Projekto XIP-36(2)

                                                                                                            lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO

2, 3, 10, 11, 16, 17, 18, 21, 22, 28, 29, 32, 34, 36, 38, 42, 44, 50, 55, 59, 62, 65, 66, 68, 69, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

 

2009 m.                            d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194, Nr. 92-2858;

2002, Nr. 95-4084; 2003, Nr. 32-1308, Nr. 38-1681, Nr. 91(1)-4106; 2004, Nr. 4-28, Nr. 169-6215;

2005, Nr. 28-875, Nr. 122-4362; 2006, Nr. 72-2679; 2007, Nr. 46-1718,

Nr. 132-5351, Nr. 140-5759; 2008, Nr. 38-1377, Nr. 65-2457, Nr. 74-2868)

 

1 straipsnis. 2 straipsnio 14, 17, 25 ir 27 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – Lietuvos Respublikos piliečių pagal kario savanorio tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija) ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nenuolatinė karo tarnyba kariuomenėje Krašto apsaugos savanorių pajėgose.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Karys savanoris – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis įstojęs į nenuolatinę (neetatinę) savanorių karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.“

3. Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

„25. Liktinis – Lietuvos Respublikos pilietis, per 60 dienų po privalomosios pradinės kuris atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą tarnybos atlikimo įstojęs buvo atrinktas į profesinę karo tarnybą ir sudarė profesinės karo tarnybos sutartį.“

4. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„27. Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus, taip pat originaliųjų Lietuvos karybos standartų nustatymas. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

 

2 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas

3 straipsnio 1 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos;“.

 

3 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies 9, 15 ir 16 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas   kasmet kiekvienais metais  teikia Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinius junginius ir dalinius), ribinius karių skaičius (bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir  admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires ir šiame punkte nurodytų karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių;“.

2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių, ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininką, kariuomenės vado teikimu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Gynybos štabo viršininką, Jungtinio štabo viršininką, Savanorių pajėgų vadą, kariuomenės pajėgų rūšių vadus, krašto apsaugos savanorių pajėgų vadą, teisės aktų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia karinius atstovus ir specialiuosius atašė bei jų pavaduotojus ir padėjėjus, puskarininkių mokyklos ir kitų karinių mokymo įstaigų viršininkus, pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją nustato jų teises ir pareigas taip pat tvirtina šiame punkte nurodytų pareigybių nuostatus (aprašus);“.

3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16) nustato karių rotacijos ir skyrimo į pareigas tvarką, skiria karius į kariuomenės pajėgų rūšių vadų pavaduotojų, junginių ir dalinių vadų pareigas, bataliono vado ir aukštesnes pareigas, taip pat į pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnį pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos arba (kariuomenės junginio ar dalinio) į kitą; skiria karius į pareigas Krašto apsaugos ministerijoje ir įstaigose prie Krašto apsaugos ministerijos, prireikus deleguoja karius į tarnybą Krašto krašto apsaugos sistemai nepriklausančiose ministerijai nepavaldžiose valstybės institucijose, kitų valstybių ar tarptautinėse institucijose;“.

 

4 straipsnis. 11 straipsnio 4, 5, 6 dalių pakeitimas ir  straipsnio papildymas 10 dalimi

1. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lietuvos kariuomenę Kariuomenę sudaro: kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai.”

1) reguliariosios pajėgos;

2) savanorių pajėgos;

3) aktyvusis rezervas.

2. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Reguliariosios pajėgos susideda iš Kariuomenės pajėgų rūšys yra:

1) sausumos pajėgų pajėgos;

2) karinių karinės oro pajėgų pajėgos;

3) karinių karinės jūrų pajėgų pajėgos;

4) specialiųjų operacijų pajėgų pajėgos.“

3. Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas sudėtinė sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – savanorių pajėgos).“

4. Papildyti 11 straipsnį 10 dalimi:

„10. Kariuomenė turi aktyvųjį rezervą ir individualųjį rezervą.“

 

5 straipsnis. 16 straipsnio pavadinimo ir 5 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Reguliariųjų Kariuomenės pajėgų rūšių paskirtis“.

2. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Reguliariųjų Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių ir savarankiškų dalinių funkcijas, tvirtindamas jų nuostatus, nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Vadovaudamasis teisės aktais bei gynybos ir tarptautinio karinio bendradarbiavimo poreikiais, konkrečias užduotis reguliariųjų kariuomenės pajėgų rūšims, junginiams ir savarankiškiems į junginius neįeinantiems daliniams duoda kariuomenės vadas.“

 

6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

17 straipsnis. Krašto apsaugos savanorių Savanorių pajėgos

1. Krašto apsaugos savanorių pajėgos (sutrumpintai Savanorių pajėgos) yra sudedamoji kariuomenės dalis.

1 2. Savanorių pajėgos sudaromos iš karių savanorių, taip pat į savanorių pajėgas skiriamų ir profesinės karo tarnybos karių.

