LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 154

STENOGRAMA

 

2009 m. gruodžio 8 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ

 

 

 

 

10.03 val.

Seniūnų sueigos patikslintos 2009 m. gruodžio 8 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 2009 m. gruodžio 8 d. ple­narinį posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Jokių pasiūlymų nematau. Galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Galime, dė­koju. Darbotvarkė patvirtinta.

 

10.03 val.

Ministro Pirmininko A. Kubiliaus kalba

 

1-2 klausimas – Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus kalba. Kviečiu į tribūną.

A. KUBILIUS (TS-LKDF*). Labą rytą, gerbiamieji kolegos. Kaip jūs matote iš pirmosios skai­drės, mano kalba yra skirta ne tiek šios dienos svarstomiems klausimams ir, be abejo, ne tam, apie ką J. Karosas svajoja, kad kalbėsiu apie savo gimtadienį, aš iš tiesų noriu pakalbėti apie kitą gimtadienį, kuris, jeigu prisimintume tiksliai datas, yra rytoj, bet išvakarėse yra irgi neblogai tarti keletą žodžių. Taigi noriu tarti keletą žodžių apie mūsų Vyriausybės vienerių metų jubiliejų.

Išties praėjo vieneri metai, kai dirba ši mūsų Vyriausybė. Metai unikalūs savo iššūkiais, problemomis, įtampomis ir sprendimais. Tai buvo darbo, o ne populizmo metai.

Padarėme, ką galėjome, bet galbūt ne viską, ką reikėjo. Padarėme ir klaidų, ir, mano įsitikinimu, didžiausia klaida, kad neradome, kaip įtikinti čia, Seime, opoziciją, kad tai, ką darėme ir ką darome, yra būtina padaryti. Būtų buvę lengviau ir Vyriausybei, ir visam Seimui, ir, mano įsitikinimu, visai mūsų visuomenei, jeigu čia, Seime, būtume geriau susikalbėję, jeigu mes, Vyriausybė, būtume išmokę geriau išgirsti tai, kas rūpi Seimui ir ypač Seimo opozicijai, bet kartu ir jeigu Seimo opozicija būtų išmokusi geriau išgirsti tai, kas rūpi Vyriausybei.

Padarėme tai, ką galėjome, ir tai, ką būtinai reikėjo padaryti. Nežinau, ar galėjome padaryti daugiau ir geriau, bet esu nuoširdžiai dėkingas Lie­tuvos žmonėms, Prezidentui Valdui Adamkui ir ypač Prezidentei Daliai Grybauskaitei už tai, kad atlaikėme šiuos metus. Atlaikėme nepaisant to, kad tokios krizės nei pasaulis, nei mes nesame regėję. Nepaisant to, kad vadovėlių, kaip tokį sun­kmetį įveikti, parengta nėra. Nepaisant to, kad tai, kas Vyriausybei atrodo kaip teisinga, nors ir skau­sminga, politika, kitiems atrodo kaip klaidinga ir nesėkminga politika.

Nors neišvengėme klaidų, bet aš santūriai didžiuojuosi tuo, kaip mums visiems kartu su visais Lietuvos piliečiais pavyko šį sunkiausią metą atlaikyti. Nepaisant to, kad buvo ir nevilties, ir pykčio kurstymo, kad buvo nemažai pagiežos ir ciniško melo, – mes visi kartu atlaikėme ir atlaikysime.

Todėl noriu padėkoti ne tik Vyriausybės ben­dražygiams, noriu padėkoti visam Seimui už tai, kad atlaikėme. Ir noriu, būdamas kolega, Seimo nariu, paraginti Seimą, visą Seimą, taip pat ir opoziciją, pakelti galvas ir tyliai patiems sau pasakyti – mes atlaikėme. Ir tuo taip pat tyliai pa­sididžiuoti. Nes Seimas, visų peikiamas ir kritikuojamas, yra mūsų visos valstybės konstitucinio tvirtumo pamatas. Todėl tikrai noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam iš jūsų ir už paramą, ir už kritiką, ir kartu noriu priminti paprastą tiesą: iš vienos pusės, Seimas atspindi visuomenėje vyraujančias vertybes, bet, iš kitos pusės, Seimas kartu ir formuoja vyraujančias visuomenėje nuotaikas ir vertybes. Todėl pa­raginčiau visada šį Seimo moralinės lyderystės vaidmenį laikyti savo svarbiausiu prioritetu ir patiems sau pasakyti, kad mes nekursime visuomenės, kurioje vyrautų savanaudiškumas, cinizmas, melas ar destrukcija.

Šiandien jums išdalinome trumpą mūsų kartu nuveiktų darbų ataskaitą. Ją perskaitę, jūs pamatysite, kad mes per šiuos metus ne tik taupėme ir ne tik biudžetą karpėme. Didžiulės permainos energetikoje ir aukštajame moksle, pradėtos pertvarkos sveikatos apsaugos ir valstybės valdymo srityse, verslo skatinimas, biurokratijos verslui ma­žinimas ir viešųjų pirkimų skaidrinimas – visa tai darėme, darome ir darysime. Ir dar daug naujų darbų darysime, nes galbūt sulauksime to laiko, kai mažiau laiko reikės skirti tam jau šiek tiek pabodusiam išlaidų karpymui.

Be abejo, pagrindinis šių metų darbas buvo ypatingai gilios krizės suvaldymas. Tai reikalavo ypatingų pastangų, ypatingo susitelkimo, ir mes visi kartu didžiausius iššūkius atlaikėme.

Tai nereiškia, jog galėtume teigti, kad visos problemos jau praeityje. Nieko panašaus, kiti metai taip pat bus sudėtingi, tačiau prioritetai skirsis. Šiais metais svarbiausias prioritetas buvo finansų sistemos stabilumas, todėl nuolat girdėjote tik du žodžius: „biudžetas“ ir „deficitas“, „deficitas“ ir „biudžetas“, ir šiek tiek „parama verslui“. Kitais metais pagrindiniai žodžiai bus: „bedarbystė“ ir „naujos darbo vietos“, „bedarbystės mažinimas“ ir „darbo vietų išsaugojimas“, o šalia to, be abejo, ir „struktūrinės pertvarkos“.

Vienerių metų sukaktį, mano įsitikinimu, yra vertinga paskirti tam, kad dar kartą pažvelgtume, kaip mes pakliuvome į krizę, ką buvome priversti daryti, kodėl buvome priversti tai daryti ir ką toliau būsime priversti taip pat daryti. Labai svarbu yra suvokti, kad tiek krizės priežastimis, tiek krizės įveikimo darbais mes nesiskiriame nuo kitų šalių, ypač kaimynių Baltijos valstybių. Ir, tai suvokus, pagaliau patikėti, kad tai, ką darome, neturi realios alternatyvos.

Gerbiamieji kolegos, galiu labai tvirtai pasakyti: galima pakeisti premjerą, bet negalima pakeisti krizės įveikimo politikos, kaip ir negalima pakeisti Lietuvos su jos džiaugsmais ir su jos problemomis, ir negalima pakeisti mūsų visų atsakomybės už Lietuvos žmonių likimą. Šiandien, rytoj ir visada.

Todėl metinių proga noriu pateikti keletą skaičių ir grafikų apie tai, kaip klostėsi mūsų ekonomika per šiuos metus, ir manau, kad tai, ypač prieš priimant galutinius sprendimus dėl biudžeto, mums visiems leis padaryti tinkamas išvadas.

Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar keletas trumpų žodžių, daugiau skaičių, daugiau grafikų. Prašau dėmesio į ekranus. Kiek suprantu, jūs savo ekranuose galite šias skaidres iš arti matyti.

Gerbiamieji kolegos, pradėsiu nuo to, kokią gi mes krizę visi kartu patyrėme. Tai labai paprastas grafikas, tai tarptautinių ekspertų grafikas, kuris rodo, kad iš tiesų visos trys Baltijos valstybės, be didelio skirtumo, pakliuvo į gilią krizę, ir, kaip sako pasaulio ekspertai, per šią pasaulinę krizę trys Baltijos valstybės patiria giliausią nuo­smukį visame pasaulyje. Kokios gi priežastys lėmė, kad mes štai pakliuvome į tokią situaciją? Vėlgi priežastys nėra kuo nors unikalios, iš esmės dvi priežastys. Tai po (…) krizės praeitų metų pa­baigoje, po pasaulinės bankų krizės pradžios, kreditiniai resursai tapo nebeprieinami mūsų eko­nomikai lygiai taip pat, kaip kreditiniai resursai labai staiga smuko ir kitose centrinėse Europos valstybėse, kaip ir visame pasaulyje. Ir, be abejo, tai buvo viena iš esminių priežasčių, kodėl sustojo mūsų ekonomika. Antra esminė priežastis – mūsų ekonomika yra labai atvira, kaip ir kitų Baltijos valstybių: 60 % bendrojo vidaus produkto yra pagaminama eksportui ir užsidarius pagrindinėms mūsų rinkoms tiek Rytuose, tiek Vakaruose mūsų eksportas taip pat labai sparčiai smuko žemyn. Čia galite pamatyti, kad šiek tiek vėliau nei kitose šalyse, bet smukome lygiai tiek pat, kiek ir visos kaimyninės valstybės arba stambiosios Europos valstybės. Ko mes buvome priversti imtis? Standartinių priemonių, standartinio paketo, bet kartais nestandartinių priemonių. Tai yra fiskalinio konso­lidavimo priemonių paketas, ekonominių pastabų planas ir nacionalinis susitarimas, kaip stabilizuoti finansinę situaciją, kaip padėti verslui iš­laikyti visą krizę ir išsaugoti darbo vietas, ir kaip išsaugoti socialinį stabilumą.

Aš nenoriu ilgiau sustoti ties tuo, ką mes per šiuos metus darėme fiskalinio konsolidavimo prie­monių srityje, bet noriu priminti, kad per šiuos metus bendrojo vidaus produkto deficitą sumažinome 8 %, kitiems metams mūsų planas, tikiuosi, jūs jį patvirtinsite, dar papildomai 5 % BVP mažinimas. Tai, be abejo, didelis paketas, didelės apimties. Kitoms, ypač senosioms valstybėms, net sunku suvokti, kaip tokius paketus mes sugebėjome įgyvendinti, ir aš dar sykį noriu padėkoti visų pirma žmonėms, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems tenka šią naštą ant savo pečių pakelti.

Fiskalinis konsolidavimas rėmėsi dviem vei­k­smais: pirmiausia išlaidų mažinimas. Jos pa­skutiniu laikotarpiu gerokai augo, turiu omenyje 2006–2008 m. laikotarpį ir, be abejo, mokesčių pertvarka ir papildomų pajamų paieškos. Noriu pasakyti, kad lygiai tokius pat veiksmus įgyvendino ir mūsų kaimynai. Mūsų planai, kaip paremti verslą, susilaukė tikrai pozityvaus vertinimo Europos Komisijoje. Europos Sąjungos pramonės komisaras Guenteris Verheugenas, apsilankęs Lie­tuvoje, labai aiškiai konstatavo, kad Lietuvoje įgy­vendinamas ekonomikos skatinimo planas yra pui­kus, o ERPB vyriausiasis ekonomistas Erikas Berglofas mūsų ekonomikos skatinimo planą irgi įvertino kaip vieną geriausių Vidurio ir Rytų Europoje.

Ekonomikos skatinimo plano, kurio paketas iki 5 % BVP, esminis bruožas tas, kad nedidina deficito, kitaip sakant, naudojame Europos Sąjungos pinigus. Kaip žinote, kreditai verslui, eksporto skatinimas, daugiabučių namų atnaujinimo programa, prasidėjusi nuo viešųjų pastatų atnaujinimo (daugiabučių namų šiek tiek vėluoja), Europos Sąjungos paramos įsisavinimas ir biurokratijos mažinimas buvo esminiai veiksmai. Čia galiu pasidžiaugti, kad mums kartu pavyko pasiekti tikrai gerų rezultatų įsisavinant Europos Sąjungos pinigus ir plėtojant tą įdirbį, kurį paliko ankstesnė Vyriausybė, bet kartu ir siekiant didelio kieky­binio ir kokybinio lūžio. Pagal Europos Sąjungos pi­nigų įsisavinimą esame ryškūs lyderiai tarp Europos Sąjungos valstybių.

Keletas skaičių. Jeigu 2007–2008 m. buvo pasirašyta sutarčių už 1 mlrd. 200 mln. Europos Sąjungos pinigams įsisavinti, vien per 2009 m. pa­sirašyta sutarčių papildomai už 10 mlrd. Jeigu per 2007–2008 m. pinigų, jau atėjusių į Lietuvą ir pa­skirstytų Lietuvoje, buvo tik 629 mln. Lt, tai per 2009 m. papildomai pasiekta, kad būtų įsisavinta 3 mlrd. 500 mln. Lt. Na, ir, kaip žinote, spalio 29 d. pasirašytas nacionalinis susitarimas taip pat, mano įsitikinimu, labai svarbus pasiekimas, kuris mums padeda išlaikyti socialinę rimtį tikrai sudėtingu laikotarpiu. Aš dar kartą noriu padėkoti žmo­nėms už tą kantrybę, nors ir suprantu, kad žmo­nės turi teisę išreikšti savo nerimą ir rinktis prie Seimo ir prie Vyriausybės su kritinėm nuos­ta­tom dėl tos situacijos, kuri yra susiklosčiusi Lietuvoje.

Noriu keletą žodžių tarti apie tai, kur per šiuos metus mes atėjome su savo ekonomika. Iš tiesų svarbu pamatyti, kad Baltijos valstybių ekonomika patiria labai panašias tendencijas. Šiuo metu jau galima kalbėti apie ryškius stabilumo po­žymius. Trijų Baltijos valstybių ekonomika sta­bi­lizuojasi ties 2006 m. lygiu, jeigu matuojame BVP kiekį, tenkantį vienam gyventojui. Be abejo, kritimai buvo gana dramatiški, po 14, 16, 18 %, bet norėtųsi atkreipti dėmesį, kad štai paėmę Vokietijos bendrojo vidaus produkto kitimo tendencijas lygiai taip pat matome, kad jų ekonomika taip pat stabilizuojasi ties 2006 m. lygmeniu, nors jų kritimas buvo tiktai apie 6 %. Čia turiu pasakyti, kad skirtumą, kuris susiklostė Baltijos valstybėse, lyginant su kitomis ekonomikomis, lemia tai, kaip mūsų ekonomika vystėsi prieš 2008 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ekonomikos dėl didelio lengvų kreditų atėjimo į mūsų ekonomikas, dėl tokių kreditų pertekliaus patyrė gana didelį perkaitimą, todėl dabar smukimas buvo kur kas didesnis nei kitose senosiose Europos Sąjungos valstybėse. Bet vėlgi noriu pasakyti, kad visi stabilizuojamės ties 2006 m. lygmeniu.

Keletą skaičių ir keletą grafikų, kuriuos, manau, tikrai visi kartu turėtume labai įdėmiai pasižiūrėti. Svarbiausia, norėtųsi, kad mes ne tik suvoktume, kokios yra krizės priežastys, bet ir pamatytume bent jau tuos keletą skaičių, kuriais visi kartu tikrai galime pasidžiaugti. Ne tik patys patikėti, kad mokame normaliai tvarkytis su ekonomine krize, bet įtikinti ir kitų šalių investuotojus. Pasitikėjimas mūsų šalies ekonomikos perspektyva mums visiems yra labai svarbus dalykas.

Taigi štai kaip atrodo Europos Sąjungos pra­monės nuosmukio vidutinės tendencijos per šiuos metus. Iš tikrųjų pramonės gamyba gana dramatiškai smuko visoje Europoje ir galime pasižiūrėti, kaip šiame kontekste atrodo Lietuvos pra­monės gamyba. Taigi matote viršutinę žalią kreivę – Lietuvos pramonės gamybos pokyčiai per šiuos metus. Noriu priminti, šimtas procentų šioje skalėje yra 2005 m. lygis, o šiek tiek žemiau po žalia kreive einanti tamsiai violetinė kreivė yra Vokietijos pramonės tendencijos per šiuos metus. Labai aiškiai galima matyti, kad mūsų pramonė geriau atlaikė krizės iššūkius, nei, pavyzdžiui, Vokietijos pramonė, nei Prancūzijos pramonė, ir manau, kad tuo tikrai galime labai drąsiai pasidžiaugti.

Dar vienas dalykas, kuris labai svarbus taip pat kalbant apie ekonomikos tendencijas, tai yra ekonominių nuotaikų rodikliai. Vėlgi galime matyti, kad Lietuvoje ekonominių nuotaikų rodikliai yra labai panašūs kaip ir kitose Centrinės Europos valstybėse, ir vėl galime matyti, kad esame bendrų tendencijų sūkuryje, todėl galime matyti ir perspektyvas, kaip kitos šalys jas mato artimiausiu laikotarpiu.

