LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

III (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 144

STENOGRAMA

2009 m. lapkričio 19 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF*). Mielieji kolegos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo lapkričio 19 d. vakarinį plenarinį posėdį skelbiu pradėtą.

15.02 val.

Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo R. Budbergytės kandidatūrai į Europos Bendrijų Audito Rūmų narius“ projektas Nr. XIP-1377 (svarstymas ir priėmimas)

Pirmas klausimas popietinio posėdžio darbotvarkėje yra klausimas 2-1. Projektas Nr. XIP-1377 – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Rasos Budbergytės kandidatūros siūlymui į Europos Bendrijų Audito Rūmų narius“ projektas. Svarstymas ir priėmimas.

Kviečiu į tribūną. Europos komiteto pirmininkas Č. V. Stankevičius pirmiausia turėtų būti. Šiuo metu jo nėra, tuomet kol kas kviečiu L. Graužinienę Audito komiteto vardu. Kol ateis pranešėja, registracija.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė ir su skaudančia širdimi iš esmės pritarė Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo R. Budbergytės kandidatūros siūlymui į Europos Bendrijų Audito Rūmų narius“ projektui. Siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į technines departamento pastabas. Balsavimas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Noriu informuoti, kad užsiregistravo per tą laiką 38 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Europos reikalų komiteto vardu Č. V. Stankevičių. Prašom.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Europos reikalų komitetas lapkričio 18 d. svarstė klausimą dėl R. Budbergytės kandidatūros į Europos Bendrijų Audito Rūmų narius ir nutarė bendru sutarimu pritarti kandidatūrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje yra užsirašę dalyvauti du Seimo nariai. Pirmasis kalbės E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, gerbiamoji pretendente, turbūt toks „gausiai“ susirinkęs Seimas įrodo mūsų Seimo požiūrį į Europos reikalus. Aš norėčiau pakalbėti ne apie pretendentę ir mano kalba bus absoliučiai nesusijusi su ja. Aš noriu pakalbėti iš esmės apie patį nutarimą ir pakalbėti apie nutarimą tuo aspektu, kad įsigilinęs, paskaitęs esu įsitikinęs, kad šitas nutarimo projektas prieštarauja mūsų Konstitucijai. Ir kodėl?

Jeigu jūs paskaitytumėte, kokios funkcijos yra suteiktos Lietuvos Respublikos Seimui, tai čia nėra nė vieno žodžio apie europinių pareigūnų skyrimą. Seimas… 67 straipsnio 5 dalis sako, kad steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus. 6 – pritaria, nepritaria premjero kandidatūrai. Toliau 10 – skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus. 11 – valstybės kontrolierę, ir tai yra viskas, kas yra išvardinta šitam punkte ir kas yra suteikta Seimui šitoje srityje veikti.

Dar daugiau pasakysiu. Esu įsitikinęs, kad tai, ką Seimas darė skirdamas A. G. Šemetą Europos komisaru, lygiai taip pat, mano nuomone, prieštarauja Konstitucijai. Jeigu kas manęs paklaustų, kas turėtų šituos paskyrimus daryti, esu įsitikinęs, kad tai yra Vyriausybės funkcija. Jeigu iš tikrųjų yra noras Seimo nariams dalyvauti europinių pareigūnų skyrimo, Lietuvos europinių pareigūnų, procese, tai tuomet pirmiausia reiktų pakeisti Konstituciją, tą labai aiškiai išdėstyti Konstitucijos 67 straipsnyje ir tik po to imtis tos procedūros Seime. Taigi, manydamas, kad šitas nutarimo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, aš balsuosiu prieš tokį nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dalyvauti diskusijoje Seimo narių nėra užsirašiusių. Dabar vadovaujantis Seimo statuto 202 straipsnio 3 dalimi suteikiamas žodis pasisakyti kandidatei. Ar pageidaujate pasinaudoti šia galimybe? Jūs galėtumėte iki 10 minučių kalbėti. Nepageidaujate.

Tai, gerbiamieji kolegos, tuomet svarstymo stadija baigta. Pereiname prie priėmimo. Vadovaujantis Seimo statutu protokolinis nutarimas priimamas, dėl jo nekalbama dėl balsavimo motyvų ir paprastai nebūtinas yra ir balsavimas šiuo atveju, bet aš klausiu, gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu priimti Lietuvos Respublikos Seimo protokolinį nutarimą „Dėl pritarimo R. Budbergytės kandidatūros siūlymui į Europos Bendrijų Audito Rūmų narius“? Vis dėlto yra pageidavimas balsuoti, tai šiuo atveju elgsimės pagal precedentą, taip, kaip elgėmės deleguodami kandidatą į Europos Komisijos narius. Šiuo atveju, gerbiamieji kolegos, kviečiu pasiruošti. Balsuosime. (Balsai salėje) Nėra, dėl tokių dokumentų nėra. Jūs galėjote pasisakyti diskusijoje, šiuo atveju nėra pasisakymų dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas „Dėl pritarimo R. Budbergytės kandidatūros siūlymui į Europos Bendrijų Audito Rūmų narius“, kurio Nr. XIP-1377, prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Šio protokolinio nutarimo priėmimas

Užsiregistravo 51, balsavo 50: už – 49, prieš – 1, susilaikiusių nėra, taigi protokolinis nutarimas priimtas. Sveikiname gerbiamąją R. Budbergytę. (Plojimai)

R. BUDBERGYTĖ. Aš labai atsiprašau, tikrai išbėgau ne gėlių paimti, bet norėdama pasakyti žodį. Tikrai, gerbiamieji Seimo nariai, aš labai jums dėkoju, kad balsuodami už mano kandidatūrą parodėte pasitikėjimą. Pirmiausia, žinoma, manimi, tačiau tikrai suprantu, kad tai yra mūsų Valstybės kontrolės, kaip aukščiausios audito institucijos, didžiausias nuopelnas, kad mano kandidatūra yra svarstoma šiuo metu Seime ir kad iš tiesų jūsų pritarimas yra tikrai labai vieningas. Aš labai tuo didžiuojuosi ir labai džiaugiuosi. Suprantu, kad šitas lūžis, kuris vyksta mano gyvenime, yra ne tiktai naujas mano gyvenimo etapas, bet taip pat tai yra didžiulis iššūkis, kurį aš turiu priimti labai aiškiai suprasdama, kad tokia galimybė dirbti ir paveikti tam tikrus procesus, kurie vyksta Europoje, taip pat yra didžiulė atsakomybė ir taip pat galimybė kažkuo prisidėti ir prie mūsų įvykių ir raidos mūsų valstybėje Lietuvoje. Aš tikrai labai noriu padėkoti Seimui in corpore už labai puikų darbą naudojant Valstybės kontrolę kaip įrankį parlamentinei priežiūrai įgyvendinti, ypač tam organui, kuris yra sukurtas specialiai Seime, Audito komitetui, už labai gerus santykius, už didelį supratingumą, profesionalumą, nes be jūsų tie rezultatai, kurių siektų Valstybės kontrolė kaip institucija, tikriausiai būtų ir nematomi, ir nebūtų tokie veiksmingi, kaip reikia visuomenei ir Lietuvos žmonėms.

Noriu padėkoti ir Valstybės kontrolei kaip institucijai, kuri, galiu jus patikinti, iš tiesų yra pilna dirbančių žmonių, kuriems tikrai nesvetimos valstybės tarnybos labai ryškios svarbiausios moralinės gerosios vertybės ir nuostatos, taip pat jų darbas ir veikla yra organizuota, manau ir tikiuosi, remiantis geriausia ir pasauline, ir Europos valstybių ir auditine, ir kita gerąja patirtimi.

Šis protokolinis jūsų priimtas sprendimas reiškia, kad mane turės pakeisti valstybės kontrolieriaus poste, ir man gaila dėl to. Bet žmogui, kuris ateis į mano vietą, aš norėčiau šiandien palinkėti, kad turėtų tokius pačius gerus santykius su komanda, kuriai jis turės vadovauti. Aš tikiuosi, kad tuos gerus santykius turėjau dirbdama. Ir dabar dar dirbdama Valstybės kontrolėje su savo kolektyvu. Taip pat norėčiau palinkėti, kad tas naujasis žmogus, kurį jūs skirsite į pareigas, iš tiesų gerai organizuotų Valstybės kontrolės veiklą ir būtų jums patikimas pagalbininkas, padėtų jums prižiūrėti Vyriausybę, kaip ji valdo valstybės turtą ir kaip vykdo valstybės biudžetą. Labai dėkoju jums ir linkiu visiems didelės sėkmės. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame valstybės kontrolierei gerbiamajai Rasai Budbergytei. Linkime jai sėkmės darbuojantis Europos Sąjungos Audito Rūmuose.

Gerbiamieji kolegos, 2-1 klausimas yra baigtas. Aš norėčiau pasiūlyti grįžti į rytinio posėdžio darbotvarkę. Yra likęs 1-12 klausimas, priėmimo stadija, nepradėtas. Taigi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2817. Kviečiu į tribūną teikėją darbo grupės vadovą ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A. Matulą. Prašom. (Balsai salėje)

Dėl vedimo tvarkos ar dėl replikos? Replika po balsavimo – kolega J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš irgi prisidedu prie jūsų sveikinimo mūsų kolegei. Mano replika būtų tokia. Kadangi jūs pasakėte, kad protokolinį sprendimą priimsime analogiškai arba remdamiesi pono A. Šemetos skyrimo tradicija, tai noriu priminti, kad ten buvo kalbantys už ir prieš. Tai galėjome padaryti ir šiuo atveju, bet toks buvo jūsų pasirinkimas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Niekada nevėlu pasitaisyti, jeigu kas nors buvo daroma ne taip, kaip numato Statutas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

15.14 val.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2817(3) (priėmimas)

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimui pritarus po svarstymo Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo projektui, gavome Teisės departamento pastabas ir šešis Seimo narių pasiūlymus.

Teisės departamento daugumai pastabų yra pritarta, kai kurioms iš dalies, kai kurioms nepritarta. Dalyvaujantis departamento vadovas lyg ir neprieštaravo mūsų pateiktiems argumentams. Dėl Seimo narių siūlymų, ypač kuriems nepritarta, siūlyčiau apsispręsti Seimo nariams. Komitetas išvadai pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau dar likti tribūnoje, nes yra pataisų, kurioms komitetas nepritarė, mes dėl jų turėsime, matyt, apsispręsti. Pirmiausia pastraipsniui. Pradedame priėmimo stadiją.

Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo?

A. MATULAS (TS-LKDF). Nebuvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimta.

Dėl 2 straipsnio.

A. MATULAS (TS-LKDF). Buvo D. Mikutienės pasiūlymas, komitetas pritarė šiam pasiūlymui, todėl balsuoti nereikia.

PIRMININKAS. Vis tiek mes turime apsispręsti dėl šio pasiūlymo. Reikia 29 Seimo narių, remiančių šį pasiūlymą, balsų. Prašom balsuoti, ar yra 29 remiantys Seimo nariai. Prašom pasiruošti ir balsuoti elektroniniu būdu.

Gerbiamieji kolegos, kadangi yra priėmimas, tai turime apsispręsti dėl kiekvienos pataisos. Komiteto sprendimas yra tik kryptis, į kurią pusę galima jums apsispręsti arba į kurią tikslinga apsispręsti.

Remia 51 Seimo narys.

Nėra D. Mikutienės. Gal jūs pats, gerbiamasis komiteto pirmininke, pateikite ir kartu…

A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegė D. Mikutienė mane įpareigojo dėl to, kad ji išvyko į laidą. Kalbama apie anonimines paslaugas. Ji pasiūlė, nežiūrint, kad gali būti suteikta anoniminė paslauga, pacientas, apsilankęs pas mediką, vis dėlto turi parodyti dokumentus, nes priešingu atveju, pavyzdžiui, visiškai nebūtų galimybės išsiaiškinti, ar tas pacientas yra pilnametis, ar ne. Nes atskirti išoriškai, ar yra jaunuoliui ar panelei 14 ar 18 metų, kartais dabar būna neįmanoma. Kolegė pasiūlė, kad turėtų būti parodytas dokumentas, nes nepilnamečiams asmenims anoniminė paslauga negali būti teikiama. Todėl siūlyčiau, ir komitetas pritarė, visiems kolegoms pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

Pereiname prie pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė, tai 2 straipsnio 8 daliai. Tai M. A. Pavilionienės pasiūlymas. Prašom pateikti šį pasiūlymą.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Kadangi gavau profesionalų patarimą, kad mano siūlymas ne tam įstatymui, aš atsiimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs nereikalaujate balsuoti? Dėkoju. Ačiū kolegei.

Dėl 3 straipsnio. Atsiprašau, dėl 3 straipsnio atskirai. Dabar dėl 2 straipsnio mes baigėme. Ar galime bendru sutarimu, jeigu nėra prieš, priimti įstatymo 2 straipsnį? Nėra prieštaraujančių.

Pereiname prie 3 straipsnio priėmimo. Šio straipsnio 1 ir 2 dalims taip pat buvo M. A. Pavilionienės pasiūlymas, komitetas nepritarė. Ar jūs reikalaujate?.. Atsiimate. Dėkoju. Tuomet pasiūlymų daugiau nėra dėl 3 straipsnio. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.

4 straipsnis. 4 straipsniui taip pat jokių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime bendru sutarimu priimti įstatymo 4 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimta.

5 straipsniui pasiūlymų nėra gauta. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimta.

6 straipsniui pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.

7 straipsnis. Jam pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume priimti įstatymo projekto 7 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

8 straipsnis. Šiam straipsniui yra pasiūlymas, komitetas jam pritarė. Mes vis tiek turėtume jį aptarti. Autorius yra kolega A. Matulas. Prašom. Pirmiausia turime balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą. Prašom pasiruošti ir balsuoti.

A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė, bet formaliai mes vis tiek procedūrą turime įvykdyti – turime balsuoti dėl šio pasiūlymo.

Yra 51 Seimo narys, remiantis šį pasiūlymą. Pristatykite, pereiname prie šio pasiūlymo. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Po svarstymo mes pritarėme nuostatai, kad sutikimas suteikti kitam asmeniui informaciją apie pacientą turi būti patvirtintas notariškai. Tiek draudikai, tiek Teisės departamentas, tiek Sveikatos ministerija, tiek pacientų organizacijos mano, kad tai gerokai apsunkintų tą procedūrą, todėl siūlom atsisakyti nuostatos, kad sutikimas turi būti patvirtintas notaro. Mes manome, kad pakanka paciento raštiško sutikimo, kad ta informacija apie jį, kaip ligonį, pacientą, gali būti suteikta jo raštišku sutikimu. Komitetas vienbalsiai pritarė, todėl labai prašyčiau kolegų pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti šį pasiūlymą, pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Tuomet apsispręsime dėl viso 8 straipsnio. Ar galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.

Dėl vedimo tvarkos? A. Endzinas – per šoninį mikrofoną. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, aš tiesiog laukiau, kada baigs pranešėjas, kad jis parodytų įgaliojimą, kuriuo D. Mikutienė jį įgaliojo pristatyti, jis čia žadėjo. Bet čia ne dėl vedimo, aš tiesiog A. Matulo laukiu.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ji manęs paprašė.

PIRMININKAS. Kadangi komitetas pritarė, tai bet kurio asmens iš komiteto pristatymas, jeigu pritaria, o ne prieš kalba, tikrai yra galiojantis. Šiuo atveju mes gal be įgaliojimo patikėsime, gerbiamasis Endzinai.

Gerbiamieji kolegos, 8 straipsnis priimtas. 9 straipsniui pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu 9 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta. 10 straipsniui taip pat pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume jį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. 11 straipsniui jokių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti 11 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. 12 straipsniui nėra gauta priėmimo stadijos metu jokių pasiūlymų. Ar galime priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta. 13 straipsnis. Šiam straipsniui pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Taigi, gerbiamieji kolegos, II skyrius priimtas.

Pereiname prie III skyriaus. 14 straipsnis, jam nėra gauta pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. 15 straipsnis, pasiūlymų gauta nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. 16 straipsnis, jam negauta jokių pasiūlymų. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta. 17 straipsnis, pasiūlymų gauta nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. 18 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Pasiūlymų gauta nėra. Priimta. Priėmėme III skyrių.

Pereiname prie IV skyriaus. 19 straipsnis, nėra gauta jokių pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. 20 įstatymo straipsnis, nėra gauta pasiūlymų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta. 21 straipsnis, taip pat nėra gauta pasiūlymų. Prieštaraujančių nėra, kad būtų priimta bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta. 22 straipsnis, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta. IV skyrius priimtas.

Pereiname prie V skyriaus. 23 straipsnis. Šiam straipsniui pasiūlymų gauta nėra. Ar galėtume jį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim!“) Prieštaraujančių nėra. Priimta. Ir 24 straipsnis. Yra Seimo nario A. Syso pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašyčiau A. Sysą motyvuoti savo pasiūlymą. Išgirsime komiteto nuomonę, tuomet apsispręsime, ar yra remiančių, kad būtų dėl jo balsuojama. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, aš siūlau kitą 24 straipsnio redakciją, todėl pasakysiu, kodėl siūlau kitokią redakciją, ir tada vienu balsavimu apsispręsime, nereikės ten kiekvienos pataisos…

Aš manau, kad būtent šis straipsnis yra kertinis šio įstatymo, nes tai yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisijos sudarymo ir veiklos tvarka. Būtent 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, šiuo metu veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sudaroma jau ne prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o prie tarpininkės – prie Valstybinės medicinos audito inspekcijos. Manau, kad tai prieštarauja ikiteisminių ginčų nagrinėjimo principams, nes, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinė medicinos audito inspekcija yra specializuota kontroliuojanti institucija, kuri atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir, vykdydama ją, priima administracinius sprendimus, taiko administracines sankcijas. Šios inspekcijos priimamas sprendimas yra vienas iš įrodymų, kuriuos vertintų ginčą nagrinėjanti komisija. Pacientui pasinaudojus projekto 23 straipsnyje numatyta skundo galimybe, ką jau priėmėme, o vėliau keliant klausimą dėl žalos atlyginimo, ginčą nagrinėtų komisija, pavaldi tai pačiai inspekcijai.

Taigi, komisiją perkėlus į Valstybinę medicinos audito inspekciją, susidarys situacija, kad komisija, esanti prie šios inspekcijos, turės vertinti jos pačios priimtų sprendimų pagrįstumą ir tinkamumą, o tai galimai prieštarauja protingumo ir nešališkumo kriterijams. Antras dalykas, Valstybinės medicinos audito inspekcijos sprendimus ir (ar) sankcijas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali ginčyti ir sveikatos priežiūros įstaiga. Nagrinėjant ginčą administraciniame teisme, ši inspekcija yra suinteresuotas asmuo ginti savo sprendimą, suformuluotą pozicijoje, ir tai įgyvendinti savo darbuotojų – teisininkų, specialistų – skyrimu atstovauti jos interesams teisme.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad, vėliau sprendžiant ikiteisminį ginčą, Valstybinė medicinos audito inspekcija ar prie jos veikianti komisija negali būti laikoma tinkama nepriklausoma institucija ginčams tarp įstaigos ir paciento nagrinėti. Vienas iš pagrindinių reikalavimų ginčą nagrinėjančiai institucijai yra jos nepriklausomumas, išankstinės nuomonės neturėjimas, o tai Valstybinės medicinos audito inspekcijos atveju būtų neįmanoma.

PIRMININKAS. Laikas! Seniai laikas!

A. SYSAS (LSDPF). Todėl aš…

PIRMININKAS. Ne 10 min. pristatomi pasiūlymai.

A. SYSAS (LSDPF). Tai ne pasiūlymai, tai yra esminis, kertinis dalykas…

PIRMININKAS. Tai ne diskusija.

A. SYSAS (LSDPF). Gerai.

PIRMININKAS. Prašom greičiau formuluoti. Viskas, baigta? Prašom komiteto nuomonę.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, galbūt tai tikrai nėra esminis dalykas, bet komitetas keturis kartus svarstė analogiškus pasiūlymus ir jiems nepritarė. Kodėl? Todėl, kad faktiškai eina kalba apie techninį komisijos aptarnavimą. Visais atvejais sudėtis komisijos, ar jinai bus prie ministerijos, ar jinai bus prie audito, kuris yra prie ministerijos… sudėtis, į kurią įeina ir medikų, ir pacientų organizacijos, teisininkų organizacijos, yra ta pati. Eina kalba apie techninį aptarnavimą. Ministerija šiandien turi Teisės skyrių, kuris… šiai komisijai dirba keli teisininkai, todėl vėluoja įstatymų projektai, neturi galimybės suformuoti politikos, nesuspėja atlikti kitų dalykų. Komitetas pamanė, kad būtų gerai, kad tai techniškai aptarnautų auditas. Kodėl? Faktų mes nesame nustatę, bet yra gana daug įtarimų, kad, priimant sprendimus, komisijai, jeigu jinai yra prie ministerijos, vis dėlto didesnę įtaką daro, ruošiant projektus, medikai. Čiagi yra Pacientų teisų ir žalos atlyginimo įstatymas. Medicininis auditas visada daugiau analizuoja pacientų interesus. Mes manome, kad turi būti daugiau atsižvelgta į pacientų interesus, nes visais atvejais komisijų sprendimas gali būti apskųstas (ir dažnai būna apskųstas) teismui.

Man asmeniškai yra visiškai tas pats. Kokį parlamentas priims sprendimą, taip ir bus, nes, svarstant šį klausimą, balsuojant už šią pataisą, nusišalinsiu, kadangi keleri metai audite dirba mano sūnus, todėl aš tikrai nebalsuosiu. Bet dar kartą sakau: argumentai ir kalbama tik apie techninį aptarnavimą. Aš tai esu deklaravęs .

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pataisai nepritarė. Pirmiausia vis teik reikėtų, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia pataisą ir pageidauja, kad dėl jos būtų balsuojama? Prašom pakelti rankas, gal bus greičiau. Na, jau paskelbtas balsavimas, prašau paspausti, ar yra remiančių?

Remia 54. Gerbiamieji kolegos, išklausėme nuomones, gali pasisakyti vienas už, vienas – prieš šias pataisas. Už pageidautų kolega J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti pataisoms ir, kaip pranešėjas gerbiamasis A. Matulas sakė, šis siūlymas buvo kilęs lyg ir dėl techninio komisijos aptarnavimo, bet straipsnio 4 dalyje yra labai aiškiai užrašyta, kad komisiją techniškai aptarnauja valstybinė medicinos audito inspekcija. Priėmę kolegų siūlomą pataisą mes vienu šūviu laimime du laimikius. Pirma, kad komisija išlieka gana aukšto lygio, jinai gali vertinti ir medicininio audito išvadas, atstovauti tiek pacientams, tiek gydytojams. Antra. Techninį aptarnavimą, kurį, kaip pranešėjas sakė, iki šiol vykdė ministerijos Teisės skyrius, toliau vykdys Medicinos audito inspekcija ir jokio prieštaravimo šioje vietoje nėra. Manau, kad nužeminti tam tikrą komisijos lygmenį būtų skriauda ir pacientams, nes jų sprendimai būtų priimami per du laiptelius žemesnėje institucijoje, nei buvo iki šiol. Todėl, man atrodo, pataisos sprendžia tiek techninį komisijos aptarnavimą, tiek išlaiko deramą komisijos prestižą nagrinėjant šiuos klausimus, todėl kviečiu pritarti kolegų pateiktoms pataisoms.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, pataisa, ką ponas A. Sysas sakė, kalba apie juridinę klausimo pusę. kai kas dėsto argumentus dėl techninio aptarnavimo, kur yra visai kitoje vietoje parašyta. Aš vis dėlto manyčiau, kad turime teisingai dėstyti argumentus apie tai, kas siūloma ir kas norima daryti, ir kviesčiau jus vis dėlto girdėti tuos argumentus, kurie čia buvo išsakyti. Jie buvo labai svarbūs dėl ateities ir siūlau balsuoti pagal Konstituciją ir savo sąžinę. Ačiū.

PIRMININKAS. Išklausėme motyvus už ir motyvus prieš. Dabar prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A. Syso pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto pozicijai, kuris nepritaria šiai pataisai, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.

Užsiregistravo 80, balsavo 78: už – 51, prieš – 1, susilaikė 26. Pasiūlymui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu su pataisa, kuriai Seimas pritarė, priimti įstatymo 24 straipsnį?

A. MATULAS (TS-LKDF). Galima.

PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių, priimta.

Įstatymo 25 straipsniui nėra pasiūlymų. Ar galime priimti įstatymo 25 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta. Įstatymo 26 straipsnis. Jam taip pat nėra pasiūlymų, ar galime priimti jį bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta. Taigi mes priėmėme naujosios redakcijos įstatymą pastraipsniui. Priėmėme įstatymo 1 straipsnį, kuris kaip tik numato, kad išdėstoma nauja redakcija. Pereiname prie įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“. Matyt, kartu ir 3 straipsnio, tai yra datos, įstatymo įsigaliojimas ir pasiūlymai Vyriausybei. Aš prašyčiau pirmiausia dėl įstatymo įsigaliojimo kolegą A. Matulą pristatyti šį pasiūlymą. Tai yra jūsų pasiūlymas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi Seimo valdyba darbo grupę buvo sudariusi dar prieš trejus metus ir įstatymo svarstymas užsitęsė, todėl būtina koreguoti datas. Mes siūlome, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2010 m. kovo 1 d., ir įpareigoti Vyriausybę iki 2010 m. vasario 20 d. parengti atitinkamus lydimuosius teisės aktus. Todėl siūlyčiau pritarti. Komitetas pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, kad logiškas siūlymas, nes projekte datos jau seniai yra praėjusios. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai be jokių ilgų diskusijų? Dėkoju. Data dėl 3 straipsnio „Pasiūlymai Vyriausybei“, taip pat analogiškas, panašus pasiūlymas. Prašom jį pristatyti.

A. MATULAS (TS-LKDF). Tai irgi analogiškai koreguojamos datos.

PIRMININKAS. Ar galime taip pat bendru sutarimu, be ilgesnių svarstymų, pritarti ir priimti 3 straipsnį? (Balsai salėje) Dėkoju. Mes priėmėme 1, 2 ir 3 straipsnius pastraipsniui. 1 straipsnis tai buvo visa įstatymo redakcija. Dabar yra galimybė pasisakyti keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo. Dėkoju pranešėjui. Yra užsirašę kalbėti Seimo nariai. Pirmoji kalbės Seimo narė V. M. Čigriejienė. Motyvai už. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo „Dėl pacientų teisės ir žalos sveikatai atlyginimo“ projekto laukia visos gydymo įstaigos, laukia pacientai, laukia gydytojai, laukia gydymo įstaigų vadovai. Priėmus šį įstatymą, man atrodo, padidės savitarpio supratimas ir pacientai žiūrės kitaip. Kiekvienoje įstaigoje gali pasitaikyti klaidų, bus mirčių atvejų. Šiuo metu tikrai iš gydymo įstaigų reikalaujama nebūtų dalykų. Draudiminė sistema kaip tokia neveikia ir gydymo įstaigoms sunku kompensuoti tą, ką kompensuoja pacientai, ir teismų sistemai bus lengviau. Nors yra kai kurių galbūt nedidelių prieštaravimų, kas galbūt vėliau bus ištaisyta, aš siūlau šį įstatymą priimti. Mes tikrai turėsime dokumentą, kurio laukia gydymo įstaigos, jose dirbantys pacientai, taip mes išspręsime tą koliziją. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šiame įstatyme yra paliktas vienas dalykas, apie kurį aš kalbėjau kalbėdamas svarstymo stadijoje. Tai yra 26 straipsnyje įrašyta, kad nustatytas žalos skaičiavimo skirtumas gali būti kompensuojamas iš Garantinio fondo. Tai yra visiškai nesuvokiamas dalykas, ir jeigu komitetas būtų perskaitęs tą įstatymą, ten tokia galimybė visiškai nenumatyta kompensuoti iš Garantinio fondo. Garantinis fondas yra skirtas bankrutuojančių įmonių ir bankrutavusių įmonių darbininkų nesumokėtam atlyginimui sumokėti. Taigi dėl šitokių akivaizdžių teisinių, sakysim, nonsensų aš negaliu balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Motyvai už – V. P. Andriukaitis. Jo nėra šiuo metu. Tuomet D. Mikutienė. Taip pat šiuo metu nėra. Tuomet J. Oleką prašom išsakyti motyvus už. J. Olekas – motyvai už. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai sveikinu šio projekto rengėjus. Buvęs Pacientų teisių žalos sveikatai atlyginimo įstatymas atlaikė, sakyčiau laiko išbandymus nuo 1996 m., bet laikas padaro tam tikras korektyvas, ir ši įstatymo redakcija, man atrodo, palengvins tam tikra prasme mūsų pacientams bendravimą su savo gydytojais. Kaip minėjo mano kolegė, galbūt darys geresnę paciento ir gydytojo santykių atmosferą, šiek tiek sumažins popierizmo, kuris buvo norint užsitikrinti garantijas, kad pacientas yra supažindintas su tam tikrom teisėm, pareigom ir gydymo metodais. Galbūt kartais tai gali sukelti tam tikrų diskusijų, ar buvo supažindintas, ar ne, bet turbūt vėlgi laikas parodys, ar mūsų šitie pakeitimai dar tikslintini, ar jie gali būti formuojami naujos tradicijos.

Manau, kad buvo geras pakeitimas paskutinėje priėmimo stadijoje dėl komisijos, jos vietos, kur ji turėtų būti ir kaip ji turėtų atstovauti tiek pacientų, tiek gydytojų teisėms. Todėl po visų šių pakeitimų aš kviesčiau, kad mes priimtume šį įstatymą, ir galėtume tam tikra prasme didžiuotis, kad tarp Europos valstybių turime tokį šiuolaikišką, atitinkantį pacientų ir gydytojų lūkesčius įstatymą, nes mūsų įstatymų leidyba sveikatos srityje, prasidėjusi 1990 m. nuo nulio, šiandien yra gana gerai sutvarkyta. Kviečiu visus pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Motyvai už – S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad kolega, kalbėjęs prieš, dėstė dalykus argumentuodamas, kas parašyta įstatyme, kai po komiteto svarstymo tų dalykų įstatyme neliko, kitaip sakant, ir jo visa argumentacija yra jau sugriuvusi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Išklausėme visus, pageidavusius kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau pasiruošti ir balsuosime. Dar dėl vedimo tvarkos kolega A. Matulas. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų aš dėkoju gerbiamajam S. Pečeliūnui, kad seka, ir noriu patikslinti, kad tai, ką kalbėjo gerbiamasis E. Klumbys, jau yra ištaisyta, mes atsižvelgėme į Teisės departamento pastabą ir garantinių fondų tekste neliko. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui už esminį patikslinimą ir paaiškinimą. Gerbiamieji kolegos, prašau visus užimti savo darbo vietas, pasiruošti, apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų priimtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2817. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Šio įstatymo priėmimas

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo J. Karosas. Prašau.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai ačiū, kad tą įstatymą palaikėte, bet aš noriu repliką komiteto pirmininkui. Jis, pristatydamas įstatymą, bene 10 kartų sakė „kalba eina“. Kalba nevaikšto, gali vaikščioti komiteto pirmininkas, dar kas nors kur nors, todėl reikia sakyti „kalbama“, o ne „kalba eina“. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tikiuosi, kad kalbininkai ras ir daugiau klaidų, ir ne tik A. Matulo kalboje.

Repliką po balsavimo kolega E. Klumbys per šoninį mikrofoną. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Taip, aš galiu pasakyti, aš to pakitimo nemačiau, tačiau remiuosi tuo, ką galiu atsiversti internete ir pamatyti, koks yra įstatymo projektas, pateiktas čia mums, Seimui. Šiandien atsivertęs… Jūs galite atsiversti įstatymo projektą, kuris yra internete (aš naudoju elektroninį variantą), ten garantinis fondas egzistuoja.

PIRMININKAS. Kadangi komitetas pritarė Teisės departamento tam tikriems pasiūlymams, tai galutiniame suredaguotame projekte, kurį mes priimame, tas pasiūlymas iš tiesų yra atspindėtas ir bus suredaguotas pagal mūsų pataisas, kurioms mes pritarėme.

Gerbiamieji kolegos, klausimo priėmimo stadija yra baigta, įstatymas priimtas. Tačiau komiteto pirmininkas teikia protokolinį nutarimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti Pacientų socialinio draudimo įstatymo projektą Nr. XIP-(…). Jis yra susijęs su ką tik priimtu įstatymu. Prašau pranešėją kolegą A. Matulą į tribūną.

15.46 val.

Seimo protokolinis nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti Pacientų socialinio draudimo įstatymo projektą“ priėmimas

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į Gydytojų sąjungos pasiūlymą įvesti žalos atlyginimo be kaltės modelį Lietuvoje, kuris jau egzistuoja Skandinavijos ir kai kuriose kitose šalyse… Esmė, kad pacientas įrodo žalą, bet neįrodinėja kaltės, ir gauna už tai žalos atlyginimą. Ir tai nesupriešina pacientų ir medikų. Siūlome priimti protokolinį nutarimą pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2010 m. gruodžio 31 d. parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos pacientų socialinio draudimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Be abejonės, jeigu pritarsime šiam protokoliniam nutarimui, Vyriausybė parengs įstatymą ir jis bus pateiktas, tuomet bus galimybė diskutuoti. Ar galime bendru sutarimu priimti šį protokolinį nutarimą? Nėra prieštaraujančių. Protokolinis nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

15.48 val.

Teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1371 (priėmimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-2a, 2-2b ir 2-2c kompleksinis klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1371. Kviečiu į tribūną pranešėją E. Tamašauską. Priėmimo stadija. Kolega V. Kurpuvesas. Prašom.

V. KURPUVESAS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po įstatymo projekto svarstymo Seime naujų pasiūlymų gauta nebuvo, komitetas projektui pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra iš penkių straipsnių. Ar galėtume bendru sutarimu priimti įstatymo 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Ar galėtume priimti įstatymo 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Ar galėtume priimti įstatymo 3 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. 4 straipsniui taip pat nėra pasiūlymų. Ar galėtume priimti jį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Ir 5 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta pastraipsniui.

Galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra užsirašiusių.

Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti, balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1371. Prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.

Šio įstatymo priėmimas

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 69, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

15.51 val.

Statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23¹, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1372(2) (priėmimas)

Dėkoju, gerbiamieji kolegos. 2-2b klausimas – Statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23¹, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymo projektas. Tribūnoje pranešėjas – komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas. Prašom.

V. KURPUVESAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo po jo svarstymo Seime taip pat jokių pasiūlymų gauta nebuvo. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Pritardamas komiteto pirmininkui pranešėjui noriu pasakyti, kad šiandien yra gauta Teisės departamento išvada šiam įstatymo projektui priėmimo stadijoje. Tačiau tai nėra įstatymo iniciatyvos leidybos teisę turintis subjektas, todėl mes neprivalome dėl tų pastabų kaip nors apsispręsti ar dėl jų balsuoti, todėl pereiname prie priėmimo įstatymo pastraipsniui.

1 straipsniui Seimo narių pasiūlymų nėra. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta. Įstatymo projekto 2 straipsniui pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Įstatymo 3 straipsniui nėra gauta pasiūlymų. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta. 4 straipsniui pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume jį priimti bendru sutarimu? Priimta. 5 straipsnis. Nėra gauta jokių pasiūlymų. Ar galėtume priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta. 6 straipsnis. Taip pat nėra gauta pasiūlymų. Ar galima jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.

7 straipsniui, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 23¹ straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta.

8 straipsnis, keičiantis 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. 9 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Įstatymo 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume priimti jį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Įstatymo 11 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta.

Įstatymo 12 straipsnis. Nėra prieštaraujančių? Yra prieštaraujančių, prašančių balsuoti. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Kas prieštarauja? Tai jeigu nėra norinčių kalbėti prieš, ar galime priimti bendru sutarimu? Yra prašymas balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 12 straipsnis, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, kad būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 80, balsavo 79 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo 12 straipsnis priimtas.

Pereiname prie 13 straipsnio. Ar galime priimti 13 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta. Ar galėtume priimti 14 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 14 straipsnis priimtas. 15 straipsniui nėra gauta pasiūlymų. Ar galime priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Įstatymo 16 straipsnis. Nėra gauta jokių pasiūlymų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta.

Ir paskutinysis – įstatymo 17 straipsnis. Tai įstatymo įsigaliojimas nuo 2010 m. sausio 1 d. Ar galime priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Taigi, gerbiamieji kolegos, yra galimybė pasisakyti. Keturi – už, keturi – prieš dėl balsavimo motyvų. Nėra. Kolega L. Sabutis pageidauja kalbėti už? Prieš nėra. Prašom. Kolega L. Sabutis – už.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Šiaip nesudėtingos savo prasme tos pataisos. Tačiau iš tikrųjų jos yra tokios reikalingos, kad vyksta pertvarka tam tikra prasme. Aš manau, kad tiesiogiai atsakingi pareigūnai tiek Aplinkos ministerijos, tiek šitų inspekcijų labiau koordinuos savo veiksmus ir mažiau tam reikės išlaidų. Pritariu teikiamoms pataisoms ir kviečiu balsuoti už šio įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti dėl balsavimo motyvų daugiau užsirašiusių nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti, balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1372, prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Šio įstatymo priėmimas

Užsiregistravo 82, balsavo 79. Už – 74, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

15.58 val.

Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1373(2) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-2c – Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1373. Tribūnoje pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas. Prašom.

V. KURPUVESAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po įstatymo svarstymo pasiūlymų taip pat gauta nebuvo. Yra viena Teisės departamento pastaba, bet jos komitetas nesvarstė, nes tik šiandien buvo pateikta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra iš dviejų straipsnių. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Nėra gauta pasiūlymų. Ar galime priimti įstatymo 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Ar galime priimti įstatymo 2 straipsnį, tai įstatymo įsigaliojimas nuo 2010 m. sausio 1d.? Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Yra galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra užsirašiusiųjų kalbėti. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1373? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Prašom.

Šio įstatymo priėmimas

Užsiregistravo 79. Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

16.01 val.

Kelių transporto kodekso 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 17¹, 18 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1002(3)ES (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymai, kurie buvo numatyti priimti, eina, sako, negerai sakyti eina, tai baigiasi sąrašas tokių įstatymų, mes atsižvelgėme į kolegų pasiūlymus. Tačiau aš norėčiau grįžti prie Kelių transporto kodekso 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 17¹, 18 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1002. Yra likęs tik balsavimas. Klausimas yra iš rytinio posėdžio darbotvarkės. Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

(Balsai salėje) Deja, užsiregistravo tiktai 39 Seimo nariai. Reikalingo narių skaičiaus, kad būtų įstatymas priimtas, nėra.

16.02 val.

Šilumos ūkio įstatymo 2, 10, 12, 20, 21, 22, 27, 30, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1317ES (pateikimas)

Kitas vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas 2-3, projekto Nr. XIP-1317ES, – Šilumos ūkio įstatymo 2, 10, 12, 20, 21, 22, 27, 30, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną energetikos viceministrą Henriką Bernatavičių. Pateikimo stadija. Prašom.

H. BERNATAVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 10, 12, 20, 21, 22, 27, 30, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuris parengtas siekiant įgyvendinti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB „Dėl paslaugų vidaus rinkoje“ reikalavimus. Įvertindami tai, kad Šilumos ūkio įstatymo nuostatos dėl teisinės formos ribojimo neatitinka direktyvos reikalavimų, neleidžiančių tiekėjams nustatyti įpareigojimo būti tam tikros teisinės formos, siūlome įstatymo projekte apibrėžti sąvoką, atitinkančią direktyvos reikalavimus: „Asmuo yra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybių pilietis, fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybėse teisėmis, Lietuvos Respublikos įsteigtas juridinis asmuo ar kitoje Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, taip pat kitos užsienio valstybės juridinis asmuo ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.“ Atitinkamai įstatymo projekte keičiamos kitos įstatymo dalys, kuriose vietoje įpareigojamos teisinės formos – juridinių ar fizinių asmenų – vartojama asmens sąvoka. Įstatymo projektu suvienodinamos įstatyme vartojamos sąvokos ir visur vartojamos sąvokos „šilumos tiekėjas“ ir „buitinis šilumos vartotojas“.

Įstatymo projekte siūloma numatyti būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmenys, siekiantys gauti licencijas užsiimti licencijuojama veikla, bei reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys, taip pat apibrėžiamas licenciją išduodančios institucijos sprendimu licencijos galiojimo sustabdymas bei nurodoma, kada licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, reglamentuojama, kada licencijos galiojimas gali būti panaikinamas, taip pat nustatoma, kad licencijos išduodamos neterminuotam laikui ir tik vienam asmeniui tam tikroje nustatytoje teritorijoje, apibrėžiami reikalavimai asmenims, kurie siekia gauti licenciją. Įstatymo projekte numatyta, kad licenciją išduodanti institucija per 30 dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo privalo išduoti licenciją ar pateikti asmeniui (pareiškėjui) motyvuotą raštišką atsisakymą tai daryti. Įstatymo projektu perkeliami direktyvos reikalavimai, kad jeigu į tinkamai pateiktą parašymą išduoti licenciją ar panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą neatsakoma per įstatyme nurodytą terminą, laikoma, kad sprendimas dėl licencijos išdavimo ar licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo priimtas. Prašome pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Aš suprantu taip, kad jūs dabar norite fiziniam asmeniui suteikti galimybę prižiūrėti visas sistemas. Klausimas mano toksai būtų: 21 punktas, čia rašot, jį keičiat… pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas ir t. t. Nurodote, kad tai yra asmuo ir t. t. Mano klausimas toks būtų: jūs rašote „pastato“, o jeigu tame pastate yra kelios privačios autonominės šildymo sistemos, tuo labiau kai jos yra skirtingų nešėjų, pavyzdžiui, pusė gyvenamojo namo yra su penkiais autoniminiais centrinio šildymo moduliais ir pusė namo yra su privačiai dujiniais, o vienas šildosi, pavyzdžiui, židiniu. Kaip tokiu atveju atrodys tas jūsų prižiūrėtojas? Ar jūs teigiate, kad tai turėtų būti vienas prižiūrėtojas visoms toms skirtingoms sistemoms? Čia… Supratot, ne?

H. BERNATAVIČIUS. Taip, supratau. Kalbama apie asmenį, kuris užsiimtų visų šių sistemų prižiūrėjimu ir kuris turėtų tam… ir kuris būtų atestuotas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Atsiprašau, aš patikslinu. Vienas penkių sistemų prižiūrėtojas negalimas, nes toliau jūs rašote, kad gali būti privatus asmuo, kuris turi kaip savo nuosavybę šildymo sistemą. Tai tokiu atveju gali būti penki prižiūrėtojai, aš taip supratau iš jūsų įstatymo projekto.

H. BERNATAVIČIUS. Šiaip yra teikiama, kad vienas asmuo tai turėtų daryti.

PIRMININKAS. Aš manau, kad šį klausimą išsiaiškinsite svarstymo metu, komitetuose bus dar galimybė išsiaiškinti smulkiau.

Klausia K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų pertvarkydami įstatymą pagal Europos Sąjungos direktyvą, ką jūs sakot, jūs atveriate kelią privačiam asmeniui, ne juridiniam asmeniui, privačiam žmogui, būti Lietuvoje šilumos tiekėju ir skirstytoju. Kaip tada jūs užtikrinsite kainų kontrolę? Kadangi, kai yra sukurta įmonė, aš suprantu, galima patikrinti jos kaštus, patikrinti kitus dalykus, o kada asmuo, ne įmonė, tada kaip jūs jo asmenines išlaidas, pajamas patikrinsite ir kaip jūs sureguliuosite šilumos kainą? Antras dalykas, kodėl jūs norite būtinai direktyvą? Direktyva nėra įpareigojanti. Direktyva yra… Mes galime perkelti, galime neperkelti, galim dalį perkelti, o šitos dalies neperkelti. Kodėl šitaip lekiat prie to, prisidengdami direktyva? Kodėl jūs labai skubat sudaryti galimybę ne įmonės forma valdyti šilumos tinklus, šilumos gamintoją ir kitus dalykus?

H. BERNATAVIČIUS. Gal atsakysiu nuo antro klausimo, kad direktyva įpareigoja teikti, turėti teisinę formą, kad tas asmuo turi turėti teisinę formą. Taip pat jis gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Dabar, jeigu tai bus fizinis asmuo, jis turės turėti kažkokį patentą ar verslo liudijimą, taip pat turės deklaruoti savo pajamas ir teikti Kainų komisijai kainų pagrindimą, paslaugos kainos pagrindimą.

PIRMININKAS. Klausia B. Pauža. Jo nėra, tuomet klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paliečiate ir straipsnį dėl sutarčių sudarymo. Tai ar jūs čia spendžiate tą dažną konfliktą, kad šiluma tiekiama ir, jeigu pasirašoma sutartis, o žmonės dažnai nenori rašytis, arba randamos pašto dėžutėse tos sutartys, žmonės turi atgabenti ją… O jeigu žmonės nepasirašys ir t. t., kaip šiuo atveju? Ačiū.

H. BERNATAVIČIUS. Šis klausimas nėra sprendžiamas konkrečiu šio įstatymo pakeitimu, tai susiję su direktyvos pakeitimu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dabar aš suprantu, kad čia Europos Sąjungos atitinkamos direktyvos inkorporuojamos į šitą įstatymą, bet noriu paklausti, ar vis dėlto po šio įstatymo priėmimo… Šis įstatymas skirtas kam? Kad būtų galima privatizuoti šilumos tinklus? Nes, kiek supratau, šilumos tiekėjas, kaip jau čia anksčiau minėjo, nebūtinai įmonė, gali būti ir asmuo juridinis, galėtų tiekti šilumą ir sudaryti sutartis, jeigu turi tinklus ir yra… turi šilumos tiekimo kažkokią sistemą ar įmonę. Ir vis dėlto norėčiau paklausti, ar privaloma tada turėti tam asmeniui šiluminius tinklus? Ačiū.

H. BERNATAVIČIUS. Tam, kad gautų licenciją užsiimti šia veikla, jis turi turėti ir šilumos tinklus, ir aptarnauti atitinkamą personalą.

PIRMININKAS. Klausia A. Zuokas. Prašom.

A. ZUOKAS (LCSF). Aš taip pat norėjau paklausti dėl asmens sąvokos, kuri čia yra išvardyta. Aišku, aš suprantu, čia fizinis asmuo tas, kuris gali laužu šildyti ir taip teikti šilumos paslaugą. Bet mano klausimo esmė yra kita. Čia daug kur yra vardinama, kad tai turėtų būti Europos Sąjungos ekonominės erdvės juridinis arba fizinis asmuo. Tačiau pabaigoje yra paminėta, kad ir kitų užsienio valstybių įsteigti filialai taip pat gali būti šilumos ir tokių paslaugų tiekėjai. Mano klausimas būtų labai konkretus. Pavyzdžiui, Kaune „Gazpromo“ įsteigta įmonė šiuo metu turi pareigą statyti ir tvarkyti, prižiūrėti šilumos tinklus Kaune. Ar jinai pagal šitą apibūdinimą tą pareigą išlaikys, ar ne, ar jinai tiesiog automatiškai ją praras?

H. BERNATAVIČIUS. Jeigu įmonė bus įsteigta Lietuvos Respublikoje, jinai išlaikys.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs, teikdamas šį įstatymo projektą, svarstėte apie galima pasekmes, kokios bus neigiamos pasekmės? Dabar šilumos tiekėjai, kurie yra didžiuosiuose miestuose, aš kalbu apie centralizuotos šilumos tiekėjus, prižiūri šilumos punktus, kuriuose yra ir boileriai, juos reikia remontuoti ir tvarkyti, ir iškyla didžiulė problema su daugiabučių gyventojais, kurie nesusimoka. Tada šiluminiai tinklai iš savo resursų dengia tas remonto išlaidas, paskui įskaičiuoja ir ištisa virtinė problemų su gyventojais, kol taip, švelniai tariant, „išlupa“ tuos pinigus iš jų. Tai jūs įsivaizduokite, koks bus chaosas, kai įsiregistruos šilumos tiekėjai tarpininkai, kurie pirks šilumą iš centralizuotų šilumos tinklų, paskui parduos namo gyventojams, daugiabučio, tarkim, namo gyventojams, ir tiktai dėl vienos priežasties – kad nereikėtų prižiūrėti šilumos punktų, kad visą tą šilumos punktų priežiūrą nusimestų nuo savęs, tą didžiulę naštą, ir perkeltų ją tiesiog nežinia kam. Tada šilumos tiekėjai vienas po kito (šitie tarpininkai) ims bankrutuoti ir ištisi namai, ištisi daugiaaukščiai liks be centralizuoto šildymo. Ar jūs apie tokias pasekmes nepagalvojot?

H. BERNATAVIČIUS. Įstatyme yra numatyta, kad licencijos yra išduodamos tik vienam asmeniui tam tikroje teritorijoje. Nebus taip, kad vienoje teritorijoje atsiras penki šilumos tiekėjai, kurie perpardavinės šilumą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų Seimo narių, kurie pageidavo paklausti, klausimus. Dėl balsavimo motyvų kalbėti užsirašė. Motyvai prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiame įstatymo projekte yra neišspręsta problema dėl šilumos punktų aptarnavimo, kuri jau daugelį metų yra Lietuvoje kaip viena iš aktualiausių problemų. Taip pat šiame įstatymo projekte nėra numatyta galimybė, kad šilumos tiekėjas įsipareigoja aptarnauti ir šilumos punktus, įsipareigoja tiekti šilumą, ir jeigu ir būtų įsiskolinimų iš daugiabučio namo kai kurių gyventojų, kad nepaliktų daugiabučio be šilumos. Tai yra tokia sistema, kokia yra iki šių dienų. Jinai gal ir nėra visiškai tobula, gal Europos Sąjungos direktyva numato ir geresnį variantą, bet ji bet kokiu atveju bent jau veikia. Pakeitus dabartinę sistemą, šilumos tinklai atsikratys tų namų, ypač bendrabučių, kurie vėluoja susimokėti už šilumą, nesusimoka už šilumos punktų priežiūrą. Reikėtų rimtai dar kartą pagalvoti, ar verta ir būtent dabar, tokiu metu, kai šildymo sezonas prasidėjo, teikti šitą įstatymo projektą. Aš manau, kad būtų daug protingiau, jeigu šis įstatymo projektas būtų pateiktas pavasarį, pasibaigus pavasario sesijai, pasibaigus šildymo sezonui, ir būtų apsvarstytos visos galimos neigiamos šio įstatymo projekto pasekmės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti dėl balsavimo motyvų už nėra. Kadangi buvo kalbėta prieš, apsispręsime balsuodami. Prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Šilumos ūkio įstatymo 2, 10, 12, 20, 21, 22, 27, 30, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kurio Nr. XIP-1317, balsuojame. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 65, balsavo 63: už – 33, prieš – 8, susilaikė 22. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindinį ir vienintelį komitetą – Ekonomikos komitetą. Ar galime pritarti šio komiteto paskyrimui? Dėkoju. Ir siūloma svarstymo data – gruodžio 17 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai datai? Dėkoju, pritarta. Klausimo svarstymas pateikimo stadijoje baigtas.

16.19 val.

Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-554 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-4 Nr. XIP-554 – Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pranešėją V. Simuliką. Pateikimo stadija. Prašom.

