LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO

153 STRAIPSNIO PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO

1512 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-943)

 

 

2009 m. gruodžio 2 d. Nr.

 

 

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A.Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas J.Juozapaitis, Komiteto nariai: L. Karalius, V.M.Čigriejienė, A.Dumčius, M.Mackevič, D.Mikutienė, G.Navaitis, R. A. Ručys.

Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja A.Bernotienė, patarėjai J.Bandzienė, E.Jankauskas, padėjėja V. Gegužinskaitė.

Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė N. Stasiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Šeimos sveikatos skyriaus vedėja A. Armonavičienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja S. Bronušienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja D. Petrauskaitė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja A. Bedrof, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė O. Davidonienė.

 

 

 

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2009-07-31

 

 

 

Teikiamas projektas alternatyvus projektams Nr. XIP-945, Nr. XP-221(2) ir Nr. XP-221A.

Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, taip pat kartu su projektu teikiamų dokumentų atitiktį Seimo statuto reikalavimams pateiktinos šios pastabos:

1. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projekto tikslas - „apsaugoti lytiškai nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą“.

Įstatymo projekto tikslas ir uždavinys leidžia teigti, kad, projekto autorių nuomone, nukentėjusiojo asmens amžius, neviršijantis 16 metų, yra požymis, reiškiantis asmens lytinį nebrandumą, t. y. negebėjimą be neigiamų padarinių fizinei ir psichinei sveikatai atlikti seksualines funkcijas, o kartu ir negebėjimą suvokti lytinio santykiavimo ar kitokio lytinės aistros tenkinimo kaip veiksmų, atliktų laisva valia.

Tokia negebėjimo būsena atitinka vieną iš teikiamu projektu siūlomame Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1512 straipsnyje minimų nusikalstamų veikų – išžaginimo (BK 149 str.) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 str.) – požymių – bejėgišką nukentėjusiojo asmens būklę ir kartu paneigia galimybę kvalifikuoti veiką esant BK 1512 straipsnio dispozicijoje nurodytam požymiu „jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo (...) požymių“.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad BK 1512 straipsnio 1 dalimi siūloma kriminalizuoti tuos išžaginimo ar seksualinio prievartavimo atvejus, kai nukentėjusio asmens bejėgiška būklė siejama su asmens buvimu jaunesniu nei 16 metų amžiaus ir su šiuo požymiu siejamu asmens lytiniu nebrandumu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas būtų naujas tik juridinės technikos atžvilgiu, o sisteminio baudžiamosios atsakomybės už jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ar neliečiamumo pažeidimą reguliavimo atžvilgiu būtų nepagrįstas.

 

Nepritarti

Asmuo iki 16 metų nėra pakankamai subrendęs, kad galėtų laisvai ir sąmoningai apsispręsti dėl įsitraukimo į lytinius santykius, lytinės orientacijos pasirinkimo, prisiimti atsakomybę dėl lytinio gyvenimo padarinių. Ankstyvi lytiniai santykiai traumuoja asmenybę, pažeidžia normalią dvasinę ir fiziologinę raidą, turi destruktyvios įtakos vėlesniam lytiniam gyvenimui.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2009-07-31

 

 

 

2. Siūlomo BK 1512 straipsnio 1 dalies dispozicijos ir projekto aiškinamojo rašto analizė leidžia teigti, kad siūloma kriminalizuoti ne jaunesnio nei 16 metų asmens lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą su jaunesniu nei 16 metų asmeniu ne prieš pastarojo valią, nepanaudojus fizinio smurto, negrasinus jo panaudoti tuoj pat ar ateityje, neatėmus galimybės priešintis ar nepasinaudojus bejėgiška būkle, nepanaudojus psichinės prievartos, nepasinaudojus asmens priklausomumu, nepasiūlius, nepažadėjus suteikti ir nesuteikus už lytinį santykiavimą pinigų ar kitokios formos atlygio.

Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma taikyti baudžiamąją atsakomybę, kaip teigiama aiškinamajame rašte, „už neprievartinį lytinį santykiavimą“, abejotina, ar tokia veika apskritai vertintina kaip kėsinimasis į jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą.

Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu nei 16 metų asmeniu ne prieš jo valią (nesant išžaginimo ir seksualinio prievartavimo požymio) reiškia ne tik tai, kad jaunesnis nei 16 metų asmuo sutikimą lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą yra išreiškęs akivaizdžiai, bet ir suvokia lytinio santykiavimo ir kitokio lytinės aistros tenkinimo prasmę ir reikšmę, todėl nėra pagrindo teigti, kad vadinamasis „neprievartinis“ lytinis santykiavimas yra pavojingas jaunesnio nei 16 metų asmens neliečiamumui.

Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu nei 16 metų asmeniu nepanaudojus apsisprendimo laisvę varžančių veiksmų (nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo, privertimo lytiškai santykiauti ir lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą požymių) taip pat reiškia, kad jaunesnio nei 16 metų asmens motyvas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą nėra nei kaltininko ar jo bendrininkų sprendimas, nei kitų žmonių padėties ar elgesio nulemtas jaunesnio nei 16 metų asmens sprendimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad vadinamasis „neprievartinis“ lytinis santykiavimas yra pavojingas jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinio apsisprendimo laisvei.

Be to, tai, kad siūlomoje nusikalstamos veikos sudėtyje kaltininko ir nukentėjusiojo asmens amžius, o ne psichinės ir psichologinės savybės ar lytiškai santykiaujančių asmenų tarpusavio teisinė padėtis, yra požymiai, lemiantys nusikalstamos veikos pavojingumą, verčia abejoti, ar BK 1512 straipsnio 1 dalyje apibrėžta veika gali būti laikoma pavojinga kokiam nors teisiniam gėriui, bei abejoti, ar tokios veikos kriminalizavimas atitinka proporcingumo principą.

Pridurtina, kad teikiamu projektu siūloma kriminalizuoti „neprievartinį lytinį santykiavimą“ nepaisant to, ar jaunesnis nei 16 metų asmuo yra susituokęs su kaltininku, ar ne, todėl abejonių kelia BK 1512 straipsnyje 2 dalies nuostatos taikymas ir tais atvejais, kai jaunesnis nei 16 metų asmuo yra susituokęs su asmeniu nuo 16 iki 18 metų, ir tais atvejais, kai šie asmenys yra nesusituokę, nes pastaruoju atveju BK 1512 straipsnyje 2 dalis sudaro prielaidą pateikti nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą atsižvelgiant į tai, ar su jaunesniu kaip 16 metų asmeniui lytiškai santykiavęs ar kitaip lytinę aistrą tenkinęs asmuo sutinka tuoktis, ar ne, t. y. varžyti valios sudaryti santuoką laisvę.

 

Pritarti iš dalies

Asmuo iki 16 metų nėra pakankamai subrendęs, kad galėtų laisvai ir sąmoningai apsispręsti dėl įsitraukimo į lytinius santykius, lytinės orientacijos pasirinkimo, prisiimti atsakomybę dėl lytinio gyvenimo padarinių. Ankstyvi lytiniai santykiai traumuoja asmenybę, pažeidžia normalią dvasinę ir fiziologinę raidą, turi destruktyvios įtakos vėlesniam lytiniam gyvenimui.

Pritariame pastabai, kad baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti taikoma susituokusiems asmenims.

Be to, manome, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti nustatyta tik pilnamečiam asmeniui už lytinį santykiavimą su jaunesniu negu šešiolika metų asmeniu.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2009-07-31

 

 

 

3. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „nustatyta 14 metų riba dėl sutikimo lytiškai santykiauti ir dėl asmenų tvirkinimo yra per žema“. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad „remiantis Baudžiamojo kodekso nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (...), lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas abipusiu sutikimu, jei tai darantiems asmenims yra suėję 14 metų, nėra nusikaltimas.“

Minėtas aiškinamojo rašto teiginys yra klaidingas, nes nei BK, nei 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ jokia amžiaus riba, kuri vadinama ar galėtų būti vadinama sutikimo lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą amžiaus riba, nėra ir negali būti nustatyta, nes BK paskirtis – nustatyti atsakomybę už lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą nesant asmens sutikimo, o ne reguliuoti sutikimo lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą pagrindus ar formą.  Asmens gebėjimą išreikšti sutikimą lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą lemia asmens lytinė branda, kuri yra asmens civilinio veiksnumo elementas.

Pridurtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nei įteisino 14 metų amžiaus ribą kaip teisės duoti sutikimą lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą pagrindą, nei nustatė, kad 14 metų amžiaus riba yra pakankama, kad sutikimas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą būtų laikomas išreikštu teisėtai – šiuo nutarimu tiesiog išaiškinta, kad už lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą abipusiu sutikimu, jei tai darantiems asmenims yra suėję 14 metų, Baudžiamasis kodeksas nenustato baudžiamosios atsakomybės.

 

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2009-07-31

 

 

 

4. Siūlomų BK 1512 ir 153 straipsnių pavadinimuose ir dispozicijose žodis „šešiolikos“ keistinas žodžiu „šešiolika“ (plg. su BK 27 straipsnio 4 dalimi).

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2009-07-31

 

 

 

5. Siūlomo BK 1512 straipsnio dispozicijos formuluotė „ar kitaip tenkino lytinę aistrą“ straipsnio pavadinime tikslintina: ją siūlytina keisti BK 150 straipsnio 1 dalies formuluote „arba tenkino lytinę aistrą analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu“. 

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2009-07-31

 

 

 

6. Siūlomos BK 1512 ir 153 straipsnių dispozicijų formuluotė „tas, kas“ suponuoja, kad pagal BK 13 straipsnio 1 dalį šių nusikaltimų subjektas bus asmuo nuo 16 metų. Turint omenyje, kad nukentėjusiuoju nuo šių nusikaltimų siūloma pripažinti asmenį, jaunesnį negu 16 metų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu atveju bus sudaryta situacija, kai, pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmė bus skiriama šešiolikmečiui kaltininkui už veiką, padarytą  penkiolikmečio nukentėjusiojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime išaiškinta, jog „BK 153 straipsnyje nenumatyta nei fizinio smurto, nei grasinimų, nei kitokios prievartos panaudojimo.“

 

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2009-07-31

 

 

 

7. Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalyje nustatyta: “Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus Seimo statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.”

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinieji du BK pakeitimo ir papildymo įstatymai buvo priimti 2009 m. birželio 16 d. ir 2009 m. liepos 9 d. ir įsigaliojo atitinkamai 2009 m. birželio 30 d. ir 2009 m. liepos 23 d.  Taip pat pažymėtina, kad šį projektą teikia du Seimo nariai.

Nepritarti

Įstatymo projektą teikia 30 seimo narių

8.

Europos teisės departamentas

 

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 1512 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP‑943 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ar pasiūlymų neturime, nes Europos Sąjungos teisės aktuose ir šiuo metu svarstomuose Europos Sąjungos teisės aktų projektuose amžiaus, nuo kurio galima duoti sutikimą lytiniam santykiavimui, riba paliekama nustatyti nacionaliniais teisės aktais. Tačiau norėtume pastebėti, kad lytinės brandos arba amžiaus, nuo kurio galima duoti sutikimą lytiniam santykiavimui, sąvokos yra vartojamos Europos Sąjungos dokumentuose, pavyzdžiui:

2006 m. gegužės 2 d. Europos Bendrijų Komisijos ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui, parengtos pagal 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su prekyba žmonėmis 10 straipsnį (KOM/2006/0187 galutinis), 3 straipsnyje iškeltas klausimas, ar visi nusikaltimai prieš vaikus (t.y. įskaitant prekybą siekiant išnaudoti jų darbą ir apimant visus jaunesnius negu aštuoniolikos metų asmenis, o ne tik neturinčius lytinės brandos asmenis), turėtų būti laikomi sunkinančiomis aplinkybėmis padarytais nusikaltimais.

2007 m. lapkričio 16 d. Europos Bendrijų Komisijos ataskaitos, parengtos pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir pornografija 12 straipsnį (KOM/2007/0716 galutinis), 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta, kad lytinės pilnametystės amžius valstybių narių teisėje svyruoja nuo 13 metų Ispanijoje iki 17 metų Airijoje (Airijoje – 17 metų, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Suomijoje, Vokietijoje – 16 metų, Čekijoje, Danijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Švedijoje – 15 metų, Austrijoje, Estijoje, Italijoje, Lietuvoje, Vengrijoje – 14 metų, Ispanijoje – 13 metų). To paties dokumento 3 straipsnio trečioje pastraipoje numatytas ribojimas taikyti baudžiamąją atsakomybę už vaikų, kurių amžius svyruoja nuo lytinės pilnametystės iki 18 metų, pornografiją, kai vaikas iš tikrųjų yra davęs sutikimą kurti pornografinę medžiagą ir naudoti ją privatiems tikslams (tiesa, sutikimas nepripažįstamas galiojančiu, jei jis buvo išgautas piktnaudžiaujant, pavyzdžiui, vyresniu amžiumi, branda, padėtimi, statusu, patirtimi arba nukentėjusio priklausomybe).     

2009 m. kovo 25 d. Europos Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas2004/68/TVR {SEC (2009) 355} {SEC (2009) 356}(KOM/2009/0135 galutinis - CNS 2009/0049) numatyta, kad kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiamas lytinis santykiavimas su vaiku, pagal nacionalinę teisę nesulaukusiu amžiaus, nuo kurio jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti (2 straipsnio 1 dalies a punktas), kad būtų baudžiamas vaikui, pagal nacionalinę teisę nesulaukusiam amžiaus, nuo kurio jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, seksualinėms reikmėms tyčinis sąlygų sudarymas stebėti seksualinę prievartą ar lytinius santykius, net jei jis neturi dalyvauti (2 straipsnio 1 dalies d punktas). To paties dokumento 5 straipsnyje numatyta, kad kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiamas informacine sistema besinaudojančio suaugusiojo siūlymas susitikti su amžiaus, nuo kurio pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, nesulaukusiu vaiku lytinio santykiavimo ir vaikų pornografijos gamybos tikslu, jeigu po pasiūlymo imtasi realių veiksmų, kad toks susitikimas įvyktų. Taip pat yra numatyta, kad kiekviena valstybė narė turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiama už šiame dokumente numatytų teisės pažeidimų kurstymą, prisidėjimą arba privedimą prie jų, kėsinimąsi juos įvykdyti, medžiagos, kuria reklamuojama galimybė padaryti tuos teisės pažeidimus, sklaidą ar rengimąsi kelionei siekiant juos atlikti. Be to, 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekviena valstybė narė turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad už 2–6 straipsniuose nurodytus teisės pažeidimus būtų skiriama maksimali laisvės atėmimo bent dešimčiai metų bausmė, esant bent vienai iš toliau nurodytų aplinkybių, jeigu jos dar nėra teisės pažeidimo sudėties elementai; tuo tarpu, pirmoji dokumente įvardinta aplinkybė – vaikas pagal nacionalinę teisę dar nesulaukęs amžiaus, nuo kurio gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga šių nuostatų įtraukti į teikiamą  projektą.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2009-11-26

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gauti Jūsų atsiųsti įstatymų projektai Nr. XIP-752, XIP-943, XIP-944, XIP-945, XIP-946, XIP-1210. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pavedimu, teikiamos pastabos:

            1. Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo bei Kodekso papildymo 1512 straipsniu įstatymo projektu XIP-943 ir Baudžiamojo kodekso papildymo 1512 straipsniu įstatymo projektu XIP-945 siūloma kriminalizuoti lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą su jaunesniu nei 16 metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Abejotina, ar tokios normos buvimas baudžiamajame įstatyme padės apsaugoti vaikų iki 18 metų seksualinį neliečiamumą, saugos vaikus nuo ankstyvų lytinių santykių pasekmių, bus ta tinkama priemonė, dėl kurios asmenys turės lytinius santykius tik nuo tam tikro amžiaus. Jeigu siūlomoms pataisoms būtų pritarta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projektą XIP-943 numatomas nusikalstamos veikos subjektas – asmuo nuo 16 metų, pagal įstatymo projektą XIP-945 – pilnametis asmuo (nuo 18 metų). Manytina, baudžiamąją atsakomybę už siūlomame straipsnyje numatytą veiką galima būtų taikyti tik pilnamečiui asmeniui, nes antraip, gali susiklostyti situacija, kuomet BK 1512 straipsnyje numatytos bausmės bus skiriamos septyniolikmečiui kaltininkui, santykiavusiam pvz., su penkiolikmete nukentėjusiąja abiejų asmenų sutikimu. Tokiais atvejais baudžiamosios priemonės matyt nebūtų pačios tinkamiausios iš taikytinų priemonių ir kai kuriais atvejais savo represiniu poveikiu į nepilnamečio brandą gali viršyti žalą, atsiradusią iš nepilnamečių lytinių santykių. Beje, visaapimančios lytinės brandos, gebėjimo įvertinti lytinių santykių reikšmę, pasekmes sau ir kitam asmeniui, ne kiekvienas asmuo gali būti pasiekęs ir sulaukęs 16 metų amžiaus, tad tokios brandos gali būti nepasiekęs ir pvz., 16 ar 17 metų kaltininkas. Juk nepilnametis asmuo (pagal teisės aktus asmuo iki 18 metų) ir yra tas asmuo, kuris nėra subrendęs. Be to, kyla klausimas, kaip būtų sprendžiama situacija, kuomet pilnametis, pvz., 20 m. amžiaus asmuo būtų turėjęs lytinių santykių su pvz., 15 metų nepilnamete ir atsirastų pasekmės – nėštumas.

 

Pritarti

 

2.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius

2009-12-01

 

 

 

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teikia nuomonę bei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo bei Kodekso papildymo 151(2) straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIP-943), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIP-944), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 151(2) straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIP-945) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIP-946) (pastaba - pasiūlymai taip pat pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei Seimo posėdžių sekretoriatui).

Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš visų aukščiau nurodytų projektų tikslų yra užtikrinti efektyvesnę vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, ypatingai vaiko apsaugą nuo seksualinio smurto ir išnaudojimo bei kito netinkamo elgesio, vaiko teisę į tinkamą vystymąsi, teisę į geriausią sveikatą bei jos apsaugą, kad tarptautinė bendruomenė vis daugiau dėmesio skiria vaikų apsaugos nuo seksualinio smurto ir išnaudojimo (taip pat ir prostitucijos, pornografijos, prekybos, grobimo ir kontrabandos) stiprinimui ir yra keliami aukštesni standartai bei griežtesni reikalavimai tiek dėl vaikų apsaugos, tiek dėl atsakomybės pažeidėjams taikymo, taip pat turint omenyje Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto pastabas Lietuvai dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bei šios konvencijos Fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos įgyvendinimo ir siekiant nuoseklaus teisinio reglamentavimo, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, tikslinga būtų peržiūrėti ne tik Baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir Baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas vaikui, dorovei ir žmogaus laisvei.

Veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų įtvirtinimas, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, neišspręs vaiko apsaugos nuo seksualinio smurto, išnaudojimo ar kitokio netinkamo elgesio (plačiąja prasme) problemos. Šios problemos sprendimui reikalinga ne tik užtikrinti tinkamą teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų teisės aktų įgyvendinimą bei vaikų, jų atstovų pagal įstatymą, kitų atsakingų asmenų ir visos visuomenės švietimą.

Taip pat teikiame pasiūlymus dėl konkrečių projektų:

1) Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo bei Kodekso papildymo 151(2) straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIP-943) ir dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 151(2) straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIP-945)

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė iš esmės pritaria Projekto Nr. XIP-943 ir Projekto Nr. XIP-945 tikslui – įtvirtinti aiškią amžiaus ribą - 16 metų, nuo kurios nepilnametis asmuo galėtų duoti sutikimą dėl lytinio santykiavimo.

Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo atskaitos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 142, 47 punkte nurodyta, kad baudžiamuosiuose įstatymuose nėra tiesiogiai įtvirtintas amžius, nuo kurio asmuo laikomas galinčiu duoti sutikimą lytiškai santykiauti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už tvirkinamuosius veiksmus prieš mažamečius (iki 14 metų), laikoma, kad asmuo nuo 14 metų gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas peržiūrėjęs antrą periodinę Lietuvos ataskaitą pateiktose baigiamosiose pastabose (2006 m. kovo 17 d. CRC/C/LTU/CO/2) išreiškė susirūpinimą, kad nacionaliniuose šalies teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžtas vaiko amžius nuo kada jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti. Komitetas rekomendavo peržiūrėti ir pataisyti bei papildyti, kur reikia, egzistuojančius teisės aktus, kad būtų nustatytas vieningas amžiaus cenzas, nuo kada vaikas gali duoti sutikimą turėti lytinius santykius.

Atsižvelgiant į įvairias siūlymo įtvirtinti aiškią amžiaus ribą, nuo kurios nepilnametis gali duoti sutikimą dėl lytinių santykių, interpretacijas ir nuomones, pastebėtina, kad rengiant Konvencijos 34 straipsnio dėl seksualinio vaikų išnaudojimo projektą, buvo pabrėžiama, jog pasiūlymu įtraukti straipsnį dėl vaikų apsaugos nuo išnaudojimo, ypač seksualinio, nėra siekiama reglamentuoti vaikų lytinį gyvenimą, o kovoti su vaikų seksualiniu išnaudojimu. Seksualinės prievartos ir išnaudojimo apibrėžimas apima ne tik elgesį, susijusį su smurtu ar kitomis prievartos formomis, bet ir visų rūšių lytinius santykius su vaikais, nesulaukusiais tam tikro amžiaus, net ir tuo atveju, kai toks dalyvavimas buvo arba paaiškėjo, kad buvo savanoriškas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, įtvirtinus aiškią „sutikimo amžiaus ribą“, būtų sudarytos prielaidos efektyvesnei vaiko apsaugai užtikrinti.

Daugelyje šalių yra nustatytas minimalus sutikimo amžius, kurio sulaukęs vaikas laikomas negalinčiu turėti jokių lytinių santykių su kitais asmenimis, ir jis svyruoja nuo 12 iki 18 metų. Konvencijoje nėra nustatytas amžius, kurį sulaukusiam vaikui galima suteikti teisę pradėti lytinį gyvenimą. Tokio amžiaus ribos nustatomos vadovaujantis bendraisiais principais, reikalaujančiais gerbti vaiko besivystančius sugebėjimus, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, sveikatą ir sudaryti visas galimybes jam visokeriopai ugdytis ir kt. Fizinis vystymasis – lytinis brendimas, pasak Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto, nėra patikimas perėjimo iš vaiko į pilnametystę kriterijus. Komitetas nėra pateikęs siūlymų, kokį konkretų amžių sukakus pradėti lytinį gyvenimą, tačiau nurodo, kad yra svarbu nustatyti minimalų amžių, kurio sulaukus vaiko sutikimas gali būti laikomas teisėtu, ir ragina valstybes Konvencijos dalyves peržiūrėti vaikystės apibrėžimą ir nustatyti aukštesnes apsaugines minimalaus amžiaus ribas, ypač susijusias su sutikimu turėti lytinius santykius <...>.

Pastebėtina, kad kai kurioms valstybėms Konvencijos dalyvėms yra pasiūlęs padidinti „sutikimo amžiaus“ ribą bei išsakęs susirūpinimą, jeigu nėra nustatytas konkretus „sutikimo amžius“. Pavyzdžiui, Filipinų valstybei Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas pateikė pasiūlymą apsvarstyti galimybę padidinti amžiaus, kurį sukakus galima pradėti lytinį gyvenimą, ribą. Šalyje lytinį gyvenimą buvo galima pradėti nuo 12 metų[1]. Baigiamosiose pastabose dėl Islandijos ataskaitos, Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl gana žemos sutikimo dėl seksualinių santykių amžiaus ribos (14 metų), kuri neužtikrina pakankamos vaikų, vyresnių nei 14 metų, apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir rekomendavo imtis teisinių priemonių užtikrinti, kad vaikai, vyresni nei 14 metų, yra efektyviai apsaugoti nuo seksualinio išnaudojimo[2]. Baigiamosiose pastabose dėl Benin ataskaitos, Komitetas pritardamas Asmenų ir šeimos kodekso priėmimui, kuriame nustatytas 18 metų santuokinis amžius mergaitėms ir berniukams, išreiškė apgailestavimą, kad trūksta teisinio aiškumo dėl minimalaus sutikimo amžiaus dėl lytinių santykių šalies teisės aktuose[3].

 

Pritarti

 

3.

Sveikatos apsaugos ministerija

2009-12-01

 

 

 

Įvertinę įstatymo projektus Nr. XIP-943 – XIP-946 norime pažymėti, kad asmens lytinio brendimo pobūdį lemia genetiniai veiksniai, tačiau tam tikros ligos ir kraštutinės išorinės sąlygos gali iškreipti paveldėtą brendimo eigą. Įvairių šalių vaikų lytinio brendimo pobūdis ir laikas skiriasi. Brendimas – nuolat kintantis reiškinys, kuriam būdinga ir akceleracija, ir retardacija. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kas 10-15 metų kartoti šalies vaikų brendimo tyrimus ir pagal specialias metodikas nustatyti arba atnaujinti savo šalies vaikų augimo ir lytinio brendimo standartus. Mokslininkai (J. Tutkuvienė. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius, 1995) nustatė, kad Lietuvos mergaičių lytinės brandos amžiaus vidurkis 14, o berniukų – beveik 17 metų.

Ankstyvi lytiniai santykiai sukelia didelę riziką suardyti natūralią ir harmoningą asmenybės raidą, nes vaikas / paauglys bręsta fiziškai, lytiškai, o kartu ir emociškai, psichiškai. Nors daugumos 14 metų paauglių lyties organai subrendę ir funkcionuoja, tačiau emocinė, fizinė branda tikrai neužbaigta. Kaip asmenybė toks vaikas dar nesubrendęs, nesusiformavęs seksualinis bei lytinio vaidmens identiškumas,  todėl yra didelis pavojus įpainioti nepilnametį į seksualinę prievartą ir jį išnaudoti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus manome, kad siekiant užtikrinti harmoningą vaiko vystymąsi bei apsaugoti lytiškai nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą, šiuose įstatymų projektuose turėtų būti nustatytas ne mažesnis kaip 16 metų amžius. 

 

Pritarti

 

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo nariai Jonas Juozapaitis,

Edvardas Žakaris,

Algis Rimas

2009-10-13

1

1

 

 

Argumentai : Už nusikaltimus prieš nepilnamečius vaikus baudos turi būti realios ir pakankamai griežtos.

Pasiūlymas: „1. Tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo, privertimo lytiškai santykiauti ar lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą požymių –

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

 

Nepritarti

Bausmė turi būti proporcinga nusikaltimui

2.

Seimo nariai Jonas Juozapaitis,

Edvardas Žakaris,

Algis Rimas

2009-10-13

2

 

 

Pasiūlymas: „153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas

Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

 

Nepritarti

Bausmė turi būti proporcinga nusikaltimui

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti.

Komitetas pritarė alternatyviam Įstatymo projektui Nr. XIP-945, kuriame  siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę pilnamečiam asmeniui už lytinį santykiavimą su jaunesniu negu šešiolika metų asmeniu.

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“.

           

8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Juozapaitis.       

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                      Antanas Matulas

 

 

 

 

 

 

 

 

 



[1] Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo vadovas, 2002, p. 1, 6, 349.

[2] UN Committee on the Rights’ of the Child, Concluding Observations: Iceland. 31/01/2003, CRC/C/15/Add.203.

[3] UN Committee on the Rights’ of the Child, Concluding Observations: Benin. 26/10/2006 CRC/C/BEN/CO/2.