LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 161

STENOGRAMA

 

2009 m. gruodžio 17 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA

 

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas. Pradedame 2009 m. gruodžio 17 d. plenarinį posėdį.

 

10.02 val.

Seniūnų sueigoje patikslintos 2009 m. gruodžio 17 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas

 

Pirmas klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite kokių nors pasiūlymų? P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF*). Gerbiamoji Pirmininke, kadangi nepraėjo nuo išvadų dėl nepilnamečių ap­saugos nuo neigiamo informacijos poveikio 48 val., tai prašyčiau šitą klausimą iš darbotvarkės išbraukti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tai yra svarstymo tęsinys ir šita nuostata negalioja. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Galime. Dėkoju. Darbotvarkei pritarta. Na, o dabar registruojamės.

 

10.04 val.

Kelių transporto kodekso 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 171, 18 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1002(3)ES (priėmimo tęsinys)

 

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, ypač frakcijų seniūnai, būtų malonu, kad Seimo nariai atvyktų į posėdžių salę, nes vien tik priėmimai. Pirmasis klausimas, yra likęs tik balsavimas, yra Kelių transporto kodekso 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 171, 18 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas ir balsavimas. Kas už tai, kad įstatymas Nr. XIP-1002(3) būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Deja, balsavo tik 51 Seimo narys, o užsiregistravo 52. Balsavimas dėl šio klausimo dar atidedamas.

 

10.06 val.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1267(3) (priėmimas)

 

Toliau darbotvarkės 1-3 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-1267(3) – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kas vietoj A. Matulo? V. M. Či­g­rie­jienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Sei­mo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po projekto Nr. XIP-1267(3) svarstymo Seime buvo gauti Seimo nario J. Veselkos pasiūlymai ir grupės Seimo narių: V. M. Čigriejienės, V. V. Mar­ge­vičienės, A. Matulo, L. Karaliaus, pasiūlymai. Sveikatos reikalų komitetas gruodžio 4 d. posėdyje apsvarstė šiuos pasiūlymus ir bendru sutarimu nepritarė Seimo nario J. Veselkos pasiūlymams, bet pritarė grupės Seimo narių pasiūlymams, pagal kuriuos leidžiama prekiauti gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, kurio tū­rinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 %, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais kioskuose iki 2011 m. sausio 1 d. Vėliau, tai yra gruodžio 8 d., buvo gauti grupės Seimo narių B. Paužos, J. Juozapaičio, E. Žakario, J. Veselkos, J. Ramono, V. P. Andriukaičio pasiūlymai projektui Nr. XIP-1267(3). Sveikatos reikalų komitetas 2009 m. gruodžio 15 d. posėdyje apsvarstė šiuos pasiūlymus ir jiems nepritarė, nes ankstesniame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje bendru sutarimu buvo pritarta leidimui prekiauti gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 %, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais kioskuose iki 2011 m. sausio 1 d. Seimo kan­celiarijos Teisės departamentas pastabų projektui neturi. Vienbalsiai buvo priimta.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Nepabėkite, gerbiamoji profesore. Dabar J. Veselka pristato savo pa­tai­są 1 ir 2 straipsniams. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Prašau, tai prašau, kad aš dabar nebeatsimenu… A, yra, va… Gerbiamieji kolegos, pastaba tokia. Kaip jūs girdite, A. Ma­tulas intensyviai kariauja prieš alkoholikus, įvairiais būdais: tai ikipiet kioską uždaryk, tai popiet atidaryk, tai 35 laipsnių gali gerti, tai 12 laipsnių, tai 0,7 laipsnių. Ir visą laiką daugiausiai ką mes svarstome visose sesijose – tai kovojame prieš al­ko­holizmą. Tai mūsų pasiūlymas yra paprastas: per pusę metų prekybininkams pasiruošti ir leisti jiems prekiauti tik stacionarinėse girdyklose, o jokių kitokių prekių ten neturi būti. Ne taip, kaip dabar: nueini pirkti dešros, eini per parduotuvę – tokie gražūs buteliai stovi ir – paimi, palūžti. Ir taip girdoma yra. Todėl mūsų labai paprastas – išspręskime vieną kartą galutinai šitą, kad nebūtų palūžusių. Mes siūlome perkelti prekybą alkoholiu kaip moderniose Europos Sąjungos valstybėse, kurios įveikė alkoholizmą, išspręsti šitą dalyką taip, kaip atitinka transnacionalinės integracijos kriterijus. Siūlau ne tiek plepėti, kiek realų žingsnį žengti – nuo kitų metų liepos 1 d., kad būtų išimtas iš prekybos alkoholis iš visų parduotuvių, o jose beveik visose jau yra.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbia­masis Juliau.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, minutę. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys J. Veselkos pasiūlymą?

Nėra 29 Seimo narių palaikančių. Taigi šita pataisa nenagrinėjama. Toliau yra…

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėčiau jam truputį atsakyti. (…) užregistruotas.

PIRMININKĖ. Nieko jūs negalite atsakyti. Seimo narių V. M. Čigriejienės, V. V. Margevi­čie­nės, A. Matulo, L. Karaliaus, Č. Juršėno, D. Mi­kutienės, G. Navaičio, E. Klumbio, R. Ba­škienės, B. Vėsaitės, S. Bucevičiaus, A. Syso pataisa, kuriai komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Tai yra datos nukėlimas.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Iki sausio 1 d.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas pristatote šitą pataisą? Čigriejiene, gal jūs? Prašom pristatyti.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš galiu pristatyti. Mes įvertinome situaciją Seime, kad buvo pritarta ir pataisai dėl to, kad galima prekiauti gėrimais, alumi kioskuose neribojant laiko, mes manome, kad tai yra blogai, ir stumiamas įstatymas dėl prekiavimo kioskuose iki 2 metų, pasirinkome vidurkį – vienus metus. Todėl siūlome atsižvelgti į tai, ypač į jaunimą, kada alkoholiniais gėrimais svaiginasi vakarais, parduodama nepilnamečiams, ir ši pataisa, man atrodo kaip tik… Jie turėjo laiko dar iki šio laiko apsispręsti, o dabar jie galės apsispręsti puikiausiai – vieni metai yra tas laikas, kada bus galima pasiruošti, ir kioskuose galima ne tik alumi prekiauti, bet galima prekiauti maisto produktais, mėsos produktais, daržovėmis ir lygiai tą patį gauti. Todėl taip siūlome.

PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys grupės Seimo narių pasiūlymui?

Yra 30 Seimo narių. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar vienas – už, vienas – prieš pataisą. Už – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad šis sprendimas, pratęsimas metams yra logiškas, nes turime tikrai sunkią ekonominę situaciją. Noriu paaiškinti, kad alkoholio pre­kybai, tam, kad gautum licenciją, reikalingas UAB’as. Šiems žmonėms neleidus prekiauti, tiesą sakant, jiems tada atkrinta reikmė registruoti uždarąją akcinę bendrovę ir užtenka tik prekybos liudijimo, verslo liudijimo. Tai reiškia, kad jie sam­dys mažiau žmonių. pratęsimas metams laiko su ta viltimi, kad krizė baigsis, yra labai logiškas. O gal per šį laiką žmonės vietoj kioskų pasistatys parduotuvėles arba tie kioskai bus perkrikštyti, jeigu tikrai jiems būtų duotas leidimas šitą padaryti. Manau, metų visiškai pakanka žmonėms persitvarkyti be didelių ekonominių pasekmių.

PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš pataisą.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, ar mes čia Seime nieko nesusigaudome? Juk buvo aiškiai pasakyta, kada jiems bus nutraukta. Bet jie neturi kitos išeities. Jų vienintelis šansas, kad jie ten dar alaus turi. Visi sakome: rinkos ekonomika. Iš tikrųjų rinkos ekonomika ypač veikia prekybos srityje. Buvo „terbelninkų“ amžius, išstūmė, kioskininkų amžius, išstūmė. Dabar atėjo stambūs pre­kybos centrai. Tai mes administracinėmis priemonėmis, ne rinkos, o administracinėmis priemonėmis norime atimti iš kioskų teisę prekiauti, bet visi kiti turės teisę prekiauti tomis pačiomis sąlygomis. Praeis metai, ateis kokie nors lobistai, pasakys – dar metams, nes vėl mes pavargę. Arba sprendžiame tą problemą, kaip mes siūlėme, arba, atleiskite, negalima skriausti pačių mažiausių. Alkoholizmas kyla ne dėl kioskų. Ten degtinės nėra, ten tik „pachmielkai“ gali nusipirkti. Todėl, gerbiamieji kolegos, nevaidinkime, kad nesuprantame, ką darome. Nuolatos eina ir eina lobistai dėl alkoholio. Todėl siūlau (labai gerą sprendimą priėmėme) neriboti. Kai pereisime prie specializuotų parduotuvių, visi pereis. O ne taip – iš pradžių užsmaugiame smulkius, padedame stambiems ir jokios rinkos ekonomikos. Susirenka „chebra“ ir nutaria: tau nebeleisime prekiauti, nes tu per smul­kus. Todėl siūlau nepritarti. Yra nulinis variantas, konkurencinis variantas, ir stambūs tinklai išstums tuos kioskus.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas pritariate grupės narių pataisai, kad pratęstume iki 2011 m. sausio 1 d., balsuojate už, kas nepritariate pataisai, balsuojate prieš arba susilaikote.

Pataisai yra pritarta. Dėl vedimo tvarkos A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke, aš tik labai prašyčiau, ilgokai stoviu, ne toks ir smulkus esu, gal pastebėtumėte. Aš norėjau pasakyti, kad jeigu būtume išgirdę, tai svarstymo stadijoje Seimas buvo apsisprendęs neriboti ir pakeisti tvarką, leisti kioskuose prekiauti nenustatant baigtinio termino. Tai yra neapsibrėžiant nei metams, nei dvejiems. Bet aš tą norėjau pasakyti prieš…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, čia ne dėl vedimo, o dėl esmės. Bet tai buvo svarstymo stadija. O…

A. ENDZINAS (LSF). Pagal tą pristatymą, kurį dabar pasakė gerbiamoji Pirmininkė, to nebuvo galima suvokti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, dabar yra priėmimo stadija ir kolegė komiteto vardu aiškino. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Pir­mininke, būtent dėl vedimo tvarkos. Aiškinant pataisas, privalu pasakyti, kaip Seimas apsisprendė, nes dabar kyla klausimas, kokiu būdu komitetas pakeitė po svarstymo… pritartai Seimo pozicijai? Dabar mano klausimas grynai dėl vedimo tvarkos. Turėjo būti paaiškinta, kad taip Seimas buvo apsisprendęs.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs puikiai išmanote Statutą. Čia buvo pataisos! Pristatomos naujos pataisos… (Balsai salėje) Ar galima pasakyti? Ar kada svarstomi alkoholio klausimai, tai yra tiek reikšminga Seimui, kad, atrodo, neturime ką daugiau veikti? Aš noriu pasakyti. Pasiskaitykite Statutą. Svarstymo stadija pasibaigė. Nuo svarstymo iki priėmimo stadijos Seimo nariai gali registruoti pataisas ir tos registruotos pataisos yra apsvarstytos komitete. Toliau Seimas tas pataisas… Dabar mes balsavome ir apsisprendėme dėl pataisų, kurios buvo užregistruotos jau priėmimo stadijoje. Taigi viskas procedūriškai yra padaryta teisingai. O dabar kviečiu V. M. Čigrie­jienę atgal į tribūną. (Balsai salėje) Baigti po­kalbiai ir yra dar Seimo narių registruotos pataisos, tai yra B. Paužos, J. Juozapaičio, E. Žakario, J. Ve­selkos, J. Ramono, V. P. Andriukaičio. Prašom pristatyti, gerbiamasis Pauža, savo pataisą. Ar yra B. Pauža? (Balsai salėje: „Yra!“) Gerbiamieji kolegos Olekai, Vėsaite, prašom atsisėsti, aš net žmogaus salėje nematau.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano pataisa yra tokia, kad neviršijančių 8,5 % alaus ir (trumpinu) tų kitų iki 2012 m. sausio 1 d. Kitaip sakant, dvejiems metams. Ne vieniems metams, bet dvejiems metams. Aš esu pastovus ir manau, kad per tą laiką tie kioskai, kurie nunyks, tai nunyks, kurie susitvarkys kitaip, tai susitvarkys kitaip. Man atrodo, sunkmečiu tai yra pats geriausias variantas, ką mes galėtume šiuo laiku priimti ir baigti tą kalbą šiose aukštose tribūnose apie tuos kioskus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys B. Paužos pasiūlymą?

Yra 49 palaikantys. Vienas – už grupės narių pataisą, kitas – prieš. P. Gražulis – už.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra tarpinis variantas, nors mes pratęsiame ir silpnais alkoholiniais gėrimais prekiauti kioskuose bent dvejiems metams. Iš tikro labai keista pozicija (jau dabar ir nekeista man pasidaro pozicija), kad tvirtinant biudžetą ir kitaip taupant valstybės lėšas viskas taupoma tik vargšo žmogaus sąskaita. Lygiai taip pat čia yra tenkinamos prekybos tinklų monopolistų užgaidos, nes milijar­di­nės apyvartos jų netenkina. Nors alkoholio vien tik prekybos tinkluose nuperkama daugiau kaip 90 %, jie nori, kad 100 % iš jų visas alkoholis būtų perkamas. Ir štai valdančioji dauguma, kri­kščionys demokratai, vėl tenkina oligarchus ir mono­polistus, atimdami paskutinį kąsnį, pragy­venimo šaltinį iš pačių smulkiausių, iš pačių neturtingiausių. Negaliu suprasti tokios pozicijos. Apsimeta, įvelka į kažkokį rūbą kovą su alkoholizmu, su alkoholio suvartojimu. Tai yra šventvagiška, tai yra melagystė! Jūs visada esate veidmainiai!

PIRMININKĖ. L. Karalius – prieš.

L. KARALIUS (VLF). J. Veselka ką tik pasakė, kad kioskuose nėra perkama degtinė, ten yra daromas „pachmielas“. Taip, jis visiškai teisus. Neseniai teko bendrauti su vienu daktaru toksikologu, kuris paminėjo, kad būtent „pachmielas“ yra didžiausia Lietuvos alkoholizmo problema, nes „pachmielas“ priveda prie daugiadienių ir vėliau prie savižudybių. Mes pagal savižudybių skaičių esame pirmaujanti šalis Europoje. Ir jeigu mes toliau priiminėsime tokius įstatymus, kurie didina prekybos vietas ir didina alkoholio prieinamumą nepilnamečiams ir vaikams, mes toliau pirmausime savižudybių reitinguose ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Ši Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa, drau­džianti nuo 2010 m. sausio 1 d. nestacionariose prekybos vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais, buvo priimta 2008 m. spalio 14 d., smulkaus verslo įmonės turėjo pakankamai laiko pasiruošti šios pataisos įsigaliojimui ir perorientuoti savo verslą, pavyzdžiui, pradėti prekiauti vaisiais. Labai gera išeitis. Neseniai buvau viename nedideliame miestelyje, mačiau kioską, kuris parduoda vaisius, ir prie jo buvo ilgiausia eilė žmonių, nes ten vaisiai pigesni.

Siūlau balsuoti prieš šią pataisą ir palikti metus dėl sunkmečio, tai yra pakankamai protingas laiko tarpas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote B. Paužos ir kolegų pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 59, prieš – 43. Taigi pritarta pataisai – 2012 m. sausio 1 d. Ta, kuri vėlesnė pataisa, ta ir yra galiojanti.

J. Veselka.

Gerbiamieji kolegos, jeigu jums yra neaišku, tai galima balsuoti alternatyviai dėl tų abiejų. Bet pagal Statutą išeina ta, kuri vėlesnė pataisa, ir priimta. Pradėjome nuo mažesnio, baigėm didesniu. Tai dabar išeina taip. Visos pataisos apsvarstytos.

R. J. Dagys. Prašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš nežinau tokio Statuto straipsnio, kad kuri pataisa paskutinė, tai ir galiojanti. Iš tikrųjų yra priimtos dvi pataisos, kurių yra skirtingi terminai: metai ir dveji metai. Arba mes tada turime, komitetas, vėl grįžti prie svarstymo, arba čia turime apsispręsti, kurią paliekame, nes kitaip…

PIRMININKĖ. Tai jūs prašote balsuoti? Alternatyviai balsuoti? Yra prašymas alternatyviai balsuoti. Gerbiamieji kolegos, nustokite blaškytis, sėskite į savo vietas ir apsisprendžiame balsuodami. Seimas balsavo ir už vieną pataisą, ir už kitą pataisą. Tada formuluoju balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurios įsigaliojimas nuo 2011 m. sausio 1 d., balsuojate už, kas už tai, kad pa­taisa įsigaliotų nuo 2012 m. sausio 1 d., balsuojate prieš. Taigi alternatyvus balsavimas, kas už tai, kad būtų pratęsta vieneriems metams, balsuojate už, kas kad būtų pratęsta dvejiems metams, balsuojate prieš.

Taigi, gerbiamieji kolegos, už balsavo 47, prieš – 62. Taigi pratęsimas iki 2012 m. sausio 1 d.

Dėl vedimo tvarkos V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, būtent dėl vedimo tvarkos. Kadangi šis įstatymas labai trumpas ir jo esmė buvo terminas, tai šiuo atveju aš tiktai norėjau dar kartą sureaguoti, kad po svarstymo buvo pritarta įstatymo esmei visai neterminuoti dalykų. Po to atsirado pataisa, kuri keitė įstatymo esmę, nes vieneri metai yra visiškai kita esmė. Tai ne pataisa, tai iš esmės esminis įstatymo pakeitimas. Todėl aš manau, kad, ko gero, Seimas turėjo išgirsti motyvus, kodėl keičiama esmė. Dabar, žinoma, išėjo tokie kompromisai, bet tuo tarpu ankstesnis sprendimas buvo esminis ir dėl termino, ir dėl tvarkos. Žodžiu, aš manau, kad mes išties šį kartą kažkaip keistai pakeitėme savo valią.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, dar kartą akcentuoju. Mes dirbame tiktai pagal Statuto nustatytas normas, ir jeigu priėmimo stadijoje yra registruotos pataisos, mes jas svarstome, Seimas apsisprendžia balsuodamas. Šiuo atveju Seimas apsisprendė balsuodamas, kad įstatymas įsigalios 2012 m. sausio 1 d.

Dabar iš tiesų yra 2 straipsniai. Ar galime 1 straipsnį bendru sutarimu priimti? Taip. Ir antrą straipsnį, kad įsigaliojimas nuo 2012 m. sausio 1 d., galime bendru sutarimu priimti? Prašau. Negalime priimti? Balsuoti? Gerai, balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas su įsigaliojimu nuo 2012 m. sausio 1 d., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 81, prieš – 8, susilaikė 11. 2 straipsnis priimtas.

Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. K. Daukšys – už.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Na, žinote, labiausiai šitoje visoje situacijoje girdimas argumentas, kodėl kioskuose reikia uždrausti prekiauti alkoholiu, – todėl, kad ten geria vaikai, suaugusieji guli, dar ką nors daro. Prašom man pasakyti, valstybė ar savivaldybė ima už tai pinigus, kad tie kioskai prekiauja? Kiek aš žinau, ima, ir už tai, kad kioskas pastatytas, ir už tai, kad įmonė dirba. Pristatė Gedimino prospekte ka­merų, kad žiūrėtų, kur vaikšto Seimo nariai. Tai gal tegu pastato tas kameras ten, kur yra kioskai, ir labai aiškiai matys, kas ten geria, ar vaikai perka, ar kiti dalykai darosi.

Dabar kitas dalykas, dėl tų galiojimo metų, mes dvejiems atidėjome. Vėl tiems kioskininkams, 2 tūkst. darbuotojų, maždaug 1 tūkst. kioskų, kurie tuo užsiima. Mes dabar vėl juos gąsdiname kažkokiu būdu. Ačiū Dievui, kad dvejiems metams palikome. Ir visą laiką tampome. O juk jeigu žmogus neras kioske, nueis į parduotuvę, ne­ras parduotuvėje, nueis pas bobutę. Iš esmės klausimo neišsprendžiame.

Aš manau, kad tokia pavyzdinė kova su alkoholizmu yra tiesiog nervų raminimas tuo atveju, kad mes kažką darome, būkite ramūs, bet iš tikrųjų alkoholis gali lietis ir toliau laisvai. Manau, kad už šitą šiek tiek pataisytą įstatymą galima balsuoti, bet nesuprantu, kodėl kalti tiktai kioskininkai. Kodėl nėra kalti pirmiausia valstybės pareigūnai, kurie leidžia oficialiai pardavinėti nuodus? Jau jei­gu mes tokie kovotojai, tai turime uždrausti alkoholį iš viso Lietuvoje, o jeigu mes jo neuždrau­džiame, tai turime sudaryti visiems vienodas sąlygas ir prieiti prie jo, ir parduoti jį. Va ir viskas.

PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė – prieš.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš principo visi kioske dirbantys žmonės dėl šito klausimo turėjo pusantrų metų ir jie tikrai galėjo persiorientuoti, ir gąsdinti nedarbu šiuo metu yra nekorektiška. Kioskai dirbs, bet jie dirbs turėdami kitą profilį. Ir tikrai aš esu prieš dėl to, kad esu medikė, žinau, ką reiškia alkoholinė intoksikacija, žinau, ką reiškia turbūt ir pagirios, ką čia taip viešai demonstravo, kad prie kioskų galima sudaryti tą tokį efektą. Tai mes prieinamumo alkoholio niekur nepanaikinsim. Yra parengti įstatymai, duotas įstatymų paketas Seimo valdybai, kur yra ir specializuotos parduotuvės nu­matytos. Grįžus Seimo Pirmininkui… komiteto pirmininkui, mes tikrai svarstysim, kad jie greičiau patektų į Seimą. Visas paketas, kur tikrai ponas Julius galės rasti ir savo taip išsvajotą specializuotą parduotuvę. Ten yra tas, tik reikia pasiskaityti. Labai apgailestauju, kad Lietuva taps ne tik nusikaltimų, bet ir kioskų šalimi. Ačiū.

PIRMININKĖ. E. Žakaris – už.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nesu alkoholio didelis šalininkas, tačiau manyčiau, kad šiuo metu kiekviena darbo vieta yra brangi ir tikrai nereiktų spręsti tai uždarant kioskus. Jeigu kalbame apie kovą su alkoholiu, tai, specialistų duomenimis, kio­skuose yra parduodama apie 1 %, apie 70 % alkoholio – didžiuosiuose prekybos centruose ir iki 30 % jau siekia nelegali prekyba. Aišku, čia dėl vieno kito procento galima ginčytis, bet statistika yra akivaizdi, kad jeigu norime kovoti su alkoholiu, tai gal pirmiausia reikėtų pradėti spręsti dėl nelegalios prekybos. Na, o kalbant apie tai, kad kioskuose vaikai ar dar kas nors, tai paklauskime tada, ką daro savivaldybių tarybos, ką daro policija. Juk labai aiškiai įstatymas leidžia savivaldybių taryboms atimti licencijas arba pakeisti darbo laiką. Taigi, jeigu iš tikrųjų yra faktų, kad kažkur vaikai girdomi, tai yra labai nesudėtinga tuos dalykus išspręsti. Manau, būkime nuoseklūs. Jeigu visi įstatymų projektai, kurie teikiami pastaruoju metu, turi atidėjimą dvejiem metams, tai yra planuojama, kad krizė baigsis apie 2012 metus, manyčiau, kad būkime nuoseklūs, pratęskime iki 2012 metų, o tada bus galima jau to klausimo toliau nebenagrinėti. Ačiū.

PIRMININKĖ. L. Karalius – prieš.

L. KARALIUS (VLF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, visi kalba apie gresiančią bedarbystę, bet jūs skaičiuokite, kiek tūkstančių valstybinio sektoriaus darbuotojų per paskutines reorganizacijas liko be darbo. Kai mes nurėžėm Kūno kultūros ir sporto departamento 20 etatų len­gva ranka, mes nekalbam apie tuos žmones, kur jie eis, ką jie veiks po to, bet kai kalbama apie kioskus, mes iškart labai jautriai į tai reaguojam, kad žmonės liks be darbo. Taip, dabar bedarbystė klesti. Bet ne piginant alkoholį ir ne didinant alkoholio prekybos vietas reikia tą bedarbystės problemą spręsti. Reikia laikytis teisinio reguliavimo nuoseklumo. Ir būkime realistai – tikrai kamerų prie visų kioskų mes nepakabinsime, tikrai vaikams ir paaugliams alkoholis bus pardavinėjamas. Todėl aš negaliu pritarti šitam įstatymo projektui ir visus kolegas, kurie turi nors kiek sąžinės, prašau balsuoti prieš jį.

PIRMININKĖ. V. Bacevičius – už.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Turiu ir sąžinės, ir alkoholio beveik nevartoju, bet tai nereiškia, kad mes šiuo įstatymu išspręsime alkoholizmo problemą ar kovosim tinkamai su šiuo socialiniu probleminiu reiškiniu. Šiuo projektu mes sprendžiame visiškai kitą dalyką: kur pirks alkoholį žmonės – kioskuose ar didžiuosiuose prekybos centruose? Aš manau, kad mes turim atsižvelgti į smulkų ir vidutinį verslą, į tuos pačius kioskininkus ir jų nežlugdyti šiuo sunkmečiu. Kolegos, tam, kam reikia, jis nusipirks ir parduotuvėje, ir kioske. Manau, kad galima balsuoti už tai, kad smulkiam verslui mes padėtume šiuo sunkmečiu. Ir šis įstatymas visiškai nesusijęs su alkoholio vartojimo mažinimo problema. Aš siūlyčiau tą problemą tikrai spręsti aktyviai, visiškai kitais projektais ir kitom priemonėm.

PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nesuprantu, kodėl Seimas vadovaujasi dažniausiai „pletkais“, o ne argumentais. Paleis „pletką“, kad kioskai girdo tautą, jokių nereikia įrodymų, jeigu yra įrodymas aiškiai: kioskai parduoda alaus tik 1 % bendro suvartojimo. Ir tas 1 % nugirdo tautą. Na, ar gali logiškai mąstantis žmogus sutikti su tokia argumentacija: 99 %, kurie realizuoja alų ir kitus alkoholinius gėrimus, nenugirdo, o kioskai nugirdo? Na, nežinau, nebent, jeigu būtų čia Vasaros gatvė, gal tokie įtikėtų.

Toliau, dabar žinote, kad mažamečiams, nepilnamečiams yra kontrolė ir draudžia pardavinėti. Iš kitos pusės, tas VTAKT, t. y. Alkoholio kon­t­rolės komisija, kuri gerai dirbo, tai tie patys, kurie žada uždrausti kioskuose, nori panaikinti VTAKT`ą, o svaiginimuisi yra narkotikai, cheminės medžiagos ir t. t. Ir nesuprantame, kad čia yra užsakymas stambiųjų prekybininkų, kad ir tą 1 % perimtų. Nes, gerbiamasis Karaliau, tas, kuriam reikia to dalyko, kai nebus kioske, jis nueis į didelę parduotuvę ir ten sumokės. O tos jūsų vaizdo ka­meros, tai, žinote, nė vieno pagal vaizdo kameras, kam ir kas perka… jie moka: nusipirks, išsineš į lauką ir atiduos kam reikia. Todėl labai keista.

Buvo geras pirmas sprendimas – neriboti, kol nebus pereita prie specializuotų parduotuvių, neriboti kioskams pardavimo. Dabar dveji metai. Labai gerai, iš tikrųjų po dvejų metų aš pirmas parengsiu pataisas, kad dar metams pratęstume. O ten jau bus Seimo rinkimai ir gausiu papildomai balų.

PIRMININKĖ. D. Bekintienė – prieš.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų būsiu nuosekli ir pasisakau prieš visas pataisas. Galų gale liaudies patarlė sa­ko: kai nori šunį mušti, visada lazdą atrasi. Tai ir dabar priežasčių, kad vėl prekyba iš kioskų būtų pratęsta, yra įvairių. Buvo priežastis – artėjantys Seimo rinkimai. Dabar priežastis jau yra krizė. Pra­ėjus dvejiem metams mes vėl kažkokią krizę atrasim. Taigi iš tikrųjų buvo apsispręsta, kad iki 2010 m. sausio 1 d. tokiuose kioskuose nebūtų par­duodamas alkoholis. Na, aš nežinau, tiems, kurie, matyt, negyvena miegamuosiuose rajonuose, ta problema yra, matyt, ne tokia ir baisi. Bet tai yra antisanitarinės vietos. Ar jūs matėte šalia kioskų veikiančius bent netoliese tualetus? Čia pat geriama, čia pat išpilama. Aš jau nekalbu apie tas darbuotojas, kurios irgi turi kentėti šitokius gamtinius reikalus. Tai jau nekalbu apie saugumą. Kaip žinote, tie kioskai pradeda veikti labai anksti rytą, kai dar parduotuvės uždarytos, ir tęsia savo aktyvią veiklą tada, kai parduotuvės uždarytos. Ir saugumas tada ypač yra padidintas. Nesaugumas padidintas, atsiprašau. O užkrauti policininkams kontroliuoti, kad ten parduotų ar neparduotų alkoholį, jie turi labai daug visokių kitokių problemų. Bet jeigu bus apsispręsta, kad vis dėlto dar pratęsime dvejiem metams, tai esu Seime užregistravusi įstatymo pataisą dėl administracinių teisės pažeidimų, kai tokiai…

PIRMININKĖ. Laikas!

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). …(…) sugriežtinamos bausmės, jeigu parduodamas alkoholis ne pagal taisykles, ypač paaugliams ir nepilnamečiams. Dėkoju.

PIRMININKĖ. P. Gražulis – už.

P. GRAŽULIS (TTF). Taip, kadangi buvo pritarta kai kurioms pataisoms ir leista dar bent dvejus metus prekiauti kioskams alumi, alkoholiu, kuris yra iki 8,5 %, ir, kaip J. Veselka aiškiai įvar­dijo, pagal statistinius duomenis kioskuose parduodama tik 1 % alkoholio… Ar girdi kokius nors argumentus? Pasirodo, pagal iniciatorių logiką, pirkdami 40 % stiprumo alkoholį prekybos cent­ruose, geria ir blaivėja, o kioskuose pirkdami alų, kurio 5–6 laipsniai stiprumas, geria ir girtėja. Man atrodo, gerbiamieji, būkit bent kiek garbingi. Kri­k­ščionys demokratai, prisipažinkite, kad apsilankę lobistai – prekybos centrai paprašė, kad ir tą procentėlį atimtumėt iš tų kioskininkų, ir jūs paten­kinote jų reikalavimus, tai bus sąžininga. O ne prisidenkite kažkokia kova su alkoholizmu, su alkoholio vartojimu. Tai yra absurdas, didesnio absurdo negali būti. Jeigu jūs norite kovoti su alkoholizmu, siūlykite. Jūs tik kalbate, bet nesiūlote įstatymo pataisų, kad ten, kur daugiausia parduodama, prekybos centruose, kur parduodama apie 70 % alkoholio, kad ten būtų uždrausta alkoholiu prekiauti. Tai aš sutinku. Sveikinčiau jus tada ir palaikyčiau pataisas, ir patikėčiau jūsų nuoširdumu. Kaip dabar man patikėti jūsų nuoširdumu? Jokio čia nuoširdumo nėra, o paprasčiausiai nuo pat pirmų dienų skutat pensininką, invalidą, mokinį, neduodate jam maitinimo, štai jūsų krikščioniška politika.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 114 Seimo narių: už – 76, prieš – 18, susilaikė 20. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

 

10.44 val.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-988(2) (priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-3b klausimas. Įstatymo projektas Nr. XIP-988(2) – Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Turbūt vėl V. M. Čigriejienė. Kol jinai ateis, rep­li­ka po balsavimo – P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, atkreipkite dėmesį į tuos pamokslininkus, kurie tiktai nepasako „Amen“ po savo žodžių, kai graudena ir gina alkoholį tarsi duoną kasdieninę. Kalbam apie 1 % apskaitomo alkoholio, kurį parduoda kioskuose, apskaitomo. O jo parduodama kur kas daugiau. Ir ką kalbėjo kolegė D. Bekin­tie­nė, jūs pasižiūrėkite, pamatysite. Siūlau tiems pamokslininkams negraudenti tautos, o pasižiūrėti iš esmės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prašau, profesore.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Sei­mo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-988. Svarstymo metu naujų Seimo narių pastabų ir pasiūlymų negauta, tik Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad redaguojant projektą reikia patikslinti oficialaus įstatymo paskelbimo šaltinių sąrašą – papildyti nuoroda. Mes tai ir įvykdėm. Todėl kviečiu pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip girdėjote, po svar­stymo jokių pataisų nėra. Dėkoju, profesore, jau dabar galite grįžti. Siūlyčiau pastraipsniui priimti. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimtas. 2 straipsnį galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti prieš, tai gal galite atsiimti žodį tie, kurie norite kalbėti už. (Balsai salėje) Galite. Tada balsuojame. Kas už tai, kad bū­tų priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 strai­­psnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susi­laikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 103 Seimo nariai: už – 91, prieš – 3, susilaikė 9. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 strai­p­snio pakeitimo įstatymas priimtas.

Replika po balsavimo – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams, tarp jų ir tiems krikščionims demokratams, kurie suprato, kad jeigu uždrausime prekiauti alkoholiu kioskuose, iš kurio pirkdami nuperka tik 1 %, kad taip jokiu būdu nesumažinsime alkoholio vartojimo. Taip pat tam paskutiniam pamokslininkui, kuris nesuprato šitų argumentų, siūlyčiau žegnotis.

PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų ta replika apie duoną kas­dieninę. Aš noriu tik pasakyti, kad buvo norėta atimti duoną kasdieninę iš 20 tūkst. žmonių, kurie uždirba ją kasdien dirbdami, šaldami tuose kio­s­kuose. Paskutinę pataisą būtų galima išversti taip: tuose kaimuose, kur nėra parduotuvės, virkite naminę de­gtinę, nes automobilis-parduotuvė jų ten neatveš.

PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, dėl protokolo įskaitykite mano balsą už, nes pulte palikau savo kortelę.

PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė balsavo už. Prašau, gerbiamasis L. Karalius.

L. KARALIUS (VLF). Gerbiamoji Pirmininke, aš irgi padariau klaidą balsuodamas. Balsavau prieš, o turėjau omenyje už, tai protokole prašom įrašyti, kad aš esu už.

PIRMININKĖ. L. Karalius balsavo už. (Balsai salėje) Gerbiamasis A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Aš gerbiamajam kolegai J. Sabatauskui norėčiau paaiškinti. Automobilis, be abejo, gali atvežti, tačiau jeigu jie neturi licencijos, jeigu neturi leidimo prekybai, tai nėra ko vežioti su savimi alkoholį ir pardavinėti iš po skverno. Ačiū.

 

10.49 val.

Kelių transporto kodekso 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 171, 18 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1002(3)ES (priėmimo tęsinys)

 

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norėčiau grįžti prie darbotvarkės 1-2 klausimo ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-1002(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 105 Seimo nariai: už – 73, prieš – 6, susilaikė 26. Kelių transporto kodekso 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 171, 18 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymas priimtas.

 

10.50 val.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo P. Malakausko atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIP-1576 (svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nu­ta­rimo „Dėl pritarimo Povilo Malakausko atlei­di­mui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų“ pro­­jektas Nr. XIP-1576. Svarstymas ir priėmimas.

Diskusijoje užsirašė dalyvauti devyni Seimo nariai. Pirmą frakcijos vardu kviečiu A. Valinską.

A. VALINSKAS (TPPF). Gerbiamoji Seimo Pir­mininke, mielieji kolegos. Iš tiesų Lietuvos Re­s­publikos Konstitucija nenumato prievartinio darbo, jeigu žmogus savo noru dėl asmeninių prie­žasčių nori palikti. Manau, kad mes neturime teisės balsuoti kitaip. Tačiau norėčiau pasidalyti ne mūsų būsimuoju sprendimu, kuris iš anksto nusprę­stas, o tam tikromis aplinkybėmis, kaip šis pro­cesas vyksta. Tai liečia ne tik gerbiamąjį P. Ma­­­lakau­ską, bet ir visą neva rekonstruojamą, restauruojamą ar kitaip keičiamą Valstybės saugumo departamento struktūrą, ypač personalijas.

Teko daug bendrauti su P. Malakausku, ir įvairiausiom aplinkybėm, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį ne į jo kandidatūrą, kurią šiandien patvirtinsime, kad jis nebeitų šių pareigų, bet į tai, kas rengiamasi daryti su Valstybės saugumo departamentu. Pagrindinės priežastys, matyt, yra tos, kad mes kuo toliau, tuo labiau klimpstame ne į parlamentinę respubliką, bet vieni ar kiti pareigūnai, einantys aukštas pareigas, neperėję lojalumo testo, yra šalinami iš pareigų, priverčiant juos pasitraukti dėl asmeninių priežasčių. Ir ne tik jie vieni. Ir įvairiausių motyvacijų mes esame girdėję, bet labiau nemotyvuotų pasisakymų iš aukščiausių valdžios pareigūnų turbūt per visą nepriklausomybės istoriją dar nėra tekę girdėti. Paprastai pažeidęs valstybės įstatymus net užsienio šalies diplomatas, tapęs persona non grata, turi šalį paprastai palikti per 48 val. Čia be jokio motyvo atšaukiamas buvęs VSD vadovas iš ambasadoriaus pareigų, privalomai per 24 val., nemotyvuotai. Jis turėjo arba padaryti kažkokį nusikaltimą, ir mes, saugodami savo valstybės prestižą, jį iš ten skubiai atšaukiame, arba pasakyti, kodėl tai vyksta. Lygiai tas pats ir su kai kurių kitų pareigūnų pareiškimais.

Mielieji kolegos, aš manau, kad šioje vietoje mes turėtume stebėti tai, kad vienos ar kitos jėgos ar saugumo struktūros specialus pakreipimas vienai ar kitai institucijai, vienai ar kitai partijai kelia grėsmę mūsų valstybingumui. Pirmiausia norėdamas padėkoti gerbiamajam P. Malakauskui už jo per daug sąžiningą darbą, po kurio jis dėl asmeninių priežasčių turi būti atšaukiamas, tiksliau, atsišaukti pats, galiu pasakyti, kad galbūt tai yra ankstesnių tam tikrų insinuacijų pasekmė, vėl galbūt partinių sąskaitų suvedimas.

Kadangi mūsų frakcijos yra pirma kadencija, mes nenorime dalyvauti vienos ar kitos institucijos pakreipimo atskirų grupių interesams šitame žaidime, arba sąskaitų suvedinėjime, kai turi at­si­statydinti savo noru ne tik dabartinis VSD va­do­vas, bet kažkodėl turi būti atšaukiamas, dar kartą kartoju, ir buvęs VSD vadovas, kuris, kai dirbo Ispanijoje, buvo puikus ambasadorius, dirbo Gruzijoje – buvo puikus ambasadorius, patikėkite manim, iš asmeninių pažinčių ir darbinių… Ir šian­dieną mūsų frakcija, nedalyvaudama šiuose žai­dimuose, nedalyvaus ir balsavime. Iš anksto žinodamas rezultatą, noriu asmeniškai padėkoti VSD vadovui P. Malakauskui. Sėkmės jums! Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bogušis – Liberalų ir centro frakcijos vardu.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, įdomi šiandien data – gruodžio 17 d. Paradoksalu ar ne, bet istoriškai taip susiklostė, kad 1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvoje buvo paminta demokratija. Šiandien mes sprendžiame Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus generolo P. Malakausko likimą. Ką padarysi, istorija yra istorija, bet yra ir šių dienų realybė.

Mes įpratę sakyti, kad kapitonas laivą palieka paskutinis. Deja, šiandien susiklostė tokia situacija, kad kapitonas, gelbėdamas laivą, valstybinį laivą, ir savo ekipažą, savo įgulą, garbingai ir atsakingai, jausdamas pareigą Lietuvai, žmonėms, pasitraukia priverstinai, bet savanoriškai. Garbė generolui P. Malakauskui. Liberalų ir centro sąjunga, dėkodama už didelį įnašą į Lietuvos valstybės saugumą, į išplėtimą tarptautiniu lygmeniu, nusprendė balsuoti laisvai. Ačiū jums, generole!

PIRMININKĖ. Kviečiu V. Mazuronį – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.

V. MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, mieli mūsų posėdžio svečiai, mes šiandien 9.00 val. ryto buvome susitikę su VSD vadovu P. Malakausku. Noriu pasakyti, kad pokalbis buvo pakankamai aiškus, atviras, nuoširdus, geras pokalbis buvo.

Ką aš supratau iš to mūsų pokalbio? Aš supratau, kad dabartinį VSD generolą, atsiprašau, pasakysiu neliteratūrinį žodį, bet jis labai tinka šitoje situacijoje, „užkniso“, jam nusibodo bandy­mas paveikti, bandymas spausti, bandymas… Ir kalbama ne apie paskutinį mėnesį ar du dėl pareiškimo padavimo – visas procesas, visas tas laikas. Ir aš supratau, kad vadovas išeina bandydamas, kaip jam atrodo, tikėdamasis saugoti departamentą, patraukti departamentą iš tos ugnies, kuri yra, galbūt tokiu būdu tikėdamasis (aš manau, kad ne visai teisingai, bet jam atrodo, kad būtent tas žingsnis padės) stiprinti departamento darbą. Manau, kad tai yra garbingo žmogaus pasirinkimas, manau, kad tas pasirinkimas turėtų būti remtinas.

Mielieji kolegos, mes iš tiesų visą laiką prieš tai abejojome, ar atleisti, kaip elgtis, balsuoti už ar prieš dėl VSD direktoriaus atleidimo. Ir priežastis buvo vienintelė. Priežastis buvo, ar einant tuo keliu nebus vykdomas planas, kuris šiandien Lietuvoje akivaizdžiai vykdomas: Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams bandyti susodinti į visas vietas ne tik pažiūrų… bet jiems lojalius ir jų klausančius žmones. Iš tikrųjų tokia abejonė buvo, tokia abejonė yra ir dabar, ir tai buvo pagrindinis motyvas, dėl ko mes dvejojome, su­sitikinėjome ir kalbėjomės.

Pasakysiu šiek tiek skirtingai, negu prieš mane kalbėjęs kolega. Pastarųjų dienų politiniai įvykiai ir Prezidentės D. Grybauskaitės principinga pozicija, atšaukiant iš Gruzijos M. Laurinkų iš diplomatinės tarnybos, ir kiti gana ryžtingi žingsniai rodo vieną dalyką: valstybininkų klanas mūsų valstybėje aižėja ir tai yra labai gerai. Ir tai sti­prina prielaidas, kad skirdama naują VSD vadovą val­s­tybės Prezidentė D. Grybauskaitė ieškos kandida­to, kuris gali atsispirti ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų norui vadovauti tam departamentui, ir bet kokių ekonominių grupuočių norui kištis į tą dalyką, ir antivalstybininkų, kurie kažkodėl pas mus vadinami valstybininkais, grupuotės norui daryti įtaką tai institucijai. Būtent todėl, matydami pasikeitusią situaciją, mes tikime, kad galima rasti ir kad bus surastas VSD vadovas, iš tiesų tarnaujantis mūsų valstybei, mūsų tėvynei Lietuvai. Todėl dauguma „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narių parems Prezidentės D. Grybauskaitės siūlymą, dekretą atleisti iš pareigų VSD vadovą P. Malakauską.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Tėvynės sąjungos-Lie­tuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija balsuos už tai, kad būtų tenkintas Valstybės saugumo departamento vadovo pareiškimas ir jis būtų atleistas iš einamų pareigų. P. Malakau­s­kas ne kartą pasakė, kad atsistatydinimo pareiškimą parašė laisva valia, niekieno nespaudžiamas ir neverčiamas, todėl tokiom aplinkybėm jo netenkinti nėra jokių priežasčių. Gaila, kad ir esant tokiai aiškiai situacijai kai kurie Seimo nariai ar frakcijos vis tiek čia randa erdvės tokiam tuščiam politikavimui. Aš, žinoma, į tai nereaguosiu ir ne­atsakinėsiu.

Vadovo atsistatydinimo pareiškimo svarstymas mums primena ir neišspręstas svarbias Valstybės saugumo departamento problemas. Tai yra ir nepakankamas visuomenės pasitikėjimas šia institucija, ir nesutvarkyta jos parlamentinė kontrolė, neįgyvendintos struktūrinės reformos, kurių poreikį išryškino jau praėjusiose kadencijoje atli­ktas parlamentinis tyrimas. Turėkime vilčių, kad departamento vadovo pasikeitimas kaip tik sudarys geras prielaidas įgyvendinti seniai subrendusias šioje institucijoje struktūrines reformas, kurių kryptį, tikiuosi, prasmingai užduos Prezidentės su­darytos darbo grupės parengta žvalgybos ir kontržvalgybos koncepcija. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. P. And­riukaitį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip tik labai gerai, kad konservatorių vardu kalbėjo J. Razma, ir štai jis dar kartą pabrėžė, kad Vals­ty­bės saugumo departamento vadovas P. Mala­kau­skas atseit nedarė reformų – ir struktūrinių, ir viso­kių kitokių. Jeigu paprašyčiau paaiškinti pono J. Razmos, kas slypi žodžiuose „struktūrinės refor­mos“, ko gero, jis aiškintų ilgai ir nuobodžiai. Žinoma, kada aš klausau kolegos A. Anušausko ko­­mentarą, kad P. Malakauskas nenuoširdžiai ir neatvirai bendrauja su Nacionalinio saugumo ir gy­­nybos komitetu ir CŽV kalėjimo tyrimo atveju, taip pat galvoju: tai čia bent jau konkretesnis kalbėjimas kolegos A. Anušausko, nesidangstant stru­­­ktūrine reforma. Kolega V. Mazuronis pasakė tikrai taikliai, kad taip norima sodinti savus žmones. Bet šį kartą taip tiesiogiai sodinti į tas vietas savus žmones turbūt vargu ar išeis, kadangi skyrimo procedūra yra sudėtinga. Aš manau, kad D. Grybauskaitė, ko gero, nepasielgs taip, kaip dalis Konservatorių frakcijos žmonių norėtų.

Kita vertus, mes puikiai matėme, kiek ir kaip Valstybės saugumo departamentas buvo smukdomas valstybėje, ir apskritai šiandien Lietuvoje yra situacija, kai bet kokia rimta problema paverčiama politiniu turgumi arba sumenkinama, iškraipoma ir tiesiog, kaip pasakytų „Dviračio žyniose“ kažkada kalbėję mano kolegos, „vaizdelis nekoks“ iš šalies stebint.

 Prisijungiu prie padėkos žodžių P. Mala­kauskui, kuriuos pasakė kolega V. Bogušis. Išties šian­dien susitikime P. Malakauskas pasakė labai daug teisingų dalykų ir iškėlė labai aiškias permainų kryptis, kurias jis dvejus metus vykdė. Čia kolegai Jurgiui norėjau tik palinkėti, kad jis būtų susitikęs su P. Malakausku ir išgirdęs, kiek ir kokių reformų per beveik dvejus metus ten yra atlikta. Tačiau, kolegos, visiškai akivaizdu, kad kolega P. Malakauskas žengia tą žingsnį ne visai laiku. Aš jo vietoje būčiau padavęs atsistatydinimo pareiškimą arba anksčiau, t. y. vasarą, kada neprasidėjo šis CŽV tyrimo skandalas, arba būčiau sulaukęs komiteto pateiktos išvados Seimui. Dabar turime du atvejus. Tai – M. Laurinkaus atvejis, ku­ris vėlgi yra politiniame kontekste labai įvairiai interpretuojamas ir bus interpretuojamas, ir tas atleidimo mechanizmas daugiau negu nesuprantamas. Tai apskritai neišlaiko jokių konfidencialumo ir kitokių standartų, ir to, kas būdinga diplomatinei praktikai. Ir, kita vertus, dabar P. Ma­lakausko atsistatydinimas taip pat įlies žibalo į tą ugnį – ar buvo kalėjimas Lietuvoje, ar nebuvo. Tai dėl ko tie žmonės atleidžiami, atstatydinami, atsistatydina ir t. t.? Kalbų, gandų bus pilna Lietuva. Todėl suprantu, kad dabar mes sprendžiame dilemą, kaip čia pasielgti. Išties šiandien P. Mala­kauskas teisingai pasakė, kad jis jau žmoniškumo vardan nori atsistatydinti, nes jis tokioje atmosferoje būti nebegali, ir aš jį puikiai suprantu. Todėl balsuosiu už jo atleidimą, tačiau noriu savęs paklausti ir kitų: ar šis jo žingsnis neprisidės prie gandų, prie problemų, prie to, ką mes išgirsime iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Anušausko apie išvadas. Kokios ten bus išvados, kaip? Ar nebus kalbų, kad bėga nuo atsakomybės, ir daugelio kitų dalykų?

Taigi aš manau, kad momentas išties netinka­mas, ir manau, kad ir šalies Prezidentė turėjo ge­­rai pasvarstyti, ar tinkamas momentas, savaitė į vieną ar į kitą pusę išties čia nieko nebūtų išspren­dusi. Būtų pateiktos komisijos išvados, būtų aišku, būtų galima priimti sprendimus. Būtų tinkamas momentas nurimus aistroms ir atsistatydinti. O dabar, deja, mes sprendžiame klausimą labai nepalankiam, labai prieštaringam politiniam kontekste.

PIRMININKĖ. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Sei­mo nariai, daugeliui buvo netikėtas toks apsisprendimas VSD vadovo gerbiamojo P. Mal­kau­sko, nes mes lyg ir nuolat girdėjome jo principingą laikyseną, kada jam buvo daromas spaudimas Seime dėl 12 pažymų pateikimo, taip pat buvo daromas reikalavimas, kad jis atleistų iš pavaduotojų savo tam tikrus asmenis. Jis laikėsi labai konkrečios pozicijos. Ir šiandien, kada mes susitikome su gerbiamuoju P. Malakausku, aš manau, jis niekada tiek nuoširdžiai ir atvirai nekalbėjo, kiek kalbėjo šiame susitikime su dviem frakcijomis. Tas susitikimas buvo be galo naudingas, nuo pat pirmų pasisakymų, ir baigiant jam kalbėti, ir atsakinėjant į klausimus, nuolat skambėjo: daromas mil­žiniškas spaudimas Saugumo departamentui, kaitinama įtampa ir neleidžiama dirbti laikantis įstatymų. Man norėjosi konkretizuoti, kad gal konkrečiai įvardins gerbiamasis P. Malakauskas tas politines jėgas, tuos asmenis, kurios politinės jėgos neleidžia Valstybės saugumo departamentui dirbti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui laikantis įstatymo? Be abejo, to atsakymo nesulaukėme. Mes to atsakymo nesulaukėme. Tai davė suprasti, kad jūs esate politikai ir supraskite patys. Todėl žiūriu šiandien vėl į dešiniąją pusę. Labai gaila, jeigu taip yra mūsų valstybėje, kuri, manome, yra teisinė valstybė, ir mes turėtume siekti, kad kiekviena institucija vadovautųsi įstatymu ir atliktų garbingai savo pareigas. Deja, spaudimas milžiniškas, kad tenkintų kažkurios politinės partijos arba politinės jėgos, arba politinės srovės in­teresus. Tai yra labai pavojingi procesai mūsų val­stybėje.

Mes puikiai žinome, kada gerbiamasis P. Ma­lakauskas tapo, buvo patvirtintas VSD vadovu, aš asmeniškai taip pat labai skeptiškai žiūrėjau, kadangi jis nuoširdžiai išpažino savo poli­ti­nes vertybes, kad jo politinės nuostatos… jis yra dešinysis. Bet šiandien supratau ir iš jo kalbos, kad žmogus labai garbingai pasakė, kokių yra politinių nuostatų. Jis neapgaudinėjo Seimo narių, jis jas išpažino. Ir pasakė visiems. Bet toliau jis pasakė, kad netarnausiu nė vienai politinei jėgai, o tarnausiu valstybei ir įstatymui. Ir jis savo darbu tai įrodė. Tai netenkino politinės daugumos, nesakyčiau, kad visos politinės daugumos. Šiandien darau išvadą, labai apgailestaudamas, kad tai netenkino, mano manymu, krikščionių demokratų. Jų buvo daromas spaudimas. Šiandien taip supratau po susitikimo su gerbiamuoju P. Malakausku. Ir vis dėlto, manau, kad tokių procesų neturėtų būti, jie turėtų būti stabdomi. Šiandien viltis yra tik viena. Kadangi matau Prezidentę kaip tvirtą asmenybę, kad jinai sugebės atrinkti ir parinkti žmogų, kuris ne tarnautų vienai politinei srovei ar kitoms ekonominėms ar dar kažkokioms srovėms, o tarnaus valstybės interesams… Gerbiamasis P. Ma­­lakauskas taip pat šį apsisprendimą padarė ne per vieną dieną, o ilgai mąstė, taip pat atsižvelgdamas, kaip jis teigė, į valstybines pozicijas, sten­gėsi, kad Saugumo departamentas vykdytų įstatymus ir tarnautų valstybei. Jis mano, kad ta ugnis nukreipta asmeniškai tik prieš jį, ir atsistatydinęs jis toliau galės įgyvendinti savo principines nuostatas. Belieka to tikėtis.

baigdamas noriu pasakyti. Eidamas tas pareigas, aš manau, šitas žmogus daug suprato. Jis išliko dešinysis, bet į krikščionių demokratų ir kon­servatorių partiją, esu įsitikinęs, jis negrįš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ne pirmą kartą toks lyg ir procedūrinis klausimas – pritarimas Respublikos Prezidento dekretui dėl pareigūno atleidimo iš pareigų suteikia progą, patogią progą, karštoms diskusijoms ir politinėms kovoms. Žinant tų pareigūnų, tų pa­rei­gų svarbą ir įtaką, tai nekeista. Vis dėlto šiuo kon­krečiu atveju manau, kad problemą mes turėtume išspręsti paprasčiau ir santūriau. Tiesiog santūriau. Žinoma, visus domina tikrieji atsistatydinimo dėl asmeninių priežasčių motyvai. Kai kuriuos jau girdėjome, kai kuriuos galima numanyti. Vienas iš jų ir tikrai svarbus, mano nuomone, tikrai svarbus, tai neprasidėjusi reali Valstybės saugumo departamento ir apskritai specialiųjų tarnybų sąryšio su valstybės valdymo sistema pertvarka, jų ir Valstybės saugumo departamento vieta šioje sistemoje. P. Malakauskas turėjo ir turi tikrai daug vertingų idėjų, jis jas teikia, jis pradėjo kai ką įgyvendinti, bet gal ne tik jo ir gal net pirmiausia ne jo, net ne jo kaltė, kad tos idėjos kol kas vis lieka neįgy­vendintos.

Daug vilčių teikia Respublikos Prezidentės inicijuota žvalgybų koordinavimo ir kontrolės kon­cepcija. Gaila, kad jos svarstymas yra įstrigęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kurio narys ir aš esu. Gal dėl laiko stokos (dabar susikrovė daug darbų), gal ir dėl kitų priežasčių. Tokia mano nuojauta ir man tai nepatinka. Atrodo, tikrai yra pasiūlyta galimybė pagaliau išspręsti tas susikaupusias problemas: užduočių formulavimo specialiosioms tarnyboms, jų veiklos koordinavimo, vertinimo, kontrolės, ypač parlamentinės kontrolės. Tikiuosi, kad tai pagaliau bus padaryta. Gal tuomet ir P. Malakauskas norėtų dirbti šitame poste, eiti šias pareigas atlikus tas pertvarkas, reformas. Aišku, motyvų yra, kaip minėta, ir daugiau, bet, matyt, ir melo detektorių prijungus P. Ma­la­kauskas nieko mums daugiau nepasakytų. Ir tai gerai. Ir tai teisinga.

Todėl yra jo pareiškimas, yra Respublikos Prezidentės dekretas, yra Seimo nutarimo projektas, kuriam aš kviečiu pritarti. Suprantamas teisėtas ir teisingas klausimas, o kas po to? Visuomet tokiais atvejais jis iškyla. O kas po to? Taigi ar šios pareigos, kaip jau buvo kalbėta, ir visas Valstybės saugumo departamentas (nuogąstaujama) ne­taps vienos partijos įrankiu? Ar jis vėl nebus pa­jungtas kokios nors grupuotės interesams?

Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad po paskutiniųjų Respublikos Prezidentės veiksmų Prezidentė neleis, kad taip atsitiktų. Todėl aš pritariu Seimo nutarimo projektui.

PIRMININKĖ. Kviečiu E. Klumbį.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, buvau vienas iš nedaugelio, kuris balsavo prieš P. Ma­lakausko skyrimą Saugumo departamento vadovu. Tuomet sakiau, kad žmogus, mąstantis vie­nu pusrutuliu, negali būti tokios institucijos va­do­vas. Ačiū dievams, jis pats pagaliau tai suprato. Tačiau, kalbant politiškai, manau, kad jo atsistaty­dinimas yra geras žingsnis, nes pagaliau Lietuvos saugumas pradės dirbti valstybės, o ne kaž­kokių klanų labui. Tą viltį dar labiau sustiprino pilkojo kardinolo M. Laurinkaus pašalinimas iš diplomatijos ir tiesioginis nepasitikėjimo juo pareiškimas. Atsiranda daug vilčių, kad pagaliau bus atskleistos tikrosios Prezidento R. Pakso pašalinimo priežastys. Prisiminkime, kad antiprezidentinę akciją pradėjo tas pats M. Laurinkus, kai Prezi­dentas R. Paksas nusprendė pakeisti jį G. Bagdonu.

Dabar apie generalinio direktoriaus generolo atsistatydinimą. Jis atsistatydina dėl asmeninių mo­tyvų, nieko daugiau nepaaiškinęs. Prezidentė pritaria žaibiškai, Seimo pirmininkė irgi staigiai pritarė. Ir kyla klausimas, kokie galai yra kišami į vandenį? Pagaliau pagrindinis dalykas tai yra atsistatydinimo laikas. Kai Seimo komitetas baigė savo tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje buvimo, negana to, kiek paaiškėja iš viešosios erdvės, P. Malakauskas rugsėjo mėnesį, atsakydamas į Nacionalinio saugumo komiteto klausimus dėl to paties kalėjimo buvimo Lietuvoje gali­mybės, pateikė ne visai teisingus duomenis. Taigi kas buvo slepiama? Ar neturėtų Nacionalinio sau­gumo komitetas išsiaiškinti, kodėl Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius taip elgiasi ir kodėl nebuvo to nuoširdaus kontakto iš pat pradžių?

Jei mes dabar patenkintume P. Malakausko prašymą, daug jo pilkų neaiškių darbelių nueitų ne­būtin. Tai ne tik CŽV kalėjimas. Aš dar noriu priminti V. Pociūno bylą. Jinai nepajudėjo į priekį nė per plauką. O juk buvo nužudytas aukštas Val­stybės saugumo departamento pareigūnas. Juk jo nužudymo išsiaiškinimas turėtų būti Valstybės sau­gumo departamento garbės reikalas. Man susidaro vaizdas, kad Saugumo departamentas pats dalyvavo nužudant V. Pociūną ir dabar pats saugumas visais būdais bando tai nuslėpti. Ir dar. Valstybės saugumo departamentas per visą P. Ma­lakausko vadovavimo šiai įstaigai laiką ignoravo Seimo reikalavimą pateikti tas 12 pažymų. Taigi šioje situacijoje, aš manau, kad P. Malakausko prašymo patenkinimas būtų klaida, ir šitą klausimą galima būtų svarstyti tik tada, kai bus pateiktos Nacionalinio saugumo komiteto išvados dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Jas patvirtinus ar atmetus, tik po to svarstyti šį klausimą dėl Valstybės saugumo departamento direktoriaus P. Malakausko atleidimo, nes galbūt bus tokių dalykų, dėl kurių reikės pareikalauti direktoriaus atsakomybės. Bet tada jau P. Malakauskas bus, mums dabar atleidus, eilinis pilietis, ir mes negalėsim su juo kalbėti kaip su pareigūnu, ir visi galai bus paslėpti į vandenį. Dėl to aš esu prieš generolo P. Malakausko atleidimą iš pareigų.

PIRMININKĖ. Dėl vedimos tvarkos – R. Juk­nevičienė.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, kadangi vienas Seimo narys, kaip mačiau, tuo metu, kai kalbėjo E. Klumbys, nelabai leido jums klausytis, iš tribūnos buvo pasakyti tokie dalykai, kurie net ir laisvą mandatą turinčiam žmogui, Seimo nariui, yra netoleruotini. Apie kokius nors nužudymus Sau­gumo departamento užsakymu ir panašiai – tai jau, manau, diskredituoja ir Seimą, ir tokių dalykų kalbėti nei… visiškai iš fantazijos ribų, savo fantazijos ribų, iš tikrųjų negalima. Net ir turėdama labai aiškią poziciją dėl Saugumo departamento problemų, vis dėlto prašau jūsų, kad tokios kalbos neliktų be dėmesio ir būtų iš tikrųjų reaguota į tai.

PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą. Iš tikrųjų Sei­mo narys šiek tiek trukdė man klausyti, bet aš kreipiuosi į visus Seimo narius. Kiekvienas turim atsakingai kalbėti ir atsakyti už savo pasakytus žodžius čia, Seime, parlamento salėje.

J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, ką E. Klumbys pasakė, tai daugiausia rėkavo konservatoriai. Jis tik pakartojo jų rėkavimus, kai buvo kuriamos komisijos ir t. t. Bet aš tikrai įsitikinęs, kad ne Lietuvos saugumas tą padarė. Aš įsitikinęs 100 %. Jis garbingai elgėsi, nes kitaip būtų negarbinga, jeigu viskas būtų pasakyta tiesa. Dabar dėl paties dalyko.

Gerbiamieji kolegos, lyg ir Lietuva – ne­priklausoma valstybė. Saugumo departamentas – vienas iš tų struktūrinių padalinių, kuris ta tamsia puse labiausiai domisi. Dabar nežinau tradicinių demokratinių valstybių, kuriose Saugumo vadai būtų keičiami, kaip moterys pirštines keičia. Vadinasi, iš tikrųjų šitoje valstybėje yra blogi reikalai, kada Saugumo vadams labai greitai duodami generolų laipsniai, o po to išmetami. Dabar man kelia labai didelių abejonių.

Toliau, iš tikrųjų tiek A. Pocius, tiek P. Ma­lakauskas priešinosi šitų 12 pažymų, kurių prašė, viešinimui. Jie darė visiškai ir teisiškai teisingai, ir iš principo teisingai, nes aš ten žinau daug ką. Ir galiu pasakyti, kad tie, kurie prašė tų pažymų, man jie kelia daug didesnį įtarimą negu Saugumo veikla. Todėl, kad tų pažymų gali norėti tik siekdami toliau politinius žaidimus žaisti, nes ten galutinių įrodymų nėra apie visus tuos, kurie ten paminėti. Ten yra surinkta, kaip jie sako, operatyvinė medžiaga, aš sakau: gandai surinkti. Jeigu išeitų ta pažyma iš Saugumo, kur nėra galutinių įrodymų, ji taptų labai geru būdu tiems, kurie labai norėjo šitas pažymas gauti, siekti savo poli­tinių tikslų. Ne Lietuvos valstybės, ne Saugumo tikslų, o savo politinių šantažo tikslų. Todėl tiek A. Pocius, tiek P. Malakauskas iš tikrųjų čia pasielgė garbingai – pasiryžo geriau atsisakyti savo pareigų, negu vykdyti politinius užsakymus.

Todėl, gerbiamieji, šitas atsistatydinimas yra nuolatinio spaudimo, kuris vyko nuo A. Pociaus laikų iki dabar, politiniu spaudimu… Ir įdomiausia, kad šitą spaudimą daro Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Aš ir galvoju: ar ten iš tikrųjų sėdi tie žmonės, kurių apvalkalas labai baltas, o vidus velnias žino koks. Nes man jau kurį… visi sekė, jie sekė, tegu seka toliau, man tas pats, bet aš suprantu, kad darbas, neužbaigtas iki galo, šitoj struktūroj negali būti viešinamas. Bus pakenkta viskam. Tai toks dalykas.

Toliau, apie tą laisvą gerbiamojo A. Pociaus apsisprendimą. Aš jums duosiu pavyzdį iš Antrojo pasaulinio karo. Buvo toks feldmaršalas E. Rom­­melis – dykumų liūtas. Po 1944 m. pasikėsinimo į vieną pilietį jam tas pilietis paskambina ir sako: tau du keliai: vienas – garbingai spustelti ir būsi palaidotas su visa feldmaršalo pagarba ir užtikrintos šeimai visos privilegijos, antras būdas – mes tą padarysim, ir tu, ir tavo šeima bus sutrypta. Tai Lietuvoje tik dabar jau nebe taip, kaip tada buvo, o kitas būdas – savarankiškai atsistatydina.

Trečias dalykas. Gerbiamieji generolai, aš tik seržantas buvau, bet pareiga tokia: jeigu aš esu kariškis ir matau blogus dalykus, tuo labiau jeigu generolas, atstatydinkit mane, bet aš nebėgu iš kovos lauko. Tai štai kas yra. O jie visi pasiduoda. Todėl iš tikrųjų reiktų nuo generolo minimum iki pulkininko sumažinti laipsnius tiems, kurie bėga iš kovos lauko.

Toliau. Gerbiamieji kolegos, daug kas tikisi, kad, pritarus P. Malakausko atsistatydinimui, ateis geresnis Saugumo vadovas. Iš kur toks jūsų tikėjimas? Juk mes dėl visų, kuriuos keičiam, balsavom, kad jie bus geresni, o, pasirodo, vis balsuoja­mi… blogesni. Iš kur tas tikėjimas? Aš tikrai gerbiu P. Malakauską už tai, kad jis pareigingai, pagal įstatymus vykdė tai, kas jam pridera, ir nepasidavė politiniam spaudimui. Aš jį gerbiu ir todėl balsuosiu prieš. Gerbiamasis Arūnai, jūs buvot Seimo Pirmininku, sakot: neturiu pasirinkimo. Atsiminkit: Seimo nario mandatas laisvas, jūs turit teisę pasirinkti vienaip ar kitaip, spręsti pagal savo įsitikinimus, moralinius principus. Jeigu (…) atimat, jūs atimat iš manęs Seimo mandatą. Ne jūs man davėt, ne jūs turit atimti. Ne jūs konkrečiai, bet Seimas. Todėl, gerbiamieji kolegos, manau, iš tikrųjų tikiu, kad yra didesnė galimybė, kad paskirsim M. Laurinkaus antrininką, kuris ir organizavo valstybinį perversmą.

PIRMININKĖ. Laikas!

J. VESELKA (TTF). Todėl aš vis dėlto nepritarsiu P. Malakausko atsistatydinimui.

PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas – dėl vedimo tvarkos.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, manau, kad aš teisingai išgirdau, ponia Pirmininke, bet ką tik kalbėjęs tribūnoje viešai pareiškė, kad turinys tų pažymų, kurių prašė Seimas, jam yra žinomas, ir jis pasakė savo žinojimą čia. Ten nėra įrodymų. (Balsai salėje) Tai čia jau visai nebejuokinga. Ponas Juliau, arba pasakyk, ką tu čia norėjai pasakyti, arba šitaip neplepėk.

PIRMININKĖ. Prašau, gerbiamasis Juliau, atsakyti.

J. VESELKA (TTF). Va, dabar žinau, kas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirba. Ačiū. O yra, tokia buvo, visi žinote, prie A. Po­ciaus buvo pateikta riboto naudojimo medžiaga. Aš su šia riboto naudojimo medžiaga esu susipažinęs, su ja ir jūs galėjot susipažinti. O daugiau aš jokių pažymų nežinau. O ta ribota medžiaga… Gali ir P. Malakauskas… Aš susipažinau su šita medžiaga.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo visi. Po svarstymo pritarėme ir dabar motyvai dėl viso. S. Šedbaras. (Balsai salėje) Po svarstymo.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, čia nuskambėjo tikrai gražių žodžių Valstybės sau­gumo departamento generalinio direktoriaus atžvilgiu. Ir ką tik kalbėjęs kolega teigė, jog gerbia šį žmogų. Iš tiesų frakcijose P. Malakauskas labai aiškiai išdėstė argumentus. Pavyzdžiui, aš ne­turiu jokio pagrindo netikėti ir tam tikrom asmeninėm problemom, su kuriomis kiekvienas žmo­gus gali susidurti. Tai jeigu žmogų gerbi, reikia gerbti ir jo pasirinkimą. Aš, kaip teisininkas, niekaip negaliu suprasti, kaip mes galėtume dabar prieštarauti apsisprendimui, asmeniniam apsisp­ren­dimui, kurį padarė valstybės pareigūnas. Skirtumas tik tas, kad eina atsakingas aukštas valstybės pareigas ir mes turime tą procedūrą atlikti, bet reikia gerbti žmogų, gerbti jo pasirinkimą. Yra bendra tiek valstybės tarnybos, tiek darbo sistemos reguliavimo teisinė norma – savo noru, savo iniciatyva, jeigu žmogus nori išeiti iš tarnybos arba iš darbo, manau, tikrai reikia šitą apsisprendimą gerbti, padėkoti generolui ir nepolitizuoti. Jau a priori mes vėl politizuojam Valstybės saugumo departamento veiklą ir būsimą jo vadovą. Tai aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Valstybės saugumo departamento di­rektoriaus pareigos yra ne tokios, kad kada noriu ateinu, kada noriu išeinu. Tai yra ypač atsakinga valstybės tarnyba ir turi suprasti tos atsakomybės svarbą. Kartu krašto apsaugos ministrei noriu pasakyti dėl mano kalbų iš tribūnos. Aš sakau tai, ką aš žinau, ir rėmiausi Konstitucija, sakydamas savo įsitikinimus ir mintis. Jeigu reikės dar, aš ateityje pasakysiu daugiau. Noriu tik priminti Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo D. Dabašinsko ir D. Jurgelevičiaus kal­bas apie V. Pociūną po jo nužudymo. Tai, man atrodo, turėjo jau jus priversti pagalvoti, kas atsitiko, deja, jūs iki šiol dar to nesuprantate.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojam? Prašau. Kas už tai, kad po svar­stymo pritartume Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 99 Seimo nariai: už – 82, prieš – 3, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.

Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Už – S. Šedbaras. Atsiprašau, ne tą įjungė. Tuojau. V. P. Andriukaitis – už.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Kolega V. Bogušis paminėjo šią dieną, gruodžio 17 d., kaip įvykdyto perversmo, įvykdyto 1926 m., dieną. Taip, tada tautininkai, padedami krikščionių demokratų, padarė tą darbą, po to krikščionys demokratai po metų ir poros mėnesių suprato, ką jie darė. Deja, taip sutampa ši tokia keista data. Tenka ją minėti tokiam kontekste, tačiau šiandien mes, ko gero, svarstome labai jautrų klausimą. Nenorėčiau nesutikti su tais kolegomis, kurie minėjo, kad operatyvinių medžiagų pagarsinimas yra viena didžiausių Lietuvos nelaimių. Buvęs Seimo Pirmininkas A. Pau­lau­skas vienasmeniškai priėmė sprendimą, be valdybos, be pasitarimo, ir pagarsino tuomet operatyvinę medžiagą apie tuometinio Prezidento pokalbius. Žinoma, kaip buvęs generalinis prokuroras jis turėjo suprasti, kokią šunybę jis daro, bet, deja, tas buvo padaryta.