Dar vienas dalykas, kuriuo vėlgi, žiūrint į ekonominius parametrus, manau, kad tikrai galime pasidžiaugti, tai kairiajame grafike jūs galite įžiūrėti, kaip dramatiškai pasikeitė einamosios sąskaitos balansas, kuris mums visada buvo didelė problema, ir tai, kad per šiuos metus iš giliai neigiamos ekonominės sąskaitos deficito mes jau priartėjome faktiškai prie teigiamų skaičių. Tai yra didžiulis teigiamas pasikeitimas, kuris mums leidžia su gana santūriu, bet tvirtu optimizmu žiūrėti į artimiausių metų ekonomikos perspektyvas. Dešinėje pusėje matote infliacijos pasikeitimus. Vėlgi dramatiškas infliacijos skaičių mažėjimas rodo, kad mūsų ekonomikoje situacija per šiuos metus, nors ir labai skausmingai, bet labai sparčiai taisėsi į gerąją pusę. To rezultatus galime pamatyti šioje kreivėje. Trečiojo ketvirčio augimo rezultatai – 6 % augimas, lyginant su antruoju ketvirčiu, yra iš tiesų gana įspūdingi skaičiai, nes paėmę duomenis iš Europos statistikos departamento ma­tome, kad šis 6 % augimas trečiajame ketvirtyje buvo pats didžiausias tarp visų Europos Sąjungos valstybių.

Paskutinis dalykas, kuris taip pat, manau, mums turi vėlgi teikti optimizmo, žiūrint į perspe­ktyvą, – tai palūkanų kaita skolinantis Lie­tuvoje, skolinantis litais. Matome 6 mėnesių VILIBOR’o kaitą ir galime labai drąsiai tvirtinti, kad toliau tokioms tendencijoms tęsiantis mes labai sparčiai priartėsime prie tokių galimybių skolintis, kokios buvo 2007–2008 metais. Tai būtų iš tiesų esminis pasiekimas, leisiantis su dar didesniu optimizmu žiūrėti į ateitį.

Be abejo, vienas iš didžiausių skausmų – tai krizės laikotarpiu sparčiai užaugęs nedarbas, na­tūrali tokios krizės pasekmė, bet vėlgi, žiūrėdami į trečiojo ketvirčio duomenis, galime įžiūrėti kai kurių ženklų, kurie leidžia su didesne viltimi žiūrėti į kitus metus. Nedarbo augimo tempai mažėja ir tai rodo, kad ekonomika iš tiesų sveiksta ir mūsų pastangos išsaugoti kiek galima daugiau darbo vietų pradeda duoti realius rezultatus.

Be abejo, ką aš ir sakiau įžangoje, kiti metai nebus labai lengvi, nors optimizmo ženklų yra. Pagrindiniai iššūkiai, kurie mums rūpės, bus iššūkiai fiskaliniam sektoriui. Turiu pasakyti, kad nors mūsų deficitai tikrai lieka ženklūs ir didesni, negu kitose Centrinės Europos valstybėse, be abejo, iki šiol Latvijos deficitai buvo didesni negu mūsų, bet štai pagal Tarptautinio valiutos fondo prognozes kitų metų deficitas Lietuvoje gali būti daug mažesnis negu šių metų, ir tuo mes išsiskiriame, gana ženkliai išsiskiriame, iš kai kurių kitų Centrinės Europos valstybių tendencijų, kur deficitai kitais metais tik pradės augti.

Kalbėdamas apie iššūkius fiskaliniam sektoriui, apie iššūkius deficitui ir kaip mums reikia taupyti, iš tiesų norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį į labai iliustratyvų grafiką, kuris parodo, kad mūsų didžiosios problemos šitoje srityje, dėl ko mums tenka priimti tokius skausmingus deficitus, taip pat ir priimant kitų metų sprendimus dėl deficito mažinimo, priimant ir kitų biudžetų įstatymus, šios problemos kyla iš to, kaip mums sekėsi tvarkytis su išlaidų ir pajamų santykiu per paskutinius 4–5 metus. Kaip matote, Estija nuo 2005 iki 2007 m. turėjo perteklinį biudžetą ir pajamos maž­daug 3 % viršijo išlaidas. Tuo tarpu Lietuva ir La­tvija visą laiką turėjo didesnes išlaidas negu pajamas ir per šiuos metus Lietuvoje, Latvijoje ir Es­tijoje skirtumas tarp pajamų ir išlaidų pasikeitė maždaug tuo pačiu procentu, maždaug 7 %, tačiau estams tai lėmė, kad jų deficitas nuo teigiamo 3 % nukrito iki neigiamo minus 4, tuo tarpu mes su latviais krentame iki 8–9 %. Ir dar sykį pakartoju, kad visa tai lėmė ne tai, kokius veiksmus per šiuos metus atlikome (veiksmus atlikome labai panašius), tačiau tai, kaip ankstesnės vyriausybės skirtingai tvarkėsi su viešaisiais finansais Estijoje ir Lietuvoje.

Paskutinis grafikas iš šitos serijos – tai Pasaulio banko duomenys apie tai, kokias politikas įgyvendino Centrinės Europos valstybės per šiuos metus. Pažiūrėjus į šią lentelę, labai aišku, kad visos šalys įgyvendino absoliučiai panašias arba vie­nodas politikas: ir pensijos buvo įšaldytos daugelyje šalių, ir atlyginimai viešojo sektoriaus buvo įšaldyti, ir papildomos pastangos ieškant papildomų pajamų, didinant mokesčius. Visur šios politikos buvo labai panašios, nes visų iššūkiai buvo taip pat vienodi.

Gerbiamieji kolegos, pabaigai keletą žodžių apie tai, kuo mes tikrai turime neužmiršti pasidžiaugti ir kokių turime pasiekimų, taip pat ir dėl ankstesnių vyriausybių veiklos. Pasidžiaugti tuo, ką tikrai galime parodyti kitoms šalims, investuotojams, kuo mes esame konkurencingi ir kuo mes esame pranašesni už kaimynus.

Štai vienas paprastas brėžinėlis, kuris labai aiškiai parodo, kad mes pasaulyje pirmaujame in­formacinių technologijų srityse. Pagal duomenų siuntimo internetu spartą Lietuva yra pirmoje vietoje, pagal duomenų gavimo internetu spartą, kiti duomenys rodo, kad mes esame ketvirtoje vietoje, po Pietų Korėjos, Japonijos, Švedijos. Tai Oksfor­do universiteto duomenys. Pagal mobiliųjų telefonų skaičių, tenkantį 100 gyventojų, Lietuva yra antroje vietoje tarp visų Europos valstybių. Esame antri po italų. Ir jie, ir mes katalikai, gal mėgstame daug kalbėtis. Tai gal dėl to taip yra.

Taip pat galime pasidžiaugti talentų ištekliais. Keliasdešimt procentų gyventojų turi aukš­tąjį universitetinį išsilavinimą, tai vienas iš geriausių žmogiškųjų išteklių išsilavinimo lygio rodiklių pa­saulyje. Turime iš tiesų labai neblogas galimybes pritraukti užsienio kapitalo investicijas ir dėl to džiaugtis, o ne priekaištauti Vyriausybei, nes turime tikrai labai geras, konkurencingas sąlygas ma­tuojant veiklos sąnaudas. Ir pagal atlyginimus, ir pagal konkurencingas kuro kainas, ir daug kitų parametrų. Ir tai galime iš tikrųjų labai nuosekliai panaudoti, kad galėtume pritraukti daug daugiau investicijų.

Kitiems metams mes numatome tikrai didelius ir ambicingus darbus toliau skatindami verslą ir investicijas į Lietuvą. Manome, kad tikrai turime galimybių pasiekti didelių rezultatų. Esu įsitikinęs, kad investicijų atėjimas į Lietuvą būtų vienas iš svarbiausių postūmių mūsų visai ekonomikai išeinant iš krizės tapti stipresnei ir labiau kon­kurencingai.

Baigdamas noriu paminėti keletą labai stambių ir stiprių projektų, kuriuos planuojame realizuoti kitais metais, pradedant nuo atominės elektrinės, baigiant skystųjų dujų terminalu, požemine dujų saugykla. Visiems šiems projektams tikrai norėtume Seimo talkos ir Seimo pritarimo, kad jau kitais metais galėtume pradėti didelius darbus. Giliavandenių jūrų uosto statyba ir tokie jau ilgai įgyvendinami Lietuvoje projektai kaip „Rail Baltica“ ar „Via Baltica“ rekonstrukcija, manau, yra tikrai dideli ir ambicingi projektai, į kuriuos pritraukdami ir privataus kapitalo investicijų mes galime pasiekti, kad mūsų ekonomika ne tik jaustųsi išlipanti iš krizės, bet ir brėžtų ryškias perspe­ktyvas į tolimesnę dešimtmečio ateitį.

Visa tai galime pasiekti, kolegos, jeigu atlaikę tuos išbandymus, kurie teko šiais metais, matysime ne tik kokias klaidas esame padarę per šiuos metus, bet ir matysime, kokios didelės atsakomybės mūsų laukia ir kitais metais, ir dar ilgesnėje perspektyvoje. Visą tą atsakomybę mes tikrai galime nešti ant savo pečių, dalindamiesi ir patirtimi, ir džiaugsmais, ir laimėjimais, ir galimais pralaimėjimais. Bet visada turime jausti, kad už šitų rūmų, už šitų langų yra Lietuva, yra Lietuvos žmonės, yra jų vargai ir rūpesčiai, ir yra mūsų atsakomybė, kad tie vargai ir rūpesčiai būtų kiek galima lengvesni visiems Lietuvos žmonėms. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis premjere, būtų neblogai, jeigu sugrįžtumėte atgal. Iš tiesų norėčiau pirmiausia pasveikinti Andrių, kolegą, bičiulį, mūsų partijos pirmininką ir patyrusį politiką, puikų žmogų, su brandžiu gimtadieniu. Premjerą pasveikinti su pirmuoju gimtadieniu, kuris, kaip ir tam vaikui, pradėjus pirmuosius žingsnius, būna sunku pradėti vaikščioti, po to atsistoji, iš pradžių šliaužioji. Aš manau, kad tie pirmieji metai tikrai yra įveikti, stovite tvirtai ant kojų. O kiti žingsniai, manau, bus daug drąsesni, platesni, ir linkiu brandos ir būnant premjeru. (Plojimai)

I. ŠIMONYTĖ. Gerbiamasis premjere, tikrai labai nedėkingas dalykas yra būti viena iš dviejų moterų Vyriausybėje, nes vyrai visą laiką moterims sumeta pačius sudėtingiausius darbus. Trumpiau dirbu Vyriausybėje negu pati Vyriausybė, bet leiskite jus pasveikinti ir su asmenine švente, ir su Vyriausybės metų jubiliejumi. Tikrai nemanau, kad šliaužiojate, manau, kad sėkmingai žengiate ir tikrai atsipirks tas triūsas, ir labai greitai. Sveikinu. (Plojimai)

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū jums visiems. Kaip žinote, šiandien geriausia dovana būtų jūsų visų balsai už įstatymus, kurie ateina. Aš visiems tikrai dėkoju, dėkoju ir už kantrybę, ir už pakantumą, ir už tą neblėstantį optimizmą, kurį matau visų jūsų akyse. Tai yra svarbiausia ir to labiausiai reikia. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbą.

 

10.34 val.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1236(2) (priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-3a klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1236(2). Priėmimas. Į tribūną kviečiu A. Melianą. Ne, eina komiteto pirmininkas. Prašom. R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektui pataisų ir pasiūlymų po svarstymo Seime negauta. Komitetas pritarė jau anksčiau šiam įstatymo projektui. Prašom palaikyti jį balsuojant.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pastraipsniui? 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.

Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite grįžti į savo vietą, juo labiau kad užsirašęs kalbėti. Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymu mes sutvarkome pereinamuosius laikotarpius, kuriuos anksčiau priimdami įstatymus… būtų galima suprasti šiuo metu nevisiškai apibrėžtai. Kadangi esame įsipareigoję, kad nemažai išmokų ir įmokos turės pereinamuosius lai­kotarpius, tai liečia ir dirbančius pagal autorines sutartis, individualią veiklą ir kitas grupes žmonių, kurie anksčiau nemokėjo draudiminių įmokų, o nuo šių metų sausio 1 d. moka, buvome įsipareigoję, kad bus pereinamasis laikotarpis, todėl siūlau šiam įstatymui pritarti. Kitaip nuo sausio 1 d. būtų mokamas pilnas tarifas, o mes esame įsipareigoję, kad tai bus daroma tik nuo kitų metų sausio 1 d. Pažadus reikia tesėti. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti R. J. Dagio dėmesį į jo pasisakymus praeitų metų gruodžio mėnesį ir šių metų eigoje, ypač kai jis replikavo man apie tai, ar privalome visus asmenis įtraukti į valstybinio socialinio draudimo sistemą. Štai dabar žiūrėkite, ko­kia nelogiška veiksmų seka. Pirmiausia buvo įtraukta kiek įmanoma daugiau asmenų į privalomąjį socialinį draudimą, po to buvo sujaukta tarifų sistema, po to pamatė, kad tai nepadeda, vis tiek „Sodroje“ pinigų trūksta, tai štai dabar mes vėlgi turime tą patį pavyzdį. Žinoma, dabar bandoma suderinti techniškai klausimus, nes dalį asmenų vėl iš socialinio draudimo sistemos teko išbraukti. Dabar bandoma derinti techniškai tuos tarifus, tačiau visiškai aišku, dabar dar kartą įrodo, kad tai Socialinio draudimo fondui mažina pinigų srautą. (…) kalbėti, kolega Rimantai Jonai, kad mažinami pinigų srautai į Socialinio draudimo fondą.

Dabar kyla klausimas. Skundžiamės, kad lėšų neužtenka, tuo tarpu šie žingsniai konkrečiai parodo, kad atskirose grupėse dabar susidaro painiava ir tenka užsimerkti prieš tai, kad lėšų apskritai trūksta, ir sutikti su tuo, kad vis tiek priimame pataisas, kurios lėšas sumažins. Štai, kolegos, mūsų chaotiško, neapgalvoto, visiškai be jokios perspektyvos formuojamo Socialinio draudimo fondo biudžeto pavyzdys. Todėl aš išties negaliu pritarti tokioms pataisoms.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbia­mieji kolegos, iš tiesų nemaža argumentų jau išsakyta, tačiau įstatymo projekte bandoma eiti aiškesniu keliu, aiškesnio reglamentavimo keliu. Jūs juk patys įvertinote, kad yra pereinamasis lai­kotarpis, kad pirmieji metai, kai yra į socialinio drau­dimo lauką įtraukti autorinius atlyginimus gaunantys žmonės, ir tie įstatymai, kurie šiandien jau yra priėmimo stadijoje, gerokai pakito nuo to laiko, kai buvo pateikti kaip Vyriausybės projektai. Pakito būtent palengvinimo kryptimi.

Šiuo atveju aš tikrai kviečiu ir raginu visus balsuoti suvokiant, kad tai nėra galbūt paskutinis šio įstatymo koregavimas ar taisymas. Supraskime, kad tai yra pereinamasis laikotarpis, ir iš tiesų klaidų pripažinimas ir jų taisymas, manau, yra bendras viso Seimo reikalas. Taigi kviečiu balsuoti už šį projektą.

PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai įstatymas, kuris galėjo bent iš dalies gelbėti „Sodros“ deficitinį biudžetą. Deja, kaip ir sakiau svarstymo metu, iš didelio ryžto, kurį turėjo šiandien gimtadienį švenčiantis Ministras Pirmininkas, liko mažas šnipštas. Jeigu jūs palyginsite praeitų metų gruodžio mėnesio įstatymo šio straipsnio projektą ir šiandien svarstomą, šis įstatymas, ypač jo 10 straipsnio 3 dalis, lieka labai suveltas. Mes šiandien komitete kalbėjome apie tai, kad, ko gero, reikia šitą įstatymą priimti, o iki Naujųjų metų ypatingos skubos tvarka dar kartą teikti pataisymus ir tvarkyti žurnalistų draudimą ir kitų, dirbančių savarankiškai. Ir įdomiausia, šiame įstatyme lieka labai keista formuluotė, kuri buvo šiame įstatyme visus metus, kuri kalba apie pajamas, gaunamas pagal autorines su­tartis, kurios yra gautos iš savo darbdavio ir ne iš savo darbdavio. Tai man labai įdomu, kas čia toks pinigais besišvaistantis? Nes aš manau, kad bet kokiu atveju, autorinį kad ir kas mokėtų, ar Petras, ar Jonas, ir ar tu registruotas vienur, o slėpdamas, tiksliau, bandydamas mokėti mažesnį mokestį, gau­damas honorarą iš kito darbdavio… Jis vis tiek yra tavo darbdavys, nes jis tau moka pinigus. Todėl negalėčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš. Nėra. M. Za­­sčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat turiu pasisakyti prieš. Komiteto pirmininkas taip tyliai kalbėjo už, kad pusė salės neišgirdo nė vieno argumento, kodėl reikia balsuoti už.

Aš išskirčiau kelis aspektus. Visų pirma čia ir kolega D. Jankauskas kalbėjo apie tai, kad šis įstatymo koregavimas yra ne paskutinis. Po šio patikslinimo vėl reikės balsuoti dėl kito patikslinimo, ir mes tokią sumaištį demonstruojam darbdaviams ir draudimo gavėjams, kad jie jau greitai visiškai nesusigaudys, nei už ką jie moka, o dar svarbiau, kokias draudimo paslaugas gauna. Ir klausimas toks: ar šie draudėjai gaus visas draudimo paslaugas, ar ne? Atsakymas tikriausiai mums visiems yra aiškus, kad, aišku, gaus ne visas draudimo paslaugas.

Naujų sąvokų įrašymas į įstatymus… Čia kolega A. Sysas minėjo, kad pajamos, kurios pagal darbo santykius gaunamos iš darbdavio, ir pajamos, kurios gaunamos pagal autorines sutartis iš to paties darbdavio… tokių sąvokų įrašymas taip pat padidina šitą sumaištį. Todėl aš siūlau rimtai susimąstyti ir nepritarti šioms įstatymo pataisoms, o iš karto ruošti kitą įstatymų koregavimo paketą. Ačiū.

PIRMININKĖ. B. Bradauskas – prieš.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Na, tiesiog aš nebenoriu gaišinti laiko. Čia buvo išsakyta pakankamai motyvų. Aš manau, kad mes tikrai galėjome paieškoti kitų šaltinių, kaip išvengti šito karpymo. Vien tik pažiūrėjus į biudžetą – ministerijų inventoriui įsigyti daugiau kaip 50 mln. Tai perkratytumėte dar šį biudžetą, pamatytume, kad turime tikrai daug rezervų nežengti to žingsnio, kurio niekas nelaukia, todėl aš esu prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 114 Seimo narių: už – 66, prieš – 37, susilaikė 11. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 strai­psnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Įstatymo projektas… Prašau, Č. V. Stan­kevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Esu labai nustebęs matydamas, kad mano balsas neįskaitytas. Aš balsavau už, prašau protokole pažymėti.

PIRMININKĖ. Č. V. Stankevičius balsavo už. O aš pasiūlyčiau jums kortelę pasitvarkyti.

 

10.45 val.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1237(2) (priėmimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas, įstatymo projekto Nr. XIP-1237(2), – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 strai­psnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, R. J. Dagys. Priėmimas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad mes šiek tiek dėmesingiau tuos įstatymus priimsime ir komentuosime. Analogiškas įstatymo projektas. Jo esmė yra tai, kad mes tiesiog aiškiai reglamentuojam, kad tai, ką mes anksčiau esame priėmę visi čia ir pažadėję, kad pereinamasis laikotarpis yra dveji metai… Mes tą fiksuojame, kad nuo šių metų tas pereinamasis laikotarpis galioja, niekas nesikeičia. Tie, kurie kalba prieš, tai siūlo, kad nuo sausio mėnesio mūsų menininkai ir kiti turėtų mokėti visą tarifą į socialinio draudimo biudžetą, o mes anksčiau nusprendėme, kad tarifas bus mažesnis. Šis įstatymo projektas lygiai toks pats – liečia ūkininkus ir gavusius pajamas iš atlikėjų veiklos, sporto veiklos. Komitetas pastabų ir pasiūlymų po svarstymo Seime negavo. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Galime bendru sutarimu pirmą straipsnį priimti? Galime. Antrą straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl viso įstatymo projekto R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš, taupydamas laiką, labai trumpai. Nekartosiu, ką aš pasakiau, nes dalį argumentų pasakiau. Atkreipkite dėmesį, kad jeigu mes nepriimame šių pataisų, tai gali būti nuo Naujų metų traktuojama taip, kad šios visos grupės jau turi mokėti visą tarifą, nors mes žadėjome, kad tarifas bus tik du trečdaliai to dydžio. Siūlau tiesiog palaikyti visiems, nes čia yra pataisa, kuri aiškiau reglamentuoja jau mūsų priimtą tvarką. Turbūt mes nė vienas neturime minties, kad dabar atgaline data tą tvarką tiesiog paliksime neaiškią. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. V. Gedvilas – prieš. J. Ra­monas – prieš.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Iš tikrųjų svarstant ir diskutuojant dėl šio įstatymo, ką gerbiamasis pirmininkas sako, čia taip įdomiai išeina – lyg reikėtų ir palaikyti, ir nepalaikyti. Bet esmė yra ta: apmokestinti žemdirbius ir ūkininkus. Tai palyginus su šiais metais, jiems tarifas yra vis dėlto didinamas. Bet esmė yra ta: ar tai reikia daryti tuo kriziniu laikotarpiu ir ar valstybė prisiėmė visus tuos įsipareigojimus, kuriuos mes suderėjome stodami į Europos Sąjungą, ir ar viską vykdo. Tai yra klausimas.

Be abejo, valstybė nevykdo visų įsipareigojimų, be abejo, žemdirbiai yra diskriminuojami, be abejo, jie atsilieka konkurencinėje kovoje ir, be abejo, šie mokesčiai jiems yra pernelyg didelė našta. Kitas klausimas, jeigu mes būtume lygiaverčiai, gautume tokias pat išmokas ir ūkiui, ir hektarui, tada galima būtų šnekėti. Taigi aš manyčiau, kad šitas mokestis yra per ankstyvas ir mūsų žemdirbiams ne pagelbės, o pakenks jų finansinei naštai, ir tuo sunkmečiu kai kam bus labai sunku išgyventi. Taigi aš siūlyčiau balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų jau diskutavome ir svarstymo metu, ir pateikimo metu dėl šio projekto, dėl kurio priėmimo netrukus mums teks apsispręsti. Tačiau aš atkreipiu visų dėmesį, kad yra daug aiškiau aprašomas pereinamasis laikotarpis. Ne tik ūkininkams ir jų partneriams jau svarstymo metu projektas buvo tikslinamas, bet ir iš atlikėjų vei­klos bei asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjų, su kuriais yra susiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Kitaip sakant, tiems, kurie turi ne tik autorines, tarkim, sutartis, bet ir darbo sutartis, yra nustatomas pereinamasis laikotarpis toks, koks ir buvo numatytas metų pradžioje, įtraukiant į socialinio draudimo sritį tuos žmones. Ištaisoma iš esmės klaida, kurią liepos mėnesį buvome pražiūrėję, koreguodami įstatymus, ir numatoma, kad pereinamasis laikotarpis, kaip ir buvo numatyta, bus 2009–2010 m., o jau nuo 2011 m. būtų mokamos įmokos pagal bendrąjį tarifą. Taigi kviečiu bal­suoti už įstatymą, nes jis iš tiesų aiškiau aprašo situaciją, kuri nuo liepos mėnesio buvo gana dviprasmiška.

PIRMININKĖ. A. Butkevičius – prieš. Nėra. M. Zasčiurinskas – prieš.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Aš išskirčiau kelis aspektus. Visų pirma tas pats aspektas, kaip ir pirmu klausimu, kad įstatymų koregavimas to tipo yra ne paskutinis ir jau dabar reikia ruoštis kitam koregavimui. Antra, jeigu mes draudžiame, tai labai svarbu, kad draudėjas gautų visas draudimo paslaugas. Ir pagrindinis dalykas – aš negaliu sutikti, kad ūkininkai ir jų partneriai bei asmenys, gavę pajamas iš sporto veiklos… iš atlikėjų veiklos, kad jiems tarifas nuo kitų metų būtų didinamas du kartus. Todėl, kolegos, siūlau susimąstyti, prieš spaudžiant mygtuką. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 115 Seimo narių: už – 64, prieš – 29, susilaikė 22. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

 

10.53 val.

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo projektas Nr. XIP-1238(2) (priėmimas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1238(2) – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laiki­nojo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu R. J. Da­gį. Prašau dėl vedimo… Ar repliką po balsavimo?

V. MAZURONIS (TTF). Ne, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKĖ. Prašau.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ ir visų opozicijoje esančių frakcijų vardu prašome da­ryti šio įstatymo svarstymo pertrauką iki kito…

PIRMININKĖ. Čia yra priėmimas.

V. MAZURONIS (TTF). Taip, priėmimo stadijoje, iki kito posėdžio, tai yra vakarinio posėdžio, nes iš tiesų, kaip sakė premjeras, reikia tartis su žmonėmis. Mes žinome, ateis žmonės, mes norime išklausyti nuomonę, pažiūrėti ir jų įgalioti vienaip ar kitaip apsispręsti. Prašom pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra pasiūlymas pertraukos iki kito posėdžio. Mes balsuodami turime apsispręsti. Kas už tai, kad frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ ir visos opozicijos frakcijų vardu būtų pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 113 Seimo narių: už – 44, prieš – 38, susilaikė 31. Pertrauka iki popietinio posėdžio.

 

10.55 val.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1239(2) (priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-3d klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-1239(2) – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu R. J. Dagį.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, yra užregistruotos kelios pataisos nagrinėjamam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymui. Komitetas jas apsvarstė. Galima būtų apsispręsti dėl kiekvienos.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tada aš siūlau dirbti taip, pastraipsniui. 1 straipsniui pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 2 straipsniui pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 3 straipsnis. Yra dviejų Seimo narių E. Jonylos ir E. Žakario pasiūlymas. Gerbiamasis Žakaris ar Jonyla pristato? E. Jonyla pristato pataisą, prašau.

E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kokie argumentai būtų. Pastaruoju metu „Sodros“ teritoriniai skyriai, siekiantys išspręsti savo finansines problemas, ragina pensininkus pensijas atsiimti bankuose ir neleidžia pasirinkti pensijos gavimo būdo. Žmonės neinformuojami, kad, išgryninant pinigus, bankui kaskart tenka mokėti mokestį, nepaaiškinama, kad kaimuose gyvenantiems pensininkams, norintiems pasiimti pensijas, reikės vykti iki artimiausio bankomato arba patikėti banko kortelę, o kartu ir PIN kodą. Banko kortelėmis sa­varankiškai negalės pasinaudoti didžioji dalis neįgaliųjų. Neįrašius įstatyme pasirinkimo galimybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali nuspręsti pensijas mokėti tik per bankus, todėl siūloma ši įstatymo pataisa.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal Sta­tutą priėmimo stadijoje kiekvienu atveju, jeigu yra registruotas pasiūlymas, reikia 29 Seimo narių palaikymo. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šią pataisą? Gal geriau balsuojame, lengviau bus suskaičiuoti, tada bus aišku, ar galime ją svarstyti.

Yra daugiau kaip 29 Seimo nariai. Dabar komiteto nuomonė.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šią įstatymo pataisą. Iš dalies jai pritarė ir pasiūlė šiek tiek kitokią formuluotę, kuri, man atrodo, galėtų būti tikrai kompromisinė ir tenkintų, nes atspindi tą pačią esmę, bet yra tikslesnė. Ji skambėtų taip: „Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio drau­dimo fondo taryba.“

PIRMININKĖ. Autoriai, ar jus tenkina tokia komiteto nuomonė, ar ne, ar prašome balsuoti? Prašome balsuoti. Taigi už pataisą vienas – už, vienas – prieš. Už – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau paremti ger­biamojo E. Jonylos pataisą, nes, pažiūrėkim, kas yra, tikrai ne visi pensinio amžiaus žmonės mokės naudotis banko kortelėmis. Kitas dalykas, banko kortelės įsigijimas, jos aptarnavimas, kaip ir kalbėta, kainuoja pinigus ir tai papildomos išlaidos bus pensininkams. Kitas dalykas. Tai nemaža nauda bankams. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų atsižvelgti į žmonių interesus, o ne į bankininkų interesus. Ir dar vienas dalykas. Kadangi ne visi senyvo amžiaus žmonės mokės naudotis banko kortelėmis, gali paimti kaimynai arba kitų paprašyti, kad paslaugą suteiktų, ir paprasčiausiai gali atsirasti papildomų apgavysčių. Tai aš manau, kad tikrai reikėtų pritarti šiai pataisai, kad būtų išvengta papildomų problemų ir papildomų išlaidų pensininkams.

PIRMININKĖ. D. Jankauskas – prieš.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymo teikėjai daro prielaidą, kad tik per banko korteles bus mokama, tačiau ta prielaida niekuo nepagrįsta. Diskutuodami Socialinių reikalų ir darbo komitete, mes sprendėme abi problemas: ir tai, kaip kolega P. Gražulis sako, kad nebūtų verčiami pensininkai papildomai mokėti, ir tai, kad „Sodros“ išlaidos ten, kur jos gali būti mažesnės dėl pristatymo būdo, kad jos ir būtų mažesnės. Po to, kai komitete aptarėme ir, kaip sakė komiteto pirmininkas, kai yra siūloma, kad „Sodros“ taryba turi pritarti tvarkai, kuri bus nustatoma, tai yra ir visuomenei atstovavimo principai, iš tiesų įvertinti situacijas, kai senatvės pensiją gaunantis žmogus gyvena kaimo teritorijoje ar vienkiemyje ir kai gyvena daugiabutyje, miesto centre, jeigu imsim Vilnių arba Kauną, tai kaip tik „Sodros“ taryba ir turi galimybes nustatyti tokią tvarką įvertindama tai. Taigi pritariu komiteto pa­tobulintam variantui ir todėl pasisakau prieš teikiamą pasiūlymą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas už E. Jonylos ir E. Žakario pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 4, susilaikė 56. Pasiūlymui nėra pritarta.

Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ne. Balsuojame dėl 3 straipsnio. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Su komiteto pataisymais.

PIRMININKĖ. Balsavo 108 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 23, susilaikė 20. 3 straipsnis priimtas su komiteto pasiūlymais.

Dabar 4 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 5 straipsnis. Yra E. Žakario ir E. Jonylos pasiūlymai 1 ir 2 punktams. Gerbiamasis Jonyla, prašau gal tada pristatyti.

E. JONYLA (LSDPF). Čia E. Žakaris pristato.

PIRMININKĖ. Ar E. Žakaris, kuris? Gerbiamasis Edvardas. Prašau.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė šitam siūlymui, o siūlymo esmė yra ta, kad pensijos gali būti ne tik didinamos, bet ir mažinamos, taip buvo projekte. Kadangi yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad esant krizei pensijos gali būti mažinamos tik laikinai, mes ir siūlome, kad įstatyme ir būtų įrašytas žodis „laikinai“. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, reikia vėl apsispręsti, ar yra 29 balsai, palaikantys pa­siūlymą.

Gerbiamieji kolegos, čia yra priėmimo stadija, patys nesipainiokite ir kitų neklaidinkite, čia ne svarstymas, o priėmimas, ir kiekvienu atveju, jeigu yra pataisų, reikia 29 palaikančių balsų, net jeigu komitetas ir yra pritaręs.

Yra daugiau negu 29 balsai, kurie pritaria pasiūlymui. Komiteto išvada?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas siūlo pritarti šitai pataisai, nes ji tiesiog suteikia daugiau aiškumo.

PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Dėkoju. Priimtas.

6 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 7 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 8 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėkoju pranešėjui. Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Kol kas už nėra no­rinčių kalbėti, o prieš – K. Daukšys. Atsisako. B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, negana to, kad valdantieji žada pensininkams sumažinti pensijas, tai nutarė nuskriausti juos dar kartą, tai yra visus pensininkus padaryti bankų įkaitais. Jūs įsivaizduokite 80-metį senuką, kuriam išduodama banko kortelė, jam reikia atsiminti PIN kodą. Ar galima šitaip elgtis? Aš matau štai ką. Visų pirma tai yra paštų naikinimas, nes pensijų pristatymas į namus buvo iš tikrųjų labai pozityvus dalykas žmonėms. Iš kitos pusės, pagalvokite apie kaimo žmones, kaip jiems reikės pasiekti ban­komatą ir pasiimti pensijas? Ir trečia, mes darome pensininkus nusikaltėlių įkaitais. Ne vieną kartą pensininkai buvo apiplėšti pensijų gavimo dieną, argi iš tikrųjų šitaip reikia elgtis su savo vyresniais pagyvenusiais žmonėmis, kurių įdirbiu ir nauda mes dabar naudojamės? Aš sakyčiau, tikrai reikia palikti buvusią sistemą, negalima pritarti šiems siūlymams ir negalima pritarti šitam įstatymui.

PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išties klausant opozicijos darosi visiškai neaišku, ar dėl to, kad neįsigilinate ir neskaitote projekto, dėl kurio diskutuojame priėmimo metu, ar kalbate tik dėl vieno straipsnio ir tuo pat metu klaidinate Lietuvos žmones, kad visiems – ir iš vienkiemių, ir iš kaimo teks eiti į bankomatus. Apie tai įstatymo projektas net nekalba. Apie tai ką tik diskutavome, kolegos, kalbėdami dėl atskirų pasiūlymų ir vis tiek vėl kalbame apie tą patį. Visas projektas kalba ir apie autorinius atlyginimus, ir apie ūkininkus bei jų partnerius, įtvirtina pereinamąjį laikotarpį daug anksčiau. Siūlymas palikti taip, kaip yra, reiškia sumažinti aiškumą dėl pereinamųjų laikotarpių tų žmonių, kurie nuo šių metų pradžios yra įtraukti į socialinio draudimo sistemą. O tas vienas straipsnis, kuriame yra sakoma, kad pensijos pristatomos Socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, ir šiandien komitetas patikslino, kad suderinta su „Sodros“ taryba, būtent yra kaip saugikliai, kad būtų kaip optimalus variantas tos pensijos pristatomos. Ir vienkiemį žmogus galės pasirinkti, turės tą galimybę pasirinkti, net neabejoju. Raginu neklaidinti besiklausančių žmonių ir pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, čia ne pritarti įstatymo projektui, čia yra priėmimas, o ne pritarimas. Vadinasi, arba priimti, arba nepriimti. Kolegos, kadangi šis įstatymas reglamentuoja, nustato kitus dydžius, būtent bazinį ir draudžiamųjų pajamų dydį, tai nėra paprastas įstatymas. Kolega Jankauskai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į 5 straipsnį. Štai dabar garsiai skaitau, ką priiminėsime, kolegos. 5 straipsnio 1 papunkčio (…) skamba taip: „Pensijos dalis, lygi buvusiam 110 % valstybinio socialinio draudimo bazinės pen­sijos dydžiui, padidinama (sumažinama) iki nau­jo 110 % bazinės socialinės pensijos dydžio.“ Kolega Jankauskai, jūs tai ir norėjote pasakyti? Ar jūs nematote, kad čia arba akivaizdi klaida, arba taip, kaip dabar priimsime, puiku, taip ir liks. Dar kartą atkreipiu ministro dėmesį į 5 straipsnio 1 punktą, kur mažinama ir didinama iki to paties 110 % dydžio. Ar tai reiškia, kad dar naują 110 % plius įvesite, ar čia yra aiški klaida? Nekalbu apie klaidą, kalbu apie kitus dalykus, kurie išties yra fundamentalūs. Kadangi tai palies dydžių reglamentavimą, bazinių ir draudžiamųjų dydžių, išties balsuoti už šį įstatymą negalima net ir dėl tos klaidos, kurią aš dabar nurodžiau, ir akivaizdžiai dėl kitų dalykų. Balsuoju prieš.

PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, galų gale nors vienas parlamentaras pradėjo diskutuoti apie tai, kam iš tikrųjų įstatymas ir yra skirtas, apie naują reglamentaciją, nes draudžiamosios pajamos gali būti koreguojamos ir į didėjimą, ir į mažėjimą pagal (…) nuostatas. Dabar galiojančioje redakcijoje yra tik didėjimo kryptis, čia yra esmė. Todėl yra ir tos formuluotės, kurios čia įrašytos. Manau, kad tikrai ekonomika svyruoja į visas puses ir mes turime galimybes didinti ir mažinti. Šiuo atveju tai yra šio įstatymo esmė.

Kita vertus, aš niekaip nesuprantu kolegų socialdemokratų ir jų siūlymų. Siūloma formuluotė, kuri čia sukėlė daug aistrų, iš esmės sako ne ką kita, o kad gyventojas pasirinks būdą, kaip mokėti – į banką, į pašto skyrių ar į namus, bet tvarką vis tiek nustatys Vyriausybė. Tai Vyriausybe, kiek suprantu, jūs nepasitikite, yra blogai. Dabar yra formuluotė, kuri yra priimta, jūs siūlėte Vyriausybei tą formuluotę, pono E. Žakario siūlymas buvo Vyriausybei. Komitetas siūlo, kad ne Vyriausybė, o Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, tai yra trišalis organas – darbdavių, profsąjungų ir Vyriausybės, kuriame dalyvauja papildomai ir profsąjungos, ir darbdaviai, o tai jums yra blogai. Ačiū už pasitikėjimą Vyriausybe, kuria jūs labiau pasitikite negu Trišale taryba. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. E. Žakaris – prieš.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia šiame įstatyme pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo yra įteisinamas pensijų mažinimas. Antra, ką kalbėjo ir ministras, kad šiame įstatyme yra ir gerų dalykų. Be abejo, yra. Tačiau negalima tarp gerų dalykų įdėti vieną blogą ir sakyti, kad vien dėl gerų reikia priimti ir tą blogą.

Dabar apie pensijų pristatymą. Pirmiausia nieko nėra siūloma Vyriausybėje. Šitą mes pasiūlėme, buvo mūsų labai aiškiai pasakyta, kad pensininkas renkasi vieną iš trijų pensijų pristatymo būdų. Ir jie visi trys išvardyti. Kažkodėl nekalbama apie tai, kad šie trys būdai yra išvardyti šiuo metu galiojančiame įstatyme. Tai kodėl jie užkliuvo? Kodėl juos norima panaikinti? Vadinasi, tikslas yra vienas. Juo labiau jis dabar jau ir vykdomas. „Sodra“ jau yra sudariusi su bankais sutartis. Bankų atstovai lankosi žmonių namuose, gauna informaciją, adresus, agituoja, meluoja, visaip bū­na. O po to prasideda negeri dalykai, kai žmonės yra priversti savo korteles patikėti pašaliniams as­menims. Nebežino žmonės, kiek gauna pensijos ir t. t. Prasideda daug negerovių. Ar mes šito norime? Aš manau, kad vien dėl tų kelių, kaip sako, smulkmenų, kurios iš tikrųjų nėra smulkmenos, o labai svarbios žmonėms, negalima pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKĖ. J. Dautartas – už.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Kolega V. P. An­d­riukaitis čia buvo atėjęs. Tai mes norime pasakyti, kad iš tikro visos 5 straipsnio normos, kokios buvo, taip ir galioja. Yra įrašytas vienas žodis „sumažinti“, pati galimybė. Nes iki šiol buvo tik padidinti. Jūs rodėte į tą balansinį dalyką, bet iš esmės čia yra koreliuotas dalykas, dar ministras pakomentavo. Tai aš pasisakau už ir siūlau palaikyti šį įstatymo projektą.

PIRMININKĖ. J. Ramonas – už.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Dar aš no­rėjau…

PIRMININKĖ. Prašau prieš.

J. RAMONAS (TTF). …pratęsti, ką bandžiau argumentuoti. Apie išmokas nebenoriu daug šnekėti, bet dar yra situacija ir kainodaros. Pasižiūrėkime, kokios yra žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos Lietuvoje ir kas padaryta, kad vienaip ar kitaip jos būtų bent kiek panašios į Europos Sąjungos šalių senbuvių kainas. Jos yra pačios mažiausios, imant beveik viską. Žiūrint į kaino­­da­rą, ūkininkus ir jų šeimos narius, partnerius apmokestinti „Sodros“ draudimu, manau, nelabai tinkamas laikotarpis.

Ir dar vienas dalykas. Kai kurie žemdirbiai yra sulaukę pensinio amžiaus, turi visokius invalidumus, ir yra net tokių kuriozinių atvejų, kad serga vėžiu žmogus, ir jis klausia, ar ir jam dar reikia mokėti socialinio draudimo mokesčius. Ir gauna atsakymus, kad reikia. Tai šioje vietoje tie visi dalykai nesutvarkyti, neišspręsta. Dvigubi mokesčiai ūkininkams ir jų partneriams. Aš manau, per metus buvo galima susitvarkyti ir tokių nesusipratimų gal būtų ir nebuvę, ir tas supratimas pačių žemdirbių būtų kitoks. Aš manyčiau, kad negalima šiam įstatymo projektui pritarti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 113 Seimo narių. Už – 65, prieš – 39, susilaikė 9. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

 

11.17 val.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-350(3) (priėmimas)

 

Darbotvarkės 1-3e klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-350(3), sujungti Nr. XIP-427 ir Nr. XIP-350(2). Kviečiu A. Sysą. Priėmimas. Kol kolega ateis, atsiprašau, L. Graužinienė repliką po balsavimo.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, Pirmininke. Aš balsavau prieš, bet nuspaudžiau… Protokolui nors tegul lieka.

PIRMININKĖ. L. Graužinienė su apgailestavimu pasako, kad balsavo prieš.

Gerbiamasis Sysai, kadangi yra pataisų tik 2 straipsniui, ar galime 1 straipsnį priimti bendru su­tarimu? Priimta. Dabar dėl 2 straipsnio yra E. Ža­kario ir E. Jonylos pasiūlymas. Kuris pristatote? E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas yra tam, kad nedidelei daliai žmonių grąžintų galimybę gauti našlaičio pensiją, kurią prarado nuo 2005 m. liepos 1 d., ir tokių žmonių tikrai nedaug. Nežinau, iš kur šiandien buvo pateikti skaičiai, kad tai kainuos apie 11 mln., nes noriu priminti, kad šį projektą teikiame mes, keli Seimo nariai, ir lygiai taip pat teikė buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė, kuri tada teikė skaičiavimus, kad tokių žmonių buvo apie 18. Ir tai buvo ministerijos duomenys.

Dabar, mano nuomone, ministerija prie šio skaičiaus pridėjo visus galimus našlaičius, kurie pagal naują įstatymą ir iki 18 metų bus pripažinti našlaičiais, ir jie savaime gaus našlaičio pensiją net ir nieko nepakeitus. Kadangi ketveri metai, la­bai nedidelė žmonių dalis nuskriausta, tai aš siūlyčiau, kad vis dėlto įsigaliotų nuo 2010 m. sausio 1 d. Juo labiau, jeigu pažiūrėtumėte Vyriausybės išvadą, tai Vyriausybė pritarė, datos ne­siūlė keisti, tik truputį pakoregavo tekstą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys E. Žakario, E. Jonylos pasiūlymą?

Yra daugiau kaip 29 Seimo nariai. Dabar komiteto komentaras.

A. SYSAS (LSDPF). Komitetas šiandien ryte svarstė šią įstatymo pataisą ir, kaip ir sakė autorius, Vyriausybės atstovai komitetui bandė įrodyti, kad ši pataisa biudžetui kainuotų apie 11 mlrd. Lt. (Balsai salėje) Atsiprašau, milijonų. Ačiū už pataisą. Ir jų skaičiavimas buvo toks, kad vidutinė našlaičio pensija yra maždaug 300 Lt. Tokių asmenų jie suskaičiavo galimai apie 3 tūkst. asmenų. Viską sudauginę jie gavo 11. Galbūt, kaip sa­ko liaudies patarlė, baimės akys didelės, gal šis skaičius ir neatitinka realaus dydžio, todėl buvo balsuota komitete ir balsų dauguma buvo nepritarta kolegų pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Vienas – už, vienas – prieš. Už pataisą – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, išties manau, kad ankstesni pateikti skaičiai, kad tai yra labai nedidelis žmonių ratas, 18 žmonių, verstų da­­bar suabejoti, iš kur staiga atsiranda žodis „galimai“ kitokių žmonių. Kadangi terminas yra konkretus, apimantis konkretų metų skaičių, vadinasi, šiuo atveju turėtų būti tikslūs duomenys. Aš remiu kolegos E. Žakario pasiūlymą, nes ir anksčiau jį teikė ta pati Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir Vyriausybė, tuomet buvo įvardinti tikslūs skaičiai.

PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, buvusi ministrė sakė, kad ir su rezervu pas mus viskas yra gerai. Tokiais pačiais skaičiavimais tur­būt ir buvo skaičiuota. Šioje pataisoje mes kalbame, atkreipiu dėmesį, kad tai tikrai ne 18 žmonių, nes tai liečia kategoriją nuo 18 metų ir vyresnius, faktiškai neribotas pensinis amžius. Ir tokių žmonių skaičius 3 tūkst. yra, mano galva, arti tiesos. Niekas labai tikslios statistikos neturi, nes tokių dalykų niekam nebuvo mokama, todėl suskaičiuoti visus staiga ministerija negalėjo. Tai yra apytikslis skaičius, bet tikrai ne 20, tai yra tūkstančiais skaičiuojama. Ir 11 mln. papildomų pinigų iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, mes šiuo sudėtingu laikotarpiu vargu ar galime leisti sau papildomai dar plėsti mokėtojų bazę. Todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate J. Žakario ir E. Jonylos pa­siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 109 Seimo nariai: už – 46, prieš – 5, susilaikė 58. Pataisai nėra pritarta.

Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Negalime. Tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis toks, koks yra, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš ar­ba susilaikote.

Balsavo 109 Seimo nariai: už – 67, prieš – 23, susilaikė 19. 2 straipsnis priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. K. Daukšys – už.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų tai šioje padangėje gal vienas tokių šviesesnių įstatymų, kuriuos šiandien priimam. Aš manau, kad nors gerbiamasis buvęs ministras labai rūpinosi našlaičiais, aš noriu jam priminti, kad jis pasielgė kaip leitenanto Šmito vaikas, nes bando mus apgauti vienais ar kitais dalykais. Aš vis dėlto siūlyčiau balsuoti už šį įstatymą, kad bent jau po metų šiokia tokia teisybė būtų atkurta.

PIRMININKĖ. Dėkoju. B. Vėsaitė – prieš.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, kodėl našlaičiai turi kentėti, nes Vyriausybė nesugeba suskaičiuoti, kiek jų yra. Iš tikrųjų dėl varganų 300 Lt… 18 našlaičių kad kainuotų 11 mln. Lt, nežinau, kokio dydžio turėtų būti našlaičio pensija. Aš manyčiau, kad tikrai gėdingai elgiasi. Ar sunku buvo duoti Vyriausybei užduotį suskaičiuoti, kiek tokių žmonių yra, ir tada mums pateikti, o ne aklai balsuoti. Aš tikrai vien dėl tų motyvų negalėčiau palaikyti šiaip jau iš esmės pozityvaus įstatymo.

PIRMININKĖ. E. Žakaris – už.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš raginu balsuoti už, nes, mano nuomone, geriau socialinį teisingumą atkurti po 5 metų, nors norėjosi po 4, negu visiškai jo neatkurti. Norėčiau pasakyti tokią pastabą, kad Vyriausybė pritarė šiam projektui, kuris turėjo įsigalioti nuo 2010 m. Jeigu patys valdantieji abejoja savo Vyriausybe, tai turbūt jų yra problema, nes Vyriausybė buvo pritarusi ir nesiūlė keisti datos.

O gerbiamajam Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui noriu pasakyti, kad dar reikėjo atkreipti dėmesį į vieną vietą, kur parašyta, kad iki 2005 m. pripažintais invalidais iš vaikystės… Tai tie jau pripažinti, naujų jų neatsiras ir dėl to yra maži skaičiai. O tai, kad atsirado iki 24 metų, tai čia jau ateities klausimas. Bet iki 2005 m. kiek pripažinta, jau turbūt galine data nebus pripažinta daugiau. Ačiū. Agituoju už.

PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš pritardamas kolegai E. Žakariui tuos pačius argumentus norėjau išsakyti. Jeigu kalbame apie socialinį teisingumą, kurį nuo 2005 m. yra siekiama įteisinti, tai tikrai nebus, tikiuosi, abejojančių ir kolegos balsuos už. Taigi raginu pritarti projektui.

PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nežiūrint mūsų čia karštų debatų, mėginimų nuneigti vienas kitą, įstatymas, kuris buvo vieningai palaikomas ir pozicijos, ir opozicijos, yra pagerinantis neįgaliųjų padėtį, pailginantis terminą, man atrodo, yra tas įstatymas, kuris galėtų mus visus bent jau laikinai suvienyti. Todėl aš tikrai siūlau balsuoti už ir neieškoti priekabių. O jeigu Vyriausybė suskaičiavo, kiek kainuoja ši mūsų formuluotė, jeigu mes praplėsime, tai yra 11 mln. dydis, ji už tai turbūt prisiima atsakomybę. Ir jeigu tai nepasitvirtins, tada galėsite klausimą kelti kitaip. Bet kol kas kitokių duomenų mes neturime. Siūlau balsuoti visiems vieningai už.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 114 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 2. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Norėčiau paprašyti Dokumentų skyriaus, kad būtų sujungti įstatymai Nr. XIP-1239(2) ir Nr. XIP-350(3) po priėmimo. Ar galime tam pritarti? Dėkoju, pritarta.

 

11.31 val.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1240(2) (priėmimas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1420(2) – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 strai­psnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. V. V. Margevičienė tribūnoje. Gerbiamoji kolege, įstatymas yra iš trijų straipsnių. Ar galime bendru sutarimu 1 straipsnį priimti?

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tikrai pataisų nėra.

PIRMININKĖ. Priimtas. Ar galime bendru sutarimu 2 straipsnį priimti?

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Galime.

PIRMININKĖ. Priimtas. Ar galime bendru sutarimu 3 straipsnį priimti?

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Galime.

PIRMININKĖ. Priimtas. Dėkoju.

Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Prieš – A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti įstatymo esmę, tai yra lietuviško darbo stažo galimybę skaičiuoti ir pajamų… skaičiuojant pensiją. Noriu priminti, ką sakiau svarstymo metu. Mes pakliūname į labai keistą situaciją. Gyvename jau beveik 20 metų ne­priklausomoje Lietuvoje, ir tai sudaro du trečdalius būtinojo stažo gauti senatvės pensiją. Deja, pensijos skaičiavimas lieka iš laikotarpio, kuris siekia ne nepriklausomybę, o tarybinius laikus. Todėl, pirma, tai yra moralinis įstatymas. Labai gaila, kad dešinieji, kurie visokiais būdais sako, kad reikėtų netgi terminų atsisakyti iš to laikotarpio, dabar šitą įstatymą nukelia dar dvejiems metams. Tai yra galimybė sąžiningai, dorai mokėjusiems mokesčius, sąžiningiems piliečiams vis dėlto turėti galimybę susiskaičiuoti pensiją iš laiko­tarpio, kurį jie dirbo nepriklausomai Lietuvai.

Gerbiamieji kolegos dešinieji, nesuprantu jūsų nusistatymo ir dar kartą noriu priminti, kad, jeigu šiame įstatyme nebus pakeista formulė, tai šio įstatymo įsigaliojimas bus nukeltas dar dešimčiai metų. Bus tuomet labai keista, kad mes gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, o pensijas toliau skaičiuosime iš tarybinio laikotarpio. Todėl kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus, kad mes nepasiduotume tam tikrai spekuliacijai čia, salėje. Bet kuriuo atveju visada galima tobulinti pensijų skaičiavimo tvarką. Yra du būdai tobulinti: nedidinant bendro Socialinio draudimo fondo biudžeto ir didinant jį. Dabar didinti socialinio draudimo biudžetą jokių šansų nėra, nes 130 milijonų… Jeigu mes negalime rasti mažesnių su­mų, tai tokios sumos niekas čia nepasiūlys. Opozicijos siūlymo, aš atidžiai peržiūrėjau, dėl tokios sumos nėra. Tada turime šitą įstatymą priimti ir perskirstyti pensijas tarp dabar gaunančių. Dabar gaunančių pensijas. Teisingiau suskaičiuoti visiems, padalyti tą patį katilą teisingiau. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pensijas papildomai dar labiau sumažintume 40 %, mažinimą padidintume. Tai ar mes šito norime? Šitą buvo galima daryti tada, kai pensijos buvo keliamos. Rudenį, kai buvo keliamos, tada buvo galima tą padaryti, bet tas buvo nedaroma. Tas buvo atidėta, nesiryžta ta­da daryti tų dalykų, nes reikėjo šiaip pensijas pakelti visiems. Jokio socialinio teisingumo ir istorinio teisingumo niekas nesiekė. O dabar, kai jau didinti negalima, siūloma iš tų pačių, kurie dabar yra… dar daugiau jiems sumažinti pensijas ir dabar dar nuskriausti dalį žmonių. Tai ačiū už tokį jūsų socialinį solidarumą. Siūlau palaikyti Vyriausybės teikiamą projektą.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolega Rimantai, aišku, išties įstatymo pataisa yra susijusi su biudžeto perskirstymu. Pirmiausia per visus metus… Rytoj bus metai laiko, kai buvo galima perskaičiuoti formules, sukaupti duomenų bazę, su­daryti visas sąlygas, kad būtų galima parengti visus poįstatyminius aktus ir tą darbą pradėti.

Antras dalykas. Tai visiškai nekliudo… Šis formulės nustatymas ir įvedimas visai nekliudo pasakyti, kad krizės sąlygomis galima jo įgyvendinimą taikyti pamažu, kitaip sakant, kalbant apie mažinimo ir kompensavimo mechanizmus, galima būtų apie tai kalbėti. Tačiau apskritai ignoruoti šią problemą neišeina niekaip. Aš jau nekalbu, kad tai ne tik moralinis, kad jau dvidešimt metų, visų pir­ma tai yra dalykinis įstatymas, nes jau dvidešimt metų… Tai yra be galo ilgas draudiminio stažo laikotarpis kiekvienam dirbančiam žmogui. Akivaizdu, kad nukėlimas šių terminų taip, kaip jūs siūlote… Jūs nesiūlote nieko kito – jūs siūlote pra­ktiškai padaryti štai ką: kad daugelis šio įstatymo minėtų straipsnių įsigalioja 2012 m. sausio 1 d., taip pat nebūdami tikri, koks bus biudžetas, kokia bus ekonominė situacija, kokie bus „Sodros“ įsiskolinimai ir visi kiti dalykai. Juk nukeliate, neturėdami jokių objektyvių kriterijų. Tai mano klausimas: kodėl dabar nedaryti to, nes išties planuoti tokius kriterijus dvejiems metams į priekį yra neišpasakytai sunku. Aš manau, kad šis įstatymas išties dar kartą, na, demonstruoja, kad ir tie žmonės, kurie turėjo teisėtų lūkesčių, kurie jau prisitaikė (juk buvo žmonių, kurie jau gavo pranešimus, kad bus nauja formulė taikoma ir perskaičiavimai), išties atsiduria kvailio vietoje. Todėl siū­lau balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. V. V. Margevičienė – už.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju Seimo Pirmininkei. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų dėl formulės pakeitimo ir dėl atitinkamų straipsnių pakeitimo mes komitete diskutavome ne vieną kartą dar praeitos kadencijos metu. Daug kartų kalbėjome apie tai, kad iš tikrųjų pakeitus ir skaičiuojant jau nepriklausomos Lietuvos… Jūs gi žinote, kiek tada bu­vo bankrotų, kiek tada žmonių buvo priversti išeiti į gatves dėl to, kad iš tikrųjų daug įstaigų žlugo. Ir tai nebus tokia didelė skriauda dėl to, kad tiktai nedideliam žmonių kiekiui tos pensijos pasikeis. Kadangi dabar krizinė situacija, aš manau, kad iš tikrųjų taip… Jūs žinote Vyriausybės įsipareigojimą, kad iki liepos 1 d. ministerija privalo apskritai parengti visą kompensavimo tvarką ir viską peržiūrėti. Manau, kad bus grįžta ir prie šio klausimo, o dabar raginu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Prieš – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ši įstatymo nuostata sukėlė labai didelį nusivylimą tarp žmonių, besiruošiančių išeiti į pensiją. Žmonės sukandę dantis dirbo ir tikėjo, kad, išėję į užtarnautą poilsį, tikrai galės gauti didesnę pensiją. Tai iš tikrųjų labai mažina pasitikėjimą valstybe. Aš, gerbiamieji kolegos, manau, kad jeigu konservatorių, liberalų ir „prisikėlusiųjų“ Vyriausybė tokiais pačiais metodais valdys šalį, tai abejoju, ar 2012 m. šis įstatymas įsigalios. Todėl nebalsuosiu už tokį, sakyčiau, dabartinius pensininkus diskriminuojantį įstatymą.

PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išties diskutuojam ir sakom daug skaičių, ir tai, kad papildomai apie 130 mln. atsieitų dar vienerius metus, jeigu skaičiuojam, kalbam apie tai, kad jau dvidešimt metų… Tai kodėl geriausiu ekonominio pakilimo laiku ne­buvo įgyvendinti šitie siekiai perskaičiuoti nuo 1994 m. turimo stažo? Ir tie dvidešimt metų, kolegos… Nuo 1994 m. bus keturioliktieji, o projekte yra siūloma įsipareigoti nuo 2012 m., sukuriant kuo realesnius lūkesčius. 2010 m., jeigu, kolegos, matote galimybę, iš kur tuos 130 mln. papildomai paimti, tada jūs verti Nobelio premijos. Prašau pritarti projektui, nes jis iš tiesų atitinka laikmetį. Ne iš gero gyvenimo yra siūlomi tokie projektai, kolegos.

PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad dešinei pusei būtų laikas baigti skaityti tą pirmą laišką, kuriame visą laiką reikia kaltinti tą direktorių, kuris buvo prieš tai. Laikas pradėti patiems atsakyti už savo veiks­mus. Tai pirmas dalykas.

Dabar apie tai, kad jūs negalite rasti 130 mln. Tai pasiieškokite savo ministerijose, pasiieškokite tarp savo išlaidų žiniasklaidai (…) savo veiksmus, ir jūs tuos pinigus rasit. Aš manau, kad jeigu tie žmonės, apie kuriuos jūs sakote, kad nedaug tokių yra, kurie šiuo atveju nukentės, ateitų prie šių rūmų, nebūtų mums visiems kur praeiti.

O dabar, kolegos, dėl to, kad jūs rašote 2012 m. Ar jūs patys žiūrėjote savo Finansų ministerijos 2012 m. įžvalgas – 300 Lt mažesnį vidutinį atlyginimą ir bedarbių skaičių? Tai 2012 m. jūs, jeigu dėl tokių priežasčių, dėl kokių dabar negalite įvesti, irgi neįvesite. Šiuo atveju jūs jau rašote laišką tai Vyriausybei, kuri bus po jūsų. Todėl manau, kad už šį įstatymo projektą iš tikrųjų negalima balsuoti, jis apgauna Lietuvos žmones, ir ta apgavystė yra netoleruotina.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 110 Seimo narių. Už – 63, prieš – 34, susilaikė 13. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

11.43 val.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1241(2) (priėmimas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1241(2) – Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 strai­p­snio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. V. V. Margevičienė. Įstatymas yra dviejų straipsnių. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Priimtas.

2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. Prašau. Prieš – B. Vėsaitė. Atsisako. P. Gražulis. Atsisako. M. Zasčiurinskas. Irgi atsisako. Norinčių kalbėti nėra. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, be triukšmo, balsuojame, įstatymo priėmimas! Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 108 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 33, susilaikė 7. Valstybinių socialinio draudimo se­natvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Prašau. G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ne iki galo buvo įdė­ta kortelė, neįsiskaitė mano balsas. Atsi­prašau.

PIRMININKĖ. G. Songaila – už. Dėkoju.

 

11.45 val.

Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1242(2) (priėmimas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1242(2) – Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo įstatymas. Priėmimas. A. Sysas, bet nematau jokių pasiūlymų, tai gal kol kas nereikia. Ar galime pastraipsniui?

1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.

Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Prieš – P. Gražulis. Gal nenorite kalbėti? Dėkoju. M. Za­s­čiu­rinskas – prieš.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš paliesiu tik vieną aspektą – kai miršta žmogus. Ar tikrai valstybė yra tokia taupi, kad, sutaupiusi 800 tūkst. prie šitų milijardų, ji atims iš žmogaus paskutinę galimybę, kad jis būtų pagerbtas? Čia, šioje salėje, aš dėsčiau jums, kiek vidutiniškai kainuoja palaidoti žmogų. Per tą laikotarpį tikriausiai kiekvienas suskaičiavote, susitikote su savo rinkėjais, paklausėte jų nuomonės ir tikriausiai įsitikinote, kad pateikti skaičiai buvo teisingi. Todėl, kaip čia yra siūloma mokėti žmogui, kuris laidos mirusį žmogų, vietoj 2 mėnesių išmokos vieno mėnesio, aš manau, yra nesąžininga ir nemoralu, ir tai nerodo pagarbos žmogui. Todėl aš kviečiu nepritarti šio įstatymo pataisom. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už. Gerbiamasis R. J. Dagy, kortelę sutvarkykite, įdėkite iš naujo.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji ko­legos, aišku, opozicijai visada reikia sutirštinti spalvas labiau, negu jos yra iš tikrųjų pačiam įstatyme. Aišku, yra tam tikrų netekčių – vietoj 2 pensijų išmokėsime vieną pensiją, tas taip. Bet tai yra lėšų taupymas iš tos dalies, kur jas galima taupyti, neužmirštant, reikia neužmiršti pasakyti, kad laidojimo pašalpa išlieka. Tai yra ganėtinai didelė parama, kurią mes mokame dabar, jos niekas neatsisako. Taigi ta netektis, kurią turime, nėra tokia dramatiška. Parama žmogui mirus iš tikrųjų yra. Tikrai turbūt mes esame viena iš nedaugelio valstybių, kuri tokią paramą turi. Aš anuomet pats buvau vienas iš iniciatorių, dar 1992–1996 m. ka­dencijoje, tai pataisai atsirasti, tokiai tvarkai atsirasti. Tada buvo suprantama, kai žmonės iš viso neturėjo pinigų, už ką palaidoti. Dabar tos pa­ra­mos, aš nemanau, kad reikia atsisakyti, bet tikrai ji gali būti šiek tiek kuklesnė, nes jau nuo 1993–1994 m. laikotarpio tikrai pasikeitė mūsų sąlygos ir galimybės, kada jau galima iš tikrųjų ir patiems šitam atvejui turėti tam tikrų santaupų. Parama mirus vis tiek išlieka, ir žmogus be paramos mirimo atveju tikrai neprapuola, nes ne visos pajamos nubraukiamos, o tik dalis jų.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš. Ne­norite. B. Bradauskas – prieš.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų nevienareikšmiškai galima kalbėti apie šio įstatymo pataisas, galbūt reikėtų ir sutikti su šio įstatymo pataisomis, bet aš tiktai kažkaip norėčiau, kad vis dėlto visur būtų pažiūrėta ir galbūt diferencijuoti tie reikalai. Aš kalbu šiuo metu apie daugiavaikes motinas, išauginusias 7 ir 10 vaikų, kurios gauna valstybines pensijas… ar aš čia paklydau?.. Reikėtų diferencijuoti ir atsižvelgti į tą kontingentą žmonių ir jiems tikrai galbūt tikrai reikėtų nemažinti.

PIRMININKĖ. A. Sysas – už.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai vienintelis įstatymas, kurį teikia Vyriausybė, kuriam aš tikrai pritarčiau. Raginau dešiniąją pusę taip pasielgti dar anksčiau. Valstybines pensijas, kurios yra mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų, galima mažinti kaip nori ir kada nori, nes įstatymo leidėjo teisė yra tai daryti. Ir joks teismas į tai negalėtų atsižvelgti. Todėl mes, bent jau aš ir, ko gero, jūs visi, ne vienas gavote skambučių ir laiškų visų pirma iš socialinio draudimo pensininkų. Jie ragino, kad pirmiausia pradėkite taupyti nuo valstybinių pensijų, nes tai yra papildomos pensijos, kurias gauna visi Lietuvos piliečiai, sulaukę pensinio amžiaus, kurie gau­na socialinio draudimo pensijas… Todėl raginu pritarti šitam įstatymo projektui, tai yra tikrai šaltinis, kuriuo galėjo Seimas ir Vyriausybė pasinaudoti daug anksčiau, – visus šiuos metus jau ga­lėjo valstybinę pensiją mokėti sumažintą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Val­stybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 107 Seimo nariai. Už – 73, prieš – 10, susilaikė 24. Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

 

11.53 val.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1243(2) (priėmimas)

 

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 strai­psnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1243(2). Priėmimas. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. M. Zasčiurinskas – prieš.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, aišku, yra techninis, nes išbraukia kelis žodžius. Priimtas politinis sprendimas naikinti apskričių viršininkų administracijas. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiam apskričių administracijų naikinimui biudžete nėra numatyta lėšų. Atskiroms funkcijoms perkelti yra atliktas mechaninis perkėlimas, o pačiam likvidavimui tos funkcijos apskrityse nėra numatytos. Aš tik dėl to kalbu, kad atkreipčiau daugumos dėmesį į tai, kad būtina likvidavimui numatyti atskiras lėšas. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Jankauskas – už.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, ko­legos. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad Seimas jau yra apsisprendęs, kad nuo kitų metų liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos nebeegzistuos, taigi ir tie, kaip kolega M. Zasčiurinskas sakė, techniniai pakeitimai, kurie yra teikiami, manau, yra tiesiog būtini. Dėl to raginu pritarti. Dėkoju.

PIRMININKĖ. R. Ačas – prieš. Nematau. R. Baškienė – prieš.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tai nėra vien tik paprastas apskričių viršininkų įrašymas į pataisas. Atkreipkime dėmesį, kad kalbama apie daugiavaikes motinas, kurios užaugino penkis ir daugiau vaikų, ir dėl to joms numatoma skirti valstybines pen­si­jas. Praėjusiame Seime mes labai vieningai pritarėme, kad nuo šių metų liepos 1 d. penkis ir daugiau vaikų užauginusioms motinoms būtų skiriamos valstybinės pensijos. Šio įstatymo pagrindu mes nukeliame datą. Čia ir yra esmė, kad mes pabloginame situaciją daugiavaikėms mamoms. Kvie­čiu nepritarti.

PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų džiugu girdėti, kad kai kurie Seimo nariai perskaito įstatymą, už kurį mes balsuojame. Iš tikrųjų mes nukeliame įstatymo įsigaliojimo datą, nuo kada turėtume skirti valstybines pensijas motinoms, užauginusioms penkis ar šešis vaikus. Bet vėlgi mes turime rinktis tarp alternatyvų. Tai, kas dar neįsigaliojo, dar žmonės nėra gavę, iš tikrųjų dar galima tuos dalykus nukelti. Kur kas sunkiau atimti tai, kas jau yra mokama. Tai iš tikrųjų sukelia tam tikras socialines pasekmes. Tai yra įstatymo silpnoji pusė, bet nematau šiuo atveju didesnės alternatyvos. Niekas nepasiūlė papildomų šaltinių. Kita vertus, dėl apskričių, tai lygiai taip pat reikia sutvarkyti šitą dalį, nes keičiasi įstatymai. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas kalbėdamas pasakė, kad nenumatytos lėšos. Yra numatytos lėšos ir, rodos, jeigu aš neklystu, 20 mln., kurios bus paskirstytos atitinkamai perdavus naujas administravimo išlaidas naujiems valdytojams. Atkreipiu dė­mesį, tas 20 mln. yra maždaug 5 kartus mažiau, negu mes dabar skirdavome tam dalykui. Lėšos tam yra numatytos, bet, manau, išsiverstume ir su kukliomis administravimo lėšomis ateityje, jeigu mes norime taupyti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. B. Bradauskas – prieš.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Pasikartosiu, kad šis įstatymas turėtų būti dvejopas. Manau, reikėjo palikti galimybę Valstybinių pensijų skyrimo komisijai pasižiūrėti, kiek ten yra „prisiplakę“ prie tų valstybinių nuopelnų ir gauna tas valstybines pensijas. Tikrai manau, kad tokių surastų. Ir palikti tas pensijas nepaliestas, kaip ir kalbėjau, daugiavaikėms motinoms, mūsų meno, kultūros, literatūros korifėjams, kurie tikrai garsino mūsų šalį. Tikrai būtų galima diferencijuotai pasižiūrėti į šį klausimą. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įsta­tymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 98 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 23, susilaikė 12. Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

 

11.59 val.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1244(2) (priėmimas)

 

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1244(2). Iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. K. Dau­kšys – prieš.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų ką šiuo įstatymu padarote? Tiems žmonėms, kurie gauna šalpos pensijas, šalpos išmokas, o tai yra žmonės, kurie sunkiai išgyvena, jūs dar net, jeigu toks žmogus numirs, jo ir palaidoti negalės žmoniškai, nes per pusę sumažinate tai, ką gautų palaidoti. Aš manau, kvailai atrodo, kai sakote, kad tiems labiausiai nuskriaustiems žmonėms nieko nemažinsite, bet net jiems palaidoti normaliai neduosite. Manyčiau, kad čia galėtų ir valdančioji dauguma vieną kitą papildomą milijoną rasti ir nevaidinti, kad visus žmones labai gina ir proporcingai visiems mažina. Aš manau, kad šalpos išmokų gavėjai yra ne tie žmonės, su kuriais būtų galima eksperimentuoti ir mažinti jiems…

PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tam tikra dalis logikos ką tik kalbėjusiojo žodžiuose yra, bet žiūrėkime į bendrą sistemą. Mes siūlome visą išmokėjimo tvarką daryti vienodą visoms socialinėms grupėms. Mes čia kalbame apie nedidelį segmentą. Nuo dviejų mėnesių sumažiname iki vieno. Ir tada mes niekam nedarėme išimčių, ir dabar nesiūloma daryti. Jeigu mes pradėsime daryti išimtis, tada mes vėl sugadinsime visą bendrą sistemą, ką mes visą laiką, ir praėjusioje kadencijoje, ir anksčiau, stengėmės sutvarkyti, kad nebūtų kokių nors nelygumų, kažkas turėtų didesnes privilegijas nei kiti. Tai nėra labai brangios įstatymo pataisos, bet tvarka turėtų būti vienoda, todėl siūlau pritarti.

PIRMININKĖ. D. Mikutienė – prieš.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų sunkmetis yra sunkmetis. Aš siūlyčiau, kad jūs nepritartumėte tai pozicijai, kad šalpos išmokas sumažintume nuo dviejų mėnesių iki vieno. Juk mūsų valstybėje neįvyko jokio pagerėjimo, priešingai, įvyko pablogėjimas. Ir kainos pakilo, ir visi kiti klausimai, susiję su šia procedūra. Aš manyčiau, kad jeigu eisime tokiu modeliu, tai ką – kitais metais sakysime, kad reikia ir pusės mėnesio sumą mokėti, o tai vėl yra blogai, vėl rei­kia mažinti. Aš siūlyčiau nepritarti tokiai ydingai praktikai ir balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. J. Dautartas – už.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Mielieji bičiuliai, žiūrėdamas, kaip mūsų A. Matulas tvarkingai sėdi opozicijos pusėje, suprantu, kad tai yra bendri mūsų visų rūpesčiai. Ir noriu priminti Prezidentės žodžius, visi supranta, kad visi šie sumažinimai, absoliučiai visi, į ką atkreipė dėmesį kolega R. Da­gys, yra nepopuliarūs. Bet mes gi ir kalbame, kad turime suvokti balansinę prasmę, ir kalbame apie laikiną laikotarpį, daugiausiai dvejų metų laikotarpį. Dėl to aš galvočiau, kad dar kartą… Žinoma, opozicijos duona visą laiką aštrinti tas problemas. Bet šiuo atveju yra ypatingas dalykas, yra krizės. Nesutinku su tuo, kad Lietuvoje krizė yra aštriausia, bet bendri dalykai turi būti suvokti. Dar kartą kviečiu opoziciją ne aštrinti tas problemas, o suprasti, kad mes turime išgyventi kartu tuos dvejus metus, kaip A. Matulas dabar su D. Mikutiene.

PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad čia ypač socialiai jautrus klausimas. Šios išmokos mirus asmeniui mokamos toms šeimoms, tiems žmonėms, kurie turėjo labai mažas pajamas, ir sumažinti, kad socialinės išmokos būtų mokamos tik už vieną mėnesį, tai šie žmonės gyveno žemiau skurdo ribos ir krikščionys demokratai turėtų būti jautrūs, šiems žmonėms nereikėtų mažinti socialinių išmokų.

Gerbiamasis premjeras, kalbėdamas iš centrinės tribūnos, pasakė, kad Europoje nėra… pati geriausia mūsų ekonominė krizė, kad mūsų investicinis klimatas yra geriausias, bet pamiršo pasakyti vieną dalyką – kad mūsų valstybėje socialinė atskirtis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos ša­limis, pati didžiausia, kad skurstančiųjų dalis pati didžiausia, na, ir korupcija pati didžiausia, viena didžiausių. Tai šiuo įstatymu tą socialinę atskirtį, tą skurstančių žmonių skaičių dar didiname, ko tikrai neturėtume daryti. Todėl aš prašyčiau ne­pritarti net valdančiųjų šiam įstatymui ir balsuoti prieš jį.

PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, visi puikiai suprantame, kad ne iš gero gyvenimo siūlomi sprendimai ir subalansuoti biudžetą, jau ne tiek svarbu, ar „Sodros“, ar valstybės biudžetą ir valstybės paramą nelaimės atveju. Mirtis, be abejo, visada yra nelaimė, ir šiandien diskusijoje tokiais klausimais diskutuoti, kai kalbame, ar vien už mirimo mėnesį ir papildomai du mėnesiai, ar už mirimo mėnesį ir papildomai vieno mėnesio išmoką mokėti. Be abejo, sunkus sprendimas, kai kalbame apie mažinimą. Tačiau kai siekiame socialinio teisingumo ir bandome visose srityse surasti kelią, kaip išeiti iš ekonominio sunkmečio, iš krizės, tai visų apsisprendimo dalykas ir yra. Aš balsuosiu už ir kviečiu kolegas pritarti.

PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų graudu klausyti, kaip (nepyk, kolega) socialinės apsaugos ir darbo ministras, užuot gynęs skurdžiausią gyventojų dalį, elgia­si atvirkščiai. Aš suprantu, kaip dauguma valdžioje esantys šiandien kalba, kad yra logikos šiame įstatyme. Aš irgi sutikčiau, kad logikos yra. Visi žmonės miršta ir visi mirs. Tačiau aš negaliu sutikti, kad žmogus, gyvenimas taip susiklostė, tapo skurdžiausių gyventojų dalimi, tai yra žmonės, kurie gauna šalpos pensijas, tai našlaičiai, kurie taip pat gauna šalpos pensijas, ir kad jiems mirus Lietuvoje nėra tradicijos laidoti be karsto, be 3 dienų. Yra kitokie papročiai. Ir kalbėti apie šią žmonių dalį siekiant sutaupyti prie šitų milijardų litų 900 mln. Lt (geriausiu atveju), ar tai yra iš tiesų tas kelias, kurį mes pasirenkame.

Mes, be abejo, visi tvirtai žinome, kad socialinei apsaugai Lietuvoje skiriame daugiau kaip du kartus mažiau lėšų negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Mes matome, kad kiekvienais metais dėl tų pragaištingų sprendimų, kurie buvo priimti prieš metus šioje salėje, skurdas didėja ir jis didės toliau. Tai gal pagerbkime nors tuos žmones, kurie yra patys neturtingiausi, ir nepriimkime šio įstatymo. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Val­stybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 97 Seimo nariai, už – 58, prieš – 22, susilaikė 17. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Replika po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, kurie čia taip drąsiai balsavote už tuos išmokų sumažinimus. Didžiausia šalpos išmoka Lietuvos valstybėje yra 360 Lt. Vadinasi, jūs šiandien priėmėte nutarimą, kad žmogui mirus valstybė ne 720 Lt duos daugiausiai, kiek galėtų duoti, o 360 Lt. Aš tikrai linkiu visai Lietuvai, kad šios Vyriausybės laidotuvės kainuotų pigiau.

PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės klausimas…

D. Jankauskas. Dar replika po balsavimo.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, prieš kreipiantis į kolegas ir į kitus, nereikėtų bent jau klaidinti. Kolega Daukšy, ar jūs bent žinote, kad 1040 Lt pašalpa mirties atveju yra mokama kiekvienu atveju. Ir apie ją niekas net nekalba, kad jos reikia atsisakyti ir nemokėti. Jūs kalbate apie maksimalius dydžius absoliučiai klai­dindami visus. Turėkime sąžinės. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ką nors komentuodami, aš puikiai suprantu, kad yra transliuojamas posėdis, turime būti tikslūs ir neklaidinti nei Seime sėdinčių žmonių, nei žiūrinčių televiziją. Prašau, K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Kadangi jau taip mane apkaltino klaidinimu, gal ministras galėtų atsistojęs pasakyti, kokia yra maksimali šalpos išmoka Lietuvoje? Aš apie tai kalbėjau. Gal galėtumėte pranešti mums visiems? Kai jums netinka šis pranešimas, tada galvą kraipote, o išeinate ir visai kitu klausimu kalbate. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerai, diskusijos nutrauktos.

 

12.10 val.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1246(2) (priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas Nr. XIP-1246(2) – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas. Du straipsniai. Priėmimo stadija. 1 straipsnį galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 strai­psnį galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.

Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Už – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, tikrai negaišindamas visų tiktai priminsiu, kad tai yra analogiškas kitiems įstatymams, kurie yra teikiami dėl to, kad vietoj dviejų mėnesių būtų mokama vieno mėnesio išmoka mirties atveju, ir raginu balsuoti. Kadangi jau esame apsisprendę dėl kitų sričių, tai ir pareigūnų bei karių valstybinių pensijų atveju, manau, tikrai turime elgtis analogiškai. Dėl to kviečiu balsuoti už.

PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš. Nėra Petro. M. Zasčiurinskas – prieš.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, žinoma, teisingai jūs sakote, čia viskas eina iš eilės: pirmiausiai iš pensininkų atėmėme, laidojimo F. Kruko mokestį uždėjome, po to F. Kruko mokestį uždėjome našlaičiams, atėmėme iš jų tuos 360 Lt. Ministras ten, matyt, sumaišė, nes kolega Kęstutis kalbėjo visai kitu klausimu. Dabar atėjo eilė pareigūnams ir kariams. Vėl valstybė rodo savo požiūrį į tuos žmones, kurie pasirengę jau šiandien ginti, jeigu prireiks, neduok Dieve, savo tėvynę, ir mes jiems siunčiame žinią, kad jūs, kariai, esate nevertingi, kad net tų 700 tūkst. Lt prie tų visų milijardų mes jums skirti negalime. Kaip mes auklėsime jaunąją kartą? Kokią mes poziciją kaip valstybė rodome?

Aš suprasčiau, jeigu būtų kalbama apie 1 mlrd. Lt, tai verta būtų svarstyti, o dabar tokiose smulkmenose skęsti, atimti pinigus iš pensininkų, iš našlaičių, dabar iš pareigūnų ir karių. Aš siūlau, kolegos, nors vienu atveju pagerbkim karius ir ne­mažinkim jiems šitų išmokų. Valstybė čia tikrai jokio didesnio kracho nepatirs, negu jis yra dabar. Ačiū.

PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad ateina Seimui laikas, kai reikėtų įvesti tam tikrą reglamentavimą dėl kalbėjimo faktų. Man atrodo, mes tikrai diskutuotume kur kas konstruktyviau, ne iš piršto laužus, ne pamąsčius kaip nors, nežinant, už kokį įstatymą balsuojam, ir taip toliau. Tai čia šios dienos kai kurių di­s­kusijų pasekmės.

Gerbiamasis Mečislovai, Franko Kruko mokestis būtų, jeigu mes numirus žmogui pareika­lautume mokesčius mokėti. Dabar gi mes numi­rusiam mokam pašalpą, mirimo pašalpą per tūk­stantį litų, plius dar pensijų dalį, vieno mėnesio papildomai, valstybinę, atkreipsiu dėmesį, pensijų dalį. Tai kur tas Franko Kruko mokestis? Ką jūs čia graudinate?

Iš tikrųjų klausimas, kuo viena socialinė grupė yra išskirtinesnė negu neįgalieji, kuo ji skiriasi? Kodėl ji turėtų turėti savo privilegijas kitokias nei visi kiti likusieji, negu pensininkai? Apie tai kalbama. Mes nesiūlome to daryti. Jeigu mažinama, vieno mėnesio mažiau bus išmokama valstybinė pensija arba kitokia pensija, tai visiems vienodai viena išmoka ir mažiau. Tai yra normalus solidarus veiksmas, ko reikalauja ir Konstitucinis Teismas.

Taigi siūlau nesiblaškyti ir toliau priiminėti šitą įstatymą, balsuoti už. Galiu tiktai informuoti, kad mūsų komitetas, ir gerbiamasis M. Zasčiu­rinskas puikiai žino, yra sudaręs darbo grupę dėl visų karių, statutinių pareigūnų, apskritai viso socialinių garantijų komplekso peržiūros, kad jie turėtų tas garantijas, kurios tikrai jiems reikalingos, o galbūt net ir didesnes.

PIRMININKĖ. R. Ačas – prieš. Nėra. J. Dau­tartas – už.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamasis R. J. Da­gys iš tikrųjų… Kadangi literatūrinis toks pasažas su Franku Kruku, tai ten, atvirai šnekant, jokių mokesčių nebuvo. Aš matau ministrę R. Ju­knevičienę, kuri galbūt atsakytų, bet aš noriu tik viena pasakyti. Įsitikinęs, kad Lietuvos kariuomenė ir statutiniai pareigūnai, ko gero, tikrai pilietiškumu negalėtų skųstis. Jeigu mes nemažintume jiems išmokų, tai jie jaustųsi nepatogiai, ko gero, nežiūrint to, kad, kaip sako, kiekvienas žmogus žiūri į save.

Gerbiamasis Mečislovai, Frankas Krukas, kaip žinote, bankrutavo, Lietuvos valstybė ir mūsų parlamentas nesiruošia bankrutuoti, todėl ir mažiname tas išmokas. Nenorim Franko Kruko ir tarybinio klasiko Petro Cvirkos likimo, todėl prašau Mečislovą balsuoti už šį projektą ir šį koreliuotą sumažinimą.

PIRMININKĖ. R. Juknevičienė – už.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, su visa atsakomybe galiu pasakyti, kad Lietuvos kariai yra atsakingi žmonės. Jie neašaroja, neverkia, jie tiesiog įveikia sunkumus. Esu tikra, kad ponui M. Zasčiurinskui dauguma jų atsakytų taip, kaip atsako ir man: ne tokius sunkius laikus išgyvenom, ne taip sunku kaip šiandien yra buvę Lietuvoje, įveiksim ir šią situaciją.

Dėkoju kariams už solidarumą. Iš tikrųjų dau­gelis jų tikriausiai mūsų klauso. Aš labai dėkinga jiems už tą solidarumą, kurį jie rodo šiuo sunkiu laiku, ir kviečiu balsuoti už. Kitos išeities nėra.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

 

Šio įstatymo priėmimas

 

Balsavo 104 Seimo nariai: už – 66, prieš – 19, susilaikė 19. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

 

12.17 val.

Socialinės paramos mokiniams įstatymo 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1430(2) (svarstymas)

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-1430(2) – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – A. Vidžiūnas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, be kitų techninių dalykų, šis įstatymas yra vienas iš sunkiųjų. Komitetas jam pritarė, pritarė be džiaugsmo, kaip ir ne vienam kitam valstybės socialines ir ekonomines galimybes, kaip čia pasakyti, parodančiam įstatymui. Komitetas pritarė, kad valstybė šiandien gali garantuoti visiems mažas pajamas turinčių žmonių vaikams karštus pietus. Ir šitas pagrindinis dalykas išlieka šiame dokumente: kad ir kiek kitais metais šitų vaikų, pretenduojančių į pietus, skaičius išaugtų, jie bus maitinami karštais pietumis. Kartu komitetas pasakė, kad šiandien Lietuvos valstybė neturi pakankamai pinigų skirti vaikams pusryčiams.

Taigi dar kartą kartoju, komitetas sunkiai balsavo, pasidalijo per pusę. Lėmė argumentai, kad pietūs yra svarbiau nei kiti dalykai. Apie daug ką galime kalbėti. Vienas momentas, kuris man yra mielas ir po pokalbių su mokyklų direktoriais, kurie iš tikrųjų mato, kaip naudojamos lėšos, jie visą laiką sako, kad galbūt savivaldybės, turėdamos daugiau įtakos, galėtų pasakyti, kam tų pi­nigų labiau reikia. Įstatyme likusi nuostata, kad nuo visos socialinės paramos… žodžiu, mokiniams 2 % bus savivaldybių rankose. Savivaldybės tiems vaikams, kurie tikrai prastai gyvena ir kuriems iš tikrųjų mamos nesutepa rytais pusryčiams sumuštinio, o tokių šeimų neturėtų būti, kai kalbi su mokytojais, Lietuvoje labai daug, vis dėlto tie vaikai galėtų pretenduoti į pusryčius.

