LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 160

STENOGRAMA

 

2009 m. gruodžio 15 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. JURŠĖNAS

 

 

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame popietinį gruodžio l5 die­nos posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai.

 

15.06 val.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo P. Malakausko atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIP-1576 (pateikimas)

 

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo P. Mala­kau­sko atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų“ projektas. Pranešėjas – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Prašom.

J. MARKEVIČIUS. Laba diena. Gerbiamoji Sei­mo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti P. Malakausko atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ge­neralinio direktoriaus pareigų“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti P. Malakausko atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gene­ralinio direktoriaus pareigų. Šis dekretas įsigalios nuo pasirašymo dienos. Jeigu turite klausimų man, aš mielai atsakysiu, jeigu ne, perleisiu žodį Pirmininkei.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti kol kas 16 Seimo narių. Pirmasis – A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF*). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, kaip suprantu iš jūsų klausimo, jūs norite mums pasakyti, kad vis dar esamas Sau­gumo vadovas atsistatydina savo noru? Tačiau ga­liu jus užtikrinti, kad kiek buvo per šiuos metus, per šią kadenciją atėjusių žmonių su prašymais atsistatydinti, tai iš žmonių veidų matyti, kuris savo noru, kuris ne. Tai šiuo atveju tikrai galiu pasakyti iš dar einančio saugumo vadovo pareigas veido, kad labai stipriai abejoju jo degančiu noru palikti tarnybą.

O jeigu klausimas, tai, gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar nemanote, kad ta skuba, kuri pasirinkta: tik vakar buvo pareiškimas, šiandien jau teikiama svarstyti, šiek tiek yra galbūt jau kelianti įtarimų? Ar prieš darydami tokį žingsnį jūs nemanėte, kad prezidentūrai, kaip institucijai, tikslinga gal būtų buvę ateiti į frakcijas pasitarti, o kas gi toliau bus? Nes vis dėlto Saugumo departamento vadovas tai nėra bandelių pardavėjas kioskelyje čia, šalia, natūralu, kad mus visus domina faktas, labai rūpimas faktas, o kas bus toliau. Šiandien mes turime priimti sprendimą ir nežinome… Taip, Pirmininke, atsiprašau, šiek tiek užtrukau.

J. MARKEVIČIUS. Galiu atsakyti tik tiek, kad generalinis direktorius vadovavosi VSD statutu, kuris numato teisę pačiam priimti sprendimą atsistatydinti. Jis jį motyvavo ir Prezidentė nedelsiant jį patenkino. Žodis „nedelsiant“ reiškia, kad iš karto buvo pateikta Seimui.

PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius. Nematau salėje. J. Olekas, nėra. P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pir­mininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų rei­kia sutikti, kad Valstybės saugumo departamento ge­neralinio direktoriaus atsistatydinimas nėra, sa­kykime, atvejis, prilygstantis tradicinėms Kalėdoms – ateina Kalėdos ir atsistatydini. Turi kažkas atsitikti arba turi įvykti apsisprendimas direktoriaus galvoje padaryti tą žingsnį. Ar Respublikos Prezidentė, pamačiusi pareiškimą, kurį turėjo, aš įsivaizduoju, jai įteikti P. Malakauskas, bandė per­šnekėti ir pakeisti P. Malakausko nuostatą? Ar buvo pokalbis, ar tiesiog tai buvo priimta kaip de facto – kaip paties P. Malakausko asmeninis, neginčytinas ir galutinis apsisprendimas?

J. MARKEVIČIUS. Galėčiau pasakyti, kad Prezidentės pozicija buvo tokia, kad šis sprendimas jau brendo ir buvo surastas abipusis susitarimas: generalinis direktorius pateikė atsistatydinimą, Prezidentė jį priėmė.

PIRMININKĖ. Klausia R. Ačas. Nėra. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs manote, kad toks Saugumo departamento vadovo atsistatydinimas, kai Seimo ypatinga komisija baigia darbą ir kai paaiškėjo, kad generalinis direktorius, švelniai tariant, rugsėjo mėnesį sakė ne visai tiesą, yra normalus dalykas? Kuo turi baigtis šios komisijos darbas? Ir tuomet vienoje situacijoje bus P. Malakauskas kaip Saugumo departamento direktorius, kitoje vietoje jis jau bus kaip eilinis pilietis?

J. MARKEVIČIUS. Negalėčiau komentuoti, kaip bus. Parlamento komisijos išvados bus paskel­­btos, kai jos bus paskelbtos, su jomis bus susipažinta. Tada bus priimami sprendimai. Komentuoti, kas bus dėl direktoriaus, ar jis bus privatus as­muo, ar civilis, ar pareigūnas, aš negaliu šiuo metu.

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtumėte pasakyti, kas iš Saugumo departamento generalinio direktoriaus darbo netenkina Prezidentės ir kas bus kitas žmogus, kurį siūlys?

J. MARKEVIČIUS. Šis generalinio direktoriaus apsisprendimas buvo asmeninis.

K. DAUKŠYS (DPF). Taigi sakėte, kad subrendo.

J. MARKEVIČIUS. Kad buvo surastas bendras sutarimas su Prezidente ir kad Prezidentė mi­nėjo, kad Valstybės saugumo departamento darbo kokybė nepakankama ir netenkina.

K. DAUKŠYS (DPF). O tai kas nepakankama? Mums įdomu.

J. MARKEVIČIUS. Ar šiandien aš turėčiau atsakyti į šį klausimą? Aš būsiu pasiruošęs jį de­taliau…

PIRMININKĖ. Klausia V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Tikrai, gerbiamasis pra­nešėjau, aš galbūt pakartosiu K. Daukšio klausimą tuo pabrėždamas, kad visa opozicija nesuprato atsakymo. Prezidentė viešai yra pasakiusi, kad jos netenkina VSD darbas. Kadangi jūs atstovaujate Prezidentei ir jos nuomonę išsakote, būtų labai malonu išgirsti konkrečiai, kokie vienas, du ar trys dalykai netenkino Prezidentės iš dabartinio VSD direktoriaus pono P. Malakausko darbo, to­dėl kad mes visi ne maži vaikai ir puikiai suprantame, kad teigti, kad iš ryto gerbiamasis direktorius atsibudo ir sugalvojo, kad išeis savo noru, yra negerbimas vieniems kitų. Gal galėtumėt įvardyti konkrečiai tai, ką sakė Prezidentė, kad jos netenkina VSD darbas? Kokios konkrečiai dabartinio VSD vadovo darbo sritys netenkina Prezidentės?

J. MARKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, norėčiau dar kartą pakartoti, kad šiandien Prezidentė patenkino asmeninį direktoriaus prašymą ir tas patenkinimas buvo abipusiu susitarimu. Prezidentė sutiko ir pasirašė jo prašymą dėl atleidimo iš tarnybos. Tai yra asmeninis prašymas, tai yra asmeniniai motyvai.

PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Čia kolegos Seimo nariai kelia įvairiai klausimus jums, gerbiamasis pranešėjau, norėdami sužinoti tikruosius motyvus, bet, deja, mes jų nežinome. Kita vertus, aš matau absoliučiai blogą padėtį valstybėje, kada štai pareigūnas atsistatydina, tarkime, tuo metu, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vykdo tyrimą. Seimo Nacionalinio saugu­mo ir gynybos komiteto pirmininkas staiga išeina į televizijos ekranus ir formuoja išankstinę nuomonę apie pareigūną, kad jis, matote, na, ne visai atvirai bendravo su komitetu. Aš nežinau, ar tokią teisę Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas turi vykstant tyrimui. Mano nuomone, neturi. Toliau, staiga Prezidentė nevertina daugelio aplinkybių ir sutinka su žmogaus, kurio galbūt jau neatlaiko vidinė kantrybė matyti visą sudėtingą opinijos formavimą apie VSD…

PIRMININKĖ. Kolega, laikas klausimui baigėsi.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tai mano klau­simas, ar išties mes suvokiame, jog ir atstatydinimo dalykai tikrai turėtų būti reglamentuoti at­sižvelgiant į nacionalinį saugumą bendrąja prasme? Ar vis dėlto pataikaujant minios nuotaikoms?

J. MARKEVIČIUS. Aš užtikrintu, kad Prezidentė atsižvelgė į daugelį aplinkybių ir jomis vadovaudamasi priėmė sprendimą patenkinti šitą prašymą.

PIRMININKĖ. Klausia J. Ramonas.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad tai yra abipusio bendro sutarimo rezultatas, tarsi visuomenėje kitų teisėsaugos institucijų vadovai tam tikra prasme turėtų labiau atsakyti į tam tikrus klausimus. Ar jų atžvilgiu nėra ieškoma to abipusio supratimo ir sutarimo klausimų, kad būtų išspręsti tie dalykai, kurie kyla? O šiuo atveju lyg ir mažiau, bet sprendimas surastas. Kur lyg ir daugiau, jo arba neieškoma, arba jo nėra. Labai ačiū. Dėl kitų teisėsaugos institucijų vadovų personalijų klausimo.

J. MARKEVIČIUS. Aš manau, kad su visais teisėsaugos institucijų vadovais turėtų būti rastas sutarimas ir bendras supratimas. Tai čia dėl perso­nalijų, kaip Prezidentė ir minėjo, mes nekalbame.

PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pir­mininke. Nežinau, ar beklausti, nes atsakymai visi vienodi. Iš esmės jeigu taip nepasiruošus ateinama į Seimą pristatyti VSD vadovo teikimo, tai yra nepagarba Seimui arba nenoras atsakyti į Seimo narių klausimus. Ir aš asmeniškai nežinau, turbūt opozicija visa prašytų, kad šį klausimą pristatytų gerbiamoji Prezidentė tokiu atveju, jeigu patarėjai nieko negali mums pasakyti. (Triukšmas salėje) Kitas dalykas, aš dabar norėčiau paklausti. Ačiū, dešinieji, kad jūs taip reaguojate, palaikote mane, matyt, bendras bus sutarimas.

Aš norėčiau paklausti. Mes VSD vadovą pažįstame nuo seno kaip žmogų, tikrai visada dirbantį Lietuvai – tai tiek jo darbas Krašto apsaugos ministerijoje, tiek STT vadovo pozicijoje, tiek VSD vadovo pozicijoje. Mums žvelgiant iš kitos pusės, visada matėsi tas dešiniųjų požiūris į Lie­tu­vos krašto problematiką galbūt iš politinės pras­mės… Tačiau VSD vadovas visada buvo teisingas prieš įstatymą. Ar jūs nemanote, kad šis atleidimas yra tam tikras susidorojimas su šiuo žmogumi? Jeigu jūs negalėsite atsakyti, tai aš būsiu įsitikinusi, kad čia yra ne prezidentės siekimas, bet R. Juknevičienės prašymas tai įvykdyti.

J. MARKEVIČIUS. Jeigu dėl atleidimo, dar kartą kartoju, tai yra dekretu teikiamas pono P. Malakausko prašymas jį atleisti iš pareigų, ir Prezidentė jį patenkino. Tai nėra atleidimas vienos pusės iniciatyva.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, esate labai tvirtas ir elgiatės šitoje tribūnoje kaip Marytė Melnikaitė, bet aš jus suprantu. Mano klausimas yra toksai. Vis dėlto ponas P. Malakau­s­kas, kai jis buvo skiriamas į šitą postą, buvo paaiškinęs, kad jis mąsto dešiniuoju pusrutuliu. Tai jūs man pasakykite, ar iš tikrųjų toks dešinysis atstovas neįtiko dabartinei valdančiajai koalicijai ir ar, tiesą sakant, šita koalicija avansu siūlo jam atsistatydinti siekiant išvengti atsakomybės, kuri bus suformuota būtent komiteto išvadose?

J. MARKEVIČIUS. Dėl komiteto išvadų norėčiau pakartoti, kad kai jos bus, tada bus ir vertinamos. Dabar yra asmeninis generalinio direktoriaus prašymas. Kitos savybės (fizinės, kitokios) nėra vertinamos. Tai yra asmeninis prašymas, kuris yra patenkintas.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Ž. Šilgalis dėl ve­­dimo tvarkos.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlau nutraukti visus klausimus, kadangi nėra prasmės klausinėti, nes į visus klausimus, kuriuos užduoda Seimo na­riai, atsakymas yra tas pats. Tai kam be reikalingo mums gaišti laiką? Tiesiog žinome motyvus. Motyvas labai paprastas – pateikė pareiškimą. Tai ir balsuokime, tenkinti ar netenkinti, nes atsakymo negauname.

PIRMININKĖ. Ir P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Yra gi pats VSD vadovas kol kas, gerbiamasis P. Malakauskas. Tai kodėl kažkas už jį turi atsakinėti? Aš jo noriu paklausti, o ne Prezidentės patarėjo.

PIRMININKĖ. Negalima pagal Statutą.

Gerbiamieji kolegos, tai yra statutinė procedūra, kurią mes dabar ir vykdome. Tai yra pateikiamas Seimo nutarimas, kurį pateikia Prezidentės atstovas, ir jūs turite užduoti klausimus Prezidentės atstovui. Dabar buvo gerbiamojo Ž. Šilgalio pa­siūlymas nutraukti klausimus, tai aš tą ir siūlyčiau padaryti, tuo labiau kad tam skirtas laikas jau yra pasibaigęs ir viršytas 5 min. (Balsai salėje)

Seimo narių prašymu, jeigu yra toks prašymas, nors Statute nėra tokios normos aprašyta, jūs turėtumėte apsispręsti, nes tai yra vienas pasiūlymas kažkieno, girdžiu iš salės. Gal kas nors galite suformuluoti? Tada balsuosime ir apsispręsime.

Prašau, K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Man atrodo, kad visos frakcijos turės gražaus laiko pasikviesti gerbiamąjį direktorių, paklausti, dėl ko jis atsisako, dėl ko jis išeina, dėl ko parašė tą pareiškimą. Todėl šiandien klausinėti jo salėje visiškai jokio reikalingumo nėra.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man tikrai nepatogu kartoti, bet parodykite man Statuto tokį straipsnį, kur atleidžiamas žmogus eina į fra­kciją? Jeigu skyrimas, tai taip, susitinka su frakcijomis. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, iš esmės bet kurį valstybės pareigūną, nesvarbu, jis parašė pareiškimą ar neparašė, frakcijos gali pasikviesti ir pakalbinti. Na, ką jūs dabar sakote, kad negalima. Kviečiame gerbiamąjį P. Malakau­s­ką trečiadienį pas mus į frakciją. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tai siūlyčiau vis dėlto atlikti šitą procedūrą pakankamai greitai. Na, ką ten frakcijose sužinosime? Jis gal pakeis nuomonę, nebenorės? Kaip su A. Pocium buvo? Persigalvos ar kaip ten?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš supratau Darbo frakcijos atstovą K. Daukšį, jie nori pa­sikviesti dabartinį dar einantį pareigas P. Mala­kau­ską į savo frakciją, nieko bendro neturint su šituo Seimo nutarimu. Tai tada yra visai kitas reikalas. Bet mes pateikimo procedūrą turėsime vis tiek pabaigti.

Taip, prašau. V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Aš noriu pasakyti ger­biamajam Kęstučiui, kad šiandien darbotvarkėje yra pateikimas ir jokių kitų procedūrų šiandien ne­numatyta. Svarstymas ir priėmimas bus vėliau. O „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija kartu su socialdemokratais, jeigu reikia, pagal Statutą galite tra­k­tuoti kaip norite, bet mes norime susitikti su atleidžiamu direktoriumi ir kalbėsime apie atleidimą. Todėl kokius klausimus mano esant reikalinga Seimo nariai, tokius ir uždavinės. Statutas to nedraudžia.

PIRMININKĖ. Tai ir Statutas to nedraudžia, ir aš jums to nedraudžiu. Jūs norit ir kvieskitės Povilą Malakauską. Jūs tą ir darot. O aš dabar kal­bu apie pateikimo stadiją. Buvo atsakyta į klausimus, o toliau – motyvai dėl viso Seimo nutarimo. Vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Anušauskas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau priminti gerbiamiesiems Seimo nariams rugsėjo 30 d. Seimo nutarimą. Norėčiau priminti jį ir Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui, pacituodamas, kad „susiklosčiusi situacija, kai VSD iš dalies atsisako įgyvendinti Seimo priimtus sprendimus, pateikti parlamentinę kontrolę vykdančiam Seimo komitetui prašomus dokumentus, turi neigiamos įtakos departamento, kaip parlamentinę kontrolę vykdančios valstybės institucijos, veiklai“. Toliau buvo labai aiškiai pasakyta, kad Seimo priimtų sprendimų nevisiškas vykdymas apribojo komiteto galimybes įgyvendinti parlamentinės kontrolės funkcijas, t. y. vykdyti mūsų prisiimtus įsipareigojimus. Dėl to buvo nuspręsta apie susiklosčiusią situaciją informuoti Lietuvos Respublikos Prezidentę. Tai tiek preambulės. O dėl visų kitų išvedžiojimų, kas ką dabar pasakė, ar tam turi įtakos tyrimas, mes kiekvienas turime sa­vo nuomonę, ir niekas to nedraudžia viešai išsakyti. Aš siūlyčiau pritarti Prezidentės siūlymui.

PIRMININKĖ. Prieš – A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, išties šį rytą, kai ruošiausi rašytis dėl motyvų, nelabai žinojau, kur reikia rašytis – už ar prieš. Tačiau po šitokio prezidentūros atstovo pateikimo, matyt, ir dėl motyvų labai šnekėti nereikia. Matyt, visiems kaip ir jau natūraliai tapo aišku, kad čia tik prieš gali būti, ir ne koks kitas variantas. Apskritai šis pristatymas, aš esu įsiti­kinęs, įeis ne tik į šios kadencijos, bet į visų laikų Seimo istoriją, kaip į 16 klausimų galima atsakyti viena ir ta pačia, iš principo ta pačia, fraze.

O jeigu grįžtume dėl motyvų, tai iš tiesų mes sutinkame su tuo, kad mūsų frakcijos (…), kad de­partamente yra problemų, kad jos yra taisytinos. Tačiau tai, kas šiandien vyksta… Aš dar kartą pa­tvirtinsiu: mes skiriam ar atleidžiam šiandien ne bandelių pardavėją iš kiosko, esančio už sankryžos. Mes skiriam Saugumo departamento vadovą. Akivaizdu iš šiandien atsakytų klausimų, kad didžiosios dalies atsakymų arba motyvų šito veiksmo mes nežinome. Aš asmeniškai ir, manau, didžioji dalis šioje salėje sėdinčiųjų nėra įsitikinę, kad paties iniciatyva vyksta šis procesas, kuris dabar vyksta. Na, tikrai, gerbiamieji kolegos, siūlyčiau nedaryti tokios parodijos iš žmogaus valios atsistatydinti. Aš ją pavadinčiau kitaip – savęs išprievartavimo kažkoks mechanizmas, kuris neaišku kieno yra inicijuotas. Iš tiesų paties departamento vadovo veidas šiandien tą puikiai atskleidžia. Todėl pritariu, kad reikia susitikti, reikia išsiaiškinti motyvus ir nereikia daryti su šiuo procesu tos skubos, kuri dabar yra, na, visiškai nepagrįstai ir nelogiškai daroma.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl pritarimo P. Malakausko atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 86 Seimo nariai: už – 46, prieš – 15, susilaikė 25. Po pateikimo Seimo nutarimui Nr. XIP-1576 pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, t. y. Darbo frakcija, socialdemokratai ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, jūs turite teisę suderinti su P. Malakausku jums norimą susitikimo laiką. Dėkoju.

 

15.29 val.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ projektas Nr. XIP-1471 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Ir siūlyčiau grįžti prie rytinės darbotvarkės 1‑10 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ projekto Nr. XIP-1471. Pateikimas. Pranešėjas – V. Stundys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Inicijuojamas Seimo nutarimo projektas „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ yra paremtas keliasdešimties Seimo narių, patvirtinusių savo paramą parašais. O nutarimo projektas iš esmės yra susijęs su Vyriausybės gruodžio mėnesį patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa bei tam tikrais pavedimais Sveikatos ministerijai iki metų pabaigos parengti ir patvirtinti šios programos priemonių planą.

Nutarimo objektas yra Nacionalinis vėžio institutas ar Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, suvokiant, kad onkologijos problema yra didelio masto, yra vis didėjančio masto problema. Dabartinė tiek Europos, tiek Lietuvos situacija rodo grėsmingą šios ligos plitimą ir būtinybę efektyviai kovoti su šia liga. Europos ekspertų prognozės – kad po dešimtmečio Europoje pirmoji liga, nuo kurios bus didžiausias mirtingumas, turėtų būti jau vėžys. Taigi nutarimo projektu iš esmės siūloma pripažinti onkologiją prioritetine sveikatos apsaugos sritimi. Siūloma, kad būtų skatinama šios srities mokslinių tyrimų plėtra ir jų diegimas praktikoje, todėl siūlom Vyriausybei Vilniaus universiteto Onkologijos institutą reorganizuoti į Valstybinį mokslinių tyrimų institutą su klinika. Tokia yra šio nutarimo projekto esmė ir tokios paskatos, lėmusios šito nutarimo projekto radimąsi.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazu­ro­nis. Gerbiamasis Andriau, jūs klausiat?

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius savo iniciatyva atliko tyrimą ir taip pat konstatavo, kad būtina įkurti Nacionalinį vėžio institutą. Ar jūs nemanote, kad jo reikėjo jau seniai, ir kam apskritai naudinga griauti Lietuvos onkologinę sistemą?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Na, taip, turim precedentą Lietuvoje, kai Seimo kontrolierius savo iniciatyva daro vienos problemos tyrimą, pateikia savo pažymą, fiksuodamas iš tikrųjų sisteminius trūkumus. O sprendžiant efektyvų gydymą šios ligos bei prevencinę veiklą ir mokslinius tyrimus, suvokiamas susirūpinimas. Žinoma, sistema turi būti labai aiški, pagrįsta labai aiškiais principais. Siūlomas nutarimo projektas kaip tik ragina Vyriausybę, matant visą sistemą, turėti atskirą valstybinę mokslo instituciją su klinikomis, kadangi pati vėžio specifika yra diktuojanti kai kuriuos vei­kimo ypatumus. Tai yra kompleksinė problema, tam tikra tarpdisciplininė problema, todėl reikalinga tokia mokslinių tyrimų, taikomųjų tyrimų, naujų technologijų taikymo klinikose ir praktinio gydymo sąjunga. Nutarimo projektas kaip tik skatina šito imtis. Ir, žinoma, jo skatinimas yra ir sistemos sukūrimas.

PIRMININKĖ. A. Dumbrava klausia.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi ar tokias gaires nutiesusi, kad vis dėlto Vilniaus universiteto Onkologijos institutas būtų integruotas į bendro profilio ligonines. Prašom pasakyti, jūsų manymu, ką tada prarastų mūsų mokslas, mūsų medicina, kas atsitiktų tuomet? Ačiū.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Turimas projektas ir yra reakcija į tas jūsų minėtas pastangas eiti kitokiu keliu – steigiant Valstybinį mokslinių tyrimų institutą, o kliniką integruojant į bendro profilio ligoninę. Žinoma, tai iš principo neatitiktų tų tendencijų, kurios yra nusistovėjusios pasaulyje. Iš esmės tendencija gana aiški, ir šios srities specialistai pripažįsta tiek mokslą, tiek gydymą, orientuotą į pacientą, ir šita mokslo ir gydymo sąveika iš tikrųjų turi duoti greitą efektą ir labai spartų, greitą naujovių diegimą ir jų taikymą praktikoje. Iš esmės toks atskyrimas, kuris yra siūlomas, jis būtų, viena vertus, labai žinybinis požiūris, bet ne sisteminis požiūris į šias grėsmes, kurias kelia on­ko­loginiai susirgimai.

PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinote, vėžys yra agresyvus susirgimas, onkologinės ligos pirmauja ne tik Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje, todėl šiandien aštriai iškyla klausimas dėl Nacionalinio vėžio instituto. Kaip jūs manote, ar onkologijos mokslo, klinikinės praktikos, studijų vienovė užtikrins optimalų pasiekimą onkologijoje, kad mes galėsime taikyti mokslo pažangą, kovoti su vėžiu, pagerinsime pa­s­laugą, paslaugos prieinamumą?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, profesore. Jūs, kaip šios srities žinovė, ir pateikėte klausimą, ir iš esmės atsakėte – nutarimo projektas kaip tik ir yra pagrįstas rūpesčiu turėti tokią kompleksinę sistemą, kurioje derėtų mokslas, studijos ir praktika. Kaip pavyzdį galiu paminėti, jis čia ne visai tikęs būtų, bet integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai, tos programos, kurios yra realizuojamos Lietuvoje, irgi iš esmės yra grindžiamos tokia sąveika ir tokia konsolidacija pastangų. Tai neišvengiamai tokios struktūros turėjimas ir sistemos turėjimas leistų efektyviau įveikti šią ligą ir kur kas efektyviau organizuoti visą sistemos veiklą. Tai yra be galo svarbu ir reikšminga turėti aiškią instituciją, turėti valstybėje aiškią instituciją, kuri būtų centrinė, koordinuojanti visą gydymo praktiką ir programas, turinti savo vėžio registrą, ir taip toliau, ir taip toliau.

PIRMININKĖ. Klausia L. Karalius.

L. KARALIUS (VLF). Dėkoju, posėdžio pir­mininke. Gerbiamasis pranešėjau, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai teigia, kad Vilniaus uni­versiteto Onkologijos institutas yra tarsi kūdikis, kuriuo rūpinasi dvi auklės, o tėvo nėra. Čia, matyt, jie turi omenyje du skirtingus finansavimo šaltinius: vieną – iš Švietimo ir mokslo ministerijos, o kitą – iš PSDF biudžeto lėšų. Kaip jūs manote, ar gerai, jeigu toks Onkologijos nacionalinis centras bus finansuojamas dviejų skirtingų institucijų? Ačiū.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Aišku, tai yra tam tikrų apsisprendimų reikalas – ar pasirinkti vieną finansavimo šaltinį, tarkim, valstybės biudžetą, ar iš esmės derinti du šaltinius, ar sudaryti sąlygas turėti ir daugiau finansavimo šaltinių. Pasaulyje patirčių ir praktikų yra visokių, čia tam tikro prieštaravimo nėra, tai yra koncepcijos, susitarimo dalykas, kokiu keliu eiti. Aišku, elementarus modelis, kuris buvo diskutuojamas ir vakarykščiame pasitarime, tai, žinoma, mokslas gali būti finansuojamas per vienas programas, o gydymas – per Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Tų variantų gali būti visokių, bet nebūtinai toks.

PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius. Nėra. A. Zuokienė.

A. ZUOKIENĖ. (MSG). Aš norėjau paklausti apie Nacionalinio vėžio instituto funkcijas. Aš jau girdėjau, jog bus akcentuojamas mokslas ir gydymas, tačiau man svarbu, ar Nacionalinis vėžio institutas bus pagrindinė įstaiga, kuri koordinuos, planuos visą šalies onkologinę pagalbą, vėžio profilaktiką, onkologinių ligonių stebėseną ir ar čia veiks visos Lietuvos vėžio registras?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taigi vėl Seimo nutarimo projekte mes tų dalykų negalime fiksuoti, tai yra raginimas Vyriausybei įteisinti šitą sistemos centrą. Savaime suprantama, tai, ką jūs pavardinote kaip galimas tam tikras Valstybinio mo­kslinių tyrimo instituto su klinikomis funkcijas, tai yra įmanomas variantas. Tai yra susitarimų ir apsisprendimų reikalas. Taip turėtų iš principo būti, jeigu norim, kad valstybėje veiktų stiprus centras įvairiopa prasme – akademine, klinikine prasme ir taip toliau.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pateikėte pavyzdį apie būsimą gerą integraciją mokslo, studijų ir gydymo, bet dabartinis jūsų siūlymas, kad centras traukiasi iš universiteto, o tampa mokslinių ty­rimų su klinika… tai iš tikrųjų jie tokie jau yra buvę, gal tik ne nacionaliniu statusu. Buvo Onkologijos institutas su klinika. Tas gerai – nacionalinis, jisai pakelia vardą ir aukščiau iškelia prioritetą, nors iš tikrųjų labai rimtos diskusijos tarp medikų ir organizatorių nebuvo – ar tik onkologija prioritetas, ar, pavyzdžiui, kardiologija, nuo ko dar vis daugiau žūsta Lietuvoje žmonių. Tokio nacionalinio nesteigiam. Mes perėjom tą fazę, kada integravom mokslą, studijas ir gydymą. Tai kokia dabar vieta bus studijų Nacionaliniame centre, nes turbūt kiekviena aukštoji mokykla turės savo mokymo vietas, ir jeigu aš pacituočiau prieš 20 metų ne šioje salėje, bet kitur skambėjusius vieno iš mūsų profesorių žodžius…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, laikas seniai baigėsi.

