LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 153

STENOGRAMA

 

2009 m. gruodžio 3 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS

 

 

 

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Prašom registruotis. Užsiregistravo 41 Seimo narys.

 

15.01 val.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio (2000 m. kovo 16 d. redakcija) 1 dalies 9 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio (1999 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto bei 23 straipsnio (1994 m. gruodžio 21 d., 2000 m. gruodžio 21 d., 2001 m. gegužės 8 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai (1994 m. liepos 18 d. redakcija), 2006 m. sausio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) 3 dalies, 8 straipsnio (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) 2 dalies, 34 straipsnio (2002 m. liepos 4 d., 2003 m. spalio 7 d. redakcijos) 3, 4 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2007 m. spalio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d., 2004 m. lapkričio 4 d., 2005 m. gegužės 19 d., 2006 m. birželio 8 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnio „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“ (2003 m. balandžio 29 d. redakcija), inter alia 40 straipsnio (2003 m. balandžio 29 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), inter alia 14, 15 punktų (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui (2003 m. balandžio 29 d. redakcija)“, 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (2000 m. liepos 13 d., 2005 m. gegužės 19 d. redakcijos), 11 straipsnio 5 dalies (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija), 11 straipsnio 3 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2009 m. sausio 15 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatų išaiškinimo“ nuostatas“ projektas Nr. XIP-1480 (priėmimo tęsinys)

 

Grįžtame prie rytinės darbotvarkės pasku­tinio klausimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Dabar priėmimas pastraipsniui. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Galime. 2 strai­psniui? Galime. 3 straipsniui? Galime. 4 strai­psniui? Galime. 5 straipsniui? Galime. 6 straipsniui? Galime. 7 straipsniui? Galime. Ir 8 straipsniui? Galime.

Tada motyvai dėl viso. Yra tiktai vienas V. Mazutas – prieš.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, svarstant kažkodėl labai skubiai tokius rimtus ir ilgai rengtus socialdemokratų pasiūlymus, manau, reikėtų aiškintis viską iš esmės. Aš tikrai galėčiau balsuoti už šį nutarimą, bet dabar pasakysiu, kodėl balsuosiu prieš. Dėl vieno paprasto dalyko. Manau, kad nesąžininga yra teikti tokius siūlymus prieš tai neišsiaiškinus, ar 2007–2008 m., kai valstybėje nebuvo pinigų, tuometinė valdžia didino pensijas… Jeigu gautume atsakymą dėl šito, tada aš mielu noru pritarčiau tam kreipimuisi, kurį šiandien jūs teikiate kaip Seimo nutarimą, kad visi galėtume kreiptis ir išsiaiškinti dėl kompensavimo mechanizmo.

Manau, kad toje vietoje reikėtų šiek tiek plačiau atverti akis, pasižiūrėti, kas gi buvo anksčiau, kas yra šiandien ir koks gyvenimas planuojamas rytoj. Taip pat mums peršasi išvada, kad toks jūsų siūlymas – tai reiškia, kad dar bent penketą metų kairė pusė neplanuoja dalyvauti valdančiojoje daugumoje. Gaila, iš kitos pusės, smagu, aišku, bet Lietuvai reikia visko – ir kairės, ir dešinės, ir vidurio. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų nesuprantu, ko čia verkti pas kapą narsiųjų draugų ir bijoti paklausti protingų žmonių, ar gudru apvogti pensininkus šiandien ir pasakyti, kad jiems galbūt grąžinsim po „smerties“ grūdais.

Manau, kad šitas kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra visiškai logiškas. Manau, kad valstybė sunkioje padėtyje gali prašyti žmonių, kad jie neimtų visos pensijos, bet tada turėtų sakyti, kiek ir už kiek ji kompensuos, kokias palūkanas mokės, kada grąžins.

Manyčiau, kad reikia balsuoti už, neklausyti visų verksmų, kurie sklinda iš dešinės pusės. O dešinei pusei siūlyčiau vieną kartą imtis realaus valstybės ekonomikos valdymo, o ne politinių dirižablių Seimo salėje. Manyčiau, kad partija turėtų prisiimti tą atsakomybę, kurią jinai ir vaidina, kad turi.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – Č. V. Stan­kevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš matau, kad šis kreipimosi tekstas yra nukreiptas pasiekti tam tikrą rezultatą, kad būtų pripažįstama ne reali nuosavybė, o tik nuosavybės teisės būtų pripažįstama realia nuosavybe ir kompensuojama. Tai reiškia, kad dabar iš užsienio paskolų arba iš banko paskolų mokamos pensijos, kurios kaip našta bus užkrautos ant dirbančių žmonių, dar būtų padvigubintos kompensacijos našta. Aš nesuprantu politinės logikos tų, kurie siekia tokio rezultato. Niekaip negalima pritarti atsakingam žmogui už tokį sprendimą, kuris veda į socialinės paramos ir garantijų sistemos žlugimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau nuomonė už – E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi motyvai jau beveik visi yra išsakyti, aš agituoju balsuoti už ir noriu atkreipti visų dėmesį, kad jeigu kas balsuos prieš, tai supraskite, žmonės, elementarų dalyką, vadinasi, bus pripažįstama, kad šis kreipimasis yra teisingas ir elgiamasi kažkaip ne taip. Neužmirškite, kad ir piketai artėja, ir viskas. Manau, kad geriau nesipykti, o išsiaiškinti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, ne žiūrėti reikia, kaip gyvenimas planuojamas, kaip teigiate jūs, valdantieji, bet reikia elgtis teisingai ir sąžiningai. Ir yra labai blogai, jeigu jums net nekyla klausimas, kad jūs neteisingai elgiatės. Aš siūlau pritarti, kreiptis į Konstitucinį Teismą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, kad šiuo kreipimusi mes palengvinsime ir mūsų gerbiamajai Prezidentei pasirašyti ar nepasirašyti įstatymą, nes jeigu mes nežinosim teisingo Konstitucinio Teismo atsakymo, tai iš tikrųjų tokių įstatymų Prezidentė pasirašyti negalės. Todėl visus kviečiu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos visos nuomonės, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate krei­pimuisi į Konstitucinį Teismą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom, vyksta balsavimas. Visi balsuojat taip, kad nereikėtų taisyti paskui.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Balsavo 67 Seimo nariai: už – 54, prieš – 2, susilaikė 11. Nutarimas priimtas.

Repliką po balsavimo – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip matot, mūsų frakcija balsavo laisvai. (Juokas salėje) Gal tokiais atvejais būtų ir dar pozityvesnis palaikymas, jeigu ateityje iniciatoriai ne taip skubiai tokius nemažos apimties tekstus teiktų. Kadangi iš tikrųjų yra aštuoni puslapiai ir nuolat posėdžiaujam, net nėra galimybės parašyti pataisų. Tiesiog prašyčiau ateityje ne taip azartiškai teikti, kai norim ką nors pasiaiškinti per Konstitucinį Teismą. Pasiaiškinti visada pravartu, pasikonsultuoti, jeigu norim, kad mūsų įstatymai būtų kuo tobulesni. Šiuo atveju tas ir padaryta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Repliką po balsavimo – Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pir­mininke. Ką tik kalbėjęs kolega, matyt, užmišo, kai per naktinį finansinį perversmą buvo didžiausi projektai mums teikti ir mums nebuvo kada į juos įsigilinti, ir jie buldozerio principu buvo priimti, o paskui pasirodė, kad nereikalingi. Bet kalbėkim apie reikalo esmę.

Reikalo esmė yra ta, aš čia kitam kolegai noriu pasakyti, kad vieną kartą jau Konstitucinis Teismas pripažino, jog reikia kompensuoti, ir mes pradėjom tą kompensavimą už neišmokėtas pensijas prieš keletą metų. Dabar tas buvo sustabdyta dėl suprantamų priežasčių. Jeigu, sakysim, Konstitucinis Teismas pripažins, kad tikrai reikia, tai jau čia įstatymų leidėjo reikalas jį nukelti laike, bet kompensuoti taip, kaip aš suprantu konstitucinę doktriną, yra privaloma.

Ir dar viena pastaba, kurią visą laiką reikia sakyti, nes kartojama neteisybė. Įstatymai dėl pensijų didinimo ir kitų išmokų buvo mūsų su jumis, kurie dirbom 2007–2008 m., kartu priimti, o pasiūlyti dažniausiai dešinės pusės, ir mes kartu priėmėm. (Balsai salėje) Neužmirškite šito. (Balsai salėje) Pasiūlymai buvo jūsų, tiktai tauta vieną tokį siūlytoją nubaudė: ėmė ir neišrinko į Seimą.

PIRMININKĖ. Ačiū už repliką. Kalbėkite iš esmės, o ne kaltinkite vieni kitų. V. P. And­riukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Dėkoju visiems kolegoms, balsavusiems vienaip ar kitaip. Nutarimas yra priimtas. Manau, kad čia nėra nei kairės, nei dešinės, nei per vidurį sėdinčių Seimo narių. Manau, kad diskusija, kas ką kaip darė, nėra vaisinga. Daug svarbiau, kad mes išties atsiklausėm Konstitucinio Teismo.

Dabar noriu paliudyti J. Razmai. Gerbiamasis Jurgi! Aš kreipiuosi į J. Razmą. Jūs man atsiuntėte žinutę apie mokesčius Estijoje, ir aš jums tuoj pat atsakydamas nusiunčiau šį įstatymo projektą antradienį vakare. Jūs galite tą patikrinti savo kompiuteryje. Taip pat Seimo seniūnų sueigos žmonėms, visoms frakcijoms, visų frakcijų seniūnams antradienį vakare išsiunčiau tekstus. Labai atsiprašau, kad tekstai ilgi, sudėtingi. Maniau, kad mes kaip nors antradienį ar trečiadienio ryte dar galėtume padiskutuoti dėl daugelio dalykų. Kreipiausi į frakcijas, asmeniškai į frakcijų seniūnus, į L. Dinių, į E. Tamašauską, į J. Razmą, taip pat krei­piausi į D. Jankauską. Visa tai buvo daroma, kaip įmanoma, esant gana sudėtingai situacijai. Taigi, kolegos, išties pasiekėme gerą rezultatą, dėkoju. Manau, kad dabar gausime aiškumą, kokie mūsų žingsniai atitinka Konstituciją, kokie ne.

PIRMININKĖ. Ačiū. V. Mazuronis, kaip opo­zicijos lyderis. Ar tikrai visi norite replikuoti tą patį per tą patį?

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, opozicijos vardu noriu padėkoti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariams, „Ąžuolo“ frakcijos nariams, Liberalų frakcijos na­riams, kitų valdančiosios daugumos frakcijų nariams, kurie palaikė I. Degutienės siūlymą skubos tvarka priimti šį įstatymą, opozicijos pateiktą. Galų gale išsiaiškinsime Konstituciniame Teisme, kaip iš tikrųjų yra. Labai ačiū jums. Dirbkime kartu taip ir toliau ir pamatysite – mes viską Lie­tuvoje pataisysime, t. y. pritarkite opozicijos siū­­lymams.

PIRMININKĖ. Ar tikrai dar norite visi, čia stovintys, replikuoti? (Balsai salėje) Gal galime atsisakyti tų replikų? (Triukšmas salėje) J. Olekas. (Balsai salėje) Dėl to, kad pats paskutinis atsistojai toje eilėje.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų noriu pakviesti kolegas susilaikyti nuo tolesnių mūsų diskusijų, nes mes turime dar daug įstatymų projektų, padėkoti visiems, pritarusiems šiam kreipimuisi, ir jums, gerbiamoji pirmininke, už tokį gražų pirmininkavimą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Petrai, aš manau, kad tikrai… (Balsai salėje) Iš visų frakcijų pasisakė po vieną. Tik su ta sąlyga, kad nebus įžeidinėjama ir minimos kitos pavardės. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Ką aš įžeidžiau?! Prašom nereplikuoti. Yra replikos teisė, ir aš turiu ta teise pasinaudoti. Bet noriu ir J. Razmai, kuris net ne per mikrofoną kalba, kad mato didžiausią blogybę, kad balsavome už pensijų padidinimą ir kad ar tai viena, ar kita Vyriausybė. Reikia sveikinti, kad padidino pensijas, ir tai nėra jokia blogybė. Buvo galimybė, padidino pensijas ir reikia tuo džiaugtis, o ne laikyti kažkokia nelaime mūsų val­stybei, kad pensijas padidino. Kada jie tai supras, kad tai nėra jokia blogybė?

PIRMININKĖ. Ačiū už repliką. Toliau.

 

15.14 val.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-389 (pateikimas)

 

Pradedame popietinę darbotvarkę. 2-1 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-389. Pranešėjas – E. Žakaris. Prašom į tribūną. (Balsai salėje) Atsiprašau, ar galime paprašyti po­no J. Razmos paskui auklėti savo narius, vėliau?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, projektas labai paprastas – dėl pakeitimų balsavimo biuletenyje per savivaldybių tarybų rinkimus. Kaip visi žinote, Lietuvoje yra rengiami ketveri rinkimai. Balsavimo biuleteniai trejiems rinkimams yra pagal tą patį principą, tik vietos savivaldos yra nustatyti kitokie kriterijai. Renkant Prezidentą, visi kandidatai yra surašomi balsavimo biuletenyje, per Europarlamento rinkimus taip pat surašomi visi kandidatai, per Seimo rinkimus nerašoma nė vieno kandidato pavardė į balsavimo biuletenį, o per savivaldybių ta­rybų rinkimus yra įrašoma tiek kandidatų, kiek į tą savivaldybę yra renkama tarybos narių, tai yra pusė kandidatų nebūna įrašomi į balsavimo biuletenius. Šiuo atveju yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kadangi visi suprantame, kad šie kandidatai turi išskirtines sąlygas kitų atžvilgiu, nes bendrų sąrašų, pakabintų ant sienų arba gautų pašto dėžutėse, didžioji dalis rinkėjų tikrai neskaito, nenagrinėja. Yra siūlymas, kad, renkant į savivaldybių tarybas, nebūtų tų išskirtinių sąlygų, kad būtų, kaip ir per Seimo rinkimus, poįstatyminiais aktais nustatyta tvarka – arba įrašomi visi, arba neįrašomas nė vienas. Aišku, ko gero, visų įrašyti nepavyks, nes būtų labai didelis balsavimo biuletenis, todėl, matyt, būtų neįrašomas nė vienas. Tada visi kandidatai turėtų vienodas sąlygas, vienodai būtų matomi rinkėjų ir kartu, aš manau, būtų ir didesnis aktyvumas, nes kiek teko pasižiūrėti statistiką, nė viena partija faktiškai nesuformuoja viso sąrašo į savivaldybių rinkimus, kadangi žmonės puikiai supranta: kas nėra įrašytas biuletenyje, tai galimybių beveik nėra. Jeigu būtų pilni sąrašai, aš manau, kad aktyvumas būtų didesnis ir rinkėjų, ir pačių partijos narių, juo labiau kad gal dar ir ne­partiniai galės dalyvauti. Siūlau pritarti. Jeigu bus klausimų, atsakysiu.

PIRMININKĖ. Taip, jums klausimų yra daug. 15 nori paklausti. Jeigu trumpai klaus, gal spės visi. Pirmas klausia E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jū­sų paklausti, ar nebūtų tikslinga į tą sąrašą įtraukti tiek kandidatų, kiek yra vietos savivaldybės tarybos narių, kadangi gali tos grupės pateikti ir 100 kandidatų? Tai galbūt būtų per daug. Bet jeigu ten būtų tik tiek, kiek miesto taryboje vietų… Kaip, jūsų nuomone, būtų toks pasiūlymas?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Jūs pakartojote tai, kas šiuo metu yra įrašyta įstatyme. Būtent taip ir yra. Aš dėl to ir siūlau taisyti, kad būtų taip, kaip per Seimo rinkimus. Be abejo, niekas pilnų sąrašų nerašys. Dėl Seimo rinkimų nėra parašyta netraukti nė vieno. Yra paprasčiausiai tai palikta spręsti poįstatyminiais aktais. Kadangi yra daug kandidatų, tarkime, Vilniuje, Kaune būtų apie šimtas, tai tiek daug netrauks. Vadinasi, būtų kaip ir per Seimo rinkimus – biuleteniuose nebūtų nė vieno kandidato, visi būtų bendruose sąrašuose, vienodai matomi, vienodai prieinami.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. P. An­driukaitis. Nematau salėje. R. A. Ručys.

R. A. RUČYS (TTF). (…) pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šis įstatymas yra labai geras ir aš balsuosiu už jį, tačiau noriu paklausti, ar nepareikalaus papildomai biudžeto lėšų?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Neišgirdau klausimo pabaigos. Labai didelis triukšmas.

R. A. RUČYS (TTF). Ar nepareikalaus ši įstatymo pataisa iš biudžeto papildomai lėšų?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ne, nepareikalaus. Kaip tik balsavimo biuletenis bus truputį mažesnis, tai sutaupys popieriaus. Ačiū už klausimą.

PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats ką tik minėjote, kad bus didesnė tikimybė, kad nebus įrašytas nė vienas kandidatas. Ar jūs neįžvelgiate tokios blogybės, kad žmonės, nerasdami kandidatų biuletenyje, pradės klausinėti komisijos narių, pradės klausinėti vienas kito ir taip pažeis slaptumo principą rinkimų metu, tiesiog bus vykdoma agitacija prie balsavimo urnų. Nes vis dėlto mūsų žmonės, kaip parodė praktika, dar nėra tokie supratingi ir taip greitai nepersiorientuoja, kai keičiama tvarka. Neradę balsavimo biuleteniuose tų sąrašų, gali pradėti tą daryti. Kaip jūs manote?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Pir­miausia lygiai tokia pat situacija yra per rinkimus į Seimą, bet niekas tokios problemos nekelia. O kalbant apie jūsų klausimo pabaigą, tai galima lygiai taip pat paklausti, o kaip rasti žmonėms tuos kandidatus, kurių nėra įrašyta balsavimo biuletenyje? Jie yra lygiai tokie pat kandidatai ir turi lygiai tokias pat teises. Tai aš ir siūlau, kad visi kandidatai būtų vienodi. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis bičiuli, jūs pats asmeniškai už trumpesnį biuletenio variantą ar už ilgesnį?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Aš asmeniškai už trum­pesnį, kad nebūtų pavardžių.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau S. Stoma. Ne­matau salėje. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Atsiprašau, mano klausimą paklausė, aš jūsų įstatymui pritarsiu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Kadangi, kolegos, mūsų klausimai kartojasi ir tai, kad Edvardas pasakė, jog yra už trumpesnį variantą, aš manau, kad jis tikrai būtų tikslingesnis, negu suteikti visiems kandidatuojantiems lygias galimybes juos visus vardinti sąraše. Jeigu mes jų nevardintume, o rinkėjui paliktume teisę pasirinkti savarankiškai be jokių vardinimų, tai aš pritarčiau Edvardo teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už pritarimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau M. Zas­čiu­rin­skas. Nematau. R. Ačas. Taip, R. Ačas klausia.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, truputį panašus klausimas, nes šiandien bus teikiamas ir kitas įstatymo projektas, t. y. jeigu 250 rinkėjų remia kandidatūrą, rinkėjai irgi galės kandidatuoti. Sakykite, kaip tokiu atveju, nes tokiame mieste kaip Vilnius, kai yra 400 tūkst. rinkėjų, aš manau, kad gali labai daug kas save iškelti. Ar užteks sienų rinkiminėse apylinkėse visus išvardinti?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kaip tik šitas projektas, jeigu bus pritarta tam projektui, apie kurį jūs kalbate, būtų geras, nes jeigu labai daug žmonių save iškels, tai juos visus surašyti į balsavimo biuletenį aš nelabai įsivaizduoju, kokio ilgumo ar didumo turėtų būti tas sąrašas. O šiuo atveju vis tiek yra gerokai paprasčiau sąrašus parengti ir pakabinti ant sienų ar išleisti kažkokį leidinį. Noriu dar atkreipti visų kolegų dėmesį, kad aš pasiūliau tokį liberalų variantą, kad būtų galima lydimaisiais teisės aktais nuspręsti – ar nė vieno nerašyti, ar visus surašyti. Bet jeigu kolegos turi kategorišką nuomonę (aš tai manyčiau, kad nė vieno nereikia), tai galite, jeigu bus pritarta šiam projektui, siūlyti šiam projektui kategorišką nuomonę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Toliau jūsų klausia E. Pu­pinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų tas variantas, kai norėsime, pavyzdžiui, surašyti visus, nes nerašyti nė vieno… Žmonės daug partijų identifikuoja pagal ten esančius žmones. Ir kai pavadinimai gana vienodi, jie ieško žmonių ir panašiai. Jeigu nebus nė vieno žmogaus, ar nemanote, kad partijų atpažįstamumas pablogės ir žmonės paprasčiausiai pasirinkdami balsuos ne už tą, už ką norėtų? O jeigu bus visas sąrašas, tai iš tikrųjų sąnaudos bus gana didelės ir kai kuriose tarybose reikės atspausdinti biuletenius, kuriuose bus šimtai žmonių. Tai irgi nelabai tikslinga. O ta forma buvo gana aiški. Ar nemanote, kad tas pakeitimas tik pridarys daugiau problemų?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą, bet iš karto aš lygiagrečiai galėčiau ir jūsų paklausti: o kaip su Seimo rinkimais? Tai yra lygiai tas pats. Galbūt gali būti ir tarpinis variantas, kai paskutiniuose Seimo rinkimuose buvo įrašomi partijų ar skyrių vadai. Bet, kolegos, jeigu bus pritarta po pateikimo, galite siūlyti. Mano nuomone, vis tiek yra nesąžininga pusę kandidatų įrašyti išskirtinėmis sąlygomis, o kitos pusės kandidatų situacija yra faktiškai kur kas blogesnė. Ar tai teisinga? Mano nuomone, apie tai, kuris geresnis, turi nuspręsti tik rinkėjas ir niekas daugiau.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia S. Bu­cevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, sakykite, jeigu būtų pritarta po pateikimo jūsų projektui ir priimtas sprendimas rašyti visus kandidatus, kaip atrodytų Vilniaus biuletenis? Aš bandau įsivaizduoti, jeigu tūkstantį narių mes turėtume surašyti.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad atrodytų nerealiai. Dėl to aš ir sakiau, kad, mano nuomone, nereikėtų rašyti nė vieno. Galbūt diskutuoti, gal kaip per Seimo rinkimus, kai yra įrašomas tik vienas žmogus – partijos ar skyriaus lyderis. Čia yra diskutuotinas variantas, juo labiau kad dabar, jeigu bus pritarta, o aš manau, kad bus, nes yra ir Konstitucinio Teismo nurodymas, kad žmonės galėtų patys save iškelti… Įsivaizduokime, kad šitoje situacijoje, kai bus galima įrašyti tiek kandidatų, kiek savivaldybėje yra narių, tarkime, kad ir Vilniuje 51 renkamas, o išsikels 500. Tai kaip save iškėlę, kadangi siūloma daryti bendrą sąrašą, jie tą 51 išskirs, aš neįsivaizduoju. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia V. Bu­kauskas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš esmės visi klausimai, kuriuos norėjau paklausti, buvo paklausti, bet pranešėjas, kai yra teikiamas liberalus… Aš pasisakau už tą trumpesnį, kur be pavardžių, ir manau, mūsų valstybei ir mūsų rinkėjams bus aišku, suprantama, kaip reikia rinkti, kaip reikia balsuoti. Ačiū.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Šita nuostata fa­k­tiškai yra nukopijuota iš Seimo rinkimų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Sei­mo narių klausimus.

Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Už – V. P. Andriukaitis. Nėra. J. Oleko nėra. A. Še­džius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Kolegos, noriu, kad visi palaikytumėme šitą įstatymo projektą, nes iš tiesų dalyvaudami savivaldos rinkimuose žmonės, kurie yra mažiau žinomi, kurie dėl vienokių ar kitokių reitingų atsiduria ne pirmose sąrašo gretose, tiesiog atsiduria nelygioje konkurencinėje kovoje su savo netgi to paties sąrašo kolegomis ir praranda pranašumą ir galimybę būti išrinkti į savivaldybių tarybas. Tikrai yra pasiūlytas geras sprendimas ir galimybė jauniems žmonėms, kurie turi mažiau politinės patirties, mažiau politinio svorio, įsilieti į Lietuvos politinį gyvenimą, įrodyti, ko yra verti. Šis pasiūlymas, kaip sakė pranešėjas, kad iš viso nebūtų sąrašų biuleteniuose, paskatintų žmones daugiau pasidomėti, už ką jie balsuoja, netgi ir mūsų visuomenę žengti vieną žingsnį pilietiškumo link, domėtis tais kandidatais, tais žmonėmis, už kuriuos jie atiduoda balsus. Paskutiniai rinkimai į Seimą… Susitikus su rinkėjais aiškėja tokia neigiama nuomonė, kad išrinkti ne tie, išrinkti ne to­kie kandidatai, kokių jie tikėjosi, paskatins žmones labiau domėtis. Siūlau palaikyti šį sprendimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. En­dzinas. A. Endzinas – nuomonė prieš.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų mane sudomino ir įstatymo pataisa, iniciatyva, atsiprašau, kad aš netikusiai užsirašiau. Manau, kad po pateikimo tikrai klausimas svarstytinas. Apgailestauju, kad suklydau. Atsiprašau.

