LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 146

STENOGRAMA

 

2009 m. lapkričio 24 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS

 

 

 

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Skelbiu lapkričio 24 d. vakarinio posėdžio pradžią. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai.

 

15.05 val.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1221(2) (svarstymas)

 

Manau, kad galime pradėti, vėliau prisijungs daugiau. Pirmasis vakarinės darbotvarkės klausimų kompleksas, bet aš manau, kad reikia svarstyti kiekvieną atskirai, nes jie kai kurie tarpusavyje visiškai nesusiję, pasiūlymai pateikti atskirai. Tai aš visų neskaitau. Pradedame svarstyti atskirai nuo pat pirmojo. Pirmasis yra 2-1a, Nr. XIP-1221 – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo me­todikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – pirmiausia Biudžeto ir finansų komiteto narys P. Žeimys. Prašom.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, Biudžeto ir fi­nansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svar­stė Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir padarė tokią išvadą. Buvo gauta tiek Savivaldybių asociacijos, tiek Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, atskirų savivaldybių ir atskirų Seimo narių pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė. Komitetas atsižvelgė tik į Sei­mo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, pa­to­bulino įstatymo projektą, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 5 balsavo už, 3 – prieš, susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Tada gal jūs truputį prisėskite. Valstybės valdymo ir savivaldybių ko­mi­teto išvadą turėtų pateikti A. Zuokas, bet aš jo salėje nematau. Pirmininko irgi nematau. Kas yra sa­lėje iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? Gal tada galime perskaityti? Ar aš galiu perskaityti išvadą? (Balsai salėje)

Yra trumpas komiteto sprendimas pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pa­siūlymus ir šią pastabą. Tikslinga užkirsti kelią jau keletą metų… (Balsai salėje: „Nereikia.“) Čia jau nereikia skaityti? Teisingai, bus komiteto pasiūlymas, Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas pristatys pasiūlymus ir tada apsispręsime.

Prašom P. Žeimį vėl į tribūną. Dabar yra labai daug… Atsiprašau, atsiprašau, pirma diskusija. Atsiprašau, pirma diskusija, paskui jau jūs. Di­s­kusijoje dalyvauti užsirašė K. Daukšys, nematau. Tada V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbia­mieji kolegos Seimo nariai, svarstome savivaldybėms išties labai svarbų biudžetinių pajamų nu­statymo metodikos įstatymo pakeitimo ir papildymo straipsnį. Norėčiau atkreipti visų dėmesį (ir P. Žei­­mio iš Biudžeto ir finansų komiteto dėmesį) į Biudžeto ir finansų komiteto išvados 3 puslapį. Štai čia įdomiai teigiama, kolegos. Lietuvos sa­vi­valdybių asociacija nutarė iš dalies pritarti Savivaldybių biudžetų metodikos įstatymo 3, 10, 12 strai­psnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir pateikti Lietuvos Respublikos Sei­mui ir Vyriausybei tokį pasiūlymą. Čia Biudžeto ir finansų komitetas daro perskyrą ir įrašo – pri­tarti šiai pozicijai. Įsivaizduokite, kaip gudriai. Ki­taip sakant, Biudžeto ir finansų komitetas pritaria tam, jog Savivaldybių asociacija iš dalies pritaria pateiktam projektui. O po to daro kitą gudrybę, o gudrybė tokia: po to Biudžeto ir finansų komitetas Lietuvos savivaldybių asociacijos esminį pataisų paketą išbraukia ir dėl esmės jau rašo – nepritarti.

Kolegos, gal nereikėtų taip skaldyti dalimis išvadą sudarant tokią iliuziją, kad štai net Lietuvos savivaldybių asociacija pritaria siūlomoms pataisoms ir papildymams, kadangi, matote, po to yra tokia smulkmena: vis dėlto nepritarti Lietuvos sa­vivaldybių asociacijos pasiūlymui 12 straipsnio 3 ir 4 dalis nepriimti. O iš tiesų Savivaldybių asociacija šiuo atveju gina savo pamatines teises ir tai, kaip ji gyveno iki šiol, be tų pataisų, ir kaip iki šiol buvo nustatyti finansiniai mechanizmai rodiklių išlyginimo ir taip pat galimybės užtikrinti, kad sa­vivaldybių biudžetai nemažėtų.

Savivaldybių asociacija teisingai teigia, kad iš tiesų sunkmečiu savivaldybių biudžetai absoliučiais dydžiais gali mažėti, taip pat Vyriausybė ir Sei­­mas gali mažinti nustatytus įpareigojimus bei išlaidas ir adekvačiai mažinti savivaldybių pajamų šaltinius. Čia neišpasakytai svarbu, nes dabar galioja praktika labai daug funkcijų valstybėje deleguoti savivaldybėms su viena maža pastaba: neski­riant pinigų. Ir netgi šiandien pristatant vaikų alimentų problematiką, kolega D. Jankauskas sakė: „Savivaldybės gali rasti resursų.“ Svarstant pro­­blemas, kaip padėti vaikams.

Taip, bet jeigu žvilgtelėsime, kaip mes nubrau­­kėme galimybes dotuoti transportą, teikti visas kitas lengvatas ir taip toliau dar pereitų metų diskusijose puikiai suprasdami, kad jeigu mes dau­­giau funkcijų deleguojame savivaldybėms, mes negalime nedeleguoti ir biudžeto pinigų. Juk čia šiuo atveju Savivaldybių asociacija teisingai rašo, kad Europos vietos savivaldos chartijos 9 strai­psnis numato, jog savivaldos organų finansiniai ištekliai turi būti proporcingi Konstitucijos ir įsta­tymų numatytiems įsipareigojimams. Kolegos, kiek mes galime taip sakyti, versti bėdų savivaldybėms, žinodami, kokia jų biudžetų padėtis šiandien yra?

Taigi, kolegos, geriau būtų buvę, jeigu Biudžeto ir finansų komitetas iš viso būtų parašęs tie­siai, aiškiai: nepritaria netgi tam, kad savivaldybės iš dalies pritaria pataisoms. Arba aiškiai iš­dėstytų, kaip jie sutaria, kur pritaria ir kur nepritaria. Tai tada būtų sąžininga logika.

Todėl manau, kad Savivaldybių asociacijos pasiūlymai išties labai svarbūs, ir palaikau tų kolegų Seimo narių pasiūlymą, kurie siūlo atsisakyti 3 ir 4 12 straipsnio dalių. Tai siūlo kolegos E. Ža­karis, J. Juozapaitis, A. Rimas ir dar daug Seimo narių. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar į tribūną kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto narį P. Žeimį dėl at­skirų pasiūlymų. Čia yra Seimo narių, kurie yra at­skirai pateikę, na, iš esmės turbūt tą patį pasiūlymą, tai gal jūs kartu visus pristatytumėte, kurie yra dėl 3 straipsnio. Gal sugrupuotumėte, būtų grei­čiau?

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Seimo narių R. Ba­š­kie­nės, A. Bauros, A. Rimo, E. Žakario, J. Juoza­pai­čio pasiūlymai. Jie yra, sakyčiau, tokie pat, kaip ir Savivaldybių asociacijos tarybos pasiūlymai dėl įstatymo 3 straipsnio, kuriuo siūloma išbrau­kti šį straipsnį, tai yra nepapildyti galiojančio Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio naujomis 3 ir 4 dalimis. Komitetas tam nepritarė ir liko prie nuomonės, kad komitetas pritaria Vyriausybės teikiamoms savivaldybių biudžetinių pajamų nustatymo me­todikos pataisoms dėl 12 straipsnio nuostatų taikymo čia minimais laikotarpiais – 2011 ir 2010 metais.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš dabar nežinau, kas turėtų pristatyti. Turbūt R. Baškienė, jos pirmiausia užregistruota, o jeigu norės, tai ir kita grupė galės.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū. Mielieji kolegos, aš manau, kad prieš tai kalbėjęs kolega V. P. And­riu­kaitis pakankamai išdėstė argumentų, kurių tikrai būtų negalima negirdėti. Tiesiog labai elementarus siūlymas, kad, pritarus tam siūlymui, li­k­tų galioti dabartinės nuostatos, kurios įtvirtintų savivaldybių biudžetams numatomas reikiamo dy­džio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kom­pen­sacijas. Tas buvo šiemet, mes tiesiog tą patį darytume 2010 m. Ne 85 %, o 100 %.

PIRMININKĖ. Ačiū. Turbūt kitos grupės… Ar yra norinčių? A. Rimo nematau. Galima pritarti, įskaityti tą patį. Dabar dėl motyvų. V. P. And­riu­kaitis – motyvai už dėl šitos pataisos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš išsakydamas motyvus už vis dėlto pamėginsiu nuneigti Biudžeto ir finansų komiteto kon­trargumentą, nes Biudžeto ir finansų komitetas štai ką rašo: „Savivaldybių negautų pajamų kompensavimas nustatytas Metodikos įstatymo 5 skirsnyje, o einamaisiais metais savivaldybėms gali bū­ti teikiamos paskolos iš valstybės biudžeto.“ Iš tiesų gali būti teikiamos paskolos iš valstybės biudžeto. Kolegos, ar tai išties yra argumentas, nes, šiaip ar taip, aišku, kad absoliučiais dydžiais galima mažinti savivaldybių biudžetą mažinant numatomas funkcijas, kaip sakyti, taip pat ir taupant pinigus. Tai jeigu mes čia svarstysim visą biudžetą, visą įstatymo paketą ir sumažinsime savivaldybėms numatytų funkcijų skaičių, kartu, akivaizdu, kad absoliučiais dydžiais jų ir biudžetas sumažės. O jeigu perskirstant biudžetą arba esant blogai savivaldybių padėčiai bus problemų, tai aišku, kad iš valstybės biudžeto bus galima garantuoti jų paskolas. Kolegos, manau, kad Savivaldybių asociacijos argumentai ir tos pataisos, kurias teikia kolegos R. Baškienė, A. Baura, A. Rimas, E. Žaka­ris ir J. Juozapaitis, yra teikiamos savivaldybininkų Seimo narių. Manau, kad jos rimtos, todėl siūlau palaikyti Savivaldybės asociacijos pasiūlymus.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką tik kalbėjęs prieš mane kolega tiesiog nori jus suklaidinti. Niekas nekalba apie jokių funkcijų vykdymą. Kalba apie tą sumažėjimą savivaldybėms liečia darbo užmokesčio fondą, kaip ir visoms įstaigoms. Tai ką jūs norite pasakyti, kad sa­vivaldybės neturi taupyti šitą sunkmetį ir tuos 150 mln. vėl užkrauti Pensijų fondui, Vyteni Andriukaiti? Tai taip ir sakykite, nevyniokite į vatą, kaip jūs čia sakėte, ir nesislapstykite po kitom formuluotėm, tiesiog taip ir sakykite. Aš manau, visos įstaigos turi taupyti, ir darbo užmokesčio fondą, kaip ir Seimas, kaip ir ministerijos, kaip ir visos kitos valdžios įstaigos, taip ir savivaldybės, lygiai taip pat. Taigi siūlau nepalaikyti jūsų siūlymo ir ne­gudrauti čia mėginant mus išvesti iš kelio.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate šioms pataisoms, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas pritariate R. Baškienės, A. Bau­ros, A. Rimo, E. Žakario ir J. Juozapaičio pataisai?

Balsavo 91 Seimo narys. Už – 34, prieš – 13, susilaikė 44. Pataisai nepritarta.

Repliką po balsavimo – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji ko­legos ir mielas Rimai, aš neminėjau nei paties asmenybės, kalbėjau apie argumentus. Išties noriu dar kartą pasakyti, mes turime peržiūrėti numatytų funkcijų paketą, kurį gerais laikais paskyrėme sa­vivaldybėms, o sunkiais laikais kaip tik reikia ir per­žiūrėti, sumažinti. Tai, kolegos, apie ką tuomet kalbame, jeigu negirdime mano išsakytų argu­mentų?

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau Valstybės valdy­mo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Kadan­gi siūloma tą patį išbraukti, bet siūlo ir savo va­riantą, tai aš manau, kad jūs pristatysite. Prašom.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Papildomai prie to, kas yra pasakyta, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo, kad bendrosios dotacijos kompen­sacijos būtų pervedamos į specialiąsias sąskaitas ir naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka tų savivaldybių biudžetų negautoms mokestinėms pa­jamoms padengti einamaisiais biudžetiniais me­tais. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes ko­mitetas yra įsitikinęs, kad esama dotacijų tvarka, kompensacijų pervedimo, iš tikrųjų nėra ydinga, yra gera ir nereikėtų šitoje vietoje nieko keisti.

PIRMININKĖ. Nežinau, iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nematau nei pirmininko, nei pavaduotojo nėra. Nežinau, ar kas nors no­ri pakomentuoti šį Valstybės valdymo ir savival­dybių komiteto pasiūlymą? Kas iš komiteto gali pakomentuoti šitą komiteto pasiūlymą? Gerai. Yra nuomonė prieš – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tą ir sakė pranešėjas, siūlymas yra atidaryti dar vienas lydimąsias sąskaitas. Tai nuo to pinigų nei padaugės, nei sumažės, tiesiog mes dar mokestį bankams mokėsime. Tai ar to tikrai siekia tų pataisų siūlytojai? Žiūrėkime pragmatiškai, ką visa tai reiškia praktiškai. Vadinasi, dar atidarysime kiekvienoje savivaldybėje kokias nors sąskaitas, atsidarysime jas bankuose ir mokėsime visokius sąskaitų atidarymo, pinigų tvarkymo mokesčius ir t. t. Jeigu „lo­buojate“ bankus, taip tiesiai ir rašykite, aš nepasisakau už tokį siūlymą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi nuomonės už nėra, ar galime bendru sutarimu pritarti Biudžeto ir finansų komiteto išvadai, ar reikia balsuoti? Siū­lote balsuoti. Taip. Tada prašome pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, o pritaria Biudžeto ir finansų komiteto išvadai, balsuoja prieš. Kas pritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, – už, kas pritaria Biudžeto ir finansų komi­teto išvadai, balsuoja prieš. Valstybės valdymo ir sa­vivaldybių komiteto išvada – už, Biudžeto ir fi­nansų komiteto – prieš.

Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 22, susilaikė 32. Nepritarta. Lieka galioti Biudžeto ir finansų komiteto. Daugiau nėra pasiūlymų? Yra. Kiti yra dėl 12, bet yra toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Jūs pristatykite. 4 straipsnis.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo papildyti įstatymo pro­jektą nauju 4 straipsniu, kuriuo būtų numatyta, kad Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų fi­­nansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo proje­ktuo­se savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios do­ta­cijos kompensacijos, skirtos 100 % kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų be tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rin­kliavų mažėjimą, palyginti su 2009 metais. Tai yra toks pasiūlymas.

Kitas pasiūlymas, kaip ir prieš tai, kad bendro­sios dotacijos kompensacijos pervedamos į spe­cialiąsias sąskaitas ir naudojamos Vyriausybės nu­statyta tvarka tų savivaldybių biudžetinėms negautoms mokestinėms pajamoms padengti einamaisiais biudžetiniais metais. Komitetas nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Pritaria Vyriausybės teikiamam savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo tam tikroms nuostatoms. Tai yra įvedant pereinamąjį 2010–2011 m. laikotarpį. Tiek būtų.

PIRMININKĖ. Pasisakančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Biudžeto ir finansų?.. Ma­tau, kad negalime. Balsuoti, taip? A. Zuokas dabar atsirado ir gal galėsite pateikti Valstybės val­dymo ir savivaldybių komiteto išvadą, pasiūlymą.

A. ZUOKAS (LCSF). Iš esmės pristatė prane­šė­jas. Aš tik siūlyčiau balsuoti už ir palaikyti Val­sty­bės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę, nes minėta metodika ir jos principai buvo patvirtinti 1992 m. kaip laikini. Tačiau jau gyvename XXI a., o tas laikinumas tebesitęsia. Manau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė yra kompromisinė, ir siūlyčiau jai pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Čia buvo kaip motyvas pasakytas. Ar sutinkate, Vyteni, ar norite dar papil­domai? Sutinkate? Supratau, kad sutinkate. (Bal­sai salėje) Na, gerai, tada suteikiame dar vieną nuomonę už – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, tuomet kolega A. Zuokas atkreipė dėmesį į vieną la­bai svarbią aplinkybę. Išties metodikos įstatymo laikinumas jau kelia neviltį. Apskritai savivaldybės Lietuvoje galėtų turėti savo konstitucinę teisę į vadinamuosius savivaldybių mokesčius, kuriuos jos galėtų ir administruoti. Daugelyje šalių savivaldybių asociacijos vykdo mokesčių išlyginimo funkcijas ir tai nėra perleidžiama Finansų ministerijai. Lietuvoje, deja, ta laikina sistema egzistuoja jau beveik 20 metų. Žinoma, Savivaldybių asociacijos pasiūlymai buvo geresni. Tačiau toks komp­romisinis sprendimas, kurį siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, yra išties logiškas. Bet būtų galima dar ir papildyti protokoliškai, kad Vyriausybė tikrai peržiūrėtų, kiek yra priskirta sa­vivaldybėms funkcijų per daugelį metų įvairiais įstatymais ir ką galima būtų dabar sustabdyti arba sumažinti tų priskirtų funkcijų skaičių, nes neskiriami tam pinigai. Aš manau, kad dėl to savivaldybėms šiek tiek palengvėtų situacija tokiu sunkiu metu. Todėl remiu komiteto pasiūlymą ir kviečiu už jį balsuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti, nes nuomonės prieš nėra. Kas pritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, o pritaria Biudžeto ir finansų komiteto išvadai, balsuoja prieš.

Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 24, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta. Penktasis pasiūlymas nebetenka prasmės.

Ir šeštasis siūlymas dėl 6 straipsnio. Dėl įstatymo įsigaliojimo. Dėl galiojimo.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo papildyti įstatymo pro­jektą nauju 6 straipsniu, numatant, kad 4 strai­p­snis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. ir yra taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2012 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetinių finansinių ro­diklių patvirtinimo įstatymo projektą. Komitetas ne­pritaria. Komitetas liko prie nuomonės, kurią išsakė Vyriausybė, ir siūlau taip pat palaikyti komiteto nuomonę.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Zuokas komiteto var­du nenori kalbėti? Prašom pasiruošti balsuoti. Gal galima bendru sutarimu pritarti Biudžeto ir finansų komitetui? Ar yra norinčių balsuoti, ar pri­tariame bendru sutarimu? Negirdžiu, kad balsuojame, tada taip, pritariame. Viskas, visi pa­siūlymai. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Pra­šom dabar dėl viso įstatymo projekto. Už – K. Gla­veckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šito savivaldybių metodikos įstatymo svarstymas iš tikro nėra priešpriešinimas savivaldybių biudžetų valstybės biudžetui ir savivaldybių finansų – val­stybės finansams. Tai yra visuma vienų finansų. Ir situacija, kuri apėmusi visą Lietuvos finansinę sistemą, apėmusi visiškai visas puses. Klausi­mas tik tas, kiek solidariai būtų galima pasidalinti tą sunkmečio naštą, kitaip sakant, tas sumažėjusias pajamas, kurias ar savivaldybė, ar valstybė gauna iš ekonomikos. Noriu pasakyti, kad situacija šiuo metu savivaldybėse iš tikro yra sudėtinga. Kreditiniai įsiskolinimai yra 362 mln. Lt iki liepos 1 d. Bendra savivaldybių skola – 1 mlrd. 300 mln. Lt, tačiau valstybės, arba viešojo sektoriaus, skola sudaro 22,7 mlrd. Lt, o kreditinis įsiskolinimas apie 200 mlrd. Lt. Iš esmės valstybės finansų ir sko­los situacija yra nepalyginti blogesnė. Nors, dar kartą sakau, negalima priešpriešinti.

Argumentas, kad jeigu mes padidinsime gyventojų pajamų mokesčio atskaitymą keturiais pun­ktais ir daugiau paliksime savivaldybėms, tai duos galimybę jiems 127 mln. sumažinti jų kreditinius įsiskolinimus, tai noriu pasakyti, kad tie pa­tys pinigai, kurie liktų ir kurių ne mažiau reikia val­stybės biudžetui, taip pat sumažintų kreditinius įsiskolinimus ir taip pat leistų padengti tas skolas, kurios yra. Todėl aš manau, Vyriausybės požiūris, kad proporcingai ir pagal galimybes, remiantis soli­darumo principu ir proporcijomis, buvo pakeis­tas ir sumažintas finansavimas tiek savivaldybėms, tiek ir valstybės biudžetui…

Dar noriu pridurti, kad Vyriausybė ir Seimas eina toliau. Jis siūlo ir pono V. Matuzo bus patei­k­tas įstatymo projektas, kad 5 % bus didinamas sa­vivaldybių kredito limitas, skolinimosi galimybės. Kitaip tariant, tos savivaldybės, kurios turėjo 30, turės 35, kurios 50 – 55. Ką tai reiškia? Tai rei­škia, kad savivaldybės galės dar pasiskolinti pi­nigų savo projektams.

Ir paskutinis dalykas. Visos tos skolos atsirado dėl to, kad paprasčiausiai daugelis savivaldybių, kaip ir valstybinių institucijų, neefektyviai naudojo buvusius pinigus, pirko dramblius, nežino­damos, kaip juos šerti, arba darė kitas išlaidas, kurios buvo visiškai nepagrįstos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Laikas. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, pritarčiau minčiai, kad nereikia supriešinti valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų. Tačiau taip pat noriu pritarti kitai minčiai, kad žmonės gyvena kon­krečiose teritorijose, konkrečiuose miestuose, rajonuose, miesteliuose ir kaimuose ir jie tiesiogiai su visomis problemomis susiduria būtent savivaldybių lygmeniu. Ir tada, kai jie negali išspręsti kokių nors savo bėdų, jie neskirsto, kas kal­tas, ar savivaldybėse, kaip kolega K. Glaveckas šneka, arklius nupirko, po to nežino, iš ko mokėti, ar valstybė prisipirko ne arklių, o visą arklių kaimenę, ir irgi nežino, ką toliau daryti. Jie keikia tėvynę, valstybę, visą valdžią ir tada nusivylimas tik didėja.

Štai kodėl aš manau, kad šiuo atveju būtų kur kas logiškiau išties peržiūrėti valstybės įvairiausių įsipareigojimų paketą, ir deleguotų funk­ci­jų, ir t. t., ir pažiūrėti, ką galime tikrai racionaliai susiaurinti ir sumažinti. Ir taip pat logiškiau būtų, kad efektyviau galėtų savivaldybės skolintis ir tu­rė­tų stipresnį biudžetą, nes netgi dabar vilniečiai keikia visas valdžias, pažiūrėję į savo kiemų duobes, asfaltą, liftus ir t. t. Taip yra ir Utenoje, ir Panevėžyje, ir Klaipėdoje, ir Kaune. Aš vis dėlto ma­nau, kad Savivaldybių asociacijos pasiūlytas sprendimas buvo teisingesnis ir kompromisas Val­stybės valdymo ir savivaldybių komiteto buvo taip pat, ko gero, logiškas ir subalansuojantis valstybės ir savivaldybių biudžetų interpretacijas. Todėl, de­ja, atmetus tuos pasiūlymus, palaikyti šio įstatymo negaliu ir susilaikysiu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo proje­ktui po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuo­monę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 101 Seimo narys: už – 68, prieš – 19, susilaikė 14. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Toliau darbotvarkės 2-1b klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 13, 17, 18, 26, 31, 33, 34, 35, 382, 401, 41, 55 straipsnių pakeitimo ir pa­pildymo ir Įstatymo papildymo X1 skyriumi įsta­ty­mo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – Biudžeto finansų komiteto narys V. Matuzas. (Balsai salėje)

Replika po balsavimo, kol ateis į tribūną V. Ma­tuzas, – A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Dėkoju, pirmininke. Aš taip galvoju ir retoriškai noriu paklausti, kada į Lietuvą ateis permainos? Nes minėta Bendrosios dotacijos kompensacijos tvarka, 12 straipsnio 2 da­lis, patvirtinta, anot konservatorių, gūdžiais LDDP laikais, 1992 m., praeitame tūkstantmetyje, praeitame šimtmetyje. Ir tikrai gūdžiais LSDP lai­kais, kaip suprantu, anot konservatorių, taip pat nebuvo niekas pakeista. Ir dabar mes negalime to padaryti – Permainų koalicija. Tiesiog man gėda ir tai yra tikrai nesąžininga Lietuvos savivaldybių atžvilgiu. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Dar viena replika, tikrai paskutinė po balsavimo – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Replika po bal­savimo. Artūrai Zuokai, neišeikite. Jūs 1992 m., ko gero, Lietuvoje nebuvote. Greičiausiai buvote Irake ar dar kur nors ir dirbote tada žurnalistu karštose zonose, bet 1992 m. iki pat lapkričio dar buvo Sąjūdis ir Lietuva.

 

15.37 val.

Pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 13, 17, 18, 26, 31, 33, 34, 35, 382, 401, 41, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIP-1222(2) ir Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 strai­psnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1223(2) (svar­­­­stymas)

 

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš noriu pranešėjo paklausti, ar galima kartu pristatyti 2-1b ir 2-1c, nes 2-1c nėra jokių pasiūlymų, o 5 ir 17 straipsniai yra ir tame, ir tame? Galite kartu? (Balsai salėje) Na, tai vis tiek jūs abu pristatote, o papildomi yra dėl pirmojo, 2-1b. Norite atskirai pristatyti. (Balsai sa­lėje) Gerai, pasiimkite ir abu kartu pristatykite, o papildomi bus tiktai 2-1b.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji po­sėdžio pirmininke. Kalbant apie sprendimus, ku­riuos apsvarstęs Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, priėmė svarstydamas XIP-1222, taip pat XIP-1223 ir XIP-1224, ko­mitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš nebuvo, susilaikė 1. Kalbant apie lydimuosius, dėl 24 lygiai tokie patys balsavimo rezultatai, atskirosios nuomonės nėra, dėl 23 bendru sutarimu yra priimtas sprendimas. (Balsas salėje)

PIRMININKĖ. Dar buvo 26, 31, 33, 34; 25 nebuvo. Ir kokia jūsų išvada?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš dar kartą pakartosiu: komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam projektui.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Toliau – papildomi komitetai. Audito komitetas, L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pir­mininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komi­tetas svarstė Pelno mokesčio įstatymo atitinkamų strai­psnių pakeitimo ir papildymo projektą ir pasiū­­lė tobulinti projektą atsižvelgiant į Teisės depar­­­tamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Au­­dito komitetas, ir Audito komiteto siūlymus. Balsavi­mo rezultatai – bendru sutarimu, tačiau pagrindinis komitetas neatsižvelgė į mūsų, todėl mes prašysime balsuoti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir Ekonomikos komiteto vardu – D. Budrys. Mačiau, buvo, dabar dingo. Yra. Prašome pristatyti išvadą.

D. BUDRYS (TPPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitete buvo svarstyta ir iš esmės nutarta pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario D. Budrio pasiūlymą. 5 bal­savo už, 2 – prieš ir 1 susilaikė.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar diskusijose užsirašė dalyvauti 7 Seimo nariai dėl 2-1b klausimo, bet yra dalis užsirašiusių ir dėl 2-1c. Tie patys yra užsirašę ir dėl 2-16b. Aš siūlau kartu dėl abiejų, kad nereikėtų atskirai diskusijos rengti. Prašom, pirma – B.Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, no­rėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šitą įstatymo proje­­ktą, ypač konservatorių, kurie stengiasi dabar su­­taupyti kiekvieną valstybės litą. Štai, žiūrėkite, kas jame rašoma: „Nustatyti, kad apskaičiuojant ap­­mokestinamąjį pelną iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams būtų priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai.“ Jūs turbūt prisime­nate šitą įstatymo projektą, senesnieji Seimo na­­riai, kai gerais socialdemokratų valdymo laikais mes vežėmės darbo jėgą iš užsienio. Tada galbūt ir buvo prasminga šita pataisa. Ką dabar ji reiškia? O ji reiškia štai ką, kad, pavyzdžiui, „Maximos“ darbuotojai bus maitinami sugedusiais arba pa­­se­nusiais maisto produktais, kurių galiojimo laikas baigėsi, ir šitos išlaidos bus įrašomos į sąnaudas, ir valstybė šitų lėšų negaus. Tie monopolistai ir oli­garchai, kurie turi savo sanatorijas, gydyklas, ga­­­lės vežti į jas ne tik savo darbuotojus, bet ir jų šei­mos narius – sutuoktinius, vaikus. Na, kuo ne ro­jus? Iš vienos pusės, mes kertam per pensininkus, per neįgaliuosius, o iš kitos pusės, kapitalui da­rome šitokias nuolaidas. Gerbiamieji kolegos, at­­sitokėkite! Tikrai negalima pritarti šitai nuo­s­ta­tai.

Dėl pelno mokesčio tarifo dydžio. Aš supran­tu, kad praeitais metais, gruodžio mėnesį, ti­krai pelno mokesčio nereikėjo didinti. Bet dabar, kai mes rėžiam nuo visų silpniausių visuomenės narių jų pajamų dalį ir duodam lengvatas kapitalui, kurio didesnė dalis dividendų pavidalu yra iš­vežama į užsienį, na, tai yra nusikaltimas. Tai yra nusikaltimas. Tikrai negaliu pritarti pelno mokesčio tarifo mažinimui iki 15 %. Dar vienas dalykas. Mes visi svarstome, ką daryti su tais bedarbiais, kurie yra gerai išsilavinę, vidutinės grandies specia­listais. Mes trokštame, kad jie imtųsi savo ver­s­lo, nes darbo vietų paprasčiausiai nėra. Ir kai siūlome nulinį pelno mokesčio tarifą įdėdami visus saugiklius, tarkime, kad tai būtų tikrai nauja įmonė, Biudžeto komitetas šitam prieštarauja. Mes prarastume galbūt pirmais metais tiktai 3 mln. Lt, antraisiais – 6, tačiau būtų įmokų į „Sodrą“, gyven­­tojų pajamų mokestis. Tai klausykite, šita Vyriausybė yra akla ir kurčia naujų darbo vietų kūrimui. Ir todėl, išsakiusi šitas nuostatas, aš ma­nyčiau, kad negalima pritarti Pelno mokesčio įstatymo keitimui, nes jis ne tik žalingas ir ydingas, bet tikrai dar labiau sumažins įplaukas į biudžetą. Aš siūlyčiau, galbūt būtų logiška, nulinis pelno mokesčio tarifas investicijoms, nulinis, o ne toks sumažintas, kurį mes priėmėm anoj kadencijoj. Tai būtų logiškas siūlymas. Bet daugiau tikrai niekam negaliu pritarti. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kviečiamas diskusijoje dalyvauti A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, irgi norėčiau pradėti nuo paties įdomiausio, ką radau šiame įstatyme. Apie tai jau kalbėjo mano kolegė B. Vėsaitė – šiame įstatyme aš randu tokį gilų rūpestį darbuotojais. Man tiesiog širdis suvirpėjo. Tuo pat metu atleidžiam iš darbo šimtus žmonių, daugiau kaip 140 tūkst. bedarbių, lyginant su praeitais metais, 30 % suma­­ži­nam darbo užmokestį vidutiniškai Lietuvoje, di­dinam darbo krūvį, nes atleidžiam ir darbo krūvį paliekam tiems likusiems, ir staigiai – tokia gerumo akcija, kaip buvo 2008, – kas daugiau, kas geriau. Šįkart pasirūpinsim ne tik darbuotojais, va, kas įdomiausia, bet žengiam žingsnį į priekį – pa­sirūpinsim jų šeimos nariais. Labai gerai. Iš vienos pusės, galėčiau paploti – taigi rūpestis darbuotoju yra pats svarbiausias. Bet, gerbiamieji, darbuotojas darbuotojui nelygus. Yra direktorius, yra valdyba, yra administracija. Jie irgi darbuotojai. Ar jūs įsivaizduojat, kaip į SPA „Vilnius“ ar į kokį kitą poilsio, vandens ir pramogų parką traukia šimtai smulkių ir vidutinių akcijų įmonių darbuotojų, kuriems ką tik nurėžė darbo užmokestį? Įsivaizduojat tokį vaizdą? Net Orvelas, rašydamas savo utopines knygas, neįsivaizdavo tokių dalykų. Mes sunkmečio laiku, krizės metu tą laisvai galim įsivaizduoti.

Noriu priminti, kad šitas pasiūlymas buvo atmestas tada, kai buvo daug geresni laikai, ir socialdemokratų Vyriausybė pasakė: ne, ko gero, kon­trolės mechanizmo nėra ir sunku bus kontroliuoti. Bet, gerbiamieji, aš dar kartą priminsiu, yra į lietuvių kalbą išversta labai gera knyga, tokia geltona, stora, aišku, skaityti ilgokai, Naomi Klein, kuri vadinasi „Šoko doktrina“. Ir ten labai aiškiai parašyta, kad viską, kas yra nelabai gerai ir labai naudinga nedidelei grupei žmonių, visada reikia daryti sunkmečiu ir per krizes. Ir visiems laikams. Ir nepataisomai atgal. Tai va, šito įstatymo pataisos man primena tuos visus pavyzdžius, kuriuos aprašo šitoj knygoj, kaip daroma šoko te­rapija sunkmečiu, nes galima lengvai prastumti to­kius dalykus.

O dabar, kadangi dar lieka dvi minutės, kaip ir Birutė, šiek tiek priminsiu, nes pasakys: taigi jūs, socialdemokratai, rėkiate, kad negalima mokesčių didinti, o dabar mažinam, tai vėl rėkiat, kad blogai. Bet noriu priminti, kad pernai mes sakėm: gerbiamieji, prasideda sunkmetis, bet koks mokesčių didinimas ką padarys? Bankrotų grandinė padidės, slėpimas lėšų ir darbuotojų atleidimas arba darbo vietų mažėjimas. Visa tai, kaip chrestomatinėje knygoje, viskas taip ir atsitiko. Ir tuo pat metu, noriu priminti: atėmėm vaikų maitinimą, ligos apmokėjimą šiek tiek ir kitus jautrius socialinius įstatymus, bet tai buvo gėlytės, lyginant su vaisiais, kurie šiuo biudžetu siūlomi. Nes siūloma mažinti pelną ir kartu kirsti per pačias silpniausias grandis. Na, sveikinu, kad ir iš dešinės pusės bent jau alimentų – Vaikų išlaikymo fondui nebuvo pri­tarta. Betgi lieka kitas išmokų mažinimas – pa­šalpų, išmokų, slaugos pašalpos išmokos, t. y. tų neįgalių žmonių išmokos, kuriems yra kaip van­duo ir duona reikalingi tie pinigėliai, nes jie daugiau jokių išmokų negauna, bet juos mes mažinsim. O kartu mes norim atleisti tik stambųjį verslą nuo mokesčių. Tai, gerbiamieji, ar tikrai tai yra pats tas laikas, kada mes galim sau leisti tokius eksperimentus? Jeigu tikrai sunkmetis, tai šiuo at­veju pritarčiau pelno mažinimui, jeigu bent nebūtų tų įvairių išmokų mažinimo. Bet kai išmokos mažinamos dešimtim milijonų, o pelno mokestis paliekamas šimtais, na, nesuprantu aš tada tos krikščioniškos, demokratiškos politikos, kurią propaguoja dešinysis flangas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi Ju­lius siūlo pasisakyti už, tai aš ir pasisakysiu už. Aš manau, kad gerai, kad mes tą pelno mokestį sumažinsim iki 15 %, koks jis buvo ir prieš šitą visą naktinį mokesčių perversmą. Aš manau, kad dešinėj pusėj lygiai tiek pat, ne mažiau, komunistų, kaip ir kairėj, nes tie, kurie nutarė pelno mokestį didinti, grynai iš komunistinių įsitikinimų galvojo, kad padidins, tai daugiau surinks. Negavo… Galėjot didinti iki 100 %, būtumėt visai nieko nesurinkę. Tai dabar aš tiktai šitoj tribūnoj stovėdamas noriu pasakyti kitą dalyką. Gerbiamieji, praeitų metų gruodžio mėnesį šitoj tribūnoj stovėjau naktį gal kokius 4 ar 5 kartus ir sakiau jums, kad ne­darykit to, ko nereikia daryti, nes ekonomika yra toks dalykas, kuri nuo jūsų norų visiškai nepriklauso. Jūs galite panorėt ko norit – galit panorėti smaragdo krantų, kisieliaus upių ir kitų dalykų, to nebus, nes ekonomika yra dalykas, kuris vystosi pa­gal savo dėsnius ir juos reikia suprasti.

