LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO išvada

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIP-571

 

2009 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas, komiteto nariai: Algis Kašėta, Gediminas Kirkilas, Kęstutis Masiulis, Valentinas Mazuronis, Saulius Pečeliūnas, Rimantas Smetona; komiteto biuro darbuotojai: vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Darius Valatkevičius, Mantas Lapinskas, padėjėja Ieva Skaistytė. Kviestieji ir kiti asmenys: Prezidentės patarėjas Kęstutis Budrys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2009-05-06

8

 

 

 

Įvertinę teikiamą įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, taip pat kartu su projektu pateikiamų dokumentų atitiktį Seimo statuto reikalavimams, pateikiame šias pastabas:

1. Teikiamu projektu Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijai, be kita ko, suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl asmenų, neprisipažinusių Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka, pripažinimo slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Pažymėtina, kad projektu keičiamo įstatymo galiojimo metu asmenims, pripažintiems slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nebūtų taikomas projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas apribojimas 10 metų eiti tam tikras pareigas, kuris būtų taikomas asmenims, pripažintiems slaptas bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka.

Atsižvelgti

Projekte numatoma, jog asmenims, pripažintiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bus taikomi darbinės veiklos ribojimai.

 

 

4

9

5

Projekto 9 straipsnio 5 punkte vietoje žodžio „naudoti“ rašytinas žodis „naudotis“.

Pritarti

 

2.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2009-05-11

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo  projektą Nr. XIP-571 bei Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-572 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atsižvelgti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 2009-02-23 Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos pirmininko Jono Buroko, Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininko Ryto Kupčinsko, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Čeponio, Vyčio kryžiaus ordino kavalierių draugijos pirmininko mons. Alfonso Svarinsko siūlymai, 2009-05-19 Lietuvos politinių kalinių  ir tremtinių sąjungos pasiūlymai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Valstybės saugumo departamentas

2009-06-10

6

1

 

Siūlome šio įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžių “prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys” įrašyti žodžius “ir duomenys apie juos”.

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

Nepriklausomai nuo institucijos, kurioje būtų saugomos asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitos bylos bei kiti su Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 vykdymu susiję dokumentai valstybė turi vykdyti savo ankstesnius įsipareigojimus ir garantuoti, kad asmenims, atvykusiems ir prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tokių asmenų prisipažinimo faktas, to asmens pateikti duomenys bei duomenys apie juos, bus patikimai saugomi valstybės.

Atsižvelgti

Projekte numatoma, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos užtikrina, jog patalpos ir darbo vietos, kuriose bus dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija bus saugoma atitinka įslaptintos informacijos fizinės saugos reikalavimus

 

 

 

 

 

Be to, pateiktame įstatymo projekte yra nemažai redakcinio pobūdžio klaidų, pavyzdžiui, įstatymo projekto 3 straipsnyje vietoje žodžio „Smerč“ turėtų būti rašomas žodis „Smerš“, ir gramatinių klaidų.

Pritarti

 

2.

Teisingumo ministerija

2009-06-12

 

 

 

Teikiamu projektu siūloma keičiamą įstatymą išdėstyti nauja redakcija, o ne priimti naują įstatymą, o tai reiškia, kad Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo priėmimo data ir numeris nesikeis. Todėl naujoje keičiamo įstatymo redakcijoje nuorodos į įstatymą Nr. VIII-1436 būtų klaidingos. Siūlytina vietoj nuorodų į įstatymą vartoti konkretų terminą, iki kurio asmenys privalėjo prisipažinti, bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis (pvz., „asmenys iki 2000 m. ... d. įstatymų nustatyta tvarka prisipažinę (neprisipažinę)“).

Pritarti

Įrašytas konkretus terminas, iki kurio asmenys privalėjo prisipažinti, bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis.

 

 

 

 

 

Iš įstatymo projekto nevisiškai aiškus Komisijos veiklos pabaigos terminas. Siūlytina jį aiškiau apibūdinti. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje vartojami žodžiai „iki Komisijos veiklos pabaigos“, šio straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad į teismą Komisija gali kreiptis iki 2012 m. liepos 1 d. Siūlome 4 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad Komisijos sudėtis skiriama iki Komisijos veiklos pabaigos.

Pritarti

Nustatytas Komisijos kadencijos laikotarpis – ketveri metai.

 

 

 

 

 

Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal siūlomą reguliavimą  asmenys, kurie buvo pripažinti, bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis pagal galiojančią įstatymo redakciją („įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka“) ir asmenys, kurie bus pripažinti bendradarbiavusiais su SSRS slaptosiomis tarnybomis pagal naują įstatymo redakcija (žr. projekto 4 straipsnio 8 dalies 2 ir 13 punktus ir 7 straipsnį) atsiranda nelygioje padėtyje. Pirmiesiems bus toliau taikomi 8 straipsnyje numatyti veiklos apribojimai, o pastarajai asmenų grupei šie apribojimai nebus taikomi. Toks teisinis reguliavimas yra teisiškai nepagrįstas ir pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Siūlytina arba taikyti veiklos apribojimus ir naujai pripažintiems asmenims, arba netaikyti veiklos apribojimų visiems asmenims – kaip jau pripažintiems, taip ir tiems kurie gali būti ateityje pripažinti bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis.

Pritarti

Numatoma, jog asmenims, pripažintiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bus taikomi darbinės veiklos ribojimai.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme

2009-06-10

8

 

 

Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau – Įstatymas Nr. VIII-1436) 9 straipsnį, tiek pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-571 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-571) 10 straipsnį minėtuose dokumentuose numatyti veiklos apribojimai asmenims, Įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka pripažintiems slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taikomi 10 metų nuo viešo duomenų apie šiuos asmenimis paskelbimo momento. Tai yra, veiklos apribojimų taikymo pabaiga kiekvienu atveju yra nustatoma individualiai. Neturime tikslių duomenų, kiek šiuo metu yra tokių asmenų, kuriems būtų taikomi minėti apribojimai, kada baigtųsi paskutinio apribojimo terminas bei kiek asmenų galimai būtų pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis iki Įstatymo projekto Nr. XIP-571 įsigaliojimo. Tačiau, mūsų žiniomis,[1] yra tokių asmenų, kurie palyginti neseniai (pvz., 2006 metais) buvo pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir duomenys apie juos buvo viešai paskelbti Įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka. Šių pavyzdyje nurodytų asmenų atžvilgiu veiklos apribojimai būtų taikomi iki 2016 m. Tuo tarpu asmenims, kurie bus slapta pripažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis Įstatymo projekto Nr. XIP-571 nustatyta tvarka, jokie veiklos apribojimai nebus taikomi, tik nustatyta tvarka paviešinamas jų bendradarbiavimo faktas. Tokiu atveju, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavusiais su SSRS specialiosiomis tarnybomis pagal Įstatymą Nr. VIII-1436, atsidurtų nelygioje padėtyje su asmenimis, kurie pripažinti slapta bendradarbiavusiais su SSRS specialiosiomis tarnybomis pagal Įstatymo projektą Nr. XIP-571, o darbinės veiklos apribojimai pirmųjų asmenų atžvilgiu galėtų būti taikomi palyginti ilgą laiką.

