LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 162

STENOGRAMA

 

2009 m. gruodžio 17 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir Č. V. STANKEVIČIUS

 

 

 

 

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF*). Prašau užimti savo vietas, pradėsime posėdį.

Pradedame gruodžio 17 d. popietinį Seimo posėdį. Prašom registruotis. Užsiregistravo 54 Sei­mo nariai.

 

15.05 val.

Pranešimas „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“

 

Mūsų popietinio posėdžio darbotvarkės 1 klau­simas – pranešimas „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“. Šiam klausimui yra skirta viena valanda. Prašau visų kalbėsiančių taupyti laiką, kad visi užsirašę galėtų kalbėti diskusijoje.

Mūsų posėdyje yra pakviesti ir dalyvauja užsienio valstybių ambasadoriai, misijų vadovai arba jų atstovai.

Kviečiu į parlamento tribūną Ministrą Pirmininką A. Kubilių skaityti įžanginį pranešimą Baltijos jūros strategijos klausimu, dėl veiksmų plano ir Lietuvos požiūrio. Pagrindinis pranešėjas kalbės po Ministro Pirmininko.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, leiskite visų pirma padėkoti už galimybę šioje mūsų tokioje įtemptoje darbotvarkėje, ypač artėjant ir šventėms, ir tam tikram poilsiui po įtemptų darbų svarstant biudžetą, dabar stabtelėti ir skirti laiko ir diskusijų labai svarbiam klausimui, išsiskiriančiam savo svarba iš to, ką mes svarstome pastarosiomis dienomis savo kasdienybės darbotvarkėje.

Šiandien turime progą svarstyti du labai svar­bius dokumentus. Aš net nežinau, kuris iš jų yra svarbesnis. Visų pirma, be abejo, pati Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija, kuriai šiandien skiriame ypatingą dėmesį, bet tą dėmesį skiriame dėl ypatingo Seimo Europos reikalų komiteto dokumento. Dokumento, kuris ir savo pra­sme, ir apimtimi, ir turiniu yra, drįsčiau pasakyti, unikalus visoje mūsų 20 metų parlamentinėje is­torijoje. Tai yra Seimo Europos reikalų komiteto pa­rengtas parlamentinis pranešimas „Europos Są­jungos Baltijos jūros regiono strategija ir Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“. Aš manau, antrasis dokumentas, atspindintis mūsų pačių požiūrį į Baltijos jūros strategiją, turi savo ypatingą svarbą. Aš, dėkodamas už galimybę pradėti šį posėdį, pirmiausia noriu pasveikinti ir Europos reikalų komitetą, ir parlamentinį prane­šimą rengusios darbo grupės narius už atliktą didžiulį darbą, labai vertingą darbą, kuris paliks gilų pėdsaką ne tik svarstant labai konkretų Baltijos jūros strategijos reikalą, bet, tikiu, ir įnešant tą nau­ją tradiciją į mūsų parlamentinį darbą pradėti rengti štai tokius viską apimančius ir gilius pra­nešimus.

Aš esu įsitikinęs, kad šis pirmasis tokios apimties parlamentinis pranešimas Lietuvos parlamento istorijoje turi dar vieną labai svarbią ypa­tybę – jis yra, kiek mes žinome, bene vienintelis Europos Sąjungoje tokio pobūdžio dokumentas, skir­tas Baltijos jūros strategijai. Jis yra labai prasmingas tiek politiniu, tiek praktiniu požiūriu.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią aplinkybę, kurią mes visi turėtume matyti žiūrėdami į tam tikrą ilgalaikę šiek tiek ilgesnio laikotarpio tėkmę. Mano įsitikinimu, šis dokumentas, kartu su juo ir pradėta įgyvendinti Rytų kaimynystės arba Rytų partnerystės programa, atspindi vieną esminį pokytį, vykstantį Europos Sąjungoje. Jo rezultatu ir jo pasiekimu mes visi galime pasidžiaugti – tiek ankstesnės Vyriausybės, tiek ir buvę prezidentai, tiek ir dabartinis Seimas, ir visa valdžia, tai yra vis didėjančiu Europos Sąjungos dėmesiu Europos Šiaurės Rytų regionui. Aš gerai pamenu pirmąsias diskusijas, dar tik įsikūrus Europos reikalų komitetui, kai mes su tuo metu Europos Sąjungos šalims atstovaujančiais ambasadoriais daug diskutuodavome dėl to, ar tikrai nėra įmanoma pasiekti tam tikro prioritetų ir dėmesio pasikeitimo Europos Sąjungo­je, kai mes matydavome labai daug dėmesio Viduržemio jūros regionui. Dabar šis pasikeitimas ir ši vykstanti tam tikra Europos Sąjungos transfor­macija, mano įsitikinimu, yra labai reikšmingas postūmis ir poslinkis, kuriuo visi kartu, ir Europos Sąjungos šalys, ir mes, galime pasidžiaugti. Džiau­­g­damiesi turime galvoti, kaip šiuos naujus Europos Sąjungos instrumentus mes visi kartu galė­tume pačiu efektyviausiu ir tinkamiausiu būdu išnaudoti tam, kad pasiektume ir dinamiškos plėtros, ir socialiai stabilios gerovės visų pirma visame Baltijos regione, taip pat ir toje erdvėje, kuri plečiasi į Rytus nuo mūsų – Rytų kaimynystėje.

Gyvendami ir dirbdami didelių iššūkių laikmečiu, susidurdami su globaliais regioniniais ir vie­­tiniais finansiniais ir ekonominiais sunkumais, turime rasti savyje galimybių ir jėgų žvelgti ne tik į dabartį, ne tik į tai, kaip mažinti biudžeto išlaidas ir kaip paskatinti ekonomikos atsigavimą kiek ga­lima greičiau ir sparčiau čia, Lietuvoje, bet turime rasti jėgų žiūrėti ir į ateitį.

Šiandieniniai iššūkiai – tai ne tik problemos, kurias tikrai įveiksime, bet ir visiškai naujos galimybės. Galimybės, kurios atsiveria mums patiems stengiantis transformuoti savo vidaus gyvenimą, vidaus ekonomiką, vidaus socialinius reikalus ei­nant sudėtingu, sparčiu ir giliu struktūrinių reformų keliu, taip pat ieškant būdų, kaip išnaudoti atsiveriančias galimybes visame regione, ir lygiai taip pat žiūrint į galimybes, kurios atsiveria ir į Rytus nuo mūsų. Tokioms galimybėms turime išnaudoti visas regioninio bendradarbiavimo teikiamas galimybes, visus instrumentus, ypač tose srityse, kuriose Baltijos ir Šiaurės šalys gali būti lyderės ir sukurti didžiausią pridėtinę vertę. Aš džiaugiuosi, kad jūsų parengtas pranešimas tam skyrė ypatingą dėmesį.

Kalbėdami apie ilgalaikę mūsų ekonominės plėtros strategiją, Lietuvą turime matyti ne tik kaip 3,5 mln. gyventojų šalį, bet turime matyti 150 mln. vartotojų Baltijos jūros regione segmentu, vienos iš didžiausių pasaulyje Skandinavijos–Baltijos ekonomikos dalimi. Šiame kontekste regionas mums suteikia bent tris pranašumus – tai vis labiau tarpusavyje susiję trijų Baltijos valstybių ūkiai, tai Skandinavijos šalys ir Vokietija, kurių vardas šiandien gretinamas su itin modernių naujausias technologijas sparčiai diegiančių valstybių įvaizdžiu. Ir trečia, tai didžiulės rinkos Rytuose, Rusijos šiaurės vakarų regionai ir Baltarusija, turintys potencialą tapti laisva Baltijos jūros regiono prekių, paslaugų, asmenų ir žinių judėjimo zona.

Štai kodėl (tai jau esame ne vieną kartą minėję) vidutinės trukmės laikotarpiu mūsų poziciją regione mes traktuojame taip: Lietuva – Baltijos jūros regiono paslaugų širdis arba, kaip kiti vadina, Šiaurės Baltijos regiono paslaugų širdis. Įvairios paslaugos, inovatyvi pramonė ir gyvybingi klasteriai – tai sritys, kuriose turime tapti konkurencingi viso regiono mastu. Visos prielaidos tam yra. Be abejo, tam, kad čia pasiektume pažangos ir sėkmės, turime sustiprinti savo tradicinius konkurencinius pranašumus ir sukurti reikiamą infrastruktūrą, ypač transporto ir energetikos jungtis. Esu tikras, kad sėkmingas Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas visų pirma priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų suvokimo, kokios svarbos tai yra strategija. Jeigu iš tikrųjų veiksime išvien ir ryžtingai, ne tik patys, bet ir kartu su regiono kaimynais, ir judėsime pirmyn stiprindami regioninę integraciją, ši strategija gali būti galinga priemonė regioną transformuoti į vieną iš pažangiausių Europos Sąjungos zonų, o kartu ir gerokai padidinti mūsų galimybes tapti labiau konkurencingais globalios pasaulio eko­nomikos kontekste. Tokią ambiciją aš raginu visus labai aiškiai matyti ir tam skirti įmanomai didžiausią dėmesį.

Šią visos Europos Sąjungos mastu sutartą ben­drą makroregiono strateginę viziją laikyčiau pamatinėmis gairėmis, unikalia priemone ir galimybe regione vyriausybėms ir tautoms dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą susitelkiant ties svar­biausiais regioniniais ir globaliais iššūkiais, tokiais kaip aplinkosauga ir klimato kaita, susisiekimas, energetinis saugumas, ekonominė, socialinė sanglauda, turizmo plėtra, žmonių kontaktai ir bendradarbiavimas per sieną, inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų pažangos skatinimas perkeliant tai ir į praktinį gyvenimą, vystant verslo ir mokslo bendradarbiavimą, kuriant naujus produktus, plėtojant bendradarbiavimą tarp regionų, universitetų ir verslo struktūrų.

Šiame kontekste Europos Sąjungos Baltijos jūros strategija įgyja didžiulę prasmę, nubrėžia po­litines gaires, kompleksiškai išskiria regiono po­reikius ir pateikia integruotą, tęstinį veiksmų planą. Mūsų problemoms ir galimybėms ji suteikia išskirtinę reikšmę ir europinę dimensiją, ką ir Europos reikalų komiteto parengtas pranešimas, man atrodo, labai aiškiai, stipriai ir giliai pabrėžia.

Išties norėčiau ta proga dar kartą pasidžiaugti Lietuvos parlamentarų grupės iniciatyva padaryti išsamią ir visapusę Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano įgyvendinimo analizę ir tokiu būdu paskatinti Lietuvos Vyriausybę, socialinius ir ekonominius partnerius bei nevyriausybines organizacijas, o kartu ir kitas regiono valstybes neatidėliojant imtis aktyvių veiksmų, kad mūsų regionas taptų švarus aplinkos prasme, patrauklus, nesunkiai pasiekiamas, klestintis, patikimas ir saugus. Esu tikras, kad parlamentiniame pranešime pateiktos idėjos, įžvalgos, išvados ir pasiūlymai bus labai naudingi tiek politine, tiek ir praktine prasme.

Naudodamasis proga norėčiau informuoti, kad dar šiais metais arba kitų metų pradžioje Vyriausybės nutarimu bus sudaryta Nacionalinė Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo priežiūros komisija, į kurios sudėtį bus įtrauktos ne tik valstybinės institucijos, bet ir savivaldos, verslo, mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ši komisija turės užtikrinti gerai koordinuotą ir efektyvų Baltijos jūros strategijos įgyvendinimą Lietuvoje.

Norėčiau pasidžiaugti, kad iš tikrųjų praktinis darbas jau vyksta visose strategijos veiksmų plano prioritetinėse srityse ir pavyzdiniuose projektuose, kuriems kartu su regiono partnerėmis ėmėsi vadovauti Lietuva. Šią savaitę Vyriausybės Europos Sąjungos Komisijai buvo pristatyti trijų prioritetinių sričių, tai yra transporto, žemės ūkio ir pasienio nusikalstamumo mažinimo, dešimt įvai­rių projektų atsakingų Lietuvos institucijų parengti pirminiai veiksmų planai. Užsienio reikalų ministerija parengė su strategijos įgyvendinimu su­­sijusių priemonių ir veiksmų 2009–2011 m. pla­no projektą.

Visi suvokiame, kad pirmosios Europos Sąjungos makroregioninės strategijos įgyvendinimas bus tikrai ilgas procesas. Europos Sąjunga suteikia mūsų regionui unikalią istorinę galimybę, tačiau tam, kad ją išnaudotume, kad taptume tikru bendradarbiavimo geros praktikos pavyzdžiu kitiems Europos regionams, turime būti aktyvūs, kū­rybingi ir darbštūs. Mano įsitikinimu, norėdami visiškai išnaudoti šią strategiją, turime būti aktyvūs, kūrybingi ir darbštūs tiek Vakaruose, tiek pa­čioje Europos Sąjungoje, tiek ir Rytuose.

Iš tiesų leiskite šia proga palinkėti jums kuo didžiausios sėkmės ir vaisingų darbų įgyvendinant ir šią strategiją, ir įgyvendinant parlamento paren­gtą pranešimą šia proga. Išties tikiuosi, kad pirmaisiais strategijos įgyvendinimo rezultatais galėsime pasidžiaugti jau kitų metų vasaros pradžioje, birželio mėnesį, XII Baltijos jūros regiono plėtros forume Vilniuje. Dėkodamas parlamentui už tokį gerai parengtą darbą, aš raginčiau galvoti apie tą ateinantį birželio mėnesį forumą ir apie tai, kaip ir kokias idėjas, susijusias su Baltijos regiono strategija, su mūsų kaimynyste, galėtume pristatyti jame kaip savo įdirbį įgyvendinant šią strategiją. Aš manau, kad mums svarbu matyti, kad Baltijos jūros regiono strategija yra, mano įsitikinimu, pir­mas, bet ne paskutinis Europos Sąjungos strateginis dokumentas, kuris yra reikalingas mūsų regionui. Galbūt mes galime taip ir žiūrėti jau į artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungoje, kuris įvyks po kelerių metų, ir pagalvoti apie tai, kas turėtų išaugti iš šios strategijos. Galbūt tokia strategija galėtų įgauti ne tik ekonominį, aplinkosauginį ar žmogiškojo bendravimo pavidalą, bet ir dar stipresnį politinį dėmenį, kuris, mano manymu, Baltijos jūros regionui taip pat yra svarbus. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame Ministrui Pirmininkui. Dabar Europos reikalų komiteto pranešimą svarstomu klausimu pristatys komiteto vicepirmininkas P. Auštrevičius, kuris buvo šio pranešimo darbo grupės vadovas. Dabar jam žodis ir skiriama 10 min. pristatyti. Tekstą jūs turite iš­platintą anksčiau, tačiau pranešėjas trumpai pristatys pagrindinius momentus, kiek leidžia laikas. Prašau.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji svečiai, mielieji kolegos, noriu jums trumpai, kiek tai įmanoma, laukdamas, kad štai pasikeis ir vaizdas ekrane, kuris iliustruos kai kuriuos faktus, pristatyti šį pranešimą.

Sėkminga Europos Sąjungos plėtra 2004 m. galutinai pavertė Baltijos jūrą pirmąja uždarąja Europos Sąjungos jūra. Baltijos jūrą supa aš­tuonios Europos Sąjungos valstybės narės. Pastarieji įvykiai kardinaliai pakeitė geopolitinę situaciją Bal­tijos jūros regione. Pripažindamas pastarąsias tendencijas ir siekdamas sustiprinti regioninį Euro­­pos Sąjungos valstybių bendradarbiavimą, 2006 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją kviesdamas paremti Baltijos jūros strategiją. Man labai džiugu, kad tai užėmė tik trejus metus. 2009 m. spalio 29–30 d. Europos Va­dovų Taryba patvirtino šią strategiją ir pavedė ją įgyvendinti. Lietuvos Seimas, sveikindamas stra­tegijos parengimą ir būdamas suinteresuotas jos visišku įgyvendinimu, parengė parlamentinį pra­nešimą, kuriuo dar kartą atkreipia dėmesį ir išreiškia savo požiūrį.

Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija – iš tikrųjų pirmoji tokio pobūdžio Europos Sąjungos vidinė regioninė strategija Europos Sąjungos istorijoje, ir tuo mes galime didžiuotis. Priėmus minėtą strategiją atsiranda pirmasis Europos Sąjungoje makroregionas. Savo ruožtu strategija – tai ilgalaikis planas, skirtas viso regiono gerovės, susisiekimo, aplinkosaugos ir saugumo iššūkiams spręsti. Šiam tikslui pasiekti patvirtinti keturi pagrindiniai prioritetai, kuriais siekiama regioną paversti švariu, klestinčiu, pasiekiamu ir patraukliu bei saugiu.

Pastarųjų dvidešimties metų laikotarpiu Baltijos jūros regione įvyko kardinalūs politiniai, eko­nominiai ir socialiniai pokyčiai. Dar visų mūsų atmintyje geležinės uždangos sugriovimas, kuris laisva Baltijos valstybių ir Lenkijos tautų valia suteikė naują istorinę galimybę viso regiono valstybėms negrįžtamai įtvirtinti politinę demokratiją ir ekonominę gerovę. Pastarųjų dešimtmečių metu vykusi integracija į Europos Sąjungą ir NATO sukūrė situaciją, kai Baltijos jūros regione dar nie­kada nebuvo tiek daug europinės ir transatlantinės bendradarbiavimo dimensijos kaip šiuo metu. Tai savo ruožtu suteikia kokybiškai naują postūmį ateities raidai.

Baltijos jūros regione turima didelio potencialo ekonominiam augimui užtikrinti ilgalaikėje perspektyvoje. Kone 100 mln. gyventojų sukuria arti 20 % Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Iki pastarosios ekonominės krizės regiono valstybės pasižymėjo aukščiausiais, aš noriu pabrė­­žti, aukščiausiais Europos Sąjungoje ekono­minio augimo tempais, kurie, tikimės, sugrįš per vidutinį laikotarpį į mūsų realybę. Kartu turime pažymėti, kad regione išlieka dideli ekonominio socialinio išsivystymo skirtumai tarp Šiaurės Vakarų, iš vienos pusės, ir Pietryčių Baltijos regiono valstybių. Didelis regioninės sanglaudos poreikis įgalina remtis vienas kitą gerai papildančiais konkurenciniais pranašumais ir tokiu būdu sukurti gerą pagrindą ekonomikai augti. Visos regiono val­stybės orientuotos į atvirą prekybą. Bendrojo vidaus produkto eksporto dalis svyruoja nuo 32 iki 53 ir daugiau procentų, todėl tolesnis prekybos barjerų šalinimas išlieka svarbiu prioritetu visiems. Tačiau svarbiausiu veiksniu išlieka poli­saboninės strategijos, arba tai, apie ką mes jau kalbame dabar, Europos Sąjunga 20/20, įgyvendinimas kuriant prielaidas kokybiškai naujam moksliniam technologiniam ekonomikų pagrindui.

Žinoma, ekologija ir aplinkosauginis tvarumas yra vienos svarbiausių Baltijos jūros regionų problemų. Baltijos jūros dėl lėto, net 30 metų vidutiniškai trunkančio vandens atsinaujinimo, mažo druskingumo ir labai didelės aktyvios žmonių veiklos yra išskirtinė visame pasaulyje. Ypatingą poveikį Baltijos jūrai sukelia pastarųjų laikotarpių ekonominė veikla, o ypač (…), aktyvi laivyba, kai net arti 820 mln. tonų krovinių pervežama šita jūra, iš jų daugiau nei 300 mln. yra nafta ir na­ftos produktai. Kartu Antrojo pasaulinio karo metu pa­skandinti cheminiai ginklai ir pastarasis 1200 km ilgio „Nord Stream“ dujotiekio projektas.

Ypatingo dėmesio nusipelno ir energetinis saugumas, iki pastarųjų metų nesugebėta sukurti pakankamos visų regiono valstybių integracijos ir tarpusavio sąsajų. Lietuva išskiria šiuos Baltijos energetikos rinkos jungčių tikslus kaip visišką trijų Baltijos valstybių integraciją į Europos energetikos rinką, jungčių stiprinimo tarp trijų valstybių ir kaimyninių valstybių bei Europos Sąjungos energetikos vidaus rinkos trečiojo paketo įgyvendinimą. Baltijos jūros regiono geografinė padėtis, gera tranzitinė vieta Vakarų–Rytų koridoriuje pagrindžia faktą, kad regiono transporto infrastruktūra iš esmės daugiausia tarnauja globaliai ekonomikai. Lietuvos indėlis į šią svarbią sritį pasižymi šių transporto prioritetų įgyvendinimu, kaip Rytų–Vakarų ar Vakarų–Rytų žaliojo koridoriaus transporto projekto įgyvendinimu, kai panaudojamos efektyviausios transporto rūšys, „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir kitos transporto rūšių plėtros sritys. Baltijos jūros strategijos įgyvendinti pa­rengtas veiksmų planas numato net 76 veiksmų sritis, Lietuva su kita regiono valstybe koordinuoja 3 iš 15. Tikimės, kad šioje srityje mes tikrai turėsime ką pademonstruoti, kaip sakė Ministras Pirmininkas, jau artimiausiais laikotarpiais.

Gerbiamieji svečiai, mielieji kolegos, Europos Sąjungos 8 valstybių lokacija Baltijos jūros regione, vykstanti ekonominė integracija ir bendradarbiavimas sukuria naujas galimybes atsirasti ilgalaikės kartos naujam ekonominiam augimui. Augimui, kuris turėtų būti paremtas žiniomis ir naujausiomis technologijomis. Intensyvus, o ne ek­stensyvus, per klasterizaciją ir bendradarbiavimą užtikrinant konkurencinį pranašumą viso pasaulio atžvilgiu. Žvelgiant į eurointegracijos iššūkius šioje srityje, reikia pasakyti, kad Baltijos jūros regione jaučiamas didelis euro deficitas – tik 2 iš 8 valstybių yra euro zonos narės. Europos Sąjungos matomumas ir veiksmingumas Baltijos regione bei Europos Sąjungos patrauklumo kaimy­niniuose regionuose didinimas atveria kelius bendradarbiavimui ir tokiu būdu saugumo plėtrai visame regione. Atskiro dėmesio reikalauja Baltijos jūros regiono valstybių tapatumo raida. Ankstyvuosiuose viduramžiuose Baltijos regioną reprezentavo unikali medžiaga gintaras, vėliau, ypač dėl religinių priežasčių, gardi silkė ir mediena, klausimą formuluoju taip – kas bus kitas? „Nokia“, krepšinis, o galbūt bendros europinės ver­tybės, dėl kurių, aš tikiuosi, viso regiono saugumas ir stabilumas tik sustiprės?

Suprasdami atsakomybę už darnią plėtrą ir aplinkosaugą manome, kad regiono valstybės gali tapti geru europiniu ir pasauliniu pavyzdžiu klimato kaitos srityje. Puoselėjami ir plėtojami miškai Baltijos regione jau tarnauja viso kontinento naudai ir gerovei. Būtina ir toliau derinti tarpusavyje Europos Sąjungos ir regionines iniciatyvas siekiant galutinių tikslų. Regione veikia daug viena kitą papildančių organizacijų, iniciatyvų, todėl šioje srityje koordinavimas yra būtinas.

Kiekvienos Baltijos jūros regiono valstybės pranašumas, sukauptos patirties panaudojimas, bendras veiksmas ir platesnis bendradarbiavimas daugelyje sričių atveria naujas galimybes. Baltijos jūros regionas gali ir turi tapti atskirų sričių ilgalaikiu lyderiu ir pavyzdžiu pasauliui, mes turime formuluoti sau tokias užduotis. Baltijos jūros strategijos parengimas Švedijos pirmininkavimo laikotarpiu yra natūralus ir sveikintinas dalykas. Toliau reikia užtikrinti jo koordinuotą įgyvendinimą. Manome, kad čia turi pasireikšti ir parlamentinė dimensija tarp Europos Sąjungos 8 valstybių, įgyvendinančių šią strategiją. Mes manome, tas faktas, kad iš Europos Parlamento 736 narių net 209 atstovauja toms valstybėms, tai arti 30 %, taip pat mus skatina tiems darbams.

Ponios ir ponai, apie šią strategiją galima kalbėti ilgai. Aš manau, daug įdomiau bus ją įgyvendinti, negu daryti pranešimus. Iš tikrųjų, Seimo Europos reikalų komiteto nuomone, Baltijos jūros regiono strategija yra paskata laiku šio regiono valstybėms naujai apibrėžti savo regioninį ir europinį tapatumą, sukurti papildomas priemones pilniau įgyvendinti eurointegracijos potencialą. Aš esu dėkingas visiems kolegoms, bendradarbiavusiems rengiant šitą pranešimą, mūsų padėjėjams, o jums už jūsų malonų dėmesį. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Dabar žodis suteikiamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui J. Šimėnui. Jums skirta tik 5 min.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, Europos Sąjungos Bal­tijos jū­ros regiono strategija ir strategijos įgyvendinimo vei­ksmų planas buvo… (Balsai salėje) Prašau? Aplinkos apsaugos komitete rengiantis svarstyti šį dokumentą, Europos Sąjungos Baltijos jūros regio­­no strategiją, buvo malonu sužinoti, kad Eu­ro­pos reikalų komitetas ėmėsi rengti parlamentinį pranešimą apie Baltijos jūros strategiją, kuris tapo labai išsamus, netgi išsamesnis už patį Komuni­ka­tą. Ir tai tapo gera proga mums pakal­bėti apie šį do­kumentą ne tik komitetuose, bet ir šiame ple­­­nari­niame posėdyje dalyvaujant garbingiems svečiams.

Mes turime progą pateikti komiteto išvadas ne tik dėl Europos Sąjungos komunikato, bet ir dėl šio Europos reikalų komiteto parengto parlamentinio pranešimo. Svarstant šiuos dokumentus Aplinkos apsaugos komitete, mums aktyviai talkino nevyriausybinių aplinkos apsaugos organizacijų atstovai, šios srities mokslininkai, o ypač Baltijos aplinkos forumas ir Klaipėdos universitetas. Malonu, kad parlamentiniame pranešime dėl Baltijos jūros regiono strategijos mūsų pateikti pasiūlymai priimti. Todėl trumpai apie komiteto pasiūlymus ir pačią strategiją.

Pirmiausia norėčiau jums priminti, kad Bal­ti­jos jūros regionas buvo pirmasis daugiašalis regionas pasaulyje, patvirtinęs bendrus tikslus ir vei­ksmus darniai plėtrai ir jų įgyvendinimui, o Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija yra galima Baltijos jūros regiono, kaip darnios plė­tros ekologinio regiono, įgyvendinimo priemonė. Mūsų nuomone, pranešimą svarbu papildyti nuostatomis apie tarpvalstybinio Nemuno baseino upių, rajonų vandens telkinių kokybės apsaugą įtraukiant Rusiją ir Baltarusiją į bendrus aplinkosauginius projektus. Šiame kontekste labai svarbu atkreipti dėmesį į Rusijos ir Baltarusijos ketinimus statyti atominę elektrinę Nemuno baseine, šalia Ne­ries ir Nemuno upių. Dėl to bus neišvengta neigiamo poveikio Lietuvos aplinkai. Šių atominių elektrinių įtaka privalo būti atsakingai ver­ti­nama ir derinama su kaimyninėmis šalimis, remiantis precedentiniu „Nord Stream“ procesu. Pra­nešimą taip pat papildėme nuostatomis apie jūrinių teritorijų planavimą, jūrinių saugomų teritorijų nustatymą ir biologinės įvairovės apsaugą. Atsižvelgdama į Europos Sąjungos aplinkosaugos politiką, Lietuva sėkmingai pradėjo užtikrinti vertingiausių jūrinių teritorijų apsaugą, formuojant Europos Sąjungos svarbos „Natūra 2000“ teritorijų tinklą. Būtina numatyti veiksmus, pratęsiančius šį darbą, užbaigiant jūrinių „Natūra 2000“ teritorijų tinklo plėtrą priekrantės zonoje ir atviroje jūroje. Pranešimą taip pat pasiūlėme papildyti nuostatomis, kad reikia pripažinti žvejybą kaip svarbią ūkio šaką ekonominiu ir socialiniu požiūriu ir, atsižvelgiant į šio sektoriaus daromą neigiamą po­veikį žuvų ištekliams ir vertingai biologinei įvairovei, skatinti taikymą alternatyvių žvejybos prie­monių, mažinančių neigiamą poveikį aplinkai, kartu užtikrinant ūkinės veiklos tęstinumą; tobulinti gamtinių vertybių ir jų apsaugos būklės stebėsenos programas, o jų rezultatus koordinuoti su regiono valstybėmis; stiprinti bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija, siekiant keistis aplinkosaugine ir su ekologinėmis nelaimėmis susijusia informacija bei vertinant šiose šalyse numatomą infrastruktūrų plėtrą (kaip minėjau, atominių elektrinių statybą ir kurortų plėtrą Kuršių nerijoje ir kita), galinčią turėti ženklų neigiamą poveikį aplinkai Baltijos jūros regiono kontekste. Toks bendradarbiavimas būtų skatinamas įgyvendinant ketinimus pasirašyti tarpusavio bendradarbiavimo sutartis aplinkosaugos srityje, siekiant poveikio aplinkai vertinimo, remiantis ESBO konvencija.

Be viso to, ką pasakiau, noriu išskirti dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu problemą. Dujotiekis „Šiaurės srovė“ tiesiamas nepaisant to, kad nebuvo atliktas nepriklausomas poveikio aplinkai vertinimas, kaip to reikalavo Lietuvos Re­spublikos Seimo 2007 m. kovo 7 d. rezoliucija „Dėl didelio masto infrastruktūros projektų Baltijos jūroje, keliančių riziką visoms Baltijos jūros valstybėms ir Europos Sąjungos narėms poveikio aplinkai vertinimo“, kaip to reikalavo 2006 m. gruodžio 1 d. pareiškimu Šiaurės ir Baltijos val­­s­tybių nacionalinių parlamentų užsienio reikalų pir­mininkai, kaip to reikalavo 2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento priimta rezoliucija „Dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai“. Taip pat mums atrodė svarbu ir mes pasiūlėme suderinti parlamentinio pranešimo dėl Baltijos jūros regiono nuo­statas parlamentiniu ir vyriausybiniu lygiu, jau priimtus sprendimus dėl atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos tinklų, jungiančių prieina­mumą, integruotos žemės ir jūrų teritorijos erdvinio planavimo ir valdymo, tvaraus gamtos išteklių naudojimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiamas Eko­nomikos komitetas – D. Budrys. Jums taip pat tik 5 min. Apgailestauju.

D. BUDRYS (TPPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji svečiai, gerbiamieji kolegos, ponios ir ponai. Man labai malonu pasveikinti jus visus, dalyvaujančius svarstant parlamentinį pranešimą „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos įgyvendinimo veik­smų planas: Lietuvos požiūris“. Svarbu pabrėžti – Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija yra pirmoji Europos Sąjungos makroekonominė strategija, suteikianti naujas galimybes Baltijos jūros regionui, pasižyminčiam aukšta darbuotojų kvalifikacija, moksliniu potencialu, stabilumu ir atvirumu. Strategijos tikslas – gerinti Baltijos jūros aplinką, didinti regiono integraciją ir konkurencingumą. Kadangi Baltijos jūros regiono valstybių sąlygos, ekonominė padėtis, energetikos ir transporto infrastruktūros integracija yra skirtingi, pasitelkus teritorines strategijas makroregioniniu lygiu galima prisidėti prie Europos Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir kar­tu siekti Lisabonos strategijos ir kitų Europos Sąjungos tikslų. Strategijoje įvardyti keturi iššūkiai: ekonomikos ir klestėjimo skatinimas, ener­­getikos ir transporto prieinamumo ir patrauklumo už­tikrinimas, saugumo garantavimas ir aplinkos ge­rinimas. Tačiau aplinkosauga ne vienintelis jau­dinantis veiksnys Baltijos jūros regione. Ekonominei krizei ir priemonėms, padedančioms kuo greičiau ją įveikti, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ir šiame kontekste ypač svarbu skatinti darbo vietų kūrimą regione. Dauguma regiono valstybių yra mažos ir yra priklausomos nuo eksporto, todėl turi būti didinama regiono integracija, konkurencingumas ir reikia daug dėmesio skirti inovacijoms, moksliniams tyrimams bei mokslo ir verslo partnerystės vystymui. Šio regiono šalims labai svarbi prekyba, todėl poreikis paspartinti in­frastruktūrų ir rinkų integravimą į Baltijos vals­ty­bių… energijos, rinkos ir jungčių veiksmų plano įgyvendinimas yra ypač aktualus. Labai svarbu, kad šiuo dokumentu nesiekiama kurti naujų institucijų. Įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją ketinama naudotis esamais instrumentais. Tai, kad ši strategija yra finansiškai neutrali ir grindžia­ma suderintu požiūriu ir veiksmingesniu jau esamų Europos Sąjungos priemonių ir jų lėšų, taip pat kitų turimų išteklių ir finansinių priemonių nau­dojimu, mano manymu, yra viena iš pagrindinių iš šios strategijos stiprybių.

Gerbiamieji, norėčiau pabrėžti, kad ne mažiau svarbu ir tai, kad Lietuva dalyvaus trijose prioritetinėse strategijos įgyvendinimo numatytose veiksmų srityse: tai yra pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis kartu su Švedija; stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą kartu su Suomija ir Švedija; sumažinti pasienio nusikalstamumo mastą ir žalą kartu su Suo­mija. Strategijos veiksmų plane numatyta 80 vadinamųjų (…) projektų.

Norėčiau jūsų dėmesiui įvardyti 10 išskir­­ti­nių (…) projektų, kuriuos įgyvendinant dalyvauja Lietuva. Pirma, sukurti Baltijos jūros regiono prog­ramą, skirtą inovacijų, klasterių, smulkaus ir vidutinio verslo tinklaveikai. Antra, plėtoti bendrą Baltijos jūros regiono strategiją, skirtą inovacijoms paslaugų sektoriuje. Trečia, diegti inova­­­ty­vius transektorinius sveikatos apsaugos ir mokslo projektus regionuose. Ketvirta, atlikti Baltijos ener­­getikos jungčių plano įgyvendinimo monitoringą. Penkta, bendradarbiauti pažangesnio transporto srityje. Šešta, trumpesni skrydžių maršrutai. Septinta, stiprinti savanorišką bendradarbiavimą tarp regiono universitetų. Aštunta, nustatyti ir panaikinti kliūtis tyrėjų ir studentų mobilumui Baltijos jūros regione. Devinta, imtis prevencijos priemonių kovoje su prekyba žmonėmis. Dešimta, įsteigti jaunimo išteklių centrą.

Gerbiamieji, pateiksiu jūsų dėmesiui kelis minėtų projektų pavyzdžius. Ypatingos svarbos energetikos projektas – Baltijos jungčių plano įgyvendinimo monitoringas, jį įgyvendina Lietuva. Šiuo projektu siekiama sukurti integruotą Baltijos jūros regiono energetikos rinką, numatomas energijos gamybos diversifikavimas ir regiono ele­ktros energijos tinklų sujungimas. Atsižvelgia­ma į energijos gamybą, įskaitant atominę ir at­sinaujinančių šaltinių energiją. Taip pat dujų tiekimo maršrutų ir šaltinių diversifikavimas. Dujų tiekimo jungtys, saugyklos, LNG.

Kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas norėčiau išskirti ir ypač svarbų verslui projektą – sukurti Baltijos jūros regiono programą, skirtą ino­vacijų, klasterių, smulkaus ir vidutinio verslo tinklaveikai. Šiuo projektu numatoma išnaudoti regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą, vystyti žinioms imlius produktus ir paslaugas, galinčius konkuruoti pasaulinėje rinkoje, taip pat politiniu lygmeniu vystyti efektyvias inovacijų sis­temas, siūlančias verslumo dinamiką ir glaudžius ryšius tarp mokslinių tyrimų institutų, verslo ir aukštojo mokslo įstaigų.

Baigdamas norėčiau padėkoti Seimo Europos reikalų komiteto kolegoms už iniciatyvą paren­gti parlamentinį pranešimą „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“. Atliktas didžiulis darbas parengiant šį dokumentą, kuris ne­abejotinai prisidės prie strategijos tikslų įgyven­dinimo. Linkiu sėkmės įgyvendinant šį neeilinės svarbos dokumentą.

PIRMININKAS. Dėkojame Ekonomikos komiteto pirmininkui. Socialdemokratų frakcijos var­du žodis kalbėti suteikiamas V. P. Andriu­kaičiui.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji eks­celencijos ambasadoriai, Seimo nariai, ponios ir ponai! Išties šiandien galime pasidžiaugti neišpasakytai svarbia tema. Tokios didelės makrore­gio­ninės strategijos pristatymas Seime ir mūsų Seimo Europos reikalų komiteto iniciatyva parengtas toks išsamus pranešimas, pamatinis dokumentas, kurį, aš tikiu, mes išsiųsime visų kitų aplink Baltijos jūrą esančių šalių parlamentams, taip pat Rytų kaimyninių šalių parlamentams. Aš manau, kad šis dokumentas išties paskatins toliau sudaryti tam tikrą, sakykime, strategijos „road map“, arba įgyvendinimo žingsnių planą.

Kolega P. Auštrevičius paminėjo, kad Baltijos jūra tapo pirmąja vidine mare nostrum Europos Sąjungos kontekste. Tikiu, kad antrąja jūra gali tapti Adrijos jūra, jeigu Balkanų šalys ir buvusios Jugoslavijos šalys sėkmingai įveiks integracijos į Europos Sąjungą kelią. O jos, kaip žinote, jau yra kelyje ir sparčiai pažengusios. Taigi antroji jūra, ko gero, bus Adrijos. Tačiau mes turime taip pat, svarstydami Baltijos jūros regiono problemą, nepamiršti, kad Europos Sąjunga turi dar vieną tokią gerą patirtį Viduržemio jūros, apie kurią jungiasi labai sudėtingos kultūros, religijos ir kontinentai ir kur be galo daug problemų. Čia Europos Sąjunga parodė didelę iniciatyvą pradėdama Barselonos procesu ir užbaigdama tuo, kad sukūrė vadinamąją EUROMED, arba Europos ir Viduržemio jūros parlamentinę asamblėją, priėmė atitinkamus finansinius įsipareigojimus, taip pat sukūrė vykdomosios valdžios instrumentus ir kitus dalykus. Ir šiandien mes, Lietuvos Seimo nariai, esame tos EUROMED, arba Europos ir Viduržemio jūros asamblėjos, tikrieji nariai kartu su visomis 27 Europos Sąjungos šalimis.

Šiuo atveju aš manau, kad Baltijos jūros stra­tegija gali pasitarnauti toliau kaip labai svarbus žingsnis, žvelgiant į dar vieną Europos Sąjungos kryptį. Socialdemokratų frakcija yra įsitikinusi, kad ta kryptimi reikia aktyviai dirbti. Būtent dabar, nagrinėdami savo europinę darbotvarkę, visų Europos Sąjungos šalių narių aplink Baltijos jūrą darbotvarkę, mes stengiamės įtraukti kaimynus: Rusiją, Baltarusiją, suprantama, Norvegiją. Norvegija yra, sakykime taip, beveik Europos Są­jungos šeimos narė. Ji yra asocijuota sutartimis, susitarimais, perkelta ACQUIS ir t. t. Gaila tiktai, kad referendumas šiek tiek nepavyko, bet tikime, kad Norvegija galbūt irgi kada nors, ne už kalnų laikas, kada bus Europos Sąjungos šeimos narė. Ji yra mūsų Baltijos jūros strategijos aktyviausioji narė. Štai kodėl Socialdemokratų frakcija siūlo būtinai mūsų pranešime dar kai ką paryškinti, Nor­vegijos dalyvavimą akcentuoti ne tik per institucijų, kurios yra Baltijos jūroj suformuotos… sąrašą, bet taip pat ir paminint atskirai.

Mes turime Baltarusiją, Rusiją, yra Ukraina. Ir čia mes tiesiame bendradarbiavimo daugelyje projektų kelius, tačiau Europos Sąjunga, Socialdemokratų frakcijos įsitikinimu, gali ištiesti ir dar vienai dimensijai ranką, o būtent Europos Sąjungos ir NVS erdvės, visų NVS šalių bendradarbiavimo mechanizmą kuriant taip, kaip yra sukurtas EUROMED mechanizmas. Tokį mechanizmą kuriant Baltijos jūros strategija būtų kertiniu akmeniu žvelgiant į perspektyvą. Juk jeigu kalbė­sime apie Baltijos jūros transporto politiką, tai Baltijos jūra nusidriekia strateginiai transporto koridoriai. Juk jie siekia ne tik Europos Sąjungos ribas. Šie koridoriai gali nusitiesti iki Kinijos ir Vidurinės Azijos.

Šiandien galime paminėti, jog Suomija labai aktyviai investuoja ta kryptimi, ir Suomijos Kouvolos uostas jau pasirašė su Rusija dokumentus dėl (…) geležinkelio tiesimo nuo Permės iki Sankt Peterburgo ir Kouvolos uosto, kad konteineriniai kroviniai geležinkeliu iš Azijos per „Tran­ssibo“ magistralę būtų vežami į Kouvolos uostą, vadinasi, į Europos Sąjungos uostą. Šiuo atveju Klaipėda ir kiti uostai taip pat laukia panašių sprendimų. Ir štai NVS erdvės ir Europos Sąjungos erdvės bendradarbiavimas, įgyvendinant Baltijos jūros strategiją, būtų mūsų veiklos kryptis, kurią mes turėtume toliau pratęsti. Todėl socialdemokratai išties pozityviai vertina šį dokumentą.

Mes norėtume pateikti savo redakcines pastabas. Bet aš manau, kad jeigu Seimas priimtų nutarimą, tai redakcinės pastabos tekstui Socialdemokratų frakcijos pasiūlymu būtų išties nedidelės. Mes tik norėtume akcentuoti šiek tiek kitaip turinį. Kadangi pabrėžiami neatidėliotini aplinkosaugos problemų uždaviniai, ekonominė regiono sėkmė, socialinė teritorinė sanglauda, konkurencingumas ir socialinė integracija, tai galbūt į pirmą vietą iš tikro reikėtų kelti ekologinį tvarumą ir saugią vietą gyventi, o po to jau ekonominė integracija, konkurencingumas, tuomet bendra transporto ir vartojimo apsauga ir išvados. Manyčiau, kad taip būtų logiškiau išdėlioti turinį. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju Socialdemokratų fra­kcijos atstovui už pasisakymą. Dabar Darbo partijos frakcijos atstovas V. Gedvilas. Nematau šiuo metu salėje. Tada žodį suteikiame frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovui D. A. Bara­kauskui.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji ekscelencijos, ger­biamieji Seimo nariai, aš buvau parengęs gana il­gą pranešimą, bet jaučiu atmosferą, kad labai labai ilgai kalbėti, pasinaudojant proga kalbėti, tikrai nereikėtų, todėl jį sutrumpinau. Pasakysiu pagrindinius akcentus, kurie, mūsų frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nuomone, turėtų būti įtraukti ir paimti kaip viso šito pranešimo pagrindas arba kaip prioritetai.

Baltijos jūros strategijos prioritetai turėtų būti, mūsų nuomone, keturi pagrindiniai motyvai. Pirmas – tai Baltijos jūros regiono gyventojų gyvenimo kokybės ir viso regiono ekonominio patrauklumo užtikrinimas didinant atskirų valstybių ekonomikų konkurencinį pranašumą. Antra – Europos Sąjungos matomumo ir veiksmingumo Baltijos jūros regione ir jos patrauklumo kaimyniniuose regionuose didinimas. Trečia – naujos visų regiono valstybių požiūrio ir koordinuotų veiksmų aplinkosaugos ir klimato kaitos srityje suformavimas. Ir ketvirtas – Europos Sąjungos vykdomų politikų ir iniciatyvų regione integrali sąveika ir geresnis valdymas.

Pasinaudojant Lietuvos pirmininkavimu Baltijos jūros valstybių tarybai (kaip žinote, Lietuva tai turės daryti 2009–2010 m.) ir aktyviai dalyvaujant rengiant bei įgyvendinant Europos Sąjungos Baltijos jūros strategiją, galima sutvirtinti Lietuvos, kaip Baltijos valstybės ir aktyvios Baltijos jūros regiono valstybės, vaidmenį. Mūsų nuomone, būtina plėsti Baltijos jūros valstybių regioninį bendradarbiavimą energetikos, transporto, aplinkos apsaugos, kultūros paveldo apsaugos, turizmo plėtros, žmonių ryšių stiprinimo srityse ir būtinai įtraukti į bendradarbiavimą Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir, aišku, Baltarusiją. Baltijos jū­ros regiono strategija yra galimybė geriau koordinuoti ir suteikti prioritetą Europos Sąjungos teikiamai paramai Rusijai ir galbūt ateityje Baltarusijai aplinkosaugos, transporto, infrastruktūros plėtros ir kitose srityse.

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ mano: pirma, Baltijos jūros regiono strategijos sėkmė daugiausia priklausys nuo realios ekonomikos ir ypač smulkaus ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo įgyvendinant tą strategiją. Todėl ypatingo Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesio turi sulaukti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros politika diegiant geriausią reglamentavimo praktiką. Antra, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei imtis veiksmingų priemonių siekiant, kad Europos Sąjungos finansinė perspektyva 2014–2020 m. plačiau atspindėtų Baltijos jūros regiono integralius projekto poreikius ir finansavimo būdus. Trečia, siūlyti Vyriausybei, kad integralių Baltijos regionui ir visai Europos Sąjungai svarbių infrastruk­tūros, aplinkosaugos, energetikos ir kitų projektų finansavimas būtų Lietuvos Respublikos biudžete skiriamas atskiru straipsniu. Ketvirta, koordinuotas bendrų visam Baltijos regiono projektų įgyvendinimas turi pagerinti jau skiriamos Europos Sąjungos paramos Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimo naudą ir palankų poveikį viso regiono valstybėms. Ir penkta, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ mano, kad Lietuvos Vyriausybė turi gerinti įvairių Europos Sąjungos finansuojamų iniciatyvų ir instrumentų tarpusavio koordinavimą.

Įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, šiuo parlamentiniu pranešimu siekiama paskatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, šalies socialinius ir ekonominius partnerius, Lietuvos nevyriausybines organizacijas, taip pat kitas regiono valstybes imtis aktyvių veiksmų įgyvendinant Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją ir sukurti papildomas politines prielaidas Baltijos jūros regiono gerovei ir saugumui stiprinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Darbo partijos frakcijos atstovui D. A. Barakauskui. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių… atsiprašau… (Balsai salėje) Atsiprašau, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovui D. A. Barakauskui. Darbo frakcijos atstovo nematyti salėje. Taigi žodis suteikiamas Tė­vynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovei V. Aleknaitei-Abramikienei.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ekscelencijos, svečiai. Taigi kuo skiriasi mūsų Baltijos jūra nuo kitų jūrų? Kolega P. Auštrevičius jau bandė išskirti tokius požymius kaip gintaras, kuris renkamas mūsų jūros pakrantėje, kaip nuostabus ir nepakartojamas skonis silkės, kurią kiekviena tauta vis kitaip ruošia savo švenčių išvakarėse. Aš paminėsiu gal mažiau malonų požymį, paradoksalų požymį, kad Baltijos jūra – tai ta jūra, kuri buvo perkirsta ir padalinta. Perskirsta šaltojo karo kardu, atskiriant jos rytinį ir vakarinį krantą. Deja, ponios ir ponai, tai ne tas biblinis atvejis, kai Viešpats Dievas perskyrė Raudonąją jūrą tam, kad lyderis ramiai ir saugiai pervestų savo tautą į kitą krantą. Priešingai – krantai tam ir buvo atskirti, kad nė vienas nepastebėtas iš to rytinio kranto negalėtų išplaukti. Ir aš atsimenu iš savo vaikystės, kai koks nors berniukas šūkteldavo Palangos pajūryje: „Tėti, skren­dam į Švediją!“ arba „plaukiam į Švediją!“, tai tas tėtis, užuot apsidžiaugęs, kažkaip susigūždavo. Ir dar atsimenu, kaip vakarais sovietų pasieniečiai siūlydavo mums anksčiau pasitraukti iš pliažo, nes jie turėjo keistą įprotį – kiekvieną vėlyvą vakarą su grėbliais išgreboja visą Palangos pajūrį taip, kaip mūsų močiutės kapinėse dabar greboja takelius. Ogi tam, kad koks nors nelemtas nenaudėlis, šnipas, išlipęs iš jūros, panašiai kaip vaikų pasakose kokia nors pabaisa, negalėtų nepastebėtas ateiti pas mus į svečius. Visai kaip lietuvių liaudies pasakoje apie Eglę ir Žilviną.

Smagu, kad tie laikai jau praėjo, ir smagu, kad mes savo strategijoje galėjome konstatuoti, jog Baltijos jūra jau tampa beveik, beveik vidiniu Europos Sąjungos ežeru. Ir vis dėlto tas žodelis „be­veik“ indikuoja, kad šaltojo karo pasekmės Rytų ir Vakarų krante, o ypač skirtumuose tarp tų krantų, yra juntamos. Esmingai skiriasi mūsų ekonomikos, mūsų pragyvenimo lygis, mūsų pilie­­ti­nės visuomenės branda. Esmingai skiriasi mūsų transporto sistemos. Rytiniame krante transporto in­frastruktūra be galo fragmentiška. Ji tokia, kad net vienas su kitu negalime greitai susisiekti, o ką jau kalbėti apie transporto srautus ir nekliudomą tranzitą iš Rytų į Vakarus, o ypač, kartais kaip atsitinka, iš mūsų – į Rytus. Iš padalijimo laikų pa­veldėjome ir energetikos sistemą, kuri kažkodėl žvelgia visiškai priešinga kryptimi negu Baltijos jūra.

Todėl aš labai dėkinga tiek pozicijos, tiek opozicijos kolegoms, rengusiems šį pranešimą, už tai, kad labai aiškiai jame išdėstyti Lietuvos interesai, siekiant panaikinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių energetinę izoliaciją, ir už tai, kad čia pa­teikiamas išsamus prioritetinių projektų sąrašas, kuris apima ir elektros generavimo, ir perdavimo pajėgumų plėtojimą. Taip pat džiaugiuosi, jog Bal­tijos šalių prezidentai ketina siūlyti parengti bendrą sąrašą. Bendras sąrašas būtų kaip tik tai, kas atitinka šios strategijos tikslus bei kryptį. Kita vertus, negalima nepastebėti, kad Europos Komisijos pasirinktas formatas leidžia kalbėti apie projektus, kuriuos reikia įgyvendinti, tačiau nesuteikia galimybių užsiminti apie tuos projektus, kurių galbūt nederėtų įgyvendinti, arba jeigu ir įgyvendinti, tai labai apdairiai. Aš turiu omenyje tai, jog strategijoje yra nutylėta „Nord Stream“ projekto pro­blema, o kaip tik juk šį projektą įgyvendinant dalyvauja dvi regiono valstybės.

Mielieji kolegos, šiais laikais mūsų jūros dugne jau nebestovi gintaro pilys. Bet šiame du­gne esama labai daug panašios į gintarą spalvos nuodingų ir žmogaus gyvybei pavojingų cheminių medžiagų. Visi žinome apie tuos pavojus, kuriuos vamzdžio tiesimas kelia aplinkosaugai ir netgi žmonių sveikatai. Tačiau keista – mūsų broliai ir seserys, kitos valstybės aplink Baltijos jūrą, kurios iki šiol taip labai domėjosi ir rūpinosi aplinkosauga, išdavė leidimus tiesti tą vamzdį. Yra juk gerai žinoma ir apie politinius pavojus, o Europos Parlamento pirmininkas ponas Jerzy Buzekas aiškiai ir atvirai pasakė, jog tai yra politiškai klaidingas projektas. Mes visi suprantame, jog, įgyvendinus šį projektą, labai daug geležinių laivų tiek po vandeniu, tiek ant vandens saugos tą vamzdį, ir jeigu tie laivai ir tie povandeniniai laivai priklausys tik vienai valstybei, mes jausimės vėl keistai. Ir ar ne­atsitiks taip, jog šis vamzdis taps dar vienu kardu, kuris dar vieną kartą perkirs mūsų Baltijos jūrą? Todėl, trumpindama savo kalbą (savo laiką aš jau išnaudojau), Tėvynės sąjungos vardu siūlau vieną esminį dalyką – papildyti antrąją mūsų parlamentinio pranešimo dalį nuostata, kad būtina įgyvendinti Europos Parlamento 2008 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Šiaurės dujotiekio projekto. Šioje re­zoliucijoje esama esminių nuostatų. Viena jų yra nepriklausomas ir patikimas poveikio gamtai įvertinimas.

Kita nuostata. Jeigu šis planas būtų realizuotas, tada sukurti bendrą šio vamzdžio apsaugos sis­temą, kad tai nebūtų vienašališka apsauga, kuri leistų dominuoti jūroje vienai karinei jėgai.

Kaip nepaminėsi kitų dalykų, kai viena šio projekto autorių Rusija nenori ratifikuoti nei ESPOO konvencijos, nei Europos energetikos char­tijos, tuomet mes jaučiamės keistai. Požiūris į „Nord Stream“ atskleis požiūrį į mūsų Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo perspektyvą. Nuo to, kaip mūsų kolegos aplink jūrą žiūrės į mūsų rūpestį, priklausys ir požiūris į mus, ar mes esame lygiaverčiai partneriai, ar tik kažkoks kokoso riešuto kevalas, kurį Rytų aštuonkojis vis bando lyg skrybėlę užsidėti ant savo mėsingos galvos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovei kolegei V.Aleknaitei-Abramikienei.

Dabar norėčiau atsiklausti Seimo nuomonės. Valanda, skirta strategijai svarstyti, jau pasibaigė. Bet pagal svarstymo programą taip pat buvo numatytos ir Seimo narių, kurie kalbėtų savo, bet ne frakcijų vardu, kalbos. Bent 10 minučių aš turėčiau tam skirti, tai gal Seimas sutiktų, kad trijų skirtingų frakcijų atstovai – B. Vėsaitė, E. Klum­bys ir E. Vareikis – kalbėtų po 3 minutes, ir tada mes skirtume tam 10 minučių. Jeigu Seimas sutiktų, kad visi užsirašę, tada būtų teisingiausia. Ar Sei­mas sutinka suteikti visiems galimybę kalbėti paprašius sutrumpinti kalbas iki 3 minučių?

Kolega A. Endzinas nori pasiūlyti.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pir­mininke. Iš tiesų svarbus ir įdomus klausimas, tačiau aš manau, kolegos tikrai supras, kad šios dienos darbotvarkė dar toli gražu nesibaigia. Todėl frakcijos vardu, atsiprašydamas gerbiamųjų kolegų, kurie nespės pakalbėti, siūlau diskusiją baigti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas diskusiją bai­gti. Tas pasiūlymas frakcijos vardu yra teisėtas, todėl aš privalau teikti Seimui balsuoti už šį pa­siūlymą. Kas už tai, kad diskusija būtų nutraukta, prašom balsuoti už, kas su tuo nesutinka, balsuoja kitaip.

Seimas nusprendė pratęsti diskusiją. Kolega E. Klumbys – dėl vedimo tvarkos? Ne dėl tvarkos. (Šurmulys salėje) Atsiprašau, aš suklydau. Buvo pasiūlymas nutraukti diskusiją, už tai balsavo dau­giau Seimo narių. Iš 69 balsavusių už diskusijų nutraukimą balsavo 37. Taigi aš privalau diskusijas nutraukti. Dabar kviečiu į tribūną pagrindinį pranešėją pateikti Seimo nutarimo projektą šiuo klausimu.

Replika po balsavimo – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, svarstant tokį svarbų klausimą, turbūt vieną svarbiausių klausimų Lietuvai, išėjimą į vandenis, dalyvaujant užsienio šalių ambasadoriams, iš principo buvo užslopintas… penkiems žmonėms neleista kalbėti. Ar jūs bijote, kad būtų pasakyta ir kita nuomonė? Aš manau, tai tikrai nedaro jums garbės. Aš manau, garbingi užsienio šalių ambasadoriai atkreips į tai dėmesį, kad čia turėjo būti išsakyta ir kitokia pozicija.

PIRMININKAS. Pirmininkas čia nieko dėtas. Seimas patvirtino darbotvarkę, Seimas nusprendė nutraukti diskusijas, pirmininkas turi paklusti Sei­mo valiai.

Kolega Auštrevičiau, prašau į tribūną pa­teikti…

J. VESELKA (TTF). Repliką dar norėčiau!

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dar daugiau prarasime laiko, jeigu dabar replikuosime dėl to…

J. VESELKA (TTF). Nieko. ir taip tuščiai sugaišome laiko.

PIRMININKAS. Prašau. Tada prašau trumpai. Kolega J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Klumby, iš tikrųjų Seimas labai išmintingai padarė, nes, neduok Dieve, iš Lietuvos Sei­mo kas nors išgirs kitokią nuomonę. Labai teisingai padarė.

PIRMININKAS. Prašau, pranešėjau.

 

16.08 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto parengto parlamentinio pranešimo „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“ projektas Nr. XIP-1525 (pateikimas ir svarstymas)

 

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pir­mininke. Mielieji kolegos, teikiu jūsų dėmesiui kolegos Č. V. Stankevičiaus parengtą Seimo nutarimo projektą, kuriuo, iš esmės sveikinant Europos Sąjungos veiksmus priimant Baltijos jūros strategiją, 1 straipsniu siūloma pritarti išdėstytam mūsų požiūriui, 2 straipsniu siūloma Vyriausybei išnagrinėti ir pateikti pasiūlymus dėl Seimo Europos reikalų komiteto parengto parlamentinio pranešimo išvadų įgyvendinimo. Aš manau, įgyvendinimo dalis yra pati svarbiausia, dėl to ir disku­sijas mes galėsime pratęsti, gerbiamasis kolega Juliau ir kolega Klumby, iš tikrųjų bus galimybių. Beje, visuomet kviečiame į Europos reikalų komitetą, kuris kartais stokoja diskusijų šiuo klausimu. Taigi užsukite, pasikalbėsime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų paklausti užsirašė 7 Seimo nariai. Pirmasis – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, tie­siog norime pasakyti, kad štai mes trys, čia sėdintys, supainiojome savo balsavimą. Mes norėjome pasakyti, kad diskusija būtų pratęsta. Deja, turbūt šaukštai po pietų. Ir B. Vėsaitė, keturi. Žodžiu, taip atsitiko, kad nebuvo suformuluota iki galo. Jeigu į tai būtų atkreiptas dėmesys, tai ambasadoriai tikrai turėtų progą išgirsti įvairią nuomonę, nes to tikrai reikia. Bet jeigu jūs, posėdžio pirmininke, nuspręsite, kad vis dėlto nebegalima sugrįžti, tada taip ir bus.

Dabar aš noriu paklausti Petro. Konserva­torių frakcijos pasiūlymas papildyti strategiją yra dis­kutuotinas. Kaip jūs manote, ar mes tik pateikimą galėtume padaryti, nes vis tiek, vienaip ar kitaip, reikėtų apsispręsti dėl tų pasiūlymų?

PIRMININKAS. Į šį klausimą aš norėčiau atsakyti savo numatytu pasiūlymu. Aš norėčiau po šio nutarimo svarstymo pasiūlyti protokolinį spren­dimą, kad būtų pavesta Europos reikalų komitetui išnagrinėti visus kalbėjusiųjų pasiūlymus ir atitinkamai parengti galutinį tekstą. Jeigu jūs sutinkate su mano atsakymu, tai nereikės pranešėjui atsakyti.

Dabar klausia V. Gedvilas. Nėra. Klausia D. A. Barakauskas.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano klausimas ir buvo apie tai, kaip dar būtų galima pakoreguoti į gerąją pusę tai, ką siūlo atskiros frakcijos, įtraukti tuos pasiūlymus? Jūs atsakėte. Labai jums ačiū.

PIRMININKAS. Klausia kolega J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, aš labai apgailestauju, kad diskusijos bu­vo nutrauktos. Noriu pasakyti, kad kai kurie pranešėjai kalbėjo viršydami laiko limitą, todėl kai ku­riems Seimo nariams nebuvo galimybės kalbėti.

Mano klausimai pranešėjui būtų du. Pirma, kur kalbama 40 psl. (mūsų išdalytos medžiagos) apie projektą, apie „Rail Baltica“. Ten kalbama apie projekto dalyves Estiją, Lietuvą, Lenkiją. Ar komitete nebuvo svarstyta galimybė šį projektą pratęsti iki Sankt-Peterburgo ir siūlyti mūsų iniciatyva, nes tai būtų labai rimtas ekonominis efe­ktas, kad „Rail Baltica“ dirbtų visu pajėgumu? Man atrodo, ten likę 100 km tikrai nebūtų didelė kliūtis.

Antras klausimas. Mūsų nutarime ir jūsų parengtoje medžiagoje nėra nieko apie Lietuvos finansinius įsipareigojimus, kad šitie projektai būtų sėkmingai įgyvendinti. Yra paminėtos bendros vertės, yra paminėtos Europos Sąjungos skiriamos lėšos, bet Lietuvos įsipareigojimų nematyti. Žinant, kad šiais metais mokslo ir studijų slėniams nebuvo paskirta nė cento iš numatytų, premjeras pasielgė atvirkščiai nei kalba, tai kaip bus ateityje, jeigu mes nenumatom čia finansų? Ačiū.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju už klausimą, gerbiamasis kolega. Dėl „Rail Baltica“. Klausimą mes nagrinėjome Europos reikalų komitete ne kartą, turime parengę netgi sprendimą. Mes vadovaujamės šiuo metu parengtu projektu, kuris, deja, numato, ko gero, reikia sakyti, vidutinės tru­kmės perspektyvoje pasiekti tik Taliną, tačiau tai nereiškia, kad šis projektas negalės būti plėtojamas ateityje. Galbūt tokio požiūrio aš ir siūlyčiau laikytis, tačiau mes vadovaujamės šiuo metu parengta poveikio ir įvertinimo analize bei egzistuojančiais kitais įverčiais.

Dėl finansinių įsipareigojimų. Atkreipsiu dėmesį, mielieji kolegos, šioje strategijoje, kurią mes nagrinėjame, apskritai apie finansus nekalbama. Manoma, kad daugelį dalykų galima įgyvendinti ir geriau koordinuojant. Tarkime, ir tarp Europos Sąjungos valstybių, turinčių sanglaudos fondus, vien tik geresnis koordinavimas po tokių, tarp kitko, įsipareigojimų paremti valstybes nares, turime apie 50 mlrd. eurų, tai didžiuliai pinigai, vien tik geresnis koordinavimas gali padėti pasiekti geresnių tikslų ir savalaikių tikslų.

Dėl Lietuvos finansinių įsipareigojimų automatiškai mes neturėtume, mano manymu, kalbėti, tačiau prasidėjus šios strategijos įgyvendinimui, kolega, jūs esate teisus, neabejoju, kad Vyriausybė parengs aiškų veiksmų planą ir tada mes matysime. Kol kas mano atsakymas yra toksai.

PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto vicepirmininke, ačiū jums už strategijos pristatymą. Pristatydamas strategijos pagrindinius prioritetus pasakėte, kad Baltijos jūra – saugus regionas. Taip pat jūs tikriausiai labai gerai žinote, kad šių metų gruodžio pradžioje Estijoje vyko Baltijos jūros šalių susitikimas, ir Baltijos jūros šalys paprašė Lietuvą (ir ačiū premjerui, kad jisai ryžosi), kad iš tikrųjų Lietuva koordinuotų kovą su nu­sikalstamumu visame Baltijos jūros regione net dve­jus metus – 2011–2012 m. Tai yra didžiulis iššūkis Lietuvai.

Aš noriu jūsų klausti, ar bus numatyta jūsų strategijoje pakankamai lėšų, kad Lietuva atsa­kingai ir tvarkingai įvykdytų savo šią priedermę, juo labiau kad po sunkmečio, aš manau, Lietuvai bus sunku? Tai klausiu jūsų, ar tikrai numatysime tam lėšų?

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji kolege, manau, strategija veikia ir pasiekia savo tikslus tuomet, kada veikia visomis prioritetinėmis kryptimis. Saugumas yra viena iš jų. Jeigu mes nedarysime papildomo poveikio kovai, saugumo prevencijai, manau, kad ir vadinamoji ekonominė gerovė bus kiek sumenkusi.

Aš pritariu jūsų požiūriui ir, norėdamas grįžti prie ankstesnio atsakymo, aš tikiuosi, kad kai Lietuvos Vyriausybė detalizuos savo veiksmus, pa­grįstus finansais, mes turėsime aiškesnius atsakymus ir šioje srityje.

O kovai su narkotikais ir jų plitimu regione, manau, reikia skirti didesnį dėmesį, be jokios abejonės. Mes esame savotiškai ir tranzito valstybė ateinantiems srautams iš rytinių regionų, patenka ir toliau į Vakarus, ir atvirkščiai. Todėl šioje srityje, aš manau, papildomų pastangų reikia ir, žinoma, jie turi turėti tam tikrą finansinį pagrindimą. Aš visiškai pritariu jūsų susirūpinimui.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Ve­selka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų labai globalų strateginį pasaulinį mą­sty­mą priėmėte, žadate priimti. Bet klausimai būtų tokie.

Kaip žinote, iš Lietuvos emigravo pusė milijono kvalifikuotų, dalis turinčių aukštąjį išsilavinimą žmonių. Jie kuria didelį bendrąjį produktą Vakarų Europos šalyse. Mes, įstoję į Europos Sąjungą, ruošiame kvalifikuotus jaunus žmones, o jais naudojasi senos Vakarų Europos šalys. Ar ne­būtų čia tikslinga vis dėlto įrašyti, kad veiks tam tikri kompensaciniai mechanizmai, nes iliuzija, kad tie, kurie išvažiuoja, sugrįš ir čia kurs, nepasiteisino jau. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. O kaip jūs žiūrite, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje kita valstybė kišasi, tai Europos Sąjungos biurokratija, privertė mus už­daryti be jokio techninio, ekonominio, socialinio pagrindimo Ignalinos atominę elektrinę ir nedavė pinigų tiesti jungtims su Švedija, Lenkija, kol nebus uždaryta? Ar nemanote, kad Europos Sąjunga neatsižvelgia į mažų valstybių interesus ir kodėl mums čia neakcentuoti tų dalykų?

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis ko­lega, pradėsiu nuo emigracijos. Ko gero, Baltijos jūros regiono valstybės nėra tos, kurios priima di­džiąją Lietuvos emigrantų dalį. Norėtųsi, kad mūsų išeiviai nusėstų Baltijos jūros regione, bet, žinia, jie daugiau vyksta į Britaniją. Ji nepakliūva į šitą fokusą, todėl nemanau, kad būtų tikslinga kryptingai klausti dėl kompensacinio mechanizmo. Žmonės laisvi išvykti. Aš sutinku, kad trumpalaikis poveikis mūsų darbo rinkai yra, aukštajam mokslui taip pat, išlaidų prasme ir kvalifikacijos praradimo prasme. Tačiau aš puoselėju viltį, kuri dažnai gauna patvirtinimą realybėje, kad žymi dalis žmonių yra pasiruošusi sugrįžti. Ir jų kvalifikacija po jų darbo svetur dažnai būna neįkainojamai aukštesnė, todėl… (Balsai salėje) Įrodymai? Įrodymai yra pats gyvenimas. Kolega, man teko pačiam sutikti jaunimą, kuris grįžo iš Didžiosios Britanijos ir įkūrė verslą, aš tikiuosi, per krizę jisai nesužlugo. Matant tuos jaunuolius ir kalbantis su jais, beje, jie buvo statybininkai, visiškai ki­toks požiūris. Ir atrodo kitaip, ir kalba kitaip, ir pa­tyrimas jų kitoks.

Dėl jūsų antro klausimo. Pastebėjote, mes kalbame apie energetinį saugumą, kurį siūlome įgyvendinti arba pasiekti tą saugumą per papil­domų projektų įgyvendinimą. Mes nekalbame išimtinai apie Ignalinos atominės elektrinės likimą, po­veikį ir panašiai. Manome, tai kitų strategijų, kitų planų sudėtinė dalis, todėl šį klausimą, matyt, reikėtų kelti visai kitame kontekste.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas. Klau­sia Seimo narė B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai apgailestauju, kad neteko kalbėti, bet noriu paklausti pranešėjo.

Pritardama Baltijos jūros strategijai ir manydama, kad jinai yra puiki atsvara Viduržemio jūros regiono strategijai, noriu paklausti, ar pakankamai atspindėtas glaudesnis bendradarbiavimas gaminant žaliąją energiją, taip pat ir priekrantės vėjo jėgainių tinklo sukūrimas aplink Baltijos jūrą, būtent žaliųjų darbo vietų kūrimas ir bendradarbiavimas šioje srityje? Manyčiau, kad dar reikia papildyti šitą vietą. Ir manyčiau, kad vis dėlto, kadangi žmogaus teisių padėtis tose aštuoniose Baltijos valstybėse nėra vienodai išvystyta, aš siūlyčiau glaudesnį bendradarbiavimą žmogaus teisių ir lygių galimybių įgyvendinimo srityje.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mieloji kolege, mes ne kartą esame nagrinėję šitą klausimą Europos reikalų komitete, kurio nariais esame abu, ir visuomet yra galimybė, kaip sakoma, kelti šitą klausimą ir diskutuoti daug plačiau. Tačiau aš noriu į keletą jūsų išsakytų minčių atsakyti labai aiškiai.

Supraskime, kad mes nekonkuruojame su Viduržemio jūra, mūsų kolegos yra Viduržemio Parlamentinės Asamblėjos nariai. Mes vykstame tenai, diskutuojame apie tai ir, beje, mūsų pasiūlymas, kad štai Baltijos jūros strategija turėtų tam tikrą parlamentinę dimensiją, reikštų, kad mes kviečiame visus juos, esančius tenai, dalyvauti ir čia. Europos Sąjungos esmė yra kitokia: partnerystė, solidarumas, pasitikėjimas ir bendra veikla. Mes tikrai norėtume išbraukti žodį „konkurencija“. Vienas kitas regionas papildo ir atsiranda harmonija. Tikrai nekelčiau šito klausimo, tačiau sustosiu plačiau ties jūsų dviem paminėtais daly­kais. Energetika ir žmogaus teisės, kaip jūs paminėjote, nėra išimtiniai šitos strategijos klausimai, bet, labai teisingai Ministras Pirmininkas pasakė, 2013 m. ne už kalnų, turėsime pirmininkavimą, galvokime apie mūsų tris pagrindinius darbus Europos Sąjungai. Aš tikrai siūlau, kad Baltijos jūros strategijos tolesnis stumtelėjimas, jos praturtinimas tiek bendradarbiavimo sritimis, tiek ir įrankiais… Tikiuosi, kad, beje, po 2014 m. finansinės perspektyvos atsiras eilutė ir Baltijos jūros regiono bendriems projektams. Mes turime to siekti, bet jūsų paminėtos sritys gali visiškai gul­ti į Lietuvos pirmininkavimo ir kitų valstybių, toliau tobulinančių strategijos tekstą, dalį. Aš neabejoju, kad ypač energetika ir, žinoma, žmogaus teisės, kas savaime suprantama, gali būti sudėtinė dalis.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar dėl motyvų už ir prieš gali kalbėti po vieną Seimo narį. V. P. Andriukaitis yra kalbantis už.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties manau, kad mes turėtume pritarti po pateikimo. Dėl visų pastabų, kurios yra išsa­kytos, pritarčiau kolegos posėdžio pirmininko Č. Stan­kevičiaus pasiūlymui, mes galėtume redaguoti tekstą kaip priedą prie nutarimo. Žinoma, galbūt kartais būtų galima šiandien nepriimti čia nutarimo, gal būtų galima po to galutinai priimti visą dokumentą, bet galima būtų nutarimą ir priimti, nebent dar kas siūlytų papildymų. Bet aš tikrai pritariu šiam nutarimui po pateikimo.

PIRMININKAS. Seimo narys J. Olekas kalbės prieš.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis po­sėdžio pirmininke. Noriu išdėstyti kitą poziciją. Manau, kad mes šiandien jokiu būdu negalime priimti nutarimo, nes jo pirmame punkte parašyta, kad mes pritariame tokiam pranešimui, koks yra. Taigi jokių jo patobulinimų mes padaryti negalėtume, kai mes priimtume šį sprendimą. Todėl aš siūlau, kad mes dar diskutuotume dėl pranešimo turinio. Ir aš pasakysiu porą aspektų, kurie turėtų būti nagrinėjami, kurių negalėjau dėl nutrauktų diskusijų pasakyti. Kadangi mes pristatome Lietuvos požiūrį, tai ekonominėje dalyje dėl „Rail Baltica“, manau, tikrai ji bus gyvybinga tik tada, kad ji turės pakankamą apkrovimą šitoje Rytų Baltijos pusėje, kad tokį apkrovimą ji turėtų, tai reikia, kad tie krovinių srautai ir keleivių srautai eitų iš Sankt Peterburgo. Nei Talino, nei Rygos, nei Vilniaus ap­krovimo „Rail Baltica“ nepakaks, todėl, man atrodo, mūsų pareiga – savo pranešime Lietuvos požiūrį, tą siūlymą įrašyti.

Antras dalykas dėl mokslo slėnių. Noriu atkreipti kolegų parlamento narių dėmesį, kad mes iš tikrųjų turėtume stipriau pasakyti, kad Vyriausybė šiai krypčiai turėtų skirti deramą dėmesį. Per metus į penkis slėnius, kurie buvo suformuoti dar praeitais metais, nebuvo investuotas nė vienas litas, todėl yra aiškus lėšų vilkinimas, neįsisavinimas ir tiktai, atsiprašau už žodį, pliurpimas apie klasterių ir mokslų slėnių paramą. Manau, tas pats yra ir su finansų, mokesčių politika. Šiandien mo­ksliniai žurnalai turi mokėti beveik dvigubą pridėtinės vertės mokestį, palyginti su tuo, kas buvo, tai čia jokios paramos mokslui ir slėnių plėtrai nėra. Todėl siūlau, kad mes patobulintume kolegų parengtą pranešimą ir tada jam pritartume su tiksliais, konkrečiais įsipareigojimais Vyriausybei, ir dėl finansinės ekonominės politikos įgyvendinant šią strategiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar žodžio prašo per šoninį mikrofoną P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau šiek tiek tokios adventinės dvasios. Kolegos, pirma, pranešimas buvo išdalintas visoms frakcijoms, mes prašėme iš anksto pateikti savo nuostatas. Aš, atsižvelgdamas į išsakytas nuomones, kai kurios iš tikrųjų galėtų praturtinti ir pagerinti tekstą, siūlau tokį protokolinį nutarimą priimti, įrašyti, kad Europos reikalų komitetas įsipareigoja, gavęs visas rašytines… ir iš­klausęs stenogramą, tiesiog padaryti tas pataisas, kurios būtų tikrai prasmingos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašau priimti sprendimą dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Prašau balsuoti.

Balsavo 84 Seimo nariai. Už pritarimą po pateikimo – 79, prieš – 3, susilaikė 2. Nutarimo projektui su jo priedu po pateikimo pritarta.

Siūlau Seimo pritarimo įrašyti į protokolą protokolinį sprendimą, kad pavestume Europos reikalų komitetui patobulinti parlamentinio pranešimo „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija: Lietuvos požiūris“ (pavadinimą pasakiau sutrumpintą) tekstą, atsižvelgiant į Seimo na­rių pateiktus pasiūlymus, ir parengti galutinį pranešimo tekstą. Ar galime sutarti dėl tokio sprendimo? Dėkoju.

Seimo Pirmininkė siūlė šį nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar Seimas sutinka su šiuo pasiūlymu? Nutarimo tekstas išdalintas labai seniai. (Balsai salėje) Gerai. Yra Seimo Pirmininkės pasiūlymas ir aš teikiu jį balsuoti. Prašom balsuoti dėl pasiūlytos ypatingos skubos tvarkos.

Ypatingai skubai pritarta 52 balsais, prieš – 4, susilaikė 24. Seimo narys J. Olekas – per šoninį mikrofoną.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pir­mininke, aš tikrai labai atsiprašau kolegų, iš esmės pritariu ir labai palaikau Europos Baltijos strategiją, bet niekaip negaliu pritarti dabar ypatingai skubai. Jūs ką tik pasiūlėte mums ir mes visi pritarėme, kad bus pranešimas taisomas, o nutarimo tekste, kurį mes dabar siūlome priimti, rašoma, kad nutarimo tekstas pridėtas. Vadinasi, mes priimame vieną tekstą, pridėtą, kuris senas, kurį komiteto pirmininko pavaduotojas įsipareigojo pataisyti pagal… Todėl aš frakcijos vardu prašau pertraukos šito svarstymo iki kito posėdžio, kad mes galėtume susipažinti su pataisytu tekstu ir tada balsuoti už šį nutarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, bet kuriuo atveju priėmimo stadijos mes dabar nedarytume, nes bet kuriuo atveju pagal Statutą bent trijų valandų pertrauka turi būti. Bet mes nutarėme, kad visi pasiūlymai bus Teisės ir teisėtvarkos komitete Seimui įgaliojus įvertinti ir tekstas bus papildytas. Dabar mes galėtume pradėti svarstymo procedūrą, jūs turėtumėte galimybę kalbėti svarstymo metu. Arba dabar nepradėtume svarstymo procedūros. Prašau aiškiai suformuluoti Socialdemokratų frakcijos siūlymą.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano kolega labai aiškiai suformulavo: mes frakcijos vardu prašome, kad Seimas balsuotų ir kad šio klausimo svarstymo būtų padaryta pertrauka.

PIRMININKAS. Siūlau balsuoti už Socialdemokratų frakcijos pasiūlymą padaryti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.

Daroma svarstymo pertrauka iki kito posėdžio, nes už pertrauką balsavo 39 Seimo nariai. Tiek Seimo narių balsų pakanka sprendimui dėl pertraukos priimti. Dėkoju ambasadoriams ir kitiems diplomatinio korpuso atstovams už tai, kad jie dalyvavo mūsų svarstyme šiuo strateginiu visai Europos Sąjungai, taip pat ir platesniam Baltijos jūros regionui klausimu. Dėkoju.

 

16.35 val.

Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1151(2)ES (priėmimo tęsinys)

 

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, galėtume atlikti atidėtus balsavimus dėl įstatymų, kurių priėmimo stadijoje liko tik balsavimas. Kviečiu užimti savo vietas ir balsuosime dėl įstatymų projektų, kurie nebuvo priimti dėl to, kad nebuvo pakankamo Seimo narių skaičiaus.

Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu balsavimą dėl Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1151. Prašom balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, vyksta balsavimas, prašom būti savo vietose.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 75, nė vienas – prieš, susilaikė 1. Įstatymas, projektas Nr. XIP-1151, priimtas.

 

16.36 val.

Baudžiamojo kodekso 272, 274 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 2771 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1172(2)ES (priėmimo tęsinys)

 

Prašom balsuoti dėl Baudžiamojo kodekso 272, 274 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 2771 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-1172(2).

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 76, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

 

16.37 val.

Vandens įstatymo 3, 4, 16, 19, 22, 29, 31, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1318(2)ES (priėmimo tęsinys)

 

Prašom balsuoti dėl Vandens įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1318(2).

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 79, nė vienas – prieš, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

16.38 val.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 516, 5113, 55, 57, 221, 242, 2591 straipsnių pakeitimo ir 581 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1319(2)ES (priėmimo tęsinys)

 

Prašom balsuoti dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 ir kitų straipsnių įstatymo projekto Nr. XIP-1319 priėmimo.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 78 Seimo nariai. Visi balsavo už. Įstatymas priimtas.

 

16.39 val.

Draudimo įstatymo 4, 39, 552, 5510, 1721, 187, 197, 198 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1252(2) (priėmimo tęsinys)

 

Paskutinis balsavimas iš šios serijos yra balsavimas dėl Draudimo įstatymo 4, 39 ir kitų straip­snių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1252(2).

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 76, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

 

16.40 val.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1262(3) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

 

Dabar mūsų darbotvarkėje svarstomas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios infor­macijos poveikio įstatymo projektas Nr. XIP-1262(3). Svarstymo tęsinys. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys kviečiamas į tribūną.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė pakartotinai šio įstatymo projektą ir pasiūlymus ir nusprendė iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti patobulintą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo buvusią 4 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi, ją pakeisti ir formuluoti taip: „Draudžiama skleisti informaciją, atitinkančią šio strai­psnio 2 dalies 12 punktą ir kitais įstatymais uždraustą viešąją, ypač pornografinio turinio, informaciją, taip pat nepilnamečių seksualinę prievartą ir išnaudojimą skatinančią ir/ar savitikslį smurtą pateikiančią informaciją.“ Už balsavo 7, prieš nebuvo, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje yra užsirašę kalbėti vienuolika Seimo narių. Frakcijos vardu yra užsirašę kalbėti dviejų frak­cijų atstovai. Pirmajam žodis suteikiamas – frak­cijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu D. A. Bara­kauskui. Gerbiamasis kolega, jums suteikiamas žodis kalbėti frakcijos vardu. Iš tribūnos. Prašom į tribūną. Jeigu jūs atsisakote žodžio, tai galite at­sisakyti. Suteikiamas žodis V. Stundžiui kalbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Mano kalba bus labai trumpa. Turbūt niekas neabejoja šio įstatymo būtinumu. Tiek asmenybės teorijos specialistai, tiek psichologai, tiek viešųjų ryšių specia­listai aiškiai pagrindžia, kad informacinis ir psi­chologinis poveikis yra neatskiriami, susieti, kad psichologinio poveikio efektą galima pasiekti informacijos pagrindu ir tokiu būdu galima manipuliuojant iš esmės suformuoti bet kokio tipo žmogų su bet kokia elgesio konstanta. Ypač tokioms manipuliacijoms yra atviras ir jautrus, lengvai pa­veikiamas vaikas, todėl būtinas šis įstatymas. Dabar galiojantis įstatymas neįvertina daugelio naujų viešosios informacijos reiškinių, todėl ši redakcija – tai teisinių instrumentų rinkinys, sudarantis prielaidą spręsti naujas problemas.

Antra, ką norėjau pasakyti, iš tikrųjų šio įstatymo projekto svarstymas iš esmės atskleidė kur kas globalesnę problemą. Visi supratome, kad net tariamai neaiškūs, neapibrėžti kriterijai buvo visokių protestų čia ir svetur priežastis, nes įstatymo projekte diskusiją sukėlė vienas kriterijus, tai yra netradiciniai lytiniai santykiai. Taigi ši diskusija iš esmės atspindi Europoje vykstantį vertybių ir ideologijų konfliktą, pastangas pakeisti europinę tradiciją. Vis įnirtingiau ir totaliau nenorima pri­pa­žinti aukštesnių, peržengiančių žmogaus teisių reikalavimus, dalykų, moralinių hierarchijų ir pareigų, iš esmės vadovaujantis vien žmogaus teisėmis, nematoma daugybės moralinei žmogaus savivokai svarbių dalykų. Labai taikliai yra pastebėjęs profesorius A. Jokubaitis, kad perdėtas in­dividualizmas, asmens savirealizacijos atsiejimas nuo dorybių, nuo moralinio tobulėjimo etikos ją nu­vertinant (ir bendrojo gėrio kategorijų, pridursiu) yra vienpusiškai suprantama modernios Europos dabartis.

Visos kitos mūsų diskusijos dėl projekte teikiamų kriterijų formuluočių ar jų tikslingumo yra smulkmenėlės, todėl siūlyčiau į jas nekreipti dėmesio, o šiandien dirbti kur kas konstruktyviau ir pasikliauti komiteto pozicija bei ekspertais, kurie atliks šito įstatymo įgyvendinimo monitoringą. Da­bar teikiamas projektas derina, atkreipiu dėmesį, skirtingų dimensijų realybę, siekdamas įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris nepažeistų nei prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, nei sankcionuotų mūsų tradicijas ir pripažintas vertybes. Linkiu gero darbo.

PIRMININKAS. Žodis suteikiamas Seimo nariui M. Zasčiurinskui.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, su kuo nesisveikinau. Noriu į jus kreiptis kaip į don kichotus arba į Don Kichoto palikuonis.

Praeitą kartą aš kalbėjau tiktai vienu aspektu. Šiandien jo iš esmės neliesiu, paliesiu kitą. Ką daryti, jeigu labai norisi? Ką daryti, jeigu Seimas čia, šioje salėje, apsisprendė, nubalsavo ir priėmė sprendimą, bet tas sprendimas kažkam netinka? Kaip tokiu atveju reikia elgtis? Atsiverčiame manipuliacijų vadovėlį ir ten parašyta: „Lygiagrečiai paleiskime vieną tiesą šalia tikros tiesos.“

Šiandien mūsų pateiktame įstatymo projekte Seimo valios, išreikštos šioje salėje, jau nėra. Klausimas, kodėl nėra? Todėl, kad šioje Seimo salėje buvo pasakyta, kad reikia vadovautis Seimo statuto 154 straipsnio ne 1 ir 2 dalimis, kurios aiškiai kalba apie tai, kad jeigu pranešėjas reikalauja ir mano, kad priimtoms pataisoms ir papildymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio ir t. t., ir t. t… Jis paprašė ir turėjo tik suderinti šioje salėje priimtą sprendimą. Deja, buvo nuspręsta vadovautis 3 punktu, kuriame kalbama apie tai, kad jeigu priimtos pataisos panaikino įstatymo principus ir sandarą… O šitas vienas nelaimingas ar laimingas uždraustas žodis pas mus nieko nepanaikino – nei principų, nei sandaros. Pasinaudota dar kita samprata, kad reikia grįžti į svarstymo pradžią, nors Statutas nereikalauja grįžti į svarstymo pradžią. Jis reikalauja, kad šis sprendimas, kuris buvo priimtas šioje salėje, būtų svarstymo stadijos metu apsvarstytas komitete ir priimti atitinkami kiti sprendimai.

Taigi aš privalau ir noriu atkreipti, gerbiamieji kolegos, dėmesį į tai, kad bet koks… Atsimenate, buvo toks geras, nežinau, ar geras, ar blogas šūkis, kad tikslas pateisina priemones. Bet iš tiesų tokios priemonės, kurias mes naudojame – per tuos paskutinius metus tą patį metodą mes panaudojome trečią kartą – rimtai kalbant tikrai Seimui, man atrodo, garbės nedaro tokie manipuliavimai. Seimas išreiškė savo valią dėl G. Son­gailos pasiūlymo ir jo keisti niekam nevalia.

Tai va, viena mano dalis yra tokia. O kita dalis… Mes esame valstybė su savo papročiais, su savo požiūriais. Mūsų papročių tvirtumą įrodė mūsų istorija, kai šimtmečiais mums buvo diegiama viena kultūra, šimtmečiais mums buvo aiškinama, kad mes turime elgtis vienaip ar kitaip, bet mes vis dėlto išlaikėme save ir savo požiūrį į vertybes.

Todėl baigdamas noriu pakviesti. Gerbiamieji kolegos, pirmyn į priekį, o priekyje yra malūnai. Gal mes juos ir nugalėsime. Sėkmės šioje kovoje! Ačiū.

PIRMININKAS. Kalbėti kviečiama Seimo narė B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pagirti švietimo komitetą, kad jis atsisakė tos skandalingos nuostatos dėl homoseksualių, biseksualių ir poligaminių santykių, dėl kurių, tiesą sakant, kai kurie ambasadoriai netgi yra man grasinę, kad mus, Lietuvą, išmes iš Europos Sąjungos. Ir tikrai užtenka tos gėdos. Man atrodo, kad mes per ilgai užtrukome prie šito įstatymo svarstymo, nes labai svarbūs kiekvienam Lietuvos gyventojui įstatymai, pavyzdžiui, Energetikos įstatymas, eis žaibo greitumu. Tiesą sakant, man yra keista dėl dėmesio stokos kai kuriems ir kai kuriems įstatymams per didelio dėmesio. Noriu pasakyti, kad yra dar tokių dalykų, kurie mane ir glumina, tai yra būtent dėl santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratos. Aš manyčiau, kad tai yra dalinis cenzūros įvedimas.

Aš kreipiuosi į krikščionis demokratus. Gerbiamieji, jūs turėtumėte mylėti kiekvieną Dievo kūrinį, nepriklausomai nuo to, ar jis jūsų akimis tobulas, ar ne. Ir palikite asmenims jų asmeninį gy­venimą, nekiškite per prievartą tų savo ver­tybių.

O šiaip tai, ko gero, yra tobulesnis įstatymo projektas, tiktai tos nuostatos dėl masinės hipnozės, dėl paranormalių reiškinių inscenizavimo dar lieka ir nėra tokios išgrynintos. Bet aš manyčiau, kad įstatymo projektas jau tobulesnis.

Dėl paskutinės, dėl šeimos ir santuokos kūrimo nuostatos, aš vis dėlto dar negalėčiau jo palaikyti.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys V. P. An­d­riukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas po Švietimo ir mokslo kultūros komiteto pataisų šiek tiek tobulesnis. Aš norėčiau pasidžiaugti, kad ta formuluotė, kuri dabar skamba taip: „Neigiamam poveikiui priskiriama ši viešoji informacija, kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitų panašių pagrindų“. Ši formuluotė dabar atitinka išties konvencines normas, būtų galima pritarti šiai formuluotei. Tačiau bėda slypi visai kitur.

Kolegos, visas šis įstatymas yra išties be galo prieštaringas. Įstatyme yra nustatyta, kad viešoji informacija yra laikoma darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Kriterijai, ku­riais remiantis viešoji informacija yra priskiriama šiai kategorijai, yra suformuluoti abstrakčiai ir neaiškiai, todėl iš esmės beveik visa viešoji informacija gali būti pripažinta darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikai, fiziniam ar doroviniam vystymuisi. Tokie pat abstraktūs ir neaiškūs kriterijai yra nuostatose, nustatančiose, kokia viešoji informacija nepriskiriama neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai. Pabrėžtina, kad abstrakčiai ir neaiškiai suformuluoti kriterijai sudaro galimybes viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ar jų dalyvių, žurnalistų veiklos priežiūrą atliekančioms institucijoms itin plačiai ir laisvai interpretuoti, ko­kia viešoji informacija turėtų būti laikoma darančia neigiamą poveikį, o kuri ne. Kartu itin apsunkinamos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų pastangos laikytis šio įstatymo nuostatų.

Todėl, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad priimtas galiojantis įstatymas ir tas, kuris dabar tobulinamas, turėtų būti iš esmės pakeistas. Ir aš agituoju tuos Seimo narius, kurie pritaria, kad čia yra labai daug išties abstrakčių, neatitinkančių Konstitucinio Teismo reikalavimų dalykų, paremti mano iniciatyvą, kad dėl šio galiojančio įstatymo, kuris priimtas liepos mėnesį, būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Aš tekstą esu parengęs, manyčiau, kad būtų galima išdalinti, 29 ar 30 Seimo narių mes tikrai surinktume ir gautume atsakymus, ar šis priimtasis įstatymas ir dabar svarstomas, jeigu jis būtų priimtas per tą laiką, išties atitiktų Konstitucijos reikalavimus.

Noriu atkreipti dėmesį į du labai svarbius dalykus. Konstitucinis Teismas yra jau vieną kartą pasakęs, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės tikslios, turi būti užtikrinta teisės sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos harmonija, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taip pat galėčiau pacituoti, kad Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta informacijos skleidimo laisvė. Aš manau, kad šis Nepilnamečių apsaugos įstatymas, nors ketinimų daug ir gerų norų daug, tačiau išties labai labai prieštaringas. Aš siūlau tokią iniciatyvą ir manau, kad mes susiburtume, ir galbūt Konstitucinis Teismas atsakytų į daugelį neaiškumų, nes priešingu atveju tikrai gali būti labai daug problemų dėl šio įstatymo įgyvendinimo.

PIRMININKAS. Kalbėti kviečiamas Seimo narys P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamieji, aš manyčiau, šis įstatymas, kaip visi mes puikiai žinom, atspindi mūsų parlamento tam tikras moralines nuostatas, požiūrį į šeimą, į vaikų auklėjimą. Mes šiuo įstatymu siekiame, kad mūsų vaikai augtų kiek galima palankesnėmis sąlygomis, nes šiandien reikia pripažinti, kad vadinamoji žiniasklaidos erdvė yra užteršta, tiek internetinė, tiek televizijos, o joje auga mūsų vaikai, joje ypač daug smurto, prievartos, ir, be abejonės, tai daro ypač didelę žalą mūsų vaikams, mūsų atžaloms. Mes kartais stebimės, koks yra žiaurus jaunimas, vaikai, kokius daro sunkius ir kartais nesuprantamus nusikaltimus. Bet, man atrodo, nereikia stebėtis. Reikia stebėtis tuo, kodėl vis dėlto yra leidžiama nuolatinė propaganda tų visų negatyvių dalykų, kurie, be abejonės, pasėja sėklą jaunimo ir vaiko sieloje.

Šiandien dar iš Europos Sąjungos didžiųjų valstybių nėra tokio didelio pasipriešinimo, kad būtų kovojama su smurtu, su prievarta, kad jaunimas šioje srityje augtų kiek galima palankesnėmis sąlygomis. Bet supuvusi Europa žūtbūt kovoja, kad vaikas nebūtų apsaugotas nuo neigiamo seksualinio auklėjimo, ta supuvusi Europa, kuri kalba ir kuri turėtų skleisti tas pagrindines žmogiškąsias vertybes, siekia, kad jie galėtų išnaudoti jaunimą, vaikus ir kad iškrypę asmenys galėtų laisvai propaguoti savo gyvenimo būdą, skatinti pasekėjų ratą. Visa tai mane tiesiog stebina. Ir kai pasikalbi su mūsų aukštais pareigūnais, kada girdi tokius samprotavimus arba pasakymus, kad daroma didelė įtaka Europos Sąjungos šalių vadovų, ambasadorių, kad šitas mūsų įstatymas sulaukė didelio rezonanso net Europos Parlamente, ir kai šiandien atsiveri internetinę svetainę „Delfi“, kur Anglijos premjeras G. Brownas sako, kad jis viską darys, kad visoje Europoje būtų įteisintos homoseksualios santuokos… Ir štai mūsų jaunimas auga girdėdamas tokias nuostatas! Man atrodo, kad vis dėlto žvelgiant į šį įstatymą reikia pripažinti, kad šitam spaudimui, supuvusios Europos politikų spaudimui, pasidavė ir mūsų parlamentas. Bijo jie įvardyti tikruosius vardus, bijo įstatyme paminėti tai, kas šiandien yra vienas grėsmingiausių dalykų – tai homoseksualizmas, biseksualizmas, tai išbraukia ir bando kažkaip įtikti tiems, kurie, be abejonės, daro įtaką mūsų politikams. Aš galvojau, kad mūsų Seimas yra atsparesnis ir kad Seimas priims gana ryžtingą įstatymą, ir vis dėlto ne­kreips dėmesio į tuos visus išpuolius supuvusios Europos politikų.

Štai pagrindinis įstatymo straipsnis – 14, čia jau komitetas nepritarė, kad draudžiama propaguoti homoseksualius, biseksualius ir poligaminius santykius. Net (…) žodį „propaguoti“, palieka tik „skatinti“. Skatinimas – tai baudžiamosios atsakomybės dalis. Aš manau, kad būtina pakeisti, vietoj žodžio „skatinama“ – „propaguoti“, įrašę platesnę sąvoką, kurią pasiūlė M. Varaška, kad ne propaguoti draudžiama, bet skatinti draudžiama nepilnamečių seksualinę prievartą, išnaudojimą, nepilnamečių lytinius santykius… Ir kas mane labai stebina? Stebina tai, kad šiame įstatyme nenumatytos jokios sankcijos, išskyrus tai, kad žiniasklaida turi rodyti tam tikru laiku, kad turi būti tam tikrais ženklais pažymėta. Ir štai koks yra didelis puolimas prieš šitą įstatymą! Aš manau, kad vis dėlto yra pateikta įstatymo pataisa, kuri aiškiai įvardija, kad nebūtų propaguojami homoseksualūs santykiai ir pateikiami pozityviai. Aš tikiuosi, kad Seimas už juos balsuos ir jiems pritars.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys G. Son­gaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, šiandien politikos bendražygiai man priminė posakį, kad politika – tai galimybių menas. Pakartotinai svarstydami Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo naujos redakcijos projektą, mes turime tris pa­grindines galimybes. Pirmoji galimybė – tai atmesti naująjį projektą, tuomet įsigaliotų Seimo didžiule balsų dauguma jau priimtas įstatymas. Pasirinkus šią galimybę, nebegrėstų joks Prezidentės veto, nepaisant įvairių bauginimų, negrėstų jokios Europos Sąjungos sankcijos, nes pagal teisę Seimas būtų įpareigotas taisyti įstatymą tik po Europos Teisingumo Teismo sprendimo, jeigu toks būtų priimtas. O jei kas nors kreipsis į Stra­sbūro Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad jam n­e­leidžiama propaguoti homoseksualizmo nepilnamečiams, vadindamas tai diskriminacija, tokios bylos laimėjimo galimybės prieš Lietuvą būtų minimalios.

Priminsiu, kad kaip tik Europos Sąjungos direktyvos reikalauja, kad kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje būtų priimti įstatymai, saugantys nepilnamečius nuo informacijos, galinčios paken­kti jų fiziniam, psichiniam ir doroviniam vystymuisi. Vis dėlto, pasirinkę šią galimybę, mes prarastume įdėtą darbą tobulinant įstatymą. Kai kurie netikslumai ar spragos, formuluojant ribojamos informacijos kriterijus, pasitarnauja šio įstatymo kritikai. Nors aršiausiems kritikams dažniausiai užkliūva tik vienas įstatymo sakinys ar, tikriau, jo dalis, tačiau jie pagrįstai ar nepagrįstai išnaudoja kiekvieną neaiškumą, net jei jis buvo jau galiojančiame įstatyme, net jei dėl to praktiškai iki šiol nekilo jokių problemų. Todėl šią galimybę vertinčiau kaip priimtiną, bet tik blogiausiu atveju.

Antroji galimybė – šio įstatymo priėmimas su visais redakciniais patobulinimais, bet paliekant sakinį apie informacijos, skatinančios homoseksualius, biseksualius ir poligaminius santykius, ribojimą nepilnamečiams. Šios galimybės oponentai teigia, kad tai nėra jokia galimybė. Nes, pirma, jie esą žino, jog Prezidentė ją vetuos, jie taip pat esą žino, kad Seimui šio veto įveikti nepavyks.

Manau, jeigu Seimas apsispręstų, nepasiduotų spaudimui, panašiai, kaip jis jau padarė pri­imdamas šį įstatymą, galimybė įveikti tokį veto tikrai yra.

Antra. Europoje esą mūsų nesupras, nes įvairios organizacijos, tokios kaip „(…) international“, vėl pradės rėkti apie diskriminaciją ir homofobiją, ir tai pakenks Lietuvos įvaizdžiui. Manau, kad tokias organizacijas, kurios pareiškė, kad Lietuva siekia diskriminuoti homoseksualių vaikų teises, reikėtų įvertinti viešai, net jei jos kažkada buvo rimtos ir gerbtinos. Be to, yra visos galimybės tinkamai išaiškinti Lietuvos poziciją Europos Sąjungoje ir net padėti susiorientuoti kitoms Europos Sąjungos šalims, ginant savo jaunąją kartą nuo homoseksualizmo propagandos, ginant tiek vaikų, tiek ir jų tėvų tikrąsias teises, o ne menamas homoseksualių asmenų teises, priimti jų elgseną be jokių apribojimų, net jeigu tokia elgsena būtų teikiama nepilnamečiams kaip norma.

Priminsiu, kad šiuo atveju kalbu apie dorovinę normą, tai yra apie tinkamiausią elgesį, vertybines nuostatas, kurios turėtų būti diegiamos vaikams. Nei šis įstatymas, nei pačios normos for­mulavimas niekaip nereiškia kokių nors atskirų grupių pažeminimo, o juo labiau tai nereiškia netolerancijos žmogui ad hominem, o kaip tik atsakingą nepakantumą elgsenai, jei jis teikiamas kaip skatintinas nepilnamečiams, nes jie lytiškai ir doroviškai dar tik bręsta.

Trečia. Yra pateiktos pataisos, kurios esą atstoja šį užkliuvusį sakinį. Tai nuostata apie informacijos, kuri prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai santuokos ir šeimos sampratai, ribojimą nepilnamečiams, taip pat nuostata apie tokį pat ribojimą informacijos, skatinančios lytinius santykius. Taip esą būtų išvengiama kaltinimų dėl homoseksualių asmenų išskyrimo. Taip esą ir pasireiškia didysis galimybių menas.

Deja, bet kuriam Seimo nariui, kuris nors kiek susipažinęs su gėjų ir lesbiečių gyvenimo bū­do propagavimo metodais ir esą naujos tapatybės propagavimo metodais, turėtų būti aišku, kad tokios užkardos tiesioginei homoseksualių partnerysčių propagandai ar tiesioginei lytinių santykių propagandai aiškiai nepakanka. Dingsta pati esmė – santykis su tuo, ką vadiname ar nevadiname nor­ma mūsų visuomenėje, ypač ką vadiname ar nevadiname dorovine norma, norma, diegtina mūsų vaikams. Taigi siūlau balsuoti už abi paminėtas pataisas, bet nemanau, kad jos yra alternatyva.

Gerbiamasis Seime, trečioji galimybė priimti įstatymą be aiškios nuostatos dėl informacijos, ska­tinančios homoseksualius santykius, nepilnamečiams ribojimo yra visiškai nepriimtina ne tik dėl to, kad tai būtų iškreipta jau du kartus aiškiai išreikšta suvereni Seimo valia, bet ir dėl to, kad to reikia ne tik Lietuvai, jos augančios kartos saugumui, bet ir visai Europai, sveikai žmonijos ateičiai. Tai galėtų būti Lietuvos indėlis siekiant įvei­kti vertybių ir sveiko proto sumaištį.

Beveik prieš 20 metų mes nepabijojome tankų, nepabijojome grasinimų, negi mes dabar pa­bijosime amoralių lobistų tinklo? Negi beatodairiškas keliaklupsčiavimas susvetimėjusiems eu­robiurokratams mus nustums į nevisavertiškumo komplekso palaužtų indėnų statusą?

PIRMININKAS. Baigėsi jūsų laikas!

G. SONGAILA (TS-LKDF). Remkimės į tiesą, remkimės į tai, kas sudaro gilų mūsų tautos dorovinį stuburą, apginkime Lietuvos orumą!

PIRMININKAS. Dabar kalbėti kviečiamas Seimo narys K. Daukšys. Posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja V. Bal­t­rai­tienė. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, specialiai nešnekėsiu apie tą nelemtą punktą, kuris kalba apie neteisingus lytinius santykius. Kalbėsiu apie kitus šio įstatymo punktus ir dėl ko jis apskritai atsirado.

Iš tikrųjų Lietuva, išsivadavusi iš Sovietų Sąjungos, kaip mažas lašelis atsidūrė pasaulio keptuvėje ir toje keptuvėje čirška iki šiol, gaudama milžinišką įtaką iš aplinkinių valstybių, iš aplinkinio pasaulio, iš viso pasaulio. Aišku, tas procesas yra objektyvus, jis vyksta, ir niekur mes, matyt, nuo to nepasislėpsime. Klausimas lieka vienas, ar tauta, ar visuomenė sugeba toms įtakoms kokiu nors būdu atsispirti ir ar sugeba gintis? Manau, šis įstatymas ir buvo išraiška to noro apsiginti nuo įtakų, kurios pagal mūsų kultūros, pagal mūsų ver­tybių sampratas yra nepriimtinos.

Šiandien mes labai gražiai piktinamės, kai kažkas numeta šunį nuo viaduko arba pripila jam į gerklę klijų. Gal kas nors pamąstytų, nuo ko tai prasidėjo? Ar neatsimenate, kada prasidėjo vaikams filmai apie visokius byvius tešlagalvius, apie ogius tarakonus, kur muša per snukį, daužo į sieną, pila klijus į burną? Štai tas jaunimas dabar užaugo. Dabar jis tai daro gyvenime, nes jis mano, kad tam gyvūnui neskauda. Jo niekas neišmokino, kad tas gyvūnas yra toks pat gyvas padaras. Tėvai buvo užimti darbuose, vaikai sėdėjo prie televi­zorių, juos žiūrėjo. Tų filmų tas įstatymas net nebeapima. Bet jie susidarė tokią sampratą apie gyvenimą.

Lygiai tas pat, matyt, mūsų laukia ir su mūsų kalba. Jeigu mes labai didžiavomės, kad per sovietinės santvarkos metus išlaikėme savo kalbą ir gražiai kalbame lietuviškai, ir mūsų nesugebėjo surusinti, pažiūrėkite, kaip šiandien mus be jokios prievartos suanglino. Net čia, Seimo tribūnoje, atsistoję jaunesni žmonės vartoja daugybę anglicizmų. Tai yra objektyvus dalykas. Taip, tai ateina. Bet ar mes galime nors kiek pasipriešinti ir ilgiau išlaikyti galimybę kalbėti savo kalba ir savo kultūra? Vėlgi atsakymas yra šiame įstatyme. Aš manau, mes turėtume labai rimtai į jį pasižiūrėti. Su didele atsakomybe, aš dar kartą sakau, nekalbėkime vien tik apie lytinius santykius. Kalbėkime apie tai, ką mes… Jeigu jūs dabar įsijungtumėte, pavyzdžiui, televizorių ekranus ir pažiūrėtumėte, kas rodoma su ženkleliu N-14 arba N-7, aš manau, jeigu taip rimtai pažiūrėtume, ten būtų galima rasti visokių dalykų.

Todėl pirmiausia reikėtų, manyčiau, sužiūrėti ir institucijas, kurios paskui tą įstatymą prižiūrės ir vykdys. Jeigu mes tik kažką deklaruosime, o paskui to nesilaikysime, tai tas įstatymas bus tik nereikalingas iečių laužymas Seime, dideli pokalbiai, reportažai iš Seimo salės, ir po to niekas gyvenime nepasikeis. Pagal tai, kas parašyta, ko negalima, ir paskui yra labai trumpas punktas, ką galima daryti. Jeigu tai yra, reikia pažintinių… jeigu tai yra įvykis, jeigu tai yra socialiniai įsitikinimai, jeigu yra politiniai įsitikinimai… Tai palaukite, paskui mes viską galėsime sudėti į tuos dalykus. Visą laiką atsiras kažkokia religinė bendruomenė, kuri galbūt propaguos nudizmą, arba visą laiką atsiras kokių nors kitų dalykų, kuriuos bus galima rodyti.

Todėl, aš manau, reikia svarstyti ne tik tai. Mes labai susikoncentravome į vieną dalyką, kaip Petras sako, į homoseksualizmą. Žiūrėkime į visus dalykus, žiūrėkime į viską, ir kaip mes šiuo įstatymu galėsime apsaugoti savo kultūrą, savo kalbą ir savo jaunimą nuo įtakų, kurios, deja, pasaulyje yra ir kurios ne visą laiką atitinka mūsų kultūros sampratas ir ne visą laiką atitinka tas idėjas ir idealus, kuriuos mes turime. Todėl siūlau dar kartą rimtai pasižiūrėti, nemanyti, kad tai yra kokių nors atskirų fragmentų įstatymas, o svarstyti ir balsuoti už jį rimtai.

Manyčiau, kad tas įstatymas, kurį mes priėmėme praeitą kartą, buvo teisingas. Bet jeigu jau Prezidentė mano, kad reikia ką nors pataisyti, galbūt raskime kompromisą, pataisykime, bet iš esmės žiūrėkime, kad tas įstatymas veiktų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Ačiū. Į tribūną kviečiamas E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininko pavaduotoja, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų susiduriame su labai neigiamais procesais, kurie dabar vis labiau ir labiau įsigali mūsų visuomenėje. Tai yra jėga, brutalumas ir sekso kultas. Šis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos in­formacijos įstatymas dabar atsidūrė kovos su šia tendencija pirmame bare ir dėl to taip verda aistros tiek parlamente, tiek už jo ribų.

Iš tikrųjų daug kas supranta, kad tą blogio srautą iš masinės informacijos priemonių, iš televizijos ekranų reikia stabdyti, nes jisai labiausiai veikia pačią jautriausią mūsų valstybės ir tautos dalį, tai yra jaunimą. Be jokių abejonių, būtina pirmiausia teigti pozityvius dalykus, o vienas iš pagrindinių pozityvių dalykų yra tradicinės šeimos samprata. Tuo labiau kad ir Konstitucijos 38 strai­psnis apie tai kalba, ir iš esmės lieka tik realizuoti šį Konstitucijos straipsnį.

Aš suprantu, kad dalis jaunimo ieško kažko ypatingo, toks yra jaunimas, taip pat ir homoseksualaus bendravimo patyrimo, bet tai nereiškia, kad apie tai reikia aiškinti visiems. Kodėl reikia palaikyti kai kurių politikų siekius, kad į mokyklų programas būtų įtrauktas mokymas apie homoseksualias šeimas? Tokios tendencijos man visiškai nesuprantamos.

Dabar pažiūrėkite, pačios paskutinės naujienos, šiandieninė informacija. Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas G. Brownas pareiškė siekiantis (cituoju): „Kad jo šalyje galiojantis homoseksualių santykių civilinės partnerystės įstatymas būtų pritaikytas visoje Europoje, įskaitant Rytų Europą, Europos šalis ir Lietuvą.“ 50 metų tarybinė socialistinė sistema mums siekė pri­mesti savo gyvenimo sampratą ir būdą, bet ji nedarė to taip įžūliai, kaip tą daro Europos Sąjunga ir jos įtakingų šalių lyderiai. Atėjo laikas suprasti, už ką balsavo mūsų tautiečiai, kai balsavo už stojimą į Europos Sąjungą, susigundę alaus buteliu ar skalbimo miltelių dėžute. Aš ir tada priešinausi tokiam „eurosojuzui“, priešinuosi ir dabar, priešinsiuosi ir ateityje. Aš pasisakau už tikrai gerą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kviečiamas kalbėti M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininko pavaduotoja, gerbiamieji kolegos, iš tiesų mus pasiekė gerokai patobulėjusi įstatymo versija. Šis darbas komitete tikrai nebuvo veltui. Daugelis techninio pobūdžio riktų buvo išspręsta ir formuluotės atspindi platesnį sutarimą dėl šio įstatymo taikymo, dėl jo esmės, dėl jo veikimo. Ta­čiau kam yra įstatymai, kam jie skirti, kokia įstatymo paskirtis?

Tai nėra vien technologinės instrukcijos, kaip skleisti informaciją, ką žymėti kokiais ženkleliais, ką kada rodyti. Įstatymai taip pat yra ir visuomenės vertybių išraiška. Vienas iš įstatymo tikslų taip pat yra įtvirtinti ir visuomenės, tautos, kuriai mes atstovaujame, vertybes. Todėl nenuostabu, kad didžiausi ginčai virė ne dėl techninių šio įstatymo aspektų, kurie buvo labiausiai kritikuojami, jį atmetus ir grąžinus į Seimą svarstyti iš naujo, bet dėl vertybinių aspektų, būtent vienu klausimu – dėl šeimos vertybių. Ir aš manau, kad dabar įstatymas iš tiesų geriausiai išreiškia tą vertybių pagrindą, kuris jį pagimdė. Jis šeimos vertybes, įsipareigojimą šeimos vertybėms formuluoja kaip pozityvią sampratą, neįvardydamas transgresijų, kurios jai gresia, bet patvirtindamas mūsų, kaip politinės tautos, įsipareigojimą tai šeimos ir santuokos sampratai, kuri įtvirtinta Konstitucijoje ir mūsų Civiliniame kodekse.

Čia klausimas ne apie žmogaus teisių ribojimus ir pažeidimus, kaip kartais bandoma šį įstatymą pateikti. Klausimas yra apie teisę Lietuvoje ugdyti žmones, ugdyti nepilnamečius, ugdyti vaikus taip, kaip šeimoms atrodo reikia, čia yra klausimas apie šeimos teises. Jeigu vadovaujantis iškreipta žmogaus teisių retorika šis įstatymas nebūtų priimtas arba būtų dar kartą atmestas, būtų pažeistos šeimos teisės ugdyti jaunus žmones taip, kaip jų vertybės diktuoja, nes būtent mes, kaip Seimo nariai, prisiekėme Konstitucijai ir prisiekėme sergėti Konstituciją.

Konstitucijoje yra įtvirtinta labai aiški šeimos ir santuokos samprata. Vienas – vyras, viena – moteris. Nieko daugiau ir nieko mažiau. Mėginimas sudaryti sąlygas skleisti visuomenėje infor­maciją ir skatinti kitokius šeimos modelius grin­džia pamatą tam, kad ilgainiui ta šeimos samprata būtų pakeista, kad ilgainiui būtų iškreiptos mūsų Konstitucijoje įtvirtintos tautos vertybės. Todėl mes turime labai aiškiai, vertybiškai apsispręsti už Konstituciją, už šeimą, už santuoką taip, kaip ją supranta Lietuvos tauta, ir taip, kaip ji yra mūsų įstatymuose įtvirtinta.

Augančiam žmogui ypač reikalingas vadovavimas, į kokį vertybių, į kokį dorybių kompleksą jis turi orientuotis. Neužtenka vien pasakyti, kad štai aš imu tave į žmonas ar tave į vyrus, ir tai bus šeima. Iš tikrųjų tai yra ilgo auklėjimo, ilgo vertybinio ugdymo rezultatas. Dabar visuomenėje tvyrantis vertybinis chaosas, kuris sako, kad bet kas tinka, kad bet kokie santykių modeliai, bet koks savo pomėgių patenkinimo būdas yra toks pat geras kaip kiti, jisai, be abejo, užkerta galimybes augti šeimai, suformuoti tokį žmogų, kuris galės gyventi pastovų, laimingą šeimos gyvenimą. Ir tai, kaip pabrėžia Konstitucija, yra mūsų visuomenės ląstelė.

Todėl mes turime pripažinti šiuo įstatymu šeimą kaip turbūt aukščiausią Europos krikščioniškosios civilizacijos išraišką. Ta šeima, kuri pa­grįsta jaunos, negimusios, vos gimusios gyvybės apsauga, jos kreipimu ir auklėjimu gyvenimui vi­suomenėje ir kitos šeimos sukūrimui, yra Europos civilizacijos viršūnė, ir čia neturėtume pasiduoti. Mes ne prieš Europą, mes už autentišką Europos tradiciją, už tą tikrą Europos tradiciją, kurią paveldėjome kartu su savo protėvių priesakais ginti savo laisvę, ginti savo vertybes, ginti savo gyvenimo būdą.

Todėl noriu tų Seimo narių, kurie prisiekdami sakė: „Tepadeda man Dievas“, paklausti, jeigu jie balsuos prieš šį įstatymą, kokiam Dievui jie tada prisiekė? Gal (…), kuriam buvo aukojami kūdikiai Kartaginoje, ar kokiam kitam šio pasiklydusio ir krypties nerandančio dabarties pasaulio Dievui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis kviečiamas kalbėti P. Saudargas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininkės pavaduotoja. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti tų aršių šio įstatymo kritikų, kurie pasisakė apskritai iš esmės prieš šitą įstatymą. Aš norėčiau jūsų paklausti, kam skirtas šitas įstatymas? Jūs diskutuojate apie tam tikras ištrauktas iš konteksto vertybes kaip žodžio laisvė, kaip teisės sužinoti, pažinti pasaulį laisvė, kaip gyventi pagal savo susikurtas vertybes laisvė. Kam tas įstatymas skirtas? Nepilnamečiams. Tas įstatymas skirtas ne jums, gerbiamieji kolegos, nes jūsų jau nebegalima sužaloti, jau visi esame čia, matyt, tos žalingos informacijos tiek sužaloti, kad tik grabo lenta mus ištiesins. Bet kalbame apie žmones, kurių dar nėra susiformavusi vertybinė sistema.

Kitas svarbus dalykas, kurį norėčiau paminėti, kad, na, mes užstringame ties detalėmis, ir užstringame tik manydami, kad tai įstatymas, kažką tiktai ribojantis, draudžiantis ir diskriminuojantis. Na, aš drįsčiau pastebėti pozityvių įstatymo ne draudžiančių, bet kuriančių aspektų, tai yra informacijos apsaugos ir įgyvendinimo principai, kurie yra įtvirtinti šiame įstatyme. Pacituosiu: „Infor­macijos, kuri prisideda prie vaiko socialinės, dvasinės ir dorovinės gerovės ir skatina jo fizinį bei psichinį vystymąsi, sklaidos skatinimas.“ Įstatymas ne tik draudžia, jisai skatina, tai yra svarbus dalykas.

Bet, matyt, svarbiausias dalykas, apie kurį vienas kolega kaip tik sakė, kad apie jį nekalbės. Aš manau, kad kaip tik verta paminėti patį esmingiausią šio įstatymo punktą, prie kurio viskas ir užstrigo, prie kurio užstrigo Seimas, prie kurio užstrigo Prezidentė ir prie kurio užstrigo visa Europos Sąjunga su Europos Parlamentu priešakyje ir Europos Parlamento rezoliucija. Dėl to punkto mes turime aiškiai suvokti, kad mes visi prie jo užstrigome. Ne dėl paranormalių reiškinių, ne dėl hipnozės ir kitų dalykų, kurie galbūt įstatymų kritikams labai parankiai pasitaikė pakeliui kaip tam tikri aštrūs įstatymo momentai, nes prie jų galima sustoti, ilgai diskutuoti ir vėl nustumti įstatymą į aklavietę, ne dėl šitų dalykų užstrigo. Užstrigo prie esminio punkto, t. y. šeimos ir žmogaus sampratos. Užstrigo prie šito punkto.

Tačiau, ką mes svarstome šiandien? Mes svarstome šiandien kompromisinį variantą. Čia aš jau kreipčiausi į kitus kolegas, kurie yra šalininkai šito įstatymo, tačiau galbūt ne visai šios versijos įstatymo. Aš solidarizuojuosi su jumis ir sakau, taip, aš taip pat manau, kad įstatymas pablogėjo, tai nėra tobulesnė įstatymo versija, tai yra blogesnė įstatymo versija, tai yra atsitraukimas atgal. Bet tai yra kompromisas. Čia aš norėčiau apeliuoti į tuos kolegas ir paklausti: kur riba tarp šaukšto deguto, kuris sugadina statinę, ir tarp druskos žiupsnelio, kuris padaro sriubą valgomą, nes kitaip ta sriuba bus iš viso be skonio? Suprantu, kad be kai kurių nuostatų šis įstatymas bus apskritai be skonio ir apskritai net nereikalingas. Bet jeigu mes persūdysime tą įstatymą, tai jis gali tapti šaukštu deguto, kuris apvers ir sugadins tą įstatymą ir dar kartą nustums visą įstatymą į aklavietę.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kas man patiko iš šito įstatymo nagrinėjimo proceso, ne iš pačių formuluočių, bet iš proceso. Man labai patiko, kad net frakcijų viduje yra skirtingų nuomonių, man patiko, kad į šito įstatymo svarstymą įsijungė Europos Parlamentas. Tai rodo, kad mes prisilietėme prie kertinių vertybinių dalykų. Prisilietėme, padiskutavome, pamatėme, kur yra kompromiso ribos. Aš siūlau šiandien apsiriboti žvirbliu rankoje ir neieškoti erelio laukuose. Todėl siūlyčiau pa­remti šito įstatymo projektą. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kalbėjo visi diskusijoje dalyvavę Seimo nariai. Vėl kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį. Pradėsime svarstyti pataisas. Nežinau, pirmininke, gal jūs pristatysite eilės tvarka, kaip yra komitete, ir tada žiūrėsime. Gerai?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerai, dėkui. 2 strai­p­snio 1 daliai yra keli siūlymai, tai yra Seimo nario S. Stomos, visiškai toks pats yra Seimo narės M. A. Pavilionienės siūlymas ir pirmasis Seimo na­rio G. Navaičio siūlymas, po to jau bus antrasis.

PIRMININKĖ. Jeigu galite, garsiau, sakė, ne­girdėti visiškai.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Gal neklausote?

PIRMININKĖ. Gerai. Arčiau, dabar girdėti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Reikės šiek tiek keisti kūno konfigūraciją. Toms trims Seimo narių pa­taisom komitetas nepritarė, nes visi trys Seimo na­riai siūlė išbraukti „hipnozės“ sąvoką. Ji yra apibrėžta pagal Terminų banko nustatytą tvarką ir yra pripažįstama kaip veiksnys, galintis turėti neigiamą įtaką vaiko psichofizinei brandai. Todėl iš es­mės nesutinkame šitą sąvoką išbraukti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi yra trys Seimo nariai, pateikę visai vienodas pataisas… Vis tiek kalbės tik vienas. Kas dabar iš trijų vienas kalbėsite? Gerai. G. Navaitis, girdžiu. Aną kartą, atrodo, S. Stoma kalbėjo, tai dabar – G. Navaitis.

G. NAVAITIS (LSF). Dabar man ne visai yra aišku, ką kalbėti, nes esu pateikęs pataisą, kuria siūlau tikslesnį ir moksliškesnį hipnozės apibrėžimą, kuris atitinka Europos Sąjungos psichoterapeutų sąjungos reglamentus. Turbūt man reikėtų vėliau kalbėti už tą moksliškesnę kalbą, negu čia buvo siūlomas hipnozės apibūdinimas. Jam, kaip matau, komitetas irgi kažkodėl nepritarė.

PIRMININKĖ. Gal tada M. A. Pavilionienė.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. M. A. Pavilionienė dėl šio įstatymo nenori kalbėti. Pavargau nuo nesąmonių. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Kaip mes tada turime?.. Nežinau. Vis tiek kas nors savo pataisas pristatykite, nebūtina… Balsuojame. (Balsai salėje) 1 – už, 1 – prieš. Už – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš siūlau atkreipti dėmesį į tai, ką kalbėjo G. Navaitis, ir į tai, ką siūlo kolegos. Taip, kaip dabar yra suformuluota, tai neatitinka hipnozės mokslinio apibrėžimo, nes sąvoka turi būti tiksli, turi būti aiški ir turi būti kuo nors pagrįsta. Vienintelis pagrįstumo kriterijus yra tai, kaip tą sąvoką apibrėžia moksliniai ty­rimai. Kita vertus, aš apskritai manau, kad tokias sąvokas, kaip „hipnozė“ ar „paranormalūs reiškiniai“, reikėtų išbraukti, nes, ko gero, mes norime apsaugoti nepilnamečius nuo to, kad per televiziją gali jiems daryti, propaguoti hipnozės seansus. Hipnozės seansų darymas, kaip A. Kašpirovskio, tai yra visai kas kita, negu rodyti filmus apie hipnozę. Tai visiškai skirtingi dalykai. Aš palaikau kolegų iniciatyvą, kad būtų moksliškesnis apibrėžimas, taip pat palaikyčiau kolegos G. Navaičio pasiūlymą dėl jo sąvokos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Va­linskas.

A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju. Aš manau, kad įstatymo projekte suformuluotas teiginys yra pakankamai aiškus, taupydamas laiką, kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria trijų Seimo narių nuomonei iš­braukti hipnozės apibrėžimą, balsuoja už, kas mano kitaip ir pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom pasiruošti balsuoti.

Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 23, susilaikė 40. Apibrėžimas lieka. Nepritarta Sei­mo narių pasiūlymui.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau yra Seimo nario G. Navaičio siūlymas keisti sąvokos „hipnozė“ apibrėžimą. Komitetas nepritarė siūlymui, nes są­vokos apibrėžimas turi būti nustatyta tvarka, Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka, patvirtintas. Tokio patvirtinimo nėra. O mūsų įstatymo projekte fiksuota sąvoka yra suderinta įstatymo nustatyta tvarka.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar G. Navaitis. Ar ką nors dar pristatysite dėl savo, kur siūlote keisti hipnozės?..

G. NAVAITIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji po­sė­džio pirmininke. Be abejo, čia norėčiau kalbėti. Pagrindiniai argumentai, kad šiuo metu bendro ir visoms psichoterapijos mokykloms būdingo hipnozės apibrėžimo nėra, todėl turėtume artėti prie priimtiniausio ir labiausiai paplitusio, ir, kaip jau minėjau, pripažinto Europos psichoterapeutų sąjungos. Todėl atitinkamai aš ir siūlau pakeitimus, nes buvusioje formulėje stiprus susitelkimas į saviįtaigos turinį tikrai nepriklauso hipnozės sričiai. Labai keistai būtų išplėsta. Siūlomas apibrėžimas yra labai aiškus: hipnozė – tai yra psichoterapijos metodas, kurio metu sukeliama transo, tai yra ypatinga nervų sistemos būsena, kurios metu žmogus tampa imlesnis įtaigai. Toks apibrėžimas yra tikrai moksliškas ir nesukeltų jokių psichoterapijos ar hipnozės mokyklų tarpusavio diskusijų. Todėl siū­lyčiau paremti šitą apibrėžimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar nuomonė už – D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu jau ši nuostata liko įstatyme, tai turbūt visi suvokiame, kad hipnozė yra ne būsena, o yra metodas. Taigi tikslinant formuluotę reikia pritarti kolegos G. Navaičio pasiūlytai formuluotei.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, vis dėlto suderinimas su Terminų banku yra svarbus motyvas, juoba kad siūlomas apibrėžimas vis dėlto yra nepatenkinamas daugeliu požiūriu. Aš nurodysiu tik vieną aspektą. Hipnozė toli gražu nėra vien psichoterapijos metodas, tai yra taip pat ir veiksmas, kuris naudojamas toli gražu ne psichotera­piniais tikslais. Manau, kad esamas komiteto patvirtintas apibrėžimas yra vis dėlto mūsų įstatymo tikslais svarbesnis. Ir iš tiesų jis išreiškia tą pačią esmę. Nemanau, kad būtų geresnis siūlymas už esamą. Todėl siūlau su visa derama pagarba šios profesijos specialistui, bet vis dėlto balsuoti prieš jo siūlymą.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariate G. Navaičio pasiūlymui. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę ir pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 11, susilaikė 38. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Siūlomos pataisos 5 straipsniui, t. y. „skatinimo“ sąvokos apibrėžimui. Kelias pataisas šiam straipsniui yra pateikęs Seimo…

PIRMININKĖ. Čia 2 straipsnis, bet 5 punktas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 2 straipsnio 5 dalis. Taip. Seimo narys M. Zasčiurinskas teikia bent tris sąvokos „skatinimas“ variacijas. Nė vienam pasiūlytam variantui komitetas nepritarė. Pirmiausia dar kartą atkreipiu dėmesį, kad sąvokos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka turi pereiti suderinimo procedūrą. Toks veiksmas neatliktas ir patvirtinimo, kad ši sąvoka yra suderinta su Valstybine kalbos komisija, nėra.

Antras argumentas, sąvokos aiškinimas yra per daug perteklinis, per daug išplėtotas, turintis daug integruotų kitų sąvokų, dėl to gerokai painesnis. Šiuo metu esanti sąvoka „skatinimas“ yra labai aiškiai apibrėžta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar Seimo narys M. Za­sčiurinskas. Jo yra pateikti trys apibrėžimai. Nežinau, kaip, eilės tvarka turbūt pristatysite, ar čia priklausomai nuo lengvėjimo, sunkėjimo. Kaip? Eilės tvarka. Gerai, prašom pirmą api­brėžimą.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, visi mes puikiai jaučiame, koks jautrus yra šis įstatymas, dėl kurio čia visi ginčijamės, nes jis orientuotas į vaikus, ir visi mes žinome tą elementarią tiesą, ji banali tiesa, biurokratinė tiesa, kad vaikai yra brangiausias mūsų turtas. Dabar mūsų gyvenime yra viešas ir privatus gyvenimas. Šiuo atveju šio įstatymo aspektais mes kalbame apie viešąją erdvę. Viešojoje erdvėje, mes, aišku, visi tai žinome ir jaučiame, nes žiūrime reklaminius klipus ir visa kita, dabar XIX a. ir XX a. būdais nėra veikiami mūsų norai. Yra naudojami subtilesni netiesioginiai būdai, orientuoti į mūsų pasąmonę. Viešojoje erdvėje ypač matyti, kaip tai atliekama. Aš pateikiau šitą paskutinę savo pataisą. Ji yra gerokai sutrumpinta negu prieš tai buvusi. Ji apima dvi dalis. Viena dalis yra orientuota į „skatinimo“ sąvokos išplėtimą per pasąmonę, t. y. per netiesioginį poveikio būdą, o kita dalis yra palikta tokia, kaip kolega Č. V. Stankevičius siūlė, t. y. per technokratinį mechaninį suvokimą ir baudžiamosios teisės suvokimą, kas yra skatinimas. Kad tai yra tiesioginis veiksmas. Bet kadangi mes kalbame apie vaikus ir aiškiai žinome, kad visi orientuojasi į vaikus netiesiogiai, todėl aš siūlau pritarti mano „skatinimo“ sąvokai ir nekreipti ypatingo dėmesio, kad ji šiek tiek atims laiko, jeigu kažkam prireiks ją suderinti su Terminų banku. Prašau pritarimo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonių nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariate M. Zas­čiu­rinsko pateiktai 2 straipsnio 5 dalies pataisai – apibrėžimui? Prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 16, prieš – 14, susilaikė 47. Pirmai pataisai nepritarta. Tada turėtų būti M. Zasčiurinsko antra turbūt? Antras apibrėžimo variantas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš būsiu savikritiškas. Antras mano pateiktas variantas yra blogesnis negu pirmas (Juokas salėje), nes jis labiau teoriškai išplėstas. Todėl siū­lau arba iš karto balsuoti be mano agitacijos ir taip išreikšti savo nuomonę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Norite, kad balsuotume, ar atsiimate? (Balsai salėje) Ar taupydamas laiką atsiimate?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai, frakcija patarė man atsiimti. Aš atsiimu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Abu apibrėžimus? Taip?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Tada būtų G. Na­vaičio dar vienas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, yra Seimo nario G. Navaičio siūlymas taip pat šiai daliai. Papildyti sąvoką fraze „kompiuteriniai žaidimai“. Komitetas nepritarė, kadangi suardoma sąvokos logika, o kompiuterinių žaidimų naudojimas yra reglamentuotas šio įstatymo kituose straipsniuose. Tuose straipsniuose, kurių jūs nematote, nes yra tuose straipsniuose, kurie nesiūlomi keisti. Taigi nepritariam.

PIRMININKĖ. G. Navaitis pristatys savo pataisą.

G. NAVAITIS (LSF). Negaliu sutikti su komiteto pirmininko logika, nes jis sako, kad mes kažko nematome. Tokiu atveju gal iš viso to įstatymo nereikia, jeigu kažkas yra kitose vietose. Jeigu, jūsų nuomone, tai yra kiek perteklinis dalykas, geriau tegul būna perteklinis, negu jo čia nebūna. Šiandien kompiuteriniai žaidimai juo labiau plečiasi ir tikrai ten randame smurto ir kitokių veiksmų, kurie nepilnamečiams, be abejo, žalingi. Jeigu nebandysime pradžioje to aiškiai suformuluoti, kad ir šie žaidimai priklauso įstatymo sričiai ir galėtų būti veikiami, tai tada didelę dalį to, ką vadinčiau viešąja informacija, paliekame už įstatymo ribų. Todėl siūlyčiau vis dėlto pritarti mano pataisai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių paremti arba neparemti nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria G. Navaičio pataisai, prašome balsuoti už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.

Balsavo 80 Seimo narių: už – 19, prieš – 11, susilaikė 50. Nepritarta. Toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 4 straipsnis, tai yra kriterijų straipsnis, ir 2 dalies 3 punktas. Yra Seimo narių S. Stomos bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas išbraukti iš kriterijaus formuluotės žodžius „mirusio, mirštančio arba“. Komitetas nepritarė išbraukimui, kadangi ši nuostata yra suderinta su Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsniu. Be to, anksčiau komiteto yra pritarta ir 3 kriterijus papildytas fraze „stambiu planu“. Taigi šita frazė „stambiu planu“ iš esmės išsklaidė visas abejones.

PIRMININKĖ. Ačiū. S. Stoma savo pataisą pristato.

S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš, nors ir keista, norėčiau pritarti gerbiamajai M. A. Pavilionienei. Truputį kažkas čia yra, jeigu viskas vyksta pagal Statutą, tai Statutas tikrai yra netobulas. Jeigu mes jau vieną kartą viską apsvarstėme ir viską nubalsavome, tai gal dabar turėtume diskutuoti dėl to, kas atsirado naujo, ką komitetas pasiūlė, aptarė. Būtų kokia nors prasmė. Dabar kartojame tą patį per tą patį. O šita mano pataisa, aš tiktai pasikartosiu, man atrodo, kad nereikia slėpti nuo nepilnamečių realaus gyvenimo. Jeigu jie gyvens kažkokioje sterilioje terpėje, tai vargu ar jie subręs pilnavertės asmenybės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Taip, nėra norinčių pasakyti nuomonių. (Balsai salėje) Taip, čia S. Sto­ma nežino, aš negaliu padaryti, jos savo nuomonę pasakė.

Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Seimo nario S. Stomos pasiūlymui, prašome balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 78 Seimo nariai: už – 4, prieš – 19, susilaikė 55. Nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau yra siūlymas 4 punktui, taip pat Seimo nario S. Stomos. Jis siūlo išbraukti 4 kriterijų, tai yra erotinio pobūdžio informaciją. Aną kartą, kaip matėte, išsiskyrė erotinio pobūdžio informacijos sampratos. Aš dar kartą noriu priminti, kad šitas kriterijus yra su­derintas su Visuomenės informavimo įstatymo 1 strai­psnio 14 dalimi ir 19 straipsniu. Erotinio pobūdžio informacijos samprata ten kiek žemiškesnė negu romantiškoji S. Stomos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašome S. Stomą pristatyti savo pataisą.

S. STOMA (TS-LKDF). Aš įsitikinęs, kad erotika yra arčiau romantikos negu pornografija. Ir, tarp kitko, Visuomenės informavimo įstatyme erotinio pobūdžio informacija yra siauresnė negu šitame įstatyme – prisideda, išsiplečia erotikos… Ir iš tikrųjų čia erotika jau pereina į pornografiją. O vis dėlto, manau, jeigu mes būtume nuoseklūs ir tvarkingi įstatymų leidėjai, tai turėtume turėti labai aiškias ribas, kur yra por­nografija, kur yra erotika, švelni erotika, kas yra visame pasaulyje. Manau, kad iš esmės šitas įstatymas yra tiek suveltas, kad tie visi gražūs žodžiai, kad mes čia darome labai gerą darbą, manęs ne­įtikina.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš tai siūlyčiau gerbiamajam S. Stomai, kadangi čia antrą kartą svarstomos šitos pataisos ir jo buvo nepritarta pataisoms, taupyti Seimo laiką ir atsiimti pataisas. Ir visų Seimo narių, kurių pataisoms praeitame posėdyje nebuvo pritarta, tas pataisas prašyčiau atsiimti. O tik tas svarstykime pataisas, kurioms buvo pritarta. Dar kartą pasitikrinkime Seimo poziciją.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Prašome pasiruo­šti balsuoti. Kas pritariate S. Stomos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 76 Seimo nariai: už – 6, prieš – 22, susilaikė 48. Nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau yra 5 punktui taip pat Seimo nario S. Stomos siūlymas išbraukti žodžius „sukelianti baimę ir siaubą“. Komitetas nepritarė siūlymui išbraukti. Ši nuostata yra ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse, ir iš esmės tai yra nuostata, su kuria susijęs ribojimas skleisti tokią informaciją, įvertinant galimą neigiamą poveikį vaiko psichofiziniam vystymuisi, be to, įvertinant tai, kad tokios informacijos monitoringą atlieka ekspertai, turintys specialių gebėjimų. Taigi reikia pasikliauti ir ekspertais, kad jie protingumo ribose šitą kriterijų taiko.

PIRMININKĖ. Ačiū. S. Stoma. Gal atsi­imsite?

S. STOMA (TS-LKDF). Taip, aš atsiimu visas savo pataisas. Už visus punktus nebalsuosiu, tik registruosiuosi. Ačiū visiems.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Jeigu atsiimate, tai nereikės dabar balsuoti.

Toliau – Seimo narė M. A. Pavilionienė.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narės M. A. Pa­vilionienės siūlymas tam pačiam punktui, siūloma jį papildyti fraze „kuri prilygsta psicho­­loginiam smurtui“. Komitetas nepritarė tokiam sąvokos plėtimui, nes smurtinio pobūdžio informa­cija yra apibrėžiama Visuomenės informavimo įsta­tyme. Jis savaime yra taikomas bendrąja tvarka.

PIRMININKĖ. Atsisako komentuoti. Bet neatisiimate jos? Ar atsiimate? Balsuoti reikia ar ne?

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Man vienas ir tas pats. Darykite, ką norite. (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ. Tai tada konstatuojame, kad nebus svarstomos tos pataisos. Galime bendru su­tarimu sutarti, kad atsiima. Taip? Gerai. Toliau, prašome.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau 6 punktui Seimo narių M. Adomėno, V. Stundžio, V. Alek­naitės-Abramikienės siūlymas. Visiškai panašus S. Stomos siūlymas, bet jis visus atsiėmė. Analogiškas yra Seimo nario M. Varaškos siūlymas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas. Visiems siūlymams komitetas nepritarė, nes po ilgų diskusijų yra sutarta dėl tos formuluotės, kuri teikiama 6 punkte ir suderinta su Azartinių lošimų įstatymu ir su institucijomis, kurios vykdo šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą. Pasirinkta jau skaidri, švari formuluotė, išbraukiamas iš jos tik vienas žodis „loterijose“.

PIRMININKĖ. Ar galiu paklausti? Atsi­imate? Ar M. Adomėnas kažką norėjo pasakyti? Prašom.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Įjunkit mikrofoną. Seimo narių grupė ir aš asmeniškai visas pastabas, kurioms komitetas nepritarė, atsiimu ir jų nebereikia svarstyti.

PIRMININKĖ. Ačiū. M. Varaškos nematau. Tai manykim, kad jis irgi atsiima. Teisės ir teisėtvarkos komitetas irgi nereikalauja turbūt… pirmininkas svarstyti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau, 7…

PIRMININKĖ. Dėl M. Varaškos nežinau, kaip darom.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Kiek aš pamenu, aname posėdyje jis atsiėmė, kadangi buvo pritarta kitam siūlymui.

PIRMININKĖ. Nebus paskui problemų?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Galim balsuoti.

PIRMININKĖ. Balsuojam gal dėl M. Va­raš­kos pataisos. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip… (Balsai salėje) Kaip? Tą patį, ką ir siūlė visi kiti Seimo nariai, grupė. (Balsai salėje) Tai klausėtės, pristatė komiteto pirmininkas. (Balsai salėje) Kieno? Jeigu jūs visi tyliai sėdėtumėt, tai tikrai girdėtumėt, ką šneka komiteto pirmininkas.

Taip, balsavo 78: už – 4, prieš – 15, 59 su­silaikė. M. Varaškos pataisai nepritarta. Einam toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. 7 punktui buvo S. Stomos siūlymas. Jis jį atsiėmė, taigi balsuoti turbūt nereikia. 11 punktui yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymas. Jam ko­mitetas nepritarė, kadangi pritarė prieš tai Č. V. Stan­kevičiaus siūlymui, kuris yra formuluotas kaip tik 11 punkte. Jis yra tikslesnis ir konk­retesnis.

PIRMININKĖ. Taip. Ar komiteto pirmininkas nori ką nors pasakyti? Kalba telefonu? Prašom, kolega Grubliauskai.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai atsiprašau.

PIRMININKĖ. Čia komiteto buvo siūlymas ir Švietimo komitetas nepritarė.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Atleiskit, pra­lei­dau.

PIRMININKĖ. Atsiimat.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Jūs įjungėt mane?..

PIRMININKĖ. Taip, jus. (Balsai, juokas salėje)

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Taip, atsiimu.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, dėkui. 13 pun­ktui yra Seimo nario S. Stomos siūlymas. Jis jį atsiėmė. Visiškai analogiškas yra Seimo nario E. Klumbio siūlymas išbraukti šį punktą, taip pat Seimo narės M. A. Pavilionienės siūlymas išbrau­kti šitą punktą. Komitetas nepritarė išbraukimui, nes tai yra kriterijus, kuriuo apibrėžiama informacija, tikrai galinti daryti neigiamą poveikį vaiko vystymuisi, antra vertus, ši nuostata suderinta su Visuomenės informavimo įstatymu. Dėl to komitetas laikėsi sisteminio požiūrio ir nepritarė išbrau­kimui, išskyrus tai, kad komitetas yra jau pritaręs ir jūsų variante įrašyta – „inscenizuoti paranormalūs reiškiniai“. Inscenizuoti.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Kaip supratau, M. A. Pavilionienė atsiėmė savo pasiūlymą. S. Sto­ma, taip… Dabar ką darom dėl E. Klumbio, kurio nėra salėje? Yra? Atsiprašau. Egidijau Klum­by, jūs pristatysit tada savo pataisą? Prašom. Kortelę įdėkit.

E. KLUMBYS (TTF). Kad pacituotumėt pasiūlymą, aš jį pakomentuočiau. (Juokas salėje)

PIRMININKĖ. Pirmininke, pakartokit.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Jūs siūlote išbraukti 13 punktą. (Juokas salėje)

PIRMININKĖ. Ir komitetas tam nepritaria.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu aš siūlau išbraukti 13 pun­ktą, aš manau, kad tai yra ganėtinai protinga. (Juokas, plojimai salėje)

PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariat Seimo nario E. Klumbio siūlymui išbrau­kti 13 punktą… 12… Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.

Taip, balsavo 74 Seimo nariai: už – 12, prieš – 15, susilaikė 47. Nepritarta. (Balsai salėje)

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, dėkui, vis dėlto 12 pritarė, kad siūlymas labai protingas. Tai toliau yra M. Varaškos siūlymas tam pačiam punktui, tai yra vieno žodžio pakeitimas. Jis siūlo rašyti „imituoti paranormalūs reiškiniai“. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes pasirinko inscenizuoti ir čia yra esminio loginio skirtumo.

PIRMININKĖ. Taip, prieš balsavimą dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis. Prašom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad į protokolą būtų įrašyta, kad aš balsavau susilaikydamas…

PIRMININKĖ. Gerai, bus įrašyta. Taip, prašom pasiruošti balsuoti dėl M. Varaškos pasiūlymo. Kas pritariat, balsuojat už. Vietoj žodžio „ins­cenizuoti“ rašyti žodį „imituoti“.

Balsavo 76 Seimo nariai: už – 6, prieš – 9, susilaikė 61. Nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, toliau 14 pun­ktui yra Seimo narių M. Adomėno, V. Stundžio, V. Aleknaitės-Abramikienės siūlymas, kuriam ko­mitetas nepritarė.

PIRMININKĖ. Atsisakė. M. Adomėnas sakė, kad jie visų atsisako savo pataisų.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Jie atsiima. Taip pat atsiėmė S. Stoma ir lieka Seimo nario E. Klumbio siūlymas, turbūt protingas, 13 punktą šiek tiek ki­taip… t. y. 14 punktą pagal dabartinę numeraciją, kitaip formuluoti, tačiau komitetas, vertindamas siūlymą, vis dėlto jam nepritarė šiam siūlymui, ka­dangi siūlymas yra iš esmės susijęs su kitais tei­sės aktais, su Baudžiamuoju kodeksu. Tai yra sąvokos išplėtimas, ir matom, kad netikslinga šitam kriterijui tą rašyti.

PIRMININKĖ. Taip, E. Klumbys pristato savo pataisą.

E. KLUMBYS (TTF). Aš manau, kad jeigu komiteto pirmininkas pripažįsta, kad mano siūlymas yra protingas, tai aš siūlau visam Seimui atsižvelgti į komiteto pirmininko nuomonę.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom balsuoti, kas pritariat E. Klumbio pataisai, pasiūlymui, prašom balsuoti už, kas turit kitą nuomonę, balsuojat prieš arba susilaikot.

Balsavo 85 Seimo nariai: už – 29, prieš – 9, susilaikė 47. Nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, dėkui. Ir yra Seimo nario G. Songailos siūlymas papildyti kriterijų sąrašą nauju punktu, t. y. priskirti neigiamą poveikį darančios informacijos kategorijai tą informaciją, kuria skatinami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai. Komitetas svarstė šį siūlymą kontekste kitų trijų siūlymų, kitų dar dviejų siūlymų, t. y. M. Varaškos siūlymas, žemiau parašytas, ir Seimo nario A. Dumbravos siū­lymas, kuris yra šiek tiek trumpesnis nei G. Son­gailos. Komitetas po diskusijų pritarė Seimo nario M. Varaškos siūlymui ir palieka, siūlo formuluotę, kuria skatinami lytiniai santykiai. Pritaria šiai for­muluotei iš dalies, nes reikia keisti numeraciją, ir nepritaria Seimo nario G. Songailos ir Seimo nario A. Dumbravos siūlymui. Manome, kad pa­sirinktas komiteto variantas yra apibendrintas, labiausiai tinkantis, nekeliantis nereikalingų dis­ku­sijų ir keisčiausių interpretacijų. Todėl komiteto pozicija yra tokia – pritarti Seimo nario M. Va­ra­škos siūlymui ir atmesti G. Songailos ir A. Dum­bravos siūlymą.

PIRMININKĖ. Prašom G. Songailą pateikti savo pataisą.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra ta pataisa, dėl kurios Seimas jau du kartus buvo apsisprendęs, išreiškęs savo valią. Ne­norėčiau sutikti su komiteto pirmininku, kad M. Va­raškos pasiūlymas yra alternatyva. Aš taip pat siūlysiu balsuoti ir už jo pataisą. Mano siūlymas yra labai aiškus, tai yra kokių normų nerei­kėtų propaguoti nepilnamečiams. Manau, jeigu Seimas aiškiai apsispręs, tai turės didelę naudą auk­lėjant mūsų kartą. Siūlyčiau balsuoti už tą pataisą, už kurią jau vieną kartą balsavo, du kartus balsavo priimant dar ir prieš tai… jau įsigaliosiantį įsta­tymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Gra­žulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Kai buvo pirmasis svarstymas, mes prisimename, buvo pateiktas M. Va­raškos pasiūlymas, deja, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nebuvo jam pritaręs, ir Seime tai pataisai nebuvo pritarta. Tačiau buvo pritarta G. Songailos pataisai. Aš manyčiau, kad reikėtų pritarti ir vienai, ir kitai G. Songailos pataisai, nes G. Songaila labai aiškiai įvardija problemas, kurios šiandien mūsų dabartinėje visuomenėje yra labai aktualios. Aš manau, jeigu mes pritartume šitoms pataisoms, kurioms pritarėme per pirmąjį svarstymą, mes šitą įstatymą ne pagadintume, o tik pagerintume. Galima surasti įvairiausių spragų ir tie, kurie šiandien labai aktyvūs propaguoti savo visokius seksualinius santykius, gali pasakyti, kad jie nėra įvardyti, ir apie juos įstatymas nekalba. Aš manau, aiškiai įrašydami, kad negalima propaguoti homoseksualių santykių, tikrai nieko nepagadinsime. Todėl aš prašyčiau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mieli kolegos, kadangi posėdžio pabaigoje mes kažkaip pradėjome ramiau šnekėti apie patinkančius ir nepatinkančius siūlymus, tai ir aš be ypatingų epitetų noriu pasakyti. Palaikau komiteto poziciją, nes ji yra nuosaiki, subalan­suota. Kolegos siūlymas yra persistengimas, kurio mums tikrai nereikia.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Prašom pa­siruošti balsuoti. Kas pritariate G. Songailos pa­siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 83 Seimo nariai: už – 29, prieš – 13, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo nario M. Va­raškos siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Argumentus pasakiau, nes visame tekste keičiasi numeracija – šitas siūlymas tampa 15 kriterijumi. Manome, tai yra vidurio formuluotė, kuriai Seimas turėtų pritarti.

PIRMININKĖ. Kadangi pritarė ir nėra M. Va­raškos, aš manau, balsuoti tikrai nereikia, yra iš dalies pritarta. Dar viena A. Dumbravos pa­taisa. Gal ji irgi… Gal atsiimate?

V. STUNDYS (TS-LKDF). A. Dumbravos siūly­mas yra visiškai panašus į G. Songailos su šiokia tokia korekcija…

PIRMININKĖ. Atsiimate, taip? Ne? Norite kalbėti? Prašom.

A. DUMBRAVA (TTF). Aš norėčiau pasakyti, kad mano pasiūlymas, palyginti su G. Songailos, yra truputį švelnesnis. Aš siūlau, kad nebūtų įvardijami poligaminiai ir biseksualūs santykiai, o palikti tik homoseksualūs. Kadangi Lietuvoje tie kiti du santykiai nėra labai populiarūs… (Juokas salėje) mano manymu, palikčiau tik tą punktą, kuriuo skatinami homoseksualūs santykiai. Prašau visus palaikyti, ypač krikščionis. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš – A. Ku­bilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nesu toks specialistas kaip autorius, kuris ką tik pateikė savo pataisą apie poligaminius santykius, kaip supratau. Aš iki šiol galvodavau pagal kažkokį teorinį supratimą, kad tai yra dalis lytinių santykių, nelabai galbūt populiarūs, nelabai kokie nors priimtini, bet kaip dalis lytinių santykių. Kai dabar siūloma, jau priėmus vieną komiteto pataisą, kad būtų draudžiama tokia informacija, kuria yra skatinami lytiniai santykiai, dar siūloma prie to rašyti pataisą išskiriant poligaminius santykius, tai aš suprantu, kad aš jau nieko nesuprantu. Suprantu, kad tai nėra lytiniai santykiai, tai yra kažkas kita. Tai gal gali paaiškinti tie, kurie čia siūlo tokius dalykus, kas tai yra per dalykas? Jeigu jie tokie specialistai ir sako, kad tai nėra lytiniai santykiai, tai reikia Seimą informuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų blogai, jeigu premjeras nebesupranta, kas yra lytiniai santykiai, tai, matyt, Lietuva be ateities, nes vaikų nebus. (Juokas salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 81 Seimo narys: už – 19, prieš – 11, susilaikė 51. Nepritarta.

Replika po balsavimo – R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Po šito balsavimo. Aš visą dieną stebėjau mūsų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovą Ministrą Pirmininką A. Kubilių, sėdintį čia, salėje, ir vis svarsčiau, ką jis čia veikia, ko jis čia visą dieną sėdi? Dabar su­pratau. (Juokas salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Tęsiame toliau pataisų teikimą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 16 punktas. Aš tikiu, kad čia sėdi Seimo nariai, dėl to ir premjeras turbūt sėdi, nes jis yra Seimo narys. 16 punktas. Trijų Seimo narių siūlymas, kurį jie atsiima, taip? M. Adomėnas, V. Stundys ir V. Aleknaitė-Abra­mikienė. Č. Stankevičiaus siūlymas, bet jo redakcijai yra pritarta ir punkte yra formuluojama, tai yra santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata. Č. Stankevičiaus variantas yra šiek tiek netikslus, yra pasirinktas tikslesnis variantas. Turbūt Seimo narys irgi atsiima.

PIRMININKĖ. Atsiima. Ačiū.

V. STUNDYS (TS-LKDF). S. Stoma išsižadėjo visų pasiūlymų. Seimo narė M. A. Pavilionienė jau pavargo, todėl, kaip suprantu, irgi atsiima visus pasiūlymus.

PIRMININKĖ. Taip.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė, bet Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui.

PIRMININKĖ. Toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 19 punktas. S. Stoma atsiėmė. Balsuoti nėra reikalo. 20 punktas. S. Sto­ma atsiėmė. M. A. Pavilionienė atsiėmė. Seimo narys G. Navaitis, jo ankstesnis siūlymas. Tik atkreipiu dėmesį, kad komitetas pritarė kitam jo siūlymui. Jis yra formuluojamas 20 punkte. Skaitau: „Kai demonstruojami masinės hipnozės seansai, kurių poveikio objektas yra visuomenės informavimo priemonės auditorija.“ Turbūt gerbiamasis G. Navaitis atsiimtų savo ankstesnį siūlymą.

PIRMININKĖ. Atsiimate?

G. NAVAITIS (LSF). Taip, po diskusijų mes kaip ir radome bendrą nuomonę, tai aš dabar palaikau komiteto formuluotę.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Tada balsuoti nereikia. Pritariam visi, nes komitetas pritarė, taip?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Paskutinysis yra Seimo nario M. Varaškos siūlymas 6 straipsnio 2 pun­ktui. Jam komitetas nepritarė. Tai yra punktas, susijęs su žymėjimu, indeksavimu. Indeksavimas, žymėjimas yra nusistovėjęs, jau priimtas transliuotojų, dėl to komitetas nepritarė siūlymui keisti. Aname posėdyje M. Varaška su tuo sutiko.

PIRMININKĖ. Visos pataisos?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, visos.

PIRMININKĖ. Visi pasiūlymai yra prista­tyti. Gerai, ačiū. Baigėm svarstyti visus pasiūlymus strai­psniams. Dabar po svarstymo D. Mi­ku­tienė – už.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš ne…

PIRMININKĖ. Aš matau užrašyta. (Balsai salėje) Tada M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų turime gerokai patobulintą įstatymo variantą ir bal­savimas dėl paskirų straipsnių rodo politinį su­tarimą dėl pamatinių vertybių. Taigi tiesiog siūlau pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. P. An­driukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau diskusijose, šis įstatymas išties teisine prasme yra labai neapibrėžtas, nekonkretus. Informacijos ir žiniasklaidos priemonėse jo pritaikymas bus be galo sudėtingas, tiesiog neveiks šis įstatymas. Kita vertus, Konstitucinio Teismo reikalavimai, kurie taikomi kiekvienam teisės aktui, taip pat turėtų būti taikomi ir šiam įstatymui. Įstatymas turėtų turėti labai aiškias reglamentavimo ribas, sąvokų aiškumą ir daugelį kitų dalykų, tas turi būti išties labai gerai apgalvota.

Manau, kad apskritai reikėtų nagrinėti galimybę sudaryti darbo grupę ir parengti tokį teisinį aktą, kuris turėtų teisinio reguliavimo turinį. Taigi aš susilaikysiu, nors, kaip minėjau, dabar kai kurios formuluotės yra kur kas geresnės nei buvo priimtos anksčiau. Taigi aš susilaikysiu balsuoda­mas dėl šio įstatymo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariam po svarstymo Nepilnamečių ap­saugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Balsuojame.

Balsavo 77 Seimo nariai: už – 51, prieš – 2, susilaikė 24. Įstatymo projektui pritarta po svar­stymo. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių? Tada balsuojam: kas už ypatingą skubą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom, vyk­sta balsavimas.

Balsavo 73: už – 50, prieš – 12, susilaikė 11. Pritarta ypatingai skubai. (Balsai salėje) Tada rei­kia pradėti priėmimą pastraipsniui.

Ar galima pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? (Balsai salėje) Atsiprašau, repliką po balsavimo S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ne, aš norėčiau dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Popietinis posėdis kelintą valandą prasidėjo?

PIRMININKĖ. 15 val.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Pažiūrėkite dabar į laikrodį. Suraskite progą bent 5 min. padaryti techninę pertraukėlę.

PIRMININKĖ. Tikrai surasim, po šio įstatymo tikrai galėsime surasti. (Balsai salėje) Priėmi­mas pastraipsniui. 1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. 2 straipsniui? (Balsai salėje) Ar 2 straipsniui galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. 3 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Galime. 4 straipsniui? (Bal­sai salėje) Galime. 5 straipsniui, sako, irgi pri­taria iš karto. 5 straipsniui galime pritarti? (Bal­sai salėje) Galime. 6 straipsniui? (Balsai salėje) Galime. 7 straipsniui? (Balsai salėje) Galime. Ir 8 straipsniui? (Balsai salėje) Taip, ačiū. Tada dėl viso įstatymo keturios nuomonės – už, keturios – prieš. Prieš – G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesiūlau šiandien balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo ir manau, kad yra skubotai tas priėmimas daromas. Siūlau, kad dar Seimo nariai turėtų galimybę pateikti pataisas, todėl siūlau nedalyvauti balsavime.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Ku­bilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau priimti šį įstatymą. Iš tikrųjų nustoti kovoti ir aiškintis, kas čia labiau kovoja prieš kokias nors nuodėmes. Iš tikrųjų turime pasirūpinti, kad įstatymas būtų normalus ir atitinkantis ir Lietuvos, ir europines tradicijas. Iš tiesų turime apsaugoti jaunimą, nepilnamečius nuo tos informacijos, kuri jiems yra pavojinga, ir šis įstatymas tai ir išsprendžia. O visi ginčai, lytiniai santykiai ir drau­dimas agituoti tose laidose, kurias žiūri nepilnamečiai, ar apima tokie lytiniai santykiai ir homoseksualius santykius, man atrodo, iš tikrųjų šita diskusija yra jau visiškai tuščia. Mes turime apsaugoti jaunus žmones nuo bet kokios agitacijos už bet kokius lytinius santykius, tai įstatymas ir numato.

O R. Smetonai aš turiu labai rimtai paaiš­kinti. Kadangi jisai pagaliau išsiaiškino, kodėl aš čia leidžiu visą dieną, tai noriu labai atvirai pasakyti. Gerbiamasis Rimantai, kadangi jūs išsiaiškinote, ką aš čia darau visą dieną, tai dabar bus taip, kaip vakar.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – L. Grau­žinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš pritariu gerbiamojo G. Son­gailos išsakytai minčiai, kad tikrai čia nėra tas įstatymas, dėl kurio turime skubėti, ir ypatingai skubėti, ir dar prieš Kalėdas. Taigi aš nežinau, ar jūs norite pirma padaryti blogą darbą, o po to eiti išpažinties, ar nenorite perkelti į kitus metus. Todėl aš tikrai pasisakau prieš skubą ir manau, kadangi šiandien buvo daug pataisų atsiimta, daug teikta, vis dėlto komitetas vėl turėtų labai gerai sužiūrėti ir kad būtų galimybė Seimo nariams dar kartą peržiūrėjus įstatymą po pataisų svarstymo įregistruoti vieną ar kitą pataisą. Skubos čia tikrai nėra. Čia ne biudžetas, galime mes jį priimti ir sausio mėn.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Stundys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Aš tenorėčiau atkreipti dėmesį į porą detalių, kurias, matyt, Seimo nariai yra pamiršę. Naująjį įstatymo projektą iš esmės rengė dvi darbo grupės. Tai yra pirmąjį variantą, kurį mes svarstėm anuomet ir kurį vetavo buvęs Prezidentas, kadenciją baigęs Prezidentas, tą projektą rengė plati specialistų grupė. Antrąjį variantą rengė, jau kitas pataisas, įvairių specialistų grupė.

Pamirštam ir antrą momentą, kad nuo 2002 m. galioja visiškai analogiškas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Naujoji jo redakcija iš esmės perima tą struktūrą, kuri yra patvirtinta 2002 m., įteisina ir reglamentuoja tik naujus viešosios informacijos reiškinius, iš esmės paima tą logiką, kuria buvo grįstas tas įstatymas. Todėl visiškai nesuprantu argumentų, kodėl kaltinama skuba ar kažkuo kitu. Nė vienas įstatymas tiek dėmesio Seime nesulaukė, mūsų kalbos, ypač kraštutinės kalbos, manau, kenkia daug kam. Mes sudarome prielaidas, jeigu kas nors plačiau pasidomėtų, iš tikrųjų vadovautis ta logika, propagandine logika, kurios taip nori naujos gyvensenos skleidėjai. Mes nejučia tampame savo nelabai savikritiškomis kalbomis tos propagandos įrankiais. Kviečiu balsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – M. Zas­čiu­rinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš pritariu premjerui, kuris sako, kad tai nuodėmė. Mūsų pareiga yra atspindėti Lietuvos žmonių nuomonę, mes esame jų atstovai čia, Seime. Ir žinote, Vilnius – tai dar ne Lietuva. Nuvažiuokime į kaimą, į tą, kur M. K. Čiurlionis savo paveiksle… kur karaliai laiko Lietuvą savo delnuose, ir paklauskime tų žmonių, kokia jų nuomonė mūsų taip aštriai nagrinėjamu klausimu. Ir jie pasakys labai paprastai: vaikai, anūkai tai yra svarbiausia mūsų gyvenime, saugokime juos nuo tos neigiamos informacijos, kurią mums bruka įvairiais kanalais. Aš suprantu, kad don kichotų šioje salėje yra nedaug, aš suprantu, kad malūnų už Lietuvos ribų yra tikrai, kaip čia sakė, dar daugiau, todėl, kolegos, siūlau labai labai rimtai pagalvoti, nes tai yra dabar mūsų lemiamas sprendimas. Mes parodome savo vertybių skalę, kaip mes žiūrime į gyvenimą, kaip mes žiūrime į savo papročius, galų gale į tai, ką sako Bažnyčia. Aš tikiu, kad ne visi čia yra katalikai, visi mes čia atėjome iš tarybinių laikų, beveik visi ten gavome išsilavinimą, mokslinius laipsnius, ir galbūt užmirštame, kad mūsų tikroji prigimtis yra iš mūsų senelių, prosenelių. Baigdamas savo tokią patriotinę kalbą, aš kviečiu nepritarti šio įstatymo priėmimui bet kuria forma. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Ado­mėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prieš tai buvo gąsdinama, kad šis įstatymas labai pažeidžia žmogaus teises, dabar gąsdinama, kad šis įstatymas nepakankamai radikalus. Bet kokiu atveju taikinys atrodo vienas – kad šis įstatymas šiukštu nebūtų priimtas. Šiukštu nebūtų priimtas toks, koks jis dabar, atspindėdamas didelį, iš tikrųjų didelį, atliktą darbą, atspindėdamas labai platų sutarimą dėl pagrindinių vertybių, yra pasiekęs Seimo salę. Tai yra sutarimas, kuris apibrėžia, kad tokia informacija, kuri skatina kitokią šeimos ir santuokos sampratą, negu įtvirtina Lietuvos Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse, ne­turėtų būti nepilnamečiams teikiama. Taigi ne­manau, kad būtų geresnis kalėdinis darbas, negu įteiktas nepilnamečiams įstatymas, kuriame jų tei­sė į konstitucišką, tradicinę ir krikščionišką šeimos sampratą būtų apginta. O tie, kas vienu ar kitu pretekstu prisidengdami skatina šio įstatymo nepriimti, iš tiesų užsiima šeimos sampratos destrukcija tiesioginiu ar netiesioginiu būdu. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gra­žulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Man labai keistas tas krikščionių demokratų moralizavimas. Kas parengė, ar ne jūsų, gerbiamasis Valentinai Stundy, va­dovaujamas komitetas pirmąjį variantą, už kurį visi balsavome? Ir dabar jūs pats išsižadate, lyg tas variantas ir blogas. O kodėl jis blogas? Kadangi sukilo Europos homoseksualai, jūs gąsdinate mus kažkokia Europa. Laikykimės savo nuostatų, tada gerbs mus ir Europa. Bijojote Maskvos, dabar bijote Briuselio. Vis tiek kokiomis nors fobijomis gyvenate, arba Maskvos, arba Briuselio fobijomis. Turėkite savo tvirtą nuostatą ir jai atstovaukite! Ir nereikia čia kaišioti, rodyti į kažką pirštais. Patys pažiūrėkite geriau į save. Man svar­biau, ne ką Europa ir ne ką Maskva pasakys. Ir aš manyčiau, kad nėra čia ko skubėti. Senas įstatymas yra gana geras, priimtas jūsų pirmasis variantas. Jūs tada kovojote už tą variantą, ir palaikėme mes, vienbalsiai palaikė „Tvarka ir teisingumas“, o dabar bandote susukti į popieriuką įvairiausiom aptakiom frazėm, kad tik neužkliūtumėte įvairiausiom seksualinėm mažumom. Tai jūsų pagrindinis principas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinė nuomonė už – Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Mielieji kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke, man atrodo, kad dis­kusijos, kurios čia buvo ir anksčiau, ir dabar, tikrai liks ne tik Seimo stenogramose, bet ir mūsų ir mūsų stebėtojų atminty, nes jos buvo labai įdomios, labai įvairios. Pasirodo, kad Seimo nariai išmano daug visokių dalykų, apie kuriuos šiaip normalioje situacijoje ir nepagalvotum. (Juokas salėje) Bent tiek gerai, kad Seimas įrodė, jog jis nefrigidiškas.

O dabar dėl reikalo esmės. Įstatymas iš tikrųjų nagrinėtas labai plačiai, įvairiai, daug diskusijų, karštų diskusijų buvo, buvo radikalių nuomonių. Jeigu mums, kairiesiems ir dešiniesiems, vienos orientacijos ar kitos orientacijos atstovams, pavyko susitarti, (Juokas salėje) tai čia yra iš tikrųjų retas atvejis, jį reikia įvertinti ir palaikyti. Taigi siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Išsakytos visos nuomonės. Pra­­šom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 56 Seimo nariai. Nėra 71 Seimo nario. Užsiregistravo tik 61 Seimo narys. Atidedama geresniems laikams, kai bus 71 Seimo narys.

Repliką po balsavimo – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jūs pažadėjote S. Pečeliūnui, kad po tokių karštų debatų jūs paskelbsite pertraukėlę.

PIRMININKĖ. Jūs man neleidžiate ir tru­kdote…

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš tik norėjau pasitikslinti, nes šiaip, matote, kai pradedami na­grinėti įvairūs santykiai, tai kuo žmonės labiau suaugę, jaunimas, tai, atrodo, apie juos mažiau šneka, daugiau daro, o kai suaugę žmonės, tai, žiūriu, atvirkščiai, daugiau kalba ir mažiau daro. (Juokas salėje)

PIRMININKĖ. Jūs sutrukdėte paskelbti pertrauką ir dar 2 min. kalbėjome. Pabaigsime replikas ir tada bus 5 min. pertrauka. R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Juršėnai, deja, socialdemokratai, kaip rodo balsavimas, dėl orientacijos nesusitarė.

PIRMININKĖ. Ačiū už replikas. Ir dabar iš tiesų, nors darbotvarkėje nenumatyta šiandien pertrauka, siūlau 5 min. pertrauką. Iš tikrųjų labai trumpą – 7 min. Bus lygiai 18.40 val. Gerai? 7 min., ir grįšime į salę, svarstysime Elektros energetikos įstatymo pataisas.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Trumputė pertrauka bai­gėsi. Manau, kad pradėjus posėdį susirinks visi Seimo nariai. 2-3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1475. Svarstymas. Pranešėjas… Nežinau, kas iš Ekonomikos komiteto. Kas iš Ekonomikos komiteto pristatys Elektros energetikos įstatymą? D. Budrys paskirtas pirmininku.

Gal tada rezervinius? Kviečiame, kol nėra kam pristatyti, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę I. Degutienę ir iš eilės visus rezervinius. Gal pirmiausia kitos savaitės, prasidedančios 21d.? Kitos savaitės darbotvarkę pristatote, ir po to visus kitus.

18.41 val.

Savaitės (nuo 2009-12-21) – 2009 m. gruodžio 22 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas

 

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kol kas yra tik gruodžio 22 d., t. y. antradienį, numatytas plenarinis posėdis. Tačiau jeigu darbas vyks taip, kaip šiandien vyksta, tai negarantuoju, kad trečiadienį nebus nenumatyto posėdžio. Bet kol kas iš tiesų yra tik gruodžio 22 d. posėdis. Iki pietų daugelio Civilinio kodekso ir lydinčiųjų įstatymų priėmimas. Toliau, tikiuosi, šiandien įveiksime Ele­ktros energetikos įstatymą po svarstymo, tuomet nu­matytas priėmimas. Ir Civilinių pirotechnikos priemonių, Valstybės tarnybos, Pašto įstatymų ir kitų, kurie jau yra apsvarstyti, būtent priėmimai. Dvi Seimo rezoliucijos. Viena „Dėl numatomo di­džiosios dalies Vilniaus savivaldybei priklausančio turto privatizavimo“ ir neįregistruotas Seimo nutarimas, kurio, kaip sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, bus pateikimas, taip jau ir dabar sako, kad tikisi, vis dėlto mes rezervavome laiką ir įrašėme į darbotvarkę. Buvome įrašę Nepilnamečių apsaugos, bet aš apgailestauju, kad šiandien pritrūko balsų priimti. Tikrai tiek diskutuota, kad būtų buvę galima tai padaryti ir šiandien, jeigu Seimo nariai būtų susirinkę.

Toliau, visas paketas Valstybinio socialinio draudimo ir lydinčiųjų įstatymų, kurių šiandien yra tik pateikimas, tačiau įsigaliojimas tų įstatymų yra nuo sausio 1 d., todėl norime nenorime mes turime būtinai priimti dar šiais metais. Lygiai taip pat kaip Priešgaisrinės saugos įstatymas ir Darbo kodekso įstatymas, kurie irgi įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d.

Dar tie įstatymų projektai, kurie jau yra apsvarstyti komitete. Tai Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso arba, tiksliau sakant, tie įstatymų projektai dėl tų mamų, kurios atseit piktnaudžiavo „Sodros“ pinigais, su­švelninti bausmes. Taip pat yra Seimo nutarimo projekto „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“ pateikimas. Ir kai kurie dar kiti rezerviniai klausimai, jeigu juos pabandysime įveikti. Jei ne, tada bus pratęstoje sesijoje.

PIRMININKĖ. Jūsų klausti nori šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, iš viso nelabai suprantu, kam reikia pradėti dabar Seimo nutarimą „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių mero rinkimų“. Jis faktiškai nieko nesprendžia, o laiko sugaišime tikrai nemažai. Galbūt tikrai reikia susikoncentruoti į tuos darbus, kuriuos reikia užbaigti, o ne pradėti tokių, kurie kelia labai daug diskusijų. Manau, kad mes užtruksime ilgiau, negu numatyta tokio nutarimo projekto pateikimui. Ir iš viso ar nereikėtų iš karto planuoti trečiadienį, nes gali būti taip, kad jūs suplanuosite trečiadienį, o Seimo narių nebeliks. Tai vėl bus. Galbūt tokio aiškumo reikėtų Seimo nariams.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, aš asmeniškai visiškai sutikčiau su jūsų išsakyta mintimi, kad reikia netraukti į darbotvarkę Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“, tačiau taip buvo apsispręsta koalicijoje ir vidaus reikalų ministras nori būtent pateikti tuos modelius, kad per tą laiką, kol nebus sesijos, galės būti kažkokie klausymai Seime. Nebus plenarinių posėdžių, Seimo nariai turės daugiau laiko ir galės tada būti diskusijos. Iš tų pozicijų ir buvo apsispręsta, kad reikia pateikti šį Seimo nutarimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau jūsų klausia J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Iš dalies pastiprindamas buvusį klausimą, manau, kad reikėtų išmesti tą naują temą. Juo labiau kad po šios dienos posėdžio dar liks keli klausimai, ypač jeigu Teritorijų planavimo įstatymo neužbaigsime. Tai reikia įvertinti, kad antradienį reikėtų numatyti tik minimalią darbotvarkę.

I. DEGUTIENĖ. Aš su visais iš tikrųjų sutinku. Man irgi buvo noras padaryti viską minimaliai, bet išėjo maksimaliai, todėl kad, atleiskite, visi lipate ant galvos ir neįmanoma nieko išbraukti, nes visiems yra labai reikalinga. Aišku, labiausiai mane jaudino tai, kad kai kurie įstatymų projektai, kurie įsigalioja nuo sausio 1 d., kaip galų gale ir šiandien tik pateikiami socialinio draudimo įstatymų projektai… Aš tikrai turiu pretenzijų ir ministerijai, ir Vyriausybei, kad paskutinę savaitę, paskutinę dieną yra pateikiami tokie įstatymai, kurie įsigalioja nuo sausio 1 d. Tai iš tiesų yra blo­gai organizuojamas darbas ir todėl mes irgi turime verstis per galvą tam, kad įtrauktume tokius projektus į darbotvarkę, kad nesustabdytume paties proceso.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. En­dzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamoji Pirmininke, darbotvarkė atrodo įspūdingai, tačiau jeigu mes bent dalį savo laiko, kurį čia dirbame, neužsiimtume sofizmo menu, jeigu taip būtų galima pasakyti, ji galėtų būti paprastesnė, nes daug darbų mes būtume padarę iki šiol. Kita vertus, toje darbotvarkėje dar trūksta daugelio klausimų, tai ir PVM grąžinimo įmonėms įstatymo, yra labai aktualūs klausimai, dėl kurių yra surinkti parašai. Tačiau suprantama, kad mes jų neįtrauksime į tą dieną. Todėl, gerbiamoji Pirmininke, gal jūs sutiktumėte pasidalinti informacija, kada ir kaip numatote pratęstos sesijos darbą, kad galėtume planuoti šiek tiek savo laiką. Dėkoju. Suprantu, kad šiek tiek prasilenkia su klausimo svarstymu mano šis klausimas, tačiau jeigu…

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, bus atskiras klausimas, tai yra Seimo nutarimas dėl rudens sesijos pratęsimo, ir jums bus išsamiai atsakyta į jūsų dabar pateiktą klausimą.

PIRMININKĖ. Toliau klausia M. Zas­čiu­rinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs tokia diplomatė ir tą lipimą ant galvos jūs taip žaviai galite neutralizuoti, kad mes visi paplotume. Aš irgi dėl tų pačių, kur jūs minėjote, dėl socialinių klausimų. Žinote, čia niekas nepasikeis, jeigu jis bus nukeltas ir šiek tiek vėliau. Jeigu ten panagrinėtume, o jūs tikriausiai jau panagrinėjote tuos socialinius klausimus, ten iš tiesų visiškai naujas socialinių pinigų, aš sakysiu taip šiurkščiai, kad aiškiau būtų, atėmimo paketas. Jame yra užmaskuoti rimti dalykai. Ir dabar šiandien daryti pateikimą, rytoj 7 ar 8 val. iš ryto komitetui bus laužomos rankos, kad ką nors jis nuspręstų ir kitą dieną priėmimas, argi mes šito?.. Juk premjeras, gerbiamasis premjeras čia tikriausiai yra, yra, matau, viešai pažadėjo visuomenei – daugiau jokių socialinių klausimų nebus. Tai laikykimės šito. Argi čia dabar kas nors atsitiks? Neįsigalios nuo sausio 1 d., įsigalios nuo vasario 1 d. Bet daryti vėl atėmimą ir vėl erzinti žmones. Ar to reikia? Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tam ir yra Seimas, kolegiali institucija. Kaip jūs nuspręsite, taip ir bus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. P. An­driukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Sei­mo Pirmininke, prisijungiu prie tų kolegų, kurie siūlo nesvarstyti savivaldos modelio problematikos, ji per daug sudėtinga. Ji susijusi su Konstitucijos reikalais, su visais kitais dalykais. Išties nėra jokio motyvo antradienį ar kitą savaitę pradėti nagrinėti tokį labai sudėtingą, nevienareikšmį klausimą, į kurį atsakymų išties dar ir nėra. O tuo tarpu norėčiau, Europos reikalų komitete mes svar­stėme mūsų Europos reikalų komiteto sudėties klausimus. Jūs teikiate nutarimus dėl komitetų sudėčių ir norėtųsi vis dėlto atkreipti jūsų dėmesį, kad Europos reikalų komitetas pagal idėją turėjo būti toks, kad į jį įeitų visų komitetų arba pirmininkai, arba pavaduotojai, priklausomai nuo po­zicijos ir opozicijos santykio, kad ten išties būtų atstovaujami visi komitetai, nes reikia mandatuoti daugelį sričių, ir taip pat tam tikri frakcijų europiniai spikeriai, kurie domisi europine problematika. Jeigu taip mechaniškai mes skirsime, tai išties turėsime labai tokią, na, labai…

PIRMININKĖ. Čia apie darbotvarkę reikėtų klausti.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, aš apie darbotvarkę, nes Seimo nutarimo dėl komiteto…

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš visa tai žinau, ką jūs sakote, ir aš jums gal atsakysiu. Jūs sutrumpinkite klausimą.

PIRMININKĖ. Kai bus Seimo nutarimas, svarstysime.

I. DEGUTIENĖ. Tas klausimas buvo svarstomas ir Seniūnų sueigoje, ir mes sutarėme Seniūnų sueigoje, nes aš negaliu vienvaldiškai surašyti Europos reikalų komiteto sudėties, o frakcijos man neduoda pagal jūsų komiteto pirmininko pageidavimus, kaip ir jūs sakote, kaip turėtų būti pateikti į Europos reikalų komitetą nariai nuo kiekvienos frakcijos. Tai mes su komiteto pirmininku šiandien ir Seniūnų sueigoje nutarėme, kad iš pradžių aš teikiu kitus komiteto narius, nes šiandien mes turime 3 naujus Seimo narius ir nevalia jiems nesuteikti galimybės dirbti komitetuose, tai jau yra apsispręsta. Ir taip mes per ilgai užtrukome, ir 3 naujieji Seimo nariai kol kas nėra jokiame komitete. Šiandien mes priimsime tą Seimo nutarimą, kada visi bus jau persiskirstę ir suderinta su visomis frakcijomis, o pratęstoje sesijoje bus atskiras Seimo nutarimas „Dėl Europos reikalų komiteto sudėties“.

PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus ir galime turbūt pereiti prie kito rezervinio. Bendru sutarimu pritariame darbotvarkei? (Balsai salėje)

Buvo pasiūlymai išbraukti. Tai aš dabar galvoju, Seniūnų sueiga atsižvelgdama į tai turbūt ir išbrauks.

I. DEGUTIENĖ. Balsuokite.

PIRMININKĖ. Galime balsuoti tada, ar pritariame. Gerai, balsuojame. Ar pritariame kitos savaitės?..

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji pirmininke, buvo prašymas dėl dviejų dalykų: dėl Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“ reikia apsispręsti Seime, nes dauguma pasisakė už tai, kad būtų išbraukta iš šios darbotvarkės; ir kitas klausimas dėl socialinių įstatymų, kuriuos būtų galima svarstyti pratęstoje sesijoje, kad jų įsigaliojimas būtų nuo vasario 1 d. Aš tai taip supratau.

PIRMININKĖ. Ar balsuojame už kiekvieną atskirai, ar už abudu? (Balsai salėje) Už kiekvieną atskirai. Pirmiausia balsuojame, ar išbraukti iš ki­tos savaitės darbotvarkės Seimo nutarimą dėl vietos savivaldos ir merų rinkimų? Prašome balsuoti. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)

Balsavo 58 Seimo nariai: už – 45, prieš – 3, susilaikė 10. Yra pritarta, kad išbrauktume iš darbotvarkės.

Ir kitas buvo pasiūlymas, kad socialinių klausimų įstatymų projektų visas paketas nebūtų svarstomas nei šiandien, nei kitą savaitę ir būtų nukeltas po Naujųjų metų. Prašome balsuoti. (Bal­sai salėje) Dėl šios dienos pateikimo mes turėsime atskirai balsuoti, bet kad kitą savaitę tai nebūtų svarstoma. (Balsai salėje) Aš tik noriu pasakyti, kad tada, kai kreipėsi į jus ir būtent šitas siūlymas buvo, jūs nesiklausėte. Dabar replika.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, negalima to išbraukti, nes tai yra labai paprastas procedūrinis sprendimas, jį išbraukę iš tikrųjų turėsime labai didelių problemų iš viso mokėti pensijas. Tai va todėl turime palikti ir kitą savaitę jį priimti. Jis nėra sudėtingas įstatymas, pro­cedūrinis, biurokratinis įstatymas, bet jeigu jo negalėsime priimti, tai tada iš tikrųjų turėsime di­delių problemų mokėti labai normaliai laiku pensijas. Todėl aš siūlau palikti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų išbrauktas kitą savaitę, balsuojate už, kas, kad paliktas… (Balsai salėje) Gerai, dabar balsuojame. Balsuojam. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės, balsuojate už, kas kad paliktume – prieš arba susilaikote.

Balsavo 64 Seimo nariai: už – 22, prieš – 26, susilaikė 16. Lieka darbotvarkėje.

Ar dabar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? Dar Pirmininkė.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau, čia ranka man užrašyta. Iš tikrųjų dar vienas yra užmirštas įstatymas, kuris įsigalioja nuo sausio 1 d. Aš labai prašyčiau, kad jisai būtų tada vietoje to Seimo nutarimo, dėl kurio jau jūs apsisprendėte, kad nebus, tai Atominės elektrinės socialinių garantijų įstatymas. Jis nuo sausio 1 d. tu­ri įsigalioti, ir aš vėlgi apgailestauju ir dėkinga vienam Seimo nariui iš opozicijos, kuris man pasakė, kad toks yra įstrigęs įstatymas, kuris apsvar­stytas komitete, bet niekas apie tai nekalbėjo. Tai jo būtų svarstymas ir priėmimas.

PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? O visai darbotvarkei bendru sutarimu? Ar balsuoti norite? Tada balsuojame. Kas pritariate pateiktai darbotvarkei su tomis pataisomis, už kurias jau balsavome, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 63 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta.

 

18.58 val.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-1578(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Toliau rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-1578. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, kaip jau ir minėjau, kadangi Seime mes turime 3 naujus Seimo narius, kurie nepriklausė jokiam ko­mitetui, be to, aišku, pasikeitė ir frakcijų dydžiai, ir kvotos, todėl yra teikiamas Seimo nutarimas, kuriame 10 straipsnis – patvirtinti naują Sveikatos reikalų sudėties komitetą, išbraukus M. Mac­ke­vičių, įrašius A. Zuokienę. 2 straipsnis, arba naujasis 11 straipsnis, – P. Gražulis įrašomas į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. 3 straipsnis, naujasis 12, – vietoje P. Gražulio Teisės ir teisėtvarkos komitete įrašome R. Žemaitaitį. 4 straipsnis, arba 13, – Užsienio reikalų komitete atsiranda M. Mackevič. 5 straipsnis – vietoje A. Zuoko įrašome L. Talmontą. Ir visi straipsniai yra išdėstyti. Taigi naujieji Seimo nariai jau turės darbą komi­tetuose.

PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausi 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, šiuo atveju aš norėjau tiktai… Buvau užsirašęs dėl mano minėtos situacijos dėl Europos reikalų komiteto. Bet kadangi sa-vaitės darbotvarkės pateikimo metu jūs atsakėte, tai ačiū.

PIRMININKĖ. Toliau klausia L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pir­mininke, logiškai aš suprantu, kad yra atsižvelgiama ir į pageidavimus, bet galbūt galima atsižvel­gti ir į Seimo narių pageidavimus? A. Zuokas dirbo mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Vietoje A. Zuoko atėjo A. Zuokienė, tai mes prašytume ją deleguoti į mūsų komitetą.

I. DEGUTIENĖ. Ponia A. Zuokienė turėjo kitokį pageidavimą ir į jos norą mes turime atsižvelgti. A. Zuokas ir A. Zuokienė yra du skirtingi Seimo nariai.

PIRMININKĖ. Toliau klausia L. Grau­ži­nienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamoji Pir­mininke, drįstu priminti, ką žadėjote iš šitos tribūnos prieš papildomus Seimo rinkimus, kad kai ateis nauji Seimo nariai, jūs mums, Audito komitetui, padidinsit narių skaičių, ir ta intencija mes net ir atidavėm Arvydą iš savo komiteto, ko ir šiandien taip pat dar gailimės, kadangi galėjo būti aštuntu nariu, jeigu taip jau. Tai matau, kad šis pažadas nėra įvykdytas. Dabar dėl gerbiamojo L. Sabučio pastabos. Kada mes ateiname į Seimą, turime proporcinį atstovavimą ir mūsų, Seimo na­rių, niekas neklausia, kur mes norime dirbti. Vadinasi, jeigu yra kvota, tai yra kvota, jeigu nėra kvotos, tai nėra kvotos. Tai ar ne per daug demokratijos šituo klausimu, nes tada kiti Seimo nariai gali irgi pasakyti: man nepatinka tame komitete dirbti, nes aš esu ne tos specialybės žmogus ir norėčiau dirbti kažkuriam kitam komitete. Tai jeigu yra tvarka, tai yra tvarka, jeigu ne, tai tada na, kažkaip nėra bendro…

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji kolege, matyt, aš neaiškiai kalbėjau arba jūs ne taip supratot. Pirmiausia mes pasižiūrėjom, kokias kokia frakcija turi kvotas, ir tos kvotos… Pavyzdžiui, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija turėjo didesnes kvotas, turėjo būti po du žmones vienam komitete, o jie turėjo po vieną žmogų. Taigi viskas pagal kvotų ribas ir jokių anarchijų, čia ne demokratija. Demokratija – tai pirmiausia yra tvarka, o tai, ką jūs minit, tai čia jau būtų anarchizmas. Tikrai jokio anarchizmo nebuvo – ten, kur buvo nustatytos frakcijos kvotos, pagal tas kvotas, tiktai frakcija turėjo apsispręsti, kuris žmogus eis į vieną ar kitą komitetą. Lygiai taip pat kaip „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija turėjo dar vieną žmogų deleguoti į Švietimo ir mokslo komitetą, jie apsisprendė šį kartą, kad tas žmogus yra P. Gražulis. Viskas yra teisingai – pagal frakcijas ir pagal taisykles.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pateikimui. Po svarstymo… O paskui dėl viso pasisakysit, kur… Taip, Č. V. Stankevičius – dėl vedimo tvarkos.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Norėčiau, kad stenogramoje būtų aiškiai užrašyta, kad projektas teikiamas be 1 straipsnio, ką Pirmininkė pa­sakė. Vadinasi, dėl Europos reikalų komiteto tas straipsnis neteikiamas.

PIRMININKĖ. Nėra antrame variante paminėta… Taip, tai ar bendru sutarimu galim pritarti po pateikimo ir po svarstymo? Po svarstymo. (Bal­sai salėje) Sako, yra diskusijai užsirašę. Palaukit minutę, tuoj pasižiūrėsim. Taip, užsirašęs dalyvauti diskusijoje V. P. Andriukaitis. Ar jūs atsisakot? Atsisakot. Tada motyvai… tada galim bendru sutarimu pritarti, taip? Taip, tada pastrai­psniui. Pradedam priėmimą pastraipsniui, o paskui dėl viso. 1 straipsniui galim pritarti? (Balsai salėje) Taip, toliau, 2 straipsniui. Galima. 3 straipsniui? Galima. 4 straipsniui. Galima. 5 straipsniui? Galima. 6 straipsniui galima. Dabar motyvai dėl viso nutarimo projekto. Ar yra… na, taip, prieš – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tikrai pasisakau prieš, kadangi esu įsitikinusi, kad Užsienio reikalų komitete tiek narių nereikia. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į narių skaičių komitetuose ir pasižiūrėti į darbų apimtis. Taigi, jeigu yra ganėtinai sudėtingas komitetas ir sudėtingos nagrinėjamos problemos, vadinasi, ten tegu būna minimumas. O ten, kur galima pasėdėti, daugiau išvažiuoti į užsienį, ten yra maksimumas. Tai jeigu mes šitaip toliau dirbsime, tai mes tik ir turėsime tokį reitingą, kokį turime šiandieną. Mes turėtume visą dėmesį sutelkti į darbo kokybę, apie ką Pirmininkė savo kalboje, prieš tapdama Pirmininke, ir kalbėjo. O kad darbas būtų kokybiškas, tai atitinkamai mes turim patys daugiau padirbėti tuose komitetuose, kur tikrai reikia padirbėti.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonė už – D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš iš tiesų labai džiaugiuosi, kad pagaliau Sveikatos reikalų ko­mitetas Pirmininkės dėka turės 10 narių, nes visą laiką būdavom septyni ir septyni. Tai noriu pasakyti, kad mes iš tiesų dirbam, tikrai niekur nevažinėjam, gal tik pirmininkas „parvežė mums saulę iš Rytų“ ir tuo džiaugiamės, kad sugrįžo. Tai iš tiesų siūlau palaikyti.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – M. Zas­čiu­rinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aišku, mums nuspręsti reikia, ir šiandien, kad būtų normalus Seimo darbas. Bet iš tiesų įsiklausykim, ką kalba mano kolegė šiuo atveju kaimynė priekyje – Loreta. Iš tiesų mes juk turime tas jėgas taip paskirstyti, kad Seimo darbas būtų labai produktyvus. Ir aš, žinoma, visų pirma apskritai atkreipčiau dėmesį po šių metų gruodžio 1 d., ar nereikėtų mums susimąstyti dėl Europos komiteto ir ar mes ne per daug jėgų skiriam šiam komitetui, kartu izoliuodami šakinius komitetus nuo Europos reikalų. Gal mums reikėtų daugiau stiprinti va ši­tuos komitetus. Dėl to aš negalėčiau pritarti siūlymui šiuos puikius žmones paskirstyti į tuos komitetus, kur jie nori, jeigu taip galima, žinoma. Ačiū.

PIRMININKĖ. Taip. Ir dar viena nuomonė prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Aš ne konkrečiai prieš kokius žmones, bet iš esmės, Pirmininke, gal būtų galima pagalvoti apie kai kuriuos dalykus, kurie mūsų valstybei iš tikrųjų yra aktualūs, ir galbūt ne šiandien spręsti, gal po Naujųjų metų dar kartą pasiūlytumėt. Na, aš džiaugiuosi, kad Sveikatos komitete atsirado 10 žmonių, nes, matyt, mums visiems su sveikata šitoje salėje darosi nelabai gerai. Tai gal jie mus truputį pagydys. Bet kai yra didelių ekonomikos problemų, o Ekonomikos komitete yra tiktai 10 žmonių iš viso Seimo, arba kai Biudžeto komitetas, kuris dabar realiai neturi ką skirstyti, yra didesnis už Ekonomikos komitetą, t. y. už tuos, kurie žiūri, kaip surinkti tuos pinigus, tai, aš manyčiau, proporcijas reikėtų pažiūrėti iš esmės. Ir aš labai prašyčiau jūsų, jeigu galima, tuos dalykus padaryti.

PIRMININKĖ. Taip, daugiau nuomonių nėra. Dar pati Seimo Pirmininkė truputį nori…

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, labai gerai, kad jūs šį klausimą keliate dabar pristatant komitetų sudėtį. Aš buvau tos nuomonės ir laikausi tos pačios nuomonės. Bet aš negaliu pasielgti vienvaldiškai, neatsiklaususi frakcijų, kas ko nori ir kokių yra pasiūlymų. Greičiausiai ir per pratęstą sesiją tam, kad pasiruoštume darbui jau pavasario sesijoje, tikrai vėl susikviesiu visus frakcijų seniūnus. Aptarkite frakcijose, kur yra prioritetai ir kokie komitetai turi būti skaičiumi Seimo narių didesni, o kuriuos galima sumažinti. Kai tiktai bu­vo kalbama ir, pavyzdžiui, aš kėliau susitikusi su seniūnais dėl Audito komiteto, tai tikrai visi buvo prieš – niekas nenori iš jokio komiteto nieko pajudinti. Tai tikrai žiūrėkim, kaip aš sakau, ne savo kiemo teritorijos, o žiūrėkim, kur šiandieną reikia didžiausių pajėgumų, kur labiausiai išreikšti mūsų darbai ir kokie tikslai turi būti įvykdyti. Tikrai per pratęstą sesiją kalbėsimės su frakcijų seniūnais, kaip pergrupuoti jėgas komitetuose.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariat Seimo nutarimui „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties“, prašom balsuoti už, kas turit kitą nuomonę, balsuojat prieš arba susilaikot.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 69 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo nutarimas priimtas.

 

19.11 val.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1577 (pateikimas, svar­stymas, priėmimas)

 

Toliau 5 rezervinis Nr. XIP-1577, – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėja – Sei­mo Pirmininkė I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, labai formalus Seimo nutarimas, kadangi Pasaulio lietuvių bendruomenė pakeitė savo deleguojamus žmones į Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją, todėl keičiasi ir pirmininkai. Vietoj buvusios Dalios Puškorienės siūlomas Vytas Maciūnas. Paulius Saudargas, kaip buvo, taip ir lieka. Pirmininkų pavaduotojai: vietoj Irenos Gasperavičiūtės – Joana Kuraitė-Lasienė. Kodėl reikia taip greitai priimti šį Seimo nutarimą? Kadangi Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos Seimo komisijos darbas negalimas tol, kol nepatvirtinsime šio Seimo nutarimo. Jie tik dabar išsirinko savo vadovus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti M. Za­sčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš tik noriu pasitikslinti. Pas juos pasikeitė išrinkti žmonės?

I. DEGUTIENĖ. Taip.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Ne mes juos renkame, jie patys renka.

PIRMININKĖ. Ačiū. Po pateikimo bendru su­tarimu galime pritarti? Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Prašom pasiruošti dėl viso pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 strai­psniui bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui? Galime.

Nėra norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

 Balsavo 64 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.

 

19.13 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIP-1580 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Ir 6 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) se­sijos pratęsimo“ projektas Nr. XIP-1580.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, turbūt visi laukėte šito Seimo nutarimo, nes tai bus nutarimas, reglamentuojantis, kaip mes dirbsime toliau. Akivaizdu, kad baigti laiku sesijos negalime. Siūlau pratęsti sesiją iki 2010 m. sausio 21 d. Plenariniai posėdžiai vyktų taip: iškilmingas Sausio 13-osios posėdis, toliau – sausio 14, 19 ir 21 dienomis.

PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, žinoma, tai bus jūsų pirmoji pratęstoji sesija, ir jūs einate gerai pramintu kitų ankstesnių Seimo pirmininkų keliu pratęsti sesiją į žiemos laikotarpį. Sakykite, ar nevertėtų žinant, kad sausio 16-ąją bus pirmosios metinės, šitą sesijos pratęsimą nukelti į kur kas vėlesnį laikotarpį?

I. DEGUTIENĖ. Aš nemanau, kad sausio 16‑osios metinės yra tokios reikšmingos. Aišku, ir jūs gandų girdėjote, ir aš gandų girdėjau, kad gali būti jų paminėjimas. Man atrodo, mūsų darbui tai ti­krai netrukdo. Tuo labiau, kiek aš žinau, sausio 16-oji yra šeštadienį.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamoji Pirmininke!

I. DEGUTIENĖ. Taip, klausau.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Visi neeiliniai po­sėdžiai yra blogo darbo organizavimo rodiklis. Taip rašoma vadovėliuose.

I. DEGUTIENĖ. Taip.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Nežinau, gal mū­sų Seime ir kitaip atrodo, bet, pavyzdžiui, vakar komitete mes strimgalviais su didžiausiu rankų sukinėjimu svarstėme ypatingos svarbos klausimą apie kaupiamuosius pensijų fondus. Šiandien tame socialiniame pakete, kuri norime šiandien vėl priimti Seime, taip pat teikiama Pensijų kaupimo fondo dar viena detalė. Ar ne tikslingiau bū­tų, pavyzdžiui, to Kaupiamųjų fondų įstatymo tikslinimą atlikti vieną, pavyzdžiui, per ketvirtį, o ne kiekviename posėdyje po mažą dalelytę? Kai mes turime štai tokių klausimų, tai mes priversti per eilinius posėdžius svarstyti smulkmenas, o į neeilinius posėdžius įrašyti kažkokius ypatingos svarbos klausimus. Ar aš klystu su savo vienerių metų patirtimi, gerbiamoji Pirmininke?

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, pasa­kė­te daug tiesos. Bet šiuo konkrečiu atveju tikrai bu­vo ne taip. Todėl tai, kas šiandien yra pateikiama, visas tas socialinis paketas, jis tik vakar buvo registruotas Seime. Taigi ir labai norėdama aš ne­ga­lėjau jų sugrupuoti ir prieš savaitę įrašyti į darbo­tvarkę, kad būtų pateikta kartu. Nes paprasčiausiai tokio įstatymo projekto Seime nebuvo registruota. Supraskite teisingai, kad mes priversti orientuotis į tai, ką mums ir kada pateikia Vyriausybė, ir kokio svarbumo yra tie klausimai. Aš visiškai sutinku su jumis ir labai norėčiau, kad Vyriausybė laiku pateiktų svarbiausius klausimus, ir ypač kaip paketą, jeigu tai yra Pensijų kaupimo fondų įstatymas, kad būtų vienas, o ne išmėtyta po du ar po tris straipsnius, o po to reikia rankiotis. Iš tiesų ne viskas priklauso vien nuo to, kaip mes organizuojame Seimo darbą. Nors, patikėkite, tikrai reikalaujame iš Vyriausybė kanceliarijos gana kietai ir griežtai, ne vieną kartą ir skambiname, ir raštu rašome, reikalaudami, kad būtų tam tikra tvarka.

Kitas dalykas. Gerbiamieji kolegos, kaip sakoma, būkime „biedni“, bet teisingi, ne vien tik nuo darbo organizavimo priklauso, bet ir nuo darbo kokybės. Jeigu mes suplanuojame darbotvarkę ir jos neįvykdome, ir tie klausimai atidedami, natūralu, kad tu negali įvykdyti to, ką buvai suplanavęs, nes buvo blogai atlikta.

Kitas dalykas. Iš tiesų yra tam tikrų klausimų, kurių aš asmeniškai gal tikrai netraukčiau į darbotvarkes, bet aš neturiu teisės jų netraukti, nes yra laisva Seimo nario valia registruoti įstatymo projektą. Jeigu jis surenka daugiau negu 30 Seimo narių parašų, aš privalau įtraukti. Jeigu paanalizuotumėte mūsų rudens sesijoje tokius projektus, kurie yra vieno, kito ar dešimto Seimo nario registruoti su 50 ir daugiau parašų, ir įvertintumėte tų įstatymų kokybę arba reikalingumą, tai patys suvoktumėte, kad tikrai darbas buvo padarytas be reikalo.

PIRMININKĖ. Jūsų klausia P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, na, moterys Lietuvoje ima valdžią: Prezidentė – moteris, Seimo Pirmininkė – moteris, karo minis­trė – moteris. Aš maniau, kad paėmus moteriai vairą į rankas bus tvarka. Dabar jūs tęsiate česlovišką juršėnišką tradiciją – darbas po darbo.

I. DEGUTIENĖ. Bet švelniau.

P. GRAŽULIS (TTF). Na, šiek tiek švelniau. Aš norėčiau, kad jūs, būdama žavi, energinga, paimtumėte į rankas valdžią ir nedarytumėte tų posėdžių.

Kitas dalykas. Jūs man pasakykite, aš irgi iš savo patirties galiu pasakyti, kad tose neeilinėse sesijose faktiškai tokių svarbių degančių klausimų kaip ir nebūna. Ar jūs dabar galite įvardyti bent porą įstatymų, be kurių niekaip negalėtume išsiversti be eilinės sesijos?

I. DEGUTIENĖ. Petrai, uždavei labai gerą klausimą, nuo kurio man turbūt reikėjo ir pradėti atsakyti. Tai, ką mes esame numatę toje pratęstoje sesijoje, tai iš esmės yra trys dienos – 14, 19 ir 21 d., nes 13 d. yra tik iškilmingas posėdis. Pabaigsim visus rudens sesijos namų darbus, kuriuos jau yra padarę komitetai. Iš tiesų tai, ką jūs visi komitetuose apsvarstėte, tuos įstatymus, kurių liko arba svarstymas, arba priėmimas. Daugiau jokių klausimų pratęstoje sesijoje nebus. Tai mes padarėm tokią analizę ir, aišku, jeigu dar kas liks nuo šiandien ir antradienio, irgi eis į pratęstą sesiją.

PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, kaip ir kiti minėjo, jau tapo liūdna tradicija, kad rudens sesija niekada nesibaigia laiku. Jūs ką tik paminėjote atsakydama kolegai Petrui, kokius numatote darbus pratęstoje sesijoje, bet šiaip iš to, kas šiandien bus pateikiama, mes matome, kad namų darbų neatlieka Vyriausybė, pateikdama paskutinę savaitę projektus, kurių įsigaliojimas būtinas nuo sausio 1 d. Ar jūs galite pridėjusi ranką prie širdies pasakyti, kad pratęstoje sesijoje nebus vėl tokių strimgalviškų projektų, kuriuos reikia žūtbūt priimti, pateikimo ir kad nebus pratęsta sesija arba sugalvota neeilinė sesija dar po savaitės kitos po pratęstos sesijos? Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs jaunas, bet senas parlamentaras. Aš jums noriu pasakyti. Pirmiausia aš tikrai nesu ekstrasensė ir negaliu žinoti, kas vyks Vyriausybėje, ir galbūt kažkas bus skubu, ir, be abejo, gali atsitikti taip, kad pateiks kažkokį projektą. Bet šiandien (tiek, kiek kal­bėjausi su Ministru Pirmininku) tikrai neketinama jokių naujų skubių dalykų, tai yra registruoti įstatymų, dėl kurių reiktų staiga susirinkti į kažkokį nenumatytą posėdį tam, kad spręstume vieną arba kitą klausimą.

Dar kartą kartoju. Mes turime baigti tuos darbus, kurių nepadarėme, tiksliau sakant, nepadarėme plenariniame posėdyje, o jūs tą padarėte komitetuose. Tą, ką komitete apsvarstėte, mes tu­rime apsvarstyti plenariniame posėdyje ir priimti tuos įstatymus.

PIRMININKĖ. Paskutinis jūsų klausia J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, iš tikrųjų tų svarstyti nebaigtų projektų yra matoma, bet jų gali gerokai padaugėti, nes jeigu bus sesijos pratęsimas, kaip žinome, užtenka surinkti 47 parašus ir čia gali atsirasti daugybė visokių neplanuojamų projektų. Ar nebūtų geriau vis dėlto užbaigti sesiją ir tiems būtiniems klausimams numatyti neeilines sesijas? Tada nebūtų ga­limybės visokius nebūtinus klausimus populistiškai surinkus parašus įrašyti.

 I. DEGUTIENĖ. Man atrodo, kad šis variantas – pratęstos sesijos – yra lankstesnis, skaidresnis ir teisingesnis, bent jau be apgaulės. Tai aš tikrai norėčiau, kad būtų aišku ir skaidru. Nebaigiam darbų – pratęsiam sesiją, ir pratęsiam iki 21 d., baigiam – giedam himną ir viskas baigta. O iš tikrųjų pabaigti ir po to visus laikyti nežinioje, kada kas ką pakvies… Mes, Seimo nariai, visi esame žmonės, turime šeimas, ir žmonės planuoja savo laiką. Manau, kad taip yra teisingiau ir sąžiningiau.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? (Balsai salėje) Svarstymui galime bendru? Tada dėl viso. Priėmi­mas. 1 straipsniui galime pritarti? Galime. 2 strai­psniui? Galime. (Balsai salėje) Kaip? Ar tikrai norite diskusijų? (Balsai salėje) Gerai, palaukit, surasim. (Balsai salėje) Minutę! Užsirašė da­ly­vauti diskusijoje du Seimo nariai. Pirmasis – V. P. Andriukaitis. (Plojimai, balsai salėje) Nėra pirmenybės diskusijoje. Eina eilės tvarka. Prašom. V. P. Andriukaitis. Jeigu atsisakote, tai atsisakote. (Balsai salėje) Atsisako. Tuomet A. Valinskas.

A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Aš manau, kad opozicija šioje vietoje yra teisi ir reikėtų taisyti blogąsias ankstesnių Seimo Pirmininkų darbo tradicijas, nors, jeigu neapgauna atmintis, tai būtent pirmoji pavaduotoja, gerbiamoji dabartinė Seimo Pirmininkė buvo atsakinga už darbotvarkes tuo metu, bet tai nesvarbu. Iš tiesų būtų kur kas skaidriau ir aiškiau šeimoms pasakyti ir visai Lietuvai, kad 23 d. mes sugiedame himną ir baigiame rudens sesiją. Tuo labiau kad nauji darbai pratęstoje se­sijoje atsirado ne todėl, kad mes neįvykdėme tų darbų, kurie buvo numatyti, o todėl, kad pastaruoju metu nenumatytus įstatymų projektus pateikė Vyriausybė. Tuomet valdyba savo sprendimu galbūt kitą savaitę, galbūt po švenčių, tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, sudarytų griežtą, normalų mūsų darbo grafiką ir informuotų. Visi nėra maži vaikai, ar susirinks Seimo nariai į pratęstą Seimo sesiją ar į neeilinę, vis tiek yra normali darbotvarkė. Bet tai būtų aiškus signalas, kad kažkas atėjus naujai Pir­mininkei keičiasi dėl tų klaidų, kurias padarė visi ankstesni.

Tai aš, nors ir simboliškai, vis dėlto siūlyčiau eiti tuo keliu – 23 d. baigiame eilinę rudens sesiją, kaip numatyta Konstitucijoje, ir kitą savaitę susirinkusi valdyba informuoja visus Seimo narius apie darbotvarkę ir numatomas posėdžių dienas. Siūlyčiau tokį pasiūlymą palaikyti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Taip, pasiruošiam balsuoti po svarstymo. Pažiūrėsime, ar yra nuomonių už, nuo­monių prieš. (Balsai salėje) Nebuvo. Tada balsuojame, kas pritariate, balsuojate… (Balsai salėje) Čia svarstymo stadija, ne priėmimas. (Balsai sa­lėje) Nebuvo pateikimo, buvo motyvai dėl viso. (Balsas iš salės: „Už ką balsuojam?“) Už pratęsimą. Po svarstymo. Taip. Po svarstymo už pratęsimą. Klausykite!

Balsavo 66: už – 45, prieš – 13, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.

Dabar pereiname prie nutarimo priėmimo. Klausykite! Ar bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui? Galime. 2 straipsniui? Galime. Dabar motyvai dėl viso. Už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų balsuosiu už ir prašau Seimo Pirmininkę, kad tą gerą darbą, kurį jinai pradėjo, kad suteikė nors šiek tiek aiškumo, jinai toliau tęstų. Bet taip pat aš prašau Seimo Pirmininkės, kad pasikviestų vieną kartą Ministrą Pirmininką ir paklaustų jo, kaip jisai vykdo Vyriausybės programą, nes sėdėdamas čia, Seimo salėje, jisai, matyt, neturi laiko, todėl ir Energetikos įstatymas atsiranda paskutinėmis dienomis, ir kiti svarbūs įstatymai. Gal galėtume mes paklausti, ar Ministras Pirmininkas iš tikrųjų atlieka savo darbus kaip Ministras Pirmininkas? Tada mums nereikėtų čia, Seime, sėdėti sausio mėn., dabar iki nakties sėdėti arba kitą dieną dar kartą sėdėti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Va­linskas.

A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju, posėdžio pir­mininke. Iš tiesų dar kartą noriu pasakyti, kad tai buvo ne tik diskusijoje nuomonė pasakyta, bet ir konkretus pasiūlymas. Todėl aš siūlyčiau, kad da­bar Seimas nepritartų šiam užregistruotam siūlymui pratęsti sesiją, ir po to galbūt kitą savaitę gautume labai aiškų signalą iš valdybos su neeilinės sesijos programa. Tuomet būtų labai aišku ir solidu, kadangi mes prieš baigiantis seniesiems metams, prieš Kūčias, prieš Kalėdas baigiam darbus ir pasiruošiam naujiems darbams sausio mėnesį. Tai siūlyčiau nepalaikyti vien tam, kad mes galėtume baigti sesiją laiku ir kad valdyba būtų įpa­reigota paskelbti neeilinės sesijos darbų prog­ramą sau­sio mėn.

PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Iš tikrųjų norėtųsi pa­laikyti gerbiamojo buvusio Seimo Pirmininko A. Va­linsko poziciją, kadangi šias Seimo Pirmininkės pareigas gerbiamoji I. Degutienė eina nelabai seniai, ir pati pripažino, kad šiek tiek trūksta darbo organizavimo patirties, arba, kitaip sakant, tiesiai šviesiai įvardijo, kad tai yra Vyriausybės brokas. O iš tikrųjų, kaip nebus Vyriausybės broko, jeigu premjeras A. Kubilius dirba ne Vyriausybėje, o nuolat sėdi Seime? Dabar vėlyvas vakaras, jau pusę aštuonių, ir vis tiek A. Kubilius čia. Ir man atrodo, kad yra galimybė pasikalbėti Seimo Pirmininkei, kaip kalbėjo K. Daukšys, su premjeru, kad jis dirbtų operatyviau ir kad dėl Vyriausybės darbo aplaidumo nereikėtų rinktis čia į neeilines sesijas Seimo nariams. Tikiuosi, kad Seimui vadovaujant I. Degutienei, tai tikrai paskutinis kartas, kai pratęsiamos sesijos.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – L. Grau­žinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Balsuosiu prieš vien dėl to, kad tai yra tikrai Vyriausybės darbo brokas. Kai paklausi komitete, kodėl dabar atnešė du straipsnius taisyti, bet jau gerai žinome, kad ministerijų parengtas tas pats įstatymas kitos apimties, atsakymas vienas: dabar Seimas tegu greičiau priima šituos du straipsnius, o po to atnešime kitus. Todėl ta mūsų darbo kokybė tokia ir yra, kad žmogui nėra ką parodyti, o mes čia sėdim naktim ir Lietuvos žmonės nesupranta, ką mes čia iš viso veikiame. Todėl aš norėčiau, kad Seimas tikrai pa­rodytų savo valią ir vieną kartą Vyriausybei pa­sakytų, atnešate visą paketą – priimame, ne, tai nereikia nešti po vieną straipsnį. Nes tada tikrai būna skuba, būna neišnagrinėtų klausimų, palikta klaidų ir visa kita. Todėl dar kartą sakau, pasisakau už mūsų darbo kokybę, o dėl Ministro Pirmininko sėdėjimo, tai aš esu įsitikinusi, kad jis į Seimą ateina labai dažnai, nes bijo, kad žavi jo kaimynė krašto apsaugos ministrė neperimtų posto. Manau, kad visos trys moterys valdžioje būtų labai gerai.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Nuomonė už. Aš galiu žodį dabar V. Matuzui suteikti, o Sei­mo Pirmininkei paskutinei. Gerai?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerai. Labai ačiū. Aš balsuosiu už. Ir žinote kodėl? Jeigu pažiūrėtume į Seimo narių aktyvumą, į kalbų trukmę, mes labai aiškiai matytume, dėl ko mes taip ilgai svarstome įvairiausius projektus. Pamatysime aktyviausių narių pavardes, kurie daugiausiai kalbėjo, aišku, aš čia nieko blogo nenoriu pasakyti, būtent iš kairiosios pusės. Jeigu mes sutrumpintume savo kalbas, tikrai galbūt nereikėtų pratęsti tom 4 dienoms mums to darbo. Aš kategoriškai nepritariu tai nuomonei, kad premjeras, būdamas kartu ir Seimo narys, neturėtų dalyvauti Seimo posėdžiuose. Aš džiaugiuosi, kad jis suspėja visur, kaip ir kai kurie Seimo nariai, būdami ir Seimo nariais, vis dėlto gyvena pasiturinčiai, nes už juos dirba jų kapitalas. Už A. Kubilių dirba jo kapitalas – jo žmonės, jo komanda. Ačiū, gerbiamasis premjere. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – V. P. An­d­riukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, man keistoka girdėti V. Matuzo argumentus, kad parlamente kažkas per ilgai kalba ar per trumpai kalba. Aš džiaugčiausi, kad tamsta tikrai kalbėtu­mėte, kiekvienu klausimu pateiktumėte pozicijas, paaiškinimus, diskutuotume. Parlamentas yra tam ir skirta vieta, net jo pavadinime „parlamo“ reiškia kalbu. Jeigu mes suprantame demokratiją, tai tada taip ir supraskime, kolegos, bet mes kalbame apie kitus dalykus, apie sesijos programas, apie sesijos darbų programą, apie planavimą darbų, apie darbų kokybę. Aš ne prieš, kad mes galėtume posėdžiauti ištisai, non stop, be tarpų tarp sesijų, jeigu tėvynei to reikia, jeigu klausimai aktualūs ir parengti kaip dera. Tuo tarpu žiūrėkite, Seimo statutas nustato įstatymų reikalavimus. Atsiverskime tuos skirsnius, pažiūrėkime, kiek įstatymų atitinka tuos reikalavimus, ne tik formaliai, bet iš esmės. Štai Aukštojo mokslo įstatymas buvo priimtas, dabar jau turime išaiškinimą dėl aukštųjų mokyklų autonomijos, turime, kolegos. Ir jau tenka sukti galvą, ar išties nebuvo tie Seimo nariai teisūs, kurie sakė, nepriimkime to įstatymo, nes jis prieštaraus Konstitucijai. Kolegos, aš galiu pasakyti, kad pritariu I. Degutienei dėl jos paaiškinimo, kad ne ji kalta dėl susidariusios situacijos. Bet A. Kubiliui norėčiau palinkėti planuoti darbą. Negalima taip. Negalima, mielasis Andriau, šitaip dirbti, kaip pats dirbti. Ir geriausių norų turėdamas sakau, negalima, taip neišeina, čia ne darbas, čia chaosas. Aš manau, kad mes iš tikrųjų duotume pamoką gerą, jeigu nesutiktume pratęsti sesijos, o po to būtų neeilinė. Taigi aš balsuosiu prieš.

PIRMININKĖ. Gerai. Dar viena nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, vienintelis faktorius, kuris verstų mane abejoti mano raginimu balsuoti prieš, kad tai yra pirmoji papildoma sesija mūsų gerbiamosios Pirmininkės. Bet iš tikrųjų juk mes visi arba vadybos mokslus baigėme, arba turime gyvenimiškos patirties, visi puikiai žinome, kad papildomos darbo dienos, kai duoda dirbti beprasmį darbą, yra blogo darbo organizavimo rodiklis. Pabrėžtina kartu yra ir tai, kad iš ministerijų per šį pusmetį gaunama medžiaga yra prasta – ji nekompleksinė, su klaidingais skaičiais, darbuotojai ateina į komitetą išsigandę ir nežino ką sakyti, ar sakyti tai, ką jie, kaip specialistai, mano, ar sakyti tai, kas jiems yra nurodyta. Ir žinote, toks klausimų teikimas, kai neskaičiuojami galutiniai rezultatai, ekonominiai efektai, privedė prie to, kad mes prieš metus buvome priversti naktį priimti sprendimus, visus me­tus taisome tai, kas priimta, dabar situacija kartojasi. Liko 20 min. iki mūsų darbo pabaigos, mūsų laukia dar 20 įstatymų, kurie yra gana sudėtingi ir kurie nėra tokie paprasti. Taigi toks vertimas gal yra sąmoningas, toks diktatas, kad mes, Seimo nariai, atstovaujantys tautai arba norintys jai atstovauti, negalėtume ir neturėtume galimybės įsigilinti į tuos klausimų sprendimus, kurie mums siūlomi? Argi tai yra mūsų tikslas? Gal tikrai vieną kartą susėskime, sutarkime ir priimkime rimtus sprendimus? O šiam skubėjimui nepritarčiau, kvie­sčiau balsuoti prieš. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Nuomonė už – Seimo Pirmininkė I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausau visų kalbančių ir negaliu atsistebėti, kad ir ką darytum, yra vis tiek viskas blogai. Pirmas dalykas, kai yra pratęsta sesija ir aiškiai iki sausio 21 d. nusakant, kad dirbsite sausio 14 d., 19 d. ir 21 d., man atrodo, kad tai yra aišku, teisinga ir be jokio sukčiavimo. Kitas dalykas, kai vienas Seimo narys aiškino, kad valdyba susirinks ir gali nuspręsti, tai aš pacituosiu tam Seimo nariui 86 straipsnį „Neeilinių sesijų sušaukimas“: „Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu.“ Taigi neaišku, kada susirinks 1/3 Seimo narių, kurie nu­spręs, kad reikia padaryti neeilinę sesiją, tada krei­psis į mane, aš tada sušauksiu valdybą ir tada padarysime neeilinę sesiją vieną dieną ar dvi dienas. Bus taip geriau? Ar jums dabar aiškiau ir skaidriau? Gruodžio 22 d. baigiame darbą, jūs visi sutinkate Kalėdas, Naujuosius metus, po Trijų Karalių ateinate į iškilmingą sausio 13 d. minėjimą, po to dirbate 14 d., ketvirtadienį, ir dar kitą savaitę dirbate dvi dienas – 19 d. ir 21 d. O toliau dirbate su rinkėjais, prie dokumentų per visą vasario mėnesį iki kovo 10 dienos. Tai yra aišku, skaidru ir teisinga. Aš manau, kad šitas kelias yra kur kas protingesnis negu neeilinių sesijų sušaukimas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariame Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo“? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 58, prieš nėra, susilaikė 11. Seimo nutarimas dėl rudens sesijos pratęsimo priimtas. Dabar noriu replikai žodį suteikti Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji ko­le­gos, aš iš tiesų stebiuosi ta iškalba kai kurių Seimo narių, ypač V. P. Andriukaičio. Beveik 8 valan­da vakaro. Tiesiog stebėdamasis ta iškalba noriu pasakyti, kad kai kurių dalykų tikrai nesuprantu. Pirmas dalykas, Seimo nariai yra išrinkti tam, kad dirbtų. Todėl man visiškai neaišku, kodėl reikia diskutuoti dėl pratęstos sesijos. Man tiesiog kyla klausimas, ką Seimo nariai ruošiasi dirbti vasario mėnesį? Mano įsitikinimu, Seimo nariai turi dirbti visą laiką, todėl aš raginsiu Seimo Pirmininkę ir vasario mėnesį paskelbti pratęstą sesiją, nes kitaip nesuprasiu, kodėl Seimo nariai čia ruošiasi tin­giniauti.

Antras dalykas. Norėčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškintų, kodėl konkrečiai Dar­bo partijos frakcija, L. Graužinienė, K. Dau­k­šys ir prie jų V. P. Andriukaitis taip bijo mano da­lyvavimo Seimo posėdžiuose. Mane tas pradeda stebinti.

Ir trečias dalykas. Kolegai V. P. Andriukai­čiui kaip kažkada buvęs fizikas noriu priminti paprastą dalyką: daugelis vertinimų priklauso nuo vertintojo. Kartais realybė būna labai tvarkinga ir aiški, bet, pavyzdžiui, vertintojo mąstyme yra daug chaoso. Ir vertintojui tada gali atrodyti, kad ir realybė labai chaotiška. Tai, gerbiamasis Vyteni, visada atsiminkite tą reliatyvumo principą.

PIRMININKĖ. Replika – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji po­sėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, pirmiausia nereikia užmiršti, kad mes turime dirbti žmogui. O dirbdamas čia, posėdžių salėje, nebematote žmonių ir nebežinote, kuo jie kvėpuoja ir ko jiems reikia. Manau, kad ir sausis, ir vasaris bus labai gera proga nuvykti, apvažiuoti visiems Lietuvą ir pasižiūrėti, kaipgi tie mūsų žmonės gyvena po mūsų priimtų sprendimų. Tai viena.

Kita. Man tikrai labai patinka, kai jūs esate čia, Seimo posėdžių salėje. Bet man, kaip moteriai, labai norėtųsi, kad Lietuvoje būtų premjeras, kuris užsiimtų ūkiu, ir kad biudžete nebūtų tokių skylių, kur po to mums reikia čia taisyti įstatymus. Vienas dalykas.

Kitas dalykas. Jeigu jums čia maloniau, tai man asmeniškai tikrai jus maloniau čia matyti kiekvieną dieną, o visą valdžią atiduokime moterims. Tai tegul visuose postuose būna moterys ir aš tikrai už tai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Replika – V. P. And­riukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielasis Andriau, fizikoje paprastai paprastų dalykų nebūna, būna tik blogi kontaktai. Bet dar blogiau, mielasis Andriau, kai pats tapdamas premjeru, patenki į nuolatinius brauno judesius. Čia jau bėda.

PIRMININKĖ. Ir paskutinė replika. A. En­dzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų po tokios gražios ir, svarbiausia, protingos kolegos V. Matuzo kalbos aš buvau šiek tiek sutrikęs ir tik protokolui pasakau, kad ma­no balsas taip pat buvo už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerai, įrašys į protokolą. Toliau tęsiame mūsų darbotvarkę ir aš jau buvau prieš tai pasakius, bet nebuvo pranešėjo. Tai dabar 2-3, kol pristatysiu, galės pasakyti.

 

19.45 val.

Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 10, 14, 22, 23, 24, 25, 28, 32, 36, 38, 39, 41, 42, 43, 44 ir 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1475(3)ES (svarstymas)

 

2-3 klausimas – Elektros energetikos įsta­tymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1475. Svarstymas. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys. Kol ateis, replika dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Norėčiau paprašyti, kadangi klausimas tikrai labai svarbus ir jau yra ti­krai beveik 8 val., paprašyti šiuo klausimu pert­­raukos iki kito posėdžio. Frakcijos vardu. Prašom balsuoti.

PIRMININKĖ. Taip, sakė, prašom balsuoti. Niekur kitur nedingsi. Frakcijos vardu prašoma pertrauka. Iš tiesų siūlau apsispręsti. (Balsai salėje) Nesvarbu, gali balsuoti, gali prašyti ir prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Pasakė, frakcijos vardu, jį įpareigojo seniūnas paprašyti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų padaryta įstatymo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio, bal­suojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 22, prieš – 27, susilaikė 15. Yra, užtenka vieno penktadalio. Daroma pertrauka iki posėdžio.

19.48 val.

Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo 2, 9, 12 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-999(4)ES (svarstymas ir priėmimas)

 

Toliau 2-4 klausimas – Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo 2, 9, 12 strai­psnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo proje­ktas Nr. XIP-999. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys. Prašom į tribūną.

Taip. J. Šimėnas – replika dėl vedimo tvarkos.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, mes atidėjome aname posėdyje Teritorijų planavimo šitam posėdyje priimti.

PIRMININKĖ. Taip, aš žinau, man buvo perduota. Turbūt kolega Č. V. Stankevičius pasakė, kad po tų dviejų svarstymų turėtume grįžti prie jūsų ikipietinio. Taip, sakė, buvo sutarta. Bet kai užsitęsė visi rezerviniai, tai dabar šis ir po to grįšime prie jūsų Teritorijų planavimo. Prašom. D. Budrys.

D. BUDRYS (TPPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū už pagaliau suteiktą žodį. Komitetas svarstė Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo projektą, pasiūlymai bu­vo išnagrinėti ir iš principo nuspręsta pritarti ko­miteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavo 7 už, 2 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Siūlau pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Diskusijose užsirašė dalyvauti K. Daukšys. Kęstuti, į tribūną.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pir­mi­ninke. Kadangi kolega R. J. Dagys labai gražiai prašo, kad aš kalbėčiau trumpai, tai noriu pasakyti vieną dalyką. Šis įstatymas yra vienas iš tų įstatymų, kuriais klojami pamatai, kad Lietuva atsakytų už Lietuvos geležinkelio vėžes, bet visiškai neatsakytų už tuos krovinius ir tuos pinigus, ir tuos pinigus, ir tuos pelnus, kurie tomis vėžėmis bus vežiojami. Jūsų apsisprendimas, kaip darysite toliau. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo, dabar pasižiūrime, gal yra motyvų už, prieš. Nėra užsirašiusių, taip? Prieš – M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kodėl aš nenoriu sutikti su tomis įstatymo pataisomis? Todėl kad įvedama Lietuvos konkurencijos taryba. Vietoj Susisiekimo ministerijos įve­dama Konkurencijos taryba. Vadinasi, kitas žin­gsnis, kuris galimas, tai geležinkelių privatizavimas. Kadangi aš nepritariu geležinkelių privatizavimui, tai nesutinku ir su šituo sprendimu. Šitai šachmatų partijai nepritariu.

PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Aš pasisakau už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 65 Seimo nariai: už – 47, prieš – 2, susilaikė 16. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Siūloma ypatinga skuba, bet vis tiek nėra tiek Seimo narių. (Balsai salėje) Bet mes ne­bai­gėme visos darbotvarkės. Aš tai siūlyčiau… Aš ne­žinau, kaip Pirmininkė siūlo, ar siūlo ypatingą skubą, ar ne? Taip, prašome balsuoti. Ar pritariate?.. (Balsai salėje) Bet mes vėluojame su visais kitais darbotvarkės klausimais. Taip, prašome balsuoti, ar pritariame ypatingai skubai, šito įstatymo ypatingai skubai, kad šiandien būtų ir priėmimo procedūros.

Balsavo 65 Seimo nariai: už – 46, prieš – 4, susilaikė 15. Ypatingai skubai pritarta. Tada reikia pradėti priėmimo procedūrą.

Nebus balsavimo tiktai, bet bus pereitas tada… Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru su­tarimu? 2 straipsniui galime bendru? 3 galime? 4 galime? Taip, straipsniams pritarta. Dar yra, atsiprašau. 5 straipsniui galime? Ir 6 straipsniui? Galime.

Dabar nuomonės dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. Kol kas niekas nėra užsirašęs. Tada reikia pamėginti balsuoti, vis tiek turi įvykti faktas. Balsuojame. Kas pritaria įstatymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 56 Seimo nariai, tiek užsiregistravo. Atidedame iki geresnių laikų.

 

19.55 val.

Teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-659(5) (priėmimo tęsinys)

 

Grįžtame į rytinę darbotvarkę, kur buvo padaryta pertrauka dėl 2 klausimų – 1-7a ir 1-7b. Taip, prašome, A. Petkus. Teritorijų planavimo įsta­tymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, po V. Kurpuveso ir E. Ta­ma­šausko pasiūlymo pritarimo komitetas susirinko ir nutarė, kad galime tęsti pasiūlymų svars­tymą. Esminių pakeitimų šiame įstatyme tas pasiūlymas nedaro. Siūlyčiau tęsti dėl 4 straipsnio. 4 straipsniui yra kiti pasiūlymai.

PIRMININKĖ. Gal jūs ir pristatysite eilės tvarka?

A. PETKUS (TTF). Taip. Yra mano paties siūlymas, kurio esmė yra, kad tais atvejais, jeigu ben­druosiuose planuose nėra numatyta elektros įrenginiams, skirtiems perdavimui… tai galima juos planuoti specialiaisiais ir detaliaisiais planais. Ko­mitetas iš dalies pritarė mano siūlymui ir aš sutinku su komitete nuomone.

PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti? Gerai, ačiū. Toliau.

A. PETKUS (TTF). Toliau yra J. Šimėno pasiūlymas. Ne, toliau yra Seimo narių B. Bra­dausko, V. Mazuronio, A. Endzino, L. Diniaus ir J. Pinskaus pasiūlymas, kad būtų galima deta­liuosius planus rengti vienkiemiuose ir nedideliuose iki 300 gyventojų kaimeliuose, kai tai nenumatyta bendruosiuose planuose. Komitetas iš dalies pritarė ir pasiūlė sąvoką, kad ne vienkiemiuose, o kaimuose iki 500 gyventojų.

PIRMININKĖ. Dabar dėl šito pasiūlymo. Kas jį pristato?

A. PETKUS (TTF). 4 straipsnis.

PIRMININKĖ. 4 straipsniui B. Bradausko, V. Mazuronio, A. Endzino, L. Diniaus… Pritarta iš dalies. Gal A. Endzinas. Ar sutinka? Ir neturite nieko daugiau? Ar sutinkate?

A. ENDZINAS (LSF). Iš esmės pranešėjas pakankamai plačiai ir aiškiai pristatė pasiūlymo esmę, ir nemanau, kad čia papildomai reikėtų šią vėlyvą valandą ką nors plėtoti. Reikia manyti, kad ir kitus iniciatorius tenkins šita komiteto nuomonė. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs sutinkate? Nereikia balsuoti?

A. ENDZINAS (LSF). Aš taip.

PIRMININKĖ. Nesiūlo balsuoti, nereikia čia balsuoti. Aš tik noriu A. Petkui pasakyti, kad reikia visus paminėti, kuriems buvo pritarta iš dalies. Vis tiek jie kitaip neatsiras projekte. Tai jūs praleidote. J. Šimėną paminėjote, Teisės departamento nepaminėjote, ir J. Šimėno buvo dar vienam iš dalies pritarta.

A. PETKUS (TTF). Tai dabar ir bus J. Šimėno dėl mastelio.

PIRMININKĖ. Teikėjai, kurie yra užsirašę, pritaria, kad jiems tinka, kad pritarta iš dalies, ir nereikia nei už, nei prieš. Ar reikia? (Balsai salėje) Bet jeigu ta žmonių grupė, kuri teikia, sutinka. Jie neprašo balsavimo. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Aš noriu pakartoti, kad būtent taip, kaip jūs ir suformulavote. Taip, teikėjų vardu aš nekeliu jokių pretenzijų dėl komiteto suformuluotos pozicijos. Dėkui.

PIRMININKĖ. Taip. Balsavimas nereikalingas. Ir toliau tada pristatykite pataisą.

A. PETKUS (TTF). Toliau 4 straipsniui yra J. Šimėno pasiūlymas, kuris leidžia nerengti detaliųjų planų tuo atveju, jeigu bendrasis planas parengtas 1:2000 ar stambesniu masteliu. Siūloma tą sąvoką praplėsti „ar stambesniu“. Komitetas pritarė iš dalies šitam J. Šimėno pasiūlymui.

PIRMININKĖ. J. Šimėnas.

A. PETKUS (TTF). Iš dalies – tai reiškia, kad komitetas nepritarė, kad specialieji planai būtų rengiami tokio mastelio, tik bendrieji planai.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš pritariu geresnei komiteto pozicijai ir nereikalauju balsuoti.

PIRMININKĖ. Taip, ačiū. Toliau.

A. PETKUS (TTF). Toliau yra taip pat J. Ši­mėno pasiūlymas dėl… statant elektros jėgaines, ne didesnes kaip 250 kW. Komitetas taip pat iš dalies pritarė apribodamas, kad tai būtų tik vėjo jėgainėms, atsisakant saulės jėgainių statymo tokiu būdu. Ne iš viso atsisakant, bet supaprastintos tvarkos.

PIRMININKĖ. J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kadangi vėjo jėgainės yra suprantamas dalykas ir čia yra įdėta, kokios jos turi būti, o saulės reikalauja didesnių plotų, tai natūralu, kad aš pritariu komiteto pasiūlymui susiaurinti iki vėjo jėgainių.

PIRMININKĖ. Jūs pritariate, taip?

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Ačiū. Replika dėl vedimo tvar­kos. A. Endzinas kažką, mačiau, norėjo.

A. ENDZINAS (LSF). Taip, gerbiamoji pirmininke, jeigu jūs sutiktumėte, mes bent šio klausimo svarstymui pratęskime vakarinį posėdį, nes laikas baigėsi.

PIRMININKĖ. Aš galvojau, kai tą pabaigsime, tada spręsime, ar pratęsti posėdį. Ar dabar reikia balsuoti dėl pratęsimo? Gal pabaigiame šitą klausimą ir tada svarstysim, ar toliau tęsim, ar ne. K. Daukšys dar.

K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, aš siūlau apsispręsti taip: arba mes pratęsiam vakarinį posėdį iš viso, arba pratęsiam konkrečiai šiam klausimui. Tai tada galim dabar ir pabalsuoti, tada būtų labai aišku.

PIRMININKĖ. Bet jūs norit, kad dabar balsuotume? O gal tada pabaigiam šitą klausimą svarstyti ir tada sprendžiam, ar pratęsiam, ar… (Balsai salėje) Dabar norit?

K. DAUKŠYS (DPF). Dabar apsispręskim.

PIRMININKĖ. Yra siūlymas…

K. DAUKŠYS (DPF). Padarykim alternatyvų balsavimą – arba visai pratęsiam, arba…

PIRMININKĖ. Vadinasi, yra toks pasiūlymas: jeigu pratęsiam, tai pratęsiam… jeigu už, tai dėl visų klausimų pratęsiam, visos darbotvarkės, kol baigsim, jeigu prieš (alternatyvus balsavimas), tai tiktai dėl šito klausimo – Teritorijų planavimo ir jį lydinčiojo Vietos savivaldos įstatymo. Taip, ta­da prašom pasiruošti alternatyviai balsuoti. Jeigu už – pratęsiam dėl visų darbotvarkės klausimų, jeigu prieš – tiktai dėl 1-7a abiejų klausimų. Prašom balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Kiti nebus skaičiuojami.

Taip, balsavo 65 Seimo nariai: už – 40, prieš – 25. Pratęsiamas posėdžio laikas, kol bus baigta visa darbotvarkė.

Taip, toliau tęsiam pataisų svarstymą. Po­­sėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkė I. De­gutienė.

A. PETKUS (TTF). Jeigu galiu tęsti pasiūlymų pristatymus, tai 4 straipsniui toliau yra J. Jagmino pasiūlymas. J. Jagminas siūlo leisti nerengti detaliųjų planų, jeigu kaimo vietovėse atnaujinama gamyba anksčiau statytuose gyvulininkystės pastatuose ir t. t. Komitetas iš dalies pritarė šitam pasiūlymui, tik apribojo galimybę saugomose teritorijose tai atlikti.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Tai ar galim bendru sutarimu pritarti Seimo nario J. Jagmino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Dabar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas irgi iš dalies pritarė. Galim bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Toliau – E. Pupinio pasiūlymas. Komitetas pritarė. Ar galim bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Ir Seimo kanceliarijos dar vienas pasiūlymas 4 straipsniui.

A. PETKUS (TTF). Šitoj vietoj dėl E. Pu­pi­nio… komiteto pirmininkas nori redakcinio pobūdžio šiek tiek… (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Tai aš supratau, kad E. Pu­pinis sutiko su jūsų visu pasiūlymu.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, taip, bet čia užrašyta ne visai taip. Todėl 1 megavatas lieka, o mes tiktai sakome: prie pastatų, jų žemės sklypuose, ne ūkiuose, ne bendrai, bet tų pastatų žemės sklypuose. Komiteto išvada yra teisingai parašyta, tiktai pernelyg ilgas brūkšnelis padėtas, tai 1 megavatas išlieka.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kaip yra parašyta, taip stenogramoje ir yra, ir taip bus protokole. Ir E. Pupinis su jūsų parašymu sutinka. Tai prie to klausimo negrįžtam. Toliau yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė. Tai mes irgi pritariam turbūt ben­dru sutarimu.

A. PETKUS (TTF). Taip.

PIRMININKĖ. Toliau – Seimo narės D. Be­kintienės pasiūlymas. Danute, jūs patenkinta, nes iš dalies jums yra pritarta. Dėkoju. Tai galim bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Ir V. Grubliausko yra pasiūlymas. Gerbiamasis Grubliauskai, prašau pristatyti.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Taupydamas laiką, pasakysiu tik tiek, kad nors komiteto išvada yra, kad šitas pasiūlymas, kurį aš teikiu, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoms detalieji planai rengiami supaprastinta Vyriausybės tvarka, komiteto nuomone, yra perteklinis, tačiau praktika ir specialistų analizė sako, kad vis dėlto tai nėra perteklinė norma, ir šiandien galiojančioje redakcijoje įžvelgti arba, sakykim, kad būtų galima labai tiksliai identifikuoti šitą dalyką, šitą poziciją, yra gana sudėtinga ir komplikuota. Todėl aš manau, kad jeigu jau buvo pritarta kitoms prieš tai gerokai sudėtingesnėms pataisoms, tai šita mano siūloma pataisa tikrai gerokai aiškiau išryškins būtent Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoms taikomą detaliųjų planų rengimą supaprastinta Vyriausybės tvarka. Čia nėra jokių grėsmių, čia nėra tikrai, sakykim, kažkokių užslėptų kėslų ar dar panašių dalykų. Tai yra tiesiog išryškinimas to dalyko, kas šiandien lyg ir yra įstatyme, bet tai, patikėkite manimi, teisininkų, kurie vertino šitą įstatymą, vertinimu ir jų analizės rezultatu, kad vis dėlto tai nėra pakankama. Ne manau, o esu įsitikinęs, kad tai tikrai nėra perteklinė norma. Ačiū. Siūlau palaikyti ir balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys gerbiamą V. Grubliauską?

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Be abejo. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Tai gal registruojamės, ar at­siras 29.

Balsavo 35 Seimo nariai: už – 31. Tai gerai, yra daugiau negu 29. Dabar K. Daukšys, palaikantis V. Grubliauską. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų palaikau visus protingus pasiūlymus. Šiuo atveju Vytautas irgi labai gerai pasiūlė, tiktai mano klausimas: kodėl tiktai Klaipėdos jūrų uostas? O kur visi kiti? Kodėl mes tiktai vienai vietai darom? O kur visi Lietuvos oro uostai? O kur, pavyzdžiui, atominės elektrinės aikštelė? O kur visos kitos aikštelės? Tai aš manyčiau, kad šito įstatymo vis dėlto pagal tas pastabas, tuos pasiūlymus, kurie yra, komitetas iki galo neparengė. Ir aš nesuprantu, kodėl taip ilgai tempiasi tos visos veiklos ir žiūrima kažkaip… šiandien priėmimas. Nėra kur tobulinti daugiau. Tai aš manyčiau, kad, Pirmininke, gal dar mes šitą įstatymą duodam komitetui pasvarstyti.

A. PETKUS (TTF). Gal aš komiteto nuomonę pristatyčiau tam pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Prašau.

A. PETKUS (TTF). Ir tada būtų aiškiau iš tikrųjų. Buvo nagrinėjamas šitas pasiūlymas ir teikėjų buvo pasiteirauta, ar tai nepakenks kaimyninėms teritorijoms, savininkams, šalia uosto esantiems. Tai buvo akcentuota, kad šitas pasiūlymas yra teikiamas vidaus, viduj teritorijos… Bet supaprastinta tvarka teritorijas planuoti tokioje teritorijoje kaip Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir dėl ko K. Daukšys abejoja – ir kitose valstybės svarbą turinčiuose objektuose, mes esame šitas nuostatas patvirtinę… ankstesnėse stadijose šito įstatymo. Ir nebereikėtų grįžti prie to paties.

PIRMININKĖ. A. Stancikienė – prieš.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Visų pirma noriu atkreipti dėmesį į pa­čią pataisą. Pataisa skamba taip: „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoms detalieji planai rengiami supaprastinta Vyriausybės pasirinkta tvarka.“ Vadinasi, mes visiškai nešnekam apie paskirtį. Jeigu čia būtų pasakyta, kad valstybinio jūrų uosto paskirčiai tenkinti detalieji planai, tai tada aš sutikčiau – Vyriausybė numato išskirtinę tvarką. Bet šiuo atveju teritorijoje. Tai palaukit, ten gali atsirasti įvairiausios paskirties pastatų. Tai kaip mes galim šnekėti apie supaprastintą tvarką? Aš kategoriškai prieš ir manau, kad mes sujaukiam visą teritorijų planavimo principą. Jeigu mes numatom kažkokias išskirtines tvarkas, teritorija tampa esmė, o ne tikslai ir uždaviniai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate V. Grubliausko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Pataisai nepritarta, nes balsavo 56: už – 23, prieš – 4, susilaikė 29. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

5 straipsnis. Irgi yra V. Grubliausko pataisa. Vytautai, prašau pateikti.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Aš tikrai nebenoriu užimti jūsų dėmesio. Visi argumentai yra nurodyti. Aš manau, tai tikrai nėra pertekliniai dalykai, argumentai išdėstyti anksčiau. Aš manau, visi turime savas pozicijas, bet iš tiesų šitie mano siūlomi pasiūlymai stiprina mūsų uosto konkurencingumą operatyviai sprendžiant palyginti tokius jautrius klausimus kaip detalieji planai, jų sudarymas ir kiti panašūs dalykai. Taupau jūsų laiką, siūlau balsuoti už, ir neieškokime priešų ten, kur jų nėra.

PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys V. Grubliauską? Kol kas matau keturis. Balsuojame kompiuteriu.

Balsavo 29: už – 20, prieš nėra, susilaikė 9. Taigi nėra 29 balsų, kurie palaikytų V. Grub­liau­sko pataisą, todėl mes jos nesvarstome.

V. Kurpuveso ir E. Tamašausko pataisa. Kas pateiks? V. Kurpuvesas. Palaukite, kolega, pirmiau­sia turi pateikti autorius. Prašom.

V. KURPUVESAS (VLF). Gerbiamoji Pirmininke, šis pasiūlymas ir visi kiti pasiūlymai šiam įstatymui iš principo yra susiję su pasiūlymu, dėl kurio buvo balsuota balsuojant dėl 4 straipsnio. Jie yra susiję, jie iš principo yra tapatūs. Čia, matyt, nereikėtų balsuoti, o reikėtų visiems mūsų pasiūlymams pritarti, nes ten tik išplečiamas subjektų ratas, vietoj administracijos direktoriaus yra taryba arba administracijos direktorius. Čia per visus pasiūlymus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas?

A. PETKUS (TTF). Aš ir norėjau patikslinti. Kadangi rytiniame posėdyje buvo pritarta esminiam V. Kurpuveso ir E. Tamašausko pasiūlymui, tai šitam automatiškai reikia pritarti, ir komitetui liks tik suredaguoti, ir tiek. 7 straipsnio 2 daliai netgi siūlyčiau teikėjams, jeigu Vytautas paklausytų, atsiimti tą pasiūlymą 7 straipsnio 2 daliai.

V. KURPUVESAS (VLF). Jūs patikslinkite tą pasiūlymą, nes dabar nelabai turiu…

PIRMININKĖ. Atsiprašau, mes dabar kalbame apie 5 straipsnio 2 dalį. Dabar 5 straipsnio 2 dalis. Ką Vytautas sakė, tai iš tikrųjų…

A. PETKUS (TTF). Taip, dėl 5 straipsnio 2 dalies mes balsavome rytiniame posėdyje ir buvo pritarta šitam pasiūlymui. Seimas pritarė, kad savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu administracijos direktorius gali tvirtinti.

PIRMININKĖ. Taip. Jūs balsavote rytiniame posėdyje dėl 4, kuris susijęs su 5 straipsniu. Tą, ką Vytautas ir sakė, kad už jį nereikia balsuoti, mes jam automatiškai pritarėme. Ar galime priimti visą 5 straipsnį su V. Kurpuveso ir E. Tamašausko pa­taisomis? Dėkoju.

Dabar 6 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Pirmininke, labai atsiprašau. Jeigu teisingai supratau pranešėją, tai komitetas turėjo padaryti redakcinius pataisymus ir suderinti. Jūs ką tik iš tribūnos į mikrofoną pasakėte, kad reikės padaryti redakcinius suderinimus. Jeigu aš teisingai supratau, tai to suderinto teksto neturime.

A. PETKUS (TTF). Mes dabar nagrinėjame tik pasiūlymus ir balsuojame už pasiūlymus.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad pavargote, bet dabar yra priėmimas. Mes svarstome tik pasiūlymus. Iš dangaus mes nieko negalime svarstyti ir žodžiu nieko negalime koreguoti. Tas, kas parašyta, už tą ir balsuojame. Atsiverskite tekstus ir skaitykite.

Dėl kitos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos irgi yra pritarta? Iš dalies. Dėl V. Kurpuveso, E. Tamašausko iš esmės jūs jau pasakėte, kad tai yra 7 straipsnio atitikmuo 6 ir 4 straipsniams, taip?

A. PETKUS (TTF). Taip.

PIRMININKĖ. Galime? Dar yra 7 straipsnio 2 dalyje Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Ir vėl yra V. Kurpuveso, E. Tamašausko pastaba. Bet vėl čia tas pat kartojasi, savivaldybių taryba, siejasi su anais straipsniais, tai mes irgi galime pritarti. Prašau.

A. PETKUS (TTF). Bet šitą aš siūlyčiau teikėjams atsiimti. Nes bus taip, kad tai esminei pataisai Seimas pritarė, kad taryba tvirtina arba perduoda direktoriui, o jūsų buvo antras švelnesnis siūlymas. Tai tą švelnesnį siūlyčiau atsiimti, nes paskui, kai bus dėliojamas tekstas, bus sviestas sviestuotas.

V. KURPUVESAS (VLF). Aš nelabai suprantu, apie kokį švelnesnį jūs variantą kalbate?

A. PETKUS (TTF). Apie 7 straipsnio 2 dalį.

V. KURPUVESAS (VLF). 7 straipsnio 2 daliai yra pateiktas mūsų pasiūlymas, kuris taip pat išplečia subjektų ratą. Ir dar yra viena mintis, kad būtų atsisakyta, kad savivaldybė atlygina žalą, jei­gu tokia būtų padaryta, o ne savivaldybės admini­stracija. Jūs tą turite galvoje?

PIRMININKĖ. Ne. Čia yra apie detalųjį planą. Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu val­stybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama, tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba… Ir čia bus apie tai, ir tada jūs tik išbraukiate „atsiradusią žalą atlygina savivaldybės administracija.“ Žodį „administracija“ išbraukėte?

V. KURPUVESAS (VLF). Taip.

PIRMININKĖ. Apie šitą jūs kalbate?

V. KURPUVESAS (VLF). Mes prašome išbraukti žodį „administracija“, nes ne administracija tvirtina savivaldybės biudžetą, o tą daro savivaldybės taryba, ir savivaldybės taryba yra atsakinga už žalos atlyginimą.

PIRMININKĖ. Komitetas?

A. PETKUS (TTF). Komiteto pirminė nuostata buvo nepritarti. Jeigu buvo pritarta ankstesniems siūlymams, jis yra susijęs, tada reikia pritarti.

PIRMININKĖ. Ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Galima. Dėkoju. Toliau Seimo narių V. Matuzo, E. Pupinio pataisa, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ir Seimo nario R. Žilinsko iš dalies pritarta. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto? Ir Seimo Teisės departamento pastabai komitetas irgi pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Galime priimti 7 straipsnį su visomis pataisomis? Dėkoju.

8 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime priimti 8 straipsnį? Priimtas.

9 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti? Priimtas. 10 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimtas. 11 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimtas. Dėkoju. Dėkoju pranešėjui.

Dabar dėl viso įstatymo projekto 4 – už ir 4 – prieš. Prieš – A. Rimas. Nėra. A. Stancikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš jau anksčiau kalbėjau apie tai, kad šitos įstatymo pataisos, kai numatomi, dabar nežinau, ar 12, ar kiek tų atvejų, kai apskritai detaliųjų planų nereikia rengti, labai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos ratifikuotą tarptautinę Orhuso konvenciją dėl visuomenės teisės dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su aplinka, ir gauti informaciją tiek priėmimo metu, tiek paskui turint teisę kreiptis į teismus. Tai yra pirma.

Antra, trumpai išvardysiu, kodėl aš manau, kad negalima pritarti šitoms įstatymo pataisoms. Visų pirma todėl, kad atsiranda tokie dalykai. Labai gaila, kad nebuvo galima kalbėti dėl atskirų pataisų. Iš tikrųjų, jūs įsivaizduokite, kad 500 gyventojų, tai yra gana nemažas kaimelis, ir jūs galbūt nusipirkęs kažkur vienkiemį, gal net nėra tų 500 gyventojų, iki 500, taip, jūs nusipirkote vienkiemį. Šalia jūsų kažkoks biznierius nusiperka 100 ha, išdalina po 10–15 arų ir be jokio detaliojo plano keičia pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ten galėjo būti miško paskirties žemė, bet jis taip ją pakeičia be jokio detaliojo plano ir pristato vienbučių arba dvibučių gyvenamųjų namų. Tai statybai nereikia detaliojo plano. Jūs, būdamas kaimynas, norėjęs galbūt vienatvės, staiga atsiduriate vidury mikrorajono. Tai yra pirma.

Antra pataisa, aš manau, iš principo negalima, tai yra J. Jagmino, tai apskritai su Viešųjų ir privačių interesų įstatymu labai šiurkščiai prasilenkianti pataisa. Ponas J. Jagminas pamiršta, kad jisai turi įsigijęs nemažą fermą paukštidžių, kiaulidžių ir taip toliau, ir taip toliau Varėnos rajone. Šita pataisa, kurią jisai siūlo, kad nereikėtų detaliųjų planų kaimo vietovėse atnaujinant gamybą anksčiau statytuose gyvulininkystės pastatuose, tai iš esmės jis padaro pataisą asmeniškai sau ir savo žmonai, nes šiuo metu ten yra konfliktas, yra 277 gyventojų parašai, teismas yra nutartimi apribojęs jam bet kokią veiklą, ir šitas žmogus dabar, kad nereikėtų derinti su šalia gyvenančiais žmonėmis, numato įstatymo pataisą grynai sau.

Na, kalbėdama toliau, galėčiau pasakyti, kad, be abejonės, toks sujaukimas, kuris šiuo metu įvyko, kai mes iš esmės, sakau, apribojom visuomenės galimybę dalyvauti ir numatėm aibę atvejų, kai iš tikrųjų be jokios informacijos pateikimo šalia gyvenantiems žmonėms bus galima vykdyti didelio masto veiklą, aš nekalbu apie kažkokią ma­žą, minimalią, nuo ko lyg ir buvo idėja šitų pataisų, apskritai kalbėkim, tai buvo su renovacija susijusios pataisos, dabar nukrypo toli nuo renovacijos ir iš esmės yra, na, nežinau…

PIRMININKĖ. Kolege, jūs kalbate daugiau kaip 2 min.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Bet negalėjau anksčiau pasisakyti. (Balsai salėje) Blogai, aš siū­lau nepritarti.

PIRMININKĖ. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš nelabai matau blogo. Aišku, čia pavardės išvardytos, bet aš nematau blogo. Daug žmonių kaime turi pastatėlius, kuriuos paėmė už pajus, fermas, galbūt kai kas turi ir iš tų žmonių, kurie ir sprendimus teikia, bet negi tie kiti žmonės kalti, kad kažkoks vienas taip pat turi fermų. Bet iš tikrųjų yra problema, kad tie pastatai visą laiką ten buvo, ten buvo vykdoma gamyba, o šiuo metu nevykdoma gamyba. Tai kodėl tie griuvėsiai turi stovėti, nebūti atnaujinami ir neturi būti panaudojami tai paskirčiai, kuriai jie buvo naudojami?

Taip pat nenorėčiau sutikti, kad iš tikrųjų žmonės… vien iš blogos pusės vertinti, kad pirks kažkur sklypus. Iš tikrųjų yra ir kita problema, kai mažuose kaimeliuose žmonės negali pasistatyti sau kažkokio pastato vien todėl, kad reikia išleisti tūkstančius litų planams ir panašiai. Iš to gyvena projektuotojai, bet tai yra nenaudinga kaimo žmogui. Lygiai taip pat ir kiti dalykai.

Gaila šiandien, kad neišėjo paprastesnis variantas, kai administracijos direktorius galėtų tvirtinti detaliuosius planus, kas būtų padėję verslui. Bet iš tikrųjų šis įstatymas vis tiek yra to­bulesnis, ir neturime į žmones žiūrėti vien iš tos pozicijos, kad jie kažką apgaus ar panašiai, paprasčiausiai jiems turime palengvinti. Galbūt kontroliuojančios institucijos, kurios prižiūri pačias statybas, turėtų griežčiau žiūrėti, kad ten būtų statoma tas, kas suprojektuota. Aš pritariu.

