos argumentus. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Na, iš dalies su R. J. Dagio argumentais galima sutikti – čia yra techninių pastabų ir techninių principų. Aišku, jie labai vėluoja, tačiau tenka dar kartą pabrėžti problemas, susijusias su pervedimais į pensijų fondus. Tai išties yra problema, kurios mes dabar galėtume nespręsti arba atidėti, arba susilaikyti, arba nustatyti dvejų metų įsigaliojimo terminą. Todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, pritardamas komiteto pirmininkui, iš tiesų noriu atkreipti visų dėmesį, kad ketvirtinių ataskaitų, kurių suformavimas ir pateikimas „Sodrai“, Socialinio draudimo fondui, reikalavo iš draudėjų, t. y. darbdavių, nemažai tiek laiko, tiek ir darbo sąnaudų… Šiuo atveju ketvirtinių ataskaitų atsisakymas, vietoj to teikiant mėnesinius duomenis, kurių specialiai ruošti nereikia, tiesiog apskaičiuoti atlyginimai, apskaičiuotos socialinio draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo įmokos būtų automatiškai perduodamos netgi elektroniniu būdu „Sodrai“… Tai iš tiesų turėtų techniškai supaprastinti draudėjų ir „Sodros“ bendravimo situaciją. Kaip ir kolegos minėjo, tai yra techniniai ir darbo organizavimo projektai, todėl kviečiu visus palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, nekartosiu to, ką pasakiau, tiktai kviečiu atkreipti dėmesį į tuos du momentus. Paimti šias smulkias lėšas iš apyvartos, kad mano išvardytiems verslininkams būtų dar sunkiau gyventi, tikrai neverta. Tai viena. Ir antra – dėl kaupiamųjų fondų. Gerinti privačių kaupiamųjų fondų gyvenimą, kad jų administravimui naudojamos lėšos būtų naudojamos jų asmeninio gyvenimo gerinimui „Sodros“ pensininkų sąskaita, tikrai yra nemoralu. Ir įvertinkim dar vieną momentą – prieš savaitę (gerbiamasis komiteto pirmininkas R. J. Dagys gali patvirtinti) komitetas audringai svarstė vienos smulkmenos priėmimą, kad kaupiamiesiems fondams būtų lengviau gyventi. Ši įstatymo pataisa dar nepriimta – dabar teikiama jau kita. Aš siūliau, kad dėl kaupiamųjų fondų būtų apsispręsta vienu metu ir kad mes matytume visumą. Taigi dėl apyvartinių lėšų paėmimo iš gyventojų siūlau nepritarti ir kaupiamiesiems fondams „Sodros“ sąskaita negerinti gyvenimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kolega Dagy, kalbama dėl visų, viso paketo, po svarstymo. V. V. Margevičienė – už.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Aš labai trumpai. Tik noriu pasakyti, kad turėtume balsuoti, nes jeigu mes kalbam apie tai, kad iš tikrųjų gremėzdiška, nepatogi, netinkama „Sodros“ sistema, tai čia yra pirmas žingsnis į tai, kad iš tikrųjų pagerintume, kad nebūtų tų ketvirtinių popierinių ataskaitų, kad galėtų elektroniniu paštu „Sodra“ greičiau gauti duomenis. Labai prašau. Tikrai negalime taip nuolat sakyti: atidėkim, neskubėkim, nedarykim, nespręskim, nebalsuokim. Tikrai sakau atvirkščiai: balsuokim.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš pasisakiusiųjų suprantu, kad bendru sutarimu po svarstymo negalim pritarti. Ar galim? (Balsai salėje) Prašau.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Aš siūlau dėl keturių įstatymų projektų balsuoti kartu, o dėl Pensijų kaupimo, projekto Nr. XIP-1528, balsuoti atskirai.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymų projektams Nr. XIP-1526, Nr. XIP-1527, Nr. XIP-1529 ir Nr. XIP-1530, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš?
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 66, prieš – 5, susilaikė 22. Po svarstymo pritarta įstatymų projektams Nr. XIP-1526(2), Nr. XIP-1527(2), Nr. XIP-1529(2) ir Nr. XIP-1530(2).
Dabar kviečiu balsuoti. Kas pritariate po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-1528(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 52, prieš – 7, susilaikė 36. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-1528(2).
15.25 val.
Priėmimas. Pirmiausia įstatymas Nr. XIP-1526(2). (Šurmulys salėje) Gerbiamieji vyrai, gal galima tyliau? Pavardžių neminėsiu, jie patys susigėdo. Gerbiamieji kolegos, siūlau Valstybinio socialinio draudimo įstatymą priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Jokių pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
3 straipsnis. Iš viso senasis iškrenta dėl to, kad pagal tą, kaip mes pritarėme komiteto pasiūlymui, to straipsnio nebus. Taigi numeracija keisis, ir buvęs 4 straipsnis yra 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
Buvusio 5 straipsnio lieka pusė, galime jį pavadinti 4 straipsniu ir galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. Ir 8 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Yra, pasirodo, M. Zasčiurinskas nori kalbėti prieš. Nebenori. Ačiū, Mečislovai už supratingumą. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-1526(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 72, prieš – 3, susilaikė 21. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9, 10, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
15.27 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jokių pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. Galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį su komiteto pataisa? Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 67, prieš – 5, susilaikė 2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
15.29 val.
Pensijų kaupimo įstatymo 9, 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-1528(2). Jokių pasiūlymų negauta. Įstatymas iš 5 straipsnių. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti prieš – M. Zasčiurinskas. Atsisako. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš atsisakau.
PIRMININKĖ. Irgi atsisako. Taigi R. Dagį irgi kviečiu atsisakyti. Todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Pensijų kaupimo įstatymo 9, 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai. Taigi negalime šio įstatymo priimti, trūksta balsų.
15.30 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIP-1529(2). Jokių pasiūlymų nėra.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, labai didelis šurmulys salėje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 81, prieš – 3, susilaikė 17. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
15.32 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 13, 19 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pasiūlymų negauta.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 13, 19 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 94, prieš – 1, susilaikė 8. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, šiame pakete liko vienas įstatymas. Aišku, jeigu kairė pusė nesiregistruos, tai gal nereikia ir bandyti. Sakote, nereikia bandyti? (Balsai salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Galima?
PIRMININKĖ. Prašau. R. Dagys – replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mus vėl pradeda užvaldyti aistros. Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš tikrųjų svarstė šią problemą ir pensinio kaupimo fondų įsigaliojimą, kad (…) būtų pervestos lėšos. Kadangi šiais metais „Sodros“ biudžete nenumatytos tos netektys, kurios dėl tų lėšų buvimo banke, palūkanų netektys nėra įvertintos, mes nukėlėme metams į priekį, bet kai galios bendra tvarka, logiška, kad jinai galios taip pat ir visiems pensiniams fondams. Šiais metais tai nenumatyta „Sodros“ biudžete, todėl mes ir nukėlėme. Man atrodo, kad ta tvarka yra bendra. Aš nesuprantu, dėl ko mes laužome ietis. Ir tikrai, jeigu matysime, kad kas nors bus blogai, per metus bus galima dar kartą grįžti, nes einame prie bendros sistemos ir eikime toliau, čia nėra toks įstatymas, dėl kurio mes turėtume laužyti ietis ir dėl ko čia turėtų labai virti aistros.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gal išties neeksperimentuokime tvarkomis, nes R. Dagys pasakė: „jeigu matysime, kad blogai“. Iš karto aišku, kad gerai nebus. Taigi atsiduskime sau ramiai, Privačių pensijų įstatymas nedega ir labai ramiai po Naujųjų metų susitvarkysime.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, eksperimentų nebus. Šis klausimas bus priimamas pratęstoje sesijoje.
15.35 val.
Taigi grįžtame prie Elektros energetikos įstatymo svarstymo ir į tribūną kviečiu D. Budrį.
Gerbiamasis pirmininke, aš pirmiausia noriu pasakyti, kad mes, tiksliau, jūs paprašėte svarstymo pertraukos dėl to, kad Seimas pritarė R. Žilinsko pataisai 16 straipsnio 2 daliai. Tai mes dabar kalbame tiktai apie tai, ką jūs komitete suredagavote. Ir toliau, kai baigsime svarstymą ir pereisime prie priėmimo stadijos, tada R. Žilinskas pristatys tas pataisas, kurias jis jau užregistravo po svarstymo. Tai dabar tiktai apie vieną 16.2 pataisą. (Balsai salėje) Pakomentuokite.
D. BUDRYS (TPPF). Komitete buvo svarstytas gerbiamojo… Kaip suprantu, gerbiamasis R. Žilinskas atsiėmė šią pataisą ir pateikė naują pasiūlymą kartu su kitais Seimo nariais priimti.
PIRMININKĖ. Tai šitą atsiėmėt?
D. BUDRYS (TPPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Rokai, paaiškinkite.
R. ŽILINSKAS (VLF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš iš tiesų drauge su kitais Seimo nariais pateikiau papildytą ir pataisytą tos pačios pataisos variantą, taigi komitetas tam variantui pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš nebegaliu net girdėti, ką kalbą per mikrofoną pataisų teikėjas. Dabar L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos. Mes Seime balsavome ir apsisprendėme dėl tos pataisos, tai kaip galima atsiimti, jeigu Seimas apsisprendė? Jau procesas praėjęs, tai viskas. Visiškai nesuprantama, ką teikia komiteto pirmininkas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra suredaguotas tekstas su Seimo priimta R. Žilinsko pataisa 16 straipsnio 2 daliai. Ir mes dėl to turime dabar apsispręsti balsuodami po svarstymo dėl viso projekto su R. Žilinsko priimta pataisa. Todėl būkite malonūs, sėskite į savo vietas, ir balsuojam. (Balsai salėje: „Čia po svarstymo?“) Po svarstymo.
Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui su R. Žilinsko pataisa 16 straipsnio 2 daliai? Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti!
Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 24, susilaikė 23. Po svarstymo Elektros energetikos įstatymo kai kuriems straipsniams yra pritarta.
Dabar yra priėmimas. D. Budrį vėl kviečiu į tribūną. Priėmimo stadija.
Gerbiamieji kolegos, Dėmesio! Atidžiai žiūrime. 1 straipsnis. Yra Seimo narių R. Žilinsko, A. Endzino, D. Budrio, K. Daukšio pasiūlymai, komitetas iš dalies pritarė. Kas pateikia 1 straipsnio 1 dalies pasiūlymą? A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Kad Seimo nariams būtų lengviau suvokti pasiūlymo esmę, aš gal pristatyčiau skirtumą nuo to, kas buvo, ir…
PIRMININKĖ. Ne, aš jūsų klausiu, jūs vėliau sutiktumėte su komiteto išvada?
A. ENDZINAS (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai, tada pristatykite šį pasiūlymą ir tada mes žinosime, ką daryti. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Jeigu pamenate, svarstymo metu mes diskutavome ir aš kėliau klausimą, kad gerinant vienos grupės vartotojų interesus apskritai negali būti diskriminuojami visi vartotojai. Komitetas pritarė grupės Seimo narių pasiūlymui, kurio esmė ir yra ta, kad gerinant vienos grupės vartotojų interesus negali būti diskriminuojami kiti vartotojai. Ir pasako, kad iškeliant apskaitas iš 0,4 į 10 kilovoltų tokias apskaitos įrengimo sąnaudas kompensuoja (…) žemos įtampos tinklų savininkas arba asmuo, išsinuomojęs ar kitais pagrindais valdantis šį tinklą. Čia yra papildytos, patobulintos pataisos esmė. Dėkoju. Jeigu reikia, galima aiškinimą išplėsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galim.“) Siūlyčiau iš karto priimti 1 straipsnį. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Atsiprašau, dar yra praleistas 1 straipsnio 1 dalies 16 punktas, bet komitetas jam pritarė ir A. Endzinas iš esmės pristatė. Tai dar su 1 straipsnio 1 dalies 16 punktu? Pritarta. Priimtas 1 straipsnis. 2 straipsnis. Pasiūlymų nematau. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Yra R. Žilinsko pasiūlymas. Prašau, Rokai, pristatyti.
R. ŽILINSKAS (VLF). Minutėlę!
PIRMININKĖ. Jūsų siūlymas yra papildyti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip: „Papildymas atsiranda, jeigu operatorius licencijoje nurodytoje teritorijoje neturi žemos įtampos tinklo ir negali tiekti elektros energijos iki galutinio vartotojo, tai licencija skirstymui ir visuomeniniam tiekimui šioje teritorijoje išduodama lokaliųjų skirstomųjų tinklų savininkui arba asmeniui, išsinuomavusiam ar kitais pagrindais valdančiam šiuos tinklus.“
R. ŽILINSKAS (VLF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų aš ką tik įregistravau šią pataisą, jūs ją perskaitėte visiškai teisingai, atsiprašau už painiavą mano popieriuose. Tiesiog neturiu kopijos. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Komitetas… (Balsai salėje)
D. BUDRYS (TPPF). Komitete buvo svarstoma ir buvo nuspręsta, kad šio klausimo iniciatoriai atsiima pasiūlymą. O dabar gana keista Roko (…).
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis R. Žilinskas atsiėmė pasiūlymą 10 straipsnio 4 daliai ir įregistravo 4 straipsniui. Aš matau laiką. Tas pasiūlymas, kurį jis atsiėmė, buvo įregistruotas 15.15 val., o šitas įregistruotas 15.35 val. (Balsai salėje) Prašau, A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų komitetas nespėjo apsvarstyti taip operatyviai užregistruotos pataisos. Norėčiau atkreipti visų dėmesį, ir iš tikrųjų mes šios pataisos net neturime dokumentine išraiška. Tai nesant dokumentinio teksto iš tikrųjų būtų sudėtinga svarstyti pateiktą pataisą. Dėkoju. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kaip neišdalyta, jeigu didžiajai daugumai išdalyta. Turbūt dabar dalija, nes aš turiu. (Balsai salėje)
D. BUDRYS (TPPF). Komitete mes tikrai nesvarstėme šio klausimo, nes nebuvo pateikta komiteto posėdžio metu. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu įvyko tokia situacija, tai aš labai atsiprašau, bet yra ir 164 straipsnis, kad mes turime šį pasiūlymą atmesti, nes jau yra priėmimo stadija ir jis yra per vėlai įregistruotas. (Balsai salėje)
D. BUDRYS (TPPF). Bet, gerbiamoji Seimo Pirmininke…
PIRMININKĖ. Aiškiai Statute parašyta, likus ne mažiau kaip valandai iki projekto priėmimo pradžios. O čia registruota 15.35 val., o dabar yra 15.45 val., dešimt minučių, tai iš tikrųjų mes negalime šios pataisos iš viso svarstyti. (Balsai salėje) Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, tada pagal Statuto reikalavimus mes negalėtume šio klausimo išvis svarstyti Seime dabar, nes nepraėjo reikiamas terminas po komiteto posėdžio pabaigos. Komiteto posėdis baigėsi, jeigu aš neklystu, 15 val., tai kaip tu padarysi kitus dalykus ir pateiksi pataisas priėmimui, jeigu nelieka valandos laiko. Mes negalime pasinaudoti savo statutine teise pateikti pataisas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš kviečiu atsiversti Statutą ir jį perskaityti. 164 straipsnis. Svarstymas buvo ypatingos skubos tvarka, vadinasi, mes galėjome iš karto, tą pačią akimirką, po svarstymo turėti priėmimą ir nereikia jokių kitų reikalavimų, kurių yra, kai priėmimas vyksta normalia tvarka. Taigi aš tiesiog siūlau susikaupti, toliau dirbti. Nagrinėti pataisas, kurios yra išnagrinėtos komitete ir kurios atitiko visus statutinius reikalavimus, tai yra 4 straipsniui mes daugiau nieko neturime. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Priimta. (Balsai salėje) 5 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 6 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 7 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 8 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 9 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 10 straipsnis. Yra grupės Seimo narių registruota pataisa. R. Žilinskas, A. Endzinas, D. Budrys, K. Daukšys. Kuris pristato? 10 straipsnio 4 dalis. A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Šią iniciatyvą grupė Seimo narių atsiėmė. Tačiau analogiška iniciatyva, kaip aš suprantu, yra užregistruota R. Žilinsko. Taip sparčiai judant į priekį, jinai buvo priimta. Dabar kas iš to išėjo? Norėčiau pasakyti, kad mes padarėme galimybę prisijungti prie perdavimo tinklo. Jau ne prie skirstomojo, ne prie 10 kilovoltų, ne prie 35, bet prie 110 kilovoltų. Tai yra dalykas, kurio negalima daryti iš klausos. Aš iš tikrųjų prašau dar kartą pirmininko ir jūsų, gerbiamoji Pirmininke…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, iš kur jūs dabar ištraukėte, kad mes R. Žilinsko pataisą priėmėme? Tai jūs net neklausot, kas vyksta! (Balsai salėje) Nieko neklausot. Mes nieko nepriėmėm, nes buvo pasakyta, kad yra statutinis pažeidimas, pataisa buvo registruota 15.35 val., mes jos net nesvarstėme, apie ką jūs dabar kalbate? Aš jūsų prašau, ar jūs pristatote 10 straipsnio 4 dalies pataisą, ar nepristatote? Prašau pristatyti.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke…
PIRMININKĖ. Kitaip išjungsiu mikrofoną. Atsiimate?
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, aš dar kartą galiu pakartoti tai, ką pasakiau. Grupė Seimo narių komitete atsiėmė pataisą dėl 10 straipsnio 4 dalies, tačiau R. Žilinsko pataisa buvo įregistruota svarstymo stadijoje, ne apie tą pačią (…), kurią jisai po to užregistravo.
PIRMININKĖ. Mes tos net nepriėmėme, gerbiamasis kolega. Jūs atidžiai viską skaitykite. Viskas aišku. 10 straipsnio 4 dalis… (Balsai salėje) Atsiėmė. (Balsai salėje) O tą seną, pačią pirmą, R. Žilinskas atsiėmė. Kaip jūs neklausote. Pasižiūrėkite tuomet protokolus.
10 straipsnis priimtas. Viskas. Toliau. Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, salėje didžiausias šurmulys, jūs net nesekate, kas vyksta. Dar kartą sakau, R. Žilinskas atsiėmė tą pirmąją pataisą. Gerbiamasis Rokai, buvo taip? Buvo.
K. DAUKŠYS (DPF). Bet galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKĖ. Galima.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, aš matau, kad visa atmosfera labai įkaito, kad mes čia visi dabar susinervinę, nes iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Nėra čia dėl ko nervintis.
K. DAUKŠYS (DPF). …vakar siūlė vieną pataisą, dabar kitos bus. Gal padarom pertrauką? (Balsai salėje) Kad Rokas spėtų užregistruoti viską, kaip priklauso, surašyti, ir būtų ta valanda. Mes galime paprašyti, jeigu reikia. Aš nežinau, kaip geriau Seimui šiuo atveju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos…
K. DAUKŠYS (DPF). Gal duokime laiko jam užregistruoti laiku.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kęstuti, pirmiausia rimties. Aš noriu pasakyti, kad šiuo klausimu jau buvo dvi statutinės pertraukos ir daugiau pertraukų būti negali. (Balsai salėje) Kitas dalykas. R. Žilinskas, nesuprantu, ar negirdite, ar nenorite girdėti, tą pataisą atsiėmė, apie kurią jūs taip audringai kalbate. (Balsai salėje) Rokai, būkite geras, ateikite ir pasakykite, kažkaip nebeklausom.
R. ŽILINSKAS (VLF). Gerbiamoji Pirmininke, aš neatsiėmiau tos pataisos. Tiesiog po to, kai komitetas nutarė jos nebesvarstyti, mes atsiėmėm vieną ir įregistravom kitą.
PIRMININKĖ. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad jeigu aš galėčiau išversti į statutinę kalbą, tai R. Žilinskas atsiėmė seną pataisą, bet parašė naują redakciją ta pačia tema, taip? Dėl tų pačių sodų? Jeigu aš gerai suprantu, dėl tų sodų sprendimas, kurį priėmė… ar priėmė komitetas… ar pataisa, yra tokia, kad tą sodų problemą, taip, kaip jinai suredaguota, siūloma įgyvendinti nuo liepos 1 d. Dabar aš siūlau paprastą dalyką. Baigti, kaip siūlo K. Daukšys, labai karštas diskusijas. Ar priimsim, ar nepriimsim, mes galim pasirinkti vieną ar kitą variantą, bet sutarkime, kad iki liepos 1 d. mes tą sodų problemą vienaip ar kitaip išsprendžiam. Arba dabar priimam pataisą, arba galbūt nelabai žinodami, ar jinai yra tinkamai suredaguota, neskubam priimti, bet įsipareigojam, priimam protokolinį sprendimą, ir Vyriausybė įsipareigoja kartu su Ekonomikos komitetu parengti ramia, šalta galva reikalingas pataisas, kad būtų išspręstos sodų problemos. Tai aš siūlau. Bet jeigu jau sutariam, kad nuo liepos 1 d. tą sprendimą įgyvendinsime, tai ir sutarkime, kad nuo liepos 1 d. bus įgyvendintos tokios taisyklės, kurios išspręs tą sodų problemą. Galime dabar priimti kokią pataisą, bet ji bus įsigyvendinama nuo liepos 1 d., jeigu ji bus bloga, mes ją turėsime taisyti, arba galime priimti protokolinį sprendimą su pavedimu Vyriausybei ir Ekonomikos komitetui artimiausioje sesijoje pateikti pataisą dėl sodų, ją atskirai apsvarstyti ir išspręsti.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėčiau žinoti, kaip elgtis, nes mes Seime prieš pertrauką pritarėme R. Žilinsko pataisai, tuomet Ekonomikos komitetas turėjo, nepakeisdamas pataisos, ją suredaguoti su kitu tekstu.
PIRMININKĖ. Taip ir padarė.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kitaip sakant, R. Žilinsko pataisa yra inkorporuota, ji negali būti nei atsiimta, nei pamesta, nei pabėgta nuo jos negali būti. Priešingu atveju mes turime sugrįžti prie ankstesnio sprendimo savo Seimo plenarinių posėdžių salėje. Vadinasi, jeigu kolega A. Endzinas mano, kad tai nepakanka ir tai diskriminuoja vartotojus, tuomet komiteto pirmininkas turi pasakyti, koks yra santykis tų dviejų prieštaringų nuostatų, ar jos viena kitos neneigia priėmimo metu. Jeigu neigia, tai mes turime paklausti komiteto pirmininko, ką jis mano.
PIRMININKĖ. Neneigia.
D. BUDRYS (TPPF). Gerbiamasis Vyteni, tikrai tos nuostatos neneigia, ir komitete buvo svarstyta gerbiamųjų R. Žilinsko, A. Endzino, D. Budrio ir K. Daukšio pasiūlymas, kurį ir suredagavo minėti Seimo nariai. Šitą pasiūlymą mes svarstėme ir per priėmimo stadiją mes bandome šitą pasiūlymą priimti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą akcentuoju, kadangi R. Žilinsko buvo ne viena pataisa registruota, todėl jūs čia taip ir susipainiojote. Dėl to per svarstymo stadiją, kaip teisingai V. P. Andriukaitis sakė, pritarėme, buvo padaryta pertrauka, redaguota, tačiau R. Žilinskas 15.35 val. dar įregistravo pataisą, pavėluotai, kurios mes per priėmimo stadiją jau nesvarstėme. Toliau viskas vyksta teisingai, yra viskas tvarkingai suredaguota ir nėra jokių čia problemų. Tai aš nesuprantu, ko čia mes dabar blaškomės. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau pritarti kolegos K. Daukšio siūlymui. Rimtai pagalvokime, mes per priėmimo stadiją nė vienos pertraukos neprašėme ir turime teisę prašyti. Tai vienas momentas. Ir antras momentas, po komiteto posėdžio pagal 164 straipsnį kiekvienas Seimo narys turėjo turėti laiko pateikti savo pataisą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ne tą straipsnį skaitote.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš skaitau visiškai tą straipsnį…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, dar kartą noriu pasakyti…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). 164 straipsnio…
PIRMININKĖ. Visos stadijos jau yra pereitos ir visos pertraukos yra išnaudotos.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Priėmimo stadija, 164 straipsnio 4 dalis.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jeigu tai būtų po pateikimo, o dabar pereitos visos stadijos ir padarytos dvi pertraukos, tikrai nesipainiokime, patys sąmyšį keliame. Dar B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš vis dėlto siūlyčiau imti tas pataisas, kurioms pritarė Ekonomikos komitetas, ir ypač pritarti liepos 1 d., nuo kada jos įsigalioja, nes tada viskas atsistos į savo vietas. Tikrai aš siūlau nestabdyti šito įstatymo, nes yra blogesnių dalykų, gali būti, kad mūsų pramonė irgi mokės aukščiausią kainą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už konstruktyvų pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, taip atrodo, kad mes kol kas visoms R. Žilinsko teisėtoms, laiku įregistruotoms ir komiteto pritartoms pataisoms pagal tuos straipsnius pritarėme.
Dabar 10 straipsniui nieko nėra. Aš klausiu, priimame 10 straipsnį? Priimame. Gerai. 11 straipsnis. Gerai. Priimame 11 straipsnį? Priimame. Dėkui. 12 straipsnis. Priimame? Priimame. 13 straipsnis. Priimame. 14 straipsnis.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke!
PIRMININKĖ. Priimame. 15 straipsnis. Priimame. Ir dabar 16 straipsniui yra J. Razmos pataisa. 16 straipsnio 2 daliai. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš jau ir per svarstymo stadiją sakiau, kad nekorektiška buvo būtent į šį Vyriausybės pateiktą projektą įkelti nuostatas, kurios sprendžia visai kitus klausimus, tai būtent tų dar neperduotų skirstomiesiems tinklams sodininkų tinklų priklausomybės ir eksploatacijos klausimus. Tai dabar, kad tikrai sugrąžintume viską į pirminę stadiją, aš ir siūlau tą nuostatą dėl lokaliųjų tinklų išbraukti. Mūsų kolegos, kurie rodo iniciatyvą šia tema, tikrai žino, kaip įregistruoti atskirą projektą. Aš manau, kad tai bus padaryta. Tiesiog siūlau atkurti projektą taip, kaip jis buvo teikiamas Vyriausybės – be 16 straipsnio naujų nuostatų.
D. BUDRYS (TPPF). Komitetas svarstė ir nepritarė gerbiamojo J. Razmos pasiūlymui, manydamas, kad gerbiamojo R. Žilinsko pasiūlymas ir duotas tonas Seime rodo, kad problema egzistuoja. Mes atmetėme gerbiamojo J. Razmos pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, reikia balsuoti. Kas palaikote J. Razmos pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 33, susilaikė 48. J. Razmos pasiūlymui nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mūsų skaičiavimais, du kartus buvo pertrauka pranešėjo prašymu pagal 154 straipsnį. Pagal 109 straipsnį buvo tik viena pertrauka. Taigi pertraukų galimybė pagal 109 straipsnį frakcijų prašymu neišnaudota.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš puikiai atsimenu, vienos pertraukos prašė ponas L. Dinius frakcijos vardu, kitos pertraukos – Kęstutis… (Balsai salėje) Čia buvo ir daugiau paremiančių tą perrauką, bet ta buvo frakcijos vardu, jeigu turite galvoje poną A. Endziną, nes jis nėra įgaliotas pranešėjas… (Balsai salėje) Kitaip negali…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu buvo 17 d. ir 21 d. paskelbtos dvi pertraukos. Mes paėmėme protokolą. Gerbiamasis Sabatauskai, paimkite protokolą ir pasidomėkite. Tikrai siūlyčiau dirbti, o neužsiimti destrukcija ir ieškoti to, ko nesame pametę. 16 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 16 straipsnis, balsuojate už, kas turite nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 108 Seimo nariai. Už – 11, prieš – 48, susilaikė 49. 16 straipsnis nepriimtas.
17 straipsnis. Prašau. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, matote, blogai vis tiek, kad per jėgą varom. Tai vienas dalykas. Dabar vienas straipsnis nepriimtas ir keičia visą įstatymą, tai aš manau, kad pirmininkas paprašys pertraukos. O antras dalykas, liko dar 7 min. Mes dėl ko susiginčijome? Kad R. Žilinsko pataisa registruota per vėlai. Nors iš tikrųjų jis darė…
PIRMININKĖ. O kodėl liko 7 min.? Pagal kokį čia grafiką?
K. DAUKŠYS (DPF). Jūs sakėte, turi valanda praeiti po įregistravimo. Aš dabar nesiginčiju. Gal mes padarome normalią galimybę tą pataisą apsvarstyti Seime, ir viskas. Pusė ginčų išnyks. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas sako, kad nepriimtas 16 straipsnis jokio trukdymo neturi ir mes galime dirbti toliau. Prašom dėl vedimo tvarkos. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Noriu kreiptis į kolegas primindamas, kad galioja valdybos sprendimas dėl rytoj neeilinio posėdžio, ir darykime viską, kad nereiktų to sprendimo vykdyti. Kol kas jo darbotvarkė tuščia, bet jeigu nepriimsime šiandien, tai reikės rytoj.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tai ar dirbame toliau, ar čia blaškomės toliau? Tada 17 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Galime priimti 17 straipsnį? (Balsai salėje: „Ne, balsuojame.“) Balsuojame. Prašom. Kas už tai, kad 17 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 24, susilaikė 21. 17 straipsnis priimtas.
18 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Prašom dėl vedimo tvarkos. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, ne, man sugedo balsavimo aparatūra. Aš tik tą noriu pasakyti.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Jūs balsavot už, norite pasakyti, taip? Taip. A. Kubilius balsavo už.
19 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 20 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 21 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. Ir 22 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
Taigi priimti visi straipsniai, išskyrus nepriimtą 16 straipsnį. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. A. Kubilius – už. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kviesčiau balsuoti už, nes įstatymas yra svarbus tolesnei mūsų energetikos sistemos plėtotei, persitvarkant pagal europietišką ir mūsų kaimynų skandinavų sistemą. Žinau, kad visi turime įvairiausių baimių ir jaudinimosi, kaip atrodys visi nauji reikalai po sausio 1 d., bet noriu dar sykį pasakyti, kad šiuo įstatymu yra atveriama šiek tiek laisvesnė rinka mūsų elektros sistemoje, todėl visi, kurie iki šiol jaudinomės, kad tokios rinkos yra per mažai, kad yra per daug monopolistinės tvarkos ir monopolistinio reguliavimo, tikrai turėtų balsuoti už šį įstatymą. Be abejo, pradėdami kurti visai naujus principus, turėsime atidžiai stebėti, kaip sekasi įgyvendinti naujas taisykles ir naują tvarką, todėl esame pasirengę grįžti ir taisyti, jeigu reikės spręsti vieną ar kitą problemą, kuri iškils įgyvendinant visiškai naujus principus ir naują sistemą. Taigi, kolegos, aš tikrai raginu balsuoti, nes kitu atveju galime susidurti su nelabai aiškia situacija, jei nepriimsime šio įstatymo. Todėl tikrai tikiu visų atsakomybe ir visų Seimo narių sveiku protu ir supratimu, kodėl tai reikia priimti. Be abejo, būtų buvę geriau, jeigu tokį įstatymą būtų pavykę svarstyti Seime šiek tiek anksčiau, tačiau Vyriausybė dėjo daug pastangų derindama šį projektą su svarbiausiais ūkio subjektais, su svarbiausiomis verslo asociacijomis, kad iš tiesų visi būtų tinkamai pasirengę ir žinotų, kaip teks gyventi pagal naujas taisykles. Taigi raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėmesio! Dar noriu pasakyti, kad čia buvo baigiamosios nuostatos, kurių komiteto pirmininkas nepristatė. Taigi pasakau, kad šio įstatymo baigiamosiose nuostatose turi būti nustatyta, kad 1 straipsnio 1 ir 16 punktai įsigalioja nuo 2010 m. liepos 1 d. Prieš – V. P. Andriukaitis. Nėra Vytenio. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų mes galime daug iečių laužyti dėl sodinininkų, bet esmė yra šiek tiek kita. Šis įstatymas kaip ir toks iš pirmo žvilgsnio labai nekaltas. Šiek tiek patvarkome sąlygas, šiek tiek įdedame apibrėžimų ir lyg ir atveriame kelią rinkai. Klausimas yra kitas. O kas ta energetikos rinka Lietuvoje? Kiek šioje rinkoje yra dalyvių, kurie gali tiekti elektros energiją, kiek rinkoje yra dalyvių, kurie iš tikrųjų gali nusipirkti didesnį kiekį ir dalyvauti toje biržoje? Šioje vietoje aš jums galiu atsakyti, kad tos rinkos Lietuvoje nėra. Visą elektros energiją, kurią iš užsienio turėsime pirkti, faktiškai pirksime iš vienos bendrovės arba iš variacijų tos bendrovės su kitomis bendrovėmis. Ir tada, kada paimi skaityti taisykles, pagal kurias toje rinkoje, t. y. biržoje, bus parduodama elektros energija, tu perskaitai paprastą dalyką, kad bus parduodama pagal antrą pagal dydį kainą. Tai yra užsidarant birža ir pasiremiant birža bus galima pasakyti, kad tokią brangią elektros energiją nupirkome dėl to, kad biržoje tokia kaina susidarė. O iš tikrųjų ta pati bendrovė galės pasiūlyti tris ar keturias skirtingas kainas, įvertinti antrą pagal dydį svarbią kainą ir pagal tą kainą iš visų, net ir kurie už mažiau parduotų, bus nuperkama elektros energija. Vadinasi, mes elektros energijos atpigimo Lietuvos rinkoje tikrai neturėsime ir manau, kad tai per artimiausius tris, keturis, penkis mėnesius labai aiškiai pamatysime. Todėl už šitą įstatymą niekaip negalėčiau balsuoti už, nes tas įstatymas, mano galva, ne iki galo yra apgalvotas, nes ta visa rinka sukuriama ne įstatymu, ne kitokiais dalykais, bet ministro įsakymu. O iš tikrųjų, manau, kad yra dar vienas pabandymas kažkuriom kompanijom labai daug užsidirbti iš to, kad Lietuvos įmonės ir gyventojai perka elektros energiją neturėdami pasirinkimo. Todėl manau ir siūlau šito įstatymo nepalaikyti, balsuoti prieš, o tie, kurie balsuos už, turi prisiimti po to atsakomybę.
PIRMININKĖ. Laikas. V. Bacevičius – už.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jums palinkėti ramių ateinančių švenčių ir kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą dėl keleto svarbių aspektų. Jis yra reikalingas dėl to, kad keisis nuo Naujųjų metų, dėl to, kad turi būti nustatytas biržos mechanizmas, kurioje bus prekiaujama elektros energija. Nepriėmus šio įstatymo neigiamos pasekmės būtų tikrai didesnės. Balsuodami priėmimo stadijoje mes dabar eliminavome iš įstatymo projekto 16 straipsnį. Mūsų komitetas tikrai turi visas galimybes sausio mėnesį susirinkti, apsvarstyti sodininkų problemas ir iki liepos 1 d. kartu su Energetikos ministerija ir kartu su Vyriausybe pateikti Seimui reikalingus projektus, kurie iki liepos 1 d. tikrai galėtų įsigalioti ir būti įgyvendinti. Manau, kad šiandien už šį įstatymo projektą tiesiog yra būtina balsuoti, tai ir raginu jus padaryti.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė – prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiaip aš nesu prieš šitą įstatymą, nes jis atveria, tiesą sakant, laisvąją rinką ir konkurenciją. Bet klausimas kyla, kodėl laisvoji rinka ir konkurencija tik stambiesiems vartotojams. Nes patys vargingiausi, tai yra buitiniai vartotojai, mokės pačią aukščiausią kainą ir ji bus visuomeninė kaina, kuri jau yra 10 ct aukštesnė, negu mokėjome iki šiol. Man, tiesą sakant, kyla klausimas, ir atsakomybę turi prisiimti tiek energetikos ministras, tiek premjeras, kodėl mes vis dėlto brangiausią elektros energijos dalį gaminsime Elektrėnuose? Kur čia yra mūsų nepriklausomybė? Nežinau, iš esmės ar tai būtų dujos, ar būtų mazutas, jų kilmės šaltinis yra ta pati Rusija. Tai kur čia yra nepriklausomybė. Bet kaina galėtų būti bent 2–3 ct mažesnė. Ir kai padauginu 5 TWh iš 2 arba 3 ct, aš gaunu apie 1,5 mlrd. Lt. Tiek bus iškraustyta iš mūsų buitinių vartotojų ir smulkaus verslo kišenių. Jūs man pasakykite, ar čia viskas sąžininga? Čia yra gėda, čia yra analogiškas sandoris kaip LEO. Jūs jį kritikavote, jūs jį išardėte, bet čia nieko gudriau nesugalvojote. Negaliu balsuoti už tokį įstatymą, nes iš tiesų galėjome daug pigiau tiekti mūsų žmonėms elektros energiją, bet jūs mūsų neklausėte.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, atominė elektrinė uždaroma. Lietuvoje elektros rinka pradės funkcionuoti visai kitomis sąlygomis. Premjeras visiškai teisingai pasakė, kad tos sąlygos mums yra nežinomos. Mes einame į visiškai naują būklę. Reikės ją stebėti, bet sąlygas sudaryti turime. Nėra kitos išeities. (Balsas salėje: „Yra.“) Ką yra parodžiusi Švedija, kuri panašias sąlygas įsivedė daug anksčiau, tai gyventojai iš to laimi. Tai mes ženkime tuo keliu ir tikėkimės, kad Vyriausybė kontroliuos pakankamai griežtai ir dėmesingai.
PIRMININKĖ. M. Bastys – prieš.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų raginu visus balsuoti prieš šį įstatymą. Jau šiame posėdyje priimant šį įstatymą turbūt puikiai visi matome, kaip šis įstatymas yra greitai stumiamas. Daugeliu atveju yra tiesiog neįsigilinta. Netgi ir dėl 16 straipsnio šiandien daugelis kolegų jau turbūt supranta, kad ne taip reikėjo balsuoti. Pagrindinis motyvas, kodėl reikia balsuoti prieš, būtų tas, kad šiandien elektros energijos gamintojų, kurie gali patiekti, yra gana ribotas skaičius. Tai šiuo atveju mes jokių konkurencinių sąlygų arba rinkos mechanizmų nesukuriame, o tiems, kurie galės tiesiogiai pardavinėti vartotojams elektros energiją, sudarome galimybę tiesiog atsirasti daugiau tarpininkų. O tarpininkai, be abejo, irgi parduodami elektros energiją norės užsidėti tam tikrą pridėtinę vertę. Taigi šiuo įstatymu mes tiktai sudarome sąlygas ženkliai brangti elektros energijai ir tuo mes įsitikinsime po sausio 1 d. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Už – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš atsisakau savo žodžio, nes turiu kalėdinį K. Glavecko prašymą kalbėti už.
PIRMININKĖ. Prašau, K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, uždarius atominę elektrinę, akivaizdu, Lietuva turės daug problemų gauti elektros energiją, ir svarbiausia problema yra, kokia kaina galės gauti tą elektros energiją. Šis įstatymas leidžia padėti pagrindus biržos sukūrimui, elektros biržos sukūrimui. Tai reiškia, kad bus galima parinkti ir pirkti tą elektros energiją, kurią gamintojai parduos pigiau. O tai reiškia galų gale, kad kainos iš tikro bus sąlyginai mažesnės negu nepriėmus šio įstatymo. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymui kaip labai svarbiam Lietuvai ir žmonėms, kurie pirks ir mokės už elektros energiją, kad jinai būtų pagal rinkos kainą suformuota. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, čia daug gražių žodžių buvo pasakyta. Jūs pažiūrėkite, kaip mes priiminėjame, arba stumiame, šį įstatymą buldozeriu. Panašu, kad jeigu jis taip veiks, tai nieko gero nebus. Iš esmės tai yra įstatymas. Nesutinku su gerbiamuoju K. Glavecku, tai yra nežaboto ir nevaldomo kainų kilimo įstatymas, tarp kitko, nusiplaunant rankas valdžiai. Aš manau, kad šitas įstatymas – tai yra tikrai naujo „Leono 2“ sukūrimas, tai yra elektros kainų kėlimas, prisidengiant laisvąja rinka, kurios nėra, gerbiamasis premjere, nėra tos rinkos. Apie ką jūs kalbate? Įstatymas. Dar daugiau, aš manau, kad tai yra „atkatų“ įteisinimo elektros energijos srityje įstatymas. Ir nereikia mūsų gąsdinti, kad, nepriėmus to buldozeriu šiandien, kažkas labai blogo atsitiktų. Kviečiu visus: nepriimkime šio įstatymo! Diskutuokime. Neatiduokime mūsų Lietuvos piliečių naujam „Leonui 2“, kuris neabejotinai begėdiškai apiplėšinės juos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 10, 14, 22, 23, 24, 25, 28, 32, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 65, prieš – 36, susilaikė 16. Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 10, 14, 22, 23, 24, 25, 28, 32, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymas priimtas.
16.19 val.
Dabar dar yra Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“ projektas. Į tribūną kviečiu R. Palaitį. Pateikimas.
R. PALAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiu jūsų dėmesiui (bet tik pateikimas, pabrėžiu), teikiu jūsų dėmesiui Seimo nutarimo projektą, kuriame yra išdėstytos dvi alternatyvos dėl tiesioginių merų rinkimų. Noriu pasakyti, kad dauguma Lietuvos gyventojų, jeigu tikėsime apklausomis, pageidauja merus rinkti tiesiogiai, t. y. balsuoti už Jonaitį, Petraitį ar Antanaitį, už konkretų kandidatą, ne už partinį sąrašą. Ir tokių žmonių yra apie 80 %.
Dauguma politinių partijų išsako pritarimą tiesioginiams merų rinkimams įvairiomis formomis – tai ir rinkiminėse programose, ir partinėse nuostatose, ir pagaliau ir Vyriausybės programoje yra šita nuostata įrašyta.
Koks fonas yra šiandien Lietuvoje? Pirmiausia žiūrint į pastarųjų rinkimų aktyvumą yra šioks toks nusivylimas valdžia ir rinkėjų aktyvumo mažėjimas. Tai pirma. Antra, 2011 m., vykdydami Konstitucinio Teismo išaiškinimą, mes privalėsime sudaryti galimybes savivaldos rinkimuose dalyvauti ir nepartiniams žmonėms. Vadinasi, margumas savivaldybės taryboje padidės gana stipriai. Trečias dalykas – apskričių reformos. Manau, kad liepos 1 d. jinai vis dėlto įvyks, bus panaikintos apskričių viršininkų administracijos ir savivaldybės įgaus dar didesnes galias, palyginti su tomis, kurias jos turi dabar.
Visa tai rodo, kad meras turėtų būti tvirtesnis negu jis yra dabar, t. y. rinktas tiesiogiai žmonių, jis turėtų turėti didesnius įgaliojimus, jį turėtų būti sunkiau atleisti iš pareigų. Ir 2011–2012 m., kai šalies ūkis pradės atsigauti, savivaldos bus tvirta institucija, ryžtingas meras su dideliais įgaliojimais, ir tikrai turės galimybę padėti spartesniam Lietuvos atsigavimui. Tiesa, tiesioginis merų rinkimas yra susijęs su Konstitucijos pakeitimu. Jūs visi žinot, kad Konstitucijos keitimo procesas buvo pradėtas dar praeitą kadenciją, ir yra likęs tiktai antrasis balsavimas.
Dabar dėl juridinės technikos šiek tiek pašnekėsiu. Šiandien yra teikiamas Seimo nutarimo projektas su dviem alternatyvom. Aišku, Teisės departamentas parašė: taip, Konstituciją reikia pakeisti, tas nutarimas lyg ir prieštarautų Konstitucijai. Bet dar sykį pabrėžiau pačioje pradžioje ir darsyk sakau: tai yra tik pateikimas. Aš įsivaizduoju tokią tvarką. Nors tai yra, gerbiamasis Seime, jūsų prerogatyva, bet įsivaizduoju, kaip galėtų būti. Tai galėtų būti taip: kol vyksta svarstymas šito nutarimo, kol yra diskutuojama, kuri koncepcija ar alternatyva geresnė, įvyksta antrasis balsavimas dėl Konstitucijos. Jeigu kartais Konstitucija išlieka nepakeista, tada šitą Seimo nutarimą galima tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę, jis nebereikalingas. Jeigu įvyksta sėkmingas antrasis balsavimas, nes reikia gana daug Seimo narių balsų, tada Konstitucija yra pateikiama, tada jau įvyksta šito nutarimo svarstymo stadija ir priėmimas, pasirenkama iš dviejų alternatyvų viena, o priėmimas reiškia, jog, pakeitus Konstituciją, Vyriausybė yra įpareigojama pagal pasirinktą alternatyvą parengti konkretų įstatymo projektą. Tai štai tokie dalykai.
Dabar visą tą alternatyvų tekstą jūs turit prieš akis. Noriu pasakyti, kad Savivaldybių rinkimų įstatymas abiem alternatyvom yra maždaug tas pats, tiek vienos, tiek kitos alternatyvos nuostatos yra bendros. Skirtųsi tiktai pats Savivaldos įstatymas, kur yra apibrėžiama, kas yra meras, atstovaujamoji valdžia ar vykdomoji valdžia, kokios yra jo galios, kaip meras pavaduojamas ir kiti tokie darbiniai dalykai.
Tai gal, gerbiamieji Seimo nariai, aš daugiau jūsų dėmesio neatimdamas, mieliau atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti daug Seimo narių. Pirmasis – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, jūs turbūt susipažinot su Teisės departamento išvadomis. Aš paklausiau Seimo Pirmininkės, ką ji apie tas išvadas galvoja, kai daromas toks teikimas. Bet mano klausimas: sakykit, kaip jūs galėtumėt paaiškinti, kad jūs tampate, Vyriausybė tampa, Seimo nutarimo rengėjais? Sakykit, jeigu Seimas pradėtų rengti Vyriausybės nutarimą, tai kaip būtų – normalu ar ne? Aš suprantu, kad jūs turit įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, jūs galit teikti įstatymo projektą ir tame projekte kartu teikti, siūlyti Seimui priimti Seimo nutarimą, tačiau šiuo atveju jūs siūlote, suformuluojate Seimo nutarimą ir jį pateikiate Seimui. Štai kokią Teisės departamentas tuomet mato rimtą koliziją. Tai ar jūs nemanot, kad reikėjo ieškoti tokios koncepcijos, alternatyvos kitos teisinės pateikimo Seimui formos, ir ar nemanot… ar išties tai nėra išimtinė Seimo kompetencija apsvarstyti pačias alternatyvas, o jeigu Seimui reikia, gauti Vyriausybės nuomonę?
R. PALAITIS. Taip, iš dalies sutikdamas su Teisės departamentu, noriu pasakyti tokį dalyką. Kodėl buvo pasirinkta būtent tokia forma? Šios dienos Konstitucijai iš tikrųjų prieštarauja, bet apie tai ir kalbama. Mes ir šnekam apie Konstitucijos pakeitimą. Tai vienas dalykas. Dabar, kaip ir sakiau, procedūra galėtų būti tokia: pirmiausia įvyksta pateikimas, tada apsisprendžiama dėl Konstitucijos ir, jeigu jinai yra pakeičiama, tada nutarimas žygiuoja toliau. Jeigu jinai nepakeičiama, nutarimas išmetamas į šiukšlių dėžę. Kodėl buvo pasirinkta tokia forma, irgi galiu atsakyti. Todėl, kad mes neradom kitos legalios formos, kaip Seimo nariams pateikti tas dvi alternatyvas, kokia forma pateikti, nes jeigu tai bus ministerijos raštas ar Vyriausybės raštas atskiriems Seimo nariams, na, tiesiog tai ne ta juridinė forma. Štai toks yra atsakymas.
PIRMININKĖ. Aš tiesiog užimsiu ir kaip Seimo Pirmininkė, ir kaip posėdžio pirmininkė, pritardama tam, ką pasakė V. P. Andriukaitis… Čia yra esminis klausimas, kad Vyriausybė, nesvarbu, ar šita ministerija, ar kita, parengė Seimo nutarimą, kai Seimo nutarimą gali rengti ir prerogatyva yra tiktai paties Seimo. Jūs galėjote tą koncepciją parengti ir, kaip sakoma, su Seimo nariais, dirbančiais Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete… bent jau įpareigoti, kad būtent tas komitetas teiktų tą Seimo nutarimą. Šiuo atveju jūs, būdamas ministras, Vyriausybės kabineto narys, teikiate Seimo nutarimą. Man atrodo, kad tai yra teisinė kolizija, kadangi Seimas yra kontroliuojanti institucija. Lygiai taip pat, kaip Seimas parengtų Vyriausybės nutarimą. Tai mes neturim tokios teisės, kaip aš manau, kad neturi teisės Vyriausybė rengti Seimo nutarimų. (Balsai salėje) Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, apskritai tai yra nematyta, neregėta, kai nepadaryta jokia konstitucinė pataisa ir kai pirmasis balsavimas, kuriuo bandoma remtis, nebeteko galios. Tai buvo ano Seimo sprendimas. Dabartinis Seimas, vienerius metus dirbdamas, gali ir turi teisę subrandinti dėl Konstitucijos pakeitimų. Todėl aš manau, kad šitas nutarimas apskritai toliau nebeturi būti svarstomas ir nutraukiami pasisakymai bet kuriuo atveju – ir dėl to, kad ano Seimo sprendimas mums negalioja, ir dėl to, kad nutarimas parengtas dėl dar nepriimtos konstitucinės pataisos.
PIRMININKĖ. Prašau, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, gerbiamieji kolegos, noriu čia šiek tiek gal nuraminti aistras. Mes stovime kažkokiame aklagatvyje, nes, iš vienos pusės, ir anam Seime diskutuodami sakėm, kad negalim svarstyti Konstitucijos pataisų, kol nežinom, koks bus maždaug…. jeigu rinktume tiesiogiai merą, koks būtų jo modelis, iš kitos pusės, dabar sakom, kad negalim svarstyti net ir koncepcijos, nepataisę Konstitucijos. Tai mano siūlymas yra, ir Vyriausybė rėmėsi paprasta logika, kad Seimui mes pateikiam dvi galimas tiesiogiai išrinkto mero koncepcijas, Seimas galėtų pritarti po pateikimo ir svarstyti komitete, o tuo metu mes spręstume Konstitucijos pataisų klausimą, nes kitu atveju mes visą laiką trypčiosim vietoje.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes kalbam visiškai ne apie tai. Šiandieną mes kalbam apie tai, kad Lietuvos Respublikos Seime teikiamas Seimo nutarimas, kurį teikia Vyriausybė. Čia ne koncepcija, čia yra Seimo nutarimas, kurį pateikė Vyriausybė. Todėl aš, kaip Seimo Pirmininkė, šio klausimo svarstymą nutraukiu. (Plojimai) Ir kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad tokių precedentų daugiau nebūtų. Kiekviena institucija turi dirbti savo darbą – Seimas negali rengti Vyriausybės nutarimų, kaip Vyriausybė negali rengti Seimo nutarimų. Ir prašau Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinti pagal galiojantį Statutą ir Konstituciją mūsų – tiek Vyriausybės, tiek Seimo – galimybes ir teises, ką mes galim padaryti.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ar galima?
PIRMININKĖ. Šitas projektas, kuris yra registruotas… kokia forma mes turime dirbti toliau… Kad tą problemą reikia spręsti, taip, tačiau teisiškai buvo padaryta neteisingai. Č. Juršėnas. Ministre, ačiū, jūsų misija baigta.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš pritariu, kad ministro misija baigta, ir tai, ką jūs pasakėt, viskas teisingai, bet Seimo statuto 135 straipsnio 1 dalis sako taip, prašyčiau labai įdėmiai visus klausyti: „Įstatymų ir kitų teisės aktų projektus (vadinasi, ir nutarimus) ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui pateikia institucijos bei asmenys, kurie pagal Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.“ (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKĖ. Prašau, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu pritarti tam, ką Č. Juršėnas pasakė, nes tokiu atveju mes atimsim ir iš Prezidentės teisę pateikti nutarimų projektus, pavyzdžiui, dėl paskyrimo į kurias nors pareigas. (Triukšmas salėje) Tai aš tiesiog manau, kad visi turi lygias teises įstatymų leidybos, ir ne pirmas, ir ne paskutinis atvejis, kai Vyriausybė ar Prezidentas, ar Prezidentė pateikia nutarimų projektus. Aš suprantu, kad prieš Kalėdas galbūt jau sunku svarstyti, bet man atrodo, kad čia mes maišom šiek tiek turinio ir formos klausimus. Tai gali Seimas pats svarstyti nutarimo projektą, bet mes paprasčiausiai manome ir manėme, kad reikia eiti į priekį ir toliau diskutuoti, nes diskusija nėra pasibaigusi ir reikalauja iš mūsų vienokio ar kitokio atsakymo. Ar pritarti tiesioginiams rinkimams, ar nepritarti, Seimas tą darys visiškai savarankiškai, bet tą diskusiją būtų gerai daryti šiek tiek racionaliau.
PIRMININKĖ. V. Baltraitienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš manau, reikia svarstyti, kas yra pateikta. Kaip tada paaiškinti, kodėl Vyriausybės programoje atsirado, kad bus parengti dokumentai dėl tiesioginių mero rinkimų? Seimas, gana didelė Seimo dalis, balsavo už tą programą, pritarė, vadinasi, mes ir sulaukėme (gal ir pavėluotai) šito nutarimo. Bet lygiai taip pat, kaip teikia įstatymų projektus, ir ne Vyriausybė priima įstatymą, o priima Seimas, tai aš įsivaizduoju lygiai taip pat ir nutarimą Seimas priims, ne Vyriausybė, bet Vyriausybė parengia projektą. Kodėl Seimas šito nedaro ir valdantieji, kurių Vyriausybė į programą įsitraukė tiesioginius mero rinkimus, nežinau. Turbūt Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos vietoj Seimo narių. Aš siūlau svarstyti toliau šį nutarimą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. A.Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamoji Pirmininke ir Seimo nariai, aš nežinau, kodėl lygioje vietoje, mano manymu, klausimas, kuris visiškai aiškus ir reikalaujantis mūsų politinio apsisprendimo, sukėlė tiek aistrų. Aš manau, čia ne vieta ir ne laikas demonstruoti, na, ar jaustis įsižeidusiems, nei Vyriausybė čia norėjo pažeminti Seimo, nei čia ministrai ką nors nori daryti… Ponas Česlovas gerai pacitavo tai, ką aš norėjau pasakyti. Turime teisę teikti, nes, ta logika vadovaudamiesi, mes turime atmesti visus nutarimus dėl visų pareigūnų paskyrimo.
Mes pasiūlėme išeitį iš tos situacijos, kai praeitoje kadencijoje buvo įpareigota Vyriausybė pateikti dvi koncepcijas. Na, tai pateikėme. Mūsų siūlymas paprastas: pritarkime po pateikimo, tegul grįžta frakcijos ir komitetai į darbinio režimo ritmą, įvertina, kurią koncepciją renkasi, nubalsuoja, nutaria, ir tada Vyriausybė gaus pavedimą rengti įstatymo projektą. Priešingu atveju mes reikalausime, jeigu taip jau kalbama, iš karto balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, ir tada bus aišku. Mes kažkaip bandome dabar viską taip suvelti, supinti. Čia viskas yra labai paprasta. Dalis Seimo narių pasisako už tiesioginius mero rinkimus, kiti pasisako prieš. Štai ir viskas. Tada teikime Konstitucijos pataisą, balsuosime, ir bus aišku, nes reikia ruoštis savivaldos rinkimams.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kolegos L. Sabučio pasakyta, kad štai Konstitucijos pataisa, už kurią pirmo priėmimo metu balsavo praeitos kadencijos Seimas, daugiau nebegali būti svarstoma, nes turi būti iš naujo, tai yra visiškas nonsensas. Mūsų Statuto nustatyta tvarka nėra išskirta, kurios kadencijos. Užpraeitos kadencijos Seimas būtų balsavęs pirmą kartą – vis tiek šis Seimas gali balsuoti antrą kartą. Dėl kadencijos nėra pasakyta Statute. Svarbiausia, kad nebūtų trumpesnė pertrauka tarp balsavimų priėmimo metu kaip trys mėnesiai. Gali būti pusė metų, metai. Tik tada, kai balsuota ir nepriimta priėmimo metu, anksčiau kaip po metų negali būti teikiama. Taigi šiuo atveju jūs, kolega, deja, neteisus. Jau toks precedentas yra buvęs. Taigi šitaip net negalima manyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis kolega Juršėnai ir kolega Sabuti, ir kiti, aš manau, kad Seimo Pirmininkė visiškai teisi vienu svarbiu aspektu. Taip, kiekviena valdžios šaka gali pateikti teisės aktų projektus pagal jų konstitucines kompetencijas. Prezidentės konstitucinės kompetencijos yra nustatytos, kolegos, ir ji gali teikti tai, kas toje kompetencijoje aprašyta. Ir kiekviena valdžia taip pat yra atribota nuo galimybės įeiti į kitos valdžios kompetencijas. Šiuo atveju akivaizdus pavyzdys, kaip mes painiojame kompetencijas. Kas kita, jeigu Vyriausybė teiktų koncepciją kaip priedą prie trumpo įstatymo projekto ar dar ką nors arba tiesiog teiktų Seimui savo požiūrį ir teiktų tokį non paper, angliškai kalbant. Tačiau jokiu Seimo nutarimu tai tikrai daryti negalima. Teisės departamentas dėmesį atkreipė ir į konstitucinę problemą. Todėl mes turime svarstyti.
Kas kita – Seimo nariai, jie gali balsuoti dėl tiesioginių, dėl netiesioginių Seimo rinkimų ir visokių kitokių dalykų, bet Konstitucijos keitimas yra jau išimtinė Seimo kompetencija.
PIRMININKĖ. M. Varaška.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kolegų prašyčiau neužmiršti, kad ant Seimo Pirmininkės stalo dega Betliejaus žvakelė, ir truputėlį prašyčiau ramybės salėje. Aš pritarčiau ir Pirmininkės išsakytai nuomonei ir, manau, priimtas sprendimas yra galutinis. Į gerbiamojo Č. Juršėno argumentus aš atsakyčiau, jog Seimo statuto 134 straipsnis kalba apie kitas galimybes kitiems įstatymų leidybos iniciatyvos subjektams teisės aktų struktūros požiūriu, bet ne kitų kompetencijų požiūriu. Aš pritarčiau ir gerbiamojo V. P. Andriukaičio nuomonei, jog kiti įstatymų leidybos iniciatyvos subjektai gali teikti įvairias (…) tik pagal savo kompetencijos ribas. Tuo tarpu šio nutarimo projekto turinys pranoksta Vyriausybės kompetencijos ribas.
Galiausiai norėčiau pasakyti, jog įstatymų leidybos iniciatyvos subjektų teisės yra vienodos. Šiandien, gerbiamieji, Vyriausybės vadove ir ministre, jūs siūlote tokį perteklinį sprendimą, jog, apvertus jį aukštyn kojom, išeitų taip, jog kiti įstatymų leidybos iniciatyvos subjektai, pavyzdžiui, Seimo nariai, tauta, turėtų taip pat teisę registruoti Vyriausybės nutarimų projektus ir reikalauti juos įgyvendinti remiantis atitinkamomis subjektų teisėmis. (Balsai salėje)
Gerbiamasis pirmininke, aš prašau nemoralizuoti. Atkreipdamas dėmesį į tą lygiavertiškumo principą, prašau Pirmininkės sprendimo nekeisti ir šiandien šio klausimo net nesvarstyti. Vyriausybė gali šį klausimą pateikti per Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto iniciatyvas.
PIRMININKĖ. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, ar jūs neužmiršote – artėja šventos Kalėdos. Šis klausimas mūsų Seime yra baigiamasis. Aš tikrai nesu didelis Statuto žinovas, aš nenorėčiau labai ginčytis ir su ministru A. Čapliku. Bet akivaizdu, kad tas pateikimas ir toks pateikimas kelia emocijas – kas galėjo, kas negalėjo, kas viršesnis, kas neviršesnis. Yra vienintelis protingas sprendimas. Pažiūrėkime vieni į kitus ir pasakykime: atidėkime tą klausimą, tegul susėda Pirmininkė su premjeru, jeigu reikia, valdybos ar dar ko nors, apsispręskime ir ateikime labai ramiai nusiteikę diskutuoti apie esmę. Dabar jau čia ima viršų visai kiti jausmai ir ambicijos. Siūlau ramiai palinkėti visiems, ko aš ir linkiu, nes nebus kitos progos, gerų šventų Kalėdų ir siūlau šitą klausimą atidėti. Sėkmės visiems.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, dėkoju už palaikymą. Tiesiog aš leidžiu visiems norintiems dar kalbėti. Yra priimtas sprendimas. Šio klausimo mes nesvarstome, jis yra baigtas. Toliau. Yra priimtas antras sprendimas. Kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, kaip čia yra dėl to Seimo nutarimo ir kas turi teisę jį teikti, ir kas jo neturi teisės teikti. Pratęstoje sesijoje, kurios pirmasis posėdis bus sausio 14 d., jau bus Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas, jeigu bus neteisingas mano sprendimas ir mano Statuto supratimas, nes Č. Juršėnas kitaip interpretuoja, aš kitaip perskaičiau Statutą, tada grįšime prie šio Seimo nutarimo arba turėsime grįžti prie antro Konstitucijos svarstymo čia, Seime, ir balsavimo būtent šiuo teikiamu klausimu.
Ir paskutinis kalbės Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas R. Šukys.
R. ŠUKYS (LCSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu gerbiamojo kolegos V. Mazuronio pasiūlymui. Tik norėčiau, kad būtų aiškiau suformuluota, kad yra padaryta pertrauka šio klausimo svarstymo pateikimo stadijoje. Etikos ir procedūrų komisija pateiks išvadas, žinosime ateity, kaip elgtis, ir ar gali Vyriausybė teikti projektus Seimui. Aš manau skirtingai nei kolega M. Varaška, bet nesiruošiu čia paskaitų skaityti, čia nėra pirmo kurso studentų auditorija. Bet kokiu atveju mes siūlysime ir, manau, vis tiek reikės apsispręsti sausio mėnesį, ir svarstyti antrą kartą, ir balsuoti dėl Konstitucijos pataisų. O dabar dėl šio klausimo svarstymo mes frakcijos vardu prašome, kad būtų fiksuota pertrauka iki sausio mėnesio posėdžių, kai pratęstoje sesijoje bus eilinis posėdis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai, gerbiamieji vyrai, vis tiek labai norite kalbėti? Prašau. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu pasakyti, kad jūs priėmėte labai puikų sprendimą, jeigu galite, paimkite į dešinę ranką plaktuką, trinktelėkite per tą blynelį, ir bus garsas…
PIRMININKĖ. Bet aš dar negaliu to padaryti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). … ir bus baigtas klausimas. Gerų švenčių! Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašau, E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, man atrodo, mes pagrindinę klaidą padarėme šiandien ryte, įtraukdami šį nutarimo projektą į šios dienos darbotvarkę. Iš kitos pusės (ir jūs su tuo sutinkate), čia iš principo yra negerai padaryta. Kadangi Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pasiūlė pertrauką, tai aš suprantu, kad pertrauka yra iki kito posėdžio, nes kito varianto nėra. Tačiau jeigu mes jau taip nevykusiai pradėjome svarstyti šį klausimą, aš manyčiau, kad mes turėtume užbaigti pateikimo procedūrą. Balsuokime, atmeskime šį nutarimo projektą ir padėkime tašką.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, šis klausimas baigtas. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš norėčiau paminėti dar vieną motyvą, kuris nebuvo paminėtas ir kuris gali būti svarbus šiuo klausimu. Noriu pacituoti Teisės departamento juodai paryškintą išvadą. Išvada skamba taip: „Projektu siekiama nustatyti ne „įgyvendinimo kryptis“, bet reglamentuoti tuos visuomeninius santykius, kurie turi būti reglamentuojami įstatymu ir sudaro vietos savivaldos, tai yra Konstitucijoje ir kituose įstatymuose, numatytų administracinių vienetų teritorinių bendruomenių valdžios ir taip toliau esmę. Manytina, kad šių teisinių santykių reglamentavimas įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu, o ne įstatymu, gali iškreipti iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją, kurios privalo paisyti įstatymų leidėjas ir kiti teisėkūros subjektai ir t. t.“ Ir paminėti bent trys Konstitucinio Teismo nutarimai. Tai gali būti iš viso klausimas dėl to nutarimo prieštaravimo Konstitucijai. Aš siūlau atsižvelgti ir į šį aspektą. Taigi apie gerbiamojo R. Šukio siūlomą pertrauką čia nereikėtų kalbėti, čia reikėtų laukti Etikos komisijos išvadų ir taip pat galvoti valdybai, ką toliau daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes sustabdome šį klausimą ir darome pertrauką, per tą laiką iki sausio 14 d. turėsime Etikos ir procedūrų komisijos išvadą ir žinosime, kaip mums reikia toliau elgtis.
Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad šis mūsų baigiamasis posėdis šiais metais yra 140-asis, o šioje kadencijoje – 165-asis. Jeigu mes šiandien būtume priėmę Pensijų kaupimo įstatymą ir šį Seimo nutarimą, įtrauktą į darbotvarkę, tai šiandien mes turėtume net 50 įstatymų ir Seimo nutarimų priėmimų. Taigi jeigu mes dirbtume taip visus metus, kaip dirbome šiandien, tai nebūtų nei pailgintų darbotvarkių, nei pratęstų sesijų, nei nenumatytų posėdžių ir darbą, kaip visi žmonės, baigtume 18 val. Aš linkiu pailsėti, susikaupti, sugrįžti kitais metais su kita energija, su gera nuotaika, nes kartais nuovargis irgi išmuša iš vėžių, ir ta mūsų nuotaika pabjūra.
Vyteni, aš puikiai žinau, kad yra dar jūsų, kaip Seimo nario, valia, Seimo nario pareiškimas, ir jūs tikrai turėsite galimybę tai padaryti. Visiems jums linkiu kuo geriausios sėkmės, o jūsų šeimoms, svarbiausia, sveikatos, ramybės, vilties ir tikėjimo. O dabar gerbiamasis J. Karosas reikalauja registracijos, taigi registruojamės ir V. Andriukaitis ateina į tribūną šios dienos baigiamajam žodžiui.
16.47 val.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti du trumpus pareiškimus. Pirmasis pareiškimas labai svarbus.
„Į Kalėdų žvaigždę ėjo Trys Karaliai, vienas kraujo lašą nešėsi skarelėj.“ Taip mūsų didysis dainius Justinas Marcinkevičius prieš daugelį metų apmąstė vieną iš sudėtingiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos dramų. Ir po visų apmąstymų poetas viltingai pareiškė, kad „tiktai tas, kurs rinko ašaras ir kraują, į Kalėdų žvaigždę ir dabar keliauja“. Mūsų visai vyresniajai kartai, mūsų senoliams tas į Kalėdų žvaigždę keliaujantis karalius, nors ir rinkęs jų ašaras, nešė jiems viltį ir tikėjimą gėriu. Šiandien tas karalius nustebo išvydęs žlugusias senolių viltis.
Vakar Lietuvos Respublikos Prezidentė visai Lietuvai paskelbė, kad ji pasirašė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, sumažinsiantį mūsų senolių pensijas ir kitas išmokas. Seime šis įstatymas priimtas tik dviejų balsų persvara: 66 – už, 63 – prieš ir 1 susilaikė. Prieš tai 60 Seimo narių parėmė iniciatyvą Seimui nutarimu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pensijų ir kitų išmokų konstitucinės doktrinos išaiškinimo.
Daug įvairių draugijų prašė šalies Prezidentės nepasirašyti šio įstatymo, grąžinti jį Seimui persvarstyti, juo labiau kad Konstitucinis Teismas sutiko nagrinėti Seimo nutarimą dėl Pensijų konstitucinės doktrinos išaiškinimo. Šalies Prezidentė iki tol demonstravo savo ryžtingą stilių, pagrasindama Vyriausybei, kad nepritars „Sodros“ įmokų didinimui ir pensijų mažinimui, įžvalgiai perspėjo visuomenę, kad nors Vyriausybės atskirų narių kompetencija yra abejotina, bet jie bent jau nevagia. Prezidentė, anot žiniasklaidos, kai kam net nustatė 24 val. terminą pasitraukti iš valstybės tarnybos, tuo greičiausiai pelnydama dalies visuomenės simpatijas. Bet štai svarstant tokį jautrų pensijų mažinimo klausimą ryžto Prezidentei pristigo. Ar laiko įsigilinti, ar drąsos, ar konstitucinės teisinės įžvalgos?
Pasirašydama šį įstatymą Prezidentė pabrėžė, kad jis gal ir prasilenkia su Konstitucija. Vakar Lietuvą pasiekė žinia iš Latvijos. Latvijos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Latvijos parlamento priimtas Pensijų mažinimo įstatymas prieštarauja Latvijos Konstitucijai, kad pensininkai – ypatinga socialinė grupė, kurią reikia ginti, o Latvijos parlamentas tos užduoties neatliko.
Kita svarbi žinia – jau iš Lietuvos. Šiandien Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl pensijų konstitucinės doktrinos išaiškinimo, tai greičiausiai įvyks jau po Naujųjų metų. Tikimės, ilgai laukti nereikės. Tačiau ir dabar nebereikia laukti, dabar reikia jau įsigaliojusį Socialinių išmokų, perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą apskųsti Lietuvos Konstituciniam Teismui. Gal mums vėl pavyks suburti 60, o gal daugiau Seimo narių, ir tokį sprendimą priimti Seimo nutarimu. Socialdemokratai tam jau yra pasiruošę. Juk Kalėdos skleidžia gėrį, stiprina tikėjimą žmoniškumu, o į Kalėdų žvaigždę keliaujantis karalius išties turi nešti viltį.
Antras trumpas pareiškimas. Kolegos, pareiškimas ir pasiūlymas Naujųjų metų proga. „Lietuva, Tėvyne mūsų.“ Šiais žodžiais mes pradedame ir užbaigiame tautos atstovybės sesijas, šie žodžiai įkvepia kiekvieną iš mūsų, kai giedame himną pergalių ir pralaimėjimų metu, kai bandome save susieti su tuo vieninteliu žodžiu „Lietuva“. Bet labai retai šiuos žodžius tardami prisimename ir jų autorių, pasiaukojusį Suvalkijos gydytoją Vincą Kudirką, kuris „už minties mūs kovojo liuosybę“ jo paties žodžiais aprašytu idealu. Šią „Ne tas yra didis“ eilėraščio mintį neišduodamas idealų „dėl trupinio aukso ir gardaus valgio šaukšto“ jis drąsiai teigė iki paskutinio savo gyvenimo atodūsio. Ir koks sutapimas! Šis didis Suvalkijos ir visos Lietuvos sūnus yra gimęs gruodžio 31 d.
Mes šiandien išsiskirstysime šv. Kalėdų ir Naujųjų metų pertraukai, tad, mielieji tautos atstovai, pradėkime gražią tradiciją. Kad ir kur sutiktume Naujuosius metus – savo namuose, bendruomenėse ar svečiuose, – prisiminkime gruodžio 31 d. daktarą V. Kudirką, ir keldami tostą už Naujuosius kelkime tostą ir už tą didį humaniškąjį daktaro V. Kudirkos tikslą kovoti „už minties mūs liuosybę“, dirbti už Lietuvą, Tėvynę mūsų. Prisiminkime daktarą V. Kudirką gruodžio 31 d. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iš tikrųjų geras palinkėjimas. Dar kartą visiems ačiū už šiandien dieną, už visus metus, už buvimą kartu, už mūsų bendrą darbą.
Gerbiamieji kolegos, jeigu kas nors buvo negerai, tai palikime už šios salės ir už šių rūmų ribų. Aš tikrai atsiprašau už tai, gal kada suklydau, gal kada ką įžeidžiau, tai prašyčiau kalėdinio atleidimo. Turbūt visi klystame, nes esame tik žmonės. Linkiu susitaikymo, susikaupimo ir iki susitikimo kitais metais pailsėjus ir su naujomis jėgomis. O dabar linksmų švenčių!
2009 m. gruodžio 22 d. plenarinį posėdį baigiame.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.