Pritarti

Numatoma, jog asmenims, pripažintiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bus taikomi darbinės veiklos ribojimai.

 

 

8

 

 

Primename, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) 2009 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą byloje Žičkus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 26652/02), kuriame pripažino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 (diskriminacijos uždraudimas) straipsnių pažeidimus dėl apribojimų, numatytų Įstatyme Nr. VIII-1436, pareiškėjui įsidarbinti privačiame sektoriuje. Teismo nuomone,  valstybės nustatyti apribojimai įsidarbinti privačiame sektoriuje dėl lojalumo valstybei stokos negali būti pateisinami Konvencijos požiūriu tokiu pat būdu, kaip apribojimai įsidarbinti valstybės tarnyboje. Teismas nenustatė ryšio tarp pareigų, kurias draudžiama užimti privataus sektoriaus srityse, ir draudimu eiti tas pareigas siekiamų teisėtų tikslų. Todėl minėti apribojimai pareiškėjui įsidarbinti privataus sektoriaus srityse buvo pripažinti neproporcingais ir konstatuoti Konvencijos 14 ir 8 straipsnių pažeidimai.

Šiame kontekste pastebime, kad Įstatymo projekto Nr. XIP-571 8 straipsnyje, be kita ko, lieka darbinės veiklos privačiame sektoriuje apribojimų asmenims, kurie buvo pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pagal Įstatymą Nr. VIII-1436. Šių apribojimų pabaigos laikas, kaip nurodyta aukščiau, kiekvienam asmeniui būtų nustatomas individualiai. Todėl manome, kad darbinės veiklos privačiame sektoriuje apribojimai, numatyti Įstatymo projekto Nr. XIP-571 8 straipsnyje, nors ir gerokai siauresnės apimties, gali ir vėl kelti klausimų dėl jų proporcingumo Konvencijos 14 ir 8 straipsnių požiūriu.

Pritarti

Atsisakyta Projekto 8 straipsnio 1 dalies 8-9 punktuose buvusių darbinės veiklos privačiame sektoriuje apribojimų.

 

 

3

 

20, 21

Papildomai pastebime, kad Įstatymo projekto Nr. XIP-571 3 straipsnio 20 ir 21 punktai nustato naujas grupes buvusių SSRS specialiųjų tarnybų, kurios nebuvo nustatytos Įstatyme Nr. VIII-1436. Taigi nuo Įstatymo projekto Nr. XIP-571 įsigaliojimo atsirastų papildoma grupė asmenų, kurie galėtų būti pripažinti slapta bendradarbiavusiais su Įstatymo projekto Nr. XIP-571 3 straipsnio 20 ir 21 punktuose nurodytomis tarnybomis. Asmenims, slapta bendradarbiavusiems su minėtuose punktuose nurodytomis tarnybomis, nebenumatyta galimybė savanoriškai prisipažinti Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus. Kartu pažymime, kad  2009 m. balandžio 7 d. sprendime Žičkus prieš Lietuvą Teismas kritiškai vertino, jog Įstatymas Nr. VIII-1436 įsigaliojo 2000 m., t. y. praėjus beveik dešimtmečiui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo atžvilgiu Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo (Žičkaus) profesinės veiklos apribojimai taip pat buvo nustatyti praėjus dešimtmečiui nuo pareiškėjo slapto bendradarbiavimo su KGB pabaigos. Nors pastarasis faktas pats savaime nebuvo lemiamas, tačiau Teismas laikė jį reikšmingu sprendžiant dėl priemonės proporcingumo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte Nr. XIP-571 vis dėlto lieka tam tikrų apribojimų įsidarbinti privačiame sektoriuje, manytume, kad praėjusio laiko veiksnys bei anksčiau paminėtos lygybės prieš įstatymą problemos, tikėtina, taip pat galėtų kelti klausimų dėl siūlomų priemonių proporcingumo pagal Konvenciją. Šiame kontekste pabrėžtina, kad kitame įstatyme (t. y. Lietuvos Respublikos įstatyme dėl ssrs valstybės saugumo komiteto (nkvd, nkgb, mgb, kgb) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, Nr. VIII-858) visų SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniams darbuotojams numatytų apribojimų įsidarbinti (tiek valstybės tarnyboje, tiek privačiame sektoriuje) galiojimas pasibaigė 2009 m. sausio 1 d.

Pritarti

Projekto 3 straipsnio 20 ir 21 punktai išbraukti

4.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas

2009-06-05

 

 

 

 

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra pradėta Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-571 (toliau – Įstatymo projektas) svarstymo procedūra. Pagrindiniu komitetu šiam svarstymu paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai.

Šio Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad Komisija, esant pagrindui manyti, kad asmenys slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir jie neprisipažino Įstatymo <....> nustatyta tvarka ir nustatytu laiku, prašymu kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl tokių asmenų pripažinimo slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis  <...>. 

Iš šios nuostatos matyti, kad ja siekiama pakeisti dabartinį teisinį reguliavimą, nustatant, kad asmenį slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pripažįsta ne Komisija, kaip nustatyta dabar galiojančiame įstatyme (žr. 4 str. 2 d., 8 str. 4 d.), o Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Atsižvelgdami į tai, kad tokia nuostata, jei būtų patvirtinta, išplėstų administracinių teismų kompetencijos ribas, iš esmės įtakotų administracinių teismų paskirtį ir funkcijas, bei į tai, kad administraciniai teismai neturėtų tinkamų procesinių įrankių ir galimybių šiai naujai priskirtai funkcijai vykdyti, teikiame pastabas, pagrindžiančias, kad esama pagrįstų abejonių dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos (bei su ja susijusios 4 str. 13 d. normos) tikslingumo:

1)                  administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Visuotinai pripažįstama, kad administracinių teismų paskirtis nėra bausti asmenį ir vykdyti represinę funkciją. Todėl toks teisinis reguliavimas, kai asmenį slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis turėtų pripažinti administracinis teismas, iš esmės kirstųsi su administracinių teismų paskirtimi ir jų klasikine, pagrindine funkcija - ginti asmenis nuo viešosios valdžios veiksmų;

2)                  administraciniai teismai nagrinėja asmenų ir viešosios valdžios ginčus, t.y. situacijas, kai asmuo ginčija tam tikrus viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus ar neveikimą. Tol, kol atitinkamas viešojo administravimo subjektas nepriima asmeniui palankaus ar sprendimo ar nepradeda veikti priešingai įstatymo reikalavimams, tol nėra ir ginčo, nagrinėtino administraciniame teisme. Tačiau Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikymas sukurtų situacija, kai administraciniai teismai ne spręstų ginčą, o patys „stotų“ į viešosios valdžios vietą ir priimtų sprendimą už viešosios valdžios subjektą. Todėl gali kilti abejonių, ar tai būtų suderinama su konstituciniu valdžių padalijimo principu;

3)                  dabartinis administracinis procesas buvo kurtas ginčams viešojo administravimo srityje spręsti, t.y. orientuotas į jau priimto viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą, o ne į tam tikrų faktų konstatavimą. Tai akivaizdu sistemiškai pažvelgus į kai kurias ABTĮ normas, pavyzdžiui, ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str., 22 str. 1 d.: „skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys <...>; 23 str. 2 d. 3 p.: skunde (prašyme) turi būti nurodyta „tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė  <...>; 48 str. 2 d.: „Administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas <...>; atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami) <...>; 88 str. ir tt.; Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte prie galiojančių teisės aktų, kuriuo būtų būtina pakeisti, priėmus teikiamą projektą, nėra paminėtas Administracinių bylų teisenos įstatymas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, norint įgyvendinti šią Įstatymo projekto nuostatą būtų būtina kartu teikti esminius Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, kadangi dabartinis administracinio proceso teisinis reguliavimas yra visiškai nepritaikytas tokio pobūdžio prašymų, kaip numatyta Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte, nagrinėjimui;

4)                  atkreiptinas dėmesys, kad jei būtų nutarta, kad asmenį pripažinti slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis vis tik turėtų ne Komisija, o teismas, tai atsižvelgiant į baudžiamąjį tokio pripažinimo poveikį asmeniui, tokius prašymus turėtų nagrinėti ne administraciniai, o bendrosios kompetencijos teismai.

Pritarti

Numatoma, jog asmenį slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pripažins Komisija, kurios sprendimą bus galima skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

5.

Generalinė prokuratūra

2009-06-09

 

 

 

Dėl įstatymo projekto Nr. XIP-571 manome, kad projekto rengėjai ir Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų atkreipti dėmesį į kai kurias šio įstatymo projekto normų nuostatas jų santykio su kai kurių kitų įstatymų normomis prasme ir galinčias kilti problemas, susijusias su kai kurių įstatymo normų įgyvendinimu. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią įstatymo Nr. VIII-1436 4 str. 2 d. 1 ir 3 p. asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija (toliau – Komisija) vertina asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą ir pati priima sprendimus dėl viešo duomenų apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo šio įstatymo 8 str. numatytais atvejais. Komisijai priėmus sprendimą asmenį pripažinti tam tikrame, šio įstatymo 2 str. numatytame statuse, slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir viešai paskelbti šį komisijos sprendimą, asmuo šio įstatymo, o taip pat ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę kreiptis į administracinį teismą ir apskųsti Komisijos sprendimą. Tuo tarpu įstatymo projekte Nr. XIP-571 siūlomoje asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str. 8 d. redakcijoje paminėtosios asmens pripažinimo slapta bendradarbiavusiu funkcija susiaurinama ir numatoma nauja, šiuo metu galiojančioje šio įstatymo redakcijoje nenumatyta Komisijos funkcija: esant pagrindui manyti, kad asmenys slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir jie neprisipažino Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka ir nustatytu laiku, prašymu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl tokių asmenų pripažinimo slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo asmuo yra pripažintas slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, viešai paskelbti duomenis apie asmens slaptą bendradarbiavimą šio įstatymo 7 straipsnyje numatyta tvarka. Pagal projektu siūlomą tvarką sprendimą dėl asmens bendradarbiavimo (nebendradarbiavimo) priims Vilniaus apygardos administracinis teismas, Komisija tik teiktų jos išvadomis ir tam tikrais duomenimis pagrįstą prašymą teismo sprendimui pripažinti asmenį bendradarbiavusiu priimti. Atsižvelgiant į tai, kad asmens paskelbimas slapta bendradarbiavusiu yra susijęs ne tik su asmens reputacija, tačiau ir su tam tikrais jo darbinės veiklos apribojimais (įstatymo projekto 8 str.), manome, kad tokia projekte siūloma tvarka užtikrintų ne tik didesnį sprendimo objektyvumą, tačiau ir visapusiškai garantuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principo įgyvendinimą (Konstitucijos 109 str. 1 d.).

Tačiau, išnagrinėjus galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, norėtume pastebėti, kad šio įstatymo normos (15, 18 ir 19 str.), atitinkamai reglamentuojančios apygardos administracinių teismų ir papildomą (arba išimtinę) Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją, nenumato šios kategorijos teismui tiesioginės kompetencijos  - įstatymo projekte Nr. XIP-571 siūlomos iš esmės administraciniam teismui iki šiol buvusios nebūdingos funkcijos  – priimti sprendimus dėl tarpžinybinės komisijos preliminariai konstatuojamo (asmens bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis) fakto pripažinimo. Todėl manome, kad būtina spręsti dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto parengimo, atitinkamai praplečiant ir detalizuojant Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją aptariamais teisinių santykių nagrinėjimo klausimais.

Nepritarti

Šių funkcijų priskyrimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui neatitiktų administracinių teismų paskirties. 

 

 

 

 

 

 

Pagal galiojančios redakcijos įstatymo Nr. VIII-1436 4 str. 1 d. reglamentavimą Komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Įvertinę projekte siūlomą įstatymo redakciją, manome, kad įstatymo projekte Nr. XIP-571 nėra aiškaus Komisijos teisinio statuso reglamentavimo. Projekte siūlomos įstatymo redakcijos 4 str. 1 d. numatoma, kad Komisija turi savo blanką ir antspaudą. Pagal siūlomos įstatymo 4 str. 4 d. redakcijos turinį darytina išvada, kad Komisijos nariai (pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai) už savo veiklą gaus atlygį – jiems bus taikomos Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Tačiau iš paminėtųjų nuostatų nėra aišku, ar Komisija bus atskira biudžetinė įstaiga, turinti juridinio asmens statusą, ar tik Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinama tarpžinybinė komisija, kurios nariai bus prilyginti valstybės pareigūnams, ar ji turės savo administracinį aparatą. Atsižvelgiant į įstatymo projektu Nr. XIP-572 siūlomą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymą dėl Komisijos ūkinio techninio aptarnavimo funkcijos vykdymo tam tikrų abejonių kyla vertinant tai, ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant paminėtąją Komisijos ūkinio techninio aptarnavimo funkciją Komisija administravimo (pvz. darbo užmokesčio, pašalpos už laikiną nedarbingumą apskaičiavimo ir pan.) prasme nebus pavaldi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybei? Pateiktas susipažinimui įstatymo projektas Nr. XIP-571 į šiuos klausimus vienareikšmiškai tai pat neatsako.

Pritarti

Komisijos teisinio statuso reglamentavimas patobulintas

 

 

4

4

 

Įstatymo projekto Nr. XIP-571 4 str. 4 dalies nuostata dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo taikymo komisijos pirmininko pavaduotojams keistina žodį „pavaduotojams“ pakeičiant į žodį „pavaduotojui“, kadangi priešingu ji prieštarautų to paties įstatymo projekto 4 str. 3 d. reglamentavimui, nustatančiam, kad Komisija, Komisijos pirmininko teikimu, (tik) vieną Komisijos narį renka Komisijos pirmininko pavaduotoju.

Pritarti

 

6.

Lietuvos ypatingasis archyvas

2009-06-08

3

 

11

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-571 3 straipsnio 11 punkte nustatyta „Valstybės saugumo komitetas prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, veikęs nuo 1954 m. balandžio 1 d. iki 1991 m. spalio 1 d.;“.

Pagal archyvo saugomus dokumentus oficialus KGB pavadinamai buvo:

1954 m. balandžio 7 d. – 1978 m. rugsėjo 14 d. buvo Valstybės saugumo komitetas prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos;

1978 m. rugsėjo 14 d. – 1991 m. buvo Lietuvos TSR valstybės saugumo komitetas.

Pritarti

 

 

 

4

9

5

Teikiamo projekto 4 straipsnio 9 dalies 5 punkte nustatyta, kad Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija (toliau – Komisija) turi teisę prieiti prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalie ribojamų dokumentų ir jais naudotis.

Komisijai savo veikloje gali prireikti ne tik susipažinti su  Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies ribojamais dokumentais, bet ir laikinai perimti naudoti dokumentų originalus ne dokumentų saugotojo patalpose.  Vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Nacionalinio dokumentų fondui priklausančius dokumentus jų saugotojas gali laikinai perduoti naudotis: dokumentus perdavusiems juridiniams ir fiziniams asmenims, parodų organizatoriams, teismams ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Priėjimo prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies ribojimų dokumentų ir jų naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos  Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 579 (Žin., 2007, Nr. 68-2667) 3 punktas nustato, kad  ribojamus dokumentus įstatymų nustatyta tvarka laikinai perimti naudoti gali teismai, prokuratūros, Lietuvos Respublikos  valstybės saugumo departamentas, kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, operatyvinės veiklos subjektai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.  Komisija nepatenka nei į vieną iš nurodytų asmenų grupę. Manytume, kad būtų tikslinga projekto 4 straipsnio 9 dalies 5 punktą papildyti nuostata, kad Komisija turi teise gauti Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies ribojamus dokumentus laikinai naudotis. 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

Vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi priėjimo prie ribojamų dokumentų ir jų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos  Vyriausybė. Pagal Taisyklių 7 punktą, asmenys su ribojamais dokumentais gali susipažinti ir juos naudoti gavus Valstybės saugumo departamento rašytinį sutikimą. Teikiamo projekto 5 straipsnis nustato, kad Komisijos veiklą užtikrina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sudaryta darbo grupė, kuri pagal projekto 9 straipsnį iš Valstybės saugumo departamento perima dokumentaciją bei Komisijos aptarnavimo funkcijas. Priėmus šias įstatymo nuostatas, turėtų būti nustatyta kas teikia sutikimą asmenims prieiti ir naudoti ribojamus dokumentus.

Pritarti

Projekte numatyta, jog  Vyriausybė pakeičia Priėjimo prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies ribojamų dokumentų ir jų naudojimo taisykles

 

 

 

 

 

Seimui priėmus Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pagal naujo įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos  Vyriausybė turėtų patvirtinti naujas Priėjimo prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies ribojimų dokumentų ir jų naudojimo taisykles.

Pritarti

Projekte numatyta, jog  Vyriausybė pakeičia Priėjimo prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies ribojamų dokumentų ir jų naudojimo taisykles

7.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2009-06-09

 

 

 

Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIP-571 pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2009-08-19

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-283 1 dalies 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-571 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. Įstatymo projekte siūloma keičiamą įstatymą išdėstyti nauja redakcija, o ne priimti naują įstatymą, tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo priėmimo data ir numeris nesikeis. Taigi naujoje keičiamo įstatymo redakcijoje nuorodos į įstatymą Nr. VIII-1436 būtų klaidingos. Pasiūlyti vietoj nuorodų į įstatymą numatyti konkretų terminą, iki kurio asmenys privalėjo prisipažinti bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

1.2. Įstatymo projekte neaiškiai reglamentuojamas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos (toliau vadinama – komisija) teisinis statusas, taigi derėtų nurodyti, ar komisija yra juridinis asmuo, ar institucija, neturinti juridinio asmens teisių.

Nepritarti

Sąvoka “institucija, neturinti juridinio asmens teisių” būtų perteklinė, nes Komisija nėra juridinis asmuo.

 

 

 

 

 

1.3. Suderinti tarpusavyje Įstatymo  projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes pagal 4 straipsnio 3 dalį komisijos pirmininkas turės vieną pavaduotoją, o iš 4 straipsnio 4 dalies nuostatų galima suprasti, kad jis turės kelis pavaduotojus.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

1.4. Įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis atšaukiamas iš komisijos narių, tačiau nenustatomi atšaukimo pagrindai ir atšaukiantys subjektai, todėl neaišku, kas ir kokiu pagrindu gali atšaukti komisijos narį iš komisijos.

Pritarti

Numatyta, jog Komisijos narys atšaukiamas iš pareigų, jeigu jį paskyręs subjektas priima motyvuotą sprendimą, kad šis Komisijos narys netinkamai atlieka jam priskirtas Komisijos nario funkcijas.

 

 

 

 

 

1.5. Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalyje kalbama apie komisijos nario įgaliojimų nutrūkimą iki komisijos veiklos pabaigos, tačiau konkretus komisijos veiklos terminas nenurodytas. Derėtų patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį – numatyti komisijos veiklos terminą. Be to, šioje dalyje nustatyta, kad komisijos nario įgaliojimams nutrūkus iki komisijos veiklos pabaigos vietoj jo paskiriamas kitas komisijos narys, tik neaišku, kas ir kaip skiria kitą komisijos narį. Pagal Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį komisijos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Pritarti

Komisijos veiklos terminas nustatytas.

Taip pat patikslinta, kas ir kaip turi kreiptis dėl kito komisijos nario paskyrimo.

 

 

 

 

 

1.6. Įstatymo projekto 4 straipsnio 11 dalies nuostata, pagal kurią komisijai gali atstovauti komisijos sekretorius, nepagrįsta – komisijos sekretoriumi pagal Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau vadinama – centras) generalinio direktoriaus sudarytos darbo grupės (toliau vadinama – darbo grupė) vadovas. Darbo grupė atlieka komisijos techninio aptarnavimo funkcijas, jos veikla tiesiogiai nesusijusi su komisijai nustatytomis funkcijomis ir jos priimamais sprendimais, todėl nėra pagrindo suteikti darbo grupės vadovui (komisijos sekretoriui) teisės atstovauti komisijai. Be to, reikėtų tikslinti šios dalies antrąjį sakinį, nes neaišku, apie kokius nenurodytus atvejus, kai gali būti pasitelkiami kitų institucijų atstovai, teisės ir kitų sričių ekspertai, kalbama ir kokia tvarka jie gali būti pasitelkiami.

Pritarti

Atsisakyta nuostatos, jog komisijos sekretorius gali atstovauti komisijai.

 

 

 

 

 

1.7. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos centro generalinio direktoriaus sudaromos darbo grupės statusas ir veikla kelia rimtų abejonių. Visų pirma, Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja centras. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytos darbo grupės funkcijos iš esmės susijusios su komisijos techniniu aptarnavimu, todėl neaišku, kodėl atlikti šioms funkcijoms, kurias pagal 5 straipsnio 1 dalį turėtų atlikti centras, sudaroma atskira darbo grupė. Antra, abejotina, ar komisijos veiklai užtikrinti ir ją ūkiškai ir techniškai aptarnauti sudarytos darbo grupės kompetencijai priskirtinos Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktuose ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos. Šias funkcijas reikėtų priskirti komisijos kompetencijai, todėl darbo grupė dubliuotų komisijos kompetenciją. Trečia, visiškai neaiškus darbo grupės teisinis statusas – nors ją sudaro centro generalinis direktorius, jos funkcijos nustatomos įstatymu. Visiškai neaiški ir šios darbo grupės narių teisinė padėtis – kadangi darbo grupė sudaroma centro generalinio direktoriaus įsakymu, peršasi išvada, kad jos nariais turėtų būti centro darbuotojai, kurie pavaldūs centro generaliniam direktoriui, tačiau, kaip minėta, darbo grupės funkcijas nustato įstatymas, jos veiklos prioritetus – komisija (Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalies 6 punktas), taigi centro generalinio direktoriaus įtaka grupės veiklai minimali. Vis dėlto Įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalyje atsakomybė už tinkamą darbo grupei pavestų funkcijų atlikimą nustatoma centro generaliniam direktoriui. Taigi Įstatymo projekto  5 straipsnis turi būti keičiamas iš esmės.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

1.8. Pagal Įstatymo projekto 8 straipsnį asmenims, kurie buvo pripažinti bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis pagal galiojantį Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą, bus toliau taikomi Įstatymo projekto 8 straipsnyje numatyti veiklos apribojimai, o asmenims, kurie bus pripažinti bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis pagal naujos redakcijos įstatymą, tokie veiklos apribojimai nebus taikomi. Toks teisinis reguliavimas teisiškai nepagrįstas ir pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Reikėtų arba taikyti veiklos apribojimus ir naujai pripažintiems asmenims, arba netaikyti veiklos apribojimų visiems asmenims – ir pripažintiems, ir tiems, kurie gali būti ateityje pripažinti bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis. Pasiūlyti Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinime ir straipsnio tekste atsisakyti nuorodos į įstatymą Nr. VIII-1436 – Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „Asmenų, šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintų slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos apribojimas“ ir atitinkamai patikslinti 8 straipsnio tekstą, taip būtų suvienodintas veiklos apribojimo taikymas asmenims, pripažintiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

2. Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-572.

Atsižvelgti

 

1.

Seimo nariai: Petras Luomanas, Valentinas Stundys, Vida Marija Čigriejienė ir kt. 2009-04 24

 

 

 

Įstatymo pavadinime po žodžio “tarnybomis” įrašyti žodžius “ir jų rezervo karininkų.”   

 

Nepritarti

Projekte numatyta, jog informacija apie rezervo karininkus bus viešinama kartu su kita informacija apie buvusios SSRS specialiąsias tarnybas.

 

 

2

3

 

Įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi:

 

“3. KGB ir kitų buvusios SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkas – asmuo, įtrauktas į KGB ir kitų buvusios SSRS specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta ypatingojo periodo (karo grėsmės, karo pradžios, stichinių nelaimių ir masinių riaušių metu) ir karo atvejais.“

           

Šio straipsnio esamas 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis.

Pritarti

Įstatymas papildytas Buvusios SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininko sąvoka

 

 

2

9

 

Įstatymo 2 straipsnio 9 dalies pavadinime po žodžio „tarnybomis“ ir tekste po žodžio „prisipažinimo“ įrašyti žodžius „ir rezervo karininkų“.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl pirmojo pasiūlymo.

 

 

4

8

2

Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2) punkte tarp žodžių „tarnybomis“ ir „registracijos“ įterpti žodžius „ir rezervo karininkų“.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl pirmojo pasiūlymo.

 

 

7

 

 

Įstatymo 7 straipsnio pavadinime po žodžio „laiku“ ir  tekste tarp žodžių „tarnybomis“ ir „skelbiami“ įrašyti žodžius „ir buvusius rezervo karininkus“.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl pirmojo pasiūlymo.

 

 

7

2

 

Papildyti 7 straipsnio tekstą nauja 2 dalimi:

 

“2. Pirmoje dalyje išvardintiems asmenims 5 metus nuo viešo duomenų apie juos paskelbimo taikomi visi šio įstatymo 8 straipsnyje išvardinti veiklos apribojimai“.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl pirmojo pasiūlymo.

 

 

8

 

 

8 straipsnio pavadinime po žodžio „tarnybomis“ ir tekste tarp žodžių „tarnybomis“ ir „ 10 metų” įrašyti žodžius “ir rezervo karininkai”.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl pirmojo pasiūlymo.

2.

Seimo narys Jurgis Razma, 2009-06-03

 6

 2, 4

 

 
Įstatymo projekto 6 straipsnio 2, 4 dalis išdėstyti taip: 
“2. Informacija apie asmenis, įrašytus į įskaitą, išslaptinama ir viešai paskelbiama Teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, kai asmuo kandidatuoja, skiriamas eiti arba eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas.

4. Asmenų įrašymas į įskaitą ir jų pateikti duomenys išslaptinami ir viešai paskelbiami Teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jeigu šie asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra apkaltinti padarę nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.”

Nepritarti

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų bei kolegialių institucijų individualūs teisės aktai šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra gali būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

 

 

7

 

 

Įstatymo 7 straipsnį išdėstyti taip: 

7 straipsnis.

Duomenys apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis skelbiami Teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jeigu asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neprisipažino slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka ir nustatytu laiku ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmuo yra pripažintas slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl pirmojo pasiūlymo.

 

Seimo narė Dalia Kuodytė, 2009-06-18

1

1

 

Argumentai:

Praplečiama įstatymo paskirtis suteikiant teisę visuomenei gauti informaciją apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įstatymo tvarka neprisipažinusius asmenis. Jų lojalumo ir patikimumo Valstybei principus nustato kitas, valstybės tarnybos įstatymas.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

1. Šiuo įstatymu įgyvendinamos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos kurti nacionalinio saugumo sistemą, ginančią valstybę ir jos gyventojus, žmogaus ir piliečio teises, laisves bei asmens saugumą, apsaugant nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą. Įstatymu taip pat įgyvendinama valstybės visuomenės teisė gauti informaciją apie  taikyti asmens, prisipažinusio slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įstatymų nustatyta tvarka neprisipažinusius asmenis, lojalumo ir patikimumo valstybei principą.

Nepritarti

1 straipsnio 1 dalies nuostatos perkeliamos į įstatymo preambulę.

 

 

 

1

2

 

Argumentai:

Ankstesnėse įstatymo redakcijose nebuvo aiškiai numatyta neprisipažinusiųjų SSRS specialiųjų tarnybų slaptųjų bendradarbių viešinimo tvarka. Šį viešinimą  atliks Darbo grupė, o ne komisija, kaip buvo numatyta šiame projekte.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

2. Įstatymas apibrėžia asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tvarką, prisipažinusių asmenų apsaugos ir neprisipažinusių SSRS specialiųjų tarnybų slaptųjų bendradarbių viešinimo tvarką bei atsakingos už šį darbą komisijos darbo grupės veiklą.

Nepritarti

Projekte lieka nuostatos, jog liustraciją ir viešinimą atliks Komisija.

 

 

4

1

 

Argumentai:

Vietoj Komisijos siūlome Darbo grupės SSRS specialiųjų tarnybų dokumentams skelbti sąvoką. Darbo grupė būtų efektyvesnė ir nuoseklesnė institucija įstatyme numatytoms problemoms spręsti, be to tai leistų sutaupyti ir dalį lėšų, kurios būtų skiriamos Komisijai finansuoti.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

4 straipsnis. Darbo grupė, asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija  dokumentams skelbti

1. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti dokumentams skelbti sudaroma Darbo grupė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija (toliau – Komisija) Komisija turi savo blanką ir antspaudą.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

2

 

Argumentai:

Siūlome visiškai naujus  Darbo grupės, pakeisiančios Komisiją, sudarymo principus. Darbo grupę turi sudaryti trijų projekte minimų institucijų atstovai, kadangi tik šios institucijos disponuoja visa reikalinga informacija bei galimybėmis įstatymui vykdyti.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

2. Komisiją Darbo grupę sudaro 6 nariai. Po vieną du kandidatąus į Komisiją Darbo grupę siūlo Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, Ypatingojo archyvo direktorius ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRT centras) generalinis direktorius. Komisijos Darbo grupės sudėtį ir pirmininką, kurio kandidatūrą teikia Seimo Pirmininkas, tvirtina Seimas. kurį siūlo LGGRTC generalinis direktorius, tvirtina Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

3

 

Argumentai:

Darbo grupė pakeičia Komisiją dėl 4 str. pirmame ir antrame punktuose nurodytų priežasčių.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

3. Komisija, Komisijos Darbo grupė, Darbo grupės pirmininko teikimu, vieną Komisijos Darbo grupės narį renka Komisijos Darbo grupės pirmininko pavaduotoju.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

4

 

Argumentai:

Darbo grupė pakeičia Komisiją dėl 4 str. pirmame ir antrame punktuose nurodytų priežasčių.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

4. Komisijos Darbo grupės pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

5

 

Argumentai:

Darbo grupė pakeičia Komisiją dėl 4 str. pirmame ir antrame punktuose nurodytų priežasčių.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

5. Komisijos Darbo grupės nariu gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam negali būti taikomi apribojimai pagal šį bei kitus įstatymus, reglamentuojančius veiklos apribojimus dėl darbo ar slapto bendradarbiavimo santykių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir kuris turi įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

6

 

Argumentai:

Darbo grupė pakeičia Komisiją dėl 4 str. pirmame ir antrame punktuose nurodytų priežasčių.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

6. Komisijos Darbo grupės nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) jis atsistatydina;

2) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) jis atšaukiamas iš Komisijos Darbo grupės narių;

4) jam įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis;

5) įstatymų nustatyta tvarka panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

6) jis miršta.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

7

 

Argumentai:

Darbo grupė pakeičia Komisiją dėl 4 str. pirmame ir antrame punktuose nurodytų priežasčių.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

7. Jeigu Komisijos Darbo grupės nario įgaliojimai nutrūksta iki Komisijos Darbo grupės veiklos pabaigos, vietoje jo paskiriamas kitas Komisijos Darbo grupės narys.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

8

1

Argumentai:

Įvedama nauja Darbo grupės funkcija, todėl kad tai yra viena iš prioritetinių šios institucijos veiklos sričių.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalį 1 punktą pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

1) renka, tikrina ir analizuoja dokumentus, kuriuose gali būti duomenų apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; vertina asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą;

Nepritarti

Projekte lieka nuostatos, jog Komisija vertina asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą.

 

 

4

8

2

Argumentai:

Įvedama dar viena nauja Darbo grupės funkcija – internete skelbti SSRS  slaptųjų tarnybų dokumentus, kuriuose minimos tokių asmenų, slapto bendradarbiavimo aplinkybės. Pagal šią pataisą būtų skelbiami pilni dokumentai, kuriuose yra tokių asmenų pavardės, kad visuomenė galėtų susidaryti nepriklausomą įspūdį apie jų veiklą. Iš liustracijos proceso išeliminuojamas Vilniaus apygardos administracinis teismas, nes projekte jam prirašomos funkcijos neatitinka kitų įstatymų reikalavimų (pirmiausia, Teismų įstatymo), taip pat aišku, jog teismas nesiims spręsti konkretaus asmens bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo su SSRS slaptosiomis tarnybomis fakto nustatymo nesant teisminio proceso dalyviams – ieškovo ir atsakovo.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalį 2 punktą pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

2) esant pagrindui manyti, kad asmenysuo slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir jie neprisipažino Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka ir nustatytu laiku, prašymu kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl tokių asmenų pripažinimo slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo asmuo yra pripažintas slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, viešai LGGRT centro interneto svetainėje paskelbia dokumentus, kuriuose minimos duomenis apie asmens slaptą bendradarbiavimą šio įstatymo 7 straipsnyje numatyta tvarka; tokio asmens bendradarbiavimo su SSRS slaptosiomis tarnybomis aplinkybės;

Nepritarti

Projekte lieka nuostata, kad tik Komisijai pripažinus, jog asmuo slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis viešai paskelbiami duomenis apie asmens slaptą bendradarbiavimą.

 

 

4

8

3

Argumentai:

Jei darbo grupė neturi duomenų apie asmens bendradarbiavimą, duomenų ir neskelbia. Tokiu būdu ši funkcija perteklinė.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalį 3 punktą išbraukti:

3) priima sprendimus, kad Komisija neturi duomenų, jog asmenys slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;

Pritarti

 

 

 

4

8

4

Argumentai:

Siūlome išbraukti 4 punktą, todėl kad informacija apie slaptuosius SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbius bus vieša ir nėra reikalo dalinti leidimų moksliniams darbams, koduoti ar užtikrinti visišką minimų personalijų slaptumą.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalį 4 punktą pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:

4) užtikrindama visišką personalijų slaptumą, koduoja Komisijai perduotą įslaptintą informaciją ir priima sprendimus dėl informacijos suteikimo panaudoti moksliniams darbams;

Pritarti

 

 

 

4

8

5

Argumentai:

Į įskaitą įrašomi nustatyta tvarka prisipažinę. Įskaitą tvarko VSD, kuris, asmeniui prašant, privalo pateikti visą su juo susijusią informaciją.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalį 5 punktą išbraukti:

5) suinteresuoto asmens prašymu, išduoda pažymas apie tai, kad asmuo nėra įrašytas į įskaitą;

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

8

6

Argumentai:

Siūlome išbraukti 6 punktą, nes  įstatyme tokios institucijos nelieka, o Darbo grupės veiklos prioritetus nustato kiti šio įstatymo straipsniai.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalį 5 punktą išbraukti:

6) nustato Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sudarytos darbo grupės veiklos prioritetus.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

8

 

Argumentai:

Papildome nauju punktu, nes tai turi būti viena svarbiausių šios Darbo grupės veiklos funkcijų.

 

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalį, papildyti 3 punktu ir išdėstyti taip:

3) kaupia, saugo ir tvarko asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir asmenų, turinčių informacijos apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktus duomenis bei informaciją apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;

Nepritarti

Ši funkcija lieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius sudarytai darbo grupei.

 

 

4

8

7

Argumentai:

Kadangi darbo grupė veikia prie LGGRTC ir jo vadovas atsako už funkcijų vykdymą, siūlome logiška atsikaitymo ir kontrolės schemą.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalį 7 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

4) 7)  kiekvieną ketvirtį atsiskaito LGGRTC generaliniam direktoriui, kuris kasmet iki kovo 1 d. teikia Seimui veiklos ataskaitą.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

9

2

Argumentai:

Vietoje Komisijos įvesta Darbo grupės sąvoka (žr. aukščiau).

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 9 dalį ir šios dalies 2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

9. Komisija Darbo grupė turi teisę:

2) kviesti į Komisijos Darbo grupės posėdžius asmenis, turinčius informacijos apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

10

 

Argumentai:

Siūlome šią dalį išbraukti, nes projekte nelieka Komisijos, o Darbo grupės veiklos principai nenumato balsavimų dėl sprendimų procedūros.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 10 dalį išbraukti:

10. Komisijos sprendimai turi būti motyvuoti ir yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė Komisijos narių.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

11

 

Argumentai:

Siūlome šią dalį išbraukti, nes projekte nelieka Komisijos, taip pat iš šio proceso išeliminuojami teismai, kadangi tokia praktika visiškai nepasiteisino.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 11 dalį išbraukti:

11. Komisijai valstybės institucijose, teismuose atstovauja Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas, Komisijos įgaliotas kitas Komisijos narys arba Komisijos sekretorius. Šiais atvejais gali būti pasitelkiami kitų institucijų atstovai, teisės ir kitų sričių specialistai, ekspertai.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

12

 

Argumentai:

Siūlome šią dalį pakeisti, nes projekte nelieka Komisijos, kurią pakeičia Darbo grupė. Taip pat automatiškai keičiasi ir šios dalies numeracija – iš 12 į 10.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 12 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

12. 10. Komisijos Darbo grupės darbo organizavimo tvarką nustato Komisijos Darbo grupės patvirtintas darbo veiklos reglamentas.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

4

13

 

Argumentai:

Siūlome šią dalį išbraukti, nes projekte nelieka Komisijos, taip pat iš šio proceso išeliminuojami teismai, kadangi tokia praktika visiškai nepasiteisino. Todėl nelieka reikalo nustatinėti kreipimosi į teismą datos. Darbo grupės atskaitomybė numatyta 8 straipsnio 6 punkte.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 4 straipsnio 13 dalį išbraukti:

13. Komisija dėl asmenų pripažinimo slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis į Vilniaus apygardos administracinį teismą gali kreiptis iki 2012 metų liepos 1 dienos. Pabaigus visus teisminius procesus ir įvykdžius kitas Komisijai skirtas funkcijas Komisija Seimui pateikia galutinę savo veiklos ataskaitą.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

5

 

 

Argumentai:

Siūlome šį straipsnį pakeisti, nes projekte nelieka Komisijos, kurią pakeičia Darbo grupė.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 5 straipsnio pavadinimą pakeisti ir išdėstyti taip:

5 straipsnis. Komisijos Darbo grupės veiklos užtikrinimas

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

5

1

 

Argumentai:

Siūlome šią dalį pakeisti, nes projekte nelieka Komisijos, kurią pakeičia Darbo grupė. Be to, taisoma korektūros klaida (iš “tyrimų” į “tyrimo”).

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

1. Komisijos Darbo grupės ūkinį techninį aptarnavimą atlieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimųo centras.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

5

2

 

Argumentai:

Siūlome išbraukti, nes Darbo grupės sudarymo principai išdėstyti 4 str. 2 d.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį išbraukti:

2. Komisijos veiklai užtikrinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius sudaro ne daugiau kaip 5 žmonių darbo grupę (toliau – darbo grupė). Darbo grupės nariu gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam negali būti taikomi apribojimai pagal šį bei kitus įstatymus, reglamentuojančius veiklos apribojimus dėl darbo ar slapto bendradarbiavimo santykių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir kuris turi įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Darbo grupės vadovas skiriamas Komisijos sekretoriumi.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

5

3

 

Argumentai:

Siūlome išbraukti, nes Darbo grupės funkcijos nurodytos 4 straipsnio. 8 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį ir 1, 2, 3, 4,6,7 punktus išbraukti:

3. Darbo grupė atlieka šias funkcijas:

1) išklauso ir priima asmenų, turinčių informacijos apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paaiškinimus;

2) renka, tikrina, analizuoja ir pateikia Komisijai dokumentus, kuriuose gali būti duomenų apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;

3) kaupia, saugo ir tvarko asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir asmenų, turinčių informacijos apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktus duomenis bei informaciją apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;

4) rengia pažymas apie tai, kad asmuo nėra įrašytas į įskaitą.

5) nustato asmens, slapta bendradarbiavusio su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ar priklaususio joms, gyvenamąją vietą. Valstybės institucijos, disponuojančios šia informacija, privalo ją suteikti darbo grupei;

 6) rengia Komisijos posėdžių medžiagą, protokoluoja Komisijos posėdžius, įgyvendina Komisijos priimtus sprendimus

7) tvarko Komisijos gaunamų ir siunčiamų dokumentų raštvedybą.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl antrojo pasiūlymo.

 

 

7

 

 

Argumentai:

Siūlomas kitas dokumentų skelbimo principas.

 

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 7 straipsnį išbraukti:

 
7 straipsnis. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir neprisipažinusių Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka ir nustatytu laiku, duomenų paskelbimas

Duomenys apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jeigu asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neprisipažino slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka ir nustatytu laiku ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmuo yra pripažintas slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Nepritarti

Projekte lieka nuostatos, jog duomenys apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

 

 

8

 

 

Argumentai:

Siūloma atsisakyti darbo veiklos apribojamų, o vertinimą perkelti į Valstybės tarnybos įstatymą, papildant nepriekaištingos reputacijos sąvoką.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 8 straipsnį išbraukti:

8 straipsnis. Asmenų, Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka, pripažintų slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos apribojimas
Asmenys, kurie Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 nustatyta tvarka pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, 10 metų nuo viešo duomenų apie juos paskelbimo momento, negali:
1) eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos kanclerio, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareigų, dirbti valstybinių bei savivaldybių mokyklų vadovais;
2) eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų;
3) eiti valstybės tarnautojo ar civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigų krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos;
4) eiti valstybės tarnautojo pareigų Valstybės saugumo departamente;
5) eiti pareigų diplomatinėje tarnyboje;
6) eiti pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir (ar) su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga; 
7) eiti registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų arba pareigų, tiesiogiai susijusių su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigų bei pareigų, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu;
8) būti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nurodytų įmonių vadovais;
9) būti saugos tarnybos ar saugos padalinio, kuris saugo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę, vadovais.

Nepritarti

Projekte lieka nuostatos, jog asmenims, pripažintiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bus taikomi darbinės veiklos apribojimai.

 

 

9

1

 

Argumentai:

Iš šios dalies nuostatų išbraukiami Seimo pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Generalinis prokuroras, o įrašomas Ypatingojo archyvo direktorius, paliekant VSD bei LGGRTC vadovus, nes pagal šio įstatymo 4 str. 2 d. būtent šių trijų institucijų vadovai ir formuoja šešių narių darbo grupę.

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

9 7 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, Ypatingojo archyvo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius per mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Komisijos Darbo grupės narių kandidatūras teikia svarstyti Seimui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Nepritarti

Projekte lieka nuostatos, jog liustraciją ir viešinimą atliks Komisija. Todėl lieka ir tos pačios nuostatos dėl Komisijos formavimo.

 

 

9

3

 

Argumentai:

Siūlome atsisakyti nuostatos, kad LGGRT centras perimtų iš VSD įslaptintą informaciją, nes LGGRTC negali būti slaptos informacijos saugotojas.

 

Pasiūlymas:

Siūlome Lietuvos Respublikos  asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį išbraukti:

3. Valstybės saugumo departamentas per mėnesį nuo Komisijos sudėties patvirtinimo dienos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perduoda asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis, įskaitos bylas bei kitus su Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 vykdymu susijusius dokumentus. Valstybės saugumo departamento parengtą ir įslaptintą informaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras perima kaip įslaptintos informacijos rengėjo teisių perėmėjas.

Pritarti

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2009 06 17

 

 

 

Siūlytina pagrindiniam komitetui tikslinti projektą kad asmenims, kurie bus pripažinti bendradarbiavusiais su SSRS slaptosiomis tarnybomis pagal naują įstatymo redakciją taip pat būtų taikomi 8 straipsnyje nustatyti veiklos apribojimai.

Pritarti

Projekte numatoma, jog asmenims, pripažintiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bus taikomi darbinės veiklos ribojimai.

 

 

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti projekto 6 straipsnio 1 dalį po žodžių “prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys” įrašyti žodžius “ir duomenys apie juos”.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad priėmus šį įstatymą jo numeris nesikeis ir nuorodos į įstatymą Nr. VIII-1436 būtų klaidingos siūlytina pagrindiniam komitetui tikslinti projektą vietoje nuorodų į  įstatymą vartojant konkrečius terminus.

Pritarti

Įrašytas konkretus terminas, iki kurio asmenys privalėjo prisipažinti, bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis.

 

 

 

 

 

Siūlytina pagrindiniam komitetui aiškiau nustatyti Komisijos veiklos pabaigos terminą. Taip pat siūlytina atkreipti dėmesį į tai, kad iš projekto 4 straipsnio 6 dalies 3 punkto nėra visiškai aišku, kas galėtų atšaukti Komisijos narį iki Komisijos veiklos pabaigos.

Pritarti

Nustatytas Komisijos kadencijos laikotarpis – ketveri metai.

Patikslinta Komisijos nario atšaukimo procedūra.

 

 

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsisakant darbinės veiklos privačiame sektoriuje apribojimų. Jeigu minėtus apribojimus vis tik būtų nuspręsta palikti, tokiu atveju siūlytina numatyti šių nuostatų įgyvendinimo mechanizmą. 

Pritarti

Atsisakyta Projekto 8 straipsnio 1 dalies 8-9 punktuose buvusių darbinės veiklos privačiame sektoriuje apribojimų.

 

 

 

 

 

Siūlytina pagrindiniam komitetui tikslinti projektą atsisakant 3 straipsnio 20 ir 21 punktų, nes juose numatytos naujos grupės asmenų, kurie gali būti pripažinti slapta bendradarbiavę, kurių anksčiau nebuvo ankstesniuose įstatymuose ir, kuriems nebenumatyta galimybė savanoriškai prisipažinti slapta bendradarbiavus, o tai galėtų neatitikti asmenų lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų.

Pritarti

Projekto 3 straipsnio 20 ir 21 punktai išbraukti

 

 

 

 

 

Siūlytina pagrindiniam komitetui tikslinti projektą atsisakant siūlomų nuostatų pagal kurias nebe Komisija, o teismas sprendžia dėl asmenų pripažinimo slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Pritarti

Numatoma, jog asmenį slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pripažins Komisija, kurios sprendimą bus galima skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

 

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui spręsti klausimą dėl aiškesnio Komisijos teisinio statuso reglamentavimo.

Pritarti

Komisijos teisinio statuso reglamentavimo pakeistas

 

 

 

 

 

Siūlytina pagrindiniam komitetui tikslinti projekto 4 straipsnio 4 dalį žodį  „pavaduotojams“ keisti žodžiu „pavaduotojui“.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

Siūlytina pagrindiniam komitetui tikslinti projekto 3 straipsnio 11 punktą išskiriant jį į 2 atskirus punktus (1954 m. balandžio 7 d. – 1978 m. rugsėjo 14 d. Valstybės saugumo komitetas prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos; 1978 m. rugsėjo 14 d. – 1991 m. buvo Lietuvos TSR valstybės saugumo komitetas).

Pritarti

 

 

 

 

 

 

Siūlytina pagrindiniam komitetui spręsti, ar reikėtų Komisijai suteikti teisę laikinai perimti naudotis Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies ribojamus dokumentus ir, ar bus užtikrintas jų saugumas.

Jei taip, tokiu atveju siūlytina:

1) atitinkamai tikslinti projekto 4 straipsnio 9 dalies 5 punktą;

2) atkreipti dėmesį į tai, kad atitinkamai turėtų būti pakeistas Dokumentų ir archyvų įstatymo 22 straipsnis, kuriame taip pat  būtų nustatyta, kad Nacionalinio dokumentų fondui priklausančius dokumentus jų saugotojas gali laikinai perduoti naudotis taip pat ir Komisijai;

3) pasiūlyti LR Vyriausybei rengiant naujas Priėjimo prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies ribojimų dokumentų ir jų naudojimo taisykles atitinkamą nuostatą nustatyti ir jose.

Pritarti

Projekto 4 straipsnio 9 dalies 5 punktas patikslintas;

 

Patikslintame Dokumentų ir archyvų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu įstatymo projekte XIP-570(2) numatoma, kad Nacionalinio dokumentų fondui priklausančius dokumentus jų saugotojas gali laikinai perduoti naudotis ir Komisijai;

 

 

 

 

 

Siūlytina pagrindiniam komitetui tobulinti projektą ir nustatyti, kas teikia sutikimą asmenims prieiti ir naudotis ribojamais dokumentais.

Pritarti

Projekte numatyta, jog  Vyriausybė pakeičia Priėjimo prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies ribojamų dokumentų ir jų naudojimo taisykles

 

 

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 9 straipsnį Valstybės saugumo departamentas perduoda Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui visas įskaitos bylas ir kitus dokumentus, siūlytina pagrindiniam komitetui tikslinti projektą, kad būtų užtikrinama šių perduodamų dokumentų apsauga.

Pritarti

Projekte numatyta, jog  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos užtikrina, jog patalpos ir darbo vietos, kuriose bus dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija bus saugoma atitinka įslaptintos informacijos fizinės saugos reikalavimus.

 

 

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti projektą redakciniu požiūriu.

Pritarti

 

2.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2009 09 16

 

 

 

Pakeisti  įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Darbo užmokestis Komisijos nariams mokamas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui  numatytų valstybės biudžeto asignavimų.“

Pritarti

 

7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadai dėl jo.

8. Balsavimo rezultatai: 4 – “už”, 0 – “prieš”, 1 – “susilaikę”.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Anušauskas      

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas XIP-571(2).

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Arvydas Anušauskas 

 


[1] Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-11465674511145280441-liustracijos-komisija-paskelb%C4%97-dar-tris-kgb-bendradarbius.htm