LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ GYVŪNŲ, AUGALŲ, GRYBŲ RŪŠIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2009-10-15 Nr. XIP-1151
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Kadangi projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo pavadinimas, tai, siekiant teisinio aiškumo, kartu su šiuo projektu reikėtų teikti ir tų įstatymų pakeitimus, kuriuose yra minimas keičiamo įstatymo pavadinimas (pvz., Laukinės gyvūnijos įstatymas).
2. Reikėtų suvienodinti projekte vartojamas sąvokas „arealas”, ,,rūšies arealas”, ,,rūšies natūralaus paplitimo arealas” (projekto 2 straipsnio 9, 10, 11, 13 dalys, 5 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis ir t.t.).
3. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatos „laisvėje gyvenantys saugomų rūšių gyvūnai, natūraliai augantys ar dirbtinai pasodinti saugomų rūšių augalai ir grybai nuosavybės teise priklauso valstybei” diskutuotinos. Svarstytina, ar apskritai minėtų nuosavybės santykių reguliavimas yra Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo dalykas.
Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „laukinė gyvūnija yra natūralios gamtinės aplinkos dalis, turinti didelę reikšmę normaliam įvairių ekologinių sistemų funkcionavimui ir išlikimui. Laukinė gyvūnija yra savita visuomenės, visos žmonijos gamtinio paveldo estetinė, mokslinė, kultūrinė, rekreacinė, ekonominė vertybė”. Tas pats pasakytina ir apie augaliją, kuri taip pat yra visos žmonijos gamtinis paveldas. Pagal tarptautinę teisę valstybės turi suverenitetą jų gamtos turtams, kuris apima gamtos turtų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais. Be to, valstybės turi pareigą užtikrinti, kad jų jurisdikcijoje vykdoma ar jų kontroliuojama veikla nepakenktų aplinkai kitų valstybių arba rajonų, esančių už nacionalinės jurisdikcijos galiojimo ribų. (Jungtinių Tautų ekonominių teisių ir pareigų chartija, priimta 1974 m., Rio de Žaneiro aplinkos ir plėtros deklaracija, priimta 1992 m.).
Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo m. rugsėjo 9 d., 77 straipsnyje nustatyta, kad „pakrantės valstybė naudojasi suvereniomis teisėmis į kontinentinį šelfą, kiek tai susiję su jo tyrimu bei jo gamtos turtų eksploatavimu.”
Biologinės įvairovės konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m liepos 3 d., 15 straipsnyje nustatyta, kad „ryšium su suverenių teisių valstybėms į savo gamtos išteklius pripažinimu, teisė nustatyti genetinių išteklių prieinamumą priklauso nacionalinėms vyriausybėms ir reguliuojama nacionalinių įstatymų.” Pagal šios Konvencijos 2 straipsnį „biologinė įvairovė” reiškia visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę.
Atsižvelgdami į tai, manytume, kad gamtos turtų naudojimo reglamentavimas turėtų būti vykdomas remiantis valstybės suvereniteto jos gamtos turtams principu, o ne per valstybės nuosavybės teisės į gamtos turtus institutą. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas nurodytame nutarime be kita ko konstatavo, kad „laukinės gyvūnijos, kaip visumos, valdymas ir disponavimas ja (kaip daiktu) yra neįmanomas”.
Taip pat pažymėtina, kad augantys augalai ir grybai negali būti traktuojami kaip savarankiški, atskirai nuo žemės sklypo, kuriame jie auga, funkcionuojantys nuosavybės teisės objektai. Augalai ir grybai tampa savarankiškais nuosavybės teisės objektais juos pasisavinus, paėmus iš gamtinės aplinkos.
Reglamentuojant valstybės teises į laisvėje gyvenančius saugomų rūšių gyvūnus, saugomų rūšių augalus ir grybus, svarbu atsižvelgti į Konstitucijos 47 straipsnio nuostatas dėl valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypus, valstybinės reikšmės vidaus vandenis, miškus, parkus, išimtinių valstybės teisių į jos oro erdvę, kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje, taip pat į Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas dėl nuosavybės paėmimo, nes galiojantys įstatymai nenumato, kad saugomi augalai ir grybai priklauso valstybei nuosavybės teise.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti aptariamos projekto normos.
4. Projekto nuostatose vartojamos formuluotės ,,paėmimas iš gamtinės aplinkos” (projekto 2 straipsnio 20 dalis, 3 straipsnio 2 dalis ir kiti), ,,paėmimas iš buveinių” (projekto 2 straipsnio 20 dalis), ,,ėmimas iš gamtos” (projekto 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir kiti). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šias formuluotes derinti tarpusavyje.
5. Atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, siūlytume tikslinti projekto 4 straipsnio 3 dalies 10 punktą, 11 straipsnio 1 ir 4 dalis, 15 straipsnio 2 dalį, papildant šiose nuostatose minimų taisyklių pavadinimą po žodžio ,,augalais” įrašant žodžius ,,ir grybais”.
6. Reikėtų suderinti projekto 4 straipsnio 3 dalies 12 punkte vartojamą formuluotę ,,saugomų rūšių registravimo informacinės sistemos” su projekto 24 straipsnyje vartojama formuluote ,,saugomų rūšių informacinės registravimo sistemos”.
7. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 14 punkte siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija atstovauja Lietuvos valstybei teisme bylose dėl žalos atlyginimo saugomoms rūšims ir jų padarytos žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nurodytas nuostatas reikėtų suderinti.
8. Reikėtų tikslinti projekto 4 straipsnio 3 dalies punktų numeraciją (nėra 16 punkto).
9. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje žodis ,,personalinę” brauktinas kaip perteklinis.
10. Nėra aiškios projekto 5 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatos tuo aspektu, ar griežtai saugomos rūšys išskiriamos Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše ir yra šio sąrašo sudėtine dalimi, ar griežtai saugomų rūšių sąrašas nėra minėto sąrašo sudėtine dalimi ir sudaromas atskirai (tai suponuoja projekto 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos). Be to, iš projekto 6 straipsnio 3 dalies neaišku, kas išskiria griežtai saugomas rūšis iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo. Manytume, kad projekte 6 straipsnio 3 dalį reikėtų apjungti su 5 straipsnio 2 dalimi, nes jos reglamentuoja iš esmės tuos pačius santykius.
11. Projekte tikslinga 6 ir 7 straipsnius sukeisti vietomis.
12. Projekto 9 straipsnio 4 punkte nustatoma, kad saugomų rūšių apsauga užtikrinama veisiant saugomas rūšis nelaisvėje ir vėliau populiacijų palaikymo tikslais išleidžiant į laisvę. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka ,,saugomos rūšys” savo turiniu apima ne tik gyvūnus, bet ir augalus bei grybus, todėl minėta projekto nuostata taisytina loginiu požiūriu.
13. Iš projekto 10 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokie subjektai rengia, tvirtina ir įgyvendina saugomų rūšių apsaugos planus. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas.
14. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje nėra aiški žodžio ,,žemavietėse” prasmė. Jeigu čia yra įsivėlusi klaida, tai vietoj žodžio ,,žemavietėse” įrašytinas žodis ,,žiemovietėse” arba „žiemavietėse”.
15. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai ,,šio įstatymo pagrindu” kaip pertekliniai.
16. Nėra aiškus projekto 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamos sąvokos ,,vietiniai draudimai” turinys. Be to, šiose nuostatose siūlytume žodžius ,,nuostatas, susijusias” keisti žodžiais ,,teisės aktus, susijusius”.
17. Projekto 15 ir 17 straipsnių pavadinimuose po žodžiais ,,susijusių su” įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo”.
18. Projekto 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama sąvoka ,,didelė žala” yra vertinamojo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte, ar kituose teisės aktuose nereikėtų apibrėžti, kokia žala nurodytiems objektams būtų laikoma didele.
19. Projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos nėra aiškiai suprantamos.
20. Projekto 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra aiškus formuluotės ,,išvestiniai laukinių paukščių produktai” turinys, juolab, kad kitose projekto nuostatose vartojama sąvoka ,,gaminiai iš laukinių paukščių” (šio straipsnio 2 dalies 2 punktas). Siūlytume arba tikslinti projekto nuostatas, arba apibrėžti šios sąvokos turinį.
21. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius ,,17 straipsnyje” įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo”.
22. Siekiant teisinio aiškumo siūlytume projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kokiai veiklai taikomos išimtys ir išduodami leidimai.
23. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra aiškus sąvokos ,,žuvininkystė” vartojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatoma, kad žuvininkystė yra veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą. Todėl, svarstytina, ar tikrai laukiniai paukščiai gali padaryti didelės žalos visoms veiklos, suprantamos kaip žuvininkystė, rūšims, ir dėl to jie gali būti naudojami.
24. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatoma, kad išimties tvarka yra leidžiama griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių kiekį. Nėra aiškus šios projekto nuostatos įgyvendinimo mechanizmas, t. y., koks subjektas turėtų griežtai prižiūrėti tokios veiklos vykdymą ir kaip tai būtų daroma.
25. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į kitus šios įstatymo straipsnius neturėtų būti tikslintina vietoj ,,12-16” įrašant ,,13-17”.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip ,,gyvenimo etapas” (projekto 18 straipsnio 1 dalis), ,,biologinio vystymosi stadijos” (projekto 2 straipsnio 5, 7, 8 dalys), ,,biologinio ciklo etapas” (projekto 2 straipsnio 17 dalis), kurios pagal prasmę yra praktiškai identiškos. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume projekte šias sąvokas suvienodinti.
27. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad saugomų rūšių radavietės ir augavietės turi būti apsaugotos nuo neigiamo naujos ūkinės veiklos poveikio. Manytume, kad šie objektai turėtų būti saugomi ne tik nuo naujos ūkinės veiklos neigiamo poveikio, bet ir nuo šiuo metu vykdomos ūkinės veiklos neigiamo poveikio. Kita vertus, nėra aiškus sąvokos ,,nauja ūkinė veikla” turinys.
28. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Vyriausybė tvirtina Griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamento sudarymo ir žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų informavimo apie nustatomą griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės reglamentą tvarkos aprašą, tuo tarpu projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad Vyriausybė nustato minėtą tvarką. Siūlytume suderinti projekto nuostatas tarpusavyje. Be to, projekto 19 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte šios tvarkos aprašo pavadinime siūlytume prieš žodį ,,reglamentą” įrašyti žodį ,,apsaugos”.
29. Iš projekto 19 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokio tipo dokumentas yra griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamentas, t. y., nėra aišku, ar tai teisės norminis aktas (tvirtina Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija) ir jis yra skelbiamas viešai, ar tai individualaus pobūdžio teisės aktas, skirtas tik konkrečiai asmenų grupei. Siūlytume projekto 2 straipsnio nuostatose apibrėžti minėto apsaugos reglamento sąvoką.
30. Nėra aiškios projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, įpareigojančios Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją informuoti žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus, kitus žinomus suinteresuotus asmenis apie sudarytą apsaugos reglamentą, t. y., nėra aišku, ar minėti asmenys informuojami apie parengtą ir dar nepatvirtintą, ar jau patvirtintą apsaugos reglamentą.
31. Nėra aiškios projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti suinteresuoti asmenys, negavę raštiško Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pritarimo, negali vykdyti patys ar leisti vykdyti kitiems asmenims grėsmę griežtai saugomos rūšies individams arba rūšies radavietei ar augavietei sukelti galinčios veiklos, nurodytos griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės apsaugos reglamente. Manytume, jei veikla kelia grėsmę saugomoms rūšims ir ji kaip tokia yra nurodyta apsaugos reglamente, tai ši veikla turėtų būti apsaugos reglamente nurodyta kaip draudžiama ir neturėtų būti vykdoma arba leidžiama laikantis tam tikrų sąlygų ir tos sąlygos taip pat turėtų būti nurodytos apsaugos reglamente, todėl, nėra aišku, kam reikalingas Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos raštiškas pritarimas.
32. Reikėtų suderinti projekto 4 straipsnio 4 dalies ir 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tarpusavyje, nes šiose nuostatose įvardinti skirtingi subjektai, kuriems gali būti taikomos paramos schemos.
33. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad tais atvejais, kai negalima pritaikyti jokių paramos schemų, joje nurodytiems asmenims prarastos pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos dėl nustatytų veiklos apribojimų kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ,,vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių” (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad ,,konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu” (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto nuostatose nustatyti atvejus, kada asmenims gali būti kompensuojamos prarastos pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos, arba numatyti kriterijus, kuriais vadovaudamasi Vyriausybė nustatytų tokius atvejus.
34. Projekto 21 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų”.
35. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad saugomų rūšių apsaugos planų įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetų, bet, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 6 dalyje savivaldybėms ir jų įgaliotoms institucijos nėra nustatyta funkcija įgyvendinti saugomų rūšių apsaugos planus.
36. Nėra aiškus projekto 23 straipsnio 2 dalies bei 11 straipsnio 5 dalies nuostatų tarpusavio santykis, nes pastaroji projekto nuostata suponuoja prielaidą, kad Aplinkos ministerijos leidimas būtinas visiems (griežtai saugomų rūšių) mokslo tiriamiesiems darbams.
37. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio ,,sukuria” siūlytume įrašyti žodį ,,įsteigia”.
38. Projekto 24 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose po žodžio ,,informacinės” reikėtų įrašyti žodį ,,registravimo”.
39. Projekto 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte po žodžio ,,planuojant” reikėtų įrašyti žodį ,,ūkinę”.
40. Reikėtų nurodyti konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą (projekto 3 straipsnis).
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė
D. Petrauskaitė
V.Vėgelis