Seimo nenumatytas plenarinis posėdis Nr. 134
2009 m. lapkričio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nenumatytą plenarinį (lapkričio 4 d.) posėdį skelbiu pradėtą. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Taigi, gerbiamieji kolegos, galime pradėti. Kadangi posėdis nenumatytas, darbotvarkė buvo sudaryta valdybos sprendimu, jos tvirtinti nereikia, todėl toliau dirbsime pagal darbotvarkę. Darbotvarkė jums yra išdalinta.
Jokių pasiūlymų nėra ir nelabai gali būti pagal Seimo statutą, todėl iš karto pereiname prie darbotvarkės 1-2 klausimo – Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-759. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką kolegą A. Anušauską. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siekiama efektyvesnės operatyvinės veiklos subjektų vykdomų slaptų veiksmų teisėtumo kontrolės. Komitetas svarstydamas pritarė V. Baltraitienės pasiūlymui, kad sankcionuojančių teisėjų skaičius būtų padidintas tik Vilniaus apygardos teisme, bet ne visuose. Kiti komitetai didesnių pastabų neturėjo. Į kai kurias smulkias mes atsižvelgėme. Teisės departamentas pastabų neturėjo. Todėl atitinkamus operatyvinius veiksmus, mūsų siūlymu, komiteto siūlymu, galės sankcionuoti ne tik apygardų teismų pirmininkai, šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, bet ir Vilniaus apygardos teismo pirmininko pavedimu du Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, nes pagrindinė problema, žinia, yra ne apygardose rajonuose, bet Vilniuje. Už šitą nutarimą pasisakė mūsų komiteto nariai: 6 – už, 5 – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kol kas kviečiu pristatyti papildomų komitetų išvadas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega J. Sabatauskas. Kolegos J. Sabatausko nėra, gal komiteto pirmininkas galėtų pristatyti komiteto išvadą? Gerbiamasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, ar galėtumėte pateikti komiteto išvadą kaip papildomo komiteto, nes paskirtas pranešėjas J. Sabatauskas nėra atvykęs?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat apsvarstė šį klausimą ir bendru sutarimu balsavo už šio įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kviečiu papildomo komiteto išvadą Žmogaus teisių komiteto vardu pristatyti kolegą M. Varašką. Gerbiamasis Varaška, prašom pristatyti Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl šio projekto.
M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, šių metų rugsėjo 23 d. nagrinėjo minėtą įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-759(2). Iš tiesų, atsižvelgęs į tam tikras Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, komitetas bendru sutarimu pritarė teikiamam įstatymo projektui. Kitų pasiūlymų turinčiųjų įstatymų leidybos iniciatyvos teisę komitetas nebuvo gavęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi pagrindinio komiteto vardu komiteto pirmininkas pristatęs paaiškino, kad jokių problemų nebuvo (išskyrus tai, kad nebuvo pritarta Žmogaus teisių komiteto vienam siūlymui, tačiau jam pritarta iš dalies, nes buvo pritarta kolegės V. Baltraitienės siūlymui), tai norėčiau konstatuoti, kad nebus balsuojama. Iš esmės yra suderinta, todėl galėtume, gerbiamieji kolegos, apsispręsti po svarstymo galbūt ir bendru sutarimu, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai, t. y. pritarta patobulintam įstatymo projektui, Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, po svarstymo. Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarti? Yra siūlymas balsuoti.
Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-759 ir kartu pritarta pagrindinio komiteto išvadai, prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 82. Balsavo 82. Už – 64, prieš – 3, susilaikė 15. Įstatymo projektui ir pagrindinio komiteto išvadai po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-3 – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1063. Į tribūną svarstymo stadijoje kviečiu pranešėją komiteto narį S. Pečeliūną. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Kaip jau ir minėjau per pateikimą, buvo kelios Teisės departamento pastabos dėl juridinės technikos dalykų, dėl tų žinių numerių, kurie ne visi iš pradžių buvo surašyti. Tuo antrasis projektas, jums išdalintas, yra papildytas. Komitetas svarstė, pritarė bendru sutarimu. Europos reikalų komiteto visos pastabos irgi buvo įvertintos. Siūlyčiau po svarstymo pritarti. Jokių pastabų, pasiūlymų, kritikų – nieko daugiau nesame gavę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu išvadą kviečiu pristatyti kolegą L. Sabutį. Prašom. Atsiprašau, aš ne prie to pasižiūrėjau, čia kitas projektas. Atsiprašau, gerbiamasis Sabuti. Nėra čia papildomų komitetų. Čia vienintelis pagrindinis komitetas. Kadangi nėra jokių pasiūlymų, dėl kurių reikėtų apsispręsti, ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo, pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Dėl motyvų tik už – kolega J. Olekas. Ar jūs pageidaujate kalbėti? Vis dėlto norėtumėte kalbėti dėl šio projekto? Prašom. Motyvai už – J. Olekas. Veikia.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų norėjau pasakyti keletą palaikančių žodžių. Man atrodo, kad šio įstatymo nuostatos yra labai svarbios ir reikalingos, nes jos įteisina mūsų ketvirtąją ginkluotųjų pajėgų rūšį. Kadangi jog lyg ir buvo, o šiame įstatyme jų nebuvo, man atrodo, labai svarbu, kad jos būtų įtvirtintos kaip tokia ginkluotųjų pajėgų rūšis įstatyme. Todėl kviečiu visus kolegas pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo siūlymas balsuoti. Prašau pasiruošti ir balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1063. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 82, balsavo 81: už – 71, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymo projektui ir komiteto išvadai po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kompleksinis darbotvarkės klausimas 1-4a, 1-4b – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-698. Kviečiu į tribūną (svarstymo stadija) pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą komiteto pirmininką A. Anušauską. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, parengtu Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektu siekiama optimizuoti krizių prevencijos ir valdymo sistemą, užtikrinti valstybės institucijų sistemos racionalią sandarą ir efektyvų lėšų naudojimą. Įstatymo projektu būtų pavedama Vyriausybei sudaryti vieną Krizių valdymo komitetą krizių prevencijos ir valdymo klausimams spręsti koordinavimo funkcijas pavedant ne specialiai šiai funkcijai vykdyti Vyriausybės įsteigtai atskirai institucijai, bet esamai, t. y. Vyriausybės kanceliarijai, kuri įvardijama kaip Ministro Pirmininko tarnyba.
Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Patobulinti yra projektai, atsižvelgta į daugumą Teisės departamento ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pastabų. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 4 susilaikė.
PIRMININKAS. Mes prie nutarimo vėliau pereisim, kitą klausimą aš tiktai paskelbiau, kad jis yra kompleksinis. Dėl įstatymo projekto kviečiu pristatyti papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą kolegą L. Sabutį. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat Seimo pavedimu svarstė pateiktų projektų pataisas. Spalio 16 d., bendru sutarimu pritarę projekto Nr. XIP-698 trečiajai versijai ir kartu pasiūlę pastabas dėl šio projekto, siūlome Seimui taip pat vertinti dabar jau patikslintą pagal šiuos siūlymus ketvirtąją projekto versiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskutuoti yra užsirašę dalyvauti 3 kolegos Seimo nariai. Kviečiu į tribūną pirmąjį kolegą – J. Oleką. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad krizių prevencija ir valdymas yra platesnė sritis, kuriai reikia integralių sprendimų. Todėl svarstymas dėl Krizių valdymo komiteto ir jų prevencijos buvo ilgai diskutuojamas įvairių žinybų, visų pirma Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ir kitų. Po ilgų diskusijų buvo prieita būtent prie tokio sprendimo, kuris šiandien yra siūlomas. Per tą laiką, tiesa, reikia pasakyti, iškilo tam tikra problema, kadangi Vyriausybės kanceliarija buvo perorganizuota į Ministro Pirmininko tarnybą. Tai galbūt šiek tiek kelia kai kurių abejonių, ar būtent ši tarnyba galės atlikti tokį integralų vaidmenį, nes iš principo pagal naująją struktūrą pasikeičia buvusios Vyriausybės kanceliarijos ir šiandieninės Ministro Pirmininko tarnybos funkcijos. Manau, tai galėtų būti mūsų ateities diskusijų klausimas, kaip mes galėtume nušlifuoti šiuos tam tikrus galbūt prieštaravimus, kurie kyla pakeitus Vyriausybės kanceliariją, bet dėl bendro visų sektorių integralumo, manau, yra tikslinga palikti ir pritarti tokiam siūlymui, kuris yra išdėstytas šiame projekte. Dėl galimo krizių įvairaus pobūdžio palikti Krizių valdymo centrą, kuris šiandien yra prie Krašto apsaugos ministerijos, iš tikrųjų yra per siaura ir netikslinga. Todėl siūlau visiems pritarti šiam teikiamam projektui, kuris kaip tik galėtų užtikrinti tą bendradarbiavimą tarp žinybų ir pakankamos informacijos, medžiagos ir darbo paskirstymą, bandant įveikti arba užbėgti už akių galimoms kylančioms krizėms, kad ir kokios jos būtų, ar būtų stichinės, finansinės ir kitos, tada pažiūrėti, kaip mes galime galbūt dar labiau integruoti pasirengimą ir kaip su jomis kovoti. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau eilės tvarka pagal užsirašymo eilę diskusijoje dalyvauti kviečiu į tribūną E. Klumbį. Prašom. (Balsai salėje) Pagal Seimo statutą diskusijoje dalyvaujama pagal užsirašymo eilę. Frakcijos vardu – tiktai didesnis laiko limitas. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau trumpai pakalbėti apie tai, kas yra rašoma šiame įstatymo projekte, kas yra siūloma. Ir aš jums noriu cituoti: „Krizių valdymo komitetas, kurį sudaro Vyriausybė.“ Aiškiai yra parašyta, kad Krizių valdymo komitetą sudaro Vyriausybė. Toliau eina kitas sakinys: „Komitetui vadovauja Ministras Pirmininkas, į jį taip pat (čia galima suprasti jį – Ministrą Pirmininką) įeina svarbiausi su krizių valdymu susiję ministrai.“ Tai jie juk jau ir taip yra kaip Vyriausybės nariai, įeina į tą komitetą? Toliau dar yra parašoma, kad į tą komitetą įeina ir Ministro Pirmininko tarnybos kancleris ar jo pirmasis pavaduotojas. Vienu žodžiu, tekstas aiškiai yra nesuredaguotas, manyčiau, kad vis dėlto siūlant tokius įstatymo pakeitimus turi būti atidžiau pasižiūrima į tai, ką siūlo Vyriausybė. O pagrindinis komitetas vis dėlto turėtų paskaityti atidžiau siūlomus įstatymų projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dalyvauti diskusijoje frakcijos vardu R. Smetoną. Prašom.
R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano nuomone, krizių valdymo sistema mūsų valstybėje yra jau gerokai įsisenėjusi liga. Gal tai rudimentas ar atgarsis nuo senesnių laikų, kai vadinamoji civilinė sauga arba panašūs dalykai buvo, na, žinome, kaip jie buvo vertinami ir kaip į juos buvo žiūrima. Tačiau tai yra nepaprastai svarbi mūsų gyvenimo arba valstybės sąrangos tiesiog dalis ir pro pirštus kaip nors ar atmestinai žiūrėti būtų nusikalstama. Todėl šia proga noriu pasakyti štai ką, sistema jau kiek metų, nemažai metų, buvo, veikė ir, žinoma, ji buvo taisytina, kas ir buvo sumanyta. Kaip čia ir buvo minėta, buvo Krizių valdymo centras prie Krašto apsaugos ministerijos. Teisingai buvo manoma, kad reikia keisti padėtį, kad tokia institucija turi būti daugiau integruojanti įvairias pajėgas, kad ji turi būti kaip nors kokiu nors būdu prie Vyriausybės. Na ir buvo sumanyta sistema, tačiau, labai svarbi detalė, tuo metu veikė Vyriausybės kanceliarija su savo funkcijomis, su savo įgaliojimais ir galimybėmis.
Pakeliui, žygiuojant šitai sistemos pertvarkai į įgyvendinimą arba link Seimo, kaip žinome, pasikeitė ta Vyriausybės buvusi kanceliarija į Ministro Pirmininko tarnybą, pasikeitė jos funkcijos, galimybės ir įgaliojimai, o sumanyta pertvarka eina senais bėgiais senuoju keliu. Ir štai dabar tai, kas buvo sumanyta Vyriausybės kanceliarijai, priklijuojama prie Ministro Pirmininko tarnybos. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Priklijavimas mechaniškas. Mums atrodo, kad pasekmės gali būti prastos, ne kokios. Todėl manome, kad su atėjimu su šiuo modeliu į Seimą yra gerokai paskubėta. Yra labai rimtos mūsų Teisės departamento pastabos, labai rimtos ir svarbios. Pagrindinis komitetas, jas vertindamas, pasakė – nepritarti.
Pagrindinis svarbiausias argumentas bus Krizių valdymo įstatymas, kuriame bus tai numatyta, visa tai, kas kritikuotina arba keistina, Teisės departamento nuomone. Bus Krizių valdymo įstatymas. Aš manau, kolegos, ir prašau atkreipti jūsų dėmesį, ar nemanytumėte ir jūs, kad šiuo atveju Krizių valdymo įstatymo projektas turėjo būti parengtas ir pateiktas Seimui arba bent jau pagrindiniam komitetui kartu su šiais teisės aktais, su jų projektais. Tada mes matytume, kokiu gi būdu, kaip konkrečiai bus realizuojama ši idėja. Dabar mums tenka patikėti, kad įstatymas bus labai geras, kad mes jam pritarsime tokiam, koks jis bus sumanytas, o jis bus sumanytas jau jį priklijuojant prie esamų įstatymo pakeitimų. Tai argi čia yra racionali ir tikslinga įstatymo leidyba?
Ir trečias, sakykime, beveik argumentas tai, kad pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, svarstė šį projektą ir keturi balsai buvo už ir keturi – prieš. Ir nulėmė tik komiteto pirmininko balsas. Taigi mūsų nuomonė nebuvo toli gražu bendra dėl tokių šių įstatymų priėmimo dabar tikslingumo.
Todėl aš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu siūlau dabar nepritarti, atidėti svarstymą, sulaukti įstatymo projekto ir tuomet svarstyti kartu. Tai būtų teisinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų, dėl kurių reikėtų apsispręsti Seime balsuojant dėl šio įstatymo projekto, nėra. Pagrindinis komitetas arba atsižvelgė į pasiūlymus, arba vienas, į kurį buvo neatsižvelgta, buvo įvardytas kaip nekonkretus, dėl jo taip pat nebus balsuojama. Taigi išklausėme visus kalbėjusius diskusijoje.
Dėl balsavimo motyvų yra užsirašiusių kalbėti. Motyvus už pasakys S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš šiek tiek apgailestauju, kad čia buvo pakankamai didelis šurmulys kalbant R. Smetonai. Jis iš dalies mėgino atspindėti tą diskusiją, kuri vyko komitete šiuo klausimu. Bet tik iš dalies. Jis nekalbėjo apie kai kurių klausimų santykį su Lietuvos Respublikos Konstitucija, apie tai irgi kalbėjome komitete. Balsų pasiskirstymas aiškiai rodo, kad į begalę klausimų šiuo projektu nėra atsakyta. Dar daugiau, yra iškilę daugiau klausimų, negu yra suformuluota atsakymų. Todėl toks ir balsų pasiskirstymas. Rizika yra didelė. Ką reiškia pati Vyriausybės reforma, koks jos santykis su Konstitucija? Dabar į tokį abejotiną darinį mes įkeliame labai svarbų dalyką – suteikiame funkciją kovoti su visokiom krizėm, kurių visokių mūsų šalyje gali atsitikti. Kokia atsakomybė mūsų pačių sprendžiant šituos klausimus? Aš galiu tik apgailestauti, kad svarstant tokį labai svarbų klausimą, jeigu mes štai dabar, po trijų minučių, bent daugiau kaip pusės čia sėdinčių paklausime, ką svarstėme, kur yra problema ir kokia atsakomybė už visa tai, jie net nežinos, kas čia vyko, o paskui balsuos už. Tai būkite malonūs, kai vyksta diskusija, arba klausykite, arba bent mažų mažiausia netrukdykite kalbančiajam.
Aš jau viršijau savo laiko limitą, todėl jus informuoju, kad šiuo klausimu kaip ir komitete susilaikysiu, nes atsakymų yra mažiau negu iškilusių klausimų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų iš vienos pusės akivaizdžiai yra konceptualūs dalykai, kurie kelia daug diskusijų. Čia kalbėjo prieš du komiteto nariai. Manyčiau, jų nuomonę reikėtų išgirsti. Antras dalykas, ką aš pabrėžiau kalbėdamas, kad net ir žiūrint į formalų siūlomo įstatymo projekto pakeitimo tekstą, jame irgi yra akivaizdžių loginių prieštaravimų. Taigi atsižvelgdamas ir į pirmą aspektą, ir į antrą aspektą, aš manyčiau, už tokį įstatymo projektą negalima balsuoti, jį reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti ir sutvarkius pakartotinai teikti Seimui svarstyti.
PIRMININKAS. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Kolega R. Ačas per šoninį mikrofoną – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl motyvų, kuriuos frakcijos vardu išsakė R. Smetona. Mes vis dėlto frakcijos vardu prašytume padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Kuriam laikui?
R. AČAS (TTF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas daryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Apsispręsime balsuodami. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria R. Ačo frakcijos vardu išsakytam pasiūlymui, kad būtų padaryta šio klausimo svarstymo pertrauka, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 31, prieš – 16, susilaikė 36. Vienas penktadalis yra. Daroma klausimo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio.
Pereiname prie kito darbotvarkės 1-4b klausimo, kuris yra susijęs. Projekto Nr. XIP-1037 – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas.
Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską. Svarstymo stadija. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, taip, iš tiesų tai susijęs projektas, bet tai liečia nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ pakeitimo projektą.
Tikslas nustatyti, kad Krizių valdymo centro prie Krašto apsaugos ministerijos funkcijos perduodamos Ministro Pirmininko tarnybai ir kitoms valstybės institucijoms, vykdančioms krizių prevenciją ir su valdymu susijusias valstybės funkcijas. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Balsavimo rezultatai: 4 – už, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke. Kadangi dalyvauti diskusijoje užsirašiusių nėra, prašymo dėl šio nutarimo daryti pertrauką taip pat nėra, aš norėjau paklausti jūsų, ar gali būti nutarimas svarstomas neapsvarsčius įstatymo projekto, nes klausimas yra kompleksinis? Jūsų nuomonė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Tai gal jūs komiteto vardu siūlytumėte daryti pertrauką, kad eitų kartu su įstatymu?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Manau, kad pertrauka pirmuoju atveju padaryta. Pasiūlymas gana klaidinantis, nes mes nieko per tą pertrauką iki kito posėdžio neišspręstume, reikėjo tiesiog iš esmės svarstyti. Šiuo atveju aš tikrai nesiūlyčiau daryti pertraukos.
PIRMININKAS. Supratau. Dėkoju. Tuomet kviečiu kolegą L. Sabutį pristatyti papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip ir valdymo, ir teisės požiūriu yra tokia Seimo valia, paprašyta padaryti pertrauką. Aš, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas, manau priešingai negu pagrindinio komiteto pirmininkas, jog kartu ir dėl šito turėtų būti padaryta pertrauka, nors komitetas spalio 16 d. svarstė, vienbalsiai pateikė savo pastabas dėl projekto nutarimo ir jam pritarė, teikdamas pagrindiniam komitetui pasiūlymus. Pagrindinis komitetas atsižvelgė ir dėl jau balsuoto įstatymo, kad būtų padaryta pertrauka, ir dėl šio nutarimo. Taigi visiškai sėkmingai galėjo būti priimti abu projektai, nes iš esmės kai kurios pastabos prieš tai buvo pasakytos klaidingos ir neatsižvelgta į tai, kad komitetas ketvirtąją redakciją pateikė visiškai tinkamai suredaguotą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų. Yra užsirašęs motyvus išsakyti už J. Olekas, jo dabar nėra. Pageidaujančių pasisakyti prieš nėra.
Dėl vedimo tvarkos – kolega R. Ačas per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi pagrindiniu klausimu mes prašėme frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio, todėl ir lydinčiu klausimu prašome frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti pertraukai? Prieštaravimų negirdžiu. Daroma 1-4b klausimo svarstymo pertrauka kartu su pagrindiniu 1-4a įstatymo projektu iki kito posėdžio. Dėkoju.
Darbotvarkės 1-5 klausimas, projekto Nr. XIP-633 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos paskyrimo Europos Sąjungos valstybių narių kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo nare“ projektas. Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską. Pateikimo stadija. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos paskyrimo Europos Sąjungos valstybių narių kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo nare“ projektą. Projektas parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. spalio 24 d. sprendimą dėl kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo. Šio sprendimo pagrindu buvo įkurtas Europos Sąjungos valstybių narių kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklas, kurį sudaro valdžios institucijos ir agentūros, vykdančios užduotį užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti. Šis kontaktinių punktų tinklas įkurtas Europos partnerių prieš korupciją tinklo pagrindu.
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra aktyvi šio Europos partnerių prieš korupciją tinklo narė, dalyvauja darbo grupėse, vienai darbo grupių pirmininkauja. Minėtu Tarybos sprendimu siekiama pagerinti ir sustiprinti Europos Sąjungos valstybių antikorupcinių institucijų bendradarbiavimą Europos Sąjungos lygmeniu keičiantis informacija apie veiksmingas priemones bei patirtį korupcijos prevencijos ir kovos su ja srityje. Ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Tarybos sprendimo nuostatas, į kontaktinių punktų tinklą skiria bent vieną instituciją numatytiems tikslams įgyvendinti. Šiuo atveju yra siūloma paskirti kontaktinio punkto tinklo nare Specialiųjų tyrimų tarnybą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų niekas nepageidauja paklausti. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Yra pageidavimas balsuoti. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui Nr. XIP-633 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos paskyrimo Europos Sąjungos valstybių narių kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo nare“ projektui? Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 75. Balsavo 75: už – 68, prieš nėra, susilaikė 7. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueigoje siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šio nutarimo projektui svarstyti. Papildomi nėra siūlomi. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl pagrindinio komiteto? Prieštaravimų nėra. Dėkoju. Siūloma svarstymo data būtų lapkričio 24 d. Seimo plenariniame posėdyje. Prieštaravimų nėra? Pritarta. Dėkoju.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektas Nr. XIP-1294(2). Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską. Prašom. Pateikimo stadija.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs visi žinote, 2009 m. rugpjūčio 20 d. JAV televizijos ABC News buvo išplatinta informacija apie tai, kad Lietuvoje iki 2005 m. pabaigos veikė slaptas ČŽV įkalinimo centras. Reaguodami į šį pranešimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas bendro posėdžio metu išklausė Lietuvos specialiųjų tarnybų ir kitų šiuo klausimu kompetentingų institucijų atstovų informaciją, taip pat komiteto siūlymu buvo kreiptasi per Užsienio reikalų ministeriją į atsakingas JAV institucijas su prašymu pasidalyti šiuo klausimu turima informacija. Taip pat kreiptasi į buvusį Europos Tarybos pranešėją slaptų ČŽV kalėjimų klausimu senatorių D. Martį, prašant pasidalyti duomeninis, galimai patvirtinančiais šį faktą. Iki šiol duomenų, patvirtinančių ČŽV kalėjimo buvimą Lietuvoje… atsakymų, į ką mes kreipėmės, nebuvo pateikta. Komitetas kol kas laukia šių atsakymų, nors pakartotinai taip pat buvo kreiptasi.
Tiek Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, tiek Europos Parlamento inicijuotų tyrimų ataskaitose šalys narės yra raginamos atlikti nacionalinius tyrimus dėl galimo slaptos ČŽV programos dėl tardymo ir įkalinimo asmenų, kaltinamų terorizmu, įgyvendinimo šių šalių teritorijoje.
Seimo statutas numato, kad komitetas savo iniciatyva arba Seimo pavedimu gali atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą, tačiau tik Seimo pavedimu parlamentinį tyrimą atliekančiam komitetui suteikiami Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimai. Vienas jų –kviesti į komisijos posėdžius kitus asmenis ir prašyti jų komisijos tiriamu klausimu pateikti pranešimus, paaiškinimus, informaciją, duomenis raštu ar žodžiu. Taigi komitetas galės kviesti ir privačius asmenis pateikti paaiškinimus ir kviestų, jeigu būtų pritarta šiam nutarimui, tuos asmenis, kurie galimai galėjo turėti tokios informacijos. Siūlomi klausimai parlamentiniam tyrimui: ar JAV ČŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos Respublikos teritorijoje? ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijos, politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai svarstė klausimus, susijusius su šių sulaikymo centrų veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos Respublikoje? ar Lietuvos Respublikoje veikė slaptieji JAV Centrinės žvalgybos valdybos sulaikymo centrai?
Taigi prašome pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti vienuolika Seimo narių. Pirmasis klausia E. Žakaris. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, girdėjau, žiniasklaidoje komentavote, kad jeigu bus Seimo nutarimas, tai galėsite kviesti privačius asmenis liudyti. Vienas klausimas: ar jie privalo tokiu atveju atvykti? Antras klausimas: vis dėlto kokią jūs matote šio tyrimo baigtį? Tarkime, bus įrodyta, kad taip buvo, o kas toliau? Ar Lietuvos pareigūnai baudžiami, ar Amerikai kažkokie protestai, ar dar kažkas? Kokia čia pabaiga turėtų būti, jeigu bus įrodyta, kad buvo? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Prieš 2 mėnesius JAV buvo paskelbta ČŽV inspektoriaus ataskaita. Ji buvo išslaptinta iš dalies, ji buvo 2005 m., bet išslaptinta ir paskelbta tik prieš 2 mėn. Joje kalbama apie tardymo metodus, kurie buvo taikomi šiuose centruose. Lietuva, kaip valstybė, pasirašiusi konvencijas prieš kankinimus, kaip ir kitos Europos valstybės, labai atidžiai atsižvelgė į tokius kaltinimus, nes su šių centrų veikla kaip tik siejami šie galimi kankinimai. Tai yra žmogaus teisių pažeidimas, šiuo atveju ir Lietuvos įstatymų pažeidimas.
Lenkijos prokuratūra prieš metus yra pradėjusi savo tyrimą. Tiesa, iš JAV ji taip pat laukia atsakymo iki šiol, bet tas tyrimas apima šiek tiek kitus klausimus – kalbama, ar Lenkijos teritorijoje veikęs centras nepažeidė Lenkijos įstatymų, ar Lenkijos pareigūnai neviršijo savo įgaliojimų. Šiuo atveju spėlioti nenorėčiau, kas būtų, jeigu būtų. Jeigu surasim, tada, aišku, spręsim klausimą. Šiuo atveju manyčiau, kad svarbu nustatyti, ar Lietuva iš tikrųjų yra pagrįstai kaltinama, ar yra faktinių duomenų tiems kaltinimams pagrįsti, nes kol kas daug yra prielaidų, ne visos yra patvirtintos, bet faktas yra vienas: tokie sulaikytų asmenų skrydžiai per Europos šalių teritoriją iš tikrųjų buvo ir ta tardymo programa buvo iš tikrųjų taikoma. Klausimas: ar Lietuvos teritorijoje, ar Lietuva su tuo kaip nors yra susijusi?
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu du patikslinamus klausimus, susijusius su pirmuoju ir antruoju jūsų siūlymu. Pirma, ar nereikėtų patikslinti laikotarpio, kurį jūs turite galvoje, minėdami, kad tokia veika ar operacijos galėjo būti vykdomos? Antra. Jūsų antras klausimas skamba taip: ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijos, tiksliau, politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, svarstė klausimus? Ar žodžio „svarstė“ užtenka? Svarstyti jie galėjo, bet nepriėmė jokio sprendimo. Tai aš siūlyčiau papildyti „svarstė ir sprendė klausimus“. Kitaip tariant, svarstymas nebūtinai yra, kaip čia pasakyti, padarytos veikos rezultatas. Dėkoju.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakau į paskutinį. Mano manymu, svarstymas vis tiek duoda kažkokį rezultatą. Galima ir taip, ir taip interpretuoti. Dėl datos. Labai prieštaringi duomenys. ABC News paskelbti paskutiniai duomenys dėl dviejų skrydžių 2004 m. ir 2005 m., nurodant konkrečias datas, patikrinus mūsų institucijų, na, oro navigacijos, civilinės aviacijos tarnybų, civilinių institucijų, kurios vykdo orlaivių priežiūrą ant žemės, t. y. žemės tarnybų… patvirtinančių duomenų nerasta. Lenkijos duomenys tvirtina, kad jos teritorijoje galbūt nustojo veikti tokie centrai 2003 m. ir skydžiai, į juos, iš jų… Kitais duomenimis, 2004 m. Dabar irgi skelbiama, kad 2004 m. Siekdami išspręsti tą prieštaravimą, mes žinome, kada ta programa buvo vykdoma, t. y. 2002–2005 m., todėl nekonkretizavome tos datos.
PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti, ar jūs nemanote, kad šios problemos kėlimas į viešumą tai yra… Na, mūsų, Lietuvos gyventojų, saugumo klausimas iškyla pačiu aštrumu. Vis dėlto ar čia užteks, nes mes, Seimas, sudarydami komisiją, prisiimame atsakomybę, kadangi Seimas tvirtins išvadas. Ir ar jūs nemanote, kad per didelė našta ir atsakomybė uždedama vienam Seimui už visų Lietuvos gyventojų saugumą? Kiek man teko girdėti iš jūsų pasisakymų, tai jūs lyg ir minėjote, kad Prezidentės nekviesite liudyti, nors, kiek mes matome iš jos pasisakymų viešojoje erdvėje, galime susidaryti įspūdį, kad ji turi informacijos ir valdo informaciją. Kaip iš tiesų bus? Ką jūs numatote kviesti ir ko nekviesti ir ar tai nebus tik formalus darbas, jeigu ne visus apklausite?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia nemanau, kad tai gali būti formalus darbas, nes numatomų apklausti asmenų sąraše yra, jeigu neklystu, 41 pavardė. Pirmiausia orientacija yra į tuos asmenis, kurie būtent tuo metu, 2002–2005 m. laikotarpiu, užėmė atitinkamas pareigas atitinkamose institucijose, kurios galimai galėjo ką nors žinoti arba, jeigu tai buvo tikras faktas, dalyvauti.
Dėl Prezidentės. Aš turiu pasakyti: kiekvienas mes suprantame galbūt skirtingai. Kalbėta buvo apie netiesioginius įrodymus. Šiuo atveju netiesioginių įrodymų mes turime pačių įvairiausių, prielaidų labai daug, bet kalbėkime atvirai – mes norime surasti faktus, t. y. tiesioginius įrodymus. Dėl to, ar nekeliamas pavojus Lietuvos gyventojams, sakysim, iškeliant šį klausimą. Aš manau, kad Lietuvos prestižui labiau pakenktų, jeigu šis klausimas iš viso nebūtų nagrinėjamas. Šiuo atveju pavojus visada egzistuoja ir egzistuos. Mes esame bet kokiu atveju NATO valstybė, kuri vykdo bendras operacijas kaip NATO narė, dalyvauja ir Afganistano operacijose, prieš tai buvo ir Irake, ir visuose karštuose taškuose. Taigi Lietuva, kaip ir kitos valstybės, vykdydama savo įsipareigojimus, prisiima tam tikrą atsakomybės naštą ir, žinoma, tam tikrą pavojų naštą. Siekdami juos minimizuoti, mes, manau, turėtume labai aiškiai atsakyti į šiuos klausimus ir panaikinti Lietuvos galbūt, aš tikiuosi, kad mes panaikinsime šitą atsakomybės naštą bent jau šituo konkrečiu klausimu. Bet tai parodys tyrimas, kurį mes turėtume atlikti. Išsamų.
PIRMININKAS. Klausia R. Ačas. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, pasirodžius informacijai šia tema, Lietuvai yra užmesta įtarimų ir negarbės dėmė. Džiugu, kad daug pareigūnų ir institucijų operatyviai reagavo atsakydamos, kad nieko nežino tuo klausimu. Tačiau šiandien pasirodžiusi informacija, jog VSD vadovas atsisako diskutuoti šia tema, sukelia daug abejonių, nes jeigu VSD nieko apie tai būti nežinojusi, turėjo būti labai aiškus ir trumpas atsakymas: ne, VSD tokios informacijos neturi. Tačiau prasidėjo išsisukinėjimas. Ar jums neatrodo, kad Valstybės saugumo departamentas, išsisukinėdamas nuo tiesaus atsakymo, kelia pagrįstų įtarimų, kad jie yra prisidėję prie šios istorijos?
A. ANUŠAUSKAS(TS-LKDF). Atsakydamas aš galiu tik pasakyti, kad, priėmę būtent šitą nutarimą, mes turėtume atlikti tyrimą. Aš manau, kad nereikėtų užbėgti tyrimui už akių, mes išaiškinsime, kiek yra pagrįstas tas atsakymas, kurį mes jau esame gavę. Mes esame gavę, kad VSD nežino ir neturi tokios informacijos, prieš du mėnesius. Bet apklausdami konkrečius asmenis, kurie tuo metu, ne dabar, bet tuo metu ėjo pareigas VSD, mes, manau, gausime kur kas išsamesnius atsakymus ir pagrindimus. Turėsime, kuo pagrįsti mūsų sakymą, kad ne, VSD nebuvo prisidėjusi. Tyrimas turi parodyti, kaip buvo iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Ir paskutinis Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, šis skandalas yra jau, kaip čia pasakius, ne pirmo šviežumo, yra gana senas, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau davė atsakymą šiuo klausimu, kad nebuvo jokių amerikietiškų bazių ir čia nebuvo atgabenti jokie kaliniai. Ar jūs nemanote, kad ar nereikėtų šį darbą atlikti… arba sudaryti specialią komisiją, ar nėra komitetas angažuotas ir galbūt nėra laisvas atlikti tikrai objektyvų vertinimą?
A. ANUŠAUSKAS(TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad mes rėmėmės informacija, kokią tuo metu turėjome, tos informacijos daugėja, galbūt mažai konkrečių faktų, bet prielaidų ir abejonių, ar Lietuva tikrai galėjo nedalyvauti tokiame projekte, galbūt ji davė sutikimą, yra labai daug. Todėl, siekdami, aš manau, kartu išsklaidyti tas abejones dėl Lietuvos, mes turime vis tiek atlikti bet kokiu atveju išsamų tyrimą, nes jo neatlikus gali būti suabejota ir Lietuvos pasiryžimu ginti pagrindinę vertybę, manau, žmogaus teises. Šiuo atveju pirmiausia kalbame ne apie tai, ar buvo tokių centrų, nustatysime, kad buvo. Mes turėsime nustatyti, ar juose buvo pažeidžiamos žmogaus teisės. Šiuo atveju tai yra pats svarbiausias klausimas, kurį kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios atliko tyrimą, taip pat sau kėlė.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėl balsavimo motyvų pageidauja pasisakyti kolegos Seimo nariai. Pirmasis motyvus už išsakys K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šitas sprendimas iš tikrųjų turi ir teigiamą, ir neigiamą prasmę. Mes esame įvaryti į kampą ir neturime kitokio sprendimo galimybės. Tarptautinė opinija yra suformavusi nuomonę, kad Lietuvoje tokie kalėjimai vyko, kad jie buvo, teliktų tik juos surasti. Neigiamas aspektas, kurį aš matau, yra tas, kad mūsų posėdžiai, kuriuos stebės žiniasklaida, bus transliuojami, kad mes ieškome, ieškome. Jeigu nerandame, tai nepavyko rasti. Greičiausiai tų kalėjimų, aš taip manau, galimas daiktas, kad jų ir nėra buvę čia. Lietuvos priešams yra naudinga pavaizduoti Lietuvą, kaip turėjusią tokią nelabai demokratišką praktiką. Tačiau mes iš tikrųjų neturime kito kelio, kaip pritarti šiam sprendimui ir greitai, energingai ir kruopščiai dirbti, ir paneigti tuos faktus, o jeigu buvo, tai įrodyti ir tada griežčiausiu būdu atsiriboti nuo tokios praktikos, ir priimti atitinkamus sprendimus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Tikrai, žvelgdama į praktiką parlamentinių komisijų darbo arba šiuo atveju komitetui suteiktų komisijų galių, dar kartą noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad galutinį sprendimą priims ne komitetas, bet balsuodamas Seimas. Ir beveik esu įsitikinusi, kad atsakymą jau beveik visi žino šiandien. Bet kas bus po to, kada mūsų Seimas nubalsuos, kad nebuvo, o iš tarptautinių institucijų ateis patvirtinimai, kad buvo, į viešąją erdvę. Kaip tada atrodys ir mūsų aukščiausi šalies vadovai, kaip atrodys Seimas ir kaip tada bus su prestižu? Vienas dalykas. Kitas aspektas, kas yra man labai svarbus, tai yra Lietuvos žmonių, paprastų, pabrėžiu, paprastų žmonių saugumo klausimas. Čia ne šiaip klausimas išsiaiškinti, kažkas nuslėpė ar nenuslėpė. Faktas jau buvo įvykęs ar jo nebuvo, bet jo šiandien nėra. Tai galbūt galima šitą klausimą išsiaiškinti tyliai, pačiu aukščiausiu lygiu ir nerizikuoti mūsų paprastų žmonių gyvybėmis galbūt ateityje. Nes vis dėlto turime reikalą su tam tikrų šalių tikrai labai probleminėm jėgom. Taigi vis dėlto aš pasisakau prieš, nes matau didelę riziką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti, apsispręsime balsuodami. Prašau pasiruošti, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektui Nr.XP-1294. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 1, susilaikė 11. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Repliką po balsavimo nuo šoninio mikrofono – kolega S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos, aš norėčiau vis dėlto ponios Graužinienės paklausti, ką reiškia jūsų pasakymas „tyliai“? Kokiu būdu galima tyliai pakviesti jau buvusį aukščiausią valstybės pareigūną atsakyti į klausimus, nesuteikus komitetui teisių iš principo jį pakviesti, tai yra nesuteikus laikinosios komisijos teisių. Tai jūs vienu kartu sakote, kad išsiaiškinti reikia, kitu atveju tam pačiam sakinyje blokuojate tokią galimybę. Būkite nuosekli ir pateikite tą savo pasiūlymą, kaip tą galima pagal mūsų dabar galiojančius įstatymus, tyliai, garsiai, bet vis dėlto vieną kartą iki galo išsiaiškinti. Jeigu jums netinka dabar siūlomas variantas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega K. Daukšys – replika po balsavimo. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau užstoti moterį. Kokiu būdu Lietuvoje vykdoma parlamentinė kontrolė, kad šiandien komitetas nežino ir jam reikia specialios komisijos teisių, kad sužinotų, ar buvo svetimos valstybės kalėjimas Lietuvoje, ar nebuvo? Atleiskite, ką jūs ten veikėt visą laiką?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimo svarstymas po pateikimo yra baigtas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo svarstyti nutarimo projektą skubos tvarka. Tai reiškia, galėtume svarstyti kitame posėdyje. Ar galime pritarti skubai? Nėra prieštaravimų. Gerbiamieji kolegos, skubai pritarta. Svarstymo ir priėmimo data būtų rytojaus dienos, t. y. lapkričio 5 d., Seimo plenariniame posėdyje. Galime sutarti dėl šios datos? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Klausimo svarstymas po pateikimo baigiamas.
Kadangi yra sutaupyta laiko, pereiname prie rezervinių klausimų. Rezervinis 1 a, rezervinis 1b, rezervinis 1c.
Pirmasis būtų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1011(2). Svarstymo stadija. Kaimo reikalų komiteto vardu – komiteto pirmininkas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite šiek tiek priminti įstatymo esmę, nes iš tikrųjų daug kas domisi šiuo įstatymu. Esmė ta, kad ūkininkai, kurie jau gana seniai nuomojasi žemę (yra ir tokių, kurie nuomojasi 14 metų), sulaukia tam tikrų žmonių, kurie atvažiuoja su išvadomis ir nori toje dirbtoje žemėje atkurti nuosavybę. Šiuo įstatymu siūlome, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja valstybės paramos, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai ir kuri atitinka žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams. Mes tuo įstatymu apsaugosime ūkininkus, kurie ūkininkauja, kurie dirba žemę. Kaip ir minėjau, pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą tai yra ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kurios iš žemės ūkio produkcijos gamybos gauna daugiau negu 50 % pajamų.
Taip pat šiuo įstatymu mes siūlome dar vieną dalyką, t. y. jeigu yra atkuriama nuosavybė tam tikram žemės plotui ir ant jo yra kito asmens pastatai, tai visos teisės ir pareigos pagal valstybės žemės nuomos sutartį pereina naujam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Nes čia atsiranda tokių galimybių konfliktinėms situacijoms, kai galbūt tas žmogus, kuris turi pastatą, nenori prisidėti nuomos mokesčiu už savo turimą pastatą. Tiesa, po mūsų svarstymo, kurio metu mes šiek tiek pakeitėme pirminį variantą, t. y. nukėlėme datą, buvo gautas vienas gerbiamojo K. Komskio pasiūlymas. Jeigu nuomojama žemė yra ne dvejus, o penkerius metus… Iš tikrųjų mes išnagrinėjome situaciją, nes dėl tam tikrų lėšų stygiaus kai kur procesai yra prasidėję kur kas anksčiau. Manau, kad 5 metų terminas yra pakankamas, ir mes nepaliesime tų vietų, kur gali būti numatytos vietos nuosavybės atkūrimui ir panašiai. Siūlau šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju jums. Diskusijoje svarstymo stadijoje yra užsirašęs dalyvauti (kviečiu į tribūną) B. Pauža. Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš siūlyčiau pritarti šiam teikiamam įstatymo projektui ir pasakyti keletą motyvų, dėl ko tai padaryti. Dabar galiojančio įstatymo redakcijoje yra įrašyta tokia nuostata, kad jeigu žmogus, sakykim, gavęs išvadą atsikėlė ir nori paimti tą žemę, tai ir yra padaroma. Bet kur problema? Ta žemė yra užimta. Į ją tas ūkininkas, kuris dirba, įdeda daug lėšų ir jokios kompensacijos niekur nenumatytos. Ypač šiuo sunkmečiu, mano supratimu, būtų labai neteisinga taip elgtis, nes ūkininkui dideli materialiniai nuostoliai, kai iš jo paimama ta žemė. Šiame įstatymo projekte yra numatyti ir tam tikri apribojimai, ir man atrodo, jeigu mes priimtume šiuos siūlymus, tai būtų užtikrintas tos žemės produkcijos tęstinumas. Be to, ūkininkas neturėtų ir materialinių nuostolių. Todėl siūlau kolegas palaikyti šitą projektą ir balsuoti už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kalbėti svarstymo stadijoje yra užsirašęs S. Pečeliūnas. Motyvai prieš.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Atrodo, ketinimai patys geriausi. Bet, kaip žinome, gerais ketinimais ir kelias į pragarą būna išgrįstas. Ką mes dabar girdėjome? Jeigu nuosavybė yra grąžinama, tai tam ūkininkui, kuris nuomoja, nėra kompensacijos. Tada darome taip: ūkininkui atiduodame visą žemę, o teisėtam žemės savininkui kažkodėl nekalbame apie kokią nors kompensaciją, kad jis 50 metų ta žeme negalėjo naudotis. Tai, manote, čia teisingas sprendimas?
Kita, ką čia pasakė iš tribūnos. Jeigu žemė yra vieno savininko, o ant jos stovinčio pastato – kitas savininkas, tai žemės savininką nuvarome, o visą žemę atiduodame pastato savininkui. Manote, tai yra teisingas ir teisėtas sprendimas?
Jeigu šitaip manote, tai ir balsuokite, bet prieš tai paskaitykite Konstituciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Komskis. Prašom.
K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų norėčiau padėkoti komitetui, kad pasiūlė šį sprendimo projektą. Šiandien yra tokia situacija, kad ypač daug ūkininkų, kurie dalyvauja vienuose ar kituose projektuose, nežino, kas toliau bus, nes daugelis iš kitų miestų, iš kitų vietovių gali atkurti visą nuosavybę. Manau, toks sprendimas leistų ūkininkams jaustis tvirčiau, nes jie žinos, kad gali dirbti ir toliau, ir dalyvauti vienose ar kitose programose. Aš už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kreipiuosi į jus, nes tai, ką kolega S. Pečeliūnas minėjo, ir jeigu mes pasižiūrėtume į Teisės departamento išvadas, yra rimtas pagrindas nagrinėti, ar pasiūlymas nesikerta su Konstitucija. Aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicija šiuo atveju turėtų būti žinoma. Tai būtų vienintelė galimybė teisingai pasielgti. Priešingu atveju mes patenkame į keblią padėtį.
PIRMININKAS. Iš tiesų Teisės departamento išvadoje yra atkreiptas dėmesys, kad gali būti pažeistas piliečių asmenų lygiateisiškumo principas, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė šio įstatymo projekto. Ar jūs siūlote daryti pertrauką ir prašyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą pateikti preliminarų vertinimą?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Nes mes turim elgtis pagal…
PIRMININKAS. Prašom kalbėti.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs teisus. Aš siūlau daryti pertrauką, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiktų preliminarią išvadą, nes mes pažeisim Statutą. Čia galbūt taip atsitiko, apsiriko, kad nebuvo, bet mes negalim ignoruoti, nes Teisės departamentas aiškiai iškelia nuostatą, kad gali pažeisti.
PIRMININKAS. Iš tiesų siūlymas yra statutinis. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš siūlyčiau apsispręsti balsuojant. Kolega A. Endzinas – taip pat dėl vedimo tvarkos prie šoninio mikrofono. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų gal ne visai statutinis. Šiaip prašo pertraukos frakcijos vardu. Tačiau klausimas išties yra rimtas. Ar nebūtų galima šito klausimo spręsti… Teisės ir teisėtvarkos komitetas negalėtų priimti sprendimo iki priėmimo stadijos? Aš tiesiog kreipiuosi į jus, nes daryti pertrauką šiuo atveju gal būtų… Mes tiesiog sutaupytume laiko. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į tai, kad rezerviniai 1b ir 1c dar yra, tai laiko kaip tik mes, matyt, sutaupytume, jeigu iš karto dabar apsispręstume, ar iki svarstymo turėtų… ir kitų projektų, nes jie yra susiję, apie tą patį kalbama, tiktai skirtinguose įstatymuose. Tai aš vis dėlto siūlau balsuoti dėl pasiūlymo, kurį pateikė V. P. Andriukaitis. Kas už tai, kad būtų daroma šio klausimo svarstymo pertrauka pavedant Teisės ir teisėtvarkos komitetui įvertinti, ir ne iki kito posėdžio, bet iki Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertins pagal Teisės departamento pateiktas išvadas, ar siūlomos įstatymų nuostatos galimai neprieštarauja Konstitucijai. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria šiam pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 75, balsavo 73: už – 45, prieš – 2, susilaikė 26. Sprendimas priimtas. Klausimo, visų rezervinių klausimų (rezervinis 1a, rezervinis 1b ir rezervinis 1c, projektai, kurių Nr. XIP-1011, Nr. XIP-1012, Nr. XIP-1013) daroma svarstymo pertrauka, iki Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiks išvadą dėl galimos atitikties ar prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Gerbiamieji kolegos, grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. 1-7 klausimas, projekto Nr. XIP-518 – Kūno kultūros ir sporto įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pateikti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą kolegą V. Gedvilą. Prašom. Svarstymo stadija.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė šį įstatymo projektą, t. y. šio įstatymo projekto tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurį pristatė posėdžio pirmininkas. Galiu pasakyti, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turėjo daug pastabų. Visoms pastaboms yra pritarta, išskyrus vieną pastabą, kurioje yra pažymėta ir Teisės departamentas nurodo, kad reikėtų kreiptis į Vyriausybę dėl finansinių galimybių, ar nereikės iš valstybės biudžeto tam tikro papildomo finansavimo. Papildomo finansavimo tikrai nereikės, nes biudžete yra numatytos lėšos tiems sportininkams, kurie gauna rentas, jų rato faktiškai visiškai neišplečia. Šio įstatymo pataisos yra tik dėl kokių 2–3 sportininkų, o tuo labiau kad šiuo metu kai kurie sportininkai nepretenduoja į rentas, nors jie galėtų gauti rentas. Taigi šitoje vietoje problemų nėra. Dėl to Švietimo komitetas nepritarė Teisės departamento išvadoms, o bendru sutarimu pritarė šioms pataisoms ir siūlo po svarstymo pritarti Seimo plenariniame posėdyje. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju.
V. GEDVILAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto, papildomo komiteto, išvadą kviečiu pristatyti kolegą R. Kupčinską. Prašom. Gerbiamasis Rytai Kupčinskai, ar galite pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą? Prašom į tribūną.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš pristatau Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ir teikiami tokie pasiūlymai, tiksliau, vienas pasiūlymas: pasiūlyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą kviečiu pristatyti pranešėją M. Petrauskienę. Jos nėra. Gal tuomet kolega L. Sabutis komiteto vardu pristatytų.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas birželio 17 d. svarstė pateikto projekto pataisas. Atsižvelgdamas į pasiūlymus priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti ir siūlyti tobulinti pagrindiniam komitetui atsižvelgiant į pastabas. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vardu komisijos išvadą pristatyti kviečiu Ž. Šilgalį – komisijos pirmininką. Jo nėra. Gal kas nors iš komisijos narių galėtų pristatyti? Prašom, kolega V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSG). Gerbiamieji kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisija buvo papildoma šiuo klausimu. Iš esmės yra pritarta visiems siūlymams. Bendru sutarimu nuspręsta pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, visų komitetų išvados pateiktos. Diskusijoje užsirašė dalyvauti vienas kolega Seimo narys. Kviečiu į tribūną kolegą A. Sysą. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Esu šiek tiek pasimetęs, nes radau jau užregistruotą kitą įstatymą – Sporto įstatymą. Tada kyla daug klausimų, iš viso kam reikia taisyti šitą įstatymą, jeigu yra įregistruotas kitas įstatymo projektas. Tai yra vienas dalykas.
O antras, dėl ko ėjau į tribūną. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia šiame įstatyme žiūrint į tai, kas yra teikiama dabartinės Vyriausybės kituose įstatymuose, kalbama apie tai, kad šitame 3 straipsnyje dar išlieka apskritys, nors apskričių nebus. Tai galbūt reikia kažkaip sinchronizuoti šitą įstatymą. Po to 41 straipsnyje yra 1,5 statistinio VDU. Jeigu jūs matėte užregistruotą paskutinį įstatymą dėl maksimalios pensijos dydžio ar rentos dydžio, yra 1,3. Ir šito įstatymo įsigaliojimo data – rugsėjo 1 d. Tai aš manau, kad būtina daryti tam tikras pataisas arba pristabdyti šitą įstatymą ir kažkaip suderinti jo priėmimą su kitais, nes yra tuščias darbas – iš 6 straipsnių 3 straipsnius reikės taisyti. Todėl aš ryžausi išeiti į tribūną ir pasakyt tas pastabas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi pagal pagrindinio komiteto išvadą iš esmės yra pritarta ir suderinta su visų kitų komitetų visais pasiūlymais, tai balsuoti mums reikėtų tik dėl vieno pasiūlymo, kuris yra kolegos V. Simuliko. Bet norint dėl jo balsuoti pirmiausia reikėtų dėl jo apsispręsti, tam reikia 10 Seimo narių pritarimo. Taigi jo pasiūlymų 6 punktas. Ar būtų 10 Seimo narių, remiančių šį pasiūlymą, kad dėl jo galėtume apsispręsti? Prašau pakelti rankas. Yra. Prašau pateikti šį pasiūlymą, kolega Valerijau. Jūsų pasiūlymas, kuriam nepritarė komitetas.
V. SIMULIK (MSG). Pritarė, taip?
PIRMININKAS. Ne, kur nepritarė. 6 punktas.
V. SIMULIK (MSG). Dėl 6 punkto aš sutinku, kad nepritarė.
PIRMININKAS. Atsiimate?
V. SIMULIK (MSG). Taip, o pirmiems penkiems pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui.
V. SIMULIK (MSG). Tik galiu komitetui padėkoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Žodžiu, bendru sutarimu mes pritarėme tam, kad nepritarė, taip protokoliškai yra būtina, nes pačiame projekte išvados nėra. Gerbiamieji kolegos, galėtume pritarti po svarstymo, nepaisydami visų išdėstytų motyvų, kuriuos išdėstė kolega A. Sysas. Manau, iki priėmimo pagrindinis komitetas suredaguos, tinkamai apsispręs tiek dėl datų, tiek dėl kai kurių kitų nuostatų, ar reikia keisti, ar ne. Dėl apskričių tikrai tas pakeitimas, kol apskritys yra, nepriimtinas. Dėl rentos dydžio – atskiras klausimas, ir dėl datos, be abejo.
Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu po svarstymo pritarti pagrindinio komiteto išvadai ir įstatymo projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Nes prieš nėra užsirašiusių kalbėti, kartu ir dėl V. Simuliko pasiūlymų, kurie yra.
Vis dėlto yra siūloma balsuoti. Taigi prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Kūno kultūros ir sporto įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kurio Nr. XIP-518? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 67, balsavo 66: už – 65, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui, pagrindinio komiteto išvadai pritarta po svarstymo.
Repliką po balsavimo – kolega V. Gedvilas per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju. Aš truputėlį norėčiau atkreipti dėmesį Seimo narių ir Seimo vadovybės į vieną labai paprastą dalyką. Yra užregistruotas naujas įstatymo projektas, naujo Sporto įstatymo redakcija. Jeigu jūs būtumėte į darbotvarkę įtraukę tą naują redakciją, tai būtų labai daug klausimų šiandien atkritę. Tai mes kartais piramidę statome aukštyn galva. Greičiau įtraukite naują Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakciją į plenarinių posėdžių darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį tiek, kiek aš žinau apie šį projektą. Tikrai šio projekto priėmimas išspręstų labai konkrečių žmonių tam tikrą situaciją, laukti naujos redakcijos šiuo atveju vargu ar yra tikslinga.
Bet kolega Ž. Šilgalis paaiškins išsamiau per šoninį mikrofoną. Replika po balsavimo. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Kadangi klausimas buvo svarstytas anksčiau, tiesiog nespėjau grįžti į salę, neturėjau galimybės. Kolegos, mes viską padarėme labai gerai, nes ta dalis, kurią minėjo Seimo vicepirmininkas, jau seniai laukia to įstatymo. Mes pateikėme dar gegužės mėnesį, pagal mūsų darbo planą jis turėjo patekti į darbotvarkę dar liepos 7 dieną, bet dėl didelio krūvio nepateko. Aišku, mes grįšime prie Kūno kultūros ir sporto įstatymo, kuris įregistruotas, bet kol mes dėl jo susitarsime, kol mes išdiskutuosime, ten yra didelė apimtis, tie žmonės bus tiesiog „pakabinti“. Mano vertinimu, viskas labai teisingai, gerai padaryta. Ačiū visiems už supratimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimo svarstymas baigtas. Projektui po svarstymo yra pritarta.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-754. Svarstymo stadija. Kviečiu Audito komiteto išvadą pateikti kolegę A. Bilotaitę. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgdamas į Teisės departamento bei Europos Teisės departamento pastabas konsultuotis su Europos centriniu banku, komitetas tai ir padarė. Atsižvelgiant į Europos centrinio banko pastabas ir pasiūlymus, posėdyje dalyvaujant Lietuvos banko atstovams, Valstybės kontrolės atstovams, buvo nuspręsta patobulinti įstatymo projektą, projekto nuostatas. Audito komitetas teikia patobulintą antrąjį Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriam komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra užsirašiusių dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Klausimo svarstymas yra baigtas.
Dabar pagal darbotvarkę mes esame aplenkę grafiką. Kadangi nėra pranešėjų ministrų, aš siūlyčiau pereiti prie darbotvarkės 1-12 klausimo – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1320. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas kolega S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, yra siūloma papildyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnį. Šis straipsnis numato valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuomą. Antrojoje dalyje yra numatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešojo konkurso būdu, išskyrus kai kuriuos atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja ne konkurso būdu. Dabar įstatyme yra du atvejai, čia siūloma papildyti 3 punktu. Tai galėtų padaryti Seimas arba Vyriausybė, kai išnuomojamas valstybės įmonės patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, t. y. valstybės institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms jų valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Teisės departamento išvadoje yra tokių neesminių pasiūlymų, į kuriuos, žinoma, per svarstymo stadiją bus galima atsižvelgti, svarstyti ir įvertinti. Taigi siūlau po pateikimo pritarti šiam pasiūlymui ir toliau jį svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų pageidauja paklausti vienas kolega Seimo narys A. Šedžius, bet jo nėra. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra užsirašiusių. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1320? Nėra prieštaravimų. Pritarta po pateikimo.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Papildomų nėra siūloma. Ar galime sutarti dėl šio komiteto? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju, sutarta. Ir siūloma svarstymo data – lapkričio 24 d. Seimo plenarinis posėdis. Ar galime sutarti dėl šios datos? Prieštaravimų nėra. Sutarta. Klausimo pateikimo stadija baigta.
Darbotvarkės 1-13a, 1-13b kompleksinis klausimas. Kadangi, matau, pranešėja salėje yra, tai projektai Nr. XIP-1009 ir Nr. XIP-1010. Tai būtų Elektroninių ryšių įstatymo 2, 3, 29, 37, 46 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėja – D. Mikutienė. Prašyčiau gal iš karto pateikti abu projektus ir dėl abiejų bus galima paklausti. Ir apsispręsime, jeigu bus pasisakančių prieš, tai balsuosime atskirai. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas ir komiteto nariai gauna labai daug gyventojų skundų ir yra surinkta šimtai parašų dėl viešųjų belaidės prieigos tinklų centrinių bazinių stočių įrengimo gyvenamojoje aplinkoje, neretai be aplinkinių gyventojų žinios, ir antenų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės neigiamo poveikio žmonių sveikatai. Gyventojams nėra suteikiama specialistų informacija apie mobiliojo ryšio antenų skleidžiamos spinduliuotės poveikį jų sveikatai. Bazinės stotys yra statomos ant gyvenamųjų namų stogų ir netoli jų, ant greta gyvenamųjų namų esančių vandens bokštų, ant mokyklų pastatų, greta vaikų darželių ir kitų visuomenės paskirties pastatų. Gyventojai yra sunerimę dėl šios problemos ir todėl, kad 2008 m. rugsėjį didelė susivienijusių gydytojų ir mokslininkų grupė Europos Parlamentui pateikė tarptautinę ataskaitą – pranešimą. Jame apibendrinama daugiau kaip 1500 šiam klausimui skirtų mokslinių tyrimų, kurių išvadose atskleidžiamas judriojo radijo ryšio sistemų išspinduliuojamų elektromagnetinių bangų keliamas pavojus sveikatai.
Šiame įstatymo projekte mes kartu su kolega A. Matulu pateikėme keletą pasiūlymų ir norėčiau juos trumpai pristatyti. Mes siekiame, kad būtų apibrėžtas elektromagnetinės spinduliuotės energijos tankis, taip pat siekiame, kad ūkio subjektai, kurie turi teisę eksploatuoti viešųjų ir belaidės prieigos tinklų centrines bazines stotis, kad jie jas galėtų eksploatuoti tik sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinę stoties radiotechninės dalies projektą su Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir Sveikatos ministerijai pavaldžia teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga ir gavę leidimą – higienos pasą. Taip pat mes siekiame įtraukti ir suinteresuotą visuomenę, kad ji būtų viešai supažindinama ir jai būtų paskelbiama apie statybos pradžią. Taip pat yra siekiama, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba imtųsi reikiamų priemonių dėl viršytos elektromagnetinės spinduliuotės pašalinimo iki leistinos ribos. Be abejonės, yra labai svarbus aspektas, kad matuojant būtų matuojamas suminis visų šaltinių energijos srauto tankis konkrečioje vietoje, nes praktika parodė, kad šalia vienos tokios stoties iš karto atsiranda antra, trečia.
Taip pat mes teikiame 51 straipsnio 1 dalies pataisą, kuria siekiame, kad „kai Ryšių reguliavimo tarnybos nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius, privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis bei pateikti patvirtinimą, kad ūkio subjekto planuojama vykdyti elektroninių ryšių veikla atitiks visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimus ir elektroninių ryšių infrastruktūrai nebus naudojami gyvenamųjų namų ir jų teritorijų, ikimokyklinių įstaigų, bendrojo lavinimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir religinės paskirties pastatai“.
Taip pat kartu teikiame ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio papildymą, kuriame yra priskiriama funkcija Valstybinei sveikatos priežiūros tarnybai, kad ji vykdo viešųjų ir belaidės prieigos tinklų centrinių bazinių stočių visuomenės sveikatos saugos kontrolę.
Dar norėčiau papildyti. Sveikatos reikalų komitetas šių metų liepos 22 d. turėjo išsamius klausymus, nes, kaip minėjau, iš tiesų yra gauta labai daug gyventojų parašų, ir nusprendė siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad būtų parengta nauja higienos norma.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų pageidauja paklausti dešimt kolegų Seimo narių. Pirmasis klausia – E. Žakaris. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, projektas, be abejo, reikalingas, naudingas, iš tiesų skundžiasi daug žmonių. Bet mano būtų konkretūs du klausimai. Pirmas – jūs siūlote, kad nebūtų galima statyti mobilių stočių ant gyvenamųjų namų ir jų teritorijose, bet ar bus apibrėžta kur nors kituose teisės aktuose tie visi atstumai, teritorijos, nes daugiabučiai namai dauguma neturi net priskirtų teritorijų.
Ir antras, jūs išvardinate kelias įstaigas, tai yra ikimokyklines, bendrojo lavinimo, bet, tarkime, profesinio rengimo centrai, kuriuose irgi mokosi vaikai kaip ir bendrojo lavinimo mokyklose, aukštosios mokyklos, ar jūs čia praleidote jas, ar jau manote, kad būtų galima statyti. Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Higienos norma turėtų būti numatyti saugūs atstumai. O dėl antro klausimo. Tai iš tiesų dar galima patikslinti formuluotes, bet mes tiesiog ėmėme gyvenamuosius namus ir jų teritorijas. Jeigu jūs kalbate, kad ši formuluotė buvo praleista, tai iš tiesų galima teikti pataisą ir svarstyti.
PIRMININKAS. Klausia J. Urbanavičius. Prašom. Nėra. Tuomet klausia S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dabar gerbiamoji pranešėja iš jūsų lūpų nuskambėjo, bus dėl atstumų… turėtų būti saugus atstumas. Kas jį nustatys, pirmiausia norėčiau paklausti. Kiek yra žinoma, kitų Europos valstybių yra įrašyta įstatyme, kad nuo ikimokyklinių įstaigų, vaikų darželių ne arčiau kaip 500 m tokios antenos, apie kurių visus dalykus mes kalbame. Ar nevertėtų mums svarstyti ir įstatyme numatyti apie saugų atstumą, bet iš karto įdėti ir tuos dalykus?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip, iš tiesų, kolega, jūs esate teisus. Nieko nėra geriau, kai įstatyme yra aiškiai reglamentuota. Aš manau, kad iš tiesų galima kalbėti apibrėžiant metrais, konkrečiais atstumais ir pagal elektromagnetinės spinduliuotės dažnį, kur jau yra minimali žala arba jos jau visiškai nėra.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau jūsų pasiteirauti. Ar jums yra žinoma teorija, tai yra galbūt daugiau teorija, kad pagrindinis arba potencialiai labiau veikiantis elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis yra ne antenos, kurių pagalba yra perduodamas ir retransliuojamas ryšys, o patys mobilieji telefonai. Jūs galite patvirtinti ar paneigti tokią nuomonę, kad būtent jie yra galimai didesnė žala žmogaus sveikatai ir jų buvimas yra pavojingesnis, nes visą laiką yra arčiau žmogaus, ir jų skleidžiama spinduliuotė yra nepalyginti stipresnė. Dėkoju.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, ir ten, ir ten yra žala. Ačiū, kad priminėte. Šiandien kaip tik Sveikatos reikalų komitete kreipiausi į ministeriją ir jiems yra siunčiamas raštas, kad nedelsiant būtų sudaryta specialistų grupė, kuri pateiktų rekomendacijas ir ruoštų higienos normą dėl mobiliųjų telefonų, ypač vaikams ir jaunimui. Iš tiesų gana daug yra studijų užsienyje ir, mano turimom žiniom, bene išsamiausios mokslininkų studijos yra parengtos Japonijoje dėl masiško vaikų onkologinių susirgimų, dėl mobiliojo ryšio telefono naudojimo. Iš tiesų jūsų gera pastaba ir aš viliuosi, kad mūsų Sveikatos apsaugos ministerija nedelsdama priims šį sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs labai trumpai paminėjote užsienio praktiką, gal galėtumėte plačiau pasakyti, nes rengiate įstatymo pataisą, galbūt skaitėte kokią nors užsienietišką literatūrą, tyrimus, kaip yra reglamentuojama antenų statyba užsienyje. Teko pravažiuoti ne vieną šalį ir tokių antenų arba panašių teko matyti visoje Europoje. Kaip yra reglamentuojami šie reikalavimai Europoje? Labai ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip, tų antenų yra Europoje, bet jos stovi visiškai kitais atstumais negu pas mus. Turiu jums pasakyti, kad Europos Komisija 2008 m. pateikė antrąją įgyvendinimo ataskaitą, kuri apėmė 2002–2007 m. Joje kalbama apie elektromagnetinių laukų poveikio žmonėms apribojimą. Kiekviena šalis taiko skirtingas priemones, tačiau turiu pasakyti, kad dauguma valstybių jau priėmė šias rekomendacijas, o kai kurios priėmė teisiškai privalomas elektromagnetinio poveikio gyventojams kontrolės priemones.
Kontrolės priemonės yra iš tiesų įvairios. Kaip vieną iš tokių galėčiau paminėti, pavyzdžiui, Švedija sukūrė labai paprastą ir ekonomišką prevencinį elektromagnetinių bangų ir radijo dažnių poveikio mažinimo metodą. Nyderlandai ypač akcentuoja tai, kad reikia imtis visų prevencinių priemonių dėl padidėjusios vaikų leukemijos rizikos, kurią kelia orinių elektros energijos tiekimo linijų kuriami 50 hercų magnetiniai laukai. Šią studiją aš turiu, galėsiu jums visiems ją išdalyti, jeigu domina. Jinai yra gana didelės apimties. Aprašomos kiekvienoje šalyje taikomos priemonės, kaip ir kas yra reglamentuojama. Ir dar norėčiau pasakyti, kad iš tiesų buvo akcentuota, kad gyventojams visoje Europoje labai trūksta išsamios analizės ir išsamios informacijos apie jų aplinkoje atsirandančius elektromagnetinių laukų šaltinius, taip pat poveikį sveikatai.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, iš dalies mano klausimą paklausė S. Bucevičius, bet aš norėčiau taip dar jūsų paklausti. Sakykite, naujų higienos normų parengimas ir higienos paso išdavimas, kaip jūs manote, sustabdys šią firmų savivalę ar ne?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Manau, kad reikia imtis visų kompleksinių priemonių, tarp jų ir jūsų paminėtų. Be abejonės, tai yra labai svarbu. Kitas dalykas, kad visuomenė taip pat turi dalyvauti šiame procese, nes net ir Konstitucijoje yra įtvirtinta žmogaus teisė gyventi saugioje aplinkoje. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, štai buvau pakviesta į Klaipėdą, kada Trinyčių rajone, nuosavų namų kvartale, vienas pilietis, susitaręs su kompanija, pasistatė stotį. Jis už tai gauna atlygį, o per dešimt metrų stovi kitas namas ir tiesiai į langus spinduliuojama. Žmonės aplink negali net parduoti namų, nes niekas neperka namų šalia tokio agresyvaus statinio ant stogo. Tai štai šiuos visus dalykus ir reikia reglamentuoti įstatymu.
PIRMININKAS. Klausia V. Grubliauskas. Prašom.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Aš iš dalies norėčiau papildyti P. Auštrevičiaus užduotą klausimą, į kurį jūs atsakėte gana aptakiai. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad panašias iniciatyvas Europos Parlamentas jau yra svarstęs ir jas yra atmetęs. Taip pat jūs, matyt, svarstydami komitete ir, kaip sakote, surengę išankstinius klausymus, girdėti turėjote ir tokį aspektą, kad normatyvai, normos Lietuvoje yra taikomos beveik šimtą kartų didesnės nei apribojimai Europos Sąjungoje. Tai dėl to aš tikrai nenorėčiau su jumis ginčytis ir manau, kad jūs, teikėjai, labai gerai darote, kad atsižvelgiate į gyventojų teikiamus nusiskundimus. Tačiau ar buvo analizuotas būtent poveikis stovinčios antenos ir veikimo spindulys, veikimo principas, kad juk didysis poveikis yra ne namui, ant kurio jinai stovi, bet aplinkai, į kurią bangos sklinda. Tai vienas aspektas.
Kaip minėjo kolega P. Auštrevičius, mobilūs telefonai yra ženkliai didesnis to paties elementaraus elektromagnetinio spinduliavimo šaltinis. Tai šie aspektai tikrai yra gana racionalūs, dalykiški. Aš manau, kad į juos tikrai reikia atkreipti gana rimtą dėmesį. Ar buvo į juos atkreiptas dėmesys?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū. Iš tiesų aš konsultavausi ir su specialistais, rengdama šias įstatymo pataisas, ir daug kur vežiausi į susitikimus su gyventojais specialistus, nes iš tiesų tai yra specifinė sritis. Dabar noriu pasakyti, kad jūs esate teisus. Ne tam namui, ant kurio stovi, bet aplinkai didesnis yra poveikis. Bet jeigu yra ant kažko pastatyta ir skleidžia aplinkai, aplink irgi stovi namai, į kuriuos tos bangos ateina. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, jūs čia man argumentus sakote, cituojate 2009 m. spalio 30 d. asociacijos „Infobalt“ vykdomojo direktoriaus ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktoriaus raštą, kuriame jie iš tiesų teigia panašius argumentus. Turiu pasakyti, kad yra Europos Komisijos rekomendacijos ir išvados. Manau, kad mums jomis reikia vadovautis. O Europos Parlamento, matyt, buvo visiškai kitokie, kiek aš žinau, argumentai, dėl ko jie svarstė panašias iniciatyvas. Mes turime vadovautis realiais, konkrečiais faktais ir mokslininkų išvadomis dėl grėsmės žmonių sveikatai.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žinote, man, kaip fizikui, labai sunku klausyti jūsų kalbos. Suminis elektromagnetinis tankis – man paaiškinkite, kas tai yra, jeigu galite. (Balsai salėje) Kas yra 50 hercų spinduliuotė, man paaiškinkite, nes 50 hercų yra tinkle. Paaiškinkite, nes aš nesuprantu.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis kolega…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nes, žinote, tai, ką jūs kalbėjote, tai fizikai kaip anekdotą turėtų beveik kiekvieną jūsų sakinį…
D. MIKUTIENĖ (DPF). Deja, turiu pasakyti, kad fizikų nuomonės taip pat yra išsiskyrusios. Aš konkrečiai konsultavausi su profesoriumi Grigu, kuris labai aiškiai pasakė vieną dalyką, kad taip, kaip ir visuose sektoriuose, yra vieni, kurie atstovauja lobizmo vienų interesams, o kiti atstovauja kitų. Jeigu jums nepakanka to, ką aš esu surašiusi, galėsiu jums atnešti studijas ir jūs galėsite pasiskaityti.
PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Žinote, aš norėjau jums pateikti tokį klausimą. Sakykim, miegamieji rajonai – Lazdynai, Karoliniškės, Pilaitė, Viršuliškės, Pašilaičiai. Tai kur būtų galima įrengti tokias antenas? Pagal jūsų tokį teikimą, man atrodo, kad niekur. Tai ar mes grįžtame į XIX amžių?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš manau, kad tos įmonės, kurios užsiima tokiu verslu, turi pakankamai pinigų ir gali pasistatyti bokštus, juos iškelti ganėtinai aukštai, tas stotis, o jie naudojasi jau sukurta infrastruktūra, namais, mokyklomis, visuomenės pastatais. Aš manau, kad jiems niekas nedraudžia tai daryti, tiesiog tegu elgiasi etiškai ir nekelia grėsmės žmonių sveikatai.
Dar dėl gerbiamojo kolegos K. Masiulio. Iš tiesų aš nesu fizikos mokslų specialistė ir taip toliau, ir aš tikrai ne pati tai rengiau, ne pati surašiau, o rėmiausi specialistais. Specialistai tikrai labai ilgai diskutavo ir pateikė būtent tokias formuluotes.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų. Kadangi du projektai, tai du – už, du – prieš. Pirmasis motyvus už išsakys A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kaip minėjo kolegė D. Mikutienė, komitete antri metai gaunam daugybę skundų, kuriuos pasirašo ne vienas žmogus, bet ištisos namų bendrijos. Žmonės kenčia pirmiausia dėl psichologinės įtampos, galbūt ta psichologinė įtampa kyla… (Balsas salėje) Jeigu galite, pone Masiuli, netrukdykite, gerai? Ta psichologinė įtampa kyla dėl kelių priežasčių. Galbūt dėl nežinojimo, nes kompanijos, kurios stato nesuderinusios arba suderinusios tik su bendrijų pirmininkais arba seniūnais, jos visiškai neinvestuoja į visuomenės informavimą. Žmonės kenčia, žmonės netgi negyvena. Aš praeitą kartą, praeitą savaitę skaičiau pareiškimą apie Panevėžio atvejį, kur žmogus, turėdamas butą tryliktame aukšte, jame negyvena dėl galimo daromo jam poveikio. Jis nuomoja butą kitur. Žmonėms prieinama informacija internete, ir daugėja, masiškai daugėja mokslinių straipsnių, kuriuose, akivaizdu, yra įrodyta, kad vis dėlto ir antenos, ir telefonai daro didžiulę įtaką žmogaus sveikatai.
Todėl, kolegos, neargumentuodamas toliau kitų dalykų, aš labai prašau jūsų leisti pradėti svarstyti šiuos įstatymus. Tegu komitetai nagrinėja. Manau, galima būtų surasti tinkamą būdą, kad labai nenukentėtų ir verslas, bet kad tas verslas būtų moralus. Pirmiausia apginti mūsų visuomenės sveikatą. Jūs tikriausiai vėl stebite televizijos reportažus. Dabar ne taip seniai vėlgi rodė laidą, kurioje viena žinoma aktorė, pagyvenusi moteris, tiesiog neranda vietos, kur pasistatyti lovą, dėl to, kad ji prieš langus mato antenas. Suprantate, žmonės kenčia. Tokių laiškų mes turime šimtus, o pasirašo ten po 100, po 200 žmonių, todėl labai prašyčiau pradėti svarstyti. Man atrodo, mes kartu su kitais komitetais rastume būdą, kaip apginti visuomenės interesą, visuomenės sveikatą. Mes tikrai, parlamentas, neturėtume teisės dabar atmesti šitų įstatymų projektų, nes problema yra labai rimta.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, man atrodo, kad šitas įstatymas gimsta iš tamsumo, kitaip aš nepavadinčiau, ypač XXI amžiuje. Skaitau daugybę straipsnių apie parapsichologiją, apie kitokius efektus, apie spinduliuotes, apie dar kažką. Kalbama apie spinduliuotes, kur yra elektromagnetinis spinduliavimas. Čia irgi elektromagnetinis spinduliavimas iš viršaus eina, tas pats. Sako, suminė, vadinasi, ir šviesos bangų taip pat. Na, tiesiog gėda klausyti tokių argumentų. Bent nekalbėkime apie tai, ko nesuprantame, kad vienas kitas fizikas, kuris laikosi koncepcijos, kad nėra jokios ribos tarp pavojingos ir nepavojingos spinduliuotės… Bet tada kosmosas spinduliuoja, Saulė spinduliuoja, Saulės vėjas. Žiūrėkite, Saulės žmonės nebijo, bet antenos, kurios nepažįsta, bijo. Tai mes ir kalbėkime apie tai, kad reikia šviesti žmones, supažindinti, parodyti, parodyti, kiek telefonas spinduliuoja ir kiek spinduliuoja stotis. Pamatys šimtą kartų mažesnį skirtumą. Tai gal baimės tegul atsisako, telefono. Telefonai namuose spinduliuoja nepalyginamai daugiau negu ta antena, o mes savo sprendimais dabar kurstome žmonių baimes, kurios iš tikrųjų iš nežinojimo kyla, iš neišprusimo. Ir dar rimtu veidu svarstome. 50 hercų dažnis tai yra balso dažnis arba dažnis, kurį mes naudojame elektros tinkle. Visas kambarys yra apjuostas tų laidų, kurie tą dažnį spinduliuoja. Siaubas! Uždrauskime tada elektrą. Esančios radijo siųstuvų stotys 4–5 kartus daugiau spinduliuoja negu visos mobilios stotys, ir mes jų bijome, o radijo bangų ir televizijos bangų nebijome būti apspinduliuoti. Antenos, kurios spinduliuoja televizijos bangas, yra nepalyginamai pavojingesnės, nes jų skleidžiama energija yra daug didesnė. Dieve mano! Kur aš patekau, nežinau. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Gedvilas. Prašom.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aišku, aš taip garsiai ir taip įtaigiai nedrįstu kalbėti, bet aš manau, kad po pateikimo reikėtų pritarti, vienokiu ar kitokiu būdu dar apsvarstyti, kas čia daugiau turi įtakos mūsų sveikatai. Iš karto nukirsti geras iniciatyvas, man atrodo, ne laikas. Aš balsuočiau už pateikimą.
PIRMININKAS. Motyvus prieš išsakys V. Grubliauskas. Prašom.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Po tokios emocingos kolegos K. Masiulio kalbos sunku ką ir bepridėti. Bet aš norėčiau atkreipti dar į vieną dalyką, kad negalima tos diskusijos perkleti į emocinį lygmenį. Taip, iš tiesų mes galime surinkti daug parašų gyventojų, ir aš pats susidūriau. Žmonės kreipiasi ir mes kalbamės. Kolega A. Matulas išdėstė būtent informacijos stokos problematiką, suvokimo problematiką, ir čia, matyt, yra didžiausia bėda, nes, kaip kolega K. Masiulis ir sakė, iš tiesų didieji pavojai slypi visiškai ne ten, bet mes tam visiškai neskiriame dėmesio. Atsiprašau už terminą, „užsicikliname“ į antenas ant stogų vienoje ar kitoje vietoje ir matome ten didžiausią pavojų. Tikrai pavojus nėra ten. Tai yra vienas niuansas.
Kitas dalykas, aš manau, kad vis dėlto profesionaliai tas klausimas svarstomas turėtų būti ne vien tik sveikatos požiūriu, bet pirmiausia Elektroninių ryšių įstatymo požiūriu, kaip mes ir kalbame, todėl argumentai turėtų būti ne „emocionalūs“, bet racionalūs, išklausant ir išgirstant visas pozicijas. Kita vertus, jeigu mes, visuomenė, jau esame pasiryžę atsisakyti to info… interneto, mobiliojo ryšio naudojimo, paslaugų kokybės ir prieinamumo, prie ko esame įpratę ir be ko sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę, tai imkime ir aukokime tiems dalykams, kuriuos mes, švelniai tariant, nelabai suvokiame. Iš tiesų aš dar kartą kartoju, kad pavojai, gerokai didesnės grėsmės slypi ten, apie ką čia visiškai nėra kalbama. Antenos tos yra, sakyčiau… Iš tiesų man primena tam tikrą kovą prieš kurį laiką su pirmuoju garvežiu ar pirmuoju konvejeriu, kad darbininkai, nesuvokdami, ką daro, tiesiog bandė naikinti, visiškai nesuvokdami, kad tai yra neišvengiama, kad tai yra procesas, tai yra pažanga. Todėl aš sakyčiau, kad vadovaukimės logiškais argumentais priimdami sprendimą, ar atmesti projektą dabar, pateikimo metu, ar vėliau. Vis dėlto, atsiliepdamas į kolegos V. Gedvilo išsakytą mintį, kame čia tas gėris, kad imkimės jo ieškoti ir svarstyti, gal išklausykime racionaliuosius argumentus ir tada imkimės tokių iniciatyvų svarstymo. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme dėl abiejų įstatymų projektų pasisakymus tiek už, tiek prieš. Dabar apsispręsime balsuodami dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Elektroninių ryšių įstatymo 2, 3, 29, 37, 46 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1009? Prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kad turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai, balsavo 67 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 11, susilaikė 25. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, apsispręsime, ar įstatymo projektą grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Balsavimas bus alternatyvus. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Balsuojantys už balsuoja už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti. Balsuojantys prieš balsuoja už tai, kad projektas būtų atmestas, susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai, balsavo 70 Seimo narių. Už – 56, prieš – 14. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Repliką po balsavimo – D. Mikutienė. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, žinoma, gerbiu šį jūsų sprendimą, be abejonės, tobulinsime, bet čia dauguma argumentų prieš… Jūs kalbėjote iš fizikinių dėsnių pusės, bet niekas iš jūsų netyrė, koks yra poveikis sveikatai. Ar kas nors pasidomėjote? Iš tiesų kiek mes gauname skundų žmonių, kai namuose serga… Name, ant kurio stovi antenos, vaikai serga net ir kraujo vėžiu. Aš persiųsiu tuos raštus jums ir jūs atsakinėkite šiems žmonėms, kad jie gyvena nesaugioje aplinkoje, ir tada argumentuokite. O gerbiamajam profesoriui K. Masiuliui noriu pasakyti: jūs esate visiškai teisus – aplink mus vien spinduliuotės, o labiausiai tai spinduliuoja Mėnulis per pilnatį.
PIRMININKAS. Kolega A. Šedžius – repliką po balsavimo. Prašom.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų galiu tik patvirtinti kolegės išsakytą pastabą, kad mes nekreipiame dėmesio į tuos mūsų rinkėjus, kurie kreipiasi. Šiauliuose, prie autobusų stoties, yra devynaukštis, kurio bendrijos nariai kreipėsi į mane padėti išspręsti šią problemą ir pateikė tokius duomenis… Aš nežinau, ar jie teisingi, ar neteisingi, aš netikrinau, bet jums visiems persiųsiu raštą. Jie teigia, kad jų name 12 vaikų serga kraujo vėžiu. Ar tai susiję, ar ne, bet ant šito namo yra tiek antenų, kurios pastatytos visiškai nesuderinus su gyventojais, ignoruojant bendrijos norus, bendrijos reikalavimus nuimti tas antenas. Iš tiesų gal nuotraukos, kurios bus padarytos… Aš pasistengsiu padaryti kuo daugiau nuotraukų bent jau Šiaulių miete, kur stovi antenos ant mokyklų, net ant darželių, ant daugiaaukščių namų. Ar tokia tvarka iš tiesų yra toleruotina? Žinote, kai pamatysite tuos vaizdus, tada iš tiesų gal jūsų nuomonė pasikeis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau replikas dėstyti trumpiau. Kolega A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Kolegos, mano replika bus labai trumpa. Aš tik nenorėčiau, kad Seimo nariai klaidintų Lietuvos visuomenę. Mėnulis nespinduliuoja nieko. Mėnulis tik gali atspindėti saulės šviesą. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Esminis pataisymas. Kolega A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų norėjau pasakyti, kad statybos normos ir techninis reglamentas, kuris reglamentuoja inžinerinių įrenginių, ne statinių, o inžinerinių įrenginių statymo taisykles, yra keičiamas Vyriausybės nutarimais. Ir įstatymo pataisos šiuo atveju, norint pakeisti tai, ką jūs, gerbiamoji Dangute, čia pateikėte, iš tikrųjų nereikia. Iš tikrųjų reikėtų keisti kai kuriuos techninius reglamentus ir statybines normas. Čia yra paprastesnis kelias. Siūlyčiau eiti tuo keliu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis kolega A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Pasaulio sveikatos organizacija žmogaus sveikatą apibrėžia pirmiausia ne vien kaip fizinę sveikatą, bet ir kaip psichinę sveikatą. Aš jums sakiau pavyzdžius, kad šiuo metu žmonės patiria didžiulę psichologinę įtampą dėl to, kad tos antenos, kaip ir minėjo kolega A. Šedžius, yra šalia jų gyvenamųjų namų. Mano paskaičiavimais, šiandien Lietuvoje patiria tokią didžiulę psichologinę įtampą apie 50–60 tūkst. žmonių. Ir man labai gaila, kad mes taip aplaidžiai pasityčiojome iš žmonių, net neleidome pradėti svarstyti ir, pasikvietus mokslininkus, analizuoti šitą situaciją. Aš esu įsitikinęs, kad už kelerių metų mokslas absoliučiai įrodys daromą didžiulę daromą žalą žmogaus sveikatai tiek dėl telefonų, tiek dėl antenų. Todėl mes praleidome unikalią galimybę, ne turėdami blogų rezultatų, priimti kažkokį sprendimą, bet anksčiau, nes jau kitos pasaulio šalys tą seniai daro. O aš dabar žinosiu, ką reikia daryti, – visus tuos raštus su daugybės žmonių parašais, kurie yra ir dar bus komitete, aš, aišku, atiduosiu jau dabar ne tik vadybos profesoriui, bet ir fizikos profesoriui K. Masiuliui. Pažiūrėsime, kaip tamsta pažiūrėsi žmonėms į akis, jeigu leidai sau pasityčioti iš žmonių svarstymo eigoje.
PIRMININKAS. Kadangi buvo Seimo nario pavardė, aš priverstas suteikti žodį dėl asmeninių motyvų K. Masiuliui. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš su šypsena priimu tokius pasiūlymus. Iš tikro gerbiu žmonių baimes ir aš matau vieną užterštumą – ne tiek technogeninį šiuo atveju, kiek estetinį. Nepažįstami objektai žmonėms kelia nesupratimą ir baimę. Bet, mielieji, Fizikos fakultete, kai studijavau, mes atlikdavome eksperimentą. Lemputės aplink televizijos bokštus ir radijo antenas, liuminescencinės lemputės, dėl potencialų skirtumo galėdavo net švytėti. Niekas nesiskundžia ir po šiai dienai nesiskundžia, nes galvoja, kad tai nepavojinga. Tai nepalyginamai intensyvesnis spinduliavimas ir niekas nesiskundžia, kad čia vėžį sukelia. Elektromagnetinės… taip, intensyvesnės elektromagnetinės bangos. Ačiū už teisingą pataisymą. Mielieji, jeigu žiūrėtume preciziškai ir tvarkingai, tai čia nėra svarstymo objekto. Svarstymo objektas, iš tikro, Matulai, yra tai, kad reikia ką nors daryti, kad žmonės nesibaugintų. Rasti būdą, kaip įrodyti, kad nepavojingos gyvenant XXI amžiuje tokios neintensyvios spinduliuotės. Ir tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigtos replikos po balsavimo, tačiau mums liko dar apsispręsti balsuojant dėl kito lydinčiojo projekto – tai Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1010. Prašom pasiruošti ir balsuosime. Kolega A. Matulas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prašyčiau bent jau šitam įstatymo projektui pritarti, nes čia nieko nedraudžiama, tik ruošiamasi pavesti Visuomenės sveikatos tarnybai vykdyti visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nes šiandien ji to nuolat nevykdo, tik jeigu yra koks nors skundas, jie nuvyksta, tiria. Bet nuolat priežiūros nevykdo. Tai tikrai čia yra visiškai nekaltas įstatymo projektas, faktiškai neturintis ryšio, nors ir buvo lydintis, bet tikrai pritarkime ir svarstykime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektui, kurio numeris Nr. XIP-1010, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už – pritaria projektui, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Dėl motyvų buvo kalbėta.
Užsiregistravo 63. Balsavo 62. Už – 41, prieš – 2, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Buvo alternatyvus pasiūlymas dėl pagrindinio komiteto. Tai galimybė pasirinkti, matyt, reiks balsuoti, nebent sutiktų Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kad šiam įstatymo projektui, kadangi yra Visuomenės sveikatos priežiūros, vis dėlto pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas, nes kalbama apie kontrolę. Kolega S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Kadangi, kaip mums sakė ponas A. Matulas, ta tarnyba tik pagal pareiškimus reaguoja, o dabar norime, kad ji tą darytų pati ir nuolat, tai tas už dyką nevyksta. Tam reikės lėšų. Būtų labai malonu Vyriausybės išvadą matyti, iš kur jie tų lėšų paims. Ačiū.
PIRMININKAS. Apsispręsime dėl Vyriausybės išvados pateikimo po to, kai apsispręsime dėl komitetų ir svarstymo datos. Kolega V. Grubliauskas dėl komiteto. Prašom.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF).Labai ačiū. Aš tikrai nesutikčiau su jūsų prieš tai išsakyta mintimi, kad tai turėtų pereiti Sveikatos reikalų komitetui. Vis dėlto manyčiau, kad tie klausimai iš tiesų pirmiausia turėtų būti svarstomi Informacinės visuomenės plėtros komitete, o Sveikatos reikalų komitetas galėtų būti kaip papildomas komitetas ir aš manau, tai būtų visiškai logiška tiek kalbant apie tą įstatymą, kuris patobulintas, tikiuosi, sugrįš, tiek ir apie šį teikiamą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet šiuo atveju tikrai, nežinau, tiesioginio ryšio, jūsų komitetas su tomis nuostatomis, kurios čia aptariamos, vargu ar turi, bet apsispręsime balsuodami, kadangi nebuvo konkretaus pasiūlymo. Gerbiamieji kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už, balsuoja, kad pagrindinis komitetas būtų paskirtas Sveikatos reikalų komitetas. Kas balsuoja prieš, pritaria, kad pagrindinis komitetas būtų Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Susilaikę neskaičiuojami. Už yra Sveikatos reikalų komitetas, prieš – Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
Užsiregistravo 63, balsavo 61. Už – 38, prieš – 23. Taigi pagrindiniu komitetu skiriamas Sveikatos reikalų komitetas, o papildomu tada siūlyčiau Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Galime bendru sutarimu sutarti? Dėkoju. Sutarta. Siūloma svarstymo data –gruodžio 22 d. Seimo plenarinis posėdis. Galime pritarti šiai datai? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ir buvo siūlymas kreiptis į Vyriausybę priimant Seimo protokolinį nutarimą dėl išvados pateikimo šiuo klausimu. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Dėkoju. Pritarta. Klausimo svarstymas pateikimo stadijoje baigtas.
Dar turime laiko, pereiname prie rezervinio 2 klausimo – Pašto įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1275. Kviečiu į tribūną susisiekimo viceministrą gerbiamąjį Rimvydą Vaštaką. Pateikimo stadija. Prašom.
R. VAŠTAKAS. Laba diena, gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai. Noriu jums pateikti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 2, 3, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostatų suderinimą su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006 m. (…) dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatomis, siekiant išvengti prieštaravimų dėl skirtingų tų pačių teisinių santykių reglamentavimo. Šiuo metu galiojančiame Pašto įstatyme kai kurios sąvokos nevisiškai atitinka Paslaugų direktyvos nuostatas. Nėra apibrėžta, kas yra siuntėjas, gavėjas, asmuo, valstybė, nėra detaliai reglamentuojamas pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimas. Be to, asmenys turi teisę teikti pašto paslaugas tik turėdami leidimą.
Projekte siūloma papildyti ir patikslinti Pašto įstatymo sąvokas, nustatyti konkrečius reikalavimus asmenims, kurie nori teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas, patikslinti Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas, pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo teisinį reglamentavimą. Atsisakoma sąvokos „leidimas“, tai reikštų, kad leidimo paslaugos teikėjui nebereikės gauti. Tai yra tam tikras biurokratinio trukdžio sumažinimas. Galima bus teikti paslaugas apie tai pranešus Ryšių reguliavimo tarnybai.
Kadangi valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ nuo 2006 sausio 3 d. pertvarkyta į akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“, todėl projekto sąvokoje „universaliųjų paslaugų teikėjas“ vietoj žodžių „valstybės įmonė“ siūlome taip pat įrašyti žodžius „akcinė bendrovė“. Taigi šiuo pakeitimų įstatymo projektu akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ taps visiškai įteisintu šio įstatymo vykdytoju. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas būtų toks. Jūs keičiate paslaugų teikimą, kitus dalykus. Ar šitame įstatyme yra sutvarkytas paslaugos kainos nustatymas, nes, kiek man žinoma, paštas nuostolingai dirba dėl to, kad tarifai už to paties laikraščio pristatymą rajonuose neatitinka vertės, kurią sumoka paštas. Kaip šitas įstatymas spręs būtent pašto, sakykim, išgyvenimą arba pelningumą atliekant vieną ar kitą operaciją? Labai ačiū.
R. VAŠTAKAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Šiame įstatyme nenagrinėjamas kainų nustatymo klausimas. Jis nėra nagrinėjamas faktiškai nė viename įstatyme, nes šioje sferoje jau veikia rinka. Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. turės įsigalioti visiškas rinkos liberalizavimas, todėl rinkos kainos bus nustatomos rinkos sąlygomis. „Lietuvos paštas“, kaip akcinė bendrovė, turi teisę pati spręsti dėl kainų.
PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius. Prašom.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis viceministre, sakykit, ar jūs, pateikdami šias įstatymo pataisas, nesukursite tokių grėsmingų situacijų, kai atsiras tokių bendrovių, kurios neva teiks pašto paslaugas… kaip jūs sakote, vien tik pranešus Ryšių reguliavimo tarnybai bet kuri bendrovė galės teikti pašto paslaugas. Ar neatsiras tokių bendrovių, kurios tiesiog pasinaudos esama situacija? Ar jau yra numatyti saugikliai, kad Lietuvos ūkio subjektai, gyventojai nebūtų apgaudinėjami arba nepapultų, sakykim, į nesąžiningų bendrovių pinkles?
R. VAŠTAKAS. Ačiū jums už klausimą. Pagrindinė šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto užduotis yra Paslaugų direktyvos įgyvendinimas Lietuvos teisės aktuose. Ir jeigu atsakyčiau konkrečiai į jūsų užduotą klausimą, tai įstatymo projektas aptartas su Ryšių reguliavimo tarnyba ir ne kartą svarstytas Saulėlydžio komisijoje. Iš tiesų institucijos nemato problemų dėl kontrolės. O kadangi dar registravimui ir pranešimui yra šiek tiek laiko, kompanijos užtrunka, tai siūloma šitą trukdį nuimti. Bet iš tiesų dėl kontrolės problemų nebus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už jūsų pateikimą. Aš noriu galbūt paklausti šiek tiek kitu rakursu, negu klausė mano kolegos. Ar toks lengvesnis, sakyčiau, paslaugų teikimas, kaip man atrodo iš jūsų pateikto projekto, bet kam nesudarys galimybių, kad kai kurios paslaugas teikiančios firmos nusigriebs tam tikrą grietinėlę? Sakykim, teiks paslaugas didžiuosiuose miestuose, kur pašto pristatymo sąnaudos yra gerokai mažesnės, o valstybinei akcinei bendrovei liks tie mūsų tolimi taškai – kaimo gyventojai, kur, be abejo, bus nuostolinga, arba tiesiog negalės tokios paslaugos teikti. Ar čia nesusidarys nelygios konkurencinės sąlygos po tokio palengvinimo įsteigti šią paslaugą? Labai ačiū už atsakymą.
R. VAŠTAKAS. Konkurencijos sąlygomis šiandien dirba visos kompanijos, veikiančios pašto sektoriuje. „Lietuvos paštas“ dar monopolistine teise iki 2012 m. pabaigos turi išimtį iki 50 g siuntose, bet ateityje šitos teisės nebeturės. Vadinasi, visos įmonės, veikiančios šioje rinkoje, turės konkuruoti vienodai. Klausimų sureguliavimas dėl pašto pristatymo į kaimo vietoves pasaulio praktikoje vykdomas šitos paslaugos dotavimo būdu, taip šiuo metu yra ir Lietuvoje. Todėl, mano supratimu, nėra jokių galimybių šiandien kažkokiais įstatymais suvaržyti šitos rinkos veikimo. Šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas tiktai aiškiau išdėsto, kas yra siuntėjas, kas yra gavėjas, tačiau nereglamentuoja rinkos jokiais, sakykime, mechanizmais.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Labas vakaras. Gerbiamasis viceministre, jūs, be abejo, labai gerai įsigilinęs į visą pašto problematiką. Mano klausimas labai konkretus ir iš kitos pusės. Ar jūsų teikiamos pataisos padės privatizuoti Lietuvos Respublikos paštą ir Lietuvos Respublikos rinką ir ar prisidės prie jos piliečių informuotumo, ar pakenks? Ar aiškiai paklausiau?
R. VAŠTAKAS. Taip, ačiū, tikrai supratau jūsų klausimą. Privatizavimo klausimas yra sprendžiamas Vyriausybėje sudarant privatizuojamų įmonių sąrašą. Tačiau žinau, kad Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi šią direktyvą įgyvendinti savo teisės aktuose. Minėtas įstatymo projektas yra pateiktas tiktai viena tema, t. y. patikslinti sąvokas, kurios numatytos Paslaugų direktyvoje. O jeigu kalbėtume apie veikimą rinkoje, tai aš, jeigu leisite, pateiksiu jums vieną tokį prašymą. Netrukus Seime bus pateiktas įstatymo projektas, kuris griežtins, sakykime, pašto sektoriuje veikiančių kompanijų kontrolę, taigi labai prašysime šitam projektui pritarti, nes jis tikrai geriau sureguliuos rinką. Ačiū, jeigu jums atsakiau.
PIRMININKAS. Ir klausia B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, jūs minite visą Pašto paslaugų direktyvą, kuri liberalizuos visas paslaugas. Aš prisidedu prie savo kolegų nuogąstavimo, kad mes pašto Lietuvoje kaip ir neturėsime, nes atkampios kaimo vietovės, kurios nėra patrauklios, iš tikrųjų, manau, paprasčiausiai neturės tų paslaugų. Aš žinau, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, nepaisant visų direktyvų, valstybė imasi tokios funkcijos, kad visiems gyventojams būtų vienodai prieinamos pašto paslaugos. Ar direktyva nuo 2012 m. įsigalioja ir visoms šalims, ar galima išlyga ir t. t.?
R. VAŠTAKAS. Ji galioja jau daugelyje Europos Sąjungos šalių. Lietuva yra įsipareigojusi (ir ne šiandien įsipareigojusi, o prieš kelerius metus) liberalizuoti rinką nuo 2012 metų pabaigos ar 2013 m. pradžios. Tai pamažu ir vykdoma.
Dėl pašto paslaugų teikimo gyventojams. Šiandien turimų per 780 pašto skyrių teikiamos paslaugos ir bus teikiamos. Jeigu kur nors pašto skyriai bus uždaryti, tai yra mobilusis paštas. Aišku, visi eiliniai darbuotojai, kurie pristato paštą, kaip dirbo taip ir dirba. Bet ieškoma pačiai akcinei bendrovei resursų suvaldyti kaštus ir išsilaikyti toje įtemptoje rinkoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų kolegų Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti už A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Manau, šiek tiek pavėluotas projektas. Kiek žinau, šiai direktyvai įgyvendinti buvo pakankamai ryžto ir esant ministrui A. Butkevičiui, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad. Sveikinu žingsnius, kurie pagaliau sunormalizuoja europinės teisės aktus. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku su kolega pranešėju, kad kai kurios įstatymo nuostatos reikalingos dėl apibrėžimų ir kitų suderinimų. Dėl to neturiu jokių priekaištų teikėjui. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad liberalizavimas nereiškia visiems vienodų sąlygų sudarymo. Net ir dabartinėje egzistuojančioje teisinėje bazėje yra pašto paslaugas teikiančios kompanijos, kurios neaptarnauja kaimo gyventojų. Toks, sakyčiau, palengvinimas, kad tiktai informuota ir mes teikiam, aš manau, gali dar labiau atitolinti kaimo gyventojus nuo paslaugos gavimo. Jeigu visą didžiųjų miestų grietinėlę už paslaugų teikimą susirinks tos naujosios kompanijos, tai, be abejo, šiandien egzistuojanti akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ tiesiog negalės aptarnauti.
Todėl, man atrodo, teikiant tokias įstatymo pataisas reikia kartu labai aiškiai reglamentuoti, kad jeigu aptarnaujama tam tikra zona, turi būti aptarnaujami ir kaimo gyventojai, arba Vyriausybei prisiimti tam tikrą, kaip jūs minėjote, dotacijų formą, kad kaimo žmones taip pat galėtų pasiekti laiškai, laikraščiai ir kitos pašto siuntos. Nes tik leidę, kas nori teikti paslaugas, ir ypač, aš dar kartą sakau, išskirti tam tikras teritorijas, pelningas teritorijas, didžiuosius miestus arba savivaldybių centrus, o kaimo rajoną palikti be aptarnavimo, tai padarysime didelę meškos paslaugą Lietuvos žmonėms. Kaimo žmonės, kurių yra trečdalis ar ketvirtadalis, atsidurtų kur kas sunkesnėje situacijoje.
Todėl aš kviečiu tobulinti šio įstatymo nuostatas arba pateikti, kaip minėjau, dotacijų variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų tiek už, tiek prieš. Prašom pasiruošti, apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Pašto įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kurio Nr. XIP-1275, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už, pritaria projektui, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 59, balsavo 59: už – 36, prieš – 6, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindinis komitetas šiam įstatymo projektui svarstyti – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomas – Audito komitetas. Ar galime sutarti dėl šių komitetų? Prieštaravimų nėra. Sutarta. Ir siūloma svarstymo data – gruodžio 10 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime sutarti dėl šios datos? Nėra prieštaravimų. Sutarta. Klausimo svarstymas pateikimo stadijoje baigtas.
Pagal darbotvarkėje numatytą laiką grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Kompleksinis 1-9 klausimas – tai 1-9a, 1-9b, 1-9c, 1-9d, 1-9e, 1-9f įstatymų projektai. Pagrindinis (matyt, čia visi yra susiję) – tai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1279, ir projektai iki projekto Nr. XIP-1284 – Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Iš viso būtų šeši įstatymų projektai.
Kviečiu į tribūną pateikti šiuos įstatymų projektus teisingumo viceministrą Tomą Vaitkevičių. Prašom. Pateikimo stadija.
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKAS. Prašau visus pateikti vienu metu ir klausimus bus galima užduoti dėl visų.
T. VAITKEVIČIUS. Taip. Iš tiesų tai yra vienas į kitą panašūs įstatymų projektai. Jų nuostatos taip pat vienodos. Juose siūloma statutiniams tarnautojams įtvirtinti analogišką nedarbingumo mokėjimo tvarką, kokia šiuo metu galioja kitiems valstybės tarnautojams, kitiems darbuotojams gaunant nedarbingumo pašalpas iš Socialinės apsaugos draudimo fondo.
Šiuo metu statutiniai tarnautojai gauna šimtaprocentines nedarbingumo pašalpas. Tai numato jų įstatymai. Pagal siūlomą reguliavimą, kartoju, būtų nustatytos nedarbingumo pašalpų mokėjimo tvarkos, analogiškos kaip ir kitiems tarnautojams. Tai yra už pirmas dvi dienas – nuo 80 iki 100 %, nuo trečios iki septintosios dienos – 40 %, nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos – 80 % Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio.
Kartu šiuose įstatymų projektuose numatoma ir tai, jog nuo 2011 metų nėštumo ir gimdymo atostogų metu arba vaiko priežiūros atostogų metu taip pat bus mokamos tokio pat dydžio pašalpos, kokios yra numatytos kitiems tarnautojams.
Šių projektų rengimą paskatino keletas dalykų. Pirmiausia Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, pakeitę pašalpų dydžius. Taip pat mes įvertinome ir Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje labai aiškiai suformuluota, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas yra galimas tik objektyviais skirtumais tarp visuomeninių santykių subjektų. Manome, kad objektyvių skirtumų kitaip reglamentuoti statutinių tarnautojų nedarbingumo pašalpų mokėjimo tvarką nei kitiems darbuotojams iš tiesų nėra.
Noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad rengiant įstatymų projektus buvo įvertinta ir statutinių tarnautojų specifika. Numatyta atsižvelgiant į tą specifiką, kad jeigu nedarbingumas yra susijęs su sužeidimu ar su suluošinimu atliekant tarnybines pareigas, tokiu atveju yra mokama 100 % vidutinio darbo užmokesčio. Tai tiek. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų užsirašė paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Žakaris. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, toks įspūdis, kad arba šios sistemos turi daugiau pinigų negu Lietuva, arba šie žmonės mažiau reikalingi darbe. Tai būtų du tokie klausimai. Pirmas – kaip suprasti, kad už pirmas dvi dienas ligos atveju nuo 80 % iki 100 %, o ne konkretus skaičius? Ir antras momentas – kodėl Seimo priimtose pataisose, jeigu, tarkime, slaugo vaiką, yra visai kitos sumos, jeigu pats žmogus suserga, yra visai kiti procentai? Kodėl šiuo atveju yra aukštesni procentai negu visiems kitiems Lietuvos žmonėms? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Kartoju, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra analogiškas šiuo metu galiojančiam reguliavimui, kuris numatytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Iš tiesų pirmąsias dvi dienas pagal įstatymą asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojams yra mokama pašalpa nuo 80 % iki 100 % vidutinio darbo užmokesčio, taip šiuo metu nustatyta įstatyme. Ir siūlomose įstatymo pataisose yra analogiškas reguliavimas. Iš tiesų darbdavys turi teisę ir pagal siūlomus įstatymus turės pareigą nustatyti tą dydį pagal mano minėtas ribas. Analogiškai aš galėčiau atsakyti į kitas jūsų pastabas. Pagal dabartinį reguliavimą yra lygiai taip pat, kaip mes ir siūlome.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Jo nėra. Tuomet klausia E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad jūs dėl to taip aiškinate dėl tų 80 % ar 100 % pirmą ir antrą dienomis, tačiau dabar sakykite dėl trečios ir septintos dienos. Aš suprantu, jūs vėl motyvuosite tuo, kad tai yra nustatyta kituose įstatymuose, bet ar tie 40 %, ta nustatoma mokėti 40 % dydžio išmoka, ar jums neatrodo, kad būtent ir skatins, kad tie sergantys pirmas septynias dienas niekaip nepasveiktų, kad jie gautų nuo aštuntos dienos 80 %?
T. VAITKEVIČIUS. Iš tiesų teisingai nurodėt. Turiu pakartoti, kad tai yra analogiškai nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. O kalbant apie paskatas sirgti arba skatinti sirgimą iš tiesų aiškinamuosiuose lydinčiuose raštuose šito įstatymo projekto numatytas dar vienas tikslas, kuriuo tikimasi pasiekti šiomis įstatymo pataisomis, tai yra užkirsti kelią piktnaudžiauti ligomis. Iš tiesų, gerbiamieji Seimo nariai, matyt, priimant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą dėl to jau buvo diskutuota, bet turbūt už mane geriau žinote, kad ta 40 % riba yra nustatyta norint išvengti nepagrįstų piktnaudžiavimų galimybėmis gauti nedarbingumo pažymėjimus.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Laba diena, pirmininke. Mano klausimas būtų toks. Aš perskaitęs jūsų įstatymą pastebėjau, kad jūs jį bandote suderinti su kitais įstatymų projektais. Bet pasigedau siūlymo, kurį teikia kitiems…. įstatymui, kuriame kalbama apie nelaimingus atsitikimus vykstant į darbą ir iš darbo. Kaip bus sprendžiama ši problema pareigūnų, nes nuostata bent jau pagrindinio įstatymo yra keičiama, šiame visame pakete aš nerandu? Ar jūs užmiršote, ar nepastebėjote, kaip čia yra?
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų visi statutiniai tarnautojai turi ir kitas socialines garantijas. Visuose statutuose, kuriuos mes keičiame, yra numatyti tie atvejai ir numatytos kompensacijos už sužalojimus. Ir tos kompensacijos…
A. SYSAS (LSDPF). …ne apie tai klausiau…
T. VAITKEVIČIUS. Iš tiesų, jeigu galima, atsakysiu į tą klausimą. Kompensacijos statutiniams tarnautojams už tarnyboje patirtus sužalojimus, darbingumo sumažėjimus yra numatytos. Tie klausimai, kuriuos jūs minite, statutuose yra nereglamentuojami, todėl ir yra nedaroma jokių pakeitimų
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Galbūt čia taip pat praleista data, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnyje įsigaliojimo data yra tik iki 2009 m. gruodžio 31 d.? Ar čia paskui remiamasi kitais įstatymais, ar čia padaryta klaida? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Iš tiesų šiame įstatymų projektų bloke yra du įstatymų projektai, kuriais keičiamas Tarnybos Kalėjimų departamente įstatymas. Tai susiję su tuo, kad šiuo metu galiojantis įstatymas neteks galios šiais metais – nuo sausio 1 d. įsigalios nauja Kalėjimų departamento statuto… atsiprašau, Tarnybos Kalėjimų departamente statuto redakcija. Su tuo susiję tai, kad vienas jų galios tiktai iki šių metų pabaigos, o kitas galios nuo kitų metų ir jo galiojimas tęsis neapibrėžtą laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvus prieš išsakys E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, toks argumentavimas, kad nuo 80 % iki 100 % pirmas dvi dienas, vėl suteikia teisę net tam tikrai savivalei, nes vieni bus geresni, kurie gaus 100 %, kiti, kurie yra prastesni, gaus 80 %. Štai tau bus, vyruti, tam tikra paklusnumo akcija ir lojalumo įrodymas.
Dabar dėl 40 % tai vėl akivaizdu, kad vargu ar tai skatins žmones noriai pasveikti, turbūt bus noras sirgti ilgiau. Manyčiau, kad tai nėra labai argumentuotai pagrįstas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Pasisakau už.
PIRMININKAS. Kolega J. Olekas – motyvai prieš. Nėra jo. Tuomet motyvai už – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ko gero, jeigu jau teikiame visą įstatymų paketą, tai tam tikros socialinės garantijos neturėtų skirtis tiek pareigūnams, tiek paprastiems civiliams. Iš tikrųjų ta prasme negalime, ko gero, nepritarti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Noriu paskelbti, kad balsuosime dėl viso paketo vienu balsavimu. Taigi aš paskelbsiu visus projektus, kurie yra pateikti ir dėl kurių turime apsispręsti po pateikimo. Tai darbotvarkės klausimai nuo 1-9a iki 1-9f, projektai, kurių numeriai: Nr. XIP-1279 – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XIP-1280 – Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr. XIP-1281 – Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr. XIP-1282 – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr. XIP-1283 – Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Nr. XIP-1284 – Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria po pateikimo šiems išvardytiems įstatymų projektams, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta šių įstatymų projektams po pateikimo.
Užsiregistravo 62, balsavo 62: už – 40, prieš – 1, susilaikė 21. Minėtiems įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Dėl projekto Nr. XIP-1279 – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime pritarti šiems komitetams? Nėra prieštaravimų. Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta. Siūloma svarstymo data – lapkričio 26 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime pritarti siūlomai datai? Dar prieš apsisprendžiant dėl svarstymo datos noriu informuoti, kad Vyriausybė siūlo šiuos visus įstatymų projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui? Nėra prieštaravimų. (Balsai salėje) Yra prieštaravimų? Tada, kolegos, apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų pritarta, kad išvardyti įstatymų projektai būtų svarstomi ypatingos skubos tvarka, kaip siūlo Vyriausybė, prašom balsuoti. Kas pritaria ypatingai skubai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 60, balsavo 60: už – 34, prieš – 4, susilaikė 22. Ypatingai skubai reikia 36 balsų. Taigi ypatingai skubai nepritarta. Tačiau yra siūloma svarstymo data, kaip minėjau, lapkričio 26 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime pritarti šiai svarstymo datai? Pritarta.
Dėl kito projekto, tai Nr. XIP-1280 – Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kurio Nr. XIP-1281, yra siūlomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis komitetas svarstyti šiuos abu projektus ir papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime sutarti dėl šių komitetų? Nėra prieštaravimų. Dėkoju. Sutarta bendru sutarimu. Taip pat siūloma svarstymo data – lapkričio 26 d. Seimo plenariniame posėdyje. Galime sutarti dėl šios datos? Nėra prieštaravimų, sutarta. Dėkoju.
Dėl projekto Nr. XIP-1282 – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir projekto Nr. XIP-1283 – Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui siūlomi tie patys komitetai, t. y. pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime sutarti dėl šių komitetų? Nėra prieštaravimų. Sutarta bendru sutarimu. Svarstymo data taip pat lapkričio 26 d. Seimo plenariniame posėdyje. Nėra prieštaravimų. Dėl datos apsispręsta.
Paskutinysis iš šio paketo įstatymo projektas Nr. XIP-1284 – Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi du komitetai – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime sutarti dėl šių komitetų bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta. Siūloma svarstymo data – lapkričio 26 d. Seimo plenariniame posėdyje. Nėra prieštaravimų? Sutarta dėl datos.
Gerbiamieji kolegos, mums liko du kompleksiniai klausimai 1-10a, 1-10b, 1-10c ir 1-11a, 1-11b ir 1-11c, tačiau tai yra Vyriausybės teikiami projektai. Kadangi mes esame pagal darbotvarkę sutaupę laiko, tai iki 17 val. skelbiama posėdžio pertrauka, kol atvyks pranešėjai. Dėkoju. Posėdis tęsis 17 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, malonūs svečiai, tęsiame Seimo vakarinį posėdį. Dabar pagal darbotvarkę yra 1-10 kompleksinis klausimas – Paslaugų įstatymo projektas ir kartu su juo keletas kitų įstatymų. Aš tik numerius susakysiu: Nr. XIP-1146, Nr. XIP-1147, Nr. XIP-1148 ir šiuo momentu viskas. Taigi pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras Dainius Kreivys. Prašom. Kolegos, tylos! Prašom klausyti ir ruoštis klausti.
D. KREIVYS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Noriu pasakyti, kad tai tikrai labai svarbus įstatymas, kompleksinis įstatymas, kuriuo yra įgyvendinama Europos Sąjungos paslaugų direktyva. Taigi Vyriausybė teikia Ūkio ministerijos parengtus Paslaugų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektus.
Paslaugų įstatymo projektu siekiama į nacionalinę teisę perkelti Paslaugų direktyvą, kurios tikslas yra sukurti teisinį pagrindą užtikrinti įsisteigimo laisvę ir laisvą paslaugų judėjimą Europos Sąjungos valstybėse narėse; sukurti teisines prielaidas kelti Europos Sąjungos paslaugų teikėjų konkurencingumą Europos Sąjungos vidaus ir tarptautinėse rinkose; sumažinti verslo administracinę naštą, suteikiant naujas galimybes efektyviau išnaudoti Europos Sąjungos vidaus rinkos paslaugų sektoriaus potencialą.
Paslaugų įstatymas nustato pagrindinius principus, apimančius šias veikas: leidimų išdavimų tvarką, reikalavimus, kuriuos draudžiama taikyti paslaugų teikėjams, naujų reikalavimų nustatymo tvarkas, administracinių paslaugų tiekimą elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, Lietuvos institucijų administracinį bendradarbiavimą su kitų Europos Sąjungos valstybių institucijomis ir Europos Komisija.
Priėmus Paslaugų įstatymą, nuo 2009 m. gruodžio 28 d. įteisinama nauja paslaugų sektoriaus reglamentavimo tvarka. Lietuvos verslui sudaroma paprastesnė, nediskriminacinė ir skaidresnė teisinė aplinka, Europos Sąjungos valstybių narių verslininkai turės teisę teikti paslaugas Lietuvoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos verslas. Analogiškai ir Lietuvos verslininkai turės galimybę teikti paslaugas kitose valstybėse narėse. Taip pat per kontaktinį centrą Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių narių verslas elektroninėmis priemonėmis vieno langelio principu galės gauti visą reikiamą informaciją ir atlikti visas reikalingas procedūras ir formalumus.
Kartu su Paslaugų įstatymo projektu teikiami du lydimieji įstatymo projektai, kurie užtikrins sklandų Paslaugų įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir padės išvengti nacionalinių teisės aktų tarpusavio prieštaravimų dėl skirtingo tų pačių teisinių santykių reglamentavimo. Tai Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas bei Viešojo administravimo įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektas. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, dėkoju. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Bet pradžioje aš norėčiau pasakyti, kad jeigu matėte, yra mūsų, tai yra Seimo, Teisės departamento išvada pagrindiniam įstatymui, ji yra 5,5 puslapio dydžio. Ar ne per daug pastabų, ar čia tik smulkūs redakciniai dalykai?
D. KREIVYS. Labai dėkui, labai geras klausimas. Iš viso buvo, atrodo, 24 pastabos. Iš jų atsižvelgta į 20, į 4 yra neatsižvelgta, nes jos yra esminės ir liečia direktyvos esmę. Būtent dėl šitų priežasčių į tas 4 pastabas yra neatsižvelgta, bet iš esmės, sakykime 90, 80 % į pastabas yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau iš eilės. A. Rimas klausia pirmasis. Ruošiasi kolega E. Žakaris.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti tokį klausimą. Įstatymo projekte siūlote nustatyti naują funkciją savivaldybėms. Pirmiausia abejoju, ar ši funkcija galėtų būti priskirta savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Priminsiu, kad savarankiškas funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymo suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymo nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškų funkcijų atlikimą. Manyčiau, kad savo esme naujoji funkcija yra priskirtina prie valstybinių funkcijų. Savivaldybių veiklą įgyvendinant valstybines funkcijas riboja valstybės institucijų ir pareigūnų sprendimai. Šioms funkcijoms vykdyti lėšos turėtų būti skiriamos iš valstybės biudžeto. Kuo argumentuotumėte sprendimą siūlyti naują funkciją…
PIRMININKAS. Laikas!
