LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 139
STENOGRAMA
2009 m. lapkričio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame 2009 m. lapkričio 12 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
10.03 val.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Ar turime pirmuoju klausimu – dėl šiandieninės darbotvarkės – kokių pasiūlymų? Prašom. Gerbiamasis M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF*). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti, kad būtų į šios dienos darbotvarkę įtrauktas klausimas. Yra užregistruota rezoliucija, kuria yra siūloma, kad… dėl žemės ūkio ir miškų žemės paskirties draudimo parduoti užsieniečiams. Ši rezoliucija yra įregistruota dar šią savaitę. Klausimas yra aktualus, nes iki šių metų pabaigos Vyriausybė turėtų apsispręsti, ar derėtis toliau dėl žemės pardavimo draudimo pratęsimo, ar ne. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Basty, aš noriu jūsų paklausti: jūs savo vardu tai siūlote?
M. BASTYS (LSDPF). Aš siūlau frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Gal galite tada tiksliai suformuluoti, kaip vadinasi rezoliucija?
M. BASTYS (LSDPF). Tiksliai rezoliucija vadinasi taip: „Dėl žemės ūkio ir miškų paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo“.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamasis B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš taip pat siūlysiu frakcijos vardu įtraukti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1267, nes šis įstatymo projektas yra susijęs su naujų… baigiasi galiojimas per Naujuosius metus, tai prašyčiau, kad mes galėtume per likusį laiką jį apsvarstyti. Prašyčiau frakcijos vardu įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Noriu nepritarti abiem pasiūlymams, nes Vyriausybė, konkrečiai žemės ūkio ministras, daro viską, kas įmanoma, kad terminas žemės pardavimo būtų pratęstas. Tai bus Seimo absoliučiai dirbtinis pasirodymas, kad lyg ir mes ta rezoliucija ką nors reikšminga padarėme. Bet gali ji būti, tai nieko nekeičia.
O dėl Alkoholio kontrolės, man atrodo, mes Seniūnų sueigoje gražiai sutarėme, kad kitą savaitę ar truputį vėliau visas susikaupusių Alkoholio kontrolės įstatymų paketas dedamas ir Vyriausybė parengia ta tema dar vieną projektą. Tai nereiktų per ilgos darbotvarkės dar ilginti šiandien.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš dėl pirmojo pasiūlymo. Turbūt prisimename, kaip praeitame posėdyje sprendėme klausimą, ponas J. Veselka buvo tribūnoje, irgi ta pačia tema. Buvo Teisės departamento išvada, kad galimai gali prieštarauti Konstitucijai. Tada perdavėme klausimą mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad jis atsakytų į tuos iškilusius abejojimus. Jeigu mes dabar priimsime rezoliuciją iš principo ta pačia tema, negavę ano atsakymo, ir paskui pasirodys, kad tai yra nederantis su Konstitucija dalykas, tikrai atrodysime nekaip. Aš siūlyčiau palaukti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados ir tada spręsti klausimą iš esmės. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aišku, dabar buvo pasisakymai dėl motyvų, tačiau buvo pateiktas frakcijos prašymas įtraukti. Tuomet motyvai būtų vienas – už, vienas – prieš dėl kiekvieno pasiūlymo. Dabar J. Razma, užuot pasiūlęs ką nors papildomai įtraukti į darbotvarkę, atsistoja ir motyvuoja. Jam talkina S. Pečeliūnas. Tai aš galėčiau tuomet paaiškinti, gerbiamoji Seimo Pirmininke, kad ši rezoliucija kaip tik atitinka Konstituciją, nes ji siūlo tai, kas yra numatyta Konstitucinėje sutartyje, – Vyriausybei derėtis dėl trejų metų pereinamojo laikotarpio pratęsimo. 7… Tai yra Stojimo sutartyje. Tai yra visai kas kita, negu kolegos J. Ramono pasiūlytas įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, komentarus visus išgirdau, tačiau yra statutinė norma. Tai yra frakcijos vardu pasiūlymai įtraukti į darbotvarkę, ir mes privalome balsuodami Seime apsispręsti dėl pasiūlymų. Taigi pirmas pasiūlymas įtraukti į šiandieninio posėdžio darbotvarkę Seimo rezoliuciją „Dėl žemės ūkio ir miškų paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo“. Kas už tai, kad ši rezoliucija būtų įtraukta į šiandieninio posėdžio darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 4, susilaikė 33. Seimo rezoliucija yra į darbotvarkę įtraukiama.
Kitas Socialdemokratų frakcijos pasiūlymas – įtraukti į darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kas už darbotvarkės papildymą šiuo klausimu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, ar galite netriukšmauti? Kam labai reikia triukšmauti, tai reikia iš salės išeiti.
Balsavo 101 Seimo narys. Už – 61, prieš – 19, susilaikė 21. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas į darbotvarkę įtraukiamas.
Gerbiamasis V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš labai atsiprašau, bet ar aš negalėčiau bent jau žinoti prieš tvirtinant, kada rezervinis 1 klausimas bus svarstomas? Laiką, jeigu galima?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai tiksliai pasakyti jums dabar negaliu. Jeigu sutaupysime laiko ir sparčiai dirbsime, tai bus rytinio posėdžio pabaigoje, jeigu užsitęs, tai tada tik popietiniame posėdyje, apie pusę keturių.
Gerbiamieji kolegos, ar su tais dviem darbotvarkės papildymais galime tvirtinti šios dienos darbotvarkę? Ar galime bendru sutarimu tvirtinti? Galime. Taigi šios dienos darbotvarkė patvirtinta.
10.11 val.
Konsulinio statuto 4, 20, 25, 28, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-366(2) (priėmimas)
Darbotvarkės kompleksinis 1-2a, 2b, 2c, 2d, 2e klausimas. Tai Konsulinio statuto 4, 20, 25, 28, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-366(2). Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto atstovas D. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas dėl šio kompleksinio klausimo rinkosi kelis kartus ir abu įstatymus siūlo sujungti priėmimo stadijos metu į vieną. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šį projektą sujungti su Konsulinio statuto 4, 20, 25, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-366. Šiam pasiūlymui, atsižvelgdamas į visas pateiktas pataisas, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tada siūlau šį įstatymą… Ačiū.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Galiu eiti?
PIRMININKĖ. Galite, taip. Pastraipsniui. Ar 1 straipsnį galim bendru sutarimu priimti? Galim, dėkoju, 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnį galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 6 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 7 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 8 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. Taigi visi straipsniai priimti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms pritarė ir komitetas. Dabar dėl viso įstatymo. 4 – už, 4 – prieš. Gerbiamasis Barakauskai, norite kalbėti už, nors prieš nėra užsirašiusių? Prašau.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Šių įstatymų kompleksas leis palengvinti pasų ir Lietuvos piliečio asmens kortelių keitimo ir išdavimo galimybes ir tvarką užsienyje, suteikiant šitą teisę visoms konsulinėms tarnyboms. Tai įsigalios nuo šių metų sausio 1 d. Tai labai labai didelis palengvinimas Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, sutvarkome labai sudėtingą procedūrą, kuri buvo iki šiandien, užtat kviečiu visus Seimo narius šį visą kompleksą įstatymų priimti. Ačiū, Pirmininke.
Šio įstatymo priėmimas
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi prieš nėra norinčių kalbėti, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Konsulinio statuto 4, 20, 25, 28, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: prieš nėra, susilaikiusių nėra. Konsulinio statuto 4, 20, 25, 28, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.15 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1068(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Gerbiamasis pranešėjas – D. A. Barakauskas. Prašau. Gal tiktai pakomentuokit, ar po svarstymo yra gauta kokių nors pataisų šiam įstatymui, ar nebuvo nieko?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2009 m. spalio 30 d. įvyko pagrindinio komiteto – Užsienio reikalų komiteto – posėdis ir buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Į dalį jų yra …daliai jų yra pritarta, daliai nepritarta. To, kas susiję su visu šituo kompleksu, yra padaryti pakeitimai ir sutvarkyta, ir kviečiu visus Seimo narius, kadangi komiteto pozicijai yra pritarta bendru sutarimu, balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kviečiu priimti pastraipsniui. 1 straipsnį galim priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. Visi straipsniai priimti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms pritarė komitetas. Dabar dėl viso įstatymo. 4 – už, 4 – prieš. Gerbiamasis Daili, jūs norite kalbėti už?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Taupydamas Seimo narių laiką ir Seimo darbo laiką, kviečiu visus balsuoti už, nes motyvai buvo išsakyti, kai kalbėjau dėl pirmojo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.19 val.
Darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-1069(2) – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Grubliauskas. Prašau.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labas rytas, gerbiamoji Seimo Pirmininke, sveiki, kolegos. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1069. Svarstymo metu į didžiąją dalį Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymų buvo atsižvelgta ir buvo atsižvelgta ir pritarta Žmogaus teisių komiteto kaip papildomo, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Biudžeto ir finansų komitetų, kaip papildomų komitetų, išvadoms. Komiteto sprendimas yra pritarti patobulintam įstatymo projektui, ir ši išvada buvo priimta bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Gerbiamasis Grubliauskai, grįžkite į tribūną, kadangi yra registruotos pataisos K. Daukšio 1 straipsnio 2 daliai. Gerbiamasis Daukšy, prašau pristatyti. Gerbiamieji kolegos, įvyko klaida. Sekretoriatas supainiojo įstatymų projektus. Taip, atsiprašom. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra trijų straipsnių. 1 straipsnis – jokių pakeitimų nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti? Tačiau gerbiamasis D. A. Barakauskas nori papildyti po 1 straipsnio nesančios 5 dalies nauju pakeitimu… Tai gal jūs pakomentuokit. Prašau. Gerbiamasis Barakauskai, pristatykit savo pasiūlymą.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Neturiu. Neturiu. Pirmininke, neturiu čia.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Galiu labai trumpai pakomentuoti. Buvo kalbama apie kolegos D. Barakausko siūlymą dėl sprendimų dėl deklaravimo, duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo skundimo tvarkos. Jeigu anksčiau būdavo įvardijama, kad tai turėtų būti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojui ir (arba) teismui, tiksliau tariant, atsižvelgiant į situacijos pasikeitimus ir nūdienos teisinės sistemos pokyčius buvo pasiūlyta išbraukti sąvoką „gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojų“ ir palikti tik „teismui“. Komitetas atsižvelgė į kolegos D. Barakausko siūlymą ir jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys D. Barakausko pasiūlymą? Svarbu, kad komitetas pritarė, nes yra tokia Statuto norma.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi tai pataisai pritarta. 1 straipsnis papildomas 5 dalimi su D. Barakausko pataisa. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Priimta.
Ir 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėkoju.
Dabar dėl viso įstatymo: 4 – už ir 4 – prieš. Gerbiamasis D. Barakauskas – už. Prašom.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, Pirmininke, aš pasitaisysiu. Gerbiamieji Seimo nariai, šiame įstatyme yra numatyta, kad užsienio valstybėse gyvenantys asmenys, Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, liko užsienyje ilgesniam laikotarpiui. Šiame įstatyme yra numatyta, kad gyvenamosios vietos pakeitimą jie galėtų tiesiogiai deklaruoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Kviečiu pritarti, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje, būtų supaprastintos ir sutrumpintos procedūros. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš – nėra, susilaikė 1. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.26 val.
Kitas klausimas – Paso įstatymo 2, 5, 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Priėmimas. Gerbiamasis Grubliauskai, prašom pakomentuoti.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1070. Komitetas svarstymo metu iš dalies pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymams, tačiau ne į visus juos atsižvelgė, argumentuodamas savo argumentais, kuriuos jūs turite ir neabejotinai su jais susipažinote. Komitetas pritarė Žmogaus teisių komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstymo išdavoms, kurioms buvo pritarta bendru sutarimu. Komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ir antroji sprendimo dalis – Paso įstatymo 2, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1070 ir Paso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-646 po priėmimo sujungti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 5 straipsnis. Galime priimti? Priimta. 6 straipsnis. Galime priimti? Priimta.
Taigi visi straipsniai priimti, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, kurioms pritarė komitetas.
Dėl viso įstatymo: 4 – už ir 4 – prieš. Gal tie, kas nori kalbėti už, atsisakytų, nes nėra norinčių kalbėti prieš? Ar norite kalbėti? Gerbiamasis Dailis atsisako, S. Stoma – irgi. Dėkoju.
Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Paso įstatymo 2, 5, 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1. Paso įstatymo 2, 5, 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.29 val.
Darbotvarkės klausimas – Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1071(2). Prašom. V. Grubliauskas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIP-1071. Šiuo atveju buvo pritarta visiems Seimo kanceliarijos departamento siūlymams, kurių, tiesa, yra tik vienas, taip pat buvo pritarta Žmogaus teisių komiteto bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomų komitetų, pritarimams ir bendru sutarimu pritarta patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Ar įstatymo 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso įstatymo D. Barakauskas – už.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes priiminėjame visą kompleksą dėl paso ir kortelės supaprastinimo tvarkos, kad Lietuvos piliečiai galėtų juos turėti, kviečiu visus balsuoti už tai, kad supaprastintume Lietuvos piliečiams galimybę greičiau įgyti Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba tapatybės kortelę ir kad tai galėtų atlikti tos institucijos, kurios yra arčiausiai Lietuvos piliečio, ir supaprastinta tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Ramonas.
J. RAMONAS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau kalbėti iš esmės. Šiandien svarstant tą visą paketą dėl kortelių ir pasų, man susidaro toks vaizdas, kad kažkas čia nori daryti tik verslą. Vieną dieną ar pusmetį svarstome korteles, kad jos būtinos ir galioja Europos Sąjungoje ir t. t., o važiuojant į trečiąsias šalis reikia paso. Taigi, kaip mažai valstybei… ar nereikėtų įstatymo iniciatoriui sutvarkyti taip, kad žmogus, įsigijęs arba pasą, arba kortelę, galėtų visur važiuoti, nereikėtų turėti ir vieną, ir kitą dokumentą, leisti pinigus ir gaišti laiką. Dar daugiau – atsiranda įstaigų tapatybės kortelės, kurios vienur galioja, kitur negalioja. Tai aiškiai rodo, kad tam tikros institucijos ir lobistinės grupės labai puikiai daro savo darbą, t. y. verslą, mūsų visų piliečių sąskaita ir pinigais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 93, prieš – 2, susilaikė 4. Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.
10.33 val.
Darbotvarkės 1-3 klausimas. Įstatymo projektas Nr. XIP-645(2) – Asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu D. Barakauską. Gerbiamasis Barakauskai, jūs kviečiamas į tribūną. Gerbiamasis kolega, jūs tik informuokite, ar po svarstymo komitete nebuvo gauta kokių nors pasiūlymų iki priėmimo stadijos Asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra vėl kompleksinis klausimas, kuris yra susietas su paso ir kortelių išdavimu užsienyje. Komitetas pritarė visiems gautiems pasiūlymams. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įstatymas dviejų straipsnių. 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis, galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Gerbiamieji kolegos, užsirašę kalbėti už, gal galėtumėte nekalbėti, kadangi niekas neužsirašė kalbėti prieš? Sutinkate? Dėkoju.
Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 88, prieš nėra, susilaikė 4. Asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Replika po balsavimo – A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, be abejo, mes patobulinome įstatymą ir jisai yra sveikintinas. Tačiau norėčiau, kad ne sustotume prie šio tobulinimo, o Vidaus reikalų ministerijai pasiūlytume, taip pat komitetui, tobulinti asmens tapatybės kortelę, nes ji šiuo metu yra viena moderniausių Europoje. Elektroninė laikmena joje gali talpinti visas kitas korteles. Todėl paskutiniu metu diskusijos apie vadinamąją valstybės tarnautojo kortelę būtų galima atsisakyti ir tiesiog į elektroninę laikmeną įkelti tą kortelę. Lygiai taip pat Lietuvoje būtų galima pasiekti, kad asmens tapatybės kortelėje būtų net ir vairuotojo pažymėjimas, socialinio draudimo pažymėjimas, ir piniginėje turėtume vieną kortelę, o ne krūvą jų. Tai galėtų būti ir ekonomiškai pagrįsta, kad mažiau kainuotų žmonėms, ir dar pasirodytume kaip šiuolaikinė ir moderni valstybė. Dėkoju.
10.37 val.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas darbotvarkės klausimas. Įstatymo projektas Nr. XIP-70(2), eurointegracinis. Į tribūną kviečiu A. Sysą. Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo projektas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po svarstymo yra gautos Teisės departamento pastabos, komitetas jas peržiūrėjo, į visas atsižvelgė, pritarė, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Norėčiau priminti, kad šis įstatymas reglamentuoja žmonių, dirbusių Europos Sąjungos institucijose… ir turės pensinį draudimą, kad galėtų, jeigu išvažiuoja iš Lietuvos dirbti į Europos Sąjungą, persikelti sukaupto pensinio draudimo sumas arba atvirkščiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar mes galėtume priimti įstatymą ne pastraipsniui, o skirsniais? Jūs sutiktumėte?
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Nes nėra jokių pataisų. Dėkoju. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti skirsniais.
Pirmasis skirsnis, ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip.“) Antrasis skirsnis, ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip.“) Dėkoju. Trečiasis skirsnis, ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip.“) Priimta. Ketvirtasis skirsnis, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ir penktasis skirsnis, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėkoju. Dabar motyvai dėl viso. Ar būtinai norite kalbėti? Jau nenori. Dėkoju.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 92, prieš – 4, susilaikiusių nėra. Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymas priimtas.
10.39 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra lydintysis įstatymo projektas. Yra Teisės departamento pastabėlė, kuriai komitetas pritarė. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymas dviejų straipsnių. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis, ar galime priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo užsirašiusių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 84, prieš – 3, susilaikė 1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.41 val.
Kitas darbotvarkės klausimas ir įstatymas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tribūnoje A. Sysas. Priėmimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar vienas lydintysis įstatymas. Taip pat gauta Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įstatymas vieno straipsnio. Ar galime iš karto balsuoti dėl viso įstatymo? Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš – 3, susilaikė 1. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.42 val.
Kitas darbotvarkės klausimas ir įstatymo projektas, tai Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Priėmimas. A. Sysas tribūnoje.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui, kuris yra lydintysis, Teisės departamento pastabų po svarstymo negauta, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Ar galime bendru sutarimu 1 straipsnį priimti? Priimtas. 2 straipsnį galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad būtų priimtas Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 90, prieš – 4, susilaikė 1. Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.43 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pranešėjas – A. Sysas. Priėmimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar vienas lydintysis įstatymas. Jam pastabų po svarstymo negauta, todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įstatymas iš trijų straipsnių. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnį galime priimti? Priimtas. 3 straipsnį galime priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 86, prieš – 4, susilaikė 1. Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.45 val.
Kitas įstatymas – Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pranešėjas – A. Sysas. Svarstymas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra paskutinis lydintysis įstatymas iš šio paketo. Yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Joms yra pritarta ir komiteto išvada yra pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti įstatymo projektui? Pritarta. Taigi priėmimas. Siūlau ypatingą skubą. Siūlyčiau, kad šiandien būtų ir priimtas. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Galime. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jums dėkinga už visus komentarus.
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto vardu dėkoju, nes tai yra europinis projektas, ilgai buvo neišspręstas, todėl labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, įstatymas iš trijų straipsnių. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. Ir 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
Taigi dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš – 3, susilaikė 2. Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.47 val.
Darbotvarkės 1-5 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-759(3), – Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Į tribūną kviečiu A. Anušauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Po svarstymo yra gautas vienas siūlymas, bet jis kolegos M. Zasčiurinsko buvo užregistruotas vakar, tai pagal Statuto reikalavimą kol kas mes jo tikrai negalime svarstyti. Daugiau siūlymų nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisingai, neišlaikytas 48 valandų terminas, todėl mes negalime pono M. Zasčiurinsko pataisos svarstyti.
Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra iš dviejų straipsnių. Ar galime bendru sutarimu 1 straipsnį priimti? Galime, priimtas. 2 straipsnį galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš suprantu, kad sekliam reikia vis daugiau pajėgų sekti, bet gal galėtų ir gerbiamasis A. Sacharukas, kaip Operatyvinės veiklos komisijos pirmininkas, ir gerbiamasis komiteto pirmininkas vieną kartą sužinoti, kiek tokių veiklų vykdoma, kaip už jas atsiskaitoma, gal tada iš karto sumažėtų poreikis? Šioje vietoje, manyčiau, paskyrimas dviejų papildomų teisėjų tiktai padidins tą visą galimybę ir norą sekioti iš paskos praktiškai visų Lietuvos žmonių. Todėl aš asmeniškai tikrai balsuosiu prieš šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Juoktis galima iš visko, bet šiandien žinom, kokį turi krūvį Vilniaus apygardos teisėjai būtent šiuo klausimu. Tai, ką mes siūlom, kaip tik padidins kontrolę, nes teisėjai turės daugiau laiko įsigilinti į prokuratūros prašymą, o ne pasirašinėti jį automatiškai dėl laiko stokos. Čia yra pasiūlymo esmė, o ne tai, pone Daukšy, ką jūs sakėte. O dėl kontrolių, čia visai kitas klausimas, ne šio įstatymo klausimas. Nepainiokime sąmoningai, norėdami sujaukti. Kviesčiau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų praplėtimas rato teisėjų, turinčių teisę sankcionuoti atitinkamus veiksmus, manyčiau, suponuoja piktnaudžiavimo galimybę visuose lygmenyse. Aš nieko neturiu prieš nė prieš vieną teisėją, prieš jo kompetenciją arba teisę tautos vardu, t. y. valstybės vardu, priimti vieną ar kitą sprendimą, bet manyčiau, kad tai, kas yra skelbiama žiniasklaidoje, kad būna į kairę ir į dešinę dalijami leidimai politikų užsakymu, draugų, bičiulių ir visa kita, suponuoja ši pataisa galimybę tam didėti, todėl kategoriškai pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kašėta – už.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, suprantu jūsų nerimą ir baimes, o kartais ir fobijas dėl galimo ar tariamo sekimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, šio įstatymo pataisos priežastis, esmė yra visai kita. Mes kalbame ne apie parlamentinės kontrolės silpninimą, mes kalbame apie galimybes prokurorui, kuris sankcionuoja tokius leidimus, įsigilinti. Įsigilinti ir matyti teisėjams, ką jie pasirašo. Teisėsaugos institucijos atstovams reikia iš tikrųjų suteikti tokį krūvį, kad jie galėtų ne mechaniškai per dieną pasirašyti 40 leidimų, kaip gali būti Vilniuje, aš kaip pavyzdį pateikiu, o iš tikrųjų paskaityti, po kuo pasirašo, todėl plečiamas asmenų ratas ir, kaip matom, labai santūriai plečiamas. Tai neliečia kitų regionų, tai liečia Vilnių. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas – už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip tik tai, kokius nuogąstavimus išsakė kolega V. Simulikas, ir yra priežastis, kuri paskatino teikti tokį įstatymo projektą. Nes šiandien, kaip jūs sakote, pasirašo į kairę, į dešinę, nežiūrėdami, dėl ko, kaip buvo padaryta ir kokie rezultatai buvo ankstesnio operatyvinio tyrimo, ankstesnių sankcionuotų veiksmų, nes faktiškai per didelis krūvis, per dideli srautai duota kaip tik tokį rezultatą. Jeigu mes padidinsime teisėjų skaičių, kurie galės gilintis, ir būtent per teisėjus, per prokurorus yra tokia galimybė analizuoti, ar iš tikrųjų pagrįstai prašoma tokios sankcijos, tada rezultatai iš tikrųjų bus geresni. Ačiū. Raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Baltraitienė – už.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš iš tiesų labai trumpai noriu pasakyti, kad sutinku su daugeliu, kurie sako balsuoti prieš, kad reikia peržiūrėti visą Operatyvinės veiklos įstatymą. Yra galbūt tokių dalykų, kuriuos reikia keisti, ir mes žinome, ir turbūt nė vienas neabejojame, kad kai kurie žmonės yra ir sekami, ir klausomi neturint tokių sankcijų, bet tai yra visai kiti dalykai. Tai, ką mes taisome, tos pataisos yra labai menkos, yra tik Vilniaus apygardos teismui padidinamas skaičius vienu teisėju, kuris galės išduoti leidimą sekti ar pasiklausyti, taip supaprastintai sakant. Aš manau, kad reikia įstatymui pritarti, jį priimti, tuos pakeitimus, o žiūrėti visą plačiau, Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo straipsnius peržiūrėti, kad iš tikrųjų būtų užtikrintos žmogaus teisės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 77, prieš – 8, susilaikė 10. Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Repliką po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš prašyčiau visų Seimo narių atkreipti dėmesį. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas aiškiai mums patvirtino, kad dabar sankcijas sekti, pasiklausyti ir kt. teisėjai išduoda net nepažiūrėję į bylą. Tai yra, aš manyčiau, baisus nusižengimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Todėl prašyčiau abu komitetus skubiai ištirti šitą faktą ir nustatyti, kurie teisėjai kuriuo metu ir kokioms byloms išdavė leidimus pasiklausyti, kratyti ir kitus dalykus, nežiūrėdami į bylą, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, man teko asmeniškai patirti šituos dalykus. Išties žinau, kad teisėjas sankcionavęs į visą šūsnį dokumentų tikrai negalėjo įsigilinti. Ir jeigu mes nagrinėjome nuoširdžiai, tai reikia tikrai kelti klausimą, ar neturi būti daugiau teisėjų, kad jie neautomatiškai pasirašinėtų. Šiuo atveju numatyta vienai pareigybei ir jis užverčiamas tiek, kad laiko fiziškai neturi pasirašyti. Tai pasiūlymas yra logiškas, kad reikia išplėsti subjektų ratą. Kas kita, kad Operatyvinės veiklos komisija Seime nedirba, kolegos, visiškai nedirba. Ir aš nežinau, ar ji egzistuoja kaip tokia Operatyvinės veiklos komisija, ar buvo jos posėdžių. Mes susirūpinkime, nes tai yra daugelio žmonių likimų klausimas ir žmogaus teisių klausimas.
Aš pritariu kolegoms, kad reikėtų paraginti Operatyvinės veiklos komisiją pradėti normalų darbą ir nagrinėti šituos dalykus, nes čia išties yra labai daug ką padirbėti. Pasakysiu remdamasis savo asmenine patirtimi, tai nuostabi sritis, yra daug medžiagos, kuri jus maloniai nustebintų.
10.57 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Į tribūną kviečiu S. Pečeliūną.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mielieji kolegos, tai iš principo yra juridinės technikos sutvarkymo klausimas. Jau seniai reikėjo tai padaryti, bet geriau vėliau negu niekada, atlikime tai šiandien. Jokių naujų pastabų negauta, jokių priekaištų irgi negauta, tiesiog turim paimti ir priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra vieno straipsnio. Gali iš karto kalbėti dėl viso įstatymo vienas užsirašęs už, vienas prieš. R. Smetona – už.
R. SMETONA (TTF). Ačiū. Iš vienos pusės, tai lyg ir techninis įstatymo papildymas, lyg ir formalumas, bet nujausdamas, kad galbūt yra manančių ir kitaip, aš noriu pasakyti, kad dar svaresnis argumentas yra tas, kad mūsų specialiųjų operacijų pajėgos, suteikiant joms atskiros kariuomenės rūšies statusą, tikrai to yra nusipelniusios. Tai liudija daugelis atsiliepimų apie jų darbą, tų partnerių, kurie tai žino. Pagrindinis, mano požiūriu, dalykas, kad įvertinant Lietuvos geopolitinę padėtį, įvertinant mūsų galimas grėsmes valstybei, specialiųjų operacijų pajėgas reikėtų ne tik įteisinti, bet ir stiprinti, ir plėsti. Todėl aš kviečiu, gerbiamieji, balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys. Nekalba. Gerai.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 91, prieš nėra, susilaikė 9. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymas priimtas.
11.00 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-698(4) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, projektas Nr. XIP-698(4), – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymas. Tribūnoje – A. Anušauskas. Priėmimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, alternatyvių projektų nebuvo gauta, tik Teisės departamento išvada, kad projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus, juridinės technikos taisykles.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įstatymas dviejų straipsnių. Ar galime priimti pastraipsniui? 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimams. Manau, kad šis įstatymas padės lengviau įgyvendinti krizių prevenciją. Nacionalinio saugumo pagrindų ir krizių valdymo sistemų plėtotės programų patvirtinimas yra gana ilgai diskutuotas klausimas. Manau, kad rastas bendras sutarimas tarp įvairias nuomones turėjusių grupių. Todėl toks pertvarkymas, kada krizių prevencija pereina Vyriausybės tarnybos žinion, tikrai bus teisingas. Nors, be abejo, tam tikrų abejonių dėl Vyriausybės kanceliarijos pasikeitimo į Ministro Pirmininko tarnybą buvo, tačiau manau, kad šiuo etapu iš tikrųjų tai yra teisingas žingsnis, ateityje galbūt galėsime dar ką nors pakoreguoti, todėl kviečiu Seimo narius pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. R. Juknevičienė – už.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau balsuoti už šį projektą. Tai dar buvusios kadencijos Vyriausybės ir buvusios kadencijos Seimo pradėtas procesas, kuris dabar tęsiasi. Iš esmės tai jau kaip prasidėjęs gimdymas, kurį reikia pabaigti. Jeigu mes šiandien nepriimtume šito sprendimo, būtų labai komplikuota situacija. Vienoje struktūroje jau iš esmės nebėra buvusios struktūros, o nauja kuriasi, todėl reikia leisti tęstis, kurtis tai struktūrai, kuri tik pereina iš vienos žinybos ir tampa labiau įvairias žinybas apimančia. O krizės yra dažniausiai tarpžinybinės ir nėra tik vienos kurios nors ministerijos reikalas, nes krašto apsauga… Jos vienintelė, pagrindinė krizė yra galimas karas. O aš tikiu, kad karo Lietuvoje nebus ir kariuomenė, esant reikalui, su tuo tvarkysis. Bet kitos krizės, tokios krizės, kurios gali ištikti valstybę, turi būti koordinuojamos labiau iš vyriausybinio centro, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Kaip žinote, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą visada taisėme bendru sutarimu ir diskusijos dėl kiekvienos pataisos privalomai turėjo būti gana viešos, derinamos tarp visų frakcijų. Taip ir buvo šiuo klausimu. Tai, ką sakė ministrė, tikrai yra tiesa. Po dvi institucijas išblaškyta, negaliu sakyti – paslauga, ši tarnyba, nebuvo gerai. Ilgai derinome tą sistemą, radome sutarimą. Bet mano pasisakymas yra dvejopas. Pritardamas suderinimui sistemų, į vienas rankas atidavimui visų sprendimo galių, nenorėčiau pritarti taip, kaip dabar yra padaryta: pataisos beveik be Seimo žinios. Kai Vyriausybės kanceliarija išgaravo, konstitucinė institucija, ir tapo premjero kanceliarija, tai mes ir šitą bėdą užkrauname premjerui ant galvos vienasmeniškai. Nemanau, kad tai visiškai dera su Konstitucija, todėl leisiu sau susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 85, prieš – 2, susilaikė 18. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymas priimtas.
Norėčiau informuoti, kad kreipiuosi į Dokumentų skyrių, kad būtų sujungti du priimti įstatymai – tai Nr. XIP-1063(2) ir Nr. XIP- 698(4) – po priėmimo.
11.06 val.
Toliau – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Į tribūną kviečiu A. Anušauską. Gerbiamieji kolegos, ar gali būti tyla Seimo salėje? (Balsai salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra lydintis įstatymo projektas. Alternatyvių siūlymų negauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas iš vieno straipsnio. Gal galime iš karto ir priimti? Ar būtinai tie, kas užsirašė už kalbėti, nori kalbėti, ar galime iš karto balsuoti? Gerbiamasis Juozai! Ponas J. Jagminas atsiima žodį.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų kviečiu pritarti šiam Seimo nutarimui, nes tai yra tąsa tos programos, kurią siūlė praeita Vyriausybė. Džiaugiuosi, kad nors vienas kitas darbas yra pratęsiamas, ir mes galime matyti perimamumą, taip pat matyti, kad buvo padaryta gerų darbų, kuriuos reikia tęsti, kad valstybinis valdymas ir organizavimas būtų geresnis.
Ir dar vieną aspektą noriu pažymėti. Mes dažnai girdime tokią griaunančią šios Vyriausybės reformos pusę, kad reikia daugelį institucijų perduoti iš Vyriausybės atskiroms žinyboms. Pagrindinis motyvas – kad galėtume pakeisti vadovus. Bet šiuo atveju mes matome, kad gyvenimas mus verčia turėti institucijas prie Vyriausybės. Todėl dar kartą kviečiu pritarti šiam mūsų siūlomam nutarimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už – J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke, kad jūs suteikėte man žodį. Aš taip pat pasisakau už ir balsuosiu už, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad mes Saulėlydžio komisijos prie Vyriausybės nutarimu labai jau ryžtingai mėginame daugelį institucijų performuoti ir transformuoti į atskiras ministerijas. Aš čia turėčiau galvoje būtent Maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri taip pat yra labai svarbi. Ją dabar nutarimais jau lyg ir paruošta prijungti prie Žemės ūkio ministerijos. Galbūt sfera ta pati, tačiau institucija yra labai svarbi, pripažinta Europos Sąjungoje. Ji puikiai kotiruojama ir daugelio… Iš šios mūsų šalies institucijos darbo patyrimo mokosi kitos aplinkinės valstybės, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybės. Todėl manau, kad precedentas, jeigu mes vienas institucijas kuriame prie Vyriausybės… Gal kai kurias dar reikėtų peržiūrėti ir nebūtinai sujungti, prijungiant jas prie atskirų ministerijų. Dėkoju. Balsuosiu už tą nutarimą.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Nors čia parašyta, kad tie klausimai yra vienas kitą lydintys, bet iš principo ne visai taip yra.
Drįstu jums priminti, kad pirmojo klausimo mes į salę nenešėme tol, kol komitetas rimtai neapsvarstė antrojo, to, apie kurį dabar kalbame, tai yra kol nebuvo šios programos, labai aiškių dalykų, ką ir kaip darys ir kiek tai kainuos, to ankstesnio pakeitimo mes neskubinome teikti. Taigi galiu pasidžiaugti, kad mūsų principingumas davė vaisių – toks dokumentas buvo parengtas, komitetui pateiktas ir šiandien atneštas jums visiems ant stalo, prašant jūsų pritarimo. Tai kviesčiau jus pritarti, nes be šito dokumento visa kita bus tik gražūs žodžiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Zingeris – už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Irgi siūlyčiau pritarti, nes tai yra labai konkretus projektas ir be galo svarbus šiandieninei situacijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ pakeitimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 82, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ pakeitimo“ priimtas.
Repliką po balsavimo – V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš norėčiau kreiptis į jus. Palengvinkime Seimo plenarinių posėdžių pirmininkei darbą. Visi buvo lyg ir už, keturi – už. Mes dabar geriname tik savo statistiką. Būkime vieni kitiems… Jūsų nuomonė labai svarbi, bet būkime solidarūs. Jeigu jau visi sutariame, judėkime greičiau į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū už palaikymą ir gerą pasiūlymą.
11.12 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-624(2). Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A. Matulą. Svarstymas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“ projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Taip pat pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsvarstyti galimybę inicijuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, nustatančius, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaita ateityje būtų teikiama Seimui svarstyti kartu su Valstybės kontrolės atlikto audito išvadomis. Buvo gauti trys pasiūlymai: vienas – Teisės departamento, jam pritarta, ir du – Audito komiteto, vienam pritarta, kitam pritarta iš dalies. Prašyčiau pritarti po svarstymo ir galbūt šiandien priimti šitą nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną D. Meiželytę-Svilienę, Audito komitetas.
D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (VLF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, priėmė sprendimą iš esmės pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“ projektui ir siūlo papildyti nutarimą 2 straipsniu, kurio esmė yra numatyti, kad ateityje kartu su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metine apyskaita Seimui būtų teikiama ir Valstybės kontrolės audito išvada, ir audito ataskaita. Balsavimo rezultatai: komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Diskusijose nori dalyvauti J. Olekas. Kviečiu į tribūną.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti apyskaitos patvirtinimui ir noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad 2008 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, jo pajamos ir išlaidos, viršijo puspenkto milijardo litų. Ir galime pasidžiaugti, kad Privalomojo sveikatos draudimo taryba ir ministerija kaip tik tais metais įdiegė daug programų, kurios leido užkirsti tam tikrų ligų plitimą. Tai būtų ir prevencinės programos siekiant užkirsti kelią vėžiniams susirgimams tiek vyrų, tiek moterų, moksleivių sveikatos patikrinimai ir kiti dalykai. Man atrodo, dar ne vienus metus mūsų kolegos medikai ir pacientai prisimins šiuos metus kaip vienus iš reikšmingiausių sveikatos sistemos metų. Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad, esant tokiai situacijai, Privalomojo sveikatos draudimo fondas sukaupė ir pakankamą rezervą – beveik pusantro šimto milijonų, kas leido amortizuoti tam tikras problemas, kurios iškilo šiais metais, kada surinkimas į fondą yra mažesnis. Todėl turėtume sveikinti ir Valstybinę ligonių kasą, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą su tokiu sėkmingu 2008 m. biudžeto vykdymu ir galbūt pateikti kaip pavyzdį ir kitoms institucijoms, kurios sėkmingai susidorojo su finansų srautų valdymu esant finansiniam pakilimui ir ateinant kaip tik metų pabaigoje tam tikram finansiniam nuosmukiui. Todėl kviečiu pritarti pateiktam Seimo nutarimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gal galim tada bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Gerbiamasis Juozai, jūs norite kalbėti po svarstymo? Nenorite. Tai ar pritariam bendru sutarimu po svarstymo Seimo nutarimui? Dėkui. Siūlau tada ypatingą skubą ir siūlau šiandieną šį Seimo nutarimą priimti. Ar sutinkate? Dėkoju, kad sutinkate. Seimo nutarimas vieno straipsnio. Taigi dėl viso Seimo nutarimo… Tuojau kompiuteris mums priėmimo stadiją parodys. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“ priimtas.
11.18 val.
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas, projektas Nr. XIP-699(2), – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų vykdymo ataskaitos patvirtinimo“. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas nuodugniai susipažino su pateikta ataskaita, apsvarstė esamą padėtį ir socialinio draudimo sistemos ateitį ir pateikė du siūlymus. Pirmiausia, atsižvelgiant į 2009 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto situaciją, siūlyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie ministerijos peržiūrėti planuojamų 2009–2010 m. lėšų reprezentacijai tikslingumą. Antras siūlymas – siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsvarstyti galimybę inicijuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pataisas, nustatančias metinių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimą Seimui kartu su audito išvada ir audito ataskaita pateikiant Seimui šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pačiai ataskaitai bendru sutarimu yra pritarta. Galiu tiek pasakyti, yra pateikta medžiaga, ir dalykai, ypač susiję su reprezentacinėmis išlaidomis, iš tikrųjų yra atlikti pagal galiojančią tvarką. Galimybės buvo daug didesnės, bet išnaudota gerokai mažesnė lėšų suma. O šiais metais, sunkmečiu, jos numatomos tris kartus mažesnės, negu (…) buvo naudojamos praėjusiais metais, – tai tikrai tiktai būtiniems dalykams, kurie susiję su institucijų tarpusavio bendradarbiavimo įsipareigojimais. O šiaip, galiu pasakyti, visos „Sodros“ problemos daugiau yra ne pačioj „Sodroj“, o dėl mūsų, politikų, ir Vyriausybės (…), nes nuo mūsų sprendimų priklauso jos ateitis. Pati „Sodra“ nei bankrutuoti, nei nebankrutuoti negali, jeigu priimami laiku sprendimai ir nepažeidžiami socialinio draudimo principai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Mazuronį, Audito komitetas.
A. MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų vykdymo ataskaitos patvirtinimo“ ir pritarė jam bendru sutarimu. Tik turiu pasakyti, kad pagrindiniam komitetui teikia pasiūlymą, kad Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų vykdymo ataskaita būtų pateikta tvirtinti Seimui kartu su audito išvada ir audito ataskaita. Ir turiu pasakyti, kad pagrindinis komitetas atsižvelgė tik iš dalies į šią pastabą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi svarstymo stadija, tai diskusijose užsirašę kalbėti du Seimo nariai. Pirmasis – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, jeigu kalbėtume tik apie patį teikiamą nutarimą, beveik nėra erdvės kalbėti, nes yra suskaičiuotos „Sodros“ pajamos ir išlaidos, nutarimu mes patvirtiname, taigi beveik ir nėra vietos mums ką nors improvizuoti priimant tokius nutarimus. Aš manau, šis nutarimas yra gera proga šiek tiek pasikeisti nuomonėmis apie mūsų sprendimus, kurie galiausiai lemia „Sodros“ situaciją.
Aš akcentuočiau, kad kelerius metus (kalbu apie 2005, 2006, 2007 metus) politikai atsakingai elgėsi ir priėmė tokius sprendimus, kurie garantavo gerą „Sodros“ biudžeto būklę. Tai buvo ekonomikos kilimo metai, ir sprendimai lėmė, kad per tuos mano paminėtus trejus metus „Sodra“ sukaupė šiokį tokį rezervą, kuris galiausiai viršijo 1 mlrd. Lt. Aš manau, mums vertėtų pagalvoti, ar apskritai įstatymais nereikėtų įtvirtinti, kad būtų privalu taip elgtis, t. y. kai yra gana aukštas ekonomikos augimas, kad būtų pareiga sukaupti rezervus ir bedarbių pašalpoms mokėti, ir pensijoms mokėti, kad kažkuriuo metu pakliuvus į ekonomikos duobę būtų galima tais rezervais pasinaudoti.
Deja, mes šiandien kalbame apie 2008 metų „Sodros“ biudžetą, kai mano jau minėtos atsakomybės tuo laikotarpiu, deja, politikams pritrūko. Pirmiausia pritrūko buvusiai Vyriausybei, kai nepamatuotai, net viršijant to laikotarpio aukščiausio ekonomikos pakilimo galimybes, buvo susigundyta padidinti pensijas, matyt, tikintis geresnių rinkimų rezultatų. Tas padidinimas buvo nepakeliamas net tam ekonomikos lygiui ir tam augimui, kuris buvo tuo metu, tai ką kalbėti, kokias pasekmes tai sukelia šiandien, kai turime ekonomikos kritimą, kai buvęs milijardinis „Sodros“ perviršis buvo „suvalgytas“ akimirksniu ir metų gale jau turėjome per 1 mlrd. deficitą. Žinoma, prie to prisidėjo ir nepamatuoti mūsų sprendimai Seime, kuriems, beje, Vyriausybė neprieštaravo, dėl motinystės išmokų. Turėjome ir čia, matyt, priimti saikingesnius sprendimus. Yra, kaip yra. Aš manau, tai bus visiems pamoka ateičiai, ir mes padarysime reikiamas išvadas.
Dėl „Sodros“ biudžeto. Aš norėčiau teigiamai pažymėti Seimo Audito komiteto pirmininkės iniciatyvą, kad ateityje Valstybės kontrolei suteiktume tikrinimo teisę. Aš manau, tai prisidės prie to, kad šioje sistemoje nebūtų švaistomos lėšos, nebūtų, kaip ir pereitais metais, milijoninių sumų reprezentacijai. Žmonės periferijoje atkreipia dėmesį, kad vienu ar kitu atveju galėjo būti pastatyti ne tokie prabangūs pastatai šios institucijos padaliniams. Manau, ateityje mes geriau tvarkysimės su šitomis problemomis. Dabar aš kviečiu pritarti nutarimo projektui, nes išlaidos ir pajamos yra tokios, kokios yra, ir nieko mes čia nepakeisime, kad ir kaip balsuotume. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. J. Dagį. Atsisako, dėkoju. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Siūlau irgi ypatingą skubą ir siūlau priimti šį Seimo nutarimą. Seimo nutarimas iš vieno straipsnio, galime iš karto balsuoti. Tuoj kompiuteris parodys priėmimo stadiją.
Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų vykdymo ataskaitos patvirtinimo“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 88, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų vykdymo ataskaitos patvirtinimo“ priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš dabar siūlyčiau, kad mes paimtume rezervinį 2a ir 2b klausimus, tai yra labai trumpi du įstatymų projektai, kuriuos aš siūlau priimti ypatingos skubos tvarka, faktiškai svarstymas ir priėmimas susitelkus užimtų ne ilgiau kaip 5 minutes. Ar galime taip?
Gerbiamieji kolegos, tada kviečiu į tribūną V. Grubliauską pateikti Valstybės registrų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija.
Prašau. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, šiaip būtų buvę logiška priimti tą nutarimą ir be pasisakymų už ir prieš. Po J. Razmos kalbos per svarstymą iš tiesų aš norėjau kalbėti prieš, bet taip automatiškai nubalsavome. Tada aš pasinaudosiu tik replika. Vieną repliką. Atsiliepdamas į J. Razmos Pamokslą nuo kalno, galėčiau pasakyti, kad signataras Kazys Saja, dar nebūdamas signataras, parašė puikią humoristinę knygą. Labai linkėčiau jums, Jurgi, paskaityti. Ji vadinasi „Jurgis ant stogo, Palangoje ir kitur“. Labai gera knyga. Perskaitykite, mielasis Jurgi, ją ir po to gal jums praeis noras sakyti tokius pamokslus.
11.28 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jau yra paskelbtas kitas darbotvarkės klausimas, tai yra Valstybės registrų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. V. Grubliauskas. Ar svarstymo stadijoje buvo gauta kokių nors pasiūlymų?
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ne, nebuvo. Komitetas svarstė įstatymo, kurio gimimo data yra jau prieš kelerius metus, projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. J. Sabatauskas ką gali pasakyti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Valstybės registrų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašęs dalyvauti M. Varaška. Kviečiu į tribūną. Nematau Manto. Nebenori? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Pritarta.
Kaip ir sakiau, kadangi siūlau ypatingą skubą, taigi yra šio projekto priėmimas. Kaip minėjau, įstatymas iš vieno straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra. Taigi balsuojame, gerbiamieji kolegos. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės registrų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 4. Valstybės registrų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.32 val.
Kitas klausimas. Įstatymo projektas Nr. XP-2565(2) – Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. J. Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto komitete gavome įvairių institucijų atsiliepimų. Komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta. Siūlau ypatingą skubą, taigi priėmimas. Tuojau kompiuteris įjungs priėmimo stadiją. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime balsuoti?
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 92, prieš nėra, susilaikiusių nėra. (Balsai salėje) Susilaikė 3. Atsiprašau. Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.35 val.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymas. Priėmimas. (Balsai salėje) Tai jau paskelbiau, po jo darysime toliau. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas paskelbtas. Priėmimas. J. Veselka – į tribūną.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seimo narių pastabų ir pasiūlymų negauta. Išskyrus gautą, jaučiu, pagal užsakymą, Teisės departamento išvadą, kurią paskaitysiu, kad jums linksma taptų.
Jie rašo tokias pastabas: „Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbas pratęsiamas iki 2012 m. liepos 1 d. Ši projekto nuostata yra teisiškai ydinga, nes, viena vertus, daro neapibrėžtą patį įstatymo įsigaliojimą, o kita vertus – prieštarauja Stojimo sutarčiai.“
Taigi, gerbiamieji, labai keistai atrodo. Kai mes siūlome tartis ir tik susitarus pratęsti, tai jie prikimba, kodėl neužrašome, kad įsigalioja taip, na, automatiškai. Ankstesniame projekte buvo numatyta, kad įsigalioja automatiškai, jie vėl kritikavo. Gerbiamieji, jaučiu, kad Teisės departamentui yra duotas užsakymas, ir jie kvailai rašo, kad visi žinotume, kad tai yra užsakymas, ir nekreiptume dėmesio, nes čia visur įpareigojama labai diplomatiškai tartis ir susitarus pratęsti. Nieko antikonstitucinio ar antiįstatymiško nėra. (Balsai salėje) Čia Teisės departamento.
PIRMININKĖ. A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš suprantu, čia dabar yra pristatoma komiteto nuomonė. Tai tiktai noriu atkreipti pranešėjo dėmesį, kad komitetas nepriėmė jokio sprendimo dėl to, ką jūs dabar pasakėte. Ačiū.
J. VESELKA (TTF). Taip, komitetas pritarė įstatymo projektui.
A. ENDZINAS (LSF). Aš turiu galvoje išvadą, ką jūs pasakėte, svarstymo komitete nebuvo ta tema ir nebuvo pasakyta nė žodžio. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš irgi turiu protokolą, kad Ekonomikos komitetas Teisės departamento išvados nesvarstė ir jos neįvertino.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Kadangi Teisės departamento išvada yra esminė, aš manau, kad dabar būtų verta daryti pertrauką ir svarstyti išvadą komitete.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, visų pirma aš manau, kad mes, Seimo nariai, neturėtume viešai Seimo posėdyje įžeidinėti Teisės departamento. Ir aš manau, kad jūs, Seimo Pirmininke, šiuo atveju turėjote sureaguoti. Jeigu mes kaltinsime Teisės departamentą politiniais užsakymais, viskuo būtu ir nebūtu, mes išties peržengsime elementaraus padorumo ribas. Aš galiu sutikti, kad J. Veselka abejoja dėl Teisės departamento išvadų pagrįstumo ir taip toliau, taip, galima pateisinti Juliaus abejones, tačiau aš manau, kad mesti tokį kaltinimą yra neetiška, nepagarbu ten dirbantiems žmonėms, kurie dirba labai sudėtingomis sąlygomis ir nori išlikti neutralūs ir kompetentingi. O kita vertus, išties Teisės departamento išvados reikalauja Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kadangi Stojimo sutartis yra sudėtinė mūsų Konstitucinio akto dalis, ir šiuo atveju vienaip ar kitaip, patinka ar ne, bet tai reikia gerbti.
PIRMININKĖ. Jūsų pastaba yra teisinga. Aš noriu paprašyti J. Veselkos tiesiog atsiimti… ar galbūt atsiprašyti Teisės departamento, nes manau, kad Teisės departamentas dirba tikrai kompetentingai.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, ar jūs negalite man įspėjimo ar kokio papeikimo?
PIRMININKĖ. Tai aš jus įspėju.
J. VESELKA (TTF). Gerai, ačiū. (Juokas)
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Kolegos, iš tikrųjų prasideda juokingi žaidimai. Teisės departamentas parašo išvadą po to, kai komitetas jau viską priėmė, tada ateina ir sako: reikia, čia prieštarauja Konstitucijai, reikia svarstyti iš naujo. Aš suprantu, kad yra žmonių, kuriems labai rūpi, kad mes nuo kitų metų pirktume rusišką elektros energiją. Tai atsistokite ir šviesiai tiesiai pasakykite čia žmonėms ir tautai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, čia yra keli signatarai, kurie atsimena visą mūsų valstybės kūrimo laikotarpį. Ne mes iš esmės… Čia labai nedaug tų žmonių, kurie nelabai sėkmingai 2002 m. susiderėjo ir tai įtraukė į sutartį, nors buvo galima neįtraukti. Bet dabar parodyti Europos Sąjungai, kuri sudaro trečdalį mūsų ūkio, kuri remia mus ir iš kurios krizės laikotarpiu mes tikimės pagalbos, kad mus ištrauktų iš tos duobės, į kurią mus įstūmė pasaulinė krizė, tai jūs išsiųsite Europos Sąjungai ženklą, kad mes esame nesolidarūs, ir kirsite visas solidarumo šakas su mūsų kolegomis Briuselyje. Ir Briuselis tai nėra Maskva. Taip pat piktai kalbėti apie Briuselį ir dabar čia sukurti populizmo atmosferą – aš nesiūlyčiau to daryti, nes iš tikrųjų tai būtų signalas, kad mums pagalba iš Europos Sąjungos nereikalinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš nežinau, apie ką kalbėjo gerbiamasis E. Zingeris, man atrodo, kad jis kalbėjo visiškai ne į temą. Bet aš jam norėčiau pateikti pavyzdį, kaip principingai dėl Lisabonos sutarties pasielgė Čekijos prezidentas. Linkėčiau ir jums būti principingam, o ne padlaižiauti bet kam: arba Maskvai, arba Briuseliui. Ginkime savo valstybės interesus, mūsų atominė stovėtų ir seniai būtų pratęstas jos darbo laikas, ir visiems gyventojams nereikėtų mokėti 30, 20 arba 15 ct brangiau krizės metu. Jūs rūpinkitės ne Briuseliu, o Lietuva ir Lietuvos žmonėmis.
Dabar dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Ne komiteto, Teisės departamento. Iš tikrųjų pats Teisės departamentas savęs negerbia, jeigu iš ryto rašo vieną išvadą, po pietų rašo kitą išvadą. Ir mūsų komitetas, noriu pabrėžti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau ne kartą kreipėsi į valdybą dėl Teisės departamento darbo broko.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (VLF). Gerbiamasis Zingeri, kas yra mes? Aš nesusitapatinu su tais Lietuvos interesų išdavikais. Taigi nereikia „mes“, tada pasakykite, kas jūs, kam atstovaujate? Kas yra „mes“?
PIRMININKĖ. Prašau, gerbiamasis J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, prisiminkite, jūs gi buvote 2008 m. gegužės mėn., kada dėl daug griežtesnių formuluočių buvo Lietuvos Seime balsuojama ir pritrūko tik penkių balsų, kad būtų tas įstatymas priimtas. Pritrūko jų dėl to, kad chemikė, tuo metu komiteto pirmininkė, išėjusi į tribūną pareiškė, kad jeigu… Tada Ekonomikos komitetas buvo vienbalsiai pritaręs, o išėjusi į tribūną pradėjo aiškinti, jeigu dabar būtų komiteto posėdis, tada komitetas pasisakytų prieš, ir štai tie penki žmonės sukluso. Todėl nevaidinkim, kad nežinome, visi žinome, kas per įstatymas, ir nebijokite paspausti mygtukų, o jūsų paspaudimo kaina tokia: atmetus įstatymą, visi Lietuvos elektros vartotojai sumokės kitais metais mažiausiai papildomai 1 mlrd. Lt. Kitais metais 1,5 milijardo, paskui 2 mlrd. ir taip toliau, ir sunaikins tą objektą, kurio atstatomoji vertė, abiejų blokų, turiu minty, apie 30 mlrd. Lt. Štai, gerbiamasis Petrai, jūsų derybų rezultatas. Todėl spręskime šiandien nesislapstydami.
PIRMININKĖ. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti Etikos ir procedūrų komisiją, kad paklaustų V. Valkiūno, kurie iš mūsų esame Lietuvos išdavikai. Ką jis turėjo omenyje sakydamas tokį sakinį? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašau, R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai galima tik stebėtis, kaip buvęs ūkio ministras taip ugningai dabar kalba. Jis tuo metu turėjo galimybių daryti įtaką klausimams ir spręsti, ne tada, kai elektrinė uždaroma ir nėra nei teisinių procedūrų sugrąžinti, nei techninių procedūrų, nes praktiškai kuras bus… kuro jau nėra ir metus laiko net ir neturėtume kuo kūrenti. Bet norėčiau pasakyti, gerbiamieji kolegos, jūs čia kalbate apie kainas, apie viską, kodėl jūs esminės kainų priežasties nežiūrite? Turime gerą dujininkų sutartį, labai gerą, kur buvo giriamasi, kaip mes pigiai dujas perkam. Dabar ta dujininkų sutartis mums kaip peilis po kaklu, nes mes perkam dujas brangiausiai, o elektrą gaminam dujinėse elektrinėse, kurios praktiškai… vėlgi yra pataikaujant „Gazpromui“ ta schema padaryta.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jau čia ne replika.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia yra pagrindinė kainų priežastis. Pati pagrindinė, kuri neleidžia ir šilumos kainų dar labiau numušti, ir elektros kainų numušti.
PIRMININKĖ. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų aš norėčiau reaguoti į tai, ką J. Veselka pasakė. Kažkaip mus persekioja bėdos su šiuo įstatymu. Taip, prieš metus iš šios tribūnos, na, ne visai prieš metus, pateikiant komiteto išvadą, buvo pasakyta ne visa tiesa. Reikia tą prisiminti ir pasakyti. Bet koks, atsiprašau, velnias neša dabar tą pačią klaidą daryti? Šiandien, kalbant apie komiteto išvadą, ponas Juliau, taip pat buvo pasakyta ne visa tiesa. Aš turiu galvoje kalbant apie išvadą. Tai jūsų pasisakymas šiandien irgi lemia tam tikra prasme arba lems tam tikra prasme balsavimą. Noriu pasakyti, iš tikrųjų tai turi pasekmes. Akivaizdu.
PIRMININKĖ. M. Varaška.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos ir kairės, ir dešinės, aš manau, kad mes nukrypstame į antraeilius klausimus, nevertus pirminio klausimo esmės, kas kur kaltesnis, kas kokią išvadą matė, pateikė, kaip ją vertino. Siūlau, kolegos, nebežarstyti tų kaltinimų į vieną ar kitą pusę, jie neaktualūs šiandien, ir kalbėti apie įstatymo projekto esmę.
PIRMININKĖ. Paskutinis – K. Daukšys. Baigsim pasisakymus.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš tiesiog norėjau pritarti M. Varaškos pasiūlymui. Dirbkime iš esmės, baikim tuos žaidimus su visom išvadom. Seimas gali šiandien apsispręsti ir balsuoti už ar prieš. Čia nereikia jokių kitokių žaidimų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, įstatymas dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Čia užsirašę kalbėti dėl 1 straipsnio? (Balsai salėje) Man parašyta – motyvai dėl straipsnio, todėl ir klausiu. Bet jeigu nėra norinčių kalbėti, tai ar galime bendru sutarimu 1 straipsnį priimti? (Balsai salėje) Balsuojam. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Išjungtas mikrofonas)
1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas?
Balsavo 101 Seimo narys: už – 57, prieš – 16, susilaikė 28. 2 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Už – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien, manau, lemtingas momentas Lietuvos gyvenime, labai svarbus, ir galbūt tikrai vertėtų šiandien padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie Ignalinos atominės elektrinės saugumo, kurie stiprino jos saugumą, ir šiandien mes turime vieną saugiausių elektrinių pasaulyje. Tikrai, mielieji kolegos, ta virtinė tokių nepopuliarių sprendimų, mums šiandien gana sudėtinga apsispręsti, tačiau aš visus mielai kviečiu balsuoti už. Padarykime nors vieną gerą darbą Lietuvai. Šalia tų nepopuliarių sprendimų pridėkime pastangas, kad kompensuotume tą tikrai gana sunkią ekonominę, socialinę padėtį šalies gyvenime. Tikrai kviečiu visus susitelkti ir balsuoti už. Padarykime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad mums netektų raudonuoti prieš mūsų vaikus ir anūkus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Songaila – prieš.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pritardamas idėjai, kad reikėtų išnaudoti visas galimybes force majeure situacijoje, kai ekonominė krizė labai rimta, vis dėlto manau, kad šis įstatymas yra savęs apgaudinėjimas, nes atsiras šimtas priežasčių, kodėl Europos Sąjunga ir Vyriausybė nesuderins to klausimo. Aš šiandien siūlysiu kitą sprendimą, kai bus svarstomas rezoliucijos projektas, todėl pritardamas idėjai, nepritardamas formai, balsavime nedalyvausiu.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė – už.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po šio įstatymo seka rezoliucija. Rezoliucija, galiu pasakyti, yra švęstas vanduo numirėliui. Jeigu iš tikrųjų norite palaikyti Ignalinos atominės elektrinės darbą iki 2012 m., kas yra techniškai visai įmanoma ir kuro galima nusipirkti, tai siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.
Galiu pasakyti kodėl? Visų pirma ekonominė logika sako, kad krizės sąlygom reikia pratęsti elektrinės darbą, nes Lietuvos konkurencingumas jau dabar yra nukritęs. Prarasime tikrai ne vieną milijardą litų. Energetikos ministerija uždaryti tikrai nėra pasiruošusi, netgi nepateikusi visų teisės aktų, kurie yra būtini.
Dar noriu pasakyti. Kas vyksta energetikos sektoriuje? Mažų šalių interesai yra visiškai ignoruojami. Pasižiūrėkite, kas vyksta su „Nord Streamu“. Rusija irgi suinteresuota, kad mes šitą jėgainę uždarytume, nes rusiškų dujų nėra kur dėti. Dabar siūlau. Kadangi konservatorius A. Abišala derino šį klausimą su Europos Komisija, siūlau darbą pratęsti P. Auštrevičiui, kuris pasirašė tokią Stojimo sutartį, ir pagalbos paprašyti Prezidentės. Pritariu įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, audringos kalbos sklinda iš tų, kurie nuo 2002 iki 2009 m. pagal pasirašytą susitarimą galėjo derėtis dėl jos neuždarymo. Nepadarė nieko, nepavyko nieko išsiderėti. Dabar, kai klausimas jau baigtas, mojuoja šaukštais po pietų, ypač socialdemokratai, kurie visą tą laikotarpį buvo valdžioje. Niekas nebuvo padaryta. Maža to, buvo sudarytos sutartys, nenaudingos Lietuvai, dėl dujų, kurios dabar mums kaip peilis po kaklu, nes mokame didžiausią kainą už dujas. Ir vėlgi tie patys žmonės kalba.
Aš suprantu, ponas J. Veselka nuosekliai tą patį visą laiką sakydavo, aš neturiu jam pretenzijų, bet kiti kolegos, man atrodo, dabar įsijungė į chorą. Atsiranda kitas choras – LEO choras. Dabar vienintelė alternatyva mums – statyti naują atominę elektrinę, tiesti elektros tinklus į Vakarus. Ir jeigu mes dabar, kai jau negalima nieko daryti, puikiai žinot, jau dveji metai jokių derybų daugiau negali būti su Europos Komisija, pradedame kažką šitoje vietoje daryti, užblokuojami kiti projektai ir naujos atominės nestatome, o nestatome todėl, kad LEO nestato. Štai aš pradedu įtarinėti, kad tokie interesai atsiranda mūsų salėje, ir daugiau nieko čia nėra. Netaikau to ponui J. Veselkai, nes jis visą laiką tą patį kalbėjo.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Žinote, kai pasiklausau kai kurių, taip pat ir buvusių ministrų, pasisakymų, suprantu, kad jeigu mūsų protėviai taip būtų galvoję, tai šiandien nei Gedimino pilies, nei Trakų pilies, nei Lietuvos valstybės nuo vienos jūros iki kitos nebūtų buvę. Jeigu bijote prisiimti atsakomybę už valstybę, tai nebūkite atsakingi, padėkite ant stalo mandatus ir – į kitą pusę. O aš manau taip, galbūt ir ta Vyriausybė, kurioje aš buvau, padarė klaidą, kad tuo metu nepradėjo to daryti. Aš žinau, kad mes Seime tai taisėme, nepavyko praeitais metais, manome, kad ir dabar nėra vėlu. Manau, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra ta institucija, kuri gali apginti ir energetinę mūsų nepriklausomybę, ir sugebėjimą mums ištverti ekonominę krizę, ir turėti sveiko proto tam, kad įtikintume Vyriausybę, kad ji pradėtų derėtis vieną kartą su Europos Sąjunga dėl neuždarymo. Ačiū už dėmesį. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pirmiausia be galo stebiuosi šiandieniniu Socialdemokratų frakcijos balsavimu. Jie, būdami 7 metus dominuojantys valdančiojoje koalicijoje ir Vyriausybėje, nieko nepadarė, išskyrus A. Abišalos viešuosius ryšius, kai buvo vis labiau artėjant rinkimams duodamas vis didesnis tikimybės procentas, kad bus susiderėta dėl antrojo bloko pratęsimo, pagaliau žinant, kad ne kas kitas, o socialdemokratų premjeras dėjo parašą ant Stojimo sutarties, kai tai buvo tvirtinama. Puikiai žino būdami Vyriausybėje, kad yra nulinė tikimybė pakeisti padėtį. Ko mes tikimės, kad įrodysime, kad kažkoks force majeure, kad reikia pirkti elektrą, importuojamą už 14 ct, kai kokie nors latviai ar estai, būdami tokioje pat situacijoje, tai daro ne vienus metus ir nelaiko, kad jie yra kažkokiame force majeure. Aš suprantu, jeigu staiga būtų situacija, kad nėra aplinkui elektros, negalime gauti, tada galbūt. Aš kviečiu prisiminti, kad mes duodami priesaiką lyg ir žadėjome sąžiningai balsuoti. Aš labai kviečiu spaudžiant mygtuką pagalvoti, ar sąžiningai mes elgiamės šiandien.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Valkiūnas – už.
V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip aš matau, daug kolegų yra kaip tikri konservatoriai, gyvena praeitimi ir tik praeitį kartoja. Tas gerai, bet dėl praties viską pasakys teismai, istorija surašys, kad šaukštai po pietų. Bet ateina vakarienė, jeigu tuos šaukštus išmesime, tai nebus ir vakarienės, kaip dabar viskas eina. Bus tokios kainos, kad ir tos vakarienės nebus. Ir kas tada po tos vakarienės bus? Tamsi naktis.
Todėl kviečiu balsuoti už, nes pats susipažinęs su atominės elektrinės darbu, buvau pačioje atominėje, esu atominės komisijos narys. Yra daug daug argumentų, kurių negalima čia per porą minučių pasakyti. Todėl turime ginti visų pirma, kaip čia minėjo, Konstituciją, Lietuvos interesus, nes mes tarnaujame Lietuvai visų pirma, ekonominiams interesams, todėl neaišku, kad atskiri kažkokie kolegos gali sumenkinti Lietuvos interesus, paneigti Lietuvos interesus arba galbūt jie tarnauja kažkam, neaišku, galima manyti visokių nuomonių. Todėl aš pasisakau už Lietuvos interesus, už ekonominius interesus, ir kviečiu visus progresyvius ir mąstančius dėl ateities, ne gyvenančius tik praeitimi, balsuoti už.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, klausydamas dabar daugelio čia pasisakančių, ypač atsimindamas 2001, 2004 metus ir ypač atkreipdamas dėmesį tų Seimo narių, kurie tuomet balsavo už daugelį teisės aktų, taip pat ir už Stojimo sutartį, aš vis atsimenu Justiną Marcinkevičių. Jis, mąstydamas apie tėvynę, pasakė gražius žodžius: „Iš kur šitas džiaugsmas ir skausmas?“ Ir dabar įsiklausykite: „…tas melas vardan Lietuvos? Kieno tas alsavimas karštas virš vaikiškos mano galvos?“
Mielieji kolegos, galima iš tiesų per dvi minutes daug pasakyti įvairių dalykų, bet vieno – melo nereikia sakyti. Aš linkėčiau vieno dalyko, linkėčiau, kad Lietuva vienašališkai nutrauktų Stojimo sutartį su Europos Sąjunga, o Europos Sąjunga atsiimtų tuos milijardus pinigų, kuriuos išsiderėjo Lietuva, Ignalinos rekonstrukcijai, saugai, uždarymui, atliekų laidojimui. Ir paskelbkite žmonėms, kiek tuomet žmonėms reikės paimti pinigų, kad atliktų viena Lietuva tuos darbus. Mielieji kolegos, aš žiūriu į J. Veselką: gudrus, lankstus, buvęs ekonomikos ministras, puikiai žino situaciją ir užsiiminėja tokiu meistrišku populizmu! Suprantu, čia yra žmonių, kurie pirmą kadenciją ir t. t. Bet kaip galima taip pigiai rinkti balsus tokio jautraus Lietuvai klausimo atžvilgiu? Lietuvos likimo problema čia yra, sudėtinga problema. Kolegos, pabaikite šitą pigų populizmą!
PIRMININKĖ. Dėkoju V. P. Andriukaičiui. Kviečiu balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, ar gali būti?.. Atsiprašau, toks triukšmas, juokas. Sprendžiamas rimtas klausimas, turėkite sąžinės.
Balsavo 68 Seimo nariai. Priėmimui trūksta balsų. Balsavimas vyks vėliau, kai bus 71.
Repliką po balsavimo – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji konservatoriai, parodėte gerą pavyzdį. Turėkite omeny, mes pasinaudosime šituo, kai bus kai kurie balsavimai. Aš norėčiau dar pridurti, kad iš mūsų frakcijos kurie kalbėjo prieš, tai jie ne frakcijos vardu, o tiesiog savo asmeninę nuomonę išsakė, o frakcija palaiko projektą.
PIRMININKĖ. Seimo narys ir Ministras Pirmininkas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nebūna daug tokių atvejų, kai aš raginu įsiklausyti į V. P. Andriukaičio išsakytus žodžius. Šį kartą iš tikrųjų raginu, raginu įsiklausyti ir nepaisant to, kaip ir kas čia yra dabar, kas yra koalicijoje, kas yra opozicijoje, aš paprasčiausiai raginu elgtis atsakingai, protingai ir racionaliai. Kad ir kokius sprendimus šiandien Seimas priimtų, Vyriausybė gerbs visus sprendimus, bet realybė kartais būna didesnė ir aukštesnė net ir už Vyriausybę ir Seimą, kartu sudėjus. Noriu priminti paprastą faktą, kad Ignalinos atominėje elektrinėje branduolinis kuras baigsis vasario mėnesį. Taip sako pats įmonės direktorius, o, kaip žinote, užsisakyti ir nusipirkti naujo kuro užtrunka daugiau negu metus. Taigi galvokit apie…
J. VESELKA (TTF). Na, na, pusę metų, na, nereikia meluoti!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pusę metų. Gerai, viską žinote, viską suprantate. Gerbiamieji kolegos, raginu atsakingai elgtis. Ir tai, ką sakė V. P. Andriukaitis apie sutarties įsipareigojimus, sutarties, kurią pasirašė ir A. M. Brazauskas, ir R. Paksas… Raginu ypač atidžiai įvertinti ir savo pačių anksčiau darytus veiksmus.
PIRMININKĖ. P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Čia tiesiog poetiškai prakalbo apie tamsią naktį, apie baimes ir šešėlius. Tai, matyt, už tamsią naktį… yra tamsus protas, arba tamsūs protai yra dar baisiau. Aš tiesiog siūlyčiau Socialdemokratų frakcijai pasikviesti garbės pirmininką gerbiamąjį A. M. Brazauską ir išklausyti jo nuomonę. Sunkiais partijai laikotarpiais jūs tą padarote. Aš siūlau padaryti tą, kai kam tiesiog nusiraminti ir atidėti karštas diskusijas į šalį. Ačiū Dievui, kad tokių žmonių Lietuvoje dar yra. Dėkui.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pirmiausia klausimas: jūs tikriausiai negalėjote balsuoti, kai pirmininkavote? Nemačiau jūsų balsavimo.
Dabar klausimas. Iš tikrųjų tie, kurie nebalsavo, yra realiai bailiai. Bailiai, kurie bijo atstovauti Lietuvos Respublikos interesams, arba žmonės, kurie, kaip kai kas balsavo prieš kurį laiką už tai, kad būtų taip susitarta su Europos Sąjunga, kad būtų uždaryta atominė elektrinė… Dabar visos jūsų kalbos čia atsistojus – vyniojimas į vatą: kaip jūs čia už sveiką protą, kokie čia jūs geri ir kaip jūs viską darote. Tai yra tik pasiteisinimas.
Suprantu, kad interesai yra labai dideli, beje, ne tik neuždaryti. Yra labai dideli interesai nupirkti daug elektros energijos iš kitų valstybių ir taip uždirbti pinigų. Mes ir žinome, kad tokių kompanijų yra pasiruošusių ir atsistojusių prie durų. Jeigu jūs manote, kad tokiu būdu jų biznį išgelbėsite, irgi jūsų valia. Bet aš manau, kad tie, kurie šiandien nebalsavo, tie, kurie apsisprendė net nesiderėti su Europos Sąjunga dėl to, kad ta elektrinė nebūtų uždaryta, yra paprasčiausi bailiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kai kurie skaičiai. Jau pasakiau, kad kitais metais visi elektros vartotojai turės papildomai sumokėti mažiausiai 1 mlrd. Lt. Viena.
Antra. Rusų elektros kompanijoms jūs sumokėsite papildomai 720 mln. Lt už tai, kad… Rusų kompanijoms, gaminančioms elektrą. Gerbiamieji, ir sumokės ne litukais, kurie rusams nereikalingi, o sumokėsite eurais arba doleriais. Premjeras čia sėdi ir… dėsto skaičius. Tai kuro užsakymui reikia pusės metų, taip. Elektrinė baigia dirbti. Bet užsakius po pusės metų, nuo liepos pradžios, vėl ji galėtų dirbti. Toliau. Uždarome objektą, kurio atstatomoji vertė – daugiau kaip 20 mlrd. Lt. Tai jums nieko nesakantys skaičiai? Siūlau vis dėlto konservatoriams susiprotėti ir pakviesti V. P. Andriukaitį į savo gretas, nes žinokite – jis, dar būdamas spermatozoidas, jau buvo euroentuziastas. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. A. Čaplikas. Tiktai prašau visus trumpinti. Kiek sutaupėme laiko, tai dabar tuščiomis kalbomis tikrai gražiai pasireikšim. (Triukšmas salėje)
A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos… Galima, Pirmininke? Čia tokios aistros verda. Aš tik primenu, kad prieš gerus metus, kai vyko rinkimai į Seimą, buvo organizuojamas kartu ir referendumas dėl atominės jėgainės neuždarymo. Deja, nei tuometiniai mūsų koalicijos partneriai socialdemokratai, nei dabar aršiai stovintys prie mikrofonų neparodė jokios iniciatyvos, kai buvo laikas ir vieta pradėti derybas ir gauti tautos valią, pozityvios nuomonės. Tai dabar bandyti spekuliuoti šituo yra truputį nepadoru. Aš kreipiuosi į buvusius koalicijos partnerius socialdemokratus. Taigi jūs sudarėte komisiją, kuriai vadovavo A. Abišala, taigi jūs vedėte derybas ir konstatavote, kad nepasiektas rezultatas. Tai kam mes dabar tuščiai orą virpiname? Juk jūs puikiai suprantate, kad, be tuščių politinių dividendų, iš šios diskusijos nieko mes neturėsime. Praleidome laiką tuo metu, kai galėjome mūsų organizuojamame referendume pasakyti tautos valią. Deja, visi tylėjote, nieko nedarėte ir dabar bandote, likus dviem mėnesiams, kažką išspręsti. Beviltiška. Graudžiai atrodote. (Balsai salėje: „Nebūk pesimistas, Algi!“)
PIRMININKĖ. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, aš siūlyčiau vis dėlto „nuimti“ tas aistras ir emocijas, ypač „chamizmą“, kurį čia girdžiu. Tikrai nedera šioj garbingoj auditorijoj tokios kalbos.
Norėčiau pasakyti, kad jeigu būtų bent vienas garbingas būdas, kaip pratęsti šitą atominės elektrinės darbą, aš tikrai būčiau už tai, bet nėra garbingo būdo. Sutartis pasirašyta. Garbingi žmonės laikosi sutarčių. Sutartyje yra daug mums naudingų dalykų, o šis nenaudingas dalykas. Paimti iš Europos Sąjungos visa tai, kas mums naudinga, pasinaudoti pilna burna ir nepadaryti to, ko Europos Sąjunga bijo – Černobylio atominės elektrinės uždarymo, būtų negarbinga. Tai būkime vis dėlto stiprūs ir orūs, atlikime viską iki galo. Tai yra mums nenaudinga, bet mes, kaip orūs, kaip garbingi žmonės, neturime kitos išeities. Įvykdykime ir nenaudingą mums sąlygą. O sukčiavimas, kuris būdingas iš sovietų išėjusiems žmonėms, tikrai neturėtų būti motyvas. Aišku, kad mums būtų galima pasukčiauti, apgauti…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, prašau trumpinti. Jeigu mes norime dar išspręsti kitus klausimus, tai aš tikrai siūlyčiau nustoti replikuoti šiuo klausimu. Dar V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš šiuo atveju gerbiamajam J. Veselkai. Nediskutuodamas apie būvį žmogaus, noriu pasakyti, kad pats maudaisi su savo kaimišku humoru baloje, kurioje gyvena tik infuzorijos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi įžeidinėjimai nesibaigia, aš nutraukiu bet kokias replikas ir tęsiame posėdį toliau. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
12.10 val.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kitas darbotvarkės klausimas 1-12 – Seimo rezoliucijos „Dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo pratęsimo“ projektas. Pateikimas. Pranešėjas – M. Varaška.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų turiu garbės šiandien tribūnoje pakalbėti su jumis gana rimtai ir atsakingai apie jau truputėlį anksčiau eskaluotą klausimą dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo. Prieš pradėdamas savo kalbą dėl motyvų, kuriuos norėčiau, kad jūs vis dėlto išgirstumėte, norėčiau pasakyti, jog šis dokumentas, ši rezoliucija, nėra mano ar „Vienos Lietuvos“ koks nors išskirtinis siekis pasipelnyti, pasiekti savo populiarumo tarp žmonių, visuomenės. Visi tie, kurie ją parems, kurie prie jos prisidės, visi tie ir bus tos rezoliucijos, sakykime taip, autoriai, vykdytojai, įgyvendintojai. Aš labai nuoširdžiai linkiu šitą tikslą mums pasiekti drauge, atmetus kažkokius asmeninius politinius kairės–dešinės senų santykių klausimus. Tikrai nedarykime to, kas suteikia galimybę vienam iš kito šaipytis, tyčiotis ir menkinti tautos atstovybę.
Taigi pirmiausia apie teisinius motyvus. Na, iš tiesų, kai mes pradėjome analizuoti kartu su teisininkais, universitetų teisininkais, Europos teisės specialistais, šį klausimą, atkreipėme dėmesį į teisinius motyvus, ar iš tiesų formaliai mes turime galimybę kreiptis į Europos Komisiją, į Europos Tarybą su prašymu atidėti mūsų įsipareigojimą uždaryti Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką iki protokole nustatytos datos. Ir gavome atsakymą – taip. Ir šį atsakymą „taip“ aš iliustruosiu labai trumpai. Sistemiškai vertinant mūsų įsipareigojimus su Europos Sąjunga, juos iš principo įgyvendina du teisės aktai – tai mūsų Stojimo aktas ir jo 37 straipsnis, konkrečiai 3 dalis, pagal kurią Europos Taryba gali leisti taikyti priemones, kurios gali apimti išimtis Europos bendrijos sutarties ir šio akto taisykles tokiu mastu ir tokiems laikotarpiams, kurie yra būtini pirmojoje dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Taigi stabilizuoti kurio nors regiono ekonominę padėtį, leisti su kiek galima mažesnėmis pasekmėmis prisitaikyti jos vidaus rinkai prie naujų ekonominių iššūkių. Toliau mes analizavome Ketvirtąjį protokolą, kuris yra papildomas dokumentas prie šio Stojimo akto. Ir, be to garsiojo 1 straipsnio, taip pat atkreipėme dėmesį į 4 straipsnį, kuris yra susijęs su mano minėto Stojimo akto 37 straipsniu ir kuris sako, jog jeigu Lietuvoje sutriktų elektros energijos tiekimas, tai galioja bendroji apsaugos sąlyga valstybei narei, nustatyta šio Stojimo akto 37 straipsnyje, ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, teisiškai mūsų Stojimo sutarties į Europos Sąjungą dokumentai numato force majeure aplinkybę, numato ir ekonominių sunkmečių galimybes, ir elektros energijos tiekimo problemas, kurios gali ištikti Lietuvą, ir tai įvardija kaip aiškius pagrindus, dėl kurių mes galime vis dėlto derėtis ir tartis dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.
Grįžkime prie argumentų ir ekonominių motyvų. Iš tiesų prieš kokius metus laiko, kai gerbiamasis A. Abišala derėjosi Europos Komisijoje dėl elektrinės veiklos pratęsimo galimybių, jis neturėjo ekonominių argumentų. Mūsų valstybės bendrasis vidaus produktas kilo, nedarbą turėjome minimalų, taip, o valstybės biudžetas būdavo beveik subalansuotas, t. y. pajamų ir išlaidų santykis būdavo labai nežymus. Šiandieną mes turime labai aiškius argumentus, kurie liudija mūsų valstybės vidaus rinkos krizę, t. y. prognozuojamas bendrojo vidaus produkto deficitas iki 15–20 %, kritimas, prognozuojamas nedarbas nuo 15 iki 20 % ir ne prognozuojamas, o jau Vyriausybės pateiktame Valstybės biudžeto įstatymo projekte numatomas biudžeto deficitas apie 6 mlrd. Lt. Tai yra trys pagrindiniai veiksniai, puikiai iliustruojantys gilų ekonominį sunkmetį, kuris yra numatytas mūsų Stojimo sutartyje į Europos Sąjungą kaip vienas iš veiksnių, galinčių mums leisti derėtis dėl išimtinių sutarties taikymo ar netaikymo sąlygų.
Toliau eikim prie energetinių motyvų, kuriuos iš tiesų dažnai nutylime. Taigi uždarius Ignalinos atominę elektrinę tampame importuojančia elektros energiją valstybe su maždaug 40 % elektros energijos poreikio žiemos sezono metu. Ir, neturėdami jungčių su Vakarų Europos valstybėmis, su Europos Sąjungos narėmis, mes esame priversti atsiremti į energetiką tos valstybės, su kuria iš tiesų ne visada geriausiai politiškai sutariame, kad ir kaip norėtųsi. Ar tai nėra pakankamas akstinas kalbėti apie mūsų energetinį ir nacionalinį saugumą? Manau, kad taip.
Toliau eikime prie politinių motyvų. Ir aš čia noriu paliesti truputėlį, sakykime, mano įžangos, kurią išsakiau jums. Na, iš tiesų politinė retorika su Rusija, kuri taptų labai svarbiu mūsų energetinės veiklos partneriu nuo Naujųjų metų, ne visada mums būdavo sėkminga. Mes puikiai atsimename nemažai ganėtinai blogai mums arba mūsų ekonomikai, mūsų energetikos sistemai jau pasibaigusių sprendimų, susijusių su Rusija, ir Rusijos atsaką dėl mūsų tam tikrų galbūt pirmalaikių sprendimų. Ir kyla pagrįsta abejonė, ar to nesulauksime ir vėl po mėnesio ar po dviejų vykdydami savo valstybės užsienio politiką, kuri, na, pakankamai dažnai iš tiesų yra drąsi, aš to neneigiu, ir verčianti mus konfrontuoti su kaimyne.
Galiausiai aš atsiremsiu į nacionalinius motyvus šios rezoliucijos, kurią, aš manau, jūs puikiai skaitėte visi ir matėte. Čia tarp mūsų dabar šiuo klausimu neturėtų būti konservatorių, liberalų, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovų, Darbo partijos atstovų ar socialdemokratų. Mes kalbame apie išimtinį nacionalinį interesą, apie mūsų valstybės vieną iš pamatų, apie galimybes dar tuo pamatu naudotis keletą metų akivaizdaus ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kuris gali priversti mūsų valstybę gana ilgai lipti iš duobės. Netgi jeigu ir gautume mes tą elektros energijos reikalingą poreikį, tai vargu ar gautume už tą kainą, kurią šiandien mokame. Ir jeigu buitiniams vartotojams ta kainos dedamoji būtų galbūt ir įveikiama, keliolika litų, tai mūsų eksporto konkurencija, konkurencingumas užsienio eksporto rinkose, turint omeny, jog elektros energijos kaina yra viena iš pagrindinių dedamųjų produkcijos arba paslaugų kainų, vargu ar leistų mūsų eksportuotojams jaustis geriau kylant eksporto rinkoms Europoje ir pasaulyje.
Taigi, mielieji kolegos, šiandieną mes, kaip tautos atstovybė, kaip iš tiesų nacionalinis susirinkimas, ne tik galime, bet ir turime padaryti viską, kad ta elektrinė, kuri yra mūsų žemėje, ta elektrinė, kuri priklauso mums šiandien, ta elektrinė, kurioje dirba tūkstančiai mūsų žmonių, šiandieną, objektyviomis sunkmečio sąlygomis, esant pakankamiems teisiniams, politiniams, ekonominiams argumentams, būtų apginta. Ačiū už dėmesį ir laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, pritardama mintims, išsakytoms jūsų rezoliucijoje (tikrai ją palaikysiu), noriu paklausti, ar ta forma, kurią jūs dabar pasirinkote, nėra mažiau veiksminga, negu prieš tai buvęs balsuotas įstatymo projektas? Nes jūs matote, kad dauguma, kuriai atstovauja Vyriausybė, iš tikrųjų nei kreipsis, nei ką nors darys šituo klausimu.
M. VARAŠKA (VLF). Labai ačiū jums už klausimą. Na, iš tiesų jūsų klausimas paliečia ir tą dabar nedėkingą parlamento praktiką, kai mes vis labiau tampame tarsi vyriausybine valstybe, nors iš tiesų mes esame parlamentinė respublika ir ne Ministras Pirmininkas turi nurodyti parlamentui, ką kaip jis turi daryti, tačiau parlamentas turi nurodyti jam. Rezoliucija yra pakankama tokio nurodymo forma. Gerbiamasis J. Veselka renkasi sunkiasvorio taktiką. Jis nori, na, iš tiesų kitą kartą ganėtinai autonomišką Vyriausybę paveikti vykdyti Seimo valią įstatymo lygiu, nors Vyriausybė įprastai gali būti valdoma ir veikiama įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kodėl mes vis dėlto teikiame šią rezoliuciją? Matyt, dėl to, jog truputėlį skiriasi motyvai, išdėstyti mūsų dokumente, nuo gerbiamojo J. Veselkos inicijuoto teisės akto, kuris savo pateikimo ir genezės atžvilgiu yra senesnis. Jame yra kalbama apie tokius daugiau perspektyvinius dalykus, ką būtų galima pasiekti valstybei dar pratęsus Ignalinos atominės elektrinės veiklos terminą 2–3 metams. Mes šioje rezoliucijoje kalbame apie tai, ko galime išvengti, netekti nepratęsę Ignalinos atominės elektrinės veiklos dar 2–3 metams.
Jeigu būtų priimtas įstatymas, rezoliucijos svarstymas ir priėmimas jam tikrai nemaišytų, tai būtų kaip ąžuolo vainikas virš suręstos naujos gryčios stogo.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų parengta rezoliucija Vyriausybei yra rekomendacinio poveikio. Kas atsitiks, jeigu Vyriausybė nieko nedarys? Kaip jūs manote, kokios tada bus mūsų rezoliucijos pasekmės?
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū už klausimą, gerbiamasis Kęstuti. Viena vertus, rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas. Kita vertus, Vyriausybė tokia, kokia ji yra numatyta mūsų valstybės konstitucinėje sandaroje, į šią rezoliucija neturėtų žvelgti tuščiai, taip, kaip ji jau dabar daro vertindama vieną arba kitą Seimo nutarimą, rezoliuciją, kalbėdama, jog tai Seimo reikalas. Aš manau, kartu su šia rezoliucija yra gana tinkamas metas per keletą mėnesių, per pusmetį, nebūtinai A. Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei, bet labai aiškiai priminti šią konstitucinę nuostatą, jog Vyriausybė vis dėlto yra tik vykdomoji valdžia, ir ji yra Konstitucijoje suręsta tam, kad vykdytų parlamento priimtus sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Mantai, jūsų teisiniai argumentai buvo labai svarūs. Leiskite paklausti teisinių klausimų. Iš tiesų Seimo valios išreiškimas rezoliucine forma pasiūlyti Vyriausybei pradėti derybas yra teisingas. Jūsų rezoliucija vadinasi „Dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo pratęsimo“. Jeigu jūs konsultavotės su teisininkais, tai mano klausimas labai aiškus, kodėl ši rezoliucija nevadinama Seimo rezoliucija „Dėl pasiūlymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti derybas dėl Europos Sąjungos stojimo sutarties Ketvirto protokolo 1 straipsnio nuostatų pakeitimo“? Tai būtų visiškai logiška, apie ką mes kalbame. Žinoma, tokia rezoliucija politiškai šiek tiek sumažintų tą įtampą, kuri yra čia, Seimo salėje, ir šiuo atveju vėlgi pasiūlytų Lietuvos Vyriausybei derėtis su Europos Sąjungos Vadovų Taryba, būtent su Vadovų Taryba, ne su kuo kitu, taip pat po to dar gauti Europos Parlamento nuomonę. Tada reikėtų taip teisiškai ir motyvuoti. Ši rezoliucija teisiškai daug labiau argumentuota nei tai, ką pasiūlė Seimo narys J. Veselka. Kaip jūs pats žinote, vienašališkai teisinių sutarčių nutraukti negalima. Jūs esate teisininkas ir puikiai suprantate, kad Seimas vienašališkai tokio įstatymo, kokį siūlė J. Veselka, priimti negali, nes tai prieštarauja pagrindiniams teisiniams principams.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tiesų aš sutinku su jūsų išsakyta mintimi abstrakčia prasme, nes ir daugelis kitų kolegų dar gali pareikšti nuomonių arba siūlymų rezoliucijos tekstui taisyti, ir tai gali būti padaryta Seimui nusprendus sudaryti redakcinę rezoliucijos projekto komisiją. Mes esame atviri pasiūlymams. Mes turėtume savaitę komisijoje pasitarti, kokias galbūt nuostatas išryškinti, kur galbūt dar įrašyti vieną kitą prasmingesnį žodį arba pasiūlymą.
Tačiau tai, ką jūs minėjote, neatsispindi pavadinime, bet atsispindi paskutiniame rezoliucijos dėmenyje, kuriame viskas yra įvardyta būtent taip, kaip jūs ir sakote, išskyrus žodį „pasiūlyti“, mes vartojame žodį „raginti“. Aišku, ir dėl tokių žodžių žaismo mes galime diskutuoti. Pavadinimo ilgumo mes vengiame, nes jis per daug iškreiptų mūsų norimo tikslo esmę. Tai, ką jūs minite, yra rezoliucijos tekste, yra išreikšta paskutinėje jos dalyje, kur mes nuo, sakykime, tų visų konstatuojamųjų argumentų prieiname prie sprendimų argumentų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, kreiptis galima, tačiau reikia ne tik kreiptis, bet ir rezultato. Norint pasiekti rezultatą, reikia, kad pirmiausia tas, kuris siekia rezultato, ir galėtų, ir norėtų. Neseniai išgirdome premjero pasakymą, kad jau viskas, jokių galimybių nėra. Norėčiau paklausti. Aš, aišku, balsuosiu už šią rezoliuciją. Ar jūs pats tikite, kad gali būti teigiamų rezultatų? Ačiū.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš dabar kaip tik pažiūrėsiu į gerbiamąjį Ministrą Pirmininką ir, manau, yra vilčių (nors jis į mane ir nežiūri), kad mes, atkakliai ir nuolat triūsdami per Vyriausybės valandas, prie kitų jo teikiamų įstatymų projektų iniciatyvų, kurios galbūt kitą kartą yra diskutuotinos, galime rasti sutarimą.
PIRMININKAS. Klausia V. Bacevičius. Nėra. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Mantai, kai pasirašiau prie iniciatorių dėl tos rezoliucijos, jūs minėjote, kad bus galima redaguoti. Kai bus balsavimas, ar jūs balsuosite už tai, kad redaguotume, ar kad priimtume be pataisų? Tai pirmas dalykas. Jūs atsimenate, buvo siūlymų dėl adresato, dėl galimybės pasiekti rezultatą, o ne dėl pasirodymo. Aš dar kartą klausiu, ar jūs tikite, kad bus rezultatas taip, kaip dabar jūs raginate, ir ar iš tikrųjų bus pasiektas rezultatas?
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Matyt, tai paskutinis klausimas. Aš į jį atsakysiu truputėlį abstrakčiau. Per šitas maždaug 20 minučių stovint šioje tribūnoje nė vienas mano žodis, nė viena mintis nebuvo susijusi su kažkokios politinės jėgos, partijos ar politiko menkinimu, jo kažkokių nepadarytų darbų eskalavimu. Aš kėliau vieną ar kitą problemą, kuri mums trukdė iki šiandien rasti sprendimą. Aš manau, jog mano, kaip iniciatoriaus, nuoširdus geranoriškumas ir viltis, jog mes galime, iš tiesų atmetę tuos rezervinius politinius karštus klausimus, rasti bendrą sutarimą, yra prasminga. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėkoju pranešėjui.
Dabar – diskusijos. Kadangi jau Vyriausybės valandos laikas, siūlau diskusijas perkelti po Vyriausybės valandos, daryti šio klausimo pertrauką ir po Vyriausybės valandos mes vėl grįšime prie šio nutarimo projekto.
12.31 val.
Taigi kviečiu Vyriausybės narius užimti savo vietas. Gerbiamasis ūkio ministre ir kiti gerbiamieji ministrai, prašau užimti jums skirtas vietas.
Pirmasis klausia opozicijos lyderis V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš norėčiau užduoti pirmą klausimą jums, gerbiamasis premjere. Jeigu jūs pasidėjote portfelį ir galite klausyti, tada aš pradėsiu klausimą. Aš tikiuosi, kad jūs tikrai žinote valstybės audito ataskaitą apie 2009 metų spalio mėnesio valstybės investicijų programas, kurių 18 puslapyje yra tokia labai įdomi lentelė. Lentelė vadinasi „Lėšų paskirstymo prioritetai, kasmet tvirtinami Vyriausybės nutarimu“. Ir čia yra įvardintas vienas labai geras prioritetas, kuris skamba taip: „Ekonomikos atgaivinimo projektams, skirtiems eksportui skatinti ir bedarbystei mažinti per verslumo didinimą, remiant darbo vietų kūrimą ir išlaikymą smulkiame ir vidutiniame versle.“ Viskas būtų labai gražu, bet 2010–2012 metų periodu šis prioritetas yra paskutinėje vietoje, aštuntoje. Norėčiau jūsų paklausti, ar valstybės auditas čia kažką sumaišė ir vėjus kalba, ar jūs su ūkio ministru nuolat kalbėdamas, kad tas prioritetas turėtų būti pirmas, skleidžiate vėjus?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man atrodo, kad kartais ir klausimuose būna šiek tiek meteorologijos, ne tiktai veiksmuose.
Gerbiamasis kolega, jūs turbūt žinote, kad mes gyvename globalios finansinės krizės laikotarpiu ir dėl to turėjome 8 % sumažinti šalies biudžeto deficitą, vietoj 5 mlrd. vidutiniškai, kiek buvo skiriama Valstybės investicijų programai, palikome 500 mln. Tai čia kalbėti apie tai, kad dar kažkokie prioritetai yra labai svarbūs ir kaip jie yra įgyvendinami tarp tų 500 mln., jau yra kas kita, negu buvo anksčiau.
Šalia to, iš tiesų mes esame pasirinkę vieną labai aiškų prioritetą – tai Valstybės investicijų programą skirti visų pirma tiems objektams, kuriuos reikia užbaigti ar statyti, ar rekonstruoti, nes ankstesnės valdžios palikimo, nebaigtų statybų, turime labai daug. Tarp tokių nebaigtų statybų yra ir Valdovų rūmai, ir Prezidentas Algirdas Brazauskas mus kritikuoja, kad mes per mažai skiriame pinigų šiam prioritetui.
Bet yra kiti pinigų šaltiniai, kiti pinigų resursai, ir mes dedame dideles pastangas, kad jie kiek galima greičiau pasiektų mūsų ekonomiką ir būtų skiriami ir tam pačiam smulkiam verslui. Be abejo, aš turiu omeny Europos Sąjungos pinigų panaudojimą tiek per verslo skatinimo programas, tiek per kitas programas, kurių yra nemažai ir kurias šiais metais pradėjome labai efektyviai įgyvendinti.
Tai aš dar kartą noriu priminti paprastą faktą, kad pagal Europos Sąjungos pinigų panaudojimą Lietuvą yra pirmaujanti tarp Europos Sąjungos valstybių. Iki praeitų metų – nuo 2007 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos – buvo pasirašyta sutarčių dėl Europos Sąjungos pinigų panaudojimo 1 mlrd. 200 mln. Lt, o vien per šiuos metus tokių sutarčių pasirašyta už dar papildomus 10 mlrd. Tai bendra sutarčių suma yra 11 mlrd. 380 mln. O išmokėta lėšų? Iki praeitų metų pabaigos per dvejus metus buvo išmokėta 600 mln., o per šiuos metus yra papildomai išmokėta 3 mlrd. 570 mln. Ir tokie tempai bus laikomi ir toliau.
Tai štai kur yra mūsų galimybės realiai padėti verslui – tiek smulkiam, tiek vidutiniam, tiek eksportuojančiam, tiek dirbančiam statybose, tiek visur kitur. Ir į tai turime koncentruotis, o nebeieškoti Valstybės investicijų programoje, kurioje iš tiesų lėšų yra dešimt kartų mažiau, negu būdavo anksčiau.
PIRMININKAS. Prašau antrą klausimą.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis premjere. Aišku, šiek tiek keista, kad bedarbystė – mažesnis prioritetas negu Valdovų rūmai, bet ką darysi.
Antras klausimas, gerbiamasis premjere, būtų toks. Jūs turbūt žinote, kad Europos Sąjungos Ministrų Taryba ir Europos centrinis bankas pasisako prieš vienašališką euro įvedimą ir valstybėms, kurios vienašališkai įsivestų eurą, būtų ir politiniai spaudimai, ir finansavimo vienokie ar kitokie apribojimai, ir taip toliau. Tuo metu Lietuvoje, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, sparčiai daugėja pinigų užsienio valiutomis ir skolinimosi nacionaline valiuta ir eurais palūkanų skirtumas, sakykime, per praėjusius… nuo spalio iki gegužės mėn. padidėjo (…) 3 kartus. Iš esmės tai reiškia, kad mes skatiname nacionalinių pinigų išstūmimą iš paskolų portfelio. Ir euro įvedimas Lietuvoje šiandien jau realiai vyksta, ir aš manau, kad didžioji pinigų masė yra jau eurais.
Tai mano klausimas būtų toks. Kodėl jūs, matydami, kad išstumiama nacionalinė valiuta, nieko nedarote? Ar jūs esate pasirengę Europos Komisijos ir Europos centrinio banko sankcijoms kaip valstybė, kurioje mes jau baigiame pereiti prie euro, nors nesame gavę tokio leidimo? Ir kokių priemonių imasi mūsų valstybė, kad galų gale euro ir lito palūkanų normos būtų nors panašios?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai aš paprašysiu papildomai paaiškinti ir atsakyti į šį klausimą finansų ministrės. Bet noriu priminti, kad skolinimosi palūkanos skolinantis litais sparčiai mažėja pastaruoju metu. Ir to priežastis yra viena – iki šiol vykdyta mūsų šalies finansų politika. Iš tiesų konsoliduojant biudžetus, mažinant deficitus, susigrąžinant pasitikėjimą tarptautinėse rinkose, dėl ko atsiranda galimybės pigiau finansuoti skolinantis tarptautinėse rinkose deficitą ir mažiau skolinantis Lietuvos rinkoje, dėl to bankuose atsiranda didesni kiekiai nepanaudotų litų, todėl palūkanos ir krenta. Jeigu taip elgsimės ir toliau, tai grįšime prie tų laikų, kai skolintis litais buvo naudinga, patogu ir tai buvo daroma. Tai čia ir yra atsakymas, kokią politiką mes galime vykdyti.
Dabar dėl euro įvedimo. Jūs žinote, kad norint eurą įsivesti, reikia atitikti Mastrichto kriterijus, ir mes to nuosekliai siekiame, matome tokį strateginį tikslą. O koks nors kitoks euro įsivedimas arba Mastrichto kriterijų nepaisymas iš tiesų būtų aiškus mūsų įsipareigojimų Europos Sąjungos teisei pažeidimas.
Tai dar finansų ministrė papildomai atsakys.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, premjere. Papildydama galiu pasakyti tiktai tiek. Faktas, įsitikinimas, kad mums pavyksta susidoroti su pasaulinės finansų krizės iššūkiais, atsiliepia VILIBOR’ui tiesiogiai ir šiandien VILIBOR’as, jeigu aš neklystu, populiariausia šešių mėnesių palūkanų norma tik šiek tiek didesnė negu 7 %. Jeigu mums pavyks ir toliau išlaikyti viešųjų finansų rimtį, tai yra tiktai laiko klausimas, kada VILIBOR’as priartės prie EURIBOR’o tuo pačiu atstumu, kaip buvo anksčiau. Todėl aš tikrai nesutikčiau su jumis, kad Lietuvoje vyksta visuotinė „euroizacija“, reikia turėti tiktai kantrybės, ir tie procesai grįš į savo vėžes.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius, ruošiasi A. Dumbrava.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrei, nes paskutiniu metu pasigirsta diskusija dėl akcizo tarifo sumažinimo dyzelinui, ir visuomenė yra taip nuteikiama, kad tas tarifo mažinimas nedavė jokios finansinės naudos. Bet aš matau visiškai kitokius skaičius.
Akcizo tarifas buvo sumažintas nuo rugpjūčio 1 d., tai realizacija Lietuvoje lyginant su ankstesniu mėnesiu išaugo 37 %, o jeigu palygintume su birželio mėn. – 22 %. Pasienio degalinėse realizacija išaugo net du su puse karto. O šiandien gavau informaciją apie spalio mėn. dyzelino realizaciją, tai jinai yra netgi didesnė negu rugpjūčio mėn. Tai ar galima lyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo ekonomikos pakilimas, kai Lietuva tarptautiniu lygiu buvo vertinta kaip tranzitinė šalis? Toks vertinimas, aš manau, yra keistokas, ar čia tiesiog noras parodyti, kad nereikia mažinti mokesčių?
Ir noriu pasakyti dar vieną aspektą…
PIRMININKAS. Klausimą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Mano klausimas, koks yra netiesioginis efektas ekonomikai? Ar jūs darėte tokią analizę? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Tai tikrai niekas čia nenori nieko niekur niekaip nuteikti. Palyginimas su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, kai visus metus lyginame su atitinkamu laikotarpiu, yra gana logiškas, nes jis parodo tendenciją. Tai, ką jūs sakote apie rugpjūčio mėn., yra absoliuti tiesa, bet jūs turbūt žinote, kad liepos mėn. realizacijos kritimas buvo milžiniškas, buvo beveik 34 %, kas paliudija labai paprastą ir labai logišką elgseną, kad buvo tiesiog laukiama mažesnio akcizo ir važinėjama, jeigu taip galima sakyti, iki paskutinio lašo. Todėl ką mes norime pasakyti? Kad iš tikrųjų bendra realizacija, bendras išleidimas iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlių už dešimt mėnesių nėra smarkiai kitoks negu už pirmuosius septynis metų mėnesius, t. y. visiškai atitinka tą pačią tendenciją. Aš visiškai nesiginčiju, kad atskirose prekybos vietose individualus poveikis galėjo būti visiškai kitoks, ir neabejotinai pasienio degalinėse jis toks ir buvo, bet mes šiuo atveju, žiūrėdami, sakykime, į tai iš valstybės piniginio taško, turėtume vis dėlto lyginti ne atskiras pasienio degalines, ne atskiras prekybos vietas, o bendrą realizaciją. Jeigu ten realizacija padidėjo, vadinasi, realizacija sumažėjo kažkur kitur, nes bendras rezultatas tikrai nėra geresnis. Netiesioginio efekto mes dar nevertinome, mes apskritai manome, kad kažkokiems apibendrintiems vertinimams dar yra per mažai laiko. Su tuo, ko gero, sutinka ir prekybininkai, kurie vakar taip pat atsargesnį komentarą viešai pateikė. Kadangi Finansų ministerija nesiūlo didinti atgal dyzelinio kuro akcizo, tai manau, kad reikėtų tiesiog visiems sulaukti ilgesnės duomenų eilutės, tada bus galima vertinti ir netiesioginį poveikį, ir kitus veiksnius. Neabejotinai vežėjams tai turėjo teigiamą poveikį.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi V. Gedvilas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, vyksta ligoninių… Tam tikrus metmenis ligoninių reorganizavimo mes matom, kad pagal tuos kriterijus, tarkim, rajoninių ligoninių kai kurios ligoninės jau bando, na, tapti ne rajoninėmis, o regioninėmis ligoninėmis. Na, po jūsų kažkokių vizitų. Prašom pasakyti, ar jūs užtikrinsite, kad būtų tas procesas tikrai skaidrus, kad visiems būtų keliami vienodi reikalavimai. Tarkim, jeigu mes savo ruožtu, aš kalbu apie Zarasų ligoninę, įvykdėm Pasaulio banko prieš kelerius metus reikalavimus, jeigu nėra 300 gimdymų, reikėjo uždaryti Akušerijos skyrių, sumažėjo ir operacijų skaičius. Tačiau tos ligoninės, kurios pasielgė gal ne visai sąžiningai, jos neuždarė, dabar operacijų skaičius lyg ir atitinka, tai jos pretenduoja į regionines ligonines. Būkite malonus keletą žodžių, kad užtikrintumėt mano abejones.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Labai geras klausimas. Visa mūsų reorganizacija arba paslaugų teikimo optimizavimas bus grindžiama skaičiais ir faktais. Tikrai objektyviai stengiamės tą daryti, todėl mes po to, kai pateikėme savo matymą viešai prieš gerus pusantro mėnesio, paprašėme atsiliepimų arba požiūrio vietos savivaldybių ir ligoninių vadovų administracijų. Šiandien esame surinkę visus matymus, pastabas arba tariamus netikslumus, kurie gali atsispindėti mūsų duomenyse. Vyksta diskusija. Aš puikiai suprantu, kad tik objektyviai darant galima padaryti šią reformą. Tik skaičiai gali atspindėti tiesą.
Šiuo atveju, kai jūs kalbate apie kai kurias išlygas, tikrai išlygų nėra daroma. Mes kalbam apie dvi ligonines, kurių operacinis blokas šiais metais buvo remontuojamas, operacinis skyrius. Be abejo, tai jokia paslaptis, mes iš karto pasakėm, kad kai kuriais atvejais teks įvertinti, kad tuo metu arba šiais metais nebuvo daromos operacijos dėl objektyvių priežasčių, ir tam reikalingas pereinamasis laikotarpis. Aš nenoriu komentuoti žiniasklaidos reportažų, bet aš visą laiką prašau girdėti, ką aš sakau. Viskas bus grindžiama skaičiais, objektyviais skaičiais, kuriuos pateikė šiemet vienintelė informacinė sistema, t. y. ligonių kasų sistema. Kitų skaičių mes neturime. Be abejo, visa tai yra daroma tiktai dėl žmogaus, tiktai dėl jo sveikatos ir tiktai dėl jo gyvybės. Mes puikiai suprantame, kad kai nėra atitinkamo gimdymų skaičiaus ar nėra atitinkamo operacijų skaičiaus, daryti, teikti šias paslaugas tose gydymo įstaigose yra paprasčiausia nesaugu. Aš net nenoriu kalbėti apie tai, kad tai yra netaupu, neracionalu, tiesiog nesaugu dėl paties žmogaus. Tokia yra mūsų pozicija.
PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas. Ruošiasi V. Valkiūnas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Mano klausimas bus skirtas švietimo ir mokslo ministrui gerbiamajam G. Steponavičiui. Mes kartu su kolege parlamentare V. M. Čigriejiene kreipėmės į Konstitucinį Teismą dėl autonomijos išaiškinimo. Konstitucinis Teismas pateikė mums savo sprendimą. Aš visada ir, man atrodo, tie kolegos, kurie kartu su manimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, buvome už tai, kad aukštųjų mokyklų valdymas būtų depolitizuotas, kad politikų kišimasis į aukštojo mokslo valdymo problemas būtų visiškai anuliuotas, ir gavome Konstitucinio Teismo atsakymą. Norėčiau šiek tiek pacituoti ir kartu užduoti ministrui klausimą.
PIRMININKAS. Minutė laiko klausti.
V. GEDVILAS (DPF). Konstitucinis Teismas konstatavo: „Savivalda turi būti įgyvendinama per aukštųjų mokyklų institucijas, kurių formavimo tvarka negali būti nustatyta tokia, kad aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė negalėtų lemti sprendimo priėmimo dėl aukštosios mokyklos reikalų tvarkymo, kad aukštųjų mokyklų valdymo institucijas…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
V. GEDVILAS (DPF). …formuoja pačios aukštosios mokyklos, o svarbiausia yra nepainioti valdymo su kontrolės ir priežiūros funkcijomis, antraip nebus užtikrinama aukštųjų mokyklų autonomija.“ Noriu paklausti mokslo ir švietimo ministro, kaip jūs ruošiatės keisti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis yra įteisintas mokyklų valdymo politizavimas?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ar man dar liko laiko atsakyti po šio klausimo? (Balsai salėje) Labai ačiū. Aš tiesiog noriu padėkoti už klausimą, nes tai yra viena iš aktualijų, kurią mes visi kartu turėsime spręsti, bet jūsų cituojamos Konstitucinio Teismo net ne nutarimo, o sprendimo dalys yra vertinamos kaip viena dalis. Sisteminio išaiškinimo mes paprašėme teisininkų, įskaitant ir konstitucionalistus, ir aš siūlyčiau jums nespekuliuoti dalykais, kurie neturi pagrindo. Politizavimo klausimas su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu buvo eliminuotas. Jūs puikiai žinote, kokie saugikliai yra ta linkme įdėti, puikiai žinote, kas atrinks žmones į aukštųjų mokyklų tarybas. Ministras tik tvirtins atrinktus pačių akademinių žmonių ir pasiūlytus kandidatus. Todėl neskubėdami, nesikarščiuodami mes pateiksime galimus sprendimų kelius. Drįstu tiktai atkreipti, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesį, kad jūsų minimas Konstitucinio Teismo sprendimas jūsų prašymu pateikė išaiškinimą dėl ankstesnio galiojusio Aukštojo mokslo įstatymo. Tiesioginių nuorodų į Mokslo ir studijų įstatymą nėra, todėl pripažindami, kad tam tikri koregavimai yra galimi, pateiksime pasiūlymus per artimiausius mėnesius.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi A. Stancikienė.
V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Kaip matau, gerbiamasis premjeras ir finansų ministrė, ir krašto apsaugos ministrė linksmauja, vadinasi, biudžete suras lėšų, turbūt jėga atims iš ko nors. Mano klausimas premjerui. Kokia jūsų pozicija apie spaudoje paviešintus faktus apie viešųjų įstaigų vadovų atlyginimų dydžius, ar nereikėtų keisti Vyriausybės nutarimo šiuo klausimu, kad apskritai priedai, premijos, vienkartinės išmokos nebūtų mokamos bent jau iki tol, kol valstybės biudžete bus deficitas. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Geras klausimas, tik gal aš nelabai žinau, kokias viešąsias įstaigas jūs turite omenyje. Aš tik noriu priminti, kad iš tiesų valstybės tarnyboje politikų atlyginimai nuo šių metų pradžios mažėjo drastiškai. Mano paties atlyginimas, ką aš jau esu įsidėmėjęs, sumažėjo beveik 40 %. Kad ir kaip būtų paradoksalu, pasižiūrėjus į Statistikos departamento išvadas, tai iš tiesų politikų ir valstybės tarnybos atlyginimai, bent jau pagal Statistikos departamento duomenis, mažėja sparčiau, nei mažėja atlyginimai, sakysim, net ir privačiame sektoriuje. Bet yra keletas biudžetinių sektorių, kur atlyginimai iš tiesų nemažėjo dėl ankstesnės Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų arba dėl nuosekliai vykdytos lig šiol politikos. Pavyzdžiui, bent jau vėlgi pagal Statistikos departamento duomenis, medikų atlyginimai per paskutinius penketą metų išaugo 3,5 karto. 2005 m. jie buvo tik 10 % didesni nei vidutiniai šalies atlyginimai, o dabar yra maždaug 2,5–3 kartus didesni ir jau pasidarė vidutiniškai didesni nei centrinės valdžios atlyginimai. Centrinės valdžios atlyginimai yra Prezidento, Seimo narių, ministrų atlyginimai. Kai skaitom, jeigu jūs turite omeny tą faktą, kokį čia teko skaityti dabar neseniai spaudoje, kad apskričių ligoninių vyriausiųjų gydytojų atlyginimai, o apskričių ligoninės turbūt ir yra viešosios įstaigos, kad jų atlyginimai siekė iki 20 tūkst., tai aš tų faktų nesu tikrinęs, bet taip skelbia spauda, ir iš tiesų manau, kad ir čia turėtų būti lygiai tokios pačios tendencijos, kokios įgyvendinamos visuose kituose sektoriuose, – atlyginimai turi nuosekliai mažėti. (Balsas salėje: „Jeigu…“) Nelabai suprantu.
PIRMININKAS. Klausia… (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, nekalbėkime iš sėdimų vietų. Klausia A. Stancikienė. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui G. Steponavičiui. Ministre, kadangi kai kurios aukštosios mokyklos ir universitetai yra priėmę sprendimus iš viso nemokėti pirmakursiams studentams pirmąjį semestrą skatinamųjų stipendijų, ar nemanote, kad tai yra nemažas savivaliavimas ir ar tai neprieštarauja naujai priimtam Mokslo ir studijų įstatymui? Kadangi, kaip aš suprantu, tos skatinamosios stipendijos yra viena iš krepšelio sudedamųjų dalių. Ir kokių priemonių ruošiamasi imtis iš tikrųjų, kad studentai tegu ir simboliškai, tegu ir 20 Lt gaudami, bet vis dėlto būtų skatinami?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū už aktualų klausimą. Jūs esate teisi, tačiau skatinamosios stipendijos šiuo metu yra mokamos dviem būdais. Tie, kas yra finansuojami pagal ankstesnę tvarką, nuo antrojo iki vėlesnio kurso ir toliau, tai čia stipendijų fondas, padarius visus karpymus, nebuvo mažintas, ir vyresnių kursų, pradedant antruoju, studentai išties skatinamąsias stipendijas turi gauti. Bet bėda yra ta, kad iki mokslo ir studijų pertvarkos pradžios skatinamosios stipendijos su socialinėmis stipendijomis buvo administruojamos ir skirstomos iš bendro katilo. Ir neretai nuo antro kurso ir vyresniems, išdalinus padidintas socialines stipendijas, nelikdavo skatinamosioms pakankamai, ypač tose mokyklose, kurios yra mažesnės ir atitinkamai iš specialiųjų lėšų užsidirba mažiau.
Kalbant apie tuos pirmakursius, kurie įstojo gavę krepšelius ir studijuoja nemokamai, tokių yra 60 % pirmakursių, kiekviename krepšelyje dedamoji yra fiksuota skatinamosioms stipendijoms, ir aukštosios mokyklos turi pačios nustatyti, kokio dydžio, ir atitinkamai iš to dydžio išplaukia, koks skaičius studentų skatinamąsias stipendijas gautų.
Esame gavę signalų, kad šitas tvarkas ne visos aukštosios mokyklos viduje yra pasitvirtinusios. Gavęs šitą jūsų signalą, aš padarysiu apklausą ir išsiaiškinsiu, kokia yra situacija ir kokios to yra priežastys, kad skatinamosios stipendijos nėra mokamos. Aš tik primenu, kad pirmosiomis lapkričio dienomis buvo baigtos pervesti už visus 4 mėnesius lėšos, skiriamos krepšeliams aukštosioms mokykloms. Taigi formalių priežasčių nevykdyti priklausančių joms vidinių sprendimų aukštosios mokyklos tikrai neturi.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Baukutė.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamajam vidaus reikalų ministrui. Dyzelino tema, nors gal nevisiškai jam, bet tikiuosi atsakymo. Po to, kai mes padarėme akcizo korekciją, mūsų kainos su Lenkijos dyzelinu susivienodino, arba skirtumas ne toks patrauklus, kad būtų galima spekuliuoti. Tačiau, atrodo, atsidarė kita pusė – tai Kaliningrado sritis. Kaip žinote, praeitą savaitę, tiksliau, šios savaitės pradžioje, litras dyzelino Kaliningrade kainavo 1 Lt 60 ct, o litras 95 benzino – 2 Lt. Muitinės stebėjimai ir Pasienio tarnybos stebėjimai rodo, kad tuščių sunkvežimių su pilnais bakais judėjimas per sieną labai smarkiai išaugęs, ir prognozės – apie 50, 60 tonų… tūkstančių litrų kasdieną yra įvežama tokio nelegalaus kuro, daug pigesnio, ir parduodama Lietuvoje. Aš žinau, kad susitarimai su Rusija mus riboja imtis kai kurių priemonių, bet kokių priemonių mes vis dėlto imsimės? Čia susidaro dešimtys mln. Lt mokesčių – akcizų ir PVM. Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Ko gero, ne visai mano srities, bet pabandysiu atsakyti. Nemanau, kad tai turėtų kokią nors didelę perspektyvą tiek daug tuščių sunkvežimių važinėti su pilnais bakais į Lietuvos teritoriją iš Rusijos, nes pralaidumas abiejų punktų su Rusija tiek Sovetske, tiek kitur yra gana mažas, ir kad tas biznis virstų į masinį, yra mažai tikėtina. Bet aš jūsų informaciją iš tikrųjų patikrinsiu ir paprašysiu pasieniečių šitą situaciją akylai stebėti. Ir jeigu tik tendencijos keisis ar didės, ar dar kas nors tokio vyks, mes tikrai imsimės priemonių.
PIRMININKAS. Klausia A. Baukutė. Ruošiasi B. Vėsaitė.
A. BAUKUTĖ (TPPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Gerbiamasis ministre, balandžio 23 d. Seimo posėdyje padariau pareiškimą dėl motinų, įtariamų dirbtinai pasididinus pajamas. Nuo mano pareiškimo praėjo daugiau nei pusė metų ir man ne vis tiek, koks šių mamų likimas. Pasidomėjau, kokia dabar jų situacija. Situacija yra tokia, kad mamoms, kurios kreipėsi į mane pagalbos, nė vienai iš jų nėra baigtas ikiteisminis tyrimas ir visoms vis dar sustabdytas išmokų mokėjimas. Neseniai spaudoje perskaičiau, kad keletas yra pabaigtų ikiteisminių tyrimų, bet, deja, ne mamų naudai. Tuo metu pasiūliau problemą išspręsti Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Socialinių reikalų ir darbo komitetui. TTK, kiek buvau informuota, siuntė raštus kompetentingoms institucijoms ir šį klausimą aptarė komitete, kuriame pati ir dalyvavau. O iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto gavau tik kompetentingų institucijų atsakymus, o vėliau sužinojau, kad šis klausimas buvo taip ir pabaigtas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, laikas!
A. BAUKUTĖ (TPPF). Klausimas. Jūsų, kaip tuometinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko ir dabartinio socialinės apsaugos ir darbo ministro, norėčiau paklausti, kas per daugiau nei pusmetį buvo padaryta kaltinamųjų mamų klausimu ir ar susiklosčius…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbkite ir kitus Seimo narius, nes yra norinčių paklausti tikrai daug ir ne visi suspės. Aš tikiuosi, kad klausimas suprastas. Prašau, kas atsakote?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Aš atsakysiu išties labai trumpai. Aš kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto šiandieniniu pirmininku pasiaiškinsiu, kas komitete ir iš ministerijos pusės padaryta susirašinėjant su atsakingom institucijom. Išties tas darbas vyksta. Žinoma, ten, kur vykdomas ikiteisminis tyrimas, turbūt ir jūs, kolege, ir aš puikiai suprantame, kad nei ministerija, nei Seimo komitetas kaip nors paveikti ikiteisminio tyrimo nei turinio, nei eigos negali. O visą komiteto ir ministerijos informaciją aš jums asmeniškai pateiksiu, kad būtų greičiau.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi J. Ramonas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, BNS skelbia, kad naujojo bloko statybą finansuojantys bankai reikalauja Lietuvos elektrinės veiklos garantijų. Po Ignalinos uždarymo Lietuvos energetikos sistemos stabilumui užtenka pusantros teravatvalandės gaminti per metus. Energetikos ministerija nusprendė, kad gamins 2,5 teravaltvalandės, kurios kaina pati aukščiausia yra 33 ct už kilovatvalandę. Jūs man pasakykite, kiek prievartaus jus bankai, o jūs paskui prievartausite Lietuvos gyventojus, kad jie mokėtų ir privaloma tvarka pirktų elektros energiją, būtent pačią brangiausią, o ne iš kitų šaltinių?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Birute, jūs turbūt gerai pamenate visas peripetijas dėl Elektrėnų naujojo bloko statybų jums esant valdžioje. Jeigu tie blokai būtų buvę pastatyti jau prieš metus ar dvejus, būtų visiškai kitokia situacija. Kadangi pasiruošimo atominės elektrinės uždarymui buvo tiek, kiek mes paveldėjome, tai yra beveik jokio, tai ir turime situaciją, kai iš tiesų turime rūpintis nacionaliniu saugumu ir tą rūpestį turime paversti net ir konkrečiais pinigais ir šiek tiek daugiau mokėti už elektrą. Galėjome geriau pasirengti. To nebuvo padaryta, dabar, deja, kitokių išeičių nelabai yra.
Dabar ar gaminsime 2,5 teravaltvalandės, ar 1,5, tai priklausys (be abejo, mes esame pasirengę žiūrėti lanksčiai) ir nuo to, kaip seksis pirmuoju laikotarpiu gauti galimybę importuoti elektros energiją iš kitų kaimynų, iš Estijos, iš Ukrainos ar dar iš kitų šaltinių, bet tikrai nenorime tapti priklausomi nuo vienintelio kokio nors tariamai pigios elektros importo šaltinio, nepasirūpindami savo galimybėm išsaugoti savo gebėjimus generuoti savarankiškai elektros energiją. Tai todėl ir Elektrėnai mums rūpės, ir nauja atominė rūpės, ir atsinaujinantys šaltiniai rūpės, ir labai rūpės netapti priklausomiems nuo importo vien tik iš Rusijos.
PIRMININKAS. Klausia J. Ramonas, ruošiasi K. Daukšys. Ne, J. Ramono nėra. Klausia frakcijos kolega D. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti Ministrą Pirmininką A. Kubilių. Lietuvos Respublikos vadovas, visi žinome, yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuriam Konstitucija yra suteikusi tam tikras galias ir kompetenciją. Aš noriu paklausti jūsų, kodėl jūsų vadovaujama partija nori revizuoti šią Prezidento konstitucinę teisę, t. y. teisę skirti ir atleisti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą? Kodėl visos šios kalbos, kurios šiandien sklinda ir iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, yra skleidžiamos Lietuvoje? Ar tai yra paprasčiausiai… revizuoti Prezidento konstitucines teises, ar tai yra paslėptas nepasitikėjimas valstybės vadovu?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs gal retai būnate Seime. Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimo pavedimu atlieka solidarų tyrimą iš tikrųjų tragiškų istorijų, kartais galbūt ir nelabai sėkmingo teisėtvarkos institucijų darbo, ir atlieka tokį tyrimą labai išsamiai. Galime tik pasidžiaugti, kad yra žiūrima labai sistemiškai į tų tragedijų ir nevisiškai tinkamo teisėsaugos institucijų darbo priežastis. Kiek suprantu, tame komitete yra ir jūsų atstovai, ir vyksta diskusija. Kiek aš žinau, buvo priimtos išvados. Tai jeigu tose išvadose yra matoma ir ta problema, kaip prokuratūra ir jos, sakysime taip, institucinė vieta bei sandara Lietuvoje yra nustatyta, tai galima tik pasidžiaugti, kad yra keliami ir tokie klausimai. Kokie bus sprendimai ir atsakymai, tai priklausys nuo mūsų visų. Nemanau, kad jūs galėtumėte pasakyti, kad Lietuvos teisėsauga neturi jokių problemų, tarp jų ir tų, kurias įvardijo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Problemų yra. O kokie gali būti sprendimai, tai priklauso nuo to, kokių iš tikrųjų sutarimų mes pasieksime.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi M. Varaška.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Premjerui duosim pailsėti, aš ūkio ministro paklausiu. Iš tikrųjų nuoširdus toks klausimas. Mes vakar Ekonomikos komitete svarstėme Paslaugų įstatymą. Iš tikrųjų ten viskas gerai, jis daromas pagal Paslaugų direktyvą ir kitus dalykus, bet aš norėjau paklausti. Ministre, ar jūs nebandėte patyrinėti, ar mes ne per anksti jį priimsime? Pasakysiu kodėl. Todėl, kad Lietuvoje įregistruotoms įmonėms verslo sąlygos nepakeistos ir yra jūsų labai gera intencija sumažinti kontroliuojančių institucijų skaičių ir kitus dalykus. Priėmus šitą įstatymą, užsienyje įregistruotos įmonės turės kur kas lengvesnes galimybes veikti Lietuvoje, ir tai nebus papildoma konkurencija. Gal galėtume… Gal tyrimą kokį darėte ar dar kokių nors dalykų esate nuveikęs?
D. KREIVYS. Ačiū. Paslaugų įstatymas yra priimamas remiantis Paslaugų direktyva. Ji yra privaloma visoms šalims narėms, ir turi būti visa įstatymų bazė suderinta su Paslaugų direktyva. Tuo pačiu metu kaip ir Lietuva, visos, be išimties, Europos Sąjungos šalys iki gruodžio 28 d. turi suderinti savo teisinę bazę. Kadangi suderins visos šalys kartu, mes gausime, be abejo, didelę naudą iš to. Nes jeigu paimsime šalis – ar Skandinavijos šalis, ar Prancūziją, ar Angliją, tos šalys turi paslaugų sektoriuje labai daug apribojimų ir mūsų įmonės, kad ir remonto įmonės, paslaugų nuvykusios negali… nuvykusios į Švediją, negali daryti remonto. Po šio suderinimo įmonės galės drąsiai tą daryti. Yra įsteigti netgi keli mechanizmai. Pirmiausia iš karto po Naujųjų metų šalys bus suskirstytos į penketukus. Jos patikrins viena kitos įstatymo įgyvendinimą. Tai čia viena.
Antras dalykas, yra įkurti SOLVIT centrai, kai lietuviška įmonė, jeigu suranda pasipriešinimą ir biurokratinių ar dėl licencijų papildomų reikalavimų, kreipiasi į tą SOLVIT centrą, SOLVIT centras Švedijoje, ir švedai patys sprendžia savo problemą. Tai tiek.
PIRMININKAS. Klausia M. Varaška. Ruošiasi E. Jurkevičius.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš noriu paklausti jūsų. Nacionalinio susitarimo tekstas truputėlį skiriasi nuo Vyriausybės programos, kuri kartu su programos įgyvendinimo priemonėmis buvo patvirtinta Seime, priimant nutarimą praėjusių metų gruodžio 8 dieną. Sakykite, ar vis dėl nemanote, kad reikėtų kiek nors pakoreguoti ir Vyriausybės programą, nes vis dėlto tai yra pagrindinis Vyriausybės veiklos dokumentas, koresponduojant su Nacionalinio susitarimo nuostatomis, kokios ten jos yra. Aš apie turinį nešneku, bet kalbu būtent vieno teisės akto ir jūsų priimto dokumento – susitarimo – kontekste. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tiesą sakant, būtų gerai išgirsti konkrečias pastabas, kur yra tų nesutapimų, nes tikrai tokių nematau ir nežinau. Noriu priminti, kad pats Nacionalinis susitarimas yra Vyriausybės programos sudėtinė dalis. Mes apie tai kalbėjome ir savo rinkimų programoje, ir Vyriausybės programoje. Aš tikrai tikiu, kad visų pirma pats terminas „susitarimas“ turės didelės prasmės, tam tikra prasme to, ką pavadinčiau tokia psichologine arba minkštąja prasme, kad daugiau atsiras pastangų ieškoti susitarimų ne tik Vyriausybėje su socialiniais partneriais, bet ir čia, Seime, tarp valdančios koalicijos ir opozicijos. Tai aš tą kviečiu iš tikrųjų pajausti, kad to nori visų pirma svarbiausios asocijuotos struktūros, tiek verslo asocijuotos struktūros.
Turiu pažymėti, kad tikrai mane kartais stebina opozicijos tokie žodžiai, kurie tikrai yra įžeidžiantys tas asocijuotas struktūras. Noriu priminti, kad faktiškai verslui atstovavo visos egzistuojančios šiuo metu Lietuvoje asocijuotos verslo struktūros. Kitokių struktūrų beveik ir nėra. Profesinės sąjungos taip pat – pačios stambiausios profesinės sąjungos pasirašė šį susitarimą. Kadangi jų tarpusavio santykiai nėra visiškai geri, tai kelios, atskilusios nuo tų stambiųjų profesinių sąjungų, šiek tiek buvo nepatenkintos, bet tai visiškai nesumažino to susitarimo esmės. Aš raginu, dar sykį sakau, įsiklausyti į tai, ko nori socialiniai partneriai. Nori visų pirma, kad Lietuvos politinėje kultūroje būtų kur kas daugiau susitarimo dvasios. Man šiek tiek gaila, kad vakar, kai čia, Seime, kaip tik socialinių partnerių prašymu surengėme Nacionalinio susitarimo signatarų susitikimą su Seimo nariais, opozicijai atstovavo vienintelis A. Sysas. Dėl to tenka tikrai apgailestauti.
PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius. Ruošiasi Ž. Šilgalis.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Klausimą noriu užduoti vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui. Aš matau, kaip jis iš nekantrumo jo laukia, kaip telepatiškai atspėja, kad jam užduosiu, tačiau klausimas labai rimtas. Ar jums žinoma, kad Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate dirbantys pareigūnai dirba avarinėmis sąlygomis? Jeigu jums žinoma, prašom papasakoti, kokių priemonių imsitės tai padėčiai taisyti? Labai norėčiau išsamaus atsakymo. Dėkui.
R. PALAITIS. Ačiū už tokį labai rimtą klausimą. Iš tikrųjų Klaipėdos policijos komisariatas yra įsikūręs sename pastate. Vietomis šis pastatas yra avarinis, ir jūsų klausimas turi didelę prasmę. Bet jūs tikriausiai lygiai taip pat puikiai žinote, kad šis komisariatas yra bandomas atstatyti iš Turto mainų programos. Jūs turbūt puikiai žinote, kad Turto mainų programa dėl ekonominės situacijos yra sustojusi. Kai tik pajudės, bus statomas naujas komisariatas, ir jis bus visiškai tinkamas dirbti pareigūnams. Dar noriu pasakyti, kad tokia situacija yra ne tik Klaipėdoje, bet ir daugiau Lietuvoje vietų, kur yra avarinės sąlygos. Bet tokia realybė. Jeigu valstybė gerais laikais nesugebėjo susitvarkyti viešojo saugumo sistemos patalpų, tai ką padarysi.
PIRMININKAS. Trumpai nori patikslinti.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, dėkui. Taigi, gerbiamasis ministre, aš nežinau, ką jūs dabar kalbėjote. Dėkui už atsakymą.
PIRMININKAS. Klausia V. Grubliauskas. Atsiprašau, klausia Ž. Šilgalis, ruošiasi V. Grubliauskas.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Ačiū. Mano klausimas bus gerbiamajai finansų ministrei. Gerbiamoji ministre, jums tikrai turbūt žinoma, kad yra toks įstatymas – Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymas, kurio paskirtis yra labai aiški. Aišku, ten yra, iš ko tas fondas sudaromas, aišku, kad turi būti kaupiamas pagal atskirą sąskaitą, aišku, kad negali būti judinamas jokioms kitoms reikmėms, bet tiktai tame įstatyme apibrėžtoms reikmėms, ir t. t., ir t. t., ir t. t. Gal jūs galėtumėt atsakyti, kodėl daugelį metų to įstatymo yra nesilaikoma? Pavyzdžiui, šiais metais tame fonde turėtų būti 19 mln., bet vėl kalbama, kad tame fonde bus tik apie 6 mln., ir tie pinigai kažkaip perskirstomi kitoms eilutėms, ko įstatymas tikrai nenumato. Jeigu jūs bandytumėt sakyti, kad jūs skiriat pinigus Kūno kultūros ir sporto departamentui ir tai yra departamento problema, kad jie perskirsto, tai tada, jeigu galima, atsakykite įvertindama tą 19 mln., įvertindama įstatyme įtvirtintus 4 mln., kurie yra skirti sportininkų rentoms, įvertindama FIBA mokestį, nuo kurio niekaip negalima pabėgti. Negi tai reiškia, kad sportui valstybė, visam likusiam sportui…
PIRMININKAS. Laikas!
Ž. ŠILGALIS (LCSF). …atmetus dar investicijų programas, lieka tiktai nulis lėšų… Tai negi…
PIRMININKAS. Klausimą, kolega!
Ž. ŠILGALIS (LCSF). …toks yra Vyriausybės požiūris į sportą?
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Man atrodo, Vyriausybės požiūrį į sportą mes turėjome progą aptarti tuomet, kada aptarinėjome asignavimų planą Kūno kultūros departamentui. Ir tiek, kiek numato specialus fondo įstatymas, tikrai ta suma Kūno kultūros departamentui priklauso. Tačiau neabejoju, kad jums teks proga susipažinti su Valstybės kontrolės audito išvadomis dėl biudžeto projekto, kur Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į tai, kad yra tam tikras nelogiškumas, kai šitos lėšos yra skiriamos pagal pajamas, buvusias kažkada, kurios gali visiškai neatitikti dabartinių finansinių galimybių. Tai aš bandyčiau atsakyti, kad tai pirmiausia yra Kūno kultūros departamento prerogatyva daryti tuos, sakykime, perskirstymus, kuriuos jie atliko galbūt nevisiškai sąžiningai elgdamiesi. Tačiau dėl to, kad yra labai didelis skirtumas, iš kurios kišenės sportą pasiekia pinigai, aš nesutikčiau, nes vis dėlto reikėtų vertinti bendras finansines galimybes skirti lėšų vienoms ar kitoms sritims.
PIRMININKAS. Klausia V. Grubliauskas, ruošiasi V. P. Andriukaitis.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Aš norėčiau sveikatos apsaugos ministro paklausti, jeigu galima. Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, pertvarka dabar, ko gero, vienas iš jūsų karštų kasdienių darbų. Kažkaip pastaruoju metu šiek tiek tas tempas yra nuslūgęs, aistros šiek tiek atlėgusios, bet suprantu, kad pasirengimas, viskas vyksta visa eiga. Aš norėčiau jūsų paklausti, kuri stadija dabar yra, sakykim, visos sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos proceso, kuri stadija yra? Vienas dalykas. Ir kitas. Šituo laikmečiu šios pertvarkos kontekste kokios yra Klaipėdos gydymo įstaigų perspektyvos? Kalbu apie tas didžiąsias ligonines – jūrininkų, miesto ligoninę bei apskrities ligoninę, aišku, neišskirdamas ir vaikų ligoninės, taip pat tuberkuliozės bei Švėkšnos gydymo įstaigų. Tai paskutinės žinios iš jūsų lūpų, koks nuosprendis arba kokia šviesi ateitis laukia kiekvienos iš šių įstaigų? Dėkui.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš iškart atsakau: mes tikrai nei niekur skubėjome, nei nurimome. Tiesiog dirbome pagal iš anksto suplanuotą grafiką ir nuolat informuojame apie tai Seimo Sveikatos reikalų komitetą, nuolat deriname veiksmus. Po to, kai pateikėme… Po to, kai Vyriausybė patvirtino sveikatos įstaigų tinklo optimizavimo projektą, po to, kai Vyriausybė patvirtino metmenis, mes tiesiog paprašėme atsiliepimų. Iki spalio 23 d. gydymo įstaigos bei suinteresuoti asmenys pagal mūsų grafiką turėjo pateikti savo pasiūlymus ir matymą. Dabar yra jų, tų pasiūlymų, vertinimas, apibendrinimas, ir, aš manau, artimiausiu metu mes teiksime Vyriausybei nutarimą, kuriame jau pateiksime galutinį savo matymą. Todėl dar kartą pabrėžiu: niekas niekur neskubėjo, nes vieni iš priekaištų buvo, kodėl mes taip skubame. Aš visiems sakiau: mes niekur neskubame, mes dirbame pagal iš anksto suplanuotą grafiką. Kaip ir dabar klausia, kodėl dabar nieko nevyksta? Dabar vyksta. Mes vertiname siūlymus, apibendriname juos, norime girdėti nuomones ir pateikti per artimiausias dvi savaites Vyriausybei nutarime, kuriame mes ir išdėstysime arba apibendrinsime savo perspektyvos matymą. Dėl Klaipėdos ligoninių perspektyvos, tai manau, kad pasirinkta koncepcija – daugiaprofilinių ligoninių ateitis – yra teisinga. Ir manau, kad Klaipėdai puikiausiai užtektų dviejų ligoninių, sujungiant ir apibendrinant visa tai, kas šiandien yra, nes regione yra 5 ligoninės mieste, Gargžduose – ligoninė, Kretingoj – ligoninė, filialai – Skuode, Palangoje. Tai kuri turtinga valstybė gali leisti sau saugiai teikti… tokioje nedidelėje, lokalioje teritorijoje turėti 8 ligonines? Aš jau nekalbu, kartoju, apie ekonomiką, apie pinigus. Aš kalbu apie žmonių sveikatą. Ir iš kur pas mus tiek gali būti gydytojų ir slaugytojų? Štai tokioje nedidelėje pajūrio teritorijoje mes turime 8 daugiaprofilines, šiandien deklaruojančias arba norinčias, kad tokios būtų, ligonines, kurioms reikia milžiniškų investicijų, aš jau nekalbu apie žmogiškuosius resursus, gydytojus, kurioms reikia nuolat atsinaujinančių statybos darbų, nuolat keisti langus, tvarkyti stogus, keisti duris, liftus įrenginėti, ir taip nuolat ir nuolat, ir nuolat.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Tai aš manau, kad pasirinktas kelias yra teisingas, ir manau, kad ateityje bet kuriuo atveju artimiausiu dvejų metų laikotarpiu taip ir įvyks, kaip mes esam suplanavę.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis, ruošiasi V. Baltraitienė.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis premjere, mano klausimas jums. Saulėlydžio komisijai vadovauja mūsų visų gerai pažįstamas ponas V. Milaknis. Spaudoje dabar pasirodė publikacijų apie įvairius „Alnos“ kompanijos laimėtus arba laimimus užsakymus gana didelių finansinių sumų. Ar jūs galėtumėt pasakyti kompetentingai, kad ištirsit tuos faktus ir sąžiningai duosit atsakymą, išsklaidysit visas abejones, kad čia nėra piktnaudžiavimo dėl to, kad kolega V. Milaknis yra Saulėlydžio komisijoje, o jo kompanija, na, galbūt galimai naudojasi tam tikromis išimtimis?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs tikrai neturite jokių priežasčių, ir aš neturiu jokių priežasčių, abejoti Valentino Milaknio sąžiningumu. Visi jo privatūs interesai yra deklaruoti. „Alna“ yra stambi kompanija, turinti senas tradicijas įgyvendinant įvairius informacinių technologijų projektus, dirbant su įvairiom vyriausybėm. Ir prie anos, prie jūsų vyriausybių daug projektų jinai buvo laimėjusi. Kai kurie tie projektai yra tęstiniai. Tai jeigu yra kokių nors konkrečių, sakysime, priekaištų, tikrai tai turėtų tirti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. O visi kiti dalykai, na, yra standartinis politinių insinuacijų ar priekaištų, šiuo laiku labai populiarių, žanras, ir aš nematau, ką daugiau čia galima būtų pasakyti. Tai aš tikrai raginu elgtis labai aiškiai, tiksliai ir tikrai nelinkęs dalyvauti kokių nors gandų ar insinuacijų plėtojime.
PIRMININKAS. Klausia V. Baltraitienė, ruošiasi A. Mazuronis.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Mano klausimas yra skirtas ūkio ministrui. Neseniai pasirodė pranešimas, kad prie Ūkio ministerijos, tiksliau, Ūkio ministerija įsteigė viešąją įstaigą „Eksportuojanti Lietuva“. Gal jūs galėtumėt trumpai paaiškinti, kas tai? Tai dar viena įstaiga, per kurią bus, na, aš turbūt nebijau pasakyti, plaunami biudžeto pinigai, kadangi bent kol kas Ūkio ministerija yra vienintelis steigėjas ir vienintelis dalininkas. Gražiai skamba pagalba verslui, sujungimas verslo centrų, inkubatorių, tai, ką darė Ūkio ministerija. Ar verslininkams šito reikėjo? Ar jie šito norėjo? Ar tai buvo jų iniciatyva, kad atsirastų tokia viešoji įstaiga, ar tai Ūkio ministerijos noras, na, paslėpti biudžeto pinigus? Aš kitokio bent kol kas nematau. Gal apsirinku, duok Dieve.
D. KREIVYS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia gal nuo biudžeto lėšų, paskui prie tikslų naujos organizacijos. Noriu pasakyti, kad šitai organizacijai nebus skirta nė lito daugiau lėšų, negu buvo skirta LEPA’i , paprasčiausiai LEPA yra reorganizuojama į dvi įstaigas, tai yra „Investuojanti Lietuva“ ir „Eksportuojanti Lietuva“. Taigi kaltinti papildomu biudžeto pinigų plovimu būtų neetiška.
Norėčiau pasakyti, kad „Eksportuojanti Lietuva“ įkurta tam, kad susistemintų visą paramos verslui sistemą. Kaip jūs žinote, šiandien prie Ūkio ministerijos buvo per 50 įvairių organizacijų ir įstaigų, viešųjų įstaigų. Šiandien mes tas visas viešąsias įstaigas akumuliuojame arba perduodame savivaldybei, arba integruojame į „Eksportuojančią Lietuvą“, susisteminame visą paslaugų verslo sistemą. Bus parengti specialistai, kurie teiks kompetentingą bendrąją pagalbą. Taip pat bus labai aiškiai išskirti regionai ir rajoniniai padaliniai, kurie teiks verslui tam tikro lygio kompetentingą paramą. Taigi noriu pasakyti, kad einame prie vienodos paramos verslui sistemos. Taip pat kartu su Užsienio reikalų ministerija kuruosime ir ekonomines atstovybes, kurios teiks eksportuojančioms įmonėms pagalbą ir užsienio šalyse.
Ačiū. Noriu pasakyti, kad šis nutarimas yra derintas ir gauti visų verslo asociacijų parašai.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis, ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti ūkio ministro. Kadangi netikiu, kad jis logiškai ir argumentuotai gali atsakyti, paklausiu finansų ministrės. Ministre, ar galite pasakyti, koks šiandien yra valstybės įsiskolinimas verslui?
I. ŠIMONYTĖ. Galiu pasakyti. Valstybės įsiskolinimas verslui ne šiandien, o spalio mėnesio pabaigoje, yra keliasdešimt milijonų litų. Deja, darbų kelių priežiūros srityje yra atlikta už didesnę sumą negu akcizų dalis, kuri priklausytų Kelių fondui pagal akcizo įplaukas. Tą sumą galima traktuoti įvairiai. Ponas V. Puodžiukas tai traktuoja kaip kreditorinį įsiskolinimą, aš į tai žiūriu galbūt šiek tiek kitaip, tačiau yra problema, kurią reikėtų spręsti. Įsipareigojimų verslui daugiausia turi vietos savivaldos institucijos. Tos skolos siekia apie 400 mln. Lt per visas savivaldybes. Socialinio draudimo fondai ir sveikatos draudimo fondai įsiskolinimų neturi.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė ir, jeigu suspės, kolega A. Rimas dar užduos klausimą. Prašau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis švietimo ministre, jūs išleidote įsakymą, kad aukštosios mokyklos iki vasario 1 dienos privalo atlikti daugelio studijų programų išorinį vertinimą vieneriais, dvejais arba net trejais metais anksčiau, nei baigiasi akreditacija. Tai pareikalaus papildomų milžiniškų finansų, nes vienos programos tarptautinis įvertinimas kainuoja apie 50 tūkst. Lt. Tai kokiais pinigais bus tas įvykdoma? Jūs tą turėjote įvykdyti, bent jūsų ministerija, iki Aukštojo mokslo įstatymo priėmimo. Koks tikslas skubinti, kai pas mus yra tokia finansinė krizė?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamoji kolege, kitais metais valstybės kartu su Europos Sąjungos lėšomis skiriamas lėšų dydis bus 14 % didesnis nei dabar, ir apie lėšų stygių mes nekalbame. Naujų studijų programų rengimui, tarp jų tam, kad atsirastų programos ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba, yra skiriama papildomai 10 mln. Lt aukštosioms mokykloms, kad jos galėtų stiprėti ir judėti į priekį. Čia iš kokios nors specifinės srities ištrauktas jūsų klausimas, į kurį aš dabar tiksliai negaliu atsakyti, nes nesu pasiruošęs dabar spekuliuoti neturėdamas tikslių faktų. Niekas papildomų dalykų neužkrauna. Galiu tik tiek pasakyti, kad studijų programų tvirtinimas ir vertinimo dalykai yra paliekami daugiausia aukštųjų mokyklų autonomijai, ir tai yra kur kas savarankiškesnis veikimas nei iki aukštojo mokslo reformos pradžios. O tos programos, kurios yra akredituotos išorės ekspertų kaip visiškai neatitinkančios kokybės reikalavimų (jų yra daugiau nei šimtas), yra viešai paskelbtos, ir iki stojimo apie nekokybiškas programas stojantieji buvo informuoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Rimas ir dar turėtų suspėti paklausti D. Bekintienė.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Susitikimuose su rinkėjais gauname daug klausimų dėl apskričių reformos. Visai nesitariama su merais, neinformuojama apie būsimą eigą. Mano pageidavimas būtų (atsakyti nieko nereikia), gerbiamasis ministre, kai tariamasi su apskričių vadovais, kad būtų tariamasi ir su merais. Mano klausimas yra susisiekimo ministrui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš prašyčiau palikti ministrų pulkelį, grįžti į savo sėdimas vietas, o susisiekimo ministrui atsakyti į klausimą.
A. RIMAS (LSDPF). Mano klausimas susisiekimo ministrui. Daug kelių eina per miškus. Kai kur atitvarai yra tvarkingi, tada važiavimas būna saugus. Deja, dar yra nemažai kelių, kuriuose buvę atitvarai iškomplektuoti arba sugadinti, dėl to įvyksta avarijų, kai gyvuliai, žvėrys iš miškų išeina į kelius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs galite vienu sakiniu suformuluoti klausimą, ministras nesupranta, ko jūs norėtumėte.
A. RIMAS (LSDPF). Aš noriu pasakyti, kad reikia padaryti tvarkingus atitvarus.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Noriu tik pasakyti, kad dabar mes kaip tik aptarinėjame 2010–2015 metų kelių eismo saugumo programą, kurioje bus numatyta priemonė įrengti atitvarus, ypač tose vietose, kur yra toks pavojus ir tikimybė, kad žvėris gali išbėgti į važiuojamąją dalį. Mes manome, kad per tuos penkerius metus mes pagal galimybes maksimaliai išspręsime tą problemą. Tam bus numatytas finansavimas įtraukiant ir dalį Europos Sąjungos lėšų.
PIRMININKAS. Paskutinioji klausia Seimo narė D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ministre, mano klausimas taip pat jums. Susisiekimo ministre, žiniasklaidoje išgirdau nerimastingą žinią, kad dėl savivaldybės skolų stabdomas vakarinio greitkelio tiesimas. Ką galėtumėte pasakyti? Dėkui.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Man irgi sukėlė nerimą ši pasirodžiusi žinutė. Kaip jūs žinote, aplinkkelio statybos vyksta kooperuojant lėšas. Dalis lėšų yra Susisiekimo ministerijos, mes atsiskaitome ir jokių problemų neturime, ir dalis lėšų yra iš Vilniaus savivaldybės. Kai tik Vilniaus miesto meras grįš iš savo kelionių, aš jį pasikviesiu, taip pat pasikviesiu ir Finansų ministerijos atstovus ir išspręsime susidariusią problemą.
PIRMININKAS. Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi. Dėkoju ministrams.
13.31 val.
Dabar, gerbiamieji kolegos, grįžtame prie paskutiniojo posėdžio darbotvarkės klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo pratęsimo“ projekto. Projekto autorius jau pateikė savo projektą, atsakė į klausimus. Dabar – diskusija. Kviečiu kalbėti E. Jurkevičių. Gerbiamuosius kolegas, kurie nori pasikalbėti su ministrais, siūlau tą pokalbį pratęsti už salės ribų. Prašau, gerbiamasis kolega.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl rezoliucijos dėl atominės elektrinės pratęsimo. Buvau didžiai nustebęs, kai priėjo kolega J. Veselka ir pavadino bailiu dėl balsavimo dėl įstatymo pataisos. Noriu pasakyti, kad pirmos kadencijos Seimo nariai nėra bailiai. Noriu atkreipti visų dėmesį į čia jau daug kadencijų esančius Seimo narius, kurie šias pataisas galėjo teikti ir praeitoje kadencijoje. Taigi norėjau kalbėti viena tema. Užbaigdamas savo kalbą kita, noriu paraginti, ypač pirmos kadencijos Seimo narius, pritarti šiai rezoliucijai ir būti savimi. Dėkoju.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė. Ar yra salėje, ar nėra? K. Daukšys taip pat užsirašęs, tačiau salėje nėra. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma kreipiuosi į tuos Seimo narius, kurie nori praktinio rezultato dėl atominės elektrinės galimo veiklos pratęsimo, o ne propagandinio paukščiuko. Matome, čia yra nedaug, galvojama, kad rezoliucijos forma yra mažiau reikšminga. Bet noriu pasakyti, kad praktinių galimybių visada dar yra, ir netgi pasirašius sutartį, kas žino iš verslo pasaulio, visą laiką yra galimybė derėtis iš naujo. Tai net ir dabar, kai atrodo, kad yra tik šiaudelis tos galimybės, iš tikrųjų aš turiu pasiūlymą, kaip Seimas galėtų veikti, šioje situacijoje išnaudoti gal paskutines galimybes.
Pirmas dalykas. Aš manau, kad beprasmiška kreiptis, nors aš nesiūlau to išbraukti iš rezoliucijos, bet beprasmiška kreiptis į Vyriausybę, beprasmiška kreiptis į Europos Tarybą ir Komisiją, nes tai yra tarpinės institucijos, beje, ne jos sprendžia. Dėl Europos sutarties pataisų sprendžia Europos šalių valstybių parlamentai. Todėl yra galimybė kreiptis tiesiai į juos, jeigu dar tikimės paveikti nuomonę, tikimės, kad bus pakeistas tas minėtas protokolas. Jį buvo galimybė keisti ir kai buvo derybos dėl Lisabonos sutarties, ir kai buvo procesas dėl ratifikavimo. Aš čia dabar nenoriu kaltinti ar kaip nors priekaištauti dėl to, kad nebuvo pasinaudota tomis galimybėmis, įskaitant ir tuos asmenis, kurie čia dabar galbūt ir nuoširdžiai norėtų daryti taip, kaip nedarė anksčiau.
Manau, nei Vyriausybė… Arba reikia kreiptis ne tiktai į Vyriausybę, bet reikia kreiptis ir į Seimo valdybą, kad Seimo vardu kreiptųsi į Europos Sąjungos valstybių šalių parlamentus, siūlydama, atsižvelgusi į force majeure aplinkybes, į vieną iš blogiausių padėčių Europos Sąjungos šalyse, kur dabar pateko Lietuva, konkretų pasiūlymą pratęsti terminą. Juk vis tiek balsuos parlamentai, realiai nesvarbu, ką pasakytų Taryba, Komisija – bet kas, juk vis tiek, kad būtų pakeistas šis protokolas, turėtų balsuoti kiekvienas Europos Sąjungos šalių parlamentas.
Tai geriau kreipkimės tiesiai su tokiu pasiūlymu. Tai, aišku, precedentas, šiaip atrodytų gal net ir kvailokai, jeigu nebūtų tokia liūdna padėtis. Aš pats nesu atominės energetikos šalininkas, bet faktiškai suprantu, kad dabartinėje situacijoje iš tikrųjų yra argumentų už tai, kad reikėtų siekti pratęsimo, jeigu tai nepavyks, tai bent jausimės padarę viską, kas įmanoma. Aš siūlau ir labai prašau rezoliucijos autorių nebalsuoti už šią rezoliuciją taip, kaip ji parengta, o balsuoti už tai, kad ji būtų priimta su pataisomis. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad spręsdami šį klausimą jau rezoliucijos forma mes elgsimės atsakingiau, negu prieš tai balsuodami už tokio pat turinio įstatymo projektą. Pirmas dalykas, baikime apgaudinėti save ir klaidinti mūsų žmones, kad yra kažkokių teorinių galimybių šiandien susitarti dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo.
Manau, kad jūs visi skaitėte Europos Parlamento nario R. Pakso paklausimą Europos Komisijai ir gautą atsakymą tuo klausimu. Motyvuodamas, kaip ir jūs čia visi, žinoma, aš pirmiausiai kreipiuosi į opoziciją, kad sunki ekonominė padėtis ir t. t., jis išdėstė tuos motyvus ir klausė, ar teoriškai įmanoma kaip nors susitarti dėl pratęsimo? Jam buvo labai aiškiai pasakyta, kad jeigu norėjo pasinaudoti Europos sutarties 37 straipsnio išimtimi dėl pratęsimo, tai reikėjo daryti per pirmus trejus metus po mūsų įstojimo.
Tai, gerbiamieji socialdemokratai, atrodo, tuos pirmuosius trejus metus po įstojimo buvo jūsų dominuojama Vyriausybė, tai gal ateikite čia, į tribūną, ir, užuot dabar spekuliavę šia tema, paaiškinkite, ką nuveikė jūsų vyriausybės per tuos pirmus trejus narystės metus, kad būtų pasinaudota šia išimtimi. Dabar pasakyta, kad tokios teorinės galimybės nebėra.
Čia taip energingai besireiškiantiems „darbiečiams“ priminčiau, kad, atrodo, šiuo laikotarpiu buvo jūsų ūkio ministras. Tai gal ką nors pasakysite, kaip jūs energingai kovojote dėl antrojo bloko darbo pratęsimo per pirmus trejus metus po įstojimo. Manau, aišku, kad jūs neturite ką pasakyti.
Bet aš čia nebandysiu spekuliuoti ir tuo, kad yra ne kieno nors kito, o A. M. Brazausko parašas po Stojimo sutartimi ir tomis sąlygomis, kurios išsiderėtos. Ir nesakysiu, kad tai yra blogos sąlygos. Visų pirma nė viena į Europos Sąjungą stojanti valstybė, kurios kaip ir mes turėjo panašaus tipo atominę elektrinę, nesugebėjo iškovoti, kad ilgiau būtų pratęstas darbas, negu mūsų atveju. Kai kurios net nesugebėjo gauti kompensacijų, o mes gauname milijardines kompensacijas.
Kitas dalykas, kad per tą prabėgusį socialdemokratų dominavimo laikotarpį, atrodo, tos milijardinės kompensacijos baigiamos iššvaistyti nenuveikus nieko reikšmingo. Tik dabar statomos efektyvesnės jėgainės Elektrėnuose, finansuoti darbai, susiję su uždarymu, bet pačių darbų nematyti. Energetikos ministras, pasižiūrėjęs, kas padaryta, tiksliau, kas nepadaryta, nors turėjo būti padaryta, griebėsi už galvos. Gal mes kalbėkime apie tai, kaip mes atsakingai elgiamės su tomis galimybėmis, kurias suteikia Europos Sąjunga.
Aš manau, čia būtų galima dar daug diskutuoti, bet galų gale aš kviečiu visus atsikvošėti ir vieną kartą baigti spekuliuoti ta tema, žinant, kad eiliniai žmonės turi tam tikrų vilčių, supranta, kad pigesnė elektra, visi tą suprantam, bet manau, kad mūsų statusas įpareigoja mus elgtis šiek tiek atsakingiau.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Oleką, nėra. V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSG). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, nors ir kaip būtų gaila, bet su gerbiamuoju kolega J. Razma tenka labai daug kur sutikti ir prisiimti atsakomybę valdantiesiems tuo metu, kai iš tikrųjų buvo galima kažką padaryti. Šiandien aš įsitikinęs, nes kažkada buvau fizikos mokytojas, ir neblogas, šiek tiek išmanau fiziką, tai, turimais duomenimis, specialistų pateiktais duomenimis, kur užsakyti reikia, kaip minimum pusę metų… Tai skaičiuokim, šiaip ar taip, gruodžio 31 d. pusė metų niekaip išeina. Realiai sausio 1 d. klausimas yra išspręstas, bet su visom tom neigiamybėm, kurios buvo išvardytos, ir Užsienio reikalų ministerija, kurią tada socialliberalai valdė, ir manau, kad labai pataikavo Europos Sąjungos klerkams ir valdininkams… Manyčiau, kad politinė valia, politinis išsakymas vienos ar kitos pozicijos yra svarbus ir labai reikalingas. Prisiminkime referendumą, kiek partijų rėmė referendumą ir aktyviai dalyvavo, kad vis dėlto žmonės galėtų ir palaikytų šios idėjos gyvavimą ir pratęsimą. Manyčiau, kad parlamentas turi tokią teisę, nesvarbu, ar tai kairė, ar dešinė, vis dėlto pasakyti, ką mes manome, kad taip – turėtų būtų bandoma pratęsti. Viena pusė.
Antra pusė. Negražioji pusė. Kad ir kaip ten būtų kažkam blogai, bet bus kažkam labai gerai. Kaip visada, atsiranda tarpininkų, kurie šiuo atveju iš didesnės dalies gyventojų turės naudos. Tarpinės firmos, senoji „Dujotekanos“ istorija ir naujoji istorija – energetinių tinklų elektros perpardavimas. Taigi, kaip visada, kažkam būna bloga, o mažai daliai bus labai gera. Norėčiau, kad kolegos palaikytų šią idėją ir balsuotų, o politinė valia arba politinė pozicija, manau, nėra draudžiama nė vienam politikui. Aš puikiai suprantu, šypsosi gerbiamasis kolega V. P. Andriukaitis, aš nesu nei euroskeptikas, nei euroentuziastas, esu žmogus pragmatikas ir nemanau, kad Europa davė mums labai daug gėrybių. Jinai taip pat iš mūsų ir pasiima. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu P. Auštrevičių.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Demokratiška ir brandi visuomenė, valstybė svarsto reikalus visapusiškai, bet pirmiausia racionaliai, remdamasi teisinėmis normomis. Šiuo atveju atskiri įnoriai ir siekiamybės nevaidina pagrindinio vaidmens. Lemia šaltas protas ir žodžio laikymasis. Ignalinos atominė elektrinė, jos veikla ir jos šviesi „ateitis“ jau tapo vienu iš tautinių mitų, gyvas tautoje, o ypač atskirų žmonių protuose. Bet ar turime šio mito griovėjų?
Lietuvos susitarimas su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės elektrinės rėmėsi ne atskirų pareigūnų pozicija, kaip kažkas bando tai pateikti, bet paties Seimo 1999 m. spalio mėn. priimtu įstatymu, prašau skaityti įstatymus, kuriame buvo nurodytos abiejų blokų uždarymo datos: 2004 m. – pirmasis blokas ir ne vėliau kaip po penkerių metų – antrasis blokas. Derybų dėl narystės metu derybų grupė buvo įpareigota pasiekti geriausius įmanomus susitarimus dėl uždarymo sąlygų ir rezultatų. Ir tai pasiekta. Pavyzdžiui, mūsų Stojimo sutarties Ketvirtas protokolas numato aiškius, pabrėžiu, abiejų pusių įsipareigojimus, t. y. Lietuvos ir Europos Sąjungos. Mūsų datos, Europos Sąjungos finansinė parama ir tos paramos formos. Pats Ketvirtasis protokolas ir Lietuvai numato labai palankias sąlygas, galime kompensuoti net keturias išlaidų kategorijas. Nė viena stojanti valstybė neturi šios sąlygos pasiekusi. Tarp jų socialines, ekonomines uždarymo išlaidas gali kompensuoti, trūkstamų energetinių jungčių finansavimą ir panašiai. Lietuva nuo 2004 m. kasmet gauna apie 100 mln. eurų neatlyginamos paramos, toks kompensavimo grafikas, mūsų manymu, gali tęstis iki 2025–2030 m. ir susitarimas, kuris pasiektas dėl 2007–2013 m. biudžeto, patvirtina tai. Per septynerius metus Ignalinos atominei elektrinei atskira biudžeto eilute bus skirta 830 mln. eurų, netgi daugiau nei 100 mln. eurų per metus. Aš nuoširdžiai neabejoju, kad ir 2014–2020 m., o ir vėlesniuose susitarimuose dėl Europos Sąjungos biudžeto bus numatyta ne mažesnė pinigų suma paramai.
Retorinis klausimas dėl pačios Lietuvos gebėjimo (saugiai) eksploatuoti iki 2014–2017 m. ir vėliau pačios priemonėmis saugiai tą jėgainę uždaryti. Kaip atrodo situacija? Tačiau mes negauname atsakymų, kodėl Lietuvoje elektros energija yra brangiausia tarp visų Baltijos valstybių, nors gaminame daugiausia? Taip ir nežinome, kad iki 2002 m., pavyzdžiui, Ignalinos atominėje elektrinėje dirbo per 4 tūkst. darbuotojų, o panašaus tipo galingumo elektrinėse turėtų dirbti dvigubai mažiau. Ir toliau dirba arti 2 tūkst. darbuotojų. Nieko nežinome, iš kokių lėšų sukauptume Ignalinos uždarymo fondą, o tai yra neišvengiama. Ir kiek toliau tokiu atveju kainuos elektros energija, tarkime, 2010–2017 m. laikotarpiu? Klausimų daug, atsakymo nė vieno. Ar bus ją galima eksploatuoti esant šioms sąlygoms?
Mielieji kolegos, prisipažinsiu asmeniškai, diskusijų pliūpsnio ir populiaraus susirūpinimo, kurį mes mėgstame demonstruoti, prieš šių metų gruodžio 31 d. aš jau laukiau seniai. Aš tik galvojau, kas pirmas ir kada žengs šitą žingsnį. Žinojau, kad tai yra neišvengiama, tokia yra politinė logika. Įdomu pastebėti, kad Ignalinos atominės elektrinės liūdnąjį šimtadienį minėjome šių metų rugsėjo 23 d. Ar buvo bent viena pastaba spaudoje ar iš jūsų pusės? Ne, šimtadienį praleidome. Dabar atsibudome. Bet mėgėjų politiškai paišdykauti visada buvo pakankamai. Aš manau, kad jie tiesiog laukė, kada bus naudingiau pradėti šią diskusiją. Tai jų veiklos būdas, jiems ir spręsti, ir nuspręsti. Nebūčiau atviras, jeigu nepasiūlyčiau savo būdo, kaip mums toliau šį klausimą nagrinėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas!
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mano siūlymas yra toks: atsakingam Seimo Ekonomikos komitetui išklausyti ankstesnės G. Kirkilo Vyriausybės sudarytos derybų grupės dėl Ignalinos atominės elektrinės parengtą A. Abišalos ataskaitą. Jis ne veltui dirbo.
Antras dalykas. Aš siūlau, kad energetikos ministras pateiktų rašytinę informaciją apie Lietuvos apsirūpinimą elektros energija po 2010 m. sausio 1 d. Rašytinę. Turėdami šią informaciją mes galėsime spręsti racionaliau.
PIRMININKAS. Laikas!
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mielieji kolegos, nepasiduokime branduoliniams fariziejų gundymams. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis. Nėra. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, matau, šiek tiek atlėgo aistros, mažiau salėje parlamentarų, bet tikrai diskutuojam svarbiu klausimu, tai nekelia abejonių. Tik gaila, kad mes iš tikrųjų diskutuojame tada, kai jau šaukštai po pietų. Tos diskusijos vyko ir praėjusiame Seime, gana karštos. Buvo ieškoma įvairių sprendimų, irgi pavėluotai ieškoma sprendimų. A. Abišala buvo siunčiamas kaip derybininkas ieškoti kažkokių galimybių. Tos visos galimybės buvo išsemtos. Tai visi konstatavo, turime susitaikyti su tam tikra realybe. Ar galima dar ką nors daryti?
Techninė pusė, jau buvo kalbama, kad mes esame nepasirengę, nes sprendimas jau yra priimtas. Pusė metų geriausiu atveju, net jeigu ir suktųsi, vis tiek kuro jau nebeužtenka ir tą mes puikiai visi žinome, ir rezoliucijos teikėjai tą puikiai žino. Teisinė pusė – lygiai taip pat. Mes kalbam apie sutartį tarp Europos Sąjungos, ne tarp Briuselio, ne tarp Komisijos, o sutartį tarp Lietuvos ir likusių Europos Sąjungos valstybių. Tai net ir pritarus ką nors iš čia keisti, tą turėtų patvirtinti visos valstybės, absoliučiai visos. Pritarimo tas procesas tikrai užtruks ne vieną dieną, o, kaip mes žinome, ratifikavimo sutarčių, dar žinant Austrijos ir kitų pozicijas, antibranduolinių valstybių pozicijas, puikiai žinome, kad tai iš viso turbūt vargu ar bus įmanoma šituo laikotarpiu. Metus laiko mažiausiai apie tai kalbės.
Turime sau konstatuoti paprastą faktą, kad galimybių nėra, bet mes iš savo pusės sakome, kad mes norime nesilaikyti sutarties. Ką tai reiškia? Lygiai tą patį reiškia, kad kita pusės gali nesilaikyti savo sutarčių. O tai reiškia, šių metų biudžete, kuriuos… mes pasirašėme sutartis biudžete šiais metais 10 mlrd. Lt įvairių projektų, ne tik atominės elektrinės projektų, nes visi projektai yra mūsų susitarimo rezultatas. Jūs visi siūlantys turite palaidoti arba parašyti į biudžetą galimybę netekti 10 mlrd. Lt jau šiais metais, nes tai gali būti atsakas. Jeigu mes atsakingai Seime svarstome, tai tą turime ir įvertinti. Kas prisiims atsakomybę už tai, kurių rankos pakils tą daryti dabar, kai pagrindinis šaltinis yra Europos Sąjungos lėšos? Žinant, kad tikrai nieko negalima padaryti, kad bus eilinis valios pademonstravimas tuščioje vietoje, ir apsijuokti prieš žmones, kad eilinį kartą Seimas nieko negali padaryti, tik rezoliucijomis taškosi. Pagalvokime apie tai. Aš manau, kad tikrai neverta žaisti tokių žaidimų, kai turime tokių sudėtingų problemų dėl biudžeto. Jeigu visa tai, ką mums leidžia fantazija… tai mes, mano galva, tikrai nelabai atsakingai žiūrime į savo siūlymus.
Ačiū už dėmesį. Tikrai siūlau nepalaikyti šitos idėjos, nes tikrai nedera Seimui, atsakingai institucijai, tokie sprendimai.
PIRMININKAS. Kviečiu V. P. Andriukaitį. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš, aišku, nenoriu pateikti tų argumentų, kuriuos kolegai V. Simulikui išsakiau mudviejų pokalbio metu, tačiau galiu tikrai patikinti jus, kad Lietuva turėtų prisiminti, kaip ji žengė žingsnis po žingsnio stojimo į Europos Sąjungą keliu, kiek ji jau išnaudojo Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigų, kad galėtų užtikrinti tų dviejų reaktorių saugumą. Tiesa, reikia prisiminti, kad 1989 m. Lietuvos žalieji ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis savo rankomis uždarė naują trečiąjį saugų, TATENA’os reikalavimus atitinkantį, bebaigiamą statyti trečiąjį reaktorių, jį sugriovė ir pasiliko su dviem senais, nesaugiais. Prisiminkime, kolegos, ypač tie, kurie tada… Nors aš kritikavau tą žingsnį, kad negalima taip daryti, bet kurie tada rankom apsupo trečiąjį bloką ir padarė sau gerą sprendimą. Tai pirmoji atminties pamoka.
Antroji. Kai mums reikėjo skaičiuoti, kai atsiskyrėme nuo Tarybų Sąjungos, kur laidosime branduolines atliekas, labai aiškiai ir J. Veselka, ministras, puikiai atsimena Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje diskusijas, kad reikia kaupti Ignalinos atominės elektrinės fondą, kad pinigai būtų skiriami atliekų saugojimui, saugyklos statymui, atliekų perdirbimui ir kitiems dalykams. Tuomet iškilo diskusija, kad teks didinti elektros tarifą, mielieji. Ką tada pasakė Lietuva? Dieve brangus, kaip už mus balsuos žmonės, taigi negalime. Ir ką mes nutarėme padaryti? Apgavome save ir Europos Sąjungą, ir aš drąsiai sakau, patikrinkite tai, kad į Ignalinos atominės elektrinės fondą neįplaukė jokių pinigų, nes jų paprasčiausiai nebuvo, o elektros tarifo mes tuomet nedidinome. Aišku, Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai visa tai matė. Toliau. Kai atėjo mūsų laikas stoti, mes ir toliau sakėme, mes neturime pinigų, jeigu didinsime tarifą, mūsų niekas nesupras, gal galite mums padėti? Tada jie sakė: gerai, jeigu norite, kad mes padėtume, tai apsispręskite dėl datų, kada tie du reaktoriai nustoja dirbti. Tai jūs gal tada nekelkite elektros energijos tarifo, o mes kaupsime pinigus ir paskirsime pinigus Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
Gerbiamieji kolegos, užmišote visa tai? Aš kalbu ir A. Šleževičiaus Vyriausybės ministrų vardu, ir Demokratinės darbo partijos frakcijos, ir Socialdemokratų, ir Jungtinės A. Brazausko koalicijos vardu ir t. t. Mielieji kolegos, pirmiausia pasakykime, kiek mes išlošėme darybose dėl atominės elektrinės saugos, kitų dalykų ir uždarymo darbų ir apsaugojome Lietuvos žmones nuo to, kad iš jų būtų išskaičiuoti pinigai šitiems darbams? Tai yra didelė Europos Sąjungos parama.
Dabar kitas dalykas. Pereisim prie konkretaus teksto. Klausiu dabar teksto rengėjų L. Diniaus, D. Meiželytės, J. Stanevičiaus. Jūs sakėte, kad įvertinote atsakingų valstybės institucijų pateiktus duomenis apie ypač didelį Lietuvos Respublikos ūkio ir finansų nuosmukį ir iš esmės pablogėjusią padėtį. Būkite geri, tų atsakingų institucijų duomenis pridėkite prie rezoliucijos, kad aš galėčiau šiandien balsuoti, nes gal jūs frakcijoje tuos duomenis turėjote. Man jie reikalingi.
Toliau. Man reikalingi visi kiti skaičiavimai, norint pasakyti pozityviai apie šitą rezoliuciją. Bet jeigu manot, kad mes nesusipažinę, tik jūsų frakcija susipažino su tais duomenimis, o mes jų neturime ir staiga turime paremti šitą rezoliuciją, tai keistai atrodo. Aš jau nekalbu dėl teisinių ir visų kitų dalykų. O kita vertus, aš siūlyčiau vieną papildymą. Aš manau, kad šitoje rezoliucijoje reikėtų ne tik Vyriausybę, bet įpareigoti į derybinę grupę dėl Ignalinos atominės elektrinės pratęsimo įtraukti J. Veselką, M. Varašką ir visus kitus, kad jie iš tikrųjų parodytų mums tikrą kelią, kaip reikia tai padaryti. Nekalti tik Vyriausybės, bet padaryti nacionalinę komandą, kuri išties nuvažiuotų ir susitiktų su Europos Vadovų Taryba ir pateiktų vis dėlto argumentus, kad mes galėtume tuomet tikrai pasakyti, kad viską padarėme.
Aš siūlau būtinai papildyti derybinę delegaciją ir į ją būtinai įtraukti ir J. Veselką, ir kitus, nes jie elgiasi įdomiai: patys nesiima atsakomybės, bet kitus kaltina. Suteikime atsakomybę ir tada pareikalausime vaisių ir darbo rezultatų. Ačiū.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Kviečiu į tribūną E. Klumbį.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo liko 49 dienos nuo šiandien. Ir mes turime suprasti, kad jokios rezoliucijos, jokie įstatymai nieko nepadarys. Traukinys jau yra nuvažiavęs ir, deja, dauguma Lietuvos valdžios atstovų tik mojuoja kumščiais ir absoliučiai nieko negali padaryti. Ką būtų galima padaryti, esant šitai situacijai, esant krizei, žinant, kaip šitą krizę dar labiau pagilins Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, žinant, kokius sprendimus yra numatęs (ir jau yra žinių) energetikos ministras, kuris yra nusiteikęs deginti mazutą, kuris vos ne du kartus brangesnis už dujas. Tai čia viskas bus ant mūsų piliečių pečių.
Europa, Europos Sąjunga iš tikrųjų pripažįsta tik jėgą. Ji yra jėga, tačiau ji vis dėlto atsižvelgia į tą jėgą, kurią sugeba jai primesti kiti. Pavyzdys yra labai puikus. Mes turime iš esmės tris valstybes Europos Sąjungoje, kurios parodė savo jėgą. Tai yra Airija, tai yra Didžioji Britanija ir tai yra Čekija. Ir štai visos jos gavo iš esmės tai, ko norėjo, o mes gavome iš principo iš visų tų derybų, būdami nuolankūs, norėdami būti geri, „pakarnūs“, iš tikrųjų špygą. Dabar verkiame, ir teisingai. Kas daugiau mums lieka, jeigu mes tokią valdžią iki šiol turėjome?
Vienintelis dalykas, ką mes galėtume padaryti dabar, tai pasakyti, nuspręsti Seime aiškiai: mes neuždarome Ignalinos atominės, ir viskas, kito kelio neturime, o tada sėdame prie derybų stalo. Prie derybų stalo sėdime jau visai kitokiose pozicijose. Mes turime situaciją, sunkią situaciją, savoje šalyje, todėl padarėme vienašališką sprendimą neuždaryti Ignalinos atominės elektrinės. Kita vertus, yra Europos Sąjunga, kuri siekia ir sako, kad jūs, broliukai, pasirašėte. Bet šioje situacijoje mes sėskime prie derybų stalo ir kalbėkimės, tačiau per tą laiką Ignalinos atominė elektrinė gali veikti. Ji turi rezervą, kad veiktų.
Štai čia yra vienintelis kelias šioje situacijoje, bet tam turi būti Vyriausybė pirmiausia, Seimas, apskritai valdančioji dauguma, kuri turėtų stuburą tą padaryti. Šiandien mes neturime tokios valdžios ir, deja, lieka tik konstatuoti, kad iš tikrųjų sausio 1 d. Ignalina bus uždaryta, žinoma, atsižvelgiant į tai, ką pridarė ir derybininkai, ir A. M. Brazausko Vyriausybė, nes jis pasirašė. Bet, deja, į šią eilutę įeina ir dabar valdantys konservatoriai su savo visais satelitais. Štai yra situacija. Ir jeigu mes eisime šituo keliu, koks dabar yra primetamas, mes…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
E. KLUMBYS (TTF). Baigiu. …primetamas, mes nieko nepadarysime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, diskusija baigta. Pagal Statutą po diskusijos… 184 straipsnis sako, kad mes turime… Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų, ar redaguoti, ar atmesti. Taigi pirmiausia dėl to, ar priimti rezoliuciją be pataisų. B. Vėsaitė – už. Nėra. P. Auštrevičius – prieš.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolegos, matyt, jau pakartosiu, bet lapkričio 12-oji, pasirodo, yra ir Branduolinė diena. Šiandien mes nieko faktiškai nedarome, tik skaičiuojame arba gąsdiname vieni kitus. Nuomonės yra visiškai skirtingos. Aš tik atkreipiu dėmesį: mums pateikti du skirtingi dokumentai. Be jokio pagrindimo viename siūloma iki 2012 m. liepos 1 d., kitame – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Ar tai yra tik pusės metų skirtumu pratęsimas, ar yra kokia nors logika? Niekas mums nepateikia nei skaičiavimų, nei siūlymų ir panašiai. Mes esam šiek tiek apakinti arba, viena vertus, nepasitikėjimo, kita vertus, noro kitų sąskaita padaryti taip gerai, kad būtų visiems gerai, o mums geriausia. Aš siūlau taisyti šitą rezoliuciją, o prieš tai, kaip ir minėjau, išklausyti gerbiamojo A. Abišalos bei energetikos ministro pasisakymus ir gauti rašytinę informaciją, kad mes spręstume branduolinius klausimus ne iš dangaus, o remdamiesi tikrai racionaliais argumentais. Dėkoju.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai, mes visi turime savo nuomonę, visi išsakėme savo nuomonę. Galbūt truputį ir pavargome nuo šitų diskusijų, tačiau mano, mūsų frakcijos, pozicija – mes vis tiek balsuosime už tą rezoliuciją, nes manome, kad visos galimybės tikrai nebuvo išnaudotos. Dabar grįžti į tas vyriausybes, kurios buvo, visą laiką į jas žiūrėti, o patiems nepajudinti piršto, kad ta situacija pasikeistų, manau, yra neleistina. Todėl siūlau visiems balsuoti už ir taip išreikšti savo poziciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Šimėnas – prieš.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia šiandien skambėjo taip, kad lyg ir atominė energetika yra supergėris, kurio visiems labai gaila. Noriu pasakyti, kad atominė energetika nėra supergėris, ir visos valstybės galvoja, kaip jo atsikratyti, tik ne visos sugeba tai padaryti kaip švedai ir panašiai. Buvo priimti sprendimai, bet… prikalti kaip narkomanai prie adatos. Bet jeigu šis svarstymas būtų 1988 arba 1989 metais, po Černobylio avarijos, būtų visiškai kita diskusija. Dabar pernelyg gerai jaučiamės, nes buvo daug investuota į Ignalinos atominės elektrinės saugumą ir iš tikrųjų saugiai gyvenome tą laikotarpį. Bet netgi mažiausia tikimybė, kad atsitiks avarija… įsivaizduokite, kas tada atsitiktų.
Dabar tiems didžiuliams ekonomistams, kurie čia sakė, kad kiekvienais metais pratęsdami atominę elektrinę laimėtume vieną mlrd. Tai per dvejus metus mes laimėtume 2 mlrd., bet uždarymui Europos Sąjunga davė jau 3 mlrd., tai yra 1 mlrd. eurų, tai yra 3,5 mlrd. Lt. Netgi ekonomiškai nesueina suma, jeigu dedame pliusą ir minusą. Kai neseniai lankėsi rusai, penktadienį buvo bendros Lietuvos ir Rusijos tarpparlamentinės grupės posėdis, aš paklausiau Karaliaučiaus Dūmos vado: ką jūs galvojate su radioaktyviosiomis atliekomis daryti, jeigu planuojate statyti atominę elektrinę šalia Lietuvos, prie Šešupės ir Nemuno? Jis sakė: mes planuojame radioaktyviųjų atliekų perdirbimą. O ką tai reiškia? O tai reiškia tą patį, kas šiuo metu Irane yra planuojama daryti. Tai ar mes norime tokių dalykų? Ar mes pagalvojame, ką mes darysime su radioaktyviosiomis atliekomis?
PIRMININKĖ. Laikas!
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ir paskutinis dalykas. Gavome kur kas daugiau, negu laimėtume darydami konfliktą su Europos Sąjunga, todėl pagalvokite, kolegos. Išėję ant bėgių ir mušdami plaktukais per bėgį, mes nevažiuosime tuo traukiniu.
PIRMININKĖ. E. Jurkevičius – už.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, daug laiko buvo įvairiems svarstymams ir pasiūlymams, ir veiksmams iki šios dienos. Tačiau visai neseniai užregistruota M. Varaškos graži iniciatyva dėl rezoliucijos. Todėl kviečiu, ypač pirmos kadencijos Seimo narius, ir akcentuoju pritarti šitai rezoliucijai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu įstatymas, kurį anksčiau svarstėme, buvo nelabai garbingas mūsų pačių žodžio ir Europos Sąjungos atžvilgiu, tai rezoliucija yra nelabai garbinga piliečių ir Vyriausybės atžvilgiu. Nes ko mes tikimės iš Vyriausybės? Kad A. Kubilius paskambintų J. M. Barrosui ir gautų tą atsakymą, kurį mes puikiai žinome? Ką Vyriausybė gali nuveikti per tą likusį mėnesį? Vadinasi, čia yra tokia saviapgaulės dūmų uždanga apskritai. Nesileiskime į tokias reklamines akcijas.
PIRMININKĖ. R. Ačas – už.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šiandien aš iš konservatorių girdžiu iš viso įdomių minčių, kad ir ką tik dabar nuskambėjusią, kad atominė energetika nėra gėris, visos valstybės svajoja atsisakyti. O konservatorių seniūnas prieš tai, kai svarstėme klausimą, dar geriau pasakė, kad, girdi, ne karas, ne maras, geriau turbūt nusipirkti elektros energijos, negu gaminti. Aš manau, kad iš konservatorių trykšta naujas Lietuvos ūkio valdymas, nes tai matyti ir iš Vilniaus savivaldybės. Matyt, iš Seimo tos mados eina po visą Lietuvą. Irgi sakė: geriau parduoti tą pastatą, paskui nuomotis. Tai kur mes taip nueisime?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji, tikrai nesiruošiau kalbėti, tačiau kai išgirdau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kalbą, kad branduolinė energetika nėra gėris – yra blogis ir visos pasaulio valstybės atsisako… Gerbiamasis pirmininke, šiandien išvykstu į NATO Parlamentinės Asamblėjos sesiją Edinburge ir ten bus skaitomas pranešimas, kurį dabar turiu prieš akis, apie branduolinį renesansą, kuriame yra sakoma, kad į Tarptautinę atominės energetikos agentūrą šiuo metu yra kreipęsi 29 šalys, valstybės, kurios prašo sąlygų tam, kad įdiegtų branduolinę programą. Branduolinė energetika yra švaresnė už hidroelektrines. Taip, ir tai turėtų būti jums žinoma. Todėl atsiribojant nuo bet kokių faktų… tačiau, mielas pirmininke, būkit objektyvus ir teisybės dėlei neklaidinkite Seimo narių, nes tai yra faktai. To jūs tikrai nepaneigsit. Prisidėdamas prie visų kitų faktų, raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Taigi rezoliucija be pataisų nepriimta, todėl kiti variantai yra redaguoti rezoliucijos projektą arba atmesti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad redaguotume rezoliucijos projektą, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume rezoliucijos projektą, balsuojate prieš.
Gerbiamieji kolegos, lygus balsavimas, todėl kviečiu perbalsuoti. (Šurmulys salėje) Dar kartą sakau: kas už tai, kad būtų redaguojamas rezoliucijos projektas, balsuojate už, kas už tai, kad būtų atmestas rezoliucijos projektas, balsuojate prieš.
Balsavo 86: už – 42, prieš – 44. Rezoliucija atmesta. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasiūlyti… Prašau, replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Klausiu kolegų iš dešinės: jūs kartais nekrūpčiojat, kai savo šešėlį pamatot? Nes šitas balsavimas rodo, kad jūs taip bijote bet ką padaryti, kas galėtų, jūsų manymu, pakenkti Europos Sąjungai, kad man net gėda žiūrėti (…) konkrečiai, nes tai yra bailus balsavimas.
PIRMININKĖ. Prašau, V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, man tikrai labai gaila, kad kai kalbam arba apie įstatymą, arba apie šią rezoliuciją, tai vietoj galimybės turėti mažesnes kainas, ir ne tik už elektros energiją (jinai bus ir gamybos, ir visų kitų, apskritai kainų lygmenį veiks), jūs pasirenkat pelnus, kuriuos gaus dujų tarpininkai, pelnus, kuriuos gaus statybinės firmos, uždarinėdamos ir dabar imdamos milijardinius pinigus, jūs pasirenkat monopolistus ir tuos pinigus, tarp kitko, rusiškus, jie gaus didžiąją dalį, o ne Lietuvos žmonių interesus. Man tiktai labai gaila, kad tai daro partijos, kurios teigia, kad joms svarbu vertybės ir mūsų tėvynė Lietuva. Deja, deja, jūsų darbai yra kitokie.
PIRMININKĖ. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau šiek tiek gal nusiraminti ir tas emocijas čia nutraukti. Iš tikrųjų gyvenam Lietuvoj ir sprendžiam Lietuvos svarbius klausimus, nereikia čia apsimesti kokiais nors, nežinau, naivuoliais, galvojant, kad iš tiesų štai tokiais kavaleristiniais išpuolimais kažką išspręsim. Siūlau kitą savaitę, suderinus laiką, pakviesti energetikos ministrą, aš pats sutinku dalyvauti, ir diskutuoti apie tai, kaip apsirūpinsim elektros energija po to, kai sausio 1 d. Ignalinos atominė elektrinė bus uždaryta. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė turi labai aiškius planus ir juos įgyvendina. Gaila, kad Seimo nariai iki šiol visiškai tuo nesidomi. Aš raginu pasidomėti. Mes esam pasiruošę ateiti ir jums pristatyti visus aiškius planus. Planai, kurie yra svarstomi kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, yra rimti planai, ir, gerbiamieji kolegos, raginu elgtis solidžiai.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu paprašyti kolegų, kurie čia sekė mums visokias pasakas apie kažkokius sutaupytus pinigus, apie kažkokią galimą gerovę, prieš kalbant tokias pasakas, pažiūrėti į kalendorių, kiek jos yra realios. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. M. Varaška.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Na, iš tiesų, kaip vienam iš šios rezoliucijos bendraautorių, man norėtųsi padėkoti visiems kolegoms, kurie anksčiau ar vėliau rėmė šią rezoliuciją, ją pasirašė, teikė ją Seimui registruoti. Noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie daugiau ar mažiau sveikai diskutavo apie rezoliucijos tikslą. Tai nėra rezoliucija dėl manęs, dėl vienos ar kitos frakcijos. Aš esu nuoširdžiai įsitikinęs, jog tai yra ir buvo rezoliucija dėl mūsų valstybinių reikalų ir mūsų valstybinių interesų. O kad jau taip atsitiko, aš tiesiog noriu padėkoti Seimui, ir vienai, ir kitai Seimo pusei, ir pozicijai, ir opozicijai, už sugaištą laiką ir gerbiu priimtą sprendimą.
14.19 val.
Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projektas Nr. XIP-367(3) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau, kadangi liko tik balsavimas dėl projekto Nr. XIP-367 – Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo, kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Deja, balsavimas ir šį kartą neįvyko. Taigi, gerbiamieji kolegos, rytinis plenarinis posėdis baigtas. Kviečiu susirinkti į vakarinį posėdį 15 val. Posėdis baigtas. Prašau, dar A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš matau rezultatą – vienbalsiai nepritarta. (Balsai salėje) Taip.
* Santrumpų
reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos
frakcija;
LSF – Liberalų
sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri
Seimo narių grupė; TPPF – Tautos
prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija
„Viena Lietuva“.