Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 127

2009 m. spalio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. JURŠĖNAS

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Laba diena. Pradedame spalio 13 d. vakarinį posėdį. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 metų veiklos ataskaita

Pirmasis vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-1a klausimas  – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – laikinai einantis komisijos pirmininko pareigas Vytautas Andriulis. Prašom į tribūną. Manau, kokias 10, 15 min. pranešimas, o po to klausimai ir …

V. ANDRIULIS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke,  gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai. Esu laikinai einantis pareigas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, nes Seimo 2009 m. kovo mėnesį išrinkta pirmininkė Jolanta Petkevičienė dėl asmeninių priežasčių šių metų balandžio mėnesį atsistatydino ir man kaip vyriausiam amžiumi prisėjo eiti šias pareigas.

 2008 metų ataskaitoje pateikiama informacija apie:

1) atliktus tyrimus dėl asmenų veiksmų atitikties viešųjų ir privačių interesų derinimo tarnyboje nuostatoms; 2) prevencinę veiklą; 3) privačių interesų deklaravimą; 4) lobizmą.

Trumpai prie šių sričių ir sustosiu. Komisija 2008 metais atliko 189 tyrimus, 20 % daugiau nei 2007 metais, dėl galimų įstatymo nuostatų pažeidimų ir priėmė 99 sprendimus, nustatant, kad tų pažeidimų būta. Lyginant su 2007 metais, rodo, kad  stabilizavosi. 30 sprendimų nustatyta, kad viešieji ir privatūs interesai nebuvo pažeisti, 19 tyrimų komisija nutraukė, nes negalėjo gauti vienareikšmiškų duomenų apie nuostatų pažeidimą. Vienu sprendimu komisija perdavė medžiagą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai. Sprendimuose nagrinėjama  problemos, kai asmenys sprendė klausimus, susijusius su jų, pirma, artimaisiais; antra, su viešaisiais pirkimais, kai pirkėjai buvo tų įmonių akcininkai arba steigėjai jie patys; trečia, kai asmenys naudojo valstybės lėšas užsakomajai informacijai žiniasklaidoje apmokėti, kai spausdinti reklaminiai straipsniai, šūkiai apie atliktus darbus su užsakovo atvaizdais.

Iš 2008 metų komisijos 99 sprendimų dėl nuostatų pažeidimų apskųsti buvo tik 6 sprendimai Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tai yra dvigubai mažiau nei 2007 metais. Kalbėdamas apie problematiką teismuose, norėčiau atkreipti dėmesį į tokią paradoksalią situaciją. Jeigu asmuo nutraukia tarnybos, darbo santykius prieš komisijai priimant sprendimą dėl jo elgesio, tuomet jis išvengia atsakomybės, nes komisija pagal teismų praktiką neturi teisės vertinti dirbusių valstybinėje tarnyboje asmenų. Įsivaizduokite tokį dalyką: tarnautojas paėmė kyšį ir pasitraukė iš darbo, jis negali būti teisiamas.

Antra. Prevencinė komisijos veikla. Siekdama padėti valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims tinkamai vykdyti įstatymo nuostatas bei išvengti interesų konflikto, komisija ypatingą dėmesį skyrė ir dabartiniu  metu skiria interesų konfliktų ir tarnybinės etikos normų pažeidimų prevencijai. Tuo tikslu buvo priimtos rezoliucijos, kuriomis siekta atkreipti institucijų vadovų ir valstybės tarnautojų dėmesį į tokias problemas.

Pirma rezoliucija. 2008 m. kovo 13 d. komisija patvirtino rezoliuciją dėl bendrovės LEO LT vadovų Stebėtojų tarybos ir valdybos narių privačių interesų viešumo, kuria rekomendavo įstatymo nustatyta tvarka viešai deklaruoti privačius interesus.

Antra. 2008 m. rugsėjo 11 d. patvirtino rezoliuciją dėl visuomenės informavimo apie valstybės institucijų ir įstaigų veiklą, nes kai kurių institucijų vadovai, ministrai ir kiti, prisidengdami visuomenės informavimu apie institucijų veiklą, faktiškai naudojosi valstybės lėšomis savo įvaizdžiui formuoti, užsiiminėti savireklama.

Trečia. 2008 m. gruodžio 11 d. komisija patvirtino rezoliuciją dėl savivaldybių etikos komisijų sprendimų. Tokią rezoliuciją priimti paskatino savivaldybių etikos komisijų priimtų sprendimų turinys ir forma, kurie ne- visiškai atitinka teisėtumo reikalavimus, labai lakoniški ir neinformatyvūs, nes juose nurodomas svarstomas klausimas  ir priimtas sprendimas, o tai sukelia abejonių sprendimų pagrįstumu ir tinkamumu.

Atliko ir švietimo darbą. Ataskaitiniais metais komisijos sekretoriato darbuotojai organizavo apie 50 mokymų valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims dėl tarnybinės etikos normų ir privačių interesų deklaravimo laikymosi. Taip pat komisija organizavo tarptautinę konferenciją „Etikos kodeksai“. Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. nutarimą Nr. 1670, komisija kartu su Vyriausybės įgaliota institucija parengė ir pateikė Seimui pavyzdinį Tarnybinės etikos specialisto valstybės tarnautojo tarnybinį aprašymą. Komisija, nagrinėdama galimus įstatymų nuostatų pažeidimus, neapsiribojo  tik pažeidimų konstatavimu. Maždaug 50 % priimtų sprendimų pateiktos konkrečios rekomendacijos asmenims, kurių veikla buvo tiriama, jų vadovams ar įstaigoms, siekiant ateityje išvengti pažeidimų ir užtikrinti visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis. Komisija aktyviai bendradarbiauja su savivaldybių etikos komisijomis ir savivaldybių valstybės politikais. Ji teikia rekomendacija dėl tarnybinės etikos elgesio normas reguliuojančių teisės aktų nuostatų bei metodinę pagalbą dėl Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, dėl savivaldybių etikos komisijų sprendimų, dėl savivaldybių etikos komisijų veiklos teisinio reglamentavimo, dėl bendruomenės atstovų dalyvavimo savivaldybių etikos komisijoje ir panašiai.

Trečia veikla – privačių interesų deklaravimas. Pateiksiu bendrą statistiką. Priimtų interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybės tarnyboje prevencijos priemonių. Deklaravimas – praktinė priemonė, padedanti valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui identifikuoti galimas viešųjų ir privačių interesų konflikto sritis ir laiku atlikti visas įstatyme numatytas prievoles. Šiuo metu viešai deklaruoja privačius interesus virš 10 tūkst. tarnautojų. Jų deklaracijos viešinamos komisijos svetainėje, apskritai deklaruoja apie 150 tūkst. valstybės tarnyboje dirbančių asmenų. Pavyzdžiui, 2000 metais deklaracijų buvo tik 1707, 2004 metais – 3151, o dabar, 2008 metais, – 10 tūkst. deklaracijų. Analizuojant dvejų metų viešuosius ir privačius interesus deklaruojančių asmenų skaičių pokyčius, pastebima, kad tokių asmenų skaičius nuolat kito ir turėjo tendenciją augti.

Dabar apie deklaravimo stebėseną. VTEK’as  atliko privačių interesų proceso stebėseną, kuri apėmė 8 savivaldybes, Jonavos rajono savivaldybės  98 viešąsias įstaigas, 26 valstybės įmones, 15 universitetų. Savivaldybėse tokia padėtis. 2008 m. buvo surinkta informacija apie Birštono, Jonavos rajono, Kalvarijos, Lazdijų rajono, Skuodo rajono, Šalčininkų rajono, Ukmergės ir Varėnos rajonų tarybų narių deklaruotus privačius interesus ir šių miestų tarybų priimtus sprendimus 2007–2008 metais. Aštuonios savivaldybės sudaro 13 % visų savivaldybių skaičiaus. Komisija, atlikdama stebėseną, nustatė, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys gerai vykdo privačių interesų deklaravimo prievolę, tačiau pažymėjo, kad formaliai gerai vyksta tik du techninio proceso etapai: deklaracijų teikimas ir saugojimas.

Viešosiose biudžetinėse įstaigose tokia padėtis: buvo atliktas kompleksinis privačių interesų deklaravimo proceso patikrinimas 98 Jonavos rajono savivaldybės viešosiose ir biudžetinėse įstaigose. Tikrinimo metu nustatyta, kad vadovai ir jų įgalioti tarnautojai deramai nekontroliuoja įstatymo nuostatų įgyvendinimo, dalis asmenų nedeklaravo privačių interesų, pateikiamų privačių interesų deklaracijos turinys nėra analizuojamas. Įstaigų vadovai pateiktų deklaracijų komisijos prašymu informavo apie priežastis, dėl kurių jie nedeklaravo savo privačių interesų. Jie paaiškino, kad nežinojo apie pareigą deklaruoti privačius interesus arba nesuprato įstatymo nuostatų, arba Jonavos savivaldybės darbuotojai, atsakingi už šių privačių interesų deklaravimo kontrolę, neinformavo apie jų deklaravimą.

Valstybinėse įmonėse tokia padėtis. 2008 m. pradžioje 26 valstybės įmonės buvo vertinamos privačių interesų procesuose ir nustatyta, kad beveik pusėje jų, t. y. 49 % įmonių, privačių interesų deklaravimas vyksta sklandžiai. Deklaravimo prievolę tinkamai atliko valstybės įmonė Valstybės turto fondas (deklaracijas pateikė 46 asmenys), valstybinė įmonė Kauno oro uostas (deklaracijas pateikė 25 įmonės) ir valstybinė įmonė „Tauragės regiono keliai“ (deklaracijas teikė 15 asmenų).

Aukštosiose mokyklose tokia padėtis. Tikrinant aukštųjų mokyklų pateiktą informaciją buvo nustatyta, kad iš 15 apklaustų universitetų tik 5 vyko privačių interesų deklaravimas. Kaip geros praktikos pavyzdys paminėta generolo Juozo Žemaičio Lietuvos karo akademija, kurioje tinkamai sutvarkytas deklaravimo procesas. Yra paskirtas atsakingas asmuo, patvirtintas deklaracijas turinčių pateikti asmenų pareigų sąrašas, žinoma, kada ir kiek asmenų deklaravo savo privačius interesus.

Apibendrinant galima teigti, kad stebėsenos tikslas – ne kaltų paieška ar nuobaudų skyrimas, o (…) pateikiamas apie objektyvios informacijos ar privačių interesų deklaravimo procesą.

Ketvirta, apie lobistinės veiklos įstatymo nuostatų vykdymą. Apžvelgę 7 metų Lobistinės veiklos įstatymo taikymo patirtį, galime konstatuoti, kad Lobistinės veiklos įstatymas sukūrė lobisto profesiją, tačiau taip ir neįgyvendino esminio tikslo – neužtikrino lobistinės veiklos kontrolės. Nors Lietuvoje lobistinė veikla reglamentuota nuo 2001 metų, pradėjus galioti Lobistinės veiklos įstatymui, iš viso užregistruota tik 19 lobistų. Tokia situacija susiklostė iš esmės dėl galiojančių Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų, suteikiančių galimybę lobistine veikla užsiimantiems asmenims išvengti registracijos.

Apžvelgdamas Lobistinės veiklos įstatymo proceso problemas, 2005 metais VTEK’as parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai Lobistinės veiklos reglamentavimo tobulinimo koncepciją. 2006 m. gegužės 17 d., remiantis koncepcijos nuostatomis ir dalyvaujant Lietuvos Respublikos Seimo, VTEK’o ir asociacijų interesų grupėms, buvo parengtas naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektas, kuriame sprendžiama nemažai lobistinės veiklos problemų. Deja, šio įstatymo projektas jau treji metai nepriimtas. Nepriėmus naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projekto, lobistinė veikla ir toliau liks nematoma visuomenei, neskaidri ir nedeklaruojama.

Atrodo tiek, baigiu. Dar noriu pasakyti, kad mano, komisijos narių Stasio Vėlyvio ir Antano Marcijono kadencijos jau baigėsi. Taigi lieka palinkėti, kad jūsų išrinkti naujieji nariai garbingai atliks jiems pavestą darbą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, norėčiau paklausti  apie jūsų labai svarbios ir labai reikalingos komisijos etiką. Aš, aišku, nepiktybiškai, bet dėl jūsų komisijos pateiktos neteisingos informacijos apie viešus privačius interesus buvau išgarbintas prieš porą mėnesių žiniasklaidoje kaip netvarkingas Seimo narys. Paskui paaiškėjo, kad viskas gerai, ten kažkas kitas turėjo būti. Dabar norėčiau paklausti, ar tokiu atveju jūsų komisija neturėjo į visas tas žiniasklaidos priemones įdėti paneigimus? Ačiū.

V. ANDRIULIS. Manyčiau, kad šiuo atveju mums nebuvo suteikta visa informacija, dėl to mes ir  paskelbėme. O ateityje mes šito… Mes atsiprašėme ir manyčiau, kad mes to nedarysime.

PIRMININKĖ.  Ačiū. Klausia P. Auštrevičius, bet jo salėje nematau. Toliau klausia R. Ačas.

R. AČAS (TTF).  Gerbiamasis pranešėjau, kiek suprantu, komisija dažniausiai tyrimą atlieka pagal kokį nors pranešimą, skundą. Kiek girdėjau, kartais tai daro ir savo iniciatyva. Mes dažnai matome centriniuose laikraščiuose užsakomuosius straipsnius, apmokamus iš ministerijos lėšų, ir tikrai jie nėra informacinio pobūdžio, o yra reklama, kuriai yra išleidžiami milžiniški pinigai. Sakykite, ar jūs tokių dalykų nepastebite, ar paprasčiausiai užmerkiate akis, tai toleruojate ir nematote viešųjų ir privačių interesų konflikto?

V. ANDRIULIS. Mes patys stebime vykstantį procesą spaudoje ir visais atvejais priimame atitinkamus sprendimus, kad reikia atlikti tyrimą. O atlikdami tyrimą mes nustatome, ar tikrai taip buvo, ar ne. Pas mus tokių dalykų buvo nemažai ir mes visais atvejais priėmėme atitinkamus sprendimus.

PIRMININKĖ.  Ačiū. Toliau klausia K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau jūsų pasiteirauti, ar užtenka jums esančios dabartinės tvarkos? Ar nereikėtų padaryti taip, kad jūsų sprendimai būtų stipresni, sunkiau apskundžiami teismuose ir panašiai? Nes jūs priimate sprendimą, o paskui paaiškėja, kad jis negalutinis, ir teismai lyg ir etiką supranta kitaip ir įvertina kitaip. Gal jūsų sprendimai galėtų būti galutiniai?

V. ANDRIULIS. Šiuo atveju tarp mūsų ir teismų vyksta tam tikra konfrontacija, deja, mūsų nenaudai. Galutinį sprendimą vis dėlto priima būtent teismai. Aš jau minėjau, jeigu asmuo, nutraukęs tarnybą, darbo santykius su (...) prieš komisijai priimant sprendimą dėl jo elgesio, tuomet jis išvengia atsakomybės, nes komisija pagal teismų praktiką, aš pabrėžiu, neturi teisės vertinti valstybės tarnyboje dirbusių asmenų. Įsivaizduokime (aš čia pabrėžiau) tokį dalyką – tarnautojas, paėmęs kyšį ir pasitraukęs iš darbo, negali būti teisiamas. Lyg ir išeitų taip.

PIRMININKĖ.  Toliau klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF).  Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už jūsų įdomų pranešimą ir pateiktą medžiagą. Norėčiau paklausti tokio statistinio dalyko. Kiek iš jūsų iniciatyva pradėtų tyrimų buvo su sprendimais, kad yra tarnybinės etikos pažeidimų, ir kiek buvo, kad jų nėra? Ir antras statistinis klausimas. Kiek iš jūsų priimtų sprendimų buvo apskųsta teismui ir jūsų sprendimas buvo pakeistas? Ačiū.

V. ANDRIULIS. Pirma atsakysiu į antrą klausimą. Apskųsti buvo 6 sprendimai ir iš jų tiktai 2 sprendimai buvo (mūsų sprendimai) nepatenkinti. O dėl antro klausimo, tai nežinau. (Balsai salėje) Prašom pakartoti antrą klausimą.

PIRMININKĖ. Pakartoti. Ponas Juozai, pakartokit dar pirmąjį.

J. OLEKAS (LSDPF). Taip, aš klausiau, kiek tyrimų buvo pradėta jūsų iniciatyva ir dėl kiek iš jų buvo priimtas sprendimas, kad yra tarnybinės etikos pažeidimai? Ačiū.

V. ANDRIULIS. Iš esmės apie 50 % visų tyrimų buvo pradėta mūsų iniciatyva. Ir maždaug mes atlikom ten… kai atlikom, tai ir nustatėm pažeidimus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš čia. Galvosūkis, mano manymu, Lietuvoje yra viešieji pirkimai bei akcininkai. Daug neskaidrumo, korupcijos apraiškų. Ir jūsų komisija konstatuoja viešųjų ir privačių interesų pažeidimus. Ar visi sprendimai vykdomi? Kiek sprendimų apskųsta teismui ir kokias kliūtis jūs sutinkate savo darbe? Ačiū.

V. ANDRIULIS. Pagrindiniai dalykai yra tai, kad daugeliu atvejų tie mūsų sprendimai yra daugiau prevencinė priemonė ir jie neturi vykdomosios galios. Norint atlikti vykdymą, reikia kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą, tenai priimami sprendimai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Bilotaitė.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti tokio klausimo, kaip jūs pats?..

V. ANDRIULIS. Aš negirdžiu. Garsiau.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF).  Kaip jūs pats vertinate Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo efektyvumą, 10 balų sistema ar galėtumėt įvertinti? Ir jūs minėjote, kad sprendimai dažniausiai yra prevencinio pobūdžio. Gal jūs turite kokių siūlymų, ką reikėtų keisti, kad įgautų daugiau svorio šita komisija?

V. ANDRIULIS. Aš negaliu Etikos komisijos vertinti neigiamai dėl to, kad iki šiol, tai buvo mūsų per 10 metų priimti sprendimai, labai menka jų dalis buvo panaikinta. O dėl kokių nors kitų siūlymų mes turime įvairios informacijos, bet šita informacija negali būti per daug teikiama, kad galėtume čia pareikšti kokius nors samprotavimus.

PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Ramonas.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke, noriu paklausti, ar per daugelį jūsų darbo komisijoje metų iš tikrųjų buvo taip, kad kai kada žiniasklaidoje ir įvairiomis kitomis formomis pirmiausia nuskamba tam tikros vienokios ar kitokios lyg ir abejonės, na, kaltinimai, negalima sakyti, o po to paaiškėja, kad nieko nebuvo, ir vienaip ar kitaip padaroma žmogui tam tikra klaida, nesusipratimas, po ko reikia aiškintis. Tai vienas toks nedidelis klausimėlis.

Ir kitas. Ar buvo atvejų, kad politikai jums darytų kokį nors spaudimą ar įtaką ir t. t.? Ačiū.

V. ANDRIULIS. Mes pagal žiniasklaidos pranešimus irgi atlikdavom tyrimus, bet pagal žiniasklaidos pranešimus, t. y. spaudoje paskelbtą medžiagą, atlikdami tyrimus nustatėme maždaug apie 60 % teisingos informacijos. Žiniasklaida ne visada teikia informaciją, kuri galėtų būti, atvirai sakant, patikima.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Čia, žvilgtelkit į šitą pusę, jeigu pageidaujat. Būtų toksai klausimas. Reikia iš tikrųjų pripažinti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dirba kaip nepriklausoma institucija, vadovaudamasi įstatymu, bet kartu ir padėkoti, kad daug dėmesio skiriate vietos politikų ir pareigūnų tinkamo elgesio reglamentavimui ir galbūt jo laikymuisi. Sakykit, kokių problemų dabar iš jūsų praktikos dažniausiai pasitaiko savivaldybių tarybų etikos komisijų darbe, jums tenka nagrinėti, ir kokia ten reikalinga parama?

V. ANDRIULIS. Galėčiau pasakyti, kad daugiausiai tas yra susiję su tų politikų artimųjų ir kitų veikla, susijusi su jų artimaisiais. Tai, pavyzdžiui, kaip čia pasakius, artimieji yra toleruojami, artimiesiems suteikiamos įvairios privilegijos. Taip pat antras dalykas, susijęs su viešaisiais pirkimais, kai pirkėjai ir jų įmonių akcininkai arba steigėjai yra jie patys. Ir trečia, asmenys naudoja valstybės lėšas užsakomai informacijai žiniasklaidoje apmokėti, kai spausdinami reklaminiai straipsniai, šūkiai apie atliktus darbus su užsakovo atvaizdais.

PIRMININKĖ. Klausia P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, panašiai klausė kolega  L. Sabutis. Aš norėčiau paklausti, kokie gi esminiai siūlymai būtų darbo kokybei pagerinti ir siektinam rezultatui pagerinti, nes jūs teigiate, kad yra gana problemiška su teismais? Jūs manote, kad iš tikrųjų turėtų būti teigiamas sprendimas, jums palankus, arba, taip sakant, jūs jį vertinate, o teismai dažniausiai atmeta. Tai ne tik dėl teismų, bet kokie jūsų būtų siūlymai? Gal jūs turit kokių pasiūlymų, sakykime, teisės aktų reikia priimti, kad jūsų darbas būtų lengvesnis ir pasiekiamas norimas rezultatas? Ačiū.

V. ANDRIULIS. Atvirai sakant, ne taip yra, kaip jūs sakote, nes teismų sprendimai dažniausiai būna naudingi mums. Bet dabartiniu metu siūlyti ką nors aš negalėčiau, nes čia yra būsimosios komisijos, kuri dirbs, naujos komisijos, kuri dirbs, problema.

PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Taip, aš čia. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau, kad patikslintumėte iš tų skaičių, atvejų, kai buvo nustatyti tarnybinės etikos pažeidimai, administracinės bylos, kiek buvo atvejų? Kiek buvo atvejų?

V. ANDRIULIS. Aš minėjau, kad iš viso buvo tiktai 6 atvejai 2008 metais. Ir iš jų maždaug 2 sprendimai buvo panaikinti, o visi kiti palikti veikti.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Toliau svarstom 2-1b darbotvarkės klausimą, Nr. XIP-520. Ačiū pranešėjui.

V. ANDRIULIS. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-520 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKĖ. Nr. XIP-520 – Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektas. Pranešėjas – V. Kurpuvesas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.

V. KURPUVESAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 metų veiklos ataskaitą. Jai pritarė bendru sutarimu ir parengė Seimo nutarimo projektą, kuriame taip pat yra siūloma pritarti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 metų veiklos ataskaitai. Seimo nutarimo projekte taip pat yra du straipsniai, kuriuose yra suformuluoti pasiūlymai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Iš esmės šie pasiūlymai atspindi tas diskusijas, kurios vyko komitete svarstant Vyriausiosios tarnybinės komisijos ataskaitą. Dalis šių pasiūlymų yra susiję su prašymu arba su pasiūlymu teikti metodinę pagalbą savivaldybių etikos komisijoms, taip pat atlikti jų 2009 metų veiklos analizę. Tai yra naujos komisijos, tai mus ir domintų, kaip jos tvarkosi su pavestomis užduotimis.

Taip pat yra suformuluotas pasiūlymas atlikti nuolatinį monitoringą, arba stebėseną, kaip yra įgyvendinamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinės tarnyboje įstatymas, taip pat pasiūlymas vykdyti prevencinę šviečiamąją veiklą ir keli kiti pasiūlymai, kurių galbūt neminėsiu, jie tiesiog yra išdėstyti Seimo nutarimo projekte. Tai gal aš trumpai tiek. Mielai atsakysiu į klausimus.

PIRMININKĖ. Atsakykite į klausimus. Pirmasis klausia L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, žinoma, tam tikra prasme mes svarstėme, bet pats paskutinis pavedimas Vyriausybei mūsų nutarimo projekte yra dėl lobistinės veiklos kontrolės funkcijų. Kaip jums atrodo, ar galėtumėte paryškinti, kad jas reiktų perduoti iš šios komisijos Specialiųjų tyrimų tarnybai?

V. KURPUVESAS (VLF). Gerbiamasis kolega, aš dabar neturiu kategoriškos nuomonės šiuo klausimu. Kodėl gimė toks pasiūlymas? Aš manau, turbūt sutiksime, kad lobistinė veikla yra gana jautri sritis, reikalaujanti ypatingo dėmesio. Vertinant komisijos galimybes, dažnai kyla klausimas, galbūt tos galimybės tiesiog yra nepakankamos atliekant šios veiklos kontrolę. Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnyba, reikia pripažinti, turi šiek tiek daugiau galimybių. Ji, tarkime, yra operatyvinės veiklos subjektas, ji yra ikiteisminio tyrimo subjektas, tai tiesiog turimos galios arba kompetencija šiek tiek leistų aktyviau reaguoti prižiūrint lobistinę veiklą.

PIRMININKĖ. Jūsų klausia P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Kalbėti norėjau. Kalbėti, o ne klausti.

PIRMININKĖ. Užsirašėte klausti.

P. GRAŽULIS (TTF). Bet čia galima užsirašyti kalbėti, prašau, kaip parašyta. Ir aš noriu kalbėti, nes apačioje klausti...

PIRMININKĖ. Palaukite. Kai bus svarstymo stadija, tada, nes dabar pateikimas.

P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime, ar ne? Bendru sutarimu.

Toliau pereiname prie nutarimo svarstymo. Tuoj įjungsiu, palaukite. Yra užsirašęs kalbėti E. Klumbys per svarstymą. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėjau vėl pabrėžti, kad iš esmės mes čia, Seime, svarstome tai, kas mums nepriklauso, nes, dar kartą kartoju, tai nėra pagal Konstituciją Seimo funkcija. Antra, aš noriu užduoti klausimą Seimui ir turbūt Seimo vadovybei naujai. Ar jums neatrodo, kad šios komisijos veikla nėra normali, nes turbūt metai, o gal šiek tiek mažiau komisija taip ir neturi savo nuolatinio vadovo? Manau, tai ir parodo, tai yra vienas iš požymių, kad mūsų valstybėje sistemiškai yra blogai. Jeigu nesugebama paskirti tokios rimtos ir svarbios komisijos pirmininko, tai kaip mes galime čia, Seime, spręsti kokius nors rimtesnius klausimus?

Iš esmės aš pasakysiu, tai yra Seimo impotencijos išraiška, nes ir šiuo atveju, ir daugeliu kitų sprendimai yra atidėliojami į ateitį. Tos problemos kaupiasi, kaupiasi, kaupiasi, paskui pratrūksta. Visi staiga praregi, kad yra blogai, bet niekas nenori prisiminti, kad nebuvo laiku padaryti sprendimai. Aš tiesiog įspėju tiek Seimo vadovybę, tiek Seimo narius, kad tokia nenormali padėtis tiek Seime, tiek pagaliau valstybėje ilgiau negali tęstis. Pagaliau kažkas turi rimtai priimti sprendimus, o ne užsiimti pigiu „piaru“ ir atakomis prieš Seimo narius.

PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis, kuris supainiojo, ne ten buvo užsirašęs, tai sakė, labai trumpai.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, mums ne vienam teko susidurti su Vyriausiąja tarnybos etikos komisija, jos darbu, ne kartą teko kreiptis. Aš galėčiau pasakyti, kad institucija, kuri tikrai išvengė bet kokio politikavimo, institucija, kuri išvengė bet kokio spaudimo, nesvarbu, ar tai būtų aukštas pareigūnas, ar būtų ir nelabai įtakingas pareigūnas, manau, visi sprendimai yra padaromi gana objektyviai, gana gerai įsigilinus, išanalizavus pateiktą medžiagą. Norėčiau ir toliau matyti tokį principingą šitos komisijos darbą, manau, ir kitoms institucijoms reikėtų lygiuotis, ypač mūsų Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui ir jo vadovaujamai komisijai, į šios komisijos darbą, neužsiimti pigiu politikavimu, o iš esmės klausimus spręsti, vertinti ir nežiūrėti, ar iš valdančiosios daugumos, ar iš opozicijos, ar draugas, ar ne draugas. Tai iš tikro yra į ką lygiuotis žvelgiant į jų darbo kokybę. Aš linkiu ir toliau jiems sėkmės dėl jų darbo, jų ryžto ir jų principingumo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime?.. Kaip suprantu, L. Sabutis – dėl viso. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.

Pereiname prie priėmimo. Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ir 3 straipsniui? Galime pritarti.

Dabar dėl viso. Už – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų išklausėme išsamią Tarnybinės etikos komisijos veiklos ataskaitą, išgirdome aiškius atsakymus. Linkėčiau, kad Tarnybinės etikos komisija ateityje būtų dar aktyvesnė su savo inicijuotais tyrimais, kad iš kiekvieno tarnautojo darbo mes galėtume pasimokyti padarius tarnybinės etikos išvadas, mūsų politikų, valstybės tarnautojų darbas būtų dar skaidresnis, prieinamas žmonėms ir mūsų valstybinės tarnyboje nusižengimų būtų dar mažiau. Todėl kviečiu visus pritarti komisijos pateiktai ataskaitai ir palinkėti jai tolesnės sėkmės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir L. Sabutis – nuomonė už.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolega P. Gražulis yra neteisus, sakydamas, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija neturi vertinti politiko elgesio arba tam tikra prasme jos darbe neatsispindi politiniai motyvai. Tenka pasakyti, jog mūsų Seimo įstatymu ir globojama tam tikra prasme Vyriausioji tarnybos etikos komisija tobulėja. Aišku, tenka sutikti su tuo, kad jeigu iki šiol kai kurie asmenys, nepaskirti į tą komisiją… tie pareigūnai taip pat elgiasi neetiškai. Vis dėlto yra kolegiali institucija ir sprendimai turi būti priimami dalyvaujant visiems Etikos ir procedūrų komisijos nariams. Su tuo reikia sutikti. Mūsų nutarime Vyriausybei ir apskritai teisininkų luomui yra adresuojama pora pavedimų, tai yra „valstybės tarnautojai nepriekaištingos reputacijos“ sąvokos apibrėžimas ir, be abejo, „tobulinti lobistinės veiklos kontrolę“. Man, atrodo, kad komiteto parengtas išsamus nutarimas su palinkėjimais, o kartu ir pavedimas per Seimą Vyriausybei yra pagrįstas ir aš manau, kad tai tik prisidėtų prie geresnio šios komisijos darbo. Todėl darbą vertindami patenkinamai, tikėkimės, kad ateityje komisija dirbs neutraliau, sėkmingiau ir rezultatyviau.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariate Seimo nutarimui „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos“? Prašom. Vyksta balsavimas.

Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 95, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos“ priimtas.

Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo A. G. Šemetos kandidatūrai į Europos Komisijos narius“ projektas Nr. XIP-1199 (svarstymas ir priėmimas)

Toliau darbotvarkėje – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo A. G. Šemetos kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ svarstymas. Į tribūną pirmiausia norėčiau pakviesti Europos reikalų komiteto pirmininką poną Č. V. Stankevičių, kuris pristatys komiteto išvadą.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF).  Dėkoju, pirmininke. Komitetas neeiliniame posėdyje apsvarstė klausimą dėl pritarimo A. G. Šemetos kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius ir nutarė pritarti A. G. Šemetos kandidatūros siūlymui ir Europos Komisijos narius. Balsavo už šį nutarimą 9 komiteto nariai, prieš – 5, susilaikė 4. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijos. Į tribūną kviečiu A. Butkevičių – Socialdemokratų partijos frakcijos vardu.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aišku, gana įdomi dilema kalbant apie komisaro kandidatūrą. Aš manau, kad reikėtų išsakyti kai kurias mintis prisimenant tą laikotarpį, kai dabartinis komisaras ėjo finansų ministro pareigas. Mes manome, kad tuo metu buvo padaryta labai daug klaidų. Viena iš didžiausių klaidų buvo ruošiant ekonomikos gaivinimo planą. Mūsų manymu, ypač Socialdemokratų frakcijos manymu, tuo metu ekonomikos gaivinimo planas buvo pradėtas rengti suprantant, kad reikia pradėti daryti mokesčių reformą. Taip buvo padarytas pirmas klaidingas žingsnis, nes ta mokesčių reforma nepaskatino ekonomikos augimo, bet ekonominį procesą dar labiau sulėtino. Kad nebūtų tuščiai kalbama, noriu pasakyti, jeigu tuo metu būtų buvusi atlikta bendrojo vidaus produkto struktūra ir pamatyta, kad Lietuvoje didžiausią indėlį į bendrąjį vidaus produktą įneša smulkus ir vidutinis verslas, tai reiškia, kad šiai sričiai kaip tik reikėjo mokesčius arba palikti tokius, kokie buvo, arba netgi pamažinti, bet jiems buvo padidinti ir įvesti papildomi mokesčiai. Aišku, tuo metu, kai vyko diskusija apie ekonomikos gaivinimo planą, nebuvo kalbama apie žmogų, o paprasčiausiai buvo diskutuojama apie tam tikrus skaičius, nebuvo suprasta, kad žmogus, kuris turi darbo vietą, gauna pajamas, o valstybė gauna mokesčius. Jeigu būtų buvęs toks požiūris praėjusių metų gruodžio mėnesį ir tai būtų suprasta, aš manau, kad šiandien ekonomikos situacija Lietuvoje būtų kitokia.

Kita pastaba. Investicijų panaudojimas šiais metais vyksta gana lėtokai ir prisimenu žodžius, pasakytus buvusio finansų ministro, kad infrastruktūrai lėšų skirti nebūtina. Tuo metu investicinės programos, jeigu kalbėtume apie Kelių priežiūros ir plėtros programą, buvo ženkliai sumažintos. Aišku, tuo metu buvo padidintas nedarbas infrastruktūros sektoriuje. O kitos šalys elgėsi visiškai atvirkščiai, jos netgi didino investicijas į infrastruktūrą suprasdamos, kad reikia išsaugoti darbo vietas garantuojant darbuotojams pajamas, o valstybei mokesčius.

Kita pastaba, kuri irgi atkeliavo iš to laikotarpio. Gruodžio mėnesį buvo labai plačiai kalbama, kad bus pradėtas daugiabučių namų modernizavimas panaudojant Europos Sąjungos lėšas ir biudžeto lėšas. Galiu pasakyti, kad spalio 2 d. yra paskirta lėšų 1 mlrd. Lt, o panaudota nulis milijonų ir nulis procentų. Vis dėlto tie pažadai, kurie buvo pasakyti gruodžio mėnesį, kol kas neįvykdyti.

Dar labai noriu pasakyti svarbią mintį, kad paskutiniu metu prasidėjo diskusijos, ypač tiek įvairiose laidose, tiek girdėjau praeitam konservatorių ir krikščionių demokratų tarybos posėdyje išsakytą mintį, kad Europos Sąjungos lėšos 2009 m. buvo įsisavintos geriausiai. Tačiau ši informacija yra melaginga ir klaidinga. Ta informacija yra pateikta Europos Komisijos 2007 metų, atsiprašau, 2008 ir 2009 metų, tai yra 2007–2013 metų programa. Čia matome, kad 2008 metais buvo įsisavinta 2 mlrd. 222 mln. Lt, o šiais metais suma yra mažesnė, o jeigu dar minusuosime lėšas, kurios yra pervestos į kontroliuojančius fondus, bet jos dar nėra pilnai panaudotos, tai pamatysime, kad faktinis 2009 metais įsisavinimas yra tik 691 mln. Lt. Tą puikiai mes patys sugebame paskaičiuoti ir atlikti analizę.

Dar viena mintis, kurią norėčiau pasakyti, yra apie tai, kaip kito pinigų kiekis mūsų šalyje. Kad ir kaip būtų gaila, pinigų kiekis, kuris buvo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje, tai yra vadinamieji P3 pinigai, tai toks pat kiekis pinigų buvo ir pasibaigus pirmam pusmečiui. Tik verslui parama sumažėjo beveik 3 mlrd. Lt, tiksliai kalbant, tai 2 mlrd. 919 mln. Lt, o visa tai buvo kompensuota padidinus valstybės skolinimąsi. Jeigu įvertinsime, kad bendrasis vidaus produktas sumažėjo 23,6 %, tai galima daryti tokią išvadą, kad per šių metų pirmą pusmetį pinigų infliacija mūsų šalyje yra beveik 30 %. Esant tokiai ekonominei situacijai ir tai, kad buvo priimti klaidingi sprendimai praeitų metų pradžioje, mūsų frakcija, tikimės, kad nepritars šiai kandidatūrai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau frakcijos vardu kalbės L. Dinius.

L. DINIUS (VLF). Laba diena. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mūsų frakcija svarstė siūlomos kandidatūros įvairius aspektus. Vertiname tai, kad gerbiamas A. G. Šemeta, dar būdamas finansų ministru, dėjo daug pastangų, daug darbo ta kryptimi, kad Lietuvos ekonominė situacija ir gyvenimas apskritai pagerėtų. Tačiau, matyt, šie lūkesčiai pasiteisino nevisiškai taip, kaip mes tikėjomės. Todėl frakcija galvotų, kad buvusiam ministrui vertėtų likti Lietuvoje, pratęsi pradėtus darbus prisiimant tam tikrą atsakomybę, todėl mūsų frakcija nepalaikys šios kandidatūros.

PIRMININKĖ. Frakcijos vardu – V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Laba diena. Mielieji kolegos, mes buvome susitikę su pretendentu ir turbūt tie pokalbiai ir atsakymai buvo visiškai normalūs. Tačiau aš noriu pasakyti, kad mūsų frakcijai labai patiko valdančiosios daugumos atstovo gerbiamojo Artūro siūlymas į Briuselį vietoj pono A. Šemetos siųsti poną A. Kubilių. (Juokas salėje) Kadangi mes iš tiesų manome, kad būtų geriausia iš Lietuvos į Briuselį išsiųsti patį brangiausią, ką mes Lietuvoje turime. Manau, kad Lietuvos piliečiams, pensininkams, kuriems mažinamos pensijos, kuriems mažinami atlyginimai, brangesnio valdininko nei premjeras A. Kubilius nėra. Kadangi ši kandidatūra nėra siūloma, tai prastesnei kandidatūrai, t. y. pono A. Šemetos, mūsų frakcija pritarti negali.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Toliau – K. Daukšys. Jo nematau salėje. A. Dumčius. Vėliau K. Daukšui, jeigu norės. A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau palankiai pasisakyti apie pono A. Šemetos kandidatūrą, nes, pasižiūrėkite, savitvarda milžiniška, išsilavinimas ekonomisto geras, ir aš nemanau, kad jis nėra mūsų Lietuvos patriotas ir gerų darbų nedarys Lietuvai.

Dėl to aš norėjau nedidelį įpareigojimą paskelbti. Teko ką tik būti Zalcburge, Europos gydytojų forume. Dvylika metų. Ką aš pamačiau? Iš 30 ir daugiau sveikatos apsaugos projektų, kuriuos kuruoja Europos Komisija, nėra Lietuvos vardo jau daug metų. Tada pasiteiravus, ar jie matė sveikatos atašė, kuris dirba Briuselyje, kada nors, jie jo nematė, jisai tuo nesidomi, ir tokio ryšio tarp Sveikatos ministerijos, kad galėtų tuos projektus pasiūlyti, kolektyvinius, Europos Komisijos Lietuvai, nebuvo. Aš labai norėjau prašyti, kad gerbiamasis pretendentas, jeigu jau ten dirbs, atkreiptų dėmesį, kad sveikatos apsaugoje mes galime turėti labai didelius finansinius galimumus, jeigu įeitume į tuos projektus. O jeigu reikėtų konkrečiai pasiūlyti, galiu pasiūlyti penkiolika galimybių, kur galėtų mūsų institucijos įeiti į tuos projektus. Labai ačiū. Sėkmės!

PIRMININKĖ. Kviečiu P. Gražulį.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad galbūt mūsų valstybei iš dalies yra išsigelbėjimas, nes nemanau, kad eina atsakingas pareigas, bet sugebės daryti įtaką finansinei politikai taip, kaip darė Lietuvos gerbiamasis A. Šemeta. Šiandien jau ir valdančioji dauguma pripažįsta, kad tie naktiniai siūlymai, posėdžiai, apmokestinimas keliant mokesčius įvairių verslo šakų, net ne verslo, leidybos, kultūros darbuotojų, iš tikrųjų yra klaida, kuri tik pagilino krizę. Aš dėkingas, kad valdančioji dauguma pripažįsta, bet, deja, kol kas premjeras, man atrodo, nelabai nori mokytis iš klaidų. Dar ir šiandien jam yra noras didinti mokesčius, nes yra paprasta, elementari logika. Jeigu nesugeba verslas sumokėti einamųjų mokesčių, reikia juos mažinti – tai, ką daro Europos Sąjungos šalys, tai, ką daro visas pasaulis. Deja, mes darome atvirkščiai ir esame pačioje giliausioje duobėje, iš kurios niekaip negalime išbristi, mes dar einame į tą duobę. Todėl manau, kad visi pripažįstame, ir valdančioji dauguma, kad prie šitokios ekonominės, finansinės krizės daugiausia yra prisidėjęs buvęs finansų ministras A. Šemeta. Lietuvai, žinoma, tai išsigelbėjimas, bet Europos Sąjungai, nemanyčiau, kad čia didelė brangenybė. Todėl aš negaliu balsuoti už jį kaip kandidatą į Europos komisarus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis kalbės K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sunku, kalbant apie šį kandidatą, pasakyti vienareikšmiškai, tai yra gerai ar blogai. Pasakysiu kodėl. Šiandien norėjau jo paklausti, kai jis stovėjo šioje tribūnoje, tiesiog laikas baigėsi ir neleido klausti. Aš neišsiaiškinau vieno dalyko. Ar tie gruodžio mėnesio įstatymų pakeitimai, kurie, mano manymu, Lietuvą dar labiau pastūmėjo į krizę, buvo sumanyti jo paties kaip vieno iš ekonominės ideologijos šios Vyriausybės autorių, ar jie buvo primesti iš šalies? Ir kas primetė? Ar Vyriausybės nesupratimas, kitų ministrų, ar kokie nors kiti faktoriai, pavyzdžiui, bankai ir kiti dalykai, kurie tuo metu labai gąsdino ir spaudė Vyriausybę, kad bus blogai. Aš nežinau, ar galima vadinti palikimu, kaip čia kai kas ginčijasi ir sako, kad nieko konservatoriai nežinojo. Aš manyčiau, kad Statistikos departamento direktoriaus vieta yra gana informuoto žmogaus vieta, manyčiau, kad 2K projektas veikė dvejus metus gana sėkmingai. Taigi tos žinios irgi turėjo būti. Aš nežinau, kodėl šiandien Lietuva yra tokio pat lygio, net labiau nukritus BVP, kartu su Latvija? Latvija neteko viso banko, kurį rusai išvogė ar savininkai išvogė. Pas mus tokio dalyko nebuvo, bet kažkodėl mes smukom. Man labai sunku apsispręsti, kas yra geriau, ar gerbiamąjį pretendentą į eurokomisarus kitai kadencijai išsiųsti ar neišsiųsti, t. y. kas Lietuvos ekonomikai būtų tvarkingiau. Manyčiau, kad tai yra pirmiausia valdančiosios daugumos reikalas, nes jums po to reikės dirbti ir turėti komisarą tokį, kuris arba supras, kas ten Europos Komisijoje vyksta ir ką jisai veikia, arba tiesiog vykdys kažkieno nurodymus ir patarimus, ne visą laiką galbūt ir aiškius. Todėl manyčiau, kad opozicija tikriausiai nepalaikys, aš, kaip žmogus, matyt, susilaikysiu nuo balsavimo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Repliką dėl vedimo tvarkos – A. Valinskas.

A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes, balsuodami už pono A. Šemetos kandidatūrą, paskyrimą, tikėjomės, kad jam dirbant Europoje taip sparčiai pablogės, kad mes neblogai atrodysim visame kontekste, bet, deja, atrodom taip pat, kaip buvo.

Nuomonės frakcijų išsakytos, ir kas keisčiausia, kad ir komiteto posėdyje balsai pasiskirstė po lygiai: devyni ir devyni. Lėmė tik komiteto pirmininko nuomonė. Tuo labiau kad ir pats klausimas tikrai nėra ypatingos skubos,  tik lapkričio mėn. reikalingas kandidatas. Todėl manau, kad frakcijoms ir tarpusavyje reikėtų dar konsultuotis, galbūt ir premjeras įtikintų savo pasirinkto kandidato geromis savybėmis, o šiandien, manau, visi, kurie norėjo, su gerbiamuoju kandidatu susitiko. Mes galime palinkėti jam šiandien ramiai išvykti. Seimas ketvirtadienį, po pertraukos, jeigu nebus kitos, tiesiog apsispręs, ar palaikyti, ar ne. Todėl frakcijos vardu prašau šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKĖ. Taip. A. Kubilius, prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, aš siūlau vis dėlto gerbti komisaro darbą. Seimo statutas numato, kad vykstant balsavimui taip pat turi dalyvauti komisaras. Tai atidėjimas kažkokiai pertraukai paprasčiausiai nebus labai racionalus. Protokoliniam sprendimui nėra numatoma pertraukų, noriu priminti. Trečias dalykas, aš dar sykį noriu pakartoti tai, ką sakiau iš ryto. Aš čia girdžiu svarstymus apie Lietuvos ekonominę politiką. Jeigu svarstom komisaro reikalus ir komisaro darbus, tai aš siūlau įvertinti paprasčiausiai, kiek Lietuvai būtų naudingas didesnis sutarimas čia, Seime. Noriu priminti, kad praeitą sykį, kai svarstėme liepos mėn., tai Europos reikalų komitetas apskritai nesugebėjo pritarti kandidatūrai, bet mes Seime priėmėme teisingą sprendimą. Raginu iš tiesų kolegas nežaisti kokių nors žaidimų, o svarstyti šį klausimą racionaliai ir priimti sprendimus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pagal Statutą. Prašom. G. Kirkilas.

G. KIRKILAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis premjere, jūs pats sau prieštaraujate. Šiandien jūs, pristatydamas šitą kandidatūrą, prašėte platesnio palaikymo. Bet kaip dabar girdėjote, nė viena frakcija… Net nežinau, ar jūsų frakcija palaiko, nes ponas A. Dumčius papasakojo apie Zalcburgą, bet aš nesupratau, kokia yra nuomonė. Europos reikalų komitetas iš esmės nubalsavo lygiai prieš, lygiai už, tik pirmininko, tai čia yra formalus dalykas, kaip ir balsas lėmė. Tai kur čia yra platus sutarimas? Man atrodo, kad pono A. Valinsko siūlymas atidėti, dar kartą jums pamėginti susitikti su frakcijomis ir įtikinti, kad šitas kandidatas yra geriausias Lietuvoje… kad premjeras susitiktų, galbūt ir pats kandidatas, yra labai logiška, jeigu jūs siekiate platesnio susitarimo. O jeigu jūs siekiate tik balsavimo mašinos, tai tikrai nebus visos Lietuvos kandidatas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pagal Statutą… Ką nors naujo pasakysite?

L. DINIUS (VLF). Ne naujo, o tiesiog norėdamas patvirtinti tai, kad mūsų frakcija pritartų protingiems valdančiosios koalicijos siūlymams, mes palaikytume pono A. Valinsko siūlymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pagal Statutą yra numatyta po diskusijų 10 min. suteikti pasisakyti tam, kas teikė kandidatūrą, ir pačiam kandidatui. Tai dabar turime apsispręsti, ar pirmiau išklausome juos ir po to balsuojame dėl pertraukos, ar pirma balsuojame dėl pertraukos, o paskui išklausome. Vis tiek po diskusijos turėtume suteikti žodį ir teikiančiam kandidatūrą, ir kandidatui. Aš siūlyčiau išklausyti juos ir tada apsispręsti dėl pertraukos, gal nuomonė pasikeis. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš manau, kad būtų korektiška, kad gerbiamasis A. Valinskas, pasiūlęs daryti pertrauką frakcijos vardu, pasakytų, kada jisai siūlo tą pertrauką daryti – ar dabar, ar pasibaigus, tai yra po pasisakymo, po 10 minučių. Man atrodo, čia būtų korektiškiausia.

PIRMININKĖ. Prašom.

A. VALINSKAS (TPPF). Aš manau, kad jeigu klausimų yra dabar, tai mes galėtume juos užduoti, o paskui spręsti klausimą dėl pertraukos, nors jeigu yra ir kitų pasiūlymų, tai šitoje vietoje aš manau, kad galbūt ketvirtadienį arba net kitą dieną šio klausimo sprendimas, kada komisaras galėtų, tiktai padidintų tarpusavio diskusijas ir galimybes išklausyti. Aš manau, kad mes išklausome klausimus ir atsakymus ir po to balsuojame dėl pertraukos.

PIRMININKĖ. Aš noriu priminti, kad pagal Statutą tai ne klausimai ir ne atsakymai. Po diskusijos turi teisę tarti žodį tas, kas teikė kandidatūrą, tai turbūt premjeras šiuo atveju kalbės, ir kandidatas. Jokių klausimų ir atsakymų nebus. Po to, juos išklausę, mes apsisprendžiame dėl pertraukos. Sutinkate, taip? Galima išklausyti premjerą ir poną A. Šemetą. Tai būtų pagal Statutą ir tada balsuotume dėl pertraukos. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų galbūt Seimas nutars nedaryti pertraukos. Man atrodo, kad mes dėl pertraukos turėtume balsuoti, ir tada bus aišku. Jeigu Seimas nedarys pertraukos, tada viskas vyksta pagal Statutą ir nereikia nieko laukti. O jeigu darote, tada galima susitarti, ar dabar pasisako, ar pasisako kitą dieną.

PIRMININKĖ. Skirtumo nematau, bet galbūt reikėtų suteikti žodį. Aš būčiau už tai, kad pirmiau suteiktume žodį, o po balsuotume. Balsavimas dėl pertraukos bus. Gal jus taip paveiks, kad apsigalvosite. Gal dabar suteikiame žodį premjerui, jeigu jis kalbės. Pone Kubiliau, jūs kalbėsite dar? Abiem ne daugiau kaip 10 minučių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį galiu pakartoti tai, ką sakiau iš pat ryto. Iš tikrųjų čia klausimai, kuriuos girdėjau, ir priekaištai opozicijos dėl Lietuvoje vykdytos finansų politikos… Mes šitą diskusiją galime tęsti kiek norime. Vis tiek aš laikausi tos nuomonės, kad mes vykdėme ir vykdome teisingą politiką. Tą, skirtingai nuo opozicijos, pripažįsta Europos Komisija ir pripažįsta Tarptautinis valiutos fondas. Tai čia galime diskutuoti ir toliau. Veiksmus, kurių mes ėmėmės… Iš tikrųjų mes ėmėmės tų veiksmų, ir aš džiaugiuosi, kad mes sugebėjome jų imtis, taigi ėmėmės tokių veiksmų, kuriuos kartoja ir Estija, ir kartoja ta pati Latvija, tik jau su Valiutos fondo nurodymu. Tai čia vėlgi matykime labai paprastai tai, ką mes darėme čia, kokios svarbos ir kokios vertės yra sprendimai. Ir visiškai skirtinga mūsų būsena negu kaimynų lenkų ar kaimynų vengrų, kurie neturi Valiutų valdybos ir kurie neturi tokios krizės, kokią mes turime. Ir turime ne mes vieni, o ir kaimynai latviai bei estai. Tai raginu tai pagaliau pripažinti.

O dabar dėl Europos komisaro. Aš tikrai raginčiau daryti sprendimus, nežaisti šitoje vietoje. Aš suprantu, kad gali balsai išsiskirti, ir išsiskirs, matyt, todėl, kad vieni – opozicijoje, kiti esame daugumoje, galbūt kažkas turi kokių nors kitokių nuostatų, bet tas žaidimas paprasčiausiai, mano manymu, parodytų, kad Seimas vis dar nemoka dirbti racionaliai šitoje situacijoje. Tai aš raginu visus tiesiog apsispręsti ir tikiu, kad ypač socialdemokratai, buvę valdžioje, kaip opozicija, gali pradėti elgtis racionaliau. Linkiu tai padaryti.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Šemeta tars keletą žodžių. Prašom.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien iš ryto pristačiau savo požiūrį į naujosios Komisijos veiklą ir prioritetus, kuriems didžiausią dėmesį turėtų skirti naujoji Europos Komisija, taip pat susitikau su visomis to pageidavusiomis frakcijomis ir dalyvavau komitetų, tų, kurie pageidavo, kad tokie susitikimai įvyktų, posėdžiuose. Iš tikrųjų džiaugiuosi dalykiška ir naudinga diskusija, kuri vyko tiek susitikime su opozicijos frakcijomis, tiek susitikime Europos reikalų komitete. Todėl manau, kad į tuos klausimus, kurie buvo kilę Seimo nariams, aš tikrai atsakiau.

Šiuo atveju norėčiau jūsų paprašyti atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip ir čia, Lietuvoje, šiuo metu ir Europos Sąjungoje yra ypač svarbus metas, yra baigiamoji Europos Sąjungos biudžeto svarstymo stadija, ir biudžeto komisaras, o aš šiuo metu aš esu komisaras, privalo iš tikrųjų šiam procesui skirti ypatingą dėmesį. Todėl aš nuoširdžiai kreipiuosi į gerbiamuosius Seimo narius apsispręsti vienaip ar kitaip. Aš priimsiu bet kokį jūsų sprendimą. Jūsų valia yra nuspręsti vienaip ar kitaip, tačiau tikrai būtų malonu, kad tai būtų padaryta šiandien, nes, kaip jau minėjau, šiomis paskutinėmis šių metų dienomis, ypač lapkritį, spalio pabaigoje, lapkričio mėnesį, gruodžio mėnesį, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Europos Sąjungos biudžetui, dabartiniam mano pagrindiniam darbui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar turėtume apsispręsti dėl siūlomos pertraukos. Jeigu bus priimtas sprendimas daryti pertrauką, kadangi į visus klausimus atsakė ir pasisakė, komisarui nereikėtų dalyvauti, nebent frakcijos dar norėtų su juo susitikti ir kalbėti. Prašom pasiruošti, ar pritariame siūlomai pertraukai iki kito posėdžio. Taip supratau, kad tai būtų iki ketvirtadienio. Prašom pasiruošti balsavimui.

Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 41, susilaikė 12. Pertraukai pritarta. Pertrauka iki ketvirtadienio. Ten liks tik balsavimas, nebus nė jokių diskusijų, nieko, bus tik balsavimas dėl komisaro paskyrimo. Repliką po balsavimo – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau reaguoti į premjero pasakytą kalbą. Gerbiamasis premjere, ar jūs tarėtės su opozicija, su opozicijos frakcijomis, su seniūnais, kai siūlėte A. G. Šemetą? Jeigu jūs būtumėte bent sukvietę ir aptarę kandidatūrą, tai šiandien, aš manau, jūs turėtumėte moralinę teisę apeliuoti į Seimo narius… arba net savotiškai kaip ir šantažas – jūs turite visi balsuoti. Jūs turite tartis su visais ir tada reikalauti, kad visi balsuotų. Tarimosi tai nebuvo. Ir taip apskritai negalima elgtis.

PIRMININKĖ.  Ačiū. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-624 (pateikimas)

 2-2 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-624. Pranešėja – sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. Pateikimas.

J. KUMPIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, garbūs Seimo nariai. Šiandieninių aktualijų kontekste  2008 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinė apyskaita gal ir nėra tokia įdomi, tačiau pagal Sveikatos draudimo įstatymo nuostatą ją privalo tvirtinti Seimas, todėl mes jums teikiame šią 2008 metų apyskaitą.

2008 metų apyskaita, jeigu įskaitytume lėšų likutį metų pradžioje, yra įvykdyta 104 %, tačiau jeigu atimtume likutį metų pradžioje ir žiūrėtume gryną pinigų judėjimą, tai pajamų dalis yra įvykdyta 97,2 %. Pajamų planas buvo 4,4 mlrd., įvykdymas – faktas yra 4,6 mlrd. Negauta planuotų pajamų, atmetus likutį metų pradžioje, buvo 125 mln. Pajamų dalyje 92 %, t. y. esminę dalį, sudaro įplaukos pagal tris šaltinius pagal tuo metu galiojusį įstatymą. Pajamų mokestis sudaro 48 %, jo įvykdymas buvo 94,8 %, valstybės biudžeto įmokos sudarė 24 %. Jas sudaro mokėjimai už valstybės draudžiamus asmenis, buvo surinkta 98 % priklausančios pagal planą sumos.  „Sodros“ įmokos bendroje pajamų dalyje sudaro 20 % pagal lyginamąjį svorį ir buvo įvykdytos 100 %.

Išlaidų dalis buvo visiškai subalansuota su pajamų dalimi ir išlaidų dalyje pagrindines išlaidas sudarė trys pagrindinės pozicijos, iš viso jos sudaro 87 % nuo visų bendrų išlaidų Privalomojo sveikatos draudimo fondo tais metais, ir išlaidos paslaugoms apmokėti sudarė 66 %, vaistams kompensuoti – 15 % , programoms – 6 %. Tiek. Nenorėčiau trukdyti daugiau jūsų dėmesio, pristačiau trumpai metinę apyskaitą už 2008 metus.

PIRMININKĖ.  Ačiū. Jūsų nori paklausti tikrai nemažai Seimo narių. Ir pirmasis klausia A. Šedžius. Arčiau mikrofono, negirdėti.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Jūs ką tik paminėjote, kiek sudarė procentų, tai 66, 15 ir 6. Tai išeina 87. Kur dar 13 %?

J. KUMPIENĖ. Kiti procentai… likusios…

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Išlaidos atlyginimams ar dar kam?

J. KUMPIENĖ. Ne. Likusios išlaidos yra ortopedijai, sąnariams ir organams protezuoti bei centralizuotai perkamiems vaistams, administruojančių institucijų veiklos išlaidoms.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF).  Kiek?

J. KUMPIENĖ. 13 % visas kartu sudėjus. Tos kitos pozicijos, kurių aš nepriskyriau prie trijų pagrindinių, sudaro 13 % nuo visumos.

PIRMININKĖ.  Ačiū. Matau, kad K. Daukšys išeina, neklausia. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF).  Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ačiū nors ir už trumpą, bet išsamų pranešimą. Mes su ataskaita turėjome galimybę susipažinti. Ir turime apgailestauti, kad, palyginę ataskaitą ir šių metų faktą, mes matome, kad šiais metais yra gerokai sumažėjusios lėšos ypatingai svarbiom sritims. Dar liūdnesnis vaizdas žiūrint į 2010 metų perspektyvą. Gal galėtumėte atsakyti, apžvelgdama 2008 metų ataskaitą, ar vis dėlto galima sakyti, kad 2008 metai buvo vieni iš sėkmingesnių sveikatos sistemos finansavimo metų ir daugelyje sričių buvo pažengta gerokai į priekį teikiant kokybiškas paslaugas?

J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. 2008 metai buvo, galima sakyti, paskutiniai kilimo metai. 2008 metais fondą sudarė 4,39 mlrd., palyginkite – 2009 metams buvo patvirtinta  4,69 mlrd., tačiau metų viduryje buvo sumažinta iki 4,39 mlrd. Taigi vietoj biudžeto pinigų augimo, kaip ir visos ekonomikos, tiesiog prasidėjo biudžeto absoliutinės apimties mažėjimas. Nepaisant to, mes stengiamės biudžetą subalansuoti ir 2010 metams. Tas projektuojamas jo dydis, kuris šiandien yra išdiskutuotas Vyriausybės pasitarime, nėra toks geras, koks buvo 2008 metais, tačiau manome, jeigu eis paraleliai su mūsų vykdoma reforma, leis sistemai išgyventi. 

PIRMININKĖ.  Ačiū. Toliau klausia A. Matulas. Nematau. M. Zasčiurinsko nematau. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF).  Gerbiamoji pranešėja, norėčiau sužinoti, kaip kinta biudžeto įmokos už valstybės draudžiamus asmenis? Ačiū.

J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Valstybės biudžeto įmokų kitimo  tendencija yra palanki sveikatos sektoriui. Ypatingai suformuota palanki tendencija pakeitus 2008 metais Sveikatos draudimo įstatymo atitinkamą straipsnį. 2008 metais valstybės biudžeto įmoka sudarė 29 % nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje, o, pakeitus įstatymą, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metams buvo numatytas didėjimas po vieną procentinį punktą, atitinkamai 32 % nuo vidutinio darbo užmokesčio, 33 %, 34 % ir 35 %. Valstybės įmokos už vieną draudžiamą asmenį didėjimas ir vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas veda prie to santykio suartėjimo. 2008 metais valstybės įmoka už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį sudarė 428 Lt, vidutinė įmoka dirbančiojo asmens už sveikatą sudarė 2357 Lt, arba dirbančiojo asmens įmoka sveikatos draudimui buvo penkis su puse karto didesnė negu valstybės įmoka už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, nors gydymo požiūriu dažniausiai valstybės lėšomis draudžiamas asmuo, kadangi tai daugiausia yra senyvo amžiaus žmonės, jie kainuoja kur kas daugiau. 2009 metais tas santykis suartėjo iki 3,6 karto, t. y. 2009 metais valstybės biudžeto įmoka yra 605 Lt, o dirbančiojo asmens – 2166 Lt. 2010 metams valstybės įmoka bus beveik (kadangi numatyta įstatymu, ji negali kisti) 745 Lt.

PIRMININKĖ.  Ačiū. Toliau klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, Lietuva yra pasirašiusi tarpvalstybinę sutartį dėl socialinių klausimų su Ukrainos Respublika, su Baltarusijos Respublika, su Rusijos Federacija, atrodo, pasirašyta 1999 metais. Tačiau mano apygardoje, kurioje aš dirbu, yra atvykusių piliečių ir dabar turinčių leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje, vieni iš jų gauna socialinį draudimą, kiti negauna. Ne socialinį, atsiprašau, sveikatos draudimą. Tai yra pensininkai, pagyvenę žmonės. Pagal tą susitarimą priklauso tiems žmonėms, atvykusiems iš tų šalių, su kuriomis yra pasirašytos sutartys, ar jiems valstybė privalo iš savo biudžeto mokėti sveikatos draudimą? Ačiū.

J. KUMPIENĖ. Užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje, yra draudžiami sveikatos draudimu ir sutartyje dar galbūt gali būti, labai atsiprašau, bet aš nežinau sutarties sąlygų, bet  sutarties sąlygose dar gali būti numatytos kokios nors papildomos aplinkybės, kurios neprieštarauja įstatymui. Bet šiaip atsiskaitymai tarp valstybių vyksta, ir pilietis, gavęs Lietuvoje paslaugas… pagal įstatymą jam taikomas kaip apdrausto asmens gydymas.

PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, klausau aš jūsų atsakymų. Klausimas paprastas: kiek pavagiama iš Sveikatos fondo? Kodėl klausiu? Nuo kada sveikata tapo bizniu? Ar gali sveikatos sistema remtis biznio principais? Ar sveikatos sistema yra visai kitas principas negu biznis? Nes jūs čia dėstot elementaraus verslo, pavyzdžiui, kiaušinių pardavimo, trąšų gamybos, kėdžių gamybos principus. Ar jūs iš tų (nes jūs dirbot ir „Gosplane“), kurie sveikatą paverčia bizniu? Ar jūsų toks principas yra ir už tai gavot šitą postą?

J. KUMPIENĖ. Nežinau, ar aš teisingai supratau klausimą, bet jeigu supratau, tai mus, atvirkščiai, dažniausiai kaltina, kodėl mes neįsileidžiam į sveikatos sektorių pakankamos konkurencijos, kodėl nėra daugiau privačių tiekėjų, kodėl dominuoja valstybinis sektorius. O ypatingos komercijos, aš sakyčiau, nėra, jinai yra pakankamai apribota dėl to, kad už paslaugas yra mokama pagal valstybės nustatytas kainas, ir negali pasirinkti, kad vienam tiekėjui mokėsi geriau, mokėsi brangiau, o kitam tiekėjui mokėsi mažiau. Tačiau aš labai atsiprašau, galbūt aš nepagavau klausimo esmės.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti. Daugelis kolegų jau uždavė klausimus dėl 2008 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o aš norėčiau paklausti dėl šių metų vykdymo, nes, kiek aš suvokiu, situacija yra gerokai sudėtingesnė, nei buvo 2008 m. Tai kaip baigs šiuos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas? Labai ačiū.

J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Turiu pasakyti, kad anksčiau sveikatos finansavimo apimtys buvo mažiau ar daugiau adekvačios poreikiams. Visos paslaugos yra matuojamos ar vertinamos balais, ir vienas balas apmokant už paslaugas buvo prilyginamas vienam litui. Šiemet pablogėjus situacijai mes neturėjome kitos išeities kaip vieną balą  prilyginti 0,89 Lt, t. y. balo vertė buvo sumažinta. Atitinkamai įstaigos gavo mažesnes pinigų sumas už suteiktas paslaugas, negu gaudavo anksčiau, kai vienas balas buvo prilygintas vienam litui. Tačiau visi veržiamės diržus, taigi ir mūsų įstaigos veržiasi diržus. Atlyginimų kėlimas, kuris vyko ketverius metus iš eilės pagal pasirašytą susitarimą su visuomeninėmis organizacijomis, baigėsi 2008 m., ir iš esmės ta vieta, kuri nukentėjo daugiau už kitas vietas, buvo ta, kad medikams 2009 m. jau nebuvo galimybių kelti atlyginimų.

Yra ir dar viena  atsilikusi grandis. Ryšium su tuo, kad tuos ketverius metus vykdėme įsipareigojimą ir iš esmės kėlėme atlyginimus medikams, nes atlyginimai tikrai buvo atsilikę net nuo Respublikos vidurkio, iki jį pasiekė ir dabar jau pralenkė, nukentėjo kita sritis, ir dabar įstaigoms jau trūksta lėšų apmokėti už energetinius išteklius, už komunalines paslaugas ir visas kitas ūkines išlaidas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, suprantu, kad sunkiais ekonomikos ir finansinės situacijos laikais ir žmonių sveikata blogėja todėl, kad, be abejo, visą laiką vyrauja nervinė įtampa ir į fondą yra sumokama mažiau lėšų, nes atitinkamai ir įstaigos, ir įmonės daro ekonominius skaičiavimus ir taupo. Norėčiau jūsų paklausti, jeigu  palygintume ir „Sodros“ administravimo išlaidas, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo administravimo išlaidas, ar dar įmanoma kažkaip sutaupyti fondo, kaip ir „Sodros“, tarkim,  administravimo sąskaita? Ačiū.

J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą administravimo išlaidoms Valstybinė ligonių kasa ir penkios teritorinės ligonių kasos gali naudoti iki 2 % Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Jos naudoja truputį daugiau kaip 1,5 %, taigi jos įtelpa į tuos rėmus, kuriuos leidžia taikyti įstatymas. Tačiau šita  valstybinių ligonių kasų tinklo struktūra redukuojasi pagal tuos pačius principus, kaip redukuojasi visi valstybės tarnautojai mažinant atitinkamus atlyginimų koeficientus, mažinant darbo užmokestį ir t. t., bazines algas ir visa kita. Juos paliečia lygiai taip pat kaip ir bet kurią valstybinę struktūrą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Toliau nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – A. Matulas, nes J. Oleko nematau. Prašom, A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, praeitais metais mūsų komitetas, čia yra oficialūs duomenys, vykdydamas parlamentinę kontrolę, dažniausiai svarstė įvairius parlamentinės kontrolės klausimus ir pateikė labai daug siūlymų. Deja, reikia pripažinti, kad į visų komitetų siūlymus, kurie yra rekomendacinio pobūdžio, arba reaguojama pavėluotai, arba visai nereaguojama. Pavyzdžiui, mes esame svarstę ir radę labai daug pažeidimų dėl kraujo donorystei skirtų lėšų panaudojimo ir kreipėmės į įvairias tarnybas. Deja, reakcijos labai didelės nebuvo, ir kai dabar Valstybės kontrolė patikrino, rado tą patį, ką komitetas rado prieš gerą pusmetį. Matyt, parlamentas turi priimti kažkokius sprendimus, kad būtų efektyviau reaguojama į komiteto sprendimus. Aš tikrai pasižadu, kad mūsų komitetas išsamiai išnagrinės šitą apyskaitą, pateiksim rekomendacijas, siūlymus, kaip efektyviau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, bet vienaip ar kitaip tai yra praeitis, daugmaž formalus dalykas. Todėl aš siūlyčiau žiūrėti į priekį, galvoti, kaip išgyvens esant šitai krizei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas ir sveikatos sistema, todėl siūlyčiau pritarti po pateikimo. Dar kartą sakau: mes pasižadam, kad iš tikro išnagrinėsim, ar efektyviai buvo naudojamos lėšos, ir tiek parlamentui, tiek ministerijai pateiksim siūlymus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – J. Veselka. Juliau, jūs šnekėsit?

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš gyvenau tarybiniais laikais, kitaip negu jūs. Tiesa, vieną kartą teko ligoninėj gulėti, bet nė vienos kapeikos man nekainavo. Šiandien  milžiniškos sumos mokamos sveikatos apsaugai, didelius pinigus kainuoja vaistai, kurie, kaip įprasta, yra importiniai. Neduok Dieve, ką pasakoja apie gydytojus, kaip jie šantažuoja, jeigu nori, kad tave gydytų, kiek turi mokėti. Ir mes dabar pritarsim šioms išlaidoms nematydami tikrų problemų, neišsiaiškinę, o kaipgi tos kainos formuojasi, bet tikėdamiesi, kad viskas gerai, išskyrus, kad ten kažkas kažkur. Manau, mums reikia išsiaiškinti, kodėl tiek daug kainuoja sveikatos apsauga, kodėl net gaunant kompensuojamuosius vaistus reikia tiek daug  mokėti, kodėl tiek daug, pavyzdžiui, vėžiu ligoninėse serga žmonių, kodėl žmonės šneka, kad gydytojui nuo pat pradžių reikia sumokėti ne mažiau kaip tūkstantį litų už tai, kad tave normaliai apžiūrėtų. Jeigu mes čia užsimerksim, formaliai pažiūrėsim, klestės tas pats. Man yra 99 % neaiškių klausimų ir 1 % – dar suprantama. Todėl aš siūlau nepritarti šiai ataskaitai, rimtai užsiimti analize, kodėl Lietuvoje sveikatos apsauga tapo bizniu.

PIRMININKĖ. Ačiū visiems, išsakiusiems nuomonę. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“ po pateikimo.

Balsavo 70 Seimo narių: už – 56, prieš – 2, susilaikė 12. Pritarta nutarimui.

Siūlomas pagrindiniu Sveikatos reikalų komitetas ir papildomu – Audito komitetas. Galime pritarti tam? Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 5 d. Prieštaravimų nėra.

Darbotvarkės 2-3a, 2-3b, 2-3c, 2-3d ir 2-3e klausimai, turbūt kartu visą bloką. 2-3d klausimas bus atskirai. Turbūt galima sutarti, kad pranešėjas V. Grubliauskas pateiks Nr. XIP-1004, Nr. XIP-1005, Nr. XIP-1006 ir Nr. XIP-1008 kartu, nes yra siūlymas grąžinti tobulinti, tai ir vienu balsavimu apsispręsime, ką darysime.

Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1004, Asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1005, Paso įstatymo 2, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1006 ir Tarnybinio paso įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1008 (svarstymas)

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Matyt, toks variantas būtų pats optimaliausias, nes visi šie keturi jūsų įvardyti įstatymų projektai Nr. XIP-1004, Nr. XIP-1005, Nr. XIP-1006 ir Nr. XIP-1008 iš esmės turi tą pačią motyvaciją. 

Aš pateiksiu projektą Nr. XIP-1004. Komiteto išvada, kaip jūs ir matėte, yra grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti ir siūlyti iniciatoriams atsižvelgti į Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė komitetas, bei pagrindinio komiteto siūlymą; taip pat siūlyti iniciatoriams nustatyti projekte tokį teisinį reguliavimo mechanizmą, kuris laiduotų asmens tapatybės kortelių skaičiaus augimo dinamiką, garantuotų valstybės finansinių įsipareigojimų asmens tapatybės kortelių gamintojams vykdymą. Neskaitysiu, nes jūs viską turite.

Jeigu jūs neprieštarautumėte, aš perskaityčiau argumentaciją, kurią jūs turite prie komiteto sprendimo. Aš norėčiau ją truputėlį detaliau pateikti, kad būtų aiškiau, kodėl komitetas vis dėlto apsisprendė tokiu būdu.

Noriu iš karto pasakyti, kad iš esmės komitetas tikrai nėra prieš galimybę rinktis piliečiui vieną ar kitą dokumentą. Tačiau kalbama apie aplinkybes, kurias reikėtų, matyt, išskirti papildomai. Kalbama apie tai, kad įgyvendinus įstatymų projektuose numatomą teisinio reguliavimo mechanizmą yra įmanomos neigiamos valstybinės strateginės raidos pasekmės. Aš labai paprašyčiau jus įdėmiai įsiklausyti, nes ta pati motyvacija galioja visiems su tuo susijusiems kitiems teisės aktams.

Pirmoji jų yra pasekmė, kuri įvardijama neigiama valstybinės strategijos raidos prasme, t. y. taptų sunku įvykdyti tokias Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones kaip modernizuosime viešąjį administravimą, aš kalbu, 30 punktas – šiuolaikinės visuomenės poreikius ir teikiamas galimybes. 32 punkte užtikrinsime nacionalinius sąveikumo pagrindus, parengsime Rinkimų įstatymo pataisas, leidžiančias balsavimą internetu, apsispręsime dėl elektroninės skaitmeninės terpės saugumo didinimo, teisinės ir institucinės sandaros.

Žodžiu, tampa gana problematiška, netgi kelia abejonę, ar pavyks Vyriausybei šiuo atveju įteisinus tokias įstatymines nuostatas, kurias ji teikia savo vardu, vykdyti jos pačios programos įgyvendinimo priemones. Tikėtina, kad sumažės ir biudžeto pajamos, kas šiandien yra ypač aktualus klausimas, nes natūraliai nekeičiant arba nepažvelgus į situaciją iš esmės yra tikėtina, kad galimas, sakykime, asmens tapatybės kortelių paklausos mažėjimas. Tai būtų logiška ir natūralu, žinant mūsų tautinį prisirišimą prie paso ir šiokį tokį įtarumą žvelgiant į kortelę, kurią vadinčiau raktu į elektroninę erdvę. Tai optimistinėmis prognozėmis mažėtų apie 20 % jos naudojimas, pesimistinėmis prognozėmis – iki 80 %. Atsižvelgiant į šiandien galiojančius valstybės rinkliavos tarifus biudžeto pajamos dėl to galimai sumažėtų nuo 5 iki 20 mln. Kalbama apie 15 mln. pajamų, kurių biudžetas, tikėtina, negautų.

3 punktas – sulėtėtų valstybės investicijų atsiperkamumas, nes jau dabar investicijos į asmens tapatybės kortelių išrašymo įrangą ir infrastruktūrą sudaro 21 mln. Lt, į Nacionalinį sertifikavimo centrą – 12 mln. Lt. Noriu pabrėžti, kad investicijos į šią įrangą ir infrastruktūrą iš dalies yra dengiamos iš pajamų už šitų dokumentų išdavimą bei keitimą. Tuo tarpu asmens tapatybės kortelės savikaina yra apie 120 Lt, rinkliava yra apie 80 Lt. Kitaip tariant, rinkliavos už asmens tapatybės korteles jau šiandien nedengia tų kaštų.

Natūraliai brangtų sertifikavimo paslaugos, sulėtėtų modernių ir visiškai interaktyvių viešųjų elektroninių paslaugų paklausos augimas. Šiuo metu Lietuvoje teikiama 18 visiškai interaktyvių viešųjų elektroninių paslaugų, kuriomis norint pasinaudoti tiesiog būtinas asmens, arba vartotojo, identifikavimas elektroninėje erdvėje. Asmens tapatybės kortelės… jos identifikavimas per ją įdiegtas per valdžią yra vienintelis kelias arba raktas į šitas šiandien veikiančias 18 interaktyvių viešųjų elektroninių paslaugų, nes paso, kaip dokumento, yra numatyta visiškai kitokia paskirtis – tai, sakykime, kelionės dokumentas, nors su biometriniais duomenimis, tačiau jis nėra pakankamas, tiksliau tariant, visiškai neskirtas vartotojui identifikuoti elektroninėje erdvėje.

Labai svarbus aspektas, kurį aš norėčiau ypač išskirti, nes kalbama vėl apie biudžeto pinigus, apie valstybės pinigus, tikėtina, kad iškiltų pavojus efektyviam Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įsisavinimui. Aš nenorėčiau vardyti visų priemonių. Galiu pasakyti tik tiek, kad šiam planui įgyvendinti yra numatyta apie 197,5 mln. Lt, čia kalbama apie Lietuvos ir Europos Sąjungos biudžeto lėšas.

Elektroninio parašo panaudojimas reikalingas dar kelioms priemonėms, kurioms taip pat kartu skirta apie 40 mln. Taip pat yra numatyta, į projektų sąrašus yra įtraukta 19 projektų ir jau pasirašyta 10 sutarčių dėl jų įgyvendinimo. Į sąrašą įtrauktų projektų vertė yra 139 mln. Lt. Iki šio laiko pasirašytų paramos suteikimo sutarčių vertė yra apie 70 mln. Šios lėšos turi būti įsisavintos per 30 mėnesių, t. y. per 2010 ir 2011 metus.

2010 metais vertinant vien tik į projektų sąrašus įtrauktus projektus teoriškai planuojama įsisavinti apie 60,8 mln. Visi šie projektai remiasi tokia prielaida, kad Lietuvos gyventojai turės asmens tapatybės korteles su elektroniniam parašui skirtu sertifikatu ir susidarys tokia gyventojų kritinė masė, pakankamas kiekis, kad jie galėtų tuos dokumentus pasirašyti elektroniniu būdu.

Pagal sudarytas paramos sutartis projektų vykdytojai, šiuo atveju valstybė ir Vyriausybė, turės įrodyti, kad po dvejų metų nuo jų įgyvendinimo 2012 metais 30 %, kartoju, 30 %, vadinasi, trečdalis, paslaugos vartotojų turėtų naudotis elektroninėmis paslaugos priemonėmis, paslaugomis, kurioms yra būtinas elektroninis parašas. Vadinasi, jeigu šis rodiklis nebus pasiektas, teks grąžinti suteiktą Europos struktūrinių fondų paramą. Todėl kyla labai reali grėsmė, kad sumažėjus kortelių skaičiui nebus pasiekti šitie projektų įgyvendinimui svarbūs rodikliai.

Aš nenoriu dar atskirai užimti jūsų laiko kalbėdamas apie visuomenės socialinio mobilumo ir pilietinio aktyvumo dinamikos grėsmes, apie tai, kad, tikėtina, natūraliai sulėtėtų potencialių asmenų, galinčių pasinaudoti elektroninio balsavimo teise, netarpininkaujant komercinėms struktūroms… Tai yra tie aspektai, kurie ir leido komitetui juos visus įvertinus ne emocionaliai, bet racionaliai iš esmės priimti sprendimą, kurį aš jums įvardijau, kaip siūlyti teikėjams šį įstatymų paketą tobulinti.

Aš dar kartą noriu pabrėžti baigdamas, kad iš esmės pati idėja piliečiams suteikti galimybę rinktis, kuris dokumentas jiems būtų svarbesnis, kuris jiems priimtinesnis… Vyriausybė turi labai aiškiai deklaruoti, ne tik deklaruoti, bet ir įtikinti šiuo atveju ne tik save, bet ir mus, šiuo atveju bent jau komiteto narius, kad visos tos grėsmės, kurias aš įvardinau, yra suvokiamos, joms yra pasiruošta, jos nekels grėsmės šiuo atveju, sakykime, net ir valstybės biudžetui, planuotoms įplaukoms bei pajamoms. Jeigu trumpai,  visi šie keturi įstatymų projektai yra tarpusavyje tiesiogiai susiję ir ši motyvacija, tinkanti pirmajam projektui Nr. XIP-1004, identiškai tinka ir visoms kitoms teiktoms įstatymų iniciatyvoms. Kalbu būtent apie šitą paketą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs galite sėsti.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Pagal Statutą dabar nėra jokių kalbų per svarstymą, yra tiktai už, prieš, nes yra pagrindinio komiteto siūlymas atmesti, grąžinti iniciatoriams tobulinti. Nuomonė prieš – E. Žakaris. Prieš komiteto nuomonę, taip?

E. ŽAKARIS (LSDPF). Taip. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išklausėme, aišku, yra rimti motyvai, bet visi motyvai yra susiję su finansais. O kur yra žmogus? Kodėl dabar mes turime versti žmones imti du dokumentus, ypač kuriam reikia kur nors vykti, jeigu yra du analogiški dokumentai, vien dėl to, kad kažkas kažkokius įpareigojimus numatė? Aš manau, kad tikrai turime leisti žmonėms teisę rinktis, o Vyriausybė, be abejo, ten gali sudėlioti kažkokius įsipareigojimus, juo labiau kad gal reiktų išsiaiškinti, kas tokius įsipareigojimus atliko, kad gali būti ir finansinės sankcijos, ir taip toliau. Manau, kad tikrai negalima atmesti tokių projektų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Palaikantis komiteto nuomonę – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, labai aiškiai išdėstė, kokios to viso projekto kainos yra, tai yra dešimtys milijonų litų, o tas visas akcentas, kad žmogus turi teisę pasirinkti, tai yra tas pats, kai žmogui paliekama vienintelė teisė tapti bedarbiu, atsisakyti dalies algos, atsisakyti dalies pensijos ir taip toliau. Todėl manau, kad kiekvienas litas, kainuojantis vienai ar kitai sistemai įdiegti, turi būti aiškiai įvertintas, pagrįstas ir ne tik šios dienos interesas, bet ilgalaikis. Labai teisinga, kadangi viso to nėra, o tik akcentuojama žmogaus teisė pasirinkti, siūlau pritarti atmetimui, grąžinimui ar kam ten, tobulinimui, kad būtų viskas įvertinta. Mes mažiau turime politikuoti, o daugiau vadovautis skaičiais, pagrindimu, o politikavimas mus atvedė į krizę, kai nekalti turi mokėti, o kalti ir toliau lobsta. Siūlau pritarti bendrai išvadai grąžinti tobulinti.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Manau, galime pereiti prie balsavimo dėl visų keturių projektų, nes jie tarpusavyje susiję – 2-3a, 2-3b, 2-3c ir 2-3e. Kas balsuoja už, pritaria komiteto nuomonei grąžinti tobulinti iniciatoriams, kas balsuoja kitaip, nepritaria komiteto nuomonei. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas balsuoja už, pritaria komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti visą paketą.

Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 11, susilaikė 4. Komiteto išvadai pritarta grąžinti iniciatoriams tobulinti. Dar kartą primenu, tai būtų projektai Nr. XIP-1004, Nr. XIP-1005, Nr. XIP-1006 ir Nr. XIP-1008.

Dabar liko projektas Nr. XIP-1007, bet yra komiteto pirmininkas ir pranešėjas, turbūt jo atskirai svarstyti nereikėtų ir reikėtų laukti, kol sugrįžtų šie patobulinti… kaip man išaiškino, tai gali būti neatitikimas, gali priimti vienaip, o paskui grįš visai kitoks blokas ir vėl reikės keisti. Galima bendru sutarimu nesvarstyti ir 2-3d – projekto Nr. XIP-1007? (Balsai salėje) Galima, taip? Ačiū.

Konsulinio statuto 4, 20, 25, 28, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-366(2) (sujungti XIP-1067 ir  XIP-366) ir Konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1068(2) (svarstymas)

Pereiname prie darbotvarkės 2-4  klausimo, tai irgi visas įstatymų blokas. Manau, kad… Yra atskiri pranešėjai, turbūt reikia juos atskirai svarstyti. Gal 2-4a, 2-4b kartu, tai būtų projektai Nr. XIP-366 ir Nr. XIP-1068 – Konsulinio statuto 4, 20, 25, 28, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – D. Barakauskas, Užsienio reikalų komitetas. Prašom.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pristatyti Užsienio reikalų komiteto pateiktą išvadą dėl Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 4, 20, 25, 30 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Komitetas, kurio posėdis įvyko 2009 m. spalio 9 d., pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, prie šio projekto, kaip jūs, pirmininke, ir sakėte, reikėtų prijungti Konsulinio statuto 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1067. Komitete šiam pasiūlymui buvo pritarta vienbalsiai. Tai čia yra dėl pirmojo.

PIRMININKĖ. Dėl statuto?

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Taip.

PIRMININKĖ. Dabar dėl mokesčio.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Dabar dėl Konsulinio statuto 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1067. Komiteto posėdis įvyko 2009 m. spalio 4 d. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šį projektą sujungti su Konsulinio statuto 4, 20, 25, 30 ir 32 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-366. Komitete 7 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Dabar dėl projekto Nr. XIP-1068. Šiuo klausimu Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis. 2009 m. spalio 9 d. įvyko komiteto posėdis. Komitete pritarta patobulintam įstatymo projektui, taip pat ir komiteto pateiktoms išvadoms. Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKĖ. Ačiū, pristatėte komiteto išvadą. Į tribūną kviečiamas V. Matuzas, kuris pristatys Biudžeto ir finansų komiteto…

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-1067 ir priėmė sprendimą: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Taip pat komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-1068 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-1068 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Tokios išvados dėl šių dviejų įstatymų projektų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą pristatys V. Grubliauskas.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininkės pavaduotoja. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, šiais klausimais kaip papildomas komitetas, svarstė Konsulinio statuto 25 ir 28 straipsnių pakeitimų įstatymo projektą Nr. XIP-1067. Komiteto sprendimas buvo iš esmės pritarti svarstomo įstatymo projektui. Taip pat siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti svarstomą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

Ir kaip papildomas komitetas Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė ir įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1068. Komiteto išvada taip pat yra iš esmės pritarti svarstomam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti svarstomą įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – taip pat bendru sutarimu. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas pristato V. Žiemelis. Užrašyta, kad V. Žiemelis pristato. Matau, kad dviese ateinate.  (Balsai salėje)

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Aš neprieštarauju perleisti šią pareigą, bet ką padarysi, aš užrašytas.

Gerbiamoji posėdžio pirmininke,  gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIP-366 – Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 4, 20, 25, 28, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir nutarė siūlyti tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas. Taip pat siūlome šį Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 4, 20, 25, 28, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą sujungti su Lietuvos Respublikos konsulinio įstatymo projektu Nr. XIP-1067. Pritarta bendru sutarimu.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIP-1068 – Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinę pastabą, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvadą pristato M. Varaška.

M. VARAŠKA (VLF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, svarstydamas šiuos du įstatymų projektus, sulaukė Teisės departamento pastabų ir tom pastabom pritarė. Kitų subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabų, pasiūlymų mes nesulaukėme. Komitetas, kaip papildomas komitetas, iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė nustatyti abiejų projektų įsigaliojimo datą nuo 2010 m. sausio 1 d. Komiteto balsavimo rezultatai dėl abiejų įstatymų projektų – bendru sutarimu pritarta tokiam įstatymo projektui ir pirmuoju, ir antruoju atveju. Ir dėl Konsulinio statuto, ir dėl Konsulinio mokesčio įstatymų projektų už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijose dalyvauti niekas neužsirašė. Pasiūlymų šiem dviem įstatymų projektams nėra. Nuomonių už, prieš norinčių pasakyti nėra. Ar galime bendru sutarimu?  (Balsai salėje) Norite balsuoti. Taip, prašom balsuoti. Ar pritariam Nr. XIP-336 ir Nr. XIP-1068 įstatymų projektams? Prašom, vyksta balsavimas.

Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.

Toliau 2-4c klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1069. Pranešėjas – Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas V. Grubliauskas.

Toliau posėdžiui pirmininkauja… Dingo pirmininkas, nebematau. Vadinasi, vėliau pasikeisime. Č. Juršėnas. Taip.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1069(2) (svarstymas)

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Galiu pradėti?

PIRMININKĖ. Prašom.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Dėkui. Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1069. Jūs matote, kad komitetas svarstė visus Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus, taip pat pritarė Žmogaus teisių komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto išvadoms ir komiteto sprendimas yra pritarti komiteto pasiūlytam patobulintam įstatymo projektui. Tai yra pagrindinio komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 

PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF).  Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar iš eilės V. Matuzas. Prašom, Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi V. Žiemelis.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-1069 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Informacinės visuomenės plėtros komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. V. Žiemelis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi kolega M. Varaška. Prašom.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą Nr. XIP-1069 – Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. M. Varaška – Žmogaus teisių komiteto vardu. Prašom, kolega.

M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pristatau Žmogaus teisių komiteto, papildomo komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Svarstymo komitete metu kitų pastabų, išskyrus Seimo Teisės departamento pastabas, mes nebuvome gavę. Seimo Teisės departamento išsakytoms pastaboms komitetas pritarė ir taip pat kaip dėl ankstesnių dviejų įstatymų projektų, iš esmės pritardamas pateiktam šiam įstatymo projektui, pasiūlė nustatyti jo įsigaliojimo datą nuo 2010 m. sausio 1 d. Komiteto sprendimas – pritarti svarstomam įstatymo projektui – priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Einam toliau. Manau, Seimo nariai neprieštaraus, kad aptarsime kiekvieną projektą iš komplekso atskirai, o po to balsuosime dėl visų, tik dėl vieno projekto yra vienas siūlymas. Dabar Paso įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1070(2). Pagrindinio Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu – V. Grubliauskas. Prašom, kolega. Ruošiasi V. Žiemelis.

Paso įstatymo 2, 5, 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo  įstatymo projektas Nr. XIP-1070(2) (sujungti Nr. XIP-646 ir Nr. XIP-1070) (svarstymas)

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo vicepirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2, 5, 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1070. Komiteto…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutėlę, jeigu galite, aš manau, Seimo nariai neprieštaraus, abu projektus pristatykite.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Paso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-646, jeigu teisingai supratau.

PIRMININKAS. Ne, aš turiu galvoje Nr. XIP-1071 – Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Arba kaip norite, galite iš karto, arba dar kartą eisite į tribūną.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Galėsiu dar kartą ateiti, nieko nematau blogo, pasivaikščioti sveika. Kalbant apie Nr. XIP-1070, yra komiteto sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, Paso įstatymo 2, 5, 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1070 ir Paso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-646 po priėmimo sujungti. Tai buvo pasiekta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Labai ačiū, o po to dėl pastabos šiek tiek vėliau, kai visi kiti pranešėjai pakalbės. Kviečiu, kaip sakiau, V. Žiemelį papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbėti. Ruošiasi kolega M. Varaška.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2, 5, 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1070, nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą tobulinti pagal redakcinę Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Už šį projektą balsuota bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu M. Varašką tarti žodį Žmogaus teisių komiteto vardu. Prašom.

M. VARAŠKA (VLF). Dar kartą dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kalbėdamas dėl abiejų įstatymų projektų Nr. XIP-1070 ir Nr. XIP-1071 aš pakartosiu, jog svarstymo Žmogaus teisių komitete, kaip papildomame komitete, metu, išskyrus Teisės departamento pastabas, jokių kitų pastabų iš kitų subjektų, turinčių teisę tokias pastabas arba pasiūlymus teikti, mes negavome. Į Seimo Teisės departamento pastabas buvo atsižvelgta, joms pritarta ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui, iš esmės pritariant įstatymo projektui, atsižvelgti į Teisės departamento pastabas bei į šio komiteto siūlymą kaip ir likusiems įstatymo projektams numatyti įsigaliojimo datą 2010 m. sausio 1 d. Komiteto sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi yra pataisa, tai aš kviesčiau vėl į tribūną kolegą V. Grubliauską. Žodis suteikiamas pataisos autoriui J. Juozapaičiui. Komitetas, iš karto sakau, nepritarė. Autorius gal atsiims, bus visiems lengviau. Prašom. Pirma siūlymo autorius. J. Juozapaitis. Prašom.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano argumentai buvo parašyti, kad Lietuvos piliečiui dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo būtų sudarytos sąlygos pasirinkti patogiausią įgaliotą instituciją, jis gali kreiptis į įgaliotą instituciją. Komitetas nepritarė, aš nepykstu, bet mano argumentus jie persirašė savo komiteto vardu, tas pats argumentas, tik jų pritarta. Man labai keista, kad mano nepritarė, o savo pritarė, nors iš dalies pritarta būtų.

PIRMININKAS. Svarbu, kad geras darbas padarytas. Gerbiamasis pranešėjau, sutinkate?

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Sutinku su tuo, kad mus vienijo gero darbo idėja, bet jeigu reikėtų, aš trumpą motyvaciją galiu pasakyti. Jūsų siūlyme buvo nurodyta, kad pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, dėl paso išdavimo ar keitimo gali kreiptis, kur jam patogiausia. Motyvaciją jūs matote prie mūsų argumentų. Bet aš norėčiau pasakyti, kad tikrai nebuvo, kaip jūs sakote, jūsų nuomonė absoliučiai ignoruota, arba, tiksliau tariant, nukopijuota ir tokia pati perkelta į komiteto sprendimą, tačiau svarstant pačią sąvoką „gali kreiptis“ buvo prieita prie tokios išvados, arba, sakykime, tai mums suponavo tokį suvokimą, kad vis dėlto tas netikslus nurodymas „gali kreiptis“ imperatyviai nenustato privalomo fizinio teikėjo dalyvavimo pateikiant dokumentus, kad būtų galima absoliučiai tiksliai identifikuoti asmenį, kuris tai teikia. Ir šitoje vietoje mūsų komiteto siūloma formuluotė, kad turi pats atvykti į įgaliotą instituciją, kuri jam patogiausia, ir tai padaryti. Ir kalbininkai tam neprieštaravo, kad sąvoka „pats atvykti į įgaliotą instituciją“ yra gerokai tikslesnė ir kelianti daug mažiau abejonių, jeigu iš viso bekelianti, dėl tiesioginio fizinio dalyvavimo pateikiant dokumentus. Komiteto nuomonė šiuo atveju iš dalies sutampa su jūsų, tik, aš sakyčiau, šiek tiek patobulinta, be jokios abejonės, įkvėpta jūsų geranoriškumo.

Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas  Nr. XIP-1071(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom nebėgti iš tribūnos. Pereiname prie paskutiniojo paketo projekto, tai yra Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIP-1071(2). Prašom.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar žodį turi tarti V. Žiemelis Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Ruošiasi M. Varaška. Paskutinis likęs.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIP-1071, siūlo pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. M. Varaška, Žmogaus teisių komitetas.

M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų atsiprašau, kad truputį neįdėmiai sekiau posėdžio eigą. Prieš tai kalbėjęs spėjo pristatyti poziciją dėl abiejų įstatymų projektų manydamas, jog kalbama apie juos abu.

PIRMININKAS. Tai labai gerai.

M. VARAŠKA (VLF). Telieka pakartoti, jog Žmogaus teisių komiteto pozicija šiuo klausimu yra ta pati ir patirtis, kaip ir dėl buvusių aptartų įstatymų projektų… t. y. gautos tik Teisės departamento išvados, kurioms buvo pritarta. Kitų subjektų pastabų negauta. Įstatymo projektui iš esmės pritarta ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Seimo Teisės departamento pareikštas pastabas, siūlant nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2010 m. sausio 1 d. Komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš viso paketo dviem pirmiesiems paketams mes jau pritarėme. Dabar lieka trys: dėl Gyvenamosios vietos įstatymo, Paso įstatymo ir Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime pritarti? Ar pabalsuokime? (Balsai salėje) Gerai, pabalsuokime. Kolegos, dėl visų trijų: 1069, 1070, sujungto su kitais, ir 1071. Visur antrieji variantai. Prašom balsuoti, ar pritariame po svarstymo. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai, 85 balsavo. Už – 81, susilaikė 4. Taigi pritarta po svarstymo.

Asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-645(2) (svarstymas)

Dabar Asmenybės tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-645(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – vėlgi kolega V. Grubliauskas. Pagrindinio komiteto, t. y. Informacinės visuomenės plėtros komiteto, vardu. Ruošiasi kolega V. Žiemelis.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo vicepirmininke. Tik norėčiau patikslinti, kad kalbama ne apie asmenybės tapatybės kortelę, bet apie Asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimą.

PIRMININKAS. Sutinku, asmens.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Bet jeigu asmuo bus ir asmenybė, man atrodo, nuo to niekas nenukentės.

Komiteto sprendimas. Komitetas svarstė šitą klausimą – Asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-645(2) – kaip pagrindinis komitetas. Komitetas atsižvelgė ir į Seimo Teisės departamento išvadas, taip pat į Europos teisės departamento išvadas, Žmogaus teisių komiteto iš dalies ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomas pastabas ir nusprendė pritarti paties komiteto patobulintam įstatymo projektui. O pasiūlymai yra pridėti prie šio įstatymo projekto, t. y. pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir nurodyti, kad pilietis dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo turi pats atvykti į įgaliotą instituciją, kur jam yra patogiausia tai padaryti. Neveiksnus pilietis dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo kreipiasi per savo globėją ar kitą teisėtą atstovą, o pilietis, kuris dėl fizinės negalios pats negali atvykti, – per įgaliotą asmenį. Taip pat papildyti projektą 2 straipsniu, kuris jums yra išdėstytas, kad pilietis dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo galioti… institucijai šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį, kai jam sukako 16 metų. Balsavimo rezultatai komitete buvo bendru sutarimu. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pastabos šiek tiek vėliau. O dabar V. Žiemelis – papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, ruošiasi kolega M. Varaška.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-645(2), nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą tobulinti, taip pat siūlyti kreiptis Statuto 138 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. prašyti Vyriausybės išvados, nes šiuo projektu siūloma keisti Vyriausybės kompetenciją, esančių teisinių santykių reguliavimą, gyvenamosios vietos deklaravimą ir su juo susijusius klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu M. Varašką, Žmogaus teisių komitetas. Prašom.

M. VARAŠKA (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Žmogaus teisių komitetas, svarstydama šį įstatymo projektą, iš esmės pritarė jam. Analizuodamas Seimo Teisės departamento pareikštas pastabas, taip pat joms pritarė, įskaitant ir prieš tai kalbėjusio gerbiamojo V. Žiemelio išsakytą pastabą dėl kreipimosi į Vyriausybę dėl Vyriausybės nuomonės dėl šio įstatymo projekto gavimo. Svarstant įstatymo projektą komitete, gimė pasiūlymas vis dėlto truputėlį pakoreguoti teikiamą 5 straipsnio 2 dalies konstrukciją. Šiam pasiūlymui komitete taip pat buvo pritarta. Bendri rezultatai yra tie, jog su išvardytomis pastabomis ir pastebėjimais komitetas teikiamam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vėl yra J. Juozapaičio pataisa, man atrodo, analogiška ankstesnei. Ar kolega būtinai teiks, ar sutiks su komiteto išvada? J. Juozapaitis. Kolega J. Juozapaitis. Kolega, dėl tamstos pataisos. Man atrodo, ji analogiška ankstesnei.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Taip, taip.

PIRMININKAS. Tai nereikalaujate?

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, yra užsirašę norintys kalbėti. Taigi pirmasis – E. Žakaris. Nuomonė už. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi niekas neprieštarauja, tai negaišinsiu, bet manau, kad tikrai reiktų pritarti, nes ypač šiuo laikotarpiu žmonės nelabai renkasi, kur dirbti, džiaugiasi gavę darbo. Dažnai tas darbas nesutampa su gyvenamąja vieta. Turėti galimybę pasikeisti asmens dokumentus ten, kur jam patogiau, be abejo, yra žmonėms labai gerai, juo labiau kad tai biudžetui tikrai papildomai nekainuos. Už.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto viena nuomonė prieš yra. Tai yra kolega J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Kolegos, aš – žmogus kaimietis, mėgstu viską, kas labai paprasta ir aišku, todėl dabar galvoju: diplomatinis pasas, tarnybinis pasas, pasas, asmens kortelė, ir žmogus yra suvyniotas į spalvotus popierius. Velniams to reikia?

PIRMININKAS. Tai čia ir yra esminė išvada?

J. VESELKA (TTF). Taip, prieš.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, tai, matyt, jeigu kolega Julius reikalauja, balsuosime. Būtinai, gerai. Gerbiamieji, dabar registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po aptarimo Asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Komitetai pritaria, bet vienas Seimo narys prieštarauja. Prašom.

Užsiregistravo ir balsavo 79 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 2, susilaikė 5. Projektui pritarta.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-714, Kredito unijų įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-715, Viešųjų įstaigų įstatymo 6 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-716, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-717, Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-718 ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-719 (pateikimas)

Iš eilės yra 6 kompleksinis klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir kartu su juo Kredito unijų įstatymo, Viešųjų įstaigų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą atitinkamų įstatymų pakeitimo įstatymų projektai. Pateikimas. Projekto registracijos Nr. XIP-714, Nr. XIP-715, Nr. XIP-716, Nr. XIP-717, Nr. XIP-718 ir Nr. XIP-719. Pranešėjas – viceministras T. Vaitkevičius. Prašom.

T. VAITKEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui, labą vakarą Seimo nariams. Kompleksas šešių įstatymų projektų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs visą komplektą iškart, gerai?

T. VAITKEVIČIUS. Taip, pabandysiu, nors jie skiriasi, bet esmė ir tikslas bendras, tai yra įgyvendinti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą „vieno langelio“ principą ir sumažinti administracinę naštą. Visi pakeitimai susiję su atsisakymu notarinių veiksmų.

Šitą kompleksą galima būtų išskaidyti į dvi dalis – vienas yra rinkimų įstatymų blokas, t. y. Savivaldybių tarybų rinkimų, Seimo rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma atsisakyti nuostatos, kad Seimo nario įgaliojimai jam mirus nutrūksta tiktai tuomet, kai yra pateikiamas mirties liudijimo nuorašas. Išties dabartiniais laikais yra gana paprasta Vyriausiajai rinkimų komisijai gauti mirtį patvirtinančius duomenis iš gyventojų registro tiesiogiai ir taip iš dalies palengvinti. Išties reti tie atvejai, bet principinė nuostata to atsisakant yra svarbi. Antrasis kompleksas susijęs su Kredito unijų įstatymu, Kooperatinių bendrovių įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu. Tai yra visuose šiuose įstatymuose siūloma atsisakyti reikalavimo steigiant šituos juridinius asmenis tvirtinti steigėjų parašų tikrumą notariškai. Jau kitų formų įstatymuose yra atsisakyta tokio reikalavimo, t. y. Akcinių bendrovių, Asociacijų, Individualių įmonių įstatyme nėra reikalavimo tvirtinti steigėjų parašų tikrumą. Mūsų nuomone, tą dera daryti ir dėl mano paminėtų juridinių asmenų formų. Noriu atkreipti dėmesį, kad atsisakius tokių parašų tvirtinimo pats steigimo tikrumo užtikrinimas, steigimo teisėtumo užtikrinimas tikrai nenukentės, nes reikalavimas, kad šitų asmenų įstatus, kitus steigimo dokumentus tvirtintų notarai, išlieka. Taigi tiktai atsisakoma vienos išankstinės ir, mūsų nuomone, bereikšmės formos. Naudos išraiška.  Notarams šiuo metu už parašų tvirtinimą mes mokam po 3 Lt, bet, matyt, dar svarbiau yra tai, kad  bus taupomas žmonių laikas. Noriu atkreipti dėmesį, kad panašias nuostatas numato ir kiti trys projektai, šiuo metu jie svarstomi Seime, tai Nr. XIP-894, Nr. XIP-901 ir Nr. XIP-903. Taigi, manau, sėkmingai galima šituos projektus bus svarstyti drauge. Kviesčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jus nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis – A. Šedžius. Aš jo nematau. B. Pauža. Prašom, kolega. B. Pauža. Jis yra tikrai. Prašom. Ruošiasi kolega A. Sysas.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano toks vienas klausimas. Sakykite, ar atsisakymas tvirtinti fizinių asmenų parašų tikrumą notarine tvarka nesukels nepageidaujamų neigiamų pasekmių? Juk šiuo atveju kalbam apie bendrovės steigimą, bendrovės įstatų tvirtinimą ir panašiai. Tai gana, sakyčiau, svarbūs procesai. Ir kokie padariniai kils, jei paaiškės, kad už žmogų pasirašė kitas? Sakykite, ar nereikia šiuo atveju numatyti kokių nors saugiklių? Galbūt palikti ir senąją tvarką. Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Kaip jau minėjau, šiuo atveju mes tiktai siūlome atsisakyti parašų tikrumo tvirtinimo sudarant steigimo sutartį. Kai kalbam apie įstatų… pačių įmonių registravimą, tai išlieka nuostata, kad steigimo dokumentai, jų tikrumas, jų teisėtumas turi būti patvirtinti notaro. Taigi neabejojame tuo, kad jokiu būdu nenukentės pats steigimo procesas teisėtumo prasme.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Veselka. Ruošiasi kolega Č. V. Stankevičius. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Viceministre, jūs kelintą kartą aiškinat, kad nenukentės. Bet jūs žinote, įstatų tvirtinimas ir parašų tikrumas yra du skirtingi dalykai. Nes jeigu nusikalstamos struktūros padirbs parašus ir niekas už tų parašų tvirtinimą neatsakys, o jūsų toks tikslas, o įstatų tvirtinimas – tai ar įstatai parašyti pagal įstatymo reikalavimus, todėl suklastoti parašai ir įsteigta bendrovė… notaras, tvirtindamas įstatus, jau už nieką neatsako. Nejaugi jūs norite, kad tokie svarbūs santykiai kaip turtiniai santykiai, atsakomybės santykiai, pats pradinis steigimo etapas būtų garbės žodis, pasitikiu, be juridinės atsakomybės. Ar negalvojat, kad po to bus tas pats, kas buvo su EBSW?

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, ponas Juliau, kad tai… noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu, kai kalbam apie žymiai, sakysim, stipresnių ir svarbesnių juridinių asmenų, t. y. akcinių bendrovių, asociacijų, individualių įmonių registravimą, tai išlieka tas pats, kai nėra reikalavimo tvirtinti parašų tikrumą. Kalbant apie tai, ką tvirtina notaras, tvirtindamas įstatus, be abejonės, reikia neužmiršti ir to, kad notarai, tikrindami įstatus, be abejonės, tikrina ir asmens, pateikusio tuos steigimo dokumentus, asmenybę, ar jisai yra tikrai pagrįstai pateikiantis tuos steigimo dokumentus. Tai šiuo atveju kažkokios falsifikacijos, apie ką jūs šnekate, iš tiesų negali būti. Šiuo metu notaro veikimas po to, kai steigimo sutartis pasirašyta, dar kartelį tvirtinti įstatus, be abejonės, yra perteklinis ir pakartotinis, visiškai nepagrįstas veiksmas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Č. V. Stankevičius, ruošiasi kolega J. Ramonas.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau paaiškinti pačią pataisos formuluotę. Jeigu išbraukiamas sakinys, sakinio dalis, kuri reikalavo notaro tvirtinimo, tai kam dar reikia rašyti, kad notaro netvirtinama? Tai jeigu nėra reikalavimo, tai ir netvirtinama. O įrašymą, kad netvirtinama,  galima suprasti tik taip, kad draudžiama notarui tvirtinti, tai yra neleidžianti norma. O jeigu kas panorės tvirtinti, kodėl reikia uždrausti? Aš nesuprantu šitos pataisos redakcijos.

T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Noriu paaiškinti. Pagal Civilinio kodekso reikalavimus yra bendra taisyklė, kad parašai yra tvirtinami, išskyrus tuos atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip. Todėl įstatyme nuostata, jog steigiant šituos asmenis neturi būti tvirtinami parašai notariškai,  yra būtina, kitaip veiktų Civilinio kodekso bendroji taisyklė.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia J. Ramonas. Prašom, kolega.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Jūs čia aiškinate ir, dovanokite, ar aš truputį nesuprantu, ar neaiškiai aiškinate. Taigi tas parašų tvirtinimas, kaip teikiama įvairiose įstatymo pataisose, kad netenka prasmės ir neturi reikšmės, aš nelabai suprantu. Na, sakykime, dar akcinėje bendrovėje, ten, kur vienas žmogus turi 95 % akcijų, viską valdo ir t. t., bet čia yra teikiami ir kooperatinėms, o kooperatyvams, kaip jūs suprantate, yra visai kiti atskaitos dalykai, yra santykis su apyvarta, atskaitomybe ir visa kita. Jeigu ten nebus atsakomybės ir tvirtinimo parašų, aš nesuprantu, kas tada atsakys už vienos ar kitos kooperatinės įmonės finansinius ir visokius dalykus, kurie įvyksta, ne nusikaltimai, aš turiu omeny, nesusipratimai ir t. t. Ir tada, jeigu su tam tikromis teisėsaugos institucijomis reikia aiškintis, kas už viską atsakys? Kaip čia bus? Akcinėje bendrovėje, aš suprantu, ten truputėlį kitaip. Ačiū.

T. VAITKEVIČIUS. Jeigu jūs žiūrėsite visus tris įstatymų projektus, noriu atkreipti dėmesį, kad kalbama pirmiausia apie steigimo sutartis, kai fiziniai asmenys tik susitaria dėl to, kad steigs. Antra, kalbant apie tai, kai atsisakoma kooperatinių bendrovių steigime dalyvavusių asmenų parašų notarinio tvirtinimo, tai galiu jus užtikrinti, kad šiuo atveju Civilinis kodeksas gana aiškiai reglamentuoja, jog atsakomybė tenka asmeniui, kuris pateikia notarui dokumentus, kurie (…) įmonių steigimą. Čia kalbama tiek apie kooperatines, tiek kredito, tiek viešąsias įstaigas. Ir šia prasme skirtumo tarp akcinių bendrovių ir kooperatinių bendrovių, manau, mes ne tik negalime, bet ir neturime daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos vis dėlto nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. E. Pupinis – nuomonė už. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nemanau, kad steigimo sutartyje notariškas tvirtinimas parašų yra toks svarbus dalykas. Anksčiau mes bijojome daug ko, ir sąskaitų bijojome, ir kitų dalykų bijojome. Iš tikrųjų bet kokiu atveju parašai ir su antspaudais, ir su notariškais patvirtinimais gali būti klastojami, jeigu tai bus daroma piktybiškai. Priešingu atveju nemanau, kad bet kokių steigimo darinių dalykai turi būti būtinai apmokestinti per notarų kontorą, vadinasi, notaras lyg ir įteisintų tą veiksmą. Įteisina tą veiksmą paprasčiausiai parašai. Nemanau, kad einant tuo keliu, t. y. mažinant biurokratinių  apribojimų steigiant įmonę, iš tikrųjų pasipils kokių nors klastojimų ir panašiai. Todėl siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Varaška. Prašom.

M. VARAŠKA (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų pati mintis ir idėja šių trijų, galima sakyti, įstatymų projektų yra gera, nes jie yra tarpusavyje susiję. Dėl to paties techninio sprendimo atsisakyti privalomo notaro parašo tikrumo tvirtinimo… tačiau yra du „bet“. Pirmasis – apskritai ar verta skubėti dabar dėl metų, dvejų, plėtojant elektroninio parašo kūrimo koncepciją ir tikintis, jog po metų, dvejų toks parašas iš esmės pakeis tokių ir kitų įstaigų dokumentų formalizavimo eigą. Tai vienas aspektas.

Kitas aspektas, pastebėtina, kad pats notarinis veiksmas – asmens parašo tikrumo liudijimas – yra nekvestionuojamas, jis yra nenaikinamas. Tad priimti tokį pakeitimą tik dėl dalies dokumentų, susijusių su įmonių pertvarkymu ar reorganizavimo steigimu ir juose esančių asmenų parašų tikrumo liudijimu ar neliudijimu yra gana rizikinga. Aš manyčiau,   šitaip šiandien eksperimentuoti dėl esamo notarinio veiksmo, kuris galioja ir yra pripažįstamas, ir vykdomas, ir paisomas, ir patvirtintas Notariato įstatyme, eksperimentuoti nederėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar viena nuomonė prieš – J. Veselka. Prašom, nes čia keli projektai. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu vadovautumės principu, kad visi žmonės sąžiningi, tai tada galima sakyti – tikrai nereikia nei Seimo, nei Vyriausybės, ir komunizmas yra reali teorija. Bėda ta, kad labai daug situacijų, kur kiekvienas galvoja, kaip apstumti kitą. tam ir buvo sukurta tvarka, kad minimizuotume galimybes sukčiauti. Ir tam buvo notarai, kurie buvo atsakingi, kad tai, kas vyksta, yra kiekvieno asmens apsisprendimas ir tikras parašas. Ne veltui buvo sugalvotas šitas dalykas. Prieš mus žmonės nebuvo kvailesni negu mes. Dabar, vadovaudamiesi tokiomis gražiomis idėjomis, kad visi žmonės labai sąžiningi ir geri, nutarėme, kam tie notarai reikalingi, jie per daug pinigų ima. Tai yra kitas reguliavimo… Bet kad būtų visur tikra, užtikrinta, kad būtų atsakingas asmuo, kad nebūtų sukčiavimo, tai yra būtinybė. Todėl siūlau nepritarti. Nežinau, ar kreipėsi kooperatinės bendrovės, kitos, kad šitą reikia panaikinti. Ar susėdo šita Vyriausybė, kurios kompetencija labai abejoju, ir nutarė: imam ir palengvinam, imam ir palengvinam. O akcinės bendrovės ir kooperatinės bendrovės mechanizmas skiriasi. Yra didelis skirtumas realiame gyvenime. O jie nutarė – jeigu čia, tai ir ten. Negalima šitaip. Gerbiamieji, prisiimkite atsakomybę. Visur turi būti atsakomybė. Krizė todėl, kad nėra atsakomybės. Todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Pagal tamstą kaltumo prezumpcija visų pirma. Mielieji kolegos, ar sutinkate, kad dėl visų projektų, t. y. dėl viso paketo vienu balsavimu, ar reikia dėl kiekvieno balsuoti atskirai? (Balsai salėje) Vienu? Gerai. Dėmesio, kolegos! Tie, kurie esate šiek tiek tolėliau nuo savo darbo vietų. Prašom pasiruošti, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame paketui įstatymų projektų, susijusių su kooperatinių bendrovių, kredito unijų ir įvairių kitų reikalų, kurie čia buvo referuoti, aptarti ir kartu pareikštos kai kurios kritinės pastabos. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 72 ir balsavo 72 Seimo nariai: už – 45, prieš – 6, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo.

Seniūnų sueiga siūlo, kad visiems projektams pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolega V. Kurpuvesas. Prašom.

V. KURPUVESAS (VLF). Taip, pirmininke. Kadangi visi įstatymų projektai iš principo yra susiję su viešojo administravimo optimizavimu, su įstaigų reorganizavimo pokyčiais, su registrais, su rinkimų įstatymais, aš manyčiau, kad visiems įstatymų projektams pagrindinis turėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

PIRMININKAS. Jūs siūlote, kad pagrindinis būtų ar kad papildomas?

V. KURPUVESAS (VLF). Kad būtų pagrindinis.

PIRMININKAS. Gerai. Tada teks balsuoti. Kolegos, dėmesio! Dar kalboms laikas neatėjo. Bus alternatyvus balsavimas. Seniūnų sueiga siūlo, kad būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kolega V. Kurpuvesas siūlo, kad būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Jau buvo išsakyti. Taigi kas remia pirmąjį siūlymą, t. y. kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, spaudžia mygtuką „už“, kas mano kaip kolega V. Kurpuvesas, tas spaudžia mygtuką „prieš“. Prašom balsuoti. Alternatyvus balsavimas.

Užsiregistravo ir balsavo 66 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 24. Taigi pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir kolega turbūt sutiktų, kad jūsiškis komitetas būtų papildomas. Sutinkam? Ačiū. Seniūnų sueiga taip pat pasiūlė, kad toliau svarstymas būtų Seimo salėje lapkričio 10 d. Sutinkame su šita data? Ačiū.

Dabar kalbos ar dėl vedimo tvarkos, ar dėl kitų reikalų. J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Juršėnai, kai aš pakalbėjau, jūs po to padarėte repliką, kad mano pagrindinis principas yra kaltumo prezumpcija.

PIRMININKAS. Taip išeina.

J. VESELKA (TTF). Jums noriu paaiškinti. Aš nebuvau nei komunistas, nei fašistas ir nesu demokratas. Vadovaujuosi vienu paprastu principu – atsakomybės prezumpcija. Ir man tas kaltumo, nekaltumo… atsakomybės prezumpcija, ko Lietuvoje ir žydiškoje demokratijoje nėra.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, prašyčiau kai kurių žodžių nevartoti šiame kontekste.

J. VESELKA (TTF). Supratau. Atsiprašau, visi mes žinome, kokioje demokratijoje. Todėl dabar noriu pakartoti, (…) visos tos krizės sukeltos, nes nėra atsakomybės prezumpcijos. Turtuoliai ir bankininkai padarė krizę, o atsakys pensininkas, mokytojas, gydytojas ir taip toliau. Aš prieš tokią… aš esu už atsakomybės prezumpciją.

PIRMININKAS. Su tuo galima sutikti. Ačiū. Dabar P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Yra surinkti 22 Seimo narių parašai ir pateiktas protokolinis nutarimas. Kadangi nelabai ilgas, gal būtų galima priimti. Būtų toks prašymas.

PIRMININKAS. Minutėlę, aš dar turiu papildomai pareferuoti, kad yra du protokoliniai nutarimai. Tai jeigu jau juos nagrinėjam, tai nagrinėjam abu ir vienu sykiu, o jeigu kolegos prieštarauja, tai, žinoma, aš negaliu teikti. Tada eilės tvarka pirma Energetikos įstatymas ir kai kurie kiti dalykai, yra mano paties atitinkamas siūlymas. Tai ar reikia balsuoti, ar vis dėlto dauguma mano, kad ta seka, kaip yra numatyta darbotvarkėje? (Balsai salėje) Kaip numatyta. Aš labai atsiprašau, nepraraskime laiko, dauguma aiškiai mano, kad turime…

P. GRAŽULIS (TTF). Pirmininke, tikrai ne… Taigi Seimo nariai patys pasirašė, tada balsuokime. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Nevarkime. Darbotvarkės 2-7 punktas – Energetikos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1039. Čia surinkti net 47 Seimo narių parašai. Pranešėjas – R. Žilinskas. Prašom.

Energetikos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1039 (pateikimas)

R. ŽILINSKAS (VLF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums labai nedidelę, bet labai svarbią Energetikos įstatymo pataisą. Ji svarbi mažiausiai 600 tūkst. Lietuvos žmonių, kurie laiko savo sodininkais, ir jos svarbą patvirtino 47 Seimo nariai, kurie paprašė įtraukti šią pataisą svarstyti artimiausiame posėdyje.

Ši pataisa įveda prievolę Skirstomiesiems tinklams išpirkti sodų bendrijų už savas lėšas įrengtus energetikos objektus. Dabar Energetikos ministerijoje darbo grupė, kurioje dalyvauja ir Energetikos ministerijos, ir tinklų atstovai, ir sodininkai, ir daugelio Seimo narių padėjėjai, baigia rengti taisykles, pagal kurias tie objektai būtų išperkami, ir ši prievolė būtų perkelta į taisykles.

Bėda iki šiol buvo ta, kad sodininkai mokėdavo už tinklų eksploatavimą net jei Skirstomieji tinklai tų tinklų neeksploatuodavo ir dalis galutinėje kainoje vartotojams už tų tinklų eksploatavimą (net jeigu paslauga nebūdavo suteikta) sudarydavo 27 % tos kainos. Tai dabar Skirstomieji tinklai turėtų tarsi arba išimti tą kainos dedamąją iš galutinės kainos vartotojui, arba atlikti pareigą, už kurią tas vartotojas moka. Tai tiek norėjau jums pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas nors ir trumpai suformuluotas, bet sulaukė didžiulio Seimo narių dėmesio – net keliolika Seimo narių nori klausti.

Pirmasis – E. Žakaris, ruošiasi kolega B. Pauža. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, labai tikiuosi, kad Skirstomieji tinklai nesugebės paveikti Vyriausybės ir daugumos Seimo narių, būtų gerai, kad būtų priimta.

Bet klausimas būtų toks: ar kartu nereiktų pakeisti Sodininkų bendrijos įstatymo? Jeigu gerai pamenu, 7 straipsnyje taip pat kalbama, kad turi būti išperkami tinklai, ir dar sakinio pabaigoje yra – Vyriausybės nustatytais terminais. Ir Vyriausybė, užuot nustačiusi tiktai terminus, nustatė tvarką. Bet dabar, priėmus jūsų projektą, jeigu remiantis kitu įstatymu bus nustatyti kokie nors ilgi terminai ir taip toliau, ar negali atsirasti čia problema? Ar nereikia tenai suderinti su tuo ir panaikinti?.. Ačiū.

R. ŽILINSKAS (VLF). Gerbiamasis kolega, labai dėkoju už pastabą. Jinai labai teisinga. Tikiu, kad mes drauge besirūpindami sodininkų reikalais tą pataisą parengsime ir teiksime svarstyti Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Pauža, ruošiasi kolega A. Šedžius arba kolega A. Petkus.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų toks. Jūs kreipėtės į Vyriausybę, kad nustatytų tvarką išpirkti vartotojų lėšomis, tiksliau sakant, sodininkų, tuos elektros įrenginius. Tai, man atrodo, labai sveikintinas dalykas, kad jūs kreipėtės. Tačiau jūs turbūt žinote ir aiškinamajame rašte rašote, kad Vyriausybė nustatė, tiksliau sakant, Ūkio ministerija jau nustatė tas taisykles, labai nepalankias sodininkams. Tai dabar ko jūs tikitės iš šio dalyko? Jūs įpareigojate Vyriausybę, o ji jau yra nustačiusi nepalankias. Tai jūs tikitės, kad tos taisyklės bus perdarytos, ar ko nors kito tikitės? Ačiū.

R. ŽILINSKAS (VLF). Gerbiamasis kolega, Ūkio ministerijos taisyklės yra patvirtintos, jeigu neklystu, 2003 metais. Dabar ir aš, ir gerbiamasis E. Žakaris, ir gerbiamoji R. Rutkelytė labai stengėmės, kad tos taisyklės būtų perdaromos. Energetikos ministerijoje yra suformuota darbo grupė, kurioje, kaip sakiau, yra ir ministerijos atstovai, ir Skirstomųjų tinklų, ir sodininkų, ir mes, Seimo nariai, ir naujos taisyklės jau baigiamos parengti. Dabar mums tereikia, kad ši prievolė Skirstomiesiems tinklams išpirkti sodų bendrijų savomis lėšomis įrengtus energetikos subjektus (prievolė) būtų perkelta į tas taisykles. Tai būtų papildomas postūmis darbo grupei į tai atsižvelgti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Petkus, ruošiasi kolega K. Daukšys. Nematau, tada kolega E. Pupinis.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte teigiate, kad norite įvesti prievolę energetikos įmonėms išpirkti tinklus. Aš sutinku, kad šioje vietoje tikrai reikia tai padaryti ir kad sodininkų bendrijos neturi galimybės jų eksploatuoti, tačiau pačioje pataisoje jūs rašote, kad privalo išpirkti ar eksploatuoti. Tai man atrodo, kad neprivalo išpirkti, arba aš ne taip suprantu, nes yra galimybė tik eksploatuoti. Prašau paaiškinti.

R. ŽILINSKAS (VLF). Manau, kad atsakymas į jūsų klausimą yra išdėstytas toliau 28 straipsnio 1 dalyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis, ruošiasi kolega J. Veselka.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų klausimas ne naujas, jis senas ir seniai sprendžiamas, tačiau problema visą laiką buvo ta, kad tai kainuoja. Tuos tinklus atnaujinti nemažai kainuoja ir savaime suprantama, kad kaina susigrąžinama per tarifą. Ar bandėte prognozuoti, kiek maždaug turėtų būti, nes energetikai, kai ima, tai jie nori normaliai susitvarkyti iki galo, iš tikrųjų ten ne visi tinklai yra normalūs. Tai kiek galėtų kainuoti, nes pagrindinis motyvas, kodėl jie neimdavo, nes aš atskirai kreipiausi dėl kitų bendruomenių, tai reikia, kad kas nors padengtų kaštus, kaip šioje vietoje bus?

R. ŽILINSKAS (VLF). Dar šiandien gavau patikinimą, kad kaina neturėtų išaugti, ir su tuo susijęs dalykas yra tas, kad didžiuma sodininkų bendrijų jau mokėjo už tą eksploatavimą, nors tinklai nebuvo eksploatuojami. Kaip jau minėjau, dalis galutinėje kainoje vartotojui už tinklų eksploatavimą, žemos ir vidutinės įtampos tinklų, jau yra 27 %, vadinasi, tie žmonės mokėjo už jų eksploatavimą, bet tinklų niekas neeksploatavo. Tada logiškas siūlymas. Atimkime tuos 27 % iš galutinės kainos ir atiduokime eksploatavimą tiems, kurie yra pasiryžę tai daryti, kad ir privačioms bendrovėms, arba atlikime pareigą, prievolę, priedermę, už kurią mums yra sumokėta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Veselka. Ruošiasi kolega K. Kuzminskas.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, įdomus tas dalykas. Vienas klausimas iš kelių klausimų, negalima vieno iš karto. Pirma, kaip žinote, tarp dviejų subjektų dabar ir tarybiniais laikais veikė sutartiniai santykiai, t. y. aš noriu parduoti, jūs norite nupirkti, mes abu susitariam. Jūs dabar čia prievarta – privalo išpirkti arba perimti eksploatuoti, ir ne tik sodininkų bendrijų, bet juridinių ir fizinių asmenų įrengtomis lėšomis. Mes „chebrutę“ sudarysim, įrengsim miške, paskui parduoti sumanysim, visa kita ir privalės energetikos tinklai išpirkti. Nežinau, kaip galima rengiant įstatymą nežinoti, kiek šio įstatymo įgyvendinimas kainuos. Šio įstatymo įgyvendinimas kainuos, kaip sakė E. Pupinis, 180 mln. Lt. Jūs puikiai žinote, kaip reguliuojamos elektros kainos, t. y. investicijos, turto vertė, kitos sąnaudos, plius iki 5 % pelnas.

PIRMININKAS. Laikas.

J. VESELKA (TTF). Vadinasi, 180 mln. Lt, jeigu dar nemokės už tuos tinklus, teks padengti eiliniams vartotojams. Gerbiamasis Žilinskai, ar nesutiktumėte jūs pats savo pataisomis padengti tuos 180 mln. Lt investicijų, kurias reikės sutvarkyti…

PIRMININKAS. Kolega, laikas. Išjungsiu.

J. VESELKA (TTF). Ir kodėl jūs norite vartotojus apmokestinti, kad kažkas veltui arba su priemokomis perimtų?..

PIRMININKAS. Pusantros minutės buvo klausiama.  (Balsai salėje)

R. ŽILINSKAS (VLF). Dėkoju, gerbiamasis kolega.

PIRMININKAS. Pasakyta. Pranešėjas atsakys.

R. ŽILINSKAS (VLF). Kaip visada, kompetentingi klausimai. Sodininkų Lietuvoje yra 600 tūkst., t. y. kas penktas žmogus turbūt.  (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti.

R. ŽILINSKAS (VLF). Ir čia, salėje, taip pat yra sodininkų. Jie jau sumokėjo už tą paslaugą, kuri nebuvo atlikta.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom toliau nesiginčyti. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi kolegė B. Vėsaitė.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo nary, aš taip pat noriu pratęsdamas tą pačią mintį „dėl privalo išpirkti ar eksploatuoti“? Jūs pateikimo metu sakėte, kad „įpareigoja išpirkti“. Tačiau „ar“ gali keisti visą prasmę. Milijonines investicijas mes investuosime, privalės išpirkti, o eksploatuoti galbūt atiduos kam kitam, jeigu mes paliekam „ar“, arba privalo tik eksploatuoti be išpirkimo. Todėl ar nereikėtų vietoj „ar“ vartoti „ir“, jeigu jūs tikrai galvojate, kad tai veiks? Ačiū.

R. ŽILINSKAS (VLF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Teisininkai neįžvelgė tų  prieštaravimų, kuriuos įžvelgiate jūs, mielieji kolegos. Aš manau, kad tai yra tiktai pateikimas, kitose stadijose mes dar galėsime daryti pataisas, jeigu gerbiamieji kolegos manys, kad tai yra reikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė, ruošiasi kolegė D. Bekintienė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų šis klausimas nenaujas. Kiek teko nagrinėti jį, tai kai kurių sodininkų bendrijų elektros tinklai turi minusinę vertę. Tai dabar jūs… Kiek aš prisimenu, buvusio ministro, ūkio ministro, sprendimas buvo 20 % vertės padengti iš struktūrinės paramos lėšų. Tai dar galima būtų suprasti, bet jeigu jūs norite visiems elektros vartotojams šias renovacijos sąnaudas perkelti ant pečių, tai, tiesą sakant, nėra labai geras sprendimas. Suprantu, problema yra ir galbūt tas būdas, kuris buvo pasiūlytas, buvo protingesnis, bet aš apeliuoju į darbo grupę. Iš tikrųjų taip aklai šio įstatymo aš nesiūlyčiau priimti, nes paskui kentės visi.

R. ŽILINSKAS (VLF). Dėkoju, gerbiamoji kolege. Aš nematau priežasties visiems kentėti, nes už paslaugą jau yra sumokėta.  (Balsai salėje) Jau yra sumokėta.  (Balsai salėje) Sodininkų bendrijų susivienijimai…  (Balsai salėje) Tie patys sodininkų bendrijų susivienijimai jau yra pasirengę eiti į teismą ir atsiteisti tai, kas yra sumokėta už neatliktą paslaugą. Kodėl jūs tada negalvojate, kad tos išlaidos, kurias skirstomieji tinklai patirs mokėdami kompensacijas, vėlgi nebus perkeltos ant elektros vartotojų? Čia yra lygiai tas pats argumentas.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė klausia D. Bekintienė, nes laikas jau baigėsi. Prašom.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, Seimo Teisės departamentas pateikė tokią analogiją dėl telekomunikacijos, dėl tinklų išpirkimo, kurie buvo įrengti už vartotojų lėšas. Jie nuogąstauja, kad tokia prievartinė jūsų teikiama nuostata gali prieštarauti Konstitucijai. Kaip jūs, ar sutinkate su tokia Seimo Teisės departamento išvada?

R. ŽILINSKAS (VLF). Dėkoju, kolege. Aš asmeniškai nesutinku, bet ar šis įstatymas bus priimtas, tai yra visų mūsų sprendimo reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, jeigu neprieštarausite, nors laikas ir baigėsi, bet liko vienas norėjęs pateikti labai rimtą klausimą. A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega Rokai, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs kalbate apie perdavimo ir skirstymo įrenginius. Jeigu vartotume sąvokas, kurios yra pateiktos Energetikos įstatyme, tai perdavimo įrenginiai labai aiškiai įvardyti, kas tai yra. Tai niekados nebuvo ir negali būti sodininkų nuosavybė, tai yra visai kiti dalykai. Skirstomasis tinklas taip pat yra aiškiai apibrėžtas. Bet jeigu mes kalbame apie tas 0,4 linijas, arba įvadukus, kurie ateina iki sodo namelių nuo pastotės, tai mes turime pasiūlymą taip ir sutvarkyti. Kaip yra pasiūlyta dabar, iš tikrųjų mes kalbame apie visiškai kitus objektus, o galvojame, kad kalbame apie tai, kas pasiekia sodininką, kuris betarpiškai prisiliečia iki elektros energijos skaitiklio ir panašiai. Siūlau atkreipti dėmesį  į tai, nes tai negali būti svarstoma dėl šio įstatymo. Dėkui.

R. ŽILINSKAS (VLF). Dėkoju, kolega. Suprantu, tai buvo labai kompetentinga nuomonė, ne klausimas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Matau, kad tikrai esama. P. Gražulis – pirmasis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad visi pripažįstame, kad yra problema. Galbūt  nėra pats geriausias variantas tai, ką siūlo įstatymo projektu, tačiau, manau, paskyrus pagrindiniu Ekonomikos komitetą, jis gal surastų kitokių formuluočių, gal galėtų būti perimta į balansą, nebūtinai išpirkta. Bet taip pat šiame projekte nėra prievolės išpirkti, galima tik eksploatuoti, sudaryti sutartį. Čia yra žodis „arba“, tai  manau, kad vis dėlto reikėtų, nes problema yra, reikėtų pritarti, nors ir nėra labai tobulas įstatymas, ir šitą problemą bandyti spręsti. Manau, kad Ekonomikos komitetas kompetentingas surasti galbūt geresnes formuluotes, kaip spręsti šitą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – vėl J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nesuprantu, kas čia pas mus darosi? Pripažinom, kad privatinė nuosavybė yra šventas dalykas.

PIRMININKAS. Niekur neužrašyta.

J. VESELKA (TTF). Na, bent jau taip ideologiškai aiškinam. Na, aš ta koncepcija vadovaujuosi. Staiga sodų bendrijos, kurios savo lėšomis įrengė tuos visus laidus, niekam jų prakišti negali. Dabar pasisamdo R. Žilinską ir tas nutaria,  kad energetikos įmonės privalo iš jų išpirkti arba perimti eksploatuoti. O eksploatuoti perimti reiškia – sutvarkyti, užtikrinti tiekimą, surinkti pinigus ir taip toliau. Dabar jie sutinka parduoti arba perduoti eksploatuoti. R. Žilininkas – prievarta. Ir visa tai kainuos minimum 180 mln. Lt. Dabar tie, kurie savo nuosavybę nori parduoti, nori, kad kiti vartotojai padengtų tuos 180 mln. Lt, nes jie ten nesusitvarko. Nei kas moka įrengti, gyvenamieji namai vietoj sodo namelių ir t. t., ir t. t. Ir mes priimsime tokį įstatymą? Atleiskite, įsirengėte, jūsų šventa nuosavybė ir sugebėkite parduoti arba perduoti, nes nesugebate tvarkytis patys, o ne įtraukite Seimą, kuris priverstų, kad eilinis vartotojas, kuris neturėjo nei sodo, nei sodo namelio, sąžiningai mokėjo už elektrą, dar papildomai apmokėtų 180 mln. Lt. Atleiskite, jeigu nuosavybė, būk atsakingas už savo nuosavybę, nekišk čia valstybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti… Po vieną, nebent autorius. Prašom. Kolega R. Žilinskas.

R. ŽILINSKAS (VLF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, dėkoju jums už pirmą krikštą tribūnoje, bet turėtumėte žinoti, kad manęs sodininkai nesamdė, mane samdė valstybė ir ji moka atlyginimą už tai, kad aš esu ir dirbu čia.

PIRMININKAS. Čia svarbus pareiškimas. Kolega L. Sabutis. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF).  Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kadangi tai kiekvienas sprendžiam, aš palaikau pranešėją, ta prasme palaikau, kad Julius yra neteisus. Visa tai, ką mes darėme, mes darėme daug kur nenormuojant teisės aktams. Dabar Seimas paveda Vyriausybės nustatyta tvarka ir į tuos niuansus Vyriausybė privalo su ministru atsižvelgti. Kiek įdėta, kiek tavo turto, kiek mano, kiek valstybės. Tačiau kontrolė, priežiūra ir eksploatacija iš tikrųjų turi rūpėti valstybei. (Balsai salėje) 

PIRMININKAS. Po balsavimo. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame. (Šurmulys salėje)  Jeigu pavardė buvo paminėta, tai posėdžio pabaigoje. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Posėdžio pabaigoje. Kolegos, dėmesio, susikaupiame, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo, esant ir kritinių balsų. (Balsai salėje)  Neturiu sodo.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 2, susilaikė 4. Pritarta. Dabar gal susitarkime dėl formalių dalykų, o po to jau replikos. Siūloma, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, o papildoma – Atominės energetikos komisija. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti lapkričio 24 d. Gerai, gal tada pirma kolega A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų nereikia skubėti su tokios svarbos įstatymu, o verta komitete, nes aš tame pačiame komitete, komitete reikėtų padaryti klausymus, išnagrinėti, yra labai diskutuotinas klausimas, todėl numatyta šiandien preliminari data iš tikrųjų turėtų būti bent jau gruodžio mėnesio atitinkama data.

PIRMININKAS. Gruodžio vidurys.

A. ENDZINAS (LSF). Taip.

PIRMININKAS. Gruodžio vidurys, niekas neprieštarauja? Ačiū. Dabar jau J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke,  aš manau, jūs nusižengėte daug kam, nevardinsiu kam, nes nežinau, bet yra pagrindinis dalykas. Vis dėlto šio įstatymo priėmime neturėjo dalyvauti tie, kurie turi kolektyvinius sodus, nes tai yra privatus interesas. Aišku, kam mokėti patiems, kas sugadinta, nesugeba sutvarkyti, geriausia sukrauti ant valstybės, tai yra ant eilinių mokesčių mokėtojų. Todėl prašau Etikos ir procedūrų komisijos išsiaiškinti, kas turi sodus ir kas balsavo už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš dabar supratau, kodėl Julius Veselka taip stipriai agitavo prieš, bet pats nebalsavo.

J. VESELKA (TTF). Aš balsavau.

P. GRAŽULIS (TTF). Balsavai? Atsiprašau. Pažiūrėjau, kad tavęs nėra. Yra. Bet aš noriu pasakyti kitą repliką.

Gerbiamieji, vis dėlto perims turtą. Tie stulpai, tos elektros pastotės irgi turi tam tikrą vertę, tai bus įkainota ir perims į balansą. Gerbiamasis Juliau, yra tikrai didelė problema ir reikia šitą problemą spręsti, kad nereiktų taip… Siūlykime geresnius variantus, kodėl… Mano nuosavybė turi tarnauti ne tik privačiai, bet ir visuomenės gerovei.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIP-1120(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar  darbotvarkės 9 punktas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIP-1120(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Audito komiteto vardu – K. Uoka. Prašom.

K. UOKA (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Periodiškai Valstybės kontrolė tikrina visos mūsų valstybės finansus, tai daro kompetentingai, autoritetingai, priekaištų gal kiek yra, bet šiaip yra gražiai dirbanti įstaiga. Bet ateina laikas ir ją pačią patikrinti. O pagal numatytą tvarką ją turi tikrinti privačios audito kompanijos, kurią konkurso būdu išrinkome mes Audito komiteto nariai, dviejų partijų, B. Bradauskas ir aš. Pagal kainų principą, pigiausią, parinkome jums nurodytą nutarime audito kompaniją „Tezaurus auditas“, kurios auditas kainuos 28 tūkst. 560 Lt. Konkurse dalyvavo trys įmonės. Kitų kainos buvo 33 tūkst. 990 Lt, 30 tūkst. Mes parinkome pigiausią kompaniją šiais sunkiais laikais. O pigumas nereiškia, kad bus bloga audito kokybė, nes audito kompanijų dabar yra didelė konkurencija, jie labai ieško darbų ir šita parinkta įmonė tikrai atliks gerai, priekaištų etikos prasme tarp auditorių ši kompanija tikrai neturi. Prašau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti užsirašė kolega K. Daukšys, bet aš jo nematau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime pritarti. Ačiū.

K. UOKA (TS-LKDF). Labai ačiū.

PIRMININKAS. Norima balsuoti? Jeigu labai norima balsuoti, prašom. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektui po svarstymo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsavo 55 Seimo nariai. Visi už. Pritarta po svarstymo.

Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektas Nr. XIP-1143 (pateikimas)

Dabar  darbotvarkės 10 punktas – Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektas Nr. XIP-1143. Pateikimo stadija. L. Graužinienė. Prašom, kolege.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė ne vieną kartą Valstybės kontrolės pateiktą ataskaitą „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ ir nagrinėjo jos rekomendacijų įgyvendinimą. Drįsčiau priminti, Valstybės kontrolė pažymėjo, kad 2005–2008 metais atskiroms šalies įvaizdžio formavimo priemonėms vykdyti buvo panaudota per 63 mln. Lt. Mūsų Audito komitetas labai atidžiai stebėjo, kaip nauja Vyriausybė sprendžia šį klausimą, kiek ji numato pasinaudoti turima medžiaga, ką daryti. Buvo komitete ne vieną kartą susitikęs su Vyriausybės atstovais, Audito komiteto sprendimas buvo birželio 17 dieną. Lyg ir buvo bendras sutarimas, bet šiandien situacija yra tokia, kad viskas sustojo. Vyriausybė Audito komitetui ne tik nepateikė, ką ji darys, jokios strategijos, jokio matymo, bet kartu net nesiteikė kalbėtis su Audito komitetu tuo klausimu, nes mano, kad šiandien tai yra nereikšminga. Bet Audito komitetas mato problemą čia, nes vis dėlto išleisti dideli pinigai. Ir jeigu mes taip numesime reikalą ir sakysime, kad šiandien neaktualu, tai valstybėje niekada nesubalansuosime biudžeto.

Todėl būdamas principingas komitetas kreipiasi į Seimą ir prašo priimti Lietuvos Seimo nutarimą, tai jau aukščiau negu komiteto nutarimas. Jums yra išdalintas nutarimas ir pasiūlymai Vyriausybei. Todėl prašau paties Seimo kreiptis į Vyriausybę, galbūt tada ji išgirs mus visus kartu.

PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Jus nori paklausti keturi Seimo nariai. Bet pirmojo nematau, antrojo nematau, trečiojo nematau, lieka vienas – M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gelbėju keturis savo kolegas. Seimas atmetė vieną pasiūlymą skirti 2 mln. Lt neįgaliems vaikams, kurie turi visišką negalią judėjimo sutrikimų. 2 mln. Lt atmetė. Jūs minite 63 mln. Lt. Aš, aišku, sveikinu, kad Audito komitetas yra toks principingas ir nuosekliai siekia vadinamosios tiesos, bet ar jūs negalvojate, kad šį klausimą vertėtų kartu perkelti į kitą plotmę ir pareikalauti iš prokuratūros ginti viešąjį interesą? Nes 63 mln. Lt – tai iš tiesų didžiulė suma.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Turiu paminėti, kad jūs šiandien klausėte valstybės kontrolierės pasisakymą dėl biudžeto panaudojimo. Jeigu jūs atidžiai skaitėte medžiagą, tai matėte, kiek už praeitus metus atliktų auditų buvo perduota prokuratūrai. Tai ganėtinai ženklus skaičius. Todėl faktiškai visų auditų perduoti tiesiog neįmanoma, nes prokuratūra nieko daugiau ir neveiks, tik gins mūsų viešąjį interesą. Aš manau, kad mes, vykdydami parlamentinę kontrolę, taip pat turime dideles galias ir galimybes pajudinti vieną ar kitą klausimą. Todėl ir komitetas kreipėsi pagalbos į Seimą, kad Seimo nutarimas būtų aukštesnis, jis būtų įvykdytas ir atsiskaityta Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Dabar – kalbos dėl balsavimo motyvų. P. Gražulis – nuomonė už. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kai mūsų valstybę kamuoja viena giliausių iš visų Europos Sąjungos šalių krizė, tie 63 mln. įvaizdžio formavimui yra į vėją išmesti pinigai. Įveikime krizę, pasidžiaukime ir būkime Europoje taip, kaip Lenkija, vienintelė valstybė. Tai bus tikrai įvaizdis suformuotas pozityvus. O dabar tik išmesime pinigus, išplausime. Jau šie pinigai yra išmesti ir tokiu atveju, aš manau, yra padarytas nusikaltimas mūsų valstybei. Nei įvaizdžio, nei pinigų nėra. Taigi, man atrodo, jeigu komitetas prašo, kad jie bent jau teiktųsi bendrauti, tai aš manau, kad reiktų bendru sutarimu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, tai gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Audito komitetas, o papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir Seniūnų sueiga siūlo nagrinėti lapkričio 5 d. Ačiū. Klausimas baigtas.

Seimo nutarimo „Dėl 2010 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais“ projektas Nr. XIP-1047(3) (svarstymas)

Dabar lieka mums iš viso keturi didesni ar mažesni klausimai. Pirmas rezervinis – Seimo nutarimo „Dėl 2010 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais“ projektas Nr. XIP-1047(3). Svarstymo ir priėmimo stadijos. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kaip pagrindinio komiteto, pranešėją A. Kazulėną. Prašom.

A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė klausimą dėl 2010 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais. Svarstymo metu buvo nagrinėti dviejų Seimo narių pasiūlymai. Seimo nario G. Songailos pasiūlymui buvo nepritarta, o Seimo nario E. Klumbio pasiūlymui vietoj žodžių „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo“ įrašyti žodžius „Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ pritarta iš dalies. Kitam Seimo nario E. Klumbio pasiūlymui preambulėje vietoj žodžių „Kovo 11-osios“ įrašyti žodelį „šio“ pritarta. Ir dar vienam pasiūlymui vietoj žodžio „Europai“ įrašyti žodžius „visam pasauliui“ taip pat pritarta.

Po šių svarstymų mūsų komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl 2010 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais“ projektui Nr. XIP-1047(3), komiteto išvadai dėl jo ir teikti šį projektą Seimui svarstyti. Komiteto narių balsai pasiskirstė taip: 7 – už, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijose nori kalbėti kolega G. Songaila. Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Sveiki. Paremdamas šitą iniciatyvą, vis dėlto nenorėčiau pritarti komiteto išvadai, kad pagerbimas Žalgirio mūšio (600 metų bus kitais metais) ir Durbės mūšio (kitais metais bus 750 metų) kaip nors gali sumenkinti Nepriklausomybės 20-mečio paminėjimą. Aš manau, nepriklausomos valstybės atkūrimo 20-mečio paminėjimas, jeigu jis bus kartu paminint ir Žalgirio, ir Durbės pergalių sukaktis, tik sustiprins mūsų istorinę sąmonę ir nė kiek nesumenkins. Aš manau, motyvas, kad kitos tos svarbios datos turi kaip nors atskirai būti minimos, yra abejotinas dar ir dėl tos priežasties, kad aš manau, jog dėmesys joms nėra pakankamas. Todėl siūlysiu, kad Seimas pritartų mano pataisoms, kad tai būtų Nepriklausomybės atkūrimo, Žalgirio ir Durbės pergalių metai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar dar kartą gerbiamąjį pranešėją kviečiu į tribūną ir tarsimės dėl tų pataisų, kurioms nebuvo pritarta. Iš esmės čia viena pataisa, ir gal kolega G. Songaila sutiktų, kad kalbėtume apie vieną pataisą? Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis, o po to – kolega G. Songaila.

A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė todėl, kad buvo siūlomas toks variantas įprasminti kitomis formomis tas dvi datas. Nors jos tikrai yra garbingos ir istorinės, tačiau nebūtina suteikti 2010 metams trigubą pavadinimą. Tokiu būdu nebūtų nuvertinama nė viena valstybei reikšminga data.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega G. Songaila dar norėtų tarti žodį? Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Manau, kad motyvas toks labai abejotinas, nes buvo ir Tūkstantmečio metai, ir Sąjūdžio metai. Visiškai nieko nesumenkintų paminėjimas visų trijų svarbiausių sukakčių.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti už ar prieš šią pataisą nėra. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl kolegos G. Songailos kompleksinės pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Kas remiate kolegos siūlymą, balsuojate už, kas manote, kad turi būti taip, kaip siūlė komitetas, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 50 Seimo narių: už – 30, prieš – 4, susilaikė 16. Pataisai pritarta.

Dabar, gerbiamieji kolegos, turim susitarti, ar pritariam po svarstymo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pats G. Songaila. Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Siūlyčiau pritarti nutarimo projektui. Motyvas – iš tikrųjų labai reikšmingos datos ir turi būti valstybės lygmeniu tas pagerbta.

PIRMININKAS. L. Sabutis – kita nuomonė.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš, šiaip pritardamas, žinoma, tai garbingai pergalei, vis dėlto manau, kad Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktui paminėti šiandien verta priimti atskirą savarankišką teisės aktą. Todėl, kaip buvo iniciatoriaus pateikta ir komiteto pritarta, manau, yra teisingiausia ir šiuo atveju tikslingiausia. Ir iš pagarbos, ir kaip signataras prašau Seimo narių pritarti, kad būtų viename teisės akte paminėti Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo metai. O jeigu jau iškyla pageidavimai ir kitas datas paminėti, gal šalia Žalgirio mūšio atsiras dar koks nors reikšmingas įvykis, ten atskiru teisės aktu tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom bendru… Galim ir bendru sutarimu, kadangi vis tiek bus priėmimas ir iki priėmimo galima bus teikti pataisas atitinkamas. Tai ar reikia balsuoti, kad pritartume… (Balsai salėje) Nereikia. Bendru sutarimu. Reikia? Prašom, gerai. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta nutarimo projektui po svarstymo su atitinkama pataisa, prašom balsuoti už, kas manot kitaip, kitaip balsuojat.

Užsiregistravo 53, balsavo 52: 32 – už, susilaikė 20. Pritarta. Priėmimas bus, matyt, artimiausiuose posėdžiuose.

Gerbiamieji kolegos, dabar yra dar klausimas dėl vienos peticijos, t. y. Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Gintauto Vaclovo Martinkaus peticijos“. Kviečiu į tribūną gerbiamąją D. Bekintienę. Prašom, pirmininke. Kolegos, dėmesio! Liko pora protokolinių nutarimų.

Seimo protokolinis nutarimas dėl G. V. Martinkaus peticijos

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, stengsiuosi kuo trumpiau pateikti šią medžiagą. Vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Gintauto Vaclovo Martinkaus peticijos. Komisija pripažino peticija 6 iš 18 kreipimųsi… pateiktų pasiūlymų. Tiksliai suformuluotus pasiūlymus jūs matote Seimo protokolinio nutarimo projekte ir išvadoje.

Komisija šių metų rugsėjo 30 d. iš tikrųjų labai detaliai ir atidžiai išnagrinėjo šiuos pasiūlymus ir priėmė sprendimą visus šituos peticija pripažintus siūlymus atmesti. Priimdama tokį sprendimą, komisija rėmėsi specialistų, ekspertų nuomonėmis, įvairių institucijų pateiktomis išvadomis, taip pat jų paaiškinimais. Motyvai, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, yra smulkiai išdėstyti išvadoje. Tada turime apsispręsti dėl to, ką aš pasakiau. Galime arba balsuoti, arba galiu išdėstyti argumentus, kodėl mes atmetėme šią peticiją, kiekvienam punktui atskirai.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, nereikalinga. Čia to, kas pasakyta, užtenka.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Malonu.

PIRMININKAS. O visi gavo atitinkamus jūsų dokumentus.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kolegos, ar galim pritarti Peticijos komisijos išvadai? Galim? Ačiū. Klausimas baigtas.

Dabar lieka du protokolinių nutarimų projektai. Pirmasis – P. Gražulio ir grupės Seimo narių siūlymas dėl ikiteisminio tyrimo terminų. Gal iš tribūnos, gerbiamasis kolega. P. Gražulis.

Seimo protokolinis nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo terminų

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, yra labai trumpas tekstas jums išdalintas. Aš truputėlį… Renkant parašus, iš viso pasirašė 22 Seimo nariai, truputėlį prašo sušvelninti pirmą dalį. Kur „daugelis ikiteisminių tyrimų trunka nepagrįstai ilgai“, „dalis“ reikėtų parašyti. Antram variante, kur „nepagrįsta daugelio“, žodelį „daugelio“ išbraukti, „ikiteisminių tyrimų“. Ir pavesti iki gruodžio 1 d. šių metų paruošti įstatymo pataisą, numatančią ikiteisminio tyrimo terminus, kad nebūtų vilkinamos bylos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau ir pats… apie tai buvo kalbėta komitete, bet jeigu Seimas pavestų ir nustatytų datą, tai, be abejonės, aš manau, tiktai būtų dar solidesnis toks nutarimas. Aš manau, kad tikrai yra labai aktualus klausimas, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pajėgus šitą užduotį įgyvendinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia klausinėjimo nebūna. Dabar tiktai ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų ir ar sutinkam su tais autoriaus pataisymais, kurie, aš manau, nutarimą padaro korektiškesnį? Sutinkam? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? J. Sabatauskas. Prašom. Prašom, prašom, įjungta. Tai gal šoninis mikrofonas, gerbiamasis kolega.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pranešėjas truputį pasakė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau užsiima, bet tai ne viskas pasakyta. Pirmiausia Vyriausybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėja ikiteisminio tyrimo problemas, ir jau yra pakeliui į Seimą Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kurios galimai ištaisytų tas problemas, išspręstų tas problemas. Taigi aš tiesiog nematau prasmės tokio protokolinio nutarimo ir manau, kad komiteto pirmininkas tą patį galėtų patvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas, kurį pasiūlė P. Gražulis ir kolegos ir kuriam prieštarauja Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas? Prašom balsuoti. Kas remiat šitą siūlymą, balsuojat už, kas manot, kad jis nereikalingas, balsuojat kitaip.

Užsiregistravo 51 Seimo narys, balsavo 50: už – 28, prieš – 2, susilaikė 20. Protokoliniam nutarimui su pataisomis, kurias referavo P. Gražulis, pritarta. Ačiū.

Seimo protokolinis nutarimas dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų

Ir paskutinysis klausimas – vėlgi protokolinis Seimo nutarimas dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų. Jį siūlo kolegos V. P. Andriukaitis ir G. Kirkilas. Tekstas jums yra išdalintas, dėl jo buvo kalbama Seimo posėdyje. Ar nori kas kalbėti, ar galim bendru sutarimu… (Balsai salėje: „Galim!“) Prašau, kolega P. Luomanas. Prašau.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau papildyti, kad kitose valstybės valdymo institucijose… pridėti „valstybės įmonėse ir kitose valstybės valdymo institucijose bei pajamas deklaruojantys asmenys, dirbantys privačiame sektoriuje“. Taip būtų kur kas išsamiau.

PIRMININKAS. Kolegos, tekstas gal ir priimtinas, bet jį reikėtų išdalinti.

P. LUOMANAS (TS-LKDF).  Redaguotinas.

PIRMININKAS. Žinoma, viską reikėtų sudėti į vieną ir tada redaguoti. Tai ar ryžtamės su ta pataisa priimti, ar atidedam ketvirtadieniui, kad būtų tvarkingai parengtas nutarimo projektas? Ar autorius sutiktų, kad iki ketvirtadienio atidėtume ir tada tvarkingai parengtume  protokolinį nutarimą, sutinkat?

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerai.

PIRMININKAS. Ačiū.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Galima, ačiū.

PIRMININKAS. J. Razma dar, prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tiesiog kreipčiausi į projekto rengėjus, kad jie su savo iniciatyva  Seimo nestatytų į truputį nepatogią padėtį. Mano žiniomis, visa ta informacija yra Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos departamente, tie etatų skaičiai, ir kai Seimas taip iškilmingai kreipiasi to, kas yra internete įrašyta, na, nesolidžiai atrodom, tai jūs pasižiūrėkit. Lygiai taip pat dėl to fondo. Čia reikėtų gal aiškiau parašyti, ar jūs  politinio pasitikėjimo pareigūnų fondo prašot, ar viso mokos fondo, čia nelabai aiškiai parašyta.

PIRMININKAS. Tvarkoj. Dar kolegė L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik noriu informuoti gerbiamuosius kolegas, kad mes, Audito komitetas, turime Seimo valdybos pavedimą ir Seimo Pirmininkės du kreipimusis. Mes parengėme, rytoj komitetas patvirtins turbūt pačią formą, labai plačiai parengėm paklausimus, jie apima labai plačiai kiekvieną instituciją ir tas, kurios yra pavaldžios. Aš nežinau, jeigu reikia, priimkime tą protokolinį, bet tas darbas yra pradėtas, ir labai rimtai pradėtas.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Loreta, šiandien mes jau sutarėm, kad nepriimam, ir tada, po rytdienos posėdžių, ketvirtadienį, galutinai apsispręsime. I. Šiaulienė. Prašom.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF).  Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man regis, tai vienas kitam neprieštarauja. Jeigu Audito komitetas tai yra inicijavęs ir Vyriausybė rengs tokią medžiagą, aš atsakau į kolegos J. Razmos abejones, tiesiog ne kiekvienas atskirai ieškotume kažkokios informacijos, o gautume ją susistemintą, parengtą ir kaip oficialų Vyriausybės atsakymą. Manau, kad tai yra labai motyvuota ir tikslinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V. Matuzas. Prašom.

V. MATUZAS (TS-LKDF).  Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų prasideda gerai pastebėjote ponia Irena, kažkoks lenktyniavimas, nes aš, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, jau baigiu susisteminti gaunamą medžiagą ir iš Vyriausybės kanclerio, ir iš Seimo kanclerio, ir iš prie Vyriausybės, ir iš prie ministerijų esančių departamentų, įstaigų, iš prie Seimo esančių komisijų, institucijų, apie jų gaunamus atlyginimus, išlaidas, transporto išlaidas, išlaidas reprezentacijai. Galbūt reikėtų tada visiems  susitarti dėl bendro nutarimo projekto, jeigu mes tą sprendimą apskritai priimsime, nes ta informacija šiandien jau baigiama susisteminti, ką aš paminėjau.

PIRMININKAS. Gerbiamosios kolegės ir gerbiamieji kolegos, mes turime dvi naktis ir vieną dieną susitarti, ar reikia priimti tokį nutarimą, ar kitokį, ar nereikia. Galutinai apsispręsim ketvirtadienį, taip buvo sutarta. 

Mielieji kolegos…  (Balsai salėje) Jau viskas, klausimas baigtas.  (Balsai salėje) Nukelta ketvirtadieniui. Taigi…  (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Ar nori kas kokį pareiškimą padaryti – ar apskritai, ar apie politiką, ar apie posėdžio vedimo tvarką. (Balsas iš salės: „ P. Gražulis nori…“) Nereikia? Tai prašom registruotis. Užsiregistravo net 45 Seimo nariai. Mielieji kolegos, ačiū, posėdis baigtas. Kitas posėdis ketvirtadienį.

---

*Santrumpų reikšmės: DPF – darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė, TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDP – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.