J. OLEKAS (LSDPF). Atsiprašau, baigiu. Tada buvo pasakyta, kad kaip tik atskyrimas mokslo nuo studijų yra vienas iš blogumų, kurį mes paveldime iš buvusios sistemos.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, tam tikrą jūsų paabejojimą, tačiau Mokslo ir studijų įstatymas iš esmės numato įvairias galimybes ir įvairius sutartinius santykius tarp universitetų ir mokslinių tyrimų institutų. Tai nėra problema ir, matyt, ją būtų galima lengvai išspręsti. Yra suvokiama, kad griežtai atriboti šiuo atveju mokslą, studijas ir klinikinius tyrimus, ir praktiką turbūt nėra tikslinga. Iš tikrųjų reikalinga tam tikra simbiozė ir darna, ir šiuo keliu Vyriausybė skatinama iš esmės apsispręsti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausimams yra baigtas ir šiek tiek viršytas. Dėkoju. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. D. Miku­tienė – už. Prašau.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes šiandien turime priimti kaip ir politinį sprendimą dėl, sakyčiau, visai nepolitinio klausimo. Mes turime iš tiesų visi vieną bendrą priešą – vėžys tikrai nesirenka nei pagal partinę priklausomybę, nei pagal profesijas, nei pagal amžių. Vi­same pasaulyje yra patvirtinti bendri standartai, kai mokslas, klinika, tyrimai yra kartu integruojami ir siekiama kuo geriausių rezultatų. Ir mes iš tiesų turime dabar istorinę, sakyčiau, galimybę, kai dar Vyriausybė nėra visiškai pritarusi ir išleidusi nutarimo dėl pertvarkos metmenų, kad atsižvelgtų į Seimo siūlymą (šį nutarimą parėmė 75 Seimo nariai), kad apsvarstytų pačią optimaliausią galimybę ir galėtų įsteigti Nacionalinį vėžio centrą. Tikrai labai noriu nuoširdžiai tikėti, kad mūsų pacientai nebus diskriminuojami ir gaus adekvatų gydymą taip, kaip yra Europos Sąjungoje, kaip yra pasaulyje. Labai prašau jūsų visų palaikyti šį sprendimą.

PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip ir jūs, noriu, kad būtų ir Lietuvos žmonėms geriau, ir jie būtų sveikesni, ir mano kolegoms dirbti būtų lengviau. Tačiau klausimas nėra vienpusis, kad paskui niekas nesakytų, kodėl nieko nesakėte? Jeigu mes išskirsime Nacionalinį vėžio institutą, ir, kaip kolega sakė, Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad dėl studijų gali būti sudarytos universitetų sutartys su kitais centrais ir institutais, tai jos gali būti sudarytos, bet gali būti ir nesudarytos. Ir taip bus, kad viename centre bus moksliniai tyrimai, dalis gydymo, o kitame centre bus kitas mokslas, studijos, mokymai, tobulinimasis ir gydymas. Nacionaliniame centre, kurį dabar siūloma įsteigti, nėra visų onkologijos sričių, pavyzdžiui, neuroonkologijos. Taigi vienas centras dalies onkologinių tyrimų bus čia, Nacionaliniame centre, kitas centras bus Kauno medicinos universiteto klinikose. Tokia yra realybė. Arba mes vėl steigsime dar vie­ną dubliuojantį institutą, vieni kitus dubliuos ir konkuruos. Aš noriu pasakyti, kad tam tikra prasme mokslo ir gydomosios dalies buvimas jau yra buvęs, jis nepasiteisino, mes jį išplėtėme iki mokslo, studijų ir gydomosios dalies sujungdami kartu. Todėl manau, kad svarstydami toliau šį klausimą iš tikrųjų tiek ir mes Seime turėtume dar išklausyti papildomų argumentų, tiek ir Sveikatos apsaugos ministerija ar Vyriausybė, kuri priiminės tuos nutarimus, turėtų tai padaryti, nes kitaip mes galime per greitai, per lengvai suklysti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 69, prieš nėra, susilaikė 12. Po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ yra pritarta. Prašau.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, kadangi klausimas tikrai labai svarbus, aš, pasinaudodamas savo, kaip opozicijos lyderio, tei­se, prašau šitą įstatymą svarstyti skubos tvarka.

PIRMININKĖ. Prašau. R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamoji Pirmininke, aš kaip tik manau, kad skubėti čia neverta. Pirmas dalykas, kadangi tai susiję su sprendimais, kurie priskirti ir Vyriausybės kompetencijai, aš prašau, kad Seimas apsispręstų dėl Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu. Kitas dalykas, kad pagrindinis komitetas būtų paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, o papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Šį klausimą rimtai apsvarstytume ir tada grįžtume į Seimą svarstyti toliau.

PIRMININKĖ. V. Stundys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik vieną repliką. Kadangi nutarimo projektas yra siūlymas Vyriausybei, vadinasi, Vyriausybė vertins, apsispręs dėl Seimo nutarimo dalies, dėl to atskira Vyriausybės išvada čia nėra nei reikalinga, nei tikslinga, nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų būtinumą. Bet kuriuo atveju sprendimus priims Vyriausybė, ji įvertins siūlymo sąnaudas ir galimybes.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nemanyčiau, kad reikia ginčytis, yra statutinė norma. Opozicijos lyderis pasiūlė šį Seimo nutarimą priimti skubos tvarka. Todėl mes turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame opozicijos lyderio pasiūlymui Seimo nutarimą svarstyti skubos tvarka. Balsuojame.

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 53, prieš – 6, susilaikė 22. Naudodamasi savo statutine teise, siūlau ypatingą skubą. Ar galime tam pritarti? (Plo­jimai) Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimas būtų priimtas ypatingos skubos tvarka?

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 6, susilaikė 13. Svarstymas ir priėmimas kartu. Yra gautas vienas pasiūlymas 1 straipsniui. V. Stundį kviečiu į tribūną. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Kadangi gerbiamasis kolega E. Žakaris yra išvykęs į laidotuves, aš ryte jo klausiau, jis šitą savo siūlymą atsiima. Tai gali patvirtinti ir kolegos. Jis atsiėmė.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame gerbiamojo E. Žakario atsiimtam pasiūlymui bendru sutarimu? Atsiima. Dėkojame ir nesvarstome.

Ar yra norinčių diskutuoti? Nėra. Priėmimas. Motyvai dėl viso 4 – už, 4 – prieš. Už – K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, esu buvęs chirurgas praktikas ir kaip chirurgas onkologas dėkoju, kad ėmėmės tos iniciatyvos paprašyti Vyriausybės, kad žengtų ati­tinkamą žingsnį sprendžiant sergančių vėžiu Lietuvoje problemą. Tai labai aktualu. Aš 19 metų dirbau bendrosios praktikos chirurgu, po to dirbau chirurgu onkologu, tai yra visai kita operacijų spe­cifika chirurgui onkologui ir bendrosios praktikos chirurgui. Bendrosios praktikos chirurgas dažniau­siai apsiriboja vien pirminio židinio šalinimu, chirurgas onkologas jau šalina ir atitinkamas metastazes, vienu žodžiu, onkologines komplikacijas. Be to, chirurgas onkologas tai yra ne vien chirurgas, tai yra ir radiologas, ir chemioterapeutas. Dėl kiekvieno ligonio turi spręsti konsiliumas, trijų specialybių žmonės sueina ir sprendžia šią sritį. Tenka apgailestauti, kad dažniausiai pasitenkinama chirurgine intervencija ir žmogus išleidžia­mas namo, o po to turi pats gydytis pas šeimos gydytojus, nes jau neliko onkologinių kabinetų. Manau, čia irgi buvo padaryta klaida. Manau, kad šis institutas tiesiog vadovaus onkologinei politikai Lietuvoje, kurios šiuo metu labai reikia. Be to, tai labai aktualu ir chirurgams rezidentams, visiems jauniems specialistams, kurie atliktų specializaciją tokioje klinikoje, tai yra instituto klinikoje. Todėl pritariu šio nutarimo projektui.

PIRMININKĖ. R. Šukys – prieš. Prašom.

R. ŠUKYS (LCSF). Dėl vedimo tvarkos frakcijos seniūnas pirmiausia.

PIRMININKĖ. Ai, prašom dėl vedimo tvarkos.

J. LIESYS (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Pasisako už ir prieš, o po to frakcija kviečia padaryti pertrauką šiuo klausimu iki kito posėdžio.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ne visai statutiškai dabar pasielgė frakcijos seniūnas, dabar dar nebaigėme kalbų už ir prieš. R. Šukys. Prašom.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų matau didelį skubėjimą prisidengiant labai kilniais tikslais. Iš tiesų ligonių gydymas yra kilnus tikslas. Tie žmonės labai kenčia, tai labai daug kainuojantis gydymas, bet praktika, kuri jau yra Lietuvoje, kada gydymas yra atskirtas nuo mokslinių tyrimų, yra pasiteisinusi ir rodo efektyvesnį gydymą ir rezultato pasiekimą.

Kodėl siekiama išlaikyti mokslinius tyrimus ir gydymą būtinai vienoje įstaigoje ir primygtinai tai yra siūloma? Kas gali paneigti, kad šį norą sąlygoja, kad ir ateityje galėtų nekontroliuojamai arba neatsiskaitytinai būti vykdomi klinikiniai naujų vaistų išbandymai moksliniais tikslais su mūsų ligoniais? Aš tik keliu retorinį klausimą. Tačiau šiandien ta situacija, deja, Lietuvoje egzistuoja ir ne visada biomedicininės etikos standartai yra taikomi ir galioja. Todėl manau, kad skubėjimas šiuo atveju yra ne visai vietoje, neišklausius Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos.

Siūlymas. Gerbiamajam V. Stundžiui noriu pasakyti, Seimas ir gali tik siūlyti Vyriausybei, ta­čiau Vyriausybėje Seimo pasiūlymui dažniausiai yra įgyvendinami be jokių diskusijų. Supraskime atsakomybę, kurią mes šiuo atveju prisiimame.

PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė – už.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kodėl gi Lietuvai reikalinga tokia in­stitucija? Mano nuomone, labai svarbu neužmiršti, kad būdami Europos Sąjungos nariais turėtume pasinaudoti sukaupta patirtimi, sukurtais modeliais. Europos Sąjungos šalyje kovą su vėžiu vykdo ir jai vadovauja valstybiniai vėžio centrai, kurie savo veikloje realizuoja onkologijos mokslo, klinikinės praktikos ir studijų vienovę. Ir šie centrai glaudžiai bendradarbiauja tarp savęs, sukurdami bendrą aukščiausiais standartais paremtą onkologijos mokslo ir praktikos erdvę. Ir tą skelbia ir 2007 m. paskelbta Stokholmo deklaracija, kurią pasirašė 17 Europos šalių. Todėl nacionaliniai vėžio institutai turi užtikrinti, kad visi mokslinio tyrimo komponentai, pradedant fundamentaliuoju mokslu ir baigiant klinikiniais tyrimais, būtų integruoti tarpusavyje, kas yra Onkologijos institute. Tas leistų kurti ir diegti klinikoje naujus metodus, metodikas ir technologijas, užtikrinti aukščiausio lygio pacientų sveikatos apsaugą. O juk to mes ir siekiame. Pacientas ten bus centro ašis, ko nėra kitose gydymo įstaigose.

Lietuvoje mes jau turime struktūrą, vėžio centrams keliamus reikalavimus ir šią struktūrą reikia plėtoti. Manau, kad Onkologijos institute problema sprendžiama kompleksiškai, įgyvendinant mokslo, gydymo ir mokymo vienovę, dalyvauja tarptautinio lygio onkologijos mokslo tyrimuose, instituto klinika atitinka dabartinius europinius standartus. Institute jau seniai veikia vėžio registras, reikia pagirti už tai, be jo duomenų neįmanoma planuoti vėžio kontrolės priemonių…

PIRMININKĖ. Kolege, laikas!

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Todėl ne­manau, kad valstybei būtų sunku, kad už mokslą būtų atsakinga Švietimo ministerija, paslaugas fi­nansuotų vadinamosios ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Pritariu nu­ta­rimo projektui ir kviečiu visus pritarti šiam projektui.

PIRMININKĖ. Prieš – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų nežinau, kodėl tokia skuba. Per 15 min. mes bandome priimti imperatyvų sprendimą Vyriausybei transformuoti šiuo metu taip aktualų gydymą. Nesu specialistas ir manau, kad mes Seime turime pakankamus instrumentus išnagrinėti šitą tokios svar­bos klausimą gana giliai ir išsamiai. Tai yra komitetai. Tačiau po šio mūsų sprendimo nelieka galimybės grįžti atgal ir svarstyti tokio lygio klausimą. O kadangi šiandien iš esmės pirma diena po biudžeto priėmimo, nesinori taip sakyti, bet iš tikrųjų man atrodo, kad mes bandome kaip nors užglostyti arba paimti kažkokius politinius dividendus po labai nepopuliaraus arba po sunkaus, at­sakingo, bet sunkaus sprendimo. Ar tokiu keliu eidami mes galime pasiekti bendrą rezultatą? Var­gu. Iš tikrųjų lieka daugiau abejonių negu įsitikinimo, kad sprendimas geras. Dėkui.

PIRMININKĖ. J. Jagminas – už.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pir­mininke. Nesu gydytojas, nesu šios srities specialistas, tačiau kaip žmogus galvoju, kad mokslas ir praktika turi būti vienoje vietoje. Ne vieną šeimą aplankė, neduok Dieve, bėda, ir vėžys išplėšė iš mūsų gyvenimo daug jaunų žmonių, visiems kelia šiurpą vien pavadinimas „vėžys“, kad štai į vieną ar kitą šeimą tokia nelaimė, neduok Dieve, ateina. Todėl labai sveikinu, gerbiamoji Pirmininke, ir dėkoju jums už ryžtingą sprendimą, kurį jūs ką tik priėmėte – ypatingą skubą, ir tikrai kviečiu visus kolegas vieningai balsuoti už šį nutarimo projektą. Tegul ši mokslo ir praktikos institucija įsikuria, tegul ji atneša žmonėms ir mūsų šaliai naudos, kad mažiau būtų mirčių, kad jauni žmonės galėtų daugiau dirbti, o neduok Dieve, neatsitiktų tų bėdų, kurių kartais atsitinka. Kviečiu visus balsuoti vieningai už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. B. Bradauskas – už.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš valdymo pusės galiu pasakyti viena. Jeigu mes norime sužlugdyti kokią nors įstaigą, tai paverskime ją filialu. Ir kai mes ją paversime filialu, pamatysime, kas iš jos liks. Liaudiškai tariant, „dzindros“. Štai dabar taip norima padaryti su labai svarbia institucija, kuri, jau čia aš nesikartosiu medikų terminais, yra beveik svarbiausia Lietuvoje. Jeigu mes ją paversime filialu, tai pasekmės labai greitai išryškės. Finansavimas bus skiriamas ten, kur patiks, sakykime, generaliniam direktoriui, kur patiks kažkam. O be finansavimo šių problemų sprendimas yra nulinis. Todėl čia ne taip paprasta ir valdymo esmė – šios institucijos išlaikymas kaip savarankiškos.

Todėl aš esu visiškai įsitikinęs, kad ši institucija turi gyvuoti savarankiškai. Jai turi būti skiriamas ypatingas, išskirtinis dėmesys, ir tai galima atlikti tik kai ji yra ne po kažkieno padu, o egzistuoja savarankiškai. Todėl nematau jokių kitų motyvų kaip tik balsuoti už jos išlaikymą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi Liberalų ir centro sąjungos frakcija paprašė pertraukos iki kito posėdžio, mes turime balsuodami apsispręsti. Turime balsuoti, kadangi tai yra statutinė norma. Kas pritariate Liberalų ir centro sąjungos frakcijos siūlymui daryti pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Nėra tiek balsų, kad darytume pertrauką iki kito posėdžio. Dabar, gerbiamieji kolegos, balsuojame. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kęstuti Dau­kšy, jūsų balsas labai skardus! Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“, balsuojate už, kad turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 82 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 11. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ priimtas.

Ir dar vienas likęs rytinis 1-11 klausimas.

Prašau. Replika po balsavimo. Prašome, profesore.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju už supratimą tiems, kurie suprato mokslo, praktikos ir studijų vienybę. Manau, kad Vyriausybė tikrai mus palaikys ir ne­reikia išardyti to medicinoje, ką mes sukūrėme ti­k­rai ir gero. Nors ir sovietiniais laikais, bet yra kai kas ir gero. Būkime malonūs, išardysime viską – tikrai nieko neturėsime. Manau, kad pacientai tik­rai šia diena džiaugsis, kad Seimas priėmė teisingą spren­dimą. Ačiū jums.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas Nr. XIP-1537… Oi, dar atsiprašau, nematau jau. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, prieš pietus buvau įpareigotas pranešti dėl rezoliucijos redagavimo per darbo grupės popietinį posėdį. Kadangi pradžioje nespėjau, tai dabar galėčiau pasakyti, jog frakcijos delegavo, išskyrus vienintelę frakciją „Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus“. Nežinau, ar jų atstovai nenori, bet kolega J. Razma man neatsakė iki galo. Tai dabar yra 7 Seimo nariai: R. Žemaitaitis, J. Pinskus, Ž. Šilgalis, D. Kuodytė, A. Stirblytė, J. Stanevičius ir aš, V. P. Andriu­kai­tis. Manau, kad mes galėtume, jeigu konserva­toriai nenori dalyvauti, užtektų 7 žmonių. Mišri grupė atsisako siūlyti savo delegatą, tai patvirtina kolegos. Tai mes galėtume tuomet nutarti, kad mes suredaguojame, tarkime, kitai savaitei, nes čia skubėti nėra ko. Mes galime kitai savaitei pateikti galutinį rezoliucijos tekstą. Gal tuo atveju ir konservatoriai taip pat dar pasiūlys savo atstovą, nes aš daugiau neturiu priemonių, kaip paprašyti, kad ką nors deleguotų.

PIRMININKĖ. Frakcijos seniūno nėra. Gal gerbiamasis A. Vidžiūnas gali ką nors atsakyti? Prašau.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Ponia Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes mėginame įkalbinti kolegą S. Šedbarą dalyvauti. Jo sutikimo, žinoma, reikėtų. Bet mes jo niekaip nepagauname dabar. Tai gal sutiktumėte S. Šedbarą įrašyti? Mes pa­­sižadame sutarti su juo, kad jis labai padėtų V. P. An­­­driukaičiui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai redak­cinei komisijai, kurią pristatė V. P. Andriukaitis, plius Tėvynės sąjungos atstovas S. Šedbaras? Aš tik noriu redakcinės komisijos paprašyti ir priminti visiems Seimo nariams, kad kitą savaitę bus vie­nintelis plenarinis posėdis, tai bus gruodžio 22 d. Daugiau plenarinių posėdžių nebus. Būtų malonu, kad iki gruodžio 21 d. mes turėtume suredaguotą tekstą, kad galima būtų įtraukti į gruodžio 22 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji po­sėdžio pirmininke, aš įsipareigoju, kad darbo grupė labai greitai padarys, kadangi čia išties kokių nors kertinių, esminių pasiūlymų nebuvo. Šiuo atveju netgi ketvirtadienį būtų galima, bet padarysime iki gruodžio 21 d. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis J. Ole­kas dėl vedimo tvarkos ar repliką po balsavimo?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Aš repliką po balsavimo, jeigu galima, gerbiamoji Pirmininke. Aš noriu savo kolegei pasakyti, kad tokio mokslo, studijų ir gydymo vienovės Sovietų Sąjungoje ne­buvo. Vienovė mokslo, studijų ir gydymo kaip tik buvo sukurta nepriklausomos Lietuvos laikais ir tuo mes galėjome džiaugtis. Ką mes priėmėme šian­­dien, tai gal ir nesugadins, bet gali ir sugadinti.

16.09 val.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1537 (pateikimas)

 

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, baigiame šitas diskusijas ir tikrai kviečiu D. Meiželytę-Svilienę pristatyti, tiksliau sakant, pateikti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji, mielieji kolegos, šiuo įstatymo projektu mes siūlome iki 2012 metų gruodžio mėnesio pabaigos taikyti mažesnį 9 % pridėtinės vertės mokesčio tarifą knygoms, spaudai, meno ir sporto paslaugoms, arba, dar kitaip, renginiams. Iš tikrųjų visi puikiai žinote, kad prieš metus buvo šioms sritims mokesčiai pakelti ypač stipriai. Iš vienos pusės buvo pakeltas nuo 9 % iki 21 % PVM, iš kitos pusės – visi autoriai, nori nenori, tapo „Sodros“ sistemos dalyviais. Iš tikrųjų toks mokesčių pakėlimas davė savo „gerų“, „gražių“ rezultatų, t. y. 30 % leidybos srityje dirbančių žmonių buvo atleisti, labai labai padaugėjo atsiskaitymų neoficialiai ir dar vienas, „pats gražiausias“, momentas yra tas, kad dabar jau dauguma leidėjų leidžia lietuviškus leidinius Latvijoje, Len­kijoje, Estijoje. Tai reiškia, kad mūsų lietuviškos spaustuvės lieka be darbo ir, kaip sakoma, taip pat atleidžia žmones ir bankrutuoja. O pinigus mes kaip visada atiduodame savo geriems, mylimiems kaimynams. Aš tikiu, kad priėmus šitą įstatymą mes ne tik palengvinsime verslo sąlygas spaudininkams, meno, sporto žmonėms, bet ir grąžinsime juos vėlgi į oficialių atsiskaitymų sistemą ir grąžinsime mūsų visus spaudos sistemos dalyvius į mūsų lietuviškas spaustuves. Tai prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolege, jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis – A. Šedžius. Nėra. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš tikrai karštai pritariu jūsų pateiktam pasiūlymui, tik noriu paklausti. Ar tie mūsų patarimai nedidinti pridėtinės vertės mokesčio tais gūdžiais vakarais, kuriuos jūs čia minėjote, kad buvo priimti, buvo teisingi ir da­bar jūs norėtumėte vėl atitaisyti taip, kaip turėjo ir būti? Ačiū už atsakymą.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš negaliu kalbėti visos valdan­čio­sios koalicijos vardu arba daryti kokias nors iš­va­das, bet taip, iš tikrųjų sunkmečiu ir taip dalis ver­slo nueina į šešėlį, taip, visiems yra sunku, taip, yra žmonės atleidžiami dėl ekonomikos susitraukimo. Kaip būtų, jeigu būtų, niekas negalėtų pasakyti dabar, bet šioje srityje tai iš tiesų toks staigus ir drastiškas mokesčių keitimas, t. y. kai vienoje vietoje buvo labai staigus pridėtinės vertės mokesčio pakėlimas, o kitoje vietoje – „įsodrinimas“, taip pat išgąsdino visus. Patys žinome, kad dabar tie atlikėjai, kurie turėdavo, ar tie menininkai, kurie turėdavo daugiau autorinių, jie turi tik po vieną dvi per metus. Tai iš dalies, taip, aš sutinku su jūsų teiginiu, ne klausimu.

PIRMININKĖ. B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš tai irgi pritardamas šitam jūsų pasiūlymui norėčiau paklausti. Kas paskatino jus pateikti būtent šitai sričiai mažinimą PVM? Kažkada mes, opozicinės partijos, siūlėme daug įvairiausių pasiūlymų, ypač dėl maisto produktų, tada jūs, valdančioji dauguma, tiems dalykams ne­pritarėte. Kas paskatino šitą dalyką daryti? Ačiū.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Iš tikrųjų aš ilgametė kultūros darbuotoja. Aš Tauragės liaudies teatre buvau vienintelė jame vaidinusi moksleivė, visą laiką su kultūra buvau susijusi vienaip ar kitaip. Todėl man šita sritis yra tikrai pažįstama ir aktuali. Bet kokiu atveju aš puikiui suprantu, E. Pupinis man neduos sumeluoti, kad, taip, jeigu, tarkime, Lenkijoje mėsai yra 8 % pridėtinės vertės mokestis, jeigu kur nors pasaulyje yra jisai 0 %, kompleksinis turėtų būti Vyriausybės svarstymas. Bet šiuo atveju aš puikiai suprantu, kad kaip A. Zuoko nepritarta kompleksiniam, tai galbūt mano pritars, mūsų pritars, „Vienos Lietuvos“ pritars šitam vienam segmentiniam. (Balsai salėje) Palaukite, dar liko klausimų.

PIRMININKĖ. Netriukšmaujam, neblaškome pranešėjos. Klausia Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamoji Donalda Mei­želyte, iš tikrųjų jūs natūraliai čia išskiriate vieną sektorių. Aš, aišku, esu už, kad ir tam sektoriui būtų mažesnis PVM tarifas, bet natūralu tai, kas vyksta rinkoje. Jūs turbūt irgi matot ir žinot, kad daugeliui darbo jėgai imlių sričių, palyginti su tuo, kas vyksta kitose šalyse arba pas jūsų kaimynus, sąlygos yra dabar prastos, jos neatlaiko konkurencinio pranašumo. Ar jums tikrai neatrodytų, kad reikėtų grįžti prie paketo, to rimtesnio paketo, kuris iš dalies buvo pateiktas ir opozicijos, iš dalies ir mūsų frakcijos, ir svarstyti neišskiriant vieno segmento? Tai vienas būtų klausimas. Antra klausimo dalis būtų, ką jūs darysite, gerbiamoji Seimo nare, jeigu koalicijos partneriai nepritars šiam jūsų geram siūlymui?

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Aš pirma į antrą klausimą. Puikiai žinau, kad ir A. Mazuronis būtų to paties klausęs. Tai aš galiu pasakyti, kad… (Balsai salėje) Galiu pasakyti, kad pasvarstyčiau, pasvarstyčiau, bet jeigu pritartų Seimas po pateikimo, tai, manau, kad A. Zuokas turėtų grįžti. (Balsai salėje) Nebegali, deja, nebegali.

PIRMININKĖ. A. Mazuronis. Pažiūrėsim, ar toks pat bus klausimas. Prašau.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Na, iš tiesų, gerbiamoji pranešėja, jūs savo siūlymu bandot priversti konservatorius laikytis įsipareigojimų. Nacionaliniame susitarime jie buvo įsipareigoję, sakykim, priimti diferencijuotą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą. A. Zuokas tą patį bandė padaryti – priversti konservatorius laikytis įsipareigojimų. Jam nepavyko, jis išėjo. Jūs, kiek teko skaityti, taip pat… už tai, kad balsavot už biudžetą, jums įsipareigojo praleisti šitas pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Klausimą jau iš dalies paklausė. Ar jūs nesiruošiat sekti gerbiamojo Artūro pavyzdžiu, jeigu jums nepavyks konserva­­torių eilinį kartą priversti laikytis savo įsiparei­gojimų?

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Labai ačiū už klausimą. Kolega, iš tikrųjų nemanau, kad čia turi būti kažkokie vieni kitiems įsipareigojimai, kai kalbama apie šalies stabilumą. Tarkim, dėl biu­džeto balsavimo, tai niekur viešai to nebuvo pasakyta, čia tiesiog pamąstymai tokie jūsų gali būti. O dėl to, kad aš ne A. Zuokas, tai aš ir nesakau, kad jeigu nepritarsit, tai išeisiu. Tai ir viskas, tik tiek.

PIRMININKĖ. Klausia D. Budrys. Nėra. Tada M. Bastys.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pir­mininke. Gerbiamoji kolege, iš tiesų ne kartą buvo kalbama apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Ir šiuo atveju, be abejo, tai yra aktualus klausimas, bet biudžetas jau priimtas ir, mano supratimu, įsigaliojimas turėtų būti numatytas minimum po šešių mėnesių. Tai vienas dalykas. O antras dalykas, vis dėlto kas yra svarbiau (ir kolega panašiai klausė), ar maisto produktams pridėtinės vertės mokestis turėtų būti lengvatinis, nes kiekvienas mūsų žmogus valgo. Aišku, labai gerai, kada yra lengvatos ir laikraščiams, ir kultūriniams renginiams. Aš, be abejo, tam irgi pritariu, bet vis dėlto kur jūs dėtumėte prioritetus? Ar maistui, ar šiuo atveju kultūrai? Dėkoju.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Gerbiamasis kolega, labai ačiū už klausimą. Klausimas yra labai svarbus. Iš tikrųjų pirmiausia nevadinčiau to lengvata. Tai yra mažesnis PVM, ne lengvata, o mažesnis. Kodėl? Žinoma, nei knygos, nei meno ar sporto renginiai nėra pirmo būtinumo prekė, tai nėra maistas iš tikrųjų. Ir tikrai aš kelčiau visas rankas už, jeigu, tarkim, maisto produktams būtų PVM sumažinamas, nes taip būtų lengvinamos verslo sąlygos. Tai natūralu. Bet šiuo atveju aš tikrai esu už tai, kad žmonės būtų apsišvietę, kad mums nereikėtų… kad galų gale menininkai nebesidegintų, kad iš tikrųjų leidyklos neužsidarinėtų, o veiktų, ir kad… Tiesiog čia yra visai kiti dalykai, labiau susiję su dvasiniais dalykais, išprusimu, išsilavinimu ir galų gale žinių visuomene. Na, nepalyginami dalykai. Tai lygiai taip pat kaip imti visą paketą ir sakyti, kad, tarkim, čia mėsa, čia knyga, o čia viešbutis. Kiekvienu atveju tai yra visai skirtingos sritys ir į kiekvieną reikėtų įsigilinti, kur buvo mokesčiai pakelti labiau, kieno la­biau konkurencingumas nukrito ir t. t. O aš manau, kad už meną, kultūrą ir knygą, ir spausdintą žodį mes turim iš tikrųjų kovoti.

PIRMININKĖ. Klausia V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Iš tiesų pa­siūlymai labai geri ir mes neabejotinai jiems pri­tarsim. Bet mano klausimas būtų, o kas toliau? Kolegos šiek tiek pradėjo. Aš manau, kad greičiausiai taip ir bus, kad valdančiosios daugumos atstovai jūsų šiems pasiūlymams nepritars, bet vietoj to, norint su jais kartu dirbti, jums pasiūlys vienus ar kitus ministrų postus. Ar jūs pasirinksite postus ir eisite dirbti su jais, ar jūs pasirinksite savo principines nuostatas ir ginsite tą, ką dabar ginate iš tribūnos?

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Aš dar nesitariau šiuo klausimu iš tikrųjų su frakcija, tai negalėčiau atsakyti dabar. Aš asmeniškai, tarkim, ne­žinau, aš visada būsiu už principines nuostatas ir už tai, kad būtų priimti teisingi ir normalūs sprendimai.

PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Kodėl jūs tiek užsirašėt klausti, aš nesuprantu, mielieji kolegos? (Balsai salėje) Rytą buvo tik keturi.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Ar galima klausti, ar ne? Nebegalima jau?

PIRMININKĖ. S. Bucevičius klausia.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Gal atsakysit, gerbiamoji Donalda? Aš norėjau pasiteirauti jūsų vieno tokio paprasto dalyko. Jūs minėjot, kad verslas yra pas mūsų brolius kaimynus išėjęs – tiek Latviją, tiek ir Estiją.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Lenkiją irgi.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Na, Lenkija dar taip pat. Koks pridėtinės vertės mokestis yra tose šalyse pas mūsų kaimynus? Na, aš neabejoju, kad jis yra skirtingas. Ir kaip tas verslas, ar sugrįš vien tik­tai dėl pridėtinės vertės mokesčio? Ir kiek mūsų biudžetui tai kainuos?

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Iš tikrųjų Parlamentinių tyrimų departamente, tarkim, kažkokios užsienio praktikos, kiek kitose Europos šalyse yra taikoma pridėtinės vertės mokesčio leidybos sektoriuje, aš neturiu, nes… Frakcijoje kom­piuteryje yra, čia neturiu, bet iš tikrųjų jūs patys suprantat, kad jeigu iškeliavo mūsų verslas leisti, spausdinti ne tik knygų, bet ir žurnalų, įsivaizduokit, žurnalų, laikraščių į Lenkiją, Latviją, Estiją, tai reiškia, kad jų mokesčiai yra ženkliai mažesni negu mūsų. Kodėl grįžtų? Iš karto galiu pasakyti: grįžtų todėl, kad vėlgi atkristų transporto išlaidos. Vėlgi sumažėtų sąnaudos, nes nebeapsimokėtų vežti, transportuoti, tarkim, leidinių į Lietuvą iš kaimyninių šalių per sienas ir t. t. Tai tiesiog apsimokėtų spaudininkams grįžti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar tikrai jau baigėsi laikas klausimams, nes šiek tiek yra viršyta. Bet liko trys Seimo nariai. (Balsai salėje) Leidžiam jiems pabaigti paklausti? (Balsai salėje) Gerai, tada, gerbiamoji Donalda, dar trys Seimo nariai jūsų klaus. Tai V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mieloji Donalda, mano klausimas labai paprastas. Aš žiūriu, kad praėjo penkios dienos nuo biudžeto priėmimo ir ano PVM patvirtinimo. Penkios dienos. Gal lu­k­telkim dar dešimt dienų ir po penkiolikos dienų mes jau galbūt grįšim prie A. Zuoko pasiūlyto viso komplekso tarifų, ne tik prie knygų. Nes, žiūriu, po penkių dienų jau jūs prie knygų sutinkat. Šiaip esate ne tik kultūros darbuotoja, bet ir žuvies valgytoja. Gal po penkių dienų sutiksite, kad ir žuviai 5 %, po to pasižiūrėsim dar kokią nors jūsų savybę ir turėsim visą komplektą PVM. Jūs nenorit sutikti lengvatų, bet sumažintu tarifu taip, kaip siūlė G. Songaila, A. Butkevičius, V. P. An­driukaitis, kolega A. Zuokas daug kartų siūlė tą… Tai gal lukterkim penkiolika dienų ir turėsim gerą progą?

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Ačiū už klausimą pirmiausia. Aš suprantu, kad biudžetas yra priimtas, tačiau įstatymo projektas, patekęs į komitetus, patekęs į jūsų, gerbiamieji, mielieji kolegos, rankas, tikrai turės galimybę keistis, tobulėti. Tai reiškia, kad galima bus keisti ir datą, nuo kada įsigalioja, 3 straipsnį galima keisti, galima bus dar ką nors gal siūlyti. Dabar jūs sakot, žuvis, žuvis, žuvis. Bet šiame įstatymo projekte yra ne tik PVM dydžio mažinimas knygoms, tai yra dydžio mažinimas ir bilietams į botanikos sodą, zoologijos sodą, į cirką galų gale – nemažai sričių apima šitos pataisos. O dėl kompleksinio dalyko manau, kad, praėjus šiek tiek, bus vėlgi kompleksiškai pažiūrėta į visą pridėtinės vertės mokestį ir jisai bus visoms sritims pamažu ma­žinamas.

PIRMININKĖ. Klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs turbūt prisimenate senovės romėnų šūkį „Duonos ir žaidimų!“ Kai duonos yra mažiau, reikia daugiau žaidimų. Jūsų siūlymas mažinti koncertinės veiklos ir kitų panašių paslaugų PVM iš esmės atitiktų tokį dalyką, bet aš jūsų noriu paklausti rimtesniu aspektu, susijusiu su jūsų teikiamu projektu, – dėl laikotarpio, kada turėtų ir galėtų įsigalioti, nes, sutikite, iki 2010 m. sausio 1 d. štai lieka dvi savaitės. Ar jūs būtumėte linkusi, tarkime, kad normaliai apsvarstytų šį klausimą Vyriausybė, pateiktų savo išvadas ir panašiai? Tačiau galėtų įsigalioti, tarkime, nuo 2011 m. sausio 1 d.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tikrųjų puikiai žinau jūsų nuostatą, kad jūs norėtumėte, kad toks įstatymo pakeitimas būtų ir įsigaliotų nuo 2011 m., tačiau preliminariai suskaičiavus, tokio įstatymo priėmimas biudžetui kainuotų apie keliolika milijonų. Tačiau, kadangi verslas grįžtų vėlgi į oficialius atsiskaitymus ir leidėjai, spaustuvininkai vėlgi grįžtų į Lietuvos spaustuves, mes lygiai tą pačią sumą gautume į biudžetą mokesčių pa­vidalu.

PIRMININKĖ. Klausia B. Bradauskas. Paskutinysis.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Žiūriu, kad politikai darosi jau tokie įdomūs pas mus. Įstatymo projektas pateiktas gruodžio mėn., na, geras politinis šou, bet visi jūs, „vienalietuviai“, vieningai balsavote už biudžetą, vadinasi, pritarėte, kad pridėtinės vertės mokestis būtų 21 %, ir staiga dabar jūs siūlote kitką. Tai aš priminsiu dar ir praeitį, kai jūs irgi balsavote vieningai, kai įvedėte šiuos mokesčius. Šiandien, prieš pristatant, reikėjo truputį muštis į krūtinę ir sakyti: kaltas, esu kaltas, labai kaltas. Dabar mano klausimo esmė būtų tokia: sakykite, kiek dar laiko reikės suvokti, kad pridėtinės vertės mokestis atšaldytai mėsai, žuviai ir visa kita žlugdo verslą? Tik viena „Biovela“ atleido 800 darbuotojų dėl pridėtinės vertės mokesčio skirtumų Lietuvoje ir Lenkijoje. Ten yra 3 %, pas mus – 21 %. Sakykite, kiek laiko dar jums prireiks šiai esmei suvokti? Ne asmeniškai čia tamstai taikau. Kadangi atstovaujate grupei, tai aš visai grupei.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Manau, kad šį klausimą, gerbiamasis kolega Broniau, jūs galėtumėte pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o ne man.

PIRMININKĖ. Labai ačiū pranešėjai. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar G. Songaila – dėl vedimo tvarkos.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti gerbiamajam čia ką tik kalbėjusiam Seimo nariui, kad jis klaidina. Mes prisiminkime – gruodžio pabaigoje kaip tik dėl šių pataisų buvo balsuojama. Iš trečio karto vos dviem balsais buvo priimtas tas sprendimas, prie kurio visą laiką Seimas iš naujo grįžta. Visų frakcijų – ir valdančiosios daugumos, ir ne valdančios – iš tikrųjų šis siūlymas bu­vo nagrinėjamas. Siūlau neklaidinti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar motyvai po pateikimo dėl viso projekto. Vie­nas – už, vienas – prieš. Kadangi prieš nėra, ar galite visi užsirašę už nekalbėti? (Balsai salėje) Dėkoju. Dabar, gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 66 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Numatoma svarstyti pratęstoje sesijoje. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašau.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, man labai džiugu, kad šiam įstatymo projektui pritarė ir pozicija, ir opozicija. Tai rodo mūsų visų nusiteikimą ir to įstatymo svarbą, todėl, pasinaudodamas opozicijos lyderio teise, siūlau šį įstatymą svarstyti skubos tvarka.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Valio!

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad šį įstatymą svarstytume skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, tam, kad būtų svarstoma skubos tvarka, reikia 47 balsų, yra 46. (Balsai salėje) Prašau. Repliką po balsavimo – S. Pe­čeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš nenorėčiau, kad jūs klaidingai vertintumėte procedūros po pateikimo rezultatus. Paskaitykite Statutą. Tai reiškia tik tiek, kad mes tokį klausimą svarstom. Kuo baigsis svarstymas, niekas nežino. Tai nereikia čia išankstinių visokių išvadų daryti. Manau, kad tokiam klausimui, kokiom čia skubom mes bepritartume, Vyriausybės išvada yra tiesiog privaloma. Ačiū.

PIRMININKĖ. Jūs frakcijos vardu prašote Vy­riausybės išvados? (Balsai salėje) Supratau. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Tada balsuojam. Frakcijos vardu yra prašoma Vyriausybės išvados. Kas už tai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susi­laikote.

Balsavo 72: už – 36, prieš – 18, susilaikė 18. (Balsai salėje) Lygu. Gerbiamieji kolegos, yra lygus balsavimas, todėl reikia perbalsuoti. (Triuk­šmas salėje) Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Prašau.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, kad ir kaip būtų linksma, bet tai yra rimti dalykai. Prieš penkias dienas priėmėm biudžetą. Negi jau krizė baigėsi ir pradedam biudžeto įplaukas mažinti, neatsiklausę Vyriausybės? Vis tiek Vyriausybės išvada yra privaloma, nes turi veikti Statuto 145 straipsnis. (Bal­sai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu visus pasisakymus ir diskusijas. Kaip ir buvo siūloma, svarstysim pratęstoje sesijoje ir lauksime Vyriausybės išvados. Valdyba kreipsis į Vyriausybę išvados dėl šio įstatymo.

PIRMININKĖ. Prašau. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau patikslinti, kad mes nubalsavo­me už skubos tvarką. 46 balsų užtenka. Tai buvo dauguma balsavusių, todėl jokių kitokių statutinių normų čia nėra, mes tikrai atitikom reikalavimą. Kita vertus, aš noriu paprašyti, kad kitą kartą, kai bus užsirašiusių kalbėti dėl motyvų, jūs vis dėlto leistumėte pasisakyti užsirašiusiems, nes jeigu kas nors garsiai rikteli, jūs nutraukiate kitų pasisakymus. Manyčiau, kad šiuo atžvilgiu iš tikrųjų reikia pasidžiaugti kolegų teikimu, kad jie sugrįžta prie tų socialdemokratinių vertybių, kurios egzistavo ilgus metus, prieš ateinant šiai daugumai, ir kreipiuosi į krikščionis demokratus dėl tolesnio palaikymo šių sprendimų.

PIRMININKĖ. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu priminti, kad dėl šito klausimo Vyriausybės išvada jau gal kelis kartus yra pateikta, kam jiems dar kartą tos Vyriausybės išvados, lyg ir ne­žinotume Vyriausybės pozicijos…

PIRMININKĖ. Šiam projektui nebuvo pateikta, todėl reikės prašyti. Prašau. Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Kolegos, šiuo atveju, ar pateikimas pereitas, ar pereis skuba – nėra jokio skirtumo. Svarbiausia, kad perėjo. Aš manau, kad per pataisas mes grįšime prie didesnės apimties… mažesnių tarifų, ne lengvatų, bet mažesnių tarifų, ir vieną kartą padarysime žingsnį link pagalbos mūsų Lietuvos verslui. To tikrai nuoširdžiai linkiu ir sveikinu D. Meiželytę, nes jai pasisekė daugiau negu A. Zuokui.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Aš tik priminsiu gerbiamajam J. Olekui, kad šitos lengvatos ar lengvesni tarifai yra beveik visoje Europoje, ir tikrai tai nėra socialdemokratų išmonė, o dešiniųjų valdomose šalyse taip pat yra lengvatos. Ačiū. (Šur­mulys salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nu­traukiu bet kokius pasisakymus, tikrai, replikų bus dar daug, darbas laukia, o mes atsiliekame visą valandą.


16.36 val.

Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-957, Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 6, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 181, 182, 22, 26, 28, 29, 34, 341, 36, 41 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1387, Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1388, Reklamos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1426, Radiacinės saugos įstatymo 1, 2, 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 18, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 81, 82, 83 ir 84 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1493, Dokumentų ir archyvų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1488, Teismo ekspertizės įstatymo 3, 4, 6, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1500, Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1489, Žemės įstatymo 32 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1487, Tabako kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 17 ir 26 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1498, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 11, 13, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1499, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2, 6, 9, 11, 16, 20, 21, 22, 24, 27, 29, 30, 31, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 111 ir 161 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1508, Turizmo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 18, 22 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 14, 15, 16, 17, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 41, 131 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIP-1509ES, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 31, 32, 35, 36, 37, 40, 41 ir 46 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1390ES (pateikimas)

 

Darbotvarkės 2-2a klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-957 – Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Į tribūną kvie­čiu ūkio ministrą D. Kreivį. Gerbiamasis ministras siūlo pateikti visą komplektą, ir noriu priminti, kad šie įstatymų projektų yra susiję su Paslaugų direktyvos įgyvendinimu.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pir­mi­ninkės pavaduotojas Č. Juršėnas. 

D. KREIVYS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pristatyti paketą įstatymų, kurie įgyvendina Paslaugų direktyvą. Šiandien jūs priėmėte Paslaugų įstatymą, kuris nustato, kaip naujos paslaugos turi būti reglamentuojamos nuo šių metų sausio 1 d. Pristatomas įstatymų paketas pritaiko prie Paslaugų įstatymo reikalavimų jau galiojančius įstatymus.

Noriu pabrėžti, kokia svarbi Paslaugų direktyva yra Lietuvos ekonomikai. Ji atidaro Europos Sąjungos šalių ekonomikas laisvam paslaugų judėjimui. Tai reiškia, kad mūsų statybininkai galės be apribojimų statyti pastatus Švedijoje, mūsų ke­lininkai galės tiesti be apribojimų kelius Lenkijoje, nesteigdami įmonių tose šalyse. Tai kurs darbo vietas pirmiausia mūsų Lietuvoje. Paslaugų direktyvos įgyvendinimas yra vienas didžiausių laimėjimų mažoms šalims. Tą suprasdamos, didžiosios Europos Sąjungos šalys siekia siauresnės ir labiau ribojančios Paslaugų direktyvos. Labai džiaugiuosi, kad derybų metu Ūkio ministerijai vadovavę ministrai visa širdimi buvo už kuo platesnį Paslaugų direktyvos taikymą ir įgyvendinimą. Priminsiu, kad Lietuva buvo vienintelė šalis, kuri susilaikė balsuojant už Paslaugų direktyvą tik dėl to, kad jos taikymas buvo per siauras. Trejų metų Paslaugų direktyvos įgyvendinimo laikotarpis bu­vo išnaudotas neefektyviai, nes, pasikeitus Ūkio ministerijos vadovybei, jos reikšmė nebuvo reikiamai suvokta. Todėl vietoj 3 metų intensyvaus darbo Lietuva tik pusantrų metų realiai dėjo pastangas. Paskutiniai metai buvo kaip niekad intensyvūs: peržiūrėti 2030 teisės aktų, iš jų 800 atrinkti, kaip susiję su Paslaugų direktyva, iš jų nustatyti 34 įstatymai, kurie privalo būti pakeisti.

Šiandien pristatome 17 įstatymų projektų, kiti 12 bus pateikti artimiausiuose posėdžiuose. Ši direktyva yra mūsų laimėjimas, ir dabar nuo Seimo priklauso, ar Paslaugų direktyva Lietuvoje bus įgyvendinta laiku. Todėl prašau šiuos visus proje­ktus nagrinėti skubos tvarka, prašau visų frak­cijų bendro darbo, nes Paslaugų direktyvos įgyven­dinimas yra mūsų verslui ypatingai svarbi galimybė. Noriu pasakyti, kad Paslaugų direktyva įpareigoja peržiūrėti visus nacionalinius teisės aktus dėl ateities Paslaugų direktyvos ir įvertinti. Pirmiausia visų leidimų išdavimo tvarkas pagal nediskrimina­vimo, būtinumo ir proporcingumo principus, drau­džiamus ir vertintinus įsteigimo reikalavimus, reikalavimus, taikomus laisvai teikti paslaugas, dau­giasritę veiklą ribojančius reikalavimus.

Kokie buvo dažniausiai pasitaikantys prieštaravimai Paslaugų direktyvai: nuostatos, leidžian­čios licencijuojama veikla verstis tik juridiniams asmenims, užkertant kelią ta pačia veikla verstis fiziniams asmenims; nuostata, leidžianti tam tikra veikla verstis tik tam tikros teisinės formos juri­diniams asmenims, pavyzdžiui, viešosioms įstaigoms; nuostata, kad tam tikra veikla gali verstis tik Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ir Europos Sąjungos valstybėse narėse ar val­stybėse, Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse, įsteigtų juridinių asmenų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, užkertant kelią Lietuvoje laikinai teikti paslaugas ūkio subjektams, įsteigtiems kitose Europos Sąjungos šalyse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse; diskriminuojantys reikalavimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su paslaugų teikėjo pilietybe ar įmonės registracijos buveinės vieta; tam tikros veiklos licencijavimas, nepagrindžiant licencijavimo būtinumo ir proporcingumo; reikalavimas kitos valstybės narės juridiniam asmeniui, prieš pradedant veiklą, gauti leidimą, kai jis jau turi analogišką leidimą savo įsteigimo valstybėje narėje ir tuos reikalavimus yra jau įvykdęs.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad labai svarbu užtikrinti visų 34 įstatymų, neatitinkančių Paslaugų direktyvos nuostatų, projektų svarstymą Lietuvos Seimo rudens sesijoje skubos tvarka. Ir noriu priminti, kad, remiantis Paslaugų direktyvos 39 straipsniu, valstybės narės yra įpareigotos ne vėliau kaip iki gruodžio 28 d. pateikti teisės aktų per­žiūros ataskaitą Europos Komisijai, kurioje bū­tų pateikta detali informacija apie įvertintus teisės aktus, juose įvertintus reikalavimus ir pakeitimus. Po Naujųjų metų prasidės vertinimai, šalys yra sugrupuotos į tam tikras grupes, mes esame papuolę su Baltijos šalimis, su Suomija ir su Švedija, todėl labai svarbu, kad tas vertinimas prasidėtų laiku, o tam, kad jis prasidėtų laiku, labai svarbu priimti šiuos visus įstatymus. Kaip minėjau, mes šiandien pateikiame 17 įstatymų projektų. Pagrindinius apribojimus, kuriuos mes norime panaikinti, aš esu išvardinęs. Manau, kad galbūt būtų galima pateikti visą paketą, o komitetuose vis tiek visi įstatymai jau bus detaliai svarstomi. Tai būtų tiek. Dėkui.

PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis ministre, bet čia yra keletas procedūrinių klausimų, dėl kurių turime susitarti, arba aš turiu informuoti prieš pradedant Seimo nariams klausinėti. Yra pateikta 16 projektų, vadinasi, tiek, kiek Seimo narių užsirašė, tiek bus galima ir klausti, tai yra ilgiau negu 10 min. Antras dalykas, skubos siūlymo iš Vyriausybės oficialiai nėra, nes tik in corpore Vyriausybė gali pateikti siūlymą, todėl turėtų sureaguoti arba pagrindinis komitetas, čia jie kol kas dar nepaskirti, arba kuri nors frakcija, arba opozicijos lyderis turi paprašyti. Ir protokolui, ir stenogramoms turiu pasakyti, kad, be Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo projekto, yra dar Alkoholio kontrolės, Alkoholio kontrolės antras įstatymas, Reklamos, Radiacinės saugos, Dokumentų ir archyvų įstatymas, Teismo ekspertizės, Priešgai­srinės saugos, Žemės įstatymas, Tabako kontrolės, Kilnojamųjų kultūros vertybių, Žmonių palaikų laidojimo, Turizmo, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Darbuotojų saugos ir vėl Tauriųjų metų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas. Nr. XIP-957, Nr. XIP-1387, Nr. XIP-1388, Nr. XIP-1426, Nr. XIP-1493, Nr. XIP-1488, Nr. XIP-1500, Nr. XIP-1489, Nr. XIP-1487, Nr. XIP-1498, Nr. XIP-1499, Nr. XIP-1508, Nr. XIP-1509, Nr. XIP-1390, Nr. XIP-1302 ir Nr. XIP-1173. Tai tiek projektų. Dabar iš eilės Seimo narių klausimai ir pirmoji iš eilės yra V. M. Či­griejienė. Prašom, profesore. Ruošiasi J. Ramonas.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia tiek įstatymų prirašyta, bet taip supratau, kad ne visi. Tai palaikai įeina ar neįeina į jūsų pristatymą? Nė vieno žodžio apie juos negirdėjau.

PIRMININKAS. Yra.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tai reikia atskirai nagrinėti, nesutinku kartu. Dabar aš dėl alkoholio noriu…

PIRMININKAS. Gerbiamoji profesore, prašom. Jūs galite pateikti du klausimus.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip. Du ir pateiksiu, bet palaikai įeina ar neįeina?

PIRMININKAS. Įeina.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Jeigu jis nieko apie juos nereferavo, tai kaip gali įeiti?

D. KREIVYS. Mes pasakėm, kad Paslaugų direktyva…

PIRMININKAS. Siūlau nesiginčyti, o klausinėti. Norite vieną klausimą – prašom, norite du – prašom. O nenorite – ir nė vieno.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerai. Pirmiau­sia dėl alkoholio. Kadangi įstatymo projekte numatyta leisti vykdyti tam tikrą alkoholio verslą užsienio juridiniams asmenims, įdomu, kaip bus užtikrinta šių asmenų atsakomybė už pažeidimus, jei užsienio įmonė prekiaus Lietuvoje, kur bus mo­kami mokesčiai? Pavyzdžiui, pelno mokestis. Ar reikėjo įrašinėti naujas sąvokas į įstatymą ir patį įstatymą daryti nesuprantamą ir griozdišką? Vienas klausimas. Dėl Nr. XIP-1387.

PIRMININKAS. 2b. Gerbiamasis ministre, mes galime kartu su jumis išspręsti šį procedūrinį klausimą. Jūs nebūtinai turite atsakinėti apie detales. Ten galima įjungti mikrofoną, ir gali jūsų pagalbininkas atsakyti. Arba per šoninį mikrofoną. Prašom. Tik prisistatykite. Prašom. Šoninis mikrofonas. Prašom. Neatsakinėsite?

D. KREIVYS. Gerai. Derinant alkoholio produ­ktų verslo licencijavimą reglamentuojančias nuo­statas su Paslaugų direktyva, yra nustatyta, kad licencijos išduodamos Lietuvoje įsteigtiems ne tik juridinių asmenų…

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš skaityti moku.

D. KREIVYS. …bet ir kitų organizacijų fi­lia­lams, o sezoninės ir vienkartinės licencijos prekiauti alkoholiu išduodamos ir kitose Europos eko­nominės erdvės valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams. Mokesčius bet kuriuo atveju jie turės mokėti Lietuvoje.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tai galiu kitą klausimą užduoti?

PIRMININKAS. Prašom, profesore.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš dėl pasiūlymų dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo. Yra nemažai pastabų. Naikinamas šiuo metu galiojantis laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimas, nors tai yra nesąmonė, nes Apsaugos ministerija iki šiol nesugebėjo parengti net paprasto licencijos dokumento. Toliau. Visiškai nesuformuluoti sąvokų apibrėžimai, reikalavimai specializuotoms transporto priemonėms. Prieš dvejus metus priimtas įstatymas ir jis yra geras katafalkų… Ką jūs darote su kremavimu? Kiekvienu atveju esant aiškiam mirties atvejui reikės gauti vidaus reikalų ministro sankciją. Nonsensas! Tai kam mes čia svarstėme tą įstatymą ir visi pritarėme? Įstatymas geras. Jūs sukeliate didžiausią painiavą ir darote nesąmones. Nepykite, ministre, nors ir labai jus gerbiu. Tikrai. Bet čia Gediminas Kazlauskas teikė, ne jūs, tai kam jūs apsiėmėte teikti, nežinau.

D. KREIVYS. Aš galiu atsakyti tik dėl licencijavimo. Licencijavimas prieštarauja Paslaugų di­rektyvai, todėl jis yra naikintinas. Dėl katafalkų ir visų kitų dalykų tikrai turėtų dalyvauti Aplinkos ministerijos atstovas. Jeigu jie yra įrašę tam tikras nuostatas, kurios neturi ryšio su Paslaugų direktyva, jie turėtų kuo greičiau ir atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Ramonas. Nematau. A. Šedžius. Nematau. V. Baltraitienė. Prašom, ko­lege. Ruošiasi B. Pauža.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Noriu paklausti du klausimus dėl Žmonių palaikų laido­jimo įstatymo. Pirmas klausimas. Ar dabar nors viena sveikatos įstaiga aprengia, paruošia mirusį žmogų laidoti? Jeigu ne, ar jūs žinote, kiek tokių yra? Ir ar reikia, kad tai darytų ligoninės? Įstatyme parašyta, kad tą gali daryti ir gydymo įstaigos, jeigu ne gydymo įstaigos, tada kažkokia verslo įmonė.

Ir antras klausimas. Jūs žiūrėkite į mane, ko aš jūsų klausiu, o ne kas jums sufleruos. Jeigu ne­mokate pristatyti klausimo, tai ir nepristatinėkite. Antras klausimas. Kodėl, kai išrašomas mirties liudijimas, reikia laukti, kol bus gautas, aš papildau kolegės Vidos klausimą, kodėl reikės laukti iš Vidaus reikalų ministerijos atsakymo, ar galima palaikus kremuoti, ar ne? Jeigu praeis apie 20 die­nų, kas juos laikys, jeigu žmogus norės kremuoti? Atsakykite į tuos du konkrečius klausimus.

D. KREIVYS. Noriu pasakyti, kad šios nuostatos, kurias jūs išvardijote, nieko bendra neturi su Paslaugų direktyva. Ir aplinkos…

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tai kam traukiate į įstatymą?

D. KREIVYS. Ne mes traukiame. Aplinkos ministerija pateikė. Aš pristatinėju Paslaugų direktyvą, o komitetuose jūs galėsite tas nuostatas išbraukti.

PIRMININKAS. Kolegės, prašom neprie­ka­biauti. Aš tik taip galiu traktuoti jūsų klausimus gerbiamajam jaunajam ministrui.

D. KREIVYS. Noriu pasakyti, kad ministerija padarė didžiulį darbą, peržiūrėjo šimtus įstatymų, 2 tūkst. 30 aktų. Visų įstatymų ir aktų, visų nuos­ta­tų dėl kremavimo ar dėl visokių kitų dalykų, ka­tafalkų mes tikrai negalime žinoti. Jeigu teikianti ministerija įrašo kažkokias nuostatas, būtų gerai, kad jų atstovai taip pat čia sėdėtų ir atsakytų.

PIRMININKAS. V. Baltraitienė. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš siūlau iš viso nutraukti šių klausimų pristatymą, nes ministras nėra kompetentingas atsakyti nė į vieną klausimą. Tegul ateina sveikatos ministras, tegul ateina aplinkos apsaugos ministras, tegul ateina vidaus reikalų ministras ir svarstykime kiekvieną klausimą atskirai. Dabar čia yra pateiktos labai svarbios įsta­tymų pataisos. Prisidengiant kažkokiomis direktyvomis visi šie klausimai, įstatymų projektai turi būti priimti. Tegul Vyriausybė baigia tyčiotis iš Seimo, jeigu jie neturi ką veikti, tegul išsiskirsto. Seimas turi ką veikti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, Vyriausybė įgaliojo šitą ministrą pateikti. Jūsų teisė kritikuoti arba atitinkamai balsuoti, kai reikės balsuoti po pateikimo. Klausia B. Pauža, ruošiasi K. Daukšys. Minutėlę, yra svečias, ministro kolega. Jis prisistatys ir galės kai ką paaiškinti. Prašom. Būkite malonus prisistatyti.

R. ŠPOKAS. Rimgaudas Špokas iš Aplinkos ministerijos.

PIRMININKAS. Prašom. Ar dabar galite papildomai pasakyti, apie ką čia buvo kalbama ir kas sujaudino Seimo narius?

R. ŠPOKAS. Nežinau. Aš tik galėčiau pasakyti, kad prieš dvejus metus buvo suformuota darbo grupė ir Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pa­taisas svarstė visos interesų grupės, pradedant pro­kuratūra ir panašiai. Šis įstatymo pataisų projektas yra parengtas suderinus su visomis ministerijomis. Aš tik tiek galiu kol kas pakomentuoti. O į konk­rečius klausimus galėsiu ir atsakyti.

PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar iš eilės B. Pau­ža ir, kaip sakiau, ruošiasi K. Daukšys arba kolega A. Sysas. Prašom. B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš atsisakau klausimo.

PIRMININKAS. Gerai. Tada per šoninį mikrofoną J. Sabatauskas. Prašom. J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, ačiū, kad suteikėte žodį. Aš prašau tiek ministro, tiek kitų atstovų iš kitų ministerijų ne­si­tyčioti iš Seimo narių. Seimo narė uždavė konkrečius klausimus. Ji neklausė, ar tai susiję su direktyvomis, ar ne. Uždavė konkrečius klausimus, į kuriuos ministras nesugebėjo atsakyti, prisidengdamas, kad tai nieko bendra neturi su Paslaugų direktyva. Atstovaujantis Aplinkos ministerijai taip pat pažadėjo ateityje atsakinėti į konkrečius klausimus, kai prieš tai girdėjo klausimus, kuriuos pateikė ponia V. Baltraitienė. Deja, irgi neatsakė. Tai gal baikime šitą cirką, tegul ateina kiekvieną klausimą pristatinėti atskiras kompetentingas asmuo ir nesityčiokime iš Seimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą, gerbiamasis kolega ir gerbiamieji kolegos, pabrėžiu, kad pagal Statutą ir Vyriausybės nutarimą įgaliotas atsaki­nėti šis ministras. Žinoma, jis gali pasitelkti pagalbininkus, turi teisę. Bet jeigu bus dar kokių siūlymų, tai kantrybė iš tikro gali baigtis. Profesorė V. M. Či­griejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrai labai keistas svarstymas. Aš itin domiuosi Palaikų laidojimo įstatymu. Jeigu du Seimo nariai iš Sveikatos reikalų komiteto… mes priėmėme ir tas pats R. Špokas dalyvavo, dalyvavo ir Prokuratūros darbuotojai, Sveikatos reikalų komitetas dirbo metus ir du Seimo nariai parengė visą įstatymą, jie dirbo tuos dvejus metus ir dar dvejus metus, nuo A. Čapliko laikų tas įstatymas yra stumiamas, kai jis buvo aplinkos ministras, jūs galite įsivaizduoti jų skubą ir norą? Ir dabar viską sujaukia ir padaro. Ką mes gausime? Konglomeratą. Aš nenoriu, (…) pagarbą jaučiu ministrui D. Kreiviui, bet šitaip pristatinėti vie­toj aplinkos ministro… Tegu ateina G. Kazlau­s­kas ir pristato. Čia dar G. Kirkilo Vyriausybė sudarė darbo grupę ir ji dirbo ilgai ir nuobodžiai. Mes iš Sveikatos komiteto dalyvavę ten pasibaisėjome ir išėjome iš ten, nedalyvavome, ir dabar vėl pristato. Na, tai klausykite.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagaliau paaiškėjo, kad vėl G. Kirkilas kaltas.

Kolega R. J. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal prašyčiau tam tikro padorumo. Mes kalbame apie tas įstatymų pataisas, kurias reikia suderinti su direktyva. Yra krūvos įstatymų pataisų, gerbiamoji profesore, kurias reikia suderinti su direktyva, jau prasideda pažeidimo procedūra Lietuvai. Tai, kad dvejus metus nesugebėjome to padaryti, yra bėda. Dabar yra pateikimo stadija. Visus nereikalingus klausimus galima bus išmesti, ko nereikia prie direktyvos, svarstymo stadijoje svarstant komitetuose. Aš siūlau nesikarščiuoti ir dirbti, nes iš tikrųjų tai yra Lietuvos klausimas, pažeidimo procedūra Lietuvai kainuoja. Taigi prašome pirmininko tęsti svarstymą, o ne leisti mums čia emocijas lieti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio, pri­menu, kad po klausimų ir atsakymų balsuosime dėl kiekvieno projekto. Ir tie projektai, kurie kai kuriems Seimo nariams atrodo netinkami arba „trefni“, liaudiškai tariant, jie gali būti atmesti balsuojant.

O dabar toliau klausiame. Klausia K. Dauk­šys. Nematau. A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš palaikau čia kolegų išsakytas mintis. Nereikia čia per daug girtis mūsų pergale dėl Paslaugų direktyvos, nes mes gėdingai pasirodėme – Lietuvos Respublika. Kadangi jūs dar nebuvote ministras, o aš buvau Europos reikalų komiteto narys, mes pakankamai ginčijomės, ir labai gerai, kad Europos Parlamentas „užšachavo“ tą lie­tuvių darbuotojų priespaudą kitose šalyse ir mokėjimą jiems deramo atlyginimo. Aš kalbu apie kilmės šalį. Jeigu jūs nežinote, kas yra Paslaugų direktyva.

O dabar aš norėčiau labai konkrečiai perskaityti, kas parašyta Alkoholio kontrolės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimuose, ir nerandu ten nė vieno žodžio dėl direktyvos. Aš dabar perskaitau: „Įstatymo projekto tikslas – panaikinti kai kurių Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įsta­­tymo nuostatų prieštaravimą Lietuvos Respu­blikos Konstitucijai; suderinti alkoholio produktų ir verslo licencijavimą reglamentuojančias nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais; pa­­tikslinti įstatyme vartojamas sąvokas pagal Val­s­tybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas; pa­pildyti įstatymą nuostatomis, mažinančiomis alkoholio prieinamumą nepilnamečiams bei sprendžiančiomis alkoholio vartojimo darbo vietose problemas.“ Kur čia yra… su direktyva? Mes parašome visada, kai norime paslėpti savo nekompetenciją arba norime kažką pakeisti, kad tai reikia derinti su Europos kitais dokumentais.

Tai, gerbiamasis ministre, mano klausimas: galbūt reikia išskaidyti šitą paketą į atskirus įstatymus, ten, kur yra tiesiogiai Paslaugų direktyva, tai apie tai ir šnekėti? Bet šitas įstatymas su Paslaugų direktyva… nes kai pasižiūri į pataisas, ten nieko nėra apie direktyvą.

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

A. SYSAS (LSDPF). Todėl, gerbiamasis mini­stre, gal jūs įsiklausysite į Seimo narių siūlymus, vis dėlto padarysite pertrauką ir surūšiuosite šituos įstatymus taip, kaip reikia.

D. KREIVYS. Noriu pasakyti dėl Alkoholio įstatymo. Pirmiausia jūs esate teisus, yra ne tiktai Alkoholio įstatymas derinamas su Paslaugų dire­ktyva, bet pasinaudojant tuo buvo įtraukta nemažai pakeitimų, kurie yra susieti su kitų institucijų sprendimais. Tai pirmiausia atsižvelgti į Konsti­tucinio Teismo nutarimą ir panaikinti kai kurių Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, kaip jūs ir minėjote, ir papildyti nuo­statomis, mažinančiomis alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, uždrausti prekiauti alkoholiu nepilnamečiams skirtuose koncertuose ir kituose renginiuose. Yra bent 7 punktai, pagal kuriuos yra įtraukta.

Jūs esate teisus, bet galbūt Seimo nariams spręsti. Jeigu jie mano, kad kiti straipsniai yra ne­tinkami, ir nori išmesti, tai gali svarstydami komitetuose tuos straipsnius ir išmesti. Mano pasiūlymas būtų pritarti po pateikimo ir komitetuose jau nagrinėti detaliai tuos pakeitimus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, dabar R. Žemai­tai­tis. Prašom.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pir­mininke.

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, būkite ma­lonus.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš siūlyčiau, kolegos. Aš matau, kad tiek kolegos iš kairės, tiek iš dešinės nesuprantame, ką šiandien čia priimame. Jau pusę valandos diskutuojame, kažką bandome pasakyti. Iš tikrųjų nuo frakcijos siūlyčiau daryti pertrauką, kad kitą kartą kiekvienas ministras pagal savo kompetenciją paruoštų tą klausimą. Na, nereikia vieno ministro kaltinti dėl kitų ministrų kaltės, aš manau. Iš tikrųjų labai negražiai čia išeina. Tai tegu sueina visi ministrai ir visi atskirai pristato. Ir viskas.

PIRMININKAS. Minutėlę, čia dabar yra grynai formalus dalykas. Jūs iš tikro frakcijos vardu?..

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Frakcijos vardu prašome pertraukos.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuosime. Iki kito posėdžio, žinoma, iki ketvirtadienio. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti ir balsuosime. Ar pritariame opozicinės frakcijos siūlymui daryti šito kompleksinio klausimo pateikimo pertrauką iki kito posėdžio? Prašom balsuoti.

Tiesa, jeigu kolega D. Jankauskas savo klausimą galės pateikti?.. Galės. Tai tada, žinoma, be 2-2o. Dėl likusių pertrauka, jeigu bus atitinkamai balsuota.

Balsavo 60, už – 29. Taigi yra pakankamai Seimo narių pertraukai išsireikalauti. Tai pertrauka, gerbiamasis ministre.

 

17.05 val.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2, 8, 12, 13, 22, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 121 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1302 (pateikimas)

 

O dabar kviesčiau į tribūną pateikti vieną klausimą iš šito komplekso – tai Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Jo Nr. XIP-1302. Ministras D. Jankauskas. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, teikiamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 121 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas yra parengtas taip kaip ir prieš tai teikti, siekiant įgyvendinti Europos Tarybos direktyvos, kuri sutrumpintai vadinama Paslaugų vidaus rinkoje direktyva, nuostatas.

Šiuo įstatymo projektu yra siekiama nustatyti nediskriminacinį teisinį reguliavimą kitų valstybių narių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjų atžvilgiu direktyvoje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straip­snio 1 dalį, cituoju: „Darbdavys, siekdamas sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, privalo paskirti vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar (ir) sudaryti sutartį dėl darbo saugos ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu fiziniu ar (ir) juridiniu asmeniu.“ Įvertinant Paslaugų direktyvos nuostatas, kurios turėtų būti perkeltos iki šių metų pabaigos, t. y. gruodžio 28 d., kad paslaugos teikėjas gali būti bet koks fizinis asmuo, kuris yra valstybės narės pilietis, arba bet koks valstybėje narėje įsisteigęs juridinis asmuo, kaip yra nurodyta sutarties 48 straipsnyje, keičiamas minėto įstatymo 12 straipsnis, kuriame projekte yra nustatoma, kad darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas gali teikti Lietuvos Respublikos ar valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo bei valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija bei jų filialas.

Taip pat yra keičiama to paties įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, kurioje yra nustatoma, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams rengiamas kvalifikacinių reikalavimų aprašas bus patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro. Pagal šią ir įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, taip pat yra rengiamas kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams aprašas, kuriame, kitaip negu nuo dabar galiojančios normos, yra nustatoma, kad šį darbą galės dirbti asmenys, įgiję technologijos, pabrėžiu, technologijos mokslo studijų srities universitetinį ar koleginį aukštąjį išsilavinimą arba jam prilygintą išsilavinimą, kurių kompetencija, baigus mokymo programas, bus įvertinta jų žinių patikrinimu per egzaminą aukštojoje mokykloje. Tai iš esmės naujas reikalavimas, siekiant aukštesnės šių specialistų kompetencijos ir kartu gilesnių žinių, kaip apsaugoti darbuotojus nuo traumų ir profesinių ligų. Pagal dabar galiojantį įstatymą darbuotojams buvo netaikomas keliamas reikalavimas, kad tai būtų technologijos mokslų studijų srities universitetinis ar koleginis aukštasis arba jam prilygintas išsilavinimas.

Ir ką dar norėčiau pasakyti? Yra dar kiti pakeitimai, trys būtų pakeitimai. Vienas, kad įstatymo projekte atsisakoma juridinio ar fizinio asmens, teikiančio darbuotojui saugos ir sveikatos paslaugas, licencijavimo. Dėl to projekte yra siūloma 121 straipsnį pripažinti netekusiu galios, nes, kaip jau minėjau anksčiau, padidinti reikalavimai specialistų kompetencijai ir licencijavimas tampa nebeaktualus. Dar vienas pakeitimas, kad, siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, atsisakoma darbdavio teikiamo pranešimo Valstybinei darbo inspekcijai apie tai, kaip įmonėje yra organizuojama darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūra. Yra taip pat redakciniai pakeitimai, kai galiojančio įstatymo sąvokos yra suderinamos su Civilinės sau­gos įstatyme vartojamomis sąvokomis. Tai trum­pai būtų toks pristatymas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jus nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas, ruošiasi kolega V. Valkiūnas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Du trumpi klausimėliai. Pirmas: kodėl šitas įstatymas sumeta į bendrą krūvą, dėl ko kilo ir ginčų su ūkio ministru? Tai yra pirmas. Nes tai tikrai neturintys nieko bendra su ta bendra krūva įstatymų, kurie visiškai iš kitos operos. Ir mano kitas klausimas būtų grynai jau dėl šito įstatymo. Yra visiškai naikinamas įstatymo 121 straipsnis, kuris nustatė licencijavimo tvarką. Jis buvo apčiuopiamai didelis, labai kruopštus, surašyta viskas nuo A iki Z turbūt arba galimai viskas. Jis visiškai išbraukiamas, 12 straipsnyje atsiranda tik kai kurių pataisų. Gerbiamasis ministre, ar užtenka to, kas palikta, kad licencijavimo tvarka būtų užtikrinta ir atitiktų reikalavimus? Labai ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimus. Dėl pirmo klausimo tikrai nesijaučiu turįs įgaliojimus atsakyti, kadangi darbotvarkę sudaro tikrai ne ministras ar įgalioti asmenys pateikti šį projektą. Jis įrašytas, matyt, dėl to, kad tai susiję su Paslaugų direktyva.

O atsakant į 2 klausimą, kaip ir minėjau, 121 straipsnį iš tikrųjų yra siūloma pripažinti netekusiu galios, nes yra didinami reikalavimai specialistų kompetencijai būtent dėl kvalifikacijų aprašo, dėl to, kad turi būti technologinių specialybių universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Ma­no nuomone, tai yra iš tiesų pakankamos sąlygos. Tačiau, jeigu bus pritarta po pateikimo, tai, be abejo, svarstymo metu yra visa erdvė tobulinti ir užtikrinti, kad būtų kvalifikaciniai reikalavimai ne žemesni negu iki šiol. O kad nediskriminacinės sąlygos su kitų valstybių narių fiziniais ar juridiniais asmenimis turi būti nustatytaos, čia jau yra direktyvos reikalavimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. Valkiūnas. Prašom, kolega.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Ger­biamasis ministre, ar nebus šitais biurokratiniais metodais apsunkintas verslas, ar nebus papildomų išlaidų, kai smulkūs verslininkai turės pa­sirašyti sutartis, vadinasi, padidės išlaidos? Kaip šitoj bus ekonomikos srity?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Manau, kad teikiamas projektas kaip tik sumažins administracinę naštą verslui, nes sutartys ir dabar turėjo būti arba sudarytos, arba užtikrinami reikalavimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, dabar galiojančiame įstatyme jie yra gana griežti, jų papildomų įvesti nesiūlom. Atvirkščiai, netgi yra siūlymas pakoreguoti įstatymą taip, kad Darbo inspekcijai reikėtų tiktai kartą per metus pateikti tą informaciją, kaip yra užtikrinama šita funkcija. Iki šiol reikėdavo tą daryti su kiekvienu pasikeitimu. Kaip minėjau, licencijavimo atsisakymas taip pat supaprastina, matyt, šitos paslaugos teikimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia? Nereikia? (Balsai salėje) Reikia. Gerai. Atsiprašau. Ir kolega V. Valkiūnas nori kalbėti prieš. Prašom.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Man daug čia neaiškumų dėl šitų, nes apsunkinamas verslas, visa Europos Sąjunga negali konkuruoti paskui su kinų prekėmis. Atsižvelgiama tik į vidaus rinką, nors prekės plūsta iš kitų valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių. Todėl reikėtų peržiūrėti šitas visas ir dar daugiau lengvinti visą šią situaciją. Todėl aš – prieš.

PIRMININKAS. D. Jankauskas – nuomonė už. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Antrindamas kolegai V. Valkiūnui, raginu pritarti po pateikimo ir, jeigu yra reikalas, tobulinti. Bet tie siūlymai, kurie yra projekte teikiami, neapsunkina, tikrai neapsunkina sąlygų verslui. Ir dėl to raginu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam, ar pritariam po pateikimo projektui, kurio Nr. XIP-1302, dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisų. Prašom balsuoti. Balsuojam, ar pritariam po pateikimo.

Balsavo 56: už – 53, 3 susilaikė. Seniūnų sueiga nesutaria, kuris pagrindinis komitetas turi būti – Socialinių reikalų ir darbo ar Ekonomikos. Ar vis dėlto Socialinių reikalų, ar reikia balsuoti alternatyviai? Nereikia? Gerai. Tai Socialinių reikalų. O Ekonomikos tada kaip papildomas komitetas. Ir siūloma nagrinėti pratęsimoj rudens sesijoje. Kol kas ji dar nepratęsta, bet, reikia manyti, taip gali atsitikti. Taigi klausimas baigtas.

Ir dar iš komplekso liko 2-2p klausimas – Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimas. (Balsai salėje) Bet ministrė atėjo jau… (Balsai salėje) Pagerbkim mi­nistrę. O visi kiti bus nukelti. (Balsai salėje) Ne? (Balsai salėje) Seimo nariai tokie žiaurūs? (Balsai salėje) Ne, atsiprašau, aš pertraukos negaliu atšau­kti, bet išimtį mes kartu galim padaryti pagal prie­špaskutinį Statuto straipsnį. Jeigu ko­legos sutiktų, darom, jeigu ne, tai reiks padėkoti I. Šimonytei už tai, kad ji buvo maloni ateiti, ir viskas. Kolega A. Endzinas. Prašau iš eilės.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pir­mininke, iš tikrųjų kviesčiau pasinaudoti priešpaskutiniu Statuto straipsniu, kai yra ministrė, ir jos laiką gerbkime, ir pagaliau savo lygiai taip pat, nes turėsime kitame posėdyje kitą dieną, tarkim, ketvirtadienį, sėdėti iki paryčių turbūt.

PIRMININKAS. Kolega E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tame pačiame pakete buvo ir socialinių reikalų dalis. Tai dabar manau, kad mes atidėjom tuos, kuriuos pateikė ministras D. Kreivys. Siūlau svarstyti be jokių…

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir primenu, kad aš irgi minėjau, kad, išskyrus kai kuriuos klausimus, pertrauka. Taigi, kolegos, gal nesiginčykim. Kviečiu ministrę į tribūną. Bet kadangi publika įkaitusi, prašom kalbėti trumpai drūtai.

17.13 val.

Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3, 4, 6, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1173 (pateikimas)

 

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū gerbiamajam Seimui, kad leidote man pateikti šio įstatymo projektą. Įstatymo projektas yra susijęs su Paslaugų direktyvos įgyvendinimu, nors buvo pateiktas šiek tiek anksčiau negu likusių teisės aktų paketas. Ir iš esmės dėl Paslaugų direktyvos Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo yra daromas tiktai techninis pakeitimas, kadangi pagal dabar įstatyme esančio „ūkio subjekto“ sąvoką į ūkio subjekto sąvoką nepatenka užsienio juridiniai asmenys, užsienio organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Tai yra daugiau techninis pakeitimas, tikrai nemanau, kad praktikoje šita problema galėtų būti labai aktuali. Tačiau, kadangi pagal Civilinį kodeksą ir apskritai pagal kitų šalių civilinius kodeksus galimos yra tokios organizacijos, kurios neturi juridinio asmens teisinio statuso, tai yra atitinkamai praplečiama ūkio subjekto sąvoka, kad tokie asmenys, jeigu toks reikalas iškiltų, taip pat galėtų kreiptis į valstybės įmonę Prabavimo rūmai dėl paslaugų suteikimo.

Nagrinėjant kitus reikalavimus, kurie galėtų galbūt prieštarauti Paslaugų direktyvai, buvo nagrinėjamas reikalavimas registruoti privaloma tvarka tuos asmenis, kurie ketina verstis veikla Lietuvoje, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais. Atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas registruotis yra pagrįstas visuomenės interesu, pa­grįstas šios veiklos išskirtinumu ir pagrįstas tuo, kad pagal tarptautinius dokumentus, pagal vadinamąjį Kimberli procesą tokios veiklos registravimas yra rekomenduotinas ir pageidautinas, nes pajamos, gautos iš tokios veiklos, be kita ko, gali būti naudojamos įvairioms nusikalstamoms veikoms finansuoti, atsisakyti reikalavimo registruotis asmenims, kurie verčiasi veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, manome, yra nepagrįsta. Tai yra atskleista aiškinamajame rašte ir tas reikalavimas yra siūlomas palikti.

Taip pat yra atliekama keletas techninių pakeitimų. Šiek tiek keičiamos prabavimo ženklo sąvokos, kad nebūtų neaiškumo tarp Lietuvos val­stybinio prabavimo ženklo sąvokos ir kitų valstybių narių prabavimo ženklų sąvokos, nes pagal tarpusavio pripažinimo principus mes turėtume pripažinti valstybinius kontrolinius prabavimo žen­klus, kurie yra uždėti Europos ekonominei erdvei priklausančios valstybės kompetentingos įstaigos arba Turkijos kompetentingos įstaigos pa­gal tarptautinius susitarimus. Taip pat yra šiek tiek lengvinama administracinė našta. Siūloma atsisakyti reikalavimo ženklinti Lietuvoje pagamintus gaminius pagaminimo metų šifru ir nustatyti, kad toks ženklinimas daromas tik tuo atveju, jeigu pats ūkio subjektas to pageidauja, nes į Lietuvą įve­žami gaminiai nėra privalomai paženklinti pagaminimo metų šifru, yra paženklinti tiktai prabavimo ženklu, taip pat atsakomybės ženklu.

Tai tokie būtų šio įstatymo pagrindiniai pakeitimai. Jeigu kas nors man užduotų klausimą, su malonumu atsakyčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus vis dėlto vienas Seimo narys nori paklausti. Kolega V. Valkiūnas. Prašom.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, išėjus iš Europos Sąjungos ar nebus neigiamų pasekmių priėmus šį įstatymą?

I. ŠIMONYTĖ. Manau, kad tikrai šio klausimo mums nereikės svarstyti, bet netgi jeigu įsivaizduotume tokią situaciją, tai tikrai jokių esminių pokyčių nebūtų, nes Lietuva yra pasirašiusi tarptautinius susitarimus dėl tauriųjų metalų ir bran­gakmenių priežiūros, kurių nuostatos yra gerokai platesnės nei Europos Sąjungos sienos ir kurios iš principo atitinka ir šitą įstatymą, ir europinę teisę, tai tikrai čia jokių…

PIRMININKAS. Ačiū, kad nustūmėte grėsmę nuo Lietuvos. Prašome prisėsti.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes susitarsime dėl kitų klausimų.

Gerbiamieji kolegos, nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga vėl tvirtai ne­nusp­rendė, Biudžeto ir finansų komitetas ar Ekonomikos komitetas? Gal Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis, o Ekonomikos komitetas papildo­mas? Sutinkam? Ačiū. Ir vėlgi nagrinėjam pratęsimoje, bet dar nepratęstoje rudens sesijoje.

 

17.18 val.

Seimo narių pareiškimai

 

Kolegos, visi klausimai. Yra tiktai vienas pareiškimas – pranešimas dėl Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininko. Šių metų gruodžio 15 d. įvyko Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės posėdis, kuriame rotacijos pagrindu perrinktas naujas pirmininkas. Juo išrinktas Seimo narys A. Šedžius, pirmininko pavaduotoja – Seimo narė R. Baškienė. Sveikiname. (Balsai salėje)

Ir dar kolega R. Kupčinskas. R. Kupčinskas iš centrinės tribūnos, prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labą vakarą, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė pereitą savaitę, penktadienį, organizavo apskritąjį stalą „Čečėnų kalbos likimas“. Yra priimtas šio apskritojo stalo dalyvių kreipimasis ir aš jį norėčiau perskaityti. Jisai skirtas UNESCO Generalinei Sekretorei, Europos Parlamento Pirmininkui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Prezidentui, Eu­ropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos prezidentui.

Kreipimasis. „Mes, Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respub­lika Ičkerija grupė ir Tarptautinė parlamentarų grupė Čečėnijos problemoms, dalyviai kartu su specialistais ir ekspertais, Lietuvos Respublikos Seime, atsiliepdami į čečėnų diasporų Europoje pasiteiravimus ir Čečėnijos mokslininkų susirūpinimą čečėnų kalbos padėtimi, apsvarstėme čečėnų kalbos reikšmę, istoriją, padėtį ir tendencijas.

Apskritasis stalas vyko humanitarinių žmogaus ir tautos teisių pamatu su šūkiu „Kalba yra sielos kraujas“. Tai reiškia, kad aukšta, gyva kultūra, tautos savitumas, identitetas, mąstymo būdas, santykiai su pasauliu yra nulemti ilgos istorijos su­formuotos ir visų gerbiamos tradicijos.

Apskritojo stalo dalyviai, susipažinę su JTO duomenimis, savo tyrimais apie Rusijos valstybės kalbos politiką Rusijoje ir užsienyje, apie šiandieninę čečėnų kalbos padėtį Čečėnijoje, teigiame, kad UNESCO nustatyta čečėnų kalbos būklė kaip nesaugi yra pernelyg optimistinė. Čečėnų mokslininkų ir specialistų prognozėmis, būsena yra akivaizdžiai grėsminga dėl ilgų istorinių laikotarpių kalbos naikinimo veiksnių.

Mums kelia susirūpinimą, kuomet Rusijos valdžios pareigūnai kelia nepamatuotas ir nekorektiškas pretenzijas Baltijos ir kitų buvusių SSRS šalių politikai dėl tariamo rusų kalbos negerbimo. Manome, kad čia laikomasi tarptautinių ir suve­renių normų, kaip yra įprasta visoje Europoje, o tokie priekaištai reiškia pretenzijas į suverenitetą. Kartu tuo norima nukreipti nepamatuotą savo kalbos politikos vykdymą Čečėnijoje. Čečėnai yra au­to­chtonai ir turi greta kitų ir prigimtinę absoliučią bei neginčijamą teisę savo kalbos ne tik vartojimui, bet ir ugdymui.

Mes tvirtiname: istoriškai čečėnų archyvai, rankraščiai, spaudiniai buvo masiškai naikinami ir už tai nebuvo atsiprašyta ir atlyginta; nepagrįsta, kad Rusijos administracijos oficialiai nustatyta, jog visa raštvedyba ir teismai vykdoma rusų kalba; šiandien oficialiai teisiškai ir praktiškai čečėnų kalba iš viešojo gyvenimo yra išstumta; čečėnų kal­ba tapo neprestižine, atliekanti etnografinių li­kučių funkciją; ugdymas ir mokymas nuo pirmos klasės vyksta rusų kalba; panaikintas anksčiau įve­stas lotyniškas šriftas; nėra vadovėlių čečėnų kalba; Rusijos valdžios leidžiama spauda daugiausia eina rusų kalba; Čečėnijoje trūksta mokytojų; nerengiami čečėnų kalbos žodynai; labai ma­žai laidų čečėnų kalba televizijoje.

 Siūlome: nedelsiant čečėnų kalbininkų ir intelektualų pajėgomis per trumpą laiką parengti čečėnų kalbos mokytojus ir palaipsniui nuo pirmos klasės mokyklose pradėti mokyti čečėnų kalba; mo­kyklose įvesti čečėnų tautos istorijos kursą; spau­doje, radijuje ir televizijoje turi dominuoti čečėnų kalba; parengti bent du čečėnų kalbos žodynus; visi viešieji užrašai privalo būti ir čečėnų kalba.

Prašome apsvarstyti apskritojo stalo aptartus čečėnų tautos humanitarinių teisių pažeidimus, tai įvertinti savo institucijose, išsakyti savo nuomonę ir pagal savo aukštą ir kilnią paskirtį bei kompetenciją morališkai palaikyti, padėti ir paremti čečėnų tautą, tiek daug naikintą, išlaikyti savo seną kalbą, identitetą ir prisidėti nors rengiant mokytojus, kad čečėnų kalba, kaip viso pasaulio vertybė, nedingtų iš visiems mums kartu priklausančio pasaulio.

Pasirašė apskritojo stalo pirmininkė V. M. Či­griejienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, ir A. Endriukaitis, Kovo 11-osios Akto signataras, tarptautinės parlamentarų grupės generalinis sekretorius“. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Daugiau pareiškėjų nematau. (Balsai salėje) Taip. O dabar spartuolius ar šaunuolius prašyčiau registruotis. Stropuolius – štai geriausias žodis. Prašom. Registracija.

Net 43. Ačiū visoms ir visiems iš 43 ko­lektyvo. Iki ketvirtadienio! Ketvirtadienį posėdis 10 val.


 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.