PIRMININKĖ. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, A. Stancikienės argumentai, kad Orhuso konvencija vis dėlto reikalauja kitokių sąlygų, ypač viešumo ir svarstymo su visuomene, yra labai rimti. Aš suprantu, kad yra dalykinių argumentų, apsunkinančių arba palengvinančių, tarkim, situacijas tam tikrose vietovėse, ką kolega E. Pupinis kalbėjo dėl kaimo specifikos arba kai kurių apleistų pastatų ir taip toliau. Bet šis įstatymas taikomas plačiai ir vienuose regionuose galima taip supaprastinti, kaip siūlė Edmundas, o kituose nieko neišeina. Taigi aš tikrai manau, kad mes taip skubiai svarstydami galime padaryti daug klaidų, todėl A. Stancikienės argumentai mane verčia susilaikyti dėl šio įstatymo.

PIRMININKĖ. V. Grubliauskas – už. (Triu­kšmas salėje)

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, aš suprantu…

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nešūkaukite!

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). …visi esame pavargę, vienas dalykas. Kitas dalykas, matyt, tikėtina, kad balsavimas, tikrasis balsavimas šiuo klausimu vyks kitą savaitę, ir balsuos, ko gero, tie kolegos, kurių šiandien čia salėje nėra, tačiau, matyt, jie perskaitys stenogramas, kuriose bus mūsų kalbos. Aš tikrai pasistengsiu labai trumpai.

Iš tiesų įstatymas, ko gero, nėra visiškai tobulas, tuo labiau kad toks specifinis įstatymas dėl daugelio sričių. Aš vis dėlto dėkoju kolegoms, kurie padėjo, sakykim, suvokė svarbą tų įstatymo strai­psnių, kurie vienaip ar kitaip reglamentuoja detaliųjų planų rengimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, kad vis dėlto buvo atsižvelgta, na, ne į visus, bet į dalį šitų argumentų ir mano siūlymų, kurie iš tiesų yra labai svarbūs. Jie tikrai atsiliepė į tai, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir jo veikla yra tikrai specifinė ir reikalauja operatyvių, kvalifikuotų ir koordinuotų vei­ksmų, priimant sprendimus visai valstybei strategiškai svarbiais klausimais.

Aš manyčiau, kad tikrai bent tie įstatymai arba ta įstatymų dalis, šio įstatymo dalis, kuri liečia konkrečiai detaliųjų planų rengimą, kalbant apie Klaipėdos uostą, strateginį valstybės objektą, bent iš dalies atliepia aktualijas, ir aš vis dėlto manyčiau, kad šis įstatymas tikrai yra svarbus, reikalingas. Negalima kalbėti apie kažkokius atidėliojimus. Jis ir taip ilgai užsilaikė stalčiuose, svar­stomas ir įvairiai derinamas. Manau, kad jis tikrai gerokai palengvins situaciją, supaprastins ją, bet neiškreips tos situacijos, kaip tai yra iki šiol. Taigi kviečiu tuos, kurie yra šiandien, ypač tuos, kurie bus antradienį, balsuoti už šio įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra išties gana sudėtingas, net, pasakyčiau, labai sudėtingas. Prisiminkime visas savavališkų statybų bylas ir visus tuos rezonansinius įvykius, susijusius su savavališka statyba. Šių savavališkų statybų gijos eina į Teritorijų planavimo įstatymą. Ar galime taip, po 12 val. dirbdami, dažnas arba kai kurie mūsų žmonės nesuvokdami, apie ką čia kalbama, priiminėti tokius sprendimus? Pavyzdžiui, aš gerbiu kolegę Au­reliją, įsiklausykim vien į jos žodžius. Galų ga­le jinai viena iš jūsų. Mes, opozicija, čia galbūt jūs galvojate, kad kitaip. Juk jinai kelia labai rimtus klausimus. Kaip mes dabar nedalyvaujant Seimo nariams, neįsigilinus… Žinoma, čia yra tokia iliuzija arba vizija, kad tie Seimo nariai, kurie gruodžio mėn. kurią nors dieną įsiskaitys stenogramas, išanalizuos… juk šito nebus. Tai aš siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui, grąžinti jį tobulinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Šimėnas – už.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia reikia nusiraminti, ne emocijomis čia drabstytis ir savo kolegei Aurelijai tą patį noriu pasakyti.

Visų pirma dėl tų senų pastatų, kurie yra kaimo vietovėse. Buvusieji gamybiniai arba gy­­vulininkystės kompleksai. Tai mes padarėme vieną išimtį, kad išskyrus saugomas teritorijas. Saugomose teritorijose iš tikrųjų mes nesiūlome šios len­gvatos. Dabar dėl to, jeigu ten bus atnaujinta ūkinė veikla, būtinas leidimas, vadinamasis TIPK’as, kuris nurodo, kiek ko ten turi būti auginama ir kaip turi būti prevencija daroma, jeigu ten atsiranda nauji gyvulininkystės kompleksai. Tai nesumeskime į tą pačią vietą teritorijų planavimo ir ūkinės veiklos vystymo.

Antras dalykas. Dėl to, ką čia kalbėjome apie Klaipėdos jūrų uostą. Yra atskiras straipsnis, kuris numato lengvesnes teritorijų planavimo sąlygas LEZ’ams, pramoniniams parkams ir Klaipėdos jūrų uostui. Taigi, jeigu šiandien kam nors nebuvo pritarta, tai Klaipėdos jūrų uostas telpa į aną straipsnį, todėl neišgyvenkite dėl šitų dalykų.

Be abejo, tai, kad šiandien mes grąžinome tvirtinimo tvarką savivaldybėms, yra vienas iš tokių esminių dalykų, kuris buvo siūlytas palengvinti. Tačiau nereikėtų čionai iš tikrųjų labai išgyventi, nes savivaldybių tarybos gali įgalioti administracijos direktorius tvirtinti detaliuosius planus. Taigi galima čia kalbėti daug, bet aš noriu dar vieną dalyką pasakyti, kad jau šiuo metu Aplinkos ministerijoje yra rengiamas visiškai naujas Teritorijų planavimo įstatymas, aš tikiuosi, jei­gu ne pavasario, tai rudens sesijoje mes jį gausime ir vėl viską nagrinėsime iš naujo. O iš esmės kiekvieną dieną, jeigu mes atidedame įstatymo priėmimą, gauname po 2, 3 jūsų pasiūlymus. Jūs pa­tys teikiate pasiūlymus, paskui atėję sakote, kad ne­galime priimti, nesuprantame. Tai sustokime vieną kartą arba mes pasakysime, kad visus jūsų pasiūlymus nuo šiandien atmesime, net nenagri­nėsime.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, visi kalbėjo. Bandome balsuoti. Bet taip, kaip matau, čia nėra 71. Kas už Teritorijų planavimo įstatymo pri­ėmimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, bal­suojate prieš arba susilaikote. Pabandykime. Petrai, pabalsuok.

Yra tiktai 54 Seimo nariai. Balsavimą atidedame geresniems laikams.

 

20.33 val.

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-660(3) (priėmimas)

 

Dabar yra dar lydintysis įstatymas – Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 29 straipsnio papildymo įstatymas. A. Petkus.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų tai yra lydintysis aktas. Kadangi buvo priimti esminiai pasiūlymai dėl detaliųjų planų tvirtinimo, vėl sugrąžinta… Taip, taip. Aš, kaip pranešėjas, pasinaudodamas Statuto 158 straipsnio 1 dalimi, prašau pertraukos, kad komitetas galėtų suredaguoti šitą įstatymą pagal Teritorijų planavimo įstatymo priimtas pataisas.

PIRMININKĖ. Labai ačiū. Labai logiškas ir teisingas pasiūlymas. Galime bendru sutarimu. Da­rome pertrauką iki antradienio, tada bus suredaguotas ir Teritorijų planavimo įstatymas, dėl kurio mes turėsime balsuoti. Tada bus ir priėmimas Vietos savivaldos įstatymo. Dabar P. Gra­žu­lis – dėl vedimo tvarkos.

P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos, ger­biamoji Pirmininke. Vis tiek jau pusę devynių, „Panorama“, frakcijos vardu, gavau net raštišką frakcijos seniūno sutikimą, prašyčiau kiekvieno kito svarstomo įstatymo pertraukos. Kai tik paskelbsite, kad toks įstatymas svarstomas, prašysiu frakcijos vardu, kad būtų balsuojama dėl pert­raukos.

PIRMININKĖ. Tai ką aš dabar turiu daryti? Gerbiamasis Petrai, tada budriai stebėk.

 

20.34 val.

Teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 551, 57, 61, 63, 64, 691, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 531, 532 straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1256(2) (svarstymas)

 

Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pa­keitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1256(2). Prašau, Petrai.

P. GRAŽULIS (TTF). Frakcijos vardu prašau, kad būtų daroma dėl šio įstatymo pertrauka iki ki­to posėdžio.

PIRMININKĖ. Frakcijos vardu?

P. GRAŽULIS (TTF). Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, susikaupiame ir balsuojame. Kadangi „Tvarka ir teisingumas“ prašo pertraukos iki kito posėdžio, tai kas už pertrauką, balsuojate už, kas prieš pertrauką, balsuojate prieš arba susilaikote.

Yra Teismų įstatymo pertrauka iki kito posėdžio. Prašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Gražuli, kadangi dėl jūsų šitos pertraukos darymo mums reikės dirbti 23 d. prieš Kūčias, tai aš manau, kad ir mūsų šeimos, ir mes visi atitinkamai atitinkamoje vietoje įvertinsime.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, susimąstykime, tikrai nenorėčiau, kad mes čia 23 d. dirbtume. Nedirbsime. Ačiū Dievui.

Lydintysis. Irgi pertrauka iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Ar mes galime, gerbiamasis Še­dbarai, Valstybės tarnybos įstatymą?.. Negalime. Čia yra įstatymai dvyniai, Teismų įstatymo pertrauka, tai ir Valstybės tarnybos įstatymo. (Balsai salėje)

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galima?

PIRMININKĖ. Taip. A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad P. Gražuliui visiškai nesvarbu, kas klostysis toliau valstybėje, pavyzdžiui, kas bus nuo sausio 1 d. su tuo pačiu Teismų įstatymu, kokios iš to kils problemos, kas bus su kai kuriais socialiniais įstatymais, kai negalės mokėti pensijų normaliai. Gerbiamasis Petrai, jeigu „Tvarka ir teisingumas“ yra toksai pagal jus, jeigu jūs negalite po pusės devynių dirbti, nes reikia kur nors leisti laiką linksmiau, taip ir supraskime tvarką ir teisingumą. Aš raginu jus atsitokėti, toliau turime dirbti ir padaryti pateikimus, kad galėtume antradienį normaliai, ne 23 d. ir ne gruodžio 24 d., priimti tikrai reikalingus sprendimus. Jeigu jūs nedarytumėte kliūčių savo begalinėm kalbom ir trukdymu elementariu, destrukcija, tai mes seniai būtume šiandien pabaigę visą darbą. Dabar jūs padarysite taip, kad ir nuo sausio 1 d. iš tikrųjų bus problemų su elektros įsigijimu žmonėms, ir nuo sausio 1 d. bus problemų su pensijų mokėjimu. Tai jūs išeikite ir pasakykite, štai aš, P. Gražulis, pasiekiau pagaliau, štai prašom, gerbiamieji, turime problemų. Jeigu taip matote savo Seimo nario atsakomybę, tai eikite, rytoj padarykite spaudos konferenciją ir viešai prisipažinkite – aš pasistengsiu, kad būtų daugiau chaoso.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielasis Andriau, išties būtų galima kartu padaryti rytoj spaudos konferenciją su jumis abiem. Aš sutinku, nes išties, negi jūs nežinojote, kas bus nuo sausio 1 d. Ko dar trūksta Vyriausybėje, ypač turint omeny Ministro Pirmininko tarnybą, ko dar trūksta koordinuojant veiksmus, kad negalima planuoti tų sprendimų, kuriuos reikia tikrai daryti? Manau, kad jūs kuo toliau, tuo labiau pamatote, jog kabineto parengti sprendimai yra labai nekokybiški. Manau, mes galime pirmadienį dirbti. Kodėl mes negalime padaryti posėdžio pirmadienį? Galime, gerbiamoji Pirmininke, tikrai galime. Ramiai, blaivia galva pirmadienį, antradienį, trečiadienį ga­lime padaryti posėdžius. Niekas nekliudo mums atsisakyti vienos dienos darbo su rinkėjais? Bet ne­sėdėkime dabar naktimis, kaip šiuo atveju. Aš siūlau padaryti rytoj su A. Kubiliumi spaudos kon­­ferenciją, o pirmadienį dirbti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, baigiame replikuoti. Gal dirbame toliau?

 

20.39 val.

Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektas Nr. XIP-1143(2) (svarstymas)

 

Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito atas­kaitos „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ rekomen­dacijų įgyvendinimo“ projektas Nr. XIP-1043. Pranešėja Audito komiteto vardu – A. Bilotaitė.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji ko­le­gos, tikiuosi, dar susikaupsime ir šitą klausimą kažkaip sugebėsime priimti. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir atitinkamai patobulino projektą. Kadangi Seimo nutarimo projektas buvo parengtas ir kai kurios jo nuostatos orientuotos į 2010 m. biudžeto įstatymo projekto rengimą, o šiuo metu Biudžeto įstatymas jau yra priimtas, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė tam tikrų pastabų po svarstymo. Audito komitetas joms pritarė ir siūlo Seimo nutarimo projekto 1 strai­psnio 4 punktą išdėstyti taip: „Vykdant 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, apriboti institucijų išlaidas savireklamai.“ Seimo nutarimo projekto 1 straipsnio 5 punktą siūloma išbraukti. Taigi prašome pritarti šiam Seimo nutarimo projektui.

PIRMININKĖ. P. Auštrevičius – Užsienio reikalų komiteto vardu.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Užsienio reikalų komitetas svarstė klau­simą spalio 23 d., kiek ankstesnę valandą negu dabar, ir sprendimas yra šis: „Siūlyti pagrin­diniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.“ Tiek žinių. Visi balsavo už, nė vienas – prieš, taip pat nė vienas nesusilaikė. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti užsirašė M. Zasčiurinskas. Mečislovai, prašom į tribūną. Taip, prašom, Kęstuti.

K. DAUKŠYS (DPF). Galima? Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, premjere, čia šis klausimas apie ką? Čia be šito klausimo svarstymo Seime šiandien 21.00 val. Lietuvoje sausio 1 d. nepatekės sau­lė, nebus pensijų ir nebus elektros energijos? Taip? (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kęstuti, jūs ne tuo adresu. Teikėja yra Audito komiteto pirmininkė Seimo narė L. Graužinienė.

K. DAUKŠYS (DPF). Mes ne apie teikėją, o apie premjero pasakymą, kad kas nors atsitiks, jeigu mes ko nors nesvarstysime. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ar galite patylėti? Dabar kalba M. Zasčiurinskas. Dalyvauja diskusijoje. (Triu­kšmas salėje)

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, ir mes susidūrėme su kolizija. 21 val., mes prieš tai kalbėjome apie darbo planavimą ir dabar šis klausimas išties yra pats svarbiausias. Jeigu jūs skelbiate svarstymą, man nekalbėti tuo klausimu, kur betiksliai švaistomos lėšos, tikriausiai negalima. Jeigu dauguma nuspręstų atidėti šio klausimo svarstymą į kažkurią kitą dieną, tai būtų priimtina tikriausiai visiems. Todėl, gerbiamieji kolegos (ar aš galiu, gerbiamoji Pirmininke, pasiūlyti atidėti klausimą, ar ne), aš ir siūlau atidėti šio klausimo svarstymą, kad būtų galima išdėstyti tą visą problematiką, esant kitai auditorijai, visų pirma ne tokiai nuvargusiai, kad žmonės suprastų, apie ką mes kalbame, nes čia yra ne vienas šimtas tūkstančių litų. Aš siūlau atidėti šio klausimo svarstymą. Ačiū. Atsiprašau, frakcijos vardu, nebaigiau sakinio.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš dar frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu. Ne­manau, kad čia tikrai saulė, nugrius dangus, kad čia mes neapsvarstysime.

PIRMININKĖ. Aš tik noriu dar vieną sakinį pasakyti. Seimo nario darbas yra neribojamas. (Bal­sas salėje: „Tai dirbsime visą parą.“) Taip, galima ir taip. Bet kadangi yra dviejų frakcijų prašymas, taigi balsuojame. Kas už tai, kad padarytume svarstymo pertrauką iki kito posėdžio Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ rekomendacijų įgyvendinimo“. Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Tai penktadalis. Aritmetikos nemokate.

20.46 val.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 7, 8, 9, 10, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1526, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1527, Pensijų kaupimo įstatymo 9, 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1528, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1529, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1530 (pateikimas)

 

Gerbiamieji kolegos, paketas 2-7a, 2-7b, 2‑7c, 2-7d, 2-7e, – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 7, 8, 9, 10, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Į tri­būną kviečiu viceministrę Audronę Morkūnienę. (Balsai salėje)

A. MORKŪNIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Re­s­pu­blikos… (Triukšmas salėje) Ar galėčiau kal­bė­ti?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, viceministrė kalba, aš nesuprantu, kodėl toks triukšmas salėje? Gerbiamasis Jurgi, gerbiamasis Zasčiurin­skai! Tyla! Kalba A. Morkūnienė. Ji jau tris sakinius pasakė, jūs net negirdėjote.

A. MORKŪNIENĖ. Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tiesų Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Sei­mui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, taip pat to paties Socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektą, taip pat tuo pačiu paketu Pensijų kaupimo įstatymo 9, 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo pro­jektą, taip pat Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Visi šie įstatymų projektai yra susiję, jie siekia vieno tikslo, kad draudėjai nuo sausio 1 d. galėtų ir privalėtų teikti „Sodrai“ duomenis apie priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas nebe kas ketvirtį, bet kas mėnesį. Tai įgalintų ne tik operatyviau apdoroti informaciją „Sodroje“, bet ir skirti išmokas, atitinkamai atsižvelgiant į patį artimiausią laikotarpį, kada reikia padengti tas netektas pajamas. Jau dabar dauguma darbdavių teikia „Sodrai“ informaciją elektronine sistema, elektronine deklaravimo sistema. Ir tokiu būdu, jeigu būtų teikiama kas mėnesį, draudėjams nebereiktų formuoti atskirų ketvirtinių ataskaitų, būtų išvengiama popierinių pažymų, ko dabar reikia, nes nėra žinomos mėnesio sumos. Tomis pažymomis kartais nau­dojasi ir kitos valstybinės institucijos. To būtų išvengiama, būtų apsikeičiama duomenimis tarp valstybinių institucijų, sakykime, savivaldybių pa­ramos skyrių. Tokiu būdu tikrai administracinė na­šta mažėtų.

Kodėl teikiamas šis projektas skubos tvarka, prašoma svarstyti skubos tvarka, iš tiesų įsigaliojus laikinajam Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymui reikia žinoti paskutinio mė­nesio uždarbį, mokant pensijas dirbantiems pensininkams. Taigi prašytume tiems visiems projektams pritarti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūsų no­ri paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas. Tai klauskite jau dabar, Mečislovai. Ar klausiate, Mečislovai? Klausia klausia. Gerai.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, pirmiausia turiu pasakyti dėl vedimo tvar­kos. Šie klausimai gana sudėtingi, ne taip, kaip čia gerbiamoji viceministrė išdėstė, kad čia yra formalus klausimas, kiekvienas klausimas yra atskiras ir galima kalbėti.

PIRMININKĖ. Čia yra tik pateikimas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, pateikimo metu kalbėti „ogulniai“ apie visus įstatymus yra nekorektiška. Prašyčiau pristatyti kiekvieną projektą atskirai. Kas nori paklausti dėl kiekvieno ir po to svarstyti, o ne „ogulniai“. Čia klausimas juk apie pinigus! O ne taip, kaip čia dabar išdėstė mums, kad čia techniniai klausimai. O už jų slypi pinigai.

PIRMININKĖ. Ar jūs jau paklausėte?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš nepaklausiau, aš siūlau, kaip turėtų…

PIRMININKĖ. Bet viceministrė visus pristatė taip, kaip pristatė. Ir dabar jūs turite teisę klausti iš kurio norite klausimo.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš noriu paklausti iš visų šitų klausimų, bet man netinka toks pristatymas, koks dabar yra. (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ. Tada klausia V. M. Čig­rie­jienė. Nėra. A. Dumčius. Nėra. A. Sysas. Nėra. V. P. Andriukaitis. Yra. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, aišku, čia yra ne tik techninis klau­simas. Šiuo atveju, jeigu mes dabar pažiūrėsime pervedimus privatiems pensijų fondams, pirmiau buvo kas ketvirtį, dabar išeis kas mėnesį.

Dabar aš noriu paklausti. Pinigų ir taip trūkta, tai kodėl mes šitame kontekste, manydami, kad čia yra techninis klausimas, darome labai aiškų gestą privačių pensijų fondų link, kai tuo tarpu dir­bantiems pensininkams trūkta pinigų ir nor­maliems pensininkams trūksta pinigų, ir „Sodrai“ trūkta pinigų. Jūs turėdavote kas ketvirtį galimybę, dabar jūs jos neturėsite. Kaip tai suprasti?

A. MORKŪNIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad visos pensijų kaupimo įmokos yra kaupiamos atskiroje sąskaitoje ir „Sodra“ neturi teisės jomis naudotis. Ar iš tos sąskaitos bus pervedamos sukauptos sumos kas ketvirtį, ar kas mėnesį, jos vis vien pagal Pensijų kaupimo įstatymą yra neliečiamos, taip sakant, atskirtos nuo „Sodros“ biudžeto.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus, viceministre. Galite grįžti į savo vietą. O dabar vienas – už, vienas – prieš dėl visų. V. V. Margevičienė – už. Prašau.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamajai Seimo Pirmininkei. Noriu padėkoti gerbiamajai viceministrei už kantrybę, nes iš tikrųjų tiek išsėdėti ir tiek išklausyti, kas čia vyko, tai tikrai yra labai sudėtinga.

Pirmiausia bus palengvinimas draudėjui, nes bus aiškiau, kaip priskaičiuotos įmokos bus kas mėnesį pervedamos į „Sodrą“. Tai bus daug aiškiau, ir elektroninė draudėjo aptarnavimo sistema, kuri jau yra įrengta ir kuria jau dabar galėtume naudotis, tai bus daug paprasčiau negu ketvirtinis atsiskaitymas, kuris yra dabar.

Taip pat įstatymo projektu yra siekiama pašalinti socialinio draudimo įmokų bei sveikatos draudimo mokėjimo periodiškumo neatitikimą. Dėl to, gerbiamieji kolegos, kad ir labai vėlus metas, bet siūlau pritarti šiems įstatymams, nes jie tikrai palengvins darbą ir bus galima kas mėnesį gavus įmokas greičiau atsiskaityti su pensininkais. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Čia išties lazda yra dviem galais. Visų pirma aš nežinau, ar yra tos kompiuterinės elektroninės programos, čia reikėtų gauti atsakymą. Antras dalykas – gerbiamoji viceministrė teisingai paminėjo, kad sąskaitos laikomos atskirai, tačiau jos laikomos ketvirtį, didesnė pinigų suma laikoma, ir šiuo atveju yra palūkanų ir visos kitos problemos. Ir taip pat yra dar kitų problemų, apie kurias mes pašnekėsime jau komitete. A. Sysas iškels tas problemas. Aš nekalbu ir apie tai, kad tokią rimtą problemą mes svarstome štai tokiu būdu, tarsi nebuvo žinoma, jog priėmus tokias pataisas laikinajame įstatyme staiga mes su ta problema susidursime. Dovano­ki­te, bet labai nesolidžiai viskas atrodo. Aš tikrai susilaikysiu dėl šito pateikimo, nors tas susilai­kymas dabar kol kas neturi lemiamos reikšmės, bet aš manau, kad svarstydami šitą visą įstatymų paketą mes turėsime dar labai daug rimtų diskusijų. Ačiū.

PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – dėl vedimo tvarkos.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš dėl vedimo tvarkos. Aš, gerbiamoji Pirmininke, iškart norėjau paprašyti ir dabar prašau frakcijos vardu daryti šito viso komplekso svarstymo pertrauką.

PIRMININKĖ. Pateikimas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, pateikimo stadijoje.

PIRMININKĖ. Prašau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pertraukas galima daryti bet kuriuo klausimu. Todėl aš prašau daryti pertrauką M. Za­sčiurinsko pasiūlytu klausimu iki kito posėdžio. Gal jis pagalvos ir tada pasiūlys.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau nebejuokauti ir Mečislovui, ir A. Kubiliui, ir balsuojame po pateikimo. Visos pro­cedūros yra įvykusios. Man atrodo, daug greičiau pabaigsime darbus negu čia svaidydamiesi. Aš kviečiu balsuoti. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate įstatymų projektams Nr. XIP-1526, Nr. XIP-1527, Nr. XIP-1528, Nr. XIP-1529 ir Nr. XIP-1530, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susi­laikote.

Balsavo 49 Seimo nariai: už – 40, prieš – 3, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIP-1526, Nr. XIP-1527, Nr. XIP-1528, Nr. XIP-1529, Nr. XIP-1530 yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 22 d. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti Vyriausybės skubos tvarkai? Galime. Dėkoju.

Dabar replika po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Aš norėčiau, kad gerbiamasis M. Zasčiurinskas su gerbiamuoju A. Ku­biliumi susitartų dėl pertraukų, kada jie kartu daro, ir mes tada maloniai balsuotume už viską.

PIRMININKĖ. Ačiū, Kęstuti, už gerą pa­siūlymą.

V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu jums padėkoti, kad balsavote, nes rytoj Socialinių reikalų ir darbo komitetas, noriu patikinti V. P. Andriukaitį, kad tikrai gerbiamasis A. Sysas ir mes visi atsižvelgsime į visas Teisės departamento pataisas, pataisysime. Ir aš manau, kad kadangi pensijas reikia mokėti kas mėnesį, žmonės šito laukia, tai labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Graži gaida. Darbą tęsiame toliau.

 

20.58 val.

Įstatymo „Dėl Valstybių, dalyvaujančių Daugianacionalinėje nuolatinės parengties greitojo reagavimo brigadoje Jungtinių Tautų operacijoms, susitarimo dėl jų pajėgų statuso denonsavimo“ projektas Nr. XIP-1404 (pateikimas)

 

Darbotvarkės 2-8 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-1404. Pateikimas. Kviečiu į tribūną R. Juknevičienę – krašto apsaugos ministrę.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nevarginsiu jūsų ilgais pateikimais. Tiesiog baigėsi vienos svarbios sutarties laikas. Visos joje dalyvavusios valstybės atsisako to, sutarę yra atsisakyti, ir mums reikia atlikti tiktai labai paprastą formalumą. Kadangi Seime buvo pritarta šitam projektui, tai dabar reikia tiesiog denonsuoti. Yra Prezidentės dekretas, yra Vyriausybės siūlymas, yra visos procedūros atliktos. Rei­kia tiesiog tai padaryti, ir tiek.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia jūsų M. Zas­čiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji ministre, klausimas mano labai paprastas ir aiškus: kiek šis susitarimas iš visų šaltinių kainavo Lie­tuvai?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Negaliu dabar pasakyti. Svarstant galėsiu pasakyti. Nuo 2007 m. buvo mokama 50 tūkst. eurų metinė įmoka ir buvo skiriami 7 nenuolatiniai štabo karininkai. Aš noriu pasakyti, kad Lietuva prisijungė 2002 m. Kai jūs buvote Vyriausybėje viceministru, taip pat šitas projektas veikė.

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Aš gal ne visai nugirdau, gerbiamoji ministre, o dėl ko mes dabar turime nutraukti?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėl to, kad bai­gėsi jisai. Tiesiog išsiskirstė valstybės narės.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Ministre, ačiū jums. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Dėkoju. Taigi po pateikimo pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIP-1404. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siū­loma svarstyti pavasario sesijoje.

 

21.00 val.

Įstatymo „Dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos pakeitimo aktų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-1073 (pateikimas)

Dar vienas įstatymo projektas – įstatymo „Dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos pakeitimo aktų ratifikavimo“ projektas. Kviečiu viceministrą Rimvydą Vaštaką.

R. VAŠTAKAS. Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Labas vakaras, gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai. Noriu jums pateikti įstatymo „Dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos pakeitimo aktų ratifikavimo“ projektą. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų pakeitimai, kurie yra įvykę, apima nemažai pakeitimų, tačiau dauguma iš jų yra procedūrinio pobūdžio. Ir jeigu jums teko susidurti, tai Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, tai yra tarptautinė organizacija, kuri vienija per 170 pasaulio valstybių ir reguliuoja vieną iš labai svarbių kartu ir Lietuvai priklausantį pasaulio turtą, t. y. dažnius. Šios organizacijos pa­skutiniame susirinkime buvo padaryta nemažai įstatų pakeitimų, daugiausia susijusių su vidiniais procedūriniais dalykais. Tai, pavyzdžiui, anksčiau konvencijos ir susitikimai vykdavo, arba buvo šau­kiami, kas dveji arba treji metai, o šiuo metu yra pakeista, kad vyktų rečiau, t. y. kas treji arba ketveri metai, kad visos šalys galėtų turėti daugiau laiko aptarti dažnio ir kitas telekomunikacijos problemas. Taip pat šiuose pakeitimuose kai kurie klausimai yra susiję su finansais, taip pat proce­dū­ri­niai. Anksčiau buvo galima pateikti prašymus dėl mokesčių mokėjimo dydžių nustatymo ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki nustatytos aukščiausios plenarinės konferencijos pradžios die­nos. O pagal dabartinį variantą siūloma, kad būtų pateikiama ne vėliau kaip likus 4 savaitėms, t. y. sąlygos šiek tiek griežtinamos.

Yra ir kitų pakeitimų. Pavyzdžiui, konvencijos 2 straipsnyje dėl rinkimų buvo nustatyta, kad generalinis sekretorius, jo pavaduotojas bei biurų direktoriai pradeda eiti pareigas konferencijos jų išrinkimo metu nurodytomis datomis. O dabar pa­keitimas yra toks, kad išrinkimas kitai kadencijai reiškia, kad galima rinkti tik antrai kadencijai, ne­atsižvelgiant į tai, ar jos eina iš eilės, ar ne. Yra ir daugelis kitų pakeitimų, tačiau, kadangi jie yra procedūriniai, o dirba Seimas, matau, tikrai jau labai ilgai, gal aš jų dabar visų neskaitysiu, bet jeigu turėsite klausimų, į juos atsakysiu. Tik galiu jus patikinti, kad tai yra susiję su vidinėmis proce­dūromis, ir jos šiuo atveju naudingos ir Lietuvai, ir jokių grėsmių nenumato. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti nori V. Val­kiūnas. Prašau, Valdemarai.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Ar šis įstatymas neprieštaraus Briuselio teisei, nes pagal naują Lisabonos sutartį bus kaip viena valstybė, kaip tada bus tas pasiskirstymas?

R. VAŠTAKAS. Iš tiesų tai neprieštaraus Europos Sąjungos teisės aktams, kadangi šita tarptautinė organizacija šiandien apima gerokai daugiau pasaulio valstybių, o Europos Sąjungos šalys įeina į šitą organizaciją kaip lygiateisės narės ir, ganėtinai aktyviai dalyvaudamos, sprendžia viso pasaulio radijo dažnių problemas ir paskirstymą. Tai manyčiau, kad ta organizacija ir tie pasikeitimai, kurie čia vyksta, padės labiau veikti Europos Sąjungos nariams šituos dokumentus ir šio, vadinkime, labai svarbaus ir ateityje ypač tapsiančio svarbaus turto paskirstymą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Jonai, kadangi prieš nėra norinčių, dėkui. Ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1073? Dėkui, pritarta. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Šiandien visi darbotvarkės klausimai baigti.

Yra Seimo narių pareiškimų, bet pirmiausia aš noriu jums pateikti informaciją. Kadangi šiandien tikrai buvo paprašyta daug pertraukų, todėl pirmadienį plenarinis posėdis bus nuo 15 iki 18 val. Ką tiktai buvo apklausta valdyba, ir tai bus ne­numatytas posėdis. Ir trečiadienį, gruodžio 23 d., nenumatytas posėdis nuo 12 iki 15 val. Nenumatyti posėdžiai. O eilinis posėdis – gruodžio 22 d. (Balsai salėje) Taigi toliau, gerbiamieji kolegos, yra dar pareiškimų. Konkrečiai – teikimas dėl įsirašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių su Saudo Arabijos Karalyste grupę. „Vadovaudamiesi Seimo statuto 81 straipsnio 3 dalimi, prašome informuoti Seimo narius apie mūsų iniciatyvą sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių su Saudo Arabijos Karalyste grupę.“ Pasirašo Seimo nariai R. J. Dagys, G. Navaitis ir K. Daukšys. Įsirašymas į grupę šių metų gruodžio 17 d., pabaiga – šių metų gruodžio 21 d. Posėdžių sekretoriate. Grupės pirmasis posėdis – gruodžio 21 d. posėdžių salėje, atsiprašau, 22 d. posėdžių salėje 14 val. Dabar kviečiu į tribūną V. P. Andriukaitį pareiškimui. (Balsai salėje) Posėdis nebaigtas, prašom nevadovauti, ką man reikia daryti toliau.

 

21.07 val.

Seimo narių pareiškimai

 

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti trumpą pareiškimą. Jis yra susijęs su istorine data mūsų istorijoje – būtent su 1926 m. gruodžio 17 d. perversmu.

„1926 metų gruodžio 17-oji – Lietuvos Respublikos Seimas posėdžiauja iki vėlyvos nakties. Į Seimo salę įsiveržia kariškiai, posėdis nutraukiamas. Tautininkai ir krikščionys demokratai įvykdo teisėtos, demokratinės valdžios nuvertimo operaciją. Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius izoliuojamas, Lietuvos Respublikos Sei­mas paleidžiamas, valdžia pereina kariškių remiamam tautininkų lyderiui Antanui Smetonai. Vėliau krikščionys demokratai atsiribos nuo perversmininkų, pereis į opoziciją, bet demokratijos naktis ilgam – iki 1990 metų kovo 11-osios dienos – apgaubs Lietuvos politinį gyvenimą.

Šiandien tą datą prisimename neatsitiktinai. Lietuvos Respublikos Seimo autoritetas – labai su­menkęs, pasitikėjimas daugiapartine demokratine sistema – kritęs, rinkėjų aktyvumas – žemas, tvirtos rankos ilgesys dalyje visuomenės – gana išreikštas. Iš 1990–1993 metų laikotarpio galima atsiminti, kad būta atvirų (šiuo atveju – S. Sto­mos) pamąstymų „Lietuvos aide“ apie perversmų legitimumą, buvo išėjimų į mišką, buvo bombelių, bet tuomet visuomenės nusiteikimas ginti demokratiją buvo kur kas aktyvesnis. Šiandien išgyvena­me ryškų demokratijos deficitą, Lietuvos Respublikos Seimo langų daužymą, nepagar­bą Konstitucijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms žmogaus teisėms: teisei į darbą, sąžiningą at­lyginimą už darbą, teisei į mokslą ar paramą senatvėje. Šis labai prieštaringas politinis fonas įpareigoja mus sugrįžti prie pagarbos Konstitucijai ir įstatymams, prie demokratinių žmogaus teisių ir vertybių įgyvendinimo, ieškoti plataus sutarimo sprendžiant pagrindines šalies problemas, sugrąžinti visuomenei pasitikėjimą demokratine šalies sistema. Tebus šie siekiai visada aktualūs, kad negrįžtų 1926-ųjų gruodžio 17-osios demokratijos naktis.“ Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pareiškimų nėra. Taigi registruojamės. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 25 Seimo nariai – patys ištvermingiausi, patys atspariausi. Labai jums ačiū. Saldžių sapnų. Pailsėkit ir tada rytoj gražiai susirinksit į komiteto posėdį. Labai jums ačiū. (Balsai salėje) 2009 m. gruodžio 17 d. plenarinis vakarinis posėdis baigtas.

 

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.