Po to operatyvinių medžiagų karai Lietuvoje įsiliepsnojo ir dega iki šiol. Aš pats žinau, ką reiškia pamatyti tą operatyvinę medžiagą, kokie po to scenarijai sukuriami, kokios versijos, kiek įvairiausių po to žurnalistinių laidų apie tas versijas, kiek schemų pribraižoma. Todėl labai džiaugiuosi, kad P. Malakauskas tvirtai laikėsi ir užkirto tam kelią, tai yra puikus žmogaus pavyzdys. Išties galiu pasakyti, sunkoka nesutikti su mintimi, kad, ko gero, P. Malakauskas iš mūšio lauko traukiasi ne laiku. Aš jo vietoje paduočiau atsistatydinimo pareiškimą po to, kai baigtųsi tyrimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Būtų sudėti visi taškai, būtų matomos išvados. Dabar, kol išvadų nėra ir kol komiteto nariai taip pat įvairiai interpretuoja P. Malakausko bendradarbiavimą su komitetu, irgi yra labai per prastas kontekstas. Žinoma, tie kolegos, kurie čia kalba apie visokius įvykdytus valstybinius perversmus, irgi siekia politinio revanšo. Šiuo atveju vėlgi matau tą politinį kontekstą, kuris yra labai prastas. Aš manau, kad mes išsiūbuosim Lietuvos laivelį dar ne vienam mėnesiui. Kaip čia neprisiminti buvusio Rusijos ambasadoriaus B. Cepovo kalbų apie tai, kiek skan­dalų Lietuva turi.

PIRMININKĖ. Laikas, kolega.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taigi aš balsuoju už, bet, deja, dar kartą sakau, ne laiku tas daroma.

PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, tokių procesų, kurie vy­ksta, ir galbūt nuolat vyksta, mūsų valstybėje, neturėtų būti. Jeigu pareigūnas pareiškia norą atsistatydinti, motyvai turėtų būti labai aiškūs ir suprantami. Dabar, be abejonės, tie motyvai yra for­ma­lūs, tai dėl asmeninių priežasčių. Mes puikiai žinome ir iš pokalbių, susitikimų, kad tai nėra asmeninės priežastys, o įtaka, noras daryti įtaką. Aš manau, kad šitas politinių jėgų noras daryti įtaką turėtų liautis. Politinės partijos, politinės jėgos kaip tik turėtų stengtis dėti pastangas, kad kiekvienas pareigūnas, kad ir kokias jis pareigas eitų, tarnautų valstybei, žmonių interesams ir vadovautųsi įstatymu, o ne telefonine teise. Pavargau, pavargau nuo spaudimo, nuo nuolat kylančios įtampos – žodžiai, pasakyti per frakcijos susitikimą. Manau, kad tai liudija mūsų valstybėje esamą būseną ir galime sakyti, kad mes nesame demokratinė valstybė, tik bandome tokia save įvardyti. Lietuvos visuomenė jau nebelaiko mūsų valstybės demokratine valstybe, o šis procesas ir šitokie vei­ksmai tas nuostatas tik pagilins. Tenka apgailestauti, kad nesugebėjome per dvidešimt nepriklausomybės metų įgyvendinti Konstitucijos deklaruotų nuostatų, kad kiekvienas valdininkas paklusnus tik įstatymui ir tarnauja tik valstybei.

PIRMININKĖ. A. Valinskas – prieš.

A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju. Mūsų nuostata nedalyvauti balsuojant nesikeičia, tačiau norėčiau pritarti kolegoms, kurie kalbėjo prieš, netgi tie, kurie kalbėjo už. Aš visiškai sutinku su gerbiamuoju V. P. Andriukaičiu, kad šiuo metu iš tie­sų yra ne laikas, tai turėjo suprasti, matyt, ir pats Valstybės saugumo departamento vadovas, galbūt atsižvelgti į tą situaciją ir gerbiamoji Prezidentė, kol būtume sulaukę komiteto išvadų. Šiuo metu asmeninės priežastys yra tiktai tinkamas pretekstas pasitraukti, bet ne realios priežastys. Visiškai pritariu J. Veselkos išsakytai nuomonei paprastais žodžiais ir ypač V. Mazuronio minčiai, kad tiesiog vadovą „užkniso“ valstybės ir daugelio politikų po­žiūris į departamentą ir jo vadovybę, jau buvusius pavaduotojus ir dabartinį vadovą, kuris šiandien, matyt, baigs eiti šias pareigas.

Nebūdamas orakulas galiu pasakyti, kad tai buvo jau aišku, kai prasidėjo dirbtinis CŽV kalėjimo skandalas, kuris, garantuoju, P. Malakauską, pašalinus iš šių pareigų, tyliai ir labai ramiai pasibaigs be jokių rezultatų. Noriu būti blogas pranašas, mielieji kolegos, bet netrukus suaktyvės dabar jau šiek tiek pritilęs skandalas dėl Drąsiaus Kedžio bylos ir mes, tikiuosi, sausio mėnesį, o gal naujoje sesijoje svarstysime generalinio prokuroro atstatydinimo klausimą. Duok Dieve, kad būčiau neteisus. Ačiū.

PIRMININKĖ. A. Šedžius – už.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų reikėtų pritarti ir aš gal išvardinsiu tris motyvus. Pirmas, tai būtų tas motyvas, kad žmogus turi teisę apsispręsti, ar jam dirbti, ar jam palikti darbą. Jeigu šiuo atveju yra asmeniniai motyvai, reikia gerbti tokį apsisprendimą. Galų gale žmogus turi šeimą ir galbūt ir šeimos nariai nevisiškai patenkinti tokiu viešumu, tokiu daromu spaudimu, yra ir vaikai. Tikrai tokį apsisprendimą bent jau dėl šeimos reikėtų gerbti.

Kitas motyvas, mes vis dėlto šiandien sprendžiame Valstybės saugumo departamento vadovo klausimą. Valstybės saugumo departamentas nėra ta įstaiga, kuri turėtų būti aptarinėjama viešai, kuri turėtų būti aprašinėjama dienraščiuose, rodoma per nacionalinę televiziją. Tai iš tiesų ta tarnyba, kuri turėtų būti nematoma. O mes savo rankomis atskleidžiame visas valstybės paslaptis. Tai apie kokią priesaiką mes tada kalbame, kai prisiekiame Seime, jeigu patys savo rankomis parodome visus slapčiausius reikalus. Juk taip negalima daryti, mes visi turime prisiimti atsakomybę. Kuo greičiau mes baigsime šitą viešą cirką, tuo bus geriau. Geriau ne mums, geriau valstybei.

Ir trečia priežastis turbūt yra ta, kad mes jau turime precedentą su Konstitucinio Teismo pirmininku. Šiandien, prašom atsiversti, yra internetiniuose portaluose, galite paskaityti, kad teismams liko skolos, o Konstitucinio Teismo pirmininkas išeina su solidžia pinigų suma, taip, su solidžia suma. Iš tiesų, ar mes galime…

PIRMININKĖ. Laikas.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …dar kartą taip leisti sau, ypač tokiu sunkiu metu, mokėti pinigus vien už tai, kad žmogus padės parašą ir neatliks realaus darbo. Aš manau, kad tikrai rimti motyvai balsuoti visiems už tai, kad būtų atleistas iš darbo.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, primenu, galite kalbėti dvi minutes, išjungsiu. J. Ve­selka – prieš.

J. VESELKA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu iš tikrųjų būtų pakankamai argumentų, kad P. Malakauskas savanoriškai nutarė išeiti, aš irgi balsuočiau už. Bet aš žiūriu ištisą seką, prasidėjo pašalinimas ministerijose sekretorių, toliau prasidėjo šalinimas pareigūnų. Atsistatydina neva savo noru P. Malakauskas, neva savo noru „Sodros“ vadovas, toliau, sutinku su A. Valinsku, toliau turbūt atsistatydins generalinis prokuroras ir taip pat generalinis policijos komisaras. Čia yra jokie nesavanoriški atsistatydinimai. Tai tikslingai vykdoma akcija pagal Lenino principą, paėmei valdžia, paimk ir visas kitas struktūras, kitaip valdžia greitai išsprūs iš tavo rankų. Einama šiuo ke­liu, šitam keliui pritarti negaliu. Tai viena.

Antra, iš tikrųjų P. Malakauskas parodė, įrodė, kad sugeba tvirtai laikytis įstatymų. Tą, ką jūs pateiksite, aš jo visiškai nepažinsiu, nežinosiu ir turėsiu balsuoti. Tai antras argumentas.

Trečias argumentas, negalima. Juk dveji metai tokioje tarnyboje, reikia įgauti pasitikėjimą ten dirbančių darbuotojų, kitaip kolektyvas blogai dirba. Per dvejus metus iš tikrųjų tu įeini į tą visą ritmą ir, jeigu tu esi generolas, tu turi tarnauti minimum 5, o gal ir 10 metų, kad visas saugumo kolektyvas pajustų, kad tai yra vadovas, kuris garantuoja, jeigu aš sąžiningai vykdysiu savo fun­kcijas, jokių pavojų, jokių išdavysčių, jokių pa­šalinimų nebus. Šitas dažnas keitimas, atleiskite, kenkia šitai tarnybai, kartu visai valstybei, todėl aš negaliu balsuoti ir balsuosiu prieš, nes aš P. Ma­la­kausku pasitikiu.

PIRMININKĖ. S. Šedbaras – už.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, pra­džioje aš norėčiau tiesiog padaryti repliką, jaunasis kolega Andrius, matyt, ne iš blogos valios kal­bėjo apie Konstitucinio Teismo pirmininką, spau­doje informacija yra apie buvusį Aukščiausio­jo Teismo pirmininką. Tai reikia būtinai pa­žymėti.

O dėl Valstybės saugumo departamento vadovo, gerbiamieji kolegos, mes atsipeikėkime, tai ne politinė pareigybė. Kodėl mes norime politizuoti ir čia vartojame tokius žodžius kaip „pasitikėjimas“, „nepasitikėjimas“? Jeigu tai būtų politikas, tai yra kitas dalykas, tai yra tam tikri politiniai žingsniai, politiniai žaidimai. Aš dar sykį kreipiuosi, dar sykį kartoju, nepolitizuokime šitos svarbios valstybės institucijos ir nepolitizuokime vadovo pareigybės ir paties atleidimo proceso. Todėl gerbkime apsisprendimą ir balsuokime taip, kaip priklauso balsuoti, balsuokime už.

PIRMININKĖ. R. Ačas – už.

R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai esu nustebęs, kad mes šiandien, kai kurie iš mūsų gerbiamąjį P. Malakauską darome didvyriu. Aš nematau jokio čia didvyriškumo, nes aš sveikinčiau kaip tik Prezidentę, Prezidentę už šitą dekretą, kad ji labai greitai pateikė ir kad apsisprendė, nes Prezidentė ir rudenį jau yra išsakiusi tokios paslėptos kritikos dėl VSD darbo. Bet man vis dėl­to yra skaudžiausia tai, kada mes skyrėme P. Ma­lakauską į šitas pareigas ir kada klausėme jo vieno klausimo, ar bus pakeisti pavaduotojai, nebuvo atsakymo, nebuvo atsakymo, buvo tylima. Tylima, nes buvo iš karto žinoma, kad neatleis. Aš esu įsitikinęs, kad P. Malakauskas tapo šitų pa­vaduotojų įkaitu. Tik Prezidentės dėka šitie pavaduotojai buvo pakeisti. Tad tikrai, gerbiamasis Po­vilai Malakauskai, nenuveikėte jūs didelių stebuklų Saugumo departamente.

O dėl CŽV kalėjimo, aš manau, kad jūsų tas prieš mėnesį dviprasmiškas atsakymas nei taip, nei ne, tai tikrai nieko nėra daugiau, kaip pono M. Laurinkaus dengimas. Kai šiandien mes čia priešinamės, aš manau, kad mes priešinamės ne dėl P. Malakausko, o priešinamės, kad bijome konservatorių žmogaus. Ponai, imkime, kai skirsime naują departamento direktorių, atsakingai pa­žiūrėkime, nežiūrėkime kaip kiekvieną kartą, ai, pasvarstėme, pasvarstėme minutę kitą ir pritarėme.

O gerbiamajam P. Malakauskui aš noriu pasakyti tik viena. Gerbiamasis departamento direktoriau, jūs esate generolas, jūs buvote paskirtas 5 metų kadencijai, generolai taip iš mūšio lauko ne­sitraukia. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasisakė 4 – už, 4 – prieš. Dabar dėl viso Seimo nutarimo. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl pritarimo P. Mala­kau­sko atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pa­reigų“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 82, prieš – 3, susilaikė 12. Seimo nutarimas, projektas Nr. XIP-1576, priimtas.

P. Malakauskas prašė žodžio. Prašau.

P. MALAKAUSKAS. Laba diena, visiems dar kartą. Aš labai trumpai. Pirmučiausia norėčiau pa­dėkoti visiems Seimo nariams už tą bendradarbiavimą ir už tuos bendrus darbus, kuriuos tikrai pavyko padaryti. Be abejo, viską galima padaryti geriau, greičiau, daug darbų yra jau pabaigta, nemažai jų yra pradėta ir, aš esu įsitikinęs, tos reformos bus baigtos. Ačiū.

Kita, ką noriu pasakyti. Aš dėkoju tiems, kurie kritikavo mane. Aš priklausau prie tų žmonių, kuris tai mėgsta, ir įsivaizduoju, kad be šito nėra jo­kio progreso, ypač jeigu kritika yra konstruk­tyvi. Ir toliau taip darykite. Tačiau ypač norėčiau padėkoti tiems Seimo nariams, kurie, nepriklausomai nuo savo politinių pažiūrų, nepriklau­somai nuo to, kuo mes tikime ar netikime, o dažnai mes turėdavome labai skirtingas nuomones vienais ar kitais klausimais, šie politikai, šie Seimo nariai, kai yra sprendžiamos labai rimtos problemos, vadovaujasi tam tikromis vertybėmis, ku­rios man yra ypač svarbios. Pagrindinė ta ver­tybė yra žmogi­škumas. Dėkoju ypač tiems Seimo nariams. Ačiū už tai, kas buvo padaryta kartu.

Tikiuosi, kad tie darbai ir pradėtos reformos, kurių eiga ir sėkmė priklauso ir nuo Seimo, bus pa­siektos, o Valstybės saugumo departamentas ga­lų gale iš tikrųjų taps tarnyba, apie kurią nešnekama, tačiau jos rezultatus puikiai žino politikai ir sprendimų priėmėjai. Ačiū. Gerų, šiltų (ne ta pra­sme, kad bus labai šilta), gražių jums Kalėdų. (Plojimai)

 

11.54 val.

Muitinės įstatymo 11, 13, 16, 30, 31, 39, 79, 107 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-989(2)ES (priėmimas)

 

PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Muitinės įstatymo 11, 13, 16, 30, 31, 39, 79, 107 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu Ž. Šilgalį, Biudžeto ir finansų komitetas.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Laba diena. Kolegos, šiek tiek paprastesnis klausimas, negu prieš tai svarstėme, grynai eurointegracinis. Komitetas jam pritaręs. Yra gauta viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuri keičia tam tikrą sąvoką, komitetas yra nutaręs jai pritarti. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A. Butkevičiaus pataisa. Jis siūlo 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip. Bu­vo parašyta „organizuoja, koordinuoja ir atlieka muitų teisės aktų pažeidimo ir kitų teisės aktų pažeidimo…“, toliau nebeskaitysiu. Jo pataisa yra „organizuoja ir koordinuoja“, o žodį „atlieka“ iš­braukti. Komitetas mano, kad pataisa yra logiška, ir jai pritaria. Visam įstatymui komitetas pritaria bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pranešėjau, ačiū jums. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pastraipsniui priimti.

1 straipsnis. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 2 strai­psnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis. Priimta. 9 strai­psnis. Priimta.

Ir dabar motyvai dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime balsuoti?

Kas už tai, kad būtų priimtas Muitinės įstatymo 11, 13, 16, 30, 31, 39, 79, 107 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas tu­rite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti!

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas Nr. XIP-989(2) priimtas.

 

11.57 val.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-687 (priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-6 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Matuzas. Biudžeto ir finansų komitetas. Priėmimas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Po svarstymo jokių pasiūlymų, alternatyvių projektų negauta. Siūlyčiau priimti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Įstatymas dviejų strai­psnių. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Galime priimti ben­dru sutarimu? Priimta. Dėl viso įstatymo projekto prieš nėra užsirašiusių, tai gal kas už atsiimate? Dėkoju.

Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, tie, kurie salėje, būkite geri, balsuokite. Neužteks vėl 71 žmogaus.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 77 Seimo nariai, už – 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas pri­­imtas.

Protokolui noriu paprašyti, kad priimti įstatymai Nr. XIP-1267(3) ir Nr. XIP-988(2) būtų sujungti.

 

11.59 val.

Teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-659(5) (priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-7a klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pro­jektas. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto atstovą A. Petkų. Priėmimas. Siūlyčiau kalbėti pa­straipsniui.

1 straipsnis. Yra J. Šimėno pasiūlymas. Gerbiamasis J. Šimėnas pristato pataisą. Ar 2 strai­psniui?

A. PETKUS (TTF). 1 straipsniui. Komitetas iš dalies pritarė dėl mastelių, Jonai, kur buvo jūsų.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, yra pasiūlymas, kad jeigu yra bendrieji planai 1:2000 ir stambesniu masteliu, tada nereikia daryti detaliųjų planų. Komitetas pritarė.

PIRMININKĖ. Komitetas iš dalies pritarė, jūs sutinkate su tuo?

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Galima. Ir dar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento tam tikros pastabos, kurioms komitetas iš dalies pritarė. Gali Seimas tam pritarti? Pritarta. Galime 1 straipsnį bendru sutarimu priimti?

Ar dar yra pataisų? Atsiprašau, dar yra pataisų. V. Grubliausko.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Aš teikiau bent keletą pataisų. Noriu tik pradžią paskaityti ir informuoti komitetą, nors ne naujiena, aš sakiau per komiteto posėdį, kad turiu ir Valstybinio jūrų uosto direkcijos patvirtinimą, kad Teritorijų planavimo įstatymui mano siūlymai yra prasmingi, reikalingi ir jie tikrai padėtų išspręsti daugelį klausimų, kurie šiandien jūrų uoste stringa.

O pristatydamas konkrečiai šitą, aš norėjau paaiškinti ir tiesiog patikslinti įstatyme, kad atsižvelgiant į tai, kad konkretūs pastato parametrai nustatomi, tikslinami tik atliekant techninį projektavimą ir nustačius pastatuose išdėstomą struktūrą projektavimo etape nebėra galimybės parametrų keisti, vis dėlto dažnai paaiškėja, kad nedideli te­chniški pakeitimai yra būtini. Tarkime, konkrečiu uosto atveju pastačius sandėlį, paaiškėjus, kad, tarkime, reikia keliuką, kuris eina per sandėlio vidurį, padaryti ne metro, bet 1,20 metro, faktiškai bendrovės, dirbančios uosto teritorijoje, priverstos daryti naują detalųjį planą. Šiais laikais tai būtų kalba apie porą metų.

Mano siūlymo įstatymui prasmė – apibrėžti išdėstymo zoną, kad pati zona nesikeičia, tačiau zonos viduje, uždaroje teritorijoje, kalbu apie Klaipėdos jūrų uostą, pati išdėstymo zona nesikeičia, tačiau viduje, kaip sakiau, konkrečios statybos ar konkrečių darbų metu paaiškėja, kad reikalingi minimalūs nukrypimai, sakykime, metro į dešinę arba į kairę, čia nekalbama apie kažkokias nelegalias statybas. Norint tą padaryti, šiandien galiojanti tvarka įpareigotų grįžti prie detaliojo plano svar­stymo procedūrų, prie naujo (…) gavimo, o tai yra mažiausiai dvejų metų laikotarpis.

Ir jeigu mes kalbame apie aštrią konkurencinę kovą, kurioje Klaipėdos uosto tikrai yra nelygios teisės, palyginti su kitais uostais, dvejiems metams atidėti tokių darbų vykdymą, stabdyti, sa­kykime realiai, ateinančias investicijas, aš manau, tai yra tikrai neatsakinga. Vis tiktai siūlyčiau nepritarti komiteto išvadai, mano nuomone, ganėtinai tendencingai, o valstybiškai pažiūrėti į šią problemą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėl kiek­vienos pataisos reikia 29 Seimo narių palaikymo. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad galėtume svarstyti pataisas visų Seimo narių, kurie registravo pataisas? Taip, tai sutaupytume laiko.

O dabar, gerbiamasis Petkau, prašau pakomentuoti komiteto išvadą.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamoji Pir­mininke.

PIRMININKĖ. Gal mikrofonus pasitaisykite, nelabai girdėti.

A. PETKUS (TTF). Komitetas nagrinėjo šitą V. Grubliausko pasiūlymą ir atmetė jį kaip per­teklinį, nes ir dabar, rengiant detaliuosius planus, nėra taip tiksliai uždedama linija, kur pastatai, ir, kaip buvo minėta, kad dėl metro skirtumo, dėl ke­lio – tokių problemų tikrai nėra šiuo metu teritorijų planavimo procesuose, todėl komitetas pasisakė prieš tokį pasiūlymą.

PIRMININKĖ. R. Sinkevičius, palaikantis V. Gru­bliausko pataisą. Prašau. Už.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Lietuva…

PIRMININKĖ. Būkit geras, mikrofoną…

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Lietuva Vyriausybės lūpomis pareiškė, kad mes visokeriopai sten­gsimės gerinti verslo sąlygas ir turime ambicingų planų pagal verslo sąlygas būti 15 vietoje pasaulyje. Iš kitos pusės, čia yra šnekama daugiau apie netrukdymą uostą plėsti, kitaip sakant, nestatyti daugiau įvairių suvaržymo barjerų. Aš manau, kad Klaipėdos uostas iš buvusių pirmaujančių pozicijų Baltijos šalių regione jau dabar nebepirmauja ir krovos apimtys kituose uostuose pradeda lenkti mūsų Klaipėdos uosto apimtis. Papildomi biurokratiniai suvaržymai, papildomi kaštai šituo sunkmečio metu, man atrodo, visiškai nereikalingi, todėl aš palaikau gerbiamojo kolegos V. Grub­liau­sko pataisą ir manau, kad tai yra teisingas sprendimas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote V. Grubliausko pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 76 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 22. V. Grubliausko pataisai pritarta.

Toliau yra Seimo narių A. Bauros ir S. Gie­d­raičio pataisa. Katras pristatote? A. Baura. Prašau.

A. BAURA (MSG). Ačiū. Kiek aš supratau, pa­grindinis komitetas mūsų pataisai iš dalies pritarė ir su tuo pritarimu mes visiškai sutinkame.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar gali Seimas bend­ru sutarimu pritarti komiteto pritartai pataisai? Dė­koju. Tai ar galime bendru sutarimu su V. Gru­b­liau­sko priimta pataisa priimti 1 straipsnį. Priimtas.

2 straipsnis. Yra vėl V. Grubliausko pataisa. Prašau, Vytautai, pristatyti ją.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Visų pirma dėkoju kolegoms, kurie tikrai išgirdo racionalaus proto balsą, ir tikiuosi tokio pat supratimo ir dėl kitų įstatymo pataisų. Pagal galiojančias šiandienio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas detaliojo plano organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybės žemės nau­dotojai. Tačiau 20 straipsnio 2 dalis numato, kad tik savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, pabrėžiu, Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Taigi įstatymas tikrai nesuteikia teisės valstybinės žemės valdytojams detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perduoti konk­re­čiam naudotojui. Todėl mano siūlomas 20 strai­ps­nio 2 dalies pakeitimas, kad savivaldybė ar valsty­bė… papildant ar valstybinės žemės valdytojai… sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų pla­na­vimo organizatoriaus teisių iš tiesų neiškreipia rinkos, bet vėlgi gerokai palengvina darbų uoste situaciją. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad poveikio aplinkai įvertinimo tyrimai lieka tie patys ir šiuo atveju visa tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tai nepaliekama kažkokiai saviveiklai ar kažkokiem, sakykite, gudravimams ir apėjimams. Jeigu mes pasitikime Lietuvos Respublikos Vyriausybe, kuri tikrai yra suinteresuota, kad uostas, kaip strateginis valstybinis objektas, esantis pajūryje, veiktų efektyviai, šita situacija, aš manau, vėlgi yra gerinanti, ryškiai gerinanti galimybes uosto teritorijoje veikiantiems subjektams operatyviai reaguoti, operatyviai planuoti, operatyviai dalyvauti visuose procesuose, neatsisakant jau patvirtintų ir gana griežtai reglamentuotų PAV’o reikalavimų, tuo pat metu kontroliuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri detaliai nustatys tvarką, tokią tvarką, kokia reikalinga strateginiam valstybės objektui – Klaipėdos valstybiniam jūsų uostui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.

