LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIACINĖS SAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 18, 22, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 81, 82, 83 IR 84 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Vykdant teisės aktų atitikties 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) (toliau – Paslaugų direktyva) peržiūrą, buvo nustatyta, kad kai kurios Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) (toliau – Įstatymas) nuostatos prieštarauja Paslaugų direktyvos ir ją Lietuvos Respublikoje įgyvendinančių teisės aktų nuostatoms, todėl Įstatymas turėtų būti papildytas ir atitinkamos jo nuostatos pakeistos.
Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 1, 2, 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 18, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 81, 82, 83 ir 84 straipsniais įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama panaikinti Įstatymo nuostatų prieštaravimą Paslaugų direktyvai, ją Lietuvos Respublikoje įgyvendinančių teisės aktų ir kitų teisės aktų nuostatoms bei patikslinti kai kurias Įstatymo nuostatas.
Įstatymas neaiškiai reglamentuoja, kokie asmenys gali kreiptis dėl licencijos verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais išdavimo. Nors Įstatymo 8 straipsnis ir nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pažeidę Įstatymo 1 dalies reikalavimus (draudžiančius verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, neturint licencijos), atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau Įstatymo 10 straipsnis nustato tik juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, turinčių licenciją, pareigas. Įstatymą įgyvendinančios Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653 (Žin., 1999, Nr. 47-1485; 2004, Nr. 30-991), nustato, kad pareiškėju ar licencijos turėtoju gali būti tik juridinis asmuo.
Įstatyme nėra nustatytos veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijų ir laikinųjų leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir jų panaikinimo sąlygos.
Įstatyme nėra nustatyta pareiga pareiškėjui, turinčiam Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėje (toliau – valstybė narė) išduotą licenciją, prieš pradedant laikinai vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais Lietuvos Respublikoje gauti laikinąjį leidimą, tačiau Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653, nustato pareigą pareiškėjui prieš pradedant tokią veiklą gauti leidimą.
Įstatymas nenustato pareigos pareiškėjui sumokėti valstybės rinkliavą už administracinių paslaugų teikimą, tačiau šią pareigą nustato Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklės.
Siekiant suderinti Įstatymo nuostatas su Paslaugų direktyva, Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla gali verstis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai, taip pat kitos užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.
Reikalavimas turėti licenciją arba laikinąjį leidimą verstis veikla Įstatymo projekte 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamoje srityje pagrįstas visuomenės ir aplinkos radiacinės saugos bei visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslais. Atsisakius licencijavimo arba laikinųjų leidimų išdavimo, dėl nekokybiškai teikiamų veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais paslaugų gali būti padaryta didelė žala konkrečiam asmeniui ar visuomenės grupėms (pavyzdžiui, dėl visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, atliktų nesilaikant radiacinės saugos reikalavimų, gali nukentėti pacientai; dėl pramonės objektų veiklos, pažeidžiančios radiacinės saugos reikalavimus, gali būti padaryta žala darbuotojams, aplinkai ir kt.).
Šis reikalavimas yra proporcingas, nes visuomenės ir aplinkos radiacinės saugos ir visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis (įpareigojimas kokybiškai ir saugiai vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais būtų nepakankama priemonė) ir a posteriori tikrinimas būtų atliekamas per vėlai, kad būtų tikrai veiksmingas (tikrinimo metu dėl prieš tai nesaugiai ar nekokybiškai suteiktų paslaugų jau gali būti padaryta didelė žala konkrečiam asmeniui, visuomenei ar aplinkai).
Veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais yra pavojinga žmonėms ir aplinkai, nes lemia arba gali lemti papildomą žmonių apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintų žmonių skaičius ar jų apšvitos tikimybė, todėl tokia veikla turi būti griežtai reguliuojama.
Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyti, kad laikinasis leidimas – tai dokumentas, suteikiantis teisę Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, turintiems valstybėje narėje išduotą dokumentą, suteikiantį teisę verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, laikinai Lietuvos Respublikoje verstis laikinajame leidime nurodyta veikla, laikantis šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų.
Pažymėtina, kad laikinasis leidimas:
1) būtų išduodamas tik Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, turintiems valstybėje narėje išduotą dokumentą, suteikiantį teisę verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais;
2) suteiktų teisę verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais Lietuvos Respublikoje tik laikinai (neįsteigus įmonės). Vertimosi veikla laikinumą ir laikinojo leidimo galiojimo terminą vertintų Radiacinės saugos centras, atsižvelgdamas į veiklos vykdymo trukmę, reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą.
Jeigu Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turintys valstybėje narėje išduotą dokumentą, suteikiantį teisę verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, neturėtų valstybėje narėje išduoto dokumento, suteikiančio teisę verstis minėta veikla, tai licencija veiklai Lietuvos Respublikoje turėtų būti išduodama bendra tvarka.
Laikinasis leidimas būtų išduodamas siekiant užtikrinti, kad asmenys, norintys verstis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, būtų susipažinę ir laikytųsi Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą, nustatytų reikalavimų. Išdavus laikinąjį leidimą, valstybėse narėse išduotas dokumentas, suteikiantis teisę asmeniui verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, būtų iš esmės pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, tačiau asmuo vykdydamas veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais Lietuvos Respublikoje turėtų laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimų. Išduodant laikinąjį leidimą, asmuo, turintis valstybėje narėje išduotą dokumentą, suteikiantį teisę verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, būtų įpareigotas susipažinti su Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimais ir jų laikytis. Laikinųjų leidimų išdavimas valstybių narių subjektams, norintiems laikinai, neįsteigiant įmonės, verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais Lietuvos Respublikoje, leistų valstybės įgaliotajai institucijai – Radiacinės saugos centrui – efektyviai vykdyti minėtų asmenų vykdomos veiklos valstybinę radiacinės saugos priežiūrą Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 81 straipsnyje nustatyti, kad asmenys, norintys gauti bet kurios šio įstatymo nustatytos rūšies licenciją, turi pateikti Radiacinės saugos centrui nustatytos formos paraišką (paraiškos formą nustato Radiacinės saugos centras) ir kartu su ja šiuos dokumentus:
1) motyvuotą būsimosios veiklos paaiškinimą, kuriame, asmenys, norintys verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, turėtų pagrįsti, kad veiklos, kurios metu numatoma naudoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, duodama ekonominė, socialinė ir kitokia nauda žmogui ar visuomenei bus didesnė, negu daroma žala žmonių sveikatai ir aplinkai, t. y. nurodyti, kodėl veiklai reikalingi jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, kodėl negalima taikyti alternatyvių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniams veiklos metodų, ir kt. (pagrįstumo principas įtvirtintas 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvos 96/29/Euratomas nustatančios pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 291) 6 straipsnio 1 dalyje;
2) darbuotojų radiacinės saugos programą ir dokumentus, įrodančius, kad verčiantis veikla bus užtikrinta žmonių ir aplinkos radiacinė sauga, nustatytus Vyriausybės patvirtintose licencijavimo taisyklėse. Radiacinės saugos programa yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo, numatantis verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, naudos (taikys) tinkamas radiacinės saugos priemones, užtikrinant darbuotojų, gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą. Pažymėtina, kad reikalavimas pateikti darbuotojų radiacinės saugos programą ir dokumentus, įrodančius, kad verčiantis veikla Lietuvos Respublikoje bus užtikrinta žmonių ir aplinkos radiacinė sauga, nustatytus Vyriausybės patvirtintose licencijavimo taisyklėse, privalomas ir asmenims, turintiems valstybėje narėje išduotą dokumentą, suteikiantį teisę verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, norintiems, gauti laikinąjį leidimą veiklai Lietuvos Respublikoje. Darbuotojų radiacinės saugos programa turi būti parengta, atsižvelgiant į konkrečias veiklos sąlygas, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio pavojingumo kategoriją, darbuotojus ir numatomas naudoti radiacinės saugos priemones Lietuvos Respublikoje. Asmenys, norintys laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti darbuotojų radiacinę saugą, laikydamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą;
3) išsamią informaciją apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius: sertifikatų ir kitų techninių dokumentų kopijas. Pažymėtina, kad negalima vertinti radiacinės saugos programos, neturint informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius. Radiacinės saugos priemonių apimtys priklauso nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, su kuriuo numatoma vykdyti veiklą, charakteristikų, t. y. aktyvumo, įtampos, srovės, radionuklido, spinduliuotės rūšies, fizinio būvio ir kt. Remiantis 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 2003/122/Euratomas dėl didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 694) ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) 2003 m. Elgesio kodekso, užtikrinant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumą ir fizinę saugą nuostatomis, Lietuvoje įteisintos 5 jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių pavojingumo kategorijos.
Reikalavimai pateikti motyvuotą būsimosios veiklos paaiškinimą, darbuotojų radiacinės saugos programą ir dokumentus, įrodančius, kad verčiantis veikla bus užtikrinta žmonių ir aplinkos radiacinė sauga, bei išsamią informaciją apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius yra būtini bei pagrįsti visuomenės ir aplinkos radiacinės saugos bei visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslais. Atsisakius šių reikalavimų, nebūtų galima tinkamai užtikrinti, kad licencijos turėtojas dėl nekokybiškai teikiamų veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais paslaugų nepadarytų žalos asmeniui ar visuomenės grupėms (pavyzdžiui, galėtų būti padaryta žala sveikatos priežiūros paslaugas gaunantiems pacientams arba paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojams).
Šie reikalavimai yra proporcingi, kadangi visuomenės ir aplinkos radiacinės saugos ir visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis (nereikalaujant pateikti darbuotojų radiacinės saugos programos ar išsamios informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius) ir a posteriori tikrinimas būtų atliekamas per vėlai, kad būtų tikrai veiksmingas (nes vėlesnio tikrinimo metu gali būti nustatyta, kad padaryta didelė žala asmeniui, nes nebuvo laikomasi radiacinės saugos reikalavimų, kurie turi būti nustatyti darbuotojų radiacinės saugos programoje).
Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad be Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas draudžiama. Reikalavimas gauti leidimą vežti radioaktyviąsias medžiagas neprieštarauja Paslaugų direktyvai, nes šį reikalavimą nustato 1993 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (Euratomas) Nr. 1493/93 dėl radioaktyviųjų medžiagų vežimo tarp valstybių narių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1 tomas, p. 155) 4 straipsnis. Reikalavimui gauti leidimą vežti radioaktyviąsias medžiagas taikoma išimtis pagal Paslaugų direktyvos 3 straipsnį. Be to, reikalavimą gauti leidimą vežti radioaktyviąsias medžiagas nustato Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) 2009 m. Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklės Nr. TS-R-1.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484; 2007, Nr. 101-4107) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės rinkliavos imamos tik už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas. Įstatymas nereglamentuoja rinkliavos už administracinių paslaugų teikimą mokėjimo. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653, nustato, kad už licencijos išdavimą, licencijos dublikato išdavimą arba licencijos patikslinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymo 8 straipsnį 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad už licencijos ar laikinojo leidimo išdavimą, jų patikslinimą, licencijos ar laikinojo leidimo dublikato išdavimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, taip pat leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas ir jo dublikato išdavimą šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais imama valstybės rinkliava.
Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymą 81 ir 82 straipsniais siekiant Įstatyme nustatyti licencijų ir laikinųjų leidimų išdavimo esmines sąlygas, t.y. reglamentuoti esminius dokumentus, kuriuos pareiškėjas, norintis gauti licenciją ar laikinąjį leidimą, privalo pateikti Radiacinės saugos centrui.
Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymą 83 straipsniu siekiant nustatyti, kad Radiacinės saugos centras per 30 kalendorinių dienų nuo visų licencijai ar laikinajam leidimui išduoti būtinų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą išduoti licenciją ar laikinąjį leidimą arba motyvuotą atsisakymą išduoti licenciją ar laikinąjį leidimą ir apie tai raštu informuoja pareiškėją. Jeigu pareiškėjas pateikė ne visus licencijai ar laikinajam leidimui išduoti būtinus dokumentus ir per Radiacinės saugos centro nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų, tai Radiacinės saugos centras informuoja šį asmenį, kad paraiška išduoti licenciją ar prašymas išduoti laikinąjį leidimą paliekamas nenagrinėtas. Remdamasis tuo, kad pareiškėjas nepateikė visų dokumentų, Radiacinės saugos centras negali atsisakyti išduoti licencijos ar laikinojo leidimo.
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į asmens ir visuomenės radiacinės saugos bei visuomenės sveikatos apsaugos interesus, Įstatymo projekte nustatyta, kad atsakymo dėl licencijos ar laikinojo leidimo išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos ar laikinojo leidimo išdavimu. Veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais yra pavojinga žmonėms ir aplinkai, nes lemia arba gali lemti papildomą žmonių apšvitą, todėl atsakymo dėl licencijos ar laikinojo leidimo išdavimo nepateikimas, suėjus nustatytam jų išdavimo terminui, nėra laikomas licencijos ar laikinojo leidimo išdavimo pagrindu (priešingu atveju nebūtų galima tinkamai užtikrinti, kad veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais bus vykdoma, laikantis visų radiacinės saugos reikalavimų).
Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymą 84 straipsniu siekiant Įstatyme nustatyti licencijų ir laikinųjų leidimų patikslinimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo esmines sąlygas.
4. Galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priėmus Įstatymo projektą sumažėtų administracinė našta licencijų ir laikinųjų leidimų turėtojams. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliavimas taptų paprastesnis ir skaidresnis, o tai prisidėtų prie korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimo.
Priėmus Įstatymo projektą būtų užtikrinamos palankesnės sąlygos skirtingų teisinių formų subjektams vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, skatinama veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdančių subjektų tarpusavio konkurencija, veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais plėtra tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarpvalstybiniu mastu. Be to, Įstatymo projekte reglamentuojama veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijų ir laikinųjų leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, jų panaikinimo ir veiklos sąlygos.
7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeistos Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653.
Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. Įstatymo projektu pašalinami Įstatymo nuostatų prieštaravimai Paslaugų direktyvos nuostatoms.
Priėmus Įstatymo projektą turės būti pakeisti šie teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 653 „Dėl Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1485; 2004, Nr. 30-991).
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3463).
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (tiesioginis rengėjas – Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas, tel. 236 1936, el. p. [email protected]).
12. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Radiacinės sauga, jonizuojančioji spinduliuotė.
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas