LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

kAIMO REIKALŲ komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

IŠVADA

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ GYVŪNŲ, AUGALŲ, GRYBŲ RŪŠIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr.XIP-1151 ES)

 

 

2009 m. lapkričio 18 d. Nr.110-P-33(38)

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Edmundas Pupinis – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Jonas Stanevičius – Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Antanas Baura, Jonas Jagminas, Ligitas Kernagis, Bronius Pauža, Jonas Ramonas; Romaldas Abugelis - Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas, biuro patarėjai: Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas; sekretorė Jolanta Zibavičiūtė.

            Kviestieji asmenys: Saulius Jasius  -   ŽŪM Kokybės politikos departamento direktorius,  Selemonas Paltanavičius - Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas, Sigutė Ališauskienė - Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė, Sigitas Dimaitis - Žemės ūkio rūmų atstovas, Eimantas Pranauskas - Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius

 

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Išvadų rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Teisės departamentas

2009-10-15

1

 

 

            Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Kadangi projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo pavadinimas, tai, siekiant teisinio aiškumo, kartu su šiuo projektu reikėtų teikti ir tų įstatymų pakeitimus, kuriuose yra minimas keičiamo įstatymo pavadinimas (pvz., Laukinės gyvūnijos įstatymas).

Pritarti

 

 

 

2,

5

 

 

 

 

2. Reikėtų suvienodinti projekte vartojamas sąvokas „arealas”, ,,rūšies arealas”, ,,rūšies natūralaus paplitimo arealas” (projekto 2 straipsnio 9, 10, 11, 13 dalys, 5 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis ir t.t.).

Pritarti

 

 

 

3

1

 

3. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatos „laisvėje gyvenantys saugomų rūšių gyvūnai, natūraliai augantys ar dirbtinai pasodinti saugomų rūšių augalai ir grybai nuosavybės teise priklauso valstybei” diskutuotinos. Svarstytina, ar apskritai minėtų nuosavybės santykių reguliavimas yra Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių  ir bendrijų įstatymo dalykas.

Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „laukinė gyvūnija yra natūralios gamtinės aplinkos dalis, turinti didelę reikšmę normaliam įvairių ekologinių sistemų funkcionavimui ir išlikimui. Laukinė gyvūnija yra savita visuomenės, visos žmonijos gamtinio paveldo estetinė, mokslinė, kultūrinė, rekreacinė, ekonominė vertybė”. Tas pats pasakytina ir apie augaliją, kuri taip pat yra visos žmonijos gamtinis paveldas. Pagal tarptautinę teisę valstybės turi suverenitetą jų gamtos turtams, kuris apima gamtos turtų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais. Be to, valstybės turi pareigą užtikrinti, kad jų jurisdikcijoje vykdoma ar jų kontroliuojama veikla nepakenktų aplinkai kitų valstybių arba rajonų, esančių už nacionalinės jurisdikcijos galiojimo ribų. (Jungtinių Tautų ekonominių teisių ir pareigų chartija, priimta 1974 m., Rio de Žaneiro aplinkos ir plėtros deklaracija, priimta 1992 m.). 

Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 2003 m. rugsėjo 9 d., 77 straipsnyje nustatyta, kad „pakrantės valstybė naudojasi suvereniomis teisėmis į kontinentinį šelfą, kiek tai susiję su jo tyrimu bei jo gamtos turtų eksploatavimu.”

Biologinės įvairovės konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m liepos 3 d., 15 straipsnyje nustatyta, kad „ryšium su suverenių teisių valstybėms į savo gamtos išteklius pripažinimu, teisė nustatyti genetinių išteklių prieinamumą priklauso nacionalinėms vyriausybėms ir reguliuojama nacionalinių įstatymų.” Pagal šios Konvencijos 2 straipsnį „biologinė įvairovė” reiškia visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę.

Atsižvelgdami į tai, manytume, kad gamtos turtų naudojimo reglamentavimas turėtų būti vykdomas remiantis valstybės suvereniteto jos gamtos turtams principu, o ne per valstybės nuosavybės teisės į gamtos turtus institutą. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas nurodytame nutarime be kita ko konstatavo, kad „laukinės gyvūnijos, kaip visumos, valdymas ir disponavimas ja (kaip daiktu) yra neįmanomas”.

Taip pat pažymėtina, kad augantys augalai ir grybai negali būti traktuojami kaip savarankiški, atskirai nuo žemės sklypo, kuriame jie auga, funkcionuojantys nuosavybės teisės objektai. Augalai ir grybai tampa savarankiškais nuosavybės teisės objektais juos pasisavinus, paėmus iš gamtinės aplinkos.

Reglamentuojant valstybės teises į laisvėje gyvenančius saugomų rūšių gyvūnus, saugomų rūšių augalus ir grybus, svarbu atsižvelgti į Konstitucijos 47 straipsnio nuostatas dėl valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypus, valstybinės reikšmės vidaus vandenis, miškus, parkus, išimtinių valstybės teisių į jos oro erdvę, kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje, taip pat į Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas dėl nuosavybės paėmimo, nes galiojantys įstatymai nenumato, kad saugomi augalai ir grybai priklauso valstybei nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti aptariamos projekto normos.

Pritarti

 

 

 

2, 3, 4, 8

 

 

4. Projekto nuostatose vartojamos formuluotės ,,paėmimas iš gamtinės aplinkos” (projekto 2 straipsnio 20 dalis, 3 straipsnio 2 dalis ir kiti), ,,paėmimas iš buveinių” (projekto 2 straipsnio 20 dalis), ,,ėmimas iš gamtos” (projekto 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir kiti). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šias formuluotes derinti tarpusavyje.

Pritarti

 

 

 

4

11

15

3

1, 4

2

 

5. Atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, siūlytume tikslinti projekto 4 straipsnio 3 dalies 10 punktą, 11 straipsnio 1 ir 4 dalis, 15 straipsnio 2 dalį, papildant šiose nuostatose minimų taisyklių pavadinimą po žodžio ,,augalais” įrašant žodžius ,,ir grybais”.

Pritarti

 

 

 

4

24

3

 

6. Reikėtų suderinti projekto 4 straipsnio 3 dalies 12 punkte vartojamą formuluotę ,,saugomų rūšių registravimo informacinės sistemos” su projekto 24 straipsnyje vartojama formuluote ,,saugomų rūšių informacinės registravimo sistemos”.

Pritarti

 

 

 

4

3

 

7. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 14 punkte siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija atstovauja Lietuvos valstybei teisme bylose dėl žalos atlyginimo saugomoms rūšims ir jų padarytos žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nurodytas nuostatas reikėtų suderinti.

Pritarti

 

 

 

4

3

 

8. Reikėtų tikslinti projekto 4 straipsnio 3 dalies punktų numeraciją (nėra 16 punkto).

Pritarti

 

 

 

6

1

 

9. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje žodis ,,personalinę” brauktinas kaip perteklinis.

Pritarti

 

 

 

5,

6

2,

3

 

10. Nėra aiškios projekto 5 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatos tuo aspektu, ar griežtai saugomos rūšys išskiriamos Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše ir yra šio sąrašo sudėtine dalimi, ar griežtai saugomų rūšių sąrašas nėra minėto sąrašo sudėtine dalimi ir sudaromas atskirai (tai suponuoja projekto 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos). Be to, iš projekto 6 straipsnio 3 dalies neaišku, kas išskiria griežtai saugomas rūšis iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo. Manytume, kad projekte 6 straipsnio 3 dalį reikėtų apjungti su 5 straipsnio 2 dalimi, nes jos reglamentuoja iš esmės tuos pačius santykius.

Pritarti

 

 

 

6,7

 

 

11. Projekte tikslinga 6 ir 7 straipsnius sukeisti vietomis.

Pritarti

 

 

 

9

 

 

12. Projekto 9 straipsnio 4 punkte nustatoma, kad saugomų rūšių apsauga užtikrinama veisiant saugomas rūšis nelaisvėje ir vėliau populiacijų palaikymo tikslais išleidžiant į laisvę. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka ,,saugomos rūšys” savo turiniu apima ne tik gyvūnus, bet ir augalus bei grybus, todėl minėta projekto nuostata taisytina loginiu požiūriu.

Pritarti

 

 

 

10

 

 

13. Iš projekto 10 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokie subjektai rengia, tvirtina ir įgyvendina saugomų rūšių apsaugos planus. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas.

Pritarti

 

 

 

11

2

 

14. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje nėra aiški žodžio ,,žemavietėse” prasmė. Jeigu čia yra įsivėlusi klaida, tai vietoj žodžio ,,žemavietėse” įrašytinas žodis ,,žiemovietėse” arba „žiemavietėse”.

Pritarti

 

 

 

14

2

 

15. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai ,,šio įstatymo pagrindu” kaip pertekliniai.

Pritarti

 

 

 

14

2

 

16. Nėra aiškus projekto 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamos sąvokos ,,vietiniai draudimai” turinys. Be to, šiose nuostatose siūlytume žodžius ,,nuostatas, susijusias” keisti žodžiais ,,teisės aktus, susijusius”.

Pritarti

 

 

 

15, 17

 

 

17. Projekto 15 ir 17 straipsnių pavadinimuose po žodžiais ,,susijusių su” įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo”.

Pritarti

 

 

 

15

17

1

1

 

18. Projekto 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama sąvoka ,,didelė žala” yra vertinamojo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte, ar kituose teisės aktuose nereikėtų apibrėžti, kokia žala nurodytiems objektams būtų laikoma didele.

Pritarti

 

 

 

15

1

 

19. Projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos nėra aiškiai suprantamos.

Pritarti

 

 

 

16

1

 

20. Projekto 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra aiškus formuluotės ,,išvestiniai laukinių paukščių produktai” turinys, juolab, kad kitose projekto nuostatose vartojama sąvoka ,,gaminiai iš laukinių paukščių” (šio straipsnio 2 dalies 2 punktas). Siūlytume arba tikslinti projekto nuostatas, arba apibrėžti šios sąvokos turinį.

Pritarti

 

 

 

16

3

 

21. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius ,,17 straipsnyje” įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo”.

Pritarti

 

 

 

17

1

 

22. Siekiant teisinio aiškumo siūlytume projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kokiai veiklai taikomos išimtys ir išduodami leidimai.

Pritarti

 

 

 

17

1

 

23. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra aiškus sąvokos ,,žuvininkystė” vartojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatoma, kad žuvininkystė yra veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą. Todėl, svarstytina, ar tikrai laukiniai paukščiai gali padaryti didelės žalos visoms veiklos, suprantamos kaip žuvininkystė, rūšims, ir dėl to jie gali būti naudojami.

Pritarti

Nurodytame įstatymo punkte nenaudoti sąvokos žuvininkystė, bet įvardinti žuvininkystės ūkinės veiklos sritis (pvz: žvejyba, žuvų išteklių valdymas), kurioms laukiniai paukščiai daro įtaką plėtojant šią ūkio šaką.

 

 

17

1

 

24. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatoma, kad išimties tvarka yra leidžiama griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių kiekį. Nėra aiškus šios projekto nuostatos įgyvendinimo mechanizmas, t. y., koks subjektas turėtų griežtai prižiūrėti tokios veiklos vykdymą ir kaip tai būtų daroma.

Pritarti

 

 

 

18

1

 

25. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į kitus šios įstatymo straipsnius neturėtų būti tikslintina vietoj ,,12-16” įrašant ,,13-17”.

Pritarti

 

 

 

18

2

2

1

5,7,8

17

 

26. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip ,,gyvenimo etapas” (projekto 18 straipsnio 1 dalis), ,,biologinio vystymosi stadijos” (projekto 2 straipsnio 5, 7, 8 dalys), ,,biologinio ciklo etapas” (projekto 2 straipsnio 17 dalis), kurios pagal prasmę yra praktiškai identiškos. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume projekte šias sąvokas suvienodinti.

Pritarti

 

 

 

19

1

 

27. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad saugomų rūšių radavietės ir augavietės turi būti apsaugotos nuo neigiamo naujos ūkinės veiklos poveikio. Manytume, kad šie objektai turėtų būti saugomi ne tik nuo naujos ūkinės veiklos neigiamo poveikio, bet ir nuo šiuo metu vykdomos ūkinės veiklos neigiamo poveikio. Kita vertus, nėra aiškus sąvokos ,,nauja ūkinė veikla” turinys.

Nepritarti

Jeigu  griežtai saugomų rūšių radavietės atrandamos teritorijoje, kurioje jau vykdoma ar tęsiama ūkinė veikla, tai reiškia, kad šiai saugomai rūšiai plėtojama ūkinė veikla formuoja tinkamas sąlygas. Todėl saugomų rūšių radavietės ir augavietės turi būti saugomos tik nuo naujos ūkinės veiklos poveikio, kuri realiai gali sukelti grėsmę griežtai saugomos rūšies individams arba rūšies vadavietei ar augavietei.

 

 

19

2

 

28. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Vyriausybė tvirtina Griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamento sudarymo ir žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų informavimo apie nustatomą griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės reglamentą tvarkos aprašą, tuo tarpu projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad Vyriausybė nustato minėtą tvarką. Siūlytume suderinti projekto nuostatas tarpusavyje. Be to, projekto 19 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte šios tvarkos aprašo pavadinime siūlytume prieš žodį ,,reglamentą” įrašyti žodį ,,apsaugos”.

Pritarti

 

 

 

19

 

 

29. Iš projekto 19 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokio tipo dokumentas yra griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamentas, t. y., nėra aišku, ar tai teisės norminis aktas (tvirtina Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija) ir jis yra skelbiamas viešai, ar tai individualaus pobūdžio teisės aktas, skirtas tik konkrečiai asmenų grupei. Siūlytume projekto 2 straipsnio nuostatose apibrėžti minėto apsaugos reglamento sąvoką.

Pritarti

 

 

 

19

1

 

30. Nėra aiškios projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, įpareigojančios Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją informuoti žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus, kitus žinomus suinteresuotus asmenis apie sudarytą apsaugos reglamentą, t. y., nėra aišku, ar minėti asmenys informuojami apie parengtą ir dar nepatvirtintą, ar jau patvirtintą apsaugos reglamentą.

Pritarti

 

 

 

19

3

 

31. Nėra aiškios projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti suinteresuoti asmenys, negavę raštiško Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pritarimo, negali vykdyti patys ar leisti vykdyti kitiems asmenims grėsmę griežtai saugomos rūšies individams arba rūšies radavietei ar augavietei sukelti galinčios veiklos, nurodytos griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės apsaugos reglamente. Manytume, jei veikla kelia grėsmę saugomoms rūšims ir ji kaip tokia yra nurodyta apsaugos reglamente, tai ši veikla turėtų būti apsaugos reglamente nurodyta kaip draudžiama ir neturėtų būti vykdoma arba leidžiama laikantis tam tikrų sąlygų ir tos sąlygos taip pat turėtų būti nurodytos apsaugos reglamente, todėl, nėra aišku, kam reikalingas Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos raštiškas pritarimas.

Pritarti

 

 

 

4

4

 

           32. Reikėtų suderinti projekto 4 straipsnio 4 dalies ir 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tarpusavyje, nes šiose nuostatose įvardinti skirtingi subjektai, kuriems gali būti taikomos paramos schemos.

Pritarti

 

 

 

19

4

 

33. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad tais atvejais, kai negalima pritaikyti jokių paramos schemų, joje nurodytiems asmenims prarastos pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos dėl nustatytų veiklos apribojimų kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ,,vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių” (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad ,,konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu” (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto nuostatose nustatyti atvejus, kada asmenims gali būti kompensuojamos prarastos pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos, arba numatyti kriterijus, kuriais vadovaudamasi Vyriausybė nustatytų tokius atvejus.

Pritarti

 

 

 

21

1

 

34. Projekto 21 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų”.

Pritarti

 

 

 

21

4

 

2

6

 

 

35. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad saugomų rūšių apsaugos planų įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetų, bet, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 6 dalyje savivaldybėms ir jų įgaliotoms institucijos nėra nustatyta funkcija įgyvendinti saugomų rūšių apsaugos planus.

Pritarti

 

 

 

23

11

2

5

 

36. Nėra aiškus projekto 23 straipsnio 2 dalies bei 11 straipsnio 5 dalies nuostatų tarpusavio santykis, nes pastaroji projekto nuostata suponuoja prielaidą, kad Aplinkos ministerijos leidimas būtinas visiems (griežtai saugomų rūšių) mokslo tiriamiesiems darbams.

Pritarti

 

 

 

24

1

 

37. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio ,,sukuria” siūlytume įrašyti žodį ,,įsteigia”.

Pritarti

 

 

 

24

2

 

38. Projekto 24 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose po žodžio ,,informacinės” reikėtų įrašyti žodį ,,registravimo”.

Pritarti

 

 

 

24

2

 

39. Projekto 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte po žodžio ,,planuojant” reikėtų įrašyti žodį ,,ūkinę”.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

            40. Reikėtų nurodyti konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą (projekto 3 straipsnis).

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Išvadų rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

2008-11-13

 

 

 

            Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija pripažįsta, kad retų, nykstančių gamtos tvėrinių išsaugojimui, turtinimui, atkūrimui, gausinimui ir kt. reikalinga turėti saugomas teritorijas, tačiau tai negali pažeisti ar kitaip kenkti jose ūkininkaujančių kaimo vietovių ūkio subjektų ekonominei veiklai, tuo pačiu kelti grėsmę jų egzistavimui.

            Nors teigiama, kad įstatymo projektas parengtas, siekiant visiškai įgyvendinti ES direktyvų (79/409/EEB ir 92/43/EEB) reikalavimus, Asociacija primygtinai pabrėžia, jog šių abiejų į nacionalinę teisę perkeliamų direktyvų 2 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad taikomos priemonės turi būti derinamos, „atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus, bei regionines ir vietines charakteristikas“. Todėl saugomų teritorijų steigimas, aplinkosaugos priemonių taikymas turi būti labai motyvuotas, paremtas išsamia ekonominio-socialinio ir kt. poveikio analize.

            To, kaip rodo Asociacijos analizė, pateiktame įstatymo projekte pasigendama. Projekto poveikio bazinio vertinimo pažymoje ekonominis-socialinis faktorius, iš esmės, ignoruojamas (paviršutiniškai konstatuojant, jog „poveikis nenumatomas“), nors ir ne specialistui aišku, kad įprastinės žemės ūkio veiklos (žemės dirbimo, gyvulių ganymo ir šėrimo, šienavimo, tręšimo ir kt.) ribojimas negali nesukelti ekonominių pasekmių... Todėl, įstatymo projekte nenumatomas (nors Asociacija dėl to ne kartą teikė pastabas) pajamų praradimų, susidarančių dėl minėtų ūkinės veiklos apribojimų taikymo, kompensavimas. Netgi priešingai, pagal naująjį projekto variantą Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija ne kompensuos, ne tarsis su žemės savininku ar valdytoju, bet kreipsis į teismą (3 str. 15) dėl įpareigojimų vykdyti saugomų rūšių priemones skyrimo.

            Tai jau akivaizdžiai prasilenkia su LR Konstitucijoje įteisintu nuosavybės neliečiamybės principu. Todėl kyla pagrįstos abejonės ir dėl aiškinamajame rašte perdėtai optimistiškų teiginių, jog įstatymo projektas neprieštarauja žmogaus teisių ir laisvių konvencijos nuostatoms, kitiems ES dokumentams, kad įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms bei kriminogeninei situacijai, kuri gali susidaryti, pablogėjus atskirų regionų socialinei būklei.

            Įvertinusi visa tai, Lietuvos Žemės ūkio bendrovių asociacija kategoriškai nepritaria pateiktam įstatymo projektui ir siūlo:

  1. Atlikti teritorijų priskyrimo saugomoms pagrįstumo patikrą. Prieš ją atliekant, peržiūrėti ir aptarti su suinteresuotomis šalimis priskyrimo saugomoms teritorijoms kriterijų atitikimą laikmečio pokyčiams, taip pat ženkliems žemės ūkio žaliavų ir maisto produktų pokyčiams ES ir pasaulio rinkose.
  2. Atlikti išsamią įstatymo taikymo ekonominio-socialinio ir kt. poveikio analizę, neapsiribojant siaurais profesiniais biologinės įvairovės apsaugos vertinimo rėmais, kad būtų atsižvelgta, kaip to reikalaujama minėtose direktyvose, į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus bei regionines ir vietines charakteristikas.

