LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 149

STENOGRAMA

 

2009 m. gruodžio 1 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS

 

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Pradedame 2009 m. gruodžio 1 d. nenumatytą plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų visų vardu pasveikinti vieną jubiliatą. Kviečiu J. Palionį prieš mus. Mes džiaugiamės turėdami savo gretose šiandieną, gruodžio 1 d., žmogų, kuris švenčia apskritą jubiliejų. Nuoširdžiai sveikiname. (Balsai salėje) Mes norime jus, matyt, pasendinti, nes personalas mums pateikė, kad šiandien yra jūsų apvalus jubiliejus, o jūs man rodote kažkaip kitaip. Bet mes vis tiek jus sveikiname su gimtadieniu. (Plojimai)

Tikiuosi, dabar tikrai nesuklysime, ir personalas mus teisingai informavo: mūsų iškilios poetės, malonios Seimo narės, ilgametės Seimo narės D. Teišerskytės gražus jubiliejus. Bet man at­rodo, kad jos dokumentai tai tikrai yra padirbti. Jums, Dalia, kuo geriausios sėkmės, sveikatos ir išlikti visada tokiai gražiai, moteriškai, žydinčiai ir visiems pavyzdžiu. (Plojimai)

D. TEIŠERSKYTĖ (LSF*). Ruduo, ruduo, ruduo, ruduo.

Toks neišsenkantis graudumas.

Iš žemės veržiasi želmuo,

Iš sielos kyla norų dūmas

Paversti rudenio dienas

Iki pirmųjų gruodžio snaigių.

Ir niekas niekad nesupras,

Kad ir ruduo kas naktį baigias,

Kad senas veidrodis kampe

Visai užuojautos neturi,

Ir staiposi ruduo kieme,

Ir verkia vasara už durų.

Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gražios eilės baigėsi. Dirbame, ir kasdieninė mūsų gyvenimo proza šiame Seime. Yra gautas Seimo posėdžių sekretoriatui adresuotas šiandieną kreipimasis, kurį pasirašė 12 Seimo narių, dėl ūkio minis­tro D. Kreivio iškvietimo į Seimo posėdį. Taigi pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 dalį mes in­formavome gerbiamąjį D. Kreivį apie iškvietimą į Seimo posėdį. Tačiau šiandien 11.00 val. D. Krei­vys išvyksta į komandiruotę ir grįš tik šeštadienį. Jis bus iškviestas į posėdį antradienį, kada vyks Seimo plenarinis posėdis.

Dabar, gerbiamieji kolegos, registruojamės.

 

10.09 val.

Seimo valdybos patvirtintos 2009 m. gruodžio 1 d. (antradienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas

 

Užsiregistravo 111 Seimo narių. Pirmasis klau­simas – darbotvarkės tvirtinimas. Kaip jūs žinote, šiandien yra nenumatytas plenarinis posėdis. Darbotvarkė yra sudaryta ir patvirtinta Seimo valdybos. Taigi daug ko keisti negalima, tik reikia atsižvelgti į Seimo nuomonę, ar pritariate šiandieninei darbotvarkei. Prašau, P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmi­ninke, aš noriu jūsų dar kartą paklausti, kada Seimo valdyba įtrauks klausimą, tai yra nutarimo projektą Nr. XIP-1322, kurį parengė J. Razma, kur numatė, kad bus tiriama ne tik savivaldybės turto… administracinio pastato privatizavimas, bet ir mero Juozo Imbraso laikais padaryta žala Vil­niaus miesto savivaldybei? Ko čia dabar J. Ra­zma bijo, ko jis dabar neteikia šito projekto?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, viską supratau. Kai tik bus galimybė, šitas klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę. Dabar tikrai valdyba nematė prasmės jo įtraukti. Ar galime bendru sutarimu, gerbiamieji kolegos, pritarti patvirtintai valdybos darbotvarkei? Galime. Dėkoju. Darbotvarkei pritarta.


10.11 val.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1239(2) (svarstymas)

 

Darbotvarkės klausimas ir įstatymo projektas Nr. XIP-1239(2) – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Į tribūną kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką R. J. Dagį.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šitą įstatymą ir patobulino jį atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas. Taip pat buvo pritarta nuostatai, kad būtų pritarta siūlymui išlaikyti pereinamąjį laikotarpį asmenims, gaunantiems autorines pajamas bei pajamas iš atlikėjų, sporto veiklos, iš asmens, su kuriuo su­siję darbo santykiais, bei pagal duotus pažadus, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. autorines pajamas bei atlikėjo, sporto veiklos pajamas gaunantys asmenys, kurie neturi darbdavio socialinio draudimo įmokos, moka nuo pusės pajamų, todėl jiems pereinamojo laikotarpio numatyti nereikia.

Iš esmės tokie pagrindiniai siūlymai. Taip pat pritarta Teisės departamento pastabai, atsižvelgta dėl ūkininkų ir jų partnerių sąvokos taikymo. Komitetas balsavo: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1. Projektui yra pritarta.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Diskusijose užsirašė dalyvauti 4 Seimo nariai. Į tribūną kvie­čiu M. Zasčiurinską.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Taigi, kiaulių gripas Lietuvoje plin­ta, konservatorių kiaulių gripas toliau pasuko link likusių pensininkų. Pražūtingi naktiniai daugumos sprendimai prieš metus – ir štai rezultatai. Lietuvos ūkis smunka. Prisiminkime, kad vakar buvo paskelbta, kad Europos Sąjungos valstybėse baigėsi recesija. Lietuvos ekonomika darosi vis blo­gesnė, nedarbas auga, skurdas didėja, pinigai iš skurdžiausių gyventojų sluoksnių toliau atimami, ir niekas nežino, kur konkrečiai tie pinigai patenka. Visuomenei nepranešama, kad 0,8 mln. Lt, atimti dėl karstų, pateks kokiam nors kilniam reikalui. Visuomenė ir Seimo nariai nežino, šioje sa­lėje šneku aštuntą kartą, kad niekaip negaliu gauti informacijos dėl karinių vienetų finansavimo.

Taigi šia įstatymo pataisa (aš šią įstatymo pataisą pavadinau Franko Kruko mokesčiu) iš tų žmonių, kurie mirs, o mirtis yra šventas dalykas, no­rima atimti vieno mėnesio pensiją.

Kyla klausimas, ar dauguma žino, kiek dabar kainuoja palaidoti žmogų? Juk mirtis yra žmogui ne tik moralinis, bet kartu ir finansinis smūgis. Štai ką rodo analizė: vidutinės laidotuvės kainuoja apie 3500 Lt. Renkantis minimaliai kainuojančias prekes ir paslaugas, o kai kurių visai atsisakant, ekspertai teigia, kad vis tiek reikės bent 2600–2800 Lt. Pigiausią karstą galima įsigyti už 600 Lt, apie brangiausių kainas, kurios siekia tūkstančius, jau nekalbėsiu. Už kūno nuplovimą ir aprengimą kompanijos prašo mokėti 390 Lt. Šarvojimo salės nuoma per parą atsieina nuo 250 iki 650 Lt. Dar 600 Lt tenka atseikėti duobkasiams. Jei šeima nusprendžia kremuoti mirusįjį, išleidžia dar daugiau – 4,3 tūkst. Lt. Suma dar išauga, jeigu mes norime pagerbti mirusįjį.

Taigi kasdien anapilin iškeliauja daugiau nei 100 gyventojų. Mano klausimas toks: ar ši įsta­tymo pataisa, sumažinanti išmokas, mirus žmo­gui, vienu pensijos dydžiu, yra ta sritis, apie kurią reikia šiandien diskutuoti ir mažinti pensininkams išmokamą sumą? Aš manau, kad ne. Todėl sakau, gerbiamieji kolegos: kaip kalbama lietuvių tautosakoje, nepalikite savo rogučių miške, nes jų reikės ir jums. Ir baigdamas noriu pasakyti štai ką: gerbkime senatvę ir pensinio amžiaus žmo­nes. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pratęsiu diskusiją, kuri buvo ketvirtadienį, dėl pagrindinio įstatymo, ir diskusija tęsėsi televizijos ekranuose bei radijo bangomis apie galimybę subalansuoti „Sodros“ biudžetą. Šis įstatymas yra… bent jau pirmas punktas kalba apie tai, ką aš kalbėjau ir ketvirtadienį, kad iš didelio Ministro Pirmininko užsidegimo įtraukti į draudžiamųjų ratą visus išėjo didelis šnipštas. Apie tai vakar ir gerbiamasis R. J. Dagys užsiminė, kad draudžiamųjų ratą reikėtų plėsti. Bet padaryta šiek tiek atvirkščiai – iš visų, kas buvo įtraukti, kad mokėtų, pilnai draustųsi socialiniu draudimu, lieka tik ūkininkai ir jų partneriai, visi kiti dingsta. Taigi čia yra tas šaltinis, kuris galėtų leisti labiau balansuoti „Sodros“ biudžetą.

Norėčiau atkreipti kolegų, kas mažiau skaito Socialinio draudimo įstatymus, dėmesį į antrą pun­ktą, nes jis visai toks nekaltas. Čia kalbama apie našlaičių pensijas. Bet svarstant pagrindinį įstatymą ir svarstant komitete, aš buvau įsitikinęs, kad tvarka bus šiek tiek kitokia. Ketvirtadienį su „Sodros“ darbuotojais aš išsiaiškinau, kad vis dėlto iš esmės visiems keičiamas bazinis dydis ir drau­džiamosios pajamos, o tai reiškia, kad, nors mes nustatėme 650 Lt ribą, tiems, kas gauna mažesnę arba našlaičio pensiją, vis tiek bus perskaičiuota pagal naujus dydžius. Popieriuje bus, sakykime, didesnė išmoka, bet žmonės gaus mažesnę. Aš manau, kad mes susidursime su problemomis, kai žmonės pamatys, kad popieriuje jiems apskaičiuota didesnė išmoka, o bus išmokama mažesnė. Po kiek laiko vėl reikės grįžti prie senos tvarkos. Tai čia darbai, kurių galbūt iš viso nereikėtų daryti. Jau į mane kreipėsi ir vėlgi…

Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į 3 straipsnį, nes čia yra keičiama tvarka. Iki šiol pensininkai galėjo pensijas gauti arba skyriuje, arba per banką. Pagal šią naująją tvarką nustatys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Aišku, aš tikiuosi, kad valdyba negrįš prie senos tvarkos ir nelieps visiems pensininkams eiti į skyrių pasiimti pensijų, bet manau, kad šis užrašas, palyginti su tuo, kas buvo… manyčiau, kad ne geriausias variantas. Jeigu jau mes nutarėme paprastinti pensijos gavimo tvarką, tai galbūt įstatyme reikėtų nustatyti, kad tai daroma per banką, ir taškas, o ne vien valdybos nustatyta tvarka.

Nekalbėsiu apie mažinimą dėl mirties atvejų, kolega M. Zasčiurinskas kalbėjo, bet noriu atkrei­pti dėmesį į šio įstatymo 5 straipsnį. Iš pradžių gal­vojau, kad čia yra techninė klaida. Kreipiuosi ir į komiteto pirmininką, nes mes net svarstydami komitete šito nepastebėjom. Čia rašoma, skaitau: „Pensijos dalis, lygi buvusiam 110 % valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui, padidinama (sumažinama) iki naujo 110 % valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.“ Aš galvojau, kad čia yra grynai techninė klaida, kad čia reikia rašyti 120, bet suprantu, kad per gudriai parašė. Reikia redaguoti visą šį sakinį, nes mes tikrai turėsime neaiškumų ir problemų.

Ir atskira kalba būtų apie apskaičiuojamus naujus dydžius, kurie nustatyti neįgaliesiems, bet jau apie tai daug kartų buvo kalbėta ketvirtadienį. Todėl aš pasisakau prieš šitą įstatymą, nes iš esmės tas problemas išsakiau, kalbėdamas dėl pagrindinio įstatymo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Gražulį.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Sei­mo nariai, vis dėlto mirtis šeimoje, mirus artimajam, yra pats skaudžiausias momentas. Tuo metu mažinti išlaidas ir palikti tik vieną, kad būtų išmokėta viena senatvės pensija, kurią gavo žmogus, aš manau, padaroma žmogui didelė materialinė žala, kai aplanko ir didelė, be abejonės, netektis. Čia gerbiamasis kolega M. Zasčiurinskas vis dėlto palietė, kiek kainuoja, pabandė maždaug suskaičiuoti, kiek kainuoja laidotuvės, karstas, duobkasiai, pietūs, visa kita, bet aš noriu atkreipti dar į vieną dalyką dėmesį, kad mes esame krikščioniškas kraštas ir tik išimtiniais atvejais laidojama be Bažnyčios paslaugų. Bažnyčios paslaugos irgi kainuoja. Ir Penki Bažnyčios įsakymai… Vienas iš jų – savo Bažnyčią išlaikyti padėk. Taigi aš manau, kad tokiu atveju žmonės, gaudami mažesnes išmokas… taip pat dalis gali atsisakyti Bažnyčios paslaugų, o dalis, be abejonės, mokės daug mažesnes pajamas ir Bažnyčiai.

Tačiau, jeigu kalbėtume apskritai apie šitą įstatymą, aš manau, kad kaip tik gal reikėjo truputį išplėsti šį įstatymą, nemažinant… Bet jeigu miršta darbingas žmogus arba įvyksta nelaimė, faktiškai neišmokamas joks darbo užmokestis, negaunama nė vieno darbo užmokesčio, tokiu atveju tikrai išei­na socialinė neteisybė. Tokiam įstatymui, aš manyčiau, pritarti vis dėlto negalima. Ir nesutaupysim, manau, čia, reikėtų, kaip ir ne kartą buvo kalbėta, taupyti visiškai kituose sektoriuose.

Visiems bado akis kiekvieną dieną spaudoje… aš taip pat užregistravau Seimo nutarimą, įpa­reigojantį Vyriausybę, kad iki kitų metų vasario mėnesio būtų pateikta pataisa, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys pareigūnai negalėtų gauti didesnio atlyginimo kaip 3 VDU, t. y. apytiksliai apie 4 VDU, apie 8 tūkst. Lt. Bet, deja, valdančioji dauguma niekaip nenori šio klausimo svarstyti, įtraukti į darbotvarkę. Atrodo, visiškai nesudėtingas dalykas, tikrai to reikalautų socialinis teisingumas, bet vis dėlto kažkodėl visada dabartinė valdančioji dauguma bando taupyti to skurstančiojo sąskaita, neturtingo žmogaus sąskaita. Ir tvarkos mūsų valstybėje nenorima įvesti. Dar kartą apeliuoju į krikščionis demokratus, kurie šiandien yra didžiausia frakcija, kurios premjeras yra A. Ku­­bilius, ir kadangi jis yra čia, salėje, gerbiamasis Andriau Kubiliau, gerbiamoji valdančioji dauguma, gerbiamoji Irena Degutiene, kuo greičiau priimkim šitą nutarimą, įpareigokime valdančiąją daugumą, kad vis dėlto valstybės tarnyboje, nesvarbu, kokiame sektoriuje – ar uždarojoje akci­nėje bendrovėje, jeigu valstybė turi kontrolinį akcijų paketą, ar viešojoje įstaigoje, vis dėlto negalėtų gauti daugiau kaip 8 tūkst. Lt. Net ir LEO LT, kuris likviduojamas, jos valdybos nariai ar naujas koks bus darinys, kad vis dėlto negalėtų gauti tokių didelių atlyginimų. Manau, kad reikės dažnai priminti valdančiajai daugumai, ir galbūt įsiklausysit, ir bus priimtas toks įstatymas, ir taupysim turtingųjų sąskaita, o ne vargšų žmonių sąskaita.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. J. Dagį į tribūną, nes yra registruotų pataisų. Seimo nario M. Zasčiurinsko 9 straipsniui yra pataisa. Gerbia­masis Mečislovai, prašau pristatyti, nes komitetas paskui paaiškins, kadangi nepritaria jai. M. Za­s­čiu­rinsko pataisa.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ten pataisa dėl informacijos teikimo, ar ne?

PIRMININKĖ. Taip.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, ne? Gerbiamieji kolegos, ilgai aš ta tema nenorėčiau šnekėti, nes analogišką pataisą teikiau ketvirtadienį kitam įstatymui. Šios pataisos esmė yra tokia. Gerai, mes gyvename sunkiu laikotarpiu, galima pritarti tam, kad žmonės turi solidarizuotis, padėti valstybei išeiti iš krizės, su tuo galima būtų sutikti nenagrinėjant priežasčių, kodėl mes dabar tokioje duobėje esam. Bet yra labai svarbu tai, kad kiekvienas Lietuvos žmogus, jeigu iš jo atimti pinigai, žinotų, kur konkrečiai tie pinigai patenka. Ketvirtadienį aš teikiau šį pasiūlymą, šeštadienį sulaukiau įdomaus skambučio. Skambino viena pensininkė ir sako: gerai, sako, jūs atimsit, na, aš sakiau, kad ne aš, bet, sako, jūs atimsit iš manęs 14 Lt, tai jūs pasakykit, kur tie pinigai pateks. Jeigu jie pateks Seimo narių komandiruotėms, paminėjo dvi pavardes, nenoriu čia minėti, sako, tai aš kategoriškai nesutinku. O jeigu mano tie 14 Lt pateks vaikams gydyti, tai tada aš sutinku, kad būtų sumažinta man pensija. Taigi aš teikiu įstatymo pataisą, kuria siūlau įpareigoti Lietuvos Res­publikos Vyriausybę pateikti Seimui konkrečią ir fiksuotą informaciją, nurodančią, kur kokiai programai, priemonei, išlaidų straipsniui ir panašiai bus naudojami šio įstatymo projekto pakeitimais neišmokami žmonėms pinigai. Taigi prašau pritarti tokiam siūlymui. Dėkui.

PIRMININKĖ. Prašau komiteto išvadą.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar kartą atkreipiu dėmesį į šitą formuluotę. Kolega siūlo, kad Vyriausybė numatytų tvarką, kur bus paaiškinama, kur bus padėti nesami pinigai, ir ramiu veidu čia mums pateikia šitą įstatymo nuostatą, prieš tai apeliavęs į kiaulių gripą. Na, gerbkim savo instituciją. Nesamų pinigų niekur negalime padėti. Aš galiu atsakyti: niekur nebus padėta, nes tų pinigų nėra paprasčiausiai. Tai jeigu mes kalbame apie tai, kaip biudžeto pinigus panaudoti, tai taip ir rašykim. Bet čia yra siūloma nesamus pinigus pagrįsti, kur jie bus padėti. Komitetas nepritarė, kadangi dar taip pat prieštarauja mūsų galiojančiam Statutui, galiojančiam Biudžeto sandaros įstatymui.

PIRMININKĖ. A. Šedžius nori palaikyti pataisą. Prašau.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Taip. Iš tiesų aš gal ir pritarčiau komiteto nuomonei, kad tai yra pinigai, kurie neegzistuoja, kaip galima juos kontroliuoti. Tačiau, iš kitos pusės, aš galiu argumentuotai pasakyti: bet kokiu atveju tai yra pinigai, nes jeigu jie yra atimami iš žmogaus, tai atimama ir konkreti suma. Ir visai pagrįstai kolega M. Zasčiurinskas prašo, kad būtų priimtas mūsų sprendimas, kad būtų atsiskaityta už tas lėšas, kurių žmonės negaus. Tai yra jeigu iš žmonių atimami pinigai, tai kokiu tikslu. Ir manau, kad tai būtų dar vienas žingsnis skaidrumo link ir parlamentinės kontrolės pavyzdys. Taigi siūlau palaikyti šį siūlymą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta M. Zasčiu­rinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 117 Seimo narių: už – 42, prieš – 18, susilaikė 57. Pataisai nepritarta.

Toliau, 5 straipsnio 1 daliai yra Seimo narių E. Jonylos, E. Žakario, J. Juozapaičio pataisa. Ka­tras pristatot? E. Žakaris pristato. Prašau.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad pensijos gali būti didinamos. Projekte yra įvardinama, kad pensijos gali būti ne tik didinamos, bet mažinamos. Ir iš to visai neaišku, kuriam laikui mažinamos, kiek mažinamos ir t. t. Juo labiau kad yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir premjeras būtent tą akcentavo, kad pensijos sunkmečiu gali būti mažinamos, ir mažinamos tik laikinai. Dėl to yra mūsų siūlymas, kad pensijos gali būti mažinamos laikinai, plius dar mes prirašome, kad numatant kompensavimą. Prašom palaikyti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prašau komitetą, nes čia buvo pristatyti iš karto du pasiūlymai – 5 straipsnio 1 daliai ir 5 straipsnio 2 daliai. Abiem komitetas ne­pritaria. Prašau pakomentuoti.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagal dabar galiojančius socialinio draudimo sistemos principus Vyriausybė gali keisti draudžiamąsias pajamas ir bazinę pensiją savo nutarimu. Iš esmės ten neparašyta, ar jos gali būti didinamos, ar mažinamos, bet iš esmės jos nustatomos pagal mūsų Vyriausybės sprendimus, atsižvelgiant į fi­nansines galimybes. Tai šiuo atveju yra siūloma tiesiog suvienodinti, šitas dabartinis įstatymas kaip tik įveda tvarką, kuri ir turėtų būti, nes „Sodra“ taip ir funkcionuoja – sumažėjus pajamoms, turėtų būti balansuojamos iš esmės ir išlaidos. Taigi negalėtume šiam dalykui pritarti jau dėl tos priežasties. Ir iš kitos pusės, aš jau praėjusį kartą citavau, kad Konstitucinis Teismas iš tikrųjų yra išaiškinęs, ir kelis kartus, keturiuose savo sprendimuose, kad gali būti mažinama pensija, jeigu susidaro ypatinga padėtis. Jeigu gali būti mažinama, tai ir įstatyme turi atsirasti tokia nuostata, kuri neprieštarauja tam. Tai čia yra tik sutvarkymas tos nuostatos, o kaip mes mažinsime ar didinsime, iš tikrųjų čia jau mūsų politinio apsisprendimo klausimas. Taigi komitetas nepritarė šiems siūlymams.

PIRMININKĖ. A. Šedžius palaiko pataisą.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Komiteto pirmininkas turėtų žinoti, kad yra Konstitucinio Teismo sprendimas kompensuoti dirbantiems pensininkams pensijas, ir dabar valstybė nevykdo Konstitucinio Teismo sprendimo. Pirmas etapas buvo grąžintos kompen­suotos pensijos, dabar antru etapu yra sustabdytas kompensavimas ir taip nevykdomas Konstitucinio Teismo sprendimas. Kai žmogus nevykdo teismo sprendimo, tai jam yra taikomos sankcijos: are­štuojamas turtas, skaičiuojami delspinigiai. Kai val­stybė nevykdo savo įsipareigojimų ir nevykdo Konstitucinio Teismo sprendimo, tai tada viskas yra gerai.

Iš tiesų yra labai logiškas sprendimas, kad būtų pritarta laikinam pensijų sumažinimui, ir būtų aiškiai nustatyta data, iki kada yra mažinamos pensijos, nes vis tiek po to bus teismai ir, manau, bus masiniai ieškiniai dėl pensijų kompensavimo, ir valstybė turės pensijas kompensuoti. O aš manau, kad tuo metu konservatoriai tikrai nebus valdžioje ir jiems nereikės tų įsipareigojimų vykdyti.

Taigi siūlau pritarti E. Žakario pasiūlymui.