2. Savanorių pajėgų vadas yra tiesiogiai pavaldus sausumos pajėgų vadui.

3. Savanorių pajėgų kariniai vienetai rengiami bendriems veiksmams su kitais reguliariųjų pajėgų kariniais vienetais.

4. Taikos metu savanorių pajėgų funkcijos yra: karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių rengimas, Savanorių pajėgų vienetų parengimas gynybai savo teritorijoje ir bendriems gynybos uždaviniams vykdyti, gynybos infrastruktūros ir strateginių objektų apsauga, pagalba stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais, priimančiosios šalies paramos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms teikimas, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų kariuomenės uždavinių vykdymas. Karo Ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu savanorių pajėgų daliniai kariniai vienetai vykdo jiems duotas nustatytas gynybos, svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugos ir paramos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms užduotis.

5. Prireikus kariai savanoriai iš savanorių pajėgų karinių vienetų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti perkelti atlikti tarnybą kituose kariniuose vienetuose.

 

7 straipsnis. 18 straipsnio 6 dalies pakeitimas

18 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „aukštesnės pakopos policijos komisariato“ įrašyti žodžius „teritorinės policijos įstaigos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado ar jo įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti policijai nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti policijai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos policijai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol bus pasiekti asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijos tikslai. Asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijai, kurią vykdyti padeda karinis vienetas, vadovauja policijos generalinio komisaro ar jo pavaduotojo arba aukštesnės pakopos policijos komisariato teritorinės policijos įstaigos vadovo paskirtas pareigūnas.“

 

8 straipsnis. 21 straipsnio 7 dalies pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Lietuvos Respublikos piliečiai kario statusą įgyja:

1) naujokai – nuo atvykimo į dalinį (mokymo centrą) arba nuo perėjimo į karinio viršininko pavaldumą momento;

2) profesinės karo tarnybos kariai – nuo priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos;

3) kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui;

4) asmenys, pasiųsti įgyti pagrindinio karinio parengimo – nuo to momento, kai atvyksta į karinį vienetą ir prisistato kariniam viršininkui;

5) 4) kariūnai – nuo atvykimo į karo mokymo įstaigą studijuoti arba nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos dienos.“

 

9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

22 straipsnis. Kario savanorio statuso ypatumai

1. Lietuvos Respublikos pilietis, tinkamas rikiuotės karo tarnybai ir sudaręs kario savanorio tarnybos sutartį, tarnybos Savanorių pajėgose laikotarpiui įgyja kario savanorio statusą. Šis statusas prilyginamas aktyviojo rezervo kario statusui.

2. Kario savanorio, kai jis pagal įsakymą atvyksta į tarnybos vietą, tiesiogiai vykdo jam pavestą tarnybos užduotį, dalyvauja pratybose, mokymuose, statusas prilyginamas privalomąją karo tarnybą atliekančio kario statusui.

1 3. Karys savanoris nešaukiamas į kitokią tarnybą aktyviajame rezerve.

4. Lietuvos Respublikos pilietis, netinkamas rikiuotės tarnybai ir savanoriško įsipareigojimo pagrindu priimtas ne rikiuotės tarnybos savanoriu, tarnybos Savanorių pajėgose laikotarpiu turi atsargos savanorio statusą. Tuo metu, kai toks savanoris tiesiogiai vykdo jam pavestą tarnybos užduotį, dalyvauja pratybose ir mokymuose, jo statusas yra toks pat kaip ir rikiuotės kario savanorio, tačiau jis dėvi uniformą su atsargos savanorio skiriamaisiais ženklais.

5.Lietuvos Respublikos pilietis civilis, kuris Savanorių pajėgose eina etatinio darbuotojo pareigas pagal darbo sutartį arba šio įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas į civilinę krašto apsaugos tarnybą, savanorio statuso neturi. Tapti rikiuotės ar ne rikiuotės tarnybos kariu savanoriu ir įgyti atitinkamą statusą jis gali bendra tvarka.

6. 2. Kariai savanoriai rengiami pagal Savanorių pajėgų vado parengtas ir kariuomenės vado patvirtintas mokymų ir pratybų programas bent 20 parų per metus poilsio dienomis, taip pat ne daugiau kaip 10 darbo dienų dienomis per metus, atsitraukus nuo tiesioginio darbo ar užsiėmimo.

3. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų.

            7. 4. Karių savanorių mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius nuo darbo jų mokymų metu ar pašaukus juos į tarnybą. Karius savanorius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. Šiuo laikotarpiu karius savanorius draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, išskyrus Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

8. 5. Kariui savanoriui, pavyzdingai ištarnavusiam Savanorių pajėgose ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant karines tarnybos užduotis, gali būti suteiktas Garbės savanorio vardas. Šio vardo suteikimo ir Garbės ženklo tvirtina krašto apsaugos ministras.

9. 6. Kai pasibaigus Pasibaigus įsipareigotam tarnybos laikotarpiui arba dėl amžiaus ar sveikatos tapęs netinkamas rikiuotės tarnybai aktyviajame rezerve, karys savanoris išleidžiamas į atsargą, jis įgyja atsargos savanorio kario statusą, tolygų kiekvieno kito atsargos kario statusui įrašomas į individualiojo rezervo įskaitą arba perkeliamas į dimisiją.

10. Atsargos kario savanorio skiriamuosius ženklus nustato krašto apsaugos ministras.“

 

10 straipsnis. 28 straipsnio 2 dalies pakeitimas

28 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius ir skaičių „iki 6 mėnesių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį. Jeigu priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengimo, priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengimo kursus.“

 

11 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Priėmimas į kario savanorio savanorių karo tarnybą

1. Į savanorių karo tarnybą Kariais savanoriais į Savanorių pajėgas savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes atitinka nustatytus rikiuotės kario reikalavimus tinka tarnybai aktyviajame rezerve.

2. Jeigu stojantys tarnauti kariais savanoriais asmenys nėra atlikę privalomosios pradinės karo tarnybos, bandomuoju laikotarpiu jie išeina siunčiami į būtinus pradinius karinius mokymus pagrindiniam kariniam parengimui įgyti Savanorių pajėgose.

3. Jeigu asmenys dėl amžiaus ar sveikatos būklės netinka rikiuotės tarnybai, tačiau tinka atlikti karinių specialistų ar kitokią Savanorių pajėgoms reikalingą ne rikiuotės karo tarnybą, jie gali būti priimti ne rikiuotės tarnybos kariais savanoriais.

4. 3. Kariais savanoriais negali būti:

1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus;

2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo;

3) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.

5. 4. Tarnauti kariu savanoriu Savanorių pajėgose asmenys priimami sutarties su Krašto apsaugos ministerija kario savanorio tarnybos sutarties pagrindu.

6. 5. Iki kario savanorio tarnybos sutarties sudarymo krašto apsaugos sistemos tarnybos institucijos patikrina į tarnybą priimamo asmens anketos duomenis ir aplinkybes, kurios galėtų būti tarnybos ir privačių interesų konflikto priežastis ar kitokia kliūtimis kario savanorio tarnybai atlikti.“

 

12 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

32 straipsnis. Kario savanorio tarnybos sutartis

1. Kario savanorio tarnybos sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio ir Savanorių pajėgų Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministro įgaliotas Savanorių pajėgų, junginio ar bataliono vadas asmuo priima Lietuvos Respublikos pilietį į kario savanorio savanorių karo tarnybą, o Lietuvos Respublikos pilietis įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario savanorio pareigas.

2. Kario savanorio tarnybos sutartis sudaroma pasibaigus šio įstatymo 34 straipsnyje numatytam bandomajam terminui. Sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 3 ir ne ilgesniam kaip 5 4 metų laikotarpiui.

3. Kario savanorio tarnybos sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne trumpesniam kaip 3 ir ne ilgesniam kaip 5 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 55 metai. Rikiuotės karių savanorių sutartys gali būti pratęsiamos, iki jiems sukaks 45 metai. Po to su kariais savanoriais gali būti sudaroma tik ne rikiuotės savanorio tarnybos sutartis arba jie perkeliami į individualųjį rezervą.

4. Savanorių Karių savanorių tarnybos sutarties formą ir sutarties sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

 

13 straipsnis. 34 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Priimant asmenis į savanorių karo tarnybą, nustatomas nuo 3 iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.“

 

14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Karys negali eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

2. 36 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios.

6. Profesinės karo tarnybos kariams, kurie eina valstybės tarnautojų krašto apsaugos sistemoje pareigas, taikomas tik kario statusas.

3. Buvusias  36  straipsnio  7, 8, 9, 10, 11 ir 12   dalis  laikyti  atitinkamai  6, 7, 8, 9, 10 ir 11

dalimis.

 

15 straipsnis. 38 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, į atsargą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 12 11 dalyje nustatyto apribojimo pažeidimo.“

 

16 straipsnis. 42 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) šio įstatymo 59 straipsnio 9 6 dalyje nustatytu atveju – atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiui;“.

 

17 straipsnis. 44 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

            1. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „2. Iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ar kario savanorio tarnybos sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis ar kario savanorio tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išieškotos išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu tobulinimu.

            2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas, kurios susijusios su karininko parengimu karo mokykloje, gali būti išieškotos išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario ar kario savanorio ne daugiau kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį iš profesinės karo tarnybos kario ir ne daugiau kaip už 1 metų laikotarpį - iš kario savanorio. Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

 

18 straipsnis. 50 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Karininkams, puskarininkiams Profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti  įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“

 

19 straipsnis. 55 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio įstatymo 54 straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą ar įrašomiems į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 12 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.

 

20 straipsnis. 59 straipsnio 7 dalies pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:        

„7. Mokymosi atostogos profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus. Mokymosi atostogos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir tvarka.“

 

21 straipsnis. 62 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:        

„6. Karininkai ir puskarininkiai Kariai už savo lėšas gali įsigyti iškilmingoms progoms skirtas uniformas. Šių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.“

 

22 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

65 straipsnis. Karių sveikatos priežiūra

1. Pradinės privalomosios karo tarnybos, kariūnų, profesinės karo tarnybos karių sveikatos priežiūra ir sveikatinimo veikla, taip pat atsargos karių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujančių socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, medicininės reabilitacijos paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Kitiems asmenims (privalomosios karo tarnybos, kariūnų, profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių šeimos nariams, į dimisiją perkeltiems kariams, taip pat tarptautinėse operacijose dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos  valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir jų šeimos nariams) teikiamų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų grupes ir šių paslaugų teikimo sąlygas nustato krašto apsaugos ministras.

2. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių sveikatos priežiūra jų tarnybos, pratybų ir mokymų metu, taip pat po pratybų ar mokymų, jei sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.

3. Krašto apsaugos ministerija organizuoja šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą ir atlieka jų asmens sveikatos priežiūrą per krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros institucijas ir naudodamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais. Už juos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Iš valstybės biudžeto Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų apmokamos karių  reabilitacijos po sužeidimo ar ligos, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, būtinosios efektyvių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos.

5. Karo prievolininkų, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, ir tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6. Karių skundus dėl nesuteiktų ar netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nagrinėja Sveikatos apsaugos ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos įgalioti pareigūnai ar institucijos.

 

            23 straipsnis. 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 5 dalies  pakeitimas

1. Pakeisti 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių – nuo atvykimo į tarnybą (mokymus, pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių) dienos iki grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą dienos.“

2. Pakeisti 66 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam aktyviojo rezervo kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 36 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos.“

 

24 straipsnis. 68 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tapusiam laikinai nedarbingu pašauktam į pratybas, mokymus arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudžiamųjų pajamų kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų mokama 100 procentų mėnesinio aktyviojo rezervo kario atlyginimo dydžio laikinojo nedarbingumo pašalpa.“

 

25 straipsnis. 69 straipsnio pavadinimo ir 2 dalies pakeitimas

            1. Pakeisti 69 straipsnio pavadinimą  ir jį išdėstyti taip:

„69 straipsnis. Privalomąją karo Karo tarnybą atlikusių karių skatinimas“

2. Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karys, garbingai atlikęs privalomąją tarnybą ir ištarnavęs bent 2 4 metus liktiniu, išėjęs į atsargą gauna papildomų lengvatų, kurias nustato kiti įstatymai. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti sumokamos įmokos ar jų dalis už ne ilgesnes nei 4 metų trukmės jo aukštojo mokslo studijas, jeigu jis pirmą kartą studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programą.“

 

26 straipsnis. 73 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 73 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Krašto apsaugos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams draudžiama užsiimti su valstybės tarnyba nesuderinama Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta veikla. Jų tarnybai taip pat taikomi šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6, 7, 8, 9 ir 12 11 dalyse numatyti karių tarnybai taikomi apribojimai. Tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, tarnybai, be šių apribojimų, dar taikomi karių tarnybai galiojantys apribojimai, nustatyti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose  ir 2, 3 dalyse.“

 

 

27 straipsnis. Kario savanorio tarnybos sutarčių galiojimas

Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos kario savanorio tarnybos sutartys galioja tol, kol pasibaigia jose nustatytas terminas.

 

28 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 25 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1d.

2. Šio įstatymo 25 straipsnis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS