Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 125

2009 m. spalio 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS  ir  Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS. 

PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m . spalio 1 d. vakarinį plenarinį posėdį.

Užsiregistruokime. Kol registruojamės, pranešu, kad mūsų laukia Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Pranešėjas – profesorius Juozas Pundzius čia pat. Taigi prašom registruotis. Esu priverstas konstatuoti, kad svečių yra daugiau negu Seimo narių, bet tikėkimės, kad atsiras daugiau ir jėgos susilygins.

Dabar prašyčiau profesorių į tribūną. Metinis pranešimas, kiek supratau, su visom pavaizdumo priemonėmis, plius visi Seimo nariai, matyt, gavo ir šitą gražią ir vertingą knygą. Prašom.

Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas

J. PUNDZIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, Nacionalinė sveikatos taryba, sėdinti čia, kairėje pusėje, kaip ir kiekvienais metais, daro metinį pranešimą plenariniame posėdyje. Šios dienos tematika yra kalba apie Lietuvos žmonių sveikatą ir lėtinių neinfekcinių ligų kontrolės klausimus.

Kiekvieno žmogaus, o kartu ir visuomenės, pagrindinis siekis – būti sveikiems ir ilgai gyventi, tai yra siekti ilgesnių sveikų gyvenimo metų. Už žmonių sveikatą turi būti atsakinga visuomenė ir jai atstovaujanti valstybė, taip pat kiekvienas pilietis, be išimties.

Sveikatos priežiūros vertinimas, kokia yra sveikatos… Lietuvos žmonių būklė. Yra įvairūs aspektai: pačių žmonių vertinimas, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojami kriterijai ir specifiniai šalies rodikliai.

Pačių žmonių sveikatos vertinimas yra daromas įvairiais būdais: žiniasklaidoje, Eurobarometro, kiti tarptautiniai tyrimai, Tačiau jie yra gana subjektyvūs ir priklauso nuo lūkesčių, gaunamų sveikatos paslaugų… ir ko jie gauna.

Lietuvos žmonių sociologinės apklausos jau keletą metų rodo, kad sveikata jų vertybių skalėje yra pirmiausia, ir tai gerai, bet ir lūkesčiai, ypač sveikatos priežiūros prieinamumo, gydytojo specialisto pasiekiamumo (daugiausia akcentuojama) srityje, yra gana aukšti ir norima, kad būtų kaip Europoje.

Objektyvūs sveikatos rodikliai, atspindintys visuomenės sveikatą, tai yra gyvenimo trukmės, mirtingumo, sergamumo ir demografiniai rodikliai, kurie yra tikrai… nuo jų niekur negalima nutolti, jie yra tokie, kokie yra, ir jie yra objektyviausi ir geriausiai atspindintys, kur mes esame.

Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiai yra vienas iš pagrindinių rodiklių. Pereitais metais, kalbant apie šitą rodiklį, mes su labai dideliu nerimu paminėjome, kad buvo labai sutrumpėjusi tikėtina gyvenimo trukmė, tačiau pereiti metai (2008 metai) buvo geresni, ir mes jau vėl pasiekėme 2002 metų lygmenį.

Vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės rodikliai. Išlieka dideli skirtumai. Skiriasi 11,3 metų – moterys gyvena ilgiau. Toks didžiulis skirtumas yra būdingas Afrikos, neišsivysčiusių Azijos šalių ir kitų neišvystytos ekonomikos šalių rodiklis. Švedija, Japonija turi tą skirtumą, bet jis yra 2–3 metai.

Kasmet Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 358 tūkst. gyventojų. Lietuvos populiacija, kaip ir visame pasaulyje, sensta. Susirūpinimą kelia demografiniai rodikliai – daugelį metų mažėjantis natūralus gyventojų prieauglis. 2007 metais jis buvo net minus 3,9. 2008 metais šis rodiklis pagerėjo ir tūkstančiui gyventojų mes netenkame kasmet jau tik 2,6. Tai susiję su padidėjusiu gimstamumu ir šiek tiek sumažėjusiu mirtingumu. Gimstamumo rodiklis pereitais metais peržengė 10 gimusiųjų tūkstančiui gyventojų ribą. Tuo mes galime pasidžiaugti. Ko gero, tai galima priskirti geriems politikų darbams, Seime jūsų priimtiems įstatymams, šeimos stiprinimo politikos įtvirtinimo, socialinių garantijų, vaikui gimus, užtikrinimui.

Lentelėje matome pagrindines eilutes. Tai yra eilutės, atspindinčios gimstamumo rodiklį, mirtingumo rodiklį (jis nuo 13,5 sumažėjo iki 13,1) ir natūralus gyventojų prieauglio, jis šiek tiek sumažėjo. Džiugina ir orientuojasi rodikliai į Europos išsivysčiusias šalis – kūdikių mirtingumas tūkstančiui gimusiųjų.

Taigi dar kartą apie mirtingumo rodiklį, kuris yra aukštas. Nors jis šiek tiek sumažėjo, vis dėlto visiems turi kelti nerimą. Kas galėjo daryti įtaką šiokiam tokiam mirtingumo rodiklių sumažėjimui 2008 metais, bet kas vis dėlto lemia vieną didžiausių mirtingumo rodiklių Europoje ir ką reikia daryti, kad dar mažėtų mirtingumas ir gerėtų Lietuvos žmonių sveikata? Toliau pranešime aš analizuosiu šiais aspektais medžiagą.

Mirtingumo sumažėjimas pagal atskiras priežasčių grupes. Trijose grupėse 2008 metais sumažėjo mirtingumas dėl traumų keliuose, dėl alkoholio tiesiogiai sukeltų (…) ir dėl kūdikių mirčių. Lietuvos keliuose nuo 1967 metų... Pereitais metais žuvo tiek pat žmonių. Sugrįžome į 1967 metų lygmenį, ir tai yra didžiulis pasiekimas per 40 metų. Šie rodikliai turi džiuginti, tačiau mes dar vis dėlto esame pagal žuvusiųjų keliuose skaičių ne visai paskutinėse, bet priešpaskutinėse vietose.

Diagramos rodo, kad žuvusiųjų skaičius pereitais metais labai sumažėjo. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvusiųjų taip pat mažėja. Analogiška sužeistų žmonių kreivė. Ji taip pat 2008 metais užlinko. Kitas grafinis vaizdas rodo, kad šitų traumų mažėja. Reikia pasidžiaugti ir padėkoti Seimui, kad buvo priimti sugriežtinti įstatymai dėl vairuotojų atsakomybės. Dėl to Nacionalinė sveikatos taryba daugelį metų agitavo, kad tai būtų padaryta. Reikia pasidžiaugti Susisiekimo ministerijos akcijomis „Stop karui keliuose“, veiksmingos socialinės reklamos programomis, pasyvios eismo kontrolės priemonėmis, deramai tvarkoma kelių infrastruktūra.

Alkoholio sukeltų sveikatos problemų dinamika. Matome, kad kreivės dėl psichozės, alkoholinės intoksikacijos ir alkoholio toksinio poveikio paskutiniaisiais metais taip pat užlinko ir sumažėjo. Vaikų, gydytų dėl toksinio alkoholio poveikio, ypač jaunesnio amžiaus (mėlyna kreivė), labai sumažėjo, ir tai turėjo įtakos bendriems rodikliams.

Vis dėlto mes darome išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimui padarius Alkoholio kontrolės įstatymo griežtinimo pataisas užfiksuotas akivaizdus visuomenės sveikatos rodiklių pagerėjimo atsakas. Tai paneigia spekuliacijas, kad legalaus alkoholio prieinamumo apribojimas padidino nelegalaus alkoholio pasiūlą ir nesumažino bendro alkoholio suvartojimo. Jį sumažino, nes tai rodo rodikliai, kurių negalima paneigti – sveikatos sutrikimų sumažėjo. Tai skatintų dar griežčiau eiti tuo keliu, tačiau šiandien mes, Nacionalinė sveikatos taryba, sužinojome ir esame labai nusivylę, ir Seimui negalime dėkoti taip, kaip norėjosi padėkoti, kad einama alkoholio kontrolės griežtinimo kryptimi, kai buvo įteisintas Lietuvoje naminės degtinės gamybos… (Balsai salėje: „Dar neįteisintas…“) Tik pradėjo. Tai kviečiu Seimo narius dar kartą susimąstyti ir neįteisinti. (Balsai salėje)

Lietuvoje dėl žymios paskutinio dešimtmečio alkoholio kontrolės politikos liberalizavimo yra labai didelės tiek legalaus, tiek nelegalaus alkoholio suvartojimo apimtys, didėja žalingas alkoholio vartojimo paplitimas, ne tas saikingas, bet žalingas, jis yra apskaičiuotas, mokslininkai yra apskaičiavę, tai yra nerimą keliantys skaičiai. Tiesiogiai ir netiesiogiai alkoholio sukeltų ligų, neįgalumo, mirčių skaičiai yra didžiausi Europoje. Alkoholizmas yra išplitęs tarp vaikų ir paauglių, ir kas blogiausia – susiformavo naujas socialinis psichologinis alkoholio visuotinio vartojimo tolerancijos kompleksas, ypač tarp jaunimo, kuris ir predisponuoja alkoholizmo plitimą Lietuvoje ateityje. Ekspertų išvada yra tokia, kad neribojama reklama yra labai veiksminga jaunimui. Ankstyvas nestiprių alkoholinių gėrimų vartojimas paankstina stiprių gėrimų vartojimą, tai yra vadinamasis „vidaus slėnio fenomenas“, kai pradedama nuo sidro, alaus, o po to labai greitai pradedama gerti ir stipriuosius alkoholinius gėrimus.

Alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimas yra vienas kitą skatinantys veiksniai. Nors šiandien oficialūs narkomanijos skaičiai nėra labai grėsmingai didėjantys, tačiau plintantis alkoholizmas akivaizdžiai skatins ir narkomanijos plitimą.

Kovos su svaiginamųjų medžiagų panaudojimu priemonių efektyvumas. Seniai įrodyta, kad yra neefektyvus arba mažai efektyvus auklėjimas, švietimas, o efektyvios yra tik draudžiamosios priemonės. Labai manipuliuojama tuo žodžiu, kad draudimas laisvoje visuomenėje yra nepriimtinas, tačiau pasaulis, civilizuotos šalys seniai suprato ir yra paruošusios metodikas, ir mato tiktai vienintelį kelią – draudimo: reklamos draudimo, pardavimo vietų skaičiaus mažinimą, pardavimo laiko apribojimą, pirkėjų minimalaus amžiaus didinimą ir kainos didinimą. Griežta kontrolė įgyvendinant šias priemones ir aplinkos keitimas taip, kad nesveika elgsena pasidarytų neįmanoma, leidžia tikėtis, kad su šia problema, kuri šiandien Lietuvoje yra viena iš aktualiausių, būtų galima bandyti kovoti. Todėl ir iki šiol teikė optimizmo Seimo pozicija, aš manau, kad jinai tokia ir išliks, taip pat ir išaugusi su alkoholizmu kovojančių visuomeninių organizacijų branda, tvirta mokslinė argumentacija ir platus veiksmų spektras. Noriu pažymėti, kad Nacionalinės sveikatos tarybos narys Aurelijus Veryga šiais metais apdovanotas Pasaulio sveikatos organizacijos padėkos raštu (tokį raštą gavo keturi žmonės Europoje) už tai, kad jis yra aktyvus savo šalyje kovojant su svaigalais… (Plojimai)

Kūdikių mirtingumas. Kūdikių mirtingumo rodiklis yra Lietuvos pasididžiavimas, jis gerina visus Lietuvos rodiklius, kurie yra analizuojami, tai yra vienas iš rodiklių, pagal kuriuos yra netgi nustatomas šalies išsivystymo lygis. Kūdikių mirtingumas Lietuvoje… tikrai galima pasidžiaugti. Tai susiję su organizaciniais sprendimais, kurie buvo padaryti prieš 20 metų, kai buvo įkurti du (…) universitetiniai centrai – Vilniaus ir Kauno. Jie atsakingai vykdė pavestus uždavinius. Reikia padėkoti dabar Seimo narei, profesorei V. M. Čigriejienei, nes ji buvo viena iš stipriausių ir geriausiai vykdančių funkcijas vieno centro vadovių, ir, ko gero, kad skaičiai yra tokie, yra ir jos nuopelnas bei nemažas indėlis. Būtų galima irgi paploti. (Plojimai) Tai galėtų tarnauti gražiu pavyzdžiu pertvarkant visą asmens sveikatos priežiūros sistemą.

Bet Lietuvoje lieka daugybė nepatenkinamų sveikatos rodiklių, neišspręstų problemų. Tai pabrėžia ir Nacionalinės sveikatos taryba, ir Lietuvos sveikatos programos tarpinis vertinimas, kurį atliko Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo sveikatos reikalų komitetas, Pasaulio banko ekspertų vertinimai.

Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimas šiemet baigiasi. Pagal daugybę punktų (raudonai pažymėta, kuriose srityse) atsilieka. Tiktai, kaip minėjau, kūdikių mirtingumas lenkia įsipareigojimus ir mirtingumas nuo insulto, neurologų įsipareigojimai, sergamumas tuberkulioze mažėja, apie tai aš šiek tiek vėliau užsiminsiu.

Šiemet buvo pateiktas Pasaulio banko vertinimas. Jis faktiškai pateikė tas pačias išvadas, kurias Nacionalinės sveikatos taryba teikia kiekvienais metais, ir akcentavo tas pačias problemas, kurias mes akcentuojame ir kurias reikia spręsti.

Lėtinių neinfekcinių ligų epidemija ir jos kontrolė. Iš tiesų pasaulis kenčia nuo lėtinių neinfekcinių ligų epidemijos. Net 20 % viso pasaulio gyventojų serga lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, jos sąlygoja 60 % mirčių. Yra paskaičiuota, kad dėl jų šalys praranda milijardus, šimtus milijardų dolerių pajamų per metus dėl darbuotojų nedarbingumo dėl šių ligų. Šioms ligoms gydyti išleidžiama iki 75 % viso sveikatos biudžeto. Vien diabetui ir metaboliniam sindromui gydyti Jungtinės Amerikos Valstijos išleidžia 20 % viso sveikatos biudžeto, tuo tarpu vėžiui gydyti Jungtinės Amerikos Valstijos išleidžia tik 5 %. Tai rodo šios problemos mastą. Taigi pasaulio diabeto epidemija. 380 mln. žmonių planuojama, kad sirgs po 15 metų, o šiuo metu serga 250 mln. Tokia pat kreivės Lietuvos gydymo įstaigose registruotų žmonių, sergančių cukriniu diabetu, dinamika. Ir mokslininkai nustatė, kad tik 35 % visų registruotų, tuose stulpeliuose, kur matėte diagramoje anksčiau… yra nustatyta, kad dar yra du trečdaliai žmonių, nežinančių, kad jie serga, jie yra potencialūs ligoniai su savo būsimais sutrikimais.

Širdies ir kraujagyslių mirtingumo pokyčiai. Lietuva (žalia kreivė) skiriasi nuo visų kitų šalių, kurių kreivės linksta į apačią, o mūsų kreivė kyla į viršų. Tai irgi sąlygojama nutukimo ir viršsvorio, kuris yra taip pat didžiausia pasaulio epidemija, susijusi su lėtinių infekcinių ligų epidemija. Nors lietuviai nėra prie pačių labiausiai pasaulyje nutukusių žmonių, tačiau kas trečias Lietuvos gyventojas turi viršsvorį, kas penktas yra nutukęs. Beveik per 30 metų nutukimas padidėjo tris kartus. Per metus… dešimt metų vieną kartą. Antsvorio, nutukimo paplitimas tarp vyrų ir moterų. Vyrų ir moterų nutukimo skaičiai yra lyg ir stabilūs, bet kreivės paskutiniais metais kyla į viršų. Yra paskaičiuota (toje lentelėje, kuri matyti kairėje pusėje), kiek išleidžiama išlaidų pinigine išraiška žmonėms, kurie turi normalią kūno masę ir kurie turi padidėjusią kūno masę, pastarieji turi kur kas didesnių išlaidų sveikatai, nekalbant jau apie pačių žmonių savijautą ir jų sveikatos sutrikimus. Pasaulio sveikatos organizacija primena – jeigu visuomenės nariai laikytųsi taisyklingos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 % kardiovaskulinių susirgimų, 90 % antro tipo diabeto ir 30 % onkologinių susirgimų. Didžiuliai skaičiai, kurių galima išvengti dėl paprastų, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, dalykų.

Taigi lėtinių ligų kontrolės politikos principai yra pašalinti šiuos veiksnius, perorientuoti kai kurias sveikatos sistemos grandis ir parengti efektyvią finansavimą tvarką. Mums reikia prisiminti anksčiau buvusios dispanserizacijos tvarkos principus, reikia tinkamai panaudoti pasaulyje pasiteisinusį (…) rizikos grupėms išaiškinti ir jas kontroliuoti. Viena iš būtiniausių sąlygų yra įtraukti pacientus suteikiant jiems galimybę dalyvauti priimant sprendimus, kartu pareikalaujant atsakomybės už savo ligos gydymą. Reikia įtvirtinti lėtinių ligų kontrolę, maksimaliai perkelti ją į ambulatorinę grandį. Šeimos gydytojas yra pagrindinis koordinatorius, bet būtina suburti ir bendras darbo komandas. Deja, Lietuvoje ši grandis, nepaisant didžiulio noro sutvarkyti, deramai neveikia.

