Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 124

2009 m. spalio 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ  ir  Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2009 m. spalio 1 d. rytinį plenarinį posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. spalio 1 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Pirmas klausimas – Seimo 2009 m. spalio 1 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Negirdžiu prieštaravimų. Šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta. Jeigu jau taip pavėluotai norite balsuoti, balsuojame. Kas už tai, kad Seimo 2009 m. spalio 1 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė būtų patvirtinta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 2, susilaikė 1. Darbotvarkė patvirtinta.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-698(3) ir Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1037  (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Pirmas klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-698(3). Pranešėja – krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė. Pateikimas. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau tylos salėje. Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, reikėtų netrukdyti dirbti.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF*). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, ar nebūtų galima pateikti abiejų projektų iš karto, nes jie yra susiję?

PIRMININKĖ. Taip. Labai gerai. Dėkoju.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF).  Ačiū. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai,  teikiami jums toliau svarstyti du projektai. Vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimas, ir kitas yra Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ pakeitimo“.

Trumpai sakant, šitie du projektai yra susiję su tuo, kad keičiasi Krizių valdymo centro pavaldumas. Dėl to buvo nutarta dar praėjusios kadencijos Seime, tačiau pasikeitus vyriausybėms iš esmės keitėsi požiūris į institucijas prie Vyriausybės, ir pagal naujos Vyriausybės programą, pagal jos sprendimus prie Vyriausybės nutarta naujų institucijų nekurti. Todėl šitais pakeitimais krizių prevencijos ir pasirengimo jas valdyti koordinavimo funkcijos būtų pavestos Ministro Pirmininko tarnybai, taip pat Ministro Pirmininko tarnyba koordinuotų integralių krizių ir ekstremalių situacijų prevencijos bei jų valdymo planų ir priemonių rengimą.

Taip pat įstatymo projekte siūloma patikslinti Krizių valdymo komiteto sudėtį. Įeitų svarbiausi su krizių valdymu susiję ministrai ir Ministro Pirmininko tarnybos kancleris, arba pirmasis jo pavaduotojas, komitetui vadovautų Ministras Pirmininkas.

Atsižvelgiant į įstatymo projekte numatomus pakeitimus, siūloma patikslinti Seimo nutarimą „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“, t. y. nustatyti, kad vietoj Krizių prevencijos koordinavimo centro prie Vyriausybės steigimo Krizių valdymo centro prie KAM funkcijos perduodamos Ministro Pirmininko, kaip minėjau, tarnybai ir kitoms valstybės institucijoms, vykdančioms su krizių prevencija ir valdymu susijusias funkcijas; tiksliau apibrėžti Ministro Pirmininko tarnybos užduotis ir įgaliojimus krizių prevencijos ir valdymo srityse, sąveiką su kitomis institucijomis.

Krizių valdymo sistemos plėtotės programos pakeitimo projektu yra keičiamos tik nuostatos, susijusios su Krizių valdymo centro prie Krašto apsaugos ministerijos funkcijų perdavimu Ministro Pirmininko tarnybai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šių teisės aktų pakeitimų priklauso visos Krizių valdymo sistemos plėtotės programos įgyvendinimas. Patvirtinus šiuos pakeitimus, bus pradėtos Krizių valdymo centro prie KAM funkcijų perdavimo Ministro Pirmininko tarnybai procedūros, taip pat pradėtos realiai įgyvendinti krizių valdymo sistemos veiklą efektyvinančios priemonės.

Be šių sprendimų, ir labai prašau atkreipti dėmesį, kad prašoma pateiktus projektus svarstyti skubos tvarka, be šių sprendimų, labai formalių sprendimų, negalima toliau keisti iš esmės dalykų, neįmanoma perduoti Krizių valdymo centro iš Krašto apsaugos ministerijos kitai institucijai. Todėl yra šitoks prašymas, kad būtų apsispręsta greičiau.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti 9 Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji ministre, sakykite, ar pats krizių valdymas nuo to, kad mes šiuos įstatymo pakeitimus priimsime, pagerės, pablogės, ar kas atsitiks, ar čia tik formalus dalykas?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš jau minėjau, kad čia yra tik buvusios Vyriausybės, buvusio Seimo, mūsų visų čia, praeitame Seime priimti sprendimai keisti situaciją, kad iš vienos žinybos, t. y. iš Krašto apsaugos ministerijos, krizių valdymas būtų perduotas į aukštesnį lygį ta prasme, kad būtų įtrauktos ir kitos institucijos. Nes krizės nėra tik karinės krizės, todėl jų buvimas prie Krašto apsaugos ministerijos labai susiaurina situaciją, sužinybina. Todėl grįžti prie šitos diskusijos aš jau nesiūlau, čia yra tiktai proceso tęsinys, to, ką jau priėmėme aname Seime.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Mano klausimas trumpas ir galvoju, kad konkretus. Kaip jūs galvojate, ar toks valstybės valdymo koncentravimas į vienas rankas, į premjero rankas, yra demokratijos, naujosios Lietuvos demokratijos išraiška? Juk jeigu išnagrinėtume šituos du įstatymų projektus, juose aiškiai matyti, kad visas valdymas šiuo atveju krizių srityse yra koncentruojamas premjero rankose arba rankose tų žmonių, kurie tiesiogiai pavaldūs premjerui. Klausimas, ar jūs esate įsitikinusi, kad tai yra pats efektyviausias kelias?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu priminti, man atrodo, iki tapdamas Seimo nariu, jūs buvote buvusios Vyriausybės sudėtinė dalis, dirbote vienoje iš ministerijų. Tai yra buvusio Seimo ir buvusios Vyriausybės sprendimas, mes tik tęsiame šitą procesą.

Antras dalykas, visose Europos Sąjungos valstybėse krizių valdymas yra koordinuojamas vyriausybiniu lygmeniu, o ne vienos žinybos lygmeniu. Tik galiu pakartoti, ką sakiau ir ponui K. Daukšiui, Krašto apsaugos ministerijos funkcijos yra karinių krizių valdymas. O čia kalbama apie krizes apskritai, kurios gali būti valstybėje, nebūtinai karinės. Todėl neturi būti prie Krašto apsaugos ministerijos, turi įtraukti ir kitas žinybas.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Gerbiamoji ministre, vis dėlto aš manau, kad krizių valdymo sistemoje krizė tęsiasi, ir jūsų teikiami projektai jos niekaip nesprendžia. Kodėl? Tuoj paklausiu. Todėl kad, kaip sakėte, iš tikrųjų procesas buvo pradėtas dar anoje struktūroje, anoje Vyriausybėje, kai veikė Vyriausybės kanceliarija, kuri dabar panaikinta ir jos funkcijos… Ministro Pirmininko funkcijos kitos. Ir štai dabar kas pasilieka, jeigu teikėjai pastebėjo: krizių prevenciją ir pasirengimą jas valdyti koordinuoja Ministro Pirmininko tarnyba. Aš klausiu, kas konkrečiai toje tarnyboje ir kokias konkrečiai buvusio centro funkcijas tvarkys Ministro Pirmininko tarnyboje? Taip klausiu todėl, kad Ministro Pirmininko tarnyba užtikrins informacijos gavimą, sisteminimą, analizę, perdavimą. Ministro Pirmininko tarnyba rengs ekstremalių situacijų, krizių prevencijas bei valdymo planus ir priemones, ir t. t. Kas Ministro Pirmininko tarnyboje ką darys? Tai visiškai kitos funkcijos, kurios dabar tarnybai nenumatytos.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Šiuo metu jau Ministro Pirmininko  tarnyboje veikia Krizių prevencijos ir valdymo skyrius. Dalis žmonių iš Krizių valdymo centro, kuris buvo prie Krašto apsaugos ministerijos, personalo nuo spalio mėnesio pereis dirbti į šį skyrių. Tačiau kol nepatvirtinti pateikti teisės aktų projektai, kuriuos dabar teikiam, negalima inicijuoti Krizių valdymo centro, kuris dar vis prie yra Krašto apsaugos ministerijos, likvidavimo ir šiandien Krašto apsaugos ministerija priversta išlaikyti instituciją, kuri realiai jau nebevykdo veiklos, o veikla persikelia, kaip minėjau, į Krizių prevencijos ir valdymo skyrių.

PIRMININKĖ.  Dėkoju. Klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF).  Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamoji ministre, ar šalia šitų formalių pakeitimų, kurie, aš sutinku, sudaro esmę šios dienos pateikto įstatymo projekto, jūs nemanytumėte, kad vis dėlto tame integrale Krizių valdymo centrui reikėtų galbūt peržiūrėti ir pakeisti kai kurias funkcijas, kurias jis galėtų atlikti. Ar tai galėtų būti ateities darbo, ateities teikiamo projekto tikslas? Ar jūs nemanote, kad reikėtų šiek tiek peržiūrėti ir funkcijas, ir kitus darbus, kuriuos centras turėtų atlikti? Nesvarbu, ar jis įeis į Ministro Pirmininko tarnybą, ar šiuo metu į Krašto apsaugos ministerijos.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Žinoma, kad tai yra procesas. Čia yra, galima sakyti, beveik pradžia proceso. Daugelį dalykų teks vėliau teikti ir Seimui, ir Seimo komitetams. Mes, Krašto apsaugos ministerija, jau esame pateikę priemonių plano projektą, kuris dabar dar iki galo neapsvarstytas, bet, jeigu Seimo nariai norės, svarstydami komitetuose galės susipažinti su tuo projektu, tai, žinoma, kad ir funkcijas, ir galų gale gyvenimas padiktuoja daugelį dalykų. Netgi, sakykime, tokia milžiniška galinga struktūra kaip NATO nuolat peržiūri savo strategiją, metai iš metų. Lygiai taip pat ir krizės. Keičiasi jų pobūdis. Ir žinoma, kad tai skatins lanksčiai žiūrėti į tą situaciją, kokia susiklostys.

PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji ministre, kad ir kaip lanksčiai žiūrėtum į situaciją, tačiau tą situaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ir štai 94 straipsnis labai aiškiai nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus ir t. t. Ne Ministras Pirmininkas ir ne Ministro Pirmininko tarnyba, bet Vyriausybė. Kai buvo Vyriausybės kanceliarija, suprantama, ji koordinavo visos Vyriausybės reikalus, nes mūsų Vyriausybė yra kolegiali ir solidariai priima sprendimus. Šiuo atveju, jeigu Ministro Pirmininko tarnyba, pavaldi vienasmeniškai Ministrui Pirmininkui, koordinuoja krizes, ką veikia tuo metu krašto apsaugos ministras ir kiti ministrai? Šiuo atveju aš manau, kad toks valdymo pertvarkymas išties pašalina didelę atsakomybę kitų Vyriausybės narių ir nuo visos Vyriausybės solidariai. Kaip jūs pakomentuotumėte Konstitucijos 94 straipsnio keliamus reikalavimus?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF).  Noriu patikslinti, ar šis Konstitucijos straipsnis numato, kad krizes valdo Vyriausybė? Ar numato, kad Vyriausybė apskritai tvarko valstybės gyvenimą? Tai, pone Andriukaiti, neklaidinkite Seimo. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Vyriausybė tvarko daugelį reikalų, paskirstydama funkcijas. Visa Vyriausybė netvarko visos krašto apsaugos sistemos, tai yra Krašto apsaugos ministerijos funkcija.

O dėl antrosios jūsų klausimo dalies, ką veiks ministrai, tai aš siūlau įsiskaityti į projektą, kur yra parašyta, kad šiuo projektu patikslinama Krizių valdymo komiteto sudėtis ir į ją turi įeiti ir įeis, jeigu Seimas pritars, svarbiausi su krizių valdymu susiję ministrai, o tai, žinoma, bus ir krašto apsauga, ir vidaus reikalai, ir kitos ministerijos, ir Ministro Pirmininko tarnybos kancleris arba pirmasis jo pavaduotojas. Komitetui vadovautų Ministras Pirmininkas. Taigi į visas jūsų abejones šiame projekte yra atsakyta.

PIRMININKĖ.  Dėkoju. Klausia A. Kašėta.

A. KAŠĖTA (LSF). Pirmiausia, žinoma, reikėtų pasveikinti, kad mes vėl imamės konkrečių žingsnių dėl krizių sistemos sutvarkymo, nes iš tikro keliolika metų diskutuojame, tačiau labai nedaug buvo padaryta. Dabar klausimas būtų toks. Ar nereikia ryšium su pateiktom pataisom, daryti pataisymų Karo padėties įstatymo ir Nepaprastosios padėties įstatymo? Ar tai nė kiek neliečia tų įstatymų tam tikrų straipsnių?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF).  Aš jau minėjau, darbo pradžioje šie projektai reikalingi tam, kad galų gale Krizių valdymo centras iš Krašto apsaugos ministerijos pereitų į tą struktūrą, kuri yra sutarta ir dar praeitos Vyriausybė ir praeito Seimo yra pasiūlyta. O toliau visi kiti sprendimai ir pakeitimai, manau, kad yra tolimesnio proceso dalis. Šiems pakeitimams netrukdo dabar galiojantys įstatymai.

PIRMININKĖ.  Klausia B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, truputį kitokiu rakursu noriu paklausti ryšium su paskutiniais įvykiais. Jūsų partija vėl įregistravo ir po pateikimo pritarta vienam įstatymo projektui, kuris vėlgi yra prieš Rusiją. Rusija jau sužlugdė mūsų vežėjų biznį, jeigu taip galima pasakyti, dabar baigia „daveikti“ pieną. Jau tik 14 įmonių liko, kurios eksportuoja į Rusiją savo produkciją. Vėl gresia nedarbu. Mes tokiu būdu „rūpindamiesi nacionaliniu saugumu“ žlugdome savo verslą. Atiminėjame iš pensininkų pensijas. Sakykite, ar tokia mūsų nacionalinio saugumo politika  tikrai mums užtikrins nacionalinį saugumą, ar veda mus į prarają?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF).  Ponia Pirmininke, šis klausimas visai nesusijęs su svarstomu klausimu, tai gal leistumėte man neatsakyti?

PIRMININKĖ.  Taip, jūsų valia, pranešėja, jeigu manote, kad čia nereikia atsakyti. Klausia V. Valkiūnas.

V. VALKIŪNAS (VLF). Gerbiamoji ministre, kiek bus sutaupyta lėšų? Jūs sakote,  sutaupyta 700 tūkst. Kyla klausimas, kiek iš tų numatomų sutaupyti lėšų bus skirta tam komiteto išplėtimui ir finansavimui jungtinio koordinavimo centro, kuris numatomas, kad veiks tik krizės atvejais. Tai ar bus čia realus taupymas, ar toks popierinis taupymas, o paskui išlaidos bus didesnės negu tos vadinamosios sutaupytos lėšos? Ačiū.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF).  Iš tikrųjų šis Krizių prevencijos ir valdymo skyrius, kuris dabar jau pradeda veikti, bus mažesnis, negu buvo Krizių valdymo centras prie Krašto apsaugos ministerijos. O komitetas yra pagal pareigas. Ministrai ir taip gauna algą ir jokių papildomų atlyginimų už tą darbą tikrai negaus. Tai yra pagal funkcijas priklausantis dalykas. Kaip žinote, šis Krizių valdymo centras prie Krašto apsaugos ministerijos iki šiol administravo ir tą vadinamąjį bunkerį. Tačiau dabar jis nebepriklausys Krizių valdymo centrui, dėl jo bus priimtas atskiras sprendimas ir greičiausiai jis pereis į Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritį ir bus panaudojamas kitoms paskirtims.

PIRMININKĖ.  Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pristatyti iš karto du projektai, tai du – už, du – prieš. Už – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau yra sprendžiama tokia svarbi problema. Man teko stebėti jau 10 ar 11 metų, kai buvo keliamas klausimas sutvarkyti Krizių valdymo sistemą ir tikrai negali būti taip, kad už krizes yra atsakinga Krašto apsaugos ministerija, kuri šiaip yra karinė institucija. O krizės būna labai  įvairios: civilinės, ekologinės, gamtosauginės ir t. t. Gamtos padariniai, epidemijos – tikrai Krašto apsaugos ministerija nėra kompetentinga susitvarkyti su tokiomis krizėmis. Tokioms krizėms valdyti reikia pasitelkti labai įvairius specialistus. Aišku, geriausia, kad krizių prevencijai ir krizių įveikimui vadovautų toks pareigūnas, kuris galėtų įpareigoti įvairias ministerijas tinkamai ir deramai reaguoti į krizes, sąveikauti ir dalyvauti. Toks pareigūnas ir yra Ministras Pirmininkas. O geriausia institucija – tai, aišku, Ministro Pirmininko tarnyba, ta aplinka, kurioje ir gali būti suformuotas tinkamas krizių valdymas. Sveikinu tokį sprendimą ir siūlau pritarti jam.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš anaiptol nesveikinu tokio sprendimo, kadangi išties Ministras Pirmininkas neturi tokių kompetencijų, apie kurias kalba kolega K. Masiulis. Vyriausybė turi tokias kompetencijas kaip kolegiali institucija, solidariai atsakanti už sprendimus. Ir jokios krizės atvejais joks Ministras Pirmininkas negalės priimti jokio potvarkio, o tik Vyriausybė savo nutarimu turės įgalioti institucijas krizės situaciją spręsti.

Dabar antras dalykas. Šitomis sąlygomis, kai vėl reikia daryti tokias valstybės valdymo „pertvarkas“, užuot užsiėmę pačiais sunkiausiais klausimais – darbo vietų, investicijų, biudžeto, užimtumo sprendimais, mes užsiimam nežinia kuo. Išties konservatorių valdymo krizė yra tokia akivaizdi, kad, ko gero, jūs bandote šiuo Krizių valdymo centru įpareigoti Ministrą Pirmininką pridengti visą dabartinę valstybės valdymo krizę, kurią sukeliate tokiais sprendimais. Aš labai abejoju šio sprendimo konstitucingumu, kaip ir Ministro Pirmininko tarnybos konstitucingumu. Todėl negaliu pritarti siūlomam projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad siūlomas sprendimas yra labai svarbus. Ir šiuo atveju yra šiek tiek žengiama priešingai nei Saulėlydžio komisija siūlo daryti, kad būtų naikinamos visos institucijos prie Vyriausybės ir perduotos tam tikrų ministerijų žinybai.

Šis siūlymas iš tikrųjų parodo, kad yra tam tikrų sričių, kurios negali sutilpti po ministerijų sparnu. Viena iš tokių sričių yra krizių valdymas ir prevencija. Ir todėl buvo didelių diskusijų, keli siūlymų variantai, kaip reikėtų šią sistemą tvarkyti. Ir tai, ką pristatė kolegė, yra tų ilgų diskusijų rasto bendro sutarimo padarinys, t. y. tam tikros sritys turėtų būti paliktos tiesiogiai pavaldžios Ministrui Pirmininkui. Krizių valdymo centro perkėlimas iš žinybinio pavaldumo prie Krašto apsaugos ministerijos, prie Vyriausybės yra vienas iš tokių pavyzdžių. Todėl aš kviesčiau, nežiūrint, kad galbūt laikmetis ir metas ne visai parankus, nes tam tikrų lėšų kiekvienai pertvarkai reikia, gal mes įgyvendinimą galim padaryti ir su tam tikru atidėjimu, sistemiškai sutvarkyti. Manau, tai būtų tikslinga ir todėl aš kviečiu po pateikimo pritarti. Taip, turbūt yra kai kurių dalykų, kuriuos pastebėjo mano kolega V. P. Andriukaitis dėl Vyriausybės, dėl Ministro Pirmininko tarnybos kompetencijos ir panašių dalykų. Tą mes galime svarstymo metu svarstyti, pataisyti, bet principinis dalykas, sisteminis dalykas, kad kai kurios žinybos turėtų būti prie Vyriausybės, aš manau, yra teisingas, todėl kviečiu pritarti šiam projektui.

PIRMININKĖ. Prieš – R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Taip, tikrai, buvusi tvarka ir iki šiol galiojanti buvo bloga, taisytina. Tie bandymai taisyti užsitęsė per ilgai, tačiau tai, kaip sumanyta tą padaryti, aš pavadinčiau naujo bato tempimu ant seno kurpalio. Ant seno kurpalio. Kaip minėjau klausdamas, pritaikyta prie buvusios Vyriausybės kanceliarijos funkcijų. Gi dabar Ministro Pirmininko tarnyba turi visai kitas funkcijas. Jai priskiriamas krizių valdymo dalies funkcijų atlikimas visiškai neatitinka Ministro Pirmininko tarnybos įgaliojimų ir galimybių. Aš manau, kad sprendimas nėra gerai apgalvotas ir jam pritarti kol kas negaliu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-698(3) ir projektui Nr. XIP-1037, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 101 Seimo narys: už – 68, prieš – 4, susilaikė 29. Po pateikimo  Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Ir Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui pritarta po pateikimo.

Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galim tam pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstyti siūlom spalio 20 d. Ar galim tam pritarti? (Balsai salėje) Koks papildomas? Gerbiamasis L. Sabutis siūlo papildomą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar galim tam pritarti? Galim, dėkoju. Ir M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs tokiu greičiu pirmininkaujat, net nepakeldama galvos. Jūs dabar pasiūlėt, ir visi bendru sutarimu lyg ir pritarėm ypatingos skubos tvarkai. Na, pavyzdžiui, aš nesutinku ypatingos skubos…

PIRMININKĖ. Ne ypatingos, gerbiamasis kolega, paprasčiausia skubos tvarka.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai.

PIRMININKĖ. Todėl ir…

M. ZASČIURINSKAS (DPF).  Supratau.

PIRMININKĖ. …data – spalio 20 d.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Supratau – ne ypatingos skubos tvarka, bet paprastos skubos tvarka. Bet jeigu Seimo narys nesutinka su ta skubos tvarka, kuri jau tapo pas mus tradicija? Visi sprendimai skubos tvarka! Čia mes viduriuojam, ar ką? Tai apsvarstykim, pasiruoškim to klausimo priėmimui, svarstymui.

Aš norėčiau paprašyti, kad būtų balsuojama, kas sutinka su skubos tvarka, tegu išreiškia savo nuomonę, o kas nesutinka, tas nesutinka.

PIRMININKĖ. Gerai, kolega, bet aš tada kviečiu įdėmiai klausyti, ką aš kalbu. Ir kai paklausiau, ar pritariam Vyriausybės siūlymui skubos tvarka, jokių komentarų negirdėjau. Bet jeigu jūs norite balsuoti, tai tada kviečiu balsuoti.

Prašau, Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, problema čia yra tiktai ta, kad yra du skirtingo lygio teisės projektai – vienas yra įstatymas, o kitas yra nutarimas. Tai aš noriu priminti kolegoms, ypač jauniems ir naujiems, kad nutarimai pagal Statutą automatiškai nagrinėjami skubos tvarka ir nereikia jokių balsavimų. O dėl įstatymo, tai, be abejo, čia reikia balsuoti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galim mes rasti kompromisą, nes jau ir pati svarstymo data – spalio 20 d. Tai ta skuba nėra tokia, kad kitą savaitę tą darytume ar šiandieną. Ir labai gerai Č. Juršėnas papildė, antru klausimu išvis net neturim balsuoti. Bet jeigu M. Zasčiurinskas reikalauja balsavimo dėl pirmojo, t. y. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, svarstymo skubos tvarka, tai tada aš kviesiu balsuoti. Gerbiamasis Mečislovai, kaip ten yra? Gal prie šoninio ateikit.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, mano pasiūlymas skirtas ne tam, kad konkrečiai šiuo klausimu taip darytume, bet tam tempui truputėlį pasižiūrėti… (Šurmulys salėje)

PIRMININKĖ. Gerai, aš pasitaisysiu. Supratau. Gerbiamasis Mečislovas nereikalauja balsuoti. Tai dar kartą kartoju: pritariame Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka. Svarstymas – spalio 20 d. Dėkoju.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1063 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-3 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – S. Pečeliūnas. 29 Seimo nariai pasirašė šį projektą. Pateikimas.

Kolegą S. Pečeliūną kviečiu į tribūną.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, klausimas jums nėra naujas. Jau vieną kartą dėl to esame sprendę, buvo ministerijos nuomonė šiuo klausimu. Ji prašė iš pavasario sesijos šį klausimą nukelti į rudens sesiją, kad turėtų laiko dar pagalvoti. Tai visą tą mes atlikome. Štai atėjo rudens sesija, ir mes teikiame dalyką, kuris iš principo nereikalauja didelių ginčų, nes tai yra juridinės technikos klausimas.

Mūsų priimtame 2008 m. kovo 20 d. Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatyme jau yra įrašytos specialiųjų operacijų pajėgos. Tai reikia suderinti du įstatymus tarpusavyje. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad kai kas nepainiotų, kad neatsiranda kažkokia nauja kariuomenės rūšis. Kariuomenės rūšys kaip buvo, taip ir lieka. Mes tiesiog įrašome ir tas kariuomenės pajėgų rūšis, kurias visas turime. Štai ir viskas.

Dar porą žodžių dėl juridinės technikos. Ką parašė mūsų Teisės departamentas, tai čia grynai techniniai pataisymai, kuriuos visus priimame. Jokių problemų dėl esmės jie tikrai nesukelia. Ačiū jums už kantrybę.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mano klausimas, gerbiamasis pranešėjau, yra toks. Dabar atsiranda dar vienos specialiosios pajėgos. Ar tai reikalaus naujų papildomų pinigų, naujų etatų, naujų generolų žvaigždučių, naujų pulkininkų žvaigždučių ir kiek tai valstybei kainuos? Ar viskas bus iš tų pačių pinigėlių?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Labai aiškiai atsakau: sutvarkyti juridinę techniką – vienodai rašyti visuose Lietuvos Respublikos įstatymuose – kainuoja mūsų, Seimo narių, brangų laiką. Valstybei finansiškai tai nekainuoja nieko, jokių žvaigždučių, jokio nieko neatsiras. Garantuoju šitą dalyką.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Į vieną klausimo dalį jūs atsakėte, nes norėjau paklausti, ko Kęstutis klausė. Yra kitas niuansas. Dabar šiame tekste yra viskas aišku ir suprantama – sausumos pajėgos (į kurias yra integruoti krašto apsaugos savanoriai). Savanoriams yra suteiktas „ženklus“ statusas ir jų atsakomybės lygis yra gana aukštas. Dabar jūs siūlote pakeisti, sumenkinti jų atsakomybės lygį ir įrašyti „sudarančios kariuomenės aktyvųjį rezervą“. Tai viena dalis klausimo.

Ir antroji dalis klausimo: kaip specialiųjų operacijų pajėgos susijusios su Lietuvos, kaip valstybės, galimu gynimu?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Du klausimai, pradėsiu nuo antrojo, jis trumpesnis. Tiesiogiai susijusios. Jeigu žiūrėsime į dabartinę mūsų kariuomenę, jos pajėgumus, sukomplektavimą ir visa kita, tai šitos pajėgos, jeigu reikia, duok Dieve, kad niekada nereikėtų, į mūšį gali stoti, kaip sakoma, nors vakar. Kitoms pajėgoms reikia gana ilgo laiko sukomplektuoti, pasiruošti ir t. t., aš čia visko neaiškinsiu. Tai yra, na, tai, ką mes šiandien turime geriausio mūsų kariuomenėje komplektavimo ir pasiruošimo klausimais.

Dėl pirmosios jūsų dalies. Jeigu jūs atkreipsite dėmesį į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, jo 11 straipsnyje yra parašyta (4 dalis): „Lietuvos kariuomenę sudaro: reguliariosios pajėgos, savanorių pajėgos ir aktyvusis rezervas.“ Penktoje dalyje parašyta: „reguliariosios pajėgos susideda iš: pirma, sausumos pajėgų, antra, karinių oro pajėgų, trečia, karinių jūrų pajėgų, ketvirta, specialiųjų operacijų pajėgų.“

Dabar atsakau iš esmės į jūsų klausimą. Tai, kas čia yra pataisyta, nieko nekeičia. Tai tik juridinės technikos požiūriu pataisomas tekstas, nes teisininkai mums sako: labai negražu, kai įstatymuose yra kokie nors dalykai skliausteliuose. Jeigu galima šito išvengti, tai taip ir elkitės. Taip ir elgiamės – išbraukiame tuos skliaustelius ir tą patį parašome normaliu sakiniu, bet dar sutvirtiname. Labai daug šiandien klausimų yra dėl rezervo: kas tas rezervas, iš kur tas rezervas? Kyla klausimų ir dėl savanorių pajėgų vietos visoje „sąrangoje“. Tai mes ir pasakome: savanoriai jau yra motyvuoti, pasiruošę, pasimokinę karo mokslų, sakykim, žmonės. Jie tikrai gali iš karto būti skaičiuojami kaip mūsų kariuomenės rezervas. Tai yra jų, kaip sakoma, viso pasiruošimo motyvacijos patvirtinimas, kad jie tokie yra, ir valstybė juos vertina. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar dėl viso projekto vienas – už ir vienas – prieš. Už – L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš matau, kad prieš kalbančių nėra, todėl pritardamas manau, kad dėl juridinės technikos ir aiškumo S. Pečeliūnas labai sklandžiai įvardijo pajėgas, todėl pritariu pateiktai pataisai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti? Reikia. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 83 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 26. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1063 pritarta.

Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatoma svarstyti spalio 20 d.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIP-1094(2) (pateikimas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ projektas. Pateikimas. Į tribūną kviečiu krašto apsaugos ministrę R. Juknevičienę.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų teikiame svarstyti, Prezidentės dekretu taip pat, labai svarbų klausimą dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Kai kas gali paklausti, kodėl taip anksti – mandatas dar galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.? O taip anksti dėl dviejų priežasčių: pirma, todėl, kad tai buvo paties Seimo prašymas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ne kartą yra prašęs šitokį projektą svarstyti pateikti anksčiau, dar iki prasidedant kitiems metams, tai mes tą prašymą ir įgyvendiname; antras labai svarbus dalykas yra susijęs su mūsų kariuomenės krašto apsaugos vienetų pasirengimu misijoms, nes jau šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje turi būti sudarytos sutartys su tiekėjais dėl aprūpinimo mūsų karių Afganistane. Kuo anksčiau tos sutartys bus sudarytos ir kuo aiškesnė bus perspektyva, kuo aiškesnis bus terminas, tuo pigiau mūsų kariuomenei kainuos tas aptarnavimas. Todėl būtų labai gerai… Labai prašyčiau, kad Seimas jau šioje sesijoje apsispręstų dėl šito labai svarbaus klausimo. Kaip žinote, siūlymas pratęsti iki 2013 m. pabaigos turi savo prasmę. Vienas dalykas, Vyriausybė yra priėmusi strategiją dėl vienos misijos, konkrečiai dėl misijos Afganistane. Ši strategija net du kartus buvo svarstoma dviejuose Seimo komitetuose: Užsienio reikalų komitete ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Ten minima data yra kaip tik 2013 metai. Lietuva sėkmingai vadovauja ISAF provincijos atkūrimo grupei Goro provincijoje, kai kuriem iš Seimo narių ne kartą arba bent jau po vieną kartą teko ten lankytis, matyti, kaip viskas vyksta. Taip pat mes turime specialiųjų operacijų junginį Pietų Afganistane. Šiuo metu yra vienas karys Europos Sąjungos vadovaujamoje operacijoje Bosnijoje ir Hercogovinoje, penki kariai – NATO vadovaujamoje operacijoje Kosove. Dalyvavimas naujose tarptautinėse operacijose šiuo metu neplanuojamas. Seimo komitetai būtų iš anksto informuojami apie kiekvieną naują kokį nors NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos kvietimą, jeigu Lietuva gautų tokį kvietimą siųsti karius į kokias nors pradedamas naujas tarptautines operacijas Seimo nutarime nurodytuose regionuose arba apie planuojamų operacijų, kuriose dalyvauja Lietuvos kariai, pabaigą.

Taip pat noriu pasakyti, kad buvo padaryta viena techninė klaida, jeigu kam nors kyla klausimų, dėl karių skaičiaus. Maksimalus karių skaičius lieka toks pat – iki 420, jis toks yra ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, nieko nekeičiame. Tačiau šiuo metu tarptautinėse operacijose dalyvauja daug mažiau karių, siekia vos pusę to, kiek yra buvęs Seimas mums davęs leidimą dalyvauti. Tai pateikimui tiek, man atrodo, daugeliui Seimo narių tas klausimas yra daugmaž aiškus, jeigu bus kokių klausimų, pasistengsiu atsakyti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti 11 Seimo narių. Pirmasis – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų šiek tiek sunku šiandien apsispręsti, ar iš viso svarstyti šį klausimą, nes yra du dalykai: mes nematome ateinančių metų biudžeto ir nežinome, kiek bus tų pinigėlių, antras dalykas, gal šiek tiek per ankstyvas reikalas. Bet mano klausimas būtų toks: kokie galios 2011 m. tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai, pagal kuriuos mes turėsime į vieną arba į kitą valstybę siųsti savo kariuomenę? Kurie tuo metu galios?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš jau minėjau, kad būna konkretūs sprendimai dėl konkrečių misijų. Nėra kokių nors specialių dabar naujai planuojamų 2011 metams. Kol kas pagal dabartinę situaciją yra tos, kur mes dabar esame, ir neplanuojame jokių naujų. Jeigu būtų kokių nors naujų NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos, šalių sąjungininkių kvietimų Lietuvai dalyvauti kokiose nors naujose misijoje, tai bus svarstoma iš naujo, kaip jau minėjau, kreipiantis į Seimą, į komitetus ir juos apie tai informuojant.

K. DAUKŠYS (DPF). Bet ar šios misijos, kurios yra dabar, dar bus gyvos 2011 m., ar nesibaigia tam tikri mandatai ar Jungtinių Tautų, ar NATO ir visi kiti dalykai? Aš klausiu to.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, NATO misija tęsiasi ir tęsis, aš manau. Jeigu bus kitaip, tai aš ir minėjau, jeigu bus kokios nors misijos pabaiga, tai atitinkamos institucijos – Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija kartu su Prezidente ateis į Seimą ir apie tai praneš. Taip, kaip atsitiko su Kosovu. Kosovo misija dar tęsiasi formaliai, nors jau yra mažinama, ir NATO, ir Europos Sąjunga mažina savo dalyvavimą, bet mes jau šių metų viduryje pasakėme, kad išeiname iš Kosovo dėl finansinių galimybių ir dėl šiek tiek pagerėjusios saugumo situacijos, nors ten buvom dešimt metų.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, aš suprantu, kad tai jautrus klausimas, ypač šiuo metu, kai valstybėje yra tokia sunki padėtis, jinai ir tęsis dar ne vienerius metus. Aš į tai stengiuosi žiūrėti iš socialinės pozicijos. Atimami pinigai iš Lietuvos piliečių: vaikų, mamyčių, neįgaliųjų, pensininkų; gydymo įstaigų, vaistai ir visa kita; prasidėjo nauja išvažiuojančių iš Lietuvos jaunimo banga. Mano klausimas yra toks. Kiek šiuo metu skaičiuojant summa summarum iš viso įvairiomis formomis iš Lietuvos dalyvauja tose tarptautinėse operacijose žmonių? Tai vienas klausimas. Ir antras, kiek lėšų valstybė skiria šių žmonių dalyvavimui, ar tai didelė suma?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pirmas dalykas, dėl dalyvavimo. Šiuo metu 247 kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje misijoje Afganistane, vienas karys – Bosnijoje–Hercogovinoje, penki kariai – Kosove. Dėl lėšų. Tai yra Krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos, kurios, beje, yra pačios mažiausios tarp visų NATO valstybių. Kitų metų biudžetą gausime, pamatysime, koks bus, kai Vyriausybė pradės svarstyti mūsų biudžetą. Tai nėra kokios nors papildomos lėšos iš kitur, tikrai ne iš socialinių reikalų ir ne iš sveikatos reikalų. Krašto apsaugai Lietuva turi skirti lėšas, nebent jūs galvojate kitaip. Šiuo metu jos nesiekia nė 1 %, tai apie tai kalba, nes tai yra tos lėšos... Mūsų kariai, dalyvaudami misijose, taip pat rengiasi ir savo  krašto gynybai. Dar vienas dalykas, gal tiesiogiai nesusijęs su jūsų klausimu, bet labai svarbus. Jeigu mes keliame klausimą dėl Lietuvos dalyvavimo Afganistane apskritai su savo tiesioginėm išlaidom apie 50–60 mln. Lt, tai kodėl tada NATO valstybės neturėtų kelti klausimo dėl jų didžiulio indėlio į mūsų oro policijos misiją, kuri taip pat yra NATO misija? Ir daugelis valstybių kelia klausimą, ar reikia jų socialinių reikalų, jų švietimo reikalų sąskaita siųsti karius ir leisti pinigus, kad gintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę. Mes įdedame savo indėlį Afganistane tiek, kiek galime, mes jį galime įdėti pagal savo galimybes šiandien proporcingai, kaip ir visos kitos NATO valstybės įdeda. Bet NATO mums duoda oro apsaugą, ko mes patys šiandien negalime daryti, mes negalime nusipirkti nė vieno naikintuvo, aš tai sakau atsakingai, pagal tas galimybes, kokias turime dabar. Todėl tas solidarumas, tos proporcijos yra, aš manau, naudingos Lietuvai.

PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji ministre, kiek supratau, dabar mūsų okupacinės kariuomenės Afganistane išlaikymas kainuoja 50–60 mln. Lt esant 240 karių. Jeigu bus 420, kainuos apie 100 mln., o gal virš 100 mln. Tai ar ne geriau mums būtų nedalyvauti okupacinėse kariuomenėse, o kurti tą rezervą, sakysime, kad galėtume nusipirkti 2–3 naikintuvus per dešimt ar penkiolika metų?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pirmas dalykas, Lietuva nesiruošia didinti pajėgumų Afganistane, mes sieksime išlaikyti tą patį kontingentą, kokį turime dabar, ar netgi trupučiuką sumažinti. Šiemet buvo didesnis dėl prezidento rinkimų Afganistane. Antras dalykas, dėl dalyvavimo apskritai. Nėra nė vienos NATO valstybės, kuri nedalyvautų NATO operacijoje Afganistane, jeigu jūs siūlote Lietuvai išstoti iš NATO, tai tada taip ir siūlykite.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau truputį patikslinti kolegos M. Zasčiurinsko klausimą. Ar jūs negalėtumėte pasakyti, jeigu žinote iš atminties, nes žmonių skaičius nieko neatspindi, kiek praeitais metais kainavo misijos, kiek šiais metais ir kiek kitiems metams planuojama, nes kontrolinius skaičius jūs jau turite. Ačiū.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Na, tai planuojami tie patys skaičiai. Kaip sakiau, skaičius yra toks: tiesioginių išlaidų yra apie 50 mln., svyruoja, priklausomai nuo to, ką mums reikia įrengti. Sakykime, reikėjo įrengti naują stovyklavietę mūsų specialiosioms pajėgoms, tai, žinoma, kainavo šiek tiek daugiau. Yra tam tikrų pirkimų, kitais metais reikės aprūpinti mūsų provincijos atkūrimo grupę šarvuotais automobiliais, kurių nėra, kaip žinote, tą būtina padaryti dėl karių saugumo, tai irgi bus tam tikrų išlaidų. Bet mes telpam į tuos nustatytus limitus, aš dabar negaliu jų atmintinai pasakyti, kiek operacijoms Lietuva turi išleisti pinigų. Mes tikrai gerokai mažiau išleidžiame, negu yra nustatyti šitie limitai. 50–60 mln. tai yra maždaug ta suma, kuri kainuoja mums tiesioginių išlaidų Afganistane.

PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji ministre, mes dalyvaujame vadinamojoje Afganistano atstatymo, šalies demokratijos įdiegimo misijoje, o jie jau antras mėnuo nesugeba apskaičiuoti Prezidento rinkimų rezultatų, ir kada baigs skaičiuoti, neaišku. Amerikiečiai dabar mano, kad dar reikia didinti karines pajėgas 20–30 tūkst. Sakykite, jūsų nuomone, kiek mes dar dalyvausime šiame demokratijos farse Afganistane?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Žinoma, tai nėra labai trumpas procesas. Kosovas, kurio situacija yra kita, vis dėlto buvo infrastruktūrą turintis kraštas, buvusios Jugoslavijos sudėtinė dalis. Visai kitoks žmonių išsilavinimas ir visai kitokia situacija, europinė valstybė. Tiksliau, dalis jos buvo kurį laiką… Ir taip buvo 10 metų, Lietuva dalyvavo Kosove. 10 metų truko. Mes dabar esame nuo 2005 m. (ketveri metai), o Afganistanas tai ne Kosovas, tai yra toks atsilikimas, apie kurį turbūt sunku ir įsivaizduoti. Žinoma, kad užtruks, žinoma, kad niekas nenori ten likti amžinai, dabar kalbame apie strategiją, kad kuo daugiau saugumo užtikrinimas būtų perduodamas civiliams. Mes to norėsim, mes mokom ir policininkus, mes dalyvausime ir Afganistano kariuomenės mokymo darbuose, ir tas pamažu ateis.

Tai, kad taip ilgai nesuskaičiuoja balsų, žinote, galima žiūrėti ir iš kitos pusės. Tik diktatūros iš anksto žino rinkimų balsavimo rezultatus. Afganistanas yra tokia valstybė, kad vien balsų suvežimas yra sudėtingas, nes nėra kelių ir nėra galimybių (nei lėktuvų, nei infrastruktūros) tą padaryti. Yra ginčų, bet tai yra demokratijos požymis, kad buvę kandidatai, nelaimėję kandidatai arba nelaimintys kandidatai ginčija, tikrina, perskaičiuoja, tai yra jų patirtis ir aš nematau nieko blogo. Žinoma, kad nelengva.

Ar mūsų demokratijos patirtis yra lengva, ar mes neturėjome ir dabar neturime bėdų su demokratija? Tai ką kalbėti apie Afganistaną ir jo sugebėjimus valdyti tą kraštą. Manau, kad šiandien išėjimas iš Afganistano būtų tas pats, kas palikti ligonį reanimacijoje ir nuimti nuo jo deguonies kaukę, dirbtinį maitinimą ir panašius dalykus. Ligonis rodo gyvybės ženklus ir iš tikrųjų turi šansų, bet jie turbūt bus dar labai negreitai. tam ligoniui dar reikės pabūti reanimacijoje.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Kernagis.

L. KERNAGIS (VLF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėjau paklausti tokį klausimą, ar pagal dabartinius įsipareigojimus būtų įmanoma sumažinti iki minimumo mūsų dalyvaujančių karių skaičių?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ką reiškia iki minimumo? Jeigu mes prisiėmėme įsipareigojimą dėl provincijos atkūrimo grupės visoje Goro provincijoje, tai šiandien yra tas minimalus karių skaičius, kuris užtikrina saugumą. Jeigu mes esame įsipareigoję dalyvauti su specialiųjų operacijų pajėgomis, mes ten dalyvaujame ir iš tikrųjų tai nėra labai didelis karių skaičius. Mes tikrai darome tai, ką galime, proporcingai pagal mūsų valstybės dydį. Atitinkamai panašios proporcijos yra ir kitose NATO valstybėse pagal jų kariuomenių skaičių, pagal jų finansines išgales. Tikrai neišsišokam ir kaip nors neatsiliekam.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi laikas klausimams baigėsi, aš noriu atsiklausti, ar taip ir baigiam, nes liko dar keturi Seimo nariai. Prašau, gerbiamasis Gapšy.

V. GAPŠYS (DPF). Kadangi klausimas labai aktualus, išgirdome daug medicininių terminų apie Afganistaną, frakcijos vardu mes norėtume paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, kad vis dėlto tą būklę nusakytų dar išsamiau.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, taigi nutraukiam klausimus. Turime balsuodami apsispręsti, nes frakcijos vardu yra paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Kas už tai, kad Darbo frakcijos prašymu būtų pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Bet kitas posėdis yra po pietų, gerbiamasis Gapšy, tai iki kito posėdžio, tai iki po pietų, ar teisingai aš suprantu?  (Balsai salėje)

Balsavo 86 Seimo nariai: už – 41, prieš – 28, susilaikė 17. Pertrauka nedaroma.  (Balsai salėje) Atsiprašau, nesuskaičiavau. Daroma. Teisingai, nes užtenka. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.

Klausimas Nr. XIP-1094(2). Krašto apsaugos ministre, prašau. R. Juknevičienė.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai norėčiau paklausti, gal būtų galima nustatyti ir valandą po pietų, nes vis tiek mes šiokio tokio darbo turime ministerijoje?  (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tada siūlyčiau po Nacionalinės sveikatos tarybos metinio pranešimo, kuris baigsis 16.30 val., 16.45 val. buvo ministro R. Palaičio teikiamas įstatymo projektas, siūlyčiau tuomet iš karto šį klausimą. Gerbiamas K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų mes maloniai prašytume ministrės, kad jinai galbūt mūsų frakcijai kai kuriuos dalykus paaiškintų ir gal galėtų duoti bent jau Krašto apsaugos ministerijos biudžeto metmenis, kuriuos tikriausiai jau turite, Vyriausybei bet kuriuo atveju turite būti pateikę. Būtų labai įdomu pažiūrėti tuos dalykus iki priimant šitą.

PIRMININKĖ. Tai aš klausiu, ar tinka laikas, nes tikrai ministrė turi darbo. 16.45 val.? Gerbiamoji ministre, tinka 16.45 val.? Dėkoju.

Taigi darbotvarkės kompleksinis 1-5a–1-5c klausimas. Alkoholio kontrolės įstatymo 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. A. Endzinas ir 29 Seimo nariai. Akcizų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. A. Endzinas ir 29 Seimo nariai. Ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177, 177¹ ir 178 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Autorius – A. Endzinas ir 29 Seimo nariai. Pateikimo stadija. Prašau, kolega.

Alkoholio kontrolės įstatymo 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-949, Akcizų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-950 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177, 177¹ ir 178 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-951 (pateikimas)

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke, už suteiktą galimybę pristatyti įstatymų pataisų paketą, kurį parengė grupė Seimo narių. Projekto rengimą paskatino esantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių neatitikimas arba nevisiškas atitikimas Europos Sąjungos šalių patirčiai. Europos Sąjungos šalių patirtis gaminant ir propaguojant vietinius, turinčius liaudiškas tradicijas, gėrimus yra iš tikrųjų nemaža. Daugelyje šalių, tokių kaip Austrija, Belgija, Čekija, Vengrija, leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba. Europos Sąjungos šalių teisėje yra apibrėžiama tradicinių namudinių distiliuotų gėrimų sertifikavimo tvarka, jų gamybai keliami reikalavimai, mokesčių dydis, kokybės standartai, leidžiamos pagaminti produkcijos kiekis ir taip toliau. Tokie gėrimai paprastai gaminami ir parduodami bei vartojami tik žemės ūkio savininko teritorijoje ir tik tose patalpose, tose vietose, kurios priklauso savininkui. Tokių namudinių gėrimų gamybai ir vartojimui nustatoma atskira tvarka ir parengiami atitinkami reikalavimai. Žinoma, tema yra gana jautri, todėl pasiūlymus šiam įstatymo projektui rengti teikia ir Nacionalinė naminės degtinės gamybos asociacija, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro sudaryta tarpžinybinė darbo grupė namudinių distiliuotų gėrimų gaminimo, laikymo ir pardavimo esminėms nuostatoms parengti. Manytume, kad gana kompetentingai parengtos įstatymo pataisos, ir prašytume į jas įsigilinti ir pritarti po pateikimo.

Projekto pataisų tikslas yra įteisinti naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio procentai, gamybą bei vartojimą, suteikiant gamybos, laikymo ir vartojimo teisę ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre Ūkininkų ūkių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu, nustatyta tvarka, ir kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas bei Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Tik tokiose kaimo turizmo sodybose galėtų veikti namų gamybos alkoholinių gėrimų įranga ir poilsiautojai turėtų galimybę stebėti šių gėrimų gamybos procesą. Pagaminti gėrimai būtų vartojami ir parduodami tik ūkininkų ūkiui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. Šių alkoholinių gėrimų gamybos ir apskaitos, prekybos ir vartojimo taisykles, saugos ir kokybės rodiklius, technologinius reikalavimus, kontrolės tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Manyčiau, atsižvelgiant į tai, kad namų gamybos alkoholinius produktus būtų galima gaminti ir parduoti tik kaimo turizmo sodybose ir tik tose, kurias yra įsteigę ūkininkai, tokių objektų būtų labai nedaug ir juose būtų galima užtikrinti labai griežtą kontrolės tvarką. Todėl alkoholinių gėrimų falsifikavimo ir piktnaudžiavimo atvejų turėtų būti išvengta.

Atsižvelgdama į tokių gėrimų plėtrą kaimo turizmo sodybose, Lietuvos Respublikos Vyriausybė galėtų nustatyti šių gėrimų gaminimo, licencijavimo tvarką, o tai leistų reguliuoti tolesnę jų gamybą ir paplitimą.

Galėčiau plėsti motyvus ir aiškinti toliau visą tvarką, tačiau yra aiškinamasis raštas, yra įstatymo tekstas. Su visa šia medžiaga jūs, be abejo, galite susipažinti tiek popieriniame variante, tiek pateiktame internetiniame variante, jis yra pateiktas, todėl kažką svarbaus pridurti čia būtų sudėtinga. Kita vertus, iš tikrųjų nebūtų prasminga užmerkti akis prieš tai, kad šiandien naminio alkoholio paplitimas iš tikrųjų yra gana ženklus. Ir teigti, kad jo nėra, nėra vartojama, kad tai nėra istoriškai susiklosčiusių aplinkybių tęsinys, atėjęs į šią dieną, irgi turbūt negalima. Manyčiau, kaip kultūrinis paveldas civilizuotai vartojamas alkoholis nėra tokia blogybė, kaip blogybė apsimesti, kad jo iš viso nėra.

Tai jeigu galima, tiek trumpai dėl paties projekto pristatymo. O kadangi yra likę laiko, mielai atsakyčiau į visus pateiktus klausimus. Jeigu reikia, gerbiamoji Pirmininke, aš galėčiau pristatyti ir lydinčiuosius arba visus kitus.

PIRMININKĖ. Aš jūsų taip ir prašiau iš karto.

A. ENDZINAS (LSF). Iš tikrųjų nebūtų prasminga, jeigu nebūtų pritarta pirmajam.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, taip mes ir planavome, kad jūs pristatote pagrindinį ir du lydinčiuosius. Gerbiamieji kolegos, užsirašę klausti, gali klausti dėl visų trijų įstatymų projektų, nes iš tiesų jie vienas kitą papildys.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Akcizų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jo tikslas yra taikyti 50 % mažesnį akcizo tarifą, negu nustatyta etilo alkoholio 4 hektolitrams realizuojamo gryno etilo alkoholio asmenims, kurie per kalendorinius metus pagamina ne daugiau kaip 10 hektolitrų gryno etilo alkoholio. Toks akcizo tarifas būtų taikomas ir ūkininkams, turintiems licenciją gaminti ne didesnės kaip 65 tūrio procentų etilo alkoholio koncentracijos alkoholinius gėrimus, kurie būtų vartojami ir parduodami tik tam ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.

Iš tikrųjų šio pasiūlymo esmė yra ta, kad mažiems alkoholio gamintojams, labai smulkioms alkoholio gaminimo įmonėms iš tikrųjų būtų sukurta šiek tiek mažesnė mokestinė bazė, kuri leistų jiems pakankamai konkuruoti su tais produktais, kurie šiandien rinkoje yra ir kurie gaminami didele apimtimi.

Yra Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvados, kurios iš tikrųjų yra gerbtinos, su jomis tikrai reikia sutikti ir negalima jų atmesti.

Dar vienas lydintysis įstatymas – tai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 177, 177¹ ir 178 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris savo turiniu ir esme atliepia jau mano pristatytų dviejų įstatymų pataisas. Todėl jo atskirai pristatyti nevertėtų, o sutaupytą laiką verta paskirti atsakymams į klausimus. Dėkui.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Tikrai daug Seimo narių nori jūsų klausti. Pirmasis K. Daukšys, prieš tai V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš tiesiog norėčiau paklausti. Seimo nario K. Komskio pasiūlymas yra faktiškai tas pats. Ten kalbama apie naminį vyną. Tai yra du kompleksiniai klausimai, bet jie kažkodėl išskirti. Būtų buvę logiška, jeigu jie būtų buvę sublokuoti ir pristatyti, mes galėtume sutaupyti laiko.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų tiesiog tarp šitų projektų yra įsiterpusi Vyriausybės valanda, bet aš žiūriu, kad mes turime laiko rezervo, ir K. Komskio projektą bus, man atrodo, galimybė pateikti iki Vyriausybės valandos. Taip, jis yra darbotvarkėje.

A. ENDZINAS (LSF). Aš pasistengsiu atsakyti į klausimus trumpai.

PIRMININKĖ. Jūs atsakykite trumpai, užduokime klausimus trumpai, ir K. Komskis tikrai turės galimybę pristatyti savo projektą. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pirmiausia aš prašyčiau jūsų, Pirmininke, kad balsuotume už Akcizų įstatymą atskirai nuo visos šitos grupės, nes tai yra visiškai kitoks dalykas.

Dabar paprastas klausimas. Kodėl, gerbiamasis pranešėjau, jūs išskiriate tik turinčius kaimo turizmo sodybas? Jeigu būtų leista ūkininkams, tai leisti visiems, kuo kitas ūkininkas yra blogesnis už tą, kuris turi kaimo turizmo sodybą? Vienas klausimas.

Tada antras klausimas, kodėl jūs norite duoti akcizo nuolaidas? Aš šitos vietos visiškai nesuprantu. Jeigu visiems vienodos sąlygos, tai visiems vienodos sąlygos. Bet kuris ūkininkas galėtų gaminti tam tikrą kiekį, galbūt mažesnį negu jūs nurodėte, susimokėti akcizą ir viso gero. Kur čia bėda turėtų būti?

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju už klausimus. Iš tikrųjų, gerbiamasis kolega, atsakysiu į pirmą klausimo dalį, kodėl tik kaimo turizmo sodybose? Todėl kad iš tikrųjų tiek aš, tiek teikėjų didelė dalis galvoja, kad problema yra ne pats alkoholis, o jo vartojimo kultūra. Todėl pradiniu etapu riboti alkoholio gamybą kaip kultūrinio paveldo ir leisti ragauti tik kaimo turizmo sodybose, sumažinant iki gana nedidelio kiekio naminio alkoholio gamybą, ir pažiūrėti, kaip šitas procesas vyksta, o ne paleisti jį iš karto laisvai – šie argumentai iš tikrųjų nusvėrė. Perspektyvoje, įsitikinus, tik įsitikinus, kad šitas procesas yra valdomas ir nedaro žalos, galbūt būtų galima kalbėti ir apie platesnį… ir apie tą dalį, kurią paminėjote jūs.

Kitas klausimas dėl akcizo lengvatos vartojimui. Iš tikrųjų sunku būtų tikėtis, kad smulkus gamintojas gali konkuruoti su įmonėmis, įstaigomis, kurios gamina alkoholį dideliais kiekiais. Todėl akcizinė lengvata šitiems gamintojams, manyčiau, būtų visiškai priimtina. Tai leistų iš dalies pažaboti ir riboti nelegalaus alkoholio patekimą į rinką, kitaip sakant, sumažintų saldainio dydį, sumažintų pelno dydį nelegalaus alkoholio, šiandien patenkančio į rinką. Dėkui.

PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūsų pridėtas aiškinamasis raštas neatitinka parengto Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų? Aiškinamajame rašte kalbama apie naminę degtindarystę, namudinius distiliuotus gėrimus, o pagal tą įstatymą alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio procentų, tai į tą sąvoką patenka įvairūs alkoholiniai gėrimai, ne tik degtinė. Alus, sidras, vynas, spirituoti gėrimai ir panašiai. Negi jūs manote, aš pritariu K. Daukšiui už jo užduotą klausimą, negi jūs manote, kad tai pagerins Lietuvoje, šiandien išgirsite Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pranešimą, problemą, ir taip jūs kovosite su kontrabanda? Tai vis tiek kontrabandiniai dalykai bus pigesni negu degtinės gamyba. Kaip spręsite tą problemą? Tautos girdymu? Ačiū.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Dėl pirmos klausimo dalies yra Teisės departamento tokia išvada, kurią jūs pasakėte, aš manau, kad tai yra priešingai. Tačiau manyčiau, kad  nagrinėjant klausimą komitetuose būtų galima apsispręsti ir patikslinti kai kuriuos dalykus.

O dėl kontrabandos, tai žinote, šiandien nelegalios naminės degtinės ir pilstuko gamyba yra tokia, kad užmerkti prieš tai akis ir pasakyti, kad žinote, viskas gerai, o alkoholio naudojimas, vartojimas sumažėjo dideliais procentais ir jo poveikis sveikatai taip pat sumažėjo, šito aš negalėčiau. O tai, kad šiandien mes svarstysime ir Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaitą, tai iš tikrųjų, manau, yra tam tikra klausimų svarstymo strategijos dalis, siekiant vienokių ar kitokių svarstymo rezultatų.

PIRMININKĖ. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs leidžiate stiprumą iki 65 laipsnių, bet jeigu gerai pamenu, valstybinio yra apribojimas iki 50 laipsnių. Ir antras. Kodėl jūs įvedate apribojimą – tūkstantį litrų? Ar tai įmanoma kontroliuoti? Ačiū.

A. ENDZINAS (LSF). Manau, kad taip, kad įmanoma. Aš manau, kad didesnio kiekio alkoholio gamyba gali sukelti tam tikras dideles pagundas tiems gamintojams užsiimti to alkoholio platinimu ir vartojimu ne tik tose numatytose vietose, bet ir gerokai plačiau. Aš manau, kad jeigu jau leisti, tai reikia ir kontroliuoti. Ir kontroliuoti griežtai. Tai tokia būtų mano ir teikėjų pozicija.

O dėl stiprumo. Yra laisvė teikti pasiūlymus po pateikimo ir riboti tą stiprumą taip, kaip jūs manote reikalinga. Dėkui. Neturiu gamybos praktikos, negalėčiau pasakyti, kokio stiprumo jis gaminamas.

PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau šiek tiek pakomentuoti Europos teisės departamento išvadą, kur taip pat abejojama vienu tokiu dalyku, jūs rašote „gaminti ir vartoti“, tiksliau, suprantama pagal įstatymą, kad išsinešti negalima. Ir Europos Teisės departamentas kaip tik klausia, ką daryti, jeigu nebaigia suvartoti? Tai ar verta pridėti įstatyme tokių apribojimų, kurių neįmanoma kontroliuoti. Nes kita, aš suprantu, galima kontroliuoti, kiekius, plombuoti gamybą ir t. t., tačiau šitų dalykų neįmanoma. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvadą?

A. ENDZINAS (LSF). Skaičiau ir atkreipiau dėmesį į tą punktą Europos teisės departamento, man atrodo, prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvados dėl šito. Man taip pat kilo abejonių, tačiau manyčiau, kad svarstant komitetuose šitą klausimo dalį verta padiskutuoti gana plačiai. Abejonių man taip pat šita išvada sukėlė, tačiau pasiūlymas jau buvo suformuluotas toks, koks buvo suformuluotas, ir aš nenorėjau jo pateikimo stadijoje daugiau šlifuoti, o norėjau, kad Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastaba pasiektų ir visus parlamentarus taip pat. Klausimas atviras. Taip, Pirmininke, prašom.

PIRMININKĖ. Klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, bus galima gaminti ir galima parduoti tik ūkininko, turizmu besiverčiančio ūkininko sodyboje. O jeigu būtų kooperuojamasi su kitu ūkininku, vienas gamina, o kitas tik turizmu užsiima? Kooperacija čia nebūtų galima?

A. ENDZINAS (LSF). Pasiūlyme, įstatymo pataisų pasiūlyme šitai nėra numatyta, tačiau, be jokios abejonės, pataisas galima teikti. Tačiau vėlgi manyčiau, kad ne tas subjektas. Pataisų tikslas yra ne tas, kad būtų siekiama masiškai gaminti ir vartoti naminį alkoholį. Visiškai ne tai. Įstatymo pataisų tikslas yra neapsimesti, neužmerkti akių, kad šiandien tas procesas vyksta, o iš tikrųjų paprastai jį sunorminti, sureguliuoti ir paimti į valstybės biudžetą tam tikras pajamas. Ne naminės degtinės gamybos gausa, o galimybė kultūringai vartoti, degustuoti šį alkoholį.

PIRMININKĖ.  Dėkoju. Klausia J. Juozapaitis.

A. ENDZINAS (LSF). Jau paklausė.

PIRMININKĖ. Nėra. Eligijus Klumbys. Egidijus Klumbys, atsiprašau.

E. KLUMBYS (TTF). Taip, taip, vis dėlto Egidijus.

Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, kad Lietuva yra viena iš labiausiai, tiksliau, lietuviai viena iš labiausiai geriančių tautų Europos Sąjungoje. Ir turbūt platesnėje Europoje. Vienas iš pagrindinių būdų stabdyti alkoholio vartojimą ir kartu alkoholizmą yra prieinamumo prie alkoholio ribojimas. Sakykite, kaip jūs manote, kiek jūsų šitie teikiami įstatymų projektai prisidės prie alkoholio vartojimo didėjimo ir ar tą jūsų siūlymą reiktų suprasti, kad tai yra vienas iš būdų nekreipti arba lengviau išgyventi krizės padarinius Lietuvoje?

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis signatare, už užduotą spalvingą, sakyčiau, klausimą. Pradedant nuo antrosios dalies, aš turbūt kaip ir jūs tikrai neturiu iliuzijų, kad šios įstatymo pataisos išves Lietuvos Respubliką iš  sunkios ekonominės padėties. Tai visiškai akivaizdu ir suprantama.

Kitas dalykas dėl alkoholio prieinamumo. Aš pasikartosiu turbūt, tačiau manau, kad šiandien mūsų nenoras matyti naminės degtinės paplitimo, nenoras įvertinti naminės degtinės paplitimo ir jos vartojimo masto, iš tikrųjų priveda prie tam tikrų blogų dalykų. O aiškus reglamentavimas su didele kontrole šio produkto vartojimo sudarytų tam tikras prielaidas, kad gamintojas ir įsitrauktų į tam tikrą kontrolės mechanizmą ir sudarytų, jeigu taip galima pasakyti, juodojoje alkoholio rinkoje tam tikrą suirutę. Šio produkto mėgėjai arba tie žmonės, kurie nori paragauti šio produkto, iš tikrųjų mieliau nueitų ir įsigytų legalaus produkto, negu ieškotų ar įsigytų jį šiandien šešėlyje. Dėkoju. Jeigu atsakiau.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, bet čia yra šiokių tokių nesusipratimų, kai mūsų kompiuterinėje  sistemoje kai kurie žmonės buvo iš anksto užsirašę klausti. Vienas iš tokių buvo A. Matulas. Dabar patikrinome, visur buvo pirmas arba antras, o atsidūrė bendrame sąraše kažkodėl tik 19. Taigi klausia A. Matulas.

A. ENDZINAS (LSF). Būdingas nesusipratimas svarstant šį klausimą.

PIRMININKĖ. Mes patikrinsime, kas čia yra įvykę.

A. MATULAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kompiuteristas dabar tikrina, kas čia pasidarė, bet aš manau, kad čia buvo kažkieno specialiai padaryta.

Mielasis kolega, aš tiesiog esu sukrėstas, kad būtent šiandien yra svarstomi tokie įstatymų projektai, kai tuoj pat įvyks Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas.

Bet paklausti, aišku, noriu ne apie tai. Jūs čia dabar visiškai sutrikote atsakinėdamas į klausimus. Vienu metu jūs sakote ir teigiate aiškinamajame rašte, kad galės degustuoti tik kaimo turizmo sodybose. Paskui šnekate, kad galės nusipirkti, įsigyti. Toliau teigiate, kad bus surinkta daugiau akcizų, kad sumažės kontrabanda. Tie, kurie gamina miškuose, kaip gamino, taip ir gamins. O jūs tiesiog išplečiat ratą, kur bus galima įsigyti visiškai nekontroliuojamos, nekokybiškos degtinės, tuo labiau kad ir dabar Aludarių asociacijos, alkoholio gamintojų… ką tik skambino, jau dabar draugai pasidarė, jie tiesiog yra šokiruoti, nes ir jų teigimu, ir kai kurių ekonomistų teigimu, akcizas visiškai nebus surenkamas, nes tas alkoholis, kurį jūs dabar norite legalizuoti, dvigubai, trigubai bus pigesnis negu oficiali degtinė ir alkoholio akcizo niekas nesurinks. Tai koks jūsų tikslas teikiant šį įstatymo projektą – nugirdyti tautą ar turit kažkokį asmeninį tikslą? (Balsai salėje)

A. ENDZINAS (LSF). Na, dėkoju už tokį klausimą. Aš manau, kad tas sukrėtimas, kuris jus ištiko, yra toks didelis, kad jūs supainiojote mano teigiamus žodžius su įsivaizduojamomis jūsų mintimis. Tai dėl šitos vietos aš negaliu nieko pakomentuoti. O dėl tikslo ir vartojimo, tai aš norėčiau pasakyti, kad alkoholis savo prasme yra blogis, tačiau išskyrimas ir leidimas gaminti naminį alų yra lygiai taip pat blogai kaip išskyrimas ir leidimas gaminti kitą alkoholį. Todėl vienos rūšies naminio alkoholio leidimas gaminti suponuoja sąlygas gaminti visą alkoholį.

Gerbiamasis Matulai, aš norėčiau jūsų paklausti tada, galbūt jūs po pristatymo pasakysite, kokių interesų vedamas jūs balsavote už naminio alaus legalizavimą? Galbūt dėl to, kad jūs atstovaujate to krašto rinkėjams, kur labiausiai paplitęs šis gėrimas? Visiškai nenorėčiau tokiu būdu įsivelti į diskusijas. Tačiau jūsų klausimas, šitaip adresuotas, kaip jis buvo suformuluotas, suponuoja ir analogišką atsakymą. Siūlyčiau išvengti tokios diskusijos. O jeigu yra normalus klausimas, be abejo, bus normalus ir atsakymas. Dėkui.

PIRMININKĖ. Klausia K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, man išvis nepriimtina jūsų pozicija, nes, manau, jūs žeminat kaimo turizmo sodybų vardą. Nes ateityje galbūt kaimo turizmo sodyba taps „samagono“ varykla ir kaip tik atbaidys turistus, visas šeimas, kurios norės važiuoti pailsėti, žinodamos, kad nuo ryto iki vakaro galės gerti pusvelčiui „samagoną“. Tai nežinau, kaip atitinkama šeima elgsis.

