DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 272, 274 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272, 274 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau – Projektas).
Projektu tikslinami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 ir 274 straipsniai, reglamentuojantys baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir laukinių augalų bei grybų naudojimą, atsižvelgiant į šių straipsnių taikymo problemas. Projektu taip pat siekiama efektyviau įgyvendinti 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą nuostatas (atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007 m. birželio 13 d. Komisijos rekomendacijos, nustatančios veiksmus, skirtus Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą vykdymui II punkto c papunktyje nurodoma, kad siekdamos sustiprinti vykdymo gebėjimus valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bausmės už Reglamento pažeidimus atgrasintų nuo prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais pažeidimų ir būtų nuosekliai taikomos pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką).
2. Įstatymo projekte aptariamų klausimų dabartinė teisinio reguliavimo būklė.
Galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 272 straipsnio 2, 3 dalyse ir 274 straipsnio 1, 2 dalyse pateiktas neteisėtų veikų sąrašas nėra išsamus, todėl neužtikrina tinkamo Reglamento 338/97 16 straipsnio nuostatų įgyvendinimo (pavyzdžiui, nėra įtrauktas egzempliorių demonstravimas komerciniais tikslais). Pažymėtina, kad pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę 3 straipsnio g punktą valstybės narės privalo nustatyti baudžiamąją atsakomybę už prekybą saugomų laukinės faunos ir floros rūšių individais, jų dalimis ar gaminiais iš jų. Prekyba pagal Reglamento 338/97 2 straipsnio u punktą apima egzempliorių, kuriems taikomos reglamento nuostatos, įvežimą į Bendriją, eksportą iš jos ir reeksportą, taip pat šios nuosavybės panaudojimą, vežimą ir perleidimą.
Galiojančio Baudžiamojo kodekso 272 ir 274 straipsniai numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir laukinių augalų bei grybų naudojimą, tačiau nenumato baudžiamosios atsakomybės už jų dalių ar gaminių iš jų neteisėtą naudojimą. Pažymėtina, kad Reglamento 338/97 16 straipsnis įpareigoja šalis nares imtis veiksmų, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, kurie pažeidžia šio Reglamento reikalavimus susijusius su laukinės faunos ir floros rūšių egzempliorių prekybos kontrole. Reglamento 2 straipsnio t punkte „egzempliorius“ apibrėžiamas kaip „bet kuris A – D prieduose nurodytas gyvūnas arba augalas, gyvas ar negyvas, bet kuri jo dalis arba jo gaminys, esantis arba nesantis kitose prekėse, ir visos kitos prekės, kurios, sprendžiant iš lydimųjų dokumentų, jų pakuočių, ženklų, etikečių ar kitų dalykų, yra tų rūšių gyvūnų arba augalų dalys ar jų gaminiai arba turi jų savo sudėtyje, jei tokioms konkrečioms dalims arba jų gaminiams netaikomos šio Reglamento nuostatos arba nuostatos dėl priedo, kuriame atitinkama rūšis yra nurodyta“, t.y. pagal Reglamentą turi būti vykdoma ne tik laukinių gyvūnų ir laukinių augalų, bet ir jų dalių ar gaminių iš jų prekybos kontrolė.
Galiojančio Baudžiamojo kodekso 272 ir 274 straipsniai, pagal kuriuos baudžiamoji atsakomybė nustatyta tik už į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų rūšių ar pagal tarptautinius susitarimus saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų neteisėtą naudojimą, neužtikrina tinkamo Europos Sąjungos teisės aktų (tame tarpe ir Reglamento (EB) Nr. 338/97) reikalavimų dėl saugomų rūšių apsaugos įgyvendinimo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnio 14 dalį saugomos rūšys apima Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos kontinentiniame šelfe ir Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje natūraliai gyvenančių (besiveisiančių) ar augančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšis.
Galiojančio Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalyje ir 274 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamą veiką apibūdinantis požymis – didelė žala aplinkai (gyvūnijai ir augalų populiacijoms). Be to, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/99/EB 3 straipsnio f punktą (pagal šį punktą valstybės narės privalo nustatyti baudžiamąją atsakomybę už saugomų laukinės faunos ar floros rūšių individų naikinimą, žudymą, laikymą ar ėmimą, išskyrus atvejus, kai veika susijusi su nedideliu individų kiekiu ir daro nereikšmingą poveikį rūšies apsaugos būklei), būtų tikslinga 272 straipsnio 3 dalyje ir 274 straipsnio 1 dalyje vietoj didelės žalos aplinkai požymio nurodyti didelės žalos rūšies apsaugos būklei požymį (pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį rūšies apsaugos būklė – tai tokia būklė, kai rūšį veikiantys veiksniai gali turėti ilgalaikį poveikį jos populiacijų paplitimui ir gausumui).
Kadangi galiojančio Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalyje ir 274 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis - didelė žala aplinkai – yra įrodinėjimo dalykas ir kai kuriais atvejais ikiteisminio tyrimo stadijoje yra sudėtinga įvertinti, ar buvo padaryta didelė žala, siūloma papildomai nustatyti alternatyvius nusikalstamą veiką apibūdinančius požymius: versliškumas (kai veika padaryta komerciniais tikslais) ir nusikalstamos veikos mastas (kai nusikalstama veika yra susijusi su dideliu kiekiu gyvūnų, augalų, jų dalių ar gaminių iš jų).
Galiojančio Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalyje ir 274 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta sąvoka „ypač saugomų rūšių sąrašas“. Kadangi ypač saugomų rūšių sąrašo paskirtis yra apibrėžti tas rūšis, kurioms reikalingos specifinės apsaugos priemonės, o ne tas rūšis, kurių praradimas turi didžiausias neigiamas pasekmes rūšies apsaugos būklei, baudžiamosios atsakomybės taikymas už neteisėtą naudojimą laukinių gyvūnų, augalų ar grybų, įrašytų į ypač saugomų rūšių sąrašą yra netikslingas. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad ypač saugomos rūšys yra tos nykstančių, lengvai pažeidžiamų, retų bei endeminių gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, kurių būklei palaikyti turi būti parengti ir įgyvendinti rūšių apsaugos projektai. Į ypač saugomų rūšių sąrašą gali būti įtraukta į Raudonąją knygą įtraukta rūšis, nepriklausomai nuo jos retumo kategorijos. Ypač saugomų rūšių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 223, kuriame šiuo metu yra įrašytos 7 stuburinių gyvūnų ir 4 aukštesniųjų augalų rūšys.
3. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos.
Siūloma 272 straipsnio 2, 3 dalyse ir 274 straipsnio 1, 2 dalyse įrašyti „kitaip naudojo“. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme (Trečiasis skirsnis „Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas“) ir Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme (Trečiasis skirsnis „Laukinės augalijos ir jos išteklių naudojimas“) aptariamos visos gyvūnų ir augalų naudojimo rūšys bei nustatomi teisėto naudojimo reikalavimai, kurie detalizuojami poįstatyminiuose teisės aktuose. Taigi „kitoks neteisėtas naudojimas“ apims atvejus, kai gyvūnai ar augalai naudojami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Siūloma 272 straipsnio 2, 3 dalyse ir 274 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyti baudžiamąją atsakomybę ne tik už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir laukinių augalų bei grybų naudojimą, tačiau ir už jų dalių ar gaminių iš jų neteisėtą naudojimą.
Siūloma 272 straipsnio 2, 3 dalyse ir 274 straipsnio 1, 2 dalyse vartoti sąvokas „saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai“ bei „griežtai saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai“, atsižvelgiant į šiuo metu parengto Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto numatomus pakeitimus. Minėtu projektu numatoma patikslinti sąvoką „saugoma rūšis“ (ši sąvoka apims į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus įrašytas rūšis ir rūšis, saugomas pagal tarptautinius susitarimus), taip pat apibrėžti sąvoką „griežtai saugoma rūšis“ (ši sąvoka apims rūšis, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše išskirtas kaip griežtai saugomos ir (arba) įrašytas į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą).
Siūloma 272 straipsnio 3 dalyje ir 274 straipsnio 1 dalyje vietoj nusikalstamą veiką kvalifikjuojančio požymio - didelės žalos aplinkai įrašyti didelės žalos rūšies apsaugos būklei požymį, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/99/EB 3 straipsnio f punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą rūšies apsaugos būklės apibrėžimą.
Siūloma 272 straipsnio 3 dalyje ir 274 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvius nusikalstamą veiką apibūdinančius požymius: versliškumas (kai veika padaryta komerciniais tikslais) ir nusikalstamos veikos mastas (kai nusikalstama veika yra susijusi su dideliu kiekiu gyvūnų, augalų, jų dalių ar gaminių iš jų).
Siūloma tikslinti 272 straipsnio 2 dalį ir 274 straipsnio 2 dalį ir jose nebevartoti sąvokos „ypač saugomų rūšių sąrašas“.
4. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės.
Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
5. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įtvirtinus sankcijas už aukščiau nurodytus teisės aktų pažeidimus, šių pažeidimų turėtų sumažėti. Korupcijai Projekto priėmimas įtakos neturės.
6. Įstatymo projekto įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Verslo sąlygoms ir plėtrai Projekto priėmimas įtakos neturės.
7. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą.
Priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų priėmus Įstatymo projektą nereikės.
8. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms.
9. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos lėšos.
Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
10. Įstatymo projekto autoriai.
Projektą parengė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisėkūros skyriaus (vedėja I. Sabaliūtė, tel. 266 3603) vyr. specialistė N. Vaitkevičiūtė (tel. 266 3524) ir Gamtos apsaugos departamento (direktorius – L. Budrys, tel. 266 3546) Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas E. Leonavičius (tel. 266 3550).
11. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai“, „griežtai saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai“, „saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ir grybų, jų dalių ir gaminių iš jų neteisėtas naudojimas“.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas