LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO PRIEDĖLIO 14 SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIP-698(3)

 

2009 m. spalio 21 d.

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas, Komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Algis Kašėta, Kęstutis Masiulis, Valentinas Mazuronis, Saulius Pečeliūnas, Aleksandr Sacharuk, Rimantas Smetona.

Komiteto biuro darbuotojai: vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Laimis Gelažius, Agnė Silickienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Ieva Skaistytė.

Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio koordinavimo departamento Krizių prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Dalius Labanauskas, VRM Viešojo saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šeikis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus vyresnysis patarėjas Antanas Paulikas, KAM Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Tomkus.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2009-09-10)

1

2

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedėlio 14 skyriaus antrojo skirsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad “Krizių valdymo komitetas prireikus, priklausomai nuo krizės pobūdžio, iš atitinkamų ministerijų ir kitų valstybės institucijų ekspertų sudaro Jungtinį koordinavimo centrą krizei valdyti ir jos padarinių likvidavimui koordinuoti. Jungtinio koordinavimo centro nuostatus tvirtina Vyriausybė.” Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 33 straipsnį, Vyriausybė tvirtina Vyriausybės įstaigų nuostatus. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinio koordinavimo centro steigėju yra Krizių valdymo komitetas (ne Vyriausybė), svarstytina, ar Jungtinio koordinavimo centro nuostatų neturėtų tvirtinti centro steigėjas - Krizių valdymo komitetas. Taip pat siūlytina apibrėžti Jungtinio koordinavimo centro teisinį statusą. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 27 straipsnį, Vyriausybė gali sudaryti Vyriausybės komitetus, kurie yra Vyriausybės patariamosios institucijos, jų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.

Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnyje numatytus nacionalinį saugumą užtikrinančius subjektus bei priedėlio I dalies 1 skyriaus 1 ir 2 dalies nuostatas, svarstytina, ar, priklausomai nuo krizės pobūdžio, Jungtinio koordinavimo centro ekspertais negalėtų būti ir ne valstybės institucijų atstovai (ekspertai). Aptariama nuostata tikslintina atsižvelgiant ir į tai, kad valstybės tarnybos santykius reguliuojantys įstatymai nenumato eksperto pareigybės.

 

 

 

 

 

Atsižvelgti iš dalies

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgti

 

 

 

2

 

 

Teisės ir kalbos požiūriu tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo priedėlio 14 skyriaus antrojo skirsnio 3 dalies formuluotė “numatydamos sąveiką su kitomis institucijomis”.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgiant į įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatas, siūlytina nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą.

Nepritarti

Nustatyti konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą netikslinga. Būtų optimalu, jei įstatymas įsigaliotų bendrąja įstatymų įsigaliojimo tvarka, t.y. kitą dieną po paskelbimo “Valstybės žiniose”. Tai leistų nedelsiant imtis Krizių valdymo centro likvidavimo procedūrų, kitų neatidėliotinų veiksmų.

 

 

 

 

 

Vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, keičiamo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašas papildytinas nuorodomis “Žin., 2000, Nr. 58-1710; 2003, Nr. 42-1922”.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2009-10-16)

1

1

 

Abejones kelia projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti nuostata „Krizių valdymą koordinuoja Krizių valdymo komitetas, kurį sudaro Vyriausybė.“:

- sistemiškai vertinant nuostatas, kuriomis apibrėžiama Krizių valdymo komiteto kompetencija, darytina prielaida, kad šio Komiteto veikla (kompetencija) nėra suvestina tik į vieną iš bendrųjų valdymo funkcijų – koordinavimą (paprastai koordinavimas yra apibrėžiamas kaip bendroji valdymo funkcija, kurios esmė - veiksmų derinimas). Todėl siūloma nustatyti nuostata „Krizių valdymą koordinuoja Krizių valdymo komitetas, kurį sudaro Vyriausybė“ reikalauja tikslinimo;

- Vyriausybės įstatymo 27 straipsnyje yra nustatytos bendrosios nuostatos dėl Vyriausybės komitetų ir komisijų sudarymo ir sudėties, paskirties ir veiklos tikslų, darbo organizavimo teisinio reglamentavimo. Sistemiškai vertinant nuostatas, kuriomis projektuose XIP-698 (3) ir XIP-1037 siūloma  apibrėžti Krizių valdymo komiteto kompetenciją, darytina prielaida, kad šis komitetas nėra tik „Vyriausybės patariamoji institucija“, o jos veiklos tikslas nėra tik toks, kuris nurodomas Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje. Todėl siūlytina apsvarstyti galimybę kartu su projektais XIP-698 (3) ir XIP-1037 teikti ir Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų siūloma patikslinti Vyriausybės sudaromų komitetų paskirtis ir veiklos tikslai.

Nepritarti

Krizių valdymo sistemos institucinė sąranga ir atskirų institucijų kompetencija bus nustatyta Krizių valdymo įstatymu.

 

 

1

1

 

Abejones kelia projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti nuostata „Krizių valdymo komitetas prireikus, priklausomai nuo krizės pobūdžio, ... sudaro Jungtinį koordinavimo centrą“. Siūlytina atsisakyti neapibrėžtumo ir įstatymo projekte arba: a) aiškiai apibrėžti, kokių krizių atvejais Jungtinis koordinavimo centras yra sudaromas privaloma tvarka, o kokiais atvejais sprendimą priimtų Krizių valdymo komitetas, arba b) nurodyti subjektą (Vyriausybę arba Krizių valdymo komitetą), kuris būtų atsakingas savo sprendimu (teisės aktu) aiškiai apibrėžti, kokių krizių atvejais Jungtinis koordinavimo centras yra sudaromas privaloma tvarka, o kokiais atvejais sprendimą priimtų Krizių valdymo komitetas.

Atsižvelgta iš dalies

Tai numatys Krizių valdymo įstatymas.

 

 

1

2

 

Abejones kelia projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti nuostata „Krizių valdymo komitetas prireikus, priklausomai nuo krizės pobūdžio, iš atitinkamų ministerijų ir kitų valstybės institucijų ekspertų  sudaro Jungtinį koordinavimo centrą.“. Reikalauja tikslinimo siūlomos naudoti sąvokos:

a) atitinkamos ministerijos; b) kitos valstybės institucijos; c) ministerijų ir kitų valstybės institucijų ekspertai.

Siekiant aiškumo, siūlytina apsvarstyti galimybę pačiame įstatyme įvardinti konkrečias ministerijas, kurioms vadovauja „su krizių valdymu susiję ministrai“ (šiuo metu ministerijas, kurios vykdo tam tikrą veiklą krizių atvejais, nustato poįstatyminis (valdymo) aktas, bet ne įstatymas). Ši pastaba taip pat tinka ir vertinant šio projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl ministerijoms siūlomos nustatyti pareigos rengti atitinkamus dokumentus;

Tikslinga aiškiai apibrėžti projekte siūlomą nustatyti sąvoką „kitos valstybės institucijos“: nėra aišku nei tokių valstybės institucijų teisinė forma bei teisinis statusas (įstaiga (biudžetinė, viešoji), komisija, komitetas ir pan.), nei vieta valstybės valdymo sistemos hierarchinėje struktūroje (Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos ir pan.). Be to, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, svarstytina galimybė išplėsti subjektų ratą, iš kurių galėtų būti deleguojami atstovai į Jungtinį koordinavimo centrą, pvz. vietos savivaldybių atstovai ir pan. Ši pastaba taip pat tinka ir vertinant šio projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl „kitoms valstybės institucijoms“ siūlomos nustatyti pareigos rengti atitinkamus dokumentus;

Tikslinga aiškiai apibrėžti projekte siūlomą apibrėžti sąvoką „ekspertai“, nes nėra aiškus jų statusas (ar tai valstybės politikai, ar valstybės tarnautojai, ar darbuotojai pagal darbo sutartis) ir priklausomybė nuo/įsipareigojimai juos deleguojančiam subjektui.

Atsižvelgta iš dalies

Tai numatys Krizių valdymo įstatymas.

 

 

1

1

 

Tikslinimo reikalauja projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti nuostata „Jungtinio koordinavimo centro nuostatus tvirtina Vyriausybė“. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina apsvarstyti galimybę teisę (ir pareigą) tvirtinti šio centro nuostatus nustatyti Krizių valdymo komitetui. Antra vertus, nėra siūloma nustatyti nuostatų, iš kurių paaiškėtų, kokiam subjektui, kilus krizei, suteikiama iniciatyvos teisė (ir pareiga) parengti ir pateikti tokio centro nuostatų projektus subjektui, kuris bus įgaliotas šiuos nuostatus patvirtinti.

Atsižvelgta iš dalies (pakeista dalies redakcija)

 

 

 

1

2

 

Abejones kelia projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti nuostata „Krizių prevenciją ir pasirengimą jas valdyti koordinuoja Ministro pirmininko tarnyba.“ Sistemiškai vertinant nuostatas, kuriomis apibrėžiama Ministro Pirmininko tarnybos kompetencija šioje veiklos srityje, taip pat atsižvelgiant į siūlomas nustatyti nuostatas projekte XIP-1037, darytina pagrįsta prielaida, kad šios tarnybos veikla (kompetencija) tikrai nėra suvestina tik į vieną iš bendrųjų valdymo funkcijų – koordinavimą. Todėl ši siūloma nustatyti įstatymo projekto nuostata reikalauja tikslinimo.

Nepritarti

Krizių valdymo komiteto ir Ministro Pirmininko tarnybos kompetencija krizių valdymo srityje, konkretūs uždaviniai ir funkcijos yra išgryninti atitinkamuose nuostatuose:

1. Krizių valdymo komiteto nuostatuose, patvirtintuose 2001 m. lapkričio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1427.

2. 2009 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 992 “Dėl Ministro Pirmininko tarnybos nuostatų patvirtinimo”.

3. Vyriausybės kanclerio 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-47 patvirtinti LR Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio koordinavimo departamento Krizių prevencijos ir valdymo skyriaus nuostatai.

 

 

1

2

 

Abejonę kelia projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti nuostata „Ministro Pirmininko tarnyba koordinuoja integralių planų ir priemonių rengimą“. Svarstytina, ar žodis „priemonės“ nėra perteklinis.

Nepritarti

Priemonės yra numatomos atitinkamuosiuose planuose, ši teisės normos redakcija įgalina Ministro Pirmininko tarnybą įtakoti planų turinį.

 

 

 

 

 

Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai siūlytina aiškiai apibrėžti, kada įsigalioja šis įstatymas ir iki kada (kurios konkrečios datos) Vyriausybė turi parengti ir priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Nepritarti

Nustatyti konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą netikslinga. Būtų optimalu, jei įstatymas įsigaliotų bendrąja įstatymų įsigaliojimo tvarka, t.y. kitą dieną po paskelbimo “Valstybės žiniose”. Tai leistų nedelsiant imtis Krizių valdymo centro likvidavimo procedūrų, kitų neatidėliotinų veiksmų.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

           

            7.1. Sprendimas: pritarti  iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam įstatymo Projektui XIP-698(4).

 

7.2.  Pasiūlymai:

1) Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Krizių valdymo strategiją tvirtina strategijai numatyti ir krizių valdymui koordinuoti Vyriausybė. sudaro Krizių valdymo komitetą. Krizių valdymą koordinuoja Krizių valdymo komitetas, kurį sudaro Vyriausybė. Komitetui vadovauja Ministras Pirmininkas, į jį taip pat įeina svarbiausi su krizių valdymu susiję ministrai ir kitų valstybės institucijų vadovai Ministro Pirmininko kancleris ar jo pirmasis pavaduotojas. Prireikus Krizių valdymo komitetas, atsižvelgdamas į krizės pobūdį, priima sprendimą siūlyti Vyriausybei iš atitinkamų ministerijų ir kitų valstybės institucijų atstovų sudaryti Jungtinį koordinavimo centrą krizei valdyti ir jos padarinių likvidavimui koordinuoti. Jungtinio koordinavimo centro nuostatus tvirtina Vyriausybė.“

2) Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Vyriausybės įsteigtas Krizių prevencijos koordinavimo centras yra pagrindinė valstybės įvairaus pobūdžio krizių prevencijos koordinavimo strateginiu lygmeniu  institucija. Krizių prevenciją ir pasirengimą jas valdyti koordinuoja Ministro Pirmininko tarnyba. Krizių prevencijos koordinavimo centras rengia integralius Ministro Pirmininko tarnyba koordinuoja integralių krizių ir ekstremalių situacijų prevencijos bei jų valdymo planus ir priemones, planų ir priemonių rengimą; atsižvelgdamas į krizių pobūdį; ministerijos ir kitos valstybės institucijos rengiant šiuos planus dalyvauja pagal savo kompetenciją. ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją rengia šiuos planus ir priemones, numatydamos veiksmų koordinavimą su kitomis institucijomis. Integralius krizių ir ekstremalių situacijų valdymo planus ir priemones tvirtina Vyriausybė.“

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė – 4.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Juknevičienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA:

1. Komiteto patobulintas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas XIP-698(4), 1 lapas.

2. Komiteto patobulintas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projekto XIP-698(4) lyginamasis variantas, 1 lapas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         dr. Arvydas Anušauskas