LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 157

STENOGRAMA

 

2009 m. gruodžio 10 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA

 

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 2009 m. gruodžio 10 d. ple­narinį posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Būtų geriau, kad salėje būtų daugiau žmonių. Kviečiu frakcijų seniūnus paraginti Seimo narius ateiti į rytinį posėdį, nes pagal darbotvarkę yra nemažai įstatymų priėmimų.

 

10.01 val.

Seniūnų sueigoje patikslintos 2009 m. gruodžio 10 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas

 

Dėl šios dienos darbotvarkės ar yra kokių nors pasiūlymų, ar galime bendru sutarimu darbo­tvarkei pritarti? Pritariam. Taigi darbotvarkė patvirtinta. (Balsai salėje) Yra prašymas balsuoti dėl darbotvarkės. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų patvirtinta Seimo 2009 m. gruodžio 10 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 85 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 11. Gruodžio 10 d. darbotvarkė pa­tvirtinta.

 

10.03 val.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-540(2) (priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-2 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-540(2) – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas. Priėmimas. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką E. Pupinį į tribūną.

E. PUPINIS (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Leiskite priminti, kad priėmus šį įstatymą bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo nu­tarimas ir užtikrinta žemės savininko teisė gauti informaciją apie žemės sklypą, kuris jam nebuvo grąžintas dėl to, kad buvo priskirtas visuomenės poreikiams. Jei nuosavybės teisės pretendentui dar neatkurtos, tai, aišku, jis galės atkurti į tą žemės sklypą nuosavybę, tačiau jeigu yra atkurtos, tai jis gaus informaciją, kad gali įsigyti bent jau lygiom teisėm tą turtą, kuris anksčiau buvo paliktas kaip valstybės išperkamas. Siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymas iš dviejų straipsnių. Ar 1 straipsnį galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. J. Ramonas – už.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų ši įstatymo pataisa sutvarko žemės savininko ir valstybės santykius, kad nebūtų trukdoma ilgai, arba sudėlioja į tam tikras vietas. Raginčiau visus balsuoti už, tai yra geras įstatymas ir savininkams, ir valstybei, ir tai yra nauda šiuo laikotarpiu, kad ilgai nebūtų tempiami tie dalykai.

Ir dar vienas labai svarbus dalykas: jeigu reikia paimti visuomenės poreikiams, tai yra kur kas lengviau ir paprasčiau visi tie dalykai sutvarkomi. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji ko­legos, išties gaila, kad nebuvome anksčiau įsigilinę, bet šitokios nuosavybės teisių atkūrimo pataisos vargu ar išlaiko teisėtų lūkesčių ir vienodo teisės taikymo principą. Dar yra daug žmonių, kurie nuosavybės teisės nėra iki galo atkūrę, ir dabar tie žmonės, kurių, tarkime, pagal išvadas daromi projektai, o projektų darymas užtrunka metus ar panašiai, turi teisę imti tą sklypą, kurį jiems valstybė skiria už jų turėtą turtą, arba neimti, atsižvelgdami į projektą, į padėtį. Jie gali atsisakyti ir panašiai, vėl žiūrėti, kur yra dar valstybės žemės fondas, kur jie gali atkurti savo nuosavybę. Štai dabar jiems galimybė per 3 mėn. per šį įstatymą labai smarkiai sujauks tų žmonių, čia aš turiu minty, kad labai daug tokių žmonių tiek Vilniuje, tiek Kaune, sujauks tų žmonių padėtį.

Žinoma, yra ir kita problema – tai dirbančių ūkininkų, kurie dirba tą žemę 15 metų ir nuomoja, čia vėl yra kita problema. Bet aš abejoju, ar tokia įstatymo pataisa nesudaro sąlygų piktnaudžiauti ir kaip tik padaryti taip, kad tie žmonės, kurie dar nėra atkūrę nuosavybės ir dar nėra atkūrę savo nuosavybės teisių, nepatektų į kur kas sudėtingesnę padėtį. Kita vertus, seni žmonės, kurie atkuria nuosavybę, vargu ar suspės per 3 mėn. pakeisti savo valią, tai neišpasakytai trumpas laiko tarpas. Kita vertus, čia slypi dar ir kiti dalykai, kad vėl, ko gero, ten, kur dabar bus reorganizuojami universitetai ar dar kas nors bus…

PIRMININKĖ. Laikas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …žemė, faktiškai kiti, apsukresni, galės įsigyti lengvesnėmis sąlygomis žemės. Aš labai abejoju tokios pataisos teisingumu.

PIRMININKĖ. J. Jagminas – už.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Nors mes iš opozicijos su gerbiamu Vyteniu, bet aš visai neabejoju to įstatymo reikalingumu. Pirmiausia dėl to, kad tai yra įteisinama Konstitucinio Teismo nutarimais, kurie mus įpareigojo tai padaryti. Antra. Tai labai palengvina Lietuvos ūkininkų dalią. Dabar žiūrėkite, buvo taip, kad ūkininkas nuomojo žemę iš valstybės daug metų, ją pagerino, jos struktūrą, derlius gavo gerus ir taip toliau. Ir štai berniukai, kaip mes dabar vadinam, susipirkę išvadas ateina, ir prašau, vidury jo lauko jis atsikėlė, štai išvada, faktiškai atima iš ūkininko žemę. Tai buvo iš tikrųjų labai skaudu žmogui, bet ką padarysi.

Šiuo įstatymu kaip tik tiksliai apibrėžiama, kad pirmiausia tai galės padaryti pats ūkininkas, kuris dirba žemę. Gerbiamieji, agituoju, kviečiu ir opoziciją, ir poziciją vieningai palaikyti šį įstatymo projektą, nes tai iš tikrųjų normaliai reglamentuoja visas teises ir tiesiog aiškiau nurodo, kaip toliau reikia mums visiems veikti. Aš agituoju ir kviečiu visus balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, šiek tiek maišo J. Jagminas. Čia ūkininkui jokios paramos nėra. Čia yra kitas dalykas. Jeigu dabar val­stybė atranda galimybę sugrąžinti žemės sklypą, kurį anksčiau valstybė neva turėjo išpirkti, bet ji dabar atranda, arba išnuomojusi buvo, savininkas galės pakeisti savo sprendimą, tai yra nebeprašyti kompensacijos, o pasiimti žemę. Čia viskas normalu, nes iš tikrųjų buvo padaryta daug tų sklypų, kuriuos galima grąžinti.

Bet aš tik vieno nežinau. Valstybė su turto grąžinimu kamuojasi jau beveik dvidešimt metų. Todėl labai abejoju, savininkui suteikta galimybė tik per tris mėnesius, tai Vyriausybė turi labai gerai paskleisti reklamą, kad iki kiekvieno žmogaus sąmonės prieitų, ką jis gali per tris mėnesius padaryti po to, kai jam atsiųs šitą galimybę, nes kitaip mes pradėsim vėl tuos mėnesius kiloti ir dar labiau ištempsime visą reformą.

Todėl aš tik tiek noriu paaiškinti, kodėl pasisakau prieš, kad Vyriausybė turėtų įsipareigoti teikti visą informaciją potencialiems savininkams, kad jie iš tikrųjų per tris mėnesius, ir pasakytų aiš­kiai: uždelsus bent vieną mėnesį, jokių galimybių pakeisti nebuvo galima, bet A. Kubilius neklauso, tai š…, nieko čia neišeis ir vėl kilnosime mes tuos terminus.

PIRMININKĖ. P. Luomanas – už.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, man dar teko dirbti Kaimo reikalų komitete, mes svarstėme šitą įstatymą. Aš pritariu tam, ką pasakė gerbiamasis J. Jagminas. Siūlau pritarti šitam įsta­tymo projektui, žemdirbiams nuo to bus tik geriau. Ačiū.

PIRMININKĖ. B. Vėsaitė – prieš.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš turiu abejonių dėl šito įstatymo ir pasakysiu kodėl. Apskritai, šitos žemės ne vien žemdirbiams skirtos, aš žinau daug priemiestinių ūkių, kurie priklauso mokymo įstaigoms, tokioms kaip Žemės ūkio universitetas, Veterinarijos akademija, ten la­bai daug laukiančių savininkų. Manyčiau, tai yra pirmas žingsnis, kad iš šitų ūkių būtų paimtos žemės ir grąžintos savininkams. Aš, tiesą sakant, turiu labai daug abejonių ir dar vieną abejonę iškėlė J. Veselka – dėl 3 mėnesių. Tai vėl tie greituoliai, kurie turi informaciją, pasitvarkys. O kaip su tais žmonėmis, kurie jau pasiėmė kompensacijas? Ar čia lygiavertės sąlygos? Vieni gaus žemes, kurių vertė daug didesnė, negu tos kompensacijos, kurias kažkada atsiėmė. Taigi tikrai negalima keis­ti tos tvarkos, manyčiau, kad įstatymas ne­teisingas.

PIRMININKĖ. J. Narkevič – už.

J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Siūlyčiau balsuoti už šio įstatymo pataisą, nes, pirmas dalykas, būtų nors iš dalies atkurta ta teisybė, pagal kurią būtų sudaryta galimybė grąžinti žemę teisėtiems savininkams. Dabar ne paslaptis, kad ta teisė, kai valstybės poreikiams numatyta žemė yra labai uzurpuojama ir dažnai naudojama ne pagal paskirtį… vadinasi, rezervuojami žemės plotai tik tam, kad juos būtų galima išlaikyti, tuo tarpu grąžinti savininkams nėra laisvų plotų. Aišku, tas sprendimas yra netobulas, sutikčiau dėl 3 mėnesių termino ir dar dėl tam tikrų dalykų, bet iš principo, kadangi suteikia papildomą galimybę atkurti teisę į žemę savininkams, tai yra gerai. Todėl siūlyčiau bal­suoti už.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Piliečių nuo­savybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 117 Seimo narių. Už – 96, prieš – 4, susilaikė 17. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.

 

10.15 val.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1011(2) (priėmimas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1011(2) – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Priėmimas. Pranešėjas – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau daug kas kalbėjo dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Norėčiau priminti esmę, kad žemės ūkio… Galima sakyti tiesiai: žemdirbiams, žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams, ku­rie atitinka įstatymo nuostatus ir reikalavimus, tai yra daugiau kaip 5 metus naudojasi valstybės žemės ūkio paskirties žeme, šiuo įstatymu mes siūlome suteikti teisę šią žemę įsiteisinti pagal išvadas kaip nuosavybę, jeigu jos dar tokios turi, arba, kad jie toliau turėtų teisę nuomoti šitą žemę iš valstybės. Priėmus šį įstatymą, kaip čia jau buvo pasakyta, išvadų turėtojai, kurie superka išvadas arba įgaliojimus, negalės tos žemės atsikelti. Taip mes žemdirbius, kurie šiuo metu gamina žemės ūkio produkciją, apsaugosime nuo tų ūkių galbūt išardymo ir panašiai. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes jokių pataisų ir pasiūlymų po svarstymo nebuvo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Įstatymas dviejų strai­psnių. Galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. J. Ramonas – už.

J. RAMONAS (TTF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, esu užsirašęs dėl visų, aš daugiau nekalbėsiu, kad netrukdyčiau laiko, bandysiu aiškinti kai kuriems kolegoms dar kartą esmę. Pirmas dalykas, šiais visais įstatymais, kurie yra susiję, norima sutvarkyti taip, kad ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kurie dirbo žemę 15, 10 ir 20 metų… kad nebūtų taip (ypač su išvadomis reikėtų baigti kažką daryti, kad tie dalykai susidėliotų), neatvažiuotų ir neatimtų iš jų įdirbtos žemės.

Antras dalykas, jeigu turi išvadą ir yra valstybinė žemė, kurios nedirba nei žemės ūkio bend­ro­vė, nei ūkininkas, tai prašau imti ten, kur yra ap­leista. Tas žmogus ar žemės ūkio bendrovė inve­stavo pinigus, sutvarkė ir t. t., o iš jo yra atimama.

Toliau, dėl pačios reformos ir nuosavybės teisių atkūrimo. Iš principo juk visi deklaruojame, kad yra beveik reforma, nuosavybės teisės atkurtos vienaip ar kitaip. Dėl terminų reikėtų seniai ją pabandyti pabaigti ir nepriešinti, nežaisti tų žaidimų ir pagaliau pinigų neleisti.

Trečias dalykas. Esmė yra ta, kad žmonėms, gaminantiems žemės ūkio produkciją, žemė yra pagrindinis instrumentas ir įrankis, be žemės, jeigu jiems atimsime, nebus su kuo gaminti žemės ūkio produkcijos. Taigi, manyčiau, tuos visus įstatymus… reikėtų visiems įstatymams pritarti, tai būtų iš tikrųjų pagalba tiems žmonėms, kurie užsiima tikra žemės ūkio veikla. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji po­sėdžio pirmininke ir Seimo Pirmininke, išties aš turėsiu nusišalinti nuo šio įstatymo. Dėl ano tai aš balsavau prieš, nors jis man palankus, nes mano senelio žemė, 8 hektarai Kauno mieste… dabar pagal išvadas tvarko projektus, dar mano nuo­savybės teisės, giminės ir šeimos nėra atkurtos, nes Kaune nėra žemės, tai aš turiu kompensuoti žemės ūkio paskirties žeme visoje Lietuvoje. Tai aš galiu jums ir ponui J. Ramonui papasakoti, ką tai reiškia. Aš puikiai suprantu tam tikrus lobistus, kurie čia yra ir kurie mano, kad tokios per 3 mėnesius pa­taisos išties nepakeičia teisinių sąlygų tų žmonių, kurių normali yra eiga ir, tarkime, kurie šiandien laukia kelių projektų pabaigos, o vienas proje­ktas – matavimų užtruko maždaug metus ar pusantrų. Tiems, kurie neturi patirties, galiu papasakoti. Aš nusišalinu nuo balsavimo, bet tik noriu konstatuoti, kad tokie pakeitimai smarkiai kertasi su daugeliu teisinių principų. Aš buvau visą laiką už tai, kad tie, kurie dirba žemę, turėtų pirmumo teisę į žemę. Visi atsimenate, kad aš nebalavau už Piliečių nuosavybės teisių atstatymo įstatymą ir esu laimėjęs 4 konstitucines bylas. Bet čia šį kartą teisės prasme vėlgi turiu daug abejonių dėl to, kas čia daroma. Dar žinodamas 3 mėnesių terminą, iš viso nesuprantu, kas čia sukūrė tokią sistemą. Kadangi turiu viešųjų ir privačių interesų, nusišalinu nuo balsavimo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. B. Pauža – už.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš nenorėsiu kartoti, ką pasakė gerbiamasis J. Ra­monas, tų visų motyvų, bet aš norėčiau pasakyti vieną naują motyvą, kodėl labai svarbu šitą priimti. Motyvas toks, kad dabar, kaip žinome, iki 2011 m. draudžiama pirkti užsieniečiams mūsų žemę. Tačiau įsigaliojusi tokia neoficiali praktika, pagal kurią šitas vyksta neoficialiai, ir niekas to dalyko negali sustabdyti. Man atrodo, šis nuomos pratęsimas kokiu nors būdu galėtų pristabdyti tą negerą dalyką, kuris vyksta mūsų valstybėje, nes po 2011 metų, jeigu nebus pratęstas tas draudimas, be abejo, daugelyje laukų atsiras užsieniečių ir mūsų ūkininkai turės tą žemę palikti jiems, o jie ją toliau dirbs. Todėl siūlyčiau, kolegos, pritarti šiam įstatymo projektui ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKĖ. P. Gražulis – už.

P. GRAŽULIS (TTF). Šio įstatymo pataisos yra dar vienas akivaizdus įrodymas, kaip mūsų valstybėje buvo pradėta žemės reforma, kokia ji ydinga ir niekaip nesibaigianti. Manau, kad tie procesai ir nesibaigs. Ypač daug konfliktų iškils, kai bus masiškai matuojami… įgyvendinami tik geodeziniai matavimai: ribos „lips“ ant ribų, bus supriešinami kaimynai. Suprantu ir ūkininkus, kad tie, kurie dirbo daugybę metų, įdirbo žemę, tręšė… ir staiga atsikelia su išvadomis į jų žemę iš kažkokio kito Lietuvos krašto pilietis, kuris gal nieko bendro su žeme neturėjo. Bet, kita vertus, pagalvoji: o kur su išvadomis jam reikėtų kraustytis, kai tos žemės nebeliks? Žinoma, yra viena pusė ir kita pusė, bet šiuo atveju aš palaikau šį įstatymą, nes manau, kad ūkininkas, kuris dirba, kuris gamina produkciją, išlaiko šeimą ir panašiai… vis dėlto jo pusėje… jis ir turėtų teisę ūkininkauti. Todėl ne su dideliu entuziazmu, bet šį įstatymą palaikau. Gaila, šio įstatymo priėmimas yra mūsų žemės reformos spragos po 20 nepriklausomybės metų. Gaila, bet iš tikro reikia priimti tokį sprendimą.

