AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO 3, 4, 6, 15, 17 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Įvertinus Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – įstatymas) nuostatų atitiktį 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtai direktyvai 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) (toliau – Paslaugų direktyva), nustatyta, kad užsienio organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, ir jų filialai, taip pat Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių įmonių filialai pagal šiuo metu galiojantį įstatymą negali būti paslaugų gavėjais. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu „Juridinio asmens filialas“, įstatymo 3 straipsnio keturioliktojoje pastraipoje siūloma papildyti ūkio subjekto sąvokos apibrėžimą, numatant, kad juridinis asmuo, užsienio juridinis asmuo ar užsienio organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, taip pat jų filialai gali būti paslaugų gavėjais.
Įstatymo 3 straipsnio dvyliktojoje pastraipoje yra pateikiamas Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo apibrėžimas, tačiau Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, pripažįsta vartotojams suprantamus ir kitų Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių įgaliotų ir nepriklausomų valstybių valstybinius kontrolinius prabavimo ženklus, patvirtinančius nustatytą tauriųjų metalų gaminių prabą. Todėl pagal Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos Bendrojo kontrolės ženklo sąvokos apibrėžimą siūloma įstatymo 3 straipsnio dvyliktojoje pastraipoje patikslinti Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo sąvoką ir 3 straipsnį papildyti dvidešimt antrąja pastraipa – Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių ir Turkijos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo sąvokos apibrėžimu.
Šiuo metu įstatymo 4 ir 15 straipsniuose numatyta, kad Lietuvoje pagaminti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, prieš juos pateikiant realizuoti į Lietuvos rinką, privalo būti paženklinti valstybiniu kontroliniu prabavimo ir prabos ženklais, taip pat atsakomybės ženklu su pagaminimo metų šifru, o importuoti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai – tik atsakomybės ženklu, t. y. įstatyme numatytos nevienodos Lietuvos tauriųjų metalų ir brangakmenių gamintojų ir importuotojų verslo sąlygos. Todėl, siekiant suvienodinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamintojų ir importuotojų verslo sąlygas ir sumažinti administracinę naštą Lietuvos gamintojams, siūloma atsisakyti privalomo tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių ženklinimo pagaminimo metų šifru, paliekant galimybę pačiam Lietuvos tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamintojui pasirinkti, ženklinti savo gamybos tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius pagaminimo metų šifru ar ne.
Galiojančio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjektai, pateikiantys rinkai tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, privalo turėti atsakomybės ženklą, kuris registruojamas Lietuvos prabavimo rūmuose. Reikalavimas Lietuvos prabavimo rūmuose registruoti atsakomybės ženklą yra taikomas ir užsienio ūkio subjektams, kurie savo atsakomybės ženklą yra registravę savo valstybėje (eksporto valstybėje). Todėl, vadovaujantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo suformuota praktika ir Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos nuostatomis bei siekiant išvengti prieštaravimo Europos teisei, siūloma pakeisti įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, įtvirtinant pareigą tik Lietuvoje įsteigtiems ūkio subjektams savo atsakomybės ženklą registruoti valstybės įmonėje „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – Lietuvos prabavimo rūmai).
Galiojančio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nenumatyta, kokiu Europos ekonominei erdvei priklausančios valstybės įgaliotos ir nepriklausomos institucijos ženklu turi būti paženklinti tos institucijos patikrinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, kad Lietuvoje jie galėtų būti realizuojami be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo. Be to, kai kurie arabiškais skaičiais (pvz. nuo 1 iki 6) ar tam tikrais simboliais (pvz., leopardo galva, pilis, kiškio galva ir pan.) išreikšti kitų valstybių įgaliotų ir nepriklausomų prabavimo institucijų valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai Lietuvos Respublikos vartotojams yra nesuprantami. Todėl, vadovaujantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo suformuota praktika ir siekiant užtikrinti efektyvią vartotojų apsaugą ir siekį užtikrinti sąžiningą prekybą tauriųjų metalų gaminiais, taip pat siekiant aiškiau apibrėžti sąlygas, kuriomis tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai Lietuvoje galėtų būti realizuojami be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo, siūloma papildyti įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apibrėžiant Europos ekonominei erdvei priklausančios valstybės įgaliotos ir nepriklausomos institucijos dedamą Lietuvos Respublikos vartotojams suprantamą ženklą, patvirtinantį, kad tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai yra jau patikrinti.
Šiuo metu įstatymo 19 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti gaminiais, kurių prabos neatitinka įstatymo nustatytų prabų, t. y. draudžiama prekiauti gaminiais, pagamintais iš netauriųjų metalų, gaminiais, tik padengtais tauriaisiais metalais, arba gaminiais, kurių praba neatitinka galiojančio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų prabų standartų. Įvertinus tai, kad visose Europos ekonominės erdvės valstybėse galioja skirtingi tauriųjų metalų gaminių prabų standartai (pvz., Belgijoje aukso gaminiams nustatomas prabos – 585, 750, 833; Čekijoje – 585, 750, 900, 986, 999; Lenkijos Respublikoje 333, 375, 500, 585, 750, 960; Latvijoje – 333, 375, 500, 583, 585, 750, 900, 916, 958) ir tie patys gaminiai (pvz., aukso 333 prabos gaminiai) vienose valstybėse yra laikomi tauriųjų metalų gaminiais, o kitose valstybėse, tarp jų Lietuvoje, yra laikomi netauriųjų metalų gaminiais, kurie nėra įspauduojami Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo arba Bendruoju kontrolės ženklu, tokius gaminius privaloma ženklinti įspaudu „MET“ arba „METAL“ ir realizuoti atskirai nuo tauriųjų metalų gaminių su užrašu „Netauriųjų metalų gaminiai“, ir atsižvelgus į tai, kad Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencija nustato vienodus prabų standartus visose Konvencijos narėse, ir siekiant neriboti gaminių, kurių prabos neatitinka įstatymo nustatytų prabų, laisvo judėjimo Bendrijoje, taip pat siekiant užtikrinti efektyvią vartotojų apsaugą ir siekį užtikrinti sąžiningą prekybą tauriųjų metalų gaminiais, siūloma pakeisti įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, numatant, kad Lietuvos Respublikoje realizuojami tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai turi atitikti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas prabas (pvz., aukso 375, 585, 750, 916, 999 prabos), taip pat papildyti įstatymo 19 straipsnį 2 dalimi numatant, kad gaminiai, pagaminti iš netauriųjų metalų, padengti tauriausiais metalais, taip pat gaminiai, neatitinkantys žemiausios įstatymo nustatytos prabos, Lietuvos Respublikoje negali būti realizuojami kaip tauriųjų metalų gaminiai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančios įstatymo 7 straipsnyje numatytos tauriųjų metalų gaminių prabos sutampa su Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos nustatytomis tauriųjų metalų gaminių prabomis.
Pažymėtina, kad taurieji metalai ir brangakmeniai yra specifinės, santykinai didelės vertės prekės, kurių vertė plika akimi nėra akivaizdžiai matoma. Taurieji metalai ir brangakmeniai gali būti naudojami ir yra naudojami kaip pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonės. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą Lietuvos prabavimo rūmai yra vienas iš subjektų, atsakingų už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją Lietuvos Respublikoje.
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005, L 309, p. 15) veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, sritis yra įvardyta kaip potencialiai rizikinga pinigų plovimo ir teroristų finansavimo požiūriu.
Atitinkamų ūkio subjektų registracija yra rekomenduojama ir 2002 m. gruodžio 20 d. Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 2368/2002, įgyvendinančiame Kimberley proceso sertifikavimo schemą dėl tarptautinės prekybos neapdorotais deimantais, kuriuo siekiama eliminuoti iš rinkos vadinamuosius „konfliktinius“ deimantus, t. y. deimantus, skirtus nelegaliems atsiskaitymams ir teroristams finansuoti.
Nežinant išankstinių ūkio subjektų, užsiimančių ūkine-komercine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, duomenų negalima šios rizikos eliminuoti, dėl to gali nukentėti finansiniai valstybės interesai, visuomenės saugumas, visuomenės sveikatos interesai, vartotojų, paslaugų gavėjų ir teikėjų apsauga, tai gali turėti neigiamos įtakos prekybos sandorių sąžiningumui.
Ūkio subjektų registracijos, registracijos sustabdymo ar panaikinimo pagrindai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje.
Dėl pirmiau išvardytų motyvų Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 6 str. 1 d. nuostata „Ūkio subjektai gali užsiimti Lietuvos Respublikoje komercine-ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, tik įsiregistravę Lietuvos prabavimo rūmuose.“, t. y. išankstinė kontrolė – ūkio subjektų registracija yra nediskriminacinė, pateisinama svarbiais visuomenės interesais ir proporcinga, kadangi stebėjimo ar patikrinimo a posteriori nepakaktų arba jie būtų pavėluoti rimtai žalai finansiniams valstybės ir visuomenės interesams, vartotojų teisėms, paslaugų teikėjų ir gavėjų interesams išvengti. Tam ne kartą yra pritaręs ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas.
2. Parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekte įtvirtintais pakeitimais siekiama suderinti įstatymą su Paslaugų direktyvos nuostatomis, taip pat suvienodinti Lietuvos tauriųjų metalų ir brangakmenių gamintojų ir importuotojų verslo sąlygas, sumažinti administracinę naštą Lietuvos tauriųjų metalų ir brangakmenių gamintojams, atsisakant pareigos savo gamybos gaminius ženklinti pagaminimo metų šifru, apibrėžti Lietuvoje galiojančių Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių įgaliotų ir nepriklausomų valstybių valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų sąvoką, aiškiau apibrėžti sąlygas, kuriomis tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai Lietuvoje galėtų būti realizuojami be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami aptarti klausimai
Pagal įstatymo nuostatas užsienio organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, ir jų padaliniai negali būti paslaugų gavėjais. Galiojančiame įstatyme pateikiamas Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo apibrėžimas, tačiau nėra apibrėžta Lietuvoje galiojančių kitų Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių įgaliotų ir nepriklausomų valstybių valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų, patvirtinančių nustatytą tauriųjų metalų gaminių prabą, sąvoka.
Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje įtvirtintos nevienodos sąlygos Lietuvos tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamintojams ir importuotojams: prieš pateikdami tokius gaminius realizuoti į Lietuvos rinką, gamintojai juos turi paženklinti atsakomybės ženklu su pagaminimo metų šifru, o importuotojai – tik atsakomybės ženklu.
Galiojančiame įstatyme nenumatyta, kokiu Europos ekonominei erdvei priklausančios valstybės įgaliotos ir nepriklausomos institucijos ženklu turi būti paženklinti tos institucijos patikrinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, kad Lietuvoje jie galėtų būti realizuojami be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo.
Šiuo metu galiojančio įstatymo redakcijoje įtvirtintas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti gaminiais, kurių prabos neatitinka įstatymo nustatytų prabų.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos panaikintų įstatymo ir Paslaugų direktyvos neatitikimus, užtikrintų tinkamesnę Lietuvos tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamintojų verslo aplinką ir sąlygas, aiškesnes Lietuvoje veikiančių tauriųjų metalų ir brangakmenių gamybos, perdirbimo, supirkimo, realizavimo naudojimo, saugojimo bei pervežimo, įvežimo ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos sąlygas ir šios veiklos reglamentavimą, užtikrintų papildomą skaidrumo ir nepriklausomumo principų laikymąsi, efektyvią vartotojų apsaugą ir siekį užtikrinti sąžiningą prekybą.
Nuostatos skatins ūkio subjektų konkurencinį pranašumą tiek šalies viduje, tiek užsienio rinkose. Aiškesnis verslo sąlygų apibrėžimas teigiamai atsilieptų ūkio subjektų konkurencingumui, skatintų šios verslo srities plėtrą ir gerintų galutinių vartotojų teisių apsaugą.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projekto nuostatos, sumažinančios administracinę naštą verslui ir aiškiau apibrėžiančios sąlygas, kuriomis tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai Lietuvoje galėtų būti realizuojami be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo, galėtų turėti teigiamos įtakos korupcijos mažinimui bei kriminogeninės situacijos gerinimui, vartotojų teisų apsaugai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projekto nuostatos turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus projektą, užsienio organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, ir jų padaliniai galės būti paslaugų gavėjais, bus aiškiai apibrėžta Lietuvoje galiojančių kitų Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų sąvoka, suvienodintos Lietuvos tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamintojų ir importuotojų verslo sąlygos, atsisakius privalomo pagaminimo metų šifro ženklo Lietuvos tauriųjų metalų ir brangakmenių gamintojų gaminiuose, sumažės administracinė našta Lietuvos tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamintojams, bus aiškesnės sąlygos, kuriomis tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai Lietuvoje galės būti realizuojami be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priėmus teikiamą projektą
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, keisti kitų su įstatymu susijusių galiojančių teisės aktų nereikės.
9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir kitiems Europos Sąjungos teisės aktams.
10. Jeigu projektui įgyvendinti reikės lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Projektui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės.
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
12. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė
Įstatymo projektą rengė Finansų ministerijos Ministerijai pavaldžių įstaigų priežiūros skyrius (vedėja Živilė Turevičienė (tel. 239 0105) ir vyriausioji specialistė Kristina Ambrozaitytė (tel. 239 0288).
13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: ,,taurieji metalai“, ,,prabavimas“, „Lietuvos prabavimo rūmai“.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė