LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠEIMYNŲ
ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-609)

 

 

2009 m. spalio 21 d.

 

Vilnius

 

 

 

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, komiteto nariai: Česlovas Juršėnas, Dalia Kuodytė, Valerijus Simulik, Ona Valiukevičiūtė, Mantas Varaška; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėja: Jūratė Mikulskienė; Teisės departamento atstovai: Grinius Ivoška, Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė, Milda Matiukaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Daina Urbonaitienė, Ričardas Černiauskas.

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Teisės departamentas

2009-06-09

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

 

 

8

 

 

 

 

 

 

 

 

17

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18

 

 

 

 

 

 

 

 

17,18,19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

21

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2,3

Įvertinę teikiamą įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, taip pat kartu su projektu pateikiamų dokumentų atitiktį Seimo statuto reikalavimams, teikime šias pastabas:

1. Projekto 4 straipsnio 1 dalies normą siūlytina formuluoti ne kaip dispozityvią („gali būti (...) veiksnus fizinis asmuo“), o kaip imperatyvią („turi būti“) ir suteikiančią teisę būti šeimos steigėju nebūtinai vienam, o bent vienam veiksniam fiziniam asmeniui.

2. Teikiamo projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu siekiama įtvirtinti nuostatą, jog šeimynos steigėju gali būti veiksnus fizinis asmuo, kuris ne mažiau kaip trejus metus iki šeimynos steigimo yra vykdęs vaikų globėjo (rūpintojo) pareigas. Manytina, kad sąvoka „vykdęs globėjo pareigas“ turėtų būti detalizuota nustatant konkrečius kriterijus, nes nėra aišku, ar ji apima tik oficialiai (t.y. teismo ar kitos institucijos) paskirtą konkretaus vaiko globą (rūpybą), ar ir vaikų priežiūrą globos įstaigoje ar šeimynoje.

3. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dėl globojamų (rūpinamų) vaikų apgyvendinimo šeimynoje į savivaldybės administraciją gali kreiptis šeimyna, kuri steigiama.

Atsižvelgiant į tai, kad tol, kol nėra išsiaiškinta, ar nėra kliūčių įregistruoti juridinį asmenį kaip šeimyną, šeimyna kaip juridinis asmuo dar nelaikoma įregistruota, t. y. dar netampa juridiniu asmeniu ir neturi jokių teisių ir pareigų, įskaitant ir teisę kreiptis dėl globojamų (rūpinamų) vaikų apgyvendinimo šeimynoje, todėl manytina, kad šios teisės realizavimas sietinas su aplinkybe, kad šeimyna yra įregistruota, o ne steigiama.

4. Projekto 7 straipsnio 3 dalis laikytina pertekline, kadangi teisę draustis civilinės atsakomybės draudimu šeimynai užtikrina kiti įstatymai.

5. Projekto 8 straipsnio 3 dalies 2 punktas yra taisytinas, nes nėra aišku, ar draudžiama globojamus (rūpinamus) vaikus įdarbinti būtent šeimynoje, ar apskritai formuluojamas draudimas dirbti šeimynos globojamiems (rūpinamiems) vaikams, net jei tai nepažeistų Darbo kodekse nustatytų sąlygų ir nepilnamečių interesų.

6. Teikiamo projekto 17 straipsnio 1 dalimi siūloma įtvirtinti, jog šeimyna negalėtų būti reorganizuojama ar pertvarkoma. Svarstytina, ar toks absoliutus draudimas yra tikslingas ir proporcingas siekiamam tikslui, nes galimi atvejai, kai šeimynos globojamų vaikų skaičius taps mažesnis nei reikalauja teisės aktai ir bus tikslinga sujungti (prijungti) kelias šeimynas, arba du fiziniai asmenys, turintys atskiras šeimynas, norės susituokti ir bendrai globoti vaikus.

Taigi svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas neapsunkintų šeimynas įsteigusių asmenų veiklos.

7. Projekto 18 straipsnio 2 punkto ir 3 punkto formuluotės tikslintinos, kadangi neaiškus sąvokų „globos (rūpybos) vietos pakeitimas“ ir „apgyvendinimas naujoje globos (rūpybos) vietoje“ santykis – globos (rūpybos) vietos pakeitimas gali reikšti ir apgyvendinimą naujoje globos (rūpybos) vietoje.

8. Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nustato minimalų globojamų šeimynoje vaikų skaičių, nėra aiškus teikiamo projekto 17, 18 ir 19 straipsnių santykis.

Projekto 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, jog šeimyna likviduojama Civilinio kodekso numatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais ir tvarka, o sprendimas dėl likvidavimo priimamas abiejų dalyvių bendru sutarimu.

Projekto 18 bei 19 straipsniai reglamentuoja vaikų globos (rūpybos) organizavimą, šeimyną atleidus arba nušalinus nuo globėjo (rūpintojo) pareigų bei sumažėjus nustatytam globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiui.

Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, ar projekto 18 ir 19 straipsniuose nustatytais atvejais šeimyna turėtų būti likviduojama. Taip pat nėra aiškūs subjektai, galintys kreiptis dėl priverstinio šeimynos likvidavimo, neaiški kreipimosi procedūra, apskundimo tvarka ir pan.

Taigi dėl aukščiau išdėstytų priežasčių siūlome atitinkamai papildyti projekto šeštąjį skirsnį „Šeimynos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas“.

9. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog neatstačius teisės aktais reikalaujamo minimalaus globojamų vaikų skaičiaus šeimynoje, vaiko teisių apsaugos institucija „organizuoja vaiko globą (rūpybą)“. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių vaikų globa (rūpyba) turėtų būti organizuojama, t. y. vaikų, kurie buvo pasiūlyti šeimynai ir kurių ši atsisakė, ar vaikų, kurie liko šeimynoje po vaikų skaičiaus sumažėjimo ir turėtų būti perkelti į kitas globos institucijas ar šeimynas.

10. Teikiamo projekto 21 straipsnio 2 dalimi siekiama nustatyti, jog iki teikiamo įstatymo projekto priėmimo ir įsigaliojimo įsteigtos šeimynos likviduojamos arba patvirtinami nauji šeimynų įstatai ir šeimynos perregistruojamos juridinių asmenų registre iki 2011 m. sausio 1 d. Siūloma nuostata diskutuotina dėl kelių priežasčių.

            Pirma, nėra aiški sąvoka „šeimynų perregistravimas“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš projekto uždavinių yra nustatyti naują juridinių asmenų – šeimynų – steigimo tvarką, reglamentuojančią privačių asmenų iniciatyvą, t. y. siekiama nustatyti, kad naujų šeimynų steigėjais galėtų būti tik fiziniai asmenys.

Pastebėtina, jog juridinio asmens perregistravimas reiškia jo steigimo dokumentų perregistravimą dėl tam tikrų duomenų pasikeitimų, pavyzdžiui pavadinimo, buveinės adreso, veiklos objekto, įstatinio kapitalo dydžio ir pan., tačiau šiuo atveju siekiama iš principo pakeisti visą šeimynų steigimo teisinį reglamentavimą, t. y. panaikinti savarankišką savivaldybių funkciją ir pakeisti juridinio asmens steigėją iš savivaldybės tarybos į fizinį asmenį. Dėl šios priežasties teisės aktų nustatyta tvarka pirmiausia turėtų būti sprendžiamas juridinio asmens steigėjo (dalininko) teisių ir pareigų perdavimo, o taip pat šeimynai perduoto valstybės, savivaldybių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų turto klausimas, tačiau iš pateikiamo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip teikiamo projekto tikslas galėtų būti įgyvendinamas 21 straipsnio 2 dalyje nurodytu šeimynos įstatų pakeitimu ir pačios šeimynos perregistravimu.

Antra, nėra aišku, kaip bus užtikrinama vaikų globa (rūpyba) projekte nurodomu pereinamuoju laikotarpiu, per kurį visos iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos šeimynos turės būti perregistruotos juridinių asmenų registre. Pastebėtina, kad siūloma 21 straipsnio 2 dalies formuluotė yra ydinga, nes pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne senosios šeimynos likvidavimo ir naujosios steigimo klausimas, o vaikų globos/rūpybos pereinamuoju laikotarpiu klausimas.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.262 ir 3.263 straipsniais, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės valdybos mero sprendimu (potvarkiu), o nuolatinė - teismo nutartimi. Esant laikinajai vaiko globai (rūpybai) globėją (rūpintoją) nuo pareigų atleisti ar nušalinti gali jį paskyrusi institucija, tuo tarpu nuolatinės globos (rūpybos) atveju vadovaujamasi Civilinio kodekso 3.246 straipsniu, kuris nustato, jog globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų tik teismo nutartimi. Taigi, vaiko globėjas ar rūpintojas yra skiriamas ir atleidžiamas konkrečiu sprendimu, todėl globos (rūpybos) savaiminis perėjimas iš vieno subjekto kitam yra negalimas. Dėl šios priežasties siekiant užtikrinti nepertraukiamą vaiko teisių apsaugą, šeimynoje gyvenančių vaikų globa (rūpyba) turi būti išspręsta iki jos likvidavimo, t.y. turi būti priimtas konkretus teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimas dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu būtų planuojama šią problemą spręsti remiantis 2002 m. liepos 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1037 patvirtintomis Šeimynų nuostatomis, tai šių nuostatų 42 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, kad „Šeimynai netekus juridinio asmens statuso, buvusi šeimyna lieka šeima, globojančia vaikus“ vadovaujantis įstatymų viršenybės principu turėtų būti perkeliamas iš nutarimo į įstatymą.

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

Iš dalies pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siūloma pritarti galimybei reorganizuoti šeimyną, tačiau nepritarti pertvarkymui, nes tai jau būtų teisinės formos pakeitimas, o svarstomo  projekto tikslas yra  aiškiai apibrėžti šeimynos teisinę formą.

 

 

 

 

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo narys

E.Žakaris, Seimo narys J.Juozapaitis, Seimo narys A.Rimas,

2009-07-07

4

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

Argumentai : Vaikams geriausia augti pilnose ir darniose šeimose.

Pasiūlymas: „ 1. Šeimynos steigėju gali būti tik sutuoktiniai , kurių kiekvienas vienas veiksnus fizinis asmuo, kuris:

1) atitinka visus Civiliniame kodekse vaiko fiziniam globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus.

2) ne mažiau kaip trejus metus iki šeimynos steigimo yra vykdęs vaikų globėjo (rūpintojo) pareigas.“

Pasiūlymas: „2. Šeimynos dalyviui (steigėjo sutuoktiniui) yra taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir šeimynos steigėjui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

Pritarus pasiūlymui būtų nepagrįstai ribojamas šeimynų steigimas. Siūlomos pataisos prieštarautų Civilinio kodekso 3.260 straipsniui.

2.

Seimo narys Gediminas Navaitis,

2009-09-24

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

 

 

 

 

 

 

11

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1,2

1. Argumentai: siekiama šeimynai leisti su Vaiko teisių apsaugos tarnybos leidimu vykdyti ūkinę – komercinę veiklą šeimynos ir globojamų vaikų gerovei kurti. Taip pat siekiama, kad šeimynos dalyviai pagal prievoles atsakytų ir savo turtu.

 

 Pasiūlymas:

„1. Šeimyna – tai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos neribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.“

 

 

 

 

 

 

 

2.Argumentai: siekiama šio įstatymo normas suderinti su Civilinio kodekso (toliau– CK) III knygos XV skyriumi, reglamentuojančiu bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos.

 

 Pasiūlymas:

„  Šeimynos dalyviui (steigėjo sutuoktiniui ar partneriui) yra taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir šeimynos steigėjui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą.“

 

 

3.Argumentai: siekiama suderinamumo su CK III knygos XV sk.

 

 Pasiūlymas:

„3) gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio ar partnerio (jei toks yra) rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu.“

 

4. Argumentai: siekiama imperatyviai įpareigoti šeimyną draustis civilinės atsakomybės draudimu.

 

 Pasiūlymas:

„3. Šeimyna gali privalo draustis civilinės atsakomybės draudimu.“

 

5. Argumentai: šio straipsnio dalies punktą siūlytina dalinti dėl teisinio aiškumo: pagal Įstatymo projekto pirminį variantą šeimyna atsakytų tuo atveju, jei atitiktų dvi sąlygas, t. y. šeimynos globojami vaikai padarytų žalą ir šeimyna nevykdytų ar netinkamai vykdytų savo pareigas. Pasiūlymu siekiama skaidyti šias dvi sąlygas į atskirus straipsnio dalies punktus, kad šeimyna atsakytų esant vienai iš šių sąlygų.

 

 Pasiūlymas:

1) šeimynos globojamų (rūpinamų) vaikų padarytą žalą; ir

2) savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą;

 

 

 

6. Argumentai: siekiama leisti šeimynai vykdyti ūkinę- komercinę veiklą ar įdarbinti šeimynoje globojamus (rūpinamus)  vaikus su Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau– Tarnyba) leidimu. Šeimyna, vykdydama ūkinę– komercinę veiklą, o kartu ir galėdama įdarbinti globojamus vaikus, galėtų užsidirbti ir kurti gerovę sau ir savo globojamiems (rūpinamiems) vaikams, o Tarnyba atliktų vykdomos ūkinės– komercinės veiklos ir globojamų vaikų darbo sąlygų priežiūrą.

Pasiūlymas:

„1) vykdyti ūkinę komercinę veiklą be Vaiko teisių apsaugos tarnybos leidimo;

2) įdarbinti šeimynoje globojamus (rūpinamus) vaikus be Vaiko teisių apsaugos tarnybos leidimo;

3) perleisti šeimynos turtą šeimynos dalyviams ar kitiems asmenims;

4) suteikti paskolas, garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių šeimynai priklausančiu turtu vykdymą;

5) gauti paskolas pagal paskolos sutartis, nustatančias palūkanas, didesnes už vidutinę paskolų rinkos palūkanų normą;

6) priimti lėšų ir turto, jeigu juos perduodantis asmuo nurodo šias lėšas ir turtą panaudoti kitiems tikslams, negu nustatyta šeimynos įstatuose;

7) steigti juridinį asmenį arba būti dalyviu kituose juridiniuose asmenyse, išskyrus jungimąsi į asociacijas.“

 

7. Argumentai: siekiama suderinamumo su CK III knygos XV sk.

 

Pasiūlymas: dalį išdėstyti taip:

„1. Šeimynos dalyviu yra šeimynos steigėjas. Kai šeimynos steigėjas įstatymų nustatyta tvarka yra įregistravęs santuoką ar partnerystę, šeimynos dalyviu yra ir jo sutuoktinis ar partneris, davęs šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą rašytinį sutikimą.“

 

8. Argumentai: siekiama suderinamumo su CK III knygos XV sk.

 

Pasiūlymas:

„2. Šeimynos steigėjas ir jo sutuoktinis  ar partneris (kai yra jo rašytinis sutikimas tapti šeimynos dalyviu) šeimynos dalyviais tampa nuo šeimynos įregistravimo momento juridinių asmenų registre.“

 

9.

Pasiūlymas:

„3. Šeimynos dalyviai neatsako už šeimynos prisiimtus įsipareigojimus savo turtu ir jie negali būti kitos šeimynos dalyviais.“

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritari

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šeimynos susidurtų su sunkumais tvarkant buhalterinę apskaitą. Be to Civilinis kodeksas numato, kad neribotos civilinės  atsakomybės juridinio asmens statusą gali turėti tik ūkinė bendrija arba individuali personalinė įmonė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsirastų per didelė prievolių našta šeimynai. Civilinis kodeksas numato pakankamai didelę globėjo atsakomybę už vaiką.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vaiko teisių apsaugos tarnybai pagal jos priedermę negali būti suteikta prievolė prižiūrėti ūkinę komercinę veiklą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komitetas nepritarė 1- ajam pasiūlymui dėl neribotos atsakomybės statuso priskyrimo šeimynai.

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

 6.1. Sprendimas:

1) iš esmės pritarti įstatymo projektui XIP-609;

2) siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą XIP-609 pagal Teisės departamento ir Seimo nario Gedimino Navaičio pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas.

6.2. Pasiūlymai:-.

7. Balsavimo rezultatai: 5 - už; 1 - prieš; susilaikė - nėra.

            8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Ona Valiukevičiūtė, Arminas Lydeka.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                             Arminas Lydeka