PIRMININKĖ. J. Jagminas – už.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji, tiesiog pritardamas, ką kolegos sakė, ir kalbėdamas dėl būsimo Žemės įstatymo 9 straipsnio, taip pat sakau, kad reikia pritarti. Noriu pasakyti labai paprastą pavy­zdį. Štai ūkininkas nuomoja… Išsklaidysiu abejones visiems pesimistams tuo klausimu. …nuo­moja iš valstybės žemę. Jis paėmė Europos Sąjungos pa­ramą, jis turi ten 2 ar 300 ha, dirba, pa­sinaudojo struktūriniais fondais, deklaravo visą tą turtą, ir štai atėjo, kaip aš vadinau, berniukai, kurie atsinešė porą trejetą vadinamųjų išvadų. Jie fa­ktiškai… jam ūkis… Valstybė pirmiausia turi grąžinti nuosavybę pagal tas išvadas. Jam sugriauna ūkį. Žmo­gui, paėmusiam paskolą, paėmusiam Euro­pos Sąjungos paramą, ką daryti? Ką jam tada daryti, gerbiamieji? Tai štai šis įstatymas kaip tik sutvarko visas tas nesąmones, kurios buvo iki šiol. Aš tikrai kviečiu visus vieningai palaikyti. Tai įsta­tymas, palankus mūsų žemdirbiams, mūsų ūkininkams, mūsų žemės ūkio bendrovėms ir visiems tiems, kurie gamina žemės ūkio produkciją. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įsta­tymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 116 Seimo narių. Už – 104, prieš – 3, susilaikė 9. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Prašyčiau Dokumentų skyrių sujungti du įstatymus, tai yra įstatymus Nr. XIP-540(2) ir Nr. XIP-1011(2).

Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. Šukys.

 

10.26 val.

Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1012(2) (priėmimas)

 

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas 1-3b – Že­mės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1012(2). Priėmimo stadija. Kadangi jokių pasiūlymų nėra, tai pranešėjo dalyvavimas tribūnoje galbūt būtų visiškas formalumas.

Įstatymas susideda iš vieno straipsnio, todėl iš karto yra galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Keturi – už, keturi – prieš. Yra užsirašę kalbėti tik už. J. Ramonas. Prašom.

J. RAMONAS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmi­ninke. Aš jau sakiau Seimo Pirmininkei – aš atsisakau žodžio. Kalbėjau dėl visų įstatymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Tuomet J. Jagminas. Prašom.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš labai trumpai noriu pasakyti, kad šiuo įstatymu norima sutvarkyti nuomą. Štai vėlgi pavyzdys (pa­vyzdžiu sakau). Žmogus nuomojasi pastatą, o aplink pastatą paprastai būna žemės, ir ją nuomoja. Iki šiol, jeigu savininkas atsiėmė tą žemę, pastato savininkas turėjo tartis… nutrūkdavo nuomos santykiai ir turėjo tartis su naujuoju žemės savininku. Šiuo įstatymu yra sutvarkoma, kad pastatų, gamybinių pastatų, turėtojas toliau turi teisę tęsti nuo­mą. Jis nėra nustumiamas nuo žemės, jis turi tei­sę į nuomą, nesvarbu, ar žemės savininkas nori to, ar nenori. Tai, manau, labai reikalinga, nes kaime ypač daug tokių pavyzdžių, kai tokia dviprasmybė iki šiol vyravo. Todėl, gerbiamieji, ir poziciją, ir opoziciją kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Taip pat motyvai už – B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų yra pridaryta per tą skubėjimą, vykdant žemės reformą, tokių kuriozų, kurie tiesiog kartais į sveiką protą netelpa: savininkas yra pastato, sakykime, o žemė aplink yra kito. Nei privažiuoti prie to pastato, nei prieiti. Ir kaip tam žmo­gui tuo pastatu naudotis? Šis įstatymas bent kiek sutvarkys šiuos reikalus. Aš manyčiau, jau nebegalima visiškai ištaisyti tų klaidų, kurios padarytos, bet bent kiek sutvarkys šiuos reikalus, todėl kviečiu balsuoti už.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Kviečiu pasiruošti, balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1012(2)? Prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 111, balsavo 111. Už – 103, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

 

10.29 val.

Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1013(2) (priėmimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas 1-3c – Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1013(2). Priėmimo stadija. Kadangi įstatymas taip pat iš vieno straipsnio, yra galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Motyvai už – J. Ramonas. Atsiima.

Nėra daugiau pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom, kolegos, pasiruošti. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1013(2)? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Užsiregistravo 110, balsavo 110 Seimo narių: už – 102, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. Replika po balsavimo. Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis. Prašome.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis premjere, mokykitės iš žemės ūkio ministro, kokius reikia teikti įstatymus, kad paremtų ir opozicija. Taigi aš manau, kad tikrai gerbiamasis K. Starkevičius tik­tų į premjerus. Jeigu jis būtų premjeras, tai tikrai visus įstatymus opozicija priimtų vieningai ir pensijų nereikėtų mažinti. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau pagal darbotvarkę.

 

10.31 val.

Socialinės paramos mokiniams įstatymo 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1430(2) (priėmimo tęsinys)

 

Darbotvarkės 1-4 klausimas, projekto Nr. XIP-1430(2), – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.

Kviečiu į tribūną pranešėją A. Vidžiūną. Prašom.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji ko­legos, kolega Petrai, stengsiuosi eiti savo kaimyno kolegos K. Starkevičiaus pėdomis ir tikiuosi paties palaikymo. Gerbiamieji kolegos, praeitame posėdyje po to, kai buvo priimti du trupučiuką vie­­nas kitam prieštaraujantys siūlymai, komitetas šiandien vėl draugiškai svarstė, ką mums daryti, ir aš norėčiau padėkoti visiems komiteto nariams, pa­taisų teikėjams – ir ponui A. Endzinui, ir P. Auš­­trevičiui, ir ponui R. Dagiui, kad buvo mėgin­­ta rasti sutartis, kaip suredaguoti 3 straipsnį, tiksliau, įstatymo projekto 1 straipsnį, taisomo įsta­tymo 3 straipsnį. Argumentų būta visokių, tik 4 sakiniai, kad kartą dar pakartotume. Iš esmės šiais metais išlaikomos tos pačios mokinių socialinei paramai skiriamos lėšos, siūloma racionaliau naudoti šias lėšas ir dėl to atsiranda toks 3 straipsnio sakinys, ten išvardijamos visos galimos mokinių socialinės paramos ir maitinimo formos. Bendru sutarimu atsiranda teorinė galimybė rekomenduojama forma ir pusryčiai, ir visi kiti dalykai. Ir trečias dalykas, dėl ko taip pat siūlė ponas P. Auš­trevičius ir A. Sysas, kad būtų vis dėlto įstatyme detalizuojami ir nurodomi ribinės paramos dydžiai. 4 straipsnyje, arba taisomo įstatymo 7 strai­psnyje, dabar atsiranda apibendrinimas, kuris nesikeičia, tai nemokamo maitinimo procentinės ribos.

Pone pirmininke, aš prašyčiau pritarti tai 1 straipsnio redakcijai, kuri šiandien suredaguota komitete dalyvaujant visiems pataisų teikėjams ir visam komitetui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš pabandysiu aiškiau paaiškinti. Anksčiau bu­vo pritarta įstatymo 1 straipsnio pataisoms, kurios viena kitai prieštarauja. Komitetas vakar spren­dė problemą, ką daryti, ir, kiek aš suprantu, P. Auštrevičius norėtų tarti žodį ir paaiškinti savo požiūrį į savo teiktą pataisą ir požiūrį į komiteto pasiūlytą kompromisinį sprendimą. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Arvydai, lyginant su vakar diena, jūsų pristatymas, kalbos turinys ir emocija jūsų kalboje yra visiškai kitokia. Su tuo jus ir sveikinu. Dabar, kolegos, iš esmės. Mūsų su kolega A. Endzinu pasiūlymo pagrindinis dalykas buvo tas, kad nei Seimas, nei Vyriausybė nenusišalintų nuo prievolės suteikti nemokamą maitinimą socialinės paramos reikalingiems mo­kslei­viams: pusryčiai, pietūs ar pavakariai, kitaip sakant, tai, ko reikia, kad moksleivis jaustųsi ir pavalgęs, ir galintis, gebantis studijuoti ir mokytis. Šiandien mes kalbėjomės komitete, ir aš manau, kad pavyko surasti kompromisą, pagal kurį nurodomos visos maitinimo rūšys arba būdai, kaip suteikti maitinimą moksleiviui, kuriam reikia paramos. Antra, Vyriausybei nustatoma prievolė nustatyti moksleiviams, gaunantiems nemokamą maitinimą, tvarką, kas yra suprantamas dalykas, aš manau, kad ne įstatyme, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Ir, svarbiausia, ko anksčiau nebuvo, o dabar atsirado komiteto sprendimu, t. y. nustatomos remtinų moksleivių skiriamų lėšų dydžio tam tikros ribos. Aš manau, kad šie dalykai, jeigu lygintume su anksčiau buvusiu kolegos R. J. Dagio siūlomu projektu, iš esmės pakeitė siū­lymą. Todėl manau, o mano ši nuomonė remiasi tuo, kad, kolegos, aš nuoširdžiai tikiu, kad Vyriausybės vadovas gerbiamasis A. Kubilius, surinkęs 3 ministrus, t. y. socialinės apsaugos ir darbo mi­nistrą, švietimo ir mokslo ministrą bei žemės ūkio ministrą, ras sprendimą, kokiu būdu ant kie­kvieno moksleivio, kuriam reikia paramos, rytinio stalo atsiras šviežio pieno stiklinė ir bandelė. Taip pat, jeigu reikės, – pietūs ir pavakariai. Kitaip tariant, tikėdamas pateiktu projektu ir moraliniu įsipareigojimu Vyriausybės vadovo, aš siūlau jam pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar ap­sispręsime balsuodami dėl komiteto suformuluotos formuluotės, su kuria sutinka buvusių pataisų autorius, joms Seimas buvo pritaręs, tai P. Auštrevičius.

Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis. Prašome.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, štai dabar mano kolega E. Ža­karis iškėlė klausimą – mes turime matyti raštu, ką nusprendė. Dabar kaip mes priiminėjame? Tai išdalinta ar ne?

PIRMININKAS. Yra išdalintas komiteto posėdžio protokolas. (Šurmulys salėje)

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ne visi gavo. Pavyzdžiui, kolegos negavo, tai prašo išvadų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal kolegos, kurie negavo, yra atsisakę dokumentų popierine forma platinimo. Jeigu tokia yra situacija, tai čia tikrai yra ne komiteto ir ne Posėdžių sekretoriato kaltė. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar balsuojant apsispręsti dėl įstatymo 1 straipsnio formuluotės, taip, kaip siūlo komitetas. Prašome pasiruošti, ir balsuosime. (Šurmulys salėje) Dėl bal­savimo motyvų prieš tai išklausysime kolegas. Motyvai už – R. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš irgi sutinku su komitete pasiektu kompromisu ir tikrai sveikinu kolegas, kurie geranoriškai ieškojo sutarimo. Galiu pasakyti dabar tos naujos siū­lomos tvarkos pagrindinius aspektus. Parama, kaip jūs matote iš išdalintos medžiagos, šiam maitinimui iš esmės beveik liko nepasikeitusi. Praeitais metais galėjome skirti 106 mln. Lt, o dabar – beveik 101 mln. Lt. Bet pasiūlyta tvarka leidžia racionalizuoti tuos naudojamus pinigus, nes pagal mano pasiūlytą variantą ir čia išdėstytą formulę savivaldybė galės apsispręsti, kaip efektyviau ir kam panaudoti tuos pinigus, turėdama tam tikrą, gal nevisiškai formaliai, krepšelį, pagal kurį galės spręsti, kaip tuos pinigus panaudoti. Tikrai racionaliau tvarkant tuos pinigus jų turėtų užtekti, nes centralizuota pinigų paskirstymo tvarka neatsižvel­gia į mokyklų situaciją, niuansus, kurie ten yra, – turtingesni vaikai mokosi, „biednesni“ vaikai mokosi. Mes žengiame žingsnį į naują, geresnę tvarką, kai savivaldybėms paliekama didesnė laisvė, pasitarus su mokyklų bendruomenėmis, apsispręsti. O visos šios paramos rūšys čia yra išvardintos ir toliau galės jau pačios savivaldybės spręsti, kaip jas panaudoti. Taigi tikrai tas kompromisas, man atrodo, ir logine prasme, ir pagal prasmę, ir mūsų judėjimo didesnės savivaldos tei­sių prasme yra geras, o ateityje, atsiradus dar didesniems pinigams, savivaldybė galės dar daugiau nuveikti darbų šioje srityje. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašome.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar kartą pakartosiu – pats 1 straipsnis iš esmės nieko nesprendžia. Sprendžia 4 straipsnis, kuriame aiškiai buvo nurodyta skiriama pinigų suma. Ir dėl to, kad ginčas buvo, ar rašyti maitinimas, ar rašyti pusryčiai, pietūs, vakarienė… O dabar kompromisas pasiektas, kad rašome „maitinimas“, o skliausteliuose surašome ir priešnakčius, tai pinigų sumos nekeičia. Esminis dalykas, reikia tiesiai sakyti, kad vaikas, kuris šiandien iš socialiai remtinos šeimos, gauna pusryčius ir pietus, nuo Naujųjų metų gaus arba tą, arba tą. (Balsas salėje: „Kodėl?..“) Arba per vidurį, arba dar kažką. Nes kalbama apie tai, kad nėra skiriama tam pinigėlių. Tai čia dabar yra maskuojamas mažinimas už 33 mln. Lt, suma, kuri buvo skiriama 100 tūkst. vaikų, dabar sako, pinigų suma paliekama ir skiriama 134 tūkst. vaikų. Nė viena mokykla, maitindama du kartus per dieną, t. y. sąnaudos, kurių reikia norint pagaminti arba atvežti… ir viskas įeis į tuos pačius 4, 65 Lt, todėl pats principas šito įstatyto vis tiek apkarpyti maitinimą vaikams, o tam aš negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų dėl įstatymo 1 straipsnio. Prašau pasiruošti, balsuosime ir priimsime sprendimą balsuodami. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 1 straipsnis, kaip jis yra suformuluotas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymu? Prašom balsuoti, kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 69, prieš – 27, susilaikė 29. 1 straipsnis tokios reda­kcijos, kaip yra suformuluota komiteto išvadoje, priimtas.

Pereiname prie 2 straipsnio. Dėl 2 straipsnio nėra gauta jokių pasiūlymų. Dėl balsavimo motyvų kalbėti dėl šio straipsnio nėra užsirašiusių. Gal galėtume priimti bendru sutarimu 2 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas. 3 strai­p­snis. Prašau komiteto pranešėją paaiškinti, kokia situacija yra su 3 straipsniu.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia priklausys dabar nuo P. Auštrevičiaus geranoriškumo. Galbūt jis sutiks atsiimti savo pataisas, nes mes sutarėme dėl kitų dviejų straipsnių. Taip pat yra R. J. Dagio siūlymai, kuriems komitetas yra pritaręs, ir aš siūlau palaikyti komiteto nuomonę ir tą redakciją, kurią jis siūlė.

PIRMININKAS. Prašau, kolega P. Auštre­vičius. Jūs atsiimate savo pasiūlymą, taip? Jūs galite nesutikti, bet iniciatorius atsiėmė, tai šiuo atveju yra dar R. J. Dagio pasiūlymas 3 straipsniui. Prašom.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, jeigu mes apsisprendėm dėl pagrindinio principo, kad mes neskaidom, o skaidome viename straipsnyje, kas yra nemokamas maitinimas, ten mes pasakėm, o čia visur mes įrašom žodžius (R. J. Dagio siūlymo esmė) „nemokamas maitinimas“. Dėl to lyg ir sutarta, tikiuosi, kad Seimas bendru sutarimu priims šią pataisą, kuriai pritarė komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė šiai pataisai, bet formaliai mes turime patikrinti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia šią pataisą, prašom… Mane patikslina Sekretoriatas, kad buvo ypatinga skuba ir nereikia šios procedūros vykdyti. Atsiprašau. Taigi klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti R. J. Dagio pasiūlymui? (Balsai salėje) Yra siūlymas balsuoti. Prašau pasiruošti, ir balsuosime, kas… (Triukšmas salėje) Kolega A. Sysas nori kalbėti prieš dėl balsavimo motyvų dėl šio pasiūlymo. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Neskubėkite, pirmininke, vis tiek priimsite šį įstatymą. Stebėkite, kas yra jūsų ekrane, kas nori kalbėti ir suteikite žodį, bus paprasčiau ir įtampos nebus. Gerbiamieji kolegos, kaip sakiau, 4 straipsnis yra pagrindinis ir norėčiau atkreipti dėmesį, kaip jis buvo suformuluotas…

PIRMININKAS. Mes apie 3 straipsnį kalbam, kolega Sysai. Dabar yra 3 straipsnio priėmimas. R. J. Dagio pasiūlymas 3 straipsniui.

A. SYSAS (LSDPF). Ne, aš dėl 4 straipsnio.

PIRMININKAS. Aš taip ir supratau. Dėkoju. R. J. Dagys vis dėlto paaiškins… Atsiima. Nepageidauja. Dar kartą klausiu, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti R. J. Dagio pasiūlymui dėl 3 straipsnio? (Balsai salėje) Galime. Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Yra reikalavimas balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti, balsuosime, kas už tai, kad būtų pritarta R. J. Dagio pasiūlymui dėl įstatymo 3 straipsnio. Prašau balsuoti, kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Komitetas šiam pasiūlymui pritarė.

Užsiregistravo 127, balsavo 125: už – 66 Seimo nariai, prieš – 24, susilaikė 35. Taigi pa­siūlymui yra pritarta. Daugiau pasiūlymų įstatymo 3 straipsniui nėra. Dėl viso įstatymo 3 straipsnio kal­bėti nėra užsirašiusių. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti įstatymo 3 straipsnį bendru sutarimu? Yra pageidavimas balsuoti. Prašau pasiruošti, ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 3 straipsnis? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 127, balsavo 125: už – 72, prieš – 22, susilaikė 31. Įstatymo 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Prašau gerbiamąjį pranešėją paaiškinti.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). 4 straipsnis yra labai svarbus ir šiandien komitetas taip pat sutarė dėl jo redakcijos. Aš kviesčiau paremti komiteto siūlomą redakciją. Esmė ir ginčas, dėl kurio aistringai kalbės A. Sysas, buvo tai, kad kai mes pasirinkome, jog mes tiktai surašome nemokamo maitinimo formas, o visa kita numato Vyriausybė pagal savo nustatytą tvarką, visi baziniai dydžiai, visos galimybės ir visos žirklės, kiek mažiausiai galima skirti lėšų, mažiausiam vaikui pusryčiams, kiek daugiausia galima skirti lėšų, sakykim, vasaros stovykloms, visam maitinimui, kai šitai buvo sutarta, buvo pasiūlyta išbraukti visus šiuos ba­zinius dydžius iš šio įstatymo straipsnių. Po didelių diskusijų ir sutarus, kad čia galbūt būtų prieštaravimas Konstitucijai, dabar yra toks siūlymas, labai korektiškas įrašymas, kad apskritai visoms ga­limoms nemokamo maitinimo formoms yra nu­statoma nuo 1,2 % iki 7 % bazinės socialinės išmo­kos dydžio suma. Taigi minimali suma pus­ry­čiams galėtų būti 1,56 Lt, maksimali suma mokinių maitinimui vasaros stovyklose – 9,10 Lt ir štai tarp tų ribų savivaldybės turės apsispręsti. Tie tarifai tiktai perkelti. Jie visiškai nesikeičia, kaip jie buvo teoriniai, taip ir liko. Ir, pone Algirdai, čia nėra skiriama šiuo straipsniu pinigų, čia tik nurodomos teorinės svarstymų galimybės, tarp ko­kių ribų tuos esamus pinigus galės naudoti savivaldybės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiam straipsniui, 4 straipsniui, buvo anksčiau įregist­ruotos P. Auštrevičiaus ir A. Endzino, taip pat R. J. Da­gio pataisos. Aš noriu paklausti pataisų iniciatorių, ar jie atsiima savo pataisas komiteto formuluotės naudai? Matau, kad atsiima. Gerbiamieji kolegos, komiteto formuluotė yra suderinta. Ji yra pateikta. Dėl balsavimo motyvų dėl šio 4 straipsnio. Motyvai už – D. Jankauskas. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kaip jau šio klausimo svarstymo pradžioje minėjo kolega P. Auštrevičius, šita diskusija, kuri vyko ir šiandien Socialinių reikalų ir darbo komitete, padėjo rasti protingą balansą tarp Vyriausybės ir vykdomosios valdžios nenusišalinimo ir galimybių savivaldai racionaliausiai spręsti dėl nemokamo moksleivių, kuriems toks maitinimas reikalingas ir būtinas, maitinimo. Šiuo atveju straipsnio turinys yra suderintas Socialinių reikalų ir darbo komitete ir įrašytas. Taigi kviečiu kolegas ir raginu balsuoti už, nes tai leistų iš tiesų gerokai racionaliau įpra­sminti savivaldos galimybes ir prievolę, kurią nustatys savo tvarka Vyriausybė, maitinti nemokamu maitinimu tuos moksleivius, kuriems toks maitinimas yra būtinas, reikalingas ir priklauso. Kviečiu palaikyti komiteto teikiamą siūlymą.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kal­bė­siu normaliai ir ramiai. Aistringai kalbėjome komi­tete. Kolegos, vaikai nepusryčiauja už 1,2 %, vai­kai valgo bandelę ir pieno. O pietums ne 2,6 %, o už 4,60 Lt jiems išverda sriubos, iškepa kotletą ir išverda bulvių košės ar dar ko nors. Tai ir yra svarbiausias dalykas. Nuo to, kad mes at­si­sa­kome konkretizuoti, kiek kam skiriama, ir pa­rašome, kad nuo 1,2 % iki 7 %, kai aš paklausiau Vy­­riausybės atstovo, kiek tai pinigine išraiška per metus būtų biudžetui, tai niekas negalėjo atsakyti. Mes ten bandėme greitai skaičiuoti, skaičiavimai vi­sų buvo visiškai skirtingi, ir tikrai ne 100 mln. Lt.

Mes brendame į labai keistą situaciją, kai parašome, kad valstybė, savivaldybė, nes čia valstybės reikalas skirti pinigėlius, gali skirti net 7 %, o skirsime už 1 %. Tos žirklės yra galimybė užmaskuoti tai, kad 33 mln. Lt pagal dabartinę situaciją maitinimui skiriama mažiau. Ir viskas. Tai tiesiai šviesiai reikia pasakyti. O kad savivaldybės tai da­rys ir mokyklos, sveikintina, viskas gerai. Savivaldybės neturės tiek pinigų du kartus vaikus maitinti, nes kaštai ir vienu, ir kitu atveju kainuoja. Ir pridėtinė vertė, ir darbo užmokestis, ir viskas. Vadinasi, kažko mokyklos turės atsisakyti, bus vienkartinis maitinimas, ir taip parašyta šiame įstatyme. Tai tiesiai šviesiai ir sakykime. Todėl negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme motyvus už ir motyvus prieš. Prašau pasiruošti, balsuosime dėl 4 straipsnio, dėl formuluotės, kurią yra pateikęs komitetas. Prašom balsuoti. Kas pritaria 4 straipsniui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 128 Seimo nariai. Balsavo 127 Seimo nariai. Už – 70, prieš – 33, susilaikė 24. Įstatymo 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Jam jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Kalbėti dėl balsavimo motyvų niekas nėra užsirašęs. Ar galėtume priimti įstatymo 5 straipsnį bendru sutarimu? Yra pageidavimas balsuoti. Prašau pasiruošti, balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 5 straipsnis, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Balsavo 124 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 26, susilaikė 27. Įstatymo 5 straipsnis priimtas.

Pereiname prie 6 straipsnio priėmimo. Šiam straipsniui yra pasiūlymai P. Auštrevičiaus, A. En­d­zino, vienas pasiūlymas, ir R. J. Dagio yra pasiūlymas šiam straipsniui. Noriu paklausti iniciatorių, ar jie pageidauja, kad būtų pritarta šiems pasiūlymams, ar vis dėlto atsiima?

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone posėdžio pir­mininke, jau balsuota dėl analogiškų dalykų, dabar visur techniškai vietoj „nemokami pietūs ir pusryčiai“ atsiranda „nemokamas maitinimas“, dėl to jau balsuota. Aš prašyčiau nereikalauti balsuoti dar kartą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, R. J. Da­gys atsiima?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš negaliu atsiimti šitos formuluotės, nes mes jau priėmėme „nemokamo maitinimo“ sąvoką. Ji turi likti ir čia, negali būti mišrainė šiame įstatyme. Jeigu mes geranoriškai sutariame, tą sąvoką įteisiname, tai ji logiškai turi būti ir šitame straipsnyje.

PIRMININKAS. Dėl jos balsuoti nereikia? Jeigu jinai atsiranda (…).

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu kolegos neprieštarauja, galime nebalsuoti, čia techninis dalykas.

PIRMININKAS. Kolega A. Sysas – per šoninį mikrofoną. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuo atveju, kadangi yra priimta 1 straipsnio kitokia redakcija, kad yra „maitinimas“ ir skliausteliuose viskas, reikėtų tokią redakciją taikyti ir čia, nes dėl to yra ginčas dėl pirminių pataisų, ar rašyti „maitinimas“, ar rašyti „pietūs, pusryčiai ir vakarienė.“ Jeigu pirmame parašėme, kaip kompromisas nubalsuota „maitinimas“ ir skliausteliuose parašyta kas, tai ir čia turėtų tą rašyti, nes išeis prieštaravimas tarp 1 ir kito straipsnio.

PIRMININKAS. Prašom, komiteto pranešėjas.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, žinoma, dėl jūsų siūlymo reikėtų pasitarti su Teisės departamentu, bet mes 1 straipsnyje visą esmę išaiškinome, o dabar mes norime pasakyti, dėl ko apsispręsti dėl 5 straipsnio, kur mes sutarėme, kad…

PIRMININKAS. 6 straipsnio.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). …„nemokamus pietus“ mes pasiūlėme į „nemokamą maitinimą.“ Analogiškai „nemokami pietūs ir pusryčiai“ keičiami į „nemokamą maitinimą“, tik techniniai redakciniai pasiūlymai. O kokios yra nemokamo maitinimo rekomenduojamos formos, lieka 1 straipsnyje. Aš tikrai nelabai sutikčiau su jumis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, reikia balsuoti dėl R. J. Dagio pasiūlymo ar ne?

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Dėl R. J. Dagio pa­siūlymo esmės nubalsuota, balsuojant dėl 3 strai­psnio. Jeigu kas reikalaus balsuoti, tada reikės, bet iš esmės dėl to balsuota.

PIRMININKAS. Kad pats R. J. Dagys reikalauja balsuoti, aš taip suprantu. (Balsai salėje) Supratau, gerbiamasis Dagy, pagaliau viskas aišku. Nebus balsuojama dėl šio pasiūlymo, bus suredaguota pagal 1 straipsnio formuluotę.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, dėl 1 straipsnio bus suredaguota… Kolegos, 1 straipsnio formuluotė labai išplėsta, terminų iš esmės aiškinimas, rekomenduojamos maitinimo for­mos. Mes, priimdami 5 straipsnį, projekto 3 straipsnis, 5 straipsnio pakeitimas, „nemokamus pietus“ pakeitėme į „nemokamą maitinimą“. Aš siūlau šitame straipsnyje taip pat tą daryti, įrašyti nemokamą maitinimą ir viskas, tada išsisprendžia ir net A. Sysas nereikalauja balsuoti.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas. Prašom dar kartą paaiškinti.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis prane­šėjas teisingai paaiškino. Mes šitame straipsnyje įra­šome tą sąvoką, kuriai pritarėme balsuodami, jos nedetalizuojame, nes jos detalizacija įrašyta 1 strai­psnyje. Todėl, jeigu vadovaujamės ta logika, jeigu suredaguojame, tai suredaguojame, įrašydami vietoj „pietų“ – „nemokamas maitinimas“.

PIRMININKAS. Žodžiu, bus suredaguota. Ko­lega Auštrevičiau, patvirtinkite, kad jūs savo irgi atsiimate, sutinkate su komiteto pozicija. Dėl šių pasiūlymų nebus balsuojama, galime pereiti prie viso 6 straipsnio priėmimo. Motyvai už ir prieš. Nėra pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti 6 strai­psnį? Yra siūlymas balsuoti. Prašau pasiruošti, balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 6 straipsnis, balsuojame. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Atitinkamai jį suredaguojant, atsižvelgiant į anksčiau priimtas pataisas.

Užsiregistravo 120 Seimo narių. Balsavo 118 Seimo narių. Už – 69, prieš – 9, susilaikė 40. Įstatymo 6 straipsnis priimtas.

7 straipsniui pasiūlymų nėra.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Siūlau priimti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Galime pereiti prie priėmimo. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra pageidaujančių. Ar galime bendru sutarimu priimti įstatymo 7 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 7 straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Čia yra Seimo narių P. Auš­t­revičiaus, A. Endzino ir R. J. Dagio pasiūlymai.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad po­nas A. Endzinas ir ponas P. Auštrevičius laikysis tos pačios logikos, dėl kurios mes sutarėme, ir atsiims savo pataisą. O R. J. Dagio siūlymas, jau buvo sutarta suredaguoti šitą straipsnį taip, kaip siūlo R. J. Dagys, tai yra „pusryčius ir pavakarius“ pakeisti žodžiais „nemokamą maitinimą“, kaip jau mes darėme kitur.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui ir anksčiau. Kolega Auštrevičia­u, atsi­ima­te savo? Galime balsuoti dėl viso 8 straipsnio? Motyvai. Dėl balsavimo motyvų nėra užsirašiusių. Ar galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? Yra pageidavimas balsuoti. Prašom pasiruošti, bal­suosime. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 8 straipsnis, prašom balsuoti. Kas pritaria, bal­suoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba su­silaiko.

Užsiregistravo 120, balsavo 119. Už – 68, prieš – 11, susilaikė 40. Įstatymo 8 straipsnis priimtas.

Šio įstatymo 9, paskutinis, straipsnis. Jam yra P. Auštrevičiaus ir A. Endzino pasiūlymas.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Komitetas jiems ne­pritarė.

PIRMININKAS. Nepritarė. Prašom, kolega Auštrevičiau, pristatyti pasiūlymą 9 straipsniui. Ar atsiimate, ar?.. Atsiimate. Pasiūlymų nebėra. Atsiėmė iniciatorius. Taigi, gerbiamieji kolegos, galime balsuoti dėl 9 straipsnio. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra pageidaujančių. Ar galime priimti bendru sutarimu 9 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimtas 9 straipsnis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Iš pradžių vienas žodis. Labai ačiū, kolegos, už gana korektišką ir racionalų šių dalykų svarstymą, suprantant, kiek valstybė gali skirti vaikams. Šiandien daug „teisybės“ nešnekant, savivaldybės, mokyklos prašė vie­no dalyko: mes iš tikro galime racionaliau tvarkytis su tais pinigais…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų misija baigta. Dėl balsavimo motyvų. Motyvai už – B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiu gerąja Vyriausybe, kad varguolių vaikai mokyklose gaus ir pusryčius, ir pietus, kaip mus tikino iškalbingasis Seimo narys A. Vidžiūnas iš šios tribūnos. Tačiau kviečiu visas Seimo parlamentares, nepaisant jų politinės spalvos, taip pat metų moterį, mūsų Seimo Pirmininkę I. Degutienę, susiburti į grupę ir vykdyti parlamentinę kontrolę, kaip vykdomas šis įstatymas. Mane neramina tai, kad tų 100 mln. Lt, kurie numatyti, nepakaks trečdaliu išaugusiam vaikų skaičiui pamaitinti ir pusryčiais, ir pietumis. Tačiau gal liks koks kaulelis nuo monopolistų stalo, vakar juk mes juos labai pamaloninome Pelno mokesčiu.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – D. Mi­ku­tienė. Prašom.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų iš esmės šiomis įstatymo nuostatomis valdantieji manipuliuoja pačiu jautriausiu visuomenės sluoksniu – vaikais. Ir dar šiuo sunkmečiu sa­vivaldybėms yra perkeliama sunkiai pakeliama na­šta, bus tikrai sukurtas socialinis konfliktas. Vieno mygtuko paspaudimu šiandien jūs nusprę­si­te 134 tūkst. vaikų likimą. Jeigu praėjusiais metais buvo 100 tūkst., jūs teigiate, kad netgi 34 tūkst. tų vaikų padaugėjo, tai iš tiesų ne pats protingiausias balansas, kaip kažkas čia pasakė, o kvailiausias sprendimas. Aš, kviesdama balsuoti prieš šį įstaty­mą, iš tiesų norėčiau kreiptis ir į premjerą A. Ku­bilių. Kuo jis greičiau supras, kad jis sėdi ne ant dviračio, o ant veikiančio ugnikalnio, tuo mums visiems tikrai bus geriau.

PIRMININKAS. Motyvai už – P. Auš­tre­vi­čius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tikrai svarstome aktualų klausimą, kuris praktikoje turi labai aiškią išraišką – ar moksleiviai iš socialiai menkiau aprūpintų šeimų galės nuo pirmos iki ketvirtos pamokos bent pasimokyti ir negalvoti vien tik apie maistą? Kolegos, aš jums pasakysiu taip. Žvelgdamas į energingą, kartais sulėtėjusią Socialinių reikalų ir darbo komiteto pir­mininko R. J. Dagio eiseną, aš suprantu, jis pusryčių nepraleidžia. (Juokas salėje) Todėl aš manau, kad mes susitarėme, kas yra nemokamas maitinimas. Kitu atveju atsisakykime to, ką bandome nubraukti kitiems. Kolegos, kviesdami kontrolei, kontroliuokime save, kontroliuokime galbūt ir tas savivaldybes, kurioms pavedame vykdyti, bet duokime joms ką nors į kišenę, kad jos turėtų iš ko vykdyti. Todėl, kolegos, aš dar kartą sakau. Tikiuosi, kad tikrai Ministras Pirmininkas A. Ku­bilius ras sprendimą, sukvietęs tris svarbiausius ministrus, kad tikrai pusryčių stalas tiems, kam reikia, nebūtų tuščias. Dėkoju.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Atsisakau.

PIRMININKAS. Atsisakė. Motyvai už – V. V. Margevičienė. Prašom.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nemalonu klausyti, kai kalbama „geroji Vyriausybė“, ir su pašaipa, arba „kvailiausias įstatymas.“ Ką padarysi, galbūt tokie esame, tai taip ir kalbame. Aš tik noriu pasakyti, kad ministrė V. Blinkevičiūtė, nusirašiusi įstatymą dėl nemokamo vaikų maitinimo, kad visi pradinukai būtų maitinami, darė tai todėl, gerbiamasis A. Sy­sas žino, kad Valstybės kontrolė nustatė, kad kie­kvienoje savivaldybėje likdavo pinigų nemokamai vaikus maitinti, savivaldybės neišnaudodavo arba naudodavo labai netvarkingai ir nekompetentingai. Dėl to daugelis vaikų negaudavo maitinimo ir gaudavo ne visi tie, kam reikėdavo. Aš dabar manau, į šį įstatymą, kad ir kaip jūs jį vadintumėte, įdėta labai daug saugiklių, pirmiausia ir Švietimo ministerija, ir Socialinių reikalų ministerija. Kadangi daugelis esate savivaldybininkai ar buvote savivaldybininkai, tai reikia pasitikėti ir savivaldybės taryba, kuri bus atsakinga už kiekvieną mokyklą ir pasižiūrės, kaip vaikai yra maitinami. Be to, dar ir Vyriausybės bus nustatyta tvarka. Niekas neatima iš vaikų kąsnio iš burnos, nereikia apie tai kalbėti. Svarbiausia, kad mes padarytume vieną ir labai svarbų dalyką, kad sugrąžintume vaikus į mokyklas ir kad vaikai būtų mokykloje. O jau savivaldybės tikrai ras galimybių pagal Vyriausybės nustatytą tvarką pamaitinti vaikus. Tikrai raginu visus balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. P. And­riukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tikrai noriu jums pranešti vieną džiugią žinią. Mano rankose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kurį man pateikė rinkėjas. Aš jo, deja, neskaičiau. Rinkėjas paklausė: kada fiksuota Lietuvoje ekonominė krizė? Tai galiu jus nudžiuginti, kad ji fiksuota tik 2009 m. spalio 14 d. Taigi tie, kurie patyrė iki to laiko įvairiausių keblumų dėl biudžetinių įstaigų atlyginimų ma­žinimo ir t. t., turi atkreipti dėmesį, kad krizės pradžia fiksuota Vyriausybės nutarimu tik spalio 14 d. Iki tol vargu ar buvo Konstitucinio Teismo nutarimas įvykdytas. Aišku, čia labai įdomus dokumentas. Reikėtų jį pagarsinti ir apie jį diskutuoti. Tame kontekste suprantu, štai kodėl taip skubiai karpomos visos išlaidos. Pasirodo, iki spalio 14 d. Vyriausybė dar tik įvairiai galvojo, ką daryti, mus gąsdino įvairiais kitais dalykais ir mažino at­lyginimus, šiaip turbūt galvodama, kad tam nereikalingas teisinis pagrindas.

Nesutinku su P. Auštrevičiaus argumentu, kad R. J. Dagys turbūt pusryčiavo. Mano nuomone, R. J. Dagys tiesiog lieknėja, nes būti ilgą laiką streso sąlygomis yra labai pavojinga ir tai tikrai turi įtakos ir vaikščiojimui, ir tempams, ir kitiems dalykams. O rimtai kalbant, suprantama, kad šis įstatymas akivaizdžiai turi per daug saugiklių. Pa­tys didžiausi saugikliai yra tie, kad mažinami pinigai vaikams maitinti. Kitų metų nedarbas, Vyriausybės nutarimo prognozėmis, sieks 20 %, taip ir parašyta. Vadinasi, vaikų skaičius išaugs neabejotinai. Tai mano klausimas: kokia socialinė sistema kuriama, kad kompensuotų šitą bedarbių šeimų skaičių ir kad maitintų vaikus? Aš dar kartą sakau, kad balsuoti už šį įstatymą negalima. Balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Motyvai už – R. J. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ačiū už rūpinimąsi mano pusryčiais. Tai tikrai labai svarbi tema, apie kurią mes galime čia pasikalbėti. Tam parlamento tribūna pati tinkamiausia, dėkoju jums už tai.

Bet jeigu kalbėtume apie įstatymą iš esmės, gerbiamieji kolegos, niekas ir neslepia, kad skirtos lėšos yra maždaug 4 % mažesnės nei praėjusiais metais, nors visa kita parama mažėja daug daugiau. Tai nekelia abejonių. Mes kaip tik ieškojome būdų, kaip mažesnėmis lėšomis galima būtų pasiekti tuos tikslus, ko šis įstatymas ir siekė. Turbūt niekas negalės čia, salėje, pasakyti, kad tos lėšos buvo naudojamos racionaliai, kad nė vienoje mokykloje ant grindų nesimėtė bandelių, kad pinigai buvo naudojami taupiai ir racionaliai, mokant įvairioms firmoms ir pan. Tikrai, pridėkime ranką prie širdies ir pasakykime: ne, tikrai to nebu­vo. Tas būsimas padidėjimas… Taupiai naudojant, tikrai bus galima padengti būtent iš racio­nalaus vartojimo. Ir niekas geriau šiuo atveju ne­išspręs negu pačių mokyklų bendruomenės ir savivaldybės, kurios yra arčiau šių problemų sprendimo, negu mums čia iš tribūnos matyti, diskutuojant apie mūsų pusryčių racioną. Aš manau, už tokį įstatymą tikrai reikia balsuoti. O kolegei D. Mikutienei norėčiau pasakyti: nereikia gąsdinti mūsų savivaldybių, tai yra tikslinė dotacija iš biudžeto, kuri eina savivaldybėms. Čia ne apie jų lėšas mes dabar kalbame.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Zasčiu­rinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pirmiausia kalbėti tiesą sau ir tiesą kitiems, ir tos dvi tiesos turėtų sutapti. Galų gale pripažinkime, kad pražūtingi naktiniai sprendimai prieš metus privedė Lietuvą prie šių liūdnų sprendimų, o daugumą privedė prie kažko minkšto. Šiandien atėjo eilė vaikų maitinimui. Ypač tuo sunkiu Lietuvai metu, kai vaikų, kuriems privalo būti suteiktas nemokamas maitinimas, skaičius didėja ir labai didėja, o pinigai mažinami, didelę dalį šeimų nuskurdinote. Skurdas Lietuvoje augo ir augs toliau, taip pat sparčiai didės ir vaikų skaičius. Patikėkite, po metų jūs pamatysite statistiką, ji bus kitokia, nei yra jūsų dabar deklaruojami 134 tūkst. vaikų. Tiems vaikams priklauso ta menkutė pa­ra­ma – pusryčiai. Iš vaikų atimate galimybę iš ryto papusryčiauti. Vakar Seime jau buvo apsispręsta, tačiau daugumai netiko šis sprendimas. Šiandien jau įjungiamas geras prietaisas, kuris vadinasi bul­do­zeris, ir daugumos bei jai prijaučiančiųjų balsais keičiamas pagrindinis sprendimas. Vaikai, mo­­kinukai, jums pinigai mažinami ir jūs neturė­site galimybių pusryčiauti. Tam aš negaliu pritarti. Kviečiu ir daugumą susimąstyti ir išlipti. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Kadangi A. Šedžius nekalbėjo, yra galimybė… Dar vienas gali pasisakyti dėl balsavimo motyvų būtent prieš. E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar ne metas jau būtų sustoti? Nejaugi nėra kito šaltinio krizei spręsti, kaip alkani vaikai? Netgi jeigu kalbame apie solidarumą, apie tai, kad reikia viską proporcingai spręsti, tai pagalvokime: net motinystės (tėvystės) pašalpos sumažintos, jau sumažėjo ir vaikams, aišku, skiriami pinigai, vakar buvo atimti vaikų pinigai, šiandien dar patiems skurdžiausiems vaikams yra mažinamas maitinimas. Jau kyla abejonių dėl proporcingumo. Na, o kalbėdami, kad niekas nesikeičia, tai pirmiausia atkreipkite dėmesį – Vyriausybė šį projektą pateikė, kad sutaupytų daugiau kaip 30 mln. Lt, ir dabar Vyriausybei pavesta reguliuoti, plius dar nubalsavome už „Sodros“ biudžetą. Tai ir taip aišku, kad viskas bus mažinama ir liks maitinimas tik vieną kartą. Tai jeigu kalbame apie solidarumą, žiūrėdami į tokį projektą, būkime tada solidarūs, prirašykime dar vieną punktą ir įsipareigokime. Kadangi skurdžiai gyvenantys vaikai valgys vieną kartą per dieną, tai tada įsiparei­gokime, kad Seimo nariai taip pat valgys vieną kartą per dieną. Na, o ministrai galėtų valgyti tik savaitgaliais, o darbo dienomis dirbti vardan Lietuvos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Kviečiu visus užimti savo darbo vietas ir pasiruošti. Priimsime sprendimą balsuodami, t. y. balsuosime dėl viso įstatymo. Prašau pasiruošti, ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Socialinės paramos mokiniams įstatymo 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio Nr. XIP-1430(2)? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Užsiregistravo 130, balsavo 130 Seimo narių: už – 70, prieš – 42, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.

Kitas darbotvarkės klausimas… Kolega K. Ma­siulis – repliką po balsavimo.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėjau pasakyti, kad sunku būti šioje auditorijoje, kai tiek demagogijos – alkani vaikai, kažkas iš alkanų vaikų atimama. Yra kalbama visiškai adekvačiai, kad maistas yra netinkamai vartojamas. Vakar gavau J. Razmos persiųstą Platelių mokyklos mokytojos laišką, kuriame ji lygiai taip pat piktinasi ypač neracionaliu maitinimu. Užvenčio mokykloje lankydamasis lygiai tą patį girdėjau. Kalbėdamas su Vilkijos mokytoja kitame rajone, vėl tą patį girdėjau. Labai turtingoje valstybėje – Norvegijoje vaikai į darželius atsineša savo maistą.

PIRMININKAS. Trumpinkime replikas. Pasisakymai, diskusijos yra praeitas etapas.

K. MASIULIS (TS-LKDF). O mes, daug skurde­snė valstybė, taškomės vieni kitiems kalti­nimais, taškomės nemandagiomis frazėmis, įžeidinė­jame vieni kitus. Reikėtų argumentais dis­kutuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti visų, kurie nori pasakyti replikas, kalbėti aiškiai, trumpai ir nepaversti replikų pasisakymais.

Kolega V. Simulik. Prašome.

V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, pirmininke. Aš noriu atkreipti kolegų, replikuojančių ir įžeidinėjančių kitus kolegas, dėmesį: Seimo nario mandatas yra laisvas ir kiekvieno teisė – laisvai priimti sprendimą, kokį jis nori, todėl siūlyčiau į asmeniškumus nepereiti, laikytis etikos bent šiuose rūmuose.

PIRMININKAS. Dėkoju už konstruktyvią pastabą.

Kolegė R. Baškienė. Prašome.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Mielieji kolegos, aš iš tikrųjų galėčiau tik pritarti V. Simulikui. Sėdint čia, kairėje, ir turint savo nuomonę, tampa tiesiog nepatogu, kad tu ją turi. Tų įžeidinėjimų, kurie sklinda iš šalies, neturėtų būti. Mes turėtume kie­kvienas suvokti, kad turime savo nuomonę, savo matymą, savo išdiskutavimą komitete. Aš, dirbdama Socialinių reikalų ir darbo komitete, manau, kad šiuo įstatymo projektu suteikdami galimybę savivaldybėms kur kas atsakingiau pasižiūrėti ir pačioms priimti sprendimus… Turint didesnę vei­ksmų laisvę, tai nėra sudėtinga padaryti, o kartu ir būtinybė ieškoti kitų būdų, kaip užtikrinti vaikų maitinimą. Visiems labai ačiū ir kviečiu tolerancijai. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie kito darbotvarkės klausimo.

 

11.20 val.

Seimo nutarimo „Dėl V. Šapokos skyrimo Vertybinių popierių komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIP-1464(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viliaus Šapokos skyrimo Vertybinių popierių komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIP-1464(2). Vadovaujantis Seimo statuto 202 straipsnio 3 dalimi, svarstymas vyksta tokia tvarka: pirmiausia pateikiamos Seimo narių, frakcijų bei komitetų išvados, po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui suteikiamas žodis iki 10 min. Taigi pirmiausia į tribūną kviečiu svarstymo stadijoje Biudžeto ir fi­nansų komiteto pirmininką, pranešėją K. Gla­ve­cką. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pono V. Šapokos kandidatūrą į Vertybinių popierių komisijos pirmininkus ir vienbalsiai bendru sutarimu jai pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijų vardu nėra užsirašiusių. Todėl pagal užsirašymo eilės tvarką kviečiu diskusijoje kalbėti J. Veselką, prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pareikšti keletą bendrų pastabų. Pirmiausia toks dalykas, kurio paklausiau gerbiamojo pretendento. Sakau, ar galima ateityje išvengti tų burbulų, kurie privedė prie krizės? Atsakymas buvo paprastas – negalima. Įdomus atsakymas, tai kam tada visos tos priežiūros institucijos, kurios daug kainuoja, kurios lyg ir viską kontroliuoja, o išvengti muilo burbulų ir ekonominės krizės negalima. Tai štai kokia dabar yra sukurta teorija, o mes kritikuojame marksizmą, kuris sakė: galima… (Balsai salėje) Taip, ir dėstėm. Galima. Dabar nauja teorija – negalima. Įdomu. Vadinasi, visuomenės žmogus lyg tampa stichinių nelaimių auka, ir jis savo sprendimais nieko pakeisti negali. Tai įdomią mes kuriam visuomenę, kažkas turi… arba Dievas sėdi aukščiau mūsų ir viską tvarko, arba, nežinau, kas. Iš tikrųjų dar viena galiu paneigti, kad galima… Jeigu kas analizavote nebijodami tos propagandos, kuri kalbama apie 1933–1939 m. Vokietiją, tai jie parodė, kad per šešerius metus galima ne tik valstybę išvesti iš giliausios ekonominės krizės, bet ir padaryti konkurencingiausią ekonomiką, aukščiausią mokslą ir aukščiausią militaristinį dalyką. Kodėl tai buvo padaryta? Atrodo, buvo labai paprastas sprendimas – uždrausti spekuliacijas, investuoti pinigus tik į konkrečią ekonomiką. Pasirodo, su tais pačiais pinigais, su tais pačiais žmonėmis, su tuo pačiu išsilavinimu galima pasiekti stebuklingų rezultatų. Žinoma, jie nuėjo paskui militarizavimo keliu, jeigu būtų nuėję ekonominės ekspansijos keliu, kaip buvo siūloma, šiandien pasaulis iš tikrųjų bū­tų kitoks.