A. PETKUS (TTF). Komitetas nagrinėjo šitą pasiūlymą, ir iš tikrųjų V. Grubliauskas yra teisus, kad šiuo metu teritorijų planavime dalyvauja savivaldybė ir valstybės valdytojai, šiuo atveju apskrities administracija. Nelikus apskrities administracijos, teises ir pareigas vykdyti teritorijų planavimą turės tik savivaldybė ir šituo pasiūlymu leisti perduoti teises kitiems valdytojams, kurių jie neturi, – išeina niekinis pasiūlymas. Todėl komitetas nepritaria šitam pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Dėkui. R. Sinkevičius – už.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Aš manyčiau, kad pataisa yra tikrai gera, žinoma, šiuo atveju šnekama apie valstybinį jūrų uostą. Ji galėtų būti išplėsta ir kitiems dalykams – iki oro uostų, geležinkelių ir kitų valstybei svarbių objektų. Ir aš galvoju, kad ponas V. Grubliauskas, teikdamas šitą paskaitą, rimtai pamąstė ir valstybiškai pasižiūrėjo. Aš siūlau pritarti.

A. PETKUS (TTF). Aš norėčiau patikslinti, jeigu galima.

PIRMININKĖ. Prašau.

A. PETKUS (TTF). Šita pataisa ar siūlymas apima visus valstybės žemės valdytojus, ne tik uosto teritorijoje esančius.

PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš principo, kaip paaiškino komiteto atstovas, tai aš turėčiau sakyti už, kadangi buvau prieš dėl to, kad tai liestų tik vieną uostą. Paprastas pavyzdys – atominės elektrinės saugyklų nepastatymas laiku valstybinėj žemėj, užsispyrus savivaldybei, dvejiems metams atidėtas, ir nuostolis Lietuvos valstybei bus milijoninis, ir eurais. Tai dėl šito aš manau, kad valstybė savo valstybinėje žemėje turėtų turėti galimybę pati organizuoti teritorijų planavimą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariame V. Grubliausko pasiūlymui, balsuojame už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 76 Seimo nariai: už – 58, prieš – 3, susilaikė 15. V. Grubliausko pataisai yra pritarta. Noriu priminti, kad ši pataisa yra ne 2 straipsniui, o 3 straipsnio papildymas, tai yra 20 straipsnio 2 dalies pakeitimas, ir mes jam pritariame. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju.

Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnis. Prašau dėl 3 straipsnio, ar yra pastabų?

A. PETKUS (TTF). Dėl 3 straipsnio yra gauta pono J. Šimėno ir D. Bekintienės pasiūlymų, visiems komitetas yra pritaręs.

PIRMININKAS. J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl 3 straipsnio. Ko­mitetas pritarė, tvarka, aš nebeturiu ką pasakyti. Tai aš manyčiau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jonai Šimėnai, pristatykite savo pasiūlymą.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia redakcinis dalykas. Vietoj „formuojamų“ – „formuojamų“… Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Taip, komitetas pritaria. Ar galim, gerbiamieji Seimo nariai, bendru sutarimu pritarti komiteto… J. Šimėno nuomonei? Taip, pri­tarta. Taip pat kita J. Šimėno… Kitas pasiū­lymas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip pat komitetas pri­tarė. 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas dabar, taip? Apie kurį aš kalbėjau. Apie kurią dalį kalbama? Ar 3 dalies 1, ar 3 dalies 3?

A. PETKUS (TTF). 1. 3 dalies 1 punktą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad pranešėjas ir pataisų teikėjas negali sutarti dėl paties teksto.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Pakomentuokit.

A. PETKUS (TTF). Yra J. Šimėno pateiktas pa­siūlymas dėl 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto. Tei­kėjo siūlomam išdėstymui komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes ir norėtume, kad jūs labai aiškiai pasakytumėt, apie ką mes kalbam, o J. Šimėnas ar nori pasisakyti, ar ne. Įprasta tvarka priėmimas.

A. PETKUS (TTF). Teikėjas siūlo, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentas būtų priskiriamas ir esamiems statiniams eksploatuoti sklypuose, ir tiek. Komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Kai nepristato pasiūlymo teikėjas, mes prašom jūsų, gerbiamasis pranešėjau. D. Bekintienės pasiūlymas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus. Ko­miteto nuomonė – pritarti.

A. PETKUS (TTF). Komitetas taip pat pritaria šiam pasiūlymui ten, kur buvo siūlomi administracijos direktoriaus patvirtinti detalieji planai.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Taip, ačiū komitetui, nes iš tikrųjų tai yra labai svarbus pasiūlymas. Jeigu būtų likę tik Vyriausybės tvarka, tai tą, ką mes svarstome, o Vyriausybės nustatyta tvarka, vadinasi, tarybos sprendimu. O dabar leidžiama ir administracijos direktoriaus įsakymu. Dėkui komitetui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė pasiūlymui. Ar galim bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Dabar visas… Taip, dėl V. Gru­b­liausko dar yra pasiūlymas. Prašau, V. Gru­bliauskas.

A. PETKUS (TTF). 3 straipsniui mes išnag­rinėjom V. Grubliausko pasiūlymą ir daugiau 3 strai­psniui pasiūlymų nebėra.

PIRMININKAS. Dėl V. Grubliausko buvo bal­suota, taip?

A. PETKUS (TTF). Taip, jau buvo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu buvo apsisprę­sta pradedant svarstyti šį straipsnį, tada, gerbiamieji kolegos, dėl viso 3 straipsnio. Ar galim 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu su priimtais pasiūlymais? Galim. Dėkoju. 4 straipsnis. 4 strai­p­sniui, gerbiamasis pranešėjau, kokios…

A. PETKUS (TTF). 4 straipsniui yra gautas V. Kurpuveso ir E. Tamašausko pasiūlymas, kur siūloma detaliųjų planų tvirtinimą vėl sugrąžinti į tarybų lygmenį, nors komitetas siūlo ir yra nutaręs, kad detaliuosius planus tvirtina direktorius, tik koncepcijas tvirtina taryba. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui ir siūlo Seimui nepritarti.

PIRMININKAS. Taigi dabar V. Kurpuveso ir E. Tamašausko pasiūlymas. Kuris pristatys? Taip, V. Kurpuvesas. Prašau.

V. KURPUVESAS (VLF). Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji kolegos, šiaip norėčiau jus patikslinti, kad mūsų pasiūlymo esmė buvo šiek tiek kitokia. Mes siūlom ne visais atvejais pavesti detaliuosius planus tvirtinti savivaldybės tarybai, mes siūlom pačiai tarybai nuspręsti, kas tuos detaliuosius planus tvirtins – ar ji pati, ar administracijos direktorius. Taigi administracijos direktoriaus iš šio proceso eliminuoti mes tikrai nenorim.

Tai vienas dalykas. Kokie būtų argumentai, kodėl mes taip siūlom? Vis dėlto mes įžvelgiam tam tikrą ir korupcijos riziką, jeigu detaliųjų planų tvirtinimas būtų pavestas vien administracijos direktoriui. Kadangi su vienasmeniu organu, sutikime, susitarti yra lengviau. Antras dalykas, vis dėlto kalbant apie detaliojo plano tvirtinimą tai yra gana aktualus procesas ne vien žmogui. Ir viešas tokio detaliojo plano svarstymas – tai vertybė, kurią gali užtikrinti ir garantuoti tiktai svarstymas tarybos posėdyje. Kolegos, tai yra mitas, jeigu administracijos direktorius tvirtins detalųjį planą, nuo to procesas paspartės. Jeigu savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo procesas reglamentuotas, o administracijos direktoriaus veikla visiškai nėra reglamentuota ir nėra jokių garantijų, kad jis, gavęs detaliojo plano projektą, neįmes jo į stalčių ir jis sėkmingai gulės, kol administracijos direk­torius sulauks papildomų motyvų… Kitas argumentas. Vietos savivaldos įstatyme parašyta, kad savivaldybės taryba pagal savo kompetenciją gali panaikinti kitų savivaldybės institucijų priimtus sprendimus. Jeigu mes savivaldybės tarybą eliminuojam iš šio proceso, tikėtina, kad gali susidaryti tokių situacijų, kai administracijos direktorius patvirtins detalųjį planą ir jis netenkins tam tikrų subjektų, tai koks jiems pasirinkimas bus? Savivaldybės taryba negalės pakeisti administracijos direktoriaus sprendimo…

PIRMININKAS. Laikas!

V. KURPUVESAS (VLF). … kreiptis į teismą. Taip, gerbiamasis pirmininke, bet tai labai svarbu, tai yra argumentai. Ir galų gale kalbėdami vėlgi apie atsakomybės klausimą, taip pat labai dažnai mes girdime tą argumentą. Aš noriu pasakyti, kad joks administracijos direktorius niekad nepriima sprendimo nepasitaręs su taryba ar meru. Taigi pagal jūsų siūlomą sprendimą būtų taip, kad taryba arba meras neoficialiai vis tiek pasakytų administracijos direktoriui tvirtinti arba netvirtinti detalųjį planą, o atsakomybę jūs siūlote priimti tam žmogui, kuris realiai jokių galių čia neturėtų. Taigi, kolegos, siūlyčiau palaikyti mūsų su E. Ta­mašausku pasiūlymą, kurį atspindi ir bendra komiteto pozicija, ir suteikti savivaldybių taryboms pačioms savarankiškai spręsti, kuri savivaldybės institucija tvirtins detalųjį planą.

A. PETKUS (TTF). Aš norėčiau dar patikslinti komiteto nuomonę. Iš tikrųjų šitas pasiūlymas bu­vo svarstomas ir svarstymo metu buvo atmestas. Dabartiniame galiojančiame įstatyme taip ir yra, kaip siūlo ponai E. Tamašauskas ir V. Kurpu­ve­sas, kad taryba tvirtina detaliuosius planus. O pataisose, t. y. penktojoje įstatymo versijoje, yra nu­matyta, kad taryba tvirtina tiktai bendruosius ir specialiuosius planus ir detaliųjų planų koncepcijas. Taigi taryba nėra eliminuojama iš teritorijų planavimo. Todėl komitetas nepritarė šitam pasiūlymui taip, kaip buvo nepritaręs ir ankstesnėse sta­dijose. Ir Seimas buvo nepritaręs šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl mo­tyvų. R. Sinkevičius pritaria pasiūlymui.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pataisos autoriai labai išsamiai išdėstė motyvus ir tiesiog laiką taupydamas nenorėčiau kartotis, tuo labiau kad prieštaraujančių nė vienas neužsirašė kalbėti. Aš manau, kad pataisa yra logiška, demokratiška, labiau skaidri ir teisinga. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Prieš užsirašė A. Stan­ci­kienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Na, jeigu mes šnekam apie tai, kad iš tikro šiuo metu valstybėje yra tokia situacija, kad nepaprastai daug teritorijų planavimo dokumentų, t. y. detaliųjų planų, yra tei­smuose ir nors valstybė… aiškiai jau teismai panaikina tuos detaliuosius planus ir valstybė atsiduria tokioje keistoje situacijoje, kai reikės mokėti milžiniškas kompensacijas neaišku dėl ko. Dėl to, kad taryba, kaip kolegialus organas, priėmė kažkokį sprendimą kolegialiai. Nebėra atsakingų asmenų. Visa šitų visų pataisų esmė ank­sčiau komitete svarstant ir buvo, kad būtent as­meninė administracijos direktoriaus atsakomybė. Kad atsirastų asmuo, kuris būtų asmeniškai atsakingas už priimtų sprendimų teisėtumą. Kad jeigu vėl bus detalieji planai teismuose, kad teismai aiškiai galėtų įvardyti, kad tas ir tas žmogus savo parašu yra atsakingas, ir prašau dabar ar regreso tvarka, ar dar kažkaip iš jo išsireikalauti žalą. Šiuo metu to nėra, nes kolegialiai priimti sprendimai. Savivaldybėse virš 40 žmonių, tarybos narių, balsuoja. Pabandykit dabar išsireikalauti, kuris iš jų kaltas, kuris ne. Tuo labiau kad dar protokoluose net nebuvo įvardyta, kuris kaip kėlė ranką ir kuris buvo už, kuris buvo prieš. Mes norėjom lyg ir pagerinti situaciją, bet jeigu mes pritarsim šioms pataisoms, tai mes nieko nepagerinsim, iš esmės paliksim taip, kaip yra, todėl…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojam, kas pritaria V. Kurpuveso ir E. Tamašausko pasiūlymui. (Triukšmas salėje)

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 47, prieš – 6, susilaikė 21. Pasiūlymui pritarta.

Gerbiamasis pranešėjau, prašau apie kitus pasiūlymus. (Balsai salėje) Repliką po balsavimo – J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, vėl mes darome tą pačią klaidą, kurią darėme ankstesniuose svarstymuose. Niekas nesusigaudė, kas ką argumentuoja, aš, atvirai tariant, ne tą mygtuką paspaudžiau, norėjau prieš argumentuoti, ir iš tikrųjų griauna visą mūsų teritorijų planavimo ir sprendimų priėmimo koncepciją. Tai, ką pasakė ponas V. Kurpuvesas dėl viešumo svar­stymo metu, tai iš tikrųjų ne tie dalykai. Svarstymo viešumas yra procedūra, detaliojo planavimo procedūroje viskas numatyta, o šiuo atveju kas tvirtina, kas prisiima atsakomybę. Jeigu iš tikrųjų Seimo nariai sutiktų iš naujo perbalsuoti, kviesčiau iš naujo, o jeigu ne, tada stabdykime priėmimą iš viso. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ponas V. Kurpuvesas.

V. KURPUVESAS (VLF). Gerbiamieji kolegos, apie jokius koncepcinius dalykus mes su jumis nekalbame, juo labiau kad ir pirmininkas dabar pripažino, kad mes iš esmės kalbame apie subjektų atsakomybės klausimą. Tai apie kokią atsakomybę mes kalbame? Mes kalbame apie baudžiamąją atsakomybę, apie tarnybinę, apie civilinę, apie administracinę atsakomybę? Deja, gerbiamieji kolegos, taryba taip pat yra administracinės atsakomybės subjektas ir tarybai šioje vietoje atstovauja ir meras. Kalbant apie civilinę atsakomybę, tai apskritai administracijos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prasidėjo diskusija per šoninį mikrofoną, aš ją nutraukiu. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu noriu prašyti, kad posėdžio pirmininkas teiktų pakartotinai balsuoti dėl šio klausimo. (Balsai salėje) Nes girdžiu aplink tikrai daug balsų, kad nesuprato žmonės, kaip balsavo. Jeigu pats komiteto pirmininkas prisipažino suklydęs, tai… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, pasiūlymą supratau, tačiau nebus teikiama perbalsuoti, nėra jokių motyvų.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip nėra?

PIRMININKAS. Nėra jokių motyvų.

Gerbiamieji kolegos, kita pataisa. (Triukšmas salėje) J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Prašau pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Jūs kieno vardu prašote pertraukos?

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komiteto vardu.

PIRMININKAS. Komiteto vardu. Komiteto pranešėjas šiuo metu stovi tribūnoje, ar jūs prašome pertraukos?

A. PETKUS (TTF). Aš pritariu komiteto pirmininkui, iš tikrųjų po balsavimo dėl šio pasiūlymo ir lydintysis aktas negalės būti priimamas. Bet iš tikrųjų nesupratau, kodėl posėdžio pirmininkas… galėjo teikti siūlymą perbalsuoti, nes praeitą kartą svarstėme, Seimas buvo apsisprendęs ir atmetęs šį siūlymą, o dabar…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, reikėtų skaityti Statutą, dabar yra kita procedūra, tai yra priėmimo procedūra, ir vėlgi balsavimas dėl pataisos yra teisėtas.

Gerbiamieji kolegos, buvo statutinis pranešėjo pasiūlymas daryti pertrauką. Todėl darome šio klausimo, šio įstatymo projekto priėmimo stadijos pertrauką.

A. Valinskas.

A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi pataisų iš tiesų gana daug gali atsirasti, tai aš siūlyčiau pritarti pertraukai, bet ne iki kito posėdžio, o iki antradienio. Tuomet galbūt atsirastų daugiau pasiūlymų ir komitetas turėtų laiko juos suderinti, nes šiandien iki popietinio mes nelabai spėsim.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia labai svarbi komiteto nuomonė. Kiek laiko jie no­rėtų daryti pertrauką? (Balsai salėje) Gerbiamasis pir­mininke, pasakykite savo konkretesnį siūlymą, iki kada jūs siūlytumėte daryti pertrauką?

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Galima ir iki an­tradienio, bet vėl grįšime atgal su tais… ir su V. Gru­bliausko pasiūlymais, su viskuo, jeigu taip iš tikrųjų. (Balsai salėje) Bus registruoti vėl iš naujo pasiūlymai.

PIRMININKAS. Kad mums būtų lengviau apsispręsti, išsiaiškinti, kada mes turėtume traukti šį klausimą į darbotvarkę, jūs pasakykite konkrečiai, pagal kokį Statuto straipsnį jūs siūlote daryti pertrauką.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Neturiu po ranka Statuto, nematau.

PIRMININKAS. Prašau? (Balsai salėje)

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl klausimo suderinimo, ką toliau daryti dėl eigos.

PIRMININKAS. Tokiu atveju iki kito po­sėdžio.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Taip, dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klau­simas – Vyriausybės valanda. Kiek mes dabar turime laiko? Liko kelios minutės, tiksliau, už vienos minutės pradedame Vyriausybės valandą.

 

12.30 val.

Vyriausybės valanda

 

Kviečiu ministrus užimti jiems skirtas vietas. Gerbiamieji ministrai, kviečiu užimti jums skirtas vietas, pradedame Vyriausybės valandą. Norėčiau suteikti pirmajam žodį Seimo nariui V. Mazuroniui, opozicijos lyderiui, tačiau kol kas nematau jo salėje. Tokiu atveju klausia Seimo narys A. Sysas. Frakcijos vardu.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Mano klausimas būtų premjerui. Teko skaityti jo interviu, kurį jis davė BBC radijui, ir ten žurnalistas jo tiesiai šviesiai paklausė dėl namų renovavimo. Gerbiamasis premjeras tiesiai šviesiai, drąsiai ir rėžė, kad pirmą namą pradės renovuoti gruodžio mėn. Mano klausimas būtų labai tiesus, nes važinėjau po Lietuvą tas keturiolika dienų, niekur neradau to namo. Gal jūs galite pasakyti, kurį namą ir kur jūs pradėjote renovuoti, kad tauta žinotų, kad šis procesas pajudėjo?

O kitas klausimas būtų trumpesnis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vieną klausimą. Jūs ne opozicijos lyderis. Deja!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). O galėtų! Galime pritarti ir bent šiandien suteikti antrą klausimą, nes pirmas klausimas yra toks, kad, gerbiamasis kolega, aš jums galiu trumpai atsakyti – jūs skaitėte ne mano interviu BBC (…) vedėjui aprašymą, nes ten tokių žodžių, kad gruodžio mėn. bus renovuotas pirmas namas, tikrai nebuvo. Ką jūs skai­tėte, aš nežinau, galbūt savo propagandos kokį nors lapelį, todėl raginu leisti gerbiamajam A. Sy­sui už­duoti antrą klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto nelaužykim nusistovėjusios tvarkos. Vienas klau­simas. V. Baltraitienė Darbo frakcijos vardu. (Balsai salėje)

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Mano klausimas irgi skirtas premjerui. Vakar viename interviu per televiziją jūs pasakėte, kad bet kuris ambasadorius yra prilygintas… (Triukšmas salėje) Ar galite, pone Sysai, patylėti! Prilygintas bet kuriam ministerijos skyriaus vedėjui ir jo atleidimas neturėtų niekam kelti jokių emocijų ir niekam neturėtų rūpėti. Aš noriu jūsų paklausti, ar tai iš tikrųjų yra jūsų tokia nuomonė apie visą diplomatinį korpusą ir apie ambasadorių darbo reikšmę įgyvendinant mūsų valstybės užsienio politiką? Ar tai dar kartą jūsų toks noras kažkam pataikauti, ar, atsiprašau, švelniai tariant, net nusišnekėjimas? Ar jūs planuojate atsiprašyti visų ambasadorių už jūsų pasakytus žodžius? Ar jūsų iš tikrųjų toks įsitikinimas?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš manau, kad ministerijų skyrių vadovai yra labai reikšmingi žmonės. Ar jūs manote, kad jie yra nereikšmingi? Man atrodo, dirba jie labai nuosekliai Lietuvos labui, todėl aš juos labai aukštai vertinu. Bet dar sykį noriu pakartoti, kad kai ministerijų skyrių vadovus arba departamentų vadovus atleidžiame iš pareigų, tai nekyla tokios didelės dramos. Tai nelabai suprantu, kodėl yra taip dramatizuojami kurie nors kiti pasikeitimai valstybės tarnyboje, jeigu jie yra ne ministerijų viduje, o, pavyzdžiui, diplomatinėje tarnyboje. Aš diplomatinę tarnybą vertinu taip pat, kaip ir valstybės tarnybą valstybės reikalams, bet tikrai nesureikšminu diplomatinės tarnybos, kad ji aukščiau, negu kita valstybės tarnyba. Tai yra darbas Lietuvai. Darbas Lietuvai kartais reikalauja ir pasikeitimų. Tie pasikeitimai vykdomi pagal įstatymus, bet tie pasikeitimai neturi tapti visos Lietuvos gyvenimo drama ir tam tikra tragedija. Tai ir viskas, ką aš norėjau pasakyti. Jeigu jūs ma­note, kad ministerijų, departamentų arba skyrių vadovai yra mažiau reikšmingi už kuriuos nors kitus valstybės tarnautojus, kad ir dirbančius diplomatinėje tarnyboje, tai aš su jumis nesutinku. Mano manymu, skyrių vedėjai yra taip pat labai reikšmingi žmonės.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Bet Prezidentė jų kažkodėl nei skiria, nei atleidžia.

PIRMININKAS. Klausia Mišrios Seimo narių grupės vardu R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Aš norėčiau klausti sveikatos apsaugos ministro dėl nelaimės Šiaulių akušerijos-ginekologijos klinikoje. Visų pir­ma, gerbiamasis ministre, labai ačiū jums, kad jūs savo asmeniniu atvykimu ir dėmesiu parodėte susirūpinimą. Tai labai vertino ir ligoninės darbuotojai, ir rajonų gyventojai, jaunosios mamos. Tikrai nuoširdi padėka. Klausimas būtų: jau galbūt aiškus prokuratūros sprendimas dėl įtarimo, kad vietoj antiseptiko buvo vartotas kitas skystis naujagimiams dezinfekuoti? Kodėl būtent tokį antiseptiką, apie kurį buvo kalbama, vartotojo tik Šiaulių ligoninė, kaip teigiama žiniasklaidoje ir įvairiuose raštuose, o kitos ligoninės jo jau seniai nevartoja? Ar Šiaulių ligoninė taip atsilikusi? Galbūt ministerija galėtų užtikrinti prevenciją, kad tokių dalykų ateityje nepasitaikytų? Ačiū.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū už klausimą. Atsakydamas galiu pasakyti, kad medžiaga, arba tirpalas cutosept f, iš tikrųjų seniai nevartojamas nė vienos gydymo įstaigos kūdikių raukšlėms valyti. Deja, bet ligoninės Vidaus taisyklių apraše jis buvo patvirtintas vienu iš punktų kaip privalomas veiksmas, kad šiuo skysčiu būtų valomos kūdikių raukšlės. Šis aprašas yra pakeistas, dabar aiškiai nurodyta, jog tai galima daryti paprasčiausiu vandeniu. Tai buvo pirmoji klaida gydymo įstaigos.