PIRMININKĖ. B. Bradauskas – prieš.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Kodėl aš užsirašiau prieš? Užsirašiau prieš todėl, kad aš esu visiškai prieš pensijų mažinimą, ir negalima kalbėti apie jokias išlygas, apie vienokį ar kitokį dalyką. Jeigu mažiname, tai ne kompensavimo mechanizmas turi būti, o skolinimasis, ir turi būti numatytos palūkanos tiems pensininkams ir visa kita. Todėl, kai aš vakar išgirdau tokį ekonomikos naujadarą iš pono R. J. Dagio, aš tie­siog buvau nustebęs ir apakęs. Jeigu ekonomika kyla, pensija kyla, jeigu ekonomika žlunga, pensija mažėja. Klausykite, kas tai per naujadaras, koks čia toks dalykas atsiradęs? Todėl aš esu už tai, kad nebūtų mažinamos pensijos, ir daugiau jokių išlygų. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas palaikote E. Jonylos, E. Žakario ir J. Juozapaičio pasiūlymus 5 straipsnio 1 daliai ir 5 straipsnio 2 daliai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 114 Seimo narių: už – 50, prieš – 6, susilaikė 58. Pataisoms nėra pritarta.

Daugiau… Yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Dėkoju pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo projekto vienas – už, vienas – prieš. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstome iš tikrųjų vieną iš įstatymų, kurio kaina yra maždaug 34 mln. Mes, aišku, dabar visi ieškome, iš kur būtų galima kompensuoti, kad ga­lėtume… kaip šaltinį, ieškome įvairiausių būdų, kaip būtų galima nemažinti pensijų. Tai čia kaip tik šita vieta, nors jinai iš tikrųjų yra socialiai jautri vieta, bet palyginti su kitomis, tikrai nėra tokia skausminga, ir tai galėtų būti tikrai svarstoma kaip rezervas. Todėl aš pritariu šiam sprendimui.

Kita vertus, mes įgyvendinam ir savo įsipareigojimus, kuriuos esame davę, kad turi būti pereinamasis laikotarpis tiek ūkininkams, tiek pagal autorines teises dirbantiems žmonėms, ir tas pereinamasis laikotarpis turi jiems atsirasti. Jeigu mes dabar nepritarsime šiam siūlymui, tai mes tiesiog atsisakome tą daryti, ir jie mokės nuo sausio mėn. visą kainą už viską. Ir socialinio draudimo mokestis… Tada vėl bus nepasitenkinimo.

O gerbiamajam kolegai B. Bradauskui norėčiau pasakyti, kad ne tik su akimis, bet ir su ausimis problemų yra, nes aš to, ką jis man priskyrė, nei sakiau, nei kalbėjau.

Taigi siūlau tikrai visiems balsuoti už šį įstatymą, nes tai yra ta vieta, kur galima pataupyti. Tos išmokos… mes vis tiek paliekame mirties atveju kompensavimą mirties išlaidų. Čia vienos pensijos ar dviejų pensijų išmokėjimas jau priklauso nuo valstybės finansinių galimybių, o jos galimybės tikrai dabar nėra didelės. Todėl net ir socialdemokratai turėtų suprasti ir pritarti tam.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Socialdemokratai turi galvas, patys galvoja ir patys nuspręs, kaip bal­suoti. Pirmiausia šiam įstatymui negalima būtų pritarti vien dėl to, kad Seimo dauguma atsisako kompensacinio mechanizmo. Patikėkite, kad lipam ant grėblio, šiuo atveju ne mažo, o didelio, kuris daužys per galvą ilgus metus. Bet yra tradicija, kad konservatoriai pridaro ko nors, o kitoms vyriausybėms ir kitiems seimams reikia tą srėbti. Jau buvo mechanizmas, kad už nusavintas pensijas reikia grąžinti, dar yra precedentas, jūsų balsais buvo nubalsuota, kad reikia grąžinti nuo 1995 iki 2000 m., ir tada buvo pirmoji krizė ir buvo A. Kubilius Nr. 1. Ir už tuos metus mes, Seimas, nutarėme grąžinti. Tai kodėl dabar jūs kaip ožiai užsispyrėte ir sakote, kad kompensacinio mechanizmo neturi būti? Vien dėl šito šiam įstatymui ga­lima nepritarti.

Aš jau minėjau stovėdamas tribūnoje, kad čia dar yra daug kitų problemų. Tie patys našlaičiai, kurie matys ant popieriaus, kad jų išmoka padidėja, bet jie gaus tą pačią sumą, jeigu jų išmoka yra mažesnė nei 650 Lt, ir kiti dalykai. Todėl nepritariu įstatymui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 111 Seimo narių: už – 63, prieš – 46, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-1239(2) pritarta.

 

10.42 val.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1240(2) (svarstymas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-2b, įstatymo projektas Nr. XIP-1240(2), Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu V. V. Marge­vi­čie­nę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Ger­biamieji kolegos, noriu priminti, kad šio įstatymo pagrindinis tikslas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, įteisinančio asmens galimybę pasirinkti palankesnę pensijų skaičiavimo tvarką, įsigaliojimo datos nukėlimas. Komitetas svarstė. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Teisės departamento iš­vadas, pritarė joms, taip pat buvo gautos pataisos, buvo gauti trys pasiūlymai, kuriems komitetas ne­pritarė. Komiteto išvada, balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti nori šeši Seimo nariai. Kviečiu į tribūną M. Zas­čiu­rinską. Gerbiamasis Mečislovai!

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, pagal šiuo metu esamą teisinį reguliavimą asmeniui pensija apskaičiuojama vienu būdu, tai yra atsižvelgiant į stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d., ir darbo užmokestį, gautą 1984–1994 m. laikotarpiu, taip pat į stažą, įgytą po 1994 m. sausio 1 d., ir po šios datos turėtas drau­džiamąsias pajamas. Šiuo įstatymu, kuris buvo anksčiau priimtas, pensininkams buvo sudaryta galimybė rinktis palankesnę pensijos apskaičiavimo tvarką. Analizė šio įstatymo ir šios situacijos rodė vienprasmiškai, kad šios sąlygos lemtų didesnį kiekvieno pensininko pensijos dydį, maždaug 80 % visų pensijų dėl metodikos pakeitimo padidėtų.

Taigi, įvertinant tai, kad Lietuvoje pensijos yra vienos mažiausių, žinant tai, kad išlaidos socialinei apsaugai, pavyzdžiui, Lietuvoje yra 802 eurai, Lenkijoje – 1257,5 euro, Estijoje – 1043 eurai ir t. t., įvertinant tai, kad nuo sausio 1 d. labai didėja elektros kaina ir ne tuo dydžiu, kuris buvo praneštas, bet dydžiai yra visai kitokie, aš turiu lentelę, – 56,52 %, 70 %, 73,68 %… Tie didėjimai mano parinkti iš trijų elektros grupių pagal atskirus tarifus. Bet apie tai mes nekalbame. Šitie visi elektros padidėjimai, aišku, guls ir ant pensininkų penčių. Reikia įvertinti ir tai, kad elektros, kaip energijos, sąnaudos taip pat įtraukiamos į pre­kės savikainą. Dėl to neišvengiamai didės paslaugų, prekių kaina, kaip skaičiavo mūsų ekspertas K. Daukšys, vien elektros kainos padidėjimas viršys 300 mln. Lt. Manau, kad tai reikėtų įvertinti.

Reikėtų taip pat įvertinti ir tai, kad per mėnesį senatvės pensijoms skiriama maždaug vidutiniškai apie 490 mln. Lt., tačiau didžiausia dalis pensininkų – 125 tūkst. pensininkų gauna 600–700 Lt pensijas, dar 123 tūkst. pensininkų gauna 700–800 Lt pensijas, 97 tūkst. pensininkų gauna 800–900 Lt pensijas, o pavyzdžiui, tokias pensijas, kurios yra didesnės kaip 2,5 tūkst. Lt, Lietuvoje gauna vos 38 žmonės. Padėtis yra liūdna, aš manau, kad dauguma turėtų ieškoti ir rasti kitą sprendimą. Pavyzdžiui, koks sprendimas? Neseniai paskelbti duomenys, kaip Europos Sąjungos valstybės elgiasi su valdžios sektoriaus skola, procentais nuo BVP. Pavyzdžiui, 2010 m. yra skaičiuojama, kad iš 27 Europos Sąjungos valstybių net 20 valstybių turės gerokai didesnę skolą, negu planuoja Lietuva. Jeigu daugumai netiko Darbo par­­tijos pasiūlyti sprendimai, kaip suaktyvinti eko­nomiką ir taip gauti papildomų lėšų, tai būtų galima eiti tuo keliu, didinti valstybės skolą ir neliesti nei pensininkų, nei neįgaliųjų, nei kitų socialiai jautrių žmonių.

Todėl baigiant savo kalbą man belieka tik pasakyti šūkį – „Šalin rankas nuo pensininkų!“ Ačiū.

PIRMININKĖ. Kviečiu A. Šedžių.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš, kaip Seimo naujokas, atėjęs sužinojau daug naujų dalykų apie valstybinio socialinio drau­dimo įstatymus, teko tikrai daug skaityti dar prieš tampant Seimo nariu, o jau ir būnant Seimo nariu per tuos metus daug susipažinti, tačiau apie tokias naujienas, kurias sužinojau šiandien ir pa­starosiomis dienomis, net negalėjau pagalvoti – kad Lietuvoje patys turtingiausi yra pensininkai, kad iš pensijų valstybė gali pasiskolinti be procentų. Vadinasi, nemokant palūkanų, pensininkai suteikia valstybei paskolą. Kad galima taikyti progresinius mokesčius pensininkams, tai čia iš viso yra absurdas. Jeigu valstybė sugeba taikyti progresinius mokesčius pensininkams, tai aš nežinau, kur dar pasaulyje yra tokia valstybė, kaip Lietuva, kuri taip gali pasielgti. Užuot būtų įvesti progresiniai mokesčiai, tą deklaruoja krikščionys demokratai, taip mėgstami P. Gražulio, ir iš tiesų turtingi žmonės, kurie turi daug pinigų, turi daugiau ga­limybių naudotis sukurta infrastruktūra ir visu supančiu gėriu, mokėtų daugiau, mes atskaičiuojame tuos mokesčius iš pensininkų. Jeigu dirbantys pen­sininkai, kurie uždirba 4200 Lt ir daugiau, turės sumokėti 70 % valstybei, o 2100 Lt – 50 %, tai progresija mažėja. Kas čia, ne progresiniai mokesčiai? Ir lygiai taip pat su pensijom. Tai tik tokioje stebuklų šalyje, kaip Lietuva, yra tokių dalykų. Pagal šituos pateiktus įstatymų projektus atidedame iki 2012 m. sausio 1 d. galimybę pasirinkti, kokiu būdu skaičiuojama pensija. Netgi galimybė pasirinkti žmogui ir ta atidedama 2 ar 3 metams. Ar tai ne absurdas?

O pats įdomiausias dalykas, kurį šiandien sužinojau, kad kiekvienas įstatymas turi savo kainą. Ir R. J. Dagys įvardino, kad prieš tai svarstomas įstatymas kainuos 34 mln. Lt. Tai kiek milijonų kainuos šitas įstatymas? Prašom tada prie kiekvieno projekto parašyti ir jo priėmimo kainą, kad mes žinotume. Tik prie tos kainos įrašykite, iš kieno kišenės bus mokama. Kaip aš ir minėjau, pastarosiomis dienomis sužinojau, kad turtingiausi yra pensininkai ir visi šitie pinigai bus iš pensininkų kišenės. Kiek man teko susidurti ir priėmimų metu, ir bendraujant su žmonėmis, su pensininkais, tai dar nemačiau nė vieno, kuris klestėtų ir kuris sakytų, kad jam yra per daug mokama pensijos ir jis pasiruošęs tą pensiją pasidalinti su valstybe. Jeigu jūs nors vieną tokį atvestumėte ir man parodytumėte, tai aš tikrai galbūt pakeisčiau savo nuomonę.

Tie įstatymų projektai, kurie dabar siūlomi, yra ne kas kita, kaip tautos apiplėšimas, apvogimas. Vieną kartą Konstitucinis Teismas yra pa­tei­kęs savo sprendimą, kaip aš ir minėjau balsavimo metu dėl praeito įstatymo, kad valstybė negali ne­vykdyti teismo sprendimo ir kad už tai nebūtų tai­komos jokios sankcijos, taigi yra taikomi dvejopi standartai. Aš manau, kad šitie visi įstatymų projektai, kuriuos mes dabar priimame, yra antikonstituciniai. Nors premjeras A. Kubilius aiškina, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra, kad krizės metu galima su pensijom daryti ką nori, aš manau, kad tokio išaiškinimo nebuvo. Kol aš jo savo akim nepamatysiu, aš, gerbiamasis premjere, jūsų žodžiais netikėsiu. Siūlau visiems kolegoms palaikyti opozicines frakcijas ir balsuoti prieš šitų įstatymų pateikimą.

PIRMININKĖ. Diskusijose dalyvauja A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kas neskaitė aiškinamojo rašto, matau, kad mano kolega neskaitė, šitas įstatymas kainuos 130 mln., tai yra tris kartus, beveik keturis kartus daugiau. Gerbiamieji, aš kreipiuosi pirmiausia į dešinę pusę. Jau 18 metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, o tai sudaro daugiau kaip beveik du trečdalius draudžiamojo stažo, kuris leidžia gauti socialinio draudimo pensiją, o pen­sija iki šiol skaičiuojama iš laikotarpio, pavadinimo nesakysiu, nes kai kas iš dešinės pusės net pavadinimą siūlė kai kuriuose įstatymuose pakeisti.

Gerbiamieji, pavadinimą keisti norime, o patys keistis ir skaičiuoti pensijas iš to laikotarpio, kuris, sakykime, neleistų įžeisti žmogaus, leistų oriai gyventi, nenorime. Gerbiamieji dešinieji, tu­rėjote visus metus žinodami, kad formulė yra šiek tiek „pagerinta“ ir tam reikia 130 mln. Įdomiausia, kad šį įstatymą labai aktyviai propagavo buvusi ir esama viceministrė, ir tada buvo diskusijos komitete, ir teko sakyti, kad galbūt tai per brangus malonumas, bet toks sprendimas buvo priimtas. Gerbiamieji, dar kartą kreipiuosi į ministrą, laikas eina, greitai bus 20 metų, o mes ir toliau skaičiuosime pensiją iš to laikotarpio, kurio pavadinimo neminėsiu. Jeigu nebus pakeista formulė, tai ir po trejų, ir po penkerių metų mes to negalėsime daryti, nes sunkmetis „Sodroje“ tęsis toliau.

Gerbiamieji, turėtume apsispręsti, kaip gyventi toliau. Ir kėlimas datų iš 2010 į 2012 m., iš 2012 į 2015 m., manau, pirmiausia moraliai žeidžia kiekvieną. Nes jau žmonės bus 20 metų išdirbę Lietuvai ir turėtų teisę pasirinkti tą laikotarpį, kurį jie nori. Todėl yra problema, tai būkite ma­lonūs, pabandykite ją išspręsti, o ne kilnokite datas. Todėl negalėčiau pritarti įstatymui.

PIRMININKĖ. Kviečiu P. Gražulį.

P. GRAŽULIS (TTF). Pratęsiant gerbiamojo A. Syso kalbą, iš tikro 20 metų, jau ne 18 metų, greitai švęsime 20 metų kaip nepriklausoma Lietuva. Ir aš drįstu įvardyti, kad šiandien, deja, senatvės pensijos skaičiuojamos iš sovietinio laikotarpio. Man atrodo, reikėtų užversti šitą puslapį ir leisti žmogui pasirinkti, iš kurių metų nori skaičiuoti senatvės pensiją. Labai keistas konservatorių (valdančiosios daugumos) požiūris, kada statutiniams darbuotojams mes leidome pasirinkti iš tų metų, ir kurių jie nori, arba, kitaip sakant, iš to laikotarpio, kada jų pajamos buvo didžiausios, iš tų metų rinktis ir kad pagal tuos metus būtų skaičiuojamos jiems pensijos. Ir tai buvo S. Pečeliūno siūlymas. Vis dėlto sovietmečio statutiniai darbuotojai dirbo sovietiniais policininkais, prokurorais, muitininkais ir kt., tarnavo okupaciniam režimui. Ir dabar mes jiems sudarome kažkokias privilegijas. Ne vien tai, kad jie gauna senatvės pensiją, jie absoliučiai visi gauna valstybines pensijas. Tos valstybinės pensijos gali siekti ir pusantro, ir 2 tūkst., ir daugiau, o tuo tarpu partizanas, jeigu jis, žinoma, buvo ginkluoto pasipriešinimo, įrodė teismuose, kad jis kovojo, – 800 Lt, o jeigu politinis kalinys, tremtinys negauna atskiros valstybinės pensijos – 200 Lt.

Tai kas darosi mūsų valstybėje, jūs pasakykite? Aš suprantu. Socialdemokratai, jų šaknys iš Komunistų partijos atėjo, jie palaikė tuos visus buvusius statutinius darbuotojus. Bet mes dabar? Dabar juk krikščionys demokratai valdžioje. Vieš­patie mano Dieve, man į galvą netelpa tokie dalykai. Ateina Vasario 16, Sausio 13, Kovo 11. Surenkame mes tuos partizanus, įteikiame kažkokį pasveikinimą, lapelį, dar kažkokį garbės raštą. Faktiškai tai yra pasityčiojimas iš tų žmonių. O nenorime šioje srityje įgyvendinti socialinio teisingumo.

Todėl žiūrėdamas į visą spektrą šitų įstatymų ir tai, kas daroma mūsų valstybėje, negaliu pritarti ir niekaip nepritarsiu tokiems įstatymams. Siūlau, gerbiamieji, su jumis atėjus į valdžią krikščionims demokratams: užverskime sovietinį puslapį ir leiskime žmonėms pasirinkti iš to laikotarpio, iš nepriklausomos mūsų valstybės laikotarpio, kad jiems būtų skaičiuojama senatvės pensija.

PIRMININKĖ. Kviečiu J. Oleką.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų susidaro šiek tiek keistokas vaizdas. Svarstomas gana svarbus didžiajai daliai vyresnių Lietuvos žmonių klausimas. Ir mūsų kolegos, valdančiosios daugumos atstovai, ypač krikščionys demokratai, – kaip vandens į burną paėmę. Ar jūs neturite nė vieno argumento išeiti į šią tribūną ir ką nors pasakyti, kad mes dar ir dar kartą turėtume jums paaiškinti, kad jūs klystate. Galbūt vienas kitas argumentas ką nors padėtų įtikinti. Bet šiandien mes, kalbantieji šioje tribūnoje, labai atsakingai matome, kad jūs griaunate Lietuvos žmonių pasitikėjimą valstybe. Prieš dvejus metus su pakankamai didele laiko at­sarga buvo žmonėms pasakyta, kad jie turės teisę pasirinkti, ar jiems būti su prikabinta prie kojų sovietinių laikų girnapuse, ar jie gali savo ateitį kurti jau nepriklausomos Lietuvos darbu tėvynei.

Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tą situaciją, kad galbūt daliai pasikeitimas ir perėjimas prie nepriklausomos Lietuvos apsunkino gyvenimą, galbūt atsiradęs nedarbas atėmė galimybę turėti uždarbį, vertą sunkią gyvenimo valandą išeinat į užtarnautą poilsį. Bet dauguma žmonių, kurie anais laikais vargo, galbūt ir dėl politinių motyvų… Čia prieš mane kalbėjęs kolega bandė sakyti, kad socialdemokratai jiems nelabai pritarė. Bet šiandien aš socialdemokratų vardu sakau: taip, socialdemokratai tiki, kad Lietuvos žmonės, dirbę Lietuvai, gali pasirinkti. Todėl dar kartą kreipiuosi į valdančiosios daugumos pagrindinę dalį krikščionis demokratus, kad jie pagalvotų, kokį sprendimą šiandien siūlo: valstybė, kuri, tiesdama pasitikėjimą savo piliečiais, leidžia jiems priimti sprendimus, kaip jiems yra naudingiau, ar jūs šiandien siūlote būti pririštiems prie sovietinių atlyginimų? Mano kolega čia kalbėdamas aiškiai sakė, kam naudinga šio sprendimo palikimas. Tai iš tikrųjų ne ramiam disidentui, ne pasipriešinimo dalyviui, ne tam žmogui, kuris turėjo savo nuomo­nę ir nestojo į vienintelę tuo metu partiją ir galbūt nepadarė karjeros, kuris gavo mažesnį atlyginimą, grįžęs iš tremčių ar įkalinimo vietų. Šiandien jūs jiems liepiate gauti pensiją mažesnę būtent dėl to, kad siūlote išlaikyti tą sovietinių laikų sprendimą.

Todėl, gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų kviečiu, šį kartą žiūrėdamas ne į savo bičiulius kairėje pusėje, bet į jus, dešinėje sėdinčius: duokite žmonėms apsispręsti. Jūs sakote, iš kur gauti pinigų? Gerbiamasis premjere, aš jūsų labai sąžiningai nuo pat šių metų pradžios vis klausiu, kodėl stabdote namų renovavimo programą, kuri ateina iš europinių pinigų ir kurios veikimas šiais metais, o ne sustabdymas, kaip jūs padarėte, būtų davęs atskaitymų į „Sodros“ biudžetą apie 300 mln. Jeigu milijardas darbo užmokesčio – 320 mln. atskaitymų į „Sodrą“. Tai štai šito įstatymo stabdymui jums reikia tik 130 mln. Dar 200 mln. laisvai turėtume „Sodros“ kitiems reikalams. Todėl būkite sąžiningi, prisiimkite visą atsakomybę, bet tikrai kviečiu jus dar kartą pergalvoti ir nepritarti šiam įstatymui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kviečiu V. P. Andriukaitį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis premjere, norėčiau atkreipti visų diskutuojančių dėmesį į gerbiamojo A. Kubiliaus pažymoje išdėstytus argumentus. Ir pamėginsiu, kolegos… Gerbiamasis Andriau, ger­biamasis Rimantai Dagy, norėčiau kreiptis į jus: pamėginčiau dabar savęs ir jūsų visų retoriškai paklausti. Štai aš skaitau A. Kubiliaus pa­žy­mos poziciją: „Konstitucinis Teismas 2007 m. la­p­kri­čio 22 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucija saugo ir gina įgytąsias teises, todėl bet koks valstybinės socialinės politikos koregavimas, socialinių garantijų sistemos ar atskirų socialinių garantijų struktūros pertvarkymas turi būti konstituciškai pagrįstas.“ Toliau: „Jei pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar atskirų socialinių garantijų struktūrą yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juo labiau jei tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, tai turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas.“ Cituoju A. Kubiliaus pateiktą pažymą. Tai šiuo atveju tei­sėti lūkesčiai žmonių, kurie jau šiandieną galėjo pasirinkti pagal naują formulę savo darbo stažo ap­skaičiavimą ir savo pensijos apskaičiavimą, ši­tie teisėti lūkesčiai konstituciškai nepagrįstai nuke­liami (juk šis įstatymas labai trumpas), nukelia­ma data. Bet, kolega Andriau, tada argumentuoju jūsų pažyma: tai kodėl nenumatomas kompen­sa­vimo praradimas, kompensavimo mechanizmas, ku­­ris per tam tikrą laiką, o tai yra keleri metai… už­kerta jiems galimybes į jų lūkesčius, kuriuos jie ži­nojo ir turėjo pagal dabar galiojančią teisinę bazę.

Aš noriu dabar dar vieną problemą atskleisti. A. Kubilius teigia, kad dėl pensijų mažinimo krizės sąlygomis konstitucinė doktrina atseit nenumato kompensavimo, bet dėl socialinės sistemos pertvarkymo tokie mechanizmai galimi. Tačiau čia pat A. Kubilius sako: o mes, žinot, socialinės sistemos nepertvarkom: nei mes mažiname koeficientų, nei peržiūrim formulės, nei išplečiam drau­džiamųjų rato – nieko, ir tai mes nevadiname socialinės sistemos pertvarkymu.

