Įstatymų projektų tikslas – didinti teismų išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą, taupant teismų ūkines išlaidas, optimizuoti teismų bei teisėjų darbo krūvį.
Lietuvos Respublikos miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektu siūloma mažinti apylinkių teismų, kaip savarankiškų institucijų, skaičių. Sumažėjus apylinkių teismų skaičiui, atitinkamai sumažėtų teismo pirmininkų, teismo finansininkų ir kai kurių kitų darbuotojų skaičius. Taigi atsirastų galimybė efektyviau panaudoti teismams skiriamus biudžeto asignavimus, didesnį dėmesį teikiant teismų darbo sąlygų gerinimui, teisėjų ir aptarnaujančio personalo kvalifikacijos kėlimui ir kt. Naujo teisinio reguliavimo pirmajame etape siūloma prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prijungti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, sujungti Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkių teismus – į Kauno apylinkės teismą, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono apylinkių teismus – į Šiaulių apylinkės teismą.
Reorganizuojant teismus jungimo būdu, būtų efektyviau panaudojamos teismams skirtos lėšos, būtų išspręsta labai aktuali apylinkių teismų darbo krūvių skirtumų problema, sudarytos sąlygos racionaliau paskirstyti teisėjams bylas. Reorganizavus Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projekte nurodytus teismus, būtų nustatytos 3 apylinkių teismų veiklos teritorijos (vietoje dabar esančių 7).
Priėmus Lietuvos Respublikos miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektą, dėl struktūrinių pakeitimų numatomas kai kurių pareigybių skaičiaus mažinimas. Persiskirstys apylinkių teismų darbo krūvis, todėl daliai teisėjų gali tekti keisti faktines darbo vietas. Pagal Lietuvos Respublikos miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projekto 4 straipsnį šio įstatymo projekto nuostatos neturėtų įtakos jau paskirtų reorganizuojamų miestų ir rajonų apylinkių teismų teisėjų įgaliojimų vykdymui. Lietuvos Respublikos miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektu siūloma patvirtinti aukščiau nurodytų teismų reorganizavimo sąlygas.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo įstatymą kartu parengti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 126 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti šiame straipsnyje nurodytus teismų pavadinimus, atsižvelgiant į apylinkių teismų, kaip savarankiškų institucijų, mažinimą. Naujo teisinio reguliavimo pirmajame etape numatoma prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prijungti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, sujungti Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkių teismus – į Kauno apylinkės teismą, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono apylinkių teismus – į Šiaulių apylinkės teismą, atitinkamai Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiami šių teismų pavadinimai. Šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pavadinimą į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Šiuo įstatymo projektu siūloma pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo pavadinimą į Panevėžio apylinkės teismą. Šiame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo reorganizuojamuose teismuose gautos baudžiamosios bylos, ieškinio pareiškimai, pareiškimai, prašymai, skundai ar kiti procesiniai dokumentai perduodami po reorganizavimo tęsiantiems veiklą apylinkių teismams. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos neturės įtakos jau paskirtų reorganizuojamų miestų ir rajonų apylinkių teismų teisėjų įgaliojimų vykdymui.
Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Juo siūloma nustatyti, kad vietoj 7 apylinkių teismų veiktų 3 apylinkių teismai, kurių veiklos teritorijos sutaptų su apygardų teismų veiklos teritorijomis ir apimtų: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas – reorganizuojamų Vilniaus miesto 1 apylinkės, Vilniaus miesto 2 apylinkės ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismų veiklos teritorijas, Kauno apylinkės teismas – Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijas, Šiaulių apylinkės teismas – Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių teritorijas. Toks reguliavimas leistų ekonomiškiau naudoti valstybės biudžeto lėšas, operatyviai paskirstyti žmogiškuosius, finansinius bei materialinius išteklius. Taip pat būtų išspręsta teisėjų darbo krūvio problema. Būtų išvengta pastovaus teisėjų skaičiaus didinimo didžiausią darbo krūvį turinčiuose teismuose.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 126 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai parengti siekiant efektyviau taupyti teismams skiriamas lėšas, užtikrinti efektyvesnį valstybės biudžeto asignavimų planavimą bei jų panaudojimą. Šių įstatymų projektų tikslas – siekiant mažinti teismų išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą, nustatyti centralizuotą teismų buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 126 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma nustatyti, jog teismai yra biudžetinės įstaigos, finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kadangi šiuo metu Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismai yra biudžetinės įstaigos. Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad teismų buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai. Ją tvarkytų Nacionalinė teismų administracija. Šio metu kiekviename miesto ir rajono apylinkės teisme buhalterinę apskaitą tvarko kiekvienas teismas atskirai. Lietuvos Respublikos teismuose dirba 85 finansininkai – 70 finansininkų valstybės tarnautojų ir 15 finansininkų, dirbančių pagal darbo sutartį. Iš teismams skiriamų asignavimų metams, Lietuvos Respublikos teismų finansininkų darbo užmokesčiui ir Sodrai skiriama 3551838 Lt. Perdavus Nacionalinei teismų administracijai centralizuotai tvarkyti teismų buhalterinę apskaitą ir įsteigus Nacionalinėje teismų administracijoje centralizuotą Finansų skyrių, Lietuvos Respublikos teismų buhalterinę apskaitą tvarkytų 7 finansininkai vietoj dabar dirbančių 85 finansininkų. Lietuvos Respublikos teismuose liktų po 1 buhalterio-finansininko etatą. Jų darbo užmokesčiui ir Sodrai būtų panaudojama 444031 Lt. lėšų. Numatoma preliminari lėšų ekonomija – 1557 tūkst. Lt. Ryšium su teismų buhalterinės apskaitos tvarkymu centralizuotai, priėmus įstatymą, dėl struktūrinių pakeitimų numatomas teismuose finansininkų pareigybių skaičiaus mažinimas. Numatoma, kad išeitinėms darbuotojų išmokoms reikės apie 656 tūkst. Lt.
Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo papildomos Nacionalinės teismų administracijos funkcijos dėl teismų buhalterinės apskaitos centralizuoto tvarkymo.
Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai bei korupcijai neigiamos įtakos neturės.
Priimti Įstatymų projektai neturės neigiamos įtakos verslo plėtrai.
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų įgyvendinimui reikalingų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų papildomai priimti nereikės.
Įstatymams įgyvendinti lėšų nereikės, atvirkščiai, jos gali būti sutaupytos ir panaudotos efektyviau, kai bus priimti įstatymų projektai. Preliminariai apskaičiuota lėšų ekonomija pirmaisiais reformos metais numatoma 901 tūkst. Lt.
Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad priėmus minėtus įstatymo projektus, jie įsigalios 2010 m. gegužės 1 d.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: teismas, teismų reorganizavimas, teismų sistema, teismų finansavimas, buhalterinė apskaita.
Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija. Įstatymų projektų rengimą koordinavo Teisės sistemos departamentas (direktorė – Aušra Naričiūtė, tel. 266 2936, l. e. p. Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Reda Gabrilavičiūtė, tel. (8 5) 266 2931), tiesioginis rengėjas – Teisės sistemos vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas Konstantinas Tiažkijus, tel. (8 5) 266 2951.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius