Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 131

2009 m. spalio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF*). Gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti savo vietas ir pasirengti popietiniam posėdžiui. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo 2009 m. spalio 20 d. vakarinį posėdį skelbiu pradėtą.

Šio posėdžio darbotvarkės 1 klausimas yra Seimo patvirtintas Ministro Pirmininko A. Kubiliaus… Seimo patvirtintoje darbotvarkėje yra numatyta išklausyti Ministro Pirmininko A. Kubiliaus pranešimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetų. Vėliau dėl biudžeto projekto pranešėja Vyriausybės vardu bus ministrė I. Šimonytė.

Dabar kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką A. Kubilių. Noriu pasakyti, kad, išklausius Ministro Pirmininko 10 minučių pranešimą, klausimai nebus pateikiami. Prašom. Žodis Ministrui Pirmininkui. Yra reikalavimas registruotis. Atsiprašau premjero. Užsiregistruosime.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai.

Prašom, Ministre Pirmininke.

Ministro Pirmininko A. Kubiliaus pranešimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetų

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų paprašiau jūsų dėmesio vienam svarbiam reikalui, kurį siūlau visiems kartu aptarti ir kartu pradėti naują tradiciją, kurios Lietuvoje iki šiol, mano įsitikinimu, stigo.

Šiandien po pietų žadame svarstyti svarbius dokumentus, kurie apibrėš, kaip gyvensime kitais metais. Kartu, be abejo, kiti metai brėš ir kur kas tolimesnes perspektyvas. Todėl Vyriausybė, svarstydama daugelį klausimų, kaip geriau tvarkytis, kaip ieškoti įvairių sprendimų ir ilgalaikių sprendimų… Mes nutarėme, kad reikia į mūsų politinį gyvenimą įnešti tam tikrų naujų elementų. Ir, kaip daugelyje kitų demokratinių pasaulio valstybių, Vyriausybė, pateikdama Seimui ir visuomenei svarstyti kitų metų biudžetą, taip pat pateikia tai, kaip ji mato kitais metais pačius svarbiausius darbus, svarbiausius prioritetus.

Taigi šis mano pranešimas yra apie mūsų Vyriausybės patvirtintą kitų metų svarbiausių darbų, svarbiausių prioritetų sąrašą. Mes nuosekliai einame link to, ką pradėjome įgyvendindami iš pat pradžių vadinamąją Saulėlydžio programą, siekdami efektyvesnio, strategiškesnio valstybės gyvenimo ir valdymo. Manome, kad štai tokia procedūra ir tokia nauja tradicija Lietuvai taip pat būtų vertinga. Todėl mes, nekeisdami Vyriausybės programos, vis dėlto siūlome jums atkreipti dėmesį į tai, kaip mes matome, kaip Vyriausybė mato, pačius svarbiausius darbus kitų metų, kad iš tikrųjų galėtume suvokti, kodėl vienai ar kitai temai mes kitais metais skirsime ypač daug dėmesio.

Be abejo, šitie prioritetai gimsta ir Vyriausybės programos „rėmuose“, kartu jie gimsta ir matant bendrą situaciją tiek šalyje, tiek regione, tiek visame pasaulyje, turiu omeny ekonominės krizės ir finansinių sunkumų reikalus, kurie taip lengvai nesibaigia, kaip kad gal galvojome dar prieš metus. Jie nesibaigia nei pas mus, nei pas mūsų kaimynus, nei visame pasaulyje. Be abejo, lygiai taip pat įvertiname, pateikdami tokius prioritetus, ir tai, ką mes visi kartu patyrėme savo bendrais darbais per savo bendrus svarstymus ir čia, Seime, ir svarstydami kartu su platesne visuomene pačius svarbiausius iššūkius.

Aš manau, vienas iš svarbiausių prioritetų, žiūrint į kitus metus, yra ne tik biudžeto skaičiai, ne tik kokie nors ekonomikos dalykai ar energetikos dalykai, bet iššūkis, kurį aš matau kaip vieną iš svarbiausių mums visiems, – rasti daugiau sutarimo ir susitarimo. Manau, šis laikmetis, šie metai yra unikalūs ne tik Lietuvos istorijoje, nepriklausomos Lietuvos istorijoje, bet ir žvelgiant į nemažą viso pasaulio paskutiniojo laikotarpio istorijos tarpsnį.

Aš galiu labai pagarbiai vertinti visų pirma įvairius socialinius partnerius – tiek profesines sąjungas, tiek verslo asociacijas, tiek ir, sakykime, asociacijas, kurios jungia labiau pagyvenusius žmones ar neįgaliuosius, su kuriais nuo vasaros vidurio išmokome labai efektyviai kalbėtis, tartis ir, manau, susitarti. Aš esu įsitikinęs, kad jeigu išmokome tartis ir susitarti su socialiniais partneriais, išmoksime tartis ir susitarti ir su parlamentine opozicija, todėl kviečiu kur kas gilesniam ir platesniam sutarimui ir susitarimui.

Kaip žinote, jau šį ketvirtadienį esu pakvietęs ir koalicijos vadovus, ir opozicijos frakcijų vadovus susėsti, krizės sąlygomis dietiškai papietauti ir pasikalbėti, ar tikrai taip, kaip mes gyvenome šiuos metus šiame Seime, yra vienintelis būdas, kaip mes toliau turime gyventi, kartais iš tiesų galbūt iš gana tuščio bandymo save parodyti ginčydamiesi ir oponuodami vieni kitiems ne visada labai konstruktyviai. Esu įsitikinęs, kad tikrai galime ne tik ieškoti tokio sutarimo, bet ir jį pasiekti, ir pasiekti labai aiškių sutarimų, kaip efektyviausiai įgyvendinti svarbiausius darbus, svarbiausius prioritetus. Mano įsitikinimu, nepaisant to, kas šiuo metu būtų valdžioje, tie prioritetai būtų labai labai panašūs. Mes turime suvokti, kad tuos prioritetus labai stipriai diktuoja šis laikmetis, šis sunkumų laikmetis, kuris nepalieka labai didelių alternatyvų elgtis kitaip, negu iki šiol mums ir mūsų kaimynams teko elgtis.

Taigi svarbiausi kitų metų prioritetai. Be abejo, kiek galima greitesnis „išėjimas iš krizės“, krizės, kuri mūsų regioną, kaip pripažįsta daugelis pasaulio ekspertų, deja, dėl ne nuo mūsų priklausančių priežasčių, dėl to, kaip klostėsi iki praeitų metų pabaigos tiek bankų veiklos situacija, tiek galbūt ir kai kurioms mūsų institucijoms neatlikus visų darbų, tų, kuriuos, dabar žiūrint atgal, buvo galima atlikti efektyviau ir griežčiau… Galbūt tuo metu to nesimatė. Bet vis dėlto, kaip rodo daugelis tarptautinių ekspertų išvadų, mūsų regiono trys valstybės, t. y. Estija, Latvija ir Lietuva, šiuo metu tarp visų pasaulio valstybių yra pakliuvusios į giliausią recesiją. Taigi išėjimas, suvaldymas šitos problemos ir pastangos ieškoti, kaip galima greičiau ir efektyviau, ir mažiau skausmingai išeiti iš krizės, mano įsitikinimu, yra tas prioritetas, kurį mums neišvengiamai diktuoja šių dienų gyvenimas. Ko tam reikia? Iš tikrųjų reikia labai paprastų ir aiškių dalykų: tolesnio tinkamo viešųjų finansų valdymo, nes tik tai darydami, mes galime ir toliau didinti pasitikėjimą mūsų finansais tarptautinėse rinkose ir kartu lengvinti visų kitų problemų sprendimą (apie tai daugiau kalbės finansų ministrė); reikia tinkamo ekonomikos skatinimo, tačiau tokio ekonomikos skatinimo, kuris nedidintų šalies viešųjų finansų deficito, vadinasi, naudojant ne biudžeto pinigus, o naudojant Europos pinigus, naudojant galbūt privatų kapitalą per privačią ir viešąją partnerystę, ką mes planuojame daryti; na, ir galų gale reikia tikrai apgalvotų ir gilių struktūrinių pertvarkų tose srityse, kuriose viešųjų finansų naudojimas sukelia didžiausią iššūkį mūsų deficitui, tai socialinių reikalų struktūrinė pertvarkos, sveikatos reikalų struktūrinė pertvarkos, kas jau yra pradėta daryti, ir, be abejo, švietimo reikalų pertvarkos, visų pirma turiu omeny vidurinį ir pradinį išsilavinimą. Nes turime vėlgi čia atsiminti, kad, skirtingai nuo išsivysčiusių šalių, Lietuvoje mes turime du kartus daugiau mokytojų negu daugumoj išsivysčiusių šalių, du kartus daugiau mokytojų, lyginant tai, kiek jų tenka šimtui (…) tūkstančių moksleivių. Todėl išlaidas švietimui, kam skyrėme daug dėmesio ir šiais metais ir pasiekėme, kad mokytojų atlyginimai viršytų vidutinį šalies atlyginimą 30 %, to nėra buvę per paskutiniuosius dešimt metų, tas lėšas, dideles lėšas, kurias turime atimti iš kitų socialinių grupių, turime naudoti žymiai, žymiai efektyviau.

Na, ir antras stambus prioritetas – valstybės valdymo tobulinimas. Šis laikmetis, sudėtingas laikmetis, labai akivaizdžiai parodo, kad šalies valdymui reikia tikrai nemažai permainų, kad atsirastų labai aiškūs strateginio planavimo principai, todėl šiandien jums ir teikiame strateginius prioritetus kitiems metams. Į rezultatus orientuotas šalies valdymas… Tam ir pertvarkėme visą Vyriausybės kanceliariją ir Premjero tarnyboje, kaip jinai dabar vadinasi, įsteigėme Strateginio planavimo departamentą ir Reformų departamentą. Reikalinga valstybės tarnybos pertvarka vėlgi remiantis pačiais moderniausiais Vakaruose pasiteisinusiais principais. Na, ir šalia to, be abejo, tokie dalykai, kurie darosi ypač svarbūs artėjant 2011 m. savivaldos rinkimams, – tai savivaldos stiprinimas ir neišvengiamas apskričių likvidavimas didžiąją dalį apskričių funkcijų perduodant savivaldybėms.

Trečias stambus prioritetas, be abejo, yra energetika. Energetika, kuri artimiausius, aš vėlgi drįstu tvirtinti, dešimtmečius bus mums visiems pats svarbiausias prioritetas. Kitais metais mūsų laukia daug svarbių darbų plėtojant tai, ką pradėjome šiais metais daryti plėtodami konkurencingą, laisvesnę, bendrą Baltijos šalių elektros rinką, apsispręsdami dėl alternatyvų apsirūpinant dujomis. Uždarę antrąją Ignalinos elektrinę, turime pasiekti labai konkrečios pažangos rengiantis naujos atominės elektrinės statybai. Na, ir be abejo, toks dalykas, kuris jau nebėra kokių nors politinių diskusijų objektas, o grynai techninis, tai „Leo LT“ likvidavimas ir pertvarkymas. Taigi dėl šalies energetikos reikalų tikrai laukia daug svarbių darbų, turime matyti didžiulius iššūkius, rūpintis dėl saugesnio apsirūpinimo energetika, kur alternatyvų paieška artimiausiame dešimtmetyje yra pats svarbiausias tikslas.

Ir pagaliau, aš manau, kad kitais metais jau sugebėję… Iš esmės tikiu, kad sutarimo keliu eidami sugebėsime daug lengviau spręsti tas problemas, kurias aš pavadinčiau taip: krizės valdymo ir suvaldymo problemos. Turėsime daugiau laiko skirti ilgesnės ateities perspektyvai ir tam, ką mes vadintume, šalies modernizacijos perspektyva. Manau, kad ir bevielio interneto plėtra, ir kompiuterinio raštingumo reikalai, ir vis daugiau žmonėms reikalingų paslaugų internete bus tie prioritetai, kuriuos visi kartu laikysime savo pagrindiniais prioritetais.

Baigdamas noriu pasakyti, kad raginu visus pagalvoti apie tuos svarbiausius darbus svarstant kitų metų šalies biudžetą. Tie sprendimai, kurie pasiūlyti ir valstybės biudžeto, ir „Sodros“ biudžeto projektuose, mūsų įsitikinimu, yra neišvengiami, galime diskutuoti dėl kelių aspektų, bet pagrindinis tikslas, kurio turime nepamesti iš akių, tai – išsaugoti šalies deficitą ne didesnį negu šiais metais, tai yra apie 9,5 %. Raginu to principo laikytis. Kaip jau sakiau, ieškosime sutarimo ir susikalbėjimo su opozicija, tai raginčiau ir opoziciją išgirsti mūsų principines nuostatas. Na, ir raginčiau kitais metais nepamesti kelio dėl takelio, tęsti tokią politiką, kokią vykdėme per šiuos metus, nes yra dar vienas rezultatas, į kurį siūlyčiau visiems atkreipti dėmesį. Tai šiais metais ryškiai pasimatė dar dvi tendencijos, į kurias kalbėdami apie pinigus mes dažnai neatkreipdavome dėmesio. Šiais metais, pradedant nuo metų vidurio, po ilgų dešimtmečių kitokių tendencijų, mes pasiekėme šalyje tokį rezultatą, kad gimstamumas pasidarė didesnis už mirtingumą. Aš turiu, galėčiau jums iš tolo parodyti labai džiugesį keliančius rezultatus. Tai, kas klostosi mūsų visuomenėje net ir šio sunkmečio metu, man iš tiesų teikia vilties, kad mes visi kartu susitardami iš šio sunkmečio galime išeiti dar stipresni, jeigu sutarsime ir dėl svarbiausių darbų, ir dėl to, ką pristatys finansų ir socialinių reikalų ministrai, tai yra dėl to, su kokiais pinigais ir su kokiomis išlaidomis gyvensime kitais metais. Ačiū jums visiems ir linkiu didesnio sutarimo.

2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-1220 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui už pranešimą dėl Vyriausybės 2010 m. veiklos prioritetų.

Dabar mūsų darbotvarkėje yra 2-2a klausimas, projekto Nr. XIP-1220 – 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pagal Statuto 172 straipsnį Seimas išklauso savo posėdyje Vyriausybės pranešimą apie valstybės biudžetą. Pranešimą skaityti į tribūną kviečiu finansų ministrę I. Šimonytę.

I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Seimui svarstyti 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Būtent nuo 2010 m. nacionalinio biudžeto ir socialinės apsaugos fondų biudžetų priklausys, kaip sparčiai mums pavyks ištrūkti iš užburto deficito skolos rato ir ką būtinai privalome padaryti tam, kad  valstybės skola nepasiektų pavojingų ribų, už kurių lauktų investuotojų nepasitikėjimas šalies galimybėmis grąžinti skolas.

Pirmiausia leiskite man pristatyti makroekonominį kontekstą, t. y.  makroekonominį projekte esančių skaičių pagrindimą. Kaip žinoma, Lietuvos ūkis išgyvena pastaraisiais metais vykusio perkaitimo ir pasaulinės finansų krizės poveikio mūsų ekonomikai pasekmes. Šios pasekmės pasireiškia visų pirma staigiu skolintų pinigų paklausos ir pasiūlos sumažėjimu, vidaus prekybos sumažėjimu; taip pat sumažėjo gamyba, investicijos, įvyko korekcija būsto rinkoje, augo nedarbas.

Centrinis Lietuvos ekonominės raidos scenarijus, kuriuo paremtas biudžeto projektas, remiasi prielaida, kad dėl likvidumo stygiaus ir sumažėjusios vidaus bei išorės paklausos 2008 m. ketvirtą ketvirtį prasidėjęs ūkio nuosmukis kurį laiką tęsis, tai reiškia, kad 2009 m. Lietuvos BVP smuks apie 18 %, o 2010 m. dėl numatomo pagrindinių prekybos partnerių atsigavimo nuosmukis sulėtės iki šiek tiek daugiau negu 4 %. Ekonomikos pagyvėjimas ir teigiamas BVP augimo rodiklis numatomas 2011 metais. Dėl ūkio restruktūrizacijos ir persiorientavimo toliau didės darbo jėgos pasiūla. Ieškantys darbo 2010 m. sudarys apie 20 % darbo jėgos, dėl to toliau mažės darbo užmokestis. Šįmet Finansų ministerija prognozuoja beveik 7 % mažesnį darbo užmokestį negu 2008 m., o 2010 m. jis sumažės dar beveik 9 %. Nusilpusi perkamoji galia, kurią silpnina kreditinių išteklių stygius ir mažėjančios pajamos, spaus mažinti kainas, todėl infliaciją pakeis defliacija. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2009 m. vidutinė metinė infliacija bus apie 3,5 %, o metinis kainų indekso pokytis šių metų gale, gruodžio mėnesį, bus jau neigiamas ir sieks maždaug 1 %. 2010 m. kainos mažės dar 3 % vertinant vidutiniškai per metus. Pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozė yra pateikta prieduose prie aiškinamojo rašto, Finansų ministerijos tinklalapyje galima rasti išsamesnius šių rodiklių paaiškinimus.

Dėl susitraukusių mokestinių bazių tikimasi mažesnių įplaukų į biudžetus negu 2009 m., nepaisant to, kad ekonomikoje stebėsime atsigavimo ženklus. 2010 m. tiek dėl Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo poveikio, tiek dėl žemos 2009 m. palyginamosios bazės tikimasi gana spartaus pagrindinio kapitalo formavimo augimo. Šios prognozės išsipildymas yra kertinė ūkio augimo 2011 m. prielaida. Būtina pastebėti, kad reikšmingų skirtumų tarp Finansų ministerijos prognozės ir kitų išorės ekspertų ar nepriklausomų analitikų vertinimų, paskelbtų pastaruoju metu dėl 2010 m. scenarijaus, nėra. Nacionalinio biudžeto pajamos prognozuojamos pagal mano jau apsakytą centrinį šalies ūkio plėtros scenarijų ir, kaip jau minėjau, visos tiesioginės mokesčių bazės, tiek darbo užmokestis, tiek vartojimas, tiek kainos mažėja, todėl biudžeto pajamos natūraliai mažės. Kartu yra tikimasi gauti kur kas daugiau Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, apie 8 mlrd. Lt, todėl bendras nacionalinio biudžeto pajamų mažėjimas, lyginant su 2009 m., yra gana nedidelis ir nesiekia 2 %. Valstybės biudžeto pajamos dėl mano jau minėtų Europos Sąjungos lėšų poveikio, lyginant su 2009 m., net didėja 1 %, arba beveik 230 mln. Lt.

Projekte yra numatyta, kad į nacionalinį biudžetą 2010 m. įplauks 24 mlrd. ir beveik 200 mln. Lt, įskaitant Europos Sąjungos paramos lėšas. Valstybės biudžeto pajamos kartu su minėtos paramos lėšomis šiek tiek viršys 21 mlrd. Lt. Nacionalinio biudžeto pajamos be Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, preliminariais skaičiavimais, turėtų siekti 16 mlrd. ir beveik 300 mln. Lt, arba 10 % mažiau nei prognozuojama gauti 2009 m.

Iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, akcizų ir pelno mokesčio – numatoma gauti beveik 13,5 mlrd. Lt, arba apie 83 % nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant tarptautinės paramos. PVM pajamos 2010 m. prognozuojamos šiek tiek didesnės nei 6 mlrd. Lt, jos sudarytų apie 37 % visų nacionalinio biudžeto pajamų. Pajamos iš PVM prognozuojamos atsižvelgiant į tai, ką numatome surinkti šiais metais, t. y. į galutinio vartojimo išlaidų dinamiką, į PVM mokestinės bazės procentinio santykio dinamiką, t. y. elastingumą. Prognozuojant yra vertinama, jog galutinio vartojimo išlaidos 2010 m. nominaliai mažės beveik 17 %, PVM netektys dėl pratęstų PVM lengvatų sudarys apie 180 mln. Lt.

PVM pajamos gali būti ir kiek mažesnės. Rizikos veiksniai, kurie gali įtakoti PVM surinkimą, atskleisti priede prie aiškinamojo rašto. Visų pirma paminėtinas galimas nepriemokos augimas, taip pat PVM permokos augimas. Lyginant su 2009 m. numatomu įvykdymu, tikimasi maždaug 10 % mažesnių įmokų iš pridėtinės vertės mokesčio.

Gyventojų pajamų mokesčio 2010 m. į nacionalinį biudžetą prognozuojama gauti 3 mlrd. 300 mln. Lt, arba 20 % nacionalinio biudžeto pajamų. Savivaldybių biudžetams skiriama dalis sudarys 73,47 % šio mokesčio įplaukų, šiek tiek daugiau nei šiemet. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos atsižvelgiant į šių metų įplaukų iš šio mokesčio dinamiką, į prognozuojamą 2010 m. metinį darbo užmokesčio fondą. Prognozuojama, kad fondas šiemet sumažės maždaug 20 %, o 2010 m. – dar maždaug 10 %. Akcizų pajamos 2010 m. biudžeto projekte sudaro 3 mlrd. 257 mln. Lt, t. y. apie 20 % visų nacionalinio biudžeto pajamų. Prognozė atlikta analizuojant akcizais apmokestinamų prekių grupių realizacijos dinamiką, vertinant numatomą realizaciją 2010 m., kai tikimasi santykinai nedidelio šių produktų realizavimo apimčių sumažėjimo, todėl pajamos iš akcizų planuojamos apie 3 % mažesnės nei tikimasi surinkti šiemet.

Pajamų iš pelno mokesčio 2010 m. numatoma gauti kiek daugiau nei 900 mln. Lt, arba 5,5 % visų nacionalinio biudžeto pajamų, tai beveik 45 % mažiau, negu tikimasi gauti 2009 m. Prognozuojant 2010 m. pajamas iš pelno mokesčio buvo atsižvelgta į pajamų iš šio mokesčio dinamiką, BVP sumažėjimą, įmonių pelningumo kitimo tendencijas. Būtina pažymėti ir tai, kad šiemet pelno mokestis buvo mokamas dar už santykinai gerus 2008 m., o šio mokesčio nepriemoka nuo pat 2008 m. rudens gana sparčiai augo, todėl kitų metų pelno mokesčio įplaukų prognozė yra santykinai santūri.

Kitų pajamų 2010 m. numatoma gauti kiek daugiau nei 2 mlrd. Lt, tai yra apie 170 mln. Lt daugiau nei šiais metais. Vienas svarbiausių padidėjimo rezultatų yra siūlymas į valstybės biudžetą pervesti 100 mln. Lt daugiau Lietuvos banko likutinio pelno nei būtų pervedama pagal esamas taisykles. Lietuvos banko rezultatas 2009 m. bus išskirtinai pelningas.

Kitos pajamos planuojamos apytiksliai 2009 m. lygio. Nemažą 2010 m. valstybės ir nacionalinio biudžeto pajamų dalį, kaip minėjau, sudarys Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, kurios šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu bus investuojamos į visas ūkio sritis, kad būtų išlaikyta gyvybinga šalies ekonomika, verslas ir darbo vietos.

Asignavimai. Staigus ekonomikos lėtėjimas gerokai mažina valstybės biudžeto pajamas, taip pat tenka mažinti valstybės biudžeto išlaidas. Tačiau siekiama jas mažinti tiek, kad būtų išlaikytas optimalus viešųjų paslaugų teikimas visuomenei ir užtikrintas valstybės funkcijų įgyvendinimas. Nors nacionalinio biudžeto asignavimai be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos mažėja daugiau nei 1,5 mlrd. Lt, arba beveik 7 %, kartu su Europos Sąjungos parama asignavimai mažėja labai nedaug, maždaug 0,3 % mažiau nei 2009 m., arba 80 mln. Lt.

Asignavimai iš Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų sudaro mano jau minėtus 8 mlrd. Lt, arba 1,5 mln. Lt daugiau negu 2009 m. 2010 m. valstybės biudžeto asignavimai kartu su Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšomis sudarys apie 26 mlrd. Lt, arba beveik 600 mln. Lt daugiau nei 2009 m. Visi padidėjimai, tiek bendra asignavimų suma, tiek pagal institucijas, tiek pagal vykdomas programas 2010 m. biudžete yra nulemti tiktai Europos Sąjungos lėšų arba jų įsisavinimui reikalingo skirto finansavimo ir kofinansavimo. Be Europos Sąjungos paramos lėšų valstybės biudžeto išlaidos, palyginti su 2009 m., mažėja beveik 900 mln. Lt.

Noriu atkreipti gerbiamojo Seimo dėmesį į tai, kad siekiant optimalesnio, racionalesnio ir efektyvesnio valstybės biudžeto lėšų skirstymo 2010 m. yra sumažintas asignavimų valdytojų skaičius. Vietoj buvusių 176 asignavimų valdytojų kitąmet numatyti 146, t. y. lygiai 30 mažėja asignavimų valdytojų skaičius ir beveik 100 mažėja biudžeto programų skaičius.

Teikiamo biudžeto asignavimuose yra kelios išlaidų eilutės, kurios galėtų būti įvertintos kaip neliečiamos išlaidos. Visų pirma tai yra įmokos į Europos Sąjungos biudžetą, kurios 2010 m. sudaro 1 mlrd. 75 mln. Lt. Lyginant su 2009 m., jos mažėja 100 mln. Lt dėl mažesnio BVP. Kita svarbi išlaidų eilutė, kurią taip pat reikėtų laikyti neliečiamomis išlaidomis, yra skolos valdymo ir aptarnavimo išlaidos, kuri, deja, auga, lyginant su 2009 m., beveik 600 mln. Lt.

Skolos valdymo išlaidų augimą lėmė keletas priežasčių. Visų pirma tai, kad 2008 m. dėl nepalankių sąlygų tarptautinėse finansų rinkose buvo skolinamasi mažiau nei planuota, nebuvo platinamos planuotos euro obligacijos. Išlaidų apmokėjimas nebuvo stabdomas nepaisant nesurenkamų pajamų, todėl metų pabaigoje susidarė nemaži kreditoriniai įsiskolinimai, kuriuos dengti teko brangiomis trumpalaikėmis paskolomis, paimtomis 2009 m. 2009 m. fiskalinis deficitas taip pat padidino skolinimosi poreikį. Vien „Sodros“ deficitui dengti valstybė šiemet turėjo pasiskolinti apie 3 mlrd. Lt.

Be mano jau minėtų skolos aptarnavimo išlaidų, lyginant su 2009 m., didėja dar trys išlaidų kategorijos, finansuojamos nacionalinėmis lėšomis. Pirmiausia tai Europos Sąjungos lėšų kofinansavimas, kuriam skirtos lėšos didėja beveik 450 mln. Lt, ir 2010 m. biudžete sudarys 1 mlrd. ir beveik 100 mln. Lt. Ši gana nemaža suma bendram finansavimui yra reikalinga tam, kad būtų užtikrintas efektyvus įsisavinimas skiriamos Europos Sąjungos paramos lėšų, kurios suplanuotos biudžete, kaip aš jau ir minėjau, 8 mln. Lt apimties.

Valstybės biudžeto pervedimai į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą sudarys 1 mlrd. 900 mln. Lt ir, lyginant su 2009 m., jie didėja beveik 340 mln. Lt. Kadangi Privalomojo sveikatos draudimo fondo apimtys mažėja dėl mažėjančio darbo užmokesčio, o sveikatos sistemoje yra pradėta struktūrinė reforma, jai įgyvendinti pirmaisiais metais skiriami papildomi ištekliai iš valstybės biudžeto. Tikimės, kad dėl reformos įtakos jau nuo 2010 m. bus galima sutaupyti ne mažiau kaip 300 mln. Lt kasmet. Studijų krepšelio finansavimo išlaidos taip pat yra didinamos, lyginant su 2009 m., tačiau gana nedidele absoliučia suma, t. y. jos didėja 36 mln. Lt.

Rengiant biudžeto projektą reikšmingi išlaidų mažinimai buvo įgyvendinti daugelyje nacionalinėmis lėšomis finansuojamų sričių. Siekdami įgyvendinti priemones, kurios leistų išlaikyti valdžios sektoriaus deficito kontrolę vidutiniu laikotarpiu ir  vykdydami Vyriausybės programos nuostatas, asignavimus, susijusius su institucijų išlaikymu bei programų vykdymu, neįskaitant Europos Sąjungos ir specialiųjų programų lėšų, palyginus su 2009 m. vidutiniškai sumažinome 30 %. Galutiniai institucijų asignavimai keitėsi skirtingais dydžiais, atsižvelgiant į skirtingas jų kompetencijos srityse esančias programas, kofinansavimo poreikius bei teisės aktais apibrėžtus įsipareigojimus. Tačiau vidutinis mažėjimas yra toks.

Įstatymo projekte taip pat siūloma sumažinti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondus, kurie yra finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams – 10 %, statutiniams valstybės tarnautojams – 2 %, pedagogams, kultūros, socialiniams darbuotojams – 5 %. Iš viso visas viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas, lyginant su 2009 m., mažėtų 1 mlrd. Lt.

Išlaidos pagal sritis. Didžiausią valstybės biudžeto asignavimų dalį 2010 m. numatoma skirti ekonomikai. Kartu su Europos Sąjungos lėšomis šiai sričiai yra skiriama daugiau nei 7 mlrd. Lt. Ekonomikos programas įgyvendina Ūkio, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos. 2 mlrd. 400 mln. Lt numatoma skirti Žemės ūkio ministerijai. Iš šios sumos valstybės biudžeto lėšos sudaro pusę mlrd., iš jų Europos Sąjungos kofinansavimas – šiek tiek daugiau nei 300 mln. Lt. Europos Sąjungos lėšos sudaro beveik 2 mlrd. ir lyginant su 2009 m. planu yra didesnės beveik 27 %. Ūkio ministerija įgyvendina strateginius Lietuvos ekonomikos plėtros tikslus. Numatytoms priemonėms įgyvendinti 2010 m. numatoma skirti per 1 mlrd. 600 mln. Lt. Faktiškai visa ši suma – Europos Sąjungos lėšos ir valstybės bendro finansavimo lėšos. Susisiekimo ministerijos ir jos valdymo srities programoms vykdyti iš valstybės biudžeto numatyta skirti per 2 mlrd. Lt, iš jų 1 mlrd. 200 mln. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų. Aplinkos apsaugai planuojama skirti per 1 mlrd. Lt asignavimų, arba beveik 300 mln. Lt daugiau nei šiais metais, iš jų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos sudaro beveik 650 mln. Lt.

Švietimui valstybės biudžeto projekte siūloma skirti beveik 3 mlrd. Lt, arba 360 mln. Lt daugiau nei šiemet. Iš skirtų lėšų apie 900 mln. sudaro Europos Sąjungos paramos lėšos. Mokinio krepšeliui finansuoti numatoma 1 mlrd. 980 mln. Lt, arba 230 mln. Lt mažiau nei buvo numatyta šiemet. Mažėjimą lemia sprendimas mažinti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondą.

Socialinei apsaugai 2010 m. biudžete planuojama skirti daugiau nei 2,5 mlrd. Lt, iš jų išmokoms vaikams 300 mln. Lt, valstybinėms pensijoms, šalpos ir kitoms socialinės paramos išmokoms 1 mlrd. 200 mln. Lt, užimtumui didinti 250 mln. Lt. Nemažą dalį asignavimų sudarys Europos Sąjungos parama – beveik pusę mlrd. Lt.

Jau minėjau, kad sveikatos apsauga yra viena iš nedaugelio valstybės biudžeto išlaidų eilučių, kuri didėja, lyginant su 2009 m., ir gana smarkiai. Sveikatos apsaugai siūloma skirti beveik 2,5 mlrd. Lt, arba beveik 400 mln. Lt daugiau nei 2009 metais. Iš jų Europos Sąjungos paramos lėšos bus didesnės negu 200 mln. Lt. Valstybės biudžeto pervedimai į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą didėja beveik 350 mln. Lt ir sudarys 1 mlrd. 900 mln. Lt. Įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį 2010 m. sudarys 744 Lt.

Kultūros sričiai valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 516 mln. Lt, arba 71 mln. Lt mažiau nei  2009 metais. Mažėjimas didele apimtimi nulemtas to fakto, kad 2009 m. išlaidos šiai sričiai didėjo dėl  projektų „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ ir dėl Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo projektų.

2010 m. valstybės biudžeto projekte gynybai numatoma skirti beveik 990 mln. Lt, lyginant su šiais metais, beveik 180 mln. Lt mažiau; viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai beveik 2 mlrd. Lt, arba palyginus su šiais metais 32 mln. Lt daugiau, iš pastarųjų lėšų beveik 450 mln. Lt sudarys Europos Sąjungos parama.

Jeigu panagrinėsime, kam yra paskirtos Europos Sąjungos lėšos nacionaliniame biudžete, tai didžiausia Europos Sąjungos paramos lėšų dalis yra suplanuota skirti ekonomikai – beveik 5 mlrd. Lt, švietimui – 900 mln. Lt, socialinės apsaugos programoms, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – taip pat beveik po pusę mlrd. Lt.

Valstybės remiamų programų užsibrėžtiems tikslams pasiekti įgyvendinant investicijų projektus valstybės investicijų programos projekte 2010 m. investicijoms numatoma skirti 5 mlrd. 100 mln. Lt iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinio biudžeto galimybės yra ribotos, planuojant valstybės kapitalo investicijas, prioritetas buvo teikiamas bendrai su Europos Sąjunga finansuojamų projektų įgyvendinimui, todėl iš visų investicijoms numatytų lėšų didžioji dalis – 3 mlrd. 800 mln. Lt yra Europos Sąjungos paramos lėšos ir beveik 440 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų. Palyginus su 2009 m. investicijoms planuojama skirti 1,5 mlrd. Lt daugiau, padidėjimą finansuojant Europos Sąjungos paramos lėšomis. Beveik trečdalį kapitalo investicijų numatoma skirti transporto ir ryšių investicijų projektams įgyvendinti, apie 1,5 mlrd. Lt. Didelė dalis – apie 800 mln. Lt Ūkio ministerijos projektams, dvigubai daugiau nei šiemet yra siūloma skirti Informacinės visuomenės plėtros komitetui.

Investicijoms skiriamų lėšų augimas numatomas ir kitose srityse. Aplinkos apsaugos srityje – beveik 800 mln. Lt, arba beveik 200 mln. Lt daugiau nei šiemet. Švietimo srities investicijoms  – 700 mln., arba 300 mln. Lt daugiau, lyginant su šiais metais. Sveikatos ir socialinės apsaugos investicijoms – 300 mln. Lt, 80 mln. Lt daugiau nei šiemet. Viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos – 300 mln. Lt, 80 mln. Lt daugiau nei šiemet. Žemės ūkio srities investicijoms – 170 mln. Lt, arba 80 mln. Lt daugiau nei šiemet.

Mažėja investicijos, skirtos kultūros sričiai. Numatoma skirti 50 mln. Lt mažiau nei šiais metais, tačiau tai taip pat yra pasekmė to, kad šiais metais didelės lėšos buvo sutelktos įgyvendinant Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimą ir projektus „Vilnius – Europos kultūros sostinė“.

Nuo 2010 m. valstybės investicijų programą formuojame pagal investicijų projektų įgyvendinimo programas, kurios sudaromos sujungiant atitinkamos srities vienarūšius investavimo objektus. Todėl valstybės parama savivaldybių investicijų projektams finansuoti bus teikiama per atitinkamos valdymo srities valstybės politiką įgyvendinančios institucijos vykdomas investicijų projektų įgyvendinimo programas, išskyrus keturis savivaldybių projektus, kuriems nėra analogų.

Pateiktas 2010 m. valstybės biudžeto projektas numato beveik 5 mlrd. ir 200 mln. šio biudžeto deficitą. Įvertinus kitus susijusius biudžetus ir fondus, tai yra planuojamą Socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą, taip pat pervedimus pensijų reformai iš Stabilizavimo fondo ir Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo rezultatą, kitų metų fiskalinis deficitas yra apie 9,5 % prognozuojamo BVP. Tai didelis deficitas, kurį finansuoti priimtinomis sąlygomis bus nemenkas iššūkis.

Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektas parengtas pagal Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą bei atsižvelgiant į kartu teikiamą šio įstatymo pakeitimo projektą. Pagal projektą yra siūloma savivaldybėms numatyti reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensaciją, kuri būtų skirta 85 % kompensuoti prognozuojamų pajamų mažėjimą, lyginant su šiais metais. Savivaldybių biudžetų pajamos iš visų pajamų šaltinių sudarytų 6 mlrd. Lt. Palyginus su 2009 m., jos mažėtų 11 %, arba 770 mln. Lt. 55 savivaldybių biudžetams numatoma 195 mln. Lt valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija kompensuoti 85 % pajamų skirtumo, o 3 savivaldybių biudžetams pajamos didėja, dėl to numatoma 47 mln. Lt bendrosios dotacijos kompensacija valstybės biudžetui.

Taip pat savivaldybių biudžetams numatoma bendrosios dotacijos kompensacija želdiniams ir želdynams inventorizuoti, ši suma siekia 1 mln. 200 tūkst. Lt. Valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms atlikti numatoma skirti 712 mln. Lt valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija, o tai yra 146 mln. Lt daugiau, nei numatyta šiemet. Šis poreikis apskaičiuotas tiksliai įvertinus poreikį dėl išaugusio socialinės paramos gavėjų skaičiaus. Taip pat savivaldybėms yra perduodama iš Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos trisdešimt viena gelbėtojų komanda su priklausančiu turtu ir jų išlaikymui numatyti 5 mln. Lt.

Įstatymo projekte siūloma iki 35 % padidinti savivaldybių skolos limitą, Vilniaus miestui ir Kauno miestui iki 50 %. Savivaldybėms, kurios vykdo projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, papildomus limitus siūloma padidinti iki 25 %. Noriu priminti, kad valstybė turi galimybę savivaldybėms, valstybės ir savivaldybių įmonėms, vykdančioms Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, perskolinti iš Europos investicijų banko gautos paskolos lėšas itin palankiomis sąlygomis. Šia galimybe jau pasinaudojo keletas savivaldybių, vykdančių aplinkosaugos srities projektus. Atsižvelgiant į 2008 metais pradėjusį sparčiai augti fiskalinį deficitą, kurį lėmė prisiimtų įsipareigojimų ir galimų gauti pajamų neatitikimas, skolinimosi poreikis auga. Valstybė skolinasi ne tik valstybės biudžeto deficitui finansuoti,  valstybės biudžeto pinigų srautams subalansuoti, bet ir Socialinio draudimo fondo biudžeto deficitui finansuoti, kuris tapo nemenku iššūkiu viešiesiems finansams ir reikšmingai padidino skolinimosi poreikį jau 2009 metais. Kaip aš jau ir minėjau, valstybės vardu pasiskolintų lėšų Socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautams subalansuoti šiais metais numatyta perskolinti beveik 3 mlrd. Lt.

Atsižvelgiant į planuojamą skolinimo poreikį ir skolos grąžinimus, siūloma nustatyti 8 mlrd. 75 mln. Lt Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą, iš kurio planuojamas poreikis deficitui finansuoti sudarytų apie 7,5 mlrd. Lt. Planuojama skolintis vidaus ir užsienio rinkose. Apie 1 mlrd. Lt planuojama pasiskolinti iš tarptautinių institucijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Europos Tarybos vystymo bankas ir Šiaurės investicijų bankas, kai skolinamasi konkretiems investiciniams projektams įgyvendinti. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2010 m. pabaigoje sudarys apie 41 % prognozuojamo BVP. Planuojama, kad 2010 m. valstybės garantijos bus teikiamos už garantijų institucijų prisiimtus skolinius įsipareigojimus, taip pat pagal Finansinio tvarumo įstatyme numatytas priemones iki 3 mlrd., kaip minėtame įstatyme yra numatyta, taip pat dėl studentams suteikiamų paskolų ir pagal specialų Eksporto kredito draudimo įstatymą.

Gerbiamieji Seimo nariai, prognozuojamas valstybės skolos skaičius 2010 m. pabaigoje privalo priversti suklusti tuos, kurie mano, kad išlaidų ir deficito mažinimas yra netinkama strategija sunkmečiu. Per porą metų skola užgaus beveik dvigubai. Finansų ministerija yra apskaičiavusi, kad jeigu deficitą mažintume tik tiek, kiek gausime papildomų biudžeto pajamų, o jas pradėsime gauti  tik nuo 2011 metų, iš perviršinio deficito procedūros, tai yra iš 3 % deficito ribos, išsikapstytume maždaug 2016–2017 metais. Skola per tą laiką jau būtų viršijusi 100 % BVP.

2010 metų fiskalinis deficitas, nesiimant jokių priemonių, viršytų 15 % BVP. Šaliai, kuri augimo laikotarpiu nesukaupė jokių rezervų, tai būtų neįmanomas finansuoti deficitas. Nesena patirtis, platinant obligacijų emisiją, įrodė, kad rinkos vertina Lietuvos žmonių ir valdžios pastangas stabilizuoti viešuosius finansus, todėl pasiskolinta sėkmingai ir daug pigiau nei vasarą. Tiesa, ne už 5 %, kaip minėjo ponas J. Olekas, nes niekada tokio skaičiaus neminėjau. Norėčiau skolintis už 5 %. Už 6,75 %. Tačiau pasitikėjimas yra trapus. Ir vos parodytume, kad atsitraukiame nuo finansinės drausmės kurso, nebemažiname neatitikimo tarp pajamų ir išlaidų, už skolą bemat imtume mokėti brangiau, jeigu kreditoriai iš viso nenustotų pasitikėjimo mumis. Manymas, kad šiuo metu yra galima tokia politika, kai yra mažinami mokesčiai kartu nemažinant ar net didinat išlaidas ir padengiant šį skirtumą tarptautinių organizacijų, konkrečiai kalbant, Tarptautinio valiutos fondo, lėšomis, yra klaidingas ir klaidinantis kitus. Penktadienį išplatintos Tarptautinio valiutos fondo ekspertų, kuriuos buvome pasitelkę pagelbėti rengiant biudžeto projektą, išvados aiškiai konstatuoja, kad Vyriausybės pasiūlyti sprendimai ir pasirinkta kryptis yra teisingi. Siūlomos priemonės yra tinkamos, o reformos turėtų būti dar gilesnės ir tapti nuolatinės. Todėl išlaidų nemažinti galime tik tuo atveju, jeigu tai yra produktyvios išlaidos, kaip Europos Sąjungos lėšų bendrafinansavimas, ar išlaidos, reikalingos giliems struktūriniams pertvarkymams atlikti ir taupyti ilguoju laikotarpiu. Prie tokių išlaidų priskirčiau papildomą finansavimą Privalomajam sveikatos draudimo fondui. Kitos išlaidos turi būti mažinamos, kad kuo sparčiau sumažėtų neatitikimas tarp to, ką uždirbame, ir to, ką išleidžiame. Todėl neturėtų būti klausiama, ar daryti, turėtų būti klausiama, kaip daryti. Nes valstybės priedermė taip pat yra užtikrinti, kad visuomenei, jau patiriančiai sunkumų dėl ekonomikos nuosmukio, našta būtų paskirstyta kuo tolygiau ir kuo labiau atsižvelgiant į socialiai pažeidžiamų žmonių padėtį bei juos apsaugant. Manau, siūlomas Laikinasis išmokų sumažinimo įstatymas, kurį pristatys kolega D. Jankauskas, su ta užduotimi gerai susidoroja, tą pažymėjo taip pat Tarptautinis valiutos fondas savo išvadose dėl minėto įstatymo.

Seimo parodytas ryžtas, priimant pradinį 2009 metų biudžetą ir vėlesnius patikslinimus bei kitus reikalingus sprendimus, padėjo atgauti pasitikėjimą Lietuva tarptautinėse finansų rinkose. Padėjo atskirti Lietuvą nuo politikų tarpusavio nesutarimo kamuojamos Latvijos ir įtikinti, kad turime visas prielaidas susitvarkyti savo problemas, neskambėdami tarptautinėje erdvėje, nuolatinėse spekuliacijų bangose. Ir galbūt turime prielaidų skolintis už minėtus 5 % ateityje. Žinoma, kad nėra lengva priimti sprendimus, mažinančius žmonių gerovę šiandien, tačiau šių sprendimų nepriėmimas dabar virstų staigiu ir ilgalaikiu gerovės mažėjimu po metų. Todėl kviesčiau, svarstant 2010 metų nacionalinio biudžeto projektą, Socialinio draudimo fondo biudžeto projektą ir kitus susijusius įstatymus, prisiminti, kad būtent nuo to, koks finansinis planas bus patvirtintas 2010 metams, kaip ryžtingai per 2010 metus įvykdysime reikalingus pertvarkymus, priklausys mūsų galimybė kuo greičiau ištrūkti iš užburto deficito ir skolos rato. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrei už pranešimą. Prašyčiau truputį palaukti tribūnoje. Noriu Seimo nariams priminti, kad Statuto 172 straipsnis dėl biudžeto projekto pateikimo nenumato atsakymų į klausimus. Tačiau posėdžio pirmininkas, atsižvelgdamas į didelį Seimo narių norą kai ko paklausti… Norėčiau paklausti ministrės, ar jūs galėsite atsakyti į keletą klausimų? Todėl posėdžio pirmininkas priima sprendimą,  atsižvelgdamas į tai, kad svarstant bendruosius įstatymo projektus klausimams skiriama 10 min. Atsižvelgdamas į šio klausimo aktualumą, nusprendžiau klausimams skirti 20 min. Klausimai bus pateikiami tokia tvarka, kokia Seimo nariai yra užsirašę. Klausimams labai prašau skirti tik 1 minutę, tada galės kiti paklausti. O pranešėjai skiriama atsakyti 2 min. Taigi, ministre.

Prašom dėl vedimo tvarkos.

A. SYSAS (LSDPF).  Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau sužinoti ir pasitikslinti, kad po to nebūtų ginčų. Kadangi yra daug lydinčiųjų įstatymų, tai labai norėčiau, kad mes aiškiai reglamentuotume. Frakcijos vardu prašau, kad mes galėtume paklausti dėl kiekvieno įstatymo. Jeigu jūs manote, kad dėl biudžeto galime neklausinėte, jūsų, kaip pirmininko, valia, bet dėl kiekvieno pateikto įstatymo mums Statutas leidžia tokią teisę ir aš prašau ja naudotis.

PIRMININKAS.  Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs truputį užbėgote į priekį. Dabar buvo pranešimas dėl valstybės ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių ir dėl jų yra norinčių paklausti. Bet sąrašas yra tik dėl šio projekto? Dėl šio projekto, jeigu aš gerai suprantu. Tačiau bus svarstymai paketo po to, kai paketas bus pateiktas. Tada mes turėsime galimybę atsakyti į klausimus.

Taigi pirmasis klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, žinome, kad pateiktas valstybės biudžeto projektas Lietuvos Respublikos Prezidentės nebuvo sutiktas palankiai. Anot Prezidentės, toks biudžetas tėra trumpalaikis skylių kaišiojimas. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad kitąmet mes vėl galime sulaukti naujo pataisyto biudžeto projekto. Prašom pasakyti, kodėl Vyriausybė yra tokia trumpalaikė, nesiima ilgalaikių sprendimų? Sakykite, kaip jūs vertinate Lietuvos Respublikos Prezidentės kritiką šiuo atveju? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Aš visiškai sutinku su Prezidentės nuomone, kad tai yra trumpalaikis sprendimas, nes mes tik trumpą laiką galime sau leisti turėt didelį deficitą, ir toliau neišvengiamai turime imtis rimtų pertvarkų tų sričių, kurios reikalauja daugiausiai viešųjų išlaidų. Tai mano jau minėta sveikatos sritis,  manau, kad ten yra labai gerų prielaidų tą pasiekti 2010 ir ypač 2011 metais. Taip pat ir socialinėje srityje, priėmus Laikinąjį įstatymą, jeigu Seimas jam pritartų ir Prezidentė pasirašytų, manau, kad yra kiekvienoje iš sričių, tiek dėl šalpos išmokų mokėjimo skyrimo tvarkos, tiek kitose srityse, poreikis atlikti ir struktūrinius pertvarkymus, kurie galėtų pradėti galioti 2011 m., nes iš tikrųjų su tokio dydžio deficitais ilgai gyventi mes negalime. Mes nespėsime apsižiūrėti, kaip mūsų skola viršys tokius mastus, kurių tiesiog niekas jau nebefinansuos.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, labai ačiū, kad pateikėt ir šešių mėnesių šių metų biudžeto vykdymą. Ten akivaizdžiai matyti, kaip rinka reagavo į padidintus pelno ir pridėtinės vertės mokesčius ir koks surinkimas. Todėl mano klausimas būtų. Kiek vis dėlto mes, Lietuva, ir iš šių metų ir, svarbiausia, kitų metų praradom būtent dėl to, kad buvo priimti jūsų, tiksliau, jūsų prieš tai buvusio ministro galva, labai teisingi sprendimai dėl PVM padidinimo sunkmečiu, tiek dėl pelno mokesčio. Koks procentas šiandien lėšų, kurios galėtų būti surinktos į biudžetą, nesurenkamos ne dėl globalizacijos pasekmių, o būtent dėl naktinių sprendimų gruodžio mėnesio.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Manau, kad mes galime ginčytis iki užkimimo, kiek pajamų yra netekta dėl mokesčių įstatymų pakeitimo, kiek dėl ekonomikos situacijos. Aš visiškai sutinku su tuo, ką kalbėjo buvęs ministras A. G. Šemeta, kad mūsų pajamų netekimą lėmė visų pirma ir absoliučiai didžiąja dalimi tai, kad dingo lėšos, kurios apmokėjo tą mokesčių surinkimą, nes pagrindiniai mūsų mokesčių šaltiniai buvo vartojimas, vartojimas ir dar kartą vartojimas, sektoriai, kurie sukosi šalies viduje – nekilnojamasis turtas, prekyba ir panašiai. Todėl tikrai manau, kad tokie vertinimai visais atvejais būtų spekuliatyvūs. Pajamų kritimas yra praktiškai toks pats kitose Baltijos valstybėse arba panašiai perkaitusiose valstybėse kaip Airija, nepriklausomai nuo to, ar buvo, ar nebuvo didinti mokesčiai. Tai viena.

Antra, dėl pelno mokesčio didinimo tikrai manau, kad pateiktas pasiūlymas atsisakyti šito padidinimo yra teisingas, tikiuosi, kad Seimas jam pritars.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji pranešėja, matyt, niekam ne paslaptis, kad biudžetas – tai planuojamų pajamų prognozavimas ir pagal tai išlaidų planavimas. Kaip jums sekėsi planuoti pajamas 2009 m., mes visi jau puikiai žinome. Bet sakykite, kaip manote, kiek kartų šiemet jums teks taisyti biudžetą, koreguoti prognozes, atitaisinėti padarytas klaidas ir tokiu būdu griauti investuotojų ir verslo pasaulio pasitikėjimą tiek Vyriausybe, tiek, matyt, iš dalies ir valstybe.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Aš norėčiau jums priminti, kad praėjusių metų gruodžio mėnesį, kada Finansų ministerija prognozavo 5% BVP augimą, buvo labai daug analitikų ir kitų vertintojų, kurie sukiojo pirštą ties smilkiniu ir manė, kad Finansų ministerija prognozuoja vos ne pasaulio pabaigą. Tai turbūt jūs puikiai suprantate, kad tuomet, kai ūkis auga daug sparčiau, negu jo galimybės leidžia, patikimas prognozes daryti tokias, kokias galima daryti 50 metų turint daugiau mažiau stabilų BVP augimą Vokietijoje ar Prancūzijoje, tikrai nėra įmanoma. Manau, kad tikrai negaliu atsižegnoti, kad nereikės 2010 m. biudžeto tikslinti, tačiau kol kas nematau jokių rimtų priežasčių, kad makroekonominės prognozės galėtų ženkliai pasikeisti, nebent pasaulio ekonomikoje atsirastų antras dugnas, apie kurį taip pat yra šnekama.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš jūsų labai konkretaus pranešimo supratau, kad jūs prognozuojate lėšų augimą tiktai iš bankų ir europinių lėšų. Bet pats asmeniškai girdėjau jūsų pasakymą, kad jūs esate už turto mokesčio įvedimą, nekilnojamojo turto, ir kad Finansų ministerija yra parengusi projektą. Tai kodėl taip trūkstant lėšų, kas trukdo jį įvesti, juo labiau jeigu jis yra parengtas?

Ir antras būtų klausimas. Kalbant apie diržų veržimąsi, kad visi turi veržtis, tai aiškiai matyti, kad siūloma veržtis tiktai pensininkams ir biudžetininkams, bet stambiojo kapitalo atstovams lyg ir jokių sprendimų, tiems, kurie sukėlė krizę, nėra. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų dėl diržų veržimosi turiu pasakyti, kad čia vienoje televizijos laidoje labai šmaikščiai parodijuota, kad man sunku skaičiuoti, nes buvęs ministras ekselį į Briuselį išvežė. Iš esmės labai skaičiuoti ir nėra ką, nes išlaidos yra suplanuotos anksčiau priimtų sprendimų, ir, deja, visas biudžeto deficitas ir yra tai, ką jūs paminėjote, t.y. būtent socialinės išmokos, darbo užmokestis, pervedimai į ligonių kasas. Valdininkijos išlaikymo ar panašių išlaidų suma iš tikrųjų valstybės biudžete jau yra pakankamai neženkli ir ji labai stipriai mažinama. Viešojo sektoriaus darbo užmokestį mes mažinam 10 %, kitas išlaidas, kaip aš ir minėjau, beveik 30. Tai toks būtų atsakymas į jūsų antrą klausimą.

Jeigu malonėtumėt priminti pirmą… Dėl turto mokesčio. Taip, tai manau, kad trukdo tas pats, kas trukdė 2005 m. ir visais ankstesniais metais. Tam mokesčiui visą laiką arba dar ne laikas, arba jau ne laikas. Tam reikia politinio sutarimo. Atsakymas būtų toks.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, visi mes žinom, koks yra skylėtas mūsų biudžetas, kokia yra situacija, bet norėtųsi paklausti, kokias priemones vis dėlto jūs siūlot, kad tos biudžeto skylės būtų lopomos ne vien tiktai mažinimu. Galbūt norėtųsi išgirsti jūsų samprotavimą dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo. Žinoma, jūs pasakysit, kad mes geriausiai įsisavinam tas Europos Sąjungos lėšas, bet tai yra pasekmė praeitų metų, kai už atliktus darbus mes dabar gaunam Europos Sąjungos lėšas. O tai, kad būtų gyvinamas verslas ir intensyviau jos įsisavinamos, kažkaip nieko panašaus mes negirdim.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Būtent tam, kad būtų taip pat rūpinamasi ir verslo padėtimi, viena iš biudžeto auginamų eilučių yra kofinansavimo eilutė, kuri didėja beveik dvigubai, palyginti su šiais metais. Todėl, kad būtent tik Europos Sąjungos lėšos gali būti tos lėšos, kurias mes galime įdėti vienais ar kitais būdais į ekonomiką ar infrastruktūros projektus ir tokiu būdu padėti pagalvę verslui. Tam yra reikalingas nacionalinis kofinansavimas. Tai užtikrinkime nacionalinį kofinansavimą ir tą biudžetas būtent ir numato.

Dėl Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo aš nevisiškai su jumis sutikčiau, nes labai didelę dalį gautų lėšų sudaro taip pat ir gauti avansai. Tikrai procesai sutarčių pasirašymo ir skelbimo, sakykime, paraiškų priėmimo šiais metais vyko labai aktyviai, ypač antrąjį pusmetį. Manau, kad kitais metais mes turime visas galimybes pasiekti suplanuotą 5 mlrd. Lt struktūrinės paramos įsisavinimą. O kad žemės ūkis sugebės įsisavinti 2 mlrd. Lt Europos Sąjungos paramos, tai tas man nekelia jokių abejonių.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, švietimo sistemai lyg ir aukštojo mokslo finansavimas didėja, tačiau mokinio krepšelis mažėja. (Čia aš, toj pusėj.) Jis mažėja daugiau kaip 10 %. Savivaldybėms sakoma, kad mokytojams bus mažinama 5%, tačiau neapsieis savivaldybės ir sumažins 10 ir daugiau procentų, nes mokinio krepšelis savivaldybėms mažėja 11 ir daugiau procentų.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kitų metų mokinio krepšelyje atsispindi du darbo užmokesčio mažinimai, t.y. pirmas – bazinio dydžio mažinimas, kuris jau buvo priimtas ir kuris kitais metais visu mastu turi būti perkeltas į mokinio krepšelį, taip pat papildomas pasiūlymas dėl papildomo viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mažinimo. Dėl šios priežasties mokinio krepšelis mažėja beveik 10 %. Dėl abiejų sprendimų, ne dėl to antrojo, apie kurį mes čia paskutiniu metu daugiau diskutavom, bet taip pat ir dėl to pirmojo sprendimo, kuris realiai jau yra įsigaliojęs, bet šiais metais veikė ne visus metus.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš irgi dar trupučiuką norėčiau dėl savivaldos. Jūs žinot, kad savivaldai, gal visi jaučiam, kad nebus lengvi ateinantys metai, nes mažėja biudžetas, kiek aš žinau, galbūt jūs mane pataisysit, arti 25%, ketvirtadaliu. Ne išimtis ir Visagino miesto savivaldybė. Tačiau Visagino miesto savivaldybė yra žymi tuo, kad jinai iki šio laiko naudojasi pigia šiluma. Nuo Naujųjų metų uždarius atominę elektrinę šilumos kainos, aišku, kils. Prašom pasakyti, ar Finansų ministerija atsižvelgs į tai ir padidins subsidijas, asignavimus? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Aš turiu pasakyti, kad kitais metais savivaldybėms yra labai preciziškai suplanuoti asignavimai valstybės deleguotoms funkcijoms, tarp jų ir socialinei paramai, todėl ta suma nuo šių metų didėja 150 mln. Lt. Tikrai nenorime, kad savivaldybės negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų mokėti įvairias kompensacijas ir skirti nemokamą maitinimą mokiniams.

Konkrečiai dėl Ignalinos ir Visagino savivaldybės detaliai man ta problema nežinoma, bet iš principo tai yra viena iš tų savivaldybių, kurios turi galimybę naudotis Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo teikiama parama uždarymo socialiniams padariniams likviduoti. Tai galbūt tokiu būdu būtų galima tą klausimą spręsti, bet manau, tą galima aptarti atskirai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Daukšys. Atsisako. Klausia Seimo narys A. Petkus.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, 2010 metų biudžeto pajamų dalyje matome, kad planuojama iš akcizų gauti 3,2 mlrd. Lt pajamų. Toliau pateikiamose pataisose įstatymu taip pat panaikinti akcizų lengvatą energetiniams produktams iš biologinės kilmės medžiagų. Pasakykite, kokią dalį sudarys akcizų pajamose pinigai, gauti panaikinus lengvatas? Kaip šitų lengvatų panaikinimas prisidės prie vieno iš Vyriausybės prioritetų – skatinti alternatyvių atsinaujinančių išteklių panaudojimą?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. 70 mln. būtų ta konkreti suma. Kalbant apie prisidėjimą prie tikslų, tai jūs turbūt žinote, kad biodalies maišymas į degalus yra privalomas. Tokiu būdu valstybė ir užtikrina šitos priemonės įgyvendinimą, nes ji reikalauja maišyti, tai yra privalomas techninis reikalavimas. Dar tą privalomą reikalavimą papildomai skatinti, mūsų supratimu, tikrai yra jau šiek tiek nelogiška, todėl mes siūlome šios lengvatos atsisakyti, tai yra 70 mln. Lt.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tokį konkretų klausimą dėl investicijų programos, ir ypač savivaldybėms. Nėra visiškai išskirta savivaldybių, kiek yra skirta investicijų programoms, tik tos savivaldybės, kurioms neskirta, ir paaiškinta kodėl. Noriu paklausti, kodėl išskirtos keturios savivaldybės – Kauno, Neringos, Palangos ir Rokiškio? Joms skirti pinigai yra nurodyti kaip Valstybės investicijų programai, ir ypač Neringos savivaldybei – administracinio pastato remontui daugiau kaip 2 mln. Lt. Kodėl tokia išimtis daroma kelioms savivaldybėms? Administracinio pastato remontas – tai nėra gyventojams būtinybė, kaip, sakyčiau, Rokiškio galbūt šilumos ūkiui sutvarkyti, kas žmonėms tiesiogiai reikalinga. Kodėl toks išskirtinumas keturioms savivaldybėms, ypač Neringos savivaldybei?

I. ŠIMONYTĖ. Aš tikrai stengiausi atkreipti Seimo dėmesį į tai, skaitydama pranešimą. Dar kartą noriu pakartoti, kad Valstybės investicijų programoje vienarūšiai objektai yra sugrupuoti į atitinkamos srities investicijų programas, t. y. mokyklos – į švietimo,  kultūros objektai – į kultūros ir tarp jų savivaldybių. Išskirti tik tie projektai, kuriems nebuvo vienarūšių projektų, t. y. kurių tiesiog nebuvo su kuo sugrupuoti. Bet dėl kiekvieno projekto, manau, tikrai bus galima svarstyti. Jeigu… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašau iš vietos nekalbėti, nes negirdėti. Ar jūs norite patikslinti savo klausimą? Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš labai noriu trumpai patikslinti. Kaip matyti, kokioms mokykloms, kuriai, kokio rajono duoti, nes dabar yra bendra. Ar keičiasi iš viso pati investicijų paskirstymo metodika…

I. ŠIMONYTĖ. Taip, keičiasi.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). …per ministeriją? O kodėl Seimo nariai apie tai neinformuojami?

I. ŠIMONYTĖ. Aš jums į tai atkreipiau dėmesį skaidydama pranešimą, tas taip pat yra nurodyta ir apžvalgoje prie biudžeto, kad tikslas yra toks: planuoti visas valstybės investicijas taip, kaip yra planuojamos europinės investicijos – per atitinkamos srities politiką įgyvendinančią ministeriją ar kitą valstybės instituciją, paskirstant numatytą bendrą lėšų katilą tai ar kitai sričiai. Taip ir yra suplanuota valstybės investicijų programoje.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, kai jūs aną rytą su gražia šypsena Lietuvai pateikėte žinią, kad pasiskolinote puikiai...

I. ŠIMONYTĖ. Puikiai.

J. OLEKAS (LSDPF). …tai aš iš tikrųjų patikėjau, kad galbūt su tais 5 %. Bet šiandien jūs labai aiškiai pasakėte, kad pasiskolinta vėl su 6,75 procentiniais punktais.

I. ŠIMONYTĖ. Taip.

J. OLEKAS (LSDPF). Jeigu skaičiuotume, kad tas pasiskolinimas yra beveik 5 mlrd. Lt, ar ne?..

I. ŠIMONYTĖ. Taip.

J. OLEKAS (LSDPF). … žinant, kad Tarptautinis valiutos fondas skolina maždaug apie 3 %, ir jūsų dabar analizėje pateikta, kad Tarptautiniam valiutos fondui beveik viskas tinka, ką daro ši Vyriausybė, vadinasi, kad už 5 mlrd. ir už 3,75 % maždaug 200 mln. palūkanoms mes tiesiog atiduodame, nežinau dėl kieno, ar Ministro Pirmininko užgaidų, ar kitų, ir vis tiek perkeliame ant savo vaikų ir anūkų tokią sumą. 200 mln., aš manau, iš dalies padengtų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dabartinį trūkumą, ir manau, būtų labai geras stimulas skatinti ir finansuoti būstų renovaciją, ko mes dabar nesulaukiame. Jūs sakote, kad Tarptautinio valiutos fondo pinigus mes galėtume tokiems struktūriniams dalykams kaip Privalomojo sveikatos draudimo fondo papildomas finansavimas ar renovaciją finansuoti. Todėl man niekaip nesuprantama, kodėl mes į balą išmetame beveik 200 mln.?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai tikiu, kad jeigu bus priimti visi reikalingi sprendimai šįmet, patvirtinti atitinkami išlaidų sumažinimai ir pradėtos struktūrinės reformos tose srityse, kuriose jos jau yra beprasidedą arba turėtų artimiausiu metu prasidėti, tai mes galėsime kitais metais galbūt skolintis jau ir už 5 %, jeigu finansų rinkoms nenutiks kokių nors nenumatytų sukrėtimų. Nes pasitikėjimas mūsų galėjimu grąžinti skolas ateityje šiuo metu yra gana pozityvus.

Aš turbūt vargiai galėsiu atsakyti už visą Vyriausybę ar už visas valdžios institucijas dėl skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo. Ką pasiūlyčiau, tai pasiūlyčiau šiek tiek savęs neapgaudinėti taip tiesiogiai lyginant vien tik palūkanas, nes visų pirma sąlygos gali būti įvairios, ypač žinant Tarptautinio valiutos fondo patirtį su Latvija ir, sakykime, kartais ribotu politikų Latvijoje galėjimu vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tai kelia papildomą riziką. Kitas dalykas yra tas, kad tos šalys, kurioms tvarkytis sekasi geriau, sakykime, Vengrija ar Serbija, Rumunija, jos vis tiek skolinasi tarptautinėse rinkose, nes finansinės paramos net ir pagal išskirtines sąlygas iš Tarptautinio valiutos fondo nepakanka visiems deficitams finansuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už atsakymus. Klausimams paskirtas laikas iš esmės baigėsi, neskaičiuojant kelių sekundžių. Dabar aš matau galimybę ministrei vieną dvi minutes atsikvėpti. Jūs galite atsisėsti arba tribūnoje palaukti. Galbūt geriau jums pailsėti.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar siūlymas būtų toks. Pirma, turime priimti sprendimus, kurie iš esmės yra nustatyti Statuto, tai nereikia mūsų valios. Sprendimai yra tokie, kad pateiktas Valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklių projektas Nr. XIP-1220 perduodamas svarstyti pagrindiniam ir visiems kitiems komitetams. Taigi pagrindinis komitetas numatytas Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomi komitetai – visi kiti komitetai.

Taip pat laikantis Statuto reikalavimų pirmojo svarstymo data numatyta lapkričio 24 d., antrojo svarstymo data – gruodžio 8 d. ir priėmimo diena yra gruodžio 10 d. Taigi Statuto reikalavimai yra išlaikomi.

Jūs taip pat turite išplatintą Biudžeto ir finansų komiteto šio įstatymo projekto svarstymo grafiką. Prašom juo vadovautis svarstant ir teikiant išvadas bei pasiūlymus kituose komitetuose. Seimo plenariniai posėdžiai, eiliniai plenariniai posėdžiai, penkiolika dienų, kaip numato Statutas, nevyks, tačiau tai neužkerta kelio prireikus sušaukti neeilinį posėdį. Dabar mes turime apsvarstyti susijusius su šiuo biudžetu įstatymų paketus. Aš pasiūlymą tuoj pateiksiu, po to pasitarsime su jumis. Ar jūs sutiktumėte, kad ministrė I. Šimonytė dabar pateiktų projektus, susijusius su Biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, lydinčiuosius projektus, kurių numeriai yra nuo 2-2b iki 2-2i, kad pateiktų kaip paketą, o klausimų… (Balsai salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nešaukti. Seimas yra nusprendęs, kad darbotvarkė yra tokia, kokią patvirtino Seimas, ir jinai turėtų baigtis 20 val. (Balsai salėje) Tačiau pirmininko pareiga yra ir „sutilpti į laiką“, rasti racionalų sprendimą. Bet aš turiu išklausyti ir kitus pasiūlymus. E. Klumbys – pirmasis, aš įjungiu mikrofoną.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau pasakyti dėl to, kas buvo anksčiau. Tai bus pirma pastaba. Pagal Konstitucinio Teismo sprendimą dėl laikinųjų komisijų Seimas visus sprendimus priima balsuodamas. Neturi būti automatinių sprendimų. Aš suprantu, galbūt šioje vietoje yra Statuto defektas, ir jūs tuo naudojatės. Aš nesiginčiju, bet aš tai sakau kaip esminį dalyką, kad bet kokiu atveju turi būti balsavimas, nėra automatinių sprendimų. Tai yra pirma pastaba.

O antra pastaba, ką jūs pasakėte dabar, dėl tų lydinčiųjų įstatymų. Aš manau, kad, be abejo, jūsų pareiga žiūrėti, tačiau Seimo pareiga yra įsigilinti į įstatymus. Manau, kad mes kiekvieną įstatymą turėtume pateikimo stadijos metu išklausyti, užduoti klausimus ir eiti prie kito, nes tai yra labai svarbūs, daug ką keičiantys įstatymai, ir dėl kiekvieno įstatymo reikia labai detaliai įsigilinti. Tai yra mūsų… Aš frakcijos vardu šito reikalauju.

PIRMININKAS. Aš nesupratau jūsų pastabos. Nežinau, kaip ją priimti, nes dėl ką tik pateikto įstatymo projekto joks balsavimas Statute yra nenumatytas ir net klausimai nebuvo numatyti, tačiau klausimus dalis Seimo narių galėjo pateikti. Statutas sako, kad projektas perduodamas komitetui, tą aš ir paskelbiau.

Dabar mes pereisime prie lydinčiųjų įstatymų pateikimo tokia tvarka, kokia sutarsime. Yra galimybė pateikimą atlikti, taupant laiką, vienu paketu, tačiau dėl klausimų mes vėlgi galime susitarti, ar dėl kiekvieno klausimo… (Balsai salėje) Bet jeigu Seimas nori dirbti iki vidurnakčio, tai tada galime pasirinkti ir neracionalų variantą. Bet pasitarkime, ar negalėtume dirbti racionaliai, kad užbaigtume klausimus, na, jeigu ne visai numatytu laiku, tai bent nedaug pavėlavę.

Kolega A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų laikas pasibaigia, kai jau išsenka paskutinė klausinėjimui skirta laiko sekundė. Šiuo atveju buvo likusios dar 50 sekundžių ir per tą laiką dar buvo galima paklausti. Jūs anksčiau laiko nutraukėte klausimus ir dabar pats nustatinėjate, kiek laiko turi dirbti Seimas, visiškai neatsižvelgdami į Seimo narių norus ir pageidavimus. Būtų gerai, jeigu atsižvelgtumėte. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Na, ne aš nustatau, kiek laiko turi Seimas dirbti, nes Seimas, tvirtindamas darbotvarkę, tą nustatė.

Kolegė Seimo narė L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiandien pateikiamas ne šiaip eilinis įstatymo pataisų paketas, bet tai yra svarbūs gyvenimiški pakeitimai, kurių laukia ir kuriuos atidžiai stebi visi Lietuvos žmonės. Noriu pasakyti, kad lydintieji įstatymų projektai ne visi tarpusavyje vieni su kitais susiję. Kiekvienas jų reikalauja ir atskiro svarstymo, ir atskiro paklausimo mums aiškinantis, nes neaiškumų tiek Pelno, tiek kituose įstatymuose yra labai nemažai. Todėl prašau suteikti galimybę paklausti pranešėjos dėl kiekvieno įstatymo projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai gal aš buvau blogai suprastas. Aš siūlau pateikimą padaryti vienu pranešimu, o klausimus kiekvienam įstatymui atskirai, aptarimas ir balsavimas atskirai. Jeigu tai nepriimtina, jeigu norime kiekvieno pateikimo, tai Seimo valia, jeigu Seimas taip nuspręs… (Balsai salėje) Tai aš klausiu, ar Seimas pritaria kolegės Seimo narės L. Graužinienės pasiūlymui kiekvieną lydintįjį įstatymą pateikti atskirai? (Balsai salėje) Nepritaria. Prašau balsuoti dėl pateikimo tvarkos. (Balsai salėje) Gerai, Statuto reikalavimas yra teisėtas. (Balsai salėje)

Aš manau, kad reikia taupyti laiką ir baigti debatus dėl to, kokia tvarka svarstysime. Kviečiu… (Balsai salėje) Seimo valia, bet aš iš karto perspėju, kad kaip pirmininkas priimsiu sprendimą posėdį baigti tik tada, kai visi trys biudžetai ir lydintieji įstatymai bus apsvarstyti, nes tokia yra Seimo patvirtina darbotvarkė… (Balsai salėje) …ir aš remsiuosi Statutu, nes… Bet neužbėkime į priekį. Aš į tribūną kviečiu ministrę I. Šimonytę pateikti pirmąjį lydintįjį… (Balsai salėje) Aš priimu be balsavimo, nes statutinis reikalavimas yra teisėtas ir tokio balsavimo nereikia.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1221 (pateikimas)

Seimo nariai protestuoja, kad būtų galima pateikti paketą, pirmininkas atsižvelgia į tai. Aš prašau nelaukti prie mikrofono, taupykime laiką. Į tribūną kviečiu ministrę pateikti pirmąjį įstatymo projektą – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašau, ministre.

I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūloma patikslinti daugelį Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo straipsnių. Keletas patikslinimų yra techninių, keletas patikslinimų yra esminių.

Prie techninių patikslinimų priskirčiau pasiūlymą patikslinti 3 straipsnį dėl pajamų įskaitymo. Kadangi, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, visas pajamų mokestis už verslo liudijimą yra įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra išduotas verslo liudijimas, biudžetą ir nėra perskirstomas tarp biudžetų, tai tiesiog yra reikalinga atlikti techninį ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo patikslinimą.

10 straipsnio pakeitimas yra susijęs su tuo, kad 2009 m. savivaldybės susidūrė su valstybinių funkcijų įgyvendinimui skirtų lėšų trūkumu atitinkamam laikotarpiui, kadangi tikslinės dotacijos buvo pervedamos kas ketvirtį lygiomis dalimis. Norėdami užtikrinti šių lėšų pervedimą, mes siūlome numatyti išlygą, kad Biudžeto įstatymas gali numatyti kitaip. Teikiamame 2010 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių įstatymo projekte yra numatyta, kad šios lėšos būtų pervedamos savivaldybėms pagal poreikį.

Esminiams patikslinimams būtų priskirta tai, kad, atsižvelgiant į tai, kad dėl ūkio nuosmukio nacionalinio biudžeto prognozuojami rodikliai ženkliai mažėja, tarp jų ir gyventojų pajamų mokestis, yra siūloma pereinamuoju 2010 m. ir 2011 m. laikotarpiu numatyti valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijas, kurios kompensuotų 85 % prognozuojamų pajamų palyginamaisiais dydžiais mažėjimą, lyginant su ankstesniu laikotarpiu.

Taip pat yra siūloma 2010 m. ir 2011 m., šiuo pereinamuoju laikotarpiu, valstybės biudžete numatyti reikiamo dydžio biudžeto dotacijos kompensacijas iš tų savivaldybių, kuriose pajamos palyginamaisiais dydžiais didės, lyginant su 2009 metais. Tokie pakeitimai sumažintų savivaldybių pajamas, tačiau alternatyvos tam sprendimui faktiškai nėra. Jeigu valstybės biudžete vadinamosios kitos išlaidos ir institucijų išlaikymo išlaidos mažėja apie 30 %, tai ir pagal šiuos patikslinimus savivaldybių biudžetų išlaidos, kurios yra skiriamos savarankiškoms funkcijoms, mažėtų panašiu procentu. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto ir Mažeikių rajono savivaldybių biudžeto pajamos, gaunamos iš mokesčių, nepadengia išlaidų savarankiškoms funkcijoms vykdyti, šioms savivaldybėms yra skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija. Atsižvelgdami į tai, mes siūlome padidinti šioms savivaldybėms paliekamo gyventojų pajamų mokesčio dalies limitus: Kauno miestui siūloma nustatyti 94 %, Klaipėdos miestui – 86 %, Panevėžio miestui – 100 %, Šiaulių miestui – taip pat 100 %, Mažeikių rajonui – 95 %. Šie pakeitimai turėtų tokį teigiamą poveikį, kad nereikėtų dalies gyventojų pajamų mokesčio iš pradžių pervesti į valstybės iždo sąskaitą, o paskui iš valstybės biudžeto skirti bendrosios dotacijos kompensaciją pajamų mažėjimui padengti, o savivaldybėms iš karto liktų didesnė gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri leistų geriau padengti šių institucijų savarankiškų funkcijų vykdymo išlaidas. Tokia būtų projekto esmė. Prašyčiau pritarti. Esu pasirengusi atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Pirmas klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų visoms savivaldybėms bus dotuojama 85 % negautų pinigų, bet atsiranda penkios savivaldybės, kiek aš matau, kurioms bus dotuojama kitokiais skaičiais. Ir net dotuojama ne per gyventojų pajamų mokesčio mažesnį surinkimą, teisingai suprantu? Paėmimą į biudžetą, ar ne?

I. ŠIMONYTĖ. Ar turėčiau atsakyti? Ne visiškai taip. Todėl, kad priedėlis kalba apie gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri yra paliekama šiose savivaldybėse kaip savivaldybės biudžetui tenkanti dalis, o tai, ką aš kalbėjau apie 85 %, tai mes čia kalbame apie kompensaciją pajamų sumažėjimo. Mes turėtume teoriškai, pagal Metodikos įstatymą kompensuoti 100 % pajamų sumažėjimo, lyginant su 2009 m., tačiau tikrai tokios kompensacijos skirti savivaldybių biudžetams neturime jokių finansinių galimybių ir, tiesą sakant, nelabai matome ir pagrindo, nes jeigu valstybės biudžete yra mažinamos vadinamosios kitos išlaidos, vadinasi, savivaldybių biudžetams taip pat teks taupyti panašiu procentu.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji ministre, sakykite, kada buvo svarstomas 2009 m. biudžetas, man ne kartą teko pasakyti, kad sumažinus gyventojų pajamų mokestį vis dėlto nebus surenkama pakankamai lėšų į savivaldybių biudžetus, ir šiuo atveju – Šiaulių miesto biudžetui taip ir atsitiko, tai, mano manymu, kad netgi ir 100 % neužteks. Ar yra numatyta dar kitų kompensacinių mechanizmų savivaldybių biudžetams, nes, mano žiniomis, Šiaulių miesto savivaldybė šiais metais planuoja nesurinkti 40 mln. į biudžetą, kai biudžetas sudaro 242 mln., tai beveik 20 %.

I. ŠIMONYTĖ.  Iš tikrųjų gyventojų pajamų mokesčio įplaukos mažėja dėl labai objektyvių priežasčių. Visų pirma dėl sparčiai mažėjančio darbo užmokesčio fondo, t. y. tiek dėl vidutinio darbo užmokesčio mažėjimo, tiek dėl augančio nedarbo. Tas yra natūralu, ir kažkokią dalį, sakykim, tolesnio mažėjimo, nes pajamos taip pat mažės ir 2010 m., mes galime prisiimti sau atsakomybę padengti, tačiau tikrai negalime prisiimti atsakomybės ir naštos padengti visą tą didėjimą, todėl savivaldybėms taip pat kaip ir valstybės biudžetui kitais metais teks papildomai taupyti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Nematau salėje.  (Balsai salėje) Yra. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jau šiais metais savivaldybės susiduria su lėšų trūkumu, kad užtikrintų jiems paskirtų funkcijų vykdymą. Ar visgi jūs… Nors paminėjote, kad galbūt teiksite ir patikslintą biudžetą kitų metų viduryje kažkurį mėnesį, kaip šiuo atveju subalansuota, jūsų paskaičiavimais, savivaldybių galimybė vykdyti jiems pavestas funkcijas?

I. ŠIMONYTĖ.  Ačiū už klausimą. Tikrai šiais metais tų problemų yra, negaliu to paneigti. Mes dabar kaip tik turėtume kitą savaitę surinkti informaciją apie faktinį savivaldybių lėšų poreikį iki metų pabaigos ir tikrai bandysim savivaldybėms padėti išspręsti tą klausimą. Jau vieną kartą perskirstėm vieną Finansų ministerijos programą savivaldybėms, nes neturėjome kitos išeities, nes suprantame, kad tas kompensacijas reikia mokėti. Taip pat buvo galbūt šiokių tokių apyvartinių lėšų problemų, nes, kaip aš ir minėjau, tos lėšos buvo pervedamos ketvirčiais, dabar mes tikrai pasiūlysim lankstesnę sistemą. Kitiems metams poreikis lėšų socialinei paramai mokiniams ir kompensacijoms mokėti yra suplanuotas tiksliai pagal poreikį. Ta prasme mes tikrai šiandien esame suplanavę tiek, kiek yra pagal metodikos poreikį – nė kiek nebandėm sumažinti. Jeigu atsitiktų taip, kad faktinis poreikis būtų didesnis kitais metais, nei dabar atrodo, tai spręsim tą problemą, be abejo.

PIRMININKAS. Klausia Seimo nario J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau paklausti, kaip kitos savivaldybės, kurių poreikiai taip pat netenkinami, jų surinkimo, palikimo procento dalis nedidinama, čia išskirtos tiktai penkios savivaldybės. Kokia situacija kitose, likusiose savivaldybėse ir kokiu būdu tas jų gyventojų pajamų mokesčio nepakankamas surinkimas bus jiems kompensuojamas?

I. ŠIMONYTĖ. Iš tikrųjų turiu pasakyti, kad iš tų daugiau savivaldybių, kurių pajamos yra paimamoms perskirstyti, praktiškai likęs vos ne vienintelis Vilnius, toliau turės dotuoti kitus miestus. Vilniui planą vykdyti net ir šiais metais sekasi tikrai gerai, palyginti su kitomis savivaldybėmis. Kaip ir minėjau, tą pajamų netekimą, tiesiog sumažėjimą, jeigu taip galima pasakyti, vienodu procentu mes kompensuosim iki 85 % skirtumo visoms savivaldybėms, bet Vilnius… didelė.

PIRMININKAS. Kitas sąraše E. Pupinis, tačiau jo nematyti savo vietoje. Todėl klausia Seimo narė R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG).  Labai ačiū. Jūs iš dalies jau atsakėte į mano klausimą, bet aš vis dėlto norėčiau akcentuoti, kuo grindžiamas savivaldybių (dėl 4 straipsnio) pasirinkimas. Ar iš tikrųjų pakankamai pasvertai buvo išdiskutuota ir nepasirinktos… nepažiūrėtos kitų savivaldybių galimybės būti, na, labiau pastebėtoms paliekant didesnę dalį gyventojų pajamų mokesčio? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ.  Kaip ir minėjau, mes tikrai stengiamės preciziškai nustatyti kaip tik tas savivaldybes, kuriose susidaro toks kvailas užburtas ratas, kad jos pirmiausia skiria lėšas į valstybės iždą, o paskui tu joms turi skirti bendrosios dotacijos kompensaciją. Tai, kad nebūtų to beprasmiško lėšų stumdymo, šitos savivaldybės ir yra tokios savivaldybės, o šiaip juk dauguma mažųjų savivaldybių ir apskritai dauguma savivaldybių ir gauna 100 % savo gyventojų pajamų mokesčio.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, visiškai neaiškūs kriterijai, pagal ką buvo pasirinktas tų kelių savivaldybių palikimas. Aš suprantu, kad  yra savivaldybėms kur kas geriau, kada gauni pinigus ir nereikia laukti, kada iš biudžeto perves, nes situacija kitais metais, matyt, tom mažom savivaldybėm bus žymiai sudėtingesnė. Aš pasižiūrėjau politiškai, tai iš esmės yra savivaldybės, kurias valdo konservatoriai, liberalų sąjūdis, vėl konservatoriai, centristai ir krikdemai. Taigi valdančiosios daugumos koalicijos merų valdomos savivaldybės. Kodėl jiems išskirtinės sąlygos, atsakykite man? (Šurmulys salėje)

I. ŠIMONYTĖ.  Aš pradėsiu iš antro galo. Vilniaus savivaldybę, kiek žinau, taip pat valdo konservatoriai, bet tikrai Vilniaus savivaldybei nesiūloma palikti nė kiek daugiau gyventojų pajamų mokesčio, taigi Vilnius, kaip buvo didžiausias donoras kitų savivaldybių, taip ir liks didžiausias donoras kitų savivaldybių. Dabar dėl perskirstymo, tai aš jau jums ir minėjau, kad mažosios savivaldybės iš tikrųjų gauna 100 % gyventojų pajamų mokesčio ir visą laiką tą gavo. Tikrai aš sutinku, kad laikas yra nelengvas, visoms savivaldybėms teks šiek tiek pasispausti. Bet ką galiu pasakyti biudžeto naudai, t. y. tai, kad tikslinės dotacijos valstybės perduotoms funkcijoms yra suplanuotos tikrai labai tiksliai pagal poreikį. Tai reiškia, kad valstybė nebando savo funkcijų vykdymo problemų permesti savivaldybėms, savivaldybėms tiesiog reikės persižiūrėti savo savarankiškas funkcijas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Bucevičius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, nenorėčiau šiandien politikuoti. Klausimas būtų toks: ar negalėtumėte jūs į Biudžeto ir finansų komitetą atnešti tuos skaičius, apie kuriuos mes kalbame. Penkios savivaldybės. Girdime įvairių skaičių – 94 %, 100 %.

I. ŠIMONYTĖ.  Gerai.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Tada mums lengviau bus kalbėtis su savivaldybėmis, nes viena savivaldybė, kuri nesurenka ir įrodo, atleidžiama 100 %… 86 %, kita savivaldybė, kad jinai dar mažiau gyventojų pajamų mokesčio nesurinks… Kad mums būtų lengviau komunikuoti ir padėti jums ir sau, tuos skaičius norėtume turėti.

I. ŠIMONYTĖ.  Labai ačiū. Būtinai tą padarysiu.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji ministre, kadangi iki 30 % yra mažinamas ir savivaldybių biudžetas, aš noriu paklausti, ar jūs skaičiavote, ar užteks savivaldybėms lėšų dalyvauti bendruose projektuose su Europos Sąjunga, gaunant lėšas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų? Ar tai yra užtikrinta, kad tikrai galės pasinaudoti tomis lėšomis?

I. ŠIMONYTĖ. Taip, čia vienas iš tokių klausimų, į kuriuos mėgstu atsakyti, nes turiu gerų atsakymų. Visų pirma savivaldybėms yra padidintas skolos limitas, ypač toms, kurios vykdo bendrus su Europa projektus. Antras dalykas yra tas, kad valstybė yra labai geromis sąlygomis pasiėmusi paskolą iš Europos investicijų banko, ji gali perskolinti lėšas savivaldybėms 7 metams be grąžinimo už labai mažas palūkanas, kad jos galėtų pasiskolinti būtent tą reikalingą savo įnašą į europinį projektą. Penkios savivaldybės jau yra tokias paskolas iš mūsų pasiėmusios.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus tiek, kiek leido Statuto skirtas laikas. Dabar galima pasakyti motyvus už arba prieš pateiktą įstatymo projektą. Už – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų galima pasidžiaugti, kad kai kurios savivaldybės galės efektyviau pasinaudoti savo surenkamais gyventojų pajamų mokesčiais. Tai pasakytina apie Panevėžį ir apie Šiaulius, kuriems bus palikta 100 % jų surinktų gyventojų pajamų mokesčio. Tai galbūt skatintų savivaldybes stengtis, kad to mokesčio surinkimas gerėtų. Deja, pasiūlytas projektas turi didelį trūkumą, kai siūloma kompensuoti tik 85 % nesurenkamų lėšų. Ypač ką ministrė sakė dėl Vyriausybės deleguotų funkcijų. Visų pirma tai Vilniaus miestas, į kurį iš tikrųjų suvažiuoja gana daug žmonių iš kitų miestų, turėdami Vyriausybės deleguotas lengvatas, kurias turi apmokėti savivaldybė. Aš pirmiausia paminėčiau transporto lengvatas. Ir šitas vėlavimas, arba nefinansavimas Vyriausybės deleguotos funkcijos, iš tikrųjų pastato į labai sudėtingas sąlygas tas įmones, kurios teikia visuomenines paslaugas, nes pardavus lengvatinį bilietą Vilniaus mieste, sakykime, autobusų ar troleibusų parkai turi iš karto į biudžetą sumokėti pridėtinės vertės mokestį. O pinigų iš valstybės biudžeto negauna. Štai čia kyla visa problema, kurios ministrė neakcentavo, bet jeigu bus kompensuojama tik 85 %, tai šita problema dar pagilės. Todėl aš manau, kad įstatyme yra ir tam tikrų pozityvių poslinkių, bet pagrindinės problemos dėl deleguotų funkcijų finansavimo įstatymo pakeitimai nesprendžia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra užsirašęs kalbėti prieš K. Daukšys. Seimo narys K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes visi tikėjomės, kad bent jau sunkmečio metu bus kažkoks aiškumas dėl biudžeto formavimo ir kitų dalykų. Dabar kai pasižiūrime į savivaldybių biudžeto formavimo dalykus, tai jos ne tik negauna tiek pajamų, kiek joms priklausytų pagal įstatymus, bet yra dar kartą padaromas dar vienas pakeitimas – vieniems gyventojams mokesčio paliksime daugiau, kitiems gyventojo mokesčio paliksime mažiau. Už ką mes taip padarysime, kodėl mes taip turime daryti? Šitie dalykai ministerijos yra kažkodėl, mano galva, iki galo neapgalvoti. Ir jeigu ministerija vieną kartą galėtų pateikti, o kaipgi atrodytų biudžetai su aiškiais skaičiais ir aiškiomis normomis, kiek miestams turi likti gyventojų pajamų mokesčio, tada gal būtų lengviau mums visiems apsispręsti. Todėl aš manau, kad šiuo atveju, kai mes ne iki galo finansuojame savivaldybių biudžetus, turime labai aiškiai pasakyti, ko nefinansuosime. Kodėl, pavyzdžiui, Mažeikių rajonui reikia 90 % gyventojų pajamų lėšų, kai jis turi „Mažeikių naftą“, o kuriam nors kitam rajonui, kuris tokios įmonės neturi, paliksime gerokai mažiau, pavyzdžiui, Vilniaus miestui. Tie klausimai man iškyla, aš norėčiau didesnio aiškumo iš ministerijos ir tikiuosi, kad svarstymo metu tie dalykai paaiškės.

PIRMININKAS. Nepaisant išsakytų abejonių, ar gali Seimas sutikti bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymui? Negali. Skelbiu balsavimą dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1221. Prašau balsuoti. Balsuojame dėl pritarimo ar nepritarimo įstatymo projektui po pateikimo.

Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 11, susilaikė 31. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pasiūlytas pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų komitetų nėra pasiūlyta. Siūloma svarstymo data ta pati, kaip ir pagrindinio įstatymo, t. y. lapkričio 24 d. šiuo klausimu. Ar yra kokių kitų pasiūlymų, ar dėl to… (Balsai salėje)   Jeigu turite pasiūlymų, prašom siūlyti. (Balsai salėje) Atsiprašau. Dabar aš nepastebėjau, kuris Seimo narys. Seimo narys J. Veselka. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke,  kadangi susiję su savivaldybių biudžetais, man atrodo, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turėtų būti vienas iš papildomų.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas tą patį rengiasi siūlyti. Ar gali Seimas pritarti šiam pasiūlymui? Pritarta. Šio klausimo svarstymas po pateikimo baigtas.

Pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 13, 17, 18, 26, 31, 33, 34, 35, 38², 40¹, 41, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo X¹ skyriumi įstatymo projektas Nr. XIP-1222 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės 2-2c klausimas, projekto Nr. XIP-1222 – Pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 13, 17, 18, 26, 31, 33, 34, 35, 38², 40¹, 41, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo nauju skyriumi projektas. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė, kuriai šiandien tenka didelis fizinis krūvis tiek daug kalbėti. Prašau, ministre.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamos Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pataisos yra susijusios su keletu klausimų. Pirmas siūlymas yra grąžinti anksčiau galiojusį Pelno mokesčio 15 % tarifą pradedant nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio. Taip pat atsižvelgiant į šitą mažinimą, pasiūlyti per pusę sumažintą pelno mokesčio tarifą smulkioms įmonėms, mažoms įmonėms, kurių apyvarta yra iki pusės milijono litų, o darbuotojų skaičius yra iki dešimt. Primenu, kad šiuo metu šioms įmonėms taikomas 13 % pelno mokesčio tarifas.

Pritarus tokiems pasiūlymams, būtų taikomi du pelno mokesčio tarifai – 15 % kaip standartinis tarifas ir 7,5 % kaip lengvatinis tarifas smulkioms įmonėms nuo 2010 metų. Taip pat yra siūloma įgyvendinti nemažai Vyriausybės programos nuostatų. Pirma nuostata yra susijusi faktiškai su visos Europos Sąjungos valstybėse esančia galimybe įmonės nuostolius perduoti kitai įmonių grupės įmonei. Tarkime, jeigu yra motininė įmonė, turinti vieną ar dvi dukterines ir viena iš šių įmonių yra nuostolinga, o kita pelninga, tokiu atveju nuostolingos įmonės nuostoliais gali būti mažinamas pelningos įmonės pelnas. Tokio sprendimo logika yra labai paprasta, tokiu atveju struktūra neiškreipia apmokestinimo sąlygų. Jeigu šitos įmonės būtų organizuotos kaip pagrindinė būstinė ir filialas, tuomet rezultatai natūraliai užsidengtų tarpusavyje, nes tai būtų vienas juridinis asmuo. Dėl tos priežasties, kaip aš minėjau, kadangi daugelyje šalių yra ir kadangi tai buvo numatyta Vyriausybės programos priemonių plane, siūloma tokią galimybę taikyti ir Lietuvos įmonėms.

Antras dalykas, kurį siūloma taip pat įgyvendinti atsižvelgiant į Vyriausybės programos priemonių sąrašą, t. y. praplėsti sąnaudų sąrašą sąnaudomis, kurios yra patiriamos darbuotojų naudai. Tokios galimybės pagrindinis tikslas būtų išvengti dvigubo apmokestinimo tais atvejais, kai įvairios pajamos natūra yra apmokestinamos kaip darbuotojo pajamos pajamų mokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis ir dar jų neleidžiama atskaityti apskaičiuojant pelno mokestį. Tokiu būdu susidaro dvigubas apmokestinimas, kurį iš tikrųjų siūloma spręsti, nes jeigu tai yra darbo užmokesčio dalis, tai atitinkamai sąnaudų prasme taip pat turi būti traktuojama kaip ir darbo užmokestis ir turi būti atskaitoma iš pajamų apskaičiuojant pelno mokestį.

Taip pat siūloma padaryti keletą patikslinimų ilgalaikio turto klasifikavimo sistemoje. Pagrindinis principas, pagrindinė mintis, kodėl tas siūloma, yra susiję su įsigaliojusia šiais metais investicijų lengvata, kuri nėra taikoma transporto priemonėms, tačiau dėl savo specifikos, labai įvairių specifinių paskirčių toks turtas kaip laivai, vilkikai arba šiukšliavežės yra daugiau įrenginiai, o ne transporto priemonės, bet yra registruojamos kaip transporto priemonės ir apskaitomos kaip transporto priemonės. Dėl to, tarkime, investicijos į tokį naują turtą iš karto praranda galimybę naudotis lengvata. Todėl siūloma šitą netikslumą pataisyti, nes tai nėra lengvasis automobilis ar paprastas sunkvežimis, ar autobusas, kuriems lengvatų galbūt nereikėtų taikyti.

Dar vienas patikslinimas, susijęs su pelno mokesčio tarifo sumažinimu, yra atsisakyti nuolatinių buveinių, esančių užsienyje, pelno apmokestinimo Lietuvoje. Kadangi Lietuvoje tarifas būtų vėl gana mažas ir faktiškai mažiausias, palyginti su bet kokiomis šalimis, kur taip pat veikia mūsų įmonių nuolatinės buveinės, todėl tas perskaičiavimas neturi jokios praktinės naudos. Taip pat nebūtų galima atskaityti ir išlaidų, susijusių su veikla tose nuolatinėse buveinėse.

Šie pasiūlymai, iš tikrųjų didžioji dalis jų, išskyrus pelno mokesčio tarifo mažinimą, poveikio 2010 m. biudžetui neturėtų, nes, tarkime, nuostolių perkėlimą grupėse siūloma įteisinti nuo 2010 m. ir tik naujai susidariusiems nuostoliams. Tas pats galiotų ir papildomoms pozicijoms dėl sąnaudų. Pelno mokesčio tarifo sumažinimas šiek tiek atsispindėtų avansiniuose mokėjimuose, tačiau mes manome, kad tas poveikis būtų gana nežymus. Kita vertus, taip pat yra pozityvi rizika, turint mintyje kapitalo mobilumą, kad pelno mokesčio tarifo sumažinimas vis dėlto galėtų teigiamai atsiliepti avansinio pelno mokesčio įplaukoms.

Tokia yra projekto esmė. Prašyčiau Seimo pritarti ir pradėti svarstyti.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti dabar yra užsirašę 11 Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF).  Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, Eurostato duomenimis, Lietuvoje vienas žemiausių kapitalo apmokestinimų. O darbo jėgos apmokestinimas – vienas iš didesnių. Dėl svarstyti pateiktų įstatymų apie socialinio draudimo įmokų didinimą aš jums neužduosiu klausimo, nes tai toliau didina mokesčius darbo jėgai. Bet mano klausimas, kodėl vis dėlto einate keliu, kuriuo dar labiau mažinate kapitalo apmokestinimą, nors jis ir taip yra mažas, ir koks tas nežymus poveikis biudžetui, nes jau dabar galėjote tikrai paskaičiuoti tą poveikį, nereikia ginčytis iki užkimimo? Mane domina, kiek biudžetas praras lėšų dėl šio įstatymo priėmimo?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą.  Jūsų minėti Eurostato skaičiavimai, matyt, remiasi tuo laiku, kai buvo taikomas 15 % tarifas, be to, reikėtų turėti minty, kad kapitalo mokesčiai Eurostate tai nėra vien tik pelno mokestis, tai yra ir turto mokesčiai. Su šitais mokesčiais… Lietuvoje jie yra tikrai labai maži. Dėl tos priežasties tas mūsų rodiklis ir yra toks nedidelis.

Bet aš noriu jums priminti, kad pelno mokesčio tarifas yra tikrai gana svarbus konkurencingumo veiksnys, net ir Airija, turėdama tikrai milžiniškų ekonomikos problemų, vis dėlto savo patraukliojo pelno mokesčio tarifo  didinti nesiryžo. Toks būtų atsakymas.

Kalbant apie poveikį, tai yra rizika, kad biudžeto pajamos, kaip jos yra dabar suplanuotos, gali būti dar 20–30 mln. Lt mažesnės, tačiau planuodami pelno mokesčio pajamas 2010 m. biudžete mes tikrai pasirinkome labai atsargią prognozę įvertindami ir šituos pakeitimus, nes nuo šių metų pajamos mažėja beveik 50 %.

PIRMININKAS.  Klausia Seimo narys A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji pranešėja, gerbiamieji kolegos, akivaizdu, kad tragiškų klaidų atitaisymas tęsiasi. Padidinote akcizą dyzelinui – gavote šnipštą, akcizą vėl nuleidote. Padidinote pelno mokestį – gavote vėl šnipštą, pelno mokestį vėl nuleidžiate. Kaip manote, kada visa apimtimi, o ne atskirais epizodais suprasite savo pasirinktos valstybės valdymo krypties klaidingumą, ir kaip manote, valstybės valdymo požiūriu ar protinga taip elgtis: įstatymas priimamas, tada žiūrima, kaip jis veikia, ypač mokestinis įstatymas, ir tada sprendžiama, ką su juo daryti, o ne prieš tai daromas koks nors modeliavimas, analizavimas ar panašiai, prieš priimant tokius įstatymus?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Turbūt žinote, kad dyzelino akcizą sumažinus dabar taip pat išėjo daugiau mažiau šnipštas. Tai turbūt reikėtų iki galo žinoti, apie ką kalbame.

Niekada neslėpiau savo nuomonės, kad pelno mokesčio didinimas tikrai nebuvo būtinas sprendimas. Aptarę šitą klausimą papildomai šiemet, turėdami mintyje, kad pelno mokesčio bazė kitais metais bus tikrai labai nedidelė, todėl ir kažkokių tarifų pakeitimų poveikis biudžetui būtų gana neženklus, pasiryžome ir pasiūlėme Seimui priimti šitą sprendimą.

PIRMININKAS.  Klausia Seimo narė B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, aišku, dabar Vyriausybė mažindama pelno mokestį turbūt pripažįsta savo klaidą, kad ji be reikalo jį didino pernai. Tai vienas dalykas. Bet mane domina sąrašas sąnaudų darbuotojų naudai. Suprantate, šis įstatymo pakeitimas būtų buvęs pateisinamas, kai pas mus trūko, tiesą sakant, darbuotojų darbo rinkoje, o dabar tai skamba labai absurdiškai. Gal jūs išvardytumėte tą sąrašą darbuotojų naudai, kas mažina pelno mokestį?

I. ŠIMONYTĖ. Šiuo atveju mažintų bet kokios išlaidos, kurios yra apmokestintos pajamų mokesčiu gyventojo, to darbuotojo rankose. Mūsų supratimu, jeigu, tarkime, kokiai nors padovanotai dovanai ar apmokėtai paslaugai už darbuotoją yra pritaikytas gyventojų pajamų mokestis ir 40 % socialinio draudimo įmoka, tai dar riboti šitos sumos atskaitymai į sąnaudas tiesiog elementariai yra nelogiška. Vieni mokesčių įstatymai prilygina šias sumas darbo užmokesčiui, o Pelno mokesčio įstatymas kažkodėl šitų sumų darbo užmokesčiui jau neprilygina. Manau, kad tas klausimas yra vis dar aktualus. Penktadienį pramonininkų metiniame renginyje apie tai Pramonininkų konfederacijos nemažai buvo kalbama ir tikrai labai apgailestaujama, kad Seimas tą sprendimą jau vieną kartą atmetė 2008 metais. Mes manome, kad tas sprendimas yra pagrįstas, ir siūlome Seimui dėl to apsispręsti.

PIRMININKAS.  Klausia Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF).  Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs čia pateikėte daug galimybių nemokėti bent dalies pelno mokesčio ir taip, aš manau, mažinti surinkimą. O kitur mes kalbame, kad trūksta pajamų, todėl reikia mažinti išlaidas. Bet noriu paklausti.

Šiandien frakcijos susitikime su Vaistininkų asociacijos atstovais mes buvome informuoti, kad yra dalis vaistų gamintojų atstovybių, kurios yra neįsiregistravusios Lietuvoje savo akcinių bendrovių ir nemoka pelno mokesčių, ir, kaip teigė šios asociacijos žmonės, tie pinigai gana dideli, jie pelno pavidalu išvežami iš Lietuvos. Ar nemanote, kad visos gamintojų atstovybės turėtų persiregistruoti kaip akcinės bendrovės ir mokėti pelno mokesčius?

I. ŠIMONYTĖ. Pareiga, kada atstovybė turi registruoti akcinę bendrovę arba turi registruoti nuolatinę buveinę Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, yra apibrėžta ir mūsų Pelno mokesčio įstatyme, ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse su valstybėmis, iš kurių kyla tie prekiautojai. Aš nežinau, ar jums žinoma, ar ne, visa teisinė infrastruktūra tiems dalykams yra, dėl daugelio prekybininkų veiklos buvo gana rimtų mokestinių ginčų, jie iš teismų yra grąžinti Mokesčių inspekcijai papildyti, tiesiog ir atlikti pakartotiną patikrinimą. Jeigu galėčiau, taip trumpai pasakyčiau. Iš principo tai yra administravimo klausimas, o ne teisės aktų klausimas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Butkevičius. Gerbiamasis Seimo narys A. Butkevičius… Jeigu pageidauja klausti, tai prašom prie mikrofono.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausimas labai paprastas. Kurį laiką mes diskutuojam dėl pelno mokesčio tarifo sumažinimo arba dėl tam tikrų lengvatų. Atsiprašau, nesu labai gerai įsigilinęs. Ar yra kalbama apie tai, kad reinvestuotam pelnui bus taikomas nulinis tarifas pelno mokesčio?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Kažkodėl visi, kalbėdami apie mokesčių pakeitimus 2008 m., prisimena tik mokesčių didinimus, bet visi pamiršta, kad kai kas buvo ir sumažinta. Tai nuo 2009 m. reinvestuotam į naujausias technologijas pelnui yra numatyta galimybė pelno mokestį sumažinti per pusę. Tai reiškia, kad įmonė, kuri reinvestuoja į kokias nors naująsias technologijas, realiai po šito pakeitimo mokėtų maždaug 7,5 % pelno mokesčio, nes tai būtų 50 % tarifas, o tiek, kiek neužtenka, dar galėtų perkelti į priekį penkerius metus. Tai tikrų tų lengvatų yra priimta. Seimas jau yra dėl to apsisprendęs.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji ministre, jūs siūlot mažinti pelno mokestį iš esmės tai grupei, kuri Lietuvoje turi tą pelno mokestį, t. y. tas siūlymas yra naudingas stambiosioms įmonėms, kurios yra galingos, kurios atlaiko konkurenciją ir kurios išsilaiko šios krizės metu. Ar šitas jūsų siūlymas yra numatomas tai socialinei, sakysim, atskirčiai didinti? Jis iš tų žmonių iš principo atima pinigus. Kokia yra iš esmės jūsų to siūlymo logika?

I. ŠIMONYTĖ. Atsakymas yra ne, nes, viena vertus, mes tiesiog siūlome grąžinti tą pelno mokesčio tarifą, kurį ilgą laiką taikėme ir tikrai pagrįstai buvome vertinami Europos Sąjungos kaip konkurencinga šalis. Kartu mes siūlome gana daug sumažinti ir pelno mokesčio tarifą, kuris yra taikomas mikroįmonėms. Tai reiškia, kad mikroįmonės taip pat iš šito įstatymo pakeitimo turėtų tiesioginės ir labai apčiuopiamos naudos. Todėl tikrai niekaip nesusiję su jokiom interesų grupėm, oligarchais ar panašiais veikėjais.

PIRMININKAS. Daugiau klausimams ir atsakymams jau neliko laiko. Dėkoju ministrei. 10 sekundžių būtų diskriminacija ir atsakymui laiko neliktų. Taigi dėkoju, ministre, dar bus galimybė svarstymo metu gauti likusius atsakymus.

Dabar galima pasakyti motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam įstatymo projektui. Motyvus už pirmasis užsirašęs pasakyti K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų noriu pagirti Finansų ministeriją, kad pirmą kartą per šituos metus su kapeikom nors šiek tiek džiaugsmo išspaudė verslo žmonių, matyt, ir dalies Seimo narių širdyse, nes sumažino pelno mokestį. Aišku, ten yra dar daug trūkumų, kuriuos dar būtų galima pataisyti. Jeigu ministrė prisižadės kas du mėnesius tokias dovanas tautai dovanoti, mat jį galas, aš pabalsuosiu už šio įstatymo pateikimą.

PIRMININKAS. Motyvus už… Motyvus prieš, atsiprašau, užsirašęs sakyti Seimo narys A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF).  Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu vėl atkreipti dėmesį, nes mes šiandien svarstysim dar ne vieną įstatymą. Ir dar kartą pakartosiu: Lietuvoje kapitalo mokesčiai yra labai maži, o darbo jėgos mokesčiai yra labai dideli. Šiandien kas daroma? Daugelis įmonių bankrutavo ne dėl pelno mokesčio padidinimo, o dėl pridėtinės vertės mokesčio. Pasižiūrėkit tą analizę ir pasižiūrėkit, dėl ko tas vyksta. Jeigu tikrai mes norim padėti verslui, tai ne tą mokestį mažinam, nes tai yra tikrai tik oligarchams skirtas mokestis, ypač po to, kai apsilankėt Pramonininkų konfederacijos suvažiavime. Gavot pylos, atėjot ir teikiat tokius įstatymus. Aš manau, kad būtent šitie įstatymai, šitas ir kitas, apie kurį mes dar kalbėsim, akivaizdžiai parodo, kad turtingiems žmonėms mes duodam galimybę toliau turtingai ir gerai gyventi. Šitie žmonės neskatins Lietuvos ekonomikos, nes jie nevalgys dviejų dešrelių, nevalgys dviejų išaugintų Kietaviškių šiltnamių kombinato pomidorų. Jie kaip valgė vieną, taip ir valgys. O tų žmonių, kurie vartoja, kitais įstatymais mes dar labiau sumažinsim realiąsias pajamas ir jų galimybę vartoti. Tai štai kas yra siūloma tokiais įstatymais. Tame įstatyme yra tam tikrų nuostatų, kurios yra teigiamos, bet pats principas, kai darbo jėgai didinam mokesčius, o kapitalui mažinam,– per sunkmetį tai nepadoru. Vien iš padorumo ir krikščioniško solidarumo ana pusė turėtų balsuoti prieš tokį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, stovinčių prie mikrofono yra keletas, bet gal galėtume užbaigti procedūrą ir po to suteiksiu jums žodį, gerai? (Balsai salėje)  Vedimo tvarka yra nustatyta Statutu. Užbaikime klausimo svarstymą. (Balsai salėje)  Prašau.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, dėkoju. Dėl galimų viešų ir privačių interesų konflikto nuo šio klausimo nusišalinu.

PIRMININKAS. Jūsų prašymas leisti kalbėti akivaizdžiai buvo pagrįstas. Ačiū. (Balsai salėje)  Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime sutarti bendrai, kad pritariame šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje)  Ne, reikalaujama balsuoti. Taigi skelbiu balsavimo pradžią dėl pritarimo įstatymo projektui Nr. XIP-1222. Prašom balsuoti.

Balsavo 93 Seimo nariai: už balsavo 69, prieš – 5, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, siūlomų papildomų komitetų nėra užrašyta, tačiau prie mikrofono esanti Seimo narė galbūt pasiūlys. L. Graužinienė. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu Auditą komitetą pasiūlyti kaip papildomą.

PIRMININKAS. Ar Seimas sutinka, kad būtų papildomas komitetas Audito?.. (Balsai salėje)  Prašau? Nesutinka? Bus balsuojama. B. Vėsaitė taip pat nori.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nesuprantu, nuo kada pelno mokestį nagrinėja Savivaldos komitetas. Ekonomikos komitetas turėtų būti ir Biudžeto. Biudžeto – pagrindinis, Ekonomikos – papildomas.

PIRMININKAS. Kaip pagrindinis komitetas pasiūlytas Biudžeto ir finansų komitetas. Tai nėra dėl to diskusijų. Kaip papildomą komitetą ką tik pasiūlė Audito. Jūs siūlot Ekonomikos komitetą? Taip, gerai. Ar daugiau yra dar pasiūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Ar galim sutarti, kad kaip papildomi komitetai bus Audito,  taip pat Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje)  Balsuojame už pirmą pasiūlymą. Kas už tai, kad Audito komitetas būtų patvirtintas kaip papildomas komitetas, prašau balsuoti. (Balsai salėje)  Už Audito komiteto paskyrimą papildomu komitetu.

Balsavo 91 Seimo narys: už – 48, prieš – 10 ir susilaikė 33, patvirtintas Audito komitetas kaip papildomas. Ar galim sutarti dėl Ekonomikos komiteto kaip papildomo? (Balsai salėje)  Galim, sutarta, pritarta. Buvau žadėjęs Seimo nariui J. Veselkai suteikti žodį replikai. (Balsai salėje)  Atsiprašau Seimo nario, dar nepaskelbiau siūlomos svarstymo datos. Jinai pasiūlyta, kaip ir dėl visų lydinčiųjų, lapkričio 24 d. Tai dėl to turbūt nėra pastabų. Ir dar Seimo narys J. Razma dėl svarstomų klausimų. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Noriu akcentuoti, kad bent aš girdėjau siūlymą ir jį remiu, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas čia neturėtų būti jokiu papildomu komitetu. Pelno mokestis nieko bendro su savivaldybių biudžetais neturi ir nėra čia ką jiems svarstyti.

PIRMININKAS. Nėra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto tokio sprendimo. Tiesiog nėra. Dabar Seimo narys J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Ačiū. Kaip ir tarybiniais laikais, paskutiniam visada viskas būdavo. Replika tokia. Gerbiamoji finansų ministrė ir Pramonininkų suvažiavime, ir man atsiuntė labai teisingą išvadą. Per tą laikotarpį, kai buvo didelis augimas, nebuvo pakankamai investuojama į eksporto šakas ir į konkurenciją didinančią ekonomiką. Viskas teisingai. Tuo metu pelnas buvo siekiantis po keliolika milijardų litų. Ir pramonininkai jų neinvestavo ten, kur reikalauja konkurencingumo didinimas. Investavo, nežinau, kur, bet ne į Lietuvos ekonomiką. Ir užuot dabar pažiūrėję, ką ta lengvata vėl duos, ir pareikalavę, kad tie pinigai būtų į eksportines ir konkurencingas šakas, vėl palieka: pasitikėk Dievu, mes gerai dirbsime, pelną gerai investuosime. Jiems palikime, o atimkime iš pensininkų, iš mokytojų ir t. t. Todėl tokios Finansų ministerijos pozicijos Seimas negalėtų priimti kaip teigiamos ir reikia pagalvoti apie ministrės interpeliaciją.

PIRMININKAS. Seimas nutarė pritarti po pateikimo šiam projektui, o svarstymo stadija bus kita, ne prie šoninių mikrofonų. Dabar toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

Pelno mokesčio  įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1223 (pateikimas)

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 2-2d klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – ministrė I. Šimonytė.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tiesą sakant, šitas įstatymo projektas yra tiesiog techninis, nes tai yra įstatymo pakeitimo įstatymo patikslinimas ir yra susijęs su 20 % tarifo sugrąžinimu į 15 %.

Jeigu aš galėčiau ta proga ponui Juliui šiek tiek dėl apskritai 15 % tarifo logikos. Reikia nepamiršti, kad tie milijardiniai pelnai tai buvo pelnai, kurie buvo tam tikruose sektoriuose, kurie dabar turi milžiniškų problemų. Tai yra statybos, prekyba, nekilnojamasis turtas ir t. t. Tikrai šitas tarifo sumažinimas šiems buvusiems pelningiems sektoriams jau nieko nepadės. Bet pramonė, kuri visada buvo solidus mūsų mokesčių mokėtojas ir kuri mus ištemps galiausiai iš krizės, taip pat ir eksportuojančios paslaugos, tai, manau, tikrai nusipelnė to, kad mokesčių tarifas būtų sugrąžintas į tą lygį, koks ir buvo.

Ačiū. Tiesiog nelabai turiu ką daugiau pateikti dėl to projekto. Gal į klausimus mieliau atsakyčiau.

PIRMININKAS. Taigi dėl šio projekto jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, kodėl vienais atvejais čia yra siūloma 15 %, o kitais atvejais – 10 %? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Iš tikrųjų tai priklauso nuo to, kaip yra apmokestinamos išmokos. Jeigu jos apmokestinamos visa suma be atskaitymų, tuomet jos apmokestinamos 10 %, ir tai yra fiksuota mūsų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse. Jeigu yra skaičiuojamas skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų, tai yra pelnas, tuomet yra taikomas didesnis 15 % tarifas.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, jūs turbūt vis dėlto analizuojate, kas turi tuos pelnus. Tiesą sakant, tie, kas turi, ar jų neišsiveža? Aš turiu minty bankus, telekomunikacijų bendroves. Aš nežinau, aš solidarizuojuosi su kolegomis. Ar vis dėlto mes neskriaudžiame savo žmonių?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Jūs turbūt puikiai žinote, kad kas jau kas, o jau bankų pelnai turbūt ilgą laiką bus tikrai minimalūs. Net tada, kai bankai uždirbdavo pelno, Lietuvos bankas jiems neleisdavo to pelno dividendų pavidalu išvežti į užsienį. Tomis sumomis būdavo stiprinamas tų bankų kapitalas. Manau, tai yra labai gerai, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl tiems bankams dabar yra lengviau atlaikyti blogų paskolų augimą. Manau, bankai neturės galimybių pasinaudoti jokiu pelno mokesčio sumažinimu artimiausius metus, nes jų veikla yra nuostolinga, ir jūs tą puikiai žinote.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Vis dėlto aš klausiau praeitą kartą dėl pinigėlių, nes tai yra faktiškai ketvirtadalis pelno mokesčio, nes 5 % prieš tai buvusiu įstatymu mažinama ir 5 % čia. Aš biudžeto eilutėje matau, kad kitiems metams pelno mokestis yra planuojamas 907 mln. Lt. Ar galima daryti prielaidą, kad faktiškai mes dovanojame turtingiems dar 200 mln. Lt.?

I. ŠIMONYTĖ. Tikrai negalima daryti tokios prielaidos, nes  2010 m. bus mokamas pelno mokestis už 2009 m., taikant 20 % tarifą, ir 2010 m. nauji bus mokami tiktai avansiniai mokėjimai,  kurie bus šiek tiek mažesni, kaip aš ir minėjau, keliasdešimt milijonų litų, bet tikrai ne daugiau.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš papildysiu anksčiau užduotą klausimą dėl galimo pelno išvežimo ir tam tikrų gamintojų atstovybių nemokėjimo. Jūs minėjote, kad tai techninis klausimas. Pasakykite, kiek reikės laiko, kad tas techninis klausimas būtų išspręstas ir kad ne tik tie 5 %, kur dabar paliekate šio įstatymo nuostatą, bet visi pelno mokesčiai bus sumokėti Lietuvai?

I. ŠIMONYTĖ. Aš manau, kad šio klausimo išsprendimas priklauso nuo to, kaip tinkamai mokesčio administratoriui pavyksta surinkti informaciją apie tai, kad iš tikrųjų yra vykdoma ekonominė veikla, o ne atstovybių funkcijos. Jeigu teismai nepatvirtino mokesčių administratorių sprendimų, tai, matyt, yra nemenka tikimybė, kad ne visas darbas buvo padarytas. Manau, Mokesčių inspekcija iš to išmoks savo pamokas, surinks visus reikiamus įrodymus ir pateiks atitinkamai tvarkingas bylas ir priskaičiavimus mokesčių mokėtojams. Manau, visiškai neturi jokios reikšmės, kokios veiklos yra įmonė, ar vaistai, ar batai, ar ratai, tai neturi jokio skirtumo. Ta prasme teisinė bazė išspręsti tokius dalykus yra sukurta jau labai seniai.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Galėtume? (Balsai salėje) Ne. Yra užsirašiusių prieš. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį. Aš pasižiūrėjau į šešių mėnesių surinkto pelno, yra surinkta 680 mln. pelno mokesčio, ir iki metų pabaigos bus milijardas. Taigi vėl mes darome tam tikras nuolaidas užsienio ne tik čia bankams, turima omeny, čia užsienio įmonės, kurios tikrai Lietuvoje dirba pelningai. Mes sakome, kad pas mus sunkmetis, kad kitais metais štai šiame įstatymų pakete mes atimsime pinigus iš vaikų, naikinsime vaikų išlaikymo fondą, motyvuodami, kad neturime pinigėlių, bet štai užsieniečiams uždirbą pelną išvežti mes leidžiame ir jį mažiname. Todėl aš nematau jokios logikos pritarti tokiam įstatymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo?

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. Šukys.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 92, balsavo 90: už – 64, prieš – 6, susilaikė 20. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Seniūnų sueiga siūlo skirti pagrindinį komitetą šiam įstatymo projektui svarstyti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomų nėra siūloma. Ar galima sutarti dėl komitetų? Dėkoju. Prieštaravimų nėra. Siūloma svarstymo data, kaip ir kitiems lydintiesiems įstatymų projektams, – lapkričio 24 d. Seimo plenarinis posėdis. Galime sutarti? Prieštaravimų nėra. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, mums liko klausimai, kuriuos turėtų pristatyti finansų ministrė I. Šimonytė, tai yra nuo 2-2e iki 2-2i. Aš norėčiau pasiūlyti dirbti sparčiau, jeigu pritartumėte tokiai darbo tvarkai, kurią aš dabar ir paaiškinsiu. Ministrė pristato visus įstatymo projektus eilės tvarka, visi norintys paklausti galės klausti nors ir dėl kiekvieno įstatymo projekto ir į tuos klausimus bus atsakyta. Tuomet kalbame dėl balsavimo motyvų tiek asmenų už, tiek ir prieš, kiek yra įstatymų projektų, tačiau balsuojame dėl kiekvieno įstatymo atskirai. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, sutariame taip? (Balsai salėje: „Ne!“, „Taip!“) Pastabos dėl pritarimo ar nepritarimo – po vieną žmogų. Jeigu nepritariate, tai, aišku, dirbsime taip. Prašom. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, pirmiausia tai yra labai skirtingi įstatymai. Pavyzdžiui, daliai jų galime drąsiai pritarti, daliai galime nepritarti. Tai kaip mes dabar kalbėsime už pritarimą visiems, arba už nepritarimą visiems? Neteisybė bus. Antras dalykas, mes jau susitarėme, kad kiekvieną įstatymą atskirai. Na, pavargs ministrė truputį, mes jos labai atsiprašome, jinai dar labai jauna ir gali šioje tribūnoje dar pastovėti. Darykime taip, kaip darėme.

PIRMININKAS. Mano pasiūlymas neatima galimybės balsuoti dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai ir kalbėti dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai. Neatima tos galimybės. Kiek yra projektų, tiek bus pasisakančių už, tiek ir prieš, kaip visuomet darydavome. Kolegos, mes judėtume greičiau. Kolega A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kaip jūs įsivaizduojate? Gerbiamoji ministrė tribūnoje pristato 2010–2012 m. nacionalinio biudžeto numatomus rodiklius, Vaiko išlaikymo fondo įstatymo naikinimą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio pakeitimą…

PIRMININKAS. Aš paminėjau, kad čia bus….

A. SYSAS (LSDPF). Tai čia kiekvienas įstatymas iš kitos operos, sumestas į vieną po vienu ženklu. Mes jau vieną kartą balsavome ir pasakėme. Jeigu tai būtų apie vieną dalyką. Kiekvienas įstatymas turi savo istoriją ir visiškai atskirą temą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiame replikas per šoninį mikrofoną. Matau akivaizdų opozicijos nepritarimą, todėl tęsiame taip, kaip dirbome toliau. Be abejonės, posėdis, aišku, atleiskite, bet užtruks. Prašau susikaupti.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1224 (pateikimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, projekto Nr. XIP-1224. Darbotvarkės 2-2e klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu finansų ministrę gerbiamąją I. Šimonytę. Pateikimo stadija. Prašom.

I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įstatymo projektas visiškai trumpas ir techninis. Jo esmė yra tokia, kad yra perkeliamos nuostatos iš Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio, kuris yra kaip tik keičiamas tuo projektu, kuriam Seimas ką tik po pateikimo pritarė. Iš esmės dėl tų lengvatų, kurios yra taikomos gyventojų pajamų mokesčiui tada, kai darbdavys moka už savo darbuotoją gyvybės draudimo įmokas arba pensines įmokas pagal vadinamąją trečiąją pakopą arba pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą.

Taip pat yra vienas papildymas. Siūloma numatyti tokią pačią išlygą ir tais atvejais, kai darbdavys moka ir už savo darbuotoją papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokas, nes dėl šiuo metu esančio teisinio reglamentavimo iš esmės papildomas savanoriškas sveikatos draudimas realiai neturi jokių galimybių vystytis ir todėl, kad šitai naudai taikoma našta yra neproporcinga. Turint minty Sveikatos sistemos reformą, taip pat planuojamą papildomą sveikatos draudimo plėtrą ir valstybės interesą, kad ši sritis plėtotųsi, siūloma šį papildymą atlikti. Tai tokia būtų projekto esmė. Prašyčiau Seimo pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, jūsų užsirašė paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, ten yra dvi sąlygos, viena, kad būtų draudžiamas ne mažiau kaip dešimt metų, ir paskui antra galimybė, kai sukanka senatvės pensijos amžius. O jeigu, tarkime, nepraėjo dešimt metų ir nelaimingas atsitikimas darbe, suluošinimas ir baigiasi invalidumu, kaip yra tokiu atveju?

I. ŠIMONYTĖ. Na, tai šiuo atveju mes kalbame apie išmokas. Tuomet tos išmokos yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Bet šiame pakeitime kalbama apie įmokas, apie tą naudą, kurią darbuotojas gauna tada, kai darbdavys moka įmokas už jį į draudimo bendrovę, arba į trečios pakopos pensijų fondą. Tai yra nesusiję dalykai. Būtent kokiomis sąlygomis įmokos yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio, o išmokos sužalojimo atveju yra atleidžiamos visą laiką. Tai yra seniai nustatyta.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, kaip bus su tomis tam tikrus kriterijus atitinkančiomis darbuotojo naudai darbdavio mokamomis savanoriško papildomo sveikatos draudimo įmokomis, kurios yra prilyginamos neapskaitomoms pajamoms? Ar nuo jų irgi bus skaičiuojamas mokestis, ar nebus skaičiuojamas?

I. ŠIMONYTĖ. Na, tai pagal šį pakeitimą yra siūloma mokesčio tokiu atveju neskaičiuoti, tačiau tam, kad tai nebūtų kažkokia beribė galimybė arba, sakykime, beribė paskata, tai yra taip, kaip dabar yra taikoma gyvybės draudimo įmokoms, pensijų draudimo įmokoms, nustatyti lubas tokių mokėjimų, ir tai būtų 25 % darbo užmokesčio. (Balsai salėje) Tokia praktika jau galioja kitoms draudimo rūšims.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad tai sudarys palankesnes sąlygas drausti darbuotoją papildomu savanorišku sveikatos draudimu. Aš norėčiau paklausti, ar jūs turite statistiką, kiek šiandien maždaug tūkstančių ar šimtų tūkstančių darbuotojų yra apdrausti tokiu papildomu draudimu?

I. ŠIMONYTĖ. Tikrai šimtų tūkstančių nėra, kurie būtų apdrausti. Kiek man yra žinoma iš draudimo bendrovių statistikos, galbūt apie 10 tūkst. mes galime kalbėti ir tai, sakyčiau, yra gana drąsi suma. Yra šioks toks alogizmas, nes kai kuriuos draudimus, pavyzdžiui, draudimą pensijai arba gyvybės draudimą, mes skatiname jau gana daug metų, kai darbdavys rūpinasi savo darbuotoju, o sveikatos draudimą tarsi smarkiai baudžiame, nors tuo pačiu metu per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą tikrai neturime galimybių finansuoti visų paslaugų visiems. Manau, kad tai būtų gera proga tokio draudimo plėtrai.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, aš suprasčiau, kad tokiomis lengvatomis darbdavys, tiesą sakant, siekia pririšti darbuotojus prie įmonės, kad jie taptų jai lojalūs. Bet ar šiandien šios priemonės yra labai reikalingos? Faktiškai nedarbas yra didžiulis, darbo rinkoje spaudimas irgi yra, laisvų darbo rankų sočiai. Ir vis dėlto tai duos per pelno mokesčio surinkimą ir per gyventojų pajamų taip pat. Ar šiandien ši priemonė yra reikalinga?

I. ŠIMONYTĖ. Aš sutinku su jūsų pastaba dėl darbo rinkos. Tiesiog norėčiau pasakyti, kad dėl gyvybės draudimo ir dėl įmokų į pensijų fondus niekas nėra keičiama. Tiesiog iš esančio pelno mokesčio reglamentavimo tos pačios nuostatos yra perkeliamos į gyventojų pajamų mokestį. Dėl sveikatos draudimo aš nevisiškai sutikčiau, nes turėdami omeny, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas mažėja ir mažės ir reikia pasiūlyti tam tikrų alternatyvų galbūt daugiau remtis privačia iniciatyva finansuojant sveikatos draudimo paslaugas, manyčiau, kad tas sprendimas yra daromas laiku.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš ne visai su jumis sutikčiau, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo surinkimas mažėja dėl kažkokių kitų priežasčių. Viena iš priežasčių yra ta, kad mažinamas tiesiog Vyriausybės spaudimu darbo užmokestis. Be abejo, kai mažinamas darbo užmokestis, mažinami ir atskaitymai į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Bet mano klausimas būtų toks: sakykite, ar šitokios lengvatos, kurios iš principo gal ir būtų geros, nepaskatins darbdavių dar labiau mažinti darbo užmokestį, kompensuojant už tai darbuotojams kaip jų draudimą, tokiu būdu sumažinant darbo užmokestį, „pririšant“ juos prie tos įmonės ir nemokant adekvataus darbo užmokesčio?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai manau, kad labai plačių galimybių nebus todėl, kad yra ribojimas gana reikšmingas pačiame įstatyme, kad galioja jau gyvybės draudimui ir įmokoms į pensijų bendroves 25 % darbo užmokesčio ir negali viršyti. Vadinasi, kuo didesnis darbo užmokestis, tuo daugiau galima mokėti tokio pobūdžio įmokų. Tai tarsi save papildantys dalykai, todėl manau, kad tas ribojimas tikrai apsaugo. Kita vertus, tos įmokos tikrai nėra simbolinės, bent jau kol kas, kol pati rinka nelabai išplėtota ir nėra labai didelės paklausos, bet manau, kad yra geros prielaidos tai veiklai plėstis.

Dėl Sveikatos draudimo fondo ir dėl Vyriausybės darbo užmokesčio mažinimo, žinote, taip pat gali būti retorinis klausimas, o kaip Vyriausybė, nemažindama darbo užmokesčio išlaidų, galėtų išlaikyti viešuosius finansus stabilius? Tai susiję dalykai, be abejo, bet nemanau, kad Vyriausybė mažina darbo užmokestį. Ekonomika mažina darbo užmokestį, nes jo ilgametis augimas buvo už produktyvumą turbūt tris kartus didesnis.

PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš esmės Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo apmokestinimo objektas yra gyventojų pajamos, tačiau atsakomybė ir skaičiavimas kažkodėl yra įmonių, na, A klasės pajamų, pagrindinių pajamų. Kada numatoma pagaliau normaliai sutvarkyti šiuos įstatymus ir paimti iš įmonių šitą didžiulę naštą ir atsakomybę? Tai būtų didžiulis palengvinimas įmonėms. Juk čia yra iškreiptas įstatymo taikymas.

I. ŠIMONYTĖ. Aš manau, kad ne visai taip. Jūs, be abejo, esate susipažinusi su kitų valstybių praktika ir žinote, kad darbo užmokestis ir panašūs darbdavio mokėjimai darbuotojui daugumoje šalių būna apmokestinami darbovietėje iš pradžių, tik tiek, kad paprastai dėl progresinės pajamų mokesčio sistemos daugumai valstybių gyventojų tenka pateikti metinę deklaraciją ir tuos mokesčius persiskaičiuoti, bet pirminė mokesčių surinkimo pareiga išmokančiai įmonei tikrai nėra mūsų kažkoks atradimas. Manau, kad galima eiti prie to, kad vis didesnę dalį pajamų mokesčio gyventojams reikėtų susimokėti patiems, tačiau abejoju, ar kada nors prieisime prie to, kad, tarkim, ir darbo užmokestis visas bus apmokestinamas tiktai mokant mokesčius pačiam gyventojui, nes socialinio draudimo sistema yra tokia, kad didžioji „Sodros“ našta vis dėlto yra darbdavio, o tai reiškia, kad tos prievolės yra neišvengiamos. Turėdama minty kol kas tokį mūsų, sakykim, nevisiškai tinkamą požiūrį į mokesčių mokėjimą kaip į šventą prievolę savo valstybei, manau, kad toks sprendimas būtų dar ir labai rizikingas artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, dabar, kai mes žiūrime šį įstatymą, 4 punktas reiškia, kad iki 2004 m. sudarytos sutartys, kada gali būti visi gavėjai, išskyrus „ofšorines“ zonas, o nuo 2004 m. vienetas yra tiktai kaip Europos ekonominės erdvės valstybės... Tai čia iškrenta mums ir Amerikos, ir Kanados, ir kitų valstybių, pavyzdžiui, draudimo kompanijos, kurios galėtų gauti tas sveikatos įmokas. Ar aš teisingai suprantu?

I. ŠIMONYTĖ. Jūs teisingai supratote. Bet aš dar kartą noriu paminėti, kad šita nuostata yra galiojanti. Jinai tiesiog yra perkelta iš Pelno mokesčio įstatymo į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, ir ta nuostata galioja nuo narystės Europos Sąjungoje dienos. Iš tikrųjų tas apribojimas remiasi tuo, kad narystė Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje suteikia mums galimybę gauti visą informaciją iš tų valstybių, kas ne visą laiką pasiseka su kitomis, trečiosiomis, šalimis.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų. Motyvai prieš – A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Atsisakau.

PIRMININKAS. Atsisako. Tuomet J. Olekas. Nėra. Dėkoju. Motyvai už – L. Graužinienė. Prašom. Gal galėtume tuomet bendru sutarimu pritarti, jeigu nėra prieš? (Balsai salėje) Prašom, motyvai už – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Aš labai trumpai. Iš esmės pritarus anam įstatymo projektui, reikia pritarti ir šitam. Aš nematau čia jokių problemų. Manau, kad visi bus patenkinti – ir žmogus, ir verslininkas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš savo klausimu išsakiau tam tikra abejones dėl šio įstatymo, nes, suteikus galimybę kai kuriems darbdaviams mokėti sveikatos draudimo įmokas, galėtų atsitikti taip, kad būtų iškreipta situacija rinkoje, kad vienas darbdavys tokias įmokas gali padaryti, kitas ne, ir, be abejo, tai „pririštų“ darbuotoją, galbūt jam ir mokant mažesnį darbo užmokestį toje įmonėje. Tokiu būdu galėtų padidėti dirbančio išnaudojimas ir jo darbo užmokesčio mažinimas galėtų vykti. Manau, kad, matant ir tam tikrą galimybę padidinti galbūt įmokas į Sveikatos draudimo fondą, vis dėlto lieka pakankamai abejonių, ar tai nepadarys papildomos skriaudos dirbantiesiems. Todėl aš susilaikysiu, balsuodamas dėl šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Buvo kalbėta tiek už, tiek prieš. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti, apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui, kurio Nr. XIP-1224, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 79, balsavo 78: už – 60, prieš – 2, susilaikė 16. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Ar galime apsispręsti dėl pagrindinio komiteto, kurį siūlo Seniūnų sueiga, tai Biudžeto ir finansų komiteto, ir neskirti papildomo komiteto? Nėra prieštaravimų. Dėkoju. Apsispręsta. Svarstymo data, kaip ir visų lydinčiųjų įstatymų projektų, – lapkričio 24 d. Nėra prieštaravimų? Pritarta. Dėkoju.

Kitas darbotvarkės klausimas 2-2f, projekto Nr. XIP-1225, – Akcizų įstatymo 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną gerbiamąją finansų ministrę I. Šimonytę. Prašom.

Akcizų įstatymo 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1225 (pateikimas)

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, priimant Akcizų įstatymo naują redakciją 2003 m., buvo įteisinta lengvata, kurios tikslas buvo skatinti biodegalų vartojimą. Tiems produktams, kurių sudėtyje buvo biodegalų, buvo numatyta lengvata, proporcingai mažinanti akcizo tarifą ta dalimi, kiek produkte įmaišyta biologinės kilmės priemaišų. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu kiti teisės aktai, t. y. Prekybos naftos produktais taisyklės, numato, kad produktai su biokilmės priemaišomis turi būti maišomi privalomai tais atvejais, kai šie produktai naudojami kaip variklių degalai, mes manome, kad tokia lengvata nebeturi jokios prasmės ir neturi jokio pagrindo todėl, kad mes skatiname veiklą, kuri iš esmės pagal teisės aktus yra privaloma, t. y. skatiname paklausą, kuriai patys įstatymais sukuriame privalomą egzistavimą. Dėl šios priežasties yra siūloma tokios lengvatos atsisakyti. Tai leistų padidinti biudžeto pajamas apie 70 mln. Lt per metus, skaičiuojant nuo prognozuojamos realizacijos. Vidutinė mažmeninė litro benzino kaina dėl tokio sprendimo galėtų padidėti iki 9 litų… iki 9 centų už litrą, atsiprašau, o dyzelinio kuro – iki 6 centų už litrą. Tokia būtų įstatymo projekto esmė. Jeigu manęs kas nors norėtų paklausti, atsakyčiau į klausimus. Prašau.

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, jūsų tikrai pageidauja paklausti bent 10 Seimo narių. Pirmasis klausia A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs ką tik pasakėte, kokios pasekmės laukia, tai yra tiek dyzelino, tiek benzino pabrangimas proporcingai 9 ir 6 centais už litrą. Taip pat reikia įvertinti situaciją, kad pasaulinėje naftos rinkoje nafta brangsta, ir tai vėlgi atsiliepia mūsų vartotojams – kyla degalų kainos. Tai ar nemanote, kad sunkmečiu būtų per didelis smūgis ir šalies gyventojams, ir gamintojams, ir pramoninkams, ir visiems, kurie naudoja minėtus kuro produktus, šitas lengvatos panaikinimas ir dar vienas eilinis pabrangimas?

I. ŠIMONYTĖ. Tikrai, dėl jūsų klausimo dėl pabrangimo, žinote, kad dažnai mūsuose kuro kainos paklūsta šiek tiek kitai logikai negu tiesioginis mokesčių pakeitimas arba naftos kainų svyravimas, paprastai dėl tų pakeitimų ne visą laiką atsiranda motyvų. Aš tikrai manau, kad yra nelogiška subsidijuoti mokesčių lengvata tą produkcijos dalį, kuriai yra garantuota paklausa, būtent privalomas maišymas. Tikrai manau, kad tik dalis to techninio, matematinio, padidėjimo kainos bus perkelta vartotojams. Manau, kad tikrai prekybininkai įvertins aplinkybes ir gerai pagalvos, kokią dalį galima vartotojams perkelti. Dar tokia papildoma informacija jums. Dažniausiai mes labai mėgstame žvalgytis į aplinkines šalis, tai turiu pasakyti, kad dėl zloto nuvertėjimo Lenkijai tam, kad patikslintų savo akcizo tarifą iki Europos Sąjungos minimumo, taip pat teks akcizą didinti ne mažiau kaip 10 % nuo sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, ar jūs turite iliuzijų, kad vis dėlto prekybininkai pasidalins šitą naštą, aš tai net neabejoju, kad tie 70 mln. bus perkelti ant vartotojų pečių. Tai iš tikrųjų, kai yra sumažėjusios algos, apskritai gyventojų pajamos, nėra moralu daryti šitą, juo labiau kad mes dar galime kompensuoti šitą dalį.

I. ŠIMONYTĖ. Kiek mūsų kompensacija atsispindi galutinėje kainoje, yra labai ginčytinas klausimas ir manau, kad mes ne vieną progą turėjome tuo įsitikinti. Tai kaip tik dėl to, ką jūs minėjote, – dėl mažėjančių pajamų ir mažėjančios paklausos, iš tikrųjų bet kokiai prekybai, ar tai būtų kuro prekyba, ar tai būtų batų prekyba, norint išlaikyti mokią paklausą, tenka reaguoti atitinkamomis kainomis.

PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis. Prašom.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, kaip jūs manote, ar nepasinaudos šios lengvatos panaikinimu degalų pardavėjai, nes, savaime suprantama, jie gali padidinti benzino kainas ir dyzelino kainas ne 9 centais, kaip teigiama, arba 6, o 15, 20. Lenkijoje, viskas gerai, ten irgi kils benzino ir dyzelino kainos, tačiau yra dar kitos kaimyninės valstybės, nepamirškime to. Antra vertus, kiek jūs planuojate realiai papildomai surinkti į biudžetą dėl šios lengvatos panaikinimo?

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai manau, kad prekybininkai tada, kada gali, naudojasi dauguma palankių aplinkybių – ar mokesčių pakeitimais, ar pasaulio atitinkamų produktų kainų pasikeitimais, ar kokiais įmanoma normatyviniais reikalavimais pagrįsti savo sprendimus, bet paprastai ekonominė realybė viską sugrąžina į savo vietas – jeigu krinta paklausa, tai tenka vis dėlto adekvačiai reaguoti kainomis. Tai mes matėme šių metų pradžioje, kada kainos padidėjo Lietuvoje gerokai daugiau, negu padidėjo mokesčiai, tai pasiginčiję šiek tiek su prekybininkais, vis dėlto priėjome prie bendro sprendimo, ir kainos ėmė smukti žemyn. Dabar dėl šito pakeitimo, tai mes vertiname, kad biudžeto pajamos bus didesnės apie 70 mln. Lt, ir, žinoma, mes vertiname, kad bendra kuro realizacija kitais metais vienaip ar kitaip vis tiek šiek tiek smuks, netgi ir lyginant su šiais metais, dar papildomai keletą procentų.

PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėčiau paklausti dėl to, kad vis dėlto jūs aiškinamajame rašte rašote, kad kainų padidėjimas bus perkeltas vartotojams. Aš manau, kaip tik to reikia išvengti, nes šiuo metu Lietuvoje vyksta darbo užmokesčio pajamų devalvacija, netiesiogiai, bet mes tą puikiai tikriausiai suprantame, kad tai daroma Lietuvoje. Tik nėra aiškiai  įvardinta. Aš manau, kaip tik reikėtų gal susilaikyti ir to dabar nedaryti norint šiek tiek amortizuoti neigiamas pasekmes vartojimui. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Mes bandome pasakyti aiškinamajame rašte tai, kad kaip tik dėl mažėjančių išteklių vartojimui tikrai prekybininkams teks labai gerai pagalvoti, ar galima šitą akcizų padidinimą perkelti vartotojams. Todėl mes manome, kad tik dalis, kas yra parašyta aiškinamajame rašte, kad tik dalis bus perkelta vartotojams, kitą dalį teks prisiimti patiems prekybininkams. Tai galioja bet kokiai verslo rūšiai, juk tuomet, kada buvo perteklinių pinigų ir „buminis“ vartojimas, tai net ir esant PVM lengvatai atskiros produkcijos kainos didėjo, nes žmonės tiesiog turėjo lėšų tam vartojimui apmokėti. Ir šiais metais, susiklosčius visai priešingai situacijai net ir PVM didinimo metu, vis dėlto mes turime defliacinius procesus, kas reiškia, kad prekybos grandinė reaguoja į tai, kad žmonių perkamoji galia yra gerokai sumažėjusi ir vartojimui apmokėti jie turi ribotus išteklius.

PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas. Prašom.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, kiek supratau iš prieš tai klausiusių ir jūsų atsakymų,nes akcizų mūsų buvo… pagrindinis tikslas – skatinti žemės ūkio produktų realizavimą, padėti žemdirbiui. Ar jūs garantuojate, kad išliks paskata toliau gaminti dyzeliną ir etanolį? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Taip. Ačiū už klausimą. Tai yra labai geras momentas visos šitos problemos, nes jūs turbūt žinote, kad dauguma mūsų prekybininkų tikrai nemaišo lietuviško biokuro su savo parduodamais degalais. Iš esmės mes ta lengvata subsidijuojame importą iš trečiųjų valstybių, ir žemdirbiai tos lengvatos praktiškai visiškai ir nemato. Tai paramai žemdirbiams, yra specialioji biokuro programa Žemės ūkio ministerijoje, tokiu būdu tikrai reikia ieškoti būtų, kaip padėti vietinei produkcijai. Tačiau šita lengvata, kadangi mes negalime lengvatos sukonstruoti tik lietuviškai kilmei, nes tai pažeistų PPO ir Europos Sąjungos reikalavimus… Galiausiai turime tokią situaciją, kad, viena vertus, mes garantuojame paklausą, nes reikalaujame maišyti ir dar tą garantuotą paklausą lengvatinėmis sąlygomis garantuojame, o ta lengvata iškeliauja ne tik už mūsų šalies ribų, bet net ir už Europos Sąjungos ribų.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, tą, ką jūs dabar pasakėte, reikėtų iš tikrųjų pagrįsti konkrečiais skaičiais, nes šiandien Lietuvos verslininkų pateiktoje informacijoje, jeigu teko skaityti „Verslo žiniose“, kaip tik pasisakoma, kad nemaža dalis pardavėjų naudoja lietuviška biokurą. Kaip tik šitas jūsų pasiūlytas sprendimas įteisins, arba stimuliuos, tą variantą, kad kuo daugiau biokuro būtų atsivežama iš trečiųjų valstybių šalių. Jeigu jūs mums pateiktumėte informaciją, kiek mūsų pardavėjai naudoja lietuviškų biodegalų ir kiek jie atsiveža iš Brazilijos ar kitur, gal mums būtų lengviau apsispręsti. Ačiū už atsakymą.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už pastebėjimą, bet aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad reikalavimas maišyti yra privalomas. Garantuota paklausa yra sukurta. Ar vienom sąlygom, ar kitom – tos sąlygos būtų absoliučiai lygios, ar viskam galioja lengvata, ar niekam negalioja lengvata, nes paklausą lemia tai, kad teisės aktai reikalauja privalomai įmaišyti tam tikrą dalį biokuro. Todėl manau, kad tikrai ne akcizų lengvatos buvimas ar nebuvimas lemia pasirinkimą, kokią produkciją maišyti. Tačiau mes pasistengsime tą informaciją Seimui pateikti svarstymo metu.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau pratęsti klausimą, kurį uždavė mano kolega A. Butkevičius. Jūs labai atsargiai savo aiškinamajame rašte aiškinate Seimo nariams, kad ši akcizo pataisa galbūt ne visa  guls ant vartotojų pečių, ir motyvuojate tuo, kad, kaip jūs rašote, ekonomika lėtėja ir vartojimas mažėja. Iš kur toks įsitikinimas, kad geras dėdė, kuris šiandien parduoda benziną, paims ir iš savo kišenės mokės už mūsų pilamą benziną? Labai ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Aš vis dėlto manau, kad kuro rinkoje taip pat veikia rinkos dėsniai, ir tada, kada verslininkai mato, o jie neabejotinai mato, kad žmonės vartojimui apmokėti turi gerokai mažiau išteklių, negu turėjo anksčiau, į tai nereaguoti yra tiesiog netoliaregiška. Priešingu atveju bus tiesiog prarasta paklausa. Aišku, gali taip atsitikti, tuomet mes, ko gero, su kolegomis prekybininkais dar porą mėnesių ginčysimės, kas kaltas, ir kodėl kuras pabrango. Matote, kaina gali kilti ir dėl visiškai nuo mūsų nepriklausančių priežasčių. Dėl tokių, pavyzdžiui, kaip pasaulinės naftos kainos. Ar mes galime kaip nors apsisaugoti nuo to?

PIRMININKAS.  Dėkoju, gerbiamoji ministre. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti (motyvai už) – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kodėl aš noriu pasisakyti ir balsuosiu už? Kad kas nors nesakytų, kad sakiau taip, o padariau kitaip. Dar kartą tai parodo aiškų Vyriausybės narių nesusikalbėjimą. Gerbiamieji, visiškai neseniai energetikos…

PIRMININKAS.  Prašom laikytis korektiškumo. Aš darau jums pastabą.

K. DAUKŠYS (DPF).  Aš kol kas viską labai korektiškai pasakiau, gerbiamasis pirmininke. Visiškai neseniai energetikos ministras konferencijoje labai daug ir aiškiai kalbėjo apie atsinaujinančių energijos šaltinių naudą Lietuvai ir kaip tai paveiks elektros kainas ir kitus dalykus. Mes matome, kas darosi su dyzelinu arba benzinu. Nepaisant to, kad tas rapsinis kuras yra mažiau kaloringas ir jis leidžia nuvažiuoti mažiau kilometrų su tuo pačiu skaičiumi, mes pirmiausia lyg ir skatiname jo vartojimą, po to padarome jį privalomą vartoti, o paskui pasakome vartotojams, kad jūs su blogesniu kuru važiuosite ir mokėsite tiek pat, kiek jeigu vartotumėte dyzeliną be degalų. Šitas dalykas mane stebina. Todėl aš sakau, šituo atveju tikrai pritarsiu, nes  tai parodo, kaip bus su vėjo energetika, kiek mums kainuos elektra ir kiek kainuos visi kiti dalykai. Manau, kad taip.

PIRMININKAS.  Motyvai prieš – A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų klausiausi kolegos Kęstučio ir nesupratau. Jis čia lyg ir agitavo balsuoti prieš. Iš tikrųjų išsakė beveik visus argumentus. Pirmas argumentas, kodėl negalima balsuoti už, yra todėl, kad pabrangs kuras, tiek dyzelinas, tiek benzinas, ir tai bus dar viena našta Lietuvos gyventojams.

Antras motyvas, kodėl negalima balsuoti už, yra todėl, kad biokuro gamybai yra naudojama žemės ūkio produkcija, rapsai ir tos pačios grūdinės kultūros, iš kurių gaminamas spiritas ir naudojamas benzinui skiesti. Dar vienas stiprus smūgis, ne ką mažesnis negu pieno perdirbėjams, būtų grūdinių kultūrų augintojams, žemdirbiams, rapsų augintojams, kurie supirko specializuotą techniką rapsams auginti, ir kombainus, ir visa kita.

Ir trečias argumentas, kodėl negalima pritarti, tai būtų  žlugdymas tų biomasės, arba, kaip sakoma, biologiškai švarių degalų priedų gamintojų. Tai yra tų įmonių, kurios statybai naudojo dalį Europos Sąjungos paramos, investavo dalį savo lėšų ir dabar jų gaminama produkcija bus tarsi nereikalinga, nes maišyti kurą būtų per brangu. Ir, kaip minėjo ministrė, yra iškilusi grėsmė, kad būtų daugiau įsivežamo kuro negu vietinio, ir iškils tikrai didelė problema tiek sužlugdyti vietinės gamybos įmones, ūkininkus…

PIRMININKAS.  Laikas!

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …ir, aišku, nuskriausti Lietuvos žmones, todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Prašom pasiruošti, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Akcizų įstatymo 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIP-1225? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę  – prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) 

Užsiregistravo 78. Balsavo 78. Už – 46, prieš – 13, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Ar galime pritarti, kad pagrindinis komitetas būtų paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas ir neskiriama papildomų komitetų? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ar jūs dėl komitetų norėjote kalbėti? Dėl vedimo tvarkos šiek tiek vėliau. Ačiū. Ar galime sutarti dėl svarstymo datos, kaip ir visų įstatymų projektų, lapkričio 24 d. Seimo plenariniame posėdyje? Pritarta. Dėkoju, šio klausimo svarstymas pateikimo stadijoje baigtas. Dėl vedimo tvarkos prie šoninio mikrofono kolega J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF).  Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mes jau be pertraukos dirbame beveik 3 valandas ir matyti, kad salėje ne visi kolegos gali išbūti. Jie tiesiog bėga, balsuoja kiti. Gal mes galėtume organizuotai padaryti 15–20 min. pertrauką, visi atliktume higieninius reikalus ir tada sugrįžtume, nes tikrai nepatogu, dešinėje pusėje kolegos vieni bėga, kiti spaudžia mygtukus. Tai atrodo negražiai prieš mūsų rinkėjus. Aš siūlau padaryti fiziologinę 15–20 min. pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, tikrai nėra problemų, kai vyksta pateikimas, paklausus, gavus atsakymus  galbūt rasti laiko ir tą fiziologinę pertrauką padaryti individualiai. Pertrauka nebuvo numatyta. Aš siūliau trumpinti darbo laiką ir pasiūliau, kaip tą padaryti nepažeidžiant Seimo narių interesų, todėl dėl šios pertraukos balsavimo neskelbsiu. Prašom per šoninį mikrofoną – kolega A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau tik repliką po balsavimo. Iš tiesų konservatoriai kalba, kad reikia skatinti ekonomiką, o šiuo atveju daro priešingai, priima tokius sprendimus, kuriais žlugdo vietinę gamybą, vietinę pramonę ir skatina importą. Tai iš tiesų nėra ekonomikos skatinimas. Jeigu deklaruojate viena, tai taip ir elkitės, kaip deklaruojate.

Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1226 (pateikimas)

PIRMININKAS.  Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 2-2g klausimas – Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1226. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąją finansų ministrę I. Šimonytę. Prašom. 

I. ŠIMONYTĖ. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, yra teikiamas Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio esmė siūlyti pervesti į valstybės biudžetą didesnę Lietuvos banko pelno dalį, būtent vietoj šiuo metu nustatytų 50 % nustatyti 70 % pelno, kuris yra pervedamas į valstybės biudžetą. Viena iš priežasčių yra, be abejo, bendrai valstybės biudžeto finansinė situacija, kurią taip pat  reikėtų spręsti ir pajamų priemonėmis. Kadangi stengiamės nedidinti mokesčių, tai yra gana logiška alternatyva, turint mintyje, kad 2009 m. pelnas Lietuvos banke bus rekordinis. Lietuvos bankas tikisi beveik 500 mln. Lt pelno, todėl siūloma 70 % suma 2010 metų biudžete reikštų 350 mln. Lt, arba 100 mln. Lt daugiau, negu būtų laikantis šiuo metu  galiojančios pelno skyrimo tvarkos. Žinoma, taip pat yra svarbu atsižvelgti ir į Lietuvos banko situaciją, kadangi negalima populistiškai išiminėti iš Lietuvos banko pelno, jam nepaliekant jokio likučio. Šiuo metu Lietuvos banko jam likusi dalis yra naudojama arba ankstesniems nuostoliams dengti, ko iki šiol nereikėjo daryti, arba, jau kas lieka, skirti įstatiniam ir atsargos kapitalui. Tai Lietuvos banko įstatinis kapitalas yra visiškai suformuotas, ir vėlesniais metais, po 2008 m., skirta pelno dalis, kuri likdavo po pervedimo į valstybės biudžetą, yra skiriama atsargos kapitalui sudaryti. Šiuo metu Lietuvos banko kapitalas, tiek įstatinis, tiek ir atsargos kapitalas kartu paėmus, sudaro gerą vidurkį Europos Sąjungos valstybių narių, nepriklausančių euro zonai. Dėl šios priežasties manome, kad toks pelno didesnės dalies paėmimas nesudarys papildomų kliūčių Lietuvos banko funkcijoms vykdyti. Tokia būtų projekto esmė. Prašyčiau Seimo pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų pageidauja paklausti 9 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, sakykite, o kodėl yra nustatyta būtent tokia suma – 70 %? Mes žinome skandalingą istoriją apie Lietuvos bankų atlyginimus, apie Lietuvos banke dirbančių atlyginimus, kurie iš tiesų siekia keliasdešimt tūkstančių litų. Ir iš tiesų apie kitas neskaidriai naudojamas lėšas. Tai ar nebūtų tikslinga tiksliai įvardyti, kiek reikia bankui pasilikti pinigų ir kokia dalis turėtų būti pervesta. Ar čia tiktai toks gražus skaičius – buvo 50, paskui 70 %. Kodėl ne kokie 78 %? Kodėl paimtas toks lyginis skaičius? Ar jis yra kuo nors pagrįstas?

I. ŠIMONYTĖ. Lietuvos banko pelnas, likęs po tos dalies, kuri pervedama į valstybės biudžetą, yra naudojamas įstatiniam kapitalui ir atsargos kapitalui, o ne tiems dalykams, apie kuriuos jūs minėjote, ir tikrai tuos klausimus spręsti reikia visiškai atskirai. Tuo tikslu Finansų ministerija su Lietuvos banku kartu yra parengusi Lietuvos banko įstatymo pataisas dėl įvairių privilegijų ir panašių dalykų, kurias pateiks svarstyti Seimui savo eiga. Tačiau tai yra tikrai nesusiję su Lietuvos banko likutinio pelno naudojimu.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Aš vis dėlto patikslinsiu klausimą. Tai kodėl, sakykit, 70 %, o ne, tarkim, 80 % ar 85 %?

I. ŠIMONYTĖ. Iš tikrųjų aš jau esu minėjusi, kad nereikia ieškoti tokio sprendimo, kad kadangi Lietuvos bankas šiais metais turi pelningus metus, tai atimkime iš jų kuo daugiau vien todėl, kad galėtume didesnę sumą atvaizduoti valstybės biudžete. Mums reikia taip pat turėti omeny ir tai, kad 2010 m. ir 2011 m. banko pelnas tikrai bus kur kas mažesnis, o jo atsargos kapitalą vis dėlto reikia išlaikyti pakankamai stabilų, nes dabar jo atsargos kapitalas ir po šitų pakeitimų būtų toks, kuris garantuotų Lietuvos banko funkcijų vykdymą laikantis, sakykim, Europos Sąjungos valstybių, nepriklausančių euro zonai, centrinių bankų normatyvų vidurkio.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, ar netaps Lietuvos bankas labiau pažeidžiamas po šito pakeitimo ir ar tai neturės įtakos lito stabilumui?

I. ŠIMONYTĖ. Tikrai ne. Tą klausimą esame aptarę su Lietuvos banku. Todėl ir parinktas balansas yra toksai, kad šįmet Lietuvos bankui liekanti pelno dalis bus faktiškai tokia pati, kokia liko pernai. Tiesiog pernai dėl mažesnės bazės ta pati suma liko, dabar dėl mažesnio procento, bet nuo didesnės bazės. Mes tikrai stengiamės niekaip nepažeisti Lietuvos banko funkcijų vykdymo. Dėl tos priežasties ir nesiūlom tiesiog, pavyzdžiui, paimti visą pelną į biudžetą, kas galėtų atrodyti labai paprasta išeitis, bet mums reikia turėti omeny ir tai, kad 2010 m. pelnas bus gerokai mažesnis, 2011 m. pelnas taip pat bus gerokai mažesnis ir banko kapitalą reikia išlaikyti adekvataus lygmens.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, atsižvelgiant į Lietuvos banko nepriklausomumą ir būtinybę kai kuriuos sprendimus vis dėlto neišvengiamai derinti su Europos centriniu banku, ar būta kokių pokalbių iš anksto juos informuojant apie mūsų ketinamą priimti sprendimą, ir kokia, jeigu buvo, jų reakcija į šį sprendimą?

I. ŠIMONYTĖ. Taip, yra, be jokios abejonės, atliekama ir formali procedūra – šis projektas yra pateiktas Europos centriniam bankui. Jūs turbūt atsimenate, kad pavasarį yra buvęs vienas neatsargus sprendimas iš mūsų vienam kartui paimti 100 % Lietuvos banko pelno. Tai Europos centrinis bankas pagrįstai įvertino kaip ad hoc sprendimą, kuris yra nepriimtinas. Tačiau šis sprendimas nėra ad hoc, siūloma nustatyti didesnę dalį nuolat. Ir turint omeny, kad neseniai panašias pataisas priėmė Latvija, kuri padidino Latvijos banko mokamą dalį nuo 15 iki 50 %, ir tikrai Europos centrinis bankas dėl to pastabų neturėjo, aš manau, kad čia kažkokių nesutarimų rizikos yra minimalios, nes tai nėra ad hoc sprendimas.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, mes vieną kartą Latvijos pavyzdį pateikiam kaip labai gerą, kitą kartą sakom, kad nereikia daryti taip, kaip latviai daro. Tai reiktų pasirinkti – ar iš tikrųjų latviai yra geras pavyzdys, ar nelabai. O mano klausimas būtų toksai.

Jūs minėjote, kad šiuo metu mūsų bankas pagal atsargas priklauso tokiam vidurkiui arba optimaliam… ne euro zonos šalių, tai tas rodytų, kad ankstesnės Vyriausybės ir Seimo daugumos sprendimai buvo teisingi. Bet ar šitas sprendimas, kuris, dabar jūs pati sakote,  neturėtų pakenkti, vis dėlto pakankamu lygiu suderintas tiek su mūsų banko atstovybe, tiek su Europos centrinio banko atstovybe, kad paskui mes neturėtume priekaištų, kad štai jūsų centrinis bankas neturi pakankamai atsargų, ir vėl kils problemų dėl mūsų vertinimo, taip pat ir skolinimosi reitingų? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū. Tikrai Latvijos neabsoliutinčiau kaip šimtu procentų teigiamo ar šimtu procentų neigiamo pavyzdžio, nes yra gerų sprendimų, yra ir nelabai gerų, kaip turbūt ir bet kur. Dėl Centrinio banko aš jau atsakiau kolegai P. Auštrevičiui, kad vyksta formali derinimo procedūra, tikrai problemų neįžvelgčiau.

Dėl paties banko. Taip, be abejo, tai yra suderinta su Lietuvos banku, Lietuvos banko valdybos pirmininkas buvo pasiryžęs pasiūlyti visą likutinį pelną valstybei. Jam nebuvo gaila dėl bendro biudžeto reikmių. Bet tikrai turime žiūrėti į tą reikalą ne populistiškai ir ne kaip čia greičiau gauti pusę milijardo, bet galbūt pakenkti bankui. Banko interesų balansą šitas įstatymo pakeitimas užtikrina gana gerą. O tai, ką jūs kalbate, jūs galbūt kalbate labiau apie atsargas, padengiančias litus, negu apie banko atsargos kapitalą, nes tai yra visiškai skirtingi dalykai.

PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai džiaugiuosi, kad ir Audito komitetas prisidėjo prie šito procento atsiradimo. Manau, kad tikrai galiu užtikrinti kolegas, kad turbūt problemų nebus, jau daug kartų yra nagrinėta. Tiktai aš noriu paklausti gerbiamosios ministrės. Kadangi, aš žinau, ten dar pora įstatymo pataisų bus dėl atlyginimų bazės priskyrimo, ar nebūtų tikslinga, kol svarstomas biudžetas, pateikti, kad būtų vienas kreipimasis į Centrinį banką, nes jei kas mėnesį kreipsimės, tai galbūt nelabai solidžiai ir atrodysim. Tai juk nėra esminės pataisos.

I. ŠIMONYTĖ. Iš tikrųjų labai didelių problemų su Europos centriniu banku nebus. Juo labiau kad šitą klausimą mes jau esame derinę ir tokį patį klausimą deriname šiuo metu, ir tokį patį klausimą neseniai yra suderinusi Latvija. O tuos kitus patikslinimus, kuriuos mes jau esame bebaigią rengti, manau, tikrai suderinsim sava eiga. Mat šitas įstatymas yra pateiktas kaip biudžetą lydintis, nes jis susijęs su biudžeto pajamomis. Tie bendresni reguliavimo dalykai dėl premijų ir kitų įvairių dalykų Lietuvos banke tikrai nėra biudžetinis klausimas, tai daugiau bendro reguliavimo klausimas, ir aš manau, kad iki metų pabaigos mes Seimui tiesiog pateiksim atskirą paketą.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF).  Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti, o absoliutiniu dydžiu kokios čia įplaukos būtų, absoliučiu maždaug? Planuojama.

I. ŠIMONYTĖ. 350 mln. Lt. Jeigu įstatymas nebūtų keičiamas, tai tos įplaukos iš Lietuvos banko būtų šimtu milijonų litų mažesnės.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamoji ministre, tokie trumpi klausimai. Banko įsipareigojimai. Valstybė už juos atsako? Antras – banko kasmetinis pelnas plius minus yra stabilus? Ir paskutinis – dėl sąnaudų. Bankas sąnaudų klausimą sprendžia savarankiškai? Ar valstybė atsako už banko įsipareigojimus? Ar kasmetinis banko pelnas yra stabilus? Ar bankas išlaidas nustato pats, ar jūs jas tvirtinate?

I. ŠIMONYTĖ. Bankas yra valstybės nuosavybė, tai galima sakyti, kad galutinė atsakomybė yra valstybės. Žinoma, reikia labai aiškiai žinoti, ką mes konkrečiai turime omeny, nes bankas kartu yra ir nepriklausomas, ir vykdo jam pavestas funkcijas. Apie banko pelno stabilumą – banko pelnas buvo gana stabilus pastaruosius kelerius metus. Šių metų pelnas bus netradiciškai didelis, bet 2010 ir 2011 metų pelnai bus tikrai gerokai mažesni. To stabilumo nėra, dėl tos  priežasties mes ir nesiūlome jokio šimtaprocentinio rekvizavimo ar kokio jau labai radikalaus sprendimo dėl Lietuvos banko.

Dėl sąnaudų apskritai, tai Lietuvos bankas tvarko apskaitą pagal tarptautinius apskaitos standartus, tai viena. Žinoma, turi nemažai laisvės būdamas nepriklausomas. Kai kuriuos dalykus reikėtų sureguliuoti, tą ir Audito komitetas yra svarstęs savo posėdžiuose. Mes tuos pasiūlymus dėl reguliavimo, dėl premijavimų ir panašių dalykų pateiksime Seimui, kad Seimas galėtų tuos dalykus reglamentuoti Lietuvos banko įstatymu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašiusių kalbėti. Motyvai prieš – B. Vėsaitė. Jos nėra. Kadangi nėra dėl balsavimo motyvų prieš, gal galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Girdžiu prieštaravimus. Tuomet A. Šedžius vis dėlto pageidauja kalbėti. Motyvai prieš. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš atsiprašau, ne ten užsirašiau. Kadangi Lietuvos banko pelnas yra tiesiog išpūstas dalykas, nes susietas su aukso atsargų pabrangimu, tai niekas nenumato ir tokio varianto, kad aukso kaina gali ir kristi. Tokiu atveju būtų didžiulis nuostolis kitais metais. Todėl negalime rizikuoti. Mano manymu, reikėtų šitą klausimą vis dėlto labai atidžiai išnagrinėti, įvertinti visas galimas grėsmes, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko per šią ekonominę krizę. Aišku, kiekvienu sunkmečiu investicijos yra saugiausios į auksą, vadinasi, kad pagerėjus situacijai nebūtų taip, kad reikėtų vėlgi gelbėti Lietuvos banką jį remiant iš valstybės biudžeto. Taigi siūlau šiam klausimui nepritarti.

PIRMININKAS. Motyvai už – J. Olekas užsirašęs. Jo nėra. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie balsavimo. Kadangi motyvai prieš buvo išsakyti, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1226, prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą poziciją, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 68, balsavo 68: už – 65, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, siūlomas pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime sutarti dėl šio vienintelio komiteto, kuriam būtų pavesta svarstyti šį įstatymo projektą? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Siūloma svarstymo data kaip ir kitų įstatymų projektų – tai lapkričio 24 d. Ar tinka ši diena? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1227 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-2h klausimas – Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1227. Pateikimo stadija. Kviečiu gerbiamąją finansų ministrę I. Šimonytę į tribūną pateikti šį įstatymo projektą. Prašom.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pakeitimas yra iš esmės techninis. Šiuo metu yra numatyta, kad Ministrui Pirmininkui ir ministrams darbo užmokestis yra mokamas iš Vyriausybės Ministro Pirmininko tarnybai, tiksliau sakant, institucijai, numatytų darbo užmokesčio asignavimų. Atsižvelgiant į tai, kad yra siūloma 10 % mažinti darbo užmokesčio fondą, įskaitant ir ministrų darbo užmokesčio fondą, taip pat siūloma atlikti tokį patikslinimą, kad tą sumažintą fondą priskirtume atitinkamoms ministerijoms ir numatytume, kad darbo užmokestį ministrams moka atitinkamos ministerijos iš joms numatytų asignavimų. Tas pakeitimas yra techninis. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų vis dėlto pageidauja paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Kuzminskas. Prašom.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, aš visiškai suprantu, kad tai techninė dalis, kad Ministrui Pirmininkui moka Ministro Pirmininko tarnyba, o ministrams – ministerijos. Tačiau bijau, ar nebus piktnaudžiavimo tam tikrų ministerijų, ar ministerijos buhalterijos ministrams neišmokės tam tikrų priemokų iš ministerijų sutaupytų lėšų? Ar netikslinga būtų palikti, kad kokią nors kontrolę Ministro Pirmininko tarnyba atliktų? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū. Ministrų darbo užmokestis yra reglamentuotas Politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo, tai ji, kaip Vyriausybės kanceliarijos buhalterija, neturi galimybių nieko ministrui sumokėti, taip ir ministerijos buhalterija neturės galimybių to sumokėti. Šį pakeitimą siūlome daryti dėl to, kad sumažinus darbo užmokesčio fondą 10 % Ministro Pirmininko tarnybai tektų gana sudėtinga užduotis, turint omeny, kad ten yra pati tarnyba ir ministrų darbo užmokesčio fondas, priimti pagrįstus sprendimus, kaip su tuo mažesniu darbo užmokesčio fondu išgyventi. Todėl siūloma tą sumažintą ministrų fondą tiesiog perkelti į atitinkamas ministerijas.

PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji ministre, aišku, mano klausimo pirmoji dalis netiesiogiai jums. Vakar sakėte, kad tikslinga, kad atlyginimus ministrams mokėtų Ministro Pirmininko tarnyba. Šiandien jūs jau teigiate, kad tikslinga mokėti priešingai. Aiškinamajame rašte argumentų nėra. Aš suprantu, kad Ministro Pirmininko tarnybos darbo užmokesčio fondas atrodys kur kas gražiau žiniasklaidai, nes tenai bus parodyti mažėjantys skaičiai. Tai, žinoma, yra gudru, bet klausimas, ar tai yra sąžininga. Dabar ministrą pavaduoja tik kitas ministras, ne viceministras. Mano klausimas, kaip tokiu atveju, kuri ministerija mokės atlyginimą, pavyzdžiui, kai socialinės apsaugos ir darbo ministrą pavaduos sveikatos ministras? Kuri ministerija mokės? Tai vienas klausimas. Ir antras klausimas, kaip bus su kitomis išmokomis ministrams, ar irgi visos išmokos bus skirtos tik ministerijai? Taigi pavaduojantis ministras kieno… ir kitos išmokos?  

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū. Labai geras klausimas. Vasarą kelias savaites man teko pavaduoti keturis kolegas ministrus ir Ministrą Pirmininką, ir man mokėjo tik mano algą. Taigi šitas klausimas yra apskritai neaktualus, niekas nemoka pavaduojančiam ministrui už tai, kad jis pavaduoja kitą ministrą.

Dėl kitų išlaidų. Turiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, reprezentacinių fondų lėšos ir dabar yra ministerijų biudžetuose, o ne Ministro Pirmininko tarnybos biudžete. Mums atrodo, yra tiesiog logiška viską, kas susiję su ministro darbo apmokėjimu, ar darbo užmokestį, ar reprezentacines išlaidas, planuoti kaip ministerijos asignavimus. (Balsai salėje) Nėra jokių premijų. Reprezentacinis fondas ir taip yra ministerijų biudžete.

PIRMININKAS. Į klausimą atsakyta. Klausia paskutinysis K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, jeigu jau taip nuotaikingai šnekamės, tai ar nereiškia tų visų įstatymų priėmimas labai paprasto dalyko, kad Finansų ministerija sunkmečio metu žada parduoti Ministro Pirmininko rezidenciją? Na, žmonių labai sumažėjo, buhalterija dabar irgi galės sumažėti, nes ministrams atlyginimus skaičiuos ministerijos, tos patalpos yra per didelės dabar?

I. ŠIMONYTĖ. Vyriausybės pastatą?

K. DAUKŠYS (DPF). Taip. Kam jo reikia, jeigu ten lieka dirbti 30 žmonių. Tai truputį per daug.

I. ŠIMONYTĖ. Kiek žinau, tarnyboje yra daugiau žmonių, nors nemažai etatų yra sumažinta. Manau, tai labiau susiję su sprendimu mažinti darbo užmokesčio fondą, nes kai vienoje įstaigoje yra ir tos įstaigos darbuotojų fondas, ir dar jai „prikabintų“ (atsiprašau už žodį) 14 Vyriausybės narių darbo užmokesčio fondas, tai tas mažinimas 10 % išeina visiškai neadekvatus. Todėl reikėtų sumažintas sumas tiesiog perkelti į ministerijos asignavimus ir taip tą klausimą išspręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam projektui? Vis dėlto yra reikalavimas balsuoti. Kolegos, kviečiu pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1227 – Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Registravosi 62. Balsavo 62: už – 46, prieš – 3, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindinį komitetą svarstyti šio įstatymo projektą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomų nėra siūloma. Ar galime pritarti šiam komitetui? (Balsai salėje: „Galim.“) Dėkoju. Sutarta. Šio įstatymo projekto svarstymo data yra numatyta lapkričio 19 d. Seimo plenarinis posėdis. Ar galime pritarti šiai svarstymo datai? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Šio klausimo svarstymas pateikimo stadijoje baigtas.

Seimo nutarimo „Dėl 2010, 2011 ir 2012 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių" projektas Nr. XIP-1228 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės 2-2i klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2010, 2011 ir 2012 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektas Nr. XIP-1228. Į tribūną kviečiu pateikimo stadijoje pateikti šį nutarimą finansų ministrę I. Šimonytę. Prašom.

I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiamas tradiciškai prie atitinkamų metų biudžeto projekto. Seimo nutarimo projektas yra dėl trimečių rodiklių, būtent numatomi 2010–2012 m. nacionalinio biudžeto rodikliai. Jame yra nustatomos atitinkamai 2010, 2011 ir 2012 m. nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos parama ir prognozuojami asignavimai, įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams. Tai 2010 m. sumas aš jau pristačiau pristatydama patį biudžetą. 2011 m. yra prognozuojama 23 mlrd. 620 mln. Lt pajamų ir atitinkamai 26 mlrd. 783 mln. Lt išlaidų asignavimų. 2012 m. atitinkamai – 23 mlrd. 170 mln. Lt pajamų ir 23 mlrd. 781 mln. Lt išlaidų asignavimų. Turiu pasakyti, kad dabar šie rodikliai remiasi esama Finansų ministerijos makrorodiklių prognoze 2011 ir 2012 m. bet, kaip visi puikiai žinome, dažniausiai gyvenimas padaro savo korektyvas ir galutinis biudžetas atrodo gerokai kitaip. Tai pagal dabartinę Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos Finansų ministrų tarybos iškeltą perviršinio deficito procedūrą mes turėtume 2011 m. išeiti iš perviršinio deficito, tai yra sumažinti savo fiskalinį deficitą iki 3 %. Tačiau akivaizdu, kad rekomendacija buvo suteikta remiantis per optimistine Europos Komisijos ūkio raidos prognoze, todėl tikrai ketiname prašyti šį laikotarpį mums metams pratęsti, kad mes galėtume iš tos procedūros išeiti 2012 m. Todėl pagal rodiklius yra suplanuotos tokios priemonės, kad 2012 m. nacionalinio biudžeto pajamos ir išlaidos yra tokios, kad 2012 m. fiskalinis deficitas būtų mažesnis negu 3 %. Kadangi didžioji dalis deficito pastaruosius laikotarpius bus generuojama Socialinio draudimo fondo biudžeto, tai reiškia, kad valstybės biudžete, nacionaliniame biudžete, bus reikalingos tam tikros papildomos priemonės tam, kad būtų atsvertas tas deficitas, kuris susidaro Socialinio draudimo fondo biudžete. Siūlyčiau Seimui pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Jūsų pageidauja paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Ministrė atsakė.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Jo nėra. Klausia B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF).  Gerbiamoji ministre, per biudžeto svarstymą man nepavyko jūsų paklausti, tačiau analizuojant šių metų valstybės investicijų programą, tai, tiesą sakant, net ašaros rieda, nes iš esmės visi, turbūt didžioji dalis tęstinių investicinių projektų atidedama 2011 arba 2012 m. Aš manau, kad valstybė būdama didžiausias darbdavys per šią krizę, jeigu dar ir skolinasi, tai vis dėlto turėtų dalį lėšų skirti bent jau darbo vietoms išlaikyti. Aš netikiu tais rodikliais, tikrai netikiu, nes jeigu pelno mokestis prognozuojamas tiktai 50 %, tai tikrai mes jų nepasieksime.

I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Kalbant apie valstybės investicijų programą, turiu pažymėti, kad 2010 m. valstybės investicijų programa yra didesnė negu 2009 m. pusantro milijardo litų. Be abejo, mes turime labai ribotas galimybes nacionalinėmis lėšomis vykdyti valstybės investicijų projektus, todėl prioritetas yra teikiamas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems ir atitinkamai kofinansavimui. Tai sudaro daugiau negu 80 % mano minėtos valstybės investicijų programos bendros vertės.

Dabar dėl valstybės kaip užsakovo. Tai aš visą laiką priimu (…)ekonomiką, tiktai man visą laiką kyla klausimas, kas turėtų už tą fiskalinį stimulą sumokėti. Reikia nepamiršti, kad tai, ką mes pasiskolinome, mes praktiškai jau esame pravalgę, nes mes pasiskolinome tam, kad galėtume įvykdyti savo įsipareigojimus, visų pirma Socialinio draudimo fondo biudžeto.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji ministre, žinant tas visas ekonomikos vystymosi tendencijas ir nematant aiškių augimo perspektyvų Lietuvoje, sakykite, ar iš viso yra korektiška prognozuoti biudžeto rodiklius, ypač 2012 metams?

I. ŠIMONYTĖ. Aš sutinku, kad scenarijus, kuris yra šiuo metu prognozuojamas ar mūsų, ar, sakykime, išorės analitikų, ar Lietuvos nepriklausomų bankų analitikų, ar kitų analitikų, yra nebe rizikos. Nors pasaulio ekonomikoje tikrai matome pozityvą, niekas nežino, ar tai išvirs į ilgalaikę tendenciją ir ar pasaulio ekonomikoje nebus vadinamojo antrojo dugno. Todėl aš priimu jūsų rezervaciją dėl 2012 m. Tačiau manau, kad turime tokią ilgametę tradiciją, kad susiplanuojame rodiklius trejiems metams, paskui gyvenimas dažnai daug ką pakoreguoja, bet čia, matyt, nieko nėra blogo. Akivaizdu, tai yra įvardinta, kad mes čia kalbame apie preliminarius rodiklius.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nežinau, man net ir juoktis norisi ir iš tikrųjų ar jūs čia juokaujate, ar čia tikrai mes patys vaidinsime, kad esame tokie kvaili. Na, aš suprantu, jeigu jūs pajamas padidintumėte, suplanuotumėte didesnes pajams, na, tai galimas dalykas, bet kai jūs išlaidas suplanuojate 2012 m. sumažinti 6 mlrd., o 2011 m. – 3 mlrd., kai jau dabar šaukiame, kad nebėra iš kur mažinti, jau viskas, nebėra iš kur, nėra ką paliesti, ir dabar suplanuojate 2011 m. 3 mlrd. sumažinti, 2012 m. – 6 mlrd. Tai iš ko? Gerbiamoji ministre, pasakykite, ar čia „ant juoko“ yra pateikta, ar jūs iš tikrųjų matote rezervus sumažinti 6 mlrd. 2012 metais? Tai čia tas pats, kas šiandien sumažinti 2010 m. biudžetą ir nebeturėti deficito.

I. ŠIMONYTĖ. Finansų ministerija tikrai „ant juoko“ nieko neteikia ir būtent todėl „ant juoko“ mes nepripaišėme pajamų 2012 m., kas galbūt jums leistų ramiau jaustis. Turiu pasakyti ir į ką noriu atkreipti dėmesį, kad mes kalbame apie pajamas ir išlaidas su Europos Sąjungos parama. Tai 2012 m. tikrai bus kur kas mažesnis Europos Sąjungos lėšų panaudojimas, lygiai taip pat ir 2011 m., nes pagal tai, kaip yra suplanuoti rodikliai, dabar liūto dalis Europos Sąjungos lėšų tenka būtent 2010 m., todėl turime tokią kuprą. Aišku, kad papildomų išlaidų mažinimo reikės tiek 2011, tiek 2012 m., dėl to aš neabejoju, bet mastas priklausys nuo to, kaip realiai atrodys ekonominė padėtis. Todėl manau, kad trimečių rodiklių teikti dėl to nėra jokio pagrindo. Jie yra suprognozuoti taip, kaip šiuo metu yra prognozuojamas bendrasis vidaus produktas, kiti makro rodikliai, Europos Sąjungos lėšų panaudojimas ir atitinkamai pajamos ir išlaidos.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji ministre, puikiai atsakinėjate į klausimus: konkrečiai, aiškiai, suprantamai. Gal galėtumėte išduoti paslaptį, kada valstybėje yra paskelbta ypatinga ekonominė padėtis, kaip to reikalauja Konstitucinis Teismas?

I. ŠIMONYTĖ. Kiek aš prisimenu, yra Konstitucinio Teismo pasisakyta, kad krizę konstatuoja Vyriausybė. Vyriausybės programoje tai buvo konstatuota jau praėjusių metų rudenį. Yra specialus skyrius, kuris kalba apie krizės įveikimą. Manau, kad tai yra daugiau nei konstatavimas, kad turime krizinę situaciją. (Balsai salėje) Seimas patvirtino šią Vyriausybės programą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašęs kalbėti, motyvus prieš pasakyti J. Olekas, bet jo nėra. Tuomet A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes tikrai neturėtume planuoti to, kas yra nerealu. Jeigu jau daryti planą trejiems metams, tai bent jau daryti optimistinį planą ir planuoti tiesiog didesnį biudžeto surinkimą, o ne biudžeto karpymus, mažinimus. Ir pasakykite jūs dabar žmonėms, rinkėjams, kad kitais metais, 2010, 2011, 2012 m., dar bus viskas mažinama: mažinamos pensijos, mažinamos socialinės išmokos, mažinami atlyginimai. Tai ką žmonės pasakys? Sakys, kam jūs čia sėdite ir ką jūs čia dirbate? Tai kam jūs reikalingi, jeigu jūs tik suplanuojate viską sumažinti? Vadinasi, nemato nei ministerija, nei Ministras Pirmininkas, nei apskritai ministrų kabinetas jokios perspektyvos. Tai labai blogai. Turi būti koks nors planas, kaip iš tos situacijos išeiti, ir tas planas tikrai turėtų būti optimistinis. Šiuo atveju aš matau tiktai viena  –absoliutų šalies bankrotą prognozuoja. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už – V. Matuzas. Prašom.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gal per ilgai, gerbiamieji kolegos, diskutuojame apie tai ir per daug tokių nihilistinių gaidų jaunose galvose ir jaunuose balsuose. Aš siūlyčiau pažiūrėti į gyvenimą plačiau, neužsidaryti Seimo salėje, nuvažiuoti į Šiaulių rajoną (aš ten vakar buvau). Iš tikrųjų nuotaikos visai neblogos ir jūsų partijos vadovaujamos savivaldybės biudžetas visai neblogai vykdomas. Aš džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė drįso pažiūrėti tiesai į akis ir finansų ministras, kad ir pavardė prasideda ta pačia raide, nenuslėpė esamos ir būsimos situacijos. Ačiū jums, gerbiamoji ministre, už tą perspektyvą, kurią jūs rodote. Kviesčiau įvertinus šią situaciją, gerbiamieji kolegos, pritarti šiam Seimo nutarimui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl 2010, 2011 ir 2012 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektui Nr. XIP-1228? Prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 74, balsavo 73 Seimo nariai: už – 47, prieš – 6, susilaikė 20. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Gerbiamieji kolegos, yra siūlomas pagrindinis komitetas šiam nutarimo projektui svarstyti – tai Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomi nėra siūlomi. Galime sutarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Siūloma svarstymo data – lapkričio 24 d. Seimo plenariniame posėdyje. Galime pritarti šiai svarstymo datai? Nėra prieštaravimų. Dėkoju.

Kitas darbotvarkės klausimas kompleksinis: 2-2j, 2-2k ir 2-2l. Tai susiję įstatymų pakeitimų projektui. Pirmasis, pagrindinis įstatymo projektas Nr. XIP-1229, – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Jį lydintys – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną vidaus reikalų ministrą R. Palaitį pateikimo stadijoje pateikti šiuos įstatymų projektus. Noriu paprašyti pranešėją, kad pateiktų visus tris projektus iš karto. Klausimus bus galima užduoti dėl bet kurio iš tų projektų, bet jie yra susiję ir vienas nuo kito priklausantys. Taigi bus galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Šį klausimą svarstome kaip kompleksinį – kartu visus tris įstatymų projektus.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta. Prašom.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1229, Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1230 ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1231 (pateikimas)

R. PALAITIS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai! Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašai 2009, 2010 ir 2011 metams. Juose suplanuotas laipsniškas, t. y. kasmet pereinamas, procesas, pareiginių algų disproporcijų mažinimas tarp panašias funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų, mažinant vienodoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytus kategorijų intervalus. Kadangi šis procesas kainuoja papildomus pinigus, maždaug apie 40 mln. Lt per metus, tai mes siūlome nukelti šį procesą šiek tiek į ateitį, tai yra metams atidedant, 2010 m. planą – į 2011 m., 2011 m. planą – į 2012 m., o 2009 m. planą – į 2010 m. Šitokia yra pasiūlymo esmė. Kviesčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, klausimus galite pateikti ne tik dėl pagrindinio, bet ir dėl dviejų lydimųjų. Taigi pirmasis – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, gal čia dėl techninio pateikimo lyginamasis variantas ir pagrindinis skiriasi tik skaičiais, bet juos reikia kiekvieną žiūrėti, nes neatitinka pateikimo paprasčiausios tvarkos. Nėra užbraukimo ir nėra pajuodinimo. Tai čia yra pirma pastaba, ir jeigu aš jus paklausčiau, kokios pareigybės kas kiek gauna, vargu ar atsakysite.

Mano klausimas būtų toks. Gerbiamasis ministre, aš girdėjau apie tai, kad valstybės tarnybą reikia iš pagrindų pertvarkyti, pereiti prie kontraktinės sistemos. Nežinau, kaip tai atrodys, kaip tai bus, bet mano klausimas, kam tas žaidimas su šiais atidėjimais: 2010 m. – į 2011 m., 2011 m. – į 2012 m., kai aš girdėjau ir iš jūsų, kad pats laikas šitą sistemą reformuoti ir pereiti prie kontraktinės sistemos? Labai ačiū.

R. PALAITIS. Ačiū už kompleksinį klausimą. Dėl lyginamojo varianto noriu pasakyti, kad tai yra dabar galiojantys įstatymai. Lyginamasis variantas yra visiškai korektiškas, ten keičiasi tiktai metai. 2009 m. yra išbraukiami, įrašomi 2010 m. Tai yra dabar galiojančių įstatymo tik toks pakeitimas, atitinkamai 2010 m. ir 2011 m., ir taip toliau.

Dabar dėl valstybės tarnybos ateities. Iš tikrųjų šiuo metu yra diskutuojama ir ruošiamasi apsispręsti dėl koncepcijos, kokia ta valstybės tarnyba bus ateityje.

Dabar į klausimą, kam tas žaidimas, noriu pasakyti, kad tai yra lydimieji prie valstybės biudžeto. Kitaip sakant, jeigu mes jų dabar nekeistume, 2010 m. reikėtų planuoti šiam klausimui apie 40 mln. papildomai lėšų. Kad to nereikėtų daryti, yra teikiamas šis įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų prieš 10–15 minučių gerbiamoji I. Šimonytė stovėjo šitoje tribūnoje ir pasakojo apie tai, kad mes dar ir 2010 metais neturėsime nei ekonomikos atsigavimo, nei pagerėjimo biudžeto surinkimo. Tai tinka ir 2011 metams. Ar nėra šiek tiek akių dūmimas tas perkėlimas per metus? Galbūt būtų geriau iš karto drąsiai pasakyti, kad mes savo įsipareigojimus, kurie buvo praeitais metais, užpraeitais metais priimti, vykdyti pradėsime nuo 2011 m. arba tik nuo 2012 metų, ir viskas. Tada būtų labai aišku, kad, kol valstybės biudžete bus skylė, kol jis bus su dideliu deficitu, tol to kilimo ir nebus. Dabar bijau, kad kitais metais ateisite ir vėl prašysite pastumti dar vienais metai į priekį. Kad nebūtų taip.

R. PALAITIS. Iš tikrųjų ačiū už gerą klausimą. Bet aš nežiūrėčiau taip pesimistiškai į ateitį. Vis tiek reikalai kažkada pagerės, todėl mes kiekvienais metais ir žiūrėkime. Jeigu ateitis… pagerėjo, mes ir paliekame viską galioti. Neatmestina galimybė, kad jeigu ateity nebus pagerėjimo, tai teks dar kartą nukelti šituos dalykus. Iš dalies jūs esate teisus savo klausimu.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs siūlote kitais metais bazinio dydžio nekeisti, o finansų ministrė pristatydama sakė, kad iš darbo užmokesčio tikisi (planuoja) sutaupyti apie 10 %. Tai kokiu keliu bus tai daroma? Lieka tik padaryti tokią išvadą, kad bus atleidžiami žmonės ir didinama bedarbių armija. Ačiū.

R. PALAITIS. Noriu pasakyti labai ačiū už, mano supratimu, esminį klausimą. Vyriausybėje iš tikrųjų labai rimtos diskusijos vyko, ar mažinti darbo užmokesčio fondą, neliečiant bazinio dydžio, ar vis dėlto mažinti darbo užmokesčio fondą ir mažinti bazinį dydį. Buvo apsispręsta bazinio dydžio neliesti, o mažinti tik darbo užmokesčio fondą. Nors mano nuomonė buvo šiek tiek kitokia, tačiau sprendimas buvo toks, koks ir dabar pateikiamas, ir tai yra Vyriausybės sprendimas. Kaip sutaupys institucijos, tai jau įstaigų vadovų klausimas. Ar ne visos darbo dienos forma, ar nemokamos atostogos, ar tiesiog sumažiname, atsisakydami tam tikrų pareigybių, tai jau kiekvieno įstaigos vadovo kompetencija bus.

PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Norėčiau atkreipti į aiškinamąjį raštą jūsų dėmesį, gerbiamasis ministre, kad projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Tai vienas klausimas. Antras klausimas: kaip toks pareiginių algų mažėjimas atsilieps valstybės tarnautojų motyvacijai?

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Dėl aiškinamojo rašto tiesiog yra standartinė forma – į tam tikrus klausimus yra tam tikri atsakymai. Yra įrašytas klausimas, po to kitas atsakymas. Į antrąją klausimo dalį noriu atsakyti, kad nėra šituo įstatymo projektu mažinami pareigūnų atlyginimai ar valstybės tarnautojų atlyginimai, tiesiog apatinių kategorijų ribų pakėlimas atidedamas ateičiai. Mažinimo šituo įstatymo projektu nėra, tiesiog atidedamas didinimas, o tas didinimas kainuotų maždaug 40 mln. per metus.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Kaip jūs galvojate, tarnautojai dėl to pradės geriau dirbti? Kokia bus jų darbo kokybė? Mes jau šiandien matome, kad iš ministerijų ateinantys dokumentai yra gerokai žemesnės kokybės, negu buvo praėjusiais metais. Dar vienas klausimas. Jūs ten rašote, kad kriminogeninei situacijai įtakos neturės, ar ne? Bet ar iš tikrųjų neturės? Ar pareigūnai, gaudami mažesnį atlyginimą, tokį atlyginimą, kad jie negalės išmaitinti savo vaikų, kaip jau dabar yra… Ar tai nepaveiks tiesiai šitos kriminogeninės situacijos? Ir koks apskritai yra valstybės ekonominis efektas iš tų 40 mln.? 40 mln., jūs sakote, atimsite ar, kaip jūs vartojate, sutaupysite darbo užmokesčio. Vadinasi, trečdalis šitų pinigų, daugiau kaip 10 mln., nepateks į „Sodros“ biudžetą. Dalis pareigūnų, kuri gaus mažesnius atlyginimus, turės gauti iš valstybės kompensacijas už šildymą ir t. t. Koks yra valstybei ekonominis efektas šito jūsų sprendimo? Pirma mano dalis – motyvacija, ar pareigūnai dėl to pradės geriau dirbti?

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad čia kalbama apie valstybės tarnybą, apie visą valstybės tarnybą. Visai valstybės tarnybai, jeigu nėra pinigų, didesnės algos nemokamos. Jūs teigiate, kad algos mažės, o aš sakau, kad jos nedidės. Tai yra du skirtingi dalykai. Tai reiškia, kad apatinių kategorijų, dar sykį, trečią sykį, sakau, pakėlimas atidedamas metams, kitiems į ateitį. Tai nėra mažinimas, tai yra nedidinimas. O jeigu būtų didinama, kaip įstatyme numatyta, reikėtų 40 mln.

Dabar dėl motyvacijos. Žinote, čia yra jau teorinis klausimas. Iš tikrųjų tam tikras ryšis tarp atlyginimo ir darbinės motyvacijos egzistuoja. Čia galima viską prognozuoti, visko gali būti. Tačiau aš dar sykį noriu pasakyti, jeigu nėra valstybėje pinigų, tai mes iš esamų pinigų mokame tiek, kiek turime. Juk jūs irgi – jeigu turite savo kišenėje 100 Lt, jūs už 200 Lt neisite į parduotuvę apsipirkti. Nėra pinigų, ir tiek. Maždaug toks atsakymas.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, galėtų pasisakyti 3 už arba prieš, nes trys projektai – vienas pagrindinis, du lydintieji. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, noriu priminti šiokią tokią istoriją. Kai buvo didinami atlyginimai ir kai mes diskutavome apie jų didinimą ir galimybę juos vykdyti, tada gerbiamasis ministras, kuris šiandien teikia įstatymą mažinti, siūlė didinti ir išlaikyti tuos atlyginimus. Kaip istorija apsisuka! Patys ministrai, kurie čia aktyviai agitavo, dabartiniai ministrai, kurie aktyviai agitavo už tai, kad atlyginimus valstybės tarnautojams reikia didinti, šiandien sako, kad klydome. Net nesako, kad klydome, paprasčiausiai skaičiuoja, kad nėra pinigų. Gerbiamieji, aš labai noriu, kad jūs kartais pasižiūrėtumėte į savo balsavimus, kaip balsuojate, o po to užmirštate, ką darote. Todėl šiuo atveju aš tikrai negaliu pritarti, nes būtent dabartinės Seimo daugumos balsais ir buvo priimti šitie įstatymai dėl atlyginimų didinimo. Dabar jie daro viską atvirkščiai.

PIRMININKAS. Prieš – D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Stebint situaciją, turbūt nekyla niekam klausimas, kad bus nuvažiuota buldozeriu. Tik aš galvoju, kad jeigu taip lengva išeiti iš situacijos – parašyti kelias eilutes ir atidėti įstatymo įsigaliojimą, kol pagerės situacija valstybėje, tai gal nueikime paprastesniu keliu – paruoškime Krizės nukėlimo įstatymą, kad krizė pas mus įsigalios po poros metų? Gal taip būtų galima grubiai pajuokauti. Iš tiesų aš kviečiu kolegas atsitokėti ir nedaryti tokių žingsnių. Kviečiu tikrai visus balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume iš karto balsuoti ir apsispręsti dėl visų trijų įstatymų projektų? Dėkoju. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria pateiktiems įstatymų projektams Nr. XIP-1229, Nr. XIP-1230 ir Nr. XIP-1231?

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 42, prieš – 7, susilaikė 22. Po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta. Dabar pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų nėra nurodyta. Svarstymo data – lapkričio 19 diena. Kitų pasiūlymų nėra. Dėkoju.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1232 (pateikimas)

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1232. Ir su juo susijęs, tuoj paklausime… Atskiri čia projektai. Taigi kviečiu įstatymo projektą pristatyti ministrą D. Jankauską.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, vykdau Vyriausybės pavedimą ir teikiu jums svarstyti lydintįjį Valstybės biudžeto įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Kadangi matau daug užsirašiusių klausti, tai prieš pateikdamas patį projektą šiek tiek papildomos informacijos pasakysiu, gal ir dalis klausimų atkris.

Siekdamas padėti nepilnose šeimose augantiems vaikams gauti teismo priteistą išlaikymą iš savo tėvų, 2006 metais Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą, o Lietuvos Vyriausybė įsteigė Vaikų išlaikymo fondą, kuris savo veiklą pradėjo 2008 m. sausio 1 d. Šį fondą administruoja Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatomis, nustatyto išlaikymo iš vieno tėvų negaunantys vaikai gali gauti iki pusantros bazinės socialinės išmokos, tai būtų 195 Lt dydžio mėnesinę išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų. Įstatymu Vaikų išlaikymo fondo administratoriui yra suteikta teisė regreso tvarka iš tėvų, nevykdančių teismo sprendimo ir neteikiančių išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, išieškoti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas su 5 % metinėmis palūkanomis. Vadovaujantis įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu – Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašu, išieškojimas priimamas, jeigu nuo išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pradžios praėjo ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš šio fondo išmokėtų išmokų suma viršijo 2500 Lt. Šių metų rugsėjo 30 d. duomenimis, Vaikų išlaikymo fonde įregistruota virš 24 tūkst. išmokų gavėjų bylų, iš jų 21160 vaikų gauna arba gavo išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Išmokėta iš Vaikų išlaikymo fondo 39 mln. 80 tūkst. Lt, beveik 15 mln. 2008 m. ir per 24 mln. 2009 metais. Skolininkai grąžino 152 tūkst. Lt. Tai savanoriškai grąžintos lėšos, nes išieškojimas nustatyta tvarka dar nebuvo vykdomas. Pareiškėjų skaičius nuolat didėja. Per 9 šių metų mėnesius Vaikų išlaikymo fondas gavo 6030 prašymų. Per mėnesį vidutiniškai kreipiamasi dėl 670 naujų išmokų.

O įstatymo projektu yra siūloma nuo 2010 metų kovo 1 d. pripažinti netekusiu galios Vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir įgyvendinant šią nuostatą yra siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybė iki kitų metų kovo 1 d. turi priimti sprendimą likviduoti šį fondą. Taip pat Vyriausybės įgaliota institucija turės išieškoti iš skolininkų iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas. O lėšos, esančios Vaikų išlaikymo fondo sąskaitoje, turės būti pervestos į valstybės biudžetą iki 2010 m. kovo 1 d.

Kaip jau paskutinėje Vyriausybės valandoje buvo kalbama, vyko diskusijos Vyriausybėje, ir jeigu bus pritarta po pateikimo, tai manau, kad šios diskusijos persikels į Seimą.

PIRMININKAS.  Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF).  Ačiū, pirmininke. Pradėčiau nuo to, kad radau 15-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos 19 skyriuje „Socialinė politika“ 701 punktą. „Siekdami užtikrinti vaiko teisę gauti išlaikymą iš abiejų savo tėvų tais atvejais, kai vaikas negauna teismo priteisto išlaikymo iš savo tėvų, teiksime jiems valstybės paramą, sudarysime vaikui galimybes gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo (alimentų) fondo, drauge suteikdami valstybei teisę išieškoti skolas iš paramos savo vaikams neteikiančių tėvų.“ Čia yra konservatorių ir dabartinės Vyriausybės programos punktas. Lygiai taip pat aš norėčiau priminti, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.204 straipsnis, kad valstybė laiduoja tokiais atvejais, kai vaikas neturi pajamų, ji užtikrina jo pajamas. Tai naikindami šitą fondą, mano klausimas dabar, ministre!.. Naikindami šitą fondą, kaip jūs vykdysite Civilinio kodekso nuostatą, kuriai mes taip sunkiai sugebėjom surasti formą vykdyti. Labai ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Visų atsakymų šiandien tikrai nebus. Viskas priklausys ir nuo Seimo apsisprendimo. O iš tiesų valstybės parama tada, kai jos reikia, piniginės socialinės paramos pavidalu bet kokiu atveju turi būti teikiama. Lygiagrečiai Vyriausybė protokoliniu pavedimu savo posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijoms kaip tik pavedė ieškoti platesnių ir daugiau galimybių, kaip užtikrinti, kad teismo sprendimai, kuriais priteista mokėti vienam iš tėvų vaiko išlaikymo lėšas… kad jos būtų išieškomos.

PIRMININKAS.  Klausia I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF).  Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kai Vyriausybė vasarą gavo pakartotinai įgaliojimus veiklai, vėl skambėjo pažadai, kad bus rūpinamasi mažiausias pajamas gaunančiais. Deja, šiandien pristatant valstybės biudžetą yra kėsinamasi į pačius silpniausius – vaikus. Ir net numatomas, kaip jūs pristatėte, nuo kitų metų kovo 1 d. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo panaikinimas. Atimti sugalvojote, o kaip kompensuosite tiems vaikams, nes iš esmės tas balansavimas biudžeto skylių bus vos ne gyvybės sąskaita. Jūs pats aiškinamajame rašte esate pasirašęs, pateikėte tokius duomenis, kad 2009 m. paramai buvo panaudota per 9 mln. valstybės biudžeto lėšų. Vadinasi, tie pinigai mirtinai tiems vaikams reikalingi.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad iš tiesų apsisprendimo dalykas, kiek per piniginę socialinę paramą yra teikiama valstybės parama silpniausiems, kaip jūs ir savo klausime sakote, o kiek valstybė, perimdama įsipareigojimų vykdymą iš tų, kuriems teismas savo sprendimais yra pavedęs prisidėti prie vaiko išlaikymo, po to stiprina išieškojimo galimybes. Matyt, tiesiog yra kelių ir būdų klausimas. Šis sprendimas yra daugiau lydintysis, kaip iš pradžių minėjau, prie valstybės biudžeto. Tai apsisprendimo dalykas.

PIRMININKAS.  Klausia A. Šedžius. Nėra. E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF).  Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, tenka susidurti ne su vienu atveju, kai šie pinigai iš tikrųjų yra vos ne vienintelis pragyvenimo šaltinis vienos mamos, likusios su vaiku. Tai iš tikrųjų būtų gaila, jeigu Seimas pritartų jam. Juo labiau, jis buvo nukopijuotas nuo latvių. Latviai, nors ir blogesnėje situacijoje, sakoma, bet jo nenaikina. O klausimas turbūt čia yra pagrindinis, kad yra problema dėl išieškojimo. Tai jūs pasakykite, jei valstybė, turėdama visus mechanizmus, tik tiek tesugeba susigrąžinti, neišieško, tai kaip tos vargšės mamos, gyvendamos be pinigų, sugebės iš tų nemokančių išsiieškoti? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, kolega. Pirmiausia dėl išieškojimo. Iš tiesų turėjo praeiti ne mažiau kaip 24 mėnesiai, arba vaikui iš šio fondo išmokėta suma turėjo viršyti 2500 Lt., tai net ir formalios išieškojimo galimybės nelabai dar buvo atsiradusios. O kita vertus, matyt, visas įstatymų projektų paketas, parengtas vienos ar kitos institucijos, yra teikiamas tam, kad valstybė neatsidurtų blogesnėje padėtyje. Visiškai jums pritariu ta prasme, kad valstybės piniginė socialinė parama turi būti teikiama. Kokiu būdu, iš kokių fondų, ar iš savivaldybės, ar ir valstybės biudžeto lėšų, tai čia jau, matyt, yra lygiagretus klausimas.

PIRMININKAS.  Klausia R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG).  Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad jums iš tikrųjų nėra smagu teikti šį įstatymo projektą, kurį, beje, ne jūs ir parengėte – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba. Ar pamąstėte, kad piniginė socialinė parama nesugrįžta? Iš Vaikų išlaikymo fondo, iš skolininko yra galimybė, kad šitos lėšos bus išieškotos. Kiek  vis dėlto padaugės socialinės išmokos prašytojų, jeigu jūs panaikinsite Vaikų išlaikymo fondą? Koks gi bus efektas? Atrodo, kad mes darome iš principo neigiamą dalyką.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Skaičių jau ir kolega E. Žakaris įvardijo cituodamas aiškinamąjį raštą. Jeigu bus pritarta šiandien, tai diskusijos persikels į Seimą. Aš jau minėjau pristatydamas, kad ir Vyriausybėje vyko diskusija dėl šio projekto.

PIRMININKAS. B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš visko tikėjausi iš šios Vyriausybės, bet tik ne šito. Tai nei krikščioniška, nei demokratiška. Ir aš įsivaizduoju, kaip jums sunku teikti šitą projektą. Jūsų vietoje aš, tiesą sakant, na, galbūt netgi atsistatydinčiau. Bet fondas tik įsivažiuoja, buvo identifikuoti tie skrajūnėliai, kurie pametė savo vaikus, ir iš tikrųjų gal verta pamąstyti ir leisti jam vykdyti toliau savo veiklą, nes sveiku protu nesuvokiama, ką mes dabar darome?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, kolege. Aš jo nepriimu kaip siūlymo pasikeisti vietomis. O tam, kad iš tiesų vyktų diskusija, yra teikiamas projektas ir jūsų sprendimų valia ir galia dabar yra pradėti ar nepradėti diskusijos Seime dėl Vaikų išlaikymo fondo.

PIRMININKAS. A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, galbūt Vyriausybėje arba ministerijoje aptarinėjote kokias nors šito fondo alternatyvas? Ar nutarėte tas motinas palikti vienas? galbūt dar galima būtų diskutuoti dėl kokių nors alternatyvų su mažesnėmis išlaidomis ir t. t. Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF).  Dėkoju. Aš jau minėjau, protokoliškai Vyriausybė net dviem ministerijoms yra pavedusi ieškoti alternatyvų, kaip sustiprinti atsakomybę tų tėvų, kuriems teismo sprendimais yra pavesta prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau kurie to nevykdo. Manau, tas darbas bus atliktas. O šiuo atveju yra daugiau kitas finansinis klausimas. Tai vėlgi pasirinkimo galimybė – ar per piniginę socialinę paramą, ar per Vaikų išlaikymo fondą, kaip buvo iki šiol.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF).  Gerbiamasis ministre, aš dabar norėčiau taip akcentuoti. Jūs nuolat kalbėdamas sakote, kad diskusija persikels į Seimą, Seimas diskutuos, Seimas nuspręs. Aš noriu jūsų paklausti. Jūsų partijos programoje yra aiškiai įrašyta, kad jūs esate už tai, kad vaikai gautų lėšas iš to fondo. Sakykit, kuo remdamasis jūs, kaip Konservatorių partijos atstovas, įtakingas partijos atstovas, socialinių reikalų ministras, partijos, kuri deklaruoja paramą šeimai, vaikams, atstovas, inicijuojate šitą įstatymą? Aš turiu omeny plačiąja prasme, ne jūs asmeniškai inicijuojate, bet kartu su Vyriausybe. Kur čia yra esmė jūsų šitos iniciatyvos? Mes Seime spręsim ir nuspręsim, bet jūs paaiškinkit savo motyvą.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Motyvą paaiškinsiu labai trumpai. Visų pirma Vyriausybės, politinės Vyriausybės sprendimu remdamasis stoviu aš dabar tribūnoje. O antra, tai yra lydintysis projektas, kurio įgyvendinimas, jeigu jis bus priimtas, leistų per metus iš valstybės biudžeto lėšų sutaupyti 54 mln. 55 tūkst. Lt.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Kalbame dėl motyvų. Dėkoju ministrui. Kalbame dėl motyvų. Ar yra norinčių pasisakyti prieš? Taip, A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip jau sakiau, konservatoriai pradėjo nesilaikyti savo programos, bent jau siūlymais, nepraėjus metams nuo tos programos patvirtinimo čia, Seime, gruodžio 8 d. Noriu priminti gerbiamajam Donatui, gerbiamajam Andriui, gerbiamajam Jurgiui Razmai, Irenai Degutienei, kad jie balsavo už šitą įstatymą. Yra balsavimo protokolai. Tai kas pasikeitė per metus, gerbiamieji? Turtingiems jūs mokesčius norit sumažinti, bet iš vaikų pinigus norit atimti ir aiškinat apie šeimos koncepciją? Tiek tie vaikai jums ir rūpi šitokiais įstatymais. Akivaizdžiai matyti, ką ir kaip siūlote remti ir padėti ir kieno sąskaita bandote užlopyti biudžeto skyles.

Aiškinamajame rašte iš kažkur ištraukta 54 mln. suma, kuri atseit bus sutaupyta, bet jeigu pasižiūrėtume, kiek išleista praeitais ir šiais metais, tai šita suma nesiekia tokios sumos. O išlaidos, kurios sieks per įvairias kitas išmokas, kaip ir sakė mano kolegė, nuo kurių negalima bus… iš nemokančių išlaikyti, bus, ko gero, tokia pati. Koks čia „monkės biznis“ teikiant šitą įstatymo projektą? Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau tikrai rimtai pagalvoti, kas čia darosi Lietuvoje. Na, iš ligonių atėmė, iš bedarbių atėmė pinigėlius, iš mamų, dabar atėjo eilė ir tų vargšų vaikų, kuriems ir taip nepasisekė gyvenime, nes vienas iš tėvelių nenori deramai vykdyti savo prievolės. Todėl pasisakau prieš šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Ar K. Daukšys nesupainiojo mygtuko užsirašydamas? Ne. Tai prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų užsirašant mygtukų nereikia painioti. Jeigu mūsų valstybė yra tiek verta, kad mama su mažu vaiku yra stipresnė už visą biurokratų armiją, ir jeigu mūsų valstybė sugeba taip juos ginti ir vykdyti savo įsipareigojimus, tai aš bet kuriuo atveju balsuosiu už visų tokios valstybės institucijų, taip pat ir fondų, naikinimą. Ko gero, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją reikėtų panaikinti, nes ką čia ginti, jeigu pačių mažiausių, pačių labiausiai užgaunamų žmonių valstybė negali apginti? Pasirodo, kad „alimenščiko“ pagauti nė vienas biurokratas negali, viena mama turės pasigauti. Tai sveikinu su tuo ir balsuokit tada už tokį įstatymą.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A. Kubilius prie šoninio mikrofono.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tiesiog matau, kad čia užsirašė kalbėti dėl motyvų ne visai teisingai. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų aš siūlau pritarti po pateikimo ir svarstyti Seime labai aiškią problemą. Norai geri, bet rezultatas, kaip dažnai išeina, nevisiškai tinkamas. Tai mes apie tai ir šnekėkim. Iš tiesų niekas nekalba, kad nereikia toms šeimoms ir toms motinoms padėti. Bet kokį mes gauname rezultatą? Pasirodo, kad sukūrėm tokį mechanizmą, kuris iš tikrųjų  yra ne kažkoks alimentų fondas, o yra socialinės pašalpos mokėjimo instrumentas, nes nieko negalim susigrąžinti. Lygiai taip pat, gerbiamieji kolegos, yra buvę gerų intencijų, pavyzdžiui, mokėti šalpos pensijas. Ir kas iš to išėjo? Per ketverius metus biudžeto eilutė, skirta šiai svarbiai funkcijai, nuo 200 mln. užaugo faktiškai iki milijardo, ir patys neįgalieji, tikri neįgalieji, sako: jūs ką nors darykit, nes yra kompromituojama gera idėja. Nes kai patys neįgalieji, aklųjų atstovas, sako, mūsų… (Balsai salėje)  Minutėlę! …mūsų diskusijose, sako, jūs padarykit ką nors, kad neįgalusis, turintis tariamą aklumo pažymėjimą, nevažinėtų į darbą su mersedesu. Lygiai taip pat ir čia, gerbiamieji kolegos, aš siūlau svarstyti problemą, kuri kūrėsi Lietuvoje ir kur išlaidos auga iš tikrųjų neribotai, ir, ko gero, mes sukūrėm instrumentą, kuriuo skatinam šeimas vos ne skirtis ir pasiimti dar papildomą paramą. Siūlom svarstyti šią problemą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad premjeras savo karšta kalba išprovokavo eiles prie mikrofonų, tačiau noriu priminti, kad K. Daukšys užsirašė vienaip, kalbėjo kitaip, todėl A. Kubilius turėjo teisę pasisakyti už. O replikos – po balsavimo. Registruojamės ir balsuojam, kas pritaria pateiktam įstatymo projektui. (Balsai salėje)

Balsavo 68 Seimo nariai. (Plojimai) Už – 31, prieš – 26, susilaikė 11. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, dabar turim apsispręsti, koks bus tolesnis šio įstatymo projekto likimas. Ar grąžiname tobulinti, ar atmetame? Gerbiamieji kolegos, dėl grąžinimo tobulinti. Kas už grąžinimą tobulinti, balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Balsuojame.

Balsavo 72 Seimo nariai: už grąžinimą tobulinti – 40, už atmetimą – 32. Taigi grąžinamas tobulinti.

Dabar replika po balsavimo – R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš dėkoju už iš dalies protingą mūsų sprendimą. Aišku, šį įstatymo projektą reikėjo atmesti, bet tiesiog pasakant dėl tiesos, dėl bendro suvokimo.

Gerbiamasis Ministre Pirmininke, na, nereikia klaidinti mūsų Seimo narių. Vaikų išlaikymo fondas šiandien ir vakar dar negalėjo duoti to efekto, kurio mes tikėjomės, nes socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu jis pradeda veikti ir skolos išieškojimas prasideda nuo 2010 metų, nuo 24 mėnesio, kai susikaupia 2 tūkst. 500 Lt suma. Toks buvo ministro įsakymas, galima jį keisti. Bet iš principo paties fondo reikia ir tą patvirtino Lietuvos žmonės. Ačiū tiems, kurie turi šitą suvokimą. Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš irgi kreipiuosi į Ministrą Pirmininką ir primenu. Gerbiamasis Andriau, jūs balsavote už šitą įstatymą ir tada tokių pretenzijų jam nereiškėte. Ir netgi nepradėjus veikti regresijai, fondas jau gavo pinigų iš kai kurių tėvelių, kurie suprato, kad jie nesugebės pasislėpti nuo tam tikro teisingumo ir bus išieškotos šitos išmokos, kurių jie nemoka, nes šitas fondas veikia be senaties termino. Taigi, gerbiamieji, nereikia klaidinti neskaičius įstatymo, aiškinti apie viską ir detaliai apie tuos dalykus, kurie įstatyme neparašyti. Todėl šis įstatymas gana protingai sudėliotas. Dėl atskirų sumų galima ginčytis, galima keisti jas, bet principas yra teisingas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau grįžti šiek tiek atgal prie 2-2j klausimo – Valstybės tarnybos įstatymo trečio priedo pakeitimo įstatymo projekto. Buvo įvardytas tik Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomu Seniūnų sueigoje buvo pasiūlytas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galėtume užprotokoluoti, kad pritariame ir šiam papildomam komitetui? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju.

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo projektas Nr. XIP-1233  (pateikimas)

Darbotvarkės 2-2n klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – ministras D. Jankauskas. 

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, šis projektas, manau, sukels mažiau diskusijų, nes projekto tikslas – patvirtinti 2010 metams pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, kuris bus taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareigines algas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimus ir karių tarnybinius atlyginimus bei kitas teisės aktų nustatytas išmokas.

Įvertinant 2010 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų mažėjančias finansines galimybes ir siekiant išvengti valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančių darbo užmokesčio mažėjimo, siūloma 2010 metais nekeisti pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio ir jį nustatyti 450 Lt. Primenu, kad 2009 metais bazinis dydis nuo sausio 1 d. iki  liepos 31 d. buvo nustatytas 475 Lt, o nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d. – ta pati  450 Lt dydžio išraiška.

Nustačius kitiems metams tokį bazinį dydį, koks buvo nustatytas nuo rugpjūčio 1 d., papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Trumpai tiek.

PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pasakykite, ar jūs, teikdamas šį projektą, ir taip užtikrintai teigdamas, kad nesikeis bazinis atlyginimo dydis, galite taip pat drąsiai pažadėti valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kad jų pareiginis atlyginimo dydis 2010 m. tikrai nesikeis ir per metus išliks 450 Lt?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų per daug iš manęs reikalaujate, kolega Seimo nary. Aš teikiu įstatymo projektą dėl bazinio dydžio. Prieš mane stovėję kolegos, ir finansų ministrė, ir vidaus reikalų ministras, gana išsamiai atsakė į klausimus šia tematika.

PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti, nustačius fiksuotą dydį – 450 Lt, kiek tai kainuos valstybės biudžetui, apie kokią pinigų sumą kalbama valstybės tarnyboje?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš jau teikdamas sakiau, kad apie papildomas valstybės biudžeto lėšas nekalbama, nes ir šiuo metu tas dydis yra 450 Lt. Tiesiog siūloma nustatyti tokį patį dydį, koks yra dabar.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Dėl bazinio atlyginimo, gerbiamasis Algirdai.

A. SYSAS (LSDPF). Taip, aš pasižiūrėjau, koks įstatymas. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, vėlgi jums užduodu tą patį klausimą kaip tą kartą. Praeitą kartą jūs buvote iniciatorius ir balsavote už tai, kad reikia didinti valstybės tarnautojų bazinį apmokėjimo dydį. Vieną kartą mažinote, dabar antrą kartą mažinate. Kaip jaučiatės?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Jaučiuosi, kaip ir visi, matyt, Lietuvos žmonės, kurie labai aiškiai jaučia šitos krizės pasekmes. Kai kalbame apie šiek tiek, švelniai tariant, anksčiau teiktus sprendimus ir diskusijas dėl jų praeitos kadencijos Seimo posėdžiuose, tai iš tiesų, matyt, ir informacija, ir prognozės, kurios buvo teikiamos iš šios Seimo tribūnos, buvo visiškai kitokios.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, aš paklausiu to, ko klausė mano kolegė, ir jūs neatsakėte. Jūs atsakėte, kad 450 Lt jau buvo ir t. t. Bet klausimo esmė yra ne ta. Buvo numatyta 475 Lt. Šitam dydžiui buvo planuojami ir kiti biudžetai, pavyzdžiui, „Sodros“ biudžetas. Pagal planuojamą „Sodros“ biudžetą buvo planuojama ir priimti sprendimai, pavyzdžiui, didinti pensininkams pensijas. Suprantate tokią grandinę? Nes taip valstybė planuoja savo pinigus. Šiandien, nepaisant visų lūkesčių, jūs teikiate pasiūlymą, kad 475 Lt, kitais metais jau to bazinio atlyginimo dydžio nebus. Bet sprendimai, pavyzdžiui, dėl kitų išmokų jau yra priimti. Todėl mano klausimas yra tas pats. Koks valstybės ekonominis efektas, priimant tokį sprendimą? Juk padaugės gyventojų, kurie turės gauti kompensacijas už šildymą, tiesiogiai sumažės „Sodros“ pajamos…

PIRMININKAS. Klausimą!

M. ZASČIURINSKAS (DPF). …ir t. t. Koks ekonominis efektas valstybės mastu?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Kolega, jūs ir klausdamas iš tiesų jau išsakėte keletą prieštaravimų. Pensijas veikia, tiksliau, dalį pensijos, papildoma dalis nuo valstybės draudžiamųjų pajamų. Toliau, atlyginimų baziniai dydžiai kito jau per šiuos metus, vidury metų. 450 Lt šiuo metu yra nustatytas dydis ir buvo nustatyti laikotarpiai – nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d., 475 Lt buvo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki liepos 31 d. Nežinau, ar reikėtų grįžti į pereitus metus ir dar toliau pasakoti istoriją, kai buvo 490, prieš tai 430 Lt. Bazinis dydis tikrai nėra tas dydis, nuo kurio priklauso ir pensijos apskaičiavimai, kaip jūs klausimu teigiate, ir kitos išmokos. Tiesiog apie ekonominį efektą atsakysiu labai trumpai, ką ir atsakiau kolegei. Nesiūlydami keisti bazinį dydį valstybės biudžeto papildomų lėšų šiuo atveju mes neprognozuojame ir nematome. Todėl ir yra teikiamas toks projektas, kurį šiuo metu pristatome.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Už įstatymo projektą pasisako L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, aš pasisakau už todėl, kad tokią pareigą turi pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo rekomendaciją ir nutarimą Seimas, niekas kitas. Gerbiamasis Sysai, ne mažinti, ne didinti, o pareigą nustatyti bazinį dydį, pagal kurį bus apskaičiuojamas darbo užmokestis valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams ir teisėjams. Šiandien yra mūsų valioje nustatyti šį dydį, tik gaila, kad jis keitėsi, o šiaip Vyriausybė turi prievolę pateikti Seimui dar pavasario sesijos metu, kad šis dydis būtų nustatytas. Atsižvelgiant į visas ekonomines, finansines peripetijas bei įvairius rinkos pasikeitimus, jis yra svarstomas ir nustatomas. Todėl aš nematau kitos išeities, kaip pritarti, esu šalininkas, kad šis bazinis dydis nebūtų keičiamas, kad jis kuo ilgiau ir nuosekliau būtų išlaikomas. Todėl pritariu.

PIRMININKAS. Prieš – A. Sysas

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai blogai, gerbiamasis kolega, kai populizmo pagauti politikai užmiršta, kad ateina ir kita diena, ir kad gyvenime visko būna. Yra žmonių, kurie sako, kad nereikia daryti tokių staigių judesių, nes po to labai sunku atimti. Na, jūs tai vadinate nustatymu, koks skirtumas. Bet kiek čia liejosi gražių žodžių, kai buvo siūloma labai didinti, buvo tokių šuoliukų, kai net tada biudžetas jau traškėjo. Dabar aiškiai matyti, kad tas traškėjimas buvo įspėjamasis. Aišku, malonu girdėti, kai politikai, kurie visai neseniai, prieš pusantrų metų, prieš dvejus, šnekėjo viena, o dabar užtraukė visiškai kitokią giesmę. Taigi lieku prie savo pozicijos ir šį kartą sakau, kad taip elgtis negalima.

PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritaria pateiktam įstatymo projektui po pateikimo.

Už – 48, prieš – 12, susilakė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip pat kaip papildomas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – lapkričio 19 d. Kitų pasiūlymų nėra? Dėkoju.

2010 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-1251 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – A. Čaplikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau, dirbau darbą, kurį turi dirbti pozicija, tai yra bendravau su opozicija. Tai šiuo atveju atsiprašau.

Teikiu jums Lietuvos Respublikos 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Prieš pateikdamas sausą ir formalią informaciją, norėčiau jums pateikti kiek įdomesnę informaciją, kurią šiandien mums pateikė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas. Matyt, ilgai dirbant viena ir teisinga kryptimi yra rezultatai. Tai šiuo atveju mes galime pasidžiaugti, kad pagal mirtingumo ir gimstamumo kreivę, tai jau yra tendencija, trijų mėnesių laikotarpiu gimstamumas viršijo mirtingumo kreivę. Tai tikrai nėra blogas rezultatas, tai netgi geras rezultatas. Nesisavinam tų nuopelnų, bet, matyt, ir komiteto, ir komiteto pirmininko visa bendra veikla duoda savus rezultatus, duoda tai, ko mes norime, pozityvią žinią. Ar mes norime girdėti tik negatyvias žinias, tai prieš biudžetą?.. Lygiai  kaip ir trijų mėnesių gimstamumo rodikliai yra… mirtingumo… teigiami. Tai, manau, yra gerai.

Dabar biudžetas. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, teikiamas 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo, toliau aš vadinsiu PSDF, biudžeto projektas. Jis parengtas Finansų ministerijos makroekonominių projektų pagrindu ir yra suderintas su Finansų ministerija. 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra subalansuotos su išlaidomis ir numatoma, kad jos sudarys 4 mlrd., tai yra lyginant su 2009 m. patikslintu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu jis mažėja 388,4 mlrd. Lt milijono, arba 8,85 %.

Pajamos. 2010 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį dalį privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos perims Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Taip pat pagal šį įstatymo pakeitimą kai kurios pajamos nebebus apmokestinamos privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.

Didžiąją dalį, tai yra (…), visų pajamų 2010 m. sudarys du pagrindiniai pajamų straipsniai, tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomos sveikatos draudimo įmokos. Planuojama, jog jos sudarys 2 mlrd. 15,4 mln. Lt, tai yra 50,4 % visų pajamų. Lyginant su 2009 metų patikslintu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu, šios pajamos mažėja 438,5 mln. Lt, arba 17,9 %. Antroji pajamų dalis, tai yra valstybės biudžeto įmokų ir asignavimų planuojama gauti apie 1 mlrd. 909,1 mln. Lt, tai yra 47,7 % visų pajamų. Iš jų įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 1 mlrd. 511,3 mln. Lt ir papildomi biudžeto asignavimai – 397,27 mln. Lt. Lyginant su 2009 m. patikslintu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu, valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai iš viso didėja 337 mln. Lt., tai yra 21,4 %. Šį didėjimą daugiausia lemia didėjantis įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis ir augantis šių asmenų skaičius.

Išlaidų dalis. Planuojama, kad 2010 m. išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti sudarys 2 mlrd. 790,2 mln. Lt, tai yra 69,8 % visų išlaidų. Lyginant su 2009 m. patikslintu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu, šios išlaidos mažėja 238,7 mln. Lt, arba 7,788 %. Prioritetas mažinant šią eilutę, be abejo, bus teikiamas pirminės sveikatos priežiūrai, ką ne kartą esu garsiai sakęs, kas ir yra įtvirtinta Sveikatos sistemos reformos matmenis. Antra, numatoma, kad išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti 2010 m. sudarys 642,8 mln. Lt, tai yra 16,1 % visų išlaidų. Lyginant su 2009 m. patikslintu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu, šios išlaidos mažėja 104,9 mln. Lt, arba 14 %. Planuojame, kad išlaidos medicininei reabilitacijai ir  sanatoriniam gydymui sudarys 121,3 mln. Lt, t. y. 3 % visų išlaidų. Lyginant su 2009 m. patikslintu biudžetu, šios išlaidos mažėja 11,9 mln. Lt, arba 8,95 %. Numatoma, kad centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos sudarys 133,3 mln. Lt, tai yra 3,3 % visų išlaidų. Planuojama, kad išlaidos ortopedijos technikos priemonėms įsigyti sudarys 38,4 mln. Lt, t. y. 1 % visų išlaidų. Palyginti su 2009 m. patikslintu Privalomuoju sveikatos draudimo fondo biudžetu, šios išlaidos mažėja 3,8 mln. Lt, arba 8,95 %. Numatoma, kad išlaidos sveikatos programoms finansuoti sudarys 202 mln. Lt, t. y. 5,1 % visų išlaidų. Palyginti su 2009 m. patikslintu biudžetu, šios išlaidos mažėja 10 mln. Lt. Prioritetas šioje eilutėje ir toliau bus teikiamas prevencinėms programoms, įskaitant storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą.

Septinta. Planuojama, kad privalomą sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos sudarys 52 mln. Lt, t. y. 1,3 % nuo visų biudžeto išlaidų. Palyginti su 2009 m. patikslintu Privalomuoju sveikatos draudimo fondo biudžetu, šios išlaidos mažėja 5,1 mln. Lt, arba 5,95 %. Numatomas kasos apyvartos likutis 20 mln. Lt, o 2010 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas neplanuojamas. Štai toks yra teikiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kurio dydis yra 4 mlrd. Lt.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienuolika Seimo narių. Pirmasis – K. Daukšys.

Nėra. V. Baltraitienė. Taip pat nėra. E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, turbūt viena skaudžiausių problemų šiandien šioje srityje yra farmacijos reikalai. Mes šiandien kaip tik išgirdome frakcijoje tokią įdomią naujieną, kad užsienio gamintojai, kurie tiekia į Lietuvą vaistus, nemoka pelno mokesčio. Mums buvo pateikta tokia informacija, kad tai gali sudaryti apie 150–200 mln. Jeigu tai yra tiesa, tai kodėl, ar Lietuvai nereikia pinigų? Ačiū.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš esu girdėjęs, kad tokia problema egzistuoja, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai ne Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, pelno mokestį administruoja Mokesčių inspekcija. Kiek aš prisimenu, visuose ginčuose yra du skirtingi požiūriai. Arba farmacijos bendrovės mano vienaip, o Mokesčių inspekcija galbūt gali turėti kitą nuomonę, bet pabrėžiu, tai nėra Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija.

PIRMININKAS. Klausia D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis ministre, už projektą dvejetas, už aiškinamąjį raštą taip pat, o už prognozę 2011–2012 m. tai galima rašyti ir kuolą. Kaip jūs čia dabar įsivaizduojate? Jūs teigiate, fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą su verslo liudijimais ir mokančių PSDF įmokas, skaičius. Kai nebuvo krizės, buvo beveik 19 tūkst., šiais metais sumažėjo iki 18 tūkst., mokesčiais dar apkraunate, o rašote, kad ir 2010 m., ir 2011 m. bus 33 tūkst. žmonių. Tai ar jūs… Na, niekaip nesuvokiama. Apkraunate žmones mokesčiais ir tikitės, kad jie masiškai ims verslo liudijimus ir užsiims individualia veikla? Tai ar jūs… Akivaizdžiai matyti, kad čia yra parašyta nesąmonė. Ar jūs dabar galite šimtu procentų garantuoti, kad taip, kaip čia yra parašyta, 2010 m. ir bus – 33 tūkst. naujų asmenų, norinčių užsiimti individualia veikla, kai tokia jūsų mokesčių našta?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Nenoriu juokauti. Du plius du, plius vienas lygu penki. Pagal tą švietimo sistemą, kurią baigėme mes mokslus, visai neblogas pažymys. Tai šiuo atveju… Prognozės? Ką aš galiu pasakyti, gerbiamoji kolege? Mes puikiai žinome, aš norėčiau, kad visos mūsų prognozės pasitvirtintų gerąja prasme ir kad biudžetas būtų surenkamas. Matyt, jūs lygiai taip pat norite, nes šio biudžeto nevykdymas reiškia ir gydymo įstaigų finansavimo mažinimą, o kartu kai kuriuos nepopuliarus, labai skausmingus žingsnius. Gyvename tokiu audringu laiku, gyvename sunkiai prognozuojamu laiku, aišku, norėtume gyventi ramesniu kilimo laikotarpiu. Mes rėmėmės prognozėmis pagal Finansų ministerijos duomenis. Tai šiuo atveju lieka tik tikėtis, kad šios mūsų prognozės bus įgyvendinamos arba įveikiamos mūsų visų kartu. 4 mlrd., kurie šiandien yra suplanuoti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą… nebebus mažinami metai, jeigu ir bus įvykdoma. Tai leistų mums visiems sutvarkyti gana neblogai, pabrėžiu, gana neblogai artėjančią reformą. Tokia yra situacija.

O dėl prognozių, tai, matyt, mes patys žinome, kaip nežinome, sunkiai galime prognozuoti, kaip viskas atrodys po mėnesio ar dviejų. Prognozės yra grindžiamos prielaidomis, kad bus ne taip blogai, kaip gali būti.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, neklausiu, kaip ten su tais skaičiais, kuriuos skaičiavote. Mano klausimas šiek tiek paprastesnis. Aš paėmiau „Sodros“ biudžeto makroekonominius skaičius ir jūsų, kuriais jūs vadovavotės skaičiuodami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas. Mano nuostabai, jie neatitinka. Ar galite paaiškinti, kokia metodika naudojotės imdami makroekonominius dydžius? Kaip pavyzdį sakau, pavyzdžiui, metinis darbo užmokesčio fondas kitiems metams jūsų 32 mln., „Sodrai“ planuojamas, t. y. šių metų, šitas – 24 mln. 8 mln. Lt. …

A. ČAPLIKAS (LCSF). Supratau klausimą. Gerbiamasis Algirdai…

A. SYSAS (LSDPF). Ir kiti dydžiai labai skiriasi.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš manau, kad visos prognozės yra teisingos ir jos suderintos su „Sodra“, nes jeigu pažiūrėsime „Sodros“ biudžetą, tai atskaitymas į privalomo sveikatos draudimo eilutę ir pajamos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, t. y. iš „Sodros“ biudžeto į Privalomąjį sveikatos draudimo fondo biudžetą, dydžiai atitinka. Tai šiuo atveju mes galbūt… Aš nenoriu gilintis į aiškinamuosius raštus, bet pagrindiniai skaičiai, kurie yra, pagrindinės prognozės sutampa, t. y. įplaukos į sveikatos fondą ir, sakykim, išlaidos „Sodros“ biudžete atitinka centas į centą.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų man smagu, kad jūs pasidžiaugėte dar socialdemokratų politikos rezultatu dėl gimimo ir mirimo santykio, bet po to eina Ligos ir motinystės įstatymo keitimas ir jaučiu, kad šis santykis tikrai bus kitoks.

O mano klausimas yra toks. Jūs žinote, vaistai sudaro tikrai nemažą Sveikatos draudimo fondo dalį. Kadangi vaistų kainos lemiamas svertas yra gamintojo kaina, tai ką jūs manote, tarkime, siekdami sumažinti. Aš nekalbu apie vaistininkų pelną, nes jie tikrai labai nedideli. Gal tada reikėtų grįžti prie kokio nors centralizuoto pirkimo arba suaktyvinti generikų registraciją?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad nėra liberalcentristų vaikų džiaugsmo, nėra socialdemokratų vaikų, nėra konservatorių vaikų. Yra tiesiog mūsų bendro darbo rezultatai. Aš tik tą ir norėjau pasakyti, nes to dar betrūko, kad mes pradėtume skirstyti vaikus pagal gimstamumą. Šiuo atveju mes sutariame.

O dėl vaistų, tai mes esame patvirtinę vaistų prieinamumo ir gerinimo planą, mes tikrai planuojame sutaupyti kitais metais ir būsime priversti sutaupyti įgyvendindami tą planą ne mažiau kaip 100 mln. Lt. taip, kad nenukentėtų gyventojai, t. y. žmonės, gaunantys kompensuojamus vaistus. Viena iš priemonių, jeigu mes kalbame apie mažmeninės rinkos kainas, t. y. vaistinėse, kainas, kai receptai nekompensuojami, tai šiandien yra teikiamas siūlymas, netrukus bus pateiktas Seimui, tai kainų reguliavimas. Vienas iš būdų. Jeigu mes kalbame apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų taupymą, taip, yra generinių vaistų atėjimas į rinką ir mes tai skatiname. Tik aš abejoju, ar valstybė pati galės dabar imtis šito verslo, ar yra prasminga mums imtis šito verslo? Mes tikrai skatiname ir esu ne kartą sakęs ir farmacijos bendrovėms, jeigu kurie nors pareigūnai daro kokias nors kliūtis, tai tokiu atveju tiesiogiai informuokite mane ir mes tikrai išspręsime tas problemas.

Netrukus, manau, šios savaitės pabaigoje pasirašysiu dar vieną kompensuojamų vaistų kainyną, kuris vėl leistų taupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, tai yra į rinką dar ateina generikai. Tačiau čia vėl reikia mums kartu pasakyti, kad kartais sukelia žmonių pasipiktinimą, kai mes įleidžiame ir pradedame kompensuoti pagal bazinę generinio vaisto kainą pačią žemiausią, žmonės kartais patenka į pinkles ir piktinasi, kodėl jiems priemoka padidėjo. Čia trūksta tokio švietimo arba  bendro darbo su farmacininkais ar su vaistininkais, kad žmogui būtų pasiūlytas pasirinkimas, nes kompensavimo mechanizmas yra nuo žemiausios generinio vaisto kainos. Kartais žmogus nesupranta, kaip už tą patį įprastą vaistą, atėjus pigesniam generiniam, atsitinka taip, kad reikia daugiau primokėti. Šalia yra du ar trys pigesni generiniai vaistai, jam vaistininkai nepaaiškina ir tokiu būdu mes kartais gauname socialines problemas. Bet mes tą kalbame, mes nuolatos šnekame apie tai, kad generinių vaistų atėjimas yra teigiamas reikalas ir reikia jį skatinti. Tai leidžia sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. O žmonėms reikia, bendraujant su vaistininkais, nuolat teirautis, ar yra vaistinėje pigesnio vaisto su priemoka.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, į mane kreipėsi smulkieji farmacininkai su tokia pretenzija, nežinau, ar čia jūsų kompetencija, ar ne, tačiau yra problemų grąžinant PVM. Jie parduoda vaistus su lengvatiniu PVM, o po to atgauti tą PVM skirtumą, sako, ganėtinai sudėtinga – patikrinimai, pažeminimai ir t. t. Prašom pasakyti, ar ministerija galėtų imtis kokių nors priemonių, kad sutvarkytų šitą dalyką, kad jie nejaustų tokio diskomforto?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Buvo metų eigoje kilę tokių panašių nesusipratimų, bet kiek mes po to vėliau bendravome su Mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija, tie nesusipratimai buvo išspręsti. Buvo keli atvejai, kai buvo sutrikęs atsiskaitymas arba (…) atsiskaitymas, ir mokesčių inspekcijos pareigūnai, bent jau taip manė mažmeninės prekybos savininkai, elgėsi nekorektiškai. Bet jeigu yra konkretus (…), mes esame sutarę su Finansų ministerija, kad tikrai įstatymo nustatyta tvarka labai tvarkingai galima tą sureguliuoti, kad be reikalo nežemintų žmonių ar nedarytų papildomų patikrinimų. Juolab jeigu tai nedidelės vaistinės, tai ir ta kompensuojama suma yra labai nedidelė dažniausiai valstybės mastu. Jeigu yra konkretus skundas arba toks signalas, tai mes galėtume pažiūrėti kartu su Mokesčių inspekcija arba su Finansų ministerija.

PIRMININKAS. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėkoju ministrui A. Čaplikui. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų. Už – A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes dažnai kalbame apie savo šalį, apie įvairių institucijų darbą labai pesimistiškai, bet tikrai mes turime kuo Lietuvoje pasidžiaugti. Ir kaip minėjo ministras ir gerbiamoji B.Vėsaitė, iš tikrųjų galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje didėja gimstamumas nežiūrint ekonominės sunkios situacijos, mažėja mirtingumas ir pirmą kartą per 15 metų Lietuvoje dėl natūralaus gyventojų prieaugio per 3 mėnesius 1000 padaugėjo gyventojų. Mažėja alkoholinių psichozių, mažėja alkoholinių intoksikacijų. Per praeitus metus apie 1,5 metų pailgėjo santykinė gyvenimo trukmė, labai sumažėjo išorinių mirties priežasčių, taigi turime kuo pasidžiaugti.

O kalbant tiesiogiai apie Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, be abejo, geriau, kad jis nemažėtų, būtų bent jau toks pat kaip šiais metais. Bet vėlgi mes turime pasidžiaugti, kad pavyko tiek ir premjerą, tiek ir finansų ministrę I. Šimonytę, tiek ir viceministrą E. Žilevičių, kuris daug prisideda formuojant biudžetą, įtikinti, kad vis dėlto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas neturėtų būti toks, kaip pradžioje siūlė Finansų ministerija, 3,6 mln. Derybose, kuriose ir aš dalyvavau, ir labai daug pastangų dėjo ministerija, ministras A. Čaplikas, pavyko įtikinti ir tas biudžetas dabar yra šiek tiek virš 4 mlrd. Man atrodo, kad tas mažėjimas yra gana ženklus, bet išgyventi sveikatos sistema galėtų, nes mes turime solidariai žiūrėti šitos krizės metu ir į kitus kolegas, kitas grupes žmonių, tiek mokytojus, tiek policiją, tiek valstybės tarnautojus. Todėl racionaliai ekonomiškai naudojant lėšas, jeigu leisite mums tai, ką yra suplanavusi ministerija ir Vyriausybė, su tam tikrom korekcijom, atsižvelgiant į pastabas, įgyvendinti įstaigų…

PIRMININKAS. Laikas.

A. MATULAS (TS-LKDF). …tvarką, man atrodo, bus galima išgyventi su tais 4 mlrd. Todėl prašyčiau pritarti, ir komitete mes analizuosime, ką galima daugiau padaryti su tais pinigais ir kaip juos taupiau naudoti.

PIRMININKAS. Prieš – D. Mikutinė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke ir ministre, nusiimkite jūs pagaliau rožinius akinius ir pažiūrėkite, kaip iš tiesų yra, kokia reali situacija, kaip iš tiesų gyvena žmonės Lietuvoje, kaip gyvena pacientai, kaip gyvena gydytojai, slaugutės. Ir nereikia čia piešti rožinėm spalvom. Jūs kalbate, džiaugiatės, virš 4 mlrd. Jūs pažiūrėkite prognozes: 2011 m. jau tik 3 mlrd. 700 mln., 2012 m. dar mažėja, krenta PSDF biudžetas. Tai jeigu mes neturime, tai yra jūs neturite politinės valios nemažinti finansavimo sveikatos sistemai… Aš nesakau, kad nereikia pertvarkų. Pertvarkų reikia, bet už kiekvieno lito stovi žmonės. Kaip aiškinamajame rašte yra rašoma, štai reikia subalansuoti biudžetą, bet centralizuotiems vaistams vėl mažinama. Palaukite, jau dabar tik kas penkta moteris, serganti krūties vėžiu, gauna vaistų. Vėl mažinate 20 mln. Pagalvokite, ką žmonės apie mus sakys! Čia jau akmenų neužteks, mus su šakėm iš čia išneš! Aš tikrai siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo?

Už – 45, prieš – 14, susilaikė 12. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data – lapkričio 19 d. Ar nėra kitų pasiūlymų? Ne. Dėkoju.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-1235 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-4a klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir nemažai lydimųjų. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kad pristatytų ir… (Balsai salėje) Gal mes galėtume tą visą paketą sugrupuoti ir kai kuriuos… Sutarimo nebus. Prašau, gerbiamasis ministre, pristatykite 2-4a.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, būčiau išties nepalyginamai laimingesnis, jeigu turėčiau nors menką galimybę, iš šios tribūnos pristatydamas kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą, pristatyti jį tokį, kuris leistų jeigu ne didinti socialinių išmokų, tai bent jau garantuoti, kad laiku bus išmokamos visos išmokos, išlaikyti jų neamžinant.

Deja, realybė yra kitokia. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad ir Lietuvos žmonės, ir posėdžių salėje esantys Seimo nariai supranta realią situaciją, apie kurią išties daug kalbėjo, pristatydama nacionalinį biudžetą, finansų ministrė ir dėl ko diskusijos šį vėlų vakarą jau iš tiesų tęsiasi kuris laikas.

Pristatydamas „Sodros“ biudžeto projektą 2010 metams informuoju, kad jis paremtas Finansų ministerijos pagrindinių socialinių rodiklių prognozėmis, pastarųjų metų biudžeto vykdymo rezultatais bei numatomais įstatymų pakeitimais dėl šio biudžeto išlaidų mažinimo ir įmokų tarifų didinimo, siekiant, kad laiku visos išmokos būtų mokamos ir taip būtų vykdomi valstybės įsipareigojimai.

Pajamos. Prognozuojama, kad 2010 m. „Sodros“ biudžetas gaus beveik 10,4 mlrd. Lt pajamų, tai yra 5,2 % mažiau negu 2009 metais. Pajamų mažėjimui daugiausia įtakos turės ekonominė padėtis šalyje ir kaip pasekmė apdraustųjų darbo užmokesčio ir apdraustųjų skaičiaus mažėjimas. Prognozuojama, kad 2010 m. vidutinis mėnesio darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, mažės apie 8,7 % ir bus 1642 Lt. Apdraustųjų skaičius pagal prognozes mažės 16 tūkst. ir bus 1 mln. 124 tūkst. gyventojų.

Fondo pajamos 2010 m. apskaičiuotos numatant, kad draudėjų įmokos bus padidintos 1 procentiniu punktu, iki 32 %. Šis padidinimas būtų nukreiptas nedarbo socialinio draudimo išmokoms finansuoti, todėl nedarbo socialiniam draudimui vietoj 1 % siūloma nustatyti 2,1 % įmokos tarifą. Taip pat vienu procentiniu punktu būtų padidintos apdraustųjų socialinio draudimo įmokos. Šis padidinimas būtų nukreiptas motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokoms, todėl prie darbdavio mokamų 3,3 % prisidės apdraustojo 1 %, tad ligos ir motinystės socialiniam draudimui bendras tarifas būtų 4,4 %.

Atsižvelgiant į tai, kad išmokas dėl nelaimingų atsitikimų, įvykusių kelyje į darbą ar iš darbo, numatoma mokėti iš ligos ir motinystės socialinio draudimo lėšų, siūloma sumažinti nuo 0,3 iki 0,2 % įmokos tarifą nelaimintų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, o sutaupytą 0,1 % panaudoti nedarbo draudimui.

Į pensijų kaupimą bus pervedamos 2 % dydžio įmokos ir visą jų dydį, 350 mln. Lt, numatoma kompensuoti iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių.

Išlaidos. Prognozuojama, kad „Sodros“ biudžeto išlaidos 2010 metais sieks 12,7 mlrd. Lt ir bus 7 %, arba 959,6 mln. Lt, mažesnės negu 2009 metais. Didžiąją išlaidų dalį, arba beveik 60 % visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Šioms pensijoms numatoma skirti 7,6 mlrd. Lt. Dėl siūlomų įstatymo pataisų išlaidos socialinio draudimo pensijoms sumažėtų per 630 mln. Lt. Sutaupytos lėšos būtų skirtos toms pačioms socialinio draudimo pensijoms, siekiant šias pensijas išmokėti, kaip jau minėjau, nustatytu laiku, be pavėlavimų.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpoms numatoma panaudoti apie 1,6 mlrd. Lt. Tai sudarys 12,7 % visų išlaidų. Šios draudimo rūšies išlaidos dėl mažėjančio šalies darbo užmokesčio bei numatomų priimti įstatymų pataisų būtų 500,4 mln., arba beveik 24 %, mažesnės negu 2009 metais.

Nedarbo socialiniam draudimui, įvertinus padidintą 1 % įmokos tarifą, numatoma pervesti 489,7 mln. Lt, arba 232 mln. Lt daugiau nei 2009 metais. Išlaidos nedarbo socialiniam draudimui sudarys 3,9 % visų išlaidų. Prognozuojama, kad išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus 43,7 mln. Lt ir būtų 25,6 %, arba 15 mln. Lt, mažesnės nei 2009 metais. Išlaidos mažėja dėl planuojamų įstatymo pataisų, taip pat neplanuojant lėšų nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai. Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą prognozuojama pervesti 2 mlrd. 15 mln. Lt, arba 3,1 % mažiau nei 2009 metais. Tai sudarys beveik 16 % visų išlaidų. Pensijų fondams priskaičiuojama socialinio draudimo pensijų įmokų suma bus, kaip jau minėjau, 350 mln. Lt. Tai sudaro 2,8 % visų išlaidų. Fondo administravimo veiklos sąnaudos sudarys 185 mln., t. y. beveik 33 mln., arba 15 %, mažiau, nei buvo patvirtinta 2009 metams. Atkreipiu dėmesį, kad šios išlaidos sudarys tik 1,5 % „Sodros“ išlaidų. Įskaitant palūkanas ir paskolų administravimo sumas, išmokų mokėjimo sąnaudas, elektroninio parašo formavimo įrangos įsigijimo kompensavimą gydytojams ir nusidėvėjimo bei amortizacinius atskaitymus, veiklos sąnaudos sudarys kur kas daugiau, nei buvo patvirtinta 2009 metams. Tai būtų 520 mln. Lt. Šį didėjimą sąlygoja tai, kad didėja prognozuojamų paskolų apimtis, į ką ypač norėčiau atkreipti dėmesį. Numatomos ženklios palūkanų ir paskolų administravimo sumos, kurios 2010 metais didės iki 252,6 mln. Lt, arba 2,8 karto, ir sudarys beveik pusę administravimo sąnaudų.

„Sodros“ sistemos darbuotojų darbo užmokesčio fondas, lyginant su šiems metams patvirtintu, turėtų mažėti 10,4 %. Tačiau yra išlaidų, kurių neįmanoma mažinti be neigiamų pasekmių kitiems ūkio subjektams. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad numatyta 1,3 mln. Lt skirti elektroninei draudėjų aptarnavimo sistemai, skirtai viešo socialinio draudimo elektroninėms paslaugoms draudėjams teikti. Tai mažintų jiems administracinę naštą ir jų veiklos sąnaudas. Elektroninė nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistema padės mažinti gydymo įstaigų veiklos sąnaudas, kartu sudarydama galimybes griežtinti laikinojo nedarbingumo nustatymo kontrolę ir taupiau naudoti „Sodros“ lėšas. Šios sistemos priežiūros, keitimo ir vystymo darbams numatoma skirti 314 tūkst. Lt.

Ir prognozuojamas metų rezultatas. Net ir įvertinus sprendimus dėl įmokų tarifo didinimo bei išmokų mažinimo, kuris siūlomas lydinčiuosiuose įstatymų projektuose, einamųjų 2010 metų „Sodros“ biudžeto pajamos bus apie 2,4 mlrd. Lt mažesnės nei tų pačių einamųjų metų išlaidos. „Sodros“ biudžeto 2010 metų projektą svarstė ir jam tik iš dalies pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, kurioje dalyvauja ir socialiniai partneriai.

Tuo baigčiau pristatymą biudžeto projekto, tačiau jeigu posėdžio pirmininkas ir kolegos neprieštarautų, yra du tiesiogiai susiję su juo lydintieji įstatymų projektai, tai yra dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo. Labai trumpai, keliais sakiniais, pristatyčiau ir galbūt tie trys projektai galėtų būti aptariami kartu.

PIRMININKAS. Vis dėlto siekime bendro sutarimo. Kokius jūs įvardytumėte pagal darbotvarkę, kurie tiesiogiai susiję?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Pagal eilės tvarką du kiti projektai, tai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 ir 31 straipsnių…

PIRMININKAS. Bet kokiu atveju mes, gerbiamasis ministre, po vieną. Nerasime bendro sutarimo, todėl turbūt nėra prasmės pristatyti iš karto. Jūsų nori paklausti… Pirmasis – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, suprantu, kad nesugebėsite atsakyti, kodėl skiriasi skaičiai jūsų pateiktoje lentelėje ir… tiksliau, sveikatos draudimo lentelėje 400 mln., kuriuos „Sodra“ perveda į ligonių kasas, todėl šito neklausiu. Mano klausimas paprastesnis, gal galėsite atsakyti. Jūs savo aiškinamajame rašte, kur klausia apie galimas neigiamas priimto įstatymo pasekmes ir kokių priemonių reikės imtis, rašote, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Aš manau, kad jūs atspėsite, kas buvo parašyta: neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Ar tikrai jūs tikite tuo, ką čia parašėte, kad, priimant tokį „Sodros“ biudžetą, nebus neigiamų pasekmių, ką jūs pasakėte?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, kolegos. Kviesdamas atsakingai svarstyti ir nepasiduoti pagundai išties jautriais klausimais žongliruoti klausimų ir atsakymų maratone, manau, kad atsakingas kitų metų „Sodros“ biudžeto projekto parengimas ir siekis laiku išmokėti socialines išmokas, galbūt ir sumažintas šiek tiek, yra kur kas labiau apsaugantis nuo neigiamų pasekmių negu populistinis ir ,užsimerkus į realią situaciją, teikimas skaičių, kurie jokiu būdu neužtikrintų net ir vidutinėje ateityje, nekalbant jau apie ilgalaikį, išmokų mokėjimo laiku.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, čia mes vis girdime, kad iš valstybės biudžeto „Sodrai“ paskolinta tiek lėšų, tiek. Ar jūs nemanote, kad tai turėtų būti ne skolinamas, o paprasčiausiai subsidijavimas ar dar kaip nors įvardyti, nes aš asmeniškai netikiu, kad kada nors „Sodra“ tuos pinigus grąžins. Ir antras konkretus klausimas: ar jūs neplanuojate, kad būtent šis laikotarpis gal būtų labai patogus atsisakyti pensijų pensijėlių, lengvatų lengvatėlių ir padaryti vieną normalią pensiją visiems? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, atsakydama į pirmąją klausimo dalį… Kai kalbame apie nacionalinį biudžetą, valstybės biudžetą, „Sodros“ biudžetą ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą arba savivaldybių biudžetus, iš tiesų būtų galima siekti. Manau, kad tai būtų nesunkiai pasiekta, jeigu valstybė turėtų nedeficitinį valstybės biudžetą. Tai tokiu atveju iš tiesų būtų racionalus galvojimas, kad valstybės biudžetas dalį naštos nuo „Sodros“ biudžeto gali „nukrauti“ šioje situacijoje. Tačiau jūs, kolegos, puikiai matėte ir girdėjote, koks valstybės biudžeto projektas kitais metais numatomas ir koks deficitas yra valstybės biudžeto. Taigi ar bus skolinamasi, valstybės vardu imant paskolas ir jas perskolinant „Sodros“ biudžetui, ar valstybės biudžetas dotuodamas dar labiau didintų savo deficitą, nematau čia didelio skirtumo.

Dėkodamas už antrąją klausimo dalį, vienareikšmiškai noriu pasakyti, kad visas paketas šiandien teikiamų įstatymų projektų yra tik tam, kad suvaldytume finansinę situaciją socialinio draudimo srityje trumpuoju laikotarpiu. Per kitų metų pirmąjį pusmetį esame pasirengę, pasiryžę ir pasiruošę, tikiuosi ir jūsų praktinės pagalbos ir bendro darbo, kad parengtume sisteminę socialinio draudimo reformą ir užtikrintume ilgalaikėje ateityje kur kas aiškesnį, skaidresnį, kaip jūs „išsireiškėte“, visų pensijų pensijėlių suvedimą į normalią socialinio draudimo sistemą, viena vertus, į valstybės paramos sistemą, kita vertus. Tada jau galime kalbėti apie aiškesnę takoskyrą tarp valstybinio socialinio draudimo ir valstybės biudžetų. Manau, kad po tokios reformos iš tiesų daug dalykų būtų kur kas aiškesni ir kiti sunkmečiai nebeatneštų tokių iššūkių ir neigiamų pasekmių, beje, Lietuvai, kaip yra šioje situacijoje.

PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, konkrečiai aš dėl išlaidų, skirtų nedarbo socialiniam draudimui. Šiais metais buvo numatyta 257 mln., ateinančiais metais – 490, t. y. 233 mln. daugiau. Aš suprantu, kad bedarbystė ateinančiais metais gali būti dar didesnė, dar reikės išmokėti, tačiau žmones pykina tai, kad šiuo metu vienkartinės išmokos bedarbiui (gal jūs patikslinsit man tuos skaičius) maksimumas yra 1041, minimumas – 750. Tuo tarpu minimalus atlyginimas – 670 su atskaitytais mokesčiais. Todėl žmonės ir sako: kam man eiti į darbą ir gauti darbo užmokesčio minimumą, jeigu aš einu į darbo biržą kaip bedarbis ir gaunu 1041. Ar jūs nenumatot ateityje pakoreguoti, kad bedarbis gautų galbūt net minimumą arba net mažiau kaip minimalų darbo užmokestį? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, kolega. Dėl maksimalios išmokos jūs labai teisingai pastebėjote. O dėl vidutinės išmokos, nedarbo draudimo išmokos, tai vidutinė išmoka išties yra šiuo metu didesnė nei minimalus atlyginimas, kuris yra mokamas atskaičius mokesčius, arba po mokesčių, tačiau neišvengiamai keičiant draudžiamąsias pajamas, nuo kurių ir priklauso nedarbo draudimo išmoka. Iš tiesų tas skirtumas praktiškai išnyksta arba tampa minimalus, ir dalis problemos, kurią jūs iškėlėte, jau spręsis per tai, kitaip sakant, mažėjant maksimaliai nedarbo draudimo išmokai. Kita vertus, kalbėdami apie sisteminę reformą, iš tiesų mes turime spręsti ir rasti būdus, kaip spręsti situaciją, kai dalis darbingo amžiaus sveikų žmonių, aš nekalbu apie šitokį sunkmetį, kaip yra dabar, kai darbo paieškos nėra toli gražu lengvos, kai yra darbo pasiūla, vis dėlto dalis mūsų Lietuvos sveikų, darbingų gyventojų jau kaip ir gyvenimo būdą renkasi gyvenimą iš įvairių socialinių išmokų, motyvaciją susirasti darbą ir dirbti mes iš tiesų turėsime didinti  galvodami apie sistemines pertvarkas.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, šitų „Sodros“ rodiklių tvirtinimas reiškia ne ką kita kaip realiai mažinamas pensijas. Tai mano klausimas bus toks: kas vyks su našlių pensijom? Jeigu iš dviejų pensijų pensininkai dar sugeba pragyventi, tai vienišam pensininkui našlių pensijų „nuėmimas“ realiai reiškia skurdą ir badą.

PIRMININKAS. Dėkoju už klausimą. Išties šitas „Sodros“ biudžeto projektas reiškia kur kas daugiau, kalbam apie visas išmokas arba valstybės įsipareigojimų atidėjimus. Tačiau atsakant konkrečiai į jūsų konkretų klausimą dėl našlių pensijų, lydinčiuosiuose įstatymuose bus proga dar daugiau pristatyti, yra siūloma sumuoti su kitom papildomom valstybės pensijom ar kitom išmokom. Ir jeigu kitų papildomų valstybinių pensijų ar išmokų negaunama, tai našlės pensijos 70 Lt nebūtų „nuimama“, kaip jūs savo klausime sakėte, o mažėtų 5%. Skaitine išraiška tai būtų 3,5 Lt.

PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar, sudarant kitų metų socialinio draudimo fondo biudžetą dėl nemokėtų pensijų grąžinimo termino nukėlimo, 269 mln., nekilo mintis juos išmokėti, kur sumažinot… dirbančių pensininkų pensijoms sumažinti 282 mln…. pasidengia ta suma, buvo galima išmokėti neišmokėtas anksčiau pensijas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Visas paketas yra iš tiesų teikiamas tam, kad maksimaliai…

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Senyn eina tie žmonės, kurie negavo pensijų, dabar reikėtų. Kiek galima atidėlioti vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF).  Aš manau, galėjimą ar negalėjimą atidėti iš tiesų, kolegos, ir nuspręs Seimas savo sprendimu. Tačiau teikiamo projekto pagrindinis siekis yra pagal galimybes bent jau mažinti deficitą ir artėti prie subalansavimo. Aš minėjau pristatydamas, kad, net ir priėmus visą paketą šiandien teikiamo projekto kartu su „Sodros“ biudžeto projektu, kitų metų deficitas lieka gerokai virš 2 mlrd. Tai ir atidėjimas atskirų įsipareigojimų ilgesniam laikui, manau, yra logiškas dėl to, kad mes kalbam apie visų išmokų mažinimą arba įsipareigojimų išdėstymą per ilgesnį laikotarpį tam, kad įveiktume šitą sunkmetį su mažesne skolinimosi našta, kas ateity žymiai sunkesnėm pasekmėm atsilieps tiems patiems šiandien jautriausiems Lietuvos socialiniams sluoksniams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Dabar dėkoju gerbiamajam ministrui, jūs atsakėt į klausimus. Dabar dėl balsavimo motyvų. Už – M. Zasčiurinskas. (Šurmulys salėje)

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, praėjusiais metais „Sodra“ buvo organizacija, kuria labiausiai pasitikėjo Lietuvos žmonės. Šiandien, deja, padėtis yra kitokia. Ir aš pasisakau už tokį socialinio draudimo biudžetą, kurio negalėtų veikti politikai. Už tokį  socialinio draudimo biudžetą, kuriame nebūtų „Sodrai“ nebūdingų funkcijų finansavimo. Aš pasisakau už tai, kad būtų pakeistas „Sodros“ statusas, kad tai nebūtų ministerijos struktūrinis padalinys. Ir aš pasisakau už tokį „Sodros“ socialinio draudimo biudžetą, kuris neblogintų pensininkų, neįgaliųjų, vaikų, mamų gyvenimo. Kiekvienas atsakymą į šį klausimą raskime patys ir prisiminkime, kad pagrindinis mūsų rodiklis turėtų būti kiekvieno mūsų sąžinė. Taigi aš pasisakau už tokį biudžetą. Ačiū. (Balsai salėje) 

PIRMININKAS. Taip, būtų neetiška komentuoti posėdžio pirmininkui Seimo narių pasisakymus, tačiau aš manau, kad tegu komentuoja patys kolegos, kurie norėjo pasisakyti prieš. Aš manau, kad tai nebuvo pasisakymas už. Todėl R. J. Dagys pasisako už. (Balsai salėje) 

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia mes gerai viską suprantam, pasisakymo turinį ir esmę. Iš tikrųjų biudžetas nėra lengvas. Jis yra siekis rasti tam tikrą kompromisą tarp visų galimų valstybės taupymų. Turbūt laukia mūsų gana didelės ir intensyvios diskusijos tiek čia, salėje, tiek komitete svarstant ir panašiai. Bet patys suprantame, kad vis tiek mes turime surasti tokį sprendimą, kad jis būtų įgyvendinamas, valstybei pakeliamas ir atlaikytų socialinį stabilumą, nesukeltų papildomų audrų, emocijų ir panašiai. Kita vertus, būtų gerai, kad mes jau padėtume pagrindus ateičiai, kadangi ateityje, jūs matote, rodikliai irgi gana neįkvepiantys, ir teks ieškoti sprendimų ir dėl įmokų.  Puikiai socialdemokratai tą supranta, ir anksčiau yra siūlę panašių sprendimų, gal ne 2%, o 1%. Bet iš principo suprantam, kad senėjančioje visuomenėje, jeigu neišlaikysim tokio tempo, kaip dabar, gimstamumo didinimo, visaip gali atsitikti. Mums reikės ieškoti papildomų šaltinių. Todėl tikrai kviečiu visus rimtai diskusijai, nes tai ne vien tiktai šiaip atsižaidimas salėje, mes  turime žiūrėti į ateitį. Kiti metai ir tai, kaip mes sutvarkysim šitą problemą, daug lems ir visą mūsų ateities socialinio draudimo sistemą. Taigi siūlau  po pateikimo pritarti ir pradėti rimtas diskusijas, ir kviečiu opoziciją įsitraukti į jas siūlant realias alternatyvas, o ne vien tiktai neigiant, kad nieko negalima daryti.

PIRMININKAS. Taip, kadangi Darbo frakcijos atstovas M. Zasčiurinskas tikrai pasisako už pateiktą įstatymo projektą, tai tada prieš pasisako A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, už supratimą. Aš suprantu, ir turbūt niekas čia neabejoja, kad geriau žvirblis rankoj negu žuvėdra ar gervė danguj. Ir kai ministras atsakinėja tai, kad čia lyg ir kažkas nenori mokėti pensijų, tai yra klaidinga nuomonė. Aš ne veltui klausiau ministro, kokios neigiamos pasekmės. O neigiamos pasekmės – labai didelės ir reikia apie tai garsiai kalbėti. Aš norėčiau priminti, kad tai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl proporcingumo ir lygiateisiškumo. Po to Konstitucinis Teismas išaiškins, kuriose vietose. Noriu priminti, kad Konstitucinio Teismo nutarime buvo aiškiai pasakyta: taip, galima paimti, ne atimti, o laikinai pasiskolinti nuosavybę, apie kurią taip mėgsta konservatoriai kartoti, kad tai yra neliečiamas dalykas. Bet ten aiškiai buvo pasakyta, kaip ir kada ją reikės grąžinti, tai šito niekur šiuose įstatymuose nėra. Lygiai taip, kaip nekalbama apie tai, kad pagal šitą įstatymą siūloma mažinti realiąsias darbuotojų pajamas, nes mes didiname įmokas. Tas dar septynias neigiamas (…), net devynias galima rasti aiškinamajame rašte, nes siūloma mažinti pensijas, mažinti dirbantiems pensininkams. Net galėčiau pajuokauti, kad vienas Seimo narys prieš porą metų pasiūlė grąžinti mirusiems dalį pensijų, kurios buvo neišmokėtos nuo 1995 metų, bet jo į Seimą vis tiek neišrinko. Šį kartą einame kur kas toliau – siūloma atimti vieną pensiją, kuri išmokama mirus. Aišku, šitie žmonės protestuoti jau tikrai negali. Todėl vien dėl to negalima pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Ministras Pirmininkas norėtų išsakyti labai svarbią mintį, prašau per šoninį mikrofoną.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik noriu atsiliepti į A. Syso tokį netiesos sakymą.  Vyriausybė artimiausiu metu dar kartą atsiųs paaiškinimą Seimui, kaip Konstitucinis Teismas yra suformulavęs savo doktriną. Aš prašau nepainioti dviejų visiškai skirtingų tematikų. Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs, kad esant krizei išlaidas ir „Sodros“ išlaidas reikia mažinti, jeigu to tikrai reikia, bet laikantis labai aiškių principų. Jeigu yra mažinama, turi būti mažinama visiems. Ir proporcingumo principas, apie kurį kalba A. Sysas, reiškia vieną dalyką – kad našta turi būti padalyta proporcingai galimybėms. Vadinasi, tiems, kurių ir padėtis yra sudėtingesnė, našta turi būti mažesnė. Tiems, kurių gyvenimas šiuo metu galbūt yra lengvesnis, jiems ta našta gali būti ir šiek tiek didesnė. Tai yra proporcingumo principas, į kurį nurodo Konstitucinis Teismas.

Antras dalykas. Tai visiškai kita tema, kurią Konstitucinis Teismas kitoje byloje nagrinėjo, tai vadinamųjų valstybinių pensijų pertvarka ir statutinių pareigūnų pensijų skyrimo pertvarka. Čia Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė – jeigu yra naikinamos kurios nors iš tokių pensijų, valstybė turi numatyti tokias kompensavimo priemones, kad anksčiau paskirtos išmokos, jų bendra suma nesumažėtų. Štai apie ką kalba Konstitucinis Teismas. Gerbiamasis Algirdai, prašom nepainioti Lietuvos žmonių, nepainioti Seimo narių, o dar labiau prašyčiau jūsų, kaip labai rimto „Sodros“ reikalų specialisto, labai aiškiai pasakyti ir savo kolegoms, kad jeigu šiandien nieko nedarysime ir nespręsime „Sodros“ problemų, tai turėsime kur kas didesnių problemų. Jūs tą gerai žinote.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria pateiktam įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.

Už – 45, prieš – 14, susilaikė 6. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Siūlomas pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – lapkričio 19 d. Kitų pasiūlymų nėra. Per šoninį mikrofoną – J. Sabatauskas. Replika po balsavimo.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia norėčiau paklausti, kokiu Statuto straipsniu remdamasis jūs suteikėte žodį, kad ir gerbdamas Ministro Pirmininko statusą, dėl argumentų pateikimo, kai tik dėl motyvų kalba vienas už ir vienas prieš? Kitas klausimas Ministrui Pirmininkui.

Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiant jūsų statusą iš tiesų derėtų patarti, kad jūs galite kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, bet ne taip įsijausti, kad pradėtumėte už Konstitucinį Teismą pateikinėti išaiškinimą Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl klausimo, kuo vadovaudamasis, atsakau labai paprastai.  Kolegos pareiškė pretenzijas, kad du kalbėjo… Darbo frakcijos nario M. Zasčiurinsko pasisakymą fiksavo kaip pasisakymą prieš, todėl reikalavo antro pasisakymo už. Aš manau, jie visiškai teisėtai pasinaudojo galimybe.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1236 ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1237 (pateikimas)

Kolegos, darbotvarkės 2-4b klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – ministras D. Jankauskas. Prašom pateikti įstatymo projektą.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu atsiklausti, gal aš galiu pateikti kartu ir iš karto po jo einantį projektą Nr. XIP-1237, nes tarpusavyje tikrai susiję ir abu kalba apie tą patį? Dėkoju už supratimą.

Šiais teikiamais projektais yra siekiama suderinti nuostatas dėl savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinamųjų pajamų bazės pasikeitimo. Kaip žinote, nuo 2010 metų jie mokės nuo pusės pajamų sumos su teisės aktų nuostatomis dėl pereinamojo laikotarpio sutrumpinimo. Tai yra nuo 2010 m. savarankiškai dirbantys asmenys mokėtų ne mažesnio, bet viso dydžio įmokas, išskyrus ūkininkus ir jų partnerius. Trumpai būtų toks teikimas, nes yra tik suvienodinama, ir tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti. Tuoj atsiras lentelė. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar jūs laikotės tos pačios nuostatos, kad savarankiškai dirbantys dar turėtų likti šitoje draudiminėje sistemoje, nes gruodžio mėnesį priėmėme vieną įstatymą, po to jį pataisėme, dalis tų žmonių negauna, pavyzdžiui, vaiko priežiūros arba tėvystės išmokų, nes yra kitoks reglamentavimas ir reguliavimas. Ir šiandien tokių kreipimųsi buvo, galbūt ir į jus. Ar liekate prie tos nuomonės, kad reikia tęsti šitą eksperimentą, kuris trunka tik 9 mėnesius? Labai ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Aš manau, jeigu, kolegos, pritarsite, aš tam ir kviečiu pritarti po pateikimo, diskusijas galėtume pratęsti Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur mes gana racionaliai ir labai dažnai kvalifikuotai diskutuojame. Trumpiau atsakydamas, tikrai nemanau, kad reikėtų šiandien atsisakyti to, kas tęsiasi nors ir 9 mėnesius. Didesnės socialinės garantijos ir savarankiškai dirbantiems asmenims, aš manau,  ateityje bus dar svarbesnės.

PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Atsisakau, mano klausimas paklaustas.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Atsisakau.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš dėl ligos ir motinystės. Prašau pasakyti, balsavome už Prezidentės veto, tai kodėl vėl siūlote keisti? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Tai ne šito projekto klausimas…

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ne, tai parašyta abudu. Aš suprantu.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Čia yra kiti straipsniai, kur yra įrašoma tik 2009 m. – ūkininkai ir jų partneriai. Čia kalbama apie kitus dalykus. Vėliau bus kitų straipsnių dėl ligos ir motinystės pateikimas.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, ko gero, jūs pripažinsite, kad vis dėlto iš pradžių siekiant apmokestinti savarankiškai dirbančius ir taikant tokias žvėriškas įmokas buvo padaryta klaida, ir sveikiname, kad atsisakėte. Bet dėl tėvystės, motinystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų turbūt reiktų pagalvoti šiems žmonėms, jie irgi gimdo, prižiūri vaikus, kokie planai?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Teikiami projektai yra Socialinio draudimo fondo 2010 m. projekto lydintieji įstatymų projektai. Apie ilgalaikius planus aš jau minėjau šiek tiek anksčiau, kviesčiau bendrai dirbti rengiant sistemines reformas. Šių projektų tikslas yra suvienodinti, suderinti nuostatas dėl savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo ir pajamų bazės pasikeitimo, kas jau yra įvykę ir priimta Seime. Ten yra ilgalaikės perspektyvos. Atsakydamas į jūsų klausimą, aš pasisakyčiau už diskusiją ir bendresnį matymą, kaip padidinti socialines garantijas, be abejo, atitinkamai ir socialinių įmokų pereinamojo laikotarpio užbaigimą ir ilgalaikės perspektyvos pamatymą.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, neseniai buvo nubalsuota ir nebeliko pereinamojo laikotarpio savarankiškai dirbantiems asmenims pagal autorines sutartis, sporto ir kitiems atlikėjams. Dabar jūs čia taisote ūkininkų ir jų partnerių. Tai kaip jūs manote, ar tie dalykai, kurie jau buvo padaryti ir kurie tam tikra prasme dabar taisomi, ir kurie padidino tokią mokestinę naštą, šiame sunkiame biudžete, kuris numatomas ir 2010 m., dar nepasunkins ūkininkų ir jų partnerių finansinės būklės?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Kolega, iš tiesų patikslinsiu, kad šiuo atveju kaip tik ūkininkams ir jų partneriams siūloma nieko nekeisti, nes jų draudimo situacija per šiuos metus nepasikeitė. Ūkininkai ir jų partneriai lieka kaip ta dalis, kuriems nesiūloma nieko keisti. Tiktai redakciškai tikslinami įstatymai projekte.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys. Nėra. A. Melianas. Nėra. M. Zasčiurinskas. Paskutinysis.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš esmės jūs atsakėte  ir į tuos klausimus, kuriuos norėjau paklausti. Tik noriu pasitikslinti vieną smulkią detalę. Kokios įtakos ši pataisa turės verslui?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad verslui didesnę įtaką turėjo jau šiek tiek anksčiau priimti įstatymo pakeitimai dėl apmokestinamųjų pajamų bazės pasikeitimo, t. y. kad nuo kitų metų jie mokės nuo pusės pajamų sumos. Ir tai natūralu, kad suponuoja pereinamojo laikotarpio atsisakymą.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už atsakymus. Dabar kalbos dėl motyvų. A. Meliano nematau. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, bent iš pirmo buvau išsibraukęs, turbūt čia antrą įstatymą įtraukėte. Tai ministras atsakė…

PIRMININKAS. Dėl abiejų.

A. SYSAS (LSDPF). Dėl abiejų, taip? Gerbiamieji kolegos, iš principo, kas pasiūlyta šiuose įstatymuose, galbūt tai yra daugiau tikslinantis dalykas atsižvelgiant į jau priimtus įstatymus. Aš susilaikysiu dėl šito įstatymo, nes, ko gero, tai yra pasekmė tų naktinių įstatymų, kuriuos mes priiminėjome prieš metus gruodžio mėnesį. Tai jau antras. Tai rašo ir ministras savo aiškinamajame rašte, kad yra suvienodinamos nuostatos atskirų įstatymų, kurie buvo keičiami per metus. Todėl, kaip ir sakė ministras, komitete svarstydami galbūt įsigilinsime daugiau ir pasižiūrėsime, kad nebūtų padaryta dar kokia nors viena klaida. Ačiū.

PIRMININKAS. B. Vėsaitė – prieš. Kadangi du projektai, dėl dviejų projektų.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Atsisakau.

PIRMININKAS. Atsisako žodžio. Nori kalbėti J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų (…) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, apie kurias mes čia dabar diskutavome, mes padarome taip, kad savarankiškai dirbantys asmenys, ar pagal autorines sutartis, ar sporto, ar kitos veiklos atlikėjai, atsiduria daug sunkesnėje situacijoje negu buvo iki šiol.

Manau, kad toks dalykas nepadeda mūsų individualia veikla užsiimantiems žmonėms, kad jie galėtų plėsti savo veiklą. Ko gero, tokios pataisos apsunkins ir jų veiklą, todėl aš nepritariu tokiam įstatymo pataisymui.

PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritaria pateiktiems įstatymų projektams Nr. XIP-1236 ir Nr. XIP-1237? Kas už, prieš arba susilaiko dėl minėtų įstatymų projektų?

Už – 44, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas abiem projektams. Svarstymo data – lapkričio 19 d. Kitų pasiūlymų nėra? Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, kadangi pagal darbotvarkę skirtas laikas plenariniam posėdžiui baigėsi, aš pratęsiu posėdį, kol baigsime su biudžetu susijusių klausimų svarstymą. Rezervinių klausimų mes šiandien nesvarstysime. (Balsai salėje) Taip pat ir rezoliucijos „Dėl Narkotikų kontrolės politikos tęstinumo“ nesvarstysime. Tačiau su biudžetu susijusių klausimų visi pateikimai bus.

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo bei socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimo laikinojo įstatymo projektas Nr. XIP-1238 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-4d klausimas – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo bei socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimo laikinojo įstatymo projektas. Pranešėjas – D. Jankauskas. Pateikimas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, išties kviečiu kantriai išklausyti, pristatymas bus ilgesnis, nes apima daugelį sričių.

Teikiamo įstatymo projekto tikslas – reaguojant į Lietuvos ūkį apėmusios ekonominės krizės padarinius, mažėjančias valstybės ir „Sodros“ biudžeto įplaukas laikinai sumažinti ekonomikos pakilimo laikotarpiu ypač išaugusias socialines išlaidas ir iš dalies padidinti įplaukas, taip bent iš dalies stabilizuojant biudžeto deficito didėjimą bei poreikį skolintis.

Siūlomos priemonės užtikrins socialinių išmokų mokėjimą laiku ir mažins palūkanų naštą, kartu bus pasirengta ilgalaikei socialinės sferos reformai, ką jau minėjau anksčiau. Jos tikslas bus esminė pertvarka, užtikrinanti šios sistemos skaidrumą, efektyvumą, teisingumą ir finansinį stabilumą, kuriai pasiekti būtų numatyti reikalingi pereinamieji laikotarpiai.

Šis įstatymo projektas yra dėl pagrindinių socialinių išmokų: visų rūšių pensijų, motinystės pašalpų, specialių išmokų neįgaliesiems, išmokų vaikams, kurioms iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto išleidžiama beveik 12,3 mlrd. Lt per metus. 2009 m. iš „Sodros“ biudžeto bus išleista 8,3 mlrd. Lt pensijoms ir 2,2 mlrd. Lt motinystės ir ligos pašalpoms. Iš valstybės biudžeto – apie 400 mln. Lt valstybinėms pensijoms ir rentoms, 482 mln. Lt išmokoms vaikams, 956 mln. Lt šalpos išmokoms.

Priėmus laikinąsias priemones ir kitus kartu teikiamus siūlymus, racionalizuojančius socialinę paramą, šios išlaidos mažėtų beveik 2 mlrd. Lt, tai yra 15 %. Pabrėžtina, kad šie mažinimai būtų taikomi visoms socialinėms grupėms ir taip, kad didesnių išmokų gavėjai prisiimtų didesnę sunkmečio naštą, o mažiausių pajamų gavėjai būtų apsaugoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmenys, pagal galiojančius ir Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus gaunantys išmokas, turi teisę ir teisėtą lūkestį reikalauti, kad valstybės prisiimtas įsipareigojimas mokėti šias išmokas viso dydžio būtų vykdomas. Tačiau jis taip pat yra pabrėžęs, kad valstybėje gali susidaryti tokia ypatinga situacija, ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ar panašiai, kai neįmanoma sukaupti išmokų mokėjimui būtinų lėšų. Tokiais išimtiniais atvejais teisinis reguliavimas gali būti  koreguojamas taip pat ir mažinant išmokas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Sumažintos išmokos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija. Šiuo metu kaip tik tokia situacija valstybėje ir yra susiklosčiusi. „Sodros“ biudžeto deficitas metų pabaigoje pasieks 30 %, toliau delsti tikrai negalima, nes nebus įmanoma laiku išmokėti socialinio draudimo išmokų, kurių didžiausią salį sudaro pensijos, dažnai esančios vieninteliu pajamų šaltiniu 700 tūkst. žmonių, o tai yra penktadalis Lietuvos gyventojų. Taigi norint apsaugoti gyvybiškai svarbius nedirbančių senatvės pensijų gavėjų, neįgaliųjų, motinų, auginančių vaikus, interesus nėra kito būdo, kaip tik šiek tiek sumažinti paskirtas išmokas didesnių ir kelių išmokų dar dirbantiems gavėjams solidariai prisiimant didesnę šio sumažinimo naštą. Toks sumažinimas būtų taikomas laikinai, nepažeidžiant Konstitucijos, iki 2011 m. pabaigos.

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad jeigu pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar atskirų socialinių garantijų struktūrą yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juo labiau jeigu tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tokios socialinės garantijos buvo pagrįstai nustatytos, mechanizmas. Kadangi tai nėra esminė socialinės sistemos reforma, per šį laikotarpį kaip tik jai tikimės pasirengti, kai tam tikros socialinės garantijos sumažėtų ar visai išnyktų, tai, kaip Konstitucinio Teismo nutarime ir nustatyta, Laikinojo įstatymo projekte nėra numatyta kokių nors sumažinimo kompensavimo mechanizmų. Pats įstatymo pavadinimas jau sako, kad tai ypatingas teisės aktas, skirtas ypatingoje, labai sunkioje situacijoje valstybei gelbėti.

Ekonomikos atsigavimas, kad ir kada jis būtų, nebus šuolinis, tai vyks pamažu, todėl po dvejų metų grįžti į ekonomikos pakilimo laikais buvusius išmokų dydžius jau savaime bus iššūkis. Kompensavimas to, kas padėjo solidariai išbristi iš sunkmečio, galėtų reikšti, kad bus vėl sukurta didžiulė įsipareigojimų našta. Atvirkščiai, norėtųsi, kad po šio laikotarpio pradėtume kurti kitokią – tvarią ir teisingą socialinę sistemą, kad pagalbos sulauktų tie, kuriems jos labiausiai reikia, kad nebūtų daug mažų ir didelių besidubliuojančių privileginių išmokų, nebūtų vietos ir piktnaudžiavimams. Kad tokių tikslų pasiektume, dabar reikia susitelkti.

Taigi teikiame įstatymų paketą, kuriuo remiantis sudaryti kitų metų „Sodros“ ir valstybės biudžetai. Pagrindinis iš jų yra dabar teikiamas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo bei socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimo laikinojo įstatymo projektas. Šiame projekte siūloma dvejų metų laikotarpiui nustatyti paskirtųjų išmokų iš valstybės biudžeto perskaičiavimą arba mokėjimo sustabdymą bei socialinio draudimo įmokų tarifų padidinimą krizės laikotarpiu. Socialinio draudimo išmokos apima pensijas ir motinystės (tėvystės) išmokas, išmokos iš valstybės biudžeto apima valstybines pensijas ir rentas, tikslines kompensacijas priežiūrai ir slaugai, išmoką vaikui, transporto išlaidų kompensacijas.

Pensijos būtų perskaičiuojamos dviem blokais. Valstybinės pensijos ir kitos papildomos išmokos neįgaliesiems ar pensinio amžiaus žmonėms ir socialinio draudimo pensijos. Kaip jau anksčiau minėjau, atsakydamas į klausimus, kadangi valstybinės pensijos ir rentos yra labai skirtingų dydžių, nuo 40 Lt iki 13 tūkst. Lt, jų galima gauti keletą vienu metu, jų skyrimo sąlygos taip pat labai nevienodos. Vienos priklauso nuo valstybinių pensijų bazės, kitos nuo buvusio atlyginimo. Siekiant vienodumo jos būtų mažinamos taikant tam tikrą lentelę, nurodytą įstatymo projekto pirmame priede, tai priklausytų nuo išmokos dydžio: nuo 5 % sumoms – iki 70 Lt, iki 20 % sumoms – per 1800 Lt. Jeigu asmuo gauna kelias išmokas, jos būtų sumuojamos ir tik tuomet taikoma ši lentelė. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų pirmiausia, dar šiemet, t. y. nuo gruodžio 1 d. Iš viso valstybės biudžete tam yra 154 mln. Lt.

Socialinio draudimo pensiją siūloma perskaičiuoti pritaikius naujas, mažesnes, einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Kad jų mažinimo poveikis būtų švelnesnis mažesnių išmokų gavėjams, perskaičiuojant siūloma padidinti pensijos pagrindinę dalį, ją prilyginti ne 110 % bazinės pensijos, kaip yra dabar, bet 120 %. Pabrėžtina, kad taip mažosios pensijos, iki 500 Lt, gali truputį padidėti, jeigu pensininkas turi visą būtinąjį stažą. Kad būtų apsaugoti mažiausių pensijų gavėjai, pensijos iki Vyriausybės nustatyto ribinio dydžio būtų nemažinamos. Manome, kad toks dydis turėtų būti ne mažesnis nei 650 Lt, tai duotų 318 mln. Lt efektą.

Dirbantiems ir gaunantiems papildomų pajamų visų pensijų rentų gavėjams yra siūloma taikyti dar vieną perskaičiavimą ir pritaikyti pensijos sumažinimo lentelę, esančią antrajame priede, – tuo didesniu procentu, kuo daugiau pensininkas uždirba. Šis mažinimas būtų labai tolygus, prasidėtų švelniai – tik nuo 1,3 %, esant 200 Lt uždarbiui, taip būtų išvengta paskatų nuslėpti pajamas ir gauti visą pensiją. Maksimalus pensijos mažinimas 70 % būtų taikomas tik esant uždarbiui didesniam nei du vidutiniai šalies darbo užmokesčiai, šiuo metu skaičiuojama apie 4200 Lt. Neįgaliesiems dirbantiems pensijų gavėjams, atsižvelgiant į būtinybę juos integruoti į darbo rinką, būtų taikoma švelnesnė tvarka: 30 % sumažinama esant vidutiniam šalies darbo užmokesčiui, o maksimaliai sumažinama tik 50 %. Pabrėžtina, kad remiantis „Sodros“ duomenų baze taikant tokią schemą uždarbis padengia pensijos sumažėjimą, taigi galima teigti, jog visais atvejais „apsimoka“ ir toliau dirbti. Tai leistų iš viso sutaupyti „Sodros“ biudžeto 282 mln. Lt, valstybės biudžeto apie 6 mln. Lt.

Paskirtąsias motinystės (tėvystės) pašalpas siūloma mažinti 10 % ir tokią tvarką taikyti iki 2011 m., kai turėtų įsigalioti, jeigu Seimas tam pritars, naujos motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo nuostatos. Jos jau numatomos ne Laikinajame, bet pagrindiniame Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Ten siūloma, iki vaikui sueis vieneri metai, mokėti 85 % kompensuojamojo uždarbio, o nuo metų iki dviejų – 60 %. Jeigu mama ar tėtis dirbtų, pirmaisiais metais pašalpos mokėjimo tvarka nesikeistų, kaip ir dabar būtų primokamas pašalpos ir uždarbio skirtumas, o antraisiais metais būtų mokama pusę pašalpos, nepaisant uždarbio dydžio.

Laikinajame įstatyme taip pat siūloma sumažinti kompensuojamojo uždarbio viršutinę ribą nuo penkių vidutinių draudžiamųjų pajamų iki keturių. Visos šios nuostatos turėtų būti taikomos ir statutiniams pareigūnams. Iš viso „Sodrai“ tai leistų sutaupyti 154 mln. Lt. Išmokos vaikui skyrimą siūloma racionalizuoti nebedubliuojant išmokų tuomet, kai šeima gauna motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros“, geriau būtų atsižvelgiama į  šeimos pajamas ir vaikų amžių. Išmoka vaikui būtų mokama be pajamų tikrinimo, iki vaikui sueis treji metai, o vėliau tik tuomet, kai šeimos pajamos vienam nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, šiuo metu tai būtų 525 Lt, ir tik, iki vaikui sueis septyneri metai. Vėliau ta pati šeima turės teisę į nemokamus pietus mokykloje ir pasirengimo mokyklai krepšelį. Iš viso valstybės biudžetui tai duotų 363 mln. Lt efektą.

Paskutinis Laikinojo įstatymo projekto skirsnis numato laikiną socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimą – po vieną procentinį punktą draudėjui ir apdraustajam. Tai ne tik padėtų surinkti daugiau įplaukų į „Sodros“  biudžetą, bet būtų ir būdas solidariai prisidėti prie šio biudžeto deficito mažinimo visoms gyventojų grupėms, ne tik pensininkams, mamoms ar tėčiams, bet ir dirbantiems, neturintiems mažamečių vaikų bei verslui. Iš viso tai duotų apie 455 mln. Lt efektą.

Kartu su Laikinuoju išmokų perskaičiavimo įstatymu teikiami ir kiti įstatymų pakeitimai, taip pat susiję su krizės pasekmių įveikimu ir mažinantys išlaidas, bet, kaip suprantu, juos turėčiau teikti atskirai.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis ministre. Tik prašymas, kadangi jūs dar šiandien pristatysite kitus įstatymų projektus, be didelių įžangų – iš karto prie esmės, nes jūs išnaudojate daugiau  laiko, negu skirta jūsų projektams pristatyti.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kitus pristatysiu labai trumpai.

PIRMININKAS. Pirmasis užsirašė klausti B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, Konstitucinis Teismas, nors jūs čia ir ponas A. Kubilius aiškinot, savaip interpretavote tuos nutarimus, tačiau Konstitucinis Teismas pripažino, kad pensija yra nuosavybė. Dabar jūs kėsinatės į tą nuosavybę. Aš suprasčiau, kad galbūt sunkmečiu reikia kažką daryti, bet jūs turėtumėte kartu pristatyti ir kažkokį kompensavimo mechanizmą. Dabar nieko neklausę norite tą nuosavybę kažkaip sumažinti, dalį jos atimti, jeigu taip paprastais kalbant. Ar jums neatrodo, kad po šių įstatymų priėmimo galbūt žmonės, pensininkai, turiu galvoje, turės kreiptis į teismus ir juos laimėti, nes tas jūsų interpretavimas Konstitucinio Teismo nutarimo, man atrodo, yra tiktai jūsų Vyriausybės sugalvoja pozicija? Niekur nėra aiškiai pasakyta. Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Pristatydamas projektą, aš jau komentavau, taigi galima dar kartą komentuoti, bet vargu ar verta, kolegos. Iš tiesų reikia diskutuoti, dėl to dar tęsis diskusijos ir svarstant projektus Seime, Seimo komitetuose. O galimybė kreiptis į teismą visada yra nekvestionuojama demokratinėje valstybėje. Tai neturiu ką ir atsakyti daugiau.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar šitas paketas ir jau dalis įstatymų, anksčiau priimtų, jums neatrodo, kad griauna pačią socialinio draudimo sistemą, ypač atgraso tuos žmones, kurie gauna didesnes pajamas, slėpti dalį pajamų. Jeigu mes pasižiūrime, kas siūloma, tai pirmiausia išmokas riboti mažinant draudžiamąsias pajamas, mažinti nuo 5 iki 4 dydžių maksimalios išmokos. Pavyzdžiui, jūsų siūlymas tiems, kurie moka socialinio draudimo įmoką, tai jų vaikams vaiko pinigų nemokėti, o tiems, kurie nedalyvauja, mokėti. Mano klausimas toks bendras. Ar jums nesusidaro tokia nuomonė, kad paprasčiausiai ilgai dirbta ištraukiant iš šešėlio vokelius ir kitas išmokas, kad jie būtų visi sumokami per draudimo sistemą, įtraukiant turtingesnius, daugiau pajamų gaunančius į šitą sistemą, ypač  šitas įstatymas nubraukia ilgametį darbą visų vyriausybių, ir dalis tų turtingų žmonių paprasčiausiai nustos vėl mokėti mokesčius į socialinio draudimo biudžetą.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Į bendrą klausimą bendras ir atsakymas. Manau, kad ir jūs, ir aš puikiai suprantame, kad šitas laikinas įstatymas yra skirtas būtent išsaugoti socialinę sistemą kaip tokią. Aš pristatydamas, jau keletą kartų gal ir pasikartodamas, kviečiau bendram darbui prie ilgalaikės socialinės srities reformos, kai rengsime ir diskutuosime. Šio teikiamo įstatymo projekto paskirtis yra būtent išsaugoti socialinę sistemą ir priemonės yra kaip laikinos šitam sunkmety, kurį patiria ne tik Lietuva. Mes turime iš tikrųjų ieškoti priemonių ir priimti jas ilgai neatidėliodami, kad išsaugotume sistemą, o ne griautume, kaip jūs sakote.

PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar čia taip sugalvota, ar nevisiškai išmąstyta iki galo, tai yra susieti su vidutiniu atlyginimu. Be abejo, žmogui yra labai skaudu, kai jam sumažina, bet dabar paimkime tokią situaciją. Žmogaus pajamos, tarkime, kad ir du vidutinius paimkime, bus ties riba, jam bus vienas sumažinimas, po trijų mėnesių sumažės vidutinis, jam automatiškai vėl bus sumažinta, po trijų mėnesių jam vėl bus mažinama pensija. Tai ne vieną kartą bus. Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Gal aš ir pats šiek tiek suklaidinau paminėdamas tą vidutinį atlyginimą. Iš tikrųjų priklausomai nuo uždirbamų pajamų mažinimas yra labai tolygus, jis nėra kaip nors didesniais laiptais siūlomas. Tiesiog kaip ir atskaitos taškai, prie kurios ribos koks procentas susidaro. Tačiau pats mažinimas iš tiesų yra labai tolygus ir tikrai nesusietas su vidutinio uždarbio kokia nors kategorija. Aš tiesiog, kad iliustratyviau pasakyčiau, galbūt paminėjau tą vidutinį darbo užmokestį.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, kaip jūs manote, ar gali „Sodra“ pakilti iš duobės didėjant nedarbui ir verslui nuėjus į šešėlį? Kokių pasekmių tikitės socialiniame sektoriuje ir ar tokia situacija neužsitęs ilgiau nei programuojate, tai yra dvejus metus? Ar pagalvojote apie alternatyvų variantą? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolege, už klausimą. Išties padėtis yra rimta ir sudėtinga ir kaip nors rožinėm spalvom, kaip čia šiandien girdėjosi ir iš salės tokių komentarų, kalbant apie kitus projektus, piešti ateitį būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Iš tikrųjų kai kalbame apie nedarbo augimą, net ir stabilizuojantis ekonominei situacijai, nedarbas vis tiek dar augs kurį laiką, kai diskutuojame apie tai, kaip reikia ne tik rasti naujas darbo vietas, bet išsaugoti esamas, tai, be abejo, kad alternatyvų teks ieškoti nuolat, papildomų sprendimų, papildomų priemonių tam, kad tuo sunkmečiu Lietuva būtų ir konkurentiška tarp kitų valstybių ir kad žmonėms būtų galimybės būtent čia dirbti ir gauti socialinę paramą labiausiai jos reikalingiems. Galbūt aš bendrais žodžiais kalbu, tikrai nenoriu iliuzijomis savęs ir jūsų guosti, kad priimkime šitą įstatymą ir „Sodra“ jau bus išgelbėta. Tikrai reikės kantraus, ilgo sprendimų ieškojimo ir sutelkto darbo ir politinio apsisprendimo visiems mums kartu.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys. Nėra. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs atstovaujate Socialinių reikalų ir darbo ministerijai. Šiandien visą dieną mes svarstome mūsų Lietuvos ateitį. Vyriausybė neatnešė nė vieno paketo, nei iš Finansų ministerijos negirdėjome, kad būtų dėl darbo vietų kūrimo. Jūs prisiėmėte visą krizės naštą ant savo pečių mažindami išmokas. Vadinasi, visų pensininkų sąskaita gelbėsime Lietuvą iš krizės. Tikrai jūs šioje vietoje nekaltas, bet tiesiog išėjo tarp, kad jums čia reikia stovėti tribūnoje. Ar nemanote, kad reikėjo ryžtingų veiksmų kaip ministro ir sugrįžti į pačią fondo prigimtį, kam juk buvo sukurtas socialinio draudimo fondas, ir atmesti visas išmokas, kurios nesusijusios su šio fondo funkcijomis? Buvusi ministrė V. Blinkevičiūtė, norėdama…

PIRMININKAS. Klauskite.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). …būti labai populiari, prikūrė įvairiausių formų išmokų…

PIRMININKAS. Klausimą.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš pabaigsiu.

PIRMININKAS. Ne, laikas, skirtas klausimui, baigėsi. Atsiprašau, bet mes ir taip labai vėluojame pagal darbotvarkę, atsiliekame. Kitas klausia E. Jurkevičius.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš gal galiu atsakyti bent į tą dalį, kurią spėjau išgirsti. Iš tiesų patikslinant pavadinimą – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir darbo biržos, tiek respublikinė Darbo birža, tiek teritorinės, šiek tiek keičia savo darbo pobūdį ir apie bent jau trumpalaikio įsidarbinimo galimybes tikrai papildomų priemonių yra ieškoma ir neretai randama. Lietuva šiandien iš tiesų su savo paraiškom Europos globalizacijos fonde yra tarp lyderių ir ieškome naujų būdų ir priemonių. Be abejo, ne vienos ministerijos yra prievolė. Iš tiesų ir su kitom ministerijom, ne tik su Finansų ministerija ar Ūkio ministerija, bet ir su kitom ministerijom, manau, kad bendras darbas turi duoti ir bendrą rezultatą. Bet šiuo atveju mes kalbame apie laikiną sprendimą – gelbėti situaciją, kokia yra dabar.

Jūsų klausime nuskambėjo iš tiesų apie išgryninimą ir atskyrimą funkcijų, kokios yra būtent socialinio draudimo fondo. Tai aš jau pasikartoju, bet atkreipiu dėmesį ir kviečiu, kad mes kartu galėtume rengti socialinės sistemos reformą. Bent jau gerą pusmetį kartu padirbėję, galbūt galime turėti jau ne laikiną, kaip šiuo atveju situacijai gelbėti, bet ilgalaikę perspektyvą nubrėžiantį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Kaip minėjau, toliau klausia E. Jurkevičius. O posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, ar nebūtų teisingiau ir efektyviau sulyginti nedarbo išmokos dydį su minimalia pensijos išmoka ir skirtumą panaudoti biudžeto deficitui, nemažinant išmokų pensininkams. Nes, kaip žinome, dabar bedarbių užsiregistruoja labai didelis skaičius. Socialiai būtų teisingiau sulyginti minimalią pensiją su nedarbo išmoka, o likutis, man atrodo, būtų labai ženklus. Dėkui.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Išties, jeigu kalbame apie finansinį ir ekonominį efektą, tai skaičiai išties būtų neadekvatūs ir tai nepadėtų išspręsti problemos. Nes jeigu jūs atkreipėte dėmesį į tikrai daug pateiktų skaičių tiek „Sodros“ biudžeto, tiek ir lydinčiųjų įstatymų, tai pavienės priemonės neišspręs. O dėl socialinio teisingumo, tai išties išsakėte įdomią mintį ir galima diskutuoti. Mes rengiame projektą tuo principu, koks yra šiandien pateikiamas.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Dėkoju. Laikas klausimams baigtas. Dėkoju ministrui. Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Kubilius. Prašau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš raginu pritarti šiam įstatymo projektui, nes iš tiesų visi matome, kokia objektyvi yra situacija tiek valstybės biudžeto, tiek „Sodros“. Valstybės ekonomikai šios globalios krizės sąlygom nukritus iki 2006 m., be abejo, nukrito ir pajamos. Tuo tarpu nemažai išlaidų yra likusių 2008 m. pabaigos lygio. Deja, daugelis tų išlaidų yra socialinės išlaidos. Taip jau susiklostė, kad ekonomikai kylant kai kurios išlaidos buvo galbūt nelabai gerai apskaičiuojant didintos, ypač artėjant praeitų metų rinkimams. Ir visiškai akivaizdu, kad dabar, nesiekdami labiau subalansuoto biudžeto, tiek „Sodros“, tiek valstybės biudžeto socialinių išlaidų sąskaita, tikrai turėsime ganėtinai prastą situaciją, nes visiškai akivaizdu, kad nemažinant biudžeto deficito nei valstybės biudžetas, nei „Sodros“ biudžetas tokių išlaidų ilgai negalės panešti.

Todėl šiandien tai, kokį mes sprendimą priimame, pateikdami Seimui svarstyti, yra tikrai nelengva priemonė, bet būtina priemonė tam, kad gal ir šiek tiek mažesnes socialines išlaidas, bet galėtume išmokėti laiku. Jeigu Seimas kartu su Vyriausybe nesiims tokių sprendimų, tai gal ir bus mums labai lengva patiems nepriimti tokių sprendimų, tačiau visi suprantame, kad situacija tada pensininkams ir tiems, kurie gauna tokias socialines išmokas, darysis tik vis blogesnė. Ir kai „Sodra“ pradės vėluoti išmokas, pensijas išmokėti, tai, be abejo, visų pirma nukentės tie patys pensininkais, kuriems gailestį dabar kartais bando rodyti kai kurie politikai, tariamai kalbėdami apie konstitucinius lūkesčius ar kitus panašius dalykus.

PIRMININKĖ. Laikas, premjere!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai aš raginu suvokti, kad konstitucinis lūkestis yra visiems laiku gauti išmokas, kad ir šiek tiek mažesnes. Raginu pritarti šiam projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Malonu visą laiką diskutuoti su premjeru, po to gali išsitraukti stenogramą po kokių metų ar pusantrų ir vėl padiskutuoti apie tai, kas buvo kalbėta. Jūs paminėjote tik vieną – teisėtų lūkesčių principą. Apie kitus aš pasakysiu. Kuo šis įstatymas unikalus?

Unikalus pirmiausia tuo, kad iš viso paketo jis pats plėšriausias, nes juo iš Lietuvos piliečių, gyventojų – pensininkų, vaikų, kitų grupių – bus paimta daugiau kaip pusantro milijardo litų. Tai jis tuo unikalus tikrai, nes tai yra vienintelis.

Unikalus ir tuo, kad, negrąžinus dalies pensijų, jau atimama antrą kartą iš tų pačių galbūt, kurie dirbo tada ir dabar dirba.

Unikalus tuo, kad vietoj progresijos įmokoms taikoma progresija išmokoms. Čia lietuviškas išradimas.

Unikalus tuo, kad proporcingumo principas yra keičiamas proporcijos principu ir sakoma, kad tai yra proporcingumas. Ir galima būtų dar vardyti ir vardyti, ir visi ekspertai vienu balsu šaukia, kad dabar vienas iš trijų dalykų, ką reikia Lietuvoje daryti, tai išsaugoti minimalias žmonių pajamas. Bet didinamos įmokos ir toliau mažinamos realiosios pajamos. Tai, ką siūlo ekspertai Lietuvai daryti, mes darome viską atvirkščiai. Bijau, kad iš to biznio bus Monkės biznis ir turėsime dar didesnių problemų, todėl negaliu pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate po pateikimo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo bei socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimo laikinajam įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. 

Balsavo 58 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 15, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1238 yra pritarta.

Siūlomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstymo data numatyta lapkričio 19 d.

Repliką po balsavimo – M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ministras A. Čaplikas, aš taip suprantu, po šio balsavimo pranešė liūdna naujieną, kad gimstamumo kreivė viršijo mirusiųjų kreivę. Vadinasi, dabar šiuo įstatymu faktiškai konservatoriai, liberalai, „prisikeliantieji“ pradėjo naują akciją Lietuvoje, kad vaikas šitai daugumai yra priešas. (Balsai salėje) 

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1239 (pateikimas)

PIRMININKĖ. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – ministras D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajai Pirmininkei. Pristatysiu labai trumpai. Šiuo projektu yra tikslinama, kad einamųjų metų vidutinės draudžiamosios pajamos gali ne tik didėti, kaip dabar yra įstatyme, bet ir mažėti, bei atsisakoma vienos pensijos mokėjimo mirusiam pensininkui. Tai yra lieka už mirties mėnesį ir dar viena pensija, iki šiol būdavo dvi. Ši nuostata būtų taikoma visoms socialinio draudimo ir valstybinėms pensijoms ir per metus leistų sutaupyti „Sodros“ biudžete apie 34 mln. Lt, valstybės biudžete apie 1,7 mln. Lt.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, mes čia planavome pirkti vandens patrankas ir kartu mažiname išmokas mirusiems asmenims. Ar galėtumėte pasakyti, kiek už tą sumą būtų galima nupirkti tų patrankų?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Negalėčiau, patrankos neįeina į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetenciją.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, be tos kalėdinės dovanėlės, kurią ruošiate pensininkams pensijas sumažindami, jūs dar norite nuskriausti juos laidojant savo artimuosius ir po mirties. Tai pasakykite, kaip galima pasilaidoti už tą vieną išmoką?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju kolegei. Jeigu išties nejuokaujant, manau, padėties rimtumas ir teikiami įstatymai nėra nei paprasti, nei lengvi, ir ne apie kalėdines dovanėles norisi kalbėti, o apie projektus, kurių įsigaliojimas siūlomas nuo sausio 1 d. Bet jums turėtų būti žinoma, kad nesiūlome keisti Paramos mirties atveju įstatyme nuostatos, pagal kurią apie 1040 Lt šiuo metu parama yra išmokama, be einamojo mėnesio pensijos ir dar plius vienos, kas ir yra siūloma palikti. Taigi tiesiog skaičiuokite ir jūs, ir mes.

PIRMININKĖ. Klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau pasitikslinti, koks bazinės pensijos dydis bus 2010 metais?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Bazinės pensijos dydžio nesiūloma keisti, jis dabar yra 360 Lt, tokį ir siūloma palikti 2010 metams.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis ministre, tikrai nesuprantu, galbūt čia premjero reikia klausti, nesuprantu jūsų teikiamų įstatymų. Pasižiūri į pinigų sumą, tikrai ne kažin ką sutaupote, bet susipriešinate su visomis Lietuvos socialinėmis grupėmis. Tai dabar išeina taip, kad jūs taupote mirties sąskaita. O jeigu žmogus būtų gyvenęs, tai jūs per metus ne tiek būtumėte išmokėję, ne vieną papildomai pensiją. Tą pensiją juk žmogus užsidirbo! Aš iš viso nesuprantu šioje vietoje taupymo logikos! Vienas dalykas, aš esu įsitikinusi, kad padidės tų mirčių skaičius, nes labai jautriai reaguoja pagyvenę žmonės. Ir dar jie žino, kad iš jų atimama uždirbta pensija. Vadinasi, jeigu aš gyvensiu, tai valstybei būsiu… Jie jausis nereikalingi, greičiau mirs, tai valstybė daugiau sutaupys. Na, aš kitaip negaliu pakomentuoti. Argi nebuvo galima 43 mln. rasti biudžete? Na, niekaip nesuprantu.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Išties visa Lietuva yra patekusi į šitą ekonominę duobę, ir vargu ar čia būtų galima prirašyti kam nors kokius nors nuopelnus. O iš tiesų, matyt, kolegos, didele dalimi nuo to, kaip mes elgiamės, kaip mes kalbame, svarstydami įstatymo projektus, priklauso, kaip jaučiasi Lietuvos žmonės, girdėdami ir klausydami mūsų komentarus. Yra bėda. Reikia gelbėti valstybę, tai gal daugiau ir kalbėkime apie tai, kaip tą padaryti.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Sutinku, kad ne vieta čia juokauti. Mirtis daugumai žmonių kartu yra ir gana rimtas, didelis finansinis smūgis. Neseniai mes šioje salėje išklausėme Sveikatos tarybos pirmininko ataskaitą. Jis ten kalbėjo apie psichinę žmonių sveikatą, apie tai, kad padėtis šioje srityje, psichinės lietuvių tautos sveikatos srityje, yra kritinė, jinai blogėja. Tai liudija galų gale savižudžių skaičius, kuriuo mes pirmaujam Europoje, vaikų savižudžių skaičius, kuriuo taip pat pirmaujam Europoje. Tai mano klausimas būtų toks: kaip jūs manot, paliečiant tokią jautrią sferą kaip mirtis, kaip netektis, ar mūsų žmonių, Lietuvos piliečių, psichinė sveikata dėl to pagerės, ar ne? Aš klausiu rimtai, ne juokauju.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš ir pabandysiu atsakyti rimtai, ne juokaudamas. Jeigu, neduok Dieve, atsitiktų taip, kad socialinės išmokos, ar tai būtų piniginė socialinė parama labiausiai jos reikalingiems, ar bet kokios kitos socialinės išmokos kaip valstybės pagalba, būtų nebeišmokamos, tada, manau, pasekmės būtų kur kas liūdnesnės. Dėl to yra teikiami šie projektai, kad apsaugotume mūsų žmones nuo tokių galimybių.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų galimybių turbūt yra įvairių. Čia jūs pasirinkote tokį vieną iš lengviausių kelių, įstatyme pateikdami, kai atrišote visas rankas ir atėmimui iš vaikų, ir tarifų didinimui Dabar šiuo įstatymo projektu jūs tiesiog dar kartą prievartaujate mus, Seimo narius, suteikti galimybę mažinti pensijas. Ar šitie sprendimai buvo suderinti su pensininkų organizacijomis? Premjeras labai daug kalbėjo apie nacionalinio susitarimo pasirašymą ir suderinimą. Ar tai yra pensininkų pasiūlymai, nes yra ir kitų variantų – galbūt nemokėti avansinės pensijos, kaip dabar mokama į priekį, galbūt savaitę vėliau išmokėdami mes sutaupytume keliasdešimt milijonų ir nereikėtų mažinti. Tai ar šitie jūsų teikiami siūlymai yra suderinti su asocijuotomis pensininkų organizacijomis?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Tikrai negaliu sutikti bent jau su pradžioje klausimo išsakyta mintimi, kad einame lengviausiu keliu. Tas kelias nėra nei paprastas, nei lengvas. Iš tiesų socialinis teisingumas ir galimybės kuo greičiau išeiti iš šitos ekonominės duobės bendromis pastangomis ir diktuoja rengimą tokių sprendimų projektų, kokį jūs dabar, kolegos, ir turite. O su asocijuotomis struktūromis, su įvairių socialinių grupių atstovais kalbėjimasis vyksta nuolat, ir ne tik ministerijoje. Netgi didesne dalimi vyksta… prasidėjo Vyriausybės kanceliarijoje, šiuo metu – Ministro Pirmininko tarnyboje. Iš esmės turbūt nebūna savaitės, galbūt netgi dienos, kad nebūtų derinami dalykai, kad nevyktų pokalbiai. Ir tai iš tiesų yra tikrai nelengva, bet yra ir paieška sprendimų, kurie leistų maksimaliai gelbėti Socialinio draudimo fondo situaciją.

PIRMININKĖ. Klausia J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, tiek šitame įstatymo projekte, tiek ir kituose iš esmės yra bloginama žmonių socialinė būklė tegul, kaip jūs sakot, ir dėl objektyvių priežasčių. Visuose aiškinamuosiuose raštuose, raštu šituos įstatymus pristatydamas, jūs sakot, kad šitie įstatymų pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Tai jūs sakot rimtai ar su humoru?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ne, humoro tikrai nėra, tačiau supraskime, kad šiuo atveju projektai yra teikiami ir siūlomi tam, kad nebūtų dar blogiau. Tai va… (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėt į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Vienas – už, vienas – prieš. A. Kubilius – už.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad yra tikrai… Nėra čia gerų sprendimų – yra skausmingų ir yra labai skausmingų sprendimų. Bet šiuo atveju aš tik noriu priminti, ypač A. Sysui, kad tas pats Konstitucinis Teismas savo doktrinoje dėl teisėtų lūkesčių ir konstitucinių principų, kaip krizės metu galima mažinti socialines išlaidas, yra labai aiškiai įvardinęs, kad tokiu atveju turi būti mažinamos visos, t. y. negali likti kokių nors išlaidų, kurios nebūtų nepaliestos. Galima diskutuoti, ar jas mažinti daugiau, ar mažiau, bet jos visos turi būti mažinamos, o atsižvelgiant į proporcingumo principą, gali būti nustatoma, kiek jas mažinti. Galima mažinti gal ir ne 10 %, o 5 % ar 2 %, bet visos išlaidos turi būti mažinamos. Jau yra buvę mano, jeigu aš gerai prisimenu… Yra buvę tokių konstitucinių bylų, kai, kažkada praleidus vieną ar kitą grupę, kuriai nebuvo mažinama, buvo labai aiškiai konstatuota, kad tai reiškia, jog visas mažinimas, nepalietus kelių grupių, na, nebeatitinka tų pačių konstitucinių principų. Tai aš tiesiog raginu pritarti ir svarstyti šį klausimą Seime labai ramiai toliau ir žiūrėti, kiek ir kokia proporcija šitos išlaidos gali būti mažinamos.

PIRMININKĖ. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau pasakyti gerbiamajam Ministrui Pirmininkui: skirtingai nuo jo, man teko ne vieną kartą stovėti prieš Konstitucinį Teismą ir aiškinti, ką Seimas tokiais tamsiais, gūdžiais vakarais priima. Tai aš norėčiau pasakyti: aš niekaip nesugebu surasti proporcingumo, kai mes atėmėm iš ligonio už dvi pirmas dienas apmokėjimą, iš bedarbių kai kurių atėmėm 4 tūkst. bedarbio pašalpos, nes jie gavo išeitinę pašalpą, kai iš mamų ar iš tėvelių mes norim atimti 10 %, o paskutinis šedevras yra tai, kas priimta prieš tai įstatymu, kai Petrui mes duosim 22 Lt papildomai, o iš Jono atimsim 200 Lt. Kur čia yra proporcingumas? Aš manau, kad bus proga kuriam nors Seimo nariui iš dešinės nueiti į Konstitucinį Teismą ir pabandyti surasti tarp šitų skaičių proporciją.

PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų aš jau klausdamas dar kartą sakiau: ar šie siūlymai yra suderinti su socialinėmis grupėmis? Premjeras ne kartą yra kalbėjęs, kad nacionalinis susitarimas bus pasirašytas dar pavasarį, praeitai sesijai baigiantis, ir kaip vieni iš pirmųjų pasirašytojų buvo nurodyti pensininkai. Šiandien mes matome, kad pensininkai turi visiškai kitus pasiūlymus, o jūs einate lengviausiu keliu – ten, kur galima apeiti asocijuotas struktūras. Nei vaikai susivienijo, nei mirusieji susivienijo šiame pasaulyje, ir tada pasiūlomi tokie sprendimai.

Dabar konkrečiai dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14, 39, 40, 41, 52 ir 53 straipsnių. Vėlgi šitas įstatymas, kurį siūlo ministras, atriša rankas mažinti pensijas. Jeigu mes kalbame apie kažkokį premjero menamą proporcingą visų išmokų mažinimą, tai priimkim sprendimą, kuriame būtų aiškiai parašyta, kad visos išmokos proporcingai vienodai sumažinamos, kad nereikėtų ginčytis. O dabar, mielieji kolegos, jūs tiesiog padarot sprendimą Seimo rankomis, Seimo balsais, čia laužot ir savo žmones, savo frakcijos, ir kitus, kad jie balsuotų ir leistų daryti, ką norit. Su tokiu siūlymu negalima sutikti, nes kažkas paskui pridės skaičiukus, o atsakomybė guls ant mūsų visų pečių. Aš kviečiu kolegas nepritarti būtent šiam įstatymo projektui, kuriame iš tikrųjų neparašyta nei kiek, nei kokioms grupėms, o tik parašyta, kad kažkas galės sumažinti ir mūsų vardu tokius sprendimus priimti. Todėl kviečiu nepritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14, 39, 40, 41, 52, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 54 Seimo nariai: už – 35, prieš – 14, susilaikė 5. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1239 pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 19 d.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1240 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – D. Jankauskas. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju.

PIRMININKĖ. Replika po balsavimo. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš labai trumpai. Šiandien nebekalbėsiu, bet niekaip nesuprantu, kai priešpiet buvo pateikta, kad oligarchai išsimokėtų dividendus, sumažinam 5 %, ir tai sudarytų daugiau negu 43 mln. Lt į biudžetą, o mirties atveju mes nubraukiame šituos pinigus. Na, niekaip nesuprantu logikos. Tai galbūt tariantis tame susitarime reikėjo paprašyti verslininkų, būkite geri, susimokėkite tuos 20 % nuo dividendų, bet mums nereikės nubraukti pašalpų dėl mirusio. Negi nebuvo galima susitarti, esu įsitikinusi, kad visi verslininkai būtų laikinai sutikę. Na, nesuvokiame, kaip šitaip galima elgtis su valstybe.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, pateikite kitą klausimą.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas nuo 2010 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti nauja pensijos apskaičiavimo tvarka, kai pensijos skaičiuojamos tik pagal pajamas, gautas po 1994 metų. Projektu yra siūloma atidėti tai iki 2012 m. sausio 1 d., nes tai reikalauja papildomų išlaidų ir per metus  atsieitų apie 130 mln. Lt papildomai.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, kadangi praeitoje kadencijoje, kai buvo taisomas šis įstatymas, jūs buvote kito komiteto narys, tai aš jums siūlyčiau pasidomėti, ar nereikėtų iš viso peržiūrėti formulikę, kuri įdėta į šį įstatymą. Aš manau, jeigu žiūrėtume į perspektyvą ir makroekonominius skaičius, kuriuos pieš ekonomistai, tada šitą įstatymą reikėtų atidėti ne iki 2012 metų, o mažiausiai iki 2016 ar 2020 metų. Todėl galbūt logiška būtų pasižiūrėti į formulę, nes tada į formulę įdėta viena  papildoma sudėtinė dalis, kuri ir kelia, sakykim, naujai skaičiuojamas pensijas, kad jos negalėtų būti mažesnės. Taigi mano pasiūlymas, čia ne klausimas, nes aš dalyvavau to įstatymo priėmime, jis buvo priimtas šiek tiek kitoks, negu buvo logiškai suplanuota, jeigu mes tikrai norime visgi leisti mūsų tautiečiams, kurie užsidirbo jau nepriklausomoje Lietuvoje normalų stažą, tai reikia pasižiūrėti iš esmės ir galbūt taisyti tą formulę. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Čia iš esmės A. Sysas kalbėjo už. Klausia E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Nenoriu, atsisakau.

PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Aš noriu paklausti. Prašau pasakyti... Pirmiausia pasakysiu tokį dalyką. Tarp subsidijos ir paskolos yra skirtumas. Skirtumas toks, kad kai paskolą pasiima „Sodra“, tai visi pensininkai moka palūkanas bankui iš savo pinigų, o kai ima subsidiją, tai palūkanų nereikia mokėti.

Dabar klausimas. Europos Sąjungos šalyse Lietuva mažiausiai skiria socialinei apsaugai skaičiuojant procentais nuo BVP, maždaug dukart, šiek tiek daugiau. Vidutinė pensija Estijoje, lyginant su Lietuvos, yra gerokai didesnė negu Lietuvoje. Tarifas Estijoje, pavyzdžiui, yra mažesnis negu Lietuvoje. Kaip jūs paaiškintumėte štai tokią situaciją, kad Lietuvoje skiriama mažiau, tarifas yra didesnis, o Estijoje pensija yra didesnė.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Paaiškinčiau nesėkmingu viešuoju administravimu ir valstybės valdymo labai gerais laikais, kokie buvo prieš kelerius metus.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu kreiptis į jus. Gal jūs turite paskaičiavimus? Pensininkams, priimant šį įstatymą, kuris buvo numatytas, kad įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., buvo labai aiškiai suteikta viltis, kad reikia luktelti to laiko, kai bus naujas perskaičiavimas. Dabar šiuo jūsų pasiūlymu, kuris ne tiek čia jau daug taupo,  nukeliate dar dvejiems metams šį paskaičiavimą. Kiek per tą laiką, tikėtina, mirs tų potencialių, kuriems reikia pensijas perskaičiuoti, ir tokiu būdu jūs sutaupysite jų lėšas, ir „Sodros“ galės pasidžiaugti, kad turi geresnį balansą?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Žinoma, kokių nors kitų skaičiavimų nėra, aš jau minėjau teikdamas. Ir aiškinamajame rašte jūs matote 130 mln. Lt sumą, kuri gali būti panaudota einamosioms socialinio draudimo pensijoms mokėti. Manau, kaip nors kitaip analizuoti ar prognozuoti šiuo atveju ir nelabai solidu. O dėl lūkesčių, natūralu… Jauni žmonės ėmė paskolas iš bankų, prieš kelerius metus daugybė žmonių pasiėmė paskolas, turėdami lūkestį, kad visą laiką ekonomika kils sparčiais tempais, turėdami labai gražias prognozes tiek asmeniniam gyvenimui, tiek ir valstybės ateičiai. Deja, gyvenimas labai žiauriai pamoko ir tokias prognozes, net ir ekonomikos augimą, sugriauna, kaip dabar matome. Tai lūkesčiai ir prognozės, deja, yra tokie dalykai.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Kai kurie žmonės, kurie planavo išeiti į pensiją ir gauti didesnę pensiją, sukandę dantis laikėsi darbo vietos, kad būtų padidėjusios tos išmokos, tačiau šitos viltys sužlugo. Dėl pensinio amžiaus ilginimo jūs planuojate ką nors daryti?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Na, prieš kelerius metus, kiek man yra žinoma, yra parengta strategija dėl pensinio amžiaus ilginimo, dar jūsų Vyriausybės laikais. Numatyta iki 65 metų ilginti pensinį amžių, bet tada buvo numatoma ir siūloma pradėti nuo 2012 metų, jeigu neklystu, ir palaipsniui ilginant pensinį amžių suvienodinti vyrams ir moterims iki 65 metų per ilgesnį laikotarpį. Tai jokių projektų, jokių siūlymų, kaip matote, kol kas mes neteikiame. Jeigu per sisteminės reformos planus ateinančiais metais, kitokius sprendimus negu jau jūsų parengta strategija (Europos Komisijai buvo, rodos, pateikta) taip bus, tada ir galėsime diskutuoti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Tada kviečiu balsuoti. Atsiprašau. Prieš yra J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi ministras šiek tiek sušnekėjo teikdamas šį įstatymo projektą apie praeitį, tai aš kviečiu kolegas, sėdinčius dešinėje pusėje, pažiūrėti, kaip jie balsavo dėl šio įstatymo, kuris žadėjo palankesnį pensijų perskaičiavimą nuo 2010 metų. Galiu patikinti… Skanaus, premjere. Galiu patikinti, kad ne vienas jūsų balsavote už tą datą pasisakydami ir ragindami priimti tokį sprendimą. Taigi siūlyčiau, kolegos, kad, vieną kartą pasakę „a“, pasakytumėte ir „b“, jeigu yra duoti tokie pažadai, jeigu jums nepavyksta surasti susitarimo su pensininkų organizacijomis, laikytis tų duotų pažadų ir ne mojuoti į kitą pusę, bet muštis į krūtinę, kad  mea culpa, ir aiškinti žmonėms, kad, norėdami prieiti prie valstybės valdžios vairo, jūs žadėjote viena, o priėję darote kitą. Todėl aš kviečiu nepritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-1240, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.Balsavo 49 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 8, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 19 d.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1241 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1241. Pranešėjas – ministras D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Šiuo metu pagal dabar galiojančias normas yra numatyta, kad nemokėtų pensijų dalies sumos bus išmokamos 2008–2010 m. Vyriausybės nustatyta tvarka. Projektu yra siūloma terminą nukelti dar dvejiems metams ir taip būtų galimybė 269 mln. Lt panaudoti einamosioms išmokoms mokėti.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Na, dėkoju, kad naujojoje Vyriausybėje viską perkeliate, po ketverių metų vėl jūsų įpareigojimus vykdyti... Bet aš norėčiau paklausti, kadangi jau daliai piliečių tos pensijos buvo išmokėtos, kaip dėl tų teisėtų lūkesčių tai daliai, kuri gali ir nesulaukti šio šviesaus rytojaus? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Na, jūs žinote, kad pirmiausia buvo išmokėta vyresnio amžiaus pensininkams, po to primokėta dalimis ir šiais metais iki 830 Lt sumos bus išmokama visiems, o jau likusi dalis per ilgesnį laikotarpį. Aš manau, kad pati situacija tai verčia daryti, ir turbūt ir jūs, kolega, suprantate, kodėl yra teikiamas toks projektas.

PIRMININKĖ. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar nebandėte skaičiuoti, vis dėlto žmogui reikia pinigų, kol jisai gyvas, o po to jau artimiesiems. Ar nereiktų baigti mokėti, tik, aišku, nežinau, kokios čia sumos, visiems gyviesiems, o tą mirusią dalį galbūt galima atidėti ir gerokai vėliau. Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš minėjau, bendra suma yra 269 mln., o detalesnių skaičiavimų šiuo metu negalėčiau pasakyti. Jeigu domins, būtų galima tada atskirai pateikti, juo labiau kad ir šiandien posėdyje dalyvauja „Sodros“ vadovai, tik nežinau, ar jie galėtų taip greitai pasakyti detalius skaičius? (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Štai šiuo įstatymu siūloma „Sodrai“ pasiskolinti iš pensininkų 260 mln. Mes girdėjome kalbant finansų ministrę, ir ji džiaugėsi, kad pasiskolino su 6,75 % iš Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Jeigu jūs nusprendžiate imti pinigus iš pensininkų, jų pinigus ir skolintis, tada pasiūlykite pridėti bent tuos 6,75 %, ką skolinasi valstybė iš komercinių bankų palūkanas, ir skaičiuokite tuos dvejus metus, ir tada grąžinkite pensijas su procentais. O dabar ką? Iš banko skolintis nenorite, skolinatės iš pensininkų, ir jiems nemokate jokių palūkanų, rašote nulinį tarifą. Tai jeigu mes vieną kartą sutarėme ir išdėliojome, kaip jos bus išmokėtos, žmonės gavo valstybės įsipareigojimą, suprantu, kad situacija nelengva, jūs, metus dergę prieš jus dirbusius, dabar pradedate šnekėti apie galimą susikalbėjimą, tai susėskime ir pabandykime pasitarti. Mūsų labai konkretus pasiūlymas, kurį siūlo dauguma Lietuvos pensininkų, kad jeigu skolinatės jų pinigus, tai sumokėkite bent tas minimalias palūkanas, kokiomis skolinate valstybei.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Na, vėlgi į kausimą šiuo atveju galima ir klausimu atsakyti. Išdėstant per kelerius metus įsipareigojimus, nuo 2008 m. pradedant, tada klausimas, kodėl nebuvo iš karto parengta skolinimosi metodika priimant įstatymus? (Balsai salėje) Juos teikė, be abejo, ne ši Vyriausybė. (Balsai salėje) Pritarkite po pateikimo ir diskutuokime, svarstykime.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, per rinkimus už jus balsavo 7,6 % Lietuvos rinkėjų. Jūs tada žadėjote pensininkams, žadėjote dirbantiems pensininkams prieš metus, tuose naktiniuose posėdžiuose ir vėlesniu laikotarpiu, jūs kalbėjote, kad „Sodros“ lėšos jau buvo iššvaistytos. Iššvaistytos pensininkams, iššvaistytos vaikams, mamytėms ir taip toliau. Mano klausimas toks – ar jūs dabar tikrai tikite, kad tos lėšos buvo iššvaistytos, ir dabar stengiatės jas atsiimti atgal? Tai yra nemokėti pensininkams to, ką jie yra uždirbę?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Noriu pasitikslinti, ar visas klausimas yra adresuojamas man, nes jūs kalbate apie labai daug įvairių terminų, vartotų kažkada ir kažkokiomis aplinkybėmis, ir jų aš būčiau nelinkęs priskirti sau. Bet jeigu jau klausiate manęs, tai aš manau, kad  iš tiesų 2008 m. yra įėję į istoriją ta prasme, kad metų pradžioje turėtas rezervas „Sodroje“ buvo kaip pernykštis sniegas, ištirpęs metų pabaigoje, plius prisiimti įsipareigojimai iš valstybės piliečių atžvilgiu, kuriuos šiandien, deja, tenka vykdyti net ir tokiom sunkiom sąlygom. Projektai, kurie šiuo metu yra teikiami, yra teikiami tam, kad valstybė įsipareigojimus prieš savo piliečius vykdytų bet kokiomis sąlygomis, tačiau aiškiai įvertindama galimybes. Šiandien, deja, galimybės yra visiškai kitokios negu, tarkime, 2008 m. pradžioje, kai „Sodros“ rezerve buvo gerokai per 1 mlrd.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ministre, per tą laiką, kol pensijų kompensacijos dirbantiems pensininkams yra atidėtos, tikrai daugelis, ne daugelis, bet dalis pensinio amžiaus žmonių iškeliaus į geresnį pasaulį. Ar yra numatytas tas pensijų išmokėjimas jų palikuonims? Bent jau tokią paguodą duokite.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Na, po pateikimo, kai prasidės svarstymas, be abejo, galėsime detaliau aptarti ir, manau, kad tobulinimui yra visa erdvė.

PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, šeštadienį turėjau tokį susitikimą ir mačiau „Sodros“ darbuotojų parengtą raštą vienai Kauno technologijos universiteto docentei, kad jai suma bus išmokėta 2012 m. Bet jinai ir dabar dirba, tai kaip jai reikės paaiškinti, kad tą jos skolą mes nukeliame į 2012 m., o dabar, kai iš jos paimsime 70 % pensijos, nieko nekompensuosime?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ar galiu paprašyti, kad pasitartume Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstydami šį projektą? (Balsai salėje) Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dabar dėl to svarstomo paketo galbūt tikrai būtų nereikėję diskutuoti, jeigu tas 1 mlrd. 300 mln. rezervas dabar būtų mūsų rankose. Turbūt daugelio šių įstatymų dabar nesvarstytume. Tai mums visiems pamoka ateičiai ir kol mes šios tvarkos nesugrąžinsime, mes visą laiką rizikuosime tokiais pačiais sprendimais, kurie po to žmonėms sukels skausmą.

Aš manau, kad šis nukėlimas nėra pats sudėtingiausias ir pats skausmingiausias klausimas, nes jeigu mums dabar reikėtų prisiimti (…) įsipareigojimus, tai, aišku, tada turėtume pradėti taupyti kitoje vietoje. Aš norėčiau visus paagituoti balsuoti, o į rezervą žiūrėti labai atsakingai. Iš tikrųjų ir gerbiamajam M. Zasčiurinskui galiu pasakyti, net ir A. Brazauskas pripažino, kad buvo prasilenkta su realybės jausmu. O dabar realybė tokia, kad tai yra vienas iš mažiausiai skausmingų atsisakymų, palyginti su visais kitais, ką mes čia svarstėme.

PIRMININKĖ. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Man pradeda patikti – jeigu jau R. J. Dagys cituoja A. Brazauską, tai kažką reiškia. Gerbiamieji kolegos, likimo ironija. Priimant šį įstatymą agitavau balsuoti prieš. Socdemų frakcija ir Vyriausybė atnešė įstatymą grąžinti tik 2000–2001 metams, bet kaip tik likimo ironija vėl. Tie, kurie reikalavo nuo 1995 m. grąžinti, dabar patys reikalauja jų nemokėti. Čia ir gražus tas mūsų gyvenimas. Praeina tik dveji metai, o kokios aistros, kaip pasikeičia nuotaikos, kokie argumentai sakomi Lietuvai ir Seimo nariams. Dabar aš balsuoju tiesiog prieš save, bet aš negaliu pritarti jūsų siūlymui, nes jūs davėte viltį žmonėms, pažadėjote tuos pinigus grąžinti, nors žinojote, kad vargu ar tų pinigų bus. Davėt viltį, o dabar tą viltį vėl atimat. Suteikiate viltį kitai Vyriausybei po ketverių metų jūsų skyles vėl taisyti. Na, negaliu balsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 45 Seimo nariai: už – 32, prieš – 11, susilaikė 2. Pagrindinis komitetas –Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra. Numatoma svarstyti lapkričio 19 d.

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas, projektas Nr. XIP-1242, – Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – D. Jankauskas.

Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8, 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1242 (pateikimas)

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, šiuo metu socialinio draudimo ir valstybinių pensijų sumos, mokamos vienam asmeniui, riba yra 1,5 vidutinio šalies darbo užmokesčio. Projektu yra siūloma nustatyti 1,3 vidutinio šalies darbo užmokesčio ribą ir taip pat kaip ir socialinio draudimo pensijų atveju, dėl ko mes jau diskutavome šiek tiek anksčiau, siūloma mirus pensininkui išmokėti pensijos dydžio išmoką. Taip pat yra redakcinio pobūdžio pataisos, įvertinant, kad apskrities viršininko administracijų panaikinimas jau numatytas priimtuose įstatymuose nuo kitų metų vidurio.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, kadangi visi įstatymai nusikelia ir šiame įstatyme siūlote išbraukti vieną grupę – netekusios galios, nes jau 1918–1920 m. nepriklausomybės kariams savanoriams… jų jau neliko, jie išmirė, tai pratęsiant tą gaidą, kad visi įstatymai nusikelia dar ketveriems metams, gal iškart išbraukti dar porą grupių, kurios irgi nesulauks tų pensijų gavimo?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kaip suprantu, čia ne klausimas, tiesiog pasiūlymas.

 (Balsai salėje) Manau, kad nereikėtų.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs paliesite ypatingą žmonių grupę. Tai viena. Antra. Ypatinga padėtis Lietuvoje nepaskelbta, nepaisant to, kad jūs teigiate, kad žodelis antikrizinėje programoje yra. Konstitucinis Teismas tai supranta šiek tiek kitaip. Mano klausimas toks: koks yra ekonominis efektas, koks rezultatas, pabrėžiu, ekonominis, ne finansinis? Ko jūs  tikitės vertine išraiška, aš turiu galvoje pinigus?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Detalių skaičių po ranka neturiu, kolega. Žinoma, jeigu laikas leistų, aš surasčiau tarp visų skaičiavimų, tačiau bet kokiu atveju efektas yra numatomas. O suvienodinimas socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų atveju, manau, kad iš tiesų yra šiek tiek ir teisingumo elementų.

O, kaip sakote, dėl ypatingos situacijos apibrėžimo, tai, be jau paminėto, ir jūs ką tik pakartojote, krizės įveikimo plano Vyriausybės priemonių plane, kuris tvirtintas Seime, noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė ir savo nutarimu papildomai prieš teikdama laikinąjį įstatymą ir visą šį paketą, kuris dabar teikiamas Seimui, taip pat yra apibrėžusi situaciją kaip ypatingą.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teikdamas šį įstatymą taip pat išbraukiate apskričių viršininkų administracijas, teikimus. Kiek žinau, apskričių administracijos dar egzistuoja, tai koks motyvas dabar atimti iš jų teisę pateikti teikimą?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Motyvas toks, kad iki kitų metų liepos 1 d., iki kada egzistuos apskričių viršininkų administracijos, nereikėtų dar kartą ateiti į Seimo tribūną teikti papildomus projektus, nes kitų metų liepos 1 d. yra ta data, kai jau pagal Seimo priimtą įstatymą nustos galioti apskričių viršininkų administracijos.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl viso įstatymo projekto vienas – už, vienas – prieš. Už – P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Pasitikiu kolegomis ir nuoširdžiai tikiu, kad bent šioje salėje nėra nė vieno dirbančio pensininko, gaunančio daugiau nei vieną valstybinę pensiją, bent jau taip kalba šis įstatymas, ta pataisa, kurią mes norime įtvirtinti, ne daugiau nei vienas. Tas solidarumas, manyčiau, turėtų būti pradėtas nuo pačių Seimo narių, arba jie turėtų labai greitu metu atsisakyti tokių pensijų. Tai, kolegos, vardan to solidarumo aš ir siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKĖ.  A. Sysas – prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, čia kalbama apie maksimalią sumą, kurią gali tikėtis gauti dirbantis pensininkas, gaunantis valstybinę pensiją. Bus panašus įstatymas ir dėl socialinio draudimo pensijų. Tai noriu atkreipti dėmesį, kad čia dar kalbama apie tą vidutinį atlyginimą, kuris buvo teikiant tą įstatymą. Iš principo vidutinis atlyginimas pagal makroekonominius rodiklius, kuriuos mes svarstėme priimdami valstybinio socialinio draudimo biudžetą 2010 m., ten aiškiai matosi, kad jis mažėja 200–300. Tai šitas dydis dar labiau mažės. Todėl reikėtų pasvarstyti, ar čia nebus dvigubas mažinimas, iš vienos pusės. Ir iš kitos pusės, šį įstatymą aš priskirčiau prie tų įstatymų, kurie atgraso žmones, gaunančius didesnes pajamas, dalyvauti šioje sistemoje, nes tas, kuris dirbo, mokėjo didesnius mokesčius, jam bus daugiau už tai… na, daugiau būtų baudžiami. Aš nepritariu įstatymui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate   Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 46 Seimo nariai: už – 33, prieš – 9, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1242 yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 19 d.

Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – D. Jankauskas.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1243 (pateikimas)

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nuo kitų metų liepos 1 d. turėtų įsigalioti antrojo laipsnio valstybinių pensijų mokėjimo tvarka motinoms, išauginusioms penkis ir šešis vaikus. Kadangi yra mažinamos socialinės išmokos, tai šiuo projektu siūloma nukelti šią tvarką į vėlesnį laiką, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d., kas leistų per tuos pusantrų metų, t. y. nuo 2010 m. liepos 1 d. ir per visus 2011 m., turėti 90 mln. Lt einamosioms kitoms išmokoms mokėti.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, bet ar tai neprieštarauja vėlgi jūsų priimtai šeimos koncepcijai ir pagarbai moterims, kurios išaugino penkis ir daugiau vaikų? Vėlgi noriu priminti, pasiūlymas anksčiau buvo opozicijos, kad tokia nuostata būtų įtvirtinta mūsų įstatymuose. Labai ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Išties nėra lengvi sprendimai ir šis taip pat, tačiau nėra atsisakoma tokio valstybės įsipareigojimo, tiesiog jo vykdymą siūloma nukelti vėlesniam laikui ir suderinti su valstybės galimybėmis. Manau, vertybių požiūriu, šiuo atveju diskusijos nėra. Gaila, kad tenka siūlyti tokius sprendimus ir valstybės situacija lemia tokius siūlymus.

PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Nenoriu.

PIRMININKĖ. Atsisako. M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, kaip aš sakiau, akcija „Vaikas – priešas“ tęsiama. Matyt, per metus gimė per daug vaikų, nes, priėmus valstybei specialias priemones gimstamumui didinti, per metus gimimų skaičius padidėjo daugiau nei 3 tūkst. Lt. Mano klausimas… Dėl litų atsiprašau, apie pinigus kalbame,– daugiau kaip 3 tūkst. vaikų. Ir tai yra labai pozityvu. Būtų galima juodai pajuokauti, kad mes produktyvi valstybė kitoms valstybėms darbuotojus gimdyti ir ten juos išsiųsti. Mano klausimas toks: ar lieka 7 vaikų mamyčių rėmimas, ar ne?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip, lieka. O jūsų išsakytos mintys yra jūsų mintys, mintys tikrai ne mano.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, mes ne kartą girdėjome iš dešinės pusės kalbančius kolegas, kad reikia mažinti vaikų priežiūrą darželiuose, kad vaikai turi augti šeimose, skatinome ne vienus įvaikinti ir auginti būtent visavertėse šeimose. Galiojantis įstatymas suteikia tokią galimybę, kad motinos, pagimdžiusios ar įvaikinusios, išauginusios vaikus iki 8 metų ir gerai išauklėjusios, turi teisę gauti valstybinę pensiją. Dabar jūs sakote, žinote, sunku „Sodrai“, valstybei. O toms motinoms nesunku, gerbiamasis ministre? Toms, kurios pagimdė, augino ir įvaikino vaikus, ar joms šiandien nesunku? Todėl aš klausiu jūsų, ar iš tikrųjų labiau reikia saugoti institucijas, ar labiausiai gerbti motinas ir tesėti mūsų politikų, visų – tiek kairėje, tiek dešinėje, duotus pažadus. Įsiklausykite, sunku institucijoms, nesunku motinoms. Kaip jums atrodo?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Atsakysiu tikrai konkrečiai į jūsų klausimą, kaip man atrodo. Man atrodo, kad mes visas pastangas visi valstybėje, o pirmiausia politikai, iš tiesų turime dėti tam, kad vaikai turėtų galimybę matyti savo laimingą vaikystę, augti šeimoje, kad valstybės parama šeimai būtų maksimali, kiek valstybės galimybės leidžia. Iš tiesų šitoje situacijoje, kuri verčia teikti visą paketą įstatymų projektų, nė vienas iš jų nėra lengvas arba koks nors perteklinis, manau, kad į viena suplakti ir vertybinius dalykus, ir valstybės galimybes šiandien iš tiesų būtų ne visai dora. Papildydamas galiu dar pasakyti, kad labai daug kalbame įvairiose darbo grupėse, matydami ilgalaikę perspektyvą, stengiamės matyti galimybes ir mini darželių, ir vaiko auginimo šeimoje ir darbo galimybių suderinimo ilgesnį laiką negu pirmaisiais 2–3 metukais. Tai apie visą paketą dalykų yra galvojama. Tačiau šiuo metu, kai kalbame apie situacijos gelbėjimo projektus, šio įstatymo projektas, kuris yra teikiamas, nėra kokio nors atšaukimo ar panaikinimo. Tiesiog yra įsipareigojimų nukėlimas tam laikui, kai valstybė turės galimybes.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF).  Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai ne kartą kalbėjome apie tam tikrus prioritetus. Šiandien per popietinį posėdį, pristatant biudžetą, į tribūną išėjo Ministras Pirmininkas ir bandė čia mus visus Seimo narius įtikinti, kokie yra šios Vyriausybės prioritetai. Štai su šituo įstatymu mes, man atrodo, pakertame pačias valstybės ir šeimos šakinis. Argi iš tikrųjų valstybė neturi galimybių net šiuo sunkiuoju metu įvykdyti savo įsipareigojimų motinoms, motinoms, išauginusioms 5 vaikus. Mielieji kolegos, jūsų balsais, dešinėje pusėje sėdinčių žmonių balsais, šiandien buvo palikta keliasdešimt milijonų pelno mokesčio tiems, kuriems sekasi ir sunkmečio laikais susirinkti milijonines sumas. Taip, sakote jiems paliekame, o iš motinų atimame. Ką reiškia atidėjimas dvejiem metams? Po dvejų metų gal jos turės ir kitų pajamų. Šiandien motinoms reikia palikti mūsų priimtus įsipareigojimus, kaip su dideliu entuziazmu ir ryžtu mes tą žadėjome ir kalbėjome. Tai nėra tokios sumos, kurios būtų nepakeliamos valstybės biudžetui. Jau sakiau vieną pavyzdį šios dienos, svarstant komitetuose, tikrai prašau atsisakyti taupymo motinų sąskaita. Todėl aš nepritariu pateiktam įstatymo projektui, kviečiu ir jus nepritarti jam po pateikimo. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Juozai, jeigu jūs, kaip krašto apsaugos ministras, praėjusiais metais nebūtumėte išsimokėję sau 20 mln., jeigu nebūtumėte to padarę, tai galbūt galėtume dar kitas problemas spręsti, įvesti kai kurias skatinimo priemones šeimai. Deja, jūs buvote tas pavyzdys, kuris elgėsi priešingai, nors dabar mus auklėjate. Siūlyčiau gerai pagalvoti, kai kalbame. O šiuo metu mes kalbame, kad šitas įsipareigojimas yra skatinimo priemonė, tai nėra paramos priemonė. Parama teikiama tam, kad galėtų žmogus išgyventi ir galėtų patenkinti savo poreikius. Čia mes įvertinome kaip nuopelnus, suteikėme valstybinę pensiją. Nuopelnai suteikiami pagal valstybės galimybes, tiek valstybinių pensijų galime teikti, kiek valstybė leidžia, tai yra visiems suvokiami dalykai. Jeigu jūs kalbėtumėte apie motinystės išmokas, kurios reikalingos vaikui auginti, aš su jumis sutikčiau, bet kai jūs kalbate, kad mes turime šiuo metu būtinai bet kuria kaina išlaikyti šią skatinimo priemonę, kai nėra pinigų, manau, kad tas žingsnis yra klaidingas. Pradėkime taupyti kiekvienas nuo savęs ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.

PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, kas po pateikimo pritariate Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 48 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 11, susilaikė 3. Po pateikimo Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 19 dieną.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1244 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1244. Pranešėjas – ministras D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi išties diskutavome netgi dėl kelių projektų, kur kalbama apie tą patį, tai šiuo atveju tikiuosi, kad diskusijų gal ir mažiau bus, nors matau, kad klausančių tikrai daug užsirašiusių. Projektu yra siūloma, kaip socialinio draudimo pensijų atveju, kad mirus pensininkui išmokama 1 mėnesio šalpos pensija.

PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF).  Ačiū. Prašau pasakyti, gerbiamasis ministre, kaip šis įstatymo projektas siejasi su pažadu rūpintis mažiausias pajamas gaunančiais, nes kaip tik šis įstatymas paliečia gavėjus šalpos pensijos, socialinės pensijos, našlaičių šalpos ir t. t.? Jūs kituose įstatymų projektuose siūlėte atidėti ir pratęsti laikotarpį. Tiesiog gal ir nedera ironizuoti, bet vis tiek norisi paklausti, kaip jūs neatidedate jiems dar mirties datos?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Na, manau, aš atsakiau į panašius klausimus, teikdamas kitus projektus. Kur visur buvo du mėnesiai, yra siūloma palikti vieną mėnesį. Tai ir čia ta pati situacija. Sprendimai reikalingi tam, kad apskritai valstybė būtų pajėgi mokėti socialines išmokas.

PIRMININKĖ.  Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF).  Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, čia visą laiką buvo kalbama, kad dėl visų tų įstatymų gana daug buvo derėtasi su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Mano klausimas būtų, su kuria socialine grupe buvo derėtasi dėl šito įstatymo?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Visas laikinųjų priemonių paketas buvo pristatomas įvairiausioms grupėms. Taigi dabar įvardyti kurią nors vieną nesiimčiau.

PIRMININKĖ.  Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF).  Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau, kad jūs pristatydamas šį įstatymo projektą dar kartą pakartotumėte, tai kokią pinigų sumą jūs sutaupote mirusiųjų sąskaita?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju reikėtų kalbėti apie kelis įstatymų projektus, kur yra siūlomi analogiški pakeitimai. Taigi vėl būtų ir mano atsakymas netikslus į jūsų klausimą, po to jūs priekaištautumėte, ar tikrai ta suma įvardyta, ir iš tiesų dėl atskirų kategorijų aš dabar po ranka neturiu tų sumų. Svarstymo stadijoje galėsime aptarti.

PIRMININKĖ.  Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF).  Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, čia vis dėlto yra esminis skirtumas nuo socialinio draudimo pensijos. Socialinio draudimo pensijos yra mokamos už tą mėnesį. Vadinasi, jeigu žmogus mirė tą mėnesį, yra išmokama ta, plius viena. Šalpos visos išmokos yra mokamos už praeitą mėnesį, vadinasi, žmogus faktiškai gauna, palyginti su anomis, tik už tą laikotarpį, kiek jis buvo gyvas, ir viskas. Vadinasi, viena pašalpa išmokama mažiau. Tai kodėl? Toks yra esminis skirtumas.

Ir antras klausimas man kilo po atsakymo J. Juozapaičiui, kai jūs pasakėte, kad baziniai dydžiai nekeičiami. Visus draudiminius dydžius nustato Vyriausybė. Tai kam tada reikėjo kai kuriuos iš viso teikti Seimui? Ar čia kad ir toliau Seimas būtų pats blogiausias dėl atsakomybės? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu teisingai pamenu, anksčiau pateiktas klausimas buvo dėl bazinės pensijos dydžio. Bazinės pensijos dydžio iš tiesų nesiūlome ir neplanuojame keisti.

O dėl kitos dalies klausimo, tai iš tiesų pačiame įstatyme tos nuostatos, kurios iki šiol yra, kad laidojusiems asmenims išmokama iki mirties dienos asmens negauta praėjusio mėnesio šalpos išmoka, taip pat kad šalpos pensija, šalpos našlaičių pensija ir šalpos kompensacija ir socialinė pensija gavėjo mirties atveju juos laidojusiems asmenims dar išmokama mirusiajam asmeniui mirties mėnesį priklausiusi atitinkamos pensijos ar šalpos kompensacijos dydžio vieno mėnesio… Siūloma vietoj dviejų mėnesių įrašyti vieno mėnesio sumą. Na, o kai miręs asmuo laidojamas valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, šalpos pensijos, našlaičių pensijos šalpos kompensacijos bei socialinės pensijos dydžio… Vėl vietoj dviejų mėnesių siūloma rašyti vieno, mėnesio suma nemokama. Taigi aš pacitavau tiesiog ir galiojančią, ir siūlomą keisti įstatymo nuostatą. Manau, kad analogijų čia yra nemažai.

PIRMININKĖ.  Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF).  Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, klaidingi naktiniai sprendimai  prieš metus buvo pražūtingi Lietuvai. Dabar mes tai visi matome. Jūs tai tikriausiai matote, bet neprisipažinsite. Šį savo sprendimą jūs taikote labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Būkite geras, nors maždaug pasakykite, kokio lygio pinigai. Apie ką čia mes maždaug kalbame? Ar taip mes sutaupysime 1 mln., ar 10 mln.? Nors kad pataikytume, apie ką mes čia kalbame.

Ir mano klausimas yra toks. Jūs vartojate terminą „sutaupysite“, vadinkim, sutaupysite kažkiek milijonų litų. Ar jūs galite pasakyti konkrečiai, iš šitų žmonių atimti pinigai kur bus skirti? Ambasadoms steigti, remontuoti, laivams pirkti, lėktuvams pirkti? Ar galite konkrečiai įvardyti sritį, kurioje tie pinigai bus panaudoti? Žmonėms nuo to gal būtų lengviau, jeigu jei pajus, kad tie pinigai, kurie iš jų paimti, bus panaudoti labai naudingai? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kolega, dėkodamas už klausimą, kuriame daugiau buvo pasisakymo negu klausimo, atsakysiu labai trumpai. Jeigu jūs įdėmiai skaitote dokumentus, o kiek jus pažįstu, jūs iš tiesų esate darbštus žmogus, net sakiau prieš tai kolegai kalbėdamas apie visų grupių ekonominį efektą, tačiau jeigu jau įdėmiai skaitėte aiškinamąjį raštą dėl šio teikiamo projekto, tai jame yra 12 punktas, kiek biudžeto lėšų pareikalaus, ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Skaitau. „Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės, o bus sutaupyta 0,8 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų per metus“. Taigi skaitėte – matėte, tai gal ir klausti nebeverta.

PIRMININKĖ.  Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. A. Sysas – prieš.

A. SYSAS (LSDPF).  Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aišku, iš principo šią nuostatą ar šią taisyklę seniai reikėjo naikinti, nes, noriu priminti, ji atsirado tada, kai pensija buvo 140 Lt ir nebuvo laidojimo išmokos, ir tai būtų normalu. Bet kai tai daroma šios dienos kontekste, tai, aišku, piliečiams tai sukelia iš viso pasibjaurėjimą mūsų darbais, nes ką tik šiandien mes turtuolius atleidome nuo pelno mokesčio. Ir ten, šiurkščiai sakau, bus sutaupyta apie 200 mln., tiksliau, nesurinkta. Gal galima spėlioti, galima daryti prielaidas. Bet tikrai ne 0,8 mln. bus į biudžetą nesumokėta. O čia 0,8 mes braukiame.

Kai mes niekaip negalime susitarti dėl Seimo narių išlaidų, šiame kontekste tai irgi bus pakurstyta ir bus kalbama, kad iš mirusių atimame, bet nesprendžiame kitų dalykų. Arba svarstome vandens patrankų pirkimą. Šiame kontekste, kai mes priimame tokius įstatymus, tai jokie argumentai, kad ir ką sakytum, nebus išgirsti. Todėl esu prieš.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 47 Seimo nariai. Už – 33, prieš – 11, susilaikė 3. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1244 pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 19 d.

Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1245 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną D. Jankauską.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu asmenys, turintys sutrikusio judėjimo funkciją ir kuriems yra nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę kiekvieną mėnesį gauti 32,5 Lt. Ši kompensacija yra iš seniau ir ji iš tiesų šiandien yra kaip perteklinė neįgaliųjų socialinės integracijos sistemoje. Neįgalieji šiuo metu pagal Transporto lengvatų įstatymą turi važiavimo lengvatą, t. y. teisę įsigyti bilietą su 80 % arba 50 % nuolaida. Taip pat pažymėtina, kad neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti iš valstybės biudžeto lėšų taip pat yra mokamos slaugos (šiuo metu kiekvieną mėnesį 900 Lt) arba priežiūros pagalbos (šiuo metu kiekvieną mėnesį – 360 Lt arba 180 Lt) išlaidų tikslinės kompensacijos. Be to, asmenys, turintys sutrikusio judėjimo funkciją, ir šeimos, auginančios neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, turi teisę gauti iki 4160 Lt lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Įstatymo projektu šios kompensacijos mokėjimą yra siūloma laikinai, dvejiems metams, tai yra 2010 m. ir 2011 m., laikinai sustabdyti, o 32,50 Lt kompensacijos, kuri lygi 0,25 bazinės socialinės išmokos dydžio, siūloma atsisakyti. Užbėgdamas už akių klausimams, kadangi keletą kartų kartojasi, noriu pasakyti, kad šiems pakeitimams neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų atstovai taip pat yra pritarę ir sutiko su tuo.

PIRMININKĖ.  Klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, ta kompensacija 32,5 Lt per mėnesį transporto išlaidoms neįgaliesiems, tačiau jūs savo aiškinamajame rašte rašote, kad tai yra pertekliniai. Prašom pasakyti, invalidas gauna pensiją, kurią taip pat siūlot mažinti. Ar jums tikrai atrodo, kad tai yra pertekliniai tie 32 Lt? Ir ką jūs dabar paskutiniu momentu pasakėt, kad pritarė, tai aš nežinau, kas galėjo pritarti šitiems jūsų siūlymams. Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Galbūt vietoj žodžio „perteklinė“ labiau tiktų dubliuojanti. Čia būtų galima sutikti, žinoma. O iš esmės su neįgaliųjų organizacijoms atstovaujančiais žmonėm tai buvo iš tiesų aptarta ir pritarė. Aš dabar neturiu protokolo po ranka. Jeigu jums reikėtų pavardžių ar pareigų, tai tą galima ir kitu laiku pasakyti.

PIRMININKĖ. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, ir skaičiai netikslūs, ir motyvai netikslūs, ir pritarimai netikslūs. Apie pritarimą galiu tiek pasakyti, kad sėdi keturių ar penkių neįgaliųjų organizacijų pirmininkai, kurie nešaukė nei suvažiavimo, nieko, ir jie išsako tik savo asmenines nuomones. Pritaria Neįgaliųjų draugijos pirmininkas. Tai yra vienas žmogus. Tai čia tarp kitko.

Dabar apie skaičius. Skaičiai yra netikslūs vien dėl to, kad dar ministras R. J. Dagys išleido įsakymą, kuriame yra pasakyta, kad jeigu neįgalusis gauna kokią nors, be pensijos, papildomą išmoką, jam šita kompensacija nemokama. Vadinasi, tie skaičiai yra visiškai kitokie. Tą kompensaciją gauna tik tie neįgalieji, kurie, be neįgalumo pensijos, negauna daugiau jokios išmokos. Čia yra nedideli skaičiai. Ir dabar, panaikinus šitą išmoką, žmogus, sėdintis ratukuose, yra prilyginamas faktiškai sveikam žmogui. Ar jis pasinaudos važiavimo autobusais lengvata ten 80 ar 50%, ar pas mus šiandien pritaikyta tiems žmonėms? Tai ir būdavo tokia prie pensijos papildoma parama ar taksi nuvažiuoti, kur reikia, ar dar kažkam. Anksčiau, aišku, kai visos buvo pensijos į krūvą sudedamos, tada taip, bet šiuo metu tai yra visiškai ne taip. Aš manau, kad tai nedidelei daliai žmonių sudaryti galimybę, gaunant nedideles pensijas, kažkur nuvažiuoti reikalui esant, aš manau, kad čia nelabai moralu būtų. Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už pastabas. Aš nesiimu dabar kaip nors komentuoti tų skaičių, kuriuos esu gavęs iš specialistų. Aš turiu tokius skaičius, kad 2009 m. buvo planuota, kad 0,25 BSI dydžio transporto išlaidų kompensacijų gavėjų bus apie 127 tūkst. asmenų, ir iš valstybės biudžeto buvo skirta apie 50 mln. Lt. Lengvųjų automobilių įsigijimui ir jų techniniam pritaikymui išlaidų kompensacijos gavėjų bus apie 2940 asmenų bei šeimų, ir iš valstybės biudžeto buvo skirta apie 12,2 mln. Lt. Jeigu tie skaičiai netikslūs, tada aš atsiprašau, kad suklaidinau jus, bet ir pats esu šiek tiek suklaidintas.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, galbūt jūs pristatydamas suklydot ir kitą dalyką. Aš norėčiau pasitikslinti. Ar 2010 ir 2011 m. neįgalūs žmonės gaus 32 dydžių bazines socialines išmokas įsigyti lengviesiems automobiliams? Tie žmonės, kurie taps neįgaliais 2010 ir 2011 metais. Ar dabar bus dveji metai, kada šiems žmonėms tokios galimybės nebus? Nes jūs būtent taip pasakėt.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Projekte yra siūloma dvejiems metams sustabdyti tokią galimybę.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją. Iš jų jūs planuojate arba norite paimti 54 mln. Lt – iš skurdžių, iš žmonių, kurie gyvena tikrai skurdžiai. Mano prašymas vienas: ar jūs galėtumėt pateikti rytoj komiteto posėdyje ar kada (darbuotojai čia, matau, sėdi) tuos suderinimus su socialiniais partneriais? Kas čia per socialiniai partneriai, kurie suderina, tokį aukštą sąmoningumo lygį turi? Tai čia prašymas.

O mano klausimas toks: kokios jūs laukiate iš Lietuvos žmonių reakcijos teikdami tokius pasiūlymus? Aš čia, žinoma, neturiu galvoj vandens patrankos, kurią skubiai, vos ne vakare, reikia pirkti, čia pateikta Seimui. Kokios jūs laukiate reakcijos? Invalidų konkrečiai reakcijos. Pritarimo? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, kuris buvo iš dviejų dalių. Dėl prašymo, jeigu jūs sutiktumėt, po spalio 28 d., kada, kiek man žinoma, yra numatyta pasirašyti nacionalinį susitarimą su socialiniais partneriais, tada jau būtų galima ir tą medžiagą pateikti.

Dėl antrosios dalies. Ir aš, ir visi, kurie sprendžiame šias problemas, manau, tikimės supratimo iš Lietuvos žmonių, taip pat ir iš neįgaliųjų. O tai priklauso, patikėkit manim, kolega Mečislovai, labai didele dalimi nuo visų mūsų, nuo visų Seimo narių, nuo to, kaip mes kalbame, ką kalbame ir kaip elgiamės ar Seimo salėje, ar kitur.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar kai jūs buvot susitikę su neįgaliųjų organizacijom buvo darytas koks nors skaičiavimas, ar šitos pataisos nepasitarnaus, kad tie žmonės, neįgalieji, kurie patys integravosi į visuomenę, galbūt turėjo darbą, galėjo nuvažiuoti į biblioteką ar dar kažkur, ta dalis žmonių paprasčiausiai liks vėl tarp keturių sienų? Labai ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Išties aš gal tada atsakyčiau šiek tiek plačiau negu teikiamas projektas. Jau komentavau ir Transporto lengvatų įstatymą, ir specialųjį transportą, kurio savivaldybėse atsiranda vis daugiau. Tačiau noriu pasakyti, kad išimtinai neįgaliųjų integracijos programos numatytos finansuoti… Nebuvo progos anksčiau to pakomentuoti, tai naudojuosi proga dabar. Vienintelė neįgaliųjų integracijos programa nėra numatyta valstybės biudžete finansuoti šių metų lygiu. Kai visur yra mažinama, jūs puikiai žinote, labai stipriai, tai neįgaliųjų integracijos programos yra nemažinamos. Ir iš tikrųjų, kaip jau prieš tai kalbėjome, ir dirbančių neįgaliųjų mažinimai yra mažesni negu visiems socialinio draudimo pensijų gavėjams. Taigi neįgaliųjų situaciją tikrai stengiamės įvertinti maksimaliai pagal galimybes.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Prieš – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš nežinau Europos Sąjungos šalies, kurioje visą krizės padarinių naštą siekiame perkelti ant visuomenės silpniausiųjų. Mes jau  nepagailėjom pensininkų, nepagailėjom vaikų, dabar griebėmės neįgaliųjų. Na, iš tikrųjų, jeigu iki šiol stengėmės juos integruoti į visuomenę, tai dabar siekiame vėl įkalinti tarp keturių sienų. Tikrai negalima pritarti tokiam įstatymo projektui. Sutaupymai yra minimalūs, bet ženklas yra tiesiog labai prastas visuomenei. Negaliu pritarti ir siūlau kitiems būti krikščioniškai gailestingiems.

PIRMININKĖ. A. Kubilius – už.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti. Esam taręsi ir su neįgaliųjų organizacijų vadovais, atstovaujančiais neįgaliųjų organizacijoms. Ir kadangi aptarėm ir nemažai kitų priemonių, suvokdami neįgaliųjų sudėtingesnę situaciją, taikom tam tikrus mažesnius kai kurių išmokų mažinimo koeficientus. Aš raginu tikrai pritarti. Bet šalia to, stebėdamas socialdemokratus ir jų lyderius A. Sysą, J. Oleką, B. Vėsaitę ir daugelį kitų, kurie iki šiol nepritarė nė vienam pasiūlytam projektui sprendžiant socialinių išmokų problemą, sprendžiant „Sodros“ problemas, aš tikiu, kad artimiausiu metu A. Sysas pateiks rimtą planą, o ne kokį nors pagrįstą vien tiktai įsivaizduojamais progresiniais mokesčiais, kurie viską gali tariamai išgelbėti pagal socialdemokratus. Pateiks rimtą planą, kaip spręsti „Sodros“ problemas nepriimant štai tų įstatymų, kuriuos mes pasiūlėm.

Gerbiamieji kolegos, gal užtenka tos primityvios demagogijos, ypač socialdemokratams, kurie praeitais metais išleido sukauptą milijardą „Sodros“ rezervo, pabaigoje pripirko laivų, niekam nereikalingų, ir dar išmokėjo 20 mln. premijų kariuomenei. Tai dabar dar čia sėdime dėl jų per visą naktį. Ar jūs turite bent kokios nors elementarios žmogiškos sąžinės, ar jau nieko nebėra?

PIRMININKĖ. Prašom nerėkti. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 49 Seimo nariai: už – 33, prieš – 12, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1245 pritarta.

Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 19 d.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1246 (pateikimas)

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1246. Pranešėjas – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, labai trumpai pateiksiu, nes jau daug kartų mes diskutavome dėl analogiškų projektų šiandien. Šiuo atveju teikiamame projekte, kaip ir socialinio draudimo pensijų atveju, mirus pensininkui, yra siūloma išmokėti vieną pensiją, o ne dvi. Tik labai prašau, jeigu klausiant vėl bus teigiama, kad skriaudžiame pensininkus… Šiuo atveju kalbama apie paramą mirusiojo šeimai. Situacijų būna labai įvairių. Atsakysiu iš karto, gal sumažės ir klausimų, kad skaičiavimai yra tokie, kad būtų sutaupyta apie 0,9 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų per metus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš labai trumpai. Viskas daroma, kad mirčių skaičius didėtų – psichologinė įtampa, pensininkai, neįgalieji, visos išmokos. Ką jūs darysite tuomet, kai, pavyzdžiui, mirčių skaičius padidės daugiau kaip dukart? Ar tada labai daug sutaupysite pinigų, ar liks tik įtampos sukėlimas visuomenėje?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš tikrai nelabai suvokiu, ar tokie klausimai kaip tik ir yra siekis visuomenės nepasitenkinimą didinti, ar yra bendrų išeičių ieškojimas. Kolegos, ieškokime bendrai išeičių, nes situacija nėra jau tokia paprasta, kad būtų galima taip pusiau pajuokaujant svarstyti šį projektą, kaip ir kitus.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Jeigu norime bendrai ieškoti, tai, reikia, ministre, susėsti ir ieškoti, o ne ateiti, numesti pluoštą įstatymų projektų ir sakyti, kad pritarkit. Tai čia bus mūsų bendras darbas. Mes esame pasiūlę ne vieną pasiūlymą, kuris galėtų amortizuoti tą situaciją, kuri dabar yra, o ne brukti taip, kaip jūs darote šią naktį. Tai yra taip, kaip įprasta priimti tokius sprendimus, dėl kurių nukenčia didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Ėjote buldozeriu per vaikus, per motinas, per pensininkus, dabar atėjote prie Lietuvos karių. Iki šiol mes bent girdėjome tam tikrą pagarbą tai vienintelei profesijai, kuri prisiekia aukoti ir savo gyvybę, kad…

PIRMININKĖ. Klausimas, nes laikas baigiasi!

J. OLEKAS (LSDPF). …kad apgintų savo kraštą. Šiuo metu vėlgi lygiai taip pat jūs paliekate šeimas be paramos, galimybės palaidoti mirusį karį pensininką.

PIRMININKĖ. Kolega, aš išjungsiu.

J. OLEKAS (LSDPF). Aš manau, kad tos pagarbos nerodo Ministras Pirmininkas, jos nerodote turbūt ir jūs. Tai aš neturiu ko paklausti tokiu atveju. (Juokas salėje)

PIRMININKĖ. Tai čia buvo pasisakymas. Taip ir supratome. Dėkoju, ministre. (Balsai salėje) Dėl viso projekto vienas – už ir vienas – prieš. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš noriu pagirti konservatorius, nes šį kartą jie neužmiršo, kad Lietuvoje yra kelios skirtingos grupės, nes, kai buvo svarstomas Ligos ir motinytės įstatymas, kažkodėl iš visų piliečių… sumažino visiems piliečiams, išskyrus pareigūnus. Štai šiuo atveju aš turiu pritarti, pagirti konservatorius, kad neužmiršo atimti iš paprastų „nabašnikų“ vienos pašalpos… pensijos, tai ir pareigūnai turi nukentėti. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. J. Oleko aš įskaitau, kaip ir buvo, kaip pasisakymą, nes jūs neklausėte. Jūs jau kalbėjote.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 46 Seimo nariai: už – 35, prieš – 3, susilaikė 8. Po pateikimo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta.

Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 19 d.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1247 (pateikimas)

Darbotvarkės klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad draudiminiais įvykiais pagal šį įstatymą būtų laikomi tik tokie nelaimingi atsitikimai kelyje į darbą ar iš darbo, kai draudėjas organizuoja darbuotojų atvežimą. Tuomet ligos pašalpa būtų mokama šimto procentų kompensuojamojo uždarbio.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Įjungėte mikrofoną?

PIRMININKĖ. Įjungtas.

A. SYSAS (LSDPF). Taip. Gerbiamasis ministre, mano klausimas: kaip jūs manote, ar tai yra teisinga? Jeigu žmogus važiuoja savo transportu arba važiuoja visuomeniniu transportu, yra sužalojamas, jam mokama pagal vieną tvarką, o jeigu jį veža įmonės transportas, tai jam mokama pagal kitą. Būtent iš darbo ar į darbą. Situacija yra analogiška, tik transporto priemonė priklauso arba savivaldai, arba asmeniui, arba įmonei. Tai kur čia yra tas lygiateisiškumo principas, apie kurį mes šiandien visą vakarą ir kalbamės? Labai ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Išties vėlų vakarą mes daug kalbame. Todėl, kad draudėjas organizuoja darbuotojų atvežimą į darbą arba iš darbo, jis ir atsakomybę prisiima. Šiuo atveju paties darbuotojo atsakomybė, aš manau, skiriasi, kai jis važiuoja savom priemonėm ir pasirenka kelionės būdą ir galbūt savo riziką. Kai draudėjas organizuoja, tai ta rizika nuo darbuotojo pereina draudėjui. Aš manau, iš tikrųjų yra skirtumas.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, iš darbo į darbą. Prašau pasakyti man aiškiai: gal galite išvardyti, kurie konkrečiai darbuotojai nepatenka į šio įstatymo taikymo sritį?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kolega, jūs gi…

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Darbuotojai, kurie eina iš darbo arba į darbą. Kurie nepatenka į šio įstatymo sritį?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Nepatenka, kurie vyksta į darbą ar iš darbo draudėjo nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamu transportu, toliau – pakeliui į darbą ar iš darbo. Mano supratimu, labai aiškiai parašyta. Tai nepatenka visi tie, kurie vyksta ne draudėjo transportu.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu paklausti, ar yra kitų įstatymų pakeitimai, kad kiekvienam darbdaviui (draudėjui) privalu paimti darbuotoją nuo namų slenksčio, atvežti į darbą ir vėl parvežti atgal? Kodėl toks skirtumas yra padarytas, kad jeigu žmogus neturi tos galimybės būti pavėžėtas, tai iš jo dar net atima galimybę gauti draudimo išmoką? Ar jūs numatote priversti draudėją, kad jis vežtų nuo namų iki namų ir vėl iš darbo į namus?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Tikrai nenumatome ir tokių projektų nerengiame. Na, o dėl prieš tai, kolega, ką jūs ilgai klausėte, o paskui pasakėte, kad neturite ko paklausti, aš tik noriu pasakyti, kad dėl šių laikinųjų priemonių buvo labai plačiai pristatyta, ne tiktai socialiniams partneriams, bet ir žiniasklaidai. Aš tikrai nežinau analogo, kai iš karto po pasitarimo Vyriausybėje, netgi ne po posėdžio, o po pasitarimo, kai ministrų kabinete buvo aptartos priemonės, iš karto buvo žiniasklaidai spaudos konferencijoje išdalinta visa medžiaga, paskelbta internete. Sakyti, kad čia per vieną naktį ištraukti projektai, gali tiktai žmogus, kuris arba neturėjo laiko, arba noro pasidomėti. Paprasčiausiai pažiūrėti internete tuos siūlomus projektus ir kas yra siūloma.

PIRMININKĖ.Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Už – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šiam projektui, bet kartu siūlau įrašyti į protokolą pavedimą Seimo kanceliarijai surengti specialius kursus J. Olekui, A. Sysui ir M. Zasčiurinskui, kaip yra teikiami Vyriausybės projektai, kad jie būtų specialiai supažindinti, nes dabar matyti, kad jie visiškai nesusipažinę, jie nieko nesupranta, kas čia yra pateikta, ir klausia, ir klausia, o kiekvienas klausimas kainuoja dvi minutes ir dvi minutes atsakymo, tai kainuoja mokesčių mokėtojų laiką. Ir papildomai antruoju punktu prašau įrašyti į protokolą, kad štai šis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas nebūtų taikomas Seimo nariams, nes dėl A. Syso, J. Oleko ir M. Zasčiurinsko mes dirbame iki nakties ir nakčia grįždami namo galime patirti nelaimingų atsitikimų, todėl dirbame padidintos rizikos sąlygomis, ir todėl šis įstatymas negali būti taikomas Seimo nariams. O sąskaitą draudėjai turi pateikti A. Sysui, J. Olekui ir M. Zasčiurinskui. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš. Turite galimybę atsakyti.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Tik nereikia mūsų gąsdinti, aš prašau į tą protokolinį nutarimą įtraukti ir A. Kubilių, kuris atnešė daugybę įstatymų, neapgalvotai daug, ir Seimo valdybą, kuri patvirtino, pasiūlė darbotvarkę neapskaičiavusi, kiek tokia darbotvarkė užtruks, nes jau turėjome tokios patirties. Gana gerai šiandien dirbame, dar yra tiktai 22 val. 15 min., mes dirbdavome ir 5 val. ryto, kai Kubiliui labai reikėjo priimti baisius įstatymus. Dėl paties įstatymo. Gerbiamieji kolegos, rimtai kalbant, jūs paskaitykite Socialinio draudimo įstatymą, nuo ko mes draudžiamės? Mes draudžiamės nuo nelaimingų atsitikimų, už tai mokame pinigėlius, ir nemažus pinigėlius, į „Sodrą“. O dabar  norime pakeisti įstatymą, va, draudėmės, draudėmės ir pakeliui į darbą buvo laikoma nelaimingu atsitikimu ir mums visiems už tai mokėjo 100 %. Dabar kažkodėl sugalvojam, kad tie teisėti mūsų lūkesčiai, už kuriuos mes ne vieną dešimtmetį mokėjome pinigus į „Sodrą“, jau nesiskaito ir nuo rytojaus dienos, kai bus priimtas šis įstatymas, jeigu jūs eisite iš bendrabučio į Seimą ir jus šioje perėjoje nutrėkš automobilis, tau jau čia ne Kubiliaus problema, o jūsų problema, nes jūs ėjote į Seimą į darbą, ir jums už šias pirmas dienas nemokės 100 %. Va, kas siūloma šiuo įstatymu padaryti. Tai čia yra rimtas dalykas. Jūs pagalvokite, čia yra dar vienas akstinas nedalyvauti socialinio draudimo sistemoje, mes draudžiamės, bet mums kažkodėl nenorima duoti išmokų, nenorima mokėti. Tai iš pagrindų tada reikia atsisakyti ir šių įmokų, nes už ligą nenori mokėti, už nelaimingą atsitikimą nenori mokėti…

PIRMININKĖ. Laikas!

A. SYSAS (LSDPF). Tai todėl ir reikia balsuoti prieš tokius įstatymus. Galvokime, ką darome, nes tai atsisuks prieš jus pačius.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas po pateikimo pritariate Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 47 Seimo nariai. Už – 33, prieš –9, susilaikė 5. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1247 pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti – lapkričio 19 d.

Replika po balsavimo – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, kadangi buvo paminėta mano ir kolegų pavardė, tai turiu teisę pasisakyti. Aš noriu pirmiausia kreiptis į Ministrą Pirmininką kaip gydytojas, kad jis nesinervintų. Ir jeigu jūs praeitą ar kurį šeštadienį taryboje nusprendėt, kad reikia revoliucinių permainų, reikia mėtyti Molotovo užtaisus į socialdemokratų būstines ar uždrausti opozicijai pasisakyti pagal reglamentą, tai mes iškęsime. Bet, žinote, laikas eina ir paskui patiems bus nemalonu skaityti tas stenogramas, kaip dabar, kai mes primename, ką jūs kalbėjote prieš metus laiko. Tai dirbkime ramiai, yra numatyta Seimo statuto, kiek yra pasisakymų, mes stengiamės to laiko limito neviršyti, o kad jums išsakome nepatogią nuomonę, deja, mes ją išgirstame iš Lietuvos žmonių, nuvažiavę kalbėdami su jais ir matydami, ką jūs čia bandote vėl padaryti.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1248 (pateikimas)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu ištverti iki galo, liko du klausimai. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, ministre.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Vėl pristatysiu labai trumpai, kadangi apie tai jau buvo kalbėta pristatant kitus projektus. Teikiamu projektu yra siūloma nustatyti naują motinystės išmokų mokėjimo tvarką, įsigaliosiančią nuo 2011 m. sausio 1 d. Esminiai momentai, kad iki metų būtų mokama 85 % kompensuojamojo uždarbio, nuo 1 m. iki 2 m. – 60 % su galimybe dirbti, taip pat dvynukams, trynukams, pametinukams būtų mokama 150 % kompensuojamojo dydžio pašalpos.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, kodėl radikaliau nesiūlėte keisti įstatymo, aš turiu omeny, dėl dvynukų ir pametinukų. Jūs siūlote keisti nuostatą, mokėti ne daugiau 150 %, bet tai nėra šio draudimo įstatymo principas, nes žmogus, kuris žiūri… moteris, pagimdžiusi du vaikus ar grįžusi į darbą, dviejų atlyginimų ar pusantro negauna. Ar nereikėtų paprasčiausiai grįžti prie socialinio draudimo principo, kad gauna taip, kaip ir visos, vieną draudžiamąją išmoką kaip besidraudžianti šiuo draudimu, o tą 50 %,  100 reikėtų kompensuoti iš valstybės biudžeto, ir tada mes patį Socialinio draudimo biudžetą taupytume, nes tai yra tikrai nedraudiminis atvejis…

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Jeigu mes rengsime sisteminę reformą, tai ilgalaikiuose dalykuose atskirti valstybės paramos dalį nuo socialinio draudimo dalykų, manau, perspektyvus dalykas. O juo labiau, ir dabar diskutuojant, manau, kad Seime pasiūlymams yra erdvė.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, ar liko ta nuostata, kad vis dėlto išmoka turi būti nemažesnė kaip minimalus darbo užmokestis?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Yra siūloma nauja tvarka, tai yra nuo 2011 m. sausio 1 d., ir iš tiesų yra siūloma taip, kaip parašyta – 85 %, ir jūs matote projektą, jeigu žiūrėjote, tai projekte yra labai aiškiai surašyta, aš dabar turėčiau pasitikslinti dėl kokių nors vadinamųjų grindų. Šiuo atveju nekalbama apie kokius nors mažinimus, o tiesiog apie naujos tvarkos nustatymą, paprastai sakant, būsimoms mamoms.

PIRMININKĖ. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš pratęsiu A. Syso klausimą. Kad du ir daugiau vaikų, yra 150 %, bet skirtumas yra du, trys, o jeigu dar keturi pasitaikytų gimti, tai, vadinasi, arba viena turėtų būti, arba vis tik pagal vaikų skaičių? Antras konkretus klausimas. Antrais metais, yra parašyta, kad jeigu turi draudiminių pajamų, yra mokama 60 %, bet yra žodeliai asmenys, kurie „buvo ar yra motinystės (tėvystės)“. Pagal tokią formuluotę, paliekant žodelį „buvo“, taip išeitų, kad buvo tose atostogose, jau dabar nebėra, išėjo dirbti ir gauna tą priedą. Ar aš taip suprantu? Ačiū.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Įstatymo projektas yra rengtas į ateitį. Kaip minėjau, įsigaliojimas nuo 2011 m., tai dėl to buvo, ar yra, dabar reikėtų pasitikslinti. Galbūt svarstymo stadijoje tą galėsime ir atlikti, o dėl to, kad dvynukai, trynukai ar pametinukai, na, šiuo metu iš tiesų yra, kaip jūs ir minėjote, ta nuostata, kad jeigu dvynukai, tai du atlyginimai kompensuojami. Šiuo atveju yra siūlymas, kaip kolega A. Sysas sakė, gal ne toks griežtas, kaip galėtų būti, bet vis dėlto yra siūloma, kad būtų 150 % pašalpos. Nežinau, kiek tai optimalus variantas. Matyt, diskutuojant galima ieškoti geriausių sprendimų.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano bus viena pastaba ir klausimas. Gerbiamieji kolegos, jeigu tėvams nusišypsojo tokia laimė, kad gimė iš karto du ar trys vaikeliai, tai, manau, jie sutaupė jūsų išmokas ne tris ar du kartus gimdydami. Pagailėti tos išmokos iš tikrųjų, man atrodo, nėra tikslinga, nes ta išmoka yra reikalinga užauginti vaikams. Jeigu jos negimdo antrą ar trečią kartą, tai joms moka tas įmokas vėliau, todėl aš nemanyčiau, kad čia reikia taupyti būtent tokiu būdu, saugant tą draudimo principą.  Bet mano klausimas, kas bus su tais, kurie turės atostogas dar sausio 1 d.? Tai ką, jūs jiems sumažinsite nuo sausio 1 d. tas mokamas išmokas?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Čia kalbama apie 2011 m., 2010 m. kokios bus paskirtos išmokos, tokios ir bus mokamos. Įstatymas kalba apie naujų išmokų skyrimą, t. y. nuo 2011m. sausio 1 d.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš į šį klausimą žiūriu kaip į strateginį valstybės klausimą. Valstybė kadaise priėmė strateginį sprendimą, kaip pagerinti demografinę situaciją Lietuvoje, ir rezultatai yra akivaizdūs. Mano klausimas tas pats, kurį bandė paklausti kolegė V. M. Čigriejienė. Kaip dera šis jūsų pasiūlymas su gerbiamosios Prezidentės išreikštu požiūriu, kurį jinai išreiškė vetuodama Motinystės įstatymo pataisas?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Požiūris buvo nukreiptas į šiuo metu paskirtų išmokų mokėjimą. Šis įstatymo projektas yra nukreiptas į ateitį. Į 2011 m. sausio 1 d. ir tolesnį laiką, kada bus naujai skiriamos pašalpos, ir nemanau, kad čia būtų koks nors prieštaravimas. Na, o šiaip, jeigu dar plačiau atsakant, tai iš tiesų nėra siūloma kaip nors keisti valstybės strategiją ar kryptį, nes ir šis projektas, jeigu jis bus priimtas Seime… išties išliekam lyderiai Europos Sąjungoje su valstybės požiūriu ir parama šeimai ir motinystei.

PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis ministre, Teisės departamento išvadą tikriausiai skaitėte, čia lygiateisiškumo principas kai kurioms grupėms yra pagal vieną tvarką, o statutų pakeitimo įstatymų projektai lyg ir turėtų būti priimami, kad nepažeistų lygiateisiškumo principo. Ką jūs apie tai manote?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Manau, kad daugiau argumentų bus galima išsakyti pasiruošus svarstymo stadijai, diskutuojant komitete ir plenariniame posėdyje per svarstymą.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes čia  užsimojom labai plačiu mostu. Jeigu palyginsime, ką gali gauti ir ką gauna šiandien augindamos, laimingos, manyčiau, šeimos ta prasme, kad joms gimė trynukai, tai nuo 2011 m. sausio 1 d. mes dvigubai sumažinam joms mokamas pašalpas. Manyčiau, kad toks drastiškas mažinimas neatitinka to proporcingumo, kurį mes čia bandėme dėstyti mažindami kitas išmokas. Argi iš tikrųjų valstybė ir Socialinio draudimo fondas negali paremti kiekvieno gimusio vaiko? Iš tikrųjų ir motina, ir tėvas neišeis tris kartus atostogų augindami trynukus. Tai bus vienkartinis įvykis gyvenime. Jie, toliau dirbdami ir iki tol dirbę, mokėjo ir toliau mokės įmokas, bet, palyginti su kitais, kurie augins po vieną vaiką tris kartus, jie gaus dvigubai mažesnes išmokas. Todėl manau, kad proporcingumo principo mes negalime jokiu būdu išsaugoti ir taip sudarome nevienodas sąlygas tėvams, auginantiems gausias šeimas. Man teko lankytis kelete tokių šeimų, kurios iš tikrųjų, iš vienos pusės būdamos labai laimingos, iš kitos pusės turi pakankamai papildomų sunkumų, nes prižiūrėti vieną vaikelį yra vienas dalykas, o prižiūrėti vienu metu du ar tris yra kitas dalykas. Ir tas sprendimas, kad mokama…

PIRMININKĖ. Laikas!

J. OLEKAS (LSDPF). …išmoka pagal vaikų skaičių, man atrodo, buvo teisingas, todėl kviečiu nepritarti dabar teikiamoms ministro pataisoms.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate po pateikimo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 45 Seimo nariai: už – 33, prieš – 9, susilaikė 3. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1248 pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 19 d.

Kitas darbotvarkės klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-1249, – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1249 (pateikimas)

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolegos, už kantrybę, pristatau paskutinį projektą iš paketo ir manau, kad jam daug prieštaravimų nebus, nes yra siūloma naikinti tvarką, kuri buvo priimta ir turėtų įsigalioti nuo 2010 m. liepos 1 d., kai būtų mokama 90 % iki metų ir 75 % nuo metų iki dvejų. Laikinajame įstatyme pritarta nuostatai nuo sausio 1 d. Taigi neatšaukus šito būtų kaip ir dvigubas mažinimas. Liepos 1 d. tvarka turėtų būti panaikinta.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Nors tai yra paskutinis įstatymas, bet aš vis tiek norėčiau paklausti. Kaip jūs manote, ar jūs, pateikdami šitą įstatymą, prieštaraujate Prezidentės jau išreikštai nuomonei dėl šio įstatymo, nes visuomenės pasitikėjimas Prezidente yra labai didelis, ir čia kaip raudonas skuduras buliui ar kaip, būtent šis įstatymas? Jūs pats pasakėte, kad buvo priimtas įstatymas ir sutarta, kad nuo liepos 1 d. bus mažinama. Dabar jūs nukeliate tą mažinimą nuo sausio 1 d. Tai jūsų žingsniai yra konfrontacija su Prezidente ar čia jūsų planiniai dalykai?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad čia ne konfrontacijos dalykai. Kaip tik vetuojant dalį anksčiau priimtų įstatymų, vienas iš argumentų buvo, mano galva, gal ir pagrindinis, kad tik vienai socialinei grupei, t. y. motinystei buvo siūloma taikyti mažinimą jau paskirtoms pašalpoms visiškai nekalbant apie kitas socialines grupes. Dabar įstatymų paketas kalba apie visas socialines grupes, tarp jų ir motinystę, ir tėvystę.

PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Aš atsisakau klausimo, nes matau, kad kolegos pavargę, tiek to, sutaupysiu laiko.

PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Juozai. M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Jūsų nuomonė nesutampa su Prezidentės išreikštu strateginiu sprendimu. Aš jau sakiau. Ši konfrontacija, matyt, duos kažkokius jūsų laukiamus rezultatus. Kokių rezultatų jūs laukiate, ar tai reiškia, kad jūs keičiate, kaip valdančioji partija, požiūrį į šeimą? Beje, tą požiūrį mes labai palaikėme. Ar tai reiškia, kad šiais sprendimais jūs keičiate požiūrį į šeimą?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Tai nereiškia tų dalykų, kuriuos jūs įvardijote.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Aš noriu dešiniajai pusei. Aš prisimenu jūsų ardymąsi ir net siūlymus iki 3 metų pratęsti ligos ir motinystės atostogas. Mūsų pusė kalbėjo priešingai. Tai viena. Dabar, kur tų motinų teisėti lūkesčiai, buvo pasakyta, kad įstatymas galios iki liepos 1 d.? Aš darau tokią išvadą. Ministre, atsakykite. Ar čia buvo jūsų slaptas susitarimas su Prezidente? Prezidentė patenkino motinų lūkesčius, vetavo įstatymą, bet turbūt buvo žinoma, kad bus panaikintos šitos lengvatos motinoms. Ko gero, tai buvo slaptas A. Kubiliaus ir Prezidentės sąmokslas. Pasakykite, taip ar ne?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Atsakau konkrečiai ir aiškiai. Apie jokius slaptus susitarimus tarp ko nors man nėra žinoma.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti, nes, kaip matote, iš tikrųjų didesnės pertvarkos yra siūlomos ne nuo liepos 1 d., kaip buvo anksčiau, o siūlomos dabar nuo 2011 m. sausio 1 d. Tai aš manau, kad jūs tam pritariate.

O antras dalykas, noriu pasakyti, kad mūsų politika diskutuojant apie motinystės išmokas, apie galimas jų pertvarkas, apie kitus su tuo susijusius dalykus, kaip jau čia kalbėjo ir A. Matulas šiandien, ir man teko kalbėti iš tribūnos, duoda labai gerus rezultatus. Jaunos šeimos skuba gimdyti vaikus. Tai mes daugiau diskutuokime apie šiuos įstatymus, ir galbūt galima… tų išmokų vienokį ar kitokį pertvarkymą, ir jaunos šeimos iš tikrųjų ir toliau taip pat elgsis, ir mes turėsime labai gerų rezultatų.

PIRMININKĖ. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Galvojau pasakyti, kad jau visi pavargome, paskutinis įstatymas, tik balsuokite prieš ir viskas. Bet po to, kai gerbiamasis Ministras Pirmininkas pradeda mums aiškinti tai, ko pats neskaitęs... Gerbiamasis Andriau, šitas įstatymas pradės galioti nuo sausio 1 d. Jis būtų galiojęs nuo liepos 1 d., bet jis sumažins išmokas jau nuo sausio 1 d. Žinokite, nes kitą kartą išlipsite prieš žurnalistus ir vėl liapsusą (…).

Aš pasisakau prieš įstatymą, nes jau buvo pasiektas tam tikras kompromisas, deja, toliau aštrinama situacija. Tokią teisę turi Ministras Pirmininkas ir Vyriausybė, bet iš principo aiškiai pasakykime, kad jau nuo sausio 1 d. vaiko priežiūros išmoka bus mažesnė 10 %.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 48 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 11, susilaikė 5. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1249 pritarta. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 19 dieną.

Ir paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną E. Zingerį.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiami kolegos, šiandien mes visi minime Abiejų Tautų tarpusavio įžado paskelbimo dieną, tai yra oficiali mūsų valstybės minėjimo diena. 1791 m. gegužės mėn. Konstitucijos priedas priimtas Lietuvos tuometinių seimūnų pasiūlymu, ir tai yra didelis Lietuvos indėlis į Europos pirmąją Konstituciją. Tai aš norėčiau porą sakinių, ne daugiau iš tų dviejų puslapių, aš perskaitau keturis sakinius.

„Ši Konstitucija netapo paskutinių ketverių metų Seimo akordu. Valstybės pagrindų reformą užbaigė 1791 m. spalio 20 d. priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas. Lietuvos paramą gegužės 3 d. Konstitucijai galėtume traktuoti kaip nuolaidą Lenkijai, padarytą dėl visos Respublikos geopolitinių interesų, o Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimą galima vertinti kaip Lenkijos nuolaidą Lietuvai. Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštija pradėtos traktuoti kaip dvi lygiavertės politinės partnerės.

Akivaizdu, jog šis Lietuvoje nepagrįstai kiek primirštas istorinis įvykis turėtų tapti savotišku kelrodžiu dabartiniams Lietuvos ir Lenkijos santykiams globalių ir regioninių geopolitinių iššūkių kontekste. Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė – vienintelė galimybė išsivaduoti iš pilkosios saugumo zonos ir nebūti marionete didžiųjų valstybių geopolitiniuose žaidimuose. Būtina siekti, kad ši lygiavertė partnerystė būtų užpildyta konkrečiu turiniu, bendra Europos saugumo sistemos vizija, kolektyviniais gynybos įsipareigojimais NATO rėmuose, bendrais infrastruktūriniais projektais, bendru požiūriu į energetines saugumo problemas.“

Aš atidedu visą tai. Noriu padėkoti visiems tiems, kurie balsavo už gegužės 3 d. Konstituciją. Aš manau, kad Europos Parlamente kitų metų gegužės 3 d. bus minima Europos mastu. Ir noriu padėkoti ponui S. Pečeliūnui, kuris tada pateikė pataisą minėti ne tik gegužės 3 d., bet ir spalio 20 d. Aš manau, kad Lenkija išgirs šį mūsų šiandienos minėjimą ir kreipimąsi. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Emanueli, tą pareiškimą reikia palikti Sekretoriate. Įteikite mums. Dėkoju.

Gerbiamieji ištvermingiausi kolegos, kviečiu registruotis.

Užsiregistravo net 29 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, 2009 m. spalio 20 d. vakarinį plenarinį posėdį baigiame. Saldžių sapnų.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė, TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDP – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.