Vadinasi, jaunus žmones rengia būti bejėgius aukštosios mokyklos ir teorijos. O krizė, galiu pasakyti, nėra stichinė nelaimė. Tai – tarptautinių finansinių grupuočių sąmoningai sukeltas dalykas tam, kad persiskirstytų įtakos sferas, perskirstytų turtus. Per ką daroma įtaka? Jūs, pasižiūrėkite, užtenka paleisti kokį „pletką“, kad JAV mažėja nedarbas, – iš karto fondų biržose akcijų kainos pakyla. Vadinasi, pinigų turi kažkas sukaupęs. Užtenka kitą „pletką“ paleisti, kad bedarbystė Amerikoje didėja, fondų rinkos krinta. O ką tie reguliuotojai daro? Nieko. Paskui, kai įvyksta krizė, tarp kitko, tos finansinės institucijos, kurių labai daug ir kurios vieną kitą kontroliuoja, dėl jų ir sukelta krizė, už nieką nebeatsako… Atsako tie, kurie dirba konkretų darbą: darbininkai, policininkai, pensininkai, kurie jau atidirbo, o šitos institucijos atsakomybės… ir skatinimas jiems nesumažinamas.

Todėl, gerbiamieji kolegos, nežinau, kodėl mes taip… Iš tikrųjų šiam žmogui jokių pretenzijų neturiu, jis yra šiuolaikinės ideologijos auka, kaip žmonės buvo kitos ideologijos aukos, jam pretenzijų neturiu, bet mums reikėtų susikoncentruoti po visų šitų bėdų ir peržiūrėti finansinių, draudimo priežiūros institucijų atsakomybę, pareigas ir atsakomybę. Gal iš tikrųjų jam reikia didinti teises ir atsakomybę, nes, priešingu atveju, jeigu mes žiūrime į viską formaliai, tai mes vienas kitą mušam, pykstamės, o šitie, kurie sukelia krizes, kurie valdo šimtus milijardų, šaiposi iš mūsų ir toliau daro reitingų kampanijas – duoda, duoda reitingus. Visi reitingai sužlunga, paskui, jeigu nori sužlugdyti bet kurią valstybę, užtenka jiems reitingus sumažinti ir – žlugusi valstybės ekonomika, ir jie už nieką neatsako. Todėl, gerbiamieji kolegos, šitam žmogui pritariu, bet manau, kad jis pakeis savo nuomonę dėl neišvengiamumo burbulų, o imsis taip darbo, kad tie machinatoriai, kurie daro tas machinacijas, būtų bent paviešinti. To aš jums ir palinkėčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti diskusijoje K. Glavecką. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – P. Auštrevičius, kol pranešėjas ateis. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Kolegos, aš manau, kolega Julius, pritardamas kandidatūrai, galėjo pasirinkti kitus argumentus ir man kažkaip keistokai skamba nacionalsocialistinės Vokietijos, besiruošiančios karui ir karinei eks­pansijai, teigiamas paminėjimas. Ten buvo visiškai dėl kitokių veiksnių ekonominis atsigavimas. Gerbiamasis Juliau, gal uždarom diskusijom pasilikite šiuos argumentus.

PIRMININKAS. Čia nebuvo kalbėjimas dėl vedimo tvarkos, ne visai statutinis pasisakymas. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasisakyti už pono V. Šapokos kandidatūrą. Keletas minčių apie Vertybinių popierių ir kapitalo rinką Lietuvoje, tendencijas, tai, ką pradėjo kalbėti, apie ką kalbėjo prieš tai prelegentas ponas J. Veselka. Iš tikro tai, ką ponas V. Šapoka sakė, kad burbulų negalima kontroliuoti, aš nemanau, kad taip buvo, visų pirma Lietuvoje, kaip žinote, buvo burbulų ke­letas rūšių, pagrindinis buvo susijęs su nekilnojamojo turto, bankų ir biudžeto burbulais, kitaip sakant, įsipareigojimų burbulais. Vertybinių popierių komisija, kurios priedermė yra kontroliuoti ir reguliuoti vertybinių popierių rinką, sąlyginai turėjo labai mažą įtaką. Tos taisyklės, arba nuostatos, kurios veikė Lietuvoje, iš esmės negalėjo padaryti įtakos tiems procesams, kurie buvo susiję, pavyzdžiui, su bankų burbulais, tai yra švedų atėjimu. Mes praktiškai negalėjom jiems daryti įtakos, kontroliuoti. (Balsai salėje) Aš baigsiu. Tai vienas aspektas.

Antras svarbus aspektas yra tas, kad Lietuvos kapitalo rinka tesudaro maždaug trečią ženklą po kablelio Europos Sąjungos rinkos. Trečią ženklą po kablelio, jinai yra minimali. Trečia aplinkybė yra ta, kad Lietuvos kapitalo rinka yra su­dėtinė Europos Bendrijos rinkos dalis, ir vienas iš Europos Sąjungos principų kaip tik yra laisvas kapitalo judėjimas. Tai, žinant visą dabartinę krizinę situaciją ir tai, kad užbalansiniai, finansiniai instrumentai, kurių buvo prispausdinta ir pridauginta pasaulyje, sudaro apie 45 trilijonus dolerių… Kaip žinote, pasaulio BVP yra 50 trilijonų dolerių, taigi iš tikro mastas išpūtimų, tų bėdų yra milžiniškas. Europos Sąjunga ir Amerika, kaip ži­note, kuria dabar naujas instrukcijas, naujas valdymo, reguliavimo rinkos tvarkas, jos bus per­keltos ir į Lietuvą. Tai tiek trumpai šiuo bendru klausimu.

Norėčiau pasakyti tai, kad Vertybinių popierių komisija ir ankstesnis pirmininkas, manau, ir dabartinis gana griežtai prižiūrės vertybinių popierių rinką, prižiūrės akcines kotiruojamas bendroves, kurios yra kotiruojamos mūsų vertybinių popierių biržoje, taip pat seks vertybinių popierių biržos, tai yra mūsų (…) veiklą, jos skaidrumą ir kitus dalykus. Bet šitie visi dalykai, kaip žinote, vyksta Europos Sąjungos Bendrijos ribose, bendros kapitalo rinkos ribose. Todėl aš manau, kad pretendentas, kaip išmanantis, turintis patyrimą, tikrai gebės atsižvelgti ir diagnozuoti esamą situaciją, padės mūsų rinkai neįpulti ir, ačiū Dievui, mes neįpuolėme į tokias krizines situacijas, kas buvo su kitų šalių vertybinių popierių rinkomis. Todėl siūlau pritarti jo kandidatūrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra pageidaujančių dalyvauti diskusijoje. Yra galimybė kalbėti kandidatą teikiančio asmens, tai yra Respublikos Prezidento, atstovui. Ar yra pageidavimas? Nėra pageidavimo. Ar pats kandidatas pageidauja kalbėti? Nepageidauja.

Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų yra užsirašę kalbėti. Motyvai už – K. Glaveckas. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą pakartoti, kad iš tikrųjų tai žmogus, kuris savo asmeninėmis savybėmis ir pa­tirtimi visiškai atitinka tuos reikalavimus. Linkiu jam ir visam kolektyvui, visai Vertybinių popierių komisijai gerai atlikti tas pareigas ir tas funkcijas, kurios yra patikėtos. Taip pat noriu pasakyti, kad Vertybinių popierių komisijos, kaip ir kitų priežiūros institucijų, šių metų antrą pusmetį laukia reformos, kaip yra numatyta. Jų tikslas – sujungti komercinių bankų, vertybinių popierių, nebankinių organizacijų priežiūros institucijas į vieną, kaip yra daugelyje Europos šalių. Todėl aš siūlau pritarti šitai kandidatūrai, kaip minėjau, kuri iš tikrųjų turi pakankamai patyrimo, pakankamai padorumo, sąžiningumo eiti Vertybinių popierių ko­misijos pirmininko pareigas. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš iš karto pasakau, kad aš nieko prieš neturiu prieš siūlomą kandidatą, tačiau aš noriu pasakyti (aš tai esu kalbėjęs anksčiau), kad Vertybinių popierių komisija nėra ta institucija, kurios vadovą turėtų skirti Seimas. Šito nėra parašyta Konstitucijoje. Konstitucija labai aiškiai išvardino, kur Seimas dalyvauja skiriant vieną ar kitą asmenį. Tai vyksta nebe pirmą kartą, čia eina turbūt tradicija iš senų laikų, yra įrašyta įstatyme ir Seimas dalyvauja, šiuo atveju skiria šitos organizacijos vadovą. Aš dar kartą sakau, kad reikia labai rimtai pažiūrėti į Seimo veiksmus. Einame pagal tradiciją, bet ta tradicija prieštarauja Konstitucijai. Todėl aš negaliu balsuoti už nutarimo projektą, kuris prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų, svarstymo metu kol kas kalbame po vieną. Dabar mes, kadangi buvo kalbama prieš, vis dėlto po svarstymo taip pat apsispręsime balsuodami. Mane patikslino, kad nereikia svarstymo metu balsuoti. Vis dėlto yra galimybė pereiti prie priėmimo. Per priėmimą dėl motyvų už gali kalbėti keturi. Šiuo atveju už – V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbia­masis posėdžio pirmininke, mes frakcijoje „Tvarka ir teisingumas“ buvome susitikę su pretendentu, ir mums pasirodė, kad jis tikrai tinkamas eiti tas pareigas. Tai yra jaunas žmogus (be to, jis yra iš Šiau­lių), jis tikrai kompetentingas. Mūsų frakcijos nariai, nežinau, galbūt dar įkalbėsim, išskyrus Egi­dijų, iš principinių pozicijų… o kandidatūrai mes pritariame ir linkime šitam žmogui sėkmės.

PIRMININKAS. Motyvai už – J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pir­mininke. Gerbiamieji, iš tikrųjų Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirinko šį kandidatą. Žmogus jaunas, turi gerą išsilavinimą, turi patirties šioje srityje. Aš manau, mes turime vieningai balsuoti už gerbiamojo pretendento kandidatūrą ir palinkėti jam gero ir sėkmingo darbo.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis dėl balsavimo motyvų – D. Barakauskas, motyvai už. Prašom.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, nors sakote, kam tos kalbos, bet aš manau, jeigu Seimas skiria bet kurį asmenį į valstybei rei­kalingą poziciją, mes turime pasakyti, ką galvojame. Aš kviečiu visus balsuoti už, nes tikrai matyti, kad žmogus turi ne tik patirties, bet ir labai daug teorinių žinių, yra tikras šios srities profesionalas. Linkiu jam sėkmės.

PIRMININKAS. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Kadangi iš principo dėl nutarimo, kaip Seimo priimamo teisės akto, buvo kalbama ir prieš, todėl balsuosime. Prašau pasiruošti, ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas Nr. XIP-1464 „Dėl Viliaus Šapokos skyrimo Vertybinių popierių komisijos pirmininku“? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 82, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Noriu pasveikinti paskirtąjį Vertybinių popierių komisijos pirmininką. (Plojimai)

V. ŠAPOKA. Laukia pertraukėlė, ilgai jūsų netrukdysiu, noriu tik padėkoti už pasitikėjimą, noriu padėkoti už konstruktyvius klausimus tiek frakcijose, tiek komitete. Ačiū. Dar kartą ačiū už pasitikėjimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra replika po balsavimo. Pageidauja J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Petrai, tarp jūsų ir manęs yra didelis skirtumas. Aš per visą savo gyvenimą jokiomis ideologijomis netikėjau, todėl ką aš čia pasakiau, aš sugebu skirti, kur yra ekonomikos valdymas, kur kiti dalykai. Jūs esate tos komunistinės ideologijos auka… nugalėtojai propagavo, kad viskas, kas buvo ten, buvo blogai, aš dar kartą ekonomikos… Tai viena. Antra. Aš niekada netikėjau, fatalistas nebuvau ir nebūsiu, kaip jūs. Kažkokios antgamtinės jėgos sukelia krizes, žmones išveda iš krizės. Viską lemia žmogaus profesionalumas ir protas. Jeigu tokių yra Seime ir tokie yra valdantieji, čia yra bėda.

 

11.39 val.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1490 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKAS. Dėkoju. Šio klausimo svarstymas baigtas. Aš norėčiau pasiūlyti, naudodamasis posėdžio pirmininko teise, kadangi labai konstruktyviai ir darniai dirbame, pereiti prie rezervinio 2 klausimo. Klausimas yra gana formalus, tikiuosi, mes tikrai greitai tą klausimą apsvarstysime. Tai Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1490. Pateikimas. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kaip ir minėjo posėdžio pirmininkas, gana formalus, bet būtinas priimti įstatymo projektas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimo pratęsimo. Naujasis kodeksas įsigaliotų tik su Administracinio proceso kodeksu, tačiau pro­jektas iki šiol dar Seimui nepateiktas, todėl būtina pratęsti šio kodekso galiojimą iki 2011 m. sausio 1 dienos. Taip pat yra dvi Teisės de­par­tamento pastabos, kurioms abiem reikėtų pri­tarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pra­nešėjau. Jūsų yra užsirašę paklausti ir pirmasis klausia M. Zasčiurinskas. Jo nėra. Tuomet klausia E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs užsiminėte apie Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Sakykite, Tautinių mažumų įstatymas taip pat yra nuo anų laikų?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš esmės taip.

PIRMININKAS. Į klausimą atsakyta. Dėl balsavimo motyvų. Motyvai už – S. Šedbaras. Prašom. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, kviečiu pritarti ir svarstymo stadijoje reikėtų pasitarti, matyt, mūsų komitete, tai ir yra mūsų reikalas, įvertinti, kiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų jau yra padaryta. Šiuo metu laukiame didelio paketo iš Teisingumo ministerijos ir gali būti taip, kad šis kodeksas de facto bus virtęs visiškai nauju kodeksu. Mes ir svarstysime. Galbūt apskritai jo galiojimą reikės pratęsti visam laikui, jeigu įvertinsime, kad jo yra nauja kokybė. Bet bent jau tokiai formuluotei, kokia yra, siūlyčiau po pateikimo pritarti, ir būtina, kadangi nuo sausio 1 d. mes neturėsime galiojančio šios srities dokumento.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žinote, tokius pat motyvus, dėl ko reikia, aš jau girdžiu ne pirmą kartą. Pra­ei­na ketveri penkeri metai ir vėl ateiname su tais pačiais motyvais. Vis dėlto jau 20 metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, o įstatymai, priimti iki 1990 m., dar galioja mūsų valstybėje. Ar čia ne mū­sų aplaidumas, tai kada gi vieną kartą?.. Jeigu ten nereikia nieko keisti, tai tiesiog reikia visą tą patį, bet priimti, jau ne pratęsti, bet priimti, kad būtų mūsų valstybės galiojantis įstatymas. Aš manau, šiuo klausimu Teisės ir teisėtvarkos komi­te­tas ir Teisingumo ministerija turėtų prioritetą vieną kartą šiuos klausimus išspręsti. Todėl tikrai balsuosiu prieš, nes jau kelintą kartą ta pati si­tuacija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pateikimo stadijoje išklausėme vieną – už, vieną – prieš. Kadangi buvo pasisakymų ir prieš, prašom pasiruošti. Balsuosime, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1490. Pritariantys balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba su­silaiko.

Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 4, susilaikė 5.

Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlė šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Yra siūlymas balsuoti. Prašom pasiruošti, ir balsuojame, ar svarstomas šis įstatymo projektas ypatingos skubos tvarka. Prašom balsuoti. Mes galėtume iš principo svarstymu apsiriboti, o priimti vėliau. Tai tokia yra situacija.

Balsavo 70. Už – 62, prieš – 3, susilaikė 5. Taigi ypatingai skubai pritarta. Pereiname prie svar­stymo. Diskusijoje dalyvauti nėra užsirašiusių­jų. Dėl balsavimo motyvų po svarstymo taip pat nėra pageidaujančių kalbėti. Yra. A. Endzinas, svarstymo stadijoje balsavimo motyvai prieš. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pir­mininke. Iš tikrųjų nespėjome užsirašyti diskutuoti po svarstymo, bet svarstant tokias įstatymo pataisas būtų labai gražu, jeigu mes bent jau nutarimu įsipareigotume, numatytume datą, kada mes pagaliau atsisakome šių pratęsimų ir sutvarkome savo Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Iš tikrųjų galima suprasti, kad užsikrovę visais einamaisiais darbais, tačiau 20 metų… Na, ką čia daugiau komentuosi. Dėkui, kad suteikėte žodį.

PIRMININKAS. Motyvai už – S. Šedbaras. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Žinote, kolegos, kai studentai pasakydavo – sovietinis, tai mes iš karto paprašydavome parodyti, o kiek straipsnių yra likusių sovietinių. Beveik nėra ten likusių, ko gero, nė vieno straipsnio neliko, arba bent vienas, pusantro kreivo straipsnio. Aš noriu tik pasakyti, dar kartą pakartoti, kad iki lapkričio 1 d. laukėme ir tebelaukiame viso bloko procesinės dalies iš Teisingumo ministerijos, ir, aišku, šioje sesijoje ne­priimsime, nors labai norėjome, viską darė komitetas, liks pavasario sesijai. Kai ši procesinė da­lis bus priimta, tai bus visiškai naujos kokybės ko­deksas.

Todėl visiškai pritariu ir čia man už nugaros kalbančiam kolegai L. Sabučiui, kad, ko gero, svar­stymo stadijoje gali būti taip, kad mes apsispręsime ne iki 2012 metų, o iš viso, kadangi tai de facto pereina į naujos kokybės kodeksą, kad šis kodeksas, kurio netrukus, kaip minėjau, bus pa­taisos ir papildymai, galiotų tiek, kiek bus laisva nepriklausoma Lietuva. Kviečiu būtinai balsuoti už, nes jeigu dabar už nebalsuosime, nuo sausio 1 d. iš viso neturėsime Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Negalime juokauti su tuo da­lyku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu įsiklausyti į kolegos S. Šedbaro kalbą, pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1490? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Balsvo 73 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 4, susilaikė 4. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Kadangi salėje yra reikiamas balsų skaičius, žmonių skaičius, aš siūlau, gerbiamieji kolegos, pereiti prie priėmimo ir tą įstatymą, kuris yra iš vie­no straipsnio, formalus pakeitimas, priimti.

Prašom gerbiamąjį pranešėją pasakyti dėl Teisės departamento pastabų, kurios, mano požiūriu, yra redakcinio pobūdžio, ir gali būti suredaguotas projektas po priėmimo. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Abiem Teisės de­partamento pastaboms reikėtų pritarti. Taip, kaip Teisės departamentas ir mini. Galima būtų priimti šį įstatymo projektą kartu įvertinus tas pastabas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šias kalbas apie aktus, kurie galiojo iki 1990 metų, mes girdime kiekvieną žiemą. Kai tik ateina gruodžio mėn., tada prisimename, kad dar kažkas kažko neatliko. Prisiimkite atsakomybę ir tie, kas buvo ministrais, ir kas dabar yra ministrai. Kiek galima tempti? Pensijas mokame už tarybinį laiką, dalis įstatymų tarybinio laikmečio, nors 20 metų nepriklausoma Lietuva. Mums visiems turi būti gėda.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už – dar kartą S. Šedbaras. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų, kolega Algirdai, ar užsirašykite, ar atsiminkite, kad būtent jūsų periodu buvo pagrindinė priedermė sutvarkyti. Jūs puikiai prisimenate ir kolega Česlovas turbūt nepaneigs, kad mes… dar ir aš dalyvavau toje diskusijoje, kaip priimti Baudžiamąjį, Baudžiamojo proceso kodeksus ir kitus, kurie buvo kartu, at­skiriant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Ir tada buvo atskirtas. Tai buvo dar ana, sena kadencija. Po to buvo dar dvi galimybės. Tai nekaltinkite nekaltų, pasilikite sau šias pretenzijas.

O dabar aš galiu pasakyti tik tiek, kad tiek anuo metu, tiek dabar galiojo ir galioja ir Baudžiamasis, ir Baudžiamojo proceso, ir Civilinis, ir kiti kodeksai, ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Galiojo ir galios. O kokia jo vidinė kokybė, tai aš jau minėjau, kad jame vargu ar rasime normą, kuri būtų tokia, kokia galiojo iki 1990 m. kovo 11-osios. Tiesiog natūraliai šis kodeksas yra tokios kokybės. Jis yra virtęs visai nauja kokybe, bus iš esmės dar pildomas. Nieko nepadarysi. Tokia yra teisė. Ji nuolat kinta. O labiausiai šis kodeksas ir yra keičiamas. Jeigu įsivaizduojate, kad galima vienu kartu parengti naują redakciją, tai yra utopija. Jis iš lėto transformavosi. O jeigu reikėjo, jūsų nuomone, parengti, tai reikėjo parengti, bet šiuo metu mes neturime kitos išeities, kaip tik priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – V. Žie­melis. Prašome.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Būčiau nekalbėjęs, bet išprovokavo A. Sysas. Pats buvęs praeitoje kadencijoje ir pats nesukūręs naujo kodekso, būkime at­viri, dabar jis kaltina, kodėl nėra naujo kodekso. Aš pats dalyvavau, irgi buvau praeitos kadencijos Seime, bet šio kodekso mes nesugebėjome… Jūsų buvo dauguma. Aš turiu pripažinti, kad naują Administracinių teisės pažeidimų kodeksą sukurti ne taip paprasta, mes esame įsipareigoję iš vieno kodekso sukurti du: Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir Procesinį kodeksą. Savaime suprantama, priekaištai šiuo atveju ir ministrui, teisingumo ministrui. Turėtų judėti greičiau.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Ku­p­čin­skas. Prašome.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš ne tiek prieš, bet man kelia tokį šiek tiek nusistebėjimą arba nesupratimą… Čia yra parašyta: „iki 2010 m. sausio 1 d., 8 punktą išdėstyti iki 2011 m. sausio 1 d.“ Ar čia viskas teisingai įrašyta? Atrodo, toks nedidelis įstatymo pakeitimas, bet ar čia taip iš tikrųjų turėtų būti? Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, būtent taip ir turėtų būti – 2011 m. sausio 1 d. Vadinasi, galios dar metus. Viskas čia yra lyg ir aišku. Motyvai už – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, mes čia tokia relaksacija malonia užsiimam prieš biudžeto svarstymą. Mano kolega V. Žiemelis sako A. Sysui, kodėl nesukūrei kodekso? Aš apsiimu sukurti per metus. Tai balsuokite visi, kitais metais aš padarysiu naują kodeksą. Ačiū. Būtinai balsuokite, sukursime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, atsižvelkime į tuos gražius pasiūlymus ir įsipareigojimus ir balsuokime. Prašau pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos te­ritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1490? Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba su­silaiko.

Šio įstatymo priėmimas

 

Užsiregistravo 76, balsavo 76 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu posėdžio pertrauką iki 12 val. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, keičiu šiek tiek sprendimą. Yra pasiūlymas iki 12 val. 10 min.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, pertraukėlė baigėsi, tęsiame mūsų rytinį plenarinį posėdį.

 

12.14 val.

Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1185(2)ES, Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas Nr. XIP-1186(2)ES, Ban­kų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1187(2), Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1188(2), Centrinės kre­dito unijos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1189(2), Finansų įstaigų įstatymo 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1190(2)ES, Kredito unijų įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1191(2), Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1192(2), Lietuvos banko įstatymo 8, 11, 43, 44, 45, 46, 461, 47 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 42 strai­psnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1193(2), Mokesčių administravimo įstatymo 2, 55, 63, 64, 83, 102 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1194(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo pro­jektas Nr. XIP-1195(2)ES, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įsta­tymo projektas Nr. XIP-1196(2), Užsienio va­liutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 strai­psnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1197(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1198(2)ES (svarstymas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra 1-6a – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas su daug lydinčiųjų įstatymų projektų. Prašyčiau pranešėjo K. Glavecko pristatyti vienu sykiu visą bloką projektų.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas su gana daug lydinčiųjų įstatymų yra reikšmingas mums tuo, kad jis perkelia bendros europinės mokėjimų erdvės principus į Lietuvą. Kitaip tariant, jis išplečia mokėjimų atsiskaitymo galimybes ne tik iš kredito įstaigų, bet ir visas kitas, kurios yra šalia kredito įstaigų. Kitaip tariant, atsiskaitymai ir mokėjimai tampa paprastesni. Konkurencija vyks ne tik tarp finansinių įstaigų, bankų, bet ir kitų, kurios galės priimti atsiskaitymus. Tai sumažins, mes tikimės, kad taip bus, Europos Sąjungos sumažins apmokėjimo kaštus, mokesčius ir kitus dalykus. Kitaip tariant, Europos Sąjungos direktyvos, dvi, kurios yra perkeliamos šiuo įstatymu, bus reikalingos ir naudingos mokesčių mokėtojui, taip pat mokesčiams administruoti, taip pat tiems terminams, kurie yra nustatyti mūsų dabartiniuose įstatymuose ir kurie koreguojami jų trumpinimo ir mažinimo linkme. Tokia yra Mokėjimų įstatymo esmė, jo pagrindinis principas yra dviejų pagrindinių direktyvų perkėlimas į bendrą Europos mokėjimų erdvę, kurioje mes esame. Dabartiniu metu mūsų įstatymų kai kurių straipsnių turinys ar vidinio ryšio logika prieštaravo ar buvo kitokie. Todėl siūlau pagrindiniam įstatymui, kitam einančiam Mokėjimo įstaigų įstatymui ir visiems kitiems įstatymų projektams pritarti.

Dar noriu pasakyti apie išvadas, kurios buvo gautos iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Ten pastabų nėra, todėl visais juridinės technikos požiūriais šis įstatymas ir visas paketas lydinčiųjų įstatymų atitinka visus reikalavimus, kurie yra keliami įstatymams, kurie yra teikiami, svarstomi ir priimami mūsų Lietuvos Respublikos Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui K. Gla­veckui.

Gerbiamieji kolegos, dabar papildomų komitetų atstovai. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę L. Graužinienę.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Audito ko­mitetas taip pat labai atidžiai išnagrinėjo tiek pagrindinį įstatymą, tiek visus lydinčiuosius įsta­tymus, susitiko ne tik su Finansų ministerija, su­sitiko ir su Lietuvos banko atstovais, kuriems įvedama nauja priežiūros funkcija. Norime pasakyti, kad manome, kaip ir Biudžeto komiteto pirmininkas, kad tai yra tikrai geras įstatymas. Taip jau esame sutarę su banko atstovais, jeigu gyvenime pradėjus taikyti pasirodys kokie nors nesklandumai, iš karto bus informuotas Seimas ir skubos tvarka bus pataisyta. Sunku prognozuoti, kaip viskas veiks ir kokių gyvenime gali atsirasti niuansų, bet tikrai yra geras įstatymas, parengtas labai profesionaliai. Noriu komiteto vardu padėkoti rengėjams, nes labai retai taip gerai parengti įstatymai patenka į mūsų Seimą.

Taigi Audito komitetas, išnagrinėjęs ir pagrindinį įstatymą, ir lydinčiuosius, priėmė sprendimą iš esmės pritarti Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir visiems lydintiesiems ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas. Kaip ir buvo minėta, tos pastabos buvo techninio pobūdžio. Bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju L. Graužinienei.

Vienam iš įstatymų projektų išvadą turi pateikti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Atstovo ne­matau, todėl paskaitysiu pranešimą: „Dėl Lietuvos Respublikos vartotojų apsaugos įstatymo 1 strai­psnio ir priedo papildymo įstatymo projekto. Komiteto išvada – pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Teisės departamento pastabą. Bendru sutarimu.“

Taigi visos išvados pateiktos.

Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu užsirašiusius diskutuoti. Pirmasis – A. Rimas. Nėra. Ar K. Glaveckas? Ne, atsisako kalbėti, nes išdėstė pa­teikdamas projektą.

Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, kadangi nėra prieštaravimų, bendru sutarimu pritarti pagrindiniam ir jį lydintiesiems įstatymų projektams? Dėkoju už supratimą. Pritarta. Yra siūloma ypatinga skuba šiam įstatymo projektui ir jį lydintiesiems. Ar galime dėl to sutarti? Nėra prieštaraujančių, dėkoju.

 

12.20 val.

Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1185(2)ES (priėmimas)

 

Dabar pradedame priėmimą. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio ar yra pastabų? (Balsai salėje) Galime pritarti. Dėkoju. 2 straipsnį su­daro daugelis straipsnių, 56… (Balsai salėje) Ar galėtume pritarti, jeigu nėra pasiūlymų, pastabų, o jų lyg ir nėra, visiems į 2 straipsnį įeinantiems įstatymo postraipsniams, straipsniams, kurie integruoti? Galime? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta.

Taigi dabar dėl viso įstatymo projekto. Ar yra norinčių pasisakyti dėl motyvų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už konstruktyvų darbą. Tai galbūt galėtume iš karto pereiti prie balsavimo? Registruojamės ir balsuojame. Kas už Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo projektą? Balsuojate už, prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, kadangi užsiregistravo tik 59 Seimo nariai, balsavimą dėl įstatymo priėmimo atidedame vėlesniam laikui.

Kitas darbotvarkės klausimas. 1-7 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1518. Pranešėja… Atsiprašau, paskubėjau. Pernelyg paskubėjau.

 

12.21 val.

Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas Nr. XIP-1186(2)ES (priėmimas)

 

Deja, bet kitas įstatymo projektas iš to paties bloko. 1-6b – Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas Nr. XIP-1186(2)ES. Pranešėjas – A. Bu­t­ke­vičius, Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Ar yra?

Kadangi nėra pasiūlymų, einam pastraipsniui. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra pasiūlymų, ar galėtume pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Visiems 36 straipsniams galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume?.. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, kad po svarstymo visiems pritarta, tačiau turim už kiekvieną įstatymo projektą balsuoti. Kadangi, ko gero, salėje dar nėra 71 Seimo nario, tai atidėsim balsavimą vėlesniam laikui.

 

12.23 val.

Bankų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1187(2) (priėmimas)

 

1-6c klausimas – Bankų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1187(2). Čia yra du straipsniai. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 1 ir 2 straipsniams? (Balsai salėje) Dėkoju. Dėl viso įstatymo… Galbūt pabandytume registruotis. Gal tikrai, pabandome registruotis ir balsuoti, kas už šį įstatymo projektą.

Deja, trūksta dviejų Seimo narių, kad ga­­lėtume balsuoti. Tuo tarpu… (Balsai salėje) Atė­jo, taip.

 

12.24 val.

Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas Nr. XIP-1186(2)ES (priėmimo tęsinys)

 

Gerbiamieji kolegos, galbūt pabandome dar kartą perbalsuoti dėl Mokėjimo įstaigų įstatymo projekto. Registruojamės ir balsuojam. Kas pritaria šiam įstatymo projektui? Priėmimas.

Šio įstatymo priėmimas

 

Užsiregistravo 71 Seimo narys: už balsavo 70, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas yra priimtas.

12.25 val.

Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1185(2)ES (priėmimo tę­sinys)

 

Gerbiamieji kolegos, siūlau grįžti prie 1-6a klausimo – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įsta­tymo projekto Nr. XIP-1185(2)ES. Mums trūko užsiregistravusių, todėl lieka tik perbalsuoti. Balsuojam. Kas pritaria Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 73 Seimo nariai: už balsavo 73, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas yra priimtas.

 

12.26 val.

Bankų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1187(2) (priėmimo tęsinys)

 

Bankų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1187(2). Darbotvarkės 1-6c klausimas. Kadangi liko tik balsavimas, tai registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria šiam įstatymo projektui?

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymo projektas yra priimtas.

 

12.27 val.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1188(2) (priėmimas)

 

1-6d klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1188(2). Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra iš vieno straipsnio. Taigi iš karto stebiu, ar yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Nėra. Ar galėtume balsuoti iš karto? Dėkoju. Balsuojam. Kas pritaria Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymui?

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektas priimtas.

12.29 val.

Centrinės kredito unijos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1189(2) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-6e klausimas – Centrinės kredito unijos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1189(2). Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių. Ar galime pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Pritarta. 2 straipsniui? Taip pat pritarta. Dėl viso įstatymo projekto kalbėtojų nėra. Balsuojam. Kas pritaria Centrinės kredito unijos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Priėmimo stadija.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektas priimtas.

 

12.30 val.

Finansų įstaigų įstatymo 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1190(2)ES (priėmimas)

 

1-6f – Finansų įstaigų įstatymo 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas. Įstatymo projektas iš 4 straipsnių. Ar galime pritarti pirmajam? Dėkoju. 2 straipsniui, pritarta. 3 straipsniui, pritarta. 4 straipsniui, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto?.. Balsuojame, kas pritaria Finansų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektui.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektas priimtas

 

12.31 val.

Kredito unijų įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1191(2) (priėmimas)

 

Kredito unijų įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Projektas iš dviejų straipsnių. 1 straipsniui prieštaravimų nėra. Pri­imta. 2 straipsnis. Galime priimti? Taip. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių nėra. Balsuojame, kas pritaria Kredito unijų įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Priėmimo stadija.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavimo 84 Seimo nariai. Už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektas priimtas.

12.32 val.

Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1192(2) (priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-6h klausimas – Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Įstatymo projektas susideda iš 2 straipsnių. Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti? Dėkoju. 2 straipsnis. Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto?.. Balsuojame. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo. Kas už, prieš arba susilaiko.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo: už – 79, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektas priimtas.

 

12.33 val.

Lietuvos banko įstatymo 8, 11, 43, 44, 45, 46, 461, 47 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1193(2) (priėmimas)

 

1-6i – Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Ar galime pritarti 1 straipsniui? 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 strai­psnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 strai­psnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. Ir paskutinis 10 straipsnis. Taip pat priimtas. Dėl viso įstatymo projekto kalbėtojų nėra. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto priėmimo.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Už – 83, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

 

12.35 val.

Mokesčių administravimo įstatymo 2, 55, 63, 64, 83, 102 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1194(2) (priėmimas)

Mokesčių administravimo įstatymo 2, 55, 63, 64, 83, 102 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Galime pritarti? Dėkoju. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Taip pat. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. Ir 6 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto kalbėtojų nėra. Balsuojame dėl Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo priėmimo.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo: už – 82, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektas priimtas.

 

12.36 val.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1195(2)ES (priėmimas)

 

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 straipsnių pakeitimo ir prie­do papildymo įstatymas. Įstatymas iš 3 straipsnių. 1 straipsniui galime pritarti? Dėkoju. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame, kas už šio įstatymo priėmimą

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 91 Seimo narys. Už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektas priimtas.

 

12.37 val.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1196(2) (priėmimas)

 

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straip­snio pakeitimo įstatymas. Įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Balsuojame, kolegos, dėl šio įsta­tymo projekto priėmimo.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Už įstatymo projektą – 89, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektas priimtas.

 

12.38 val.

Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1197(2) (priėmimas)

 

Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Ar galime balsuoti iš karto? Dėkoju. Balsuojame, kas pritaria šiam įstatymo… kas už šio įstatymo priėmimą.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

 

12.40 val.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1198(2)ES (priėmimas)

 

Paskutinysis šio įstatymų bloko įstatymo projektas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1198(2). Įstatymo projektas iš dviejų strai­psnių. 1 straipsnis. Galime pritarti? Dėkoju. 2 straipsnis taip pat priimtas. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl šio įstatymo projekto priėmimo.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, galime kartu pasidžiaugti, kad taip greitai pavyko įveikti nemažai įstatymų projektų.

 

12.41 val.

Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1518 (pateikimas)

 

Dabar darbotvarkės klausimas 1-7 – Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1518. Pranešėja – finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

I. ŠIMONYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybė teikia Seimui svarstyti naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. pagrindiniai motyvai, dėl kurių yra teikiamas šis projektas, yra tai, kad šiuo metu galiojantis Biudžetinių įstaigų įstatymas buvo priimtas dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 metų, ir kai kurios to įstatymo nuostatos, taip pat to įstatymo pagrindu priimtų Vyriausybės nutarimų nuostatos galioja tik tiek, kiek neprieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui. Kadangi šiais metais pagal Saulėlydžio programą buvo pradėti daugelio biudžetinių įstaigų restruktūrizavimo, reorganizavimo ir likvidavimo procesai, išryškėja labai aiški būtinybė kuo greičiau patikslinti patį Biudžetinių įstaigų įstatymą ir reglamentuoti reorganizavimo procedūras. Pagal Civilinį kodeksą juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali numatyti tik įstatymo galią turintys teisės aktai.

Taigi įstatymo projekto tikslas yra suderinti Biudžetinių įstaigų įstatymą su Civiliniu kodeksu ir sukonkretinti iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir piniginių fondų išlaikomų įstaigų steigimą, pertvarkymą, biudžetinių įstaigų filialų steigimo ir veiklos nutraukimo procedūras, pabaigos, t. y. likvidavimo ir reorganizavimo, ypatumus. Įstatymas taip pat reglamentuotų biudžetinių įstaigų valdymą ir veiklą, tačiau kai kurie įstatymai dėl savo specifikos tų įstaigų valdymą ir vei­klą gali reglamentuoti papildomai ar daugiau, ar detaliau.

Pagrindinės įstatymo nuostatos būtų tokios. Pirmiausia biudžetinė įstaiga apibūdinama ne per finansavimo šaltinius, kaip yra šiuo metu, kai yra nustatyta, kad biudžetinė įstaiga yra tokia įstaiga, kuri yra išlaikoma iš biudžeto, o per vykdomą veiklą. Yra nurodyta, kad tai yra viešasis juridinis asmuo, kuris įgyvendina valstybės ar savivaldybės funkcijas. Įstatymo projekte taip pat nurodyta, kad tai yra civilinės atsakomybės juridinis asmuo, taip pat, kad biudžetinė įstaiga pagal savo prievoles atsako tik turimomis lėšomis.

Įstatyme taip pat nurodoma, kad biudžetinė įstaiga gali turėti jos veiklos tikslams neprieš­ta­raujančias ir nuostatus atitinkančias teises ir pareigas. Atitinkamai įstatyme numatyti draudimai biudžetinėms įstaigoms. Kadangi biudžetinės įstai­gos negali turėti turto nuosavybės teise, įstatymo projektu siūloma drausti jai būti kitų juridinių asmenų dalyve, steigti atstovybes ar užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą. Kadangi biudžetinė įstaiga neturi savo turto, tai ji pati negali būti kito juridinio asmens dalyvė, tačiau ji gali įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas, kai valstybė ar savivaldybė yra atitinkamo kito juridinio asmens dalyvis, ir toks yra Vyriausybės arba savivaldybės tarybos pavedimas.

Įstatymo projektu taip pat vienareikšmiškai nustatoma, kad biudžetinės įstaigos dalyvis ir savininkas… atitinkamai valstybė arba savivaldybė, nes negali būti daugiau dalyvių, tik vienas. Taip pat, kadangi nei valstybė, nei savivaldybė pati tie­siogiai neturi civilinių santykių, nustatoma, kad yra institucija, kuri įgyvendina savininko teises ir pareigas. Jeigu tai yra valstybės institucija, tai Vy­riausybė ar jos įgaliota valstybės valdymo institucija arba atitinkamai savivaldybės taryba.

Taip pat yra nustatoma tos institucijos, kuri įgyvendins savininko teises ir pareigas, kompetencija. Yra reglamentuojamos procedūros, kaip biudžetinės įstaigos savininkas gali būti pakeistas perduodant įstaigą iš valstybės į savivaldybės nuo­savybę arba atvirkščiai. Įstatymo projekte numa­tyta, kad toks perdavimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra priimtas atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas ir Vyriausybės nutarimas dėl biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, taip pat turto perėmimo ir perdavimo.

Įstatyme taip pat reglamentuojamos biudžetinės įstaigos vadovo, kaip valdymo organo, teisės ir pareigos, projekte taip pat reglamentuojami stei­gimo, nuostatų rengimo, tvirtinimo ir įregistravi­mo juridinių asmenų registre klausimai.

Siekiant apsaugoti valstybės turtą ir įvertinant biudžetinių įstaigų veiklos specifiką, yra nurodyta, kad biudžetinė įstaiga negali būti pertvarkoma į kitos teisinės formos juridinį asmenį, tačiau kai kurie įstatymai gali numatyti išimčių. Tokias išimtis numato, tarkime, Mokslo ir studijų įstatymas, pagal kurio nuostatas biudžetinės įstaigos pertvarkomos į viešąsias įstaigas iki 2011 metų pabaigos. Todėl Biudžetinių įstaigų įstatyme yra nuoroda, kuri sako, kad kiti įstatymai tuos da­lykus gali reglamentuoti ir kitaip, tačiau tai turi būti reglamentuota atitinkamame įstatyme.

Įstatymo projekto atskirame skyriuje išsamiai reglamentuojamas reorganizavimas, nustatyta visa procedūrų seka, kaip inicijuojama, kaip paskelbiama, kaip parengiamos sąlygos ir kaip priimamas sprendimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą, taip pat reglamentuojamos likvidavimo procedūros, nustatoma, kas priima sprendimą, kas skiria likvidatorių, kokios procedūros turi būti atliktos, kada įstaiga yra likviduojama, kaip pasielgiama biudžetinėje įstaigoje po atsiskaitymų su kreditoriais su likusiu turtu. Biudžetinei įstaigai skirti, bet nepanaudoti asignavimai yra grąžinami į atitinkamą biudžetą, o kitą turtą, kuris lieka po įstaigos likvidavimo, į savo balansą perima ta institucija, kuri įgyvendino savininko teises ir pareigas, arba jeigu Vyriausybė ar savivaldybės taryba nusprendžia kitaip, tuomet perduodama kitai biudžetinei įstaigai.

Įstatymo projektas buvo įvertintas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Yra pateiktos vertingos pastabos dėl įstatymo projekto, pagal kurias projektą būtų galima patobulinti jį svarstant komitetuose. Prašyčiau Sei­mo pritarti ir pradėti svarstymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų nori paklausti gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš noriu patikslinti dėl apskričių naikinimo. Jeigu Vyriausybė norės perduoti įstaigą, o savivaldybės taryba nesutiks, tai, kiek suprantu, nebus galima priversti? Taip pat klausimas būtų, ar šiame įstatyme bus reglamentuojamos biudžetinių įstaigų galimybės, kad negalėtų sudarinėti tokių sutarčių, kur dabar ir žiniasklaidoje skambėjo, apie nuomas, kur paskui niekas neturi teisės žinoti nei už kokias kainas ir t. t.? Ar čia nesusiję dalykai? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Atsakydama į jūsų pirmąjį klausimą turiu pasakyti, kad yra būtinos abi są­ly­gos, t. y. tiek Vyriausybės sprendimas, tiek ir savivaldybės tarybos nutarimas. Dėl tos priežasties, tarkime, 2010 m. biudžeto projekte asignavimai tokioms perduodamoms įstaigoms, kol nėra priimti savivaldybių sprendimai, ten, kur jie nėra priimti, yra numatyti atitinkamoms valstybės institu­cijoms, ir tikimės, kad per 2010 m. mums pavyks susitarti su savivaldybių tarybomis ir įvykdyti visas perdavimo procedūras, kad būtų ir Vyriau­sybės sprendimas, ir savivaldybių pritarimas, ir 2011 m. suplanuoti asignavimus atitinkamoms sa­vivaldybėms. O dėl sutarčių, tuos dalykus detaliau reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šiame įstatyme papildomo reglamentavimo tuo klausimu nėra.

PIRMININKAS. Klausia A. Rimas.

A. RIMAS (LSDPF). Gerbiamoji ministre, šis įstatymo projektas yra aktualus. Siūloma naujai reglamentuoti valstybės ir savivaldybių biudžetą ir išlaikomų iš to biudžeto įstaigų steigimą, pertvarkymą ir panašiai. Mano klausimas būtų toks. Kodėl tokias svarbias nuostatas bandoma svarstyti skubos tvarka ir priiminėti šį įstatymą? Kas sutrukdė Vyriausybei pateikti anksčiau šį įstatymo projektą? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šis įstatymo projektas buvo pradėtas rengti gerokai anksčiau, tačiau kaip visą laiką, kai nėra išorinio spaudimo, turbūt labai ilgai užtrunka įvairūs derinimo procesai ir nuomonių gludinimas. Kadangi dėl Saulėlydžio sprendimų reorganizavimo ir likvidavimo klausimai tikrai tapo labai aktualūs, todėl Vyriausybė apsvarstė, susitarė Vyriausybės nariai dėl šio įstatymo nuostatų ir siūlo Seimui pritarti, nes tai dabar labai aktualus įstatymas.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, esu kiek anksčiau pateikęs Biudžeto sandaros įstatymo pataisą, numatančią, kad visos biudžetinės įstaigos privalo mėnesio, o alternatyvus variantas – ketvirčio pabaigoje skelbti padarytas išlaidas pagal patvirtintą biudžetą ir programinę struktūrą. Išlaidos. Visos apmokėtos sąmatos. Sakykite, ar panaši nuostata neturėtų ir negalėtų būti perkelta į jūsų pristatomą įstatymą, o jeigu ne, tai gal reikėtų sutapatinti šių abiejų, jūsų pateikto įstatymo ir mano pateiktos pataisos Biudžeto sandaros įstatymui, priėmimą, tuo padarant daugiau tvarkos ir aiškumo?

I. ŠIMONYTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Tikrai manau, kad jūs labai teisingai įregistravote savo pasiūlymą, nes vienas iš dabartinio Biudžetinių įstaigų įstatymo trūkumų yra tas, kad įstatyme reglamentuojamos įstaigų teisės ir pareigos labiausiai kaip asignavimų valdytojų teisės ir pa­reigos. Tačiau tai yra Biudžeto sandaros įstatymo re­glamentavimo sritis, ir tas įstatymas turėtų reg­la­mentuoti įstaigos, kaip asignavimų valdytojos, teises ir pareigas. Todėl manau, kad mes neprieštarautume, kad tie įstatymai būtų svarstomi ir galbūt priimami kartu, tačiau į šį įstatymą tikrai tų nuostatų perkelti nereikėtų, nes biudžetiniai dalykai turėtų būti Biudžeto sandaros įstatyme.

PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, tikrai labai aktualus ir skubus įstatymas įvairiais aspektais: ir dėl standartų įsigaliojimo, ir dėl fondų apskaitos aiškumo. Čia ganėtinai aiškiai sudėlioti visi taškai. Aš tik noriu pasitikslinti. Yra atvejų, kada ministerija yra steigėjas uždarosios akcinės bendrovės. Kaip tokiu atveju, įsigaliojus įstatymui, ar atsiranda prievolė Vyriausybei tapti steigėja? Kaip tie dalykai bus sutvarkomi?

I. ŠIMONYTĖ. Nė viena ministerija negali būti uždarosios akcinės bendrovės dalyvė, jai tiesiog pavesta įgyvendinti valstybės, kaip dalininko, kaip akcininko, teises ir pareigas. Todėl iš tikrųjų šitas įstatymas to nedraudžia ir būtent tai ir pabrėžia, kad pati įstaiga negali būti kitų institucijų dalyvė. Tačiau, žinoma, įstaiga gali būti Vyriausybės įgaliota atstovauti savininko arba akcininko teisėms ir pareigoms viešosiose įstaigose, akcinėse bendrovėse ar valstybės įmonėse, kai nuosavybė šių juridinių asmenų priklauso valstybei arba savivaldybei.

PIRMININKAS. Klausia V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, aš kiek nagrinėjau šio įstatymo projektą, arba šią naują redakciją, nemačiau galimybės įkurti biudžetinę įstaigą ne vieno, o kelių savininkų, tarkime, kad tai būtų Vyriausybė ir savivaldybės taryba. Ar to neleidžia Civilinis kodeksas, ar tiesiog nėra tokio poreikio, ar aš tiesiog nepastebėjau?

I. ŠIMONYTĖ. Iš tikrųjų mes laikytumės nuostatos, kad savininkas biudžetinės įstaigos turėtų būti vienas, nes tai yra institucija, kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės atitinkamas funkcijas, todėl savininkas turėtų būti vienas pagal principą: tai, kas nėra tiesiogiai leista viešosios teisės, tai yra uždrausta. Manau, kad tų kelių savininkų neturėtų būti, ir įstatymas to nenumato.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, čia buvo klausimas dėl apskričių likvidavimo. Ten, be abejo, biudžetinės įstaigos yra. Kaip jūs įstatyme teikiate, reorganizuojant ir likviduojant biudžetinę įstaigą, reikalingi tam tikri laiko tarpai, realiai turbūt išeina apie 90 d. likvidavimas, sudėjus visus tuos. Kaip tokiu atveju, ar galima pripažinti šį procesą kaip perdavimą, tarkime, iš apskričių savivaldybėms ar ministerijoms kaip reorganizavimą ar likvidavimą biudžetinių įstaigų? Konkretus atvejis. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Dažniausiai tai bus tiesiog savininko teises ir pareigas įgyvendinančio asmens pasikeitimas. Tarkime, gali būti nuosavybės pasikeitimas iš valstybės į savivaldybės, arba gali būti tiesiog Vyriausybės įgalioto valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančio asmens perdavimas. Dabar tas teises įgyvendina apskritis, o po apskričių viršininkų administracijų panaikinimo įgyvendintų ministerija, bet tai lygiai ta pati valstybės nuosavybė ir čia nėra jokių nuosavybės pasikeitimų.