V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo narių grupė teikia Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Iniciatoriai yra savivaldybės. Šiuo atveju į mus kreipėsi Šiaulių miesto savivaldybė. Pats tikslas yra toks, kad įstatymo projekte įvardytume šilumos bazinę kainą kaip maksimaliai leistiną kainą. Tai yra sulyginti ir sutvarkyti, atsižvelgiant į Energetikos, Gamtinių dujų ir Elektros energetikos įstatymus, atitinkamus pavadinimus, kad bazinės kainos yra maksimalios. Esmė yra labai paprasta. Mes puikiai žinome, kad miesto savivaldybės priima tarybų sprendimus dėl šiluminių tinklų kainų, kurias mokės žmonės. Po to tos kainos perduodamos Kainų komisijai ir komisija, vadovaudamasi savo metodika, keičia ją taip, kaip nori. Dažniausiai ją didina, nes į komisiją dažniausiai vyksta patys šiluminių tinklų atstovai ir aiškina situaciją, ir ta kaina grįžta į tarybą, į miestą kur kas didesnė. Savivaldybės kaip šeimininkės prašo (šiluminių tinklų šeimininkės vis dėlto yra savivaldybės), kad joms būtų patikėta ir kad jos… Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu tarp savarankiškųjų funkcijų savivaldybėms yra priskirtas šilumos tiekimo organizavimas, o pagal 16 straipsnio (…) dalį išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra centralizuotai tiekiamos šilumos šalto ir karšto vandens kainų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi mes, Seimo narių grupė, kviečiame Seimą palaikyti realią savivaldos teisę nustatinėti tas bazines, t. y. maksimalias, kainas. Yra Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos raštas ir mūsų Seimo kanceliarijos Teisės departamento raštas, išvados. Gauta daug pasiūlymų, daug pastabų, su daugeliu jų, ko gero, aš ir mano kolegos, kurie esame teikėjai, sutiksim. Vis dėlto aš nesu profesionalas ir per daug neišmanau ten tų vingrybių ir metodikos skaičiavimo gudrybių, todėl prašau pritarti po pateikimo ir leisti specialistams iš savivaldybės atvykti į komitetą, kurį mes paskirsim kaip šakinį, kad iš tikrųjų jie gintų savo teisę ir paaiškintų, kodėl jie to nori ir kaip tai bus daroma. Manyčiau, kad tai yra daugiau politinė valia sudaryti galimybę savivaldai turėti atitinkamus svertus valdant miestą. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti 11 Seimo narių. Tad prašau kantrybės. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Aš suprantu tą saldų norą nustatyti kainas. Prieš tai teiktame įstatymo projekte mes jau pamatėme iš viceministro atsakymo, kad privatininkas, kuris turi skirtingas šildymo sistemas viename pastate, turės turėti vieną sistemos prižiūrėtoją. Tai sujauks centrinio šildymo valdymo sistemą. Dabar teikiami dar kiti pasiūlymai dėl tos pačios centralizuotos šilumos prieš šildymo sezoną arba šildymo sezonui prasidėjus, norima dar toliau sunkinti visą tą nustatymo tvarką.

Mano klausimas būtų toks. Per kiek dienų… čia jūs išmetate Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją 2 straipsnyje, kad pirmiau reikia pateikti savivaldybei, o tik po to komisijai. Kiek dienų pailgės kainos nustatymo procedūra?

V. SIMULIK (MSG). Pirmiausia aš noriu pasakyti, įstatymo projektas registruotas balandžio mėnesį. Kad man leido pateikti lapkričio pabaigoje, tai čia yra ne mano problema. Aš labai atsiprašau. O šitų techninių dalykų, ką sakiau, aš tikrai negaliu pakomentuoti, reikia skaičiuoti, ateis specialistai ir paaiškins. Aš nemanau, kad savivaldybės ir kainų komisijos vilkins tokius sprendimus.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gal tą įstatymą reikėtų svarstyti, bet aš gerbiamąjį teikėją noriu paklausti kito dalyko. Šiandien faktiškai daugumos šilumos tinklų savininkai yra savivaldybės, tik dalis jų tuos tinklus išnuomojo, o dalis pačios eksploatuoja. Pasakykite, koks velnias trukdo savivaldybei, kai svarstoma Kainų ir energetikos komisijoje šilumos kaina, atsiųsti savo atstovus, kurie išdėstys savivaldybės poziciją, o ne šilumos tinklų? Šilumos tinklai yra tik savivaldybės pavaldiniai. Tai aš niekaip nesuprantu.

Antras dalykas. Mes labai puikiai žinome, kad savivaldoje irgi sėdi žmonės, kad ten irgi būna rinkimai. Aš labai bijau, prieš rinkimus šilumos tinklų kainos bus nukirstos žemyn, kad išrinktų einamus politikus, o po to visi mokėsime, kaip vieną kartą mokėjome žiemą Telšiuose, kai sprogo šilumos tinklai ir žmonės tris paras buvo be šilumos. Tai šitą dalyką man paaiškinkite, gerbiamasis pranešėjau.

V. SIMULIK (MSG). Dalis tiesos jūsų žodžiuose, kolega, yra dėl politikavimo. Aš noriu pasakyti, kad susidūrus (kadangi tas projektas yra teikiamas ne pirmą kartą) su Ūkio ministerijos šilumininkų atstovais, tie žmonės, kurie kuruoja šiluminius tinklus, matyti, kad metodika yra sutvarkyta taip, kad miesto tarybos nieko negali padaryti ir pakeisti toje metodikoje. Vadinasi, atvažiavus į tą komisiją, metodika nustatyta tokia, kokia naudinga šilumos tinklams. Čia yra tokia pozicija. Jūs turite savo poziciją.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris. Prašom. Nebepageidauja klausti. Tuomet klausia D. Bekintienė. Prašom.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, gerbtinas jūsų siekis savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo, aš irgi taip manyčiau. Norėčiau jūsų dėl to paklausti. Jūs sakėte, kad Šiaulių savivaldybė į jus kreipėsi ir t. t. Bet yra Savivaldybių asociacija. Ar jūs turite jos išvadas ir pritarimą? Vis dėlto, jeigu jau teikiate šitą projektą, tai ne vienai savivaldybei, turėtų būti ir Savivaldybių asociacijos nuomonė. Ar turite ją?

V. SIMULIK (MSG). Šiaulių meras man garantavo, kad tai yra savivaldybių pozicija. Tikiu žodžiais.

PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas. Prašom.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš galbūt iš praktikos. Kauno mieste mes visada kirsdavomės su Kainų ir energetikos komisija, nes savivaldybei mes nustatydavome mažesnes kainas, negu reikalaudavo Kainų ir energetikos komisija. Po to priimdavo vienašališką sprendimą, ir gyventojai mokėdavo tai, ką pateikdavo komisija. Jūs išbraukėte visą šią straipsnio dalį. Dabar pagal jūsų teikiamą nuostatą, jeigu taryba priims mažesnes kainas negu bazinės, kokios bus kainos?

V. SIMULIK (MSG). Kaip matote, technologiškai aš jums negalėčiau pakomentuoti visų mechanizmų. Bet bus bazinė maksimali kaina, kurią galės, jeigu savivaldybė dar sumažins, kaip gerbiamasis kolega Kęstutis sakė, kai artėja rinkimai, tai kuo mažesnę, tai komisija turės teisę maksimaliai pakelti kainą tą, kuri bus bazinė maksimali. Ji turėtų būti protinga, pagal metodiką atitinkanti Savivaldybių asociacijos siūlymus. Aš nesu tos srities specialistas. Aš manau, tik komitete mes tuo klausimu galėsime diskutuoti apie formules, principus, kas į tą kainą įeina: infliacija, dujų, mazuto kaina ar dar kas nors.

PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Prašom.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis kolega, kaip suprantu, savo siūlomu įstatymo projektu jūs abejojate Kainų ir energetikos kontrolės komisijos taikoma kainų skaičiavimo metodika ir siūlote dėl šios funkcijos – šilumos kainų šiuo atveju, sakykime, susiaurinti Kainų ir energetikos komisijos įgaliojimus. Ar jūs nemanote, kad apskritai reikėtų peržiūrėti šios komisijos įgaliojimų platumą ar funkcijas ne tik šilumos ūkyje, juk jie reguliuoja ir daugiau įvairiausių mums visiems svarbių sričių? Ar nemanote, kad reikėtų kompleksiškai pažiūrėti į šį klausimą?

V. SIMULIK (MSG). Mielasis kolega, aš visiškai su jumis sutikčiau ir sutinku, nes energetikai turi nemažus pelnus metų pabaigoje, o pinigus moka eiliniai žmonės, daugelis iš paskutiniųjų. Tai yra teisė jums praplėsti ir pasiūlyti prie šito projekto kitus projektus. Aš juos palaikysiu šimtu procentų.

PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš, klausdamas jūsų, norėčiau, kad klausytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir kiti, ypač teisininkai, kurie aiškina, kad į savivaldą negalima kištis, nes tai yra atskira savarankiška institucija. Kaip jūs vertinate, jeigu savivaldybė net negali nustatyti savo įmonei, kuri priklauso jų balansui, šilumos kainų? Ar neprieštarauja Konstitucijai šita nuostata? Jūsų klausiu ir gerbiamojo S. Šedbaro klausiu, kaip jis mano. Nes net komisijos negalima sudaryti pagal S. Šedbaro ir kitų teisininkų nuostatas, jeigu tiesiog savivaldybė išparceliuoja visą turtą siekdama asmeninių interesų. Net negalima išsiaiškinti, nes bus pažeista Savivaldos chartija, Europos teisė ir visa kita. Kaip čia suprasti, jeigu pačiai savivaldybei net neleidžiama, jų balansui priklauso įmonė, bet ji pati kainų negali nustatyti. Kažkoks antstatas nustato.

V. SIMULIK (MSG). Pateikdamas sakiau, kad vadovaujantis Savivaldos įstatymo kai kuriais straipsniais ir siekiama, kad būtų ši funkcija, kuriai ji paskirta, ir yra jos savarankiška funkcija, kad visiškai savarankiškai ją galėtų vykdyti, paliekant galimybę valstybei kontroliuoti. Dar grįšiu prie mano kolegos, kad nebūtų per daug politikuojama, bet kad būtų protingai, racionaliai ir sąžiningai skaičiuojama.

PIRMININKAS. Dėkoju. Čia buvo daugiau kolegos Petro kalba. Kolega Petrai, dėmesio! Aš jums galiu pasakyti, neprieštarauja, nes Konstitucijoje pasakyta, kad vartotojų teises gina įstatymas. Tai čia kol kas tiek, o komitete mes apie tai diskutuosime. R. Kupčinskas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kai kuriuos ir mano numatytus klausimus pateikė. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, ne tik savivaldos teisės ir įstatymai… įstatymiškai leidžiamus veiksmus reikia apibrėžti, bet kartu reikia apibrėžti ir tai, kad centralizuotas šilumos tiekimas yra toli gražu ne vienintelis būdas šilumos vartotojams. Ir dažnai tie būdai nevienodai tarpusavy konkuruoja. Be abejo, gerai, kad savivaldybė nustato, bet atsiranda daugiau nepriklausomų šilumos tiekėjų, arba tie, kurie naudoja kitus būdus, necentralizuoto tiekimo. Tai, man atrodo, kažkada irgi reikėtų tai daryti. Ačiū už jūsų pasiūlymą.

V. SIMULIK (MSG). Pritarčiau šimtu procentų, jeigu tai mažins žmonėms mokesčius.

PIRMININKAS. Ir paskutinioji klausia kolegė Seimo narė V. Baltraitienė. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš norėjau Valerijaus paklausti, kaip bus su tom?.. Jūs čia pasakėte, kad daugiausia savivaldybės, kurios turi savo šilumos tiekimo įmones. Bet yra nemažai, kur yra privatūs tiekėjai. Kaip tada bus kainų nustatymas? Jeigu kils konfliktas, savai įmonei, aš suprantu, taryba nusprendė…

V. SIMULIK (MSG). Tai aš…

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Palaukite, pabaigsiu klausimą. Yra akcininkė, viskas gerai, bet jeigu ne akcininkė, tada… Kitas dalykas. Dabar pagal metodiką. Mes metodikos visiškai nekeičiame, yra vienas tiekėjas, pavyzdžiui, Panevėžio energija, kuri tiekia šilumą kokioms šešioms septynioms savivaldybėms. Kaina yra nustatyta viena, vidutinė kaina patvirtinta. Kaip tada bus? Kiekvienas rajonas savo nusistatys? Kaip? Aš neįsivaizduoju… Manau, kad pirmiausia reikia keisti pačią metodiką, o po to eiti, kad savivaldybės nustatytų, nes visur yra šios įmonės savivaldybės nuosavybė. Kur nuosavybė, kur akcininkas, viskas gerai.

V. SIMULIK (MSG). Aš supratau. Gerbiamoji kolege Virginija, žinote, aš šioje vietoje pasakysiu taip, jeigu Panevėžio energija iš tikrųjų aptarnauja šešias septynias savivaldybes, aš manau, kad ir kaina turi būti diferencijuota, jinai negali būti vienoda, nes skirtingai nutolę, skirtingi punktai ir t. t.

Bet grįšiu prie to, ką sakiau pateikdamas. Nesu tos srities gilus žinovas ir prašau leidimo pritarti po pateikimo ir pakviesti specialistus profesionalus, kurie atstovaus savivaldybei ir paaiškins, ir pakomentuos ir šią, ir kitas situacijas. O kur yra šiluminiai tinklai išnuomoti, tai, aš manau, sutartyse turėjo būti įdėti atitinkami saugikliai gyventojų atžvilgiu, ne tiktai savivaldybės, bet pirmiausia gyventojų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Klausimams skirtas laikas baigėsi.

V. SIMULIK (MSG). Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už – E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, dar papildydamas kolegą Valerijų, noriu pasakyti dėl Savivaldybių asociacijos. Tai Šiaulių meras yra Savivaldybių asociacijoje Energetikos komisijos pirmininkas, daug metų dirbęs „Šiaulių energijoje“. Toliau, dar noriu atkreipti dėmesį, kad nė vienas neklausė ir, matyt, nelabai atkreipė dėmesį, kad yra siūloma sulyginti su kitais įstatymais. Elektros tiekimui yra nustatoma maksimali leistina viršutinė riba, dujoms nustatoma, o šiluma kažkodėl išskiriama.

Dabar apie savarankiškumą. Kaip tik neseniai teko būti susitikime su keliais merais ir išgirdau tokį labai įdomų klausimą. Sako, kodėl buvę merai, vicemerai, kai eidavo tas pareigas, labai piktindavosi tuo, kad Seimas, Vyriausybė ignoruoja savarankiškumą ir t. t. Kodėl jie, tapę Seimo nariais, staiga pradeda elgtis kitaip? Na, aš neturėjau, ką atsakyti. Aš manau, kad jeigu Vietos savivaldos įstatyme yra pasakyta, kad už šilumos tiekimą atsako savivaldybė, o realiai nustatydama kainas neturi jokių svertų… Juk gali būti, kad savivaldybė savo biudžeto sąskaita sugalvos atleisti šilumos tinklus nuo nekilnojamojo turto mokesčio, nuo žemės mokesčio, tai, vadinasi, dėl to atleidimo jie galbūt gali tais metais ir truputėlį sumažinti kainas. Manau, kad nė viena savivaldybė tikrai nesistengs, kad būtų blogiau žmonėms, kad bankrutuotų tinklai, arba po to žaistų kainomis, tikrai nemanau. Ir siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš. A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiu šio įstatymo pataisos teikėjus, bet savo žemiečiams šiauliečiams noriu paprieštarauti ir pasakyti, kad jie ir teikėjas V. Simulikas šiek tiek klaidino Seimo narius. Kainų ir energetikos komisija nustato minimalią šilumos tiekimo kainą, o maksimalią gali nustatyti savivaldybė tokią, kokią nori, o kaina yra nustatoma pagal metodiką, pagal formulę. Kai nustato kainą, jums tą patį gali pasakyti ir Kainų ir energetikos komisija, pasakyti tą patį, pateikti formulę ir paklausti, kurį dydį išmesti iš formulės. Ot, pasakykit, kurį dydį išmesti iš formulės? Tai ten visi dydžiai yra pagrįsti ir visi yra reikalingi. Negalima iš formulės išmesti kurio nors dydžio, nes jie visi yra reikalingi. Ten yra nustatoma būtent šilumos tiekimo minimali kaina, o maksimalią gali daryti savivaldybė. Čia yra palikta spręsti savivaldai, tokią, kokią nori, savivaldybės taryba gali priimti sprendimą. O tai, ką dabar norite padaryti jūs ir norite pateikti, tai būtent atrišti rankas, visiškai pritariu K. Daukšiui, prieš rinkimus papirkinėti rinkėjus per šilumos kainą, nes tada tokiu atveju savivaldybės taryba galės balsuoti ir priimti tokią kainą, kuria tiesiog įmonė bus varoma į bankrotą. O įmonei vis tiek už tai reikės kompensuoti iš savivaldybės lėšų. Tiktai tiek, kad vietos savivaldos politikai bus geri prieš rinkėjus, bet galutinis rezultatas – vis tiek visi mokesčių mokėtojai turės padengti šį nuostolį. Va ir visa jūsų pateikimo esmė. Aš siūlau tokių dalykų nedaryti ir prisiimti atsakomybę kaip Seimo nariams už visą Lietuvoje esamą situaciją ir už tai, kad vietos savivaldos politikai nedarytų tokių neleistinų dalykų. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti, apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-554. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 73. Balsavo 73: už – 22, prieš – 13, susilaikė 38. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti, kaip pasielgti su šiuo projektu. Iš karto skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas balsuoja už, pritaria siūlymui grąžinti įstatymo projektą tobulinti iniciatoriams, balsuojantys prieš balsuoja už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas. Balsavimas alternatyvus, susilaikę neskaičiuojami. Už – grąžinamas tobulinti, prieš – atmetamas. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 75. Balsavo 73: už – 40, prieš – 33. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Replika po balsavimo. V. Simulikas per šoninį mikrofoną. Prašom.

V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, pirmininke. Aš tik norėčiau mūsų kolegos gerbiamojo šiauliečio paklausti nors vieno pavyzdžio, kai savivaldybės taryba paprašė šilumos kainos, kai komisija sumažino tą kainą.

PIRMININKAS. Manau, kad turėsite galimybę diskutuoti. (Balsai salėje) Replika po balsavimo – kolega E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai trumpa pastaba. Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustato tikslią šilumos kainą, ne minimalią, ne maksimalią šią dieną, o tikslią. Taigi reiktų žinoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega P. Gražulis – replika po balsavimo. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Taip, aš norėčiau, kad dar kartą teisininkas, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, kuris visada pasisako už visišką savivaldos laisvę ir nesikišimą į savivaldos reikalus, kad jis tikrai būtų toks nuoseklus ir kad balsuodamas balsuotų už savivaldybę, pasitikėtų savivaldybe. Bet, deja, šiuo atveju jo yra kitokia pozicija ir jis drįsta kištis į savivaldybės klausimus, ir nemato, kad čia tokios nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Kolega Petrai Gražuli, jums trumpas atsakymas. Kai kalbama apie šilumos, elektros ir kitų energetikos išteklių tiekimą, kai kainos yra reguliuojamos, galioja Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos, kurias jums siūlau perskaityti, nes esate Konstituciją įsipareigojęs vykdyti ir ne kartą prisiekęs. Klausimas baigtas.

Kolega A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Kadangi man buvo išsakyti priekaištai, tai iš tiesų, jeigu leistume įgyvendinti šią įstatymo pataisą, tai šilumos tinklai, o tarp jų ir „Šiaulių energija“, kuri yra valstybinė įmonė, kurios valdytoja yra Šiaulių savivaldybė, tokiu atveju labai greitai bankrutuotų, o subankrutavus pigiai ją galėtų nupirkti privatininkai. Tada vėl reikėtų keisti įstatymą ir grąžinti į tą padėtį, kokia buvo.

PIRMININKAS. Replikos po balsavimo baigtos. Šio klausimo pateikimo stadija baigta.

16.42 val.

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1336 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-5 – Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1336. Pateikimo stadija. Tribūnoje – pateikėjas J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors mano projektas – iš esmės tik vieno žodžio pakeitimas, bet jis gana reikšmingas vartotojams, šilumos vartotojus turiu omenyje. Dabar Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje yra parašyta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas, taip sakant, išdalijamas vartotojams. Kitaip sakant, ir tas šilumos kiekis, kuris kaip šiluma eina į radiatorius, ir tas, kuris eina karštam vandeniui ruošti, yra padalinamas. Ką tai reiškia vartotojui? Tai reiškia, kad sąžiningai ir laiku deklaravęs, kiek karšto vandens suvartojo pagal sutvarkytus skaitiklius, gyventojas faktiškai moka už tuos, kurie arba sukčiauja, arba netvarkingus skaitiklius turi, nes visa šiluma yra paskirstoma visiems. Aš siūlau, kad visiems būtų paskirstoma tik ta šiluma, kuri eina pastato šildymui. Tą, kuri eina į radiatorius, žinoma, reikia paskirstyti, ar ji yra skirta šildyti radiatoriams, kurie stovi bendro naudojimo patalpose, ar gyventojų butuose. Be abejo, ta šiluma yra reali, ji šildo namą. Tačiau kitaip būtų su tuo šilumos kiekiu, kuris yra skirtas karštam vandeniui. Tuomet būtų pastovus vadinamasis gyvatuko mokestis ir negalėtų į jį sudėti visų tokių papildomų nuostolių, kurie atsiranda dėl šilumos tiekėjo apsileidimo. Dabar jis gali visiškai neužsiimti prevencija, nesirūpinti tuo, kad yra kažkokių nesąžiningų vartotojų. Padarę mano pakeitimą, mes pirmiausia apgintume sąžiningą šilumos vartotoją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti dvylika kolegų Seimo narių. Pirmasis klausias M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pritariu aš jūsų išdėstytai idėjai, bet visiškai negaliu pritarti tam, kas čia parašyta, nes techniškai neįmanoma to dalyko atlikti taip, kaip jūs čia parašėt. Mano klausimas būtų toks, kad būtų aiškesnis mano… (Balsai salėje) Kolegos, luktelėkite! Kolegos! Kad būtų aiškiau. Įsivaizduokite tokią situaciją: pastate yra dvi atskiros centrinio šildymo sistemos, jų savininkai atskiri, tame pačiame pastate yra dvi dujinės šildymo sistemos, irgi atskiros, ir tame pačiame pastate yra vienas savininkas, kuris šildosi krosnimi. Sakykite, kaip jūs apskaičiuosite pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį, kurį po to galėtumėte paskirstyti pagal tuos šešis metodus? Kaip jūs apskaičiuotumėte pastatui šilumos kiekį, jeigu pastate yra kelių skirtingų energijos nešėjų atskiros šildymo sistemos?

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs čia jau einate giliau į tas metodikas, kurias Kainų komisija turi būti patvirtinusi visiems atvejams, kad jos būtų aiškios, objektyvios. Aš taip giliai neinu. Jeigu jūs manote, kad dėl metodikų reikia dar kažką daugiau parašyti, aš nieko prieš. Galbūt iš tikrųjų ir toje dalyje yra kažkokių problemų, bet mano pataisa nėra taip tiesiogiai susijusi su tuo, ką jūs sakėte.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Jo nėra. Tuomet klausia E. Žakaris. Nepageidauja klausti. Tuomet J. Juozapaitis. Jo taip pat nėra. Klausia P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Jurgi, iš tikrųjų esate gabus žmogus – parašėte tris žodžius, o Teisės departamentas parašė tris lapus išvadų. Tokio atvejo gal dar nebuvo parlamento istorijoje. Dabar, deja… Beje, Teisės departamentas iš esmės reiškia jums priekaištus ir abejoja, ar jūs atstovaujate šilumos tiekėjams, ar vartotojams. Man atrodo, kad vis dėlto šita pataisa gali būti naudingesnė atvirkščiai – ne tiems, kurie vartoja šilumą, o tiems, kurie tiekia, kad jiems paslauga yra labai gražiai suvyniota, kaip dažnai jūs mėgstate.

J. RAZMA (TS-LKDF). Čia buvo vertinimas, ne klausimas. Aš suprantu, kad P. Gražulis įtariai žiūrės, kad ir ką aš pateikčiau, bet aš esu įsitikinęs, kad ta pataisa vienareikšmiškai yra naudinga vartotojams, pirmiausia sąžiningiems vartotojams. Taip, tiems vartotojams, Petrai, kurie sukčiauja, neturėtų būti naudinga mano pataisa. O į išvadas pagrindiniame komitete, manau, reaguosime, vertinsime, taisysime, jeigu reikia, kažką.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš kažko vis tiek nesuprantu, nes šiuo metu yra nustatyta, kad pastate suvartotas šilumos kiekis išdalijamas visiems vartotojams. Tą, ką jūs siūlote, kad būtų išdalytas šilumos kiekis pastato šildymui… būtų išdalytas pagal apskaitą, pagal suvartoto šilto vandens… karšto vandens kiekį ir panašiai, tai kur čia… Pavyzdžiui, jeigu žmogus negyvena, yra išvykęs ir, tarkim, palikęs butą, kaip jam tada bus skaičiuojama už šilumą, jeigu bus tik tiems vartotojams, kurie vartoja šiltą vandenį? To niekaip nesuprantu. Kaip tada bus su tais, kurie nebūna, negyvena?

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dar kartą turiu akcentuoti, kad dėl išdalinimo įvairiais atvejais, kaip čia kolega minėjo, kad gali būti skirtingos sistemos viename name, arba, kaip jūs sakote, vienas pilietis yra išvykęs ir neturi galimybės deklaruoti karšto vandens skaitiklių ir nedeklaruoja, tai dėl tų metodikų aš nieko nekeičiu. Dėl karšto vandens paskirstymo vartotojams, kaip tai turi būti padaryta konkrečiu atveju, aš šioje dalyje jokių pokyčių nedarau. Dar kartą pabrėžiu: šiuo atveju akcentuoju, kad visiems vartotojams turi būti paskirstomas tas šilumos kiekis, kuris eina besąlygiškai šildymui, žinoma, pagal metodiką. O štai dėl karšto vandens aš kaip tik sakau: tokio besąlygiškumo neturi būti, tuomet viską lemia skaitikliai, jų parodymai, tvarkingas deklaravimas. Aš atskiriu, taip sakant, šilumą, kuri eina šildymui, atskiriu šilumą, kuri eina karšto vandens ruošimui. Tokia yra mano siūlymo esmė. Jeigu čia formaliai reikia dar kažką tiksliau parašyti, pačią mintį taip norint išreikšti, aš esu pasirengęs kartu su teisininkais ieškoti, bet, man atrodo, pati mintis yra gana aiški.

PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius. Prašom.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, idėja sveikintina, bet, žiūrėkit, o kas mokės už cirkuliacijai sunaudotą šilumą ir pagal ką? Aš svarstymui siūlau pritarti, bet, iš kitos pusės, ar reikia mums taisyti įstatymą? Jau šiuo metu yra techninių priemonių, kurios leidžia gyventojui, daugiabučio gyventojui, turėti tikslią savo suvartojamos šilumos apskaitą visais lygmenimis – tiek šildymui, tiek cirkuliacijai, tiek karštam vandeniui ruošti. Galbūt mums reikėtų eiti ta kryptimi?

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl tų butų, kurie jau turi modernias sistemas ir gali apskaityti ir šilumą, ir karštą vandenį. Dėl tokių namų šiandien problemos nėra, čia iš tikrųjų gal nebūtų būtina tokia mano pataisa. Tokių namų nėra daug, deja, senesniuose namuose tų tikslių apskaitos sistemų tikrai nėra ir nemanau, kad taip greitai jos bus įrengtos. Tokiu atveju mano pataisa ir neleistų šilumos tiekėjui taip atsipalaidavus visus karšto vandens apskaitos netikslumus, visus netvarkomos sistemos nuostolius kaip niekur nieko dabar išskirstyti vartotojams. Dabar, pabrėžiu, visą į pastatą ateinančią šilumą gali išdalinti vartotojams ir susidėjęs rankas šilumos tiekėjas ramiai gyventi. Dabar imame tik tą dalį šilumos, kuri eina šildymui, ją visą padaliname, bet kuri eina karštam vandeniui, nieko panašaus.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Aš norėčiau pranešėjo pasiteirauti, ar jūsų teikiamos pataisos pareikalaus iš šilumos tiekėjų tam tikrų adaptacijų, aš turiu omeny techninių, papildomų matavimo prietaisų montavimo ir panašiai. Kaip tai gali atsiliepti tiems patiems žmonėms bei šilumos tiekėjams? Ar buvo kokių nors bandymų įvertinti finansinį poveikį, jeigu jūsų pataisa būtų priimta?

J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, šiaip ir dabar galiojančiame įstatyme yra prievolė šilumos tiekėjui visur turėti tikslius apskaitos prietaisus, o butuose karšto vandens apskaitos prietaisus. Žinoma, iki galo neišspręstas mano daug kartų aiškintas reglamentavimas visiems toleruojant leido tuo per daug nesirūpinti. Be abejo, dabar šilumos tiekėjui atsirastų papildomų rūpesčių žiūrėti ir aiškintis, kurie vartotojai piktnaudžiauja, užsiimti tam tikra prevencija, tektų keisti, kur aptiktų, sugadintus apskaitos prietaisus ir t. t. Tokių papildomų darbų tikrai šilumininkams čia atsirastų, aš to neneigiu. Bet ar mes galime toleruoti netvarką, kuri gula ant sąžiningų, mokančių už šilumą, vartotojų pečių? Manau, reikia vieną kartą sukurti mechanizmus, kurie galutinai priverstų šilumos tiekėjus susitvarkyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia R. Kupčinskas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, dėl karšto vandens, cirkuliuojančio gyvatuku, man regis, šilumos tiekėjai galės teikti, kad jis irgi savotiškai šildo patalpą, kartu ir pastatą. Ir dar vienas klausimas. Įgyvendinus jūsų nuostatą arba pataisą, faktiškai reikės naujų šilumos skaitiklių. Tai irgi didelės investicijos ir savo ruožtu gyventojams irgi nemažos išlaidos. Ką jūs į tai atsakytumėte?

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad skaitiklių reikia ir šiandien, tiktai kai kuriais atvejais nesirūpinama jų parodymų tikslumu, pakeitimu ir t. t. Kaip matote, mano pataisose kokių nors siūlymų, kokių nors nuostatų, nurodančių įdiegti skaitiklius, tikrai nėra. Dėl gyvatuko. Mes turbūt sutiksime, kad gyvatukuose karšto vandens praradimų negali būti. Todėl, kad ties gyvatuku nestovi kranelis, kurį gali atsisukti ir vartoti karštą vandenį. Toje dalyje šilumos tiekėjas negalės gyvatukui nurašyti netikslių karšto vandens apskaitos dalykų.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti, motyvai už – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, atvirai pasakius, kai pamačiau, kad visi prieš, niekas Jurgio negina, tai nutariau, kad pasisakysiu už. Kur yra šio pasiūlymo stiprybė? Kad stengiamasi sutvarkyti šilumos ūkį taip, kad žmogus žinotų, už ką jis iš tikrųjų moka pinigus. Tai yra stiprioji dalis. Bet silpnoji dalis yra ta, kad aš bijau, kad atsiras šilumos ūkyje daugiau išlaidų, negu naudos. Bet mes šitą dalyką komitete pasvarstysime su specialistais. Aš manau, kad po pateikimo reikia pritarti, o paskui bus matyti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad šita siūloma pataisa gali duoti daugiau žalos, negu naudos, ir tikrai ji greičiausiai naudinga šilumos tiekėjams. Šiuo metu prie kiekvieno daugiabučio namo yra įvadinis skaitiklis ir kiekvienas žmogus bute turi taip pat savo skaitiklį. Tas skirtumas, kuris susidaro tiekiant šilumą, karštą ar šaltą vandenį tarp buto skaitiklių ir įvadino namo, paskirstomas buto gyventojams. Buto gyventojai, norėdami, kad tas skirtumas būtų mažesnis, racionalizuoja, apšiltina savo vamzdynus, kad būtų kiek galima mažesni nuostoliai. Dabar, pasirodo, mokės visi miesto gyventojai ir nebus jokio ūkiškumo, jokio racionalumo, niekam nebus jokio intereso racionaliau naudoti šilumą. Man atrodo, gali atsirasti milžiniškų prirašymų ir niekas nesukontroliuos, kokie jie yra ir kiek sunaudota bendrai šilumos energijos. Aš įsitikinęs, kaip ir Teisės departamentas, kad šitos įstatymo pataisos yra naudingos šilumos tiekėjams, todėl balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų tiek už, tiek prieš. Apsispręsime balsuodami. Prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1336? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 2, susilaikė 17. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga rekomenduoja skirti pagrindinį ir vienintelį komitetą šio įstatymo projekto svarstymui – Ekonomikos komitetą. Ar galime bendru sutarimu pritarti šio komiteto paskyrimui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Siūloma svarstymo data – gruodžio 17 d. kartu su projektu, kuriam mes pritarėme, kuris buvo pateiktas Vyriausybės. Būtų logiška. Ar galime pritarti šiai datai? Nėra prieštaraujančių, pritarta gruodžio 17 d. Seimo plenariniame posėdyje. Klausimo svarstymas pateikimo stadijoje baigtas.

17.00 val.

Savaitės (nuo 2009-11-23) – 2009 m. lapkričio 24 d. (antradienio) ir 26 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių tvirtinimas

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti jūsų dėmesio ir pasiūlyti apsvarstyti rezervinį 1 klausimą – savaitės, prasidėsiančios lapkričio 23 diena, plenarinių posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę gerbiamąją I. Degutienę. Prašom. Posėdžiui toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kita savaitė iš tikrųjų mums visiems bus sudėtinga ir sunki, nes lapkričio 24 d. plenarinis posėdis iš esmės yra skirtas 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo svarstymui, taip pat kitiems įstatymams, kurie susiję su šiuo biudžetu. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad lapkričio 24 d. buvo numatyta svarstyti ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, kuriuos teikia Prezidentė. Mano žiniomis, iš tiesų kai kurie komitetai dar nėra apsvarstę. Tikiuosi, rytoj dar penktadienis, dar yra pirmadienis, kad tikrai komitetai apsvarstys ir mes galėsime ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą ramiai svarstyti lapkričio 24 d. Lapkričio 26 d. mes tęsime toliau biudžetus. Šiuo atveju yra numatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas su visais lydinčiaisiais įstatymais ir tai yra numatoma iki pietų. Po pietų dviejų opozicinių frakcijų: Socialdemokratų partijos frakcijos ir Darbo partijos frakcijos, darbotvarkė, dėl kurios tikrai dėkoju kolegoms, jie jau yra pateikę ir visą sąrašą siūlomų projektų.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 24 d., nors tai yra antradienis, paprastai plenariniai posėdžiai prasideda 11 val., atkreipiu jūsų dėmesį, kad plenarinis posėdis prasidės 10 val. Taip šiandien aš pasiūliau Seniūnų sueigoje, seniūnų sueiga tam pritarė, kad tikrai galėtume susikaupti ir tą dieną skirti tik finansinių rodiklių įstatymui ir 2010 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymui svarstyti. Tai tokia kitos biudžetinės savaitės darbotvarkė.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamoji Pirmininke, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Bastys. Ar M. Bastys yra? Ne. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, šiandien ryte frakcijos vardu prašėme, kad du Seimo nutarimai būtų įtraukti į darbotvarkę. Tai dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo dėl Vilniaus miesto turto išpardavimo ir taip pat būtų rezoliucija dėl to, kad Vyriausybė būtų įpareigota parengti įstatyminę bazę dėl valstybės pareigūnų, kurie dirba įvairiose institucijose, atlyginimo lubų nustatymo. Aš prašyčiau jus, kaip Seimo Pirmininkę, J. Razmą ar ką įpareigoti, kad jis parengtų variantą to nutarimo projekto ir kad antradienį mes galėtume šiuos nutarimų projektus svarstyti ir priimti.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš vėl grįžtu prie to, ką ir ryte komentavau. Jeigu autorių svarstymo stadijai bus parengtas tvarkingas, atitinkantis juridinės technikos ir Statuto reikalavimus nutarimo projektas. Jeigu nebus, aš to, ko nėra, įtraukti negaliu.

Kitas dalykas, kalbant apie rezoliuciją, irgi reikalinga komiteto išvada. Šiandien komiteto išvados irgi nėra. Rytoj aš kviečiu visų komitetų pirmininkus dar kartą paaiškinti, nes ir praeitą kartą pristatant darbotvarkę gerbiamasis E. Žakaris manęs klausė, kodėl vieno klausimo, jo seniai pateikto, iki šiol aš neįtraukiu į darbotvarkę. Tai iš tiesų kai kurie klausimai, nes raštu kreipiausi į komitetų pirmininkus, nesvarstomi todėl, kad nėra Vyriausybės išvados. O kiti, rytoj išsiaiškinsiu, kaip sakoma, žiūrėdama kiekvienam į akis, kodėl kai kurie klausimai nėra apsvarstyti.

Manau, kad komitetai tikrai turi irgi didelį darbo krūvį, yra prioritetiniai įstatymai, kurie reikalingi tam, kad mes galėtume priimti tiek Valstybės ir savivaldybių finansinių rodiklių biudžeto įstatymą, tiek „Sodros“ biudžeto, tiek Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto įstatymą. Ir dėl to ta įstatymų gausa, kuri yra pateikta svarstyti, ypač apkrauti Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, galbūt dėl to jie vėluoja, bet rytoj aš galutinai išsiaiškinsiu.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, mes nepelnytai buvome išmesti iš svarstymo procedūros, kai kai kurie Seimo nariai pareiškė tam tikrų nuogąstavimų, ar nebus prieštaravimų Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad neprieštarauja. Tai Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas Nr. XIP-1011 šių metų. Ar įmanoma būtų grąžinti, nes būtų gerai mums iki Naujųjų metų jį turėti? Svarstymo procedūros sustabdymas mums buvo negerai. Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, kitą savaitę tas įstatymas tikrai nebus įtrauktas į darbotvarkę. Dar kartą akcentuoju. Būkime blaivaus proto ir racionalūs. Jeigu lapkričio 24 d. yra skirta valstybės biudžetui, lapkričio 26 d. iki pietų yra „Sodros“ biudžetui, popietinė yra opozicinė darbotvarkė, aš neturiu galimybių įtraukti šio klausimo į darbotvarkę. Tikrai gruodžio mėnesį iki biudžeto priėmimo šis klausimas bus svarstomas plenarinių posėdžių metu ir priimtas, jeigu užteks balsų.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, skiriant Aukščiausiojo Teismo pirmininku Gintarą Kryževičių, jis savo kalboje ne kartą kalbėjo apie visuomenės atstovų dalyvavimo teismuose problemą. Yra surinkti 47 Seimo narių parašai dėl Konstitucijos pataisų įvedant tarėjų institutą. Kada būtų galima tikėtis, kad šis įstatymo projektas, tos Konstitucijos pataisos bus svarstomos Seimo plenariniame posėdyje? Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Dėkoju, kolega. Dar kartą noriu pasakyti, dabar prioritetas yra biudžetas. Tai yra kai mes grąžinsime po pirmojo svarstymo visus projektus į Vyriausybę, tai yra 2010 m. biudžeto finansinių rodiklių įstatymą ir „Sodros“ biudžetą, kai priimsime tuos įstatymus, kurie reikalingi tam, kad būtų prieš priimant biudžetą čia, Seime, priimti, tada galėsime dirbti kitus darbus. Prioritetas šiandien tvarkant darbotvarkę yra biudžetiniai įstatymai.

PIRMININKAS. Paskutinioji klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, noriu jūsų paklausti, kada bus pateikta, ar dar planuojate iki sesijos pabaigos pateikti Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009–2016 metų programą, nes Sveikatos apsaugos ministerija labai aplaidžiai ilgai vilkino ir 2009 m. jau baigiasi? Tai faktiškai vienerių metų jau nėra. O šiandien sveikatos ministro teikimu teikiami jau departamento klausimai, pavaldumo pakeitimo. Tai truputį čia vežimas prieš arklį. Noriu jūsų paklausti, kada bus, ar bus iki sesijos pabaigos? Dėkui.

I. DEGUTIENĖ. Tikrai, kolege, iki sesijos pabaigos bus, bet po to, kai mes apsvarstysime biudžetą ir lydinčius įstatymus.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti pateiktai kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkei? Gerbiamieji kolegos, aš primenu, kad mes galime tik balsuoti, jeigu nėra bendro sutarimo. Tai ar galėtume bendru sutarimu? Ne. Balsuojame, kas pritaria pateiktai kitos savaitės darbotvarkei.

Už balsavo 72, prieš – 2, susilaikė 6. Kitos savaitės darbotvarkė patvirtinta.

17.11 val.

Farmacijos įstatymo 2, 35, 36, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-893 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, grįžtame prie ankstesnių darbotvarkės klausimų. Klausimas 2-6 – Farmacijos įstatymo 2, 35, 36, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiamo įstatymo tikslas…

PIRMININKAS. Atsiprašom, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji kolegos, salėje bruzdesys. Jeigu galima, tyliau, arba geriau pasirinkite kitą diskusijų vietą.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pateikiamo įstatymo tikslas – pagerinti gyventojams gamybinėse vaistinėse gaminamų vaistų prieinamumą. Šiandien pagal galiojantį Farmacijos įstatymą, gamybinėse vaistinėse pagamintus vaistus galima parduoti tik tose vaistinėse arba jų filialuose. Žinodami dabartinę situaciją, kad dažnai filialas yra už šimto, už pusantro šimto kilometrų, mes leidžiame tuos vaistus vežti, bet šalia esanti kita vaistinė šitų vaistų parduoti negali. Gydytojai išrašo receptus gamybiniams vaistams pagaminti ir žmonės priversti jų ieškoti netgi važiuodami į kitus mietus. Jeigu mes leisime gamybinėse vaistinėse pagamintus vaistus pardavinėti ir kitose vaistinėse, tai tikrai šių vaistų prieinamumas gyventojams pagerės, todėl prašyčiau po pateikimo pritarti.

PIRMININKAS. Užsirašė paklausti dešimt Seimo narių. Pirmasis M. Zasčiurinskas. M. Zasčiurinsko nėra. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūsų pateiktas projektas užtikrins šitokių vaistų patekimą ir į mažas vaistines?

A. MATULAS (TS-LKDF). Turėtų, nes kiti Farmacijos įstatymo straipsniai sako, kad užsakytas vaistas turėtų būti per parą pristatytas. Tai tokiu atveju iš tikro šitų vaistų prieinamumas pagerėtų ir galėtų atsidurti bet kurioje vaistinėje.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte informuoti, kiek dabar Lietuvoje liko vaistinių, kurios pačios gamina vaistus? Kaip būtų, kaip turėtų būti iš tikrųjų? Kiek jų turėtų būti ir ar jų yra tiek, kiek reikėtų? Ačiū.

A. MATULAS (TS-LKDF). Iš tikro jų liko tik keliolika, kai kuriuose miestuose jų iš viso nėra. Jeigu mes leistume juos pardavinėti, iš tikro tie farmacininkai, kurie dar gamina, nes tai nėra rentabilu, galėtų turėti didesnę praktiką. Be abejo, tai yra tam tikra nedidelė konkurencija vaistų gamintojams, bet mes to, matyt, ir siekiame.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau paklausti. Priėmę šitas pataisas, kaip mes galėtume tikėtis dėl tų gaminančių vaistinių kokybės užtikrinimo, nes vis dėlto tos gamybos apimtys mažėja, technologijos tobulėja. Ar mes turėsime galimybę užtikrinti, kad tie pagaminti vaistai tikrai bus saugūs?

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, Farmacijos įstatyme pakankamai dabar yra saugiklių, galėsime dar apsvarstyti. Yra gamybos vadovai, kurie stebės procesą ir dabar stebi. Taigi šitas leidimas prekiauti ir kitose vaistinėse kokybės prasme nekeičia sąlygų, bet galėsime dar kartą paanalizuoti, nes įsivaizduojam, kad kiekiai, apimtys šiek tiek padidės.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, be abejo, pati mintis, kad žmogus galėtų arti savo gyvenamos vietos nusipirkti, yra teisinga, tačiau čia galėjo būti du būdai. Vienas, kurį jūs siūlote, kitas, tarkime, kaip Vokietijoje, kad kiekviena vaistinė privalo pagaminti. Dabar, be abejo, aš tam pritarsiu, bet dar norėčiau paklausti dėl galimo tokio pavojaus. Kai nebuvo krizės Lietuvoje, kažkodėl vaistus pasiliko gaminti mažos vaistinės, jos iš paskutiniųjų, kad kaip nors išsilaikytų. Stambiosios vaistinės, tinklai to neėmė. Ar dabar nėra noras ir toks pavojus, kad stambieji tinklai įsteigs didžiulį cechą, gamybinę vaistinę, vėl nori monopolizuoti, o po to kelti kainas? Ačiū.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ne, neturėtų būti tokių dalykų, bet tam tikra konkurencija galėtų pamažinti vaistų kainą, pagerinti prieinamumą, todėl aš asmeniškai tokio pavojaus nematau, nes kitame straipsnyje yra nuostata, kad draudžiama gaminti tapatų registruotam vaistui preparatą. Nors Teisės departamento yra pastaba ir siūlymas, kad šito drausti nereikėtų. Vėlgi mes diskutuosime, bet aš tokio pavojaus kaip ir nematyčiau.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš kaip tik norėjau paklausti dėl Teisės departamento tos pastabos 3 straipsniui. Kodėl gamybinėms visuomenės vaistinėms jūs siūlote drausti gaminti būtent ekstemporalų vaistinį preparatą? Ar jūs galvojat… Na, aš taip manau, jeigu tai būtų su dėžute, su atitinkamos firmos ženklu, bet jeigu tai yra tik cheminė sudėtis. Kas čia gali būti arba kur čia gali atsirasti kažkokių prieštaravimų? Labai ačiū.

A. MATULAS (TS-LKDF). Žinote, gavus šitokius gyventojų prašymus ir parengus įstatymo projektą, į mane kreipėsi Vaistų gamintojų asociacija ir labai nuogąstavo ir prašė, kad vis dėlto būtų įvestas tam tikras apsaugos mechanizmas, kad nebūtų dubliuojami tie vaistai, kurie yra jau gaminami ir tiekiami. Todėl, siekdamas apsidrausti ir žinodamas, kad gerbiamasis kolega A. Sysas gali suabejoti mano gerais kėslais, aš įvedžiau šitokią nuostatą. Bet reaguodamas į Teisės departamentą iš tikro komitete siūlysiu atsižvelgti į Teisės departamento siūlymą tam, kad konkurencija būtų vis dėlto kitokia.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Antanai, kažkaip negirdėjau – gamybinė visuomenės vaistinė. Kuo jinai skiriasi nuo eilinės? Gamybinė visuomenės vaistinė.

A. MATULAS (TS-LKDF). Jinai turi leidimą gaminti vaistus, kitos vaistinės tokio leidimo neturi. Tam reikia atitikti sąlygas, ir gana griežtas sąlygas.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turite galimybę pasisakyti už arba prieš. Galbūt galime bendru sutarimu po pateikimo, kadangi nėra prieš. (Balsai salėje) Yra norinčių balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo?

Už – 71, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, kadangi darbotvarkėje numatyta pertraukėlė ir… (Balsai salėje) Bet prieš tai, tarp kitko, reikėtų grįžti prie komitetų dėl svarstyto klausimo. Po pateikimo siūlomi komitetai: Socialinių reikalų, ne, Sveikatos reikalų komitetas pagrindiniu, Teisės ir teisėtvarkos papildomu. Siūloma svarstyti gruodžio 15 d. Kitų pasiūlymų nėra. Yra. Prašau. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų, kadangi kalbama apie konkurenciją ir įtaką rinkai, iš tiesų specifinei rinkai, tai sutikdamas, kad pagrindinis komitetas turi būti Sveikatos reikalų komitetas, vis dėlto siūlyčiau, kad pasvarstytų klausimą ir Ekonomikos komitetas kaip papildomas. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neprieštaraujat? Bendru sutarimu. Dėkoju. Papildomas – Ekonomikos komitetas.

Dėl pertraukėlės entuziazmo nebuvo, dirbam toliau. Dėkoju.

17.20 val.

Farmacijos įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-990 (pateikimas)

Farmacijos įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas A. Čaplikas. Gerbiamasis ministre Čaplikai, kviečiu jus pateikti Farmacijos įstatymo 58, 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. (Balsas salėje)

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums teikia Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas yra iš keturių straipsnių. Esmė jo labai paprasta, yra daugiau techninio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo likviduotas vykdant bendrą taupymo planą nuo 2009 spalio 1 d. ir likę darbuotojai, arba, na, likę žmonės, įtraukti į ministerijos struktūrą, įstatymuose buvo kai kurie pavedimai suteikti departamentui prie ministerijos, todėl mes teikiam įstatymo projektą, kuriame siūlome pakeisti formuluotes. Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos kai kuriuos pavedimus ir darbus turėtų daryti Sveikatos apsaugos ministerija.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmoji klausia D. Mikutienė. Nėra. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti. Ar dažna tokia kaita nesutrukdys ministerijos darbo, juo labiau jeigu prie jūsų ministerijos prijungs Narkotikų departamentą?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Ne, šiuo atveju mes patys buvom iniciatoriai. Vykdydami valstybės lėšų taupymo planą ir optimizuodami valstybės valdymo planą, kuriam pritaria Sveikatos reikalų komitetas ir kuris buvo sudarytas iš trijų dalių, patys reorganizavome kai kurias pavaldžias institucijas, šiuo atveju likvidavome Farmacijos departamentą, įliejome į ministerijos vidaus struktūras dirbančius žmones. Kaip pastebėjote, jokių trukdymų ir trikdžių neįvyko. O dėl Narkotikų kontrolės departamento, matyt, teks kalbėti vėliau, kai bus pateikiami kiti klausimai. Tačiau ir ten, manau, galima tikrai sutvarkyti darbinius santykius ir ilgiau nelaikyti žmonių pakabintų tarp dangaus ir žemės, jeigu kalbėtume apie Narkotikų kontrolės departamentą, t. y. išeiti iš nuolat likviduojamos arba nuolat reorganizuojamos institucijos būsenos. Reikia tiesiog apsispręsti ir sutvarkyti, bet apie tai mes kalbėsime vėliau.

PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis ministre, kiek sutaupysit biudžeto lėšų, panaikinę šitą Farmacijos departamentą?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Mes jau panaikinom Farmacijos departamentą. Aš dabar tiksliai nepamenu, buvo sutaupyta… arti 10 etatų… žmonių buvo atleista. Taip, mes apskritai… Buvo atsisakyta vadovo, papildomai buhalterio, automobilių. Dabar vyksta procesas, kai bus atsisakoma labai brangiai nuomojamų patalpų, kurios kažkodėl visą laiką yra miesto centre ir labai brangiai mokama už nuomą. Šie likę žmonės perkeliami į ministerijos vidinę struktūrą.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, realiai tų pasikeitimų, aš manau, jūsų ministerijos struktūroje dar bus. Ar nebūtų geriau vieną kartą ateiti, viską sudėstyti ir nekeisti kas… Dabar Narkotikų departamentą sujungsit, vėl kažką keisit. Paskui mes čia, Seime, sėdim, svarstom, darom. Gal būtų geriau vieną kartą viską atnešti, pasakyti, kad štai mūsų reforma, ir pabaigti tuo.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš tikrai, pone Kęstuti, pritarčiau jūsų siekiui ir norui, bet, deja, gyvenimas kartais yra toks dinamiškas, kad viską apibendrinti ir į vieną vietą sudėti yra labai sudėtinga. Tai kartais tenka eiti ir su tokiomis techninėmis pataisomis, nors už jų slypi ne visai techniniai sprendimai. Šiuo atveju valdymas ir pavedimai, kurie buvo pavedami institucijai, kurios nėra, turi būti išspręsti. Sveikatos apsaugos ministerija turi vykdyti tuos formaliuosius įstatymo pavedimus, kurie buvo numatyti departamentui. Nors tokiam siekiui, be abejo, aš pritarčiau, galiu pripažinti kritiką, bet kartais yra taip, kaip yra.

PIRMININKAS. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ten, kadangi, jaučiu, įstatymas rengtas dar vasarą, yra spalio 1 diena.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Taip, taip, taip.

A. SYSAS (LSDPF). Tai kokio galo… Reikėtų įrašyti čia datą, kad atitiktų dabartinius reikalavimus. Labai ačiū.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gera pastaba, labai ačiū. Tikrai, buvo seniai rengtas įstatymas. Kol mes Vyriausybę perėjome… Kaip kartais užtrunka tokie procesai, formaliai žiūrint, kol Vyriausybė pritaria, kol suderini, kol ateini, o departamento nėra jau nuo spalio 1 d. Tai tikrai ačiū už gerą pastabą. Ko gero, reikėtų nuo įsigaliojimo datos… nuo priėmimo datos tą įrašyti.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, gerbiu jūsų medicinines žinias, bet vis dėlto noriu…

A. ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū, daktare.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …jūsų paklausti. Kaip jūs įsivaizduojate, kas turės pasirašyti šitą kompensuojamųjų vaistų sąrašą, jeigu ministrais būna politikai, kurie dažnai gal ir neturės deramo išsilavinimo? Juk kalbama apie labai specifinę veiklos sritį, kurią gali atlikti tik specialistai. Jūsų formuluotės išties sukelia dar daugiau klausimų, juo labiau kad puikiai žinote, kad ministerija turi turėti nepriklausomą instituciją, kuri galėtų nebūti susijusi nei su politiniais, nei su kitais dalykais, nes vaistų lobizmas ir vaistų pramonė, vaistų biznis yra labai sudėtingi. Taigi, gerbiamasis ministre, ar neapsunkinate savo gyvenimo?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamasis daktare, farmacija ir gydymas – truputėlį skirtingi dalykai. Tai šiuo atveju, matyt, reikalingas kitas išsilavinimas… farmakologinio išsilavinimo reikia. Šiuo atveju apie vaistus ir kompensuojamųjų sąrašą… Ir šiandien galioja tokia tvarka, ir yra tokia pati. Ministras lygiai taip pat pasirašo kainyną, kaip ir dabar. Farmacijos departamentas yra ministerijos viduje, tik toks pakeitimas. Sėkmės gydytis!

PIRMININKAS. Klausia taip pat daktaras A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš čia. Gerbiamasis Algi, aš čia. Tai beveik pusė puslapio teisės aktų, ar ne? Ten surašyta, kada po panaikinimo departamento reikės peržiūrėti. Datų aš nematau. Labai panašus klausimas į A. Syso: per kiek laiko jūs tuos visus pataisysit ir kuo vadovausitės iki to laiko? Senaisiais, ar ne?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Šiuo atveju formalumas vis tiek… Likviduoti šios institucijos teisių perėmimą yra ministerijai… Bet kuriuo atveju tai yra numatyta reorganizavimo plane. Didelių juridinių problemų nėra, bet iš įgyvendinimo įstatymo reikia išbraukti institucijos, kurios jau nebėra, pavadinimą. Be abejo, tai užtruks šiek tiek, tačiau formaliai pagal mūsų teisę viskas pereina teisių paveldėtojai arba perėmėjai, šiuo atveju ministerijai.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Dabar pasisakymai dėl motyvų. J. Olekas pritaria įstatymo projektui. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu pakviesti pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Manau, kad ministerija, prisiimdama didesnę atsakomybę dėl farmacijos sektoriaus reguliavimo, daro teisingą žingsnį. Kita vertus, kas galėtų paneigti, kad labai svarbios yra Farmacijos departamento patalpos, kurios yra Vilniaus miesto centre? Aš siūlyčiau ministrui tą pastatų perleidimą ar privatizavimą išnaudoti sveikatos sistemos sektoriaus lėšų padidinimui ir tokiu būdu užkišti tą spragą, kuri atsiranda sveikatos sistemos biudžete.

Na, o jeigu kalbėtume iš esmės dėl Farmacijos departamento, aš manau, kad iš tikrųjų gerai, kad jisai bus Sveikatos apsaugos ministerijoje. Ministras turės galimybę prisiimti didesnę atsakomybę, nes kurį laiką tas departamento atskyrimas nuo ministerijos lyg ir nuėmė nuo ministro ir dalį atsakomybės. Manau, kad tokia pozicija yra sveikintina.

Kita vertus, aš turėčiau tam tikrų pastabų dėl 58 straipsnio 2 dalies, kur, perimant departamentą į Sveikatos apsaugos ministeriją… Turbūt jau nereikėtų, kad būtų įstatyme paraiškų nagrinėjimas pagal Sveikatos ministerijos nustatytą tvarką. Visi aktai, kurie patenka į ministeriją, nagrinėjami ministerijos nustatyta tvarka. Todėl manau, kad yra dar kaip pataisyti šias pataisas, bet kviečiu pritarti po pateikimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, mano argumentai būtų kiti, kolegos. Išties ir buvę kolegos sveikatos ministrai, ir panašiai puikiai žino, kad farmacijos sistemos reguliavimas apima labai daug komponentų. Vienas iš jų yra reikalaujantis didelio ir nepriklausomo audito bei daugelio kitų dalykų. Kita vertus, Lietuvos sveikatos sistemos įstatyme buvo numatyta specialistų ir ekspertų atsakomybės didinimo, kaip pasakyti, sistema, kuri būtų užtikrinusi didelį nepriklausomumą nuo politinių vėjų, kurių profesionalioje politinėje sistemoje atsiranda. Taigi manau, kad tie kolegos, kurie buvo ministrai ir galėjo nagrinėti, kokia yra nauda turint nepriklausomą instituciją ir nepriklausomą reguliavimą, tikrai gali pasverti visus už ir prieš. Kita vertus, krizės sąlygomis daryti tokį valstybės valdymo jovalą, tarp jų ir paties departamento, irgi ne pats geriausias laikas. Todėl aš manau, kad einama ne tuo keliu, ir pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritaria pateiktam įstatymo projektui po pateikimo?

Už – 76, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Komitetai. Siūlomas pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 15 d. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. Dėkoju.

17.32 val.

Farmacijos įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 59¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1346 (pateikimas)

Farmacijos įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 59¹ straipsniu įstatymo projektas. Pateiks A. Čaplikas. Pateikimas. Prašom.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė teikia jums Farmacijos įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 59¹ straipsniu įstatymo projektą. Šio įstatymo esmė labai paprasta. Jis yra jau daug kartų aptartas viešumoje, daug kartų diskutuota apie tai, paprastai sakant, tai yra Kainų reguliavimo įstatymas. Kodėl mes tą darome? Tam, kad daug netuščiažodžiautume, mes parengėme jums kelias skaidres.

Štai yra receptinių vaistų pardavimų apimtis Lietuvoje, ji gali svyruoti, bet jos dydis, aš kalbu apie receptinius vaistus, kurie susidaro iš kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų vaistų, sudaro apie vieną milijardą litų, tokia apyvarta yra Lietuvoje. Nekompensuojamieji receptiniai vaistai sudaro apie 30 % apyvartos. Štai tokią procentų dalį skiria žmonės, tai yra apie 300 mln. Lt, nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams. Štai tokia reali situacija.

Kodėl mes tą darome? Aš pabrėžiu, mūsų siūlomas įstatymas apima tik receptinius vaistus. Kas tai yra? Sunkioms ligoms gydyti gydytojo skirti vaistai. Pabrėžiu, sunkioms ligoms gydyti gydytojo skirti vaistai, kurių pats žmogus negali pasirinkti ir moka iš savo pinigų.

Dėl siūlomo kontrolės mechanizmo, kad vėl ateityje nespekuliuotume. Mes pasisakome už tai, kad būtų kontroliuojamos visos trys grandys: gamintojo kaina, didmenininko kaina, vaistininko kaina. Štai taip turėtų būti, apimti visas tris grandis, nes mūsų žmogus moka baigtinę kainą. Analogiška kainų reguliavimo sistema dabar yra taikoma kompensuojamiesiems vaistams. Dabar ji yra taikoma, ji veikia kompensuojamiesiems vaistams. Analogiška sistema receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams Lietuvoje buvo taikoma iki 2002 metų.

Kokia situacija buvo 2002 metais ir kokia situacija dabar? Kad vėl neišrastume dviračio. Štai yra 27 Europos Sąjungos šalys. Mums sako, kad mes čia dviratį išradinėjame. 21 Europos Sąjungos šalyje reguliuojamos didmeninės ir mažmeninės kainos. Antkainiai yra reguliuojami tokiose šalyse kaip Austrija, Belgija, Vokietija, Liuksemburgas, Graikija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Estija, Latvija, Malta, Kipras, Turkija, Švedija, Norvegija, Slovėnija, Suomija, Portugalija, Bulgarija, Danija ir net labai liberali šalis Olandija.

Nereguliuojami antkainiai Prancūzijoje, Airijoje, Anglijoje, Italijoje, Lenkijoje ir, be abejo, Lietuvoje. Mes negalime būti tarp tų, kurių yra daugiausia, ir tarp tų, kurie elgiasi protingiausiai, mes visą laiką būsime tarp tų, kurie elgiasi truputį kitaip.

Analizė. Tirti visi Lietuvoje esantys receptiniai vaistai, nekompensuojamieji vaistai, kurių parduodama daugiau negu 100 pakuočių per mėnesį. Iš viso mes tyrėme 647 vaistus. Gauti atsakymai, nes mums reikės surinkti informaciją, dėl 442, kurie ir buvo analizuojami.

Analizė, kurią mes gavome. Mažmeniniai antkainiai, jeigu atkreipsite dėmesį. Štai pirmoji grafa yra mažmeninis antkainis iki 2002 metų balandžio mėnesio, tai yra tuo metu, kai valstybė dar reguliavo šią kainą. Tokie antkainiai dominavo mažmeninėje rinkoje. Štai pažiūrėkite, kainos yra suskirstytos iki 10 Lt, nuo 10 Lt iki 20 Lt, atitinkamai 20–30, 30–50, 50–100 ir nuo 100 Lt. Buvę antkainiai buvo nuo 23 % iki 12 %, na, pažiūrėkite pagal kainas, kaip viskas atrodė.

Dabartiniai mažmeninės prekybos antkainiai procentais. Kaip ir mažmeninėje prekyboje, nėra didelio šuolio. Pažiūrėkite, buvo 23 %, dabar – apie 20 %, buvo 23 %, dabar – apie 19 %, buvo apie 20 %, dabar – 19 %, buvo 18 %, dabar – 16 %, buvo 18 %, dabar – 12 %, buvo 12 %, dabar – 7,8 %. Bet tarp jų mes randame kai kuriuos įdomius pavyzdžius. Kai kurių vaistų antkainiai procentais išaugo nuo 38 % iki 17 %. Tokia yra realybė. Bet mažmeninėje prekyboje kol kas nėra didelio šoko ir, atrodo, viskas yra gerai.

Pažiūrėkime, kaip atrodo didmeninė prekyba. Štai didmeniniai antkainiai. Buvęs didmeninės prekybos antkainis nuo 18 % iki 6 % tuo metu, kai reguliavo valstybė. Dabartinis didmeninis vidutinis antkainis procentais: 31, 21, 18, 22, 23, 19. Štai jums ir šuolis, štai jums ir augimas.

Dabar pavieniai vaistai, kas irgi yra labai svarbu, yra didžiausias šuolis. Žiūrėkite, vaistų nuo 20 iki 30 Lt kaina, kai kurių vaistų šuolis buvo 161 %. Kai kurių vaistų – nuo 10 iki 20, tai yra oficiali statistika, iki 136 % šuolis. Tai yra labiausiai vartojami vaistai. Ši skiltis nuo 10 iki 100 yra dažniausiai žmonėms skiriami vaistai. Štai čia, pažiūrėkite, koks augimas. Aš ir kalbėjau, kad lyg ir viskas mažmeninėje ar didmeninėje prekyboje yra gerai.

Galima kitą skaidrę, paskutinę. Išvados. Vaistinės tikrai nuo to nenukentės. Jeigu mes matėme mažmeninės prekybos antkainius, ten ir dabar nėra didelio šuolio. Ten ir dabar nėra. Todėl tikslas yra aiškiai reguliuoti. Didžiausias šuolis, ką mes rodėme, buvo didmeninėje prekyboje. Po šių sprendimų receptiniai nekompensuojamieji vaistai gyventojams tikrai atpigs. Mes planuojame, kad jie atpigs 15–20 procentų. Tokiu atveju gyventojai galės sutaupyti per 40 ir 60 mln. Lt.

Kodėl reikia reguliuoti visas tris grandis? Todėl, kad nereikia slėpti – Lietuvoje, deja, nėra konkurencijos principo. Keturi žaidėjai kontroliuoja ir didmenas, ir mažmenas, apie 80 % rinkos. Tai yra tie patys yra ir didmenininkai, tie patys yra ir mažmenininkai. Deja, taip yra. Tokiu atveju reikia reguliuoti ir mažmeninės prekybos antkainį, ir didmeninės prekybos antkainį. Nes vien didmeninės prekybos antkainio reguliavimu neapsiribosime, visas krūvis bus perkeltas į mažmenas. Štai toks mūsų pasiūlymas.

Baigdamas netuščiažodžiausiu – gyvas pavyzdys. Dabartinis skandalas, arba triukšmas, su antivirusiniais vaistais. Mes paklausėme gamintojų, už kiek į Lietuvą atkeliauja antivirusiniai vaistai? Mes turime dar vieną palyginamąją kainą, kurią mes, vykdydami valstybės rezervo kaupimo procedūrą, perkame centralizuotai. Ten mūsų kaina buvo tarp 50 ir 68 Lt. Gamintojai tvirtina, kad į Lietuvą atkeliaujanti šių populiarių vaistų kaina yra apie 70 Lt. Tokia yra realybė.

Kiekgi kainuoja mūsų piliečiams mažmeniniame tinkle? Štai yra du to paties vaisto čekiai: vieno – 124 Lt, kito – 117 Lt. Tiekimas į Lietuvą, gerai, pridėkime, PVM’ą prie 70, tiekimas į Lietuvą ateina su 70 Lt kaina. Į mažmeninę prekybą nueina nuo 120 iki 140 Lt. Paskaičiuokite, koks yra antkainis, ir kuris verslas dar gali neturėti tokių ribų. Štai tokia yra realybė. Tokia yra realybė, kurią, deja, kiekvieną kartą ketvirtadienį Vyriausybės valandoje paklausus, kaip sumažinti vaistų kainas, mes jums teikiame. Teikiame remdamiesi Europos Sąjungos šalių patirtimi. Nieko neišradinėjame. Net reguliuodami kainų mechanizmą turime tikslą pasitelkti ir žiūrėti į kitų šalių patirtį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Klausia D. Mikutienė. Nėra. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, gerbiamasis ministre, man, kaip socialdemokratui, džiugu, kad vėl sugrįžtame prie to siūlymo, kuris buvo dar man dirbant sveikatos apsaugos ministru ir kuris buvo liberalsąjūdininkų panaikintas, o štai jūs dabar vėl stojate į tribūną ir siūlote sugrąžinti reguliavimą.

Mano klausimas būtų, ar tikrai užteks tiktai jūsų pastangų reguliuoti didmenos ir mažmenos kainas? Ar jūs turėtumėte dar tam tikrų pasiūlymų ir dėl gamintojų kainų? Mes buvome priėmę sprendimą dėl šešių referentinių valstybių, kadangi tas išsibarstymas yra galbūt platesnis, ar jūs turite kokių nors idėjų, kad būtų galima tiksliau žinoti ir gamintojo kainą, kuri nebūtų pakeliama? Ačiū už atsakymą.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Be abejo, kaip aš ir kalbėjau, be gamintojo kainos deklaravimo, be šio mechanizmo nieko nebus. Ir įstatymo projekte yra nustatytas mechanizmas, bent pradinis mechanizmas, kad, be abejo, gamintojas privalės deklaruoti kainą, kuria tiekia į Lietuvos rinką, ir nuo jos tai gali prasidėti. Be abejo, mes pasiliekame sau teisę, ir gal čia reikės pasitikslinti svarstymo metu komitetuose, jeigu Seimas pritars, įvesti ir palyginamąją kainą su kaimyninėmis šalimis. Be abejo, mechanizmas, bet mes jau kalbame apie patį mechanizmą. Šiandien įstatymas apskritai neleidžia kištis valstybei į šį procesą ir netgi tiktai gera valia tau gali pateikti informaciją, gali ir nepateikti informacijos, jeigu tai yra receptiniai, nekompensuojami vaistai. Tai yra tiktai geros valios gestas arba gali būti kitų poveikio formų tam, kad gautum tokią (…).

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, be abejo, reikia pritarti šiam siūlymui. Tačiau mano klausimas būtų, kodėl (jūs ar vienu metu, ar čia spręsite, gal ateityje) sprendžiate 30 % problemos, nes daug didesnė problema yra su kompensuojamais vaistais. Priimant naująjį Farmacijos įstatymą buvo ministerijos pažadas ir anos Vyriausybės, ir šios, ir jūs sakėte, kad reikia su kompensuojamais daryti tvarką, kad žmogus pirkdamas kompensuojamus vaistus, nesvarbu, kur jis gyventų: didmiestyje, mažame miestelyje, bet kad jam šie vaistai kainuotų vienodai, kadangi juos kompensuoja valstybė. Tačiau didieji prekybos tinklai, aišku, kaip stambūs pardavėjai, jie iš gamintojų gauna daug didesnes nuolaidas. Buvo kalbama, kad bus sukurti specialūs fondai, jeigu gamybininkai darys nuolaidą, ir visiems bus vienodai. Kadangi valstybė čia gali daryti įtaką, ar ši problema bus sprendžiama, kad visi žmonės būtų lygūs ir nereiktų žmogui dėl kompensuojamų vaistų ieškoti tam tikrų vaistinių? Ačiū.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Geras klausimas. Ta problema buvo aptarta tuo metu, kai mes svarstėme vaistų prieinamumo gerinimo planą. Viena iš priemonių yra tai patvirtinti, apie ką jūs kalbate, Vyriausybės nutarimas, kuris sprendžia priemokų, kompensuojamų vaistų grupavimo problemas, jis yra paruoštas, derinamas tarp ministerijų, jis yra šiandien ministerijos interneto svetainėje, laukiame pastabų ir artimiausiu metu mes jį įteiksime Vyriausybei. Bet vėl ten kalbama, kad daugiausiai tie veiksmai bus skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšoms sutaupyti, o priemokų problema, kurią reikės išspręsti, be abejo, jinai bus išspręsta tame nutarime.

PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, sveikinu už tokį sprendimą, galų gale, nors ir esate pusiau liberalas, centro liberalas, bet supratote, kad reikia įvesti tvarką ten, kur nėra tvarkos, ten susikūręs monopolis. Tačiau kaip jūs manote, ar nereikėtų daryti kokių nors lengvatų mažoms, nesisteminėms vaistinėms, kadangi jos nesugebės daug pigiau gauti vaistų iš gamintojo, iš didmenininko, ir tokiu atveju jos galės net bankrutuoti? Ar nereikėtų tik sisteminėms vaistinėms taikyti tokį prekybos antkainio reguliavimą?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Atsakydamas į klausimą galiu pasakyti tiek, kad mes to ir siekiame. Šiandien mažmeninis tinklas pasiekia susitarimą su didmenininkais arba gamintojo atstovais per tiesiogines derybas, ir mažoms vaistinėms labai sudėtinga gauti kai kurias nuolaidas. Be abejo, didieji tinklai visada dominuoja, nes čia didesnė apyvarta, ir jie agresyvesni, jie turi kitų priemonių skatinti savo verslui, tokių agresyvesnių.

Tai, ką mes sakome, ir leis išspręsti mažųjų vaistinių problemą. Bus deklaruota viena kaina vienam vaistui, ar didelis tinklas, ar mažas tinklas. Mažosios vaistinės, patikėkite manimi, yra patenkintos ir neprieštarauja šiai pataisai. Žmonės, kurie kartais kalba mažųjų vaistinių vardu, aš nekalbu apie Seimo narius, aš kalbu apie vykstantį darbą Seimo frakcijose, koridoriuose, atstovauja dviem didžiausiems vaistų prekybos tinklams: didmenininkams ir mažmenininkams. Mažosios vaistinės, pagalvokite mechanizmą, visoms vaistinėms deklaruota vienoda kaina ir visoms maksimalus vienodas antkainis. Tokiu atveju mažos vaistinės, nepriklausančios dideliems tinklams, atvirkščiai, įgauna privalumą, jos gali manevruoti dėl antkainio dydžio, ir tai yra privalumas. O šiandien jos yra smaugiamos per vadinamąjį susitarimą dėl bazinės kainos pardavimo, kur didieji visada turi kitų priemonių. Tai aš nelabai suprantu, kodėl žmonės, kurie prisistato, atvirai kalbant, mažųjų vaistinių atstovais, realiai atstovauja labai didelėms įmonėms ir labai didelėms grupėms. Jeigu bus įdomu, tai ir pavadinimus pasakysiu. Bet jūs patys labai puikiai žinote.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, žiūrint ekonomine prasme į jūsų pasiūlymą, tai man jis ekonomiškai labai kvailai skamba realiai šioje vietoje, nepykite už tokį pasakymą. Kodėl? Todėl, kad jūs, mano galva, tokiu pasiūlymu pirmiausia, jūs ten labai gražiai užrašėte – reguliuosite gamintojų antkainius. Na, visiška nesąmonė. Tie gamintojai jums niekada nepasakys, kokia yra savikaina. Jūs galite reguliuoti antkainius tiktai dviejų rinkos dalyvių: didmenininkų ir mažmenininkų. Sureguliuoti (…) mažmenininkų antkainius visą laiką kainuos brangiau mažai vaistinei arba mažai vaistų parduotuvei. Tai jūs man pasakykite kitą dalyką.

Kodėl jūsų ministerija, taip besirūpindama mūsų pirkimais, kad išleistume kuo mažiau pinigų, nepadarė dviejų paprastų dalykų. Pirma, nepateikė įstatymo projekto, kad nebūtų galima iš viso reklamuoti vaistų? Kadangi reklama prideda papildomų išlaidų prie vaistų kainos, ir mes natūraliai turime už jį brangiau mokėti. Antras dalykas, kodėl jūs nepadarote intervencinių pirkimų? Juk savo ligoniams, ko gero, perkate kažkokius vaistus, ar būtų sunku 10 % tokios rūšies vaistų, įvežamų į Lietuvą, nupirkti valstybei, tada žinotume tų vaistų pirkimo labai aiškią kainą, ir tada per vaistines tuos vaistus platinti. Tada mes aiškiai matytume, kokios kainos ir kokie antkainiai. Kodėl jūs šito nedarote?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš supratau, pone Kęstuti, pritariate kainų reguliavimui, tiktai siūlote kitą mechanizmą. Intervenciniai pirkimai valstybės vardu, mes tai svarstėme. Bet aš nemanau, kad tai yra panacėja ir išsigelbėjimas. Valstybė – blogas žaidėjas rinkoje. Jeigu jinai nuolat vykdytų intervencinius pirkimus ir nuolat tai darytų, tai galbūt jinai galėtų reguliuoti arba kokiu nors būdu stengtis reguliuoti rinką. Aš bijau, kad tokie fragmentiniai intervenciniai pirkimai, kuriuos organizuos labai… na, ministerijos tarnautojai, gali sujaukti visą rinką, šis veiksmas gali sujaukti visą rinką.

Apie jūsų minėtą reklamą tame pačiame plane, vaistų reguliavimo ir prieinamumo gerinimo plane, yra ir ši priemonė, viskam savas laikas. Mes sudarėme grafiką ir šios pataisos yra derinamos, jos keliauja link Seimo. Aš tik jums visiems linkiu ryžto, kai jos bus pateiktos. Tiesiog mes iš viso įstatymo paketo išskyrėme šią įstatymo pataisą, nes šiandien jinai yra aktualiausia.

PIRMININKAS. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš irgi remiu jūsų siūlymus ir turbūt neklausiu, nes jau mus pasiekė Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos laiškas, kuriame skundžiamasi ir yra siūlymai atmesti šį siūlymą. Mano klausimas būtų, ar jūs, parodydami valstybių sąrašą, kur yra reguliuojami antkainiai… Mes dažnai kaip pavyzdį sakome, kad Estijoje tie patys vaistai kainuoja daug pigiau vartotojams negu Lietuvoje. Ar priėmus šį įstatymą, sakykime, žurnalistai ir kiti rašantys šiomis temomis negalės rodyti į Estiją ir sakyti, kad Estijoje vis tiek vaistai pigesni?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Manau, kad priėmus šį įstatymą kainos tikrai sumažės, tikrai sumažės. Mes tikrai remiamės patirtimi, mes nieko neatrandame, patirtimi, kuri yra senojoje, gerojoje Europoje, kur yra saugu ir gera gyventi. Ir su ideologija čia nieko bendro neturi, nes vaistai nėra nei batai, nei kojinės, nei kaklaraištis, nei duona, deja, žmonės neturi pasirinkimo galimybės, jie serga, jie privalo pirkti vaistus ir šiuo atveju tai nėra rinkos mechanizmo dalis. Deja, taip yra, tai nėra grynosios rinkos dalis, o taip susiklosto ir čia nieko bendro su ideologija neturi. Aš pabrėžiu, tokioj labai liberalioj šaly kaip Olandija ir tai yra reguliuojama. Nesuvokiama. Visur galima daryti ir pasikliauti rinka, tačiau, deja, čia mes turime socialinę problemą. Kaip minėtas mano pavyzdys su dabartinio antivirusinio vaisto kaina, yra labai įdomiai, nuo 115 Lt, kai kur 118 Lt, po to 124 Lt, po to 130 Lt, po to 140 Lt iš kažkur atsiranda kainos. Žmonės piktinasi, nesupranta, kas čia vyksta. Kokie argumentai? Kodėl dabar kyla antivirusinių vaistų kainos? Kodėl jos yra skirtingos vaistinėse nuo 117 iki 140Lt? (Balsai salėje) Tai štai, yra sukuriamas dirbtinis deficitas, sukeliama žmonių panika, žmonės puola pirkti, tada taip naudojamasi. Taip, aš suprantu, versle tai vadinasi elementari rinkodara. Verslo rinkodara, kuri taikoma nuo šuo biznio iki bet kurio, bet čiagi visai apie ką kitą kalbame.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui A. Čaplikui. Jūs atsakėte į klausimus, kuriems buvo skirta 10 minučių. Dabar P. Gražulis, pirmasis pasisakantis už.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad vienas iš esminių klausimų. Ne deklaruojama, bet iš tikrųjų nuoširdžiai norima įvesti tvarką, sumažinti vaistų kainas toje srityje, kur yra monopolis. Iš tikrųjų reikėtų sveikinti ministrą. Aš manau, tik dar reikėtų pagalvoti, ar nereikėtų uždrausti imti visokius papildomus rinkodaros mokesčius, įėjimo į rinką, išėjimo į rinką ir visokius kitokius, „barkodo“, visokius dar sugalvotus, nes per tai gali, vienu žodžiu, pasiimti pinigus kitomis formomis. Galima bus teikti siūlymus arba pagrindinis komitetas pamąstys, bet iš principo lygiai tokia pati situacija ir maisto produktų rinkoje. Kai aš siūliau, kad būtų reguliuojamos kainos, deja, Teisės departamentas pradėjo aiškinti, kad čia prieštarauja Konstitucijai, kad prekybinis antkainis, nėra tokio teisinio. Dabar viskas tinka Teisės departamentui. Štai yra tokia kaip politinė priemonė Seimo Teisės departamentas. Jeigu dauguma teikia, jokių priekaištų nėra, o jeigu teikia iš opozicijos, tokiam pačiam įstatymui prirašoma įvairiausių kliauzių. Bet šitas, aš manau, iš tikrųjų yra vienas iš esminių. Tikrai nuoširdžiai sveikinu šitą įstatymo projektą. Tikiuosi, jis bus įgyvendintas, priimtas ir bus labai naudingas visiems tiems, kurie vartoja vaistus. Bet aš siūlyčiau ne tik receptiniams, o visiems vaistams taikyti prekybinius antkainius.

PIRMININKAS. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai gerbiu ministro intenciją sureguliuoti taip vaistų kainas, kad jos pasidarytų žemesnės. Ir tokius siekius pripažįstu ir norėčiau, kad taip atsitiktų, bet pasiūlytos priemonės, mano galva, šito tikslo nepasieks. Dabar pabandysiu pasakyti kodėl.

Pirmiausia tokiu būdu mes visiškai rinką išmetam iš žaidimo ir tada pasidaro monopolinė rinka, nes ten viskas susideda. Kaina, už kiek nupirkti gali, už kiek parduoti gali, ir kitus dalykus. Mano galva, bus naudinga tik tiems keturiems didiesiems didmenininkams, kurie turi savo tinklus, jie tokiu būdu dar labiau uždusins mažas vaistines, kurios neturi tokių didelių galimybių sumažinti kainas ir kitus dalykus padaryti.

Antras dalykas. Šis įstatymas nė kiek neskatina konkurencijos. Absoliučiai, čia niekur neparašyta, kad atsirastų konkurencija tiems didmenininkams, kurie jau įsigalėjo. Kitas dalykas. Šis įstatymas jokiu būdu nenustatys, kaip bus už Lietuvos Respublikos ribų. Ne paslaptis, kad tie didmenininkai gali įsisteigti savo firmas Lenkijoje ar Latvijoje ir jose nusistatys savo tuos didesnius antkainius. Ką jūs padarysit? Bet tuo pačiu metu ministras sako, kad intervencinio metodo, kuris būtų veiksmingiausias, mano galva, šioje valstybėje, nevykdys vien dėl to, kad galvoja, jog ministerijoje nebus nė vieno sąžiningo tarnautojo. Tai aš siūlyčiau gerbiamam ministrui rasti tokių žmonių, bent porą, trejetą, tikrai Lietuvoje ras, tegul tik pasidairo, ir tada pabando tokiu būdu kainų reguliavimą vykdyti. Todėl manau, kad tokio įstatymo negalima priimti. Jeigu jis netyčia pereitų pateikimą, labai prašyčiau, kad ateitų ir į Ekonomikos komitetą, kaip papildomą komitetą, bent jau svarstyti. O šiuo metu aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojam. Kas pritaria Farmacijos įstatymo dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 59¹ straipsniu įstatymo projektui po pateikimo? Kas už, kas prieš ar susilaiko?

Balsavo 77 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. K. Daukšys siūlo ir Ekonomikos komitetą. Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, jūs siūlote dar Ekonomikos komitetą, taip? Ar niekas neprieštarauja dėl Ekonomikos komiteto kaip papildomo? (Balsai salėje) Prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Mes neprieštaraujame, aš tiesiog norėčiau pritarti pasiūlymui.

PIRMININKAS. A. Endzinas pritaria pasiūlymui.

A. ENDZINAS (LSF). Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstymo data numatyta gruodžio 15 d. ir tuo šį klausimą baigiame.

17.58 val.

Sveikatos sistemos įstatymo papildymo 70¹ straipsniu ir 70 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1285, Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 18¹, 29, 31, 34 straipsnių pakeitimo ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1286, Tabako kontrolės įstatymo 11 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1287, Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1288, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1286, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 239, 241¹, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir 185³, 247⁵ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-1290 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-9a, 2-9b ir 2-9c, taip pat ir 2-9d, 2-9e, 2-9f. Taigi visą šį įstatymų bloką pateiks Ministras Pirmininkas A. Kubilius. Prašau, gerbiamasis premjere.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pirmas dalykas, kurį noriu paaiškinti, kodėl aš čia tribūnoje ir girdžiu A. Syso žodžius, kodėl ne ministras A. Čaplikas. Aš tik noriu pasakyti, kad tikrai šiame pateikime dalyvaus ir ministras A. Čaplikas, ir ministras D. Kreivys, nes klausimas, kurį teikiu, yra tam tikra prasme tarpinstitucinis. Jis nėra toks sudėtingas, bet manau, kad tikrai geriausia būtų, jeigu jūs leistumėte man jį pateikti, nes iš tiesų jis liečia visų pirma pačią Vyriausybės kanceliariją, kokia jinai buvo, ir Ministro Pirmininko tarnybą, kartu liečia ir kitas ministerijas, nes tai susieta visų pirma su institucijų, kurios iki šiol veikė prie Vyriausybės kanceliarijos, tolesniu statusu, o kartu ir su nemažai labai svarbių dalykų visiems mums. Todėl aš norėčiau keletą labai apibendrinamųjų žodžių tarti apie tą klausimą, kurį bandau pateikti. Todėl jeigu jūs man leistumėte, aš nesustosiu ties konkrečiais įstatymų projektais, 2-9a – Sveikatos sistemos įstatymo pertvarka, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisom ar Tabako kontrolės įstatymo pataisom. Jeigu reikės konkrečių atsakymų dėl konkrečių šių įstatymų pataisų, tai gal ministrai detaliau atsakys, o aš noriu pasakyti keletą labai apibendrinamųjų žodžių.

Šis visas paketas apima keletą institucijų, kurios iki šiol veikė prie Vyriausybės ir kurias visų pirma Saulėlydžio komisija siūlė pertvarkyti, remdamasi bendra koncepcija ir remdamasi neseniai patvirtintu Vyriausybės dokumentu, nutarimu „Dėl vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos patvirtinimo“, tokiu dokumentu. Tai liečia vadinamąsias institucijas, kurios veikė prie Vyriausybės kanceliarijos ir kurias mes norime pertvarkyti į institucijas, veikiančias prie atskirų ministerijų. Tai liečia tas institucijas, kurios iki šiol veikdamos prie Vyriausybės kanceliarijos buvo atsakingos už tabako ir alkoholio kontrolės, taip pat ir narkotikų kontrolės reikalus ir kurių veiklą mes matome kaip labai svarbią ir esame įsitikinę, kad tai, ką siūlo Vyriausybė kartu su Saulėlydžio komisija, vykdomosios valdžios veiklą šiose srityse iš tiesų gali tik dar labiau sustiprinti, kartu, be abejo, ir suteikdami labai aiškią politinę atsakomybę už Vyriausybės veiklą šiose srityse.

Dar sykį noriu priminti labai paprastas tiesas, su kuriom tie, kuriems teko dirbti Vyriausybėje, labai akivaizdžiai yra susipažinę. Man su tuo, kaip žinote, yra tekę susipažinti du kartus, arba antrą kartą su tuo susipažįstu. Aš galiu labai paprastai pasakyti, kad institucijų veikla labai stipriai priklauso nuo labai aiškios politinės atsakomybės už tų institucijų veiklą. Deja, yra taip susiklostę, kad daugelio institucijų, o tokių institucijų yra daugiau kaip 20, veikimo statusas buvo prie Vyriausybės. Deja, pagal susidariusią tam tikrą tradiciją tokios institucijos praktiškai veikė taip, kad faktiškai buvo niekam neatsakingos. Įsivaizduoti, kad už instituciją, kurios juridinis statusas yra toks, kad tai yra institucija prie Vyriausybės, premjeras, kuris yra atsakingas už visas ministerijas, gali prisiimti atsakomybę ir už dar 20 departamentų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos iki Narkotikų departamento arba Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos… kad premjeras gali būti atsakingas arba kas nors iš Vyriausybės kanceliarijos gali būti už tai atsakingas, yra tikrai, sakyčiau taip, nelabai racionalus požiūris. Todėl mes nuosekliai laikėmės, ir tai yra įrašyta Vyriausybės programoje, nuostatos, kad tokių institucijų prie Vyriausybės statusas turi būti peržiūrėtas. Šios koncepcijos laikėmės nuosekliai, tam pritarė ir Saulėlydžio komisija, ir nuosekliai ieškome būdų, kaip rasti geriausią tokią institucijų veikimo vietą, surandant jiems vietą prie vienos ar kitos ministerijos.

Noriu priminti labai aiškiai, kad priskyrimas prie Vyriausybės, kaip buvo numatyta iki šiol, daug efektyviau gali būti realizuotas tuo atveju, jeigu priskyrimas yra prie politinės Vyriausybės, o ne prie Vyriausybės kanceliarijos. Kartais yra painiojami du labai skirtingi dalykai. Kai yra pasakoma, kad štai ši institucija turi būti priskirta prie Vyriausybės, ji paliekama prie Vyriausybės kanceliarijos. Mano manymu, tokių institucijų veikla paliekama be jokios politinės kontrolės, paprastai kalbant, paliekama pačių institucijų vadovų tolesnei savivaldai. Kai kurioms institucijoms tai gal ir buvo naudinga, bet tikrai matome daugybę institucijų, kurioms tokia savivalda arba tariamas buvimas už politinės priežiūros ribų iš tikrųjų neleido veikti visa apimtimi ir su visa atsakomybe. Todėl tas sprendimas, kurį siūlome šiandien, iš tiesų buvo ne vieną kartą svarstytas Saulėlydžio komisijoje ir pačioje Vyriausybėje. Mano įsitikinimu, jis yra labai gerai apgalvotas – apgalvotas dėl institucinės santvarkos aiškumo ir dėl politinės atsakomybės aiškumo, bet kartu ir dėl to, kad mes siekiame labai aiškaus tikslo, kaip sustiprinti Lietuvoje labai svarbias vykdomosios valdžios prevencinės kontrolės ir priežiūros funkcijas, siekiant mažinti įvairių kvaišalų vartojimą, kurio matome tikrai per daug tarp Lietuvos žmonių. Visų pirma turiu omeny alkoholį, tabaką, be abejo, ir narkotikus. Todėl noriu labai paprastai pasakyti, kad tai, kas yra išdėstyta įstatymų projektuose, buvo pasiekta labai aiškaus sutarimo būdu, kaip sustiprinti veiklą tų institucijų, kurių veiklą iki šiol visi labai atidžiai stebėdavome ir galbūt turime skirtingas nuomones. Vieniems atrodė, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba veikia labai gerai ir efektyviai, kitiems atrodė, kad jos veikloje yra nebūdingų funkcijų, kartais trukdančių elementariam verslui, prekybiniam verslui, parduotuvėms ir t. t. Lygiai taip pat kitiems atrodė, kad Narkotikų priežiūros tarnyba veikia nepakankamai efektyviai. Mano įsitikinimu, šiandien mes siūlome kaip tik tą sprendimą, kuris yra tikrai labai gerai apgalvotas, be abejo, suprasdami ir sutikdami, kad Seime po pateikimo iš tiesų diskusijos toliau turėtų vykti ir turėtų būti ieškoma platesnio ir išsamesnio supratimo ir sutarimo.

Aš noriu priminti, ką mes siūlome, ir cituoju Vyriausybės pasitarimo protokolą. Jame buvo labai aiškiai pasakyta, kad Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizuojami jungimo būdu, tai yra abiejų institucijų jungimo būdu yra kuriama nauja institucija ir yra kuriamas naujas Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos, turintis tam tikrą apibrėžtą pareigybių skaičių. Mes manome, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi gebėjimų ir turi atsakomybę rūpintis visų mūsų sveikata, o sveikata priklauso ne tik nuo to, kaip mes sugebame kovoti su gripo epidemija, bet lygiai taip pat, kaip mes sugebame kovoti su tokiom nuolatinėm epidemijom kaip tabako, alkoholio ar kartais ir narkotikų perteklinis vartojimas.

Toliau, antras punktas: Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros departamentui prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pavedama atlikti prekursorių licencijavimo, taip pat kontrolės institucijų priežiūros ir koordinavimo, turiu omeny tų institucijų, kurios realiai turi institucinių gebėjimų atlikti, pavyzdžiui, prekybos įmonių priežiūrą arba alkoholio gamybos įmonių priežiūrą… Taigi Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros departamentui yra suteikiama teisė koordinuoti institucijų priežiūrą ir jų kontrolės veiklą, lygiai taip pat informacijos ir analizės, tarptautinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su nevalstybinėm organizacijom veiklą, taip pat ir priklausomybių prevencijų ir žalos mažinimo programų rengimo bei jų gyvenimo funkcijas.

Taigi kuriame departamentą, kuris tikrai turės plačias galimybes ne tik pats veikti, bet ir savo tikslams išnaudoti tuos departamentus, kurie ir taip veikia kaip atskiros žinybos. Alkoholio kontrolės ir licencijavimo funkcijos yra pavedamos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, bet departamentas, kurį kuriame, atliks tas koordinavimo funkcijas, o tabako bei tabako gaminių kontrolės ir licencijavimo – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.

Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu toliau tęsti. Toliau yra daug labai konkrečių įstatymų nuostatų ir pataisų, kurios susijusios su juridine technika, bet bendra nuostata yra tokia: mes iš tiesų galime pasiekti keletą labai svarbių tikslų – sustiprinti kovą su alkoholizmu, tabako vartojimu bei narkotikų vartojimu, iš tikrųjų daug efektyviau koordinuodami daugelio institucijų veiklą, kartu išspręsdami ir tam tikrus institucinio neaiškumo bei neefektyvumo reikalus, šias funkcijas pavesdami labai konkrečiai Vyriausybės politinei atsakomybei. Raginu pritarti visam įstatymų projektų paketui.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam premjerui. Dėl vedimo tvarkos – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti, kadangi premjeras greituoju būdu pristatė net 5 įstatymus, leisti dar užsirašyti paklausti, nes iš pradžių galvojome, kad bus klausiama tik dėl pirmojo pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juozai, jūs esate užrašytas 16 numeriu. Dabar, prieš leisdamas paklausti, norėčiau atsiklausti Seimo narių dėl vieno kreipimosi, kuris yra skirtas Seimo Pirmininkei, bet iš esmės jums, kolegos. Šio klausimo svarstymo metu visuomeninė organizacija „Tėvai prieš narkotikus“, o kreipiasi į jus šios organizacijos pirmininkas Jurgis Gediminas Jakubčionis, prašo suteikti žodį posėdyje šios organizacijos atstovei Tatjanai Ščiurinai, kai bus svarstomas būtent šis klausimas. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, aš girdžiu, kad nėra bendro sutarimo salėje, galbūt tiesiog registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad suteiktume… (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, turime omeny pateikimą. Pavadino svarstymu plačiąja prasme. Supratau. Gerbiamieji kolegos, aš supratau jūsų nuomonę. Kadangi man pateiktas šis prašymas, aš supažindinau jus su turiniu ir dabar prašau išsakyti nuomones. Gediminas Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad mane brolio vardu vadinate, man malonu, bet aš norėčiau pasakyti, kad pateikimo stadijoje paprastai diskusijų salėje nebūna. Iš tikrųjų gerbdami organizaciją, kuri nuveikė didelį darbą gindama vaikus nuo narkotikų, mes kviestume svarstymo metu pasisakyti ir būtų labai gerai visiems mums, Seimo nariams, išgirsti. Jeigu mes taip nutartume, būtų viskas labai gerai.

PIRMININKAS. Kiti pasisakantys per šoninius mikrofonus turbūt irgi tos pačios nuomonės, taip? Prašom. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Iš tikrųjų komitetai yra ta vieta, kur paprastai išklausomos visos suinteresuotos pusės ir visuomeninės organizacijos taip pat. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kad iš tikro pateikimo metu mes apsiribotume tik pateikimu, kurį premjeras padarė, ir atsakymais į klausimus? Galime sutarti? J. Olekas, kuris jau išdėstė savo nuomonę, nepritaria. Ką gi, tai aš vis dėlto siūlyčiau, kad baigtume šias diskusijas, registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad mes šiandien daugiau kitų nuomonių neišklausytume arba atidėtume vėlesnėms stadijoms apsispręsti Seimui? Kas už tai, ar suteikiame šiandien žodį organizacijos „Tėvai prieš narkotikus“ atstovei? (Balsai salėje) Kolegos, nutraukiu balsavimą. Formuluoju dar kartą. Kas pasisako už tai, kad šiandien išklausytume šios organizacijos atstovę? K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, jūs pirmiausia paklauskite, gal mes bendru sutarimu nutarsime į svarstymą perkelti? Neduoti šiandien kalbėti ir nekalbėti. Mes kviečiame kalbėti svarstymo metu ir, manau, visas Seimas sutiks, kad tas žodis būtų suteiktas.

PIRMININKAS. Kreipiuosi į J. Oleką, ar jūs reikalaujate balsuoti?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kadangi kreipimasis buvo į Seimo Pirmininkę, mes jos nuomonės nežinome. Žmonės yra čia. Tai negaiškime laiko diskusijoms tarpusavyje, o suteikime žodį pakalbėti 5 min., ir mes viską turėsime aiškiai – ir organizacijos poziciją, ir galėsime apsispręsti.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. Šukys. Prašom.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš norėčiau pasiūlyti atšaukti šį balsavimą. Siūlymas balsuoti ir apsispręsti pateikimo stadijoje apskritai yra nestatutinis. Svarstymo metu paprastai, jeigu yra atvykę, Seimas tuomet sprendžia, ar suteikti žodį asmenims, kurie atstovauja vienai ar kitai interesų grupei, ir paprastai Seimas suteikia. Nežinau, kas jums tą prašymą dabar įteikė, bet prašymų būna daug. Tikrai pateikimo stadijoje niekada nekalba suinteresuotos pusės. Bus komitetai, galbūt juos tenkins komitetų sprendimas ir mums nereikės netgi diskutuoti. Iš tiesų Seimas turi dar daug klausimų, šiandien ilga darbotvarkė. Aš manau, kad mes iš viso neturėtume dabar spręsti, o toliau vyksta pateikimas taip, kaip yra numatyta Statute.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi man Sekretoriatas pateikė šį prašymą, o Statuto 100 straipsnyje nėra nurodyta, kokioje stadijoje Seimas suteikia arba nesuteikia žodį, tai, be jokios abejonės, mes, vadovaudamiesi logika, turėtume šios organizacijos atstovų prašyti palaukti svarstymo stadijos. Aš dar kartą kreipiuosi į J. Oleką, ar jūs sutiktumėte, kad mes taip spręstume šį klausimą? Tada, gerbiamieji kolegos, aš esu priverstas vis tiek teikti balsuoti. Kas už tai, kad šiandien pateikimo stadijoje suteiktume šios organizacijos atstovams žodį šioje salėje? Registruojamės. Alternatyvus balsavimas už ir prieš. Kas už, kad būtų šiandien suteiktas žodis?

Už – 20, prieš – 31, susilaikė 12. Akivaizdu, kad šiandien visuomeninės organizacijos „Tėvai prieš narkotikus“ atstovei žodis nebus suteikiamas, bet tai nereiškia, kad šioje salėje ji negalės kalbėti per svarstymą. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai tikrai pritars, kad svarstymo metu būtų išgirsta ir jų nuomonė.

Dabar, gerbiamieji kolegos, grįžtame prie klausimų. Pirmasis klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, jūsų noras sustiprinti kovą su alkoholiu, tabaku ir narkotikais man puikiai suprantamas ir priimtinas. Bet prašom pasakyti, vis tiek valstybė yra padariusi tarp narkotikų ir alkoholio bei tabako skirtumą. Narkotikas yra visiškai nelegalus svaigalas, prieš kurio vartojimą valstybė kovoja. O tabaką ir alkoholį, nors jis yra svaigalas ir nuodas, bet valstybė leidžia vartoti ir iš to dar gauna pinigų. Tai mano klausimas būtų kitas. Aš suprantu SAM’o sugebėjimus kovoti apskritai. Bet kaip jis kovos būtent prieš nelegalų alkoholį ir nelegalų tabaką ir kaip leis (…) cirkuliuoti? Čia aš abejoju Sveikatos apsaugos ministerijos sugebėjimais. Gal reikėjo kitą ministeriją parinkti?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, labai ačiū už jūsų klausimą. Iš tikrųjų nemažai svarstėme dėl ministerijos, kuri turėtų koordinuoti. Aš manau, kad Seime tikrai gali vykti toliau diskusijos. Buvo kalbos ir apie vidaus reikalų. Bet visi suprantame, kad vidaus reikalai irgi turi tiek sričių, kad kažin ar tai būtų labai racionalus sprendimas. Nes ir sportas, ir valstybės tarnyba, ir policija yra tikrai didžiulės sritys. Aš tik norėčiau pasakyti keletą dalykų. Jūs labai teisingai pastebėjote, kad narkotikai yra nelegalūs, ir tai yra kova su nelegaliais produktais, atsirandančiais rinkoje. Tabakas ir alkoholis, pasakyčiau taip, yra, kaip mes žinome, iš dalies. Kai kurie yra legalūs, kai kurie nelegalūs. Jeigu kalbame apie legalumo ar nelegalumo santykį, tai aš čia nematau didelių problemų. Paprasčiausiai pasiskirstymas tarp legalumo ir nelegalumo yra skirtingas. Aš manau, visi pripažinsime, kad perteklinis, o kai kurių šių produktų apskritai vartojimas visų pirma yra kenksmingas sveikatai. Šiuo požiūriu ir prevencija, ir priežiūra, ir kova su nelegalumu, ir koordinavimas išnaudojant kitas institucijas… Dabar mes pamatėme, kad, pavyzdžiui, VTAKT’as dirbo gerai, ir ta viešoji opinija, ką jie pasiekė, atrodė neblogai. Nors kai kam tai atrodė ir pertekliniai dalykai. Kai kur iš tikrųjų gal to ir buvo, kai ten kažkokias knygas sustabdydavo. Bet jų instituciniai pajėgumai, mes visi turime pripažinti, buvo minimalūs. 20 ar 25 žmonės per visą Lietuvą yra tikrai ne tas skaičius, kuris gali pasiekti esminį persilaužymą. Mūsų siūlymas ir yra palikti centrinę instituciją, dabar pavadintą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės institucija, kuri ir toliau užsiimtų tokia koordinavimo ir prevencijos funkcija, bet kartu įtraukti ir nemažai veikiančių institucijų Lietuvoje, kaip Veterinarijos ir maisto priežiūros institucija, kuri prižiūrėtų, sakysime, alkoholio pardavimus ir legalumą tų produktų, kurie yra rinkoje. Arba kad Ne maisto produktų inspekcija prižiūrėtų tabako produktų pardavimus. Tada mes turėsime kur kas didesnius pajėgumus, institucinius, žmogiškuosius pajėgumus šioje situacijoje pasiekti esminių persilaužymų, negu mes turėjome iki šiol. Aš raginu atkreipti dėmesį į šį esminį pasikeitimą.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, niekas, be abejo, čia neprieštarauja, kad reikia įvesti tvarką, kontrolę ir panašiai. Bet aš turiu vienintelį klausimą. Štai žiūriu, atsiranda trys institucijos. Sakykime, Sveikatos apsaugos ministerijoje departamentas, kontrolė, kokybė, projektai ir panašiai, prevencija ir toliau, kaip jūs paminėjote, dar dvi institucijos: Veterinarijos, maisto, čia tik alkoholiui, toliau Ne maisto produktų tik tabakui. Ar negalima buvo apgalvoti galingos vienoje vietoje institucijos, kur ir kontrolė tų dalykų, kas yra parduodama, gaminama, ir čia pat ir tie dalykai reguliuojami, ir tie? Ar nebūtų realiau, efektyviau?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, žinot, mes kartais labai prieštaringai vertinam. Kartais mes norim, kad būtų horizontali politika. Aš, pavyzdžiui, norėčiau, kad visos 14 ministerijų galvotų, kaip kovoti su alkoholizmu, kaip kovoti su tabako vartojimu ar kaip stabdyti narkotikų atsiradimą mūsų rinkoje. Būtų tikrai gerai, jeigu visos matytų tam tikra prasme savo veikloje vieną iš tokių svarbių aspektų, nes aš manau, kad tai yra tikrai nacionalinės bėdos. Matom kai kur iš tiesų ir neblogų požymių, sakysim, ir alkoholio vartojimo, nežinau, kaip su tabaku. Aš pats, kaip du kartus metęs, galėčiau sakyti, kad štai esu tinkamas pavyzdys ir be kokių nors kontrolės departamentų, ir metęs, kaip aš įsivaizduoju, ilgam ir amžiams rūkyti. Tai šiuo požiūriu aš manau, kad kaip tik tai, ką mes dabar siūlome, kad tas centrinis departamentas, kurį steigiame, sujungdami keletą institucijų, iki šiol veikusių, prie Sveikatos ministerijos, turės pajėgumus ir įgaliojimus pajungti kitas kontroliuojančias institucijas, kurios, be abejo, turi ir kitų darbų, nes savaime suprantama, kad Veterinarijos ir maisto tarnyba užsiims ne tiktai alkoholio prekybos priežiūra. Ji žiūrės ir ar dešros šviežios parduodamos, ir ar kiti produktai yra iš tikrųjų legalūs parduotuvėse. Bet tai, kad mes pajungiam didžiules institucijas, kurios iki šiol lyg ir stovėjo visiškai nuošaly nuo šių funkcijų, mano įsitikinimu, yra tikrai didelis pasiekimas.

O įsivaizduoti, kad mes pajėgtume vien alkoholio ir tabako kontrolei sukurti tokio pat masto institucijas kaip yra veterinarija ir maisto priežiūra, na, tikrai patikėkite, nei tokių žmogiškųjų resursų, nei finansų mes tikrai neturėsim.

PIRMININKAS. Klausia L. Karalius.

L. KARALIUS (VLF). Gerbiamasis premjere, dar vasaros metu jūs minėjote, kad Valstybinę alkoholio ir tabako kontrolės tarnybą jūs ketinate jungti prie Vidaus reikalų ministerijos, ir ta žinia labai apsidžiaugė daugelis nevyriausybinių organizacijų, kurių nuomone tokiu būdu šitos tarnybos galios sustiprėtų ir galimybės kontroliuoti taip pat smarkiai pagerėtų.

Bet kadangi jūs pasirinkote kitą ministeriją, noriu paklausti, kas po šitos reorganizacijos kontroliuos prekybos vietas, pavyzdžiui, tuos kioskelius, kuriuose, atrodo, jau leisime ir toliau prekiauti alumi, kad šitos prekybos vietos nedarytų pažeidimų, neparduotų alkoholio ir tabako nepilnamečiams? Ar tai darys policija? Jeigu taip, tai ar jie tai darys lygiai taip pat, kaip jie kontroliuoja Lietuvoje uždraustą prostitucijos veiklą?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai labai teisingas klausimas ir tikrai nėra paprasto atsakymo. Aš labai paprastai galiu atsakyti, kad tikrai buvo labai svarūs argumentai ir už Vidaus reikalų ministeriją, ir už Sveikatos ministeriją. Manau, kad Seime ši diskusija toliau gali tęstis, ir sprendimas, ar vienoks, ar kitoks, tikrai nebus toks, kad labai pralaimėtų bendras reikalas.

Manau, kad iš tikrųjų šitoje visoje tematikoje, t. y. alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo tematikoje, yra dvi pusės. Tai yra žmogaus, kuris vartoja, pusė, ir čia labai svarbu iš tikrųjų tai, ką gali ir yra pajėgūs padaryti Sveikatos apsaugos ministerija ir visa prevencija. Na, tikrai turiu pasakyti, kad aš (vėl sakau pavyzdį) mečiau rūkyti ne todėl, kad policija sustabdė cigarečių pardavimą man, o todėl, kad aš paprasčiausiai suvokiau, kad gal geriau reikėtų mesti. (Balsai salėje) Rūkiau tuo metu ne tai, ką dabar galima rūkyti. Mečiau iš tikrųjų legalias, bet tai buvo dar vis „Kosmoso“ ir „Kastyčio“ laikai.

Aš dar sykį sakau: tai yra vienas aspektas.

Kitas aspektas, be abejo, yra, kas parduoda ir ar jie legaliai parduoda. Čia, be abejo, ko gero, reikia, kad policijos veiksmai ir policijos funkcijos sustiprėtų. Bet kuriuo atveju aš įsitikinęs, kad tai, ką mes dabar siūlome, t. y. departamentą, kuris įgauna, skirtingai nuo to, kaip jis buvo prie Vyriausybės, įgauna ir koordinavimo, ir institucijų priežiūros funkciją, tai reiškia, kad jie turės galimybę pasikviesti ir tuos pareigūnus, kurie policijoje, kitose teisėsaugos institucijose atsakingi už šias funkcijas, lygiai taip pat kviestis ir už prevenciją atsakingus pareigūnus. Tokiu būdu mes sukursim iš tiesų pakankamai stiprų kumštį, kuris, tikiuosi, duos tinkamą rezultatą.

Aš bet kuriuo atveju dar sykį sakau, Seime tikrai galim svarstyti ir ieškoti geriausių sprendimų. Bet iš patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu bus ne tai, prie kurios ministerijos mes priskirsim šias funkcijas ir šią visą sistemą. Labai svarbu bus, kokie žmonės vadovaus šiai institucijai, kiek jie bus pasiruošę, pasiryžę šiam darbui, nes galim bet kokią instituciją, bet kokį departamentą, ar jis bus prie Vyriausybės, ar prie tos ministerijos, ar prie kitos, padaryti visiškai neveiksmingą, jeigu bus žmonės, kurie neturės drąsos imtis šio kartais nelabai populiaraus darbo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, jeigu jūs atsakinėtumėt trumpiau, tai spėtų paklausti daugiau Seimo narių. Klausia A. Sysas.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Išsamiai.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, mano klausimas grynai techninis. Kadangi jungiamos kelios tarnybos, jos dabar kiekviena turi savo darbo vietas skirtingose vietose, kaip tai bus padaryta fiziškai? Visas sukelsit į Sveikatos ministeriją, dalį sukelsit… Ne maisto inspekcija yra Ūkio ministerijos patalpose. Grynai technologinis procesas šitas įstaigas išdalinant. Labai ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik galiu pasakyti, kad nepainiokim kelių dalykų.

A. SYSAS (LSDPF). Aš nepainioju.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pats departamentas bus savarankiška institucija. Tai ne veterinarijos ir ne ne maisto priežiūros institucija. Taigi čia šitų klausimų nereikia kelti. Dabar aš tikrai žiūriu, gal sveikatos ministras, kadangi prie jo ministerijos žadame šį departamentą kurti, gali paaiškinti techninius dalykus, formalius dalykus. Nemanau, kad tai būtų labai didelė problema.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Papildant premjerą, jeigu Seimo sprendimas bus toks, tai didelių problemų nebus. Šiandien Narkotikų kontrolės departamentas yra įsikūręs puikiose patalpose. Ten yra tikrai nemažai laisvos vietos arba galimybių dar įsikurti žmonėms. Todėl didelių problemų techniškai spręsti tikrai nebus. Jeigu bus toks Seimo sprendimas, papildomų patalpų nereikės, ir netgi atvirkščiai – mes galėtume sutaupyti tuo metu, kai išsikels žmonės iš kitų patalpų. Tai tikrai mes žiūrėjome, tikrinomės, padidėjimas žmonių neženklus ir bus galimybė būti dabartinėse Narkotikų kontrolės departamento patalpose.

PIRMININKAS. A. Sysas nori patikslinti klausimą.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš labai konkrečiai klausiu, kadangi viena iš šitų įstaigų – Alkoholio kontrolės departamentas – yra naikinamas. Jis yra jungiamas prie kitų. Tai kas bus, kiek žmonių bus keliama į vieną instituciją ir kitą, ir kas bus daroma su Alkoholio kontrolės departamento patalpomis?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu galiu, gerbiamasis Algirdai, mano apygardos rinkėjau, labai ačiū už jūsų labai tikslius klausimus. Noriu dar sykį perskaityti tai, kas yra parašyta mūsų rugpjūčio 19 d. protokole. „Reorganizuojamos abidvi institucijos jungimo būdu įsteigiant Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros departamentą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, turintį ne daugiau kaip 24 pareigybes.“ Tai kurios patalpos jums rūpi? (Balsai salėje) Aš klausiu, kurios patalpos jums rūpi?

PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis premjere, pasižiūrėjau į Tarptautinių žodžių žodyną. Kontrolė – tai funkcija su atsakomybe. O priežiūra – tai nagų, plaukų, na, ir dar kartu mažų vaikų. Noriu paklausti jūsų, kaip šitas Priežiūros departamentas įgyvendins valstybės politikos įgyvendinimo kontrolę? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, aš nežinau, kaip Tarptautinių žodžių žodynas, aš žinau, ką man reiškia Lietuvių kalbos žodynas. Kai mes įrašome į savo sprendimą, kad jungimo būdu naujai steigiamam departamentui bus pavesta kontrolės institucijų priežiūros ir koordinavimo funkcija, tai būtent šitoj srity. Mano įsitikinimu, išties atsakymas yra pakankamai aiškus. Jeigu reikia dar juridinės technikos požiūriu patikslinti, tai aš manau, kad tai galima patikslinti ir svarstant Seime, bet priežiūra ir koordinavimas, kiek tai liečia alkoholį, tabaką ir narkotikus, šiai institucijai yra labai aiškiai pavedama.

PIRMININKAS. S. Šedbaras dėl vedimo tvarkos, taip? Prašau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jeigu galėtumėte, norėčiau patikslinti pagal administracinės teisės sąvokas. Priežiūra – tai yra išorinė priežiūra įstatymų teisės normų laikymosi. Kontrolė daugiau suprantama kaip vidinė kontrolė, įskaitant ir vadybą, valdymą, finansus, ne tik teisės aktus. Tai čia administracinės teisės sąvokos. Atsiprašau, bet čia jau turėjau patikslinti.

PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, tikrai jūs ėmėtės labai svarbaus klausimo, nes aš dirbau Narkotikų kontrolės komisijos pirmininku Kauno mieste. Tikrai yra problemų. Narkotikų kontrolės departamentas tikrai neatliko tų funkcijų, kurias turėjo atlikti, tai yra ir prevencija, ir pasiūlos funkcijas. Ypač mus piktindavo tai, kad šiuo metu dar turbūt toliau tęsiamos metadono programos, kur narkomanas yra gydomas narkotiku, švirkštų dalijimo programos, nors mūsų miestai įeina į ECAD – Europos miestai prieš narkotikus, kur griežtai pasisakoma prieš tokių programų įgyvendinimą. Tačiau aš nesuprantu, ar tikrai prie Sveikatos apsaugos ministerijos reikia jungti? Manau, tai turėtų būti prie Vidaus reikalų ministerijos, nes tai apima ir kitas ministerijas, tiesiog koordinatorius būtų. Mums svarbiausia yra gamyba, pasiūla, paklausa narkotikų…

PIRMININKAS. Klausimas?

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Kuo čia dėta Sveikatos apsaugos ministerija – tabakas, alkoholis? Noriu paklausti, kaip jūs numatote įgyvendinti nuo to departamento iki apačios, iki pasiūlos, iki savivaldybių? Nes šiuo metu nei VTAKT’as, nei Narkotikų departamentas neprieidavo iki savivaldybės, iki tos žemutinės grandies? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš labai dėkoju už klausimą, labai geras klausimas. Aš irgi turiu pripažinti, kad dalis tų institucijų, kurios veikia prie Vyriausybės, ar tai būtų Narkotikų departamentas, ar tai būtų Centrinė viešųjų pirkimų tarnyba, man atrodo, tikrai nepateisino visų mūsų lūkesčių. Ta oazė būti prie Vyriausybės, o tai reiškia būti be politinės kontrolės, kai kam sudarydavo galimybes gal ir piktnaudžiauti tuo tariamu nepriklausomumu. Aš manau, šiuo atveju tai, ką mes siūlome dabar daryti, ir tai, kad už departamento veiklą bus atsakingas konkretus ministras, tai reikš ir labai aiškios politinės atsakomybės tolesnį klausimą. Jeigu kam nors atrodys, kad netinkamai yra kovojama su nelegalaus alkoholio prekyba arba su narkotikų plėtra Lietuvoje, tai bus labai aišku, kuris ministras čia turės stovėti ir atsiskaityti. Ne koks nors departamento vadovas, o konkretus ministras.

Dabar jūs labai gerai baigėte savo klausimą apie tai, kaip padaryti, kad kova su šitom bėdom persikeltų ir į žemesnį lygį. Tai čia aš tikrai turiu pasakyti, kad tai, ką aš jau kalbėjau, kad mes siekiame šiuo naujai steigiamu departamentu sudaryti tokią sąveiką su kitomis institucijomis, turiu omeny visų pirmą Maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri būtų atsakinga už alkoholio prekybą, arba Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, atsakinga už tabako produktų prekybą, arba atitinkami policijos departamentai, atsakingi už stabdymą nusikalstamo narkotikų platinimo, kad štai turėdami tokį departamentą su tokiais įgaliojimais, aš nežinau, kaip čia turi atrodyti teisiškai, ar užtenka priežiūros ir koordinavimo funkcijos jiems, ar reikia dar kokių nors funkcijų, mes turėsime galimybę siekti, kad visos šios institucijos, kurias aš išvardijau, kurios iki šiol stovėjo nuošalėje nuo šių darbų, tai yra stabdyti šitas bėdas Lietuvoje, ar Maisto ir veterinarijos, ar Ne maisto produktų tarnyba, kad jos bus pajungtos ir šitam darbui. Tai nebus vienintelis jų darbas, kaip aš jau sakiau, jos dirbs ir kitus darbus, bet jos dirbs ir šitame labai svarbiame sektoriuje ir šitas labai svarbias problemas spręs.

Be abejo, mes darome dideles permainas, dideles reformas. Sudėlioti labai tiksliai visus taškus iš anksto ir sakyti, kad mes taip sukursime jau visiškai tobulą sistemą, aš to tikrai nedrįstu tvirtinti. Esame pasiryžę ir toliau labai atidžiai žiūrėti, kaip sekasi naujai sukurtai institucijai įgyvendinti ir siekti tų tikslų, kurių mes norime, kad būtų pasiekta. Jeigu matysime kur nors atsirandančias spragas, ypač tame žemajame lygyje… Nes čia sukurti departamentą, kuris garsiai skelbs kovą ar su narkotikais, ar su alkoholizmu, nėra sudėtinga, visi mes mokame garsiai pakalbėti. Bet pasiekti realių rezultatų vietoje ir išnaudoti kitas institucijas, kurios tai gali padaryti ir turi padaryti, mes tikrai einame į visiškai naują etapą. Aš sakau dar sykį, jeigu matysime problemų, ieškosime, kaip jas spręsti. Bet siūlau eiti į tai, kad kova su alkoholizmu, tabaku ir narkotikų vartojimu taptų ne tik vien kurių nors centrinių institucijų funkcija, bet ir visų Lietuvoje veikiančių vietinių institucijų funkcija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume sutarti, kad dar gautų po vieną klausimą vienas iš opozicijos ir vienas iš… Ar siūlote visiems užsirašiusiems skirti? (Balsai salėje) Supratau. Iš jūsų reakcijos supratau, kad… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jūs nematote visų užsirašiusių. Dar yra gana daug užsirašiusių. Ar mes galėtume sutarti, kad klaus vienas opozicijos atstovas ir vienas daugumos? (Balsai salėje) Dar penkios minutės klausimams, ar galėtume sutarti? Gerai. Tęsiame klausimų uždavimą. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis premjere ir gerbiamieji abu ministrai, mano klausimas bus visiems trims. Norėčiau, kad taip ir atsakytų, nes negaliu suprasti, kas ką teikia. Premjero įvadinė kalba yra iš visų ir apie viską, o eina labai konkretūs projektai.

Gerbiamasis premjere, Konstitucijos 94 straipsnio viena dalis skamba taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą.“ Mano klausimas jums. Vyriausybės įstaigos – jūs visai jų atsisakote, jūs jų nepaliekate Vyriausybės įstaigų, konstitucinių Vyriausybės įstaigų?

Dabar mano klausimas ministrui A. Čaplikui. Kodėl jūs neteikiat kartu Nacionalinės sveikatos koncepcijos, Nacionalinės sveikatos programos pakeitimų ir Vyriausybės pakeitimų. Nes puikiai žinote, jog sveikatos politikos kontekste valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės politika ten aprašoma kaip ilgalaikė programa. Tai tada darykite pokyčius.

Klausimas ūkio ministrui. Kaip jūs sugebėsite vykdyti sveikatos politiką, kai jūs turėsite išspręsti dilemą tarp verslo problemų ir alkoholio ir tabako licencijavimo ir sveikatos politikos. Ar jūs turite kokių nors kitų svertų?

Dar vienas klausimas. Kodėl Farmacijos departamentą įtraukėte į Sveikatos ministeriją, o Alkoholio ir tabako departamentą vis dėlto darote prie ministerijos. Kur logika? Apskritai tame chaose teks mums ilgai diskutuoti.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jūs man uždavėte klausimą, gal ne visai susijusį su šia diena. Galėčiau pakviesti jus diskutuoti neseniai patvirtintą Vyriausybės koncepciją dėl vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo. Noriu pasakyti, kad čia galėtume ilgai diskutuoti, kas yra Vyriausybė ir kas yra Vyriausybės įstaigos. Mano įsitikinimu, Vyriausybė pagal Konstituciją tai yra ministrų korpusas, o ne Vyriausybės kanceliarija. Aš raginu tai suvokti. Kai kalbama apie Vyriausybės įstaigą, tai, mano įsitikinimu, skirtumas nuo kitų įstaigų, yra tas, kad tai yra Vyriausybės įsteigta įstaiga. O kur ji yra, ar ji yra prie kanceliarijos, ar ji yra prie ministerijos, ir yra už tą įstaigą atsakingas atskiras ministras su Vyriausybės pavedimu, tai jau yra labai aiškaus mūsų sutarimo ir apsisprendimo reikalas. Mano įsitikinimu, Vyriausybė yra kolektyvinės atsakomybės visų ministrų reikalas su labai aiškia individualiai išreikšta priklausomybe vienos ar kitos srities, kaip nurodo Konstitucija, vienam ar kitam ministrui. O ne tai, kad Vyriausybės įstaiga tai yra įstaiga, už kurią atsakingas konkrečiai premjeras. Jūs paskaitykite Konstitucijos kitus straipsnius, už ką yra atsakingas premjeras. Ar premjeras yra atsakingas už Vyriausybės įstaigas?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gal tada pratęsiant premjero kalbą ir atsakant į Seimo nario V. Andriukaičio klausimą, ir visai įdomų klausimą, ir gerą klausimą. Štai jums ir pavyzdys – tai kas šiandien atsakingas už alkoholio mažinimo arba tabako žalos darymo programas? Kas – VTAKT`as? Ir narkotikus… Kas tada – VTAKT`as ar Sveikatos ministerija? Tai kodėl jūs tuo metu reikalaujate iš Sveikatos ministerijos žingsnių, kai Sveikatos ministerija neturi sau pavaldžių jokių instrumentų ar administracinių gebėjimų tai padaryti, nes VTAKT`as šiandien yra pavaldus Vyriausybei, o Narkotikų kontrolės departamentas irgi išpuola iš bendros sistemos, jeigu kalbame apie sisteminius sprendimus, kuriuos mes darome. Prie kurios ministerijos – tai tikrai nėra svarbu. Mes nepretenduojame vieninteliai sau šitą, bet jeigu iš Sveikatos ministerijos reikalaujama žingsnių ir sprendimų, tai duokite ir instrumentų, kaip tai padaryti. Mes galime prirašyti daug programų ir priemonių – jos neveiks, aš manau taip. Kodėl dabar Farmacijos departamentas viduje, o Narkotikų kontrolės, būsimasis Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros, departamentas išorėje? Na, gal ir įdomus siūlymas, apsvarstykime. Gal tada tikrai reikia likviduoti ir įlieti į vidų, gal irgi galimas toks sprendimas? Mes jūsų siūlymą panagrinėsime.

PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi iš karto svarstome penkis klausimus, įsivaizduoju, kad galiu kalbėti penkias minutes ir užduoti penkis klausimus. Tai iš tikrųjų nematytas, neregėtas dalykas parlamente. Paprastai įstatymų projektus pristato viceministrai, dabar tribūnoje premjeras ir du garbūs ministrai. Tikrai, matyt, yra labai svarbus klausimas, sveikinu, bet turiu labai daug klausimų.

Gerbiamasis premjere, mes tiek… Na, Vyriausybės programoje, gal dabar kalbėsiu apie Vyriausybės programą, esame įsirašę, kad visais būdais stiprinsime alkoholio kontrolę ir netgi VTAKT’o funkcijas plėsim, steigdami filialus apskrityse. Dabar lyg ir pasikeičia politika. Aš visiškai sutinku su jūsų norais, žodžiais. Jūsų žodžiai yra labai teisingi – niekada mes neišspręsime šios problemos, jeigu kovos kelios centrinės institucijos. Su tuo turi kovoti savivaldybės, su tuo turi kovoti kiekvienas žmogus, ypač seniūnai, bet pasirinktas nevisiškai teisingas kelias, mano manymu. Jūs dabar siūlote naikinti instituciją, kuri šiandien išaiškina 80 % pažeidimų…

PIRMININKAS. Pone Antanai, jūs galite užduoti penkis klausimus, bet klausimus, o ne pasisakymus.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerai, gerai, supratau. Žodžiu, jūs pradedate nuo to, kad naikinate instituciją, kuri šiandien išaiškina 80 % pažeidimų. Ar, jūs manote, tos institucijos – policija, Mokesčių inspekcija, Veterinarijos inspekcija, kitos, kurios turi šiandien vykdyti tas funkcijas, – jau taip viską gerai darys, kad perims ir efektyviai vykdys?

Dabar kitas klausimas. Jūs dabar, pavyzdžiui, perduodate funkcijas Maisto ir veterinarijos tarnybai ir kitoms institucijoms, kurios iki šiol kovojo su Alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba ir netgi drįsčiau pasakyti – su komitetu, nes vykdė liberalią politiką šių produktų atžvilgiu. Ar, priėmus įstatymą, viskas čia staiga pasikeis, apsivers ir mes galėsime laukti gerų rezultatų?

Paskutinis klausimas. Jūs minėjote, kad labai svarbu žmonės. Taip, aš iš savo patirties galiu pasakyti: šioje kovoje, kurioje yra daug pavojų, grėsmių nužudyti, nušauti, terorizuoti (aš pats su tuo susidūriau), labai svarbu žmonės, turintys labai didelę patirtį, o svarbiausia, kad jie būtų patriotai. Ar jūs padėsite, jeigu įvyks toks dalykas, kad jau reorganizuosime tas institucijas… Ar jūs padėsite, kad kai kurie žmonės, turintys didžiulę patirtį, dirbantys, pavyzdžiui, VTAKT`e, būtų perkelti į kitas tarnybas ir ten turėtų galimybę organizuoti šitą veiklą? Ačiū. Uždaviau tik tris klausimus.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū. Pradėsiu nuo pirmo klausimo. Tai ir jūs, ir aš turime tą patį visuomeninės organizacijos „Tėvai prieš narkotikus“ pirmininko pareiškimą, kuriame tie skaičiai, kuriuos jūs paminėjote, yra išdėstyti. Tikrai labai svarbūs ir vertingi skaičiai, tik noriu pasakyti, kad bent aš perskaičiau šį pareiškimą ir suvokiau, kad visuomeninei organizacijai „Tėvai prieš narkotikus“ atrodo, kad Narkotikų kontrolės departamento veikla lig šiol nebuvo patenkinama.

Dabar grįžkime prie Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos veiklos. Labai įspūdingi skaičiai, jeigu pažiūri į juos, na, sakyčiau taip, iš pirmo žvilgsnio, kad jie įvertino, jie nustatė 85 % pažeidimų. Bet aš matau kitą pusę: tai kodėl kitos tarnybos, kurios lygiai taip pat turėjo nustatyti tuos pažeidimus, to nepadarė? Mes visi žinome, kokie yra žmogiškieji pajėgumai iki šiol dirbusios Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos. Aš galiu tik konstatuoti, kad tas faktas, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija nustatė tik 1 % arba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nė vieno, reiškia, kad šios institucijos į kovą su tabako ir alkoholio nelegalia ar neteisėta prekyba arba kitais nusižengimais šioje srityje visiškai nebuvo įtrauktos. Joms nebuvo nustatyta tokia atsakomybė, nebuvo nustatyta tokia prievolės, nors tai, skirtingai nuo VTAKT`o pajėgumo, yra tūkstančiai žmonių. Tai reiškia, kad mes nesugebame tinkamai išnaudoti savo resursų. Aš galiu pasakyti vieną paprastą dalyką, kad mano ir jūsų, ir visų, esančių čia, Seime, noras, mano įsitikinimu, yra vienas: Lietuvoje alkoholio ir tabako yra suvartojama per daug, mes turime pasiekti realių rezultatų labai racionaliomis, o ne tiktai deklaratyviomis priemonėmis. Kad to pasiektume, turime išnaudoti tuos valstybės instrumentus. Vienas iš efektyviausių yra turimos institucijos. Ne galvoti apie kažkokių naujų institucijų kūrimą, o turimas institucijas. Aš manau, kad į tai turime atkreipti dėmesį, būtent į tuos skaičius, bet kitu požiūriu. Turime pakelti tų institucijų, kurios iki šiol žiūrėjo pro pirštus į nelegalų tabako ir alkoholio pardavimą, pajėgumą šioje srityje nuveikti daug didesnius darbus.

Dabar dėl personalo, dėl žmonių aš jau sakiau: tai yra labai svarbu ir visų mūsų bendros pastangos taip pat turės būti ir efektyvios, ir suderintos, kad pasiektume, jog patyrę žmonės, efektyvūs žmonės šioje srityje ir toliau tęstų savo darbą ir tęstų savo darbą, turėdami didesnes galimybes.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Pirmininke, aš kreipiuosi į jus. Na, mes šiandien girdime… kas dabar vyksta salėje, pozicijos aiškinimasis kaip frakcijoje. Tai aš siūlyčiau jums, kaip posėdžio pirmininkui, priimti sprendimą, po kiek klausimų galima užduoti, kiek laiko premjeras turi atsakinėti, kad mes žinotume, kiek mums laiko dar reikia planuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmasis mano siūlymas – apsispręsti, ar toliau tęsiame klausimų uždavimą. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume laiką, skirtą klausimams? (Balsai salėje) Kas už, kas prieš?

Už pratęsimą – 18, prieš – 27, susilaikė 10. Klausimai nutraukiami. Dabar dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, kadangi pateiktas visas paketas lydinčiųjų, tai keturi – už, keturi prieš pasisako.

Prašau. Dėl vedimo tvarkos – V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, klausykite, jūs pats kalčiausias, nes leidote žmonėms paklausti po penkis klausimus. Tai kodėl kiti neturėjo galimybės paklausti? Aš, pavyzdžiui, irgi norėjau užduoti klausimą premjerui, bet mano klausimas truktų iki minutės. Ir atsakyti premjeras turi dvi minutes, kaip yra priimta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prisiimdamas kaltę, manau, kad išties esame kalti visi, kurie ir ilgai klausia, ir ilgai atsako.

Dabar pirmasis pasisako už V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jeigu jūs pažiūrėtumėte, kaip aš esu užsirašęs, kadangi užsirašiau pagal senąją tvarką, tai aš esu alkoholio ir… Esu prieš, kadangi šiuo atveju sveikatos sistemos dėl Narkotikų departamento priskyrimo prie… atskira problema. Apskritai aš galiu pasakyti, kad… Vis dėlto aš turiu labai aiškiai pasakyti, kad esu prieš visas šitas pertvarkas ir visą šį pasiūlymų paketą. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …leiskite man kalbėti prieš, nes aš vis tiek esu eilėje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nereikėtų mums tokiu atveju balsuoti dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai? (Balsai salėje) Nes mes tikrai nerasime bendro sutarimo, kaip pasisakyti dėl motyvų. Taigi dėl pirmo įstatymo projekto šiame bloke, t. y. 2-9a – Sveikatos sistemos įstatymo papildymo projekto. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, deja, mes neturėsime galimybės iš tikrųjų rasti bendro sutarimo, nes dėl vieno įstatymo projekto bus pritariantis tas pats Seimo narys, dėl kito ne. Todėl mes negalime rasti idealios sistemos. Taigi dėl kiekvieno įstatymo projekto bus po vieną, kaip nurodyta Statute. Vienas – už, vienas – prieš.

Gerbiamieji kolegos, dėl 2-9a klausimo. Už – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties būtų galima sutikti su sveikatos ministro pasiūlymu, kad Narkotikų departamentas būtų prijungtas prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau kyla klausimas, kodėl jis neįrašomas į ministeriją taip, kaip, tarkim, pasielgta su Farmacijos departamentu? Čia visiškai akivaizdus pavyzdys, kai vieną departamentą nežinia dėl kokių motyvų įtraukia į Sveikatos apsaugos ministeriją, o kitą palieka prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Visiškai akivaizdu, kad čia valdymo prasme logikos nėra. Dar blogiau – narkotikai, alkoholis ir tabakas taip išskaidomi, kad net Veterinarijos tarnyba čia turės darbo. Mano žiniomis, arkliai iš ryto šampano negeria, o karvės vakare tabako nerūko. Taigi pritardamas su ironija šioms šio konkretaus įstatymo pataisoms aš tikrai manau, kad po pateikimo teks tobulinti šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prieš – L. Karalius.

L. KARALIUS (VLF). Mielieji kolegos, taip, aš sutinku, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba yra per maža institucija, palyginti su tais alkoholizmo mastais, kokie yra šalyje. Vis dėlto tų 25 žmonių, kurie tenai dirba iš idėjos, bijojo ir iki šiol bijo visi prekybininkai, kurie daro vienokius ar kitokius pažeidimus. Manęs tikrai neįtikina, kad šitos tarnybos funkcijų perskirstymas Veterinarijos ar maisto tarnybai, policijai padidins šalies gebėjimą kontroliuoti šią labai opią problemą. Pažiūrėkite, kokią politiką mes paskutiniu metu vykdome? Visai neseniai Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas balsavo, kad mažintume stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizus, dar prieš tai mes balsavome už pateikimą, kad įteisintume naminės degtinės gamybą. Antradienį balsavome už tai, kad pratęstume leidimą kioskams prekiauti alumi ir dabar užbaigdami mes dar mažiname VTAKT’o funkcijas, tai yra jų galias. Ar nemanote, kad tokia politika mus nuves į aklavietę? Aš visus raginu nepritarti šiam įstatymų paketui.

PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria Farmacijos įstatymo… Tai yra Sveikatos sistemos įstatymo papildymo 70¹ straipsniu ir 70 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kurie mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 61 Seimo narys: už – 39, prieš – 11, susilaikė 11. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.

Dėl lydinčiojo įstatymo projekto – Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 18¹, 29, 31, 34 straipsnių pakeitimo ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Pasisakom dėl motyvų. Kas už? Už – K. Daukšys. Prašau. K. Daukšys nekalbės. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Štai, gerbiamieji kolegos, dabar jau nuoširdžiai galiu pasakyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnis nustato, kad Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą. Toliau. Vyriausybė valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose ir solidariai atsako už bendrą savo veiklą. Taigi visiškai akivaizdu, kad visa Vyriausybė iki vieno ministro ir premjeras taip pat vieningai atsako už alkoholio ir tabako kontrolės politiką Lietuvoje. Ir šiuo atveju institucija, kuri gali atlikti koordinavimo funkcijas tarp ministerijų, taip pat vykdyti kitas funkcijas, kurios išeina už kiekvienos atskiros ministerijos pavaldumo ribos, prie Vyriausybės yra visiškai logiška, nes Sveikatos apsaugos ministerija negalės reguliuoti sferos, kuri priklauso Vidaus reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Ūkio ministerijai ar dar kam nors. Tuo tarpu visos ministerijos pagal Sveikatos sistemos įstatymo atskiruosius straipsnius turi sveikatinimo veiklos pavedimus. Tai, ką dabar siūlote, kolegos, siūlote visiškai nesisteminį valstybės reikalų tvarkymo požiūrį, kitaip sakant, sistemos griovimą. Pritarti šiems sumanymams neišeina niekaip. Užuot stiprinus atskiras tarnybas, stiprinus jų administracinius pajėgumus, suteikus jiems daugiau resursų, einama visiškai kitu keliu. Dar blogiau – „reformos“ ir pertvarkymai, daromi krizės sąlygomis, įneš dar daugiau chaoso į valstybės valdymą. Taigi, kolegos, kviečiu nepritarti šioms pataisoms ir balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Už – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu pasakyti visai priešingą nuomonę nei gerbiamasis V. P. Andriukaitis. Tuo, kas yra daroma, iš tikrųjų yra bandoma stiprinti institucijas, tokias, kaip Maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios turi tūkstančius darbuotojų, kurie dirba visoje Lietuvoje, turi dideles tyrimo galimybes, dideles kontrolės galimybes. Jinai turi galimybę, iš dalies ji vykdė ir alkoholio kontrolę. Tai didelė institucija, jai atlikti kontrolę iš tikrųjų yra daug lengviau ir ji tai gali padaryti daug efektyviau. Pristeigti daug mažų institucijų, kurios nepakankamai atlieka savo funkcijas ir netenkina, paskui rūpintis jų nepakankamu finansavimu, kaip tik yra atvirkščiai, nei kalba V. P. Andriukaitis. Tai yra lėšų išskaidymas ir efektyvumo sumenkinimas. (Balsai salėje) Aš siūlau pritarti šiam sprendimui.

PIRMININKAS. Balsuojam, kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui?

Už – 41, prieš – 12, susilaikė 98. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Repliką po balsavimo L. Karalius.

L. KARALIUS (VLF). Kalbėdamas dėl motyvų prieš pateikiau klaidingą informaciją, todėl norėjau ją ištaisyti. Pasirodo, Biudžeto ir finansų komitetas, balsuodamas dėl stipriųjų alkoholio gaminių akcizų, balsavo, kad paliktų juos nepakitusius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kitas lydintysis įstatymo projektas – Tabako kontrolės įstatymo 11 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl motyvų užsirašė kalbėti K. Daukšys – už.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad mes galim vienaip arba kitaip traktuoti vieną arba kitą įstaigą, mes galim sakyti, kad jinai nepamainoma, jai paminklą pastatyt, arba jinai labai bloga. Bet taip pat mes turim atsiminti, kad kiekviena Vyriausybė turi teisę ir galimybę sutvarkyti valstybės valdymą atitinkamai, kaip jinai mano, jeigu tai nepažeidžia įstatymų. Tai šitoj vietoj aš, pavyzdžiui, tikrai tikiu, kad Ne maisto produktų departamentas tikrai geriau kontroliuos tabako platinimą, negu tai darydavo VTAKT`as. Nes tikrai nesitikėkim iš organizacijos, kurioje buvo, jeigu aš neklystu, 29 ar 30 žmonių, kad sugebės kontroliuoti visą Lietuvą, kaip alkoholis arba tabakas yra platinamas, legaliai, nelegaliai, su licencijomis. Užtat ir vykdavo tokios baisios akcijos, kurių metų kažkas nukentėdavo, o šalia to šimtai įstaigų dirbdavo kad ir nelegaliai, bet būdavo nepastebimos, kadangi tiesiog nesugebėdavo. Manau, kuo didesnę bazę turės ta įstaiga, kuriai dabar bus pavesta, tuo daugiau galimybių ji turės kontroliuoti visus atvejus, kada bus nelegaliai platinamas tabakas, pavyzdžiui, šiuo atveju. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. J. Olekas – prieš.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų kviečiu nepritarti šioms įstatymo pataisoms. Manau, kad mes galėjome pasidžiaugti tais pasiekimais ir mažom pajėgom… Valstybinė tabako, alkoholio kontrolės tarnyba padarė ir pasiekė. Užuot šią tarnybą sustiprinus arba, kaip buvo Vyriausybės projektuose, galbūt steigiant filialus savivaldybėse, galbūt dalį funkcijų suteikiant ir maisto ir veterinarijos kontrolei, kuri vadovaujama Valstybės kontrolės … Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos, vykdyti. Tai priimtas sprendimas faktiškai likviduoti Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, sujungiant, perkeliant jos poziciją iš tarnybos prie Vyriausybės į tarnybą prie ministerijos ir, be abejo, susilpninant tas galimybes, kurias turėjo.

Lietuva buvo kaip vienas iš pavyzdžių Europos Sąjungoje, kaip pradėti organizaciniu požiūriu tvarkyti valstybės tabako ir alkoholio kontrolę. Tai šiuo atveju mes suduodame gana stiprų smūgį užuot pastiprinę tą, kas gerai dirba. Tai tą, kas gerai dirba, dekapituojame ir sakom: galbūt kiti, kurie blogai dirbo, po to pradės geriau dirbti.

Mielieji, aš manau, kad tai yra labai klaidingas sprendimas, ir kviesčiau jau net po pateikimo stadijos šiam įstatymo projektui nepritarti. Yra kitų variantų. Kolegos ir daugumos taip pat turi tuos pasiūlymus, kad mes galėtume tuos žmones, tą tarnybą, kuri geriausiai dirba, dar sustiprinti, o kiti galėtų būti tos tarnybos talkininkai. Tai toks sprendimas iš tikrųjų tenkintų visus, ir aš kviečiu nepritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Balsuojam, kas pritaria Tabako kontrolės įstatymo 11 ir 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už, manantys kitaip – prieš arba susilaiko.

Už – 39, prieš – 15, susilaikė 10. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.

Kitas lydintysis įstatymo projektas. (Balsai salėje) Taip, dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas. Prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Galbūt likusius šio paketo įstatymus galima būtų sujungti paketu, nes, man atrodo, pagrindinius klausimus jau išsprendėm. Dėkoju. (Balsai salėje: „Taip, galim.“)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas dėl klausimų 2-9d, 2-9e ir 2-9f, kaip ne tokių kontroversinių ir labiau susijusių, kalbėti ir balsuoti vienu paketu. Ar prieštaraujančių nėra? (Balsai salėje: „Galim, galim.“) Yra prieštaraujančių? (Balsai salėje: „Nėra.“) Nėra prieštaraujančių. Labai miela. Taigi, gerbiamieji kolegos, kadangi trys įstatymų projektai, tai trys – už, trys – prieš turi teisę pasisakyti. Jeigu bus norinčių, žinoma. Taigi dėl visų trijų įstatymų projektų 2-9d, 2-9e, 2-9f . Už – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai trumpai pasakysiu, tie patys argumentai. Jeigu mes iš tikro norime valstybės valdymo efektyvumo, neturėti daug mažai veiksmingų, save reklamuojančių ir gynėjų, užtarėjų Seime lobistiškai ieškančių daugybės institucijų, o norime turėti keletą, bet veiksmingų institucijų, kurios kompleksiškai atlieka prevencines ir kontrolės funkcijas, apimančias visą Lietuvą ir galinčias tikrinti net ir mažiausias institucijas, tai mes turime pritarti reformoms ir visiems tiems įstatymams. Tai argumentas yra labai rimtas. Ir ar mes turime valios vienąkart įvykdyti reformą, apie kurią kalbėjo ir G. Kirkilo Vyriausybė, ir kitos Vyriausybės, bet niekaip nepajėgė padaryti. Tai ženkim žingsnį reformuotos valstybės link.

PIRMININKAS. Prieš – V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš tikrai esu už stiprią instituciją, kontroliuojančią instituciją. Ir aš nežinau, aš už stiprią instituciją, man visai nesvarbu, prie kurios ministerijos bus. Bet aš noriu pasakyti, kada Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nepasirūpino, metai laiko, kad būtų pateikta programa, programoje atsirado žemas slenkstis ir pakaitinis gydymas. Tai prieštarauja mūsų valstybės politikai ir politinei valiai. Gerbiamasis ministras pristatydamas kalbėjo: senoji geroji Europa, kurioje taip saugu ir labai gera gyventi. Tai senojoje gerojoje Europoje tiktai Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje narkotikų kontrolės ir alkoholio departamentai yra prie ministerijų, o vienas yra prie mokslinio tyrimo instituto. Ačiū.

PIRMININKAS. Už – V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, ar gerai dirbo VTAKT’as anksčiau, ar blogai, tai yra nuomonės klausimas. Vieni mano kaip gerbiamasis Juozas, kad gerai dirbo, aš esu susidūręs iš savo praktikos, manau, kad nelabai gerai dirbo, tikrai netobulai ir skundus prastai nagrinėjo, ir ne visus sugebėdavo užregistruoti, ir panašiai. Taigi čia yra požiūrio klausimas. O fakto klausimas, kad tarnybos pavaldumas – ar Vyriausybei, ar konkrečiai ministerijai – visiškai neveikia tarnybos darbo kokybės. Jeigu bus noras dirbti, bus galima dirbti gerai ir kokybiškai. Iš principo pritariu šitiems projektams ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. G. Songaila – prieš.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, premjeras teisingai sakė, kad prie Vyriausybės veikiančios institucijos Lietuvoje dažnai veikia neefektyviai, gal ir Narkotikų kontrolės departamentas veikė neefektyviai, tačiau tai ne priežastis naikinti įstaigą prie Vyriausybės, nes, kaip buvo pasakyta, išskyrus tris valstybes, visur narkotikų kontrolė yra prie Vyriausybės. Tai reikėjo tada pagalvoti, kaip perimti gerą užsienio praktiką, o ne daryti sumaištį ir iš tikrųjų eiti klaidingu keliu. Siūlau kategoriškai balsuoti prieš.

PIRMININKAS. E. Pupinis – už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sėdžiu čia ir atrodo, kad pasiekta visiška pergalė prieš alkoholizmą, vaikų alkoholizmą, narkomaniją ir ginam tarnybą, kuri su tuo susitvarkė. Deja, rytoj arba šeštadienį galit nueiti prie diskotekų, kur šoka jaunimas, ir pažiūrėti, kaip ta pergalė pasiekta. Faktiškai nepilnamečiai masiškai vartoja įvairius gėrimus. Ir tada klausimas, iš kur jie atsiranda.

Iš tikrųjų sakyti, kad tos tarnybos visiškai susitvarkė su savo užduotimi, negalime, bet jos ir negalėjo susitvarkyti, kadangi toks perdengimas kontroliuojančių institucijų, čia atvirkščiai atrodo, kad duotos teisės institucijoms, kurios iš esmės negali padaryti tų darbų, ko mes iš jų tikimės. Tą galima padaryti tiktai nuolat kontroliuojant, bet mūsų nėra tokia valstybė, kad būtų vienetiniai atvejai. Tai yra masiniai atvejai. Todėl reikia pavesti kontrolę tarnyboms, kurios yra vietose, turi savo masę, kur gali nuolat tikrinti šalia maisto produktų arba kitų dalykų ir alkoholio kontrolę, tada galbūt iš tikrųjų mes galėsime pasiekti rezultatų. O čia buvo pasakyta, kad kai kurie žmonės nepakeičiami, moka. Iš tikrųjų tokiose institucijose normaliose šalyse negali dirbti nuolatos žmonės. Jie apskritai turi turėti tam tikrą rotaciją, kad nesusigyventų su savo pardavėjais. Su visais pardavėjais ir su visais pažeidėjais. Be abejonės, nereikia jokios baimės turėti, tikrai blogiau nebus. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinioji pasisako V. M. Čigriejienė – prieš.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš taip pat už kontroliuojančią stiprią instituciją. Jeigu prie Vyriausybės premjeras manė, kad tos institucijos neveikė efektyviai, tai čia yra jau Vyriausybės problema. Dabar žiūrėkite. Visos šitos tarnybos yra pavaldžios visoms ministerijoms. Darbą reikia suderinti ir su Švietimo ministerija, ir su Vidaus, ir su Teisingumo, ir galų gale su Socialinių reikalų labiausiai. Gal kartais ir su Užsienio reikalų ministerija. Tai aš neįsivaizduoju, kaip prijungus prie ministerijos bus galima tą tarnybą kontroliuoti ir išspręsti. Sveikatos ministerija turi labai daug funkcijų. Ji atsakinga už tai. Čia man panašu, kai Teismo medicinos institutą prijungia prie Teisingumo ministerijos, tai lygiai vienodai. Nežinau, kas medikus rengs, ar R. Šimašius, ar Kauno, ar Vilniaus medicinos universitetai. Tai toks rezultatas.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria įstatymo… Dėl vedimo tvarkos po balsavimo, kolegos. Kodėl? Ar tikrai dėl vedimo tvarkos, o ne dėl motyvų? Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pirmiausia paprašyti, kad mes balsuotume dėl posėdžio darbo laiko pratęsimo, nes posėdis jau pasibaigęs.

PIRMININKAS. Po šio balsavimo būtinai. Po šio balsavimo tikrai, jeigu yra toks pasiūlymas. Mes realizuosime šį pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria įstatymų projektams – klausimams 2-9d, 2-9e ir 2-9f po pateikimo? Kas už, kas prieš, kas susilaiko? (Balsai salėje)

Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 16, susilaikė 10. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Visiems trims įstatymų projektams – klausimai 2-9d, 2-9e, 2-9f. Dabar, kolegos, dėl komitetų. Visiems bloko 2-9 projektams, išskyrus vieną, t. y. 2-9f, siūlome Sveikatos reikalų komitetą pagrindiniu komitetu, Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai papildomi. O jau minėtam 2-9f pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu Ekonomikos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Sveikatos reikalų komitetas, mane pataisė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų dėl komitetų? Nėra. Dėkoju. Dėl datos. Nėra pasiūlyta data. Ar premjeras, ar ministrai turi konkrečių pasiūlymų? Gerbiamieji kolegos, mes galėtume gruodžio viduryje po mėnesio, pavyzdžiui, pavedame Seniūnų sueigai tiesiog artimiausiame posėdyje nustatyti datą šioje sesijoje. Be jokios abejonės. (Balsai salėje) Šią sesiją. O pavedame konkrečiai Seniūnų sueigai. Ar galime sutarti dėl principo? Dėkoju, kolegos, sutarta. Per šoninį mikrofoną prašom. V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, aš norėčiau, kad dar įtrauktumėte Narkomanijos ir alkoholio kontrolės komisiją. Alkoholio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas taip pat pavesti svarstyti Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijai šiuos klausimus. Mes, be abejo, neprieštaraujame. Taigi papildomai įrašome ir šią komisiją. K. Daukšys. Per šoninį mikrofoną prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėjau gerbiamojo J. Razmos paklausti. Čia lyg ir Vyriausybė teikia šiuos įstatymų projektus? Ar su jūsų frakcija nesikonsultavo? Nes mums buvo labai keista. Trys – už, trys – prieš ir jūsų Vyriausybė. Atleiskite, ką, jūs frakcijos posėdžių nedarote, ar kas pas jus būna? (Balsas salėje: „Pas mus demokratija.“)

PIRMININKAS. J. Olekas per šoninį mikrofoną.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų galiu šiandien tik apgailestauti, kadangi man teko ne vieną kartą girdėti Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų gerus vertinimus, kaip organizaciniu požiūriu Lietuvoje yra sutvarkyta alkoholio, narkotikų kontrolė. Deja, šiandien mes žengiame žingsnį atgal ir kolegos ne kartą minėjo, kad daugelyje Europos valstybių būtent vyriausybės prisiima atsakomybę dėl kontroliavimo kvaišalų, o ne paveda vienai iš ministerijų, nes tai yra kompleksinis visos Vyriausybės darbas. Kita vertus, aš noriu, gerbiamasis pirmininke, jums dar kartą pasakyti, kad buvo labai aiškus siūlymas šių klausimų svarstymą numatyti pavasario sesijoje, o ne gruodžio viduryje ar pavesti Seniūnų sueigai, kaip jūs teikėte. Todėl aš prašyčiau, kad dėl datos, kada bus svarstoma, būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juozai, Seniūnų sueiga pasiūlys Seimui datą, o posėdyje, be abejo, mes turime teisę balsuoti. V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prie Seimo yra tokia įstaiga kaip Nacionalinė sveikatos taryba. Aš manau, kad svarstant visus šiuos pakeitimus tokios konsultacinės įstaigos, kuri teikia Seimui ataskaitas dėl sveikatos politikos, kuri pagal įstatus konsultuoja, gali pateikti savo opiniją, aš manau, kad Nacionalinės sveikatos tarybos požiūris dėl visų šių pasiūlymų turėtų būti Seimui išsakytas ir pateiktas. Juo labiau kad mes turime labai stiprių akademinės visuomenės atstovų Kauno medicinos universitete, Vilniaus universitete, kad būtų išgirstas sisteminis požiūris tų žmonių, kurie atsako ir kurie kaip mokslininkai, kaip sveikatos teisės, sveikatos administravimo ir sveikatos vadybos specialistai vadinasi visuomenės sveikatos specialistais, kad jų pozicija Seimui būtų taip pat girdima. Aš labai prašau, kad iki svarstymo mes tokią nuomonę gautume.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas sieks įtraukti visuomenę į šio įstatymo svarstymą, tai į klausymus, be jokios abejonės, yra privalu pasikviesti ir šios jūsų minėtos visuomeninės institucijos atstovus ir ten bus išsakytos nuomonės. Taigi aš manau, kad tikrai tokios galimybės bus suteiktos.

Dar vienas per šoninį mikrofoną – kolega A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ačiū, kad patikėjote pagrindiniam komitetui, Sveikatos reikalų komitetui. Aš tikrai pasižadu, girdėjau ir kolegos V. P. Andriukaičio, ir kitų siūlymus, tikrai surengsime klausymus, įsiklausysime į visuomenės interesus. Kai kuriose įstatymo siūlomose pataisose ir premjero argumentuose buvo daug ir racionalių minčių. Taigi, kolegos, tikrai sąžiningai objektyviai išnagrinėsime ir kviesime kuo daugiau institucijų. Dabar prašau apsiraminti ir dirbam toliau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi vakariniam posėdžiui skirtas laikas, numatytas darbotvarkėje, baigėsi, mes turėtume apsispręsti, ar pratęsiame vakarinio plenarinio posėdžio darbo laiką. Taigi jūsų rankose sprendimas. Kas už tai, kad mes pabaigtume pagrindinėje darbotvarkėje numatytus klausimus, turiu omeny 2-10b ir 2-11, balsuoja už, kas mano, kad posėdį baigiame, balsuoja prieš. Kas už posėdžio pratęsimą, balsuoja už.

Balsavo už – 26, prieš – 28. Deja, atrodo, kad Seimo nariai nenusiteikę pratęsti. J. Razma – per šoninį mikrofoną. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašau perbalsuoti. Aš girdėjau balsų, kad nesuveikė kai kurių mūsų frakcijos narių mygtukai. Norėčiau visiems pasakyti, kad, kolegos, matyt, pasiilgote naktinių kalėdinių posėdžių, nes tikrai klausimų yra labai daug. Jeigu nedirbsime šiandien, tie projektai niekur neišgaruos, teks dirbti dar ilgiau kitom dienom. Kviečiu perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad čia toks klausimas, kad nebūtų galima dar kartą pasitikrinti. (Balsai salėje, triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, buvo prašymas frakcijos vardu… K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu konservatoriai nori pavaidinti ir pagąsdinti, mes galime po to paprašyti dėl kiekvieno klausimo pertraukos. Norite šito? Padarysime.

J. RAZMA (TS-LKDF). Jūsų teisė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš klausiu Jurgio: ar J. Razma prašo frakcijos vardu perbalsuoti? Posėdžio pirmininkas turi teisę spręsti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume vakarinį plenarinį posėdį?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Žmonės jau išėjo!

PIRMININKAS. Baigsime svarstyti paskutinį pagrindinės darbotvarkės klausimą.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Žmonės jau išėjo po balsavimo.

PIRMININKAS. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas prieštarauja, balsuoja prieš.

Už tai, kad posėdis būtų pratęstas, kol išnagrinėsime visus pagrindinės darbotvarkės klausimus, tai yra 2-10a, 2-10b ir 2-11, balsavo 30 Seimo narių, prieš – 22. Posėdį tęsiame.

19.24 val.

Darbo kodekso 87, 88 straipsnių pakeitimo ir 90 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-955, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-956 (pateikimas)

2-10a klausimas – Darbo kodekso 87, 88 straipsnių pakeitimo ir 90 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Manau, kad taip pat galėtų pristatyti ir lydintįjį 2-10b – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – D. Jankauskas. Dar dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašome šito klausimo pertraukos iki kito posėdžio. Prašau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašymas teisėtas. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka?

Už pertrauką – 19, prieš – 26, susilaikė 5. Šio klausimo svarstymo pertrauka.

19.26 val.

Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2, 4, 5 ir 10¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1301 (pateikimas)

2-11 klausimas – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas. Pateikėjas – ministras D. Jankauskas. Pateikimas. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašom pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria pateiktam pasiūlymui?

K. DAUKŠYS (DPF). Reikia sugyvent su opozicija ir „nedurniuot“.

PIRMININKAS. Balsavo 50 Seimo narių. Už – 20, prieš – 29, susilaikė 1. Pasiūlymui daryti pertrauką yra pritarta, remiantis mūsų Statutu.

Gerbiamieji kolegos, mes baigėme šios dienos pagrindinės darbotvarkės klausimus. Registruojamės paskutinį kartą. J. Sabatauskas – vis dar dėl vedimo tvarkos. Prašau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirma, posėdžio pirmininke, jūs ignoruojate Seimo narius, kurie teisėtai prašo kalbėti dėl vedimo tvarkos, antra, aš prašau padaryti įspėjimą Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos seniūnui, kad jis čia mums anekdotų nepasakotų. Jeigu jis kalba, kad nesuveikė mygtukai, turi konkrečiai nurodyti, kokio Seimo nario mygtukai nesuveikė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 42 Seimo nariai. Tuo mes vakarinę darbotvarkę baigiame.

Posėdis baigtas.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija;
LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.