Skaitau šito įstatymo projekto aiškinamąjį raštą ir ką aš matau? Pirmiausia projekto rengėjai – Jūratė Balevičiūtė, Audronė Misiūnienė ir Mindaugas Mažylis. Lygiai tokie buvo rengėjai prieš metus, lygiai taip pat rengė 20 % įstatymų. Toliau skaitau: „Galimos neigiamos priimto įstatymo pa­sekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių ne… būtų išvengta.“ Ir dabar nenumatoma, ir tada buvo nenumatoma. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai – ta­da nieko nenumatė ir dabar, sako, palengvės. Tai atsakykite tada man į kitą klausimą – ką Finansų ministerijoje veikia žmonės, kurie atsakingi už tuos dalykus? Vienas iš tų įstatymų, kurie paskatino verslą mažiau verstis, buvo būtent šitas. Mes sumažinome darbo vietas Lietuvoje, mes įgrū­do­me verslą į pogrindį, taip pat ir šiuo įstatymu, bet Finansų ministerijoje niekas nieko nenumatė.

O čia, Seime, kas nors galėjo numatyti? Ar čia, Seime, yra žmonių, kurie savo rankomis yra sukūrę bent vieną darbo vietą? Ir kurie žino, kaip tai atrodo ir kiek tai kainuoja? Bent jau tada, kai bandote tvarkyti mokestinius įstatymus, pasistenkite įsiklausyti į tų, kurie tą dalyką yra kada nors gyvenime darę, žodžius, kas bus gerai, o kas bus blogai.

Todėl aš manau, kad pirmiausia šį įstatymą iš tikrųjų reikia priimti. Aš sutikčiau su B. Vė­saitės pasiūlymu, kad reikėtų koreguoti dividendų apmokestinimą. Iš tikrųjų dividendams šiuo sunkiu laiku galėtume uždėti ir didesnius mokesčius, nebūtinai 20, galbūt galėtų būti ir 30, ir 40, kad tas pelnas nebūtų išmokestinamas ir išvežamas iš Lietuvos, būtų daugiau investuojama. Reikia atkreipti dėmesį, kad visi įstatymai, kurie padėjo sukurti daugiau darbo vietų Lietuvoje, turi būti priimti šiame Seime. Jeigu tas įstatymas padės sukurti darbo vietas, jeigu tas įstatymas padės smulkiajam ir vidutiniam verslui, jisai turi turėti prioritetą. Todėl aš pasisakau už šį įstatymo priėmi­mą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiamas V. P. And­riukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į kolegą premjerą, nes, mano įsitikinimu, Vyriausybės dalies posėdžių Seimo salėje neturėtų vykti. Šiuo atveju kaip tik diskutuojame dėl pelno mokesčio. Kolega Andriau, jūs dažnai pasigendate kairiosios ideologijos, tai aš einu jums į pagalbą, kad jūs matytumėte kairiosios ideologijos postulatus.

Taigi, kolegos, priklausau prie tų, kurie yra giliai įsitikinę, kad pelno mokestis Lietuvoje tu­rėjo būti diferencijuotas pagal įmonių dydžius ir daugelį kitų dalykų. Deja, taip atsitiko, kad dėl sunkaus administravimo, dėl kitų dalykų buvo pri­eita prie gana žemo tarifo, ir tie plokšti mokesčiai, kai Lietuva pasidarė ne gamintoja ir eksportuotoja perku ir parduodu… Tada, žiūrint kaip, kur juda, kaip registruojasi ir taip toliau, liberali plokščių mokesčių idėja buvo realizuota ir mes turime tai, ką turime.

Šiandien akivaizdu, kad užuot diskutavus – taip, reinvestuojamam pelnui taikomas nulinis ta­rifas, bet leidžiama reinvestuoti tik 20 % pelno, tai gal padidinkime daugiau, kad gamybai būtų sudarytos gana geros sąlygos investicijoms, technologijoms ir viskam, kad būtų padidinta norma. Tarkime (čia reikia skaičiuoti), 30 % ar daugiau, kad reinvestuojamam pelnui būtų taikomas nulinis ta­rifas. Išties būtų logiškas žingsnis.

Antras dalykas, skaičiuojame, kad gausime 300 mln., nežinia, ar gausime? Jau dabar valdančioji koalicija akivaizdžiai sutinka, kad gruodžio mėnesio mūsų argumentai, kuriais teigėme, kad ne­reikia taip drastiškai didinti mokesčių ir pa­­žiūrėti, koks bus kapitalo ir darbo jėgos balansas, tai buvo sutrikdyta ir dabar jūs jau pripažįstate, kad rezultatas yra blogas. Ir štai dabar tie patys žmonės Finansų ministerijoje pagal kažkieno pave­di­mą staiga priima sprendimą sumažinti iki 15 %. Nepadės, kolegos. Ne pelno mokesčio dydis gą­s­di­­na investuotojus, gąsdina pramonininkus ir taip to­liau, o chaosas ir mokesčių sistemos nesta­bilumas.

Kitas dalykas. Akivaizdu, kad užuot dis­kutavus, kaip padaryti, kad įmonės būtų socialiai orientuotos ir atsirastų socialiai atsakingų įmonių statusas, būtų sukurti mechanizmai socialinei pagalbai, siūloma tai, apie ką kolegos A. Sysas, B. Vė­saitė ir K. Daukšys kalbėjo. Taip, kaip pasiūlyta, išties pritarti tiesiog neįmanoma. Aš siūlyčiau, kad reikėtų atlikti šio įstatymo antikorupcinę ekspertizę, tai tiesiog prašyte prašosi.

Žinoma, aišku, kad mažytės įmonės dabar taip elgsis, kad, tarkime, savo darbuotojus siųs į Druskininkus, į vandens vonias, kad jie atsigautų ir taip toliau. Šiuo atveju, na, humoras, juokinga. O dar šeimos nariams ir taip toliau. Mes iš tiesų ne­gyvename sąžiningoje visuomenėje, mes puikiai matome, kaip padidėjo šešėlinis sektorius. Dėl ko? Dėl daugelio priežasčių, taip pat ir dėl ne­sąžiningumo. Tai dabar įrašykime dar vieną punktą – šeimų nariams ir taip toliau.

Kolegos, aš siūlau nepritarti, sugrįžti prie labai gilios analizės ir antikorupciniu požiūriu būtinai įvertinti ir gauti atsakymą bent prieš svarstant, prieš priimant, kad būtų atlikta antikorupcinė ekspertizė. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kviečiamas J. Ve­selka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, pradėsiu nuo vieno istorinio pavyzdžio. XVII a. vyko europinė amatų paroda. Ir vokiečiai toje parodoje užėmė paskutinę vietą, buvo prasčiausia produkcija. Tada Vokietijos valdovai priėmė labai griežtus įstatymus tiems, kurie norėjo tapti savarankiškais amatininkais. (Balsai salėje) Gal XVIII a., čia de­talė, svarbu pats sprendimas. Priėmė griežtus reikalavimus norint tapti laisvais amatininkais, aukštus kokybės reikalavimus. Ir suformavo tokią istorinę vokiečių patirtį, kad jie, kaip žinote, XX a. kariavo du karus, du karai sunaikino Vokietiją, bet ji iš karto prisikėlė ir ėmė gaminti aukščiausios kokybės produkciją. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jeigu valstybė nedaro lengvatų, o kelia aukštus reikalavimus, išugdo atitinkamą ir tautos, ir verslo charakterį. Dirbti ir per darbą susikurti visą gerovę. Tada toks verslas ir tokie žmonės visiškai nereaguoja arba mažai reaguoja į tai, kokius juokus krečia valdžia.

Mes einame atvirkščiai. Užtenka susikurti grupei, kuri pradeda reikalauti lengvatų, ir iš karto bėgam taikyti lengvatas. Tada kam dirbti, kam stengtis, kam prisiimti atsakomybę ir, tarp kitko, ne taip prabangiai gyventi, jeigu gali gauti lengvatas? Todėl pagrindinė bėda yra mažiau lengvatų, mažiau lengvatų. Turi dirbti toje subalansuotoje stru­ktūroje, kuri verčia ne valdžiai ieškoti lengvatų, o patiems. Štai praeitais metais padidino 20 % pelno mokestį ir 20 % padarė dividendus. Sakyčiau, buvo logiškas sprendimas. Kapitalas buvo apmokestintas per mažai. Tai kodėl jūs dabar užsimanėte šį nacionalinį susitarimą pasirašyti ir nepagalvojote, kodėl pernai padidinote mokesčius? Ir padidinote logiškai, nes, pavyzdžiui, pažiūrėkim – 2008 m. Lietuvos įmonės gavo pelno už 40,7 mlrd. Lt, bendrojo pelno. Į biudžetą sumokėjo 1,6 mlrd. Lt. Visa kita nurašė visokioms skoloms ir taip toliau. Ar ne per daug nurašinėjimų? O ar sukuria darbo vietų? Darbo vietų yra, bet prekės blogos, niekas neperka. Vadinasi, len­g­vata visada valstybėje turi būti tikslinga ir kryptinga. Pernai priėmėm lengvatą – labai logišką ir gerą: įmonėms, kurios diegia naujas aukščiausias technologijas, pelno lengvata taikoma 50 % pelno, nulinis tarifas, ir jeigu neužtenka to pelno, investicijos dar didesnės, dar gali trejus metus taikyti tą lengvatą. Viskas labai tvarkingai, bet dauguma da­bar nori, „išmušė“ iš konservatorių, apskritai duo­kit man lengvatų, aš jau, Dieve, stengsiuosi, kad jos gerai būtų panaudotos. Ekonomikoje negalime vadovautis garbės žodžiu, gerai panaudosi. Jeigu jau reikėjo papildomai tų 5 %, tai turėjo būti aiškiai pasakyta. Pirma, sukuri darbo vietą arba produktą eksportuoji, tik tada tau gali būti taikoma papildoma, o ne taip, atiduodu, o paskui nieko neišeis, na ir kas.

Todėl, gerbiamieji, tai yra didelė klaida ir šita klaida, 5 % sumažinimas, iš tikrųjų sumažins biudžeto pajamas mažiausiai 300 mln. Lt. Ar šian­dien tų 300 mln. Lt nereikia biudžetui? Reikia, o juos atiduodate ne tiems, kuriems trūksta pinigų, o atiduodate tiems, kuriems dar yra proga išvežti daugiau.

Kitas dalykas. Čia gerbiamasis Kęstutis siūlė dividendus dar daugiau apmokestinti. Gerbiamieji, neatsimenate, kol dividendus turėjo ūkininkai, pieno įmonės nemokėjo… kol akcijas turėjo ūkinin­kai, jokių dividendų nemokėjo. Kai tik akcininkus supirko pigiai, iškart išsimokėjo didelius dividendus, o Amerikoje, pavyzdžiui, korporacijų mokestis yra 35, o dividendai tik 15. Todėl iš ti­krųjų reikia tautą pratinti prisiimti atsakomybę ir investuoti, vadinasi, reikia suteikti galimybę, kad dividendai būtų mažesni, o pelno mokestis būtų di­desnis.

Todėl tai yra klaida ir, manyčiau, reikėtų nemažinti pelno mokesčio, jeigu reikia, pagalvoti apie dividendus. O gal diferencijuoti dividendus, nes jeigu nedideli dividendai, tai viena, o jeigu alaus pramonė ar kas gauna didelius ir (…), turi būti tas mokestis. Toliau.

PIRMININKĖ. Ponas Juliau, laikas! Baikit jau, gerai?

J. VESELKA (TTF). Dar ten yra įvairios len­gvatos, kur negalima apskaičiuoti gyventojui, o tada tai yra ne tik (…), bet ir konkurencijos principų pažeidimas, nes viena įmonė steigs valgyklą ar ką nors, ji padengs iš pelno, o ta, kuri normaliai dirbs, ji turės iš savo pajamų dengti. Konkuren­cijos pažeidimas. Toliau, nuostolių perdavimas vienam vienetui, kitam vienetui. Atsakomybę išplauna. Todėl negalima pritarti šioms įstatymo pa­taisoms.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvauja L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu ne­kartoti, kas buvo pasakyta prieš mane. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šio įstatymo pataisomis konservatoriai-krikščionys demokratai ir visa valdančioji dauguma grįžta prie dešiniųjų konser­va­torių postulatų ginti stambųjį verslą. Taigi kada ėjo į rinkimus, žadėjo ginti žmogų, kada paėmė val­džią, jie grįžo prie savo ideologijos ir pradėjo gin­ti stam­bųjį verslininką. Ir tai labai akivaizdžiai pagrįsiu teiktu įstatymo projektu.

Pirmiausia įrašomas bendro pelno mokesčio tarifo sumažinimas ir visiems atrodo, kad tai yra labai gerai, taip? Tačiau jeigu jūs giliau paanalizuosite teikiamas įstatymo pataisas, jūs pamatysite, kad tos lengvatos, kurios siūlomos 26 straipsnio atitinkamoje dalyje, bus taikomos tiktai didelėms įmonėms, apie kurias jūs kalbėjote, nes ten yra įrašyti žodžiai: „Turi būti nurodyta kolektyvinėse sutartyse“. Kiek smulkių ir vidutinių įmonių turi kolektyvines sutartis? Tą jums gali atsakyti prof­sąjungos ir, manau, kai jūs derėjotės dėl susitarimo, profsąjungos tai kažkaip praleido ir neatkreipė dėmesio. Taigi tomis lengvatomis, apie ku­rias kalbėjo mano kolegos, bus galimybė pasinaudoti tik didelėms įmonėms.

Dar noriu pasakyti, kad 26 straipsnio atlaisvinimas, tai yra galimybė naudotis įvairiausiomis lengvatomis, suponuoja, kad įmonės, didžiosios įmonės, turės dar papildomą nišą mažinti savo sąnaudas būtais ir nebūtais dalykais, o mokesčių administratoriui bus sudėtinga įrodyti, kad jos yra neteisios. Tą galiu pasakyti iš savo praktikos, kad didelės įmonės, pasižiūrėjus į statistiką, jeigu jūs pasižiūrėsite į statistiką, tai pagal praktiką galiu pasakyti, kad didžiosios įmonės, kai 26 straipsnio leidimai buvo atlaisvinti, pelno mokesčio nemokėjo. Jos pasisamdys konsultantus, pasisamdys advokatus, jos susitvarkys taip, kad nė vieno įstatymo nepažeistų. Svarbu leisti.

Toliau į ką noriu atkreipti dėmesį? Noriu atkreipti dėmesį ir į tai, ko Julius nespėjo pasakyti. Tai dėl konsoliduotų mokesčių perkėlimo. Gerbiamieji, tie verslininkai, kurie spėjo tą padaryti, tai yra restruktūrizavo savo įmones prieš krizę, labai aiškiai suprato, kad reikia greičiau daryti vei­ksmus. Jie savo įmones išskaidė į smulkesnes, į vieną bloką sukeldami tą verslo rūšį, kuri duoda nuostolį, kitose palikdami pelną. Taigi ko jie dabar nori iš mūsų? Jie nori, kad mes leistume konsoliduoti nuostolius. Vadinasi, dividendus jie išsimokės nuo balansinio pelno. Pavyzdžiui, jeigu viena įmonė turi keturias įmones, dvi dirba nuostolingai, dvi – pelningai, akcininkai gaus pelną, ir jų prašymu įmonėms tas pelno mokestis nuo di­videndų yra sumažintas. Vadinasi, dar mažesniu procentu apmokestinami dividendai. Tačiau, kai jie konsoliduos nuostolius, mokesčių požiūriu mo­kestinėje apskaitoje jie niekada nemokės pelno mo­kesčio. Jie visada turės nuostolį, kurį turės teisę kelti penkerius metus. Jeigu dabar įmonės taip pat turi teisę perkelti mokestinius nuostolius, tai reiškia, kad ta įmonė, keldama mokestinį nuostolį, turi tik vienai įmonei būdingą tą pačią apmoke­stinimo sistemą, tai yra dividendų ir mokestinių nuostolių perkėlimą. O dabar ta sistema, kuri yra teikiama, aš įsivaizduoju, kad didžiosios įmonės ir Pramonininkų asociacija, pateikus šitą siūlymą, ne šiaip sau sutiko su „Sodros“ įmokų didinimu. Tai labai aiškus ir suprantamas pavyzdys per pelno mo­kestį.

Taigi tas masalas, kuris pateiktas mums, kad yra sumažinamas pagrindinis pelno mokesčio tarifas, nieko neduoda, tas pelno mokesčio tarifas gali būti ir 50 %, niekada didžiosios įmonės pelno ne­mokės. Taigi aš tikrai matau, kad tai yra žlugdymas smulkaus ir vidutinio verslo ir didžiųjų įmonių skatinimas nemokėti pelno mokesčio.

PIRMININKĖ. Ačiū. Frakcijos vardu – A. Bu­tkevičius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Apie šį įstatymą kalbėsiu ne kaip opozicijos atstovas, nes čia buvo labai daug priekaištų išsakyta ir kai kurios replikos buvo labai juokingos, ypač kai žmonės, gyvenime nesusidūrę su ekonomika, bando replikuoti arba argumentuoti. Tai šiek tiek parodo kai kurių žmonių kompetenciją. Bet viskas nuo pradžių apie šį įstatymą.

2008 m. iš pelno įplaukos biudžete sudarė 2,7 mlrd. Lt. 2010 m. planuojama 907 mln. Lt., tris kartus mažiau. Aišku, buvo krizė, kaip sakėm, nelogiški mokestiniai įstatymai priimti, bet irgi tegu būna praeitis, nes praeitimi ateities nesukursim. Dabar žiūrint finansiškai dėl 15 % tarifo sumažinimo. Aišku, įvertinus ekonominę situaciją, atrodo, būtų logiška palikti, kad tarifas būtų 15 %, nes įmonių finansinė situacija blogėja, atsiskaitomumas tarp įmonių irgi blogėja. Tarifo sumažinimas gal duotų šiokią tokią paspirtį kai kurioms įmonėms, nes jos mokestį moka už praeitus metus, bet, gerbiamieji, žiūrint į kitus šito įstatymo straipsnius, aš nesuprantu, jeigu Finansų ministerija juos rengia, tai man kelia didelį susirūpinimą. Panašus įstatymo projektas buvo, kai aš dirbau fi­nansų ministru, tada dabartinė finansų ministrė buvo ministerijos sekretorė, atsakinga už šią sritį. Ji buvo pasakiusi taip: tai korumpuotas įstatymas, jokiu būdu negali jis būti priimtas, tai pakenktų visai mūsų Lietuvos finansų sistemai.

Aš galiu kai kuriuos dalykus pakomentuoti. Žinote, man šitas įstatymo projektas kelia šypseną, aš galiu pasakyti. Kad galima tokį įstatymo projektą teikti kriziniu laikotarpiu, atleiskite. Vėl grįžtame prie to, kad reinvesticijos nuo bendrojo ap­mokestinamojo pelno 20 % gali būti neapmokestinamos. Pasiūlymas atrodo neblogas, bet kas yra toliau? Kas yra reinvesticija Lietuvoje, neapibrėžta. Kaip ji bus taikoma, neaprašyta. Vėl grįžtu į tam tikrą praeitį, kai Lietuvoje investicijoms buvo taikomas nulinis pelno tarifas. Tuo metu buvau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, atlikome studiją, nustatėme, kad per vienerius metus, dabar negaliu prisiminti, ar 2002 m., ar 2003 m. buvo, reinvesticijoms buvo panaudota 1,5 mlrd. Lt, nes buvo didelis susirūpinimas, kodėl iš pelno tokios mažos įplaukos. Bet analizuojant, kokios reinvesticijos buvo panaudotos, tai kelia šiurpą. Kai kurios įmonės per metus 4 kartus dažė savo tvoras, 5 kartus per metus taisė asfalto duobes, rekonstravo stogus, sienas. Čia gali būti kalba apie reinvesticijas į naujas technologijas, kas paskatintų įmonių konkurencingumą mūsų šalyje, bet ne, nueita lengviausiu keliu. Tikrai visa tai kelia jau didelį susirūpinimą, dabar jau nesakysiu, kad kelia juoką.

Toliau dar gražiau. Gerbiamieji, nejaugi niekas nebuvote tam tikrose tarptautinėse konferen­cijose, kur buvo „pateikta“ Vengrija kaip valstybė, kuri buvo numačiusi Pelno mokesčio įstatymo lengvatas, ypač maitinimo srityje. Buvo tokia situacija: tos įmonės, kurios neturėjo valgyklų, įsisteigė parduotuves ir išdalino darbuotojams ta­lonus, kad jie eitų į tas parduotuves apsipirkti, ir šitos visos išlaidos buvo perkeltos į įmonės veiklos sąnaudas sumažinant apmokestinamąjį pelną. Pasiimkite Vengrijos ankstesnį Pelno mokesčio įstatymą, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir pamatysite, kad jis yra panašus į šitą, kuris buvo kaip antipavyzdys platinamas visoje Europoje ir netgi tarptautinėse konferencijose pateikiamas.

Dar gražiau, netgi ir šeimos nariams galima numatyti išlaidas, kurios bus naudojamos laisvalaikiu. Nėra tokių dalykų, netgi jeigu yra panašios lengvatos, tai netgi aprašyta, kad negalima tų len­gvatų taikyti valdybos nariams, negalima taikyti akcininkams, kurie turi 10 % ir daugiau toje įmonėje. Iš kitos pusės žiūrint, tai labai socialistiški pasiūlymai, bet žinote, negalima su tuo sutikti, kai jie veda į chaosą, veda į anarchiją, veda į neapskaitos sistemą, arba apskaitos sistemos likvidavimą. Galiu pasakyti, jeigu bus priimtas toks įstatymas, finansininkai, analitikai per metus konsultuodami įmones gali uždirbti 0,5 mln. Lt. Kodėl aš sakau apie tokią sumą? Taip būdavo, kai būdavo padaromos tokios lengvatų spragos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijos baigtos. Vėl kviečiu į tribūną V. Matuzą. Dabar daug pasiūlymų. Įstatymo 2 projektui nėra, yra tik 1. Tai gal tada eilės tvarka jūs pristatysite, nes jie taip sugrupuoti, taip?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Galbūt pagal konsoliduotą…

PIRMININKĖ. Taip.

V. MATUZAS (TS-LKDF). 2 straipsnis, 5 strai­psnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų, 2 ir 4 dalių pakeitimas. Seimo narė B. Vėsaitė teikia pasiūlymą, kad Lietuvos vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 20 % mokesčio tarifą, jeigu šis įstatymas nenustato ko kito. Taigi siūloma net netaikyti lengvatos, o palikti 20 %. Komitetas nepritarė tam siūlymui dėl tokių priežasčių. Pirma priežastys ar pirma jūs pristatyti norėsite?

PIRMININKĖ. Jūs savo pristatykite.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes mažinant pelno mokesčio tarifą siekiama užtikrinti, kad Lietuvos mokesčių sis­te­ma išliktų konkurencinga tarp Rytų ir Vidurio Eu­ropos valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Slovakijoje taikomas 19 %, Rumunijoje – 16 %, Lat­vi­jo­je – 15 % mokesčio tarifas. Be to, „Eurostato“ duo­menimis, pastaraisiais metais buvo stebimas nuola­tinis pelno mokesčio tarifo mažėjimas. 1995–2009 m. vidutinis pelno mokesčio tarifas Europos Sąjungoje nukrito 11,5 procentinių punktų. Taip pat mažinti pelno mokesčio tarifą iki 7,5 % smulkiam verslui ir iki 15 % kitiems vienetams siūloma atsižvelgiant į sumažėjusias galimybes pasiskolinti lėšų iš kredito institucijų ir siekiant papildomai motyvuoti gyventojus pradėti savo verslą, ir įvertinus tai, kad verslumo skatinimas prisidėtų prie greitesnio ekonomikos atsigavimo. Tai tokia yra komiteto nuomonė ir tokie argumentai.

PIRMININKĖ. Dabar prašome B. Vėsaitę pri­statyti savo.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų buvęs pelno mokestis nedidintas praėjusių metų gruodį, aš dar suprasčiau, bet dabar, kolegos, kai mes pjauname visas socialines išmokas? Jūs pasakykite, galbūt kapitalas irgi galėtų pa­sidalinti šitą naštą? Juo labiau pažiūrėkite, kas dabar turi pelną ir kas išsiveža jį dividendų pavidalu į užsienį. Turbūt esate analizavę Biudžeto ir finansų komitete? O pridėkite dabar tuos atskaitymus iš pelno ir dėl pelno mokesčio sumažinimo dar išskaidymą, tai neturėsite iš viso jokių įplaukų į biudžetą iš pelno mokesčio. Taigi, kolegos, aš siūlau, šitas skaičius, ar 15, ar 20, nieko nereiškia, jeigu jūs pritarsite būtent tiems atskaitymams, kurie iš tikrųjų tik oligarchams tarnauja.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar motyvai už – D. Barakauskas.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji Sei­mo nariai, šitas žingsnis, kuris yra padarytas, siūloma jį padaryti, aš nežiūriu, kas buvo praeitais me­tais, tai yra žingsnis, kuris, manau, tikrai leis pritraukti užsienio investicijų, ir pirmas žingsnis, kurį žengus yra padaryta reforma, leidžianti šiek tiek atsigauti verslui. Todėl aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – B. Bra­dauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, iš tikrųjų čia mes turėtume žiū­rėti truputį plačiau, į visą ekonominę situaciją. Kai vieną atitrauktai paimame segmentą iš ekonominio gyvenimo, atrodo viskas gerai, jeigu mes pelno mokestį padidinsime ir t. t. Bet mes paklauskime tų 250 tūkst. bedarbių armijos, kodėl jie atsidūrė gatvėje, tada mes pažiūrėsime, kad verslą reikia remti. Tai yra valstybės pamatas ir yra val­s­tybės išgyvenimo reikalas. Todėl aš manau, kad ši­ta pataisa, kuri dabar pateikta, yra neteisinga. Manau, kad vis dėlto turėtų būti žiūrima į eko­nominius dalykus ne atitrauktai, o visa plotme. Dė­koju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom pasiruošti bal­suoti. Kas už, kas pritaria B. Vėsaitės?.. Dėl ve­dimo tvarkos? Prašom. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, šiek tiek dėl vedimo tvarkos, nes dabar pasakiusieji savo nuomonę iš tikrųjų suklaidino Seimo narius.

PIRMININKĖ. Čia ne mano kaltė.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Bet jūs turėtumėte įspėti, nes D. Barakauskas kalbėjo už, jis mano, kad jis kalba už sumažinimą, iš tikrųjų jis kalbėjo už B. Vė­saitės pasiūlymą palikti 20 %. B. Bra­dau­s­kas atvirkščiai, susimaišė, jis kalbėjo atvirkščiai.

PIRMININKĖ. Ne, jeigu yra pateiktas siū­lymas ir svarstome siūlymą, pataisą, tai jeigu už, tai už tą pasiūlymą, jeigu prieš, tai prieš pasiū­lymą. Bet aš negaliu žinoti, ką jūs ten mąstote sa­vo galvoje ir kaip jūs norite šnekėti. Dar D. Bara­kauskas.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, tikrai įvyko nesusipratimas, nes mes visi esame prieš 20 %, esame už 15 %. Mes galvojome, kad tai pasisakymas už visą įstatymo projektą.

PIRMININKĖ. Todėl klausykite, ką sakau. Jeigu buvo pataisa, tai už pataisą. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate B. Vėsaitės pataisai, balsuojate už, kas liekat prie Biudžeto ir finansų komiteto išvados, balsuojate prieš.

Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 23, prieš – 23, susilaikė 58. Nepritarta. Kaip suprantu, aš į V. Matuzą kreipiuosi, ir kiti visi atkrenta iš karto, taip?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Manau, kad tikrai dabar galėtume tiek dėl 5 straipsnio 1 dalies 3 pun­kto, tiek dėl kito iki D. Budrio, tų dviejų pasiūlymų, mes jau pasakėme tuo balsavimu, kad nepritariame Seimo narės B. Vėsaitės siūlymui.

PIRMININKĖ. Noriu atsiklausti B. Vėsaitės, mes tada tų kitų pasiūlymų nesvarstome, taip? Nes tam…

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Svarstome, nesusiję.

PIRMININKĖ. Ne, kur yra 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Čia susiję, tas pats.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ten dėl smulkaus verslo.

PIRMININKĖ. Tada pristatykite.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Galiu pasakyti, kad, mano giliu įsitikinimu, mes ką tik priėmėme principinį sprendimą. B. Vėsaitė siūlo projekto 2 strai­psnio 2 dalimi keisti įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti taip, kad pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 20 % mokesčio tarifą. Komitetas pasisako vis dėlto už Vyriausybės teikiamą projektą, t. y. už 15 %. Argumentų nebekartosiu, tai yra tie patys.

PIRMININKĖ. B. Vėsaitė. Ir aš labai prašau vy­rų socialdemokratų. Jūs ten gal galite tyliau? Pa­­skui negirdite, kaip turite pasisakyti. Nesuprantate, klausykitės. Prašom. B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Jeigu iš tikrųjų anam siūlymui nepritarta, tai už šitą nėra prasmės balsuoti. Bet aš norėčiau, kad dar dėl smulkaus verslo būtų.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Tai čia bus vėliau.

PIRMININKĖ. Tai šitų neprašote balsuoti, nes čia tas pats. Gerai.

V. MATUZAS (TS-LKDF). O sakykite, dėl 2 strai­psnio 3 dalies, t. y. 5 straipsnio 1 dalis 4 pun­k­tas, kur jūs siūlote irgi 20 % vietoj 15 % palikti.

PIRMININKĖ. Irgi nesvarstome. Gerai. Tada pereiname prie kitų.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Jeigu galima, tada kitas siūlymas – pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip…

PIRMININKĖ. Ne, tai jūs dabar Seimo nario D. Budrio.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip, jau D. Budrio. Nes gerbiamoji Seimo narė B. Vėsaitė pritarė, kad dėl antro ir trečio pasiūlymų, dėl kurių jau mes esa­me priėmę sprendimus dėl 20 %.

Seimo narys D. Budrys siūlo 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Vienetų, išskyrus pelno nesiekiančių, kuriuose vidutinis sąrašuose esantis darbuo­tojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Lt, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 % mokesčių tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.“ Komitetas svarstė ir vis dėlto pasilieka prie Vyriausybės siūlomo 7,5 %, argumentuodamas tuo, kad, Finansų ministerijos skaičiavimais, vietoj taikomų lengvatų smulkiajam verslui nustačius 7,5 % mokesčio tarifą valstybės biudžetas 2011 m. papildomai gautų 5 mln. Lt pajamų iš pelno mokesčio, o vietoj siūlomo 7,5 % mokesčio tarifo nustačius 5 % tarifą valstybės biu­džeto netekimas 2011 m. siektų 5 mln. Lt. Komitetas siūlo nepritarti Seimo nario D. Budrio siūlymui mažinti iki 5 %.

PIRMININKĖ. Ačiū. D. Budrys nori pristatyti? Prašom. Ar atsiimate?

D. BUDRYS (TPPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Vyriausybės programoje buvo parašyta, kad būtų skatinamas smulkusis verslas, ir aš prie to paties norėčiau pri­sidėti, tikrai norėčiau skatinti smulkųjį verslą ir sudaryti jam kuo palankesnes sąlygas. Man labai keista, iš kur…

PIRMININKĖ. Arčiau prie mikrofono.

D. BUDRYS (TPPF). …surastas 5 mln. praradimas. Man neaišku. Norėčiau, kad palaikytumėte mano pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonės už ir prieš. Už – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš palaikau savo kolegos komiteto pirmininko siūlymą, nes iš tikrųjų viduriniame sluoksnyje dabar atsirado daug bedarbių, kurie yra gerai išsilavinę, kuriems ta 600 Lt bedarbio pašalpa iš tiesų yra nepriimtina ir kurie norėtų imtis savo verslo. Tai būtų iniciatyva juos paskatinti būtent mažesniu pelno mokesčiu. Juo labiau kad šių smulkių įmonių yra tik pusės milijono apyvarta ir 5 % pelno mokestis. Bet jūs įvertinkite, kad „Sodros“ mokesčiai bus mokami, bus mokamas gyventojų pajamų mokestis ir tikrai ta lengvata atsipirks kele­rio­pai. Aš siūlau dar radikalesnį – apskritai nulinį pelno mokesčio tarifą pradedančioms įmonėms įdėjus saugiklius, bet jeigu jūs nepritarsite mano nu­linio pelno mokesčio tarifui, tai bent jau pritarkite D. Budrio.

PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate D. Bu­drio pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate Biudžeto ir finansų komiteto išvadai, balsuojate prieš.

Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 55. Prieš – 18, susilaikė 36. Pritarta pataisai. (Balsas salėje: „Palaukit!“) Ko laukti? (Triukšmas salėje) Ponas E. Vareikis. Prašom

E. VAREIKIS (TS-LKDF). Balsavau, nežinau, kažkodėl nerodo. Balsavau. Prieš balsavau, nerodo. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mano taip pat balsas prieš, spaudžiau, bet neužfiksavo. Prašyčiau pakartoti balsavimą.

PIRMININKĖ. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu ministrai nemoka paspausti paprastos „knopkės“, tai kaip jie gali valstybę valdyti? Bet šiuo atveju įrašykite į protokolą, kad balsavo prieš, ir viso gero. Dėl ko čia bal­savimas iš naujo?

PIRMININKĖ. Ne, balsavimo iš naujo niekas neprašė. (Balsas salėje: „Aš prašau.“)

K. DAUKŠYS (DPF). Prašė prašė ministrai atsistoję.

PIRMININKĖ. Neprašė, prašė tik pažymėti, kaip balsavo. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš taip pat balsavau, nežinau, kodėl neveikė, aš balsavau už. Prašom mano balsą priskaičiuoti už. (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų prieš tai išklausėme pastabas konkrečių Seimo narių dėl to, kad jų valia nebuvo įgyvendinta prieš tai balsuojant. Skirtumas vienas balsas, aš frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Prašom. A. En­dzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Akivaizdu, kad įvairiose salės vietose, matyt, kažkas atsitiko, todėl aš taip pat frakcijos vardu pritariu gerbiamajam J. Razmai ir prašau perbalsuoti.

PIRMININKĖ. Taip, V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš pritariu Seimo Pirmininkės I. Degutienės suformu­luotai praktikai, kuri buvo ką tik neseniai balsuojant, kad ypač jeigu balsuojame dėl pataisų, tai jokio perbalsavimo būti negali. Jeigu kas nori pasitaisyti, tai pasakykite, įtraukiame į protokolą ir viskas gerai. Arba patys išsiaiškinkite, pone premjere, su Seimo Pirmininke, kokias turite nuostatas. Seimo Pirmininkė aiškiai pasakė: šitame Seime bus taip. O jūs vadovaukite Vyriausybei, o ne Sei­mui. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Kadangi imu pavyzdį iš Seimo Pirmininkės ir kitų savo kolegų, perbalsavimo nebus. Sprendžia posėdžio pirmininkas. Taip, yra vieno balso… O pavyzdys yra. Viskas, tęsiame to­liau. Pristatote. (Triukšmas salėje) Balsavimo rezultatai buvo paskelbti. Taip: už – 55, prieš – 18, susilaikė 36. Jie protokoliškai… Taip, yra, bet re­zultatas yra toksai. Aš vadovaujuosi Statutu, nepažeidžiu, ir pašom toliau. Viskas. Imu pavyzdį iš savo kolegų, kurie šitaip daro. Viskas, galite nu­šalinti.

Prašome, toliau svarstome kitas pataisas. Replikas visas baigiame. (Triukšmas salėje) Jeigu ką nors neteisingai darau, galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. (Triukšmas salėje) Prašome nušalinti. Prašom. Aš nenusišalinsiu. Taip, prašo­me V. Matuzą toliau teikti pataisas. (Balsai salėje) Prašom, balsuokite. Jeigu tai yra Statute numatyta. Pagal kurį straipsnį? Kuris straipsnis?

J. RAZMA (TS-LKDF). Tuojau pasakysiu, kuris straipsnis. Bet šalia turite konsultantą, jums ga­li pasakyti.

PIRMININKĖ. Man reikia, kad jūs… Nėra tokio straipsnio.

J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu galima prašyti Seimo posėdžio pirmininką nušalinti, jeigu jis akivaizdžiai pažeidžia Statutą ir neleidžia Seimo nariams įgyvendinti jų valios.

PIRMININKĖ. Taip, reikia būti vietoje, nešnekėti ir įgyvendinsite.

J. RAZMA (TS-LKDF). Vietoje ir buvome. Pra­šome balsuoti, nesielgti… (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ. Nėra tokio straipsnio. Prašom toliau. Išvis baigiam visas replikas, viską, ir toliau V. Matuzas pristato kitus Seimo narių pasiūlymus. Viskas. (Triukšmas salėje) Baigiam ginčus. Bus priėmimas, galėsite balsuoti, kaip jums reikia, bet dalyvaukite balsavime. V. Matuzas toliau. (Triu­k­š­mas salėje)

V. MATUZAS (TS-LKDF). Žadą praradau.

PIRMININKĖ. Šššš… Tylos, prašome!

V. MATUZAS (TS-LKDF). Kolegos, tai vis dėlto ar lygūs balsavimo rezultatai?

PIRMININKĖ. Vienu balsu D. Budrio… (Triu­kšmas salėje) Nesiskaito rezultatas. (Triukšmas salėje) Bet tai yra ir kitų. Labai gerai atsimenu pavyzdį, kaip buvo su nepasitikėjimu švietimo ir mokslo ministru. Lygiai toks pat atvejis, lygiai taip pat nebuvo leidžiama balsuoti, ir aš nematau reikalo perbalsuoti. Čia yra ne dėl įstatymo, o dėl vienos pataisos, jeigu norėsite, įstatymui nepri­tarsite. (Balsai salėje) Jeigu dėl vedimo tvarkos, prašome.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Kadangi jūs skaičiavote balsus, kurie buvo pasakyti, bet nebuvo suskaičiuoti elektroniniu būdu, aš noriu, kad mano balsas būtų įskaičiuotas prieš. Ir tada prašysime, kad Etikos ir procedūrų komisija išaiškintų šitą dalyką eilės tvarka, jeigu jūs tokiu būdu norite skaičiuoti. Mano balsą prašau įskaičiuoti prieš.

PIRMININKĖ. Šššš… Ar galima tylos? Aš noriu paaiškinti, ką priėmė Etikos ir procedūrų ko­misija, bet, matau, pirmininkas jums paaiškins, kaip yra elgiamasi su tais žmonėmis, kurie pasakė, kad jų balsą prašome priskaičiuoti taip ar taip.

Prašau, A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Visais posėdžio atvejais pirmininkas gali leisti pakartoti balsavimą, gali neleisti. Šiuo at­veju, mano asmenine nuomone, jūs elgiatės visiškai teisingai.

PIRMININKĖ. O kaip komisijos pirmininko?

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kaip komisijos pirmininko pasakysime, jeigu bus kreipimasis, nes komisija priims atskirą sprendimą. Bet kartoju, ma­no, kaip pirmininko, nuomone, jūs elgiatės vi­siškai teisingai.

PIRMININKĖ. Ir aš noriu dar papildyti, kad yra Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas, kad balsai tų žmonių, kurie po to pasako žodžiu, jie prie rezultato nėra priskaičiuojami. Jie tik parodo, kad Seimo nariai buvo salėje ir balsavo. (Triu­kšmas salėje) Taip, A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Dėl to balsų pridėjimo, atėmimo, pakeitimo. Etikos komisija yra pasisakiusi, kad jokių pridėjimų, atėmimų, pa­keitimų savo nuomonės negali būti. Balsuojama vie­nu metu, ir kažką aiškinti, kad nesupratau, ne taip balsavau, pamiršau, kurį mygtuką spausti, yra nesolidu. (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ. Aš siūlau baigti, tikrai. (Triu­kšmas salėje) Išimties tvarka premjerui tiktai, dau­giau tikrai niekam.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke ir gerbiamasis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, aš noriu paraginti – šiek tiek rimties. Ir jūs, gerbiamasis Salamakinai, atsakingas už tai, kad Seimas dirbtų rimtai, solidžiai, kaip ir posėdžio pirmininkė. Na, be abejo, kad kitomis aplinkybėmis, jeigu būtų kitas pirmininkas, aišku, kad leistų perbalsuoti, bet ką padarysi. Jūs galvojate kitaip, jūs galvojate, kad čia galima šiek tiek papolitikuoti. Aš siūlau nusiraminti ir siūlau frakcijos vardu daryti šito klausimo pertrauką, iki valandos laiko pertrauką. Per tą laiką, man atrodo, visi nusiramins, susiskaičiuos ir grįšime prie šito klausimo.

PIRMININKĖ. Tenkintų? Čia yra statutinis prašymas ir prašome pasiruošti balsuoti. Ar balsuojame už pertrauką? Kas balsuoja už šito klausimo svarstymo vienos valandos pertrauką, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę… (Triukšmas salėje) Ne, yra ne trumpesnė kaip pusės, ne ilgesnė kaip valandos. Yra prašymas valandos, dėl valandos ir balsuojame. Kas už pertrauką, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko. (Triu­k­šmas salėje)

Balsavo 121 Seimo narys: 62 – už, prieš – 50, susilaikė 9. Vienos valandos šito klausimo svar­stymo pertrauka, ir iš tikrųjų nurims aistros.

Replika po balsavimo – B.Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, kad mes turėjome labai neseną pavyzdį, kai buvo irgi vieno balso skir­tumas, bet nebuvo leista perbalsuoti, ir vėl dėl to paties žmogaus. Jeigu ministras nemoka paspausti mygtuko, tai kyla klausimas, ar nereikia antros interpeliacijos, nes jeigu aukščiausioje valdžioje, kaip sakant, nemokame tokių elementarių dalykų, tai, matyt, reikėtų tą ir padaryti.

PIRMININKĖ. Kadangi mes svarstėme abu klausimus, tai pertrauka yra dėl abiejų klausimų svarstymo, nes mes juos sujungėme abudu į vieną vietą. Po valandos bus ir 2-1b, ir 2-1c.

Ar tikrai esminės jūsų replikos? E. Zingeris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėl sąlygų šitoje salėje. Gal paprašykite techninių tarnybų, kad įjun­gtų ventiliatorius, nes nėra kuo kvėpuoti. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Sakė, įjungs. Ir paskutinis – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji ko­legos, ypač kreipiuosi į Č. Juršėną. Kolega Česlovai Juršėnai, jūs turbūt matėte darbotvarkę ir matėte, kad šiandien nuo 15 val. iki 21 val. iš čia išeiti negalima. Kas tokias darbotvarkes net be 5 minučių pertraukos?.. Net studentams šitaip nedaro. Ponia pirmininke, jūs turite savo valioje galimybę surasti tą tinkamą laiką ir padaryti bent 10 minučių normalią techninę posėdžio pertrauką. Prašau pasinaudoti ta galimybe.

PIRMININKĖ. Aš manau, kad 17 val. keisis pirmininkai, tada bus 5 minučių pertrauka, jeigu pritars visi Seimo nariai.

Toliau 2-1d – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Matuzas, Biudžeto ir finansų… Kaip? Čia 2-1d. Pranešėjas sako, kad 2-1d susijęs su pelno mokesčiu ir siūlo svarstyti tada, kai bus anie apsvarstyti. Tada 2-1e – Akcizų įstatymas. Tai čia gal abudu pristatysit – ir 2-1e, ir 2-1f. Ne, atskirai? Gerai, 2-1e.

 

16.45 val.

Akcizų įstatymo 38 straipsnio pripa­ži­nimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1225 (svarstymas)

 

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Dėl Lietuvos Respublikos ak­cizų įstatymo 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIP-1225. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: atmesti įstatymo projektą Nr. XIP-1225, nes pritarta Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymui. Ir balsavimo rezultatai: 6 – už, 5 – prieš.

PIRMININKĖ. Taip, ačiū. Už ir prieš. Už atmetimą nėra, prieš atmetimą nėra. Ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu galim atmesti? Reikia balsuoti. Taip, yra siūlymas balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Akcizų įstatymo 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Biudžeto ir finansų komitetas siūlė atmesti. Prašom balsuoti. Kas balsuoja už, reiškia, už atmetimą, kas balsuoja prieš – neatmesti. Prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Būkit visi savo vietose ir balsuokit, kad vėl nebūtų konfliktų, kad neaiškintumėt, kad nespėjot ar nematėt.

Balsavo 117: už – 51, prieš – 49, susilaikė 17. Neatmesta. Tada reikėtų pasiūlyti kitą komitetą. (Balsai salėje) Aš sakiau, kas balsuoja už, tai už atmetimą. Klausykit, aš dar kartą jus perspėju, du kartus pakartojau! Už atmetimą balsuoja už, tai reiškia, už komiteto išvadą. Kas balsuoja prieš, bal­suoja prieš komiteto išvadą ir prieš atmetimą. Tai ką jūs darot, aš nesuprantu, čia atsisėdę?! Yra siūlymas pakeisti komitetą. Kokį? Ekonomikos? (Balsai salėje) Galim bendru sutarimu pritarti, kad Ekonomikos komitetui? Galime.

16.47 val.

Akcizų įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-291 (svarstymas)

 

Toliau 2-1f – Akcizų įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat turėtų V. Ma­tuzas pristatyti komiteto išvadą.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą atmesti įstatymo projektą Nr. XIP-291, nes Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoms dėl šio įstatymo projekto. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Ir dar noriu papildomai informuoti dėl Seimo narės B. Vėsaitė siūlymo 37 straipsniui. Ger­biamoji Seimo narė B. Vėsaitė pateikė šią pataisą prie kito įstatymo, t. y. prie Akcizų įstatymo projekto Nr. XIP-564.

PIRMININKĖ. Ačiū. Procedūra ta pati. Už, prieš… Taip, yra. Už atmetimą, taip? Už atmetimą – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau iš tikrųjų elgtis atsakingai, nes šis siūlymas mažinti akcizą benzinui reikštų nemažus pajamų praradimus valstybės biudžetui, kartu dar labiau padidintų įvairias socialines problemas, mes turėtume dar labiau ieškoti, kaip mažinti socialines išlaidas, nes tas eksperimentas, kurį pradėjom su akcizo mažinimu dyzelinui vasaros metu… na, mes turim matyti, koks yra jo rezultatas. Iš tiesų pardavimas šiek tiek gal ir padidėjo, bet bendras akcizo praradimas yra labai ryškus. Todėl eksperimentuoti toliau su akcizų degalams mažinimu iš tiesų būtų visiškai neatsakinga ir todėl raginu iš tiesų paremti išmintingą Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, leiskite jums priminti, kaip buvo su dyzelino akcizo sumažinimu. Aš tada vienintelis pasisakiau prieš ir sakiau, kad Lietuva neteks 70 mln. Lt per šiuos metus, tačiau niekas neklausė, ir jūs taip entuziastingai balsavote, o dyzelino vartojimas nepadidėjo. Bet liko nuskriausti Lietuvos gyventojai, kurių didžioji dalis naudoja benziną, ir didžioji dalis tų žmonių, kurie kiekvieną dieną vyksta ir į darbą, ir pasiimti vaikus, ir visais kitais reikalais. Jų atžvilgiu pasielgta nesąžiningai tuo metu, nes visiems buvo aiškinama, kad dyzelino akcizas padidės būtent sunkiųjų automobilių degalų suvartojimo… kaip sunkiųjų automobilių… skatinti transporto verslą ir t. t., tai iš tiesų matome, kad kuro kainos nepasikeitė ir liko iš esmės tokios pat, vartojimas taip pat nepadidėjo. Tai dabar galėtume, yra puiki proga ištaisyti klaidą ir sumažinti akcizą benzinui ir taip nors kažkiek kompensuoti tą netektį visai likusiai Lietuvos gyventojų daliai, kuri važinėja benzino varikliais. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, pritariat Biudžeto ir finansų komi­tetui atmesti, kas prieš, balsuojat, kas esat prieš komiteto išvadą, balsuojat prieš arba susilaikot. (Bal­sai salėje)

Balsavo 123 Seimo nariai: už – 69, prieš – 41, susilaikė 13. Atmesta.

Taip, 2-1g nesvarstom, nes nėra Vyriausybės išvados Akcizų… Atsiprašau, nėra komiteto išvados. Negalim svarstyti.

 

16.53 val.

Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1226(2) (svarstymas)

 

Toliau 2-1h, Nr. XIP-1226 – Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo proje­ktas. Pranešėjas – R. Kupčinskas, Biudžeto ir finan­sų komitetas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendi­mą. Pagal Seimo statuto 150 straipsnį, jeigu siū­lomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 strai­psnio 1 dalies 3, 6 punktuose, pateikiami šio spren­dimo argumentai. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvada: pritarti bendru sutarimu. Vieną sakinį noriu pasakyti, kad Lietuvos banko išvados teigiamos, bet jie mano, kad vis dėlto pelno procento padidinimas turėtų būti tam tikru laikotarpiu, tai jie mano, kad ne ilgiau kaip iki 2012 m. Tai tiek. Žodžiu, komitetas pritarė šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti už­sirašė B. Vėsaitė. Išsitrynėt? Atsiprašau, nemačiau. Pasiūlymų jokių nėra. Už – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, Lietuvos banko tikrai nenuskriausime ir nesumažinsime jo gebėjimų, jeigu vietoj anksčiau įprasto 50 % pelno paimsime 70 %. Aš tikiuosi, kad šį kartą visuotinai palaikysime ir nebus takoskyros tarp pozicijos ir opozicijos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kitokių nuomonių nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.

Balsavo 118 Seimo narių. 114 – už, prieš nėra, susilaikė 4.

Dabar norėčiau priminti, ko prašė S. Peče­liūnas dėl pertraukos, gal padarome 5 min. ar be pertraukos? (Balsai salėje) Aš siūlau padaryti pertrauką iki 17 val. ir toliau 17 val. posėdžiui pir­mininkaus Č. Juršėnas. 5 min. (Balsai salėje) Suspėsite.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Brangūs kolegos, tęsiame posėdį ir pirmiausia prašau registruotis. (Balsai salėje: „Pirmininke! Pakartojam!“) Šiuo klausimu galima pakartoti, prašom dar kartą registruotis. (Balsai salėje: „Ačiū!“)

Net 79 Seimo nariai.

 

17.04 val.

Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pa­keitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1227(2) (svarstymas)

 

Mielieji kolegos, 2-1i klausimas, projekto Nr. XIP-1227(2), – Vyriausybės įstatymo 13 strai­psnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo sta­dija. Pranešėjas – L. Sabutis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom. Kolegos, dėmesio!

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų lapkričio 4 d. svar­stė Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis labai nedidelis, šia pataisa yra keičiama uždarbio mokėjimo tvarka. Ma­no iniciatyva patobulintas tekstas skambėtų taip: „Atlyginimą Ministrui Pirmininkui apskaičiuoja ir išmoka Ministro Pirmininko tarnyba, o ministrams – ministerijos. Vyriausybės nariai draudžiami val­stybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Už šią redakciją balsavo 10 dalyvavusių komiteto narių, kitų pasiūlymų, pastabų nebuvo gauta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Norėtų kalbėti J. Olekas. J. Olekas! Trečią kar­tą nekviesiu, vadinasi, jis atsisako kalbėti. Neatsisako? Prašom. J. Olekas dėl Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų, kolegos, aš norėčiau pasiūlyti nepritarti šiam įstatymo projektui, nes man atrodo, kad prasideda Vyriausybės dezintegracijos procesas. Jeigu iki šiol mes turėjome Vyriausybę in corpore, kaip atskaitingą instituciją, tai šis pasiūlymas, galbūt gražiai skam­bantis, kad Vyriausybė turės mažiau išlaidų ir tos išlaidos bus formaliai užkrautos ministerijoms, reiškia, kad skirtingi ministrai gali gauti skirtingus atlyginimus, nes jie vadovaus skirtingoms insti­tu­cijoms. Gerbiamasis premjere, pradėsime skaičiuo­ti, kiek ten dirba tarnautojų, koks yra jų biudžetas ir nežinau, kodėl tamsta taip krataisi vadovauti visam ministrų kabinetui. Formuojasi tokia lietuviška tradicija, sakyčiau, graži vakarietiška, kad kiekvienos ministerijos vadovas yra Vyriausybės narys, ir jie in corpore yra Vyriausybė, ir visus 20 metų buvo labai normalu, kad jie darbo užmokestį gavo iš Vyriausybės.

Gerbiamasis premjere, tokia, tarp kitko, yra ir daugelio vakarietiškų vyriausybių tradicija. Jeigu mes žiūrime į labai senas tradicijas turinčią Britaniją, kur vyriausybė netgi turi savo adresą ir kur susirenka visas ministrų kabinetas ir priiminėja sprendimus, tai dabartinis tamstos pasiūlymas kertasi su demokratinių valstybių tradicijomis. Mes jau ne vieną kartą turėjome ir čia, salėje, man atrodo, keltą klausimą – ar mes turime vieną Vyriausybę, ar turime keturiolika kunigaikštysčių, kuriose kiekvienas ministras tvarkosi kas sau? Iš tikrųjų nežinau jūsų motyvų, gal tai yra bandymas pridengti Ministro Pirmininko tarnybą, kaip daugiau taupančią, o ministerijoms užkrauti papildomą ministro atlyginimo naštą ir taip pridengti tą dalyką.

Manyčiau, kad per 20 metų susiformavusi nepriklausomos Lietuvos tradicija, kai ministrai darbo užmokestį gauna iš Vyriausybės ir tai pa­rodo solidarų Vyriausybės darbą, buvo gera. Jūsų dė­stomi argumentai, kodėl tai reikia keisti, manęs neįtikino, nes aš manau (dar kartą pasikartosiu), tokia yra ir Europos valstybių patirtis. Mes turėtume laikytis principo, kad visi Vyriausybės nariai yra visų pirma Vyriausybės nariai, ir tik po to jie vadovauja atskiroms žinyboms, todėl jie turėtų gau­ti darbo užmokestį iš Ministro Pirmininko tarnybos.

Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu įsiklausyti į šiuos žodžius ir nepritarti siūlomam variantui, kaip dezintegruoti ministrų kabineto darbą. Ma­nau, kaip viena iš pagrindinių galimų neteisybių yra ta, kad kiekviena žinyba matys reikalą savo žinybos vadovą taip, kaip mes jau turime įvairiose kitose tarnybose, traktuoti pagal tos žinybos galvojamą vertę ir padaryti skirtingus ministrus Vyriausybės kabinete. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad įstatymą sudaro vienas esminis strai­psnis, kurį kolega L. Sabutis referavo, ir 2 strai­­psnis dėl įsigaliojimo nuo sausio 1 d. Jeigu kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom. A. Ku­bilius pirmasis.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad čia tik po svarstymo kalbama, o ne…

PIRMININKAS. Taip.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). …priėmimas. Aš čia išklausiau J. Olekos…

PIRMININKAS. J. Oleko.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). J. Oleko argumentus ir nesupratau, ar tikrai jūsų Vyriausybė buvo vienijama tiktai Vyriausybės buhalterijos? Aš manau, kad mūsų Vyriausybę visų pirmą vienija Vyriausybės programa, aiškios permainų nuostatos ir bendras darbas, o tikrai ne kokia nors buhalterija, nes jeigu pradeda vienyti tik buhalterija, tada kyla įtarimų, ar tikrai yra tinkami vienijimosi pagrindai.

Gerbiamieji kolegos, siūlymas yra labai paprastas, iš tiesų su tuo turbūt susiduria ir Seimo vadovybė, ir gerbiamasis Č. Juršėnas, svarstydamas Valdyboje, kaip išspręsti problemas, kai yra mažinami asignavimai, o asignavimus turime mažinti dėl suprantamų priežasčių. Jeigu yra mažinami asignavimai Ministro Pirmininko tarnybai, buvusiai Vyriausybės kanceliarijai, o iš šios sąs­kaitos yra mokami atlyginimai ministrams, ministrams atlyginimai negali būti sumažinami, nes ministrų yra tiek, kiek yra, atlyginimai taip pat yra nustatyti, ir tada visas krūvis to bendro 10 % sumažinimo tenka eiliniams Ministro Pirmininko tar­nybos arba buvusios kanceliarijos darbuotojams, kur yra daug žmonių, priimtų ir G. Kirkilo, ir A. Brazausko laikais, gal ir dar ankstesniais laikais. Ir nematau jokių priežasčių, kodėl tie žmonės turėtų labiau nukentėti šiais laikais vien todėl, kad štai J. Olekas išdėstė tokius, sakyčiau, neaiškia filosofija paremtus motyvus, kad Vyriausybės kanceliarijos arba Ministro Pirmininko tarnybos buhalterija yra vienintelis Vyriausybę vie­nijantis instrumentas. Tikrai nėra taip. Aš raginu pritarti, čia elementarus techninis sprendimas, ku­ris leis šiais laikais racionaliai naudoti darbo užmokesčio fondus, ir tikrai ministrų atlyginimai ne­taps nuo to skirtingi.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere, bet Juozo žodžius reikėtų suprasti kitaip – Vyriausybės darbo dezintegracija gali prasidėti nuo buhalterijos. Dabar pats Juozas paaiškins. Prašom. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų jūs labai taikliai pasakėte, kad nuo šio sprendimo prasideda ministrų kabineto de­zintegracija, ir po gerbiamojo A. Kubiliaus kalbos dar aiškiau pasidarė, kad jis, išvaikęs specialistus iš Vyriausybės kanceliarijos ir pasivadinęs ją tarnyba, pasilikęs kai kuriuos savus žmones, ne­nori jiems sumažinti atlyginimų. O kariams, mokytojams, gydytojams atlyginimus galima mažinti, nes, kaip premjeras sako, mes ministrams atlyginimų nemažinsime, o tokiose tarnybose dirbantiems žmonėms pradėsime mažinti. (Triukšmas salėje)

Tai štai, gerbiamieji kolegos, dėl ko jūs taip smarkiai ir sukrutote. Labai aišku, kadangi mažinama, ir krašto apsaugos ministrė nesirūpina savo žinyba, ir švietimo ministras, ir sveikatos ministras, mes aiškiai matome, kad šie žmonės, norėdami pridengti aukštesnių pareigūnų darbo užmokesčio išlaikymą, visą mažinimo krūvį perkelia že­mesnėms grandims. Todėl dar kartą sakau, ypač, premjere, po jūsų kalbos man pasidarė aišku, kad visą krūvį jūs toliau norite perkelti ant mūsų mažesnius darbo užmokesčius gaunančių žmo­nių. Ar tai būtų kultūros žmonės, ar švietimo, ar sveikatos, ar mūsų kariai. Labai aiškiai tas matyti, todėl siūlau nepritarti tokiam priedangos įstatymui ir balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svar­stymo, prašom balsuoti. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 71, prieš – 22, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo. Dabar replika po balsavimo – kolegė R. Juknevičienė. Prašom.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Šiaip nelabai smagu ir veltis į tokius primityvokus kalbėjimus, bet vis dėlto kantrybė irgi kartais trūksta. Pasiklausiusi prisiminiau, kad kažkada Seime lyg ir pirko alkotesterį, ar nereikėtų pasižiūrėti. Man tokie protrūkiai įtarimą kelia.

O kitas dalykas, pone ministre, išprovokavote, bet praeitų metų lapkričio mėnesį jūs gavote į rankas 15 tūkst. Lt, šie ministrai gauna beveik perpus mažiau – 7,5 tūkst., ir jūs dar kalbate apie tai, kad kažkas kažką bando išsaugoti. Gėda ir klausyti tiesiog. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, iš kitos pusės, ir einam toliau. V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ne tik kolega J. Olekas at­kreipė dėmesį į Vyriausybės dezintegracijos problemą, bet aš manau, kad tai, kas dabar svarstoma, išties prieštarauja Konstitucijai, nes Konstitucija nėra Ministro Pirmininko, nėra jokios Ministro Pirmininko tarnybos, Lietuva nėra bundeskanclerio Respublika. Yra Vyriausybė, Vyriausybė koor­dinuoja ministerijas ir kitas įstaigas prie Vyriausybės, todėl Vyriausybėje turi būti Vyriausybės kanceliarija. Gali būti Ministras Pirmininkas, gali turėti savo sekretoriatą ar tarnybą, čia kaip pavadinsi. Todėl kolega J. Olekas labai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad, ko gero, šios svarstomos pataisos vargu ar atitinka mūsų Konstitucijos atskirų straipsnių reikalavimus.

 

17.17 val.

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo projektas Nr. XIP-1233(2) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausimas yra 2‑1j – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo projektas Nr. XIP-1233(2). Pagrindinio ko­miteto – Valstybės valdymo ir savivaldybių ko­miteto vardu L. Sabutis. Prašom, kolega. Ruošiasi A. Dumbrava.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Šių metų lapkričio 4 d., dalyvaujant 10 komiteto narių, vienbalsiai už, apsvarstę kaip pagrindinis komitetas pateiktą pareiginės algos bazinį dydį ir pritarę šiam patei­ktam projektui, taip pat atsižvelgę į Seimo Socia­linių reikalų ir darbo komiteto siūlymus, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus teikiame šį bazinį dydį, tai yra 450 Lt, pritarti po svarstymo Seimui.

Dėl prieš tai buvusio klausimo noriu vis dėlto paminėti, jog mes, dešimt komiteto narių, pasisakėme už tą, ką jūs balsavote, jog Vyriausybės na­riai sprendžia savo klausimus posėdžiuose, o vi­sa kita organizuoja ministerijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega A. Dum­brava – Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu. Ruošiasi R. Šukys, TTK.

A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, So­cialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: siūlyti pa­grindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R. Šukys tu­rė­tų kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Ar kuris kitas, ar pats pirmininkas? S. Bucevičius? Pirmininkas eina. Kolega S. Šedbaras, prašom. Papildomas komitetas. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą ir be jokių papildomų pastabų ir pasiūlymų bendru sutarimu už pri­tarė. Siūlo pagrindiniam komitetui taip pat pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kalbėti užsirašė kolega A. Šedžius. Prašom. (Balsai salėje) Atsisako.

Mielieji kolegos, nors ir keli komitetai, pastabų nėra. Tekstas yra suderintas. Ar galime dabar iškart kalbėti dėl balsavimo motyvų po svar­stymo? A. Kubilius – pirmasis. Prašom. Prašom, premjere.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš raginu pritarti, nes pagal galiojančius įstatymus mes turime pratęsti tai, dėl ko apsisprendėme, atrodo, vasaros vidury, kad mažinam ba­zinius atlyginimus, kartu mažinam, be abejo, ir valstybės tarnybos, ir politikų gaunamus atlyginimus. Suprantame, dėl kokių priežasčių tai turime daryti, ir matome, kokie yra deficitai. Aš tikiuosi, kad ir socialdemokratai pritars šiam sprendimui, nes nepritarimas reikštų, kad nuo sausio 1 d. turėtume vėl smarkiai padidinti asignavimus valstybės tarnautojams darbo užmokesčiui, valstybės tarnautojų, politikų ir teisėjų atlyginimams, o dabar mes tęsiam tai, kas buvo šiais metais. Kadangi pagal galiojantį įstatymą tik metams galima nustatyti bazinį atlyginimą, tai kitiems metams turime paprasčiausiai pakartoti tą patį sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – A. Sysas išsakys. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Malonu girdėti, kad premjeras dabar sako, kad tokia situacija ir taip reikia elgtis. Norėčiau priminti, kad kai ponas A. Kubilius ir dešinė buvo opozicijoje ir kai Socialdemokratų frakcija sakė, kad negalima taip didinti darbo užmokesčio, nes nebus iš ko mokėti darbo užmokesčio, pritrūks fondo, tada jūs, naudodamiesi opozicijos teise, kad jūsų yra daugiau, nes mažumos Vyriausybė, šitą įstatymą priėmėte. Dabar labai gaila, kad užmirštate pagirti socdemus, kurie tuo laiku sakė kategoriškai: nereikia taip didinti darbo užmokesčio, nors patys pirma pa­didinote, o dabar mažinate. Gerbiamasis Minis­t­re Pirmininke, peržiūrėkite protokolą, stenogramas ir jūs ten rasite savo aistringas kalbas, kaip rei­kia didinti atlyginimus. Labai gaila, kad taip aistringai dabar jų nemažinate.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Prašom su­si­kaupti, ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo pro­jektui. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 84, prieš – 5, susilaikė 15. Pritarta po svarstymo. Repliką po balsavimo – J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Norėčiau reaguoti į keletą netiesos pasakymų iš socialdemokratų pusės. Pirmas dalykas, šiandien tvirtinamas 450 Lt bazinis dydis yra dosnesnis pagal dabartinį ekonomikos lygį, negu 2007 m. pabaigoje mūsų teiktas ir jūsų, beje, frakcijos palaikytas 490 Lt dydis, kuris pagal to meto ekonomikos plėtrą buvo pakeliamas. Paprasčiausiai palyginkite, tie dydžiai ski­riasi 10 %, apytikriai, ekonomika nukritusi apie 15 %, taigi mes per bazinį dydį tarnautojams pasiūlome dosnesnį sprendimą negu tuomet. Todėl prašyčiau kalbėti kitais atvejais tiesą.

PIRMININKAS. Dar V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, nieko nėra geriau kaip balsavimo protokolai. Ir svarstant interpeliaciją A. Šemetai man teko pacituoti ir net įvardinti pagal balsavimo protokolus, kaip ir kas tuo metu balsavo. Dabar kalbant apie dosnumus, ekonomika nukrito 15 %, mažiname 10 %, tai išties, jeigu būtume vasarą atostogavę, o pradėję (…) nuo gruodžio mėnesio, tai ekonomika būtų nusmukusi gal tik 10 %, šiuo atveju būtumėte turėję dar daugiau rezervų. Šiaip tai yra geras pasakymas apie fariziejus ir Rašte mokytus, kurie nei patys neina, nei kitiems neleidžia įeiti arba įeiti kliudo. Štai čia, kolegos, tenka atsiminti.

 

17.25 val.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1229(2), Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1230(2) ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1231(2) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Ačiū. 2-1k klausimas – Val­stybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1229(2). Pranešėjas – vėl L. Sabutis pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Ruošiasi kolegė I. Va­linskienė.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galima būtų net visus tris pateikti, nes jie yra tarpusavyje susiję su Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimu, tačiau jeigu svarstome atskirai, tai aš noriu tik viena pasakyti…

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau! Jeigu kolegos neprieštarauja, tai taupyda­mi laiką mes iš tikrųjų galėtume kartu aptarti ir Nr. XIP-1230 – Valstybės tarnybos įstatymo 3 prie­do pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, ir Nr. XIP-1231 – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Sutinkame, kad kartu? Ačiū. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Šis projektas buvo pa­teiktas todėl, kad ateinantiems metams taip pat atsižvelgiant į tą lentelę, pagal kurią reguliuojami pareigybių kategorijų intervalai, buvo numatyta esant normaliom sąlygom mažinti tą intervalą, ati­tinkamai didėtų atlyginimai. Todėl komitetas taip pat lapkričio 4 d. vienbalsiai, dalyvaujant 10 komiteto narių, pritarė šioms pataisoms ir atideda šio intervalo mažinimą 1 metams. Tai įsigaliotų jau po metų. Tiek tų pastabų, atsižvelgiame taip pat į kitų komitetų siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar viena pranešėja – I. Valinskienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, papildomo komiteto, vardu. Prašom, kolege.

I. VALINSKIENĖ (TPPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas lapkričio 4 d. svarstė Valstybės tar­nybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo pro­jektą. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti at­sižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 2. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Kal­bėti niekas nenori. Klausiu tada, ar gerbiamieji kolegos sutiktų, kad balsuotume dėl visų trijų iš karto, o gal ir dėl balsavimo galime pritarti? Ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti? Labai atsiprašau, A. Sysas nori kalbėti. Kitaip nori, tuoj paaiškės. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Džiaugiuosi, kad dešinė pusė reaguoja ir pradeda kalbėti apie netiesos kalbėjimą. Tai kitą kartą, kai mes priimsime įstatymą, aš pacituosiu balsavimo protokolus, kad būtų vai­z­džiau. O dabar dėl šitų įstatymų. Gerbiamieji, pa­žiūrėkite darbo rezultatus, pasakykite kas nors, kas šiek tiek domėjosi, kuo skiriasi po to einantys du įstatymai, nes žodis į žodį, tik numeris kitoks. Tai yra mūsų darbas, kai mes pratęsiame įstatymą pusę metų, po to pratęsiame metus, nesibaigus terminui mes juo naikiname, nors jie dar nebaigė galioti. Štai koks yra darbas šitą kadenciją, kad negalima net sustyguoti, apie ką mes visą laiką kalbame, kad tokiais būdais dirbant bus pridaryta daug klaidų, ir įstatymų leidybos tai nepuošia.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą klausiu, ar galime dėl visų trijų balsuoti iš karto taupydami laiką? Galime. Prašom pa­si­ruošti. Balsuojame, ar pritariame visiems trims Val­stybės tarnybos, arba su valstybės tarnyba susijusiems, įstatymų projektams po svarstymo. Prašom balsuoti. Diversija.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Balsavo 102 Seimo nariai. Už – 85, prieš – 4, susilaikė 13. Pritarta visiems trims įstatymų projektams po svarstymo.

 

17.30 val.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 3, 9, 121, 13, 14, 15, 25, 28, 31, 40, 46, 53, 58, 68, 71, 711, 74, 75, 78, 79, 84, 881, 882, 91, 95, 116, 117, 118, 119, 121 straipsnių, 2 priedo pakei­ti­mo ir papildymo, XIII skyriaus pavadinimo pakeitimo, 131, 911 ir 127 straipsnių pripaži­ni­mo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 1191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1066(2)ES (svarstymas)

 

Imamės darbotvarkės 2-2 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo ir kai kurių netekusių galios įstatymo projektas Nr. XIP-1066(2), vadinamasis Europos Sąjungos, arba eurointegracinis. Pagrindinio komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, vardu – V. Matuzas. Ruošiasi kolegė L. Graužinienė.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, komitetas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-1066. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, tamsta. Kviečiu L. Grau­žinienę – Audito komiteto vardu. Papildomo komiteto vardu. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Šį sykį keletas Seimo narių nori pasakyti žodį iš centrinės tribūnos. Pirmoji – B. Vėsaitė. Prašom. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas. Ačiū. Vienu mažiau. K. Daukšys. Irgi. A. Sysas. Malonu. Ir A. Šedžius, ko gero, atsisakys? Viskas aišku. Pataisų nėra. Gal galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Balsuojame. Gerai. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo PVM įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui ir t. t., prašom balsuoti.

Užsiregistravo 101. Balsavo taip pat 101. Už – 92, prieš – 1, 8 susilaikė. Pritarta.

 

17.33 val.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-287(3) (pateikimas)

 

Ir 2-3 klausimas taip pat PVM, bet šiuo at­veju įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo proje­ktas Nr. XIP-287(3). Pranešėjas pagrindinio komiteto vardu – A. Butkevičius. Čia pateikimo stadija.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką aš labai greitai pasistengsiu pristatyti šį įstatymo projektą ir dėl kai kurių punktų padarysiu komentarus, dėl ko teko susirinkti išsamesnę informaciją ir ją paanalizuoti.

Lengvatinis 9 % PVM tarifas siūlomas tai­kyti knygoms, taip pat laikraščiams, žurnalams ir ki­tiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, ir t. t. Viso šito strai­psnio aš neskaitysiu. Po to siūloma 9 % tarifą taikyti vaistams. Trečia, siūloma turizmo veiklą re­­glamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms. Ketvirta, šviežiai ir šaldytai mė­sai ir valgomiems subproduktams. Penkta, švie­žiai atšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams. Šešta, gyvoms šviežioms ir atšaldytoms žuvims. Gyvenamųjų namų statybos ir renovacijos ir apšiltinimo paslaugoms. Ir aštunta, šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti.

Aišku, būtų galima ilgai kalbėti apie tai, kodėl knygoms, laikraščiams ir žurnalams, kitiems periodiniams leidiniams yra siūlomas taikyti mažesnis tarifas. Manau, kad nelogiška, kai plytoms, cementui ir mano minėtoms knygoms, laikraščiams, žurnalams yra taikomas tas pats tarifas, nors Europos Sąjungos beveik visose šalyse yra vykdoma visiškai kita mokestinė politika. Galiu pasakyti, kad teko susirinkti informaciją, ką ir anksčiau minėjau, kokią įtaką padarė PVM tarifo padidinimas iki 21 % šviežiai ir atšaldytai mėsai, atšaldytai naminių paukščių mėsai ir gyvoms šviežioms ir atšaldytoms žuvims. Pagal pateiktą informaciją 2008 m. mėsos perdirbimo įmonės, pavyzdžiui, nenoriu minėti pavadinimo, viena iš jų sumokėjo į biudžetą 52 mln. Lt, šiais metais sumokės apie 30 mln. Lt. Ir labai geras pavyzdys, turguje šviežios ir atšaldytos mėsos apyvarta išaugo beveik 40 %, o įmonėse sumažėjo apie 30 %. Įmonės buvo priverstos atleisti maždaug 23–25 % darbuotojų. Kodėl teikiu tokius pavyzdžius? Paprasta aritmetika. Jeigu turguje tik mokama už patentą, nemokamas nei PVM, nei gyventojų pajamų mokestis, nei pelno, tai galima labai greitai paskaičiuoti, kad vien turint tokius skaičius, kuriuos aš pateikiau, per PVM įplaukų rinkimą val­s­tybė neteko apie 220 mln. Lt. Šią informaciją yra pateikusi maisto gamybos sektoriuje dirbančių įmo­nių asociacija, taip sutrumpintai pavadinsiu.

Paskutiniu metu yra dar vienas labai įdomus faktas, apie kurį jau netgi kalba ir mokesčių inspekcijos darbuotojai, kad prekyvietėse yra steigiamos vos ne prekyvietės įmonės, jas administruoja tam tikri asmenys, o tie, kurie turguje pardavinėja produktus, jiems tos prekyvietės savininkas išperka patentus ir jiems jau moka minimalų atlyginimą, jų pajamos visiškai nebepriklauso nuo to, ką anksčiau jie parduodavo ir užsidirbdavo. Tiek, ačiū. Lauksiu klausimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Tamstą norėtų paklausti daugiau negu dešimt Seimo narių, o skiriama 10 min. Pirmoji D. Mikutienė. Prašom, kolege. Ruošiasi A. Šedžius.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti, kokios jūs būtumėte nuomonės dėl PVM taikymo vaistams. Lietuva vienintelė iš Europos Sąjungos valstybių šiais metais padidino PVM vaistams iki 21 %. Tei­sybės dėlei reikėtų pasakyti mūsų gyventojams, kad kai lyginame vaistų kainas aplinkinėse šalyse ir Lietuvoje, Lietuvoje tarifas yra 21, o aplinkinėse šalyse panašiai, yra net nulinis tarifas, kai kur, 5, 6, 8 %. Europos Sąjungos šalys narės laikosi vienodo principo, kad tiek kompensuojamiems, tiek nekompensuojamiems vaistams taiko vienodą lengvatinį tarifą, jeigu jį taiko. Norėčiau jūsų paklausti. Dabar Lietuvoje kompensuojamiems vaistams visus kitus metus dar galios 5 % lengvatinis tarifas. Ar jūs nemanytumėte, kad ir kitiems nekompensuojamiems vaistams taip pat būtų taikomas toks pat 5 % lengvatinis tarifas, nes administravimo kaštai tada būtų daug mažesni?

PIRMININKAS. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Labai trumpai. Sutinku su jūsų pasiūlymu ir manau, kad būtų protingiausia, jeigu mes galėtume visus pridėtinės vertės mokesčio įstatymus, kurie bus pateikti šian­dien vėliau, kolegos A. Zuoko, juos sujungti, sudaryti darbo grupę ir parengti vieną galutinį. O atsakant į jūsų klausimą, tikrai aš būčiau už tai, kad PVM 5 % tarifas būtų taikomas visiems vai­stams.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Šedžius, ruo­šiasi kolegė B. Vėsaitė.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, kaip ekonomikos mokslų daktaras, puikiai žinote situaciją su pridėtinės vertės mokesčio taikymu vi­soje Europoje. Gal galite pasakyti, kiek Lietuva prarado per šiuos metus taikydama visą pridėtinės vertės mokesčio tarifą ir kiek tiesiog išlošė kitos valstybės, tokios kaip Lenkija, kurios netaiko pridėtinės vertės mokesčio tarifo ir tiesiog ekspor­ta­vo savo produkciją į Lietuvą ir taip pakėlė savo ekonomiką? Koks yra praradimas? Labai gerai, kad salėje yra premjeras, ir aš norėčiau, kad premjeras girdėtų jūsų atsakymą.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aišku, labai sudėtingas klausimas. Aš turiu…

PIRMININKAS. Vieną minutę. Gerbiamasis premjere, čia tamstai skiriami žodžiai. Prašom klausyti.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti, paskutiniu metu mes gavome informaciją, ypač apie maisto produktų prekybą Lietuvoje, ir toje pateiktoje informacijoje rašoma, kad mėsos ir mėsos gaminių metinis pardavimas siekia apie 1,4 mlrd. Lt. Vien dėl to, kad buvo padidintas PVM tarifas, valstybė negavo 322 mln. Lt, bet importas iš Lenkijos maisto produktų išaugo beveik 40 %. Manau, kad ir kituose sektoriuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė, ruo­šiasi kolega A. Sysas.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar tiesa, kad dėl padidinto pridėtinės vertės mo­kesčio knygų leidyba persikėlė į gretimas šalis, tokias kaip Lenkija, ir mūsų žmonės neteko darbo, o ta įranga, kuri buvo supirkta Lietuvoje, tiesą sakant, nėra panaudojama tinkamai? Ir dėl lai­kraščių. Kiek regioninių laikraščių nusibaigs dėl pridėtinės vertės mokesčio padidinimo ir kaip ten su tais regioniniais, ar yra lygiavertė konkurencija kai kuriems laikraščiams?

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Mano, kaip žmogaus pirmiausia, nuostata, kad mes esame besivy­stanti šalis, tikriausiai to niekas negali paneigti. Aš manau, kad knygoms, laikraščiams, žurnalams PVM tarifas turi būti taikomas kitoks dėl to, kad sudarytume pirmiausia sąlygas žmonėms labiau šviestis. Ir aš manau, kad diskutuojant finansininkams apie PVM mokesčių sistemos taikymą įvairiose šalyse, kiek aš atsimenu, sutarimas visada būdavo toks, kad PVM tarifas šioms prekėms turi būti taikomas mažesnis. O apskritai PVM tarifai yra mažinami ir dėl tam tikrų kitų niuansų. Jeigu nėra stiprios viduriniosios klasės, tai atsakymas irgi yra aiškus, kad turi būti taikomos PVM gal ne lengvatos, bet taip pasakyčiau – mažesni tarifai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas, ruošiasi kolega M. Zasčiurinskas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis bičiuli, norėčiau paklausti kiek pozityviau. Kadangi jūs negalėjote tiksliai atsakyti, kiek neteko Lietuva, tai gal jūs galite pasakyti, kiek po tokių gerų sprendimų, padidinus maisto produktams pridėtinės vertės mo­kestį, Lietuvos biudžetas gavo papildomai ir kiek sumažėjo viršsvoris Lietuvoje, kadangi žmonės pradėjo mažiau vartoti maisto produktų, nes jie tapo brangesni?

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėl maisto produktų vartojimo, jeigu kalbėtume absoliutiniais dydžiais, kilogramais, labai keista yra pateikta informacija iš mėsos perdirbimo įmonių, kad suvartojimas faktiškai išliko toks pat, bet pradėjo pirkti pigesnes prekes ir naudoti tikriausiai mažiau kokybiškas. Aišku, taip buvo sudarytos sąlygos im­portui. Ir šiame dokumente aiškinama, kad iš Lenkijos, kaip jau sakiau, pasikartosiu, išaugo pre­kyba Lietuvoje, turgavietėse, iki 40 %.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Zasčiu­rin­skas. Kolega, prašome prie savo mikrofono. Ruošiasi kolega K. Daukšys.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pir­mininke, labai nuosekliai atsakė į kitus klausimus ir į mano klausimą yra jau atsakyta.

PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys klausia, ruošiasi kolega S. Bucevičius.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Norėjau paklausti jūsų kito dalyko. Ar jūs dabar skaičiavote, jeigu bus tie PVM mokesčiai sumažinti, ar valstybės biudžetas patirs kokį nors nuostolį dėl PVM surinkimo, ar vis dėlto tas surinkimas gali net ir padidėti? Kaip jūs manote?

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu atsakyti taip, kad pirmus du mėnesius įplaukos dėl šitų mok­esčių tarifų sumažinimo truputį sumažės, bet trečią mėnesį įplaukos pradės didėti, nes pradės didėti vartojimas ir vyks PVM įplaukų didėjimo teigiami pokyčiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Bucevičius, ruošiasi kolega V. P. Andriukaitis.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, garbusis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti, sakykite, įmonės, kurios eksportuoja, tai daugiau kaip 50 %, kokia jūsų nuomonė būtų, ar nemanytumėte, kad joms reikėtų taip pat pridė­tinės vertės lengvatas taikyti? Ar leidžia tai Europos Sąjungos direktyvos?

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Europos Sąjungos direktyvos tikrai leidžia taikyti sumažintus PVM tarifus, bet, aišku, eksportui PVM tarifas nėra taikomas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. P. Andriu­kaitis, ruošiasi kolega S. Pečeliūnas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų iniciatyva paremta 49 Seimo narių ir pristatyta balandžio 7 d., po to birželio 18 d., spalio 23 d. ir pagaliau lapkričio mėnuo. Taigi daug kartų siūlyta ši iniciatyva ir štai geras ženklas – lapkričio 5 d. panašią iniciatyvą įregistruoja jau A. Zuokas ir ją remia 33 Seimo nariai. Štai nuo balandžio iki lapkričio mes jau turime didelį pulką Seimo narių: jūsų 49, A. Zuoko 33, tai fa­ktiškai mes turime vos ne naują daugumą šiems dviem įstatymams sujungti ir padaryti gerą sprendimą. Manau, kad, ko gero, ir tie, kurie nuo balandžio mėnesio vis turėjo įvairių abejonių, dabar parems jus. Kaip jūs manote, ar mes galime tikėtis 79 ar daugiau balsų daugumos abi šias iniciatyvas sujungti ir padaryti gerą darbą?

PIRMININKAS. Prašome.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad iniciatyvas reikėtų sujungti, sudaryti darbo grupę, aš manau, ją galėtų sudaryti Biudžeto ir finansų komitetas, kuriam pagal Statutą priklauso kuruoti šiuos įstatymų projektus, ir tikrai priimti tuos sprendimus, kurie Lietuvai yra labai svarbūs ir reikalingi. O aš manau, tuos įstatymų projektus pateikė dėl to, kad yra atlikta analizė, ir matom tikrai, kokius pakeitimus reikėtų daryti mo­kesčių politikoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Pečeliūnas ir ruošiasi kolega A. Endzinas paskutinysis.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tarp klausiančiųjų buvo irgi visokių pasiūlymų ir vaistams, ir dar kai kam taikyti, po to bus projektas – vėlgi lengvatas taikyti. Gerbiamasis 49 Seimo narių idė­jos atstove, ar nemanote, kad prie viso to, ką jūs surašėte ir ką ponas A. Zuokas surašė, neišvengiamai būtinai reikalinga Vyriausybės išvada?

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Mes niekada net… Aš nežinau, aš už save atsakau, aš niekada nesakiau, kad Vyriausybės išvados nereikia.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. A. Še­džius – už. Prašome.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, agituoju visus už tai, kad palaikytumėte šį gerą sprendimą, nes iš tiesų per šiuos metus didžioji dalis verslo išsikėlė iš Lietuvos, kita dalis bankrutavo. Tokiais sprendimais, kurie buvo priimti an­ksčiau, mes paskatinome šalių, tokių kaip Lenkija, ekonomikos augimą. Gal tai ir nėra blogai, bet mes vis dėlto gyvename Lietuvoje ir turėtume rūpintis Lietuvos žmonėmis, Lietuvos ekonomika, priimdami šį sprendimą. Tai bus dar vienas ekonomikos skatinimo žingsnis, apie kurį tiek daug kalba tiek Ministras Pirmininkas, tiek ūkio ministras. Tai bus bent vienas konkretus žingsnis ekonomikos skatinimo link ir dar bent vienas žingsnis padėti Lietuvos įmonėms šiuo sunkiu laikotarpiu, padėti Lietuvos žmonėms, kuriems realiai atpigtų maisto produktai, nes būtent dėl atšaldytos mėsos, atšaldytos žuvies pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo ženkliai sumažėtų jų kaina ir prekybos vietose. Siūlau visiems atsižvelgti į esamą sunkią situaciją ir tokiu savo sprendimu padėti Lietuvos žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė. A. Kubilius. Prašome, kolega.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, štai šie A. Butkevičiaus ir kolegų, kurie pasirašė, geri norai maždaug kainuotų valstybės biudžetui apie 200 mln. Lt. Tai reiškia, kad pensininkų ir kitų socialinių grupių sąskaita mes pasiruošę paremti, kaip A. Butkevičius sakė, tyliai prasitarė, kad tie skaičiavimai yra Mėsos perdirbėjų asociacijos skaičiavimai. Tai ką mes ruošiamės paremti? Perdirbėjus, kurie štai surado savo lobistus. Aš no­riu pasakyti, kad man tikrai tai labai nepatinka, nes noriu priminti, kad pagal Statuto 18 straipsnį draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, tai yra ne tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Ir sakau, kai 200 mln. atiduodam vienai kuriai nors verslo grupei, tai tikrai ne tas Seimo nario mandato panaudojimo tikslingumas. Dar daugiau, noriu priminti, kad ne taip seniai Vals­tybės kontrolė, apsvarsčiusi tokių PVM lengvatų taikymą, pavyzdžiui, mėsos produktams, labai aiš­kiai pasakė, kad nei ūkininkams, nei vartotojams iš tos PVM lengvatos jokios naudos nėra. Vieninteliai, kurie gauna naudą, tai tie patys perdirbėjai, kurie perdirba šiandien lenkišką mėsą, ir visiškai ne todėl, kad Lietuvos ūkininkai negalėtų tos mėsos jiems duoti, o todėl, kad Lietuvos ūkininkams labiau apsimoka visą savo žalią produkciją išvežti į Rusiją arba kitas rinkas, todėl PVM lengvatos, pavyzdžiui, mėsai, atitektų tiems patiems lenkų ūki­ninkams. Jeigu jūs norėtumėt išklausyti ūkininkų nuomonę apie PVM lengvatas, tai aš turiu pasakyti, kad man yra tekę dalyvauti diskusijoje, kurioje ūkininkai labai aiškiai pasakė perdirbėjams: nesinaudokit mūsų vardu, nes mums iš jūsų PVM lengvatų jokios naudos nėra. Tai už ką kovojam, gerbiamasis Algirdai? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, autorius porą žodžių. Kolega A. Butkevičius. Prašom trumpai ir balsuojam.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš Ministrui Pirmininkui norėčiau pasakyti, kai yra rengiamos konferencijos, jose dalyvauja politikai, ekspertai ir tam tikros asociacijos, tikriausiai ir jūs dalyvaujat tam tikrose konferencijose. Mes ta medžiaga naudojamės, bet ne lobizmo tikslais. Ir jūs tą turė­tumėt suvokti. Antras dalykas, aš pasakiau, kad buvo vadovautasi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija. Jeigu ateitumėt, aš galėčiau ją irgi pateikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai, diskusijos bet kuriuo atveju tęsis, o dabar prašom pasiruošti ir balsuosim, ar pritariam po pateikimo. Registruojamės ir balsuojam. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Užsiregistravo 104, tiek pat balsavo: už – 48, prieš – 21, 35 susilaikė. Nepritarta. Taigi dabar yra tradicinė problema – grąžinti ar atmesti. Prašom… ar grąžinam? Atmetam. Gerai. Taigi kas pritaria grąžinimui dar sykį, tas balsuoja už, kas pritaria atmetimui, tas balsuoja prieš. (Balsai salėje) Prašom, kolegos, nesupainioti. Už grąžinimą – „už“, už atmetimą – „prieš“ mygtukas. Prašom balsuoti.

Už grąžinimą – 53, už atmetimą – 48. Dar kartą prašom tobulinti, o dabar, matyt, replikos po balsavimo. Kolega K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Ačiū, pirmininke, kad davėt pasisakyti. Bet aš tik norėčiau pasakyti premjerui. Premjere, jeigu galima, prašom išgirsti. Noriu pasakyti, kad jeigu jau mandatai naudojami ne pagal paskirtį, tai manau, kad daugumos iš dešinės pusės tie mandatai seniai panaudoti ne taip, kaip turi būti. Antras dalykas, jeigu jūs žinot, kad 200 mln. kainuos tos lengvatos, tai vardan to, kad knygos, laikraščiai, mėsa ir žuvis kainuotų pigiau 17 %, gal vertėtų paaukoti porą laivų arba kokį vieną tanką, kuris numatytas tam varguoliškam biudžete. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš vėlgi norėčiau kreiptis į ger­biamąjį mūsų premjerą ir pasakyti, kad po tokių sprendimų tiesiog būtų nepadoru palikti iš­kabą ant Ūkio ministerijos „Skatinimo planas“… kadangi jūs nežengėt jokių žingsnių skatinti Lietuvos ekonomiką, tai ir tokius užrašus nuo ministerijų reikėtų nusiimti.

PIRMININKAS. Čia darbas nesunkus. Kolegos, dabar dar vienas PVM įstatymo projektas, ir po to grįžtam prie to ginčijamo klausimo, po kurio buvo padaryta valandos pertrauka.

17.57 val.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 58, 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1364 (pateikimas)

 

Taigi PVM 2, 19, 58, 91 straipsnių pa­keitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr. XIP-1364, pateikimas. Ir pranešėjas 33 Seimo narių vardu – A. Zuokas. Anksčiau buvo 49 Seimo narių, dabar – 33. Prašom.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pasirašytu Nacionalinio susitarimo protokolu, cituoju: „2.1. Pri­dėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) su­rin­kimo plano vykdymas. PVM tarifą sumažinti iki 18 %. Remiantis siūloma direktyva dėl sumažinto PVM tarifo darbui imlioms paslaugoms taikymo, sumažintą, palyginti su standartiniu tarifu, taikyti tokioms (viešbučiai, žemės ūkis, keleivių vežimas viešuoju transportu) darbui imlioms paslaugoms. Susitarimo galiojimo laikotarpiu iki 2011 m. at­sisakyti avansinių PVM mokėjimų.“ Taigi aš, vado­vaudamasis Ministro Pirmininko pasirašytu Nacionaliniu susitarimu, tikrinau jį praktikoje. A. Ku­­biliaus parašas. Tai, tikiuosi, net nežinau, kaip čia dabar vadovautis… Tai todėl, kolegos, aš teikiu šį PVM pasiūlymą, kurį pasirašė 33 Seimo nariai. Kartu panaši pataisa buvo siūlyta anksčiau, ir aš tikrai džiaugiuosi šiuo pasirašytu Nacionaliniu susitarimu ir Ministro Pirmininko pritarimu, kad vis dėlto Lietuvoje gali būti kitoks pagrindinio tarifo dydis ir gali būti šalia to, kaip egzistuoja faktiškai visose Europos Sąjungos šalyse, skirtingi tarifų dydžiai. Todėl mano ir Seimo narių kolegų pataisomis, kurios yra susijusios su Lietuvos Respu­blikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 58 ir 51 straipsniais, mes siūlome keletą dalykų. Pirma, atsisakyti sąvokos „lengvata“, „lengvatinis PVM tarifas“. Dar kartą pakartosiu, kad tai yra klaidingai išversta direktyva. Europos Komisija taiko ir… Europos Sąjungoje taikomas pagrindinis tarifas, kuris negali būti pagal Europos Sąjungos direktyvą mažesnis negu 15 %, šalia to gali būti kiti sumažinti, taip pat gali būti ir padidinti tarifai, pavyzdžiui, kai kurios Europos Sąjungos valstybės taiko didesnį PVM tarifą prabangos prekėms: perkat brangią mašiną, PVM gali būti 25 %, perkate galbūt kažkokį kitą prabangų daiktą, taip pat PVM gali būti didesnis. Todėl, jeigu logiškai kalbant, Lietuvoje yra ginčas – lengvatinis PVM ar kitoks, jeigu yra lengvatinis, tai yra atseit mažesnis, tai kaip tada mes vadintume arba išverstume didesnį PVM? Taigi mūsų siūlymas la­bai aiškus – atsisakyti sąvokos „lengvata“, o vartoti taip, kaip ir rekomenduoja Europos Sąjungos direktyvos – skirtingų dydžių PVM tarifai.

Toliau, kolegos, mes nesiūlome 18 % PVM tarifo, kokį yra pasiūlęs Nacionalinis susitarimas. Mes siūlome taikyti bazinį 20 %, toliau – du kitus tarifus: 10 % taikyti visuomeniniam transportui. Žinote, kokioje šiandien situacijoje savivaldybių vie­šasis transportas. Antra, 10 % dydžio PVM tai­kyti visuomeniniam maitinimui, pradedant valgyklomis, baigiant restoranais. Ir taip pat siūlome taikyti 10 % PVM dydį šildymui. 5 % PVM būtų taikomas, čia buvo ir klausimų, knygoms, leidybai, vaistams, viešbučių ir specialaus apgyven­dinimo paslaugoms, kai kuriems maisto produ­ktams, t. y. konkrečiai šviežiems, kuriuos sunku eksportuoti arba išvežti ir kurie sudarytų labai aiškią grandinę nuo žemės ūkio gamintojo, kuris gamina ir gali tiekti šviežio maisto produktus, iki visuomeninio maitinimo, viešbučių ir kitų apgyvendinimo paslaugų. Taigi visas šis sektorius pagal Europos Komisijos rekomendaciją atitinka są­voką „darbui imlios ekonominės sritys“. Europos Komisija ir Vadovų Taryba siūlo šiuo ekonomikos atgaivinimo arba sunkmečio laikotarpiu taikyti skir­tingus PVM tarifo dydžius, nes jeigu šiandien žmogus neturi darbo ir yra inžinierius, lovas kloti viešbutyje, dirbti laikinai restorane padavėju gali bet kada, tam nereikia nei perkvalifikavimo, tam nereikia nei kažkokių specialių įgūdžių. Todėl šiuo laikotarpiu šie skirtingi PVM tarifai mums pa­dėtų pirmiausia sumažinti nedarbą ir padidinti gyventojų užimtumą, tai, ką rekomenduoja didesni autoritetai negu aš, Europos Komisija ir Vadovų Taryba bei Europos Parlamento atliktas tyrimas ir Komisijos raportas COM-3309.

Dabar dar keletas kolegų klausimų arba atsakymų, argumentų. Iš tikrųjų aš sveikinu P. Aušt­re­vičiaus pataisą mūsų siūlymui, nes mes, kaip projekto iniciatoriai, siūlėme, kad šis trijų pakopų PVM įsigaliotų nuo kitų metų balandžio 1 d. Tačiau suprantame, biudžetas, problemos, įtampa, to­dėl aš siūlau kompromisinį variantą, kuris yra pasiūlytas, ir palaikau P. Auštrevičių. Kad tai, ką mes šiandien siūlome, įsigaliotų nuo 2011 m. sausio 1 d., tai yra visiškai neliestų kitų metų tvirtinamo biudžeto, tačiau verslui būtų labai aiški pro­gnozė, kad 2011 m. jie gali planuoti tokią veiklą pagal tokius mokesčius. Taigi aš tikiuosi, kad į šiuos argumentus, kolegos, tikrai atsižvelgsite.

Na, ir keletas labai svarbių argumentų, kuriuos noriu paminėti apie knygų leidybą, apie spau­sdintą žodį. Man labai patiko slovėnų delegacijos Europos Parlamente pasisakymas už mažesnį PVM knygų leidybai, spausdintam žodžiui, nes jie tai traktuoja kaip pagrindą, kaip galimybę išsaugoti mažoms tautoms savo nacionalinę kalbą. Ir tam, kad visas spausdintas intelektualus produktas, egzistuojantis knygose, būtų prieinamas nacionaline kalba savo žmonėms, ypač mažose val­stybėse. Manyčiau, kad šis argumentas yra daugiau negu iškalbingas, ir jam mes tikrai galėtume pritarti.

Dažnai minimas Danijos pavyzdys, kad štai Danija turi 25 % PVM tarifą visoms paslaugoms. Netiesa, kolegos, aš jums galiu pasakyti, kam Danija taiko nulinį PVM tarifą, ir pacituosiu. Pirmiausia – visuomeniniam transportui – nulinis PVM tarifas, laikraščiams ir spausdintam žodžiui – nulinis tarifas, kūrybinei veiklai (rašytojai, kom­pozitoriai, menininkai) – nulinis tarifas, sporto renginiai – nulinis tarifas, sportinių centrų, tokių, kaip, pavyzdžiui, sveikatingumo centrai – nulinis tarifas, visos medicinos paslaugos, kas labai svarbu, tarp jų ir dantų priežiūra – nulinis tarifas. Čia tik nedaugelis argumentų, kuriuos aš jums pateikiau. Aš jų turiu daug daugiau ir aš tikiuosi, kad mes šiandien pritarsime po pateikimo ir dar iki šių metų pabaigos priimsime šį įstatymą, kuris įsigalios, pabrėžiu, 2011 m. sausio 1 d. Jis nieko bend­ra neturi su kitų metų biudžetu, bet bus labai geras signalas, skatinantis ir sudarantis galimybę mūsų smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris šiandien iš­gyvena ne pačias geriausias dienas, lengviau planuoti savo ateitį. Dėkoju. Pasirengęs atsakyti į jū­sų klausimus.

PIRMININKAS. Net penkiolika Seimo narių nori paklausti, bet, matyt, per 10 min. nespės. Pir­masis K. Daukšys, ruošiasi kolegė B. Vėsaitė.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų įstatymas geras ir bet kuriuo at­veju nors šiek tiek atkurtų tą neteisybę, kuri buvo padaryta. Pasakykite, kodėl nuo 2011 m.? Ar jūs manote, kad visos Lietuvos įmonės, kurios dirba toje srityje, išgyvens iki tų metų? O jeigu ne visos išgyvens, tai kodėl tiktai toms, kurios išgyvens, toks gerumas, o toms, kurios neišgyvens, jau viskas, mišios?

A. ZUOKAS (LCSF). Kolegos, aš sutinku su šiuo klausimu, bet būkime realistai. Kita vertus, aš suprantu ir premjero situaciją, jis mato, vienaip arba kitaip įsivaizduoja ekonomikos skatinimą ir ki­tų metų biudžetą, ir P. Auštrevičiaus pasiūlyta pa­taisa įstatymo įsigaliojimo laiką numatyti nuo 2011 m. sausio 1 d. būtų kaip kompromisas, kuris, tikiuosi, leistų gauti ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų balsų šiam reikalingam įsta­tymui, kuris, pabrėžiu, atitinka Nacionalinio su­sitarimo protokolą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė, ruo­šiasi kolega V. P. Andriukaitis.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, kadangi esate koalicijos partneris, kaip į jūsų siūlymą reaguoja vyresnieji koalicijos broliai ir sesės konservatoriai? Dar klausimas – ar per tuos metus legalus verslas nepasitrauks į šešėlį turėdamas vilties, kad 2011 m. jis atsigaus?

A. ZUOKAS (LCSF). Dėkoju už klausimą. Žinote, šiuo atveju reikėtų klausti, ne kaip reaguoja į mano siūlymą, šioje situacijoje aš tik mažas žmogelis, vykdantis labai gerą Ministro Pirmininko pasirašytą nacionalinį susitarimą. O kaip bus, ma­tysime, kai vyks balsavimas.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis, ruošiasi kolega A. Sysas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, ar lengvata, ar bazinis tarifas ir kiti tarifai, juk tarp K. Uokos ir A. Zuoko beveik nėra skirtumo, abu Seimo nariai.

Mano klausimas yra toks. Kaip jūs manote, štai P. Auštrevičiaus gera pataisa, G. Songailos ge­ra pataisa, A. Butkevičiaus gera pataisa, A. Zuo­ko gera pataisa, tiek daug gerų pataisų, o finalinis rezultatas – nedideli užsispyrėliai jas atmeta. Tai gal vis dėlto laikas sublokuoti mano išvardintų Sei­mo narių daugumą ir įgyvendinti šį puikų sprendimą? (Balsai salėje)

A. ZUOKAS (LCSF). Kolegos, aš, aišku…

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Nebūtumėte mažas žmogelis. Aš manau, kad jūs esate geras kan­didatas į gerą daugumą.

PIRMININKAS. Nesiginčykime dėl ūgio, jis ir taip aiškus.

A. ZUOKAS (LCSF). Ačiū už repliką, ar kaip čia pasakyti. Kalbant labai rimtai, be abejo, aš manau, kad galėjome pritarti ir gerbiamojo A. Bu­t­kevičiaus pateiktam pasiūlymui, kurį parėmė 49 Seimo nariai, sujungti į bendrą P. Auštrevičiaus siūlymą ir turėti gerą įstatymą, kurį galėtume priimti bendru sutarimu. Atvirai kalbant, žmogiškai, žinote, jaučiuosi nelabai gerai, bet vis dėlto tikiuosi, kad argumentai šioje salėje yra girdimi. Aš čia esu pirmą kadenciją ir jeigu argumentai negirdimi, o veikia nežinau kokie kiti motyvai, asmeniškai žmogiškai jaučiuosi tikrai prastai. Bet ne dėl savęs darau. Manau, kad argumentai, kurie pateikti, ir 33 Seimo nariai, 49, premjero A. Ku­biliaus pasirašytas nacionalinis susitarimas net dėl 18 % dydžio, ko mes nesiūlome. Mūsų siūlymas, atvirkščiai, netgi finansine, sumine prasme būtų didesnis negu siūlytas nacionaliniame susi­tarime. Taigi, tikiuosi, rasime bendrą sutarimą ir bendrus kompromisus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas, ruošiasi V. Mazuronis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, save pavadinote mažu žmogumi, bet jūs visai neseniai buvote vienos iš koalicijos frakcijų vadovas. Tai ar šiuos įstatymo pasiūlymus derinote su nuolat mūsų nepaliekančiu A. Ku­bi­liumi ir kitais koalicijos partneriais? Labai ačiū.

A. ZUOKAS (LCSF). Aš tik pakartosiu, kad šiuo atveju aš vykdau Ministro Pirmininko pasirašytą Nacionalinį susitarimą ir tikrinu jį praktiškai.

PIRMININKAS. Ačiū, kad dar kartą patikinote. Klausia V. Mazuronis, ruošiasi kolegė D. Mi­kutienė. (Balsai salėje: „Aš dėl vedimo tvarkos!“)

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Artūrai, iš tiesų jūsų pateiktas įstatymo projektas yra labai geras, aš jam pritariu, bet aš tiesiai šviesiai paklausiu to, ką visi bando paklausti. Kaip jūs asme­niškai elgsitės, kaip Seimo narys, jeigu jūsų šiems geriems siūlymams nepritars valdančiosios koalicijos partneriai ar net jūsų frakcijos nariai? Išeisite iš valdančiosios koalicijos dėl pažiūrų skir­tumo, paliksite savo frakciją dėl skirtingo požiūrio į esminius ekonominius klausimus, ar toliau deklaruosite viena, o realiais veiksmais toliau rem­site kri­kščionis demokratus ir jų jums visai nepriimtinas pozicijas ir klusniai balsuosite kaip liepia, nes jūsų partija yra gavusi ministrų postus.

PIRMININKAS. Čia toks įspūdis, kad… Minutėlę!

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis Mazuroni, aš atsakyčiau taip. Į šį klausimą, kurį užduodate, man tikrai nėra lengva atsakyti. Šiuo atveju nesu iš tų, kuris balsuoja todėl, kad kažkas sako. Visada turiu savo nuomonę ir tikrai skaičiuoju ir vertinu, už ką balsuoju. Galiu pasakyti, jeigu ši įstatymo pataisa nebus patvirtinta, aš atsisakysiu Seimo nario mandato. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Štai ką reiškia advokato djavolo klausimas. (Šurmulys salėje)

A. ZUOKAS (LCSF). Iš tikrųjų aš apie tai galvoju jau seniai, negaliu būti vietoje, kurioje esi niekas.

PIRMININKAS. Gerai, vis tiek grįžtam prie bėgamųjų, einamųjų reikalų. Klausia D. Miku­tie­nė. Ruošiasi kolega A. Šedžius. (Šurmulys salėje) Kolegos, dėmesio! Kol kas A. Zuokas savo vietoje. Prašom klausytis.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip aš supratau, jūs… (Triukšmas salėje) Ar jau galėčiau kalbėti?

PIRMININKAS. Prašom. Dešinioji pusė aprimo, o centras kažkaip ramiai laikosi.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų kalbos aš supratau, kad jūs esate labai uolus Nacionalinio susitarimo vykdytojas. Tai la­bai pagirtina. Bet man susidaro toks vaizdas, kad premjeras A. Kubilius net nenori, kad tas susitarimas būtų vykdomas, ir netgi šito jūsų neprašė. Mūsų premjeras kažkaip labai keistai supranta ver­slo dėsnius, ekonominius dėsnius. Savaime su­prantama, netekimas, tiesiogiai netekimas 200 mln., bet reikia turėti ir suvokimą, kad šie pinigai su kaupu grįš per kitus srautus.

PIRMININKAS. Laikas.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gal jūs galėtumėte patarti, kokio vaisto reikėtų mūsų premjerui, kad jis pradėtų mąstyti kitaip?

A. ZUOKAS (LCSF). Aš noriu pagirti šiuo atveju Ministrą Pirmininką, nes daugelis nuostatų Na­cionaliniame susitarime, ypač protokole, tikrai yra reikalingos, protingos. Matyti, kad prie Nacio­nalinio susitarimo, ypač prie protokolo, dirbo realų gyvenimą gyvenantys žmonės. Tikiuosi, kad tai nebus tik dokumentas, nes tai yra A. Kubiliaus au­toriteto ir pasitikėjimo klausimas, pagaliau ir mū­­sų Permainų koalicijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar atskaičiuosim šiek tiek laiko, A. Kubilius, tiek kartų „mi­navotas“, turi kai ką pasakyti, o po to toliau klau­­simai ir atsakymai. Prašom, A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Artūrai, aš tiesiog noriu išgelbėti jūsų Seimo nario mandatą ir raginu jus perskaityti susitarimo protokolą. Tai protokolas, kurį pasirašė rimti žmonės ir socialiniai partneriai, kurie labai aiškiai sako, kad tai yra temos, dėl kurių diskutuosime 2010 m.

A. ZUOKAS (LCSF). Kurią dalį, premjere, man perskaityti?

PIRMININKAS. Nepertraukinėkite.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Perskaitykite įžangą.

A. ZUOKAS (LCSF). Įžangą?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Protokolas yra tam, kad tai diskutuotume. Jeigu jūs vykdote Nacionalinio susitarimo valią, tai aš raginu jus dabar paprašyti pertraukos, atsisėsti, susirinkti su socialiniais partneriais ir svarstyti visą mokesčių paketą, mes ir sakėm, kad jį visi draugiškai svarstysim, ir taip A. Zuokas galės toliau likti Seimo nariu.

Gerbiamasis kolega, aš tikrai raginu jus vy­kdyti Nacionalinio susitarimo valią, kurią jūs taip gerbiate.

PIRMININKAS. Matau, kad yra susitarimas. Dabar klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamasis pra­ne­šėjau, po jūsų tokių ryžtingų žodžių man net nebesinori toliau jūsų klausinėti. Tik tiek, kad aš norėčiau jūsų paklausti, ar nebūtų nepasvertas sprendimas atsisakyti Seimo nario mandato vien dėl to, kad valdančioji koalicija nevykdo Nacionalinio susitarimo? Gal vis dėlto reikėtų pagalvoti apie tai, kad reikėtų pakeisti koalicijos partnerius ir prisidėti prie formavimo naujos daugumos, kuri atsižvelgtų į jūsų nuomonę ir į jūsų geras išsakytas mintis. O tai, kad žmonės patikėjo jums savo balsus, ir ne tik jums, aš tikiu, kad jeigu ne jūs, tai, ko gero, ir jūsų partijos kolegų nebūtų čia, Seime, nes jūs, kaip ir A. Valinskas, čia jūsų dėka yra atėję nemažai Seimo narių, nes žmonės patikėjo lyderiais. Tai gal jums reikėtų pagalvoti apie koalicijos partnerių pakeitimą.

A. ZUOKAS (LCSF). Aš atsakysiu, nekalbėdamas apie koalicijas, tiesiog grynai asmeniškai. Aš neabejoju, kad ir jums, ir man rinkėjai patikėjo Seimo mandatą tam, kad mes siektume ir kovotume už idėjas, tam, kad mes nebūtume abejingi. Man sunku išmokti būti abejingam. Tai yra aš suprantu žaidimo politines taisykles, ne pirmą dieną politikoje, atrodo, pasiūlei, nepritarė, nuėjai, viskas gerai. Kalbi viena, darai kita. Aš negaliu išmokti taip ir aš tikrai jaučiuosi labai diskomfortiškai, kada idėjoms ir siūlymams, kurie neabejotinai… net tarp koalicijos partnerių kalbant koridoriuje arba kampuose, yra pritariama, tačiau čia, šioje Seimo salėje, viskas yra kitaip.

Mano mandatas, kurį man patikėjo rinkėjai, yra duotas tam, kad aš veikčiau ir daryčiau. Todėl aš neturiu čia ką veikti. Toks apsisprendimas yra, matyt, neišvengiamas, net jeigu logišku spren­di­mu, kompromisiniu, ne nuo kitų metų sausio 1 d., o nuo 2011 m. sausio 1 d. mes nesugebame duoti šviesos smulkiam ir vidutiniam verslui, tai ką aš čia veikiu? Aš geriau eisiu atgal ir dirbsiu taip, kaip šiandien dirba didžioji Lietuvos žmonių dalis.

Baigiant apie tai, ką premjeras sako, galėčiau perskaityti bendrąsias nuostatas, tai yra 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 1.6. Protokole nėra politinių ble ble ble. Protokole yra gana konkretūs įsipareigojimai, todėl aš galiu, kaip premjeras sako, garsiai paskaityti, jeigu kažkam yra įdomu.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, kadangi buvom susitarę, jog premjero kalbos neįskaičiuojam į laiko limitą, todėl dar vienas Seimo narys gali pa­klausti ir baigiam. V. Bacevičius. Nebent jis at­sisakys klausti. (Balsai salėje) Ar V. Bacevičius klaus? Prašom.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Pirmininke, jeigu (…), tai aš paklausiu. Ar jūsų pažadas buvo rimtas, ar kaip čia?

A. ZUOKAS (LCSF). Žinote, aš esu garbingoje tribūnoje ir šioje tribūnoje tuo juokauti tikrai ne­siruošiu.

PIRMININKAS. Aišku.

A. ZUOKAS (LCSF). Paminėsiu. Tas mano viduje yra jau ne pirmą dieną, ir ne antrą, ir ne savaitę. Todėl jeigu nesugebėsime čia mes, Permainų koalicija, kiti kolegos, rasti kompromiso dėl skirtingų PVM tarifų, kurie įsigalios nuo 2011 m. sausio 1 d., aš tikrai padėsiu mandatą ir atsiprašysiu rinkėjų, kad taip, deja, įvyko, nes čia neturiu ką veikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nors gal ačiū nereikėtų sakyti, nes prigąsdino visus. Dar kolega A. Endzinas nori žodį tarti. Prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Pirmininke, labai atsiprašau, jeigu leistumėte.

PIRMININKAS. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Ir prieš tai buvo paskutinis, kaip jūs ten vadinote, paskutinysis, kuris ne­paklausė, ir dabar.

PIRMININKAS. Taip.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis Zuokai, ka­dangi kažkaip reikėtų panaikinti įtampą, aš no­rėčiau paklausti, o kas, sakykit, jūsų sąraše yra ki­tas? (Juokas salėje)

A. ZUOKAS (LCSF). Sąraše yra mano žmona Agnė Zuokienė.

A. ENDZINAS (LSF). Ačiū. (Plojimai)

A. ZUOKAS (LCSF). Tačiau aš nesiūlyčiau čia ploti, juoktis ir rodyti tą patį menkumą. Jinai (nors, aišku, jinai nežino apie mano apsisprendimą), abejoju, kad ateis į Seimą. Man tiesiog šlykštu, kolegos, matyti tokius piktdžiugiškus apsimetinėjimus. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, kad būtų įdomiau, po gerbiamosios A. Zuokienės eina Jonas Če­­­kuo­lis, kuris turi parlamentinio darbo patyrimą. (Balsai salėje) Dėmesio! Dabar pagal procedūras vienas – už, vienas – prieš, nors klausimas toks įdomus, kad reikėtų leisti du – už, du – prieš, bet tvarka yra tvarka. V. P. Andriukaitis – nuomonė už.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, aš ma­nau, kad A. Zuokas išreiškė daugelio čia esančių žmonių jausmus. Man taip pat kyla daug abejonių, ką veikti čia, kada tiesiog, sakykim, negirdi jokių argumentų ir negali niekaip paveikti, negali paveikti, kad štai tas ir tas prieštarauja Konstitu­cijai. Po to gauni Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad įsitikintų dar kartą, ir tos visos tiesiog… Tokia baisi praktika, kurios anksčiau nebuvo, kaip kurtinių giesmės. Dabar ką gali padaryti, kokią išvadą?

Aišku, kad A. Kubilius nacionalinį susitarimą šį kartą tiesiog diskredituoja. Gerbiamasis Kubiliau, aš jums kalbu. Jūs diskredituojate Nacionalinį susitarimą debatais ir dar kuo nors, ir dar kuo nors. Visiškai akivaizdu, kad tuomet galima kalbėti, kad čia fikcija ir akių dūmimas. Tuo tarpu išties koridoriuose labai daug kolegų iš valdančiosios daugumos, pasikalbame, ir jie išties remia šitas pozicijas, kurias dabar pristatė A. Zuokas. Aš manau, kad dabar dar kartą turėsime progą patikrinti, ar mes išties galime susitarti šiuo sunkmečiu tokiais principiniais klausimais. Todėl aš raginu G. Songailą, K. Uoką ir daug kitų, kurie pereitam raunde kėlė PVM skirtingų tarifų klausimą, kur vos vos vargais negalais neapgynėme tos pozicijos, dar kartą kviečiu visus susimąstyti ir balsuoti, balsuoti vieningai ir paremti A. Zuoko pasiūlytą įstatymo pataisų paketą. Po to būtų galima patobulinus pateikti dar kartą A. Butkevičiaus pataisų paketą. O A. Kubiliui galiu tik tiek palinkėti: geriau nediskutuoti jokiais Nacionalinio susitarimo klausimais…

PIRMININKAS. Laikas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …jeigu jūs apskritai tam neturite jokios politinės valios. Aš siūlau paremti A. Zuoko iniciatyvą.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma – kitokia nuo­monė. Prašom, kolega.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų surengtas politinės demagogijos konkursas, aš manau, šis projekto pateikimas galėtų pretenduoti į laimėtojus, nes iš tiesų atrodytų pagal autorių… jis yra bene uoliausias Vyriausybės programos vykdytojas. Kadangi Vyriausybės programoje numatyta atsisakyti lengvatinių PVM tarifų, tai jis iš viso išbraukia tą sąvoką. Tai pavy­zdingiausias vykdytojas atrodytų. Bet tuoj pat įveda sumažinto PVM tarifo sąvoką, tarsi tai būtų kažkoks visiškai naujas dalykas, kai čia yra tas pats lengvatinis, tik kitaip pavadintas tarifas.

Be abejo, taip pat demagogiškai interpretuojamas Nacionalinis susitarimas, kuriam autorius ne kartą yra išreiškęs skeptiškų vertinimų. Bet šiuo atveju protokolas, pridedamas prie susitarimo, yra interpretuojamas klaidingai, skelbiant, kad jame įrašyti jau sutarti dalykai, kai tuo tarpu jame įrašyti tik diskusijai 2010 m. numatyti dalykai, ir nežinia, kuo ta diskusija pasibaigs. Be abejo, galima diskutuoti galbūt dėl PVM lengvatos leidybai, bet štai pasiūlyti tokį platų PMV lengvatų spektrą, aš nevartoju tos sumažinto tarifo sąvokos, kam čia apgaudinėti žmones, ir mėsai, ir turizmui, ir t. t., ir t. t… Akivaizdu, kad pasiūloma kartu ir kelių šimtų milijonų litų papildoma biudžeto skylė, kartu nieko nepasiūlant, kaip tą kompensuoti. Aš tikiuosi, kad valdančioji koalicija el­gsis išmintingai ir nepritars savo atstovo tokiems keistiems pasiūlymams, nes paleidus…

PIRMININKAS. Laikas!

J. RAZMA (TS-LKDF). …sumažinto PVM tarifo mašiną, nežinia, kur sustoti. Kodėl duoti lengvatinį tarifą mėsai, o neduoti duonai, kodėl neduoti daržovėms, juk sveikiau valgyti…

PIRMININKAS. Laikas!

J. RAZMA (TS-LKDF). …negu mėsą. Ir nežinia, kur sustosime. Siūlau nepritarti projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašom balsuoti, o po balsavimo – replikos. Ar dėl vedimo tvarkos K. Uoka? Prašom.

K. UOKA (TS-LKDF). Kadangi minėjo mano pavardę, tai turiu teisę atsakyti.

PIRMININKAS. Tada vėliau. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame. Ar pritariame proje­ktui, kurį pateikė kolega A. Zuokas 33 Seimo narių vardu, po pateikimo? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo ir balsavo 110 Seimo narių. Už – 53, prieš – 18, susilaikė 39. Nepritarta.

Dabar kaip darome toliau? Gal pirma išklausome replikas, o po to susitarsime dėl veiksmų. Iš kairės į dešinę. Prašom.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, aš galvoju, kad ši pavienė iniciatyva buvo nesuderinta platesnėje koalicijoje ar grupėje, o antras dalykas, iš tikrųjų buvo per plati produktų grupė, kad būtų galima pritarti tokiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega Bacevičiau. Da­bar kolega K. Uoka, kuris ruošėsi kai ką pasakyti. Prašom.

K. UOKA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Na­­cionalinį susitarimą Lietuvos istorijoje turime pirmą kartą. Ten pasirašė daug subjektų, kurie turi įvairių interesų – pramonininkai vienus, prof­sąjun­gų atstovai kitus, neįgaliųjų organizacijos dar kitus. Ir jeigu jau ką nors darome iš to Naciona­linio susitarimo, tuo labiau daryti nuo 2011 m., tai pra­dėti kiekvienam atskirą savo žaidimą tikrai yra neetiška. Dar labiau yra neetiška, kai komentuoja palankiai tokią iniciatyvą socialdemokratai, kurie nepasirašė to Nacionalinio susitarimo. Bran­ginkime tokį istorinį faktą ir nežaiskime disku­sijom ego­istiškai, žaiskime Nacionalinio susitarimo ribose.

PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų suprantu, kad Fizikos fakultetas yra visiškai šalia Ekonomikos fakulteto Vilniaus universitete. Bet anaiptol, kad šalia mokė­tės, tai dar nereiškia, kad ekonomiką kiek nors suprantate. Kada fizikai pasidaro pagrindiniai eko­­nomistai… Aš nesuprantu, kodėl jie prie Teisės fakulteto, jis irgi netoli, galėtų nueiti. Gerbiamieji, šiandien tuo savo balsavimu jūs parodėte labai paprastą dalyką: ekonomiką, deja, nelabai, ir sa­vo elgesiu parodėte vieną dalyką, kad geriau kažkoks nesusipratėlių balsavimas, negu išklau­syti žmogų ir nubalsuoti normaliai. Čia jūsų pačių bėda.

PIRMININKAS. Kolega V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, jūs žiū­rėkite, šito įstatymo, aš noriu priminti visiems, buvo pateikimas. Tai buvo kvietimas diskutuoti. Jūs nediskutuojate net su savais! Opozicija, nepaisant to, kad čia buvo valdančiosios daugumos at­stovo siūlymas, mes pasakėme: įtraukime, pritarkime po pateikimo, diskutuokite. Aš suprasčiau, jeigu jūs taip būtumėte nubalsavę priėmimo stadijoje. Galbūt. Dabar šitas balsavimas reiškia jūsų koalicijos žlugimo balsavimą. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Tuoj išsiaiškinsime. A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Kolegos, ačiū, buvo malonu su jumis padirbėti metus. Palinkėčiau viena, kad čia daugiau būtų Lietuvos, būtų daugiau tam tikro sutarimo, būtų iš tikrųjų sprendimų, kurių laukia. Reikia čia ne kažkam pasirodyti, o to, ko reikia iš tikrųjų už šitų sienų. Ir, žinote, ko svarbiausia aš palinkėčiau čia likusiems ir esantiems? Tai gerbti žmogaus norą kažką daryti, keisti ir ginti idėją. Ir nežlugdykite tokių žmonių, kiek dar jų yra Seime likę. Taigi ačiū ir sėkmės, tikrai buvo malonu su jumis dirbti. Dėkui. (Plojimai)

PIRMININKAS. Bet reikalingas pareiškimas raštu.

Kolegos, mes nebaigėme procedūrų. Siūlymas yra arba grąžinti tobulinti, nepaisant čia kai kurių ką tik padarytų pareiškimų, arba atmesti. Dėmesio! Mygtukas grąžinti tobulinti – „už“, mygtukas „prieš“ – atmesti. Ar aišku? Prašom bal­suoti. Alternatyvus balsavimas. Už – grąžinti tobulinti, prieš – atmesti.

Užsiregistravo 104, balsavo 100. Už grą­žinimą – 62, už atmetimą – 38. Taigi prašom tobulinti.

 

18.32 val.

Pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 13, 17, 18, 26, 31, 33, 34, 35, 382, 401, 41, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIP-1222(2) ir Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1223(2) (svarstymo tęsinys)

 

Gerbiamieji kolegos, primenu, kad pagal mū­sų ankstesnį susitarimą mes turėtume grįžti ir toliau nagrinėti projektą Nr. XIP-1222. Kviečiu į tribūną kolegą V. Matuzą. Dabar turėtų būti pataisa 5 straipsnio 4 dalyje – vietoj skaičiaus 20, turi būti 15. Bet geriau ir tiksliau paaiškins pranešėjas. Prašom.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Minutėlę! Kolegos, suprantu, kad buvo svarbūs pranešimai, bet darbas yra darbas ir dirbame toliau. Prašom.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Kreipiuosi į jus visus ir kartu į gerbiamąją kolegę B. Vėsaitę, mes dabar svarstome jūsų pasiūlymą pakeisti projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip: irgi vietoj 15 jūs siūlote 20 %. Ar jūs norėtumėte, kad… Komitetas tam, aišku, nepritaria. Reikėtų mums dar kartą grįžti prie to balsuojant? Nereikėtų, taip?

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė B. Vėsaitė, pra­šom. Ar atsisakote?

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Atsisakau, nes jau Seimas apsisprendė dėl 15 % pelno mokesčio.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimui neprieštaraujant einame nagrinėti kitą klausimą, irgi B. Vėsai­tės. Papildyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė bū­tent tą pasiūlymą dėl 5 straipsnio 7 dalies naujos dalies ir siūlo nepritarti, nes priėmus pateiktą pasiūlymą pagal Finansų ministerijos atliktą preliminarų vertinimą valstybės biudžetas 2011 m. netektų 3 mln. Lt, o 2012 m. 6 mln. Lt pajamų iš pelno mokesčio. Be to, Seimui yra pateiktas Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymas, ku­rį priėmus būtų sudarytos sąlygos naujai įsistei­gusioms mažoms įmonėms naudotis mokesčių mokėjimo termino atidėjimu. Komitetas siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Autorė B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Noriu kalbėti.

PIRMININKAS. Tai prašom. Įjungta.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši pataisa yra skirta toms įmonėms, kurios gal įsisteigtų. Aš dar sykį sakau, šiuo momentu be darbo sėdi labai daug vidutinės grandies vadovų, kuriuos tikrai paskatintume imtis savo verslo, kurie niekada dar nebuvo versle, tas nulinis pelno mokesčio tarifas, įvedus tam tikras apsaugas, kad nebūtų piktnaudžiaujama steigiant naujas įmones, o uždarant ir bankrotinant senas, tai, man atrodo, tikrai įleistų šviežio oro. Jeigu mes norime kurti naujas darbo vietas, tai tikrai labai siūlau pritarti šiai pataisai. Juo labiau šis netekimas 3 ir 6 mln. būtų su kaupu kompensuotas būtent įmokomis į „Sodrą“ ir gyventojų pajamų mokesčio pavidalu.

PIRMININKAS. Prašom. Kolegos, dabar vienas – už, vienas – prieš. Ar J. Olekas šiuo klausimu? Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji ko­legos, aš kviesčiau tikrai pritarti kolegės B. Vėsai­tės pateiktoms pataisoms. Štai dėl ko. Čia gerbiamasis pranešėjas kalba apie tai, kad bus netekta 3 ar 6 mln. pajamų. Bet kaip gali būti netekta, jeigu tų pajamų nėra. Šiandien niekas nemoka tų mokesčių, nes paprasčiausiai tų įmonių nėra. Kolegės pasiūlytas variantas leidžia tikėtis, kad įsisteigusi nauja įmonė, kadangi bus atleista nuo mokesčių, mokės kitus mokesčius. Toje įmonėje bus dirbantys žmonės, jie mokės pajamų mokestį, mokės „Sodros“ mokesčius ir apie jokį netekimą kalbėti pirmaisiais įmonės įsteigimo metais mes tikrai ne­turime pagrindo. Mes kaip tik turime pasiūlytą va­riantą, kada nereikia skirti tam tikrų lėšų naujoms darbo vietoms steigti. Juk visi suprantame, kad šiandien 223 tūkst. bedarbių yra didžiulė našta mūsų socialiniams fondams ir našta patiems žmonėms. Žmogus be darbo, neturintis savo uždirbamų pajamų, kuris gyvena iš mokamų pašalpų, man atrodo, tikrai nenori taip jaustis. Jis nori dirbti, turėti darbą ir užsidirbti. Todėl sudarymas galimybės jam įsteigti įmonę, turėti sau uždarbį ir galbūt dar suteikti darbo vietą keliems žmonėms leidžia tikėtis, kad būtent tokiu keliu eidami mes galime iš šio sunkmečio išeiti garbingai pakeltomis galvomis ir džiaugtis ekonomikos padidėjimu ir pamiršti sunkmetį. Todėl kviečiu, kolegos, pritarti gerbiamosios B. Vėsaitės pateiktai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. D. Budrys – kita nuo­monė. Prašom.

D. BUDRYS (TPPF). Labai ačiū, posėdžio pir­mininke. Iš tikrųjų labai pritarčiau gerbiamajam J. Olekui, jo išsakytai nuomonei, tačiau norėčiau truputį nesutikti dėl vieno aspekto, tai yra atsakomybės jausmo. Atsakomybės jausmas turi būti. Jeigu nulinis pelnas, jie gali manipuliuoti šiuo mo­kesčiu, kaip jie nori. Jeigu mes įvesime bent minimumą, t. y. 5 % pelno mokesčio tarifą smulkioms įmonėms, tai jaus atsakomybę bent kažkuo prisidėdami prie valstybės biudžeto. Aš siūlyčiau nepalaikyti šito. Galbūt ir palaikyti, jeigu nepritarsite mano siūlomam 5 % tarifui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio, dabar balsavimas dėl Seimo narės B. Vėsaitės pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Kolegos, prašom registruotis ir balsuoti, ar pritariame B. Vėsaitės pataisai – bazinio įstatymo 5 straip­snio papildymas 7 dalimi. Prašom balsuoti dėl B. Vė­saitės pasiūlymo.

Užsiregistravo ir balsavo 97. Už – 39, prieš – 18, susilaikė 40. Nepritarta.

Toliau vėl B. Vėsaitės siūlymas, čia šio įstatymo 3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 12 strai­psnio 2 punkto pakeitimas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, trumpai.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, komitetas svarstė 12 straipsnio 2 punkto pakeitimą, kurį pasiūlė gerbiamoji kolegė, ir dėl tokių argumentų, kuriuos tuoj pat pasakysiu, komitetas siūlo nepritarti, nes Vyriausybės siūlomos įstatymo pataisos, jeigu joms bus pritarta, leistų užtikrinti dvigubo ekonominio apmokestinimo panaikinimą. Tai yra tos pačios pajamos skirtingų gavėjų rankose nebūtų apmokestinamos du kartus, kai įmonės lygmeniu neleidžiant atitinkamų išlaidų įtraukti į sąnaudas ir tuo pačiu metu gyventojų lygmeniu jas apmokestinant kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, gautas natūra. Komitetas būtent vertina, kad Vyriausybės pasiūlymas yra efektyvesnis, todėl siūlo ne­pritarti gerbiamosios kolegės pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Pati pakeitimo autorė – B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia iš tikrųjų labai svarbi Pelno mokesčio įstatymo vieta. Jeigu jūs norite tarnauti keliems oligarchams, tai nepritarkite mano pataisoms. Bet iš tikrųjų geriau mokėti žmonėms algą ir leisti pa­sirinkti, kur jiems valgyti, kokiomis paslaugomis naudotis, o ne maitinti žmones išėjusiomis iš apyvartos MAXIMOS mišrainėmis. Tiesą sakant, dar­buotojai su savo šeimos nariais, vaikais, sutuoktiniais, galės naudotis visais atskaitymais ir ką gi jūs gausite pelno mokesčio? Nulį! Taigi jūs galite mažinti jį ar didinti, čia jokio skirtumo. Pasižiūrėkite, ką darote, gerbiamieji konservatoriai! Jūs sakėte – kovosite prieš oligarchus. Dabar tarnaujate jiems. Jeigu nepritarsite mano pataisoms, aš kreipsiuosi į Antikorupcinę tarybą ir į Konkurencijos tarybą, nes yra pažeistos konkurencijos teisės, smulkiam verslui šitos pataisos visiškai ne­reikalingos, nes jie nei maitina savo žmonių, nei maudo pirtyse.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nuomonė už – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt intencijos paskatinti tam tikrus darbdavius rūpintis savo darbuotojais ir būtų gražios. Deja, iš tikrųjų į ne lygiavertes sąlygas pastatomos skirtingos įmonės, skirtingi darbuotojai. Joks individualios įmonės savininkas negalės sau leisti atostogauti, sveikatos paslaugų ne savo sąskaita. Tačiau stambiajai įmonei, kurios, kaip jūs rašote, gali darbuotojas, savininkas ir artimieji lankytis ir naudotis tomis paslaugomis, tokia galimybė atsiranda. Manau, kad būtent tai sudaro nevienodas sąlygas dirbantiems, dirbantiems smulkiose, vidutinėse įmonėse ir dirbantiems stambesnėse. Aš tikrai neturiu nieko prieš, kad stambios įmonės darbuotojai galėtų nau­dotis, sakykime, geresniu maitinimu ar sveikatos paslaugomis. Deja, daugeliu atvejų yra tokia patirtis, kad tiems darbuotojams ta dalimi sumažinamas darbo užmokestis arba jis nedidinamas, kai galėtų būti didinamas. Ir žmogus tampa susietas su ta įmone, kurioje jis gauna be atlyginimo dar ir valgyti arba sveikatos paslaugas, o kitoje įmonėje jis gauna tiktai nuogą atlyginimą. Manyčiau, kad ši idėja galėtų būti diskutuojama, svarstoma, bet tokio pavidalo, kokia ji yra pateikta, yra nepriimtina. Todėl aš siūlau pritarti gerbiamosios B. Vė­saitės pataisai, kuri, manau, eliminuoja šituos trūkumus, kuriuos aš minėjau kalbėdamas.

PIRMININKAS. Ačiū. S. Pečeliūnas – kita nuomonė. Prašom, kolega.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pataisų ren­gėja, kiek atsimenu, prasidėjus karui Irake ėmėsi kai kokių veiksmų asmeniškai ir apie tai pranešė visai Lietuvai. Šiandien jinai pranešė visam Seimui, kad jeigu jai nepritarsime, jinai krei­psis į vieną ar kitą komisiją. Vis tiek kreipkitės, pone Vėsaite, bet po A. Zuoko pareiškimo jūsų pa­reiškimas jau įspūdžio nebedaro. Truputį pavėlavote. Ką gi padarysi?

PIRMININKAS. Kiekvienas veikia savomis priemonėmis. Kolegos, prašome pasiruošti, balsuosime. Vėlgi balsavimas toks: kas pritaria kolegės B. Vėsaitės pasiūlymui dėl bazinio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto, balsuoja už, kas mano kaip pagrindinis komitetas, balsuoja kitaip. Už B. Vėsaitės pasiūlymą – už, kiti, kurie kitaip galvoja, balsuoja kitaip. Prašome. Balsavimas pradėtas už B. Vėsaitės siūlymą. Balsuoti reikia teisingai. Prašom.

Užsiregistravo ir balsavo 98: už – 42, prieš – 17, susilaikė 39. Nepritarta.

Dar vienas B. Vėsaitės siūlymas, čia jau šio įstatymo 4 straipsniui, bazinio įstatymo 13 straip­s­nio 3, 4 dalims. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį kolegės pasiūlymą ir mano, kad vis dėlto rei­­kė­tų įstatymo teikėjams pritarti, t. y. Vyriausybei, tei­­kusiai projektą. Komitetas siūlo nepritarti B. Vė­­­saitės pataisai, nes Vyriausybė siūlo aiškiai reglamentuoti, kad turtas, naudojamas tam tikroms paslaugoms darbuotojams teikti, pavyzdžiui, maitinimo paslaugoms, gali būti nudėvimas. Dėl tos priežasties komitetas siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar čia galima kalbėti ir balsuoti dėl abiejų jos siūlymų, t. y. dėl 3, 4 dalies, ar dėl kiekvieno pakeitimo atskirai?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Galėtume.

PIRMININKAS. Dėl abiejų galime?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Tada prašyčiau autorę B. Vė­­saitę irgi kalbėti dėl abiejų siūlymų, tai yra ir dėl 3, ir dėl 4 dalies. Prašome.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš nusipirksiu jachtą, būdama darbdavys, pavėžinsiu porą savo darbuotojų ir įtrauksiu tą jachtą į sąnaudas. Ir kokį jūs pelną gausite? Tai va šita įstatymo pataisa jums duoda tokias galimybes. Tai palaukite, apie ką mes čia kalbame skurdo ir bado biudžeto akivaizdoje?

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas balsas už, vienas – prieš. L. Graužinienė. Prašome, nuomonė už.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai palaikau iš esmės visas B. Vė­saitės teiktas pataisas, nes jos buvo labai logiškos, bet prie šios dar noriu pasakyti. Gerbiamieji Seimo nariai, ne vieną kartą bus apskaitomos išlaidos, tos pačios išlaidos, galima sakyti, į sąnaudas mažinant pelną, bet du kartus: vieną kartą tada, kaip B. Vėsaitė sakė, kai vėžins kateriu darbuotojus ir jų šeimas, galės rengti ten piknikus, ir kitą kartą, kai bus skaičiuojami amortizaciniai atskaitymai tam turtui. Taigi dar įtrauksime atnaujinimą ir visus kitus momentus, kuriuos, manau, konsultantai išnaudos labai sėkmingai. Noriu pasakyti, kad esminė klaida buvo ta, teikiant 26 straipsnio nuostatas, kad jūs įrašėte kolektyvinę sutartį, jūs apribojote labai aiškiai grupę taikymo būtent šio įstatymo… galėjimą pasinaudoti šiuo įstatymu. Jūs, atrodo, prisidengėte gera iniciatyva, tačiau po ta gera iniciatyva jūs pakišote tai, ką jūs ir no­­rėjote pakišti, tai, ko prašė jūsų, ko „lobavo“ jus būtent stambusis verslas prieš pasirašydamas susitarimą. Labai gerai pasakė gerbiamasis A. Butke­vičius: šitos įstatymo pataisos ėjo praeitą kadenciją. Galiu pasakyti, kad Audito komitete dabartinė ministrė gynė šitas pataisas, nors, kaip minėjo ger­biamasis A. Butkevičius, prieš tai jas buvo įvardinusi kaip korupcines.

PIRMININKAS. Nuomonių prieš nėra. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Tai komitetas… Ne­bent komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Gerai, komitetas kietai laikosi savo nuomonės. Tada prašome pasiruošti bal­suoti dėl abiejų pataisų bazinio įstatymo 13 strai­psniui. Kas remia B. Vėsaitės siūlymą, balsuojate už, kas neremiate, balsuojate kitaip.

Užsiregistravo ir balsavo 96: už – 39, prieš – 13, susilaikė 44. Vėl nepritarta.

Toliau vėlgi B. Vėsaitės siūlymas šio įstatymo 5 straipsniui, bazinio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalims. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, gal čia irgi abu dalykus kartu?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, argumentai bus tokie. Dėl ko komitetas siūlo 17 straipsnio 1 ir 2 dalių 8 pun­kto pakeitimo pasiūlymams nepritarti? Todėl, kad Vyriausybė siūlo aiškiai reglamentuoti, kad turtas naudojamas tam tikroms paslaugoms darbuotojams teikti, tai yra maitinimo paslaugoms, pavyzdžiui, tai būtų priskiriama trumpalaikiam turtui ir atitinkamai jo… Aš manau, kad galėtume dėl tų pataisų, jeigu autorė sutiktų, priimti sprendimą vienu kartu. Ne? Aš supratau, tai tada dabar svar­stykime 4.2. Komitetas dėl šitų mano išvardintų argumentų siūlo pasilikti prie Vyriausybės teikiamo projekto ir tokiu būdu nepritarti Seimo narės B. Vėsaitės siūlomai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų autorė B. Vė­saitė. Prašome.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kuo toliau, tuo gražiau. Tai jeigu dar būtų kalbama apie darbuotojus, tai būtų tvarka, bet dabar ne tik darbuotojų naudai siūloma atsisakyti pelno mokesčio dalies, bet ir jų šeimų narių, t. y. vaikų, sutuoktinių, netgi įvaikių. Tai palaukite, kas gi čia darosi, kurgi mes čia einam? Konservatoriai, kie­kvieną litą saugojat, tai pasakykite atvirai, va, A. Ku­bilius sakė: naudokime Seimo nario mandatą skaidriai. Ar jūs čia dabar skaidriai naudojate Seimo nario mandatą tenkindami kelių oligarchų interesus?

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – V. P. An­driukaitis. Prašom, kolega.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes žvilgteltume į Lietuvoje egzistavusią praktiką, kada daugelis uždarųjų akcinių bendrovių įsigudrindavo taip susitvarkyti, kad ir gyvendavo jų vadovai atseit bendrovių pastatytuose namuose, kotedžuose, važinėdavo tarnybinėmis mašinomis it dabar, ir t. t., ir t. t., tai ar tam kontekste mes išties nesuvokiam, ką su šitomis pataisomis darom? Ir kalbėti dabar… aš tik noriu dar kartą, gerbiamasis posėdžio pirmininke, priminti, kad kai bus priimtos visos pataisos, mano išsakytas diskusijose reikalavimas, kad būtų Antikoru­pcijos komisijos išvada dėl įstatymo atitikties antikorupcinei programai ir ar nėra ten korupcijos požymių, kad tai būtų priėmimui pateikta. Seime yra tokia Antikorupcijos komisija ir ji turi veikti, ji turi dirbti ir turi duoti savo išvadą, juo labiau kad gali būti dar ir kitų tarnybų, STT ir kitų tarnybų būtinos išvados, nes tai, kas dabar pristatoma, na, švelniai tariant, čia jau argumentų nėra, nebėra apie ką kalbėti. Taigi, kolegos, išties tai yra korupcinis įstatymas ir jau pereitą kartą buvo diskutuota Seime, valstybėj tokios praktikos daug. Mielieji kolegos konservatoriai, krikščionys demokratai, žvilgtelkit į argumentus.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nematau, todėl prašom iškart balsuoti. Kas remiat B. Vėsaitės siūlymus bazinio įstatymo 17 straipsniui, balsuojat už, kas manot kitaip, kitaip ir balsuojat. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo ir balsavo 84: už – 35, prieš – 14, 35 susilaikė. Nepritarta. 6 straipsnis, arba bazinio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Čia yra Audito komiteto siūlymas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. (Balsai salėje) Audito yra vie­nas siūlymas. 6… Tai čia dėl abiejų buvo, be abejo. O dabar Audito komiteto siūlymas 18 strai­psniui.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerai.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau. Ir prašau gerbiamąją L. Graužinienę pasiruošti.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Audito komitetas siūlo pakeisti 18 straipsnio 2 dalį taip ir išdėstyti… esminis dalykas, kad vietoj vieno lito likutinės vertės siūlomas ne mažesnis kaip 1 %. Komitetas išnagrinėjo kartu su rengėjais ir pažymėjo, kad mokestinė apskaita neturėtų sutapti su buhalterine apskaita, ir, įpareigojusi įmones nusistatyti ne mažesnę kaip 1 % likvidacinę vertę pelno mokesčio tikslais, įmonė negalėtų šios turto dalies, ku­ri brangaus turto atveju būtų gana nemaža, įtrau­kti į sąnaudas jį nudėvėdama. Tai dėl tų argumentų komitetas siūlo nepritarti Audito komiteto siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamoji L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Biudžeto komiteto nariai, man labai gaila, kad jūs nesuprantate esmės, ne tik mokestinės apskaitos standartų, tarptautinės praktikos, ir, teikdami mokesčių įstatymus, išradinėjate kažką naujo. Tai, norėdami palengvinti, jūs pasunkinsit atskirdami mokestinę apskaitą nuo buhalterinės apskaitos. Viena. Kitas dalykas, kai nelieka likvidacinės vertės, turtas iš­nyksta iš apskaitos, jis atsiduria užbalansinėje są­skaitoje, ir jeigu tokį turtą po to rekonstruoja, remontuoja ir t. t., kaip tada įmonei įdėti į sąnaudas, pasakykite? Jūs lyg ir ginate įmones, bet kartu padarysite kitą paslaugą joms suteikdami gali­mybes ieškoti kažkokių, kaip čia pasakius, būdų, kuriems reikia konsultantų pagalbos. Taigi tas 1 %… pakeitėme mes dėl to, kad vienas litas gal tikrai yra nelogiška vertė, bet 1 % yra logiška vertė, išlieka turto apskaita, nekyla jokių problemų, o tas argumentas, kad įmonė negali įdėti į sąnaudas, iš viso yra nepagrįstas. Kai turtas nurašomas, ta suma patenka į sąnaudas. Tai aš nesuprantu, arba jūs išvis nesuprantat buhalterinės apskaitos, arba iš viso nebežinote, kaip argumentuoti teikiamų įsta­tymo pataisų.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių nei paremti, nei prieštarauti. Todėl prašom iškart balsuoti. Kas remiat Audito komiteto siūlymą bazinio įstatymo 18 straipsnio 2 daliai, balsuojat už, kas galvojat kitaip, kitaip ir balsuojat. Už Audito komiteto poziciją – už, prieš – prieš. Prašom.

86 užsiregistravo ir 86 balsavo: 36 – už, prieš – 9, 41 susilaikė. Nepritarta. Dabar, kolegos, liko du iš esmės B. Vėsaitės siūlymai. Pirmiausia dėl bazinio įstatymo 26 straipsnio pakeitimo. Bet kol kas dar K. Daukšys žodį nori tarti, o po to – pranešėjas.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis premjere Andriau Kubiliau, labai jūsų prašau, būkit geras, pasamdykit, jeigu ne­turit savo frakcijoje arba Vyriausybėje nors vieno normalaus buhalterio, pasamdykit, kad jums išaiškintų, ką tiktai aiškino L. Graužinienė, nes tai yra tokie paprasti dalykai ir taip lengva suprasti net kažkokių nedidelių įmonių direktoriams, bet labai sunku tokiems gerbiamiems ekonomikos ži­novams kaip jūsų frakcija.

PIRMININKAS. Ačiū, gerai, pasireplikuokit, laiko turim. (Juokas, balsai salėje) A. Kubilius. Prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kaip žinote, finansų ministrė I. Šimonytė save laiko kasininke ir ji ilgai turėjo vargti su jūsų lyderiu ir jo pasiūlymais, kurių yra tokių, na, kurių kitaip negalima niekaip įvertinti, kaip tiktai iš tikrųjų labai stipriai prasilenkiančiais su ekonomine logika. Tai aš siūlau jums, visų pirma kaip gerai išma­nantiems ekonomiką ir buhalteriją, pasirūpinti sa­vo partijos politinėmis pozicijomis.

PIRMININKAS. Dabar kalbam apie įstatymą, prašom nepainioti. L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, mūsų valstybėj visos profesijos gerbtinos. Ir man tikrai net nejauku girdėti, kad jūs ironizuojate būtent savo dešinę ranką – finansų ministrę. Dabar aš noriu pasakyti, kad finansų mini­strė gerbiamoji I. Šimonytė buvo Audito komitete, kada mes svarstėme tas pataisas, ir ministrė sutiko su mūsų argumentais ir pritarė mūsų siūlymams, ir buvo pasakyta – nėra jokių problemų. Tai aš esu įsitikinusi, kad Biudžeto komitetas tai padarė savo nuožiūra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, imamės, kaip sakiau, 27 šio įstatymo straipsnio, arba bazinio įsta­tymo 26 straipsnio. Gerbiamasis pranešėjau, jū­sų žodis, po to B. Vėsaitė.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Kolegė siūlo papildyti esminiais dalykais išbraukiant šeimos narių naudai ir surašant 26 straipsnį šiek tiek kitaip. Ko­mitetas svarstė tuos pasiūlymus ir matome, kad tas pasiūlymas yra susijęs su darbuotojų naudai patirtų išlaidų ribojimu, dėl kurio argumentus mes jau esame aptarę. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projektas Nr. XIP-1224, kurį netrukus svarstysime. Juo nustatomi apribojimai tam tikros iš darbdavio gautos naudos, pavyzdžiui, darbdavio sumokėtoms gyvybės draudimo ir savanoriško sveikatos draudimo įmokoms, įmokų į pensijų fondus priskyrimui neapmokestinamosioms pajamoms. Tai yra iš esmės šiuo metu galiojančios Pelno mokesčio įstatymo nuostatos perkeliamos į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Dėl šių priežasčių komitetas siūlo nepritarti kolegės B. Vėsaitės pasiūlymui.

PIRMININKAS. B. Vėsaitė. Prašom. Ar teikiat?.. Prašau.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi nepritarėte prieš tai buvusioms mano pataisoms, aišku, man labai skaudu, kad jūs taip ciniškai atmetinėjate, bet tikrai šie dalykai nepraeis, nes visuomenė irgi turi žinoti teisybę, ką jūs išdarinėjate ir kokiu būdu išgavote tą Nacionalinį susitarimą. (Balsai salėje) Kai kam kai ką pažadėdami. Būtent šio įstatymo forma…

PIRMININKAS. Minutėlę! Nenagrinėjame šio klausimo, taip? (Balsai salėje) Nebalsuojame? Gerbiamoji kolege, nebalsuojame?

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Taip, siūlau, kad balsuotumėte.

PIRMININKAS. Balsuoti? Gerai. V. P. An­d­riukaitis. Prašom. Dėl B. Vėsaitės siūlymo bazinio įstatymo 26 straipsniui – įmokos ir išlaidos, darbuotojų ir taip toliau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). B. Vėsaitė tei­kia siūlymus, kurie logiškai kyla iš ankstesnių de­batų ir iš ankstesnio Seimo diskusijų dėl panašaus pobūdžio pasiūlymų ir panašaus pobūdžio lengvatų padarymo Pelno mokesčio įstatyme. Aš galiu tiktai įtarti, kad, ko gero, to vadinamojo nacionalinio susitarimo buvo dvi dalys. Viena dalis – tai diskusijos dėl 2011 m. PVM ir visų kitų tarifų, o kita dalis – tai diskusijos po kilimu. Po kilimu susitarta, kad stambaus kapitalo grupėms būtų galima iš tiesų šiuo sunkmečiu dar labiau padidinti proporcijas savo naudai ir dar mažiau apmokestinti kapitalą, padėti jiems sudaryti visas sąlygas lengvai išeiti iš mokesčių krūvio, o darbo užmokesčiui ir vartotojams užkrauti daug didesnę naštą. Šios pataisos, kurias dabar atkakliai gina kolega V. Matuzas, sisteminiu požiūriu atskleidžia būtent tokią analizę. Žodžiu, kaip sakė vienas gyvas klasikas: kas gali paneigti? Tai kas gali paneigti, kie­kgi kainuoja nacionaliniai susitarimai? Taigi remiu B. Vėsaitės pataisą ir siūlau dar kartą, kai jau baigsime visas pataisas, primygtinai prašyti Antikorupcijos komisijos išvadų šiam įstatymo projektui priėmimo metu.

PIRMININKAS. Liko nedaug pataisų, tada kalbėsime ir apie šį tamstos siūlymą. O dabar kita nuomonė. Ją išsakys S. Pečeliūnas. Prašom, ko­le­ga.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkoju, kaip aš supratau, prieš mane kalbėjusieji to susitarimo pro­tokolų taip ir neskaitė, nes iš jų girdėti tokia pagieža, kad jis vis dėlto sudarytas, ir kalba apie kažkokią jų kainą. Drįstu spėti, kas galėtų paneigti, kad jeigu valdžioje būtų jie, tai lietuvių tautai susitarimas tikrai kainuotų konkrečius pinigus į jų kišenę. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom taip nekalbėti. Na, neįtarinėkite, kolegos. (Balsai salėje) Nuomonės išsakytos. Dabar balsuojame dėl bazinio įstatymo 26 straipsnio pakeitimų, kuriuos teikia B. Vėsaitė ir kuriems pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. Kas remiate B. Vėsaitės siūlymus, balsuojate už, kas neremiate, balsuojate kitaip.

Užsiregistravo ir balsavo 88. Už – 38 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 42. Nepritarta.

Pareiškiu, kad liko du paskutiniai B. Vė­saitės siūlymai. (Balsai salėje) Palaukite, minu­tėlę! Aš užbaigsiu savo mintį. Kolegė siūlo šio įstatymo 8 straipsniui, arba bazinio įstatymo 31 straipsnio 1 daliai, kai kuriuos pakeitimus ir papildymus. Repliką – A. Butkevičius. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš norėčiau labai trumpai pasakyti kai kuriems kolegoms, kurie ką tik kalbėjo, ar kolegai. Šie pasiūlymai, kiek aš at­si­menu, jau nuo 2004 m. buvo siūlomi Vyriausybei, Finansų ministerijai, bet tiems korupciniams pasiūlymams nebuvo pasiduota. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis pranešėjau… Minutėlę! Gerbiamasis pranešėjau, dabar ba­zinio įstatymo 31 straipsnio pakeitimai, kuriuos siūlo kolegė B. Vėsaitė. Prašom.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip, B. Vėsaitė siū­lo pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį, keičiamą įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir išbraukti „ir dovanos, išskyrus dovanas darbuotojams“ įrašant „parama ir dovanos“. Na, jau buvo išsakyti argumentai dėl tų dalykų ir komitetas siūlo nepritarti tiek vienai, tiek kitai pataisai.

PIRMININKAS. Ir antrajai dėl dividendų, taip?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada pasiūlymų autorė. Prašom, kolegė B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai dabar vietoj darbo užmokesčio darbuotojai ga­lės gauti neparduotas prekes ir tuo bus mažinamas pelno mokestis, na, ir dar talonus. O S. Pečeliūnui noriu pasakyti – socdemų valdymo laikais visos šitos teikiamos pataisos, ne mano teikiamos, bet dabar jūsų Vyriausybės teikiamos pataisos buvo atmestos.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. J. Olekas – nuomonė už. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau ne kartą girdėjome argumentus dėl buvusių ekspertizių panašių siūlymų atžvilgiu ir nepritarimo tokioms pataisoms. Manyčiau, kolegė B. Vėsaitė labai logiškai aiškina, kad kiekvienam darbuotojui svarbu gauti jo darbo krūvį atitinkantį darbo užmokestį, kurį jis galėtų parnešti ir savo šeimai. Šiuo atveju galbūt yra variantų ar galimybių, kai darbuotojas galėtų gauti paramą ar dovaną. Bet mes matome ir kitą tokio įstatymo pusę, kada, kaip teigia autorė, gali būti atsiskaitoma su darbuotojais tam tikra produkcija, kuri jam visiškai nereikalinga, galbūt jisai yra blaivininkas ar nerūko dirbdamas viename ar kitame fabrike. Todėl aš manau, kad mūsų įstatymų leidėjų pareiga būtų žiūrėti į visumą, kaip būtų geriau tam žmogui, kuris dirbdamas, atlikdamas savo pareigą turėtų gauti darbo užmokestį, o ne kažkokiomis pakaitinėmis dovanomis ar prie­mo­nėmis su juo būtų atsiskaitoma. Mes skatiname tam tikrą natūrinių mainų arba kažkada nepriklausomybės pradžioje vadintų barteriniais mainais atsiskaitymą vienų su kitais. Todėl aš kviečiu pritarti gerbiamosios B. Vėsaitės pataisoms ir nepritarti komiteto sprendimui.

PIRMININKAS. Ačiū. S. Pečeliūnas – kita nuomonė. Prašom, kolega.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, labai įdėmiai klausiau įvairių jūsų frakcijos narių kalbų. Ypač įdėmiai partijos vadovo, kuris, kalbėdamas apie B. Vėsaitės pataisas, per šoninį mikrofoną pa­sakė (cituoju): „Šiems siūlymams buvo nepritarta, jie buvo siūlomi dar nuo 2004 m. ir jie buvo laikomi korupciniais.“ Tai ką jūs siūlote dabar savo vardu, dar kartą tuos pačius korupcinius siūlymus? Pasiimkite savo citatą ir pasižiūrėkite, ką jūs kalbate ir ką mums čia dėstote. Aš remiuosi jū­sų žodžiais ir balsuoju prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai, gal pabalsuokime ir po to, gerbiamasis Butkevičiau. Prašom, kas remiate B. Vėsaitės pasiūlymus, balsuojate už, kas ne­remiate, kaip pagrindinis komitetas, balsuojate kitaip. Balsavimas pradėtas. O po to žodis A. But­kevičiui.

Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 38, prieš – 13, susilaikė 38. Nepriimta.

Žodis kolegai A. Butkevičiui. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš noriu aiškiai kolegai Sauliui Pečeliūnui pasakyti, kad aš kalbėjau apie Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą. Man atrodo, labai aiškiai tą pasakiau. Jeigu jūs nesuprantate, nieko negaliu padaryti. Gal nuovargis, gal per ilgai mes čia dirbam. Ačiū.

PIRMININKAS. Teisingai, per ilgai dirbam. Pažiūrėsim, ar reikės daryti pertrauką.

Mielieji kolegos, dėl visų pataisų yra susitarta. Jeigu aš prisimenu, pačioje pradžioje, tai yra dar iki mano pirmininkavimo, buvo kalbama, kad mes pritartume ar nepritartume po svarstymo ir projektui Nr. XIP-1222, kurį ką tik baigėme nagrinėti, ir Nr. XIP-1223, dėl kurio ginčų nebuvo. Ar sutinkam kalbėti dėl abiejų, tada būtų du – už, du – prieš? (Balsai salėje) Sutinkam? Tai ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už ilgą, bet sėkmingą bu­vimą tribūnoje ir dabar pirmasis A. Šedžius. Atsiprašau, pirmasis J. Razma. Prašom, nuomonė už.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Dėl dviejų projektų.

J. RAZMA (TS-LKDF). Suprantu. Iš tikrųjų čia buvo daug aistrų, daug tuščio politikavimo. Man atrodo, kad svarstome projektą, kuris naudingas ir įmonių darbuotojams, ir turėtų jį palaikyti ir tie opozicijos atstovai, kurie mums nuolat kėlė priekaištus, kad štai per daug apmokestinamas verslas, neva per didelį pelno mokestį mes pasiūlėm praėjusių metų pabaigoje. Tai dabar tarsi bandom atsižvelgti į jūsų kritiką. Bet kaip mums atsižvel­g­ti, kai mes lyg pajudam jūsų pageidaujama kryptimi, o jūs vėl aršiai puolate jau iš kitos pusės. Su­dėtinga tokiomis aplinkybėmis ką nors sutarti. Yra čia ir pelno mokesčio lengvata mažoms įmonėms.

Na, pagaliau neverta dėl to pelno mokesčio tiek aistrų kelti, man atrodo, šiandien, nes iš tiesų daugelis įmonių apie pelną gali tik svajoti. Laikotarpis dar sudėtingas. Aš manau, kad mūsų sprendimai pasitarnaus tam, kad tas pelno mokestis bū­tų mažiau slepiamas, ir kartu pasitarnaus per tam tikrus socialinius sprendimus darbuotojų labui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Ma­zuronis. Prašom, kolega.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aišku, aš pirmiausia kreipiuosi į tuos, kurie sėdi dešinėje. Atvirai pasakysiu, nelabai aš tikiu, kad tas mano pasakymas sustabdytų naktinių įstatymų priėmimo buldozerį, kuris jau pra­deda judėti, net ir kvapas salėje yra panašus. Vis dėlto, kolegos, žinokite, po keleto mėnesių jums, ypač kurie sėdi dešinėje, bus gėda, jūs vėl mušitės į krūtinę, sakysite, kad padaryta klaidų, ir vėl visi skaičiuosime jūsų Lietuvai padarytus nuostolius. Iš tiesų tas 15 % pelno sumažinimas yra gerai, bet jūs įsiklausykite, ką kalba opozicija, įsiklausykite, nes iš tikrųjų yra daug skylių, yra daug dalykų, kurie galutiniame variante duos neigiamą rezultatą. Ir po to, pasikartosiu, jeigu jūs mušitės ir vėl sakysite, tas nieko nepakeis.

Nelabai tikėdamas, kad pakeisiu jūsų nuomonę, nuoširdžiai kviečiu: neskubėkite, padiskutuokite, įsiklausykite, ką sako žmonės argumentuotai. Ir nekreipkite dėmesio, kad premjeras komentuoja ir piktai, ir irzliai, ir arogantiškai, tai tik patvirtina, kad jis ir Vyriausybė, kuri nori jus dar kartą pakišti, yra neteisi.

PIRMININKAS. Ačiū. P. Auštrevičius – nuo­monė už. Prašom. (Balsai salėje) Aš jau sakiau, du įstatymai, tai du – už, du – prieš. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, nieko nedaryti, vadinasi, pripažinti, kad nors klaidų padaryta, bet jos amžiams. Matyt, elgtis reikia tikrai kitaip, išbandyti visus variantus, ir tarimasis su socialiniais, ekonominiais partneriais… Man šiek tiek keista, kad vienus mes įtarinėjame visomis nuodėmėmis, o kitiems atleidžiam a priori viską, staiga jie tampa mums (…), nors, tiesą sakant, pasigirsta ir kitokių nuomonių iš kritikų sparno. Tai vis dėlto nepaisant nuomonių skirtumo reikia priimti tuos sprendimus.

Aš tikiu, kad vienokia ar kitokia palanki įtaka papildomai verslo plėtrai gali atsirasti, ypač tas viltis aš sieju su smulkesniu ir vidutiniu verslu, kurio tikrai Lietuvoje yra didžioji dauguma. Todėl iš tiesų nesinorėtų, kad mes balsuodami nubalsuotume vieną pusę. Geriau jau būtų taip, kad sutartume ir balsuotume vieningiau, ir pasakytume, kad vienai pusei taip, ištaisome ne visai išmintingus sprendimus, o kitai pusei pasakyti – mes padėsime jums tai padaryti. Tikiuosi, kad balsavimas, nereikės čia daugiau niekam šiandien padėti mandatų, tikiuosi, kad paskutinį mandatą šių metų lapkričio 24 d. praradome, bet bendru sutarimu mes padarytume didesnę naudą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir L. Graužinienė – nuomonė prieš. Prašom, kolege.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Jurgi Razma, jeigu jūs norite padaryti gerą darbą Lietuvai, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, tai atneškite tik tą įstatymo pataisą, kuri ir daro naudą, kuri ir suteiktų naudą šioms įmonių grupėms, kad jos išlaikytų savo darbo vietas ir taip toliau. Nevardysiu visų ekonominių taisyklių. Tačiau jūs po geru dalyku pakišate labai negražius ir negerus dalykus, ir nenorėkite… Aš nežinau, ar jūs galvojate, kad čia, Seime, susirinkę žmonės visi skaito tik vieną eilutę, kur sumažinate mokesčio dydį.

Gerbiamieji, kaip ir buvo sakyta, įmonės artimiausiu metu pelno tikrai neturės. Tai pelno mokestis ar 50 %, ar 60 %, ar 5 % – ne tai esmė. Esmė yra ta, kas yra pakišta po šita tariamai gera iniciatyva, tai yra konkrečių verslo grupių, kurios darė atvirą lobizmą, interesų tenkinimas.

Gerbiamieji, nereikia prisidengti Nacionaliniu susitarimu norint padaryti blogą darbą. Taigi atsikvošėkite ir vis dėlto pripažinkite, kad reikia dirbti Lietuvai, o ne atskiroms grupėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom su­sikaupti ir balsuojam dėl abiejų pelno mokesčio įstatymų aprobavimo po svarstymo, pritariam ar nepritariam. Prašom balsuoti. Projektai Nr. XIP-1223 ir Nr. XIP-1224, balsuojam.

Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 58, prieš – 17, susilaikė 16. Pritarta po svarstymo. Primenu, kolega V. P. Andriukaitis siūlė, kad iki įstatymo priėmimo, arba įstatymų priėmimo, juos pasižiūrėtų Antikorupcinė komisija. Sutinkame? Ačiū. Ir tada replikos. A. Kubilius – pirmasis. Prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti ko­legoms už daugelį priimtų įstatymų, svarbių kitų metų biudžetui, taip pat ir už šitą įstatymo projektą, kad pritarėme po svarstymo. Bet aš vėl esu priverstas pareikšti susirūpinimą dėl opozi­ci­jos tam tikra prasme politinės ir intelektinės sveikatos. Aš labai gerai prisimenu, kaip opozicija, lygiai ta pati opozicija – ir socialdemokratai, ir Darbo partija, praeitų metų pabaigoje prieštaravo Pelno mokesčio padidinimui nuo 15 % iki 20 %. Dabar ta pati opozicija lygiai taip pat prieštarauja pelno mokesčio sumažinimui nuo 20 % iki 15 %. Gerbiamieji kolegos, aš raginu jus patiems susirūpinti savo politine sveikata.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš eilės – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Iš tikrųjų nebūčiau į premjerą net kreipęsis, bet kadangi jisai ne tik ekonomistas, bet dar ir daktaras, pasirodo, tai aš jums noriu pasakyti. Gerbiamieji, kai pakišate po 15 % pelno mokesčiu kai kuriuos kitus dalykus, čia dabar pasakysiu savo kolegai ekonomistui Petrui, tai ta įmonių grupė, kuri čia jums tą užsakymą užsakė, tai tikrai ne mažas ir vidutinis verslas, ji tikrai jums padėkos kaip nors kitaip, tikiuosi. (Bal­sai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties norėčiau A. Kubiliui palinkėti suvokti vieną labai svarbią mintį. Ta mintis skamba taip: reikia gerai žinoti vieną dalyką, kada ką daryti, nes riba tarp dar ne laikas ir jau ne laikas yra labai slidi. Ir kai, Andriau Kubiliau, nejauti tos ribos, štai ir kliūni. Buvo visiškai ne tas laikas didinti tuos mokesčius pereitų metų gruodį ir jau ne laikas tai, ką jūs dabar darote. Šitą dialektiką suvokti reikia būtinai. O dar vienas dalykas: nėra abejonės, kad šis Pelno mokesčio įstatymas tiek akivaizdus, kaip gripo pro­filaktikai dažnai naudojamas muilas, patariama plauti rankas labai dažnai. Kolegos konservatoriai, krikščionys demokratai, imkite muilą ir plaukitės rankas, nes to labai reikia, nes žinote, daug kas yra užkrečiama. O gerbiamąjį posėdžio pirmininką aš prašau dabar spręsti klausimą dėl to, kad priėmimui būtų pateikta dėl šių dviejų įstatymų, kartu būtų pateikta, Antikorupcinės komisijos iš­vada, tai yra privalomas statutinis dalykas.

PIRMININKAS. Kadangi šitas klausimas išspręstas, aš manau, teisingiau bus eiti iš karto plauti rankų. L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau repliką premjerui. Kiek buvo premjerų mūsų valstybėje, tai tikrai ir jūs, dar pačioje pradžioje kai buvote juo, niekada taip nesolidžiai nesielgėte. Aš suprantu, kad jums labai patinka būti Seimo nariu, bet galbūt tik­rai išklausykite gerbiamojo A. Zuoko pasiūlymą ir darykite ten kokius nors pakeitimus. Jūs šiandien visą dieną dirbate kaip Seimo narys, niekaip negalite išeiti iš opozicijos lyderio vaidmens, tik kitoje pusėje. Ir tikrai kaip premjeras visiškai neargumentuodamas atliekate tik Seimo nario dar­bą. Kadangi jūs esate ir premjeras, ir Seimo narys, tai norėtųsi solidumo ir argumentų kalbos, o ne politikavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar du paskutiniai ar vienas? J. Razma. Du vienoje pusėje, du kitoj pusėj. Aš matau. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Mano kalba nėra susijusi su prieš tai svarstytu klausimu. Dėl mūsų darbo tvarkos – aš pastebėjau, kad šiandien keletą kartų tiek per rytinį, tiek per vakarinį posėdį užsiregistravo ir balsavo P. Gražulis. Gal kas matėte jį šiandien buvus, bet man sunku įsivaizduoti, kad jis būtų dalyvavęs ir nepribėgęs prie mikrofono. Kiek žinome, spaudoje buvo parašyta, kad šiomis dienomis jis aktyviai dalyvauja susitikimuose Švė­kšnos psichiatrinėje ligoninėje. Gal Seimo Etikos ir procedūrų komisija galėtų išsiaiškinti, ar iš tikrųjų jis šiandien posėdyje buvo, nes pažiūrėkite ke­letą balsavimų, jūs rasite, kad jis yra dalyvavęs.

PIRMININKAS. Čia jo dvasia buvo, o kūnas kitur. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pratęsiant premjero sveikatos temą ir kitų kalbėjusiųjų, kai jau dvasios dalyvauja mūsų posėdžiuos, aš, būdamas medikas, siūlyčiau dar po dviejų valandų darbo, kurios praėjo nuo paskutinės pertraukos, padaryti bent 10–15 min. pertrauką, išvėdinti šitą salę, nes darbo sąlygos, kuriomis mes dirbame, tik­rai galbūt kam nors sukelia nepatogumų, įtampos ir kai kurie sprendimai nepriimami normaliom sąlygom. Tikrai nuoširdžiai kviečiu, čia galbūt krei­pčiausi į Seimo Pirmininkę, kad toks jau tampantis tradicija nepertraukinis po posėdžių posėdžiavimas iš tikrųjų neatitinka normalių darbo ir higienos sąlygų, ypač turint omenyje dabar mūsų specialiosios komisijos paskelbtą epideminę si­tua­ciją. Todėl labai profesionaliai kviesčiau darbo ir higienos sąlygas užtikrinti visiems dirbantiems čia, Seimo posėdžių salėje, nes galbūt ir dėl fiziologinių dalykų kartais matome išeinančius, ateinančius Seimo narius, kai mes galėtume kolegiškai ir darniai dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymus. Kolega at­sisako. Č. V. Stankevičius. Prašom.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet frakcijos seniūnas pa­sakė faktą, kad kažkas nesąžiningai balsavo už kitą Seimo narį. To vien jūsų tokia replika nuleisti negalima. Tai yra šiurkštus įstatymo – Seimo statuto pažeidimas.

PIRMININKAS. Aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškins, kur buvo kūnas, o kur buvo dvasia. Čia jokios problemos, kadangi Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas yra čia pat. Ir paskutinis – J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš esu truputį nustebęs, kai Seimo posėdy vietoj argumentų vartojamos intelektualinės sveikatos diagnozės. Aš manau, kad tie, kurie tokius dalykus vartoja, kelia tam tikrą įtarimą dėl tos sveikatos. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Sveikatos klausimas baigtas. Dabar tolesnis darbas. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkė. Aš tik noriu pranešti, kad iš rytinio komplekso yra likęs dar vienas klausimas, po to pagrindinės darbotvarkės trys klausimai, skaičiuojant vieną didelį kompleksinį, ir keturi rezerviniai. Bet, kaip jau toliau bus dirbama, bus sprendžiama vadovaujant pačiai Seimo Pirmininkei. Prašom.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Pageidaujant Seimo nariams ir iš tikrųjų objektyviai vertinant mūsų vakarinio posėdžio įtampą, 10 min. pertrauka.

Pertrauka

 

19.49 val.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1224(2) (svarstymas)

 

PIRMININKĖ. Kviečiu užimti savo vietas. Tie, kurie už salės durų, būtų malonu, kad grįžtų į salę, nes darbą reikia tęsti. Grįžtame prie rytinės darbotvarkės klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Svarstymas. Pranešėjas – V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Sei­mo Pirmininke, šis įstatymas yra lydintis ką tik mūsų po svarstymo pritartą Pelno įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą. Noriu pasakyti, kad komitetas apsvarstęs šį įstatymą yra pritaręs iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1. Šiam įstatymui yra viena Seimo nario pataisa, kuriai komitetas nepritarė.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kol kas pailsėkite. Di­skutuoti užsirašę trys Seimo nariai. Matau tik vieną salėje – K. Daukšį. Prašau į tribūną, jeigu diskusija. Ačiū, Kęstuti, kaip visada supratingas. Daugiau salėje nėra norinčių kalbėti. Dabar grįžkite, gerbiamasis Vitai, į tribūną, nes yra Seimo narių E. Žakario, J. Juozapaičio ir V. Simuliko pa­taisa 17 straipsnio 1 daliai. Gal tada, nežinau kuris, gerbiamasis E. Žakaris ar J. Juozapaitis, kuris kalbat? E. Žakaris. Prašom pristatyti savo pataisą.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pritariame komiteto nuomonei. Ačiū.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Komitetas nepritaria.

PIRMININKĖ. Komitetas nepritaria.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš gal trumpai pasakysiu kodėl. Ačiū kolegoms, jūs supratote, kad mes į teikiamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą tiesiog perkėlėme Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš, gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Įstatymo projektui Nr. XIP-1224(2) po svarstymo pritarta.

 

19.51 val.

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 261, 431 strai­psniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-669(2) (svarstymas)

 

Dabar grįžtame į vakarinę darbotvarkę ir į tribūną kviečiu L. Sabutį. Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 strai­ps­nių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeiti­mo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-669(2). Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, paskelbtas pavadinimas tarsi sudėtingas, bet iš esmės yra keičiamas arba atsisakoma įgyvendinti šio įstatymo 14 straipsnį, kuris buvo numatęs, jog ir iki šios kadencijos Vyriausybė, ir ši Vyriausybė buvo įpareigota iki šių metų spalio 1 d. parengti ir pateikti Seimui naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą. Komitetas pritarė tam siū­lymui išbraukti, nes Seimas yra patvirtinęs nutarimu kitą pavedimą Vyriausybei: parengti visiškai naują koncepciją ir ją pateikti Seimui, susijusią su valstybės tarnyba, iki 2010 m. kovo 1 d.

Liepos 7 d. mūsų komitetas svarstė. Dalyvavo 9 komiteto nariai ir bendru sutarimu pritarė šio įstatymo pakeitimui, kad nebegaliotų 14 straipsnio 2 dalis kaip netekusi galios.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Dėl viso įstatymo projekto. A. Sysas nori prieš kalbėti? Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Paprasčiausiai aš labai netikiu tuo nauju pavedimu, nes jau vieną kartą ir Seimas, ir komitetas buvo įga­lio­jęs Vyriausybę parengti Valstybės tarnybos tam tikrus pakeitimus. Tai nebuvo padaryta, ir jeigu Vy­riausybei leidžiama toliau, tiksliau, ministerijai leidžiama toliau nedirbti, vargu ar tai pats geriausias sprendimas. Juo labiau valstybės tarnautojai po įvairių diskusijų, kai čia konceptualiai siūloma iš viso atsisakyti valstybės tarnybos, kai tokioj nežinomybėj laikomi, vargu ar nuo to gerėja pačių valstybės tarnautojų darbas. Todėl iš principo yra labai blogas dalykas, kai naujoji Vyriausybė nutaria tobulinti įstatymą, duoda pavedimą ir jo neįvykdo, o po to priimamas naujas pavedimas – jau dabar ne įstatymo pataisų, o koncepcijos. Rezultatas turbūt bus toks pat. Todėl aš nepritariu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pri­tartume įstatymo projektui Nr. XIP-669(2), balsuo­jate už, kas turit kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 5, susilaikė 17. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-669(2) pritarta.

 

19.55 val.

Valstybės tarnybos įstatymo 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-758(2) (svarstymas)

 

Ir lydintysis įstatymo projektas – Valstybės tarnybos įstatymo 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-758(2). Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas.

V. KURPUVESAS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Projektas nevisiškai lydintis, nes šiek tiek kitoks jo turinys. Bet šiaip komitetas kaip pagrindinis įstatymo projektą svarstė ir pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-758(2), bendru sutarimu už. Turiu pasakyti, kad projektas buvo patobulintas atsižvelgiant į kolegos L. Sabučio pasiūlymą, pagal kurį mes iš principo paliekame dabartinį Viešojo administravimo instituto statusą. Tai tiek.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Č. V. Stankevičius, Europos reikalų komitetas.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Europos reikalų komitetas, pritaręs Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai bendru sutarimu, nutarė pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijose norinčių kalbėti nėra. Dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti. L. Sabutis – už.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė buvo pasiūliusi, jog valstybės tarnybos tobulinimosi Viešojo administravimo institutas būtų prijungtas prie Vidaus reikalų ministerijos. Mes komitete svarstėme ir manome, kad kvalifikacijų tobulinimo dar nereikėtų, kol nėra bendros koncepcijos dėl valstybės tarnybos apskritai, naujos, teisingiau, o pagal dabar galiojančią, turint tam tikrą patirtį, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojai ir kiti turėtų būti ir toliau rengiami ir mokomi, kaip tinkamai vykdyti savo pareigas ir dirbti valstybės tarnyboje. Todėl tik kai kuri redakcija yra priimtina komitetui. Kiek tai yra susiję su mokymo programomis, kurias rengia ir valstybės tarnautojus turi teisę mokyti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys, šiai daliai mes pritariame, o visa kita, manome, šiandien nereikėtų keisti ir palikti egzistuojančią sistemą ir tvarką.

PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Sveikinu, kad komitetas suvokė bendrą koncepciją. Vienu atveju vienaip elgiasi Vyriausybė, kitu kitaip. Bet mane labiausiai stebina du paskutiniai straipsniai. 3 straipsnis, kuris įsigaliojo gruodžio 28 d., o 4 straipsnis yra išvis išimtis, kuri labai retai pasitaiko mūsų įstatymuose ir visada rašoma protokoliniu nutarimu. 4 straipsnis, kurio pavadinimas skamba: „Pasiūlymas vidaus reikalų ministrui“. Sakinys, kuris yra šiame straipsnyje: „Vidaus reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Tarsi neįrašius 4 straipsnio į šį įstatymą, gerbiamasis R. Palaitis nesuvokia, kur jis sėdi ir ką jis turi padaryti. Todėl pasisakau, kad šis įstatymas pirmiausia turi būti patobulintas. Nes gerbiamasis L. Sabutis tikrai neparodys man kitokio pavyzdžio, kito įstatymo projekto, kuriame buvo atskiru straipsniu parašytas pasiūlymas kokiam nors ministrui, ką reikia padaryti. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Valstybės tarnybos įstatymo 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

P. GRAŽULIS (TTF). Replika po balsavimo. Nežinau, kas čia šiandien yra…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, dar palauk. Tuojau rezultatus paskelbsiu, tada galėsi kal­bėti. (Balsai salėje)

Balsavo 69 Seimo nariai: už – 50, prieš – 4, susilaikė 15. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-758(2) pritarta. O dabar prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš nežinau, kas šiandien darosi, iš dešimto karto tik mane pamatė Seimo Pirmininkė, premjeras kažkaip irgi nemato negirdi, o J. Razmai vaidenasi, kad aš Švėkšnoje esu. Man atrodo, kad tikrai gal čia Mėnulio pilnatis, kaip dažnai taip kalbama… (Balsai salėje) Jeigu jūs sergat… Aš būsiu. Aš ir nekalbėdamas galiu būti salėje.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, tokia yra nelaimė šitoje Seimo salėje, kad yra stebėjimo ka­meros, ir mes ką tik pasižiūrėjome ir, deja, jūsų visą dieną šitoje Seimo salėje nebuvo. O dabar aiškiai matome, kad Petras yra.

Prašau. V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs žinote, kad mūsų šalyje siaučia gripas ir kad nuo jo kol kas nėra vaistų, tik žada atvežti. P. Gražulis šiandien nuo ryto atėjo, aš paprašiau, kad jis nesėdėtų greta manęs, nes užkrės (ponas Razma, prieikite), kad jis būtų už stiklo arba greta ir balsuotų. Taip, visi balsavimai buvo jo valios vykdymas, o tai, kad jis tiesiogiai nekontaktavo ir neužkrėtinėjo visų kitų, tai padarė teisingai. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Prašau V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kai, atrodo, S. Stoma atėjo ir norėjo užsidėti respiratorių, jis buvo išprašytas iš salės. Dabar žiūrėkite, S. Stoma neša respiratorių P. Gražuliui. Žinoma, bet Saulius yra Saulius, po to jis tapo Pauliumi, o Petras yra Petras, jis gali ap­sireikšti. Tai šiuo atveju jo apsireiškimas… Č. Juršėnas buvo teisus, jo dvasia čia buvo, kaip matote, dabar net ir kūnas yra čia.

PIRMININKĖ. Tiktai man labai tampa įdomu, kiek čia gali likti dvasių iki 9 val. vakaro, o kūnų nebūti nė vieno. Ko gero, liksiu vienas kūnas ir 140 dvasių. (Juokas salėje)

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, labai A. Kubilius už elektroninę visuomenę, už ele­ktroninį balsavimą, tai, man atrodo, įveskime elektroninį balsavimą – nė šitos salės nereiks. Galėsime iš kabinetų balsuoti. Jeigu mes siekiame, kad visi rinkėjai balsuotų elektroniniu būdu, inter­netu, tai ir mes galime padaryti internetu balsavimą ir čia nereikės persekioti vienam kito.

PIRMININKĖ. Prašau. K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš iš tikro norėčiau, kad Petras, kuris taip dažnai mus pamoko krikščioniškos etikos, pasielgtų kaip ir dera krikščioniui: atsiprašytų už neteisingą poelgį ir prisipažintų klydęs, o ne meluotų atėjęs čia apie tai, kad jisai buvo.

PIRMININKĖ. Paskutiniam žodis A. Ku­biliui.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, ar mes galime dirbti nepaisydami to, kad Petro kūnas ir dvasia jau yra čia? Ar mes galime dirbti? Ačiū.

PIRMININKĖ. Galime. Ačiū. Viskas, Petrai, dirbam, nes tavo kūną matome, tavo gražų veidą matome, dvasia yra.

Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsas salėje) Na, prašau, atsiprašyk. Atsiprašyk.

P. GRAŽULIS (TTF). Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas, atsiprašau.

 

20.04 val.

Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 51, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo pro­jektas Nr. XIP-1162, Administracinių teisės pažei­dimų kodekso 1673, 18814, 2381, 2591, 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1163, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo proje­ktas Nr. XIP-1164, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1165, Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1166, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1167, Nepa­prastosios padėties įstatymo 28 straipsnio pa­keitimo projektas Nr. XIP-1168 (pateikimas)

 

PIRMININKĖ. Dabar tikrai galime dirbti toliau. Darbotvarkės klausimas 2-6a, įstatymo projektas Nr. XIP-1162 – Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 51, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – vidaus reikalų ministras R. Palaitis. Gerbiamasis ministre, gal galima tada pristatyti visus lydinčiuosius nuo darbotvarkės 2‑6a iki 2-6g ir tada pagal tai bus klausimai?

R. PALAITIS. Labas vakaras, gerbiamieji Sei­mo nariai, noriu iš karto pristatyti tris įstatymus, kurie liečia Ginklų fondą. Tikslas yra įgyvendinti vykdomosios valdžios sistemą ir tas nuostatas, kad vykdomoji valdžia, kiekviena institucija turi turėti kažkokį ministrą virš savęs, arba, kitaip sakant, kiekviena veiklos sfera turėtų būti priskirta kuriam nors ministrui. Tokia nuostata vykdomosios valdžios sistemoje, patvirtintoje Vyriausybės nutarimu. Lygiai tą patį pasakė ir Valstybės valdymo tobulinimo komisija, kuri iš esmės vykdydama Vyriausybės kanceliarijos pertvarką į Ministro Pirmininko tarnybą irgi nusprendė, kad Ginklų fondas iš įstaigos prie kanceliarijos turėtų būti padarytas į įstaigą prie Vidaus reikalų ministerijos. Kadangi iš tikrųjų Ginklų fondo funkcijos ir uždaviniai iš esmės yra susiję ir su viešojo saugumo veiklos sritimi, tai yra Vidaus reikalų ministerijos kompetencija, toks perstūmimas būtų visiškai logiškas.

Dabar įstatymo uždaviniai, įstatymo projekto uždaviniai. Pakeisti teisinį statusą Ginklų fondo iš įstaigos prie Vyriausybės į įstaigos prie Vidaus rei­kalų ministerijos ir atitinkamai pakeisti Ginklų fondo pavadinimą. Antras uždavinys – pakeisti Ginklų fondo direktoriaus skyrimo ir atleidimo, Ginklų fondo administracijos struktūros nustatymo tvarką ir atlikti kitus redakcinius pakeitimus. Iki šiol Ginklų fondo direktorių skirdavo Minis­tras Pirmininkas, o administracijos struktūrą nustatydavo pats Ginklų fondo direktorius. Dabar įstatymo projekte siūloma, kad Ginklų fondo direktorių skirtų pagal Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą tvarką vidaus reikalų ministras ir Ginklų fondo administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą taip pat tvirtintų vidaus reikalų ministras. Optimizavus Ginklų fondo veiklą numatoma sutaupyti 263 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų.

Kiti du lydintieji įstatymai yra paprasti. Ten tik keičiasi Ginklų fondo prie Vyriausybės pavadinimas į Ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos. Trumpai šnekant, tokie įstatymų projektai.

PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūsų nori klausti penkiolika Seimo narių. Pirmasis A. Šedžius. (Balsai salėje)

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Atsisakau aš klausti mi­nistro.

PIRMININKĖ. Sako, nenori. M. Zasčiu­rin­s­kas, jo nėra. Tada K. Daukšys tikrai nori klausti.

K. DAUKŠYS (DPF). Noriu. Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti, aišku, labiau premjero ne­gu ministro, nes ministras truputėlį suinteresuotas šitoje vietoje.

Ministre, prašom pasakyti, Ginklų fondas tai iš esmės yra prekybinė organizacija. Tam tikromis specializuotomis prekėmis, šiuo atveju ginklais, sprogmenimis ir kitais dalykais, bet yra prekybinė organizacija. Kodėl tada Ginklų fondas priskiriamas prie VRM, kuriam prekyba visiškai neįdomi, o ne prie Ūkio ministerijos? Kaip jūs ten sprendėte viduje, kokius dalykus dėstėte?

R. PALAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Ginklų fondas aprūpina ginklais visas jėgos struktūras, kurios yra pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai. Todėl labai natūralu, kad tai būtų fondas prie Vidaus reikalų ministerijos. Yra ir privačios ginklų prekybos firmos, o čia yra Ginklų fondas, tokia institucija.

PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Ar būtinai reikia, kad būtų kaip atskiras vienetas, nes visi perstūmimai labai brangiai kainuoja? Ar negalima, kad bankai, kad viską… kad nereikėtų… Tas funkcijas atiduoti organizacijai, ir viskas.

R. PALAITIS. Šiuo atveju vyksta tokia pertvarka. Kadangi Vyriausybės kanceliarijos nebėra, yra Ministro Pirmininko tarnyba ir visos institucijos, kurios buvo, ir įstaigos, kurios buvo prie kanceliarijos, dabar keliauja į įstaigas prie kurios nors vienos ar kitos ministerijos. Tai klausimas buvo tiktai toks, prie kurios ministerijos. Pats natūraliausias kelias yra prie Vidaus reikalų ministerijos. Dabar inkorporuoti ją į vidų ministerijos, kaip jūs klausėt, aš nemanau, kad tikslinga, kad ministerija pradėtų dar ir ginklais prekiauti, todėl natūralu, kad tai yra atskiras juridinis asmuo. Iki šiol šitas juridinis asmuo buvo ir atskiras asignavimų val­dytojas, bet, anot Finansų ministerijos, jis yra per smulkus asignavimų valdytojas, ir, optimizuodami asignavimų valdytojų skaičių, jie tiesiog pasiūlė Ginklų fondo asignavimus inkorporuoti į Vidaus reikalų ministerijos asignavimus.

PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėkoju, posėdžio pir­mininke. Gerbiamasis ministre, jūsų kolega ministras R. Vilkaitis Biudžeto ir finansų komitete svar­stant šių metų biudžetą paklaustas, kaip vertina šį biudžetą, pasakė, kad negaliu pasakyti, kaip vertinu, nes premjeras mums draudžia sakyti apie trūkumus, bet, sako, gavau vieną dovaną. Klausiame, kokia ta dovana. Zoologijos sodą be finansavimo. Sakykite, dabar to klausiu jūsų, ar jūs taip pat tą dovaną priimat kaip jūsų kolega R. Vil­kaitis?

R. PALAITIS. Klausimas retorinis, bet atsakysiu rimtai. Mes tikrai nebuvom šalininkai, kad būtų panaikintas tas Ginklų fondo, kaip asigna­vi­mų valdytojo, statusas ir štai dėl kokios prie­žas­ties. Todėl, kad biudžetas buvo suplanuotas jų pačių. Jų dalies, jų sąmatos buvo paties Ginklų fon­do suplanuotos ir transliuotos įprastu būdu į Finansų ministeriją ir toliau į Vyriausybę. Mes, Vi­daus reikalų ministerija, prie šito biudžeto dalies formavimo neprisidėjom nė pirštu. Todėl dabar inkorporavimas į Vidaus reikalų ministerijos asignavimus šito biudžeto yra mažai kontroliuotas dalykas. Todėl mes buvom už tai, kad jis būtų iš­likęs atskiru asignavimų valdytoju. Bet tam tikri pi­nigai Vidaus reikalų ministerijos sąmatose yra numatyti Ginklų fondui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Tuoj įjungsiu.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ne visai tiksliai pasakėt, kad nieko nelieka prie Ministro Pirmininko kanceliarijos, nes prie Ministro Pirmininko kanceliarijos kaip tik keliauja iš Krašto apsaugos ministerijos Krizių valdymo centras. Ginklų fondas aprūpindavo ne tik Vidaus reikalų ministerijos struktūras ginklais, bet ir kariuomenės tam tikra prasme, Valstybės saugumo departamento, todėl jisai ir buvo prie Vyriausybės. Tai šiuo atveju, jeigu jis nukeliauja prie Vidaus reikalų ministerijos, jis tampa tam tikra prasme, na, žinybine institucija, kuri daugiau aprūpina vieną žinybą, o bent jau dvi kitos, o galbūt ir daugiau žinybų, kurios turi, netenka tokio, sakykim, ginklų nupirkėjo. Tai kaip jūs manot, ar buvo kita diskusija, pavyzdžiui, dėl Krašto apsaugos ministerijos, kad galėtų, nes ten didesnės apimtys nei jūsų? Ačiū už atsakymą.

R. PALAITIS. Gal pinigine išraiška didesnės apimtys, bet ne kiekiu, nes vidaus reikalų sistemos struktūros skaičiumi yra šiek tiek didesnės. Tai viena. Antra, Krašto apsaugos ministerija turi apsirūpinimo ginklais ir kitus kanalus. Ir diskutuojant, prie kurios institucijos turėtų būti Ginklų fon­das, nebuvo pareikštas noras, kad prie Krašto apsaugos ministerijos. Trečia, tai, kad Ginklų fon­das eina kaip įstaiga prie Vidaus reikalų ministe­rijos, visiškai nereiškia, kad, tarkim, Krašto apsaugos ministerijos pajėgos ar Saugumo departamento pajėgos negalės iš Ginklų fondo nusipirkti gin­k­lų. Tai jūsų prielaida šiek tiek klaidinanti, todėl aš manau, kad čia viskas gerai su įstatymo projektu.

PIRMININKĖ. Klausia E. Jurkevičius, ruošiasi V. Bukauskas.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kuo jūsų pageidaujamas Ginklų fondas siejasi su Sporto departamentu ir su jūsų valdoma Vidaus reikalų ministerija? Ačiū.

R. PALAITIS. Niekuo nesisieja.

PIRMININKĖ. Klausia V. Bukauskas, ruošiasi A. Sysas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pir­mininke. Aš norėčiau gerbiamojo ministro konk­rečiai paklausti, ką jūs ir kalbėjote, kad yra numatyti kitų metų asignavimai jūsų ministerijai, tai kiek konkrečiai po reorganizavimo bus skiriama Ginklų fondo pavedimams? Konkrečiai skaičiais, sumom ir kur mes, kaip Seimo nariai, galėtume matyti atskirą eilutę. Ir dar papildomai – nuo kada, įsigaliojimo data?

R. PALAITIS. Gerbiamasis Valentinai, aš labai atsiprašau jūsų, nes iš 1,8 mlrd. asignavimų, kurie yra visoje vidaus reikalų sistemoje, aš tos atskiros eilutės, skaičiaus tikrai neprisiminsiu, bet aš tikrai patikslinsiu jums po posėdžio. Dabar nuo kada įsigaliojimas… Na, iš tikrųjų kuriozas toks, kad šitas sprendimas turėjo būti priimtas gerokai anksčiau, nes dabar, kadangi asignavimai pas mus, tai šitas perėjimas turėtų būti padarytas nuo sausio 1 d. Kitaip sakant, šita transakcija, jeigu galima taip pavadinti, buvo suplanuota anksčiau, tačiau užtruko Seime. Ir todėl situacija tokia, kokią turime.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Oi, atsiprašau, nori papildyti ponas V. Bukauskas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Vis dėlto, gerbiamasis ministre, jūs paminėjote, kad po reorganizacijos jūsų ekonomija bus 263 tūkst., ir kaip jau įvar­dijot, kad nuo sausio 1 d. jūs nespėjate įteisinti, tai konkrečiai datą ir kada darbuotojai gavo įspėjimų lapelius prieš nustatytą laiką ir terminą dėl reorganizavimo…

R. PALAITIS. Negaliu atsakyti į šitą klausimą, nežinau konkrečiai.

PIRMININKĖ. Nežinojimas irgi yra atsakymas. A. Sysas klausia, ruošiasi V. P. Andriukaitis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūsų pagrindinio įstatymo grafoje, kur parašyta, kiek tai pareikalaus biudžeto lėšų, parašyta „nepareikalaus“. Tai aš nuoširdžiai jūsų klausiu: ar tikrai iškabų keitimas, blankų keitimas ir viskas, kas susieta su įstaigos pavaldumo keitimu, nekainuoja mokesčių mokėtojams nė vie­no lito? Kodėl aiškinamuosiuose raštuose visada rašote netiesą?

R. PALAITIS. Gerbiamasis Algirdai, tai yra tokios menkos išlaidos, kad net rašyti apie tai neverta. Todėl, kad sutaupoma yra daug daugiau, ir viską sudėjus skaičiuojama, kad ekonomija bus 263 tūkst. Lt per metus.

PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ministre, švie­žia pasaka, bet sunkiai ja galima patikėti. Visa re­organizacija visų įstaigų ir institucijų prie Vyriausybės kanceliarijos pareikalaus nemažai lėšų, ir mes tą tikrai atrasim ir patikrinsim, pažadu. Dabar, kada prasidės vykdymas, mes išties pradėsime parlamentinę vykdymo kontrolę, kad būtų labai detaliai atsakyta į visus klausimus, kiek kaštų šita reorganizacija pareikalavo. Bet mano klau­­simas. Jūs vis ateinat su tokiomis, žinote, men­kutėmis porcijomis – tai Sporto departamentas, tai Ginklų fondas, tai dar kažkas, dar kažkas ir taip po truputį, po truputį, po truputį. Ar ta vadinamoji Saulėtekio komisija, ar Saulėlydžio, aš nežinau, kokia jinai, taip prastai dirba? Negi nebuvo galima paruošti viso komplekso, visų įstaigų, kurios prie Vyriausybės yra, jų reorganizavimo ir pateikti tvarkingai, kaip ir dera, su visu bendru planu, ir tai būtų daug efektyviau, ir mes galėtume tikrai bendru teisės aktu patvirtinti visą reorganizavimo seką, principus, biudžetą ir t. t. O dabar kažkaip taip viskas labai išbarstyta ir labai neatsakingai atrodo. Kaip jūs manot, ar ne geriau buvo, taip sa­kant, labiau pasvėrus pateikti visą reorganizacijos planą?

R. PALAITIS. Tai ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų aš visiškai pritariu jūsų minčiai, ir neduos premjeras sumeluoti, kad siūliau tokį būdą, – visus Saulėlydžio sprendimus paketu Seime priimti vienu metu, tarkim, paskirti vieną dieną, nes spren­dimų ganėtinai daug, ir visus sprendimus pateikti krūva. Tačiau būdas yra kitas, ir ne mes Seimo darbą planuojam.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl visų pateiktų įstatymų projektų. Prašau, K. Dauk­šys – už.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų mes matom, kad ministras net nežino, kuo viskas pasibaigs. Manau, ir Vyriausybė nežino, kuo viskas pasibaigs. Tai šitoj vietoj matyti, kad tos Saulėtekio ar Saulėlydžio pertvarkos yra teigiama linkme – kai Vyriausybė visai su­sipainios, galbūt atsiras kita normali Vyriausybė. Tai todėl balsuosiu už, kad tas susipainiojimas tik­tai greičiau ir įvyktų.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pir­mininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų taip jau klostosi, kad mūsų gana svarbūs sprendimai nueina naktin, tamson. Manyčiau, kad tai nėra geras variantas, ir konkrečiai kalbant dėl Ginklų fondo. Ginklų fondas buvo įkurtas kaip speciali institu­ci­ja, aprūpinanti ginklais mūsų specialiąsias tarnybas, kurios naudojasi tuo ginklu. Jai buvo pavestos tam tikros funkcijos ir kontroliuoti bend­resnę ginklų prekybą Lietuvoje. Dabartinis siūlomas Sau­­lėlydžio komisijos variantas, man atrodo, krei­pia apsirūpinimą ginklais neteisinga kryptimi. Dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia ši institucija atitenka vienai žinybai, kuri iš tikrųjų yra ne pati stambiausia ginklų įsigijimo institucija. Kitos žinybos, ko gero, norės turėti atskiras savas institucijas ir dar labiau suprastės ginklų priežiūra visoje Lietuvoje, einanti per privačias struktūras. Tai gali būti tam tikrų institucijų noras turėti būtent tokią tvarką.

Kitas aspektas, kurį paminėjo ministras, tai ši institucija netenka savo atskiro finansinio asignavimų valdytojo statuso. Manau, tai taip pat išplauna tą galimybę mums aiškiai žinoti, kiek ir kokių ginklų įsigyjama, kiek planuojama ir kaip tie ginklų įsigijimai kontroliuojami. Todėl aš tikrai nepritarčiau tokiam institucijos perdavimui ir asignavimų valdytojų panaikinimui. Manau, kad taip, kaip yra, mes turime kitų pavyzdžių…

PIRMININKĖ. Laikas, kolega!

J. OLEKAS (LSDPF). …arba, kaip sakė mano kolega, galbūt prie Ūkio ministerijos, jeigu mes tai vadiname vien ūkine veikla. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymų projektams Nr. XIP-1162, Nr. XIP-1163, Nr. XIP-1164, Nr. XIP-1165, Nr. XIP-1166, Nr. XIP-1167 ir Nr. XIP-1168, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 7, susilaikė 12. Visiems išvardintiems įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Numatomas pag­rindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – gruodžio 8 d.

 

20.23 val.

Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1428 (pateikimas)

 

Darbotvarkės 2-7 klausimas – Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos tei­singumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pra­nešėjas – teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Turiu galimybę pristatyti paskutinį šios darbotvarkės klausimą. (Bal­sai salėje) Suprantu, pasistengsiu garsiau.

Taigi Kalėjimų departamento statuto pakeitimai. Šio įstatymo projekto pagrindinis uždavinys yra atsisakyti priedų, kurie yra numatyti mokėti nuo kitų metų sausio 1 d., didinimo. Šiuo metu ga­liojantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos statuto įstatymas numato, jog Kalėjimų departamento statutiniams pareigūnams yra mokami priedai už turimus pareiginius laipsnius. Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosianti Kalėjimų departamento statuto redakcija tuos priedus, kurie bus mokami už turimus pareigūnų rangus, didina dvigubai.

Įvertindami esamą ekonominę situaciją ir siekdami sutaupyti, siūlome nuo kitų metų nedidinti šių priedų dydžių ir juos palikti to paties dydžio, kaip ir šiuo metu. Ir sugrįžti prie numatyto teisinio reguliavimo, tai yra padidinti tuos priedus dvigubai, jau nuo 2011 m. sausio 1 d.

Šalia šių pagrindinių pakeitimų, kurie, beje, pagal mūsų skaičiavimus turėtų leisti sutaupyti apie 5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, daroma keletas kitų pakeitimų. Pirmiausia derinant Tarnybos kalėjimų departamente statuto reguliavimą su Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimu yra nu­matoma, kad pareigūnų darbo užmokesčio dalis, kaip ir kitų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalis, yra ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Iš tiesų tai yra abiejų įstatymų derinimas. Valstybės tarnautojai gauna tokį apmokėjimą, Kalėjimų departamento statutiniai tarnautojai taip pat turi gauti tokį apmokėjimą.

Ir trečioji pataisa, kuri yra numatyta, tai yra atsisakoma nuostatos, kad nuo kitų metų sausio 1 d. statutiniams tarnautojams, dirbantiems Ka­lėjimų departamente, yra kompensuojamos vykimo į tarnybos vietą ir iš jos išlaidos. Iš tiesų, jeigu žiūrėsime, kaip yra šiuo metu, Kalėjimų departamento statutiniai tarnautojai tokios kompensacijos negauna, siūlome jos nenumatyti ir nuo kitų sausio 1 d., o prie tos nuostatos, numatančios tokias kompensacijas, sugrįžti nuo 2011 m. sausio 1 d. Štai tokias pataisas Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Viceministre, jūsų no­ri klausti devyni Seimo nariai. Pirmasis – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, sakykite, jūs puikiai žinote, kokia yra padėtis Lietuvos kalėjimuose, kokia yra siaubinga padėtis su narkotinėmis medžiagomis bei tais asmenimis, kurie yra užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu. Ar jūs ge­rai pasvėrėte visus už ir prieš, prieš teikdamas šį sprendimo projektą? Nes jūs pats pasakėte, kad biu­džetui tai atsieitų maždaug 5 mln. Lt. Ar iš tiesų yra tokia didžiulė našta biudžetui tie 5 mln., dėl kurių biudžetas negalėtų būti patvirtintas ar būtų nepakeliama našta, ir tie žmonės, kurie tiesiog kiekvieną dieną…

PIRMININKĖ. Kolega, klauskite, laikas!

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …rizikuoja savo gyvybe, tiesiogiai rizikuoja, jiems nepateisinti tų lūkesčių, kurių jie taip laukia, ir dar nukelti metams laiko? Ir ar tai bus jiems kompensuota bent jau po tų metų?

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Iš tiesų 5 mln. Lt, mūsų požiūriu, yra daug palyginti su tuo, kiek lėšų yra numatyta biudžete. Tas sutaupymas mums leis išlaikyti būtinus žmonių etatus tam, kad kalėjimų sistema tinkamai veiktų, taigi 5 mln. yra daug.

Atsakant į antrąjį klausimą dėl darbo pavojingumo. Iš tiesų, ką ir sakiau, mes siūlome nedidinti šiuo metu mokamų priedų. Manau, sutiksite su tuo, kad tuo metu, kai visiems darbuotojams atlyginimai mažėja, būtų keista, jeigu didėtų vienai iš darbuotojų grupių. Tai, ką jūs sakote apie papildomus pavojus, galiu pasakyti, iš tiesų tarnautojams, tarnaujantiems Kalėjimų departamento sis­temoje, yra mokamos įvairios priemokos, taip pat ir priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis viceministre, iš tiesų dirbančių šioje sistemoje darbo sąlygos, jų stresinės situacijos ir apskritai jų veikla reikalauja, kad valstybė jiems skirtų ypatingą dėmesį. Dabar, sumažinus jų pajamas, dalis tų žmonių taps socialinės paramos gavėjais, ir iš kitos kišenės valstybė jiems turės mo­kėti pinigus. Žinoma, tie pinigai nebus Teisingumo ministerijos, tai bus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet valstybės biudžetas tas pats. Vienas ministras atsistatydino po to, kai žuvo keli vaikai, kitas vadovas galbūt atsistatydins po to, kai buvo nušauti du žmonės. Sakykite, koks įvykis turėtų įvykti kalėjimuose, kad atsistatydintų teisingumo ministras?

T. VAITKEVIČIUS. Geras klausimas. Iš tiesų nežinau. Turėtume, matyt, kalbėti apie tai, kad sistema neveiktų. Sistema šiuo atveju veikia. Atsakydamas į tiesioginį klausimą, noriu pasakyti, kad įstatymo projektu nesiūloma nieko mažinti. Siūloma nedidinti. Tokiu atveju, kaip suprantate, iš tiesų įstatymo projektas nesukels tokių pasekmių, apie kurias jūs klausiate.

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi B. Pauža.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš klausausi ir netikiu savo ausimis: liberalai kalba ne apie liberalizmą, o kalba apie kažkokį neokonservatizmą tikriausiai. Pra­šau pasakyti, ar ne lengviau būtų padaryti, kad tuose kalėjimuose tiesiog mažiau žmonių sėdėtų? Gal jūsų ministerija rengdama įstatymų pataisas ga­lėtų padaryti taip, kad nereikėtų siųsti žmonių už vištą ar dar ką nors į kalėjimą, o rasti kitas bausmes. Tada nereikėtų tiek daug kalėjimų prižiūrėtojų. Gal sutaupytumėte ne 5 mln. Lt, gal su­taupytumėte 50 mln. Lt, ar jūs apie tai nepagal­vojote?

O čia ta paprasčiausia dainelė. Mes sumažinsim atlyginimus arba sustabdysim atlyginimų augimą, tai nuo to kas nors pasikeis. Niekas nepasikeis. Kaip liberalas, prašau: imkitės priemonių ir darykite taip, kad kuo mažiau žmonių sėdėtų ka­lė­jimuose, nes šiandien Lietuvoje, ko gero, du kartus daugiau šimtui gyventojų sėdinčiųjų kalėjimuose, nei Europos Sąjungoje, jeigu aš gerai atsimenu.

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą ir pasiūlymą. Iš tiesų pasiūlymas vertingas tiek, kad aš suprantu, jog tuomet, kai Teisingumo ministerija atneš Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso projektus, kuriuose siūlysime optimizuoti visą bausmių sistemą, tikiuosi jūsų, ponas Daukšy, tikrai didelio palaikymo.

O dėl šio projekto dar kartą kartoju – tai nėra joks mažinimas. Tai nėra didinimas ir iš tiesų man, kaip liberalui, taip ir, matyt, kiekvienam asme­niui, kuris gerbia Konstituciją, yra savaime su­prantama: visiems turi būti didinama arba mažina­ma vienodai. Kadangi niekam nedidinama, nesuprantu, kodėl Kalėjimų departamento tarnautojams turėtų didėti atlyginimai.

PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi V. Baltraitienė.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Sakykite, kiek šiandien yra padidėjęs nusikalstamumas? Mes kalbame ar apie didinimą, ar apie mažinimą. Bet apie nusikalstamumą, kiek yra padidėjęs ir kodėl yra dabartinė jūsų pataisa?

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Nusikalstamumas iš tiesų yra padidėjęs, tai žinau, bet nesakysiu skaičių, nes tiksliai jų nežinau. Galėsiu jums atsakyti po posėdžio, rytoj, nes jau vakaras, tą informaciją pateiksiu. Bet aš, tikrai vertindamas jūsų klausimą, nelabai suprantu, kaip tai koreliuoja su šia problema, kurią mes siūlome spręsti.

PIRMININKĖ. Klausia V. Baltraitienė. Ruošiasi A. Sysas.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš manau, kad neteisingai viceministras pasakė, kad visiems vienodai nedidinama. Manau, kad tikrai nemažai kam didinami atlyginimai ir priedai mokami. Paprasčiausia ir ministerijose politinio pasitikėjimo dar­buotojams nemažėja atlyginimai, nors darbas tikrai nėra toks pavojingas.

Bet mano klausimas yra kitas. Ar tie 5 mln. yra numatyti, išskaičiuoti, tiksliau, biudžete nenu­matyti? Jeigu taip, tai kodėl tik dabar yra teikiamas įstatymo projektas ir ypatingos skubos tvarka, kodėl jo nebuvo galima pateikti kartu, kai buvo pateiktas pirminis biudžeto projektas? Ar jūs nespėjate, turėdami ten žmonių, prisikūrę didžiausią aparatą, ar paprasčiausiai nesuvokiate, kad tokie turėtų būti kartu su biudžetu?

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Išties, teikiant biudžetą, mes vertinome tas galimybes, kokios bus Kalėjimų departamente. Iš tiesų įvertindami tai, kokia yra padėtis Kalėjimų departamente ir kokia jinai numatoma, mes teikiame šį projektą. Aš suprantu, kad būtų buvę geriau, jeigu būtume teikę iš karto, bet išties buvo ieškoma galimybių iš­vengti tokių pataisų.

O dėl pirmojo klausimo, kad kai kam didėja, ypač politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnams. Tai galbūt, jeigu taip sakote, pasitikrinsiu sa­vo sąskaitą, gal padidėjo. (Balsai salėje) Tai ta­da pasidalinsim.

PIRMININKĖ. Gerai, ir paskutinis klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, kodėl taip sudėtingai pa­rašėte įstatymą? Kas mane labiausiai stebina? Kada įsigalios šis įstatymas? Nes jūs parašėte, kad tik 2 ir 4 straipsniai įsigalios 2011 m. sausio 1 d., o kaip su kitais dviem straipsniais?

T. VAITKEVIČIUS. Kiti straipsniai įsigalios tuomet, kai įsigalios šiuo įstatymo projektu keičiamas įstatymas. Keičiamas įstatymas įsigalios nuo 2010 m. sausio 1 d., nes parašyta tame įstatyme, kuris yra keičiamas.

PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre, jūs atsa­kėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Kadangi viceministras prižadėjo labai greitu laiku atitempti į Seimą įstatymus, kurie optimizuos bausmių atlikimą ir jų tru­kmę, tai aš pateikimui pritarsiu.

PIRMININKĖ. Prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Kadangi mes matome, kad įstatymo projektas netinkamai parengtas, ir pranešėjas tiesiog negalėjo atsakyti į daugelį klausimų, tai būtų logiška, jeigu dabar nepritartume to­kiam įstatymo projektui ir grąžintume jį tiesiog tobulinti. Todėl siūlau visiems balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 7, susilaikė 15. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1428 pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatyta svarstyti gruodžio 8 d.

 

20.41 val.

Darbo kodekso 87, 88 straipsnių pakeitimo ir 90 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-955, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17313 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-956 (pateikimo tęsinys)

 

Rezerviniai 1a ir 1b klausimai – Darbo kodekso 87, 88 straipsnių pakeitimo ir 90 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (pateikimo tęsinys) bei Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 17313 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (pateikimo tęsinys). Į tribūną kviečiu socialinės apsaugos ir darbo ministrą D. Jan­kauską.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, minėtas įstatymo projektas yra parengtas ir teikiamas siekiant įgyvendinti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje. Sutrumpintai paprastai ji vadinama Paslaugų direktyva, kurios nuostatos į nacionalinę teisę privalo būti perkeltos iki šių metų gruodžio 28 dienos.

Taip pat įstatymo projektu yra siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 181 „Dėl privačių įdarbinimo agentūrų“ nuostatas. Projekte yra siūloma atsisakyti Lietuvos piliečių įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijavimo bei nustatyti, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos ieškantiems darbo asmenims teikiamos nemokamai. Toks reikalavimas išplaukia iš minėtos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos. Įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas galės teikti ne tik Lietuvos darbo birža ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje, bet ir kiti juridiniai asmenys ar kita organizacinė struktūra, ar jų filialai, įsteigti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek val­stybėje narėje, bei fiziniai asmenys. Tokiu būdu bus pašalinti nustatyti prieštaravimai atskiriems Paslaugų direktyvos punktams.

Projektu taip pat numatoma, kad asmenys, teikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, Lietuvos darbo biržos nustatytu laiku turės teikti informaciją apie jų statusą ir veiklą bei apie fiziniams asmenims suteiktas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas.

Kartu su šiuo projektu yra teikiamas lydimasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17313 straipsnio pakeitimo įsta­tymo projektas, kuriuo yra siekiama nustatyti, kad už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo sąlygų, nustatytų Darbo kodekse, pažeidimą, jeigu tarpininkavimo agentūra teiks paslaugą ieškančiam darbo asmeniui mokamai, jeigu Lietuvos darbo biržos nustatytu laiku neteiks informacijos apie jų statusą, veiklą, asmenims suteiktas paslaugas, būtų numatyta nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. Lt bauda. Pažymėtina tai, kad ši sankcija yra tokia pati, kaip ir buvo už neteisėtą tarpininkavimą įdar­binant piliečius užsienyje, bet neturint leidimo šiai veiklai.

Trumpai, pristatymas būtų toks. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti net 7 Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas. Ruošiasi M. Za­sčiurinskas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, sveikintina, kad pagaliau šitas įstatymas atsiranda, bet kaip mes praktiškai užtikrinsime, kad privačios organizacijos, kurios teikia tarpininkavimo paslaugas, ypač įdarbindamos už­sienyje, neimtų mokesčio iš Lietuvos piliečių? Vien šito įstatymo neužtenka, čia yra (…). Bet kaip tai praktiškai padaryti, kai tie skelbimai, kuriuos šiandien jūs galite rasti laikraštyje, įvairiuose interneto saituose, aiškiai duoda suprasti, kiek tai kainuoja?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad visas kompleksas tiek institucijų, tiek ir priemonių galės siekti, kad tai būtų užtikrinta. Todėl ir teikiamas kartu ir Administracinių teisės pažeidimų įstatymo projektas, kur numatytos baudos, tiek teisėsaugos institucijos, tiek ir kitos turės galimybę bent jau siekti to užtikrinimo.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi K. Daukšys.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, Lietuvos darbo rinkoje padėtis kie­kvieną dieną tampa vis sudėtingesnė. Jūs puikiai žinote skaičius, kad apie 2018 m., 2020 m. Lietuvai dėl darbingo amžiaus žmonių skaičiaus iš viso bus tragedija ir mums labai trūks darbo jėgos. Tas pavadinimas gal negeras – darbo jėgos, bet toks yra terminas. Dabar jūs perskaitėte šio įstatymo projektą, ten yra gražūs žodžiai apie tai, kad jūs perkeliate Europos direktyvą ir visa kita, ir visa kita. Mane Europa ne tiek domina, mane daugiau domina Lietuva ir kaip jūs manote rūpintis Lietuvos interesais. Juk paprastai kalbant, šituo įstatymo projektu jūs ką darote? Jūs darote kuo geresnes sąlygas, kad Lietuvos žmogus išvyktų dirbti į kitas Europos šalis. Kitaip sakant, jūs įtvirtinate būseną, kad Lietuva yra Europos Sąjungos darbo jėgos donoras. Taigi mano klausimas…

PIRMININKĖ. Laikas!

M. ZASČIURINSKAS (DPF). …kaip jūs galvo­jate užtikrinti Lietuvos interesus šioje darbo rin­koje? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, atsakydamas trumpai, privalome ir tikiuosi, kad galvosime kartu, kolega, kaip to paties komiteto nariai. O tai, kad direktyva turi būti perkelta iki šių metų gruodžio 28 d., aš jau minėjau pristatydamas. Esame Europos Sąjungos erdvėje, be abejo, jau priimtos direktyvos bei reglamentai turi būti taikomi Lietuvoje.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi J. Olekas.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis mini­stre, norėčiau jūsų paklausti dar vieną kartą. Kokiu būdu jūs sugebėsite įrodyti įmonėms, kurios užsiima tarpininkavimu, kad jos neturi imti pinigų? Ir ar nebus tai tų pinigų į šešėlį nuvedimas? Žmonės mokės pinigus ir galbūt mokės organizacijai, kuri bus ne Lietuvoje, o organizacijai, kuri bus įregistruota Švedijoje, Airijoje, Danijoje arba kitur. Šitas dalykas man yra šiek tiek nesuprantamas, aš tikiuosi, kad jūs man paaiškinsite.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš jau mi­nėtos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų nuostatų ir išplaukia galimybė mokestį imti iš darbdavių, tai yra iš tų, kuriems tarpininkavimo agentūra, fizinis ar juridinis asmuo, suranda darbuotoją, tačiau ne iš to darbuotojo, kuriam yra teikiama tarpininkavimo įsidarbint paslauga. Tokios yra nuostatos konvencijos. Kaip jas užtikrinti, tai, be abejo, matyt, yra ne toks jau lengvas klausimas, į kurį greito ir vienareikšmio atsakymo neturiu.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Ruošiasi R. Kupčinskas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas susijęs su tuo, kad daugėja atvejų, kai mūsų darbuotojai, dirbdami užsienyje, suserga, jie turi lietuvišką draudimą ir galbūt gauna tam tikras sveikatos paslaugas, bet jie negali… jie dažnai turi primokėti ir visiškai neturi galimybės grįžti į Lietuvą sirgdami. Toks laisvėjimas įdarbinimo, kai atsisakoma licencijų, ar neapsunkins tų žmonių tokios būklės, kai juos ištinka nelaimė, nes mes visiškai atsisakome tam tikrų įsipareigojimų ar reikalavimų, kurie būtų keliami tokiom įdarbinimo įstaigom, ir paliekame žmones plaukti kaip išeis išvažiavus už Lietuvos ribų? Jeigu perkeldami šią direktyvą mes to atsisakome, tai ar nebūtų būtina pagalvoti kitoje vietoje, kad tokį apsidraudimą mūsų žmonės turėtų? Ačiū už atsakymą.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kaip jau minėjau, projekte yra numatoma, kad asmenys, teikiantys tarpininkavimo įdarbinant pas­laugas, darbo biržos nustatytu laiku turės teikti informaciją apie savo statusą ir veiklą bei apie fi­ziniams asmenims suteiktas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas. Taigi įtvirtintus šią nuostatą – gavimas informacijos apie agentūrų struktūrą, veiklą, bus žinoma, kiek Lietuvoje veikia agentūrų, ir pats proceso monitoringas, be abejo, gali pa­gerėti. O atsakant konkrečiai į jūsų klausimą dėl socialinių garantijų, dėl sveikatos draudimo ir kitų dalykų, tai ši direktyva visko nesprendžia, tai gali būti įstatymo įgyvendinamojo teisės akto arba kitų teisės aktų objektas.

PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi L. Graužinienė.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia turbūt pirmiausia įstatymo projekte reikės taisyti 2 straipsnį, vienam ir kitam, nes spalio 1 d. jau praėjusi, čia reikės… Bet dar vienas dalykas, vis dėlto ir iš žiniasklaidos mes gauname informacijos, kad su įdarbinimo reikalais ne tik Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos turi… bet būna tikrai padaroma nu­sikaltimų. Čia, manau, ta bauda nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst., nesvarbu, kiek ten įdarbinta ir kiek žmonių likimų sulaužyta, ir kiek vilčių nepateisintų ir atsidūrusių labai keblioje situacijoje, galbūt sveikatos praradimo, man atrodo, kad šios baudos nėra pakankamai reikiamo lygio. Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Išties pateikdamas projektus nepaminėjau, kad Vyriausybė abiem nutarimų projektams yra pritarusi dar liepos 22 d., taigi ir spalio 1 d., kuri tada atrodė pakankamai reali, be abejo, svarstant turės būti taisoma ir keičiama į realią datą.

O dėl baudų dydžių, nurodomų projekte, manau, taip pat svarstant bus galima ieškoti optimalesnių.

PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pir­mininke. Gerbiamasis ministre, mes tikrai nematome, kad čia būtų šauktukas dėl direktyvos perkėlimo. Noriu paklausti, ar tikrai dabar tas laikas, kad mes labai uoliai turime ją perkelti. Ta situacija, kokia dabar yra Lietuvoje, kokia bus po Naujųjų metų, priėmus mums dabar šį teikimą ir nubalsavus, tai mes tikrai turbūt paskatinsime dar daugiau mūsų žmones išvykti, nes taip bus kur kas paprasčiau. Galbūt nėra žmogaus, nėra problemos. Ar nebuvo galima vis dėlto atidėti šios direktyvos perkėlimo iki tam tikro laiko ir pasirinkti tinkamesnį laiką?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš jo taip pat aišku, kad ir problema yra matoma ir jaučiama, matyt, mūsų visų. Dėl tinkamo laiko sunku pasakyti, kada tas laikas būtų tinkamesnis. Kaip minėjau, šių metų gruodžio 28 d. yra laikas, iki kada turėtume perkelti direktyvą į savo nacionalinės teisės aktus. Bet kita vertus, kol akivaizdesnio išėjimo iš recesijos nėra kitose šalyse, nežinau, ar mums verta atidėlioti. Nes jeigu po metų ar kitų, šalia sankcijų, kurios būtų pradėtos taikyti Lietuvai, pasimatytų ir ženklus skirtumas tarp ekonominės situacijos Lietuvoje ir kitose val­stybėse narėse, gal tada kaip tik sakytume, kad jau nebetinkamas laikas. Be abejo, tai svarstymo dalykai, gerbiamoji Loreta. Ir kada tas laikas tin­kamas, sunku pasakyti. Bet manau, kad šiuo atveju informacija apie privačių įdarbinimo agentūrų stru­ktūrą, veiklą ir kiek jų tiek Lietuvoje, tiek kitose narėse yra šias paslaugas teikiančių, leistų bent kiek ir šiandien apginti interesus žmonių, ku­rie neretai nukenčia nuo tegul ir turinčių licencijas arba kaip nors, net ir nelegaliai teikiančių tas paslaugas.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, kadangi iš karto buvo pristatyti du klausimai, tiksliau, dviejų įstatymų projektai ir klausimai buvo iš abiejų, tai aš siūlau du – už, du – prieš. Už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų svarbu, kad Lietuvos žmonės, kurie stengiasi išvažiuoti į užsienį dirbti, nebūtų suvedžioti, nebūtų apgauti ir kad nereikėtų jiems susimokėti už tai, kad jie bus įdarbinti, o paskui dar būna neįdarbinti tinkamai. Tai šioje dalyje pa­laikau teikiamą įstatymą. Man tik šiek tiek neramu dėl to, kad kriminalizuojama ta veikla, kuri turėtų būti atvira. Nes žinome, kad įmanoma viską kitaip padaryti, mokės ne už įdarbinimą, o mokės už per­vežimą, mokės už kitus dalykus. Nežinau, kokiu būdu tai bus galima kontroliuoti. Todėl manau, kad svarstymo metu mes dar tą įstatymą turėtume labai rimtai pasvarstyti ir pažiūrėti. Noriu priminti, kad direktyva nėra koks nors nurodymas Lietuvai. Direktyvą gali perkelti iš dalies, gali visą perkelti, gali pagudrauti. Čia ne reglamentas, kurį ta­da jau reikia vykdyti. Todėl manau, kad, ministre, realiai reikėtų svarstymo metu dar gerai įsigilinti. Nes dar kartą sakau, baisu yra tai, kad bus tiesiog normali ūkinė veikla kriminalizuota ta prasme, kad žmonės pradės slėpti pajamas iš tos veiklos. Po pateikimo pritariu, o toliau svarstykime.

PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš savo kalba norėčiau atkreipti tiek Socialinės apsaugos ir darbo, tiek Sveikatos apsaugos mi­nisterijų ir komitetų žmonių dėmesį, nes šia direktyva mes liberalizuojame įdarbinimą mūsų žmo­­nių užsienyje. Manau, kad tie žmonės, kurie įsi­darbins užsienyje ir net dirbantys mūsų įmo­nėse, bet dirbantys užsienyje, vis dažniau susiduria su sveikatos problemomis. Todėl labai norėčiau pa­prašyti, kad būtų pasižiūrėta šiuo aspektu, kad įdarbinami žmonės turėtų papildomus draudimus, kur mūsų Lietuvos privalomas sveikatos drau­di­mas nedengia visų gydymo užsienyje išlaidų. Tokių pavyzdžių kaupiasi, po to reikia visokiais būdais bandyti teikti pagalbą, parsivežti tuos žmones. Jie tiesiog dėl savo nežinojimo, paprasto žmo­gaus nežinojimo, kad jis vis dėlto yra neapdraustas. Todėl manau, kad liberalizuojant įdar­binimą reikėtų papildomai išnagrinėti tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir komitete, tiek Sveikatos apsaugos ministerijoje ir komitete šiuos klausimus ir galbūt tada galėtume pritarti šios direktyvos perkėlimui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip sakiau, šito įstatymo jau seniai laukėme ir ne vieną kartą svarstėme anoje kadencijoje, kad būtent ieškoti būdų dėl tarpininkavimo firmų, kaip jas sudrausti, kad jos neimtų pinigėlių už tai, kad įdarbina mūsų tautiečius kitose šalyse. Manau, kad šios pataisos, kurios atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus, padės spręsti šias problemas. Aš pasisakau už.

PIRMININKĖ. G. Songaila – prieš.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, ministro pasisakymas, kad šiuo projektu naikinamas tarpininkavimo firmų licencijavimas ir kad bus įvedamos baudos, kurios neva paskatins tarpininkavimo įmones atidžiau pasižiūrėti į tai, ką jos daro, neįtikina. Iš tikrųjų sutinku su tais motyvais, kad direktyvą perkeliant galima žiūrėti atidžiai, ir manau, kad šiuo atveju buvo pasižiūrėta vėl mechaniškai, nepasvarsčius, kad tai gali su­kelti tik dar papildomus rūpesčius dėl emigracijos didėjimo. Siūlyčiau susilaikyti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIP-955 ir Nr. XIP-956, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susi­laikote.

Balsavo 70 Seimo narių. Už – 57, prieš – 2, susilaikė 11. Įstatymų projektams Nr. XIP-955 ir Nr. XIP-956 pritarta. Dėl įstatymo projekto Nr. XIP-955 pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl projekto Nr. XIP-956 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Abu projektai numatyti svarstyti gruodžio 22 d.

 

20.58 val.

Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2, 4, 5 ir 101 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1301 (pateikimo tęsinys)

 

Rezervinis 2 klausimas – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2, 4, 5 ir 101 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 strai­psniu įstatymo projektas Nr. XIP-1301. Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas. Pateikimo tęsinys.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis projektas taip pat yra teikiamas siekiant jo nuostatas suderinti su jau minėta Paslaugų direktyva. Pasakysiu pristaty­da­mas trumpai, kad potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas nustato dvi naudojamų po­tencialiai pavojingų įrenginių priežiūros formas. Tai yra privalomosios periodinės techninės būklės tikrinimus ir nuolatinę priežiūrą, kurių vykdymo tvar­ką reglamentuoja atitinkami teisės aktai, jų saugaus naudojimo taisyklės.

Teikiamame Seimui svarstyti projekte nustatoma, kad tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę gali Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, akredituoti kaip kon­trolės įstaiga, kuriai valstybės institucija su­teikė įgaliojimus tikrinti įrenginių techninę būklę. Tuo būdu priėmus įstatymą bus sudaryta galimybė įvairių teisinių formų juridiniams asmenims krei­ptis dėl įgaliojimų, tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę ir gauti tam įgaliojimus. Naujos nuostatos projekte yra tokios, kad nustatoma, jog nuolatinės priežiūros paslaugas galės tei­kti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse narėse įsisteigę juridiniai asmenys, gavę licenciją to­kiai veiklai. Naujos nuostatos užtikrins tinkamą galiojančio įstatymo nuostatų suderinimą su Paslaugų direktyva, nustatant nediskriminacinį teisinį reguliavimą kitų valstybių narių paslaugų teikėjų atžvilgiu tiek vykdant privalomosios periodinės techninės būklės…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, čia yra pateikimo tęsinys, jūs jau visa tai buvot pristatęs.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Tvarka, tai aš tuo ir baigiu.

PIRMININKĖ. Gal tada iš karto nutraukiu ir klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasiteirauti, kas gi akredituos pagal dabartinę naująją įstatymo redakciją, nes tam turėtų būti tuoj pat suteikti įgaliojimai, o čia nėra parašyta jūsų teikiamuose pakeitimuose.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad ir svarstymo eigoj galėsim dar pasitikslinti. Šiaip yra nurodyta, kad valstybės įgaliota institucija. Taigi…

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos man patarė neklausti. Taigi ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, Mečislovai, už supratimą. Dėkoju, ministre.

Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Ar galim bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Dėkoju. Taigi pagrindinis komitetas svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomų nėra. Numatoma svarstyti gruodžio 22 d. Gerbiamieji kolegos, yra 21.02 val. Pagal laiką darbas mums baigėsi. (Balsai salėje) Tačiau yra likę du rezerviniai klausimai. Mes turim apsispręsti, ar pra­tęsiam darbotvarkę, ar ne. Prašau, K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, kadangi jau mes praeitą kartą ministrą pravarėm iš tos tribūnos, tai šiandien duokim jam tą paskutinį įstatymą pateikti ir tuo pabaikim.

PIRMININKĖ. Gerai.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerai? Ačiū.

 

21.02 val.

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2, 7, 9, 11, 14, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 8 straipsnio pri­pažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1274 (pateikimas)

 

PIRMININKĖ. Dėkoju, labai geras pareiškimas, tuo labiau kad gerbiamosios A. Stancikienės nėra. Taigi, gerbiamasis ministre, trumpai pateikite Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2, 7, 9, 11, 14, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Prašau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gal prieš tai galėčiau dar labai trumpai pristatyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, ku­ris yra eurointegracinis?

PIRMININKĖ. Nėra, atsiprašau, jo visiškai mū­sų darbotvarkėje, gerbiamasis ministre.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju.

PIRMININKĖ. Aš jums pasakiau, ką jūs turit pristatyti.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, dėkoju. Dėl žalos atlyginimo labai trumpai pasakau, kad įstatymo projekto tikslas yra nustatyti, kad žalos atlyginimas nedarbingiems asmenims, kurie buvo nukentėjusieji, išlaikomi, priklausys ne tik tuo at­veju, kai nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo at­sitikimo darbe, bet ir kai jis miršta dėl profesinės ligos. Kiti pakeitimai yra siekiant suderinti su šiuo metu galiojančiais teisės aktais, nes jau šiame įstatyme minimi Įmonių, Žmonių saugos darbe įstatymai bei Pašalpos darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe skyrimo nuostatai. Labai trumpai tik tiek.

PIRMININKĖ. A. Sysas klausia. Gal nenorit jau? Norit. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Žinot, kad mes galim dirbti ilgai.

PIRMININKĖ. Taip.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, vi­skas labai gerai, ką jūs pasakėt, bet, pasižiūrėjus į šitą įstatymą prabėgom, iškart krenta į akis 3 strai­psnis, arba 8 originalusis, kuris skambėjo: „Pa­šalpa žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe“. Dabar šitas visas straipsnis yra išbraukiamas, ir aš kitur niekur nerandu, o kaipgi bus, kokia bus pašalpa žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo, nes nuostata braukiama. Labai ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Šiuo metu įstatyme minimi Įmonių, taip pat Žmonių saugos darbe įstatymai ir Pašalpos darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe nuostatai yra nebegaliojantys. Taigi dėl to ir yra su­vienodinama. O detaliau galėsime svarstymo me­tu išdiskutuoti.

PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.

R. A. RUČYS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas paprastas. Gal jūs turit skaičiavimus, kiek papildomai reikės lėšų, jeigu bus priimtas šis įstatymas?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kol kas mūsų skaičiavimų tokių nėra, nes nėra oficialiai užregistruoto dar nė vieno mirties dėl profesinės ligos atvejo. Tačiau su „Sodra“ aiškinantis apie ti­kimybę ir galimybę ir pagal iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautą informaciją senosiose Europos Sąjungos šalyse buvo užregistruota daugiau nei 2 tūkst. tokių mirčių, kurių priežastis – profesinė liga. Taigi ateityje prognozuoti galime, ir pagal „Sodros“, kaip jau minėjau, duomenis vidutiniškai gali būti nustatyti 5 atvejai per metus. Iki šiol oficialiai tokių atvejų nebuvo nustatyta.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas, ruošiasi M. Za­sčiurinskas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti jūsų dėl 9 straipsnio 2 dalies papildymo, kur yra kalbama apie profesinės ligos priežasties nustatymą ir kur yra teigiama, kad įrodymas dėl profesinės ligos yra teismo medikų ekspertų išvada. Bet profesiniai susirgimai nėra teismo medikų objektas. Jie yra gydomi profesiniuose gydymo cent­ruose gydytojų klinicistų. Ir iš tikrųjų, jeigu atsitiktų tokia nelaimė, žmogus mirtų, būtų letalinė išeitis, tai jis nebūtų tirtas teismo medikų. Tai gali susidurti su tuo, kad žmogus sirgo profesine liga ir mirė, o teismo medikų išvados nėra. Aš manau, kad čia tikrai taisytinas dalykas, nes tai yra ne jų tyrimo objektas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Sutinku su jūsų pastaba. Svarstymo metu reikėtų tikslinti.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis mini­stre, jūs pateikėte šį įstatymo projektą, kad jis ti­kslina tiktai dėl profesinės ten sąlygas kai kurias. Tačiau jeigu nukentėjusiojo, gavusio periodinę ir vienkartinę netekto darbingumo kompensacijas ar vienkartinės kompensacijos skirtumą, netektas dar­bingumas, praėjus 24 mėnesiams nuo teisės į vienkartinę kompensaciją atsiradimo dienos, pakartotinai padidėja iki 30 ir daugiau procentų, iš apskaičiuotos periodinės netekto darbingumo kom­pensacijos sumos išskaičiuojama išmokėtos vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos ar jos skirtumo dalis už likusį iki 24 mėnesių laikotarpį. Kaip žinote, aš perskaičiau 6 straipsnio pa­pildymą 4 dalim. Ar galėtumėte pasakyti papra­stais žodžiais, ką tai reiškia?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Na, 6 straipsniu yra siūloma pildyti 14 straipsnį, ką jūs ir citavote, 14 straipsnį papildyti 4 dalimi. Tai reiškia elementariai suskaičiavimą pagal jau konkrečius atvejus, kada yra mokėtos periodinės ir vienkartinės išmokos. Detaliai tikrai nesu pasiruošęs atsakyti. Manau, kad mes ir svarstymo metu komitete, kolega, galėsime detaliau išdiskutuoti. Tikrai negaliu išsamiai pakomentuoti dabar siūlomo pakeitimo es­mės, t. y. papildymo.

PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, liaudiškai kalbant, perskaičius labai atidžiai tai, ką kolega M. Zasčiurinskas dabar citavo, reikia pasakyti, kad jūs siūlot sumažinti tuomet išmokamą pinigų dalį. Juk tai yra juodu ant balto parašyta. Ir manote, kad tai nėra esminis dalykas. Negana to, kaip A. Sysas pastebėjo, yra išbraukta dalis, kuri reglamentuoja mirtinus atvejus. Tai kaip jūs pakomentuotumėt, kaip galima, švelniai tariant, daryti pateikimą neatsakius į šituos be galo rimtus klausimus?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš, tiek atsakydamas į klausimus, tiek pateikdamas, tikrai neminėjau, kad tai yra neesminis papildymas arba neesminis straipsnis bei punktas. Iš tiesų paminėjau pagrindinį dalyką, kad yra įrašoma mirtis dėl profesinės ligos. Pastraipsniui arba papunkčiui tei­kiami kiti siūlymai, ko gero, yra verti platesnės di­skusijos iš tiesų svarstymo metu. Priimu priekaištą, kad galbūt neišsamiai pristačiau projektą. Vėlyvas laikas gal irgi daro savo.

PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš vis dėlto nesupratau. Sakykit, jeigu žū­sta darbe, tai kas gi gaus pašalpą? Galų gale kiek sutaupysit į biudžetą žuvus žmogui? Ar žmo­gus žuvo ir problemų nėra?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, kolege. Šiuo atveju tikslas pagrindinis yra įrašyti būtent mirtį dėl profesinės ligos, ne tik dėl nelaimingo atsitikimo darbe. O dėl kitų papildymų arba pakeitimų, matyt, svarstymo metu galėsiu de­taliau atsakyti. Dabar taupymo efekto tikrai neskaičiavome, nes tikslas nebuvo sutaupyti.

PIRMININKĖ. Ir klausia K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Eikim namo, nebeklauskim.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, atsakėte į visus klausimus.

Dabar dėl viso įstatymo projekto, vienas – už, vienas – prieš. J. Olekas – už.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai palaikau ministro teikiamą idėją dėl profesinių ligų įtraukimo į šį žalos atlyginimo sąrašą, nes ne tik nelaimingas atsitikimas, bet ir profesinė liga yra labai pavojingi, ir žmonės, mirę dėl profesinės ligos, tokių išmokų negautų. Tai šią dalį reikia palaikyti, pritarti ir sutikti. Be abejo, kad daug abejonių sukelia 8 straipsnio išbraukimas, išbraukėme visus tuos, kurie, žuvus darbuotojui, iki šiol gaudavo pašalpą. Todėl čia yra turbūt arba nesusipratimas, nes faktiškai tokia traktuotė, kuri dabar yra įrašyta, reikštų, kad niekas tokios išmokos negauna, todėl tą turbūt reikės taisyti. Bet dėl profesinių ligų įtraukimo aš tikrai palaikau tą nuostatą. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielieji kolegos, jeigu tiktai įtraukiame sąvoką, definiciją profesinės ligos ir niekuo tai nepadengiame, jokiais finansais ir dar daugiau – po to siūlome formuluotę, kuri reiškia, kad, padidėjus nedarbingumo procentui ir tuomet, kai ilgiau sergama, sumažėja ga­limybė pretenduoti į išmoką, tai, kolegos, nereikia ir tos sąvokos pildyti, kadangi jinai nepadengta realiais ištekliais. Aš manau, kad, ko gero, ministrui pasiūlė šį projektą, ir ministras lengva ranka nepastebėjo esminio dalyko. Tai arba mes grąžinkime tobulinti ir ištaisyti tą klaidą, arba turime nepritarti pateikimui, nes, priešingu atveju, turėtų būti pateikti skaičiavimai. Draudimas nuo nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos tai yra „Sodros“ biudžeto klausimai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo klausimai. Manau, pritarti tokiai versijai negalima.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-1274, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 67 Seimo nariai: už – 47, prieš – 6, susilaikė 14. Įstatymo projektui po pateikimo Nr. XIP-1274 pritarta. Numatomas pagrindinis ko­mitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 10 d.

Gerbiamieji kolegos, kadangi jau yra 21 val. 15 min., bet replika po balsavimo… Prašau.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl posėdžio vedimo tvarkos. Aš noriu kreiptis ir į Seimo vadovybę, ir į visus Seimo narius: praeitą kartą rezervinis klausimas dėl saugomų teritorijų nesulaukė savo laiko, o dabar jis tapo vėl paskutinis. Leiskite komitetui pradėti darbą. Kol nėra pateikimo, procedūriškai mes negalime sujungti keturių įstatymų projektų. Aš labai trumpai pateikčiau ir eitume namo. (Balsai salėje) Nenorite, nereikia.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs neklaidinkite Seimo narių. Mes viską prisimename, kaip buvo. Šitas klausimas nebuvo praeitame posėdyje pateiktas todėl, kad nebuvo pranešėjos, todėl visi klausimai išnagrinėti ir liko vienas klausimas. (J. Šimėnas: „Netiesa…“) Prašau, gerbiamasis V. Babilius.

V. BABILIUS (TPPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Atleiskite, pranešėjas buvo, išskyrus tai, kad buvo susitarimas, kad perkelsime į kitą posėdį. Jeigu šiame posėdyje nėra, tai vėl išeina nelygybė. Ačiū. Prašau įtraukti šitą klausimą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra prašymas pratęsti šiandieninį posėdį, todėl siūlau balsuoti ir balsuojant apsispręsti, ką darome. Kas už tai… (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, mažiau kalbų, daugiau darbų. Kas už tai, kad šios dienos darbotvarkės posėdis būtų pratęstas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Liko vienas klausimas ir vienas pareiškimas.

Balsavimas yra toks: kas už tai, kad pratęstume posėdį, kuris pagal darbotvarkę numatytas iki 21 val.? (Balsai salėje)

Balsavo 60 Seimo narių: už – 35, prieš – 20, susilaikė 5. Taigi posėdis pratęsiamas iki tol, kol pabaigsime šiandieninę darbotvarkę. Prašau. K. Daukšys.

 

21.16 val.

Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3451 (pateikimas)

 

K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, na, iš tikrųjų tokių dalykų nereikia daryti. Mes prieš tai gražiai susitarėme, leidžiame ministrui pateikti, ministras pateikė, mes ramiai išklausėme. Dabar išlenda Pilypas iš kanapių, siūlo kažkokius kitus sprendimus. Norite vėl pertraukų? Darysim tas pertraukas… Kas jums darosi?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs esate emociškai teisus. Aš žiūriu Statutą. Buvo prašymas J. Šimėno balsuoti, aš pateikiau balsuoti. O dabar tada jūsų valia, ką darome toliau.

K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu jūs jau paskelbėte balsavimą, tada aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerai, pertraukos… Gerbiamieji kolegos, nesinervinkite, kas yra? Pertrauka iki kito posėdžio, kadangi yra paprašyta frakcijos vardu. O dabar kviečiu balsuoti, kadangi frakcijos vardu paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Kas už tai, kad darytume pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 62 Seimo nariai, yra viena penktoji Seimo narių, kurie yra už pertrauką, todėl pertrauka iki kito posėdžio šiuo klausimu. O dabar gerbiamojo A. Syso pareiš­kimas.

Kol ateis A. Sysas kolega… kolega. Gerbia­masis V. Babilius jau nebenori kalbėti, gerai.

 

21.18 val.

Seimo narių pareiškimai

 

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nebūčiau ėjęs į šitą tribūną, mažai darau pareiškimų, daugiau kalbu su reikalu, bet ryte man paskambino ponia J. Šima­nauskienė ir pasiskundė, kad yra išsiųsta turbūt visiems Seimo nariams ir Vyriausybei, ir Seimo valdybai peticija. Deja, niekas į tai nereagavo. O kalbama apie slaugomosios pašalpos mažinimą, todėl aš jai pažadėjau, kad jos šauksmą išgirsiu ir perskaitysiu tą pareiškimą kad ir kada baigtųsi posėdis, todėl tą ir padarysiu. O kas labai skuba namo, tai gali eiti, bet pažadą aš ištesėsiu poniai Joanai.

„Šiuo metu dvylika Lietuvos apaštalų ir Vyriausybės vadovas A. Kubilius pasirašė vadinamąjį Nacionalinį susitarimą. Jis netenkina tų, kas nesutiko, nepasirašė, nepritarė,– nedarbingų, slau­gomų, sunkaus neįgalumo lygio asmenų, kuriem būtina kitų žmonių slauga bei priežiūra, genocidui. Slaugomas žmogus – toks pats Lietuvos pilietis, tik dažniausiai neturintis fizinių ir moralinių jėgų gintis ir atstovauti savo teisėms. Nuo kūdiky­stės ligos patale gulintis vaikas, jaunuolis ar sun­kios nepagydomos ligos naikinamas suaugęs, ar dešimtmečius slaugoma Alzhaimerio liga serganti močiutė, tai pačiai Lietuvai užauginusi gal penketą vaikų, – visi jie yra slaugomi, prižiūrimi artimųjų, kurie drauge gyvena savo slaugomojo gyvenimą. Tai reiškia, kad slaugomasis ir jį prižiūrintis turi sugebėti išgyventi iš slaugomojo pašalpos, iš slaugos išmokos. Taip, gali slaugantysis eiti užsidirbti, bet kas tada slaugys? Samdysim slaugytoją ir jam mokėsim už valandas? Tai kas yra tas slaugantysis, kas moka žmogui, slaugančiam metų me­tus savo vaiką, artimąjį? Niekas. Įstaigoje už slaugymą mokamas atlyginimas ir dar su priedais. Ir dabar dar slaugos pinigai sumažinami 260 Lt. Kas – ar vaistai ir slaugos priemonės atpigo, ar at­pigo maistas ir komunalinės paslaugos? Ne. Ir dar atimam net transporto kompensaciją – 32,50 Lt. Palyginti su 3 tūkst. Lt, išleidžiamų Seimo narių transportui, per mėnesį taupyti tikrai pradėta ne nuo tų.

Vyriausybės kancleris pasakė, jog po šio pasirašymo turės naują politikos įrankį – Nacionalinį susitarimą, kuris įgyvendina valdžios siekį pasi­da­lyti atsakomybe už vykdomą reformų sėkmę ar ne­sėkmę. Mes, atstovaujantys slaugomiesiems, no­rime Vyriausybės atsakomybės dėl neįgaliųjų diskriminacijos. Reikalaujame nemažinti slaugos ir šalpos pensijų sunkaus neįgaliųjų lygio asmenims, grąžinti ir padidinti transporto kompensaciją visiškos negalios asmenims. Pareiškiame, kad val­stybės gelbėjimas slaugos pinigais patale gulin­čiųjų sąskaita yra genocidas.“ Ponia Joana Šimanau­skienė ir devyni lapai parašų, kurie ir toliau renkami.

PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Tikrai siūlyčiau visiems atkreipti dėmesį šį vėlyvą vakarą į šį pareiškimą.

O dabar registruojamės. (Balsai salėje) Teisingai, pabaiga turi būti efektyvi. (Balsai salėje) Prašau. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kol regist­ruo­jamės. Aš manau, kad šį pareiškimą turėtų apsvarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Bal­­sai salėje)

PIRMININKĖ. Aš, kaip suprantu, Socialinių reikalų ir darbo komitetas irgi tokį gavo.

Užsiregistravo net 32 Seimo nariai. Taigi aš atkreipiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko dėmesį, kad šį pareiškimą, kurį perskaitė A. Sysas, turėtumėte apsvarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitete.

2009 m. lapkričio 24 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.