Tam tikros procedūros bus taikomos, tačiau šitas įstatymas tiesiogiai tikrai tiems procesams nekliudys ir nėra labai būtinas. Tačiau jis yra reikalingas atsižvelgiant į tai, kad ateityje reorganizavimų bus turbūt ir daugiau, bus institucijų jungimo, todėl tas įstatymas tikrai yra labai aktualus.

PIRMININKAS. Klausia Č. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, jūs minėjote, kad šitas įstatymas tiesiogiai susijęs su Biudžeto sandaros įstatymu, tačiau įstaigos, kurios minimos Konstitucijos 94 straipsnyje kaip Vyriausybės įstaigos ir kurios dabar yra reformuojamos, jos taip pat turi biudžetinės įstaigos statusą. Tai aš matau, kad dabar, priimant įstatymus, kai kurie punktai šito projekto gali skirtis dėl savininko teisių perleidimo. Pavyzdžiui, ten aki­vaizdžiai bus nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina įstatus, o savininko teisės galės būti priskirtos kurio nors ministro reguliavimo sferai. Ir čia yra galimi nesutapimai tarp kelių įstatymų. Jeigu šitas bus priimtas skubiai, galime nespėti suderinti su kitais įstatymais.

I. ŠIMONYTĖ. Iš tikrųjų mes tokios didelės problemos dėl to nematytume, šitas įstatymas numato bendrą normą, kad jeigu kiti įstatymai re­guliuoja kitaip, tai tuomet galiotų tiek, kiek tie įstatymai reguliuoja kitaip, kitų įstatymų reikalavimai. Ir taip gali atsitikti dėl įstaigų vadovų kompetencijos, dėl skyrimo, dėl kitų procedūrų. Tai tikrai bėdos nebūtų, svarbu, kad tai būtų įstatyminio lygio teisės aktas, kuris galėtų tą reglamentuoti kitaip. To nebūtų galima reglamentuoti tiktai Vy­riausybės nutarimais ar ministrų sprendimais.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia R. Sin­ke­vičius.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, mano klausimas labai praktinis.

PIRMININKAS. Kalbėkite į mikrofoną.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Rajonuose yra gana gausu viešųjų įstaigų, kurių steigėjai yra savivaldybės, profsąjungos, verslo partneriai, o finansavimas vien biudžetinis. Priėmus tą įstatymą, kurį jūs siūlote, ar keisis tokių įstaigų teisinis statusas ir kaip?

I. ŠIMONYTĖ. Tikrai ne. Tuos dalykus re­g­lamentuoja Biudžeto sandaros įstatymas. Aš no­rėčiau priminti, kad yra priimti keli sprendimai, Viešojo administravimo įstatymo ir taip pat Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, kurie reglamentuoja viešųjų įstaigų santykį su biudžetinėmis lėšomis, kad dažniausiai vis dėlto viešosios įstaigos į biudžetinį finansavimą turėtų pretenduoti kon­kurso pagrindais, t. y. tokiais pagrindais, kaip ir visi kiti rinkos žaidėjai, bet tikrai negaudamos tiesioginio išlaikymo, kaip priklauso biudžetinėms įstaigoms, nes jos vykdo valstybės ar savivaldybių funkcijas. Bet su šituo įstatymu tiesiogiai tai niekaip nesusiję.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai ministrei už pristatymą ir atsakymus į klausimus.

Dabar kalbos dėl motyvų po pateikimo. R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Siūlau balsuoti už, nes, atrodo, bendras sutarimas yra.

PIRMININKAS. A. Šedžius – prieš.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Atsisakau kalbėti prieš.

PIRMININKAS. Atsisako žodžio.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo. Kas pritaria šiam projektui?

Už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėsime pritarti? Dėkoju. Skubai pritarta.

Dabar dėl komitetų. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Ar galime pritarti?

Prašau, per šoninį mikrofoną Seimo narys V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Dėl papildomų komitetų, kuriuos siūlote jūs, galima būtų pritarti, bet prašyčiau, kad Ekonomikos komitetą taip pat paskirtumėte papildomu komitetu dėl šio projekto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas papildomu komitetu skirti ir Ekonomikos komitetą. Ar neprieštaraujate? Bendru suta­rimu pritarta. Svarstymo data, siūloma svarstyti gruo­džio 22 d. Galime sutarti? Dėkoju. Šio įstatymo projekto pateikimo procedūra baigta.

 

13.00 val.

Valstybės tarnybos įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1483 (pateikimas)

Dabar belieka svarstyti paskutinį rytinės darbotvarkės klausimą. Rezervinis 1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Pateikimas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jau yra svarstomas Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo numatoma atidėti teismo kanclerio pareigybės įve­dimą teismuose. Tačiau tuo pačiu metu buvo primirštas Teisingumo ministerijos, komiteto iniciatyva parengtas ir susijęs įstatymo projektas, tai yra Valstybės tarnybos tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurį aš jums šian­dien ir pateikiu. Šiaip jau pagal koncepciją, kuri buvo įtvirtinta mano minėtuose teisės aktuose, įstatymuose, nuo tuoj prasidėsiančių metų sausio 1 d. teismuose turėjo atsirasti teismo kanclerio pareigybė. Visuose teismuose. Dabar yra tik pačiuose aukščiausiuose teismuose. Tačiau teismo kanclerio pareigybės įsteigimas papildomai pareikalautų 5,3 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, kas šiuo metu iš tiesų neįmanoma. Galų gale iki galo nėra išspręsta teismų tam tikra prasme konsolidacijos problema. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono ir t. t., nors tokie žingsniai jau yra daromi. Taigi mes ir Teismų įstatymo kai kurių straipsnių, ir Valstybės tarnybos, kurį teikiu, kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektus siūlome, kad šita visa sistema, kanclerio sistema, ir nauja teismo struktūra būtų įdiegiama, įsigaliotų ne nuo kitų metų sausio 1 d., o nuo 2012 m. sausio 1 d. Tai leis sutaupyti valstybės biudžetą, kuriame tokių lėšų ir nėra numatyta. Taigi manau, kad mes turėtume pritarti šiam įstatymo projektui ir atidėti šitos pareigybės steigimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūsų nori paklausti V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, kadangi įstatyme nenurodyta apie pareigas ir teises Seimo kanclerio pareigybės, kai ji bus įvesta, kokios bus tos pareigos ir teisės? Ar būtina ją įvesti, paaiškinkite.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teismo kanclerio pareigybė buvo numatyta 2008 m. Teismų įstatymo pataisose, tai būtų kaip teismo aparato vadovas. Teismo pirmininkas būtų atsietas nuo organizacinių, techninių, finansinių klausimų sprendimo, o tuos dalykus darytų kancleris. Mano asmenine nuomone, ypač labai mažuose teismuose sunkiai įsivaizduoju, kad šalia pirmininko, kur yra 2–3 teisėjai ir kelios sekretorės, būtų reikalingas dar vienas biurokratas, kuris spręstų tuos klausimus, dabar sėkmingai sprendžiamus teismo pirmininko. Tačiau dalykas yra tas, kad dabar galiojantis įstatymas tai numato. Aš neseniai kalbėjau su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, turbūt pavasario sesijoje dar vieną paketą Teismų įstatymo pataisų teiksime ir prie to klausimo grįšime.

PIRMININKAS. Klausia V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs šiuo teikiamu įstatymo projektu siūlote nukelti nuostatų įsigaliojimą net 2 metams. Ar nebūtų tikslinga nukelti 1 metams, juk didesniuose teismuose, įvedus tą kanclerio pareigybę, tikrai teismo pirmininkams sumažėtų administracinio darbo krūvis, susijęs su teismo kan­celiarija arba aparatu, jie galėtų daugiau atlikti tikrąsias pagrindines savo funkcijas, kaip teismo pirmininkai? Dėl 7 metų gal?..

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Manyčiau, kad su šia lėšų suma, kuri reikalinga, kaip aš minėjau, 3,5 mln., vargu ar po metų būtų galima įdiegti. Todėl, kaip ir minėjau, manyčiau, reikia grįžti prie tų nuostatų, galbūt diferencijuoti, kokiuose teismuose reikalinga, kaip jūs paminėjote, gal didesniuose, gal apygardos lygmeniu pradedant, bet tikrai ne kiekviename apylinkės teisme. Jeigu visi Vilniaus teismai bus sujungti į vieną teismą, tai galbūt bus teismas, kuriame dirbs daugiau kaip 100 teisėjų, nekalbant apie tarnautojus, šiuo atveju, aš manau, ir apylinkės teisme gali reikėti kanclerio, o gal net jo pavaduotojo pareigybės. Bet čia, matyt, reikėtų pagalvoti, ar Lazdijuose, Šilalėje tikrai reikalingas kancleris ir toks valstybės lėšų švaistymas. Ta data yra parinkta kartu, sistemiškai su Teismų įstatymo įsigaliojimo atidėjimu, o jeigu pa­rengtume naują kanclerio sąvokos ir sistemos koncepciją, žinoma, tada priimdami naujas įstatymo pataisas atitinkamai koreguotume ir datas.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia jau turbūt ne vieną kartą ir šiame Seime nuskambėjo pritarimas dėl visuomenės atstovų instituto teismuose, tai yra tarėjų, įvedimo, nes vis tiek kancleris organizuoja teismo darbą. Jūs dar minėjote apie būsimą Teismų įstatymų išsamesnį pakeitimą. Norėčiau jūsų nuo­monės, jeigu būtų įvestas tarėjų institutas, ar jų darbo organizavimas irgi būtų kanclerio pareigybė? Ačiū.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Negaliu į tai atakyti, nes kokia nors koncepcija, kuri reglamentuotų tarėjų, teismo tarėjų ar kito pavadinimo visuomenės atstovų sistemą, atranką, finansavimą, nėra parengta. Todėl sunku pasakyti, kaip tie tarėjai būtų atrenkami, kokioms byloms, ar tai būtų bylos, kurios yra apylinkių teismų kompetencija, ar būtų aukštesnių teismų kompetencija. Tai vėlgi, kaip minėjau, susiję su kompetencija, su teismų dydžiu, su nagrinėjamom bylom, kuriose būtų nu­matyti atstovai, ir tada su būtinybe turėti ar neturėti pareigūną, kuris rūpintųsi teismo tarėjais.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji ko­legos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Dėkoju už su­pratimą. Pritarta bendru sutarimu.

Pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra pasiūlyta. Siūloma svar­styti gruodžio 17 dieną. Ar galime sutarti dėl šitų pasiūlymų? Dėkoju. Klausimą baigiame.

 

13.08 val.

Savaitės (nuo 2009-12-14) – 2009 m. gruodžio 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių pateikimas ir tvirtinimas

 

Tai nebūtų paskutinis rytinio posėdžio klausimas, nes kviečiu Seimo Pirmininkę pristatyti savaitės, prasidedančios gruodžio 14 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę patvirtinti. Darbotvarkė jums išdalinta.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, darbo­tvarkė jums išdalinta. Gruodžio 15 d. yra daug svarstymų, kurie šiek tiek gal užtrukę, buvo apsvarstyti komitetuose, bet per biudžetinius įstatymus nebuvo pateikti plenariniam posėdžiui. Jie teikiami, tai yra Akcinių bendrovių įstatymo paketas, Kooperatinių bendrovių įstatymo paketas. Toliau, 15 d. yra įstatymų projektai, susiję su Paslaugų direktyvos įgyvendinimu, čia mes vėluojame. Dalies jų jau yra svarstymo stadija, o kitų yra tik pateikimas. Tarp teikiamų įstatymų projektų svarstymo ir pateikimo stadijų ilgai lauktas ir P. Gražulio vis minimas Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl Vilniaus miesto sa­vivaldybės ypatingos finansinės padėties susidarymo priežasčių. Toliau, dar vienas Seimo nuta­rimas „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ ir dar pateikimas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo. Tai maždaug tokia yra 15 d. darbotvarkė. Šiandien Seniūnų sueigoje dar buvo paprašyta Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, kad būtų įtraukti į 15 d. darbotvarkę Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai. Tai jie irgi yra numatyti gruodžio 15 d.

Gruodžio 17 d. yra numatyta daugelio įstatymų priėmimai, tai yra ir Kelių transporto kodeksas, ir Alkoholio kontrolės įstatymas, Muitinės įstatymas, Teritorijų planavimo ir Vietos savivaldos įstatymai. Po pietų pranešimas „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir strategijos įgyvendinimo veiksmų planas“ ir jo pasekmė – Seimo nutarimas. Taip pat yra Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektas. Kitas – Geležinkelių transporto sektoriaus ir nemažai kitų įstatymų projektų, kuriuos numatyto svarstyti. Tai yra didelis paketas Teismų įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų, Vals­ty­bės tarnybos, Saugomų gyvūnų ir augalų, Baudžiamojo kodekso ir visi kiti įstatymai. Darbotvarkės tokios lyg ir netrumpos, tačiau daugiausia yra komitetuose apsvarstyti klausimai, kurie, at­­­rodo, nekelia didelių kontroversiškų minčių ir spren­dimų.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, aš ne paklausti, bet paprašyti. Puikiai suprantu, kaip sunku visų norus patenkinti, bet ar nebūtų galima šioje sesijoje Nekilnojamojo turto įstatymo projektą Nr. XIP-687 priimti? Ten nėra jokių ginčų, tik priėmimas likęs. Nepriėmus šiais metais, bus problemų neįgaliųjų asociacijoms. Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Dėkoju. Manau, kad mes… Prašyčiau Sekretoriatą tą fiksuoti, kad galime įtraukti į gruodžio 17 d., ketvirtadienio, darbotvar­kę, nes iš tiesų ir ketvirtadienį yra daugybė priėmimų. Ir šį įstatymą galėtume priimti.

PIRMININKAS. S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, matau, kad į visą kitos savaitės darbotvarkę nėra įtrauktos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl Drąsiaus Kedžio bylos svarstymo. No­rėčiau klausti kodėl, nes visuomenei tai tikrai kelia jau tam tikrą susirūpinimą, kad mes per ilgai vilkiname šitą labai opią problemą.

I. DEGUTIENĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų šis klausimas buvo keliamas ir Seniūnų sueigoje, kodėl nėra įtraukiama į darbotvarkę. Iš esmės aš neturiu ką įtraukti į darbotvarkę, nes, kaip jūs žinote, kai buvo pristatytas tas Seimo nutarimas dėl komisijos išvadų, buvo padaryta pertrauka, prašant apsvarstyti tas išvadas frakcijose, kad frakcijos pateiktų komisijai savo pasiūlymus. Komiteto pirmininko S. Šedbaro teigimu šiandien Seniūnų sueigoje, tikrai frakcijos savo to, kaip sakoma, įsi­pareigojimo nėra padariusios. Dabar duotas terminas frakcijoms iki pirmadienio (paskutinis terminas) pateikti komisijai savo pasiūlymus. Per pir­madienį komisija turi apibendrinti ir antradienį, jeigu tai bus įvykdyta, bus galima įtraukti į darbotvarkę. Kol kas iš tikrųjų čia jau frakcijos yra…

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbia­moji pranešėja, aš dar kartą norėčiau paklausti jūsų. Kadangi čia buvo įvairūs biudžeto svarstymai, įsta­tymų, susijusių su biudžetu, svarstymai ir priėmimai, dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų, susijusių su tarėjų instituto įvedimu, nes buvo surinkti parašai, juo labiau kad ir man pačiam teko rinkti… Kada tai ketinama įtraukti į darbotvarkę? Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Jeigu iš tiesų buvo surinkti parašai, tai turėtume įtraukti į artimiausią posėdį, tačiau dabar ekspromtu atsakyti negaliu, reikia man patikrinti.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia G. Son­gaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, dabar aktualiai svarstomi LRT klausimai – ir finansavimo, ir kiti. Grupė Seimo narių jau senokai yra įregistravusi projektą, naujos redakcijos įstatymo projektą, Nr. XIP-1482. Norėjau paklausti, ar būtų galimybė vis dėlto jau antradienį įtraukti pateikimą?

I. DEGUTIENĖ. Galime įtraukti gruodžio 15 d. į rezervą.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei I. Degutienei.

Dabar, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkei? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta. (Balsai salėje)

Vis dėlto dar yra siūlymas ir registruotis. Ką gi, balsuojam. Kas už, kas pritaria ateinančios savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkei?

Balsavo 54 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 2. Darbotvarkei pritarta.

Dabar belieka paskelbti, kad rytinis plenarinis posėdis baigtas.

 

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.