Situacija yra tokia ir kilusi iš vargo 1998 m., kai dabartinė mūsų Seimo Pirmininkė buvo iniciatorė karštų pietų vaikams, ir jos plėsta buvo stipriai. 2002 m. pietus gavo 164 tūkst. vaikų, o, sakysim, 2007 m. jau tik 83 tūkst. vaikų. Iš esmės ūkis kilo, gerovė truputį kilo, mažinama buvo, tru­pučiuką daugėjo gaunančių paramą pusryčiams. 2008 metai buvo stiprios valstybės paramos, na, šiandien, kaip matom, sunkiai apskaičiuotos paramos metai. Pakeltas pirmiausia buvo pajamų dydis iki 350 Lt, žodžiu išplėsta bazė, ir tada iš karto 210 tūkst. vaikų gavo paramą pusryčiams arba pietums, net 58 tūkst. pusryčiams.

Sunku kalbėti apie šiuos dalykus, juo labiau kad žvelgdamas į diskusijos dalyvių sąrašą net ne­abejoju, šioje pusėje bus šnekančių apie padidėsiančias ligas, apie alkstančius vaikus, apie šeimų žudymą ir panašiai, ir panašiai. Žinoma, tai yra jausmų argumentai. Šių jausmų argumentus sunku atmušti, bet faktas yra vienas: biudžete šitų pinigų šiandien nenumatyta. Tie 32 mln. 800 tūkst… (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs turėjote pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, o dabar jūs…

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš turiu 10 min. kalbėti komiteto vardu ir aš tą mėginu daryti.

PIRMININKĖ. Ne, 10 min. yra iš viso svarstymui skirta.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad komitetas pritarė. Ir aš tada dar užsirašysiu kalbėti dėl viso. Komitetas pritarė šiam įstatymo projektui, pagrindinei minčiai: šiandien daugiausia reikia karštų pietų garantijos visiems to pageidaujantiems. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė dalyvauti devyni Seimo nariai. Pirmasis – A. Sy­sas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau ir Arvydui, ir kitiems priminti senovinę patarlę, kad pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui, na, ne konservatoriui, priešui. (Balsai salėje)

Gerbiamieji, man atrodo, kad tai yra vienas iš gėdingiausių įstatymų, kuriuos mes šiandien svarstome. Jis absoliučiai prieštarauja pačių konservatorių pasitvirtintai Šeimos koncepcijai. Nuo ko prasideda šeima? Nuo mažų vaikų, kurie auga. Jeigu mes pažiūrėsime, kas vargingiausiai šiandien gyvena Lietuvoje, tai vargingiausiai gyvena jaunos šeimos, ypač vienišos šeimos, kurios turi vaikų. Pagalvokime, kas vyksta ir taip. Vakar girdėjau, kad jau yra 251 tūkst. bedarbių. Potencialiai visų jų vaikai yra maitinami. Dabar kiek dar yra išvažiavę užsidirbti į užsienį, kurie neužsiregistravę Darbo biržoje, bet vaikai liko čia, ir juos prižiūri močiutės?

Nereikia kaltinti mamų, kurios nespėja sutepti sumuštinio. Aš manau, ne apie tai kalbama. Kalbama apie tai, ar valstybė rūpinasi savo vaikais. Aš manau, kad tie 33 mln., kuriuos bando Vyriausybė sutaupyti vaikų sąskaita, atsisuks ne vienu milijonu litų ateityje, nes dar kartą priminsiu tai, kas skambėjo iš šitos tribūnos. Labai gaila, kad didžioji dalis Seimo narių nedalyvauja klausydami Sveikatos tarybos metinių pranešimų. Pasiimkite, pasižiūrėkite visą informaciją apie tai, ką ji čia teikė. Vaikų sveikata ir taip yra silpna ir bloga. Aš manau, kad vaikų maitinimas iš ryto yra labai svarbus dalykas, todėl ir buvo siekis maitinti visus, neskirstyti į turtingų, neturtingų, nediferencijuoti jų. Jie visi yra vaikai, jie visi atėjo į mokyklą, ir bandelė bei stiklinė pieno yra ne tai, ką reikėtų taupyti.

Aš manau, kad mano oponentai dėl įstatymo sakys, kad, pažiūrėkite, yra galimybė, įstatyme numatyta – savivaldybės pačios gali skirti daugiau lėšų ir didesnes pajamas gaunantiems tėveliams, dviejų vidutinių remiamų pajamų vienam žmogui. Bet mano karti patirtis dėl lėšų, kurias išnaudoja savivaldybės, sako visiškai kitus dalykus: netgi ge­rais laikais, arba, sakykime, neerzinkime konservatorių, geresniais laikais, kai savivaldybės gau­davo gana dideles lėšas socialinei rūpybai, 2 %, kuriuos galėjo išnaudoti šitiems dalykams, kurie įrašyti į šitą įstatymą, išnaudojo tik pavienės savivaldybės, nes naudojo kitiems poreikiams, ma­nė, kad vaikų maitinimas – ne svarbiausia. O šiandien, kai savivaldybės, nesibaigus metams, jau aimanuoja, kad neužteks pinigų vykdyti tiems įsipareigojimams, kuriuos reikia vykdyti, nes bedarbių skaičius didėja progresine priklausomybe į viršų, aš labai abejoju, kad savivaldybės suras lėšų ir papildomai nuspręs maitinti tuos vaikučius.

Gerbiamieji kolegos, aš labai rimtai kviečiu dešinę pusę susimąstyti. Aš džiaugiuosi, kad kai kas iš mano kolegų vakar nuvyko į Vilniaus miesto mokyklas ir pažiūrėjo, kokia situacija, ir paklausė mokytojų, kiek vaikų valgo pusryčius ir pietus Vilniaus mieste. Trečdalis ir daugiau. Ir tai yra normalios mokyklos, kur tėveliai dirba mieste ir turi didesnę galimybę gauti pajamų. Jeigu mes kalbame apie rajonus, apie kaimo mokyklas, tai ten tų vaikučių yra daug daugiau. Todėl pasigailėkime vaikų ir nepriimkime šito gėdingo įstatymo, kuris dar labiau apsunkins ir taip sunkiai gyvenančių šeimų gyvenimą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kviečiu B. Vėsaitę.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, esu įsitikinusi: jeigu šiame Seime dirbtų pusė moterų parlamentarių, tikrai, šitokio įstatymo mes šiandien net nesvarstytume. Įsivaizduokite, kaimo vaikas keliasi 6.30 val. ryte, sulaukia „geltonojo“ autobusiuko ir, nieko burnoje neturėjęs, galbūt 12.00 val., o gal 12.30 val. dienos gauna pirmą lėkštę sriubos. Tai iki 12.00 val. jis iš tikrųjų yra nedarbingas. Klausimas: kodėl jis iš ryto nevalgė? Todėl, kad mama neturėjo jam iš ko ir ant ko sutepti to sumuštinio.

Gerbiamieji kolegos, pusryčiams vaikams reikia 33 mln. Lt. Jeigu jūs nežinote, iš kur juos pa­imti, aš galiu pasakyti. Mes svarstėme Pelno mo­kesčio įstatymo mažinimą ir nurašėme į sąnaudas darbuotojų maudymą, plukdymą jachtomis. Tai galbūt atsisakykime šito ir turėsime tuos 33 mln. Gerbiamasis ministre Jankauskai, jūs esate puikus žmogus, aš jus labai gerbiu, bet jūs neginate pačių silpniausių savo ministerijos globojamųjų. Pasipriešinkite, vieną kartą pasakykite „ne“, tikrai ne tuo keliu einame. Tikrai, būkite gailestingi Seimo nariai, nebalsuokite už šitą įstatymą.

PIRMININKĖ. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi komiteto pranešėjas taip išgyvena, kad čia visi spaus ašarą ir sakys, kaip blogai, aš pabandysiu racionaliai pasakyti. Jeigu jūs sutaupote 35 mln. Lt vaikų maitinimui, iš tų 35 mln. 7 mln. yra PVM, kurį gauna valstybė, vadinasi, lieka 28. Iš tų 28 mln. maždaug pusė bus žmonėms, kurie tą maistą gamina ir kitus dalykus daro, vadinasi, 14 mln. Iš tų 14 mln. per „Sodrą“ ir per gyventojų pajamų mokestį gaunate 7 mln. atgal. Jūs valstybės biudžete jau turite 14 mln. Likusieji 14 mln. yra gamintojams, kurie gamina Lietuvoje tuos produktus, kuriuos naudos tose virtuvėse. Tai iš jų irgi mažiausiai 20 % bus darbo užmokestis, „Sodra“ ir kiti dalykai. Realiai valstybė praranda geriausiu atveju 15–16 mln. Lt. Ką ji šitoje vietoje išlošia? Ji padaro taip, kad visi vaikai gautų pusryčius ir pietus ir nesijaustų net per šitą krizę, kad jie nuskriausti arba valstybė nežiūri į juos kaip į būsimuosius šalies piliečius.

Atsakykite man į kitą klausimą. Daug kas sako: taip, vaikai išmėto tuos. Tai gal pirma pažiūrėkite, kaip gaminami tie pietūs. Pirmiausia pažiūrėkite, ar jie skaniai paruošiami, jeigu valstybės pinigai skirti, nes dažniausiai pas mus visos problemos prasideda ne ten, kur pinigus skiriame, o dėl to, kad tuos pinigus paskiriame ir paskui jie būna panaudojami velnias žino kaip. Ir kai jų niekas nekontroliuoja… Tai gal čia reikėtų Švietimo ir mokslo ministerijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasistengti ir nors tokiu būdu parodyti, kad valstybė sugeba rūpintis bent jau vaikais.

Aš jau seniai supratau, kad liberalų diktuojamos programos šiandien nurašė visus silpnesniuosius. Bet vaikai dar užaugs, jie mums dar mokės pensijas. Ar jūs pagalvojate, ką darote šitoje vietoje? Aš manyčiau, kad (racionaliais argumentais aš bandau įtikinti dabar jus) jūs iš pinigų, kuriuos atimsite, pusę atimsite vėl iš savo biudžeto ir neturėsite jų. Pagalvokite apie tai, ką jūs darote. Manyčiau, kad tam, kad tokį įstatymą pateiktum, reikėjo būti šiek tiek ekonomiškai neraštingam, todėl aš manau, kad reikėtų pažiūrėti, kas jūsų mi­nisterijose dirba. Ačiū.

PIRMININKĖ. D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pritariu ir nekartosiu tų minčių, kurias pasakė kolegos, bet norėčiau keletą tokių minčių labai rimtam pamąstymui. Iš tiesų sveikatos požiūriu pusryčiai yra pats svarbiausias dalykas vaikui. Aš pasigedau sisteminio požiūrio dėl to, kad mokyklos rajonuose yra naikinamos, yra paleidžiami autobusiukai. Na, gerai ar blogai, čia kitas klausimas. Mano požiūriu, tai nėra labai gerai, bet jeigu jau tokia situacija, ga­lima galbūt galvoti ir apie tai. Tačiau yra tokių kaimų, kur vaikai turi keltis 5 val. ryto, nes jie yra atokiausiuose kampuose, kai važiuoja pagal grafiką autobusas ir surenka. O puikiai žinome, kaip minėjo kolega, kad kaimuose ir rajonuose sunkiausiai ir skurdžiausiai gyvena žmonės, ir ne kie­kviena mama turi galimybę vaikui įdėti pusryčių. O vaikas, tik pabudęs 5 val. ryto, patys turbūt suprantate, kad pagal žmogaus fiziologiją nelabai nori valgyti. Tai vaikas turi išbūti iki pietų ir tik paskui jis gaus šiuos pietus. Ir jūs, gerbiamasis Vi­džiūnai, sakote, kad užtikrinkime karštus pietus. Bet mes negalime taip dviejų klausimų priešinti! Sutikite, negalima. Tai iš tiesų noriu kreiptis į premjerą. Premjere, būkite vyras ir atsiimkite jūs šitą siūlymą, juk maistą mokyklos perka iš mūsų ūkininkų, iš mūsų gamintojų, juk viskas sukasi mūsų biudžete, na, raskite politinės valios ir atsiimkite šitą siūlymą.

PIRMININKĖ. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, gerbiamieji Seimo nariai, žiūriu visada į dešinę pusę, o jų salėje beveik ir nėra, juk jūs puikiai suprantate, kad vaikai maitinami ne visų šeimų. Tų šeimų, kurių pajamos yra pačios mažiausios. Daug išsakyta įvai­riausių argumentų, ypač įvedant tuos geltonuo­sius autobusėlius, taupant vaikų sąskaita pinigus, kai vaikai keliasi 5 val. ryto. Kai tu pamatai, kad toks vaikas, kuris dar po stalu pėsčias stačias vaikšto, jau stovi prie kelio ir laukia kokią 7 val. ryto atvažiuojančio geltonojo autobusiuko, tai, ži­note, iš tikro be galo skauda širdį. Šie vaikai negaus nė pusryčių. Ir nesurandame mes tų pinigų. Ir kas yra skaudžiausiai, kad visa krikščionių demokratų politika – taupymas vargstančio, to „ubago“ žmogelio sąskaita. Kubiliui aš dar noriu kartą priminti, jis čia šiandien iškilmingai su skaidrėm parodė, kokia gera ekonominė situacija mūsų valstybės, kokia yra patraukli investicijoms ir panašiai. Bet noriu pasakyti, kad pamiršo pasakyti, kad Europoje pati korumpuočiausia valstybė. Pamiršo pasakyti, kad atskirtis ir skurdas… skurstančiųjų didžiausias skaičius. Pamiršo pasakyti, kad šiemet daugiausiai, daug daugiau išvažiavo iš Lietuvos jaunų žmonių ieškoti laimės ir kurti savo gyvenimą į svetimas šalis. Pamiršo pasakyti, kad nė per vieną okupaciją tiek okupantas neišvežė iš tautos žmonių, kiek per 20 nepriklausomybės patys savanoriškai pasitraukė iš Lietuvos. Tuos dalykus pamiršo pasakyti. Ir šiandien mes taupome vargstančiojo sąskaita.

Pažiūrėkite, mano pateiktas Seimo nutarimas, kuris turėtų badyti akis krikščionims demokratams. Mielieji, ar yra tvarka, kai jūs atimate iš „ubago“ lazdą, iš to moksleivio paskutinį centą, o niekaip nenorite sutvarkyti, kad valstybės tarnyboje, ligoninių vyriausieji gydytojai, fondų valdytojai, bankų, įvairiausių, nekomercinių, valstybinių bankų vadovai ir ten dirbantys, universitetų rektoriai negautų po 20 ir daugiau tūkst. Lt. Nieko nedarote. Suprantu, dar būtų galima kažkiek toleruoti šią politiką, jeigu iš tikro paėmė ir sutvarkė. Nė vienas šiuo krizės laikotarpiu dirbantis valstybiniame sektoriuje negali gauti daugiau kaip 8 tūkst. Lt. Ne, čia neliečiama! Čia nejudinama! Čia tabu! Čia blokuojama, kad jokiu būdu šis nutarimas nepatektų į Seimą ir nebūtų svarstomas, kad nebūtų įpareigota Vyriausybė šitą klausimą svarstyti. Kaip suprasti jus? Kaip gali žmonės jus suprasti? Jūs man pasakykite. Aš ir taip stebiuosi, kaip žmonės, matydami šitokią jūsų vykdomą politiką, dar jus palaiko. Na, paaiškinkite. (Balsai salėje: „Žmonės supranta.“) Žmonės supranta, bet man atrodo, vieną kartą žmonės praregės ir žmonės jau pradeda praregėti. Pažiūrėkite, kas atsitiko Šilutės–Šilalės apygardoje – pralošė jūsų kandidatas dėl jūsų vykdomos politikos. Bet aš norėčiau, kad jūs turėtumėte tą pasitikėjimą. Bet jūs vieną deklaruojate, o visiškai kitą politiką įgyvendinate. Vykdote kitą politiką. Ta apgaulė, man atrodo, yra laikina. Galvojate, kad jūs pasiėmėte Krikščionių demokratų partijos vardą ir galite (…) tautą, atimti iš „ubago“ paskutinį centą?! Nebus šitaip. Nebus šitaip. Pensininkus skriausti! Oligarchams valio! LEO LT lyg ir uždarėte, o dabar sukursite galbūt Garbaravičiaus LEO LT ir paliksite laidus, transformatorines valstybei, o tieks energiją trys oligarchai. Jūs šitą darote? Man atrodo, tauta tikrai praregės. Jau praregi. Bet dar labiau matys jūsų vykdomą politiką. Gerbiamasis ministre, jūs, būdamas socialinių reikalų ministras, tikrai turite ateiti į tribūną ir atsiimti šitą įstatymą, nes yra tikrai netoleruotinas toks įstatymas.

PIRMININKĖ. P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, paėmiau ir perskaičiau šio įstatymo aiškinamąjį raštą. Priminsiu. Štai, įstatymo projekto uždaviniai yra trys: užtikrinti efektyvų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Geras tikslas. Antras. Esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms užtikrinti, kad visi mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų gautų nemokamus pietus. Taip pat suprantamas. Ir trečias. Įstatymo nuostatas suderinti su 2010 m. numatomu apskričių panaikinimu. Kuo čia dėtos apskritys, pagalvosime, ir mokinių maitinimas, bet tiek to. Paaiškinimas yra daugiau nei biurokratinis, tačiau įstatymo pateikimo aiškinamojo rašto pabaigoje išskirti jau visai kitokie reikšminiai žodžiai. O reikšminiai žodžiai yra trys: mokinys, pro­grama, finansinė parama šeimai. Man kažkaip šie tikslai su reikšminiais žodžiais nesueina.

Kolegos, sutinku ir premjeras, kalbėdamas ryte, įtikinamai mums parodė – iš tikrųjų valstybė nėra nei ant ledyno, nei negali atsiriboti nuo visų finansinės krizės aplinkybių. Mus paveikė. Bet paveikė ekonominė krizė – reikia ieškoti racionalių išeičių, sprendimų. Ir manau, kad šis siūlomas sprendimas, deja, neatitinka šitų kriterijų. Deja, bet neatitinka. Iš tikrųjų socialinė statistika šiuo metu šalyje nepalanki. Augantis skurdas, didėjantis nedarbas, kuris, deja, užsitęs ilgiau negu krizė, reikalauja kiek kitokių, aš sakyčiau, minkštinančių sprendimų, amortizuojančių socialinį sprogimą ar netikrumo jausmą. Ir, jeigu norite, aš pasakysiu taip: kiekviena valstybė privalo turėti socialinį sau­gumo tinklą. Pas mus jis dabar tampa labai skylėtas, per jį gali iškristi ne tik vaikai, bet ir atskiros socialinės grupės. Štai, mano manymu, yra didelė bėda su šiuo įstatymu, kuris, mano manymu, gali ir turi būti kitoks.

Pati statistika. Pusryčiai kainuoja 2,60 Lt. Kolegos, tai yra rytinė Seimo nario kavos puo­duko kaina. Tai štai 2,60 Lt virsta 32 mln., taip? (Balsai salėje) Gerbiamasis Audroni Ažubali, jūsų pastaba labai teisinga. Mums reikia ieškoti re­zervo, kaip padengti tuos. Ir aš siūlyčiau, at­si­žvel­giant į tai, kad 2,60 Lt negali panaikinti poreikio užtikrinti mokiniams, kuriems labiausiai reikia socialinės paramos, nemokamų pusryčių tei­­kimo, ieškoti sprendimo. Ir sprendimas, kaip sa­kė gerbiamasis A. Vidžiūnas, pietūs. Na, kad cepelinai jau irgi tapo mažesni. 4,60 Lt skiriami pietums, kur daugiau?.. Ką galima už 4,60 Lt, apskritai kaip pamaitinti vaiką? Bet pavyksta. Tai ne­ma­žinkime bent to cepelino. Nes jisai virs tikrai jau ne cepelinu, o kuo kitu. Tai, kolegos, mano siū­lymas yra toks, kad Vyriausybė padarytų pertrauką, mes pastatytume arba suremontuotume 10 km mažiau kelių kur nors krašte, bet surastume tuos 20 ar 25 mln. Lt, kurie reikalingi, aš manau, mokiniams, kurie ateina į mokyklą ir iki pietų jie turės laiko pagalvoti apie maistą. Tas laikas nebus skirtas mokymuisi, o galvojimui apie maistą. Todėl aš siūlau tokį sprendimą. Kolegos, kai kada reikia daryti sprendimus ryžtingai, bet kai kada reikia pristabdyti taupymo arklius, kad jie neišme­stų mūsų iš balno, nes kitu atveju nujosime ne ten, kur reikia. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai salėje)

PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas. Nenori. R. Ačas. Nėra. D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kalbėti paskutiniam, jeigu neklystu, užsirašiusiam diskusijoje, kai 8 prieš tai užsirašę įvairiais aspektais vienu balsu bandė tvirtinti, kad tokį blogą įstatymą pateikti galėjo neaišku kas, kai išsakyta daug teisingų ir neteisingų argumentų, kai bandoma ryš­kinti problemą, bet nekalbama apie galimus sprendimus… Taip, buvo paminėta, kad galbūt verta neišasfaltuoti kažkiek kelių, tačiau kur pasiūlymai? Kur pasiūlymai ne iš tribūnos kalbant, juolab kai transliuojama ir kai daug kas girdi, o kur realūs pasiūlymai, parašyti ir pasirašyti konkretaus Seimo nario ar Seimo narių grupės, kaip būtų galima spręsti situaciją?

O situacija yra tokia. Šiuo metu (aš primenu) 111 tūkst. iš mažas pajamas gaunančių šeimų mokyklose gauna nemokamą maitinimą, artimiausiu metu reikės pamaitinti 134 tūkst., ir mes kalbame apie kitų metų biudžetą ir jį lydinčius įstatymų projektus, kolegos. Ir tam, kad užtikrintume 134 tūkst. vaikų nemokamus pietus mokyklose, reikia rasti ne tik finansinių rezervų. Čia kolegos kalbėjo, girdi, supriešinate pusryčius ir pietus ir diskutuojate, taigi nėra jokio supriešinimo. Yra sprendžiamas pagrindinis klausimas – kaip užtikrinti, kad vaikai iš tų šeimų, kurioms priklauso parama, gautų karštus pietus mokykloje? Ir kaip tą užtikrinti, kolegos? Turime kartu ieškoti būdų ir kaip tą augantį skurdą ir didėjantį nedarbą, cituoju kolegą P. Auštrevičių, amortizuoti racionaliomis priemonėmis, ne tik galvojant, kaip tuos 32,8 mln. Lt… kolega įvairiausiais aspektais išvardino daug milijonų ir skambėjo raginimai iš šios tribūnos: pažiūrėkite, kaip gaminama, pažiūrėkite, kaip kontroliuojama.

Kitas kolega ragino sutvarkyti gaunančius didelius atlyginimus kitose viešosiose įstaigose, bet visą laiką sakoma – jūs, jūs, jūs… Jūs padarykite, o mes pasižiūrėsime, jūs susitvarkykite, o mes pakritikuosime. Kolegos, kai sprendžiame klausimus apie 2010 m. situaciją, tai gal pabandykime iš esmės diskutuoti? Ne vien tik apie tai, ar nemokami pusryčiai, kurie mokykloje, ar tai būtų kaimo mokykla, ar tai būtų Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos mokykla, yra labai įvairių situacijų… Ir kai girdime ne vieną ir ne du kartus Socialinių reikalų ir darbo komitete, kai diskutavome dėl šių projektų, ne vien tik finansinę pusę, ne vien tik tie trūkstami milijonai ir toli gražu ne 33, papildomi ištekliai taip pat yra numatomi.

Tačiau kalbėkime ir apie tai, kiek ir kokia pagarba mažo vaiko, ateinančio ar atvažiuojančio į mokyklą pirmais, antrais metais, kokia pagarba pradinuko duonos riekei yra ugdoma? Ar iš tiesų taip jau viskas mokyklose yra idealu, kad kiekvienas maisto davinys pusryčių pavidalu yra iš tiesų laukiamas, yra iš tiesų suvalgomas, o nepasitarnauja tik tam, kad būtų ugdoma nepagarba duonos riekei ar pusrytinei bandelei? Manau, kad tai yra kur kas platesnis klausimas. Ne ta situacija.

Taip, dar praeitų metų pradžioje visi pradinių klasių mokiniai buvo maitinami nepaisant to, kokias pajamas tėvai gauna, kokios yra vidutinės pajamos vienam šeimos nariui. Sunkmetis diktuoja toli gražu nelengvus ir nepopuliarius sprendimus, bet galbūt, mieli kolegos, per tą sunkmetį mes galime ir platesnėje diskusijoje ieškoti būdų, kad nebūtų taip, kaip kolega A. Sysas sakė, kad tik nedidelė dalis savivaldybių panaudoja tuos 2 %, kuriuos galima skirti pusryčiams ar net pavakariams tai daliai šeimų, kuriose vaikai gyvena vargingiausiai. Ar nėra šiandien tokių situacijų, kai savivalda nuvertinama manant, kad jie tikrai neišspręs, tik įstatymų leidėjas, tik ministerija gali geriausiai matyti ir spręsti. Ne vieną ir ne du atvejus teko girdėti iš mokytojų arba iš tėvų, kurie mato situaciją konkrečioje mokykloje. Jeigu vienoje mokykloje situacija yra tokia, kad negerbiamas (aš baigiu) maistas, kuris tiekiamas valstybės lėšomis, kitoje mokykloje jo trūksta. Nėra taip lengva ir paprasta unifikuoti. Bet aš raginu visus apsisprendžiant per svarstymą (šiuo metu yra svarstymo stadija) klausyti ir proto, ir širdies balso. Jeigu nebus priimta, bus bendras rūpestis, kaip rasti tuos 33 mln. „Sodros“ biudžete papildomam vaikų maitinimui. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi mes aiškiai išgirdome iš valdančiosios daugumos atstovų, kad šiuo klausimu jie turi pasiūlymų, kuriuos būtų galima dar ministerijoms apsvarstyti, tai Darbo partijos frakcijos vardu siūlome daryti šio svarstymo pertrauką, kad valdančioji dauguma galėtų susitarti tarpusavyje.

PIRMININKĖ. Iki kada pertrauką?

K. DAUKŠYS (DPF). Bent iki kito posėdžio.

PIRMININKĖ. Tai po pietų.

K. DAUKŠYS (DPF). Antras dalykas, kad būtų galima pateikti, ko ministras labai prašė, ir pasiūlymų iš opozicijos. Mes irgi sugebėsime ką nors jums pasiūlyti. Pasiryžę padėti dirbti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Prašoma pertraukos iki kito posėdžio, t. y. po pietų. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Pertrauka iki popietinio posėdžio.

 

12.50 val.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1428(2) (svar­stymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, vienintelis rezervinis klausimas. Įstatymo projektas Nr. XIP-1428 – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Vyriausybė prašo ypatingos skubos tvarka. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovė V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo pagrindinis komitetas ir aš noriu pateikti išvadą. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai yra pritarta. Taip pat yra pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymams. Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymams taip pat pritarta. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ir antras sprendimas – siūlyti Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui įstatymų projektus, kuriais būtų siūloma nustatyti vieningą, grindžiamą tais pačiais kriterijais valstybės pareigūnų ir tarnautojų priedų už tarnybinius laipsnius ir tarnybinius rangus apskaičiavimą pagal pareiginės algos bazinį dydį… koeficiento apskaičiavimo sistemą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Šedbarą – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas komitetas svarstė šį projektą ir projektui pritarė vienam susilaikius, o kitiems balsavus už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė pateiktam pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijose nėra norinčių kalbėti. Dėl viso įstatymo projekto ar yra norinčių kalbėti? K. Daukšys – prieš. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų tai yra įstatymas, kokių šiandien daug mūsų Seime. Visiems viską sumažinti, „nukirpti“, nemokėti, bet mane stebina kai kurios disproporcijos. Kodėl, pavyzdžiui, žemiausio rango pareigūnas netenka per pusę savo priedo, t. y. pareigybinio koeficiento, o aukščiausio rango pareigūnas tik 20 %? Ar čia proporcingas mažinimas, nežinau. Gal galėtų kas nors į šitą klausimą at­sakyti?

Toliau, kitas dalykas. Dabar vykstant į darbą ar parvykstant iš darbo tam pareigūnui lyg ir irgi kompensacijos nebus. Vadinasi, kur jie, kalėjimuose, turės gyventi? Galbūt irgi gera mintis. Pi­gesnis bus išlaikymas.

Todėl manau, kad šį įstatymą bent jau komitetai turėtų rimtai persvarstyti ir pažiūrėti, ar iš tikrųjų yra proporcingas sumažinimas visiems ir ar tai yra teisinga. Todėl aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. V. V. Margevičienė – už.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ką sako gerbiamasis Kęstutis, iš tikrųjų taip, todėl mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir pasiūlė Vyriausybei parengti bendrą sistemą, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat pasiūlė. Iš tikrųjų turi būti vieninga, tvarkingai sutvarkyta ir grindžiama tais pačiais kriterijais sistema. Todėl siūlau balsuoti, kad pagaliau sutvarkytume ir tikrai įvestume sistemą pagal algos bazinį dydį. Pagaliau tikrai vieną sykį sistema būtų sutvarkyta tvarkingai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 82 Seimo nariai: už – 60, prieš – 6, susilaikė 16. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-1428 pritarta.

Kaip minėjau, Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Balsuojam. Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 79: už – 52, prieš – 17, susilaikė 10. Taigi ypatinga skuba ir priėmimo stadija.

Ar galime pastraipsniui priimti? 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Pri­imta. 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 4 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. Ir 5 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. (Balsai salėje) Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Už – S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau ir prieš tai kalbėjusiems svars­tymo stadijoje kolegoms, kurie kalbėjo prieš, pasakyti, kad čia nėra jokio mažinimo. Čia palie­kami tie koeficientai, kurie iki šiol galiojo, ir atidedamas naujų, padidintų koeficientų įsigaliojimas. Jie turėjo įsigalioti nuo sausio 1 d., bet sunkmetis ne­si­baigė ir dar yra nukeliamas jų įsigaliojimas. Taigi nei čia sistema griaunama, nei čia kas nors mažinama, tiesiog paliekami tie patys baziniai dydžiai, kurie buvo. Žinoma, labai gaila, kad pareigūnams negalime padidinti atlyginimų, bet negalime daug ko padaryti, ir šiuo atveju nėra kitos išeities kaip tiktai balsuoti už.

PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų prieš. Pir­mi­ninke, aš turiu pasakyti vieną pastabą. Girdėjau, kaip čia visą laiką žmonės sakė, kad pastraipsniui negalime balsuoti bendru sutarimu, o jūs mūsų ne­girdėjote. Tai reikia kažką daryti su šiuo klausimu.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, tikrai negirdėjau. V. V. Margevičienė – už.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą raginu visus balsuoti. Iš tikrųjų nėra jokio mažinimo, yra paliekamas praeitų metų mokos fondas. Tik viena, kas gerai ir kam pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kad pagaliau sutvarkys visą sistemą. Dėkui. Siūlau balsuoti.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, išties gudriai kalbame. Dabar aš V. V. Margevičienei noriu retorinį klausimą užduoti. Jeigu mes atidedame įsigaliojimą, tai ką tai reiškia? (Balsai salėje) Tai ką tai reiškia? (Balsai salėje) Vadinasi, mes iš esmės nesprendžiame problemos ir taip, kaip anksčiau buvo sutarta, negalime to padaryti. Suprantama, šioje situacijoje galime, kaip ir kolega S. Šedbaras, sakyti, kad mes lyg ir nieko nemažiname, bet problema yra kita – mes aiškiai užtempiame periodą, per kurį viskas mažėja. Tai štai kam čia dangstytis dabar, reikia kalbėti. Išties atidedame dėl to, kad yra sunki biudžeto padėtis, ir negalime įgyvendinti to, ką buvome numatę. Tai tada būtų viskas sąžininga. (Balsai salėje) Čia suplakta keletas dalykų į vieną krūvą. Aš manau, kad taip priiminėti sprendimų tikrai negalima, to­dėl balsuočiau prieš.

PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – prieš.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke, nors dabar jau suteikėte žodį. Prieš tai nesuteikėte teisės balsuoti pastraipsniui už kiekvieną straipsnį, nors mes to pageidavome. Jūs teikėtės negirdėti prieš tai.

Gerbiamieji kolegos, sakoma, kad čia mes nieko nemažiname, tik atidedame. Taip, atidedam. Bet pažiūrėkit, kam atidedam? Tiems žmonėms, kurie kasdien dirba įtemptomis sąlygomis, sakyčiau, padidintos įtampos zonoje, tiems, kurie ir taip uždirba labai mažus atlyginimus, jų priedus… Pasižiūrėkite, žemesnių pareigūnų, tai yra žemesnes pareigas užimančių pareigūnų, priedai yra vi­siškai minimalūs, 1/10 bazinio dydžio. Ir jiems bu­vo didinama tiktai dar 1/10, ir to paties padidinimo nėra. Tą sustabdėte praeitų metų pabaigoje, per naktinius posėdžius, ir dabar darote tą patį. Ki­taip sakant, naktinis perversmas tęsiasi.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Visi kal­bė­jo. Dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pri­imtas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lie­tuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įsta­tymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Trūksta užsiregistravusių Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, kadangi visi klausimai išnagrinėti ir opozicijos dėka popietinė darbotvarkė gerokai pailgėja, pagal Seimo statuto 98 strai­psnį, cituoju, 1 dalis: „Rytinis Seimo posėdis paprastai rengiamas nuo 10.00 val., vakarinis – nuo 15.00 val.“ Yra žodis „paprastai“. Ar galėtume bendru sutarimu vakarinį posėdį pradėti ne 15.00 val., o 14.00 val. ir turėti 1 val. pertrauką? Galima. Dėkoju už supratimą. Rytinis posėdis baigtas. Vakarinis posėdis 14.00 val.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija;
LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.