Aišku, svarbu ir finansiniai svertai – apmokėti ne už pacientų skaičių, bet už atliktus darbus ir galutinius rezultatus. Tai nėra kokie nors nauji ir nežinomi principai. Paprasčiausiai juos reikia labai tiksliai ir griežtai kontroliuojant įgyvendinti. Pacientų dalyvavimas yra būtinas, be jų dalyvavimo jokioje pasaulio šalyje negalima efektyviai kontroliuoti lėtinių ligų. Pirmiausia pacientai turi būti mokomi, turi būti skirtos lėšos, kad būtų parengtos specialios, suprantamos mokymo programos, kurias galima būtų užsakyti universitetuose. Lėtinėmis ligomis sergančių pacientų mokymui ir periodiškam žinių patikrinimui taip pat reikia išteklių, reikia lėšų mokytojams, infrastruktūrai. Kai kuriose šalyse mokymams naudojama reabilitacija, kuri kai kuriais atvejais pas mus vyksta ne ta kryptimi ir tą tikrai būtų galima padaryti. Reikia teisiškai įteisinti, kad paciento žinių patikrinimas būtų objektyvesnis ir susietas su diferencijuotu sveikatos draudimo mokesčiu. Tas, kas nenori mokytis arba neišmoksta, tas turi mokėti didesnius pinigus.

Tinkamas pacientų dalyvavimas gydymo grupėse priklauso ir nuo objektyvios kontrolės sistemos, leidžiančios patikrinti, kaip pacientas vykdo paskirto gydymo ir režimo reikalavimus. Ar metė rūkyti, atrodytų, yra nesunku įvertinti. Jeigu atsikrato antsvorio, galima pasverti, ar vartoja paskirtus vaistus, irgi galima sukontroliuoti, o ar pakankamai juda, yra gana sunku nustatyti. Pasaulis imasi įvairiausių priemonių, netgi sukuriami aparatai, kurie tvirtinami prie paciento rankos ar kojos ir fiksuojama, kiek per dieną pacientas judėjo, ir pagal tai jis moka draudimo mokestį už savo sveikatą, jeigu nepakankamai judėjo.

Aišku, šiandien gal to dar neįmanoma padaryti, bet apie tai mes turime diskutuoti ir pratinti visuomenę. Turi būti įteisintas diferencijuotas mokestis pacientams, kurie nieko nenori žinoti apie savo ligą ir nesilaiko režimo ir gydytojų nurodymų. Reikia įdiegti ir įteisinti sutartis tarp ligonių kasų ir paciento, numatant paciento finansinę atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą. Tik piniginiai svertai yra efektyvūs. Pastaraisiais metais, reikia pasidžiaugti, pradėjo veikti pagrindinės valstybinės programos, išaugo krūties, gimdos kaklelio vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų  profilaktikos programų apimtys. Skiriami pinigai panaudojami, tačiau Nacionalinė sveikatos taryba išsiaiškino vadybos spragas, dėl kurių tos programos šiandien nėra tokios efektyvios. Nacionalinė sveikatos taryba aptarė su Valstybine ligonių kasa, kokias ydas reikia šalinti, kad jos taptų tikrai efektyvios. Šitos programos turi funkcionuoti ir iš jų galima tikėtis akivaizdaus rezultato.

Keletą žodžių apie tuberkuliozę. Nors ji nepriskiriama prie (…) infekcinių ligų, bet sergamumas tuberkulioze Lietuvoje išlieka didžiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių, ir labai nesmagu, kai sveikatos kongresuose Lietuva yra lyginama su Švedija ir sakoma, kad joje 17 kartų daugiau sergama tuberkulioze nei Švedijoje. Nors paskutiniais metais dėl norvegų įdiegtos ir finansuojamos specialios programos (manome, kad dėl norvegų įdiegtos programos) sergamumas mažėja, tačiau jis išlieka didelis, ir Nacionalinė sveikatos taryba įtaria, kad yra diagnostikos, o kai kada netgi prirašinėjimo atvejų, kurie dirbtinai didina rodiklius. Kita vertus, atsiranda daug gydymui, vaistams atsparių tuberkuliozės formų, kurių faktiškai negalima išgydyti ir kurios visuomenėje skleidžia šitą užkratą. Deja, kaip ir visame pasaulyje, neveikia priverstinio gydymo ir izoliacijos mechanizmai. Jeigu žmogus yra pavojingas, jis turi būti izoliuotas nuo visuomenės taip pat, kaip neatsargiai su ginklu besielgiantis žmogus. Lietuvai turi rūpėti, kaip įveikti tuberkuliozės problemą, reikia perorientuoti gydymą į ambulatorinį, o  tuberkuliozės stacionaro tinklą optimizuoti. Atrodo, pasiteisino tuberkuliozės ligoninių prijungimo prie daugiaprofilinių ligoninių modelis ir griežtos teisinės priemonės priverstinai gydyti ir izoliuoti nuo visuomenės sergančius atsparia tuberkuliozės forma. Tada mes galime tikėtis atsparių formų plitimo ir apskritai tuberkuliozės plitimo Lietuvoje kontrolės.

Nacionalinė sveikatos taryba, svarstydama įvairias sveikatos problemas, pereitais metais padarė tokį atradimą, kad, ko gero, mirtingumo priežasčių rodikliai nėra visiškai patikimi, ir tai sukėlė įtarimą, kad yra didžiulis sergamumo ir mirtingumo lėtinėmis ligomis rodiklių neatitikmuo atskirose lėtinių ligų grupėse. Sergamumas yra didelis, o mirtingumas yra mažesnis. Taip pat mirčių priežasčių pokyčiai Lietuvoje kai kuriose srityse yra priešingi nei analogiškų rodiklių tendencijos kitose šalyse. Kaip pavyzdys yra JAV pagrindinių ligų susirgimų tendencijos: išeminės širdies ligų mažėja, insulto atvejų mažėja, kitų širdies ir kraujagyslių ligų mažėja, o Lietuvoje insultų  mažėja, infarktų mažėja, o išeminė širdies liga kyla į viršų. Lėtinė plaučių liga, kuri visame pasaulyje didėja, pas mus yra vienodo lygmens.

Nacionalinė sveikatos taryba išanalizavo ir pasirodė, kad paklaidų atsirado ne Sveikatos statistikos departamente, bet nepatikimus duomenis pateikė pirminė grandis – šeimos gydytojai ir žemesnio lygmens stacionarai formuluodami mirties priežastį mirties liudijime. Kaip ir prieš 300 metų, jeigu mirė ne nuo auglio, vadinasi, nuo širdies. Išsiaiškinome, kad ir kitose šalyse yra buvę tokių atvejų, tačiau ten buvo imtasi reikiamų priemonių, kodavimo priemonių. Nacionalinė sveikatos taryba pateikė rekomendacijas ir paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos išspręsti šią problemą remiantis kitų šalių pavyzdžiu.

Kokios sisteminės priežastys lemia trumpą Lietuvos žmonių vidutinę gyvenimo trukmę ir didelį mirtingumą? Jau mokslininkas (…) įdiegė metodą, kaip analizuoti išvengiamo mirtingumo rodiklius. Juos pas mus prieš porą metų pradėjo taikyti profesorius Vilius Grabauskas, docentė Aldona Gaižauskienė. Aš nenoriu pateikti visų skaičiavimų ir grafikų, bet jų išvados yra parengtos pagal tą metodiką. Nustatyta, kad vidutinio gyvenimo trukmė trumpėja daugiau ne dėl sveikatos priežiūros veiksmingumo stokos, t. y. asmens sveikatos priežiūros, ligoninių, poliklinikų ir pirminės sveikatos priežiūros grandies darbo, bet lemiamą įtaką turėjo mirtys dėl sveikatos politikos veiksmingumo stokos. Tai akivaizdus iššūkis Lietuvos sveikatos politikai.

Toliau aš noriu šiek tiek pakalbėti, kokia yra šalies sveikatos politikos būklė. Šalies sveikatos politikos kryptys yra sveikos fizinės aplinkos, sveiko maisto užtikrinimo kryptys. Šioje vietoje fizinė aplinka ir sveikas maistas, mes galime sakyti, kad yra patenkinamos būklės. Sveikos gyvensenos kultūros ir aplinkos suformavimas yra nepakankamos priemonės. Priemonės, verčiančios kiekvieną visuomenės žmogų sveikai gyventi, yra nepakankamos, ir tinkama asmens sveikatos priežiūra žmogui susirgus, kaip minėjau ir kaip rodo moksliniai tyrimai, yra patenkinama.

Kokia aplinka? Pirmiausia psichinės aplinkos užtikrinimas. Nacionalinė sveikatos taryba vis grįžta prie psichinės sveikatos Lietuvoje klausimo, mes turime pažymėti, deja, kad psichikos sveikata Lietuvoje blogėja. Ir blogėja dėl objektyvių veiksmų: ekonominė šalies būklė, socialinių garantijų mažėjimas, skurdas. Bet vis dėlto labai neigiamą įtaką daro ir žiniasklaida, kuri griauna žmonių pasitikėjimą visuomenės institucijomis, griauna moralines vertybes, grūda žmonėms blogas naujienas, smurtą ir panašiai. Pasaulio šalys suprato, kad tai yra neigiama žmogaus psichikos sveikatai, ir imasi priemonių. Aš noriu padėkoti ir pasveikinti šios kadencijos Seimo priimtus įstatymus, kurie yra pradžia sukontroliuoti neigiamą žiniasklaidos poveikį visuomenei, ypač vaikams.

Valgymo kultūra. Lietuva turi paveldėtas nesveikos mitybos tradicijas. Dirbdami sunkų fizinį darbą, Lietuvos žmonės valgė riebiai ir daug, ir kaloringai. Ir šiandien vaišėmis perkrauti stalai liudija mūsų persivalgymo kultūrą. Valgiaraščiuose dar vyrauja gyvulinės kilmės riebalais, miltiniais produktais perkrauti valgiai. Iš kitos pusės, skverbiasi naujas žalingas amerikietiškas mitybos stilius – greitas sausas maistas, saldūs gėrimai, kokakola ir panašiai. Šitas maistas, kilęs iš Amerikos, yra uždraustas šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose, neleidžiamas, neįleidžiamas į mokyklas. Tačiau mūsuose kartais net aktyvūs politikai prieš Kalėdas labai agituoja kokakolos reklamą.

Sveika fizinio aktyvumo kultūra. Gerėjant buičiai, Lietuvos žmonių fizinis aktyvumas vis mažėja ir tai tampa visuotine norma. Vis mažiau reikia atlikti buitinių darbų ir žmonės sėda ant sofos, prie televizoriaus ir panašiai. Tik nedaugelis turtingesnių žmonių suprato, kad valgis nėra pagrindinė vertybė, o jeigu juo yra piktnaudžiaujama, tai būtina jį sudeginti fiziniu krūviu, judant, žaidžiant tenisą, bėgant, einant, geriausiai einant. Nerimą kelia vaikų nejudrumo didėjimas ir su tuo susijęs jų fizinės būklės blogėjimas. Todėl Lietuvoje daugėja nutukusių, diabetu sergančių suaugusiųjų. Labai gražią asociaciją galima nustatyti su arabų šalimis ir Afrika, kur badavę žmonės, dabar gavę geresnį gyvenimą, gyvendami virš naftos, labai greitai tunka, jie tunka daug greičiau negu lietuviai. Aš manau, kad mes, lietuviai, vis tiek esame kultūringesni.

Skaičiai, kaip mes deginame suvalgytą maistą. Deginame jį nepakankamai, tik 22 % moterų, o vyrų dar mažiau, laisvalaikiu sportuoja. Moterys paskutiniais metais aplenkė vyrus, ko niekada nebuvo. Einančių į darbą ir grįžtančių iš darbo. Moterys visada daugiau eina pėsčiomis, negu vyrai, bet abi grupės mažėja. Blogai. Kasdien ar daug dienų per savaitę saldumynus valgančių vaikų procentas 2002 m. lyg ir buvo sumažėjęs, dabar, vėl pradėjus mokyklose statyti šokoladukų ir visokius kitokius automatus, didėja. Nepakankamai fiziškai aktyvių daugiau kaip pusė mergaičių ir daugiau kaip ketvirtadalis berniukų.

Sveikos gyvensenos kultūros ugdymas turėtų būti vienas iš pagrindinių uždavinių norint neturėti ligotos visuomenės. Tai turi būti pradėta ugdymo ir švietimo įstaigose, turi būti skatinamas visuomenės sveikatingumo judėjimas ir didelė finansinė parama, specialių projektų ir reklamos užsakymai visuomenės informavimo priemonėse.

Kokios yra galimos formos? Valstybinės programos, visuomeniniai judėjimai, individuali pagalba kiekvienam žmogui priemonėmis, kad jis galėtų kontroliuoti savo fizinio aktyvumo dozes. Visuomeniniai sveikatos stiprinimo judėjimai Lietuvoje yra ne masiniai, apima mažą gyventojų skaičių ir nepasižymi dideliu efektyvumu, kartais net moksliškai pagrįsti. Gražu, kai žmonės eketėje maudosi, bet pusė iš jų paskui atvažiuoja į ligonines gydytis inkstų uždegimą ir kitas ligas.

Plačios apimties fizinį aktyvumą skatinančių programų Lietuvoje beveik nėra. Programos yra skirtos aukšto meistriškumo sportininkams ugdyti, jos tarnauja labiau sporto verslui, o žinome, kad sportininkų sveikata žalojama nepataisomai, ir sportininkai, baigę savo aktyvią karjerą, tampa tikrai ligotais mūsų pacientais.

Kitų valstybių patirtis. Valstybės užsako mokslininkams sukurti naujus kompiuterinius žaidimus vaikams, nes vaikus nuo kompiuterių sunku atitraukti, su judėjimo elementais, kad vaikai turėtų žaisti tenisą, stalo tenisą ir judėti, žiūrėdami į kompiuterio ekraną, atliktų judesnius, suprakaituotų ir kartu  jie dirbtų kompiuteriu. Individualiai žmonės aprūpinami svarstyklėmis, judėjimo matuokliais ir kitokiomis priemonėmis nemokamai, kad tik žmonės patys turėtų interesą save kontroliuoti ir saugoti sveikatą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje yra ne vežimo į mokyklą programa. (Mes šiandien džiaugiamės vežimo į mokyklą programa.) Jeigu yra mažiau kaip 3 kilometrai iki mokyklos, draudžiama organizuoti vaikų vežimą  į mokyklą, vaikai turi eiti pėsčiomis į mokyklą. Tai pavyzdžiai, kuriais turėtume sekti ir mes. (Balsas salėje)   Gal ten saugu, o gal ir ne. Žiūrint, ko mums reikia, kokios infrastruktūros Lietuvos žmonių sveikatai reikia. Reikia sutvarkyti ir nupjauti žolę daugelyje mokyklų, gyvenviečių aikštelių, o ne arti milijardo kainuojančio nacionalinio stadiono. Jis gal Lietuvai ir reikalingas, reikalingas prestižui, sporto verslui reikalingas, bet žmonių sveikatai jis mažiau reikalingas. Saugių dviračių takų, kuriais galima nuvažiuoti į darbą, į mokyklą saugiai, kaip sakėte, bent minimaliai aptvarkytų rekreacinių zonų gyvenamuosiuose  rajonuose, vietų, kur suaugę ir vaikai galėtų saugioje, neužterštoje aplinkoje pakankamai pajudėti.

Valstybės sveikatos politika, verčianti gyventojus saugoti ir stiprinti sveikatą. Labiausiai sveikatą žalojantys veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba, yra susiję su kiekvieno asmens pasirinkimu, teise, kaip gyventi. Įsikišti į asmeninį žmogaus gyvenimą yra gana sunku, tačiau valstybės pareiga yra kištis, ir tai įpareigoja Europos Sąjungos sveikatos politikos vienas iš tikslų.

Iki minimumo sumažinti žalingų sveikatai medžiagų: alkoholio, tabako gaminių, pasiūlą, legalaus ir nelegalaus įsigijimo galimybes valstybė gali draudžiamaisiais įstatymais ir apribojimais. Bet priversti žmogų judėti ir uždrausti jam valgyti valstybė tiesiogiai negali. Todėl vėlgi randamas vienas kelias – tik per piniginę. Žmogus, kuris (…) pagrindo, laiku neinvestuoja į savo sveikatą savo pasiryžimu sportuoti, apriboti valgymą, moka didesnį mokestį. Aišku, šitokios priemonės gali suerzinti žmones, tačiau etiniu aspektu ši nuostata neprieštarauja visuomenės solidarumo principui, neužkrauna finansinės naštos žmogui, susirgusiam jo gyvensenos būdo nenulemta liga. Jeigu susirgo žmogus, vis tiek mes turime teikti pagalbą, kokia yra.

Valstybės atsakomybė už piliečių sveikatą deramai ją finansuojant. Kiekvienoje sveikatos programoje, kiekvienoje šalyje akcentuojama, kad sveikatai išleisti pinigai nėra vien išlaidos. Tai yra investicija. Valstybė investuoja savo biudžeto pinigus ir pilietis privalo investuoti savo pinigus arba daugiau laiko ir pastangų prižiūrėdamas savo sveikatą.

Finansiniai Lietuvos įsipareigojimai. Pereiti metai, nors ir pradėti krizės, bet ankstesni įsipareigojimai pakelti atlyginimus ir sutvarkyti sveikatos sistemą leido peržengti 4,4 % ribą nuo bendrojo vidaus produkto. Noriu priminti, kad  Lietuvoje anksčiau galiojo įstatymas, kuriame buvo įrašyta, kad sveikatos priežiūrai turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 % nuo BVP. Tai 4 % yra pasiekta. Bet visi ekspertai rekomenduoja, kad bent 9 % būtų nuo bendrojo vidaus produkto, nuo Europos vidurkio. Turint omeny, kad tai santykinis skaičius ir jeigu šalis yra ne tokia turtinga, vis dėlto tos išlaidos bus mažesnės. Mums dar toli iki tokio skaičiaus, kuris tik būtų vidutiniokų lygmens. Daugelio net labai socialiai orientuotų šalių, Skandinavijos patirtis parodė, kad absoliutus socialinės ir sveikatos rizikos atsakomybės priskyrimas tik valstybei sukelia neigiamą efektą. Turi būti dalinamasi. Valstybė turi dalintis atsakomybe su žmonėmis. Lietuvos valstybė įstatymiškai prisiėmusi jai nepakeliamus įsipareigojimus garantuoti visiems piliečiams vienodą ir visą sveikatos priežiūrą, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tokių kategoriškų įsipareigojimų nėra (Konstitucijos 53  straipsnis). Šiandien akivaizdu, kas silpna Lietuvos valstybė neįgali tokia pat suma kaip darbdaviai apdrausti sveikatą valstybės draudžiamų piliečių ir šiandien nedrįstama to garsiai pasakyti visuomenei, kad valstybė negali pilnai garantuoti už sveikatą, todėl žmogus turi daugiau prisidėti.

Gyventojų atsakomybę už savo sveikatą po truputį didina daugelis šalių. (Skamba skambutis) (Ar čia man skambutis?) Ir Europos Sąjungos visos šalys, ir išsivysčiusios Šiaurės Amerikos šalys, ir netgi galvojančios Azijos šalys. Ženkliai didinami sveikatos draudimo tarifai asmenims, žalojantiems savo sveikatą rūkymu, alkoholiu, narkotikais, diegiami papildomi mokesčiai savo sveikata nesirūpinantiems žmonėms.  Vokietijoje 2004 m. pradėta sveikatos sistemos reforma. Buvo imtasi nemažai priemonių, kai pacientas papildomai moka įvairiose situacijose už savo sveikatą, ir epizodo metu, ir apsilankymo poliklinikoje, ir gulėjimo stacionare metu, ne dėl to, kad papildytų ligonių ar poliklinikų biudžetą, bet dėl to, kad būtų suformuluojama atsakomybė. Tai iš karto sureguliuoja srautus ir po kelerių metų iš karto pasirodė rezultatai. Padaugėjo personalinių išlaidų sveikatai, o sumažėjo sunaudojamų išlaidų maistui, transportui ir panašiai. Ir taip turi būti. Pirminiam prioritetui – sveikatai turi būti išleidžiama personaliai daugiau pinigų. Sumažėjo nepagrįstų vizitų pas gydytojus. Tai palengvino sveikatos sistemos naštą. Sumažėjo išlaidų vaistams ir preliminarūs duomenys rodo, kad pagerės lėtinių ligų kontrolė ir sumažės komplikacijų. Taip daro vokiečiai. Man atrodo, taip galime padaryti ir mes. Tik reikia apibrėžti pirmiausia valstybės garantuojamo minimalaus sveikatos krepšelio dydį. Ką valstybė gali, turime šiandien surašyti sąrašą. Tai yra labai nepopuliaru, nes tai sukels ažiotažą. Bet tai privaloma sąlyga norint įdiegti papildomą savanorišką sveikatos draudimą, kuris galėtų būti objektas tų paslaugų dalių, kurių nedraudžia valstybė. Taip pat būtina įdiegti gyventojų papildomus mokėjimus už savo sveikatą, kurie turi būti papildomas savanoriško draudimo objektas. Diferencijuoti bazinį sveikatos draudimo mokestį, priklausomai nuo žmogaus indėlio saugant ir ugdant savo sveikatą. Įdiegti bent minimalius vienkartinius apsilankymo gydymo įstaigoje mokesčius.

Su sveikatos apsaugos ministru mes diskutavome daug kartų ir ministras supranta, kad tai reikia daryti, bet politinė situacija, sako, šiandien neleidžia. Aš kreipiuosi į Seimą. Padėkite ministrui, kad būtų galima šituos dalykus įgyvendinti. Tai būtina daryti, nors ir politiškai nepopuliaru, aštrina socialines problemas. Bet galima numatyti priemones socialinėms paaštrėjusioms problemoms, atsiradusioms dėl šitų veiksmų, kompensuoti.

Tinkama sveikatos priežiūra – tai tinkama sveikatos medicinos pagalba. Jos vėlgi galime išskirti keturias dalis. Tai sveikatos priežiūra, ligų prevencija pirminėje grandyje; ligų gydymas ambulatorinėse ir stacionarinėse įstaigose; gyventojų aprūpinimas vaistais ir kitomis priemonėmis; ir medicininė ir socialinė reabilitacija.

Šiandien aš noriu aptarti pirminės sveikatos priežiūrą, kurios pertvarkos siekiai jau buvo suformuluoti prieš 20 metų. Jie buvo teisingi, tai rodo gyvenimas ir kitų šalių patirtis. Pas mus dirbę pirminėje grandyje apylinkės terapeutai, pediatrai, akušeriai-ginekologai buvo perorientuoti į šeimos gydytojus. Šeimos gydytojas turėjo spręsti 80 % visų problemų ir į konsultacijas pas specialistus siųsti tik ypatingais atvejais. Tačiau dabartis rodo, kad šeimos gydytojai yra, bet daug kur liko samdomas pediatras, akušeris-ginekologas, chirurgas. Šeimos gydytojas nesiryžta pats atlikti šitų veiksmų, per 20 metų nepasiryžo, jis nebuvo skatinamas ir labai dažnai siunčiama konsultuoti specialistui kaip ir anksčiau. Dėl to pirminė grandis neatliepia jai numatytų lūkesčių ir šiandien tai yra vienas iš veiksnių, kodėl rodikliai yra tokie, kokiuos mes šiandien turime.

Lemiamos organizacinės šios srities ydos, t. y. netolygus tinklo išdėstymas, tolinantis pagalbą nuo žmonių. Būtina prieinamumo požiūriu geografiškai prie pirminės grandies priartinti žmones. Netiesioginis apmokėjimas už darbdavį per kitą darbdavį, kai nėra tiesioginio kontrakto su ligonių kasomis ir ydingas finansavimo modelis, neskatinantis paslaugų kokybės, kai mokama už prisirašiusiųjų skaičių, taip sakant, už galvą, bet labai mažai už atliktus darbus. Yra ir subjektyvių veiksnių, tai yra kompetencijos stoka pirminėje grandyje, nenoras dirbti papildomo darbo, baimės dėl neįprastų finansų valdymo, esant nepriklausomiems kontraktoriams, taip pat yra didelis savivaldybių politinės valios stokos ir populistinės laikysenos, priimant sprendimus, indėlis į šių nesėkmių priežastį.

Pirminės sveikatos priežiūros pertvarkos principą vis dėlto turime pasiekti, kad 80 %, kaip buvo užsibrėžta prieš 10 metų, kad būtų nepriklausomas rangovas, kuris yra ir iniciatyvus, ir atsakingas, ir galintis uždirbti gydytojas šioje srityje. Realybėje šiandien pasiekta tik 20 %. Šioje pirminėje grandyje reikia sudaryti visiškai vienodas ekonominės veiklos sąlygas tiek viešose, tiek privačiose šeimos gydytojo institucijose ir užtikrinti tolygų racionalų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išsidėstymą teritorijose. Šiandien savivaldybės negali suteikti panaudos sutarties šeimos gydytojui, dirbančiam privačios iniciatyvos būdu. Reikia kuo greičiau pakeisti įstatymus, kad būtų galima tai padaryti. Praktiką vienodai paskleisti per Lietuvą.

Reikia mažinti apmokėjimo už prisirašiusio galvą dalį, o didinti apmokėjimą už kokybę ir realias darbo apimtis. Reikia diegti ambulatorinės medicinos slaugos ir socialinių paslaugų integravimo į bendruomenės … modelis. Šie pricipai buvo aptarti su Sveikatos apsaugos ministerija ir atrodo, kad jiems turėtų būti uždegta žalia gatvė.

Nacionalinės sveikatos priežiūros pertvarkos siekiai. Ekspansyvus ligoninių tinklas – mums sako, visi, kas atvažiuoja, užsienio ekspertai ir mūsų ekspertai tą pabrėžia. Gydymo įstaigos dėl medicininių technologijų išteklių stokos neužtikrino kokybiškos sveikatos priežiūros. Ligoniai etapiškai persiuntinėjami iš vieno lygio į aukštesnio lygio ligonines. Ligoninės pacientai guli ilgai ir jiems teikiamos neretai slaugos ir globos paslaugos. Siekiai yra išgryninti sveikatos priežiūros paslaugas, pagerinti paslaugų kokybę, atsisakant nebūdingų sveikatos sistemai funkcijų.

Uždelstos stacionarinės sveikatos priežiūros pertvarkos pasekmės. Estai tą padarė prieš 20 metų, mes šiandien nepadarėm. Taigi tuščios lovos, perteklinės lovos kuria paslaugas. Tai yra vadovėlinė sveikatos priežiūros organizatorių tiesa, vadovėlinė tiesa. Atsiranda prirašinėjimo tendencijų, tokiu būdu apvagiant tikrai sergančius ligonius. Nukenčia prieinamumo principas kiekvienam Lietuvos piliečiui gauti jam reikiamo lygio pagalbą atitinkamoj Lietuvos gydymo įstaigoj. Jeigu jam reikia sudėtingos, jis turi važiuoti į centrą, jeigu reikia nesudėtingos, jis turi likti vietoje. Neveikiant ligonių srautų valdymo sistemai, dubliuojama pagalba geografiniu požiūriu gresia esančiose asmens sveikatos priežiūros... ypač skubi pagalba. Dideliuose miestuose keliose ligoninėse budi chirurgų, akušerių brigados ir dubliuoja skubią pagalbą.

Reikia taisyti pasekmes, atsisakyti atskirų pastatų, įkurdinti slaugos ligonines pastatuose, priglausti globos dalinius ir sumažinti brangių gydymo stacionarinių paslaugų kiekį, perkelti paslaugas į ambulatorinę grandį, dienos stacionarus ir po gydymo iškaba nebeteikti slaugos ir globos paslaugų, o jas įvardyti tokias, kokios jos yra. Tie žingsniai ir tie siekiai yra daromi Sveikatos apsaugos ministerijos ir ankstesnių ministerijų. Šiandien reikia pasidžiaugti, kad Nacionalinės sveikatos tarybos jau prieš dešimtmetį rekomenduoti direktyvinis ir paslaugų pirkimo apribojimo įstaigose, teikiančiose nekokybiškas paslaugas, metodai būtų suderinti… Šiandien Sveikatos apsaugos ministerija tuos įrankius bando panaudoti. Mes žiūrim optimistiškai. Panaudojant ne vien direktyvinius metodus, o per paslaugų įvertinimo kokybę ir atsakomybę už žmonių sveikatos pajautimą galima pasiekti rezultatų, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas bus pasiektas.

Nacionalinė sveikatos taryba prieš porą savaičių turėjo pasitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija tuo klausimu, labai ilgai, daug diskutavo. Mes iš esmės pritariam ir manom, kad reikia daryti, bet kad nebūtų klaidų, kad būtų išvengta klaidų, reikia daryti tą labai atsakingai pasvėrus ir kokybiškai. Optimistiškai nuteikia Lietuvoje, kad sveikata gerės. Lietuvos Respublikos Seimas kaskart priima vis brandesnius įstatymus, vis daugiau žinybų ir ministerijų supranta sveikatos politikos reikšmę ir daro pozityvius, svarbius darbus savo srityje. Tai mes, Nacionalinė sveikatos taryba, ir prisiimam nuopelną. Pradėtas buvo esminis lūžis, pradėta finansuoti geriau sveikatos sistema 2007 ir 2008 m., tačiau sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantys žmonės su didžiuliu nerimu laukia, kad, esant tokiai šalies ekonominei situacijai, vėl bus mažinamas šio sektoriaus finansavimas, nors jis jau ir šiandien yra Europoje priešpaskutinėse vietose. Gerai, kad į Europos Sąjungą yra priimta Bulgarija, mes kartais aplenkiam latvius, ir jau faktiškai nebėra kur mažiau finansuoti.

Reikia pasidžiaugti, kad sveikatos priežiūros srityje dirba labai kvalifikuoti medikai, kurie, nežiūrint dar nepakankamo atlygio, pasiaukojamai tarnauja Lietuvos žmonių sveikatos labui.

Pesimistiniai aspektai yra, kad šalies ekonomika yra silpnoka, bet Lietuvos gyventojų sveikatos poreikiai vis labiau panašėja į kitų Europos Sąjungos piliečių lūkesčius ir tai sukelia konfliktą tarp lūkesčių ir galimybių Lietuvoje ir nepasitenkinimą sveikatos sistema, ir apskritai Lietuvos žmonių nepasitenkinimą Lietuvos valstybe. Sveikatos klausimai yra labai jautrūs, ir kai kurie politikai manipuliuoja, net apgaudinėja savo rinkėjus sveikatos klausimais. Sveikatos sektoriuje susikerta daugybė interesų, ir kai kurios grupės, siekdamos apginti savo interesus, manipuliuoja visuomenės nuomone ir stabdo sistemos pertvarkymo eigą.

Todėl Nacionalinė sveikatos taryba nori prašyti visų parlamentinių partijų, kad bendru sutarimu būtų pasirašytas sveikatos politikos aktas ir kad būtų įvykdyti mano pasakyti ir kiti nepopuliarūs, bet būtini sprendimai keisti įstatymus ir kitus teisinius dokumentus, kad būtų gydoma sveikatos sistema. Politinėse kompanijose nebenaudoti populistinių trumparegiškų manipuliacijų sveikatos klausimais. Šiandien reikia įsisąmoninti, kad šiandienos žmonių sveikatos būklė priklauso ne nuo šios dienos politikų poelgių, bet priklauso nuo viso ankstesnio laikotarpio.

Man dar vieną skaidrę jeigu duosit parodyti, aš ir užbaigiu.

PIRMININKAS. Prašom. Prašom, prašom.

J. PUNDZIUS. Vieną skaidrę jeigu duosite parodyti. Seimo nariai užėmė ekraną. Dar norėjau parodyti Nacionalinės sveikatos tarybos bendrą nuotrauką, kuri padaryta šių metų vasarą, kai buvo Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinta ketvirtos kadencijos Nacionalinė sveikatos taryba, kuri, kaip ir ankstesnės Nacionalinės sveikatos tarybos, yra nusiteikusi neatlygintinai, nes tai yra visuomeniškai dirbantys žmonės, dirbti Lietuvos žmonių sveikatos labui kaip ir jūs, Seimo nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, profesoriau. (Plojimai) Jus nori per pusvalandį paklausti 22 Seimo nariai. Žinoma, jeigu Seimo nariai labai trumpai klaus, o jūs trumpai atsakinėsit, tai tada visi, o jeigu ne, tai tik pusė. Pirmoji klausia profesorė V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininke, šiandien Seime, aukščiausioje valdžios tribūnoje, jūs pristatėte, padarėte pranešimą apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę. Parodyti ne tik sveikatos rodiklių pokyčiai, bet išanalizuotos ir tų pokyčių priežastys. Svarbiausia, kad pateikta daug moksliškai pagrįstų ir pasaulinėje praktikoje pasitvirtinusių siūlymų. Ir taip supratau, kad dalį rekomendacijų galima įgyvendinti be jokių papildomų investicijų, tik sąžiningai peržiūrėjus ir harmonizavus atskirų sektorių ar žinybų funkcijas bei išteklius, o dalis –galbūt tai ateities sprendimai. Kviečiu visus Seimo narius atkreipti dėmesį į ypatingai svarbius veiksnius, turinčius išskirtinį didelį poveikį lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymui ir padėti visiems sveikatos apsaugos organizatoriams spręsti kartu tas problemas.

Todėl ir noriu paklausti, kaip sekasi Nacionalinei sveikatos tarybai bendradarbiauti su ministerijomis, žinybomis, savivaldybėmis, visuomenės organizacijomis sprendžiant šiuos klausimus? Kas padeda, o kas trukdo? Ir ar pasirengusi pirminės sveikatos priežiūros grandis, ir ar veikia ambulatorinė slauga, galinti namuose slaugyti lengvesnius ligonius, ligonius, išrašytus po operacijų iš dienos stacionarų? Ačiū.

J. PUNDZIUS. Labai daug klausimų…

PIRMININKAS. Vieną minutę, profesoriau. Vieną minutę. Aš labai atsiprašau. Gerbiamoji profesore ir kiti Seimo nariai, kad ir koks sudėtingas klausimas, prašom šitai padaryti, t. y. paklausti, per vieną minutę. Prašom.

J. PUNDZIUS. Dėl bendradarbiavimo su ministerijomis. Iš pradžių atrodė tikrai beviltiška, kad galima atrasti kalbą, bet vis paskutiniu metu mes turim pasidžiaugti, kad tas kontaktas atsiranda. Ir Nacionalinė sveikatos taryba priėmė sprendimą. Anksčiau mes organizuodavom daugiau posėdžių Seime, Seimo patalpose, kur labai sunku būdavo prisikviesti kitų ministerijų atstovus, ne sveikatos apsaugos. Dabar mes nutarėm keisti taktiką: eisime į ministerijas ir kalbėsime vietoje jiems. Jeigu Mahometas neina prie kalno, kalnas eina prie Mahometo.Kitos problemos, kurias jūs paminėjote. Kai kurios tendencijos yra pozityvios, bet labai daug dar spręstinų problemų, kurias bendruomenei gal reikia spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Baura. Ruošiasi kolega A. Matulas.

A. BAURA (MSG). Gerbiamasis profesoriau, mano klausimas būtų toks. Šių metų pradžioje jūsų vadovaujama Nacionalinė sveikatos taryba svarstė onkologinių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programų vykdymo klausimus. Diskusijoje pacientų organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl galimo ankstyvosios diagnostikos programų vykdymo ribojimo ar net panaikinimo, nors jų efektyvumas yra akivaizdus. Tamsta, būtent jūs asmeniškai, patikinote visus posėdžio dalyvius, kad prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimas ir vykdymas nebus kaip nors keičiamas ar nutraukiamas. Noriu paklausti, ar Nacionalinės sveikatos tarybos pozicija šiuo klausimu pasikeitė (tai būtų viena), ar vis dėlto Nacionalinė sveikatos taryba rengiasi kvestionuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl vyrų priešinės liaukos patikros vykdymo kas antri metai vietoj anksčiau vykdyto kasmetinio patikrinimo? Ačiū.

J. PUNDZIUS. Iš tiesų vėžio profilaktinės programos yra labai reikalingos šaliai. Mes turime džiaugtis, kad jos veikia. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija iš daugybės mokslinių analizių yra padariusi išvadas, kad veiksmingiausios yra gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinės programos. Deja, prostatos profilaktinės programos nėra tokios veiksmingos. Ir šiandien dar yra mokslinė diskusija, ar tikrai jos gali būti veiksmingos. Ministerijos sprendimas buvo prieš porą metų padaryti ir įvesti (gal čia vyrų ir moterų lygiateisiškumo pagrindu) ir šitą programą, nes paskutiniaisiais metais Lietuvoje prostatos vėžio susirgimų labai padaugėjo. Pereitais metais prostatos vėžio susirgimai užėmė pirmą vietą tarp vyrų vėžinių susirgimų, todėl ši programa, mes manome, reikalinga. Ji gal papildo ne tiek „skriningo“ požiūriu programą, bet ji reikalinga diagnostinėms ir gydomosioms priemonėms papildyti, todėl Nacionalinė sveikatos taryba pasisakys už šitos programos išlikimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi kolega K. Kuzminskas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš suprantu jūsų jausmus ir atsiprašau už tai, kad parlamentas pasielgė ciniškai, neetiškai, prieš nacionalinį metinį pranešimą svarstydamas tokius klausimus, kuriuos jūs įvardijote, ir praktiškai pradėjo samanės legalizavimo Lietuvoje procesą. Tuo labiau kad šį teikiamą įstatymo projektą pasirašė 8 Seimo nariai, tarp kurių yra žymių menininkų, kultūros veikėjų, kurie praeitais metais, Skaitymo metais, skleidė knygą, o šiais metais jau „samagoną“, ypač kaimuose. Norėčiau paklausti kito dalyko. Kaip jūs manote, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje pagaliau visos institucijos pradėtų įsiklausyti į mokslininkų rekomendacijas? Pavyzdžiui, vakar mes svarstėme komitete sanitarinių apsaugos zonų reikalavimų pakeitimus. Pasirodo, dvi ministerijos visiškai neklausia mokslininkų, nes ten dalyvavę „vedantieji“ mokslininkai sako: mūsų niekas neklausė. Kažkas iš kažkur sugalvoja tas rekomendacijas, ir viskas. Tai ką daryti, gal jūs galite atsakyti? Gal jūsų mokslininkai, čia sėdintys, gali pasakyti, kaip mums pasiekti, kad jūsų darbas nenueitų veltui?

J. PUNDZIUS. Iš tiesų visuomenės ugdymas yra gana sunkus uždavinys, ir tai reikalauja metų. Bet aš norėčiau pasakyti, kad tendencijos vis dėlto yra pozityvios. Kaip aš minėjau, jeigu anksčiau visiškai mūsų neišgirsdavo, tai šiandien yra vis daugiau išgirstama. Tą turime daryti ir toliau, nežiūrėdami to, kad tie rezultatai yra gana menki, kartu su Seimo Sveikatos reikalų komitetu. Aš noriu ta proga pasidžiaugti, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas yra labai brandus visais klausimais. Daugelis pozicijų beveik (…), sutampa Nacionalinės sveikatos tarybos pozicija ir komiteto pozicija. Taip pat kaip ir, sakykim, šiuo metu vykdomą Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją Nacionalinė sveikatos taryba irgi palaiko, šituos veiksmus. Kad pagerėtų visuomenės supratimas, reikia laiko, reikia darbo, reikia pastangų ir jūsų, ir mūsų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi kolega V. P. Andriukaitis. Prašom.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš, kaip ir Antanas, noriu atsiprašyti Nacionalinės sveikatos tarybos, kad šiandien Seimas po pateikimo pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurioms pataisoms…

PIRMININKAS. Prašom neskųsti kolegų.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). …kurios reglamentuoja, kad kaimo turizmo sodybas nori paversti „bravorais“. Tačiau, aš tikiu, po svarstymo ir priėmimo pasikeis nuomonės. Noriu paklausti jūsų kaip buvęs chirurgas onkologas. Džiaugiuosi, kad onkologinių susirgimų… amžius gyventojų, sergančių onkologinėmis ligomis, praktiškai panašus kaip Europos Sąjungoje. Tačiau bėda yra išoperuotiems ligoniams, kai jie nežino, kada ir kaip taikomas toliau tęstinumas, tai chemoterapija ir rentgeno terapija. Jūsų pranešime aš taip pat neradau. Anksčiau būdavo onkologiniai centrai, kabinetai rajonuose. Kaip jūs manote gerinti tą darbą? Ačiū.

J. PUNDZIUS. Iš tiesų onkologija yra labai didelė problema. Onkologinių ligų Lietuvoje nemažėja. Šiuolaikinis onkologinės ligos gydymas yra labai kompleksinis. Ir chirurgai, ir chemoterapeutai, ir spindulinės terapijos, ir psichologai, ir daugelis kitų komandų turi dirbti su vienu ligoniu, todėl tos integracinės procedūros gali būti atliekamos tik tam tikrose gydymo įstaigose. Lietuvoje yra patvirtintos gydymo įstaigos, kurios teikia onkologinę pagalbą, yra netgi sąrašas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai onkologinę pagalbą bandoma teikti kitose gydymo įstaigose, kuriose nėra kompleksinės pagalbos, o tik chirurgai išoperuoja ir paskui palieka, kaip jūs sakote, ligonį be priežiūros. Mes esame pateikę rekomendacijas, kad nebūtų leidžiama tokius dalykus daryti. Reikia labai rimtai žiūrėti į tokių ligonių gydymą. Negalima tik išoperuoti ir palikti likimo valiai. Jeigu jis patenka į gydymo įstaigą, jis turi turėti kompleksą. Gal jam pirma reikia chemo… spindulinės terapijos, paskui tik operuoti, paskui vėl spindulinės terapijos, chemoterapijos. Tas kompleksas gali būti tik labai patyrusiose rankose. Į tą eina pasaulis komandiniu principu Kur negalima užtikrinti komandinio, neturėtų būti leidžiama Lietuvoje. Tai turėtų būti „direktyviškai“ sutvarkyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. P. Andriukaitis. Ruošiasi kolega J. Juozapaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininke, ataskaitos 73 puslapyje jūs gerai cituojate (čia turbūt Romualdas Gurevičius cituoja?).

J. PUNDZIUS. R. Gurevičius.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). „Žinių nepakanka, mes turime jas pritaikyti, norėti nepakanka, mes turime veikti“ (Johann Wolfgang Goethe). Taigi nepakanka žinių ir ekspertų, reikia veikti. Aš grįšiu prie klausimo, kurį uždaviau jums pereitais metais. Jūs savo rašte rugsėjo mėnesį gražiai parašėte, kad jūs… Nacionalinė sveikatos taryba rekomenduotų inicijuoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pataisas, suteikiančias savivaldybių bendruomenių sveikatos taryboms didesnius įgaliojimus. Su tuo aš tikrai sutinku. Mano klausimas: ar nemanote, kad taip pat reikia didesnių įgaliojimų Nacionalinei sveikatos tarybai (apie tai mes diskutavome pereitais metais) ir veikti, ir dirbti, ir prisiimti didesnę atsakomybę bei atskaitomybę? Ačiū.

J. PUNDZIUS. Ačiū už paraginimą. Atsakomybės mes nebijome ir galime prisiimti, nes Nacionalinės sveikatos tarybos žmonės tikrai subrendę, yra visų specialybių atstovai, yra ir mokslininkai, ir žinovai, ir ekspertai. Ar suteikti mums papildomų svertų ir dar kokių nors finansinių galimybių? Aš manau, tai galėtų būti diskutuojama, bet mes šiandien turime Seimą, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, turime Sveikatos apsaugos ministeriją, vykdomąją valdžią, o mūsų institucija yra patariamoji, rekomenduojamoji. Mes šiandien, atrodo, gerai „išpildome“ savo funkciją kaip patariamoji, rekomenduojamoji. Jeigu vykdomoji, mes turėtume kurti dar papildomą aparatą, kuris gal kai kuriais aspektais pradėtų dubliuoti. Jeigu eitume šia kryptimi, mes turėtume labai aiškiai apsibrėžti, kokiose srityse turėtume turėti ir kažkokius direktyvinius vykdomuosius svertus. Šia kryptimi diskusiją mes linkę daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Juozapaitis, ruošiasi kolega E. Žakaris.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininke, nuo savęs nuoširdžiai jums dėkoju už tą visuomeninį jūsų ir visos tarybos darbą. Mano klausimas būtų į priekį… Nacionalinės sveikatos taryba pritarė respublikos sveikatos sistemos pertvarkos planui, aš turiu tokią informaciją. Kokie motyvai, kad planui pritarta, kai tiek daug gyventojų ir medicinos darbuotojų, įstaigų vadovų prieštaravimų ir taip toliau? Jeigu jūs tam planui pritarėte. Ačiū.

J. PUNDZIUS. Taip, pritarimas remiasi pasaulinių ekspertų patyrimu, kitų šalių patyrimu, mūsų ekspertų analizės išvadomis. Kiek buvo vyriausybių ir kiek buvo ministrų – visi šios pertvarkos norėjo ir galvojo daryti. Bet gal anksčiau nebuvo tokio sunkmečio ir nebuvo tokio poreikio, kad priverstų gyvenimas tai daryti. Šiandien gyvenimas verčia tą daryti ir reikia tai daryti, nors ir skausmingai. Dėl žmonių reakcijos. Natūralu, žmonėms Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, sveikata iškilo į pirmą vertybių skalę, ir užima pirmą vietą. Visame pasaulyje klausimai, susiję su sveikata, yra labai skaudūs ir labai opūs, todėl reakcijos yra labai suprantamos, bet žmonėms reikia kuo daugiau kalbėti, kuo daugiau aiškinti ir aš manau, kad žmonės supras. Aišku, pertvarka liečia ir vadovus. Lietuvos gydymo įstaigų vadovai yra labai kompetentingi ir geri. Jeigu mažėja ligonių, jos sujungiamos, tai praktiškai kyla vadovų klausimas, ir kartais iš tos grandies kyla iniciatyvos šiek tiek paaštrinti problemas. Bet aš manau, kad ir tai yra išsprendžiama. Nacionalinė sveikatos taryba palaiko šį procesą, kurį reikėjo daryti anksčiau, bet, žinoma, neaklai, mes norime, kad tai būtų padaryta labai tiksliai, užtikrintai ir švariai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Žakaris, ruošiasi kolegė M. Pavilionienė.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, du trumpi konkretūs klausimai. Pirmas. Jūsų nuomone, ar yra ryšys tarp žmonių amžiaus ir pensinio amžiaus, tai yra planuojama didinti pensinį amžių, ar tiems, kurie silpnesnės sveikatos ar nenorėtų šito, tai turės įtakos, ypač vyrams? Ir būtų antras klausimas. Seimas šalia alkoholio dabar jau pradeda diskutuoti dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių, statomų ant gyvenamųjų namų, ant švietimo įstaigų. Jūsų nuomone, ar tai turėtų būti draudžiama? Ačiū.

J. PUNDZIUS. Dėl pensinio amžiaus ribos. Gal čia ne tiek sveikatos klausimas, čia daugiau žmogaus fizinio pajėgumo ir susidėvėjimo atskirose valstybėse klausimas. Jeigu mes imsime neišsivysčiusias šalis, kur yra nedidelė gyvenimo trukmė, tai, aišku, žmogaus organizmas yra greičiau susidėvėjęs ir iš darbinės aplinkos greičiau iškrenta. Tačiau Lietuvoje gyvenimo praktika rodo, kad žmonės, sulaukę to mūsų teisiškai nustatyto pensinio amžiaus, yra gana pajėgūs dirbti ir dar ilgai dirba būdami pensijoje. To požiūrio, kad sveikata pablogės žmogui dar ilgiau dirbant, visais atvejais mes negalėtume kategoriškai teigti ir manytume, kad kitų šalių pavyzdžiu, kur yra pailginta pensinio amžiaus trukmė, tai neturėtų būti žala Lietuvos žmonėms. Bet tai spręsite jūs, politikai, kartu su Socialinės ir darbo ministerijos sektoriumi.

PIRMININKAS. Ačiū. Ruošiasi klausti kolega E. Klumbys, o klausia M. A. Pavilionienė. Prašom, profesore.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, šeimos sveikatos gerinimo siekiuose teigiama, kad būtina stiprinti vaikų ir paauglių psichikos sveikatą. Siekiuose minima senyvo amžiaus, neįgaliųjų sveikatos priežiūra, tačiau siekiuose nėra svarbios grandies – palankių paaugliams ir jaunimui sveikatos priežiūros paslaugų. Ar nemanote, kad atėjo laikas gerbti jaunų žmonių teises ir kurti tokių paslaugų sistemą, kuri yra ir kitose valstybėse, kad paaugliai ir jaunimas galėtų gauti sveikatos paslaugas be tėvų ir globėjų sutikimo, turiu omenyje lytinę ir reprodukcinę sveikatą? Ačiū.

J. PUNDZIUS. Ačiū už klausimą. Lietuvos Respublikos politikų politika ir pozicija yra, atrodo, saugoti vaikus, ir netgi buvo priimti įstatymai, kad vaikų amžius yra pailgintas iki 18 m. vietoj 16 m., kadangi jiems dar reikia tėvų ir globėjų globos, kadangi jie psichiškai dar nėra subrendę ir negali adaptuotis su suaugusiais. Tai neseniai priėmė Seimas. Ir aš manau, kad tai yra teisinga saugant mūsų vaikų psichinę sveikatą ir sveikatą apskritai. Deklaruojamas paslaugų prieinamumas nežinant tėvams  yra kaip tik prieštaravimas šiai nuostatai, kuri yra išsakyta. Aš manyčiau, kad tikrai be tėvų sutikimo, išvengiant jų priežiūros, sumažinant tėvų atsakomybę už tolesnio piliečio ugdymą, Lietuvoje mes tokių žingsnių negalime daryti, vaikus  turime saugoti deramai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Klumbys, ruošiasi kolegė A. Stancikienė.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti. Tiek jūsų pranešimas, tiek medžiaga, išdalinta mums šiandien, remiasi didžiule statistine analize. Šiuo metu, kiek tenka patirti, praktiškai baigiamas sunaikinti Sveikatos informacijos centras, kuris buvo prie ministerijos. Sakykite, ar jums, kaip Sveikatos tarybos pirmininkui, nekelia tai susirūpinimo, nes galbūt čia po dvejų metų mes neturėsime realios situacijos apie sveikatos būklę Lietuvos Respublikoje?

J. PUNDZIUS. Aš žinau, kad yra redukuojamas Sveikatos statistikos centras, bet, ko gero, esant dabartiniams elektroniniams sveikatos instrumentams, priemonėms, rankų darbo ir žmogaus darbo reikėtų statistikos srityje ir skaičiavimo srityje vis labiau atsisakyti. Turėtų būti programos ir turėtų dirbti elektroninės priemonės, kurios yra tikslesnės negu žmogus. Tačiau teisiniu požiūriu Nacionalinė sveikatos taryba nepritaria, kad būtų prijungta prie mokslinio instituto valstybės institucija, atsakinga už sveikatos statistiką, kuri yra be galo atsakingas dalykas. Mes siūlėme, kad ji liktų prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o Sveikatos apsaugos ministerija kartu atsakytų už rodiklių patikimumą. Tai dėl to yra dalinis pritarimas dėl redukcijos, bet dėl jos vietos turime skirtingą nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Stancikienė, ruošiasi kolegė V. V. Margevičienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Be abejonės, jūsų pateikta medžiaga įrodo, kad dirbate labai svarbų ir rimtą darbą, iš tikro, kaip pastebėjo ir kiti Seimo nariai, rimtos analizės. Mano klausimas būtų toks: ar tikrai būtina leisti tokius brangiai kainuojančius leidinius, iš esmės tą pačią informaciją galite pateikti visai kitu formatu, kainuojančiu gerokai mažiau, o už tuos sutaupytus pinigus galite paruošti dar kokią nors programą, dar kokį nors tyrimą. Ar nemanote, kad ateityje verta pataupyti pinigus?

J. PUNDZIUS. Aš manau, kad neverta, nes tas leidinys nėra brangus. O Lietuvos žmonės ir viso pasaulio žmonės yra įpratę matyti spausdintą žodį, o ne elektroninį žodį. Ir mes džiaugiamės, kai mes politikų kabinetuose randame ant stalo mūsų metinius pranešimus vienodo dizaino, vienodo formato. Jau žmonės yra pripratę ir nori turėti, kad galėtų esant reikalui atsiversti ir pažiūrėti jiems rūpimus skaičius ir statistinius rodiklius. Aš esu įsitikinęs, kad tie nedideli pinigai yra tikrai neišmesti veltui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. V. Margevičienė. Ruošiasi kolega K. Daukšys.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Žinoma, pirmiausia noriu padėkoti už išsamią ir labai gražią ataskaitą ir parengtą medžiagą, tai labai svarbu. Aš jau ne pirmą tokį gražų lankstinuką turiu, vertinu tai, nuvežu kitiems parodyti į kitas savivaldybes, kur būnu. Aš noriu jūsų klausti. Jūs pasakėte dabar labai rimtą dalyką, kad jūs jau dabar, kaip Nacionalinė sveikatos taryba, keliausit per įstaigas, žiūrėsit ir bandysit greičiau susikalbėti ar lengviau susikalbėti, nes labai dažnai visi kalbam ir negirdim vienas kito. Bet noriu jūsų prašyti, gal kitais metais bus galima labiau atkreipti dėmesį į vaikų psichinės sveikatos problemas, nes atskiros tokios studijos apie vaikų psichinę sveikatą mes iš tikrųjų neturime. Ir, anot Ekscelencijos Prezidentės, mes net neturime sukurtos valstybėje vaikų psichinės sveikatos sistemos. Noriu jūsų klausti, ar galima tikėtis, ar bus tai padaryta? Ačiū.

J. PUNDZIUS. Nacionalinė sveikatos taryba per savo kadenciją bene keletą kartų savo posėdžiuose svarstė psichikos sveikatą ir vaikų psichikos sveikatą. Kitų metų posėdžių dienotvarkėje yra numatytas vaikų psichikos sveikatos svarstymas. Šis klausimas yra be galo aktualus ir mes tą suprantame. Nesakyčiau, kad nėra suformuluota pagrindinių nuostatų, tačiau reikia prie jų grįžti ir tobulinti. Mes tą darysim.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Žiemelis. Ruošiasi kolegė A. Baukutė.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau, kad mano klausimą išgirstų ir sveikatos ministras. Sveikatos ministre, būtų gerai, kad išgirstumėte pastabas ir klausimus. Gerbiamasis Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininke, aš nesu šios srities specialistas, tačiau man kelia nerimą, ar pagerės sveikatos būklė, jeigu bus sujungtos, mano požiūriu, netgi mechaniškai, tarkim, Santariškių ligoninė su vaikų ligonine? Ar čia nėra tik bandymas parodyti, kad mes kažką darom, o iš tiesų ar bus iš to naudos? Kaip jūs manote? Ministras nori parodyti, kad dirba, tačiau ne taip reikia rodyti, kad dirba, reikėtų esminių pataisų, o ne paprastų mechaninių sujungimų. Man atrodo, kad vaikas ir suaugusysis šiek tiek skiriasi.

J. PUNDZIUS. Aš galiu užtikrinti, kad kitų metų rodikliuose tikrai nebus jokių pokyčių šiais metais sujungus Santariškių onkologijos institutą ir vaikų ligoninę. Aš sakau, kad iš karto mes tokių rezultatų tikrai nematysime. Aš noriu pasakyti, kad Nacionalinė sveikatos taryba ne šiemet, bet jau prieš daug metų buvo už tai, kad tokie dalykai būtų daromi. Motyvacija yra kitų šalių patirtis, kai siekiant nedubliuoti įrangos, aukščiausio lygio medicininių aparatų, išnaudojama šiuo atveju labai kompetentingose institucijose dirbančių profesionalų kompetencija. Vaikai ir suaugusieji, aišku, skiriasi, bet jie serga ligomis, kurių esmė yra panaši. Gal Kauno klinikos galėtų būti pavyzdys, čia yra teikiama pagalba vaikams ir suaugusiesiems daugelyje sričių: pulmonologijos, nefrologijos, širdies ligų, ir čia labai gražiai konsultuoja ir bendradarbiauja suaugusiųjų ir vaikų specialistai. Mūsų ir kitų šalių patirtis rodo, kad tą reikia daryti. Bet tai, žinoma, reikia daryti gerai aptarus ir neskausmingai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Baukutė. Ruošiasi kolegė R. Baškienė.

A. BAUKUTĖ (TPPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, pirmiausia labai norėčiau padėkoti, kad Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime vertinant Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklius atkreiptas dėmesys į pačius mažiausius, kad pateikiamos konkrečios išvados, rekomendacijos ir yra įvardyta, kad nepakankamai rūpinamasi nėščiųjų bei naujagimių sveikatos problemomis. Įvardijate, kad nesudaromos sąlygos motinai pradėti žindyti naujagimį per pirmą pusvalandį po gimdymo, nepavyksta išvengti informacijos ir reklamos, tiesiogiai ir netiesiogiai skatinančios dirbtinį kūdikio maitinimą. Ir ne visas personalas, kuris tiesiogiai rūpinasi motina ir naujagimiu, parengtas tinkamai prižiūrėti ir suteikti informaciją. Valstybinės šeimos sveikatos 2008–2010 m. programos skyriuje „Siekiai ir uždaviniai“ rašoma, kad siekiant užtikrinti motinos teisę žindyti savo kūdikį ir kūdikio teisę gauti geriausią maistą, turėti ryšį su motina, nes tai kūdikiui yra būtina, plečiamas NPL, t. y. naujagimiams palankių ligoninių tinklas, siekiama, kad iki 2010 m. dar dvi trys įstaigos gautų būtent tokį statusą.

Aš tiesiog jūsų norėčiau paklausti, gerbiamasis profesoriau. Lyg ir suprantame, kad kūdikiui motinos pienas yra aukso standartas, pats geriausias, sveika pradžių pradžia, bet kodėl dvi ar trys, ar ne per mažas naujagimiams palankių ligoninių skaičius, kiek žinau, dabar, yra tiktai šešios?

PIRMININKAS. Laikas!

A. BAUKUTĖ (TPPF).  Ačiū.

J. PUNDZIUS. Yra kur kas daugiau, aš tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet toje srityje Lietuva gana toli pažengusi. Kaip aš sakiau, kūdikių mirtingumas dėl perinatologijos centrų gerokai sumažėjo. Lietuvoje darbai tikrai daromi. Lietuva gali lygiuotis į Švedijos ir kitų šalių patirtį. Tai yra tik išplėtimas prie jau esančių. O maitinimas net ir viešosiose vietose turi būti visuomenės labiau toleruojamas, nei yra šiandien.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinioji klausia R. Baškienė. Prašom.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kadangi paskutinioji, tai nuoširdi mūsų visų padėka už jūsų didžiulį darbą. Aišku, dėkoju už tai, kad jūs savo kalboje atkreipėte dėmesį į tai, kad iš tikrųjų žiniasklaidos poveikis kai kada daro labai neigiamą įtaką mūsų visuomenei, ypač nepilnamečiams. Dėkoju už tvirtą jūsų poziciją, kad iš tikrųjų turėtume pasirūpinti doroviniu mūsų jaunimo ugdymu, visapusiškai sužinant viską.

Paklausti norėčiau jūsų nuomonės. Ką jūs manote dėl Vyriausybės vykdomos tabako, alkoholio ir narkotikų kontrolės sistemos žlugdymo, nes remiantis Vyriausybės protokolais ministerijoms yra pavesta parengti teisės aktų projektus, kuriuose būtų įtvirtintas valstybinės Tabako ir kontrolės tarnybos sunaikinimas, paskirstant jos funkcijas kitoms institucijoms. Ką manote?

J. PUNDZIUS. Aš galiu pasakyti ne savo nuomonę, bet Nacionalinės sveikatos tarybos vienareikšmišką nuomonę. Mes manome, kad alkoholizmas yra nacionalinė problema, ir kuo daugiau atskirų kontroliuojančių institucijų, tuo geriau. Nacionalinė sveikatos taryba vienareikšmiškai pasisako už VTAKT’o išlaikymą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis profesoriau. Dėkoju visai Nacionalinės sveikatos tarybai už darbą. Ir ateityje sėkmingo darbo!

J. PUNDZIUS. Ačiū Seimui, ačiū pirmininkui!

PIRMININKAS. Kolegoms ačiū už kantrybę ir susiklausymą. O dabar pertrauka. Pertrauka iki 16.45 val., t. y. be penkiolikos penkios renkamės į posėdžių salę. Ačiū.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pripažinimo netekusiu galios“  projektas Nr. XIP- 1094(2) (pateikimo tęsinys)

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Tęsiame Seimo plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, dabar norėčiau sugrąžinti jus į rytinio posėdžio darbotvarkę, nes buvo padaryta 1-4 klausimo pateikimo  pertrauka iki kito posėdžio. Tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIP-1094. Pateikimas buvo įvykdytas, atsakyta į klausimus, liko kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Už kalba R. Smetona. Prašau, dėl balsavimo motyvų.

R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taip jau tradiciškai susiklostė, kad svarstant šitą temą ar klausimą būna daug minčių, kalbų ir ginčų. Žinoma, galima kalbėti apie lėšas, kurios išleidžiamos tarptautinėms operacijoms, apskritai krašto gynybos reikalams, apie poreikį mokykloms ir ligoninėms ta proga visada. Tačiau suprantant, žinant, kad iš NATO narių Lietuva beveik mažiausiai skiria savo valstybės lėšų krašto gynybai, prisimenant, žinant mūsų tarptautinius įsipareigojimus ir žinant faktiškai visų partijų bendru sutarimu priimtą ir įgyvendinamą Nacionalinio saugumo strategiją, kurios vienas iš svarbiausių elementų yra valstybės gynybos reikalai, manau, kad prieštaravimai ar diskusijos dėl mūsų įsipareigojimų vykdymo neturėtų būti girdimos netgi Lietuvos parlamento salėje. Aš kviesčiau pritarti šitam projektui. O jeigu yra kitų abejonių arba prieštaravimų, tuomet reikia keisti kitus teisės aktus, pradedant nuo Nacionalinio saugumo strategijos.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kiek kartų čia buvo svarstomi analogiški nutarimai ankščiau dėl karinių vienetų dalyvavimo, visą laiką vyko gana aštri diskusija. Ir ką mes matome, kokia yra įvykių eiga tose vietose, kur dalyvauja mūsų kariai? Akivaizdu, kad situacija negerėja, situacija klimpsta ir reikia priimti sprendimus, ir priimti sprendimus ne Seime, bet jie turi būti daug aukštesnio lygio vadų, kurie nutarė dalyvauti visose tose operacijose, nes iš tikrųjų įvykiai rodo, kad Afganistane neįmanoma laimėti, neįmanoma įdiegti kitokios tvarkos. Juk britai šimtą metų bandė ten įsitvirtinti, du karai patyrė fiasko. Toliau, sovietija, neįvertinusi visų ankstesnių įvykių, lygiai taip pat po 1979 m. invazijos patyrė visišką fiasko. Trečias kartas, dabar jau kiti kartoja tą patį žingsnį, ir mes kartu su jais, vėlgi situacija bus lygiai tokia pati.

Mes atsižvelkime į visa tai, pasekime tų šalių, kurios jau atsisakė dalyvauti Afganistano okupacijoje, pavyzdžiu ir nesiųskime daugiau savo karių ten.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme motyvus už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo kalbėta ir prieš, todėl apsispręsime balsuodami. Kviečiu pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ projektui Nr. XIP-1094, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsavo 59 Seimo nariai. Už – 51, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimo projektui pritarta. Seniūnų sueiga siūlo paskirti komitetus šiam nutarimo projektui svarstyti: pagrindiniu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, papildomu – Užsienio reikalų komitetą. Ar galime sutarti bendru sutarimu dėl šių komitetų? Dėkoju. Sutarta. Siūloma svarstymo data – šių metų lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje. Galime pritarti šiai datai? Dėkoju. Prieštaravimų nėra.

Valstybės tarnybos įstatymo 45, 46, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-758 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, grįžtame į vakarinio posėdžio darbotvarkę. 2-2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 45, 46, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-758. Kviečiu į tribūną pranešėją – vidaus reikalų viceministrą gerbiamąjį Sigitą Šiupšinską. Prašom. Pateikimo stadija.

S. ŠIUPŠINSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Valstybės tarnybos įstatymo 45, 46, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Valstybės tarnybos įstatyme šiuo metu yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojus moko tik vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, tai yra juridiniai asmenys. Vykdant teisės aktų atitikties 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai, vadinamajai Paslaugų direktyvai, peržiūrą, buvo nustatyta, kad toks reikalavimas galimai prieštarauja direktyvos 15 straipsnio nuostatai, nes jo negalima pateisinti svarbiais visuomenės interesais ir reikalaujama daugiau negu reikia šiam tikslui pasiekti. Tokį reikalavimą įmanoma pakeisti kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, kuriomis būtų pasiektas toks pats rezultatas.

Todėl minėtos įstatymo, t. y. Valstybės tarnybos įstatymo, nuostatos turėtų būti pakeistos nustatant, kad mokyti valstybės tarnautojus gali ir fiziniai asmenys.

Taip pat, vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 341 dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, galima sakyti, šiuo metu yra patvirtintos 192 valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, tačiau, vadovaujantis įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, rengti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas, programas, kurios susijusios su integracija į Europos Sąjungą ir personalo vadybos srityse, taip pat 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas, taip pat  mokyti šiuos valstybės tarnautojus gali tik viešoji įstaiga Lietuvos viešojo administravimo institutas. Tokiu būdu užkertamas kelias konkurencijai tarp visų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų ir šiuo atveju neužtikrinama žemesnė mokymo paslaugų kaina bei galimai aukštesnė mokymo kokybė.

Šio įstatymo tikslas – pašalinti įstatymo nuostatų prieštaravimus Paslaugų direktyvos nuostatoms, taip pat panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos viešojo administravimo instituto išimtines teises rengti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas, kurios nurodytos šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. Pažymėtina, kad naujai priimtų į pareigas 18–20 kategorijos valstybės tarnautojų skaičius, jeigu imtume atskiras institucijas, nėra didelis. Todėl visoms pageidaujančioms juos mokyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigoms, pradėjusioms rengti šių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo  programas, gali būti problemiška sudaryti mokymo grupes, tai yra sukomplektuoti jas. Ir dėl to kiltų, be abejo, problemų įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą, kad per dvejus metus nuo priėmimo į šias pareigas šių kategorijų valstybės tarnautojai turi išklausyti atitinkamas mokymo programas. Todėl siūloma nustatyti, kad 18–20 kategorijos tarnautojų mokymo programos parengimo ir valstybės tarnautojų mokymo pagal šią parengtą programą paslaugų pirkimą vykdytų Vidaus reikalų ministerija. Tokiu būdu toje programoje dalyvautų visų valstybės institucijų aukštesniųjų kategorijų valstybės tarnautojai. Šios lėšos paslaugai pirkti turėtų būti planuojamos Vidaus reikalų ministerijos biudžete.

Taigi, priėmus šį įstatymą, mokyti valstybės tarnautojus galėtų ne tik juridiniai asmenys, bet ir fiziniai juridiniai asmenys. Taip pat būtų sudaromos sąlygos patekti į šią rinką būtent šiems asmenims. Taip būtų skatinama konkurencija teikiant valstybės tarnautojų mokymo paslaugas. Siūloma svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti šeši kolegos Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų valstybė tarp savo aukštųjų mokyklų nesugeba susitvarkyti ir pažiūrėti, kas ką ruošia ir kokios kvalifikacijos. Tai dabar tarnautojų arba valstybės tarnautojų kvalifikacija yra kur kas siauresnis dalykas ir jūs dar stengiatės, norite kažkokiu būdu panaikinti, užuot tą sutvarkę, kad jis iš tikrųjų turėtų aiškias, skaidrias programas ir gerai ruoštų, tai jūs dabar norite jį panaikinti ir paleisti tą tvarką, kad iš viso niekas nekontroliuotų tos kvalifikacijos, kaip tuos tarnautojus rengiame. Aš jums galiu referuoti, kad šiandien, mano manymu, aukščiausioji ministerijų vadovybė yra iš viso nelabai, aš ne apie ministrus kalbu, apie tuos, kurie atėjo ten, nelabai supranta, kaip valstybė veikia. Tai kaip jūs juos dabar paleisite, ar privačiai mokytis? Tai nueis į privatų institutą, kurių kai kurie mūsų kolegos net irgi turėjo prisikūrę, ir tokių dalykų mokys. Aš nesuprantu šito dalyko. Kodėl jūs tą teikiate? Kas čia dabar pagerės valstybės gyvenime ir kuo jūs pagerinsite tarnautojų parengimą, atseit atimdami monopolį?

S. ŠIUPŠINSKAS. Na, pirmiausia, kad būtų sudarytos sąlygos visiems subjektams dalyvauti rinkoje. Jeigu kalbėtume apie mokymo programų kokybę, tai pirmiausia yra svarbu užtikrinti pačių programų turinį, tinkamą kokybišką turinį. Tuo būdu priėmus šitą įstatymą reikės pakeisti atitinkamus teisės aktus ir nustatyti tvarką tinkamą tam, kad būtų suteikta teisė registruoti vieną ar kitą mokymo programą. Ta programa turės atitikti nustatytus kokybės reikalavimus. Tai yra savotiškas akreditavimas. Tačiau šiuo atveju neužkertamas kelias visiems subjektams dalyvauti šiame procese. Ne vienam, bet visiems. (Balsai salėje) 

O dabar dėl… Ne, konkurso būdu. Čia yra dėl pačios programos įgyvendinimo efektyvumo. Kadangi aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų nėra daug vienoje ar kitoje valstybinėje institucijoje, po keletą, kai kur gali būti tik du ar trys žmonės, o per dvejus metus iš esmės jie turi išklausyti šias programas, todėl yra tikslinga konsoliduoti ir organizuoti pritraukiant į vieną programą iš skirtingų valstybinių institucijų aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojus. Pas mus Lietuvoje iš tikrųjų yra gana decentralizuota personalo valdymo sistema ir iš esmės valstybinių institucijų vadovai atsako už tinkamą kokybišką mokymo programų pirkimą  ir tų programų išklausymą valstybės tarnautojų toje valstybinėje institucijoje. Todėl šiuo atveju organizuojant tik šią vieną programą ir būtų tikslinga nominuoti Vidaus reikalų ministeriją.

PIRMININKAS. Klausia D. A. Barakauskas. Prašom.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mane irgi stebina jūsų pateiktas įstatymo projektas. Pirma, jūs rašote, kad valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos pagal vidaus reikalų ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus, tai yra reikalavimai turiniui.

Antra, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programos parengimo ir valstybės tarnautojo mokymo pagal parengtą programą paslaugų pirkimą vykdo Vidaus reikalų ministerija. Iš jūsų pateikto įstatymo projekto aš darau prielaidą, kad jūs norite, kad Vidaus reikalų ministerija, kuriai vadovauja ministras, ir rengtų, ir skelbtų konkursus, ir tikrintų tas programas. Negaliu suprasti, išeina, kad Vidaus reikalų ministerija turės absoliutų monopolį rengiant mokymo programas, perkant programas ir visame procese. O ten, kur yra monopolis, ten bus piktnaudžiavimo ir protekcijų. Aš tikrai manyčiau, kad tokiam pateiktam įstatymo projektui tikrai negalima pritarti, nes jis yra per daug rizikingas ir monopolistinis.

S. ŠIUPŠINSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų tik šiai vienai 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programai pirkti turėtų būti… už šitų paslaugų pirkimą turėtų būti atsakinga viena institucija dėl prieš tai paminėtų priežasčių. Tačiau šiuo metu yra nustatyta tokia tvarka, kad šiame procese dalyvauja Valstybės tarnybos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija įtraukiant į registrą, registruojant visus paslaugų teikėjus. Šiuo atveju pirmiausia Valstybės tarnybos departamentas patikrina atitikties reikalavimus, ar šių paslaugų teikėjai atitinka nustatytus reikalavimus tiek kaip subjektas, tiek jų parengtos mokymo programos. Ir tik esant tam atitikimui yra teikiama Vidaus reikalų ministerijai įtraukti atitinkamą įstaigą į galimų paslaugų teikėjų sąrašą. Keičiamos iš esmės būtų tik tos nuostatos, tokie pakeitimai, kad galėtų šiame procese dalyvauti ir fiziniai asmenys, t. y. jeigu jie atitiktų nustatytus reikalavimus tiek kaip paslaugos teikėjo, tiek jų parengtos mokymo programos, tuomet jiems būtų suteiktos galimybės ir dalyvauti. Taigi paslaugų vykdytojas būtų parinktas konkurso būdu.

PIRMININKAS.  Klausia R. Smetona. Posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkės pavaduotoja gerbiamoji V. Baltraitienė. Prašom.

R. SMETONA (TTF).  Ačiū. Norėčiau žinoti, ar nustatyta, ar jau nustatyta, kad viešojo administravimo institutas nepakankamai gerai atlieka savo darbą, mokymą, ar jums jau žinoma, gal nustatyta, kad pagal naują jūsų siūlomą tvarką bus pasiekti geresni rezultatai? Ne spėjama, o žinoma. Ar jūsų siūlymas pagaliau nėra protekcionistinis kai kurių gal iš anksto jau žinomų asmenų naudai? O tai reiškia, ar jis nėra korupcinis?

S. ŠIUPŠINSKAS. Pirmiausia tai yra Paslaugų direktyva, dėl ko ir minėjau, tai yra Paslaugų direktyvos įgyvendinimas ir dėl to galėtų ir kiti subjektai, šiuo atveju fiziniai asmenys dalyvauti šioje rinkoje.

Dabar klausimas dėl LIVADŽIO konkrečiai. Tai iš tikrųjų jokių ar kokių nors didesnių priekaištų mes dėl jų veiklos neturime, bet jis yra viešoji įstaiga ir, kaip žinote, viešosios įstaigos biudžetinis finansavimas tiek pagal institucinės sąrangos koncepciją, tiek pagal bendruosius finansavimo principus nelabai būtų tinkamas. Iš esmės jeigu valstybė… Valstybėje yra, be abejo, daugiau mokymo įstaigų, yra biudžetinių įstaigų, kurios  organizuoja specializuotus mokymus. Bet tai yra biudžetinės įstaigos ir jos teikia paslaugas tose srityse, kur rinka neteikia. Tai yra specializuotos paslaugos, jų veikla yra finansuojama iš esmės, tiksliau sakant, turėtų būti finansuojama tik iš valstybės biudžeto, t. y. tos biudžetinės įstaigos neturėtų, gaudamos biudžetinį finansavimą, turėdamos savotiškai lengvatines sąlygas, dalyvauti papildomai rinkoje. Tai šiuo atveju yra pagrindinis principas dėl to, kad tai yra viešoji įstaiga, na, ir dėl to, kad yra įrašytos išskirtinės teisės pačiame Valstybės tarnybos įstatyme.

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Toliau jūsų klausia L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Jeigu galėtumėt trumpai, kaip jūs įsivaizduojat, jeigu šios pataisos būtų priimtos, nuo kada pradėtų ir kaip pradėtų dirbti ir galioti tos pataisos, t. y. būtų realizuojamos konkrečiai gyvenime? Ir dėl 49 straipsnio 2 dalies 6 punkto pataisos. Kai vertinami asmenys, kurie nori mokyti valstybės tarnautojus, tokie pasiūlymai teikiami dėl šių asmenų tvirtinimo. Iki šiol buvo, kad tai darė valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaiga. Tai buvo labai aišku. O dabar vis dėlto kaip praktiškai atrodytų ši pataisa?

S. ŠIUPŠINSKAS. Dėl šios pataisos. Iš tikrųjų jau vertintų ne tik juridinius asmenis, bet visus asmenis, kurie siekia teikti valstybės tarnautojų mokymo paslaugas. Šiek tiek padidėtų, be abejo, apimtys. Kaip minėjau, šiuo metu į sąrašą įtraukta 192 juridiniai asmenys. Be abejo, suteikus teisę dalyvauti šitoje rinkoje ir fiziniams asmenims, sąrašas tikrai prasiplėstų. Pirmiausia vertinimus atliktų, be abejo, Valstybės tarnybos departamentas pagal vidaus reikalų ministro patvirtintus aprašus, t. y. dėl atitikties, kaip ir minėjau, paties asmens, paties subjekto, ar jis atitinka reikalavimus, nustatytus pagal aprašą, ir lygiai taip pat pagal parengtas programas, ar jos yra parengtos kokybiškai ir ar jos yra tinkamos, būtent tuo aspektu. Čia, galima sakyti, ta išankstinė kontrolė.

O dėl to, kaip tos programos įgyvendinamos, kaip jos yra vykdomos, šiuo metu Valstybės tarnybos departamentas už tą kontrolę yra atsakingas. (Balsai salėje) Automatiškai įsigaliojus teisės normai, jinai įsigalioja, šiuo atveju Valstybės tarnybos departamentas privalės užtikrinti reikiamą priežiūrą ir reikiamą kontrolę asmenų, teikiančių mokymo paslaugas.

PIRMININKĖ. Ne, iš vietos viskas jau, daugiau nebėra. Ačiū. Ir paskutinė klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Aš noriu klausti (truputėlį į kitą pusę reiktų žiūrėti). Skamba  telefonai, kalba kolegos už nugaros. Labai atsiprašau. Noriu jūsų paklausti, kas vis dėlto atsitiko, ar Lietuvos viešojo administravimo institutas pradėjo netinkamai rengti valstybės tarnautojus, ar tiesiog čia sugalvojot, kad turi būti daugiau programų, ir ar tas Valstybės tarnybos departamentas Vidaus reikalų ministerijoje turi tokį pajėgumą atestuoti šitiek juridinių asmenų, ten pusantro šimto, dar fiziniai asmenys prisidės? Kaip visa tai vyks? Sunku patikėti. Ar tai yra Vidaus reikalų ministerijos reikalas? Mes turim Švietimo ministeriją visą didžiulę. Pas mus valstybės tarnautojai… Jūs gi žinot, dabar praktiškai viešojo administravimo žmonės yra baigę magistrantūras, baigę viską. Aš tai savo kailiu patyriau, nes mokiausi ir viename, ir kitame, esu baigusi Lietuvos viešojo administravimo instituto dvejų metų programą. Tai kaip dabar bus su tuo? Mes nevertinam dabartinio įsigyto mokslo. Nevertinam, už tai nėra atlyginta. Savo pinigais žmonės baigia, o mes dabar vėl kuriam kažkokią naują sistemą ir vėl bandysim tuos žmones perkvalifikuoti, kažką daryti, nemokėdami tinkamai atlyginimų. Ačiū.

S. ŠIUPŠINSKAS. Jeigu galima, nuo paskutinio. Iš tikrųjų tai nėra magistriniai mokymai, tai yra kvalifikacijos kėlimo mokymai, tai yra trumpalaikiai mokymai, ir šiuo atveju nei magistro, nei kažkoks kitas laipsnis nėra suteikiamas. Tai yra specialių reikalingų valstybės tarnyboje gebėjimų suteikimas. O patį įstatymo projektą teikia ne Vidaus reikalų ministerija, o Vyriausybės tai yra iniciatyva, ir mes pristatome šį projektą. O dėl LIVADŽIO netinkamumo tikrai mes nesame išsakę tokių teiginių, todėl galėčiau atsakyti irgi neigimu, kad netinkamumo tikrai nėra. Yra dėl to, kad mes turime įgyvendinti Paslaugos direktyvą.

PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėt į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai už ir prieš. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkei. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, manau, nereikia taip skausmingai žiūrėti. Vis dėlto rinka kai kada ne tik galbūt trukdo, bet ir padeda. Iš tikrųjų konkurencija tam tikra atrenkant programas – tai nėra blogas dalykas, nors kai kurios institucijos pakankamai seniai dirba, turi patirties, tačiau šitoj vietoj nemanyčiau, kad tai turėtų būti kažkokie išskirtiniai, tuo labiau kad mes šiek tiek liberaliau pradedam žiūrėti ir į aukštąjį mokslą. Iš tikrųjų žmogus gali rinktis. Ir čia, manau, nėra panacėjos vien laikantis vienos ar kitos institucijos, kuri užsiima tam tikros kvalifikacijos suteikimu. Taigi aš manau, kad galėtume pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šita visa diskusija ir įstatymo pateikimas rodo, kokia sumaištis vyrauja valdžioje ir kaip ten trūksta žmonių, iš tikrųjų išmanančių valstybės valdymą. Kada ministerijos atstovas sako atsistojęs: čia ne mes teikiam, čia Vyriausybė, o tai kas ta Vyriausybė, atleiskit, ir jūsų ministras Vyriausybė. Tai kas teikia? Pirmas dalykas.

Antras dalykas, na, gerbiamieji, 150 su viršum įstaigų jau dabar moko mūsų valdininkus ir jų programų kokybės niekas iki šiol iki galo nesukontroliavo. Mes dabar įleisim dar kažkiek, 100 ar 50, ar 30 privačių asmenų. Kas sukontroliuos, jeigu taip ūkiškai žiūrint, viceministre? Taip juk nebus, ir jūsų departamentas – nė velnio, ten galvą nusilauš. O iš tikrųjų tai bus metami pinigai neaišku kam ir neaišku kur, nes valstybei valdininkus dabar… Viceministrai atėjo beveik visi nauji, nelabai suvokia, ką daro, departamento direktorius pasikeitė, irgi nelabai suvokia, ką daro. Ne visose ministerijose. Juos reikia skubiai mokyti,  (…) daryti ir sodinti bent pusei metų, kad jie sėdėtų ir mokytųsi. O jūs dabar dar sistemą kitaip darysite.

Aš manau, tai ir rodo, kad nesusiprantat, ko čia ateinat su tuo įstatymu. Ir iš viso ar šiandien Lietuvoje čia pagrindinis klausimas, dėl kurio mes turim sėdėti ir vargti? Na, nežinau, pensijas mažinti ruošiatės, žmones iš darbų išmetėt, dabar klausimas bus, ar dar 100 ar 200 kažkurių darbuotojų leisit asmeniškai dėstyti. Aš manau, kad šitas įstatymas yra korupcinis pirmiausia, antras dalykas, šitas įstatymas yra neapgalvotas ir visiškai ne laiku. Tai manyčiau, kad reikėtų jį atmesti paprasčiausiai ir užmiršti, kad jis toks buvo pateiktas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl įstatymo Nr. XIP-758. Vyksta balsavimas.

Balsavo 62 Seimo nariai: už – 32, prieš – 13, susilaikė 17. Įstatymui po pateikimo pritarta. Numatyti komitetai, vienas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir numatyta svarstyti lapkričio 19 d. Kitokių pasiūlymų nėra, taip?

Kolega Č. V. Stankevičius. Prašom.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Papildomas galėtų būti Europos reikalų komitetas, kadangi tai siejama su Paslaugų direktyva. (Balsai salėje) Bet nebūtinai, aš tik siūlau spręsti.

PIRMININKĖ. Jūs vis tiek komiteto pirmininkas, tai jeigu jūs siūlote… Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Gerai. Papildomas būtų Europos reikalų komitetas.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1389 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1389. Pranešėjas – A. Endzinas. Pateikimas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlomas pateikimas yra gana trumpas ir išsamus. Aš tiesiog pacituosiu, perskaitysiu, manau, kad klausimų bus gana mažai. Taip, klausimų.

Apie paskirtas tarnybines nuobaudas, nurodytas šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, nurodant jų skyrimo pagrindą, skelbiama viešai internete Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitaip sakant, visuomenei sudaroma galimybė žinoti apie valdžios arba valstybės tarnybos „prasikišimus“ ir apie už tuos „prasikišimus“ padarytas nuobaudas. Taip trumpai.

Tikslas – siekiama geriau užtikrinti Lietuvos Respublikos konstitucinės nuostatos, kad (citata) „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (citatos pabaiga), įgyvendinimą, šių įstaigų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą visuomenei. Piliečiai turi teisę žinoti, kaip dirba jų apmokami valstybės tarnautojai, kas ir kokiais būdais iš šių tarnautojų netinkamai vykdo savo pareigas. Viešumas yra viena iš paveikiausių ir paprasčiausių priemonių užtikrinti, kad pareigos būtų atliekamos tinkamai ir atsakingai, todėl šią priemonę tikslinga plačiai ir aktyviai naudoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Šiai teisei realizuoti būtina prielaida – informacijos apie valstybės institucijų veiklą viešumas. Daugelyje kitų įstatymų viešumas taip pat įvardijamas kaip svarbus valstybės tarnybos principas.

Šiuo metu minėti duomenys nėra viešai skelbiami, todėl visuomenei dažniausiai nėra prieinami. Siūlomos nuostatos stiprintų motyvaciją vengti netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, išryškintų inicijuotų vadovų darbo kokybę.

Jeigu trumpai, būtų tiek. Dabar su malonumu atsakyčiau į pateiktus klausimus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys. Jo salėje nėra. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs turite mintyje, bent jau parašyta tai, paskirtas nuobaudas, ar galiojančios vis dėlto turėtų būti? Nes gali būti paskiriamos, jos paskelbiamos, nesutikęs kreipiasi į teismą ir ji panaikinama, bet žmogui jau moralinė žala padaryta. Ačiū.

A. ENDZINAS (LSF). Kalbama… Iniciatyva buvo dėl paskirtų nuobaudų, tačiau tai, ką jūs dabar pasakėte… Be jokios abejonės, jeigu bus teismo sprendimu panaikinta nuobauda, tai, be jokios abejonės, apie tai turi būti informuota taip pat viešai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia rašote, kad Vyriausybės nustatyta… rengiama tvarka. Žinoma, tos tvarkos kol kas mes nematome ir labai sunku spręsti, kaip čia kas bus daroma. Mane domina toks klausimas: kokia bus skelbiama informacija – ar bus nurodoma, kad tam ir tam bus paskirta tarnybinė nuobauda, ar bus ir nurodoma, už ką ta nuobauda paskirta? Man atrodo, šį įstatymą, jeigu dabar priimtume (dabar pateikimas)… Reikėtų matyti tą tvarką, nes čia yra labai svarbu. Jeigu paskelbta, kad jis gavo papeikimą, tai ką tas reiškia? Tai tas beveik nieko nereiškia. Bet už ką jis gavo tą papeikimą – šitai čia yra svarbiausia visuomenei. Ačiū.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju už klausimą, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų jūs absoliučiai teisus. Siūlomame pataisos tekste yra aiškiai įvardyta – nurodant šių nuobaudų skyrimo pagrindą. Tai ir atsakymas būtų. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti J. Urbanavičius.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite, kokiame internetiniame puslapyje jūs žadate skelbti šią informaciją?

A. ENDZINAS (LSF). Taip, supratau klausimą. Dėkoju. Tai, kas parašyta teisininkų pastabose, yra visiškai priimtina. Manyčiau, po pateikimo apsvarsčius komitetuose, reikėtų šiek tiek patobulinti, nurodant konkrečią internetinę erdvę, ar tai būtų atskirų ministerijų, ar tai būtų Vyriausybės puslapis. Iš tikrųjų reikėtų dėl šito apsispręsti. Aš manau, komitetuose būtų galima priimti sprendimą, svarstant šį klausimą. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia V. V. Margevičienė. Prašom, Vince, jums eilė klausti.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Čia tiesiog diskutuojame dėl praeito įstatymo, jis, pasirodo, turi daugiau klausimų.

PIRMININKĖ. Jau dabar kitas įstatymas.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas: dabar dirbantys valstybės tarnyboje žmonės yra labai nusiminę dėl to, kad ir taip daugelis vadina tai vagimis, tai dar visaip kitaip; jeigu mes dabar dar viską viešinsime, kiek kokių nuobaudų, kas ką padarė ne taip, ar mes visai nesužlugdysime tų žmonių, kurie šiandien ir taip yra labai, sakyčiau, skriaudžiami?

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų puikus klausimas. Aš manyčiau, siūlymą, na, šią iniciatyvą dėl viešumo, reikėtų papildyti, kad apie skatinimus taip pat būtų visuomenė informuojama. Galbūt tai būtų tam tikra atsvara. Jeigu kalbame apie nuobaudas, tai reikia aiškiai ir garsiai kalbėti ir apie tą darbą, kurį žmonės nuveikė, ir už ką yra skatinami. Vienareikšmiškai. Dėkui už klausimą, nes jis suponuoja būtent tokią mintį apie papildymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlau „patalpinti“ informaciją žurnalistų svetainėse iš karto. Tai būtų paprasčiau, jiems nereikės dar atidaryti kito puslapio. Mano klausimas toks: labai teisingai „pastebėjo“ gerbiamasis E. Žakaris, kad nuobauda paskirta dar neįsigaliojusi, iš karto... Ne paslaptis, kad kol nuobauda įsigalioja, pereina ilgus teisminius nagrinėjimus, kartais iki kelerių metų. Ką duos valstybės… Ar jūsų projektas duos geresnį vadovavimą valstybei? Ar neprasidės nereikalingas vieno ar kito žmogaus persekiojimas? Na, žurnalistai nebūtinai rašys apie vieną ar kitą. Šitas su manim gerai sutaria, aš apie jį nieko nerašysiu, o šitas blogai, mes apie jį parašysime. Antra vertus, ir šiandien masinės informacijos priemonės turi galimybę gauti tokias žinias.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų aš atsakiau gerbiamajam kolegai E. Žakariui į pateiktą klausimą taip, kaip buvo registruotas projektas, tačiau visi klausimai ir visi pasiūlymai yra svarstytini. Ir tai, kas buvo suformuluota kolegos E. Žakario klausime… klausime, verta dėmesio, ir netgi labai verta dėmesio. Manyčiau, šitą pasiūlymą (bet jo šiandien tekste nėra) reikia inkorporuoti į tekstą. Tada klausimas… Atsiprašau, kadangi Klaipėdos krašto kirčiuotė šiek tiek skiriasi nuo… Reikalavimai vienodi, taip. Tai dėl savo kai kurių lingvistinių klaidų. Atsiprašau. Šito klausimo inkorporavimas į tekstą, manau, prasmingas. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Jūsų dar nori paklausti R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, čia dėl minties tokios skelbti viešai. Turbūt tikrai gera mintis. Aišku, reikėtų atsiminti tą galiojimo nuostatą. Jūs įvardijote kelis straipsnius, pagal kuriuos reikėtų skelbti. Ar jūs nemanytumėte, kad jie yra nevienodo svorio, ir, aišku, tie nusižengimai nėra vienodo svorio. Vienas dalykas – pavėlavo į darbą, o kitas dalykas – veika, kuri beveik artima korupcijai, sakykime taip, arba padarė žalą valstybei dėl savo aplaidumo. Ar nereikėtų didesnės diferenciacijos šioje vietoje, toliau tobulinant šį įstatymo projektą?

A. ENDZINAS (LSF). Pritariu. Laukiame jūsų, kaip sakoma, kvalifikuotos pagalbos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ir motyvai. Yra užsirašęs kalbėti tik Liudvikas Sabutis. Gal nekalbėsite?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Jeigu reikia, galiu nekalbėti, tačiau iš pateikiamų klausimų supratau, kad kai kas abejoja. Redakcijoje yra aiškiai pasakyta, kad įstatyme numatytos nuobaudos bus skelbiamos internete, todėl pradinei redakcijai pritariu, o vėliau svarstant komitete būtina atsižvelgti į tai, kad tos nuobaudos galėtų būti skelbiamos tik tada, kai įsigalioja.

PIRMININKĖ. Ar galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuoti...“) Yra norinčių balsuoti. Prašom pasiruošti balsavimui ir balsuojate.

Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 53, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 19 dieną. Kitokių pasiūlymų nėra. Galime pereiti prie kitų klausimų.

Seimo Pirmininkė I. Degutienė prašė dabar apsvarstyti rezervinius… Aš manau, kad… Ponia Irena, jums rezerviniam suteikiame teisę, aš manau, Petras nesupyks, netgi prašo. Labai ačiū. Ir Seimo Pirmininkė pristatys savaitės, prasidedančios spalio 12 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Savaitės (nuo 2009-10-12) plenarinių posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas

I. DEGUTIENĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jums pristatysiu spalio 13 d., antradienio, ir spalio 15 d., penktadienio, plenarinių posėdžio darbotvarkę. Kaip žinote, pagal Statutą kitą savaitę yra pertrauka – darbas komitetuose ir su dokumentais. Tai spalio 13 d. paminėsime signataro Alfonso Žalio 80-ąsias gimimo metines. Toliau darbotvarkėje klausimai, kurie buvo pateikti arba Vyriausybės, arba pavienių Seimo narių, bet didžioji dauguma teikiamų įstatymų projektų yra jau svarstymo stadijos, pateikti įstatymų projektų apsvarstyti komitetuose, tai Policijos veiklos įstatymas, Biudžeto sandaros, Asmens tapatybės kortelės ir visas paketas lydinčiųjų įstatymų, Konsulinio statuto ir lydinčiųjų įstatymų. Toliau lygiagrečiai, kadangi buvo teikta ne tiktai Vyriausybės, bet ir atskirų Seimo narių, tai ir jų teiktų Asmens tapatybės kortelės ir Paso įstatymo, bei Asmens tapatybės rinkliavų įstatymo projektai. Tų pavienių Seimo narių, kurie teikė, irgi svarstymas kartu su Vyriausybės teiktais projektais. Toliau bus Seimo nutarimas „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“, jį pateiks Audito komiteto pirmininkė. 13 dieną po pietų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. veiklos ataskaita ir visas paketas, kurį teikia Teisingumo ministerija, būtent: pateikimas Kooperatinių bendrovių įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų projektų, tarp jų ir Rinkimų įstatymas, Savivaldybių tarybų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Viešųjų įstaigų ir Kredito unijų įstatymai. Dar vienas blokas įstatymų – tai Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimai, kuriuos teikia tiek ministerija, tiek pavieniai Seimo nariai. Ir vienas rezervinis klausimas – tai Seimo nutarimo „Dėl 2010 m. paskelbimo Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio metais“ projektas.

Toliau, 15 dieną – taip pat klausimai, kurie jau yra apsvarstyti komitetuose, tai itin nemažas paketas eurointegracinių įstatymų:  Transporto veiklos, Geležinkelių transporto administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų lydinčiųjų įstatymų, Diplomatinės tarnybos. Ir pateikimai įstatymo projektų, kurie šiandien buvo išbraukti iš darbotvarkės, tai Pridėtinės vertės mokesčio, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymai. Na, ir iki pietų bus teikiami Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymų projektai, kuriuos teikia Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. 15 dieną po pietų – Vidaus reikalų ministerijos teikiamas Bendrojo pagalbos centro įstatymas, Vyriausybės įstatymas ir grupės Seimo narių Vyriausybės įstatymas. Toliau, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurį Seniūnų sueigoje prašė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas įtraukti į artimiausio posėdžio darbotvarkę, ir jam buvo pažadėta, kad tai bus spalio 15 d., todėl yra įtraukiama į darbotvarkę. Kadangi tuo pačiu metu buvo registruoti keleto Seimo narių Saugomų teritorijų įstatymo projektai, jie irgi yra įtraukti į darbotvarkę. Ir pateikimas pagal Seimo narių projektų registracijos eilę, tai Žemės reformos įstatymų projektai. Toks planas yra spalio 13–15 dienai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Labai gerai planas, bet jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, dėl Asmens tapatybės kortelės yra trys grupės, bet vieno kelių Seimo narių pateikto projekto, kuris turėjo būti svarstomas prieš penketą mėnesių, nėra. Vyriausybės išvada buvo iš esmės pritarti, tačiau buvo svarstomas Vyriausybės, kuris yra, kaip pristatė ministras, išsamesnis. Bet esmė yra lygiai ta pati. Tai dabar šiuos apsvarstys, priims, jie yra geri, o koks bus šio projekto likimas? Ačiū.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš prisimenu, kai buvo visų šitų projektų pateikimas, jūs tada irgi klausėte šio klausimo, bet esmė ta, kad aš jums tada negalėjau atsakyti, kad įtrauksiu jūsų projektą, nes nebuvo Vyriausybės išvados. Mes paprašėme Vyriausybės, kad tą procesą pagreitintų, bet iki šiol atsakymo nėra, kol neturime atsakymo iš Vyriausybės, aš negaliu įtraukti.

PIRMININKĖ. Klausia J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš neklausiu, aš noriu pasiūlyti, palengvinti šiek tiek Seimo darbą ir pasiūlyti tris įstatymų projektus atidėti ilgesniam laikui, nes mano iniciatyva buvo Saugomų teritorijų įstatymo projektas, klausimas 2-5, ir tada atsirado dar du papildomi alternatyvūs projektai. O esmė yra ta, kad mes nesame pasirengę šioje sesijoje šiuos klausimus apsvarstyti todėl, kad ypatingai sunkūs klausimai Aplinkos apsaugos komitetui ryšium su Prezidentės inicijuotu Statybų įstatymo visu paketu. Tai yra Teritorijų planavimo įstatymų paketas liko nepriimtas, jis praeitos sesijos pabaigoje buvo grąžintas ir greitai bus Vyriausybės nuostatos. O šis įstatymas, Saugomų teritorijų, nors vienas dalykas, kuris kuria grožį, ir norėtųsi jį pateikti maksimaliai suderinus visoms pusėms savo nuomones, interesus, todėl prašytume atidėti visus tris įstatymus ir mes tikimės, kad prieš Kalėdas galbūt galėsime pateikti jau suderintą projektą.

I. DEGUTIENĖ. Dėkoju. Jūs siūlote išbraukti įstatymo projektą Nr. XP-3451, kurį jūs pats prašėte, kad būtų įtrauktas, dabar jau nereikia, tai aš tada… (Balsai salėje) Tai, be abejo, todėl, kad, kaip ir parašyta Statute, jeigu mes įtraukėme tai, ko prašė jūsų komitetas, ir jūs komiteto vardu parašėte, turėjome įtraukti ir kitų saugojamų teritorijų įstatymus, kurie buvo registruoti Seimo narių. Tai jeigu išbraukiame šitą, tai išbraukiame ir kitus.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Yra norinčių balsuoti, tai prašom balsuoti.

Balsavo 64 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 2.

Kitas darbotvarkės klausimas 2-4, projekto Nr. XIP-733 – Valstybės tarnybos įstatymo 4, 23, 26, 42, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 38¹ straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – P. Auštrevičius. Pateikimas. Prašom.

Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 38¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-733 (pateikimas)

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, netrukdysiu jūsų ilgam. Atitinkamo Valstybės tarnybos įstatymo 4, 23, 26, 42, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo esmė – spręsti valstybės tarnautojų apmokėjimo už dalyvavimą paramos teikimo projektuose problemą. Šiuo metu valstybės tarnautojai, kurie gausiai dalyvauja Europos Sąjungos ir kituose tarptautinio bendradarbiavimo projektuose, neturi reglamentuotos dalyvavimo tvarkos. Aš siūlau atitinkamas pataisas. Jų yra dvi.

Pirma, gauti už šią veiklą jiems nustatytą ir prideramą priemoką. Antra,  galimybė turėti atostogas, kurių metu jie dalyvautų tose projektuose. Kai jie atostogautų, jiems būtų garantuojamos iki tol eitos pareigos, ir taip būtų sutvarkytos visos teisinės Lietuvos valstybės tarnautojų dalyvavimo Europos Sąjungos ir kituose tarptautinio bendradarbiavimo projektuose aplinkybės. Noriu pasakyti, kad tai yra geras dalykas. Mes turime skatinti mūsų valstybės tarnautojų dalyvavimą. Mes šiuo metu dalyvaujame ne viename projekte ir tai būtų natūralu, tai būtų nauda valstybei, nauda paramą gaunančiai valstybei, nauda  valstybės tarnautojams. Siūlau pritarti, kolegos, ir atsakysiu į kiekvieną jūsų pateiktą klausimą. Dėkui.

PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Urbanavičius.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar daug Lietuvos valstybės tarnautojų dalyvauja ar dalyvautų jūsų minimuose tarptautiniuose projektuose? Ačiū.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Taip, iš tiesų, kolega, geras klausimas. Mano paties nustebimui šiuo metu Lietuva dalyvauja devyniuose Dvynių projektuose ir, pavyzdžiui, tik viena Veterinarijos ir žemės ūkio tarnyba, kuri yra pasiekusi tikrai gerų rezultatų, dalyvauja trijuose projektuose. Šiuo metu Lietuvos valstybės tarnautojai dalyvauja Turkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Serbijoje, Kosove, Azerbaidžane. Ir Lietuvos Respublikos Seimas dalyvauja Dvynių projekte su Azerbaidžano medžlisu, t. y. parlamentu. Kitaip tariant, mūsų skaičiavimais, apie penkiasdešimt tarnautojų gali būti įsitraukę į šiuos procesus. Tai yra labai gerai.

PIRMININKĖ. Toliau klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, atsiprašau, gal nenugirdau, ar tai bus mokamos, ar nemokamos atostogos? Mes įgijome nemažai praktikos įvairių mokymų metu ir atsiradus naujiems, tarkim, projektams su Ukraina, su kitomis šalims, ar nebus taip, kad nemažai mūsų valstybės tarnautojų kaip tik užsiims šita veikla? Ar nenukentės mūsų viešasis administravimas tokiu atveju? Vėlgi sakau, jeigu dar iš tenai gaus pinigų, aišku, tų pinigų negaila, bet galbūt to ir pakaktų? Ačiū.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, kolega. Atsakysiu Biblijos žodžiais: „Tiktai duodantys gauna“, kitaip tariant, mes padedame ne tik valstybei, kuriai reikia paramos, juk ir mes esame gavę tokios paramos, kita vertus, mes ir patys stiprėjame, tobulėja ir lavėja mūsų valstybės tarnautojai. Kitas dalykas – taip, atostogos bus nemokamos, be jokios abejonės, mes čia neišleisime nė lito, nes ir priemokos bus mokamos iš to projekto, kurį finansuoja Europos Sąjunga, lėšų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF).  Taip, kolega. Žodžiu, nei duoda, nei gauna. Aš esu šalininkas, tegu užsidirba. Tai viena.

Kita. Ne visai gerai yra jūsų siūlomoje pataisoje, kai jūs sakote, kad priemokų dydį nustato į pareigas priimantis asmuo, taip yra galiojančiame įstatyme, bet toliau šio straipsnio 5 punkte, ten, kur papildyta, kad nurodyta priemoka mokama pagal atitinkamų projektų sutartyse numatytus įkainius. Šiaip tokie dalykai turėtų būti reglamentuojami įstatymu ir nelabai suprantu, kad viena grupė valstybės tarnautojų atitinkamą dalį užmokesčio galės gauti pagal atitinkamas sutartis. Ar nereikėtų čia kaip nors kitaip, ieškoti kitokios išeities, kad nebūtų diskriminacinio pobūdžio?

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Pirma, kolega, valstybės tarnautojai, teikiantys paramą, atrenkami patys geriausi. Kai atrenkami patys geriausi ir jie išvyksta suteikti tą paramą kitiems, jiems automatiškai nutraukiamas darbo užmokesčio mokėjimas čia, pas mus, arba ta priemoka yra mokama iš projekto lėšų pagal projekte nurodytus įkainius, kurie yra bendri. Jie negali viršyti nusistovėjusio vidurkio, nebent suteikiama parama, pavyzdžiui, susijusi su ypatingomis aplinkybėmis. Tarkime, su vidaus reikalų ar su saugumu susijusi veikla, bet aš neabejoju, kad tai tikrai negali būti diskriminavimo pagrindas. Žmogui atlyginama už jo kvalifikaciją, už suteikiamą paramą svetur.

PIRMININKĖ. Klausia V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF).  Ačiū. Buvo Petras Pirmasis, čia Petras Drąsusis, tai klausimėlis būtų toks. Ar tai reiškia, kad įvedus šitokią, sakykim, apmokėjimo už papildomą darbą sistemą galima tikėtis valstybės tarnautojų skaičiaus sumažėjimo, nes, kaip aš suprantu, ir europiniams projektams šiandien yra priimami etatiniai darbuotojai, kurie vykdo tam tikrus darbus? O čia papildomai mokant jie galėtų padaryti tuos darbus ir tuo galėtume sumažinti ir valstybės tarnautojų skaičių. Ar aš klystu, gerbiamasis pone?

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, kolega, už epitetą. Išklausęs jūsų klausimą galiu pasakyti, kad Vitas Apsukrusis tikrai paklausė tokį klausimą, kad man pačiam dabar kyla klausimas, iš kokios pusės pradėti atsakinėti. Pasakysiu atvirai. Valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas tebūnie Saulėlydžio komisijos ir kitų su tuo susijusių komisijų veiklos tikslas, bet šis projektas yra susijęs su jau šiuo metu vykdomos veiklos reglamentavimu. Bėda ta, kad šiuo metu Lietuva dalyvauja devyniuose tarptautiniuose projektuose, bet mes neturime aiškiai reglamentuotų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, kurios numatytų jų dalyvavimo aplinkybes. Aš manau, kad tai savaime jau yra problema. Aš nesakau, kad mano pateikiamas projektas yra idealus ir be jokių priekaištų, aš siūlau jam pritarti, pradėti tobulinti ir rasti sprendimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Žinote, iš kokios pusės atsakinėti. Aš norėčiau, kad jūs atsakytumėte taip, kaip yra. Mano klausimas yra toks. Šiuo metu Lietuvoje yra krizė, spiralė sukasi toliau ir jinai įsukama toliau. Problemų Lietuvoje yra labai daug. Kaip žinote, jau gerokai įsibėgėjo ir naujai išvažiuojančių asmenų banga, gauti bilietus ir išvažiuoti kažkur faktiškai yra problema. Intelekto Lietuvoje ne taip jau daug ir yra. Kvalifikacinis lygis, sprendžiant pagal dokumentus, kurie ateina iš ministerijų, yra žemas ir t. t., ir t. t.

Mano klausimas – kadangi aš to klausimo nežinau, kurį jūs pristatinėjate, aš noriu sužinoti, kokia tiesioginė nauda valstybei šiuo sunkmečiu, pavyzdžiui, siųsti savo kvalifikuotus specialistus į Azerbaidžaną? Kokia konkreti nauda, kiek tai kainuoja ir ekonominiu terminu kalbant kokia tai gali būti fondogrąža, be politikos globalizacijos?

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis kolega, pradėsiu atsakinėti nuo jūsų sakinio pabaigos. Manau, kad politika turi būti naudinga savaime. Jeigu politika nenaudinga, geriau nedaryti šitos veiklos. Čia atsakomybė mums visiems, kai kartais mes kalbame per ilgai, tuščiai ir panašiai.

O atsakant į jūsų klausimą visiškai tiksliai. Pirma, Europos Sąjungoje teikiant šią paramą, vystant Dvynių projektus, milžiniška konkurencija tarp valstybių narių laimėti vieną ar kitą projektą. Kodėl? Pirma, tai yra pripažinimas, kad valstybė yra pajėgi suteikti kitiems paramą, jos administraciniai gebėjimai yra aukšti, pakankami kitiems padėti. Čia yra puiku gauti tokį patį pripažinimą.

Antra, dažniausiai Dvynių projektai, o aš turiu pasakyti, kad mes daugiausiai dalyvaujame kaip tik tokiuose projektuose, yra finansuojami išimtinai iš Europos Sąjungos biudžeto, retai su kofinansavimu. Bet daugiausiai iš Europos Sąjungos biudžeto. Kitaip tariant, mums yra papildoma galimybė įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Ir, kaip aš siūlau, suteikime tarnautojams atostogas, jų metu nemokamas atlyginimas, bet mokamas priedas, nemokamos atostogos, mokamas priedas iš Europos Sąjungos lėšų. Tarnautojai tobulėja, privalėdami suteikti paramą, jie turi būti pasiruošę, jie turi žinoti. Kitas dalykas, jie pažins kitą kraštą, užsimegs daugiau ryšių, konkrečių projektų, iš to kartais atsiranda dar daugiau negu nuo pirmojo.

Todėl aš nesakau, kad viskas ne be problemų, bet, kiek man teko patirti, didelė konkurencija rodo didelį interesą dalyvauti tokiuose projektuose. O finansai, tai valstybės tarnautojai gaus priemokas. O geri žmonės, tikrai kvalifikuoti tarnautojai turi daugiau uždirbti, aš tuo neabejoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinė klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti. Kaip jūs įsivaizduojate, patys gabiausi, patys geriausi, aš suprantu, kad patys apsukriausi ir visi tie, kas sugebės tuos projektus parengti, viskas labai gerai. Bet kas liks valstybės tarnyboje? Jūs labai gerai žinote, kad ir dabar savivaldybėse ar apskričių administracijose žmonės tikrai labai sunkiai dirba, nes jau dabar ieškosi kitų darbo vietų. Ir jeigu kolega, greta dirbantis, išvyksta mėnesiui mokyti kažkur kitur, aš suprantu, kad jam, kaip jūs sakot, ir susipažinti, ir naudinga, ir papildomai, bet tas, kuris sėdės gretimame kabinete, jis turės dvigubą darbą atlikti. Mažėjant finansavimui, mes jam negalėsime, tiksliau, visa valstybė jam negalės… Tai kodėl jis turės dirbti dvigubą darbą, mėnesiui išvykus kolegai? Kaip jūs įsivaizduojate, kas padės tiems, kurie liks dirbti?

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Išties įdomus aspektas, jūsų pastebėtas. Matote, kiekviena Lietuvos institucija, pradėdama rengti tokį projektą ir numatydama savo konkurenciją ir dalyvavimą tuose projektuose, turi aiškiai ir pagrįstai įvertinti savo administracinius gebėjimus. Jeigu neturi žmonių, o ji plėšosi ir nori nugalėti, tai, žinoma, bus bėda. Bet, žinia, racionalus mąstymas visada nugali, ir aš neabejoju, kad kiekviena valdžios institucija labai gerai pasvers ir pasveria savo galimybes. Jums pavyzdys su Lietuvos Respublikos Seimu.

Štai Lietuvos Respublikos Seimas laimėjo Europos Sąjungos mastu projektą padėti Azerbaidžano parlamentui. Taip, jūs galbūt nustebusi, bet aš jums galiu patvirtinti, tikrai mums garbė, kad mes tą laimėjome. (Balsas salėje: „Atsiprašau, kanceliarija laimėjo.“) Europos reikalų komiteto pirmininkas jau buvo nuvažiavęs ir inauguravo tą projektą. Kas dabar jam padės? Padės žmonės iš šakinių komitetų, daugiausiai patarėjai. Aš neabejoju, kad jų komandiruotės bus suderintos ir su darbo apimtimi, ir su svarstomais klausimais. Kitaip tariant, galima surasti spragą tarp vienos ar kitos savaitės. Juo labiau kad komandiruotės nebus ilgalaikės, nuo 2 iki 5 dienų, kiek man žinoma.

Kitaip tariant, čia nėra tokia bėda ir „striokas“, kad staiga sugrius visa institucija. Aš manau, kad tikrai gerai pagalvojus ir suplanavus veiklą to galima visiškai pagrįstai išvengti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkui. Nuomonės skiriasi. Nuomonė už – E. Tamašauskas.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš manau, kad šios pataisos, įteisinančios Lietuvos valstybės tarnautojų teisę dalyvauti Europos Sąjungos ir tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose, turėtų sąlygoti gauti pagrįstą atlyginimą šiems darbuotojams. Manau, kad tai turėtų palankiai veikti valstybės tarnautojų kompetencijos augimą ir tuo turėtų pasitarnauti geresniam viešajam administravimui ir pačioje Lietuvoje, todėl aš tikrai raginčiau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ir kita nuomonė – K. Komskis.

K. KOMSKIS (TTF). Aš nenorėčiau sutikti su kolega. Iš tiesų šiandien įstatymas leidžia valstybės tarnybos tarnautojui dirbti dar ne tik pusantro etato, prie vienokių ar kitokių projektų, o taip, aš manau, gali normaliai save realizuoti. Antras dalykas, reikia pasakyti, kad valstybės tarnautojui dalyvaujant projekte atsiranda tam tikri neigiami dalykai, nes daugiausiai paraiškas teikia į valstybės institucijas, jau jis žino daug daugiau, negu kiti iš gatvės arba verslo subjektai. Vadinasi, jis, žinodamas daugiau, automatiškai gali tikrai atstovauti, bet jau konkurencija pasidaro ne tokia skaidri.

Taip pat aš manyčiau, šiandien ir taip valstybės tarnybos tarnautojas yra nuvertintas, ir matome, kad daugeliu atvejų sakoma, kad jis neturi darbo ir t. t. Padarę taip, kad jis galėtų dar išvažiuoti 3 mėnesius ar ką dirbti, mes dar kartą pabrėšime, kad iš tiesų taip ir yra. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsavimui ir balsuoti.

Balsavo 57 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 4, susilaikė 9. Pritarta. Numatyti komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Europos reikalų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 19 d.

Seimo narių pareiškimai

Dabar Seimo narių pareiškimai. Pirmasis – J. Šimėnas. (Balsai salėje) Nebus, atidedamas, nesurinkti 29 parašai. Nepasirašėte, reikėjo anksčiau.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). „Gerbiamieji Seimo nariai, vakar Lietuvoje  buvo tarptautinė konferencija – „Iššūkis Lietuvos energetikai: švaistyti galimybes ar pasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi?“ Konferencijoje pranešimus skaitė atsakingų Europos Sąjungos šalių ir institucijų atstovai. Šiuo pareiškimu noriu pakviesti Seimo narius ieškoti geriausio sprendimo energetikoje, nes veikdami kartu galime pasiekti sutartą tikslą. Tai jau buvo padaryta ne kartą: nepriklausomos valstybės atkūrimas, Konstitucijos priėmimas, įstojimas į Europos Sąjungą, susitarimas dėl nacionalinio saugumo pagrindų. Dabar turime spręsti gyvybiškai svarbias energetikos problemas.

Vakarykštė konferencija priėmė rezoliuciją, su kuria noriu supažindinti ir jus. Joje kalbama, kad konferencijos dalyviai ir svečiai, atsižvelgdami į Europos Sąjungos politikos tikslus, 2020 m. turi 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išlakų kiekį, 20 % padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą bei užtikrinti energijos tiekimo saugumą, konstatuojant, kad Lietuvai būtina didinti atsinaujinančių išteklių dalį energijos balanse, sumažinti priklausomybę nuo monopolinio iškastinio importuojamo kuro tiekimo.

Antra, Lietuvoje yra dideli, tačiau menkai panaudojami šie atsinaujinančios energijos ištekliai: biomasė, komunalinės atliekos, vėjo energija. Diversifikuoti energijos tiekimą užtikrinant valstybės energetinį saugumą, didinti energijos naudojimą, efektyvumą visose energijos srityse, ypatingą dėmesį skiriant daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimui.

Konferencijos dalyviai ragina Lietuvos valstybines institucijas šilumos ūkyje pašalinti visus biurokratinius barjerus, trukdančius efektyviai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, ir didinti energetinę nepriklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, o kartu pagerinti importo, eksporto balansą ir sukurti papildomų darbo vietų. Šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių 2015 m. padidinti iki 70 % nuo dabartinių 17 %, o 2020 m. – iki 85 %.

Elektros ūkyje sujungti elektros tinklus su Skandinavija ir Lenkija, prisijungiant prie UCTE sinchroniniam darbui. Tęsti Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimą ir elektros energijos dalį, gaminamą iš atsinaujinančių energijos išteklių, Lietuvoje 2020 m. padidinti iki 15 % nuo dabartinių 8 %.

Lietuvos transporto sektoriuje iki 2012 m. įgyvendinti galimybę vartotojams degalus vartoti su daugiau negu 10 % biokuro priedu. Įgyvendinti bandomąjį projektą antros kartos biodegalams gaminti. Aktyvinti visuomenės švietimą apie energetiką. Inicijuoti nacionalinį politinių partijų susitarimą dėl naujos energetikos strategijos politikos.“

Esu pasirengęs tą darbą pradėti ir kviečiu visas politines partijas ieškoti geriausio sprendimo, o ne, sakykime, priešintis. Tik dirbdami kartu galėtume tai padaryti. Ačiū.

PIRMININKĖ.  Ir dar vienas pareiškimas – V. V. Margevičienės. Prašom.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, rugsėjo 27 d. paminėjome Pasaulinę kurčiųjų dieną. Todėl noriu pateikti šį savo pranešimą.

„Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu patvirtino dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba. Įteisino gestų kalbą kurčiųjų gimtąja kalba. Kartu kurčiųjų bendruomenė buvo pripažinta kaip kultūrinė mažuma. Gestų kalba vaidina lemiamą vaidmenį kurtiesiems gaunant ir teikiant informaciją, gaunant vienas ar kitas paslaugas. Tik gestų kalbos pagalba kurtieji gali ugdytis, mokytis, įgyti specialybę, dalyvauti visuomenės gyvenime. Visaverčiai kontaktai su girdinčiais asmenimis yra galimi taip pat tik per gestų kalbą. Tačiau tokiems kontaktams ir visaverčiam keitimuisi informacija užtikrinti būtini tarpininkai, gestų kalbos vertėjai.

Vykdant Valstybinę gestų kalbos vartojimo programą 2001 m. Vilniaus apskrityje, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Alytaus apskrityse buvo įsteigti valstybiniai gestų kalbos vertėjų centrai ir įsteigti 94 vertėjų etatai. Kurtieji nuolat kreipėsi į Lietuvos kurčiųjų draugiją skųsdamiesi, kad dėl gestų kalbos vertėjų trūkumo jie negali patenkinti net minimalių savo paslaugų, negali sutvarkyti reikalų valstybinėse ir kitokiose įstaigose. Trūksta vertimo paslaugų aukštosiose mokyklose ir kolegijose ir tai vadinama akivaizdžių kurčiųjų teisių pažeidimu. Apskričių gestų kalbos centrai dirba vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos patvirtinta Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009–2012 m. programa. Pagal šios programos uždavinius šiuo metu yra pateikti atitinkami skaičiai, pagal kuriuos finansavimas, palyginti su 2008 metais, pavyzdžiui, Vilniaus gestų kalbos vertėjų centre mažinamas net 40 %, Kauno mažinamas 40 %, Klaipėdos – 35 % ir atitinkamai kitose gestų kalbos vertėjų centruose. Iš pateiktos lentelės matyti, kad iš tikrųjų sumažinus finansavimą sumažės net 15 gestų kalbos vertėjų etatų, dėl to nemažai kurčiųjų negaus būtiniausių paslaugų.

Taigi, minint Pasaulinę kurčiųjų dieną, prašome nemažinti 2010 m. skirtų asignavimų ir palikti juos 2008 m. lygio. Taip pat prašome rasti galimybę centrus skubos tvarka perduoti iš apskričių į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir taip pat inicijuoti Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimą.“

  Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Perskaityti abu pareiškimai. Prašom registruotis. Nereikia? (Balsai salėje: „Reikia, reikia.“)  Aš manau, kad reikia kaip visada. Prašom registruotis.

Iš viso užsiregistravo 36 Seimo nariai. Spalio 1 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė, TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDP – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.