 

  1. Steigiant saugomą teritoriją, vykdant gamtosaugines priemones, mokslinius tyrimus bei stebėseną, įstatyme besąlygiškai turi būti įtvirtintas žemės savininko ar valdytojo sutikimas, o ne apsiribojama informacijos pateikimu ar, dar blogiau – teismo sprendimu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  1. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti apskaičiuojama reali pajamų netektis, susidariusi, pritaikius ūkinės veiklos apribojimus, kuri turi būti suderinama su žemės savininku ar valdytoju ir kompensuojama iš valstybės biudžeto. Dabar mokamos papildomos išmokos ūkininkaujantiems saugomose teritorijose tik menka dalimi padengia praradimus, kurie kyla dėl ūkininkavimo apribojimų. Kompensavimo lėšos turi būti skiriamos iš aplinkosaugai, bet ne žemės ūkiui skiriamų biudžeto asignavimų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šis įstatymas nereglamentuoja  saugomų teritorijų steigimo. Tai yra Saugomų teritorijų įstatymo dalykas. (Teikiamo įstatymo projekto 9 str. 1 p.: „...steigiant Lietuvos Respublikos saugomas teritorijas Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka ir jose įgyvendinant saugomų rūšių apsaugos priemones;...“)

 

Šiuo įstatymo projektu  nereglamentuojamas  saugomų teritorijų steigimas.

Mokslo tyrimų  ir stebėsenos atlikimas žemės savininkams ar valdytojams ir jų objektams žalos nedaro, tačiau apie būsimus mokslo tyrimus  ir stebėsenas žemės savininkai  ar valdytojai turi būti informuojami Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių teikiamam Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti šį įstatymo projektą atsižvelgiant į į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas bei į Kaimo reikalų komiteto išvadą ir  pateiktus pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

 

19

4

 

Argumentai: Teismas negali įpareigoti žemės savininkus, valdytojus, naudotojus ir kitų ūkinės veiklos objektų savininkus laikytis nustatytų saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių apsaugos priemonių ar apribojimų, jeigu nurodyti asmenys prieš tai nebuvo supažindinti su veiklos apribojimais jų teritorijose ir kokių privalomų apsaugos priemonių reikėjo imtis jose išsaugant saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes.

 

Pasiūlymas: Papildyti teikiamo įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalį žodžiu: „informuoja“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija informuoja ir konsultuoja žemės savininkus, valdytojus ar naudotojus, kurių žemėje yra griežtai saugomų rūšių radavietė ar augavietė, dėl jas palankiai veikiančio ar atkuriančio ūkininkavimo formų ir galimų paramos schemų, kuriomis būtų skatinamos tokios ūkininkavimo formos ir kompensuojamos dėl jų taikymo prarastos pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos. Tais atvejais, kai negalima pritaikyti jokių paramos schemų, žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams, kitiems suinteresuotiems asmenims prarastos  pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos dėl nustatytų veiklos apribojimų kompensuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Pritarti

 

2.

 

21

1

 

Argumentai: Žemės savininkų, valdytojų ar naudotojų prarastos pajamos ar susidarančios papildomos išlaidos dėl nustatytų veiklos apribojimų turi būti kompensuojamos iš institucijos, kuri  nustato papildomus ūkinės veiklos ribojimus, šiuo atveju iš valstybės biudžeto Aplinkos ministerijai skirtų lėšų.

Pasiūlymas: papildyti teikiamo įstatymo projekto 21  straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Saugomų rūšių apsaugos priemonių finansavimas

1. Saugomų rūšių, jų radaviečių ir augaviečių inventorizavimas, tvarkymas, buveinių atkūrimas, saugomų rūšių apsaugos planų rengimas, stebėsena (monitoringas), saugomų rūšių informacinės registravimo  sistemos tvarkymas, moksliniai tyrimai, Lietuvos raudonosios knygos išleidimas, informacijos pateikimas ir kitos apsaugos priemonės, dėl ūkinės veiklos apribojimų prarastų pajamų kompensavimas   finansuojamosi iš valstybės biudžeto Aplinkos ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų lėšų, Europos Sąjungos fondų ir programų, fizinių, juridinių asmenų lėšų ir papildomų finansavimo šaltinių,  kuriuos nustato įstatymai.“

Pritarti

 

7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas:    Antanas Baura.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Edmundas Pupinis