Antroji klaida… Ir vėlgi, klausantis specialistų, aiškiai pasakyta, kad netgi skystis cutosept f negali sukelti tokių nudegimų. Štai aš gavau ži­nutę, kad prieš tai trys buteliukai, kurie buvo li­goninėje tuo metu, buvo atiduoti tyrimams. Vieno iš bu­teliukų, kuriame buvo tariamai skystis cu­tosept f, iš tikrųjų chloridų koncentracija viršyta daug daugiau negu skystyje cutosept f. Kur įvyko klaida ir kas ją padarė, be abejo, turi atsakyti prokuratūra. Kokiu būdu pateko tas skystis į skystį, kuris nevartojamas, nors negali sukelti tokių nudegimų, kokius sukėlė šiems vargšams vaikams, kūdikiams, čia jau turės atsakyti prokuratūra ir ligoninės vidaus tyrimas. Ar tai buvo netyčinė klai­da, ar per skubėjimą, sunku šiandien pasakyti, bet laboratoriniai tyrimai… Kaip tik prieš Vyriausybės valandą man patvirtinto, jog buvo 160 kartų didesnė chloridų koncentracija, nei gali turėti cutosept f. Štai tokia yra, deja, nelabai linksma informacija.

O ar tai pamoka? Taip, be abejo, tai pamoka visiems… ir ligoninių vadovams, ir specialistams, pa­galiau elementarius dalykus atlikti, tiesiog skaityti aprašus, kurie yra pateikiami ligoninėms šalia įvairių preparatų. Ten aiškiai yra pasakyta, ko ne­galima daryti ar kam yra vartojama. Tik tiek iš šios situacijos, kad kūdikiai sveiksta, apie tai mane šiandien informavo, du kūdikiai (paskutiniai) jau ne reanimacijoje, tai yra gerai. Tai yra gera pamoka. Be abejo, aš manau, šiuo atveju turės ad­ministracine tvarka atsakyti visi, tiek ligoninės va­dovas, tiek žmonės, kurie pateikė tokį dokumentą ir kurių skyriuje įvyko toks aplaidumo atvejis.

PIRMININKAS. „Tvarkos ir teisingumo“ fra­k­cijos vardu klausia A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų norėčiau paklausti vienintelės… Atsiprašau, ne vienintelės, vienos iš moterų ministrų kabineto, ypač tos, kuriai klausimai gana retai užduodami, ji kaip ir diskriminuojama, tai krašto apsaugos ministrės ponios R. Juknevi­čie­nės. Gerbiamoji ministre, tikiuosi, kadangi jūsų re­tai klausiu, nesupykite, kad mano klausimas bus iš dviejų dalių.

Pirma klausimo dalis. Ne paslaptis, kad naujasis NATO generalinis sekretorius ne per seniausiai lankėsi Maskvoje ir ten jis iškilmingai pranešė apie naują santykių pradžią su Rusija, kartu Rusija atsakydama pasiūlė aljansui ir jo partneriams svar­styti tam tikrą naują bendradarbiavimo su Rusija pagrindų dokumentą. Pirmoji klausimo dalis būtų: kokia Lietuvos pozicija yra šiuo klausimu?

O antroji šio klausimo dalis. Barackas Obama pareiškė, kad Afganistane ketina papildomai dislokuoti 30 tūkst. karių. Atitinkamus žingsnius karių kontingentui didinti daro Didžioji Britanija ir kitos valstybės. Ar Lietuva ruošiasi ar nesiruošia kokiu nors būdu didinti arba mažinti savo įnašą į misiją Afganistane?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, už svarbius klausimas. Kaip žinote, NATO genera­linis se­kretorius nėra kokios nors atskiros valstybės, at­spindintis savo nuomonę ar kieno nors atskirai. NATO priima sprendimus konsensusu, prie NATO yra akredituoti visų NATO valstybių atstovai. Lygiai taip pat ir Lietuvos, todėl vykdamas ir pranešdamas kokias nors žinias ar pradėdamas kokius nors derybinius ar kitus dalykus NATO generalinis sekretorius derina savo pozicijas ir su valstybių narių atstovais, kurie atspindi vienos ar kitos valstybės nuomonę. Taigi tas požiūris, kuris išreiškiamas NATO generalinio sekretoriaus, taip pat kalbantis su Rusijos valstybės vadovais, yra derintas su NATO valstybėmis narėmis.

Antras klausimas dėl karių Afganistane skai­čiaus padidinimo. Mūsų pozicija yra labai aiški. Mes manome, kad šitas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento apsisprendimas didinti karių skaičių yra būtinas, reikalingas, neišvengiamas. Šitas sprendimas yra iš keleto dalių, taip pat ir tos, kad Afganistanas nėra vienalytis. Galbūt šitas sprendimas prisidės prie to, kad kažkuriais metais, įmanomais metais, NATO turės galimybę iš kai kurių regionų pradėti po truputį atitraukti karius. Lietuva, kaip žinote, pernai buvo padidinusi karių skaičių dėl Prezidento rinkimų. Mūsų partneriai puikiai supranta sunkią ekonominę padėtį Baltijos valstybių, todėl iš mūsų kokio nors nemažo padidinimo niekas ir neprašo. Mes vykdysime tuos pla­nus, kuriuos buvome įsipareigoję, įsipareigojimus tikrai vykdysime.

Tik dėl kroatų karių perkėlimo į kitą Afganistano regioną iš Čagčarano čia buvo klaidingų žinių žiniasklaidoje, neįsigilinusių žurnalistų, kad neva kroatai jau atitraukė savo karius. Nieko panašaus. Tik dėl to, kad mes savo provincijos atkūrimo grupėje turėsime padengti funkcijas, kurias atliko kroatai, todėl mes apie 20 karių turėsime siųsti daugiau, negu buvome numatę, tačiau kitąmet tai bus mažesnis negu šių metų bendras karių skaičius.

PIRMININKAS. Klausia P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pir­mininke. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministrą. Gerbiamasis ministre, kokia numatoma greitosios medicinos pagalbos pertvarka? Kaip žinote, 2008 m. buvo atliktas vienas auditas, 2009 m. vyko valstybinio medicininio audito patik­rinimas. Ar nenumatoma perduoti privačiam paslaugų teikėjui, pavyzdžiui, Danijos kompanijai „Falck Security“ ar kitiems, nes buvo labai dideli interesai? Antra, kaip keisis šios tarnybos prie­vo­lės ir finansavimas vykdant ar įvykdžius 3R proje­ktą – respublikinių, regioninių, rajoninių ligo­ni­nių pertvarką. Ir kaip numatoma reformuoti ir finansuoti šias dispečerines tarnybas? Labai jums ačiū.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Iš karto sakau, jog nenumatome perduoti šios paslaugos teikimo jokiai privačiai bendrovei, kol kas. To ir negalime daryti, nes daugeliu atveju greitųjų pagalbų stočių arba tų viešųjų įstaigų steigėjai yra savivaldybių tarybos. Tik labai nedidelė dalis viešųjų įstaigų arba uždarųjų akcinių bendrovių steigėjai yra privatūs asmenys, kurie šiandien teikia paslaugas, su savivaldybės sutikimu teikia šias paslaugas. Kalbėjimas apie kokį nors perdavimą šios paslaugos teikimo „Falck Security“ tikrai neturi pagrindo.

Dėl ateities, matyt, reikia kalbėti kompleksiškai ir tai siejama su bendro, populiariai kalbant, 112 telefono numerio įsigijimu Lietuvoje. Tokiu atveju mes galėtume kalbėti apie struktūrines reformas, esmines reformas. Atvirai kalbant, manyčiau, kad šiandien per daug Lietuvoje, mano akimis žiūrint, greitųjų pagalbos stočių. Per daug. Kie­kviena maža savivaldybė, ar didesnė, ar mažesnė, garbės reikalu turi pagrindą turėti tokią stotį. Tai yra labai brangu, jos yra steigėjos. Mano akimis žiūrint, savivaldybės galėtų pačios kooperuotis ir turėti bendras tarnybas, tai būtų protinga ir teisinga. Ir lėšos būtų panaudojamos racionaliau ir protingiau. Tokiu atveju nekiltų paribio teritorijų problemų, kai reikia važiuoti iš vieno centro apie 40 km iki savivaldybės teritorijos krašto, kai tuo atveju iš kitos savivaldybės galima atvažiuoti už 5–10 km. Aš tik skatinčiau ir merus, ir tarybas racionaliau žiūrėti į šią paslaugą ir patiems imtis savo veiksmų, truputį atsisakyti tokio keisto jau­s­mo, jeigu aš meras, tai aš būtinai turiu turėti savo greitosios pagalbos viešąją įstaigą. Tai kelias į nie­kur, tai yra labai brangu ir neefektyvu.

O dėl apmokėjimo, tai sumažintame biudžete, manau, bendru procentu bus sumažintos išlaidos arba sumažintos pajamos, nes aš primenu, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sumažės, bus šiais metais atitinkamai sumažintas ir šiai paslaugai. Taip, reikės gyvuoti nelabai len­gvai, bet reikės rasti racionalius sprendimus. Kartoju, kad savivaldybės pačios turėtų rodyti iniciatyvą, kaip sutvarkyti šią sritį. O mes, kaip ir minėjome, kartu su Vidaus reikalų ministerija įgyven­diname projektą 112. Kai veiks bendra dispeče­rinė, matyt, greičiau atsiras ir poreikis vienytis vi­soms greitosios pagalbos stotims.

PIRMININKAS. Klausia M. Varaška.

M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėjau kreiptis į teisingumo mi­nistrą gerbiamąjį R. Šimašių. Prieš keletą savaičių Teisingumo ministerijoje vyko antrasis Konstitucijos egzamino etapas ir man teko jame dalyvauti. Iš įvairių įspūdžių aš norėjau išskirti tik vieną. Man buvo keista, suvokiant, kad galbūt finansinės sąlygos neleidžia nupirkti savivaldybių laureatams medalių ar gerai pamaitinti jų kaip anksčiau, man buvo keista matyti, kad nebuvo jūsų ir kad nebuvo jūsų vardu pasirašytų padėkų kiekvienam iš tų laureatų, kurie sukorė ilgą kelią iš tolimiausių Lietuvos kraštelių, turėjo tenkintis labai paprastu tušinuku su Teisingumo ministerijos emblema, ir viskas. Kaip čia taip galėjo nutikti?

R. ŠIMAŠIUS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų jūs visiškai teisus dėl reprezentacinių išlaidų, nes jos ministerijoje sumažėjo nuo 20 iki 30 kartų, pa­lyginti su praėjusiais metais. Tai natūralu, kad ir lėšų truputį mažiau. Tikrai vertinu jūsų, kaip suprantu, vieno iš idėjos autorių pastangas tą konkursą palaikyti, nes jūs iš dalies jį ir sumanėte. Tas konkursas buvo vykdomas Žurnalistų sąjungos, ne Teisingumo ministerijos. Teisingumo ministerija tik palaikė kaip vienintelę teisinio švietimo priemonę šiais metais.

Galiu pabrėžti, bent jau pats laikausi tokio principo, kad jeigu valstybė finansuoja vieną ar kitą projektą, tai politikams nederėtų ten eiti ir reklamuoti savęs. Todėl kai kam ir keista atrodė, kad ministras nedalyvauja nei reklaminėje kampanijoje, nei kitur, bet, mano supratimu, jeigu ministerija sumokėjo už šiuos dalykus, tai ministrui ir jokiam kitam politinio pasitikėjimo pareigūnui nedera ten būti. Manau, kad kaip tik dalyvavimas tokia forma yra truputį painiojimas viešųjų ir privačių interesų.

PIRMININKAS. Klausia A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Norėčiau kreiptis į žemės ūkio ministrą. Gerbiamasis ministre, gruodžio 8 d. paskelbtas ir nuo 9 d. įsigaliojo Veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas, kurį pasirašė pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. O juo iš esmės yra sustabdoma prekyba galvijais, pakeičiami prekybos galvijais reikalavimai. Šių reikalavimų pakeitimo išdava – iš esmės dvejiems metams yra sustabdomas veršelių išvežimas į užsienį ir pardavimas. Prašom pasakyti, kokiais motyvais priimtas šis sprendimas. Nes pasikonsultavus ir, kai aš kreipiausi į Veterinarijos tarnybą, man buvo paaiškinta, kad tai yra suderinta su ministerija. Kokiais motyvais tas sprendimas yra priimtas, kai dar šią vasarą Europos misijai patikrinus nemažai eksportuojančių įmonių, bent jau nemaža dalis visiškai atitiko eksportuojančių įmonių reikalavimus ir ši misija pastabų toms įmonėms neturėjo. Dėkoju.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų pirmas motyvas, tai yra įvestas karantino laikotarpis, kad mūsų eksportuojama produkcija, šiuo atveju gyvi veršeliai, kurie transportuojami labai prabangiu transportu – lėktuvais iš Šiaulių oro uosto, būtų tinkamai ištirti, kad neturėtume problemų tokių, kokių turėjome rugpjūčio mėnesį su Rusija, kai mūsų produkcijoje buvo tiesiog rasta antibiotikų ir grąžinta. Mes ir pieno srityje sustiprinome kontrolę ir numatome net pagalbą, kuri dabar numatyta iš Europos Sąjungos, 10,8 mln., ne po centą žemdirbiams išmokėti už litrą, bet būtent sukurti fondą, kad galėtume geriau kovoti su ligomis. Tai štai viena iš tų priežasčių, kad jeigu mes eksportuojame, tai eksportuotume iš tikrųjų kokybišką produkciją ir kad neatsitiktų tokia pat situacija, kokia atsitiko su Rytais, ir dabar su Vakarais.

Kitas momentas yra tai, kad vis dėlto nespauskite Europos Sąjungos aplinkinių šalių, kurios jau seniai yra Europos Sąjungos narės, nė viena neeksportuoja, nes veršiukas yra žaliava. Mes nesukuriame galutinio produkto. Atrodo tai tik laikinas ekonominis efektas, kad šiandien aš pardaviau, lyg ir gavau brangiau, tačiau išvežama žaliava. Ir nenaudojami mūsų pašarai, grūdai, mes po to vėl eksportuojame tuos pačius grūdus kaip žaliavinius, bet ne kaip galutinį produktą į kitas šalis. Štai yra dar ir kitas tikslas, kad vis dėlto mes pagamintume ir eksportuotume galutinį produktą, ne žaliavą, bet pagamintus produktus, kurių jau būtų kur kas didesnė pridėtinė vertė ir žemės ūkis sukurtų dar daugiau bendrojo vidaus produkto. Suprantu tas eksportuojančias kompanijas, kurios nori greito pelno, ūkininkams irgi reikia greitų apy­vartinių lėšų, tačiau reikia žiūrėti ir į ateitį. Kviečiu Seimo narius taip pat laikytis, gerai, kad yra „lobiuojamos“ kai kurios firmos, tačiau reikia žiūrėti valstybiniu mastu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gana išsamiai atsakyta ir ilgai. B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Mano klausimas yra vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, aš dėl nestatutinių ugniagesių. Kaip žinote, jie dabar yra perduodami savivaldybėms. Savivaldybės jų ne­nori. Ugniagesiai, ypač jų profesinės sąjungos yra labai susirūpinusios dėl jų socialinių garantijų, ar bus įskaitytas tas buvęs stažas, ar jie iš naujo bus darbinami ir kaip ši problema bus sprendžiama? Ar iš viso sprendžiama?

R. PALAITIS. Ši problema yra tokia. Vyksta priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos reforma, ji vyksta gana seniai. Ar girdėti? Girdėti. Ge­rai. Pakankamai seniai vyksta, ir idėja tokia, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente lieka dirbti statutinės komandos. Tuo tarpu nestatutinės komandos, vadinamosios trečio lygio komandos, paprastosios gaisrinės, kur dažnai 2 žmonės budi viename garažiuke su gaisrine mašina, tokios komandos dabar paprastai atiduo­damos savivaldybėms su visu finansavimu, visa įran­ga ir visais etatais. Kad savivaldybės nenori, tai čia šiek tiek perlenktas jūsų pasakymas, nes šitas procesas sėkmingai eina į pabaigą ir, mano žiniomis, tik viena ar dvi savivaldybės liko, kur nesutarta, su visomis kitomis sutarta.

Taip, yra finansavimo problemų, kaip ir visur kitur valstybiniame sektoriuje. Kaip žinote, statutiniams pareigūnams darbo užmokesčio fondai mažėjo tik 5 %, o vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams tik 1,8 %. Tačiau nestatutiniams gaisrininkams, kaip ir valstybės karjeros tarnautojams, kaip ir politinio pasitikėjimo tarnautojams, darbo užmokesčio fondas mažėjo 10 %. Tai dabar jeigu tos komandos, paprastai tai būna visas tinklas komandų, atitenka savivaldybei su visais pinigais, įranga ir technika, tai jau savivaldybė turi spręsti ir rūpintis. Čia jau nuo tarybos sprendimo ir priklauso, ką daryti, ar šiek tiek papildomai primokėti, nes ši funkcija kartu ir savivaldybės funkcija, priešgaisrinės apsaugos, ar šiek tiek primokėti, ar optimizuoti tinklą, koncentruojant pajėgas į pajėgesnes komandas ir atsisakant, sakyčiau, ne tokių būtinų komandų. Čia jau yra savivaldybės tarybos reikalas. O Priešgaisrinės ap­saugos ir gelbėjimo departamente lieka normalios pajėgios gaisrinės su statutine komanda. Kiekvienoje savivaldybėje tokių komandų yra priklausomai nuo gyventojų skaičiaus dydžio.

PIRMININKAS. Seimo narys J. Ramonas. Nė­ra. Seimo narys M. Zasčiurinskas. Prašau.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Galiu, taip? Ačiū. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Aš atsiverčiau mūsų Statuto 7 dalį, kuri skamba taip: „Seimo priežiūrinė veikla“. Ir aš, vadovaudamasis 208 straipsniu, gerbiamojo teisingumo ministro prieš mėnesį laiko vieną savaitę paklausiau to paties klausimo, negavau atsakymo, po to paklausiau dar kartą to paties klausimo, negavau at­sa­kymo. Dabar jau praėjo mėnuo ir klausiu trečią kartą, ir tikrai prašau atsakyti, jis yra gana aktualus.

Kaip žinoma, registrų tarnybos ima, lietuviškai kalbant, arba reikalauja iš fizinių ir juridinių asmenų mokėti pinigus už tai, kad Registrų centras įregistruotų valstybinę žemę. Ir toks reketas vyksta jau kurį laiką. Nei verslininkas, nei fizinis asmuo neturi galimybės rinktis, nes jam reikia, pavyzdžiui, nusipirkti žemę, sudaryti nuomos sutartį ir jis privalo mokėti.

PIRMININKAS. Laikas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kodėl taip yra ir kada bus išspręstas tas klausimas, gerbiamasis ministre?

R. ŠIMAŠIUS. Gerbiamasis Zasčiurinskai, turiu pasakyti, kad atsakymas tikrai jums yra išsiųstas pirmadienį, penktadienį, atrodo, jį pasirašiau. Išsamus atsakymas yra duotas. Bet apibendrintai galiu pasakyti, kad viskas, kas vyksta, vyksta pirmiausia pagal teisės aktų reikalavimus. Nemažai dalykų keitėsi šiais metais, įvairios tvarkos. O dėl ko tai vyksta? Tai dėl to, kad kažkas vis tiek turi sumokėti už paslaugas. Ir turint omenyje, kad dau­geliu atvejų tai yra privačių reikalų tvarkymas, ir turint omenyje, kad apskritys nėra pakankamai fi­nansuojamos, tai yra vienintelis būdas, kuris leidžia judėti į priekį. Nors, aišku, aš labai apibendrintai pasakiau, yra keli skirtingi atvejai. Klausimas buvo apibendrintas ir atsakymas taip pat.

PIRMININKAS. Klausia A. Baura.

A. BAURA (MSG). Ačiū. Mano klausimas finansų ministrei būtų. Vakar dieną Seime Kaimo reikalų komitete išklausėme atskirų žinybų, taip pat ir Užsienio reikalų ministerijos specialistų informaciją dėl Rusijos numatomo nuo kitų metų sausio 1 d. įvesti gyvoms kiaulėms importo muitų padidinimą. O turint omenyje, kad šiais metais planuojama į Rusiją įvežti 1,2 mln. kiaulių, daugiau nei 40 % bus lietuviškos kiaulės, tai, aišku, Lietuvos žemdirbiams tai būtų sudėtinga. Ir kaip vieną iš tokių sprendimų būdų ir perdirbėjai, ir augintojai nurodė, kad reikia vis dėlto pagaliau padaryti tvarką turguose, kad atsirastų kasos aparatai. Aš tiesiog noriu paklausti. Kiek žinau, šita naujoji Vyriausybė turėjo tokių norų, bet dėl to, kad turgininkai labai aktyviai atakavo, buvo tiesiog atsitraukta. Ar numatoma ką nors daryti?

I. ŠIMONYTĖ. Taip, numatoma tą klausimą vis tiek gvildenti ir ieškoti bendro sutarimo. Aš įtarčiau, kad piketuoja tokiais atvejais ne tiek patys žmonės, prekiaujantys fiziškai turguje, kiek tie žmonės, kurie juos tokiu būdu pasamdo. Aš manau, kad tiesiog toje veikloje yra labai daug nelegalaus ir neapskaityto darbo. Paklauskite dažno tokio žmogaus, ar jis gali jums suteikti nuolaidą, tai tas žmogus jums pasakys, kad jam to neleidžia šeimininkas, nors verslininkas iš principo šeimininko negali turėti, išskyrus save patį.

Neseniai buvo pasirašytas protokolas su smulkaus verslo atstovais dėl tam tikrų klausimų sprendimo nacionalinio susitarimo kontekste. Manau, kad šitą klausimą vėl pagrįstai turėtume kelti ir bandyti ieškoti kokio nors bendro sutarimo, ar tai būtų savanoriškai, ar tai būtų valstybės viena ar kita paramos forma tiems aparatams įsigyti. Bet tikrai manau, kad ta problema yra per daug didelė, kad ją būtų galima išspręsti vien tik administraciniais metodais.

PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė. Ponia V. M. Či­griejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis švietimo ministre, kada taip laukiamas Švietimo įstatymas vis dėlto pasieks Seimą? Ar nenumatote tame įstatyme įteisinti progimnaziją ir vientisą vidurinį ugdymą vidurinėje mokykloje? Nes didžiuo­siuose miestuose didžiausia problema yra 5–8 klasių gabių, motyvuotų mokinių mokymas. Jis labai kenčia, nes pristeigta daug gimnazijų ir į gimnazijas patenka kartais net kai kurių dalykų turintys vidurkį 5. Labai ačiū.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Įstatymo projektas Švietimo ministerijos jau yra duotas derinti kitoms ministerijoms ir žinyboms. Jei ne kitą trečiadienį, tai dar kitame Vyriausybės posėdyje jis turėtų būti aprobuotas, nes jis taip pat yra susijęs ne tik su jūsų minimais klausimais, bet ir su dalimi kitų, tai yra ir apskričių pertvarka. Reikia įtvirtinti tokių mokyklų, kurios buvo apskrityse, atskirą statusą, leidžiantį toliau gyvuoti. Bet atsakysiu į jūsų klausimą. Naujajame įstatymo projekte mokyklų tipų įvairovė bus įtvirtinta įskaitant progimnazijas. Vidurinės mokyklos įstatyme išlieka, bet iki tam tikro termino. Jeigu jūs turite minty Kauną, tai galėčiau pasakyti, dėl nepertvarkyto tinklo kenčia ir vaikai, ir tėvai, ir yra pažeidžiami elementarūs lūkesčiai, kada šalia išgrynintų gimnazijų yra vidurinės mokyklos, tai natūralu, kad yra ir stygius, ir dėl to mažesni atlyginimai mokytojams, nekompleksinės klasės. Aš jus kaip politikę raginčiau sekti sėkmingais kitų miestų pavyzdžiais, kur išties laimi tada visi.

PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Jūs turbūt žinote, kad Konstitucinis Teismas pasisakė dėl statutinių pareigūnų viršvalandžių. Aš po to vienoje žiniasklaidos priemonėje girdėjau jūsų kalbą, kad šitam kompensavimui nėra numatyta lėšų. Prašom pasakyti, kaip šitas klausimas bus sprendžiamas ir kada jis bus sprendžiamas? Kada jis bus išspręstas ir tie statutiniai pareigūnai galės už tuos viršvalandžius gauti visą 100 %, o ne 70 %? Ačiū.

R. PALAITIS. Istorija yra ta, kad nuo šių metų pradžios jau pareigūnams neberibojamos priedų ir priemokų sumos 70 %. Ribojamos buvo Valstybės tarnybos įstatyme ir užtat visuomet sakiau, kad tarp įstatymų yra maišatis. Viskas turi būti sura­šyta Statute, o ne taip, kaip dabar yra – pusė Statute, pusė Valstybės tarnybos įstatyme. Šiais metais problema išspęsta. Tas sprendimas šiek tiek pavėlavęs.

Dabar tai, ką jūs minėjot, buvo nuo 2002 m. vidurio iki 2009 m. pradžios. Mano supratimu, da­bar reikia pasižiūrėti, kokie sprendimai bus teismuose. Paskaičiavimai yra maždaug tokie, kad tai kainuotų apie 10 mln. Lt. Šiais laikais 10 mln. Lt biudžete nėra numatyti. Ir tam reikėtų atskiro Sei­mo sprendimo, atskiro įstatymo, kaip su dirbančiais pensininkais darėme kažkada. Maža tikimybė, kad šiais ir kitais metais tų pinigų atsiras, bet galima, jeigu Seimo politinė valia bus, įsipareigojimus nukelti į laikotarpį krizei pasibaigus, kai šiek tiek bus lengviau su finansais. Ir aš manau, kad tą klaidą reikėtų ištaisyti. Taip.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Norėčiau paklau­sti ūkio ministrą. Gerbiamasis ministre, šiuo metu mes susiduriame su tokia problema, būtent su bankrutuojančiom įmonėm. Tiesiog yra lavina jų. Prašau pasakyti… Ir ką dar norėčiau pasakyti, kad, na, yra labai daug nesusipratimų ir tokių neaiškių dalykų – turto perdavimas, turto inventorizavimas. Atsiranda kažkokių dukterinių įmonių, kurios tą turtą lyg ir saugo, lyg ir vykdo prekybą produkcija bankrutavusios tos įmonės. Prašau pa­sakyti, ar jūs nenumatot kokių nors teisės aktų pakeitimų, ar nematot kokių nors grėsmių, kad būtų galima kažką pakeisti ir labiau sutvarkyti padėtį bankrutuojančių įmonių bankrotų šioje srityje? Ačiū.

D. KREIVYS. Dažniausiai visi nelegalūs veiksmai būna padaromi prieš iškeliant bankroto bylą. Iškėlus bankroto bylą, yra, ko gero, vienin­te­lė tiktai problema, kurią buvom aptarę tiek su ban­kroto administratoriais, tiek su bankais, kad ad­ministratorius… kreditoriai negali pakeisti admi­nistratoriaus. Tai tą pataisą mes rengiamės teikti. O iš esmės, norint užkirsti kelią turto išplovimui prieš bankroto procedūrą, reikia turbūt sugriežtinti atsakomybę. (Balsai salėje) Atsakomybės sugriežtinimas už šitas veikas.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu paklausti premjero. Iš tikrųjų toks ūkiškas klausimas, ne politinis. Galit, premjere, (…) neatsakyti iš karto. Energetika galų gale tapo dabar vėl valstybine (beveik visa), ir viena iš didesnių problemų, kurios dar yra išlikusios, yra kolektyviniai sodai, nes kolektyviniuose soduose tais laikais, kada ten buvo plėtojama elektros energija, už gyventojų lėšas buvo pastatyti tinklai ir pastatytos transformatorinės. Po to pagal tuo metu galiojusią tvarką tos transformatorinės perduotos elektros tinklams, ir dabar kolektyviniuose soduose yra taip, kad lyg ir vidaus tinklai priklauso visam kolektyvinių sodų kolektyvui, žmonėms, transformatorinė priklauso elektros tinklams – arba Vakarų, arba Rytų. Taigi jie perka elektros energiją pagal aukščiausią tarifą, bet dar turi nuostolių ir dėl tinklų, ir tinklus prižiūrėti, ir kitus dalykus… Yra neišspręstas klausimas. Du variantai būtų galimi sprendimo – arba atiduoti jiems transformatorinių…

PIRMININKAS. Laikas!

K. DAUKŠYS (DPF). … dalį ir tokiu būdu uždirbti, arba tuos tinklus sutvarkyti ir priimti elektros tinklų naudai. Tai dabar ir vienam, ir kitam atvejui reikia pinigų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas!

K. DAUKŠYS (DPF). Aš tuoj pabaigsiu klausti. Ar nebūtų galima Vyriausybei kitais metais iš struktūrinių fondų šitam dalykui rasti pinigų, ten, aš manau, reikėtų apie 50 mln. Lt, iš tikrųjų nemaža suma, bet kad būtų vieną kartą sutvarkyta viskas ir būtų žmonės patenkinti. Tai liečia tūkstančius žmonių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai aš geriems norams pritariu, tiktai, be abejo, būtų gerai, jeigu jūs savo matymus ir mintis galėtumėte ir raštu išdėstyti. Tai pasvarstytume kartu su energetikos ministru, nes aš taip a priori tikrai negalėčiau pasakyti, ar ten nėra jokių kitų problemų, nes problema dėl to, kad tariamai tinklai liepia gyventojams patiems ten statytis transformatorines, po to už nieką perima 40 % akcijų, ta problema seniai yra žinoma. Aš suprantu, jūs sakot, kad čia jau yra kita problema, bet aš tiktai galvoju, kad tikrai reikėtų atsisėsti ir pasižiūrėti. Detaliau pasižiūrėti, nes tikrai nedrįsčiau tvirtinti, kad labai paprasta išspręsti, kaip ir negalėčiau tvirtinti, kad negalima išspręsti. Tiktai tada turiu retorinį klausimą: kodėl jūs, kai buvote ministru, ėmėt ir neišsprendėt tos problemos? Nespėjot. Tai pabandykim kartu, gerai.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Na, nesant mi­nistro G. Kazlausko, noriu gal Vyriausybės pa­klausti, ar jau yra sprendimas dėl, aš pavadinčiau, Lietuvos zoologijos sodo priklausomybės Aplinkos ministerijai, ar dar nėra?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai iš tikrųjų svarstom ir diskutuojam, be abejo, ir atrodo, kad apsisprendėm dėl Aplinkos ministerijos, nors juokais sakėm, kad galėtų būti ir Teisingumo ministerija, nes atsako už kalėjimus, už grotas ir kitus panašius dalykus. Šiaip aš manau, ir toliau manau, kad tai yra tam tikra prasme vienas iš Kauno simbolių, ir nežinau, ar tikrai pats geriausias sprendimas, kurį, kaip aš suprantu, ir Kauno savivaldybė siūlo daryti, kad atsakomybę ir priežiūrą šio Kauno sim­bolio į savo rankas paimtų viena kuri nors ministerija. Tai mes tokį sprendimą vakar aptarėm dėl Aplinkos ministerijos, bet aš dar ir dar kartą keliu paprastą klausimą – ar tikrai tokį simbolį Kaunas taip paprastai sutinka perduoti Vyriausybei ir ministerijoms?

PIRMININKAS. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti labai konkretų klausimą ūkio ministrui. Atsidarau jūsų išgirtą puslapį – skatinimo planas.lt ir dabar skaitau: „Pastatų energetinio efektyvumo didinimas. Tikslas – kad visi mažiau mokėtume už šilumą.“ Yra skirta Europos Sąjungos paramos 2,1 mlrd. Europos struktūrinės paramos panaudojimas. Tikslas – panaikinti kliūtis Europos Sąjungos lėšas panaudoti tam, kad išlaikytume gyvybingą ekonomiką, verslą ir darbo vietas, kas šiandien labai aktualu. Yra skiriama 5,2 mlrd. Ir čia yra jūsų indikatoriai padaryti: „Atlikta darbų – 0 %, atlikta darbų – 0 %.“ Tai sakykite, gerbiamasis ministre, jeigu jūs ten nieko nedirbate, gal atėjo laikas jums atsistatydinti?

D. KREIVYS. Ačiū už pasiūlymą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad dar aiškiau pasižiūrėtumėt ir pažiūrėtumėt, kur yra programa. Programa yra dau­giabučių renovavimo, kur nuliai yra. O jeigu jūs žiūrite, kas viršuj parašyta, viršuj yra labai aiškiai parašyta, kad darbai, numatyti šitą mėnesį, ten yra nulis. Kur darbai šį mėnesį. O lėšų išmokėta – jūs atidarykite ir pasižiūrėsite, ir pamatysite, kad yra išmokėta virš 100 mln., už 250 mln. viešųjų pastatų yra renovuojama. Daugiabučių pro­grama, kaip premjeras ir sakė, startuos ateinantį mėnesį. Ačiū.

PIRMININKAS. D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkui, pirmininke. Šiaip norėčiau klausti sveikatos ministro, labai daug turiu jam klausimų, bet jau baigiu prarasti viltį atvesti jį į protą, kad nemeluotų Lietuvos žmonėms. Norėčiau paklausti teisingumo ministro. Prieš pusantro mėnesio kreipiausi į jus dėl pedofilų registro sukūrimo. Prašau pasakyti, kiek yra pasistūmėta šioje srityje?

R. ŠIMAŠIUS. Ačiū, tikrai gal mane į protą atvesit. Turiu pasakyti, kad klausimas yra labai rimtas, ir tikrai šiuo atveju nežinau, kodėl atsa­kymas… neduotas yra, nes dabar Teisės institutui yra užsakyta, kad atskirai atliktų platesnį tyrimą ir dėl, sakykime, cheminių kastracijų, ir dėl registravimo, ir kitų panašių arba susijusių, sakykime taip, idėjų. Teisės institutas tą tyrimą turi baigti iki metų pabaigos. Tai manau, kad bus normalus laikas turėti rimtesnį pagrindą galbūt ir diskusijoms Seime šiais klausimais. Medžiagą, gana plačią, pateiksime po kelių savaičių. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo teisingumo ministro. Į mane kreipėsi iš Klaipėdos nukentėjusysis. Jo sesuo yra nužudyta pereitų metų liepos mėnesį. Įtariamieji, vienas įtariamasis, pasitraukė kažkur į užsienį, o kitas gyvena Klaipėdoje, pasižadėjęs atitinkamai. Na ir brolis tos sesers mano, kad tai yra sąmoningas vilkinimas, nerimauja, kodėl nesiimama priemonių. Aš perdaviau visus dokumentus, kuriuos buvo atsiuntęs, generaliniam prokurorui A. Valantinui, ir štai gavau atsakymą, nagrinėju – ir faktiškai dar vienas atsirašinėjimas, kad viskas gerai, toliau sekame, prašo tų nukentėjusių, kad irgi ieškotų tų nusikaltėlių užsienyje ir taip toliau. Atsakymą pasirašo ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras, nors aš kreipiausi į generalinį prokurorą. Jis faktiškai ir turėtų atsakyti kaip Seimo nariui. Ačiū.

R. ŠIMAŠIUS. Iš tikrųjų šiuo atveju tai yra prokuratūros kompetencija ir atitinkamai, ko gero, generalinio prokuroro, jeigu kreipėsi Seimo narys, nes Teisingumo ministerija dėl konkrečių bylų, be jokios abejonės, neturi jokios kompetencijos. Kadangi klausimas yra aktualus ir sisteminis, ir po tam tikrų įvykių vis dažniau keliamas klausimas apie bylų vilkinimą, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį į tai, kad vasarą buvo toks idėjų apsikeitimo laikas tarp ministerijų, Vidaus reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos, apie baudžiamojo proceso efektyvumą. Po to mes su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku nemažai diskutavome, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas organizavo diskusijas dėl to, kaip padaryti baudžiamąjį procesą efektyvesnį, kiek tai galima, per, sakykime, teisines priemones. Be jokios abejonės, teisinės priemonės visko neišspręs. Yra įvairių ir kitų aplinkybių, tik galiu užtikrinti, kad tiek, kiek sisteminiai pokyčiai priklauso nuo mūsų, tikrai stengiamės daryti kiek įmanoma daugiau. Jeigu bus dar idėjų arba konkrečių pastabų, kur matome sistemines problemas, labai laukčiau indikavimo iš jūsų. Bet dėl konkrečios bylos, tai, be jokios abe­jonės, komentuoti negaliu.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro, nors klausimas susijęs ir su vidaus reikalų, ir su socialinės apsaugos ir darbo ministru dėl bazinės mėnesinės algos sumažinimo nuo rugsėjo 1 d. Turiu raštišką Darbo inspekcijos atsakymą, kad buvo pažeisti įstatymai, nes nebuvo prieš mėnesį įspėta. Kiek atsimenu, ministras priimant biudžetą informavo, kad yra numatyti švietimo įstaigoms pinigai, kad bus kompensuota. Norėčiau labai konkrečiai – ar tas sumažinimas rugsėjo mėnesį tikrai bus kompensuotas? Jeigu bus, tai kada, nes ir visose apskričių pavaldumo įstaigose ir socialinės apsaugos įstaigose tas pats veiksmas buvo atliktas kaip ir šiose įstaigose. Ačiū.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis kolega, kad rūpestingai nepamirštate šios jautrios temos. Nemaža dalis savivaldybių priėmė sprendimus ir rado galimybių atlyginimus 4,7 %… mažinant BMA mažinti ne nuo rugsėjo, bet nuo spalio 1 d. Turbūt apie trečdalis jų priėmė sprendimus ne visai paisydami darbo kodekso reikalavimo dėl įspėjimo prieš vieną mėnesį. Biudžeto priėmimo metu informavau ir galiu jus patikinti, kad biudžeto lėšos… savivaldybėms skirti po vieno mėnesio at­lyginimui kompensuoti… savivaldybių biudžetams, jeigu jos buvo išmokėjusios savo rezervų sąskaita, arba sumokėti savivaldybėms, kad jos galėtų grąžinti mokytojams ten, kur jiems buvo atlyginimai mažinti neįspėjus prieš mėnesį. Dėl švietimo srities galiu pasakyti, kad lėšos tam biudžete yra numatytos ir, manau, naujiems biudže­tiniams metams prasidėjus tai be didelio delsimo ir įvyks.

PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti ūkio ministro dėl verslo turizmo centrų. Šiaulių apskritis turi šešis tokius centrus. Jiems dalinis finansavimas buvo garantuotas ir trims yra sumokėta, trims yra nemokama. Sakykite, ministre, kuo remiantis vieniems yra skiriamos lėšos, kitiems neskiriamos? Kas dabar yra atsitikę su jais? Jūs patys žinote, priimti sprendimai dėl „Eksportuojančios Lietuvos“, tie, kurie galbūt nepasirašė, tiems yra neduodama, tokios manipuliacijos ar galimos, ar negalimos? Jūs patvirtinkite arba paneikite ir kaip yra su finansavimu?

D. KREIVYS. Noriu tik pasakyti, kad jokių manipuliacijų su centrais nėra. Paprasčiausiai jūs teisingai pasakėte, yra kuriama „Eksportuojanti Lietuva“, į kurią yra integruojami visi centrai. Iki Naujųjų metų visiems centrams yra garantuotas finansavimas. Iki Naujųjų metų visos savivaldybės turi priimti sprendimus ir tada arba pereis į „eksportuojančios Lietuvos“ finansavimą, arba pereis į savivaldybės finansavimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašau patikslinti.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis ministre, aš klausiau jūsų: iki Naujųjų metų finansavimas – trims nėra skirtas, trims yra skirtas. Pasakykite, kodėl taip yra ir ar bus visiems finansuojama?

D. KREIVYS. Iki Naujųjų metų turėtų būti finansuojami visi. Aš pasitikslinsiu.

PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mano klau­simas teisingumo ministrui. Gerbiamasis ministre, vakar mes gavome tokį nutarimo projektą, kad jūsų ministerija inicijuoja Seimo Peticijų komisijos panaikinimą, ir tą iniciatyvą perduodate komitetams. Ar jūs manote, kad taip jūs stiprinate piliečių iniciatyvą dalyvauti teisėkūros procese, ar jus nuolat erzina tai, kad Peticijų komisija iš esmės nagrinėja peticijas, mes prašome jūsų specialistų pagalbos ir tuo tiesiog keršijate? Labai atsiprašau už tokį pasakymą.

R. ŠIMAŠIUS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai nei keršiju, nei panašių minčių, gink Dieve, nėra. Galiu pasakyti, kad Vyriausybės programoje jau yra nuostatos, kad peticijų reglamentavimas turi būti lankstesnis, labiau prieinamas žmonėms, kad peticijos nebūtų atmetamos vien todėl, kad antra­štėje nėra žodžio „peticija“ ir dėl kitų formalių priežasčių. Kaip žinote, ko gero, problemų yra nemažai. Peticijos, adresuojamos visoms institucijoms, dažnai pasiklysta ir nėra rimtai išnagrinėjamos. Galiu nuraminti, kad mes kol kas neinicijuojame pertvarkos tiesiogine prasme, kas yra padaryta, tai vakar iš tikrųjų paskelbtas koncepcijos projektas, prie kurio Teisingumo ministerija dirbo kelis praėjusius mėnesius. Tai yra naujas Peticijų įstatymas, kurį, kaip suprantu, Seimas planuoja įtraukti į konstitucinių įstatymų sąrašą ir atitinkamai jį reikėtų naują priimti. Taigi yra paskelbtas koncepcijos projektas, kuris yra išsiųstas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei susipažinti. Iš tikrųjų dalykas, dėl kurio galiu dabar galvą guldyti, yra tas, kad reikia labiau atverti peticijų duris ir žiūrėti į tai kaip į piliečių pagalbą, o ne į naštą, ir reikia ieškoti tam priemonių. ten yra surašyta nemažai priemonių, kaip tą pasiekti, bent penki rimti pokyčiai. Labai laukiam pasiū­lymų iš visų institucijų, įskaitant ir Peticijų komisiją Seime, ir iš Seimo narių, ir tikrai labai rimtai jas vertinsim ir į jas atsižvelgsim. Tada, tikiuosi, sausio mėnesį pateiksim Vyriausybei jau po pastabų koncepciją ir pagal ją pavasarį parengsim įstatymo projektą. Tikrai į visas pastabas labai mie­lai at­si­žvelgsiu, jokių piktų kėslų niekieno at­žvilgiu ten nėra.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, vakar girdėjau jūsų kalbą žurnalistams, buvo rodoma per televiziją. Jūs pasakėte, kad ambasadoriai yra skyrių ar departamentų lygio. Sakykite, nors buvo panašus klausimas, kaip jūs vertinsite, tarkim, tą metinį susitikimą su Lietuvoje reziduojančiais ambasadoriais, ar jūs taip pat manysite, kad susitinkate su skyrių ar departamentų lygio vadovais?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gaila, kolega, kad jūs nedalyvaujate Vyriausybės valandoje nuo pat pradžių, nors tai yra labai svarbi parlamentinės kon­trolės priemonė. Todėl turiu vėl pakartoti tą patį. Jūsų manymu, ministerijų skyrių vedėjai, departamentų vadovai yra kažkas tokio visiškai men­ko ir metiniame valstybės tarnybos susirinkime galima pasakyti, kad jūs esate menkučiai, nes štai kažkur yra ambasadoriai, kurie yra labai svarbūs? Man atrodo, nustokim skirstyti dirbančius valstybės tarnyboje žmones į valstybės direktorius, kaip kai kas juokauja, ir į tuos, kurie tikrai realiai dirba. Man atrodo, ambasadoriaus darbas yra toks pat realus darbas kaip skyriaus vedėjo ar­ba departamento direktoriaus.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš noriu patikslinti klausimą. Aš ne apie tai klausiu, ger­biamasis Ministre Pirmininke. Dar kartą klausiu, pakartoju tiksliai. Kai susitiksite su mūsų šalyje reziduojančiais ambasadoriais, ar irgi juos įvertinsite kaip skyrių vedėjus?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš manau, ir Danijoje, ir Švedijoje ministerijų skyrių vedėjai arba departamentų vadovai yra tokios pat didelės ir atsakingos figūros kaip ir tai šaliai atstovaujantys ambasadoriai. Kodėl jūs galvojate… Pavyzdžiui, aš tikrai rytoj susitinku su Europos Sąjungos ambasadoriais ir galėsiu aptarti šitą klausimą, jūsų prašymu, ar tikrai jų skyrių vedėjai, ministerijų ar­ba departamentų vadovai yra kokios nors menke­snės klasės valstybės tarnautojai.

PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis po­sėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, noriu jūsų paklausti. Aš jau neklausiu apie supratimą, kas yra kas, nes jau labai nustebinote Lietuvą. Aš noriu konkretų klausimą.

Daug kartų kreipėsi akcinės bendrovės „Klai­pėdos nafta“ smulkieji akcininkai. Ir į jus kreipėsi, ir mūsų komitetas kreipėsi, lyg ir buvo pažadėta pažiūrėti jų teises, galbūt ir dėl turto indeksavimo, kad jų akcijos padidėtų. Mus vėl informavo (…) akcininkai, kad nuvykęs atstovas, Vyriausybės atstovas akcininkų susirinkime apsk­ri­tai apie smulkiuosius akcininkus jokio klausimo nekėlė ir apskritai nieko nesprendė. Ar čia viskas, ką atsakyti žmonėms, ar jūs ką nors galvojate dėl tų „Klaipėdos naftos“ smulkiųjų akcininkų?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, tiesą sakant, tikrai negalėčiau detaliau atsakyti, nes už valstybės turto ir valstybės akcijų valdymą konkrečiose įmonėse atsako konkrečios ministerijos. Šiuo atveju „Klaipėdos naftos“ akcijas valstybės vardu valdo Energetikos ministerija. Tai aš jūsų prašymą galėčiau perduoti energetikos ministrui, tada bandysime atsakyti.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas. R. Ku­pčinskas nori paklausti? Prašom įsidėti kortelę.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš prem­jerui norėjau pateikti klausimą dėl Zoologijos sodo, apie kurį jūs kalbėjote. Kiek žinau, Zoologijos sodas visada buvo respublikinės priklausomybės, tai yra visos Lietuvos zoologijos sodas ir turbūt vienintelis toks valstybinis objektas. Norėčiau vis dėlto pasakyti, kad rūpinimasis šito objekto išlikimu ir jo finansavimu turėtų būti ir Vyriausybės rūpestis. Aš norėčiau dar kartą išgirsti, nes vien savivaldybė tikrai turbūt nebus pajėgi, nes tai yra visos Lietuvos kultūrinis objektas. Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš jau sakiau, kad mes tokį sprendimą esame pasiruošę daryti. Jeigu Kauno savivaldybė nepersigalvojo, tai tas objektas bus Aplinkos ministerijos atsakomybė.

PIRMININKAS. Klausia A. Rimas. Ir tai bus paskutinis klausiantysis.

A. RIMAS (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Iki 2011 m. yra leidžiama įsigyti žemę lengvatinėmis sąlygomis. Ar po 2011 m. bus galima tą daryti?

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Vakar Europos Tarybos posėdyje Ministrų Tarybos žemės ūkio priimtas sprendimas ir leista tiek Latvijai, tiek Lenkijai, tiek Lietuvai įsigyti lengvatinę žemę iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. Įsigaliojo formulė 7+3, ir leidimas yra gautas.

Turiu pasakyti, kad sukruto ir kitos šalys. Tikrai negalvojome, kad italams dar ta problema yra aktuali, tačiau ir jie pareiškė norą. Jų svars­ty­mas bus nagrinėjamas vasario mėnesį. (Jie patys atsiėmė, kad nemaišytų mūsų šalims.) Mūsų prašymui yra pritarta, ir terminas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 dienos.

A. RIMAS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto dar laiko liko. Todėl paskutinis paklaus M. Ba­stys. Gerbiamasis Mindaugai Basty! Gerbiamasis Mindaugai, jūs vis dėlto dar turite galimybę paklausti.

M. BASTYS (LSDPF). Labai ačiū. Aš klausiu gerbiamojo ūkio ministro. Gerbiamasis ministre, šiandien nėra paslaptis, kad nemažai įmonių bankrutuoja. Įmonių restruktūrizacijos įstatymas skirtas padėti įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų, tai yra kai įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, ir turinčioms galimybę tęsti savo veiklą. Tačiau teismui iškėlus restruktūrizacijos bylą, pasikeičia PVM mokėjimo tvarka, ir įmonėje dar labiau sumažėja apyvartinių lėšų. Jos įšąla biudžete grąžintino iš biudžeto PVM pavidalu. Taigi realiai Restruktūrizacijos įstatymas ne padeda įmonėms veikti, dirbti, o atvirkščiai – dar greičiau stumia į visišką bankrotą. Dėkoju.

D. KREIVYS. Aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad sustabdomas įmonės kaip PVM mokėtojo statusas. Tik Mokesčių inspekcija gali sustabdyti prieš restruktūrizavimo bylą. Prasidėjus restruk­tū­rizavimo bylai automatiškai įmonė gali tęsti… kaip PVM mokėtojas. Bet kuriuo atveju įmonei, kadangi ji tęsia veiklą kaip PVM mokėtojas, tokio apribojimo neturėtų būti. Bet nelabai tikėtina. Iki iškeliant restruktūrizacijos bylą, tai taip. Bet po restruktūrizacijos bylos to negali būti, nes įmonė veikia kaip normalus PVM mokėtojas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi. Dėkoju Vyriausybės nariams.

 

13.30 val.

Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1151(2)ES (svarstymas ir priėmimas)

 

Kitas rytinės darbotvarkės klausimas – Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto atstovas J. Urba­na­vičius. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas registruotis. Jeigu taip jau reikia, galime ir užsiregistruoti. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2009 m. gruodžio 9 d. svarstė Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1151ES.

Gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Į daugumą jų atsižvelgta. Taip pat gavome pastabų iš Kaimo reikalų komiteto. Tai vienai pritarėme, kitai pritarėme iš dalies.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pranešėjui. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją A. Baurą.

A. BAURA (MSG). Gerbiamieji kolegos, šių metų lapkričio 18 d. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šio įstatymo pakeitimo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą perskaitys A. Stirblytė.

A. STIRBLYTĖ (TPPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė projektą Nr. XIP-1151 ir bendru sutarimu pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo po svarstymo už ir prieš nė­ra? Gal galėtume bendru sutarimu pritarti po svar­stymo? Dėkoju už pritarimą. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Prieštaraujančių nėra.

Taigi pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Bendru sutarimu priimta. 2 straipsnis. Priimta bendru sutarimu. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 strai­psnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 9 strai­psnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas.

14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Priimtas. 21 straipsnis. Priimtas. 22 straipsnis. Priimtas. 23 straipsnis. Priimtas. 24 straipsnis. Priimtas. 25 straipsnis. Priimtas. 26 straipsnis. Priimtas.

Taip pat dėl pirmojo priedo. Ar galime pritarti, priimti? Taip, pastabų nėra, priimtas. Ir „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“, t. y. antrasis priedas. 2 straipsnis. Galime pritarti. 3 straipsnis. Pritarta.

Dabar dėl viso įstatymo projekto. Gerbiamieji kolegos, užsirašiusių kalbėti nėra. Registruojamės ir balsuojame dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.

Deja, nėra reikiamo Seimo narių skaičiaus salėje. Grįšime prie balsavimo vėliau.

 

13.35 val.

Baudžiamojo kodekso 272, 274 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 2771 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1172(2)ES (svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-9b klausimas – Baudžiamojo kodekso 272, 274 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 2771 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra lydintysis prieš tai buvusį įstatymą projektas. Komitetas apsvarstė, pritarė Seimo Teisės departamento, Generalinės prokuratūros, Teisės instituto, taip pat Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymams, parengė patobulintą projektą. Siūlome po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto atstovas J. Urbanavičius.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Ap­linkos apsaugos komitetas svarstė šį klausimą 2009 m. gruodžio 9 d. Komiteto sprendimai ir pa­siūlymai: pritarti komiteto išvadoms ir siūlyti pag­rindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui grą­žin­ti iniciatoriams tobulinti Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1429. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams. Ar po svarstymo yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Nėra prie­štaraujančių. Dėkoju.

Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Prieštaraujančių nėra.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui. 1 straip­sniui galime pritarti? Dėkoju. 2 straipsniui. Taip pat pritarta. 3 straipsnis? Pritarta. 4 straipsnis? Pri­tarta. Įstatymo projekto priedui „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“? Pritarta.

Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra.

Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 2771 straipsniu įstatymo projektui? Priėmimas.

Deja, vis dar nėra 71 Seimo nario. Balsavimą atidėsime kitam sykiui.

 

13.38 val.

Vandens įstatymo 3, 4, 16, 19, 22, 29, 31, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1318(2)ES (svarstymas ir priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-10a klausimas – Vandens įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto atstovas J. Pinskus.

J. PINSKUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi yra gautas ir Europos Bendrijų Komisijos pranešimas apie pradėtą pažeidimo procedūrą dėl nevisiškai perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, tai, siekiant tinkamai per­kelti direktyvos nuostatas, teikiamas Vandens įstatymo 3, 4, 16, 19, 22, 29, 31, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Juo siūloma patikslinti Vandens įstatymo sąvokas. Projekte numatoma tiksliau reglamentuoti sąnaudų susigrąžinimo principų taikymo tvarką, pati­kslinti datas, iki kurių turi būti atliktos upių baseinų rajonų būklės analizės ir įvertinimai kiekvieno upių baseino. Projekte nustatyta institucija, atsakinga už patvirtintus kriterijus, kuriais remiantis išskiriami valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Teisės departamento pateiktas pastabas, daugeliui jų pritarė ir nusprendė bendru sutarimu pritarti komiteto… Teisės departamento pastaboms, patobulintam Vandens įstatymo projektui Nr. XIP-1318(2).

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pranešėjui. Departamento pastabas jūs pristatėte, kad atsižvel­gta. (Balsai salėje) Pasakykite apie tas pastabas.

J. PINSKUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo iki priėmimo stadijos buvo gautos dar kelios Seimo kanceliarijos departamento pastabos. Pirmai pastabai buvo pritarta, antrai nepritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. E. Ta­ma­šauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės val­dymo ir savivaldybių komitetas šių metų gruodžio 2 d. svarstė įstatymo projektą ir nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Šis sprendimas yra… Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Po svarstymo užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta bendru sutarimu.

Seimo Pirmininkė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Priėmimas pastraipsniui. Dėl ypatingos skubos galime sutarti, kolegos? Tuojau balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Gerbiamieji kolegos, lyg ir niekas neprieštarauja dėl skubos.

Dabar priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš 9 straipsnių. 1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra? Priimtas. 2 straipsnis. Pritarta. 3 strai­psnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 strai­psnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. Ir priedas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Pritarta.

Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo.

Balsavo, tiksliau, nebuvo reikiamo Seimo narių skaičiaus, kad galėtume priimti šį įstatymą. Atidedame balsavimą.

 

13.43 val.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 516, 5113, 55, 57, 221, 242, 2591 straipsnių pakeitimo ir 581 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1319(2)ES (svarstymas ir priėmimas)

 

Kitas šios darbotvarkės klausimas 1-10b – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir 581 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai vėl yra susiję su prieš tai svarstytu Vandens įstatymu. Tai yra atsakomybė dėl aplinkos teršimo nuotekomis, taip pat specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą, vandens apsaugos reikalavimų pažeidimą. Taigi komitetas svarstė šiuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus ir papildymus. Buvo gauti Teisės departamento pasiūlymai. Į juos atsižvelgta. Buvo ir biuro patarėjų. Į dalį jų taip pat buvo atsižvelgta. Taip pat buvo Seimo narių E. Tamašausko, K. Komskio ir panašus buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pa­siūlymas dėl sankcijų griežtumo, tačiau turint galvoje, kad aplinkos teršimu padaroma labai didelė žala ir Lietuvai yra pradėta pažeidimo procedūra, taip pat yra diferencijuota atsakomybė, todėl pasiūlymams mažinti sankcijas nebuvo pritarta. Komitetas parengė patobulintą šių pakeitimų įstatymo projektą ir mes manome, kad toks galėtų būti, po svarstymo jam galėtų būti pritarta ir priimtas toks projektas.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dabar kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto atstovą J. Pinskų paskaityti komiteto išvadą.

J. PINSKUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 516, 5113, 55, 57, 221, 242, 2591 straipsnių pakeitimo ir 581 strai­psnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir nusprendė bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks E. Ta­ma­šauskas.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą gruodžio 2 d. Aš vis dėlto norėčiau pateikti argumentus mūsų pasiūlymo. Mūsų manymu, sankcijų, numatytų už nusižengimus, proporcingumo nustatymo kriterijai turėtų būti aiškūs ir skaidrūs. Tvirtinimas, kad sankcijos iš esmės nedidintos nuo 2000 metų, yra abejotinas argumentas nustatyti siūlomų sankcijų dydžių pakeitimus. Būtina įvertinti pastarojo laikotarpio ekonominio nuosmukio pasekmes visuomenei ir atsižvelgti į pa­sikeitusį gyventojų vidutinį darbo užmokestį. Nu­stačius nepagrįstai dideles sankcijas, labai padidėja korupcijos rizika. Be to, būtina įvertinti ap­linkybę, kad modernių nuotekų tvarkymo sistemų diegimas daugelyje gyvenamųjų vietovių yra tik neseniai prasidėjęs, todėl mūsų komiteto siūlymas ir yra siūlyti įstatymo projektą papildyti ir nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 7 strai­psnį, įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d. Už šį pasiūlymą… Bendras pasiūlymas, beje, atsiprašau, noriu pasakyti, iš esmės yra pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, kurį aš jau išdėsčiau. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Teisės ir tei­sėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą. Yra dvi pataisos, dėl kurių turėtume apsispręsti. Erikai Tamašauskai, prašom pateikti savo pataisą.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Aš savo pataisą atsiimu, nes vis dėlto palaikau komitetą, o ji yra analogiška komiteto pataisai, tai ir atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tada telieka viena pataisa. Prašom. Gal komiteto pirmininkas. Nematau pataisos pateikėjo.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia dėl įsiga­liojimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Erikai, jūs ir antrą pataisą atsiimate? Ten komiteto pataisa, taip? Prašom gal, pirmininke.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komiteto.

PIRMININKAS. Prašom komiteto nuomonę.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ji yra analogiška ir komiteto pasiūlymui dėl įsigaliojimo datos. Nežinau. Šiuo atveju, matote, koks yra dalykas. Tokiu atveju yra sistemiškas išsiderinimas. Čia yra atskiri straipsniai dėl pradėtos procedūros. Kiti straipsniai įsigaliotų, o šis straipsnis liktų neįsigaliojęs. Todėl mes manome, kad būtų pažeistas įstatymo sistemiškumo principas. Čia mūsų išvadoje yra, aš necituosiu, viskas išdėstyta, todėl komitetas mano, kad šiaip jau turėtų įsigalioti visas blokas įstatymų vienu metu ir todėl mes nepritarėme nei dviejų Sei­mo narių, nei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Manyčiau, kad iš tiesų sankcijos nėra taip stipriai didinamos, juo labiau kad Seimo nariai dėl sankcijų ir atsiėmė savo pasiūlymą. Todėl nemanau, kad galėtume mes taip ypatingai reaguoti į tą sankcijų padidinimą. Juolab kad čia yra kada be leidimo išleidžiamos nuotekos arba viršijant leidime numatytus dydžius. Man atrodo, prie upelių, prie ežerų, daugelis, kas turi vi­las, tikrai piktnaudžiauja ir vamzdžius iš pir­telių, iš tualetų, iš viešųjų visokių išviečių tikrai yra nutiesę į vandens telkinius, ir čia reikėtų grie­žčiau ir greičiau pradėti bausti. Todėl mūsų komitetas taip ir apsisprendė.

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo užsirašiusių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Galima. Bendru sutarimu pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Dėl priėmimo ypatingos skubos tvarka ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.

Dabar dėl viso įstatymo projekto pastrai­psniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. 2 strai­psnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 strai­psnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. Gerbiamieji kolegos, visi straipsniai priimti. „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ įstatymo priedas. Galime pritarti? Pritarta. Dėkoju.

Taigi dabar dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra, registruojamės ir balsuojame. Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir 581 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Priėmimas.

Deja, nėra posėdžių salėje reikiamo Seimo narių skaičiaus. Priėmimą atidėsime.

 

13.53 val.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 34, 341, 342, 343, 344, 345 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1153(2)ES (svarstymas)

 

Ir paskutinis rytinės darbotvarkės 1-11 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Pinskus, Aplinkos apsaugos komitetas.

J. PINSKUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra gautas Europos Bendrijų Komisijos pranešimas dėl galimų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų kai kurių nuostatų neatitikties. Todėl siekiant tinkamai perkelti direktyvos nuostatas ir pašalinti neatitikimus, teikiamas Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 34, 341, 342, 343, 344, 345 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo ir patikslinamos elektros ir elektroninės įrangos at­liekų gamintojo ir importuotojo sąvokos. Tiks­linama gamintojų ir importuotojų teisė vartotojams nurodyti rinkai tiektos elektros ir elektroninės įran­gos tvarkymo išlaidas, numatomas pakuotės ženklinimas, kai dėl elektros ir elektroninės įrangos dydžio ar kitos priežasties pats produktas negali būti ženklinamas.

Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, taip pat svarstė Teisės komiteto pa­teiktas pastabas, kurioms bendru sutarimu pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto atstovui. Kviečiu E. Tamašauską pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą, nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pa­grindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisė departamento pastabas. Už šį sprendimą balsuota bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijose užsirašė kalbėti E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Atliekų tvarkymo įstatymo. Norėčiau atkreipti jū­sų dėmesį į 2 straipsnio 14 punktą, kuriame įvardijamas atliekų tvarkytojas. Tai fizinis asmuo (ka­blelis) vykdantis individualią veiklą. Ką reiškia kablelis? Kablelis atskiria šituos du sakinius, t. y. šitas žodžių prasmes. Ir noriu pabrėžti, kad jeigu jau fiziniai asmenys atliekų tvarkytojai… Žiūrint į kitus straipsnius, fizinis asmuo yra atliekų turėtojas. Tai faktiškai mes jau ne tik imame mokesčius iš fizinių asmenų, bet dar ir įpareigosime juos kažką tvarkyti. Manyčiau, kad šita formuluotė „fizinis asmuo“ turėtų būti išbraukta iš šito strai­psnio 14 punkto, nes šioje Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoje yra šie straipsniai teikiami būtent su Europos lėšomis, su jų gavimu… Tai daugiau susiję su įmonėmis arba juridiniais asmenimis. Taigi atkreipiu, kolegos, jūsų dėmesį. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau užsirašiusių diskusijose nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Pritarta bendru sutarimu.

 

13.58 val.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-310 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Kadangi mes turime dar šiek tiek laiko iki rytinio posėdžio pabaigos, siūlau svarstyti vieną iš rezervinių klausimų. (Balsai salėje) Tai būtų rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ pa­keitimo“ projektas. Pranešėjas – S. Šed­ba­ras. Pa­teikimas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį, tai nėra projektas iš esmės, o tai yra tiesiog Seimo nu­tarimo „Dėl Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo projektas todėl, kad 2008 m. pavasario sesijoje, kai turėjo būti pradėti priimti reikalingi įstatymai – tiek Konstitucijos pakeitimo, tiek Kon­stitucinio Teismo įstatymo ir kitų lydinčiųjų įstatymų pakeitimai, – jie nebuvo pradėti įgyvendinti.

Taigi dabar susiklostė tokia situacija, kad pir­mu etapu 2008 m. pavasario sesijoje reikėjo pri­imti įstatymus dėl Konstitucijos pakeitimo, ir tai dar nepradėta. Ir toliau čia, kaip matote, projekte yra kiti darbai, antras etapas ir finansiniai dalykai. Šiandien šitas nutarimas yra teisinio nihilizmo pa­vyzdys, kai galioja terminai, kurie yra šiurkščiai pažeisti. Mes siūlome Seimui pakeisti tuos ter­mi­nus į realesnius. Pirmą etapą numatyti 2010 m. pa­vasario sesijoje, antrą etapą – 2011 m. antrame pus­metyje, tai yra paties Konstitucinio Teismo pertvarkymą ir finansines priemones, turint galvoje sunkmetį, taip pat atidėti ir planuoti 2011 m. biudžete.

Pernai, aš galiu tiktai priminti, Konstitucinis Teismas reiškė pretenzijas, kad dėl šios koncepcijos įgyvendinimo jie pradėjo projektavimo darbus ir jiems trūksta 3,5 mln. Lt, kurių iš tiesų nebuvo galima numatyti biudžete. Tai jie irgi pradėjo tuos darbus atsižvelgdami į koncepciją, tačiau nesant patvirtintų ir priimtų įstatymų ir pačios Konstitu­cijos pakeitimo. Todėl mes į tai reaguodami ir siūlome, kad būtų štai šios koncepcijos įgyvendinimo terminai pakoreguoti į realesnius ir tada eisime nuosekliai pagal patvirtintus terminus prie šios konce­pcijos ir paties individualaus konstitucinio skun­do kaip instituto įgyvendinimo.

Todėl aš manyčiau, kad būtų galima po pateikimo pritarti. O vėliau, jeigu būtų siūlymas, ypatinga skuba ir priimti, kad toliau nekabotų šitas… Tai iš dalies formalus, bet, kita vertus, ne­darantis Seimui garbės dalykas. Pažeidžiami terminai, pats Seimas pažeidžia savo nusistatytus terminus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausi 4 Seimo nariai. A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, ten koncepcijoje, be individualaus skundo, paminėta ir tai – suteikti teisę kaip juridiniam objektui šalia keturių esančių ir Seimo kontrolieriams tą teisę. Kokia jūsų asmeninė nuomonė būtų dėl Seimo kontrolierių?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jeigu tai būtų iš esmės, tai jau yra paties įstatymo reikalas, aš būčiau už tai, nes man pačiam asmeniškai prieš keletą dienų teko dėl vienos problemos diskutuoti su Seimo kontroliere. Mes sutarėme, kad ji parengs projektą kreipimosi į Konstitucinį Teismą, o komitetas teiks Seimui. O tuo tarpu Seimo kontrolierė galėtų pati tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Tei­smą, nereikėtų mūsų tarpininkavimo. Aš už tai.

PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbia­masis pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs iš tiesų teisingai pastebėjote, Seimas nepataisė laiku tų terminų. Ačiū už tai, kad jūs to ėmėtės, nes galiu pasakyti, kad pernai buvo susidariusi tokia situacija, kad matėme, kad juos reikia pataisyti, bet nebuvo aišku, į kokius. Įvertindamas tai, kad jūs nustatote, sakysime, artimiausią terminą – 2010 m. pavasario sesiją dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnio pakeitimo, norėčiau paklausti, ar jūs esate tikrai už tai, kad pavasario sesijoje mes jau galėtume priimti šias Konstitucijos pataisas? Ačiū.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, aš įsivaizduoju, kad pavasario sesijoje mes galėtume daryti pirmą balsavimą, o rudens sesijoje galėtų būti antras bal­savimas, kadangi tai yra Konstitucijos pataisos. Todėl mes ir antrą etapą numatom jau 2011 m., kad tolesnis įgyvendinimas galėtų vykti.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia kaip ir kolega J. Sa­ba­tauskas minėjo dėl pavasario sesijos, tai čia numatyta pirmu etapu priimti įstatymus dėl Konstitucijos 106, 107 straipsnių pataisymo. Bet ar tikrai pa­vasario sesijoje tai pavyks padaryti, ar nereikės?.. Gal čia reikėjo išvis parašyti 2010 m., platesnes galimybes. Ir dar vienas klausimas, be abejo, norėčiau prie to paties, jeigu galima. Ar iš tiesų yra ir teisininkų, tarkim, bendruomenės nusiteikimas, kad vis dėlto pritartume šitam individualiam skun­dui į Konstitucinį Teismą? Ačiū.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, dėl terminų. Iš tiesų čia numatyta pavasario sesija, tokia kaip ir mums programinė nuostata, kad įtrauktume į pavasario sesijos darbų programą. Išties yra visa koncepcija. Buvo dirbta. Seimas buvo taip apsisprendęs. Na, turbūt reikėtų eiti prie to. Kaip bus apsispręsta, žinoma, kitas klausimas. Ir iš tiesų teisingai, kolega Rytai, pastebėjot, tai yra nevienareikšmiškai vertinamas dalykas. Ir aš turiu savo tam tikrą kontroversišką nuomonę. Bet tai jau yra diskusijų dalykas, jau diskusijų dalykas. Kadangi projektai yra įregistruoti, vis tiek vienaip ar kitaip mes turim apsispręsti, nes tai yra rimtas klausimas. Kitas dalykas po to – įsigaliojimo dalykai, nes, kol krizė, aš įsivaizduoju, kad tai yra kainuojantis brangiau dalykas, kita vertus, žinoma, žmogaus teisių įgyvendinimo srityje jis turi tam tikrą prasmę. Tai aš manyčiau, kad jeigu jau Seimas, turėdamas veiklos tęstinumo principą, eidamas veiklos tęstinumo principu, imasi to darbo, įsigaliojimo terminai gali būti kitokie, įsigaliojimo mechanizmas gali būti kitoks.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, individualaus konstitucinio skundo įteisinimas yra, rodos, numatytas ir Vyriausybės programoje, ir nemažai opozicinių partijų yra pasisakiusios savo rinkimų programose, kad tokia galimybė turėtų būti numatyta. Šis Seimas… jau daugiau nei metai praėjo, o mes nepajudėjome iš vietos su šiuo dalyku. Kaip manote, kokių yra problemų pateikti tuos dokumentus, Konstitucijos pataisas Seimui ir dar paskubinti, kad tikrai nenusikeltų jau daugiau negu į 2010 m. pavasario sesiją.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, žinot, aš pasakyčiau taip, kad tai yra ilgas procesas, kadangi prieš tai reikia Konstituciją pradėti keisti, pakeitus Konstitucinio Teismo įstatymą, kaip minėjau. Nuo 2008 m. nebuvo suspėta, matyt, tai padaryti. O jeigu koncepcija buvo, matyt, buvo politinė valia daryti, bet nebuvo galbūt suspėta. Ir iš tiesų mes prisimenam praeitų metų, šių metų, atsiprašau, pavasario sesiją, kuri tęsėsi iki liepos 23 d., jeigu neklystu, ir rudens sesiją, na, tiesiog, matyt, krūviai neleido mums anksčiau įtraukti į darbotvarkę, tačiau dabar toks koncepcijos terminų pakeitimas – tai yra įpareigojimas ir mūsų kartu su jumis komitetui šį klausimą jau siūlyti į pavasario sesijos darbų programą, kad jis atsirastų programoje, o po to atsirastų darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti po pa­teikimo? Balsuojam. Kas už šį nutarimo pro­jektą?

Balsavo 53 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta. Gerbiamieji kolegos, kadangi prieštaraujančių iš esmės nėra, tai gal galėtume priimti ypa­tingos skubos tvarka šį nutarimą, nes Seniūnų sueigoje Seimo Pirmininkė pasiūlė tokį variantą. (Balsai salėje) Galim pritarti. Gerbiamieji kolegos, tada kviečiu užsirašyti kalbėti dėl viso nutarimo projekto priėmimo stadijoje. Nėra užsirašiusių kalbėti. Registruojamės ir balsuojam. Kas už tai, kad priimtume šį nutarimo projektą.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Už – 53, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi nutarimas priimtas.

 

14.09 val.

Draudimo įstatymo 4, 39, 552, 5510, 1721, 187, 197, 198 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1252(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, dar vienas rezervinis prieš pertrauką, kadangi popietinė darbotvarkė tikrai mūsų bus gana didelė, tai siūlau dar antrą rezervinį – Draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto atstovas. Šiuo atveju už Ž. Šilgalį… Seimo narys V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Tie, kurie nematėt, čia yra kompiuteris, ne lėkštutė. Gerbiamieji ko­legos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti Vyriausybės pateiktam, komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-1252(2). 7.1 punktas skamba taip: „Pasiūlyti iš įstatymo projekto išbraukti 9 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas“. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Disku­si­joje užsirašiusių nėra. Pataisų šiam įstatymo projektui nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti ben­dru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar yra… Nėra prieštaraujančių? Nė­ra. Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Priėmimas pastrai­psniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 strai­psnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto… Nėra užsiregistravusių. Registruojamės ir balsuojam. Kas už tai, kad priimtume šį įsta­tymo projektą?

Deja, vėl nėra reikiamo Seimo narių skaičiaus. Atidėsim priėmimą. Taigi, gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinį plenarinį posėdį baigtą.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.