PIRMININKĖ. Ačiū. Taip, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai, balsavo 83: už – 72, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kitoje sesijoje.

 

15.31 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projekto Nr. XIP-1512 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Toliau. Prieš pradėdami svarstyti 2-2 ir 2-3 klausimus, turime imtis rezervinio 2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo projekto Nr. XIP-1512, nes šie du projektai neįtraukti į darbų programą. Į tribūną kviečiamas K. Masiulis. Prašom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, kad mes galėtume svarstyti du kitus klausimus, reikia papildyti Seimo darbų darbotvarkę. Labai paprastas prašymas, prašyčiau palaikyti tokią galimybę.

PIRMININKĖ. Jūsų paklausti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Norite balsuot, balsuokite. Tai klau­sykite! Nebuvo norinčių klausti nė vieno. Bal­suojame, ar pritariate po pateikimo, kad įstatymų projektai Nr. XIP-1124 ir Nr. XIP-1407 būtų įtrau­kti į rudens sesijos darbų programą.

Užsiregistravo 82, balsavo 79: už – 50, prieš – 12, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Iš karto svarstymas. Ar po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Galima. Toliau priėmimas. 1 strai­psniui galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsniui? Galime.

Pasiruoškite balsuoti dėl viso nutarimo projekto. Nuomonių už, prieš nėra. Prašom balsuoti.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Užsiregistravo 86 Seimo nariai, balsavo 85: už – 61, prieš – 9, susilaikė 15. Nutarimas priimtas.

15.34 val.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 3, 5, 6, 34, 38, 42, 55, 63, 72, 73, 74, 75, 82, 83, 85, 88 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1124(2) (pateikimas)

 

Toliau grįžtame prie darbotvarkės. 2-2 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 3, 5, 6, 34, 38, 42, 55, 63, 72, 73, 74, 75, 82, 83, 85, 88 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pro­je­ktas Nr. XIP-1124(2). Pateikimo stadija. Pra­nešėjas – K. Masiulis. Prašom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, noriu jums pristatyti savo įstatymo projektą. Iš tikro jis nėra labai paprastas ir nebūtinai iš karto labai lengvai suprantamas. Tai esminė Vietos savivaldos įstatymo pataisa, kuomet rinkėjai gautų teisę balsuoti ne už sąrašą, bet už atskirus kandidatus, iškeltus įvairiuose sąrašuose. Vadinasi, rinkimai vyktų taip, kad partijos ir judėjimai sudarytų sąrašus, sąrašai būtų tokio dydžio, kiek yra mandatų, rinkėjai balsuotų už tuos asmenis, kuriais pasitiki (iš įvairių sąrašų), už partijas nebalsuotų, bet ištikimi partijų simpatikai gali balsuoti už partijas tiesiog įrašydami tuos asmenis. Taigi balsavimas už partijas neprapuola niekaip, bet galima palaikyti simpatiku ir kitą kokį nors asmenį, kurį jis tikrai norėtų matyti taryboje, ko dabar nėra. Rinkėjai galėtų balsuoti už tiek asmenų, kiek yra mandatų. Taigi nuoseklus rinkėjas, partijos simpatikas, tarkim, ateina ir balsuoja tiek, kiek partija pateikia, už tokį skaičių. Taigi tam tikru požiūriu dabartines rinkimų preferencijas rinkėjai gali įgyvendinti.

Kas skatino mane rengti tokį įstatymo projektą? Visų pirma visuomenės nuomonė. Visuomenė labai nusivylusi partine sistema, partijomis ir tuo, kaip jie gali dalyvauti rinkimuose. Jų nepatenkina tai, kad gali tik ribotai reitinguoti. Svarstė ir partija… (Balsai salėje) Bet aš atsakysiu į klausimus, jeigu jūs klausite.

Kitas argumentas yra tas, kad pasaulio valstybėse pereinama prie modernesnių rinkimų sistemų. Aš galiu paminėti valstybes, kuriose panašios rinkimų sistemos veikia: tai Airija, Liuksemburgas, Malta, Suomija, Šveicarija, Estija, taip pat kai kuriose Vokietijos žemėse ir panašiai. Tokia patirtis yra žinoma ir mes galime įvertinti ją. Kitas argumentas – tai siekis naikinti rinkiminius garvežius. Ne vieną kartą mes esame patyrę, ir čia kai kas turbūt yra buvęs tokiu garvežiu, kada koks nors populiarus parlamento narys ar koks nors šiaip žmogus įsirašo pirmasis į sąrašą, jis net negalvoja būti išrinktas, bet padeda pereiti kitiems nariams. Na, į Kauno savivaldybę, tarkim, V. Šus­tausko pavyzdys. Kiti asmenys nebūtinai visuomenei žinomi ir pasitikėjimo nepelnę. Taip pat siekis mažinti žalą, kurią aš matau… su tuo, kaip ateis politiniai judėjimai, nes aš bijau, kad bus cha­osas ir bus didžiulis sujaukimas rinkimų sis­temos dėl politinių judėjimų, nes tokie politiniai judėjimai vėlgi remsis tuo pačiu garvežio principu ir sujauks ir taip blogai konsoliduotą politinę si­stemą.

Kitas argumentas, kuris skatina mane tai daryti, tai – politinės sistemos fragmentiškumas. Šita politinė sistema, kuri dabar yra, savivaldybėse labai stipriai fragmentuoja partijas, mes turime labai daug partijų ir jos sunkiai susišneka, neretai sudarant koalicijas naudojami įvairiausi prikalbinimo būdai, nebūtinai patys gražiausi. Mano siūloma rinkimų sistema mažintų fragmentaciją, o tai reiškia – didintų efektyvumą valdžios, tiek pozicijos, tiek opozicijos, stiprėtų dominuojančios partijos pozicija ir opozicija. Politinė valdžia darytųsi aiškesnė ir gautų didesnę galią, aš tai laikau politinės sistemos svarbia savybe.

Kaip veiktų ta nauja politinė sistema rinkimus, apskritai politinę sanklodą? Kaip rodo patirtis, o mes galime remtis patirtimi, aš konkrečiai žiūrėjau Tiuringijos žemės pavyzdį, politinė sistema išlieka daugiapartinė. Tačiau kartu stiprėja pozicijos ir opozicijos partijos. Na, aišku tai, kad rinkimų sistema tampa simpatiškesnė rinkėjams, nes rinkėjai to tikrai nori. Svarstymai visuomenėje, paskelbus tą rinkimų sistemą „Delfyje“ ar kitur, sulaukia iš esmės daugiausia teigiamų arba vyrauja, ryškiai vyrauja, teigiami vertinimai. Todėl rinkėjai ir galėtų aktyviau dalyvauti rinkimuose, didėtų valdymo ir politikos efektyvumas, kas irgi Lietuvai yra pageidautinas dalykas. Padidėtų atsakomybė partijų už darbą su rinkėjais. Politikai turėtų būti labiau politikai, o ne manipuliatoriai. Politikai ta prasme, kad jie dirba su rinkėjais ir dirba rinkėjų labui. Už tokius politikus balsuojama, tokiais politikais pasitikima, tokių žmonės nori. Atitinkamai partijos turėtų koreguoti savo veiklą, daugiau dirbti su rinkėjais. Nemanau, kad tai yra blogis.

Dabar ne pavyzdžiai, o mano paties analitiniai vertinimai. Ką aš padariau? Padariau tokią hipotetinę prielaidą, tokią labai grubią prielaidą, nes praėję rinkimai į savivaldą leidžia tik grubius įvertinimus daryti. Prielaida, kad ta rinkimų sistema būtų priimta, bet padarius tokį pakeitimą, kad gali balsuoti ne daugiau kaip už 5 kandidatus, nes ten iki 5 buvo galima reitinguoti, ir tada mes galime bandyti įvertinti. Tokius įvertinimus matome, štai Kelmėje, kaip matome, socdemai vyrauja, socdemai dar sustiprės. Ką ir sakiau. Tėvynės sąjunga opozicijoje, stiprėja. Dabar pažiūrėkime toliau.

PIRMININKĖ. Laikas!

K. MASIULIS (TS-LKDF). Pasiskirstymas tarp balsų vyksta. Pasvalys. Matome, skirtingai veikia, Tėvynės sąjunga truputį smunka, socdemai sustiprėja, kai kam sumažėja ženkliai, kai kam daugiau, kai kas išlieka. Vilniuje, matote (grubiom prielaidom), kad žmonės tik už vieną partiją balsuoja ir… (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Klausimą galima pristatyti 10 min. Jau pristatinėja 8, dar liko 2 minutės.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Mielieji, aš nematau laiko, nes man užstoja mano diagramos. Ačiū, kad priminėte apie laiką, paskubėsiu.

Kas pralaimėtų? Būtų ir pralaimėjusių, būtų iš tikrųjų marginalinių partijų ir politikų, politinių darinių, manipuliuojantys asmenys pralaimėtų, o partijų funkcionieriai jaustųsi nuskriausti. Ir aš jaučiu, kad jie labiausiai ir nenorės, kad tokia sistema būtų įdiegta. Apskritai įvertinant, bendras įvertinimas tai būtų neabejotinai teigiamas po­veikis demokratijai, rinkėjų pasirinkimui, didėtų piliečių aktyvumas neabejotinai, augtų politinė dedamoji, politinė sistema konsoliduotųsi, didėtų po­litinės valdžios, tiek pozicijos, tiek opozicijos, veiklos efektyvumas.

Prašyčiau šitą įstatymą palaikyti. Baigdamas noriu padėkoti visiems bendradarbiavusiems. Mačiau čia Z. Vaigauską, bet jis išėjo, Z. Vaigauskui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, visiems, kas padėjo rengiant šitą įstatymo projektą, nes jis buvo rengtas labai daug konsultuojantis ir kartu bendradarbiaujant. Specialistai, kurie bendradarbiauja, irgi teigiamai vertino. Aš noriu jiems irgi padėkoti. Jūsų aš prašyčiau palaikymo ir įsigilinimo. Aš esu pasirengęs ateiti į visas frakcijas ir diskutuoti atvirai, netgi norėčiau. (Balsai salėje) Nenorite, tai ką darysi.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti labai daug Seimo narių. Pirmas klausia V. P. And­riu­kai­tis. Nėra. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tokie grynai techniniai klausimai. Pirmiausia žmonėms yra pro­blema dėl reitingavimo. Kaip patirtis rodo, apie 30 % biuletenių yra nereitinguojami. Kaip čia su žmonėmis toliau? Atsiras galbūt Vilniaus atveju triženkliai, keturženkliai numeriai, o yra žmonių, kurie rašo kaip daktarai, sunku suprasti, ir čia problemos. Ir paskutinis klausimas. Skandinavijos kažkurioje šalyje, gerai neatsimenu, yra tas pats principas, bet langeliai rašomi dviem aukštais, tada būna mažesni skaičiai. Viršutiniame langelyje – partijos numeris arba judėjimo, apačioje – žmogaus numeris. Ar ne paprasčiau būtų? Ačiū.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs ir atsakėte, paskutinis jūsų atsakymas. Taip ir yra siūloma, tik ne dviem aukštais. Pirmieji du skaičiai yra partijos numeris, antri du skaičiai yra žmogaus numeris sąraše. Galima ir Skandinavijos variantą imti. Čia tas pats yra siūloma padaryti.

PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Ateis eilė paklausti, paklausite. Dabar klausia R. Ačas, nes J. Oleko nėra.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis profesoriau, jūsų pasiūlymas tikrai unikalus: vienas rinkėjas renkasi kelias ideologijas. Gal būtų paprasčiau, kad vienas kandidatas užsirašo į dvi tris partijas, tada ir projektai būtų paprasti – 2K, 3M, galbūt 4A. O gal dar paprasčiau būtų grįžti prie vienpartinės sistemos: viena tiesa, vienas pasirinkimas, viena partija, viena ideologija? Ačiū.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš supratau kaip retorinį nepalaikymą, neturiu ką atsakyti. Gerbia­­masis kolega, aš tik pasiūlyčiau įsigilinti į tai, ką siūlau. Jūs esate pats tokioje partijoje, kurios pirmininkas perbėgo kelias partijas. Nereikėtų čia šaipytis iš to, kad rinkėjai kartais ko nors ne­supranta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Še­džius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, tikrai su visa derama pagarba, ir jūsų išsakytos mintys visiškai logiškos ir suprantamos, bet mane jaudina vienas dalykas. Kaip rodo paskutiniai rinkimai, reitingavimo metu dažniausiai rinkėjai nežino, už ką, žino vieną du savo favoritus ir rašo, sakykim, 20, 30 ir paskui 1, 2, 3. Ar nereikėtų pagalvoti tokį dalyką, kaip jūs žiūrite į tai, kad pirmi, kiek ten būtų reitinguojama, penki ar dešimt kandidatų, numeriai prasidėtų nuo 11 arba nuo 6, kad nebūtų tų 5, nepalikti to pranašumo žmogui automatiškai surašyti tuos kandidatus, kurių jis nežino. Kaip ir normalus lietuvis – vis tiek visus užpildysiu, nepalieka tuščių.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Atsakydamas jums, iš dalies ir gerbiamajam E. Žakariui į jo pirmąją dalį, noriu pasakyti, taip, rinkėjai iš tikrųjų daro klaidų. Aš galvoju dar ir pats tobulinti, nes čia dar reikia padirbėti prie šito projekto. Aš manau, kad neretai žmonės nori balsuoti už partiją, tai būtų galima padaryti taip, kad į pirmą langelį įrašytų partijos numerį ir balsuotų už visus partijos kandidatus, būtų galima palikti tokį balsavimą už partijas. Aš norėčiau taip ir pasiūlyti. O ką jūs sakote, priimtina, galima ir taip galvoti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. A. Ručys.

R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pateiksiu tokį paprastą jums klausimą. Kiek maždaug laiko užtruks vienam rinkėjui užpildyti biuletenį? Pavyzdžiui, kai Vilniuje iškels 10 partijų, bus 510 kandidatų. Maždaug. Vis tiek jūs paskaičiavę turite.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš manau, kad laikas pailgės, bet ne dešimtim kartų ir ne kartais, gal 50 %. Kodėl aš taip manau? Ir dabar buvo pasakyta statistika, kad nedidelė dalis yra reitingavimo, ir dabar neretai pildo tik keletą asmenų. Tik labai retas pasinaudos maksimalia galimybe pildyti, tarkim, Vilniuje 51 ar Kelmėje 25. Bus labai reti, išimtiniai atvejai. Daugelis iš tikrųjų palaikys tuos, kuriuos pažįsta ir kuriais pasitiki. Tai taip ir bus. Pažįsta gerą seniūną, jį rems, pažįsta merą, jį rems, o jie skirtingose partijose, galės už abu balsuoti. Kaimo žmogus ar paprastas žmogus taip ir supranta, kodėl jisai gali tik už vieną, o už kitą negali balsuoti?

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, maniau, nemėgstate tik opozicinių partijų, bet, pasirodo, ir Konservatorių partijos lygiai taip pat nemėgstate. Todėl jeigu įvyktų toks stebuklas ir jūsų sistema Lietuvoje įsigaliotų, ar jau mąstėte apie tai, per kiek mėnesių tos asmenybės susitars dėl valdžios savivaldybėje?

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš mėgstu partijas ir politinę sistemą. Ir politinę sistemą laikau vienu iš didesnių valstybės turtų, atsakau jums. Taip. Ir labai išgyvenu dėl partijų nepopuliarumo, net išgyvenu, išreiškiu net emocijas. Taip pat ir dėl konservatorių, ir dėl jūsų, ir dėl kitų, nes manau, kad visos partijos yra labai svarbios. Į jūsų sarkazmą atsakyčiau tik taip.

O dabar į antrąją, retorinę dalį. Aš suprantu, kad jūs kaip klausimą, kad tai labai stipriai, čia būtų nesusikalbėjimas… Kaip tik norėčiau, kolegos, atsakyti: priešingai, tai didintų konsolidaciją. Ši sistema pagal klasifikaciją yra pusiau mažoritarinė. Tai reikštų, kad didėtų frakcijos ir frakcijų įtaka. O dabar, atsakydamas, kad dabar nesusikalba… Aš ir dabar matau, kad frakcijose neretai nesusikalba vieni su kitais. Ir savivaldybėse, ir kitur. Būna ir perėjimų, perbėgimų ir nebeklauso partijos. Viso to… Mes tą patį turime. Kokią politinę kultūrą turime, tokią turėsime. Ar jūs galvojate, kad rinkimų sistema pakeis mūsų politinę kultūrą arba žmones? Nepakeis.

PIRMININKĖ. Ačiū. toliau klausia I. Šiau­lienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų atsakymas į mano kolegos A. Syso klausimą visiškai neišsklaido tų abejonių, nežiūrint jūsų entuziastingų atsakymų. Pavyzdžiui, aš negirdžiu motyvų ir pateiktame įstatymo projekte, kuriam Teisės departamentas turi begalę pastabų, ir labai esminių, nerandu argumentų, kas privers tuos pagal jūsų sistemą išrinktus kandidatus sėkmingiau tartis negu politines partijas. Jeigu jūs, kaip akademinės aplinkos atstovas, kalbate, jog labai išgyvenate dėl politinės sistemos tvarumo, pats ją naikindamas per partijų sumenkinimą, kaip jūs užtikrinsite politinę poziciją ir opoziciją savivaldybėse, juolab kad pagal jūsų teikiamą įstatymo projektą nėra aišku, kaip bus skaičiuojami ir kaip bus paskirstomi mandatai?

K. MASIULIS (TS-LKDF). Pagal šią pateikiamą sistemą yra visiškai aišku, kaip yra skaičiuojami mandatai. Tikrai, gal jūs nelabai gerai įsigilinote. Labai aišku. Įstatymo projektui bent Vyriausioji rinkimų komisija pastabų neturi.

Dabar į jūsų replikos dalį dėl departamento pastabų. Taip, jų yra, bet aš nematau, kad jos esminės. Kalbėdamas apie politinę sistemą, aš noriu dar sykį pabrėžti: ši sistema yra konsoliduojanti ir labiau negu bet kuri kita. O dabar replika į repliką atsakyčiau. Kaip jūs susikalbėsite, kai visoje Lietuvoje bus K. Čilinsko judėjimo dominuojanti… dominantė, dar kažkur dominantė. Pagal dabartinę tvarką, kai mes leisime judėjimus, bus keli judėjimai, kurie nušluos visą politinę ir partinę sistemą. Jūs atsikvošėkite. Aš siūlau išeitį, kaip konsoliduoti politinę sistemą, o ne dar kartą ją keisti savivaldos lygiu iš partijų į judėjimus. Aš matau šią grėsmę. Matydamas šią grėsmę, bandau nuo jos apsergėti ir pasiūlyti vaistą. Nenorite – neimkite. Beveik esu tikras, kad jeigu mes nebedarysime rimtų pakeitimų, tai mes juos darysime artėjant kitiems rinkimams ir visai panašius.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. M. Či­griejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kaip bus galima suderinti pagal tą jūsų siūlomą įstatymą įvairių partijų programas ir tvirtinti savivaldybių veiklos bendrą programą, nes partijos turi skirtingas programas? Ačiū.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, profesore. Nebus jokių problemų suderinti, kaip ir dabar nebuvo problemų. Išrinkti žmonės vis tiek yra par­tijų žmonės, ir jie dalyvaus frakcijose, frakcijų veikloje. Savivaldos politinis vyksmas niekuo ne­pasikeičia – vyks per frakcijas, per nieką kitą. Tačiau pasikeičia partijų preferencijos. Partijos turi labiau domėtis, ką siūlo, o tada bendradarbiauti, kaip ir dabar, su savomis išrinktomis frakcijomis. Visiškai niekuo nesikeičia, tik tiek, kolegos, kad konservatorius galės… Tikrai neįsivaizduoju, kad dešinysis balsuos už kairiuosius, bet galės dar už kokį liberalą balsuoti, o kairysis galės balsuoti už kitą patinkantį žmogų iš kairės.

PIRMININKĖ. Ačiū. Č. Juršėno nėra. Paskutinis klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, štai jūs ką tik pasakėte tikrąjį šito savo siūlymo motyvą, tai yra begalinę baimę, kad Lietuvoje į valdžią ateis K. Čilinsko vadovaujamas judėjimas. Sakykite, ar jums neatrodo, kad šis jūsų įstatymo siūlymas yra ne valdžios konsolidavimo, partijų konsolidavimo įstatymas, bet tiesiog valdžios uzur­pavimo įstatymas, kad tą valdžią išlaikytų tos senosios įsitvirtinusios partijos ir nebūtų leidžiama ateiti naujoms politinėms jėgoms?

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kažkuria prasme įstatymas turėtų veikti taip, kad politinė sistema tvirtėtų ir vis labiau bręstų, kad ne­būtų… Didelė kaita politikoje, politologijoje nie­kada nėra laikoma gėriu. Politinė kompetencija neturėtų ištekėti ir vėl būti papildyta nekompetentingais žmonėmis. Deja, nieko gero čia nėra. Tai nėra nukreipta prieš jokį judėjimą, bet yra nukrei­pta prieš tai, kad, apsiginklavę vėliavnešiu, pereitų krūva nežinoma žmonių. Ir tai aš laikau ne gėriu, o blogiu. V. Šustauskas tegul būna išrinktas, bet tegul nebūna išrinkta dar keletas šustauskininkų. V. Šustauskas ir bus išrinktas. Tai dabar štai į tai aš taikau, kad baigtųsi perėjūnų eros, kad žmonės liautųsi balsuoti už gelbėtojus, bet kad tik gautų teisę balsuoti už asmenis, nes jie nori už asmenis balsuoti. Tai žmonėms duokime tą teisę. O jeigu mes neduosime, tai dabartinė rinkimų sistema balsuoti už gelbėtojus leidžia ir leis, ir jie bal­suos už gelbėtojus. Aš nematau jokio gėrio tame.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausimų laikas baigėsi.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū visiems. Labai prašau palaikyti.

PIRMININKĖ. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už – V. P. Andriukaitis. Nėra. E. Ža­karis.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis siūlomas variantas tikrai nėra naujas. Juo naudojamasi ne vienoje Europos Sąjun­gos šalyje. Pajuokaudamas galėčiau pasakyti, kad daugumoje šalių, kur toks variantas yra naudojamas, laimi socialdemokratai. O jeigu kal­bė­čiau rimtai, tai turbūt iš žmonių per rinkimus dažnai girdite, kad žmonės pageidauja balsuoti už asmenybes. Šis variantas šią galimybę suteiktų. To­liau. Jeigu kalbėtume, ar galima susitarti, tai aš iš savo patirties galiu pasakyti, kad 1990–1995 m., kai buvau vietinis politikas, buvo patys darbingiausi ir geriausi metai. Tikrai, ir susitardavome, ir dirbome labai gerai ir labai sąžiningai. Toliau, šiuo projektu panaikinamos vieno žmogaus partijos, nes jau nebus taip, kad viena asmenybė galės ištempti vos ne bet ką, jau reikės komandos. Turbūt visi sutiksite, kad komanda gali padaryti daugiau negu vienas žmogus. Be abejo, yra ir tobulintinų dalykų, kai ką reikia taisyti. Aš manau, kad po pateikimo reikia pritarti, nes pats siūlymas yra tikrai neblogas ir priimtinas žmonėms, o pataisų visi gali pateikti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Še­džius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji po­sėdžio pirmininke. Iš tiesų aš nesu kategoriškas prie­šininkas šito pateikto siūlymo, tačiau manau, kad prieš rinkimus, prieš kiekvienus rinkimus, keisti sistemą, keisti pačių rinkimų organizavimo principus ir visa kita yra tikrai netinkama, nes žmonės yra sutrikę. Pažiūrėkite, kiek buvo paskutiniųjų rinkimų, prieš pat kiekvienus rinkimus kai ką nauja pakeičiame – tai reitingavimą pradedame taikyti, tai dar ką padarome. Kiekvieną kartą žmo­nės vaikšto sutrikę, klausinėja. Man teko būti ir stebėtoju per rinkimus, ir dalyvauti organizuojant visą procesą. Aš tikrai galiu pasakyti, kad žmonės jau nebežino, kaip, kur ir už ką balsuoja. Dažniausiai ateina vienas, kuris reguliuoja faktiškai visų žmonių nuomonę, ir pasako, kaip balsuoti, ką užbraukti ir panašiai. Jeigu dabar jau kelinti rinkimai yra pradėtas daugmaž vienas variantas, tai jo reikia ir laikytis, nes jeigu mes dabar pradėsime vi­ską iš naujo keisti… Yra visokių variantų – ir skandinaviškas variantas, ir toks kaip pas mus, ir dar kitoks. Ir nereikia galvoti, kad čia ateis ir dabar, aha, už mus nebalsuoja, mes pakeisime rinkimų tvarką, balsavimo tvarką, tai tada mus išrinks. Nebus taip. Jeigu yra patikimas politikas, žiūrint žmonių akimis, tai už jį visada nubalsuos, kad ir kokia būtų sistema – ar tokia, kokia dabar yra, ar tokia, kokią siūlo profesorius. Aš neagituoju balsuoti prieš, bet aš šiuo atveju susilaikysiu, kad bent jau per šiuos rinkimus dar paliktume se­nąją tvarką.

PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos abi nuomonės. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritariate projekto pateikimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomone, balsuojate prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai, tiek pat ir balsavo: už – 39, prieš – 11, susilaikė 29. Ne­pritarta.

Ką nusprendžiame? Tobulinti grąžiname? Bendru sutarimu galime sutarti, kad grąžiname to­bulinti? (Balsai salėje) Tada balsuojame: kas už, tai bus grąžinti tobulinti, kas prieš – atmesti. Už – grąžinti tobulinti, prieš – atmesti.

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 55, prieš – 24. Grąžinamas tobulinti.

Replika po balsavimo. P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad mūsų balsavimas reiškia mūsų bendrą sutarimą, kad būtina ieškoti tobulesnės savivaldos ir rinkimų, ir pačios savivaldos organizavimo veiklos valdymo sistemos. Aš tiktai norėčiau palinkėti mums visiems, kad bendra Seimo grupė, surinkusi visas tas idėjas, laiku, prieš savivaldos rinkimus, artėjančius 2011 m., vis dėlto pasiūlytų naują rinkimų modelį. Aš tikiu nuoširdžiai, kad savivaldai reikia naujos rinkimų sistemos, taip pat kaip ir pačiai valdymo grandžiai. Noriu pasakyti tik vieną dalyką, kad siūlomi tiesioginiai mero rinkimai vieni neišspręs visų bė­dų, kurios yra savivaldoje, jeigu mes nepasiūlysime viso likusio modelio. Ačiū.

PIRMININKĖ. Taip. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad naujų rin­kimų sistemų paieška – tai sveikintinas dalykas, ir to, kaip pranešėjas kalbėjo, reikalauja visuomenė, ypač kad partijų populiarumas mažėja ir žmonės nori rinktis asmenybes. Tačiau manau, kad ir šioje srityje yra nemažai trūkumų. Ir gal geriausia būtų, kad Seimas sudarytų darbo grupę ir turėtų būti atsižvelgiama į tai, atsižvelgiant į tai, kad yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jog pri­valo ir turi teisę dalyvauti visuomeninės organizacijos ir pavieniai asmenys savivaldos rinkimuose. Šitoje sistemoje nėra į tai atsižvelgiama. Aš manau, kad mes turėtume plačiau pažiūrėti į šitą klausimą. Mano manymu, geriausia būtų sistema, kaip ir buvo tik atgavus nepriklausomybę, kai rinkome pirmas tarybas, buvo vienmandatės apygardos ir savivaldoje. Ir ten suteikti teisę ir par­tijoms, ir organizacijoms, ir pavieniams žmonėms save iškelti. Tada iš tikro būtų demokratiniai rinkimai, tai būtų patys demokratiškiausi rinkimai, ir išrinktas tarybos narys turėtų teritoriją, kuriai atstovautų ir rūpintųsi taip žmonėmis. Panašiai kaip Seime dabar yra – Seimo narys vienmanda­tėje taip pat priiminėja gyventojus, sprendžia jų problemas.

PIRMININKĖ. Paskutinė replika – K. Ma­siulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu padėkoti visiems, kurie supratote, įsigilinote ir palaikėte. O baigdamas noriu pasakyti: duok Dieve, kad būčiau blogas pranašas. Jūs pamatysite, kaip kituose rinkimuose partijos, nepriėmusios teisingų sprendimų, pačios ir nukentės. Ir teisingai, tokio atpildo jos ir nusipelno.

PIRMININKĖ. Ačiū.

 

16.06 val.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 22, 23, 34, 35, 36, 37, 39, 42, 43, 47, 48, 49, 50, 51, 58, 65, 81, 83, 84, 86 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1407(2) (pateikimas)

 

Toliau darbotvarkės 2-3 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 22, 23, 34, 35, 36, 37, 39, 42, 43, 47, 48, 49, 50, 51, 58, 65, 81, 83, 84, 86 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1407(2). Pa­teikimas. Pranešėjas – G. Navaitis.

G. NAVAITIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji po­sėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai, kad šian­dieną svarstome ir svarstysime savivaldybių rinkimų tobulinimą, akivaizdžiai patvirtina, jog sa­vivaldybių rinkimus reglamentuojančius teisės aktus reikia keisti, reikia sparčiau realizuoti tiesioginių merų rinkimų idėją, kurti prielaidas savarankiškiems, partijoms nepriklausantiems kandidatams dalyvauti savivaldybių rinkimuose.

Suprantama, kad tokie esamo įstatymo pakeitimai sukels daug diskusijų, juos kuriant teks nemažai dirbti. Teikiami siūlymai galėtų tapti šio darbo pradžia, principo, kad ir nepriklausantys par­tijoms kandidatai sudaro savarankiškus sąrašus ir gali dalyvauti savivaldybių rinkimuose, reali­zavimu.

Šio įstatymo projekto rengimą paskatino Lietu­vos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tary­bų rin­kimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ati­tik­ties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Savivaldybių tarybų rin­kimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, nėra nu­sta­tyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos adminis­tracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti ren­kami į atitinkamas savivaldybių tarybas ir būdami įrašyti ne į politinių partijų sudaromus kan­didatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, priešta­rauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. Šiuo metu, kaip žinome, kan­didatus į savivaldybių tarybų narius gali kelti partijos, įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkančios Politinių partijų įstatymo reika­lavimus dėl partijos narių skaičiaus. Pagal įsta­tymo pro­jektą kandidatus į savivaldybių tarybų narius ga­lės kelti tiek politinės partijos, tiek sa­varankiški kandidatai, kuriuos parašais parems rinkimų apygar­dos rinkėjai. Tokio savarankiškų kandidatų są­rašo sudarymo principai sulygintų jį su partijų są­ra­šais. Taip būtų realizuojama kons­titucinė sa­vivaldos teisė, teisė į dalyvavimą savivaldybių dar­­be asmenims, nepriklausantiems partijoms. Drau­ge sti­prėtų ir partijos, nes stiprėtų po­litinė konkurencija.

Jeigu siūlomas principas Seimo nariams atrodytų priimtinas, tai manyčiau, jog iš esmės sustiprintume savivaldą, paskatintume jos rinkimuose dalyvauti daugiau Lietuvos piliečių, didėtų rinkėjų aktyvumas. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, toks techninis klausimas. Jūs kalbate apie savarankiškų kandidatų sąrašą, o pagal šiuo metu galiojantį įstatymą galima iškelti kandidatų dvigubai daugiau, negu yra tarybos narių. Na, tarkime, Vilniuje 51, vadinasi, 102, kažkiek viršaus, kažkur iki 110, o atsiras 500. Tai vienas momentas, kaip tada bendras sąrašas? Ir kitas momentas. Kol kas nepakeistas įstatymas, kuriame parašyta, kad balsavimo biuletenyje gali būti tiek kandidatų, kiek yra tarybos narių. Tai ar jie tarpusavyje susitars, kai individualiai keliasi? Visi asmenybės ir visi norės būti matomi. Ačiū.

G. NAVAITIS (LSF). Gerbiamasis kolega, galbūt jūs neatkreipėte dėmesio, kad aš kalbu ir šiame teikime kalbama apie savarankiškų kandidatų sąrašus. Tai nereiškia, kad visi savarankiški kandidatai turėtų būti viename sąraše. Jie galės tarpusavyje susitarę arba nesusitarę sudaryti tiek sąrašų, kiek pageidaus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, pas jus labai konkrečiai parašyta: 250 rinkėjų parėmė, ir viskas gerai. Na, Nida, netoli 2 tūkst. rinkėjų, Vilnius turbūt apie 400 tūkst. rinkėjų. Tai vienas momentas. Antras momentas, savarankiški kandidatai. Jeigu po 250 surenka Vilniuje, tai aš nežinau, kiek jų gali save iškelti, kaip jūs manote šią problemą spręsti?

G. NAVAITIS (LSF). Sutikčiau su jūsų pastaba ir galbūt tai buvo teikimo netikslumas. Matyt, reikėtų diferencijuoti skaičių rinkėjų, kurių parašai sudaro tą sąrašą, ir atsižvelgti į savivaldybės dydį. Tikiuosi, kad jūs galėsite teikti pataisą ir į ją Seimas atsižvelgs.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. A. Ručys.

R. A. RUČYS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimą jau uždavė kolega, bet aš noriu paklausti. Jūs sakote, kad biudžetas bus papildytas negrąžintais rinkimų užstatais. Kaip tie penki žmonės, visuomeninės organizacijos, grąžins ir koks užstatas bus, jūs nesakote?

G. NAVAITIS (LSF). Šio teikiamo įstatymo bendras principas sulyginti partijoms… savarankiškų kandidatų sąrašus su partijomis. Taip, kaip ir partijos, nepakliuvusios į savivaldybių tarybas, praranda užstatą, tas pats atsitiktų ir su savarankiškų kandidatų sąrašais. Bendras principas, kurį galbūt aplenkdamas kitus klausimus norėčiau pabrėžti, kad šie sąrašai savo teisėmis niekuo nesiskirtų nuo partijų sąrašų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Še­džius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų labai svarbų klausimą paklausė kolegos dėl kriterijų, kuriais remdamasis jūs nustatėte, kiek rinkėjų parašų turi surinkti kandidatai, bet mane suintrigavo dar vienas jūsų pasiūlymas, kad sąrašų gali būti tiek, kiek reikia. Kaip jūs tai suprantate – ateis dešimt grupių po dešimt nepartinių kandidatų ir sudarys dešimt sąrašų? Kaip čia dabar bus, paaiškinkite?

G. NAVAITIS (LSF). Lygiai, kaip partijų sąrašų gali būti tiek, kiek registruota partijų, lygiai taip ir čia, surinkus atitinkamą skaičių rinkėjų parašų, galima sudaryti vieną sąrašą, antrą, trečią, tiek, kiek rinkėjai pageidaus.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbia­masis kolega, jūs 8 straipsniu keičiate 34 strai­psnį, čia turbūt daugiausia diskusijų ir kyla. Ar siūlymas, kad į sąrašą būtų įrašyti tik penki kandidatai, nesudarys tokios situacijos, kad rinkimuose į savivaldybes tokių sąrašų bus 20 ar 30, ir ar tikrai iš to, sakykim, išloš mūsų rinkimai? Kitas skaičius – 250. Kodėl pasirinkote šitą dydį, nes 250 parašų surinkti užtenka valandą pabūti prie kokio centro.

G. NAVAITIS (LSF). Aš atsakau į pirmą klausimą dėl sąrašo narių kiekio. Manyčiau, kad tai galėtų būti minimalus skaičius, nes jeigu nesusirenka tie penki žmonės, tai vargu ar galima pasitikėti tuo sąrašu. Tai tikrai minimalus skaičius.

Dabar jūsų pastaba dėl 250. Mažose savivaldybėse jinai galėtų būti tinkama, bet, kaip jau esu prieš tai atsakęs, jeigu jūs manote, kad šitą skaičių tikslinga susieti su savivaldybės dydžiu, tai netgi, pasakyčiau, būčiau laimingas, jeigu jūs pateik­tumėte pataisą ir suskirstytumėte pagal galimą savivaldybių rinkimuose dalyvaujančių žmonių skaičių.

PIRMININKĖ. J. Juozapaičio nėra. Klausia I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ko­lega, pagal jūsų teikiamą įstatymo projektą atsiranda naujas rinkimų subjektas ir iškyla šio subjekto politinės kampanijos finansavimo, taip pat jo kampanijos finansavimo kontrolės klausimai. Lygiagrečiai Finansavimo kontrolės įstatyme turėtų eiti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pataisos. Norėtųsi paklausti, kaip jūs manote, kiek šitokios politinės kampanijos dalyvis tu­rėtų išleisti arba galėtų išleisti savo politinei kam­panijai finansuoti?

G. NAVAITIS (LSF). Aiškinamajame rašte, regis, pažymėta, kad reikėtų padaryti pataisas, jeigu šitas principas būtų realizuojamas, o atsakymas į jį ganėtinai paprastas. Šiuo atveju šis nepriklausomų partijos kandidatų rinkiminis sąrašas turėtų tokias pat teises ir tokias pačias pareigas, kaip ir partijų kandidatų sąrašas. Atitinkamai ir finansavimo, ir atsiskaitymo už finansų išleidimą srityje. Nėra sudaromos jokios privilegijos šiam sąrašui arba kas nors atimama iš politinių partijų įgaliojimų dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Tie­­siog pasiūlomas dar vienas principas, kaip nepriklausantys partijoms kandidatai galėtų dalyvauti savivaldybių rinkimuose.

PIRMININKĖ. Ačiū. V. M. Čigriejienės nėra, E. Klumbio nematau, M. Zasčiurinsko nematau, Č. Juršėno nematau, K. Masiulis nori klausti? Kal­­basi telefonu. K. Masiulis nori klausti?

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, ačiū, ne­bereikia.

PIRMININKĖ. Taip, nenori. E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš irgi atsisakau.

PIRMININKĖ. P. Auštrevičius. Nėra. Atbėga.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau pasiteirauti. Kolega, kodėl jūs nustatote 250? (Balsai salėje) Palaukit, gal vertėtų pagal savivaldybę, nes jos yra nevienodos ir nevienodas rinkėjų skaičius? Tuomet geriau nu­statyti procentą nuo rinkėjų, esančių toje apygardoje. Dėkoju.

G. NAVAITIS (LSF). Dėkoju už klausimą. Aš jau į jį atsakiau ir man savotiškai džiugu, kad tik šis vienas skaičius, o ne siūlomas principas, užkliūna kolegoms. Dėl to skaičiaus, jo nustatymo, arba dėl procento tikrai mielai sutinku su bet kuriuo jūsų siūlymu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis turėtų klausti P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad vis dėlto savivaldybės labai skirtingos savo dydžiu? Tarkim, penki didieji miestai turi per 100 tūkst., o jūs rašote 250. Tai, pavyzdžiui, užėjai į vieną įstai­gą, kur kolegos dirba, surinkai viską, ir sąrašas. Gal tą skaičių reikėtų didinti proporcingai nuo gyventojų skaičiaus, tarkim?

G. NAVAITIS (LSF). Taip, jūs teisus.

PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus klau­simus. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už – P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, matyt, gerbiamojo G. Na­vaičio pasiūlymą mes turėtume traktuoti kaip bandymą ieškoti tiesos. Nebūtinai tai, ką pasakė kolega, yra neklystama ir pats geriausias sprendimas, tačiau principas, kad nebūtinai politiškai (…) piliečiai ir gyventojai galėtų dalyvauti, yra geras. Tas skaičius ir sukėlė tiek klausimų. Kolega Juozas ne veltui stebėjosi, kad jau ketvirtas priartėja prie to paties kriterijaus, bet iš tikrųjų jis yra svarbus. Tačiau grįžtu savo ankstesnių žodžių, kad visus šituos siūlymus, svarstymus mums būtina darbo grupėje sujungti ir nedelsiant ieškoti ge­riausio sprendimo. Aš neabejoju, kad artėjančiais 2011 m., kada bus savivaldos rinkimai, mes galėsime rinkėjams pasiūlyti daug demokratiškesnį rinkimų modelį. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. P. An­driukaitis. Nėra. I. Šiaulienė, nes ir E. Klumbio nėra.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, tikrai taip, kolegos, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimą, mes turėsime realizuoti nuostatą, kad nuolatiniai administracinių vienetų gyventojai gali būti renkami į atitinkamų savivaldybių tarybas ir būdami įrašyti ne į politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašus. Deja, pateiktas įstatymo projektas turi ganėtinai daug trūkumų ir tai konstatuoja ir Seimo Teisės departamento išvada, ne tik tai, ką kolegos minėjo pateikdami klausimą, kad labai abejotina dėl tų 250 surinktų rinkėjų parašų, bet ir tai, kad nėra reglamentuoti esminiai rinkimų proceso momentai, tai yra kandidatų kėlimo tvarka, sąrašų sudarymas, sąrašų sujungimas, kandidatų eiliškumo kriterijai šiame sąraše, sąrašų pavadinimai, atstovavimas kandidatams, pareiškinių dokumentų įteikimas ir atšaukimas, toliau – rinkimų agitacijos vykdymo garantijos, stebėtojai, užstato mokėjimas, grąžinimas, balsavimo namuose rengimo ypatumai ir galų gale rinkimų rezultatų nustatymas. Todėl to­kiam įstatymo projektui aš negaliu pritarti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.

Balsavo 59 Seimo nariai. Už – 26, prieš nėra, susilaikė 33. Projektui nepritarta. Grąžiname tobulinti. Bendru sutarimu galima? Tada balsuojame. Kas balsuoja už – grąžina tobulinti, kas nori atmesti, balsuoja prieš. Už – grąžinti tobulinti, prieš – atmesti.

Balsavo 63 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 14. Grąžiname tobulinti. Už – 49, prieš – 14. Grąžiname tobulinti.

 

16.25 val.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 27, 28, 32, 33, 34, 56, 60, 62, 63, 66, 67, 76, 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 641, 791 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1155, Prezidento rinkimų įstatymo 26, 31, 32, 33, 52, 54, 55, 58, 59, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 561, 711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1156, Seimo rinkimų įstatymo 28, 29, 33, 34, 35, 58, 59, 62, 64, 65, 69, 70, 78, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 661, 811 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1157, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 32, 59, 61, 62, 73, 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 641, 761 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1158, Referendumo įstatymo 36, 41, 42, 43, 51, 52, 55, 56, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 541, 671 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1159 (pateikimas)

Toliau visas kompleksas darbotvarkės klausimų – 2-4a, 2-4b, 2-4c, 2-4d, 2-4e, turbūt juos galima visus kartu pristatyti, taip, ministre? Tai būtų Nr. XIP-1155, Nr. XIP-1156, Nr. XIP-1157, Nr. XIP-1158 ir Nr. XIP-1159. Pranešėjas – vidaus reikalų ministras R. Palaitis.

R. PALAITIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pristatysiu penkis įstatymus, bet jie visi veriasi ant vieno siūlo, o tas siūlas yra pagrindinė idėja – kad leiskime žmonėms balsuoti internetu. Štai jungiamasis bruožas. Idėja – ganėtinai įdomi ir naujoviška. Pasaulyje, tyrinėjome, kokia yra patirtis, tai Estija tikrai yra įgyvendinusi, ir gana sėkmingai. 2005 ir 2007 m. rinkimuose dar balsavo 2 % ir 5 % rinkėjų internetu, o pastaruosiuose rinkimuose, šiemet ir pernai, jau po 15 % balsavo. Matyt, šitas Estijos pavyzdys užkrėtė ir kitas šalis ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, Olandija, Ispanija… Kas ten dar? Yra dar kelios šalys, Didžioji Britanija, kur yra daromi pilotiniai balsavimo internetu projektai. Yra tikimybė, kad ir ten toks dalykas gali atsirasti. Ko tikimasi iš to balsavimo internetu? Iš tikrųjų tikimasi, kad daugiau žmonių aiduos savo balsą rinkimuose, kitaip sakant, tai yra demokratija. Mano supratimu, kuo daugiau žmonių įtraukiama į balsavimus, tuo didesnė šalyje demokratija. Dabar keli tokie štrichai. Vadinasi, vykdyta 2008 m. kovo mėnesį apklausa Lietuvoje, koks yra žmonių požiūris į balsavimą internetu. Tai net 78 % žmonių pasakė, kad požiūris yra teigiamas, o į klausimą, ar balsuotų internetu, taip atsakė 40 % apklaustųjų. Ma­no supratimu, tai yra dideli skaičiai. Kitas klausimas, kiek iš tų skaičių būtų realių, bet bent jau per apklausą atsakymai buvo tokie.

Kelios praktinės nuostatos. Tai pirmiausia – preferencijos. Balsavimas paštu išlieka toks, koks yra dabar. Tai yra kaip žemiausia preferencija. Ki­tas balsavimas yra balsavimas internetu ir aukščiausia preferencija – balsavimas prie urnos. Kitaip sakant, jeigu balsavai paštu, po to dar yra galimybė balsuoti internetu, o paskui balsuoti dar į urną. Visuomet kyla pagrindinis klausimas. Pirma, kaip užtikrinti balsuotojų identifikaciją, ar tai tikrai… Ir antra, kaip išvengti balsų papirkinėjimo. Tai į pirmą klausimą atsakymas bus paprastas – nuo šių metų sausio 1 d. mes pradėjome leisti Lie­tuvoje labai tobulas asmens tapatybės korteles, jų šiuo metu jau išleista apie 250 tūkst. ir šitas skaičius plečiasi, plečiasi, plečiasi. Tam laikui, kai tikimasi, kad būtų galima įgyvendinti internetinį balsavimą, tų identifikacinių kortelių su galimybe identifikuoti asmenybę per elektroninę erdvę, bus gana daug. Su identifikacija problemas mes išsprendžiame. Kaip papirkinėjimo galimybę pašalinti? Bandoma spręsti tokiu būdu. Jeigu žmogus balsuoja internetu, tai siūloma jam leisti balsuoti internetu tiek, kiek jis nori kartų, ir užskaityti tik paskutinį balsavimą. Tai reiškia, jeigu kas nors sutaria su žmogumi, kad aš tave papirksiu, o tu man parodyk, kaip balsuoji, žmogus tą padarė, pinigus pasiėmė, tarkim, tokią galimybę, tai visuomet jam bus antras, trečias, ketvirtas kartas, galimybė dar sykį balsuoti ir balsuoti taip, kaip jis nori. (Šurmulys salėje) Aš čia konstruoju blogiausius variantus, nebūtinai taip bus. (Balsai salėje) Nors ne paslaptis – per rinkimus kai kurios partijos tai daro ir tokių atvejų pasitaiko.

Dabar paliekamas toks atsarginis išėjimo variantas – Vyriausiajai rinkimų komisijai paliekama teisė anuliuoti balsavimo internetu rinkimų rezultatus. Tiesiog iškirpti tą gabalą ir pasakyti, kad visas tas internetinis balsavimas išmetamas į šiukšlių dėžę, jeigu matoma, kad nepavyko iš tikrųjų išvengti arba didelių sukčiavimų, arba įvyko didelių sistemos elektroninių sutrikimų, tai visuomet tokia galimybė yra. Aišku, numatomos įstatymo projekte procedūros, kad, svarbiausia, ir čia esminis dalykas, rinkėjo balsas būtų įskaičiuojamas tik vieną kartą, čia yra pats pagrindinis dalykas ir tą užtikrinti yra be galo svarbu. Šiaip, kas apima internetinį balsavimą, viskas yra adresuojama Vyriausiajai rinkimų komisijai, jai visos teisės ir įgaliojimai būtų suteikiami organizuoti elektroninį balsavimą, taip pat ir įranga, kad tą elektroninį balsavimą būtų galima atlikti. Iš esmės pagrindiniai punktai tokie.

PIRMININKĖ. Yra labai daug norinčių klau­s­ti, gal į visus klausimus bus geriau atsakyti, at­sa­kant į visas peripetijas. Ar galima susitarti, kad klau­sinėjame 20 min.? Užteks ar ne? Trumpai klau­skite, kad trumpai ir atsakytų. Pirmas klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už tokį įdomų ir žaismingą pristatymą. Noriu paklausti, o kiek gi kainuos tas visas kontrolės mechanizmas, nes jūs paminėjote labai svarbų dalyką. Žmogus balsuos kelis kartus gal paskutiniu momentu ir jau mes kaimuko kokioje nors apylinkėje turėsime (…), ar jis atėjo antrą įrašyti popierinį variantą. Kokios čia sumos to kontrolės mechanizmo? Labai ačiū.

R. PALAITIS. Iš tikrųjų klausimas yra, kiek kainuotų įrengti programinę ir kitokią įrangą, kad būtų galima naudotis internetu. Aiškinamajame rašte rašoma, tarp kitko, projektą rengė Informacinės visuomenės plėtros komitetas, ne mūsų ministerija.

PIRMININKĖ. Arčiau mikrofono, negirdėti.

R. PALAITIS. Kažkaip nutilo garsas, aš jau tiek prisispaudžiau. Aš garsiau šnekėsiu. Rengia Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir, jų skaičiavimu, tokia programinė įranga galėtų kainuoti apie 7 mln. Lt. Toks jų atsakymas į jūsų klausimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Ža­karis.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, o kaip čia su slaptumu bus? Dabar, kai eini balsuoti, į balsavimo kabiną net su šeimos nariu neįleidžia, o čia jau namuose prie kompiuterio, jeigu ten yra keli pilnamečiai, tai vienas galės balsus paskutinę minutę už kitus ir t. t. Tai dėl slaptumo. Ir dar vienas toks: ar nebus problemų, yra parašyta, kad į rinkėjų sąrašus bus galima įrašyti pateikus prašymą žodžiu. Ar čia neatsiras problemų įrodinėti prašė, neprašė? Ačiū.

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų balsavimo slaptumas yra viena iš tokių, sakysime, būtinų sąlygų, kurias reikia užtikrinti. Kaip ir sakiau dėl papirkinėjimo galimybės, kaip galima išvengti, lygiai taip pat ir dėl slaptumo galimybės, mano supratimu, yra tas pats atsakymas – leisti žmogui balsuoti internetu kelis kartus ir užskaityti tik paskutinį balsavimą. Jeigu kartais žmogus mato, kad yra neužtikrintas slaptas balsavimas, jis tikrai suras galimybę, kaip jam vienam atsisėsti prie kompiuterio ir vienam balsuoti. Tai tik toks atsakymas jums.

Į antrą klausimo dalį apie rinkėjų sąrašus. Ir dabar ta galimybė yra, jeigu tu nesi įtrauktas į balsuotojų sąrašus, rodos, iki 18 val. tu gali nueiti į rinkimų apylinkę su asmens dokumentu ir pasakyti, štai manęs niekur nėra, tačiau aš noriu balsuoti, ir tu esi įtraukiamas, ir tu balsuoji. Dėl to niekas nesikeičia. Siūlomu projektu nekeičiama tvarka.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Ma­zuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, išties labai gera ir įdomi mintis, prisipažinsiu, kad nesu labai detaliai išanalizavęs to, ką pateikėte, tačiau, kaip aš įsivaizduoju, balsavimas turėtų vykti elektroninėje erdvėje, matyt, arba per elektroninės bankininkystės sistemą, arba per Mokesčių inspekcijos esančią sistemą, arba per kokią naują programą, internetinį puslapį, kuris bus kuriamas. Tačiau bet kuriuo atveju, ir vienu, ir antru, ir trečiu atveju, mes ne kartą esame matę, kiek to, sakykime, kibernetinio piratavimo, arba tų „hakerių“, atvejų pasitaiko ir kiek pasitaiko elementarios elektronikos sustreikavimo atvejų ar kompiuterinės programos sustreikavimo atvejų. Be jokios abejonės, kai vyks rinkimai, dėmesys tų pačių mėgėjų ar kompiuterijos fanų, kurie norės išbandyti savo gabumus ir „nulaužti“ ar kaip nors įsiskverbti į tą sistemą, dėmesys bus labai didelis. Ar jūs manote, kad mes šiandien esame pajėgūs, ar yra kokia nors perspektyva užtrinti visišką saugumą duomenų, kurie jau bus? Ir ar neatsitiks taip, kad reikės perbalsuoti daugybę kartų?

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų norėčiau priminti istoriją, nes, rodos, prieš dvejus ar trejus metus Seime jau ši diskusija buvo. Bet koks skirtumas tarp tada ir dabar? Tada nebuvo naujų asmens tapatybės kortelių su galimybe identifikuoti asmenybę elektroninėje erdvėje. Dabar ši galimybė yra. Anksčiau buvo tik jūsų paminėtos galimybės, tai yra bankinė sistema, bankinis identifikavimas, ir faktiškai viskas, daugiau nieko. Bankininkai, aišku, sako, kažin ar mums reikia lįsti į politiką ir duoti savo identifikavimo sistemą politiniams reikalams, mes diskredituosime savo sistemą. Tai dabar mes jau esame pasiruošę, mes turime asmens tapatybės kortelę.

Į antrąją jūsų klausimo dalį, ar iš tikrųjų neįvyks taip, kad, tarkime, internetinė ataka atakuos visus kompiuterius, tinklus ir viskas „nulūš“. Taip, tokia galimybė yra. Aišku, yra priemonių ir yra antipriemonių. Visuomet bus gynybos sistemos padarytos, dar kažkas bus padaryta, bet tikimybė „nulūžti“ išlieka. Tačiau internetinis balsavimas baigiasi, rodos, 79 val. iki paprasto balsavimo pradžios. Ir jeigu tokia ataka įvyksta, tiesiog pasakoma, kad internetinis balsavimas „nulūžo“ ir jis nevyks, tai tada tie žmonės, kurie vis tiek norės balsuoti, dar turės galimybę nueiti ir į urną įmesti savo balsą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis ministre, atleiskite už tokį galbūt tiesmuką klausimą. Prašom pasakyti, kas stumia šį įstatymą? Ir kodėl aš taip klausiu. Praeitą kadenciją buvo vienas Seimo narys, kuris tikrai dėl savo suinteresuotumo ar įdomumo stūmė šį įstatymą, bet nepavyko. Dabar yra sunkmetis, pinigų nėra, tai daug kainuos, bet jūs, kaip vidaus reikalų ministras, pateikėte šį įstatymą. Nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kur būtinai reikia pataisyti įstatymą, – kad piliečiai galėtų balsuoti, kad piliečių grupės galėtų balsuoti, bet vidaus reikalų ministras nieko nedaro tuo klausimu, iniciatyvos pavienių Seimo narių. O čia, kur nereikėtų lyg ir „kojų priduoti“, jūs, kaip ministerija, „priduodate kojas“ tokiam įstatymui.

R. PALAITIS. Nėra taip, kad ministras nieko nedaro. Visi jūsų paminėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai, projektai parengti ir, mano supratimu, arba jau atsidūrė Seime, arba tuoj pat atsidurs. Tai viena.

Dėl klausimo, kas stumia. Tai kas daugiau, jei ne politinės partijos? Politinės partijos sudaro valdančiąją daugumą, tada atsiranda Vyriausybės programa ir atsiranda nuostata, įrašyta į Vyriausybės programą. Taigi šios Vyriausybės programoje yra įrašyta aiški nuostata – įteisinti internetinį balsavimą. Štai jums atsakymas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar įmanoma tokia versija šito elektroninio balsavimo, kad tą brangią kortelę su dar brangesniu „čipu“ paprasčiausiai paims tas žmogus, kuris nupirks tą balsą, ir atiduos tą kor­telę tik po balsavimo, praėjus rinkimams. Ir tuo baigsis piliečio noras apsispręsti, kaip širdis liepia arba kaip išblaivėjęs jis nuspręs tą daryti. Ačiū.

R. PALAITIS. Taip, tokia teorinė galimybė, aišku, išlieka. Bet, kaip ir sakiau, tas žmogus visuomet turės galimybę nueiti prie urnos, jeigu iš jo atėmė kortelę, jis turės, matyt, dar pasą, jis nueis su pasu, pasakys, čia esu aš, ir balsuos iki 6 val.

Dabar grįšiu prie prieš tai klausimo, kad brangiai kainuoja ir ar dabar tas svarbiausias klausimas. Nepaminėjau, kad įstatymo projektu yra siūloma, kad šie įstatymai įsigaliotų tik nuo 2011 m. liepos 1 d. Kitaip sakant, į 2011 m. savivaldos rinkimus mes nepapuolame, anksčiausiai, kada į rinkimus papuolame, tai 2012 metų antroje pusėje, Seimo rinkimus. Iki to laiko. Nebent Seimas nuspręs kitaip, aš žiūriu į Seimo narį P. Auš­trevičių ir jo mimiką. Nebent Seimas nuspręs kitaip. Bet iš tikrųjų reikalas yra toks, kad reikia parengti programas, reikia konkursus paskelbti. Tai nėra paprastos programos. Tam reikia laiko. Reikia žmones apmokyti, kaip tuo naudotis, kaip skaičiuoti. Čia iš tikrųjų problemų yra gana daug. Klausimas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet kai įsigilini į smulkmenas, problemų labai daug.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Še­džius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. (Čia, gerbiamasis ministre.) Iš tiesų labai gerą klausimą paklausė mano kolega, aš irgi norėjau jūsų klausti. Bet dabar kitaip pasakysiu. Matote, aš turiu rankoje tą jūsų išgirtą kortelę. Ir tas „mikročipas“… ją reikia įstatyti į specialų įrenginį, kuris yra perkamas atskirai ir kurio nėra kompiuteriuose, taip į bet kurį kompiuterinį gali ateiti ir įjungti tą kortelę… Taigi žmogus, kuris norės balsuoti, turės turėti specialų įrenginį. Tie rinkėjai, kurie parduoda savo balsus, tai nėra tas elektoratas, kuris turėtų kompiuterį, o dar gražiau – kuris turėtų specialų įrenginį, priedėlį prie kompiuterio. Tikėtina labiausiai, kad balsuos iš vieno kompiuterio, prie kurio bus priedėlis, ir surinks korteles, balsuos ir grąžins tiems asocialiems ar ten, sakykime, tiems, kuriems labai reikia pinigų. Tai kaip jūs galite užtikrinti, kad tie žmonės po to dar kažkur eis ir balsuos? Labiausiai tikėtina, kad bus vienas kompiuteris, vienas priedėlis ir prie jo balsuos 20 ar 30 rinkėjų, gal net dar daugiau – ir 100, ir paskui jiems atiduos kortelę. Į kurį kompiuterį ją įstatyti ir balsuoti?

PIRMININKĖ. Laikas!

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Dabar šiek tiek grįžtu prie tų išgirtųjų kortelių. Jau dabar su tomis išgirtosiomis kortelėmis galima save identifikuoti elektroninėje erdvėje ir per e. val­džios portalą galima daug paslaugų jau šiandien gauti. Tai ta kortelė… Čia yra viskas normaliai.

Dabar dėl jūsų klausimo dėl įrenginių. Tai tie įrenginiai kainuoja nuo keliolikos iki maždaug 25 Lt, jų kaina tokia. Iki to laiko jas tikrai turės daug kas, o jau ir šiuo metu viešosios internetinės prieigos taškuose tie nuskaitymo įrenginiai yra.

Dėl galimybės iš vieno kompiuterio. Tai kaip dabar policija daro priežiūrą, taip ir tada. Ši­toje visoje programinėje įrangoje turės būti ir IP adreso fiksavimas, ir, aišku, algoritmai, kurie atrenka ir identifikuoja įtartinus atvejus. Jeigu bus pamatyta, kad yra labai dažnas balsavimas iš vieno IP adreso, automatiškai policija susidomės, bus nusiųsta arba greitai sureaguoti, arba žiūrėti… paskui su įtarimu žiūrėti į tuos rinkimų balsavimus ir galbūt juos net atmesti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau klausia V. Val­kiūnas.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Visų pirma noriu atsakyti kolegai R. Ačui į klausimą, kieno čia sugalvota. Reikia skaityti rinkimų programas. Liberalų kaip tik ir sugalvoti, visų liberalų ir anarchistų, čia programoje įrašyta. O mano klausimas ministrui irgi iš šitos komandos, kaip jūs galėsite užtikrinti, jeigu net Pentagonas negali užtikrinti? Per 2004 m. rinkimus užsienyje atsisakė šios sistemos dėl saugumo grėsmių. Ypač dideles diskusijas sukėlė nepriklausomų mokslininkų atlikta analizė. Jų išvadose teigiama: „kadangi stambių ir sėkmingų atakų pavojus toks didelis, apgailestaudami rekomenduojame tuoj pat nutraukti (…) sistemos vystymąsi ir nebandyti nieko panašaus ateityje, kol interneto ir asmeninio kompiuterio infrastruktūra nebus iš esmės pakeista arba kol neįvyks nenumatytas esminis perversmas saugumo srityje.“

PIRMININKĖ. Valdemarai, laikas!

R. PALAITIS. Ačiū už tokį gerą ir įdomų klausimą, bet aš iš dalies į jį jau buvau atsakęs, kai gerbiamajam Seimo nariui R. Ačui atsakiau, kad taip, gali būti „nulaužimų“, bet tokiu atveju yra galimybė paskelbti internetinį balsavimą negaliojančiu. Jeigu įvyko kažkas nenumatyto, kažkokia didelė ataka ir sistema buvo „nulaužta“, tai yra paprasta išeitis – tiesiog tie balsai nebus įskaičiuojami, bet rinkimai dėl to nesužlugs.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia I. Šiau­lienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai, idėja nėra nauja, ir šiaip man pačiai ji labai patinka, tik žinau, kad sukelia labai daug nuogąstavimų. Aš pati asmeniškai turiu tik vieną. Sakysime, gana problemiška būtų tokią sistemą taikyti per savivaldos rinkimus, nes yra reikalavimas, jog teisę balsuoti turi nuolatiniai tos savivaldybės teritorijos gyventojai. Kaip susektumėte, kad balsavo tik tie?

R. PALAITIS. Dabar tiksliai negaliu atsakyti į šitą klausimą, jis yra labai konkretus, bet galiu tik paspėlioti, kaip tai gali būti padaryta. Tiesiog Gyventojų registro tarnyboje yra registras gyventojų, kur yra deklaruota gyvenamoji vieta. Šituos balsavusiųjų duomenis, matyt, bus galima diversifikuoti ir pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis pažiūrėti, kur jie deklaravę adresą. Bet, kaip ir sakiau, čia yra labai detalus klausimas, dabar aš į jį tikrai nepasiruošęs atsakyti.

PIRMININKĖ. Toliau klausia P. Auš­tre­vičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad Lietuva negali iš principo turėti elektroninio balsavimo, kadangi pasaulyje yra al Qaeda, talibanas ir mus yra apsėdusios viso pasaulio negerovės, žiūrinčios įdėmiai, kad štai Lietuva pajudės su elektroniniu balsavimu, tada mes ją užgulsime, kaip sakė kolega V. Valkiūnas, ir jums parodysime, kas jūs tokie. Nepaisant viso to, ar apskritai, ieškant praktinio sprendimo (aš nesakau, kad nėra grėsmių, jų yra, bet jos, matyt, valdomos), neieškoma sprendimo padaryti bandomąjį balsavimą per kitus savivaldos rinkimus, nustatant vieną ar kitą apygardą, kur būtų galima išbandyti ir paskui visas tas raganas nubaidyti nuo savęs?

R. PALAITIS. Taip, aš prisimenu nuostatą Liberalų sąjūdžio, kad jie tikrai norėjo… dar kai programą koalicijos generavome, jie tikrai norėjo per savivaldos rinkimus šitą sistemą paleisti. Bet, kaip ir sakiau, yra labai daug darbų, kuriuos reikia padaryti. Dabar primeskime laiką: dabar pateikimas, priėmimas galėtų būti pavasarį, kažin ar bus greičiau, nes svarbūs darbai, biudžetas ir visa kita, pavasarį, apskričių reforma dar. Jeigu pavasarį, tai dar mums reikia paskelbti konkursus, parengti programinę įrangą, apmokyti žmones. Iki pavasario 2011 m. niekaip neišeina to padaryti.

Dėl bandomųjų dalykų. Aš manau, kad jūs per šitas diskusijas, svarstydami komitetuose, labai detaliai aptarsite ir, jeigu pasikvietę ekspertus, vis dėlto pamatysite tokią galimybę, tai kodėl ne? Bet, iš kitos pusės, gali atsirasti bandomasis projektas geriau mažesnėje teritorijoje, tarkime, vien­mandatės, kaip dabar buvo rinkimai keliose vienmandatėse apygardose. Čia geresnis „poligonas“ būtų, ne savivaldos rinkimai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia D. Be­kin­tienė. Danute, klauskite.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Rinkimų dieną, kaip žinote, įstatymas draudžia agituoti. Rinkėjas pats turi pasirinkti, už ką balsuoti, kaip reitinguoti. Kaip šita įstatymo nuostata bus įgyvendinta, įvedus elektroninį balsavimą?

R. PALAITIS. Čia, sakyčiau, analogija su balsavimu paštu. Juk, kai vykta balsavimas paštu, negalioja draudimas agituoti, jis yra. Tai lygiai tas pats su elektroniniu balsavimu. Kadangi jis vyksta daug anksčiau, atrodo, baigiasi prieš tris dienas iki paprastų rinkimų pradžios, tai čia neišvengiamas dalykas, kad agitacija tuo metu vyks. Bet žiūrėkime ir į šviesiąją pusę: vienas stipriau suagitavo, rinkėjas balsavo, staiga kitas stipriau suagitavo, rinkėjas pagalvojo: gal aš geriau už juos balsuočiau. Ir jis turi tokią galimybę, jis turi galimybę internetu ir antrą sykį balsuoti. Bus skaičiuojamas jo paskutinis balsas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau klausia Č. V. Stan­kevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš pateikto projekto matyti, kad ignoruojami svarbūs konstituciniai ir visuotinai priimti teisės principai, kad rinkimai turi vykti slaptai, asmeniškai ir laisvai. Jūsų projektas atveria daugkartinį balsavimą. Tai pažeidžia balsavimo lygybės principą. Kaip galima tai pateisinti? Kitas dalykas, jūs minėjote apie tai, kad esą bus galima kontroliuoti kompiuterius, iš kurių balsuojama. Kadangi balsų pirkimo punktai galės puikiausiai veikti vien dėl to, kad bus naudojamas dinaminis kompiuterių adresas, kurį nesunku pakeisti, ir tokių punktų gali būti daug, kaip jūs galėsite užtikrinti, kad su tikromis kortelėmis, už nugaros stovint balsų pirkėjams, nevyktų tas daugkartinis balsavimas, iš kurio bus atrenkami balsai? Ir pagaliau kaip užtikrinsite svarbiausia – kad būtų galima patikrinti ir perskaičiuoti balsus nesant, kaip pagal Amerikos vieną sistemą, kai balsavimo mašinoje paliekamos balsavimo kortelės kopijos, t. y. yra skenuojami balsai, ir tiktai skaičiavimas atliekamas kompiuteriu?

R. PALAITIS. Daug klausimų viename. Pirmiausia dėl konstitucinių nuostatų. Aš nemanau, kad Estijoje Konstitucija yra skirtinga dėl jūsų paminėtų vertybių. Yra lygiai tos pačios nuostatos. Ten realizuotas toks balsavimas, ir jie nemano, kad Konstitucija yra pažeista. Dabar dėl techninių dalykų dėl balsų pirkimo. Kaip ir sakiau, policija turės darbo ir turės daug, sakysim, intelektinių pajėgų reikalaujančio darbo. Nėra jokių problemų nustatyti IP adresus, jokių problemų pasižiūrėti, kiek galima iš vieno adreso balsuoti, ir jokių problemų nustatyti, kiek tų balsų iš vieno IP adreso buvo atiduota. Aš manau, problemos išsprendžiamos. Kaip Seimo narys P. Auštrevičius sakė, rizikos yra kontroliuojamos. Taip, jų yra, bet jos yra kontroliuojamos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia V. Grubliauskas.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū, Seimo vicepirmininke. Aš tik norėčiau, ministre, ne tiek užduoti klausimą, kiek kad jūs patvirtintumėte, nes kai kurie kolegos, užduodami klausimus, nelabai klausosi atsakymų. Aš norėčiau, kad jūs patvir­tintumėte, kad šios protingosios kortelės pa­si­rinkimas lyg ir suponuoja, kad tai iš esmės šiandien, kalbant apie balsavimą elektroninėje erdvėje, yra saugiausias būdas. Aš tiktai paprašysiu jus patvirtinti, kad aš neklystu, kad šita kortelė yra sau­giausias būdas balsuoti, atiduoti savo balsą ele­ktroninėje erdvėje. Aš labai norėčiau, kad jūs dar kartą patikslintumėte, kad balsavimas internetu tiktai papildo visą balsavimo sistemos galimybę, ir galimybė eliminuoti būtent šito segmento balsavimo rezultatus yra įtvirtinta įstatyme. Norėčiau, kad jūs patvirtintumėte, kad yra užtikrinta galimybė, kad internetinis balsavimas iš esmės negalėtų sužlugdyti viso balsavimo rezultatų, nes būtent kaip segmentas galėtų būti eliminuojamas. Tiktai patvirtinkite, jeigu aš neklystu, nes įstatyme tas yra parašyta. Ačiū.

R. PALAITIS. Visiškai patvirtinu jūsų klausimus, kurie daugiau buvo teiginiai, ir visiškai jiems pritariu. Iš tikrųjų tai yra asmens tapatybės kortelė, su kuria identifikuojama elektroninėje erdvėje. Netrukus, esu įsitikinęs, ir bankai pereis prie tų kortelių naudojimo. Kol kas jie taiko savo sistemą, bet, matyt, pereis prie to, kad asmens tapatybės korteles taikytų, galų gale ten yra įdiegtas elektroninis parašas, kuris irgi gana daug lemia. Jeigu tu turi tą kortelę, tai tu ir esi tu. Visiškas identifikavimas erdvėje.

Dabar dėl elektroninio balsavimo iš principo. Taip, tai nėra visavertis pakaitalas tų rinkimų, tai yra tik papildymas. Niekas nesako, kad atšaukiami dabar įprastiniai balsavimai. Bus tos pačios apylinkės, bus tos pačios urnos ir bus tie patys biuleteniai, tačiau jeigu dėl kai kurių aplinkybių, tarkim, tu esi išvažiavęs, bet labai nori balsuoti, arba tu laikinai gyveni ne savo rinkiminėje apygardoje, bet tu nori balsuoti, kad sutaupytum tuos 100 Lt benzinui, tau tiesiog yra galimybė balsuoti internetu. Mano supratimu, tai yra rinkėjų patogumui, ir, mano supratimu, tai padidins rinkėjų balsavimo aktyvumą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Ačiū ministrui. Dabar nuomonės. Manau, gal po dvi išsakom, dvi – už, dvi – prieš. (Balsai salėje) Labai ilgai užsitęs. Manau, po dvi. (Balsai salėje) A. Melianas – nuomonė už.

A. MELIANAS (LCSF). Ačiū. Iš tikrųjų norėčiau pirmiausia kaimynui padėkoti, kuris įvardijo liberalus kaip progreso stūmikus. Labai dėkui, tai yra tiesa, nes pramoninė ekonominė revoliucija Europoje prasidėjo nuo valstybių, kurios pirmosios pradėjo kapitalistinį kelią ir daug progresyvių dalykų įvedė į mūsų gyvenimą. Iš tikrųjų istorija žino daug atvejų, kai buvo baiminamasi įvairių išradimų ir naujų dalykų. Buvo visokių baimių, ta­čiau progresas nesustoja, jis eina į priekį. Jūs turbūt visi, kolegos, žinote, kad jau labai seniai internetiniai dalykai naudojami ir tvarkant savo pinigus bankuose (didžioji dalis Lietuvos gyventojų patiki savo kapitalą ir naudojasi internetu tvar­kydama sąskaitas, pavedimus), tas dalykas nau­dojamas netgi medicinoje. Jūs puikiai žinote, kad klinikos viena kitai persiunčia, sakykim, rentgeno nuotraukas, kurios paskui naudojamos darant operaciją arba nustatant diagnozę. Kalbame apie svei­katą ir gyvybę, brangiausius dalykus žmogui. O dabar mes bijome dėl to, kad tą modernų metodą pamėginsim pritaikyti balsuojant. Gerbiamieji po­nai, aš šiandien išgirdau labai daug abejonių dėl pirkimų. Man labai keista, kad kolegos taip gerai žino, kaip yra pažeidinėjami įstatymai, tačiau ir be internetinio balsavimo vyksta tie blogi dalykai. Gal nereikėtų bijoti to, kas iš tikrųjų ir šiandien vy­ksta. Nereikėtų bijoti, kad to bus daugiau. Aš pa­sisakau už modernumą, už tai, kuriuo keliu eina kitos valstybės. Nebūkime, Lietuva, atsilikusi ir per daug nebijokime savo šešėlio. Aš – už šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš irgi esu už modernumą ir Lietuvos pirmavimą, ir lyderystę, todėl visus kviečiu nuoširdžiai dirbti Lietuvos labui. Tačiau dėl teikiamo ministro įstatymo, jis pats, kaip liberalcentristas, paskleidė visokių galimų papirkimų atvejų. Čia nereikėtų žiūrėti į kitus, o prisiminti, kas tą kalbėjo. Manau, kad ir dėl to galima diskutuoti ir kaip nors išvengti. Matyt, tai bus viena iš pagrindinių mūsų diskusijų, kai mes svarstysime komitetuose šį įstatymo projektą.

Kitas dalykas, kad tam tikrų pavojų, tai minėjo ir ministras, galimo technologijų nesuveikimo ir panašių dalykų yra gana nemažai. Dar vienas dalykas yra tai, kad mes prarandame pačią balsavimo procedūrą, kai kiekvienas žmogus išreiškia savo pilietiškumą ateidamas ir demonstruodamas, kad tai iš tikrųjų yra jo valia. Čia mes girdėjome visokių šeimyninių palyginimų, ar bus slepiama, kaip balsuoja žmona ar sūnus, ar dukra, kad paskui nereikėtų turėti papildomų problemų. Svarbiausia, kad vienintelė labiausiai paveikta kibernetinės atakos šalis yra būtent ta šalis, kuri gana plačiai diegė elektroninį balsavimą. Aš turiu omenyje Estiją. Matyt, su tokiu truputį lengvesniu ėjimu atsiranda tam tikrų spragų, kurias reikėtų turbūt ministerijai ir kitiems žmonės, kurie dirbs prie šio įstatymo projekto, tiesiog gerai išanalizuoti, kad nesukeltume papildomų problemų. Manau, reikia šį įstatymą svarstyti, bet nebūtinai būti entuziastams dėl greito įdiegimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar viena nuomonė už – V. Grubliauskas.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tiktai noriu patikslinti arba, tiksliau tariant, išryškinti patį save, nes aš buvau tas asmuo, kuris praeitoje kadencijoje teikiau šią iniciatyvą ir dabar nuosekliai laikausi tos pačios idėjos. Labai džiaugiuosi, kad dabar šitas projektas jau yra teikiamas Vyriausybės vardu. Šiuo atveju gerbiamasis ministras R. Palaitis atlieka misiją, pristatydamas vieną iš Vyriausybės programos nuostatų. Aš tik noriu visiems drąsiai pasakyti, kad iš tiesų Lietuva jau seniai yra pasirengusi tokiam technologiniam sprendimui ir žingsniui, tačiau, aišku, viskas prasideda nuo politinės valios. Anksčiau ar vėliau, vadovaujantis Europos Sąjungos rekomendacijomis, Europos Komisijos rekomendacijomis, visa Europa, taip pat ir mes, turėsime šitą balsavimo galimybę kaip papildančią bal­savimo alternatyvas taip pat.

Gerbiamajam kolegai J. Olekui pasakysiu, kad šis balsavimo būdas jokiu būdu neeliminuoja galimybės rinkimų dieną eiti prie balsavimo urnų ir pasidžiaugti švente, ir balsuoti, ir atiduoti savo balsą. Būtent tą dieną pareikšta jūsų valia bus įskaityta kaip jūsų valia rinkimuose. Lygiai taip pat tai suponuoja ir galimybę, tiksliau tariant, suponuoja situaciją, kad balsų pardavimas, leisiu sau pajuokauti, tampa gana patrauklius, nes parduoti balsą tu galėtum daugelį kartų, bet faktiškai tu jo nenupirksi, nes balsas, parduotas daugelį kartų, rinkimų dieną… jis gali nueiti ir visi tie pirkimai bus šuniui ant uodegos.

Dar vienas niuansas. Šis balsavimo būdas, visų IT specialistų nuomone, tikrų, profesionalių lietuvių specialistų nuomone, yra vertintinas kaip tokio pat saugumo lygmens arba nėra mažiau saugus nei iki šiol galiojantys kiti rinkimų būdai. Nereikėtų čia, sakykim, manipuliuoti, prisidengiant menamomis grėsmėmis ir konstituciniu saugumu, kad tai taptų visiškai atmestina idėja. Ne­pasi­klyskime tarp iliuzijų, kad tai yra kažkam labai naudinga. Aš pasakyčiau, kad iš esmės visoms politinėms jėgoms šis balsavimo būdas gali duoti gana apčiuopiamos naudos ta prasme, kad piliečių aktyvumas dalyvaujant rinkimuose iš tiesų galėtų būti gerokai didesnis, o tai yra viena iš didžiausių siekiamybių neprarandant tų esminių konstitucinių reikalavimų, kurie mums yra vienodai svarbūs. Aš – už šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Ir dar viena nuomonė prieš – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš esu prieš, kad elektroninis arba internetinis balsavimas būtų savivaldos rinkimuose. Kodėl? Savivaldos rinkimuose turi teisę dalyvauti nuolatiniai tos vietovės gyventojai, nebūtinai Lietuvos Respublikos piliečiai. Daugelis Lietuvos piliečių yra išvykę ir gyvena svetur ne vienerius metus, kai kurie ir dešimt metų, faktiškai jie jau yra nutolę nuo tos vietovės problemų, nuo tos savivaldybės, jie nepažįsta žmo­nių ir panašiai. Tai elektroniniu būdu, internetu, kai jie galės balsuoti, kai jie turi galimybę rinkti Dublino, Korko, Edinburgo, Madrido ir kitų miestų ar savivaldybių narius, jie balsuotų čia. Kita dalis, galbūt problema yra visų įstatymų dėl slaptumo. Iš esmės internetinio balsavimo slaptumo 100 % užtikrinti neįmanoma. Aš pasakysiu tokį atsitikimą, kuris buvo prieš porą metų. Viena viešoji įstaiga, ekspertinė įstaiga, jos informatikai tiesiog pabandė mūsų valstybės institucijų saugumo sistemas. Nepasakysiu, į kokių ministerijų ir kokių departamentų tinklalapius buvo įsilaužta, palikti pėdsakai, akivaizdūs jų buvimo pėdsakai, deja, ne visų tų įstaigų ir institucijų specialistai ap­tiko netgi tokį įsilaužimą. 100 % garantijos, kad bus užtikrintas slaptumas, turbūt yra labai abejotinos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Galima sutarti, kad už visus kartu balsuojame? (Balsai salėje) Mes pristatėme visus kartus. Yra noras balsuoti atskirai. Gal reikia suteikti, nes yra siūlymų už savivaldybių rinkimus balsuoti atskirai. Gal galime už pirmus tris balsuoti ir už referendumą, o už savivaldybių atskirai? Gerai? Būtų du balsavimai. Prašom pasiruošti. Pirmiausia balsuojame už 2-4a, 2-4b, 2-4c ir 2-4e. Prašom pasiruošti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Taip, išskyrus savivaldybių tarybų rinkimus.

Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 30, prieš – 17, susilaikė 29. Nepritarta nei Rinkimų į Europos Parlamentą, Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų įstatymams, nei Referendumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimams.

Dabar prašom apsispręsti, ar atmetame, ar tobuliname. Jeigu kas balsuoja už, tai grąžinsime tobulinti, kas balsuoja prieš – atmesti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už – balsuojate, kad būtų tobulinami šitie įstatymai, kas prieš – iš viso atmesti.

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 52, prieš – 29. Grąžinta tobulinti.

Ir dar liko vienas iš viso komplekso 2-4d klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai, projekto Nr. XIP-1158. Prašom, kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Kas pritaria pateikimui?

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 30, prieš – 14, susilaikė 33. Nepritarta. Ar galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti, kaip ir visus kitus? Galima. Nes anie – tobulinti, vis tiek tas pats balsavimo rezultatas bus turbūt.

Repliką po balsavimo – V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš iš esmės pasisakyčiau už internetinį balsavimą, bet manau, kad saugiausias būdas būtų internetinė bankininkystė, nes kitais atvejais tikrai labai sunku išvengti balsų pirkimo. Aš manau, kad tai viena iš gairių, kaip būtų galima tobulinti šiuos projektus. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar vieną repliką – P. Auštrevičius.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mieloji posėdžio pirmininke, ne veltui jūs ir pirmininkaujate šiuo metu. Pamenate, kolegos, XX amžiaus pradžioje buvo sprendžiamas klausimas, ar leisti moterims balsuoti. Ir taip atsitiko, kad sprendimas buvo priimtas dėl lyčių lygybės, kad taip, jos gali balsuoti. Tai XXI amžiaus pradžioje mes sprendžiame, ar galima elektroniškai balsuoti. XXII amžiaus pradžioje aš nežinau, kokį lietuviai klausimą spręs, ta­čiau nevėluokime. Gerai.

PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Ačiū, kolegos. Ar dar kas nori pasireikšti? Kolegė D. Mi­kutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, na, negaliu nesureaguoti. Niekaip nesuprantu, kaip gerbiamasis Petras gali moteris lyginti su in­ternetu. (Juokas salėje, plojimai)

 

17.08 val.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1347, Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10, 44 straipsnių ir Įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1348 bei Kūno kultūros ir sporto įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1349 (pateikimas)

 

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi visi taip gerai nusiteikę, tai šiandien galėsime ilgėliau padirbėti. Kviečiu vėl ministrą į tribūną. Kitas kompleksas. Tiesa, jis su moterim užimtas.

Gerbiamasis Palaiti, prašom į tribūną. Dabar turėtų būti 2-5a, b, c klausimų kompleksas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas bei Kūno kultūros ir sporto įstatymo 5 straipsnio ir 11 strai­p­snio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Registracijos Nr. XIP-1347, Nr. XIP-1348, Nr. XIP-1349. Visų trijų projektų pateikimo stadija. Prašom, ministre. Kolegos, tylos!

R. PALAITIS. Nepavyko ir iš antro karto pradėti diskusijos dėl internetinio balsavimo. Gaila, bet toks gyvenimas, nieko nepadarysime.

Dabar 3 įstatymų projektai, 3 iš 82, kuriuos reikės pakeisti darant apskričių reformą, tai yra naikinant apskričių viršininkų administraciją. Dabar 3 įstatymai, ko gero, pirmieji iš viso to 82 įstatymų traukinio. Jų esmė yra tokia: teikiamuose projektuose išbraukiamos nuorodos į apskričių viršininkus, jų pavaduotojus, apskričių sekretorius, nes nuo 2010 metų liepos 1 d. šių pareigybių neliks. Taip pat išbraukiama nuoroda į Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą, kurio irgi neliks. Esmė tų trijų įstatymų yra tokia.

Dėl Valstybės tarnybos įstatymo yra Teisės departamento gautos pastabos, su jom reikia sutikti iš tikrųjų. Man atrodo, svarstymo metu tą įstatymą galima šiek tiek pakoreguoti. Taigi jūsų teismui trys projektai, jie apie tą patį, aš manau, kad čia visus tris kartu reikia pristatinėti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą ir aiškų pranešimą. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmasis – J. Olekas. Ruošiasi A. Šedžius. Nematau. Tada ruošiasi kolega M. Zasčiurinskas, kurio irgi nematau. Vadinasi, kolega R. Ručys.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš galvojau, kad man leisite už visus tris paklausti, daugiau laiko skirsite.

PIRMININKAS. Ne, tik už save.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš noriu paklausti dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo. Mes išbraukiame 11 straipsnį, kuriame surašyti tokie geri darbai: steigia, organizuoja kūno kultūros ir sporto įstaigas, atsako už funkcionavimą, išlaikymą, rūpinasi sporto statinių būkle, plėtra. Kol kas mes vis negirdime, o kas tą dalyką darys, pakeis? Tikrai Lietuvoje yra susiformavusios gražios tradicijos, įvairių apskričių lygmens varžybos, jaunimo sporto renginiai ir panašūs dalykai. Tai ar mes turime kokį pakaitą išbraukdami… kad nuo liepos 1 d. galėtume tęsti tas tradicijas. Sakyčiau, Vilniaus apskrities futbolo čempionatas, futbolo lyga ir kiti dalykai. Ačiū.

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų yra darbo grupių sudaryti paskirstymai tiek funkcijų, tiek steigėjų teisių, nes šis jūsų paminėtas 11 straipsnis kalba, iš vienos pusės, apie steigimo funkciją, iš kitos pusės, apie šiaip funkciją. Yra paskirstymas ir arba funkcijos pereina savivaldybėms, arba centrinės valdžios institucijoms, tarp jų Kūno kultūros ir sporto departamentui. Dėl paskutinio jūsų pavyzdžio – Vilniaus apskrities futbolo čempionatas ar kažko tokio. Noriu priminti, kad apskrityse lieka regioninės plėtros tarybos, kurios esamos apskrities teritorijoje, nes niekur nedingsta ta teritorija, užsiims bendraisiais reikalais, regionine politika ir t. t., ir panašiai. Niekas jiems nedraudžia bandyti organizuoti ir tokių apskričių futbolo rungtynių. O kur laikas ir pinigai, tai yra savivaldybių, esančių apskrityje, atstovai. Beje, jeigu jie nuspręs, kad organizuojame ir kad kiekviena savivaldybė po šiek tiek susimeta pinigų, štai jums ir apskrities futbolo varžybos.

PIRMININKAS. Ačiū. R. A. Ručys. Ruošiasi kolega V. Gedvilas.

R. A. RUČYS (TTF). Ačiū, pirmininke. Noriu paklausti, kaip gerbiamasis J. Olekas paklausė, tik mane domina, kaip bus su apskričių sporto darbuotojais – ar etatai bus atiduodami savivaldybėms, ar Kūno kultūros departamentui, ar kaip? Kur jie pasidės? Ar bus atleidžiami?

R. PALAITIS. Dalis bus atleidžiama, matyt, nes vis dėlto taupymo laikai, ir vienas iš tikslų, ku­rio siekiama apskričių reforma, yra sumažinti valdymo išlaidas Lietuvos valstybėje. Įvairioms… visoms funkcijoms, kurios yra paskirstomos tarp savivaldybių ir centrinės valdžios, darbuotojų skai­čius planuojamas mažesnis, negu jis buvo iki šiol. Tai čia taupymo priemonė yra. Tai atsakymas į jūsų klausimą būtų toks.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Gedvilas. Ruošiasi kolega S. Bucevičius, jeigu jo nėra, tada kolega K. Daukšys.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aišku, yra pasirinktas reorganizacijos modelis, bus naikinamos apskritys. Savaime suprantama, kad turi keistis ir visa valdymo struktūra. Tačiau man įdomu, kokia ta struktūra liks, kas už ką bus atsakingas ir kaip bus visa ta sporto sistema valdoma? Gal keletą sakinių pasakykit nuo pat savivaldybės – ar ten Sporto skyrius bus, ar departamentas, ar atskiras žmogus? Truputėlį tokio aiškumo. Aš suprantu, kad čia pateikimas, dar bus… matyt, apie tai dar kalbėsite, bet vis tiek koks jūsų matymas yra?

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų žiūriu – daugiausia sportas iš visų šių trijų įstatymų rūpi. Atsakymas toks. Juk ir dabar savivaldybėse yra sporto skyriai vieno lygmens. Kitas lygmuo yra Kūno kultūros ir sporto departamentas, irgi yra. Dar ir trečia auklė buvo – dar ir apskritys kažkiek tuo sportu užsiėmė. Žinote lietuvišką patarlę – devynios auklės, o vaikas be galvos. Šiuo atveju vieną auklę atimame, lieka dvi. Jos, aišku, pasiskirstys, visas tas funkcijas perims, o šiaip viskas priklausys nuo vietinių arba centrinės valdžios politikų požiūrio, tam skiriamų pinigų, žmogiškojo faktoriaus, kiek aktyvus sporto organizatorius yra vietoje arba Sporto departamente. Nuo tokių sąlygų.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Ir paskutinysis klausia kolega K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų vykdant apskričių reformą, kuo toliau, tuo labiau matau, kad, ko gero, ne sutaupysime, o tik daugiau išleisime. Prašom pasakyti, kada ministerija parengs naują Apskričių įstatymo projektą?

R. PALAITIS. Vakar, trečiadienį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete vyko šio klausimo pristatymas. Jis buvo labai detalus. Jeigu aš pradėčiau į šį klausimą atsakinėti, užtrukčiau ilgai laiko, nes tai yra daug diskusijų sukeliantis klausimas ir labai žmonių protus kaitinantis klausimas, kaip padalinti Lietuvą. Visais laikais visiems žmo­nėms šis klausimas labai kaitino protus. Trumpai pasakysiu, kad pagal Vyriausybės programos prie­monių planą mes privalėjome parengti koncepcijas, alternatyvas šį 2009 m. ketvirtį. Mes tą padarėme, atidavėm Vyriausybei. Vyriausybei bu­vo, atrodo, keturios alternatyvos pristatytos. Vyriausybė nusprendė iki kovo mėnesio visus tuos svarstymus atidėti, ir štai dėl kokios priežasties. Todėl, kad kol kas neaišku, kokiais principais remdamasi Europos Sąjunga bandys organizuoti struktūrinių fondų įsisavinimą, arba įsisavinimo per ateinantį finansinį periodą nuo 2014 metų taisykles. Kol nėra to aiškumo, labai sunku kalbėti apie tai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, prisėskite. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Gal ir po du galėtų kalbėti, nes trys projektai. Nors iš tikrųjų vienas projektas, kiti tik pridėti. V. Gedvilas – nuomonė už.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad po pateikimo šiems įstatymų projektams reikia pritarti, kadangi ir mūsų partijos programoje yra naikinti apskritis. Aišku, reikia mažinti, kuo mažiau turi būti vadovaujančiųjų ir kuo daugiau dirbančių. Aš manau, tuo principu, tuo keliu yra einama. Su sportininkais turi dirbti kuo daugiau trenerių, o ne vadovaujančiojo personalo. Todėl, manau, po pateikimo reikėtų pritarti ir toliau svarstyti šiuos įstatymų projektus. Ačiū.

PIRMININKAS. J. Olekas – kitokia nuomonė. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš ministrui tik pasakysiu, kad turbūt tiek daug klausiančių apie sportą, kadangi labai sportiškas šios kadencijos Seimas. Kaip žinote, laimėjo net tam tikrus laurus per pirmąsias Europos parlamentarų varžybas.

Mano abejonės, kurias aš noriu išsakyti, kaip tik yra dėl sporto organizavimo. Kolega minėjo, kad sportininkams reikia trenerių, pačių sportininkų, kurie sportuoja, sporto bazių, bet sportas niekaip nesuderintas be sporto organizavimo. Sakyčiau, per nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį iš tikrųjų susiklostė daug gražių regioninių renginių, varžybų, ir gana aktyviai žmonės sportuoja savo regionuose, tuo tam tikra prasme taupydami lėšas važiuoti į kažkokius centrinius renginius. Aš tiesiog noriu parpašyti ministro, kad galbūt būtų smulkiau atsižvelgta ir pažiūrėta, kaip praktiškai vyksta, nes jeigu tos regioninės tarybos ar ten vieni arba kiti rajonai veiks aktyviau, tai kiti gali būti labiau nuskriausti. Tikrai būtų gerai, kad, įgyvendinant šiuos pakeitimus, kurie dabar pristatomi labai lakoniškai, tik išbraukiant apskričių administratorių ar apskričių viršininkų pareigybes, vis dėlto tokiu sporto regioniniu gyvavimu būtų pasirūpinta ir galbūt įrašyta į tą patį Kūno kultūros įstatymą, kaip tos funkcijos būtų pasidalintos ir veiktų, nes ieškoti kiekvienam atskirai savo kelio, manau, būtų netikslinga. Būtų galima pasinaudoti ir tuo, kas buvo padaryta pozityvaus, ir tokiu būdu šią problemą išspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Gal be balsavimo galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Prašom susikaupti, balsuojame dėl visų trijų projektų: ir Savivaldybių tarybų rinkimų, ir Valstybės tarnybos, ir Kūno kultūros ir sporto. Balsavimas pradedamas.

Užsiregistravo ir balsavo 69 Seimo nariai: už – 60, susilaikė 9. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas visais atvejais būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o dėl Savivaldybių rinkimų papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir siūloma nagrinėti kitoje Seimo sesijoje. Ačiū.

 

17.21 val.

Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1176, Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1177, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1178, Geriamojo vandens įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1179 (pateikimas)

 

Gerbiamieji kolegos, dabar dar vienas paketas – Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1177, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1178, Geriamojo vandens įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1179. Kviečiu į tribūną mūsų kolegą ir ministrą K. Star­kevičių. Tik aš dar protokolui pasakysiu projektų numerius: Nr. XIP-1176, Nr. XIP-1177, Nr. XIP-11778, Nr. XIP-1179. Ir, gerbiamasis ministre, matyt, visus iš karto.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų siūlau visus iš karto, bloku, nes čia vienas su kitu susiję. Ir galiu pasakyti iškart, kad daugelis keitimų yra susiję su tuo, kad bus priklausomybė, kaip dabar buvo prie Vyriausybės (dar kartą noriu (…), kad Veterinarijos tarnyba bus prie Žemės ūkio ministerijos. Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos struktūrai, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba yra nusprendusi optimizuoti Vyriausybės įstaigų skaičių. Nuspręsta pakeisti Vyriausybės įstaigų statusą ir priskirti jas pagal veiklos sritis atitinkamoms ministerijoms.

Atsižvelgiant į tai, Žemės ūkio ministerijai yra priskirta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Lietuvos Respublikos Vyriausybė š. m. birželio 22 d. nusprendė pritarti Valstybės valdymo tobulinimo komisijos siūlymui pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statusą iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Lietuvos Respublikos maisto ir Lietuvos Respublikos veterinarijos, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymai yra iš esmės pasenę, įstatymų nuostatos neatitinka galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, šių dienų gyvenimiškų situacijų, įstatymų sąvokas iš tikrųjų, kaip aš jau minėjau, reikia keisti iš esmės. Todėl Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 5, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymų projektus.

Įstatymų projektuose yra išbraukiami žodžiai „prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ ir įrašomi žodžiai „prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos“, taip pat tikslinamos sąvokos ir kiti techninio pobūdžio pakeitimai. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad valstybės politikos formavimas veterinarijos ir maisto srityje perkeliamas žemės ūkio ministro kompetencijai, o politikos įgyvendinimas ir kontrolė teisės aktų nustatyta tvarka paliekama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Įvedamas kadencijų skaičius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui. Pakeitus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statusą iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir toliau bus išlaikomas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nepriklausomumas nuo galimų interesų ir konfliktų su kontroliuojamais subjektais, nešališkumas, iš esmės funkcijos nesikeis ir toliau ji atliks jai pavestas maisto ir pašarų saugos kokybės ženklinimo, gyvūnų sveikatos ir gerovės, vartotojų teisių apsaugos kontrolės funkcijas ir įgyvendins valstybės politiką šiose srityse. Todėl statuso pakeitimas nereikalaus institucijos perakreditavimo pagal standartą „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“, pakaks informuoti akreditavusią instituciją, kad patikslintų duomenis. Taip pat nenumatoma jokių neigiamų pasekmių tarptautinei prekybai ir institucijos prestižui, nes daugumoje Europos Sąjungos valstybių veterinarijos institucijos yra prie Žemės ūkio ministerijos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniai, funkcijos ir teisės išlieka tos pačios. Tarnybai vadovauja vadovas – Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius. Kadangi nenumatoma institucijos reorganizacija, statuso pakeitimo išlaidos bus minimalios. Taip pat nenumatomos jokios išlaidos, susijusios su turto ar žemės perdavimo, perregistravimo ir kitomis teisinėmis procedūromis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Seimo Teisės departamentas minėtiems įstatymų projektams yra pateikęs techninio pobūdžio pastabų, kurios komitetuose bus svarstomos ir sprendžiamos. Atsižvelgdamas į tai, prašau pritarti pateiktiems įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal ir bus atsižvelgta. Bet prieš tai net 11 Seimo narių nori jūsų paklausti, gerbiamasis ministre. J. Olekas – pirmasis. Ruo­šiasi kolega J. Ramonas, jeigu yra, jeigu ne, tada kolega R. Ačas. Nėra. Profesorė V. M. Či­g­riejienė. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, galėčiau galbūt paklausti klausimą kitu aspektu – dėl veterinarijos prestižo ir pan., bet aš labai gerai atsimenu, kada Veterinarijos tarnyba buvo perkeliama, formuojama Maisto ir veterinarijos tarnyba ir jai suteiktas statusas prie Vyriausybės. Dalis funkcijų, kurios priklausė Veterinarijos tarnybai esant prie Žemės ūkio ministerijos, buvo padidintos, perimtos iš Sveikatos ministerijos pasakant, kad dabar jau bus nepriklausoma, virš ministerijų ta tarnyba. Jeigu grįžtame atgal, kad nebūtų žinybiškumo, kurį jūs taip dabar neigiate, tai reikėtų dalį funkcijų atiduoti Sveikatos ministerijai. Žemės ūkio ministerija atsakinga už kokybiškų produktų išauginimą, už tai ji pati bus atsakinga ir pati kontroliuos. Manau, jau čia pradeda susikirsti, kas daro darbą ir kas jį kontroliuoja. Todėl čia nėra toks paprastas dalykas, tik pavadinimo pakeitimas, nes statusas Maisto ir veterinarijos tarnybos gerokai sumenkėja ir dalis funkcijų turėtų atsidurti tikrai prie Svei­katos ministerijos.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galvoju, kad čia mes jokio naujo dviračio neišrandame, iš 27 Europos Sąjungos šalių tik penkiose yra ne prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, visiems klausimams, kurie susiję su Veterinarijos tarnyba, aš taip pat atstovauju ir Europos Taryboje ir, kaip žinote, esu atsakingas už šiuos klausimus ir šioje Vyriausybėje. Aš čia tikrai nematau didelių problemų, galiu tikrai šią tarnybą pagirti, man problemų perėmus ją nebus, nes mes dabar irgi ranka rankon dirbom, tik tiek, kad bus kitas statusas. Ir dar aš kartą paminėsiu, jokių išlaidų praktiškai nereiks, nes jeigu paimsi iškabas – lieka tas pats, nes ten nebuvo parašyta, kad prie Vyriausybės. Aš manau, kažkokių didelių neturėtų būti… (Balsas salėje) Ačiū, atkreipsime dėmesį į tai.

PIRMININKAS. Gerai, išsiaiškinsite, jeigu rei­kės, papildomai. Dabar klausia V. M. Čigrie­jienė, ruošiasi kolega J. Jagminas.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, užduosiu jums medicininį klausimą – ar pasikeitus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statusui išliks tarnybos ir jos vadovo vei­kimo laisvė, svarba ir operatyvumas sprendžiant klausimus dėl pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų li­gų prevencijos, lokalizavimo, likvidavimo ar kitų krizių sprendimo? Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Galėčiau pasakyti, kad, nepriklausomai nuo to, kam bus pavaldi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, val­stybėje ir toliau šie uždaviniai bus sprendžiami. Be to, pavojingų užkrečiamųjų gyvūnų ligų prevencija, likvidavimas, įvairių krizių sprendimas vykdomas pagal galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus ir schemas. Taigi tikrai bus užtikrinta, gerbiamoji profesore.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Jagminas. Ruošiasi kolega R. Kupčinskas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, šiuo metu Europos Komisija kaip tik pra­dėjo rengti naująjį Europos Sąjungos veteri­na­rijos kodeksą, kurio pagrindinis tikslas Europos Są­jungos gyvūnų sveikatos ir gerovės strategijos įgyvendinimas. Naujojo Europos Sąjungos veterina­rijos kodekso nuostatose bus įtvirtintas pavyzdinis Europos Sąjungos valstybės narės Maisto ir veterinarijos tarnybos modelis, nustatyta jo stru­k­tū­ra ir vieta valstybės valdyme. Bus aiškiai apibrė­žtas valstybinio veterinarijos inspektoriaus fun­kcijų sąrašas, įtvirtintas veterinarijos tarnybos vadovo vaidmuo. Naujajame Europos Sąjungos veterinarijos kodekse atsispindės Veterinarijos tarnybos pavyzdinis modelis, būtent toks, koks šiuo metu veikia Lietuvoje, bus įtvirtintas Veterinarijos tarnybos nepriklausomumo principas. Ger­biamasis ministre, aš tikrai pritariu jūsų kitoms reformoms, kurias jūs darote Žemės ūkio ministerijoje ir tai darote gerai, tačiau dėl Veterinarijos tarnybos ar nebūtų tikslinga palaukti Europos Sąjungos sprendimo tuo klausimu ir šį įstatymą nagrinėti pagaliau pavasario sesijoje? Manau, tai būtų tikslinga todėl, kad mes gautume naujų žinių…

PIRMININKAS. Laikas!

J. JAGMINAS (LSDPF). …koks iš tikrųjų bus tas veterinarijos inspektoriaus statusas. Dėkoju už atsakymą.

PIRMININKAS. Vieną minutę, ministre. Kolegos, prašyčiau neviršyti nustatyto klausti limito. Prašom.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Jonai, aš atsakingai galiu pasakyti, kad mes šį klausimą ir Europos Taryboje diskutuojame, ir tikrai šalims narėms bus palikta teisė pasirinkti, prie ko turėtų būti ši tarnyba. Manau, kad ir statusas, ir esantis prestižas dabar nenukentės, o jeigu nukentės, tai yra Vyriausybės valandos, pliekite mane tada.

PIRMININKAS. Ačiū, atsiminsime. Klausia R. Kupčinskas, ruošiasi kolega J. Stanevičius.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dabar, kai paskelbta kiaulių gripo epidemija, įvairiose gydymo įstaigose gydytojai dirba nepaprastai įtemptu režimu, stengiamasi pa­sikviesti naujų pagalbininkų iš rezidentūros ir iš kitų medicinos mokymo įstaigų. Noriu paklausti vieno dalyko. Vis dėlto Maisto ir veterinarijos tarnyba yra labai reikšminga valstybės institucija, ji ne kartą labai sėkmingai apsaugojo mūsų valstybę nuo įvairių kitų epidemijų. Aš noriu sužinoti, kaip bus su tais darbuotojais, kurie dirba šioje tarnyboje, ar bus mažinamas jų skaičius? Dar vienas dalykas, šios tarnybos vadovo administracinė priklausomybė – ar tiesiogiai ministrui, ar dar per įvairius administracinius laiptelius? Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų man jau dirbant ministru teko spręsti ir kiaulių maro epidemijos problemą, kuri buvo viename regione, ir tikrai be panikos ir operatyviai išsprendėme. Dabar faktiškai visa kiauliena yra eksportuojama. Taigi jau turėjome vieną ekstremalią situaciją liepos mėnesį. Tikrai tarnybos darbuotojai dirba gerai, o dėl pačių darbuotojų skaičiaus nieko nenumatoma mažinti, nes Valstybinės veterinarijos priežiūros tarnybos kontrolės funkcijos yra labai atsakingos ir jų šiandien yra tiek, kiek reikia, kad mes užtikrintume maisto saugą. Paskutiniai įvykiai, kurie buvo, kad ir su pieno krize… Veterinarijos tarnyba nemažai padarė, kad šiandien pienas būtų eksportuojamas į visas šalis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Stanevičius. Ruošiasi kolega M. Zasčiurinskas arba kolega V. Bacevičius. Prašom.

J. STANEVIČIUS (VLF). Dėkui už galimybę klausti. Gerbiamasis ministre, galimai Seimui pritarus ir pasikeitus statusui ar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praras galimybę pati rengti teisės aktus ir savarankiškai priimti sprendimus?

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pasikeitus statusui tarnyba savarankiškai galės ir įgyvendinti, ir rengti reikalingus savo teisės aktus, aišku, kaip ir anksčiau būdavo, reikalingą įstatymo pataisą pateiks ministerija. Iš esmės tai buvo de facto ir dabar, o dabar bus de jure.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Kolega E. Pu­pinis. Ruošiasi L. Sabutis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis mi­nistre, dauguma oponentų išgyvena, kad galbūt reikės keisti dar daugiau teisės aktų, perregistruoti dalį turto, keisti iškabas ir panašiai. Gal galėtumėte trumpai paaiškinti, ar tikrai tas pakeitimas bus susijęs su tais visais materialiniais dalykais, tam tikrais finansavimais? Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Pristatydamas klausimą jau šiek tiek minėjau, tačiau noriu pabrėžti, kad teisine prasme tai nėra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reorganizacija, o tiktai pavaldumo pakeitimas. Tą įvykdžius bus aiškiai atskirtos politikos formavimo ir kontrolės funkcijos, kaip aš jau minėjau, bus de jure įtvirtinta ministro atsakomybė už šią sritį, nes de facto ir šiandien, kaip buvau sakęs, Žemės ūkio ministerija ir ministras tai darė. Dar norėčiau pasakyti, kad mūsų pagrindiniai įstatymai, kuriuos reikia keisti dėl pavaldumo pakeitimo, identifikuoti ir šiandien buvo pateikti. Veterinarijos įstatyme matome, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra biudžetinė įstaiga prie Žemės ūkio ministerijos, jos pavadinimas ir toliau išliks toks pat, todėl teisės aktų dėl pavadinimo keisti ne­rei­kės, taip pat nereikės perregistruoti turto ar akredi­tuoti pagal kokybės sistemų vykdymo reika­la­vi­mus. Tai buvau minėjęs ir savo pranešime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia Seimo narys L. Sabutis. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, šiuo atveju galima pagirti jus, kaip ministrą, ir Vyriausybę, kad jūs, perduodami institucijas iš vieno pavaldumo į kitą, parengėte nemažai naujos redakcijos įstatymų. Tiek Veterinarijos, tiek Maisto ir taip toliau. Aš žiūriu į 5 straipsnį, kur kalbama apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo būdus ir priemones, ar tinka tokie žodeliai, kad jis tai daro „savo pasirinktais būdais ir priemonėmis“? Tie „savo pasirinkti būdai ir priemonės“ gali būti nekontroliuojami ir labai įvairūs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tobulinant šio įstatymo 9 straipsnį galėtų būti ne toks ilgas vadovo pareigų pavadinimas. Jis galėtų vadintis vyriausiasis Lietuvos veterinaras.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aišku, jūs labai taikliai pastebėjote. Iš tikrųjų turės būti ir į šias jūsų pastabas atsižvelgta ir, kaip sakoma, visi reikalavimai turės atitikti teisės aktus. Tai reikia sureguliuoti. Aš nesakau, kad jis yra idealus. Ačiū, kad pastebėjote, iš tikrųjų mes pateikėme visą paketą, kuris reikalingas, nevaikščiosim kiekvieną kartą į Seimą su atskirais dokumentais. Dabar padirbėsime ir turėsime galutinį rezultatą.

PIRMININKAS. Ačiū. Galite prisėsti, ministre. Dabar Seimo nariai kalbės dėl balsavimo motyvų. E. Pupinis pirmas – nuomonė už. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų siūlau pritarti šiems įstatymų projektams ir, manau, nereikėtų išgyventi dėl priklausomumo. Iš tikrųjų tai yra neinkorporuojama į pačią ministeriją, paprasčiausiai dėl suprantamų priežasčių bus prie ministerijos Vyriausybės kanceliarijos struktūros pasikeitimas, kur Vyriausybės kanceliarija tampa politiką formuojanti, ir tų tarnybų nė vienos nelieka. Norėčiau pabrėžti, kad nepriklausomumas yra labai svarbu, ir, manau, įstatymais jis bus užtikrintas. Kaimo reikalų komitetas jau pradėjo gilintis į tuos dalykus, su gerbiamuoju kolega J. Jagminu mes būsime kuratoriai, diskusijų laukia tikrai nemažai. Tačiau nemanau, kad Europos Sąjungos teisės aktai bus iš esmės keičiami, o kas šiuo metu pakeista, galėsime peržiūrėti. Buvo tartasi ir su Žemės ūkio ministerija, kad tas įstatymas būtų parengtas kaip reikiant, manau, laukia diskusijos, tačiau siūlau eiti į priekį, siūlau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. J. Jagminas – kita nuomonė. Prašom.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, aš vis tiek norėčiau pasakyti, kad Maisto ir veterinarijos tar­nyba šiandien yra pripažinta ir teigiamai verti­nama Europos Sąjungos institucijų. Yra rodoma pavyzdžiu kitoms Europos Sąjungos šalims bei šalims, siekiančioms narystės Europos Sąjungoje. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu buvo įkurta Europos Komisijai nepavaldi, nepriklausoma Europos maisto saugos tarnyba. Taigi priėmus Žemės ūkio ministerijos teikiamą Veterinarijos įsta­ty­mo pakeitimo įstatymo projektą Maisto ir veterinarijos tarnyba, šiaip ar taip, praranda Vyriausybės įstaigos statusą. Mano nuomone, toks žingsnis turėtų neigiamų pasekmių valstybei, verslui ir vartotojams. Tarnyba trečiosioms šalims yra modelinė, nepriklausoma, akredituota, patyrusi ir patikima Maisto ir veterinarijos kontrolės institucija. Taigi ją reorganizavus, prijungus prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuva praras gerą įvaizdį, negalės dalyvauti tarptautiniuose projektuose, finansuojamuose iš Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų lėšų. Keitimo reikalaus, nors ministras sakė, kad nereikalaus, tačiau aš drįstu, dar mes ir komitete pažiūrėsime, bet reikalaus 22 įstatymai, 80 Respublikos Vyriausybės nutarimų, 1800 lydimųjų teisės aktų, 200 kokybės sistemos valdymo dokumentų. Reikės tikrai didelių lėšų perregistruoti turtą ir t. t., ir t. t.

Taigi aš dar kartą sakau, agituoju, kviečiu balsuoti prieš, nepritarti šiam įstatymui, o jeigu taip jau atsitiktų, tai tada tikrai prašau nagrinėti pavasario sesijoje, kai bus priimti Briuselyje, Europos Komisijoje, atitinkami nutarimai šiuo klausimu. Nedarykime, gerbiamieji, klaidos, kurią paskui reikės taisyti. Trys, du mėnesiai nepakeis nieko iš esmės. Juolab kad prie Vyriausybės dar lieka Krizių valdymo centras, o ši tarnyba taip pat atitinkamai valdo krizes, jeigu atsitiktų kokia bėda ar kokia liga, koks virusas įsivyrautų tarp gyvulių. Taigi aš kviečiu nepalaikyti šio įstatymo, didžiai gerbdamas ministrą.

PIRMININKAS. Ačiū už pagarbą. O dabar darbas darbu, kolegos. Prašom susikaupti ir siūlau balsuoti iš karto dėl visų keturių įstatymų projektų. Užtenka kalbų, nes kolega J. Jagminas už pusantro pakalbėjo. (Balsai salėje) Garsiai, tai čia kitas reikalas, ne visi girdi. Kolegos, dėmesio! Pasiruošiame ir balsuojame už visus 4 projektus. Ar pritariame, kaip siūlo ministras, pranešėjas. Ar nepritariame, kaip siūlo kolega J. Jagminas. Prašom balsuoti už visus keturis.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Balsavo 50 Seimo narių. Už – 42, prieš – 3, susilaikė 5. Pritarta. Kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad visais at­vejais pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Dabar dėl datos. Seniūnų sueiga siūlė prieš Kalėdas, gruodžio 23 d. Kolega J. Jagminas siūlo pavasario sesijoje. Siūlau balsuoti alternatyviai. Pasiruošėme. Kolegos, dėmesio! Pagrindinė data, kaip siūlė Se­niūnų sueiga, gruodžio 23 d. Alternatyvi, mygtukas „prieš“, – pavasario sesija. Susilaikę neskaičiuo­jami. Prašom balsuoti. Mygtukas „už“ – gruo­džio 23 d., mygtukas „prieš“ – pavasario sesijoje.

Už – 34, prieš – 10. Taip, kaip numatyta Seniūnų sueigoje, gruodžio 23 d.

 

17.46 val.

Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1180, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2413 straipsnio pakeitimo ir 2451 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1181, Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1182, Fitosanitarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1183, Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1184 (pateikimas)

 

Dabar lyg ir turėtų būti pertrauka, bet gal valiosime užbaigti likusius klausimus ir be pertraukos. Sutinkame? Jeigu daktaras, profesorius sutinka, tai einame pirmyn. Kolegos, dar vienas kompleksas – Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, ATPK pakeitimų projektas, Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo, Fitosanitarijos įstatymo pakeitimo ir Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas tas pats – ministras ir Seimo narys K. Starkevičius. Ir vėl protokolui pranešu, kad nagrinėjamų projektų Nr. XIP-1180, Nr. XIP-1181, Nr. XIP-1182, Nr. XIP-1183 ir Nr. XIP-1184. Visų projektų pateikimo stadija. Prašom, ministre.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Projektai parengti atsižvelgiant į XV Vyriausybės programos nuostatas valstybės valdymo srityje, siūlant optimizuoti Žemės ūkio ministerijos augalininkystės srities pavaldžių institucijų veiklą ir at­sisakyti funkcijų dubliavimo.

Siekiant mažinti valdymo išlaidas, užtikrinti „vieno langelio“ principo įgyvendinimą, supaprastinti augalininkystės srities administruojančių institucijų valstybinį valdymą, numatoma sujungti Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybinį augalų veislių tyrimo centrą į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Naujai įsteigta tarnyba perims minėtų institucijų funkcijas fitosanitarijos, augalų apsaugos, sėklininkystės, augalų veislių apsaugos srityse ir prisiims tolesnį įsipareigojimų vykdymą.

Remiantis tarptautinės audito kompanijos įver­tinimu, tarnybos veiklos optimizavimas 2011 m., noriu pabrėžti, leis sutaupyti 4,3 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Darbuotojų skaičius sumažės 174 etatais. Darbuotojų skaičius mažinamas, atsisakant dalies darbuotojų regionuose dėl sumažėjusio darbo krūvio ir atsisakant funkcijų tarp institucijų dubliavimosi. Bus optimaliau paskirstomi žmogiškieji ištekliai, visų tarnybų laboratorinė įranga bus perduota reorganizuotai tarnybai ir bus užtikrintas racionalus jos panaudojimas.

Kalbant apie kitų šalių patirtį, daugelyje Europos Sąjungos valstybių augalininkystės politiką įgyvendina viena jungtinė institucija. Europos Ko­misijoje už šių sričių politikos formavimą ir įgyvendinimą yra atsakingas vienas sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas.

Aš tikrai norėčiau pritarti šios tarnybos reorganizavimui, juo labiau sutaupysime, ne tik nereikės aukštų pareigūnų, vadovų, kai dabar sujungsime, jų skaičius taip pat sumažės nuo pat viršaus. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū. 8 Seimo nariai norėtų paklausti. Bet, man atrodo, tiek nėra. J. Ramonas. Nematau. Tada profesorė V. M. Čigriejienė. Ruošiasi R. Ručys.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar įsteigus naują tarnybą, kurią jūs siūlote, bus galima atlikti augalų sėklos kokybės tyrimus rajonuose, ar bus galima atlikti tik centrinėje laboratorijoje? Čia panašiai kaip medicinos reforma, ar mes ligonį gydysime rajonuose, ar jau tik universitetinėje. Labai ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aišku, sėklos ir ligoniai, ačiū, kad taip mūsų brangų turtą profesorė prilygino. Iš tikrųjų, kaip žinote, laboratorijų įranga yra labai brangi ir tų centrų skaičius mažės, tačiau tikrai nesunku atvežti į laboratoriją ir patikrinti tas sėklas. Tačiau bus garantuota geresnė kokybė, nes mes daug iššvaistydavome lėšų. Sutikite, kaip ir ligoninėse, kartais ir viena turi tą pačią įrangą, ir kita. Čia lygiai tokia pati situacija. Ačiū, kad pastebėjote.

PIRMININKAS. R. Ručys. Ruošiasi kolega J. Jagminas arba M. Zasčiurinskas, arba E. Pu­pinis.

R. A. RUČYS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aišku, labai gerai, kad jungiate, bet aš noriu paklausti, kiek maždaug bus sutaupyta lėšų, gal jūs turite skaičiavimus?

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, minėjau, kad skaičiavome. Iš tikrųjų tarptautinis auditas atliko analizę. Tarnybos veiklos organizavimas 2011 m., dėl ko aš ne kitais, nes kitais… tai aš tikrai klaidinčiau jus, nes reikės ir išeitines išmokėti, leis sutaupyti 4,3 mln. Lt. Aš galiu pasakyti, kad kai analizavome šių tarnybų veiklą, tai atskirose tarnybose radome tam tikrų aukštų pareigūnų, vadovų, kurie taip myli darbą, kad turi po metus atostogų. Dabar reikės, kai keisime, kompensuoti. Todėl bus reikalingos ir didelės išeitinės. Tačiau 2011 m. jau bus efektas. Aš manau, čia viskas logiškai daroma.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis, ruošiasi J. Olekas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs darėte analizę. Tai dėl tų įsteigtų laboratorijų. Turbūt sudėtinga būtų pasakyti, ar ta įranga bus reikalinga, ar galima buvo kažkada investuojant išvengti tokių nereikalingų išlaidų? Suprantama, kiekviena įstaigėlė nori turėti savo laboratoriją. Ar manote, kad vis dėlto racionaliau buvo galima leisti ir Europos Sąjungos pinigus? Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip aš jau minėjau, tų laboratorijų galėjo būti racionaliau, nes iš tikrųjų aparatūra buvo perkama ir vienai, ir kitai laboratorijai. Dabar bus daugiau centralizuota. Tiksliai galiu pasakyti, nuo 2010 metų vasario 15 d. bus likviduojamos Rietavo ir Vilniaus sodų augalų veislių tyrimų stotys, tikrai bus efektas. Da­bartiniu metu dėl tyrimų skaičiaus sumažėjimo iš tikrųjų nebuvo ir didelio krūvio.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia J. Olekas. Prašom, kolega.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, ačiū už gražų pristatymą. Aš noriu tokio pusantro klausimo. Jūs baigėte savo pasisakymą dėl to, kad yra sveikatos ir vartotojų teisių vadovas – generalinis inspektorius ar panašiai.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Direktoratas.

J. OLEKAS (LSDPF). Direktoratas. Tai ar sveikata ir vartotojų teisės jau neslysta šiek tiek iš ūkio ministro kompetencijos? Aš vėl noriu prisiminti sveikatą. O mano pagrindinis klausimas, kuris iš jūsų pristatymo išplaukė ir sukėlė nerimo, tai dėl tų mažėjančių darbo vietų regionuose. Mūsų visos reformos, kurios čia dabar siūlomos, štai (…) Vyriausybė vis centralizuoja, galbūt ekonomi­nio pagrindo yra, bet ir tų specialistų, žmonių, pasiaukojusių dirbti, kurie išvyko į regionus, ir darbo vietų regionuose… Man atrodo, kad reikėtų papildomai pagalvoti, kaip galėtume išsaugoti, nes ir tiems žmonėms, aplink gyvenantiems, galbūt patogiau, kai regione jie galėdavo gauti tą paslaugą. Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Galėčiau pasakyti, kad daugelis jau tų laboratorijų buvo negyvybingos. Jos savaime dėl senatvės užgeso. Kaip aš jau minėjau, tų skausmingų pasekmių nebus. Labai gerai pasakėte dėl tų darbo vietų regionuose. Jas per kitą programą mes sukuriame. Kaip žinote, dabar suderinus su Veterinarijos tarnyba pasiekta rezultatų, kad atsirado maži cechučiai prie nedidelių ir didelių fermų ir ten atsidaro ne viena darbo vieta. Nes ta produkcija, kurią mes matome… Ir „Maksimose“, tarp kitko, pieno automatai vietoj kokakolos stovi, ir tie turgeliai. Sūrio gamybai reikia daug darbo vietų. Turiu gražių pavyzdžių, kai sako ačiū mūsų Vyriausybei dėl to, kad atsirado darbo vietų ir vaikams nereikėjo į Airiją išvažiuoti, būtent kaimuose, nes jie tiesiog šeimomis dirba ir sukuria tas vietas.

O jūsų pastaba teisinga. Labai reikia į tuos regionus žiūrėti visapusiškai ir kokybiškai. Ir darbo vieta, aišku, svarbiausia, bet ir gyventi kad galėtų kokybiškai. Bet čia yra „Lyderio“ programa ir kitos. O dėl sveikatos, matote, tos sritys kartais susipina, ministerija ir žuvininkystės klausimus pristatinėja. Bet kai dėl sveikatos, tai jau ne aš vykstu, tada pristatinėja sveikatos ministras. Jūs tai puikiai žinote. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų dėl visų projektų. Pirmasis – E. Pupinis. Nuomonė už. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Reikia tik pasveikinti, kad yra racionalizuojama visa Žemės ūkio ministerijos sistema. Negalime mes dėl darbo vietų išsaugojimo laikyti tokių nefunkcionalių sistemų, kurios dubliuoja viena kitą. Manau, kad neturime teisės manipuliuoti savo rinkėjų suneštais pinigais. Taip pat ir apie visas tas laboratorijas. Laboratorijos gali būti gyvybingos, jeigu jos sistemingai yra atnaujinamos. O tai brangiai kainuoja. Ir manau, kad buvo padaryta nemažai klaidų, kuomet Lietuvoje, nors ir buvo tyrinėjami kiti modeliai, pavyzdžiui, švedų ir kitų šalių, buvo nueita netinkamu keliu. Kiekviena įstaiga negali turėti savo geros laboratorijos. Aišku, iš Europos Sąjungos pinigų, pasinaudodami proga, jie nupirko nemažai tos aparatūros, tačiau, manau, tie patys pinigai galėjo būti leidžiami kur kas racionaliau. Manau, turime racionalizuoti visą valdymo sistemą ir išloš ne tik žmonės, kurie mažiau už tą sistemą mokės, bet ir pats verslas, kuris galbūt kai kada per daug įdėmiai kontroliuojamas ir jam tru­kdoma vien todėl, kad institucijos nori parodyti savo darbą. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. J. Olekas. Kitokia nuomonė. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Čia ne tiek daug mūsų kolegų likę, bet dar likę iš „Vienos Lietuvos“. Tai dabar jie turbūt taip įkvėpė, kad tik viena laboratorija liktų Lietuvoje. Aš manau, kad tai nėra visada teisinga, ir sutinku, kad reikia racionalizuoti, reikia optimizuoti, reikia turėti centrines laboratorijas, kurios atlieka tam tikro lygio tyrimus, bet tam tikro lygio tyrimai gali būti atliekami ir regionuose. Iš tikrųjų kartais, jeigu sudėtume visas išlaidas, kai reikia nuvykti žmonėms, pasidaryti tyrimus, kaip šiuo atveju sėklų ar panašiai, tai tikrai viską sudėjus ta centralizuota laboratorija kartais ir neatstoja tų konkrečiam ūkininkui tenkančių išlaidų.

Todėl aš kviečiu, kad svarstymo metu ko­mitetuose būtų pagalvota apie tokį dalyką kaip tam tikros paslaugos lygmens išsaugojimą regione, kad žmonėms nereikėtų keliauti didelius atstumus. Nes ta mūsų tradicinė graži istorinė pa­tirtis, kuri yra susikoncentravusi ir mažesnėse laboratorijose regionuose, yra vertinga. Todėl, ko­legos, kviečiu šias abejones apsvarstyti svarstant komitetuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, galime ir be balsavimo apsieiti, gerbiamasis Juozai? Ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu. Gerai.

Mielieji kolegos, tokiu atveju komitetai. Seniūnų sueiga siūlo, kad keturiais atvejais pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas, papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir tik Administracinių teisės pažeidimų kodekso keitimo atveju pagrindinis būtų pagal tradiciją Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai papildomi. Sutinkame? Ačiū. Ir vėl siūlymas, kad į Seimą grįžtume gruodžio 23 d. Bet, man atrodo, gruodžio 23-oji jau prifarširuota. (Balsai salėje) Prieštaravimų negirdžiu.

Dabar galbūt bus diskusija. Vyriausybė siūlo nagrinėti skubos tvarka. Sutinkame ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, balsuokime. Vy­riausybė siūlo, kad būtų nagrinėjama skubos tvarka. Kas manote, kad reikia skubos tvarkos, balsuojate už, kas kitaip galvojate – kitaip balsuojate. Balsuojame dėl skubos tvarkos. Mygtukas „už“ – už, mygtukas „minus“ – prieš arba susilaikote. Prašom.

Balsavo 41, už – 31, prieš – 2, 8 susilaikė. Skubos tvarkai aprobuoti balsų užtenka.

Gerbiamieji kolegos, gal dabar Seimo Pirmininkė būtų pasiruošusi atsitraukti nuo daktarų reikalų ir pateikti kitos savaitės darbotvarkes? Intensyvios savaitės darbotvarkes. Prašom. I. De­gutienė. Prašom.

 

18.00 val.

Savaitės (nuo 2009-12-07) – 2009 m. gruodžio 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių pateikimas ir tvirtinimas

 

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kita savaitė tikrai ganėtinai intensyvi. Gruodžio 8 ir 10 d. yra eiliniai plenariniai posėdžiai, tačiau yra ir gruodžio 9 d. nenumatytas plenarinis posėdis, kad gruodžio 8 d. nereiktų dirbti labai ilgai. Gruodžio 8 d. yra numatyta nemažai įstatymų priėmimų, susijusių su mūsų baziniais sprendimais, tai yra „Sodros“ biudžeto ir valstybės biudžeto, o trečiadienį irgi dar kai kurie eina. Yra mokesčių įstatymų priėmimas ir trečiadienį darytume tada nenumatyto plenarinio posėdžio metu „Sodros“ biu­džeto priėmimą. Ketvirtadienį valstybės biudžeto ir toliau tų įstatymų, kurie jau yra apsvar­styti ir kurie irgi yra inicijuoti arba Saulėtekio komisijos, arba kitų dalykų, kad būtų priimti ir įsigaliotų nuo sausio 1d., priėmimas. Kadangi mes puikiai dirbome ir yra priimtas Teismų įstatymas, dėl kurio buvo numatyta, kad bus priėmimas gruodžio 10 d., šiandien neseniai gavome žinią iš Biudžeto ir finansų komiteto, kad jau būtų galima ir Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymą, tai yra daugelį eurointegracinių įstatymų įtraukti būtent į gruodžio 10 d. darbotvarkę, todėl siūlau juos įtrau­kti. Tokia būtų kitos savaitės darbotvarkė.

PIRMININKAS. Ačiū. 8 Seimo nariai nori jūsų paklausti. E. Žakaris pirmasis. Ruošiasi kolegė D. Mikutienė. Klausia D. Mikutienė, ruošiasi kolega A. Endzinas.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti, kad Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ jūs nepaliktumėte kaip rezervinio klausimo, bet siūlyčiau, kad galbūt jį reikėtų įtraukti prieš ūkio ministro D. Kreivio atsakymus į Seimo narių raštiškus klau­simus. Manau, kad kitas toks klausimas, kad visada, kai yra priėmimai, laikas išsitęsia… Ar jūs nemanytumėte, kad reikėtų tą darbotvarkę pailginti, nes, ar šiaip, ar taip, matome, kad pagal tą krūvį, kurį turėsime visi antradienį, tikrai nebaigsime iki 7 valandos.

I. DEGUTIENĖ. Dėkoju. Iš nedidelės darbotvarkių sudarymo patirties galiu pasakyti, kad paprastai daugiausia laiko užima ne priėmimai, o svarstymai. Kadangi svarstymo stadija šiandieną Statute nėra reglamentuota, kiek laiko yra skiriama diskusijai, iš tikrųjų mes negalime niekada prognozuoti, kiek bus užsirašiusių Seimo narių dalyvauti diskusijoje, ir paprastai visada užsitęsia. Priėmimo stadijos metu yra daug paprasčiau todėl, kad diskusijos nėra, yra 4 – už, 4 – prieš, ir tada viskas yra labai paprasta. Čia laikas maždaug pagal tų įstatymų išdėstymą. Pažiūrėjus, koks buvo svarstymas, pagal mūsų skaičiavimus to laiko turėtų užtekti. Bet jeigu ko nesuspėsime gruodžio 8 d., nepabaigsime iki 19 val., tai gruodžio 9 d. galėsime šiek tiek užtęsti posėdį, kadangi jis nenumatytas, arba įtraukti į darbotvarkę nenumatyto posėdžio tuos klausimus, kurie liks iš gruodžio 8 d., nes, kaip matote, gruodžio 9 d. posėdis prasideda 12 val. ir numatyta baigti 16 val. Tai tada nenumatytam posėdžiui turime maždaug 2 valandų rezervą – iki 18 val. O dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ projekto konkretaus laiko nustatymo… Tai tada būtų galima iš tikrųjų numatyti įtraukti iš karto po biudžeto antrojo svarstymo, t. y. pakeisti darbotvarkę ir paskutinį klausimą palikti tada ūkio ministro atsakymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Endzinas. Ruošiasi kolega J. Šimėnas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, yra registruoti pasiūlymai, liberalizuojantys prekybą alkoholiu ir jo akcizus numatantys pakeisti. Nepaisydamas vieno Seimo nario aktyvaus pasipriešinimo, vis dėlto manyčiau, kad jau laikas pradėti juos svarstyti…

PIRMININKAS. Artėja šv. Kalėdos.

A. ENDZINAS (LSF). …juolab ir todėl, kad jie vis dėlto daro nemažą įtaką ir mūsų biudžetui. Ar jūs negalvojate, kad visi svarbūs klausimai čia įtraukti? Iš tikrųjų atidžiai peržiūrėjau tą darbotvarkę, tačiau ar jūs negalvotumėte, kad būtų pats laikas pradėti šitų klausimų svarstymą?

I. DEGUTIENĖ. Pirmiausia noriu atsakyti, kad Akcizų įstatymas… Šiandien buvo du įstatymai įtraukti į nenumatytą darbotvarkę, tačiau mes turėjome juos išbraukti, kadangi nėra apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Buvo padaryta per­trauka. Kaip jūs žinote, jeigu nėra apsvarstyta pagrindiniame komitete, tai tada reikia daryti pertrauką ir laukti, kol bus apsvarstyta. Tačiau nemanau, kad kitą savaitę, spręsdami tikrai labai svarbius klausimus, mes turime čia aistras lieti dėl įstatymo, kuris visada Seime kažkodėl sukelia pačias didžiausias aistras ir užima labai daug laiko. Jeigu jūs nieko prieš, aš siūlyčiau po to, kai bus priimtas biudžetas, t. y. gruodžio 13 ar 14 d., į antradienio plenarinį posėdį įtraukti šiuos klau­simus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Šimėnas. Ruošiasi kolega J. Olekas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pir­mininke, aš jau Seniūnų sueigoje minėjau dėl Te­ritorijų planavimo įstatymo priėmimo. Liko pa­skutinė stadija. Faktiškai visiškai parengtas įstatymo projektas, reikia tik jį priimti.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš jau sakiau ir Seniūnų sueigoje. Dar kartą galiu pakartoti: kita savaitė yra biudžeto priėmimo savaitė, ir kai mes šitą darbą padarysime, dirbsime kitus darbus. Ne tik Teritorijų planavimo įstatymas, kuris laukia priėmimo, yra daugybė įstatymų, kurie apsvarstyti ir kuriuos reikia priimti. Padarę šį darbą, kuris yra Seimui metinis darbas, t. y. priėmę biudžetą, mes priiminėsime ir kitus įstatymus, kurie jau yra apsvarstyti komitetuose.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas. Ruošiasi ko­lega J. Sabatauskas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu galbūt pa­prašyti ateičiai. Trečiadienio laiko naudojimas neeiliniams posėdžiams gana stipriai kenkia mūsų komiteto darbų kokybei. Mes dabar jau kelintą tre­čiadienį iš eilės vėl turime neplanuotus posėdžius. Pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes, be savo kasdieninių darbų, dar turime komisijos įgaliojimu suteiktą darbą, todėl suspėti apsvarstyti einančių įstatymų pataisas ir atlikti tą darbą, kuris pavestas komitetui, sudaro didelių keblumų. Aš suprantu jūsų pastangas dėl „biudžetinės“ savaitės, bet turėčiau didelį prašymą ateičiai galbūt išnaudoti posėdžių savaites, bet ne komitetų laiką. Labai ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Visiškai sutikčiau su jūsų pasiūlymu, jeigu… Jūs pasižiūrėkite, prieš tai buvęs klausimas – iš karto reikalavimas, kad kuo greičiau Teritorijų planavimo įstatymas būtų įtrau­ktas į darbotvarkę ir priimtas. Ir taip kiekvieną dieną. Ateina vienas Seimo narys arba komiteto pirmininkas ir reikalauja nedelsiant įtraukti į darbotvarkę, nors ta darbotvarkė yra jau perpildyta. Ateina kitas Seimo narys ir sako: kodėl mes taip ilgai dirbame, jūs kenkiate tokia darbotvarke mano sveikatai. Tai jeigu atsirastų koks nors tikrai išmintingas patarimas, kaip man elgtis, aš būčiau jums labai dėkinga, kad būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika.

PIRMININKAS. Pirmininke, burtus mesti reikia. Burtais. J. Sabatauskas paskutinis klausia.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbia­masis pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, mano klau­simas būtų toks. Antradienį biudžeto svarstymas numatytas 16. val. 20 min. Kodėl tokį svarbų projektą taip vėlai svarstome? Turiu omenyje dienos metą. Ne iš ryto, bent jau prieš pietus, o jau faktiškai pavakary. Ir antras dalykas. Antrą kartą numatote neeilinį, trečią, tiksliau, ketvirtą, nenumatytą posėdį. Pavyzdžiui, mūsų komitetas vakar nesuspėjo apsvarstyti visos darbotvarkės, atidėjo iki kito trečiadienio. Aš žiūriu pagal jūsų suplanuotą plenarinių posėdžių darbotvarkę, kad mes ir vėl nespėsime apsvarstyti rytoj, tai yra kitą trečiadienį, tų visų klausimų.

I. DEGUTIENĖ. Atsakant į pirmą klausimo dalį, kodėl valstybės biudžeto antrasis svarstymas tiktai po pietų, tai jeigu gerbiamasis kolega užtikrintų, kad Seimo nariai priimant įstatymus būtų plenarinių posėdžių salėje ir nuo 16 val., tai aš būčiau labai patenkinta. Bet turiu ilgalaikės patirties Seime, kai reikia priimti įstatymus, ir pereini visas procedūras, o, kaip matote, pirmoje dienos pusėje yra visi socialinio draudimo biudžetui reikalingi įstatymai, ir tu neturi kitos išeities, kaip tik taip sudėlioti darbotvarkę… Na, o aš manau, kad doras Seimo narys yra atsakingas ir 16 val. galės aktyviai dalyvauti per antrąjį biudžeto svarstymą 2010 m.

Dėl nenumatytų plenarinių posėdžių, kada posėdis prasideda 12 val., tikrai buvo kalbamasi ir Seniūnų sueigoje, ir valdyboje. Atsižvelgiant į kai kurių komitetų pirmininkų pasiūlymus, kai kurie komitetų pirmininkai daro posėdžius nuo 9 val. ir sako… (Balsai salėje) …nuo 12 val. puikiausiai mes… Gerbiamasis kolega, dėl vieno komiteto pastabų tikrai visos nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkės keisti negalima, nes yra kita galimybė. Taip, yra galimybė nedaryti nenumatyto posėdžio ir antradienį posėdžiauti mažiausiai iki 23 val., aš manau, kad toks darbas yra nekokybiškas – posėdžiauti iki išnaktų, geriau iš ryto anksčiau atsikelti, ateiti į komiteto posėdį, susitelkus dirbti, o po to ateiti 12 val. į plenarinį posėdį ir pri­imti tuos įstatymus, kurie reikalingi.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Visiems patinka sunkiai dirbti. Sveikinu! (Balsai salėje: „Ypač naktį…“) Gal ir nereikės naktį. (Balsai salėje: „Labai įdomu buvo, labai gerai…“ ) Kai kam taip.

O dabar paskutiniai trys, ne, keturi su puse, klausimai. Ar kolega J. Šimėnas dar žodį nori tarti? Prašom, J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Replika po bendro su­tarimo. Šios dienos darbotvarkėje buvo mažiausiai 20 įstatymų, nesusijusių su biudžetu. Taip pat ir trečiadienio darbotvarkėje yra labai daug, beveik visi nesusiję su biudžetu.

PIRMININKAS. Gerai. Manau, kad Seimo val­dybos nariai ir Seniūnų sueigos nariai tai gir­­dėjo.

 

18.15 val.

Įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį“ projektas Nr. XIP-747 (pateikimas)

 

O dabar, kaip sakiau, mums liko turbūt puspenkto klausimo ir pagal susitarimą pirmiausia amnestija, tas klausimas, kuris turėjo labai anksti eiti, bet paskui buvo nukeltas, tai yra Įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį projektas Nr. XIP-747. Pra­nešėjai – V. P. Andriukaitis arba J. Sabatauskas. J. Sabatauskas. Pateikimo stadija. Prašom. Kar­toju, projektas Nr. XIP-747, tai yra gana senas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kažkas siūlo atsiimti įstatymo projektą, tikrai neatsiimu, nes šiandien jau yra gruodžio 3 d., o kaip žinome, įsta­tymo projekto pavadinimas yra dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį. Trumpai pasakysiu, kad šiuo įstatymo projektu numatoma, kad amnestija būtų taikoma trim grupėm asmenų, tai yra: moterims, nepilnamečiams asmenims, kuriems baudžiamojo nusižen­gimo padarymo arba nusikalstamos veikos pa­darymo dieną buvo nesukakę 18 metų, taip pat asmenims, kuriems nusikalstamos veikos ar nusižengimo padarymo dieną buvo daugiau nei 65 metai, tai yra jau sukakę 65 metai. Naujas dalykas yra toks, kad taikant šią amnestiją būtų sudaromos komisijos kiekvienoje pataisos įstaigoje, ir, aišku, reikės atitinkamų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų dėl komisijų sudėties. Kiekvienos komisijos vadovu būtų tos įstaigos vadovas, o sudėtį nustatytų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius tos pataisos įstaigos direktoriaus teikimu. Komisija būtų ne mažiau kaip iš keturių asmenų, taip pat dalyvautų teritorinės prokuratūros prokuroras ir kiti asmenys. Amnestija paliestų pirmiausia tuos asmenis, kurie buvo nuteisti už baudžiamuosius nusižengimus, jeigu tai susiję su arešto taikymu, tai yra jiems pagal tą straipsnį yra numatytas areštas, taip pat jeigu jie padarė tyčinius nusikaltimus, nesunkius arba apysunkius, arba neatsargius, tokie asmenys būtų visiškai atleisti nuo bausmės, jeigu paskirta bausmė būtų ne didesnė nei šešerių metų… neviršytų mak­simalios, tiksliau, 11 straipsnio numatytos už apysunkį nusikaltimą, tai yra šešerių metų laisvės atėmimo bausmės, jiems būtų paskirtas ne mažesnis kaip pagal atitinkamą straipsnį numatytas vidurkis. Tarkime, treji metai. Taip pat už neatsargius nusikaltimus, jeigu jiems buvo paskirta bausmė ne mažesnė, t. y. neviršija ketverių su puse metų termino. Aišku, visi šitie skaičiai yra pateikti jums, kaip sakant, svarstyti ir svarstymo metu būtų galima atitinkamai koreguoti. Iš dalies būtų sumažinta bausmė trečdaliu, bet ne daugiau kaip vieniems metams už tyčinius apysunkius nusikaltimus, taip pat už neatsargius, jeigu bausmė viršytų 11 straipsnio 4 dalyje žemutinę… taip sakant, viršytų paskirtos bausmės vidurkį pagal atitinkamą straipsnį. Ir už neatsargius nusikaltimus, jeigu bausmė viršytų ketverių su puse metų terminą, ir taip toliau.

Bet svarbiausia – kam nebūtų taikoma amnestija. Tai yra tiems, kuriems laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta virš 20 metų ir daugiau. Taip pat tiems, kurie, neatlikę paskirtos bausmės, padarė naują nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurie padarė naują nusikaltimą laikotarpiu, kai bausmės vykdymas už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo atidėtas, arba už kurį buvo lygtinai jie atleisti nuo bausmės vykdymo prieš pat terminą, ir jeigu už tą naują nusikaltimą taip pat yra numatyta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat asmenims, kurie pripažinti recidyvistais, teismo pripažintiems recidyvistams, tai čia mes turime omenyje, iškart atsakau į Teisės departamento pastabą, kad teismo pripažinti recidyvistais yra pripažinti pavojingais recidyvistais. Taip pat yra išvardintas visas sąrašas Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos nuteistiems asmenims nebūtų taikoma amnestija.

Ačiū, pirmininke. Jeigu yra klausimų, at­sakysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Net dešimt Seimo narių nori paklausti, bet ne visus matau. E. Žakaris. Nematau. A. Šedžius. Nematau. E. Pupinis. Ruošiasi kolega V. Gapšys.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų galbūt ir svarstytinas įstatymas, tačiau ar nemanote, kad galėtų būti visai kitoks modelis, ne per amnestiją, o per, tarkim, bausmės sumažinimą? Yra kažkokia procedūra, žmonės galbūt gerai elgiasi ir panašiai, mažėja, o ne taip, kad kažkokios šventės proga kažkas kaip dovaną tau duoda laisvę ir panašiai. Iš tikrųjų ta laisvė neturėtų būti kaip dovana, kaip pakliuvo į vietą, kur saugo, taip iš jos atvirkščiai elgdamasis turėtų ir išeiti, o ne šiaip kažkokie sprendimai, kurie kaip dovanos dalijamos.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Ne visiems būtų taikomas visiškas atleidimas nuo bausmės. Čia kalbama apie labai nedidelę dalį, kitiems būtų taikomas bausmės sumažinimas trečdaliu arba ketvirtadaliu termino, vadinasi, jiems vis tiek dar reikėtų likusią bausmės dalį, net ir sumažinus trečdaliu, atlikti. Šiuo atveju yra taip. Ne visi būtų visiškai atleisti nuo bausmės vykdymo.

PIRMININKAS. Ačiū. V. Gapšys. Ruošiasi ko­legė V. V. Margevičienė. V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Aš, palaikydamas šitą idėją pritaikyti amnestiją, norėčiau paklausti, kiek Lietuvoje buvo taikyta tokių amnestijų, ar tai yra naujas dalykas Lietuvos teisinėje praktikoje? Ačiū.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų dalykas yra nenaujas, visai neseniai (valstybės mastu aš tu­riu omeny neseniai), prieš 7 metus, buvo priimtas įstatymas dėl amnestijos, kuris buvo paskelbtas būtent stojimo į Europos Sąjungą proga, ir ta amnestija, kaip sakiau, buvo pritaikyta. Reikia ne­pamiršti, atsakant dar į ankstesnį kolegos E. Pu­pi­nio klausimą, kad kai kuriais atvejais teismas, pri­imdamas nuosprendį, taip pat taikys amnestiją, jei­gu tiems asmenims bus taikoma pagal šį įsta­tymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. V. Mar­gevičienė. Ruošiasi kolega M. Zasčiurinskas.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, no­riu jūsų klausti. Jūs savo įstatyme rašote, kad tai bus taikoma moterims, kablelis ir toliau nepilnamečiai ir visi kiti. Kadangi moterys Lietuvoje yra tik Panevėžio moterų kalėjime, mūsų Narkoma­nijos ir alkoholizmo komisija buvo nuvykusi, ten daugelis moterų ir pakartotinai, ir pirmą kartą nuteistos kali už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą. Jūs rašote be jokių išlygų. Aš noriu jūsų klausti, ar čia bus taikoma ir toms moterims, kurios nuteistos už baisų dalyką, ir jos ten turi po du, po tris mažus vaikus, nes ten yra darželis? Man įdomu, ar bus taikomos tam tikros išlygos? Ačiū.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmiausia ačiū už klausimą, jūsų klausimas galbūt turi ir kitą potekstę, ką paminėjo ir Europos teisės departamentas. Jeigu minimos tik moterys, tai, žiūrint asmenų lygiateisiškumo požiūriu, tai yra kaip ir diskriminacija, nes nėra vyrų ir panašiai, o vyrams tik virš 65 metų. Mes, rašydami šį įstatymo projektą, turėjome omeny pirmiausia moteris motinas. Tai vienas aspektas. Iš kitos pusės, jeigu jūs atkreipsite dėmesį į įstatymo projekto 4 straipsnio 6 punktą, tai čia yra nurodytas 261 straipsnis, tai yra asmenims… 4 straipsnis vadinasi „Amnestijos netaikymas“, tai yra asmenims, kurie padarė nusikal­timus, numatytus šiuose Baudžiamojo kodekso strai­psniuose, nebus taikoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Zas­čiu­rin­skas. Ruošiasi kolega A. Dumčius.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, tai puikus humaniškumo aktas, aš atsisakau klausti ir siūlau tai padaryti ir kitiems. Sprendimas, man atrodo, turėtų būti aiškus, todėl gal neklauskime. Ačiū.

PIRMININKAS. Profesorius A. Dumčius. Kokia nuomonė? Ruošiasi kolega J. Olekas.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš įpareigotas Pasipriešinimo komisijos, nes tai yra proginė amnestija, jūs turėjote gauti pasiūlymą dėl 1 straipsnio 1 dalies. Komisija vien­balsiai pasiūlė taip pat pratęsti formulavimą buvusiems politiniams kalinimas, tremtiniams, pasipriešinimo ir rezistencijos dalyviams, žmonėms, kurie apdovanoti Lietuvos Respublikos val­stybiniais apdovanojimais. Norėjau paklausti (jūs praleidote), kokia jūsų nuomonė dėl tolesnio svar­stymo, darysite ar ne, ką mes pasiūlėme?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū kolegai už klausimą. Dalis šių asmenų patenka pagal jau nurodytus kriterijus, tai yra jeigu jie buvo politiniai kaliniai, tremtiniai, turint omeny 1939–1940 m. laikotarpį ir, tarkim, iki 1958 m. arba 1961 m., tai pagal amžių jie tilptų. Iš kitos pusės, manau, galbūt būtų galima tokį klausimą svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruo­šiasi kolega V. Valkiūnas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu pasitikslinti, ar šiuo jūsų pasiūlymu mes galėtume išspręsti tas problemas, kurios kilo kai kurioms mamoms ar tėveliams dėl „Sodros“ įmokų? Mes girdėjome prieš tai pranešėją dėl Baudžiamojo kodekso, kad dar čia gali būti ilgai svarstoma ir panašiai.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū kolegai. Iš tikrųjų šiuo įstatymu taip pat būtų galima spręsti šį klausimą ir toms motinoms, kurios, sakysime taip, suviliotos tų tikrųjų organizatorių, kurie pasipelnė iš tų motinų, galima sakyti, nelaimės, nelaimės ta prasme, kad jos tapo aukomis, nes aš netikiu, kad tos motinos buvo pagrindinės sumanytojos ir pagrindinės naudos gavėjos, joms kaip tik būtų taikomas šis įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi kolega R. A. Ručys.

V. VALKIŪNAS (VLF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, sulaukusiems 65, 75 metų bus paskelbta amnestija, ar jiems bus galimybė atsisakyti, nes kur jie išeis, į gatvę ar kur, nebus kur gyventi nei kas juos maitina? Kaip čia bus? Labai ačiū.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmiausia amnestija nebus taikoma automatiškai. Kaip jūs atkreipėte dėmesį, šį klausimą spręs komisija, komisija atsižvelgs į tų asmenų, jeigu jie jau yra nuteisti, elgesį bausmės atlikimo vietoje. Iš kitos pusės, ne visi tie asmenys yra nuteisti po antrą, trečią ar daugiau kartų. Kai kurie iš jų nuteisti už neatsargius nusikaltimus, nuo to, labai atsiprašau už tokį pasakymą, nė vienas iš mūsų neapsaugotas. Neatsargus nusikaltimas gali būti avarija, kurios metu sužalojamas jūsų automobilyje važiuojantis kitas asmuo, keleivis arba galbūt kitas pėstysis ar kito automobilio vairuotojas ar keleivis. Neduok Dieve tokio nusikaltimo. Arba nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, tyčinį, bet ne daug kartų, o pirmą kartą. Mes nepamirškime tos galimybės, kad tie žmonės jau įvertino, suprato savo kaltę ir nenorės daugiau nusikalsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar R. A. Ručys klausia. Prašom.

R. A. RUČYS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimą jau uždavė kiti mano kolegos, todėl aš atsisakau.

PIRMININKAS. Ačiū, malonu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš dar atsiprašau, ponui V. Valkiūnui papildysiu. Asmenys virš 65 ir, kaip jūs minėjote, 75 metų daugeliu atvejų turi ir sveikatos problemų. Siūlau apsilankyti Lukiškių tardymo izoliatoriaus ligoninėje ir pamatysite, kad tokių yra nemažai, būtent vyresnių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. J. Olekas – nuomonė už.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti po pateikimo. Išgirdome geras teikėjų intencijas, ypač kas susiję su nukentėjusiomis moterimis dėl tų finansinių nusižengimų. Manau, kad būtų tikslingiau pritaikyti amnestiją, nei atverti vartus tokiai plačiai galimai vėl naujai bangai nusižengimų, kuriuos pasiūlė ankstesni pranešėjai. Todėl kviečiu pritarti, komitetuose vėliau apsvarstysime ir kokias papildomas pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. V. Valkiūnas – kita nuomonė. Prašom, kolega.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Kitą kartą jūs, kolegos, sakote, lygios galimybės. Tai dabar moterims pirmumas. Negali suprasti, kaip ten yra. Kiekvieną savaitę nusikaltėliai skęsta amnestijose. Tik sulaiko nusikaltėlius ir vėl paleidžia. Ar čia precedentai bus visiems nusikaltėliams? Todėl aš kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame šio Amnestijos įstatymo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo ir balsavo 39 Seimo nariai. 33 – už, 6 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kad klausimą nagrinėtume jau kitoje sesijoje. Sutinkame? Ačiū.

 

18.33 val.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1270 (pateikimas)

 

Dabar kviečiu kolegą A. Endziną, kuris kartu su grupe draugų pateiks net tris projektus. Pirmasis – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1270. Pateikimas. Prašom, kolega.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, su grupe Seimo narių.

PIRMININKAS. O ką, jie ne draugai tamstos?

A. ENDZINAS (LSF). Plačiąja prasme taip, be abejo. Aš turėjau galvoje kitus.

PIRMININKAS. Nesiginčykime, laiko nėra.

A. ENDZINAS (LSF). Pasistengsiu sutaupyti laiko. Įstatymo esmė yra tokia, kad, kaip jūs pamenate, mes buvome sustabdę savo sprendimu taip liūdnai pagarsėjusį automobilių mokestį. Mes šio naujo mokesčio įvedimą buvome sustabdę iki šių metų gruodžio 31 d. Mes manome, Liberalų sąjūdis, taip gausiai atstovaujamas, galvoja, kad ekonominė situacija nėra pagerėjusi ir nėra laikas naujus mokesčius įvesti. Todėl siūlome pratęsti šio mokesčio sustabdymo laiką iki kitų metų. Atidėti įsigaliojimą nuo 2011 m. sausio 1 d.

PIRMININKAS. Ne, kol kas…

A. ENDZINAS (LSF). Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų pateiktus klausimus.

PIRMININKAS. Yra trys norintys paklausti. J. Juozapaitis. Nėra. M. Zasčiurinskas. Taip pat nėra. Atsiprašau, yra, bet nenori. Ir J. Olekas, kuris nori.

J. OLEKAS (LSDPF). O ką apie tai mano jūsų neperliejami vandeniu partneriai – krikščionys demokratai, kurie visada?..

A. ENDZINAS (LSF). Tai mes netrukus sužinosime, kai jie balsuos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jeigu norite, galite likti tribūnoje, jeigu norite, galite šiek tiek prisėsti, nes mums reikės išklausyti kalbas dėl balsavimo motyvų. Štai kaip tik vienas, kuris turėjo kalbėti, ir pasakys savo žodį. V. Ma­tuzas – nuomonė už.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Norėčiau paremti gausiai susirinkusią Liberalų sąjūdžio frakciją šiuo klausimu (Juokas salėje). O rimtai kalbant, be jokios abejonės, reikėtų svarstyti, tačiau su vie­na sąlyga būtų galima pritarti – jeigu mes iš karto paprašytume Vyriausybės išvados tuo klausimu.

PIRMININKAS. Tai čia rimtai? Gerai. Prieisime prie to. Daugiau norinčių kalbėti nėra? Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame? Bendru sutarimu. Ačiū. Vyriausybės išvados paprašome? (Balsai salėje) Tada prašom balsuoti. Minutėlę. Tvarka yra tvarka. Dabar balsuosime, ar prašome Vyriausybės išvados. Minutėlę, dar kolega J. Sa­batauskas kažką pasiūlė. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kol salėje yra Seimo Pirmininkė, paklauskime jos, gal ji teiktų ypatingą skubą dėl šio projekto?

PIRMININKAS. Nėra kam priiminėti.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vis tiek mes galime pastraipsniui priimti. O priimsime kitą dieną.

PIRMININKAS. Prašom prieiti prie Pirminin­kės ir išsiaiškinti santykius. Kolegos, yra konkretus siūlymas, ar prašome Vyriausybės išvados, ar ne, kaip pasiūlė kolega V. Matuzas. Prašom balsuoti. Kas manote, kad reikalinga Vyriausybės iš­vada, balsuojate už, kas manote, kad nereikia, ki­taip balsuojate. Ar prašome Vyriausybės išvados?

Užsiregistravo ir balsavo 36. 16 – už, 15 – prieš, 5 susilaikė. Vyriausybės išvados neprašom.

Kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o nagrinėti turėtume kitoje sesijoje. Sutinkame? Ačiū.

 

18.37 val.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1380 (pateikimas)

 

Darbotvarkės 2-9 punktas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1380. Pranešėjas tas pats – A. Endzinas ir grupė Seimo narių, jo draugų.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Taip pat stengsiuosi trumpai pristatyti. Įstatymo projekto tikslas yra suteikti galimybę pardavėjui arba paslaugos teikėjui susigrąžinti su­mokėtą pardavimo pridėtinės vertės mokestį, jeigu per tris mėnesius nėra gautas atlygis už parduotą daiktą ar atliktą paslaugą arba gautas tik dalinis apmokėjimas už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą. Iš esmės projekto uždavinys yra palengvinti įmonių gana sudėtingą, sakyčiau, šiuo laiku ekonominę situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū už labai trumpą pranešimą. Kolegų E. Žakario, J. Juozapaičio, A. Syso nematau. Taigi klausia E. Pupinis. Ruošiasi kolega J. Olekas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų galvoti negražiai negerai, tačiau ar nebus piktnaudžiaujama tokiu įstatymu, kuomet iš anksto pinigai gali pakliūti jau žinant, kad jie bus, iš tikrųjų negalės susimokėti už paslaugas ir panašiai? Galbūt spręsti reikės iš kitos pusės, kad vis dėlto atsiskaitymai, būtų reikalaujama, kad būtų atsiskaitoma. Nes iš tikrųjų dabar padaro paslaugą įmonė viena kitai, ir ta įmonė neatsiskaito. O mokesčius reikia mokėti. Tai galbūt šiuo požiūriu, tarkime, jeigu atsiskaitymo nėra, ir mokesčių mokėti nereikia. Atvirkščiai padaryti. Ačiū.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis Edmundai, iš tikrųjų situacija yra šiek tiek… suprantu susirūpinimą iš esmės. Bet mano minties polėkis buvo nukreiptas kita linkme. Būtent kaip palengvinti susidariusią gana sunkią ekonominę situaciją daugeliui, labai gausiam skaičiui įmonių, kurios atlieka paslaugas arba teikia prekes iš esmės daugeliu atvejų netgi valstybės užsakymu arba savivaldybių užsakymu. Ir po to, atlikusios tas paslaugas arba pateikusios prekes, jos sumoka į priekį, ką mes, mano galva, gal ir teisingai, sistema… pridėtinės vertės mokestį, tačiau mėnesių mėnesiais, o kai kada net ir metus, negauna teisėto savo uždarbio. Nors mokesčius nuo planuotų pajamų jos turi sumokėti avansu. Nenormali situacija. Iš tikrųjų jeigu valstybė arba savivaldybės negali atsiskaityti už suteiktas paslaugas laiku, bent jau per tris mėnesius, tada tos įmonės tampa, negaliu pasakyti – karvėmis, iš kurių reikalaujama pieno, bet neduodama ėsti, bet kažkuo panašiu. Iš esmės kažkuo panašiu.

Galvoju, kad situacija nėra gera ir reikia palengvinti toms įmonėms veiklą. Nors, pakalbėjau su gerbiamuoju V. Matuzu, iš tikrųjų tam tikrų pavojų galima įžvelgti ir iki svarstymo reikės gerai pagalvoti, kaip įrašyti saugiklius, kad nebūtų piktnaudžiaujama pridėtinės vertės mokesčio grąžinimu. Nebūtų tas pridėtinės vertės mokestis, kaip čia pasakyti, nelegalia veikla išplaunamas iš valstybės biudžeto.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas, ruo­šiasi kolegos K. Daukšys arba M. Zasčiurinskas, arba V. Žiemelis.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už tokį konkretų pristatymą. Na, be abejo, tenka tik apgailestauti, kad prie šios valdžios susidarė tokia situacija, kad daugeliui įmonių tenka sumokėti pridėtinės vertės mokestį, o užmokesčio už atliktas paslaugas negauti. Bet aš manau, kad ši situacija dar ir toliau, ko gero, gilėja, nes tokios įmonės nesulaukia atsiskaitymų, sumokėjusios pridėtinės vertės mokestį, dalis jų turbūt bankrutuoja, mažina darbo vietas. Tas ratas dar sukasi toliau. Todėl aš norėčiau paklausti, ar tikrai aš neklystu šioje vietoje? Jeigu taip, tai aš manau, kad tų galimų bandymų manipuliuoti, grąžinti pridėtinės vertės mokestį tikrai būtų galima išvengti, svarstant šito įstatymo pataisas komitetuose. Ačiū.

A. ENDZINAS (LSF). Aš manau, kad svarstydami komitetuose mes sulauksime kolegų pasiūlymų, ir aš kviesčiau kolegas prisidėti prie šito darbo, kad iš tikrųjų nebūtų piktnaudžiavimų pridėtinės vertės mokesčio grąžinimu.

PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas ir ruošiasi V. Žiemelis.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš projektui pritariu, išsamus pateikimas ir klausimų daugiau neturiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ma­no požiūriu, jūsų siūlomas projektas yra labai rimtas. Pavyzdžiui, kai kurie sakė, tuo piktnaudžiaus verslininkai, atseit susitars su kažkuo ir neapmokės, o tada atgaus PVM. Aš manau, tokių kvailų verslininkų ne tiek daug yra. Bet, kita vertus, jūs labai teisingai pastebėjote, savivaldybės šiandien skolingos, jeigu neklystu, 1 mlrd. su kažkiek verslui. Vadinasi, verslas neatgavo mažiausiai 300 mln. Jeigu mes šitą sumą įmestume į verslą, tai jau šiandien jis atsigautų. Tai jūsų pataisa labai rimta.

A. ENDZINAS (LSF). Taip, ji labai rimta. Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad situacija yra gerokai rimtesnė, negu jūs pastebėjote, nes ne­mažai įmonių neišrašo sąskaitų ir mes nežinome bendrosios skolos arba neatsiskaitymo mastų. Neišrašo sąskaitų todėl, kad laukia, kada savivaldybė, tarkime, šiuo atveju viena ar kita, duos ženklą, kad apmokės jam už suteiktas paslaugas. O tokių dalykų, nors ir apmaudu, mūsų šalyje yra pakankamai daug, daugiau, negu galėtume įsivaizduoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vėl prisėskite. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. J. Olekas – nuomonė už.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų dėkoju pranešėjui, nes ta situacija, kuri susidarė valdant naujajai dabartinei daugumai, kada su įmonėmis neatsiskaitoma už jų suteiktas paslaugas, ko nebuvo socialdemokratų valdymo ir tarnystės Lietuvos žmonėms metu, verčia galvoti, kaip iš šitos situacijos išeiti. Manau, kad galbūt tam tikrų pavojų yra, kuriuos čia paminėjo, pastebėjo kai kurie kolegos, kad kažkokių manipuliacijų gali būti. Bet, manau, svarbiau būtų leisti įmonėms, kurios negavo pajamų, vartoti savo turimas lėšas, jeigu joms nesumokėta už paslaugas, ir, kaip kolega minėjo, galbūt padėti taip bent šiek tiek stimuliuoti verslą, išsaugoti darbo vietas ir leisti mokėti kitus mokesčius, kai įmonė iš tikrųjų bus gyvybinga. Todėl mes, socialdemokratai, manome, kad tikrai verta svarstyti jūsų pateiktą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – kolega Č. V. Stankevičius. Prašome.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Verta svarstyti tai verta, bet reikia elgtis sąžiningai. Jeigu trukdome gauti Vyriausybės nuomonę, o svarstyti tik pasiūlytą nuomonę, tai toks žaidimas nėra labai sąžiningas. Elkimės garbingai.

PIRMININKAS. Taip, matau, kad reikia balsuoti. Kolegos, dėmesio, susikaupiame ir balsuojame. Ar pritariame po pateikimo šitam PVM įstatymo papildymui? Kas remiate po pateikimo, balsuojate už, kas kitaip galvojate, prašome kitaip ir balsuoti. Prašome balsuoti.

Užsiregistravo ir balsavo 31 Seimo narys: už – 25, 6 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas vėl būtų Biudžeto ir finansų komitetas ir nagrinėtume kitoje sesijoje.

Kolega E. Pupinis nori tarti žodį.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų visi pripažįsta, kad labai rimtas įstatymo projektas, todėl tikrai reikėtų Vyriausybės nuomonės.

PIRMININKAS. Gerai, prašome. Ar sutinkame? Autorius sutinka, viskas gerai. Prašome Vyriausybės išvados. Prašome Vyriausybės išvados.

 

18.46 val.

Akcizų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1401 (pateikimas)

 

Ir trečią kartą A. Endzinas 29 Seimo narių vardu: Akcizų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1401, irgi pateikimo stadija. Prašome, kolega.

A. ENDZINAS (LSF). Įstatymo projekto tikslas yra numatyti Europos Sąjungoje nustatytą minimalaus akcizo tarifo taikymą cigarečių apmokestinimui. Projekto tikslas – tinkamai vykdyti Lietuvos įsipareigojimus, taip pat užtikrinti akcizo pajamų surinkimą. Kalbama apie minimalaus akcizo nustatymą cigaretėms.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, bet yra… (Balsai salėje)

A. ENDZINAS (LSF). Nei didinti, nei mažinti, o nustatyti minimalų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, įstatymas trumpas, o Teisės departamento išvada kelis kartus didesnė. Ar galite reaguoti?

A. ENDZINAS (LSF). Aš manau, kad į Teisės departamento nuomonę visada reikia atsižvelgti. Ji vertinga ir įkvepia kūrybai toliau tobulinant įstatymo svarstymo eigoje, jeigu jūs pritarsite po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. 5 Seimo nariai vis dėlto jūsų nori paklausi. Kolegos A. Syso nematau. A. Matulas, irgi nematau. Kur jis dingo? (Balsai salėje) M. Zasčiurinskas. Nereaguoja. K. Daukšio nėra. J. Olekas vienintelis budi.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, pagal dabar egzistuojančią akcizų tvarką, kuri yra taikoma cigaretėms, kokia bus situacija po šio įstatymo priėmimo? Ar mes galime tikėtis, kad tas akcizas šiek tiek sumažės? (Balsas salėje: „Taip.“) Ar tas akcizas kils ir kokia bus cigarečių vartojimo situacija? Ačiū už atsakymą.

A. ENDZINAS (LSF). Negalėčiau vienareikšmiškai jums pasakyti. Akcizas keisis priklausomai nuo cigarečių kainos. Pigiausių cigarečių, pačių pi­giausių cigarečių, arba kenksmingiausių, galima taip pasakyti, cigarečių, akcizas bus kilsteltas. Kokybiškų cigarečių, kurios nebus pastumtos į ne­legalaus verslo šešėlį, o tai šiandien yra labai patrauklu, esant dideliam kainų skirtumui gretimoje šalyje, truputėlį šių cigarečių akcizas sumažės. O bendra akcizo suma neturėtų iš esmės keistis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėkoju už visus tris pranešimus ir atsakymus į klausimus.

Dabar žodis dėl balsavimo motyvų. V. Ma­tuzas – nuomonė už. Prašome, kolega.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, jeigu galite, paklausykite. Aš norėčiau šiuo atveju pasisakyti už ir prašyčiau, gerbiamieji kolegos, pritarti tam pateikimui, nes tai, ką kalbėjo ponas A. Endzinas ir ką jis pateikė, yra nukreipta būtent į tai, kad cigaretės brangtų. Prisiminkime tą „Delfyje“ padarytą apklausą, ką žmonės sako apie alkoholio akcizus, apie tabako akcizus. Iš tikro jie sako, kad reikia pabranginti, nes tai yra vos ne narkotinės medžiagos. Siūlyčiau pritarti gerbiamojo kolegos teikiamam projektui ir jį svarstyti.

PIRMININKAS. Gaila, kad nėra A. Matulo, kaip jis džiaugtųsi.

Nėra norinčių kalbėti prieš. Ar galime bendru sutarimu. Ačiū. Balsuoti reikia? Ne, gerai. Vis tiek pabaigoje registruosimės, nesijaudinkite. Pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas, taip siūlo Seniūnų sueiga, ir nagrinėti kitoje sesijoje.

Mielieji kolegos, visi klausimai… (Balsai salėje) Papildomas – Sveikatos reikalų komitetas, gerai, tinka.

Kolegos, liko paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. J. Olekas. Prašom į tribūną. Ko­­legos, dėmesio! Paklausom.

18.51 val.

Seimo narių pareiškimai

 

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū, gerbiamieji kolegos, už kantrybę. Nors ir daug tenka dirbti šiomis dienomis Seime, bet vis tiek, susitikdami su rinkėjais, gaunam tam tikrų įpareigojimų. Štai aš taip pat turiu savo krašto, Sūduvos krašto, žmonių – savivaldybių nestatutinių ugniagesių prašymą ir kreipimąsi, kurį esame pažadėję perskaityti čia, iš šios garbingos tribūnos. Taigi skaitau:

„Seimo Pirmininkei I. Degutienei, Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui, Seimo nariams. Rajonų sa­vivaldybių nestatutinių ugniagesių prašymas krei­pimasis „Dėl socialinių garantijų ir atlyginimų“, 2009 m. spalio 15 d.“

Kadangi, matau, dešinėje pusėje labai triukšmauja, tai aš, atsižvelgdamas į jus, gal šiek tiek sutrumpinsiu pradžią ir kreipimąsi.

„Pakartotinai kreipiamės į jus dėl savivaldybių nestatutinių ugniagesių ignoravimo ir jų žeminimo. Neatidėliotinai konkrečiai ir ryžtingai būtina atlikti šią reformą, todėl:

1. Prašome įpareigoti Vyriausybę priimti nutarimus, užtikrinančius nestatutiniams ugniagesiams socialines garantijas, numatant mažesnį pen­sinį amžių, nes ugniagesių darbas atsakingas, kenksmingas ir didelės rizikos.

2. Nustatyti savivaldybių nestatutiniams ugniagesiams atlyginimą, kuris prilygtų žemiausios grandies statutinio ugniagesio gelbėtojo atlygi­nimui.

Būtina priimti įstatymus, numatančius šių reikalavimų įgyvendinimą. Taip bus atkurtas socialinis teisingumas, bus panaikinti socialiniai skir­tumai pagal socialines garantijas.

Tikime, kad jūs mus suprasite. Laukiame konkrečių, ryžtingų sprendimų ir teigiamų atsakymų.

Karklinių kaimas, Keturvalakių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė. Pagarbiai savi­valdybės nestatutinių ugniagesių narių vardu – Juozas Alaburda.“ Visą tekstą perduodu Sekre­toriatui.

PIRMININKAS. Ačiū.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolegos, už dėmesį.

PIRMININKAS. Dabar, kolegos, paskutinė procedūra. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Re­gistracija. (Balsai salėje) Premija – trys posėdžių dienos kitą savaitę. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Gana daug.

Kolegos, ačiū už kantrybę, ačiū už sutartinį darbą. Gero savaitgalio! Ir, kaip sakiau, kitą savaitę – trys posėdžių dienos: antradienį – 10 val., ketvirtadienį – 10 val., o trečiadienį – 12 val. Gero vakaro! Posėdis baigtas.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija;
LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.