LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 164
STENOGRAMA
2009 m. gruodžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko
pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2009 m. gruodžio 22 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
10.04 val.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, šiandien po Seniūnų sueigos buvo pakoreguota plenarinių posėdžių darbotvarkė ir pasiūlyta visus nenumatyto posėdžio klausimus, kurie buvo numatyti rytoj, trečiadienį, surašyti į rezervą. Ir kolegos, pasiūlę šį variantą, mano, kad jeigu mes tikrai konstruktyviai dirbsim, visi klausimai, kurie buvo numatyti trečiadienio nenumatytame posėdyje, gali būti išspręsti ir šiandieną. Ir plius yra 5, 6, 7 ir 8 rezerviniai – tai Seimo nutarimai. Kadangi Seime jau nėra gerbiamojo A. Zuoko, o jis buvo įvairiose delegacijose bei komitetuose, tai dabar jau pateiktas vietoj jo kitas žmogus ir dėl to yra teikiamas Seimo nutarimas išbraukti A. Zuoką iš delegacijų pirmininkų ir kitų komisijų. Tai ar galim bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? (Balsai salėje) Prašau, J. Liesys.
J. LIESYS (LCSF*). Gerbiamoji Pirmininke, mes frakcijos vardu prašytume įtraukti Vietos savivaldos modelių ir tiesioginių merų rinkimų projekto Nr. XIP-1582 svarstymą. Tą ketvirtadienį jis kažkaip buvo neapdairiai išbrauktas iš darbotvarkės, nors buvo įtrauktas. Ir frakcija neprieštarauja, kad jis būtų šiandieną ir paskutinis klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Taip, prašau, J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Aš kaip tik dėl šito klausimo. Teisės departamento išvada ganėtinai komplikuota dėl šito klausimo, dėl to siūlau jo neįtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. Šukys.
R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau atkreipti dėmesį, kad kalbama apie nutarimą dėl koncepcijos. Buvo sutarta, kad Konstitucijos pataisa, dėl kurios yra likęs antrasis balsavimas, gali būti sprendžiama ir balsuojama tik po to, kai Seimas pritars vienai ar kitai koncepcijai, pagal kurią bus pateikti įstatymų projektai. Dabar, kada sakoma Teisės departamento, kad prieštarauja Konstitucijai, tai niekada mes neapsispręsim, nes už Konstituciją antrą kartą nebalsuojame dėl to, kad nėra koncepcijos, o koncepcijos netvirtiname, kadangi prieštarauja Konstitucijai, kol ji nepakeista. Tai, gerbiamieji, yra užburtas ratas. Apsispręskime, ar mes pirmiausia koncepciją patvirtiname, ar balsuojame už Konstitucijos pataisą. Bet kokiu atveju mes tuomet reikalausime, jeigu nebus dabar įtraukta dėl koncepcijos, vis tiek reikalausime sausio 14 d., kad būtų balsuojama antrą kartą dėl Konstitucijos pataisos. Ir vieną kartą tas klausimas turi būti baigtas. Žmonėms turi būti aišku, ar bus tiesioginiai mero rinkimai artėjančiuose savivaldybių rinkimuose, ar ne. Nustokime žaisti ir klaidinti žmones, juo labiau kad klausimas buvo įtrauktas į Vyriausybės programą – tiesioginių merų rinkimų išsprendimo klausimas. Buvo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Taip, norėčiau frakcijos vardu paprašyti Elektros energetikos įstatymo priėmimo šiandien nedaryti. Svarstymą pabaigti, o priėmimą atidėti kitam kartui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra dviejų frakcijų pasiūlymai. Vienas – Liberalų ir centro frakcijos pasiūlymas įtraukti į darbotvarkę Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos modelių ir tiesioginių merų rinkimų“ projektą, pateikimo stadija. Kas pritariate Liberalų ir centro frakcijos pasiūlymui įtraukti šį Seimo nutarimą į darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Labai didelis triukšmas salėje. Dar kartą noriu pasakyti: kas už tai, kad įtrauktume Seimo nutarimą „Dėl vietos savivaldos modelių ir tiesioginių merų rinkimų“ į darbotvarkę, kaip siūlo Liberalų ir centro frakcija, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 10, susilaikė 23. Į darbotvarkę Seimo nutarimas „Dėl vietos savivaldos modelių ir tiesioginių merų rinkimų“ įtraukiamas.
Ir Darbo frakcijos pasiūlymas – Elektros energetikos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo daryti tiktai svarstymo tęsinį ir nedaryti priėmimo. Kas už tai, kad būtų tiktai svarstymo tęsinys, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 44, prieš – 29, susilaikė 21. Nepritarta. Lieka ir svarstymo tęsinys, ir priėmimas. Ar galim tada bendru sutarimu darbotvarkę patvirtinti? (Balsai salėje: „Galim!“) Galim. Taigi 2009 m. gruodžio 22 d. darbotvarkė patvirtinta.
10.11 val.
Ir 1-2 darbotvarkės klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-1262(3) – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra likęs tik balsavimas, tad ir kviečiu balsuoti. Dėmesio, gerbiamieji kolegos! J. Razma, V. M. Čigriejienė, S. Šedbaras… Būkit malonūs, visi grįžkit į savo darbo vietas. Balsavimas. Kas už tai, kad būtų priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 58, prieš – 4, susilaikė 25. Įstatymas Nr. XIP-1262(3) priimtas.
10.13 val.
Darbotvarkės 1-3a klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-3208(3) – Civilinio kodekso 1.21, 2.47, 2.49, 2.54, 2.55, 2.58, 2.62, 2.64, 2.65, 2.66, 2.70, 2.71, 2.72, 2.82, 2.100, 2.104, 2.106, 2.114, 2.180 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Priėmimas. Į tribūną kviečiu J. Sabatauską. Gerbiamieji kolegos, siūlau iš karto priimti pastraipsniui. Ar galime priimti 1 straipsnį, nes nėra jokių pasiūlymų? Nėra, gerbiamasis kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Yra dėl Akcinių bendrovių įstatymo. Teisės departamento pastaba.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, čia priėmimas. Dėl kiekvieno įstatymo reikia atskirai. Čia ne svarstymo stadija. Gal jūs tik pakomentuokite, kad dėl Civilinio kodekso nėra.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pastabų ir pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. Ar galima 2 straipsnį priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Priimtas. 21 straipsnis. Priimtas.
Galime dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XP-3208(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas Nr. XP-3208(3) priimtas.
10.16 val.
Civilinio proceso kodekso 580 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3209(3) (priėmimas)
Civilinio proceso kodekso 580 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3209(3). Po svarstymo nėra gauta jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinio proceso kodekso 580 straipsnio papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas Nr. XP-3209(3) priimtas.
Norėčiau paklausti gerbiamojo J. Sabatausko. Ar galima sujungti projektus Nr. XP-3208 ir Nr. XP-3029 po priėmimo? Negalima. Du skirtingi. Dėkoju. Vadinasi, lieka tas pats.
10.18 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-894(3) (sujungti Nr. XIP-894(2) ir Nr. XIP-715(3) – Kredito unijų įstatymo 5, 6, 9, 11, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jokių pasiūlymų priėmimo metu negauta.
Dėl 1 straipsnio galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Ir 5 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
Dėl viso įstatymo. Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kredito unijos tai yra pinigai. Ir daugiausia yra skolinti pinigai. Dabar mes, panaikindami, kad notarai tvirtina parašus, galime įsileisti į kredito unijų steigimą visokius sukčius, teistus ir t. t., nes tie steigėjai… Jis iš Klaipėdos atvažiavo į Vilnių, tas, kuris moka suktybes daryti, turi nešvarių pinigų, suranda kitus, įsteigia kredito unijas. Kas po to, kai jie visko pridaro? Todėl, manau, ten, kur yra pinigai ir disponuojama svetimais pinigais, turi būti aiški tvarka ir drausmė, nes atsako notarai. Jie net yra apsidraudę, ir jeigu jie padaro klaidą ir dėl to patiria nuostolių, jie ir atsako. Šiuo atžvilgiu nėra jokios atsakomybės. Todėl aš balsuosiu prieš. Gerbiamieji kolegos, gerai pagalvokite, kai patikėsite savo pinigus kredito unijoms, ar nebus taip, kad paskui iš tos kredito unijos bus kaip su EBSW.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras – už.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, mes šį klausimą labai atidžiai svarstėme, taip pat klausimą dėl notaro vaidmens, ir tikrai nėra jokio pavojaus. Aš atkreipiu dėmesį. Jūs matote tik tam tikras pataisų frazes. Jeigu skaitytumėte visą tekstą, ten yra gana gerai sudėliota dėl dokumentų teisėtumo, dėl aktyvaus notarų vaidmens ir t. t. Čia kalbama tik apie pačių parašų tikrumą, bet ne apie dokumentų teisėtumą, dokumentų turinį. Jeigu visą tekstą matytumėte apskritai, koks jis bus po pakeitimo, tikrai nėra jokio pavojaus, kad kredito unijos ar kitos verslo bendrovės, kur šiek tiek supaprastinama biurokratinė tvarka, bus įsteigtos neteisėtai ir išplaus pinigus. Tikrai tokio pavojaus nėra, nes, dar sykį reaguodamas į kolegos J. Veselkos nuogąstavimą, sakau, kad tą klausimą mes labai atidžiai nagrinėjome. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Sabutis – už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip pat norėčiau išblaškyti J. Veselkos abejones dėl parašų tikrumo. Steigėjai yra asmenys, kurie pasirašo, ir ar tvirtins, ar netvirtins po to notaras nėra tiek svarbu. Svarbiausia, kad įstatai yra registruojami Registrų centre, ir atsakomybę prisiima jau šitos institucijos. Be to, ir S. Šedbaras kalbėjo, jog yra visa procedūra dėl kredito unijų pagrįstumo ir teisėtumo. Manau, abejonės yra galbūt perdėtos, ir kviečiu balsuoti už šias pataisas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Kredito unijų įstatymo 5, 6, 9, 11, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 74, prieš – 5, susilaikė 15. Kredito unijų įstatymo 5, 6, 9, 11, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.23 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo 5, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-895(2). Jokių pasiūlymų priėmimo metu negauta. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo. Ar, gerbiamasis Saudargai, norite būtinai kalbėti, nes prieš nėra?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ne, jeigu prieš nėra, tai aš atsisakau.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Labdaros ir paramos fondų įstatymo 5, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 84, prieš – 2, susilaikė 6. Labdaros ir paramos fondų įstatymo 5, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.24 val.
Darbotvarkės 1-3e klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-896(2) – Profesinių sąjungų įstatymo 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Irgi jokių pasiūlymų negauta. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Profesinių sąjungų įstatymo 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 100, prieš – 2, susilaikė 1. Profesinių sąjungų įstatymo 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.26 val.
Politinių partijų įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-897(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIP-897(2) – Politinių partijų įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadijoje jokių pasiūlymų negauta. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Politinių partijų įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys. Už – 99, prieš – 1, susilaikė 1. Politinių partijų įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.26 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-898(2) – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymas vieno straipsnio. Galima iš karto priimti.
Kas už tai, kad Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.28 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-899(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIP-899(2) – Ūkinių bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Ūkinių bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 103, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ūkinių bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.29 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-900(2) – Sodininkų bendrijų įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymas dviejų straipsnių. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Sodininkų bendrijų įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Sodininkų bendrijų įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.30 val.
Įstatymo projektas XIP-901(3), sujungti XIP-901(2) ir Nr. XIP-714(2) – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymas dviejų straipsnių. 1 straipsnis, galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis, galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl viso įstatymo J. Ramonas – prieš.
J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, čia kaip ir su Kredito unijų įstatymu, aš manau, vis dėlto neteisinga, kad nereikia eiti pas notarą ir tvirtinti parašų. Ir ne tik kad neteisinga, bet tam tikra prasme gana pavojinga dėl to, kad yra kuriama organizacija, kuri užsiims verslu, ir neduok Dieve, jeigu kas nors nepavyks šiai verslo įsteigtai įstaigai, kas tada atsakys?
Dar kitas dalykas. Vis dėlto kooperatinė bendrovė yra ne uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė, kurioje vienaip ar kitaip akcijų paketą valdo vienas žmogus ar keli, jie atsako. Taigi manyčiau, kad tai yra pernelyg supaprastinta. Nėra didelių sunkumų tiems žmonėms, kurie steigia kooperatinę bendrovę, nueiti pas notarą, susitvarkyti dokumentus ir po to iškilus neaiškumams, kad būtų iš ko ir išieškoti pinigus, juo labiau kad yra investiciniai projektai, kuriuose galima dalyvauti, o atsakomybės niekas… gali būti taip, kad nebus kam prisiimti. Taigi manyčiau, kad gal ir per anksti, vėlesniu etapu po daugelio metų gal reikėtų tai svarstyti, bet šiuo etapu, manau, jis yra per ankstyvas, neteisingas ir netgi pavojingas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras – už.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, niekaip negaliu suprasti, kodėl vienai rūšiai iš viso šio sąrašo reikia daryti išimtį. Čia lygiai tie patys argumentai kaip ir kredito unijų atveju. Kuo čia dėtas notaras? Atsako fiziniai juridiniai asmenys, juridinių asmenų įgalioti atstovai, fiziniai asmenys pasirašo sutartį, steigimo sutartį, kitus dokumentus, ir jie visiškai už tai yra atsakingi. Kam čia dar viena papildoma procedūra ir papildomos išlaidos? Registrų centre registruojant dokumentus bus patikrintas asmenų tapatumas, tai yra lygiai tas pats, tačiau yra išvengiama vienos biurokratinės papildomos procedūros.
Dar kartą kartoju, neįsivaizduoju, kuo čia kooperatinė bendrovė yra tokia ypatinga lyginant su kitomis veiklos rūšimis. Todėl aš manau, kad jeigu yra bendras modelis, bendras pagal Civilinį kodeksą sumodeliavimas įvairaus pobūdžio institucijų, įmonių, įstaigų steigimo, tai turime vienodai ir reaguoti. Todėl, kolegos, siūlau balsuoti už ir nedaryti kokių nors išimčių atskiroms verslo veiklos rūšims.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 92, prieš – 3, susilaikė 7. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.34 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-902(2) – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Pasiūlymų priėmimo stadijai nėra. 1 straipsnį galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 3. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.35 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-903(3), sujungti Nr. XIP-903(2) ir Nr. XIP-716(3), – Viešųjų įstaigų įstatymo 5, 6, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jokių pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas.
Visas įstatymas. Balsuojame. Viešųjų įstaigų įstatymo 5, 6, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kas už priėmimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Viešųjų įstaigų įstatymo 5, 6, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.37 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-904(2) – Žemės ūkio bendrovių įstatymo 3, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Trys straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo M. Bastys – prieš.
M. BASTYS (LSDPF). Atsiprašau, aš atsisakau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Žemės ūkio bendrovių įstatymo 3, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 3, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.38 val.
Bankų įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-905(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIP-905(2) – Bankų įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas. Du straipsniai. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad būtų priimtas Bankų įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 101, prieš – nėra, susilaikė 3. Bankų įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.39 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-906(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIP-906(2) – Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatymas vieno straipsnio.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 1. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.40 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-907(2) – Asociacijų įstatymo 5, 6, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įstatymas iš trijų straipsnių. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad Asociacijų įstatymo 5, 6, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Asociacijų įstatymo 5, 6, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.41 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-908(2) – Akcinių bendrovių įstatymo 4, 7, 12, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Nori kalbėti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, čia yra Teisės departamento pastaba, gauta po svarstymo, kad reikėtų suvienodinti 1 straipsnio pavadinimą, kad jis atitiktų turinį. Taigi pavadinime vietoj 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto pripažinimas netekusiu galios ir… vietoj „5 dalies pakeitimas“ būtų „6 dalies pakeitimas“. Taip išėjo, nes svarstymo metu atsirado viena papildoma dalis prieš tai. Taigi reikėtų pritarti Teisės departamento pastabai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti Teisės departamento pastabai 1 straipsniui? Pritarta. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 3 straipsnį? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 4, 7, 12, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Akcinių bendrovių įstatymo 4, 7, 12, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.43 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-909(2) – Centrinės kredito unijos įstatymo 9, 11, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jokių pasiūlymų nėra. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad Centrinės kredito unijos įstatymo 9, 11, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 91, prieš nėra, susilaikė 6. Centrinės kredito unijos įstatymo 9, 11, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.44 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-910(2) – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymas dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys. Už – 87, prieš nėra, susilaikė 4. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.45 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-911(2) – Individualių įmonių įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymas dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Individualių įmonių įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 93, prieš nėra, susilaikė 3. Individualių įmonių įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.46 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-717(3) – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vienas straipsnis. Galime balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.47 val.
Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-718(3) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIP-718(3) – Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio pakeitimo įstatymas. Vienas straipsnis. Galime balsuoti dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 98, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.49 val.
Ir paskutinis šito paketo Nr. XIP-719(3) – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 91 straipsnio pakeitimo įstatymas. Vienas straipsnis. Balsuojame dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 91 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai. Už – 105, prieš nėra, susilaikė 2. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 91 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.50 val.
Darbotvarkės 1-4 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-1475(3) – Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 10, 14, 22, 23, 24, 25, 28, 32, 36, 38, 39, 41, 42, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Į tribūną kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką D. Budrį. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, diskusijos įvyko, dabar yra tik pasiūlymai. Gal mes tada pastraipsniui pasiūlymus, gerbiamasis pirmininke. Prašau.
16 straipsnio 2 daliai yra Seimo nario R. Žilinsko pasiūlymas. Gerbiamasis Žilinskai, prašau pristatyti pasiūlymą. Prašau pristatyti.
R. ŽILINSKAS (VLF). Norėčiau trumpai pasitikslinti. Kuriai daliai?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kalbėkite garsiau, yra 16 straipsnio 2 daliai.
R. ŽILINSKAS (VLF). Šia pataisa siekiama atkurti teisingumą, kad sodų bendrijos nemokėtų už lokaliųjų tinklų eksploatavimą, kai jie iš tiesų nėra eksploatuojami skirstomųjų tinklų.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Prašau.
D. BUDRYS (TPPF). Ekonomikos komitetas apsvarstė gerbiamojo R. Žilinsko pasiūlymą ir nusprendė, kad šie pasiūlymai turi būti sprendžiami poįstatyminiais aktais. Tai yra tiksliau, energetikos ministro gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1243 patvirtintame vartotojų lėšomis ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo… įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos apraše.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra dešimt Seimo narių, palaikančių R. Žilinską?
Balsavo daugiau negu dešimt Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, svarstome R. Žilinsko pataisą. Dabar vienas už pataisą, kitas prieš pataisą. Už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų R. Žilinskas pataisė savo pataisą, realiai išbraukė tuos nuostolius, kurie patiriami transformatorinėse, ir aš manau, kad sodininkų bendrijos, jeigu jos nutars būti elektros energijos skirstytojos ir sugebės susitvarkyti tą visą veiklą, tai galės nusipirkti šiek tiek pigiau elektros ir parduoti savo sodininkų bendrijos nariams. Tokiu būdu šitas įstatymas dar kuo padės? Kai energetikai pamatys, kad tokia veikla galima, jie labai greitai išpirks visus elektros tinklus, kurie dabar yra soduose, nors iki šios dienos labai spardydavosi, labai nenorėdavo, sakydavo, kad ten minusinė vertė ir visi kiti dalykai. Manau, po šios įstatymo pataisos priėmimo bus per kokius tris mėnesius rasti kompromisai, iš sodininkų bendrijų tie tinklai išpirkti. O jeigu neišpirks, vadinasi, sodininkai galės eksploatuoti savo tinklus už tą kainų skirtumą, kuris susidaro tarp aukštos ir žemos įtampos. Aš sveikinu šį R. Žilinsko pasiūlymą.
PIRMININKĖ. A. Endzinas – prieš.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų džiugu, kad trečią ar ketvirtą kartą tobulinant šį straipsnį jau pasiekiama tam tikros pažangos tekste, tačiau išliko viena abejonė, kurią turėčiau pasakyti, kad šiandien pagal tekstą, kuris yra užregistruotas, kad jeigu pagal skaičiavimus ekonomiškai daryti arba įgyvendinti pasiūlymą nėra pagrindo, tada apskaita iškeliama į aukštos pusės… Kitaip sakant, tai prieštarauja esamai įstatymo nuostatai, kad viena vartotojų grupė negali būti išskiriama ir jos galimybių gauti elektros energiją pagerinimas negali būti padarytas kitų vartotojų sąskaita. Viena vartotojų grupė negali diskriminuoti kitos. Ir iš tikrųjų šioje vietoje atsiras kolizija tarp straipsnių. Vienas straipsnis prieštaraus kitam. Siekis iš tikrųjų yra geras, visiškai su tuo sutinku, tačiau nėra techniškai pakankamas. Vien tik dėl šios dalies mes padarysime vieno straipsnio prieštaravimą kitam. Bus labai keblu vykdyti įstatymą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate R. Žilinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 3, susilaikė 47. Pataisai pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamasis A. Endzinas dėl vedimo tvarkos?
A. ENDZINAS (LSF). Taip, gerbiamoji Pirmininke, iš tikrųjų savo pasisakyme bandžiau atkreipti dėmesį, kad tokiu būdu vienas straipsnis prieštaraus kitam straipsniui. Norėčiau atkreipti komiteto pirmininko dėmesį į tą dalyką, jūs žinote problemą. Ir išties galbūt verta būtų, aš tiesiog siūlau jums kaip pristatančiajam padaryti pertrauką, kad būtų galima suderinti straipsnius.
D. BUDRYS (TPPF). Iš tikrųjų atsižvelgdamas į gerbiamojo A. Endzino pasiūlymą, aš siūlyčiau padaryti šio klausimo pertrauką iki kito posėdžio po pietų. Pertrauką.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininkas prašo pertraukos iki kito posėdžio. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš suprantu, kad Audrius čia padeda komiteto pirmininkui, bet aš nematau jokios straipsnių kolizijos. Nėra nė tarp vieno. Pasakykite, kuris straipsnis dabar pykstasi su kuriuo? Čia yra vienintelis straipsnis, kurį mes pataisėme ir kuriuo leidome padaryti vieną kartą teisingumą, tai yra tie sodų bendrijų nariai, iš kurių visą laiką energetikai tyčiojosi sakydami, kad jų tinklai niekam neverti, mokėjo ir už savo tinklų sodų bendrijose eksploataciją, ir visą elektros energijos kainą. Dabar šia pataisa mes priversime arba išpirkti, arba mokės sodininkai tokią pat kainą, kokią moka ir visi kiti vartotojai. Nematau, kur čia yra prieštaravimas.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš kalbėsiu dėl vedimo tvarkos, ne dėl argumentų, nes dėl argumentų dabar kalbėti negalima. Jeigu dabar yra kolizija tarp straipsnių, komiteto pirmininkas mums turi nurodyti tuos straipsnius, tarp kurių yra kolizija, ir imti pertrauką ne iki kito posėdžio, gerbiamoji Seimo Pirmininke, nes reikės jiems suderinti tekstus. Vadinasi, jie turi grįžti į komitetą ir komitete suderinti. Kitaip sakant, jie turi prašyti pertraukos dėl esminio straipsnių prieštaravimo panaikinimo. O Seimas dėl šios pataisos jau yra apsisprendęs. Todėl norėčiau fiksuoti, kad Seimas dabar dėl šios pataisos apsisprendė. Vadinasi, turi derinti kitas pataisas. Todėl pertrauka komitete turi būti ilgesnė.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kad Seimas yra apsisprendęs, tai čia jau yra fiksuota ir jokios abejonės nėra.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų frakcijos keli nariai nesuprato, už ką balsuoja, ir aš frakcijos vardu prašau balsuoti iš naujo. Galbūt tai padės išspręsti tą situaciją. Nes iš tikrųjų salėje didelis triukšmas, šiaip prieš balsuojant visi turėtų pagalvoti, ar iš viso mes galime balsuoti dėl straipsnio, kurio pagrindiniame projekte net nebuvo. Iškeliamas visai naujas straipsnis. Ponas R. Žilinskas turėtų pagalvoti, ar nepatiria interesų konflikto, nes jo padėjėjas yra sodų bendrijos pirmininkas, kuris jam tą pataisą parengė ir privatiems interesams atstovauja. (Triukšmas salėje) Čia yra daug momentų, dėl kurių reiktų pagalvoti.
PIRMININKĖ. Prašom. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis Jurgi Razma, tokiu atveju aš siūlyčiau visiems, kurie turi sodus, kurių giminės turi sodus, nedalyvauti balsavime. Tai čia neliks nė vieno Seimo nario.
Dabar kalbant apie balsavimus. Nurodykit man konkretų Statuto straipsnį, pagal kurį reikia perbalsuoti todėl, kad kažkokia frakcija apsižioplino ir nežino, už ką balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai yra tik vienintelis pranešėjo prašymas pagal 154 straipsnį. Jeigu pranešėjas reikalauja ir mano, kad priimtoms pastaboms ir papildymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų pataisų, papildymų gali būti daroma svarstymo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausio Seimo posėdžio. Taigi komiteto pirmininkas teisėtai tą padarė, ir mes balsuodami turime apsispręsti. (Balsai salėje) Aš dar nebaigiau kalbėti, o jūs vidury sakinio nutraukiate. Aš noriu paprašyti, kad susikauptume, kad visi suprastume, dėl ko balsuojame. Komiteto pirmininkas paprašė pertraukos iki kito posėdžio svarstymo stadijoje. Taigi dabar balsuodami ir apsisprendžiame. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio pagal komiteto pirmininko prašymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 3, susilaikė 13. Pertrauka iki popietinio posėdžio. Prašau.
Replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke, kad davėte repliką po balsavimo, bet aš norėjau dėl vedimo tvarkos. Pasakysiu kodėl. Dvi R. Žilinsko pataisos liko neapsvarstytos. Tai ar mes dabar, kai komitetas apsvarstys šią vieną pataisą, pritars arba nepritars, grįšime į svarstymą, pateiks tas dvi pataisas, vėl kas nors neatitiks, vėl darysime pertrauką? Kaip darysime?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš pagal Statutą paaiškinsiu. Kadangi tos dvi R. Žilinsko pataisos jau buvo užregistruotos po svarstymo, tai jos turėtų būti priėmimo stadijoje pateiktos. Šiuo atveju buvo svarstymo tęsinys ir svarstymo tęsinio metu buvo tik viena pataisa, dėl kurios buvo paprašyta pertraukos. Bet komiteto pirmininkas turi organizuoti dabar komiteto posėdį, suredaguoti po priimtos pirmosios pataisos ir kartu po svarstymo iki priėmimo stadijos, kuri bus, tikiuosi, po pietų, dar ir dvi kitas pateiktas pataisas. Taip yra pagal Statutą. Prašom. K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, reikia atkreipti dėmesį, kad tada reikia keisti ir šio įstatymo pavadinimą, nes jis skamba taip: „Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 2, 5, 6 straipsnių“… Nėra 1 straipsnio, faktiškai reikia tada keisti ir pavadinimą. Faktiškai mes net negalėjome teikti svarstyti pataisos, kadangi nebuvo pavadinime, nebuvo įstatyme šio straipsnio.
PIRMININKĖ. Komitetas dabar ir suredaguos, ir apsispręs, ir pateiks mums po pietų suredaguotą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Negalima svarstyti pataisos.
PIRMININKĖ. Galima.
11.05 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-999(4), eurointegracinis, – Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo 2, 9, 12 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas. Liko, kolegos, tiktai balsavimas. Taigi susikaupiame. Balsuojame. Kas už tai, kad Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo 2, 9, 12 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 57, prieš – 3, susilaikė 13. Įstatymas Nr. XIP-999(4) priimtas.
11.06 val.
Įstatymas Nr. XIP-659(5) – Teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Liko tiktai balsavimas. Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Priėmimas. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-659(5), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 9. Teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
11.07 val.
Įstatymas Nr. XIP-6603 – Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu A. Petkų – Aplinkos apsaugos komitetas.
J. Šimėnas. Prašau.
Gerbiamieji kolegos, tada siūlyčiau pastraipsniui. 1 straipsniui yra gerbiamojo V. Kurpuveso ir E. Tamašausko pasiūlymai. Gerbiamasis Kurpuvesai, prašau pasiūlyti. Gerbiamasis pirmininke, tai kaip jūs suredagavote Teritorijų planavimo įstatymą pagal Vietos savivaldos įstatymą?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, suredaguota. Kadangi Seimas balsavo už V. Kurpuveso pasiūlymą, tai dabar skambės taip, kad 16 straipsnio 3 dalies 8 punktas yra toks: „Detaliųjų planų koncepcijos ir savivaldybių rengiamų specialiųjų planų tvirtinimas“, o 8 dalies 12… Ai, tai čia bus 2 straipsnis. Dėl 1 straipsnio.
PIRMININKĖ. Noriu paklausti autoriaus gerbiamojo V. Kurpuveso. Ar jūs sutinkate su tokia komiteto redakcija? Sutinka. Ar galime bendru sutarimu tada pritarti Aplinkos komiteto redakcijai pagal visus pasiūlymus? Dėkui.
Dabar kitas, 2, straipsnis.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ir 2 straipsnis taip pat suredaguotas pagal buvusį Seimo sprendimą. Dabar jis skamba taip (29 straipsnio 8 dalies 12 punktas): „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina detaliuosius planus ir jo koncepcijai priskirtus specialiuosius planus.“ Oi, atsiprašau „jo kompetencijai“. Čia yra kompetencija priskiriama savivaldybių administracijos direktoriams.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kurpuvesai, jūs sutinkate su tokia redakcija? Prašau pakomentuoti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš, jeigu galima, dar kartą pakartosiu, gal neaiškiai perskaičiau: „Savivaldybės tarybos pavedimu tvirtina detaliuosius planus ir jo kompetencijai priskirtus specialiuosius planus.“
V. KURPUVESAS (VLF). Taip, gerbiamoji Pirmininke, čia viskas gerai, bet, gerbiamasis pirmininke, jūs, man atrodo, šiek tiek kitaip pacitavote 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą, negu jūs siūlote. Tai tiesiog galbūt protokolui būtų neblogai pakartoti jūsų tą tikrąją redakciją, kuri yra jūsų posėdžio protokole.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Galiu pakartoti: „savivaldybės lygmens specialiųjų detaliųjų planų tvirtinimas.“
PIRMININKĖ. Tai tinka taip? O dėl antros redakcijos? Irgi tinka? Dėkoju. Dėkoju komiteto pirmininkui.
Gerbiamieji kolegos, ar galime 1 straipsnį priimti su Aplinkos komiteto redakcija? Galime. Dėkoju, priimta. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimta. Ir 3 straipsnis. Galime priimti? Priimta.
Dabar dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nėra. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 29 straipsnio papildymo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 9, 6, atsiprašau. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 29 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
11.12 val.
Darbotvarkės 1-7 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-9942, – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską.
Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pranešėjau, gal pakomentuokite, ar buvo gauta kokių pasiūlymų iki priėmimo.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šio įstatymo pakeitimo projekto Teisės departamentas vakar pateikė savo išvadą. Turiu pasakyti, kad ji kartoja jau apsvarstytą, iš dalies kartoja jau apsvarstytą, išvadą, kuriai komitetas nepritarė, kadangi įstatymo projekto priedo 2 straipsnyje nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo datos bus parengti tvirtinti teisės aktai, reikalingi šiam įstatymui įgyvendinti. Tai pakartojimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkui pranešėjui. Gal galime tada, gerbiamieji kolegos, pagal skirsnius?
1 straipsnis. Priimtas. Toliau pirmasis skirsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Antrasis skirsnis. Priimtas. Trečiasis skirsnis. Priimtas. Ketvirtasis skirsnis. Priimtas. Penktasis skirsnis. Priimtas. Šeštasis skirsnis. Priimtas. Septintasis skirsnis. Priimtas.
Ir įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, yra 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas Nr. XIP-994(2) priimtas.
11.14 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-758(2) – Valstybės tarnybos įstatymo 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Įstatymas keturių straipsnių. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės įstatymo 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Valstybės tarnybos įstatymo 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
11.15 val.
Priešgaisrinės saugos įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiam įstatymo projektui vakar gautos Teisės departamento išvados komiteto posėdyje buvo apsvarstytos. Vienai išvadai buvo pritarta ir įstatymo įsigaliojimo terminas, išskyrus 12 straipsnį, nustatytas 2010 m. kovo 1 d. Antram siūlymui nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti Teisės departamento išvadai? Taigi priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Priešgaisrinės saugos įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas Nr. XIP-69(2) priimtas.
11.18 val.
Įstatymo projektas Nr. XIP-1153(2) – Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 34, 341, 342, 343, 344, 345 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Priėmimas. Kviečiu J. Pinskų, Aplinkos apsaugos komitetas. Gerbiamasis pranešėjau, gal pastraipsniui. 1 straipsniui pataisų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Yra V. Babiliaus pataisa. Gerbiamasis Babiliau, prašau pristatyti pataisą.
V. BABILIUS (TPPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pataisos esmė yra ta, kad numatoma įstatymo projekte išplėsti finansuojamų priemonių ratą, t. y. finansuoti ne tik visuomenės švietimą, bet ir savivaldybių darbuotojų, atliekų tvarkytojų mokymą ir Valstybės kontrolės pareigūnų švietimą. Plečiant finansuojamų priemonių … plečiant ratą priemonių, lėšos švietimui yra mažinamos, t. y. nepasieksim reikiamo efektyvumo. Pagal Europos Komisijos sudaryto Eurobarometro užsakytą tyrimą lietuviai Europoje yra paskutinėje vietoje. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje yra 52 % informuotų žmonių, o Lietuvoje – tiktai 34 %, Olandijoje ir Danijoje – po 78 %, net Slovėnijoje – 74 %. Tai aš labai prašyčiau neriboti iš Atliekų tvarkymo programos skiriamų lėšų dėl viešinimo, nes Lietuvoje yra didžioji dalis žmonių, kurie labai reaguoja į spaudos, radijo, televizijos teikiamas žinias, ir dėl to reikėtų lėšų negailėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
J. PINSKUS (DPF). Komitetas V. Babiliaus pasiūlymui nepritaria. Buvo 3 prieš, 1 susilaikė ir 2 – už.
PIRMININKĖ. Gal argumentuokit kodėl.
J. PINSKUS (DPF). Argumentai tokie: kol nėra sukurta efektyvi atliekų tvarkymo sistema, tikslinga riboti programos lėšų dalį, skirtą visuomenės ir savivaldybių darbuotojų švietimui ir informavimui atliekų tvarkymo klausimais. O gamintojai, importuotojai, Aplinkos apsaugos pareigūnai jau pagal savo atliekamas funkcijas ir pareigas privalo būti gerai informuoti ir neturi būti remiami šios programos lėšomis. O visuomenės ir savivaldybių darbuotojų mokymams bus skiriama 5 % lėšų. Šiame įstatyme taip yra.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys V. Babiliaus pasiūlymą?
Yra daugiau negu 29. Taigi svarstome. Už pataisą kalba A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai paprastai noriu pasakyti, kad, pirmas dalykas, atkreipčiau dėmesį į labiau precizišką Seimo statuto laikymąsi, nes komitetas ėmėsi svarstyti straipsnį ir čia įrašė tuos 5 %, kuriuos siūlo išbraukti V. Babilius, nors originaliame projekte, kurį atsiuntė Vyriausybė, šis straipsnis iš viso nebuvo liečiamas. Tai dabar svarstyti, ar čia 5 % palikti, ar 7 %, ar 3 %, mano manymu, tikrai ne tokiu būdu reikėtų tai daryti. Jeigu komitetas nori apriboti programos lėšas, tai turi tai svarstyti visiškai kitais būdais, t. y. remdamasis Statutu ir registruodamas visiškai atskirą įstatymo pataisą. Visiškai naują. O šiuo atveju staiga atsirandantis pataisymas, visai nederintas su Vyriausybe, nederintas su ministerija, mano manymu, tikrai yra ne taip pateiktas, todėl aš pritariu V. Babiliaus pataisai, kuri iš esmės yra labiau procedūrinė negu turinio. Todėl siūlau iš tikrųjų pritarti V. Babiliui. O jeigu yra norų šitokį dalyką spręsti, tai prašau spręsti tai Statuto nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. J. Šimėnas – prieš.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jūs puikiai žinote, kad šiuo metu neturime ko viešinti. Visos atliekos surenkamos ir išvežamos į sąvartynus. Kai kalbama, kad Danijoje, Olandijoje, Latvijoje, Estijoje visuomenė labiau žino, ką daryti, tai žino todėl, kad yra sukurta sistema – rinkimas, rūšiavimas, perdirbimas, naudojimas. Komiteto nuostata buvo – pirmiau sukurkime sistemą, įgyvendinkime ją ir tada sakykime, ką žmonės turi daryti. O mes dabar pradedame: sakykime, ką žmonėms daryti, o viską vežkime į sąvartynus. Tai, mano nuomone, iš tikrųjų mūsų komiteto pasiūlymas yra esminis. Beje, šis pasiūlymas buvo priimtas Seimo po svarstymo, nes mes jį pateikėme svarstymo stadijoje ir Seimas pritarė po svarstymo, o dabar priėmimo stadijoje siūloma išbraukti. Manau, kad tai būtų neteisinga. Dar yra klausimas, kas gali paneigti, kad čia slypi kiti interesai?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, reikia balsuojant apsispręsti. Kas pritariate V. Babiliaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 44, prieš – 14, susilaikė 33. Pataisai nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.
3 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. Ir 8 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo prieš nori kalbėti K. Daukšys. K. Daukšys kalbės prieš įstatymą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kodėl aš negaliu šiam įstatymui pritarti? Čia visi gražiai apie mokymus šneka, apie kitus dalykus. Pirmas dalykas, sakau, bus pinigai, kuriuos bus galima naudoti, kaip nori, tai yra jiems negalios nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei kiti dalykai. Antras dalykas, tie pinigai ir dabar gaunami ir, užuot padarę tas sistemas, pagal tą įstatymą mes vėl iš naujo kursime. Aš manau, nebus nei rūšiavimo įdiegta, nei šiukščių surinkimo, nei kitų dalykų, o dar kartą apsimesime, kaip išnaudoti pinigus ne toms sritims, kurios veikia. Aš manyčiau, kad šis įstatymas yra korupcinis, aš jau ne kartą tai esu sakęs. Už tokį įstatymą balsuoti negaliu.
PIRMININKĖ. J. Pinskus – už.
J. PINSKUS (DPF). Mielieji kolegos, šis įstatymas yra dėl importuotojo, atliekų tvarkytojo ir gamintojo apibrėžimų neatitikimo. Europos Bendrijų komisija jau pradėjo pažeidimų procedūrą. Todėl siūlau šiam įstatymui pritarti, kitaip jau po Naujųjų metų gresia didžiulės baudos.
Dėl K. Daukšio paminėto įstatymo 34 straipsnio. Šios lėšos bus skirtos atliekų tvarkymo sistemai kurti. Šitų atliekų tvarkymo sistemai kurti programinės lėšos būtinos. Jos bus naudojamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Kur čia konkurencijos pažeidimai? Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti ir balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad būtų priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 34, 341, 342, 343, 344, 345 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 69, prieš – 2, susilaikė 28. Įstatymas Nr. XIP-1153(2) priimtas.
11.28 val.
Seimo rezoliucija „Dėl numatomo didžiosios dalies Vilniaus savivaldybei priklausančio turto privatizavimo“. Kviečiu į tribūną V. P. Andriukaitį. Priėmimas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, atsižvelgę į pastabas, kurios buvo išsakytos pateikimo metu, ir argumentus, kuriuos jūs, kolegos, teikėte, taip pat suderinus su visa redakcine komisija, visais jos nariais, kurie buvo deleguoti frakcijų, teikiame jums bendrą tekstą, kuris yra šiek tiek koreguotas, atsižvelgus į diskusijas. Visų pirma, kaip matote, nėra tokių išankstinių nuostatų dėl galimų įvairių įtarimų, taip pat papildyta, kad Vyriausybės atstovas turėtų atidžiai stebėti tą procesą. Žinoma, Vyriausybė turėtų vertinti Valstybės kontrolės audito išvadas, taip pat susitikusi su savivaldybe ieškoti, kaip padėti Vilniaus miesto savivaldybei, nes Vilniaus miestas yra patekęs į gana sudėtingą situaciją. Taigi iš esmės jūs tekstą turite, suderinta bendru sutarimu, visai komisijai pritarus. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Dabar 4 – už ir 4 – prieš. L. Sabutis – už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Reikia padėkoti darbo grupei, pateikusiai patikslintą rezoliucijos tekstą. Rezoliucija tai yra Seimo pageidavimas. Šiuo atveju suderinta ta prasme, kad yra paminėtos įvairios institucijos, kurios ir turėtų tai daryti. Kadangi tai yra susiję su konkrečia savivaldybe ir dėl konkrečių reikalų, aš pritariu, kad šie rezultatai būtų būtent tokie, kokius mes įsivaizduojame pagal šią rezoliuciją. Tikiuosi, kad iniciatoriai po tam tikro laiko informuos Seimą, kaip įvykdyta ši rezoliucija. Todėl pritariu ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų rezoliucija – tai tas pats, kas laikraštyje parašytas straipsnis – paskaitei ir išmetei. Dabar pasakykit, žodžiai „reiškia susirūpinimą“. Tai, gerbiamieji kolegos, visi reiškia susirūpinimą, ir Vilius Navickas reiškia susirūpinimą, kaip geriau padaryti. Labai jums ačiū, kad jūs, prieš eidami miegoti, reiškiate susirūpinimą.