Tačiau aš noriu jūsų paklausti, ar jūs konsultavotės su Žemės ūkio ministerija, su Kaimo reikalų komitetu, kaip mes galėtume įgyvendinti taip, kaip Vokietijoje yra –ūkiuose yra valstybiniai „bravorai“ pastatyti, valstybė pastato, ūkininkas varo degtinę, gamina degtinę, valstybė pasiima atitinkamus konteinerius, o ūkininkas panaudoja grūdines kultūras šiai degtinei varyti, o po to visas atliekas sušeria laikomiems galvijams. Tai mes matėme Seimo atitinkamoje komisijoje.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, laikas klausimui…

A. ENDZINAS (LSF).  Dėkoju už gerą klausimą. Iš tikrųjų norėčiau pasakyti, kad 2009 m. sausio 5 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri teikė pasiūlymus ir formulavo, padėjo formuluoti šias įstatymo pataisas. Jeigu į vieną dalį klausimo atsakiau, ar konsultavausi, tai konsultavausi.

Dabar dėl noro kaimo turizmo sodybas paversti „bravorais“ ir, tarkime, dar sutirštinsiu spalvas, nusigėrimo vietomis. Manyčiau, kad tos šalys – Čekija, Austrija, Vengrija, Prancūzija, kitos šalys… Kitose šalyse šios sodybos toli gražu nėra tapusios visos Europos girdyklomis. Visiškai nemanau, kad Lietuva turėtų būti kažkokia išimtis, ir šitose vietose rinksis visa Europa, norėdama pigiai prisigerti. Na, tikrai ne. Kita vertus, kad tas procesas ir šiandien vyksta, tik mes nenorime jo įvardyti ir matyti, tai yra mūsų pačių problema. Gerbiamieji, pasižiūrėkite ir tas muges, ir tuos susitikimus, tas masines šventes, kuriose ir jums, ir man tenka dalyvauti. (Balsai salėje) 

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bacevičius. Nematau.

A. ENDZINAS (LSF).  Į neformalius klausimus neformaliai atsakysiu. Dėkui.

PIRMININKĖ. Vaidoto nėra, tai P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs man panašėjate į tokį personažą – mitų griovėją, kuris bando paneigti tris, mano manymu, sakralines lietuvių tautos etnografines mintis, kad apie naminę Lietuvoje niekas nežino, kad jos niekas negamina ir niekas nevartoja. Pastaroji grybų šventė, dar nesukako ir savaitės, šiuos mitus vienu kartu nugriovė – kiekviena seniūnija vaišino savo vietoj pagaminta naminuke. (Balsai salėje) Tai kalbėk nekalbėjęs, vyksta šitas dalykas. Ir aš tik noriu priminti, kad caras bandė Lietuvoje lietuvišką raštą ir rašmenis uždrausti. Kuo tai baigėsi? Lietuviai dar labiau pradėjo priešintis. Nesipriešinkim. Jūs teisingai sakot: ne liberalizuoti, bet kontroliuoti, iš šešėlinio verslo paversti kontroliuojamu ribotu verslu, duodančiu valstybei pajamų ir atkuriančiu kultūros paveldą. Gerbiamasis pranešėjau, sakykit man, ar bendra europinė patirtis, apie kurią čia taip įdomiai sako, kad kitose valstybėse kažkodėl ūkininkai gaminantys papildomai nusigeria ir tampa aludėmis jų fermos… Jūs galite duoti gerų pavyzdžių, kaip kitos normalios europinės valstybės tvarkosi šioje srityje?

A. ENDZINAS (LSF).  Dėkui už gerą  klausimą. Daugelyje Europos Sąjungos šalių, tokiose kaip Austrija, Belgija, Čekija, Vengrija, Prancūzija, šitie dalykai yra leidžiami. Ir iš tikrųjų turistų srautas ir pajamos į valstybės iždą iš turizmo yra ženkliai didesnės tiek tiesiogine prasme, tiek santykinai biudžete. Tokia prielaida, kad ir tas faktorius veiktų pritraukiant dalį turistų iš kitų šalių į mūsų kraštą, taip pat galėtų veikti.

O šiaip tai, be abejo, paleisti laisvai šito proceso jokiu būdu negalima, jokiu būdu negalima. Kontroliuoti jį privalu. Tačiau apsimesti, kad šiandien naminė alkoholio gamyba neegzistuoja, neegzistuoja jo degustavimas, iš tikrųjų tai yra nonsensas. Šiandien mes legaliai degustuojame naminį alų, šiandien mes legaliai degustuojame naminį vyną, aš manau, reikia žengti žingsnį ir prie kitų tradicinių krašto gėrimų, kurie vis tiek yra gaminami.

PIRMININKĖ. Klausia L. Karalius.

L. KARALIUS (VLF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs daug kartų pakartojote, kad Lietuvoje yra gaminama naminė degtinė, ir aš manau, kad niekas nepaneigs. Taip, Lietuvoje egzistuoja naminė alkoholio gamyba lygiai taip pat kaip egzistuoja ir metamfetamino, ir kitų narkotikų gamyklėlės aplink Vilnių. Ar tai reiškia, kad mes turėtume įteisinti ir metamfetanimo ar heroino gamybą Lietuvoje? Ir dar noriu jūsų, kaip valdančiosios koalicijos atstovo, paklausti: ar žinote, kad šios įstatymo pataisos prieštarauja Vyriausybės programos 766 punktui, kuris sako: „Sieksime mažinti visų alkoholinių gėrimų vartojimą Lietuvoje.“ Ačiū.

A. ENDZINAS (LSF). Aš manau, kad legalizavimas nereiškia naminio alkoholio suvartojimo didinimo. Aš manau, kad legalizavimas sukeltų suirutę, ir labai didelę, juodojoje alkoholio rinkoje. Tai paprastas dalykas. Pasakysiu taip, kad vienas tvarkingai žvejojantis žvejys aplinkui išbaido keletą nelegaliai žvejojančių brakonierių ir sudaro jiems beprotiškai didelę konkurenciją. Tai čia viena medalio pusė.

O apie narkotikų gamybą iš tikrųjų aš manau, kad klausimas, na… Galima, žinoma, paklausti, jūs turite tokią teisę, tačiau tai yra visiškai skirtingi dalykai savo prasme ir turiniu. Ir kalbėti apie kažkokių narkotinių produktų legalizavimą iš šitos tribūnos iš principo negalima. Ir aš apie tai visiškai nekalbėsiu.

PIRMININKĖ. Klausia J. Ramonas.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, viskas gerai, čia, ko gero, visas kaimas ir žemdirbiai turėtų pritarti, bet kodėl yra parašyta ir norima įteisinti tik kaimo turizmo sodybose? Ar čia eigoj bus galvojama apie tai, ar nebus? Kodėl tik tie žmonės, kurie užsiima kaimo turizmu? Aš šiek tiek tą klausimą pakomentuosiu. Pagal mano turimą statistiką, gal oficialią ar neoficialią, kaimo turizmu, vienaip ar kitaip, didžioji dalis, aš nieko blogo prieš tai neturiu, užsiima atvažiavę iš miesto žmonės. Ūkininkai, užsiimantys kaimo turizmu, sudaro mažumą. Tai vienas toks pamąstymas. Ir antras, vis tiek degtinė bus gaminama iš javų. Ar nereikėtų praplėsti, kad tie, kurie augina javus, galėtų gaminti tą naminę degtinę, nes priešingu atveju vėlgi atsiranda, kad tie žmonės, kurie augina javus… Jiems reikės ką nors parduoti ir didesnio, gilesnio produkto jie negalės gaminti. Ačiū.

A. ENDZINAS (LSF). Iš tikrųjų įdomi mintis ir svarstytina. Aš manyčiau, tuos dalykus reikėtų aptarti komitetuose, jeigu bazinei įstatymo pataisai būtų pritarta po pateikimo. Iš tikrųjų būtų sunku viena pataisa iš esmės aprėpti visos tokios didelės problemos visus aspektus. Kaip jūs matote iš klausimų turinio ir pobūdžio, Seime tvyro pačios įvairiausios nuomonės šiuo klausimu, todėl diskutuoti šio klausimo visais aspektais iš tikrųjų, manau, reikėtų. Neapeliuoju į visišką tobulumą.

PIRMININKĖ. Klausia B. Bradauskas. Atsisuks turbūt jau į mūsų pusę. Gerbiamasis Broniau, jūs norite klausti? O gal jau nebenorite?

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų dabar situacija Lietuvoje yra dvejopa. Į kiekvieną, sakysime, kokią nors šventę atvyksta aukščiausieji Respublikos pareigūnai ir visa kita. Ne vieną kartą teko matyti, kaip ragauja to vadinamojo liaudiško gėrimo. Ką jis turėtų daryti? Jis turėtų kviesti policiją iš karto, areštuoti tą žmogų per šventę ir visa kita. Tai yra dvejopa, tokia kvaila situacija. Iš tikrųjų reikėtų įteisinti, ką jūs siūlote, bent jau kaimo turizmo vietose. Aišku, lazda visada turi du galus. Čia galimas biudžeto praradimas. Sakykite, ar jūs numatote licencijuoti šitą reikalą, surinkti pinigus, patikrinti tuos „bravorėlius“ kaip reikiant, kad jie nekenktų sveikatai, kad ten nebūtų dedama ko nors ir t. t.? Kaip jūs galvote štai šitą mechanizmą?..

A. ENDZINAS (LSF). Taip, aš manau, Vyriausybė turėtų gerokai padirbėti dėl poįstatyminių aktų. Jeigu būtų pritarta šitoms įstatymo pataisoms po pateikimo, tai lygiagrečiai turėtų būti, jau per svarstymo stadiją eiti, nutarimo projektas, siūlantis Vyriausybei laiku parengti poįstatyminius aktus, kaip licencijuoti, kaip papildomai kontroliuoti ir kaip surinkti mokesčius. Šioje vietoje jūs visiškai teisus.

Praplečiant atsakymą šiek tiek, būtų galima pasakyti, kad… Bet gal ir neverta. Paskui per daug pasakysiu, bus įvairių dar papildomų emocijų. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, yra du skirtingi dalykai tiek Austrijoje, tiek Belgijoje, tiek Čekijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Ten, kur važiuoja ilsėtis šeimos su mažais vaikais, net arti nėra alkoholio ir net nėra gretimoje kaimo parduotuvėje. Taigi aš noriu klausti, kodėl jūs pagalvojote, kad būtent kaimo turizmo sodybose? Aiškinamajame rašte rašote. Ten, kur dabar važiuoja šeimos, kurios neišgali skristi į tolimus kraštus ar kaip nors, važiuoja su mažais vaikais, tikėdamosi ilsėtis. Nejaugi jūs galvojate, kad čia pat gali būti „bravoras“? Ir mokinsim mažus vaikus kartu su tėvais, kaip čia reikia vartoti saugiai ar teisingai, ar tvarkingai alkoholį. Tai galbūt reikia atskirti. Pasaulyje yra „vinelendų“, yra kitų dalykų, kur turistai važiuoja specialiai pasižiūrėti, kaip yra gaminamas vynas ar alus, ar dar kas nors. Aš manau, painioti kaimo turizmo sodybas su kažkokiais specialiais, kur jūs žadate ką nors daryti, tai tikrai neįmanoma. Dėkui.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų labai geras klausimas, ir tai būtų galima priimti kaip pasiūlymą tobulinant šias įstatymo pataisas. Jūs absoliučiai teisi, kad galbūt mažamečiams ar netgi nepilnamečiams neverta įsitraukti į alkoholio vartojimą arba matyti ir suvokti kaip tam tikrą reklamą šio produkto gamybą. Tai dėl ribojimo nepilnamečių patekimo į šį procesą aš su jumis visiškai sutinku, absoliučiai sutinku.

Tačiau dėl to, kokios yra patirtys kitose šalyse, dėl šitos klausimo dalies iš tikrųjų negalėčiau sutikti, nes nemačiau, kiek man teko… Galbūt aš neišmaišiau tiek Europos šalių, kaip vienas kitas daugiau keliaujantis žmogus. Kiek aš važinėjęs esu, tai man teko būti tose sodybose ir su vaikais. Mano vaikai toli gražu tik visai neseniai tapo pilnamečiais, o kai kurie dar ilgai nebus. Tai nereiškia, kad jų buvimas šioje vietoje suponuoja jų alkoholio vartojimą arba priklausomybę nuo alkoholio vartojimo, tai tikrai ne. Kad tėvai turėtų pasirinkti, ar jų vaikams verta tą dalyką matyti ir žiūrėti, tai be jokios abejonės. Lygiai taip pat, kaip ir einant į bet kurį restoraną pietų, reikia pagalvoti, ar verta užsisakyti vyno taurę, kai šalia sėdi nepilnametis sūnus ar dukra, kurie galbūt taip pat norės pakelti taurę. Lygiai tas pat. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Baura.

A. BAURA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, pagal tai, kokiu greičiu jūsų ir jūsų kolegų teikiamas projektas atsidūrė darbotvarkėje, pirštųsi išvada, koks jis yra svarbus, kad pateko. Mano klausimas būtų toks: ar jūs nemanote, jog viso alkoholio akcizų peržiūra būtų reikalinga vien dėl to, kad būtų sumažinti kontrabandos ir visokių surogatų srautai Lietuvoje? Aš pateiksiu vieną tik skaičiuką. Gal jums tai yra žinoma, kad natūralios fermentacijos vynams, gaminamiems Lietuvoje, o gaminama iš lietuviškų žaliavų, tai yra vaisų, uogų, obuolių, akcizas yra 8,4 % didesnis už įvežtinių vynuoginių vynų? Ar štai šioje vietoje nereikėtų daryti pakeitimų, kurie tikrai palengvintų Lietuvos alkoholio įmonių išlikimą? Ačiū.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Manyčiau, labai vykusi ir labai laiku pastaba dėl akcizo dalykų. Tiesiog ją reikėtų, matyt, dar kartą apsvarsčius, galbūt net ir inkorporuoti į dabar teikiamas pataisas.

Dėl svarbumo. Aš nežinau, gerbiamoji Pirmininke, gal klausimas ne man, ne aš sudarau darbotvarkę, tai… Dėkui, kad įvertinote.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui už kantrybę. Kadangi buvo pateikti trys klausimai, tai laikas klausti buvo skirtas 30 min. Dabar dėkui. Kaip ir iš pradžių buvo siūlyta, dėl kiekvieno įstatymo projekto kalbėsime dėl motyvų atskirai ir balsuosime atskirai. Buvo pasiūlymas Darbo partijos frakcijos, kad dėl kiekvieno būtų atskirai.

Tai pirmasis – Alkoholio kontrolės įstatymo 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Dėl viso įstatymo motyvai. Vienas – už ir vienas – prieš. Už – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išsakyta kritika ir nuogąstavimai šiuo pateikimo atveju atspindi šios problemos sudėtingumą. Aš esu įsitikinęs, kad Lietuvoje reikėtų žengti tokį patį žingsnį, koks yra žengtas visose Europos Sąjungos šalyse. Jūs gerai žinote turistinius vyno kelius, viskio kelius Škotijoje arba Airijoje, vyno kelius Italijoje, įvairius turistinius maršrutus Austrijoje, Vokietijoje – alaus ir t. t. Kai valstybė atsisako alkoholio gamybos monopolio, suprantama, kad naminės degtinės pavertimas verslu taip pat yra logiškas. Tačiau šiuo atveju taip pat reikėtų diskutuoti apie tai, kad šis įstatymas atitiktų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, toliau, atitiktų ir kokybės reikalavimus. Iš tiesų šiam įstatymui įgyvendinti reikėtų pereinamojo laikotarpio, reikėtų laboratorijų, „bravorų“ kontrolės ir visų kitų dalykų. Tačiau taip pat reikėtų suderinti, kad kartu būtų sugriežtintos bausmės už nelegalią alkoholio gamybą. Jeigu mes legalizuojame, tai padarome verslu, tuo atveju bausmės už nelegalią taip pat turi būti dar labiau sugriežtintos. Kova su nelegalia gamyba taip pat turėtų būti labai aktyvi. Aš manau, kad mes išties turėtume svarstyti visą kompleksą. Labai abejoju dėl akcizų lengvatų, šiuo atveju turėtų būti kompleksiškai žiūrima į visą alkoholio gamybą, kad būtų įvertinti ir stambiųjų alkoholio pramonės gamintojų interesai, vyno pramonės, alaus ir taip toliau. Žinoma, žinant, kad akcizas yra labai gera priemonė mažinti alkoholio vartojimą ir tuo pačiu metu mažinti girtuokliavimą, ir besaikį alkoholio gėrimą Lietuvoje…

PIRMININKĖ. Laikas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Todėl aš remiu tą iniciatyvą, tačiau manau, kad prie jos teks labai daug padirbėti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad ši diena gali tapti šio parlamento pati juodžiausia diena, žinant, kokias pasekmes šie dabar svarstomi įstatymų projektai gali sukelti. Svarbiausia, kad mes tą darome tuo laiku, kai praeitos kadencijos parlamentas, iš kurio ir čia nemažai yra žmonių, priėmė įstatymų projektus, kurie davė labai gražius rezultatus. Aš jums esu elektroniniu paštu išsiuntinėjęs, prašau: lyginant šių metų pirmojo pusmečio rezultatus su praeitų metų pirmuoju pusmečiu, alkoholinių toksinių poveikių sumažėjo 25,5 %, ūminių alkoholinių toksikozių – 43,2 %, alkoholinių psichozių – 20,09 %. Galiu vardinti toliau. Mūsų patirtim pradėjo domėtis kitos šalys. Dabar ką tik su ministru grįžome iš Pasaulinės sveikatos organizacijos konferencijos Kopenhagoje, priėjo rusų delegacija, priėjo Baltarusijos ministrai, priėjo kitų šalių ministrai, jie jau yra girdėję apie tuos rezultatus ir prašo susitikimų, kad mes pasidalintume vieni kitų patirtimi, nes ta problema pasaulyje ir Europoje tampa numeriu vienas, būtent alkoholizmas. Ir dabar šiame kontekste šiandien mes svarstome tokius įstatymus – legalizuoti samanę, „samagoną“, legalizuoti vyną, sumažinti akcizus mažiems aludariams 50 %. Tai kodėl ne mažiems kirpėjams, ne mažiems siuvėjams? Kodėl alkoholio gamintojams? Kas iš to išeis, jeigu, prieš priimant įstatymus, kaimuose bokalas alaus, to naminio alaus, „brudo“, kainavo 1 Lt, tai dabar kainuoja 1,5 Lt. Tai dabar mes norime padaryti lengvatas, kad valstybinio alaus butelis kainuotų 2,5, o naminis 8–9⁰ alus vėl kainuotų tiktai 1 Lt!

Mielieji kolegos, aš manau, kad tauta turi žinoti tuos mūsų aštuonis žmones, kurie inicijuoja šituos dalykus, ir šiandien, ir vakar mes susitikome su daugybe visuomeninių organizacijų, tai jie pasiryžę, čia ne tie, kurie pasirašė, kad būtų svarstomas įstatymo projektas, bet tie aštuoni, kurių siekis…

PIRMININKĖ. Laikas!

A. MATULAS (TS-LKDF). …tuoj, yra trys įstatymų projektai. Kolegos…

PIRMININKĖ. Mes kalbame tik dėl vieno, aš sakiau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Man atrodo, šiuo ekonominiu sunkmečiu mes grįžtame prie to paties mąstymo, kuris buvo sovietmečiu. Nėra ką valgyti, dalis tautos neturi ką valgyti, didėja bedarbystė, tai mes…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, dar kartą, jūs, matyt, negirdėjote, sakiau dėl kiekvieno įstatymo atskirai vienas – už, vienas – prieš. Jūs dabar kalbėjote prieš dėl Alkoholio kontrolės įstatymo. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų nereikia čia „pijarinių“ kalbų, gerbiamasis Matulai, perskaitykite, apie ką šnekėjote, ir suprasite, kad jūsų alus čia visai niekuo dėtas. Tai nedarykite čia sau „pijaro“, o kalbėkite apie įstatymą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas po pateikimo pritariate Alkoholio kontrolės įstatymo 10, 12, 17, 18, 34 pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 23, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Svarstymas numatytas lapkričio 5 d.

Replika po balsavimo – gerbiamasis J. Stanevičius. Prašau.

J. STANEVIČIUS (VLF).  Siūlyčiau įtraukti Kaimo reikalų komitetą, nes kalbama apie kaimą.

PIRMININKĖ. Kaip papildomą?

J. STANEVIČIUS (VLF).  Taip.

PIRMININKĖ. Papildomu siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Dėkoju. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, norėčiau paprašyti, kad paprašytų Vyriausybės išvados. Ačiū liberalams už tai – visa tauta prasigėrus, o jūs siūlote tokius dalykus krizės metu! Man labai liūdna, kad apskritai toks klausimas įtrauktas į darbotvarkę prieš Nacionalinės tarybos ataskaitą, kada jūs pamatysite komplikacijas. Aš, kaip medikė… Na, tai kaip už, prieš balsavau. (Šurmulys, balsai salėje: „Už.“)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš kviečiu vienas kito neįžeidinėti, susikaupkime, o jeigu kyla klausimas, kodėl šie įstatymų projektai yra įtraukti…

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Padariau klaidą.

PIRMININKĖ. …tai aš noriu jums atsakyti, kad pagal registraciją Seimo narių, ypač, kai yra grupės Seimo narių projektų, aš privalau juos įtraukti į darbotvarkę. Registruoti šie projektai yra liepos 24 d. Taigi tai yra tiesiog sutapimas, kad šiandien yra ir Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaita, ir šie klausimai.

Gerbiamasis A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Siūlyčiau apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Pagrindiniu komitetu siūlytume Ekonomikos komitetą arba Kaimo reikalų komitetą, o Sveikatos reikalų komitetas, be jokios abejonės, turėtų pateikti savo išvadą ir tikrai į ją nebūtų galima neatsižvelgti. Dėkoju. Siūlau frakcijos vardu Ekonomikos komitetą arba Kaimo reikalų komitetą. Dėkui.

PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš padariau klaidą, prašau mano balsą užskaityti prieš.

PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė balsavo prieš. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ypač tie, kurie dabar vėl kalbės apie alkoholio žalą. Turiu jus nuraminti, paimkite ir perskaitykite įstatymą. Šiandien Lietuvoje alkoholį gaminti galima, ir tai daro įmonės, ir nuodija sėkmingai žmones, kaip jūs sakote,  šitoj vietoj tik  pagal visą tą pačią tvarką, pagal išduotas licencijas, su skaitliukais, su visais kitais dalykais galėtų būti įtraukti ir ūkininkai. Tai nekelkite vėjo ten, kur jo nėra. Ir būkite geri, kartais skaitykite, ką jūsų kolegos teikia, nes aš matau, kad tiktai pamatote kaip bulius skudurą ir jau lekiate.

PIRMININKĖ. A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš siūlyčiau perbalsuoti, kadangi V. M. Čigriejienė sumaišė ir dar kai kurie kolegos šalia manęs sako, kad sumaišė, todėl reikėtų dar kartą balsuoti, nes iš tikrųjų yra labai svarbus klausimas.

Na, o kolega K. Daukšys visiškai teisus – ir šiandien ūkininkas, užsiregistravęs įmonę, gali gaminti alkoholinius gėrimus, bet turės laikytis tų pačių kokybės reikalavimų. Dabar mes padarome išimtį, kai visi kiti turės laikytis reikalavimų, o čia bus galima nesilaikyti, ir iš viso iškraipome rinką. Kolegos, ką reiškia šie įstatymų projektai? Tai reiškia naujas ašaras vaikų, žmonų, naujas nelaimes, taigi dar kartą prašau jūsų perbalsuoti dėl to, kad yra suklydusių.

PIRMININKĖ. P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų aš nenorėjau kalbėti, bet turiu pasakyti. Atvirai spekuliuojama – štai ašaros, mes priėmėme ašarų įstatymą. Tai ką, dabar nematote, kokių yra ašarų ir kai mes slepiame, ir kai nelegalizuotas šešėlinis verslas gamina šlamštą ir siūlo mažiausiom kainom! Mes siūlome kontrolę, dar kartą sakau: ne liberalizuoti, bet kontrolę ir pajamas į valstybės biudžetą. Klausykite, kolega E. Klumbys pasakė, kad Lietuva daugiausia geria. Labai gerai, štai ant jūsų stalų padėta ši ataskaita, puslapis 129 teigia, kad 2007 m. vienam gyventojui Lietuvoje teko 11,2 litro legaliai parduoto absoliutaus (…), kitame puslapyje sakoma, kad Europos Sąjungoje – 11 litrų, tai ką, esame didžiausi girtuokliai? Vidurkis – 11 litrų. Esame ties Europos Sąjungos vidurkiu. Dar vienas dalykas. Pagaliau sužinojome, kodėl belgai ramūs žmonės. Kolegė Vincė mums paaiškino, kodėl belgai ramūs žmonės. Šio atsakymo mes ieškojome daugelį metų. Mitais kalbame. Gandus skleidžiame. Žmonės seniai yra padarę išvadą, tai elkimės solidžiai ir teisiškai. Ačiū.

PIRMININKĖ. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, yra legalizuota samanė ir alkoholio įmonė „Alita“ gamina samanę. Kam taip trūksta tos samanės, nusipirkite. Kaip kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, steikime alkoholio įmones, jeigu per mažai. Yra tam tikri reikalavimai. Aš manau, kad tikrai nereikėtų pritarti, legalizuoti šitą blogį. Ką policija daro? Negi negali sukontroliuoti alkoholio gamybos? Paprasčiausiai reikėtų pareikalauti, kad atsakingiau dirbtų policija, ir problema bus išspręsta. Aš prašau perbalsuoti ir manau, kad Seimo nariai pakeis savo poziciją.

PIRMININKĖ. B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš balsavau už, todėl prašau mano balsą įskaityti už, bet aš noriu dar porą žodžių pasakyti. Tie, kurie čia dabar kalba, tiesiog užsimerkia prieš realybę. Negalima visą laiką būti užsimerkus prieš tai, kas vyksta iš tikrųjų. Tas vadinamasis „samagonas“, arba samanė, yra gaminama, pardavinėjama ir taip toliau, ir taip toliau, be jokios kontrolės. Jeigu mes legalizuosime ir įvesime kažkur kontrolę, žinosime kur, bus galima patikrinti ir kokybę, ir visa kita, tai tikrai bus geriau ir išlošta daugiau. Bet čia yra paliečiami monopolistų reikalai, o monopolistai visada bus prieš, ir tie, kurie čia labai kalba, dar neaišku, ar nebuvo jiems paskambinta ir paprašyta kalbėti kitaip. Aš manau, kad kaimo turizmui mes turime duoti šansą ir turime duoti šansą atsigauti. Aišku, licencijos turi būti, pajamos turi būti, bet visa tai galima kontroliuoti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad prie šoninių mikrofonų kalbas nutrauksiu, nes buvo ir iš kairės, ir iš dešinės paprašyta perbalsuoti, todėl…  (Balsai salėje) Buvo iš kairės ir iš dešinės prašymas perbalsuoti – ir B. Bradauskas, ir A. Matulas prašė perbalsuoti.  (Triukšmas salėje)  Neprašėte? P. Gražulis prašė. P. Gražulis prašė perbalsuoti. (Triukšmas salėje)  Ar galima nerėkti visiems? Galite kas nors ramiai pasakyti, ko kas norite? (Triukšmas salėje)  A. Valinskas.

A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš nesuprantu pagal Statutą kokiu pagrindu mes turime perbalsuoti. Todėl, kad prašė A. Matulas?  (Balsai salėje) Tai gal baikim tuos pokštus. Yra Statutas, pagal kurį dirbam, ar yra lygesnių už kitus?  (Balsai salėje) Balsų skirtumas mažas, tai ką, visą laiką, jeigu… tai kiek balsų turi būti? Pusę balso, vienas, du ar trys? Visuomet buvo sakoma – vienas balsas, siūlom perbalsuoti. Dabar dėl dviejų balsų skirtumo, paskui dėl trijų, gal dėl šešių paskui balsuosim? Yra kažkoks vidinis padorumas. Jeigu yra du balsai, dauguma nusprendė, tai būkite malonūs, pripažinkite, kad jūsų per mažai.  (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Česlovai, prašom nepainioti, nes jūs irgi iš vietos kalbėjote, kad reikia perbalsuoti, nes du balsai skiriasi... Iš tikrųjų ne du balsai skiriasi…

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). O šeši.

PIRMININKĖ. O šeši. Keturi dabar, kai iš šono vienas ir kitas pasakė, B. Bradauskas – už, V. M. Čigriejienė – prieš.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Bet protokolas nesikeičia.

PIRMININKĖ. Bet, dar kartą sakau, po pateikimo Alkoholio kontrolės įstatymui Seimo nariai pritarė. Dabar buvo tik tokie pasiūlymai. Vieni siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas, kiti, kad Ekonomikos komitetas. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad būtų Sveikatos reikalų komitetas, balsuojate už, kas už tai, kad būtų Ekonomikos komitetas, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.

Balsavo 82 Seimo nariai: už – 37, prieš – 45. Pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas, papildomi: Sveikatos reikalų komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 5 d.

Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio mes jau turime irgi po pateikimo vienas – už, vienas prieš kalbėti, tai yra Akcizų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Už – K. Daukšys. Gerbiamasis Kęstuti, už.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų visai ne už, bet taip išėjo. Manyčiau, kad alkoholio akcizas turėtų būti tas pats. Atsiprašau, aš ne taip užsirašiau, gerbiamoji Pirmininke.

PIRMININKĖ. Tuomet K. Daukšys kalbėjo prieš, o S. Pečeliūnas tikrai kalbės už. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ne, Saulius Pečeliūnas mano, kad akcizų reikia nejudinti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Tai gal K. Masiulis pasakys taip, kaip užsirašęs?

K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš taip ir pasakysiu, kaip užsirašiau. Šiaip esu liberalus žmogus ir norėčiau liberalių įstatymų. Man keista, kad liberalai siūlo štai tokį dalyką, kuriame numatyta išimtis. Galbūt jie nori proteguoti smulkią gamybą, bet kodėl jie tuomet nenori proteguoti mažų parduotuvių, mažų sūrinių, mažų degalinių ar dar kažko, bet proteguoja mažas degtinės varyklas? Man yra keista.

Antras dalykas. Aš iš tikrųjų prieš visą šį kompleksą įstatymų. Niekas netrukdo dabar, jeigu tik nori, pagal galiojančias teisės normas gaminti vyną, degtinę ar dar kokį kitą produktą. Ar tai bus ūkininkas, ar tai bus kaimo turizmu užsiimantis žmogus. Niekas netrukdo, tačiau pristeigti smulkių ir dar mokesčiais proteguojamų tokių gamyklėlių, tikrai, manau, nereikia, nes mes atvertume kelią legalizuotis šešėliniam verslui. Tiems, kas gamina pilstuką ir panašiai. Kai turime nedaug gamyklų, tikrai per jas neina nelegalus alkoholis. Kai turėsime daugiau mažų, jas sukontroliuoti bus nepalyginti sunkiau ir mūsų gudrūs gamintojai ir pilstuko pilstytojai atras tas landas ir pro jas išlįs.

Dar vienas dalykas, kuris man labai svarbus. Mes pakeistume kultūrą. Šiuo metu ir taip yra didelė alkoholio vartojimo tolerancija. Mes ja apliesime ne tik gamybą. Šeimose, kurios užsiima šeimos verslu, vadinasi, net vaikai gamintų alkoholį. Šeimos verslas nuo mažens pratinasi gaminti ir skatinti vartoti, pilstyti.

PIRMININKĖ. Laikas!

K. MASIULIS (TS-LKDF). Tikrai nepriimtina.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate po pateikimo Akcizų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 68 Seimo nariai: už – 21, prieš – 30, susilaikė 17. Po pateikimo Akcizų įstatymui nepritarta.

Dabar reikia apsispręsti, ką darome toliau, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame įstatymo projektą? (Balsas salėje: „Atmesti.“) Gerbiamieji kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad būtų atmestas įstatymo projektas, balsuojate prieš.

Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą reikia 36, kad būtų atmesta, o čia yra 32, taigi įstatymo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Gerbiamieji kolegos, repliką po balsavimo, prašau, V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Juridinės technikos prasme, nesvarbu, ar mes norėjome taikyti akcizų lengvatą, ar jos netaikyti, Akcizų įstatymo pateikimui iš esmės, kolegos, reikėjo pritarti, nes pritarus pirmam pagrindiniam įstatymui reikėjo į Akcizų įstatymą įrašyti tuos produktus, kad jie apskritai apmokestinami akcizo mokesčiu. Dabar įvyko tam tikras nesusipratimas. Aš norėjau prieš balsavimą šią repliką pasakyti, bet tiek to.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, grąžinome iniciatoriams tobulinti, kai patobulins, ir grįšim prie šito. Čia nematau jokių problemų. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Aš irgi norėjau faktiškai tą patį sakyti, tikiuosi, kad iniciatoriai patobulins. Aš labai prašau ir profesorių, ir daktarų, paskaitykite prieš kalbėdami. Dabar taip išeina, kad jūs vieninteliai kovojate už blaivybę, o visi nori būti neblaivūs. Iš tikrųjų jūs paprasčiausiai neskaitėte ir niekus malate, štai ir viskas.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis, replika po balsavimo.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Norėčiau pratęsti K. Masiulio gerą mintį apie vaikus, gaminančius alkoholį. Profesoriau, išties geriau būtų kalbėti, čia Č. Juršėnas labai gražiai sureagavo apie vaikų gaminimą, tai yra kur kas fundamentalesnė tema Lietuvoje, bet tikrai noriu patikinti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse vienaip ar kitaip turizmo industrijoje labai daug taikoma etniniu pagrindu įvairių gamybų, taip pat ir alkoholio. Pereikite Airijoje viskio kelią, Škotijoje viskio kelią. Šalia didžiųjų gamyklų, šalia viso ko, visos teritorijos pajungtos tam. Vieni augina grūdus, kiti daro užkandą, treti gamina viskį, ketvirti parduoda kavinukėje. Turistų maršrutai išties važiuoja tais keliais, nusiperka suvenyrų, pažiūri gamybos ir t. t. Padaryta ištisa kultūrinė industrija, ir priešingai, iš to blogo paveldo, kuris dabar yra, tas chaosas, kuriame dabar visi visur aplinkui geriame „samagoną“ ir užsirišę akis nematome, kokiame chaose gyvename, tai bent civilizuojame šitą…

PIRMININKĖ. Laikas. Tai jau ne replika, o pamokslas. Nutraukiu bet kokias diskusijas per šoninius mikrofonus, nes liko dar vienas klausimas iš paketo, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Vienas – už, vienas – prieš. Už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų šitas įstatymas šiuo atveju yra lydintis, mes pirmą įstatymą priėmėme, tada turime priimti ir šitą antrąjį, nes pirmasis be antrojo negali egzistuoti, kaip ir antrasis be pirmojo. Aš manau, kad mes ir šiandien, dar kartą pabrėžiu, ir šiandien gali bet kuri įmonė gaminti alkoholį, ir gali jį platinti visiškai legaliai. Vienintelis skirtumas, kad šitoje vietoje prie įmonių įrašome dar ūkininką, kuris irgi yra ekonominis vienetas, ką puikiai turi suprasti ir profesoriai, ir daktarai. Šitoje vietoje, jeigu jie veiks pagal visas taisykles, tas, kurios skirtos įmonėms, tai gamins lygiai tos pačios kokybės ir lygiai taip pat kontroliuojamą alkoholį. Tai prašom nemaišyti tų dalykų.

Aš raginu visą Seimą blaiviai pažiūrėti į tą reikalą, balsuoti už ir suteikti galimybę legaliai tą dalyką gaminti. Iš tikrųjų ar gamins, aš jums galiu pasakyti kitą reikalą. Ko gero, nė vieno tokio ūkininko neatsiras, nes mūsų reikalavimai yra tokie dideli, kad neapsimokės šito dalyko daryti fiziškai ir ekonomiškai. Ir neverkime krokodilo ašaromis dėl to, kad tauta prasigers, nes iš tikrųjų visi tos pačios samanukės per visas šventes, ar per grybų šventę, ar dar per kurią, paragaujate, pasidžiaugiate, paskanaujate, o paskui apsimetate čia kažkokiais, atsiprašau, šventeivom ir aiškinate, kaip tauta prasigėrė.

PIRMININKĖ. K. Masiulis – prieš.

K. MASIULIS (TS-LKDF).  Ačiū. Šiaip man reikėjo suteikti žodį, nes mano pavardė buvo paminėta, norėjau atsikirsti. Dabar pasakysiu.

Matyt, mes kitaip suprantame su ponu V. P. Andriukaičiu turistavimo kultūrą.  Man važiuojant į Airiją ne „samagono“ kelias labiau rūpi, o kiti kultūriniai pasiekimai. O nuvažiavus į Miuncheną, ten man ne „Oktoberfest“ labiausiai dominuoja kaip lankytinas objektas ir dėl ko reikėtų važiuoti į Bavariją arba į Vokietiją.

Aš kaip tik ir nenoriu tokios kultūros, kad mes garsėtume, kad čia dabar įsivedėme „samagono“ kelius. Yra tie keliai, jie egzistuoja, čia yra problema, aš kaip tik ir siūlau, kad jų neliktų. O jūs sakote: ne, iš tų takelių padarykime vieškelius ir išasfaltuokime lengvatomis. Mielieji, atleiskite. Kuo čia kliūna ponui K. Daukšiui, kad profesūra, tegu jisai pasiekia tokius laipsnius ir galės didžiuotis.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177, 177¹ ir 178 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 20, susilaikė 11. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Sveikatos reikalų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 5 d.

Repliką po balsavimo – P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, mes labai audringai kalbėjome apie kovą su alkoholizmu. Taip, reikia kalbėti, reikia veikti, bet kada mes pradėsime kalbėti apie kitus blogus įpročius: kovą su rūkymu, taip pat su narkotikais. Norėtųsi, kad žvilgsnis tikrai būtų nukreiptas ne į vieną pusę.

Ir dar vienas dalykas. Kartais susidaro įspūdis, kad tie, kurie save priskiria valdžiai, naudojasi ir piktnaudžiauja savo padėtimi. Aš pasakysiu taip: kam pritarti šitam įstatymui, geriau palikti taip kaip yra, geriau važiuoti į šventes, būti vaišinamiems nemokamai dėl to, kad nereikia leisti pinigų ir pirkti už savo pinigus legaliai pagamintos samanės.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1085 (pateikimas)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip ir kalbėjome, yra dar vienas registruotas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurį teikia K. Komskis. Gerbiamieji kolegos, viską matau, nereikia rėkti, gausite žodį. Kas čia per elgesys, nelabai suprantu. Kviečiu į tribūną K. Komskį pateikti… Gerbiamasis Komski, jūs pateiksite įstatymo projektą? O repliką po balsavimo dar… V. Žiemelis nenori. Aš kviesčiau būti kantriems ir kultūringiems. Jeigu vidury sakinio jūs rėkiate stovėdami šalia šoninio mikrofono, tikrai taip nebus, ir žodžio nesuteiksiu.

K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų įstatymas yra faktiškai analogiškas prieš tai pranešėjo A. Endzino. Tik tiek, kad apima tik vyną. Anksčiau buvo galima gaminti, tai yra dabartiniu metu vyną galima gaminti savo poreikiams, o siūlau, kad šis vynas būtų parduodamas ir kitaip realizuojamas. Iki 15 % stiprumo. Trumpai taip.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti 10 Seimo narių. Pirma – V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kelia rimtų abejonių aiškinamojo rašto teiginys, kad „naminė dengtindarystė yra Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, todėl saugotina ir eksponuotina kultūros vertybė“. Abejoju šituo pasakymu. Konstatuotina, kad naminės degtinės gaminimas, pardavimas ir laikymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį numatyta atsakomybė Baudžiamajame ir Administracinių teisių pažeidimo kodeksuose. Mano močiutė gamino užpilą. Iš vaikystės prisimenu. Tai kas čia yra, paveldas? Ačiū.

K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų turbūt nereikėtų ginčytis, ar vynas yra paveldas, ar ne. Vien tai, kad dabartiniu metu galima gaminti vyną savo poreikiams, manau, rodo, kad tai yra paveldas. O kitas dalykas, aš nežinau, bet mano senelis tikrai gamino vyną ir savo poreikiams vartojo. Daugelis ir dabar mūsų vartoja.

PIRMININKĖ.  Klausia K. Daukšys. 

K. DAUKŠYS (DPF).  Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, esu vyndario sūnus, todėl apie vyną šiek tiek dar žinau. Pagal jūsų šią įstatymo pataisą bus galima gaminti bet kokį „šamarliaką“, nes jame neparašyta, kad tai turi būti natūralios fermentacijos. Antras dalykas, jame parašyta, kad galima iki 15 laipsnių, nors, mano nuomone, Lietuvoje neįmanoma rasti tokios kultūros, kur be cukraus pridėjimo 15 laipsnių galima pagaminti. Tai tada koks čia kultūrinis paveldas bus? Kai aš sutinku… Arba mes pakeiskime tą įstatymą, arba iš tikrųjų negalėčiau balsuoti už tokį pasiūlymą, nes tai yra ryškiai nenatūralaus produkto gamybai skirtas.

K. KOMSKIS (TTF).  Galiu pasakyti, kad nesu vyno specialistas. Kaip sakiau, tik senelis gamino, bet kadangi šis projektas buvo rengiamas kartu su Lietuvos nacionaline vyndarių asociacija, jie siūlė tokius procentus. Bet aš manyčiau, kad tai yra tik projekto pateikimas, o svarstant gali atsirasti ir kitų pasiūlymų.

PIRMININKĖ.  M. Zasčiurinskas. Salėje nematau. Tada – A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vėlgi svarstant praeitais metais įstatymų pataisas labai daug kas, būtent tie žmonės, kurie dabar stovėjo ir stovi tribūnose, akcentavo, kad tais  sprendimais (apribodami naktinę prekybą ir kitus dalykus) mes sužlugdysime alkoholio pramonę. Dabar šiais sprendimais, kuriuos mes jau padarėme, leisime legalizuoti samanę, sumažinsime akcizus, ką jūs siūlote, leisime dabar iš kažkur atsiradusio kulinarijos paveldo – vyno gamybą, nors aš nesu ragavęs lietuviško normalaus vyno, kaip jūs manote, į kokias konkurencijos sąlygas mes pastatome alkoholio gamintojus, nes būtent svarstant prieš tai įstatymo pataisas, Teisės departamentas padarė pastabą, kad netgi dėl nevienodų konkurencijos sąlygų yra pažeidžiamas ir konstitucingumas. Ar jūs į jų interesus atsižvelgėte, ar į tų keliasdešimt mėgėjų vyno gamintojų, kurie dabar galės, net neatsižvelgę į jokius kokybės reikalavimus pardavinėti tą vyną, kiek norės.

K. KOMSKIS (TTF).  Iš tiesų nesutinku su paskutine jūsų pasakyta fraze, kad kas, kaip norės, taip ir pardavinės. Mes gana aiškiai įstatymo projektu pasakome, kur jis būtų gaminamas, ir mes manome, kad būtent šis įstatymas ir leis stipriau kontroliuoti visus dalykus, kurie dabar vyksta. Nes aš esu įsitikinęs, kad ir prieš tai buvęs įstatymas po pateikimo pritartas, manau, kad tik sustiprins kontrolę, kas dabartiniu metu, akivaizdžiai matyti, nėra padaryta.

PIRMININKĖ.  Klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF).  Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų turbūt kai kurie tautinio paveldo – vyno gamintojai jau turi įsigiję tam tikrus sertifikatus, nes  kreipėsi ir į Kaimo reikalų komitetą ir rodė tokius sertifikatus. Bet kodėl jie buvo išduodami, kai nebuvo įteisinta apskritai vyno gamyba? Ar čia nebuvo kokių nors nesutarimų, ar čia nesuderinti įstatymai? Ačiū.

K. KOMSKIS (TTF).  Manyčiau, kad taip, įstatymai nėra visiškai tobuli. Aš pats mačiau būtent tuos pačius sertifikatus, kad jie gamina būtent kultūros paveldą – visą vyną ir tai yra įteisinta. Bet tik savo poreikiams.

PIRMININKĖ.  Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prieš tai pateiktame projekte buvo aiškiai įvardyta dėl vartojimo, pardavimo ir t. t. Kaip pagal jūsų projektą. Ar vartojama vietoje? O kaip išsinešimo atveju, ar įpils kiek kas nors norės, ar yra tara, ir t. t.? Ačiū.

K. KOMSKIS (TTF).  Iš tiesų šiandien siūloma, kad būtent būtų pardavimas ir numatyta, kad gali pardavinėti tik tarose. O vietoje – taip, gali be taros vartoti, kaimo turizmo.

PIRMININKĖ.  Klausia O. Valiukevičiūtė.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamasis kolega, Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime mane sujaudino ir išgąsdino tokia viena statistika. Joje teigiama, kad per daug vyno išgeria Lietuvos moterys. Ar jums neatrodo, kad jūsų teikiamu įstatymu  dar ta Lietuvos gyventojų sveikata gali pablogėti būtent todėl, kad vyno labai daug geria Lietuvos moterys?

K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų turbūt statistika… Aišku, kad moterys gerai geria, kad vis dėlto geria lengvą vyną. Aš manyčiau, blogiausia, kad gertų stipresnius gėrimus. Aš manyčiau, kad  apskritai Lietuva vartoja mažai vyno. Skatinčiau ir šis įstatymas būtų, kad silpnesnius mes labiau gertume gėrimus.

PIRMININKĖ. Klausia V. Žiemelis. Gerbiamasis Vidmantai.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš atsiprašau, kad gal nekorektiškai norėjau priminti, kad aš noriu jūsų paklausti, nes aš po klausimų pasibaigimo norėjau replikos. Replikuoti. Atsiprašau.

Gerbiamasis pranešėjau, kaip jums atrodo, ar neužtenka, kad šiandien valstybė leidžia gaminti vyną savo poreikiams. Nes, būkime atviri, vyndarystėje mes esame… Vyndarystė ne mūsų kultūros dalis. Kaip sako, kad alkoholio gėrimas yra viena iš kultūros dalių. Mes niekada nepagaminsime gero vyno, nes neturime žaliavų. Lietuvoje neauga vynuogės. Obuolių, dar iš ko nors galime pagaminti. Bet niekada jis nebus kokybiškas, ir labai teisingai pasakė vyndario sūnus K. Daukšys, be cukraus mes jo nepagaminsime. Tai žalokime save, o ne kitus. Ar reikia įteisinti vyndarystę, kuri, jau aišku, bus kenksminga?

K. KOMSKIS (TTF).  Kolega, nenorėčiau sutikti, kad mes turėtume gerti tik alų ir stiprius gėrimus. Mes žinome, dar iš senų laikų turėjome ne vieną vyno gamyklą. Jos tiek Anykščiuose, tiek toje Tauragėje buvo gana didelės ir mes gaminome gana daug vyno.  Ir gaminome iš savo žaliavų. Nenorėčiau sutikti dėl vynuogių auginimo. Šiandien yra daug naujų rūšių vynuogių, kurias labai sėkmingai augina, ir būtent iš  jų pradėjo gaminti vyną. Manyčiau, kad reikia plėsti bet kokiu būdu vyno gamybos tradicijas. Aš tik tiek galiu pasakyti. Bet kokiu atveju tai nebūtų tokie dideli kiekiai, kad darytų ar vieną, ar kitą įtaką tiek ekonomikai, tiek sveikatai.

PIRMININKĖ.  Dėkoju. Klausia V. P. Andriukaitis. Nėra. Toliau R. A. Ručys. Irgi nematau. Gerbiamasis kolega, dėkoju. Paklausė visi, kas buvo užsirašę.

Dabar dėl viso įstatymo projekto vienas – už, vienas – prieš. Už – V. P. Andriukaitis. Nėra. Prieš – V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF).  Atsiprašau, aš perduodu A. Matului. Aš čia norėjau…

PIRMININKĖ.  A. Matulas – prieš.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu paprašyti, kad vėl būtų paprašyta Vyriausybės išvados dėl šito svarstomo įstatymo projekto, jeigu bus kartais priimta, ir noriu priminti kolegoms, kad vis dėlto visi mes čia sėdime, dirbame, rūpinamės tam, kad visuomenės sveikata būtų geresnė. Aplinkos ministerijos galutinis tikslas tikriausiai yra tvarkyti gamtos apsaugos reikalus taip, kad žmogus sveikesnis galėtų augti, dirbti ir t. t. Veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija, Ekonomikos ministerija… o galutinis tikslas yra visuomenės sveikata.

Ir dabar žiūrėkit, ką mes darome. Šiandien įvyks Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Dauguma jūsų painioja, kad ataskaita. Ne ataskaita – metinis pranešimas. Tik keliolika šalių pasaulyje yra pasiekusios tokį lygį, kad parlamente išklauso mokslininkų, vadovaujančių mokslininkų pranešimą apie šalies sveikatos būklę ir nuo ko jinai priklauso. Ir šiandien jau išdalintas pranešimas, kuriame atkreiptas dėmesys į alkoholizmą, į pasekmes.

Ir yra tikrai kažkaip nepaprastai keista, kad netgi svarstom šituos įstatymus šiandien ir būtent prieš Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą. Tai, kolegos, mes ignoruojam absoliučiai mokslą, ignoruojam autoritetus. Tai gal tada ir tą Nacionalinę sveikatos tarybą panaikinkim, jeigu mes visiškai nereaguojam. Noriu pasisakyti prieš šitą įstatymą dėl to, kad čia yra dar baisiau iš tikro, nes vyno procesas, vyksta rūgimas ir t. t., ponas K. Daukšys žino, jau keletą metų. Ir jeigu nebus jokios kontrolės, tai intoksikacijų, apsinuodijimų bus tiek, kad mes po poros metų svarstysim iš naujo, ir tą atsakomybę vargu ar kas nors tada prisiims.

Dar kartą prašau balsuoti visus prieš bent jau čia, o jeigu nubalsuosit už, tai prašyti Vyriausybės išvados.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojat už, kas turit kitą nuomonę, balsuojat prieš arba susilaikot.

Balsavo 50 Seimo narių: už – 10, prieš – 26, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta.

Dabar pagal Statutą turim apsispręsti, ar grąžinam iniciatoriams tobulinti, ar atmetam. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.

Balsavo 53: už – 24, prieš – 29. Taigi grąžinam iniciatoriams tobulinti.

Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. Šukys. Ir 12.30 val. – Vyriausybės valanda. Perduodu pirmininkavimą pirmajam pavaduotojui.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau pagal rytinio posėdžio darbotvarkę. 1-6 klausimas – Vyriausybės valanda. Kviečiu Vyriausybės narius užimti vietas ir pradėsime klausimus.

Gerbiamieji kolegos, pirmasis turėtų klausti opozicijos lyderis, tačiau… (Balsai salėje) Opozicijos lyderis nėra užsirašęs, nėra jo salėje. Tuomet klausia kolega A. Butkevičius. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kiek žinau, finansų ministrė yra išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas, tai norėčiau paklausti Ministro Pirmininko. Turiu čia išplatintą vieną pranešimą, kuriame rašoma, kad jūs lyg ir ruošiatės skolintis iš Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo. Ar čia yra galutinis sprendimas priimtas, ar tik kalbos, diskusijos? Ar gal tiesiog ministrė aplankys ir Tarptautinį valiutos fondą, būdama Jungtinėse Amerikos Valstijose? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš, tiesą sakant, nežinau, kokį pranešimą jūs ten skaitot. Jeigu jį pacituotumėt, tai aš pakomentuočiau. Bet mūsų pozicija lieka visą laiką ta pati: jeigu reikės – skolinsimės, bet šiuo metu to nereikia. O lankytis Tarptautiniame valiutos fonde visada galima, bet irgi nėra reikalo. Jeigu norite, galit dabar susitikti, Lietuvoje vieši kaip tik Tarptautinio valiutos fondo misija ir su ja galima aptarti daug svarbių dalykų, įvertinti jų nuomonę apie tai, kaip klostosi ekonominė situacija Lietuvoje, kokie sprendimai reikalingi. Čia nieko naujo aš negalėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia K. Komskis, o ruošiasi K. Daukšys. Prašom.

K. KOMSKIS (TTF).  Klausimas buvo paruoštas žemės ūkio ministrui, bet  ar jis bus? Jeigu ne, tai premjeras gal atsakys? Iš paskutinių ministro pasisakymų ir iš spaudos girdime, kad greičiausiai bus statoma nauja pieno perdirbimo įmonė. Iš tiesų džiaugiamės, kad tikrai bus kovojama prieš monopolininkus, bet kyla klausimas, pagal ką ir kas galės tapti akcininkais ar pajininkais? Ar tai bus sprendžiama pagal karvių skaičių, kurių yra daugiau kaip 640, ar pagal pieno kiekį, kuris yra superkamas, ar pagal žemės valdas, ūkininkų skaičių? Ar nebus taip, kad įsigis šią įmonę 2–3 oligarchai? Kokių priemonių imsitės, kad taip neįvyktų?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tikrai, aš tikiuosi, gal dar atsiras ir žemės ūkio ministras, nežinau, ar jis kur nors neišvykęs, jis gal detaliau galėtų pasakyti arba galėtume jums atsiųsti vėliau atsakymą raštu į šitą klausimą. Aš tik galėčiau pasakyti tiek, kad, kiek aš suprantu, pati idėja yra iš tikrųjų šios įmonės statybą patikėti tokiems dariniams arba tiems, sakysim, pieno gamintojams, kurie vienaip ar kitaip dalyvauja kooperatinėje veikloje. Tai aš daugiau tikrai negalėčiau jums nieko ir pridurti.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu dabar klausia V. Gapšys ir ruošiasi A. Baura. Prašom.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Klausimas premjerui. Gerbiamasis premjere, koks yra valstybės skolos pokytis nuo šių metų sausio iki šios dienos, koks, planuojate, bus iki metų pabaigos, t. y. kiek padidės valstybės skola per šiuos metus ir kiek kainuos jos aptarnavimas kitais metais, būtent to padidėjimo, t. y. palūkanos susidės, kiek bendras tas aptarnavimas kainuos mums kitais metais?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gal detaliau ir jūsų frakcijoje dar aptarsim, bet skolos aptarnavimui aš matau, bent jau pagal dabartinius duomenis, jeigu 2008 m. skolos aptarnavimui reikėjo 834 mln., 2006 m. – 611, šiais metais reikia 1 mlrd. 3 mln., kitais metais reikės 1 mlrd. 800 mln., t. y. 800 mln. auga. Kiek aš pamenu, aš dabar neturiu po ranka tų skolos skaičių, turbūt nesunku juos rasti internete – ar Finansų ministerijos, ar Statistikos departamento… bet praeitais metais valstybės skola, jeigu aš gerai atsimenu, siekė apie 18 %,o šiais metais gali pasiekti 30 %. Man atrodo, kad mes su jumis kaip tik dar prieš vasarą gal frakcijoje irgi buvome susitikę, ir Finansų ministerija buvo tuo metu parengusi gana aiškias prognozes, be abejo, remdamasi tam tikra analize to meto situacijos, prognozę bent trejiems metams į priekį įvairių scenarijų. Ir buvo tokios skaidrės, kurias, atsimenu, mes čia visi studijavome. Tai ta prognozė buvo tokia, kad jeigu nieko nedarytume, yra tikimybė, kad maždaug po trejų metų valstybės skola viršytų Mastrichto kriterijų, t. y. 60 % BVP. Yra scenarijai, kurie numato, kad nepasiektume, bet tam, be abejo, reikia gana radikaliai mažinti deficitą ir kartu poreikį skolintis.

PIRMININKAS. Klausia A. Baura. Ruošiasi V. M. Čigriejienė. Prašom.

A. BAURA (MSG). Mano klausimas adresuotinas finansų ministrei. Kadangi nėra, tikiuosi, kad Ministras Pirmininkas tikriausiai atsakys. Šios savaitės pradžioje (pirmadienį) savo apygardoje buvau susitikęs su rinkėjais. Greta kitų susitikimų teko bendrauti ir su akcinės bendrovės „Anykščių vynas“ darbuotojais. Jie išreiškė susirūpinimą, kad dėl įvairių priežasčių negali supirkti gausaus šiuometinio obuolių derliaus. Kaip vieną iš kitų priežasčių įvardijo akcizų politiką, nes ji nėra palanki natūralių vynų iš lietuviškos obuolių ir uogų žaliavos gamybai. Aš pateiksiu tokį pavyzdėlį. Dabartinė akcizų politika yra tokia, kad desertiniai natūralios fermentacijos vynai, tarp kurių (daug kas ir ragavome) yra „Voruta“, apmokestinti yra 8,4 % didesniu akcizu už šviežių vynuogių įvežtinį vyną. Klausimas būtų, ar štai šitas mano toks pateiktas pavyzdėlis nėra tam tikras signalas susimąstyti, kad patys lyg ir užkertame kelią, sakykime, savo lietuviškos produkcijos žaliavos supirkimui?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš pritarčiau jūsų klausimu suponuotam tokiam susirūpinimui. Bet jūs turbūt irgi, kaip jau ne pirmi metai įvairiuose seimuose, žinote, kokios aistros ir batalijos verda ir Seime, ir aplink Seimą dėl tų pačių akcizų, kiek čia susikerta įvairiausių požiūrių, galbūt ir verslo interesų, sakysime, vyno gamintojų, degtindarių, alaus gamintojų ir t. t. Tai, kaip žinote, surasti tokį subalansuotą sprendimą, kuris nekeltų jokių abejonių tiek dėl tam tikrų, kaip čia pasakius… pusiausvyros tarp įvairių alkoholio gamintojų, lygiai taip pat surasti pusiausvyrą tarp štai tokių gamybos interesų, bet ir tų žmonių, kurie yra susirūpinę dėl nesustojančios girtuoklystės plitimo... Tai tikrai nežinau, kur rasti tokius saliamonus, kurie taip lengvai tokius sprendimus surastų. Kiek aš suprantu, tikrai grįšime prie tų diskusijų, svarstydami kitų metų biudžetą. Čia reikia gal iš anksto pradėti tuos dalykus tartis ir Seime. Kaip visada, Sveikatos reikalų komitetas turi vienokią nuomonę, Žemės ūkio komitetas – kitokią, Ekonomikos komitetas – dar kitokią turbūt. Tai ta diskusija tikrai būtų vertinga, kad mes po to nenutrūktgalv… nenutrūkusiom galvom galėtume priimti racionalius sprendimus.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi V. Valkiūnas. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis teisingumo ministre ir premjere, pensija yra ne alga, o nuosavybė. Mes užsidirbome tai sunkiu darbu. Kadangi mano klausimas yra daugiau teisinis, todėl į teisingumo ministrą. Konstitucinis Teismas jau yra kartą pasakęs, kad tokie teisės aktai, jei mes kuriais anuliuojame pensininkų santaupas, yra neteisingi. O dabar žadama iki 70 % paliesti dirbančius pensininkus. Tai prieštarauja Konstitucijai. Tikriausiai jūs bandysite teigti, kad dabar kita situacija, nes valstybėje krizė. Tačiau šis argumentas gali neveikti, nes krizė valstybėje jokiu aktu neapibrėžta. Aš netikiu, kad „Sodros“ problemos bus išspręstos, jos tik pagilės. Kodėl neatliktas visų ministerijų auditas, neatlikta valdymo restruktūrizacija, neskiriamas muitinės vadovas, vyksta įmonių pinigų pasisavinimas, specialiųjų įmonių „bankrotinimas“ ir t. t. Rezervų tikrai yra. Ką veikia Saulėlydžio komisija? Ji dirba neefektyviai, nes žmonės to nejaučia. Neatlikta analizė, kodėl gaunamos mažos pensijos, ar netikslinga „Sodros“ skolas perkelti į biudžetą, skatinti verslą ir kurti darbo vietas? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gal aš poniai Vidai pabandysiu pirmas atsakyti, po to teisingumo ministras padės man. Iš tiesų keliate labai teisingus klausimus, jeigu traktuotume, kad pensija yra užsidirbta nuosavybė. Tada kyla klausimas, gerbiamoji ponia Vida, kada jūs išėjote į pensiją ir nuo kada pradėjote gauti pensiją? Jeigu taip pasižiūrėtume, tada kyla klausimas, kodėl per paskutiniuosius dešimt metų pensijos augo? Jeigu taip traktuotume, tai tie, kurie išėjo, pavyzdžiui, 1996 m. į pensiją ir jiems buvo pripažinta koks nors pensijos dydis, kyla klausimas, kodėl po to tos pensijos didėjo? Tai aš manau, kad toks traktavimas nėra visiškai teisingas. Kai pajamos valstybės auga, iš tikrųjų pensijos turi ir privalo augti, bet jeigu krizės metu pajamos mažėja, tai nėra jokio kito kelio, kaip tik mažinti ir išlaidas. Kaip sako Konstitucinis Teismas, tokiu atveju išlaidas reikia mažinti solidariai, teisingai ir proporcingai. Solidariai – tai reiškia, kad visas išlaidas reikia mažinti; teisingai ir proporcingai – tai reiškia, kad tiems, kurie gauna didesnes pajamas, reikia mažinti pagal proporcingai didesnį koeficientą. Tą ir siūlo daryti Vyriausybė.

Dabar dirbančių pensininkų bendros pajamos, pritaikius tuos koeficientus, kurie yra siūlomi Socialinių reikalų ministerijos, mažės mažiau, negu mažės tokias pat pajamas gaunančių nedirbančių pensininkų. Tą irgi reikia labai aiškiai matyti. Čia gali būti abejonė, ar iš tikrųjų būtent taip turėtų būti mažinama, kad dirbančio pensininko pajamos sumažėja mažiau negu gryno pensininko.

Trečias dalykas. Aš visą laiką girdžiu, kad štai yra kitų taupymo rezervų. Aš galiu pasakyti, kad galėtume uždaryti visas ministerijas, užkalti lentom, išleisti visus valdininkus nemokamų atostogų ir sutaupytume tik apie 2 mlrd. Lt, nemokėdami valdininkams atlyginimų. O problemos, su kuriomis susiduriame, yra 10 mlrd. Lt apimties. Problemas, nemažinant dirbantiems pensininkams pensijų, galima spręsti mažinant kitas išlaidas valstybės biudžeto, bet valstybės biudžete galima sumažinti tik arba išlaidas, kurias skiriame sveikatos sistemai, kitaip sakant, medikų atlyginimus, arba pedagogų atlyginimus, arba šalpos pensijas. Kitų jokių alternatyvų nėra. Visos kitos išlaidos jau yra sumažintos žemiau negu iki 2006 metų lygio. Vienintelės šios trys išlaidų eilutės yra daug didesnės maždaug milijardu litų, kiekviena iš jų didesnė, negu buvo 2006 metais. Tai turime pasirinkti, ką darysime.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas atsakė gana išsamiai. Ar teisingumo ministras norėtų papildyti atsakymą? Prašom.

R. ŠIMAŠIUS. Aš tik dėl Konstitucijos ir nuosavybės pasakysiu. Konstitucinis Teismas yra labai daug konstatavęs apie tai ir daug argumentų sudėjęs. Bet, žiūrint tiesai į akis ir nevyniojant į vatą dėl nuosavybės, vis dėlto nuosavybė yra tik ta pensijos dalis, kuri yra kaupiama privačiuose pensijų fonduose šiandien. Kita dalis yra įsipareigojimas jaunų dirbančių žmonių mokėti į socialinio draudimo sistemą. Tie pinigai, kaip jūs puikiai žinote, yra automatiškai iš karto išskirstomi, ir tai jų dar neužtenka, todėl kalbėti apie nuosavybę tikrąja to žodžio prasme, aš apgailestauju, deja, netenka. Kalbant apie nuosavybę, mano supratimu, labai svarbu neužmiršti ir kito aspekto – kad mokesčių mokėtojų uždirbti pinigai, kol jie yra paimami mokesčių pavidalu, irgi yra nuosavybė, todėl, kalbant apie tarifų didinimą, reikėtų neužmiršti ir šių nuosavybės argumentų.

PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi P. Auštrevičius. Prašom.

V. VALKIŪNAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas gerbiamajai krašto apsaugos ministrei. Kaip matau, ji sėdi susirūpinusi. Aš galvoju, kad ji dėl šios Lietuvos likimo susirūpinusi. Kaip jūs dabartiniu laikotarpiu matote, koks yra vidinis jaunimo patriotiškumo jausmas, tų, kurie ateina į karinę tarnybą, kurie tarnauja, kokia linkme turėtume eiti, kad sustiprintume tėvynės patriotiškumo jausmą? Gal, pavyzdžiui, reikėtų pasiūlyti įvesti valstybės tarnautojams savanorišką tarnybą? Sakykime, du savaitgalius per pusmetį rengti karinės taktikos, fizinės parengties ir pirmos pagalbos suteikimo, šaudymo pratybas, kaip tai daroma Amerikoje, mokėtume valdininkams ne tik už atsėdėtą laiką valstybinėje tarnyboje, bet ir už minimalų pasirengimą ginti tėvynę. Kaip jūs manote kaip Lietuvos patriotė?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Tie vidiniai patriotiniai jausmai, aš manau, yra visokie, mes susiduriame su visokiais žmonėmis – ir didesnį tą jausmą turinčiais, ir mažesnį. Birželio mėnesį man teko bendrauti su Tauragėje bebaigiančiais šaukimą jaunuoliais. Kaip žinote, nuo liepos mėn. nebeliko šauktinių mūsų kariuomenėje, ir tie visi jaunuoliai, ten jų buvo kelios dešimtys, pakėlė rankas ir visi be išimties pasakė, kad jie pakeitė nuomonę, požiūrį į daugelį dalykų po to, kai beveik metus tarnavo kariuomenėje. Atėjo manydami, kad to visai nereikia, o išeidami visi kėlė rankas už tai, kad iš tikrųjų labai gerai ir yra būtina žmonėms, ypač jaunam žmogui, tokiu nelabai stabiliu periodu pamatyti tai, ką jie pamatė.

Dėl rengimo. Kaip suprantu, jūs susirūpinęs esate dėl žmonių rengimo ginti kraštą. Tai po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, manau, tikrai nebebus ginčų, Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad valstybė privalo užtikrinti, kad piliečiai būtų tinkamai parengti krašto gynybai. Jų pareiga yra įrašyta Konstitucijoje, bet tam, kad jie galėtų tą pareigą atlikti, turi būti tinkamai parengti. Vadinasi, mes turėsime ieškoti būdų, nes šauktiniai yra nevienintelis būdas, karo tarnybos, ieškoti būdų, kaip žmones rengti, tinkamai būti pasirengus krašto gynybai, bet aš dar kartą… Dabar pasakysiu pagrindinį dalyką – tam reikia pinigų. O su mažiau negu 1 % krašto apsaugai skirtų pinigų greitai masinio rengimo mes tikrai negalėsime padaryti, eisime palaipsniui. (Balsai salėje) Žinoma.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius, ruošiasi A. Valinskas. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Turiu klausimą gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, mes turėjome įdomią priešpietinę diskusiją, nepatikėsite, dėl klausimo, kuris tikrai sukėlė visus ant kojų, ir ne tiktai – dėl naminės legalizavimo. Jums, kaip žmogui, pažįstančiam Lietuvą, matyt, teko įsitikinti, kad toks reiškinys, nepaisant daugelio paneigimų ir savęs įtikinėjimų, egzistuoja. Ką jūs manytumėte, jeigu Seimas kreiptųsi su tokiu raštu klausdamas Vyriausybės nuomonės dėl galimybės legalizuoti griežtai kontroliuojant tiek kokybės, tiek apskritai mokesčių mokėjimo ir gamybos organizavimo prasme naminės legalizavimą kaimo sodybose? Dėkoju.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, nenorėčiau čia išsamiau atsakinėti. Aš, kaip konservatorius, pasakysiu tiek, kad labai dažnai uždraustas vaisius yra skanesnis. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Klausia A. Valinskas, ruošiasi J. Karosas. Prašom.

A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju. Turiu klausimą gerbiamajam A. Kubiliui,  kaip Ministrui Pirmininkui ir kaip didžiausios partijos frakcijos vadovui.

Gerbiamasis premjere, jūsų dabar viešumoje taip dažnai minimas nacionalinis susitarimas  panašėja  kuo toliau, tuo labiau į viešąją akciją, o ne į strateginius tikslus, kuriuos nusibrėžtų valstybė šiame susitarime, dėl vieno dalyko, kadangi pirmiausia ten taip ir nekalbama, iš kur tos lėšos bus surenkamos, nes per mažai dėmesio skiriama verslui gaivinti, ir svarbiausia, kad, atrodo, pagrindiniu Gordijaus mazgu tampa tie nelemti du „Sodros“ procentai. Jeigu jūs deklaruojate, kad lyg ir su kitom organizacijom susitarta, kaip komentuotumėte, kad jūsų didžioji frakcija pareiškė gana daug prieštaravimų ir netgi priešpriešą jums išsakė Seimo Pirmininkė, jūsų partietė, I. Degutienė, ar tai reiškia, kad, prieš siūlydami koalicijai ir visuomenei šį susitarimą, jūs negavote netgi savo frakcijos palaiminimo? Ar tai tiesiog idėjų krizė?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Arūnai, ir jūs dalyvavote diskusijose, ir ne vieną kartą, dėl nacionalinio susitarimo. Aš džiaugiuosi, kad yra pasiektas labai konkretus sutarimas su socialiniais partneriais, Vyriausybė derasi su verslo asociacijų atstovais, su profesinėms sąjungom, su socialinių grupių atstovais. Iš tikrųjų pasiekėme sutarimą dėl dviejų esminių dalykų, tai yra: kaip gyventi kitais metais, ne kaip gyventi po dešimties metų, bet kaip gyventi kitais metais, ir kaip išsaugoti stabilumą valstybės finansų, kad galėtume laiku išmokėti pensijas, kitas socialines išmokas, atlyginimus mokytojams ar medikams, ir kaip šitom sąlygom padėti verslui išgyventi ir išsaugoti kiek galima daugiau darbo vietų. Kaip žinote, jeigu nieko nedarytume, kitais metais deficitas pasiektų 10 mlrd. Lt, valstybės ir „Sodros“ pajamos siektų apie 19 mlrd. Lt, bendros išlaidos – 29 mlrd. Lt. Akivaizdu, kad toks deficitas tikrai būtų neatlaikomas, valstybė neturėtų galimybių skolintis nei tarptautinėse rinkose, nei vidaus rinkose ir paprasčiausiai tos pačios „Sodros“ problemos pasidarytų nebeįveikiamos, ir pensijos ar socialinės išmokos vėluotų arba nebūtų visai išmokamos.

Kaip žinom, kitais metais deficitas dėl to, kad valstybės biudžeto pajamos mažėja 2 mlrd., o „Sodros“ pajamos mažėja 1 mlrd., o iš kitos pusės, išlaidos skolai aptarnauti auga 800 mln. Lt ir kofinansavimo europinėms lėšoms reikia dar papildomų 400 mln. Lt, deficitas auga apie 4,2 mlrd. Lt. Mūsų tikslas yra sumažinti tiek kitų metų deficitą, kad jis nebūtų didesnis negu šiais metais, tai yra sumažinti maždaug 4,2 mlrd. Lt. Mes labai aiškiai matome, ką galime padaryti. Stebuklingų receptų nėra. O faktiškai galime padaryti tiktai tris aiškius dalykus: mažinti tas išlaidas, kurios nuo 2006 m. yra labiau užaugusios, nes ekonomika ir pajamos krenta į 2006 m. lygį, ir tokios išlaidos yra iš esmės socialinės išlaidos – pensijos, motinystės, šalpos pensijos, tie patys mokytojų atlyginimai, gydytojų atlyginimai. Galima šiek tiek ieškoti papildomai pajamų didinant kuriuos nors mokesčius, na, ir likusią dalį teks skolintis. Tai štai, kaip sudėlioti tokį paketą, kad jis būtų racionaliausias, labiausiai priimtinas visuomenei, mes galim diskutuoti svarstydami ir čia, Seime, visus variantus, bet vienas dalykas yra aiškus – sprendimai turės būti priimti.

Dabar yra daug diskusijų dėl „Sodros“ įmokų didinimo. Kaip rodo Finansų ministerijos prognozės, jeigu padidintume 2 % „Sodros“ įmokas, surinktume maždaug 400 mln. Lt. Galima ginčytis, ar tiek surinksim, ar ne, bet 400 mln. Lt eilutę mes turime, ją bandom padengti „Sodros“ įmokom. Galima atsisakyti didinti „Sodros“ įmokas, bet mes laikomės nuostatos, kad tuo atveju reikia surasti, kaip padengti tuos 400 mln. Lt. Aš visą laiką klausiu labai paprasto klausimo – kaip siūlote padengti tuos trūkstamus 400 mln. Lt? Mažinti pedagogų atlyginimus, mažinti gydytojų atlyginimus ar mažinti pensijas ir socialines… ir šalpos pensijas. Tą turime labai aiškiai atsakyti. Turiu pasakyti, kad kai visa tai dėstome ne pirmą kartą diskutuodami su socialiniais partneriais, tai net ir verslas galų gale pasako, be abejo, sukandęs dantis ir visiškai nesidžiaugdamas, kad, ko gero, „Sodros“ įmokas reikia didinti tais 2 %.

O partijoje mes tikrai diskutuojame labai atvirai, demokratiškai, bet vakar partijos prezidiumas labai aiškiai pasakė, kad principinėms nuostatoms yra pritariama, diskutuoti dėl detalių galima, bet laikantis vienos ir labai aiškios nuostatos – kitų metų bendras šalies deficitas negali būti didesnis negu šių metų. Tai yra mūsų principinė nuostata. Visi kiti instrumentai, jau yra susitarimų reikalas.

PIRMININKAS. Klausia J. Karosas, ruošiasi A. Mazuronis. Prašom.

J. KAROSAS (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas tiesiogiai susijęs su tuo, kas dabar buvo kalbama. Neseniai, aš premjerui apie tai buvau privačiai užsiminęs, kai lankiausi rinkiminėje apygardoje, vienas buvęs mokytojas, kuris, matyt, turi laiko ir labai atidžiai stebi gerbiamojo premjero pasirodymus viešojoje erdvėje, tai yra radijuje, televizijoje, paskaičiavo, kad jo kalbose tik 1/10 laiko skiriama verslo atgaivinimo klausimui, visas kitas laikas skiriamas vadinamajai diržo suveržimo politikai. Jisai prašo klausti (ir aš taip pat labai norėčiau išgirsti), ar jums neatrodytų, premjere, kad šias proporcijas reikėtų šiek tiek koreguoti? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl verslo gaivinimo niekas nesiginčija, nediskutuoja. Mes įgyvendiname verslo gaivinimo planą, tariamės su verslo asociacijomis ir nacionaliniame susitarime tikrai tam yra skirta nemažai dėmesio. Planai gana ambicingi, ne viską pasiseka įgyvendinti, ką būnam suplanavę, bet žengiam toliau. Jeigu nebūtume įgyvendinę to plano, kurį pradėjome įgyvendinti nuo metų pradžios, manau, kad situacija Lietuvoje galbūt šiandien būtų dar blogesnė. Diskutuojam ir kalbam apie kitą dalį, apie socialinių išmokų mažinimą daugiau, kaip jūs sakote, gal ir dešimt kartų, nes tai yra kur kas skausmingiau nei paramos verslui reikalai. Natūralu, kad visuomenė yra kur kas labiau susirūpinusi dėl to, kaip pragyventi tuo metu, kai valstybės biudžeto pajamos mažėja ir kai reikia mažinti išlaidas. Todėl natūralu, kad apie tai kur kas daugiau diskutuojama, nors turiu pasakyti, kad tikrai parama verslui mums rūpi ne mažiau.

PIRMININKAS. Turėtų klausti A. Mazuronis. Tačiau jo nematau, tuomet klausia K. Daukšys. Ruošiasi R. Baškienė. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Premjere, jeigu pensijas mažinsite taip pat, kaip skatinate verslą, tai galime nuraminti pensininkus, kad kitais metais pensijos nesumažės. Bet aš turiu klausimą energetikos ministrui. Gerbiamasis ministre, vakar iš tikrųjų buvo didelė konferencija, kurioje jūs kalbėjote energetikos klausimais, taip pat jūs buvote mūsų Atominės energetikos komisijos posėdyje ir pristatėte naujos atominės elektrinės statybos metmenis. Vakar jūs į mano klausimą atsakėte, kad tai, kas dabar yra padaryta jūsų pasamdytų konsultantų, iš viso nieko nekainuoja. Šiandien aš atsiverčiu laikraščius ir matau, kad tas kainuoja. Laikraštyje parašyta 1,5 mlrd. eurų, tai yra 5 mln. Lt. Sakykite, ar šiandien laikraščiai neteisybę parašė, ar jūs man vakar neteisingai atsakėte, nes realiai už tuos 5 mln. Lt dešimčiai tūkstančių pensininkų kitais metais galėtume nemažinti pensijų. Gal galėtumėte paprašyti savo valdomos „Lietuvos energijos“, kad jinai ištrauktų jums tą studiją, kurią „Lietuvos energija“ darė dėl atominės elektrinės statybos, ir jūsų kompetentingi specialistai galėtų palyginti, kuo skiriasi rotšildai nuo tos studijos, ir gal galėtumėte pranešti man, kaip Seimo nariui, šiek tiek suvokiančiam energetikos srityje, kodėl čia atsirado didžiulių skirtumų? Ačiū.

A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų vakar aš jums atsakiau turėdamas minty būtent tai, kad iš biudžeto rotšildams mes nemokam nė cento. Sutartis su rotšildais yra sudaryta Visagino atominės elektrinės, kuri yra LEO LT antrinė įmonė ir būtent čia mokami pinigai rotšildams. Būtent LEO LT antrinė įmonė moka šiuos pinigus.

Antra dalis atsakymo yra tai, kad galutinis apmokėjimas ir maždaug apie 50 %  iš bendros sumos, kuri rotšildams turi būti sumokėta, ji bus sumokėta tik tada, kai bus pasirašyta įpareigojanti sutartis su strateginiu investuotoju. Dabar, jeigu lyginsime tai, ką jūs minėjote, kas buvo parengta anksčiau ir ką dabar parengė rotšildai, tai yra esminis skirtumas. Skirtumas yra tas, kad kai buvo LEO LT ir realiai planavo nestatyti atominės elektrinės, tai buvo planuojama iš būsimų pinigų srautų. Tai reiškia, kad į tarifą būtų įdedamos lėšos dabar už tą elektrą, kuri bus pagaminta pastačius atominę elektrinę. Konsultantai pagrįstai įvertino, kad toks atominės elektrinės finansavimas yra neįmanomas, finansuoti atominę elektrinę turės strateginis investuotojas kartu su visais regioniniais partneriais ir už elektrinės statybą bus mokama iš tarifo tik tada, kai vartotojai tą elektrą gaus. Toks yra esminis skirtumas.

PIRMININKAS. K. Daukšys pageidauja patikslinti klausimą.

K. DAUKŠYS (DPF). Taip, ministre, aš norėčiau ne patikslinti, o papildyti. Vis dėlto gal jūs galėtumėte paprašyti kokio nors kompetentingo jūsų ministerijos specialisto, kad paimtų tuos du tyrimus ir man atsiųstų atsakymą, kas juose skiriasi, nes tai, ką jūs dabar sakote, t. y., na, šiek tiek daugiau politikos nei realios praktikos. Gal galėtumėte tokį malonumą man padaryti? Ačiū už dėmesį.

A. SEKMOKAS. Mielai galėsime atsiųsti tai, kas buvo padaryta LEO LT. Tačiau čia yra esminis skirtumas, ar dabar, kai LEO LT stengiasi įdėti į tarifą būsimos hipotetinės atominės elektrinės statybos kaštus, ar iš tikrųjų ta statyba turi būti finansuojama iš strateginio investuotojo kišenės.

PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi D. Bekintienė. Prašau.

R. BAŠKIENĖ (MSG).  Ačiū posėdžio pirmininkui. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro. Gerbiamasis ministre, į mane kreipėsi neįgalius vaikus auginančios mamos, susirūpinusios dėl jūsų įsakymo, kuriame galimas darbo užmokesčio priedas visiems pedagogams nustatytas 5 %. Specialieji pedagogai, logopedai, ugdantys neįgalius vaikus, dirbantys su kiekvienu vaiku atskirai, personaliai, gaudavo kur kas didesnius priedus ir, kaip teigiama pareiškime, atsiranda grėsmė, kad ugdymo įstaigos ims vengti neįgaliųjų vaikų, nes jų ugdymo sudėtingumas prilyginamas be specialiųjų poreikių vaikų mokymui. Taip pat teigiama, kad kai kurios mokyklos jau pradeda demonstruoti tokius veiksmus ir siūlo tėvams savo neįgalius mokinius patalpinti į bendrojo lavinimo mokyklų specialiuosius centrus. Kaipgi tada bus su neįgaliųjų integracija, klausia neįgalius vaikus auginančios mamos? Gerbiamasis ministre, labai norėtume jūsų nuomonės.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji kolege. Kiek suprantu, jūs turite ir raštišką tekstą, ir būčiau dėkingas už jo perdavimą, nes reikėtų pažiūrėti, apie kokius priedus ir jų mažinimą kalbama. Taip, kai buvo priimtas sprendimas Vyriausybės mastu dar vasarą dėl įvairių būdų, kaip 8 % ribose neperžengiant jų darbo užmokesčio švietimo srityje dirbantiems žmonėms būtų mažinamas… Viena iš sričių buvo ir priedai specialiesiems pedagogams, bet priedų dydis mažinamas išties minimaliai, kalbu apie specialiųjų pedagogų priedus. Lygiai kaip tautinių mažumų mokymo priedai mažėja 5 %, gal šiek tiek daugiau nei  5 % priedai ir specialiesiems pedagogams. Be abejo, atlyginimų sistema švietimo sistemoje yra gana sudėtinga, ir aš nenorėčiau labai kategoriškai atsakyti, bet priimsiu tai kaip signalą ir būčiau dėkingas už tą laišką, kurį man perduotumėte.

PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė. Ruošiasi G. Navaitis.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas gerbiamajam aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, ar jus pasiekė Varėnos rajono Margenių kaimo 64 gyventojų parašai dėl to, kad žemėse UAB „Baltijos karjerai“ nori eksploatuoti žvyrą ir smėlį, kitaip tariant, šiame kaime dar nėra baigta žemės reforma. Ją buvo žadama užbaigti 2009 m., dėl lėšų stygiaus ji akivaizdžiai nebus šiais metais užbaigta, o per jų žemes važinės buldozeriai ir bus kitaip pažeisti žmonių lūkesčiai. Jie kreipėsi į Alytaus aplinkos apsaugos departamentą, Alytaus viršininko administraciją. Ar jums žinomi šie faktai ir kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ačiū.

G. KAZLAUSKAS.  Be jokios abejonės, kol nebaigta žemės reforma, išdalyti kitai paskirčiai žemę yra neteisinga. Šioje srityje egzistuojanti tvarka su karjerais yra nekonkursinė. Aš žinau, kad ir dabar Seime yra įregistruota įstatymo pataisa, manau, ji yra tikrai laiku, ji būtinai reikalinga. Jeigu atsirastų daugiau skaidrumo, manau, ir poreikio „užgrobinėti“ žemes ir pasidėti į priekį atsargas, kada bus eksploatuojami karjerai, būtų kur kas mažiau. Šitą konkretų atvejį aš dabar bijočiau iš atminties komentuoti, tačiau atkreipsiu dėmesį, kad ten tikrai maksimaliai būtų apsaugoti gyventojų interesai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Turėtų klausti G. Navaitis. Jo nematau. Klausia A. Baukutė. Ruošiasi Socialdemokratų frakcijos atstovas A. Šedžius, E. Žakaris arba V. P. Andriukaitis. Tai turbūt V. P. Andriukaitis. Prašom.

A. BAUKUTĖ (TPPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Gerbiamasis ministre, galite patvirtinti ar paneigti kalbas, kad yra ruošiamasi sąmoningai naikinti muzikos mokyklas? Argumentuoju kuo? Kad 50 % mažinamas jų biudžetas, neformaliojo ugdymo programa, kuri dabar rengiama nauja, atrodo, šiandien, iki spalio 1 d., turėjo būti parengta, sunerimę mokytojai, vaikai, jų tėvai, kad tiesiog praras galimybę lavinti savo vaikus tose įstaigose, kuriose reikalinga sistema. Labai ačiū jums.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū už gerą ir aktualų klausimą. Šiandien 16.00 val. aš su Muzikos mokyklų vadovų asociacija susitinku pats tiesiogiai tam, kad kalbėtumės ir ieškotume sprendimų, kurie ne gąsdintų ir ne skleistų nepagrįstus gandus, o tam, kad kalbėtume apie tai, kokia išties  yra numatoma perspektyva. Nerimą keliantys dalykai išties yra tai, kad neformalaus švietimo įstaigos taupymo kontekste, būdamos tiesiogiai savivaldybėms pavaldžios institucijos, ir tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, netaikant krepšelio principų, kas bendrajame lavinime leidžia turėti garantijas ir dėl atlyginimų, ir dėl tikrai gana normalaus finansavimo, kelia grėsmes… Taip, mes kartu su Vilniaus jautriausiom savivaldybėm, pavyzdžiui, turėjome trišalius susitikimus, įskaitant ir muzikos mokyklų, meno mokyklų, profesinių sąjungų atstovus, ir tikrai suprantame, kad, šalia lėšų karpymo savivaldybių mastu, neturi būti daromi kiti sprendimai, kurie keltų papildomą nerimą.

Dėl naujo neformalaus švietimo arba neformalaus ugdymo krepšelio projekto, tiksliau, ten yra parengta koncepcija, ji yra rengta ne pačios ministerijos, o mūsų sudarytos nepriklausomų, ne iš ministerijos žmonių darbo grupės. Ir tas projektas yra pirminis, jis, mano žiniomis, buvo pristatomas 5 apskričių centruose kaip pirminis projektas. Aš galiu jus patikinti, kad jo esmė yra krepšelio taikymą, pabrėžiu, tai tik koncepcijos lygmuo, daryti tik toms neformalaus ugdymo paslaugoms, kurios neapima muzikos, meno ir sporto mokyklų. Tai reikštų, kad iš esmės būtų įvedamas papildomas krepšelis, apimsiantis galimybes finansuoti krepšelio principu tas paslaugas, kurių iki šiol iš viso tėvai negalėjo rinktis ir tikėtis finansavimo. Tikrai muzikos mokykloms jokios grėsmės aš nematau. Priešingai, ar „Ąžuoliukas“, ar „Liepaitės“, ar kitos, jos galėtų kaip tik turėti aiškesnį finansavimo modelį, jeigu būtų toliau žengiama 2011–2012 ar dar vėlesniais metais, mėginant išplėsti neformalaus ugdymo krepšelį. O palaipsniui jis būtų pradedamas tikrai neliečiant šitų mokyklų, juolab kad tai yra projektas.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis. Ruošiasi J. Narkevičius. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas gerbiamajam premjerui ir aplinkos ministrui. Gerbiamasis premjere, jūsų Vyriausybės siūlymu atlikti namų renovavimo mechanizmų pakeitimai buvo labai smarkiai sukritikuoti Lietuvos banko specialisto Raimondo Kuodžio. Jeigu jūs paskaitytumėte jo publikacijas, pamatytumėte, kokius jis išdėstė motyvus. Dabar mes turime faktiškai jau metus laiko. Tai norėtųsi paklausti, kaip sekasi įgyvendinti šį naują mechanizmą, kokie rezultatai, kiek naujų darbo vietų šitame statybos sektoriuje, kaip einasi su namų renovacija ir kiek čia panaudota šitam Europos Sąjungos lėšų? Jeigu galima, konkrečiais skaičiais.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Vyteni, jeigu tokia programa būtų buvusi pradėta rengti praeitų metų pavasarį, dabar mes tą programą labai efektyviai įgyvendintume ir į Lietuvos ekonomiką būtų įlieta gal ir keli milijardai litų. Iš tikrųjų programa nepradėta įgyvendinti, realiai nepradėta įgyvendinti, ji dar vis yra derinama ir su Europos atitinkamomis institucijomis, ir su Europos finansų institucijomis, kurios skiria pinigus tam. Bet tikimės, kad jau iki metų pabaigos tikrai pradėsime įgyvendinti.

Diskusijos, koks modelis geresnis, ar toks, kokį mes pasiūlėme, ar taip kaip R. Kuodis rašė tam tikra prasme apeinant pačius žmones ir pačias bendruomenes, namų bendruomenes, o pačiai valstybei imantis įgyvendinti renovacijos projektus, neatsiklausus žmonių, man atrodo, tos diskusijos yra pasibaigusios. Mūsų pati programa yra gana aiški, ir aš tikiu, kai viskas bus suderinta ir kai jau galėsime naudoti tuos pinigus, kurie yra skirti tai programai, tikrai ji bus pakankamai populiari.

PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius. Kolega, antrą klausimą ar papildyti? Papildyti. Kolega V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke,  norėjau patikslinti realius skaičius, kokia yra reali situacija dabar įgyvendinti namų renovavimą? Aplinkos ministras neatsakė.

G. KAZLAUSKAS. Patikslinti yra ganėtinai… nesuprantu, ką patikslinti. Premjeras pasakė, programa dar neprasidėjusi, tai ir yra skaičiai. Galėčiau pridėti tik tiek, kad maždaug įsivaizduotumėte, kada tai galėtų prasidėti realiai. Šiuo metu parengti visi reikalingi dokumentai, vyksta galutinis derinimas su Europos investicijų banku ir bent jau formaliąja prasme, dokumentine prasme, šį mėnesį visi pasiruošimo darbai bus užbaigti ir bus priimti visi reikalingi norminiai dokumentai. Tada prasidės jau realus… galima bus klausti apie realius skaičius, kas pateko į rinką, kas ne. Iki to laiko mes kažkokio fizinio… pačiupinėti negalime.

PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius. Ruošiasi M. Zasčiurinskas. Prašom.

J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Gerbiamajam Ministrui Pirmininkui turėčiau klausimą. Deja, bet jis susijęs su paskutiniu metu eskaluojama tema – tai tautinių mažumų situacija Lietuvoje. Labai apgailestauju, kad nesprendžiama iš esmės, kaip tobulinti ir kaip gerinti, bet eskaluojama tema, kodėl tai garsinama.

Paskutiniu metu Vyriausybė priėmė protokolinį nutarimą dėl apskričių reformos ir tame nutarime akivaizdžiai tęsiama dvigubų standartų sudarymo sistema savivaldoje. Tai reiškia, dviem rajonams – Vilniaus ir Šalčininkų – taikomi skirtingi kriterijai, kompromituojama savivaldybės valdžia, nes apskrities pavaldumo įstaigas, kurios yra tik tuose rajonuose, rengiamasi perduoti ne savivaldybėms, kurių funkcijos tiesiogiai  savarankiškos, tai būtent ugdymo organizavimo, o Švietimo ir mokslo ministerijai.

Mano klausimas ir būtų. Gerbiamasis Ministre, ar jūs nemanote, kad po tiek nepriklausomybės metų, po tiek problemų išsprendimo nebūtų laikas likviduoti dvigubų standartų sistemą, o tiesiog pasitikėti teisėtai išrinkta valdžia ir pasitikėti kontroliuojančiomis institucijomis? Tos institucijos gali kontroliuoti, ar iš tikrųjų gerai ir teisėtai yra vykdoma ta valdžia. Tai mano klausimas būtų toks. Ačiū už atsakymą.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs žinote, kad aš esu labai didelis šalininkas to, kad tautinės mažumos Lietuvoje gyventų gerai, patogiai, neapsitvertų kokiom nors rezervatų tvoromis, ką mes dažnai dabar matome, o iš tikrųjų visiškai integruotųsi į Lietuvos gyvenimą, ką aš ir linkiu daryti. Kartais girdžiu nusiskundimus, taip pat ir lenkų mažumos arba jai atstovaujančių įvairių politinių organizacijų, ir tie nusiskundimai man kartais atrodo visiškai nepagrįsti, nes dar sykį galiu patikinti, net ir diskutuodamas su lenkų parlamentarais niekad neišgirdau argumentuoto atsakymo į tai, kad Lietuvoje lenkų mažumai yra sudarytos palyginti geriausios sąlygos, jeigu lygintume, kokiose kitose šalyse kokias galimybes ir teises turi lenkų tautinė mažuma. Šitą faktą reikia labai aiškiai konstatuoti.

Tačiau kokias teises turi lenkų tankiai gyvenamuose rajonuose lietuvių tautinė mažuma, dėl to mes galėtume labai daug diskutuoti. Ir, mano įsitikinimu, čia kaip tik savivaldybės, kuriose Lenkų rinkimų akcija ar kitos politinės lenkų bendruomenei atstovaujančios organizacijos turi daugumą, galėtų pasirūpinti, kad lietuviai nesijaustų neapginama tautinė mažuma, gyvenanti Lietuvos teritorijoje. Tai šitą aš tikrai raginčiau suvokti ir todėl kai kurį rūpestį Vyriausybė turi imti į savo rankas, kad lietuviai, gyvenantys šiuose rajonuose, nesijaustų neapginama tautinė mažuma, kuria teisėta dauguma šituose rajonuose tinkamai nepasirūpino.

PIRMININKAS.  Ir švietimo mokslo ministras pageidauja papildyti atsakymą. Prašom.

G. STEPONAVIČIUS (LSF).  Labai ačiū. Aš taip pat papildydamas premjerą tik trumpai noriu paminėti. Gerbiamasis kolega, aš tikiuosi, kad per jus iki tam tikrų jūsų minimų rajonų vadovybės ateis labai aiški žinia. Jūs minite apie kontrolės mechanizmus, bet jums puikiai yra žinoma, kad bent jau Vilniaus rajono vadovybė nesilaiko Vyriausybės nustatytų klasių komplektų skaičiaus ir nedaro būtinų sprendimų, moka demonstratyviai baudas ir toliau nesilaiko jų. Tai aš norėčiau paklausti. O lietuviškų mokyklų atžvilgiu kartais imamasi sprendimų, kurie galbūt kelia grėsmę net ir didesnėms, palyginti su klasių kompleksų skaičiais lenkiškose. Aš tik norėčiau prašyti, kad apie dvejopų standartų dalykus mes kalbėtume ir savivaldybės lygmenyje pasitaikančius atvejus.

PIRMININKAS.  Klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi E. Jurkevičius. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF).  Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Šiuo metu prie Seimo vyksta mitingas, mitinguoja pensininkai. Jie prašė ir aš vykdau jų įpareigojimą perduoti premjerui, kad jie yra kategoriškai prieš jūsų paskelbtą pensijų mažinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras tame mitinge buvo ir jautė visą tą dvasią, kaip ten viskas vyksta.

Mano klausimas energetikos ministrui. (Aš perdaviau tik tai, ką buvau įpareigotas.) O klausimas energetikos ministrui. Tik norėčiau jo paklausti ne kaip politiko, o kaip specialisto. Kaip matote, gerbiamasis ministre, esu atkaklus, bandau ir Seimo salėje užduoti tą patį klausimą ir tikiuosi, kad šį kartą išgirsiu konkretų, aiškų atsakymą.

Pastatyta atominė elektrinė dirbs Vakarų Europos energetinėje sistemoje ar ir toliau ji liks buvusios Tarybų Sąjungos bendroje energetinėje sistemoje? Tik prašau nekalbėti apie jungtis, kurios neturi su sistema reikalų. Jeigu galite, trumpai atsakykite, ar toje sistemoje dirbs, ar kitoj? Ačiū.

A. SEKMOKAS. Ačiū. Aš ir laukiau iš jūsų šito klausimo, kad jūs pakartosite. Pirmiausia noriu pasakyti. Manau, kad pats klausimo formulavimas yra neteisingas. Tai klausimo formulavimas būtų analogiškas: „Kas yra teisinga,  du kart du – trys, ar du kart du – penki?“ Iš tikrųjų nauja atominė elektrinė dirbs ne vienoje ar kitoje sistemoje, ji dirbs Baltijos šalių energetinėje sistemoje.

Dabar, antra. Baltijos šalių energetinė sistema gali būti dalis IPS/UPS energetinės sistemos arba buvusios UCTE ar ENSO E energetinės sistemos. Šiandien Lietuvos ir kartu Baltijos šalių energetinė sistema yra dalis IPS/UPS energetinės sistemos. Tam, kad ji būtų dalis buvusios UCTE, dabar ENSO E energetinės sistemos, tam būtinos elektros jungtys. Būtent sinchroninės elektros jungtys. Toks yra mano atsakymas.

PIRMININKAS.  Klausia E. Jurkevičius. Ruošiasi A. Rimas. Prašom.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji ministrai, prieš kelis mėnesius kreipiausi į jūsų Vyriausybę, atkreipdamas dėmesį, kad jums pavaldžios įstaigos, organizacijos, departamentai taupytų lėšas. Turiu omeny lėšas, kurios teikiamos ataskaitoms ir t. t. Tai konkrečiai klausimas. Gerbiamasis sveikatos ministre, ar jūs negirdėjote mano kreipimosi, kad nebūtų leidžiamos tokios knygos su savo ataskaitomis? Ar negalima pereiti į interneto erdvę, ar spausdinti ant paprastų lapų, ar pateikti žodžiu? Čiagi lėšos. O mes juk taupome. Dėkui.

A. ČAPLIKAS (LCSF).  Ačiū už gerą klausimą. Galėčiau atsakyti juokaudamas, bet atsakysiu rimtai. Nacionalinė sveikatos taryba yra pavaldi Seimui. Seimas steigia, Seimui ji ir atsiskaito. Nei Vyriausybė, nei ministras nedaro jokios įtakos atsiskaitymo formai, būdui ar pobūdžiui. Todėl manau, kad šis klausimas yra ne man. O šį klausimą, gerbiamasis kolega, spręskite Seime. Be abejo, aš, kaip ministras ir kaip Seimo narys, dalyvausiu ataskaitos svarstyme ir klausysiu, kai bus pateikiama. Čia grynai Seimo darbo vidaus organizavimo klausimas.

PIRMININKAS.  Klausia A. Rimas. Ruošiasi J. Ramonas.

A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Prieš pradėdamas formuluoti klausimą, jis bus neilgas, vienam iš ministrų, noriu kreiptis į Ministrą Pirmininką, visus ministrus ir Seimo vadovybę ir pasakyti štai ką. Aš reguliariai daugelį metų susitikinėju su gyventojais. Jaučiu jų nuotaikas ir noriu perduoti tas nuotaikas. Gyventojų nuotaikos labai smarkiai pablogėjo. Reikia mums visiems, ir pozicija, ir opozicija turime dirbti sutartinai ir siekti rezultato, o ne ignoruoti vieni kitus. Labai prašau atsižvelgti, šalies vadovybe, ir padarykime, nes kitaip žmonės mūsų nesupranta. Pradeda nebesuprasti. Jeigu dar iki kurio nors laiko buvo galima vienaip aiškinti, kad čia mes opozicijoje, mūsų neprileidžia prie vadovavimo arba prie padėjimo jums, dabar jau sako, kad jūs visi išrinkti. Mes jus išrinkome ir jūs visi vienodai atsakote. Toks palinkėjimas ir toks kreipimasis nuo žmonių.

Aš dabar noriu klausimą teisingumo …

PIRMININKAS.  Laikas! Jūs jau išnaudojote savo laiką paklausti, gerbiamasis kolega. Dvi minutes jūs palinkėjimus sakėte.

A. RIMAS (LSDPF).  Aš tuoj pat baigsiu. Noriu teisingumo ministro paklausti. Koks jo požiūris yra į neseniai priimtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą? Jis neigiamai yra sutiktas ir europarlamentarų, ir…

PIRMININKAS.  Dėkui, be komentarų. Prašom atsakyti į klausimą.

R. ŠIMAŠIUS. Aš galiu labai trumpai atsakyti. Manau, kad iš tikrųjų ne visos formuluotės iki galo ten yra išmintingos, nors tikslai galbūt ir sveikintini. Bet nemanau, kad išmintingai parengtas įstatymo projektas, ir tikrai tikiuosi, kad Prezidentės parengti pataisymai ir pasiūlymai ištaisys tas duobes, kurios yra atsiradusios ir viešojoje nuomonėje dėl to įstatymo.

PIRMININKAS.  Klausia J. Ramonas. Ruošiasi L. Graužinienė.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Kai darė pranešimą dėl mūsų karių dalyvavimo misijose, norėjau paklausti krašto apsaugos ministrės, tai dabar paklausiu. Ir gal kitų valstybinių institucijų, tarp jų ministerijų. Ar mūsų Krašto apsaugos ministerija, kariai ir, sakykime, kokie kiti departamentai, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, ar jie, jeigu taip paprastai kalbant, nepakenks nacionaliniam saugumui, ar valgo lietuvišką maistą, ar perkami užsienio fermerių maisto produktai? Aš manau, kad reikia laikytis viešųjų pirkimų, bet, kiek turiu informacijos, žemės ūkis yra viena iš tokių šakų, kuri tempia nacionalinį biudžetą. Aišku, premjeras juokiasi, dovanokite, „durną“ klausimą uždaviau. Atleiskite.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš galėsiu jums pateikti labai išsamų atsakymą, jeigu jūs pageidaujate. Tiesiog visus dalyvius, kurie maitina mūsų kariuomenę ir Lietuvoje. Tik galiu pasakyti, kad Afganistane yra, rodos, 2007 m. sudaryta sutartis su italais, nes tarptautinė patirtis misijose yra labai specifinė. Mūsų nė viena, deja, dar Lietuvos įmonė negalėtų atlikti to, ką atlieka tos kompanijos, kurios turi didžiulę tarptautinę patirtį. Skelbiami yra konkursai, visi gali dalyvauti ir dalyvauja. O dėl produktų, kokius valgo, dėl turinio, tai kas parduotuvėse yra, tą valgo ir mūsų kariai. Jeigu parduotuvėse dešra lietuvišku pavadinimu, bet iš lenkiškos mėsos, tai tokią ir valgo.

PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė, ruošiasi A. Bilotaitė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu patikinti, kad Afganistane kariai valgo tikrai skanų maistą.

Norėčiau šiek tiek Vyriausybės paklausti kito klausimo, kuris neekonominis šiandieną. Šiandien populiarus švietimo ministras, tai aš jo taip pat noriu paklausti. Gerbiamasis ministre, tikiu, kad jūs tikite, kad jūsų Vyriausybės premjero diplomas yra tvarkingas. Bet dėl buvusio premjero G. Kirkilo diplomo mes viešoje erdvėje matėme kažkokių negražių dalykų. Vis dėlto reikėtų duoti visuomenei aiškumą, nes tai sukėlė didžiulį rezonansą. Kokie jūsų veiksmai yra daromi ir ar tas tyrimas perduotas prokuratūrai, ar jūs darote tyrimą, kaip ten yra?

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū už, mano supratimu, svarbų aspektą. Turbūt reiktų kalbėti ne tiktai apie vieną ar kitą politiką, bet pasižiūrėti plačiau į rezonansines diplomų istorijas. Noriu priminti, kad klausimas, susijęs su G. Kirkilo atveju, yra kelių metų senumo, ir, be abejo, viešai iškėlus šį klausimą, aš padariau veiksmus: esu kreipęsis į Vilniaus universitetą ir Tarptautinę verslo mokyklą prašydamas pateikti motyvus. Taip pat Studijų kokybės vertinimo centras man turės pristatyti informaciją apie tą kelių metų senumo istoriją, kad tuo remdamasis aš galėčiau daryti vienus ar kitus veiksmus.

PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė, ruošiasi E. Jonyla. Prašom.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra skirtas susisiekimo ministrui E. Masiuliui. Mane pasiekė tokie gandai, kad „Lietuvos paštas“ planuoja didinti prenumeratos įkainius. Ir, mano nuomone, jis taip bandytų spręsti savo prasto, neracionalaus ūkininkavimo problemas. Tai būtų pražūtinga kaimo žmogui, nes ta rajoninė spauda yra vienintelis informacijos šaltinis apie vietos reikalus. Kitas aspektas, kad iškyla reali grėsmė vietos spaudai. Gal jūs galėtumėt pakomentuoti? Ačiū.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, mieloji kolege, už klausimą. Klausimas tikrai yra aktualus ir beveik kiekvienais metais pasikartojantis. Mes tikrai esame atskyrę kainodaras ir labai tiksliai pasižiūrėjome, kiek kainuoja prenumeratos pristatymas paštui. Šiandieną tikrai galima konstatuoti, kad prenumeratos pristatymas paštui yra nuostolingas. Nuostoliai sudaro maždaug iki 10 mln. Lt., bet „Lietuvos paštas“ turi įpareigojimą šitą funkciją atlikti. Galiu užtikrinti, kol kas apie prenumeratos įkainių didinimą nei pašto valdyboje, nei ministerijoje jokių svarstymų nėra, bet kalbant apie ateitį, norint, kad paštas tikrai išsivaduotų iš nuostolių ir pradėtų pelningai dirbti, šalia kitų resursų mes matome ir čia problemą. Ir šitoj vietoj reikia vieną kartą susitarti – arba yra numatoma tam tikra dalis lėšų, kuri konkurso būdu… Yra skelbiamas konkursas ir parenkama įmonė, kuri platins regioninių laikraščių prenumeratą, arba iš tikrųjų tada primestos šitos funkcijos paštas ateity turėtų atsisakyti, nes tikrai tai negali būti daroma vienos įmonės nuostolio sąskaita.

Mes turime pavyzdžių, ar kalbėtume apie lengvatinį keleivių vežimą, ar kitur, kur Seimas, tvirtindamas biudžetą, numato atskirą biudžetinę eilutę dotuodamas tokias funkcijas. Šiuo atveju visoje Europos Sąjungoje yra priimta labai paprasta norma, t. y. jeigu valstybė perka šitą paslaugą, jinai numato biudžete eilutę, skelbia konkursą. Kas pasiūlo pigiausia kaina išplatinti regioninių laikraščių prenumeratą, tas laimi konkursą ir tą funkciją atlieka. Pas mus šiandien šito nėra. Priešingai, aš manau, kad lėšos, kurios šiuo metu yra skirtos, dalis lėšų, kurios per Kultūros ministeriją yra skirtos regioniniams laikraščiams, t. y. leidėjams, irgi buvo skirtos tam, kad kompensuotų tam tikra prasme tą problemą. Bet klausimas, ar tikrai tie pinigai yra panaudojami būtent tam, t. y. prenumeratos funkcijai. Mano galva, jie yra panaudojami kažkur kitur. Trumpai drūtai: šiandieną įkainių mes kelti neplanuojam, bet mes eisime, aišku, į Vyriausybę tartis, kaip elgtis toliau, nes didinti nuostolius, kalbant apie prenumeratos platinimą, mes irgi kaip įmonei negalim leisti.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia E. Jonyla. Prašau visų laikytis reglamento, greičiau baigsime. Prašom.

E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar tiesa, kad pataisą dėl akcizo sumažinimo dyzeliniam kurui, kuri buvo pateikta Seimui, inicijavo jūsų ginčas tarp jūsų ir kolegos L. Diniaus? Ir ar tiesa, kad jūs pralošėte dėžę alaus? Tai buvo parodyta per televizorių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nežinau, kas buvo parodyta, nes nemačiau. Iš tikrųjų mes daug diskutavom su koalicijos partneriais tuomet, ir man atrodo, kad koalicijos partneriai, tarp jų ir L. Dinius, pagal dabartinius rezultatus man yra pralaimėję. Ar dėžę alaus, aš jau nepamenu, bet jeigu rodo televizija, tai tada teks tą dovaną priminti, nes mes tarėmės dėl paprasto dalyko: buvo įrodinėjama ir toliau yra įrodinėjama, kad sumažinus akcizą valstybė surinks daugiau pajamų iš to akcizo į biudžetą. Šiandieninis rezultatas yra toks, kad iš tikrųjų sumažinus akcizą dyzelino pardavimas Lietuvoje yra išaugęs, bet pajamos, kurias valstybė gauna į biudžetą iš dyzelino akcizo, yra maždaug 30 % mažesnės negu būtume gavę, jeigu būtume akcizą palikę tokį, koks buvo iki sumažinimo. Tai gerai, kad priminėt šitą klausimą. Aš dalį tos dovanos su jumis sutinku pasidalinti, jeigu jūs priminsit kolegoms.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Šia linksma nata ir baigsime Vyriausybės valandą. Dėkoju visiems Vyriausybės nariams.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIP-1120 (pateikimas)

O mes, gerbiamieji kolegos, dirbame toliau pagal darbotvarkę. Ir norėčiau pasiūlyti rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl  Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektą Nr. XIP-1120. Kviečiu į tribūną pranešėją – Audito komiteto pirmininkę gerbiamąją L. Graužinienę. Pateikimo stadija. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF).  Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tai yra kiekvienų metų klausimas, ir pagal nustatytą tvarką Seimas turi patvirtinti išorės audito, t. y. nepriklausomo audito, kompaniją, kuri patikrina mūsų Valstybės kontrolę. Valstybės kontrolėje buvo įvykęs viešasis pirkimas paslaugų, t. y. ne pirkimas, o konkursas. Ir pagal nustatytą tvarką, jau susiformavusią, trys mažiausią kainą pasiūliusios įmonės yra pateikiamos Seimui. Seimo Audito komitete sudaryta darbo grupė pasiūlė vis dėlto patvirtinti tą pačią audito bendrovę, kuri pernai atliko auditą, tai būtų antri metai, nes ji ir pasiūlė pačią mažiausią kainą. Nutarimas skamba: „Paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Tezauro auditas“ atlikti Valstybės kontrolės 2009 metų finansinį auditą ir pavesti Valstybės kontrolei sudaryti sutartį su šia bendrove.“ Šis klausimas labai svarbus, mes svarstymo ir priėmimo stadiją prašysime daryti ne kitą, bet gal dar kitą savaitę, nes auditoriai turi dalyvauti atliekant metinę inventorizaciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų niekas nepageidauja paklausti.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra užsirašiusiųjų. Gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Nematau prieštaravimų. Dėkoju, po pateikimo nutarimo projektui pritarta. Seniūnų sueiga siūlo paskirti pagrindinį komitetą šio projekto svarstymui – vienintelį Audito komitetą. Nėra kitų pasiūlymų? Dėkoju. Sutarta dėl komitetų. Siūloma svarstymo data –  2009 m. spalio 13 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime pritarti šiai svarstymo datai? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.

Taigi, gerbiamieji kolegos, išnagrinėjome visus Lietuvos Respublikos Seimo rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimus, todėl spalio 1 d. rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė, TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDP – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – frakcija „Viena Lietuva“.