A. RIMAS (LSDPF). …nustatyti kaip savarankišką savivaldybių funkciją? Kokių konkrečiai paslaugų teikimą savivaldybėse turėtų reguliuoti ir prižiūrėti?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, kad klausimui – viena minutė. Prašom, ministre.
D. KREIVYS. Noriu pasakyti, kad Paslaugų įstatymas, kaip ir Paslaugų direktyva, veikia tiek valstybės lygmeniu, tiek savivaldybės lygmeniu, nes paslaugų teikimo apribojimai gali būti daromi tiek valstybės, tiek savivaldybių lygiu, kalbant apie leidimus, licencijas ir kitus dalykus. Todėl reguliavimas įstatymais turi būti visais lygmenimis. Mes buvome susitikę vakar su savivaldybių merais, ir aš manau, kad tikrai radome tarpusavio supratimą. Noriu pasakyti, kad Paslaugų direktyva liečia visas paslaugas, verslo tarpusavio paslaugas. Noriu pasakyti, kad Lietuva, iš esmės būdama maža, turės kaip tik dideles galimybes teikti specializuotas paslaugas užsienio šalyse, kur yra didelės rinkos. Šiandien Europos Sąjungos tarpusavio prekyba prekėmis sudaro 75 % visos prekybos, o paslaugomis tik 25 %. Šita direktyva atidarys kelią paslaugų augimui, paslaugų eksporto augimui. Todėl viena iš mūsų ministerijos ekonominių strategijų yra būtent orientuotis į paslaugas – tiek į informacines technologijas, tiek medicinos, tiek apskaitos paslaugas, į visas kitas paslaugas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Žakaris. Ruošiasi kolega A. Mazuronis.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kodėl šitame įstatymo projekte kai kurios paslaugos yra išskirtos. Tarkime, suprasčiau, kad sveikatos priežiūros įstaigos yra specifinės, bet kodėl yra sudarytas atskiras sąrašas, kredito visokioms… ypač užkliuvo tokia paslauga kaip stambaus kapitalo konsultavimas ir t. t. Kuo remiantis sudaromi tokie sąrašai paslaugų, kurioms negalios šis įstatymas, ir kodėl tai yra daroma? Ačiū.
D. KREIVYS. Noriu pasakyti, kad šitos paslaugos nepapuolė į Paslaugų direktyvą pačios, bes dalis Europos Sąjungos narių prieštaravo tam, ir noriu pasakyti, kad dėl kiekvienos šitos išimties šiandien yra vykdomos derybos ir konsultacijos tarp šalių narių ir dėl medicinos. Matyti, kad šalys narės randa vis daugiau interesų rasti kompromisus ir bandyti eiti į tas šakas, kurios dar yra likusios. Noriu pasakyti, kad iki šios dienos paslaugų rinkoje apribojimai veikia taip, kad praktiškai kitose šalyse jokių paslaugų atlikti buvo neįmanoma. Labai konkretus pavyzdys: mūsų statybininkai negali atlikti statybos paslaugų Švedijoje šiandien. Paslaugų direktyva atvers galimybes mūsų statybininkams atlikti paslaugas kitose šalyse, taip pat ir Skandinavijos šalyse. Aš tikrai tikiu, kad ateityje Paslaugų direktyva apims ir tą sąrašą, kuris yra likęs už Paslaugų direktyvos ribų ir už Paslaugų įstatymo ribų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Andrius Mazuronis. Ruošiasi kitas Andrius – Šedžius.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, Paslaugų direktyva Europos Tarybos buvo priimta 2006 m. gruodžio mėnesį. Šiandien mes turime 2009 m. lapkričio mėnesį, ir jūs teikiate pirmą pagrindinį įstatymą, kuriuo siekiama perkelti tą Paslaugų direktyvą į nacionalinę teisę. Sakykite, kiek dar įstatymų projektų turėsime priimti čia, Seime, iki šių metų gruodžio mėnesio, kol direktyva bus galutinai perkelta į nacionalinę teisę? Kada jūs juos planuojate pateikti, turint omeny, kad yra biudžeto svarstymas ir dar daug įstatymų, kuriuos šiandien priėmėme po pateikimo, kurių svarstymas numatytas iki Naujųjų metų pabaigos? Ką jūsų ministerija veikė visus metus, kad šie įstatymų projektai tik dabar atkeliavo į Seimą?
D. KREIVYS. Ačiū. Labai geras klausimas, labai teisingai pasakėte. Paslaugų direktyva galioja jau daugiau kaip 3 metai. Noriu pasakyti, kad atėję mes radome procesus nulinės stadijos dėl šitos direktyvos. Kaip žinote, direktyva yra kompleksinė ir labai sunkiai įgyvendinama. Metai laiko yra labai trumpas tarpas direktyvai įgyvendinti. Todėl mes skiriame visą dėmesį tiek Vyriausybėje, tiek dirbdami su ministerijom, su savivaldybėm, kad ta direktyva būtų įgyvendinta laiku. Noriu pasakyti, yra apie 21 teisės aktą… 26 teisės aktai, kurie dar turi ateiti į Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Šedžius. Ruošiasi kolega E. Pupinis.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš esmės mano klausimą paklausė kolega A. Mazuronis, tačiau aš norėčiau papildydamas jūsų paklausti, kokios jūs atsakomybės pareikalavote iš tų ministerijos darbuotojų, kurie delsė, kurie laiku nepateikė 21 įstatymo pakeitimo, kuris reikalauja europinės direktyvos? Ir ar šitie žmonės ir toliau dirba ministerijoje, ar jų atžvilgiu padaryti sprendimai – tų, kurie buvo atsakingi už šių direktyvų įgyvendinimą jau anksčiau?
D. KREIVYS. Aš manau, kad mes darydami ministerijos reformą pirmiausia ir įvertinome visų žmonių kompetencijas ir gebėjimą laiku ir efektyviai dirbti. Kitą kartą ministerija yra kaltinama, kad vykdė valymus ir kitus dalykus. Noriu pasakyti, kad tik kompetencija buvo pagrindinis klausimas, sprendžiant apie darbuotojų darbą arba nedarbą mūsų įstaigoje. Taigi klausimas labai taiklus ir laiku. Mes sprendėme, vadovaudamiesi reikalavimais ir reglamentavimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi kolegė V. V. Margevičienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau pasiteirauti dėl Europos vartotojų centro. Iš tikrųjų tai viešoji įstaiga. Ar kai kurios paslaugos bus mokamos, ar ne? Ir dar vienas – jų santykiai su kitomis asocijuotomis verslo struktūromis. Ar kas nors čia bus reguliuojama, ar ne, ar iš viso tai nieko bendro neturi, nes iš tikrųjų kai kurias, tarkime, paslaugas, konsultacijas daro Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir panašiai? Labai ačiū.
D. KREIVYS. Tai kontaktinis centras, visos paslaugos yra nemokamai, ir tų paslaugų, kurios bus teikiamos, neatlieka Pramonės ir prekybos rūmai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinioji klausia V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs rašote, kad teikėjas turės įsigyti profesinės atsakomybės draudimą. Ar tai turėtų būti lietuviškos draudimo kompanijos, ar yra numatyta, kad tas profesinės atsakomybės draudimas… turės būti ir specifinė draudimo kompanija ar kokia nors nelietuviška draudimo kompanija?
D. KREIVYS. Paslaugų direktyva reglamentuoja, kad paslaugos yra universalios, ir tą leidimą galima bus įsigyti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ar reikia balsuoti? Ačiū.
Tada iš eilės dėl komitetų. Pagrindinis siūlomas visais atvejais Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Minutėlę! Kolega V. Kurpuvesas. Prašom.
V. KURPUVESAS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, norėčiau kreiptis į Seimą, kad pagrindinis būtų paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes klausimas iš esmės susijęs su paslaugų administravimu, su viešojo administravimo, matyt, optimizavimu didžiąja dalimi, juo labiau kad klausimas dėl vietos savivaldos funkcijų taip ir liko neatsakytas, kiek supratau. Mes norėtume šiek tiek atsakingiau apsvarstyti tą klausimą.
PIRMININKAS. Gerai, tada balsuosime. Bet ministras kraipo galvą ir, matyt, su tuo nesutinka. Taigi Seniūnų sueigos siūlymas ir ministro nuomonė – kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, o kolega iš vietos siūlo, kad būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Balsuosime alternatyviai. Dėmesio, kolegos, prašom susikaupti! Kas remiate Seniūnų sueigos siūlymą dėl pagrindinio komiteto, t. y. dėl Ekonomikos komiteto, spaudžiate mygtuką „už“, kas manote, kad turėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, spaudžiate mygtuką „prieš“. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
Už – 44, prieš – 24. Taigi pasirinktas Ekonomikos komitetas. Atsiprašau, 24 ir 20, balsavo 44. Tai vis tiek Ekonomikos komitetas, kaip buvo numatyta, o papildomi – Audito komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Antrasis įstatymas – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas, kaip sutarėme, – Ekonomikos komitetas, bet papildomi tik Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. O Viešojo administravimo įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas būtų toliau nagrinėjamas pagrindiniame, t. y. Ekonomikos, komitete, papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Seniūnų sueiga taip pat siūlo, kad šie klausimai į Seimą grįžtų gruodžio 8 dieną. Sutinkame? Ačiū. 10 kompleksinis klausimas baigtas.
Dabar 11 kompleksinis klausimas. Į tribūną kviečiu ministrą R. Palaitį.
Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir kai kurie, t. y. du, lydintys įstatymų projektai. Jų registracijos numeriai Nr. XIP-1106, Nr. XIP-1107 ir Nr. XIP-1108. Prašom, ministre, į tribūną.
R. PALAITIS. Labas vakaras, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Teikiame projektą, kuris pas mus, Vyriausybėje, visuomet yra „markiruojamas“ kaip saulėtekio klausimas. Tikslas jo yra dvejopas: vienas tikslas yra prisitaikyti prie Europos Sąjungos paslaugų direktyvos, kurią mes turėtume įgyvendinti iki šių metų gruodžio 28 d., o kitas tikslas – sudaryti geresnes sąlygas verslui, atsisakyti perteklinio administracinio reguliavimo. Šioje vietoje, kad ir kaip būtų sunku „persilaužti“, bet mes siūlome paprastą dalyką: tiesiog panaikinti Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymą, tai yra pripažinti jį netekusiu galios.
PIRMININKAS. Ministre, gal visus tris iš karto?
R. PALAITIS. Kitas įstatymas yra Valstybės herbo ir kitų herbinių ženklų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymas, bet ten mes kalbame… tik naikiname nuorodas, kurios buvo į naikinamą įstatymą.
Ir trečias įstatymas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymas. Ten mes siūlome palikti administracinę atsakomybę už antspaudų, kurie yra naudojami su herbu ir valstybiniais simboliais… Kur tą projektą padėjau?
PIRMININKAS. Nr. XIP-1108.
R. PALAITIS. Anksčiau buvo taip traktuojamas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
PIRMININKAS. Tai čia Nr. XIP-1107. Prašom, ministre.
R. PALAITIS. Nustatytos tvarkos pažeidimas, antspaudų gamybos, antspaudų gaminimo nustatytos tvarkos pažeidimas. Dabar mes siūlome palikti atsakomybę tik už herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų gamybos, kūrimo nustatytos tvarkos pažeidimą. Tai trys tokie projektai, kurie yra kaip vienas paketas, bet jo esmė yra atsisakyti Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Turiu priminti, kad mūsų Teisės departamentas padarė nelabai didelės apimties išvadą, bet kritinę. Ar jūs ją skaitėte?
R. PALAITIS. Aš ją skaičiau ir į kiekvieną iš tų kritinių pastabų turiu atsakymą. Į dalį atsižvelgiama, bet į daugumą jų neatsižvelgiama. Ginčo esmė yra štai kokia: Teisės departamentas dauguma atvejų aiškina, kad tam, kad atitiktų Paslaugų direktyvą, mums nereikėtų naikinti įstatymo, bet mes sakome, kad dabartinis įstatymas nustato galimybę gaminti antspaudus juridiniams asmenims ir įregistruotiems juridiniams asmenims, nors esamas teisinis reguliavimas nesuteikia teisės gaminti antspaudų su Lietuvos valstybės herbu ar savivaldybės herbu arba kitų antspaudų fiziniams asmenims. Ir štai dėl to neatitinkame, skirtingai negu Teisės departamentas teigia, Paslaugų direktyvos, todėl mes siūlome neatsižvelgti į tas pastabas.
PIRMININKAS. Aišku, ministre. Matau, kad jūs turite savo nuomonę. O dabar jau Seimo nariai jus klausinės. Pirmasis – J. Urbanavičius. Ruošiasi kolega A. Šedžius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, šiaip aš žiūriu į šį sprendimą atsargokai, bet norėčiau paklausti, ar bus numatoma kokia nors antspaudų gamybos kontrolė, jei bus panaikinti šie leidimai? Ačiū.
R. PALAITIS. Iš tikrųjų kaip gimė šis įstatymas? Mums reikėjo prisiderinti prie Paslaugų direktyvos. Po to vyko saulėtekio formato diskusijos ir po to buvo… derindamasi prie Paslaugų direktyvos, policija pasakė, kad vis tiek šis licencijavimas didelio efekto visiškai neduoda, nes procesas yra kontroliuojamas per Baudžiamąjį kodeksą visų pirma ir atsakomybę Baudžiamajame kodekse už antspaudų ir spaudų klastojimą, pagrobimą, sunaikinimą, paslėpimą ir kitas susijusias nusikalstamas veiklas, taip pat yra administracinė atsakomybė. O dėl prekybos sandorių, jeigu keltume klausimus, kaip čia su sąžininga prekyba ir t. t., tai mūsų Civilinis kodeksas sako, kad antspaudavimas nėra privalomas ir tai priklauso nuo šalių susitarimo. Štai dėl kokių priežasčių buvo tiesiog prieita prie tokios santykinai revoliucinės minties – iš viso atsisakyti šito įstatymo.
PIRMININKAS. Aišku. Klausia… ne, nematau. Klausia V. Čigriejienė. Ruošiasi kolega R. Kupčinskas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jeigu mes panaikinsime tuos antspaudus, kurių gavimo tvarka…
PIRMININKAS. Profesore, arčiau mikrofono. Arčiau mikrofono.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jeigu mes panaikintume kontrolę tų antspaudų, sakykite, ar nepadidės fiktyvių dalykų, padirbimo, ne padirbimo, kaip čia lietuviškai pasakius.
R. PALAITIS. Supratau, klastojimo. (V. M. Čigriejienė: „Taip, klastojimo, taip“.) Aš noriu pasakyti, kad yra šitas įstatymas ar jo nėra klastojimas vis tiek yra įmanomas. Tuo tarpu už klastojimą ir kitus dalykus, kaip aš jau minėjau, yra numatoma baudžiamoji atsakomybė Baudžiamajame kodekse. Šitos atsakomybės mes nepanaikiname.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi kolegė A. Stancikienė.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad kontrolės mechanizmas susijęs su tuo, kad vis dėlto administravimo išlaidos kontroliuojant turbūt yra gana nemažos. Gal jūs šiuo klausimu galėtumėte ką pasakyti?
R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą, Rytai. Tikslios sumos aš tikrai neįvardysiu, bet tai yra, mūsų supratimu, perteklinis reguliavimas, kuris kainuoja valstybei, pirma, ir kuris lėtina verslą, sudaro sunkesnes biurokratines sąlygas verslui. Iš tikrųjų šitas įstatymas, ką mes siūlome, panaikintų tiek papildomas išlaidas, tiek papildomus barjerus verslui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Stancikienė, neklausit. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar išaiškinsime, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nematau. Mielieji kolegos, ar galime pritarti visiems trims projektams po pateikimo? Galime. Nereikia balsuoti? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pirmajam, pagrindiniam – Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ačiū. ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pagrindinis, suprantama, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Neprieštaraujate? Ačiū. Ir trečiasis projektas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir siūloma nagrinėti Seime gruodžio 10 dieną. Sutinkame? Ačiū.
Visi klausimai baigti. Dabar yra vienas pranešimas ir gal dar kas norės kokių pareiškimų padaryti.
„Teikimas dėl įsirašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių su Moldovos Respublika grupę. Vadovaudamiesi atitinkamu Statuto straipsniu, informuojame Seimo narius apie iniciatyvą sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių su Moldova grupę. Įsirašyti į grupės narius galima nuo lapkričio 4 d. iki lapkričio 12 d. (I rūmai, 458 kabinetas). Iniciatorių vardu – kolega P. Auštrevičius, kolega E. Vareikis ir V. Andriukaitis.“ Tai tiek šiandien pranešimų.
Registracijos vis dėlto reikia. Baikime posėdį tradiciškai. Prašom užimti savo darbo vietas ir registruojamės.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Mielieji kolegos, jeigu tikrai niekas nieko nenori pareikšti, tai tuo posėdis baigiamas, iki rytdienos. Posėdis rytoj. Šis posėdis baigtas. Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.