Kolegos, kaip suprasti šiuos argumentus? Aš dabar norėčiau diskusiją paversti dalykine ir pasiremti būtent šiais argumentais, kurie yra išdėstyti čia. (Balsai salėje) Taigi, kolegos, aš atskleidžiu tikrai labai didelę ir rimtą konstitucinę problemą. Ir šios datos nukėlimas nėra paprastas, ir tie šimtai milijonų, apie kuriuos kalbame, taip pat nėra paprasti, ir tai, kad mes išties visą socialinių įstatymų paketą teikiame ignoruodami Konstitucinio Teismo doktriną…

Štai kodėl mes baigėme rengti Seimo nutarimo projektą, kuriuo norime pasiūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konstitucinės pensijų socialinės doktrinos kai kurių nuostatų iš­aiškinimo. Aš manau, kad mes surinksim 50 ar daugiau Seimo narių parašų ir šiandieną po pietų prašysime Teisės departamento išvadų, kad, tarkime, ketvirtadienį galėtume registruoti šį Seimo nutarimą ir Seimo vardu kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų galima galutinai atsakyti į visus klausimus, kurių man kyla tiek skaitant A. Ku­biliaus pateiktą pažymą ir pagal ją nagrinėjant jo pateiktus įstatymų projektus, kadangi aš negaliu būti tikras, ar jie išties neprieštarauja Konstitucijai, tiek taip pat keliant klausimą, ar visam Seimui nėra tokių pagrįstų abejonių tiek dėl kompensavimo mechanizmų, tiek dėl pensijų laikino mažinimo konstitucinių sąlygų, tiek dėl proporcingumo principų, proporcingumo principo taikymo dar­bo užmokesčiui, nes nuo darbo užmokesčio proporcingo mažinimo priklauso „Sodros“ įplaukos, kartu priklauso ir pensijų dydžiai. Negalima atskirai nagrinėti pensijų sistemos ir darbo užmokesčio mažinimo sistemos. Jos yra kaip du susisiekiantys indai, nes jeigu mažinamas darbo užmokestis, vadinasi, turi būti adekvačiai ir proporcingai atliekami pensijų sistemos pokyčiai. Mes viso šito nematom.

Todėl, gerbiamieji kolegos, mes baigiam šį darbą ir kviečiam aktyviai prisidėti. Aš manau, kad reikėtų daryti svarstymų pertrauką, dabar šiam įstatymui tikrai nepritarti, nes jis prieštarauja paties A. Kubiliaus pateiktai pažymai, ir konstituciškai išsiaiškinti, ką gi mes turim daryti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija baigta. Kvie­čiu į tribūną V. V. Margevičienę, nes yra Sei­mo nario M. Zasčiurinsko registruota 9 straipsnio pataisa. Gerbiamasis Zasčiurinskai, prašau pateikti.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, matyt, balsavimo rezultatai dėl mano pataisos bus aiškūs, nes, matau, buldozeris sėkmingai skina sau kelią į skurdo didinimą. Matyt, informacija apie tai, kur naudojami iš žmonių paimti, atimti pinigai, yra slapta informacija. Bet vis dėlto turiu vilties. Visų pirma noriu pasakyti gerbiamajam kolegai R. J. Dagiui, kad mano pataisoje yra labai aiškiai ir paprastai parašyta, kad Vyriausybė turi pateikti informaciją, kur patenka žmonėms neišmokėti pinigai. Žmonėms neišmokami pinigai. Žmonėms priklauso gauti ir pensijas, kadangi tai socialinio draudimo rūšis yra, ir tai yra socialinio draudimo lėšos. Kur patenka tie pinigai, kurie paimami iš vaikų, pavyzdžiui, maitinimo, mamyčių ir t. t.? Todėl mano įstatymo pataisa visiškai atitinka visą juridinę techniką, jinai yra parašyta lietuviška… lietuvių kalba ir suprantamai. Kur pa­dėsite pinigus, kurių neišmokėsite žmonėms? Todėl prašau pritarti mano pataisai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti, kadangi pasiūlymas prieštarauja juridinės technikos taisyklėms ir biudžeto sudarymo principams.

PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas palaiko M. Za­sčiurinsko pataisą. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik girdėjome, kad nėra tokios nuostatos, kad tai prieštarautų mūsų juridinei technikai. Kita vertus, kolega R. J. Dagys kalbėdamas labai aiškiai pristatė, kad tie pinigai, kurie bus sutaupyti, bus naudojami socialinėms reikmėms, t. y. pensijoms, kitoms išmokoms mokėti. Tai ar būtų koks nors nuostolis, jeigu mes tą įstatyme ir įrašytume? Nebent kas galėtų paneigti, kad nenorima įrašyti dėl to, kad tie pinigai iš tikrųjų bus panaudojami kuriems nors kitiems tikslams. Jeigu tokios abejonės nebūtų, tai tada, man atrodo, niekas netrukdytų tai ir įrašyti. Todėl aš kviečiu pritarti kolegos M. Zas­čiu­rinsko teikiamai pataisai.

PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega ką tiktai prieš mane kalbėjęs, R. J. Dagys nieko apie tai net nesakė, net neužsiminė, prašom pasitikrinti savo sugebėjimus girdėti. O kadangi niekaip nesupranta mūsų opozicija, apie ką mes dabar šnekam, tai čia pataisos esmė yra paprasta. Lygiai tas pats, kad žmona kaltintų vyrą: kur tu padėjai algą, kurios tau neišmokėjo? Kur tu padėjai algą, kurios tau neišmokėjo? Tu ją kažkur padėjai, nors tu jos negavai. Tai pataisos esmė yra tokia. Ar iš tikrųjų puošia mūsų salę tokių pataisų rašymas? Aš siūlau nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28… (Balsai salėje) Atsiprašau, dar dėl pataisos. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 108 Seimo nariai: už – 37, prieš – 21, susilaikė 50. M. Zasčiurinsko pataisai nepritarta. Dabar dėl viso įstatymo vienas – už, vienas – prieš. R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai įdėmiai išklausiau, ką kolegos svarstymo metu kalbėjo, ypač socialdemokratus, kurie anuo­met, ekonominio pakilimo metu, galėjo realizuoti šias nuostatas, bet nerealizavo. O dabar, kai yra sudėtinga situacija, jie nori priversti realizuoti. Čia tokios krokodiliukų ašaros. Maža to, buvęs ministras, kuris prieš Naujuosius metus išmokėjo 20 mln. premijų, dabar ieško rezervų, iš kur mes galėtume paimti, dar didesnėm ašarom apsipylęs. Galų gale, ar yra kokios nors cinizmo ribos? Ką dabar mūsų kolegos siūlo? Perskaičiuokite pensijas, suraskite 130 mln., žinant, kad jų nėra. Vadinasi, tu gali rodyti kitokį būdą, perskaičiuoti atitinkamai perstumdant pensijas iš kitų, dabar jau gaunančių. Vadinasi, kai kurie sunkmečiu turėtų dar labiau nukentėti, nes reikės perskaičiuoti į minusą 130 mln., nes kito kelio nėra. Tą buvo ga­lima daryti tik kilimo metu. Bet kilimo metu tas nebuvo daroma. Toliau argumentai, kuriuos aš čia girdėjau, kažkas pritarė šiam įstatymo (…), o kaip turėjo elgtis Seimo nariai, buvę salėje, kai ponia V. Blinkevičiūtė visiems aiškino, kad pinigų yra, ir į mano klausimus, kur „Sodros“ rezervo atsargos ištirpo, sakė, jos niekur neištirpo, jūs esate dezinformuoti, jūs esate klaidingai informuoti. Tai aišku, kai Seimo nariai girdi čia, salėje, tokią informaciją, tai priima atitinkamus sprendimus. Kodėl turint atliekamą milijardą litų neperskaičiuoti pensijų? Bet, pasirodo, to milijardo nebuvo, nes jau rugsėjo mėn. buvo minus 900 mln. atsilikimas nuo grafiko. Tai patys to nepadarėt, o dabar verčiat kitus padaryti. Tai gal jau… Kas galėtų kalbėti šioje salėje, tiktai ne jūs. Siūlau nepritarti.

PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, Pirmininke. Taip jautriai kalba mano kolega iš komiteto, kad norisi verkti. Aš manau, kad šis įstatymas yra pirmiausia moralinis įstatymas. Po to jau ten 125 ar 130 mln. Dar kartą noriu priminti – mes gyvename 18 metų nepriklausomoje Lietuvoje, o skaičiuojame pensiją iš laikotarpio, kurio jūs tiesiog pavadinimą bandote pakeisti. Tai čia yra pirmiausia moralinis klausimas. Šimtą kartų girdžiu tai, kad kol dešinieji buvo pozicijoje, tai buvo be galvų arba buvo kažkoks smegenų užtemimas. Nes, matot, V. Blinkevičiūtė išėjo, prišnekėjo ir jie patikėjo tuo. Gerbiamieji, nuo kada opozicija taip tiki pozicijos visais žodžiais? Gerbiamieji, turite savo galvas, reikėjo galvoti, ką sakė buvusi ministrė, ir priiminėti sprendimus. Socialdemokratai įvykdė tai, kas buvo priimta prieš 18 metų, nes tame įstatyme buvo numatyta, kad po 15 metų turi atsirasti įstatymas, ir jis atsirado. Tikrai, taip, reikia sutikti, kad vienus metus pavėlavo, bet jis buvo, ir jūs jau antrą kartą bandote nukelti šitą datą. Dar kartą kartoju: jeigu 130 mln. per daug, turėjote visus metus laiko ir galėjote pataisyti formulę. Ten nėra didelių problemų, ten labai lengva pataisyti, kad žmogus paprasčiausiai morališkai turėtų teisę rinktis ne iš to laikotarpio, o iš nepriklausomos Lietuvos, ir viskas. Ir nereikėtų šitų milijonų ir šitų nereikalingų kalbų. Todėl nepritariu šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate po svarstymo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuo­monę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 113 Seimo narių: už – 64, prieš – 47, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-1240(2) yra pritarta.

Aš norėčiau kreiptis į komiteto pirmininką. Ka­dangi įstatymų projektų Nr. XIP-1239 ir Nr. XIP-1240 kai kurie straipsniai po svarstymo netgi kartojasi, ar nebūtų galima prieš priėmimą juos sujungti, šiuos du projektus į vieną?

Replika po balsavimo – B. Bradauskas. Prašau.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmi­nin­ke. Niekada negalvojau, kad socialdemokratai bus apkaltinti kaip padarę didžiausią nusikaltimą, kad padidino pensijas. Atrodo, kad mūsų pensininkai taip gerai gyvena, kad jiems reikia viską atimti. Pone Dagy, būkite mielas ir teisingas, prisipažinki­te, kieno siūlymu visiems valstybės tarnautojams, visiems klerkams, praeitą kadenciją buvo padidinta bazinė alga iki 490 Lt, dėl ko valstybė iš­mokėjo netoli milijardo litų? Būkite teisingi ir pa­­sakykite, o tai, kad jūs padarėte ten, kur ne­­rei­kia, išlaidavimą, dabar jūs verčiate kaltę mums, kad mes pakėlėme pensijas. Na, tiesiog stebuklų stebuklas, stebuklų šalis! Dabar jūs norite dar skriau­sti tuos pensininkus atimdami pensijas ir dar neleisdami jiems iš lietuviško stažo padidinti pensijas.

PIRMININKĖ. Prašau, gerbiamasis P. Luo­manas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, prašyčiau užskaityti mano balsą už. Ačiū.

PIRMININKĖ. P. Luomanas – už. Ir replika po balsavimo – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji socialde­mokratai, jeigu jūs būtumėte tai padarę iš savo kišenės arba iš savo įmonių kišenės, aš tiktai jus būčiau pasveikinęs. Bet kai jūs tai padarote visų kitų sąskaita, įstumdami socialinio draudimo biudžetą į krizinę situaciją, aš jums padėkoti tikrai negaliu.

11.20 val.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1241(2) (svarstymas)

 

PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 strai­psnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1241(2). Svarstymas. Kviečiu V. V. Marge­vičie­nę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto tikslas – pratęsti Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų nepriemokų išmokėjimo 1995–2005 m. dirbusiems pensininkams terminą. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis svarstė, atsižvelgė į Teisės departamento iš­vadas. Yra gauta viena M. Zasčiurinsko pataisa, jai komitetas nepritaria, ir komiteto balsavimo re­zultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 3.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nori dalyvauti net dešimt Seimo narių. M. Zasčiurinskas – pirmasis.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš pranešėjos tikriausiai visi supratot, kad kalbama apie tai, kad tiems pensininkams, kurie dirbo ir kuriems pagal priimtą įstatymą nebuvo išmokėtos pensijos, ir toliau jos nebūtų mokamos iki 2012 m. Šio įstatymo pataisos esmė yra tokia. Tai pasakiau todėl, kad būtų visiems aišku, apie ką mes čia kalbam. Klausimas yra toks, prieš tai kalbėjusių keliamas klausimas, – ar ekonomika gali būti morali, ar ne? Čia kalbėta apie moralę. Aš manau, kad ekonomika bet kuriuo atveju turi būti morali, o moralė pirmiausia turi turėti vieną rodiklį – ar biudžetas yra socialiai orientuotas, ar jis sprendžia skurdžiausių žmonių pirmo būtinumo klausimus.

Kokia padėtis yra šiandien? Pirmiausia tai vieniems pensininkams pensijos buvo išmokėtos, dirbantiems pensininkams. Kitiems dabar nebus mokamos. Kaip žinote, pensininkas tai nėra tas jaunuolis, kurio visas gyvenimas dar prieš akis, ypač jeigu mes pavartysime statistiką ir suprasime, kad, pavyzdžiui, vidutinis vyro gyvenimo amžius Lietuvoje yra 64,6 metai, moterų šiek tiek ilgesnis.

Kokia padėtis Lietuvoje? Jūs visi tai žinote. Pirmiausia skurdas. Skurdas didėja, ir, kaip jūs pui­kiai žinote, didžioji dauguma pensininkų gauna pensijas, kurios yra 600–800 Lt. Tai išties yra labai maža suma.

Reikia pažymėti ir tai, kad Lie­tuvoje senatvės pensijoms išmokama du kartus mažesnė BVP dalis nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Europos Sąjungoje senatvėje ir tapus našliais išmokama 11,9 %, o Lietuvoje – 5,7 %.

Reikia įvertinti ir tai, kad pensininkai yra ypatingi mūsų gyventojai. Ne dėl to, kad jie visą savo jaunystę atidavė tam, kad sukurtų nacionalinį turtą, kurio per 20 metų taip ir nespėta išvogti, bet į pensininkų rankas patekę pinigai iš karto patenka į vartojimą, jie nekaupia pinigų, nes jų neturi. O kaip žinote, pinigai, patekę į vartojimą, didina, aktyvina ekonomiką, o tai savo ruožtu didina įmo­kas į valstybės biudžetą.

Jūs žinote, koks skurdas yra šiandien. O kaip bus tada, kai ant garbaus amžiaus žmonių pečių užgrius mažinamos išmokos, pensijos, kai padidės kainos, kai žmogus turės suktis įvairių reformų Lie­tuvoje sukelto chaoso bangose, tas pensi­nin­kas?

Atkreiptinas dėmesys į dar vieną aspektą. Europos Sąjunga, mes juk esame Europos Sąjungos valstybė, mums galioja jos įstatymai, jos požiūriai, Europos Sąjunga skatina vyresnius žmones dalyvauti darbo rinkoje, tam skatinti yra skiriami net Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Lietuva čia ir vėl atvirkščiai, kaip toje dainoje. Pa­vyzdžiui, priėmę Užimtumo įstatymą, mes išstūmėme pensininkus iš darbo rinkos. Vyresnio amžiaus žmonės išstumiami iš darbo rinkos. Negana to, čia jau buvo minėta, yra Konstitucinio Teismo sprendimas, ir jis vėl siūlomas nevykdyti. Taigi, jeigu mes referendumu priimtos Konstitucijos ne­silaikome, ar tai yra moralu?

Aš sakau taip: palikime pensininkams jų uždirbtus pinigus. Ir dar kartą kartoju: šalin rankas nuo pensininkų. Jie yra garbingi žmonės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kviečiu A. Sysą.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už susirūpinimą, gerbiamasis Sabuti. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, tokia jau mūsų dalia: jūs rašote įstatymus, o mums tenka apie juos kalbėti, nes jūs užmirštate, ką kalbėjote prieš dvejus metus ar prieš metus.

Šitą įstatymą reikėtų pavadinti grėblio įstatymu, nes ant šito grėblio jau buvote užlipę, o dabar lipate toliau per kelis įstatymus.

Pirmiausia siūlyčiau, užbėgdamas į priekį, kad nebūtų vėl mestas kaltinimas, kad šitą sprendimą priėmė socialdemokratų Vyriausybė, norėčiau priminti, kad šitą sprendimą jūs pasiūlėte ir jūs jį priėmėte. Socialdemokratų Vyriausybė to nesiūlė, nes kalbama apie 1995–2000 m. Tai va. Tada karštų kalbų iš tribūnos, kad socdemai prigalvojo visokių dalykų, nesakykite.

Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į lūkesčius, nes tai yra blogiausias dalykas, kai jūs vieną kartą pažadėjote. Pirmiausia vieną kartą buvo ginčai, ar reikia, ar nereikia, ir Konstitucinis Teismas dėl šito laikotarpio tikrai nepriėmė jokio sprendimo, tai buvo politinis sprendimas opozicijos, kuri norėjo būti labai gera ir norėjo išmokėti tuos „Sodros“ pinigus, kurių buvo šiek tiek sutaupyta. Bet žiūrint iš lūkesčių pozicijos, aš labai norėčiau, matau, užsirašęs Ministras Pirmininkas, gal jis vėl galės pacituoti savo garsias tezes apie Konstitucijos atitikimą, kaip šitas įstatymas su tuo, kas parašyta tame jo traktate, dera.

Šis įstatymas biudžetui kainuoja pagal aiškinamąjį raštą 270 mln. Lt. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra grupė žmonių, kuriems 2010 m. gruodžio mėn. numatyta išmokėti nemokėtos senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas už iki 2008 m. sausio 1 d. mirusius šių pensijų gavėjus, jų turto teisėtiems paveldėtojams.

Gerbiamieji, sunkmetis buvo ir 2009 m. Noriu priminti, kad 2009 m. birželio mėn. dalis, bet ne daugiau kaip 830 Lt ir ne vyresniems nei 65 me­tų amžiaus, yra išmokėta. O įdomiausia, kad kitas mokėjimo terminas yra gruodžio mėnuo. Šis, 2009 m. gruodžio mėnuo. Numatyta dalį, bet ne daugiau kaip 830 Lt, vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, nemokėtos senatvės, invalidu­­mo pensijų dalies sumą išmokėti jaunesniems nei 65 m. asmenims, likusią dalį išmokant 2010 m. birželio mėnesį. Jeigu sunkmetis ir šiandien, ir 2010 m., jeigu šiandien planuojate, šiandien gruodžio 1 d., pradėtos išmokos… Čia kažkas niekaip nedera. Apie tai, kas daroma šiandien, ir kodėl jau nenorima daryti to kitų metų birželio mėnesį.

Todėl negaliu pritarti įstatymo projektui, nepritariau, kai jis buvo priimamas, bet dabar jūs su­teikėte lūkestį žmonėms, dvigubą lūkestį, ir dvi­gubai nenorite vykdyti.

PIRMININKĖ. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar kartą pasikartodamas noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas, pakartosiu, kad geriau girdėtų krikščionys demokratai, konservatoriai, koalicijos part­ne­riai, kad jie dar kartą suprastų, kad daro klaidą, teikdami tokius įstatymų projektus, nes jie mano, kad pensininkai yra turtingiausi Lietuvos gyven­tojai ir gali paremti valstybę iš savo kišenės. Kai žmo­nėms suteikiama viltis ir nurodoma konkreti data, kada bus kompensuotos iš jų nusavintos pen­sijos, jie laukia, ir dabar dar kartą vėl yra apgauti.

Nepamirškite, kad pensininkai yra vieni aktyviausių rinkėjų ir jie balsavo už jus, atidavė jums savo balsus, patikėjo jumis, o jūs juos apgaudinėjate. Taip negalima elgtis su žmonėmis. Jeigu vieną kartą jiems yra pažadėta, jie laukia, tuo labiau tai yra tie žmonės, kurie neturi kitų pajamų šaltinių. Galbūt daugelis iš jų su viltimi laukia tos datos, kada jiems bus kompensuotos pensijos, kada bus grąžinti iš jų nusavinti pinigai, ir jūs dabar vėl teikiate naują įstatymo projektą, kuriuo nukeliate datą.

Aš esu dėkingas savo kolegai A. Sysui, kuris man tiesiog pasakė, kad yra kiekviename įstatymo projekte nurodyta kaina, nereikia laukti, kol R. J. Da­gys tą kainą įvardins, tai yra kaina 269 mln. Lt. Noriu tik pasakyti vieną dalyką, kad šitie 269 mln., minėti jūsų 34 ir t. t., būtų buvę surinkti, jeigu ne jūsų sprendimai. Ir dabar, skaitydamas nutarimus, Vyriausybės bei ministrų kalbas, kad bus stabdomi visi investiciniai projektai, nesupran­tu vieno dalyko: jeigu jau dabar jūs nerandate pinigų, reikalingų nusavintoms pensijoms kompensuoti, pensijas sumažinate ir t. t., lendate į socialiai pažeidžiamiausių grupių kišenes, tai kaip jūs toliau tvarkysitės? Juk 2010 m. yra tie metai, kai skiriama didžiausia Europos Sąjungos parama. Ir tų pinigų Lietuva nepanaudos stabdydama visus projektus. Tai iš ko bus surinkti pinigai „Sodrai“ 2011 m., tiems patiems 2010 metams, kuriuos jūs čia taip gražiai planuojate? Jeigu 2010 m. iš Europos Sąjungos yra planuojama investiciniams projektams parama maždaug 7 mlrd. Lt, tai nejaugi Lietuva negali rasti galimybės, juo labiau turėdama patį mažiausią įsiskolinimą Europos Sąjungoje nuo bendrojo vidaus produkto, pasiskolinti 2 mlrd., nes maždaug 15–30 % reikia įdėti savų lėšų, kad būtų pritrauktos Europos Sąjungos lėšos, nejaugi negali rasti 2 mlrd., kad pritrauktų 7 mlrd. Europos Sąjungos lėšų? Iš tų 7 mlrd. mažų mažiausiai pusė grįžtų į biudžetą ir papildytų „Sodros“ biudžetą. Tai būtų pati geriausia išeitis. Bet jūs einate lengviausiu keliu – viską sustabdyti, vi­s­ką numarinti, o pats baisiausias jūsų sprendimas yra įlįsti į pensininkų, neįgaliųjų, į mamų kišenes, pasiimti iš ten tą, ko jūs ten nepadėjote, ir taip išgelbėti Lietuvos biudžetą. Iš tiesų tokie sprendimai yra tiesiog amoralūs. Aš viliuosi, kad daugelis iš jūsų įsiklausys į mūsų išsakytas pastabas, išgirs, padarys tam tikrus sprendimus ir bent jau iš padorumo nors nedalyvaus balsuojant ir nepriims tokių gėdingų sprendimų.

PIRMININKĖ. E. Klumbys. Ačiū. Išsibraukiame dabar. J. Olekas. Gal atsisakot ir jūs? Tą pa­tį per tą patį kalbėsite? Gerai.

J. OLEKAS (LSDPF). Manau, kad būtų neteisingas sprendimas, jeigu (…). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, štai kolegų iš dešinės pusės teikiamas dar vienas įstatymas, kuris įtvirtina jų nuostatas viena kalbėti prieš rinkimus, o kita daryti po rinkimų. Labai gerai prisimenu 1996 m. rinkimų kampaniją, kai tuo metu dar konservatoriai, Tėvynės sąjunga, ėjo per Lietuvą ir kalbėjo žmonėms, kaip jie, atėję į valdžią, sugrąžins neišmokėtus indėlius. Tačiau tik atėjus ir priėmus įstatymus, indėlių grąžinimas buvo nepradėtas, sustabdytas ir paliktas, kol prie valdžios vairo stojo socialdemokratai, kurie atsiskaitė su Lietuvos žmonėmis. Šiandien mes vėl matome, kad neišmokėtos pensijos – ir senatvės, ir invalidumo. Jos buvo pradėtos grąžinti Lietuvos žmonėms socialdemokratų valdymo laiku, dabar vėl stabdomos ir vėl nukeliamos 2012 metams, t. y. po kitų rinkimų.

Gerbiamieji kolegos, manau, kad tai vėl yra vyresnių, šiandien sunkiau gyvenančių žmonių ap­gaulė, nes jie patys išsikovojo, kad šios neišmokėtos pensijos būtų jiems sugrąžintos. Ėjo per teismus, vargo, atitaisė tą padarytą klaidą, kai jiems buvo nemokama. Ir prasidėjęs išmokėjimas vėl nutraukiamas. Turbūt šiuo laiku vėl sakysite, o iš kur gauti pinigų, kad būtų išmokėta? Taigi nekartodamas apie jūsų mokesčių naktinę reformą, neprimindamas gerbiamajam premjerui, kad jau šiais metais buvo galima turėti iš renovacijos projektų atskaitymus į „Sodrą“ , aš pasakysiu dar vieną šal­tinį. Gerbiamasis premjere, praeitų metų pabaigoje buvo priimti visi sprendimai, kad Lietuva panaudotų Europos Sąjungos lėšas, skirtas mokslų centrams finansuoti. Jūs visus metus marinavote šiuos projektus, sustabdėte jaunosios kartos mokslininkams galimybę dirbti ir kurti čia, Lietuvoje, plėtoti Lietuvos mokslą ir sustabdėte atskaitymus į „Sodrą“. Praeitą ketvirtadienį per Vyriausybės valandą aš pasitikslindamas paklausiau švietimo ir mokslo ministro. Jis labai aiškiai pasakė, kad jokių esminių pakeitimų dėl tų projektų ir dėl 2 mlrd. Lt panaudojimo nėra, kad tos lėšos buvo numatytos iš dalies kitiems projektams, tai yra aparatūros pirkimui, statyboms, o beveik pusė sta­tybų lėšų yra darbo užmokesčiui, tai jeigu mes pa­imtume vėl 1 mlrd., tai nuo 1 mlrd. apie 330 mln. atskaitoma į „Sodrą“. Jau šiandien Lietuvoje turėtume penkis sustiprintus mokslo centrus, kuriuose galėtų dirbti tiek vyresniosios, tiek jaunesniosios kartos Lietuvos mokslininkai, ir gerokai papildytą „Sodros“ biudžetą. Aš manau, kad tų lėšų tikrai pakaktų išmokėti ir toms neišmokėtoms pensijoms, kurios buvo neišmokėtos ir dėl kurių išmokėjimo sprendimas buvo priimtas dar prieš dvejus metus. Todėl kviečiu, kolegos, nepritarti šiam tei­kiamam įstatymui jau per svarstymo stadiją. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kviečiu V. P. Andriukaitį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ne J. Veselka dabar turėjo kalbėti?

PIRMININKĖ. Kitas kalbės J. Veselka.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerai. Šiuo atveju, kolegos, aš labai trumpai. Išties pamėginsiu dar kartą kreiptis į mus visus, pamėginsiu dar kartą cituoti Vyriausybės poziciją. Taip pat Vyriausybė akcentavo, kad teikiamu įstatymo projektu socialinių garantijų sistema nėra pertvarkoma, jame siūlomos priemonės nekeičia socialinių garantijų struktūros ir taikomos tik laikinai krizės laikotarpiu. Todėl šiame įstatymo projekte nėra nustatytas Konstitucinio Teismo nutarimuose minimas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas. Čia kalbama apskritai kaip apie konstitucinę Vyriausybės doktriną, kai Vyriausybė išties teikia visą pluoštą įstatymų pataisų, kurios, Vyriausybės nuomone, pasirodo, nekoreguoja valstybės socialinės politikos, jos nepaliečia valstybės įsipareigojimų dėl socialinių garantijų sistemos, taip pat jos nesiima atskirų socialinių grupių stru­ktūros pertvarkymo. Tuomet kyla klausimas, ką mes čia darome? Aš tiesiog noriu išsklaidyti visų mūsų abejones, nes susidaro įspūdis, kad viena rašome, kita darome, o trečia dar turbūt galvojame mintimis. Kolega A. Sysas pavadino šį įstatymą grėblio įstatymu. Aš manyčiau truputį kitaip. Šis įstatymas nėra grėblio įstatymas, tai yra tiesiog klasikinis pavyzdys mums visiems diskutuoti dėl to, ar mes pasirenkame teisingus metodus spręsdami labai sunkią problemą. Mano galva, mes elgiamės neteisingai, dar blogiau, kai mes įstatymo pataisomis pabandome kalbėti štai taip: nuo 2008 iki 2012 metų yra numatytas kompensavimo už prarastas pensijas mechanizmas. Mes kalbame labai aptakiai, štai 2010 m. sausio 1 d. Vyriausybė turi parengti tam tikrus įstatymų projektus, po to dar kalbame, kada toliau bus galima tai įgyvendinti. Tai gal išties mes pamėginkime konkrečiai paklausti, koks gi šių pataisymų turinys? Turinys yra vienintelis – kaip išvengti problemos ir nukelti ją ateičiai, neatsakant į klausimą, ką reikia daryti, kad tą problemą vienaip ar kitaip dabar, kitais me­tais ir dar kitais tenka spręsti.

Šiuo atveju, kolegos, aš manau, kad visiškai nevaisinga diskusija, kas pasakė „miau“, kas ką padarė kuriais metais. To nereikia. Problema yra kita – ką mes dabar turime visi kartu daryti? Pateikti argumentai manęs neįtikina, kad aš galiu elgtis taip, kaip A. Kubiliaus kolegos arba R. J. Da­gys siūlo. Aš tuo atveju matau, kad patenku į tokią konstitucinę koliziją – nei galiu vienaip balsuoti, nei kitaip, nei kaip elgtis – ir nenoriu, kad mano kolegos Seimo nariai taip pat padarytų konstitucinių klaidų. Tai štai dar kartą vienas labai aiškus pavyzdys. Gal mes išties turėtume nebesvar­styti daugiau tų įstatymų, nes jie akivaizdžiai neatitinka netgi ir to, ką kolega A. Kubilius bando pats teikti ir ginti. Štai, ko gero, A. Kubilius cituoja Konstitucinį Teismą, kad Konstitucijos 52 strai­psnyje tiesiogiai nenurodytų pensijų ar šių pensijų teisinis reguliavimas gali būti iš esmės pakeistas. Įstatymų leidėjas privalėtų asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai kaip šiuo klausimu elgtis? Kur čia tie teisingi mechanizmai?

Taigi, kolegos, manau, kad mes, ko gero, dar neišsprendėm tų namų darbų, kuriuos mes čia patys sau esam iškėlę, ir sprendimams, mano galva, reikia ieškoti dar kitų argumentų. Todėl, pritardamas kolegų mintims apie grėblį, noriu pasakyti, kad, ko gero, grėblys dažnai būdavo tokia liaudiška ironija pašiepiant kietakaktiškumą, bet tuo tarpu visuotinio švietimo laikais, baigus vidurines, universitetus ir t. t., jau laipiojimai ant grėblio tampa tik folkloru. Taigi, kolegos, neužsiimkim folkloru.

PIRMININKĖ. Kviečiu J. Veselką.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, klau­sant diskusijų nuo pat ryto ir apie šį įstatymą, šis įstatymas yra pats nekalčiausias. Tiktai visi bijo, kad jiems reikės mokėti, o ne tiems. Jeigu bijot, vadinasi, nežinot, kaip papildys „Sodros“ pajamas. O čia ir yra pagrindinė bėda. Jeigu ten tų pajamų būtų, niekas tų pensijų nemažintų ir laiku išmokėtų tas, kurių nemokėjo, bet pagal Konstitucinio Teismo sprendimą dabar reikia mokėti. Taigi klausimas esminis – iš kur paimti „Sodrai“ pinigų ir ar jų galima paimti? Aš manau, jau ne kartą sakiau ir dar kartą pakartosiu: taip, juos galima paimti, ir labai logiškai, bet reikia vieno paprasto konceptualaus dalyko – atsisakyti iki šiol vykdomos ir tų, ir tų, ir tų, ir tų liberalios ekonomikos politikos. Nes liberalizmas, kur akcentavom, kad pats kapitalas išspręs visas problemas, subankrutavo. Gerbiamasis Endzinai, subankrutavo. Taip, ir Stalinas nenorėjo matyti, kad komunizmas bankrutuoja, bet, deja, subankrutavo. Ir A. Zuokas pa­matė, kad liberalizmas bankrutuoja, todėl dabar kurs kairiąją partiją ir laimės rinkimus.

 Kodėl sakau, pasižiūrėkit į Europą? Visos Europos senosios valstybės dvigubai didesnę BVP dalį skiria socialinėms išmokoms, „Sodrai“ mūsų pavyzdžiu. Vadinasi, ką? Mokesčiai „Sodrai“ – tai yra pagarba pensininkams, mamoms, požiūris, kad, viena, atidirbo karta ir jau jūsų laimingo kapitalizmo liberalaus nebesulauks, jiems vienas karstas, o kita, jaunoms šeimoms, kuriose turi išaugti visaverčiai piliečiai. Europos Sąjunga negaili čia pinigų, bet iš kur ji paima? Visose Europos Sąjungos valstybėse pelno mokestis daug didesnis. Ir kodėl didesnis? O todėl, kad pelno judėjimas yra laisvas – kiek man valstybė dovanojo, aš jokių įsipareigojimų nepriimu ir investuoju šitą pelną, kur noriu. Kur noriu, ten investuoju. Todėl daugumoje valstybių yra principas: Amerika – 50 % su dividendais atiduok valstybei, likusius 50 kur nori vežk, kur nori investuok, iš tikrųjų kur tau racionalu.

O kaip Lietuvoje elgiamasi? Vis skatinam, skatinam privatų kapitalą, o, kiek žinau, privatus kapitalas visur perka įmones, investuoja, tarkim, į energetiką, perka užsieniuose ir t. t. už tuos pinigus, kurių negavo „Sodra“. Todėl, mano galva, vienas būdas yra didinti perskirstomą BVP dalį „Sodrai“, o galima per kitus mokesčius pažiūrėti, kad nesunkintume. Kitur galbūt galima palengvinti, bet „Sodrai“ reikia padidinti. Tai vienas kelias.

Antras. Visi čia akcentuoja: jau greit dvi­dešimt metų, kaip nepriklausoma valstybė, o negalim jaunų šeimų, pensininkų išlaikyti padoriai gyventi. Kas jums sakė, kad mes turim nepriklausomą valstybę? Ar mes galim patys reguliuoti monetarinę politiką? Ne, negalim. Lietuvos cent­rinis bankas yra paralyžiuotas. Gerbiamieji kolegos, ar jūs matėt nors vieną valstybę, kuri iš krizės jau išeina neturėdama visų banko galimybių elgtis ir tarnauti Lietuvos ekonomikai, o ne sėdėti užsibarikadavus su savo rezerviukais kažkokiais? Nėra tokių valstybių. Yra trys nenormalios, kurios ir sėdi baloje.

Gerbiamieji kolegos, jeigu mes norime spręsti tų žmonių, kuriems reikia spręsti ir nemažinti, reikia iš tikrųjų peržiūrėti Lietuvos ekonomikos valdymo modelį. Ir A. Kubilius, ačiū Dievui, jau suprato – sukti į kairę. Buvo laikas sukti į dešinę, dabar sukti į kairę. Jeigu jūs, konservatoriai, dabar pasuktumėt į kairę, nes šita taip pat nesiruošia sukti į kairę, žinokit, ir būtų galima iš­spręsti pensininkų ir socialinių išmokų problemą. O jeigu ne, tada reikia suformuoti ypatingas teises turinčią profesionalią Vyriausybę ir leisti Seimui priiminėti tik rezoliucijas, ką jis geriausiai ir moka, ypač dėl Rusijos ir homoseksualų. Štai, dvi rezoliucijas.

Manau, pensijų mažinti negalima ir reikia žengti ryžtingus žingsnius, peržiūrėti visą mokesčių sistemą, kad ji daugiau ir perspektyviai dirbtų, ir būtų pagarba tiems, kurie jau atidirbo ir laukia, patys žinot kas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. V. Mar­ge­vičienę.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, gerbiamieji Lietuvos žmonės, na ir, žinoma, žurnalistai, transliuojantys pensinio amžiaus žmonėms ir visai Lietuvai, nuo posėdžio pradžios per tas dvi valandas išgirdome viską. Dar tiktai nė vienas Seimo narys nepaminėjo klimato kaitos, nes tai būtų irgi į temą, nes išgvildenom visas problemas nuo to, kokie tai įstatymai, ką jie padarys, netgi tokių gudrių pasiūlymų atsirado, kaip riestainio skylę padalinti ir kur to riestainio skylės gabaliukus sudėti. Na, ką padarysi.

Įstatymai buvo vadinami ir žiauriaisiais, ir grėsmingaisiais, ir nepalankiausiais, ir ko tik ne­išgirdo Lietuvos žmonės, o, pasirodo, pasiūlymų nė­ra. Visą lapkričio mėnesį, mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto durys buvo atviros, laukėm. Jei visi taip gerai žinot, kaip padidinti pensijas, kaip padėti Lietuvos žmonėms, tai kur tie siūlymai? Kur tie siūlymai? Ar yra tiktai garsi retorika, yra tiktai toks kalbėjimas vardan kažko? Pradėkim vėl nuo žemės grąžinimo, dar teismų reformos nepalietėt.

Mielieji Lietuvos žmonės, noriu pasakyti: tuo ir skiriasi mūsų kalbėjimas – kairės ir dešinės. Šiandien drąsiai, nuoširdžiai galime jums pasakyti: na, yra skylė. Kaip tos skylės gabaliukus išdalinti taip, kad visi būtų patenkinti ir kad visiems būtų gerai? Tuo ir skiriasi kairė nuo dešinės, kad šiandien aiškiai sakom žmonėms: na, nėra tų pinigų, nėra kaip padaryti, kad tos skylės nebūtų? O tokių siūlymų nesulaukiam. Todėl, mielieji Lietuvos žmonės, kai tik atsiras menkiausia galimybė, manau, visi mąstantys ir galvojantys žmonės pirmiausia padės silpniems, neįgaliems. Kai tik atsiras menkiausia galimybė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Kubilių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pratęsiu tai, kad kolegė Vaidevutė kalbėjo. Iš tiesų visų pirma kreipsiuos į J. Karosą ir kolegas socialdemokratus. Tikrai, kitą savaitę minėsime Vyriausybės darbo metų sukakties jubiliejų. Turiu pasakyti, kad šitas artėjantis jubiliejus verčia kai kuriuos dalykus prisiminti. Vienas dalykas, kas labiausiai stebina, kad per metus laiko iš socialdemokratų neišgirdome nė vieno racionalaus pasiūlymo, kaip spręsti tikrai didžiules šalies problemas.

Antras dalykas, ko aš norėčiau, vėlgi kreipdamasis kaip tik į socialdemokratus, nes jie paliko mums kai kurių tikrai nemenkų problemų: raginu paprasčiausiai būti sąžiningiems ir nustoti meluoti, ciniškai meluoti žmonėms, nes kartais atrodo, kad, būdami opozicijoje, jūs norite tik vieno – kad būtų kiek galima blogiau, kad būtų kiek galima blogiau, kad „Sodra“ turėtų kiek galima didesnių problemų, kad jos nebūtų išspręstos, kad galų gale „Sodra“ nebegalėtų išmokėti laiku pensijų, o tada jau jums bus džiaugsmas. Gerbiamieji kolegos, aš raginu prisiminti konstitucinę priesaiką – sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonių gerovei. Tai reiškia: nemeluoti ir nepataikauti net ir tada, kai esi opozicijoje. Aš esu įsitikinęs, kad jeigu būtumėte valdžioje, darytumėte tą patį, ką mes šiandien esame priversti daryti. (Balsai salėje) Gerbiamasis Česlovai, tą patį, bet kitaip, tai reiškia tą patį. (Balsai salėje) Tai reiškia tą patį.

Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų manau, kad svarstome labai svarbius klausimus ir tikrai nesinori juokauti. Aš noriu visiems dar kartą pakartoti, kad, mano įsitikinimu, mes, lietuviai, esame tikrai solidari tauta, ir tai yra ir mūsų Konstitucijos pamatinė vertybė. Solidarumas reikalauja solidaraus ir proporcingo tiek sunkumų, tiek ir ge­rovės pasidalijimo tarp šiandieninės visuomenės skirtingų grupių ir skirtingų kartų. Lygiai taip pat solidarumas reikalauja solidaraus požiūrio į valsty­bės įsipareigojimus praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Be abejo, negalima dabartinių problemų sprę­­sti, nekreipiant dėmesio į valstybės praeities įsipareigojimus. Lygiai taip pat negalima spręsti dabarties problemų, nekreipiant dėmesio į tai, kokių finansinių problemų tai gali sukurti ateityje. Toks balansas tarp skirtingų grupių ir kartų yra visuomenės esminio susitarimo, visuomenės konstitucinės sutarties esminis principas. Vyriausybė negali, pataikaudama kuriai nors grupei ar kartai, esmingai pažeisti šio susitarimo, kuris, mano įsitikinimu, yra esminė Konstitucijos nuostata. Todėl iš tikrųjų mes negalime, pavyzdžiui, pensininkų interesų ginti neproporcingai dabartinės dirbančiųjų kartos ar jų vaikų bei anūkų sąskaita. Lygiai taip pat vaikų ar gimdančių motinų interesai negali būti neproporcingai iškelti virš pensininkų interesų. Kokios nors grupės interesų nesubalansuotas sureikšminimas neišvengiamai reikalauja kompen­savimo kitoms grupėms priemonių.

Nepasakysiu nieko naujo, jeigu pakartosiu, kad Lietuvos piliečiai visada rodė ypatingą solidarumą su vyresniąja pensininkų ir su jaunąja, tik gimusia naująja karta. Tokio solidarumo įgyvendinimui buvo skiriami ypač dideli finansiniai resursai. Tačiau lygiai taip pat tenka pripažinti paprastą tiesą, kad 2008 m. dėl politinių priežasčių buvo įgyvendintos nesubalansuotos biudžeto socialinių išlaidų didinimo priemonės, kai, pavyzdžiui, vien tik senatvės pensijos per vienus metus buvo padidintos beveik 30 %, tiksliau, 28,3 %, ir nuo 2007 m. ketvirtojo ketvirčio, kai vidutinė sena­tvės pensija siekė 627 Lt, jos padidėjo iki 2008 m. ketvirtojo ketvirčio net 180 Lt – iki 810 Lt. Toks kitų grupių atžvilgiu nesolidarus socialinių išlaidų padidinimas, artėjant krizei, krizės laikotarpiu pareikalavo skausmingo išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo kitoms grupėms, siekiant maksimaliai apsaugoti socialines išlaidas. Noriu priminti, atrodo, ponui B. Bradauskui tą galiu priminti, kad tokiu būdu išlaidos valstybės tarnybai, tarp jų ir atlyginimams, yra sumažintos ir sugrąžintos iki 2006 m. lygmens, nors 2009 m. nu­matomas senatvės pensijų mažinimas vidutiniškai 5 %, noriu dar sykį pakartoti, niekaip nekompensuoja 2008 m. įvykdyto nesolidaraus pensijų padidinimo 29 %, dėl ko dabar ir turime milžiniškų „Sodros“ problemų. Tačiau, suvokdami dabartinių dirbančiųjų atsakomybę už savo jau nedirbančių tėvų ir senelių socialinį saugumą bei gerovę, aš manau, mes visi turime įsipareigoti, kad dabartinę sunkumų naštą, kurią tenka nešti ir vyresniajai pensininkų kartai, pasibaigus šio laikotarpio finansinei ir ekonominei krizei, mes esame pasiruošę kompensuoti spartesniu pokriziniu socialinių išlaidų, tarp jų ir išlaidų senatvės pensijoms, augimu.

Gerbiamieji kolegos, raginu tam pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Sei­­mo nariai, galvoju, gal kažkiek reaguosiu į A. Kubiliaus kalbą, bet, man atrodo, kalbėjo, bet ne­­labai suprato, ką jis sakė. Bet man aiškesnė buvo kalba gerbiamosios politinės kalinės V. V. Mar­­gevičienės, tokia jautri. Ji kalbėjo, kad niekas nieko nesiūlo. Tai visiškai aktualu, nes jūs nieko negirdite… Gali kalbėti, ką nori, kiek nori – jūs girdite tik save, yra tik jūsų tiesa. Na, jeigu kas nors ką kita pasiūlė, arba jūs negirdite… ir negirdėsite. Bet dešimtą kartą pakartosiu, pakartosiu bent kelis esminius sprendimus, kuriuos ir šiandien minėjau. Vienas iš mano nutarimo projektų – įveskim socialinį teisingumą atlyginimų arba valstybės tarnybos pajamų sektoriuje, kad negalėtų gauti li­go­ninių gydytojai (ir tas Švėkšnos vyriausiasis gy­dytojas) 13–15 tūkst. Lt, kad kitų, pavyzdžiui, universitetų rektoriai, viešųjų įstaigų vadovai – po 30–40 tūkst. Lt. Ar girdite, gerbiamoji Margevičiene?! Užregistruota įstatymo pataisa! Politine kaline, kodėl jūs blokuojate šitokį Seimo nutarimą, pasakykite?!

PIRMININKĖ. Nerėkite, nerėkite.

P. GRAŽULIS (TTF). Kad negirdi, na, negirdi!

PIRMININKĖ. Ar galite mandagiau kalbėti?

P. GRAŽULIS (TTF). Negirdi, tai…

PIRMININKĖ. Visi girdi.

P. GRAŽULIS (TTF). Negirdi, pasirodo.

PIRMININKĖ. Ramiau.

P. GRAŽULIS (TTF). Dar kitą pasiūlymą… Kiekvieną plenarinį posėdį einu ir einu į tribūną. Užregistravom Seimo nutarimą, kad būtų išgelbėtas Vilnius nuo mero V. Navicko apvogimo, kad nebūtų parduodas savivaldybės administracinis pastatas ir paskui nuomojamas po 55 Lt, šilumos tinklai, „Vilniaus vandenys“, transportas ir visas kitas turtas. Ar jūs girdite, ką mes siūlome, ar ir vėl sakys, kad negirdi?! O Seimo Pirmininkė šaukia, kad aš rėkiu. Na, kaip nerėksi, jeigu jūs negirdite.

Kitas dalykas. Pažiūrėkite, buvo mūsų pasiūlymu priimtas, aš manyčiau, esminis, manau, esminis antikrizinis įstatymas, pažabojantis monopolistus, įvedant maisto produktams prekybinius antkainius. Kas būtų atsitikę? Atpigę maisto produktai 15–20 %, kiti – 50 %, padidėjęs perkamumas, gamyba būtų pradėjusi judėti, kurtis darbo vietos. Štai ką reikia kurti – darbo vietas. Nieko jūs nepasiūlėte…

Dabar, pažiūrėkite, iš Europos Sąjungos per septynerius metus gausime 36 mlrd. Lt. Ar jūs žinote, kiek Lietuva paprašė pragerti? Ne darbo vietas, kur… 13 mlrd. paskaitoms, mokymams, t. y. pragulėjimui viešbučiuose ir pravėmimui, aš taip pasakysiu, tų pinigų. Kaip šitaip galima daryti?! Kurkime darbo vietas, investuokime į verslą, o ne į kažkokius lėbavimus! Šitaip, aš nežinau… Tai nusikaltimas tautai. Tikrai, reikėtų tučtuojau kreiptis į Europos Sąjungą, teikti naują programą, peržiūrėti darbo vietų kūrimui.

Ką dar pasiūlėm, gerbiamoji Margevičiene? Mes pasiūlėm, kaip ir visa Europa su Prancūzijos prezidentu N. Sarkozy priešakyje, mažinti 30 % biurokratų skaičių. Kiek šiandien sumažinot biurokratų skaičių? Nieko. Yra Saulėlydžio komisija, jau ta komisija su saule nusileido ir pakilo, o tų biurokratų kaip negalime sumažinti, taip ir negalime sumažinti. Praėjo metai, daugiau – ir jūs negirdite. Pažiūrėkite, ką mes taip pat pasiūlėme. Kiek mes (…) svarstant biudžetą konkrečių pasiūlymų: Valdovų rūmų finansavimui – ne, įvairioms ministerijoms, visokioms premjero rezidencijoms mažinti finansavimą šiuo sunkmečiu. Ne! Jūs negirdite! Aš galėčiau… Progresiniai mokesčiai – taip pat jūsų kertinis klausimas, kylantis iš krikščioniškų vertybių, gerbiamoji Margevičiene! Socialinis teisingumas būtinas! Tie, kurie daugiau gauna, turi daugiau proporcingai ir mokėti. Na, niekaip ne, jūs negirdite, blokuojate tuos įstatymus. Kaip dabar, ką dar jums siūlyti, jūs man pasakykite? Nieko negalime pasiūlyti, nieko negirdite. Aš taip pat jums pasiūliau, nes jūsų laikais buvo priimtas įstatymas, ir jūs paskaičiavote, kad per okupaciją Lietuva patyrė 40 mlrd. eurų žalą. Priimtas įstatymas, teisingas, įpareigojote Vyriausybę, kad ji iš Rusijos išieškotų tą skolą. Ką padarė jūsų premjeras? Važinėja po užsienius, po Rusiją, dabar važiavo į Ameriką, Ukrainą, neišlenda dabar iš Baltarusijos arba iš Rusijos Užsienio reikalų minis­terija, o pinigų nėra. Ką ten daro jūsų tie ministrai?

PIRMININKĖ. Laikas.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš nežinau, ar išgirdote nors kiek, nors vieną pasiūlymą girdite? Tai pakartokite nors vieną garsiai. (Šurmulys, juokas salėje)

PIRMININKĖ. Diskusijos baigtos. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas R. Šukys.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbia­­mieji kolegos, tęsiame šio klausimo svarstymą. Kviečiu į tribūną pranešėją kolegę V. V. Mar­ge­vi­čie­nę. Yra pasiūlymų svarstymo stadijoje šiam įstatymo projektui. Pirmasis pasiūlymas, dėl kurio turėtume apsispręsti, ir jis, ko gero, yra, kiek matau, vienintelis, tai kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Prašom pristatyti savo pasiūlymą.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tai yra mū­sų kolegos M. Zasčiurinsko pataisa, kuriai komitetai nepritarė.

PIRMININKAS. Prašom, kolega M. Zas­čiu­rinskas. Pristatykite.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš pateikiau, kaip jūs žinote ir matote, nes skaitote ir visi tikriausiai perskaitėte, visiškai nekaltą, lėšų nereikalaujantį pasiūlymą. Aš suprantu, kad pinigų nėra, bet šis mano pasiūlymas nereikalauja nė vieno lito. Mes girdėjome kalbančius apie tai, kad Seimo nariai priima sprendimus pagal tai, kokią turi informaciją. Tai aš ir kalbu: pateikite Seimo nariams, pateikite viešai, skaidriai kiekvienam Lietuvos piliečiui, kur atimti pinigai iš jo patenka. Kaip ta moteriškė sakė, ar tie 14 Lt, kuriuos paimate iš jos pensijos, pa­tenka komandiruotėms, kaip čia mano kolega kalbėjo, kažkur važinėti, lėktuvams pirkti ar dar kažkur. Ar patenka, pavyzdžiui, vaikams? Čia jūs kalbėjote apie tai, kad viena Seimo narė, jos pavardė V. Blinkevičiūtė, prisišnekėjo, o jūs priėmėte įstatymus. Aš čia cituoju. Sakykite, o kaip dabar žinoti, kas dabar prisišneka? Ir mums ką, tikėti tuo, ką mes girdime? Žinote, baigiant, man patiko kolegos R. Dagio toks palyginimas. Sakykite, jeigu žmona iš jūsų atima pinigus, tai jūs nenorite žinoti, kur tuos pinigus ji padeda? (Balsai, juokas salėje) Todėl siūlau pritarti mano pataisai, kad ir žmona, ir visi žmonės žinotų, kur tie pinigai patenka. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos, dėl balsavimo motyvų – kolega B. Bradauskas, motyvai už. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš pritariu šiam pasiūlymui ne dėl to, kad žmona atsiskaitytų, kur ji padeda pinigus, bet jeigu pasižiūrėtume šių metų, tai yra kitų metų biudžete pateiktus skaičius, tai aiškiai matyti, kad politinio pasitikėjimo valdininkams, nors čia labai buvo „triūbijama“ iš rago, kad nereikės papildomų lėšų ir t. t., yra padidintas mokos fondas. Yra labai padidintas mokos fondas Energetikos ministerijai, dėl kurios kalbėjome irgi, kad absoliučiai nebus jokio didinimo ir panašiai. Todėl pono M. Zas­čiurinsko pasiūlymui ir pritariu, kad visi žinotų, kad visi tie atimti pinigai neina socialiniams reikalams spręsti ar biudžetui subalansuoti, o didelė dalis eina nereikalingam švaistymui. Tai yra mokos fondui padidinti saviems politinio pasitikėjimo dar­buotojams, eina nereikalingam ministerijų inventoriui pirkti, sugalvojame, kad kompiuteriai jau paseno staiga per vienus metus, ir panašiai. Čia yra labai daug svarstytinų reikalų, todėl aš pritariu šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Balsavimo motyvai prieš – R. J. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turbūt neišvengiamai teks žmonos temą pratęsi. Kai kalba kolega M. Zasčiurinskas apie atimtus pinigus, tai čia turi būti analogija su mokamais mokesčiais. Tada aš sutikčiau su juo, kur gaunami mokesčiai yra padėti. Tada turi būti aišku, kur, kas padedama. Čia mes kalbame apie pinigus, kurie yra negauti, jų tiesiog nėra. Tai gal aš tada, pakeisdamas žmonos temą į uošvienės, pereisiu, čia yra tas pats, kas kaltinti savo žentą, kur jis padėjo pinigus, kurių neturėjo. Bet kadangi žentas kaltas iš principo, apskritai, tai tokia pataisa ir tinka. Aš siūlau vis dėlto elgtis išmintingai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Prašau apsispręsti, kas pritaria kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kartoju, balsuojame dėl kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymo.

Užsiregistravo 115 Seimo narių. Balsavo 115 Seimo narių. Už – 39, prieš – 21, susilaikė 55. Nepritarta pasiūlymui. Daugiau pasiūlymų šiam įstatymo projektui nėra. Yra galimybė kalbėti dėl viso įstatymo projekto svarstymo stadijoje. Vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už – V. V. Margevičienė. Prašom.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, raginu visus balsuoti už šį laikinąjį įstatymą. Aš suprantu, kad visiems šiandien labai norisi garsiai pakalbėti, pakalbėti apie bet ką, bet kaip, puikiai įvaldžius retoriką, kuri išmokta tam tikrose mokyklose. Bet ta retorika be moralės – nė­ra šiandieną tų pinigų. Noriu padėkoti tiems kolegoms, kurie visą šį laiką ramiai buvo posėdžių salėje, ramiai klausė, nešokinėjo prie mikrofonų, nerėkė, nes visi labai gerai suprantate, tai daroma ne dėl to, kad reikia iš tų žmonių atimti pensijas, tai daroma ne dėl to, kad mes esame kamikadzės ir norime nusižudyti. Dėl to, kad šiandien nėra kitos galimybės, ir taip darytų bet kuri politinė organizacija šiandien būdama valdžioje, nemeluodama, neveidmainiaudama, neaiškindama kitaip. Dėl to, kad ir tų žmonių, kurie šiandien gauna 650 Lt, tos pensijos uždirbtos, gal nereikia aiškinti, kodėl jos tokios menkutės ir ką dirbo tie žmonės po 30 metų, kad užsidirbo tik tokią menkutę pensiją, kurią šiandieną mes saugome, nes pačių mažiausių pensijų tikrai niekas neatima. O dėl tų 5 % vidutiniškai, laikinai sustabdant ir nemokant, aš manau, ir šiandien premjeras apie tai kalbėjo, kad tikrai bus ieškoma galimybių ir kompensavimo mechanizmo tiems žmonėms. Taigi tikrai, nuoširdžiai dėkoju visiems, kas tyliai, nuošir­džiai palaikote. Aš manau, kad visi balsuosite. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Manau, kad geriausias retorikos žinovas ir žodžių žongliruotojas Seime yra Ministras Pirmininkas. Nepriminsiu jam, kaip neproporcingai jis pats balsavo už, kaip jis sakė, nesolidarius įstatymus. Bet aš no­riu priminti Ministrui Pirmininkui, kuris dabar kalbasi su Seimo Pirmininke, ką socdemai siūlė.

Socdemai siūlė nedidinti mokesčių, įvesti progresinį mokestį vietoj tokio darbo užmokesčio mažinimo, kurį pasiūlė ponas A. Kubilius. Deja, į mūsų žodžius nebuvo įsiklausyta, dėl to biudžetas prarado daug pinigėlių, nukentėjo darbo vietos, verslas susitraukė, dalis emigravo, sumažėjo darbo užmokestis, dėl to „Sodroje“ skylė. Ir dabar iš tos skylės mes negalime vykdyti pačių jūsų prisiimtų įsipareigojimų grąžinti pensijas už 1995–2000 metus.

Dar gražiau, Ministras Pirmininkas pasakė, kad Vyriausybė nepataikauja niekam. Gerbiamieji, o pensiniai fondai? Ar tai ne pataikavimas vienintelei grupei, kuriai bus grąžinta net daugiau, negu paimta. O aš nematau įstatymų, kurie grąžintų pensininkams, ligoniams, bedarbiams. Todėl tas žongliravimas ir retorika, pirmiausia turėtų pasidomėti pats A. Kubilius, ką jis čia mums visiems į smegenis „pudrina“.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Prašom pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1241, prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 114, balsavo 114. Už – 70, prieš – 44, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Replika po balsavimo – kolega K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš paklausiau vienos kolegės kalbos ir supratau, kad geriausi Seimo nariai būtų neišsilavinę, nekalbantys ir įnirtingai spaudantys mygtukus pagal vieno A. Kubiliaus pasakymą. Bet, manau, net jūsų pusėje labai pažangūs jūsų žmonės susipainiojo, kaip spausti. Tai man pasakykite, gal jūs savo pusėje pirmiausia surenkite mokymus ir tada viskas bus gerai.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkė I. Degu­tienė per šoninį mikrofoną. Prašom.

I. DEGUTIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad ne tą mygtuką paspaudžiau. Aš esu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Protokole tai bus fiksuota. Ir replika po balsavimo – kolega J. Karo­sas per šoninį mikrofoną. Prašom.

J. KAROSAS (LSDPF). Solidarizuodamasis su gerbiamąja Pirmininke, aš noriu pasakyti – aš taip pat ne tą paspaudžiau. Vienas – vienas. Bet aš noriu repliką pasakyti. Replika štai kokia tiems moralizuotojams, kurių čia šiandien buvo girdėti.

Aš noriu pranešti moralizuotojams štai ką. Kad aš, kaip žmogus, nepalaikantis tokio sprendimo, bet turintis moralę, vis dėlto galvoju, kad vienas daiktas, kuris šiek tiek komplikuoja moralės problemas, gerbiamieji kolegos ir gerbiamoji kolege, yra tas, kad nei šiandien, nei per visus svar­stymus mes nieko negirdėjome apie tai, kaip situaciją Lietuvoje reikia gerinti ne vien keičiant pensijas ir mokesčių įstatymus. Štai kur problema, štai kur yra moralė ir štai kur yra mūsų dabartinės valdžios veikimo amoralumas. Ačiū.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – P. Auš­trevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ne moralizuodamas, bet grynai informuodamas. Mielieji kolegos, tie, kurie užsirašė į Moldovos grupę, prašom 14 val. rinktis į steigiamąjį posėdį. Galbūt panaikinsime įtampą.

PIRMININKAS. Kolega M. Zasčiurinskas – repliką po balsavimo. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs taip nudžiuginote, kai pamačiau jūsų širdies, o ne proto išraišką. Jūs balsavote, matyt, jums taip širdis pakuždėjo, teisingai. Deja, ne laiku supratote, kad esate vienos partijos narė. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nustokime keistis vertinimais. Replika po balsavimo yra įstatymo vertinimas, pasekmių įstatymo verti­nimas. Trumpas, vieno dviejų sakinių. Kolega P. Gra­žulis. Prašom iš esmės kalbėti.

P. GRAŽULIS (TTF). Mane dar kartą nustebino V. V. Margevičienės kalba. Ji dėkojo visiems tiems, kurie, neduok Dieve, nori priimti kaip senais gerais laikais, kad niekas net neprieštarautų ir nedrįstų žodžio pasakyti už pensininką, už socialiai pažeidžiamiausią žmonių sluoksnį, kad visi vienbalsiai, tyliai papjautų tuos žmones. Palau­kite, kas yra. Žinoma, dar ne Stalino laikai, bet manau, kad jau to siekiama, kad tik vienbalsiai, kad niekas net nepaprieštarautų. O manau, kad gerbiamoji Seimo Pirmininkė gerai balsavo po mano…

PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos baigtos. Ver­tinimus galima išsakyti asmeniškai. Seimo Pirmininkė išreiškė savo valią, protokole ji bus at­spindėta.

 

12.19 val.

Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1242(2) (svarstymas)

 

Kitas darbotvarkės 1-2d klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1242. Svar­s­ty­mo stadija. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu pranešėją A. Sysą pristatyti komiteto išvadą.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą. Yra gautos Teisės departamento pastabos, joms pritarta. Taip pat gauta Seimo nario M. Za­sčiurinsko analogiška pataisa, kuri yra visuose įstatymuose. Šiuo atveju 6 straipsniui. Tai siūlymas Lietuvos Vyriausybei. Šiam siūlymui komitete nepritarta. Yra gauta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kuria pritariama projektui. Sprendimas – pritarti pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, už balsavo 10. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu komiteto pir­mininką S. Šedbarą pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti šiam įstatymo projektui. 4 – už, 1 – prieš, 3 susilaikė. Lėmė pirmininkaujančiojo balsas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komitetų pranešėjus. Diskusijoje užsirašę dalyvauti 5 kolegos Seimo nariai. Pirmasis kalbės M. Zasčiu­rinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Šiuo įstatymo projektu siūloma padaryti tam tikrus pakeitimus keturiose srityse. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į vieną, t. y. į antrąjį šio įstatymo projekto siūlymą.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad tikiuosi, jog dauguma išgirdo mano kolegos išrėktus siūlymus, priminimus, ką opozicija siūlė, iš kur paimti pi­nigų. Antrasis punktas, apie kurį noriu kalbėti, skam­ba taip: „Lietuvos Respublikos pirmojo ar antrojo laipsnio arba nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gavėjo mirties atveju jį lai­dojusiam asmeniui išmokėti pensiją už mirties mėnesį ir dar vieno mėnesio pensiją.“ Tai yra sumažinti išmokėtas pensijas, kad baisiau būtų, pasakysiu, dukart. O paprasčiau, išmokėti tik vieną pensiją vietoj dviejų. Ką tai reiškia?

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo lai­p­snio arba nukentėjusių asmenų valstybinės pen­sijos mokamos žmonėms, kurie ypatingai nusipelnę Lietuvos valstybei. Jų nuopelnai įvertinti tokiu Vy­riausybės sprendimu. Mes kalbame apie moralę, apie tiesą. Tai sakykite, ar mes, kaip valstybė, siunčiame žinią mūsų jaunimui, tai yra pozityvi žinia? Ar jaunimas po to tikės mumis, jeigu jaunimas dirbs Lietuvos naudai, pasieks tam tikrų laimėjimų, jį valstybė pagerbs ir dėl skersvėjų įvairių valstybė bet kuriuo momentu galės jį vėl pažeminti ir pasakyti jam, kad ne, tavo nuopelnai yra neįvertinami? Vakar diskusijos metu, jūs matėt per televiziją, vienas nusipelnęs žmogus kalbėjo: aš gaunu 800 Lt, sergu dviem ligom ir man tų 800 Lt (jis kalbėjo apie valstybinę pensiją) nepakanka net vaistams nusipirkti, o jis labai garbingas žmogus, nenoriu minėti jo pavardės. Aš kalbėjau iš šios tribūnos, nes maniau, kad gal ne visi… gal visi esate labai laimingi, gal esate nesusidūrę su mirties skausmu, gal nežinote laidotuvių kainos, kokios yra šiandien mūsų Lietuvoje. Aš jums jas priminiau.

Priminsiu dar vieną aspektą – tai mūsų gyvenimo vidutinis amžius. Jūs žinote, kad pensinis amžius Lietuvoje nuosekliai didinamas, pensinis amžius nuosekliai didinamas. Dabar mes jau girdime kalbų, kad jis ir toliau bus didinamas, ir tai vos ne viena iš panacėjų. Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina vyrų gy­venimo trukmė Lietuvoje nuosekliai mažėja. Šian­dien vidutiniškai vyrai gyvena, liūdna, bet 64,9 metų, moterys gyvena šiek tiek ilgiau – iki 77,2 metų. Čia yra tikėtina. (Balsai salėje) Taip, šiek tiek. O jeigu mes paimtume, koks amžius yra vyrų, kurie gyvena kaimo vietovėse, ten, kur savižudybių skaičius yra didžiausias ir panašiai, tai vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 62,9 metų. Vadinasi, senatvės pensijos amžius pas mus didėja, vidutinė gyvenimo trukmė mažėja. Taigi tokia yra realybė – laidotuvių kainos, gyvenimo vidutinės trukmės mažėjimas, mūsų moralė, pagarba tam vyresniam žmogui, kuris atidavė savo jėgas mūsų valstybės stiprinimui. Todėl aš sakau: gerbiamieji kolegos, klausykime mes savo širdies bal­so, pavyzdį parodė mūsų Seimo Pirmininkė. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti A. Sysą. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš to viso paketo tai vienintelis įstatymas, kuriam pritariau ir kurį raginau priimti kur kas anksčiau. Noriu priminti, kad valstybinės pensijos tai yra papildomos pensijos, kurios gaunamos prie socialinio draudimo pensijos. Jeigu tikrai yra sunkmetis, tai tą galima buvo daryti anksčiau ir šiek tiek sutaupyti. Galbūt nereikėtų karpyti ir atimti iš vaikų ar dar iš ko nors. Noriu priminti, mes kovodami prieš 18 metų sakėm, kad išnaikinsim privilegijuotųjų pensijas. Tada jos taip vadinosi. Jų buvo 1100. Šiandien Lietuvoje yra per 100 tūkst. tokių pensijų. Vien nukentėjusiųjų yra 86 tūkst. Manau, tada reikėtų paskelbti, kad visi Lietuvos žmonės yra nukentėję. Taip būtų sąžiningiau, nes už šitų skaičių slepiasi skirtingos val­stybinės pensijos, kurios buvo plečiamos, plečiamos ir plečiamos. Mes pirmaujam tarp Europos Sąjungos valstybių būtent tokių pensijų skaičiumi, kiekiu ir gaunančių žmonių skaičiumi. Mes per 18 metų sukūrėm tokį nedidelį monstriuką, nes jeigu pasižiūrėsit į visą sąrašą, ten rasit be galo daug įvairių išskirtinių pensijų.

Geriausiais laikais šitoms pensijoms buvo skiriama net 646 mln. Lt. Pagalvokit, kokia tai yra suma. Na, šiais metais yra mažesnė, bet tikrai tai yra labai labai didelė suma, kurią gauna tik atskira Lietuvos gyventojų grupė – 100 tūkstančių. Valstybės… socialinio draudimo pensiją, prieš kurios mažinimą mes protestuojam, gauna 680 tūkst. Jeigu dar 220 tūkst. našlių ir našlaičių, dar neįgaliųjų arti 200 tūkst., – va, 1 mlrd. žmonių. Taigi kitiems metams yra numatyta vien nukentėjusiųjų asmenų pensijoms 180 mln. Lt, I–II laipsnio pensijoms – 50 mln. Lt. Tai va, gerbiamieji, aš raginu ir mano siūlymas būtų šitas pensijas pirmiausia daugiau karpyti, nes daugelis turbūt ir į jus besikreipiančių pensininkų, ir į mane apeliuoja į tai, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo valstybinių pensijų. Labai gaila, kad tai daroma tik po metų. Aš suprantu, kad tai jūsų elektoratas, aš kreipiuosi į dešiniuosius. Aišku, skriausti savo elektoratą ne­labai patogu ir malonu. Bet gyvenimas privertė vis tiek ateiti ir prie šitų pensijų. Manau, jeigu tai būtų buvę padaryta anksčiau, šiandien ir vieno, ir kito biudžeto deficitas būtų mažesnis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti V. P. An­driukaitį. Jo nėra šiuo metu. Tuomet kalbės P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Jeigu kalbėtume konkrečiai apie šį įstatymą, aš manyčiau, kad asmenų, kurie gavo valstybines pensijas, reikia pripažinti, pajamos nebuvo pačios žemiausios. Tikrai tie žmo­nės, kurie nusipelnė valstybei, gana dažnai ėjo vienas ar kitas pareigas, gana aukštas, tikrai jų pajamos buvo didelės. Už tai jiems, išėjus, sulaukus senatvės pensijos, buvo skiriama valstybinė pensija. Jeigu tuo socialinio teisingumo aspektu pažiūrėsim, galbūt mažiausiai skausminga yra įstatymo pataisa, kuri mažina, kad ir jiems mirus, tokiam asmeniui, bus išmokėta ne dviejų mėnesių, bet vieno mėnesio išmoka. Žinoma, moraliniu tokiu klausimu… kadangi valstybė įvertino, kaip kalbėjo M. Zasčiurinskas, ir už nuopelnus Lietuvos valstybei jam suteikė valstybinę pensiją, dabar mažinti galbūt būtų toks lyg ir nuvertinimas to pripažinimo. Tačiau dėl to, ką kalbėjo gerbiamasis A. Sysas, mano irgi yra užregistruota įstatymo pa­taisa. Manau, irgi sutaupytume nemažai lėšų. Kaip minėjau ir iš šios tribūnos, visi in corpore statutiniai darbuotojai automatiškai gauna valstybines pensijas. Juk „valstybinės pensijos“ sąvoka – pensija suteikiama už nuopelnus Lietuvos valstybei. Pareiga vienoj ar kitoj srity negali būti nuopelnas Lietuvos valstybei.

Dabar kodėl čia išeina, kad visi in corpore statutiniai pareigūnai turi gauti valstybines pensijas? Aš to nesuprantu. Kodėl jie taip privilegijuoti? Žinoma, galbūt aš… tai nėra populiaru opozicijos atstovui kalbėti, tai valdančiosios daugumos reikalas, bet jeigu pritartų, teiktų tokias įstatymo pataisas, kad nesvarbu, kokioj tu srity dirbai – ar tu buvai valstybės tarnautojas, ar gydytojas, ar sta­tutinis darbuotojas, ar švietimo darbuotojas, kie­kvienam valstybinė pensija skiriama atskirai už jo nuopelnus Lietuvos valstybei. Deja, šiandien to nėra. Ir aš taip pat apeliuoju vėl į valdančiąją daugumą: pritarkit mano įstatymo pataisai, įtraukit į darbotvarkę ir svarstykim, kad statutiniai darbuotojai negautų visi in corpore valstybinių pensijų. Tikrai sutaupysim ne 1 mln. litų. Tai bus ne tiktai lėšų klausimas, bet vėl to socialinio teisingumo klausimas. Ir aš taip pat pakartosiu: buvo iš tų struktūrų tokių asmenų, kurie uoliai tarnavo sovietinei sistemai, be abejonės, dalyvavo visose represinėse akcijose ir panašiai prieš tuos žmones, kurie kovojo prieš sovietinę sistemą. Todėl tikrai šis įstatymas yra labai neteisingas ir neatsakingas, rinksiu parašus, kad būtų įtrauktas šis klausimas į darbotvarkę, tikiuosi, kad bent krikščionys demokratai pasirašys.

PIRMININKAS. Dėkoju ir kviečiu kalbėti di­skusijoje A. Butkevičių. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nelabai ruošiausi kalbėti, bet kai išgirdau Ministro Pirmininko tokį aštrų pasisakymą, supratau du dalykus, kad dar A. Kubilius vis dėlto nepersiorientavo, kad jis yra Ministras Pirmininkas, ir kalba dažnai, lyg būtų opozicijos atstovas. Antras dalykas, kad jis, dirbdamas Ministru Pirmininku, dar per tuos metus laiko neišmoko išgirsti ne tik opozicijos atstovų teikiamų pasiūlymų, bet, aš manau, ir valdančiosios koalicijos kai kurių Seimo narių pateiktų pasiūlymų. Tai čia jau reikėtų tikrai labai rimtai susimąstyti pirmiausia valdančiajai koali­cijai. Jeigu toliau taip tęsis, tai gali atsitikti labai blogai pirmiausia valstybės valdymui.

Dabar dėl „Sodros“ biudžeto. Jau čia be politikavimų galiu pasakyti, kad vis dėlto turėjo Vyriausybė suprasti, kad tokia esama „Sodros“ biudžeto pajamų ir išlaidų struktūra jau turi būti keičiama. Žiūrint į perspektyvą jinai nebepatenkins poreikių sudarant ir planuojant išlaidas tiek žmonėms, kurie yra išėję į pensiją, tiek žmonėms su negalia, tiek kitiems, gaunantiems socialines išmokas, nes šita biudžeto sandara galima tik tokiu atveju, kada auga ekonomika nuo 8 iki 10 %. Ir kitą dalyką reikia suprasti, kad senėjimo procesai Lietuvoje vyksta labai dideliais tempais. Tai turi suprasti ne kaip opozicijos atstovo pasiūlymus, bet kaip reali situacija to reikalauja ir diktuoja.

Toliau čia buvo kaltinimų, kad pensijos buvo stipriai didinamos. Galiu labai aiškiai atsakyti, ka­da reikia pensijas didinti. Jeigu ekonomika auga ir su ekonomikos augimu auga prekių ir paslaugų kainos, ir jeigu nebūtų didinamos pensijos – tai būtų nusikaltimas tos Vyriausybės, nes tada ta visuomenė, kuri gyvena iš pensijų arba kitų socialinių išmokų, būtų pasmerkta arba tiesiog būtų pradėtas vykdyti genocidas. Aš manau, kad prekių ir paslaugų… (Balsai salėje) Tai čia yra ekonominės nuostatos, gerbiamasis Pečeliūnai. J. Razma nuo 1990 m. būdamas Seime apie ekonomiką per tiek laiko nieko nesuprato, ir aš jau į jį nededu jokių vilčių, kad jis galėtų ir suprasti, tiems, kurie dar šiek tiek apie tai supranta, aš tiems žmonėms kalbu kaip ekonomistas, bet ne kaip politikas.

Dar noriu vieną aspektą pabrėžti, kad šiuo metu reikia, aišku, kalbėti apie solidarumą, bet noriu vėl ekonomine logika vadovautis ir pasakyti vieną svarbią taisyklę, kuri sako… Jeigu jūs manimi netikite, pasiskaitykite praeitos savaitės vieno profesoriaus, ekonomisto, kuris yra konservatyvių ir liberalų pažiūrų… Aš jį puikiai pažįstu, nes jis buvo mano disertacijos oponentas. Ir sako, kad šita Vyriausybė, formuodama „Sodros“ biudžetą, ir aš su tuo šimtu procentu sutinku, neišlaikė proporcingumo ir teisingumo principo. Kodėl tai turi būti? (Balsai salėje) Ne vai, vai, vai, bet dėl to, kad pirmiausia skriaudžiami tie žmonės, kuriems gyvenimo sąlygos yra pačios sunkiausios. Tie, kurie išleidžia pensijas per mėnesį laiko, turi būti mažiausiai skriaudžiami. Čia yra teisingumo principas. Ir tuo pagrindu, kada bus sumažintos pensijos, nuo to momento vartojimas Lietuvoje dar sumažės.

Ačiū už išklausymą. Manau, kad reikėtų susimąstyti ir išmokti išgirsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – kolega S. Pečeliūnas per šoninį mikrofoną.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ką tik kalbėjęs asmuo vartojo vieną terminą – genocidas. Gaila, kad jūs jam nepadarėte pastabos. Jis yra gana atsakingas žmogus ir šiuo klausimu turėtų pasižiūrėti į tarptautinių žodžių žodyną, ką tas žodis reiškia. Vis dėlto nevartokime šio termino ten, kur mums labai norėtųsi, bet jis visiškai netinka. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą, bet ji ti­k­rai man ne visai teisingai adresuojama. Aš tikrai nesu kalbų cenzorius ir nesiruošiu cenzūruoti. Tikiuo­si, kolega A. Butkevičius atsižvelgs į jūsų pastabą.

Gerbiamieji kolegos, kadangi yra vienas pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė, aš pagrindinio pranešėjo ir nekviečiu, čia iš esmės yra aišku. Visiems projektams, kolegos, M. Zas­čiurinsko tas pats pasiūlymas, dėl kurio mes vis tiek turėsime apsispręsti. Nebent kolega M. Zas­čiurinskas gavo atsakymą į klausimą, kur padėti pinigus, kad reikia nurodyti, kur padėti pinigus, kurių nėra, kaip sakė kolega R. J. Dagys. Gal jūs atsiimtumėte tą pasiūlymą, nes mes jau penktą kartą apsispręsime dėl to paties ir dėl tų pačių argumentų?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aišku, aš…

PIRMININKAS. Jūs nenorite atsiimti, supratau. Prašom pasisakyti.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Negaliu atsiimti. Aišku, matydamas tą buldozerio principą, aš toliau savo pasiūlymų neteikčiau, bet tokiu atveju netekčiau galimybės diskutuoti su kolega R. J. Da­giu ir priversti jį perskaityti tai, kas parašyta mano pasiūlyme, nors vieną kartą, nes ten yra aštuoni pasiūlymai. (Balsai salėje) Mes kalbame apie tai, kad jūs norite atimti pinigus iš žmonių, o tie žmonės nori žinoti, kur jūs tuos pinigus padėsite. Tai yra tiek elementaru ir moralu, kad neturėtų sukelti absoliučiai jokių diskusijų, tuo labiau kad toks įrašas nereikalauja nė vieno lito nei iš „Sodros“ biudžeto, nei iš valstybės biudžeto.

Todėl aš siūlau dar kartą: nors vienam įstatymo projekte priimkite įpareigojimą Vyriausybei, kad jinai praneštų, kur naudoja iš kiekvienos grupės atimtus pinigus, nes man, kaip Seimo nariui, ne­pavyksta gauti tokios informacijos darbo tvarka. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl šio pasiūlymo pasisakyti vėlgi pageidauja, dar kartą paaiškinti, kad nėra pinigų, nėra kur ir panaudoti – R. J. Dagys. Motyvai prieš, prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš nebekartosiu nei žmonos istorijų, nei uošvės istorijų. Gerbiamasis Zasčiurinskai, na, kur jūsų nuoseklumas? Komitete jūs už šitą projektą balsavote už. Šiandien iš tribūnos kalbėjote prieš. Tai kur jūs tikrasis, gerbiamasis Zasčiurinskai? Siūlau nepalaikyti šios pataisos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto apsispręsime balsuodami, nes au­torius neatsiima pasiūlymo. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria kolegos M. Zasčiurinsko pa­siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Balsavo 80 Seimo narių: už – 17, prieš – 18, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.

Šiam projektui daugiau pasiūlymų svarstymo stadijoje nėra, todėl dabar yra galimybė pasisakyti dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų.

A. Sysas, balsavimo motyvai už. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kaip sakiau stovėdamas tribūnoje, kad šitą įstatymą reikėjo priimti dar anksčiau ir šiais metais buvo galima bent 100 mln. tikrai sutaupyti. Siūlymas taupyti tik nuo kitų metų, manau, ne pats teisingiausias sprendimas, juo labiau kad ten yra progresija įvesta, kaip ir visiems mažinimams. Aš manau, kad logiškiau būtų buvę, jeigu mes šitą pensiją būtume proporcingai visiems vienodai mažinę, nesvarbu, ar kažkas gauna mažesnę pensiją, ar kažkas gauna didesnę, nes valstybinių pensijų yra be galo daug įvairių dydžių ir įvairių pavadinimų. Bet iš principo šiam įstatymui pritariu.

PIRMININKAS. Balsavimo motyvai prieš – B. Bradauskas. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti vis dėlto sutvarkyti „So­dros“ biudžetą taip, koks jis iš tikrųjų turėtų būti. Pensijos, kurias gauna – senatvės pensijos arba už ypatingus nuopelnus valstybinės pensijos, – tai yra uždirbtos pensijos ir jos turėtų būti „Sodros“ biudžete. O kitos pensijos, nukentėjusių ir panašiai, ir panašiai, tai nėra pensijos, tai yra kažkokios išmokos žmogui už kažką. Jos turėtų būti at­skirtos ir nieko bendro neturėti su „Sodros“ biudžetu, kad mes jas matytume atskirai, kad tai būtų valstybės biudžete galų gale, ir mes tada žinotume, kad „Sodros“ biudžetas yra pensininkų uždir­bti pinigai, o kažkokios išmokos yra kažkur kitur.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Prašau pasiruošti, apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1242? Prašom balsuoti. Kas pri­taria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai, balsavo 86 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

 

12.44 val.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1243(2) (svarstymas)

 

Kitas darbotvarkės 1-2e klausimas, projektas Nr. XIP-1243, – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Tribūnoje Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu iš­vadą pristatys A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Teisės departamentas iš esmės jokių pastabų neteikia. Tradiciškai yra komiteto nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas Lietuvos Vyriausybei, kuriam komitetas nepritarė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šitam įstatymo projektui pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 3, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir minėjo pagrindinio komiteto pranešėjas, bendru sutarimu už Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė dalyvauti 1 Seimo narys – kolega M. Zasčiu­rin­skas. Kviečiu į tribūną. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, nenoriu aš kritikuoti daugumos ir, kaip matote, nekritikuoju. Aš tikiu jų protu, tiksliau, noriu tikėti jų protu. Aš paprastai primenu. Aš priminiau čia, šioje tribūnoje, naktinius sprendimus, priminiau pasekmes, kurias mes dabar jaučiame, atkreipiau dėmesį jūsų į tai, kad socialinis draudimas yra draudimas, o ne valstybės biudžeto lėšos, kad jiems taikomi kitokie principai. Atkreipiau dė­mesį į tai, kad lėšos turi būti naudojamos ekonomiškai, tai yra kad nevažinėtų Seimo nariai į komandiruotes, kaip dabar nevažinėja gruodžio mėnesį, nes nori balsuoti (kai kurių Seimo narių net nematyti salėje – vien komandiruotėse), kad nebūtų švaistomos lėšos kitiems tikslams, kal­bėjome apie automobilius, statybas, remontus ir panašiai.

Šiuo atveju aš taip pat nenoriu kritikuoti, tik noriu atkreipti dėmesį į vieną žodį – „mama“. Įstatymas liečia mamas, motinas, kurios pagimdė ar įvaikino ir išaugino gerus savo valstybės piliečius. Valstybė buvo priėmusi labai sveikintiną sprendimą, įvertinusi tai, kad gimstamumas Lietuvoje yra katastrofiškai mažas. Visiems žinoma: kad valstybė gyventų, gimstamumo koeficientas turi būti 2,1, Lietuvoje yra 1,3. Mes esame mirštanti tauta. O jeigu dar įvertinsime ir tą faktą, kad mes jau esame padaryti darbo jėgos donorais Europos ir kitoms valstybėms, tai galėtų pasidaryti visiškai liūdna. Todėl valstybės, jūsų, daugumos, ne pirmą kadenciją esančios čia, Seime, čia esančių žmonių, dėka buvo priimtas visiškai geras ir pozityvus įstatymas – pagerbti tas mamas, tiksliau, praplėsti tų mamų ratą, nes dabar mamos, kurios išaugino ir pagimdė 7 vaikus, gauna valstybinę pensiją… praplėsti ir tomis mamomis, kurios gerai išaugino 5 ir 6 vaikus. Aš, atkreipdamas jūsų dėmesį į tai, į jūsų širdį, o ne į protą… prisiminki­me, kad visi turime arba turėjome savo mamas, todėl išreikškime joms pagarbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dalyvauti diskusijoje nėra užsirašiusių. Šiam įstatymo projektui svarstymo stadijos metu kolegos M. Zas­čiu­rinsko pasiūlymas. Jis yra analogiškas, koks buvo visiems kitiems įstatymų projektams. Pagrindinis komitetas jam nepritarė. Gal kolega M. Zasčiurin­skas nepageidauja, kad dėl jo būtų balsuojama? Tarkite savo nuomonę. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi neišgirdau jokių naujų argumentų nei iš gerbiamojo kolegos R. J. Dagio, nei iš kitų žmonių, aš taip pat esu išsakęs visus savo argumentus, kodėl reikia viešai ir skaidriai rodyti visuomenei, kur mes padedame tuos pinigus… Ačiū.

PIRMININKAS. Naujus argumentus dėl šio įstatymo projekto kaip motyvus prieš išsakys S. Pe­čeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Drįstu priminti, kad negalima klausti, kur padėsi pinigus, kurių neturi. Klausti, aišku, galima, bet atsakymas labai komplikuotas.

Ponas M. Zasčiurinskas kreipėsi į mus, prašydamas vadovautis ne protu, o širdimi. Labai gai­la, bet Seimo nariai tokios valios neturi. Jie turi vadovautis savo sąžine ir atsakomybe ir be proto čia toli nenuvažiuosi. Tai prašyčiau ir poną M. Za­sčiurinską neprarasti širdies, bet dar labiau prašyčiau neprarasti proto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Apsispręsime balsuodami. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 80 Seimo narių. Už – 19, prieš – 16, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.

Daugiau pasiūlymų svarstymo stadijos metu šiam įstatymo projektui nėra gauta, todėl galime apsispręsti balsuodami dėl viso projekto. Tačiau yra užsirašiusių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Motyvai prieš – J. Olekas. Jo nėra. Tuomet iš karto pereisime prie balsavimo. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 strai­psnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 strai­psnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1243? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai, balsavo 82 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 20, susilaikė 7. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Repliką po balsavimo – kolega J. Liesys. Per šoninį mikrofoną. Prašom.

J. LIESYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau mano balsą įskaityti kaip už, nes nesuveikė kažkaip mygtukai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų valia bus įtrau­kta į posėdžio protokolą.

 

12.53 val.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1244(2) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-2f, projekto Nr. XIP-1244, – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu pranešėją pristatyti komiteto išvadą. A. Dum­b­ra­va. Prašom.

A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Jam taip pat buvo pateiktas gerbiamojo M. Zasčiurinsko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. O komitetas priėmė tokį spren­dimą: pritarti komiteto išvadoms ir pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi papildomų komitetų nebuvo skirta, tuomet pereisime prie dis­kusijos. Diskusijoje pageidauja kalbėti trys kolegos Seimo nariai. Pirmasis tradiciškai jau – kolega M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Žinote, kalbu todėl, kad skauda. Gal ir tradiciškai. Kolegos, kokį mes kitą žingsnį žengiame iš serijos „Kiaulių gripas“? Dabar mes siūlome sumažinti šalpos pensijas, šalpos našlaičių pensijas, šalpos kompensacijas ir socialines pensijas vėlgi mirties atveju. Aš suprantu, kai tie žmonės numirs, jie nekeiks mūsų, kad mes tokie geri. Dar vieną žingsnį padarome negatyvų. Dar būtų galima suprasti, jeigu tas negatyvus žingsnis išgelbėtų valstybę. Apie pasaulį aš jau nekalbu. Bet aiškinamajame rašte aiškiai parašyta: ši operacija, arba šis veiksmas, geriausiu atveju biudžetui duos, skaičiuojant, pabrėžiu, mechaniškai, kaip pas mus įprasta, nežinant, kas yra ekonominis efektas, taigi geriausiu atveju duos 0,8 mln. Lt. Labai didžiulis!.. Esant tiems mūsų milijardams tikrai pasieksime didžiulį efektą. Bet, svarbiausia, mes vėlgi pasiųsime žinią žmonėms, našlaičiams, visiems socialiai žemiau skurdo ribos esantiems Lietuvos piliečiams. Mes jiems nusiųsime žinią: jūs mums neįdomūs ir varykite iš Lietuvos. Ar verta dėl 0,8 mln. Lt. priimti tokius sprendimus? Taigi aš nekritikuoju, bet atkreipiu dėmesį, kadangi suprantu, kad dauguma, užmiršusi Konstitucijos reikalavimą, užmiršusi Konstitucinio Teismo reikalavimus, išaiškinimus, kurie kalba apie tai, kad kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą, jau nusprendė, ir, aišku, balsuos… Ot, nežinau, kaip jūs balsuosite iš tikrųjų, gal šį kartą 0,8 mln. Lt jūs paliksite tiems našlaičiams. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu dalyvauti diskusijoje K. Daukšį. Kadangi jo nėra, tuomet L. Grau­ži­nienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamieji kolegos. Tiesiog užsirašiau kalbėti, nes sugraudino graudžios kalbos iš dešinės, ypač buvo keista tai girdėti iš gerbiamosios V. V. Margevičienės. Ji sakė: gerbiamieji, supraskite, nėra pinigų, gerbiamieji, supraskite, nėra pinigų! Ir dabar turbūt pasakytų tą patį. Gerbiamieji našlaičiai, kai numirsite, supraskite kad nėra pinigų. Tai noriu pasakyti – būkime sąžiningi. Jeigu LEO LT „NDX“ yra išmokėti 680 mln. Lt., tai laidojimo pašalpoms išmokėti nėra pinigų. Ir jūs graudinate tautą! Aš kalbu tai… (Balsai salėje) Ačiū, kad reakcija kilo. Aš kalbu tai, ką girdi žmonės. Ne ką girdi Loreta, bet ką girdi žmonės. Nes per visas televizijas kalbama, kad „NDX energija“ gaus 680 mln. Lt. O jūs graudinate žmones, kad jie negaus laidojimo pašalpos. Tai aš dar kartą prašau: jeigu jūs norite tautos solidarumo, kad tauta jus suprastų, tai vieną kartą išmokite nešti žinią paprastiems žmonėms. Ir tada galbūt tauta supras, bet ne taip, kaip dabar elgiatės.

Dabar dėl šio įstatymo projekto ir iš viso dėl laidojimo pašalpų. Jūs rašote, kad iš viso dėl laidojimo pašalpų vieno mėnesio panaikinimo jūs sutaupysite, valstybė sutaupys 36 mln. Lt. Labai įdomus skaičiavimas. Bet jeigu nė vienas žmogus nemirs per tuos metus? Tai jūs nieko nesutaupysite. Labai įdomus vertinimas, ar ne? Tai nereiks laidojimo pašalpų mokėti, taip? Bet reikės mokėti pensijas, gerbiamieji, ir šalpos pašalpas visus 12 mėnesių, o ne du mėnesius. Labai įdomus ekonominis pagrindimas. Todėl manau, kad iš viso nereikėjo liesti laidojimo pašalpų tiek pensinio amžiaus žmonėms, tiek šalpos išmokas gaunantiems. Tai yra ypač skausminga. Tai yra našlaičių, neįgaliųjų mirties atveju. Taigi šie pinigėliai – 0,8 mln. Lt, kaip sakė Mečislovas, yra tokie maži, bet tiems žmonėms, kuriuos ištiko nelaimė, yra tokie dideli. Taigi pasverkime ir pagalvokime, ar mes turime ramią sąžinę, balsuodami už šį įstatymo projektą. Tikrai šių žmonių atžvilgiu jūs elgtumėtės nesąžiningai, jeigu tą laidojimo pašalpą iš šios grupės žmonių atimtumėte.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasisakė visi pageidavę kalbėti diskusijoje. Pereiname prie pasiūlymų. Šiam įstatymo projektui yra M. Zasčiurinsko analogiškas pasiūlymas, kaip ir visiems kitiems. Kolega Zasčiurinskai, prašom pristatyti pakartotinai savo pasiūlymą.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš naujų argumentų neturiu. Gerbiu S. Pečeliūno pamokymus, kad reikia neturėti širdies, o reikia turėti šaltą protą, todėl, įsitikinęs šios savo pataisos tikslingumu ir dar labiau įsitikinęs, kad dauguma šiandien vėl balsuos prieš, aš manau, kad netikslinga kartoti šio balsavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymas atsiimtas. Gerbiamieji kolegos, yra galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš.

Motyvai už – R. J. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir ką tik kalbėjusi gerbiamoji Audito komiteto pirmininke, turbūt nuo kiekvieno mūsų kalbėjimo priklauso, kokią mes žinią pasiunčiame kitam pasauliui. Jūs, kaip Audito komiteto pirmininkė, turėtumėte kalbėti, kad „NDX energijai“ bus ne sumokėti pinigai, o jie tik atsiims tą, ką įnešė. Ir nieko jiems nebus sumokėta. Jūs argumentuodami turite lygiai taip pat remtis tam tikra ekonomine logika. Tai mes irgi nežinome, galbūt niekas nedirbs ir jokių mokesčių nemokės. O jūs sakote šiuo atveju, kad nemirs, tai nereikės nieko išmokėti. Kaip Audito komiteto pirmininkei, reikėtų tikrai, norėčiau kitokių, rimtesnių argumentų.

O kalbant apie šį įstatymą, tai taip, iš tikrųjų čia yra nuo dviejų iki vieno mėnesio sutrumpinamas laikotarpis, bet jis daromas ne todėl, kad šis įstatymas atskirai svarstomas. Visur mes sutrumpiname laikotarpį, visoms grupėms. Visoms socialiai jautrioms grupėms nuo dviejų mėnesių iki vieno, kad nebūtų nė viena grupė nei išskirta, nei diskriminuojama. Tai, žiūrėdami į visą šį kompleksą, mes turime elgtis vienodai ir nedaryti kokių nors išimčių. Nes visos grupės yra socialiai jautrios ir visoms lygiai taip pat galima pritaikyti tuos pačius argumentus. Tai siūlome palikti vienodą tvarką ir tos tvarkos nekeisti. Nes kai mes priėmėme įstatymus, lygiai taip pat elgėmės – pailginome iki dviejų mėnesių visoms grupėms.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – L. Grau­žinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. gerai, kad užsirašiau iš anksto, nes nemačiau, kad gerbiamasis R. J. Dagys kalbės. Neįsivaizduoju, kaip jūs atsilyginsit „NDX energijai“, jeigu neišmokėsite. Gal į kišenę tyliai įdėsite. Vienas dalykas.

Kitas dalykas. Jeigu jūs girdėjote, ką aš sakiau, ką aš sakiau, tai jūs patys taip komunikuojat, ne aš sugalvojau.

Kitas dalykas. Aš klausiau, kokiais ekonominiais skaičiavimais, kuo grindžiant ir kokiais skaičiais remdamiesi jūs apskaičiavote, kiek sutaupysite, kiek žmonių numirs kitais metais? Jeigu jūs nesuprantate, ką aš pasakiau. Aš nežinau, kokiais remdamiesi skaičiavimais jūs išvedėte? Galbūt dėl gripo numirs daugiau, galbūt, jeigu atsilaikysime, nemirs visiškai, bet tai yra labai nesolidu. „Nesolidu“ – ne tas žodis – laukti žmonių mirčių ir skaičiuoti pinigus, kiek valstybė sutaupys. Dėl ko aš prieš? Imkime tą grupę. Yra daugybė žmonių, senutė pensininkė visą gyvenimą invalidą sūnų ant patalo… išbuvo visą tą laiką paaukodama visą savo gyvenimą. Taip. Ir jeigu tas sūnus, kuriam reikalinga globa, mirs, jinai, neturėdama pajamų, negalės net padoriai palaidoti to vaiko, kuriam atidavė visą gyvenimą. Ką reiškia vieno mėnesio šalpos pašalpa mirties atveju?

Gerbiamasis Dagy, jūs, kaip buvęs ministras ir Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, turėtumėte ginti vargšus žmones, o jūs juos puolate. O aš, kaip Audito komiteto pirmininkė, labai atsakingai sakau, kad suskaičiuoti pinigus, kiek taip sutaupysit, jūs neturėjote moralinės teisės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Prašau pa­siruošti, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurio Nr. XIP-1244? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 47, prieš – 22, susilaikė 8. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Repliką po balsavimo – kolega B. Bradaus­kas per šoninį mikrofoną. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ponai valdantieji, nesuprantu, kodėl jūs taip nemėgstat tų pensininkų. Na, gyvųjų, bet dabar ir mirusiųjų jūs nemėgstat. Aš neįsivaizduoju, ar jūs norit Lietuvą zombiais paversti? Nepalaidotų žmonių kažkokiu kra­štu? Bet atsiminkit, kad zombiai vieną gražią na­ktį su dalgiais gali ateiti ir pas jus.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – R. J. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš nesu zombių ekspertas. Kiekvienas gali įsivaizduoti tą zombį įvairiai. Ir čia kolegos jau pradeda įsivaizduoti, kaip jis atrodys.

Bet noriu pasakyti gerbiamajai kolegei Audito komiteto pirmininkei. Dar kartą prašau: jūs, kaip komiteto pirmininkė, tiksliai formuluokite visas savo mintis ir savo kalbas. Jūs puikiai žinote, kad laidojimo pašalpa niekur nedingsta. Ji yra kur kas didesnė negu ta vieno mėnesio išmoka našlaičiams. Taigi neklaidinkite žmonių ir elkitės solidžiai.

PIRMININKAS. Kadangi buvo paminėta pavardė, tai dėl asmeninių motyvų kolegė L. Grauži­nienė turi teisę kalbėti. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tik noriu atsakyti, kad pirmiausia mes esame žmonės, o ne komitetų pirmininkai ar dar kažkas. Taigi aš, kaip Seimo narė, išrinkta žmo­nių, pirmiausia ginu žmonių interesus, o ne kaip komiteto pirmininkė atstovauju kažkokiai grupei. Taigi skirkite šiuos dalykus.

PIRMININKAS. Paskutinysis repliką po balsavimo – kolega M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Trumpą repliką. Gerbiamasis Rimantai, esi dar, ne… Literatūra sako, kad zombis – tai tas, kuris neturi širdies. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, replikos baigtos.

 

13.06 val.

Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1245 (svarstymas)

 

Dirbame toliau pagal darbotvarkę. 1-2g klausimas, Nr. XIP-1245 – Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu pristatyti išvadą kolegą A. Dum­bravą. Prašom. Svarstymo stadija.

A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą (vyko daug diskusijų, daug nuomonių) ir priėmė tikrai, aš manyčiau, gerą sprendimą – įstatymo pro­jektą atmesti, nes jis pablogintų neįgaliųjų, turinčių sutrikusią judėjimo funkciją, socialinę padėtį. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vadovaujantis Seimo statutu, kadangi pagrindinis komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti, diskusijos tokiu atveju nevyksta, yra galimybė pasisakyti vienam – už, vienam – prieš, ir balsuosime dėl komiteto siūlymo. Taigi motyvai už – A. Dumbrava. Tai jūs turite dar atskirų motyvų? Gerbiamieji kolegos, iš karto pereiname prie balsavimo. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai, siūlymui įstatymo projektą atmesti? Prašau balsuoti. Kas pritaria siūlymui atmesti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas at­mestas.

 

13.10 val.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1246(2) (svarstymas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-2h, projekto Nr. XIP-1246 – Pareigūnų ir karių valsty­binių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstaty­mo projektas. Kviečiu į tribūną pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą kolegą A. Sysą pristatyti komiteto išvadą. Svarstymo stadija.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė. Norėčiau priminti šito įstatymo esmę – tai suvienodinti tvar­kas išmokant mirus žmogui išeitinę išmoką, kaip ir socialinio draudimo buvo 2 mėnesiai, čia siūloma 1 mėnesį. Komitetas gavo Teisės departamento išvadą, pastabų neturi. M. Zasčiurinskas tradiciškai siūlė Vyriausybei pateikti duomenis. Jam komitetas nepritarė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir siūlė pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą, nes, įgyvendinus įstatymo projekto siūlomas nuostatas, bus sutaupyta tik apie 0,9 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų per metus. Mūsų komitetas tam nepritarė. Balsavimo rezultatai: 10 – už, 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pateikti Na­cionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Komiteto pirmininkas A. Anušauskas. Prašom, pa­pildomo komiteto išvada.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas iš esmės pritarė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, at­sižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6 – už, 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip jau minėjo pagrindinio komiteto atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė pagrindiniam komitetui atmesti šį įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: 2 – už, 2 – prieš, 4 susilaikė. Taigi šis projektas mūsų komitete daugumos nesurinko.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, toliau – diskusija. Diskusijoje dalyvauja vienintelis užsirašęs M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai buvau įsitikinęs, kad Nacionalinio sau­gumo komitetas nepritars šioms pataisoms. Kaž­kaip buvau įsitikinęs, širdis man taip sakė. Suklydau. Šiuo atveju dabar jau kalbama apie dar vieną specializuotą grupę pensininkų – pareigūnus ir karius.

Pareigūnai ir kariai – tai tie žmonės, tie didvyriai, kurie gina mūsų tėvynę. Aišku, dabar jau jie jos negali ginti, nes yra garbaus pensinio amžiaus, bet jie visą savo gyvenimą vykdė tokią garbingą, bent jau 20 paskutinių metų, funkciją. Jie aukojo vardan Lietuvos savo gyvenimą. Visose valstybėse ir mūsų valstybėje tokių asmenų mirtis turi būti vienas iš valdžios pagarbos išreiškimo objektų. Tai proga parodyti jaunajai kartai, kokie tai puikūs žmonės, kaip jie mylėjo savo tėvynę, ką jie gero atliko, kartu paskatinti jaunimą, kitaip sakant, sustiprinti jaunimo patriotinius jausmus, kad jie suprastų, kad čia, Lietuvoje, geriausia gyventi, o ne ten, kur mūsų, Lietuvoje gyvenančių žmonių, nėra, nei Airijoje, nei Anglijoje, nei Amerikoje, nei Australijoje, nei kituose užsieniuose.

Taigi dėl šio savo siūlymo aš vėl matau mūsų valdančiosios daugumos požiūrį į šiuos žmones. Taigi tokiu požiūriu, ko mes siekiame ir kur link einama, atsakymas paprastas: profesionalų link. Vadinasi, mes kuriame armiją, kuri yra profesionali. Ką tai reiškia? Gavai piginą, gink tėvynę, negavai pinigo, negink tėvynės. O kai dėl amžiaus tau reikės mirti, tėvynė tave užmirš. Tai ko mes norime, kad tokių garbingų žmonių Lietuvoje neliktų? Ir vis dėlto aš manau, kad mūsų tikslas yra gerbti žmogų, ir palikime tuos 0,… šį kartą daugiau kaip 100 tūkst., 0,9 mln. Lt prie tų milijardų, tai tokia smulkmena, bet palikime žinią jaunimui, kad tie žmonės – garbingi žmonės ir mes juo gerbiame. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pereisime prie pasiūlymų. Pasiūlymų yra tiktai vienas. Tai analogiškas anksčiau mūsų svarstytiems kolegos M. Za­sčiurinsko pasiūlymas. Kolega Mečislovai, ar jūs ir dėl šio projekto atsisakote? Prašom patvirtinti.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš atsisakyti balsuoti šiuo atveju nenorėčiau. Aš atsisakau motyvuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi vienas – už, vienas – prieš. Prieš jūsų pasiūlymą – kolega J. Olekas. Ne dėl pasiūlymo jūs? Dėl viso? (Balsai salėje) Gerai, dėkoju. Dėl pasiūlymų nėra pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega S. Pečeliūnas dėl pasiūlymo? Ar jūs dėl pasiūlymo užsirašėt?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ko daugiau čia užsirašoma?

PIRMININKAS. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Zasčiurinskai, visai nesvarbu, ką jūs čia kalbėjote, ne viskas čia buvo tiesa, bet Lietuvos Respublikoje armijos nėra, Lietuvos Respublikoje yra kariuomenė, kuri buvo anksčiau, yra dabar ir, tikiuosi, bus ateityje, kai tiktai jinai pavirs armija, jinai taps nebe Lietuvos Respublikos. Tokią jau irgi esame turėję. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami dėl kolegos M. Za­sčiurinsko pasiūlymo. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos M. Za­s­čiurinsko pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 91, balsavo 90: už – 24, prieš – 22, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta. Dabar yra galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto. Motyvai prieš. Kol kas vienintelis užsirašęs – kolega J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes, socialdemokratai, pasisakome už proporcingą ir vienodą visų pensijų ar darbo užmokesčio didinimą ar tam tikrais etapais galbūt ir mažinimą. Bet šiuo atveju mes kalbame apie mūsų karius ir pareigūnus, tai yra apie išskirtinę grupę, mes taip pat matome visumą dabartinės daugumos, kad to proporcingumo principo nesilaikoma. Todėl leidžiu sau už­tarti Lietuvos karius, kurie galbūt savo tarnybos metais pereina iš tikrųjų sunkesnę tarnystę tėvynei nei kitų profesijų žmonės. Šiuo atveju manau, kad tam tikra pagarba, nes kalbame apie pensijos išmokėjimą išeinant į kitą pasaulį, šiai išskirtinei mūsų visuomenės grupei galėtų būti palikta išskirtinė. Todėl aš kviečiu nepritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme motyvus prieš. Motyvus už išsakys R. J. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai gerbiu mūsų karius, bet manau, kad tiek jų klausimu, tiek neįgaliųjų, tiek pensininkų klausimu mes turime būti vienodai teisingi. Šiuo atveju mirtis yra toks išlyginantis faktorius. Jeigu kalbėtume apie pareigūnų garantijas, jeigu apskritai pažiūrėtume į socialines garantijas, gyvų pareigūnų socialines garantijas, mes tikrai turėtume žiūrėti kompleksiškai. Todėl šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitete yra sudaryta tokia darbo grupė, peržiūrimos visos garantijos. Atėjo kai kurie siūlymai, susiję su Seime svarstomais pasiūlymais, ir mes tikrai pažiūrėsime kompleksiniu būdu, kad iš tikrųjų tos būtinos garantijos, kurios objektyviai atsiranda dėl jų tarnybos specifikos ir panašiai, būtų išsaugotos net ir sudėtingu laikotarpiu. Bet šiuo atveju turėtų būti vis dėlto vienoda tvarka visiems, nes tai būtų tikrai neteisinga neįgaliųjų ir kitų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti, apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1246(2), prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 94, balsavo 94: už – 62, prieš – 27, susilaikė 5. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Kadangi dirbame sparčiai, gerbiamieji kolegos, kol kas repliką po balsavimo pasakyti pageidauja M. Zasčiurinskas per šoninį mikrofoną.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš trumpą repliką. Išgirdau retorikos briliantą – reikia būti teisingiems visiems. Teisingai atimti. Įsivaizduojate, teisingai atimti yra teisingumas? Man labai priminė 1917 m., kai iš visų teisingai buvo atimta. Rimantai, čia aš tavo kalbą komentavau. Ačiū.

13.23 val.

Socialinės paramos mokiniams įstatymo 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1430 (pateikimas)

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau, pagal darbotvarkę imame rezervinius klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaip tik da­­lyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jan­­kauskas, o mūsų rezervinis 3 klausimas yra Socialinės paramos mokiniams įstatymo 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo proje­ktas Nr. XIP-1430, – pateikimas. Kviečiu į tribū­ną ministrą pateiktį šį įstatymo projektą. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas, kuris jau pristatytas, yra teikiamas dėl dviejų tikslų. Pirma, esant ribotoms finansinėms galimybėms būtina užtikrinti, kad visi mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų gautų nemokamus pietus ir būtų racionaliai naudojamos labai ribotos valstybės biudžeto lėšos. Antra, suderinti įstatymo nuostatas su 2010 m. numatomų apskričių viršininkų administracijų panaikinimu. Tiekiamu projektu yra siūlomi tokie sprendimai. Siekiant užtikrinti nemokamų pietų teikimą visiems mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, yra siūloma atsisakyti visuotinių nemokamų pusryčių teikimo nepasiturinčių šeimų vaikams ir (…) lėšas nukreipti pietų maitinimui. Šiuo metu nemokamus pietus mokykloje gauna apie 111 tūkst. mokinių, 2010 m. jau planuojame 134 tūkst. Iš jų apie 68 tūkst. mokinių gauna ir nemokamus pusryčius.

Nuostatų, kuriomis siūloma atisakyti nemokamų pusryčių, tikslai ir priežastys yra kelios. Daugelyje mokyklų gaunantys ir pusryčius, ir pietus vaikai arba jų nevalgo, arba valgo ne viską. Neretai pusryčiai ir pietūs į mokyklas yra atvežami tuo pačiu metu, ir dėl to, kad pertraukos tarp pusryčių ir pietų yra nedidelės, šalia finansinių priežasčių yra ir mano paminėtos, kurios sąlygoja tokį siūlymą. Taip pat siekiant paremti nepritekliuje gyvenančius asmenis, įstatymo projektu siūloma savivaldybių administracijoms suteikti teisę išimtiniais atvejais skirti nemokamus pusryčius ar pavakarius savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, tam tikslui panaudojant iki 2 % išlaidoms socialinei paramai, mokiniams finansuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybės ir mokyklos, konkrečiai žinodamos situaciją, turės teisę savo spren­dimais skirti pusryčius ar pavakarius.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuo kitų metų liepos 1 d. apskričių viršininkų įsteigtų biudžetinių įstaigų steigėjo funkcijas numatoma perduoti savivaldybėms, arba jeigu tos įstaigos yra švietimo įstaigos – Švietimo ir mokslo ministerijai, yra siūloma nustatyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija administruoja mokinių nemokamą maitinimą valstybinėse mokyklose, o savivaldybių administracijos – savivaldybių įsteigtose mokyklose ir savivaldybių teritorijose įsteigtose nevalstybinėse mokyklose.

Trumpai būtų toks pristatymas. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti 10 Seimo narių. Pirmas klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas trumpas. Kokį ši įstatymo pataisa turės ryšį su skurdu Lietuvoje? Jūs įsivaizduojate – didins skurdą ar mažins skurdo lygį? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad didesnės įtakos neturėtų turėti, nes tos lėšos, mes kalbame apie 32 mln. Lt, būtų nukreipiamos nemokamiems pietums vaikų maitinimui. Be to, paliekant savivaldybių administracijoms teisę spręsti pagal situaciją išimtiniais atvejais, didesnių įtakų neturėtų turėti, jeigu nekalbėsime apie finansinę, ekonominę krizę ir tuos įstatymų projektus, kad ir labai sunkius, dėl kurių mes paskutinius posėdžius ir diskutuojame.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų mane stebina ministro sugebėjimai manipuliuoti žodžiais. Jūs tik įsiklausykite, ką jūs teikiate: siekiant užtikrinti nemokamus pietus nepasiturinčių šeimų vaikams, siūlome atsisakyti nemokamų pusryčių nepasiturinčių šeimų vaikams. Tai jūs taip ir formuluokite, kad mes, tai yra konservatoriai, krikščionys demokratai ir visa valdančioji koalicija, ir Vyriausybė, vadovaujama A. Kubilius, ir jūsų vadovaujama ministerija, siūlote atimti nemokamus pusryčius iš nepasiturinčių šeimų vaikų. Tai tada bus visiems viskas aišku. Dabar jūs bandote tai kažkaip įvilkti gražiai manipuliuodami žodžių žaismu. Juk esmė tai ta pati. Ar jūs turite kažkokių kitokių paaiškinimų to­kiems savo posakiams?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju jaunajam kolegai už klausimą. Priminsiu tai, ką tik ką sakiau, kad šiais metais nemokamus pietus mokykloje gauna apie 111 tūkst. vaikų, 2010 m. yra planuojama apie 134 tūkst. Tai viena. Dar papildomai pasakysiu tai, ko neminėjau pateikdamas, kad jau daug metų Žemės ūkio ministerija (aš tikiuosi, kad jums tai yra žinoma) vykdo programą „Pienas vaikams“. Nuo šių metų spalio 1 d. pra­dėta vykdyti vaisių vartojimo skatinimo mokyk­lose programa, ir visos švietimo įtaigos gali dalyvauti mi­nėtose programose. Taigi yra ir alternatyvos dar kelios, ne vien tai, kas šiuo metu yra šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu priminti, kad nemokamus pietus gauna tie, kai šeimos nariui pajamos yra 520 Lt, ne daugiau, o pusryčius dar papildomai gaudavo tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui 350 Lt. Tai yra patys skurdžiausi žmonės. Galbūt ir yra tokių atvejų, kuriuos jūs paminėjote, kad nesuvalgo ar vienu metu atveža ir t. t. Bet ar galima kalbėti apie netvarką? Tai galbūt geriau reiktų ne pusryčius atimti, o, tarkime, tokiems vaikams, kuriems galbūt tai yra vienintelė galimybė pavalgyti, ar kokį sausą davinį duoti grįžtant namo, ar kt. Ar, jūsų nuomone, čia yra teisinga, ar nereiktų kitaip spręsti, ar čia paprasčiausiai norima tik sutaupyti ir nieko nežiūrima? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Kaip minėjau, iš tiesų savivaldybių administracijoms teikiamu projektu paliekama teisė skirti nemokamus pusryčius ar pavakarius, bet vėl pagal konkrečią situaciją. Be abejo, kad tokie skyrimai būtų tiems, kam ši parama labiausiai reikalinga, tai yra mažiausias pajamas turinčių šeimų vaikams.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kai aiškinamajame rašte parašote, kad 33 ar 32 mln. sutaupysite iš pusryčių, tai nereikia kitokių argumentų ten sakyti, kad jūs čia labai rūpinatės tų vaikų sveikata. Todėl mano klausimas būtų: kadangi sutaupyti 32 mln. vaikų pusryčiams, kiek reikės iš valstybės biudžeto jų gydymui? Nes jeigu jūs pažiūrėsite į Sveikatos tarybos ataskaitą, vaikų sveikatą, tai pamatysite, kiek ten pinigėlių suvalgo ta paslauga. Tai jūsų tas siūlymas kiek kainuos mokesčių mokėtojams per kitą biudžeto poziciją? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Be abejo, jūsų minimu aspektu skaičiavimų nėra. Aš tik galbūt detaliau pasakysiu, kad 32,8 mln. – tai yra lėšos maisto produktams 31,6 mln. Lt, lėšos administravimui – 1,2 mln. Lt. Taip pat mokyklų steigėjų lėšos maisto gamybos išlaidoms (…) sudaro apie 7,9 mln. O bendri skaičiai yra tokie, kad 2009 m. socialinei paramai mokiniams skirta 129 mln. Lt, tuo tarpu 2010 m. situacija yra 156 mln. Lt. Dėl sveikatos, tai, be abejo, yra atskiri prognozavimai, atskiri skaičiavimai. Manau, kad komitete svarstant, jeigu bus pritarta po pateikimo, apie tai bus galima diskutuoti.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, šiaip ar taip net ir šituo sunkmečiu išlieka prioritetas rūpintis šeimomis ir ypač vaikų maitinimu ar kitais būtiniausiais dalykais. Jums turbūt žinoma, kad dėl nemokamo maitinimo krei­piasi vis daugiau vaikų, tiksliau, jų tėvų, ir tų vaikų skaičius didėja jau kartais. Ir to sutaupymo, man atrodo, visai gali ir nebūti. Dar vienas dalykas. Vis dėlto šitas prioritetas turėtų būti visiškai patenkinamas, juo labiau kad priklauso ir mokinių mokslas, ir visų pirma sveikata, ypač įvairių epidemijų arba pandemijų sąlygomis, kai vaikai turi būti tikrai daugmaž pavalgę ir galėtų turėti didesnį imunitetą įvairioms negandoms. Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų jūs teisingai pastebėjote, bet apie skaičiaus didėjimą aš jau minėjau, kad nuo 111 tūkst. šiais metais padidėjimą kitiems metams planuojame apie 134 tūkst. Tas sutaupymas iš tiesų nebūtų joks sutaupymas, nes tai nukreipiama nemokamiems pietums dėl didėjančio tokių mokinių skaičiaus.

PIRMININKAS. Klausia R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis ministre, esu įsitikinęs, kad taupydami vaikų pusryčiams ar pietums tikrai leisime didelius pinigus vaikų gydymui ateityje. Prašom pasakyti, ar sveikatos apsaugos ministro nuomonę jūs žinote, ar jis pritarė šitam įstatymui? Matau, kad pagrindinis komitetas bus Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar nemanytumėte, kad šitą įstatymo projektą turėtų svarstyti ir Sveikatos reikalų komitetas? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klau­­simą. Be abejo, jūsų teisė siūlyti papildomus komite­tus, kaip ir pagrindinius. O projektas yra teikiamas Vyriausybės, taigi visi ministrai turėjo galimy­bę diskutuoti Vyriausybėje. Yra bendras sprendimas.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad ir sunkmečiu prioritetas vis dėlto turi išlikti vaikai. Mes atimame lazdą iš vaiko. Sveikatos sutrikimus mes stebėsime tikrai nemažai atvejų ir tuos sveikatos sutrikimus… Kas daugiau atsvers – ar maitinimas, ar sveikata? Tokiems vaikams didės piktybinių mažakraujysčių, galų gale jis galės susirgti ir gripu, jo komplikacijomis, nes imuniteto neturės. Tai kas ką nugalės? Ar jūs nepagalvojote, kiek kainuotų valstybei sveikatos sąskaita? Labai ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolege, už klausimą. Išties dėl to, kad prioritetas yra vaikas, jo sveikata ir apskritai gyvenimo kokybė, ma­nau, yra neginčijama aksioma. O dėl to, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais turime ieškoti geriausių sprendimų… Nuoširdžiai tikiu, kad jeigu bus pritarta po pateikimo, visi kartu ieškosime tų sprendimų.

PIRMININKAS. Suteikiu galimybę paklausti paskutiniajai L. Graužinienei. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikrai gerbiu jus kaip sąžiningą žmogų ir įsivaizduoju, kad jums sunku šiandien teikti tą įstatymo projektą. Bet atsakykite vis dėlto, kas yra prioritetas – ar kad mokykla atrodytų gražiai ir sienos būtų gražiai nudažytos, naujos plytelės išklotos, ar kad vaikai būtų pamaitinti? Ar nereikia… Kad šie pinigai būtų kompensuoti, kad vaikai būtų pamaitinti ir, kaip medikai sako, po to iš Sveikatos fondo nereikėtų kur kas daugiau pinigų, galbūt atsvara… Sumažinkite tą investicinę programą, nubraukite tuos pinigus toms mokykloms, kurios yra gražinamos. Kam vaikams tos gražios sienos, jeigu jie sėdės alkani? Koks prioritetas – ar investicinės programos ir sienų dažymas, ar vaikų maitinimas, kad tie vaikai būtų nealkani? Nes visi žinome, kad tų šeimų vaikai tikrai neturi iš ko pavalgyti, o pusryčiai yra labai svarbu, net galbūt svarbiau negu pietūs. Kad vaikas pavalgytų pusryčius. Nežinau. Koks prioritetas?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolege, už klausimą ir supratimą, kad lengvų sprendimų tokiu metu, matyt, nebūna. Pristatyti vienokį ar kitokį projektą nėra nei paprasta, nei lengva. Atsakysiu konkrečiai į jūsų klausimą, koks prioritetas. Be abejo, kad vaiko sveikata, vaiko savijauta ir gyvenimo kokybė yra prioritetas numeris vienas. Kaip derinti visus prioritetus, tai, matyt, ir yra ir mūsų, t. y. įstatymų leidėjų, ir mokyklų steigėjų, ir atskirų savivaldybių švietimo skyrių klausimas, kurį turi spręsti visi.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėl balsavimo motyvų pasisakyti pateikimo stadijos metu vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už – Sei­mo Pirmininkė I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau šiek tiek grįžti į praeitį, kaip buvo su vaikų maitinimu. 1998 m. pradžioje buvo Vyriausybės nutarimu priimtas sprendimas dėl vaikų maitinimo mokyklose, teikiant jiems tik pietus. Tuomet buvo skiriama per metus 60 mln. Lt. Tuo­metinė situacija buvo panaši į šiandieninę ekonomi­nę situaciją, ir iš tiesų tie vaikai, kuriems labiau­siai to reikia, t. y. iš nepasiturinčių šeimų, gavo bent kartą karštus pietus, ir tai buvo teigiama. Ekonominė ir finansinė valstybės situacija kei­tėsi ir, aišku, buvo nueita kitu keliu, kad reikia vaikams papildomai skirti ir pusryčius. Bet, paskyrus pusryčius… Puikiai prisimename tą situaciją, kai visi šnekėjome, kad vaikai bandeles per langą mėto. Pakalbėjus ir su mokyklų vadovybe, ir su tais pačiais mokytojais, tai iš tiesų buvo ne vaikų pamaitinimas, o nevisiškai adekvatus lėšų švaistymas, nesuteikiant vaikams naudos. Po to buvo perkami vaisiai, ir tai buvo gerai.

Bet ką aš noriu pasakyti? Gerbiamieji kolegos socialdemokratai, iš tiesų šiandien ta situacija panaši į tą, kuri buvo 1998–1999 metais, kai Lietuvoje buvo įvykiai po Rusijos finansų krizės. Ir nereikia sakyti, kad čia visi tokie žvėrys ir norime atplėšti nuo vaikų, nuo pensininkų, nuo dar kažko. Bet kiekvienas turime gyventi pagal galimybes, ir šiandien yra vienintelė galimybė – vaikams duoti kokybiškus pietus.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenorėčiau moralizuoti, bet, mano nuomone, niekada negalima teikti tokių pavyzdžių, kai vienas galbūt išmetė bandelę, o šimtas alkanų suvalgė. Arba buvo labai daug pasisakoma… Na, įvairių buvo nuomonių, kai buvo visuotinis pradinukų maitinimas, kai ir turtingų tėvų vaikai gavo nemokamą. Tada, be abejo, buvo visko. Bet dabar turbūt girdėjot ir statistiką, kad kitais metais jau iš karto prognozuojamas didelis augimas nemokamų pietų. Vadinasi, skurdas didėja, alkanų vaikų daugėja. Dabar yra siūloma, kad vis dėlto alkanas vaikas, gyvenantis skurdžioje šeimoje… ar jis turi teisę vieną kartą per dieną gauti pavalgyti, ar du kartus? Ar mes norime, kad vėl padaugėtų gatvėse elgetaujančių vaikų, galbūt net ir vagiančių, ir t. t.? Aš manau, kad tikrai yra galimybė kur dar rasti tų pinigų, sutaupyti. Šiam projektui negalima pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Kadangi buvo kalbėta ir prieš, apsispręsime balsuodami. Kviečiu pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Socialinės paramos mokiniams įstatymo 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1430? Prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 85, balsavo 83. Už – 48, prieš – 27, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, repliką po balsavimo – kolega A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš tikiu, kolegos, kad jūsų vaikai tikrai neprašo, kad jiems nemokami pietūs ir pusryčiai būtų duodami mokyklose, bet yra skaičiai, kurie parodo, kad nuo 111 tūkst. iki 134 tūkst. padaugėjo vaikų, kuriems reikia nemokamų pietų ir nemokamų pusryčių, o čia bandoma iš jų atimti. Būtent sunkmečiu ir reikia padėti, o ne tada, kada yra gera ekonominė situacija. Ir dar galiu pasakyti, kad tokie argumentai ir tokia ne­tie­sa, kurią išsako ministras, kai aiškina, kad jeigu at­sisakysime pusryčių, tai bus galima pamaitinti papildomai tuos 23 tūkst. vaikų, kurie prašo nemokamų pietų, o paskui aiškinamajame rašte aiškiai parašyta, kad bus galima sutaupyti 32,8 mln. Lt… Tai aiškiai kertasi su jo išsakytais argumentais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Replika užsitęsė per ilgai. Čia ne diskusija. Dar kartą prašau taupyti ir gerbti visų laiką. Bus galima pasisakyti, kai bus svarstymo stadija, diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas, kurį siūlo Seniūnų sueiga, yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime sutarti, kad tai būtų pagrindinis ir vienintelis komitetas? Dėl komiteto – kolega M. Zasčiu­rinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis klausimas yra labai svarbus ir turi tiesioginį ryšį su sveikata. Kadangi čia yra daug gydytojų, tai tikriausiai iš karto pritarsite tokiam pasiūlymui papildomu komitetu skirti taip pat ir Sveikatos reikalų komitetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra pasiūlymas, tačiau girdžiu ir nepritarimo balsų, prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas vienintelis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuoja už. Balsavimas bus alternatyvus. Kas balsuoja prieš, balsuoja už tai, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas – dar ir Sveikatos reikalų. Prašom balsuoti. Balsuojantys už balsuoja už vienintelį pagrindinį Socialinių reikalų ir darbo komitetą, balsuojantys prieš – Socialinių reikalų ir darbo ir papildomą Sveikatos reikalų. Susilaikę neskaičiuojami.

Balsavo 83: už – 51, prieš – 32. Taigi yra paskiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Vienas papildomas komitetas. Seimo Pirmininkė siūlo svarstyti šį įstatymo projektą skubos tvarka. Ir data būtų gruodžio 8 d. Seimo plenariniame posėdyje svarstymas. Galime sutarti dėl šios datos ir dėl skubos? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. (Balsai salėje: „Yra!“) Yra pageidavimas balsuoti. Tuomet, gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta skubos tvarkai ir svarstymo datai gruodžio 8 d. Seimo ple­­nariniame posėdyje, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 52, prieš – 22, susilaikė 6. Taigi pritarta skubai, svarstymo datai gruodžio 8 d. Seimo plenariniame posėdyje. Klausimo svarstymas pateikimo stadijoje baigtas. Replika po balsavimo – per šoninį mikrofoną B. Bra­dauskas. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Na, šios dienos pirmo pusdienio darbas parodė, kad valdantieji eina tiktai Lietuvos žmonių skurdinimo… Pensininkai, netgi mirusieji, dabar vaikai… Tai aš noriu paklausti, kam čia kilo idėja organizuoti posėdžius per pilnatį, nes tie įstatymai, kurie priimami naktį arba per pilnatį, jau pasirodė, ko jie verti. Todėl reikėtų nebesvarstyti toliau klausimų, nes čia mes prieisim iki to, kad savo vaikus galės pamaitinti tiktai Vyriausybės nariai ir Seimo nariai.

PIRMININKAS. Replika po balsavimo – P. Luo­manas per šoninį mikrofoną. Prašom. Atsiprašau, K. Kuzminskas. Aš supainiojau.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis po­sėdžio pirmininke, vakar lankiausi Šaukoto pa­grindinėje mokykloje Radviliškio rajone, ir kaip tik mokyklos vadovas, direktorius išsakė poziciją dėl maitinimo. 70 % vaikų gauna pietus, 50 % gau­na pusryčius. O pagrindiniai motyvai, matyt, tie, kad motinos, tėvai tingi keltis išleisti vaiką į mokyklą, išvirti arbatos, kad vaiką pamaitintų. Todėl visiškai pritariau, kad pusryčius turėtų vaikas valgyti namuose, o pietus tikrai gautų mokykloje. Ačiū. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimo svarstymas baigtas, replikos baigtos.

 

13.48 val.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1466 (pateikimas, svarstymas, priėmimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas – rezervinis pirmas klausimas, projekto Nr. XIP-1466 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ pro­jektas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę I. De­gutienę. Prašom. Pateikimas, svarstymas, pri­ėmimas.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jums tei­kiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“. Kaip jau buvo pranešta Seimui, kad A. Endzinas, buvęs Li­beralų sąjūdžio frakcijos seniūnas, tapo frakcijos seniūno pavaduotoju, o E. Tamašauskas – Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu. Taigi ir 1 straips­nyje, kur numatyta sudaryti Seimo seniūnų sueigą, vietoje A. Endzino yra įrašomas E. Tamašauskas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų niekas nepageidauja klausti. Dėl balsavimo motyvų kalbėti taip pat nėra pageidaujančių. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Pereiname prie svarstymo. Diskusijoje dalyvauti nėra pageidaujančių. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galime pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta po svar­stymo. Pereiname prie priėmimo. Nutarimas yra iš dviejų straipsnių. Ar galime priimti 1 strai­psnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta. Ir 2 straipsnis – dėl nutarimo įsigaliojimo nuo jo priėmimo. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta.

Taigi pasiruoškite, balsuosime dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“, jo Nr. XIP-1466? Prašom balsuoti.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Užsiregistravo 74, balsavo 74: už – 73, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

 

13.51 val.

Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1472 (pateikimas, svarstymas, priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie rezervinio 2 klausimo. Posėdis dar nesibaigė. Laikas, numatytas rytiniam posėdžiui, nesibaigė. Rezervinis 2 klausimas, projektas Nr. XIP-1472 – Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją Č. V. Stankevičių. Pateikimo stadija kol kas. Prašom.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti 2008 m. liepos 15 d. priimto Lietuvos Re­s­publikos pilietybės įstatymo pakeitimą, pakeičiant jo galiojimo datą. Galiojimo data dabar galiojančiam įstatyme yra 2010 m. sausio 1 d. Teikiamu projektu siūloma šią datą pakeisti iki 2010 m. liepos 1 d. Priežastis yra ta, kad šių metų vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė pateikė Seimui naują Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo projektą, kuris turėtų pakeisti dabar galiojantį projektą. Nors projektas jau yra apsvarstytas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 23 d. pateikė Seimui svarstyti patobulintą Pilietybės įstatymo projektą, kurio Nr. XIP-353, tačiau dar esama daug įvairių pasiūlymų, o pats įstatymas yra didelės apimties, todėl nėra jokių garantijų, kad šį įstatymą, atsižvelgiant ir į didelį Seimo darbo krūvį iki šios sesijos pabaigos… Todėl tam, kad išvengtume padėties, kai dabar galiojantis įstatymas nustotų galioti sausio 1 d., o naujas dar nebūtų priimtas, teikiamas ir šis projektas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jūsų budrumas yra stebėtinas ir labai puikus. Iš tiesų tokia įstatymo pataisa yra būtina, tačiau jūs man pasakykit, kokios čia jėgos stabdo Prezidentės pateikto Pilietybės įstatymo priėmimą? Ar tos jėgos neranda būdų, kaip Lietuvoje padaryti absoliučią dvigubą pilietybę bet kam, ar čia kažkas kitko yra? Prašau pasakyti.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Negaliu atsakyti. Apie jokias jėgas aš tiesiog nežinau.

PIRMININKAS. Klausia S. Stoma. Prašom.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Taip, matyt, neišvengiamas yra to termino atidėjimas, bet vis dėlto tenka apgailestauti. Ar jūs nemanote, kad tikrai daugeliui lietuvių, kurie šiuo metu dar neturi Lietuvos pilietybės, tai yra labai aktualu ir kad jiems tas pusės metų atidėjimas, o sprendžiant pagal tai, kaip mes dirbame, tai, matyt, tie pusė metų vėl praeis tuščiai diskutuojant, ar nemanote, kad mes vis dėlto kaip ir niekinamai žiūrim į tuos žmones, kurie norėtų būti Lietuvos piliečiais, bet, deja, dėl mūsų dabar galiojančio įstatymo negali? Ačiū.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš jau sakiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas įstatymą apsvarstė ir pateikė naują redakciją Seimui. Taigi Seimui pateikta svarstyti ir niekas čia neturi jokių kitokių ketinimų kaip tą įstatymą priimti. Tačiau svarstant naują įstatymą kartu yra sprendimas išspręsti tas abejones, kurios kyla dėl jo konstitucingumo. Taigi dėl to Seimui siūloma kreiptis ir į Konstitucinį Teismą. Tą viską sutvarkius iki liepos 1 d. neliktų ir abejonių dėl straipsnio, kuris da­bar kelia abejonių dėl konstitucingumo, ir Seimas galėtų šį įstatymą priimti bet kada. Manau, kad jį reikėtų priimti kuo greičiau. Jeigu įmanoma, būtų galima priimti dar ir šį mėnesį, tačiau aš abejoju, ar tai pavyks padaryti, o reikėtų priimti tuoj pat, kai tik bus galima jį priimti. Galima pradžioje naujos sesijos arba, jeigu būtų papildoma sesija, jos metu. Kartu priimti ir kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Viską galima padaryti normalia tvarka.

PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kodėl jūs teikiate šį įstatymo projektą, jeigu dar iki sesijos pabaigos liko su šia diena vienuolika posėdžio dienų? Aš manau, tikrai mes galime laiku apsvarstyti ir priimti Pilietybės įstatymo projektą, juo labiau kad pagrindinis komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jau šį projektą apsvarstė, ir aš visiškai nesuprantu, jau kelios savaitės, kaip apsvarstė ir mes niekaip plenarinio posėdžio metu nematome šio projekto. Jūs, kaip valdybos narys, kaip Seniūnų sueigos narys, darykite žygius, kad tas projektas būtų įtrau­ktas į darbotvarkę. Ačiū.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip tik jūsų frakcijos atstovas kolega Č. Juršėnas Seniūnų sueigoje ir siūlė, kad reikia pateikti būtent šį įstatymo projektą. Mes jį parengėme tam, kad neatsidurtume blogoje situacijoje. Tačiau po pateikimo Seimui visiškai nebūtina jį priimti, bet tuo atveju, kad jis būtų parengtas priėmimui, jeigu Seimas, svarstydamas aną įstatymą, nepajėgtų jo laiku priimti. Tai pateikimui aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, dėl Pilietybės įstatymo tiek daug iečių sulaužyta, ir aš abejoju, ar tikrai liepos 1 d. mes būsime pasirengę tą padaryti, jeigu taip ilgai tęsime. Juk yra daug prieštaravimų. Ar tikrai pavyks tarp Seimo narių ir frakcijų suderinti tuos prieštaravimus pateiktame naujame? Ačiū.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš nieko nesiūlau dėl to, kas trukdytų priimti tą įstatymą dabar ir čia. Bet jeigu Seimas nepriims, pasiūlymu siekiama, kad būtų išvengta tokios si­tuacijos, kad neliktų jokio galiojančio Pilietybės įstatymo. Tai pritarkime šiam pateikimui po svar­stymo ir toliau dirbkime pagal Seimo programą. Jeigu suspėsime priimti įstatymą, nereikės priimti šios pataisos.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje pageidauja pasakyti motyvus už S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Prieštaraujančių kaip ir nėra, daug neagituosiu, nes tikrai formalus neatitikimas galėtų atsitikti, kad jokio įstatymo nebūtų po Naujųjų metų. Todėl raginu balsuoti už ir kartu susirūpinti, kad vis dėlto visi kuo greičiau tą naują įstatymą apsvarstytume, svarstoma labai ilgai, ir greičiau jį priimtume. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas neužsirašė kalbėti prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių.

Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė I. De­gutienė siūlo šį įstatymo projektą svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume pritarti ypatingai skubai? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Pereiname prie svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, ar pageidauja kas nors dalyvauti diskusijoje? Dėl priėmimo, mes (…) priėmimo datą vėliau, bet svarstymo procedūrą mes galėtume vesti. Kolega J. Sabatauskas. Prašom diskutuoti.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu – turėti šį projektą kaip atsarginį variantą. Sesijos pabaigoje, nepriėmę Pilietybės įstatymo, mes galėtume priimti šį įstatymo projektą tam, kad atidėtume jo įsigaliojimą. Tiksliau sakant, atidėtume galiojimą dabar galiojančio įstatymo.

Bet primenu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau kelios savaitės kaip apsvarstė šį įstatymo projektą, pritarė patobulintam variantui. Aš niekaip nematau nė viename Seimo plenarinio posėdžio dar­botvarkės projekte šio projekto. Klausimas ko­dėl? Kokios priežastys? Daug pasiūlymų? Kuo anksčiau pradėsim svarstyti, tuo greičiau apsvarstysim ir priimsim.

Todėl manau, kad šiandien nereikia skubėti priimti šio įstatymo projekto, nes jį priėmus tada nebus… jis išvis neatsidurs plenariniame posėdyje ir gal tik pavasario sesijos pabaigoje atsidurs. Todėl dėl tokio darbo aš tikrai manau, kad tai netinkamas variantas. Reikia dirbti rimtai ir atsakingai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra pageidaujančių dalyvauti diskusijoje. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nori kolega S. Šedbaras, motyvai už. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, aš siūlau nestabdyti šio projekto eigos, ir štai dėl kokių argumentų. Noriu informuoti, jog buvo at­siradęs darbotvarkėje šis klausimas, bet Seniūnų sueigoje buvo išbrauktas, nes komiteto, kuris teikia labai daug pasiūlymų, pirmininkas buvo išvykęs į komandiruotę ir buvo paprašyta, kad vis dėlto jis galėtų dalyvauti ir pristatyti tuos pasiūlymus.

Taigi aš tikiuosi, kad po biudžeto šis projektas tikrai atsidurs darbotvarkėje ir mes dėl jo diskutuosime. Tačiau komitetas kartu dėl kai kurių nuostatų yra parengęs ir Seimo nutarimo projektą viso Seimo vardu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taigi jeigu taip įvyktų ir Seimas priimtų ir šį nutarimą, iškiltų problemų dėl atskirų nuostatų ar dėl viso įstatymo įsigaliojimo.

Manau, kad nieko neatsitiks, jeigu mes labai tvarkingai iki liepos 1 d. pratęsim dabar galiojančio įstatymo galiojimą, o dėl naujojo įstatymo išspręsime visas problemas, įskaitant ir Konstitucinio Teismo nuomonę, kuri per 2–3 mėn. būna pa­teikiama. Taigi dar kartą kviečiu balsuoti ir po svarstymo, ir priėmimo stadijoje pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi prieš nėra, ar galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Dabar noriu paklausti kolegų Seimo narių, ar galėtume dabar priimti šį įstatymo projektą? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, tai pereiname prie priėmimo procedūros pastraipsniui. Įstatymas yra vieno straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 strai­psnį? Pastraipsniui priimta. Dabar norėčiau pirmiausia paskelbti registraciją. Prašom registruotis, kiek mūsų yra, ar mes galime balsuoti dėl priėmimo.

Deja, gerbiamieji kolegos, užsiregistravo tik 59 Seimo nariai. Tai mes dabar pereiname prie balsavimo motyvų. Yra galimybė 4 kalbėti už, 4 – prieš, o balsavimas dėl priėmimo bus popietiniame posėdyje. Prašom užsirašyti dėl balsavimo mo­tyvų. J. Sabatauskas – motyvai prieš. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu priminti tą, ką sakė pranešėjas, kad šis įstatymas būtų kaip atsarginis variantas, jeigu laiku nepriimtume Pilietybės įstatymo. Dėl atitinkamo straipsnio, kreipimosi į Konstitucinį Teismą, tai pats kreipimasis sustabdys galiojimą tik to straipsnio. Taigi aš manau, pri­ėmimą galima atidėti iki paskutinės sesijos dienos, jo nebūtina šiandien priimti. Nes aš matau tokį variantą: jeigu dabar priimsime šį įstatymo projektą, Pilietybės įstatymo mes nesvarstysime geriausiu atveju iki balandžio mėnesio. Paminėsite mano žodį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Iš dalies pritardamas gerbiamojo J. Sabatausko argumentams, kad tikrai gulės ant mūsų sąžinės, jeigu mes toliau vilkinsime šito įstatymo priėmimą, dabar siūlau balsuoti už, kad apsidraustume, nereikėtų laukti paskutinės dienos. Bus ramiau, nes gali būti paskutinės šių metų dienos gana įtemptos. Raginu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Balsavimas bus popietiniame posėdyje dėl šio įstatymo priėmimo. Dabar, kadangi mes išnagrinėjome visus rytinio posėdžio darbotvarkėje numatytus klausimus, taip pat ir rezervinius klausimus, dar noriu paskelbti keletą pranešimų.

Teikimas dėl įsirašymo į Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Vengrija grupę. „Vadovaudamiesi Seimo statuto 81 straipsnio 3 dalimi, prašome informuoti Seimo narius apie mūsų iniciatyvą sudaryti Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Vengrija grupę. Įsirašyti į grupės narius galima nuo šių metų gruodžio 1 d. iki gruodžio 8 d. posėdžių sekretoriate, parlamentinių…“ Atsiprašau, kokia čia santrumpa? Atsiprašau. „Plenarinių posėdžių salėje, posėdžių sekretoriate.“ Aš buvau teisus. Pasirašo keletas iniciatyvinės grupės narių. Toks yra pareiškimas.

Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 1 d. nenumatytą rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija;
LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.