Toliau. Siūlo Lietuvos Vyriausybei vertinti tai, kas ten darosi. Bet A. Kubiliaus Vyriausybė pagyrė, sako: viską tu tvarkingai darei, tik greičiau daryk, nes paskui gali nespėti. Tai ką mes čia siūlome?
Toliau. Siūlo specialiosioms tarnyboms užsiimti tyrimu. O pagal jų statutą tuo neturi užsiimti? Taigi šita rezoliucija – gražiai suformuluotas popieriukas, kaip nuraminti visuomenę, bet leisti daryti tai, ko jie nori. Kam šitas popiergalis?
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – už.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš esu už. Visų pirma J. Veselka turbūt puikiai supranta, kad Seimo kompetencijos savivaldos atžvilgiu yra aiškiai apribotos. Seimas nei nutarimais, nei kuo nors negali įsiterpti į savivaldos teises, tačiau Seimas gali išsakyti savo politinę nuostatą ir politinį prioritetą, taip pat kreiptis į tas instancijas, kurios tiesiogiai užsiima reikalais, susijusiais su savivaldos problemomis ir savivaldos sprendimų priėmimo kontrole. Kaip jūs žinote, Vyriausybės atstovas vykdo bendrąją savivaldos teisinę priežiūrą. Vyriausybė taip pat diskutuoja su savivaldybėmis, juo labiau kad mes patvirtinome Seime savivaldybių finansinių rodiklių dydžius. Juo labiau yra Valstybės kontrolės pateikti duomenys, kurie taip pat yra gana sudėtingi, ir jie turi reikalauti įvertinimo.
Be to, savivaldybės turtas, kuris valdomas patikėjimo teise, yra ir Vyriausybės rūpestis. Taigi šiuo atveju mes parinkome tą teisinę formą, kuri šiuo atveju iš tiesų yra politiški labai svarbi. Ji politiškai yra prioritetinė ir politiškai reiškia ne tuščią dalyką, o tautos atstovybės valią. Todėl siūlau balsuoti už šią rezoliuciją.
PIRMININKĖ. G. Songaila – prieš.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš būčiau už tai, kad grįžtume arba prie laikinosios komisijos sudarymo, kur Seimas atidėjo patobulinti, arba būtų pavesta Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kuris vykdo parlamentinę kontrolę. Bet šita rezoliucija kaip tik gali būti pretekstas daugiau nieko nedaryti ir atsisakyti ir parlamentinės kontrolės, ir iš viso ką nors daugiau daryti. Vyriausybės atstovas ir taip turi viską stebėti. Tai, kad mes išreiškiame susirūpinimą ir kartu patys nusišaliname, yra negerai. Todėl siūlau nepritarti šiai rezoliucijai ir įsipareigoti grįžti prie tos laikinosios komisijos arba pavesti komitetui.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau įsiklausyti, ką prieš tai sakė V. Andriukaitis. Sudaryti laikinąją komisiją dėl savivaldybių tikrai ne Seimo kompetencija, nes tai labiau Vyriausybės reikalas. Atminkite, tokiais ekstra atvejais, kai jau priimama ultima ratio priemonė, tai yra paskutinė priemonė, jeigu savivaldybės priimami sprendimai, sakysime, nuolat tendencingai prieštarauja įstatymams, Konstitucijai, netgi gresia kitais dalykais, socialiniais neramumais ar netgi teritorijų vientisumui. Atsimenate, buvo atvejis, kai Vyriausybės teikimu Seimas priima sprendimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo. Bet visada atminkite – tai daroma Vyriausybės teikimu.
Todėl rezoliucija yra būtent tokios formos dokumentas, kuriuo Seimas išreiškia savo valią, savo nuomonę pateikdamas susirūpinimą dėl tam tikrų procesų, kurie vyksta savivaldybėje, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybėje. Iš kitos pusės, pateikdamas siūlymus Vyriausybei, atkreipdamas dėmesį į Valstybės kontrolės audito rezultatus. Ir nepainiokite Vyriausybės atstovo funkcijų. Vyriausybės atstovas prižiūri, kaip Vyriausybė priima sprendimus, ar jie neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams. Šiuo atveju jis jau žiūri į įvykusį faktą. Čia mes išreiškiame susirūpinimą, kai dar nėra priimti galutiniai sprendimai. Vyriausybės atstovas įsitrauktų tada, kai būtų galutiniai sprendimai. Todėl nepainiokime žanrų. Šiuo atveju geriausia būtų rezoliucija.
O dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto funkcijų, tai jis ir savaime gali domėtis tais reikalais, jam neatimta ta teisė, bet sudaryti komisijos tikrai šiuo atveju nereikia, nes tai būtų jau nebe Seimo funkcija. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors rezoliucija dabar laikoma patobulinta darbo grupės, bet savo turiniu tikrai mane nuvilia. Prieš tai aš noriu aiškiai pasakyti, kad aš asmeniškai viešai ne vieną kartą pasisakiau prieš Vilniaus didžiųjų infrastruktūros įmonių privatizavimą. Ir kiek galėsiu, visur įtikinėsiu, kad tikrai nedera to daryti. Ir ne tik Vilniaus savivaldybei, bet ir visoms savivaldybėms. Jeigu Seimas ką nors priimtų apskritai dėl visų tokių savivaldybių įmonių kaip šilumos įmonės, vandens tiekimo įmonės, kad jos neturi būti privatizuojamos, aš dar matyčiau šiokią tokią prasmę. Žinoma, dar geriau, kad tai spręstume ne rezoliucijomis, o įtvirtintume šį reikalavimą įstatyme, nes mes, kaip Seimo nariai, turime tokią galimybę. Dabar kas iš to, kad Seimas čia pareikš nuomonę, ir ta nuomonė nieko tiesmukai neįpareigoja.
Toliau. Manau, kad neteisinga ir nekorektiška dabar tuos privatizavimo ketinimus skelbti esant neskaidrius. Kaip tik privatizavimo ketinimai paskelbti labai skaidriai: išvardintos visos įmonės, dėl kai kurių dalykų paskelbta, kad bus daroma galimybių studija, nėra nė vieno fakto, kuris rodytų esant kokį nors neskaidrumą. Nekorektiška kaltinti šioje stadijoje kokiais nors neskaidrumais. Ar jų bus ateity? Kas čia žino. Juokinga nurodinėti Specialiųjų tyrimų tarnybai, kad ji turi žiūrėti, ar nėra korupcijos. Vilniuje nurodėme žiūrėti, vadinasi, turės žiūrėti, o kitur nenurodėme, tai neturės žiūrėti?
Kaip minėjau, ta rezoliucija labai keista, nelogiška ir neįpareigojanti, todėl siūlau jai nepritarti.
PIRMININKĖ. Paskutinis prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų rezoliucija yra ganėtinai tuščia, tendencinga, iš karto kalbama apie išpardavimą, tarsi autoriai žinotų apie tuos pardavimo planus, kurių dar tik galimybių studijos rengiamos. Ja raginama imtis veiksmų, kurie ir taip turi būti vykdomi, visiškai neatsižvelgiama į esamą situaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybė susidūrė su savo pirmtakų „Tvarkos ir teisingumo“ mero vadovaujamos savivaldybės palikta skola. Dabar Vilniaus savivaldybės deficitas siekia, jeigu Lietuvos BVP nukris, tai sieks netoli 1 % Lietuvos bendrojo vidaus produkto, vienos savivaldybės skola. Tam reikia sprendimų ir tokiomis rezoliucijomis bandydami surišti rankas, na, mes tik įstumiame Vilnių į neišvengiamai užsitęsiančią krizę. Siūlau nesikišti į savivaldos reikalus, palikti patiems skaidriai, protingai tvarkytis ir šios rezoliucijos nepriimti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, visi kalbėjo. Atsiprašau, J. Olekas – už. Gerbiamasis Juozai, prieš tai jūsų nebuvo.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš kaip tik noriu palaikyti jūsų nuomonę, kurią jūs išsakėte, kai mes svarstėme nutarimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės. Jūs tada minėjote, kad jeigu būtų priimta rezoliucija, ypač kreipimasis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad atkreiptų dėmesį į galimus tokių didelių objektų privatizavimo neskaidrumus, jūs tam pritartumėte.
Todėl, man atrodo, mūsų kolegų parengta rezoliucija kaip tik atitinka tą teisingą Seimo ir savivaldos atvejį. Iš tikrųjų mes nesikišam ir nekvestionuojam galimų sprendimų, kurie yra savivaldybės kompetencijos. Bet mes išreiškiame savo rūpestį, kad dėl tokių sprendimų neįvyktų neskaidrių sandorių.
Iš tikrųjų per tam tikrą laiką problemų susikaupė ir dėl savivaldos, ir dėl mūsų čia, Seime, priimtų daugumos sprendimų, nes mes apribojome ir tam tikrus mokesčius juos pakeldami, sumažėjo jų surinkimas, ir panašūs dalykai. Todėl savivaldybės turi papildomų problemų. Bet, nepaisydami tų atsiradusių problemų, mes vis tiek turime garantuoti, kad tie sprendimo būdai, kurie siūlomi savivaldybės, būtų skaidrūs, jie nepakenktų savivaldybės gyventojų situacijai ir ateičiai būtų išsaugoti tie infrastruktūros objektai, kurie reikalingi savivaldos visuomeninėms funkcijoms atlikti.
Todėl tikrai, kolegos, kviečiu pritarti pateiktai rezoliucijai, nes ji yra balansas tarp savivaldos ir Seimo, kurį reikia išlaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta Seimo rezoliucija „Dėl numatomo didžiosios dalies Vilniaus savivaldybei priklausančio turto privatizavimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 7, susilaikė 37. Rezoliucijai nepritarta ir ji nepriimta.
11.43 val.
Gerbiamieji kolegos, kitas klausimas. Projektas Nr. XIP-1170(2) – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“. Svarstymas. Į tribūną kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė Lietuvos mokslo tarybos nuostatų projektą, Seimui teikia svarstyti patobulintą variantą ir siūlo papildyti projekto 7 punktą 5 papunkčiu bei jį formuluoti taip, tai yra viena iš tarybos kompetencijų būtų atrinkti ir teikti Seimui akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus kandidatūrą tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Tokiam komiteto sprendimui ir siūlymui yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Luomanas, Biudžeto ir finansų komitetas. Petras Luomanas kviečiamas į tribūną!
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš esmės komitetas pritarė nutarimo projektui ir siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti nutarimo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauja V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, išties mes turbūt dabar svarstome jau Švietimo ir mokslo įstatymo nustatyto teisinio reguliavimo kontekste naujas nutarimo nuostatas, bet noriu jus tikrai patikinti, kad įstatymas biurokratizavo Lietuvos mokslo tarybą ir jis ją padarė biudžetine įstaiga, ne mokslininkų savivaldos organizacija, ne savivaldos reguliavimo srities institucija, tokia, kokia jinai buvo pagal mokslo koncepciją 1990–1992 m. Dabar kalbėti apie tai, kad mokslininkų asociacijos: Lietuvos mokslininkų sąjunga, Mokslų akademija, Rektorių konferencija, visos kitos, išties tas mokslininkų sambūris įgauna daugiau savivaldos teisių, daugiau nei juokinga. Tas nutarimas, kuris dabar tvirtinamas pagal šio įstatymo reguliavimą, dar labiau biurokratizuoja ir dar labiau atitolina mus nuo pilietinės visuomenės, nuo to, ko išties reikėtų siekti – būtent savivaldos institucijų stiprinimo, nevyriausybinio sektoriaus įtraukimo į valstybės gyvenimą ir valstybės numatytų funkcijų jam atidavimo. Išties tuomet galėtume kalbėti apie demokratijos plėtrą.
Man kartu su R. Kupčinsku teko šeštadienį dalyvauti Lietuvos mokslininkų sąjungos dvidešimtmečio proga Mokslų akademijos salėje surengtoje konferencijoje. Lietuvos mokslininkų sąjungos prezidentas daktaras Antanas Kulakauskas labai akivaizdžiai išdėstė tuos trūkumus, kad jie biurokratizavo Mokslininkų tarybos nuostatus. Dabar išties ten buvo labai stipri polemika tarp daugelio mokslininkų organizacijų žmonių, jie išreiškė bendrą nuostatą, jog šitoks sprendimas biurokratizuoti, suvalstybinti savivaldos situaciją yra neleistinas. Lygiai taip pat tektų paklausti: kodėl Nacionalinė sveikatos taryba negali būti biudžetine įstaiga, o Lietuvos mokslo taryba tampa biudžetine įstaiga? Šiandien mes tvirtiname nuostatus, išplaukiančius iš to teisinio reguliavimo, kurį Seimas priėmė tvirtindamas Švietimo ir mokslo įstatymą, jo pagrindinį straipsnį, kuris nustato tai, kad Lietuvos mokslo taryba tampo biudžetine įstaiga. Tada gal nuosekliai reikėtų plėtoti ir Lietuvos sveikatos tarybą kaip biudžetinę, ir Švietimo tarybą, kuri jau yra prie Švietimo ir mokslo ministerijos kaip biudžetinė įstaiga, ir eiti nuosekliai ta kryptimi. Taigi šie nuostatai taip pat kelia prieštaravimų mokslininkų bendruomenei, jie mano, kad ir atstovavimo principas yra blogas, kaip sakyti, po to bus parenkama sudėtis, kuri neatspindės demokratinės savivaldos reikalavimų. Todėl kviesčiau daryti pertrauką šio svarstymo. Išties dar įsiklausykime į Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos rektorių konferencijos ir kitų organizacijų nuomones, tik tada priimkime galutinį sprendimą dėl šių nuostatų tvirtinimo. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar dėl viso įstatymo vienas – už, vienas – prieš. G. Steponavičius – už.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mes jau ne sykį esame iš opozicijos girdėję samprotavimų apie vadinamuosius sisteminius paklydimus, ne tokius priimtus sprendimus. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau skaityti tai, kas yra suguldyta ir šiame Lietuvos mokslo tarybos nuostatų naujajame variante, siūlau matyti, kas sistemiškai yra įtvirtinta naujajame Mokslų ir studijų įstatyme. Kaip tik yra pasirinkta kryptis debiurokratizuoti ir išplėsti mokslininkų savivaldos teises, būtent tai, o ne kas nors kita yra įtvirtinta šiame teisės akte.
Aš manau, kad girdėti tik tuos, kurie mano, kad viskas yra blogai, nematyti, kokie įgaliojimai mokslininkų bendrovėje yra suteikti naujuoju įstatymu, taip pat ir Lietuvos mokslo tarybai, kaip iš esmės, nebijau sakyti to žodžio, mokslininkų vyriausybei, išsprendžiant dešimtmečiais buvusį ginčą tarp socialinių, humanitarinių mokslininkų ir tiksliųjų ir gamtamokslinių disciplinų mokslininkų, padalijant į du atitinkamus atskirus autonomiškus komitetus, leidžia naujomis sąlygomis Mokslo tarybai įgyvendinti tai, apie ką daugelis šalių yra kalbėję. Norvegų prieš gerą dešimtį metų išsakytos išvados, kad turi būti stiprinama pačių mokslininkų galimybės spręsti mokslo politikos klausimus, ne tik spręsti ir rekomenduoti Vyriausybei, o turėti realius svertus tai įgyvendinant, visa tai yra įtvirtinta naujausiose teisės aktuose. Šis svarstomas Lietuvos mokslo tarybos nuostatų variantas yra būtent ta kryptimi, o ne priešinga, kaip kalba kolega iš kairės pusės. Todėl, manau, mes nei turime stabtelėti, nei daryti pertraukų. Tai yra tiesiog labai natūralus judėjimas platesnių mokslininkų bendrovės galimybių įtvirtinimo link.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega Gintarai Steponavičiau, aš manau, kad kiekvienas žmogus turi ir kairę, ir dešinę, aš nesu susipykęs nei su savo kaire, nei su savo dešine. Tačiau aš jūsų labai pasigedau Mokslininkų sąjungos dvidešimtmečio konferencijoje, nors jūs tokį kvietimą turėjote. Labai keista, kad toje konferencijoje nebuvo nė vieno Švietimo ir mokslo ministerijos atstovo. Jūs būtumėte išklausę labai analitinį daktaro A. Kulakausko straipsnį dėl mokslininkų savivaldos ir labai gerą analizę to, ką dabar mes darome. Išties keistai atrodo, pritarčiau jūsų minčiai, kad Lietuvos mokslo taryba, kaip savireguliacijos ir savivaldos institucija, turėtų tam tikrą įstatymo apibrėžtą struktūrą ir pati deleguotų ten savo narius tiek iš humanitarinės, tiek iš tiksliųjų narių pusės ir nebūtų nei biudžetinė organizacija, nei biudžetinė įstaiga, išties nepriklausytų nuo švietimo ministro įsakymų ir jo valios. Tuomet, gerbiamasis kolega, jūs būtumėte teisus.
Tačiau šiuo atveju mes išties padarome visiškai kitokį modelį, kai tampama iš esmės biudžetine įstaiga su tam tikra savireguliacijos priedanga. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Jeigu eitume tuo keliu, vadinasi, ir Nacionalinę sveikatos tarybą reikėtų paversti tokiu organu, kokiu jūs verčiate Lietuvos mokslo tarybą. Todėl aš kviesčiau, kolegos, išties daryti pertrauką, įsiklausyti į mokslininkų bendruomenės, į mano minėtų organizacijų, kuriose man teko dalyvauti ir kuriose buvo išreikšta daug pasiūlymų, pasiūlymus, padaryti pertrauką ir diskutuoti dėl pačios struktūros. Priešingu atveju susidaro įspūdis, kad einama savivaldos siaurinimo keliu. Todėl siūlyčiau nebalsuoti, daryti pertrauką ir įsiklausyti į įvairių ekspertų nuomones.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 42, prieš – 4, susilaikė 25. Po svarstymo Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pritarta. Siūloma ypatingos skubos tvarka. Priėmimas. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? Pritarta. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo 4 – už, 4 – prieš. V. Stundys – už.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Raginu ir kviečiu Seimą balsuoti už šitą nutarimo projektą, patvirtinantį Lietuvos mokslo tarybos nuostatus. Nenorėčiau sutikti su tais, kurie sako, jog Mokslo taryba buvo gryna mokslo darbuotojų savireguliacijos institucija. Taip nebuvo nei įstatyme, kuris jau nebegalioja, taip nėra ir naujajame įstatyme. Priešingai, įstatymas, ir buvęs, ir dabartinis, įteisina visiškai kitas grynąsias akademinės bendruomenės savireguliacijos institucijas, todėl nereikėtų klaidinti Seimo narių, o kalbėti tiesą. Mokslo tarybos vaidmuo ir funkcijos pagal naująjį įstatymą keičiasi, jos plečiasi. Tai yra pagrindinė institucija, kuri dalyvauja įgyvendinant programinį ir konkursinį mokslo finansavimą, kuri atlieka mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinį vertinimą, kuri iš esmės nustato tam tikrą paramos tvarką studentų, dėstytojų, mokslininkų organizacijoms ir t. t. Taigi raginčiau balsuoti už šitą nutarimo projektą, įteisinantį naują Mokslo tarybos nuostatų tvarką. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš manau, kad čia daugiau bus kalbėjimas stenogramai. Nei čia naujas, ponas Valentinai Stundy, nei čia ką. Išties jūs darote biudžetinę įstaigą, kuriai taip pat skiriamos tam tikros funkcijos, ir iš esmės šitas Mokslo tarybos biurokratizavimas, suvalstybinimas yra akivaizdus. Iki šiol ji buvo savivaldos institucija, dabar bus biudžetinė įstaiga. Ką čia daugiau komentuoti? Manau, kad reikėjo dalyvauti tame mokslininkų suvažiavime ir išklausyti asocijuotų struktūrų nuomonę tuo klausimu, ką mes dabar darome. Bet jūs taip nusprendėte, tokį modelį pasirinkote, tegu būna taip kaip jūsų. Aš balsuoju prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Tame asocijuotų struktūrų suvažiavime buvo kruopščiai parinkti žmonės, iš kurių nė vienas neįžvelgė nieko gero aukštojo mokslo reformoje. Jau vien todėl ten dalyvauti tikrai nebuvo verta, buvo surinkti tendencingi balsai, kalbantys apie tai, kaip viskas yra blogai, kaip bus dar blogiau, ir t. t.
Dabar ta mokslininkų savivalda, apie kurią kolegos iš kairės labai mėgsta kalbėti, yra priskiriama valstybės institucijai, kurios tikslas yra mokslo strategijos ir mokslo standartų nustatymas. Žinoma, buvo labai paranku turėti savivaldą, gauti iš valstybės pinigų ir patiems nuspręsti, ką su jais daryti. Geriausia nuspręsti, kad daryti nereikia nieko, elgtis taip, kaip anksčiau, jokios naujos kokybės siekti nereikia, pinigus pasidalinti ir ramiai sau gyventi. Dabartinė Mokslo taryba šiuose nuostatuose iš tiesų yra institucija, kurioje yra ir valdžios, ir mokslininkų atstovų, kurie gali kartu nustatyti mokslo uždavinius, kartu nustatyti standartus ir kartu siekti naujos kokybės. Anksčiau tokio instrumento paprasčiausiai nebuvo. Aš suprantu, kad daugeliui mokslininkų, kurie norėtų tęsti kaip anksčiau, būtų labai paranku, jeigu galėtų toliau ramiai dalintis ta ribota antklode, be jokių užsakymų, be jokios valstybinės vizijos, bet dabar taip nebegalės būti, todėl tai sulaukia gana nesunkiai numatomos reakcijos iš sluoksnių, kurie suinteresuoti, kad niekas nesikeistų. Siūlau pritarti, nes tai iš tiesų yra institucija, kuri geba veikti.
PIRMININKĖ. Už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš raginu net ir socialdemokratus pritarti šiam sprendimui, nes iš tikrųjų man keista, kad visus metus socialdemokratai visą laiką lieka nuošalėje nuo mūsų mokslo ir studijų pažangos. Noriu pasakyti kolegai V. P. Andriukaičiui, kad net ir Konstitucinis Teismas, kuris jūsų prašymu nagrinėjo visą aukštojo mokslo reformą, iš esmės nerado didesnių priekaištų. Jūsų pastangos iš tiesų stabdyti būtinus reformos žingsnius, mano manymu, jau turėtų pasibaigti, nes turite suvokti, kad šitokia pažanga tikrai yra būtina. Raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes visi turėtume pagalvoti apie deramą mokslo savivaldą. Šiuo atveju nereikia bijoti, kad mokslininkai gali nuspręsti, nebūtinai jiems reikalingi prievaizdai.
O gerbiamajam premjerui norėčiau pasakyti, kad socialdemokratų Vyriausybė jau pernai buvo paskyrusi mokslo slėniams stiprinti per milijardą litų lėšų, kurias, deja, jūs pralaikėte komerciniuose bankuose, nė vieno lito šiais metais nepaskyrėte. Man labai gaila, kad jūsų puoselėti žodžiai apie klasterių ir mokslo sklaidą darbais virto visiškai priešingai. Todėl nereikėtų priekaištauti kolegoms iš kitos pusės Seime, kad jie supranta mokslo plėtrą kaip laisvą mokslo, žodžio ir idėjų sklaidą ir tam skiria finansavimą. Aš manyčiau, kad jeigu jūs pasektumėte mūsų pavyzdžiu, tai Lietuvos mokslininkai nuo to tik pasidžiaugtų ir jų pasiekimai būtų didesni, jų galimybės būtų daug didesnės, o ne dėl to, kad mes savo nutarimu paskiriame papildomus Vyriausybės prievaizdus, kokią sritį mokslui pasirinkti ir kur tuos pinigus skirti ne per jų savivaldą. Nuo to iš tikrųjų nei mokslo plėtra, nei mokslininkų galimybės nepagerėja. Mes jau matėme ne vieną jūsų siūlymą, mokslo ir studijų varžymą, todėl ir šiam nutarimui mes taip pat nepritariame.
PIRMININKĖ. A. Endzinas – už.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų perfrazuodamas Č. Juršėną, kuris yra pasakęs, kad retsykiais ir gudri višta į dilgėles įlipa, norėjau pasakyti, kad suklydau balsuodamas po svarstymo. O šiaip pasisakau už šį nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 8, susilaikė 21. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ priimtas.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 12.30 val. Prašau. Replika po balsavimo.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš norėčiau pasakyti kolegai A. Kubiliui, kad dešimt Seimo narių išsiuntė jums raštą. Šiandien yra surinkti parašai dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. Ir aš paprašysiu iš jūsų kvalifikuoto atsakymo į tą konstitucinę doktriną, kuri ten yra įtvirtinta. Mes palauksime, tas terminas ne toks jau ilgas, ir tada nuspręsime, kas iš tiesų geriau interpretuoja Konstituciją, teismas ar jūs.
Pertrauka
PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Tęsiame posėdį. Pertraukai skirtas laikas baigėsi.
12.31 val.
Pereiname prie darbotvarkės rezervinių klausimų. Rezervinis 1 klausimas. Projektas Nr. XIP-1053(3) – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu pranešėją – Ekonomikos komiteto pirmininką D. Budrį. Prašom pristatyti, ar yra pataisų.
D. BUDRYS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, yra keletas pasiūlymų. Yra gerbiamojo Seimo nario D. Budrio pasiūlymas, kurį komitetas svarstė ir iš principo pritarė. Pasiūlymo esmė – asocijuotų verslo struktūrų duomenimis, tabako gaminių tiekėjams problemų nekyla, o nesąžiningi veiksmai pasireiškia mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkoje. Vadovaujantis Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos nuostata, kad komerciniai santykiai tarp ūkio subjektų turėtų būti reglamentuojami tik tais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, problemų nekeliantys santykiai įstatymo projekte nereguliuotini.
PIRMININKAS. Atsiprašau, dabar mes kol kas apie pataisas nekalbėkime. Norėjau paklausti, ar galime priiminėti pastraipsniui? Galime. Tuomet einame priėmimo stadijoje pastraipsniui.
1 straipsniui jokių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume priimti įstatymo 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas. Tuomet įstatymo 2 straipsnis. Šiam įstatymo straipsniui buvo paties D. Budrio pasiūlymai ir jis ką tik juos pristatė. Ar galėtume pritarti? Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas? Nors ir formalumas, bet mes turime… Yra palaikymas. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu D. Budrio pasiūlymui, kuris buvo ką tik pristatytas. Yra galimybė vienam – už, vienam – prieš. Už – R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kolega D. Budrys pateikė gana logišką pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje tabako gamintojas yra taip pat monopolininkas, ir vienintelis, manau, turi pakankamą prekybinę ir derybinę galią derėtis su mažmeninės prekybos tinklais, todėl jis į tuos ribojančius veiksnius galėtų būti ir neįtrauktas. Todėl palaikau pono D. Budrio pasiūlymą ir kviečiu Seimo narius balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega J. Veselka prieš šį pasiūlymą? Ne. Jūs prieš kitą. Supratau. Ar galime bendru sutarimu pritarti D. Budrio pasiūlymui 2 straipsnio 3 daliai? Dėkoju, pritarta. (Balsai salėje) Pageidaujate balsuoti?
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos D. Budrio pataisai? Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 45, balsavo 45: už – 45, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pasiūlymui pritarta. Mes pritarėme šiuo atveju 2 straipsnio 1 daliai. Tai buvo D. Budrio ir V. Bacevičiaus. Toliau yra tų pačių autorių pasiūlymas 2 straipsnio 2 daliai. Pristatykite, gerbiamasis Dainiau, jūs šį pasiūlymą.
D. BUDRYS (TPPF). Iš principo šis pasiūlymas yra Valstybinės lietuvių komisijos Terminologijos pakomisės posėdyje svarstant atsiradusios nustatytos sąvokos ir jų apibrėžtys. Komitetas svarstė ir nusprendė pritarti šiems pasiūlymams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime? Yra 29 Seimo nariai, palaikantys šią pataisą. Gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Kolegė B. Vėsaitė už pataisą ar prieš? Už. Tai gal ir nereikia kalbėti, jeigu visi palaikome. Gerai. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui 2 straipsnio 2 daliai? Priimta. Toliau yra 2 straipsnio 3 daliai. Čia yra du pasiūlymai: vienas atskirai D. Budrio, kitas yra D. Budrio ir V. Bacevičiaus. Gal dėl abiejų iš karto apsispręskime.
D. BUDRYS (TPPF). Kadangi pritarėte mano pirmam pasiūlymui dėl tiekėjo apibrėžties, dėl tabako gaminių išbraukimo, tai čia yra techninis klausimas. Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Pristatykite pataisą.
D. BUDRYS (TPPF). Čia yra tiekėjo… „Maisto prekių, gėrimų ir tabako gaminių tiekėjas – asmuo, pagal didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei maisto prekes ir (ar) gėrimus bei tabako gaminius, skirtus parduoti vartotojui.“ Mes išbraukėme „tabako gaminius“, kuriems pritarėme prieš tai. Mano pasiūlymas buvo išbraukti tiekėjo sąvokoje „tabako gaminius“. Kadangi mes išbraukėme, čia yra redakcinė pataisa. Ar galima pritarti, ar supratote? Ačiū.
PIRMININKAS. Norėjau paklausti, ar gerbiamasis V. Bacevičius… Kadangi pritarta vienam bendram jūsų pasiūlymui 2 straipsnio 3 daliai iš dalies, ar čia yra suderinta, tinka dabar komiteto pozicija?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi tai yra daugiau redakcinio pobūdžio pataisa, kuri nekelia kokių nors konfliktų, dėl jos jau buvo balsuota ir pritarta D. Budrio pataisos esmei, todėl manau, kad siekiant įstatymo vientisumo reikia pritarti ir šiam straipsniui.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar galime 2 straipsnio 3 daliai, kaip yra komiteto protokole suformuluota, pritarti šiems pasiūlymams? Nėra prieštaravimų, pritarta. Toliau yra 2 straipsnio 4 daliai. Prašom pristatyti, jūsų pasiūlymas.
D. BUDRYS (TPPF). Vėlgi buvo redakcinio pobūdžio dėl terminologijos, ir komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Yra 29 palaikantys Seimo nariai? Yra. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti D. Budrio ir V. Bacevičiaus pasiūlymui 2 straipsnio 4 daliai? Galime. Dėkoju. Pritarta.
Tuomet dėl viso 2 straipsnio. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Yra V. Bacevičiaus ir B. Vėsaitės pasiūlymas 3 straipsnio 1 dalies 10 punktui. Prašom. Kas pristatys, ar kolega V. Bacevičius? B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia kalbama apie „lentynų“ mokesčio draudimą, išskyrus tuos atvejus, jeigu yra raštiškas susitarimas tarp prekybininko ir tiekėjo. Mes manome, kad bet kuriuo atveju tokie susitarimai egzistuoja, todėl Konkurencijos tarybai, kuri įgaliota kontroliuoti visus nesąžiningus veiksmus, bus lengviau vykdyti savo veiklą. Manome, bet kuriuo atveju, jeigu tokie susitarimai egzistuoja, tegul jie būna išdėstyti raštu, būtų daug skaidriau. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Ar yra?..
D. BUDRYS (TPPF). Komitetas labai daug svarstė prieš tai ir buvo šiai nuostatai nepritarta. Ir šiandien po svarstymo, po ilgų diskusijų vis dėlto buvo pritarta, nors tikrai kilo labai daug klausimų dėl šito.
PIRMININKAS. Bet šiuo atveju yra pritarta. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šią pataisą? Yra. Nėra prieštaraujančių. Ar galime pritarti bendru sutarimu V. Bacevičiaus, B. Vėsaitės pasiūlymui?
D. BUDRYS (TPPF). Balsuokim.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas siūlo balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta V. Bacevičiaus ir B. Vėsaitės pasiūlymui 3 straipsnio 1 dalies 10 punktui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 60, balsavo 60. Už – 51, prieš nėra, susilaikė 9. Pasiūlymui pritarta. Daugiau pasiūlymų nėra šiam straipsniui ir apskritai kitiems straipsniams. (Balsai salėje) Sekundę, dėl 3 straipsnio pirmiausia apsispręsime. Ar galima bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Priimti jį bendru sutarimu? Ne. Kolega J. Veselka – dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio. Motyvai prieš. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, man kelia abejonių šito straipsnio daugelis draudimų. Pavyzdžiui, dabar drausime mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitaip atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti prekėmis. Gerbiamieji kolegos, toks dalykas yra sutartinis klausimas. Jeigu uždraudžiate mums abiem susitarti įvairiais aspektais, tai aš jums labai paprastai pasakysiu: pasiimk savo prekes ir prekiauk pats. Vadinasi, mes ne leidžiame daugiau dėl sutartinų sąlygų susitarti abiem, o uždraudžiam tam tikrus reikalavimus, tada bloginam tam įėjimą į rinką… Nežinau, ar to labai reikia. Dabar kompensuoti mažmeninės prekybos įmonėms negautą ar gautą mažesnį pelną. Gerbiamieji, taigi aš pelną suplanavau. Jeigu jūs man neleidžiat mokesčio papildomo, tai aš pelną didesnį uždėsiu arba antkainį, arba maržą, arba nuolaidas ir t. t. Vėl nesuprantama. Kompensuoti mažmeninei prekybai patirtas išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu. Kreditą man reikia grąžinti. Kreditą dalinu iš pelno, pelną gaunu iš prekybos. Ką man daryti? Didinti pelną arba didinti maržą, didinti kainas. Toliau. Priimti, kad maisto prekių atgal grąžinti negaliu. Gerbiamieji, jeigu jų terminai pasibaigė, tai dabar draus grąžinti prekes. Vadinasi, aš turiu kaupti piningus didesniam prekių nurašymui. Ką aš darau? Kainas didinu. Tai, gerbiamieji kolegos, aš nežinau, ko jūs siekiate šituo įstatymu. Kainas didinti? Todėl aš negaliu balsuoti, nes matau, kad vienas būdas – tik didinti kainas.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Bacevičius. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitame įstatymo 3 straipsnyje yra surašyta nemažai draudimų, kurie nukreipti prieš nesąžiningą konkurenciją. Tokia praktika, toks reguliavimas galioja ir daugelyje užsienio valstybių, tarp jų ir Europos Sąjungoje. Aš manau, kad tikrai galime pritarti šiam įstatymo straipsniui ir, kaip B. Vėsaitė pristatė pasiūlymą, kuriam yra pritarta… „lentynos“ mokestis. Mes sakome, kad turi būti draudžiama įvesti „lentynos“ mokestį, tačiau ten yra parašytas kablelis – išskyrus tuos atvejus, kai šalys susitaria. Taigi civilinė teisė ir Civilinis kodeksas čia sureguliuoja tuos abiejų šalių santykius. Tokie dalykai yra įmanomi, jeigu pats tiekėjas mano, kad jam yra naudingas „lentynos“ mokestis, nes jis daugiau prekių sugeba parduoti, kadangi jos geriau išdėstytos. Tada jis sutinka mokėti tą mokestį. Bet jeigu jis mato, kad tai jam yra nenaudinga, tai įstatymas draudžia jį diskriminuoti, spausti ir nesąžiningai pasinaudoti dominuojančia padėtimi arba stipresne derybine pozicija prekybos centrams, nes jie tokią poziciją turi. Taigi manau, kad šis įstatymo straipsnis dabar yra tinkamai suredaguotas, ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pasisakyta tiek už, tiek ir prieš įstatymo 3 straipsnį, apsispręsime balsuodami. Prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 3 straipsnis? Prašome balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 70, balsavo 68: už – 41, prieš – 5, susilaikė 22. Įstatymo 3 straipsnis priimtas.
4 straipsniui pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime priimti įstatymo 4 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsniui pataisų, pasiūlymų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu 5 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.
Trečiojo skirsnio 6 straipsnis. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.
Įstatymo projekto 7 straipsnis. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.
8 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
9 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta.
Įstatymo projekto 10 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
11 straipsnis. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 11 straipsnis priimtas.
Įstatymo projekto 12 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Įstatymo projekto 13 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja. Priimta.
Įstatymo projekto 14 straipsnis. Galime priimti jį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Įstatymo projekto 15 straipsnis. Galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Taigi mes pastraipsniui priėmėm visą įstatymą. Dabar galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. Motyvai už. Pirmoji kalba B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, tikrai labai gerai, kad mes priimame šitą įstatymą, nes dėl jo trūkumo labai skundėsi mūsų gamintojai, o, kaip žinote, gamintojai spaudė mūsų žemdirbius ir dėl to buvo mokamos labai žemos žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Iš kitos pusės, prekyba sukuria tikrai ne itin didelę pridedamąją vertę. Didžiausią pridedamąją vertę sukuria būtent pradinis gamintojas ir perdirbėjai, tai yra prekybos tinklų tiekėjai. Manau, tokių, sakyčiau, nesąmoningų mokesčių draudimas, pavyzdžiui, įėjimo į rinką mokestis, „lentynų“ mokestis, jeigu nebus susitarta kitaip, naujų parduotuvių statymo mokestis, kuris buvo perkeltas ant tiekėjų galvų, tikrai palengvins tiekėjų dalią. Mes turėsime galbūt didesnį asortimentą, nes, kaip matote, prekybos tinkluose produktų, kurių atsiranda, ir įvairovė, ir kokybė yra labai pažemėjusi, ir aš manyčiau, kad tai labai lauktas įstatymas, už kurį raginu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Aš šitą įstatymą pavadinčiau tipišku lietuviško pavydo įstatymu. Jeigu lietuvis kur nors susitvarko geriau negu užsienietis, tai būtinai reikia lietuviui pakenkti, nes mes geriausiai tvarkytis negalime, turi tvarkytis tik užsieniečiai. Ir štai jums pavyzdys – 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kur apyvartą apriboja 400 mln. Lt. Jeigu čia lietuvis įsisteigęs ir tai turi, jam taikytas tas apribojamas, viskas gerai, bet jeigu užsienietis turi dar Estijoje, Latvijoje ir Prancūzijoje, tai jam tos 400 mln. Lt pajamos taikomos tik Lietuvoje, o jeigu pasižiūrėtume, jis finansiškai 4 kartus galingesnis. Tai lietuvį sprausime į rėmus, nes negali gi lietuvis geriau tvarkytis, o užsieniečiui darome išimtis. Manau, kad tokių kvailų, atsiprašau, tokių protingų, valdžių ir seimų kitose valstybėse nėra.
Toliau, gerbiamieji kolegos, paminėjau, kiek mes darome apribojimų tartis prekybininkui ir gamintojui arba pardavėjui. Išvardijau kalbėdamas apie 3 straipsnį. Gerbiamieji kolegos, ką prekybininkas turės daryti? Kadangi įvairių susitarimų buvo labai platus diapazonas, tai dabar jis automatiškai didins maržą arba pelną, kad padengtų tuos kažkokius patirtus nuostolius dėl prekių sugedimo. Todėl šis įstatymas nei vartotojui, nei žemdirbiui jokios naudos neduos, o lietuviško kapitalo įmones prispausime, kad dar daugiau įsigalėtų užsieniečiai.
Toliau, gerbiamieji kolegos, pasižiūrėjau, kai priimame kokį įstatymą… Kodėl man tie tinklai patinka? Niekad jie į Seimą nėjo prašyti nei pelno mokestį sumažinti, nei lengvatų tvarkytis. Viską tvarkė patys savo iniciatyva, savo sumanumo dėka. Kai susitvarkė, kai vartotojai juos pasirinko, tada politikai nutarė: na, mes jums parodysime, kodėl jūs nieko mūsų neprašote?
PIRMININKAS. Laikas!
J. VESELKA (TTF). O man labai patinka, kai verslininkas iš tikrųjų sugeba rinkoje tvarkytis ir neina maldauti valdžios.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Bacevičius. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Šį įstatymo projektą pateikė Vyriausybė po ilgų derybų ir diskusijų. Įstatymo projektas numato naujovę, kurios Lietuvoje nebuvo, t. y. nesąžiningos konkurencijos ribojimą ir draudimą, numato Konkurencijos tarnybos teises ir pareigas. Yra daug veiksmų, kuriuos numato įstatymo 3 straipsnis, juos traktuoja kaip nesąžiningus veiksmus, draudžia, taip pat įstatyme yra numatyta atsakomybė, t. y. baudos. Ir aš manau, kad šis įstatymas tikrai turėtų būti priimtas, jis pasitarnaus tiek tiekėjų interesams ginti, tiek vartotojų, arba galutinių prekių pirkėjų, interesams. Taigi siūlau balsuoti už įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, noriu grįžti prie šio įstatymo atsiradimo ištakų. Tiesą sakant, Seimas pritarė Socialdemokratų frakcijos pateiktai koncepcijai dėl mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų ribojimo, ir tai buvo pažangus sprendimas. Mes visi su jumis turėjome tam tikrų lūkesčių, kad mažmeninės įmonės nesąžiningų veiksmų draudimas tikrai bus efektyvus. Vyriausybė parengė šį įstatymo projektą ir pateikė Seimui, tačiau išliko galimybė, pakankama galimybė ir toliau prekybos įmonėms vykdyti savo nesąžiningus veiksmus. Ir dėl to drįstu teigti, kad tiekėjams sąlygos vargu ar pagerės. Remdamasis tuo, kad norai buvo geri, tačiau jų realizavimas nepakankamas, aš manau, kad įstatymas nėra pakankamas ir nepakeis mūsų gyvenimo esmės. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt reikia pripažinti, kad jeigu būtų sklandus bendravimas tarp asocijuotų struktūrų – žemdirbių, perdirbėjų, pardavėjų, tai tokių įstatymų ir nereikėtų priimti. Deja, kol kas laikmetis daro savo, kad tie subjektai nesusitaria tarpusavyje, ir kai kada bandoma vienam iš sektorių užkrauti tam tikrą didesnę naštą imant papildomus mokesčius už lentynas ir kitus papildomus mokesčius, kokių tik sugalvoja. Savaime suprantama, čia yra jau antras žingsnis. Pirmas žingsnis, manau, svarbus buvo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, kuris šiek tiek reglamentavo tuos santykius, tačiau dar neišspręsta grandinė tarp perdirbėjų ir pardavėjų. Manyčiau, kad šis įstatymas šiek tiek santykius sureguliuos, tačiau vėlgi turėsime žiūrėti, stebėti, nes iš tikrųjų, kaip ir minėjau, pagrindinis kriterijus turėtų būti sąžinė, o įstatymas, ko gero, sudėtingai reglamentuoja tokius dalykus. Tai bandysime toliau stebėti, kaip rinkoje veikia įstatymas. Manau, kad arba asocijuotos struktūros turėtų galutinai susitarti ir derinti savo veiksmus, arba, savaime suprantama, vėl turėsime grįžti ir vėl taisyti arba tobulinti tuos įstatymų projektus. Tai siūlau vis dėlto pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Ramonas. Prašom.
J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, kai pradeda kalbėti kai kurie Seimo nariai ir akcentuoti, kad šitas įstatymas pagerins žemdirbių padėtį, man kelia didelį įtarimą. Iš principo aš užsirašiau tik po to, kai pradėjo argumentuoti, kad žemdirbiams šis įstatymas bus geresnis. Dar daugiau – kai svarstėm Atsiskaitymo įstatymą, irgi lyg ir norai buvo dideli, bet iš principo mes beskubėdami, neįsigilindami, nekvalifikuotai rengdami, pakenkiam žemdirbiams. Tas pats Atsiskaitymo įstatymas. Sakykim, „x“ įmonė, kuri superka žemės ūkio produkciją ir eksportuoja, parduoda vietinėje rinkoje, eksportuoja į kitas šalis, jau dabar jie pradeda kelti klausimą… Tas pats įstatymas, sutrumpintas terminas ir jiems reikia atsiskaityti pardavus, sakykim, į Taivaną produkciją ir Lietuvoje. Iš ko jie paima pinigus? Iš to paties Lietuvos žemdirbio. Tas pats dabar dėl nesąžiningos konkurencijos, lyg ir yra norų sutramdyti prekybininkus, bet argi, jeigu ten nebus „lentynos“ ar kokio kito mokesčio, jie skaičiuos ir galvos, kad jiems mažiau reikia uždirbti. Tai jie būtinai suras kitų dalykų. Aš ir dėl atsiskaitymų, kai šnekėjau ir komitete, ir dabar, – jeigu mes turime valios, noro, kompetencijos, bandykime tvarkyti sutarčių pagrindu, kad apgintume žemdirbius, nes joks įstatymas neveiks, jeigu prekybininkas privers pasirašyti neadekvačią sutartį žemdirbį, tai svarbiausia ir einant į teismą bus sutartis, o įstatymai – paskui. Jeigu padėjo žemdirbys parašą, tai jis ir įsipareigoja, ir numato, ir sutinka, kad jam bus atsiskaityta… ir mokesčių bus, ir t. t. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – D. Budrys. Prašom.
D. BUDRYS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų kviesčiau visus atsitokėti. Kaip ir gerbiamasis J. Veselka, ir gerbiamasis R. Sinkevičius minėjo, labai daug priežasčių, dėl ko šito įstatymo nereikia priimti. Ko buvo siekiama šiuo įstatymu? Pagrindinis tikslas buvo iš tikrųjų, kad laimėtų vartotojas. O kas laimės? Aš manau, kad pataikavimas tiekėjui tikrai jokios naudos neatneš. Ir siūlyčiau dėl visų išsakytų motyvų balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl viso įstatymo projekto, tiek už, tiek ir prieš. Prašau pasiruošti, balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad būtų priimtas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas, kurio Nr. XIP-1053, prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 90: už – 56, prieš – 4, susilaikė 30. Įstatymas priimtas. Komiteto pirmininkas norėjo pristatyti komiteto protokolinį sprendimą, jis yra šio įstatymo lydintysis dokumentas, kurį siūlo Seimui priimti. Gerbiamasis Budry, prašom pristatyti komiteto siūlomą protokolinį nutarimą.
12.59 val.
Seimo protokolinis nutarimas (dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo)
D. BUDRYS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, komitete svarstėme ir nutarėme pasiūlyti Seimui priimti protokolinį nutarimą. Pasiūlyti Vyriausybei 2010 m. valstybės biudžete Konkurencijos tarybai numatyti asignavimus, reikalingus Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme Konkurencijos tarybai nustatytoms naujoms funkcijos įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad galėtume priimti šį protokolinį nutarimą bendru sutarimu. Nėra prieštaravimų. Kolega J. Veselka prieštarauja. Tuomet apsispręsime balsuodami. Dėl protokolinių nekalbama dėl balsavimo motyvų. Prašau pasiruošti ir balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta komiteto siūlomam protokoliniam nutarimui, kuris reikalingas šio įstatymo įgyvendinimui užtikrinti. Prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio protokolinio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 82: už – 54, prieš – 2, susilaikė 26. Protokolinis nutarimas priimtas.
13.01 val.
Farmacijos įstatymo 2, 35, 36, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-893(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – 2 rezervinis, Farmacijos įstatymo 2, 35, 36, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio Nr. XIP-893(2). Pasiūlymų ir pataisų įstatymo projektui nėra. Tai aš gal atsiprašysiu gerbiamosios pranešėjos, nebūtina jūsų, čia formalumas būtų… Tai ar galėtume pereiti prie priėmimo pastraipsniui? Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti įstatymo 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta. Galime priimti įstatymo 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Ar galime priimti įstatymo 3 straipsnį bendru sutarimu? Tai yra paskutinis straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, suklaidinau. Dar yra įstatymo projekto 4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 4 straipsnis priimtas.
Yra galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų 4 – už ir 4 – prieš dėl viso įstatymo. Nėra. Yra motyvų prieš – J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Labai trumpai. Būtų labai gerai, kad kas atsistotų ir pasakytų, kiek tie receptiniai nekompensuojamieji vaistai atpigs priėmus šį įstatymą?
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad čia ne apie tai kalbama. Gal kolegė D. Mikutienė paaiškintų, ar atpigs šie vaistai priėmus šį įstatymą, nes man atrodo, visiškai ne apie tai kalbama. Atsiimate savo prieštaravimus? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui įstatymas yra priimtas. Dėl balsavimo motyvų kalbėti daugiau nėra užsirašiusių. Prašau pasiruošti, priimsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų priimtas Farmacijos įstatymo 2, 35, 36, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-893, prašau balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 76, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
13.04 val.
Farmacijos įstatymo 46, 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-990(2) (priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Farmacijos įstatymo 46, 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-990. Priėmimo stadija. Pranešėja – V. M. Čigriejienė. Tačiau čia šiuo atveju taip pat nėra pataisų. Nebent pranešėja norėtų keletą žodžių pasakyti. Nėra pageidavimo? Tuomet pereiname prie priėmimo pastraipsniui.
Įstatymas iš 3 straipsnių. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti įstatymo 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Ar galime priimti bendru sutarimu įstatymo 2 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Ar galime priimti bendru sutarimu įstatymo projekto 3 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo nėra pageidaujančių. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti. Pereiname prie viso įstatymo balsavimo dėl priėmimo. Kas už tai, kad būtų priimtas Farmacijos įstatymo 46, 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-990, prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Dėkoju.
13.06 val.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Pašto įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1275. Priėmimo stadija. Tribūnoje – pranešėjas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas V. Grubliauskas. Kadangi yra Teisės departamento pastabų, prašome apie tai informuoti Seimą.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau. Komitetas apsvarstė Teisės departamento išvadas dėl Pašto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto antrojo varianto, kuriam, kaip jūs pamenate, praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė. Komitetas savo posėdyje nusprendė nepritarti Teisės departamento išvadoje pateiktoms pastaboms ir siūlymams, kuriuos aš norėčiau pateikti. Pirmasis Teisės departamento siūlymas buvo dėl to, kad vienas iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų yra įvardijamas kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam nustatytomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Teisės departamentui sukėlė abejonių, ar tokia formuluotė nesukels nuostatos taikymo problemų apibrėžiant fizinių asmenų, besinaudojančių judėjimo valstybėse narėse teisėmis, grupę.
Komiteto nuomonė, kuri pagrindžia nepritarimą šitai Teisės departamento pozicijai, yra ta, kad paslaugų teikėjo, kaip fizinio asmens, apibrėžimas Pašto įstatymo projekte yra suderintas su Paslaugų įstatyme pateiktu valstybės narės teikėjo apibrėžimu. Kadangi Pašto įstatymo pakeitimai remiasi Paslaugų įstatymu, komiteto nuomone, reikėtų išlaikyti vartojamų sąvokų vienodumą. Be to, fizinio asmens, kuriam gali būti suteikta teisė vykdyti veiklą, statusą reguliuoja kelios direktyvos. Jos numato tam tikras sąlygas, kurioms esant asmuo yra arba bent gali būti prilyginamas Europos Sąjungos piliečiui. Direktyvos tam tikrais atvejais valstybei narei palieka diskreciją nustatyti, ar trečiųjų šalių asmenys įgyja tokias pačias teises kaip ir Europos Sąjungos piliečiai. Todėl kiekvienu atveju remtis šiais direktyvos nustatančiais teisės aktais… asmens sąvokos atmintį… ar tam tikras trečiosios valstybės pilietis turi teisę dirbti Lietuvoje.
Antroji Teisės departamento pastaba buvo… Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siekiama suderinti Pašto įstatymą su 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl paslaugų vidaus rinkoje“, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 25 dalyje numatytas reikalavimas universalias pašto paslaugas teikiantiems juridiniams asmenims ar jų filialams būti registruotiems Lietuvoje yra suderinamas su direktyvos 16 straipsniu. Komitetas drįso Teisės departamentui subtiliai priminti, kad direktyvos „Dėl paslaugų vidaus rinkoje“ kitame, tai yra 17 straipsnyje, yra labai aiškiai pateikta, kad papildomos nuo laisvės teikti paslaugos… leidžiančios nukrypti nuostatas… 1a dalyje nurodyta, kad 16 straipsnis netaikomas pašto sektoriaus paslaugoms, kurioms taikoma kita direktyva – „Dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos, plėtros bendrųjų taisyklių paslaugų kokybės derinimo“. Todėl, švelniai tariant, ši pastaba net ir nesvarstytina. Vis dėlto komitetas ją svarstė ir savo nuostatą pateikė.
Kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pastabų nebuvo gauta. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas bendru sutarimu pritarė šiai išvadai, kurią aš jums teikiu, todėl siūlau balsuoti ir priimti įstatymo projektą Nr. XIP-1275 tokį, kokiam jau buvo pritarta po svarstymo Seimo posėdyje praėjusią savaitę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Buvo pateiktos Teisės departamento pastabos, buvo komiteto nuomonė, atsiliepimas į šias pastabas. Kadangi Teisės departamentas nėra subjektas, turintis įstatymų iniciatyvos teisę, dėl šių pasiūlymų ir pastabų balsuoti nereikia, tačiau mes išklausėme komiteto poziciją. Komitetas mano, kad įstatymas gali būti priimamas pastraipsniui. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.
Gerbiamieji kolegos, įstatymo 1 straipsnis. Jokių pasiūlymų negauta. Galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Įstatymo projekto 2 straipsnis. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Pereiname prie įstatymo projekto 3 straipsnio. Jokių prieštaravimų ir pataisų nėra. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Įstatymo projekto 4 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume priimti jį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
5 straipsnis, keičiantis įstatymo 7 straipsnį. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Ir paskutinis įstatymo projekto 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti šį įstatymo projekto straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Dėl balsavimo motyvų gali kalbėti 4 už ir 4 – prieš. Niekas nepageidauja kalbėti. Todėl prašau pasiruošti priimti įstatymo projektą. Kas už tai, kad būtų priimtas Pašto įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-275? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 74, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.
Prieš pereinant prie kitų darbotvarkės klausimų, tai rezervinių 5, 6, 7 ir 8, kur yra Seimo nutarimai, gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad Seimo posėdis yra iki 14 val. Todėl prašau atsižvelgti, kad dar bus svarstymai ir priėmimai, dirbsime pagal kitus darbotvarkės klausimus, kur bus priėmimai, prašau į tai atsižvelgti. Dabar į tribūną kviečiu gerbiamąją Seimo Pirmininkę I. Degutienę.
13.12 val.
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1600. Prašom. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų yra nepadaryti namų darbai. Aš norėčiau, kad mes priimtume Seimo nutarimus. Kadangi mūsų buvęs kolega A. Zuokas jau nėra Seimo narys, jų frakcija turėjo pakeisti įvairiose delegacijose, šiuo atveju Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje… išbraukiant A. Zuoką ir įrašant A. Lydeką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nepageidauja paklausti. Kalbėti dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje pageidaujančių nėra. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo nutarimo projektui? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Pereiname prie svarstymo. Diskusijoje kalbėti niekas nepageidauja. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nepageidauja. Taigi priėmimas. Nutarimas yra iš dviejų straipsnių. Ar galime bendru sutarimu priimti nutarimo projekto 1 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Ar galime bendru sutarimu priimti nutarimo projekto 2 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Balsuojame dėl viso nutarimo. Prašau pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1600? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 79. Balsavo 79: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. Dėkoju.
13.15 val.
Kitas rezervinis – 6 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 17 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1601. Tribūnoje Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Tai esmė ta pati – vietoj A. Zuoko įrašyti A. Lydeką iš Liberalų ir centro frakcijos.
PIRMININKAS. Niekas nepageidauja paklausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo nutarimo projektui? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Iš karto pereiname prie priėmimo.
Nutarimo projektas taip pat yra dviejų straipsnių. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį, kad nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Balsuosime dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 17 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1601? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 83. Balsavo 83: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. Dėkoju.
13.17 val.
Rezervinis 7 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1602. Pranešėja – gerbiamoji Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Šiuo atveju vietoj A. Zuoko yra siūlomas šioje komisijoje liberalcentristas V. Bogušis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nepageidauja paklausti. Ar galime pritarti bendru sutarimo po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Po pateikimo pritarta. Pereiname prie priėmimo. Kalbėti dėl balsavimo motyvų niekas nepageidauja. Pageidaujančių kalbėti nėra. Nutarimas – iš trijų straipsnių. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Ar galime priimti bendru sutarimu 3 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Balsuojame dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1602. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 86. Balsavo 86: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
13.19 val.
Paskutinis rezervinis – 8 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1603. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Šiuo atveju į Seimo Antikorupcijos komisiją vietoj A. Zuoko Liberalų ir centro frakcija siūlo įrašyti Ž. Šilgalį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Niekas nepageidauja paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Pereiname prie priėmimo. Nutarimas iš dviejų straipsnių. Ar galime priimti nutarimo 1 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Ar galime priimti nutarimo projekto 2 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Pereiname prie balsavimo dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1603? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 85. Balsavo 85: už – 81, prieš – 2, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dirbame sparčiai.
13.21 val.
Grįžtame į popietinio posėdžio darbotvarkę. Siūlau svarstyti popietinio posėdžio darbotvarkės 2-3a ir 2-3b klausimus. Tikiuosi, yra pranešėjas. Čia yra svarstymo stadija. Pirmasis būtų 2-3a – Baudžiamojo kodekso 38, 47, 182 ir 190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-975(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Baudžiamojo kodekso 38, 182 ir 190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, du kartus svarstė šį projektą. Pirmo svarstymo metu iš principo buvo bendru sutarimu pritarta šiam projektui, tik buvo balsuojama dėl kompromisinės maksimalios sumos, nuo kurios laikyti, kad nusikaltimas yra sunkus. Buvo apsispręsta ne dėl 800 MGL, o dėl 500 MGL. Po šio svarstymo buvo gautas Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas. Jis siūlė 100 straipsnyje vietoj skaičiaus „500“ įrašyti skaičių „800“, kaip buvo pradiniame projekte. Komitetas šiandien šį pasiūlymą svarstė ir šiandien šiam pasiūlymui pritarė. Taigi po svarstymo yra pritarta šiam projektui. Jeigu pirmininkas leistų, aš galėčiau iš karto pareikšti nuomonę, kokia po svarstymo komiteto pozicija yra ir dėl kito, kuris yra glaudžiai susijęs, – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo straipsnis.
PIRMININKAS. Kol kas, gerbiamasis pranešėjau, mes apsvarstykime šį įstatymo projektą, vis tiek tai yra skirtingų kodeksų svarstymas. Pirmiausia dėl J. Sabatausko pasiūlymo, nors komitetas ir pritarė, tačiau formaliai reikalingas 10 Seimo narių palaikymas šiam pasiūlymui svarstyti. Yra 10 Seimo narių…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pakelkite rankas.
PIRMININKAS. Jūs pristatėte jau. Ar galime bendru sutarimu pritarti J. Sabatausko pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Nėra prieštaraujančių, pritarta. Tuomet galime dėl šio projekto, kadangi daugiau pasiūlymų nėra, apsispręsti per svarstymo stadiją. Diskusijoje dalyvauti nėra užsirašiusių. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra užsirašiusių.
Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Baudžiamojo kodekso 38, 47, 182 ir 190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-975(3), kuriam savo išvadoje siūlo pritarti atitinkamai su pasiūlymu, kuriam pritarė komitetas?.. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Pritarta po svarstymo.
Seimo Pirmininkė šį įstatymo projektą siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai? Nėra prieštaraujančių, pritarta.
Pereiname prie priėmimo. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi nėra pasiūlymų ir per svarstymo stadiją, pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projekto 1 straipsnis? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Priimta. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projekto 2 straipsnis? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projekto 3 straipsnis? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projekto 4 straipsnis? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Yra galimybė kalbėti. Motyvai už – keturi, motyvai prieš – keturi. Pageidaujančių kalbėti nėra.
Pereiname prie viso įstatymo projekto priėmimo. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo kodekso 38, 47, 182 ir 190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-975(3)? Pritariantys balsuoja už, turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 87: už – 84, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
13.26 val.
Popietinio posėdžio darbotvarkės 2-3b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-976(2). Tribūnoje pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom. Svarstymo stadija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas šį įstatymą, bendru sutarimu sutarė už. Aš siūlau po svarstymo pritarti. Kadangi jau yra priimtas Baudžiamojo kodekso 190 straipsnis, tai šiuo atveju Baudžiamojo kodekso 190 straipsnis yra identiškas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsniui, tik atitinkamai koreguojamos sumos. Taigi šiuo atveju būtų nelogiška nepritarti po svarstymo, nes tai tiktai tarpusavyje suderinami du kodeksai. Kitokių pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi per svarstymo stadiją jokių pasiūlymų nėra, noriu paklausti. Atsižvelgdami į tai, kad diskusijoje niekas nepageidauja kalbėti, dėl balsavimo motyvų nepageidauja, ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-976(2)? Nėra prieštaraujančių, pritarta įstatymo projektui ir pagrindinio komiteto išvadai po svarstymo bendru sutarimu.
Seimo Pirmininkė šį įstatymo projektą siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Nėra prieštaraujančių. Pritarta ypatingai skubai.
Įstatymo projektas yra iš vieno straipsnio. Balsuosime dėl viso įstatymo projekto iš karto. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra norinčių. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-976(2)? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 83: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dirbame darniai, sklandžiai ir supratingai.
13.31 val.
Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1366(2) (svarstymas ir priėmimas)
Pereiname prie popietinio posėdžio darbotvarkės 2-2a ir 2-2b klausimų. Pirmiausia projektas, kurio Nr. XIP-1366(2), Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją K. Masiulį pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Civilinės saugos čia, taip? Taip. Komitetas svarstė Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam komiteto įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Norėjau paklausti, ar yra pasiūlymų įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų, dėl kurių Seimas turėtų apsispręsti balsuodamas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, nebuvo.
PIRMININKAS. Nėra, dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime?.. Kadangi diskusijoje dalyvauti niekas nėra užsirašęs, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1366? Nėra pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš, nėra nepritariančių, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Vyriausybė siūlė svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti ypatingai skubai. Pritarta. Nėra prieštaraujančių.
Pereiname prie priėmimo. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Ar galime priimti, nes įstatymas yra dėstomas naujos redakcijos, įstatymo 1 straipsnį, kuriame išdėstyta viso įstatymo projekto nauja redakcija, bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Pereiname prie įstatymo projekto 2 straipsnio pasiūlymų Vyriausybei ir kitoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Ar galime priimti šį įstatymo projekto straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Ar galime priimti įstatymo projekto 3 straipsnį? Tai nustatantis įstatymo įsigaliojimą straipsnis. Ar prieštaraujančių nėra, ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Priimta. Taigi pastraipsniui įstatymo projektas priimtas.
Prašau pasiruošti. Pereisime prie balsavimo dėl viso įstatymo projekto priėmimo. Prašau pasiruošti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1366? Balsuojame. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
13.33 val.
Kitas darbotvarkės popietinio posėdžio 2-2b klausimas – Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1367. Svarstymo stadija. Pranešėjai. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pristatyti K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Komitetas svarstė šitą įstatymą ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Pastabų ir pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kviečiu pristatyti išvadą komiteto pirmininką V. Kurpuvesą. Prašom.
V. KURPUVESAS (VLF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dalyvauti diskusijoje niekas nėra užsirašęs. Kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje taip pat niekas nepageidauja. Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti, ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1367. Svarstymo stadijoje jokių pasiūlymų nebuvo gauta, dėl kurių reikėtų apsispręsti. Ar galime pritarti po svarstymo pagrindinio komiteto išvadai ir šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Yra pageidaujančių balsuoti. Prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1367. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 76, prieš – 5, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Vyriausybės buvo siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka šį įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, norėjau paklausti, ar galime svarstyti ypatingos skubos tvarka? Nėra prieštaraujančių. Pereiname prie priėmimo.
Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra iš dviejų straipsnių. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Kas už tai, kad būtų priimtas 1straipsnis? Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 2 straipsnis? Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Kalbėti dėl balsavimo motyvų yra galimybė keturiems – už, keturiems – prieš. Nėra užsirašiusių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti. Pereiname prie priėmimo viso įstatymo projekto. Kas už tai, kad būtų priimtas Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1367? Prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 2, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, Lietuvos skautų organizacija norėtų pasveikinti Seimą ir kviečiu jums sutikus tarti sveikinimo žodžius. Čia jau klostosi tradicija. Prašom.
D. TARAILIENĖ. Pirmiausia mes norime pasisveikinti skautiškai. Budėk! O mes atsakome: vis budžiu! Keliom minutėm mes užimame Seimą ir norime, kad jūs mūsų paklausytumėte, nes jūs – tai esate mes. Jūsų asmenyje yra visa Lietuva, ir maži, ir dideli, ir sveiki, ir ligoniai, ir linksmi, ir liūdni. Šiandien mes tradiciškai prieš gražiausią metų šventę, prieš Kalėdų šventę, iš Betliejaus parsigabenome ugnelę, taikos ir ramybės simbolį. Šiandien mes norime ja pasidalinti su visais jumis, nes taikos ir ramybės tikrai niekam nėra per daug.
Šiemet skautai organizavo daug įvairių akcijų, traukinuku vežėm į Klaipėdą ir į Turmantą, pakely dalinome ugnelę, surengėme piešinių konkursą, kaip vaikai įsivaizduoja taiką ir ramybę, keliaujant su šia Betliejaus taikos ugnele. Šiandien ta ugnelė atkeliauja ne tik į jūsų gražius rūmus, ne tik į ligonines, kur yra skausmas, ne tik į vaikų ir senelių globos namus, bet keliauja ir į tas bakūžėles, kur galbūt šiais metais vienintelė kalėdinė dovana ir bus šita ugnelė.
Norėtume Seimo Pirmininkę pakviesti priimti ugnelę. Labai džiaugiamės, kad būtent šįmet mums pasisekė atiduoti ugnelę žmogui, kurio yra pati humaniškiausia specialybė, kuris, ko gero, geriausiai žino, kas tai yra žmogaus dvasios ramybė. (Plojimai)
Kadangi šiais metais žiema buvo ne tokia gausi snaigių, tai mes dovanojame tokią simbolinę snaigę, kad ji būtų kaip skaidrumo, kaip tyrumo simbolis, kad jūs visi su ta ugnele įgautumėte taikos, ramybės ir artimo meilės dvasios, ko iš tikrųjų jums visiems labai labai reikia.
I. DEGUTIENĖ. Labai jums ačiū. (Plojimai)
D. TARAILIENĖ. Dar labai daug vertingų dovanų. Įteikiame paveikslą, jį piešė mūsų vaikai. Taika yra svarbiausias, ko gero, svarbiausias gyvenimo faktorius, tai mes pabandėme vaikų emocijom išreikšti tą taiką su Betliejaus taikos žibintu. Kadangi Seimo Pirmininkė perėmė ugnelę ir iš karto ji tampa Betliejaus taikos ugnies nešėja, mes ją apdovanojame mūsų medaliuku.
I. DEGUTIENĖ. Ačiū. (Plojimai)
D. TARAILIENĖ. Plakatas ir šiek tiek vaizdų, ką mes veikiame. Tikrai Seimo Pirmininkė bus labai apdovanota, kartu ir jūs visi. Mes taip pat turime tokią mažytę gražią giesmelę, kurią visur ir visada giedame palydėdami šią ugnelę.
Giedama skautų giesmė
Taigi dar kartą linkime gražių, prasmingų šviesių Kalėdų ir tie paskutiniai žodžiai „Tikėjimas“, „Viltis“ ir „Meilė“ tebūna tie trys pamatiniai akmenys, ant kurių statome savo gyvenimo rūmą. Labai ačiū. Ir budėkite, kaip ir mes. (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Mielosios skautės, iš tiesų visų mūsų Seimo narių vardu noriu jums padėkoti. Padėkoti už tai, kad jau yra tradicija Seime. Už tą gerumą, kurį jūs visiems dalinate, ir nepamirštate mūsų. Nepamirštate ateiti čia, atnešti žvakės šviesą, atnešti tą žiburį, kai kartais iš tiesų, ko gero, per politines kalbas mes prarandame savo žmogiškąjį veidą. Tai tikrai sušildo. Sušildo ta žvakės šviesa. Kartais sakoma, kad reikia daugiau saulės, daugiau šviesos. O jūs tą saulę ir šviesą mums atnešate. Labai jums ačiū.
O kadangi giesmė tikrai yra nuostabi, aš turiu prašymą. Kitiems metams tuos žodžius išdalinkite mums, Seimo nariams, o mes išmoksime ir kartu su jumis galėsime giedoti.
Jums taip pat linksmų švenčių, laimingų, ramių, gerų. Nepraraskite tos žmogiškos šilumos, kurią turite savyje. Tik pats turėdamas gali duoti ir kitiems. Ačiū jums už gerumą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dar kartą dėkojame Skautų organizacijai. Ta gražia gaida, gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti, kad Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 22 d. rytinis plenarinis posėdis yra baigtas. Popietinis posėdis prasideda 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.