Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 135
2009 m. lapkričio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS, Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir A. KAŠĖTA
Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. lapkričio 5 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2009 m. lapkričio 5 d. rytinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pirmas klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar galim bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Norinčių kalbėti nėra, darbotvarkei pritarta.
Darbotvarkės 1-2 klausimas, projektas Nr. XIP-1169(3) – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 153, 16 straipsnių pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – S. Šedbaras. Priėmimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, nuo svarstymo iki priėmimo – šituo periodu buvo gautas kolegos J. Veselkos pasiūlymas, kuriame numatoma teikti visus dokumentus, patvirtinančius išlaidas, ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai finansuojamos iš parlamentinių lėšų. Komitetas vakar šį pasiūlymą svarstė, jam nepritarė, nes tai reikalauja papildomų diskusijų ir sisteminio požiūrio, ir nutarė perduoti šį pasiūlymą darbo grupei, kad jinai įvertintų ir sistemiškai įtrauktų arba neįtrauktų į rengiamą naują Statuto projektą.
Taip pat komitetas, atsižvelgdamas į svarstymo metu ir ankstesnius komiteto pasiūlymus, įregistravo pataisą ir jai pritarė vakar, kad didžiausias leistinas Seimo narių padėjėjų skaičius yra 3, lygiai taip pat kaip ir buvo prieš tai sutarta. Daugiau jokių pasiūlymų iki priėmimo nebuvo gauta. Tai iš esmės, kaip mes prisimename po svarstymo stadijos, pagrindinės projekto idėjos yra išlikusios, ir komitetas siūlo pritarti šiam galutinai patobulintam Seimo statuto pataisų projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar siūlyčiau priimti pastraipsniui. Yra keturi straipsniai. Gerbiamasis pirmininke, jūs gal neišeikit iš tribūnos. 1 straipsniui nėra jokių pasiūlymų. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Č. Juršėnas. Prašau.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, klausimas iš tikro yra pribrendęs ir, manau, reikėtų pritarti šitam straipsniui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai yra Statuto pataisos ir balsuoti reikia dėl kiekvieno straipsnio, tai aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Pasiūlymų irgi nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio? Tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Gerbiamasis kolega Šedbarai, 3 straipsniui yra, mano nuomone, trys pasiūlymai. Tai tada dėl kiekvieno atskirai. Gal J. Veselkos. Ar yra J. Veselka? Pirmininke, gal pristatykit tada J. Veselkos pasiūlymą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). J. Veselkos pasiūlymas buvo įvesti tokią sudėtingą sistemą, kad Seimo kanceliarijai būtų teikiamos visos išlaidos, taip pat ir tos, kurios, populiariai pasakysiu, yra apmokamos iš atlyginimų, ne tik iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tai čia būtų labai sudėtinga apskaitos sistema. Komitetui vakar buvo visiškai neaiškus tokios pataisos tikslas. Todėl komitetas nepritarė, mano, kad dabar neturėtų būti priimta, ir, kaip minėjau, perdavė šią pataisą darbo grupei, kad ji įvertintų ir sistemiškai išanalizavusi apsispręstų.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko J. Veselkos pasiūlymą? Nėra 29 Seimo narių, taigi ši pataisa toliau nesvarstoma. J. Sabatausko pataisai komitetas pritarė?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, pritarė.
PIRMININKĖ. Tai ar galim tada bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Toliau, Seimo nariai J. Juozapaitis, E. Žakaris, V. Simulikas. Katras pristatote? Gerbiamasis J. Juozapaitis. Prašau.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Kadangi J. Sabatausko pataisai pritarta, mes dėl savo nereikalaujame balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vadinasi, jūs atsiimate savo pataisą? Dėkui. Ir daugiau pataisų, pirmininke, nėra?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Daugiau nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar jau ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Tada balsuojame, kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 3. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl 4 straipsnio. Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 4 straipsnis priimtas.
Dabar dėl viso Seimo statuto pakeitimo 4 – už ir 4 – prieš. Už – Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, šis klausimas iš tikro gana sudėtingas, gana ilgai nagrinėtas ir sunkiai priimamas. Bet vis dėlto, matau, Seime yra sutarimas, absoliuti Seimo narių dauguma supranta, kad mes turime būti solidarūs su tauta ir atsižvelgti į tą laikotarpį, kurį pergyvename, t. y. į tą sunkmečio laikotarpį. Vadinasi, ir mes tam tikru mastu turime susiveržti diržus. Todėl aš už šitas pataisas, ir kviečiu visus kolegas balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, daug nešnekant, man atrodo, mes gana daug diskutavome svarstant ir teikiant šitą įstatymą. Manau, laikas reikalauja tam tikrų mažinimų. Šitas žingsnis, manau, bent jau sumažins tą įtampą, kuri šiandien vyrauja visuomenėje. Labai ačiū. Už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Stoma – už.
S. STOMA (TS-LKDF). Tikrai labai smagu matyti, kad niekas nenori pasakyti prieš, tai didelių diskusijų nereikia. Manau, visi palaikysime, bus šiek tiek ramiau ir mums, ir visuomenei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Šedžius – už.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi per pateikimo stadiją aš buvau prieš tokį pateikimą, koks buvo, todėl kad žmonės nesuprastų, kad aš esu prieš sumažinimą parlamentinei veiklai skirtų lėšų, aš pasisakau už sumažinimą. Gal netgi reikėtų ir pasvarstyti, ar tinkamai čia sumažinome, ar nėra kitų dar rezervų, kur galima dar sumažinti parlamentinei veiklai skirtų lėšų, bet čia jau yra kitas klausimas. Visus kviečiu palaikyti šį projektą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prieš kalbėti norinčių nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo statutas „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo statutas „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ yra priimtas.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. Šukys. Repliką po balsavimo – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, norėčiau priminti svarstymo metu kai kurias savo kalbos ištraukas. Joje tris kartus pabrėžiau, kad aš kalbu ne apie asmeninius pinigus. Deja, matyt, leidėjų nurodymu žurnalistai iškraipė iš esmės mano tada kalbėtus žodžius. Tikiuosi, kad dabar mano balsavimo už nemėgins traktuoti, kad aš ko nors išsigandau. Tiesiog S. Pečeliūnas yra toks Seimo narys, kurio žodžiai ir darbai nesiskiria. Jeigu nenorite to matyti, nusipirkite akinius, mielieji žurnalistai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis V. Gapšys – repliką po balsavimo.
V. GAPŠYS (DPF). Darbo partijos frakcija nuosekliai kalbėjo visą laiką, kad parlamentinės išlaidos turėtų būti mažinamos iki nulio jų atsisakant. Tokią pataisą buvome užregistravę. Kadangi tos pataisos Seimas nėra pasirengęs priimti, mes esame pasirengę ir ateityje tokią įregistruoti, už ją frakcija būtinai balsuos. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, toliau, kaip minėjau, posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. Šukys.
PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi sutaupyta šiek tiek laiko, siūlyčiau pereiti prie darbotvarkės 1-7 klausimo – prie Seimo nutarimo „Dėl Jono Mileriaus skyrimo Seimo kancleriu“ projekto Nr. XIP-1356. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo Pirmininkę gerbiamąją I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų užsitęsė mūsų paieškos, kas galėtų eiti sąžiningai, dorai Seimo kanclerio pareigas.
Vadovaudamasi Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalimi, siūlau Seimui J. Milerių, Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorių, skirti Seimo kancleriu penkerių metų kadencijai. J. Mileriaus asmeninės savybės: principingas įsitikinimų gynimas, sąžininga pasaulėžiūra, nulėmė mano įsitikinimą, kad J. Mileriaus kandidatūra yra tinkamiausia eiti Seimo kanclerio pareigas. Greiti ir efektyvūs sprendimai, skatinantys inovacijas informacijų technologijų srityje, organizuotumas, atsakingas požiūris į jam pavestas užduotis – tai savybės, kuriomis jis vadovaujasi dirbdamas Seimo kanceliarijoje nuo 1990 metų, kai tuometinio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo buvo pakviestas į specialistų grupę prie Lietuvos Respublikos valstybinės delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga.
Kažin ar be J. Mileriaus dar yra Seimo kanceliarijoje žmogus, kuris taip nuodugniai ir gerai pažįsta šią instituciją ir jos darbą iš vidaus? J. Milerius svariai prisidėjo prie pirmųjų Seimo kanceliarijos technologijų diegimo ir beveik 20 metų jas tobulino iki šių dienų. Ilgametė patirtis Seimo kanceliarijoje, nepamainomas žinių bagažas informacinių technologijų srityje, žingeidumas ir naujų diegimas yra savybės, leidžiančios užtikrinti našų ir efektyvų Seimo kanceliarijos darbą. Esu įsitikinusi, kad J. Milerius yra ne tik patyręs specialistas, bet ir puikus vadovas. Kanceliarijos darbuotojų pasitikėjimas, kurį pelnė Jonas, užsitarnavo visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų ir piliečių… ypač savo darbštumu, patarimais, santūria inteligencija, atsakomybe už žodį ir veiksmą, gebėjimais glaistyti konfliktines situacijas, tai yra valstybės tarnautoją puošiantys bruožai.
Iš tiesų šiuo metu yra nestabili darbinė situacija, todėl reikalauja greitų ir aiškių sprendimų, skatinančių pilietiškumą ir budinančių tautinę savimonę tiek Lietuvos Respublikos piliečių, tiek valstybės tarnautojų mintyse. Dabar ypač būtinas abipusis bendradarbiavimas, kompromisų paieška. Tai J. Milerius puikiai gali padaryti, todėl ir manau, kad tinkamiausias kandidatas į Seimo kanclerio vietą yra J. Milerius. Dauguma jūsų pažįstate šį žmogų. Tikrai tiek, kiek konsultavausi su įvairių frakcijų žmonėmis, tiek esančių opozicijoje, tiek valdančiojoje daugumoje, negirdėjau nė vieno blogo atsiliepimo apie šį kandidatą.
Kitas dalykas. Iš tiesų tokia psichologinė situacija, kokia yra šiandien Seimo kanceliarijoje, trukdo priimti bet kokius sprendimus, yra psichologinė įtampa, žmonės tarpusavyje pasidarė įtarūs. Aš manau, kad tomis charakterio savybėmis, kurias turi J. Milerius, tikrai jis sugebės suteikti tą psichologinę ramybę, aš jau nekalbu apie mano išdėstytus argumentus apie jo dalykines, administracines savybes. Tikiuosi, kad Seimas tikrai pritars šiai mano siūlomai kandidatūrai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prieš suteikdamas galimybę paklausti noriu informuoti, kad kanclerio skyrimui, kaip ir kitiems pareigūnams, taikoma bendra tvarka. Vadinasi, bus galimybė užduoti klausimus ir išklausyti patį kandidatą. Tai užduodant klausimus Seimo Pirmininkei prašau visų atsižvelgti į tai, kad dar bus galimybė užduoti klausimus pačiam kandidatui ir jį išklausyti.
Iš užsirašiusiųjų devynių Seimo narių pirmasis klausia E. Žakaris. Prašom. Jo nėra. Tada klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Kandidatui klausimą užduoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Valkiūnas. Jo taip pat nėra. Tuomet V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, J. Mileriaus pasirinkimas yra puikus. Aš manau, kad net būtų galima supaprastinti procedūras, kad būtų galima patvirtinti šią kandidatūrą. Bet yra užsitęsęs teisminis ginčas dėl kanclerio G. Vilkelio atleidimo ir, atrodo, dar nėra užbaigtas tas ginčas. Ankstesnis mūsų sprendimas atleisti G. Vilkelį, deja, taip sakant, sulaukė prieštaringų teisinių vertinimų. Kol tas ginčas nėra išspręstas, ar nebus bėdos, kad po to mes turėsime, taip sakant, per tai turėsime vėl persvarstyti siūlomą kandidatūrą. Aš noriu atkreipti dėmesį būtent į teisinę situaciją, nes J. Mileriaus pasirinkimas galėjo būti padarytas iš anksto dar pereitoje kadencijoje.
I. DEGUTIENĖ. Dėkoju, kolega, už labai teisingą ir aktualų klausimą, kurio pristatydama aš kažkaip nepaminėjau. Šiandien pono G. Vilkelio procesas yra perduotas į Konstitucinį Teismą, nes jis yra atleistas Seimo nutarimu ir dėl to teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Procedūra gali užsitęsti. Tačiau garbingas žmogus J. Milerius, matydamas, kokia šiandien yra situacija Seime ir Seimo kanceliarijoje… Mes apie tai su juo kalbėjome. Jeigu Konstitucinis Teismas priimtų sprendimą, kad buvo neteisėtas Seimo nutarimas atleisti buvusį kanclerį G. Vilkelį, Jonas sakė: „Tikrai nebus kliūčių, jeigu reikės atstatyti jį į darbą, tai mes teisiškai tikrai niekam nesipriešinsime.“ Bet šiandien daugiau tęsti laikinojo kanclerio pareigas žmogui… dirbti toliau ir kiekvieną dieną turėti visokių nesusipratimų, tikrai mes turim šią problemą išspręsti šiandien.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš nė kiek neabejoju jūsų pasirinkimu. Iš tikrųjų jis be galo šaunus. Net tiesiog stebiuosi, kaip jūs sugebate atpažinti žmones ir parinkti tokius žmones, kurie vienija visas frakcijas, ir opoziciją, ir poziciją. Tikrai J. Milerius labai tinkamas kandidatas.
Bet noriu paklausti. Gal reikėtų kaip nors keisti ir pačią tvarką, nes yra negerai, kada tokios bylos nueina iki pat Konstitucinio Teismo. Juk tai yra jūsų ir valdybos dešinioji ranka, ir neturėti būti tokios sudėtingos skyrimo procedūros. Mano supratimu, jos turėtų būti paprastesnės.
I. DEGUTIENĖ. Dėkoju, profesoriau. Jūs labai teisingai pasakėte. Iš pradžių mes valdyboje sprendėme, kad reikia skubiai keisti Statutą, nes Lietuva yra vienintelė iš visos Europos valstybių, kur kanclerio skyrimo procedūra yra tokia sudėtinga, nes jis skiriamas tokiu būdu kaip aukščiausi šalies pareigūnai, pavyzdžiui, kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. O jo statusas yra valstybės tarnautojas, net ne politinio pasitikėjimo. Aš priminsiu tiems Seimo nariams, kurie nebuvo 2001 m. Seime, kad iki 2001 m. Seimo kancleris Seimo Pirmininko teikimu buvo teikiamas valdybai ir valdyba, kadangi atstovauja visų frakcijų žmonėms, arba pritardavo, arba nepritardavo Seimo Pirmininko teikimui. Procedūra buvo supaprastinta. Šiuo atveju, kaip sakiau, laikas eina. Kol mes pakeisime Statutą, tai J. Milerius sutiko kandidatuoti ir būti siūlomas pagal seną tvarką, bet kadangi šiuo metu yra taisomas Statutas, tai šis klausimas, kanclerio skyrimo ir atleidimo, irgi bus taisomas.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti poną J. Milerių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Tuomet klausia V. Žiemelis. Prašom.
V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš jus sveikinu su išmintingu pasirinkimu. Svarbiausia tai, kad mes pasirinkome čia išaugintą žmogų. Kaip paprastai, jeigu pakviečiame iš kitur, labai dažnai apsirinkame. Taigi čia ir kitiems pavyzdys, ne tiktai jums, bet ir kitiems valstybės vadovams, kaip reikia pasirinkti kadrus.
Kaip jūs manote, ar negalėtume sutrumpinti procedūros? Juk visi puikiai pažįstame J. Milerių, ką jį klausinėti, kam kviesti į frakcijas? Ir mes šiandien po pietų galėtume priimti sprendimą.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai dėkoju už tokius pasisakymus ir šios kandidatūros palaikymą. Jeigu dauguma Seimo frakcijų pritars supaprastinti procedūrą, kad mes šiandien galėtume poną J. Milerių ir paskirti, mes, aišku, pagal visas procedūras šiandien norėjome pateikti, gal jūs norėtumėte su juo susitikti frakcijose ir pasikalbėti, bet jeigu tokio noro nebus, tai tada, aišku, mes galime tą pateikimo, skyrimo ir priėmimo procedūrą pabaigti šiandien. Gerbiamieji kolegos, tai priklauso nuo jūsų.
PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas. Prašom.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Darbo partijos frakcijos irgi bendra nuomonė, kad pasirinkimas yra labai teisingas. Šį žmogų mes labai puikiai pažįstame ir mes net neabejojame jo kompetencija, tai yra kūrybiškas, išsilavinęs žmogus. Labai teisingai V. Žiemelis pasakė, kad čia išaugęs, ir jisai nepriklauso jokiai partijai, yra gana savarankiškas žmogus. Aš manau, reikia supaprastinti visą šitą situaciją, turim daug kitų labai reikalingų klausimų, pritarti šiai kandidatūrai ir kuo greičiau priimti sprendimą. Ačiū.
Tiesa, labai trumpas klausimėlis. Sakykite, koks tolimesnis likimas laikinai einančio kanclerio pereigas gerbiamojo Gedemino Aleksonio? Ką jūs planuojate?
I. DEGUTIENĖ. Pagal šiandien galiojančią tvarką, kadangi jis yra kanclerio pavaduotojas, kuris pagal Statutą ėjo pareigas, jisai lieka kanclerio pavaduotoju, o toliau kancleris, kuris bus paskirtas, pats spręs.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O kada paskutinis… (Kalba ne į mikrofoną)
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū už galimybę paklausti. Gerbiamoji Pirmininke, mano klausimas panašus į pirmąjį, kurį uždavė V. P. Andriukaitis. Suprantu, kad dabar, dabartinėje situacijoje, reikia, kaip jūs sakėte, pastovaus vadovo. Bet įvertinant tai, kad ankstesnio kanclerio bylinėjimosi procedūra gali užtrukti, kokia garantija dėl pono J. Mileriaus, ar ta vieta, kurią dabar užima ponas J. Milerius, bus išsaugota, ar negalima kaip nors kitu būdu padaryti taip, kad nenukentėtų ponas J. Milerius, norėdamas padėti Seimui? Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Ačiū už jūsų geranoriškumą. Mes tikrai, jeigu bus paskirtas ponas J. Milerius, pagalvosime, kaip toliau elgtis šioje situacijoje įvertinant visas galimas teisines pasekmes.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke, jūs atsakėte į visus Seimo narių, pageidavusių paklausti, klausimus.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialdemokratų frakcija šį rytą išreiškė savo nuomonę, kad mes palaikome šią kandidatūrą. Taigi, jeigu kitos frakcijos dabar pasisakytų, jog jos neturi noro susitikti su kandidatu, tai mes galėtume išties priimti galutinį sprendimą ir patvirtinti kandidatą, ir patvirtinti jį kancleriu, bet šiuo atveju reikėtų atsiklausti visų kitų frakcijų nuomonės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad po to, kai baigsime pateikimo stadiją, jeigu nebus frakcijų, pageidaujančių susitikti su kandidatu, o Seimo Pirmininkė pasiūlys ypatingą skubą, galima bus svarstyti ir priimti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka iš karto arba bent jau kitame posėdyje, vakariniame posėdyje.
Kolega R. Ačas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų frakcija taip pat mano, kad šį klausimą reikėtų išspręsti šiandien, nes mes tikrai irgi pritariam minėtai kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, dėkoju. Bet mes vis dėlto turime pateikimo procedūrą užbaigti pagal Statutą. Gal po pateikimo procedūros?
Dėl vedimo tvarkos – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu jūsų atsiprašyti, nes kalbėsiu apie savo balsavimą dėl Seimo statuto. Deja, įvyko techninė klaida. Man nežinant mano balsavimo kortelė buvo dezaktyvuota. Aš dalyvavau balsavime, tačiau tai nebuvo užfiksuota, todėl prašau mano balsavimą dėl Statuto pataisų priskaityti kaip už. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų pareiškimas bus fiksuotas protokole. (Replika iš salės: „Tokia pati ir mano istorija“)
P. GRAŽULIS (TTF). Aš irgi noriu pasakyti, mano kortelė taip pat buvo dezaktyvuota. (Balsai salėje) Taip, taip, aš užsiregistravau. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūsų pareiškimai protokole bus užfiksuoti, tačiau balsavimo rezultatai nuo to nesikeičia.
A. Rimas. Prašom per šoninį mikrofoną.
A. RIMAS (LSDPF). Aš noriu pasakyti, kad galutiniame balsavime dalyvavau, bet nėra rezultatų.
PIRMININKAS. Taip pat bus užrašyta protokole. Prašom, kolega Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Kolegos, gal neveidmainiaukite! Tie, kurie nebalsavote, tikėjotės, kad paprasčiausiai nebus 71 balso ir nepraeis. O dabar, kadangi praėjo, tai visi labai gudrūs – ir aš, ir aš, ir aš. Man gėda dėl jūsų!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą informuoju: šie pareiškimai bus atspindėti posėdžio protokole, tačiau rezultatai nuo to nesikeičia. Balsavusieji balsavimo metu fiksuoti taip, kaip buvo balsuota. Toks yra Statutas ir Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas.
Gerbiamieji kolegos, baigiame replikas per šoninius mikrofonus. (Balsas salėje) Jūsų pavardė nebuvo paminėta, buvo pasakytas kolegos Ž. Šilgalio apibendrinimas. Jūs galėsite pasakyti Seimo narių pareiškimams skirtu laiku.
Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statutą yra numatyta, kad į valstybės institucijos vadovo pareigas pretenduojančiam kandidatui suteikiamas prisistatymo žodis iki 10 min. Todėl kviečiu į tribūną kolegą Joną Milerių.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkė gerbiamoji I. Degutienė. Prašom.
J. MILERIUS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, garbusis Lietuvos Seime ir mielieji kanceliarijoje dirbantys kolegos! Tikrai nesvajojau prieš devyniolika metų čia ateidamas dirbti, nesvajojau, kai mes statėte šitą gražią salę kartu su iškiliais Lietuvos konstruktoriais, kad kada nors iš tos tribūnos prieš jus turėsiu kalbėti.
Apsisprendimui reikėjo tikrai daug. Išdėliota ant svarstyklių buvo daug už, daug prieš ir, ko gero, pagal svorį šiandien nulemtų daugiau prieš nei už, bet sprendimas priimtas. Dėkingas esu Seimo Pirmininkei, kad sutiko… Ne dėl to, kad forsuočiau, greičiau norėčiau išspręsti, paprasčiausiai norėjau eiti pagal esamą procedūrą. Po to, jeigu Seimas nuspręs, kad šita procedūra yra per sunki ateinančiam mano kolegai, kuris mane pakeis, padarysite tobulesnę, gal paprastesnę. Man reikėjo… aš tikrai visus jus pažįstų ir man bet kuris jūsų sprendimas bus garbingas. Kol kas departamente vieta nepanaikinta. Kai kurie kolegos juokauja – mažiausiai penkerius metus ją laikyti kaip laikinai einančiam pareigas, kad turėčiau kur grįžti, bet aš manau, kad jeigu pakliūsiu į nemalonę, bėdą per savo kaltę, tikrai nebekompromituosiu Seimo ir paliksiu šiuos rūmus.
Labai man džiugu šiandien, tikrai buvo netikėtas jūsų palaikymas. To negalėjau sapnuoti ir geriausiame savo sapne. Aš tikrai esu pasiruošęs, ir jeigu lemtis bus tokia, kad ne iki balsavimo su kiekviena frakcija… Yra daugybė problemų, dėl kurių reikėtų tartis kartu su jumis, ypač šiandien, kai už sienos yra Lietuva didelėje bėdoje. Negaliu aš iš tribūnos į kai kuriuos jūsų konkrečius klausimus atsakyti, kad darysiu taip arba kitaip. Kiekviena problema turi ne vieną sprendimą, ir sukelti ažiotažą spaudoje, sukelti nerimą kolegoms darbuotojams ar Lietuvos žmonėms aš tikrai šiandien nenorėčiau. Ženkliai storesnį segtuvą turiu problemų, ir jeigu jūs anksčiau ar vėliau rastumėte laiko padiskutuoti frakcijose, būčiau labai labai dėkingas.
Įvertinant tą sunkmetį labai malonu, kad iš jūsų pusės, iš Seimo politikų, yra ieškoma sprendimo, kaip mažinti įtampą, kaip vis dėlto nors iš dalies susilyginti su sunkumus kenčiančia valstybe ir pirmiausia jos žmonėmis. Iš tikrųjų manau, kad reikia ne tik gero darbo. Vienas galbūt iš mūsų gerų darbų – aš manau, kad Seime šiandien trūksta kvalifikuoto viešumo, kvalifikuoto transliavimo iš šių rūmų, ką mes padarome gera, ne vien bloga. Deja, šiandien ketvirtoji svarbi valdžia mato vien mūsų klaidas, mūsų nuklydimus, nėra informacijos apie daugybę mūsų padarytų darbų.
Įvertinant sunkmetį, šis postas, ko gero, man nulėmė, kad sutikau eiti. Iš tikrųjų valstybės institucijų, Vyriausybės, prezidentūros kuluaruose, ministerijų šita Seimo vieta vis dėlto yra gerbiama. Aš manau, kad kai kurie sprendimai gali optimizuoti, minimizuoti išlaidas ne tik mūsų kanceliarijos, ne tik parlamento, bet viso valstybės valdymo, jeigu mes to ieškosime kartu su Vyriausybės vadovu, turiu omenyje kanceliarijos vadovą, su prezidentūra, tikrai galėsim sutaupyti valstybės lėšų. Pavyzdys. Čia jau yra ne žodžiai, o yra kai kurie darbai. Aš dėkingas premjerui, priėmusiam vasaros vidury sprendimą, kad Vyriausybės ir net savivaldos visi projektai, visi teisės aktai eitų į vieną šaltinį, į vieną portalą, t. y. visuomenė pamatys projektus ne tik Seime. Seimas seniai buvo viešas. Dabar mes į tą viešumą įtraukėm Vyriausybės institucijas, Vyriausybei atskaitingus departamentus, savivaldą. Šiandien Klaipėdos miesto savivaldą kaip pavyzdį galima rodyti – deda į vienus vartus, į vieną portalą, t. y. į Seimą. Ir šitas projektas kainavo šių metų Vyriausybei nulį. Kitą portalą mano kolegos dabar rodo. Priėmus valdybai sprendimą, taupydami šių metų lėšas baigėm transliaciją. Mes jau vedam derybas su Vilniaus miesto kabelinėmis televizijomis, dvi televizijos šiuo metu jau transliuoja. Rodom vinjetes, rodom informaciją kokį kanalą artimiausiu metu turės Seimas tiesiogiai nemokamai. Aišku, pritraukdami realizavimui, prašome, kad neprašytų pinigų sunkmečiu. Toliau matysime. Jeigu projektas bus nereikalingas, bet neabejoju, kad jis bus reikalingas, iš Seimo posėdžių salės ne tik bus matoma, visas spaudos konferencijas transliuosime, svarbiausius renginius Lietuvos iš Seimo posėdžių salių, o tokių salių turime šiandien per 10… Į tą kanalą viliosime įtraukti Prezidentūros instituciją, Vyriausybę, kad turėtume valstybės kanalą.
Yra viena problema – yra vienas įstatymas, kuris tam prieštarauja, bet manau, kad su jūsų pagalba išspręsime. Įstatymas buvo priimtas, kai turėjome nedaug kanalų, kad valstybė neuzurpuotų viešumo priemonės. Šiandien, kai yra dešimtys ir šimtai kanalų, šitos problemos nėra. Skaitmeninės televizijos padedami irgi jau kalbame, į TEO kanalą kad įeitume.
Vienu žodžiu, artimiausiomis savaitėmis… Čia toks sutapimas, tikrai čia nebuvo pakiša nei Pirmininkei, nei jums, tik toks sutapimas. Kelerius metus vykdytas projektas šią savaitę, kitą savaitę turėtų startuoti. Labai norėčiau… Paminėjau keletą. Aš visą gyvenimą dirbau su IT technologijomis, bet tikrai jų nesureikšminu. Pirmiausia yra žmogus, pirmiausia esate jūs, pirmiausia yra Lietuvos piliečiai, pirmiausia yra kolektyvas, dirbantis ne tik po šituo stogu, bet ir kitos valstybės valdymo institucijos.
Iš tikrųjų mano credo buvo toks, kad gyvename parlamentinėje šalyje. Labai gerbiu visas partijas, visas nuomones, bet paties nuostata buvo tarnauti tėvynei, būnant valstybės tarnautoju. Tai galbūt kažkam atrodys patosiška, bet anais laikais turėjau didelę juodą dėmę, todėl niekas negundė į vieną vienintelę partiją, šiais laikais kiek pasiūlymų turėjau, maniau, kad būsiu naudingas būtent toje pozicijoje, kokioje esu. Ačiū Pirmininkei už pasiūlymą, ačiū, kad neišsigando. Tiesa, dar šalia viso kito. Kadangi daug metų teko dirbti su viešaisiais pirkimais, čia daug milijonų yra „įmerkta“. Aš dėkingas, kad paprašėme raštu STT ir kitų visų svarbių valstybės institucijų, kurios turėjo paviešinti mano juodus darbus… Jeigu jų nėra paviešinta, galbūt jų ir nėra. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (VLF). Gerbiamasis pretendente! Ačiū, Pirmininke, už žodį. Iš pretendento pasisakymo aš sunkiai kažkaip supratau, ar jis vadovas, ar vykdytojas, kokiais požymiais tai nustatyta, nes čia yra rimtos pareigos, ir ar užteks kvalifikacijos, nes, pasiklausius jo žodžių, pamatys viešojoje erdvėje, portalų matomumą… Čia tokia daugiau „vizualistika“, o kaip bus su ūkine veikla? Man norėtųsi iš jūsų išgirsti, kiek jūs ūkiškas, ką jūs turite savo pasistatęs – namus, vėl kažką, kažką padaręs, sutvarkęs, kiek tvarkingas žmogus, kaip gėlės apsodintos ar kas, kažkur kitaip, nes čia tik virtualiai… Žinote, dabar tų burtininkų, kurie gali parodyti, virtualiai sukurti vadinamuosius portalus, kaip jūs pavadinote, tai surasime daug. Ačiū.
J. MILERIUS. Jeigu galima, dėkingas už klausimą. Aš tą klausimą parodžiau tik tarp kito, norėdamas parodyti, kad Seimas… Viena iš svarbiausių mūsų misijų – mes turėtume būti skaidrūs, ne tik langai, kad mes matytume aplinką, bet ir tie darbai, kuriuos mes darome. Šituos kanalus jūs patys turėsite galimybę parodyti, kokius savo gerus darbus… Čia yra tik priemonė padaryta. Ūkinę veiklą aš irgi paminėjau. Susitinkame frakcijose, kalbame. Aš suprantu, jums rūpi, kiek sumažinti žmonių, kiek transporto. Yra daug sprendimo variantų ir ne vien kanceliarija priima tuos sprendimus.
Iš mano ūkinės veiklos. 18 metų vadovavau, mano galva, vienam iš labai svarbių departamentų. Šalia remonto vienos iš pagrindinių – investicijos elektronikai – buvo daromos būtent per šitą departamentą. Kolektyvą pasisekė suburti puikų per -niolika metų. Žinant paklausą IT specialistų, labai nedaug išėjo. Yra pasišventusių žmonių, kuriems kriterijus buvo ne atlyginimas, o būtent valstybės problemų sprendimas. Šičia buvo ne tik įdomus darbas, bet ir prasmingas.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis kandidate į kanclerius, aš noriu jūsų paklausti štai tokio dalyko. Jūs minėjote, kad patys išsireikalavote pažymą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, iš kitų tarnybų, ar nėra kokių įtarimų, kadangi dalyvavote viešuosiuose pirkimuose. Ir šios salės ne kompiuteriai, ne kita įranga – vien tik programinė įranga kainavo 4 mln. Ar tai tikrai nėra labai brangi įranga? Kai pakalbi su specialistais, labai stebisi. Kitas dalykas: kada prenumeruoji laikraščius, jeigu eini per Seimą – beveik du kartus brangiau, o jeigu privačiai – laikraštis pigesnis. Taip pat kitas dalykas: jeigu mobilųjį telefoną pats asmeniškai užsisakai, susitari pigesniu tarifu, nei susitaria Seimo kanceliarija. Kaip vertinti šituos dalykus?
J. MILERIUS. Labai dėkui už klausimą. Kiekvienu atveju, ką jūs pasakėte… Dėl programinės įrangos šitos salės, atvirai pasakius, aš pirmą kartą girdžiu. Dėl telefonų aš iš jūsų girdėjau prieš 4 metus. Tada mudu dvi valandas aiškinomės. Situacija yra tokia: jeigu vienas iš jūsų padėjėjų yra vienos pralošusios konkursą telekomunikacijų firmos darbuotojas, jis jums asmeniškai gali nemokamai duoti, bet tada jūs kalbėsite… Aš jus tada įtikinau, kad jums bus tarifai ir 5, 6 telefonai nemokami vardan tos gražios reklamos. Už reklamą irgi moka firma, turėkite omeny. Bet jeigu šiandien mes tarpusavy kalbamės už nulį, mes tarpusavy, jūs su visa kanceliarija, pasakykite, kas gali pigiau pateikti?
PIRMININKĖ. Klausia… (Balsai salėje)
J. MILERIUS. Apie spaudą. Atleiskite, galima akcentą pakartoti? Su spauda man nelabai aišku. Per mikrofoną pakartokite. Su spauda aš nieko bendro neturiu.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip pat esu kalbėjęs ir su kanceliarijos darbuotojais. Kada skelbia spauda, kaip galima užsiprenumeruoti „Lietuvos rytą“, pavyzdžiui, „Respubliką“, kokiomis kainomis, išeina daug brangiau užsiprenumeruoti per kanceliariją negu asmeniškai. Kodėl?
J. MILERIUS. Atleiskite, aš pasidomėsiu, bet aš šiaip įtariu, kad yra vienos dienos spaudos akcija galbūt, bet šitos problemos nežinau. Dėl salės. Jeigu jūsų ekspertai sutiks atvirai prie apvaliojo stalo padiskutuoti, aš būsiu labai dėkingas, ir tą transliaciją mes padarysime per šitą kanalą, diskusiją.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, labai malonu pažinti ir praeitą kadenciją buvo jus. Imponuoja jūsų toks principingas draugiškumas, este be arogancijos, sąžiningas. Aš norėjau keltą tokių prašymų ir užduočių pateikti. Buvo labai malonu, kai jūs kalbėjote apie mūsų Seimo įvaizdžio teigiamą formavimą, nes šiuo metu praktiškai visuomenė žino tik skandalus išeinančius ir panašiai. Bet yra pavyzdys – laida „Seimas tiesiogiai“. Tai visada palankiai, teigiamai, kas daroma. Bet negalima siaurinti panašios veiklos. Jūs ir pats labai gerai kalbėjote, kad plėsite. O mano būtų pageidavimas… Mažėja biudžetas, mažėja konferencijų, kurias mes organizuojame, kurias, atsimenate, visada užbaigdavome leidyba palankia ir labai gera visuomenei, diskusija pasibaigdavo ne į orą, ne vien įrašu, bet ir rašytine forma, taip pat spauda, leidiniai Seimo mažėja. Ar jūs galite pažadėti, kad vis dėlto atkreipsite dėmesį į tai, kad liktų istorijai tai, ką mes visi čia darome? Ačiū.
J. MILERIUS. Pažadėti galiu, bet ar galėsiu tai padaryti, priklausys nuo bendrų pajėgų ne tik kanceliarijos, bet ir jūsų. Tai yra kiekvienas darbas yra pamatuotas tam tikromis lėšomis, išlaidomis. Bet, gerbiamasis profesoriau, aš tik noriu pasakyti, kad yra kitas labai svarbus projektas. Vėlgi aš labai nenorėjau sureikšminti elektronikos, jau pastabą gavau. Yra kitas – kartu siekiame pinigų ir Europos Sąjungos, būtent naujausių laikų parlamentarizmo istorijai išsaugoti. Vėl tai, kas pigiausiai kainuoja, šiandien pigiausiai kainuoja per elektroniką. Kiek išeis, lėšų liks išleist spaudiniams, bandysime žiūrėti.
Dar dėl salių jūsų buvo paminėta labai svarbi problema. Šiandien Seimas yra kaip centras, galintis į viešumą transliuoti Seimo, Vyriausybės nuomonę, diskusijas ir t. t. Deja, mano galva, tų salių šiandien mes negalime duoti už dyką. Dovanokite, po salės panaudojimo reikia ne tik salę, bet ir aplink esančius tualetus valyti, o tai iš Seimo lėšų tikrai šiandien yra per brangu. Jau planavimo tarnybos aš prašiau, kad būtų keli tarifai. Pirma, renginys Seimo inicijuotas, viską Seimas apmoka Seimo lėšomis. Antra, už savikainą duokime Vyriausybei, duokime savivaldai. Tegul tas renginys praeina, išvalome patalpas. Ir trečias, jeigu, gerbiamieji, valstybės tema, valstybingumo tema, vyksta renginys. Šiandien, sakykime, toks renginys vyksta dėl narkomanijos Kovo 11-osios salėje. Deja, Seimas valys visas patalpas ir ruoš, ir šildys, ir apšvies. Renginys yra remiamas Europos pinigais. Pažiūrėkime šiandien, koks padėtas atspausdintas prabangus bukletas, kiek jam… Būtų labai gražu, jeigu jie būtų prisidėję ir už salės apšvietimą, ir už salės šildymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Jonai, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, nors buvo pasiūlymų, kad procedūrą pabaigtume šiandien, tačiau yra trys frakcijos, kurios nori susitikti su pretendentu į kanclerio postą. Bet Tėvynė sąjunga jau dabar atsisako, bet Darbo partija ir frakcija… Irgi atsisakote? O tada „Viena Lietuva“? Irgi atsisakote. Nes dokumentas man paduotas kitoks. Tai, gerbiamieji kolegos, dar kartą klausiu, ar yra nors viena frakcija, kuri nori susitikti? (Balsai salėje) Nėra. Tada siūlau ypatingos skubos tvarka priimti šį Seimo nutarimą. Ar dar nori kas nors kalbėti? Nėra. Tada Seimo nutarimo „Dėl Jono Mileriaus skyrimo Seimo kancleriu“ priėmimas. Nėra norinčių kalbėti. Gal tada iš karto ir balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Jono Mileriaus skyrimo Seimo kancleriu“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 98, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl Jono Mileriaus skyrimo Seimo kancleriu“ priimtas. (Plojimai)
J. MILERIUS. Kad po penkerių metų mane taip pat išlydėtumėte. Ačiū. (Juokas, plojimai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jonai! Aš pirmiausia noriu šiam žmogui padėkoti už supratimą ir sutikimą, kad būtų teikiamas būtent jūsų, kaip jis sakė, teismui, ar jis gali būti šio Seimo kancleriu, ar ne. Dėkodama Jonui, kad jis sutiko, ir jums, gerbiamieji kolegos, kad jūs taip geranoriškai ir vieningai pritarėte Jono kandidatūrai, aš tik noriu, Jonai, jums palinkėti: aš jumis tikiu ir, duok Dieve, jums sveikatos, kad tie planai, kuriuos jūs turite, būtų įgyvendinti ir kad vienas skaudulys – Seimo kanceliarijos darbas – man nebūtų galvos skausmas. (Plojimai)
J. MILERIUS. Dar kartą ačiū ir bendrų gerų darbų vardan tos Lietuvos.
PIRMININKĖ. Tai poros minučių pertrauka, kad galėtumėte pasveikinti.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį ir darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Gintaro Kryževičiaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku“. Svarstymas. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas itin atidžiai svarstė šį klausimą. Ilgai diskutavo su kandidatu. Kandidatas atsakė į įvairiausius klausimus, ir komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Kryževičiaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku“ projektui. Balsavimo rezultatai: 4 – už, prieš nebuvo, 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. Į tribūną kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien svarstomas labai svarbus klausimas dėl teisėjo skyrimo į gana atsakingas pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Manyčiau, kad šiandien reikėtų pasakyti, kad į šį klausimą žiūrim gana formaliai. Net ir diskusijoms yra užsirašę labai nedaug Seimo narių. Kitas dalykas, frakcijoje ar komitete skiriama 10 min. ir tikrai nėra galimybės susipažinti su teisėjo biografija, jo darbo rezultatais. Apie tai kalbėjau ir komitete, apie tai kalbėjau frakcijoje ir tai noriu pasakyti viešai iš tribūnos. Kadangi asmeniškai nepažįstu kandidato gerbiamojo G. Kryževičiaus kaip teisėjo, nesu susipažinęs su jo darbo rezultatais, todėl tikrai negaliu išsakyti savo nuomonės ir prisiimti atsakomybės. Negalėčiau ir kito teisėjo atžvilgiu pasakyti savo nuomonės ir prisiimti atsakomybės. O kad šiandien su teismais yra tikrai gana prasta situacija, kad žmonių pasitikėjimo teismai neturi, yra faktas.
Per 20 metų Seimas šiuo klausimu iš tikro nieko nepadarė ir nieko nedaro. Pasižiūrėkim, kas yra. Net šitas klausimas svarstomas ypatingos skubos tvarka. Skubos tvarka. Pažiūrėkit, dabar ir priėmimas bus. Šiandien svarstymas ir priėmimas. Ar nereikėtų mums sulaukti daugiau visuomenės atsiliepimų? Kitas dalykas, ar nereikėtų, pavyzdžiui, pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, daugiau laiko skirti, gal panagrinėti bylas, pažiūrėti, kokie buvo priimami sprendimai, susidaryti tikslesnę nuomonę ir atsakingiau priiminėti sprendimus.
Žinoma, kai į darbą priimamas žmogus, kuris galbūt nedirbo toje srityje ar panašiai, nors dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo to neįmanoma padaryti, nes Teismo pirmininkas skiriamas tik iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų, tos galimybės yra, bet, deja, Seimas į šitą problemą žiūri pro pirštus. Todėl, aš manau, labai dažnai tenka nusivilti ir Seimui, ir visuomenei, nes šiandien teisėtvarkos institucijų darbas… Štai šiandien visa spauda rašo, buvo skambinama telefonu 112, tris kartus prašoma pagalbos, deja, uždavinėjo klausimus ir neatvyko atsakingi policijos darbuotojai, buvo nužudytas asmuo. Aš manau, tai požiūris, požiūris mūsų, požiūris pareigūnų, ir mes tą požiūrį turėtume keisti.
Todėl aš manau, kad Seimas neatsakingai žiūri į šitą klausimą, neišnagrinėja, išsamiai neišanalizuoja ne tik kandidato biografijos, bet ir darbo rezultatų. Nesvarbu, jeigu toks požiūris, nors ir kas stovėtų šitoje tribūnoje, aš asmeniškai pasisakyti neturiu nieko prieš, bet prisiimti atsakomybės taip pat negaliu, todėl dalyvaudamas nebalsuosiu už kandidatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti V. Bacevičių, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Aukščiausiojo Teismo vadovo klausimas yra užsitęsęs ir Teismui tikrai reikia vadovo. Respublikos Prezidentė teikia mums kandidatūrą ir mūsų frakcija įvertino šią kandidatūrą teigiamai. Mes tikrai ilgai, nuoširdžiai kalbėjom, turėjom galimybę panagrinėti kandidato biografiją, aptarti jo asmenines savybes ir įvertinti jo kompetencinius sugebėjimus. Jam tereikia palinkėti sėkmės darbe. Jis, aš tikiu, mūsų pasitikėjimą Seime jau turi, bet jo laukia tikrai nelengvas darbas ir užduotis pelnyti visuomenės pasitikėjimą tiek asmeniškai kaip vadovui, tiek ir visai teismų sistemai. To aš jam nuoširdžiai linkiu. Mūsų frakcija balsuos už.
PIRMININKĖ. Kviečiu Č. Juršėną – Socialdemokratų frakcijos vardu.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, garbusis pretendente, mielieji kolegos, jeigu Pirmininkė leis, aš pradėsiu nuo reakcijos į vieną kalbą. Noriu tiesiai pasakyti, kad aš prisiimu atsakomybę už tai, ką kalbu ir ką padarysiu. Ir antras dalykas, čia yra kitas žanras, gerbiamasis kolega, kuris kartu su manimi ne pirmą kadenciją dirba, bet kažkodėl neskiria Seimo darbo žanrų. Šiuo atveju yra diskusija ir po diskusijos iškart balsuojama. Jokia čia ypatinga skuba – seniai nustatyta tokia Seimo darbo tvarka skiriant veikėjus į tam tikras pareigas arba pritariant tų veikėjų skyrimui, kai skyrimo procedūrą užbaigia Prezidentas.
Dabar dėl reikalo esmės. Pirmiausia noriu pasakyti, kad pretendentas palaipsniui, nuosekliai kilo teisėjų karjeros laiptais. Maža to, prieš 10 metų, jeigu aš neklystu, jis turėjo galimybę, kaip sakoma, įšokti arba įsijungti į Aukščiausiojo Teismo kolektyvą, bet to jis nepadarė. Ne skubėjo, o iš tikro nuosekliai perėjo apylinkės teismą, apygardos teismą, Apeliacinį teismą, Vyriausiąjį administracinį teismą ir tik po to įsijungė į Aukščiausiojo Teismo kolektyvo gretas. O štai dabar Prezidentė jį pasiūlė skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Tai tas iš tikro labai svarbu. Nuoseklus kilimas. Vadinasi, ir pats stengėsi, ir kiti jį vertino.
Dar vienas dalykas, kurį reikėtų pabrėžti ir ko neminėjo kai kurie kolegos, – tai nuolatinis lavinimasis ir, dabar ypač svarbu, lavinimasis europinėse struktūrose. Tas visiems svarbu, teisėjams – ypač, atsižvelgiant į europinės teisės taikymą įvairiose bylose.
Ir dar vienas dalykas – tai nepriekaištinga biografija. Mes jam neturim ko prikišti. Garbingo tėvo sūnus, dar norėčiau pabrėžti. Tai tas taip pat yra svarbu.
Dabar kiti dalykai. Mes turėjom frakcijoje gana ilgą susitikimą, ne 10 minučių, bet ilgą susitikimą, ir buvo labai plačiai kalbama ir apie Aukščiausiąjį Teismą, ir apie visą teismų sistemą. Pretendentas dar kartą parodė ar įrodė, kad jis iš tikro turi rimtų siūlymų, kaip gerinti teismų darbą, kad jie būtų skaidresni, kad darbas būtų skaidresnis, dėl galimo vienokio ar kitokio visuomenės dalyvavimo, nors, sakysim, frakcijoje yra įvairių nuomonių dėl šito dalyko, dėl konstitucinio skundo ir galų gale dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko vaidmens. Bet tai atskira kalba.
Taigi, jeigu pritarsim, o aš tikiuosi, kad pritarsim šitai kandidatūrai, mes turim turėti, mes turėsim tinkamą, gerai atliekantį pareigas Aukščiausiojo Teismo pirmininką, kuris galvos ir apie Aukščiausiąjį Teismą, ir apie visą teismų sistemą, kas šiandien yra labai svarbu.
O dėl Aukščiausiojo Teismo Pirmininko vaidmens, aš sakyčiau, kad čia tikrai mums, įstatymų leidėjams, reikėtų pagalvoti. Tai yra klausimas ir dėl pirmininko vaidmens organizaciniuose reikaluose, kurių yra nemažai, ir procesiniuose veiksmuose, ir galų gale visoje teismų sistemoje. Bet tai yra ateities dalykas. Tikiuosi, patvirtinsim ir tada bus galima prie šitų klausimų grįžti, visų pirma Teisės ir teisėtvarkos komitetui, taip pat visam Seimui.
Ir pabaigoje. Išties tikiuosi, kad pretendentas, tapęs Aukščiausiojo Teismo pirmininku, garbingai atliks šitas pareigas ir sustiprins Aukščiausiojo Teismo autoritetą. Bet galima sakyti, kad gal pagal dabartinius įstatymus trūksta kai kurių įgaliojimų. Tačiau yra viena maksima, juo labiau matant konkretų žmogų, pasikalbėjus su juo, žinant jo ankstesnę veiklą, ta maksima yra tokia: ne vieta puošia žmogų, o žmogus vietą. O čia yra toks žmogus, kuris galės tai padaryti.
Jau visiškai baigiu. LSDP frakcija pritaria šitai kandidatūrai. Aš asmeniškai, noriu pabrėžti, taip pat pritariu, nes jau bent tris kartus, tiesa, ne šitoje salėje, bet kitoje salėje, balsavau, kai jis buvo skiriamas ar kai buvo pritariama jo skyrimui į atitinkamas pareigas. Balsavau už ir nesigailiu. Kviečiu ir jus taip pasielgti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu J. Liesį – Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu.
J. LIESYS (LCSF). Dėkoju gerbiamajai Pirmininkei. Liberalų ir centro sąjunga buvo susitikusi, frakcijoje mes aptarinėjome įvairius klausimus ir į užduotus klausimus pretendentas mums atsakė išsamiai ir aiškiai. Todėl frakcija šiandieną palaikys gerbiamą pretendentą ir linki jam tikrai sunkiame darbe sėkmės, pasisekimo. Manau, kad teismai tikrai įgis autoritetą. Tad dar kartą sėkmės sunkiame darbe.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tautos prisikėlimo frakcijos vardu – A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Frakcija buvo susitikusi su gerbiamuoju G. Kryževičiumi. Jis, mielai pabendravęs, atsakė į visus mums rūpėjusius klausimus. Jokių abejonių kaip nebuvo, taip ir neliko po susitikimo. Mes vieningai balsuosime už šio žmogaus skyrimą ir palinkėsime jam sėkmės sunkiame darbe. Sėkmės!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Noriu paklausti. Darbo frakcija nenori kalbėti? L. Graužinienė – Darbo frakcijos vardu.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tiesiog mūsų frakcijos vadovas nespėjo grįžti į salę. Darbo partijos frakcija taip pat buvo susitikusi su minimu kandidatu. Manau, jau tikrai tai bus Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Išklausę pateiktą programą, gavome visus atsakymus į mums rūpimus klausimus. Darbo partijos frakcija taip pat remia ir pritaria šiai kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Liberalų sąjūdžio vardu yra norinčių kalbėti? Prašau… Prašau į tribūną frakcijos seniūną A. Endziną.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Liberalų sąjūdžio frakcija svarstė pateiktą kandidatūrą. Kokių nors ypatingų pastabų dėl pateiktos kandidatūros neturi, nusprendė balsuoti ir pritarti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Iš frakcijos „Viena Lietuva“ yra norinčių kalbėti? M. Varaška. Prašom.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes girdėjome pretendento prisistatymą, jo pozicijas, išreikštas ir mūsų frakcijoje, ir kitose frakcijose. Manome, kad pretendentas dėl visų požymių tinkamas eiti šias pareigas. Todėl frakcija palaikys gerbiamąjį G. Kryževičių siekiant Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visos frakcijos kalbėjo. Gerbiamieji kolegos, dabar priėmimas: 4 – už ir 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra? Yra. V. Žiemelis – už.
V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Beveik dvejus metus, jeigu neklystu, Aukščiausiasis Teismas neturi savo vadovo. Tai, aišku, nedovanotina klaida. Mes, Seimo nariai, turime patys prisiimti atsakomybę, nes dar per praeitą Seimo kadenciją nepaskirtas naujasis.
G. Kryževičius yra jaunesnės teisininkų kartos atstovas, mano požiūriu, tikrai galintis gerai vadovauti Aukščiausiajam Teismui pagal dalykines savybes ir pagal žmogiškąsias savybes. Pagal dalykines savybes tai žmogus, nors ir jaunesnės kartos atstovas, bet turintis didelę teisininko patirtį, dirbantis daugiau kaip 20 metų teisėju, buvęs ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoju. Taigi pretendento kvalifikacija jokios abejonės nekelia. Pagal žmogiškąsias savybes tai principingas žmogus. Tai įrodė ne vieną kartą konkrečiu teisėjo darbu. Man teko girdėti ne iš vieno jo kolegų apie šio pretendento aukštas dalykines savybes ir principingumą bei sąžiningumą. Atkreipčiau dėmesį, kad net žiniasklaidos atstovai nesugebėjo nieko bloga iškapstyti apie šį pretendentą, jokios kompromituojančios medžiagos. Tai, ko gero, vienas iš nedaugelio atvejų.
Todėl aš siūlau Seimui pritarti geram Lietuvos Respublikos Prezidentės pasirinkimui ir paskirti gerbiamąjį G. Kryževičių Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Jam tereikia palinkėti geros sveikatos ir Aukščiausiojo palaimos. Sėkmės!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip minėjau savo pranešime, kandidato į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus G. Kryževičiaus nepažįstu, todėl neturiu savo nuomonės. Aš apie žmogų negaliu kalbėti.
Tačiau dar į viena noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto skyrimo tvarka į atsakingas teisėjo pareigas, kai gali nulemti savo sprendimu vienas teisėjas žmogaus likimą: pasodyti, įkalinti, atimti turtą ar panašiai, turi būti ypač atsakinga. Aš manau, šiandien, atsakingai sakau, tos atsakomybės skiriant stokojama. Todėl net ir pats kandidatas į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus neneigia, kad nemažai yra korupcijos teismuose, nes teisėjai šiandien niekam nėra atsakingi. Todėl aš manau, pažiūrėkite, politikas, kuris eina ar į Seimo narius, ar į vietinę tarybą, kuris asmeniškai tikrai neturi įgaliojimų, net ir Seimo narys, pavyzdžiui… Tačiau tik Seimas, kaip institucija, yra įtakinga, kaip jis yra išnarpliojamas, kiek turi padaryti susitikimų su visuomene, su žmonėmis. Aš manyčiau, yra priekaištas ne gerbiamajam kandidatui, o Seimui, kad per 20 nepriklausomybės metų nesugebėjo viešesnės, skaidresnės procedūros sukurti tvirtinant labai atsakingus pareigūnus į atsakingas pareigas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų šiandien skiriame vadovą labai svarbios Lietuvoje institucijos. Noriu pabrėžti tai, kad ilgus metus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui vadovavo taip pat iškilus žmogus, profesionalus teisininkas Vytautas Greičius, ir štai šiandien mūsų gerbiamosios Prezidentės pasirinkimu teikiama Seimui tvirtinti gerbiamojo G. Kryževičiaus kandidatūra. Manyčiau, tai profesionalas, išmintingas žmogus. Aš tikrai balsuosiu už gerbiamojo G. Kryževičiaus paskyrimą pirmininku. Kviečiu ir visus kitus kolegas tai padaryti, nes manau, kad Aukščiausiasis Teismas bus profesionalaus žmogaus vadovaujamas, ten bus priimami patys teisingiausi sprendimai. Linkiu būsimam Aukščiausiojo Teismo pirmininkui geriausios sėkmės jo tikrai nelengvame darbe.
PIRMININKĖ. Už – V.Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, man norėtųsi, kad pati Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo tvarka būtų kitokia, gilesnė ir daugiau analizuojanti vienaip ir kitaip. Iš tiesų tai yra dalykai, kurie galbūt turėtų būti, bet aš siūlyčiau to nesieti su dabartiniu konkrečiu paskyrimu, nes čia yra šiek tiek kiti klausimai. Aš manau, kad pretendentą rekomenduoja Prezidentė D. Grybauskaitė, rekomenduodama ir skirdama neabejotinai prisiima ir atsakomybę. Aš tikrai nematyčiau motyvų arba kokių nors rimtų argumentų, kad reikėtų nepritarti šiai kandidatūrai. Todėl pritardamas kolegoms, kurie kalbėjo prieš tai, kad pati skyrimo procedūra yra šiek tiek formalizuota ir turėtų būti šiek tiek kitokia, manyčiau, siūlomai kandidatūrai reikėtų pritarti, kviesčiau tą padaryti visus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl G. Kryževičiaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 96, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo nutarimas „Dėl Gintaro Kryževičiaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku“ priimtas. (Plojimai)
G. KRYŽEVIČIUS. Ačiū jums už parodytą begalinį pasitikėjimą. Aš nepratęs prie tokių gerų žodžių. Būdamas, dirbdamas teisėju retai gali išgirsti gerų minčių. Toks mūsų darbas. Bet tai, ką aš sakiau prisistatydamas, ką kalbėjau Seimo frakcijų susitikimuose su Seimo nariais, tai buvo nuoširdu. Aš džiaugiuosi, kad šios mano mintys rado atgarsį jūsų politinėje valioje. Aš dėkingas, aš sieksiu bendradarbiauti, sieksiu tų tikslų, kuriuos jūs patikėjote, ir nepadarysiu gėdos jūsų parodytai politinei valiai, taip pat valstybei. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Linkime jums kuo geriausios sėkmės darbe ir daugiau teisingumo.
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Antano Marcijono atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir Elenos Vaitiekienės skyrimo šios komisijos nare“ projektas. Į tribūną kviečiu L. Sabutį.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, parengė išvadą pagal Statuto reikalavimus dėl A. Marcijono atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir E. Vaitiekienės skyrimo į šias pareigas. Dalyvavo 10 komiteto narių, dalyvavo patys kandidatai. Buvo įvertinta, kaip kandidatūros tinka šioms pareigoms, taip pat buvo įvertinti reikalavimai, kurie yra nustatyti skiriant kandidatus į tokias pareigas, t. y. atsižvelgta ir į Statuto reikalavimus, pirminį šaltinį, kokie asmenys teikia, kaip reikalauja įstatymas, kaip jie buvo parinkti. Ir galiausiai priėmėm sprendimą, kurį šiandien teikiame Seimui. Dėl šios kandidatūros komitete nebuvo pareikšta jokių priekaištų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra norinčių kalbėti frakcijos vardu? Užsirašiusių dalyvauti diskusijoje nėra. Aš norėčiau paklausti ponią E. Vaitiekienę. Ar jūs norėtumėte dar kalbėti? Nenori kalbėti. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, siūlau pastraipsniui priimti Seimo nutarimą. 1 straipsnis. Kas už tai, kad būtų atleistas A. Marcijonas iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių pasibaigus jo kadencijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 76, prieš – 2, susilaikė 1. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare skirti E. Vaitiekienę. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Dėkoju. Balsavo 81 Seimo narys. Už – 78, prieš – 1, susilaikė 2. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo? Norinčių kalbėti nematau. Taigi, balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl A. Marcijono atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir E. Vaitiekienės skyrimo šios komisijos nare“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl A. Marcijono atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir Elenos Vaitiekienės skyrimo šios komisijos nare“ priimtas.
Gerbiamasis Antanai Marcijonai, tikrai visų mūsų Seimo narių vardu noriu padėkoti už atsakingą, sąžiningą ir dorą darbą ir jums palinkėti kuo geriausios kloties ir geros sveikatos. (Plojimai)
J. Liesys – replika po balsavimo.
J. LIESYS (LCSF). Aš prašau įskaityti mano balsą už, kažkodėl neveikė sistema.
PIRMININKĖ. Protokole fiksuojamas J. Liesio balsavimas priimant Seimo nutarimą Nr. XIP-1212(2).
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Deivydo Rimkevičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“. Pranešėjas – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, lapkričio 4 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vertino pagal Statuto pavedimą D. Rimkevičiaus kandidatūrą į šias pareigas. Dalyvavo 10 komiteto narių, dalyvavo pats kandidatas. Šią kandidatūrą teikė, kaip įstatymas yra numatęs, Seimo Pirmininkė. Kiek klausimai yra susiję su paties kandidato tinkamumu pareigoms, jokių priekaištų nebuvo pareikšta. Komitetas vieningai bendru sutarimu pritarė ir teikia šią išvadą Seimui vertinti ir balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ar yra norinčių kalbėti frakcijos vardu? Nėra. Gal kandidatas D. Rimkevičius dar nori kalbėti? Nenori. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, tada Seimo nutarimo priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Deivydo Rimkevičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai, už – 64, prieš – 2, susilaikė 19. Seimo nutarimas „Dėl Deivydo Rimkevičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ priimtas.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Andriulio atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir Dalios Paulauskaitės skyrimo šios komisijos nare“. Pranešėjas – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, lapkričio 4 d. tokios pat sudėties komitetas vienbalsiai bendru sutarimu, įvertinęs teikiamą kandidatūrą šioms pareigoms ir dėl V. Andriulio atleidimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų, priėmė išvadą ir teikia ją Seimui. Reikia paminėti, kad įstatymo 6 straipsnis, t. y. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, reikalauja, kad kiekvienas asmuo asmeniškai teiktų Seimui kandidatūras. Ši kandidatūra buvo pateikta tarpininkaujant Seimo Pirmininkei, tačiau ją pasiūlė pasirinkęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas iš jam pateiktų pagal įstatymą dviejų tarybos kandidatų. Priekaištų šiai kandidatūrai komiteto nariai taip pat nepareiškė, vertinti teikiama Seimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose dalyvauti užsirašė K. Daukšys. Atsisako. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra frakcijos vardu. Gal Dalia Paulauskaitė nori kalbėti? Nenori.
Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo priėmimas. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Andriulio atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir Dalios Paulauskaitės skyrimo šios komisijos nare“ būtų priimtas? Siūlau balsuoti pastraipsniui.
1 straipsnis. „Atleisti V. Andriulį iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų pasibaigus jo kadencijai.“ Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuote prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 5. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. „Skirti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare Dalią Paulauskaitę.“ Kas už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 19. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. „Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.“ Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
Taigi dabar dėl viso Seimo nutarimo. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Andriulio atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir Dalios Paulauskaitės skyrimo šios komisijos nare“ būtų priimtas, balsuote už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 13. Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Andriulio atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir Dalios Paulauskaitės skyrimo šios komisijos nare“ priimtas.
Noriu padėkoti Vytautui Andriuliui už sąžiningą ir ilgametį darbą šioje komisijoje. Apgailestauju tik, kad to negaliu padaryti bent jau paspausdama ranką, nes V. Andriulio posėdžių salėje nėra. Bet vis tiek mes jam visi dėkojame. (Plojimai)
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių priesaika
Gerbiamieji kolegos, pagal įstatymą asmuo, paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia Lietuvos valstybei. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje. Prisiekęs Vyriausiosios tarnybinės etikos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys neprisiekė ir negali eiti pareigų. Taigi kviečiu prisiekti Eleną Vaitiekienę.
E. VAITIEKIENĖ. (Negirdėti įrašo; plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu Deivydą Rimkevičių.
D. RIMKEVIČIUS. Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Deivydas Rimkevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus; ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu Dalią Paulauskaitę.
D. PAULAUSKAITĖ. Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė Dalia Paulauskaitė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališka, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dar kartą visų Seimo narių vardu noriu pasveikinti visus tris naujuosius Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius ir palinkėti kuo geriausio darbo, teisingų sprendimų, objektyvių, nešališkų, na, ir jums, patiems komisijos nariams, išminties ir geros sveikatos.
Gerbiamieji kolegos, mes šiandien taip spėriai dirbame, kad galėtume dabar nagrinėti rezervinius klausimus, bet nematau salėje A. Anušausko. Jeigu jisai pasirodytų, tai mes galėtume tuos rezervinius klausimus išnagrinėti dabar. Gal tada darome trumpą 5 min. pertrauką. Aš tikiuosi, kad per tą laiką A. Anušauskas pasirodys salėje.
A. Anušauskas jau yra, taigi pertrauka atšaukiama. Gerbiamasis kolega Arvydai, aš kviečiu jus į tribūną pristatyti projektą Nr. XIP-698(4) – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektą. Prašau. Svarstymo tęsinys.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, prieš skelbiant pertrauką, aš šį projektą pristačiau. Atsižvelgiant į Seimo narių siūlymus, galima padaryti 14 skyriaus antrojo skirsnio 2 dalies redakcinį pataisymą, išdėliojant žodžius kur kas geriau, negu buvo parašyta. Tai redakcinis pataisymas, kurį aš tiesiog galėčiau pristatyti: „Krizių valdymo strategiją tvirtina Vyriausybė“, čia nieko nekeitėme. Ir kitas sakinys – „Krizių valdymą koordinuoja Vyriausybės sudaromas Krizių valdymo komitetas, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas.“ Krizių valdymo komitetą sudaro su krizių valdymu susiję ministrai, Ministro Pirmininko kancleris ar jo pirmasis pavaduotojas. Tiesiog du sakinius sujungėme, perdarėme. Tiesiog toks redakcinis pataisymas. Jeigu būtų pritarta, tai, žinoma, būtų… ko gero, gražiau tas tekstas atrodytų. Daugiau siūlymų aš nesu gavęs ir, jeigu galima, galėčiau atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Procedūra yra tokia, kad nereikia į nieką atsakyti. Motyvai dėl viso projekto. Rezervinis 1a ir 1b, nes tai yra kompleksinis. Prieš R. Smetona norėtų kalbėti.
R. SMETONA (TTF). Mano tas prieš toksai pusiau, bet vis tiek prieš. Komiteto pirmininkas pasakė, kad lyg ir atsižvelgdamas į išsakytas vakar abejones. Kitokių žodžių išdėliojimu… Aš nemanau, kad tai yra jau toks pakeitimas, kuriam verta būtų pritarti. Esmė ta, kad, kaip ir buvo kalbėta, vežimas statomas prieš arklį, kitaip sakant, tai, kas realiai jau beveik padaryta arba tikrai padaryta, gerokai vėluojant bandoma įteisinti teisės aktais. Tai yra blogai. Aš manau, kad padori Vyriausybė turėjo vis dėlto pati parodyti iniciatyvą, pristabdyti šitų teisės aktų priėmimą, parengti Krizių valdymo įstatymo projektą, jį pateikti Seimui kartu su šitais teisės aktais ir tuomet iš komplekto būtų galima matyti, ar tas pradėtas procesas yra teisingas, racionalus ir ar reikia jam pritarti. Dabar daroma atvirkščiai, ir aš susilaikau nuo pritarimo šitam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiek komitetui, tiek man teko labai rimtai pažiūrėti į naujai steigiamą įstaigą, arba instituciją. Šiuo atveju iš tikrųjų buvo atsižvelgta į mūsų komiteto siūlymus, jog reikia tobulinti pirminę redakciją. Dabar jau ketvirtoji redakcija yra pateikta ir dar keletas sakinių patikslinta po pertraukos. Iš esmės tie klausimai neišvengiamai laukia savo sprendimo. Krizių, matyt, neišvengsime ateityje įvairiausių, jos yra mūsų gyvenimo sudėtinė dalis, todėl, aš manau, asmenys, kurie prisiims atsakomybę už jų valdymą arba prevenciją, įspėjimą ir pasekmių likvidavimą, turi būti konkrečiai įvardinti įstatymu arba bent nuoroda, kas už tų programų parengimą arba veiksmų koordinavimą yra atsakingas. Būtent ši redakcija… Priešingai negu kolega R. Smetona, aš manau, labai aiški Seimo valia yra tiksliai sudėliota ir įpareigojanti, todėl visiškai pritariu pateiktai redakcijai ir kviečiu balsuoti už ją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 45, prieš nėra, susilaikė 17. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-698(4) pritarta.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 1, susilaikė 8. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos pavirtinimo“ pakeitimo projektui po svarstymo yra pritarta.
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektas. Svarstymas ir priėmimas. Į tribūną kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kokių nors redakcinių pataisymų ar kitokių siūlymų negavo. Koks buvo pristatytas projektas, toks ir yra svarstymo stadijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Diskutuoti užsirašę du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną K. Daukšį. Nėra. Tada kviečiu į tribūną V. P. Andriukaitį. Gerbiamasis Vyteni, prašom į tribūną. Diskusija dėl Seimo nutarimo dėl pavedimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad Seimas reaguoja šiek tiek pavėluotai į šią problemą. Šalies Prezidentė kur kas anksčiau iškėlė klausimą, kad į tai turėtų būti atsakyta. Juo labiau kad buvo galima reaguoti ir dar anksčiau, nes parlamentinės respublikos, ko gero, greitai sureaguotų į tokį atsaką. Jeigu mes pasižiūrėtume į Europos Sąjungos šalių narių praktiką, tai ten būtų, ko gero, įvairūs modeliai pasirinkti, negi ir tai, kad būtų suteiktas specialaus pareigūno statusas tyrėjui ar vienam iš prokurorų, kuris galėtų ištirti visą situaciją ir pateikti nešališką nuomonę Seimui apsispręsti ir galutines išvadas. Akivaizdu, kad atsakymai, kuriuos gavo Seimo komiteto pirmininkas iš žiniasklaidos, taip pat vertė mus suklusti žymiai anksčiau. Manau, kad šiuo atveju tikrai buvo galima pasielgti kitaip, buvo galima kurti specialiąją komisiją, bet galima suteikti statusą ir komitetui. Bet akivaizdu, kad mes turime numatyti, per kiek laiko, koks laiko tarpas yra skiriamas, kad mūsų komitetas pateiktų mums galutinę išvadą. Neabejotinai, kad komitetui teks apklausti ir visus buvusius šalies vadovus – ir R. Paksą, ir V. Adamkų, ir A. Paulauską, kadangi jie tą kadenciją užėmė pareigas. Taip pat manau, kad teks apklausti visus atitinkamų vyriausybių narius, kitus pareigūnus, galbūt ir diplomatinių atstovybių atstovus, kurie taip pat pateiktų vienokią ar kitokią medžiagą, ką jie turi, kas yra, kuo disponuoja. Ir neabejotinai Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos tyrimo grupės medžiagą, galbūt net ir susitikti, kad būtų galima išties atsakyti galutinai į tą klausimą, nes šalies Prezidentė labai aiškiai įvardijo susitikime su Užsienio reikalų komitetu, kad tai yra neapsakomai svarbus klausimas ir tai yra tai, kas gali mesti labai didelę dėmę mūsų valstybei, todėl mes turime labai atsakingai, labai kruopščiai išnagrinėti. Komitetas tikrai turėtų, manau, net aptarti, ar nereikėtų gauti tam tikrų specialiųjų įgaliojimų, turėti reglamentą, procedūras ir visa kita, kad viskas būtų atlikta labai tiksliai. Todėl remiu šį Seimo nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pastraipsniui priimti šį Seimo nutarimą. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Balsuojame. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai, už – 60, prieš – 2, susilaikė 3. 1 straipsnis priimtas.
Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Negalime. Tada balsuojame. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 59, prieš nėra, susilaikė 5. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Galime. Dėkoju.
Dėl viso Seimo nutarimo už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Norėjau atkreipti dėmesį į kelis dalykus, kad paskui nekiltų kam kokių klausimų. Pirmas dalykas, dėl 3 straipsnio dėl datos, tai beveik akivaizdu, kad gali tekti prašyti Seimo tą terminą pratęsti. Aš neteigiu šimtu procentų, tiesiog sakau, gali tekti, nes, kaip minėjo pirmininkas, asmenų ratas, kurį reikės apklausti, yra gana didelis. Ir tikrai mes turime apklausti visus įmanomus asmenis, kad paskui nekiltų kam nors kokių nors asociacijų, kad ką nors užmiršome, dar kažko nepaklausėme, ko nors nepasitikslinom. Taigi, nepriklausomai nuo to, ką mes ten ištirsime ir kokias išvadas galėsime parašyti, apklausti, pažiūrėti, išsiaiškinti turime viską ir visokeriopai. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas dėl tos teisės naudotis Laikinųjų tyrimų įstatymu. Šiandien jis nėra pakankamai tobulas, leidžiantis kai ką daryti. Drįstu jūsų prašyti. Kitą savaitę registruosime dalines pataisas, draudžiančias pakviestiems asmenims tyrėjams kalbėti netiesą arba fantazuoti. Prašysiu jūsų toms pataisoms, kartu prašau ir Seimo vadovybės, kai bus jos registruotos, vis dėlto suteikti tam tikrus prioritetus, nes pirmieji mūsų posėdžiai, aišku, bus tvarkomieji. Per tą laiką, jeigu tas pataisas padarysime, kviečiant pirmuosius asmenis, kad jau tos tvarkos galiotų. O už patį pavedimą komitetui kviesčiau balsuoti už, vis tiek išvadas tvirtinsite jūs čia, Seime. Jeigu matysite, kad mes ką nors darėme ne taip, galėsite mus pataisyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke, iš tikrųjų valstybė kasmet išleidžia milijonų milijonus operatyvinei veiklai. Mūsų komitetas kontroliuoja metai iš metų visas specialiąsias tarnybas. Tai atsakykite man į paprastą klausimą: ar tos mūsų specialiosios tarnybos meluoja Seimo komitetui ir nepasako, kad buvo tas dalykas, ar jo nebuvo? Ir kodėl mes darome visą šį cirką? Jūs kviesite, klausinėsite, paskui galų gale, na, duok Dieve, nustatysite, kad buvo, tai bus nustatyta. O jeigu nustatysite, kad nebuvo? O paskui dar po kokių mėnesio ar dviejų kur nors Jungtinėse Amerikos Valstijose kas nors pasakys ir parodys, kur buvo. Ką tada darys Seimas ir kaip jis atrodys? Aš nesuprantu, tai kam mes visą šitą laiką… tai galbūt šiandieną yra ir kitų valstybių kokių nors kalėjimų Lietuvoje. Aš net nesuprantu to klausimo. Jeigu yra komitetas, kuris vykdo kontrolę, ir jeigu specialiosios tarnybos negali šiandieną komitetui tyliai, ramiai pasakyti, buvo ar nebuvo, tai tada kam ta kontrolė iš viso, ar yra kokia nors kontrolė? Ar kas nors išvis tada valstybėje… kam tuos pinigus leidžia? Man šitas klausimas visiškai neaiškus. Ir kodėl mes Seime dabar turim (…) tokią didžiulę komisiją, kuri tirs faktą, nors turėtų atsakyti dviejų žinybų, specialiųjų tarnybų direktoriai, atėję pasakytų ramiai komitetui. Aš nesuprantu iš viso, kodėl mes tą cirką darom, todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties kolega K. Daukšys akcentuoja rimtą problemą, kad mūsų komitetai prastai vykdo parlamentinę kontrolę. Beveik visiškai, manau, nedirbo Operatyvinės veiklos tyrimo komisija. Jos darbas išties turėtų būti smarkiai pagerintas. Manau, kad ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, ir kitų komitetų parlamentinės kontrolės sustiprinimas yra mūsų aktuali darbotvarkė.
Tačiau, kolegos, šalies Prezidentė D. Grybauskaitė, susitikusi su kitų šalių narių, Europos Sąjungos šalių narių, vadovais, išgirdo iš tų vadovų nuostatas ir tai buvo sakoma jau kitų valstybių vardu. Ir klausimas buvo kitų valstybių vardu Lietuvos valstybei, ar Lietuvos valstybė gali patvirtinti ar paneigti šitą ABC paskelbtą faktą. Pabrėžiu – valstybė. Taigi net ir komitetas, gavęs specialiosios komisijos statusą, turės išvadas pristatyti Seimui, ir Seimas Lietuvos valstybės vardu turės patvirtinti arba paneigti mums metamą šešėlį. Todėl reikalinga tokia procedūra.
Žinoma, galbūt būtų buvę geriau politiniu pasitikėjimu suformuoti atskirą specialiąją komisiją ir galbūt būtų buvę geriau, kad jai būtų vadovavęs, tarkim, specialusis tyrėjas iš prokuratūros. Tai būtų buvęs teisingesnis sprendimas. Bet Seimo dauguma apsisprendė, kad komisijos nereikia ir kad tą gali vykdyti komitetas. Taip pat pritariu pozicijai, kad turėtų būti parengti įstatymo papildymai, nes ten reikalinga ir priesaika. Žmonės, duodantys parodymus, turės prisiekti, kad jie sako tiesą ir tik tiesą, ir už tai atsakyti. Tokiu atveju tikrai reikia skubiai papildyti reglamentus, nes mes iš tikrųjų turėsime dar labai daug problemų. Taigi remiu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Mūsų valstybėje labiausiai informuotas žmogus, žmogus, turintis didžiausią pasitikėjimą, aiškiai pasakė, kad jos neklausė, ar tie kalėjimai buvo, bet klausė, ką jūs darysite. Aš, aišku, už patį tyrimą, už aiškumą, kad mūsų nepriklausomoje, suverenitetą turinčioje valstybėje žinotume, kas šeimininkauja. Aš už tai, kad mūsų valstybės specialiosios tarnybos būtų Lietuvos specialiosios tarnybos ir jos dirbtų savo darbą. Bet aš prieš tai, kad tokį tyrimą atliktų Seimo Nacionalinio saugumo komitetas, kuris privalėjo vykdyti kasdieninę parlamentinę kontrolę nacionalinio saugumo klausimais. Aš prieš šį spektaklį, o gal ir cirką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad ponas A. Anušauskas, komiteto pirmininkas, teikia tokį projektą, nes iš tikrųjų mūsų valstybėje įprasta stručio politika, t. y. geriau nieko nematyti, nieko negirdėti ir išvis nesigilinti į kai kuriuos esminius klausimus.
Norėčiau atkreipti dėmesį į žmogaus teisių kontekstą. Šio konteksto prasme norėčiau pasakyti, kad specialiųjų struktūrų savivalė valstybėje, savo nacionalinių interesų atžvilgiu, t. y. mūsų piliečių atžvilgiu, yra savivaliaujama ir daroma tai, kas norima, ir išeina taip, kad mes net nežinom, ką mūsų valstybėje kas daro.
Tikrai noriu padėkoti komiteto pirmininkui už iniciatyvą ir iš tikrųjų tikiuosi, kad komitetas sudėlios taškus ant „i“ – kas ką darė, kur kodėl ir kokiais principais vadovaudamiesi. Aišku, yra atitinkami įsipareigojimai NATO, kitoms struktūroms, bet Lietuvos Respublikos teritorijoje be Lietuvos aukščiausiųjų pareigūnų žinios negali dėtis tai, kas dedasi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Be jokios abejonės, tai yra žmogaus teisių klausimas, ir mūsų Konstitucijoje įrašyti dalykai, kad žmonių kankinti negalima, ir kiti esminiai reikalai.
Bet kalbant apie šį tyrimą reikėtų pasakyti, kad mes tada turėtume atsiminti Lietuvos Respublikoje kitas istorijas, pavyzdžiui, apie KGB kalėjimus, kurie po Kovo 11-osios veikė Lietuvos teritorijoje, ir po to būtinai sukurti komisiją ištirti Rusijos represinių struktūrų veiklos Lietuvos teritorijoje istoriją ir po Kovo 11-osios, po atkurtos nepriklausomybės, ir netgi iki Kovo 11-osios.
Antras dalykas, kad subalansuotume šį tyrimą, mes taip pat turėtume pasižiūrėti, kas įvyko įtariamose šalyse – Lenkijoje ir kur nors kitur. Pasirodė, kad tokių kalėjimų nebuvo. Visi tie įtarimai ir tos didžiulės bangos, sukurtos Vidurio Europoje dėl įvairių šalių buvimo ir kalėjimų buvimo, pasirodo, besąs burbulas.
Tai aš siūlyčiau iš esmės pritardamas komisijos veiklai ateity, ir ponui A. Anušauskui siūlyčiau, pasižiūrėti kitų šalių patirtį, kaip tie burbulai sprogo, ir po to taip pat pasižiūrėti, kas vyko Lietuvos teritorijoje, kada mus okupavusi valdžia vykdė represijas prieš Lietuvos žmones netgi atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš negaliu nepritarti savo kolegai E. Zingeriui iš Europos Parlamentinės Tarybos delegacijos, kur iš tikrųjų labai atidžiai nagrinėjome CŽV kalėjimų… buvusiose Rytų Europos valstybių bloko šalyse. Iš tikrųjų manęs neįtikino, kad ten tie kalėjimai buvo. Tai mano klausimas yra toks: kas skleidžia šitą melagingą informaciją ir kam tai yra naudinga? Juo labiau ir dėl mūsų Prezidentės D. Grybauskaitės kalbos aš, tiesą sakant, būčiau labiau santūri. Tiesą sakant, būčiau labiau santūri ir neištyrus neleisčiau šitų žodžių į eterį.
Todėl esu už, tegu vis dėlto išsiaiškina, bet būtų gerai išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra šių gandų skleidėjai. Taigi linkiu komisijai, tiksliau sakant, komitetui sėkmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Galbūt pradėkime nuo to, ką gi veikia mūsų komitetas, jau daug kalbėjo, bet šis klausimas labai svarbus. Tai valstybinės reikšmės klausimas. Ir šitokie klausimai turbūt nesprendžiami žodiniu sutikimu duoti ar neduoti. Visa tai turi būti užfiksuota kiekvienos institucijos dokumentuose. Negali Prezidentas pasakyti „taip, aš leidžiu“, ir tai negali neatsispindėti dokumentuose, valstybės dokumentuose. Tai ar mes norime šou, ar mes norime, kad visos televizijos filmuotų, kaip mūsų Prezidentai, buvę ir esami, ateina liudyti, ar mums reikia tiesiog vykdant parlamentinę kontrolę peržiūrėti mūsų valstybinę dokumentaciją (taip, aš suprantu, jinai bus su grifu „Ypač slaptai“, bet jūsų komitetas turi tuos įgaliojimus) ir pažiūrėti, kas parašyta. Juk negalima tokių klausimų spręsti žodiniu pasakymu. Jeigu yra taip, kad visi tokie klausimai valstybėje sprendžiami tiktai žodžiu, tai aš nežinau, reikia iš esmės žiūrėti į mūsų valstybės valdymo sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 4 kalbėjo už ir 4 – prieš. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 67, prieš – 2, susilaikė 9. Seimo nutarimas (projekto registracijos Nr. XIP-1294(2)) priimtas.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Kitas mūsų rezervinis 3 klausimas. Atsiprašau, kolegos, tačiau Seimo Pirmininkė Irena… (Balsai salėje) Repliką po ką tik svarstyto nutarimo – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkui. Atsiprašau, Seimo Pirmininke, nepamatėte, aš labai trumpai. Mieloji Loreta, sutinku, kad mes turime pažiūrėti ir dokumentus. Bet, kaip žinome, po mūsų ankstesnio tyrimo net ir Seimas prašė kai kokių dokumentų, kurių nei jūs, nei mes, turintys visus įgaliojimus, ir šiandien nematome. Taigi žiūrėkime kompleksiškai į situaciją ir nemėginkime iš to daryti politinių žaidimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė pateiks nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ kai kurių straipsnių pateikimo projektą.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip prisimenate, aną kartą šį Seimo nutarimą aš jau bandžiau pateikti ir buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Kadangi A. Vidžiūną mes komandiravome 2 straipsniu į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, tai Audito komitete liko tik šeši žmonės, o, kaip jūs žinote, pagal Statutą komitetas yra mažiausiai iš 7 žmonių. Tai šį kartą po tos pertraukos mes papildome Seimo Audito komitetą S. Stoma, kuris bus Audito komiteto nariu, jeigu jūs tam pritarsite.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo Pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad į mano repliką po pateikimo buvo atkreiptas dėmesys. Šiandien mes turime jau projektą, kuris nesukelia jokių statutinių kolizijų. Kviesčiau už šį pasiūlymą balsuoti.
PIRMININKAS. Prieš – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš komiteto narių vardu noriu kalbėti prieš, kadangi Arvydas labai gerai dirbo mūsų komitete ir jau buvo susipažinęs su visa veikla, dabar vėl keisti… Mūsų komitetas sprendžia gana sudėtingus klausimus. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas yra tas, kad mes vakar komitete dar kartą viso komiteto vardu priėmėme kreipimąsi, pasirašiau ir aš asmeniškai, į Seimo Pirmininkę, į Seimo valdybą, į Seimo seniūnų sueigą, kad vis dėlto padidintų mūsų komiteto narių skaičių. Na, tikrai yra neadekvatu, kai Užsienio reikalų komitete yra šitiek daug Seimo narių, aš gerbiu Užsienio reikalų komiteto svarbą, bet manau, ten galima ir su mažesniu Seimo narių skaičiumi priimti tuos pačius sprendimus. Aš suprantu, jūs manote, kad mūsų komitete reikia daug dirbti, bet darbas žmogų puošia, juolab Seimo narį. Todėl prašyčiau komiteto vardu atsižvelgti į mūsų prašymą ir kitu sprendimu padidinti narių skaičių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė I. Degutienė nori pakomentuoti ką tik išsakytus priekaištus.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji komiteto pirmininke, aš iš tikrųjų gavau jūsų prašymą. Ta padėtis dar bus taisoma. Kadangi labai jau ne už kalnų yra Seimo rinkimai į dvi vietas, mes turėsime dar du kolegas, tai vėl įvyks paskirstymo korekcija. Jūsų komitetas turi daug darbo ir funkcijų. Seimo valdyba tą labai vertina ir mes patys į jus kreipiamės. Tikrai Audito komitetas bus stiprinamas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl pateikto nutarimo projekto po pateikimo. Kas už, kas prieš ir kas susilaiko?
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 47, prieš – 3, susilaikė 15. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Seimo Pirmininkė I. Degutienė siūlo šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taigi svarstymo ir priėmimo stadijos iš karto. Svarstymas. Ar yra užsirašiusių kalbėti? E. Klumbys. Nematau salėje. V. P. Andriukaitis. Ar kolega Vytenis nori kalbėti dėl motyvų? Kalbėsite. Gerai, dėl viso.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Taip, galime. Taigi priėmimas. Dėl motyvų. Kas kalbės už? V. P. Andriukaitis kalbės prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš pasisakau prieš, nes dirbau kartu su S. Stoma Užsienio reikalų komitete ir galiu nuoširdžiau pasakyti, kad tai yra labai pasveriantis, labai nuosaikus kolega, kitaip negu kai kurie jo, aš nežinau, frakcijos, į kurią jis perėjo, nariai, kurie kur kas fundamentaliai radikalesni, kartais net ir nesukalbami. S. Stoma visą laiką ieško kompromisų. Šiuo atveju, kadangi Užsienio reikalų komitete apskritai reikia kompromiso dvasios, tai S. Stomos buvimas ten, kaip sakyti, keičia komiteto klimatą. Dabar išėjus S. Stomai iš šio komiteto, aišku, sumažėjo komiteto narių, gaila, kad nėra Darbo partijos ir kitų frakcijų atstovų, nes proporcijos tam komitete tokios labai savotiškos. Taigi mes neteksime nuosaikaus ir atsakingo Seimo nario. Aš manau, konservatoriai galėjo į Audito komitetą skirti kitą narį, kuris būtų kur kas labiau pasikaustęs buhalterijoje ar kituose dalykuose. S. Stoma… yra sudėtingesni. Todėl aš negalėčiau pritarti šiam pateikimui.
PIRMININKAS. J. Razma – už. Primenu, kolegos, mes kalbame dėl 1 straipsnio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip iki šiol būdavo gerbiami tokio pobūdžio frakcijų apsisprendimai, kai Seimo narys perkeliamas iš vieno komiteto į kitą, kai to reikalauja Seimo statutas. Būtent nuostata dėl proporcinio frakcijų atstovavimo. Šiuo atveju Užsienio reikalų komitete negali būti penki Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, tai labai ryškiai viršyta kvota. Aš manau, kad frakcijos reikalas tartis su tais komiteto nariais, kuris būtent iš frakcijos atstovų iš ten pereina į kitą komitetą. Šiuo atveju buvo teikiama pirmenybė pasilikti tiems, kurie turi ilgesnį darbo stažą tokio pobūdžio komitete, ir atsižvelgta į S. Stomos ketinimus ir užsidegimą gerai padirbėti Audito komitete. Aš manau, kad jis, kaip buvęs tiriančiosios žurnalistikos atstovas, gali labai sėkmingai pasidarbuoti Audito komitete. Ne tik tirti, bet ir efektyviai viešinti tyrimo rezultatus. Tikrai kviečiu palaikyti labai logišką ir apgalvotą sprendimą. Manau, mes atsakysime tuo pačiu, kai kitos frakcijos turės tokių pagrįstų pakeitimų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu sutarti dėl 1 straipsnio? Balsuojame, kas pritaria 1 straipsniui.
Už – 50, prieš nėra, susilaikė 16. Straipsniui pritarta. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui? Dėkoju, kolegos.
3 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 4 straipsnis. Taip pat nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta. Dėl viso nutarimo projekto ar yra norinčių kalbėti? Ne. Registruojamės ir balsuojame? Kas pritaria pateiktam nutarimo projektui? Priėmimo stadija.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 51, prieš nėra, susilaikė 18. Nutarimo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dar liko kelios minutės iki Vyriausybės valandos, todėl skelbiu pertrauką iki 12.30 val. (Balsai salėje) Yra pasiūlymų svarstyti savaitės darbotvarkę, bet, kolegos, jeigu bus klausimų, mes tiesiog užvilkinsime Vyriausybės valandą. Ar yra prieštaraujančių, kad dabar būtų pateikta kitos savaitės darbotvarkė? (Balsai salėje: „Nėra.“) Prieštaraujančių nėra. Kviečiu Seimo Pirmininkę I. Degutienę pristatyti ateinančios savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad didelių diskusijų nebus. Aš greitai pabandysiu pristatyti kitos savaitės darbotvarkę.
Lapkričio 10 d. mes tęsime darbus. Yra užsilikę Teritorijų planavimo ir Vietos savivaldos įstatymai, toliau vyks svarstymas. Kai kurių Seimo nutarimų pateikimas, tai yra ir dėl mūsų Lietuvos kandidato siūlymo į Europos Bendrijos Audito rūmus, ir dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko skyrimo, ir Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos kreipimosi į Europos Bendrijos Teisingumo Teismą“, ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. ataskaita. Jau įsisenėję nuo pavasario klausimai, tai Odontologijos ir Pacientų teisių žalos atlyginimo, ratifikavimo įstatymai, kurie bus pateikti. Vienas Seimo nutarimas dėl pasibaigusios kadencijos Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų ir įstatymų projektai, kuriuos teikia Ūkio ministerija, lydintieji įstatymai, Akcinių bendrovių įstatymas, tie įstatymai, kurie registruoti Seimo narių tuo pačiu pavadinimu, irgi yra įtraukti į darbotvarkę. Baudžiamojo kodekso ir Civilinio kodekso projektai, registruoti Seimo narių ir registruoti ir teikti Vyriausybės.
Lapkričio 12 d., noriu atkreipti visų kolegų dėmesį, pagal jūsų prašymą mes tą dieną iki pietų skiriame tiktai įstatymų priėmimams, tikrai yra daug įstatymų, kurie yra apsvarstyti ir kuriuos reikia tik priimti. Visa tai priklauso nuo mūsų dalyvavimo Seimo plenariniame posėdyje. Jūs puikiai žinote, kad priėmimo stadijoje turi būti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Aš tikiuosi, kad taip ir bus, ir mes sėkmingai su ta užduotimi susitvarkysime.
Na, o 12 d. po pietų bus nemažai jau kitų įstatymų, kur yra svarstymo stadija. Bet vėl norėčiau atkreipti dėmesį. Paskutinėje grafoje yra įrašyta – pradėta ES teisės pažeidimo procedūra, tai yra būtini mūsų įstatymai, kuriuos mes turime priimti Lietuvos Respublikos Seime, nes mes gerokai vėluojame, todėl pagal Europos Sąjungos teisę yra pažeidimo procedūra ir Lietuva gali mokėti baudas, jei nepriims tų įstatymų. Tai yra tokia kitos savaitės darbotvarkė.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kiek aš žinau, šiandien Seniūnų sueigoje buvo svarstomas mano prašymas, lyg ir buvo nutarta įtraukti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1267 į kitos savaitės darbotvarkę. Ar negalima būtų tai padaryti?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jums, matyt, buvo pateikta neteisinga informacija iš Seniūnų sueigos. Buvo pasakyta, kad lapkričio mėnesį tikrai bus įtraukta, bet ne kitą savaitę.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, yra užregistruotas Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo parduoti administracinį pastatą, o paskui brangiai išsinuomoti, taip pat dėl Lietuvos šiluminių tinklų, dėl vandenų, dėl autobusų parko. Aš manau, kad tai yra aktualus klausimas, labai susirūpinę miestiečiai, todėl prašytume, kad kitą savaitę šitas klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš labai puikiai suprantu jūsų teikiamų klausimų svarbą, tačiau, jeigu būtumėte girdėję šiandien Seniūnų sueigoje, kiek yra pasiūlymų į artimiausią posėdį, tai vien iš tų pasiūlymų į artimiausią posėdį susidaro atskira darbotvarkė, bet mes laikomės tam tikrų procedūrų. Negaliu pažadėti, kad kitą savaitę tikrai bus įtraukta. Bet lapkričio mėnesio darbotvarkėje jūsų minimas klausimas tikrai bus.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume pritarti bendru sutarimu pateiktai darbotvarkei arba pateiktam darbotvarkės projektui? Galim. Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar pats laikas pradėti Vyriausybės valandą. Ir tuojau suteiksime žodį opozicijos lyderiui. Pirmasis klausia opozicijos lyderis V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš norėčiau pirmą klausimą pateikti gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, praeitoje kadencijoje, tai buvo maždaug prieš pusantrų metų, Seime mes visi priėmėm rezoliuciją, sutrumpintai aš ją įvardysiu – dėl partizanų kūnų paslėpimo vietų išaiškinimo ir deramo jų perlaidojimo. Jūs, premjere, ir pats asmeniškai, ir jūsų frakcija pritarėte mūsų teiktai rezoliucijai, kurioje mes įpareigojome šį klausimą spręsti tiek Vyriausybę, tiek Generalinę prokuratūrą, Genocido tyrimo centrą, Saugumo departamentą bei kitas institucijas. Šių institucijų pateikti atsakymai apie jų nuveiktą darbą kitaip negali būti vadinami kaip tik tuščiu atsirašinėjimu ir nenoru ką nors daryti.
Gerbiamasis premjere, aš klausiu jūsų, kaip jūs asmeniškai vertinate šios rezoliucijos vykdymą? Ir ar negalėtumėte jūs esamoje situacijoje savo potvarkiu sukurti tarpžinybinę grupę, pats asmeniškai kontroliuoti šios grupės darbą, iš tiesų pajudinti šį labai svarbų klausimą iš mirties taško. Laikas bėga, liudininkai, kaip ir budeliai, miršta, o mes nedarome nieko, kad tinkamai pagerbtume savo valstybės didvyrius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū už gerą klausimą. Tiesą sakant, nežinau, ką institucijos yra atsakiusios, bet visai neseniai svarstydami nacionalinio susitarimo įvairius aspektus, buvome susitikę su Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovais ir tarp visų kitų finansinių klausimų (ir pensijų mažinimo, tam, nors ir nelabai džiugiai, bet pritarė politiniai kaliniai ir tremtiniai, rodydami kitiems pavyzdį) mes aptarėme nemažai ir kitų klausimų, susijusių su tuo, kas rūpi ir jums, ir mums rūpi, ir rūpi politiniams kaliniams ir tremtiniams, taip pat ir dėl partizanų kapų. Tikrai sutinku, kad reikia, matyt, ieškoti kitų būdų, kaip tą rezoliuciją įgyvendinti, nes, ko gero, daugelis žinybų ir teisėsaugos institucijų kažin ar yra pajėgios šiuo metu tam skirti pakankamai koncentruoto dėmesio – ar tai būtų prokuratūra, ar tai būtų kitos ikiteisminio tyrimo institucijos. Vakar, kai buvome susitikę su jų vadovais, apie tai nesikalbėjome, bet kai išgirdau paprastą faktą, kad šiuo metu yra beveik pusė milijono ikiteisminių bylų, niekaip neužbaigtų, iš kurių gal didelė dalis jau yra be jokios vilties, turiu omenyje šiandieninių nusikaltimų ikiteisminių bylų, tai aš suprantu, kad labai jau primygtinai reikalauti iš teisėsaugos institucijų skirti dėmesį labai svarbios mūsų praeities istorijos reikalų tyrimui, be kažkokios specifinės darbo grupės ar specifinės komisijos sudarymo, tikrai būtų nelabai racionalu. Dėkoju jums už klausimą. Pagalvosime, kaip realizuoti tai, ką jūs pasiūlėte savo šiandieniniame pareiškime.
PIRMININKAS. Opozicijos lyderis V. Mazuronis užduos antrą klausimą.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Premjere, aš galiu jums mielai padėti susipažinti su tų institucijų atsakymais, jeigu jūs iki šiol dar nesusipažinote. Man gaila, kad jūs tuos klausimus statote tarsi į vieną eilę su paprastais, dabartiniu metu vykstančiais nusikaltimais. Aš manau, čia visiškai kito lygmens klausimas. Bet iš paskutinių jūsų žodžių aš vis dėlto supratau, kad jūs pasirengę asmeniškai įkurti tokią grupę, asmeniškai kontroliuoti šio klausimo vykdymą, ir džiaugiuosi, tikiuosi, kad greitai pamatysime rezultatus.
Antrą klausimą aš norėjau užduoti gerbiamajam ūkio ministrui. Kadangi jo nėra, tai, gerbiamasis premjere, būsiu priverstas adresuoti taip pat jums. Iš verslui finansuoti numatyto apie 1,3 mlrd. Lt per keturis šalies bankus kol kas smulkiajam ir vidutiniam verslui (ten galima diskutuoti) realiai buvo pasiūlyta 120 ar šiek tiek daugiau milijonų litų. Verslininkai jau ne pirmi mėnesiai skundžiasi, kad bankai visai neatsižvelgia į tai, kad skirsto ne savo, o valstybės pinigus, ir jokių nuolaidų jiems nedaro. Akivaizdu, kad per pusę metų valstybės remiamas paskolas sugebėjo gauti mažiau nei 400 smulkių ir vidutinių įmonių, o Statistikos departamento duomenimis, tokių buvo, dabar, aišku, jos smarkiai nyksta, netoli 65 tūkst. Mano klausimas būtų toks. Ar jus tenkina esama padėtis ir kada smulkusis verslas sulauks realių pinigų, ne pažadų, ne projektų, ne mistinių milijardų, o realių, pigių pinigų verslo vystymui? Nes labai greitai gali jo nelikti ir šis klausimas, arba šita problema, savaime išsispręs.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, klausimas teisingas, bet gal ne visas detales žinote. Visų pirma kaip tik dabar ateina didesni pinigai šiam modeliui, verslo kreditavimui. Ateina iš Europos investicijų fondo, neseniai buvo pasirašytos sutartys. Ir toliau tie pinigai pasieks ir verslą. Be abejo, tame procese dalyvauja bankai, kurie turi įvertinti verslo projektus, turi įvertinti jų rizikingumą, nes kitų galimybių tai padaryti nėra. Trečias dalykas, noriu pasakyti, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių, kuriant tokius instrumentus, nes verslui padėti mes galime tiktai tokiomis priemonėmis, kurios nedidina fiskalinio deficito, tai reiškia, panaudojant Europos Sąjungos pinigus. Dėl Europos Sąjungos pinigų panaudojimo Lietuva yra pirmaujanti tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
Be abejo, mums ne viską pavyksta padaryti tiek, kiek mes buvome ir esame užsibrėžę. Kai kurie procesai vėluoja, kai kurie procesai vėluoja dėl mūsų galbūt nevisiškai tinkamai įvertintų kai kurių problemų ar procesų, taip pat ir santykių su Lietuvoje veikiančiais bankais. Problemų kyla ir dėl pačių bankų noro ir galimybių dalyvauti vienoje ar kitoje mūsų kuriamoje programoje. Lygiai taip pat problemų kyla dėl lėtesnio Europos Sąjungos institucijų sprendimų priėmimo, nei mes norėtume. Bet visiškai akivaizdu, kad būtų geriau, jeigu tokie instrumentai būtų buvę sukurti jau pernai ir mums būtų belikę šiais metais tik ieškoti būtų, kaip tuos instrumentus efektyviau panaudoti. Mes per šiuos metus turėjome ir sukurti visai naujus instrumentus, ir juos paleisti į gyvenimą, ir tokiu būdu padėti verslui.
Kitais metais, manau, situacija bus jau palankesnė, nes instrumentai yra sukurti. Problemos, kurios yra išaiškėjusios, irgi bus išspręstos. Todėl aš tikrai raginčiau matyti tą nuveiktą darbą, kurį pavyko nuveikti per šiuos metus. Nors visiškai akivaizdu, kad užpildyti tų spragų, kurios atsirado bankams sustabdžius verslo kreditavimą, Vyriausybė, net ir panaudodama Europos Sąjungos pinigus, tikrai nėra pajėgi. Šiek tiek sumažinti tas problemas, kurias sukuria pasaulio krizė, mes esame pajėgūs ir tą darome, bet visiškai užlyginti tą kreditinių resursų deficitą tikrai nesame pajėgūs ir to negalime tikėtis padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tiek klausiantieji Seimo nariai, tiek ir premjeras su ministrais tikrai galėtų klausti ir atsakinėti trumpiau, tuomet galėtų daugiau Seimo narių pateikti klausimus.
Dabar klausia A. Sysas. Nėra. A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Vakar vyko Atominės komisijos posėdis ir buvo kaip tik VATESI atstovai atėję dėl 2008 m. ataskaitos, ir viršininkas kaip tik akcentavo tokį dalyką, kad atominė elektrinė šiuo metu yra saugi. Darbo saugumo licencija yra išduoda iki 2012 m. liepos mėnesio. Jo paklausus, kodėl, jo manymu, nėra priimtas sprendimas būtent iki tol, kol yra saugumo licencija, negali dirbti elektrinė, jis atsakė, kad nežino, nes realiai visame pasaulyje yra tokia praktika, kad elektrinės darbas yra išnaudojamas maksimaliai iki paskutinės valandos. Tai kodėl pas mus yra daroma priešingai, juk tai yra didžiuliai nuostoliai? Dveji su pusę metų bus prarasti, kuriais dar galėtų dirbti…
PIRMININKAS. Baigėsi laikas.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …elektrinė dar galėtų dirbti. Ką jūs padarėte šiuo klausimu?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pone Šedžiau, aš suprantu, kad jūs šitą savo klausimą užduodate tam, kad netrukus, jau šį vakarą, parodytumėte per savo televiziją. Jūs galėjote paklausti šitą klausimą savo buvusio premjero G. Kirkilo. Jis daug stengėsi pasiekti kažko arba bent jau vaizdavo, kad stengėsi pasiekti šituo klausimu kažko, ir rezultatą žinote, kokį jis pasiekė: pasiūlė tautai referendume apsispręsti, ar Lietuva turėtų pratęsti Ignalinos darbą. Tauta pasakė „ne“, ji nepritarė taip suformuluotam klausimui. Jūs klauskite savo gerbiamojo G. Kirkilo.
Aš galiu jums atsakyti, kad mes esame įsipareigoję, aš manau, ir jūs esate prisiekęs čia, Seime, davęs priesaiką vykdyti Konstituciją ir įstatymus, ir viena iš konstitucinių mūsų nuostatų yra vykdyti mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Lietuva turi tarptautinį įsipareigojimą – Stojimo sutartyje įrašyta, kad 2010 m., tai yra 2009 m. gruodžio 31 d., mes uždarysime galutinai Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką, ir tokie sprendimai turi būti įgyvendinti. Galite klausti ar G. Kirkilo, ar A. Brazausko, kodėl jis tada pasirašė tokią Stojimo sutartį. Jūs manęs klausiate… Aš, taip sakant, suprantu, kad turiu dalyvauti jūsų televizijos laidoje, bet galėtumėte rimčiau klausti.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Kadangi sveikatos ministro nėra, tada klausiu premjero. Iš straipsnių, pasirodžiusių spaudoje, susidaro vaizdas, kad Sveikatos ministerija atsisako vakcinos nuo kiaulių gripo pirkimo, kadangi vakcina į Lietuvą atkeliaus tik pavasarį ir dėl to bus iššvaistytos lėšos. Vietoj vakcinos yra nuspręsta pirkti vaistus nuo kiaulių gripo, kurie padės gydyti žmones, kai jie bus užsikrėtę. Kaip žinote, užsienio šalyse piliečiai aktyviai informuojami, kaip reikia saugotis šios ligos, kokių priemonių imtis. Užsienio šalys supranta, jog pažeidžiamiausi yra jauni asmenys, nes jų imunitetas labai neatsparus, todėl imasi švietėjiškos akcijos, kaip apie kiaulių gripą… Kaip jo išvengti, kalbama mokyklose, išleidžiami įvairūs lankstinukai, tačiau Lietuvoje to nėra daroma. Klausimas yra toks: kiek vis dėlto turime vaistų nuo kiaulių gripo, kiek galėtume išgydyti žmonių, jeigu bus pas mus epidemija, ir kaip bus su vakcina – pirksime mes jos ar nepirksime, ir kiek yra lėšų numatyta vakcinos pirkimui, jeigu yra numatyta?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, vakar kaip tik Vyriausybėje išklausėme išsamią Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją apie pasirengimą galimai gripo epidemijai. Turiu pasakyti, kad raginau Sveikatos ministerijos vadovus dažniau informuoti visuomenę, tarp jų ir Seimą, nes man kartais atrodo, kad Seime irgi trūksta tikros informacijos. O tikra informacija yra tokia, kad ši gripo epidemija pagal dabartinius Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis savo mastais ir savo poveikiu mirtingumui nelabai skiriasi nuo standartinės, reguliarios kiekvienų metų sezoninio gripo epidemijos.
Mes turime dvi problemas: viena tai, kad ateina vėl sezoninio gripo, šį kartą atmainos, kuri pavadinta kiaulių gripu, banga, bet tai ateidavo kiekvienais metais, o šių metų specifika yra ta, kad tiek pasaulio žiniasklaidoje, tiek ir mūsų žiniasklaidoje yra sukelta tam tikra gal šiek tiek perteklinė panikos banga, kurią turime visi kartu įveikti. Tikrai norėčiau paraginti ir Seimo narius, ypač savo apygardose, būtent šią informaciją, kad pagal dabartinius matavimus, ne mūsų, o Pasaulio sveikatos organizacijos, gripo epidemijos, kad ir kaip ji vadintųsi – ar sezoninė, ar kiaulių gripo epidemija, banga gali pasiekti tokius pat mastus, tai yra iki 30 % gali ja susirgti, ir antras dalykas, kad mirtingumas gali siekti 0,10–0,2 % sergančiųjų, ir tai yra standartinis skaičius. Kiekvieną sezoną, kai mus ištikdavo gripo epidemija, lygiai tokį pat mirtingumo skaičių turėdavome.
Didžiausia klaida būtų, jeigu mes nesuvoktume šitų skaičių, kuriuos sako medikai, ne aš sakau, aš cituoju medikų žodžius, ir leistume Lietuvoje kilti panikai, Lietuvos žmonės bėgtų pirkti vaistų, kuriuos, kiek vėl vakar informavo, pirkti reikia tik su medikų išrašytais receptais, nes ir tie patys antivirusiniai vaistai ar antibiotikai turi ne tik teigiamų savybių, gydančių žmones nuo ligų, bet, kaip žinote, gali turėti ir vienokių ar kitokių neigiamų įtakų, ypač žmonėms, jautriems kokioms nors sudėtinėms tų vaistų dalims. Šitoje vietoje iš tiesų raginu elgtis racionaliai ir įsiklausyti į tai, ką sako ir mūsų Sveikatos ministerijos vadovai, ir kokia informacija žinoma visiems pasaulio medikų lyderiams.
PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimą turiu gerbiamajam premjerui. Dabartiniu metu sklando idėja ir pasiūlymas toksai, to pasiūlymo, kiek žinau, iniciatyvą turi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė gerbiamoji I. Degutienė, kad reikia mažinti darbo savaitę. Aišku, mūsų, Darbo partijos, frakcijos „raktinis“ žodis yra „darbas“ ir visiškai nedirbti mums jau… mūsų partija išnyktų. Kaip jūs žiūrėtumėte į šitą pasiūlymą – ar sumažinsime iki kokios vienos darbo dienos ir išspręsime visą ekonominę situaciją Lietuvoje? Prašom pakomentuoti mums.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš jau šiandien per radiją kalbėjau, ir tie žodžiai kažkur internete paskleisti, kad, šiaip jau vertindamas ypač reikšmingą Darbo partijos vaidmenį Lietuvos gyvenime, aš sakiau, kad krizę galime įveikti tik daugiau dirbdami, o ne mažiau dirbdami. Aš neįsivaizduoju, kaip galima įsivaizduoti, kad, mažiau dirbdami, esant ekonominiam nuosmukiui, mes pakilsime į viršų. Tai čia kažkaip… Bent jau dėl tos filosofijos turėtume aiškiai sutarti, kad, daugiau dirbdami ir reikalaudami mažesnio atlyginimo, mes galime įveikti krizę. Tai jeigu penkias dienas dirbtume už atlygintumą, šiek tiek sumažintą, o šeštą dieną dirbtume be atlyginimo, tai įveiktume krizę.
Dabar dėl to, kokiais būdais įgyvendinti tai, kas yra „įdėta“ į biudžetą, tai yra 10 % mažinti viešajam administravimui, vidutiniškai 10 %, kai kurioms sritims, kaip žinote, mažiau mažiname atlyginimų fondą, kaip tai įgyvendinti – ar atleisti darbuotojus, ar ieškoti būdų sumažinti kokius nors priedus ar ką nors, ar leisti nemokamų atostogų. To galime ieškoti ir dėl to tartis. Kaip žinote, ministerijos eina nemokamų atostogų per visus šiuos metus. Aš bent jau atsimenu vieną skaičių, nors visose ministerijose tai yra daroma, ir aš pats, nors ir dirbu, bet už 5 dienas per mėnesį neimu atlyginimo ir esu lyg ir išėjęs nemokamų atostogų, bet niekas nefiksuojama… Sakysime, Užsienio reikalų ministerijoje, kiek atsimenu, per šiuos metus yra išėję atostogų visi darbuotojai, savanoriškai sutarę, vieno mėnesio. Jeigu taikytume tą punktą, tą principą, apie kurį dabar kalbama, – dirbti 4 dienas, tai, taikant tą analogiją nemokamom atostogom, reikštų, kad per metus valstybės tarnautojai turėtų 2 mėnesius išeiti nemokamų atostogų. Aš manau, kad šiek tiek per daug naštos, sprendžiant krizės reikalus, būtų bandoma užkrauti vien tik valstybės tarnybai. Bet galbūt ieškoti būdų, kaip lanksčiau leisti atskiroms žinyboms, ministerijoms, kitoms įstaigoms tokiu būdu spręsti tą pačią sumažėjusio darbo užmokesčio fondo problemą, mes galėtume pagalvoti. Bet, norint sutaupyti 10 % darbo užmokesčio fondo kurioje nors ministerijoje, reikėtų sutarti, kad tokiu atveju darbo savaitė turėtų būti ne 4 dienos, o 4 su puse dienos. Man ministras sako, kad toks nutarimas gali artimiausiu metu būti priimtas.
PIRMININKAS. Klausia M. Varaška. Ruošiasi A. Baura.
M. VARAŠKA (VLF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, vienos šalies premjeras, paveldėjęs arba perėmęs savo pirmtako postą, jo stalčiuje rado laišką su trim vokais įpėdiniui. Juose buvo parašyta: jeigu tau bus sunku, eilės tvarka atplėšk šiuos laiškus. Po kažkiek metų, atėjus sunkumams, jis atplėšė pirmąjį laišką. Jame buvo pasakyta: suversk visą kaltę man. Jis taip ir padarė. Žiniasklaida liko patenkinta. Po pusmečio vėl atėjo nauji sunkumai, ir Ministras Pirmininkas ryžosi atplėšti antrą laišką. Jame buvo parašyta: kaltink opoziciją ir paaukok kažką iš saviškių. Jis taip ir padarė – paaukojo parlamento vadovą. Ir dar maždaug po metų, užgriuvus dar didesnėm problemom, jis ryžosi atplėšti trečią laišką. Jame buvo parašyta: rašyk tris laiškus. Aš nežinau, ką jūs radote Gedimino Kirkilo stalčiuose, bet atrodo, kad situacija labai panaši. Ar nekyla kartais minčių apie tuos tris laiškus?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Mantai, aš jums parašysiu šiandien tris laiškus, jeigu jums tai tinka. Aš tokius anekdotus atsimenu nuo 1990 metų. Jeigu turite dar naujesnių, tai būtų gerai…
PIRMININKAS. Klausia A. Baura, ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. BAURA (MSG). Mano klausimas žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte įvardinti orientacinius skaičius, kaip sekasi šalies žemdirbiams mokėti tiesiogines išmokas avansu ir ko jie dar galėtų tikėtis iki Naujųjų metų? Gal dar šiek tiek būtų galimybė pridėti? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip jūs žinote, tiesioginės išmokos šiemet buvo kaip niekad anksti pradėtos išmokėti. Dar liepos mėnesį buvo išmokėtas 121 mln. už kvotinį pieną, dabar vėl. Nė vienais metais taip anksti nepradėta mokėti, mūsų valstybė pradėjo spalio 21 d., šiandien yra išmokėta apie 80 mln. Lt ir principas yra toks, kad gauna pirmiausia tie ūkininkai, kurie dalyvauja įvairiose programose, yra sunkumų jiems atsiskaityti su tiekėjais ar bankais. Vidutinė išmoka, šiandien išmokėta, yra maždaug apie 100 Lt už ha. Tikrai aš dėkingas Vyriausybei, premjerui, ir visi žemdirbiai dėkingi, kad yra numatyta dar šių metų biudžete likusi suma. Bendra suma bus tolygi, kaip ir praėjusiais metais, nors ir yra krizė, tiek sudėjus europines lėšas, tiek nacionalines. Ir tikimės, kad dar šiais metais bus sumokėta galbūt apie 70 %, o gal daugiau.
PIRMININKAS. Noriu perspėti gerbiamąjį Seimo narį A. Zuoką, kad vis dėlto mes turėtume gerbti Vyriausybės valandą, ir manau, kad jūs po numatytos valandos galėsite pabendrauti su ministrais. Klausia K. Glaveckas, ruošiasi Ž. Šilgalis. Atsiprašau gerbiamosios Marijos, vienas kolega tiesiog išmušė iš vėžių savo elgesiu. Prašom, V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis švietimo ministre, viešai svarstyti yra pateikti nauji doktorantūros nuostatai. Manau, kad reikiamą mokslinį potencialą turinčiam universitetui negali būti ribojama teisė organizuoti trečiosios pakopos – doktorantūros studijas, ją perleidžiant neaiškios paskirties ir priklausomybės susivienijimams. Nuostatai numato, kad tik vienas universitetas iš kiekvieno doktorantūros susivienijimo, nepriklausomai nuo to, kiek universitetų ir kokios aukštos kompetencijos universitetai jį sudarytų, galės teikti daktaro diplomą. Taigi kiti tokį susivienijimą sudarantys universitetai, esant tokiai administracinei tvarkai, netenka teisės teikti trečiosios pakopos studijų rezultatus žymintį diplomą. Vadinasi, netenka esminio – doktorantūros turėjimo ir atitinkamai universiteto požymio. Ar tai neprieštarauja Konstitucijai? Ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Svarstydami šį projektą, į jūsų pastabas mes stengsimės atsižvelgti. Dėkui, kad keliate aktualius klausimus.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas, ruošiasi Ž. Šilgalis.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrei. Pasaulyje pastarųjų metų finansinė krizė turi du tokius aspektus: pirma, tai iš tikro finansinė bankinė krizė, iš kitos pusės, depresija, kuri apėmė daugelį kraštų. Ne veltui 1929–1932 metų JAV ekonominė krizė vadinosi didžiąja depresija. Lietuva yra ne išimtis, kad didelė dalis, apie pusė visų problemų yra susijusios su ankstesniu blogu finansų valdymu, su nematymu ateities, išlaidavimu ir t. t., bet didelė dalis atsirado ir dabartiniu metu, tiek iš pasaulio, tiek iš vidaus, tai yra depresinė nuotaika žmonių ir laukimas blogesnių dalykų. Sakykite, gerbiamoji ministre, pakeitimai finansų srityje ir visur, be abejo, vyksta ir į gerą pusę, o ta antra pusė yra nemažiau svarbi ekonomikai ir kraštui, kaip, jūsų nuomone, ji keisis per artimiausią dvejų metų perspektyvą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Lietuvos situacija galbūt buvo šiek tiek skirtinga nuo kitų valstybių ta prasme, kad kitose valstybėse krizė prasidėjo pirmiausia kaip krizė finansų sektoriuje ir vėliau persidavė į realią ekonomiką. Mūsų atveju pirmą smūgį patyrė realioji ekonomika, o finansų sektorius tas pasekmes pradeda jausti tik dabar. Tą matome iš bankų atidėjinių ir matome iš didelio nenoro kredituoti ir didelio nepasitikėjimo. Manau, kad tai yra viena iš didesnių problemų, nors nagrinėjant lūkesčius galima matyti tam tikrų pozityvių vertinimų. Vakaruose tų pozityvių vertinimų neabejotinai dabar yra daugiau, nes ir teigiamų duomenų yra daugiau. Mums galbūt daugiau teigiamų duomenų reikės palaukti, tačiau tikrai neabejoju, kad yra geras pagrindas manyti, kad ekonominė duobė apsisuka, ir tą turėtume labai greitai pamatyti ir skaičiais.
Kitas klausimas yra tas, kad tikrai to gana ilgai nepamatysime, deja, pinigais. Nei valstybės pinigai, nei žmonių pajamos tikrai toli gražu nepradės didėti artimiausiu laikotarpiu ir tai reiškia, kad tą ganėtinai apribotą fiskalinę politiką teks tęsti toliau, kol išsikapstysime iš savo deficito ir skolos užburto rato.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Šilgalis. Ruošiasi A. Baukutė.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamasis premjere. Mes žinome, kad yra pateikta į eurokomisaro poziciją nuo Lietuvos gerbiamojo A. G. Šemetos kandidatūra, bet sakykite, ar jūs nesvarstėte, galbūt dar yra galimybė pateikti ir daugiau galimų kandidatų, siekiant, kad Lietuvos valstybė gautų geresnį portfelį, kas yra svarbu kiekvienai šaliai. Nes kitos šalys, pavyzdžiui, Airija, pateikė net tris kandidatūras ir pats J. M. Barroso turi galimybę pasirinkti. Natūralu, šalis turi geresnę galimybę turėti rimtesnį portfelį. Juo labiau kad mes žinome, kad ponui A. G. Šemetai geras portfelis nesišviečia. Bent jau finansų ir biudžeto portfelio tikrai nepavyks išlaikyti. Juo labiau, jeigu aš neklystu, kiek man žinoma, yra ir pono J. M. Barroso kreipimasis į jus laišku, prašom pateikti kandidatūrą kaip alternatyvą moters. Ar tikrai yra toks kreipimasis, ar jūs nesvarstėte, ar nematote tokios galimybės ir ką jūs apie tai manote?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tokio laiško, kad pateiktume moterį, tikrai neturiu, nebent paslėpė kur nors finansų ministrė tokį laišką, nes ji mane dažnai pavaduoja. (Balsai salėje) Tai čia vienas aspektas.
Antras aspektas, kaip jūs žinote, komisarų skyrimo procedūras apsprendžia Europos teisės aktai ir mūsų pačių vidaus teisės aktai. Pagal visus tuos teisės aktus mes esame įvykdę visas procedūras ir pateikę, kaip ir numatyta, vieną kandidatūrą. To reikalauja ir Europos Sąjungos teisė. Nežinau, kokia stadija yra Airijos vyriausybės, gal pačios pradinės stadijos, kai neformaliai yra konsultuojamasi su Europos Komisijos vadovu. Mes tą darėme birželio mėnesį, dar sykį tą patį kartojome ir dabar, rugsėjo mėnesį, ir visos procedūros yra pasibaigusios.
Antras dalykas, tikrai nesiimčiau spėlioti, kaip jūs teigiate, tikrai nežiūrėčiau taip į perspektyvą, kad A. G. Šemeta neturi galimybių gauti kokį nors rimtą portfelį. Kaip tik, mano įsitikinimu, turi visas galimybes gauti ir nebūtinai vien tik biudžeto komisaro portfelis yra laikytinas vieninteliu rimtu portfeliu. Tai pamatysime artimiausiu metu. O šalia to noriu pasakyti, kad šiuo metu, kaip žinote, vyksta diskusijos ir dėl kitų svarbių Europos vadovybės pozicijų, tarp jų ir dėl Europos Prezidento posto ir dėl Europos užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio posto. Ir jeigu sekėte, vakar bent jau Lietuvos spaudoje nuskambėjo ir kai kurios pavardės, kurios mus gali maloniai nustebinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Baukutė. Ruošiasi A. Butkevičius.
A. BAUKUTĖ (TPPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, vakar buvo forumas „Kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir verslo jungtys“, kuris prasidėjo prezidentūroje, buvo pratęstas Seime, ir mano klausimas būtų jums. Mačiau, jūs prezidentūroje dalyvavote, dėl nežinomų priežasčių forumo tąsoje Seime jūs nedalyvavote, jus pavadavo viceministras Donatas Valančiauskas, kuris tik pasveikino ir išbėgo. O diskusijos pabaigoje buvo labai daug klausimų menininkų, kurie aktyviai dalyvavo ir rodė savo iniciatyvą, kūrybingumą šiame forume, bet nė į vieną rūpimą klausimą kultūros žmonėms nebuvo kam atsakyti iš ministerijos. Kokios priežastys? Jeigu jūs ar viceministras ir kiti žmonės iš ministerijos negali dalyvauti, kas yra, kodėl? Ar jums nerūpi menininkai, ar rūpi?
PIRMININKAS. Laikas klausti.
A. BAUKUTĖ (TPPF). Norėčiau, kad atsakytumėt į šį klausimą. Ačiū.
R. VILKAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai netikėtas. Kaip žinote, turbūt atkreipėte dėmesį, kad šio susitikimo programoje nebuvo numatyta nė viena Kultūros ministerijos atstovo kalba. Jeigu atkreipėte dėmesį. Programa buvo sudaryta atskirai ir teko dalyvauti tuo formatu, koks buvo sudarytas, kokia darbotvarkė. Taip jau sutapo, kad viceministras vienu metu turėjo būti dviejose vietose, ir, trumpai pakalbėjęs, išlėkė į susitikimą su knygų leidybos atstovais. Aš manau, kad ta tema taip pat buvo klausimų, be abejo. Tiek galėčiau pakomentuoti.
Tuos klausimus mes dabar girdim kiekvieną dieną ir komitetuose susitikdami, svarstydami biudžetą. Tai mums ne naujiena. Kitąkart, kai rengsime panašų susitikimą, pabandysime daugiau suderinti su prezidentūra ir turėti savo pozicijas, išsakyti savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius, ruošiasi A. Mazuronis.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Jūs, Ministre Pirmininke, labai dažnai kalbate apie taupymą, apie darbo užmokesčio mažinimą, apie išėjimą nemokamų atostogų. Bet kaip jūs galėtumėte paaiškinti, kad jūsų ministrai (arba nevaldomi, arba jūs nevaldote situacijos Vyriausybėje) didina etatų skaičių? Pavyzdžiui, šiandien rašo, kad sveikatos apsaugos ministras turi keturis politinio pasitikėjimo patarėjus, keturis viceministrus. Tai kas čia yra – taupymas ar ministras be kompetencijos? Kaip jūs galėtumėt paaiškinti? Nes mes buvome ministrais ir žinom, kiek maždaug reikia turėti žmonių komandoje.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kai jūs visus savo komandos žmones buvote įdarbinę valstybės tarnyboje, tai savaime suprantama, tada galima laikyti, kad tai yra valstybės tarnyba, nors iš tikrųjų gana daug buvo grynai partinių žmonių. Lyginkim sulyginamus dalykus.
Dėl valstybės tarnyboje dirbančių žmonių skaičiaus. Ne vieną kartą esam rodę, kaip keičiasi tendencijos, ta tendencija ir esminis pasiekimas šių metų buvo labai aiškus. Ta tendencija, kuri dar galiojo ir praeitais metais, ne tik 2007–2006 m., bet ir praeitais metais, nors jau aiškiai buvo matyti visi besikaupiantys krizės debesys, vis tiek valstybės tarnyboje dirbančių žmonių skaičius augo po 2 ar 3 tūkstančius, ši tendencija yra sustabdyta. Pirmas dalykas, šiais metais valstybės tarnautojų skaičius tikrai nebeauga po 2–3 tūkstančius, o pradėjo mažėti ir sumažėjo, aš dabar nepasakysiu tikslių skaičių po spalio 1 d., gal 1700 sumažėjo.
Dabar antras dalykas. Daug institucijų, įvairių viešųjų įstaigų, pavyzdžiui, prie tos pačios Sveikatos apsaugos ministerijos, yra įtraukta į ministeriją panaikinant nemažai etatų, kiek buvo iš viso, be abejo, pačioje ministerijoje galbūt vienu ar kitu etatu ir padaugėjo dėl to, bet bendra suma gerokai sumažėjo.
Ir trečias dalykas, viceministrų skaičius yra apribotas Vyriausybės nutarimu, ir jeigu aš gerai atsimenu, tai negali būti daugiau kaip trys viceministrai. Taigi jūsų informacija nėra tiksli. O kiek politinio pasitikėjimo patarėjų turi, tai tuos skaičius jūs gal ir teisingai cituojate, bet apskritai visai valstybės tarnybai, kaip žinote, asignavimai šiais metais yra sumažinti tiek, kad jie grįžo į 2006 m. lygį. Taigi bandykite įžiūrėti per atskirus medžius visą mišką.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis, ruošiasi S. Bucevičius.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Aš norėčiau paklausti energetikos ministro. Ministre, tikriausiai niekam ne paslaptis, kad šių metų pabaigoje mes turime uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Apie pusę Lietuvai reikalingos elektros energijos, kiek aš žinau, mes pasigaminsime patys Lietuvoje, o apie pusę reikės importuoti. Sakykite, ar yra žinoma, kadangi dabar jau lapkričio 5 d., kitas yra gruodžio mėnuo, jeigu kas nežino, iš kokių valstybių pirksime elektrą ir kokiomis dalimis santykinai tą pusę mums reikalingos energijos? Antra klausimo dalis: ar pasirenkant valstybes, iš kurių importuosime elektrą, kaina, kurią mes turėsime mokėti, buvo pagrindinis kriterijus, ar ne? Tai yra ar mažiausia kaina perkame iš to, ką galime gauti.
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų teisingai, bus importuojama pusė elektros energijos, pusę planuojama gaminti čia. Bet, be abejo, tiksliau į tuos klausimus atsakys rinka, nes planuojama, kad 35 % elektros energijos bus parduodama ir perkama rinkoje.
Šalys, iš kurių bus perkama elektros energija, yra Estija, Ukraina, Baltarusija ir Rusija. Ir pasirašyta sutarčių, ir vyksta derybos, ir yra balansuojama, kad būtų užtikrintas pakankamas importuotos elektros kiekis ir kartu kad būtų užtikrinta (kiek įmanoma) kaina. Tačiau pagrindinis dalykas užtikrinant kainą, kad būtų pakankamas elektros kiekis. Jeigu elektros kiekis bus nepakankamas, be abejo, kaina augs. Tai tokie principai ir šitas derybas veda, yra įgaliota vesti ir sutartis pasirašyti bei pasirašė „Lietuvos energija“.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau S. Bucevičiaus, salėje atsirado M. Zasčiurinskas. Jis anksčiau buvo užsirašęs. Taigi klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi L. Kernagis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke, bet aš neatsiradau salėje, aš čia sėdžiu… Gerai, gerai. Kadangi noriu paklausti žmonių, kurie žino, tai aš tiesiai ir klausiu be jokių išvedžiojimų: kodėl už valstybinės žemės įregistravimą Valstybės registrų centre reikalaujama, o tai faktiškai reketas, kad už tai mokėtų fizinis ar juridinis asmuo? Kad mokėtų už valstybę. Tuo labiau kad anksčiau tokia paslauga kainavo 10 Lt 53 ct, o dabar skaičiuojami procentai nuo vadinamosios rinkos kainos, t. y. mažiausia kaina išeina 900 Lt ir ji siekia iki 8 tūkst. Tai viena.
Ir antra, kas padaryta vykdant prieš dvi savaites priimtas Socialinių reikalų ir darbo komiteto rekomendacijas dėl vadinamojo pedofilijos skandalo? Jeigu galima, į pirmą klausimą teisingumo ministras galėtų, o į antrą trumpai net nežinau kas.
PIRMININKAS. Tik vieną klausimą. Taip, prašau atsakyti į pirmą klausimą.
R. ŠIMAŠIUS. Dėkui už klausimą. Aišku, detalesnę informaciją galėsiu atskirai pateikti, kaip ir su kuo tai yra susiję. Bet, kaip žinote, pagrindinis dalykas yra tas, kad viskas kainuoja ir kažkas už tai turi mokėti. Kodėl taip atsitinka, jeigu atsitinka kai kuriais atvejais, kad fiziniai asmenys moka už valstybės žemę, aš jums atsakysiu detaliau.
Dėl kainos pačios struktūros, kodėl tai yra procento dalis nuo bendros kainos, tai yra kainodara, kuri galioja nuo seno. Aš anksčiau per Vyriausybės valandą kitam Seimo nariui atsakiau į panašų klausimą. Yra atlikta analizė sąnaudų, (…) metodika paremtų, Registrų centro, peržiūrima kainodara ir galimybės įvesti tvirtą sumą už bet kokios kainos sklypą. Kaip suprantate, tai sukels kitas tam tikras pasekmes. Kai sklypas tūkstančio litų vertės ir 10 milijonų litų vertės, o jų registravimas kainuos tiek pat, aišku, tai sukels kitokio pobūdžio klausimus, ir, ko gero, irgi ne mažiau pagrįstus.
O dėl valstybės, kodėl privatūs asmenys moka už valstybės žemę, atsakysiu atskirai.
PIRMININKAS. Klausia L. Kernagis, ruošiasi K. Kuzminskas. L. Kernagio nėra. K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti finansų ministrės. Šiandien popietiniame posėdyje yra numatytas teikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai yra progresinių mokesčių sistemos įvedimas. Na, progresinių mokesčių sistemą jūs teikiate projekte ir pensijas atitinkamai koreguodami. Ar Vyriausybė, ministerija šiuo metu svarsto Seimo protokolinį pavedimą Vyriausybei dėl progresinių mokesčių sistemos įvedimo, viso to paketo teisinės bazės įvedimo? Tai mums leistų apsispręsti šiandien pateikimo metu dėl progresinių mokesčių sistemos. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Manęs labai dažnai yra klausiama dėl progresinių mokesčių ir dėl jų įvedimo galimybės arba net būtinybės. Man visą laiką atsakant į tą klausimą norisi pirmiausia užduoti kitą klausimą, kad būtų labai aiškiai apsispręsta, koks yra progresinių pajamų apmokestinimo tikslas, nes labai dažnai progresiniai mokesčiai yra pateikiami kaip kokia alternatyva, tarkime, kitiems sprendimams biudžeto srityje.
Aš labai norėčiau aiškiai pasakyti, kad pagal pajamų pasiskirstymą mūsų šalyje, pagal tai, kad darbo užmokesčio mediana, t. y. ne vidurkis, o ta suma, kurią daugiausia žmonių gauna kaip darbo užmokestį, yra gerokai mažesnė negu vidutinis darbo užmokestis ir yra maždaug apie 1500 Lt, didžiąją dalį pajamų mūsų gyventojai vis dar gauna, deja, tik iš darbo užmokesčio. Taigi galimybės gauti papildomų reikšmingų pajamų iš kitų pajamų rūšių yra kol kas menkos, nes žmonės apskritai turi… gana mažai žmonių ir gana mažai tų pajamų, apie 8 % visos mokesčių bazės. Todėl progresiniai mokesčiai negali būti pateikiami, kaip kokia alternatyva, kuri gali išspręsti 9 % bendrojo vidaus produkto deficitą ar bent jau jį bent kiek reikšmingai sumažinti.
Jeigu mes kalbame apie progresinius mokesčius siekdami visai kito tikslo, kaip apie mokesčius, kurie galbūt yra socialiai teisingesni, tai čia yra turbūt požiūrio taško klausimas. Manau, kadangi Vyriausybės programoje nėra numatyta pateikti tokio projekto, tai Vyriausybė tokių pasiūlymų ir neteiks, bet Seime tos iniciatyvos yra. Aš suprantu, kad Seimas tikrai turės galimybę tą…
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Tačiau mes laukiame, iki lapkričio 30 d. Vyriausybė turi pateikti…
I. ŠIMONYTĖ. Išvadą mes esame pateikę. Savo ministerijos išvadą, kad šiuo metu to daryti nėra tikslinga, nes pajamų tai negali užtikrinti, o kad verstume sistemą aukštyn kojomis, tarkime, dėl kitų tikslų, mes tikrai matome daugiau trūkumų negu privalumų. Ta išvada yra pateikta.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi A. Rimas.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau klausti vidaus reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, šitom dienom jums, matyt, daug kas skambina, ir visiškai pagrįstai, nori pasveikinti jus su gimimo diena. Sveikinu ir aš asmeniškai.
Kaip dėl Lietuvos piliečių ir gyventojų, kurie bando prisiskambinti telefonu 112? Tai iš tikrųjų istorija su kojomis, su barzda ir, matyt, jau su uodega, nes tikrai Vidaus reikalų ministerijos vadovai, kurių netrūko, turėjo įvairių versijų, kaip šitas telefonas turi veikti, kokias funkcijas turi vykdyti. Kartu buvo metami ne milijonai, o dešimtys milijonų pinigų šiai sistemai sukurti. Kaip matome iš pastarosios gana tragiškos istorijos, reikiamu momentu paskambinus telefonu 112, nors kažkas ir kalbėjo kitame gale, nesuteikė reikiamos pagalbos. Ar mums nereikėtų iš esmės peržiūrėti šios pagalbos sistemos veikimo, padaryti reikiamas išvadas ir, jeigu jau nutarėme, nedaryti jos butaforine? Dėkoju.
R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą, aš jo tikėjausi ir jam rengiausi. Iš tikrųjų įvykis su neseniai įvykusia – lapkričio 2 d. žmogžudyste yra gana tragiškas. Vakar aš susirinkau visą informaciją, kas liečia Bendrojo pagalbos centro veikimą šioje situacijoje. Štai jums tokie konkretūs duomenys: 20 val. 6 min. 30 s gaunamas pirmasis skambutis. Greičiausiai jis buvo paties Ernesto Mejerio. Ten jis pasako adresą, pasako, kad vyksta vagystė. Po to telefonas, matyt, greičiausiai iškrenta iš rankų ir girdėti įvairūs garsai. Kas vyksta po to įvykio? Signalas nedelsiant perduodamas į policiją, policija nedelsdama pasiunčia ekipažą į tą nurodytą vietą… na, žodžiu, sodus Skersinės gatvėje prie Molėtų plento. Kol šitas ekipažas vyksta, beje, jis atvyko nuo skambučio pradžios praėjus 12 min., o nuo perdavimo policijai tai 10 min. maždaug, jis vyko iš Kalvarijų gatvės… Kol policijos ekipažas vyko į įvykio vietą, buvo kaimyno skambutis ir dar kitas skambutis. Kadangi ekipažas jau buvo pasiųstas, tai Bendrojo pagalbos centro pareigūnai aiškinosi papildomą informaciją ir uždavė įvairių tikslinančių klausimų. Tai šioje vietoje yra normalu, nes jie kuo daugiau naudingos informacijos nori išgauti, kad kuo geriau suvaldytų situaciją. Mano įsitikinimu, kol kas aš nematau jokių priežasčių, kad Bendrasis pagalbos centras šioje situacijoje veikė blogai. Jeigu būtų taip, aš būčiau pradėjęs tarnybinį patikrinimą. Kol kas tikrai nematau reikalo pradėti tarnybinio patikrinimo.
Dabar apie kitą klausimo dalį, kad jau seniai plėtojamas, daug pinigų sudėta ir kol kas tinkamai neveikia. Aš tikrai norėčiau iš dalies su jumis sutikti šiuo klausimu. Iš tikrųjų praeity, mano įsitikinimu, pinigai nebuvo efektyviai panaudojami. Ir paskutinis epizodas dėl to, kad Europos Sąjungos direktyva dėl skambinančiojo vietos nustatymo kol kas yra neįvykdoma, taip, tą reikia pripažinti. Kokių veiksmų mes ėmėmės? Pakeitėme Vyriausybės nutarimą, kuriame BPC plėtros programa išdėstyta, ir pasakėme, užteks laukti statybos, pastatų, nekilnojamojo turto, specialiai Bendrojo pagalbos centro, nes koncepcija buvo Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje ir Šiauliuose. Mes dabar to atsisakome. Šiuo metu yra skelbiamas konkursas Klaipėdoje patalpų nuomai. Šiuo metu vyksta ir į pabaigą eina programinės įrangos, reikalingos vietai nustatyti, patikslinimas. Mano įsitikinimu, maždaug 2010 m. pirmajame pusmetyje, t. y. antrajame ketvirtyje, turėtų visoje teritorijoje veikti automatinis vietos nustatymas. Jis jau veikia ir dabar, nes mes susitarėme su mobiliojo ryšio paslaugų kompanijomis, jos teikia šiek tiek kito formato paslaugą. Ir dabar jau galima nustatyti vietą automatiškai, iš kur skambinama telefonu 112. Bet dėl praeities, dėl lėto plėtros aš su jumis sutinku.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, galbūt mes galėtume ir apsiriboti šiuo atsakymu, nes nekantrauja Seimo nariai, kurie nori paklausti.
Klausia A. Rimas. Ruošiasi J. Ramonas.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Aš noriu kalbėti apie europinius pinigus, tuos pinigus, kuriuos tvarko Centrinė projektų valdymo agentūra, kurios steigėja Finansų ministerija, taip pat ir kitų agentūrų – prie Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijų. Klausimas toks: ar nebūtų galima mokėjimų prašymus teikti agentūroms kas mėnesį, o ne taip, kaip dabar yra, kas ketvirtį? Pageidautina trumpinti mokėjimų prašymų tikrinimo laiką, nes dabartiniu laikotarpiu, esant ekonominiams sunkumams, labai aktualu, kaip suprantu, turėti apyvartinių lėšų.
I. ŠIMONYTĖ. Gal aš pasistengsiu atsakyti į gerbiamojo Seimo nario klausimą. Tikrai procedūrų paprastinimas pastaruoju metu yra tapęs mūsų nuolatine būsena. Mes daug taisyklių pakeitimų esame jau nuo metų pradžios atlikę, kad europiniai pinigai pasiektų pareiškėjus kuo greičiau, kad procedūros tikrinimas ir kitos procedūros vyktų kuo trumpiau. Kiek žinau, mūsų teisės aktai nustato būtent pinigų pervedimą ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Galbūt agentūros, jau tiesiog pačios valdydamos savo darbo krūvį, ne visą laiką mano, kad terminas ne rečiau reiškia maksimalų terminą, o ne minimalų terminą. Mes tikrai pasidomėsime šia problema, jeigu matysime galimybes ką nors pakeisti, tai pakeisime. O jeigu matysime galimybes, kad pakanka tiesiog su agentūromis rasti bendrą darbinį sprendimą, tai tuomet tą padarysime.
PIRMININKAS. J. Ramono salėje nematau, D. A. Barakausko taip pat nėra. Klausia S. Bucevičius, ruošiasi V. Valkiūnas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti. Ar tiesa, kad dėl valstybės investicijų programos, tai yra 2010 m., jūs esate raštiškai paraginęs visus ministrus nepradėti naujų projektų. Kai mes dabar Biudžeto ir finansų komitete svarstome visas pateiktas naujas valstybės investicijų programas, mes matome, atskirų ministerijų ministrai yra išsikovoję tą teisę. Sakykite, ar tai yra tiesa, kad jūs raštiškai esate nurodęs ir kodėl kitos ministerijos yra skriaudžiamos vienos kitų atžvilgiu?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man atrodo, jūs klystate, nes praeitais metais buvo priimtas raštiškas nutarimas ar protokolinis nutarimas, o gal nutarimas, reiktų pasitikrinti, kuriame labai aiškiai buvo pasakyta, kad naujų projektų iš valstybės investicijų programos mes nepradedame, nes turime nemažai nebaigtų projektų, pradedant Valdovų rūmais, baigiant kokiu nors nebaigtu mokyklos stogo remontu, tuos pinigus tikrai skiriame tik tam. Bet yra europiniai pinigai, kuriuos naudojam ir naudosime įvairiems, kartais ir naujiems, projektams, ir yra kofinansavimo dalis…
PIRMININKAS. Premjere, norėtų patikslinti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Prašau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Premjere, norėčiau jūsų paklausti, tai 2010 m. jūs dabar galite visiems patvirtinti, kad nebus iš valstybės investicijų programų pradėti nauji projektai? Taip suprantu?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia nori papildyti transporto ministras. (Balsai salėje) Jeigu jūs žinote, tai kam klausiate? Tie projektai, kuriuos finansuojame tik iš valstybės investicijų programos, jų panaudojimas yra labai aiškiai apibrėžtas – tik tęstiniai. Bet jeigu toje pačioje programoje yra numatyti ir pinigai kofinansavimui iš valstybės biudžeto, tai kofinansavimas reiškia, kad bus panaudoti europiniai pinigai. Kai kurie nauji projektai panaudojant europinius pinigus tikrai yra pradedami.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas, ruošiasi J. Urbanavičius. Jis bus paskutinysis, kuris klaus Vyriausybės valandoje.
V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ekonomikos ministre, ką ministerija ir ministras žino apie alternatyvių energijos šaltinių naudojimą Europoje ir naudojimo galimybes Lietuvos Respublikoje? Jei taip, tai su kuo buvo bendradarbiaujama, tartasi, diskutuota šiuo klausimu, kas nuveikta įskaitant bekurio generatoriaus tokias problemas. Mūsų frakcija iš jūsų ministerijos gavo atsakymą, kuriame išvadas padarė sodų bendrijos pirmininkas. Mes nežinome, kokia čia kompetencija? Ar jūsų ministerijoje jau įdarbinti kažkokie sodų bendrijų pirmininkai, kurie daro išvadas ir duoda atsakymus… Kokia ten kompetencija?
A. SEKMOKAS. Pasistengsiu atsakyti už ūkio ministrą. Vienas dalykas, jeigu jums atėjo raštas iš Ūkio ministerijos, tai apgailestauju, nesu matęs. Prašau? (Balsai salėje) Energetikos ministerijos? Norėčiau su tuo raštu susipažinti ir tada galėčiau konkrečiau atsakyti.
Dabar dėl atsinaujinančių šaltinių. Tai iš tikrųjų yra baigiamas rengti Vyriausybės nutarimas ir numatoma programa – atsinaujinančių šaltinių panaudojimas ir plėtra, kuri suderinta su Europos Sąjungos 2020 m. tikslais, tai yra 2020 m. Lietuvoje 23 % suvartojamos energijos bus iš atsinaujinančių šaltinių.
Dabar dėl jūsų minėto bekurio generatoriaus, tai iš tikro toks kvietimas į Budapeštą buvo, mes svarstėme. Tačiau turint galvoje, kad yra taupymo režimas, mes nelaikėme tikslinga važiuot, o, be abejo, šito projekto tolimesnę eigą seksime, žiūrėsime, ar šis bekuris generatorius realiai kur nors pradės veikti, ir tada svarstysime jo panaudojimo galimybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis Vyriausybės valandoje klausia Seimo narys J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau kreiptis į kultūros ministrą. Gerbiamasis ministre, Kultūros paveldo departamentas 2007 m. inicijavo Tado Ivanausko sodybos, kaip kultūros paveldo objekto, paskelbimą valstybės saugoma. Mano žiniomis, ši sodyba dar vis nėra paskelbta valstybės saugomu objektu. Gal žinote, kokia šiuo metu yra situacija, o jeigu tiesiog neturite informacijos, prašyčiau informuoti apie šią situaciją. Ir kada planuojama sodybą paskelbti saugoma? Ačiū.
R. VILKAITIS. Ačiū už klausimą. Šiuo metu tiksliai tikrai neatsakysiu. Bet po posėdžio susitinku su Kultūros paveldo departamento direktore, tikrai pasidomėsiu. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi. Toliau posėdžiui pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininkės pavaduotoją V. Baltraitienę.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Toliau tęsiame rytinį posėdį. Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1262. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė. Prašom.
S. CIRTAUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentės teikiamo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – patobulinti viešosios informacijos pripažinimo darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams pagrindus ir įstatymo taikymo mechanizmą. Šiais pakeitimais siekiama įtvirtinti tokį reguliavimą, kuris leistų optimaliai apsaugoti nepilnamečių ir ypač mažamečių vaikų interesus, minimaliai varžant žodžio laisvę, t. y. nustatant tinkamą nepilnamečių interesų apsaugos ir žodžio laisvės pusiausvyrą.
Siekiant minėto tikslo į šį įstatymą siūloma įtraukti keletą naujų nuostatų. Pirmiausia teikiamu projektu siūloma įstatyme įtvirtinti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos sampratą, kuri viešosios informacijos priskyrimą šiai kategorijai sietų su realia tokios informacijos žala nepilnamečiams, o ne vien su formalia jos turinio atitiktimi įstatyme įtvirtintiems kriterijams. Tikimės, kad ši įstatymo naujovė teigiamai veiks jo taikymo praktiką. Tai bus tam tikras orientyras, kuris įstatymą taikančius asmenis skatins susitelkti ties realia vertinamos informacijos daroma žala, o ne ties įstatyme įtvirtintiems kriterijams apibrėžti naudojamų sąvokų turiniu.
Antra. Visais atvejais, kai sprendžiama dėl būtinybės riboti viešosios informacijos sklaidą, svarbiausias atskaitos taškas turi būti nepilnamečių interesai, kuriems grėsmę kelia vertinama informacija. Kita vertus, siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, greta principinės neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos sampratos būtina įtvirtinti detaliau apibūdintus kriterijus. Dabartinėje įstatymo redakcijoje jau yra nustatyti pagrindines nepilnamečiams žalingos informacijos kategorijas apimantys kriterijai. Tačiau reikia pažymėti, kad dalis jų yra tobulintini, todėl teikiamu projektu koreguojamas ir šių kriterijų sąrašas, t. y. jame atsisakoma pakartotinių sąvokų, kurios jau yra įtvirtintos Visuomenės informavimo ir kituose įstatymuose, apibrėžimo. Taip pat tikslinami su nepageidaujamo elgesio skatinimu susiję kriterijai siūlant alternatyvas, abejones dėl įstatymo atitikties Konstitucijai ir tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių apsaugos srityje keliamiems kriterijams, juos pakeičiant nuostatomis, kurios leis ne mažiau efektyviai saugoti nepilnamečius nuo žalingo viešosios informacijos poveikio.
Trečia. Siekiant įstatymo tikslų, nepakanka pateikti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos sampratą ir tokios informacijos identifikavimo kriterijus, nustatyti įstatymo reikalavimus pažeidžiančių asmenų atsakomybę. Dėl veiksmingos nepilnamečių apsaugos ne mažiau svarbu užkirsti kelią žalingos informacijos sklaidai ir skatinti viešosios informacijos skleidėjus iš anksto atsakingai įvertinti galimą informacijos poveikį. Dėl šios priežasties teikiamu projektu siūloma žurnalistų etikos inspektorių įpareigoti rengti įstatymo ir konkrečių jame apibrėžtų kriterijų taikymo gaires, suinteresuotų asmenų prašymu teikti rekomendacijas ir juos konsultuoti, rengti įstatymo taikymo praktikos apibendrinimus ir taip prisidėti prie valstybės ir jos institucijų, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų profesinių sąjungų bei nepilnamečių tėvų pareigų ir atsakomybės už nepilnamečių interesų apsaugą derinimo principo įgyvendinimo. Tai tiek būtų trumpai.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, kodėl jūs įstatyme nepropaguojate tradicinių šeimos vertybių? Išvardijate visus rizikos faktorius ir manote, kad žodžių „homoseksualūs“, „biseksualūs“, „poligaminių santykių“ išbraukimas išgelbės paauglius nuo neigiamos informacijos. Aš taip nemanyčiau, nes visose programose jie matys ką kita. Kaip jūs galite man atsakyti dėl šeimos vertybių?
S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų jūsų iškelta problema yra aktuali, tačiau darbo grupė, siūlanti šiuos pakeitimus, koncentravosi ties pagrindiniu šio įstatymo tikslu, t. y. šio įstatymo tikslas yra nepilnamečių interesų apsauga nuo galimos neigiamos informacijos poveikio. Tai yra pirminis tikslas. Šio įstatymo tikslas nėra įtvirtinti jame tam tikras vertybes arba vienokias ar kitokias pažiūras. Vertinant jūsų išdėstytą problemą manytina, kad bet kokia informacija, susijusi su, sakykime, smurtine informacija, pornografine informacija, erotine informacija, patenka į kitus šiame įstatyme jau įtvirtintus kriterijus.
Tais atvejais, kai atitinkamos informacijos turinys atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, tai, be abejo, tokia informacija gali ir turėtų būti ribojama. Tačiau, aš manau, tiek jau yra kriterijų įtvirtinta ir palikta šiame įstatyme, jų iš tiesų pakanka. Kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiama pagal konkrečios situacijos arba konkrečios informacijos turinį, ar jinai gali daryti žalingą poveikį, ar ne. Lygiai taip, kaip šiandien, taip ir ateityje spręsti klausimą, ar konkreti informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams, manau, daro išvadas atitinkamai ekspertai. Dėl to praktikoje didelių problemų nėra, ir manau, kad ir ateityje jų neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau jūsų klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimai būtų du tokie trumpi. Pirmas. Sakykim, jeigu bus apsispręsta ir priimtas šis įstatymas, ar mes nesulauksim kritikos vėl iš europinių institucijų? Antras trumpas. Jūs iš 4 straipsnio išbraukėte buvusį 11 punktelį, papunktį „kuria tyčiojamasi iš žmogaus“. Ar jūs galvojate, kad šis išbraukimas… o kitos paliktos dalys sprendžia tą problemą. Televizijoje dažnai pasitaiko filmuotos medžiagos, yra internetinėje erdvėje, kada tyčiojamasi iš žmogaus, ir tas tyčiojimasis būna įvairiausių formų. Labai ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Kalbant apie pirmą jūsų klausimo aspektą, t. y. ar mes nesulauksime kritikos vėl iš Europos institucijų dėl mūsų teisinio reguliavimo, tai norėčiau pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Jungtinių Tautų konvenciją ir pagal mūsų tarptautinius įsipareigojimus valstybei keliama pareiga imtis priemonių ginti nepilnamečius nuo galimos neigiamos informacijos poveikio. Kokiu būdu ginti ir kokį kelią rinktis – tai kiekvienos valstybės diskrecijos reikalas. Tačiau bet kuriuo atveju valstybė turi imtis tokių teisinio reguliavimo priemonių, kurios nepagrįstai neapribotų saviraiškos laisvės ir taip pat nepažeistų kitų konstitucinių vertybių.
Vedama šių tikslų darbo grupė ir pateikė savo pasiūlymus, pirmiausia tikslindama atskirus kriterijus, kurie nepažeistų esminių Konstitucijos vertybių, t. y. lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo principų.
Dėl jūsų nurodyto kriterijaus, kuriuo tyčiojamasi iš žmogaus, norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš esmės šis kriterijus, kaip tam tikra prasme dubliuojantis kitą šiame įstatyme nurodytą kriterijų, yra tiesiog sujungtas 11 punktas su 12 punktu. Manytina, kad sujungimas padės tinkamiau taikyti šį kriterijų, nes jame yra aiškiai nurodyta, kokia informacija, dėl ko tyčiojantis gali būti daromas neigiamas poveikis nepilnamečiams. Tiesiog manytina, kad tas bendro pobūdžio kriterijus, kuriuo tyčiojamasi iš žmogaus, yra pernelyg platus, jis turėtų būti šiek tiek detalizuotas, tačiau jo turinys iš esmės atskleidžiamas kitu kriterijumi. Siekiant išvengti tam tikro dubliavimo, jis yra sujungtas į vieną punktą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau turėtų klausti A. Šedžius. Nėra. E. Žakario taip pat nematau. Klausias M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, daugelis jūsų teikiamo projekto pataisų iš tiesų yra priimtinos, jos patikslina, tačiau kai kurios kelia klausimų. Pavyzdžiui, jūs vartojate labai gerą sąvoką: „teisinio aiškumo stokojantys kriterijai“. Jūs keičiate žodį „propaguojami“ į „skatinama“, „poveikio principą“ – į „interesų principą“. Kalbant apie tą žymųjį punktą, dėl kurio tikriausiai visos pataisos yra nukreiptos, tą 14 punktą, kuris kalbėjo apie tai, kad… kuria propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ir poligaminiai santykiai, jūs šitą išbraukiate ir siūlote: „skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir išnaudojimas, mažamečių lytiniai santykiai“. Prašom pasakyti, ar tai reiškia, išbraukus iš įstatymo šiuos žodžius, kad galima propaguoti homoseksualius, biseksualius ir poligaminius santykius? Ir ar tai yra saviraiškos laisvės forma?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Atsakydama į jūsų klausimą norėčiau dar kartą grįžti prie pirminio įstatymo tikslo. Šio įstatymo pirminis tikslas yra saugoti nepilnamečius nuo galimos neigiamos informacijos poveikio. Kas konkrečiu atveju gali daryti žalą nepilnamečiams, jų fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, priklauso nuo konkrečios situacijos. O konkrečioje situacijoje tai, ar ta informacija gali daryti neigiamą poveikį, ar ne, ar gali būti pateisinami tam tikri viešosios informacijos sklaidos ribojimai ar ne ir kokios apimties, gali atsakyti tiktai ekspertai. Tai vienas aspektas jūsų klausimo.
Kitas dalykas, į jūsų kausimą, ar išbraukus šį punktą informacija, kuria propaguojama homoseksualūs, biseksualūs ir poligaminiai santykiai, daro ar gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams, norėčiau atsakyti taip, kad bet kokia informacija, kuri patenka į kitus šio įstatymo punktus, pavyzdžiui, erotinio pobūdžio informacija arba informacija, kuri iš principo yra įstatymu ir kitais įstatymais draudžiama, tai yra laikoma nusikalstama, jinai ir pagal kitų šalių praktiką, europinę praktiką yra ribojama ir turėtų būti ribojama. Mūsų kelias buvo parengtas atsižvelgiant į daugumos Europos šalių praktiką, t. y. į tokią praktiką, kad kriterijai, kurie įtvirtinti įstatyme, kaip galimai neigiamą informaciją darantys nepilnamečių vystymuisi, tai yra tokia informacija, kuri savaime a priori yra nusikalstama. Todėl siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių arba galimų prieštaravimų ar abejonių dėl jų atitikties Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms, mūsų siūlomas kelias yra numatyti kitus kriterijus, kurie yra savaime nusikalstami. Kaip žinote, 13 punktas yra formuluojamas tokiu būdu: neigiamą poveikį darančia informacija pripažįstama tokia, kuri skatina nepilnamečių seksualinę prievartą, remiasi bendra idėja, kad pati nepilnamečių seksualinė prievarta yra nusikalstama ir draudžiama pagal baudžiamuosius įstatymus arba administracine tvarka. Todėl bet kokia informacija, susijusi su tokiu pobūdžiu, turėtų būti irgi ribojama.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšio nėra. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, be tos gėdos, kurią teko patirti pažangiems Lietuvos Respublikos parlamentarams, priėmus konservatoriams šį gėdingą įstatymą, aš norėčiau paklausti jūsų, kiek žalos Lietuvai, kaip demokratinei valstybei, teko patirti ir kiek investuotojų nuo Lietuvos buvo atbaidyta?
S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų atsakyti, kiek žalos realiai buvo padaryta, šiandien, manau, yra sunku, nes, kaip žinote, ši nauja įstatymo redakcija kol kas dar nėra įsigaliojusi, ji įsigalios tik kitų metų kovą, turėtų įsigalioti nuo kitų metų kovo mėnesio, tačiau tos analizės, kokią žalą realiai padarė atbaidydamas investuotojus, atsakyti tikrai negalėčiau. Mes tik analizavome jau priimtą buvusio įstatymo įgyvendinimo praktiką. Ji parodė, kad didelių problemų, arba didelių galimų žmogaus teisių pažeidimų, šio įstatymo taikymas praktikoje nesukėlė.
PIRMININKĖ. Toliau jūsų klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūsų pataisos yra gana logiškos, bet norėčiau paaiškinimo dėl tos turbūt aktualiausios vietos, buvusio 14, jūsų siūlomo 13, punkto, kuriame buvo minimi visi tie homoseksualūs, biseksualūs ir poligaminiai santykiai. Dabar jūs rašote, keičiate kita formuluote – „skatinama (praleidžiu) mažamečių lytiniai santykiai“. Mažamečiai pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą yra iki 14 metų. Taip išeitų, kad 14-mečius jau būtų galima skatinti lytiniams santykiams. Ar tai neprieštarauja 4 punktui, kur yra netgi parašyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija, kuri yra erotinio pobūdžio. Išeina absoliutus paradoksas – kad erotikos negalima žiūrėti 18-mečiams, tačiau lytiškai santykiauti galima 14-mečiams.
S. CIRTAUTIENĖ. Atsakydama į šitą klausimą, pasakysiu taip, kad bendrąja prasme erotinio pobūdžio informacija yra ribojama, nepaisant nepilnamečių amžiaus. Tokia praktika yra ne tik Lietuvoje, be ir kitose Vakarų Europos šalyse. Tačiau tam tikrais atvejais mūsų darbo grupė, įvertinusi egzistuojančią praktiką, nustatė, kad tam tikro pobūdžio informacija, kuri realiai gali, ekspertų teigimu, daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams, tam tikrais atvejais gali ir nebūti vertinama kaip erotinio pobūdžio informacija, todėl egzistuoja poreikis tam tikrą informaciją… arba atskiru kriterijumi numatyti kaip galinčią daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams, ypač jeigu tai susiję su mažamečių lytiniais santykiais. Prieš tai aš aiškinau, kad siekis išskirti tą 13 punktą, tai yra mažamečių lytinius santykius, yra susijęs su tuo, kad savaime pagal Lietuvos baudžiamąją teisę mažamečių lytiniai santykiai yra laikomi nusikalstama veika. Todėl šitas punktas yra įtrauktas kaip atskiras punktas, nes, ekspertų nuomone, tokio pobūdžio viešoji informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams.
PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Prezidento atstove, yra organizuojami ir norima organizuoti vulgarius paradus, klubus kiekvienais metais, be jokios savikritikos reklamuojant seksualinių parduotuvių prekes ir ekstravagantišką elgesio kultūrą. Kaip jūsų pataisos – ar leis tai daryti toliau, ar ne?
S. CIRTAUTIENĖ. Mūsų teikiamų įstatymų pataisomis yra šiek tiek taisyta šio įstatymo taikymo apimtis. Nuo šiol siūloma taikymo apimtį šito įstatymo sieti su bet kokia vieša informacija, kuri skleidžiama bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis, todėl manytina, kad ir jūsų paminėtoms situacijoms tas įstatymas galėtų būti taikomas.
PIRMININKĖ. Toliau klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, pritardama įstatymo projekto esminėms pataisoms, norėčiau žinoti, kodėl darbo grupė nesiėmė taisyti ar išbraukti kitų abejotinų ir dviprasmiškų įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, kaip paranormalūs ar hipnozės reiškiniai, mirštančiojo rodymas ar baimę keliantys dalykai? Hipnozė, mirtis ir baimė yra vaikų ir jaunimo pažinimo sritys, nes vaikai turi suvokti šių dalykų esmę ir priežastis. Ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų darbo grupė, dirbusi su įstatymu, turėjo minčių galbūt ir taisyti kai kurias abejonių keliančias nuostatas, tačiau, įvertinusi šio įstatymo taikymo praktiką ir nustačiusi, kad realiai praktikoje problemų dėl atskirų kriterijų tinkamo taikymo praktikoje kaip ir nėra, taip pat įvertinusi kitas šio įstatymo nuostatas, kurios numato apribojimo atitinkamas išimtis tais atvejais, kai vienokia ar kitokia informacija yra reikalinga švietimo, ugdymo ir informacijos pateikimo tikslais, apsisprendė, kad vėlgi… Kadangi tokia buvo pirminė įstatymo leidėjų valia, tai buvo nuspręsta, kad akivaizdaus poreikio naikinti tokias įstatymo nuostatas kaip ir nėra. Kadangi jos esminės žalos praktiškai nedaro, tai buvo apsispręsta šalinti tik tuos kriterijus, kurie akivaizdžiai a priori gali pažeisti esmines Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Klumbio nematau salėje. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, manau, įstatymo projektas gal ir reikalingas, kai kur tikrai patikslintos sąvokos atitinkamai, supaprastinti įstatymo kai kurie straipsniai, tačiau aš iš aiškinamojo rašto nesuprantu, ar iš tikrųjų taip bus. Grafa, kuri yra įstatymo projekte… Turi įtakos kriminogeninei situacijai. Jūsų pateikta – priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Tai kam tada įstatymas? Man atrodo, kaip tik dėl kriminogeninės situacijos priimame atitinkamas įstatymo pataisas. Po to, kad nereikės keisti teisės aktų. Ar tikrai nereikės? Ar nereikės mums atitinkamai koreguoti Baudžiamojo kodekso. Faktiškai, jeigu mes šį įstatymo projektą priimsime, jis neturės jokios galios. Ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Manytina, kad teisinis reguliavimas arba tam tikrų kriterijų atsisakymas savaime nei pakelia, nei sumažina kriminogeninės situacijos, nes vėlgi mes tik eliminavome tam tikrus kriterijus, kurie galėtų kelti grėsmę jų atitikčiai Konstitucijai. Manytina, kad jie iš tiesų kažkokios esminės reikšmės kriminogeninei situacijai neturėtų turėti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia P. Auštrevičius. Nėra P. Auštrevičiaus. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū pranešėjai.
Dabar motyvai už – A. Šedžius. Nėra. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymo projektas palaikytinas, dėkojame prezidentūrai, nes būtent žmogaus teisių pažeidimai, kurie buvo gėdingame prieš tai priimtame įstatyme… Aišku, yra dar tobulintinų vietų, bet aš manau, kad tikrai galima balsuoti ir reikia balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes ką tik girdėjome paaiškinimus, kad pateikti siūlymai yra susiję su kažkokia bloga praktika. Iš tikrųjų dėl to 14 punkto, kur kalbama apie homoseksualių santykių propagavimą, praktikos dar nebuvo, nes nebuvo dar galiojančio įstatymo. Kaip tik kur nebuvo praktikos siūloma keisti. Antra vertus, tas motyvas, kad čia įrašyta neva tik tai, kas yra draudžiama, kas yra nusikalstama veikla. Tai labai įdomu, pavyzdžiui, ar blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai yra nusikalstama veikla, ar ne. Tai tie motyvai, kurie čia buvo pateikti, labai gerbiant, aišku, prezidentūrą ir jos atstovę, yra nepatenkinami. Ir pateiktas projektas realiai susiveda tik į to vieno punkto keitimą, kuris taip pat nepateisinamas. Tai aš siūlau balsuoti prieš, jau pateikimo stadijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū, nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 50 Seimo narių. Už – 37, prieš – 2, susilaikė 11. Įstatymo projektui pateikimo stadijoje pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra, galime pritarti tokiai grupei komitetų. Siūloma svarstyti lapkričio 24 d.
Toliau darbotvarkėje turėjo būti 1-10 klausimas, taip pat susijęs su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, tačiau nėra pateikėjų, ministerija nepasiruošusi pristatyti, tai nebus šito klausimo.
Pereiname prie 1-11 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pirmininkės atleidimo“ projektas Nr. XIP-1271. Pranešėjas – Nerijus Udrėnas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Yra numatytos visos trys stadijos: pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
N. UDRĖNAS. Laba diena. Lietuvos Respublikos Prezidentė teikia dekretą „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pirmininkę“, jis pasirašytas 2009 m. spalio 20 dieną. Tekstas yra toks: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 70 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos pirmininkę Viliją Nausėdaitę iš pareigų savo noru.“
PIRMININKĖ. Ačiū. Palaukite, jūsų turbūt nori paklausti keletas Seimo narių. S. Bucevičiaus nematau, E. Klumbio nematau, P. Auštrevičiaus nematau. Gal ir neliks norinčių klausti. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėčiau paklausti, ar jūs nebandėte kalbėti su gerbiamąja V. Nausėdaite, kad ji pasiliktų dirbti, nes tikrai privatus sektorius randa daug galimybių turėti gerus specialistus, bet valstybinis sektorius yra šiek tiek apribotas. Mes žinome jos kompetenciją, žinome, kad ji labai gerai ėjo tas pareigas, ir vis dėlto yra klausimas, ar nebandėte kalbėtis ir ieškoti galimybių, kad ji galėtų pasilikti? Nes tokių žmonių nedaug mes turime valstybės sektoriuje.
N. UDRĖNAS. Pritariu, kad tai yra labai kompetentingas žmogus ir tai yra nuostolis valstybės tarnybai, bandėme kalbėtis, bet yra asmeninių priežasčių, dėl ko ji nori palikti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui, bet jau kaip ir atsakė į mano klausimą. Aš norėjau paklausti, dėl kokių priežasčių, tai supratau – pačios noru.
N. UDRĖNAS. Pačios noru.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Manau, kad nėra kaip kvestionuoti žmogaus pozicijos, žmogaus asmeninės nuomonės ir jo noro ar ateities planų. Lieka tik padėkoti tikrai už labai gerą darbą, nes kurį laiką man teko dirbti kartu kaip Biudžeto ir finansų komiteto nariui, kuruojančiam būtent šią sritį. Tikrai reikėtų palinkėti valstybės tarnyboje turėti kuo daugiau tokių žmonių. Tikrai labai nuoširdžiai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū pranešėjai. Ar pati V. Nausėdaitė norėtų tarti keletą žodžių? Ne. Tai galime pereiti prie procedūrų. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Po svarstymo galima pritarti? Tada priėmimas, 1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Pritariam. Ir dėl 2 straipsnio, kad įsigalioja nuo lapkričio 6 d.? Galime pritarti. Prašom pasiruošti. Dėl balsavimo motyvų irgi nėra norinčių. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso Seimo nutarimo.
Balsavo 41 Seimo narys. Už – 40, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pirmininkės atleidimo“ priimtas. Noriu visų vardu padėkoti V. Nausėdaitei ir kviečiu jus ateiti. Iš tiesų labai ačiū už gerą, sąžiningą darbą ir sėkmės jūsų kituose darbuose. (Plojimai)
Ir dar vienas rytinės darbotvarkės klausimas yra 1-12, projekto Nr. XIP-1256, – Teismų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Neskaitau, čia labai didelis. Yra pateikimo stadija. Pranešėjas – teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius. Prašom į tribūną.
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkei. Laba diena, Seimo nariai. Pasistengsiu labai trumpai pristatyti šį klausimą. Jums teikiamu įstatymo projektu siekiama dvejiems metams atidėti įstatymo nuostatų, kurios numato teismo kanclerių privalomą įvedimą, taip pat ir nuostatų, kurios reglamentuoja reikalavimus teismų administracijos struktūrai, įsigaliojimą. Šito įstatymo priėmimas leistų sutaupyti iš viso 7,8 mln. Lt. Šiuo metu, plačiau komentuojant, teismuose kanclerių nėra žemesnėse grandyse, tai yra apylinkių teismuose ir daugumoje apygardų teismų. Priėmus šias pataisas, kaip ir šiuo metu, taip ir dar dvejus metus teismo administracijai vadovautų teismo pirmininkas. Jie tvirtintų struktūrą, jie priimtų administracijos tarnautojus. Tai tiek trumpai. Laukčiau jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Tiksliau, viena Seimo narė – L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tiesiog norėjau pasitikslinti. Mes girdime informaciją, kad teismai centralizuoja tam tikras funkcijas, tai yra administravimo ar ne, kas susiję su buhalterine apskaita ir kita. Ir Valstybės kontrolė mums ne vieną kartą yra pareiškusi pastabą, kad būtų kur kas lengviau tvarkytis ūkinėje veikloje, jeigu būtų kancleris. Dabar jūs prašote vėl atkelti termino įvedimą. Aš suprantu, kad svarbu taupyti lėšas. Bet, viena vertus, taupant taip, kad nėra atsakingo kontroliuojančio žmogaus, nemažai prarandama. Ar nemanote, ar neskaičiavote, kad tiesiog techninis taupymas gali duoti kitą efektą dėl to, kad nebus tinkamai kontroliuojamos naudojamos lėšos?
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų 2008 m. dar priimant Teismų įstatymo pataisas, kurios numatė kanclerio pareigybės įvedimą, buvo keletas paskatų. Pirmiausia atskirti teisminę veiklą kaip teismo pirmininko, kaip teisėjo veiklą, ir, sakysime, jo vadovavimą teisminei veiklai nuo administracinių funkcijų. Iš tiesų tas atskyrimas pripažintinas logišku ir priimtinu. Tačiau dėl jo, sakysim, efektyvumo skaidrumo prasme išties negalėtume vienprasmiškai sakyti, kad šiuo metu esanti sistema, kai teismų pirmininkai vadovaudami įstaigai tiesiogiai priima sprendimus, susijusius su administracijos struktūra, neatitinka skaidrumo kriterijaus.
Noriu atkreipti dėmesį, be abejonės, į tai, ką jūs ir sakėte, kad greitai Seimą pasieks įstatymų projektai, kuriuose bus numatyta centralizuoti tokias funkcijas kaip buhalterija, taip pat numatoma sujungti didžiųjų miestų ir jų rajonų teismus. Ta kryptis bus išlaikoma, norime ir sieksime, kad teismai, teisėjai vykdytų tiesiogiai jiems pavestas funkcijas. Tačiau šalia to, be abejonės, turime įvertinti sunkmečio sąlygas. Tas efektas, kai, jūs žinote, biudžete teismams trūksta pinigų administracijai išlaikyti, būtų gana ženklus ir didelė paspirtis teismams.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėl motyvų už ir prieš kalbėti užsirašiusių taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymui po pateikimo? Galima. Ačiū.
Pagrindiniu komitetu numatytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitokių pasiūlymų negirdžiu. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 17 d.
Lapkričio 5 d. rytinio posėdžio darbotvarkė baigta ir skelbiu rytinį posėdį baigtą. Vakarinis posėdis prasidės 15 val. Pertrauka.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.